Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 6 prej 6

Tema: Zef Serembe

  1. #1
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,610
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime

    Post Zef Serembe

    Vrulli poetik i Zef Serembes


    Zef Serembe
    1844-1901

    Zef Serembja lindi mė 6 mars 1844 nė fshatin arbėresh San Kozmo Albaneze tė Kalabrisė ose Strigari, si i thonė vendėsit, ku zakonet dhe gjuha shqipe janė ruajtur deri sot. Fshati ndodhet mbi njė kodėr tė veshur me vreshta, me portokalle dhe limonė, me pamjen e detit Jon nga lindja. Kjo natyrė e ėmbėl dhe e ashpėr, qė tė kujton deri diku Shqipėrinė, u bė njė element me rėndėsi i veprės sė poetit. Personaliteti i Serembes si krijues u formua nė vitet e zjarrta tė lėvizjes kombėtare italiane tė viteve 1848-1860, ku i ati mori pjesė aktive, aq sa u dėnua me vdekje nė mungesė nga qeveria burbone dhe u detyrua tė endej maleve si komit. Ndėrkaq, lėvizja kombėtare nė Shqipėri u fuqizua, u shpeshtuan kontaktet e arbėreshėve me kėtė lėvizje. Edhe Serembja tregoi interes tė gjallė ndaj pėrpjekjeve pėr liri tė vėllezėrve pėrtej detit. Madje, ai ishte i pakėnaqur nga dobėsia e kėsaj lėvizjeje dhe i hodhi shigjeta, satira tė dhimbshme nė vjershėn “Vrull”. Gjurmė tė thella tė dhimbshme nė shpirtin dhe krijimtarinė e poetit la dashuria e pafat pėr njė fshatare arbėreshe, qė mė vonė kishte emigruar nė Brazil, ku edhe vdiq pas pak kohe. Dėshira pėr tė parė varrin e kėsaj vajze si dhe shpresa qė tė pėrmirėsonte gjendjen e vet ekonomike, e bėnė poetin tė nisej mė 1875 pėr nė Brazil. Pa kaluar as njė vit ai u kthye nė Itali. Por pėrsėri duke mos mundur tė duronte gjatė atmosferėn mbytėse qė sundonte nė Italinė e Jugut edhe pas zhdukjes sė tiranisė sė Burbonėve, poeti u nis sėrish pėr nė Brazil. Aty e mbyll krijimtarinė e tij letrare me dy poezi, qė dėshmojnė se ai nuk e humbi kurrė shpresėn te lėvizja kombėtare shqiptare. Mė 1901 ai e mbylli jetėn nė San-Paolo tė Brazilit, nė njė gjendje ēmendurie.





    Zef SEREMBE

    KĖNGA E MALLIT

    TĖ PARė

    Dėgjo, vash’, kėngėn e par’

    qė ta thot’ njė djal’ bujar,

    Dėgjo, vash’ kėtė kangjele

    q’ėshtė e butė posi dele.

    Njė e djelė ishte pagdhirė

    tėrė dritė e gaz tė dlirė.

    Dolla jashtė e s’kish njeri,

    kisha helm, jo lumtėri:

    E njė vashėzė kėrkonja

    po hirplote, siē e donja.



    * * *

    Mesha e madhe, ja po bie

    e nga kisha mėn i shtije;

    Dola: vashėzat po vinin.

    qetė e lehtė nė kishė hynin.

    Asnjė vash’ s’m’u duk e mirė

    e asnjė s’ m’ ip dėshirė,

    Dhe kjo zemėr psherėtonte,

    se nuk gjente kė kėrkonte.

    Po kjo zemėr u gėzua

    tur njė vashėz u afrua,

    Kur te sheshi ajo shkonte,

    tėrė sheshi dritė lėshonte.

    I shkėlqenin ata sy

    qė nuk shihnin as njeri,

    Si njė fluturėz e lehtė

    vej nė kishė e zhdukej vetė.



    * * *

    Kur e vrejta, kur e pashė,

    “Sa e bukur!” sakaq thashė.

    Qė ahere s’pat pushim

    ky i mjeri shpirti im.

    Ditė e natė un’ e kujtonj,

    nat e ditė e dėshėronj;

    Posi hije pas i rri,

    e vėshtronj me dashuri,

    Kur mė sheh e mė ve re,

    ndjej tė madhe njė hare.

    Kur mė flet e mė shikon,

    zemrėn njė shigjet’ ma shpon.

    E kur vjershėn ajo shtije

    duket se mė vjen tė bije!



    * * *

    E kur gjumi pra mė zė

    unė nė paqe s’mund tė flė:

    Me at sy n’ ėndėrr mė rri,

    qė tė fshehur kan’ magji.

    Se m’do fort ajo mė thotė

    edhe nxjerr dy pika lotė:

    E tek veshi mė rrėfen

    se sa mall pėr mua ndjen.

    Asaj dorėzėn ja ngas,

    buz’ mė buzė asaj i flas,

    Edhe mezin ja shtrėngonj:

    duke e puthur un’ gėzonj.

    Pra si nj’ ėndėr vete e shkon,

    po nė zemėr mė qėndron.

    Kushedi a mė dėgjove,

    mallin tim a e kuptove?

    Kushedi tek ti a foli

    malli e zemrėn a ta ndolli?

    Me gjith’ zemrėr un’ t dua,

    se fort mė pėlqeve mua.

    Ti me mua, vashėz, eja,

    se tė dua si veteja.

    Tok tė rrojmė te ky dhe

    si nė zi e nė hare.

    Tok tė rrimė nė rini,

    tok edhe nė pleqėri.



    MĖ TĖ BUKURĖS

    QĖ ĖSHTĖ NĖ STRIGAR



    Nga katundi u largova posi i bjerr,

    vajta nė luftė e u gjeta i vetmuar:

    Atje, larg nga ty, rrinja zemėrējerr,

    Midis tė huajve u gjeta i shkretuar:

    E zėmra ty keq fort tė dėshironte

    Edhe pika mė ra se s’tė takonte.



    Gjaku rridhte nė truall si ujė kroi

    Dhe fare jetėn time s’e mendova,

    Mbi mua vapa e madhe e bora shkoi,

    Me nxitim tėrė honet i kaptova

    Dhe dėnuar si hutaq nė gjithėsi

    Pėr ty mendonja plot me dashuri.



    Pėrnatė, tash qė u mblodha nė shtėpi,

    Te dera jote si bilbili kėndoj.

    O faqemollė, o vash ‘ me synė e zi,

    Ta shkoj jetėn me ty un ‘ dėshiroj,

    O mollė e ėmėl, qė nė degėz rri,

    O gozhdėz ari, qė mė vjen nė gji.



    E pse mė bėn tė qaj me psherėtime?

    Vėrtet, zemėr nuk ke, o ti moj vashė?

    Mbaje, se lule e rrallė ėsht ‘ zėmra ime,

    Dhe mirė e di se tyja krejt ta dhashė.

    Shumė e keqe mė duket mua kjo jetė,

    Po jetova pa ty me tė vėrtetė.



    O vashėz faqekuqe, qysh aherė

    Unė po qaj me lot e me dėnesė,

    Se pa ty e ndjej veten krejt tė mjerė,

    Nuk di ē’ėsht ‘ paqa dhe po rroj pa shpresė,

    Dhe vetėm varri do mė jetė i lehtė,

    Kur i harruar do tė jem nė jetė.



    Vrull



    Zogj tė bukur kėndojnė me hare,

    po zemra do t’mė plase mua nė gji.

    I helmuar e shkoj jetėn te ky dhe,

    mėrzitem nė katund, nė vetmi.



    Hapet pėrpara meje deti i shkėlqyer,

    qė zgjon nė trutė e mi mendime shumė,

    e shqetėsimi zemrėn time ējerr,

    aq sa vetėm pushoj kur bie nė gjumė.



    Arbėri matanė detit na kujton,

    se ne tė huaj jemi te ky dhe.

    Sa motė shkuan! E zemra nuk harron,

    qė nga turku mbetem pa mėmėdhe...
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  2. #2
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    34
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    22 falenderime nė 22 postime
    Lirika

    Serembja shkroi vjersha, poema, drama. Po pėr shkaqe tė ndryshme vetjake dhe ekonomike, vetėm njė pjesė e vogėl e krijimtarisė sė tij ka arritur gjer te ne. Pėr poetin mund tė gjykojmė kryesisht nga vėllimi italisht qė botoi sa ishte gjallė, dhe nga vėllimi Vjershė, qė e botoi mė 1926 nė Milano i nipi.
    Vitet e fundit studiuesit tanė dhe arbėreshė kanė arritur tė gjejnė njė pėrmbledhje me 40 sonete, tė botuara italisht nė vitet `90 qė dallohet nga protesta e hapur shoqėrore, po kėshtu mjaft dorėshkrime poetike qė nuk njiheshin, dhe njė numėr tė madh lerash nga korrespondenca e tij. Tė gjitha kėto hedhin edhe mė shumė dritė pėr Seremben si poet. Vjershat qė trajtojnė motivin patriotik, janė pothuaj tė pakta, por tė pasura nė problematikėdhe nė vlera artistike. Serembja ka meritėn se jep kushtrimin pėr luftė kundėr turkut jo nė mėnyrė tė tėrthortė si De Rada, por tė hapur. Qė nė vjershėn "Rrutullupė" ("Vrull"), e shkruar para vitit 1860, duket shqetėsimi e padurimi me tė cilin e vėshtron Serembja fatin e atdheut. Nė katėr strofat e kėsaj vjershe, qė ėshtė nga mė tė realizuarat pėr antitezat tronditėse, vrullin luftarak, konēizitetin e thjeshtėsinė, shkrihen malli pėr atdheun e tė parėve, dėshira pėr ta parė tė lirė, urrejtja pėr pushtuesin, besimi nė tė ardhmen "Nga urrejtja ngrihet shpresa dhe ndriēon". Idetė e shprehura nė kėtė krijim poetik tė hershėm, do tė pėrshkrojnė gjithė poezinė patriotike tė Serembes.
    Nė vjershėn Detari, gjejmė heroin luftėtar pėr ēlirimin e atdheut jo mė si figurė historike, por si luftėtar tė ditės, si hero qytetar dhe nė kėtė kuptim mund ta quajmė kėtė vjershė ndėr mė tė pėrparuarat e Serembes dhe tė kohės. Megjithėse shtjellohet brenda njė kornize konvecionale, tė cilėn mund ta ketė pėrcaktuar folklori (njė detar lė vashėn dhe shkon tė luftojė- nuk kuptohet ku dhe si- pėr lirinė e atdheut), vjersha ėshtė aktuale pėr problemet qė ngre. Atė e pėrshkron ideja e lartė e vėnies sė interesave tė atdheut mbi ato vetjake. Konflikti midis sė veēantės dhe shoqėrores zhvillohet nė plan lirik dhe zgjidhet nė pėrputhje me karakterin militues tė letėrsisė arbėreshe, ku shkėlqen mė qartė nė vjershėn kushtuar. Dora d'Istrias, Zonjės Elena Gjika, ku ndihet njė notė e re nė letėrsinė tonė, hedhja e parrullės sė bashkimit tė tė gjithė popullit shqiptar nė luftė tė armatosur kundėr osmanėve dhe parashikimi i ditės sė lirisė. Dėshira pėr liri kombėtare nė shpirtin e poetit ėshtė e pashkėputur nga dėshira pėr lirinė e gjithė popujve. Prandaj ai u kėndon me entuziazėm lėvizjeve ēlirimtare tė popujve tė tjerė, duke ndier krenari tė ligjshme pėr rolin qė kanė luajtur shqiptarėt nė kėto lėvizje ("Pėr lirinė e Venetisė", "Koroneut").
    Poezia e Serembes me tematikė patriotike shquhet pėr optimizėm, pėr frymė luftarake dhe pėr besim tė patundur nė tė ardhmen e lėvizjes kombėtare. Nė vjershat mė tė goditura kjo shprehet me konēizitet, pėrmes njė figuracioni tė fuqishėm; nė tė tjera ka retorizėm, po ai shkrihet nė ēiltėsinė e ndjenjės. Motivi i dashurisė zė njė vend tė gjerė nė poezinė e Serembes. Nė thelb poeti e sheh dashurinė si forcė jetėsore, si burim lumturie. Njė mendim i tillė pasqyrohet nė vjershat qė i kėndojnė lindjes sė dashurisė ("Kėnga e dashurisė sė parė", "Kėngė e gėzueshme", "Fytyra e saj").
    Mė vonė lirika erotike e poetit fillon tė pėrshkrohet nga fryma elegjiake. Megjithatė, dhembja e poetit nuk kalon nė pesimizėm, po mbetet thellėsisht njerėzore. Veēanėsi e poezisė sė Serembes ėshtė analiza e hollėsishme psikologjike e ndjenjės. Ciltėrsia, njomėsia dhe thellėsia e ndjenjės i japin poezisė erotike tė Serembes njė vlerė tė madhe njerėzore dhe pėrgjithėsuese.
    Poezia e Serembes ėshtė e pasur nė problematikė, nė tė pėrfshihen edhe motive tė tjera, si: motivi shoqėror, i natyrės, motivi filozofik, motivi fetar, tė gjitha me nota autobiografike. Nė njė pjesė tė madhe tė kėtyre vjershave shprehet revolta e poetit kundėr shoqėrisė qė e rrethon. Kjo revoltė ėshtė e vetėdishme dhe e fuqishme, po poeti nuk e sheh qartė shkakun e padrejtėsive shoqėrore, prandaj dhe demaskimi qė u bėri atyre tingėllon abstrakt, etik. Serembja ka ēaste qė i drejtohet fesė. Vjershat e tij fetare shquhen mė tepėr pėr revoltė sesa pėr misticizėme fatalizėm. Disa prej tyre kanė vlera tė ndjeshme artistike, qė vijnė nga thellėsia e analizės sė ndjenjės. Midis tyre spikat pėr bukurinė e tij soneti "Natė", qė ėshtė nė vazhdėn e vjershave tė romantizmit evropian. Kjo vjershė dallohet nga pasuaria e fantazisė dhe fluiditeti plot dritė. Njė sintezė tė tė gjitha motiveve tė krijimtarisė sė Serembes e gjejmė nė vjershėn "Elegji", ku arti i tij ka arritur kulmin, midis spontanitetit tė frymėzimitdhe punės sė kujdesshme artistike. Kjo vjershė mund tė quhet kryevepra lirike e Serembes. Ajo ėshtė, nė tė njėjtėn kohė, njė nga kryeveprat lirike tė romantizmit tonė e, nė pėrgjithėsi, tė letėrsisė shqiptare dhe mund tė krahasohet me lirika nga mė tė mirat e romantizmit evropian.
    Nė sonetet e botuara nė vitet `90 thellohet karakteri shoqėror nė problematikė, stigmatizohet korruptimi i kishės, sistemi i taksave, qė rėndontė mbi popullin, synimet imperialiste tė Italisė. Po forma nuk pėrputhet gjithnjė me thellėsinė e brendisė. Romantizmi i Serembes dallohet nga ai i De Radės dhe i Darės, meqenėse, krahas heroit qytetar, nė tė gjejmė heroin kryengritės, qė sfidon shoqėrinė. Edhe Serembja, sikurse poetėt e tjerė arbėreshė u mbėshtet nė poezinė popullore, veēse jo nė rapsoditė epiko-lirike, po nė lirikė dhe mori prej saj jo vetėm motive e figura po edhe mėnyrėn e perceptimit tė realitetit, freskinė dhe natyrshmėrinė qė e dallon. Poezia e Serembes dallohet pėr muzikalitetin e saj. Ky krijues e pasuroi poezinė arbėreshe me vargje e me lloje tė reja, duke lėvruar pėr herė tė parė odėn, elegjinė, sonetin, baladėn. Poeti iu kushtua, kryesisht llojeve tė vogla tė poezisė. Spontaniteti i jep forcėn tėrheqėse poezisė sė Serembes, po edhe e ka ēuar disa herė nė proliksitet e shpėrndarje tė idesė. Stili i tij ėshtė herė patetiko-oratorik, herė intim lirik dhe nė thelb ėshtė analitik.
    Serembja ėshtė njė poet i shquar, origjinal nė zgjidhjen e temave dhe nė trajtimin e tyre. Ai nuk shkroi kurrė pa shtytjen e frymėzimit, po edhe nuk lė pas dore formėn artistike. Serembja pasqyroi revoltėn e intelektualėve arbėreshė pas bashkimit tė Italisė dhe, njėkohėsisht, pjekurinė mė tė madhe tė lėvizjes ēlirimtare tė Rilindjes. Temėn patriotike poeti e trajtoi nė njė plan mė aktual, duke i dhėnė karakter kushtrues mė tė hapur. Ai ndėrthurri kėtė temė me probleme shoqėrore dhe e thelloi frymėn demokratike tė letėrsisė arbėreshe. I pushtuar nga idetė liridashėse, ai trajtoi i pari nė letėrsinė arbėreshe motivin e luftės ēlirimtare tė popujve tė tjerė.
    Poezia e Serembes dallohet pėr diapazionin e gjerė tė motiveve e llojeve. Ai lėvroi lirikėn politike, lirikėn e dashurisė, lirikėn filozofike e tė peisazhit. Bashkė me De Radėn e me Darėn, Serembja ėshtė njė nga pėrfaqėsuesit mė kryesorė tė letėrsisė arbėreshe tė Rilindjes sonė Kombėtare.
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  3. #3
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    177 falenderime nė 153 postime
    Vashės sė largėt

    Fati ynė ėshtė shumė i fort
    Se na jep helme dhe mort

    Posi hėnės, posi diellit
    Qė kėrkohen kot prej qjellit

    Se i shkreti fat i zbon
    Edhe kurrė s’i bashkon

    Edhe i ligu mire e di
    Qė ėshtė drita dashuri

    E kur fatin tim kujtoj
    Derdh un’ lot e psherėtoj

    Plag’ e rėndė s’hiqet dot
    Qė mė bėre ti qėmot;

    Qenė ilaēe e qenė bare
    Qė s’mė vlejtėn mua fare

    Nuk pushon ky helm i fort
    Qė na jep pėrdita mort


    Kėngėtari dhe bilbili

    Jam i vetėm nė mesnatė
    ...si bilbili i pafatė
    Qė me zėnė e tij i thotė
    ...sa mjerime ndjen dhe lotė
    Trėndafiles dal nga gjembi
    ...q’e ka zėmėrėn si shkėmbi
    Fėrshėllimet qė kėndoj
    ...i rrėmbeu mali e pėrroj
    Edhe un’, kėngtar i mjerė
    ...vajtoj fshehtas heraherė
    E kėndoj e qaj si dua
    ...e me lotėt bėj njė krua
    Vashė, syt’ m’i pėrvėlove:
    ...unė tė desha, ti mė zbove
    Je si njė tufan qė shkrep
    ...qė rrėmben e rreh e shqep
    Flaka jote mė rrėmbeu
    ...kurm e shpirt mė dogji e preu
    Shkove e zjarri qė mė le
    ...mė bėn hi, mė fut nė dhe
    Ahet qė mjerimi i sjell
    ...ngrijnė e larg era i shtjell
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  4. #4
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,593
    Faleminderit
    0
    43 falenderime nė 42 postime
    Fytyra e saj

    Si vajza ime e bukur s'ka asnje
    e prere,e holle si kumbull drejt me rri
    Kur ecen shkon si zog e mbase me
    zerin e saj ngre plote harmoni.

    I ndan floket ne mes e rrethas ve
    gershetin qe i shkelqen krejt ne te zi
    i feks ballin qe rreze ze
    si gryka e detit ne agim-ne e ri.

    Te zeze e tere mend e mall te thelle
    syte e saja shkelqejne mese hene
    ne mes faqes i qesh hunda e holle.

    Ka buzet si merxhan eshte faqe holle
    doren dhe zverkun si alabaster vene
    Edhe kur qesh sikur te ngre ne qiell.
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  5. #5
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,593
    Faleminderit
    0
    43 falenderime nė 42 postime
    ELEGJI
    ..........................

    Po i vetem jam ... Edhe ecij
    Rruge me rruge pa gjetur
    Pushin, duke kujtuar
    Mallin qe shkoj e vate,
    Ky eshte sheshi e kjo shtepiza
    Qe gezoheshin nje here
    Pse kishin me te bukuren
    Luleze te kopshtit tone.
    Si oshtinte ahere qielli
    me muzike e tringellima
    Te shokeve te mi qe me
    Nuk jane , te dermuar nga jeta !
    Gjithcka mori fund dhe koha
    Humbi krejt te hici.
    Kush me kujton me mua? Dhe sot
    Kush me degjon mua te zine ?
    Andej, qe pertej perrenjve,
    Me vjen si nje vajtim i holle,
    Shume i embel, i mjeruar,
    Qe ne qetesine e madhe
    Te kesaj nate te thelle
    Me hidherin me perserit
    Gjithe lotet qe derdha.
    Eshte vajtim , eshte harmoni :
    E sjell , e shpie ajri
    E ne atmosfere na humbet.
    O vasheze, me ata sy
    Dhe te kalter dhe te thelle
    Keshtu si qielli i mire !
    Thuame tani ku je
    Ti qe nga une largoje
    Rete e dendura qe ngriheshin
    Dhe mua te zine rrethonin ?
    Ku prehe ne kete kohe
    Te qete e plote meri ?
    Dhe pse ju nuk ndriconi
    O mure, qe mua te bukuren
    Me fshihni dhe vetem hena
    Brenga mund te shtjere nje sy ?
    O vasheze !Oh te mund
    Te behesha ajo drite
    Qe te vesh cdo mengjes
    Kur ti shtratin e le
    Me gaz dhe lumturi
    Aqsa neve na duket
    Sikur eshte duke lindur dielli
    Nga deti Jon i gjere !
    Oh, po te puthja ato buzemerxhane,
    Dhe ata sy si yje ne ate balle
    Te embel posi rrezja
    E qiellit te zbukuruar,
    Ku mbijne e rriten
    te gjitha shpresat tona !
    S'do kisha gajle ahere
    Po te me dilte perpara qefini
    I vdekjes qe me ngrin ;
    Se ahere une do ta shihja
    Pa helm e pa meri,
    Bile me gaz ne buze,
    Jeten qe po me zhdukej,
    Keshtu sic shihet dielli
    Qe bukur perendon
    Dhe skuq qiell e dhe,
    Dhe i pergjigjen dritaret
    Me shkreptime gjate e gjere.
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  6. #6
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    177 falenderime nė 153 postime

    Pėr: Zef Serembe

    Kėngė

    Pėr Atridat dua tė kėndoj,
    dhe pėr Kadminin, dua s'ka se si.
    Po kitarė e tela s'mė dėgjojnė,
    ato pėrgjigjen veē pėr dashuri.
    Dhe nxitimthi telat i ndėrrova,
    e ribėra kitarėn, tė gjithė.
    Luftėn e Herkulit e kėndova,
    britma duke ndjerė nė gisht.
    Por ajo kėndimit tim, gjithsesi,
    pėrherė i pėrgjigjet veē pėr dashuri...
    E qė atėherė, kokat e ulura,
    nuk e ndjejnė peshėn e marrėzisė,
    se, ndėr gishta ato tela tė bekuara,
    veē dashuri zgjojnė nė atė lirė!
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •