Close
Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 44
  1. #21
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Zėnkat,nuse-vjehrrė dhe zgjidhja e tyre


    Tė ralla janė ato shtėpi ku nuk ekziston problemi i kundėrshtimeve mes bashkėshortes dhe nėnės sė bashkėshortit,…

    Falėnderimi i takon vetėm All-llahut -azze ue xhel-le- , Paqa dhe mėshira qofshin mbi tė dėrguarin e All-llahut, mbi familjen e tij dhe shokėt e tij…

    Tė ralla janė ato shtėpi ku nuk ekziston problemi i kundėrshtimeve mes bashkėshortes dhe nėnės sė bashkėshortit, dallon ajo se nė disa shtėpi kjo ėshtė nė sasi mė tė vogėl sesa te tjetri, ose ndodh urrejtje aq e madhe saqė arrin deri te ndarja mes burrit dhe bashkėshortes sė tij ose mbetet nė shtėpi grindja dhe armiqėsia e pėrhershme mes djalit dhe nėnės sė tij e mė pas edhe me tė atin e tij.

    Shkakun kryesor nė kėtė problem mund ta kufizojmė dhe te themi se ėshtė sjellja e keqe e bashkėshortes me te ėmėn e burrit, e kjo ėshtė rezultat i paragjykimeve te gabueshme per vjehrrėn, ose rezultat i shtypjeve nga disa anėtarė tė familjes sė asaj grua. Ose kjo ndodhė nga shkaku i disa sjelljeve tė nėnės sė burrit, qė ia drejton tė resė, qofshin ato fjalė apo vepra.

    E kėto sjellje janė si rezultat i mendimeve dhe dėshirave qė paraqiten nė mendjen e nėnės, e cila mė parė posedonte tė birin e saj nga ēdo kėndvėshtrim, e sot erdhi nė shtėpi dikush qė don ta ndajė kėtė pasuri sė bashku …ashtuqė u shqetėsua dhe filloi ta pengojė atė me tė gjitha forcat qė i posedon, vetėm e vetėm qė pėrsėri ta kthejė lidhjen dhe dashurinė e vjetėr tė birit tė saj.

    E nė kėtė rast burri luan ose rolin e pėrmirėsuesit ose gjykatėsit, nėse ėshtė nga i pari dhe arrin t’i pėrmisojė raportet mes tyre, ky permirėsim do tė zgjasė deri ne njė kohė e pastaj do tė rikthehet problemi ashtu si ka qenė, e nėse bėhet si gjykatės mes tyre, atėherė nuk do tė mundet qė tė gjykojė drejt ashtuqė mos tė dėmtojė nėnėn apo tė shqetėsojė gruan… del pėr nė punė dhe mendon e mendon mos vallė do tė gjejė zgjidhje pėr kėtė problem, bile ndoshta do tė detyrohet qė pėr kėtė problem tė flet edhe me shokėt e tij, qė t’i ndihmojnė nė zgjidhjen e problemit, duke u bazuar nė pėrvojat e tyre. Ndoshta do tė gjejnė ndonjė zgjidhje tė pėrkohshme, e ndoshta as kėtė nuk mund ta gjejnė, e ē’ėshtė zgjidhja pėr kėtė problem??!!


    Zgjidhjet:


    Pėrgjigjeja nuk ėshtė e rėndė, zgjidhja ėshtė e lehtė dhe problemi nuk ėshtė i madh, pėrgjigjeja ėshtė vetėm te bashkėshortja, nėse ajo ia don tė mirėn vetvetes. Mund ta arrijė atė poqese i pranon kėshillat nė vijim:

    1. Bėhu e devotshme, nė vetmi dhe haptas, duke pėrkujtuar fjalėn e All-llahut -subhanehu ue teala-: “E kush i ka frikė All-llahut, Ai i hap rrugė atij. Dhe e furnizon nga nuk e kujton” (et-Talak 2-3).

    2. Bėhu me iman tė fortė, bindje tė sinqertė dhe e besueshme nė premtimet e All-llahut -azze ue xhel-le-, i Cili thotė: “Me tė vėrtetė All-llahu u del nė mbrojtje atyre qė janė besimtar”. (el-Haxh 38)

    3. Mos e pėrdor metodėn e pėrgojimit dhe shpifjes ndaj nėnės sė bashkėshortit tėnd, pa dallim e bėre atė para burrit tėnd apo prindėrve tė tu, ngase ti majft mirė i din pasojat e kėqija qe i shkakton gibeti dhe shpifja.

    4. Dije se burri yt e don nėnėn e vet, dhe ti nuk mundesh qė kėtė dashuri ta nxjerrish nga zemra e tij, pra edhe mos u mundo. Mos e lajmėro asgjė pėr tė kėqijat e nėnės sė tij sepse nė atė mėnyrė ty do tė rritet pozita tek ai dhe do tė shtohet dashuria tepėr e mė tepėr.

    5. Nėse tė pyet diē pėr nėnėn e tij, pėrgjigja yte le tė jetė: ‘All-llahu e shpėrbleftė dhe e faltė’. Dhe mos pėrmend diē me tė cilėn ti tregon se je duke bėrė sabėr dhe je duke shpresuar shpėrblimin e tė mirėve.

    6. Nėse tepėr ndihesh e ngushtuar, shtoje pėrmendjen e fjalės: ‘Hasbijall-llahu ue ni’mel vekil’ (Mė mjafton All-llahu dhe sa Kujdesės i mirė qė ėshtė Ai). Ashtu si ka thėnė All-llahu -subhanehu ue teala- : “Atyre tė cilėve u thanė: Njerėzit janė tubuar kundėr jush dhe keni frikė, e atyre edhe mė tepėr iu shtua imani dhe thanė: ‘Na mjafton All-llahu dhe sa Kujdesės i mirė qė ėshtė Ai’. Kėshtu ata u kthyen me mirėsi dhe begati nga All-llahu dhe asnje e keqe nuk i goditi”. (Ali-Imran 174-174).

    7. Mos e ngrit zėrin lartė kundėr nėnės sė burrit, dhe ke kujdes nga fjala e pakontrolluar, sepse fjala e keqe e plagos zemrėn dhe ėshtė rėndė te shėrohet ajo plagė.

    Fjala e mirė:

    8. Pėrkujtoje veten tėndė se fjala e keqe, ofendimi dhe sharja janė armė e gruas sė dobėt, jo e sigurtė ne vetvete, e mangėt psikikisht apo dėshiron qė me atė metodė tė ulėt tė arsyetojė ndonjė vepėr tė veten.

    9. Ktheje tė keqen me tė mirė, duke e nxjerrė nė praktikė fjalėn e All-llahut -azze ue xhel-le-: “…andaj ktheje tė keqen me tė mirė, se atėherė ai, me tė cilin kishit armiqėsi, do tė bėhet mik i afėrt”. (Fussilet 34).

    10. Nxite burrin tėnd qė t’iu bėjė mirė prindėrve tė tij dhe qė t’i respektojė ata, sepse kur ata dy janė tė kėnaqur nė tė, ai gėzohet, e kur ai gėzohet ti je e lumtur. Poashtu edhe e kundėrta.

    11. Mos u bėn xheloze nė nėnėn e tij, e nėse vėren xhelozin e saj nė ty, injoroje atė dhe ēėshtjen e saj.

    12. Mundohu t’u bėsh tė mira tė gjithėve, edhe nėse nuk janė nga familja e tij, ngase kjo mbjell dashurinė e fortė dhe i mbyll dyert e tė kėqijave.

    13. Ruaju nga tė tallurit me nėnėn e tij, nga komentet lidhur me veprat e saja dhe nga injorimi i ēėshtjes sė saj, sepse ajo ėshtė nėna e dytė e ytja.

    14. Nėse kėrkon nga ty qė t’ia krysh ndonjė punė, mundohu qė ta bėsh atė nė mėnyėn mė tė mirė dhe pa bėrė ‘uf’.

    15. Dije se nė ardhmėri edhe ti do tė bėhesg ‘vjehrrė’, dije se si t’ia bėsh do ta bėjnė edhe ty, e pėrfundimi u takon tė devotshmėve.

    16. Mos ia merr kohėn burrit tėnd me kėso punė apo tė ngjashme si kėto. Lėre qė t’i kryej punėt e veta dhe tė mendojė nė ndėrtimin e familjes.

    17. Mos ua dėrgo familjes tėnde fotografinė e jėtės tėnde me vjehrrėn. Duhet qė tė armatosesh me sabėr dhe mos tė del nga goja yte gjė pos fjalėve tė mira dhe falėnderimeve. Ngase me falėnderim mirėsitė janė afatgjate, ndėrsa sabri ėshtė ēelės i zgjidhjes sė problemit.

    18. Mos e shfaq hidhėrimin tėnd nė momente tė veēanta qė i ndodhin nėnės sė burrit, si p.sh. sėmundja, por mundohu qė t’i ndihmosh asaj, tė bėsh dua pėr tė, ta kėnaqėsh atė dhe t’i shėrbesh pėr atė qė ka nevojė. E gjithe kjo le tė jetė pėr tė arritur kėnaqėsinė e All-llahut -azze ue xhel-le- I Cili njė tė mirė e shpėrblen me dhjetė tė mira.

    19. Kujdesu qė namazet t’i falish nė kohėt e saja, sepse kjo ėshtė prej gjėrave themelore qė e sjellin devotshmėrinė, pėr tė cilėn tė kėshillum te numri (1) i kėtyre kėshillave, gjuha yte le tė jetė e lagur me pėrmendjen e All-llahut -azze ue xhel-le- ngase ashtu e arrin lumturinė dhe shpirtgjėrėsinė. Argument pėr kėtė ėshtė fjala e All-llahut -subhanehu ue teala-: “S’ka dyshim se me pėrmendjen e All-llahut, qetėsohen zemrat”. (er-Ra’d 28).

    20. Mundohu, e sidomos nė raste feste qė t’i dhurosh dhurata nėnės sė burrit, e pėr kėtė nxite edhe burrin tėnd, duke pėrkujtuar fjalėn e Resulull-llahut -sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem-: “Dhuroni ndėrmjet vete, do tė duheni”.

    21. Ke kujdes qė mos tė hidhėrohesh apo tė pyesėsh andej-kėndej kur burri yt i blen nėnės sė tij ndonjė dhuratė apo ia kryen ndonjė punė, ngase ajo ka tė drejta mė shumė se ti dhe familja yte.

    22. Dije oj grua se ti je njė pjesė e kėnaqėsisė sė kėsaj bote, Resulull-llahu -sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem- ka thėnė: “E gjithė kjo botė ėshtė kėnaqėsi, e kėnaqėsia mė e mirė ėshtė gruaja e mirė…”. Ndėrsa pėr nėnėn Resulull-llahu -sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem- ka thėnė: “Kujdesu pėr tė, sepse xhenneti ėshtė ndėr kėmbėn e saj”.

    23. Mos u vetpėlqe pėr shkak tė rinisė, bukurisė dhe prejardhjes sate, dhe me kėtė tė ngritesh lartė mbi nėnėn e burrit, sepse All-llahu e urren mendjelartėsinė dhe vetėpėlqimin.

    24. Ke kujdes nga shikimi i filmave “tė lirė”, e sidomos ato filma qė kanė pėrmbajtje familjare. Aktorėt supozojnė se me veprėn qė bėjnė janė duke zgjidhur ndonjė problem shoqėror ose ndonjė ēėshtje tjetėr… por dije se shkencat madhėshtore fetare t’i ofrojnė tė gjitha tė mirat, ngase nė to ka udhėzim dhe dritė tė qartė. Pėr kėtė e kemi argument fjalėn e All-llahut -azze ue xhel-le-: “…juve ju erdhi nga All-llahu dritė dhe libėr i qartė. E All-llahu me tė (Kur'anin) e udhėzon nė rrugėt e shpėtimit atė qė ndjek kėnaqėsinė e Tij, dhe e nxjerr nga errėsirat nė dritė…”. (el-Maide 15-16).

    25. Mbėshtetu nė All-llahun -subhanehu ue teala- sinqerisht, duke e kujtuar fjalėn e Tij: “Kush mbėshtetet nė All-llahun, Ai i mjafton atij”. (et-Talak 3).

    26. Nėse i pranon kėto kėshilla, dije se nė shikimin e burrit tėnd do tė bėhesh –nėse don All-llahu- njė margaritarė i shtrenjėt, dhe nuk do tė mundet pa ty asnjėherė. E pas kėsaj mund tė tė themi se ti ke arritur suksesin nė jetėn tendė bashkėshortore dhe ke ndėrtuar nje familje shembullore.

    Motoja yte pėrēdoherė le tė jetė fjala e All-llahut -azze ue xhel-le-: “Padyshim se, ai i cili ka frikė All-llahun dhe ėshtė durimtar, All-llahu nuk ia humb shpėrblimin vepėrmirėve”. (Jusuf 90).

    Kėshilla pėr tė gjithė:

    Para se tė mbaroj fjalėn lidhur me kėtė problem, dėshiroj qė disa kėshilla t’ua drejtoj edhe nėnės sė burrit, nėnės sė gruas dhe burrit:

    Kėshilla pėr nėnėn e burrit:


    1. Ke frikė All-llahun lidhur me birin tėnd dhe gruan e tij, dhe ke kujdes nga zullumi qoftė fjalė apo punė, sepse Resulull-llahu -sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem- ka thėnė: “Zullumi, ditėn e Kijametit ėshtė i shumėfishuar”.

    2. Mos u bėn fatkeqėsi pėr gruan e djalit tėnd, por bėhu si nėnė e dytė dhe kėshilluese e sinqertė.

    3. Mos e prit pagabueshmėrinė dhe plotėsinė nga njė vajzė e re, sepse ajo ende ėshtė nė fillim tė rrugės.

    4. Ruaje gjuhėn tėnde nga pėrhapja e tė metave tė resė tėnde, dhe lejo qė ajo tė jetė e rehatshme ashtuqė mos tė tė urrejė.

    5. Lute All-llahun shumė qė t`i ndihmojė asaj dhe birit tėnd, ngase duaja yte pranohet sepse je nėnė, poashtu nxite burrin tėnd qė tė bėjė lutje pėr tė renė e tij sepse edhe ai ėshtė prind.

    6. Mos tė tė prishet qejfi nėse biri yt i dhuron asaj ndonjė dhuratė ose del nė ndonjė shėtitje familjare me tė apo diēka tjetėr tė veēantė, ngase ai ty do t`i zėvendėsojė kėto me diēka mė tė mirė, nėse i mundėsohet rasti.

    7. Paraqiti para djalit tėnd tė mirat e gruas sė tij dhe mbylli sytė nga tė kėqijat e saja, nėse ato tė kėqija nuk kanė tė bėjnė me nderin dhe fenė. E aspak mos u mundo qė tek ai tė mbjellish urrejtje pėr gruan e tij.

    8. Dije se ti je nėnė dhe ajo ėshtė bashkeshorte dhe secila nga ju i ka tė drejtat e saja, ndihmoi pra birit tėnd, qė secilės nga ju t`ia plotėsojė tė drejtat.

    9. Mos tė tė prishet qejfi nga familja e resė sate dhe pėrkujto momentin kur ti shkoje nė shtėpinė e tyre, sa e sa rrugė ke hecur pėr ta kėrkuar bijėn e tyre pėr birin tėnd. Poashtu mos i harro premtimet tė cilat ua ke dhėnė atyre lidhur me bijėn e tyre.

    10. Nderoje familjen e resė sate ashtuqė edhe ajo tė tė respektojė ty.

    Kėshilla pėr nėnėn e gruas:

    1. Mos u pėrziej nė ēėshtjet e posaēme tė bijės dhe dhėndrit tėnd ngase secili i ka planet e veta me tė cilat ėshtė i kėnaqur dhe vendos pėr ato.

    2. Vazhdo nė kėshillimin e bijės sate dhe drejtimin e saj nė rrugėn e drejtė, sepse feja ėshtė kėshillė.

    3. Nėse tė vjen e hidhėruar, lėre le tė flasė ē`tė dojė, pastaj fillo gradualisht me kėshilla, udhėzime dhe sqarime tė gabimeve nėse ka, mos lejo aspak hapėsirė pėr ndarje. Poashtu sjelli shembuj nga jeta e pėrditshme, ngase njeri i menēur ėshtė ai qė mėson prej tė tjerėve.

    4. Bėhu si nėnė e dytė pėr dhėndrin tėnd dhe drejt tij sillu me kujdesje dhe respekt e mos e ngarko sa nuk mundet.

    5. Tregoji burrit tėnd pėr tė mirat e dhėndrit tėnd dhe pėr burrėrinė e tij, e assesi mos ia pėrmend tė kėqijat qė mos ta urrejė.

    6. Me tė vėrtetė shoqėria nė lidhje me ndarjen e bashkėshortėve, akuzimet ia drejton tė dy vjehrrave, nėnės sė burrit dhe nėnės sė gruas, e nga kjo gjė ke kujdes mirė dhe mos hec drejt rrugės sė akuzimeve dhe dyshimit.

    Kėshilla pėr burrin:

    1. Ke frikė All-llahun nė ēdo gjendje, duro nėse maltretohesh dhe shpresoje shpėrblimin tek All-llahu subhanehu ue teala.

    2. Ruaje gjuhėn nga fjalėt e ndaluara dhe organin prej haramit, sepse mėkati yt ka ndikim tė keq nė moralin e bashkėshortes.

    3. Secilit jipja hakun e vet, dhe mos e tepro nė dashuri ndaj gruas duke e harruar nėnėn. Dije se Xhenneti ėshtė ndėr kėmbėn e nėnės.

    4. Mos lėsho pe nga burrėria yte pėr shkak tė epshit tėnd sepse All-llahu azze ue xhel-le tė ka ngarkuar me burrėri, shenjtėrinė e kurorės e ka lėnė nė dorėn tėnde, ta ka lejuar qė ta bojkotosh gruan nga shtrati pasiqė e ke kėshilluar si dhe ta ka lejuar rrahjen e lehtė ndaj saj nėse ka nevojė.

    5. Mos i lejo gruas tėnde tė t`i tregojė ty tė metat e nėnės tėnde dhe tėrhiqja vėrejtjen nga pėrgojimi dhe shpifja.

    6. Respektoje babėn, nėnėn dhe vėllezėrit e gruas sepse kėshtu e fiton dashurinė e tyre.

    7. Assesi mos u beto pėr shkurorėzim sepse ajo ėshtė e keqe, nė shtėpinė tėnde mos fut revista tė poshtėra dhe mos i lejo gruas qė tė shikojė filma tė “lirė”.

    8. Mos e fut fitilin mes nėnės dhe gruas tėnde sepse mė kurrė nuk do tė mundesh ta shuash zjarrin.

    9. Lute All-llahun shumė dhe ke kujdes nga harami, qoftė i dukshėm ose i fshehur, largohu nga shokėt e kėqinj, nga largimi prej shtėpisė, nga kalimi i netėve larg familjes dhe nga udhėtimi i largėt. Sepse prezenca yte nė shtėpi i ngjan njė mburoje tė fortė pėr familjen tėnde. Kujtoje shpesh fjalėn e All-llahut subhanehu ue teala: “All-llahu ėshtė me ata tė cilėt janė tė devotshėm dhe bėjnė mirė”. Falėnderimi i takon All-llahut, Zotit tė botėve.

  2. #22
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Llojet e burrave


    Artikull i cili i tregon llojet e burrave, dallimet mes tyre dhe cilėsitė e secilit grup. Lexoni dhe shihni prej cilit grup jeni.

    Jasir Abdut-Tevvab

    1- Burrė shembullor

    Ky burrė i ngjanė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], i cili ka qenė i butė me gratė e tija dhe ka thėnė:

    “Ju porosis qė tė silleni me gratė mirė. Sepse gruaja ėshtė krijuar nga briu, kurse pjesa me shtrembėrt nė bri ėshtė maja: nėse dėshiron ta drejtosh, mundet ta thejsh, e nėse e le tė tillė, mbetet e shtrembėr. Ju porosis tė kujdeseni ndaj grave”.

    E mėshironte dobėsinė e tyre, i nderonte, sepse nė nderimin e tyre fshehet edhe nderimi i vetvetes, duronte dėmet qė i pėrjetonte nga shkaku i tyre, sepse siē ka thėnė:


    “Nėse ia urren njė sjellje, tė pėlqen tjetra”. (Muslimi). U jep pėrparėsi etj.

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė:

    “Besimtarėt me besim mė tė plotė, janė ata qė kanė moral mė tė mirė. Kurse mė tė zgjedhurit e juaj janė ata qė mė sė miri sillen me gratė e tyre”. (hadithi ėshtė sahih, transmeton Tirmidhiu).

    Ky lloj i burrave e di se dunjaja ėshtė kėnaqėsi, kurse kėnaqėsia mė e mirė ėshtė gruaja e mirė, andaj i ndihmon nė ibadet. Para se tė martohet kėrkon tė martohet me grua besimtare tė vėrtetė, e nėse martohet me grua tė tillė, sillet me te ashtu siē meriton. Mirėpo kjo nuk e ndalon nga kėshillimi dhe udhėzimi, nga urdhėrimi dhe ndalimi, nga mėsimi dhe edukimi. I ngjanė nė tėrė kėtė sjelljes sė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. Ėshtė pronar i epėrsisė, tė cilėn e ka fituar me serizotet duke u mbėshtetur nė sherijat. Ėshtė njeri me xhelozi tė lavdėruar, e cila e largon sprovėn nga shtėpia e vet duke mos e lėnė pas dore kėtė punė dhe duke mos pasur mendim tė keq pėr askend.

    2- Burrė i realtė

    Burrė i cili ia jep hakun gruas sė vet dhe kėrkon hakun e vet. Edhe ky lloj i burrave nuk akuzohet, mirėpo lloji i parė ėshtė mė i mirė dhe mė fisnik.

    Muavije ibn Hajda [radijall-llahu anhu] thotė: i thashė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: Cilat janė detyrat tona ndaj grave tona? Tha: “Ta ushqesh kur edhe ti ha, ta veshish kur edhe ti veshesh, mos ti biesh nė fytyrė, mos ta ofendosh dhe mos tė largohesh nga shtėpia”.

    Nėse vjen puna, mundet ta rrahish, mirėpo sipas pėrkufizimeve tė sherijatit dhe mos ta rrahish nė fytyrė.

    Ijas ibn Abdull-llah ibn Ebi Dhijabi thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:



    “Mos i rrehni robėreshat e All-llahu”. Erdhi Omeri [radijall-llahu anhu] te Pejgamberi [alejhis-selam] dhe i tha: gratė u trimėruan mbi burrat e tyre, atėhere Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] lejoi rrahjen e tyre. Erdhėn shumė gra qė tė ankohen te gratė e Pejgamberit [alejhis-selam], atėhere Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: “Kanė ardhur shumė gra duke u ankuar pėr burrat e tyre te gratė e mija, le ta dinė ata burra se nuk janė mė tė mirėt”. (hadithi sahih, transmeton Ebu Davudi).

    3- Burrė qė dyshon shumė

    Nuk kemi pėr qėllim burrin i cili posedon xhelozi tė lavdėruar dhe tė kontrolluar me sherijat, mirėpo kemi pėr qėllim atė burrė i cili dyshon pa nevojė dhe pa shkak dhe ia ngushton jetėn gruas, kėshtu tensionohet atmosfera nė shtėpi pa nevojė. E qortojmė atė burrė, i cili ėshtė vetjak dhe kėrkon nga gruaja e tij qė vetėm pėr te tė kujdeset, ėshtė xheloz edhe ndaj fėmijėve. Kur tė hyjė nė shtėpi tė gjith duhet tė heshtin dhe mbarė shikimet duhet drejtuar drejt tij. Ky burrė pėrcjellė gjėrat intime tė gruasė, ka mendim tė keq pėr te, e spiunon. Kurse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka ndaluar pėrcjelljen e gjėrave intime tė gruas ose befasimi i sajė gjatė kthimit nga rruga. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] kur u kthye nė Medine nga njė udhėtim tha: “

    “Mos u hyni grave natėn”. Nė transmetimin tjetėr qėndron: “derisa tė largon gjėrat e panevojshme dhe tė krehet”. Dy njerėz e kundėrshtuan kėtė urdhėr dhe gjetėn nė shtėpi gjėra tė cilat nuk i kėnaqėn. (Buhariu).

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka dalluar xhelozinė duke thėnė:

    “Njė lloj xhelozie e urren All-llahu, [subhanehu ve teala], e ajo ėshtė xhelozia e burrit ndaj gruas pa shkak tė dyshimit”. (Muslimi).

    Xhelozi e lavdėruar ėshtė kur tė dyshon me shkas, kur nuk dakorodhet burri me veshmbathjen e gruas, etj, gjėra me tė cilat e mbron shtėpinė nga mėkatet tė cilat i sjellin mediat e ndryshme.

    4- Burrė dejuz (pa turp)

    Ky njeri i cili nuk xhelozon aspak, i cili nuk posedon as xhelozi tė lavdėruar e as tė urrejtur. Nuk interesohet se kush hy nė shtėpinė e tij, nuk interesohet se me kėnd shoqėrohet gruaja e tij. Lejon qė nė shtėpinė e tij tė hyjnė burra tė huaj, kur nuk ėshtė i pranishėm ai. Lejon qė gruaja e tij tė shfaqė atė qė ia ka ndaluar All-llahu qė ta shfaq, duke dalur nga shtėpia lakuriq ose e parfymosur.

    Ky lloj burri, i cili dakordohet qė tė ndodhin marėzira me gruan e tij, nuk e sheh xhennetin e as qė do ta nuhas erėn e tij. Ky ėshtė tradhėtar i emanetit tė cilin ia ka dhėnė All-llahu, pasiqė burri ėshtė bari nė shtėpinė e vet dhe do tė jap llogari pėr tufėn e tij. Andaj festimet dhe kremtimet e pėrziera mes burrave dhe grave, vetmimi i grave me burra tė huaj, krejt kjo ėshtė e ndaluar dhe e meriton kėtė denim.

    5- Burri i pakujdesshėm

    Ky lloj i burrave ėshtė pėrhapur me tė madhe ditėve tė fundit. Nuk kujdeset pėr tufėn e vet, nuk kujdeset as pėr gruan e as pėr fėmijėt e vet, duke u angazhuar ose me epshet e veta ose duke menduar se ėshtė i zėnė me punė, qė i sjellin tė mira tė gjithėve. Ai mendon se pasiqė u ka siguruar vendbanim tė gjėrė, mjet transporti komod, ushqim tė mirė, se me kėtė i ka kryer detyrat qė i ka ndaj familjes. Pa dyshim se kėto tė mira shkaktojnė lumturi, mirėpo shkaku kryesor i jetės sė lumtur familjare ėshtė pėrkujdesi psiqik i burrit ndaj gruasė dhe fėmijėve tė vet. Ēfarė fitojnė nga kėto tė mira, nėse fėmijėt ndiejnė boshllėk emocional dhe mosudhėzim nga prindėrit. Ēka i bėn dobi ajo shtėpi e madhe dhe e bukur, nėse gruaja ndihet e vetmuar, rrallė herė e sheh burrin e sajė, kurse All-llahu [subhanehu ve teala] ka thėnė:



    “O ju qė besuat, ruane veten dhe familjen tuaj prej njė zjarri, lėnda djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt. Atė (zjarrin) e mbikėqyrin engjėjt tė rreptė e tė ashpėr qė nuk e kundėrshtojnė All-llahun pėr asgjė qė Ai i urdhėron dhe punojnė atė qė janė tė urdhėruara”. (Tahrim: 6).

    Kurse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė:

    [“Tė gjith jeni bari dhe tė gjith do tė jepni llogari pėr tufėn tuaj”.

    Andaj, ēfarė pėrkujdesi i jep familjes sė vet ky lloji i burrave, ēfarė mburoje nga zjari u jep ky njeri i cili rrallė takohet dhe rri me to.


    kliko dy here ketu
    http://www.albislam.com/ResultKerkim...=T%EB+gjith%EB
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Klevis2000 : 04-08-2003 mė 07:36

  3. #23
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    DISA KESHILLA ISLAME

    Kėshila e parė: Ta zgjedhėsh mirė gruan
    All-llahu xhel-le shanuhu thotė:

    "Dhe martoni tė pamartuarat dhe robėrit e robėreshat qė janė tė ndershėm dhe tė ndershme. Nėse janė tė varfėr, All-llahu i begaton nga mirėsitė e Tij, All-llahu ėshtė Bujar i madh, i Gjithwdijshėm". (En-Nur: 32)
    Pronari i shtėpisė duhet tė zgjedhė grua tė mirė, e cila duhet t'i posedojė disa kushte, tė cilat i ka treguar Muhammedi ?:
    1- “Gruaja martohet pėr katėr gjėra: pėr pasurinė e saj, pėr ate se i takon familjes sė ndershme, pėr bukurinė e saj dhe pėr fenė e saj. Zgjidhe ate qė ka fe, tė lumshin duart!” Tra. Buhariu dhe Muslimi
    2- “Tėrė bota ėshtė kėnaqėsi, kurse kėnaqėsia mė e mirė nė kėtė botė ėshtė gruaja e mirė”. Tra. Muslimi

    3- “Secili prej jush le tė ketw zemėr falėnderuese, gjuhė pėrmendėse (qė pėrmend All-llahun shumė) dhe grua besimtare, e cila e ndihmon nė veprat pėr ahiret”. Hadithi ėshtė sahih, tra. Ahmedi, Tirmidhiu dhe Ibn Maxheja.

    4- Nė transmetimin tjetėr qėndron “dhe grua tė mirė, e cila e ndihmon nė ēėshtjet e kėsaj bote dhe nė ēėshtjes e fesė. Kurse kjo ėshtė thesari mė i mirė qė posedojnė njerėzit”. Hadithi ėshtė sahih, tra. Bejhakiu
    5- “Martoni ato tė cilat i doni dhe tė cilat lindin, ngase unė do tė krenohem me numrin tuaj tė madh nė Ditėn e Ringjalljes para pejgamberėve tjerė!” Hadithi ėshtė sahih, tra. Ahmedi

    6- “Martohuni me beqare, se ato japin mė shumė fėmijė, kanė gojė tė ėmbėl dhe kėnaqen mė pak”, nė transmetimin tjetėr qėndron “dhe mė pak tradhtojnė”. Hadithi ėshtė sahih, tra. Ibni Maxheja
    Ashtu siē ėshtė gruaja e mirė njėra prej katėr kėnaqėsive tė kėsaj bote, ashtu ėshtė gruaja e keqe njėra prej fatėkeqėsive tė kėsaj bote, siē thotė Pejgamberi ?:

    “Prej lumturisė ėshtė gruaja e mirė, e cila kur e shiqon tė pėlqen, kur mungon prej saj je i sigurtė nė te dhe nė pasurinė tėnde. Kurse nga fatkeqėsia ėshtė gruaja, e cila kur e shiqon, tė dėshpron, flet kundwr teje dhe kur mungon prej saj, nuk je i sigurtė nė te dhe nė pasurinė tėnde”. Hadithi ėshtė sahih, tra. Ibni Hibbani.
    Pėrballė kėsaj medoemos duhet tė dihet gjendja e djalit, i cili i ofron vajzės muslimane martesė, kurse pėlqimi duhet tė ndodhė duke patur parasysh kėto kushte:
    “Nėse ju vjen (pėr fejesė) ai, me moralin dhe fenė e tė cilit jeni tė kėnaqura, martohuni me tė. Nėse nuk e bėni kėtė atėherė ndodhė ēorodi dhe ērregullim i madh nė tokė”. Hadithi ėshtė sahih, tra. Ibn Maxheja.
    Pėr gjithė kėtė qė e thamė duhet tė pyetet mirė dhe tė mblidhen informata tė sakta, me qėllim qė tė mos rrėnohet shtėpia e cila do tė ngrihet me martesėn e kėtyre dy ēifteve.
    Burri i mirė dhe gruaja e mirė ndėrtojnė shtėpi tė mirė, ngase toka e mirė jep fryte tė mira, kurse toka e keqe jep fryte shumė rėndė ose nuk jep aspak! Shko lart

    Kėshilla e dytė: Mundohu ta pėrmirėsosh gruan
    Nėse gruaja ėshtė e mirė, atėherė duhet lavdėruar All-llahun pėr kėtė begati, mirėpo nėse ndodhė qė gruaja tė mos jetė e mirė, atėherė pronari i shtėpisė e ka pėr detyrė tė mundohet qė ta pėrmirėsojė. Kjo mund tė ndodhw nė kėto raste:
    a) Burri ėshtė martuar me grua jofetare, ngase nė kohėn e martesės edhe ai nuk ka qenė fetar i madh;
    b) Burri ėshtė martuar me njė grua jofetare me shpresė se do tė pėrmirėsohet, ose
    c) ėshtė martuar nga presioni i anėtarėve tė shtėpisė.
    Nė kėto raste burri duhet tė mundohet qė ta pėrmirėsojw gruan e vet. Normalisht nuk duhet harruar se udhėzimi ėshtė nė Dorė tė All-llahut, All-llahu ėshtė Ai qė Udhėzon. Duke u nisur nga ky fakt, njė begati prej begative tė All-llahut ndaj Zekerijasė ėshtė fjala e All-llahut: “dhe ia pėrmirėsuam bashkėshorten e tij”. (El-Enbija: 90) Ky pėrmirėsim ka tė bėjė edhe me trupin edhe me fenė e saj. Ibni Abbasi radijall-llahu anhu thotė: Ishte sterile, nuk lindte, e pastaj lindi. Kurse Atau radijall-llahu anhu thotė: Fliste shumė e All-llahu e pėrmirėsoi.
    T'i pėrmendim disa metoda pėr pėrmirėsimin e gruas:
    1) Duhet dhėnė rėndėsi pėrmirėsimit tė ibadetit tė saj ndaj All-llahut.
    2) Duhet munduar qė ta ngritėsh (rritėsh) imanin e saj me kėto gjėra:
    a) Nxite nė namaz nate
    b) Nxite qė tė lexojė Kur'an
    c) Mėsoja pėrmendėsh disa dhikre qė janė tė caktuara pėr disa kohė dhe pėr disa raste (siē ėshtė dhikri i mėngjesit dhe mbrėmjes, dhikru gjatė daljes prej shtėpisė etj.)
    d) Nxite tė jepė sadaka
    e) Nxite tė lexojė literaturė Islame
    f) Nxite tė dėgjojw kaseta tė dobishme, ligjerata qė i shtojnė njohuritė e saja fetare dhe ligjerata qė ia rrisin imanin
    g) Zgjidhi asaj shoqe fetare dhe bėja tė mundėshme tė ndėrlidhin marėdhėnie shoqėrore dhe tė vizitohen mes vete
    h) Largoji tė kėqijat prej saj dhe mbylli tė gjitha dritaret e sė keqes, duke e keshilluar te largohet prej shoqeve dhe vendeve tė kėqija.

  4. #24
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Motrat Sahabije


    Ështė fakt se shembujt dhe ilustrimet historike kanė ndikim tė jashtėzakonshėm nė shpirtin e njerėzve, sidomos kur kemi parasysh se ato janė dėshmi e realizimit tė konceptit teorik nė praktikė. Me siguri se njė gjė tė tillė do ta kishte konfirmuar edhe vetė Kur’ani Famėlartė nė tė cilėn jashtėzakonisht vėrehet kujdesi i tij rreth shembujve ilustrues dhe rrėfimeve. Rrėfimet zėnė vend tė dukshėm nė Kur’anin Famėlartė, ato pėrsėriten shumė herė duke lėnė gjurmė tė thella nė shpirtin e besimtarit tė sinqertė. Rrėfimet kur’anore rreth tė dėrguarve tė All-lahut dhe tė mirėve shumė herė shėrbejnė edhe si shembuj ideal pėr besimtarėt. All-llahu i Madhėruar thotė:

    ęóÖóŃóČó Ēįįųóåõ ćóĖóįšĒ įųöįųóŠöķäó ĀćóäõęĒ ĒöćśŃóĆóÉó ŻöŃśŚóęśäó ÅöŠś ŽóĒįóŹś ŃóČųö ĒČśäö įöķ ŚöäĻóßó ČóķśŹšĒ Żöķ ĒįśĢóäųóÉö ęóäóĢųöäöķ ćöä ŻöŃśŚóęśäó ęóŚóćóįöåö ęóäóĢųöäöķ ćöäó ĒįśŽóęśćö ĒįŁųóĒįöćöķäó {011}ęóćóŃśķóćó ĒČśäóŹó ŚöćśŃóĒäó ĒįųóŹöķ ĆóĶśÕóäóŹś ŻóŃśĢóåóĒ ŻóäóŻóĪśäóĒ Żöķåö ćöä ŃųõęĶöäóĒ ęóÕóĻųóŽóŹś ČößóįöćóĒŹö ŃóČųöåóĒ ęóßõŹõČöåö ęóßóĒäóŹś ćöäó ĒįśŽóĒäöŹöķäó {012}

    “E atyre qė besuan, All-llahu u solli shembull gruan e faraonit kur ajo tha: “Zoti im, mė bėn njė vend pranė mėshirės sate nė Xhennet dhe mė shpėto prej faraonit e brutalitetit tė tij dhe mė shpėto prej popullit mizor. Edhe Merjemen tė bijėn e Imranit, qė e ruajti nderin e vet, e Ne prej anės sonė i frymėzuam njė shpirt e ajo i besoi fjalėt e Zotit tė saj dhe librat e Tij dhe ishte e devotshme.” (Et-Tahrim: 11-12)


    Sot, biografia pejgamberike si dhe historia islame janė mė se tė nevojshme qė tė rishqyrtohen, janė mė se tė nevojshme qė para gjeneratave tė reja tė prezentohen me njė gjuhė (theks) tjetėr dhe metodologji tjetėr, e kjo nuk do tė thotė shfletim i faqeve tė shkruara nga dijetarėt e parė tė kėtij Ummeti, por rishqyrtim i disa faqeve tė shkruara tė cilat mė vonė do tė prezentohen dhe radhiten.

    Studimet dhe hulumtimet rreth fėmijės, tė riut dhe femrės nė historinė islame - duke filluar nga biografia pejgamberike si dhe hulumtimet dhe analizat e pėrmbledhura rreth tyre, japin pėrgjigjet adekuate si dhe ofrojnė zgjidhjet e pėrshtatshme tė shumė problemeve me tė cilat sot ballafaqohen shumė edukatorė, ato gjithashtu prezentojnė shembullin dhe pasqyrėn mė ideale pėr gjeneratat e reja.

    Ështė fakt se gjeneratat e reja islame janė mė se tė nevojshme pėr shembull (model) tė vyeshėm e tė mirė, sidomos nė kėtė kohė kur Ummeti islam ka humbur identitetin e tij (qenien), nė kohėn nė tė cilėn shumica e djemve dhe femrave muslimane kanė hyrė nė gara tė zjarrta rreth epsheve dhe kėnaqėsive, ndėrsa shembulli dhe ilustrimi i tyre ideal ėshtė kufizuar nė gjeneratėn e artit tė shfrenuar, muzikės sė ēmendur, apo nė gjeneratėn e sportit dhe zbavitjes marramendėse.

    Armiqtė e Islamit arritėn ta kenė tė njohur ēėshtjen e rėndėsisė sė pozitės sė femrės (nė Islam), andaj edhe shpejtuan qė tė llomotisin (dėrdėllisin) mbi ngritjen e ēėshtjes sė saj. Aty e kėtu ngritėn zėrin e tyre duke kėrkuar emancipimin e saj, emancipim i cili shikonte me sytė e zhveshjes, daljes sė gruas pėr tė punuar jashtė dhe pėrzierjen e saj me burrat tjerė, madje edhe ecje drejt rrugės sė keqe dhe fatzezė. E tėrė kjo do tė ishte e drejtė e femrės e cila kah moti i ishte uzurpuar, e qė sot nuk e gjente dot!

    Zėri i propagandave tė vesternizimit arritėn qė sot tė kaplojnė botėn islame si nė Lindje ashtu edhe nė Perėndim. Qė tė gjitha revistat, gazetat, programet dhe mediumet e fėlliqura arritėn qė tė mbulojnė horizontet e botės islame dhe qė tė gjitha pėrpiqen qė tė sjellin hakmarrje dhe njollosje si dhe tė alarmojnė luftėn e ashpėr kundėr fesė, vlerave tė larta morale dhe nderit.

    Ështė mė se e domosdoshme qė pėr ata tė cilėt nė zemrat e tyre ende mbajnė njė pjesė tė xhelozisė ndaj fesė sė muslimanėve dhe historisė sė tyre qė tė shpejtojnė pėr tė shfaqur faqet e arta e tė shkėlqyeshme nga historia e gjeneratės sė parė, tė cilat do tė shėrbejnė si shkėlqim para tė rinjve dhe tė rejave tona.

    Nėse tė rinjtė tanė janė mė se tė nevojshėm pėr njė shfaqje tė tillė tė historisė sė artė, me siguri se pėr njė shfaqje tė tillė janė shumė mė tė nevojshme edhe tė rejat tona, sepse pa dyshim se ēėshtja e tyre ėshtė me rėndėsi tė veēantė.

    Nga kėtu rrjedh edhe pėrpjekja pėr tubimin e shumė fragmenteve tė historisė sė gjeneratės sė parė tė vajzave muslimane duke marrė parasysh se vajzat janė mė se tė nevojshme pėr njė ndriēim dhe dobi nga biografia dhe jeta e tė rejave tė cilat i takojnė gjeneratės sė parė islame. Ata tė cilėt me kujdes tė veēantė vėshtrojnė biografinė e gjeneratės sė parė, nė ta vėrejnė shembullin mė tė lartė dhe shembullin mė tė mirė, i cili qartė ilustron shkėlqimin e imanit, ibadetit, lidhjes sė tyre me All-llahun e Lartėmadhėruar, flijimin pėr hir tė fesė, durimin, qėndrimin e paparė, luftėn e palodhur pėr hir tė All-llahut, vetėm pėr hir tė ngritjes sė fjalės sė All-llahut, nė kėrkimin e diturisė dhe nxėnien e saj, nė pajisjen me vlerat mė tė larta morale si dhe veēoritė e larta njerėzore. Nuk ka dyshim se tė gjithė ata janė shembuj dhe ideale tė cilėt pėrgjithmonė do tė ngelin para syve tė gjeneratave, nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend, para syve tė besimtarėve dhe besimtareve, para syve tė meshkujve dhe femrave.

    Nė faqet qė vijojnė do tė pėrpiqem qė rrėfimet dhe shembujt e gjeneratės sė parė tė artė t’i ndėrlidhi me realitetin bashkėkohor si dhe me ēėshtjet tė cilat sot preokupojnė femrėn muslimane, ashtu siē do tė pėrpiqem qė tė sjell ca shembuj tė veēantė, tė cilėt qartė ilustrojnė biografinė dhe jetėshkrimin e femrave muslimane.

    Lus All-llahun qė tė mė dhurojė sinqertitetin dhe besnikėrinė nė fjalė dhe punė, tė mė dhurojė begatinė e kėtij mundi, tė mė dhurojė dobinė e tij, e nė veēanti tė na dhurojė dashurinė e sahabėve (shokėve) tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], tė na ringjallė sė bashku me ta, Ai me tė vėrtetė ėshtė Dėgjues i tė gjithave dhe Pėrgjegjės i lutjeve tė besimtarėve.



    Hyrje


    Rreth ēėshtjes sė femrės, nėn ndikim tė shumė faktorėve dhe rrethanave janė krijuar dhe rrėnjosur shumė koncepte dhe forma bindėse tė cilat mė vonė janė shndėrruar nė gjėra apriore, njėherit duke bėrė qė shumica e njerėzve t’i marrin ato si tė gatshme pa iu qasur aspak burimit tė tyre apo nivelit tė shėndoshmėrisė dhe pajtimit tė tyre me ligjin hyjnor (islam).

    Njė koncept i tillė u formua duke menduar se femra posedon veēori tė veēantė natyrore, e me kėtė edhe e veēuar nė shumė ēėshtje ligjore (tė sheriatit islam), dispozita me tė cilat ajo dallon nga mashkulli rrėnjėsisht. Pėr ta bėrė tė qartė njė gjė tė tillė, jemi tė detyruar qė tė themi se njė veēori e tillė pėr femrėn do tė vlente vetėmse pėr sa u pėrket ēėshtjeve tė cilat konsiderohen tė ndara, sepse baza ėshtė e njėjtė (i pėrfshinė qė tė gjithė). Ligji hyjnor u drejtohet qė tė gjithėve, njerėzve dhe xhinnėve, femrės dhe mashkullit, tė vegjėlve dhe tė mėdhenjve.

    Mirėpo, ekzistojnė tė tillė tė cilėt njė ēėshtje tė tillė e shndėrruan nė anėn krejtėsisht tė kundėrt, andaj edhe veēorinė e saj e konceptuan nė bazė. Manifestimet e njė koncepti tė tillė (tė gabuar) u paraqitėn nė shumė kėrkesa pėr tė bėrė tė qartė bisedė tė veēantė rreth ēėshtjes sė femrės nė ēdo ēėshtje e cila do tė parashtrohej.

    Ata tė cilėt me vėmendje tė plotė ia hedhin njė vėshtrim biografisė pejgamberike, me siguri se do tė vėrejnė njė baraspeshė tė plotė nė reaksionet me kėtė ēėshtje. Ai, i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], nė asnjė moment nuk la anash (nė neglizhencė) ēėshtjen e femrės (po edhe vetė femrėn), por ēėshtjet tė cilat kishin tė bėjnė me tė i drejtonte nė anėn e saj, mirėpo qė rregulli thelbėsor mė pas tė ngel i njėjtė apo i pandryshuar - ai me ligjin hyjnor u flet tė gjithėve. Çdo send qė ėshtė transmetuar nga i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], qoftė urdhėr, ndalesė, kėshillė apo sugjerim, me siguri se ka tė bėjė me tė gjithė, pa ndonjė pėrjashtim, edhe pse njė kėshillė apo urdhėr tė tillė do ta kishin dėgjuar vetėm meshkujt, apo ndoshta tė jetė thėnė nė formė pėrkujtimi.

    Njė teori e tillė do tė ndikonte shumė negativisht nė sferėn e ēėshtjeve ku shtrohen shumė gjėra qė i pėrkasin vetėmse femrės muslimane, duke marrė parasysh se ajo do tė duhej qė tė priste vetėm dispozitat tė cilat do tė kishin tė bėjnė enkas me tė dhe ēėshtjen e saj.

    Dėshmia e vėrtetė pėr njė realitet tė tillė manifestohet nė pasurinė trashėguese kulturore tė Ummetit islam, sepse: “Pasuria kulturore e Ummetit islam arriti qė nė mėnyrė tė pėrkryer tė krijoj marrėdhėnie tė ndėrsjellta me specifikat e femrės muslimane, andaj edhe u pėrcaktuan pėr tė shumė dispozita tė fikhut qė kanė tė bėjnė vetėm me tė, e tė cilat i vėrtetoi edhe Kur’ani Famėlartė dhe Sunneti i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], u shkruan nga shumė dijetarė dhe u shtrua nėpėr shkrimet e tyre, siē janė dispozitat qė kanė tė bėjnė me pastrimin (taharen), martesėn (nikahun), trashėgiminė (mirathin) si dhe shumė dispozita tė tjera. E njėjta pothuajse ndodhi edhe me dispozitat qė kishin tė bėjnė me vlerat ligjore (islame) siē janė veshja, pėrcaktimi i marrėdhėnieve ndėrshoqėrore, sferė ku femra muslimane bėnė pjesė sė bashku me palėn tjetėr, me meshkujt, gratė, fėmijėt, shėrbėtorėt, etj.

    Edhe pse pasuria jonė kulturore njeh specifikat e veēanta, prapėseprap ligji islam u flet tė gjithė njerėzve, pa dalluar gjinitė apo shtresat, femra ose meshkuj.”

    Tė kėrkuarit e diturisė


    Motra ime! Ti me siguri se nuk ke nevojė qė tė pasurohesh me sa mė shumė argumente, polemika apo prezentime tė teksteve tė cilat kanė tė bėjnė me rėndėsinė e diturisė dhe nevojėn e njerėzve pėr tė, sepse qė tė gjithė e dinė njė gjė tė tillė. Si argument do tė na shėrbente pohimi se ēdonjėri i cili do t’i takonte paditurisė njė gjė tė tillė do ta konsideronte mungesė dhe nėnēmim edhe nėse me tė vėrtetė ėshtė i paditur, ndėrsa ēdonjėri i cili do t’i takonte diturisė atė do ta konsideronte gjė tė ēmuar dhe lavdatė madhėshtore. Ke parasysh se dituria i sjell dobi edhe kafshės, a nuk vėren se gjahu i kafshės sė stėrvitur pėr gjah ėshtė i lejuar, ndėrsa gjahu i kafshės e cila nuk ėshtė e stėrvitur pėr gjah nuk ėshtė i lejuar. E nėse njė gjė e tillė vlen pėr kafshėt, ē’mbetet pėr njeriun tė cilin All-llahu e nderoi dhe e ngriti lart pozitėn dhe ēėshtjen e tij?

    Dituria ėshtė shumė mė e ēmuar dhe mė e vlefshme se sa ibadetet nafile, vlera e dijetarit ndaj atij qė ėshtė adhurues ėshtė sikurse vlera e hėnės ndaj yjeve tė tjera. Gratė e gjeneratės sė parė (sahabijet) ishin mjaft tė shquara nė kėtė sferė. Nė vijim do tė prezentojmė disa nga dėshmitė tė cilat manifestojnė kujdesin e tyre tė jashtėzakonshėm mbi ēėshtjen e tė mėsuarit dhe diturisė.

    1. Nxėnia pėrmendėsh e Kur’anit

    Mė herėt nuk ekzistonin mjete tė cilat ofroheshin para njerėzve me qėllim qė tė lehtėsonin ēėshtjen e tė mėsuarit, lexuesit dhe ata qė mėsonin shkrim-leximin ishin nė numėr tė vogėl, mus’hafėt nuk ishin tė pėrgatitur e tė tubuar qė t’u shpėrndahen tė gjithė njerėzve, njerėzit lexonin atė dhe mėsonin pėrmendėsh disa pjesė prej tij ashtu siē u vinte dėshira, e lėre mė aparate inēizimi tė cilat tejkaluan murin e analfabetizmit dhe ofruan dėgjimin e Kur’anit pėr tė gjithė njerėzit pa marrė parasysh moshėn e tyre, madje nė ēdo kohė kur dėgjuesi do tė dėshironte.

    Mirėpo, kur vullneti ngel i pamposhtur ndėrsa vendosmėria merr guximin e paparė, me siguri se tė gjitha vėshtirėsitė mposhten dhe bijnė, ndėrsa tė gjitha pengesat mėnjanohen dhe ngelin anash. Le tė shohim sė bashku interesin dhe kujdesin e femrave tė reja tė gjeneratės sė parė tė sahabėve ndaj tė nxėnurit pėrmendėsh tė Kur’anit Famėlartė, se si shfrytėzonin rastin e volitshėm vetėm qė tė shijojnė dobinė e tij.

    Bija e Harith Ibėn Nu’manit tregon se suren “Kaf” nuk e ka mėsuar nga kush tjetėr pos nga vetė goja e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] me tė cilėn ai ligjėronte ēdo tė premte.

    Pyes: A thua ku ėshtė kujdesi i femrave tona tė sotme ndaj tė mėsuarit e Kur’anit dhe tė nxėnurit pėrmendėsh tė tij, kur kemi parasysh lehtėsimin e mjeteve dhe mėnyrave? Unė them se sot nuk ekziston asnjė arsye me tė cilėn do tė arsyetonim veten tonė ndaj neglizhencės sė kėsaj ēėshtje!

    Nė ibadet (pėrkushtim)

    Nuk ka dyshim se All-llahu i Madhėruar krijoi njeriun dhe pėr tė nėnshtroi gjithēka qė ėshtė nė tokė dhe nė qiej pėr hir tė realizimit tė tė vetmit qėllim; adhurimit tė All-llahut tė Lartėmadhėruar:

    ęóćóĒ Īóį󎜏õ ĒįśĢöäųó ęóĒįśÅöäÓó ÅöįųóĒ įöķóŚśČõĻõęäö {056}


    “Unė nuk i krijova xhinnėt dhe njerėzit pėr tjetėr pos qė tė mė adhurojnė.” (Edh-Dharijat: 56)


    Pėrkushtimi ndaj All-llahut ėshtė ēėshtja esenciale pėr tė cilėn edhe u dėrguan tė dėrguarit te popujt e tyre, pėr hir tė kėtij pėrkushtimi mes tyre ndodhėn shumė acarime dhe armiqėsi. Thirrja e ēdo tė dėrguari konceptohej nė kėtė thėnie:


    ęóÅöįóģ ŚóĒĻņ ĆóĪóĒåõćś åõęĻšĒ ŽóĒįó ķóĒ Žóęśćö ĒŚśČõĻõęĒś Ēįįųåó ćóĒ įóßõć ćųöäś Åöįóåņ ŪóķśŃõåõ Åöäś ĆóäŹõćś ÅöįĒųó ćõŻśŹóŃõęäó {050}


    “O populli im, ju nuk keni zot tjetėr pos Tij.” (Hud: 50)


    Edhe pse tė gjithė muslimanėt janė tė pėrbashkėt nė realizimin e esencės sė ibadetit (pėrkushtimit), prapėseprap njė gjė e tillė ngel sferė e cila pranon garimin mes njerėzve si dhe vlerėn ndaj njėri-tjetrit. Ështė fakt se njeriu sado qė tė jetė i ngritur nė ibadet ndaj Zotit tė tij tė Lartėmadhėruar, konsiderohet me njė shkallė mė tė lartė se sa qė janė tė tjerėt.

    Njeriu musliman ėshtė mė se i nevojshėm pėr kujdes tė veēantė ndaj ēėshtjes sė ibadetit, sepse imani rritet dhe pakėsohet, ndėrsa gjėrat tė cilat dukshėm kontribuojnė pėr rritjen e tij pa dyshim se janė veprat e ibadetit.

    Ai ėshtė i nevojshėm pėr veprat me tė cilat shfaq ibadetitn e tij tė denjė, sepse njė gjė e tilė konsiderohet pajisje pėr vendosmėri mė tė fortė. Zemrat, siē na lajmėron i Dėrguari [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ndryshojnė. Transmeton Nevas Ibėn Sem’ani [radijall-llahu anhu] se ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: “Nuk ka zemėr e cila nuk ėshtė nė mes dy gishtėrinjėve tė Gjithėmėshirshmit, nėse do e bėn tė pėrqėndruar, e nėse do, e luhatė atė.”

    Gjithashtu i Dėrguari i All-lahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thoshte: “O Pėrforcues i zemrave (o Zoti im), ma bėn zemrėn time tė pėrforcuar nė ēėshtjen e fesė Tėnde.”

    Ai gjithashtu thotė: “Edhe mizani (peshoja e kėsaj bote) ėshtė nė dorėn e tė Gjithėmėshirshmit, me tė disa popuj i bėn tė jenė tė ngritur, ndėrsa disa i bėn tė ulur, kėshtu deri nė Ditėn e Kijametit.”

    Sebra Ibėn Fakihe thotė se ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: “Zemra e birit tė Ademit ėshtė nė mes dy gishtave tė gishtėrinjėve tė Gjithėmėshirshmit, nėse Ai do qė ta pėrqėndrojė, e pėrqėndron, e nėse do ta luhatė, e luhatė.”

    Ilustrimi i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] paraqe ilustrim preciz mbi ndryshimin e shpejtė tė zemrės, gjė e cila nė besimtarin musliman mbjell frikė dhe nevojė pėr kėrkim tė pėrforcimit tė zemrės sė tij nga ana e All-llahut Fuqiplotė, siē i bėn tė qartė shumė nga pozitat devijuese tė cilat ai i sheh qartė. Mikdad Ibėn Esvedi [radijall-llahu anhu] thotė: “Pas asaj qė kam dėgjuar nga i Dėrguari i All-llahut nuk them asgjė tė mirė apo tė keqe pėr njeriun, pėrderisa tė mos shoh fundin me tė cilin do tė pėrfundon ai. Tė pranishmit i thanė: Po, ēfarė ke dėgjuar? Ai tha: “Kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: “Zemra e birit tė Ademit ėshtė mė e luhatshme sesa kazani kur vlon!”

    Nė njė ilustrim tjetėr mbi gjendjen e zemrės, i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Shembulli i zemrės ėshtė sikurse shembulli i puplės tė cilėn era e hudhė nė shkretėtirė.”

    Ata tė cilėt thirrin nė rrugė tė All-lahut janė shumė mė tė nevojshėm se tė tjerėt nė ēėshtjen e ibadetit, sepse njė gjė e tillė u ndihmon pėr vazhdimin e rrugės sė tillė si dhe pėr bartjen e barrės sė thirrjes dhe mundimeve tė njerėzve. Mu pėr kėtė nė tė shumtėn e rasteve kur i Dėrguari i All-llahut ballafaqohej me largim tė njerėzve nga thirrja e tij, urdhri i All-llahut ishte:


    ŻóĒÕśČöŃś Śóįóģ ćóĒ ķóŽõęįõęäó ęóÓóČųöĶś ČöĶóćśĻö ŃóČųößó ŽóČśįó ŲõįõęŚö ĒįŌųóćśÓö ęóŽóČśįó ŪõŃõęČöåóĒ ęóćöäś ĀäóĒĮ Ēįįųóķśįö ŻóÓóČųöĶś ęóĆóŲśŃóĒŻó ĒįäųóåóĒŃö įóŚóįųóßó ŹóŃśÖóģ {130}


    “Prandaj, ti bėhu i durueshėm ndaj asaj qė thonė ata, dhe duke falėnderuar Zotin tėnd, falu para lindjes sė diellit dhe para perėndimit tė tij, falu edhe nė orėt e natės dhe nė skajet e ditės, ashtu qė tė gjejsh kėnaqėsi (me shpėrblim).” (Ta-Ha: 130)


    Thirrėsi ka nevojė pėr njė gjė tė tillė, sepse konsiderohet mėnyrė e pastrimit dhe pėrmirėsimit tė shpirtit si dhe dėlirėsisė sė saj nga shumė sėmundje tė epshit dhe dyshimit.

    Pikėrisht pėr kėtė, gjenerata e parė e grave tė Ummetit islam ishte shembulli mė i pėrkryer qė me pėrsosuri tė plotė dėshmonte njė realitet tė tillė tė ibadetit, e njėherit edhe shembull i pėrkryer pėr ata qė do tė vinin pas tyre.

    Aishja [radijall-llahu anha] thotė: “Nuk kam parė grua mė tė mirė nė fe se Zejnebja, po nuk kam parė mė tė devotshme se ajo, mė besnike, mė tė sinqertė (nė bisedė), mė tepėr qė mbante lidhjet familjare, mė tepėr qė jepte sadaka, mė tepėr qė jepte mundin e saj nė punėn me tė cilėn synonte sadakanė apo afrimin tek All-llahu i Madhėruar.”

    Tė gjitha kėto cilėsi manifestojnė ibadetin e tyre tė denjė, biografia dhe historia e tyre dėshmojnė se ato vrapuan qė me shpejtėsi tė hudhen para dyerve tė sė mirės dhe ibadetit.



    Kontributi i tyre nė ndihmė tė fesė sė All-llahut

    All-llahu i Madhėruar obligoi njeriun qė tė bartė pėrgjegjėsinė e triumfit tė fesė se All-llahut si dhe pėrgjegjėsinė e praktikimit tė tij nė botė. Njė gjė e tillė pėr njeriun ishte nder i madh i dhuruar nga ana e All-llahut tė Madhėruar, sepse po tė donte i Lartėmadhėruari, ēėshtjen e fesė sė Tij do ta lartėsonte dhe realizonte pėrmes fuqive tė jashtėzakonshme duke mos angazhuar pėr tė askė nga njerėzit. Ai pa dyshim se ėshtė i pavarur nga krijesat e Tij:


    Šóįößó ęóįóęś ķóŌóĒĮõ Ēįįųóåõ įĒ䜏óÕóŃó ćöäśåõćś ęóįóßöäś įöķóČśįõęó ČóŚśÖóßõćś ČöČóŚśÖņ ęóĒįųóŠöķäó ŽõŹöįõęĒ Żöķ ÓóČöķįö Ēįįųóåö Żóįóäś ķõÖöįųó ĆóŚśćóĒįóåõćś {4}


    “Kėshtu pra, po sikur tė dojė All-llahu, Ai do tė hakmerrej ndaj tyre, por Ai dėshiron t'ju sprovojė njėrin me tjetrin. E ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e All-llahut, atyre kurrsesi nuk ua humb veprat (por ua shton).” (Muhammed: 4)


    Ndėrkaq, kur All-llahu i Lartėmadhėruar ndalon robėrit e Tij qė tė mos heqin dorė nga ky obligim po as qė tė mos pėrfillin kėtė ēėshtje, nga ana tjetėr Ai i bėn me dije se ēėshtja e alternativės nuk ėshtė gjė e jashtėzakonshme apo mrekulli:

    åóĒĆóäŹõćś åóÄõįóĒĮ ŹõĻśŚóęśäó įöŹõäŻöŽõęĒ Żöķ ÓóČöķįö Ēįįųóåö Żóćöäßõć ćųóä ķóČśĪóįõ ęóćóä ķóČśĪóįś ŻóÅöäųóćóĒ ķóČśĪóįõ Śóä äųóŻśÓöåö ęóĒįįųóåõ ĒįśŪóäöķųõ ęóĆóäŹõćõ ĒįśŻõŽóŃóĒĮ ęóÅöä ŹóŹóęóįųóęśĒ ķóÓśŹóČśĻöįś ŽóęśćšĒ ŪóķśŃóßõćś Ėõćųó įóĒ ķóßõęäõęĒ ĆóćśĖóĒįóßõćś {038}

    “Ja, ju jeni ata qė ftoheni pėr tė dhėnė nė rrugėn e All-llahut (pėr luftė kundėr armikut tuaj), e dikush prej jush bėn koprraci, e kush bėn koprraci, ai bėn kundėr vetvetes, All-llahu s'ka nevojė, e ju jeni tė varfėr (keni nevojė). Po nėse ju i ktheni shpinėn, Ai do t'ju zėvendėsojė me njė popull tjetėr, qė nuk do tė jetė si ju.” (Muhammed: 38)


    Pikėrisht pėr kėtė, muslimanėt e dinė shumė qartė se ēdo individ posedon sasinė e tij tė pėrgjegjėsisė me tė cilėn do tė kontribuon pėr fitore tė fesė sė All-llahut si dhe pėr mėnjanimin e ēdo dyshimi qė hudhet nė tė. Çėshtja e Islamit dhe muslimanėve ėshtė bėrė ēėshtje e cila preokupon tė gjithė dhe qė tė gjithė jetojnė me tė. Kjo ēėshtje nuk i takon vetėm njė grupi. Natyra dhe roli i individit nuk e anulojnė aspak kėtė obligim pėr pjesėmarrje nė bartjen e kėsaj barre.

    Ështė fakt se edhe gratė posedojnė rolin e pamohuar nė kontributin e tyre tė madh pėr fitore tė fesė sė All-llahut. Nė ndodhinė e hixhretit - ndodhi e cila nė historinė islame numėrohet si njėra ndėr ndodhitė mė tė rėndėsishme si dhe njėra ndėr ndodhitė mė me ndikim nė mirėvajtjen e rrugės sė thirrjes islame - u regjistrua emri i Esma Bint Ebu Bekėr [radijall-llahu anha] dhe roli i saj i rrallė nė kėtė ndodhi.

    Nė momentin kur i Dėrguari i All-llahut dhe shoku i tij (Ebu Bekri) po lėshonin Mekken, tek Esma hyri gjyshi i saj i cili dėshironte tė dijė se ē’u bė me ta e tė qetėsohej.

    Esma bija e Ebu Bekrit tregon: “Nė momentin kur i Dėrguari i All-llahut po bėhej gati pėr tė dalė nga Mekka, me tė do tė dilte edhe Ebu Bekri i cili me vete kishte marrė tėrė pasurinė, pesėmijė apo gjashtėmijė dirhemė. Mė pas, te ne hyri gjyshi im Ebu Kuhafe, shikimi i tė cilit ishte dobėsuar dhe tha: Pasha All-llahun, jam duke menduar se ju ka sjell fatkeqėsi me pasurinė qė e mori. Esma tha: Jo baba, assesi, ai na ka lėnė shumė tė mira. Pastaj mora disa guralecė dhe i vura nė vendin kur babai im e vinte pasurinė e tij, ndėrsa mbi ta hudha njė pėlhurė, e pastaj e mora pėr dore atė dhe i thashė: O gjysh, vėndo dorėn tėnde nė kėtė pasuri. Ai e vuri dorėn e tij mbi to dhe tha: S’ka gjė, nėse ju ka lėnė kėtė tė tėrėn juve, me tė vėrtetė paska bėrė mirė. Esma thotė: Pasha All-llahun, ai nuk na la asgjė neve, por unė desha qė ta qetėsoja plakun me kėtė.” /Transmeton Ahmedi/

    Besimtari i cili me vėmendje lexon kėtė ndodhi e pastaj kthehet nė vėshtrim tė realitetit bashkėkohor duke u munduar qė tė bėjė njė krahasim, me siguri se has nė njė dallim tė madh, has nė njė rrugė tė gjerė e cila ndan Ummetin dhe historinė e tij, has realitetin i cili ndjehet shumė i pamundshėm nė ēėshtjen e ngritjes sė ēėshtjes sė fesė sė All-llahut. Mė pas besimtari musliman me plot seriozitet i parashtron vetes sė tij kėtė pyetje: “Ç’farė vlere posedon feja e All-llahut nė shpirtin tonė?

    A nuk vėreni se si njė femėr e cila nė moshėn mė tė re e mė tė mirė, nė moshėn kur tė gjitha nevojat dhe preokupimet e saj janė mė se tė nevojshme, heq dorė nga pasuria e saj dhe mbetet e kėnaqur qė tė jetojė kėtė jetė.

    Ajo kishte mundėsi qė nga babai i saj tė kėrkonte qė t’u linte diē nga pasuria, t’ia pėrkujtojė atij pėrgjegjėsinė qė ka pėr fėmijėt e tij, mirėpo krejt kjo assesi nuk do ta pengonte atė nga qėllimi i shpėrnguljes apo ta ndalte tė mos udhėtonte me tė Dėrguarin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. Esma nuk bėri asgjė tė tillė, sepse ajo jetonte me njė preokupim tjetėr, me njė botė krejt tjetėr, ajo e kishte kuptuar se ēėshtja e fesė sė All-llahut ėshtė shumė mė e lartė se preokupimi i babait tė saj me tėrė kėto kėrkesa.

    Ne nuk duam qė gjenerata e sotme - me anė tė kėtyre shembujve - tė vė veten nė radhėt e tė uriturve dhe tė varfėrve, po as qė tė gjykojnė veten e tyre tė jetojnė nė varfėri dhe skamje, por duam qė me anė tė kėtyre shembujve tė krijojnė njė retrospektivė ndaj vetes sė tyre, tė pyesin veten mbi vlerėn e ēėshtjes sė fesė si dhe pozitėn e tij nė shpirtin e tyre, sa jemi tė gatshėm qė tė flijojmė pėr hir tė rrugės sė All-llahut?

    Le tė jetė kjo njė bisedė e qartė pėr ata tė cilėt duan fitoren e fesė sė All-llahut, mirėpo tė cilėt nuk posedojnė nė vete domethėniet e tilla, le tė jetė kjo thirrje pėr ta qė tė realizojnė atė thellė nė veten e tyre, tė hulumtojnė pėr realizimin e synimeve tė tilla, por vetėm pėrmes rrugės sė atyre tė cilėt janė tė fortė dhe serioz.

    Nė ndodhinė e hixhretit hasim edhe njė ēėshtje shumė me rėndėsi, kjo se ēėshtja e Esma Bint Ebi Bekrit nuk ishte rezultat i asaj se ajo ishte afėr shtėpisė sė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ndėrsa kjo ishte e bija e Siddikut, assesi, sepse nė kėtė ēėshtje hasim njė horizont tjetėr i cili nė kėtė ndodhi na del pėrpara: “Ndodhia e hixhretit ėshtė ndodhi e veēantė dhe e rėndėsishme, ndodhi e cila ka tė bėjė me ardhmėrinė e thirrjes nė atė kohė.” Po nė kėtė ndodhi hasim kontributin e femrės e cila ėshtė nė moshėn mė tė bukur tė rinisė, kontributin e Esma Bint Ebi Bekrit, kontributin e tė riut, Abdull-llah Ibėn Ebi Bekrit, tė riut Ali Ibėn Ebi Talibit, me bariun Ibėn Fehires etj. Sepse hixhreti ishte ēėshtje me tė cilėn ishin tė preokupuar tė gjithė dhe qė me tė jetonin tė gjithė, nė njė gjė tė tillė merrnin pjesė qė tė gjithė.




    Barrtja e mundimeve pėr hir tė All-llahut

    Nė kėtė botė All-llahu i Madhėruar krijoi shumė bukuri dhe gjėra tė zbukuruara tė cilat kaplojnė thellėsinė e shpirtit tė njeriut dhe me tė bėjnė ēudira. Dukuritė e tilla mahnitėse synojnė ngritjen e kriteriumeve dhe pikėnisjeve tė disave tė cilėt synojnė kėtė botė dhe bukuritė e tij si dhe luajnė rolin e tyre nė radhitjen e detyrave parėsore nė jetėn e tyre.

    Qė tė gjitha kėto nuk vlejnė pėr ata tė cilėve All-llahu u dhuroi shikim tė shėndoshė, sepse ata dinė qė ēdo gjė tė radhisin nė vendin e tij tė merituar, ata dinė se gjėrat e tilla janė vetėmse dėfrim i pėrkohshėm dhe se shpėrblimi i pėrhershėm do tė jetė nė botėn e ahiretit.

    Ņõķųöäó įöįäųóĒÓö ĶõČųõ ĒįŌųóåóęóĒŹö ćöäó ĒįäųöÓóĒĮ ęóĒįśČóäöķäó ęóĒįśŽóäóĒŲöķŃö ĒįśćõŽóäŲóŃóÉö ćöäó ĒįŠųóåóČö ęóĒįśŻöÖųóÉö ęóĒįśĪóķśįö ĒįśćõÓóęųóćóÉö ęóĒįĆó䜌óĒćö ęóĒįśĶóŃśĖö Šóįößó ćóŹóĒŚõ ĒįśĶóķóĒÉö ĒįĻųõäśķóĒ ęóĒįįųåõ ŚöäĻóåõ ĶõÓśäõ ĒįśćóĀČö {014}Žõįś ĆóÄõäóČųöĘõßõć ČöĪóķśŃņ ćųöä Šóįößõćś įöįųóŠöķäó ĒŹųóŽóęśĒ ŚöäĻó ŃóČųöåöćś ĢóäųóĒŹń ŹóĢśŃöķ ćöä ŹóĶśŹöåóĒ ĒįĆóäśåóĒŃõ ĪóĒįöĻöķäó ŻöķåóĒ ęóĆóŅśęóĒĢń ćųõŲóåųóŃóÉń ęóŃöÖśęóĒäń ćųöäó Ēįįųåö ęóĒįįųåõ ČóÕöķŃń ČöĒįśŚöČóĒĻö {015}

    “Njerėzve u ėshtė zbukuruar dashuria ndaj tė kėndshmeve, ndaj grave, djemve e ndaj pasurisė sė grumbulluar nga ari e argjendi, ndaj kuajve tė stolisur, bagėtisė e bujqėsisė. Kėto janė kėnaqėsi tė kėsaj bote, po te All-llahu ėshtė e ardhmja mė e mirė.

    Thuaj: “A t'ju kumtoj pėr diē shumė mė tė mirė se ato (kėnaqėsitė e dunjasė)? Pėr ata qė janė ruajtur, ata kanė te Zoti i tyre xhennete nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė, kanė bashkėshorte tė pastra, dhe kėnaqėsinė e All-llahut. All-llahu ėshtė i kujdesshėm pėr robtė.” (Ali-Imran: 14-15)



    Ata arritėn qė me dritėn e shpalljes tė kuptojnė se e vėrteta e bukurive dhe gjėrave tė kėndshme tė kėsaj bote ėshtė mu ashtu siē lajmėron vetė All-llahu i Lartėmadhėruar:


    ęóĒÖśŃöČś įóåõć ćųóĖóįó ĒįśĶóķóĒÉö ĒįĻųõäśķóĒ ßóćóĒĮ ĆóäŅóįśäóĒåõ ćöäó ĒįÓųóćóĒĮ ŻóĒĪśŹóįóŲó Čöåö äóČóĒŹõ ĒįśĆóŃśÖö ŻóĆóÕśČóĶó åóŌöķćšĒ ŹóŠśŃõęåõ ĒįŃųöķóĒĶõ ęóßóĒäó Ēįįųóåõ Śóįóģ ßõįųö ŌóķśĮņ ćųõŽśŹóĻöŃšĒ {045}


    “E ti (Muhammed) paraqitjau atyre shembullin e kėsaj bote qė ėshė si njė ujė (shi) qė Ne e lėshojmė nga qielli, e prej tij bima e tokės zhvillohet e shpeshtohet saqė pėrzihet mes vete, e pas pak ajo bėhet byk (pas tharjes) qė e shpėrndajnė erėrat. All-llahu ka fuqi pėr ēdo send.” (El-Kehf: 45)


    ĒŚśįóćõęĒ ĆóäųóćóĒ ĒįśĶóķóĒÉõ ĒįĻųõäśķóĒ įóŚöČń ęóįóåśęń ęóŅöķäóÉń ęóŹóŻóĒĪõŃń Čóķśäóßõćś ęóŹóßóĒĖõŃń Żöķ ĒįśĆóćśęóĒįö ęóĒįśĆóęśįóĒĻö ßóćóĖóįö ŪóķśĖņ ĆóŚśĢóČó ĒįśßõŻųóĒŃó äóČóĒŹõåõ Ėõćųó ķóåöķĢõ ŻóŹóŃóĒåõ ćõÕśŻóŃųšĒ Ėõćųó ķóßõęäõ ĶõŲóĒćšĒ ęóŻöķ ĒįśĀĪöŃóÉö ŚóŠóĒČń ŌóĻöķĻń ęóćóŪśŻöŃóÉń ćųöäó Ēįįųóåö ęóŃöÖśęóĒäń ęóćóĒ ĒįśĶóķóĒÉõ ĒįĻųõäśķóĒ ÅöįųóĒ ćóŹóĒŚõ ĒįśŪõŃõęŃö {020}


    “Ju njerėz dijeni se jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se lojė, kalim kohe nė argėtim, stoli, krenari mes jush dhe pėrpjekje nė shtimin e pasurisė dhe tė fėmijėve, e qė ėshtė si shembull i njė shiu prej tė cilit bima i habit bujqit, e pastaj ajo thahet dhe e sheh atė tė verdhė, mandej bėhet e thyer e llomitur, e nė botėn tjetėr ėshtė dėnimi i rėndė, por edhe falje mėkatesh dhe dhurim i kėnaqėsisė nga All-llahu; pra jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se pėrjetim mashtrues.” (El-Hadid: 20)


    Tė gjitha kėto koncepte nuk ishin larg nga vetė shpirti i femrave tė gjeneratės sė parė tė muslimanėve.

    Me gratė e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]

    Xhuvejrija, gruaja e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], tregon se i Dėrguari i All-llahut ka hyrė tek ajo dhe ka thėnė: “A ka ushqim? Xhuvejrija thotė: Unė thashė: Jo, pasha All-llahun, o i Dėrguari i All-llahut, nuk kemi aspak ushqim, pėrveēse njė copė ashti tė deles.” /Transmeton Muslimi/

    All-llahu i Madhėruar urdhėron tė Dėrguarin e Tij qė bashkėshortet e tij tė bėjnė zgjedhje mes qėndrimit tek ai dhe bukurive tė kėsaj bote, sepse misioni pejgamberik kėrkonte durimin e barrės dhe vėshtirėsisė tė cilėn nuk do ta bartnin tė gjithė njerėzit, ndėrsa ato tė cilat kanė mbetur tė kėnaqura dhe kanė zgjedhur shtėpinė e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pėr jetė tė tyre, plotėsisht e kanė tė qartė se njė nder i tillė nuk i takon atyre tė cilėt hulumtojnė lavdinė, krenarinė e kėsaj bote dhe shkėlqimin e bukurisė sė kėsaj bote.


    ķóĒ ĆóķųõåóĒ ĒįäųóČöķųõ Žõį įųöĆóŅśęóĒĢößó Åöä ßõäŹõäųó ŹõŃöĻśäó ĒįśĶóķóĒÉó ĒįĻųõäśķóĒ ęóŅöķäóŹóåóĒ ŻóŹóŚóĒįóķśäó ĆõćóŹųöŚśßõäųó ęóĆõÓóŃųöĶśßõäųó ÓóŃóĒĶšĒ ĢóćöķįšĒ {028}


    “O ti Pejgamber, thuaju grave tuaja: “Nė qoftė se lakmoni jetėn e kėsaj bote dhe stolitė e saj, atėherė ejani: unė po ju jap furnizimin (pėr lėshim) dhe po ju lėshoj ashtu si ėshtė e rrugės.” (El-Ahzab: 28)


    Pėr to nuk ngeli tjetėr pėrveēse tė zgjedhin tė Dėrguarin dhe jetėn e botės tjetėr, t’u thonė lamtumirėn bukurive dhe kėnaqėsive tė kėsaj bote.

    E ēfarė do tė ishte jeta e kėsaj bote pėr to, ēfarė do tė ishte bukuria dhe dėfrimi i shumė femrave tė kėsaj bote, ēfarė do tė ishte gėzimi dhe lumturia e tyre me bashkėshortėt dhe fėmijėt e tyre, po ēfarė do tė kenė nėse kanė pėrjetuar begatitė dhe jetėn e dėfryer, a nuk janė ato vetėm disa ditė tė kaluara, e qė mė pas tė pėrcillen pėr nė botėn e pėrhershme ku do tė takojnė All-llahun me veprėn e tyre tė mirė?! Po, a nuk duhet shikuar dhe pritur premtimin e All-llahut tė Lartėmadhėruar:


    ßõįõęĒ ęóĒŌśŃóČõęĒ åóäöķĘšĒ ČöćóĒ ĆóÓśį󯜏õćś Żöķ ĒįśĆóķųóĒćö ĒįśĪóĒįöķóÉö {024}


    “(E thuhet) Hani e pini shijshėm, ngase nė ditėt e kaluara ju e pėrgatitėt kėtė.” (El-Hakka: 24)


    A thua ēfarė kuptimi do tė ketė nė kėtė moment bukuria e tėrė botės?!

    Le tė shohim njėrėn prej tyre se si na rrėfen mbi jetėn tė cilėn po e jetonte me tė Dėrguarin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem].

    Aishja [radijall-llahu anha] tregon se i ka rrėfyer Urves, tė birit tė motrės sė saj se: “Ka ndodhur qė me muaj rresht nė shtėpitė e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tė mos jetė ndezur zjarr (pėr gjellė). Urve Ibėn Zubejri thotė: Unė e pyeta: Po me ēka jetonit, oj teze? Ajo tha: Me ujė dhe hurma. I Dėrguari i All-llahut kishte fqinj prej ensarėve tė cilėt nė atė kohė kishin deve, e ndodhte qė tė Dėrguarit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] t’i dhuronin qumėsht e ai tė na jepte neve pėr tė pirė.”

    Me tė bijėn e tė Dėrguarit dhe bashkėshorten e Othmanit (dy dritave)

    Rukija, e bija e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nuk ishte vajzė e panjohur, pėrkundrazi, ishte vajza e njeriut mė tė mirė nė sipėrfaqen e tokės, ishte vajzė e shtėpisė sė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. Ajo nuk ishte bashkėshorte e njeriut i cili jetonte nė margjinat e ndodhive, por bashkėshorte e njeriut tė njohur si njeri i “dy dritave”, njeriut tė cilit i kishte mjaftuar qė tė jetė krenar pasi qė ky kishte martuar dy nga bijat e tė Dėrguarit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. Rukija nuk ishte bashkėshorte e cila dėshironte dėfrimin dhe jetėn luksoze, pėrkundrazi, ajo zgjodhi barrėn e rėndė dhe largimin nga shtėpia, zgjodhi largimin nga vendlindja sė bashku me bashkėshortin duke dashur tė ruajė fenė e All-llahut. Ajo do tė shpėrngulej nė Abisini, nė vendin ku nuk njihte fare gjuhėn e as vendin, nė vendin ku nuk do tė ketė shoqe e as ndihmės pėrveē All-llahut tė Lartėmadhėruar. Nė momentin kur e bėnte tėrė kėtė ajo nuk ishte vajzė me ndjenja tė shkrira (tė marra), pėrkundrazi, ajo ndiente se ēėshtja ėshtė shumė me rėndėsi dhe shumė serioze, ēėshtje e cila nga ajo kėrkonte tė jetojė pėr hir tė All-llahut dhe t’i bartė e t’i durojė tė gjitha vėshtirėsitė qė do tė hasen nė rrugėn e Tij.


    Njohja e tė drejtės sė bashkėshortit

    Ligji dhe urtėsia e All-llahut Fuqiplotė bėri qė njerėzit nė jetėn e kėsaj bote tė jenė nė shkallė dhe grada tė ndryshme. All-llahu i Madhėruar i ndaloi qė tė gjithė, meshkujt dhe femrat, qė tė lakmojnė nė atė qė All-llahu gradoi disa nga ata mbi disa tė tjerė:


    ęóįĒó ŹóŹóćóäųóęśĒś ćóĒ ŻóÖųóįó Ēįįųåõ Čöåö ČóŚśÖóßõćś Śóįóģ ČóŚśÖņ įųöįŃųöĢóĒįö äóÕöķČń ćųöćųóĒ ĒßśŹóÓóČõęĒś ęóįöįäųöÓóĒĮ äóÕöķČń ćųöćųóĒ ĒßśŹóÓóČśäó ęóĒÓśĆóįõęĒś Ēįįųåó ćöä ŻóÖśįöåö Åöäųó Ēįįųåó ßóĒäó Čößõįųö ŌóķśĮņ ŚóįöķćšĒ {032}


    “Mos lakmoni nė atė, qė All-llahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan ata dhe grve gjithashtu ju takon hise nga ajo qė fituan ato. All-llahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.” (En-Nisa: 32)


    Urtėsia e All-llahut deshi qė mbikėqyrja, urdhri dhe ndalesa nė shtėpinė bashkėshortore tė jetė nė duart e bashkėshortit (burrit). Bashkėshortja ėshtė e obliguar qė tė shpreh mirėnjohje dhe respekt tė veēantė ndaj ēdo urdhri tė bashkėshortit, pėrveēse nėse urdhrat e tij binė ndesh me urdhrat e All-llahut. Gruas nuk i ėshtė e lejuar qė tė agjėroj (agjėrim nafile) pa lejen e bashkėshortit, apo tė dalė nga shtėpia e tij ose tė fusė dikė nė shtėpinė e tij pa lejen e bashkėshortit, po qe se do t’i urdhėrohej dikujt qė t’i pėrkulej ndokujt tjetėr, do t’i urdhėrohej gruas qė t’i pėrkulej bashkėshortit tė saj.

    Gruaja e denjė e cila e ka tė ditur shumė mirė ēėshtjen e All-llahut tė Lartėmadhėruar (njeh All-llahun), ėshtė e bindur se pėr njė respekt tė tillė ndaj bashkėshortit ajo do tė shpėrblehet me shpėrblime tė mėdha, sidomos kur ajo ka parasysh shėrbimin e tij dhe kujdesin e ēėshtjes sė tij. Edhe pse agjėrimi nafile ėshtė ēėshtje shumė me rėndėsi dhe vepėr madhėshtore, mirėpo nė momentin kur ajo pėrcaktohet pėr tė mos agjėruar pėr hir tė respektit ndaj bashkėshortit, me siguri se nė atė moment mosagjėrimi i saj vlen shumė mė tepėr dhe All-llahu ėshtė mė i kėnaqur me tė.

    Nuk ka dyshim se femrat e gjeneratės sė parė ishin shembujt mė tė pėrsosur nė njohjen e tė drejtės sė bashkėshortit dhe kujdesin e tij.

    Esma, bija e Ebu Bekrit [radijall-lahu anhu], thotė: “Nė kohėn kur mė ka martuar Zubejri nuk kishte asgjė nga pasuria e tokės, po as qė kishte ndonjė shėrbėtor, pėrveēse njė deve dhe njė kalė. Unė e ushqeja kalin, mbushja ujin dhe pėrgatitja ushqimin. Unė nuk dija mirė tė zė bukė (tė gatuaj bukė), mirėpo e zinin disa gra fqinje tė ensarėve, ato ishin gra besnike dhe tė sinqerta. Hurmat tė cilat i kėputja nga toka e Zubejrit i bartja tek i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] mbi kokėn time. Njė ditė, duke bartur hurmat mbi kokėn time, takova tė Dėrguarin e All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i cili ishte me njė grup njerėzish prej ensarėve. Ai posa mė pa mė thirri, e pastaj tha: “Hudhi poshtė, hudhi.” Ai kishte pėr qėllim qė tė mė merrte pas, mirėpo unė kisha turp qė tė eci me burrat dhe mu kujtua Zubejri dhe xhelozia e tij, sepse ai ishte shumė xheloz. I Dėrguari i All-llahut e pa se unė kisha turp, andaj edhe vazhdoi. Unė erdha te Zubejri dhe i thashė se mė takoi i Dėrguari [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] me njė grup tė sahabėve dhe mė pa se mbi kokėn time kisha hurma, ai e urdhėroi devenė qė tė ulej me qėllim qė unė tė ngjitesha mbi tė, mirėpo kisha turp prej tij, por edhe mu kujtua xhelozia jote. Zubejri tha: “Pasha All-llahun, pėr mua bartja e hurmave prej teje ėshtė mė e rėndė se sa tė kishe ecur me tė.” Esma thotė: “Mė vonė babai im Ebu Bekri mė dėrgoi njė shėrbėtor i cili mė mjaftonte pėr mbikėqyrjen e kalit, ndėrsa unė mendoja se sikur tė mė kishte liruar (duke konsideruar punėt e rėnda shtėpiake).” /Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi/

    Besimtarja muslimane e cila jeton me kėto ndjenja, pa dyshim pėrjeton mėnyrė dhe ėmbėlsi tjetėr tė jetės, ajo e ka tė ditur fortė mirė se vėshtirėsitė, mundi i pėrjetuar shtėpiak, shėrbimi tejet i rraskapitur nė pėrgatitjen e ushqimit dhe kujdesit tė ēėshtjes shtėpiake ėshtė mund qė nuk shkon huq, se ajo nuk luan rol tė njė shėrbėtori apo robi, por luan rolin e ibadetit ndaj All-llahut Fuqiplotė, luan rolin e rrugės e cila realizon kėnaqėsinė e Tij ndaj saj. Mu pėr kėtė, ajo ka kujdes tė madh nė parapėrgatitjen e qėllimit nė ēdo gjė qė kryen dhe pėrjeton.

    Besimtarja e mprehtė (vigjilente) e ka tė ditur se ekzistojnė disa nga burrat tė cilėt kėtė tė drejtė e keqpėrdorin duke e shfrytėzuar kėtė mėnyrė tė jetės pėr tė mbizotėruar dhe mbisunduar gruan, pėr ta robėruar atė dhe pėr t’i nėpėrkėmbė tė drejtat e saj. Ligji islam nuk ka sjellur qė kėto dispozita tė jenė mbėshtetje (pasive) e atyre tė cilėt i keqpėrdorin dhe i eksploatojnė kėto tė drejta pėr tė mirėn e tyre.

    Ligji islam urdhėroi respektin e burrit dhe mirėnjohjen e tij, ndėrsa nė anėn tjetėr tė drejtat e tij i konsideroi si tė drejta tė cilat meritojnė plotėsimin e tyre. Ligji islam ngriti lartė pozitėn dhe shkallėn e atyre tė cilėt shprehin mirėsinė ndaj familjes sė tyre (grave). Njė gjė tė tillė - kujdesin ndaj familjes dhe bashkėshortes - i Dėrguari [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e konsideroi kriter dhe peshojė me tė cilėn maten dhe vlerėsohen njerėzit dhe mirėsia e tyre. Transmetohet nga Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] se i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Besimtari mė i plotė me iman ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė nė moral, kurse mė tė sjellshmit prej jush janė ata qė janė mė tė sjellshėm ndaj grave tė tyre.” /Transmeton Ahmedi/

    Aishja [radijall-llahu anha] transmeton se i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Mė i miri prej jush ėshtė ai i cili ėshtė mė i mirė ndaj familjes sė tij (gruas), ndėrsa unė jam mė i miri ndaj familjes time.” /Transmeton Tirmidhiu/

    Nėse gruaja muslimane sprovohet nga shembujt e atyre burrave, ajo duhet tė bėn durim dhe me kėtė tė shpresojė shpėrblimin e All-llahut [subhanehu ve teala] nė Ditėn e Gjykimit, ditė kur nuk bėjnė dobi as pasuria e as fėmijėt.

    El-Velau ve-l-Berau

    (dashuria ndaj sė mirės dha largimi nga e keqja)


    Pėrkushtimi i sinqertė obligon njeriun qė tė manifestojė dhe shpreh frytet e tij nė ēdo lėmi tė jetės. Pėrkushtimi i cili nuk manifeston apo shpreh frytet e tij nė ndjenjat e njeriut konsiderohet pėrkushtim i varfėr.

    Njeriu posedon ndjenjat e dashurisė dhe urrejtjes, ndjenjat e hidhėrimit dhe gėzimit, pranimit apo refuzimit, ndėrsa qė tė gjitha kėto ndjenja pėrcaktojnė shumė vendime tė cilat ai i merr nė jetėn e tij. Ata tė cilėt e kanė tė ditur realitetin dhe tė vėrtetėn e fesė (pėrkushtimit tė plotė) kanė bėrė qė tė gjitha ndjenjat e tyre nė jetė tė pėrcaktohen sipas fesė.

    Njė gjė tė tillė i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e konsideroi si kusht elementar pėr arritjen e ėmbėlsisė sė imanit, ai thotė: “E ka gjetur ėmbėlsinė e imanit (besimit) ai i cili nė vete ka hasur kėto tre cilėsi: Qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij tė jenė mė tė dashur pėr tė se ēdokush tjetėr, tė do njeriun, por mos ta dojė pėr tjetėr pėrveēse pėr hir tė All-llahut dhe tė urrejė tė kthehet nė kufėr (mosbesim) ashtu siē urren tė hudhet nė zjarr.” /Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi/

    Sot, anėve tė rrugės hasim plot tė shkatėrruar e tė mposhtur tė cilėt pėrjetuan zjarrin e ndjenjave tė rraskapitura.

    Epshi, lakmia, dashuria e mahnitur, dėfrimi i palejuar, qė tė gjitha kėto bėjnė ē’mos me tė zotin e tyre, madje edhe e sjellin nė momentin kur ai shtron fenė e tij kurban tė epshit tė tij.

    Ato janė zemra tė cilat janė tė mėnjanuara nga dashuria e All-llahut dhe dashuria e tė Dėrguarit tė Tij, sepse dashurinė e tyre ai e ka tė plotėsuar me dashurinė e epshit dhe dashurinė e palejuar.

    Pa dyshim se femrat e gjeneratės sė parė ishin shembulli mė i pėrkryer i manifestimit tė njė dashurie tė tillė.

    E ėma e Esmės, bijės sė Ebu Bekrit kishte vendosur tė vizitonte tė bijėn e saj (Esmės), mirėpo kjo ishte e mendimit se nuk duhej qė tė takonte tė ėmėn, pasi ajo ende ishte nė shirk, andaj edhe kėrkoi leje nga i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pėr njė gjė tė tillė.

    Esma Bint Ebu Bekėr thotė: “Nė kohėn e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nėna ime kishte ardhur tė mė vizitojė, mirėpo ajo ende ishte mushrike. E pyeta tė Dėrguarin e All-llahut duke i thėnė: Nėna ime ka ardhur me dėshirė qė tė mė vizitojė (ajo edhe mė tej donte tė ngel nė shirk), a ta pranoj vizitėn e saj? I Dėrguari [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] mė tha: “Mbaje lidhjen me nėnėn tėnde.” /Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi/

    Njė pyetje e tillė nuk buron nga njė zemėr e fortė dhe e ashpėr, po as qė ėshtė rezultat i mosdurimit sė mirėsjelljes dhe vizitės familjare, por ėshtė rezultat i cili buron nga njė grua e vyeshme dhe e mirė, e cila ishte e mendimit se mbajtja e lidhjes sė fesė ėshtė mbi ēdo lidhje tjetėr. Ajo nė kėtė rast kėrkon zgjidhje dhe shėrim dhe nuk kėrkon qetėsim tė pėrkohshėm. Shėrimi themelor ėshtė kur zemra qė lidhet me Zotin e saj mbushet me dashuri pėr All-llahun dhe Ai bėhet gjykuesi suprem dhe udhėheqėsi i cili jeton jetėn e saj.

    Vallė mos kemi menduar se femrat e gjeneratės sė parė ishin krijesa tjera, krijesa pa ndjenja, krijesa me ndjenja tė ngurta? Apo ishin femra tė gjeneratės e cila mbizotėroi dhe mposhti epshet, ndėrsa jetėn e tyre e mbushėn pėrplot gjėra tė larta, e aspak nuk u shkoi ndėrmend pėr gjėra tė pavlera.

    Shpenzimi pėr hir tė All-llahut tė Madhėruar

    Pasuria e birit tė Ademit konsiderohet mirėsi dhe begati e All-llahut tė Lartėmadhėruar. All-llahu i Madhėruar ėshtė Ai i cili i dhuroi pasurinė e pastaj kėrkoi nga ai qė tė shpenzojė atė duke i premtuar shpėrblim tė madh pėr shpenzimin e tillė. Fund e krye, All-llahu i Madhėruar ėshtė dhuruesi i pasurisė.

    I Dėrguari i All-llahut nxiti gratė e besimtarėve qė tė shpenzojnė dhe harxhojnė pasurinė e tyre pėr hir tė All-llahut. Seid El-Huderiju [radijall-llahu anhu] thotė: “I Dėrguari i All-llahut, nė namazin e Kurban Bajramit doli nė faltore dhe i urdhėroi gratė duke thėnė: “O ju gra, jepni sadaka (shpenzoni), sepse unė ju kam parė qė jeni mė shumė nga banorėt e Xhehennemit. Ato thanė: O i Dėrguari i All-llahut, me ēka (d.m.th. me ēka kemi merituar tė jemi mė shumė banorė tė Xhehennemit)? Ai tha: Sepse jeni qė shumė mallkoni dhe mohoni mirėsinė (e burrit).”

    Ndodh qė gruaja tė mos gjejė gjė pos njė gjėje tė vogėl e ta zhvlerėsojė atė. I Dėrguari i All-llahut i ndaloi gratė besimtare tė zhvlerėsojnė mirėsinė e tė tjerėve, qoftė ajo edhe njė gjė e vogėl.

    Kjo ėshtė njė dėshmi qė flet qartė pėr ēėshtjen e shpenzimit dhe harxhimit tė mirėsisė, siē ėshtė simbol i gjeneratės sė parė, ku dukshėm shohim se si fėmijėt e muslimanėve u sjellin hedije (dhurata) fqinjėve tė tyre nga nėnat e tyre edhe nėse ato ishin dhurata tė imta, qoftė edhe enė nga ushqimi, apo ndonjė pemė. Ështė mė se e sigurtė se dhuratat e tilla krijojnė vlera tė shumėfishta si dhe ndezin shkėlqimin e shpirtit tė dashurisė, mėshirės sė ndėrsjellė dhe ndjenjave tė cilat manifestojnė unitetin e tė gjithė muslimanėve sikur tė jenė njė trup, e mbi tė gjitha sjellin shpėrblimin e All-llahut Fuqiplotė.

    Aishja [radijall-lahu anha] e kishte tė kuptuar njė gjė tė tillė, andaj edhe kur nuk gjeti asgjė pėr tė shpenzuar, pėrveēse njė kokėr hurme qė e kishte me vete, e shpenzoi. Ajo thotė: “Hyri tek unė njė grua me dy vajza tė saj tė vogla dhe lypte, kurse tek unė nuk gjeta asgjė pėrveē njė hurme. Ia dhashė atė hurmė, tė cilėn ua ndau dy vajzave tė veta, duke mos ngrėnė pėr vete prej saj. Pastaj u ngrit dhe doli. Pas kėsaj hyri Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe unė e njoftova kurse ai tha: “Kush vehet nė sprovė sadoqoftė me vajza dhe sillet me mirėsi ndaj tyre, ato do t’i jenė perde (mbrojtje) nga zjarri.” /Muttefekun alejhi/

    Esma [radijall-llahu anha] kishte kujdes tė madh nė arritjen e shpėrblimit tė sadakasė dhe vlerės sė saj, mirėpo qė nuk gjente asgjė me tė cilėn do tė jepte sadaka, pėrveē atė qė e gjente nė shtėpinė e burrit tė saj. Ajo pyeti tė Dėrguarin e All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pėr kėtė duke i thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, unė nuk kam pasuri, pėrveē atė qė e sjell Zubejri nė shtėpi, a mė lejohet qė ta shpenzoj? Ai tha: “Jep sadaka dhe mos kurse qė All-llahu tė kursen ndaj ty.”

    Ajo gjithashtu tregon pėr veten e saj dhe thotė: “Njė ditė pranė meje kaloi i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ndėrsa unė isha duke peshuar (matur) diēka, ndėrsa ai mė tha: “Oj Esma, mos numėro, sepse pastaj All-llahu tė numėron ty.” Ajo thotė: “Fill pasi dėgjova tė Dėrguarin e All-llahut pas kėsaj asnjėherė nuk kam numėruar asgjė qė ka hyrė tek unė apo ka dalur nga unė, asnjėherė nuk ka ndodhur qė diēka tė harxhohet nga rizku i All-llahut pėrveē qė ėshtė kompensuar nga ana e All-lahut tė Madhėruar.”

    Aishja [radijall-lahu anha] ishte grua e cila mė sė shumti u dalluar pėr nga shpenzimi dhe dhėnia e sadakasė. Abdull-llah Ibėn Zubejri [radijall-llahu anhu] krahason mirėsinė e Aishes dhe tė Esmės dhe thotė: “Nuk kam parė gra mė dorėdhėnė (mė bujare) se Aishja dhe Esma, bujaria e tyre ishte e ndryshme, Aishja ishte prej atyre e cila mblidhte gjėrat njė mbi njė, e pastaj kur i tubonte i vinte nė vendin e tyre (i jepte sadaka), ndėrsa Esma nuk linte asgjė qė tė mblidhej nė duart e saj e tė ngelte pėr nesėr.”

    Edhe Zejnebe Bint Xhahshi, nėna e besimtarėve, ishte e shquar pėr nga bujaria dhe shpenzimi i gjerė. Kėtė e dėshmoi krijesa mė e sinqertė, Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ajo u shqua me emrin “Nėna e tė mjerėve (mesakin)”. Aishja [radijall-llahu anha] transmeton se i Dėrguari i All-llahut tha: “Mė shpejtė qė mė zė mua ėshtė ajo e cila ka duart mė tė gjata.” Aishja thotė: Ne tė gjitha i shtrimė duart se cila i ka duart mė tė gjata, ndėrsa me duar mė tė gjata nga ne ishte Zejnebja, ajo ishte e cila punonte me duart e saj dhe jepte sadaka.

    Shoqėria e tillė ishte shoqėri e flijimit, shpenzimit dhe bujarisė, veēanėrisht nė sferėn e gruas. Seid El-Huderiju [radijall-lahu anhu] thotė se i Dėrguari i All-llahut, gjatė namazit tė Kurban Bajramit dhe Fitėr Bajramit dilte nė faltore dhe fillonte me namazin, e kur mbaronte namazin ngrihej nė kėmbė dhe u drejtohej njerėzve tė cilėt rrinin ulur nė faltore, nėse ishte pėr diē i nevojshėm i pėrkujtonte njerėzit, e nėse ndodhte diē tjetėr, i urdhėronte me tė. Ai gjithmonė thoshte: “Shpenzoni, shpenzoni, shpenzoni.” Ndėrsa prej atyre qė mė sė shumti shpenzonin ishin gratė.

    Gruaja ishte ajo e cila kur dėgjonte nxitjen nė dhėnien e sadakasė mendonte tė bėjė sakrificė pėr fenė e All-llahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, mirėpo nuk gjente pasuri nė tė afėrt pėr sadaka se sa unaza dhe stolitė e saj.

    Transmeton Ibėn Abbasi se i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka falur ditėn e Fitėr Bajramit dy rekate, nuk ka falur para atyre dy rekateve e as pas tyre asnjė rekat tjetėr, pastaj erdhi te gratė (femrat), ndėrsa me tė ishte edhe Bilali, i urdhėroi gratė qė tė japin sadaka, ato filluan t’i nxjerrin unazat dhe stolitė e tyre e t’i japin nė rrugėn e All-llahut.

    Mirėsjellja dhe vlerat e larta

    Nuk ka dyshim se mirėsjellja dhe vlerat e larta pėrfshijnė sferėn mė tė rėndėsishme tė jetės personale, ato ndikojnė jashtėzakonisht nė formimin e personalitetit. Mu pėr kėtė, gjenerata e parė shfaqi kujdes tė jashtėzakonshėm pėr realizimin e kėsaj ēėshtje me rėndėsi nė jetė, pėrderisa njė gjė e tillė u krahasua edhe me ēėshtjet e diturisė dhe gjėrave tjera.

    Ibėn Sirini thotė: “Ata e mėsonin mirėsjelljen ashtu siē e mėsonin diturinė.”

    Haseni thotė: “Ndodhte qė njeriu tė dilte pėr tė mėsuar kulturėn (mirėsjelljen) njė apo dy vite.”

    Habib Esh-Shehidu porositi tė birin e vet duke i thėnė: “O biri im, shoqėro tė diturit, prej tyre mėso diturinė dhe prej tyre merr mirėsjelljen (kulturėn), sepse njė gjė e tillė pėr mua ėshtė shumė mė e dashur se sa biseda.”

    Njė realitet i tillė nuk ishte i humbur apo i lėnė anash nga gjenerata e parė, e si tė ndodh kur e dimė se ajo ishte gjenerata e vlerave tė larta dhe kriteriumeve madhėshtore?! Femrat e gjeneratės sė parė tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] regjistruan feltat e tyre tė ndritshme nė kėtė lėmi. Nė vijim do tė shqyrtojmė disa fragmente nga jeta e tyre tė cilat manifestojnė mirėsjelljen dhe pajisjet me vlerat e larta tė jetės (kulturės).

    1. Tė imituarit e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]

    Transmeton Aishja [radijall-llahu anha] dhe thotė: “Nuk kam parė ndonjėrin i cili mė sė shumti i pėrngjante Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] se Fatimja [radijall-lahu anha], kur ajo hynte tek ai, ai ngrihej nė kėmbė, e merrte pėr dore, e puthte e pastaj e ulte nė vendin e tij tė ndejės. Kur ndodhte qė i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tė hynte tek ajo, ajo ngritej nė kėmbė, e merrte pėr dore, e puthte e pastaj e ulte nė vendin e tij tė ndejės.

    Imitimi i plotė i Fatimes [radijall-lahu anha] ndaj Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] u manifestua nė atė se ishte e bija e tij dhe krijesa e cila mė sė shumti dhe nė ēdo gjė i pėrngjante atij.

    Tė pėrgjasuarit e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] konsiderohet ibadet i rėndėsishėm, ēėshtje e cila tė zotit tė saj ia hap dyert e sė mirės dhe veprės sė mirė qė nuk i sjell aspak vėshtirėsi dhe mund. Tė shumta janė hadithet tė cilat lajmėrojnė dhe flasin mbi mirėsjelljen e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] si dhe pėr ēėshtjet e tij tė cilat kanė tė bėjnė me jetėn e pėrditshme, nė gjumė dhe kur ėshtė ngritur, nė ecje dhe kur ėshtė ulur, nė hyrje tė shtėpisė dhe nė dalje nga shtėpia e tij si dhe mbi ēėshtjet tjera tė cilat kanė tė bėjnė me aktivitetin e ditės dhe natės, gjėra tė cilat janė tė domosdoshme pėr ēdo besimtar qė t’i bėjė. Besimtari i denjė i cili pėrpiqet qė tė njihet sa mė mirė me Sunnetin dhe pėrditshmėrinė e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]; nė gjumin e tij, nė mėngjesin, nė tė ngrėnurit dhe tė pirit si dhe nė shumė gjėra tjera, madje edhe nė ēėshtjet tė cilat kanė tė bėjnė me kryerjen e nevojės. Nė tė gjitha kėto ai konsideron se ėshtė nė njė ibadet tė pėrkushtuar plotėsisht ndaj All-llahut tė Lartėmadhėruar.

    Pėrgjasimi apo imitimi i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] trashėgon dashurinė e tij, ēėshtje e cila llogaritet si njė ēėshtje mė me rėndėsi tė imanit, madje edhe kusht i imanit, siē thotė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: “Askush nga ju nuk do tė besojė (me besim tė plotė) pėrderisa unė tė mos jem pėr tė mė i dashur se fėmija e tij, prindi dhe gjithė njerėzit.”

    I lumtė Fatimes [radijall-lahu anha] pėr kėtė vend tė merituar dhe kėtė meritė tė jashtėzakonshme tė saj. Femrave muslimane sot u takon qė tė marrin rrugėn e saj, sepse kush i pėrngjan njė populli, ai ėshtė me ta (sikurse ata), e kush e do njė njeri, nė Ditėn e Gjykimit do tė jetė me tė.

    2. Devotshmėria dhe frika e All-llahut


    Nuk ėshtė aspak habi qė gjeneratėn tė cilėn e edukoi Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ta hasim si gjeneratė e cila u shqua me devotshmėri dhe frikė ndaj All-llahut.

    Kasimi thotė: “Kur gdhihesha nė mėngjes, shtėpinė e parė tė cilėn e vizitoja (pėr shėrbim) ishte shtėpia e Aishes [radijall-llahu anha]. Njė ditė nė mėngjes arrita tek ajo, kur ja ajo po qėndronte nė kėmbė, madhėronte All-llahun dhe lexonte fjalėt e Tij:


    Żóćóäųó Ēįįųóåõ ŚóįóķśäóĒ ęóęóŽóĒäóĒ ŚóŠóĒČó ĒįÓųóćõęćö {027}


    “E All-llahu na dhuroi tė mira dhe na ruajti prej dėnimit tė erės (flakės) sė nxehtė tė zjarrit.” (Et-Tur: 27)


    Ajo qante, lutej dhe pėrsėriste shumė herė kėtė ajet.

    Kasimi thotė: “Unė u ngrita dhe u nisa pėr nė treg, pėr punėt e mia, e kur u ktheva, ajo ende po qėndronte nė kėmbė ashtu siē ishte, falej dhe qante.”

    Edhe Esma [radijall-llahu anha] ishte prej atyre qė shumė frikohej nga pasojat e vėshtira tė fatkeqėsisė dhe vėshtirėsitė e mėkatit, shumė herė ndodhte qė ajo tė vinte dorėn e saj mbi kokė nga kokėdhembja qė kishte, ndėrsa thoshte: “Mėkati im, po sa shumė qė fal All-llahu!”

    Nuk ka dyshim se njė kulturė tė tillė e kishte marrė nga fjala e All-llahut tė Madhėruar:


    ęóćóĒ ĆóÕóĒČóßõćś ćöäś ćõÕöķČóÉņ ŻóČöćóĒ ßóÓóČóŹś ĆóķśĻöķßõćś ęóķ󌜯õę Śóäś ßóĖöķŃ{30}


    “Çfarėdo e keqe qė mund t'ju godasė, ajo ėshtė pasojė e veprave tuaja (tė kėqija), e pėr shumė tė tjera Ai u falė.” (Esh-Shura: 30)


    Meritat

    Ata tė cilėt me vėmendje tė plotė hulumtojnė biografinė pejgamberike, shohin qartė se ajo ėshtė e mbushur pėrplot shembuj tė cilėt manifestojnė vlerat e larta dhe meritat madhėshtore tė shumė femrave muslimane.

    Nė vijim do tė pėrpiqemi qė tė sjellim ca shembuj tė kėtyre meritave:

    1. Othmani [radijall-llahu anhu] nuk merr pjesė nė luftėn e Bedrit pėr shkak tė bashkėshortes Rukijes e cila ishte e sėmurė, e ky duhej tė kujdesej pėr shėrimin e saj

    Ështė mė se e vėrtetė se All-llahu i Madhėruar ngriti lartė ēėshtjen e atyre tė cilėt morėn pjesė nė luftėn e Bedrit si dhe ngriti lartė pozitėn e tyre. Halifja Othmani [radijall-llahu anhu] tregon pėr vete se pėrse nuk kishte marrė pjesė nė luftėn e Bedrit: “Nuk mora pjesė, sepse isha duke u kujdesur pėr shėrimin e Rukijes, bijės sė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e cila edhe vdiq nga sėmundja e saj. Mua i Dėrguari i All-llahut mė bėri me shenjė me shigjetėn e tij, e atij qė ai i binte me shigjetė, dėshmonte se ka dėshmuar luftėn e Bedrit.”

    Lufta e Bedrit ishte lufta e parė dhe ballafaqimi i parė i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe kurejshėve, atė ditė All-llahu i Madhėruar e quajti me emrin “Furkan” (Dita e ndarjes sė vėrtetės nga e pavėrteta). Pėr ata tė cilėt morėn pjesė nė kėtė luftė i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: “Ndoshta All-llahu ka shikuar nė ata qė morėn pjesė nė luftėn e Bedrit dhe ka thėnė: Veproni ēka tė doni, juve u ėshtė bėrė obligim Xhenneti, apo jua kam falur.”

    Rafi Ez-Zerkiu thotė se babai i tij i ka treguar se Xhibrili [alejhis-selam] ka ardhur tek i Dėrguari i All-llahut dhe i ka thėnė: “Si i llogaritni nė mesin tuaj ata qė kanė marrė pjesė nė Bedėr? Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: Muslimanė mė tė mirė. Xhibrili tha: Po kėshtu llogariten edhe melekėt tė cilėt kanė marrė pjesė nė kėtė luftė.”

    Kujdesi i Rukijes [radijall-llahu anha] ngriti Othmanin nė kėtė gradė, e bėri nga ata qė kaė dėshmuar Bedrin, e tėrė kjo vetėm pėr hir tė meritės qė kishte kjo grua e ndershme dhe pozitės sė lartė tė saj, e si tė mos jetė kėshtu kur ajo ėshtė bija e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]?

    2. Omeri [radijall-llahu anhu] i pėrmend Hafsės Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]

    Omeri [radijall-llahu anhu] tregon se Hafsa, e bija e tij, kishte ngelur e vejė, ngase i burri i saj Hunejs Ibėn Hudhafe kishte ndėrruar jetė - njėri nga sahabet e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] si dhe njėri prej atyre qė mori pjesė nė luftėn e Bedrit. Omeri [radijall-llahu anhu] tregon dhe thotė: “Mė vonė takova Othmanin dhe ia prezentova ēėshtjen e Hafsės, i thashė se nėse dėshironte do ta martoja atė me tė bijėn e Omerit. Othmani tha: “Do tė shoh kėtė ēėshtje. Qėndroi disa netė, e pastaj mė erdhi dhe mė tha se kishte vendosur qė tė mos martohej kėto ditė. Omeri thotė: Mė pas takova Ebu Bekrin [radijall-llahu anhu] tė cilit i thashė se nėse donte do ta martoja me tė bijėn e Omerit, Hafsėn. Ebu Bekri heshti dhe nuk mė tha asgjė. Kaluan disa ditė, kur ja, atė e fejoi i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], unė e martova me tė. Mė vonė mė takoi Ebu Bekri dhe mė tha: Ndoshta ma zure pėr tė madhe qė kur mė prezentove Hafsėn unė nuk tė thashė asgjė. Thashė: Po. Ai tha: Mua nuk mė ndaloi asgjė qė tė pėrgjigjem me ndonjė fjalė pėr atė qė mė prezentove, pos qė unė e dija se i Dėrguari i All-llahut e kishte pėrmendur atė, unė nuk jam prej atyre qė shpalosi sekretin e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e nėse ai do ta linte kėtė gjė, unė do tė pranoja.”

    3. Martesa e Zejnebe Bint Xhahshit me urdhėr tė All-llahut

    Transmeton Enesi [radijall-llahu anhu] se tek i Dėrguari i All-llahut erdhi Zejdi i biri i Harithit i cili filloi tė ankohet (pėr bashkėshorten), ndėrsa Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i thoshte: “Ke frikė All-llahun dhe mbaje gruan tėnde.” Enesi thotė: “Sikur tė kishte fshehur diēka Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], me siguri se do ta kishte fshehur kėtė gjė (martesėn e tij me Zejneben). Mė pastaj Zejnebja lavdėrohej dhe krenohej para grave tė tjera tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], u thoshte: “Juve ju martuan familjet e juaja, ndėrsa mua mė martoi All-llahu i Madhėruar me urdhėr nga shtatė qiej.”

    All-llahu i Madhėruar thotė:


    ęóÅöŠś ŹóŽõęįõ įöįųóŠöķ Ćó䜌óćó Ēįįųóåõ Śóįóķśåö ęóĆó䜌ó朏ó Śóįóķśåö ĆóćśÓößś Śóįóķśßó ŅóęśĢóßó ęóĒŹųóŽö Ēįįųóåó ęóŹõĪśŻöķ Żöķ äóŻśÓößó ćóĒ Ēįįųóåõ ćõČśĻöķåö ęóŹóĪśŌóģ ĒįäųóĒÓó ęóĒįįųóåõ ĆóĶóŽųõ Ćóä ŹóĪśŌóĒåõ ŻóįóćųóĒ ŽóÖóģ ŅóķśĻń ćųöäśåóĒ ęóŲóŃšĒ ŅóęųóĢśäóĒßóåóĒ įößóķś įóĒ ķóßõęäó Śóįóģ ĒįśćõÄśćöäöķäó ĶóŃóĢń Żöķ ĆóŅśęóĒĢö ĆóĻśŚöķóĒĘöåöćś ÅöŠóĒ ŽóÖóęśĒ ćöäśåõäųó ęóŲóŃšĒ ęóßóĒäó ĆóćśŃõ Ēįįųóåö ć󯜌õęįšĒ {037}


    “(Pėrkujto) Kur i the atij qė All-llahu e kishte shpėrblyer (me besim) e edhe ti i pate bėrė mirė: “Mbaje bashkėshorten tėnde dhe kij frikė na All-llahu!”, e ti e mbaje fshehtė nė veten tėnde atė qė All-llahu do ta zbulojė dhe u frikėsohesh njerėzve, por mė e drejtė ėshtė qė t'i frikėsohesh All-llahut. E pasi qė Zejdi e kishte vendosur atė qė kishte menduar ndaj saj, Ne ta kurorėzuam ty atė, e pėr tė mos pasur besimtarėt vėshtirėsi (mėkat) nė martesė me gratė e tė adoptuarėve tė tyre, kur ata heqin dorė prej tyre. E vendimi i All-llahut ėshtė kryer.” (El-Ahzab: 37)


    Ky ajet kishte zbritur mbi ēėshtjen e Zejnebes dhe Zejdit.

    Pa dyshim se Zejnebja meriton vend tė lartė dhe pozitė tė shquar, jo vetėm pse ishte grua e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], por edhe pse martesa e saj u caktua me urdhėr nga qielli, me shpallje, me Kur’an tė cilin e lexojnė muslimanėt dhe do ta lexojnė deri nė Ditėn e Fundit, Kur’anin me tė cilin i bėjnė ibadet All-llahut tė Madhėruar, e nė tė lexojnė se si All-llahu me urdhėr tė Tij martoi kėtė grua tė mirė me Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem].


    libri Motrat Sahabije "Nun" Shkup


    Muhammed ed-Duvejsh,
    10.7.2002

    Kur'ani (fisnik) Dijetarėt&Mendimtarėt Arkiv Ndihmė Kėrkim Kontakt






    © Copyright 1999-2003 AlbIslam.Com
    kthehu lart!

  5. #25
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Si tė mbrohet besimtarja prej mėkateve?


    Motėr e dashur! Tė gjithė njerėzit gabojnė; tė gjithė njerėzit bėjnė mėkate, sepse tė kėtillė i ka krijuar All-llahu [subhanehu ve teala]. Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Tė gjithė bijtė e Ademit janė gabimtarė, por mė tė mirėt prej tyre janė ata qė pendohen". Poashtu, Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Sikur tė mos bėnit mėkate, All-llahu do t’ju kishte zhdukur dhe do tė sillte njerėz tjerė qė bėjnė mėkate dhe kėrkojnė falje, e All-llahu do t’ua falte". Prej atyre qė gabojnė ėshtė edhe besimtarja e devotshme, ajo qė ruhet prej mėkateve. Madje, edhe ajo mė e devotshmja patjetėr e ka tė gabojė. All-llahu [subhanehu ve teala] kur i ka pėrshkruar besimtarėt dhe besimtaret e devotshme, ata qė ruajnė veten prej gabimeve, ka pėrmedur se prej cilėsive tė tyre ėshtė se ata bien nė mėkat, ose sė paku nuk mund t’u ikin mėkateve tė vogla.


    Motėr e dashur, dėgjo se ē’bėjnė ata qė i frikohen All-llahut kur bien nė mėkat. All-llahu [subhanehu ve teala] gjatė pėrshkrimit tė tyre thotė: "Edhe ata tė cilėt kur bėjnė ndonjė (mėkat) tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetes sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre - e kush i fal mėkatet pėrveē All-llahut?". (Ali Imran: 135) Mirėpo, kėtu ka njė shenjė, me tė cilėn dallohen kėta besimtarė: "Dhe qė duke e ditur, nuk vazhdojnė nė atė qė kanė punuar (nė tė keqen)". (Ali Imran: 135) Pra, dallimi mes besimtares qė bie nė mėkat dhe mėkatares ndaj All-llahut ėshtė ajo qė ka thėnė Ibni Mes’udi [radijall-llahu anhu]: "Besimtari e sheh mėkatin si njė kodėr, qė frikohet tė mos bijė mbi tė, kurse dyfytyrėshi (mėkatari), e sheh atė si njė mizė qė ėshtė ndalur nė hundėn e tij dhe e largon me lehtėsi". A e kuptove dallimin mes kategorisė sė parė dhe tė dytė? Tė dyjat i bėjnė mėkat All-llahut, porse e para kur bėn mėkat frikohet, pendohet, i rrėnqethet zemra, kėrkon falje prej Zotit dhe vepron punė tė mira pėr ta shlyer atė qė ka bėrė. E sa i pėrket asaj tjetrės, asaj qė bėn mėkate, dhe e then urdhėrin e All-llahut, ajo kėnaqet dhe gėzohet me punėn e saj.


    Mėkateve nuk mund t’u ikim plotėsisht, por motra ime fisnike, dije se kėto mėkate sjellin dėme, dhe e nxinė fytyrėn e zemrėn. Dėgjo se si All-llahu pėrshkruan jetėn e atyre qė i bėjnė mėkat All-llahut dhe i janė larguar rrugės sė Tij! All-llahu i Madhėruar thotė: "E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė dhe nė Ditėn e Kijametit do ta ringjallim tė verbėr". (Ta-Ha: 124)


    Jeta e kėtyre mėkatareve ėshtė nė kundėrshtim me fjalėn e All-llahut: muzika qė e dėgjojnė tėrė ditėn ua ka turbulluar mendjet e tyre e harami ua ka verbuar sytė. Kur dalin prej shtėpisė dhe kur kthehen nuk e pėrmendin All-llahun, e as qė u bie ndėrmend ta falin namazin. Nėse e pyet, pse e tėrė kjo, oj robėresha e All-llahut?, - tė pėrgjigjet: ’’Pėr tė thyer monotoninė, pėr t’u liruar nga ngushtėsia qė ndiej nė zemėr, pėr tė larguar pikėllimin sepse nuk shijoj kėnaqėsi nė jetė’’. Po, kėshtu ėshtė, por a e di pėrse motėr e dashur? Nėse ti nuk e di, pėr kėtė tė pėrgjigjet All-llahu. Dėgjo se ē’thotė Ai: "E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė dhe nė Ditėn e Kijametit do ta ringjallim tė verbėr’’. Ai do tė thotė: ’’Zoti im pėrse mė ngrite tė verbėr, kur unė isha me sy?’’ Ai (All-llahu) thotė: ’’Ashtu si i harrove ti argumentet Tona qė t’i ofruam, ashtu je i harruar sot". (Ta-Ha: 124-126)


    Njė pabesimtar kėrkonte lumturinė nė kėtė botė. Ai pasi i studioi shkaqet e lumturisė, shkroi njė libėr "Lėre dėshpėrimim dhe fillo jetėn". Mirėpo, ai kishte gabuar vendin ku ka kėrkuar lumturinė. Pasi e shkroi librin, njė ditė lidhi njė litar nė dhomėn e tij dhe e vari veten - "E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė..." (Ta-Ha: 124) Pra, ata qė ia kthejnė shpinėn udhėzimit tė All-llahut, kanė jetė tė vėshtirė edhe pse jetojnė sikur qė jetojnė njerėzit tjerė, ushqehen si ata, vishen bukur, banojnė nė pallate luksoze. E gjithė biseda e tyre ėshtė rreth kėsaj bote dhe kėnaqėsive tė saj. Kur qeshen nuk kontrollojnė veten, megjithatė ata janė me zemėr tė thyer, gjoksi i tyre ėshtė ngushtuar prej mėkateve, e edhe toka me gjithė gjerėsinė e saj ėshtė ngushtuar.


    Robėreshė e All-llahut, pyete njė mėkatare a shijon lumturinė, shko dhe bisedo me atė dhe thuaji asaj: ’’Ti bėn ē’tė duash, udhėton ku tė duash, nuk falesh, nuk pėrkujton All-llahun, nuk lexon Kur’an dhe nė pėrgjithėsi nuk kapesh pėr fenė e All-llahut, a je e lumtur?’’. Sigurisht do tė pėrgjigjet: ’’Jo, pėr Zotin, toka mė ėshtė ngushtuar, e kėrkova lumturinė por nuk e gjeta, nuk e di ku ėshtė lumturia’’.


    Shko bisedo edhe me atė e cila i ėshtė pėrkulur All-llahut, me atė tė mbuluarėn e cila fal namazin e sabahut, me atė e cila kur bie tė flejė pėrkujton All-llahun, fillon ditėn duke pėrmedur All-llahun, me atė e cila ul shikimin, ndal veten prej haramit, pyete atė: ’’A je e qetė dhe e lumtur, kjo botė nuk po tė tėrheq sikurse i tėrheq tė tjerėt?!’’. Do tė pėrgjigjet: ’’Po, pėr Zotin, lumturinė e kam tė mbjellur nė zemėr’’. "Ata qė besuan edhe me tė pėrmendur All-llahun, zemrat e tyre qetėsohen; pra ta dini se me tė pėrmendur All-llahun zemrat qetėsohen." (Err-Rra’d: 28)


    Mėkatet sjellin dėm nė kėtė botė siē sjellin dėnim nė varr dhe nė botėn tjetėr, atė ditė kur do tė dalim pėrpara All-llahut dhe do t’i shohim veprat tona. Atėherė, motėr, mėso si ta mbrosh vetveten nga mėkatet dhe punėt e kėqia, si tė largohesh kur tė ballafaqohesh me to. Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] na ka lajmėruar se do tė vijė njė kohė, kur tė kapurit pėr fenė do tė jetė si tė kapurit pėr gacėn e zjarrtė. Shpejto para se tė bėhet vonė, shpejto nė vepra tė mira se ato janė nozull mė i mirė qė mund ta pėrgatisėsh pėr All-llahun. Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Shpejtoni nė veprat e mira dhe keni kujdes fitnet (sprovat) si terri i natės".


    Kėtė kohė tė vėshtirė Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] e ka pėrshkruar si vijon: "Njeriu gdhin besimtar e ngryset pabesimtar", po pra, e sheh nė mėngjes duke u falur, pėrmend All-llahun, i pėrkulet Atij, e nė mbrėmje kur perėndon dielli perėndon, perėndon edhe Islami i saj: mohon urdhėrat e All-llahut, tallet me fenė e tij, bėhet mėkatare e degjeneruar, kafire, e cila refuzon urdhėrat e All-llahut dhe shkel kufijt e Tij. Habi! Kjo mėkatare nė mėngjes i pėrkulej All-llahut, mirėpo ajo nuk pati kujdes ndaj fitneve dhe Islami i saj u tret nė valėn e epsheve. Gjithashtu Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Njeriu ngryset besimtar e gdhin pabesimtar." Dikush mund tė pyesė: ’’Pėrse kėshtu o Zot?’’. Sepse "E shet fenė e tij pėr ndonjė interes tė kėsaj bote", pėrgjigjet Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] Mos harro hadithin "Ai qė kap fenė e tij ėshtė sikur ai qė kapė gacėn".


    Mendo, motėr e dashur, sa prej muslimaneve kanė qenė tė udhėzuara e pastaj kanė rėnė nė greminėn e dėfrimeve dhe kanė devijuar. Vėri re kėtij rasti tė ēuditshėm pas tė cilit askush prej neve nuk mund tė garantoj pėr vetveten se do tė mbetet nė rrugė tė drejtė derisa t’i vijė vdekja, pėrveē me ndihmėn e All-llahut.


    Njė njeri ishte besimtar i mirė gjithė jetėn e tij. Ishte muezin nė njė xhami. Thirrte besimtarėt pėr nė namaz duke shqiptuar fjalėt: ’’Hajje ales-salah, Hajje ales-salah (ejani nė namaz, ejani nė namaz)’’. Njė ditė pranė xhamisė kaloi njė vajzė. Ky e shikoi vajzėn dhe nuk e uli shikimin, pėr ē’shkak ra nė mėkat qė do ta paguajė me jetėn e tij. Zbriti prej minares, pasiqė thirri ezanin, mirėpo nuk ishte i qetė, zemra iu lidh pėr atė vajzė. Vendosi qė tė shkojė tek ajo. Trokiti nė derėn e asaj vajze krishtere dhe menjėherė pasi e hapi ajo derėn ky iu hodh nė pėrqafim nga dashuria e madhe qė ndjente pėr tė. Ajo me habi i tha: ’’Ti e bėn kėtė, kurse nė sytė e njerėzve je besnik! Thėrret njerėzit pėr namaz dhe tradhėton fenė tėnde?!’’. Ai nuk fliste asgjė, por vetėm i shprehte asaj dashurinė e tij duke kėrkuar qė tė martohen. Vajza pranoi vetėm me njė kusht, qė ky djalė tė bėhet i krishterė, tė mohojė Islamin, tė mohojė All-llahun. Ishte nė pyetje epshi, sprovimi nė tė cilin kishte rėnė, sėmundja e zemrės, mėkati. Ē’bėri? Pranoi krishterizmin, All-llahu na mbroftė. Shiko si mėkatet ndėrrojnė zemrėn e njeriut. Fillimi ishte vetėm njė shikim i thjeshtė. Hyri nė shtėpinė e saj, e ajo i dha alkool pėr tė pirė. Mė pas i tha qė tė hipė nė ballkon dhe shkoi qė ta lajmėrojė babain e saj pėr martesėn e tyre. Ky i dehur hipi nė ballkon, mirėpo ē’ngjau? Ngjau mė e keqja. Ai pasiqė nuk mundi tė mbajė drejtpeshimin e trupit tė tij, ra prej ballkoni dhe u nda prej kėsaj bote si i krishterė. All-llahu i Madhėruar thotė: "All-llahu forcon ata qė besuan nė fjalėn e fortė (tė mirė) nė jetėn e kėsaj bote edhe nė botėn tjetėr, ndėrsa mizorėt All-llahu i bėn tė humbur. All-llahu punon ēka tė dojė". (Ibrahim: 26)


    Ėshtė i madh rreziku, motėr, prandaj mėsohu si tė mbrohesh prej mėkateve. A nuk vėren ata qė nuk mbrohen prej mėkateve se si pėrfundojnė nė humnerėn e epsheve. Ata kanė nevojė qė dikush t’i thėrret nė rrugė tė drejtė, se vėrtetė zemrat e bijve tė Ademit, janė mes dy gishtave tė All-llahut, i Cili i ndėrron si tė dojė.


    Puna e parė qė tė ndihmon tė mbrohesh prej mėkateve ėshtė vetllogaria dhe vetkontrolli kudo qė tė jesh, nė ēdo vend. Natėn kur je vetėm nė dhomė, apo nė shoqėri, dije se dikush tė pėrcjellė, e regjistron veprimin tėnd. A e di kush ėshtė ai? Ai ėshtė All-llahu, I Cili nuk ka nevojė pėr askėnd, kurse tė gjithė kanė nevojė pėr tė. Ai ėshtė Ai qė tė ka krijuar dhe pėrsosur.


    E mjerė ėshtė ajo qė jetėn e kalon nė mėkate, duke bredhur nėpėr vende tė ēoroditura me muzikė e alkool dhe mendon se askush nuk e sheh dhe nuk e dėgjon. Dėgjo se ē’thotė Ai, I Cili pėrcjellė ēdo hap, ēdo frymėmarrje, ēdo shikim e ēdo fjalė tėnde: "Ai ėshtė qė di tė fshehtėn dhe tė dukshmen. Ai ėshtė i madhėruari dhe i lartėsuari. Pėr Tė ėshtė njėsoj (nė dijen e Tij) si ai qė fsheh prej jush thėnien, si ai qė e shpreh haptazi, si ai qė vepron fshehtas natėn (nė errėsirė tė natės) dhe si ai qė vepron haptazi ditėn". (Err-Rra’d: 9-10)


    Njė ditė te imam Ahmedi erdhi njė nxėnės i tij dhe e pyeti pėr disa vargje poetike, se a i kishte dėgjuar? Imami pyeti: ’’Cilat janė ato?’’ Atėherė nxėnėsi ia recitoi kėto vargje:


    Kur tė veēohesh me kohėn, mos thuaj mbeta vet.


    Por thuaj mua mė mbikėqyr All-llahu, Zoti i vėrtetė.


    Dije se All-llahu ēdo moment tė vrojton.


    Prej Tij s’mund tė fshehish asgjė, nėse logjikon.


    A s’po sheh se dita me tė shpejt po kalon.


    Dhe e nesėrmja ėshtė shumė afėr, pėr atė qė kupton.


    Pėr Zotin, jeta nė shpoti po na harxhohet.


    Derisa mėkati me mėkat pasohet.


    Ah, sikur All-llahu tė na e falė atė qė ka kaluar.


    Dhe tė pranoj tė kthehemi tek Ai tė penduar.


    Kur tė veēohesh me kohėn mos thuaj mbeta vet.


    Por thuaj mua mė mbikėqyr All-llahu, Zoti i vėrtetė.


    Kjo poezi i la pėrshtypje tė madhe kėtij dijetari, i cili pasi qė e dėgjoi atė u mbyll nė dhomėn e tij dhe filloi tė pėrsėrisė vargjet e lartpėrmendura me lot nė sy. Kėtė e bėri nga pėrkushtimi i madh qė kishte ndaj All-llahut.


    Pra, kur tė jesh vetėm nė dhomė mos thuaj s’mė sheh askush, apo kur je nė ndonjė vend qė s’tė njohin njerėzit, mos mendo se mund tė bėsh ē’tė duash. Vetėm ai qė ka moral tė ulėt e bėn kėtė, sepse "nuk e di ai se All-llahu e sheh". (El-Alak: 14)


    Ditėn e Kijametit kur tė dalėsh para All-llahut, do tė tė ekspozohet i libri i veprave tuaja i cili: "nuk ka lėnė as (mėkat) tė vogėl e as tė madh pa e pėrfshirė". (Kehf: 49). Atė ditė "kur ēdo njeri e gjen pranė atė qė veproi mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri do tė dėshirojė qė nė mes tij dhe nė mes tė asaj tė jetė njė distancė shumė e madhe (e mos ta shohė)". (Ali Imran: 30) Ēdo fjalė qė ke thėnė, ēdo buzėqeshje, ēdo shikim ėshtė i regjistruar tek All-llahu i Madhėruar. Assesi mos mendo se All-llahu harron apo mund t’i fshehet diēka Atij. All-llahu jo vetėm qė tė mbikėqyr, por Ai e di se ēka fsheh nė vetvete, pėshpėritjen e zemrės tėnde. Pra mos harro: "se All-llahu e di ēka fshehni nė vete, pra kini frikė prej Atij". (El-Bekare: 235)


    Shiko bindjen e njė gruaje tė cilėn bashkėshorti e kishte lėnė nė vetmi dhe kishte shkuar tė luftojė nė rrugė tė All-llahut. Ajo kishte mbetur vetėm nė shtėpi. Njė natė Omeri [radijall-llahu anhu] e dėgjoi atė duke recituar disa vargje tė ēuditshme (siē e kanė zakon arabėt). Ajo thoshte:


    Nata po zgjatet e terri i saj forcohet.


    Mungesa e tė dashurit tim gjumin ma largon.


    Pėr Zotin, sikur mos tė kishte Zot qė besohet.


    Do tė ftoja dikėnd qė vetminė t’ma shėron.


    Kjo grua gjatė kohė mbeti nė kėtė gjendje, ishte e vetme, kishte mundėsi t’i bėjė tė gjitha mėkatet, por nuk e lejonte besimi i fortė qė kishte ndaj All-llahut.


    Mėso njė punė tjetėr motėr fisnike, tė cilėn nėse e bėn do tė shpėtosh nga mėkatet - frika prej All-llahu [subhanehu ve teala] Mos mendo se mėkati kalon lehtė, se njė shikim ose njė fjalė s’mund tė tė bėjė dėm, e as mos thuaj se kjo ėshtė hera e fundit e pastaj do tė pendohem. Mos harro, se shumė mėkate tė vogla bėhen tė mėdha sikur shumė guraleca qė formojnė njė kodėr tė madhe. All-llahu ua tėrheq vėrejtjen njerėzve qė t’i frikohen Atij duke thėnė "frikėsomėnu Mua, nėse jeni besimtarė". (Ali Imran: 175)


    Dije, se All-llahu ėshtė i Vetmi i Cili meriton t’i frikohet. Mos merr guxim qė Atij t’i bėsh mėkat se ndodh qė All-llahu ta merr shpirtin nė atė moment. Ata qė ishin para nesh i frikoheshin All-llahut mė tepėr se ne. Ibrahimi [alejhis-selam] kur falej, dėgjohej njė gumėzhimė qė dilte prej gjoksit tė tij, sepse "Ata pėrpiqeshin pėr punė tė mira, na u luteshin duke shpresuar dhe duke u frikėsuar, ishin respektues ndaj nesh". (El-Enbija: 90) Kur Davudin [alejhis-selam] e vizitonin njerėzit, mendonin se ishte i sėmurė, mirėpo ai s’kishte gjė, pėrveē frikės sė madhe ndaj All-llahut. Vallė a mos ishin ata mėkatarė, tė degjeneruar, tė pamoralshėm, a mos ishin njerėz qė pinin alkool dhe dėgjonin muzikė tėrė natėn? A mos e linin namazin? Jo, pėr Zotin, ata ishin qė mė tepėr e adhuronin All-llahun. Njerėzit e mirė falen, agjėrojnė, japin lėmoshė, e megjithatė kanė frikė prej All-llahut. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: "Dhe ata tė cilėt japin (lėmoshė) nga ajo qė u ėshtė dhėnė, zemrat e tyre janė tė frikėsuara". (El-Mu’minun: 60) Kush janė ata? Ata janė tė cilėt i bien All-llahut nė sexhde e ruku; ėshtė ajo besimtare qė falė namaz natėn dhe agjėron gjatė ditės, lexon Kur’an, pėrkujton Zotin e saj, urdhėron nė tė mirė dhe largon nga e keqja dhe i frikohet All-llahut, sepse "dinė se do tė kthehen te Zoti i tyre". (El-Mu’minun: 60)


    E si qėndron puna me atė tė gjeneruarėn, atė tė cilėn nuk falet, qė nuk pėrkulet pėrpara All-llahut, nuk lexon Kur’an e as qė e pėrkujton All-llahun?; ajo qė merr guxim tė bėj mėkate mėngjes e mbrėmje? Robėreshė e All-llahut, Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] ishte njeriu qė mė tepėr adhuronte All-llahun dhe njeriu qė mė tepėr i frikohej Atij, pra merr shembull! Aishja [radijall-llahu anha] thotė: ’’Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] kur shihte re nė qiell apo kur fryente ndonjė shtrėngatė zbehej nė fytyrė’’. Ajo i thoshte: ’’O i Dėrguari i All-llahut, njerėzit kur shohin re gėzohen dhe shpresojnė shiun, kurse ty nuk po tė shoh se e bėn kėtė’’. Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] tha: ’’Ē’mė garanton mua se ajo nuk mund tė jetė dėnim?; u dėnuan popuj para nesh me erė, tė cilėt kur panė retė thanė: "Kjo re do tė na sjell shi". (El-Ahkaf: 24) Kurse All-llahu u pėrgjigjet: "Jo, kjo ėshtė qė ju e kėrkuat sa mė shpejt, njė erė me dėnim tė dhembshėm". (Ahkaf: 24)


    Pra, Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem], njeriu qė i ishte garantuar Xhenneti kishte frikė nga All-llahu, kurse disa nga besimtarėt edhe kur bėjnė mėkate dhe shkelin urdhėrat e All-llahut qeshin, nuk i japin rėndėsi asaj qė veprojnė dhe mendojnė; nuk i japin rėndėsi faljes sė namazit qė ėshtė shtylla e fesė etj.,etj.. Kjo ndodhė pėr shkak se zemrat e tyre janė forcuar dhe verbuar duke shkuar pas kėsaj bote dhe kėnaqėsive tė saj. Kėshtu nuk ishte me tė parėt tanė tė mirė. Ajo gjeneratė kishte Islamin nė zemėr dhe mishėrohej nė tė. Megjithėkėtė, kishin frikė prej All-llahut aq tepėr, saqė Ebu Bekri [radijall-llahu anhu] thoshte: "Ah, sikur tė isha njė dru i thjeshtė i parėndėsishėm" d.m.th. shpresonte tė ishte diēka qė s’jep llogari pėrpara All-llahut edhe pse ai ishte i pėrgėzuar me Xhennet qysh nė kėtė botė. Omeri [radijall-llahu anhu] kur dėgjonte ndonjė ajet kur’anor, nė tė cilin pėrmendej dėnimi i All-llahut sėmurej dhe binte nė shtrat me ditė tė tėra. Njerėzit kur e vizitonin mendonin se ishte i sėmurė, e ai nė realitet vuante jo pėr shkak tė sėmundjes, por pėr shkak tė frikės sė madhe qė kishte ndaj All-llahut. Njė ditė mori njė grusht dhé nė dorė dhe tha: "Ah, sikur tė isha si ky dhé, tė mos mė kishte lindur nėna, e tė mos isha pėrmendur". All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: "I heqin trupat e tyre prej dyshekėve, duke e lutur Zotin e tyre nga frika dhe nga shpresa dhe nga ajo qė Ne u kemi dhėnė (pasuri) atyre, ata japin" (Es-Sexhde: 16)


    Ata ishin shėmbėlltyra mė e mirė e Islamit, njerėzit qė kthyen faqen e historisė dhe e ndriēuan atė. Nuk i frikoheshin askujt pėrveē All-llahut sepse ashtu i kishte urdhėruar Krijuesi i tyre nė Kur’an.


    Omeri [radijall-llahu anhu] kishte dy vija tė zeza nė fytyrė nga tė qarėt, ngase dėshironte tė ishte diēka e pavlerė qė s’do tė jepte llogari pėrpara All-llahut: "Atė ditė kur secilit njeri i mjafton ēėshtja e vet". (Abese: 37)


    Motra ime, mendo para se tė bėsh mėkat, a do tė mund ta durosh dėnimin e All-llahut? Unė e di me siguri se do tė vish nė pėrfundim se dėnimi i All-llahut ėshtė shumė i rėndė, dhe se s’ka kush qė i pėrballon dėnimit tė Tij. Prandaj frikoju All-llahut para se tė biesh nė mėkat. A nuk frikohesh prej pėrfundimit tė keq nė kėtė botė duke bėrė mėkate e duke e lėnė namazin?


    Shihe rastin e kėtyre katėr personave tė cilėt udhėtuan nė njė vend tė ēoroditur, hynė nė njė klub tė natės dhe morėn alkool pėr tė pirė, nė atė kohė kur All-llahu [subhanehu ve teala] zbret nė qiellin e kėsaj bote dhe thotė: "A ka ndokush qė kėrkon diēka pėr t’i dhėnė, a kėrkon ndokush falje pėr t’ia pranuar". (Hadith kudsij)Ai ka zbritur nė qiellin e kėsaj bote dhe shikon robėrit e Tij, e ata ku shkuan?! Ata zgjodhėn vendin tė cilin All-llahu nuk e don, vend me alkool dhe amoralitet. Derisa ata ishin duke u dėfryer, njėri prej tyre gjatė vallėzimit ra pėr toke i alivanosur. Tre tė tjerėt shpejtuan kah ai, duke i thėnė: ’’Ē’u bė, ē’ėshtė me ty’’. Ai nuk pėrgjigjej, filloi tė japė shpirtin dhe t’i pėrjetojė frymėmarrjet e fundit nė kėtė botė. Njėri nga shokėt i tha:’’Thuaj La ilahe il-lall-llah, qė tė keshė pėrfundim tė mirė’’, mirėpo, ai pėrsėriste vetėm kėto fjalė: ’’Mė jep edhe njė gotė alkool’’. I doli shpirti duke qenė nė kėtė gjendje, e dije se po nė atė gjendje edhe do tė ringjallet. "All-llahu forcon ata qė besuan nė fjalėn e fortė (tė mirė) nė jetėn e kėsaj bote edhe nė botėn tjetėr, ndėrsa mizorėt All-llahu i bėn tė humbur. All-llahu punon ēka tė dojė". (Ibrahim: 26)


    A nuk frikohesh motra ime prej mėkateve, a nuk frikohesh se vdekja mund tė tė gjejė mu nė atė moment kur ti bėn mėkate, pra ki kujdes se si do tė pėrfundosh nė kėtė botė. Ky njeri, shkoi nė vend tė ēoroditur, nė vend tė prostitucionit dhe alkoolit duke menduar se kjo botė ėshtė lojė, kėnaqje dhe vend i epsheve, e kur t’i vijė vdekja mund tė pendohet dhe tė kthehet tek All-llahu. I mjerė ėshtė ai qė mendon kėshtu, e mjerė ėshtė ajo muslimane e cila i bėn tė gjitha mėkatet dhe i thotė vetes se para vdekjes do tė pėrmirėsohet dhe do tė ecė rrugės sė All-llahut.


    Njė njeri shkoi nė ato vende tė kėqia pėr tė bėrė mėkate. Iu lajmėrua tė dashurės sė tij dhe e thirri qė t’i bashkohet atij. Ajo pranoi, duke i thėnė se pėr njė kohė tė shkurtėr do tė arrijė tek ai. Pas njė kohe, cingėrroi telefoni, ky e ngriti receptorin dhe dėgjoi zėrin e tė dashurės sė tij, tė cilėn prapė e luti atė qė tė vijė sa mė shpejt. Ajo iu arsyetua se nuk mund tė vijė, duke e lėnė tė dashurin e saj tė dėshpėruar e tė pikėlluar. Pas pak dikush trokiti nė derė, kur, ja - dashnorja e tij. Ky nga gėzimi i madh i bie asaj nė sexhde. Mirėpo, ai ishte momenti i fundit i tij nė kėtė botė. Pas asaj pėrkuljeje, ai nuk mundi mė ta ngrejė kokėn. Dije se, pėrpara All-llahut do tė ringjallet nė atė pozitė.


    Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] thotė nė njė hadith, qė e transmeton Abdull-llah Ibėn Mes’udi [radijall-llahu anhu]: ’’Pėr Zotin, pos tė Cilit s’ka Zot tjetėr, ndonjėri prej jush do tė veprojė punė tė Xhennetit derisa tė mos mbetet mes tij dhe Xhennetit pėrveē njė bėrryl, e pastaj do tė veprojė punė tė banorėve tė zjarrit dhe do tė hyjė nė tė’’.


    Thuhet pėr Omer Ibėn Abdulazizin se kur e ka pėrmendur vdekjen ėshtė dridhur dhe ka qarė derisa lotėt kanė rrjedhur nėpėr mjekrėn e tij. Njė natė filloi tė qajė, aq sa pėr shkak tė tij qau e tėrė shtėpia. Pasi iu ndalėn lotėt, bija e tij Fatimja e pyeti pėrse kishte qarė, e ai iu pėrgjigj: ’’Mė ėshtė kujtuar ajo ditė kur do tė ndahen njerėzit pėrpara All-llahut tė Madhėruar: "Njė grup pėr nė Xhennet, kurse njė grup pėr nė zjarr." (Esh-Shura: 7) Pasi e lexoi kėtė ajet pėrsėri i ra tė fikėt.


    Robėreshė e All-llahut, ti ende po jeton nė zbukurimet dhe kėnaqėsitė e kėsaj bote. A nuk mendon pėr ditėn kur do tė mbajnė mbi supe, tė rrotullojnė nė teneshir, e ti nuk lėviz fare, ngase as qė ke mundėsi ta shpėtosh veten. Mė thuaj, ku ėshtė ajo fytyrė e bukur, ku janė ato rrobe tė shtrenjta, ato parfume tė kėndshme, ato pallate tė bukura, ku janė gjithė kėto kėnaqėsi. Tė gjtha kanė humbur. Tash ke mbetur, vetėm aq sa edhe veten nuk ke mundėsi ta pastrosh. Kėtu tė mbėshtjellin me lecka dhe bartesh mbi supe pėr nė varr. Oh, mjerė pėr ty, nėse ke qenė e degjeneruar e ke qenė larg pėrmendjes sė All-llahut; mjerė pėr ty, nėse Kur’anin e ke lėnė pas dore dhe nuk je shoqėruar me besimtaret e devotshme. Do tė dėrgohesh nė varr, e ti do tė pyesish: ’’Kush mė bart?’’. Ai ėshtė babai i dashur, vėllai i paharruar, bashkėshorti i mėrzitur, e ndoshta ėshtė i biri i cili shpejton nė bartjen tėnde deri te varrezat, deri tek ajo gropė ku do tė jeshė e vetmuar, do tė jeshė e huaj nė atė gropė trishtuese. Ti do tė thuash: ’’Mjerė pėr mua, ku po mė dėrgoni?’’. "Jo dhe jo! Po kur tė arrijė (shpirti) nė gropė tė fytit (tė gjoksit), dhe thuhet (nga familja e tė afėrmit): ’’Kush do ta shėrojė’’, dhe ai bindet se ai po ndahet, e t’i puqet kofsha pėr kofshe (t’i vėshtirėsohet gjendja)". "Atė ditė vetėm te Zoti yt shkohet. E ai as nuk vėrtetoi atė qė duhej, as nuk u fal. Por pėrgėnjeshtroi dhe ktheu shpinėn." (El-Kijame: 26-32) Ashtu do tė vendosesh nė atė gropė, e unė jam me plotė shpresė se nė atė moment do tė ndryshohesh dhe do tė fillosh tė mendosh se a ka dritė nė atė gropė. Por, jo pėr Zotin, aty nuk ka dritė, ka vetėm errėsirė tė tmerrshme. Nuk ke mundėsi qė tė lėvizėsh nė atė vend tė ngushtė as majtas e as djathtas, kurse njerėzit mė tė afėrt, mė tė dashur shpejtojnė nė varrimin tėnd dhe nė gjuajtjen e dheut mbi trupin tėnd. E pastaj ē’ndodhė? Pastaj, do tė hapen dy sytė dhe do tė dėgjosh zėrin e nallaneve tė tė dashurve tu, tė cilėt kthehen nė shtėpitė e tyre. Mė pas sheh dy vetė, tė cilėt nuk I njeh dhe pyetesh se kush janė? Ata janė Munkeri dhe Nekiri, tė cilėt vijnė pėr tė tė pyetur: ’’Kush ėshtė Zoti yt; si e kalove jetėn tėnde, para fjetjes cilin e pėrmendje; cili ishte mė i dashuri yt nė dunja, a ishte All-llahu i vėrtetė apo dikush tjetėr; a ishte pėrmendja e All-llahut apo kėngėt e ēoroditura?


    Llogarit veten motėr e dashur, dhe ke kujdes si do t’u pėrgjigjesh pyetjeve tė dy melekėve? Poqese ke qenė mospėrfillėse e urdhėrave tė All-llahut do tė klithėsh: ’’Ah, ah nuk e di’’, do tė thuash. E nėse nuk pėrgjigjesh nė ato pyetje, varri do tė ngushtohet derisa tė bashkohen brinjėt e trupit tėnd, do tė rrihesh nė kokė me ēekan, me tė cilin po t’i mėshohej njė kodrės do tė bėhej pluhur. A nuk frikohesh prej kėtij pėrfundimi? Ē’ėshtė me ty, qė po merr guxim t’i bėsh mėkat All-llahut, dhe sillesh sikur asgjė s’tė intereson?


    Pastaj tė vjen njė person nė varr, dhe ti e pyet: ’’Kush je ti me kėtė fytyrė tė shėmtuar?’’. Ai tė pėrgjigjet: ’’Unė jam puna jote e keqe, unė jam muzika qė dėgjoje, filmat e fėlliqur qė shikoje, unė jam shikimi yt, ecja jote nėpėr vende tė ndaluara, fjala jote, unė jam lėnia e namazit qė bėje, unė jam mėkati yt ndaj All-llahut. Pėr Zotin, nuk tė njihja, vetėm si mėkatare dhe indiferente ndaj pėrmendjes sė All-llahut. Sa i pėrket namazit pėrtoje, kurse kur ishin nė pyetje epshi dhe kėnaqėsitė ishe e zellshme dhe e gjallė.


    A nuk frikohesh prej kėsaj dite kur do tė qėndrosh pėrpara All-llahut tė Madhėruar e zhveshur, e zbathur me flokė tė thinjura prej frikės sė madhe? A nuk frikohesh kur do tė pyet All-llahu: ’’A nuk t’i dhashė tė gjitha tė mirat dhe begatitė, pra ē’tė shtyri tė mė bėsh mėkat Mua? E, sikur tė shihje mėkatarėt se si ulin kokat e veta pranė Zotit tė tyre: ’’Zoti ynė, tash pamė dhe dėgjuam, na kthe pra edhe njė herė tė bėjmė vepra tė mira, se tash jemi bindur". (Es-Sexhde: 12)


    Prej punėve qė tė mbrojnė prej mėkateve ėshtė shpresa nė All-llahun, shpresa nė mėshirėn e Tij. Kur tė ndodhesh para ndonjė mėkati dhe largohesh, All-llahu tė mbjell lumturi nė zemrėn tėnde. Kėshtu e shijon ėmbėlsinė e imanit, e ditėn e Ahiretit kur tė dalėsh pėrpara All-llahut, do tė jepet njė fletė e bardhė dhe e pastėr. Ajo fletė paraqet largimin nga mėkatet, tė cilat ke mundur t’i bėsh me lehtėsi, dhe je larguar vetėm pėr hirė tė All-llahut. Pas gjithė kėsaj, a nuk ke shpresė nė All-llahun qė kur tė largohesh prej mėkateve, ta ndriēon zemrėn tėnde me iman e lumturi? A nuk shpreson ditėn kur All-llahu tė jep librin e veprave tua, i cili tė ndriēon rrugėn pėr nė Xhennet, atė ditė kur "Ata qė ishin tė devotshėm ndaj Zotit tė tyre, sillen nė grupe te Xhenneti". (Ez-Zumer: 73) Po, nėse jetėn tėnde tė shkurtėr e ke kaluar nė respekt ndaj All-llahut, dhe je penduar pėr atė tė keqe qė ke bėrė. E kur ta takosh All-llahun, atė ditė sillesh nė Xhennet, gjerėsia e sė cilit ėshtė sa qiejt e toka, era e mirė e tė cilit nuhatet katėrdhjetė vite larg. A mund tė parafytyrosh se si duken dyert e Xhennetit apo si duket toka e tij e bardhė e pėrzier me ngjyrė tė kuqe. Ajo ėshtė tokė e bardhė prej shafrani, me margaritarė. Aty ka pallate tė mėdha, gjatėsia e tė cilėve ėshtė gjashtėdhjetė milja. A e di se si ėshtė forma e atij pallati? Ai duket si margaritar i mbėshtjellur. Aty ke ē’tė duash prej fruteve dhe ushqimeve tė ndryshme: ke lumenj prej qumėshti, prej mjaltės sė kulluar dhe ujit tė pastėr. All-llahu i Madhėruar thotė: "Shembulli i Xhennetit, i cili u ėshtė premtuar atyre qė janė ruajtur (tė devotshėm) nė tė cilin ka lumenj me ujė tė mirė pėr pije, lumenj nga qumėshti me shije tė paprishur, lumenj nga vera e shijshme pėr njerėz, lumenj nga mjalti i kulluar, ata kanė aty edhe gjithfarė lloj pemėsh, kanė edhe falje nga Zoti i tyre..." (Muhammed: 15) Mbylli sytė dhe mendo si mund tė jetė ai lum prej qumshti, me shije tė pandryshuar, me shije qė nuk i ndryshohet sado kohė qė tė kalojė, ose paramendo atė lum prej mjalti, si mund tė jetė?Banorėt e Xhennetit kanė gjithė atė qė u dėshiron shpirti e u kėnaqet syri. Aty ka qė syri se ka parė as veshi se ka dėgjuar, e as qė dikush e ka paramenduar. Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: ’’Vendi qė zė njė kamxhik nė Xhennet, ėshtė mė i mirė se kjo botė dhe ē’ka nė tė’’. Gjithashtu ai thotė: ’’Sikur tė dalė prej Xhennetit diēka mė e vogėl se sa thoi, do ta zbukuronte hapėsirėn mes qiellit dhe tokės. Sikur njė hyri e Xhennetit tė dalė nė kėtė botė do tė ndriēonte qiellin dhe tokėn dhe do t’i mbushte me erė tė mirė. Shamia e saj ėshtė mė e vlefshme se e gjithė bota dhe ē’ka nė tė’’. Kėto janė hyritė e Xhennetit, e besimtaret e devotshme do tė jenė zonja tė kėtyre hyrive dhe mė tė mira e mė tė bukura se ato. A nuk dėshiron kėtė pėrfundim tė cilin mund ta arrishė me durim tė vogėl dhe largim prej mėkateve, duke ulur shikimin, duke mbrojtur dėgjimin prej haramit dhe duke u larguar prej dėfrimeve tė ndaluara. "Dhe pėr shkak se ata duruan, i shpėrbleu me Xhennet dhe me petka mėndafshi". (El-Insan: 12)


    Motėr e dashur, a nuk shpreson tėrė kėtė, a nuk kėrkon rrugėn e cila tė sjellė nė Xhennet, ajo rrugė qė kushtėzon durimin dhe largimin prej mėkatit. Pėr Zotin, nėse largohesh prej asaj rruge, All-llahu ta zėvendėson me lumturi nė kėtė botė: "E pėr sa u pėrket atyre fatmirėve, ata janė nė Xhennet pėrgjithmonė..." (Hud: 108) Pyeti besimtaret e devotshme se cilat janė nė momentet e tyre mė tė lumtura? Sigurisht do tė pėrgjigjen: ’’Ata janė momentet e namazit tė natės nė Ramazan, apo ato janė momentet e iftarit, apo tė thonė ato janė momentet e ndejave duke pėrmendur All-llahun, ose momenti kur zgjohemi pėr tė falur namaz nate dhe na mbushen sytė me lotė!’’. Lumturi qė ta kaplon zemrėn. Nėse kėshtu tė takon vdekja, shpirti do tė del me rehati sikur uji qė del nga ibriku. Varri do tė jetė i gjerė sa tė sheh syri dhe do tė jeshė e siguruar prej trishtimit tė madh Ditėn e Kijametit. Pastaj do tė qėndrosh nėn hijen e Arshit dhe do tė sillesh nė Xhennetitn e Zotit tėnd. A nuk e don kėtė pėrfundim, kėtė rrugė larg mėkateve, duke shoqėruar besimtaret e devotshme?


    Ato tė cilat t’i mėsuan mėkatet, largohu prej tyre pėr hirė tė All-llahut, ose kėshilloi qė tė kthehen nė rrugėn e Tij, e nėse nuk pranojnė ik prej tyre, ngase nuk pėrfiton asgjė tjetėr, pos pėrgojimit dhe gėnjeshtrės tė cilat tė sjellin vetėm telashe nė jetė!


    Motra ime, afrohu te besimtaret dhe tregoju se je penduar, dhe se don qė tė ecėsh rrugės sė All-llahut. Tregoju se kėnaqesh kur nė ndejat e tyre dėgjon duke pėrmendur All-llahun dhe leximin e Kur’anit. Aty mund tė shohėsh edhe argėtim nė kufij tė caktuar. "Pėrkufizoje veten tėnde me ata qė lusin Zotin e tyre mėngjes e mbrėmje, e qė kanė pėr qėllim kėnaqėsinė (razinė) e Tij, dhe mos i hiq sytė e tu prej tyre e tė kėrkosh bukurinė e kėsaj bote dhe mos iu bind atij qė ia kemi shmangur zemrėn e tij prej pėrkujtimit ndaj nesh dhe i ėshtė dhėnė epshit tė vet, sepse puna e tij ka mbaruar". (El-Kehf: 28)


    Mos thuaj, muslimanja s’ėshtė e lirė, ka shumė obligime, ajo nuk qeshet asnjėherė. Ulu me ato vetėm njė kohė tė shkurtėr dhe do tė bindesh se ndejat e tyre janė tė mbushura me lumturi e gėzim ku dėgjohen vetėm fjalė tė bukura. Ndejet e tyre janė si kopshtet e Xhennetit, e shoqėrimi i tyre pishtar i rrugės sė vėrtetė, qė dėrgon nė Firdeus, nė Xhennetin mė tė lartė. Pejgamberi [sal-lell-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: ’’Kur tė shihni kopshte tė Xhennetit, uluni nė to’’. Njerėzit pyetėn: ’’Cilat janė kopshtet e Xhennetit, o i Dėrguari i All-llahut?’’ Ndejet ku pėrmendet All-llahu-tha ai.


    Robėreshė e All-llahut, dije se kur bėn mėkate ka Zot i Cili tė mbikėqyr dhe i llogarit veprat tua. Dije se, dėnimit tė All-llahut nuk mund t’i pėrballosh, dhe se kur tė vijnė melekėt e dėnimit nuk ke mundėsi tė refuzosh. Kthehu kah mėshira e All-llahut dhe Xhenneti i Tij, gjerėsia e tė cilit ėshtė sa qiejt e toka, nėpėr tė cilin rrjedhin lumenj me pallate prej margaritari dhe hije tė mėdha qė kalorėsi s’mund ta kapėrcejė as pėr njėqind vite.


    Pėr fund tė kėshilloj qė tė shoqėrohesh me besimtaret e devotshme, se ēdo njeri gabon, por mė i miri prej tyre ėshtė ai qė pendohet!


    O shpirt pendohu se vdekja tė afrohet,


    kundėrshto epshin qė vazhdimisht tė provokon.


    A nuk sheh si agonia jetėn ta rrėmben,


    dhe dunjaja me Ahiretin bashkohet.


    Ēdo ditė vdekja mė e qartė na bėhet,


    e nė arenėn e jetės gjurmėt e saj shikojmė.


    O shpirt ē’ėshtė me mua qė pasurinė e lė pas meje,


    dhe shpėrngulem nga kjo botė me sy qė mė vajtojnė.

  6. #26
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    E DASHURA VAJZE, ZONJA PROFESORESHE
    [ Dialogu mė poshtė zhvillohet nė mes tė njė vajze e cila pėr tė vazhduar studimet detyrohet tė hjek shaminė dhe njė profesoreshe e cila mundohet ta bindi pėr tė bėrė atė. ]


    Profesoresha - E dashura vajzė, je pranuar nė univerzitet. Por nuk do te regjistrohesh pėrderisa nuk e heq shaminė. Zbuloje kokėn dhe regjistrohu. Pse duhet te insistosh nė mbajtjen e shamisė. Me kėtė sjellje vetėm shpėnzon kohėn. Nėse zbulon kokėn ne do tė japim bursė dhe konvikt pėr tė qėndruar. Do tė jesh nė gjendje tė kompletosh studimet pa ndonjė problem.
    Studentja - E dashur profesoreshė nėse mė lejon do tė jam shum e sinqert me ty. Nuk ka dyshim se ti mendon pėr mirėqėnien time. Nuk kam arsye tė besoj ndryshe. Sė pari ta lemė anash ofertėn tėnde pėr bursė, konvikt etj. Ndoshta ti mėndon se dikush mė ka nxitur qė tė mbaj shami. Askush askujt nuk mund tia ndryshoj besimin pėr njė gjė tė tille. Je gabim nėse mėndon kėshtu. Mėndoj se unė dhe ti duhet ti pėrgjigjemi disa pyetjeve para se tė filloni me psikoterapi. A mund tė tė pyes, a beson ne Zot?
    Profesoresha - Po besoj.
    Studentja - Dhe a beson se Zoti i ka bėre disa ligje qė ne duhet t'u nėnshtrohemi?
    Profesoresha - Po natyrisht besoj se rregullat e Zotit jan qė ne t'u nėnshtrohemi atyre.
    Studentja - A beson se Kurani ėshtė fjala e Zotit.

    Profesoresha - Po besoj se Kurani ėshtė fjala e Zotit.
    Studentja - Ne kete rast a mund te te pyes, nėse mundohem tė jetoj duke u bazuar nė rregullat e Kur'anit a ėshtė gabim kjo.
    Profesoresha - Jo nuk do tė duhej tė ishte gabim.
    Studentja - Ēuditem se nėse e ke lexuar Kur'anin tė perkthyer nė turqisht duhet ta dish ēfar mėnyre e jetės ėshtė e thėnė nė Kur'an pėr qėnien njerėzore.
    Profesoresha - Nuk e kam lexuar tere Kuranin, kam lexuar vetem aty ketu disa pjesė.
    Studentja - Sa jan tė vlefshme pėr ty urdhėrat e Kur'anit.
    Profesoresha - Kam respekt tė madh pėr Kur'anin, por nuk mund tė them se jetoj duke u bazuar nė mėsimet e Kuranit.
    Studentja - Kur e di se ke bėrė diēka kundėr rregullave tė Kur'anit si ndihesh? Dhe nėse dikush beson ne Zotin si krijuesin e tij apo saj por nuk u nėnshtrohet rregullave te tij si do te ndihet?
    Profesoresha - E dashura vajzė po jetojmė nė njė kohė moderne. Ajo ka standardet e veta. Po pėr ato ēfar?
    Studentja - Zonja profesoreshė, standardet moderne mund edhe tė diskutohėn por lėjoje pacientin tėndė t'i shpreh ndjenjat e saja tė vėrteta pa e ndryshuar linjen e argumentit. Nėse mėndon se ke vepruar kundėr rregullave tė Zotit, cila do tė jetė pozita juaj para Zotit. A ke mėnduar pėr kėtė?
    Profesoresha - Nėse e pėrzien Zotin kėtu nuk do te dalim askund. Sikur ta kishim bazuar kushtetuten tonė nė shpallje atėherė ku do tė ishim ne sot?
    Studentja - Zonja profeoreshė kjo ėshtė seancė psikoterapie, duhet te me bindesh ne menyr qė tė mė shėrosh. Kushtetuta ėshtė njė gjė e bėrė nga njeriu. Nėse njeriu ende nuk i ka zgjedhur problemet bazė tė ekzistencės sė tij dhe natyrėn e marėdhėnjeve me Krijuesin e tij, si mundet njė krijes e till hamendese te insistoj qe njerezit ti ndjekin rregullat e tij. Ne te vertet ne po flasim se a munden rregullat e Kur'anit tė praktikohėn nė jetė ,dhe ti mundohesh tė mė bindėsh qė t'i shkel ligjet e Zotit duke hequr shaminė, pastaj sė pari duhet tė pyesesh vehten nėse kjo kėrkes e juaja ėshtė legjitime? A s'do te duhej qė sė pari tė mėndoje pėr marėdhėnjet tuaja me Krijuesin tėndė, dhe librin e Tij tė shenjtė, Kuranin.
    Profesoresha - E dashura vajzė, nga tė erdhi ky diskutim, le tė fillojmė nga fillimi.
    Studentja - Po zonjė le tė fillojmė nga fillimi. Siē po thosha, kur nuk i referohesh Kur'anit si ndihesh?
    Profesoresha - Deshe tė thoshe se Kur'ani do te duhej tė ishte standart i jetės sonė. Kemi ardhur nė njė pikė shumė interesante.
    Studentja - Po zonjė ėshtė pikė shum interesante . Kam sjellur me vhte perkthimin e fjaleve te Kur'anit nė gjuhėn turke, ėshtė perkthyer nga Dr Yasar Nuri Ozturk, Dekan i Fakultetit tė Teologjisė ne Univerzitetin e Stambollit.
    Profesoresha - Kam respekt te madh pėr Profesor Yasar Ozturk.
    Studentja - Mendova keshtu, nėse mė lejonė tė lexojė nga ky perkthim i Kur'anit..."Thuaju edhe besimtareve tė ndalin shikimet e tyre, tė ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre tė mos zbulojnė stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme, le tė vejnė shamitė mbi krahrorin e tyre dhe tė mos ua tregojnė bukuritė e tyre askujt pėrveē... Le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr tė mos zbuluar fshehtsinė nga stolitė e tyre. Pendohuni tė gjithė te All-llahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim." Zonja profesoreshė ē'far kupton nga kjo pjesė e Kur'anit.
    Profesoresha - E dashura vajzė keto rregulla kanė qenė tė vlefshme vetėm pėr ate kohė kur eshtė shpallur Kur'ani. Tani jetojmė nė njė kohė tjeter.
    Studentja - Zonja profesoreshė a mund te me citosh ndonje vers qe thot se keto e keto verse janė te vlefshme vetem per njė kohė te caktuar dhe pastaj ato do tė jenė tė pa vlefshme.
    Profesoresha - Po ē'frė per kohėn moderne?
    Studentja - A ėshtė ndonjė zbulim i ri qe thot se disa modele tė veshjeve janė mė te civilizuara se tjerat. Per shembull, nese do te duhej te mbulonim vetem disa pjes tė trupit sikurse disa fise ne Afrikė, a do te ishte kjo me shum moderne.
    Profesoresha - E dashura vajzė, ne kemi rregullat tona revolucionare, kushtetutėn e vendit, Kuvendin Evropian pėr tė Drejtat Njerėzore etj. Te ftoj t'i respektosh ato nėse do tė jesh studente nė ketė Universitet.
    Studentja - Zonja profesoresh jemi nė mes tė seancės pėr psikoterapi. Me siguri pajtohesh se pėr tė arritur rezultate pozitive nė psikoterapi, atmosfera e besimit dhe bindjes ėshtė e nevojshme. Por siē shifet ju pėr vetėn e juaj nuk jeni e sigurt nė marėdhėniet tuaja me Zotin dhe librin e tij Kur'anin, nuk jeni e sigurt se a besoni ne mėsimet e Kur'anit. Ėshtė njė qėndrim i ndryshėm rreth Kur'anit nė mes meje dhe teje. Ti pret nga unė qe t'i injoroj mesimet Kur'anore. Pse do duhej ta beja kete? pse do duhej te preferoja opinionet tuaja apo tė atyre qė tė kanė dhenė ketė detyrė? e jo rregullat e Zotit. Sa pėr modernitetin ėshtė mė i diskutueshėm se sa besimi nė fjalėn e Zotit, pse duhet tė konsiderohet mė moderne ta ekspozosh trupin se sa te vishesh siē duhet, sipas Kur'anit fjalės sė Zotit. Nuk ka evidenca apo arsye pėr mua qė tė besoj nė njė modernitet tė tillė. Sė dyti a ėshtė ndonjė kriter qė thotė se sa pjes te trupit duhen zbuluar e sa duhen mbuluar qė njeri tė konsiderohet modern. Ju i referoheni kushtetutės, nuk kuptoj pse kushtetuta duhet te interesohet per veshjėn time. Per mua t'i thuash nje njeriu ē'farė te veshi ėshtė ndėrhyrje nė dinjitetin njrėzor. Le tė supozojmė pėr njė moment, dikush tė thot ty se tė vishesh ėshtė praktik reaksionare, ndėrsa tė zhvishesh ėshtė modernitet dhe nėse vishesh nuk do te lėjohesh nė universitet sepse nuk ėshtė moderne, a do ta pranoje kete?
    Profesoresha - Natyrisht se nuk do ta pranoja.
    Studentja - Ose nėse tė thonė se sa pjesė tė trupit t'i zbulosh nė publik, a do ta pranojė njė kėshill tė till?
    Profesoresha - E dashura vajzė unė pajtohem me ty se ėshtė e pa arsyeshme tė jipėn urdhėra tė tilla nga lartė.
    Studentja - Jam e kėnaqur se ke filluar te mėndosh si ne, por kam frikė se nėse autoritetet e universitetit mėsojnė kėtė gjė do te fusin nė trajtim tė njejtė sikurse edhe neve, dhe nuk do tė lejojnė te japėsh mėsim nė ketė universitet.

  7. #27
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kur gruaja sfidon burrin e saj


    Ka flijuar pėr shkak tė burrit tė saj, mirėpo kjo vetėmse e ka larguar prej tij. Ka qenė e butė pėr te, mirėpo kjo vetėmse ka shkaktuar injorim tė saj. Ka duruar, mirėpo kjo vetėm ka shkaktuar shtim tė zullumit dhe tiranisė…

    Edhe pėrskej kėtyre vuajtjeve, tė cilat e shkriejnė shkambin, shpirti mbeti i qetė, zemra e rehatshme, e cila shkaktonte shndėrrimin e fytyrės sė saj me dritėn e shpresės, zemra i mbushej me besim qė ėshtė sekreti i qendresės, ēelėsi i rrugėdaljes, baza e lumturisė, themeli i qetėsisė dhe kėnaqėsisė.

    Kjo armė e cila ka sfiduar tiraninė e burrit tė saj dhe ahmakllėkun e tij, i cili duke iu kėrcėnuar, sikurse tė posedon tokėn dhe ēka ka mbi te, i ka thėnė: do tė shkaktojė vuajtje nė jetė!!

    Iu pėrgjigj me qetėsi dhe epėrsi: nuk ke mundėsi tė mė bėsh fatzi, ashtu sikurse nuk ke mundėsi tė mė bėsh tė lumtur!!

    Tha i hidhėruar: pse skam mundėsi ta bėjė kėtė?

    Iu pėrgjegj: sepse po tė ishte lumturia nė rrogėn time, do tė kishe mundėsi tė ma ndėrpreje, ose nė stolitė dhe veshmbathjet, do t’i mi merje, ose nė ndonjė ceremoni ose dėfrim, e do tė mė ndalje prej tyre, mirėpo ėshtė nė diēka tė cilėn nuk e posedon as ti e as njerėzit nė pėrgjithėsi…

    Burri i habitur tha: ēka ėshtė ajo?!

    Me bindje tė paluhtashme dhe besim tė thellė tha: lumturinė time e gjej nė besimin tim, besimin e kam nė zemėr, kurse zemrėn time se posedon askush tjetėr pėrveē Zotit tim!!

    I tillė ėshtė besimi, rehati tė ndėrgjegjes, qetėsi tė shpirtit dhe zemėrgjėrėsi. Njeriu me te sheh rrugėn e udhėtimit tė tij dhe i pėrforcon nė tė vėrtetė kėmbėt e veta…

    Nuk e dridhin sprovat sa do qė janė tė mėdha, nuk e mashtrojnė epshet, sa do qė janė tė zbukuruara:

    (ŚĢČĒš įĆćŃ ĒįćÄćä Ēä ĆćŃå ßįå įå ĪķŃÅä ĆÕĒČŹå ÓŃĒĮ ŌßŃ ŻßĒä ĪķŃĒš įå ęÅä ĒÕĒČŹå ÖŃĒĮ ÕČŃ ŻßĒä ĪķŃĒš įå ęįķÓ Šįß ĒįĒ įįćÄćä )

    “Ėshtė pėr tu habitur ēeshtja e besimtarit; e gjith ēeshtja e tij ėshtė mirėsi. Nėse e godet ndonjė e mirė, ai falėnderon, e kjo ėshtė mirė pėr te, e nėse e godet ndonjė e keqe, duron, e kjo ėshtė mirė pėr te. Kjo nuk ėshtė pėr askend tjetėr pėrveē se pėr besimtarin”.

    Kush i shikon ndryshimet e kohės me kėtė sy, pa dyshim se jeton i lumtur, i qetė, pa marė parasysh sa i ngushtohet dynjaja, e sulmojnė sėmundjet ose vėshtirėsitė!! Madje mund qė tė pėrjeton lezet gjatė lutjeve qė ia bėn All-llahut gjatė kėtyre telasheve, tė cilat nuk mund ti pėrjeton as nė rastet dhe ditėt e rehatisė. Besimtarėt kanė shprehur kėtė ndjenjė dhe lumturi duke thėnė: Jam nė njė lumturi, saqė po ta dinin mbretėrit ose bijtė e tyre kėnaqėsinė nė tė cilėn gjindemi, do tė mundoheshin tė na e marin me shpata…!!

    Shiko, sasinė e besimit nė zemrėn tėnde?

    Dhe ēfarė ndikimi ka nė jetėn tėnde?

    Ėshtė melhem i jetės dhe dritė, e cila e qetėson njeriun e frikėsuar, e qetėson tė trishtuarin, e gėzon tė mėrziturin, e ngop tė eturin, e siguron tė brengosurin, e forcon tė dobtin, e udhėzon tė lajthiturin, mere kėtė tė jesh e lumtur nė dynja dhe ahiret.


    Autor: Mazin El-Furejxh

    Pėrktheu: Bekir Halimi

  8. #28
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Gruaja e duhanxhiut


    Jam martuar para dhjetė vjetėsh me njė djalosh duhanxhi, Por atėherė unė nuk e dija se ai pinte duhan. Pasi qė ishte i kulturuar, i matur dhe me sjellje tė mirė, ishte edhe i rregullt nė namaz, kjo gjė mė shtyri ta dua edhe mė tepėr. Mirėpo nga shkaku i duhanit edhe erės sė keqe tė tij qė ndjehej edhe nė rrobavt e tij unė follova ta ndjej veten shumė keq. U mundova disa herė ta bindė qė ta lė duhanin e ai mė premtonte se do ta bėntė kėtė, mirėpo kėtė punė ai e zvariste dhe e linte pėr mė vonė. Kjo situatė zgjati njė kohė, gjersa unė fillova ta urrej vetveten.. Ai thithte duhan nė shtėpi, nė veturė dhe nė ēdo vend, saqė mė shkoi ndėrmend tė kėrkojė shkurorėzim nga shkaku i duhanit.. Pas disa muajve All-llahu na dhuroi fėmijė dhe kjo gjė mė pengonte tė kėrkoja talak. Foshnja jonė u sėmur nga astma broniiale, kurse mjeku mė tha se kjo sėmundje i ėshtė paraqitur nga shkaku i duhanit qė pihet pėrreth. Normalisht, se prindi i foshnjes pinte duhan afėr tij. Megjithėkėtė pėrsėri burri im nuk e la duhanin. Njė natė ma nxori gjumin kollitja e rėndė e foshnjes e unė fillova tė qaj pėr tė dhe pėr mua… Vendosa ta pėrfundoj kėtė fat-keqėsi, le tė mė kushtojė sa tė mė kushtojė, mirėpo diē nga brenda mė thoshte… pse nuk i drejtohesh All-llahut me lutje?! U ngrita, mora abdest dhe fala namaz. Iu luta All-llahut qė tė mė ndihmojė nė kėtė fatkeqėsi dhe ta udhėzojė burrin tim qė ta lė duhanin e vendosa qė tė pres njė kohė… Njė mbrėmje shkuam pėr vizitė te njė i sėmurė i familjes, i cili ishte i shtrirė nė njė spital tė Rijadit. Kur dolėm nga spitali deri sa po shkonim te vetura, burri im e ndezi sėrish njė cigare. Afėr veturės sonė pamė njė mjek i cili po kėrkonte veturėn e tij nė parking. Nė befasi u drejtua nga burri im dhe i tha: Vėllai im! Qė nga ora shtatė nė mėngjes, unė dhe ekipi im, jemi duke u munduar qė tė shpėtojmė njė viktimė tė kėsaj cigare tė mallkuar, nga sėmundja e kancerit nė mushkėri! Eshtė djalosh nė moshėn tėnde, i martuar dhe mė fėmijė! A dėshiron tė vish me mua dhe tė shohish se sa vuan ky i sėmurė?! Tė shohėsh gjendjen e fėmijėve tė tij tė vegjėl dhe gruas sė tij tė re pėrreth tij! T’i shohėsh lotėt qė dalin prej syve tė tyre duke pyetur pėr gjendjen e babait tė tyre. Oh sikur tė jetė e mundshme tė ndiesh atė qė ndien ai, i cili ėshtė nė pėrkujdes intenziv, kur i sheh fėmijėt duke qajtur dhe kur tė shohėsh se si i rrjedhin lotėt mbi qeset e oksigjenit! U kam lejuar fėmijėve tė tij qė ta vizitojnė sepse nga pėrvoja e di se pas disa orėve do tė vdesė, nė pėrjashtim tė rastit kur All-llahu dėshiron diē tjetėr ose e mėshiron. Ah sikur tė jetė e mundur tė ndiesh atė qė ndien ai duke qajtur si fėmijė, pasiqė e di gjendjen e vėshtirė nė tė cilėn gjendet dhe e di se do tė pėrshėndetet pėrfundimisht nga familja dhe do tė niset pėr nė ahiret! A dėshiron si ai ta ndiesh rrezikun e duhanit?! Vėllai im, a nuk ke zemėr?! A nuk ke grua dhe fėmijė?! Kujt do t’ua lėsh?! Aq pa vlerė janė pėr ty saqė i jep pėrparėsi cigares, e cila nuk tė sjellė asnjė dobi pėrveē sėmundjeve dhe dhimbjeve? Pasi i dėgjuam kėto fjalė me burrin tim, nuk kaluan disa sekonda dhe ai e hodhi cigaren dhe pakon e cigareve.. Ky mjek i sinqertė i tha: “Shpresoj qė kjo vepėr tė mos jetė bėrė vetėm pėr hir tim, bėje kėtė vepėr tė vėrtetė e do tė kesh jetė dhe lumturi!!” Pastaj shkoi nė veturėn e tij. Derisa e pėrcolla me sy, unė u mbusha vaj dhe filloi tė mė dridhet zėri. Sa e hapi burri im derėn e veturės, shpėrtheu vaji im. Fillova tė qaj me zė, nuk munda t’i fsheh ndjenjat e mia. Fillova tė qaj sikur unė tė isha gruaja e atij qė ishte i shtrirė nė spital nga kanceri dhe i cili do tė vdiste pas pak orėve… Kurse burri im u shtang, mbeti pa fjalė, nuk mundi ta ndezė veturėn nė moment… Filloi ta falėnderojė kėtė mjek tė sinqertė dhe ta lavdėrojė me lloj-lloj lėvdatash, duke i thėnė se sa mjek i sinqertė qė ishte… Pėr njė kohė isha humbur, nuk munda ta shoqėroj. Mirėpo ky ishte fundi i tij me duhanin. Ia di pėr nderė dhe e falėnderojė atė mjek. Pėr tė kam respekt tė veēantė dhe pėr te lutem nė ēdo namaz dhe nė ēdo rast. E falėnderoj pėr atė ditė tė bardhė, e cila na e zbardhi jetėn dhe shpėtuam nga kjo vėshtirėsi. Vazhdimisht do tė lutem pėr te dhe pėr ēdo njeri tė sinqertė… Nga ky rast e mėsova vlerėn e duasė dhe Fuqinė e Zotit pėr tė ndryshuar gjendjen. Mėsova vlerėn e durimit, duke shpresuar shpėrblim dhe duke u lutur. Mėsova tė vlerėsojė dhuratėn e Zotit, i Cili udhėzon, cilin dėshiron Ai. Mėsova vlerėn e fjalės sė sinqeritė. Vallė, si do tė ishte gjendja nėse secili prej nesh do ta kryente detyrėn e vet nė atė mėnyrė dhe me aq sinqeritet siē e kreu ai mjek atė ditė?! Sa e sa probleme do tė zgjidheshin?!

  9. #29
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sėmundja... a thua sjell kėnaqėsi?


    A ofkėllon kur je e sėmurė? A e ngushton veten tėnde kur tė kaplojnė dhimbjet? A thua mallkon sėmundjen kur Ajo tė godet?


    A thua sa u bėrtet atyreve tė cilėt janė pranė teje kur dhimbjet fillojnė tė tė shtohen dhe tė tė ashpėrsohen?


    Do tė thuash po, pėr tė gjitha pyetjet e parashtruara ose pėr ndonjėrėn… mirėpo, a thua ofkėllima yte do ta shpejtojė shėrimin tėnd?; Apo i largon nga ti dhembjet tė cilat tė ngushtojnė?; A thua mallkimi yt ndaj sėmundjes e largon atė nga ti?; Apo britma yte ndaj njerėzve tė cilėt tė rrethojnė bėn qė dhembjet tua tė pushojnė?; Apo ndoshta do tė pėrgjigjesh pėr tė gjitha pyetjet e parashtruara me pėrgjigje negative: “Jo?”


    Andaj, pėrse pra nuk e pranon sėmundjen me qetėsi dhe nėnshtrim tė plotė?


    Pėrse pra e humbė atė qė mund ta arrish nga shpėrblimet nė qoftė se duron dhe mbetesh i kėnaqur?


    Lexo pėrgėzimin e tė Dėrguarit tė All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ku ai thotė: “Ēdo musliman, tė cilin e godet ndonjė fatėkeqėsi, qoftė sėmundje apo diē tjetėr, All-llahu me tė ia shlyen tė kėqiat e tij njiashtu siē largon druri gjethet e tij.” (Muslimi).


    Ky ėshtė pėrgėzim, i cili bėn qė besimtari ta mirėpret sėmundjen, jo vetėm me qetėsi dhe nėnshtrim, por me kėnaqėsi dhe gėzim.


    Si e pranon njeriun i cili ėshtė i zhytur nė borxhe, njeriun i cili ka ardhur pėr tė plotėsuar borxhet e tij? A nuk e pranon atė me mirėpritje dhe gėzim? A nuk ia hap atij derėn dhe zemrėn?


    A nuk e nderon dhe gostitė?


    Kėshtu ndodh edhe me sėmundjen e cila tė viziton, me tė All-llahu plotėson borxhet e gabimeve tuaja-nė qoftė se kemi drejtė tė themi kėshtu: “A nuk e pret ti atė me gėzim dhe kėnaqėsi?”


    Transmeton Xhabiri, biri i Abdullahut [radijall-llahu anhu], se i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] njė ditė kishte hyrė tek Ummi Saib apo Ummi Musejjeb dhe kishte thėnė: “Ē’ke o Ummi Saib-Ummi Musejjeb- qė dridhesh kėshtu?”


    Ajo tha: “Ethet, All-llahu mos i bekoftė”.


    Atėherė i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: “Mos i fyej ethet, ngase ato largojnė mėkatet (gabimet) e bijve tė Ademit siē e largon zjarri dryshkun e hekurit.” (Muslimi).


    Motra ime e dashur, mundohu qė kur tė sėmuresh, tė ndjejsh nė vete ndjenja tė kėnaqėsisė dhe nėnshtrimit dhe pėrkujtoje pėrgėzimin e tė Dėrguarit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], si dhe paramendo se si gabimet (mėkatet) tuaja bien nga vetja yte siē bien gjethet nga druri, apo paramendo se ato largohen apo humben nga ti siē largohet dryshku nga hekuri kur vihet nė zjarr.


    Bėn ashtu qė tė tjerėt tė mbesin tė habitur kur tė shohin se si ti i pret sėmundjet me gėzim, kėnaqėsi dhe buzėqeshje, duke e falėnderuar All-llahun [subhanehu ve teala] dhe duke e bėrė vetėm Atė shukėr.


    Me ta sillu mė mirė se kur ke qenė e shėndoshė dhe bėhu e butė ndaj tyre mė shumė se sa ke qenė e butė me ta kur ishe e shėndoshė.


    E kur tė habiten dhe tė pyesin pėr shkakun e gėzimit tėnd nė atė gjendje, ti sqaroju atyre dhe pėrkujtoje pėrgėzimin e tė Dėrguarit tė All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tė parė dhe tė dytė, si dhe se ēfarė shpėrblimi fitojnė ata tė cilėt gjatė sėmundjes bėjnė durim dhe llogarisin veten e tyre.


    Pa dyshim ata do ta ndryshojnė mendimin e tyre mbi sėmundjen dhe do tė bėhen mė tė pėrgatitur dhe mė tė forte nė ballafaqimin e tyre me ēfarėdo sėmundje qė ata i godet.


    Po, kjo ėshtė pėrgatitja e besimtarit, tė cilėn e shkakton pėrgėzimi i tė Dėrguarit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e cila nė shpirtin e besimtarit nxitė ndjenja tė kėnaqėsisė, qetėsisė dhe tė pushimit, dhe bėn qė trupi i njeriut tė pėrfitojė edhe mė shumė imunitet dhe kundėrshtim tė sėmundjes si dhe ta shpejtojė shėrimin.


    Para meje has nė shumė studime shkencore tė cilat e vėrtetojnė dhe argumentojnė njė gjė tė tillė. Prezentimi i tė gjithave do tė ishte i tepėrt, mirėpo unė do tė mjaftoj vetėm me njė ilustrim tė shkurtėr tė eksperimenteve shkencore tė cilat i bėri instituti i shkencave mjekėsore islamike nė Amerikė, duke konkluduar dhe vėrtetuar se Kur’ani famėlartė posedon ndikim shumė mė tė madh nė zbutjen e dhimbjeve tė sėmundjeve, gjė e cila u duk bindshėm nė formė tė proceve tė ndryshimeve fiziologjike, si dhe nė uljen spontane tė tensionit nė aparaturėn nervore.


    Studimi po ashtu citon suksesin e imanit (besimit) dhe akides islame, nė shėrimin e shumė sėmundjeve si dhe nė mbizotėrimin e shumė momenteve kur njerėzit ndjejnė shqetėsim, si dhe realizojnė ndjenja tė qetėsisė dhe sigurisė. (26 31990).


    Kėshtu, motra ime e dashur, pranimi me qetėsi, kėnaqėsi dhe nėnshtrim i sėmundjeve, pėr ty realizon rezultatet e vijuara:


    1.Largimin e mėkateve.


    2.Pėrforcon imunitetin e trupit dhe shpejton shėrimin tėnd.


    3.Pėrmirėson mendimin e shumė njerėzve qė janė pėrreth teje, rreth sėmundjes, kur ata shohin se ti je e buzėqeshur, e kėnaqur dhe e qetė.




    Sėmundja… a thua sjell kėnaqėsi?


    A ofkėllon kur je e sėmurė? A e ngushton veten tėnde kur tė kaplojnė dhimbjet? A thua mallkon sėmundjen kur Ajo tė godet?


    A thua sa u bėrtet atyreve tė cilėt janė pranė teje kur dhimbjet fillojnė tė tė shtohen dhe tė tė ashpėrsohen?


    Do tė thuash po, pėr tė gjitha pyetjet e parashtruara ose pėr ndonjėrėn… mirėpo, a thua ofkėllima yte do ta shpejtojė shėrimin tėnd?; Apo i largon nga ti dhembjet tė cilat tė ngushtojnė?; A thua mallkimi yt ndaj sėmundjes e largon atė nga ti?; Apo britma yte ndaj njerėzve tė cilėt tė rrethojnė bėn qė dhembjet tua tė pushojnė?; Apo ndoshta do tė pėrgjigjesh pėr tė gjitha pyetjet e parashtruara me pėrgjigje negative: “Jo?”


    Andaj, pėrse pra nuk e pranon sėmundjen me qetėsi dhe nėnshtrim tė plotė?


    Pėrse pra e humbė atė qė mund ta arrish nga shpėrblimet nė qoftė se duron dhe mbetesh i kėnaqur?


    Lexo pėrgėzimin e tė Dėrguarit tė All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ku ai thotė: “Ēdo musliman, tė cilin e godet ndonjė fatėkeqėsi, qoftė sėmundje apo diē tjetėr, All-llahu me tė ia shlyen tė kėqiat e tij njiashtu siē largon druri gjethet e tij.” (Muslimi).


    Ky ėshtė pėrgėzim, i cili bėn qė besimtari ta mirėpret sėmundjen, jo vetėm me qetėsi dhe nėnshtrim, por me kėnaqėsi dhe gėzim.


    Si e pranon njeriun i cili ėshtė i zhytur nė borxhe, njeriun i cili ka ardhur pėr tė plotėsuar borxhet e tij? A nuk e pranon atė me mirėpritje dhe gėzim? A nuk ia hap atij derėn dhe zemrėn?


    A nuk e nderon dhe gostitė?


    Kėshtu ndodh edhe me sėmundjen e cila tė viziton, me tė All-llahu plotėson borxhet e gabimeve tuaja-nė qoftė se kemi drejtė tė themi kėshtu: “A nuk e pret ti atė me gėzim dhe kėnaqėsi?”


    Transmeton Xhabiri, biri i Abdullahut [radijall-llahu anhu], se i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] njė ditė kishte hyrė tek Ummi Saib apo Ummi Musejjeb dhe kishte thėnė: “Ē’ke o Ummi Saib-Ummi Musejjeb- qė dridhesh kėshtu?”


    Ajo tha: “Ethet, All-llahu mos i bekoftė”.


    Atėherė i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: “Mos i fyej ethet, ngase ato largojnė mėkatet (gabimet) e bijve tė Ademit siē e largon zjarri dryshkun e hekurit.” (Muslimi).


    Motra ime e dashur, mundohu qė kur tė sėmuresh, tė ndjejsh nė vete ndjenja tė kėnaqėsisė dhe nėnshtrimit dhe pėrkujtoje pėrgėzimin e tė Dėrguarit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], si dhe paramendo se si gabimet (mėkatet) tuaja bien nga vetja yte siē bien gjethet nga druri, apo paramendo se ato largohen apo humben nga ti siē largohet dryshku nga hekuri kur vihet nė zjarr.


    Bėn ashtu qė tė tjerėt tė mbesin tė habitur kur tė shohin se si ti i pret sėmundjet me gėzim, kėnaqėsi dhe buzėqeshje, duke e falėnderuar All-llahun [subhanehu ve teala] dhe duke e bėrė vetėm Atė shukėr.


    Me ta sillu mė mirė se kur ke qenė e shėndoshė dhe bėhu e butė ndaj tyre mė shumė se sa ke qenė e butė me ta kur ishe e shėndoshė.


    E kur tė habiten dhe tė pyesin pėr shkakun e gėzimit tėnd nė atė gjendje, ti sqaroju atyre dhe pėrkujtoje pėrgėzimin e tė Dėrguarit tė All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tė parė dhe tė dytė, si dhe se ēfarė shpėrblimi fitojnė ata tė cilėt gjatė sėmundjes bėjnė durim dhe llogarisin veten e tyre.


    Pa dyshim ata do ta ndryshojnė mendimin e tyre mbi sėmundjen dhe do tė bėhen mė tė pėrgatitur dhe mė tė forte nė ballafaqimin e tyre me ēfarėdo sėmundje qė ata i godet.


    Po, kjo ėshtė pėrgatitja e besimtarit, tė cilėn e shkakton pėrgėzimi i tė Dėrguarit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e cila nė shpirtin e besimtarit nxitė ndjenja tė kėnaqėsisė, qetėsisė dhe tė pushimit, dhe bėn qė trupi i njeriut tė pėrfitojė edhe mė shumė imunitet dhe kundėrshtim tė sėmundjes si dhe ta shpejtojė shėrimin.


    Para meje has nė shumė studime shkencore tė cilat e vėrtetojnė dhe argumentojnė njė gjė tė tillė. Prezentimi i tė gjithave do tė ishte i tepėrt, mirėpo unė do tė mjaftoj vetėm me njė ilustrim tė shkurtėr tė eksperimenteve shkencore tė cilat i bėri instituti i shkencave mjekėsore islamike nė Amerikė, duke konkluduar dhe vėrtetuar se Kur’ani famėlartė posedon ndikim shumė mė tė madh nė zbutjen e dhimbjeve tė sėmundjeve, gjė e cila u duk bindshėm nė formė tė proceve tė ndryshimeve fiziologjike, si dhe nė uljen spontane tė tensionit nė aparaturėn nervore.


    Studimi po ashtu citon suksesin e imanit (besimit) dhe akides islame, nė shėrimin e shumė sėmundjeve si dhe nė mbizotėrimin e shumė momenteve kur njerėzit ndjejnė shqetėsim, si dhe realizojnė ndjenja tė qetėsisė dhe sigurisė. (26 31990).


    Kėshtu, motra ime e dashur, pranimi me qetėsi, kėnaqėsi dhe nėnshtrim i sėmundjeve, pėr ty realizon rezultatet e vijuara:


    1.Largimin e mėkateve.


    2.Pėrforcon imunitetin e trupit dhe shpejton shėrimin tėnd.


    3.Pėrmirėson mendimin e shumė njerėzve qė janė pėrreth teje, rreth sėmundjes, kur ata shohin se ti je e buzėqeshur, e kėnaqur dhe e qetė.

  10. #30
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ngadal, burri im i dashur


    Pėr bashkėshortėt:


    Si ēdo vajzė edhe unė ėndėrroja krijimin e familjes,fėmijėve dhe botės sė veēantė pėr mua...gjithashtu kisha caktuar cilėsi tė veēanta pėr kalorėsin e ėndrrės sime.Shpresoja tė jetė me personalitet tė lartė,tė ketė kulturė tė pėrgjithshme,t’i dojė shtėpinė dhe gruan e tij,tė jetė i urtė gjatė vendimeve tė tij...Deshti All-llahu qė tė fejohem me njė universitar.Nga ēasti i parė i fejesės fillova tė vizatoj nė fantazmėn time mbretėrinė tė cilėn do ta ndėrtoja,mbretėreshė e sė cilės do tė isha unė.Pullazi i saj ishte qielli i pastėr,kurse themeli i saj toka e gjelbėr,e zbukuroja edhe me trėndafila,kurse nė kopsht lėshoja tė fluturojnė pėllumbat e bardhė.


    U afrua dita e martesės.Fillova tė frikohem.Mė vinin mendime tė ndryshme.A thua vallė,si do jetė gjendja nėse ėshtė i ashpėr?Ose si do tė jetė gjendja nėse nuk don polemikėn?Ose si do tė jetė gjendja nėse..., nėse..., nėse...?


    Pas martesės u shpėrngula nė mbretėrinė time.Fillova jetėn bashkėshortore me burrin tim.Nė fillim ishte i dashur,i ndijshėm,isha e kėnaqur me te.Pas pak kohė na lindi edhe njė vajzė.U shtua numri nė familjen tonė.U gėzuam pamasė. Mirėpo pėrditshmėria monotone e jetės filloi tė lėshojė perin e saj rreth mbretėrisė sonė tė qetė,mu ashtu siē thurr rrjetėn e saj merimanga rreth gjahut tė saj.


    Burri im kthehej nga puna i lodhur,qarja e vajzės,sidomos gjatė natės,shkaktonte edhe mė tepėr probleme.Nė shtėpinė tonė mbisundoi gjendja e jashtėzakonshme. Alarmi lėshonte zėrin nė mbarė shtėpinė kur vinte burri nga puna,i lodhur e nervoz.


    U tretėn tė gjitha ndjenjat tona,kurse dashuria mes nesh ra nė minimum.Fjalėt e mira u zėvendėsuan me qortim dhe hidhėrim.E gjithė gjendja jonė u ndryshua. Vendosa qė tė thėrras njė konferencė urgjente,qė tė shpėtojmė atė qė mbeti.


    U ula me te dhe fillova tubimin duke thėnė:"Dėgjo,burri im i dashur!Nėse njė njeri gjatė gjithė ditės merret me punėt e shtetit,e kur kthehet nė pallatin e tij pėr tė pushuar has nė probleme me ata qė jetojnė nė pallatin e tij,a thua vallė do t’i dėnonte ata qė janė nė pallat?


    U pėrgjigj:Besoj se do t’i denojė.


    Thashė:Si mund t’i dėnojė?Mbreti duhet tė jetė i urtė,tė dijė tė sundon veten nėse dėshiron ta udhėheq kėtė shtet.Nėse ky mbret nuk i posedon kėto cilėsi,a thua vallė,si do tė pėrfundojė kjo pallat dhe ky shtet?


    Nuk vazhdoi gjatė kohė e ai ndėrpreu fjalėn time duke thėnė:Pse i parashtron kėto pyetje,ē’ke pėr qėllim?


    Dėshiroj tė bėsh njė krahasim tė vogėl mes teje dhe kėtij mbreti.


    Unė nuk jam mbret,as qė do tė jem ndonjė ditė,pse tė humb kohė nė mendim rreth kėsaj ēėshtjeje?


    I thashė:Me tė vėrtetė ti nuk je mbret,mirėpo ka pika tė ngjashme mes teje dhe atij mbreti.Mbreti ka pėrgjegjėsitė e veta ndaj shtetit,kujdeset pėr atė shtet,mirėpo edhe pas kėsaj ai nė shtėpi sillet me urtėsi dhe menēuri.Kurse ti nuk ke pėrgjegjėsi tė madhe,je pėrgjegjės pėr kėtė shtėpi tė vogėl,pėr bashkėshorten dhe fėmijėn,mirėpo megjithėkėtė nuk sillesh me urtėsi nė shtėpi...Kėtė dėshirova tė ta them pėrafėrsisht.


    Mu drejtua dhe mė tha:Mirėpo mos harro se edhe ti je bashkėsundues i kėsaj mbretėrie tė vogėl.


    Nuk e kam harruar kėtė gjė.Ti kur vjen prej pune ēdo gjė e gjen gati.Kėtė e bėj duke u munduar qė tė mundėsoj rehati.


    Po.Unė nuk e mohoj kėtė gjė,tė jam falėnderues pėr kėtė,mirėpo kam njė verejtje tė vogėl.


    ?’ėshtjė ajo?


    -Pse gruaja ime e dashur nuk e merr foshnjėn pasdreke nė njė vend tjetėr,larg meje,qė tė mund tė flej i qetė,tė pushoj pas lodhjes?


    Ke tė drejtė.Kėshtu edhe do tė veproj.InshaAll-llah.


    Pra pėrfundim i kėsaj bisede ishte ajo se qė tė dy jemi partnerė nė gabim dhe mundemi sė bashku tė gjejmė zgjidhje.


    Kjo ėshtė e vėrteta dhe kjo ėshtė rezymeja e kėsaj bisede:Martesa ėshtė marrėveshje mes dy individėve,qė tė dy duhet tė veprojnė sėbashku me qėllim qė tė vazhdojė kjo marrėveshje,e kjo gjė nuk mund tė realizohet ndryshe pos nėse ēdo kush prej tyre e pranon gabimin,e korrigjon vetveten dhe lėshojnė pe ndaj njėri tjetrit.


    Pra,kėshtu kjo bisedė na tregoi se jeta mes dy personave ėshtė dhėnie,falje dhe bashkėjetesė me tė mirė.

  11. #31
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Heshtja ėshtė fitore


    Heshtja ėshtė fitore!


    Motra ime e dashur, a tė ka dėmtuar ndonjėherė ndonjė fjalė e rėndė qė e ke dėgjuar nga fqinja yte… apo shoqja ose nga ndonjėra prej grave…, e ti je munduar qė t’ia kthesh me fjalė mė tė rėndė dhe mė tė ashpėr?


    A nuk pajtohesh me mua se mė sė miri do tė ishte tė mos ia ktheje dot, por ta lije atė nė pakujdes dhe harresė?


    Do tė mė thuash: Mendon tė hesht, apo!?… edhe pse kurse Ajo ishte e para qė filloi!


    A nuk ėshtė atėherė heshtja ime dobėsi dhe paaftėsi qė t’ia kthej tė njėjtėn?


    Tė them me bindje tė plotė: Beso se heshtja yte nuk ėshtė paaftėsi,… por fuqi maksimale… dhe bindu se me tė vėrtetė ti je Ajo qė ka fituar me heshtjen tėnde…. Ja pėrse:


    1. Cdo fjalė qė e flet njeriu, pėr te do tė llogaritet, dhe do tė jetė nė dobinė apo dėmin e tij. Pėr fjalėn tė cilėn ti e dėgjove, zotėriu i saj do tė pėrgjigjet, ngase Ajo do tė jetė e regjistruar dhe se All-llahu [subhanehu ve teala] do ta pyet atė nė Ditėn e Kijametit, e ti nė atė ditė do tė kesh hak qė tė kėrkosh praj saj, e pėr kompensim me fjalėn e thėnė ke mundėsi tė fitosh nga tė mirat e saja, ose tė kėqiat tuaja t’i hudhen asaj.


    Njė njeri i tha Ebu Bekėr Es-Siddikut [radijall-llahu anhu]: “Vall-llahi, do tė fyej me njė fjalė tė cilėn do ta kesh me vete nė varr”.


    Ebu Bekr Es-Siddiku [radijall-llahu anhu] u pėrgjigj: “Jo, Ajo do tė jetė me ty e assesi me mua.


    2. Po qe se fjala qė tė ėshtė thėnė, ėshtė thėnė nė prezencėn e shumė grave tjera, vėrtetohet se ato tė gjitha do tė jenė me ty, duke e qortuar ate dhe duke u vėnė nė mbrojtjen tėnde.


    Aliu [radijall-llahu anhu] thotė: “Butėsia jote ndaj tė marrit (mendjelehtit)… ty tė shton ndihmėsit”.


    3. Heshtja yte dhe moskthyerja e fjalės, ndoshta do t’i turpėron ata qė flasin fjalė dėmtuese, veqanarisht, kur fjalėn e dėmtuar e pret me fjalė tė mirė, si pėr shembull, kur thua: All-llahu [subhanehu ve teala] tė faltė… etj.


    Njė njeri e kishte fyer Sha’biun e ky i kishte thėnė: “Nė qoftė se ėshtė e vėrtetė Ajo qė thua, All-llahu [subhanehu ve teala] mė faltė, e nėse jo, atėherė All-llahu [subhanehu ve teala] ty tė faltė”.


    Omeri [radijall-llahu anhu] thotė: “Kur tė dėgjosh diē qė tė dėmton… ule kokėn pėrderisa tė kalojė pranė teje dhe tė kalon”.


    Jetė tė mirė… nė dynja.

  12. #32
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė shtėpi kemi njė problem


    Kur nėnshkrova aktin e parė tė martesės para njė viti,tė gjithė ata qė i njihja,shoqe e farefis,mė ofruan njohuritė dhe pėrvojat e tyre.Njėra thoshte bėj kėshtu e tjetra ke kujdes kėtė vepėr,e treta jepte disa kėshilla pėr tė cilat nuk kisha nevojė,edhe pse unė u pata thėnė se nuk dua pėrvoja tė mėparshme,unė kam personalitetin tim tė pavarur,gjė e cila mė mundėson tė zbuloj jetėn time dhe tė sjellem me te (jetėn) ashtu si mė konvenon,mirėpo ēdokush prej tyre u mundua tė mė mėsojė me pėrvojėn e vet.


    Mendoja se jeta bashkėshortore ėshtė pėrplot ideale dhe me sjellje tė rangut tė lartė.Mendoja se ēdo problem qė ndodh-nėse ndodh,edhe pse unė nuk besoja se do tė paraqitej ndonjė,do tė zgjidhej me bindje,ose mė bind me logjikė ose e bindi me logjikė.Kėshtu zgjidhet problemi.Sė paku kėshtu mendoja.


    Problemin e parė qė mė ndodhi nė jetėn bashkėshortore dėshirova ta zgjidh duke pėrdorur metodat ideale,mirėpo nuk korra sukses,as unė s’e binda burrin e as ai s’mė bindi mua.E kur arriti polemika nė udhėkryq e pashė tė arsyeshme qė ta ndėrpres polemikėn,meqė pash se nuk ka rezultat.Tė njėjtėn gjė e bėri edhe ai.Kėshtu ndodhi pėrleshja e parė nė jetėn time bashkėshortore,ku mendoja se as qė do tė vjen rasti tė ketė mosmarrėveshje.Kjo gjendje zgjati dy ditė derisa burri im e zgjidhi kėtė problem me njė dhuratė modeste dhe mė tha se kėshtu nuk duhet tė rrjedhin ditėt e para tė jetės sonė bashkėshortore.


    Mirėpo,megjithėkėtė,kjo gjendje nuk zgjati shumė kohė.Ushkaktua edhe problemi tjetėr dhe normalisht edhe polemika tjetėr,gjė e cila zbuloi mosqėndrimin e bindjeve tė mia,me tė cilat i bėra njė hyrje jetės sime,dhe prita qė ai tė fillon pajtimin siē bėri herėn e kaluar,ngase fisnikėria ime nuk lejonte qė unė tė kėrkoj kėnaqėsinė e tij.Kėshtu edhe ndodhi,lėshoi pe dhe e zgjidhi problemin.Mirėpo nuk gjetėm zgjidhje tė logjikshme pėr zvogėlimin e mospajtimeve,pėrkundrazi secili prej nesh u bė tejet i ndijshėm ndaj tjetrit.Kėshtu vazhdoi njė kohė,derisa lindi njė problem i madh,dhe qė tė dy u bindėm se nuk mund tė arrijmė nė mirėkuptim pėr kėtė ēeshtje.


    Do ta konsideroja veten tė drejtė nėse pranoja se unė isha shkaktare pėr lindjen e problemit derisa doli burri im prej shtėpie.Gjatė kėsaj kohe,m’u dha rasti tė mendoj me seriozitet pėr jetėn tonė bashkėshortore.Nė fund kuptova se idealizimi pėr tė cilin fola pak mė parė ėshtė i paarritshėm,dhe se patjetėr duhet tė ketė probleme nė shtėpi,e nėse ka probleme doemos duhet tė ketė edhe zgjidhje pėr to.Nė kėto ēaste shpresova qė shoqet dhe farefisi tė m’i pėrsėrisin kėshillat qė mi dhanė mė parė.


    Fillova t’u bėj telefonatė njerėzve me tė cilėt mund tė konsultohesha pėr kėto probleme.Kurse burri im gjatė kėsaj kohe nuk vinte nė shtėpi pėrpos nė mbrėmje pėr tė fjetur.Nuk hante nė shtėpi,nuk mė jepte selam,e ajo qė mė hidhėroi mė tepėr ishte fjetja e tij nė sallonin e shtėpisė dhe injorimi i tij ndaj meje.


    I thashė vetvetes se kėshtu do tė kalojė dita e parė e nesėr do tė lėshojė pe dhe do tė pajtohemi,e kėshtu do tė mar fund problemi.Pas kėtij mendimi,u qetėsova dhe mė zuri gjumi.


    Kaluan dy ditė,tri,kurse asgjė nuk ndryshoi.Nuk lėshoi pe dhe problemi mbeti i pazgjidhur.Fillova tė nervozohem dhe tė llogaris ēdo dalje,ku han,ku pin,me kė flet edhe pse isha e sigurt se nuk e ka informuar askėnd prej familjes sė tij dhe familjes sime,ngase qysh nė fillim kishim lidhur kontratė pėr kėtė gjė.


    Fillova tė kėrkoj zgjidhje pėr kėtė problem dhe t’i analizoj porositė dhe propozimet e shoqeve.Fulaneja thoshte,mos kėrko pajtim qė tė mos llastohet e tė prishė jetėn tėnde...Mendova pėr qėndrimin e tij,kur lėshoi dy herė pe dhe u pajtua me mua,atėherė i thash vetvetes pse mos tė lėshoj pe unė dhe tė pajtohemi.Mirėpo epshi nxitės pėr tė keq mė thoshte,a e harrove fisnikėrinė tėnde.Jo,jo.Mos lėsho pe.Ai ėshtė burrė,ai duhet ta zgjidhė problemin.Shoqja tjetėr mė thoshte:Pse nuk mundohesh ta zgjidhish problemin,meqė ti je shkaktare.Duhet tė kėrkosh falje dhe tė mbaron ēdo gjė.Nuk u ndryshua nė jetėn tonė diē,vetėm se unė me tė vėrtetė u mėrzita,fillova tė ndjehem mėkatare,si ta lė burrin nė kėtė gjendje.Pyeta vetveten shumė herė:a je ti grua ideale??


    ?Ndėrgjegjja mė qortonte.


    Mundohesha tė largoj mėrzinė me lexim tė disa librave.Mirėpo gjatė leximit mė paraqiteshin nė fantazinė time pamje prej ndarjeve bashkėshortore,dėgjoja aktoren se si thotėirė,bėn divorc,unė nuk do tė kėrkoj falje.I riktheva kėto pamje me pėrbuzje,mė dukej se ikja nga realiteti im.Fillova tė ndiej se kapem pėr fijen e kashtės sė shpėtimit,tė ndjehem se po vrapoj nga ajo fije e kashtės sė shpėtimit.Po,kjo ėshtė ajo qė e kėrkoj.Dua tė jem bashkėshorte dhe le tė shkatėrrohet shejtani.E dėgjova kėtė thėnie nė veshin tim dy-tri herė derisa e mėsova pėrmendsh.Mund tė paramendoni sa u gėzova kur gjeta zgjidhje pėr kėtė problem.


    U vesha me rroba dhe u zbukurova,u parfumosa,duke marrė frymė thellė nga era e parfumit,i cili mė parfumosi jetėn para se tė mė parfumosė rrobat.Kur hetova ēelėsin qė lėvizte nė derė,mblodha guximin dhe iu drejtova burrit tim,i cili ishte futur nė shtrat.Pasi e kapa pėr tė dy duart i thashė:Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė:"Gratė e juaja tė dunjasė do tė jenė gratė e juaja nė xhennet.Tė dashura dhe qė lindin.E kur hidhėrohet burri i saj vėndon dorėn e saj nė dorėn e tij dhe thotė:nuk mė ze gjumi derisa tė jesh i kėnaqur".


    Ja,unė kėrkoj falje.Burri im u habit,mbeti pa fjalė,nuk u besonte veshėve tė vet.


    Nga ky ēast ndodhi ndryshim i madh nė jetėn tonė,el-hamdulil-lah.


    Ju them me sinqeritet,nuk u gėzova aq me zgjidhjen e problemit sa u gėzova me kėtė kėshillė pejgamberike,tė cilėn Pejgamberi e ka thėnė para katėrmbėdhjetė shekujve,kurse unė sot po e pėrjetoj ndikimin e saj.


    Kur vėndova duart e mia nė duart e tij,hetova ndikimin e madh qė ka prekja nė shuarjen e hidhėrimit,ndoshta edhe vetė teksti i hadithit ndikoi,saqė mu duk sikur shi i cili lau hidhėrimin nga zemra e tij qė e kishte nė brendi.Nė kėtė ēast hetova se unė jam me vlerė edhe pse isha gabimtare.I premtova vetvetes se se ēdoherė do t’i zgjidh problemet e mia duke e zbatuar kėtė rregull.Lus All-llahun xhel-le shanuhu qė mos tė ndodhė kjo asnjėherė mė meqė e kuptova kėtė hadith.

  13. #33
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Si t'ia fitosh zemren vjehrres?


    --------------------------------------------------------------------------------

    Eshte e mbjelle ne shpirtrat e shume prej njerezve se vjerra eshte dicka e urryer, e cila e shikon nusen qe futet ne shtepine bashkeshortore. Nusja e re duhet te kujdeset te bashkepunoje me vjehrren ne menyre qe t'i ruhet sherrit te saj. Sepse shpesh ndodh qe nusja e shikon cdo fjale qe nxjerr vjerra apo cdo levizje qe ajo ben, pastaj fillon e thur ngjarje e histori mbas saj, e nga ketu fillojne te urrejne njera tjetren, zhduket ketu respektimi ndaj prinderve, e ne te njejten kohe zhduket bereqeti e shume te mira ne kete shtepi.

    All-llahu e meshirofte ate grua te devotshme, e cila e nxit burrin e saj ne bindjen ndaj nenes se ti duke i thene: "Te betohem ne All-llahun, te mos e fitosh rizkun tend vetem se ne hallall,,te betohem ne All-llahun te mos futesh ne zjarr per shkakun tim, respekto nenen tende, vizito te afermit, mos i nderpre marredheniet me ta, qe All-llahu i madheruar mos t'i nderprese mardheniet me ty". Ne rast se doni te ruheni ju dhe bashkeshorti juaj nga zjarri i xhehenemit, te shkoni dore per dore bashke per ne xhenet, te siguroni per shtepine e saj lumturi e bereqet, ja disa keshilla:

    Duhet te flakesh nga mendja ate pamje te frikshme te vjerres dhe ne vend te saj te vendosesh ate se vjehrra jote eshte sikur nena jote, e ne rast se ajo gabon ndonje dite sillu me te sikur te ishte nena jote.

    Mos i trego bashkeshortit tend cdo gje qe ndodh ndermjet teje dhe vjehrres duke u ankuar e duke qare ne menyre qe zemra e tij te kthehet nga ti, e ne kete menyre shejtani ia paraqet nenen e tij si zullumqare.

    Nese shikon ndonje mangesi nga bashkeshorti yt kundrejt nenes se tij le te jesh ti perkujtuese e tij e ta nxitesh ate ta vizitoje nenn me shpeshte.

    Bashkeshortja e mencur nuk nderhyn ne dhuratat qe bashkeshorti i saj i dhuron nenes se tij, por perkundrazi e shtyn ate qe t'i jape nenes se tij sa me shume, edhe ajo te mundohet t'i dhuroje asaj dhurata te vlefshme e te bukura here pas here.

    Nese shkon per vizite tek vjehrra jote mundohu ta ndihmosh ate ne punet e shtepise, e mos rri musafire e rende.

    Bashkeshorte e zgjuar eshte ajo, e cila ia fiton zemren vjehrres se saj me sjelljen dhe moralin e mire.

    Bashkeshortja e sinqerte eshte e kujdesshme ne edukimin e femijeve per respektimin dhe bindjen ndaj gjyshes se tyre. Po ashtu ajo mbjell ne zemrat e tyre dashuri dhe sjellje te mire ndaj saj, i meson ata te vizitojne gjyshen e tyre, e te mos jete sebeb per ndarjen ndermjet tyre.

    Kujdesu gjithashtu ne mesimin e femijeve edukaten e vizites se gjyshes se tyre vecanerisht nese eshte e moshuar, mos i lejo femijet ta bezdisin ate me zerat dhe levizjet e tyre. Ti mesosh gjithashtu te mos bejne rremuje, e mos lejo te dalin nga shtepia derisa te sistemojne gjithcka qe e kane prishur,e te pastrojne vendin ku kane ndenjur. Me kete deshiron vjehrra viziten tuaj cdo dite, e ju lutet atyre qe te vijne perseri.

    Nese bashkeshortit tend i dalin perpara dy kerkesa nje e jotja dhe tjetra e vjerres cfare do te beje ti? A do te pranoje qe shtepia jote te shderrohej ne xhehenem te padurueshem derisa te kryente kerkesen tende perpara kerkeses se saj? Apo do t'i jepje perparesi kerkeses se saj ndan tendes?

    Nese je me te vertete e zgjuar jepi perparesi kerkeses se saj perpara tendes me zemer te mire e pa u merzitur. Ki kujdes e mos ndiz zjarrin e zemerimit ne menyre qe te prishesh marredheniet ndermjet teje dhe bashkeshortit tend per shkak te kesaj. Me te vertete vjehrra jote nese shikon prej teje kete sjellje e kete nderim dije se ajo pa dyshim do te toleroje shume gjera me pas.

  14. #34
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nene per here te pare



    Nuk ka dyshim se njė nga cilėsitė mė tė cmueshme qė ia ka dhėnė All-llahu i madhėruar femrės ėshtė tė qėnit "NĖNĖ".



    Dhe gjėja mė e cmueshme qė mund ti japė nėna fėmijės sė saj ėshtė dashuria. Shfaqja e dashurisė nuk pėrmblidhet vetėm nė ngrohtėsinė qė mund ti japė nėna fėmijės, por cdo mund qė bėn pėr ti shėrbyer fėmijės si: kujdesin e tij shėndetėsor e ushqimor. Fėmija lind i dobėt nuk posedon vetėm se ankesėn me lot e gėzimin me buzėqeshje. Sepse bota e fėmijės ėshtė bota e ndjenjave, nėse fėmija jot ndjehet i qetė e e interesuar pėr tė , atėherė ai do tė ndjejė se kjo ėshtė dashuri.


    Prandaj do tu paraqes disa kėshilla nė mėnyrė qė fėmija jot tė ndjehet sa mė i lumtur insha'All-llah.



    Pastėrtia e fėmijės


    Duhet qė patjetėr tė kujdesesh pėr pastėrtinė e lėkurės sė fėmijės sepse ajo ėshtė shumė e ndjeshme, ajo ka nevojė pėr shumė kujdes, nė mėnyrė qė tė mos preket nga asgjė qė i shkakton infeksion. Prandaj duhet qė cdo ditė tė lahet ta supozosh kėtė si e drejta jote dhe e tij, fėmija e ndjen interesimin dhe kujdesin qė i bėhet gjatė tė larit.

    Ja disa pika tė cilat duhen tė kihen parasysh para dhe mbas tė larit:

    Sigurohu se dhoma ėshtė e ngrohtė e nuk bėn korent (me nje fjalė nuk ka hapur derėn dhe dritaren)

    Sigurohu se thonjtė i ke tė shkurtuara, e unazat tė hequra.

    Sigurohu se temperature e ujit ėshtė e pėrshtatshme pėr fėmijėn - 37 gradė

    Mbaji afėr cdo gjė qė tė duhet gjatė tė larit si:
    1. Dy peshqirė tė pastėr.
    2. Ndėrresa tė pastėrta.
    3. Sapun tė vecantė pėr fėmijėn dhe sfungjer tė butė i vecantė pėr fėmijė.
    4. Shampo tė vecantė pėr fėmijėn.
    5. Lodra tė cilat futen nė ujė.

    -Vishe fėmijėn menjėherė mbas larjes.

    Zhvillimi i dhėmbėve tė fėmijės


    Zhvillimi i dhėmbėve normalė tek fėmijėt ėshtė si mė poshtė:

    Formimi i dhėmbėve tė fėmijės poshtė mishit tė tyre fillojnė qysh para lindjes. Fillojne qė ti dalin nga mosha 6 muajsh e deri nė 10 muajsh. I plotėsohen atij 20 nė moshėn 36 muaj, ėshtė mirė pėrdorim i indonjė mjeti plastike i vecantė pėr kėtė punė nė mėnyrė qė fėmija ta shtrėngojė me mishin e dhėmbėve, e kjo e ndihmon procesin e daljes sė dhėmbėve.



    Numri i orėve tė gjumit tė fėmijės tėnde


    Javėn e parė: 8 orė ditėn e 8 orė e gjys natėn.

    1 muaj: 7 orė ditėn e 10 orė natėn.

    3 muaj: 5 orė ditėne 10 orė natėn.

    6 muaj: 2 orė e gjys ditėn e 12 orė natėn.

    9 muaj: 3 orė ditėn e 11 orė e gjys natėn.

    12 muaj: 2 orė e gjys ditėn e 11 orė e gjys natėn.

    18 muaj: 2 orė e gjys ditėn e 11 orė e gjys natėn.

    2 vjet: 1 orė e gjys ditėn e 11 orė e gjys natėn.

    3 vjet: 1 orė e gjys ditėn e 11 orė e gjys natėn.

    4 vjet: 1 orė ditėn e 11 orė e gjys natėn.

    5 vjet: 1 orė ditėn e 11 orė natėn.

    6 vjet: 1 orė ditėn e 10 orė e gjys natėn.



    Vini re:



    Ji e kujdeshme ndaj vaksinimit tė fėmijės kundra sėmundjeve ngjitse, gjithashtu edhe ato tė pėrsėriturat nė kohėn e tyre tė caktuar, nė mėnyrė qė ta mbrosh fėmijėn nga sėmundjet, me lejen e All-llahut tė madhėruar.



    Dhe sė fundi lus All-llahun e madhėruar qė ta ruajė e ta mbrojė nga cdo e keqe, u rrittė nė kėnaqėsinė e dashurisė dhė ngrohtėsisė tėnde, e bėftė All-llahu prej pasardhėsve tė khajrit (mines-salihin) e gjithė mundin dhe kujdesjen tėnde ndaj tij All-llahu ta vėntė nė peshojėn e veprave tė mira..

  15. #35
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Konsultimi & Vendim-marrja nė Familje:

    Pse nevojitet dhe si ta bėjmė?








    Ne Islam marėdhenia mes burrit dhe gruas nuk shihet si nje gare konkurimi siē ndodh ne shume shoqeri perendimore sot. Perkundrazi, maredhenia mes tyre bazohet ne bashkepunim. (shiko Kur'an, 4:32). Ne kontekstin e families, burri eshte lideri (pėrgjegjėsi) i saj (shiko Kur'an, 4:34). Sidoqofte pushteti i ketij lideri, si te gjithe udheheqesit e tjere ne Islam, eshte i lidhur ngushte nga njera ane me Kur'anin dhe Sunetin, dhe nga ana tjeter me konsultimin e ndersjellte - 'amruhum shura bainahum':

    "Edhe ata qė i pėrgjigjen thirrjes sė Zotit tė tyre dhe e falin namazin rregullisht dhe ata qė konsultohen mes vete pėr punė tė pėrbashkėta, e nga ajo qė Ne u japim ata e shpėrndajnė". (Kuran, 42:38)

    Familja muslimane si te gjithe institucionet e tjera muslimane, formale ose joformale, duhet te drejtohet me konsultim te ndersjellte. Nje nga shkaqet kryesore te problemeve te Umetit Musliman sot eshte mungesa e kėshillimit me njėri-tjetrin. Procesi i konsultimit, ne qofte se inkuadrohet ne sjelljen personale dhe ushqehet ne familje si nje pjesė e jetes, do te jete e dobishme per Umetin tone ne perspektive.



    Disa rregulla per konsultim joformal



    Konsultim joformal konsiderohet edhe vetėm e folura me njeri tjetrin. Mund te ndodhe ne ēdo vend e ne ēdo kohe. Ja disa shembuj te konsultimit joformal dhe disa rregulla qe mund t'i perdorim:

    Degjo me vemendje: ne qofte se bashkeshorti ose femija deshiron te flase me ty; duhet te perqendroheni duke u larguar nga televizori, libri, gazeta, etj.

    Konsultimi nuk eshte e thene te jete vetem per ceshtje familiare. Konsultimi ne familje mund te behet pėr ēdo teme (pėr ēėshtje pune, kariere, studimi, apo dhe probleme tė tjera mė tė gjera bashkėkohore).

    Nė qoftė se njė ēėshtjė ėshtė serioze, mund tė diskutohet nė doza tė vogla nė familje pak nga pak.

    Shume gra kane merak se mos i merzisin burrat me ēeshtjet e shtepise. Por merr pak kohe dhe mendo sesi do te doje qe burri te kontribonte pėr ēėshtjen nė fjalė, dhe pastaj fol me tė.

    Bashkeshortėt duhet t'i tregojne njeri tjetrit me pak fjale per punet e tyre, lagjen, xhamine apo per aktivitetet ditore te njeri-tjetrit. Informacioni i ndersjellte eshte i nevojshem per konsultimin e ndersjellte.

    Po ashtu eshte mire te mbahet nje kalendar familjar ku shenohen aktivitetet e anetareve te familjes i vendosur ne nje vend te dukshem, ne kuzhine apo prane telefonit.

    Lideri duhet te inkurajoje gruan dhe femijet qe te jene pjesemarres aktive ne proēesin e konsultimit familjar, duke u treguar mireprites ndaj reagimeve te tyre.

    Konsultimi mund te behet edhe ne restorant. Ose edhe gjate nje shetitje ne park.

    Konsultimi Formal



    Konsultimi formal eshte nje proēes gjate te cilit arrihet ne nje dakordim per nje ēeshtje me interes te perbashket. Secili duhet te marre pjese ne kete proēes me mendje tė hapur. Ja disa pika qė mund tė ndihmojnė nė kėtė proēes:

    Fillo mė pėrmendjen dhe falenderimin e Allahut, si dhe salavatet pėr Profetin.

    Duhet te jesh i gatshem te sakrifikosh opinionin tend nese ai nuk pranohet edhe atehere kur ti mendon se eshte shume i mire.

    Pregatitu pak para takimit per detajet e ēeshtjes per te cilen do mbahet konsultimi.

    Degjo me vemendje se ēfare thone te tjeret.

    Trego respekt gjate diskutimit te mendimeve te te tjereve.

    Ki parasysh se gjatė kėtij proēesi qėllimi ėshtė te arrihet ne dakordim.

    Pėrfshi fėmijėt nė proēesin e konsultimit formal nė familje. Ata mund tė kenė idera tė shkėlqyera.

    Mėnjano tė sjellurėn sarkastike ose mbrojtėse. Tregohu i arsyeshem dhe racional.

    Bej dua per bereqet (miresi/hajer) kur arrihet ne nje vendim.

    Komunikimi joverbal (pa fjalė)



    Ēdo konsultim ėshtė njė proēes efektiv komunikimi. Ndaj janė tė rėndėsishme aspektet verbale dhe joverbale tė kėtij komunkimi. Ja disa nga ēėshtjet qė duhet tė mbahen parasysh nė lidhje me komunikimin joverbal:

    Bisedė e sinqertė dhe e hapur me 'takua' (vetėdije ndaj Zotit); ky ėshtė ēelėsi pėr sukses (Kur'an 33:70).

    Kritikat joverbale (gjeste tė ndryshmė, heshtja, etj) mund tė shkaktojnė shumė probleme.

    Mundohu tė komunikosh qartė atė qė ke nė mendje. Mos prit qė gruaja apo tė tjerėt tė ta lexojnė mendjen, e pastaj mėrzitesh kur ata nuk tė kuptojnė.

    Komunikimi joverbal mund tė vijė nė ndihmė pėr tė shprehur falenderime apo vlerėsime. Sidoqoftė, shprehja me fjalė e asaj qė ke nė mendje ėshtė mė e mirė.

    Kritika ėshtė njė lloj konsultimi



    Konsultimi nuk sjell vetėm diskutime tė thjeshta dhe komente pozitive. Ajo mund tė pėrfshijė edhe kritika. Sidoqoftė, nė Islam ka etiketė (adab) pėr dhėnien e kritikave. Ja disa nga kėto etiketa:

    Para se tė hapėsh gojėn kontrollo nijetin (motivin). Duhet tė bėjmė kritika konstruktive me qėllim qė tė ndihmojmė dikė, dhe jo qė tė ndjehemi ne mė mirė se tė tjerėt.

    Bėj dua pėr veten dhe pėr personin qė do kritikosh para se ta ballafaqosh atė.

    Mendohu paraprakisht dhe zgjidh fjalėt mė tė pėrshtatshme.

    Mos pėrdor nota kritike, gjykuese apo pėrulėse.

    Zgjedhja e kohės ėshtė e rėndėsishme; mos e bėj nė nxehje e sipėr.

    Kritika pranohet mė mirė kur bėhet njė-me-njė.

    Rikujto shprehjen e Profetit se: "Besimtari ėshtė pasqyrė e njė tjetėr besimtari". Ndaj thuaj atė qė sheh. Por mos ekzagjero.

    Ki parasysh se informatat dhe konkluzionet e tua mund tė jenė tė gabuara.

    Dėgjo shpjegimin me vėmendje dhe pranoje atė edhe nė qoftė se ėshtė pjesėrisht i saktė sipas mendimit tėnd.

    Mėnjano debatimin pa fund.

    Kupto se kur duhet tė ndalesh. Mos e tėrhiq zvarrė diskutimin nėse e sheh qė nuk je duke shkruar dikund.

    Po aq e rėndėsishme sa dhėnia e kritikės ėshtė edhe pranimi i kritikės. Ja disa sugjerimi pėr kėtė rast:

    Falendero personin i cili do tė ndihmojė dhe i kushton rėndėsi zhvillimin tėnd me mendimet apo kėshillat e veta.

    Mirėprit mendimet dhe vlerėsimet e tė tjerėve. Pyet pėr kėshilla dhe sugjerime sesi mund tė pėrmirėsosh diēka.

    Shpjego nėse ka ndonjė keqkuptim.

    Prano gabimet.

    Koha jo e pėrshtatshme nuk duhet t'ju mėnjanojė nga tė dėgjuarit dhe pėrfituarit.

    Nuk duhet ta ndalni personin qė po ju kritikon pėr shkak tė vendit, gjuhės ose sjelljes.

    Mos e rrotullo muhabetin qė tė fillosh ti tė kritikosh personin gjatė kėsaj kohe.

    Bėj Dua pėr personin qė po tė kritikon.

    Pėrfshirja e fėmijėve nė proēesin e konsultimit



    Fėmijėt janė krijesa inteligjente dhe mendimtare, tė cilėt kanė shumė pėr tė kontribuar nėpėr diskutime. Shpesh ndodh qė prindėrit i refuzojnė opinionet dhe mendimet e fėmijėve tė tyre duke menduar se ata janė tė vegjėl e pa-eksperience pėr t'u pėrfshirė nė vendim-marrje. Nuk duhet vepruar kėshtu.



    Praktikimi i vendim-marrjes nė familjė ndohmon fėmijėt tė mėsojnė tė komunikjonė efektivisht nė njė ambient ku ata ndjehen rehat dhe tė sigurtė. Prindėrit duhet tė mos harrojnė se dashuria e tyre ėshtė vendimtare nė rritjen e fėmijėve, por nuk ėshtė e mjaftueshme pėr tė rritur fėmijė tė lumtur dhe qė di tė pėrshtatet mirė situatave. Aftėsia pėr tė komunikuar ėshtė ēelėsi i njė zhvillimi tė suksesshėm tek fėmijėt.



    Nė vijim janė disa kėshilla qė mund t'ju vijnė nė ndihmė pėr tė inkurajuar fėmijėt tė komunikojnė efektivisht dhe tė marrin pjesė nė proēesin e vendim-marrjes nė familjė.

    Qė nė moshė tė vogėl, mundohu qė fėmijės t'i bėhet zakon tė bisedojė me ty pėr ditėn (sesi e kaloi) dhe pėr ndjenjat e tij.

    Praktikimi i konsultimit ėshtė njė nga karakteristikat e njė besimtari (Kuran 42:38). Ngulite tek ai qė nė vegjėli. (Fėmija im mė i vogėl ulet gjatė konsultimit nė familjen tonė me laps e letėr dhe mban shėnime, edhe pse ende nuk di tė shkruaj.)

    Fėmijėt duhet tė jenė pjesėmarrės tė plotė nė tė gjitha konsultimet familjare, formale dhe jo-formale, pėrveē rasteve kur ēeshtja e diskutimit ka tė bėjė vetėm me prinėrit ekskluzivisht.

    Fėmijėt hapen mė mirė nė rrethana jo-formale sesa formale. Psh, dy minuta bisede nė makinė me ta mund tė tregojnė informata tė rėndėsishme pėr ndjenjat e tyre, mė tepėr sesa nė njė bisedė formale (paksa e forcuar).

    Fėmijėt kanė shumė dėshirė tė bėjnė pyetje. Pėrgjigju pyetjeve tė tyre me njė nga tė tuat: "Ēfarė mendon ti pėr kėtė?" Mendo pėr pyetjet e tyre si fillim i njė bisede tė ndėrsjelltė.

    Lėr fėmijėt tė arrijnė vetė nė zgjidhje. Nė vend tė dhėnies sė kėshillave, pyeti "Pra, ēfarė mendoni tė bėjmė nė kėtė rast?" ose "Si duhet tė veprojmė nė kėtė rast sipas mendimit tuaj?"

    Delego pėrgjegjėsi tek fėmija nė vend qė tė ndjekėsh stilin e komunikimit 'ti bėj kėtė, ti bėj atė'.

    Mėnjano ngarkesėn elektronike: televizorin, manjetofonin, kompjuterin, etj. tė cilat mund tė shkaktojnė qė fėmija tė mbyllet ndaj prindėrve. Vendos rregulla pėr shikimin e televizorit.

    Ruaj sensin e humorit. E qeshura nuk do tė ulė autoritetin e as nuk do tė sabotojė mėsimet. Pėrkundrazi, do tė pėrmirėsojė komunikimin.

    Respekto opinionet e fėmijėve.

    Dėgjo me vėmendje se ēfarė thonė fėmijėt pa u bėrė tepėr gjykues apo kritik.

    Shpėrble idetė e mira.

  16. #36
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė mėnyrė qė tė mos bėhet xheloz fėmija i madh nga fėmija i porsalindur



    Sic e dimė fėmija pėrfiton veti tė mira dhe jo tė mira nga veprimet e prindėrve dhe te afėrmve. Prindėrit duhet ta dine se shtimi i disa zakoneve tė reja e tė dobishme, mbi disa zakone trashėgimtare formojnė personalitetein e fėmijės e cila fillon qė nga koha e lindjes e deri ne moshėn e pjekurisė. Gjatė kėsaj periudhe dalin nė dukje tek fėmija disa sjellje normale, pra nuk kėrkon ndėrhyrjen e askujt. E disa sjellje jo-normale qe kėrkon ndėrhyrjen e mjekesise pėr shėrimin e tyre, e disa te tjera te cilat nuk shėrohen me te por me kalimin e kohės si p.sh. humbja e oreksit, frika, xhelozia etj.



    Pėr xhelozinė tek fėmijėt flet doktor Amir Harithi, i cili thotė: Xhelozia ėshtė dicka e natyrshme e cila gjendet tek tė gjithė fėmijėt dhe nė pamje te ndryshme si p.sh. urinimi me dėshire ne gjumė, mbyllja e syve nė mėnyrė nervoze, goditja e tokės me kėmbė, dėshira pėr tė urinuar shpesh, kėrkimi prej nėnės se tij qė ta mbajė nė krah apo t'i japė tė hajė me dorėn e saj, dėshira pėr t'iu kthyer biberonit pėrsėri, tė folurit sikur fėmijėt e vegjėl, negativiteti, refuzimi i ushqimit, shndėrrimi nė fėmije me naze dhe prishės i lodrave te tij. Duhet qė nėna t'i vėrė re kėto gjėra dhe tė mundohet ti eliminojė ato.



    Doktor Harithi shton: "Nė mėnyrė qe te mjekojmė xhelozinė na duhet fillimisht tė dimė se si vjen ajo, dhe tė mundohemi ta pengojmė atė. Ja si fillon ajo. Ne momentin e afrimit tė kohės sė lindjes sė fėmijės sė dytė e largojmė femijen e pare pėr disa ditė nga nėna e tij derisa ajo tė dalė nga spitali, kur del nga spitali ėshtė akoma e lodhur dhe ka nevoje te pushoje, ai mundohet tė afrohet pranė nėnės sė tij pėr mungesėn e gjatė qė ndodhi mes tyre, por nuk e gjen ashtu sic ai e do. Pasi nena rehatohet, cohet e interesohet pėr tė voglin, dhe kėshtu natyrisht koha pėr interesimin e tij zvogelohet. Mė pas fillojnė vizitat nga familja dhe tė afėrmit pėr tė uruar ardhjen e foshnjės sė vogėl, pra cdo gjė dhe gjithė koha pėr musafirin e ri, keto jane te gjitha mesime per te, ndikojne pozitivisht apo negativisht kjo varet sesi nena e tij do te veproje me te.



    Vazhdimisht i vogli eshte nė kraharor tė nėnės e ai shkon nė krevat i mėrzitur ngaqė nėna ėshtė e zėnė gjithmonė mė te voglin. Dhe nė kėtė mėnyrė mendon se e ka humbur dashurinė e nėnės sė tij, e mbasi rritet pak shikon se dėnohet per gjėra tė cilat lejohen tė kryhen nga vėllai i tij i vogėl, dhe ai nuk e kupton kėtė apo ėshtė i vogėl pėr tė kuptuar shkakun. Prandaj nė kėtė rast shtohet xhelozia.

    Ndėrsa xhelozia tek fėmija e vogėl fillon atėherė kur i madhi shkon nė shkollė, dhe e gjithė familja interesohet pėr tė, ku njėri prej prindėrve e merr pėr dore e ai ne pikė tė gėzimit e percjell pėr nė shkollė.


    Doktor Harithe shton gjithashtu se "Eshtė shumė e vėshtirė ta pranojė fėmija dy-vjecar ardhjen e fėmijės sė dytė dhe ai me urdhėrat: mos bėj kėshtu e mos bėj ashtu. Zgjidhja mė e pėrshtatshme pėr kėtė problem ėshtė mos ndryshimi i orarit tė pėrditshėm tė fėmijės sė madh mbas ardhjes sė fėmijės sė dytė, ose eleminimin e shkaqeve tė xhelozizė, dhe mjekimin e saj.



    Nga bazat e mjekimit tė xhelozizė ėshtė: tė dukesh pėrpara fėmijės se cdo gjė qė ai e bėn ėshtė normale, dhe duke komunikuar me tė me dashuri dhe respect. Fėmija xheloz nė pėrgjithėsi ėshtė fėmi jo i lumtur, dhe duhet qė nėna tė bėjė cėshtė e mundur qė ta bėjė fėmijėn e saj tė lumtur.



    Duhet qė nėna tė pakėsojė dėnimin e tij edhe sikur ai tė dėmtojė vėllain e tij tė vogėl. Qėllimi ėshtė qė ai tė lozė me tė e tė ndihmojė nėnėn e tij nė kujdesjen e vėllait tė vogėl. Nė rast se ai e rreh atė atėherė duhet qė nėna ta largojė nga vėllai i tij duke e bėrė qė tė jetė i zėnė, ose te luaj larg tij, e mos ta dėnojė aspak por pėrkundrazi ti dhurojė atij dashuri dhe siguri. Gjithashtu nė rast se fėmija thyen apo prish lodrat e tij mos i bertit, por mundohu qe ai tė luaje me dicka tjetėr pėrvec atyre qė prish, dhe dhuroji atij dashuri, ngrohtėsi e siguri, cdo mėnyrė dėnimi do ta shtonte problemin mė shumė.



    Nga sjelljet e xhelozizė gjithashtu janė edhe thithja e gishtit, urinimi me dėshirė dhe dėshira pėr prishjen e gjithckaje. Mjekimi i kėsaj ėshtė tė verifikojmė shkaqet qė e kanė bėrė fėmijėn tė mos ndiejė siguri, dhe mjekimi i saj jo vetėm nė pamjen e jashtme, por ta mjekojmė atė me themel, nė mėnyrė qė tė jetojė i madhi dhe i vogli nė lumturi, nė lidhje te devotshme familjare.

  17. #37
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Bashkėpunimi me fėmijėt, art me bazament




    Bashkėpunimi me fėmijėt eshte art, i cili shumė prej nėnave dhe baballarėve u duket i vėshtirė. Shumė prej tyre pyesin pėr mėnyra serioze dhe tė dobishme pėr tė bashkėpunuar me fėmijėt e tyre. Me thėnė tė drejtėn fėmija e kupton veten e tij sipas informacioneve qė merr nga ti. Nėse ti e bėn qė tė ndjehet se ai ėshtė "fėmije i mirė" dhe ndjen dashurinė tėnde, edhe ai do tė mendojė pėr veten e tij se ėshtė njeri i mirė e i nderuar, dhe se ai ka rėndėsi tė madhe nė kėtė botė. Ndėrsa nėse nuk ke durim nė bashkpunimin me tė, e bėn tė ndjehet se ai ėshtė "fėmije jo i mirė", gjithmonė duke e akuzuar e kritikuar, femija do tė ketė mendim negativ pėr vetveten. Keshtu cėshtja pėrfundon ose nė humbje dhe nivel tė ulėt, ose nė cthurje e mosbindje.

    Tregoji se ku ėshtė problemi
    Nėse shikon prej fėmijės tėnd tė bėjė ndonjė gjė e cila nuk tė pėlqen, apo ndonjė punė jo tė mirė, sqaroja se problemi nuk ėshtė nė tė si person, por nė veprimin e kryer. Thuaji: "veprimi i kryer ishte jo i mirė" nė vend qė t'i thuash "ti je fėmije jo i mirė". Po ashtu mund te thuash: "U solle me vėllain apo motrėn shumė ashpėr", nė vend qė ti thuash se "Je fėmije shumė i vrazhdė".



    Shmangi konfrontimet e nxehta
    Eshtė me rėndėsi qe prindėrit te dinė tė pėrgjigjen me mencuri dhe zgjuarsi ndaj ndjenjave te fėmijės. Duhet te shmangen konfrontimet e nxehta (qoftė me fjalė apo me rrahje), qe mund te sjellin largim ndėrmjet nėnės dhe fėmijės sė saj. Gjithmonė me mencuri duhet t'ia bėjė tė ditur se ajo cka tha ėshtė fjalė e keqe, e papranueshme, dhe se as ai nuk do ta dėshiroje njė fjalė tė tillė pėr veten.

    E kjo nuk do tė thotė qė prindėrit ta lėnė fėmijėn tė bėjė ē'tė dojė, pėrkundrazi, patjetėr duhet tė ketė rregulla tė caktuara ku tė sqarohet rruga e saktė. Psh, fėmija ka tė drejtė ta shfaqė zemėrimin e tij me tė qarė apo me fjalė, ama tė thyejė e tė pėrplasė mjetet e shtėpisė, apo tė rrahė vėllezėrit apo motrat e tij, nuk duhet pranuar.



    Duaje fėmijėn tėnd por ... me menēuri
    Nuk ka mundėsi qė fėmija tė edukohet pa dashuri. Fėmija qe gjen tek edukuesi i tij ngrohtėsi, dashuri e perkujdesje, bėhet shumė i lidhur me tė dhe e dėgjon atė me mendje e me zemėr. Prandaj duhet qė prindėrit tė kujdesen nė dashurinė ndaj fėmijėve, mos tė bėjnė ato punė tė cilat me kryerjen e saj fėmija do ta urrente prindin, si: pėrbuzja, dėnimi, rrahja, mosinteresimi, presioni, apo moskryerja e kėrkesave tė tyre normale. Nėse nėna ėshtė e detyrueshme ndonjėherė ta rrahė fėmijėn, tė ketė shumė kujdes nė rrahje mos ta teprojė nė mėnyrė qė tė mos dalė nga zemra e fėmijės dashuria ndaj saj, pa tė cilin ėshtė e pamundur edukimi i tij. E kjo nuk do tė thotė se dashuria ndaj fėmijės e lejon atė tė veprojė jashte rregullave nė shtėpi apo nė shkollė, tė veprojė c'ka tė dojė pa farė rregullash. Kėsaj nuk i thonė dashuri, por kjo ėshtė dobėsim dhe prishje. Psh, dashuria e Pejgamberit s.a.v.s ndaj shokėve tė tij nuk e pengoi atė qė ti urdhėronte ata nė kryerjen e detyrave, apo udhėheqjen e tyre nė fushat e betejave. E as nė zbatimin e dėnimit e atij qė kishte dalė nga rregullat e sheriatit edhe sikur tė ishte personi mė i dashur tek Ai salall-llahu alejhi ėe selem. Nė tė njėjtėn kohė kjo mėnyrė nuk i bėri shokėt e pejgamberit salall-llahu alejhi ėe selem qė ta urrenin atė por pėrkundrazi dashuria ndaj tij dita ditės shtohej edhe mė shumė.



    Respektoje bashkshortin tėnd
    Ka nevojė babai nė mėnyrė qė tė formojė shoqėri me fėmijėt e tij, pėr ngrohtėsi dhe respect nga bashkshortja e tij. Bashkshortja e mirė ėshtė ajo e cila nė cdo moment e ngren para syve tė fėmijėve pamjen e bababit tė tyre, i drejton ata kah respektimi dhe dashuria ndaj tij. Gjithashtu u flet atyre pėr cilėsitė e mira qė ai posedon. I thotė fėmijės se kjo cilėsi ėshtė e mirė e kėnaq All-llahun dhe babain tėnd, ose largohu nga ky ves se e mėrzit All-llahun dhe gjithashtu babain.



    Dhurata ... sado pak qoftė
    Nėse do qė tė zėsh shoqėri me fėmijėn tėnd, duhet qė patjetėr ta dish se goja e tij rri mė shumė zgjuar sesa mendja, dhe se kutia me ėmblelsira ėshtė mė e dashur pėr tė se njė libėr i ri. Rrobat e rrudhosura janė mė tė dashura pėr tė sesa fjalėt pa punė. Pra baba i zgjuar ėshtė ai i cili futet nė shtėpi me duar plot, sado pak qoftė, psh. njė karamele, njė dhuratė tė vogėl, njė lodėr tė bukur etj. Ta kini parasysh gjithmonė se nė kėtė botė ka disa gjėra tė cilat nė sytė tonė janė ėndrra, ndėrsa tek fėmijėt realitet. Nuk do ta shijojmė shoqėrimin me ta vetėm atėherė kur ta shikojmė dunjanė me sytė e tyre.



    Dėgjoje fėmijen
    Nėse ndonjė ditė vjen fėmija e fillon tė tregon pėr dicka qė ka ndodhur nė shkollė, mos e ndershko pėr ndonjė gabim qė mund tė ketė bėrė nė kėtė tregim. Tregimi i asaj cka ndodhi nė shkollė nė kėto momente ėshtė mė i rėndėsishėm pėr tė, se cdo gjė tjetėr qė tė shkon mendja ty. Ai do te te tregoje ty gėzimin nė rastin e dorėzimit tė "flete-lavdėrimit" apo dicka tjetėr tė gėzueshme pėr tė. Ji shumė e vėmėndshme nė momentin kur ai tė tregon pėr rezultatin e mirė qė arriti nė njė provim, jepi kurajo qė tė arrijė edhe mė shumė se kaq, e nė asnjė mėnyrė mos e bėj tė ndjehet se ti nuk po e dėgjon, apo je e zėnė me punė.

    Nėse fėmija vjen ndonjė ditė nga shkolla e tė ankohet duke tė thėnė se: "Filan nxėnės mė rrahu nė shkollė" dhe ti i pėrgjigjesh me thėnien: "A je i sigurtė ti se nuk fillove ti i pari?", dije se me tė vėrtetė e mbylle derėn e bisedės me fėmijėn tėnd. E ti nė kėtė rast nė sytė e fėmijės tėnd shndėrrohesh nga njė shok i ngushtė nė hetues apo gjykatės i cili posedon shpėrblimin e dėnimin. Mundet qė tė mendojė gjithashtu se ti je hetues zullumqar i cili kėrkon tė akuzuarin dhe kėrkon patjetėr tė zbulojė viktimėn. Prandaj nėse vjen fėmija e tė ankohet pėr dicka fillimisht dėgjoje me vėmėndje, duke e vazhduar bisedėn, pa dalė nga biseda pėr shkak tė hetimit tė dickaje qė mund tė ketė nė ngjarje.



    Pėrkėdheli fėmijėt
    Pejgamberi (salall-llahu alejhi we selem) i pėrkėdhelte dhe lozte me fėmijėt. Pėr kėtė kemi shembuj tė ndryshėm me nipėrit e tij dhe me fėmijėt e sahabeve (shokeve te Profetit) radiall-llahu anhum. Eshtė trasmetuar nga Ebu Hurejra se Pejgamberi (salall-llahu alejhi we selem) e puthi Hasanin tė birin e Aliut nė prezencė tė Akra' bin Habis et-Temimi (sahabij), i cili i tha: "Unė kam 10 kalamaj e nuk kam puth asnjė prej tyre". E shikoi i dėrguari i All-llahut salall-llahu alejhi we selem e i tha: "Ai i cili nuk mėshiron, nuk mėshirohet". (mutefekun alejhi)
    Gjithashtu i Dėrguari i All-llahut (salall-llahu alejhi we selem) i pėrkėdhelte fėmijėt duke u fėrkuar kokėn. Fėmija nė fėrkimin e kokės ndjen ngrohtėsi dhe dashuri. Nga Abdullah bin Xha'fer r.a ka thėnė se: "Mė fėrkoi kokėn time i Dėrguari i All-llahut salall-llahu alejhi we selem dhe tha "O All-llah, zėvėndėsoje Xhaferin me djalin e tij" (trasmetoi Hakim) Gjithashtu Pejgamberi salall-llahu alejhi we selem i pėrkėdhelte fėmijėt duke u ledhatuar faqet. Sic ėshtė trasmetuar nė librin e saktė tė Muslimit nga Xhabir bin Semreh i cili ka thėnė: "U fala me tė Dėrguarin e All-llahut salall-llahu alejhi we selem, pastaj doli tek familja e tij, ku dola edhe unė me tė, takoi dy djem tė cilėt i pėrkėdheli duke u ledhatuar faqe tė dyve." Ka trasmetuar Nesai se: "Pejgamberi salall-llahu alejhi we selem kur shkonte pėr vizitė tek Ensarėt i pėrshėndeste fėmijėt e tyre e u fėrkonte kokat e tyre.



    Lėri fėmijės pak liri
    Gjėja mė e keqe qė pėrdorin edukuesit dhe mėsuesit ėshtė kontrolli i pandarė, i cili e mėrzit fėmijėn dhe e mbingarkon atė. Prandaj lėri fėmijės njė sipėrfaqe tė lirė ku mund sillet si tė dojė, gjithashtu bėja tė ditur se kjo sipėrfaqe lirie nuk do tė funksionojė nėse nuk e shfrytėzon sikur duhet. Mos i bėj kontroll e as mos i qėndro mbi kokė. Vetėm nėse thyen rregullat e sistemit, nė kėtė moment beja tė ditur se je nėn kontroll. Fėmija ndjehet shumė i fortė e ėshtė i gatshėm tė luftojė pėr hir tė lirisė sė tij. Pra ai lufton me qėllim qė ta lėjė babai ta pėrdorė zemrėn ashtu sikur ai do, lufton pėr hir tė mosdorėzimit nė veshjen e corapeve nė mėnyrė tė saktė. E vėrteta ėshtė se fėmija nuk ka nevojė pėr tė gjitha kėto nėse ngrohtėsia dhe dashuria ia kanė mbushur jetėn, nė vend tė kontrollit tė pandarė tė mbillet nė tė besimi. Ka nevojė qė tė mėsojė cdo tė re pa ia bėrė tė urryer atė. Me njė fjalė: "Mos i bėj shpatullat e fėmijės tėnd fushė sporti, topi i tė cilit ėshtė merakut i tepėrt" .


    Urdhėra tė prera... por me mencuri
    Duhet qė t'i jipen fėmijės urdhra tė prera, por nė tė njėtėn kohė kėrkohet prej prindėrve qė dialekti i kėtyre urdhėrave tė prera tė jetė nė mėnyrė ndihmues. Psh, nėse fėmija e ka shtruar dyshemenė e dhomės sė tij me lodra mundet qė nėna t'i thotė: "Hajde t'i mbledhim lodrat bashkė" dhe fillon e para nė mbledhjen e lodrave, ku patjetėr edhe fėmija do tė fillojė tė mbledhė me tė. Nė shumė raste e shikojmė fėmijėn tė jetė i padėgjueshėm, ndoshta edhe qan e cirret kur nėna e tij kėrkon nė mėnyrė tė prerė e kėrcėnuese qė tė shkojė tė lajė duart apo tė shkojė nė banjo. E kundėrta ndodh nėse fėmija i dėgjon urdhėrat me dialekt tė butė, cohet i zbaton ato nė qetėsi e shpejt. Sa mė shumė qė tė shtohet kėrkimi i dickaje nga fėmija aq mė shumė edhe atij i shtohet dėshira pėr moskryerje tė kėtij urdhėri.

    Disa baballarė krenohen me fėmijėt e tyre tė cilėt i zbatojnė urdhėrat e tyre vazhdimisht, e nuk bėjnė asgjė pėr tė cilėn nuk janė urdhėruar ta bėjnė! E disa tė tjerė bashkėpunojnė me fėmijėt e tyre sikur tė ishte pronė private e tyre e jo se edhe ata janė krijesė. Ndėrsa disa tė tretė i ngarkojnė fėmijėt jashtė mundėsive tė tyre, u dorėzojnė pėrgjegjėsi tė cilėn ata nuk mund ta kryejnė. Tė treja kėto raste janė gabim, dhe dalje jashtė rregullit tė kėtij shembulli: "Mė e mira cėshtje ėshtė mesatarja".



    Pakėsoni kritikat
    Kushtoni vėmėndje o ju nėna dhe ju baballarė pakėsimit tė kritikave automatike e jo tė domosdoshme, gjithashtu edhe pakėsimin e kontrollit tė tepėrt mbi fėmijėt. Fėmija nuk ėshtė mjet tė cilin mund ta drejtosh si tė duash. Ka edhe ai mendimet e veta nė drejtimin e cėshtjeve tė tij personale. E pse ta pengojmė qė tė shijojė edhe ai shijen e tė menduarit?

    Nė shumė raste shumė pyetje e shumė urdhra i drejtohen fėmijės: "Pse qesh kėshtu?", "Pse ecen keshtu?", "Nxirri fjalėt me shqiptim tė rregullt!", "Mos loz me flokėt!", "Shko e laj dhėmbėt", etj. Tė gjitha kėto mund tė kenė veprim tė kundėrt tek fėmija, mund ti sjellin atij gjėndje shqetėsimi, ose humbjen e mbėshtetjes nė vetvete. Nė mė tė shumtėn e rasteve kjo gjėndje u ndodh fėmijėve tė parė, nga kujdesi i tepėrt i prindėrve e nga kontrolli i ngarkuar. Pastaj me ardhjen e fėmijės sė dytė e kuptojnė prindėrit se kanė mėsuar dicka nga fėmija e parė dhe se duhet ti japin me shumė liri fėmijės sė dytė. Kėshtuqė fillojnė e sillen me fėmijėn e dytė ndryshe nga i pari.

    Kėrkohet prej nėnės qė tė mbjellė tek fėmija zakonin e tė diskutuarit. Ti bėjė disa pyetje e ta shikojė se si do tė pėrgjigjet, gjithashtu ti mėsojė fėmijės mosngritjen e zėrit gjatė bisedės, mos shkėputjen e fjalėve tė tė tjerėve nė mes tė diskutimit etj.

    Ta pyesė psh: "Ēfarė do tė bėje nėse do tė shikoje vėllain tėnd tė grindej me shokun e tij?" ose "Ēfarė do tė bėje nėse do tė shikoje nė rrugė fėmi tė plagosur?". Fėmijėt tė cilėt nuk u flasin vazhdimisht prindėrit e tyre rriten me personalitet tė dobėt nga ata tė cilėt prindėrit e tyre i mėsojnė se si tė diskutojė dialog tė qetė.



    Veprimet e fėmijės nga veprimet e tua
    Nėse babai bėrtet e thotė se lodhet shumė, e nuk gjen asgjė pėrbri kėsaj lodhje, dhe se atij i ėshtė bėrė padrejtėsi nė kėtė botė, e gjithė kjo futet nė mendje tė djalit se burri ėshtė viktimė e gruas, dhe se ėshtė mė mirė tė mos martohet fare. Gjithashtu nėse nėna bėrtet e thotė se burri ėshtė krijesa e vetme e cila kėnaqet nė kėtė botė, dhe se ai e shfrytėzon femrėn nga cdo drejtim, mbas kėsaj vajza e saj e vogėl fillon e i urren burrat dhe nuk i respekton ata, prandaj e gjen atė ti shmanget martesės nė moshėn madhore. Ai djalė i cili e shikon babain e tij tė sillet me nėnėn me rreptėsi, mendon se kjo ėshtė mėnyra e cila duhet tė sillet burri me gruan. Gjithashtu edhe vajza nėse e shikon nėnėn e cila e ngren zėrin kur flet me bashkshortin e saj dhe sillet keq me tė, skalitet nė tru tė saj se kjo ėshtė mėnyra e saktė me tė cilėn duhet tė sillemi me burrat. Me njė fjalė duhet qė tė jetė sjellja e prindėrve me fėmijėt e tyre e bazuar mbi baza tė palėvizshme. Dhe nė fund mos e kritiko fėmijėn pėr ndonjė gjė sot, kur ti ishe ai i cili ia mėsove ate dje.

  18. #38
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    32
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ne te dy dhe dashuria

    Dashuria bashkshortore


    Ai i ngjiti shkallėt me kaq energji sa qė e kisha tė vėshtirė tė besoja qė kėtu ishte njė njeri nė njė moshė mė tepėr se 80-vjeēare. Ai kishte gjallėrinė e njė tė riu. Pastaj unė mėsova pse-nė:

    Megjithėse ai ishte martuar qė nė vitin 1947 kur ai ishte rreth 30 vjeē ai ishte i aftė tė mė thonte mua: ”Unė nuk jam zemėruar asnjėherė me gruan time ose qė ajo madje tė mėrzitej nga unė. Dhe nėse unė do tė kisha dhimbje koke do tė ishte e pamundur pėr tė ta zėjė gjumi derisa mua tė mė zinte gjumi tė parin”.

    Pastaj ai tha me ndjenjė: “Unė kurrė nuk mendoj tė shkoj nė ndonjė vend, madje edhe pėr tė bėrė pazarin e nevojave shtėpiake pa e marrė atė me mua dhe pėr tė mbajtur dorėn e saj. ثshtė sikur kur ishim tė sapomartuar”.

    Kur pėr shkak tė njė operacioni mjekėsor, ajo u bė e paaftė pėr tė pasur fėmijė, ai i tha asaj: “Ti je mė e ēmueshme pėr mua se sa fėmijėt”.

    Ai mė tha mua: “Sa do gjatė tė jetoja unė kurrė nuk mund tė imagjinoj tė martoja dikėnd tjetėr”.

    Ai burrė ėshtė njė shembull i mirė sesi devotshmėria mund tė zgjasė edhe nė pleqėri. Fatkeqėsisht kur ne shikojmė gjendjen e shumicės sė njerėzve tė ēdo moshe ne mund tė themi qė kjo marrėdhėnie e tij ėshtė me tė vėrtetė e rrallė, njė lloj marrėdhėnie ideale.

    Martesa ėshtė dashuri dhe harmoni. Allahu ka thėnė: ”Dhe nga faktet (e madhėrisė sė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė”. [Sureja el-Rum: 21]

    Kur gruaja i njė juristi tė famshėm Ebu Rabia vdiq ai e varosi ate vetė dhe fshiu dheun nga duart e tij. Megjithatė kur ai u kthye nė shtėpi, ai ishte mbushur me dhimbje dhe rėnkime tek Zoti tij, sytė e tij tė mbushur me lotė duke ju drejtuar vetes tha: ”Tani edhe shtėpia jote ka vdekur o Eba Halid” Shtėpia gjallėron vetėm kur njė shpirt gruaje nė te lėviz.

    Dashuria martesore kėrkon pėrpjekje tė jashtėzakonshme nga tė dyja palėt nėse dėshirohet qė ajo tė zgjasė dhe tė qėndrojė e gjallė. Vėshtirėsia e dashurisė martesore nuk mbėshtetet nė ato mosmarrėveshje tė vogla qė janė njė pjesė normale e jetės sė pėrditshme dhe qė tė gjitha ēiftet duhet ti pėrballojnė. Me tė vėrtetė probleme tė tilla ngandonjėherė i rigjallėrojnė marrėdhėniet, si specat djegės nė njė pjatė shtėrmeni.

    Problemi i vėrtetė qėndron nė tre gjėra:

    1. Paaftėsia e njėrit person pėr tė kuptuar tjetrin. Ngandonjėherė njė person mund tė ketė vėshtirėsi pėr tė kuptuar bile veten e tij.

    2. Paaftėsia e njė personi pėr tu adaptuar me participimin qė sjell martesa dhe paaftėsia pėr tė ecur me ndryshimet e jetės qė sjell ajo. Shumė njerėz supozojnė qė gjėrat do tė qėndrojnė ashtu siē kanė qenė mė pėrpara.

    3. Problemi mė i rėndėsishėm ėshtė mungesa e pėrkushtimit nė kėto marrėdhėnie dhe tė pėrpjekjes pėr ta bėrė atė tė zgjasė si dhe tė largimit tė gjithė asaj qė e njolllos ate.


    Dhjetė mėnyrat pėr tė arritur njė dashuri tė vazhdueshme:


    Pėrderisa dashuria martesore ėshtė e prirė pėr t’u sėmurur dhe madje edhe tė vdesė, ėshtė e rėndėsishme pėr ēiftet tė punojnė vazhdimisht pėr ta rigjallėruar dhe ruajtur atė:

    1. Ata duhet ta bėjnė zakon t’i thonė njėri-tjetrit gjėra pozitive, si bėrja e komplimenteve dhe bėrja dua pėr njėri-tjetrin.

    Njė burrė mund t’i thotė gruas sė tij: ”Nėse unė do tė kthehesha nė ditėt e rinisė sime, unė nuk do tė zgjedhja askėnd tjetėr pėrveē teje”. Sigurisht gruaja mund lehtė t’i thotė diēka tė njėjtė burrit tė saj.

    Fjalėt e pėrzemėrta kanė njė efekt tė veēantė posaēėrisht tek gratė. Ata me tė vėrtetė kanė qenė armė e pėrdorur nga burra tė paskrupulltė pėr tė pėrfituar nga diēka qė nuk ishte e tyre.

    Fjalėt e ėmbla e ndezin zemrėn e njė gruaje. Burri duhet qė t’ia thotė ato gruas sė tij pėrpara se ajo ti ndėgjojė nga dikush tjetėr.

    2. Burrat dhe gratė duhet tė pėrpiqen t’i bėjnė zakon kryerjen e atyre gjėrave tė vogla qė janė aq shumė tė rėndėsishme. Nėse njė burrė vjen nė shtėpi dhe e gjen gruan e tij nė gjumė, ai mund ta mbulojė atė apo ta mbėshtjellė atė.

    Burri mund t’i telefonojė gruas sė tij nga puna e t’i thotė vetėm njė pėrshėndetje dhe pėr ta lėnė atė tė kuptojė qė ėshtė duke menduar pėr tė.

    Nėse njė grua e gjen burrin e saj nė gjumė, ajo mund t’i jap atij njė tė puthur tė vogėl mbi ballė madje edhe nėse ajo mendon se ėshtė nė gjumė dhe ėshtė i pavetėdijshėm. me tė vėrtetė nė njė farė niveli senset e tij janė duke punuar madje edhe nėse ai ėshtė duke fjetur dhe ai mund tė jetė i vetėdijshėm pėr atė.

    Pejgamberi, salallahu alejhis ve sel-lem, e ka theksuar vlerėn e kėtyre gjėrave tė vogla: ”... madje edhe njė kafshatė qė ju vendosni nė gojėn e gruas tuaj... ”[Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslimi]

    Mund tė jetė qė, Pejgamberi, salallahu alejhis ve sel-lem, ka patur pėr qėllim plotėsimin nga burri tė nevojave tė gruas sė tij. Megjithėse, Pejgamberi, salallahu alejhis ve sel-lem, zgjodhi pėr ta shprehur atė nė mėnyrėn qė ai bėri pėr njė arsye.

    Njė person i cili nuk ėshtė i mėsuar me tė tilla gjėra mund tė ndjehet i turpėruar vetėm tė dėgjojė rreth tyre dhe mund tė preferojė pėr t’i lėnė gjėrat ashtu siē janė nė vend qė tė pėrpiqet pėr tė ndryshuar qėndrimin e tij dhe tė bėjė disa gjėra qė ai i shikon si qesharake.

    Ende ne duhet tė fusim zakone tė reja nė jetėt tona nėse ne nuk duam qė problemet tona tė vazhdojnė pėrgjithmonė.

    3. Burri dhe gruaja duhet tė lėnė pak kohė tė flasin me njėri-tjetrin. Ata duhet tė flasin pėr tė kaluarėn; kujtimin e kohėrave tė bukura qė i kanė kaluar. Tė folurit pėr to i mban ato tė gjalla dhe tė freskėta nė mendjet tona sikur ato tė kenė ndodhur dje. Ata duhet tė flasin pėr tė ardhmen dhe tė ndajnė shpresat e tyre dhe planet e tyre. Ata duhet gjithashtu tė flasin rreth tė tashmes, tė dyja tė mirave dhe tė kėqijave dhe tė diskutojnė mėnyrat e ndryshme pėr t’i zgjidhur problemet e tyre.

    4. Mbajtja e kontakteve fizike ėshtė mirė pėr harmozimin e marrėdhėnieve. Kjo nuk ėshtė vetėm pėr kohėt e intimitetit, por pėr tė gjitha kohėt, si kur tė ulen apo kur ato shėtisin. Kjo pa marrė parasysh faktin qė ka ende burra nė shoqėrinė tonė tė cilėt janė tė turpėruar nga fakti qė njerėzit i shohin ata duke shėtitur me gratė e tyre anash apo edhe pas.

    5. Mbėshtetja emocionale duhet t’i garantohet kurdo qė do tė nevojitet. Kur njė grua ėshtė shtatėzėne ose nė periudhat e saja mujore, asaj do t’i duhet nga burri i saj njė farė mbėshtetjeje tė vogėl morale. Ai duhet tė ketė parasysh gjendjen e saj mentale. Ekspertėt mjekėsorė thonė qė kur gratė kalojnė pėrmes shtatėzanisė, menstruacionit ose gjakderdhjes pas lindjes ata vuajnė nga stresi psikologjik qė mund tė ketė efekt nė sjelljen e tyre. ثshtė nė kohė tė tilla qė njė grua ka nevojė pėr mbėshtetjen e burrit. Ajo ka nevojė pėr tė qė ai t’i thotė sesa shumė ajo do tė thotė pėr tė dhe sesa shumė ai ka nevojė pėr atė nė jetėn e tij.

    Ngjashėm me kėte, burri mund tė sėmuret ose tė bie nė lloje vėshtirėsish. Gruaja duhet t’i marrė kėto gjėra nė konsideratė. Nėse njerėzit dėshirojnė qė marrėdhėniet e tyre tė zgjasin ata duhet ta lėnė njėri tjetrin ta ndjejnė atė mbėshtetje.

    6. Midis ēifteve duhet tė ketė shprehje tė shpeshta tė dashurisė pėr njėri-tjetrin. Dhurata duhet tė bėhen, ngandonjėherė pa asnjė lloj rasti pėrderisa njė surprizė e kėndshme ėshtė gjithmonė e mirėpritur. Njė dhuratė e mirė ėshtė njė shprehje e ndjenjave tė pėrzemėrta. Nuk duhet medoemos tė jetė e shtrenjtė por duhet tė jetė sipas shijes ose personalitetit tė tjetrit.

    7. Burri dhe gruaja duhet tė mėsojnė tė jenė tolerant ndaj njėri-tjetrit dhe tė mos i shikojnė hollėsisht gabimet e njėri-tjetrit. Duhet tė bėhet zakon pėr tė harruar gabimet e vogla tė jetės sė pėrditshme dhe madje as tė flitet pėr ta. Heshtja nė kėto gabime ėshtė njė shenjė e karakterit tė ndershėm.

    Njė grua i ka thėnė Aisha-s, radiallahu anha: ”Kur burri im vjen nė shtėpi ai bėhet si njė mizė. Kur ai del jashtė ai bėhet si njė luan. Ai nuk pyet se ēfarė mund tė ketė ndodhur”. [Buhari dhe Muslim]

    Ibėn Haxheri ka shpjeguar fjalėt e saja si mė poshtė: ”Ata mund tė nėnkuptojnė qė ai ėshtė shumė bujar dhe tolerant. Ai nuk bėn ndonjė shamatė pėr diēka qė ka humbur nga pasuria e tij. Nėse ai sjellė diēka pėr shtėpinė ai nuk kėrkon mė vonė llogari pėr tė. Ai nuk i bėn si ēėshtje dite gabimet qė ai mund t’i shohė nė shtėpi por nė vend tė kėsaj ai ėshtė i sjellshėm dhe tolerant.

    ثshtė gabim pėr t’i tejkaluar masat nė konsiderimin e gabimeve tė tė tjerėve e kur vjen puna pėr ne mbajnė njė llogari tė tė gjitha cilėsive tė mira qė kemi.

    ثshtė njė thėnie: ”Njė prej jush shikon thėrminė nė syrin e vėllaut tė tij dhe harron traun nė tė vetin”.

    8. Burri dhe gruaja ėshtė e nevojshme pėr tė bėrė disa gjėra qė gjallėrojnė marrėdhėniet e tyre. اdo njėri prej tyre mund tė lexojė njė libėr apo mund tė dėgjojė njė kasetė qė mund t’i japė atyre disa ide sesi t’i rigjallėrojnė jetėn e tyre martesore dhe pėr tė sjellur mė tepėr kuptim nė tė. Ata mund tė ndryshojnė zakonet e tyre kur janė duke darkuar, duke pushuar sė bashku, kur zbukurojnė shtėpia e tyre dhe nė marrėdhėnie me njėri tjetrin si hapur ashtu edhe nė intimitet. Kėto janė gjėra qė mbajnė tė gjallė kėnaqėsinė dhe interesin nė njė marrėdhėnie.

    10. Marrėdhėniet duhet tė mbrohen nga influenca negative qė mund t’a dėmtojė atė. Njė nga mė tė kėqijat ėshtė zakoni i krahasimit tė bashkėshortes sė tij me ato tė tė tjerėve. Shumė njerėz i krahasojnė gratė e tyre me ato tė burrave tė tjerė. Disa madje i krahasojnė ato me fytyrat qė ata shohin nė revista dhe nė televizion. Gratė gjithashtu i krahasojnė burrat e tyre me burrat e grave tė tjera nė gjėra si pasuria, pamja dhe sesa herė ai e merr atė pėr tė shėtitur. E gjithė kjo i bėn njerėzit tė ndjehen keq dhe tė paaftė dhe kjo mund tė shkatėrrojė marrėdhėniet martesore.

    Nėse ne duhet t’i krahasojmė vetet tona me tė tjerėt ne duhet tė veprojmė kėshtu me ata tė cilėt dalin mė pak sesa ne. I dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: ”Shiko drejt atyre qė janė poshtė jush dhe mos shiko drejt atyre qė janė sipėr jush. Kjo ėshtė mė mirė sesa t’i pėrbuzni bekimet e Allahut”. [Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslimi]

    Ne duhet ta bėjmė zakon tė jetojmė me botėn reale dhe tė gjejmė kėnaqėsi nė ēfarė Alahu ka pėrcaktuar pėr ne. Ne duhet tė mos shikojmė gjatė se ēfarė tė tjerėve iu ėshtė dhėnė. Sado pak qė tė kemi do tė jetė e shumtė nėse e pėrdorim mirė.


    Eshtė gati e mundshme qė shumė nga ata qė flasin rreth jetės sė tyre martesore dhe shkojnė duke lavdėruar burrat dhe gratė e tyre mund tė jenė gėnjeshtarė nė ēfarė ata thonė...

    Bari shpesh nuk duket i gjelbėrt nė anėn tjetėr por vetėm pėr shkak se ne nuk e shohim nga afėr

  19. #39
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    32
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kur gaboj, burri im hidhėrohet! Si t’a bėj tė kėnaqur?

    1- Tento qė burri yt gjithmonė tė jetė i kėnaqur me ty! " Cila grua vdes dhe burri i saj ėshtė i kėnaqur me tė, ajo do tė hyjė nė Xhennet", pėrkujtoje kėtė hadith nė mėnyrė qė tė jeshė e gatshme t’i zbatosh kėshilla:

    2- «Mė mirė tė parandalosh sesa tė shėrosh»! Gjithmonė tento qė tė bėhesh e dėgjueshme ndaj burrit tėnd dhe tė kryesh atė, qė ai kėrkon nga ti dhe mos e vono atė, qė ai tė ka thėnė ta bėsh, si dhe shmangiu gjėrave qė atė e hidhėrojnė.

    3- Pranoje fajin tėnd! Nėse ndodh qė tė bėshė gabim, kėrko falje nė mėnyrė tė duhur si dhe arsyetoje atė me shkaqe tė arsyeshme pėr gabimin, si dhe tento qė gjatė kėrkimit tė faljes tė jetė prezente keqardhja dhe ndjenja e fatkeqėsisė pėr gabimin e bėrė! . 4- Mos u fjalos me tė nė mėnyrė qė ajo tė kapėrcejė nė grindje.


    5- Mos tento qė t’a bindėsh qė mosdėgjueshmėria jote ndaj tij ėshtė rezultat i padėgjueshmėrisė sė tij ndaj teje, si dhe qė mosrespektimi yt nuk ėshtė asgjė ndaj mosrespektimit tė tij.

    6- Vazhdimisht bėn dua pėr tė si dhe kur edhe haptazi e lavdėron, duke i thėnė: « All-llahu t’i pranoftė veprat e tua», «All-llahu tė kėnaqtė»,»Allahu tė forcoftė dhe t’a shtoftė sabrin tėnd»!

    7- Mos i jep rėndėsi asaj qė ka kaluar. Tento qė ti zbukurohesh atij, rregulloje dhomėn e fjetjes, afroju si dhe afroja duart tuaja.

    8- Premtoji qė mė nuk do tė bėsh gabim.

    9- Nėse e sheh se burri yt nuk ėshtė i disponuar, pėr shembull, ėshtė i hidhėruar, ndėrroje vendin tėnd duke u larguar nga ai, pėrderisa tė mos qetėsohet, mė pastaj afroju dhe puthe atė.

    10- Sa mė tepėr pėrmende All-llahun (dhikėr), posaēėrisht Istigfar (kėrkimin e faljes). ..


    Inshalla si beni keto .... do rrini beqare
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Arrnubi : 09-05-2004 mė 07:05

  20. #40
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    32
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Je ti si kjo grua ?

    A je ti grua ideale?

    Ėshtė e qartė se, sa mė tė gjerė qė janė horizontet e njeriut, mė i thellė ėshtė shikimi i tij, tė menduarit e tij ėshtė mė i pjekur, ndėrsa ai nuk e shikon gruan e tij vetėm nga njėra anė, ose si thuhet, nga njė perspektivė, por e shikon atė nga tė gjitha kėndet. Ky ėshtė shkaku i arritjes sė harmonisė reciproke, afėrsisė, dashurisė, dhembshurisė, faljes… Imam Muslimi, nga Ebu Hurejre transmeton se Pejgamberi sallahu alejhi ve sellem ka thėnė:

    "Besimtari nuk e urren besimtaren. Nėse nuk i pėlqen ndonjė veprim i saj, ai do tė jetė i kėnaqur me veprat tjera".

    Ja disa nga cilėsitė e gruas ideale:

    Imam Ahmedi nga Ebu Hurejre transmeton se kur Pejgamberi, salall-llahu 'alejhi ue sel-lem, ėshtė pyetur se cilat janė gratė mė tė mira, ėshtė pėrgjegjur:

    "Ajo e cila e gėzon (burrin e saj) sa herė qė shikon nė tė dhe cila e dėgjon sa herė qė e urdhėron atė, dhe e cila nuk i kundėrvihet dėshirės sė tij, dhe e cila nuk i harxhon tė hollat nė atė qė ai nuk ėshtė i kėnaqur."

    Buhariu dhe Muslimi gjithashtu transmetojnė se Pejgamberi, salall-llahu 'alejhi ue sel-lem, ka thėnė: “Gratė mė tė mira janė tė fisit Kurejsh; ato janė mė tė butat ndaj fėmijėve tė tyre derisa janė ata tė vegjėl, dhe mė sė shumti kujdesen pėr atė qė ndodhet nė pronėsinė e tyre."

    Kėto dy hadithe na e tregojnė tėrėsinė e gruas ideale dhe ekuilibrin e personalitetit tė saj:

    1. Ajo e gėzon burrin e saj sa herė qė ai e shikon atė; qė do tė thotė se kujdeset pėr pamjen dhe bukurinė e saj, ndėrsa kjo e fundit ėshtė e pėrbashkėt pėr tė gjithė njerėzit sepse ėshtė nė pajtim me natyrėn njerėzore.

    2. E dėgjon burrin e saj nė ēdo urdhėr tė tij; ajo ėshtė e pėrshtatshme me burrin e saj dhe pajtohet me tė nė tė gjitha rrethanat. Pajtimi i gruas me burrin e saj dhe njohja e natyrės sė tij nė mėnyrė qė tė sillet nė pajtim me natyrėn e tij, paraqet njė nga shkaktarėt mė tė mėdhenj tė lumturisė nė martesė dhe gjithsesi njė ndėr cilėsitė mė tė spikatura tė ideale. gruas

    3. I shmanget ēdo situate tė dyshimtė ngase kjo paraqet qetėsi pėr zemrėn e burrit tė saj dhe e mbron atė nga zemrat e sėmura. Kjo ėshtė cilėsia kryesore qė e karakterizon gruan ideale. Ajo nuk vetmohet me mashkujt tė cilėt nuk i ka mahrem, e as nuk iu drejtohet me zė tė ėmbėl, edhe nuk bisedon me ta pa kurrfarė nevoje.

    4. Nuk e tepron nė harxhim nė ushqim, pije, veshmbathje, nuk kėrkon nga burri i saj atė ēka ai nuk mund tė jetė nė gjendje tė paguaj, nuk i pason verbėrisht gratė tjera dhe nuk e ka brengė atė ēka veshin gratė tjera, thjeshtė ajo dėshiron tė ruaj pasurinė e burrit tė saj.

    5. Fėmijve tė saj u jep kujdes kėshtu qė kujdesi i saj ndihet nė tėrė shtėpinė. Ajo nuk i qorton fėmijėt e saj edhe as nuk i mallkon ata. Nuk e lė anash edukimin e fėmijėve tė saj e nuk lejon qė rruga t’ia edukoj ata, nė mėnyrė qė shpėtojė nga zhurma dhe pakėnaqėsitė e fėmijėve tė saj. Ajo ėshtė bari (kujdestar) nė shtėpinė e saj, ndėrsa detyrė e bariut ėshtė ruajtja e kopesė sė vet. Pėr kėtė arsye Islami urdhėron t'i jepet tri herė pėrparėsi respektimit tė nėnės ndaj respektimit tė babait.

    6. Nuk ankohet pėr shkak tė imtėsirave edhe nuk bėhet e sėmurė pėr shkak tė sėmundjeve tė vogla. Burri nuk dėshiron tė jetoj nė spital sepse dėshiron grua qė pas kthimit tė saj nė shtėpi do t’ia heq brengat dhe problemet tij. e

    7. Nuk ia pėrmend tė mirat e burrit tė saj, qė ai ia bėn asaj.

    8. Ėshtė larg nga mėnyra rutine, pasive dhe e njėjtė e jetesės. Ndėrrimi i rutinės sė vendosur nė shtėpi ndihmon nė freskimin e atmosferės dhe nė pėrmirėsimin e marrėdhėnieve, pa marrė parasysh se a ėshtė ajo ndėrrim i mobiljeve, ndryshim nė mėnyrėn e tė veshurit, pėrgaditjes sė ushqimit, etj… Thjesht, ajo ėshtė grua e cila pėrtėrihet. vazhdimisht

    9. Ajo nuk ka kohė tė lirė. Nuk i lė anash punėt e shtėpisė, sepse ato i kryen nė kohė, andaj si mundet tė jetė e lirė?! Dembelia dhe koha e lirė paraqesin faktorin kryesor tė ftohjes sė marrėdhenive martesore, gjė qė ia hap derėn shejtanit qė tė mbjell ndasi nė mes gruas dhe burrit.

    10. Kjo pikė pasqyrohet nė fjalėt e Abdullah ibni Omerit, i cili thotė:

    "Bėmirėsia ėshtė gjė e lehtė; krejt ēka tė duhet ėshtė fytyrė e qeshur dhe tė folurit butė."

    Gruaja ideale gjithėherė buzėqeshė, ka fytyrė tė qeshur, tė folurit e saj gjithnjė ėshtė i kėndshėm, nuk njeh tė mrrolurit e as vrazhdėsinė.

    11.Njė thėnie e urtė thotė:" Pas ēdo njeriu tė madh, qėndron njė grua e madhe. Gruaja ideale ėshtė ajo e cila vazhdimisht e pėrtėrinė jetėn e burrit tė saj dhe e cila nė zemrėn e burrit tė saj mbjell vullnet, vetėbesim, qetėsi dhe e cila e shtyen nė mirėsi dhe tė shkoj pėrpara dhe e cila nė tė njėjtėn kohė qėndron pas tij, ngjashėm ka thėnė Hatixhja radijAll-llahu anha,e cila i ka thėnė Pejgamberit sallallahu alejhi ve sellem: "Assesi ! Allahu kurrė nuk do tė tė turpėrojė!"

    12. Sa herė qė burri i saj ia arrin ndonjė qėllimi, ajo i hap fushėpamje tė reja dhe i cakton qėllim tė ri nė mėnyrė qė edhe ajo tė ngritet nė pėrmbushjen e qėllimit tė ri. Ajo qėndron pranė tij pėrderisa tė mos pėrmbushet qėllimi i caktuar. Ajo nė tė ngjall shpirtin e ngazėllimit dhe shpresės, sikurse kanė vepruar Hatixhja radijAll-llahu anha dhe gratė e sahabeve gjatė shpėrnguljes nė Abesini.

    Nėse nė mes tė gruas dhe burrit ekzistojnė dalime nė qėllime dhe interesa, atėherė kjo paraqet problem tė madh. Pėrderisa njėri nga ta ka interesa mė tė lartė, interesat e tjetrit janė tė ulėta.

    13. Ajo ka mirėkuptim pėr burrin e saj dhe tenton qė t’i pėrshtatet. Vazhdimisht e ndėgjon me kujdes. Ajo e din se gruaja dhe burri nuk munden qė ēdo herė tė kenė cilėsi dhe dėshira tė njėjta. Pėr kėtė arsye ėshtė e rėndėsishme tė lėshohet pe, tė tejkalohen vėshtirėsitė dhe tė mos ia sheh pėr tė madhe nė imtėsira.

    Ajo ėshtė elastike ndaj burrit tė saj dhe merr parasysh tė gjitha situatat e paparashikueshme dhe tenton qė t’iu pėrshtatet atyre. Nėse burri nuk ėshtė nė gjendje tė qėndrojė nė ndonjė vend, ajo shkon me tė, pa marrė parasysh shtetin vendin. Apo sikurse thotė njė grua e perėndimit: “… Jam e vetėdijshme qė shtėpinė e lumtur nuk e bėjnė mobiljet e bukura e as aparatet e shtrenjta shtėpiake. Shtėpia e lumutur ėshtė fryt i dashurisė, ngrohtėsisė, mirėkuptimit reciprok, pėrzemėrsisė, aftėsisė qė nė ēdo moment tė nxirret kėnaqėsia mė e madhe. Jam shumė e vetėdijshme se lumturia nė martesė s’ka lidhje me pasurinė dhe luksin.”

    14. I ruan fshehtėsitė e burrit tė saj. Atė ēka flitet nė shtėpi me burrin e saj, nuk i kalon muret e shtėpisė sė tyre.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Arrnubi : 09-05-2004 mė 07:15

Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •