Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 19 prej 19
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime

    Bekim Budo rrefen per historine

    Dossier IV

    Dokumente sekrete hedhin dritė mbi veprimtarinė e Shėrbimit tė fshehtė shqiptar pas Luftės sė Dytė Botėrore dhe kombinacionet e Mehmet Shehut me zbulimet e huaja

    “Gjenerali”: Mehmeti mė tregoi kur dilnim pėr gjah se ēfarė i tha Stalini nė Moskė pėr Enverin

    Bekim Budo

    Gjenerali” kėtė herė shpjegon pėrpara hetuesit (Sekretarit) se ē“bisedonte me Mehmet Shehun menjėherė pasi ky u kthye nga studimet nė Moskė. Ai tregon me detaje se gjatė gjuetisė nė Karaburun shkėmbenin mendime me Mehmetin pėr shumė ēėshtje tė karakterit sekret. Shehu kishte aq besim te “Gjenerali” sa t“i tregonte kėtij tė fundit edhe pėr disa probleme qė kishte pasur pas kundėrshtimit tė jugosllavėve, qė Mehmeti tė ishte nė Ministrinė e Mbrojtjes. Ai i rrėfehet mikut si e thirri Stalini nė Moskė pak pėrpara se tė largohej prej andej dhe si u bė e mundur emėrimi i tij ministėr i Brendshėm, me porosi tė Stalinit. Si e spostuan jugosllavėt edhe Haxhi Lleshin, qė edhe pėr ta emėruar nė Presidiumin e Kuvendit Popullor u desh ndėrhyrja e Hoxhės. “Gjenerali” rrėfehet pėrpara “Sekretarit” edhe pėr dijeninė e tij pėr lidhjet mes funksionarėve tė lartė tė Ministrisė sė Brendshme me jugosllavėt edhe pas prishjes sė marrėdhėnieve mes dy vendeve, madje deri nė vitin 1957. “Gejenerali” ishte njė agjent dopio-rol. Ai e pranon kėtė fakt edhe pėrpara “Sekretarit” (hetuesit). Mendohet se pothuajse tė gjithė agjentėt e Shėrbimit tonė tė fshehtė ishin tė tillė. Po t“i kthehemi historisė, vėrejmė se njė nga agjentėt dopio-rol pas ēlirimit tė Shqipėrisė, ka qenė dhe agjenti shqiptar me pseudonimin “Berlini“, qė pėrmendet edhe nė deponimin e tė penduarit nė numrin e sotėm tė gazetės, rekrutuar nga “Gjenerali”, zėvendėsministėr, qė mbulonte Sigurimin e Shtetit. Ky person mbante lidhje me agjenturat jashtė shtetit. “Berlini” ishte njė inetelektual shqiptar nga radhėt e aristokracisė, qė kishte mbaruar studimet nė Francė, qė para luftės. Gjatė Luftės Nacional-ēlirimtare mbahej nė lidhje nga misionarė tė huaj, ndėrsa pas ēlirimit tė vendit e mori nė lidhje togeri francez Cochet. Ndėrkohė, atij i kishin fiksuar, edhe disa takime tė fshehta, me majorin anglez Smith. Nė kėto kondita, siē del nga dosja, ai arrestohet nė mėnyrė sekrete dhe, pasi zbėrthehet si agjent i huaj, rekrutohet me material komprometues, nga zėvendėsministri, “Gjenerali” dhe njė nėnkolonel e kėshilltar jugosllav. Dosja e tij nuk regjistrohet nė kartotekė, nuk i hapen kartela, sipas rregullit tė pėrgjithshėm, dhe nuk figuron nė librin qendror tė agjenturės sė fshehtė. Versioni i dytė mund tė jetė zhdukja pa lėnė gjurmė e kėtyre materialeve. Mundet, siē u bė gjatė viteve 1967-1968, pas rėnies sė Rankoviēit nė Jugosllavi, ku u asgjėsuan shumė materiale dokumente me vlerė ruajtje operative dhe historike, duke i justifikuar si “shkelje tė Platformės sė Sigurimit”, tė ketė ndodhur kėshtu edhe nė vendin tonė…. Nė dosjen “Berlini” nuk ka shėnime nga drejtues eprorė, si dhe vlerėsime pėr informacionet e shumta qė ai ka dhėnė. Deri nė vitin 1949, tė dhėnat e tij, nė masėn 70 pėr qind bėnin fjalė sidomos pėr intelektualė, qė kishin studiuar nė Perėndim, tė cilėt, nė pėrgjithsi, konsideroheshin “agjentė tė zbulimeve perėndimore”, si dhe pėr intelektualė, qė kishin mbaruar Shkollėn Teknikė tė Fulcit, Shkollėn Bujqėsore tė Dakės etj., pa bėrė vlerėsime pėrkatėse, diferencimet e tyre, gjė qė tė jep tė kuptosh pėr sygjestionimin e tij, nėpėrmjet dhėnies sė vijave tė sjelljes, detyrave, ekspozimit para tij tė personave qė sigurimi “kishte interesa operative”. Pas viteve 1949-1950, informacionet nė dosje tė raportuara nga “Berlini”, bėnin fjalė, shumica pėr agjenturėn serbe dhe mė vonė pėr atė Lindore, ku vendin e parė e zinte agjentura sovjetike. Pas viteve 1956-1960, shumica e tė dhėnave tė tij bėnin fjalė pėr “elementin antiparti” dhe lidhjet e tyre, qė ai orientohej se ku do t’i takonte, gjatė vendeve tė internimit, lidhjet e tyre familjare ose shoqėrore nė qytete tė ndryshme, gjatė kohės sė verės, nė plazhe, te gratė sovjetike dhe lidhjet e tyre, qė ishin ose jo nė survejim pa bėrė dallimin dhe diferencimin e tyre, tė qėndrimit, mbi bazėn e konceptit, qė po zinte vend tė, “agjentomanise”. Nė vazhdim biseda interesante e “Gjeneralit” me “Sekretarin”.

    vijon nga numri i kaluar

    Kjo dosje ekspozohet pėr herė tė parė. Dėshmia ėshtė dhėnė pas vetėvrasjes sė Mehmet Shehut nė Hetuesinė e Pėrgjithshme. “Sekretari” ėshtė pseudonimi i hetuesit qė ka marrė nė pyetje dėshmitarin. Ndėrsa “Gjenerali” ėshtė njė nga drejtuesit e lartė tė Sigurimit tė Shtetit. Pseudonimet e tyre pėrdoren pėr arsye tė ruajtjes sė sekretit profesional, pasi dosja, qė do tė lexoni, sipas ligjit, duhet tė ruaj koifidencialitetin e personave pėr mė shumė se 50 vjet. Sipas kėtij ligji, kėto materiale duhet tė zbardhen me emra realė pas vitit 2080. Pendimi i “gjeneralit” ka nisur qė pėrpara vetėvrasjes sė Mehmet Shehut, kėtė e dėshmon edhe njė denoncimi i tij (gjithmonė sipas dokumenteve arkivorė) depozituar nė kėtė dosje. Megjithatė, sipas “sekretarit”, “Gjenerali” nuk ishte i vetėm, pasi mė parė kishin deponuar edhe emra tė njohur tė hierearkisė shtetėrore si ministri i Drejtėsisė, Bilbil Klosi, dhe komandanti i Gardės sė Republikės nė atė kohė, Ēelo Arrėza. “Gjenerali” ėshtė penduar, pasi ėshtė ballafaquar me materialet e dosjes “Shehu”, dhe ėshtė shprehur se e ka kryer veprimtarinė e tij nė mbėshtetje tė Mehmet Shehut pa ndėrgjegje. “Gjenerali” dhe “sekretari” jetojnė edhe sot.

    Sekretari: Jo, jo nuk bėn keq. Sa mė shumė e mė mirė t’i sqarojmė problemet, aq mė pak pėshtjellime do t’i mbeten historianėve tanė tė shquar.
    Gjenerali: Po ja, kur ai (Mehmeti) erdhi nga Moska, pas disa ditėsh, vajtėm pėr gjah, pėr derra, nė Karaburun, dhe nė njė moment pushimi, kur ishim vetėm mė tha: “… Jugosllavėt mė dėrguan dosjen time, qė e kishte hapur Koēi nė KGB dhe disa ditė para se tė vija nė Shqipėri, pasi mbarova studimet ne akademi mė thirri Stalini, nga mėnyra se si me pyeti, se si mė kėrkoi sqarime, pėr disa probleme, unė kuptova se ata ishin nė dijeni tė plotė, mbi personin dhe tė shkuarėn time, pėr tė dhėnat qė mė akuzonin pėr agjent tė huaj, pėr marrėdhėniet e mia me Enverin dhe Titon, sidomos kur ky i fundit i kėrkoi Enverit, qė unė tė mos qėndroja nė detyrėn e shefit tė shtabit tė Ministrisė sė Mbrojtjes, por nė njė ministri tė parėndėsishme, siē ishte ajo e Komunikacionit, ku punova bashkė me Qemalin (Klosi). Stalini mė pyeti pastaj pėr Enverin dhe shtroi pyetjen nėse ishte ai borgjez. Unė iu pėrgjigja se Enveri ishte njė udhėheqės i madh dhe i pėrkushtuar pėr popullin e tij, aq sa ishte dhe internacionalist. Atėherė ai reagoi me superlativa pėr tė, duke thėnė: “Dėgjo shoku Shehu, tė gjeni gjeneralin mė tė zotė dhe tė siguroni Enverin me njė trup rojesh tė zgjedhur, sepse ai nuk i takon vetėm popullit tė vogėl shqiptar…”. Pastaj kėrkoi ambasadorin Ēuvahin dhe i dorėzoi njė letėr personale pėr Hoxhėn, ku, siē e mora vesh, mė vonė ai, i propozonte qė unė tė bėhesha ministėr i Brendshėm …”.
    Sekretari: Kėtė fakt unė nuk e di dhe njė problem i tillė nuk ėshtė diskutuar as dhe njė herė. Unė di atė qė thatė ju pėr Titon, para se Koēi t’u dėrgonte dosjen e Mehmetit, ata kishin mendime tė mira pėr tė, kėtė e mėsuam edhe nga Kristo Themelko, ish-anėtar i Byrosė Politike, i cili ja tha nė sy atij nė plenumin e 11-tė tė KQ tė PKSH-sė, qė u mbajt nė Shkollėn e Dakėve nė Tiranė, dhe konkretisht: “Titua mė tha qė tė bėja presion nė Byro, qė Mehmeti tė zgjidhej ministėr…. Kur shkonim nė Beograd, ty tė priste Titua tė parin dhe jo mua edhe pse ti s’ishe anėtar byroje. Nė njė rast kur ishim bashkė, ti i the Titos dhe jo unė se nėn udhėheqjen dhe komandėn supreme tė shokut Tito, ushtritė tona do tė bėhen tė pathyeshme…”, ndėrsa Koēi Xoxes dhe Beqir Ballukut ai u tha po nė sy: “… Ju dhatė pėlqimin pėr pranimin e njė divizioni jugosllav nė Korēė, pėr t’u mbrojtur nga grekėt…”, kurse ata tė dy heshtėn…. Mund tė na sqaroni gjeneral, pėr tė hedhur sadopak dritė nė kėto fakte?
    Gjenerali: Pas dėrgimit tė dosjes sė Mehmetit nė Beograd, Dushani si dhe pėrfaqėsuesit e OZN-ės dhe mė vonė ata tė UDB-sė, po bėnin njė lojė, mbi bazėn e njė skenari, qė ne ishim nė dijeni: Nga njėra anė kritikohej hapur Mehmeti, ndėrsa “underground”, pra nėn dhe’, na bėnin presion qė ai tė bėhej ministėr i Mbrojtjes. Nga ana tjetėr, dėrgonin “informacione”, qė nuk ishin gjė tjetėr, por dizinformacione tė pastėrta pėr kuadro tė shėndetshėm dhe tė ndershėm, se gjoja ata ishin agjentė tė lidhur me zbulimet e huaja. Nė kasafortėn time kisha mbi 20-30 informacione tė kėsaj natyre, pėr tė cilat kishim vėshtirėsi, pėr t’i verifikuar dhe pėr tė nxjerrė tė vėrtetėn nė shesh. Kishte mbi 5 tė dhėna pėr Haxhi Lleshin, qė e nxirrnin atė si agjent tė Inteligjent Servisit anglez. Nė fillim, ai ishte ministėr i Brendshėm e hoqėn shpejt dhe e vunė drejtor kuadri nė Ministrinė e Mbrojtjes, por dhe kėtu nuk donin jugosllavėt, pasi ai gjatė luftės kishte shfaqur hapur antisllavizmin. Kėtė nuk ja falte OZNA, por edhe Tito. U desh ndėrhyrja e Hoxhės, pas vdekjes se Omer Nishanit, qė ai tė bėhej President, por u luftua deri nė fund….
    Sekretari: Pra, sipas jush, edhe pas ēlirimit tė vendit, Ministria e Punėve tė Brendshme ishte vėnė nė shėnjestėr tė jugosllavėve, pėr tė patur aty kuadro drejtues tė lidhur me tė, me qėllim realizimin e ėndrrės sė tyre pėr ta patur Shqipėrinė Republikė tė shtatė tė tyre, dmth.. qė ne tė kishim tė njėjtin fat si edhe me Kosovėn e kosovarėt.
    Gjenerali: Ėshtė e vėrtetė. Kėtė ēėshtje unė e kam trajtuar nė letrėn time, qė jua kam dėrguar. Ata nė thes kishin Koēi Xoxen. Me tė komunikonte shefi im Dushani dhe kėshilltarėt, qė i propozonin atij njerėzit e tyre, t’i themi fansat e tyre, pėr t’i futur nė Ministrinė e Brendshme nė sektorė tė rėndėsishėm tė saj, nė shėrbimin e fshehtė, i cili nuk mund tė kontrollohej nga askush dhe nga asnjė organizėm, qoftė parlamentar, qoftė ekzekutiv, apo partiak, sepse asnjėri nuk mund tė njihej me agjentin dhe ta kontrollonte atė, pėr tė nxjerrė konkluzionin, nėse ai ishte vėrtet agjent nė shėrbim tė interesave tė kombit, apo agjent dopio-rol, me anė tė tė cilėve, kuadro tė lartė mund tė mbanin lidhje me padronėt e tyre, siē do tė mundohemi tė hedhim dritė pėr disa prej tyre, qė mbanin lidhje, qysh nga koha e luftės dhe ato nuk i shkėputėn, edhe pse politika kishte ndryshuar rrėnjėsisht.
    Sekretari: Veē, ēfarė na ke shkruar, dini raste tipike pėr sa thatė?
    Gjenerali: Deri nė vitin 1957, kishim tė dhėna se disa kuadro tė lartė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme mbanin lidhje me agjentė ndėrlidhės me Legatėn jugosllave nė Tiranė, dhe konkretisht me Rexhep Xhijen, Radivoj Gjeniē, Svetozar Koēishin dhe Savo Bozhidaroviēin. Nė analizėn vjetore tė vitit 1956, qė ėshtė e shėnuar edhe nė procesverbalin e mbledhjes, u raportua se dy diplomatė jugosllave survejoheshin nga Sigurimi i Shtetit. Ministri i asaj kohe ndėrhyri: “… Kush ju ka thėnė tė merrni nė survejim kėta diplomatė? Pse kėrkoni tė prishni marrėdhėniet shtetėrore me Jugosllavinė?…”. Nė mbledhje merrte pjesė dhe kryekėshilltari sovjetik, kolonel Grebenik. Nė njė kohė qė ishte zhvilluar Konferenca e Tiranės dhe ju politikisht jeni i mirinformuar pėr kėtė. Agjentja ndėrlidhėse DH.L., i dėrgonte tė fala ministrit nga rezidenti jugosllav Svetozar Koēiē. Agjentja ndėrlidhėse “Zana“ lidhte Panajot Plakun me Svetozar Koēiēin dhe Rexhep Xhijen. Njė fakt qė na kishte rėnė nė sy me kohė ishte se nė fillimet e hetimeve morėn pjesė vetė ministrat e kohės dhe pėr ta, sipas rregullave, duhet tė pasqyroheshin nė dokumente, tė cilėt mungojnė. Konkretisht, Koci Xoxen nė fillim e merr nė parahetim M.Shehu, ndėrsa e heton Bedri Spahiu, i cili e sygjestionon gjatė, pothuajse, gjithė kohės, duke e pyetur pas ēdo pėrgjigje: “Sekretari i Pėrgjithshėm ka patur dijeni, ose a ka urdhėruar ai pėr kėtė veprim”, e tė tjera qė duhet tė sqaroheshin. Nė parahetimin e Dhora Lekės mori pjesė Kadriu. Nė parahetimin e Teme Sejkos morėn pjesė Beqiri dhe Kadriu, Feēor Shehu do tė mbulonte hetimin e Beqir Ballukut….
    Sekretari: Unė nuk do tė isha shumė dakord pėr sa thatė lidhur me kontrollin nga ana e partisė, ku kam parasysh Komitetet e Partive, Aparatin e KQ tė PPSH, komisionet, Presidiumin e Kuvendit etj., tė cilėt shikonin me vigjilencė platformėn e punės sė kėtyre organeve, ku sintetizohej vija e partisė….
    Gjenerali: Parimisht, ju keni tė drejtė. Por, praktikisht, ju nuk i njini sa duhet praktikat. Sidomos nė veprimtarinė e fshehtė, kishte hapėsira, ku nuk funksiononte kontrolli administrativ, ai shtetėror, por edhe ai partiak. Konkretisht, mė kujtohet qė njė funksionar i lartė i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme mbante nė lidhje njė agjent tė rėndėsishėm, tė cilin nuk e regjistronte nė kartotekė, e kishte rekrutuar, bie fjala, nė burgun e Burrelit dhe e “arratiste” jashtė shtetit, me vijė sjellje, pėr t’u futur nė emigracion jashtė dhe pėr tė fituar besimin e emigrantėve me anė tė njė personi me influencė, qė do ta rekomandonte. Pėr kėtė agjent kishte dijeni vetėm ministri ose edhe ndonjė zėvendėsministėr, apo nė raste tė veēanta, edhe ndonjė person konfidencial e konspirativ…. Shoku sekretar, do tė mundohem t’ua shpjegoj mė vonė kėtė problem qoftė edhe me ndonjė shembull tipik, ilustrues, si pėr shembull te dosja “Berlini”, ku kėto qė iu thashė ravijėzohen mjaft qartė.
    Sekretari: Dakord gjeneral! Kemi kohė pėr t’u futur nė tentakulat e shėrbimeve tė fshehta. Unė njė gjė kam merak. Kur ju thatė se mori pjesė nė parahetime, ky apo ai, dyshoni pėr ndonjė devijim, shmangie nga objekti i hetimit?
    Gjenerali: Unė nuk kam ndonjė dokument qė ta provoj, por nga pikėpamja e respektimit tė ligjit, ministri etj., nuk kanė tė drejtė tė fillojnė hetimet, kemi patur njė drejtori qė merrej me to, qė cakton hetuesit e ēėshtjeve dhe miraton planet hetimore. Nga ana tjetėr, unė nuk hedh poshtė gjithė procesin hetimor, duke pohuar atė qė thashė pak mė parė, shumė procese, sidomos pėr agjentėt e huaj, kanė mjaft prova bindėse, tė cilat janė vėrtetuar edhe me mjete tekniko-shkencore, janė bėrė ballafaqime, kombinacione tė fshehta me letra, janė ekspozuar nga persona tė tretė dhe persona tė pavarur pseudonime reale, parulla lidhjeje dhe kundėrparulla. Janė vėrtetuar dhe provuar nė rrugė tė fshehtė dhe ligjore lidhjet me agjenturat e huaja, detyrat qė ato u kanė dhėnė, si dhe sekretet qė ata kanė marrė prej tyre…. Pa e zgjatur, unė kam bindjen, qofsha i gabuar, se ata qė kanė marrė pjesė nė parahetime kanė patur frikė pėr probleme qė ata do tė nxjerrin, qė mund edhe t’i implikonin dhe mendonin, se po tė dilnin nga disa burime, e kanė patur tė vėshtirė pėr t’u mbrojtur dhe pėr tė bindur sidomos Hoxhėn, i cili, me sa duket, kishte dhe kanale tė tjera verifikimi dhe pėr tė mos i ekspozuar ato, pėr tė mos ua bėrė publike, gjithnjė thoshte: “Komplotet tė gjitha i ka zbuluar Partia…”. Cila Parti e Komitet Partie nė Ministri tė Brendshme, B.Karafili? Jo. Ne kemi qenė dėshmitar okular dhe dinim fort mirė hapėsirat qė analizonin dhe mbulonin komitetet nė fjalė….
    Sekretari: Unė nuk do tė isha shumė dakord me parashtrimin tuaj, gjeneral. Sekretari i Parė i njė rrethi kishte kompetenca tė pakufizuara, pėr tė kontrolluar kėto organe nė rrethin brenda juridiksionit tė funksionit tė tij….
    Gjenerali: Nė praktikėn tonė, ky sekretar nuk njihej me personat konkretė, problemet konkrete, pra agjentėt qė vepronin sidomos jashtė shtetit, gjė qė ishte ndaluar nga vetė Hoxha, pėr tė mos u njohur me burimet e informacioneve tė rėndėsishme. Ne, nga ana tjetėr, spekullonim nė kėtė drejtim, duke u fshehur pas punės sė mbyllur, duke i dhėnė asaj pėrmasat e njė kulti dhe besimi, qė nuk kishe nevojė jo mė tė ndėrhyje, por as edhe ta kontrolloje.
    Sekretari: Njė problem, qė unė nuk e kam tė qartė, nga pikėpamja e punės sė fshehtė, ėshtė se ekziston njė lidhje midis Konferencės sė Tiranės sė vitit 1956 dhe ngjarjeve tė mėvonshme antiparti?
    Gjenerali: Unė mendoj se po. U bė plani i arratisjes sė Panajot Plakut dhe u kombinua kjo me vajtjen e Mehmetit nė Moskė, dhe siē me tha ai vetė mė vonė, e kishte takuar Panajotin nė Moskė, i cili ishte bėrė protagonist kryesor i ngjarjeve tė mėvonshme. Agjentja ”Zana” na njoftoi nėpėrmjet ambasadės jugosllave, orėn e datėn e ardhjes nė Pentar tė Shkodrės tė Panajot Plakut me udhėzimet pėrkatėse nga miqtė e tyre sovjetiko-jugosllavė. Mehmeti caktoi njė takim me tė dy zėvendėsministrat e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Nė Konferencėn e Tiranės nuk ishin kryesorėt, qė kėrkonin tė fusnin frymėn e Kongresit tė 20-tė tė PK tė BRSS, Islami, Vinēani, Fidhi apo Ademi. Kėta do tė bėnin mė shumė zhurmė, do tė shfaqnin disa pakėnaqėsi ndaj udhėheqjes dhe vijės sė saj, por kryesorėt kishin marrė udhėzime tė qarta pėr ndryshimin e vijės politike, rishikimin e tė gjitha gabimeve sektare apo oportuniste gjatė gati 15 vjetėve.
    Sekretari: Mua mė duket se nė faqen 20, paragrafi i dytė, e ekzagjeroni kur thoni se “… faktori kosovar, si faktor i jashtėm, ka luajtur njė rol kyē deri nė vitet 1981…”.
    Gjenerali: Sidomos pas viteve 1955, nga ana e shėrbimit tė fshehtė jugosllav u dha sinjali SOS pėr shkak tė pėrshkallėzimit tė demonstratave nė Kosovė, qė pėrcilleshin te shėrbimet tona me konkluzionin: “… Paraqitnin njė rrezik eminent ndaj Federatės Jugosllave, paqes nė Ballkan, si dhe destabilizimit tė saj pėr shkak tė politikės sė Hoxhės dhe regjimit tė tij, qė kėrkojnė nė mėnyrė absurde “Shqipėrinė e Madhe…”. Kėshtu ata intensifikuan veprimtarinė agjenturore tė mbėshtetur fuqimisht nga kėshilltarėt sovjetikė, qė kėtė periudhė vetėm nė Ministrinė e Mbrojtjes kishin ardhur qysh nga viti l947, rreth 54 kėshilltarė, ku pjesa mė e madhe e tyre merreshin me veprimtarinė e fshehtė nė ushtri dhe mė gjerė. Natyrisht, zanati i tyre ishte tė rekrutonin kuadro me perspektivė, tė organizonin rrjete agjenturore….
    Sekretari: Ju vini disa fakte, qė zėnė sfera tė larta jo vetėm tė ushtrisė, por dhe tė Partisė. A i argumentoni dot po tė vijė puna, qė tė diskutohet pėr to?
    Gjenerali: Kemi njė material rreth 300 faqe qė ėshtė pėrpiluar nga njė grup agjenturor, nė vitet 1960, qė do i dėrgohej KGB-sė, nėpėrmjet nėnkolonelit sovjetik Ivan Kollēin i diktuar nga njė ish-anėtar i Byros Politike dhe i kopjuar nga njė agjent i rekrutuar nė Leningrad nga sekretari i Rajkomit, i cili kur punonte nė flotė merret nė lidhje nga Ivani. Parulla e lidhjes ishte: “… Me 10 maj kam njohur A. nė parkun Ekaterina…”. Ndėrsa pėr tė mos u zbuluar nga kundėrzbulimi shqiptar, ata kishin pėrpiluar kodin e thjeshtė tė komunikimit, nga njė fjalor shqip–rusisht i vitit 1954, pėrbri gėrmave pėr tė formuluar informacionet, qė i dėrgonin rezidentėve sovjetikė. Librit, qė u gjet, iu bė ekspertiza shkencore dhe u pėrcaktua ekzaktėsisht autori. Mė 1 korrik 1961, Dushan Mugosha bėn njė mbledhje me krerėt kryesorė tė emigracionit shqiptar nė Kosovė, ku bėn dhe thirrjen: “… Tė bashkohemi nė luftė kundėr armikut tonė tė pėrbashkėt, regjimit tė Hoxhės, sepse tani ėshtė fundi i tyre…”. Nė shtator 1960, Mehmeti u takua “rastėsisht“ me Titon, Randolf Ēėrēillin dhe Koēa Popoviēin, duke shkuar nė sezonin e OKB-sė me vaporin “Kuin Elisabetė”, atėherė njė kolegu im i rregulloi atij takimet me Titon nė kuvertėn e anijes, ku mori pjesė dhe ministri i Jashtėm jugosllav, Koēa Popoviē. Takimi zgjati rreth gjysmė ore. Po kėshtu u takua edhe me Randolfin, qė siē e dini ka qenė njė nga kuadrot kryesor tė MI-6 angleze, pra tė organit kryesor tė zbulimit anglez gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, dhe nė atė kohė, ju e dini, qė ai ishte pranė shtabit tė Titos, si i dėrguari i tė atit, Ēėrēillit….
    Sekretari: Po, po kėtė tė fundit e kam marrė vesh edhe nga njė burim tjetėr. Pra, ju mendoni se me kėto pak fakte kishte njė koordinim tė veprimtarisė sė fshehtė tė zbulimit sovjetik me atė jugosllav?
    Gjenerali: Madje, jam i sigurtė nga faktet e shumta qė disponoj. Ata kėrkonin ndryshime tė shpejta nė Shqipėri, ēka pėrfitimi ishte reciprok. Nga njė anė rusi siguronte bazėn ushtarake tė Pashalimanit, duke kontrolluar krahun jugor e tė djathtė tė NATO-s, pra si Italinė, Greqinė dhe Spanjėn, ndėrsa serbi mbante nė “zap” kosovarėt, pra “irredentistėt”, qė kėrkonin me tė drejtė bashkimin me Shqipėrinė, pėr vėnien nė vend tė padrejtėsisė sė shekujve tė kaluar.
    Sekretari: Mirėpo, me sa jam i informuar, vitet “60-tė shėnojnė edhe njė intensifikim tė ”Luftės sė Ftohtė“ midis dy superfuqive.
    Gjenerali: Po, ėshtė e vėrtetė. Nė kėtė kohė, nė arenėn ndėrkombėtare, kishte filluar njė luftė e ashpėr agjenturore. Agjentėt sovjetikė po i shoqėronte njė krizė, sidomos nė rekrutimet me motive ideologjike ose dhe politike, shkallė- shkallė agjentura patriotike po zėvendėsohej nga agjentura dopio–rol, e cila po komercializohej. Agjenti potencial i KGB-sė, koloneli Anatoli Dolnicin, kaloi nė Perėndim, nė vitin 1962, rrjedhojė e tė cilit shėrbimi sekret sovjetik humbi lidhjet me rreth 150 agjentė, qė vepronin vetėm nė territorin e SHBA-sė. Koloneli tjetėr sovjetik, Oleg Penkovski, kuadėr i lartė i zbulimit ushtarak sovjetik, nė vitin 1962 kaloi nė Perėndim, i rekrutuar nga zbuluese Neville Vynne. Penkovski dha informacione tė rėndėsishme pėr shtetin sovjetik, sidomos pėr reagimet e vėrteta sovjetike pėr ngjarjet e Kubės sė bashku me tė dhėna tepėr sekrete pėr agjenturėn: “… Nė vitin 1962, midis 5200 diplomatėve sovjetikė nė Perėndim, tė akredituar nė pėrfaqėsitė e tyre jashtė shtetit nė 72 vende tė botės rreth 3000 ishin kuadro tė shėrbimit tė fshehtė…”. E bujshme ėshtė nė tė njėjtėn kohė edhe dizinformacioni i bėrė nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Informacionit tė KGB-sė, me qėllim sabotimin e Samitit tė Fuqive tė Mėdha nė Paris. Thelbi i dizinformimit ishte: “… Bashkimi Sovjetik nuk dispononte mjete pelengimi dhe interceptimi tė avionėve dhe objekteve tė tjera nė lartėsi tė mėdha…”. Amerikanėt, pėr tė vėrtetuar saktėsinė e kėtij “informacioni”, dėrguan nė hapėsirėn ajrore tė Bashkimit Sovjetik avionin U-2 tė lartėsirave tė mėdha me pilot zbuluesin me gradėn major Francis Gary Pauers. Avioni u rrėzua, sepse ata i kishin raketat e lartėsive tė medha, majori u zu rob dhe u shkėmbye me kolonelin sovjetik Rudolf Abel, i kapur nga FBI, si rrjedhojė e rekrutimit tė zėvendėsit tė tij, Hajanem. Kėshtu, Hrushovi gjeti pretekstin e avionit spiun dhe refuzoi tė shkonte nė mbledhje…. Shėrbimet sekrete sovjetike dhe amerikane gjatė kėsaj periudhe lėshuan rreth tokės secili nga 145 satelitė spiunė me detektorė infra tė kuqe me sensibilitet tė madh fotografimi dhe depėrtimi…. Me kėto pak fakte, argumentohet dhe ashpėrsimi i marrėdhėnieve tė tyre si nė sferėn agjenturore ashtu dhe atė politike, qė do tė ndikonte patjetėr edhe nė marrėdhėniet me shtetin tonė.

    * Punonjės nė arkivin e Ministrisė sė Rendit

    vijon...

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    Intervista III

    Bekim Budo rrėfen enigmat dhe incidentet diplomatike tė Ballukut nė dy vizitat e tij nė Paris, nė fillim tė viteve shtatėdhjetė

    “Si u takua agjenti italian me Beqir Ballukun nė trenin e linjės Paris-Romė”

    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Nė pjesėn e parė tė rrėfimit tė tij, Bekim Budo shpjegoi vizitat mjekėsore tė Mehmet Shehut nė Paris, ku, midis tė tjerave, interesant ishte takimi i kėtij tė fundit me ish-kryeministrin francez, Shaban Delmaz. Ndėrsa nė numrin e djeshėm tė gazetės “Panorama”, ai tregoi se si e thirri Llambi Peēini, me porosi tė Kardi Hazbiut pėr t“i dhėnė njė detyrė tepėr speciale dhe sekrete, pėr tė cilėn nuk duhet tė fliste me asnjeri. Pra, mbi bazėn e njė fondi, rreth 300 mijė dollarė, nga llogaria sekrete e Ministrisė sė Brendshme, do tė kėrkonte nė Paris, nė bashkėpunim me Javerin, njė vilė, e cila duhet tė siguronte kushtet e sigurisė si dhe tė kishte komoditetin pėrkatės, pėr udhėheqėsin e lartė tė PPSH, Enver Hoxha, i cili kishte gjithnjė nostalgji pėr kryeqytetin e Francės. Kėtu ai rrėfen edhe vėshtirėsitė, qė do tė vazhdonin me pėrplasje klanesh, pro dhe kundėr, debate tė Byrosė Politike si dhe hetuesi tė gjata pėr tė.

    Debatin nė Byro e kishte ndezur Haki Toska, qė kishte marrė informacion, pėr vilėn e Enverit, nga zėvendėsdrejtori i Drejtorisė sė Sigurimit, Jaup Dabulla. Ish-punonjėsi i Sigurimit tė Shtetit, nė mumrin e tretė tė intervistės sė tij, flet pėr enigmat e dy vizitave tė Beqir Ballukut nė Paris, nė vitet 1972 dhe 1974, ku sqaron vėshtirėsitė e ruajtjes sė tij dhe “vėrshimin” e zbulimeve tė huaja drejt delegacionit tė lartė ushtarak, qė kishte shkuar nė Paris pas njė vizite tė suksesshme nė Kinė. Budo shprehet gjithashtu edhe pėr organizimin e udhėtimit pjesė-pjesė tė delegacionit nga Parisi nė Bari dhe mė pas me avion tė posaēėm ushtarak nė Tiranė. Po ashtu, nė kėtė numėr i intervistuari shpjegon edhe disa takime tė ish- ministrit tė Mbrojtjes me zbulues italianė. Nė vazhdim pėr tė mėsuar mė shumė rreth ngjarjes mė tė mistershme tė viteve shtatėdhjetė, qė i kushtuan jo vetėm largimin nga kreu i ushtrisė, por edhe pushkatimin, do t“i lexoni nė intervistėn interesante tė Bekim Budos, ekskluzive pėr “Panorama”.

    Si e morėt detyrėn pėr tė shoqėruar nė vizitėn e tij nė Francė Beqir Ballukun, ministėr i Mbrojtjes i Shqipėrisė?
    Beqir Balluku mbulonte nė rrugė partiake edhe Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Pra, ai informohej pėr tė gjitha problemet kryesore qė dilnin nė rrugė tė fshehtė jashtė dhe brenda territorit tė Republikės sė Shqipėrisė nė atė kohė. Njė ditė mė thirri nė zyrė Rexhep Kolli, zėvendėsministėr i Punėve tė Brendshme, qė mbulonte edhe shėrbimet e Drejtorisė sė Dytė tė Sigurimit tė Shtetit. Nė zyrėn e Kollit ishte edhe Llambi Peēini. Rexhepi na paraqiti situatėn qė dilte nga njė informacion i Drejtorisė sė Zbulimit Politik, ku mėsuam interesimin e madh tė zbulimeve tė huaja pėr lėvizjen e delegacionit ushtarak shqiptar si dhe shėrbimin e Beqir Ballukut nė Paris. Gjithashtu zėvendėsministri Kolli na informoi se Beqiri ishte i sėmurė dhe qėndronte i shtruar nė Klinikėn e Udhėheqjes nė Tiranė, qė nė atė kohė ishte pas selisė sė Presidencės. Aty ishte edhe Drejtoria e Pritjes sė delegacioneve tė haja si dhe Drejtoria e Shėrbimit tė udhėheqjes. Rexhep Kolli na ngarkoi me detyrėn qė tė takonim Beqir Ballukun nė Klinikė dhe tė bisedonim me tė pėr problemin e shėrbimit nė Francė. Mbas rreth 20-30 minutash, nė klinikė mbėrriti Enver Hoxha. Kryeinfermierja njoftoi shpejt Beqirin, i cili nuk kishte kohė tė vishej, pasi ishte me pizhama, dhe me hyrjen e tij qėndroi gatitu. Pas pėrshėndetjeve, Enveri i tha Beqirit qė tė shtrihej nė krevat, ndėrsa ky i fundit e refuzoi kėrkesėn e Hoxhės. Mbaj mend se Enver Hoxha, midis tė tjerave, i tha: “Beqir, ty partia tė do tė ri dhe jo me mbipeshė, qė tė pengon nė punėt e shumta qė ke me ushtrinė, por me njė konstrukt normal pėr tė qenė nė krye tė punėve”. Mė kujtohet qė pas kėsaj e urdhėroi Ballukun tė peshohej. Beqiri me pėrtim shkoi drejt peshores ku rezultoi se kishte kaluar tė 100-tat, pra saktėsisht ai ishte 119 kilogramė. Enveri, pas kėsaj la porosi se krahas vizitave tė shumta mjekėsore qė ministri i Mbrojtjes do tė bėnte nė Paris, nė klinikat mė tė mira atje, tė paktėn tė binte nga pesha 20-25 kilogramė. Kėshtu, mjeku i shquar Ahmet Kamberi pėrpiloi dietėn e rėnies nga pesha me kohėzgjatje njė muaj. Pasi pėrpiluam dokumentet pėrkatėse sė bashku me Beqirin, Llambi Peēinin, Ahmet Kamberin si dhe shoqėruesat personalė tė ministrit tė Mbrojtjes, u nisėm pėr nė Paris. Atje Beqir Balluku iu nėnshtrua analizave komplekse mjekėsore si dhe ushqimit me dietė tė rreptė, qė pėrbėhej kryesisht nga zarzavate dhe shumė pak mish dhe ushqime tė tjera kalorike. Nga ana tjetėr, ai bėnte shėtitje tė gjata, qė shkonin nga 5-7 kilometėr, nga Shamp d“Mars-Trokadero deri Shans Elize, e ndonjėherė deri te Harku i Triumfit, pėr tė rėnė nga pesha ēdo ditė nga 750 gramė. Ky rregull u mbajt pėr gati 20 ditė.

    A paraqiste vėshtirėsi pėr shėrbimin tuaj shėtitja e zgjatur nė vende publike e Beqir Ballukut?
    Shėrbimi francez kishte marrė masa tė fshehta pėr ruajtjen e tij. Ndėrsa grupi i shoqėrimit i ndihmuar mjaft nga personeli i ambasadės sonė atje kryente detyrat e marra pėr kėtė shėrbim. Interesant ėshtė fakti se Beqiri filloi tė vuante shumė nga mungesa e ushqimit, me tė cilin ishte mėsuar dhe e kompesonte kėtė duke parė vitrina dhe sidomos dyqanet e mishit. Ai rrinte me minuta tė tėra dhe shihte kasapėr duke prerė mish. Beqiri herė pas here thoshte: “Kėta nuk janė kasapė, por operatorė. Shi mo shi, si e ndajnė mishin”. Shpesh herė Beqiri qeshte me kasapėt. Nė shumicėn e bisedave me tė, ai pėrmendte ushqimin qė hante nė Tiranė. Ai lavdėronte gjellėt e sė shoqes Taibesė, sidomos byrekėt e saj. Taibeja ishte nga Berati dhe kishte trashėguar prej qytetit tė saj njė mjeshtėri tė artit tė kuzhinės.

    Ju kujtohet ndonjė incident nga ky shėrbim?
    Me Beqirin na ndodhėn disa incidente. Ai kishte lexuar nė njė gazetė njė njoftim se nė Mulin Ruzh (Mullirin e Kuq), kishin ardhur dy autobusė me maturante nga Serbia. Disa nga femrat maturante, pasi kishin shkuar tė psonisnin nė dyqane tė shtrenjta si nė Trekuart, Samariten, Preintems, kishin shpenzuar tė gjitha paratė qė dispononin dhe pas kėsaj ishin tė detyruara tė pozonin nė kabarenė e Mulin Ruzh. Beqiri na urdhėroi tė shkonim nė rrugėn Sansebastian pėr tė parė nėse ishin tė vėrteta kėto qė thuheshin. Shkuam nė atė rrugė, ku bėhej tregtia e “mishit tė bardhė”, e prostitutave dhe Beqirit i kapi veshi fjalėn “balė” dhe mė pyeti se ē“do tė thoshte ajo fjalė. I thashė se ishte njė zhargon qė kishte tė bėnte me shitjen e kėtyre prostitutave, shumica e tė cilave ishte nė moshė shumė tė re. Beqiri u indinjua shumė dhe u mallėngjye dhe mė kanė mbetur nė mendje fjalėt qė mė tha nė kėtė moment: “Parisi me gjithė kėto bukuri dhe vepra madhėshtore arti paska dhe gjėra tė llahtarshme turpi, ku poshtėrohet nė mėnyrė ēnjerėzore femra, qė ėshtė seksi mė delikat dhe burimi i jetės. Nė Shqipėri emancipimi i femrės ėshtė vepra madhore qė kemi bėrė”. Incidenti i dytė ndodhi me Llambi Peēinin. Drejtori kishte dy ditė qė nuk ishte bėrė “i gjallė”. Beqiri mė kėrkoi ta gjeja Peēinin, pasi donte tė bisedonte njė problem serioz me tė. Pyeta shoqėruesit e tjerė, por asnjėri nuk dinte gjė pėr vendndodhjen e tij e madje askush nuk e kishte parė. Beqiri mori nė telefon ambasadėn dhe bisedoi me Javer Malon, i cili i thotė se Llambi kishte marrė dy tufa me lule dhe “pezhonė” e njė atasheu tė ambasadės dhe nuk dihej se ku kishte shkuar. Pasi u informua pėr kėtė, ministri i Mbrojtjes mė pyeti, duke mė shkelur syrin: “A e njeh mirė Llambin ti?”. Iu pėgjigja se deri-diku e njihja. Ai mė shkeli pėrsėri syrin dhe vazhdoi: “Ēfarė Llambi ėshtė ai. Duhet tė ketė shkuar te dy ruset”.

    Sa ditė qėndruat nė Paris?
    Ndenjėm rreth njė muaj. Mė kryesorja ėshtė se Beqiri nuk e mbajti rreptėsisht ashtu siē duhej dietėn, pas 15 ditėsh ai filloi tė hante mish dhe tė tjera ushqime kalorike dhe nisi tė shtonte nė peshė. Gjithnjė druhej se si do t“i dilte pėrpara Enverit, sepse ai e kishte porositur qė tė binte nė peshė rreth 20-30 kilogramė, ndėrsa ky po shtonte. E gjithė kjo u shoqėrua edhe me njė humor tė keq tė tij gjatė kėtyre ditėve. Mė kujtohet qė nė njėrėn prej ditėve mė thirri nė dhomė dhe mė tha: “Ē“mendim ke qė tė marr nga Tiranė tre kėngėtarė tė muzikės popullore midis tyre dhe Fiqrete Rexhėn”. I shpjegova se nuk kishim para tė mjaftueshme pėr kėtė punė. Madje, ato qė dispononim nuk na dilnin pėr tė pėrfunduar shėrbimin. “Mirė, tha ai, por nuk keni burime tė tjera rezervė. Ja pėr shembull, ato tė fondit sekret”. Ju pėrgjigja negativisht dhe e sqarova se kisha vetėm ato para qė mė kishte dhėnė Qamil Peshqeshi, drejtor i Drejtorisė Speciale tė Shėrbimeve tė Udhėheqjes.

    Ēfarė mbani mend nė shoqėrimin dytė qė i bėtė Beqir Ballukut nė Paris?
    Pėrpara se tė flas pėr kėtė dua tė tregoj edhe bisedėn me Kadri Hazbiun pėr tė na dhėnė detyrėn pėr sigurimin e delegacionit ushtarak qė shkonte nė Kinė. Ministri Hazbiu mė thirri nė zyrėn e tij sė bashku me zėvendėsdrejtorin e Drejtorisė sė Zbulimit Ushtarak, Haki Keta, dhe na dha detyrė, tė cilėn e konsideroi tepėr tė rėndėsishme pėr faktin e interesimit tė disa zbulimeve tė huaja pėr objektin e kėsaj vizite nė Kinė, pėr misionin, marrėveshjet, armėt e reja tė rėnda qė do tė kėrkoheshin nga Kina dhe tė tjera. Kadriu mė tha porosi personalisht qė tė takoja zbuluesin ushtarak kinez Li, atashuar pranė ambasadės sė vendit tė tij, nė Paris. Secili do tė jepte parullėn e njohjes, qė, sipas ministrit, dinte edhe shqip edhe frėngjisht.

    Cila ishte situata e pėrgjithshme e zbulimeve tė fshehta brenda dhe jashtė vendit nė kohėn e vizitės sė Beqir Ballukut nė Kinė?
    Pikėsėpari, ishte bėrė njė mbledhje sekrete nė Priskė tė Tiranės, ku kishin asistuar edhe disa anėtarė tė Byrosė Politike, midis tyre Beqir Balluku, Petrit Dume dhe Manush Mytiu, si sekretar Parė i Rrethit tė Tiranės etj. Nė kėtė mbledhje, asistonte edhe njė zyrtar i lartė ushtarak kinez i dėrguar nga Ēu En Lai, qė gjatė diskutimit tė tij hodhi idenė, me porosi edhe tė Ēu En Lait, pėr tė bėrė njė pakt bashkėpunimi midis Jugosllavisė, Shqipėrisė dhe Rumanisė. Kjo marrėveshje binte ndesh me politikėn e kohės, ndjekur nga shteti ynė dhe zhvlerėsonte shprehjen e Mao Ce Dun, pėr ndihmėn ushtarake reale qė ai do tė jepte nė rast tė ndonjė sulmi tė mundshėm ndaj Shqipėrisė. Ēu En Lai njėkohėsisht e hidhte poshtė Maon, pasi Kėshilli i Lartė i Mbrojtjes nė Kinė kishte marrė njė vendim sekret pėr mosdaljen e ushtrisė kineze nga territoret e saj. Nė krye tė kėtij komisioni nė atė kohė ishte Ten Siao Pin. Ky fakt konfirmohet nga ish-sekretari i Departamentit tė Shtetit amerikan, Kisinger, qė nė librin e tij “Diplomacia”, shpjegon se gjatė vizitės me Presidentin amerikan, Nikson, shokėt kinezė i kishin thėnė se ushtria e tyre nuk del jashtė territorit tė saj. Pas kėsaj po pėrgatitej vizita e delegacionit ushtarak nė Kinė. Beqiri mua dhe Hakiut na tha se do ta ēonim atė deri nė Kinė dhe pastaj tė niseshim nga atje pėr nė Paris, ku do tė vinte edhe Beqiri me gjithė delegacionin ushtarak qė vizitonte Kinėn, gjė qė nuk ishte parashikuar nė planin tonė miratuar nga Kadri Hazbiu me urdhėr tė Enver Hoxhės.

    Ē“ndodhi pas kėsaj?
    Ne shkuam nga Pekini nė Paris, pėrgatitėm situatėn pėr pritjen dhe sigurimin e delegacionit ushtarak. Pas disa ditėsh, erdhi delegacioni ushtarak nė Paris, tė cilin e priti edhe ambasadori kinez sė bashku me atasheun ushtarak. Nė kėtė kohė, sipas buletinit tė shėrbimeve tė fshehta situata ishte tepėr e acaruar. Tė huajt kėrkonin informacion pėr marrėveshjen ushtarake tė Shqipėrisė me Kinėn. Gjithashtu, kėto shėrbime ishin tė interesuara pėr llojin, sasinė e armėve tė reja dhe tė rėnda qė vendi ynė do tė merrte nga shteti aziatik. Mė tė interesuarit ishin zbulimet serbo-ruse dhe ato greke.

    Mund tė na thoni diēka rreth masave qė morėt pėr ruajtjen e sekretit dhe sigurinė e delegacionit tė lartė ushtarak?
    Nė radhė tė parė informuam pėr situatėn e krijuar. Njėkohėsisht, pas dy-tri ditėsh, erdhi urdhri nga Kadriu, qė na bėnte me dije pėr kthimin e delegacionit tonė nga Parisi nė Tiranė. Madje, nė urdhėr pėrcaktohej qė domosdoshmėrisht tė ndiqej itinerari; me tren nga Parisi nė Bari dhe atje do tė mbėrrinte avioni qeveritar pėr tė na marrė. Me tė marrė urdhrin e Kadri Hazbiut sė bashku me Haki Ketėn pėrgatitėm mėnyrėn se si do t“ia parashtronim kėtė Beqir Ballukut. Hakiu mė tha se mė takonte mua tė bėja informimin e ministrit tė Mbrojtjes, pasi isha pėrfaqėsuesi i Drejtorisė sė Dytė. Kėshtu bėra. Shkova te dhoma e Beqirit dhe i shpjegova se si do tė ktheheshim nė Tiranė, nė bazė tė urdhrit tė Kadri Hazbiut, kuptohet me porosi tė Enverit. Ndėrkohė, Balluku ishte tepėr i mėrzitur, sepse mori njoftimin pėr vdekjen e nėnės sė tij. Nga ana tjetėr, kishte mėrrė vesh nga Hito Ēako se ai me njė pjesė tė gjeneralėve do tė ktheheshin me Stlian Sallabandėn me vetura pėr nė Tiranė. Mė pas, Beqir Balluku mė tha se duhet tė bisdoja domosdoshmėrisht me Hito Ēakon, ku ta informoja kėtė tė fundit pėr urdhrin e Kadriut. Ai mė porositi qė pas bisedės me Hiton ta informoja pėr reagimin e tij. Veprova sipas porosisė sė ministrit. Takova Hito Ēakon dhe me qetėsi i shpjegova urdhrin e ministrit tė Punėve tė Brendshme. Hito u pėrgjigj tepėr i nxehur: “Kudo do tė fusni hundėt ju xhandarėt e Kadriut”. I thashė se mė vinte keq pėr sjelljen e tij dhe se unė kisha transmetuar vetėm njė urdhėr tė eprorit tim tė lartė, qė ishte pėrgjegjėsi kryesor pėr sigurinė e kėtij shėrbimi. Pėrveē kėsaj, Hito kėmbėnguli se nuk do ta zbatonte kėtė urdhėr. Pas kėsaj bisede, shkova pėrsėri te Beqiri. Pasi e vura nė dijeni pėr debatin me Hiton, ai i nxehur mė urdhėroi: “Sille Hiton kėtu!”. Isha prezent kur Beqiri i foli Hito Ēakos me tone tė ashpra dhe pa u pėrmbajtur fare duke e qortuar pėr atė sjellje tė pahijshme me mua. Me urdhėr tė Beqirit premė biletat dhe me makinat e ambasadės nisėm pjesėn kryesore tė delegacionit me Hiton nė krye pėr nė Bari. Nė tė njėjtėn kohė njoftuam avionin qeveritar qė tė priste nė Bari. Pasi kreva kėto detyra, mė thirri Beqiri pėrsėri nė zyrė dhe mė tha: “Njoftoni Javer Malon pėr pamundėsinė time pėr tė shkuar me tren nė Bari si dhe gjendjen e rėndė psikologjike, nė tė cilėn ndodhem”. Bėmė radiogramin, i cili urdhėronte qė Beqiri tė kthehej sipas dėshirės me avion. Ndėrkohė, pasi i thamė Beqirit pėr itinerarin, ai ishte i kėnaqur dhe ishte tėrėsisht dakord dhe premė biletat. Por ndodhi qė Beqiri tė ndryshonte mendje dhe na tha qė tė anulonim biletat, pasi ai donte qė tė shkonim me tren nė Romė, tė qėndronim atje dy ditė dhe mė pas tė shkonim nė Bari me makinat tona. Nė fakt kėshtu u veprua.

    Keni ndonjė mbresė nga udhėtimi me tren nga Parisi nė Romė?
    Po. Mė ēuditi fakti se, sapo hipėm nė tren, te dera u prezantua pėrgjegjėsi i trenit, i cili i tha nė italisht Beqirit: “Mirė se erdhe o president i mbrojtjes shqiptare nė trenin tonė!”. Beqiri mė pyeti se nga e njihte dhe nga e dinte pėrgjegjėsi funksionin e tij. Nuk dija se ēfarė t“i thosha. Hymė nė vagonin e rezervuar pėr ne. Aty erdhi mė pas edhe pėrgjegjėsi dhe nisi bisedėn me Beqir Ballukun, duke i rithėnė se ishte pėrgjegjės i trenit, por dhe zėvendėspresident i shoqatės sė gjuetarėve tė Romės. Kėshtu biseda mori karakter shoqėror. Nė bisedė e sipėr italiani thotė: “Shqipėria do tė kthehet nga Perėndimi”. Ndėrsa Beqiri i shpjegonte atij se vendi ynė kishte rrugėn e tij tė zhvillimit dhe se nuk i takonte as Perėndimit dhe as Lindjes. Italiani insistonte nė thėnien se regjimi komunist nė Shqipėri do tė shembej, ndėrsa ministri i Mbrojtjes e kundėrshtonte, duke i thėnė se faktor i madh pėr mbrojtjen e komunizmit ishte Kina Popullore. Pėrgjegjėsi i ndėrhyri, duke u shprehur: “Pas Rusisė e ka radhėn Kina pėr tė kaluar nė Perėndim”. Nė kėtė kohė, italiani kishte sjellė nė dhomėn e trenit dhe disa shishe verė “Kianti”. Duke pirė verė biseda u bė mė e lirė. Beqiri e pyeti italianin nėse ai kishte ndonjė zagar tė ndonjė race tė mirė. Pėrgjegjėsi i trenit i premtoi ministrit njė qen gjahu tepėr tė mirė dhe tė lirė. Kėshtu lamė takim dhe tė nesėrmen, pasi e kishim lėnė takimin, morėm prej tij qenin e racės. Tė nesėrmen Beqiri donte tė shkonte te njė tregtar qė quhej Fioreti, qė nė bazė tė tė dhėnave tė fshehta ishte funksionar i zbulimit italian dhe kishim urdhėr qė diplomatėt nuk duhet tė vinin te dyqani i tij. Mirėpo nė praktikė ndodhte e kundėrta, pasi ai dyqan frekuentohej shumė nga shqiptarėt, sepse ai mbante dy lloj ēmimesh, fabrike dhe tregu, qė, me sa kuptohej, subvencionoheshin nga zbulimi italian. Ėshtė fakt se pas dy-tri vjetėsh ai dyqan falimentoi, megjithėse kishte njė xhiro tė madhe kryesisht nga shqiptarėt. Kėto probeleme ja bėra prezent edhe Beqirit, bashkė me Ymer Berberin, sekretarin e parė tė ambasadės. Ministri nuk i mori parasysh ato qė i thashė, me pretekstin se nuk kishin ēfarė t“i bėnin atij. Beqiri donte tė blinte atje njė radio dhe shkuam me kėmbėnguljen e tij. Shkuam tė nesėrmen nė Bari me makinat e ambasadės. Balluku kėrkoi tė bėnte njė drekė dhe unė i shpjegova qė drekė nuk ka tė drejtė njeri tė japė pėrveē Kryeministrit, Enver Hoxhės dhe Haxhi Lleshit. Ai nguli kėmbė pėr kėtė dhe ashtu vepruam, por ndėrkohė pėrpiluam njė dokument qė e bėmė kėtė me urdhėr tė Beqirit.

    U konsiderua shkelje kjo qė bėtė nė Bari?
    Po. Me t“u kthyer nė Tiranė, Qamil Peshqeshi mė dha urdhėr tė likuidoja llogaritė e shėrbimeve me Beqir Ballukun. Llogaria mbeti pėr njė kohė tė gjatė e palikuiduar. Pas disa ditėsh merr nė telefon Beqir Balluku, i cili mė kėrkoi tė shkoja nė zyrėn e tij. Sapo mbėrrita atje, pėr tė dy shėrbimet, nga sekretari i tij ishte bėrė njė dokument i shpenzimeve, qė, sipas llogarive tė mia kishte njė shumė prej 3 mijė dollarėsh tė pajustifikuar. Beqiri mė priti mirė dhe me krijoi ambient dhe mė nxori njė konjak “Kurtvuazie” si dhe cigare “Malboro”. Sipėr nė krye tė shkresės kishte vendosur; Dokument pėr shpenzimet e delegacionit ushtarak Miratohet B.Balluku dhe poshtė, pėrfaqėsuesi i Drejtorisė sė Dytė dhe emrin tim si dhe nė tė djathtė sekretari i tij. Pas 15 minutash bisedė, Beqiri mė tha qė ta firmosja dokumentin. Unė iu shmanga me qėllim, pasi nuk isha prezent pėr njė pjesė tė mirė tė shpenzimeve dhe shkova tė raportoj pėr kėtė te drejtori i Drejtorisė sė Dytė, Llambi Peēini. Mė pas shkova tek Adil Ēarēani dhe i tregova dokumentin, qė ishte firmosur nga ne pėr shpenzimet e paligjshme bėrė nga Beqiri nė Bari tė Italisė. Ai tha se duhet tė prisnim dokumentin e shpenzimeve. Me tė shkuar nė shtėpi mė thanė se mė kėrkonte urgjent Llambi Peēini. E mora nė telefon nė shtėpi dhe mė kėrkoi disa shpjegime nė lidhje me kėtė shėrbim dhe mė pas mė tha se duhet tė shkoja nė Vlorė tė pushoja te vilat dhe pėr kėtė nuk do tė njoftoja askėnd. Shkova dhe qėndrova disa ditė atje.

    Si u zhvilluan ngjarjet mė tej?
    Edhe atje ku pushoja nuk mė lanė tė qetė. Pas dy a tri ditėsh, erdhi njė inspektor i kontroll-revizionit tė Kryeministrisė. Mė kujtohet qė e kishte mbiemrin Prifti. Ky mė ftoi pėr njė kafe nė turizmin e Vlorės. Fillimisht mė pyeti gjerė e gjatė rreth shėrbimeve jashtė shtetit dhe mė pas hyri nė temė. “Pashė, tha ai, nė Drejtorinė e Pritjes njė dokument qė nuk ishte firmosur nga ju. Nėse keni ndonjė dyshim pėr vjedhje tė personave pėrgjegjės pėr kėtė punė thuaje se do tė mbetet gjithēka midis nesh. Por, mund edhe t“ua thuash nė sy atyre personave, sepse je edhe ti person pėrgjegjės”. Mė ēuditi me kėto fjalė miku nga Tirana dhe pa e zgjatur fare i thashė se nuk kisha dyshime pėr njeri dhe se mbi tė gjitha nuk kisha pse tė dilja dėshmitar pėr askėnd. Kėtu e konsiderova tė mbyllur bisedėn me tė. Mė kujtohet se nė kėtė kohė kishte filluar njė fushatė kundėr Beqir Ballukut dhe drejtuesve tė tjerė tė Ministrisė sė Mbrojtjes pėr shpėrdorime financiare. Mė ēuditi fakti se pse tė gjitha kėto iu raportuan Enver Hoxhės, nė njė kohė qė kėtij tė fundit nuk i ishin treguar tė tjera materiale, ku faktoheshin dėmtimet e rėnda nė ekonomi si pėr shembull nė naftė, ku pėr tre a katėr puse tė thellė ishin shpenzuar plot 20 milionė dollarė, apo pėr tri magazinat e Durrėsit, ku mbaheshin makineri e pajisje qė shkonin nė disa milionė dollarė. Tė gjitha kėto ishin raportuar nga Dega e Shtatė, e Ekonomisė, e Sigurimit tė Shtetit. Kėto materiale nuk i ishin dhėnė Enverit, gjithnjė me pretekstin se gjoja nuk duhet ta shqetėsonin “udhėheqėsin”. Madje, nga buletine sekrete ishin marrė tė dhėna, disa edhe tė inēizuara nė biseda tė lira, ku zbulues sovjeto-serbė nė simpoziume kishin marrė kontakte me inxhinierėt tanė dhe u kishin ngarkuar atyre detyra pėr sabotimin e ekonomisė, e sidomos nė naftė, pasi kėtė e justifikonin me faktin se po tė ngelej Shqipėria pa naftė do tė kthehej nga Lindja, sepse, sipas tyre, nė Perėndim nuk e pranonin. Edhe njėherė e pėrsėris se dyshoj pėr njė kombinacion kundėr Beqir Ballukut...

    vijon nesėr

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    Intervista IV

    Bekim Budo, nė vazhdim tė rrėfimit tė tij, shprehet pėr bashkėpunimin e gruas sė ish-kryeministrit Shehu me drejtues tė Ministrisė sė Brendshme

    “Enigmat e takimit sekret tė Fiqretit me Feēorin nė Vjenė”

    Me porosi tė Mehmetit, ajo i tha ish-zėvendėsministrit tė Brendshėm se nga hetimi i Ballukut s'duhet tė dilte asgjė

    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Nė fillim tė rrėfimit tė tij pėr gazetėn “Panorama”, Bekim Budo shpjegoi vizitat mjekėsore tė Mehmet Shehut nė Paris, ku, midis tė tjerave, interesant ishte takimi sekret i kėtij tė fundit me ish-kryeministrin francez, Shaban Delmaz. Ndėrsa nė numrin e dytė tė intervistės, ai rrėfen se si e thirri Llambi Peēini, me porosi tė Kadri Hazbiut pėr t“i dhėnė njė detyrė tepėr speciale dhe sekrete, pėr tė cilėn nuk duhet tė fliste me asnjeri. Kėshtu, mbi bazėn e njė fondi, rreth 300 mijė dollarė, nga llogaria sekrete e Ministrisė sė Brendshme, kėrkoi nė Paris, nė bashkėpunim me Javer Malon, njė vilė, e cila do t“i pėrshtatej komoditetit pėrkatės, pėr udhėheqėsin e lartė tė PPSH, Enver Hoxha, i cili kishte gjithnjė nostalgji pėr kryeqytetin e Francės.

    Kėtu ai rrėfen edhe vėshtirėsitė, qė do tė vazhdonin me pėrplasje klanesh, pro dhe kundėr, debate tė Byrosė Politike. Debatin, sipas Budos, e ndezi Haki Toska, qė mori informacion, pėr vilėn e Enverit, nga zėvendėsdrejtori i Drejtorisė sė Sigurimit, Jaup Dabulla. Ish-punonjėsi i Sigurimit tė Shtetit, nė mumrin e tretė tė intervistės, foli pėr enigmat e dy vizitave tė Beqir Ballukut nė Paris, nė vitet 1972 dhe 1974, ku sqaron vėshtirėsitė e ruajtjes sė tij dhe “vėrshimin” e zbulimeve tė huaja drejt delegacionit tė lartė ushtarak, qė kishte shkuar nė Paris pas njė vizite tė suksesshme nė Kinė. Budo ka deklaruar pėr gazetėn gjithashtu edhe pėr organizimin e udhėtimit, pjesė-pjesė, tė delegacionit nga Parisi nė Bari dhe mė pas me avion tė posaēėm ushtarak nė Tiranė. Po ashtu, ai shpjegoi edhe disa takime tė ish-ministrit tė Mbrojtjes me zbulues italianė. Mė tej, ai tregoi edhe disa ngjarje tė mistershme tė viteve shtatėdhjetė, qė i kushtuan Ballukut jo vetėm largimin nga kreu i ushtrisė, por edhe pushkatimin, nė numrin e sotėm ish-punonjėsi i zbulimit tė jashtėm hedh dritė mbi disa fakte tė rėndėsishme historike tė viteve “74-“75, ku mė interesant ėshtė takimi nė Vjenė i Fiqret Shehut me Feēorin, qė shkoi nė kryeqytetin austriak gjoja si i sėmurė. Kėto dhe tė tjera ngjarje tė asaj kohe do t“i lexoni nė pjesėn e fundit tė intervistėn interesante tė Bekim Budos dhėnė ekskluzivisht pėr gazetėn “Panorama”.

    A keni ndonjė kujtim nga shėrbimet me zėvendėsministrin e parė tė Brendshėm dhe drejtorin e Sigurimit tė Shtetit, Feēor Shehun?
    Po. Pėrpara qershorit tė vitit 1974, mė thirri nė zyrė Kadri Hazbiu dhe mė pyeti nėse dija gjermanisht. I thashė se dija tė komunikoja nė atė gjuhė, por jo siē komunikoja nė gjuhėn frėnge. Atėherė, ai mė urdhėroi tė shkoja me shėrbim jashtė shtetit, nė Austri, me zėvendėsministrin e parė tė Sigurimit tė Shtetit, Feēor Shehun, qė ishte i sėmurė dhe ndodhej nė atė kohė nė Spitalin Ushtarak. Po ashtu, ai mė tha se duhet tė shkoja e ta takoja Feēorin dhe tė bisedoja me tė lidhur me dokumentacionin e domosdoshėm, qė duhej pėr tė shkuar jashtė shtetit si pasaportat, vizat, tė dhėnat rreth sėmundjes e tė tjera. Kadriu mė porositi qė tė isha i kujdesshėm dhe tė mos e lija Feēorin asnjėherė vetėm dhe do tė bashkėpunoja ngushtė me Sefer Ramėn pėr sigurimin e zėvendėsministrit tė Brendshėm, si gjatė lėvizjeve tė tij, ashtu edhe gjatė qėndrimit nė spital. Shkova nė spital pėr tė takuar Feēorin dhe mbaj mend se atje ishin tė pranishėm edhe disa oficerė dhe midis tė tjerėve edhe shefi operativ i Gardės sė Republikės. Feēori sa mė pa mė tha: “Ty tė caktuan pėr tė kryer kėtė detyrė. Unė e dija se ishte ngarkuar me tė Serveti, zėvendėsdrejtor i Sigurimit tė Shtetit”. I thashė se mė kishte caktuar nė kėtė shėrbim Kadri Hazbiu, i cili ma dha vetė drejtpėrdrejt detyrėn. Atehėrė ai pa e zgjatur u shpreh se duhet tė merresha urgjentisht me dokumentacionin e shėrbimit. Pas disa ditėsh u nisėm pėr nė Austri. Nė Vjenė na priti i ngarkuari me punė dhe Sefer Rama, atasheu i ambasadės sonė atje. Filluan vizitat nė njė nga spitalet e Vjenės, konkretisht nė klinikėn e profesorit tė madh Felinger, i cili ishte mik i vendit tonė. Bashkė me Seferin i referuam Felingerit sėmundjen e Feēor Shehut dhe ai urgjentisht e shtroi zėvendėsministrin qė tė bėnte analizat komplekse. Nga analizat nuk doli qė i sipėrpėrmenduri nuk rezultoi i sėmurė. Pėrkundrazi, nė dorėn e djathtė, Feēori kishte njė tip ekzeme dhe mjekėt tanė dyshonin pėr probleme tė mėlēisė dhe sėmundje tė tjera tė rrezikshme pėr jetėn e tij. Felingeri na thirri nė zyrėn e tij dhe na komunikoi rezultatet e analizave dhe duke qeshur tha: “Zėvendėsministri ėshtė shėndoshė e mirė dhe nuk ka asnjė problem nga ndonjė sėmundje tė brendshme dhe asnjė problem pėr spitalin dhe klinikėn tonė”. Mė bėri pėrshtypje fakti se njė infermiere, me origjinė “polake”, rreth 25 vjeēe, simpatike, herė pas here hynte nė dhomėn e Feēorit. Nė kėtė kontekst, zėvendėsministri na kėrkonte, pėr tė mos qenė prezent, tė dilnim dhe tė shėtisnim Vjenėn. Pėr sa kohė ishim atje ne, nuk i kushtonim shumė rėndėsi dhe nuk kishim paragjykime pėr sa ndodhi, pėrkundrazi e quanim njė gjest dashamirės dhe tejet pozitiv tė tij.

    Nuk iu bėri pėrshtypje dashmirėsia e infermiers ndaj Feēorit?
    Aspak. Pasi ne e dinim se zėvendėsministri, eprori ynė, ishte i hapur dhe komunikonte me tė gjithė. Por, saktėsisht njė nga kėto ditė u ktheva shpejt nė dhomė dhe dėgjova se “polakja” fliste shumė mirė rusisht. Pak ditė mė parė e kisha pyetur vajzėn nėse dinte rusisht qė tė komunikonim sė bashku dhe ajo e kishte mohuar njė gjė tė tillė. Me thėnė tė drejtėn mė bėri shumė pėrshtypje fakti qė ajo komunikonte me Feēorin nė gjuhėn ruse dhe kėtė ja thashė nė formė shakaje edhe Seferit, qė sapo e dėgjoi qeshi dhe mė tha se kėto punė janė tė ngatėrruara dhe se nuk duhet ta vrisja mendjen. Rėndėsi pėr ne, sipas tij, kishte fakti qė ta siguronim Feēorin e ta kthenim shėndoshė e mirė nė Tiranė. Pas disa ditėsh erdhi nė Vjenė dhe Fiqret Shehu, e shoqėruar me zėvendėsdrejtorin Backa.

    Cila ishte arsyeja e vizitės sė gruas sė Kryeministrit Shehu nė Austri?
    Ajo kishte qenė nė Suedi, ku, me sa di unė, kishte djalin pėr specializim. Mėsova nga Fiqreti qėllimin e ardhjes nė kryeqytetin e Austrisė kur mė tha: “Bekim, tė kemi caktuar me Feēorin, tė cilin e kemi jo vetėm mik shtėpie, por edhe tė afėrm, pėr ta siguruar. Dua prej teje tė mė ēosh nė spital, sepse ai qėnka shumė i sėmurė”. I shpjegova se zėvendėsministri kishte dalė nga spitali, ishte shėndoshė e mirė dhe se nuk duhej tė bėhej merak pėr shėndetin e tij. Tė nesėrmen dolėm me Fiqretin dhe Feēorin nė parkun vjenez. Atje Fiqreti na kėrkoi leje qė ta linim vetėm me Feēorin, pasi kishte njė bisedė familjare me tė. Dua tė theksoj se pas incidentit tė Parisit, gruaja e Kryeministrit sillej mjaft korrekte me ne. Ata tė dy biseduan me njėri-tjetrin rreth 30 minuta.

    Sipas mendimit tuaj ēfarė e detyroi Fiqretin tė vinte urgjentisht nė Vjenė dhe tė takohej me Feēorin?
    Theksoj se nė kėtė kohė kishte filluar tė dilnin probleme pėr Beqir Ballukun dhe grupin ushtarak, apo teorinė e rrėshqitjes. Ishte analizuar problemi i mbledhjes sekrete tė Priskės, qė kishin marrė ngjyrime tė theksuara politike. Kjo mund tė ketė qenė njė nga arsyet, gjė qė u vėrtetua pas disa vitesh, nga buletini i fshehtė si dhe nga deklarimet e Fiqret Shehut, e cila shpjegon dhe argumenton faktin e qėllimit tė vizitės e takimit me Feēor Shehun nė Vjenė. Sipas procesverbalit tė gjyqit, Fiqret Shehu thotė se nė Vjenė i kishte komunikuar zėvendėsministrit porositė e Mehmetit dhe urdhrin e Kadri Hazbiut, qė tė drejtonte hetimet ndaj Beqir Ballukut, proces qė do tė fillonte sė afėrmi. Detyra ishte tė shmagte sa tė mundej implikimet e tyre nė kėtė proces.

    Kemi asistuar nė shumė shėrbime si shoqėrues i personaliteteve tė larta shtetėrore dhe patjetėr tė Mehmet Shehut dhe njerėzve tė tij. A patėt ndonjė problem pėr kėtė fakt?
    Gjatė kėsaj periudhe pata disa probleme shqetėsuese qė, fillimisht, i gjykova si probleme rastėsore tė pėrkohshme, ndėrsa mė vonė, kur i analizova, arrita nė pėrfundimin se disa shokė me pėrgjegjėsi kėrkonin tė mė spostonin nga kėto shėrbime. Kėshtu gjykova nė rastin kur njė shok me pėrgjegjėsi mori njė gazetar nga televizioni shtetėror i asaj kohe, qė zotėronte frėngjishten dhe mė ftoi tė pinim njė kafe, ku filloi tė mė bėnte pyetje nė gjuhėn frėnge. Nė tė njėjtėn kohė mė lėvizte syrin dhe unė i pėrgjigjesha anglisht. Atėherė ky kuadėr i bėri njė letėr informative Kadri Hazbiut, ku i shkruante se unė, qė shkoja me shėrbime jashtė shtetit nė shoqėrimin e personaliteteve tė larta shtetėrore, gjoja nuk kisha dije tė mjaftueshme nė gjuhėn frėnge. Kadriu urdhėroi zėvendėsdrejtorin e Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit, Jaup Dabulla, pėr tė vėrtetuar saktėsinė e informacionit. Kėshtu, Dabulla mė thirri dhe shkuam sė bashku nė Ministrinė e Jashtme, te Reiz Malile, dhe i tha atij se e kishte dėrguar Kadriu, pėr tė mė provuar mua nė dija apo nuk dija frėngjisht. Atėherė Reizi mori edhe njė shok tjetėr nga Ministria e Jashtme dhe filloi tė mė bėnte pyetje tė thjeshta nė frėngjisht. Pasi u pėrgjigja, mori Kadriun nė telefon, duke i thėnė: “Djali qė mė dėrguat e di mė mirė nga unė gjuhėn frėnge”. Pra, me kėtė, Malile zhvlerėsoi informacionin e rremė qė i kishte shkuar Kadriut.

    Ky ėshtė i vetmi rast ku je ndier i spostuar?
    Jo. Pasi njė rast tjetėr do tė ishte ai i shėrbimit me Vito Kapon, nė Paris. Kur u kthyem nga shėrbimi, Vitua i kishte thėnė Hysniut fjalė tė mirė pėr shėrbimin qė kishim bėrė bashkė nė Francė. Kjo bėri qė ai tė propozonte qė ta shoqėroja pėr nė Paris, ku do tė shkonte pėr kurime. Njė ditė na njoftoi pėr vendimin qė kishte marrė. Mė vonė mė thirri Llambi Peēini dhe mė komunikoi se do tė isha pėrgjegjės pėr shoqėrimin e Hysni Kapos nė Paris, duke mė vėnė nė dijeni pėr gjendjen e tij shėndetėsore. Atėherė mora fotografin e Drejtorisė sė Dytė Jani Ristani, dhe shkuam nė zyrėn e Hysni Kapos dhe bėmė disa fotografi pėr dokumentet e shėrbimit. Pas disa ditėsh, kur po bėhej gati gjithēka pėr udhėtimin nė Paris, mė kėrkoi tė shkoja nė zyrėn e tij Llambi Peēini dhe mė komunikoi faktin se mė kėrkonte tė falur Hysni Kapo, pasi nuk mund tė mė merrte me vete nė Paris, me gjithė insistimin e Vito Kapos. Nė vendin tim u caktua zėvendėsdrejtori S.Backa. Pas kthimit tė Hysniut nga Franca, Vitua pati disa ankesa pėr shėrbimin, sidomos nė adresė tė shoqėruesit, tė cilat ia kishte bėrė prezente dhe Enver Hoxhės. Pas kėtyre pretendimeve tė Vito Kapos, Enveri urdhėroi qė S.B., tė largohej nga kėto shėrbime. Mirėpo ky urdhėr nuk u zbatua, pasi nė tė njėjtin funksion personi nė fjalė kaloi nė Drejtorinė e Tiranės. Njė tjetėr incident ndodhi nė Vjenė me Rexhep Kollin, zėvendėsministėr i Brendshėm. Nė kėtė periudhė, korrik-gusht 1974, Jashar Mezenxhiut dhe Rexhep Kollit u kishte ardhur njė zarf nga KQ i PPSH, pasi kėta ishin anėtarė tė tij. Qėndronim nė njė tavolinė nė parkun vjenez dhe pinim kafe. Duke qenė se unė isha i pranishėm, ata filluan tė diskutonin pa emra pėr njė ngjarje tė rėndėsishme me oficerėt nė ushtri, pėr aq sa kuptoja unė. Pasi shkova nė dhomė me Rexhepin, filluam tė bisedonim sė bashku, pasi isha kurioz tė dija se ēfarė po ndodhte. Natyrisht nė fillim ai nuk m“u hap, por mė shkoi mendja te Beqir Balluku dhe oficerėt e lartė nė ushtri, pasi para se tė niseshim me shėrbim po “ziente” njė gjė e tillė. Duke bėrė shaka i pėrmenda disa herė se Beqiri ishte njeri shumė i mirė, shumė i komunikueshėm etj., si dhe po i thosha Rexhepit historinė e tij me kasapėt e Parisit, tė cilėn ja pėrsėrita edhe njėherė. Kolli i inatosur mė bėrtiti, duke mė thėnė: “Lėre se Beqiri e ka prishur punėn”.

    Ēfarė thuhej atėherė pėr tė ashtuquajturin “grupi i ushtarakėve”?
    Kur u kthyem nė Tiranė shkoja vazhdimisht nė shtėpinė e Rexhep Kollit, i cili bėnte dallim nga mjaft kuadro tė lartė tė Sigurimit dhe nuk mbante distancė, siē bėnin tė tjerėt. Vazhdimisht e pyesja lidhur mė kėto ngjarje. Ai mė kishte treguar njė ndodhi, qė kishte tė bėnte me zbulimin e brendshėm dhe tė jashtėm. Pra, nga kėto burime, ishte marrė njė informacion qė bėnte fjalė pėr pėrgatitjet pėr luftė tė Greqisė nė njė sulm tė mundshėm ndaj nesh. Rexhepi pasi kishte marrė informacionin, kishte shkuar nė zonėn e Korēės, Bilisht dhe kishte bėrė verifikimin e tė dhėnave, qė, me sa duket, ishin dhėnė nga burime jo tė besueshėm. Meqenėse mungonte Kadriu nė ministri, Kolli kėrkoi Enver Hoxhėn nė telefon, dhe ai e priti nė njė takim urgjent dhe lexoi informacionet qė kishte pėrpiluar zėvendėsministri. Pasi i pa informacionet, Enveri nuk u bind pėr kėtė situatė dhe menjėherė kishte thėnė: “Shikoni se ky mund tė jetė disinformacion qė ėshtė bėrė nga agjenci qė kėrkojnė tė na fusin nė luftė me grekėt”. Paralelisht, Hoxha dėrgoi pėr ta verifikuar kėtė informacion Petrit Dumen me njė grup ekspertėsh tė zbulimit ushtarak dhe rezultoi ashtu siē kishte thėnė Enveri. Rexhepi tha se pėr kėtė gabim Enveri ishte mjaftuar vetėm me njė vėrejtje, ndėrsa ai priste mė shumė, pasi situata ishte tensionuar. Me kėtė, Rexhepi lidhi edhe problemin e ngjarjeve nė ushtri, ku mė shpjegonte se gabimet e bėra nga Beqiri dhe drejtues tė tjerė tė Ministrisė sė Mbrojtjes ishin tė rėnda. Kjo lidhet edhe me disa teori, qė ata kishin pėrpiluar, qė rezultuan tė gabuara. Pėr shembull, sipas ushtarakėve, qė me goditjen e parė atomike duhet tė zbarazeshin qyetet dhe tė kapeshin malet dhe tė strehoheshin nė shpella, gjė qė binte nė kundėrshtim me teorinė e Artit Ushtarak tė Luftės Popullore. Gjithashtu, Rexhepi, nė bisedė e sipėr, mė tregoi edhe pėr njė rast kur shefi i Shtabit tė Ushtrisė Manēellari, qė u vendos pas Petrit Dumes, kishte bėrė edhe ai njė gabim tė pafalshėm, duke i propozuar Enverit, si Komandant tė Pėrgjithshėm, qė raketat shqiptare tė pajiseshin me mbushje bėrthamore. Enveri i paskėsh thėnė atij: “E ke kėtė mendim tėndin apo tė Shtabit tė Ushtrisė e tė tjerėve”. Tė nesėrmen, Enver Hoxha kėrkoi qė shefi i Shtabit dhe Mehmet Shehu tė shkonin nė zyrėn e tij dhe midis tė tjerave ju thotė: “Ne nuk mund tė pajisim ushtrinė me armė bėrthamore, sepse do tė ishim objektivi kryesor pėr armiqtė tanė dhe do t“u jepnim atyre rast pėr tė na sulmuar. Me kėtė rast do t“u them edhe njė gabim qė kemi bėrė, pse nuk e kemi venė nė Kushtetutė ndalimin e prodhimit dhe pajisjes me armė atomike tė ushtrisė sonė”.

    panorama
    ---------------------

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    Dossier

    Si informonte UDB-nė agjenti shqiptar i dyfishtė, pėr Ibrahim Rugovėn, Rexhep Qosen, Adem Demaēin dhe vėllezėrit Gėrvalla

    Kurthi i Sigurimit pėr tė rekrutuar kolonel Montelin me pije, dashnore dhe dhuna pas kapjes


    Bekim Budo *

    Pas Luftės sė Dytė Botėrore, njė nga kulmet e veprimtarisė agjenturore, ku gjente shprehje teknika dhe mjeshtėria nė mashtrimin e kundėrshtarit, ishte dukuria e re, e pėrpunimit praktik dhe teorik te agjenturės dopiorol, ēka do tė mundėsonte ngritjen nė njė shkallė mė tė lartė tė informacionit dhe dezinformacionit tė kundėrshtarit, tė cilat do tė institucionalizoheshin nė shėrbimet inteligjente dhe do tė pajiseshin me teknikė tė lartė ndėrlidhjeje dhe elektronike, njė pjesė e mirė e sė cilės do tė kamuflohej nė mas media, duke iu pėrshtatur kushteve, rrethanave, kėrkesave tė auditorit dhe nė mėnyrė konstante do tė zbatonte dhe do tė pasqyronte idetė dhe strategjinė e vendimmarrėsve politikė.

    Kėshtu, Inteligjence Servisi anglez krijoi dy organe tė rėndėsishme dezinformimi si: “London Controlling Section“ dhe tjetri “Joint Security Control“, shėrbimi sekret sovjetik, kishte krijuar gjithashtu njė drejtori gjigande dezinformimi me emėrtimin “Drejtoria e Pėrgjithshme e Informaconit”, si dhe “Zyra e Dezinformacionit, Departamenti “D”, “e cila kishte organizuar njė rrjet tė fuqishėm nė masmediumet sovjetike, qė organizonin si dezinformacionin legal ashtu edhe atė ilegal, brenda dhe jashtė territorit tė ish-Bashkimit Sovjetik. Po kėshtu edhe CIA amerikane kishte organizuar veprimtarinė dezinformuese, jashtė dhe brenda territorit tė SHBA-s, nėpėrmjet Foreign Intelligence, nė tė cilin “Unites States Information Board” (USIB-i) dhe analistėt e saj me pėrvojė orientonin drejtimet kryesore tė dezinformacionit, qė shtrihej deri te radiostacionet e fuqishme “Evropa e Lirė“, ”Zėri i Amerikės” si binom se bashkė me informacionin zyrtar tė Departamentit tė Jashtėm tė saj. Agjenti dopiorol ose “dyfaqesh” ėshtė agjenti i rirekurtuar nga njė shėrbim i fshehtė kundėrshtarė, nė shumicėn e rasteve me material komprometues, para ligjeve tė shtetit. Agjenti mund tė kryejė funksione tė ndryshme, mbi bazėn e tė cilave, emėrtohet, si agjent dezinformues, njohės, rekrutues, ndėrlidhės... ose mund tė jetė influent apo me funksion “komun” etj. Nė planin ndėrkombėtarė agjentė dopio-role ishin edhe Kim Filbi, Donald Maklini, Gai Berzhes, edhe pse aktiviteti i tyre nė favor tė zbulimit sovjetik nuk u vu nė dyshim dhe u arkivuan si tė tillė pa hapur dosjet pėrkatėse nga ana e Inteligjence Servisit dhe KGB-sė sovjetike, pėr tė nxjerrė, se kė zbulim kanė informuar dhe cilit tjetėr i kanė derguar dezinformacione tė marra si informacione tė vėrteta.

    Kolonel Monteli

    Kolonel Monteli nė vitet 1967-1968, ishte me detyrėn e atasheut nė pėrfaqėsinė franceze nė Beograd, veē detyrave tė tjera kishte dhe njė detyrė “suplementare” tė grumbullonte informacione sekrete nė drejtim tė inteligjencies kosovare, lidhjeve tė tyre jashtė dhe brenda territorit tė Jugosllavisė, si dhe informacione sekrete pėr Shqipėrinė. Nė kėto vite, ai shikohej shpesh tė udhėtonte nė Prishtinė dhe nė Tiranė dhe nė dy raste ishte kapur gjatė fotografimit tė objekteve tona ushtarake. Duke mos pasur konfirmime tė sakta se pėrse i duheshin informacionet fotografike sekrete kolonelit pėr Shqipėrinė, mbi bazėn e logjikės formale, tė lidhjes sė aktivitetit tė mėtejshėm tė tij, gjatė kohės qė ai kryente detyrėn e atasheut nė vendin tonė, nxjerrim konkluzionin se Monteli mund tė ishte rekrutuar nga zbulimi jugosllav dhe zbatonte detyrat e vėna nga ana e UDB-ės, pėr tė marrė informacion tė specializuar, duke parė mundėsitė, qė ai kishte, lėnia e tij nė plan tė dytė nė sferėn e survejimit, pėr shkak edhe tė marrdhėnieve tė mira me Francėn, paēka qė ajo, historikisht, nė luftė tė fshehtė dhe nė konkurrencė me Italinė, donte tė fitonte terren ndaj saj nė sferėn e inteligjencies, nė kurriz tė vendit tonė…. Pa u zgjatur, mund tė themi se masat e fshehta operative ishin marrė nė mėnyrė tė pėrkryer. Pėrfaqėsia franceze mbikėqyrej me disa bashkėpunėtorė, midis tyre dashnorja e tij, “Bjondina”. Ishte futur me kombinacion njė oficer i ri i zbulimit me inicialet K.M. me gjithė “dashnoren” e tij. Ai kishte pėr detyrė tė suportonte sasinė e madhe tė pijeve alkoolike, pėr tė mbajtur sa mė gjatė kolonelin nė hotel “Dajti”, duke ditur se Monteli e mbante shumė mirė alkoolin. Ndėrkohė u dha sinjali, ishte hapur kasaforta e kolonelit dhe u gjetė njė listė tė disa specialistėve tanė, qė kishin mbaruar pėr studime nė Francė, si dhe nė pėrgjithėsi disa frankofonė, si dhe disa dokumente, qė nga ekspertėt u konsideruan “pa vlerė ruajtjeje tė mėtejshme”…. Ndonėse, siē e theksuam, materialet e fotografuara nuk kishin forcėn e detyrimit ligjor, tė komprometimit tė tij me ligjet e shtetit francez, u procedua pėr rekrutimin e kolonelit me “material detyrues”. Ndaj Montelit u ushtrua dhunė, dhe natyrisht, ai nuk ishte budalla, tė mos pranonte, pasi e njihte zanatin (ndoshta nuk e kishte pėr herė tė parė!), e njihte dhe “forcėn” e materialit detyrues, si dhe “shkallėn” e komprometimit tė tij. Nė gjendje psikologjike tė rėndė ai vuri nė dijeni autoritetet e larta franceze, tė cilėt kryen me shpejtėsi procedurat e kthimit tė tij nė Francė…. Flitej nė atė kohė se ai kishte shkruar njė letėr pėr Presidentin francez Dė Gol, para se tė vdiste nė rrethana tė pasqaruara sa duhet. Ambasadori ynė nė Francė, Javer Malo, kishte vėnė dijeni E.Hoxhėn… Nuk dihet pėrmbajtja e informacionit tė relatuar… Disa fakte tė mėvonshme hedhin pakėz dritė, mbi ecurinė e kėsaj ēėshtje e parė nė optikėn e organizatorėve tė shėrbimit tė fshehtė, nė ngjarjet qė do tė vinin. Sipas dėshmisė sė oficerit tė zbulimit K.M., pjesėmarrės nė kėtė operacion, siē e theksuam, ai kujton se nė njė mbledhje me kuadrot kryesorė tė MPB (zbulim, kundėrzbulim), nė konkluzionet e saj Mehmet Shehu, tepėr i tendosur dhe i prerė kishte thėnė: “… kuadrot kryesore tė zbulimit dhe tė kundėrzbulimit kishin bėrė gabime tė rėnda, kishin hapur kasaforta, ishin futur nė territoret e pėrfaqėsive, duke krijuar precedentė tė rrezikshėm, pėr marrėdhėniet tona diplomatike dhe tregtare me kėto shtete”.

    Gjenerali i zbulimit K.M

    “Gejenerali” ishte njė agjent dopiorol. Ai e pranon kėtė fakt edhe pėrpara “Sekretarit” (Hetuesit). Mendohet se pothuajse tė gjithė agjentėt e Shėrbimit tonė tė fshehtė ishin tė tillė. Po t“i kthehemi historisė, vėrejmė se njė nga agjentėt dopiorol pas ēlirimit tė Shqipėrisė, ka qenė dhe agjenti shqiptar me pseudonimin “Berlini“ rekrutuar nga “Gjenerali”, qė ishte njė zėvendėsministėr, qė mbulonte Sigurimin e Shtetit. Ky person mbante lidhje me agjenturat jashtė shtetit. “Berlini” ishte njė inetelektual shqiptar nga radhėt e aristokracisė, qė kishte mbaruar studimet nė Francė, qė para luftės. Gjatė Luftės Nacionalēlirimtare mbahej nė lidhje nga misionarė tė huaj, ndėrsa pas ēlirimit tė vendit e mori nė lidhje togeri francez Cochet. Ndėrkohė, atij i kishin fiksuar, edhe disa takime tė fshehta, me majorin anglez Smith. Nė kėto kondita, siē del nga dosja, ai arrestohet nė mėnyrė sekrete dhe pasi zbėrthehet si agjent i huaj, rekrutohet me material komprometues, nga zėvendėsministri, “gjenerali” dhe njė nėnkolonel e kėshilltar jugosllav. Dosja e tij nuk regjistrohet nė kartotekė, nuk i hapen kartela, sipas rregullit tė pėrgjithshėm, dhe nuk figuron nė librin qendror tė agjenturės sė fshehtė. Versioni i dytė mund tė jetė zhdukja pa lėnė gjurmė e kėtyre materialeve. Mundet, siē u bė gjatė viteve 1967-1968, pas rėnies sė Rankoviēit nė Jugosllavi, ku u asgjėsuan shumė materiale dhe dokumente me vlerė ruajtje operative dhe historike, duke i justifikuar si “shkelje tė Platformės sė Sigurimit”, tė ketė ndodhur kėshtu edhe nė vendin tonė….

    Njė dosje interesante

    Nė dosjen “Berlini” nuk ka shėnime nga drejtues eprorė, si dhe vlerėsime pėr informacionet e shumta qė ai ka dhėnė, deri nė vitin 1949, tė dhėnat e tij, nė masėn 70 pėr qind, bėnin fjalė, sidomos pėr intelektualė, qė kishin studiuar nė Perėndim, tė cilėt, nė pėrgjithėsi, konsideroheshin “agjentė tė zbulimeve perėndimore”, si dhe pėr intelektualė, qė kishin mbaruar Shkollėn Teknike tė Fulcit, Shkollėn Bujqėsore tė Dakės etj., pa bėrė vlerėsime pėrkatėse, diferencimet e tyre etj., gjė qė tė jep tė kuptosh pėr sygjestionimin e tij, nėpėrmjet dhėnies sė vijave tė sjelljes, detyrave, ekspozimit para tij tė personave qė sigurimi “kishte interesa operative” etj. Pas viteve 1949-1950, informacionet nė dosje tė raportuara nga “Berlini”, bėnin fjalė, shumica pėr agjenturėn serbe dhe mė vonė pėr atė Lindore, ku vendin e parė e zinte agjentura sovjetike. Pas viteve 1956-1960, shumica e tė dhėnave tė tij bėnin fjalė pėr “elementin antiparti” dhe lidhjet e tyre, qė ai orientohej se ku do t’i takonte, gjatė vendeve tė internimit, lidhjet e tyre familjare ose shoqėrore nė qytete tė ndryshme, gjatė kohės sė verės, nė plazhe, te gratė sovjetike dhe lidhjet e tyre, qė ishin ose jo nė survejim pa bėrė dallimin dhe diferencimin e tyre, tė qėndrimit etj., mbi bazėn e konceptit, qė po zinte vend tek “agjentomanistėve”…. Karakteri i kėtij agjenti “dopiorol“ del dhe konfigurohet nė dy-tri drejtime kryesore: Bėhet kombinacioni pėr ta futur atė nė lidhje me sekretarin e III-tė tė legatės italiane nė Tiranė zbuluesin Luēiano Bertolini. Kombinacioni u krye, ndėrsa kushėrira e tij S.F., merr vizė pėr nė Itali, meqė ishte shtetase italiane kėrkon tė riatdhesohet. Ėshtė interesant tė theksojmė se asnjė masė tjetėr sigurimi, nuk pasqyrohet nė dosje, as “vija e sjelljes”, as qėllimi i kombinacionit si dhe pa sqaruar se kush ishte S.F., ēfarė pėrfaqėsonte ajo?…. Nga survejimi i legatės jugosllave nė Tiranė, ishte fiksuar disa herė dhe prezenca e kėtij agjenti. Ishte fiksuar edhe korrespondenca e tij me njė femėr S.B., nė Belgjikė, e cila ishte me origjinė ēeke dhe lidhej me agjenturėn sovjetike…. Gjatė kohės qė ajo punonte si radiondreqėse nė Tiranė ishte rekrutuar nga zbulimi gjerman…. Kėto e informacione tė tjera nuk gjejnė shpjegim, nuk sqarohen…”. “Kushėrira” e tij S.F., mė 18.7.1972, vjen nga Brazili dhe qėndron 2-3 ditė nė Beograd, dhe pastaj hyn nė Shqipėri me dokumente tė rregullta. Gjatė gjithė kohės qė ajo udhėton pėr nė Shqipėri, nuk survejohet, ose tė paktėn mund tė themi nė bazė tė dosjes nuk ka asnjė informacion survejimi nė ngarkim tė saj. Nga informacioni qė jep “Berlini”, kushėrira e tij, takon sidomos kontingjente tė regjistruara tė zbulimeve tė huaja, sidomos bien nė sy kontingjentet franceze dhe serbe….

    Agjenti dibran S.Ll

    Njė varg agjentėsh, qė dėrgoheshin jashtė shtetit nė fillim gjithēka duket nė rregull, mė vonė fillojnė dyshimet. Agjenti dibran S.Ll., sa herė dėrgohesh me detyra nė Dibrėn e Madhe, ai nuk shkonte nė asnjė rast atje ku e rekomandonin, dhe mbijetoi falė zgjuarsisė dhe intuitės sė tij, nuk u kap nga UDB-ja. Njė nga detyrat prioritare tė UDB-sė jugosllave ishte “tė futej nė bashkėpunim me Sigurimin e Shtetit, pasi tė hynin nė territorin tonė” nė mėnyrė tė kamuflonin veprimtarinė e tyre agjenturore pas “rekrutimit”, tė futeshin nė lojė me operativėt, nė terrenin tonė dhe mjediset tona, pėr tė matur nė fillim pulsin, pėr tė zbuluar personat, qė survejonte sigurimi, si dhe pėr tė organizuar dezinformacionin, duke dhėnė madje edhe disa tė dhėna sipėrfaqėsore, edhe pse ishin tė vėrteta, kurrė ato nuk tė ēonin te thelbi i problemit, ndėrsa informacionet e tjera, qė ata “raportonin” ishin fund e krye tė rreme, qė sigurimi tė dilte jashtė objektit tė tij. Agjenti grek “Bleta” nė procesin e Teme Sejkos, mbi bazėn e tė cilit u bėnė disa arrestime, ishte agjent dopiorol. Agjenti jugosllav “Grafomani“, me origjinė nga Padeshi, i Tropojės, qė lidhej me rezidenturėn serbe, qė vepronte nė Tropojė, qysh nė fillim u rekrutua nga Sigurimi dhe ai vazhdonte tė implikonte dhjetėra persona, derisa u dokumentua veprimtaria e tij agjenturore pėr llogari tė zbulimit jugosllav, kishte rekrutuar 3 kontingjente tė kėtij zbulimi dhe pas hetimit dhe ballafaqimit me ta kėrkoi: “… Mosni bre, me lidhni me shkjajtė dhe UDB-nė se jam kosovar, lidhmėni me cilindo shtet, qoftė dhe me CIA-n…”. Pėr ēudi tė tė gjithėve, ky person arratiset “pėr interesa tė larta shtetėrore” nė njė kohė qė akuzonte 2-3 ish-anėtare tė Byrosė Politike si agjentė tė UDB-sė. Nga studimi i njė varg informacionesh dilte edhe njė detyrė e pėrhershme, sidomos e zbulimit jugosllav, tė verifikonte herė pas here nėse kanė ”rol tė dytė”, njė varg personalitetesh nė sferėn politike dhe nė letrat shqipe. Nuk ėshtė e sigurt se ēfarė materialesh dhe informacionesh i janė dhėnė atyre nė rrugė tė fshehtė (ato me siguri do tė dalin nesėr, kur serbėt me bonsens tė bėjnė publikimin e tyre, kur tė futemi bashkė nė Evropėn e Bashkuar), sidomos nga agjenti potent i tyre nė MPB, qė njihej me pseudonimin “Mėhilli” njė gjė ėshtė e sigurtė; qė ata interesoheshin pėr politikanėt e shquar kosovarė: Ibrahim Rrugoven, Adem Demaēin, si dhe pėr publicistėt dhe shkrimtarėt e mėdhenj: Rexhep Qosja, Ismail Kadare, Arshi Pipa etj., ashtu siē interesoheshin tė mėsonin adresat e patriotėve kosovarė qė jetonin nė Perėndim si: Gėrvallėn, Zekėn etj., tė cilėt mė pas edhe u eliminuan prej tyre. Agjentėt dopiorol tė tyre ishin edhe nė bandat qė ata dėrgonin nė Shqipėri, pa pėrjashtuar dhe bandėn e fundit tė Xhevdet Mustafės, qė erdhi pėr tė bėrė terror, dhe ja arriti pjesėrisht qėllimit…. Por jo qėllimin e koduar tė tyre pėr eliminimin e udhėheqėsit kryesor tė asaj kohe.

    Agjenti shqiptar nė Luftėn e Dytė Botėrore

    Gjatė periudhės sė “luftės sė ftohtė” kjo lloj agjenture mori pėrparėsi tė madhe, sepse me anė tė saj, krijohej njė shkėmbim i fshehtė informacioni, nė kampet kundėrshtare, tepėr i vėshtirė pėr t’u zbuluar nga institucionet legale ligjore, duke bėrė tė mundur kamuflimin, pas saj tė aktivitetit real antiligjor, pėr tė arritur objektiva strategjike. Si rregull agjenti “dyfaqėsh” kishte dy dosje, njėrėn prej tė cilave e mbante shėrbimi i fshehtė fillestar, qė kishte bėrė rekrutimin e tij, dhe tjetrėn shėrbimi i fshehtė “kundėrshtar”. Ballafaqimi, nė kushte normale, nė njė situatė tė caktuar tė kėtyre dy dosjeve, do tė pėrcaktonte funksionin real tė kėtij agjenti, se kujt i ka shėrbyer nė esencė dhe kujt i ka dhėnė “grimca informacioni” nė thelb…. Njė nga agjentėt me famė nė funksionin dopiorol, ka qenė dhe shqiptari Diello Barza, qė ėshtė trajtuar nė mėnyrė tė njėnashme nė tė ashtuquajturėn “Ēėshtja Ciceron”. Ai ishte rekrutuar nga zbulimi gjerman para Luftės sė Dytė Botėrore, nga Abvehri. Ishte me origjinė nga malėsia e Tropojės. U krijua pėr tė legjenda sikur “njė anglez, gjeolog, para luftės i kishte vrarė tė atin dhe ai do tė hakmerrej, duke mos u tėrhequr nga vėshtirėsitė dhe privacionet…”. U bė paraqitja e tij nga persona tė tretė, pasi ishte pėrgatitur si agjent nga zbulimi i fshehtė gjerman “Ausser Dienst” dhe filloi punė si kamarier i ambasadorit anglez nė Turqi, Sir Hughe Knatchball Hugessen. Theksojmė se zbulimi gjerman i kishte kushtuar njė rėndėsi tė dorės sė parė Turqisė, duke pėrfituar nga “asnjanėsia“ e saj zyrtare, ndėrsa nė mėnyrė tė fshehtė, segmente tė organeve tė saj bashkėpunonin si me shėrbimet e fshehta gjermane dhe angleze, duke ruajtur ekuilibret. Njė version tė futjes nė ambasadėn angleze tė kėtij agjenti shqiptar e jep nė librin e tij Moiziē “Ēėshtja Ciceron”, por duke e trajtuar vetėm si agjent tė gjermanėve. Pėr futjen e kėtij agjenti kishte dijeni gjenerali Shelenberg, qė ishte shefi i Ausser Dienstit gjerman, gjenerali Kalten Bruner, qė ishte shefi i Shėrbimit Sekret gjerman. Ishte vėnė nė dijeni, g

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    Dossier

    Si informonte UDB-nė agjenti shqiptar i dyfishtė, pėr Ibrahim Rugovėn, Rexhep Qosen, Adem Demaēin dhe vėllezėrit Gėrvalla

    Kurthi i Sigurimit pėr tė rekrutuar kolonel Montelin me pije, dashnore dhe dhuna pas kapjes

    Bekim Budo *

    Pas Luftės sė Dytė Botėrore, njė nga kulmet e veprimtarisė agjenturore, ku gjente shprehje teknika dhe mjeshtėria nė mashtrimin e kundėrshtarit, ishte dukuria e re, e pėrpunimit praktik dhe teorik te agjenturės dopiorol, ēka do tė mundėsonte ngritjen nė njė shkallė mė tė lartė tė informacionit dhe dezinformacionit tė kundėrshtarit, tė cilat do tė institucionalizoheshin nė shėrbimet inteligjente dhe do tė pajiseshin me teknikė tė lartė ndėrlidhjeje dhe elektronike, njė pjesė e mirė e sė cilės do tė kamuflohej nė mas media, duke iu pėrshtatur kushteve, rrethanave, kėrkesave tė auditorit dhe nė mėnyrė konstante do tė zbatonte dhe do tė pasqyronte idetė dhe strategjinė e vendimmarrėsve politikė.

    Kėshtu, Inteligjence Servisi anglez krijoi dy organe tė rėndėsishme dezinformimi si: “London Controlling Section“ dhe tjetri “Joint Security Control“, shėrbimi sekret sovjetik, kishte krijuar gjithashtu njė drejtori gjigande dezinformimi me emėrtimin “Drejtoria e Pėrgjithshme e Informaconit”, si dhe “Zyra e Dezinformacionit, Departamenti “D”, “e cila kishte organizuar njė rrjet tė fuqishėm nė masmediumet sovjetike, qė organizonin si dezinformacionin legal ashtu edhe atė ilegal, brenda dhe jashtė territorit tė ish-Bashkimit Sovjetik. Po kėshtu edhe CIA amerikane kishte organizuar veprimtarinė dezinformuese, jashtė dhe brenda territorit tė SHBA-s, nėpėrmjet Foreign Intelligence, nė tė cilin “Unites States Information Board” (USIB-i) dhe analistėt e saj me pėrvojė orientonin drejtimet kryesore tė dezinformacionit, qė shtrihej deri te radiostacionet e fuqishme “Evropa e Lirė“, ”Zėri i Amerikės” si binom se bashkė me informacionin zyrtar tė Departamentit tė Jashtėm tė saj. Agjenti dopiorol ose “dyfaqesh” ėshtė agjenti i rirekurtuar nga njė shėrbim i fshehtė kundėrshtarė, nė shumicėn e rasteve me material komprometues, para ligjeve tė shtetit. Agjenti mund tė kryejė funksione tė ndryshme, mbi bazėn e tė cilave, emėrtohet, si agjent dezinformues, njohės, rekrutues, ndėrlidhės... ose mund tė jetė influent apo me funksion “komun” etj. Nė planin ndėrkombėtarė agjentė dopio-role ishin edhe Kim Filbi, Donald Maklini, Gai Berzhes, edhe pse aktiviteti i tyre nė favor tė zbulimit sovjetik nuk u vu nė dyshim dhe u arkivuan si tė tillė pa hapur dosjet pėrkatėse nga ana e Inteligjence Servisit dhe KGB-sė sovjetike, pėr tė nxjerrė, se kė zbulim kanė informuar dhe cilit tjetėr i kanė derguar dezinformacione tė marra si informacione tė vėrteta.

    Kolonel Monteli
    Kolonel Monteli nė vitet 1967-1968, ishte me detyrėn e atasheut nė pėrfaqėsinė franceze nė Beograd, veē detyrave tė tjera kishte dhe njė detyrė “suplementare” tė grumbullonte informacione sekrete nė drejtim tė inteligjencies kosovare, lidhjeve tė tyre jashtė dhe brenda territorit tė Jugosllavisė, si dhe informacione sekrete pėr Shqipėrinė. Nė kėto vite, ai shikohej shpesh tė udhėtonte nė Prishtinė dhe nė Tiranė dhe nė dy raste ishte kapur gjatė fotografimit tė objekteve tona ushtarake. Duke mos pasur konfirmime tė sakta se pėrse i duheshin informacionet fotografike sekrete kolonelit pėr Shqipėrinė, mbi bazėn e logjikės formale, tė lidhjes sė aktivitetit tė mėtejshėm tė tij, gjatė kohės qė ai kryente detyrėn e atasheut nė vendin tonė, nxjerrim konkluzionin se Monteli mund tė ishte rekrutuar nga zbulimi jugosllav dhe zbatonte detyrat e vėna nga ana e UDB-ės, pėr tė marrė informacion tė specializuar, duke parė mundėsitė, qė ai kishte, lėnia e tij nė plan tė dytė nė sferėn e survejimit, pėr shkak edhe tė marrdhėnieve tė mira me Francėn, paēka qė ajo, historikisht, nė luftė tė fshehtė dhe nė konkurrencė me Italinė, donte tė fitonte terren ndaj saj nė sferėn e inteligjencies, nė kurriz tė vendit tonė…. Pa u zgjatur, mund tė themi se masat e fshehta operative ishin marrė nė mėnyrė tė pėrkryer. Pėrfaqėsia franceze mbikėqyrej me disa bashkėpunėtorė, midis tyre dashnorja e tij, “Bjondina”. Ishte futur me kombinacion njė oficer i ri i zbulimit me inicialet K.M. me gjithė “dashnoren” e tij. Ai kishte pėr detyrė tė suportonte sasinė e madhe tė pijeve alkoolike, pėr tė mbajtur sa mė gjatė kolonelin nė hotel “Dajti”, duke ditur se Monteli e mbante shumė mirė alkoolin. Ndėrkohė u dha sinjali, ishte hapur kasaforta e kolonelit dhe u gjetė njė listė tė disa specialistėve tanė, qė kishin mbaruar pėr studime nė Francė, si dhe nė pėrgjithėsi disa frankofonė, si dhe disa dokumente, qė nga ekspertėt u konsideruan “pa vlerė ruajtjeje tė mėtejshme”…. Ndonėse, siē e theksuam, materialet e fotografuara nuk kishin forcėn e detyrimit ligjor, tė komprometimit tė tij me ligjet e shtetit francez, u procedua pėr rekrutimin e kolonelit me “material detyrues”. Ndaj Montelit u ushtrua dhunė, dhe natyrisht, ai nuk ishte budalla, tė mos pranonte, pasi e njihte zanatin (ndoshta nuk e kishte pėr herė tė parė!), e njihte dhe “forcėn” e materialit detyrues, si dhe “shkallėn” e komprometimit tė tij. Nė gjendje psikologjike tė rėndė ai vuri nė dijeni autoritetet e larta franceze, tė cilėt kryen me shpejtėsi procedurat e kthimit tė tij nė Francė…. Flitej nė atė kohė se ai kishte shkruar njė letėr pėr Presidentin francez Dė Gol, para se tė vdiste nė rrethana tė pasqaruara sa duhet. Ambasadori ynė nė Francė, Javer Malo, kishte vėnė dijeni E.Hoxhėn… Nuk dihet pėrmbajtja e informacionit tė relatuar… Disa fakte tė mėvonshme hedhin pakėz dritė, mbi ecurinė e kėsaj ēėshtje e parė nė optikėn e organizatorėve tė shėrbimit tė fshehtė, nė ngjarjet qė do tė vinin. Sipas dėshmisė sė oficerit tė zbulimit K.M., pjesėmarrės nė kėtė operacion, siē e theksuam, ai kujton se nė njė mbledhje me kuadrot kryesorė tė MPB (zbulim, kundėrzbulim), nė konkluzionet e saj Mehmet Shehu, tepėr i tendosur dhe i prerė kishte thėnė: “… kuadrot kryesore tė zbulimit dhe tė kundėrzbulimit kishin bėrė gabime tė rėnda, kishin hapur kasaforta, ishin futur nė territoret e pėrfaqėsive, duke krijuar precedentė tė rrezikshėm, pėr marrėdhėniet tona diplomatike dhe tregtare me kėto shtete”.

    Gjenerali i zbulimit K.M
    “Gejenerali” ishte njė agjent dopiorol. Ai e pranon kėtė fakt edhe pėrpara “Sekretarit” (Hetuesit). Mendohet se pothuajse tė gjithė agjentėt e Shėrbimit tonė tė fshehtė ishin tė tillė. Po t“i kthehemi historisė, vėrejmė se njė nga agjentėt dopiorol pas ēlirimit tė Shqipėrisė, ka qenė dhe agjenti shqiptar me pseudonimin “Berlini“ rekrutuar nga “Gjenerali”, qė ishte njė zėvendėsministėr, qė mbulonte Sigurimin e Shtetit. Ky person mbante lidhje me agjenturat jashtė shtetit. “Berlini” ishte njė inetelektual shqiptar nga radhėt e aristokracisė, qė kishte mbaruar studimet nė Francė, qė para luftės. Gjatė Luftės Nacionalēlirimtare mbahej nė lidhje nga misionarė tė huaj, ndėrsa pas ēlirimit tė vendit e mori nė lidhje togeri francez Cochet. Ndėrkohė, atij i kishin fiksuar, edhe disa takime tė fshehta, me majorin anglez Smith. Nė kėto kondita, siē del nga dosja, ai arrestohet nė mėnyrė sekrete dhe pasi zbėrthehet si agjent i huaj, rekrutohet me material komprometues, nga zėvendėsministri, “gjenerali” dhe njė nėnkolonel e kėshilltar jugosllav. Dosja e tij nuk regjistrohet nė kartotekė, nuk i hapen kartela, sipas rregullit tė pėrgjithshėm, dhe nuk figuron nė librin qendror tė agjenturės sė fshehtė. Versioni i dytė mund tė jetė zhdukja pa lėnė gjurmė e kėtyre materialeve. Mundet, siē u bė gjatė viteve 1967-1968, pas rėnies sė Rankoviēit nė Jugosllavi, ku u asgjėsuan shumė materiale dhe dokumente me vlerė ruajtje operative dhe historike, duke i justifikuar si “shkelje tė Platformės sė Sigurimit”, tė ketė ndodhur kėshtu edhe nė vendin tonė….

    Njė dosje interesante
    Nė dosjen “Berlini” nuk ka shėnime nga drejtues eprorė, si dhe vlerėsime pėr informacionet e shumta qė ai ka dhėnė, deri nė vitin 1949, tė dhėnat e tij, nė masėn 70 pėr qind, bėnin fjalė, sidomos pėr intelektualė, qė kishin studiuar nė Perėndim, tė cilėt, nė pėrgjithėsi, konsideroheshin “agjentė tė zbulimeve perėndimore”, si dhe pėr intelektualė, qė kishin mbaruar Shkollėn Teknike tė Fulcit, Shkollėn Bujqėsore tė Dakės etj., pa bėrė vlerėsime pėrkatėse, diferencimet e tyre etj., gjė qė tė jep tė kuptosh pėr sygjestionimin e tij, nėpėrmjet dhėnies sė vijave tė sjelljes, detyrave, ekspozimit para tij tė personave qė sigurimi “kishte interesa operative” etj. Pas viteve 1949-1950, informacionet nė dosje tė raportuara nga “Berlini”, bėnin fjalė, shumica pėr agjenturėn serbe dhe mė vonė pėr atė Lindore, ku vendin e parė e zinte agjentura sovjetike. Pas viteve 1956-1960, shumica e tė dhėnave tė tij bėnin fjalė pėr “elementin antiparti” dhe lidhjet e tyre, qė ai orientohej se ku do t’i takonte, gjatė vendeve tė internimit, lidhjet e tyre familjare ose shoqėrore nė qytete tė ndryshme, gjatė kohės sė verės, nė plazhe, te gratė sovjetike dhe lidhjet e tyre, qė ishin ose jo nė survejim pa bėrė dallimin dhe diferencimin e tyre, tė qėndrimit etj., mbi bazėn e konceptit, qė po zinte vend tek “agjentomanistėve”…. Karakteri i kėtij agjenti “dopiorol“ del dhe konfigurohet nė dy-tri drejtime kryesore: Bėhet kombinacioni pėr ta futur atė nė lidhje me sekretarin e III-tė tė legatės italiane nė Tiranė zbuluesin Luēiano Bertolini. Kombinacioni u krye, ndėrsa kushėrira e tij S.F., merr vizė pėr nė Itali, meqė ishte shtetase italiane kėrkon tė riatdhesohet. Ėshtė interesant tė theksojmė se asnjė masė tjetėr sigurimi, nuk pasqyrohet nė dosje, as “vija e sjelljes”, as qėllimi i kombinacionit si dhe pa sqaruar se kush ishte S.F., ēfarė pėrfaqėsonte ajo?…. Nga survejimi i legatės jugosllave nė Tiranė, ishte fiksuar disa herė dhe prezenca e kėtij agjenti. Ishte fiksuar edhe korrespondenca e tij me njė femėr S.B., nė Belgjikė, e cila ishte me origjinė ēeke dhe lidhej me agjenturėn sovjetike…. Gjatė kohės qė ajo punonte si radiondreqėse nė Tiranė ishte rekrutuar nga zbulimi gjerman…. Kėto e informacione tė tjera nuk gjejnė shpjegim, nuk sqarohen…”. “Kushėrira” e tij S.F., mė 18.7.1972, vjen nga Brazili dhe qėndron 2-3 ditė nė Beograd, dhe pastaj hyn nė Shqipėri me dokumente tė rregullta. Gjatė gjithė kohės qė ajo udhėton pėr nė Shqipėri, nuk survejohet, ose tė paktėn mund tė themi nė bazė tė dosjes nuk ka asnjė informacion survejimi nė ngarkim tė saj. Nga informacioni qė jep “Berlini”, kushėrira e tij, takon sidomos kontingjente tė regjistruara tė zbulimeve tė huaja, sidomos bien nė sy kontingjentet franceze dhe serbe….

    Agjenti dibran S.Ll
    Njė varg agjentėsh, qė dėrgoheshin jashtė shtetit nė fillim gjithēka duket nė rregull, mė vonė fillojnė dyshimet. Agjenti dibran S.Ll., sa herė dėrgohesh me detyra nė Dibrėn e Madhe, ai nuk shkonte nė asnjė rast atje ku e rekomandonin, dhe mbijetoi falė zgjuarsisė dhe intuitės sė tij, nuk u kap nga UDB-ja. Njė nga detyrat prioritare tė UDB-sė jugosllave ishte “tė futej nė bashkėpunim me Sigurimin e Shtetit, pasi tė hynin nė territorin tonė” nė mėnyrė tė kamuflonin veprimtarinė e tyre agjenturore pas “rekrutimit”, tė futeshin nė lojė me operativėt, nė terrenin tonė dhe mjediset tona, pėr tė matur nė fillim pulsin, pėr tė zbuluar personat, qė survejonte sigurimi, si dhe pėr tė organizuar dezinformacionin, duke dhėnė madje edhe disa tė dhėna sipėrfaqėsore, edhe pse ishin tė vėrteta, kurrė ato nuk tė ēonin te thelbi i problemit, ndėrsa informacionet e tjera, qė ata “raportonin” ishin fund e krye tė rreme, qė sigurimi tė dilte jashtė objektit tė tij. Agjenti grek “Bleta” nė procesin e Teme Sejkos, mbi bazėn e tė cilit u bėnė disa arrestime, ishte agjent dopiorol. Agjenti jugosllav “Grafomani“, me origjinė nga Padeshi, i Tropojės, qė lidhej me rezidenturėn serbe, qė vepronte nė Tropojė, qysh nė fillim u rekrutua nga Sigurimi dhe ai vazhdonte tė implikonte dhjetėra persona, derisa u dokumentua veprimtaria e tij agjenturore pėr llogari tė zbulimit jugosllav, kishte rekrutuar 3 kontingjente tė kėtij zbulimi dhe pas hetimit dhe ballafaqimit me ta kėrkoi: “… Mosni bre, me lidhni me shkjajtė dhe UDB-nė se jam kosovar, lidhmėni me cilindo shtet, qoftė dhe me CIA-n…”. Pėr ēudi tė tė gjithėve, ky person arratiset “pėr interesa tė larta shtetėrore” nė njė kohė qė akuzonte 2-3 ish-anėtare tė Byrosė Politike si agjentė tė UDB-sė. Nga studimi i njė varg informacionesh dilte edhe njė detyrė e pėrhershme, sidomos e zbulimit jugosllav, tė verifikonte herė pas here nėse kanė ”rol tė dytė”, njė varg personalitetesh nė sferėn politike dhe nė letrat shqipe. Nuk ėshtė e sigurt se ēfarė materialesh dhe informacionesh i janė dhėnė atyre nė rrugė tė fshehtė (ato me siguri do tė dalin nesėr, kur serbėt me bonsens tė bėjnė publikimin e tyre, kur tė futemi bashkė nė Evropėn e Bashkuar), sidomos nga agjenti potent i tyre nė MPB, qė njihej me pseudonimin “Mėhilli” njė gjė ėshtė e sigurtė; qė ata interesoheshin pėr politikanėt e shquar kosovarė: Ibrahim Rrugoven, Adem Demaēin, si dhe pėr publicistėt dhe shkrimtarėt e mėdhenj: Rexhep Qosja, Ismail Kadare, Arshi Pipa etj., ashtu siē interesoheshin tė mėsonin adresat e patriotėve kosovarė qė jetonin nė Perėndim si: Gėrvallėn, Zekėn etj., tė cilėt mė pas edhe u eliminuan prej tyre. Agjentėt dopiorol tė tyre ishin edhe nė bandat qė ata dėrgonin nė Shqipėri, pa pėrjashtuar dhe bandėn e fundit tė Xhevdet Mustafės, qė erdhi pėr tė bėrė terror, dhe ja arriti pjesėrisht qėllimit…. Por jo qėllimin e koduar tė tyre pėr eliminimin e udhėheqėsit kryesor tė asaj kohe.

    Agjenti shqiptar nė Luftėn e Dytė Botėrore
    Gjatė periudhės sė “luftės sė ftohtė” kjo lloj agjenture mori pėrparėsi tė madhe, sepse me anė tė saj, krijohej njė shkėmbim i fshehtė informacioni, nė kampet kundėrshtare, tepėr i vėshtirė pėr t’u zbuluar nga institucionet legale ligjore, duke bėrė tė mundur kamuflimin, pas saj tė aktivitetit real antiligjor, pėr tė arritur objektiva strategjike. Si rregull agjenti “dyfaqėsh” kishte dy dosje, njėrėn prej tė cilave e mbante shėrbimi i fshehtė fillestar, qė kishte bėrė rekrutimin e tij, dhe tjetrėn shėrbimi i fshehtė “kundėrshtar”. Ballafaqimi, nė kushte normale, nė njė situatė tė caktuar tė kėtyre dy dosjeve, do tė pėrcaktonte funksionin real tė kėtij agjenti, se kujt i ka shėrbyer nė esencė dhe kujt i ka dhėnė “grimca informacioni” nė thelb…. Njė nga agjentėt me famė nė funksionin dopiorol, ka qenė dhe shqiptari Diello Barza, qė ėshtė trajtuar nė mėnyrė tė njėnashme nė tė ashtuquajturėn “Ēėshtja Ciceron”. Ai ishte rekrutuar nga zbulimi gjerman para Luftės sė Dytė Botėrore, nga Abvehri. Ishte me origjinė nga malėsia e Tropojės. U krijua pėr tė legjenda sikur “njė anglez, gjeolog, para luftės i kishte vrarė tė atin dhe ai do tė hakmerrej, duke mos u tėrhequr nga vėshtirėsitė dhe privacionet…”. U bė paraqitja e tij nga persona tė tretė, pasi ishte pėrgatitur si agjent nga zbulimi i fshehtė gjerman “Ausser Dienst” dhe filloi punė si kamarier i ambasadorit anglez nė Turqi, Sir Hughe Knatchball Hugessen. Theksojmė se zbulimi gjerman i kishte kushtuar njė rėndėsi tė dorės sė parė Turqisė, duke pėrfituar nga “asnjanėsia“ e saj zyrtare, ndėrsa nė mėnyrė tė fshehtė, segmente tė organeve tė saj bashkėpunonin si me shėrbimet e fshehta gjermane dhe angleze, duke ruajtur ekuilibret. Njė version tė futjes nė ambasadėn angleze tė kėtij agjenti shqiptar e jep nė librin e tij Moiziē “Ēėshtja Ciceron”, por duke e trajtuar vetėm si agjent tė gjermanėve. Pėr futjen e kėtij agjenti kishte dijeni gjenerali Shelenberg, qė ishte shefi i Ausser Dienstit gjerman, gjenerali Kalten Bruner, qė ishte shefi i Shėrbimit Sekret gjerman. Ishte vėnė nė dijeni, gjithashtu, nė mėnyrė konfidenciale edhe ministri i Jashtėm gjerman, Ribentrop…. Deri nė momentin, qė bobinat filmike, tė nxjerra nga fotografimi i dokumenteve sekrete tė kasafortės sė ambasadorit anglez, u morėn tė mirėqena dhe u vlerėsuan tej mase edhe nga vetė Himleri, pse jo edhe Hitleri, jo vetėm pėr informacionin e tyre tepėr konfidencial dhe tė rėndėsishėm pėr problemet korrente tė marrėveshjeve tė tri superfuqive nė Teheran dhe nė Jalltė, ēdo gjė shkonte normalisht. Diello hapte kasafortat edhe pse ishin “tė sofistikuara”, merrte 15 mijė stėrlina pėr njė bobinė filmike, si fillim, dhe mė vonė u pagua me stėrlina tė falsifikuara…. Gjithashtu, deri nė momentin kur nga ana e analistėve gjermanė, informacioni i dėrguar nga Ciceroni, konsiderohet “top secret”, ”konfidencial” dhe “tepėr i rėndėsishėm” pėr Raihun gjerman, ēdo gjė shkonte normalisht…. Por, njė gjurmė e identifikuar nga ekipi i policisė sė fshehtė shkencore, nxori se ajo nuk i pėrkiste gjurmėve tė gishtave tė agjentit, qė ndodhej nė dosjen e tij, ēka krijoi pėshtjellime dhe debate tė shumta, duke e konsideruar veprimtarinė e tij agjenturore, nga specialistėt shkencorė, ”tė karakterit dopiorol“. Pra, shėrbimi i fshehtė anglez i MI-6 e kishte rekrutuar atė me material komprometues, duke e zbėrthyer si agjent gjerman dhe me anė tė tij, i “dėrgonte gjermanėve mesazhe” me dy qėllime kryesore: pėr tė vendosur kontaktin psikologjik, pėr tė ndikuar te krerėt e shėrbimit tė fshehtė, me qėllim lėkundjen e besimit tė tyre te Hitleri, si dhe pėr t’i informuar konkretisht sidomos pėr marrėveshjet e Jalltės, tė tri superfuqive, pėr seriozitetin dhe angazhimin e tyre pėr hapjen e Frontit tė Dytė, me qėllim ēoroditjen e tyre…

    * Ish-oficer madhor i Sigurimit tė Shtetit


    ------panorama-----

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    panorama

    -----

    Dossier

    Dokumente tė arkivit tė Ministrisė sė Rendit Publik hedhin dritė pėr ekzistencėn e agjentėve tė fshehtė “tė jashtėligjshėm”

    Historia e agjentėve sekretė qė urdhėroheshin vetėm nga Enver Hoxha

    Bekim Budo

    Bekim Budo ėshtė autori i njė seri shkrimesh pėr veprimin e shėrbimit tė fshehtė shqiptar nė regjimin e kaluar. Nė fillim, ai zbardhi dėshminė e “gjeneralit”, njė drejtuesi tė lartė tė Sigurimit tė Shtetit pėr grupin e Mehmet Shehut. Mė pas, Budo shpjegoi vizitat mjekėsore tė Mehmet Shehut nė Paris, ku, midis tė tjerave, interesant ishte takimi sekret i kėtij tė fundit me ish-kryeministrin francez, Shaban Delmaz. Ish-sigurimsi vijoi me rrėfimin interesant tė njėrit prej shėrbimeve tė tij tepėr sekret, kur shkoi nė Paris, me porosi tė Kadri Hazbiut, pėr tė kryer detyrėn speciale, qė me fondin e 300 mijė dollarėve, nga llogaria “e fshehur” e Ministrisė sė Brendshme, tė blinte njė vilė pėr udhėheqėsin e lartė tė PPSH, Enver Hoxha, i cili kishte gjithnjė nostalgji pėr kryeqytetin e Francės. Mė tej, ai tregon edhe vėshtirėsitė, qė do tė vazhdonin me pėrplasje klanesh, pro dhe kundėr, debate tė Byrosė Politike pėr kėtė ēėshtje. Ish-punonjėsi i Zbulimit tė Jashtėm foli pėr enigmat e dy vizitave tė Beqir Ballukut nė Paris, nė vitet 1972 dhe 1974, ku sqaron vėshtirėsitė e ruajtjes sė tij dhe “vėrshimin” e zbulimeve tė huaja drejt delegacionit tė lartė ushtarak, qė kishte shkuar nė Paris pas njė vizite tė suksesshme nė Kinė. Edhe disa ngjarje tė mistershme tė viteve shtatėdhjetė, qė i kushtuan Ballukut jo vetėm largimin nga kreu i ushtrisė, por edhe pushkatimin, ishin situata tė jetuara nga Bekim Budo. “Agjenti” nė shkrimet e tij hedh dritė mbi disa fakte tė rėndėsishme historike tė viteve “74-“75, ku mė interesant ėshtė takimi nė Vjenė i Fiqret Shehut me Feēorin, qė shkoi nė kryeqytetin austriak, gjoja si i sėmurė. Nė numrin e sotėm tė “Panorama”, Budo tregon pėr grupin e agjentėve special qė ruanin Enverin dhe shėrbenin pėr zgjatjen e qeverisjes sė tij.

    Pas Luftės sė Dytė Botėrore, konsiderimi persona “non gratta” i 105 funksionarėve sovjetikė tė pėrfaqėsive tė tyre nė Britaninė e Madhe, nga ana e shtetit anglez, tregonte pėr revanshin qė kishin marrė zbulimet e huaja nė pėrplasjet mes tyre gjatė Luftės sė Ftohtė.

    Nė kėto plane, Shqipėria zinte njė nga vendet kryesore, ku u aplikua me anė tė Degės sė Veēantė serbo-ruso me atavizma tepėr tė spikatura tė shėrbimit “Smersh”. Nė tehun e veprimtarisė sė tyre terroriste u vunė nė shėnjestėr bashkėpunėtorė aktivė tė Sigurimit tė Shtetit, vetėm nė rrethin e Dibrės sidomos pėr A.Lleshin, Hasan Spata, nga Fushė Ēidhna e Dibrės, tė cilit i kishin bėrė disa kurthe, nė “bashkėpunim” edhe me disa agjentė potentė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, tė cilėt lidheshin me anė tė agjentėve dopiorol D.L., dhe Njazi A. Edhe pse kishin kuptuar se ndodheshin tė tradhtuar, luftuan e punuan pėr zbatimin e detyrave si atdhetarė pėr mbrojtjen e integritetit dhe tė pavarėsisė sė vendit tė tyre. Nė rrugė operative, nė mėnyrė tė fshehtė, kishin ardhur edhe njė varg informacionesh, qė dėrgoheshin nga njė senator amerikan, tė cilat nuk mund tė grumbulloheshin veēse me anė tė “stacioneve dhe antenave tė fshehta” amerikane, qė kryenin aktivitetin e tyre brenda territorit jugosllav (Beograd dhe Prishtinė). Pėrveē rezidenturės jugosllave tė Tropojės qė ishte mjaft aktive dhe qė aktiviteti i saj vazhdoi edhe pas viteve “90, njė rezidencė tjetėr jugosllave vepronte nė zonėn e Hasit, qė lidheshin me anė tė agjentit ndėrlidhės dhe rekrutues Avdyl Aliu, i cili futej nė mes tė ditės nė sektorin Dobrunė-Qafė Prush, dhe i kishte armatosur pjesėtarėt e kėsaj bande, pėr tė bėrė terror. Kjo rezidencė ishte mjaft e organizuar dhe nė tė bėnin pjesė disa agjentė jugosllavė si “Udhėtari”, “Ereniku”, ”Ndėrlidhėsi”, ”Daliu” etj.

    Shėrbimet agjenturore tė specifikuara
    Shėrbimet e fshehta gjatė dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore, nė pėrgjithėsi kishin tejkaluar funksionet dhe kompetencat e tyre, ē“ka detyruar herėpashere komisionet parlamentare tė sigurisė, pėr tė bėrė transparencėn e njė varg problemesh tė pėrfolura sidomos nga masmediat, si dhe pėr marrjen e masave pėr parandalimin e veprimtarisė antiligjore tė segmenteve tė caktuara tė tyre tė lidhura me fije tė padukshme me krimin e organizuar, mafien, me zbulimet kundėrshtare, si dhe me politikėn e lobeve tė caktuara rivale. Gazeta “Uashington Post” dhe gazetari i saj, qė u bė legjendė, Ben Bredlli, i cili ngriti nė njė shkallė mė tė lartė mjeshtėrinė e gazetarisė publike investiguese nė sferėn e shėrbimit sekret, nxorėn disa fakte, qė konfirmonin njė dukuri tė re, tė panjohur legalisht mė parė nga opinioni publik; ekzistencėn e grupeve speciale tė sigurisė, pėr tė cilat nuk kishte hapėsira kushtetuese e ligjore. Natyrisht, ishte nė pėrgjithėsi e qartė, se mbajtja dhe ruajtja pėr njė kohė tė gjatė e pushtetit mund tė kryhet si me forma e instrumente ligjorė e demokratikė, ashtu edhe me mjete dhe logjikė, qė bien ndesh me parimėsinė dhe ligjet e ngritura mbi kėtė bazė. Nė tė ashtuquajturin “Skandali i Uotergejtit” dolėn disa fakte, ku grupet e sigurisė sė partive, tė orientuar nga politika, kishin organizuar vjedhjen e kasafortės sė Partisė Demokrate Amerikane, qė ndodhej e siguruar nė njė dhomė tė katit 6-tė tė ndėrtesės “Uotergejt”. Realizuesit e aksionit ishin Xhejms Mak Kord, shef i sigurimit tė Partisė Republikane, Bernard Berker, agjent i CIA-s, si dhe agjenti tjetėr po i CIA-s, Frank Sturxhis, tė drejtuar nė mėnyrė speciale nga shefi i Sigurimit tė Shtėpisė sė Bardhė, Horvard Hant, ish-kuadėr i shėrbimit tė fshehtė amerikan vite me radhė, i kamufluar si agjent special i Shtėpisė sė Bardhė nė sektorin e antidrogės. Ata do tė ndihmonin me anė tė aksionit tepėr sekret rizgjedhjen e Presidentit Nikson, pasi tė fusnin nė dorė dokumente konfidenciale tė fushatės elektorale tė Partisė Demokrate. Pėr veprime konkrete ishin zgjedhur 2 kubanezė dhe njė agjent i vjetėr i FBI, Balduin. Pėr kėtė, ata do tė merrnin 114 mijė dollarė, veē dollarėve qė gjetėn nė kasafortė! Nė kėtė skandal u implikuan kėshilltarėt e afėrt tė Niksonit. Me interes ėshtė fakti i konfigurimit tė njė Grupi Special tė Sigurisė, i cili ishte krijuar pėr tė verifikuar tė dhėna tė rėndėsishme tė marra sidomos nga shėrbimet e fshehta, pėr korrupsion tė nėpunėsve tė lartė, si dhe informacione, qė kishin tė bėnin me sigurinė e SHBA. Me fjalė tė tjera, Presidenti edhe pse kishte disa institucione tė sigurisė sė brendshme dhe tė jashtme, si NSA, NSC, USIB si dhe SGS etj., kishte marrė masa sekrete pėr verifikimin e njė varg informacionesh, duke qenė i ndėrgjegjshėm sė ishte i domosdoshėm, nė njė kohė kur zbulimet e huaja kundėrshtare kishin arritur tė vidhnin edhe kodet e bisedimeve sekrete qeveritare. Lidhur me kėtė, agjentėt e NSA-s, ekspertė tė telekomunikacionit, Bernard Miēel dhe Uiliam Martin, duke pėrdorur sistemin piramidė tė ndėrlidhjes me antenat dhe shėrbimet kryesore sekrete tė SHBA kudo nė Botė, kishin arritur tė rekrutonin kuadro tė lartė tė CIA-s dhe tė politikės, mbi bazėn e ligjeve tė komerēializmit. Gjithashtu, Presidenti informohesh edhe bie fjala pėr Irangejtin, pėr implikime tė segmenteve tė caktuara me krimin, korrupsionin, drogėn dhe politikėn. Edhe presidentė tė tjerė, si Miterani nė Francė, kishin krijuar, gjithashtu, njė “Grup Special” nė pallatin e Elizesė, me anė tė tė cilit verifikonte, kontrollonte me burime “tė pavarura”, sidomos kundėrshtarėt politikė, si dhe tė dhėna qė lidheshin me bashkėpunėtorėt e afėrt tė tij, duke qenė koshientė, pėr mundėsitė e medha qė kanė institucionet e shėrbimeve tė fshehta, pėr tė kamufluar, pėr t’u lidhur me forma, taktika e metoda tė sofistikuara me segmente tė caktuara tė institucioneve konkurrente apo kundėrshtare. Presidentėt informoheshin sistematikisht pėr situata normale, nga grupet e tyre tė fshehta pėr publikun e gjerė, ashtu siē informoheshin, nė mėnyrė tė shpejtė dhe konfidenciale nė raste tė emergjencės. Shqipėria dhe liderėt kryesorė tė saj, qysh nga viti 1920, pas Kongresit tė Lushnjės, kur Ahmet Zogu u emėrua ministėr i Brendshėm, kishte grupin e tij tė informatorėve, qė nė atė kohė quheshin “hafije”, emėrtim qė kishte mbetur nga shėrbimi i fshehtė turk i “Sahib Haberit“, i cili kishte shtrirė tentakulat nė pothuajse tė gjitha sanxhaqet, kazatė e kasabatė e Shqipėrisė dhe kishte agjentė tė tij tė infiltruar nė qeverinė e Ismail Qemalit e deri te Haxhi Qamili, punė tė cilėn e bėnin madje, njerėz tė afėrm tė kėtij tė fundit, qė ishin kundėr pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe kundėr shpėrbėrjes sė Perandorisė turke.

    Enveri, spiunė specialė qė gjatė luftės
    Gjatė Luftės Nacional-Ēlirimtare, nė fillimet e saj, nė mėnyrė sporadike, u krijua dhe mori formė, mė tepėr nė mėnyrė intuitive, njė grup luftėtarėsh, tė cilėt “pa ligj e kanun”, informonin, pėr ēdo ēėshtje apo problem, qė e konsideronin me vlerė, pėr interesa vetjake, karrierė, apo pėr interesa kombėtare. Shumica e kėtyre ishin komandantė ēetash, si dhe mė vonė drejtues ushtarakė tė formacioneve mė tė mėdha, tė cilėt tashmė e kishin njė nga detyrat prioritare pėr tė rekrutuar informatorė, si dhe pėr t’i drejtuar ata pėr probleme ushtarake tė kundėrshtarit, si dhe pėr probleme tė pushtetit tė ardhshėm. Futja nė dorė e Arkivit tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, i njohu ata me disa informatorė tė saj tė lidhur me pushtuesin italian, njė pjesė e tė cilėve u dekonspiruan dhe u shfrytėzua me funksion dopiorol. Me ardhjen e misioneve ushtarake anglo-amerikane dhe interesimin e tyre pėr persona konkretė nė radhėt e parisė sė vendit, si dhe tė inteligjencės qė kishte studiuar jashtė shtetit, lindi nevoja nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, qė nga radhėt e tė pėrmendurve, tė rekrutoheshin ose thjesht tė “afroheshin“ disa intelektualė patriotė, siē ishin ata me pseudonimet “Pėrkethyesi”, ”Koloneli”, tė cilėt kishin qenė objekt studimi e provokimi nga ana e tė huajve, qė kėrkonin t’i rekrutonin, pėr t’i shfrytėzuar, sė paku, si burime informacioni. Informacione u kėrkuan sidomos pėr kuadrot: M.Gjinishi, F.Nosi, L.Nosi, M.Bajraktari, K.Hoxha, L.Gega, D.Ndreu etj. Kjo ndodhi sepse disponoheshin edhe rekomandimet e dhėna nga zbuluesja angleze me pėrvojė qė kishte pseudonimin “Fani“ si dhe seksioni “D” i Shėrbimit Sekret pėr Ballkanin (SBS), i cili pėr veprimtarinė e fshehtė agjenturore varej nga SIS i Britanisė sė Madhe.

    Enver Hoxha zgjodhi mė tė besuarit nė grupin e agjentėve specialė
    Ish-drejtuesi komunist Enver Hoxha mori vendimin pėr “paraqitjen” e kandidaturave “tė pėlqyera” nga Bill Maklini, majori Nils, ”operativit“ Alan Heer dhe deri te gjenerali i Brigadės, Dejvis etj. Me anė tė kėtyre kandidaturave u bė e mundur, qysh nė fillim tė viteve 1943-1944, tė konturohej fizionomia e disa “pseudopatriotėve”, qė pėr pak stėrlina ishin vėnė nė shėrbim tė zbulimit tė fshehtė anglez, gjė qė do tė detyronte Kryeministrin e Britanisė sė Madhe, Ēurēill, tė tėrheq misionin e Bill Maklinit, pasi kishin vepruar nė kundėrshtim me udhėzimet. Mė vonė, mė 16 shtator 1943, siē e dimė, u dėrgua gjeneral Dejvisi, i cili me objektivitet njoftonte Komandantin Aleksandėr nė Kajro: “Ėshte imperative tė demaskojmė Kėshillin e Regjencės, konkretisht dhe nominalisht…. Balkomin dhe Zogistėt. Tė gjithė po bashkėpunojnė me gjermanėt…”. Gjenerali e pagoi me jetėn e tij kėtė deklaratė burrėrore, duke u spiunuar nga agjenti i gjermanėve Azis Biēaku. Haxhi Lleshi, njė nga gjeneralėt e Luftės Nacional-Ēlirimtare nė Veri tė Shqipėrisė, kishte grupin e tij tė informatorėve, qė mbanin pėr pseudonime “Veterineri”, ”Mjeku”, ”Farmacisti”, ”Kapiteni” dhe nė vitin 1943 i raportonte gjeneral Hoxhės: “Nga burimet tona del se Cen Elezi, Fiqiri Dine e Hysni Dema, kishin lidhur “Itifakun” me komandantin e Divizionit italian, gjeneral Azzin, qė tė mos e sulmonin…”. Fill pas Luftės sė Dytė Botėrore u studiuan disa kandidatura nga radhėt e nacionalistėve tė ndershėm, midis tyre “Diplomati” dhe “Profesori”. I pari u nis jashtė shtetit nga ana e ish-presidentit Omer Nishani dhe i dyti nga ana e doktorit Medar Shtylla, tė cilėt fituan besimin nė radhėt e emigracionit, si dhe tė personaliteteve tė larta shtetėrore nė SHBA dhe nė Britaninė e Madhe. Kėto ishin nga burimet kryesore pėr informacione konfidenciale, si dhe shėrbenin si burime tė pavarura pėr verifikimin e tė dhėnave tė rėndėsishme, qė kishin tė bėnin me ruajtjen e pavarėsisė dhe integritetit tė territorit tė Shqipėrisė. Pėr t’u lidhur me ta bėheshin kombinacione pėr veprime tė thjeshta si pėr shembull dėrgohej zarf mė njė person tė besuar e me garanci, apo shoqėroheshin makinat e eksportit qė shkonin nė Hungari, Gjermani, Austri e gjetkė dhe nė “X” hotel dhe “Y” dhomė, ku kėmbeheshin letrat me personin ndėrlidhės, me konditė qė OSSH tė mos merrnin dijeni pėr veprimin e mėsipėrm.

    Misteret e grupit tė sigurisė sė jashtme
    Vetvetiu qė kėto organe ose pėrfaqėsues tė lartė tė tyre nuk kishin si tė merrnin dijeni pėr pėrmbajtjen e materialeve…. Nė njė farė mėnyre, kėta ishin edhe Grupi i Sigurisė sė Jashtme, i cili vepronte nė mėnyrė tė pavarur dhe kishte krijuar lidhje konfidenciale me “miq personalė”, ku bėnin pjesė diplomatė tė huaj, mjekė tė shquar, dashamirės tė Shqipėrisė. Pėr arsye tė ndryshme, bėnin pjesė, gjithashtu, edhe intelektualė tė lartė kosovarė, tė cilėt gjenin gjithnjė mundėsi pėr tė informuar, pėr tė shfaqur mendime nga mė tė ndryshmet, por qė kishin njė rezonancė tė pėrbashkėt, atė qė i bashkonte me dheun amė. Gjithashtu, bėnin pjesė anėtarė tė shoqatave patriotike, si nė SHBA, Argjentinė, Australi e gjetkė, tė cilėt informonin sa herė qė e konsideronin tė nevojshme…. Ndėrsa grupi i M.Shehut kishte bėrė njė varg kombinacionesh, madje pėr veprime me tė komplikuara, duke nxjerrė nga burgu persona tė caktuar, duke i arratisur jashtė shtetit, pjesa mė e madhe e tė cilėve u kapėn shpejt nga operativėt jugosllavė dhe u vunė mė pas nė shėrbim tė tyre…. Nė sferėn e shėrbimit tė fshehtė qysh pas Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri situata nuk ishte aspak e qetė. Shumėkush, madje dhe autorė tė huaj, hedhin idenė se “dėshtuam pėr rrėzimin e Hoxhės“ ose “nuk mundėm ta eliminonim” etj. Veēse harrohet njė problem jo i vogėl, ai qysh nė fillim pėr sigurimin e vet zgjodhi edhe truprojet, njerin prej tyre, kur vajti pėr inspektim nė Brigadėn e Parė, Axhem Abazin, nga Mallakastra, qė ishte njėri prej komandantėve tė saj. Mė vonė dhe tė tjerė, duke i studiuar me kujdes, dhe pa lėnė kėtė problem nė dorė tė Sigurimit. Harrohen gjithashtu lidhjet e tij me masėn e njerėzve, si dhe popullaritetin e tij, gjė qė nuk ishte aq e lehtė sa thuhet prej disa tė ashtuquajtur “analistė brenda dhe jashtė vendit”, tė cilėve u mungon tė paktėn objektiviteti. Gjithashtu, nga materialet e dokumentet del se nuk ėshtė aspak e vėrtetė se Koēi Xoxe, Mehmet Shehu, Panajot Plaku, etj., siē mundohen disa tė tjerė pėr t’i paraqitur si “subjekte inferiore”, pėrkundrazi kanė qenė jo vetėm tė zgjuar, por edhe me kulturė “tė pėrgjigjthshme” dhe “tė posaēme” pėr tė marrė pushtetin edhe pėr ta mbajtur, pasi nuk u mungonte dhe ndihma, sidomos e “ustallarėve” serbo-rus, por edhe nga segmente tė caktuara tė disa shteteve perėndimore, tepėr tė interesuara pėr tė vendosur kolonėt e tyre nė tokat tona. Shprehja e E.Hoxhės se “… ne e njihnim Mehmet Shehun, por e trajtonim me kujdes…”, ėshtė kuptimplote dhe i saktė konkluzioni i “Gjeneralit” se “Hoxha kishte burime tė tjera verifikimi…”. Duke mos harruar se, sipas njė studimi dhjetėvjeēar, tė bėrė nga Drejtoria e Kuadrit nė MPB, pėr vitet 1970-1980, rezultonte se informacione tė marra nga letrat e popullit dhe burime tė hapura ishin rreth 360.000 copė, qė konsideroheshin nė atė kohė “me vlerė ruajtjeje dhe informimi”.

    2003 Gazeta Panorama

  7. #7
    @njoftime.com Maska e Benni
    Anėtarėsuar
    27-10-2002
    Vendndodhja
    anes Elbes, anes Sprees
    Postime
    56
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Keni bere nje pune shume te mire qe keni grumbulluar ketu kujtime dhe Histori mbi Enverin.

    Te heshtesh mbi historine 50 vjecare te Shqiperise, mbi historine e gjysherve, prinderve tane dhe te atyre qe kane lindur para 1992,
    dhe te merresh vetem me historite (legjendat e Pellazgeve dhe te ilireve me shpata):
    kjo eshte hipokrizi ose mungese e lirise se mendimit!

    Lexova nje pjese te madhe prej tyre dhe sidomos ato nga bashkohesit e tij.... mu duken me interes historik.
    Kuptohet se ka shume sharlatanizem dhe budallalleqe me oke,
    materiale serioze, mbi historine e popullit tone te pas luftes se II boterore, (dhe te personazhit kryesor te kesaj periudhe) eshte e veshtire te gjesh.
    Interes paraqesin edhe disa verejtje, pyetje dhe komente qe kane bere disa forumiste ne kete teme.


    Po shtoj edhe une dicka qe gjeta ne www.

    http://www.enverhoxha.com/shqip/fami..._020803_02.php

    -------------------------------------------------------------
    Kujtime nga i biri (Ilir Enver Hoxha):

    VDEKJA, VARRIMI DHE Zhvarrimi I BABAIT TIM, ENVER HOXHĖS

    Pėrpara se tė pėrshkruaj mbresat pėr kėtė ngjarje, qė ka qenė mė e hidhura nė jetėn time,
    po shkruaj shkurtimisht mė pėrpara pėr momentin e vdekjes, pėr varrimin e pastaj pėr zhvarrimin.
    Mė 9 prill, rreth ores 9 tė mėngjesit, babai pėsoi njė ata nė zemėr dhe ra nė koma.
    Mamaja, qė i rrinte pranė si pėrhere, menjėherė lajmėroi mjekėt.
    Ata erdhėn nė moment, mbasi ishin nė gatishmėri, pėr vetė gjendjen shėndetėsore tė rėnduar tė babait.
    Ata e vunė pėrsėri zemrėn nė funksionim, por ai nuk doli mė nga koma.
    Unė isha nė punė. Mė lajmėruan dhe menjėherė shkova nė shtėpi.
    E gjeta nė krevatin e tij, me plot aparatura rrotull. Njė lėmsh m’u blodh nė grykė.
    E pėrkėdhela nė kokė dhe i thashė:
    ”Babai, jam Lilo!”
    Orėt kalonin, por gjendja s’ndryshonte, shpresat nė vetvete po mė humbėsnin.
    Herė pas here ulėsha pranė krevatit, ia kapja dorėn dhe thosha me vete:
    ”Patjetėr qė ai e ndien prekjen time, e ndien qė mė ka pranė”. I flisja, me shpresė se mė dėgjonte, pavarėsisht qė ai nuk mė pėrgjigjej.
    Kjo gjendje zgjati deri mė 11 prill, reth ores 2 tė mėngjesit, kur pėrfundimisht zemra e tij pushoi sė rrahuri.
    Unė sapo kisha rėnė tė pushoja pak mbi krevat me gjithė rroba, se kisha dy ditė qė nuk flija.
    U ngrita menjėherė dhe skova nė dhomėn e tij.
    E putha: ishte lamtumira e fundit.
    Pas kėtij momenti intim, nu do tė kisha mė rast tė rrija vetėm me tė,
    sepse cerimonia e varrimit nuk do tė na lejonte: Ai nuk na pėrkiste vetėm neve, por popullit tė tij.
    U ktheva nė dhomėn time, qava pėr t’u ēliruar nga dhembja e madhe qė ndieja,
    por e mblodha veten sepse duhej t’ua thosha fėmijėve, qė ishin tė vegjėl, 10 vjeē dhe 6 vjeē,
    ndėrsa Besmiri ishte 3 muaj dhe nuk kuptonte gjė.
    Ishte njė ngjarje e rėndė dhe pėr ta. Gjyshi, qė e donin dhe i donte aq shumė, nuk ishte mė.
    Nė mėngjes, pėrpara derės sė shtėpisė, ishin mbledhur tė gjithė.
    Babai po dilte pėr herė tė fundit nga shtėpia e tij.
    Pėrpara derės nuk qėndronte “benzi” i zi, por “benzi” i bardhė ambulancė.
    Nuk po shkonte nė zyrė, por nė morg. Shoferi qė po ngiste ambulancėn qe po ai, Myslimi.
    Mamaja, kur i mbyllėn derėn, i tha duke qarė:
    ” Myslimi, ku po e shpie sot!”
    Ndėrsa ai nuk jepte dot pėrgjigje nga tė qarėt.
    Mė pas ēdo gjė ėshtė publike.
    Cerimonia nė Kuvendin Popullor, ku vargu i gjatė i njerėzve s’u shkėput pėr disa ditė.
    Lamtumira qė i jepte populli nė heshtje e duke qarė, me arkivolin e vendosur mbi shtratin e topit, tė mbuluar me flamurin kombėtar.
    Cerimonia nė sheshin “Skėnderbej” dhe pastaj varrimi nė varrezat e “Dėshmorėve tė Kombit”.
    ”Tė rėnėt” kėtė herė ishin “ngritur nė kėmbė” se prisnin komandantin e tyre.
    Sa e sa herė i kishte vizituar komandanti i tyre ata, kudo nėpėr Shqipėri, jo vetėm nė Tiranė, duke u thėnė:
    ”Pushoni tė qetė, gjaku qė derdhėt, ideali pėr tė cilin luftuat, nuk shkoi kot”.
    Populli e pėrcolli Enver Hoxhėn nė banesėn e tij tė fundit me dhembje, duke qarė, gjė qė tregoi se ai kishte punuar gjithė jetėn pėr ta.

    Por le tė kthehemi tek zhvarrimi, tek ky akt makabėr.
    Nė njė nga ditėt e para tė majit tė vitit 1992, nė orėn 21, trokiti dera e shtėpisė.
    E hap. Njė person i panjohur mė dorėzoi njė zarf me njė shkresė nga bashkia dhe pastaj u zhduk si era.
    Mbylla derėn dhe hapa zarfin.
    Brenda gjeta njoftimin qė na bėhej ne, familjarėve, se tė nesėrmen, nė ora 6.00 tė mėngjesit,
    duhej tė paraqiteshim nė varrezat publike tė Sharrės, sepse do tė bėhej (ri)varrimi i zotit Enver Hoxha.
    Si kishte mundėsi?! Tė tė lajmėrojnė nė ora 21.00 tė natės qė tė paraqitesh nė ora 6 nė mėngjesit, pa dalė dielli akoma,
    pėr njė gjė kaq trodnitėse?! Si kishte mundėsi qė zhvarrimi tė bėhej fshehurazi, natėn, pa prezencėn e familjarėve?!
    Ishte njė moment i vėshtirė pėr familjen tonė. Nėnėn 70-vjeēare e kishin marrė nė qeli.
    Kushedi sa do tė mėrzitej e do tė dėshpėrohej atje nė qeli, e vetmuar, kur ta merrte vesh kėtė gjė.
    Lajmėrova vėllain dhe Klemin, gjetėm njė makinė dhe u nisėm menjėherė pėr tek Varrezat e Dėshmorėve tė Kombit.
    Policia kishte bllokuar hyrjen pėr te varrezat dhe nuk lejonte tė kalonte njeri.
    ”Kemi urdhėr ng lart tė mos lejojmė njeri”, m’u pėrgjigjėn.
    Ndėrsa unė u thashė:
    ”Nuk mė ndalon dot njeri tė jem pranė babait tim kur tė zhvarroset”.
    Ata lajmėruan dhe, duke parė insistimin tonė, na thanė qė tė shkonim nė shtėpi dhe,
    kur ta nxirrnin, do tė na lajmėronin qė tė shkonim. Natyrisht, vendi ynė atė natė nuk ishte shtėpia,
    por sa mė pranė babait. Gjithė atė natė e gėdhimė tek dera e varrezave. Lart, nėn dritėn e prozhektorėve, punohej me intensitet.
    Dėgjoshein zhurma e matrapikėve (pistoletave tė minatorėve).
    Mė pas pushuan dhe njė makinė u largua me shpejtėsi. Ishin thyer instrumentet qė duhej tė ēanin betonin pėr tė hapur varrin.
    Pas dy orėve kishin gjetur instrumente tė tjerė, kushedi se nė ēfarė miniere.
    Nuk po e realizonin dot “planin” qė nė ora 6, pa lindur dielli, tė kishte pėrfunduar zhvarrimi dhe varrimi.
    Ngutje e madhe, sepse kishin shumė frikė nga lindja e diellit.
    Punėt e pandershme gjithmonė bėhen fshehurazi, natėn, pa praninė e njerėzve.
    Mbas shumė mundimesh, rreth orės 10, nė makinė zyrtare iku me shpejtėsi pėr tė lajmėruar eprorėt pėr pėrfundimin.
    Siē mė thanė mė vonė, kur e nxorrėn, ata ishin bėrė tė verdhė si limoni.
    Ndėrmjet tyre kishte dhe doktorė pėr tė vėrtetuar plotėsisht qė Enver Hoxha ishte aty, i vdekur, dhe ata mund tė vazhdonin punėn qė kishin nisur.
    Por u befasuan, sepse ai nuk ishte prishur fare, u ngjau si i gjallė.
    Ka shumė mėnyra qė njė njeri tė tė duket i vdekur apo i gjallė.
    Na thanė qė mund tė shkonim tek arkivoli. Shkuan. Ē’tė shihnim?!
    Aty ishte njė kantier zhvarrimi. Rreth 10 zhvarrosje, dhjetė gropa. Njerėzit qė kishin punuar ishin shumė tė lodhur.
    Nuk ishin mėsuar tė bėnin tė tillė punė.
    Iu afruam arkivolit tonė. Ora ishte 11. Gjėja e parė ishte tė siguroheshim qė babai ndodhej aty dhe nuk e kishin hequr.
    Qė prej atij momenti unė nuk iu ndava mė arkivolit.
    E morėm dhe e ēuam nė varrezat e popullit. Aty pėrsėri gjetėm 10 varre tė hapur. Varret nuk kishin as pllaka ēimentoje.
    Na thane: nuk kemi. E varrosėm direkt nė dhe.
    Nga dita e parė e nė vazhdim, pranė varrit tė tij bėnin roje disa veteranė, ish-partizanė. Ata ruanin komandantin e tyre.
    Nga ata qė e zhvarrosėn mund tė pritej ēdo gjė.
    Pas disa ditėsh na u desh ta nxirrnim edhe njė herė arkivolin.
    Kėtė radhė ia rregulluam varrin me pllaka betonarme, duke i salduar, ndėrsa nga jashtė vendosėm qė varri tė jetė krejtėsisht i thjeshtė.
    Ky zhvarrim makabėr u bė nė prag tė 5 majit, ditė sė dėshmorėve.
    Pushtetarėt mė tė lartė do tė vinin kurora nė varrezat e dėshmorėve, tek monumenti “Nėne Shqipėri”.
    Por nuk mund t’i vendosnin po tė ishte aty Enver Hoxha, po tė ishin komandantėt e tjerė tė luftės nacionalēlirimtare.
    Do tė nderonte tė rėnėt (ish)-presidenti Sali Berisha, ai qė dekoroi kriminelėt qė vranė e prenė partizanė dhe popull, pa pėrjashtuar gratė dhe fėmijėt.
    Do tė nderonte Pjetėr Arbnori, (ish)-kryetar i Kuvendit Popullor, bir fashisti.
    I ati i tij i luftoi partizanėt.
    Do tė nderonte tė Rėnėt Alaksandėr Meksi, (ish)-kryeministri qė drejtoi Shqipėrinė drejt shkatėrrimit total, pėr tė cilin ne tė gjithė jemi dėshmitarė.
    Ē farė hipokrizie dhe ironie!

    Por cerimonia u dėshtoi.
    Aty ku ishte varri i Enver Hoxhės vendi ishte rrethuar nga shumė tė rinj, qė kishin vendosur mjaft lule dhe njė flamur tė madh kombėtar.
    Ata dhe shumė familjarė tė dėshmorėve filluan tė bėrtisnin:
    ” Ikni, bėni homazhe tek varrezat tuaja.
    Kėto janė tė bijve, vėllezėrve e motrave tona. I lini tė qetė dėshmorėt!”
    Pushtetarėt e panė revolitimin e njerėzve dhe as ceremoninė nuk e mbaruan dot.
    Kujtova se tani, sė paku, varri do tė ishte “mė personal”, por jo!
    Shumė njerėz shkojnė atje jo vetėm nė ditėt e tij tė shėnuara,
    po madje kthehen edhe nė ditė tė zakonta e vėnė ndonjė tufė lule, apo ndezin qirinj tek ky varr i thjeshtė, qė ėshtė varri i Enver Hoxhės.

    Nga libri: Babai im, Enver Hoxha (fq.123-127)

    Kuriozitet!

    Blloku i mermert mbi varrin e Enverit....tani promemorje per ushtaret e huaj qe lane kockat ne shqiperi...

    ....Nje dite prej ditesh duke shetitur ne parkun e liqenit artificial te Tiranes,
    me zuri syri nje memorial te gdhendur ne mermer te kuq.
    E njoha menjeher gurin e varrit te babit tim tek varrezat e deshmoreve te kombit.
    Akoma duken te thella shkronjat:
    ENVER HOXHA (1908-1985)

    siper tyre eshte nje mbishkrim i ri:
    "Ne kujtim te ushtareve britanik te rene ne luften e dyte boterore"

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    Dossier

    Dėshmia e Bekim Budos pėr takimin e porositur nga antari i Byrosė Politike me diplomatin shqiptar nė Francė, qė kishte lidhje me anglezėt gjatė luftės

    Budo: Si realizova takimin sekret nė Paris, me “Kolonelin”, informatori personal i Enverit

    Luan Kondi

    Gjatė njė shėrbimi pune nė Paris, Budos iu desh tė zbatojė edhe njė ”porosi“, tė takonte njė diplomat, ish-pėrkthyesin e Enver Hoxhės gjatė Luftės Nacional-ēlirimtare, nė njė ditė tė nxehtė korriku tė vitit l971. Ai ishte i paqartė, lidhur me pistėn, hapėsirėn kohore tė bisedės informative, si dhe ajo, qė ishte mė kryesore, pėr motivet dhe pikėsynimet konkrete tė urdhėrdhėnėsit. Budo shprehet se ende nuk ėshtė nė gjendje tė kuptojė atė detyrė qė mori atėherė. Ish-oficeri i sigurimit shprehet se i mungonte pėrvoja e punės operative konkrete. Detyrėn e mori nė mėnyrė konfuze, ndoshta jo nga personi i duhur dhe nė kohėn e duhur, ose ndoshta urdhėruesi kujton se vartėsi i tij, zotėronte njohuritė e nevojshme pėr realizimin e tyre, pa patur nevojė pėr sqarime tė mėtejshme. Nga ana tjetėr, efektivit tė zbulimit tė jashtėm i vinte zor, qė tė bėnte pyetje pėr sqarimin e detyrės. Ai mendonte se po i bėhej njė provokim i radhės, pėr kėtė merr shkas edhe nga konspiracioni i “Kolonelit”, qė e gjykonte tė arsyeshėm. Po ashtu, kjo detyrė vėshtirėsohej nga fakti se nė atė periudhė, kishte njė vakuum nė sferėn e profesionalizmit, por edhe nė dallimin dhe cilėsimin objektiv tė provokacionit nga nevoja pėr informim parimor brenda rregullave dhe normave nė fuqi. Nisi rrugėn me shpresė, dhe pse jo me bindje, duke i besuar mė shumė intuitės. Pėr bashkėbiseduesin e ardhshėm dinte vetėm se ishte njė diplomat me kulturė oksidentale, fliste shumė mirė tri gjuhė tė huaja; italisht, frėngjisht dhe anglisht, qė vuante nga njė sėmundje e pashėrueshme, gjithashtu edhe pseudonimin e tij, “Koloneli“. Sipas specialistit, kėto ishin shumė pak pėr tė vendosur kontaktin psikologjik me tė, por optimizmi bėri punėn e tij. Kishte marrė me vete njė magnetofon, ku kisha inēizuar muzikė tė lehtė franceze nga kėngėtarėt: Nana Muskuri, Sharl Aznavur, Xhilber Beko dhe Edit Piaf. Pasi zbriti nga avioni i shoqėrisė “Air France”, nė aeroportin “Orli”, ndenji pėr disa minuta nė “Salle d’attente” dhe dėgjoi muzikė. Nė kėtė ēast, drejt tij po ēapitej, me njė bastun nė dorė, njė burrė rreth 55-60 vjeē, me flokė tė thinjura, tė binte nė sy pardesyja e gjatė e tij, e zezė, e cila i dha pėrshtypjen e rasove tė priftėrinjve, pėrshtypje kjo qė u forcua akoma mė shumė nga buzėqeshja e ēiltėr e tij, si dhe mėnyra e shpenguar konfidenciale se si ia shtrėngoi dorėn dhe e rroku nė qafė, ēka lehtėsoi tej mase misionin e tij “tė paqartė”. U prezantua pa mė tė voglėn ceremoni, si dy miq qė njiheshin prej kohėsh. ”Koloneli” i propozoi si fillim tė bėnim njė shėtitje nė Paris, larg zhurmave, diēka si nė Bois de Vincennes, apo nė Bois de Boulogne. Pa mėdyshje iu pėrgjigj se i pėlqenin mė shumė zhurmat e bulevardet e mėdha. Kėsaj dėshire tė Budos, “Koloneli” iu pėrgjigj: “Ke tė drejtė. Rinia do zhurma, dinamikė dhe pse jo dėfrim. Mirė, fillojmė nga Les Champs Elysées, nė Opera, e dalim nga Konkordi nė Bulevardet e Mėdha, kėthehemi te Tur Eiffel dhe qėndrojmė pėrkohėsisht atje”. Oficeri i Shėrbimit tė fshehtė shqiptar thotė se takimin me “Kolonelin” e bėri ditė tė shtunė, kur Parisi ishte mbushur nga turistė tė gjithfarė racash, ngjyrash e turli veshjesh e modash hipnin dhe zbrisnin me ashensorin e kullės sė famshme 321 metra, aq shumė e kritikuar dikur nga Aleksandėr Duma dhe Gui De Mopasan, por akoma mė shumė e adhuruar nga miliona turistė nga e gjithė bota. Sipas tij, kjo ishte njė ditė e jashtėzakonshme korriku, pasi rrezet e diellit me tėrė shkėlqimin dhe ngrohtėsinė e tyre, pėrshkonin dhe daravisnin mjegullėn, dhe rretė tė krijuara nga papastėrtitė, mbeturinat e fabrikave, ēka zakonisht atij i tjetėrsonin formėn, funksionin dhe pėrmbajtjen. Ishte kjo arsyeja qė kėsaj dite tė paharruar i gėzoheshin mijėra turistė e parizienė, qė vraponin apo ēapiteshin sipas takatit, i ekspozonin rrezeve tė dėshiruara pjesė tė zbuluara tė trupit tė tyre. Ndėrsa po kundronin me nge peizazhin, “Koloneli” theu heshtjen, duke e pyetur se ēfarė donte tė dinte. Budo i bėri njė sėrė pyetjesh dhe do tė kalonte njė kohė relativisht e gjatė, mbi 10 vjet, qė tė kuptonte thelbin e “bisedės informative” qė kishte realizuar nė Paris, me diplomatin “Koloneli”, pasi me tė nuk pati kontakte tė tjera, pasi e transferuan nga Ministria e Brendshme, nė Burrel. Budo nė intervistėn e tij ekskluzive pėr “Panorama” thotė se pėr “Kolonelin” ruante njė konsideratė tė veēantė, jo vetėm pėr kulturėn e madhe tė tij, respektin e ndėrsjell njerėzor qė tė ofronte, por sidomos pėr taktin, me tė cilin ai “fshinte” diferencat nė formim, edukatė dhe arsimim, midis tij dhe bashkėbiseduesit, duke i dhuruar atij njė mjedis komod, pėr tė shfaqur botėn shpirtėrore. Oficeri i sigurimit thotė se ky takim do t’i shėrbente, deri nė fund tė jetės, pėr tė pasuruar galerinė e karaktereve njerėzore dhe pėr t’iu pėrshtatur njerėzve. Nga intervista e Bekim Budos mėsohen hollėsi dhe zbardhen enigmat e takimit tė tij me “Kolonelin”, ish-pėrkthyesin e Enver Hoxhės gjatė Luftės Nacional-ēlirimtare, me porosi tė njė udhėheqėsi tė lartė. Ja intervista e Budos pėr kėtė mision...

    Kush ju porositi tė realizonit kėtė takim?
    Nuk mund ta identifikoj atė person, por them se ishte anėtar i Byrosė Politike dhe funksionar i lartė shtetėror.

    Ēfarė biseduat nė fillim me “Kolonelin”?
    Si fillim, i kėrkova leje qė tė mė lejonte t’i pėrmendja gradėn e tij tė lartė, nė vend tė funksionit apo identitetit, qė ruhej si sekret absolut.

    Ē‘pėrgjigje morėt?
    Mė tha se do t“i pėlqente kjo, pasi kjo do t‘i ngjallte kujtime, tė cilat e fusnin edhe nė botėn reale, por edhe nė atė irreale tė ėndrrave, shpresave dhe idealeve tė parealizuara sa duhet, por tė pėrjetuara sa me stoiēizėm aq edhe me privacione, qė pėr ne mė tė rinjtė mund tė duken tė pakonceptueshme.

    Si rodhi biseda juaj?
    I bėra pyetjen nėse i kishte shkruar apo jo kujtimet e tij. Mė tha se nuk e kishte bėrė akoma njė gjė tė tillė, pasi ishte nė fazėn e grumbullimit tė informacioneve, sqarimin e disa problemeve tė sė kaluarės, qė pėr tė edhe pse kishte patur funksione tė larta, si dhe mundėsi dhe aftėsi pėr t’u marrė me to, i kishte neglizhuar dhe konsideruar si probleme, qė iu takojnė institucioneve pėrkatėse, si dhe personave vendimmarrės. Nga ana tjetėr, mė tha se ishte i angazhuar nė hulumtime tė vjetra e tė reja nė disa arkiva, si dhe nė shfrytėzimin e literaturės sė shkruar, informacioneve tė masmedias me qėllim tė dyfishtė, duke iu ardhur nė ndihmė edhe dy djemve tė tij, qė vazhdonin universitetin e Tiranės. Pas kėsaj i thashė se e kuptova plotėsisht.

    A ju foli pėr tė kaluarėn e tij “Koloneli”?
    Po. Sidomos pėr vitet e rinisė. Mė tregoi se, pasi kishte mbaruar shkollėn normale tė qytetit tė lindjes, Elbasanit, kishte vazhduar Kolegjin “Robert” tė Stambollit, qė, siē mund ta dini, pėrzgjedhja dhe rekomandimi, si rregull bėhej nga tė huajt. Pėr rastin e tij, rekomandimi ishte bėrė nga studiuesja e apasionuar Margaret Hazllėk, e cila ishte mikeshė e shtėpisė sė “Kolonelit”. Familja e tij kishte qenė nė gjendje tė mirė ekonomike dhe nuk e teproj po tė them se ishte nga familjet mė tė mira tė Elbasanit, me emėr dhe traditė patriotike. Aqif Pashė Elbasanin, babai i “Kolonelit” e kishte mik shtėpie. Ai vetė ishte rritur dhe edukuar nė njė mjedis, ku gėrshetoheshin dhe harmonizoheshin, kulturat, traditat kombėtare e patriarkale, me mbeturina tė theksuara turkoshake, por edhe me risi oksidentale, qė rridhnin edhe nga fakti se pėr tė huajtė, nė pėrgjithėsi, familja e tij, nuk kishte fobi, pėrkundrazi tregohej vėrtet ashtu siē ishte bujare, mikpritėse dhe dashamirėse me ta. Nga ana tjetėr nė qytetin e “Kolonelit” ndikuan jo pak edhe jeta, vepra dhe pėrvoja e Veli dhe Qemal Stafės, tė mbrujtura me idetė iluministe, rilindja evropiane, por edhe idetė komuniste tė kohės. Kėshtu, mė tej, ai mė tha se kur mbaroi kolegjin me rezultate tė larta ishte njė idealist me njė mall tė papėrshkruar pėr vendin e tij, pėr qytetin e lindjes.

    Ku i kishte kryer studimet “Koloneli”?
    Nė Turqi, dhe me anglezėt tha se ishte lidhur para luftės. Sipas tij, pas kthimit nga studimet nė Turqi, akoma pa u shmallur plotėsisht me vendlindjen dhe tė dashurit, e kėrkoi majori anglez Dordan, i cili ishte njė nga themeluesit e xhandarmėrisė sė Zogut, qė drejtohej nga gjenerali anglez, Zhoslin Persi, pėr t’u takuar nė Tiranė nė kafene “Kursal”. Natyrisht, nė fillim kishte shkuar pėr respekt e korrektesė nė takim. Persi, pasi e kishte pyetur gjerė e gjatė, me marifet kishte nisur tė zbulonte “mjegullėn” e takimit, kur i kishte thėnė: “Mikesha ime Margaret Hazllėk, me tė cilėn njihem qysh nga viti 1928, kohė e cila ajo ka ardhur nė Shqipėri, mė ka folur me mjaft simpati pėr ju dhe familjen tuaj, ēka na obligon mjaft pėr t’ju mbėshtetur nė karrierėn tuaj, gjė pėr tė cilėn ne po punojmė dhe shpresojmė falė Zotit qė ajo tė jetė e shkėlqyer! Si fillim, perspektiva juaj do tė ishte mbarimi i Akademisė Ushtarake tė Romės, ndėrsa interesimi dhe ndihma jonė do tė shpėrblehet, pėr tė cilėn jemi tė sigurtė se do tė kemi njė mik tė shquar shqiptar mė shumė”. Pas disa mėdyshjeve e debateve, mė nė fund “Koloneli” kishte pranuar. Ai pranoi se me majorin Dordan ishte takuar disa herė nė Romė dhe nė qytetin e Fierit, ku u vendos pas pėrfundimit tė akademisė, dhe pėrjetoi edhe ngjarjet e lėvizjes antizogiste tė Et’hem Totos, qė, siē u mor vesh mė vonė, ishte vepėr e SIM-it italian.

    Anglezėt “e detyruan” tė futej nė radhėt partizane?
    “Koloneli” shpjegoi se nė njė takim tė mėvonshėm me majorin Dordan, po nė kafene “Kursal”, ky i fundit, pasi e kishte dėgjuar me me vėmendje i kishte thėnė: “Listen to me my dear boy! Lėri idealizmat dhe tregohu mė i arsyeshėm dhe mė praktik, ne do tė mendojmė, ashtu siē kemi menduar, pėr perspektivėn tuaj. E ardhmja ėshtė e tri aleatėve tė mėdhenjė; SHBA, BS e Britanisė sė Madhe dhe nacionalizmi do tė fitojė nė Shqipėri dhe ne kemi kohė qė po punojmė. I nderuari ynė, gjenerali Xhoslin Persi, ka thėnė se Veriu do t“i japė tonin gjithė Shqipėrisė, mirėpo Veriu nesėr nuk mund tė qeverisė pa kuadro tė shkolluar nė Perėndim, tė cilėt fatkeqėsisht i ka tė pakėt nė numėr, nė krahasim me luftėtarėt dhe nacionalistėt qė i ka vėrtet tė spikatur dhe tė vendosur, prandaj do tė futeni nė rreshtat partizane”. Sipas “Kolonelit”, propozimi i majorit Dordan pėrputhej plotėsisht me dėshirėn dhe idealin e tij, dhe kėshtu pranoi tė rreshtohet fillimisht nė ēetėn e Elbasanit sė bashku me shokun e fėmijėrisė Kadri Hoxha.

    Pavarėsisht se ridhte nga njė familje e pasur dhe e lidhur me grupimet antikomuniste, ai punoi pėr Enver Hoxhėn. Si shpjegohet?
    Po, kjo ėshtė njė e vėrtetė relative, por, pėr rastin e “Kolonelit” dhe tė tjera raste, veē idealit, deri-diku largpamėsisė nė analizėn e situatės, e sidomos pas hapjes sė “frontit tė dytė”, edhe faktorė tė tjerė, siē mund tė ishin marrėdhėniet familjare, hakmarrjet, mėrrit, qė ekzistonin realisht, ndikuan edhe tė tjera situata nė pėrzgjedhjet konkrete me njėrin ose me tjetrin grupim. Nė rastin e tij, nuk ndikoi qė tė veprohej kėshtu, as edhe pėrzgjedhja e vėllait, qė u lidh qysh nė fillim me italianėt dhe pastaj me gjermanėt. Madje, edhe “Fani” qė ishte pseudonimi i Margaret Hazllėk, nė letrėn qė i dėrgonte nga shtabi i gjeneralit Aleksandėr, nė Egjipt, i thoshte qė tė mendonte pėr perspektivėn e tij, me tė gjithė atė barrė kulture dhe arsimi qė kishte, tė luftonte gjermanėt, si mundėsia e vetme pėr tė bėrė karrierė.

    Ėshtė e vėrtetė se “Koloneli” ka qenė pėrkthyesi i Enver Hoxhės gjatė luftės?
    Po. Ishte njeriu qė e pėrkthente atė nė takimet apo korrespondencat me pėrfaqėsuesit e shtabit anglez, vendosur nė Shqipėri. Pas krijimit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, mė 10 korrik 1943, iu dha grada e kapitenit dhe pas disa ditėsh me ardhjen e misionit anglez, me nė krye kolonelin Bill Maklin, e thėrret kapiteni anglez Alan Heėr, me tė cilin takohet nė shtėpinė e njė fshatari nė Labinot. Kėtu ai mori nga Alen tė falat e dėrguara nga majori Dordan dhe nga “Fani”. Sipas “Kolonelit”, biseda me tė ishte zhvilluar miqėsore deri nė momentin kur ai e kishte orientuar bisedėn te “qėndrimi” i disa shokėve tė tij partizanė, tė “sferės anglosaksone“ si Mustafa Gjinishi, Kadri Hoxha, Dali Ndreu, Mehmet Shehu etj., si dhe marrėdhėniet e tyre me komandantin E.Hoxha. Pėrgjigjet e tij kishin qenė lakonike dhe aspak tė karakterit informues, aq mė pak sepse ai vėrtet nuk dinte hollėsira, si ishin marrėdhėniet mes tyre dhe Enverit. Nga ky takim, Alen mbeti madje dhe i pakėnaqur. Por, i pakėnaqur ishte edhe “Koloneli”, sepse takohej vetėm me tė dhe fshatarėt kishin sy e vesh, direktiva ishte “tė ishim vigjilentė ndaj tė huajve”, gjė pėr tė cilėn, pothuajse netė me radhė, nuk e zuri gjumi. Me kėtė mėdyshje u paraqit te gjeneral Hoxha dhe i tregoi me hollėsi se ēfarė i kishte ndodhur. Hoxha i kishte thėnė qė tė mos bėhej merak, pasi e kishin provokuar edhe komandantin Haxhi Lleshi. Dhe, sipas “Kolonelit”, Haxhiu nė atė kohė kishte ardhur nė shtab pas provokacioneve qė i bėri maqedonasi Vukmanoviē Tempo, me urdhėr tė mareshalit Tito pėr problemin e Dibrės sė Madhe dhe tė Kosovės, tė cilėt ata i konsideronin “troje tė tyre”, por, siē doli mė vonė, ata nėn maskėn e “Konfederatės Ballkanike” kėrkonin tė gjithė Ballkanin sė bashku me rusėt dhe tė dilnin nė Adriatik, nė detin Egje dhe deri nė Mesdhe.

    A ishte misioni i Bill Maklinit vetėm njė mision ushtarak?
    Pėr kėtė bisedova me “Kolonelin” dhe ai konfirmon se nuk ishte vetėm mision ushtarak. Sipas tij, kjo gjė u vėrtetua plotėsisht mė vonė, kur “Koloneli” pati rastin tė angazhohej nė hetime speciale, sidomos pas ēlirimit tė vendit. Kjo atij i rezultoi nga njė varg faktesh dhe argumentesh. Shėrbimi i fshehtė anglez kishte grumbulluar informacione jo tė pakta nė drejtim tė Shqipėrisė, Jugosllavisė dhe Greqisė nė kuadrin e studimeve gjeostrategjike me qėllim pėr t’i bėrė pjesė tė “perandorisė sė saj“, pasi, siē e dini, Jalta kufizoi mjaft kolonitė e saj qė zinin pothuajse gjysmėn e globit pėr sa i takon resurseve ekono-mike, lėndėve tė para etj. Misionet e saj nuk ishin vetėm ushtarakė, por politike, operative dhe agjenturore dhe “Koloneli” i konkretizoi, duke thėnė se si rezultat i situatės mė tė re gjatė luftės, ata bėnė dhe ndarjen e misioneve nė dy degėzime; pranė Ballkombit si dhe pranė Nacionalēlirimtares, nė Veri dhe nė Jug, si dhe me dy tendenca kryesore politike tė sferės konservatore, si dhe tė sferės laburiste. Njė mision i tillė si rregull pėrbėhej nga njė pėrgjegjės i specializuar pėr luftėn psikologjike, dezinformacion, mund tė ishte ose jo pjesėtar i PĖB (Psychological Ėarfare Branch), njė zėvendėspėrgjegjės ushtarak me akademi tė lartė, me njohuri tė mirėfillta nė sferėn ushtarake, me njohuri nė sferat e sabotimit, atė xheniere, nė artin e ndėrlidhjes, tė kimisė etj. Njė anėtar i shėrbimit tė fshehtė me arsim tė lartė i drejtuar nga MI-6 angleze me objektiva tė qarta nė sferėn e rekrutimeve tė agjenturės, tė ndėrlidhjes, si dhe me njė fond sekret tė veēantė nė stėrlina dhe flori. Gjithashtu, pjesėtar grupi ishte edhe njė radist pėr t’u lidhur me qendrėn. Kėshtu, si Bill Maklini, David Smajli, Alan Amery, ashtu dhe Xhulian Amery ishin tė “emėrtesės“ konservatore. Emri ishte djali i Leo Ameryt, qė ishte sekretar Shteti, Maklini bėhet mė vonė deputet, ndėrsa Alan Heėr ishte bir lordi dhe bėhet kuadėr i shėrbimit tė fshehtė anglez etj. Ndėrsa misionarėt nė jug tė Shqipėrisė si Tilman, Hibert, Davidson etj., ishin tė sferės laburiste. Midis kėtyre dy grupimeve kishte njė luftė nė atė kohė tė pashpallur, por qė ekzistonte realisht, ndėrsa grupi i Maklinit mbėshtetej te paria e vendit si bie fjala te Muharrem Bajraktari, Xhem Gostivari, Fiqiri Dine, deri nė Mat e Krujė tek Abaz Kupi, misionarėt anglez tė luftės nė jug mbėshtesnin mė shumė partizanėt dhe u bėnin thirrje komandantėve dhe formacioneve tė Ballkombit pėr tė luftuar kundėr gjermanėve. Por, siē e dini, ata nuk u pėrgjigjėn dhe kėshtu humbėn edhe shansin pėr bashkėqeverisjen e vendit pas luftės.

    “Koloneli” i shkėputi kontaktet me misionarėt?
    Jo, aspak. Enver Hoxha e mori pranė si pėrkthyes gjatė takimeve me kolonel Maklin. Mė vonė, me ikjen e Maklin, si rrjedhojė e letrės sė dėrguar nga Ēėrēilli, qė e konsideronte kėtė mision se “kishte tejkaluar orientimet e dhėna”, e me ardhjen e gjeneral brigade Dejvis dhe takimeve me tė, si edhe me ndihmėsin e tij nėnkolonelin Nikols, ai mbajti marrėdhėnie korrekte, edhe pse e dinte qė nėnkoloneli merrej me veprimtari agjenturore dhe mė vonė u lidh me gjermanėt. Kėtė qė thashė mė sipėr, “Koloneli” nuk e thotė pėr gjeneralin Dejvis, i cili i dėrgoi njė promemorie shefit tė tij, gjeneral Aleksandrit, ku, midis tė tjerave, shtronte dy probleme tė rėndėsishme pėr kohėn; demaskimin e krerėve e tė Ballkombit dhe tė Legalitetit, si dhe njohjen dhe mbėshtetjen pa rezerva tė Luftės Nacionalēlirimtare. Pas ēlirimit tė vendit, “Koloneli” u mor me disa hetime speciale, nga ku dolėn implikime sekrete tė zbulimeve anglo-amerikane, qė mbaheshin nė lidhje nga majorėt anglezė, si pėr shembull, Nils, qė kishte dhe implikime nga disa burime tė vėrtetuara tė bashkėpunimit me gjermanėt nė qytetin e Shkodrės, pėr hapjen e rrugės sė divizionit gjerman pėr kalimin e tij nė Jugosllavi. Pėr kėtė raportonte edhe agjenti i tyre “Fots”, i cili bėnte pjesė nė grupin agjenturor “Skuota”, qė kishte kryer njė kurs tė rregullt zbulimi dhe mbahej nė lidhje nga A.Cungu...

    vijon nesėr

    Nesėr do tė lexoni

    Kombinacioni i Sigurimit pėr arratisjen e “Profesorit”, nacionalist nga Elbasani
    Enigmat e letrės qė vinte nga Brukseli, informacion i dėrguar nga “Profesori”, njė nga krerėt e emigracionit shqiptar nė Belgjikė
    Tė dhėnat qė dha senatori amerikan dhe raporti qė i dėrgoi “Profesori” Sigurimit tė Shtetit
    Ēfarė raportonte agjenti pėr bandėn e Xhevdet Mustafės

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    panorama
    -------------
    Dossier II

    Bekim Budo zbardh letrėn e “Profesorit”, superagjent i Sigurimit tė Shtetit, qė ishte shndėruar nė shef tė organizatave nė emigrim, qė donin tė rrėzonin Enverin

    Spiuni i Enver Hoxhės nė Bruksel kishte bashkėpunėtor senatorin amerikan

    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Bekim Budo sqaron nė vazhdim tė intervistės sė tij edhe informacionet e letrės qė i ka dėrguar Sigurimit tė Shtetit “Profesori”, njė nga krerėt e emgiracionit shqiptar nė Belgjikė. Ai kujton se nė bisedėn me “Kolonelin” kishte mėsuar pėr njė takim tė tij me Omer Nishanin. Sipas Budos, “Kolonelin” e kishte thirrur Presidenti Nishani, qė ta pėrgėzonte pėr punėn qė po bėnte. Njėkohėsisht, ai e kishte pyetur, midis tė tjerėve, edhe pėr implikimin e njė nacionalisti, qė e kishte patriot, nga Elbasani. “Koloneli” e kishte dhėnė mendimin e tij pozitiv pėr nacionalistin, duke i mėshuar faktit se ai ishte mbi tė gjitha atdhetar, gėzonte besimin e majorit anglez, kishte kulturė perėndimore dhe arsim tė lartė, pasi kishte mbaruar studimet nė fakultetin e jurisprudencės nė Kartierin Latėn tė Parisit. Vonė “Koloneli” kishte mėsuar se nacionalisti ishte “arratisur”, kishte pseudonimin “Profesori” dhe selinė e kishte nė Bruksel. Kėshtu, pas njė kombinacioni perfekt, kishte dalė nga Shqipėria dhe ishte ngarkuar tė infiltronte nė radhėt e emigrantėve shqiptar nė Bruksel. Nė arkivin e Ministrisė sė Brendshme, Budo gjeti edhe letrėn informative tė “Profesorit”, ku sigurimit i jepeshin tė dhėna shumė tė vlefshme si pėr situatėn e spiunazhit ashtu edhe pėr zhvillime tė tjera me rėndėsi. Tė dhėnat, “Profesori” i suguronte nga burime tepėr sekrete dhe agjentė potentė, ku ndėr ta shquhet edhe njė senator amerikan. Pėr tė mėsuar rreth informacioneve qė dėrgonte “Profesori”, lexoni nė vazhdim intervistėn interesante tė Bekim Budos.

    Kush kishte dijeni pėr arratisjen e “Profesorit”?
    Kuptohet, dijeni duhet tė kishte Omer Nishani

    Dosja e tij, ekziston?
    Nuk kam dijeni.

    Po identitetin e adresėn e tij, i dini?
    Unė jo, por “Koloneli” i dinte. Ai m“u lut qė heshtjen e tij, rreth kėtij problemi, tė mos e merrja pėr keq, pasi nuk mund tė mė dėftente, edhe pse vija nė emėr tė njė personaliteti tė lartė, pėr tė cilin kishte respekt.

    “Koloneli” kishte kontakte me tė?
    Po, kishte kontakte, por jo nė kuptimin e veprimtarisė agjenturore. Ai mė vuri nė dijeni se merrej me studime e hulumtime nė biblioteka dhe arkiva, ashtu siē merrte pjesė nė mbledhje tė ndryshme ndėrkombėtare, nė UNESKO etj. “Koloneli”, duke shfrytėzuar rastin dhe mundėsinė e krijuar, takohej me tė si “patriot” nga Elbasani dhe kujtonin kohėn e kaluar tė rinisė sė tyre, e nga ana tjetėr, kur kishte probleme tė paqarta, probleme qė kėrkonin verifikime, sidomos nė profilin e shėrbimit dhe tė diplomacisė sė fshehtė, ai angazhohej seriozisht si atdhetar, gjente mundėsitė, pasi kishte lidhje tė shumta dhe kredibilitetin e mjaftueshėm, dhe, pa dyshim, jepte ndihmesėn e tij.

    Ju si oficer i zbulimit tė jashtėm, nga e njihni “Profesorin”?
    E njoh nėpėrmjet njė letre, qė ka ardhur nė adresė tė shėrbimit tonė nga Brukseli, dėrguar prej tij. Mė kujtohet se atje shkruhej: “Ndėrsa jam ulur kėtu te Grasshopper, me mikun tim L.A., mė lindi ideja qė tė bėja njė résumé, pėr ēka gjykuam tė rėndėsishme pėr tė informuar pėr disa nga problemet mė tė spikatuara tė kėtyre viteve, duke dhėnė vetėm fakte apo argumente, qė ne i konsiderojmė tė tilla, mbi bazėn e nivelit aktual tė njohjes, i cili natyrisht ka kufizimet e tij, pėr shkak tė nivelit tė lartė tė dezinformacionit, si dhe mundėsive tė kufizuara qė disponojmė pėr tė nxjerrė konkluzione tė sakta. Eshtė vetėm kjo arsyeja, qė nė kėtė pėrmbledhje nuk do tė gjeni prognozė, pėrfundime dhe strategji…”.

    Ē‘informacion sillte “Profesori”?
    Ai thoshte se nga burimeve tona u kishte rėnė nė dorė njė letėr qė Muharrem Bajraktari i dėgonte Foreing Office, ku ndėrmjet tė tjerave citonte: “U ndodha nė vitin 1935 nė Beograd, dhe diplomatėt jugosllavė mė kėrkuan qė Zogu tė zbatonte marrėveshjen me ta, pėr rrugėt detare dhe portet, qė i kishte premtuar, pėr Durrėsin dhe Vlorėn, dhe ata do t’i jepnin Kosovėn, me kusht qė policia, ushtria dhe financat e Shqipėrisė do tė kontrolloheshin nga Beogradi. Anton Logoreci qė punon nė BBC mė tha se CIA kishte krijuar njė shėrbim special, tė quajtur `Zyra e Koordinimit Politik`, OPC (Office for Policy Coordination), me detyrė kryesore pėrgatitjen e grupeve paramilitare si dhe grupeve agjenturore pėr t’i futur nė vendet e Lindjes, sidomos ishin pėrzgjedhur Polonia dhe Shqipėria. Shėrbim i fshehtė britanik do tė lozė rolin kryesor, sidomos “katėr musketerėt e ēėshtjes shqiptare” si dhe veterani i OSS, Majkėll Bėrk…. Gazeta londineze “Njus Cronicle” shkruan mė 14 shtator 1949 se Vullkani shqiptar ėshtė gati pėr tė shpėrthyer. Sajrus Sulzberger, korrespondent i “Nju York Times” shkruan: “Dobėsimi dhe ndryshimi eventual i regjimit nė Shqipėri ėshtė objektiv themelor i Perėndimit”.

    Kishte tė tjera informacione tė rėndėsishme nė letėr?
    Po. “Profesori” ishte njeri tepėr i informuar dhe si i tillė ai nė letrėn e tij tė gjatė shpjegon edhe disa ēėshtje tė tjera tė rėndėsishme, si pėr shembull se gjatė njė takimi me konsullin shqiptar nė Stamboll, midis tė tjerave ai e kishte informuar, nė konfidencė, pėr njė problem shumė tė rėndėsishėm, qė kishte tė bėnte me vrasjen e Qemal Stafės. Konsulli kishte takuar, nė njė kafe tė Stambollit, Man Kukaleshin dhe e kishte ftuar atė pėr tė pirė diēka sė bashku. Ky gjest i konsullit i kishte bėrė goxha pėrshtypje Manit dhe nė bisedė e sipėr, ai i kishte thėnė se SIM-i italian nuk kishte asnjė informacion pėr mbledhjen e komunistėve nė njė ndėrtesė afėr Medresesė, edhe pse kishim agjentė nė radhėt e tyre, se po tė kishte, do t’i kishte rrethuar me forca tė shumta dhe nuk kishte pėr tė lėnė gjallė asnjė eksponent tė tyre tė rrezikshėm, pėr tė cilėt ishin shpėrndarė dhe fotografitė. Sipas Manit, nė kohėn kur kishte dalė Qemali, patrulla italiane e ka njohur, por veproi vetėm atėherė kur ai ka nxjerrė revolen, tip “Beret”, nga xhepi. Mani kishte mėsuar se akuzoheshin disa pėr vrasjen e Qemalit dhe midis tyre edhe B.M., por ai mendonte se po i merrnin nė qafė kot.

    Kush ishin katėr “mosketerėt” e ēėshtjes shqiptare?
    “Profesori” sqaron se “katėr mosketerėt e ēeshtjes shqiptare“, konsiderohej grupi i kryesuar nga koloneli Bill Maklin dhe ku bėnin pjesė: David Smajli, Alan Heur dhe Xhuljan Amery, qė po vazhdonin tė punonin me krerėt e emigracionit politik nė Bruksel, pėr riorganizimin e tij, si dhe bashkimin e Ballit me Legalitetin, me njė platformė politike, si dhe nė pėrbėrje tė tyre ishin vėnė edhe grupe dhe banda qė do tė hidhen nė Shqipėri. Po citoj njė tjetėr pjesė nga letra e profesorit, ku jepej njė informacion tepėr i rėndėsishėm, ku shkruhet: ”Koloneli i CIA-s, i njohur me pseudonimin “Jaēeviē”, nė njė bisedė konfidenciale me tė “tet ą tet” mė tha se “e kandisėm” Zogun, duke i premtuar disa toka nė Amerikė pėr njė grusht xhevahirėsh, qė tė dėrgonte ilegalisht nė Shqipėri rojen e tij mbretėrore, duke ditur qysh pėrpara betimin e tij pėr tė marrė hak ndaj Enver Hoxhės dhe regjimit tė tij. Kim Filbi, qė, siē mund ta dini, ishte deri nė vitin 1949 konsull anglez nė Stamboll, i kishte thėnė “Carit” (iu kam shkruar pėr tė si ish-kuadėr i lartė i administratės jugosllave) se sovjetikėt dhe serbėt kishin marrė agjenturėn kryesore shqiptare, si dhe kishin bėrė rekrutime tė reja me perspektivė pėr rrėzimin e qeverisė sė Hoxhės. Vite mė vonė `Cari` mė informon se kishte vajtur nė ambasadėn shqiptare nė Vjenė dhe u kishte thėnė atyre se po jepte kėto informacione tė rėndėsishme, por kishte frikė se do t’i paguante me kokė, pasi ato do t’i kthehen pėrsėri UDB-sė”.

    Si vepronte Sigurimi i Shtetit me krerėt e emigracionit?
    Ai mbante lidhje me informatorėt qė jepnin tė dhėna pėr ta. Kėshtu mė kujtohet edhe njė raport qė ka bėrė zbulimi i jashtėm shqiptar, ku analizohet veprimtaria e emigracionit politik dhe kryesisht pėr Brukselin. Atje nėnvizohej fakti se tė dhėnat e kėtij raporti janė jashtė pėrvojės, situatės dhe informacionit tonė. Nė tė njėjtėn kohė, simetrikisht me kėtė raport, nga burimet tona tashmė tė besuara, thuhej se banda ishte vepėr provokative dhe dezinformuese. Lidhur me kėtė “Profesori” shkruan nė letrėne tij se personi, i cili hiqet si “kapoband” nuk mbėshtetet nga asnjė zbulim i huaj, aq mė pak nga CIA amerikane. Po ashtu, ai thoshte se “motivi i tij ėshtė tė bėjė zhurmė nė emigracion dhe mė gjerė, me qėllim grumbullimin rreth vetes tė pėrkrahėsve si dhe tė dollarėve, duke mashtruar gjoja pėr hedhje bombash, pėr sensibilizimin e qarqeve reaksionare, si dhe pėr tė justifikuar veprimtarinė terroriste, e cila nė fakt nuk na vėrtetohet. Nė dokumentet e disponimit tė tij ėshtė edhe njė fletė-hyrje e Ministrisė Punėve tė Brendshme, e vulosur dhe e firmosur nė kohėn e gradave. Ky detaj e dekonspiron atė para organeve tuaja”.

    Kishte informatorė potencialė “Profesori”?
    Po. Nė letėr, ai pėrmend njė bisedė konfidenciale tė senatorit amerikan J.D., i cili e kishte informuar se “Ballkani nuk ishte vėnė ende nė axhendėn gjeostrategjike tė SHBA-s, derisa tė ishin gjallė Tito dhe Hoxha, edhe pse ka njė rėndėsi tė madhe pėr vendin tonė, pasi kėta kundėrshtojnė rusin, i cili, sipas Presidentit amerikan Nikson, ėshtė i vetmi shtet nė botė, qė mund tė destabilizojė Amerikėn. Shqipėria duhet tė rregullojė marrėdhėniet sidomos me Jugosllavinė dhe Greqinė, tė cilat si nė rrugėt e diplomacisė ashtu dhe nė atė tė shėrbimeve tė fshehta kanė dėrguar nė institucionet tona pėrgjegjėse informacione qė akuzojnė vendin tuaj dhe e konsiderojnė atė si iniciatore, frymėzuese e nxitėse e demonstratave nė Kosovė, me qėllim destabilizimin e Ballkanit. Shqipėria, thonė ata, nuk duhet tė ndihmohet dhe kurrsesi tė rimėkėmbet edhe pse ka dalė nga Traktati i Varshavės. Athina insiston se nuk ka ndėrmend tė heqė “ligjin e luftės” me Shqipėrinė, dhe se burgjet e saj janė mbushur me djemė tė minoritetit, tė cilėt janė tė kombėsisė greke, vetėm se ata kėrkojnė shkolla nė gjuhėn e tyre, kėrkojnė tė drejta e liri tė mohuara nga regjimi komunist i Hoxhės, si dhe tė bashkohen me atdheun amė “Vorio Epirin”, qė, padrejtėsisht, Evropa ja ka aneksuar Shqipėrisė. Greqia nuk ka ndėrmend tė heq dorė nga kėrkesa dhe sensibilizimi i opinionit mbarė ndėrkombėtarė pėr “Vorio Epirin”, pėr kėtė kanė marrė detyrė me pėrparėsi si Konfederata Panhelenike me qendėr nė Nju Jork, ashtu dhe lobi grek nė SHBA. Brezhnjevi, gjatė vizitės nė SHBA, i kishte propozuar Presidentit amerikan, Nikson, pėr tė bėrė njė luftė tė pėrbashkėt kundėr Kinės, ekspansionit dhe rrezikut kinez. Beogradi nuk do tė heq dorė nga Kosova dhe nėse do t’i duhet tė paguaj njė ēmim shumė tė lartė. Vendi i Shqipėrisė ėshtė nė Evropė, politikanėt shqiptarė duhet tė heqin dorė nga kryeneēėsia dhe nacionalizmi absurd. Natyrisht, ne nuk jemi pėr atė qė mendojnė kinezėt qė Shqipėria tė futet dhe tė lidhet me pakte tė reja, qoft edhe me Jugosllavinė dhe Rumaninė, pasi nuk i vjen asnjė rrezik nga jashtė. Ndėrsa Departamenti i Shtetit Amerikan e gjykoi daljen e Shqipėrisė nga “Traktati i Varshavės” si veprim tė arsyeshėm dhe e pėrshėndeti me mesazh tė posaēėm pėr ambasadorin tuaj nė OKB…”.

    I konfirmuat informacionet e tij?
    Lidhur me verifikimin qė duhet t’i bėnim informacionit, sidomos saktėsisė sė tij, atje ku bėnė fjalė pėr agjenturėn e huaj nė radhėn e elitės politike shqiptare, dėrguar nga njė punonjės i kartotekės sė SIM-it italian, ne nuk kishim mundėsi praktike pėr pėrcaktimin e pozicionit tė tyre. Mendimi ynė ishte se duheshin parė me vėmendje dhe veēuar, dokumentet qė dispononim nga materialet arkivore tė konsullatave italiane, sidomos gjatė veprimtarisė sė tyre nė qytetet Durrės dhe Vlorė. “Profesori” porosiste se “duhej mbajtur parasysh fakti se kjo kartotekė nė vitin 1945 ra nė dorė tė shėrbimit tė fshehtė amerikan”. Gjithashtu, ai mendonte se duheshin parė nga specialistėt edhe arkivi i MPB tė kohės sė Zogut dhe konkretisht ai Zyrės Sekrete italiane dhe i Zyrės Politike, dokumentet qė dispononim. Mė tej, ai vazhdon: “Shikoni edhe fondin sekret tė pagesave, tė shpėrblimeve tė agjenturės, si dhe fondi sekret italian, qė futi nė dorė Tomaz Beqari. Nga burimet tona tė besuara morėm njoftim se Brezhnjevi mbi bazėn teorisė sė tyre “Sovraniteti i Kufizuar“ po pėrgatiten, me sa duket, pėr t’i dhėnė “njė mėsim” Ēekosllovakisė nė kuadrin e njė loje ushtarake tė “Traktatit tė Varshavės”, duke pėrdorur dhe armė tė reja, si dhe lėndė metalike grimcore e aktivizuar elektromagnetike pėr bllokimin e radarėve tė shteteve perėndimore tė instaluara nė Gjermaninė Perėndimore. Njė nga burimet e besuara, qė na jep informacionin ėshtė gjeneral armate dhe zv.shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė ēekosllovake. Bashkėlidhur po ju dėrgoj me diplomatin L.A., njė letėr interesante nga njė person i arratisur kėto kohėt e fundit nga Shqipėria dhe ka mbėrritur mė sė fundi nė Bruksel”.

    E kini lexuar letrėn e tė arratisurit nga Shqipėria?
    Po. Nė tė, ai, ndėmjet tė tjerave, thoshte: “Pas shumė peripecish arrita nė Bruksel, kisha me vete edhe letrėn pėr kushėririn tim, por, pėr fatin tim tė keq, ai kishte ikur nė Australi, te motra e tij dhe atje ishte martuar. Rastėsisht te “Greku” nė qendėr te “Sheshi i luleve” po shikoja vitrinėn, ku piqej njė qingj, duke u rrotulluar nė hell. Njė person nga brenda i ra xhamit dhe mė ftoi tė futesha nė klub, mė foli shqip dhe mė pyeti gjerė e gjatė. Pasi hėngrėm drekė filloi tė mė pyeste kėtė radhė pėr gjendjen nė Shqipėri. I thash tė gjitha sa kisha dėgjuar: se diktatura e Enverit ishte e padurueshme pėr rininė. Gjendja ekonomike ishte tepėr e rėndė, kishin filluar radhėt e gjata. Tregu ishte bosh… Vendi ishte mbushur me bunkerė… Lufta e klasave po bėhej gjithnjė e mė e ashpėr. Udhėheqja e plakur ishte izoluar nė bllok. Nė udhėheqje vazhdon lufta. Enveri goditi edhe Beqirin, besnikun e tij. Hysni Kapon flitet se e kanė helmuar nė Paris. Kanė filluar tė flitet nė masė pėr Zogun dhe qeverisjen e mirė tė tij. Njė shoku im mė kishte thanė se kishte pasur oficer rezerv gjyshin e tij nė kohėn e Zogut dhe ky i jipte 3 napolona flori nė muaj, dhe me njė napolon flori bleje nė atė kohė njė pal qe. Sa i thashė kėtė, bamirėsi im u hodh pėrpjet dhe mė pyeti: “Si e ka emrin? Iu pėrgjigja pėr emrin dhe se ai quhej Osman Kėrtuku dhe gjyshin e tij e quanin Ibrahim Kėrtuku, nga rrethi i Matit. Madje, shtova se ai mbante nė shtėpi edhe fotografinė e lartmadhėnisė sė tij. Miku mė mori nė shtėpi dhe mė propozoi tė futesha nė partinė e tij “Lėvizja e Legalitetit”, ku ai mė tha se ishte njė nga drejtuesit e saj. Emrin ai e kishte Gaqo G.”.

    Ndonjė tjetėr informacion qė jepte “Profesori”, ju kujtohet?
    Sigurisht qė po. Ai jepte tė dhėna edhe pėr ekzistencėn e “grupimit special” tė Presidentit tė Amerikės, marrė nga gazeta “Uashington Post”. Ja ēfarė shkruante “Profesori”: “Gazetari amerikan i gazetės `Uashington Post`, Ben Bredlli, i ka dhėnė gazetarisė investigative njė leksion tė vyer. Nuk e kam fjalėn pėr skandalin qė ju i keni lexuar, por pėr njė zbulim tė rėndėsishėm pėr “Grupin special” pranė Shtėpisė sė Bardhė, me anė tė tė cilit Presidenti amerikan, Nikson, kontrollonte nė vija tė pėrgjithshme tė 12 shėrbimet sekrete tė SHBA-sė. Ky lloj shėrbimi ėshtė i domosdoshėm nė kėto kohė tė trubullta qė jetojmė, kur etja pėr para, pasuri dhe pushtet ėshtė tepėr atraktive dhe tunduese pėr mjaft individė kolltukofagė dhe arrivistė tė lidhur me botėn e krimit”.

    Mė ē“informacione vijonte letra?
    Kam gjetur nė tė edhe njė tjetėr informacion tė rėndėsishėm pėr Vili Brand dhe agjenturėn ruse. “Profesori” shprehej lidhur me kėtė: “Pėr socialdemokratin Vili Brand besoj se i keni lexuar analizat e fundit pėr tė, si dhe rrėnjėt e Ost-Politikės sė tij. Rusėt dhe agjentura e tyre ėshtė futur thellė nė Gjermani, gjė qė e tregoi edhe implikimi i sekretari personal tė Kancelarit gjerman nė afera spiunazhi. Ajo qė mė tėrhoqi vėmendjen ishte fakti se rusėt kishin futur nė dorė dokumente sekrete tė arkivės sė NATO-s nė Gjermaninė Perėndimore, ku kuptohet kanė marrė planet e tyre operative dhe strategjike si dhe armatimet e lehta dhe tė rėnda tė pėrdorura prej tyre gjatė stėrvitjeve dhe lojėrave tė ndryshme. Kėshtu mund tė shpjegojė faktin e rėndėsisė qė i kanė vėnė rusėt armatimit konvencional, qė, hė pėr hė, duket i paaritshėm dhe njė rrezik i ri pėr popujtė dhe Ballkanin nė veēanti. Mė ra nė dorė njė buletin sekret nga Inteligjent Servisi anglez, ku bėhej pėr rekrutimin nga ana e tyre tė zv.drejtorit tė Zbulimit Ushtarak sovjetik kolonelit Penkovski, i cili veē informacioneve sekrete qė u dha anglo-amerikanėve, mė bėri pėrshtypje fakti, se ai dinte me hollėsi qendrimet politike tė fshehta tė elitės vendimmarrėse sovjetike. Si ka mundėsi? Ēfarė lidhjesh agjenturore duhet tė ketė pasur pėr tė siguruar materiale, dokumente tė njė rėndėsie jo tė zakonshme? Kėtyre pyetjeve unė nuk mund t’i pėrgjigjem me kėtė horizont njohjeje qė kam”.

    Si mbyllej letra e “Profesorit”?
    Ajo mbyllej me njė informacion tė rėndėsishėm pėr bandėn e Xhevedet Mustafės, ku thuhej: “Lexova me vėmendje njė kopje tė procesit gjyqėsor tė bandės sė Xhevdet Mustafės, konstatova me keqardhje se mungonin provat kryesore tė implikimit tė saj nė veprimtari terroriste ndaj udhėheqjes sė lartė. Nga verifikimi me pėrgjegjėsi tė angazhimit tė burimet tona na rezultojnė: Vrasja e Hasnedarit ėshtė e qėllimshme pėr zhdukjen e provave, pasi ai dispononte edhe kodin sekret tė grupit. Grupi terrorist ka qenė nė mbikėqyrje dhe ndjekje nga shėrbimet e fshehta belgo-gjermane, tė cilat undergroun kanė dhėnė informacion Sigurimit tė Shtetit Shqiptar. Tendenca politike e grupit ka qenė e organizatės “Lėvizja e Legalitetit”. Kontingjenti i saj i pėrket SDB-ės jugosllave, nga kuadro tė sė cilės ata kanė marrė udhėzimet pėrkatėse janė subvencionuar me para dhe suporte logjistike. Taktika e bandės ishte tė paraqitej me flamurė etj. Sikur atė e dėrgonte CIA amerikane, gjė qė nuk vėrtetohet…”.

    vijon nesėr

    Nesėr do tė lexoni

    Dėshmia e agjentit potent grek “Papastrati”
    Kombinacionet e shėrbimit grek pėr tė futur nė radhėt e levizjes Nacional-ēlirimtare minoritarė, qė do t“u shėrbenin mė vonė
    Veprimtaria e organizatave nacionaliste greke dhe informacionet qė merrte pėr to Sigurimi i Shtetit


    ----------

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    Dossier III

    Ish-oficeri i lartė i Shėrbimit tė Fshehtė zbardh dosjen me dėshminė e njėrit prej agjentėve mė tė dėgjuar grekė, si u arrestua dhe u rekrutua nga Sigurimi nė vitin 1971

    Budo: “Ju tregoj lojėn e Sigurimi me agjentin “Papastrati”, shef i organizatės MAVI”

    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Nė numrin e sotėm tė gazetės “Panorama”, ish-oficeri i Sigurimit tė Shtetit, Bekim Budo, rrėfen historinė e agjentit grek “Papastrati”, arrestuar nga shėrbimi i fshehtė shqiptar nė vitin 1971. Nė vazhdim, Budo sqaron edhe veprimtarinė e qarqeve shoviniste tė shtetit fqinj dhe aktivitetin e njerėzve tė tyre nė Shqipėri. Interesant ėshtė fakti se agjentura greke zhvillonte veprimtarinė e saj nė Shqipėrinė e Jugut dhe kishte nė dispozicion informatorė potentė, tejet tė pėrgatitur. Nė vitet “70-tė, Sigurimi i Shtetit Shqiptar kishte rėnė nė gjurmėt e kėsaj veprimtarie dhe arrin tė kapė, falė njė kombinacioni tė pėrsosur, “Papastratin”, pėrgatitur nė shkollėn e spiunazhit tė vendit fqinj, i cili tregon pėrpara hetuesve se si ishte vėnė nė shėrbim tė grekėve.

    Kontaktet e tij tė para ishin bėrė me gjeneralin grek Vasil Mellaj, qė kishte qenė komandant divizioni i trupave greke nė Gjirokastėr, e me tė e kishte njohur patrioti i tij nga Derviēani, Vasil Shahini, i cili e kishte studiuar me kohė. Gjenerali drejtonte dhe njė zyrė tė shėrbimit tė fshehtė tė zbulimit ushtarak grek “Alfa–Dhio”. Megjithatė, sipas dokumenteve tė hetimit tė “Papastratit”, gjenerali grek, kishte marrė informacion pėr agjentin, duke pyetur edhe lidhjet e tij tė afėrta nė Shqipėri dhe Greqi, P.Kotokon, O. Anastasjadhin. Pas verifikimit, gjenerali urdhėron S.Vllahon dhe P.Kotokon tė krijonin organizatėn antishqiptare MAVI (Metopo Apolefterikon Vorio–Epirotiku), nė kryesinė e sė cilės u caktua edhe “Papastrati” sė bashku me V.Shahinin e J.Diamantin, tė njohur pėr ndjenjat filogreke dhe tepėr aktive nė veprimtarinė e tyre praktike pėr aneksimin e trojeve shqiptare. Gjenerali grek e kishte porositur agjentin qė tė riaktivizonte agjenturėn e vjetėr dhe tė bėnte rekrutime tė reja, sidomos nga radhėt e minoritetit, grekofilėve, grekofonėve, si dhe nga radhėt e studentėve dhe nxėnėsve shqiptarė qė studionin ose qė kishin kryer studimet nė shkollat greke. Agjentura kryesore kishte pėr detyrė organizimin e grupeve agjenturore, tė cilat do tė ishin bėrthama tė rezidenturave nė pėrputhje me situatat agjenturore dhe politike. Nė vijim ndiqni intervistėn e Bekim Budos pėr kėtė dosje.

    Ju kujtohet ndonjė histori interesante nga dosjet e agjentėve nė shėrbim tė tė huajve, kapur nga Sigurimi?
    Po. Kur isha duke pėrgatitur njė leksion pėr studentėt e Akademisė sė Policisė, mora leje pėr tė hulumtuar nė dosjet operative, ku ishin regjistruar dėshmi agjentėsh dhe informacione tė tjera tė rėndėsishme spiunazhi. Mbaj mend se nė njėrėn prej kėtyre dosjeve, ministri Kol Bib Mirakaj, njėherazi edhe Sekretar i Partisė Kombėtare Fashiste Shqiptare i dėrgon Ministrisė sė Arsimit njė shkrese Rezervate me nr.3329, datė 11 korrik 1942, lidhur me aktivitetin e shėrbimit tė fshehtė grek dhe qarqeve shoviniste tė vendit fqinj.

    Ēfarė thuhej nė atė shkresė?
    Mirakaj i pėrgjigjej njė shkrese tė Ministrisė sė Arsimit nr.390 datė 15.4.1942/ XX rezervate dhe njė tjetėr shkrese tė ministrisė sė tij nr.2669/Pol.27/D/84 Res, qė kishin informacion lidhur me listat emėrore tė mėsuesve grekofonė tė qarkut tė Gjirokastrės bashkė me informatat pėrkatėse tė marra pjesėrisht nga sekretarėt politikė dhe nga KK e MM. Listat qė i bashkėlidheshin kėtij dokumenti ishin grumbulluar nga shėrbimi i fshehtė i Mbretit Zog, nga shėrbimi i fshehtė diplomatik, si dhe nga sekretarėt politik tė partisė fashiste, tė cilėt mbaheshin nė lidhje agjenture e zbulim-kundėrzbulimi. Nė kėto lista bie nė sy numri i madh i mėsuesve, tė cilėt kishin studiuar pėr mėsuesi nė shkollat greke dhe ishin tė shpėrndarė nė 163 shkolla tė Shqipėrisė sė Jugut, mėsimet e tė cilave ishin nė gjuhėn greke, qė pėrbėnin dyfishin e shkollave nė gjuhėn turke po nė kėto territore. Nė karakteristikat pėrbri secilit emėr mėsuesi janė shėnuar shkurtimisht qėndrimi i tyre nė raport me qeverinė e Zogut, ndjenjat shoviniste, si dhe nė raport me ndjenjat kombėtare. Predominojnė karakteristikat pozitive tė tyre nė kėto raporte nė masėn prej rreth 70 pėr qind.

    Informacionet vinin nga burime tė besueshme?
    Sigurisht. Nė dosje vura re se problemi ishte mė i thellė dhe nuk ishte marrė sa duhet nė konsideratė sinjali i alarmit i dhėnė nga Konsulli i Janinės, Xhemal Frashėri, cili midis tė tjerave theksonte: “Shkolla e Vellasit, e cila dirizhohet nga Dhespoti i Janinės, Spiridhoni, njė armik i rreptė i Shqipėrsisė, ėshtė ngritur vetėm e vetėm pėr tė pėrgatitur me kulturė dhe me ndjenja greke rininė e fshatrave grekofonė tė Prefekturės sė Gjirokastrės, me anė tė propagandės helmonjėse pėr tė arritur qėllimin kryesor satanik, i cili ėshtė bashkimi i tė ashtuquajturit “Vorio-Epir” me Epirin. Po nuk morėm masa tė rrepta, them me bindje se shkolla Vellas do tė jetė varri i Gjirokastrės”.

    A konfirmohet kjo nga ndonjė burim tjetėr?
    Nga materialet e tjera tė hulumtuara ėshtė mjaft afėr realitetit tė ngjarjeve qė bėn tė mundur krijimin dhe pompimin e “Megalli Idesė”, apo idesė sė madhe, njė rrėfim i njė agjenti potent grek me pseudonimin “Papastrati”, i cili pėrfaqėson tipikisht nė mėnyrė tė koncentruar njė veprimtari sa armiqėsore ndaj vendit tonė, aq edhe pėrbuzėse ndaj Shqipėrisė. Nė letrėn informative tė Ministrisė sė Arsimit shkruhet: “Ėshtė interesante tė theksojmė se ky rrėfim ėshtė edhe njė sintezė e njė veprimtarie pėr mė shumė se njė shekull e shovenėve, pėrfaqėsues ekstremistė tė njė nacionalizmi absurd nė dėm tė njė vendi tepėr paqėsor e miqėsor, i cili historikisht ka dhėnė njė ndihmesė tė madhe me anė tė komunitetit shqiptar nė Greqi, arvanitasve, si Kollokotroni, Karaiskaqis, Bubulina e Boēari, tė cilėt ishin edhe protagonistė kryesorė tė revolucionit grek tė vitit 1821, gjė qė edhe nė historinė moderne tė kėtij vendi ky kontribut mohohet padrejtėsisht. Kundėr kėtij vendi autokton fqinj prej mijėra vjetėsh, pas fitimit tė pavarėsisė, qarqe tė caktuara shovene, megalomane dhe aventuriere, nė vitin 1867, krijuan organizatėn Vllazėria Qendrore Kulturore si dhe Klubin–Sillogun Vorio Epirot, tė cilat, shkallė–shkallė, do tė pėrbėnin bazėn e organizatės famėkeqe QEVA (Komiteti Qendror i Pėrpjekjeve Vorio Epirote), duke marrė dhe pėlqimin e Patriarkanės sė Stambollit. Nė krye tė kėsaj organizate do tė vendosej lunxhioti, Kristaq Zografi. Mė 6 qershor 1888 krijohet nė Greqi nga Dhimitėr Boēari, shoqėria e vllamidhes Allvani (Vllamėt–Vllezėrit Shqiptarė) me njė platformė antikombit shqiptar pėr pengimin e gjuhės sė shkruar shqipe nė alfabetin latin mbi bazėn e njė strategjie, qė kishte qėllim kryesor helenizimin e popullsisė sė Shqipėrisė sė Jugut dhe mė gjerė me njė propagandė qė mbivlerėsonte dukshėm kulturėn greke, duke nėnēmuar kulturėn shqiptare”.

    Po shėrbimi i fshehtė e ndiqte veprimtarinė e spiunazhit grek?
    Shėrbimi i fshehtė i qeverisė sė asaj kohe njoftonte pėr njė marrėveshje tė fshehtė midis Patriarkanės sė Stambollit me qeverinė greke, ku u vendos qė myslimanėt e Kosovės, Bosnjes dhe Hercegovinės si dhe tė Shqipėrisė tė konsideroheshin turq, ndėrsa shqiptarėt ortodoksė tė konvertoheshin nė helenė dhe tė admiministroheshin nga Greqia, pasi shqiptarve u mohohej kategorikisht aftėsia shtetformuese, edhe pse historikisht kishin dhėnė prova, madje edhe nė Greqi, duke i dhėnė asaj jo pak, por rreth 20 kryeministra qysh nga Miauli, Kanari, Kryeziu e deri dhe vetė Lefter Venizellosin, tė cilėt ishin tė gjithė arvanitas, pa bėrė fjalė kėtu se edhe Presidenti i parė grek, Pavllo Kondurjoti dhe Presidenti tjetėr, Theodhoros Pangallos, ishin me origjinė shqiptare dhe nė mjediset miqėsore e familjare komunikonin nė gjuhėn shqipe.

    Si i realizonin qarqet shoviniste greke synimet e tyre?
    Nga letra qė ndodhej nė Arkivin e Ministrisė sė Brendshme, dosjen e agjentit grek “Papastrati” mėsohet se “Megali-idea” dhe tė tjera, synime tė tyre amplifikon akoma mė shumė dhe bėhen shpejt udhėheqje pėr veprim nė marrėdhėniet e mėvonshme me shtetin tonė, me tė cilin qysh pas 28 nėntorit 1912 kishin filluar kontradiktat e mprehta dhe diplomacia e saj mori orientime tė qarta nga qeveria greke pėr sensibilizimin e opinionit ndėrkombėtar pėr gjoja tė drejtėn e saj pėr aneksimin e Epirit tė Veriut e konsideruar prej tyre si tokė greke dhe duke u munduar ta justifikonin dhe argumentonin historikisht, sidomos me ekzistencen e minoritetit grek nė trojet tona autoktone. Kėto kontradikta shpėrthyen kur Konferenca e Ambasadorėve mė 8 gusht 1913 pėrcaktoi kufijtė e Shqipėrisė. Edhe pse kufijtė e vendosura nga komisionerėt e huaj anglo-francezė dhe italianė kishin lėnė jashtė tyre troje tė konsiderueshme tė populluara nga shqiptarė autoktonė, grekėt dhe njė pjesė e mėsuesėve grekofonė kishin pėrgatitur veē tė tjerave nxėnėsit e shkollave greke, tė paraqiteshin para tyre, duke u prezantuar si grekėr, duke thėnė se “Ego ime Elinas” (Unė jam grek) etj. Nė tė njėjtėn kohė, ata provokojnė Konferencėn e Korfuzit mė 1913, e cila nė vendimet e majit 1914, i vuri kushte qeverisė shqiptare pėr tė zbatuar njė plan special pėr minoritetin dhe Vorio Epirin, nė mėnyrė qė ajo tė ishte nė ēdo kohė prezente nė kėto treva, si dhe t“i kishte fillimisht nėn kujdestari, probleme qė ai i ngiti nė forume ndėrkombėtare e deri nė Konferencėn e Firences nė vitin 1921, por, siē e dimė nga historia, planet e grekėve u bėnė pa hanxhinė.

    Ēfarė rrėfen agjenti grek “Papastrati”?
    Kongresi i Lushnjės, Lufta e Vlorės bėnė tė mundur legalisht, qė marrėveshja Titoni–Venizellos, pėr ndarjen e Shqipėrisė tė mbetej nė letėr dhe tė zbatohej ilegalisht nga shėrbimet e fshehta tė kėtyre vendeve pėr t“i bėrė fakte tė kryera nė tė ardhmen. Pikėrisht kėtė e rrėfen mė sė miri agjenti potent grek, Papastrati. Nė materialet e hetuesisė sė asaj kohe shkruhet: “Nė Tiranė, nė zyrat e hetuesisė u paraqit agjenti grek, me pseudonim “Papastrati”, mė 22 shkurt 1971, qė, pėr shkak tė statusit tė tij tė themi special dhe tė veēantė e mori nė pyetje zėvendėsdrejtori i Drejtorisė sė Hetuesisė. Agjenti grek vazhdoi rrėfimin e aktivitetit tė tij nė shėrbim tė zbulimit grek. Mes tė tjerave, ai thotė se, “siē e theksova, pasi mbarova arsimin e mesėm nė Sozimea Skoli, vazhdova arsimin e lartė nė Athinė, pėr mėsuesi, tė cilėn e mbarova me rezultate tė larta. Ndėrkohė, bashkė me dy bashkfshatarėt e mi nga Klishari ishim anėtarėsuar nė Sillogun Vorio–Epirot, me qendėr nė Athinė, ku nė njė nga mbledhjet e radhės kryetari i tij, Kristaq Zografo, qė mė ka mbetur nė kujtesė, na foli pėr perspektivėn tashmė tė hapur me pėlqimin e qeverisė greke dhe tė Patriarkanės sė Stambollit, do t“i pėrvishemi punės pėr aneksimin e Vorio Epirit, qė, sipas tij, ato ishin toka greke qysh nė lashtėsi dhe se e kishin amanet nga tė parėt qė ėndrrėn e tyre ta bėnin realitet sa mė shpejt, pasi ishin krijuar tė gjitha kushtet, ishin mėnjanuar tė gjitha pengesat dhe jo vetem kaq, gjithnjė sipas Kristaqit, ishte marrė pėlqimi i vetė vendeve vendimmarrėse kryesore tė Evropės, Angli-Francė-Itali. Nuk ka pse ta fsheh, u entuziazmova pėr faktin sepse Shqipėria nė atė kohė ishte njė vend tėrėsisht anadollak, tepėr i prapambetur, pa kulturė dhe intelektualė, sėmundjet bėnin kėrdinė, pa alfabet, gjuhė tė shkruar, pa shkolla dhe mendoja nė atė kohė sė me Greqinė dhe kujdestarinė e saj Shqipėria do tė shkonte pėrpara nė arsim, kulturė, rimėkėmbje etj.“”.

    “Papastrati” ishte i zgjedhur nė forume tė larta tė qarqeve shoviniste greke?
    Materialet thonė se po. Dora-dorės ai ishte bėrė njė nga pėrkrahėsit kryesor tė Zografos. Mė tej, ai dėshmon: “Nė kėto aktivitete jam njohur edhe me patriotin tim nga Derviēani, Vasil Shahinin, i cili, me sa duket, mė kishte studiuar me kohė dhe mė rekomandoj te gjenerali grek Vasil Mellaj, i cili kishte qenė komandant divizioni i trupave greke nė Gjirokastėr dhe qė drejtonte dhe njė zyrė tė shėrbimit tė fshehtė tė zbulimit ushtarak grek, “Alfa–Dhio”. Gjeneralit i pėlqeva qysh nė fillim pėr njohuritė e mia, pėr historinė e kulturėn helene, jo vetėm atė moderne, por edhe pėr lashtėsinė, ēka me vonė krijoi besim tė plotė, duke pyetur edhe nė lidhje tė tij tė afėrta nė Shqipėri dhe Greqi, sidomos Pandelejmon Kotokon, Orest Anastasjadhin, etj., siē e mora vesh mė vonė prej tyre. Kėshtu, gjenerali urdhėron Spiridhon Vllahon dhe Pandelejmon Kotokon tė krijonin organizatėn antishqiptare MAVI (Metopo Apolefterikon Vorio–Epirotiku), nė kryesinė e sė cilės u caktova edhe unė sė bashku me Vasil Shahinin e Jani Diamantin, tashmė tė njohur pėr ndjenjat filogreke dhe tepėr aktive nė veprimtarinė e tyre praktike pėr aneksimin e trojeve shqiptare”.

    Si e rekrutuan “Papastratin”?
    Gjenerali, nė njė nga takimet e shpeshta me tė, i kishte shprehur konsideratėn e tij dhe tė shefit kryesor tė zbulimit grek, emrin e tė cilit, ai nuk e mėsoi kurrė. Po ky njeri i vuri detyrėn e fshehtė, tė merrej nė tė ardhmen me organizimin cilėsor tė rrjetit agjenturor tė zbulimit grek nė Shqipėri. Nė fillim kreu njė kurs tė pėrshpejtuar pėr tė njohur elementet fillestare tė zbulimit, lidhjeve, ndėrlidhjes, kodeve, grumbullimit dhe seleksionimit tė informacioneve etj. Mė vonė, pasi u krijua organi kryesor i centralizuar i informacionit QIPE (Qendriqi Ipiresias Pliroforion Edhallos), “Papastrati” bėri kursin e plotė tė zbulimit dhe u kamuflua pas organizatės MAVI, tė cilėn, sipas orientimit i formuloi datyrat kryesore legale, e cila ishte pengimi me ēdo kusht i pjesėmarrjes sė minoritetit nė Luftėn Nacional-Ēlirimtare, si dhe detyrėn kryesore ilegale, e cila ishte futja me kombinacion nė kėtė lėvizje dhe nė ushtrinė e saj tė agjentėve grekė, me qėllim qė ata tė bėnin karrierė dhe do t“u shėrbenin nė tė ardhmen, pėr realizimin e planeve tė tyre, gjoja pėr ēlirimin njė herė e pėrgjithmonė tė Vorio-Epirit. “Papastrati” dėshmon: “Pas krijimit tė MAVI-t u hodhėm nė Shqipėri dhe krijuam komitetet Vorio Epirote me anėtarė Andon Qirjaqin, Misto Papadhimėn, Dhimitėr Mestakulin, Lefter Guvelin, Jorgo Zoton, Gligor Labovitin etj., tė cilėve u vumė detyra tė qarta se do ta fillonin me propagandė dhe se tri hallkat kryesore tė punės sonė Kleri, Shkolla dhe Shtypi, tė cilat do tė ndihmoheshin fuqimisht nga shtypi grek, ku do tė paraprinin gazetat Ipsokratikon Mellon dhe Vorioepirotikon Agonos, tė cilat kishin detyrė kryesore tė krijonin armiqėsi midis dy feve kryesore atė myslimane dhe ortodokse, pasi e quanin tė tejkaluar kohėn kur kėto dy fe bashkėjetonin nė harmoni, ēka ishte pengesė e madhe pėr realizimin e detyrave tona. I konkretizuam detyrat, dhespotit tė Janinės, Spiridhoni, ishte vėnė detyrė tė rekrutonte sa mė shumė nxėnės pėr tė vazhduar shkollėn e Vellas, gjė pėr tė cilėn kishte marrė nga Qeveria greke fonde tė posaēme, ndėrsa Pandelejmon Kotoko kishte marrė detyrė tė punonte me klerikėt ortodoksė shqiptarė, pjesa mė e madhe e tė cilėve ishin rekrutuar nga zbulimi grek, Asfalia, shėrbimet e fshehta tė Korofillaqisė dhe tė policisė qytetėse Astinomia Poleos, siē ishin Papu Jorgji Taci nga Leshnica, Papu Jani Dashi nga Cuka dhe Papu Foti Zisi nga Gjirokastra. Pyetjes pėr aktivizimin e agjenturės sė vjetėr tė zbulimit grek si dhe rekrutimin e agjenturės sė re kryeagjenti “Papastrati” i ishte pėrgjigjur: “Gjenerali Vasil Mellaj na kishte porositur pėr riaktivizimin e agjenturės sė vjetėr krahas rekrutimeve tė reja qė do tė bėnim sidomos nga radhėt e minoritetit, grekofilėve, grekofonėve, si dhe nga radhėt e studentėve dhe nxėnėsve shqiptarė qė studionin ose qė kishin kryer studimet nė shkollat greke. Kėshtu agjentura kryesore kishte pėr detyrė organizimin e grupeve agjenturore, tė cilat do tė ishin bėrthama tė rezidenturave nė pėrputhje me situatat agjenturore dhe politike. Konkretisht, Vasil Shahini do tė punonte me disa kategori tė caktuara si me tregtarė, mėsues grekofonė si dhe kryepleq, duke riaktivizuar sidomos Gligor Kicatin nga Poliēani, Jani Foton po aty, doktor Ilia Zėrin nga Sopiku, doktor Sokrat Bozhori nga Terihati, Andon Qirjaqin nga Glina, doktor Telhma Labovitin nga Gjirokastra, Dhimitėr Mastakulin nga Kakodhiqi, Jorgo Zėrin nga Dhuvjani etj. Gjithashtu, gjenerali na kujtonte shpesh pėrvojėn e demonstratave dhe protestave masive pranė Lidhjes sė Kombeve”.

    ------

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    vazhdon i bekuari budes..

    -------

    Intervista

    Zbardhen tė dhėnat qė dispononte Sigurimi i Shtetit pėr grupin e ushtarakėve madhorė qė kėrkonin ta shpėrngulnin ushtrinė nė rast lufte, nėpėr male

    Si i hetuam gjeneralėt e ushtrisė, qė u vranė nga Enveri pėr “Tezat e zeza”

    Luan Kondi

    Bekim Budo nė intervistėn e tij eksluzive pėr gazetėn “Panorama”, zbardh survejimin dhe hetimin e gjeneralėve tė Ministrisė sė Mbrojtjes pas materialeve tė quajtura “Teza tė Zeza” nga Enver Hoxha. Nė rrėfimin e tij ai sqaron se si erdhėn nė Sigurimin e Shtetit informacionet e para pėr kėto materiale, qė binin ndesh me Artin Ushtarak dhe orientimet e Byrosė Politike nė atė kohė. Budo tregon edhe analizėn qė i bėn “Gjenerali” (pseudonimi i njė nga krerėve tė lartė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, nė atė kohė) situatės sė krijuar nė Ministrinė e Mbrojtjes dhe pėr analizat e pafundme qė u bėnė nė vitin 1974 pėr kėtė problem. Si u inicua nga udhėheqja e lartė e Partisė pėr goditjen e grupit qė komandonte ushtrinė shqiptare dhe kush ishin tė arrestuarit e kėsaj historie? Cili ishte roli i Mehmet Shehut nė goditjen e miqve tė tij mė tė ngushtė dhe pėrse ai mundi tė “dalė pa lagur” nga spastrim i radhės qė kreu Hoxha nė strukturat e larta tė Shtetit dhe tė Partisė, gjė qė do ta pėrfshinte edhe atė vetė, pas shtatė vjetėsh. Pėr kėto dhe tė tjera situata tė krijuara nė momentin e goditjes sė gjeneralėve, lexoni nė vijim intervistėn e ish-oficerit tė Sigurimit tė Shtetit Bekim Budo.

    E ashtuquajtura “Teoria e rrėshkitjes” dhe personat qė e adoptuan atė, kanė qenė nė vėzhgimin e rreptė tė Sigurimit tė Shtetit. Ēfarė dini ju pėr kėtė?
    Nė kuadrin e “punės shkencore” pėr zhvillimin krijues tė Artit Ushtarak Popullor, u krijuan dhe institucione shkencore, pėr pėrpunimin e pėrvojės shqiptare dhe atė tė huaj tė luftės sė aramatosur tė shkallės sė lartė, si dhe atė tė shkallės sė ulėt. Kam dijeni se pėr kėtė qėllim u krijuan 2 grupe konkurentė, njėri pranė Kryeministrit shqiptar Mehmet Shehu dhe tjetri nė Sekretariatin e Ministrisė sė Mbrojtjes, pranė Ministrit Beqir Balluku, nė pėrputhje dhe me situatėn mė tė re tė krijuar, kur Mao Ce Duni udhėheqėsi kinez, ishte shprehur se “forcat e armatosura kineze nuk dalin jashtė territorit tė saj“, njė strategji kjo e re shteti aziatik, pas Luftės sė Koresė, qė konfirmohet edhe nga ish Sekretari i Departamentit tė Jashtėm Amerikan, Henri Kisinger nė librin e tij “Diplomaci”. Nė frymėn e kohės rezultonte se Shqipėria mbetej vetėm, pėrballė njė agresioni tė mundshėm imperialisto-revizonist. Megjithatė, Kina vazhdontė tė investonte dhe tė ndihmonte nė Shqipėri, sidomos nė fushėn e mbrojtjes.

    Ēfarė ndodhi pas kėsaj?
    Nga fundi i viteve 60-tė, vjen nė Shqipėri njė mision ushtarak i dėrguar nga Ēu En Lai, Kryeministėr i Kinės, i cili nė njė mbledhje sekrete nė fshatin Priskė tė Tiranės, hodhi idenė e krijimit tė njė pakti ushtarak tripalėsh midis Jugosllavisė, Rumanisė dhe Shqipėrisė, pėr t’u mbrojtur nė se sulmoheshin kėto vende nga “Traktati i Varshavės“ ose nga NATO, duke zbėrthyer idenė e Ēu En Lait, se qė me goditjen e parė atomike, etj., ushtria shqiptare, duhet tė linte qytetet dhe tė tėrhiqej me shpejtėsi drejt maleve. Kjo ishte direktiva kineze nė rast tė ndonjė sulmi tė mundshėm ndaj kėtyre vendeve dhe kuptohej se nė tė ardhmen nuk mund tė pritej asnjė ndihmė nga ushtria kineze edhe pse nė mėnyrė emocionale, ata ishin shprehur se “nė rast tė njė konflikti tė armatosur ndaj Shqipėrisė, ushtria kineze nuk do tė njihte mė kufi”. Mbledhja e zhvilluar nė Priskė tė Tiranės, u mbajt sekret pėr njė kohė tė gjatė dhe nuk u morr sa duhet seriozisht, duke e konsideruar “njė piruetė tė zakonshme tė politikės kineze”. Ndėrsa njė pjesė e kuadrove tė lartė tė ushtrisė, si dhe vetė kryeministri shqiptar e morrėn seriozisht. Kėshtu, mė krijimin e grupeve tė punės pranė kryeministrit dhe Sekretariatit tė MMP, u fillua nga puna si nė planin operativ, ashtu edhe atė strategjik, do tė bėheshin ndryshime edhe pse mund tė atakoheshin “Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes”, tė miratuara nga ish-Byroja Politike. Nė frymėn e kohės, nė ato kushte e rrethana ideologjike e psikologjike, dhe sidomos pas Intervencionit sovjetik ndaj Ēekosllovakisė, si dhe daljes sė Shqipėrisė nga “Traktati i Varshavės”, parrullat “Atdheu nė rrezik”, ”Mbrojtja mbi gjithēka”, por edhe “kėrcejmė vallė nė gojėn e ujqėrve”, e hedhur kjo nga M.Shehu, sensibilizuan opinionin publik, duke e ndėrgjegjėsuar atė, pėr njė luftė tė mundshme tė shpejtė nė drejtim tė vendit tonė.

    Po rreth nesh ēfarė kishte ndodhur nė kėtė kohė?
    Nė kėtė konteks politik dhe nė kėtė psikologji tė pėrgjithshme brenda vendit, filluan punėn grupet e caktuara, qė direktivėn kineze ta pasqyronin nė teori, qė do tė ishte udhėheqje pėr veprim. Nėse i shikojmė mė gjerė problemet politike dhe ushtarake tė kohės, nė botė kishin ndodhur 35 konflikte tė armatosura, ”Lufta e Ftohtė“ po kthehej nė luftė “tė nxehtė”, sidomos me propagandėn e njė lufte atomike, bota po harxhonte rreth 800-900 miliardė dollarė pėr industrinė e luftės, ku ishin tė impenjuar gati gjysma e tė gjithė shkencėtarėve tė saj, qė prodhonin dhe eksperimentonin teori nė shėrbim tė luftės, qė projektonin teknologji tė reja pėr automatizimin dhe sofistikimin e armatimeve edhe pse pėr kohėn, ato ishin moderne. Ndėrkohė, zbulimet e huaja kishin drejtuar agjenturėn e tyre, pėr tė zbuluar planet “e reja” nė sferėn ushtarake, ku analistėt ushtarakė tė tyre, kėrkonin informacione konfidencialė, pėr tė njohur gjendjen reale tė ushtrisė, armatimin, marrėveshjet e bėra me kinezėt, nėse Shqipėria dispononte armė atomike, si dhe planet operative dhe ato strategjike, nė njė kohė qė dinin predispozicionin kinez dhe direktivėn e tyre “pėr luftėn partizane”. Nė kėto kondita zbulimet perėndimore kėrkonin, qė thėnien e Hrushovit ta bėnin realitet (Shqipėria ėshtė shitur tek imperializmi), ndėrsa zbulimet lindore bazuar tek teoria e Brezhnievit e “Sovranitetit tė kufizuar”, qė vendi ynė tė mbetej nėn ndikimin e tyre politik dhe ekonomik.

    Cilat ishin lėvizjet e Enver Hoxhės dhe qeverisė sė tij?
    Kėto ishin tė shumta. Por, kulmi arriti kur njė delegacion i rrangut tė lartė ushtarak nė vitet 70’ vizitoi Kinėn, dhe nė kthim pėr nė atdhe, shkoi njėherė nė Francė, duke u ndarė nė “tri delegacione”, ēka u lehtėsoi atyre mjaft punėn pėr tė marrė ”informacionet qė dėshironin”, edhe pse urdhėri nga hierarkia e lartė ishte qė delegacioni tė ndiqte njė rrugė, tė gjithė sė bashku, pėr shkak tė sigurimit dhe shoqėrimit tė tyre, si dhe tė informacioneve tė marra nė rrugė tė fshehtė, qė bėnin fjalė jo vetėm pėr interesimin e kėtyre zbulimeve ndaj misionit tė kėtij delegacioni, qė shkonte nė Kinė nė kulmin e Luftės sė Ftohtė, por dhe tė demonstratave kundėr regjimit serb nė Kosovė. Ndėrkohė, nė ushtri kishte penetruar literaturė lindore, pėrktheheshin dhe u servireshin kuadrove tė lartė, literaturė e ndaluar sovjetike, madje dhe fjalime tė Brezhnievit, natyrisht tė kamufluara, ku njė varg kuadrosh tė lartė akademicienė, nė shkrimet e tyre, qoftė edhe si “pėrpjekje studimore”, jetonin dhe punonin nėn ndikimin e teoricienėve ushtarakė sovjetikė tė Luftės sė Dytė Botėrore, teori qė bazoheshin nė shfrytėzimin e mundėsive tė shumta, tė hapėsirave dhe tė territoreve tė pafund. Mbi kėto orientime dhe mbi kėtė bazė, morrėn rrugė grupet e punės pėr pėrpilimin e “Teorisė sė Rrėshqitjes” dhe teorisė sė “Operacionit tė Kalimit”. Nė njė kohė, qė konsiderohej “sakrilegj” shkelja e vijės sė partisė pėr Artin Ushtarak”, pėr “Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes”, pėr direktivėn e saj, ku nė thelb sqarohej se “armikut nuk do t’i liheshin hapėsira, ai do tė goditej qė para zbarkimit nė tokė, do tė goditej para desantimit ajror”, etj. Pra, nė kėto orientime nuk kishte asnjė hapėsirė “pėr tė lėnė qytetet dhe pėr tė rrėshqitur nė male tė pakapshėm nga armėt e kundėrshtarėve”.

    Ē“tė dhėnė kishte Sigurimi pėr materialet qė po pėrgatiteshin nga ekspertėt e Ministrisė sė Mbrojtjes?
    Sapo filluan nga puna grupi i Beqirit, mė Spiron dhe Nestin qė punonin nėn drejtimin e Mehmetit, filluan thashethemet e pėshpėritjet nga kuadro tė lartė kolonelė e gjeneralė, tė cilėt shprehnin pakėnaqėsi dhe mosaprovim, por nė mėnyrė latente dhe okulte, filluan tė akuzonin njėri-tjetrin, duke e futur problemin nė njė rreth vicioz. Nga materialet e dosjeve tė asaj kohe ėshtė edhe njė dialog qė dy gjeneralėt kishin bėrė me njėri-tjetrin ku thuhej:
    N– Nuk e kam tė qartė se si ju futėm kėsaj pune...
    P- Ta kam thėnė? Mė mori Ministri nė telefon dhe mė tha shprehimisht: “... More, di gjė pėr disa materiale qė po pėrfliten nga kuadrot?”. Po i thashė janė ato qė ka punuar Nesti. Ju e dini mirė, pse po mė pyesni? A mė caktuat mua dhe Nestin dhe do t’i punonim nė Golem. Ministri tha: “Jo, jo nuk ka nevojė tė punohen me kuadrot nė Golem se po pėrfliten...” dhe pastaj pėrsėri mė pyeti: ”Ku janė materialet qė keni punuar? Nė Sekretariat i thashė unė. Atje i keni, juve ju kujtohen mirė! ”Jo, jo, vazhdoi ai refrenin mua asgjė nuk mė kujtohet pėr kėto materiale.”
    N- Po Petriti ēfarė tha?
    P- “Mos i punoni sepse ka shumė reagime negative dhe atyre u ka dalė era”, ndėrsa nė gjyq ministri tha se librin “Pėr Luftėn Popullore“, pjesa e Dytė, tė M.Shehut e ka punuar Spirua, bashkė me mua”.

    A ka nė dosjen nė fjalė ndonjė analizė nga drejtues tė lartė tė Sigurimit tė Shtetit?
    PO. Gjenerali “i penduari“, ish-zėvendėsministėr i Brendshėm, pėr Sigurimin ėshtė shprehur: “... U grumbulluan pocaqitė e kalbėsirat gradualisht, dhe njė ditė ata do tė shpėrthenin. Grupi nė ushtri, duhej dėnuar qysh mė parė, sepse e kishte mbushur kupėn. Unė takohesha shpesh me Hysni Kapon dhe asnjėherė nuk i fola pėr problemet dhe pocaqitė tona, por i mbuloja. Njė herė, ai mė pyeti se ēfarė studjonim nė ushtri, dhe ēfarė materialesh kishim nė dispozicion nga Arti Ushtarak? Unė hezitova t’i pėrgjigjem, por ai ndėrhyri dhe tha: Ju vazhdoni tė edukoni ushtrinė me materiale sovjetike dhe nga Enveri keni vetėm disa citate”. “Gjenerali” sqaron njė varg problemesh qė lidhen me “Teorinė e rrėshqitjes“, duke e konsideruar atė si “disfatizėm”, ndėrsa kryerjen e punimeve mbrojtėse e quan tepėr tė ekzagjeruar pėr kohėn, edhe pse ato u bėnė kryesisht me fondin e ndihmave kineze, ishin nga pikėpamja dialektike jashtė kohės, pjesa mė e madhe e tuneleve ishin tė ekspozuara ndaj aviacionit dhe satelitėve spiunė kuindėrshtarė. Kupolat mbrojtėse, kishin disa kėnde tė vdekura, ishin jashtė funksionit gjatė desantimit tė kundėrshtarit, pėrmbanin njė rrezik tė madh se mund tė kapeshin nga ana e armikut, dhe ai tashmė i fortifikuar, paraqiste tepėr vėshtirėsi, pėr tė rivendosur situatėn fillestare tė luftimit. Nga ana tjetėr, nga njė distancė e largėt ushtarakėt mund tė asgjėsoheshin nga ana e snajperėve kundėrshtarė. Mirėpo, problemi mė kryesor konsistonte nė atė qė ne nuk duhet t’i lėshonim terren kundėrshtarit, duke “rrėshqitur nė thellėsi”, kjo ishte metoda ruse e sovjetike nė kohėn e Kutuzovit dhe tė Stalinit, pasi ata kanė territore tė mėdha, ne nė se do t’i lėshonim armikut territore, do tė thoshte siē e thashė nė fillim “Disfatizėm”, qė binte ndesh me politikėn e shtetit tonė, si dhe Kushtetutėn e kėtij vendi. Tė njėjtėn gjė, mund tė them edhe pėr desantimin ajror tė kundėrshtarėve potencialė, qė kishin bėrė ndryshime tė mėdha me desantimet ajrore tė Luftės sė Dytė Botėrore. Nė aviacion, ishin futur avionėt B-52, etj.

    Cili ishte roli i Mehmet Shehut nė kėto teori?
    Mehmeti, vajti i vuri edhe vreshtave shigjeta me majė qė desantėt tė vriteshin pa rėnė nė tokė. Nga kėto pak fakte tė shėrbimit tė fshehtė, njė gjė del e qartė, se disa kuadro kryesorė nė ushtri, po punonin nė fshehtėsi pėr “t’u pėrgatitur, pėr tė luftuar armikun” jo atje ku ishte vendosur kolegjialisht nė buzėn e ujit, nė kufi e qė nė ajėr, por, si muxhahidinėt dhe talebanėt, nė mal e shkrepa, qė ngjan shumė me teorinė e propoganduar nga Hrushovi dhe ekipi i tij, ”pėr eksportimin e revolucionit”. Nė dallim prej tyre, kjo luftė do tė bėhej me mė shumė armatime dhe me mė shumė shpenzime, qė do tė rėndonin mbi ekonominė qė sapo vinte dhe po dobėsohej. Kur ky problem filloi tė pėrflitej, secili bėnte tė paditurėn dhe ja hedh fajin njėri-tjetrit kudo nė gjyq, hetuesi, nė biseda shoqėrore, etj. Njė gjė ėshtė e qartė, se nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes ,disa vite mė parė ishte edhe njė “Plan-operativ pėr ēlirimin e Kosovės“ pėrpiluar nga M.Shehu, qė ishte harruar, por qė u kujtua arkiva ruse pėr ta dėrguar, si dhe njė propozim i kohėve tė mėvonshme, pas viteve 70’, qė do i bėhej Hoxhės “pėr pajisjen e raketave shqiptare me mbushje bėrthamore”. Plani pėr Kosovėn, nuk u bė pėr arsyen qė e argumenton mjaft mirė Xhejms Lejon kur thotė: “Nė se konsultoni literaturėn shkencore, historinė, gjeografinė, sociologjinė, etnografinė dhe hulumtimet pėr Serbinė, qė nga fillimi i shekullit XX e deri mė 1991, do tė shihni qė 95 pėr qind e kėsaj litarature ėshtė proserbe”. Ndėrsa, pėr propozimin pėr armėt bėrthamore pėrgjigja ishte: “Nė se do tė kėrkonim armė bėrthamore, do tė ishim tė parėt qė do tė na sulmonin, duke patur shkak tė fortė”.

    Grupi i Shehut kishte tė dhėna pėr situatėn prej agjentėve tė arratisur me kombinacione?
    Grupi i drejtuar nga Mehmet Shehu kishte marrė masat e tij, si dhe dispononte tė dhėna paraprake, pėr pergatitjen e bandave si nga agjentura nė radhėt e emigracionit, ashtu edhe nga tė dhėnat e marra nga burimet sovjetike. U realizuan dy rekrutime spektakolare, njė nė burgun e Burrelit, i cili u arratis nė Amerikė dhe u fut nė bashkėpunim me CIA, tjetri u arratis nga qyteti i Vlores XH.C, qė kishte qenė agjent i rėndėsishėm i amerikanėve pėr kėtė qytet. CIA i priti mirė kėto “mesazhe” dhe nga ana e tyre, sidomos segmenti i saj, qė mbėshtetej tek veprimtaria afatgjatė e spiunazhit, pėr rrėzimin e regjimit komunist, dėrgoi disa tė dhėna pėr futjen e disa grupeve tė spiunazhit, me qėllim rritjen e influencės sė saj nė Shqipėri nė rrugė tė fshehtė, ndėrsa nė sferėn e propagandės, mund tė dilte ndonjė tjetėr, dhe tė bėnte rezymetė pėrkatėse pėr regjimin. Natyrisht, situata ishte ndryshe dhe vendi po kuronte me shpejtėsi situatėn e krijuar nga agjentura e huaj. Nga ana tjetėr, Mehmet Shehu, kishte nxjerrė nga burgu i Burrelit edhe disa nga kontingjentet e rėndėsishme tė CIA-s amerikane, gjė qė dhe kėto patėn efektin e tyre pozitiv nė rritjen e komunikimit dhe tė besimit. Kėshilltarėt sovjetikė nė kėto aspekte, ishin ustallarė pėr vendosjen e urave tė komunikimit midis tyre pėr tė pėrfituar sa mė shumė nga pikėpamja agjenturore dhe operative. Politikės amerikane i interesonte jo pak nė atė kohė, ku rreziku i komunizmit tė B.Sovjetik pėr ta ishte iminent, tė rrisnin influencėn e tyre, tė kthenin qoftė edhe njė vend tė vogėl, kundėr interesave sovjetike, natyrisht mė i preferuar, do tė ishte ai vend qė do tė bėnte pjesė nė bashkėsinė komuniste tė Europės Lindore. CIA–s i leverdiste, tė kishte nėn influencėn e saj, qoftė edhe disa udhėheqės qė ishin, ose po afirmoheshin si diktatorė, ashtu siē do tė shprehej mė vonė gjenerali Ajzenhauer, kur e kontestonin hapur, lidhur me diktatorin Kubanez Somoza, “ēfarė keni ju? Unė Somozėn e kam nė xhepin e vogėl”. Politikės sovjetike i interesonte Shqipėria edhe pse ishte njė vend i vogėl, por pėr strategjinė e saj afatgjatė, ai zinte njė nga vendet kryesore nė Europėn juglindore, ndėrsa pėr KGB dhe GRU-n, futja qoftė edhe e agjenturės dopiorol nė radhėt e shėrbimeve sekrete amerikane, pėr tė ishte sukses, sepse nė mėnyrė tė nėndheshme ,ajo do tė lidhej si me njė rrip transmisioni me agjenturėn potente, qė ajo dispononte nė atė periudhė nė territorin e SHBA-sė. Kėshtu, grupi i M.Shehut dėrgoi mesazhet e tij, dhe natyrisht, qė do tė shpėrblehej, jo me para e flori, siē mund tė hamendėsohet, sepse ai nė kėtė aspekt nuk luftoi kurrė pėr to, por me veprime tė tjera operative, tė cilat do tė ngrinin lart vlerat e tij, dhe tė grupit operativ, qė ai drejtonte nėn “kujdesin” dhe trysninė e dhjetra kėshilltarėve agjenturistė sovjetikė, me qėllim fitimin e besimit, si dhe sigurimin e njė karriere tė gjatė nė drejtimin e shtetit shqiptar, si nga pikėpamja legale, ashtu edhe nė drejtimin e nėndheshėm tė shėrbimit tė fshehtė nga ana e tij. Nga ana tjetėr del se SHBA, nuk i interesonte nė atė periudhė copėzimi i Shqipėrisė, nga asnjė shtet fqinj, por edhe nga as aleati mė i afėrt i saj Britania e Madhe, me tė cilėn kishte kontradikta rreth influencės sė saj, nė rritje, nė Jugosllavi dhe Greqi. Gjithashtu, SHBA nuk e kishte vėnė nė axhendėn e saj afatshkurtėr ndryshimin politik nė Shqipėri, pėr shkak tė problemeve qė ajo kishte nė atė kohė me B.Sovjetik, pas vdekjes sė Stalinit, ku elita e re politike, po bėhej mė djallėzore dhe agresive, jo me fjalė se sa me vepra, me tė ashtuquajturin “Eksportimi i Revolucionit”, pėr shkak tė problemeve tė brendshme, “Makartizmit”, Luftės nė Kore, si dhe rikonsiderimin e marrėdhėnieve politike me shtetet e Kampit Socialist. Dhe sė fundi, nė axhendėn afatgjatė agjenturore nė drejtim tė vendit tonė, shėrbimet e fshehta tė saj, ndiqnin me vigjilencė ngjarjet nė Shqipėri dhe rreth saj, me qėllim zbutjen ose ndryshimin e regjimit tė Hoxhės nė rrugė agjenturore. Pėr rrjedhojė, tė kėsaj politike komplekse, ata nė fillim hodhėn nė veprim grupet paramilitare dhe mbėshtetėn grupin e Mehmet Shehut dhe morrėn mesazhet e tij dhe i vlerėsuan, paēka se profesori ballist Abaz Ermenji, qė ishte “nė autobuz” i konsideron, bashkėluftėtarėt e tij, kundėr regjimit komunist si “kavje laboratori”.



    gazeta panorama

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    -------

    DOSSIER I

    Dėshmia e bujshme e 82-vjeēarit Ahmet Beqo Nivica, ish-emigrantit politik i cili nė 1958 la Francėn dhe u riatdhesua nė Shqipėri ku vuajti 20 vjet nė burgjet komuniste

    "Unė i burgosuri qė u thirra pėr tė dėshmuar kundėr Kadri Hazbiut"


    ----------------------------------------------------------

    Dashnor Kaloēi


    Aty nė ambientet e burgut 313 tė Tiranės, nė atė kohė ndodheshin edhe qelitė ku mbaheshin tė izoluar nėn masa tė rrepta sigurie, Kadri Hazbiu, Feēorr Shehu, Llambi Peēini, Llambi Ziēishti, Nesti Nase e disa tė tjerė qė konsideroheshin si bashkėpunėtorė tė tyre. Ndėrsa po mė ēonin nė hetuesinė speciale e cila ishte njė ferr i vėrtetė prej dyerėve tė hekurit qė hapeshin e mbylleshin me njė zhurmė tepėr tė frikėshme qė tė kallnin datėn, diku duke u ngjitur shkallėve, u pėrballėm me njė oficer dhe njė civil qė po zbrisnin poshtė. Sapo u afruam njė metėr distancė me ata tė dy, oficėrėt qė mė shoqėronin mua, mė ndaluan dhe mė kthyen me kurriz me qėllim qė tė mos e shikonim njėri tjetrin. Por unė e dallova fare mirė atė njeri, i cili ishte ish-kryehetuesi i Republikės, Nevzat Hasnedari. Njeriu qė flet dhe dėshmon pėr Gazetėn, ėshtė 82-vjeēari Ahmet Nivica, ish-komandant i ēetave tė rinisė sė Ballit Kombėtar gjatė viteve tė luftės dhe emigrant politik nė Itali e Francė deri nė vitin 1958, i cili rrėfen tė gjithė aventurėn e tij me kuadrot e lartė tė Sigurimit tė Shtetit qė i kėrkonin tė dėshmonte kundėr ish-Drejtorit tė Sigurimit pėr udhėheqjen e lartė, Llambi Peēinit dhe Ministrit tė Brendshėm Kadri Hazbiut.


    Po kush ėshtė Ahmet Nivica dhe ēfarė veprimtarie zhvilloi ai gjatė viteve 1949-1958 qė ishte si emigrant politik nė Francė? Ēfarė i kėrkonin atij shėrbimet sekrete tė disa vendeve perendimore dhe pėrse ato i vunė si detyrė parėsore qė ai me ēdo kusht duhet tė rekrutonte sekretarin e parė tė ambasadės shqiptare nė Paris, i cili mė pas u kthye nė Tiranė dhe pėr shumė vjet me rradhė mbajti funksione tė larta nė Sigurimin e Shtetit? Ēfarė bisedonin nė kabaretė e Parisit deri nė orėt e vona tė natės, emigranti politik shqiptar, me bashkėpatriotin e tij, i cili realisht ushtronte detyrėn e shefit tė Sigurimit, por tė kamufluar nėn petkun e diplomatit? Ēfarė i kėrkonin ata njėri-tjetrit dhe pėrse Ahmet Nivica u bind pėr t'u kthyer nė Shqipėri nė vitin 1958? Kush e priti atė nė aeroportin e Rinasit, ēfarė deklarate i dha ai gazetarit Petrit Mullisi dhe kush ishin njerzit qė e vizituan atė fillimisht nė hotelet Vollga dhe Dajti ? Ku u sistemua me punė Ahmet Nivica dhe cilat ishin marrėdhėniet e tij me Llambi Peēinin, ish-diplomatin e ambasadės shqiptare tė Parisit, i cili pas kthimit nė Tiranė u bė krahu i djathtė i Mehmet Shehut e Kadri Hazbiut? Ēfarė i kėrkuan Ahmetit nė vitin 1963 Kadri Hazbiu me Shim Kollin dhe pėrse ai nuk pranoi tė vihej nė shėrbim tė tyre? Pėrse u arrestua Ahmeti nė vitin 1966, si i kaloi ai 20 vjet nė burgjet e diktaturės edhe pas fjalėve tė Enver Hoxhės i cili i ishte shprehur Jaho Gjolikut duke i thėnė: "Sa tė jem unė dhe Partia, Ahmet Nivicės nuk i pritet koka, se ka mbajtur njė qėndrim tė pastėr politik"?
    Lidhur me kėto e plot peripeci e ngjarje tė tjera tė panjohura qė ka kaluar Ahmeti me kudrot e lartė tė Sigurimit, na njeh me intervistėn e tij tė dhėnė eksluzivisht pėr Gazetėn, tė cilėn po e botojmė mė poshtė duke filluar nga numri i sotėm.

    Zoti Ahmet, ku ndodheshit ju nė kohėn qė ju kėrkuan tė dėshmonit kundėr Kadri Hazbiut dhe Llambi Peēinit?
    "Nė fillimin e vitit 1983 kur mė kėrkuan qė tė dėshmoja kundėr Kadri Hazbiut dhe Llambi Peēinit, unė ndodhesha nė kampin e Spaēit, ku vuaja dėnimin prej dhjetė vjetėsh si i burgosur politik, i cili mė ishte dhėnė qė nė vitin 1981. Nė atė kohė qė ndodhesha nė atė kamp, unė nuk punoja, pasi mė kishte kaluar mosha".

    Nė atė kohė qė ishit nė kampin e Spaēit, cilėt ishin tė dėnuarit qė shoqėroheshit ju dhe me kė kishit miqėsi mė tė ngushtė?
    "Nė atė kohė unė shoqėrohesha me shumė tė dėnuar, por shokėt mė tė ngushtė qė kisha, ishin: Luan Myftiu, Musa Maēi, Lavdosh Beqo, etj. Ndėrsa disa vjet mė parė, aty nga 1977, kur vuaja dėnimin e dytė, unė kisha miqėsi tė ngushtė edhe me Osman Kazazin, Dilaver Radėshin, Qani Ēollakun (vėllai i Heroit tė Popullit, Reshit Ēollaku) Vangjel Lezhon etj".

    Kush ju thirri nė kampin e Spaēit dhe ēfarė ju thanė?
    "Diku aty nga fundi i janarit apo fillimi i shkurtit tė vitit 1983, mė thirrėn nė komandėn e kampit tė Spaēit dhe pasi mė hipėn nė makinėn autoburg, mė nisėn pėr nė Tiranė. Asnjeri nuk mė tha se pėrse po mė merrnin nga ai kamp dhe pėr ku po mė ēonin, pasi ashtu ishte praktika e burgjeve tė asaj kohe. Bashkė me mua nė atė makinė ishin dhe dy tė dėnuar tė tjerė qė unė nuk i njihja. Kur erdhėm nė Tiranė mė ēuan nė repartin 313, (burgu qė ndodhet edhe sot pranė Arkivit Qėndror tė Shtetit) dhe aty mė lanė nė kaush sė bashku me shumė tė dėnuar tė tjerė".

    Kė kujton nga tė dėnuarit qė ndodheshin nė atė kohė nė kaushin e repartit 313 tė Tiranės dhe me cilėt tė dėnuar shoqėroheshit ju?
    "Nė atė kohė nė kaushin e 313 unė gjeta shumė tė dėnuar qė i njihja prej kohėsh, por njeriu qė shoqėrohesha mė shumė, ishte Adem Skėndo nga Salaria, i cili vdiq nė burg nė vitin 1984. Ademi kishte qenė njė ndėr krerėt e lėvizjes antikomuniste tė Zhapokikės nė rrethin e Tepelenės nė vitet '50. Po kėshtu, krahas Ademit, unė kisha miqėsi dhe shoqėrohesha edhe me Agim Bylykun, vėllain e Dr. Bedri Bylykut. Nė atė kohė aty nė atė kaush, ndodhej edhe Kristofor Mėrtiri, ish-kryehetuesi i Republikės, tė cilėn siē e mora vesh mė pas, e kishin thirrur pėr atė qėllim qė mė kishin thirrur edhe mua".

    Kur e mėsuat ju arsyen se pėrse ju kishin sjellė nė kaushin e Tiranės?
    "Arsyen e vėrtetė tė sjelljes sime nga kampi i Spaēit pėr nė kaushin e Tiranės, unė e mėsova vetėm pas njė muaji qėndrimi aty. Gjatė gjithė asaj kohe as qė mė shkonte ndėrmėnd se pėrse mė kishin sjellė nė kaush. Siē thashė, dikur pas afro njė muaj, erdhėn dy policė dhe mė morėn nga kaushi e mė ēuan nė krahun tjetėr tė godinės sė burgut (ana perendimore e burgut 313) ku ndodhej hetuesia speciale. Aty mė mori nė dorzim njė oficer i ri dhe nė kohėn qė qė isha nė zyrėn e pritjes, ajo u mbush me shumė oficerė e policė tė cilėt filluan tė mė pyesnin tė gjithė me rradhė".

    Pėr ēfarė ju pyesnin?
    "Ata donin tė dinin sa isha dėnuar, pse isha dėnuar, nga isha me origjinė etj. Tė gjitha ato pyetje ata i bėnin nga kurizoziteti dhe unė iu pėrgjigja krejt normalisht".

    Po mė pas ku ju ēuan?
    "Pasi mė mbajtėn njė farė kohe aty nė zyrėn e pritjes, mė morėn dy oficerė policie dhe mė ngjitėn lart pėr nė hetuesinė speciale. Nė kohėn qė ishim duke u ngjitur shkallėve, u pėrballėm me njė oficer dhe njė civil qė po zbrisnin poshtė. Sapo u afruam njė metėr distancė me ata tė dy, oficerėt qė mė shoqėronin mua, mė ndaluan dhe mė kthyen me kurriz me qėllim qė tė mos e shikonim njėri tjetrin. Por unė e dallova fare mirė atė njeri, i cili ishte ish-kryehetuesi i Republikės, gjeneral, Nevzat Haznedari. Mė pas mė futėn nė zyrėn e oficerit tė rojes ku ndodhej njė oficer simpatik, i cili mė ftoi tė afrohesha tek soba dhe mė zgjati njė cigare. Por unė hezitova ta marr dhe ai qeshi duke mė thėnė: "E di sepse nguroni tė merrni cigaret tona, por merre se nuk e kam me qėllim tė keq". Mė pas unė e mora cigaren dhe ai mė pyeti nga isha dhe sa isha dėnuar. Kur unė i thashė dhjetė vjet, ai tundi kokėn nė shenjė keqardhje. Por si pėr tė mos u mėshiruar nga ai, unė i thashė: "Nuk ka rėndėsi". Kurse ai mu pėrgjigj: "Jo nuk ėshtė ashtu". Ndėrkohė pa mbaruar mirė fjalėn ai, u hap dera dhe njė oficer tjetėr mė rrėmbeu me forcė prej krahu e mė nxorri jashtė asaj zyre. Nė kohėn qė ai po mė fuste nė njė qeli, nė korridor unė pashė tre gra qė vinin nė rresht njera pas tjetrės".

    Kush ishin ato?
    "Mė duket se njera ishte, Jorgjia Premtja, gruaja e ish-drejtorit tė Sigurimit tė udheheqjes, Llambi Peēinit, i cili ndodhej i izoluar nė ato qeli tė atij burgu ku ndodheshim edhe ne. Ndėrsa tjetra, ishte gruja e Nesti Nases. Tė paktėn kėshtu m'u dukėn mua".


    Kush ėshtė Ahmet Nivica?

    Ahmet Nivica u lind nė vitin 1922 nė njė familje shumė tė njohur e tė pasur tė fshatit Nivicė tė Kurveleshit. Babai i tij Beqo Nivica, nė ato vite emigroi nė SHBA ku punoi shunmė dhe bėri mjaft prokopi. Pasi mbaroi shkollėn fillore nė vėndlindjen e tij, Ahmeti ndoqi shkollėn Tregtare tė Vlorės ku dhe u diplomua nė vitin 1939. Gjatė periudhės sė luftės, pasi u arrestua dhe u burgos dy herė nga italianėt, ai doli nė mal duke u rradhitur me forcat nacionaliste dhe nė vitet 1943-44, ai u bė komandant i ēetave tė Rinisė sė Ballit Kombėtar. Nė nėntorin e vitit 1944, ashtu si shumė eksponentė tė tjerė nacionalistė tė Ballit e Legalitetit, edhe Ahmet Nivica u largua nga Shqipėria, duke u vendosur fillimisht nė kampet e Rexhio-Emilias, Barletas e Santa-Fara tė Italisė sė Jugut. Ndėrsa Ahmeti ndodhej nė kampet e Italisė tė hapura nga aleatėt anglo-amerikanė, qeveria komuniste e Enver Hoxhės nė Tiranė e kishte shpallur atė si kriminel lufte dhe e kishte futur nė listėn e personave qė u ndalohej kthimi nė atdhe. Nė vitin 1949, pasi rrezikohej tė arrestohej e burgosej nga autoritetet italiane i akuzuar se nė vitin 1943 kishte pushkatuar 20 robėr italianė nė Selenicė tė Vlorės, Ahmet Nivica sė bashku me Sadik Premten dhe njė shokun e tyre, u larguan nga Italia dhe nė mėnyrė klandestine u vendosėn nė Francė. Pas shumė peripecive, Ahmeti arriti tė punėsohet nė Paris ku mė pas ndoqi edhe studimet e larta duke u diplomuar pėr Kimi Industriale. Nė vitin 1958, pas njė amnistie tė dhėnė nga qeveria komuniste e Tiranės pėr disa nga emigrantėt politikė shqiptarė qė ndodheshin kryesisht nė Perėndim, si dhe pas disa peripecive qė pati me shėrbimet e huaja sekrete, Ahmet Nivica vendosi tė kthehej nė Shqipėri. Fillimisht ai vendos nė Tiranė dhe mė pas nė qytetin e Elbasanit, ku u caktua si pėrgjegjės nė njė ndėrrmarje tregtare. Nė atė punė ai qėndroi deri nė vitin 1966 kur u arrestua nga Sigurimi i Shtetit dhe u dėnua me dhjetė vjet burg politik pėr agjitacion e propagandė. Pasi u lirua nga burgu nė vitin 1973, Ahmeti qėndroi vetėm njė muaj i lirė, sepse ai u arrestua pėrsėri e u ridėnua me gjashtė vjet burg politik. Nga burgu i dytė ai u lirua nė vitin 1977 dhe qėndroi i lirė deri nė vitin 1981. Nė atė vit ai u arrestua pėrsėri dhe u dėnua edhe me dhjetė vjet tė tjera burg politik, duke u liruar vetėm nė fundin e vitit 1990. Aktualisht, Ahmet Nivica jeton nė njė nga lagjet periferike tė kryeqytetit dhe aktivizohet me partinė e Ballit Kombėtar, ku prej vitesh i ėshtė ngarkuar detyra e kryetarit tė veteranėve tė asaj partie nacionaliste.
    (vijon nesėr)

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    DOSSIER II

    Dėshmia e rrallė e Ahmet Nivicės pėr lidhjet e tij nė Francė me diplomatin shqiptar nė mesin e viteve '50 dhe ato me Kadri Hazbiun e Shim Kollin nė Elbasan nė 1964

    "Takimet e mia nė Paris me shefin e Sigurimit, Llambi Peēinin"


    --------------------------------------------------------------------------------

    Dashnor Kaloēi


    Nė pjesėn e parė tė kėtij shkrimi tė botuar nė numrin e djeshėm, nėpėrmjet intervistės ekskluzive tė 82-vjeēarit Ahmet Beqo Nivica, u njohėm me peripecitė e tij me Sigurimin e Shtetit, tė cilėt nė vitin 1983 kur ai vuante dėnimin nė kampin e Spaēit, e sollėn nė burgun 313 tė Tiranės dhe nė mes tė tjerash i kėrkonin qė tė dėshmonte kundėr Kadri Hazbiut, ish-Ministrit tė Brendshėm dhe Llambi Peēinit, ish-drejtorit tė Sigurimit pėr udhėheqjen e lartė tė cilėt ishin arrestuar dhe mbaheshin tė izoluar nė hetuesinė speciale pranė atij burgu. Ahmet Nivica u lind nė vitin 1922 nė fshatin Nivicė tė Kurveleshit dhe nė vitin 1939 ai u diplomua nė shkollėn Tregtare tė Vlorės ku ishte njohur edhe me Kadri Hazbiun. Gjatė viteve tė pushtimit, ai doli nė mal duke u bashkuar me forcat nacionaliste dhe pasi u arrestua dy herė nga italianėt, nė vitin 1943 u bė komandant i ēetave tė Rinisė sė Ballit Kombėtar. Nė fundin e vitit 1944, Ahmet Nivica u largua nga Shqipėria sė bashku me shumė eksponentė tė tjerė tė Ballit dhe Legalitet, duke u vendosur nė kampet e Italisė sė jugut. Nė ato kampe ai qėndroi deri nė vitin 1949 kur u largua nė mėnyrė klandestine nga Italia, sė bashku me shokun e tij Sadik Premten dhe njė person tjetėr. Gjatė periudhės qė qėndrimit nė Francė ai u punėsua dhe mbaroi studimet e larta duke u diplomuar pėr Kimi Industriale. Pas disa problemeve qė atij i dolėn me shėrbimet e huaja sekrete dhe sugjerimeve tė njėpasnjėshme tė njėrit prej diplomatėve shqiptarė tė ambasadės sė Parisit, Ahmeti vendosi tė kthehej nė Shqipėri, gjė tė cilėn e realizoi mė 3 prill tė vitit 1958. Pas riatdhesimit, Ahmet Nivica nuk u dėnua me burg siē ndodhte rėndom nė atė kohė me ata tė pakėt persona qė riktheheshin nė Shqipėri, pasi nė atė kohė qeveria komuniste e Tiranės, ndoqi shėmbullin e disa prej vėndeve tė Europės Lindore, tė cilėt dhanė njė aministi tė gjėrė pėr shumė shtetas tė tyre me bindje antikomuniste qė kishin kaluar nė vėndet perendimore qė pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore. Por dėnimi i Nivicės, erdhi mė pas nė 1966 dhe ai u dėnua edhe dy herė tė tjera duke u liruar vetėm nė vitin 1990, me tė fundit tė dėnuar politikė.
    (vijon nga numri i kaluar)


    Ē'ndodhi mė pas me ju, ku ju ēuan?
    "Oficeri i policisė qė mė mori prej krahėsh nga zyra e oficerit tė rojes, mė futi me forcė nė njė qeli dhe mė mbylli derėn. Unė u ndodha nė njė gjėndje shumė tė vėshtirė shpirtėrore nė ato ēaste, pasi akoma nuk e dija se pėrse mė kishin marrė nga Spaēi dhe mė kishin sjellė aty nė kaushin e Tiranės. Qelia ku mė futėn ishte njė me njė metėr e njėzet dhe e shtruar me parket. Ajo kishte vetėm njė dritare me hekura nė njė distancė shumė tė lartė nga dyshemeja, afėr tre metra. Megjithse ishte njė qeli e shtruar me parket dhe nė dukje nuk ishte e keqe, ajo tė ndillte vdekjen dhe unė mendova se aty mė kishin futur pėr tė mė eleminuar fizikisht Gjatė asaj kohe qė mė lanė aty, unė shoshisja nė kokėn time fjalėt qė do tė thoja para vdekjes".

    Sa ju lanė nė atė qeli?
    "As nė atė qeli nuk mė lanė shumė, pasi policėt mė kapėn duke komunikuar me njė grua tė qelisė fqinjė (me anė tė kodit tė goditjeve nė mur qė kanė tė dėnuarit) tė cilės i thosha tė mos bėrtiste, por tė mbahej trimėreshė. Emrin e saj nuk e kam mėsuar as sot e kėsaj dite. Pasi mė hoqėn nga ajo qeli, dy oficerėt qė mė shoqėronin mė ngjitėn lart pėr nė hetuesinė speciale, e cila ishte njė ferr i vėrtetė prej portave tė hekurit qė tė kallnin tmerin sa herė qė hapeshin dhe mbylleshin. Nė ato qeli mbaheshin tė izoluar edhe Kadri Hazbiu, Feēorr Shehu, Llambi Ziēishti, Llambi Peēini, Nesti Nase dhe disa tė tjerė qė konsederoheshin si bashkėpunėtorė tė tyre. Dhoma ku mė futėn mua, ishte nė katin e tretė tė godinės sė burgut dhe ndodhej katėr-pesė metra nė tė majtė tė portės kryesore".

    Kush ju priti nė atė dhomė?
    "Aty nė atė dhomė ishin dy civilė tė cilėt po ngroheshin nė zjarr dhe sapo mė panė mua u ngritėn nė kėmbė dhe buzėqeshėn tė dy nė mėnyrė tė shtirur. Ata mė ftuan qė tė ulesha nė karrike dhe pasi mė lanė qė tė ngrohesha edhe unė tek soba, filluan nga pyetjet".

    Pėr ēfarė ju pyetėn?
    "Qė nė fillim ata mė thanė:"Ahmet, ti ke bėrė shumė vjet burg dhe me kėto mendime qė ke nė kokė, do tė vdesėsh nė burg. Partisė i vjen keq pėr ju dhe ajo e di se janė bėrė edhe gabime. Do tė na thuash pėr diēka qė do tė pyesim. Lirinė e ke tek dera dhe veturėn nė dispozicion. Ne e kemi: na jep tė japim. Ti e ke njohur mirė Llambi Peēinin dhe Kadri Hazbiun. Do tė na thuash se ēfarė relatash ke pasur me ta".

    Si ju pėrgjigjėt ju pyetjes sė tyre?
    "Unė u thashė: kėrkoni qė unė tė dėshmoj kundėr tyre, "po" mė thanė ata, "tė na thuash ti". Unė iu pėrgjigja duke u thėnė: Po ju nga unė prisni, kur nuk keni fakte, pėrse i keni arrestuar. Nė rast se keni ardhur pėr kėtė punė, paskeni ardhur kot. Do tė ishte mirė qė para se tė vinit kėtu, ta shikonit mė parė dosjen time. Unė deri mė sot nuk i kam dalė asnjeriu dėshmitar, pasi nuk kam lindur pėr spiun. Unė jam dėnuar pasi kam qenė luftėtar me ēetat nacionaliste dhe ju nuk mund tė merrni dy lėkurė nga njė berr. Na muartė rininė dhe tani kėrkoni qė ta na merrni edhe nderin".

    Ēfarė ju thanė ata pas asaj pėrgjigjie tepėr tė guximshme qė u dhatė ju?
    "Atyre nuk u bėnė fare pėrshtypje fjalėt e mija dhe vazhduan tė mė pyesnin pėrsėri nė lidhje me Llambi Peēinin dhe Kadri Hazbiun".

    Mė konkretisht, pėr ēfarė ju pyesnin ata, dhe nė realitet, qė kur i kishit njohur ju Kadriun me Llambi Peēinin?
    "Po ju pėrgjigjem nga pjesa e dytė e pyetjes suaj. Kadri Hazbiun unė e kam njohur qė nė shkollėn Tregtare tė Vlorės, por nuk kam pasur asnjė lloj shoqėrie me tė, pasi kishim bindje krejtėsisht tė kundėrta. Ndėrsa me Llambi Peēinin njihesha qė nė periudhėn kur unė isha emigrant politik nė Francė nė vitet 1949-1958. Ata tė hetuesisė speciale sigurisht qė i dinin kėto, prandaj mė pyesnin pėr tė tilla gjėrė. Pyetjet e tyre pak a shumė ishin tė kėsaj natyre, si: ku e kisha njohur pėr herė tė parė Llambi Peēinin, nė ēfarė rrethanash kishte ardhur njohja jonė, kush na kishte prezantuar, ēfarė kishim biseduar ne me njėri tjetrin etj. Po kėshtu mė pyesnin dhe pėr Kadri Hazbiun".

    Pėrveē periudhės qė ishit nė shkollėn Tregtare tė Vlorės, mė pas a e kishe takuar ndonjėherė Kadri Hazbiun?
    "Me Kadri Hazbiun unė isha takuar nė Elbasan nė vitin 1964. Nė parantezė, para se t'ju tregoj pėr takimin tim me Kadri Hazbiun, desha t'u them se pas ardhjes sime nė Shqipėri mė 3 prill tė 1958, mua mė sistemuan me punė si pėrgjegjės tė njė ndėrrmarrje Tregtare nė qytetin e Elbasanit. Kėshtu gjatė kohės qė punoja dhe jetoja nė atė qytet, sė bashku me gruan time me tė cilėn ishim martuar nė vitin 1960, diku aty nga viti 1964, mua erdhi dhe mė takoi Kadri Hazbiu, sė bashku me Kryetarin e Degės sė Brendėshme tė Elbasanit, Shim Kollin".

    Si e kujton atė takim dhe ēfarė ju thanė ata?
    "Mė kujtohet si tani ai takim. Ndėrsa unė isha duke ecur i vetėm nė njė rrugė tė atij qyteti, Kadriu me Shim Kollin, ndaluan veturėn e tyre fare pranė meje, dhe pa zbritur prej saj, mė thanė qė tė shkoja dhe t'i prisja nė njė vėnd qė ma caktuan ata. Unė nuk kisha rrugė tjetėr dhe shkova atje ku mė thanė. Pasi erdhėn aty ku isha unė, i pari e mori fjalėn Kadriu i cili mė tha: "Ahmet, ti duhet tė punosh pėr ne. Nisur nga fakti se ti ke qenė pėr shumė kohė jashtė shtetit, shumė persona qė duan tė arratisen dhe qė ne pak a shumė i dimė, do tė vinė tek ju pėr t'u takuar e konsultuar dhe pėr tė marrė rekomandime nga ju nė lidhje me kufirin, apo jetėn qė bėhet jashtė nė Perėndim. Pėr tė gjitha kėto takime qė do tė kesh me kėta persona, ti do tė na informosh ne nėpėrmjet njerėzve qė do tė caktojmė dhe do veprosh sipas udhėzimeve pėrkatėse qė ne do tė japim pėr gjithsecilin prej tyre". Kėto ishin pak a shumė kėrkesat qė mė bėri Kadri Hazbiu nė prezencėn edhe tė Shim Kollit".

    Po ju si u pėrgjigjėt kėrkesės sė tyre?
    "Unė nuk pranova tė bashkėpunoja me ta duke refuzuar nė mėnyrė kategorike dhe ata u nxinė nė fytyrė, pasi si duket prisnin tjetėr pėrgjigjie nga unė. Para se tė ndaheshim, Shim Kolli mė tha: "Mirė, po pėr tė gjitha kėto qė biseduam, ti nuk ke pėr tė biseduar me asnjeri, as me gruan. Dėgjove, kėto janė sekrete shtetėrore".

    Ēfarė ndodhi mė pas me ju?
    "Brenda javės mua mė transferuan nė qytetin e Fierit dhe pėr dy vjet me rradhė deri nė dhjetorin e vitit 1966 qė mė arrestuan, mua mė survejonin rregullisht njerzit e Sigurimit".

    Para se t'ju pyesim pėr periudhėn qė keni qenė nė Francė dhe njohjet e raportet qė keni pasur atje me Lllambi Peēinin, a mund tė na thoni diēka mė tepėr rreth pyetjeve qė u bėnin nė hetuesinė speciale lidhur me kėto gjėra dhe ēfarė deponuat ju nė hetuesi?
    "Po, ata dy hetuesit e grupit special hetimor qė ishte krijuar apostafat pėr tė bėrė hetuesinė e atij qė nė atė kohė quhej Grup i Kadri Hazbiut, vazhduan tė mė pyesnin pėr takimet qė kisha bėrė nė Paris me Llambi Peēinin dhe se ēfarė kisha folur me tė. Unė iu thosha: "Me Llambi Peēinin jam takuar fillimisht nė Paris nėpėrmjet njė shokut tim shqiptar qė ishte emigrant ashtu si dhe unė. Llambi mbronte Partinė dhe bindjet e tija, ndėrsa unė mbroja pikpamjet e mija. Llambi kėrkonte qė tė mė bėnte pėr vete, por unė nuk pranoja". Pas kėsaj pėrgjigje, ata filluan tė mė pyesnin nėse gjatė kohės qė kisha qenė nė Francė, a kisha pasur kontakte me njeri tjetėr nga kudrot e Ministrisė sė Brendėshme dhe asaj tė Ministrisė sė Jashtėme tė Shqipėrisė dhe ku isha takuar me ta".

    Ēfarė pėrgjigjie u dhatė ju?
    "Unė u thashė se pėrveēse me Llambi Peēinin, nuk kisha pasur asnjė kontakt me njeri tjetėr nga kudrot e Ministrisė sė Brendėshme dhe asaj tė Jashtėme. Pėr takimin qė kisha pasur nė Elbasan me Kadri Hazbiun dhe Llambi Peēinin, nuk u tregova fare dhe ata nuk duhet tė kishin dijeni rreth atij takimi, pasi nuk ma pėrmėndėn kurrė. Ata insistonin dhe vazhdonin tė mė pyesnin pėr takimet qė kisha pasur me Llambi Peēinin dhe unė vazhdoja t'u thosha se gjatė takimeve qė kisha pasur me Llambin nėpėr kabaretė e Parisit, ne tė dy vetėm mbronim pikpamjet tona dhe i bėnim propagandė njėri-tjetrit. Unė e kisha ndarė mėndjen dhe vetėm kėto pėrgjigjie u jepja sa herė qė mė pyesnin dhe asnjėherė nuk u tregova tė vėrtetėn se ēfarė kisha biseduar me Llambi Peēinin gjatė kohės qė kisha qenė nė Paris".

    Po tani a mund tė na e thoni tė vėrtetėn e takimeve tuaja me Llambi Peēinin dhe se ēfarė keni biseduar me njėri tjetrin nė Paris?
    "Pas prezantimit qė mė bėri me tė njė shok im emigrant, unė me Llambin jam shoqėruar me dhjetra herė duke e gdhirė nė kabaretė e Parisit. Nė fakt unė me Llambin bashkoheshim nė njė pikė qė do tė mundohem t'ua sqaroj. Peēini i pėrkiste njė klani tė lartė nė udhėheqjen shqiptare, i cili ishte rival i Enver Hoxhės nė luftėn pėr pushtet. Kjo me gjalljen apo me vdekjen e tij. Po kėshtu dhe Llambi e dinte se edhe unė dhe rrethet antikomuniste ku mbėshtetesha, kishin tė njėjtin piksynim: pra rrėzimin e Enver Hoxhės".

    Pėr t'u takuar me Llambi Peēinin, ju kishit marrė mė parė miratimin e atyre rretheve antikomuniste qė thoni se fshiheshin pas jush?
    Patjetėr, si mund tė takohesha unė vazhdimisht me njė diplomat shqiptar, aq mė tepėr me njė njeri tė Sigurimit qė mbulonte shėrbimet e fshehta tė qeverisė komuniste tė Enver Hoxhės nė njė prej ambasadave kryesore tė Perėndimit, siē ishte ajo e Parisit nė Francė".
    (vijon nesėr)

    --gazeta shqiptare---------

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    DOSSIER III

    Dėshmia e bujshme e Ahmet Nivicės, i cili nė vitin 1957 u detyrua dhe nėnshkroi nė Paris deklaratėn e bashkėpunimit me agjenturat e huaja qė kėrkonin rrėzimin e Enverit

    "Agjenturat e huaja mė kėrkuan tė rekrutoja Llambi Peēinin"


    --------------------------------------------------------------------------------

    Dashonr Kaloēi


    Nė pjesėn e dytė tė kėtij shkrimi tė botuar nė numrin e djeshėm, nėpėrmjet intervistės ekskluzive tė 82-vjeēarit Ahmet Beqo Nivica, u njohėm me peripecitė e tij me Sigurimin e Shtetit nė shkurtin e vitit 1982, kur atė e morėn nga kampi i Spaēit dhe e sollėn nė kaushin e Tiranės (rep.313) me qėllim qė ta nxirrnin si dėshmitar kundėr Kadri Hazbiut dhe Llambi Peēinit. Ahmet Nivica njihej me Hazbiun qė nė shkollėn Tregtare tė Vlorė nė fundin e viteve '30, ndėrsa me Llambi Peēinin ai njihej qė nga fillimi i viteve '50, kur ai kishe qenė si emigrant politik nė Francė. Pas riatdhesimit tė Nivicės nė Shqipėri nė vitin 1958, ai u sistemua me punė si pėrgjegjės Tregtie nė qytetin e Elbasanit, dhe aty nga viti 1964 atė ė thėrriti Kadri Hazbiu me Shim Kollin, duke i kėrkuar qė tė bashkėpunonte me Sigurimin. Por pasi ai refuzoi tė vihej nė shėrbim tė tyre, nė vitin 1966 u arrestua dhe u dėnua me dhjetė vjet burg politik. Sipas dėshmisė sė Nivicės, aty nė hetusinė speciale qė ishte ngritur posaēėrisht pėr tė zhvilluar hetimet ndaj atij qė quhej grupi i Kadri Hazbiut, ku bėnin pjesė dhe Feēorr Shehu, Llambi Ziēishti, Llambi Peēini, Nesti Nase, Gani Kodra etj, dy nga hetuesit qė e morėn atė nė pyetje, i kėrkonin qė tė dėshmonte kundėr Peēinit dhe Hazbiut, duke i premtuar lirimin nga burgu dhe njė makinė nė dispozicion. Nivica nuk pranonte tė dėshmonte kundėr tyre, duke u thėnė hetuesėve se gjatė takimeve qė kishte pasur me Peēinin nė Paris, ata i bėnin propagandė njėri tjetrit, duke mbrojtur secili pikpamjet e veta, ndėrsa pėr takimin me Kadri Hazbiun nė Elbasan, ai nuk u tregoi, pasi edhe ata nuk ishin nė dijeni. Nivica dėshmon, se pėr takimet qė ai kishte bėrė me Peēinin nė Paris, kishte marrė mė parė miratimin e qarqeve antikomuniste qė fshiheshin pas tij. Kjo gjė sipas Nivicės lidhej me faktin qė Peēini i pėrkiste njė klani nė udhėheqjen e lartė komuniste tė Shqipėrisė, i cili ishte rival i Enverit nė gjalljen apo vdekjen e tij dhe kjo ishte edhe pika qė i bashkonte interesat e tyre.
    (vijon nga numri i kaluar)


    Zoti Ahmet, mė lart u shprehėt se qarqet antikomuniste me tė cilat ishit lidhur ju, u sugjeruan qė tė lidheshit me Llambi Peēinin, pėr arsye se edhe ai i pėrkiste njė klani nė udhėheqjen e lartė komuniste tė Shqipėrisė, i cili synonte rrėzimin e Enverit dhe kjo ishte pika qė ju bashkonte. Nga e dinit ju atė fakt pėr Peēinin, a ua kishte shprehur ai atė gjė, dhe anasjelltas, ju a i kishit shprehur atij qėllimet qė kishin qarqet antikomuniste me tė cilat ishin lidhur e punonit ju?
    "Nė mėnyrė apsolute Llambi Peēini nuk mė ishte shprehur asnjėherė hapur lidhur me klanin qė ai i pėrkiste nė udhėheqjen e lartė shqiptare apo qėllimet qė kishte ai klan. Po kėshtu edhe unė nuk i isha shprehur asnjėherė atij hapur lidhur me detyrat qė mė ishin dhėnė, por kjo gjė lihej tė nėnkuptohej fare lehtė nga bisedat qė bėnim me njėri-tjetrin. Nuk ishte aspak e vėshtirė qė ne tė dy tė kuptonim se ēfarė qėllimesh kishim.".

    U shprehėt se pėr Peēinin u kishin dhėnė detyra. Pėrveē qarqeve antikomuniste shqiptare qė thatė mė lart, a mund tė na thoni mė konkretisht se a fshihej njeri tjetėr pas jush. Me njė fjalė, kush ishin ata qė u detyruan qė ju tė takoheshit dhe tė krijonit miqėsi me Peēinin dhe ēfarė detyrash ju kishin dhėnė?
    "Po, aty nga fillimi i vitit 1957, mė erdhi dhe mė takoi njė person i cili m'u paraqit si korrier i Prefekturės apo Bashkisė. Ai mė tha qė duhet tė paraqitesha nė njė vėnd nė qytetin X nė Rrugėn e Ariut dhe aty do tė mė prisnin disa persona. Nė fund tė fjalės sė tij, ai mė tha qė do bėja mirė qė tė shkoja nė atė vėnd, spse ishte pėr tė mirėn time. Unė pranova qė tė shkoja atje ku mė thanė dhe e kuptova menjėherė se ata qė mė kėrkonin ishin tė shėrbimeve sekrete, por se tė kujt vėndi, kėtė nuk e dija me ekzaktėsi. Personat qė kontaktuan me mua, mė treguan se ata punonin pėr rrėzimin e qeverisė sė Enver Hoxhės dhe mė kėrkuan qė tė bashkėpunoja me ta, duke mė pėrmėndur edhe disa emra personash tė cilėt unė i njihja. Sipas tyre edhe ata kishin nėnshkruar bashkėpunimin dhe vazhdonin tė punonin pėr atė rrjet agjenturor".

    Pėr kė rrjet agjenturor bėhet fjalė dhe ēfarė detyre konkrete ju dhanė ato?
    "Ato ishin disa rrjete agjenturore qė bashkėpunonin ngushtė me njėri tjetrin. Por mund t'ju them se njėri prej tyre ishte dhe ėshtė aktualisht njė nga rrjetet mė tė fuqishme tė shėrbimeve sekrete qė ka sot bota. Si fillim ata mė kėrkuan qė unė tė rekrutoja Sekretarin e Parė tė ambasadės shqiptare te Parisit, Llambi Peēinin, i cili faktikisht kryente funksionin e Shefit tė Sigurimit pėr vėndet perendimore dhe fshihej nėn petkun e diplomatit".

    Si iu pėrgjigjėt ju kėrkesės sė tyre pėr tė bashkėpunuar me ta?
    "Nė fillim unė hezitova duke u thėnė se parimisht isha pėr rrėzimin e qeverisė komuniste tė Enver Hoxhės dhe pėr kėtė kisha dhėnė prova duke luftuar me armė nė dorė kundėr tyre qė gjatė viteve tė Luftės. Por ai fakt, kursesi nuk do tė thoshte qė unė tė bėhesha spiun".

    A insituan ata nė kėrkesėn e tyre dhe si u mbyll ai problem?
    "Mbas pesė orė diskutimesh, (nga ora 13 deri nė 18) duke mos pasur rrėgėdalje tjetėr, unė dhashė fjalėn qė do tė punoja pėr ta dhe nėnshkrova disa dokumenta qė ata m'i vunė pėrpara pėr t'i firmosur".

    Pas kėsaj, si u lidhėt me Llambi Peēinin. Kush ishte personi qė ju prezantoi me tė?
    "Pasi nėnshkrova bashkėpunimin me ta, unė iu vura punės pėr tė gjetur mundėsinė se si tė hyja nė lidhje me Peēinin dhe personi qė kishte njohje me tė, ishte Salvator Pistuli me origjinė nga Shkodra. Unė i kėrkova Salvatorit qė tė mė krijonte njė mundėsi takimi me Peēinin, duke i thėnė se kisha dėshirė qė tė kthehesha nė Shqipėri dhe ai si diplomat i ambasadės, mund tė mė ndihmonte pėr atė gjė. Salvatori mė prezantoi me Llambin dhe pas atij takimi unė zura njė miqėsi tė ngushtė me tė. Ne tė dy vazhdimisht pinim bashkė nėpėr lokalet dhe kabaretė e Parist ku kishte raste qė na zinte edhe mėngjezi".

    Po i rikthehem edhe njė herė njė pyetje qė ju bėra pak mė lart. Nga e dinit ju se Llambi Peēini i pėrkiste njė klani tė udhėheqjes sė lartė komuniste shqiptare i cili ishte rival dhe synonte pėr tė zėnė postin e Enverit?
    "Nisur nga fakti se shėrbimet e huaja sekrete me tė cilat u lidha unė kėrkonin me insistim qė ta rekrutoja atė, kjo gjė nuk ishte e vėshtirė tė kuptohej. Pra ata kishin dijeni pėr lidhjet e tij me klanin e udhėheqjes nė Tiranė, si dhe qėllimet e atij klani rival tė Enverit dhe prandaj kėrkonin qė ta rekrutonin".

    Pas takimeve tė shumta qė bėje me Peēinin, si veprove pėr rekrutimin e tij?
    "Si fillim desha t'ju them, se pas detyrave qė mora nga shėrbimet e huaja sekrete me tė cilėt nėnshkrova dhe deklaratėn e bashkėpunimit, unė vura nė dijeni komandantin e pėrgjithshėm tė Ballit Kombėtar qė vepronte nė mėrgatėn shqiptare tė vėndeve perendimore dhe ai mė tha: "Vazhdo detyrėn qė tė ėshtė dhėnė, sepse kjo ėshtė dhe nė interesin e kauzės sonė". Por edhe pas miratimit qė mora nga komandanti i Ballit, unė u vura nė njė pozitė shumė tė vėshtirė dhe nuk dija se si tė veproja. Unė nuk kisha asnjė dėshirė qė tė hyja nė ato punė tė mėdha, pasi e dija shumė mirė se ekzistonte edhe rreziku i eleminimit tim fizik. Po kėshtu, megjithėse Llambi Peēini ishte komunist, unė nuk doja qė ta dorėzoja atė nė duart e shėrbimeve tė huaja sekrete. Nisur nga dilema e madhe nė tė cilėn u ndodha, vendosa qė tė konsultohesha me njė shokun tim tė ngushtė, ish-oficer rus dhe antikomunist i tėrbuar, (quhej Ismail) duke ia treguar gjithshka qė mė kishte ndodhur. Pasi mė dėgjoi mė vėmėndje, ai mė tha: "Ta dish se po nuk e bėre detyrėn qė tė kanė caktuar, ata do tė vrasin. Kėto janė rregulla strikte qė kanė agjenturat dhe ata nuk mund t'i shkelnin, se ndryshe dekonspirohen dhe dalin krejtėsisht tė zbuluar".

    Ēfarė bėtė pasi u konsultuat me shokun tuaj rus?
    "Unė rashė nė njė gjėndje tepėr tė vėshtirė, pasi agjentura e huaj mė kėrkonte vazhdimisht raporte se ēfarė po bėja pėr detyrėn qė mė ishte ngarkuar. Nisur nga ky fakt, unė vendosa qė tė mos punoja pėr kėtė qėllim dhe pėsėri u konsultova me njė shokun tim shqiptar tė quajtur, Anton M. me origjinė nga Shkodra. Ai ra dakort me mua qė tė ktheheshim tė dy nė Shqipėri. Pas kėsaj unė shkova dhe takova pėrsėri komandantin e pėrgjithshėm tė Ballit Kombėtar dhe ai ma aprovoi kėrkesėn time pėr t'u kthyer nė Shqipėri".

    Po si ua aprovoi ai kėrkesėn pėr t'u kthyer nė Shqipėri, kur mė parė u kishte thėnė qė tė vazhdonit detyrėn pėr tė rekrutuar Peēinin?
    "E para ėshtė se ai kishte shumė besim tek unė dhe e dyta, edhe kėtu nė Shqipėri, unė do tė vija me detyra tė tjera qė i mora po nga ai person. Pra me pak fjalė ai ma aprovoi kėrkesėn pėr t'u kthyer nė Shqipėri nė vazhdim tė detyrave qė mė kishte ngarkuar mė parė".

    A nuk kishit frikė se kur tė vinit nė Shqipėri ju do tė burgoseshit, pasi figuronit nė listėn e kriminelėve tė Luftės qė kishte nxjerrė qeveria komuniste e Tiranės?
    "Nė atė kohė emri im ishte hequr nga ajo listė prej amnistive qė jepeshin herė pas here nga qeveria shqiptare, sidomos me rastin e festave tė ēlirimit. Po kėshtu nė atė kohė, pra nė fundin e vitit 1957 dhe fillimin e vitit 1958, nisur nga politika liberale e Hrushovit, Bashkimi Sovjetik dhe shumica e vėndeve komuniste tė Lindjes, dhanė njė amnisti tė gjėrė pėr emigranėt e tyre politikė qė jetonin nė Perėndim. Nė kėtė kuadėr shumė antikomunistė qė jetonin nė shtetet perendimore, u kthyen nė vėndet e tyre. Nė kėtė konteks tė ngjarjeve edhe Shqipėria sa pėr sy e faqe vendosi qė tė bėnte njė amnisti, por sigurisht jo nė ato pėrmasa si vėndet e tjera tė Lindjes, si p.sh. Ēekia e Polonia".

    Pėrveē jush, a pati emigrantė tė tjerė antikomunistė shqiptarė qė u kthyen nė atė kohė nė vėndin e tyre nė akuadrin e asaj amnistie?
    "Po, nė atė kohė nga vėndet perendimore u kthyen nė Shqipėri rreth 22 persona. Ata nuk erdhėn tė gjithė pėrnjėherė, por me grupe tė vogla e nė kohė tė ndryshme".

    Ata qė u kthyen, a ishin eksponentė tė njohur antikomunistė apo emra tė panjohur. A mund tė na thoni ndonjė emėr prej tyre?
    "Nė fakt nga eksponentėt e njohur qė kishim edhe emrat nė listėn e atyre qė ishim konsideruar si kriminelė lufte, isha vetėm unė me Dr. Ali Kumbaron. Tė gjithė tė tjerėt ishin vetėm ushtarė tė thjeshtė, apo siē i quanin komunistėt "tė gėnjyer". Siē thashė mė lart, qeveria komuniste shqiptare e asaj kohe e bėri atė gjė sa pėr sy e faqe".

    Nė ēfarė date u kthyet ju, kush ju priti kur mbėrritėt nė Shqipėri dhe ēfarė ju thanė fillimisht?
    "Unė u ktheva nė Shqipėri mė 3 prill tė vitit 1958. Nė aeroportin e Rinasit kishin dalė pėr tė mė pritur njė komisjon nga Kryeministria dhe disa persona tė Sigurimit tė cilėt mė futėn nė njė lokal tė veēantė ku dhe mė qerasėn. Ata mė bėnė politikė duke mė thanė se kisha bėrė shumė mirė qė isha kthyer. Aty nė Rinas unė dhashė dhe njė intervistė pėr njė gazetė qė dilte jashtė Shqipėrisė dhe gazetari i saj, quhej Petrit Mullisi".

    Ēfarė thatė nė atė intervistė?
    "Aty thashė shprehimisht: "Unė jam larguar nga Shqipėria kur kali tėrhiqte zvarrė kalorsin dhe u ktheva tani qė kėtu u hidhka vallja e haresė. Jam akuzuar si kriminel lufte sikur kam vrarė 20 vetė dhe si spiun i italianėve e gjermanėve. Unė kėrkoj qė tė gjykohem pėr kėto akuza".

    Ēfarė u thanė pas kėsaj interviste?
    "Ata tė kryeministrisė mė thanė: "Atėhere ishte luftė, ti tashti je i pafajshėm, ke pėrfituar dhe je falur nga amnistia".
    (vijon nesėr)

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    DOSSIER IV

    Dėshmia e bujshme e Ahmet Nivicės pėr lidhjet e shefit tė Sigurimit tė udhėheqjes me agjenturat e huaja dhe priftin francez Abbe. Kush ishte njeriu qė denoncoi Peēinin dhe vdekja enigmatike e tij?

    "Llambi Peēini ishte agjent i shėrbimeve sekrete tė Perėndimit"


    --------------------------------------------------------------------------------

    Dashnor Kaloēi


    Nė pjesėn e tretė tė kėtij shkrimi tė botuar nė numrin e djeshėm, nėpėrmjet intervistės eksluzive tė 82-vjeēarit Ahmet Beqo Nivica, u njohėm me ngjarjet e viteve 1957-1958 kur ai ishte emigrant poltik nė Francė dhe u njoh e krijoi miqėsi tė ngushtė me diplomatin e ambasadės shqiptare, Llambi Peēinin, i cili aty kryente funksionin e shefit tė Sigurimit pėr vėndet perendimore. Sipas Nivicės, aty nga viti 1957 atė e njoftuan qė tė shkonte nė njė qytet tė Francės, nė rrugėn e Ariut ku do ta prisnin disa persona. Sipas njoftimit qė iu bė, Ahmeti u paraqit nė vėndin e caktuar dhe aty e pritėn disa persona tė shėrbimeve sekrete perendimore tė cilėt i thanė se ata punonin pėr rrėzimin e Enver Hoxhės. Pas kėsaj ata i kėrkuan qė ai tė firmoste njė deklaratė pėr bashkėpunimin me ta, duke i pėrmėnduar atij si bashkėpunėtorė tė tyre edhe emrat e disa emigrantėve tė cilėt Nivica i njihte mirė. Si fillim, Ahmeti nuk pranoi tė firmoste, duke thėnė se ishte pėr rrėzimin e Enver Hoxhės, por ai nuk mund tė bėhej spiun. Por pas pesė orė bisedimesh, duke mos pasur rrugė tjetėr, ai firmosi deklaratėn e bashkėpunimit dhe detyra e parė qė ata i kėrkuan ishte rekrutimi i Llambi Peēinit. Pėr kėtė ngjarje, Nivica informoi komandantin e pėrgjithshėm tė Ballit Kombėtar qė vepronte nė vėndet perendimore, i cili i tha qė tė vepronte sipas porosive tė dhėna, pasi bėhej fjalė pėr rrėzimin e Enverit. Nisur nga ky fakt, Ahmeti gjeti personin e duhur qė e njihte mirė Peēinin, i cili ishte Salvator Pistuli me origjinė nga Shkodra. Pas prezantimit me Peēinin, Ahmeti vazhdoi tė takohej me tė nėpėr kabaretė e Parisit duke pirė sė bashku deri nė orėt e para tė mėngjezit. Sipas dėshmisė sė Nivicės, Peēini i pėrkiste njė klani nė udhėheqjen komuniste tė Shqipėrisė, i cili ishte rival i Enver Hoxhės dhe pėr kėtė arsye, atė kėrkonin ta rekrutonin agjenturat e huaja. Nė fillimin e 1958, ndėrsa shėrbimet sekrete perendimore i kėrkonin raporte pėr detyrat qė i kishin ngarkuar, Ahmeti vendosi qė tė kthehej nė Shqipėri, nisur edhe nga fakti se emrin e tij, qeveria e Tiranės e kishte hequr nga lista e kriminelėve tė luftės. Kėshtu mė 3 prill 1958, ai mbėrriti nė Rinas ku e pritėn disa persona tė Sigurimit dhe njė komisjon nga kryeministria i kryesuar nga koloneli Th. Dine.
    (vijon nga numri i kaluar)


    Zoti Ahmet, nė ēfarė itinerari udhėtuat kur u kthyet nė Shqipėri?
    "Kthimi im pėr nė Shqipėri nuk ishte i lehtė pasi gjatė ndalesės sė avionit nė Beograd, mua mė morėn shėrbimet e fshehta jugosllave (UDB) dhe mbajtėn pėr 15 ditė nė hotelin "Beograd", duke mė thėnė se duhet tė prisja pasi nuk kishte avion pėr nė Rinas. Gjatė atyre ditėve nė hotelin ku mė kishin akomoduar, vinin vazhdimisht njerėzit e policisė sekrete duke mė pyetur se nga vija, ku shkoja, kė kisha nė Shqipėri dhe shumė pyetje tė tjera nga mė tė ndryshmet, duke mė lėnė qė tė kuptoja se ata donin tė mė rekrutonin. Pas 15 ditėve me ndėrhyrjen e ambasadės sonė nė Beograd, ata mė lejuan qė tė largohesha dhe kėshtu siē ju thashė mė lart, mė 3 prill tė vitit 1958 unė mbėrrita nė aeroportin e Rinasit".

    Pas mbėrritjes nė Rinas, ku ju dėrguan mė pas?
    "Pas pritjes qė m'u bė nė Rinas nga komisjoni i Kryeministrisė tė cilin e kryesonte koloneli i Sigurimit, Th. Dine, mua mė sollėn nė Tiranė dhe mė sistemuan nė Hotel "Vollga" ku erdhėn pėrsėri disa oficerė tė Sigurimit tė cilėt mė morėn nė pyetje duke mė kėrkuar tė vėrtetėn se pėrse isha kthyer unė nė Shqipėri. Pas dy-tre ditėsh, teksa mė kishin hequr nga "Vollga" dhe ndodhesha nė hotel "Dajti", erdhi Llambi Peēini nga Franca dhe mė takoi aty nė hotel. Ai mė tha: "E bėre si burrat qė u ktheve, e lexova nė gazetė intervistėn qė kishe dhėnė dhe ajo bėri bujė tė madhe nė tė gjithė koloninė shqiptare tė Parisit".

    Ēfarė biseduat tjetėr me Peēinin?
    "Ne bėmė biseda tė ndryshme, si tė thuash muhabete tė pėrgjithshme pa ndonjė temė tė caktuar. Para se tė largohej, ai mė tha se pėr ēdo pengesė qė tė kisha, tė shkoja dhe tė takoja Kadri Hazbiun apo dhe Mehmet Shehun".

    Kė takuat tjetėr ato ditė tė para tė ardhjes suaj nė Tiranė?
    "Vetėm pak minuta pas largimit tė Llambit, nė dhomėn time nė "Dajti" erdhi major Eshref Gjoliku dhe mė tha se kėrkonte pėr tė mė takuar babai i tij nė shtėpi, kolonel, Jaho Gjoliku, tė cilin ne e kishim mik shtėpie qė nga koha e Luftės. Nė atė kohė Jaho ishte liruar si ushtarak dhe qėndronte nė shtėpi i paralizuar. Unė shkova nė shtėpinė e Jahos atė ditė dhe disa herė tė tjera. Nė njė nga ato vizita ai mė tha: "Ahmet, para disa ditėsh kėtu nė shtėpinė time kisha Enverin me Hysniun. Unė i fola atyre dhe pėr ty me fjalėt mė tė mira. Enveri mė tha: "Sa tė jem unė dhe Partia, Ahmetit nuk i pritet koka, se ka mbajtur qėndrim tė pastėr politik".

    Sa kohė tė mbajtėn nė Tiranė dhe ku ju ēuan mė pas?
    "Nė Tiranė mė mbajtėn rreth njė muaj nė "Vollga" e nė "Dajti". Mė pas mė hoqėn nga Tirana dhe mė sistemuan nė punė si teknolog nė njė ndėrrmarje ushqimore nė qytetin e Elbasanit. Kėtė gjė ma bėnė pasi unė isha diplomuar si inxhinier pėr Kimi Industriale nė Universitetin e Parisit (Berlitz school)".

    Gjatė asaj periudhe qė u vendosėt nė qytetin e Elbasanit, a survejoheshit nga Sigurimi i Shtetit?
    "Qė nga dita qė unė u vendosa me punė nė qytetin e Elbasanit, pra nė pranverėn e vitit 1958 e deri ditėn qė u arrestova nė dhjetorin e 1966, isha vazhdimisht nėn survejimin e rreptė tė Sigurimit tė Shtetit. Edhe caktimi im me punė nė ndėrmarrrjen ushqimore tė Elbasanit, u bė me qėllim qė ata tė mė kishin para syve pėr ēdo ditė dhe tė mos lodheshin duke mė ndjekur lart e poshtė fusha tė Myzeqesė nė kampet e internimit. Po kėshtu ata ma kishin ndaluar qė tė dilja jashtė qytetit tė Elbasanit pa marrė mė parė leje me shkrim pranė Degės sė Brendėshme. Pėr tė qenė mė tė sigurtė, ata nuk mė paisėn fare me letėrnjoftim dhe me asnjė lloj dokumenti tjetėr ashtu siē kishin tė gjithė qytetarėt e tjerė. Me letėrnjoftim ata nuk mė paisėn as pas vitit 1960 kur unė u martova dhe krijova familjen time nė Elbasan".

    Nė atė kohė a patėt rastin qė tė takoheshit me Llambi Peēinin, mikun tuaj tė vjetėr?
    "Me Llambi Peēinin unė takohesha kur vija nė Tiranė apostafat pėr tė. Por kishte raste qė mua mė ndiqnin prapa njerzit e Sigurimit dhe mė kthenin pėrsėri pėr nė Elbasan. Pėr kėtė gjė unė i ankohesha Llambit dhe ai mė thoshte: "Janė maskarenj, e bėjnė nga koka e tyre. Shko ankohu tek Sekretari i Parė i Elbasanit, Thoma Deljana".

    Pėr ēfarė arsyesh e takonit ju Llambi Peēinin nė atė kohė dhe ēfarė detyre kishte ai?
    "Unė nė atė kohė isha njė njeri pa asnjė lloj pėrkrahje dhe nisur nga survejimet e vazhdueshme qė mė bėheshin prej Sigurimit tė Shtetit, mendoja se atė e kisha mbėshtetje pėr ēfardo lloj eventualiteti. Nė ato vite Llambi ishte caktuar nė njė detyrė tepėr tė rėndėsishme,duke qenė kryetar i Degės sė Sigurimit pėr udhėheqjen e lartė. Llambi ishte njė nga miqtė mė tė ngushtė tė Kadri Hazbiut dhe nė mė tė shumtėn e rasteve kur vija pėr ta takuar nė Tiranė unė e gjeja atė nė Hotel "Dajti".

    Deri kur e ruajtėt miqėsinė me Peēinin dhe keni pasur ndonjė mosmarrėveshje me tė nė atė kohė?
    "Me Llambin unė e ruajta miqėsinė deri nė atė kohė qė mė arrestuan. Ndėrsa pėr mosmarrėveshje mund t'ju them njė rast. Aty nga vera e vitit 1960, nga Dega e Brendėshme e Elbasanit, mė njoftuan tė shkoja nė Tiranė se mė priste Peēini. Kur shkova nė Ministri, u prezantova dhe njė grua mė futi nė njė sallė duke mė thėnė qė tė mos mėrzitesha se Llambi do vinte shpejt. Unė prita nga ora 9 deri nė 13 dhe nga qė ai nuk po vinte, mendova se punėt ishin keq, pasi nuk mė linin qė as tė largohesha qė andej. Aty nga ora 13, erdhi Llambi. Ai ishte shumė i djersitur e dukej sikur kishte bėrė dyluftim. Ai mė mori qė aty dhe mė ēoi nė njė dhomė mė vete, ku pasi shkėmbyem fjalėt e mirėsjelljes ai mė tha: "A je ti Ahmeti qė njoh unė". Po ju pėrgjigja unė. Ai vazhdoi: "A ke bashkėpunuar me ndonjė grup kėtu nė Elbasan?". Jo iu pėrgjigja unė. Ai vazhdoi pėrsėri: "Tė ka folur njeri kundra Partisė, apo tė ka ftuar nė ndonjė ceremoni. Pėr kėto tė kam thirrur. Nė ke gjė fol, se ndryshe tė iku koka". Pas atyre fjalėve unė i thashė se nuk kisha folur me asnjeri dhe isha ai Ahmeti qė mė njihte ai".

    Faktikisht, a kishit folur ju me njeri?
    "Nė fakt unė kisha bėrė biseda me Kryetarin e Komitetit Ekzekutiv tė Elbasanit,Tahir Demin dhe me Kryetarin e Degės, Shim Kollin, tė cilėt mė pyesnin pėr njėri-tjetrin. Tahiri mė thoshte se ēfarė kisha biseduar me Shimin dhe Shimi se ēfarė kisha biseduar me Tahirin. Por pėr kėto unė nuk i tregova fare Llambi Peēinit. Me aq u ndava me Peēinin dhe unė u ktheva nė Elbasan. Kur vajta nė shtėpi gjeta gruan sė bashku me vėllanė e saj nga Berati, tė cilėt ishin shumė tė alarmuar. Ata mė thanė se nė tė gjithė Elbasanin ishin hapur llafe sikur grupin e Teme Sejkos qė ishte arrestuar atė ditė, e kishte spiunuar njė njeri qė kishte ardhur nga jashtė.Pėr kėtė gjė, unė mora gruan dhe kunatin e dolėm nė xhiro e mė pas nė njė lulishte qė tė mė shihnin tė gjithė se unė nuk isha arrestuar".

    Kush ishte njeriu pėr tė cilin thuhej se kishte spiunuar grupin e Teme Sejkos?
    "Ata thuhej se i kishte spiunuar njė ēam qė kishte ardhur ato ditė nga Belgjika, pasi atje kishte bėrė njė vrasje ordinere. Ai u arrestua duke u akuzuar si pjesė e atij grupi dhe mė pas u dėnua me 17 vjet burg e vdiq nė kampin e Ballshit".

    Ju u rrezikuat tė arrestoheshit me grupin e Teme Sejkos?
    "Po, kėtė ma ka thėnė vetė Llambi mė pas. Ai mė tha se gjatė hetuesisė, Tahir Demi me Shaban Ademin kishin deponuar duke thėnė: "Ne u pėrpoqėm shumė pėr tė rekrutuar Ahmet Nivicėn, por ai nuk pranonte".

    Duke pasur parasysh faktin e bėrė tashmė publik, se Grupi i Teme Sejkos, ishte njė lojė e kurdisur nga Kadri Hazbiu, ju e besoni atė qė u ka thėnė Peēini nė atė kohė?
    "Po e besoj, sepse unė kam pasur shumė biseda e oferta nga Tahir Demi e Shabani pėr tė shkuar nė Konispol, e pėr t'i lidhur ata me Haki Rrushtin qė vinte nga SHBA nė Greqi. Unė nuk i di lojrat qė ka bėrė Kadri Hazbiu, por po u them se grupi i Teme Sejkos e Tahir Demit ishin patriotė tė vėrtetė qė kėrkonin lirinė e Ēamėrisė".

    Po i rikthehemi edhe njėherė pyetjeve qė u bėnė nė hetuesinė speciale pėr Peēinin e Kadri Hazbiun. Sa kohė ju mbajtėn aty dhe ēfarė u thoshin pėr ta?
    "Ata mė bėnin thirrje qė unė t'i implikoja Kadriun me Llambin duke mė thėnė: "Thirri mėndjes, ne kemi shumė nevojė pėr ty. Ata tė futėn nė burg, tashi hakmerru kundėr tyre". Unė u thoja se nuk kisha se ēfarė tė flisja, pasi Kadriu kishte qenė Ministėr dhe Llambi Gjeneral, si mund tė bisedonin ata me mua. Unė nuk mund tė dilja dėshmitar kundėr tyre, se po ta bėja atė gjė, ata do mė ekzekutonin menjėherė pas dėshmisė sime, pasi deri aty u duhesha. Kėto ishin skema tė qarta tė agjenturave dhe unė nuk mund ta bėjė njė gafė tė tillė, pasi luhej me kokė. Nė fakt unė dija diēka pėr Kadri Hazbiun e sidomos pėr Peēinin, sepse i kisha mėsuar nga shėrbimet e huaja sekrete kur isha nė Francė. Por kėto nuk mund t'i thoja nė hetuesi, sepse nuk mund tė bėhesha spiun, qoftė pėr Sigurimin, qoftė pėr shėrbimet e huaja. Kjo nuk ishte nė karakterin tim. Pasi mė thirrėn nja pesė a gjashtė herė ata mė thanė: "Tani ik dhe pėr sa dėgjove kėtu, mos bisedo me njeri se ėshtė sekret shtetėror e tė ikėn koka". Unė u thashė, ja ku mė keni mė lidhni qė tani, sepse unė nuk mund tė mbaj sekretet e Kadriut e Peēinit. Sa shkova nė kaush, unė ua tregova shokėve pėr sa mė kishin thėnė nė hetuesi dhe kjo mė kushtoi shtrenjtė, pasi mė trajtuan barbarisht aty nė kaush".

    Sa kohė ju mbajtėn aty?
    "Aty mė mbajtėn rreth njė muaj dhe mė dėrguan pėrsėri nė kampin e Spaēit ku nga muaji gusht i vitit 1983, erdhi njė oficer i Sigurimit nga Tirana i cili mė kėrkonte tė dėshmoja kundėr Kadriut e Llambit, por unė nuk pranova duke i thėnė se pėr atė gjė mė kishin thirrur njėherė nė Tiranė dhe unė nuk kisha thėnė gjė. Ai ngulte kėmbė tė dinte pėr lidhjet e Peēinit nė Francė me njė prift tė quajtur Abbe. Me kėtė prift ishte i lidhur njė shqiptar tjetėr i quajtur A. M. i cili u riatdhesua nė Shqipėri dy tre ditė pas meje nė prillin e 1958. Ky njeri, u ekzekutua vite mė pas nga Sigurimi duke e helmuar nė njė spital tė Tiranės, mundet nga Kadriu apo nga Peēini, nuk jam i sigurtė pėr kėtė. Por pėr tė gjitha kėto unė nuk mund tė flisja, pasi ishin lojra me zarar qė tė ikte koka. Kėshtu oficeri i Sigurimit qė mė erdhi nė Spaē, pasi pėrdori tė gjitha dredhitė, iku pa marrė asgjė pėrgjigjie, ndėrsa unė qėndrova nė burg deri nė fundin e1990, duke kaluar mė shumė se 20 vjet nė burgjet e Enver Hoxhės".






    ------------



    .. dhe gjat gjith kohes o abaz ke qene spiun i sigurimit pik.. mi birucash..

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    ju lexues lexoni por jo cka lexoni eshte e verteta..

    qellimi im qe i postoj kto eshte se...mes mijra genjeshtrave te ujdisura bukur genjeshtaret padashje thone te verteten..

    puna eshte se ne duhet te mesohemi ta LEXOJME te verteten..

    qashtu..

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    vazhdon Bekimi i Budes

    ----
    dossier

    Ish-oficeri i Sigurimit zbardh dosjen operative tė shėrbimit tė fshehtė qė flet pėr rekrutimin e diversantėve, qė vepronin nė Shqipėri gjatė viteve 1946-1952


    Bekim Budo: Si u rekrutua nga Sigurimi agjenti “Gaveta e vjetėr”, qė shkatėrroi 100 bandat e Veriut

    Bekim Budo

    Ish-oficeri i Sigurimit tė Shtetit, Bekim Budo, rrėfen pėr “Panorama” se si lufuan forcat e Mbrojtjes sė Popullit, (strukturė e krijuar enkas pėr luftėn kundėr grupeve tė armatosura, qė ishin nė shėrbim tė agjenturave tė huaja), me bandat qė vepronin nė Veri dhe Jug tė Shqipėrisė. Budo sqaron gjithashtu se, menjėherė pas mosarritjes sė kompromisit me jugosllavėt dhe situatės sė acaruar me grekėt, u gjallėrua veprimtaria e agjentėve tė kėtyre vendeve pėr tė rrėzuar me dhunė pushtetin e Enver Hoxhės. Pėrse u detyrua Sigurimi tė hynte nė lojė me agjenturat e fqinjėve dhe si i rekrutonte ai pjesėtarė tė bandave terroriste. Kush e zbuloi agjentin “Gaveta e vjetėr” dhe si u hartua plani i shefit tė Degės sė Punėve tė Brendshme, major Gjolekės, pėr vizitėn e tij nė shtėpinė e malėsorit dhe mė pas rekrutimin e tij, si i vetmi njeri qė ishte i besueshėm pėr krerėt e bandave qė vepronin nė veri tė vendit. Kush ishte “Gaveta e vjetėr”, kush e bėri bashkėpunėtor tė sigurimit dhe cilat ishin detyrat qė ai mori nga Sigurimi i Shtetit. Bekim Budo zbardh tė plotė gjithēka rreth dosjes sė kėtij agjenti, qė mė pas punoi pėr shėrbimin e fshehtė shqiptar, me numėr 2624/A. Kėto dhe tė tjera tė dhėna interesante tė dosjes nė fjalė do t“i gjeni nė shkrimin e ish-oficerit tė Sigurimit.

    Duke qenė tė mirinformuar edhe nga disa burime tė tjera tė pavarura; futja nė dorė tė shėrbimit tė fshehtė shqiptar tė korrespondencės sė Muharrem Bajraktarit, dosje sekrete e agjentit “Dara”, qė ishte infiltruar me kombinacion nė radhėt e “Grupit tė Deputetėve“, si dhe njė varg informatash operative me vlerė, ishte krijuar ideja e krijimit tė grupeve tė rezistencės sė armatosur ndaj pushtetit tė ri, nė formė organizatash dhe bandash tė armatosura, qė do tė vepronin si nė Veri ashtu edhe nė Jug tė Shqipėrisė, si dhe ishte konturuar, nė pėrgjithėsi, strategjia e veprimtarisė sė tyre.

    Nga pikėpamja politike kishin filluar marrėveshjet e fshehta, sidomos ato bilaterale, ato tė ministrave tė Jashtėm jugosllavo-grek: Mosha Pijade dhe Caldaris, pėr copėzimin e Shqipėrisė mė 29 korrik e deri mė 15 tetor 1946, tė cilėt nuk ranė dakord pėr faktin e “oreksit tė madh” qė kishin, pėr tė marrė secili, pjesėn mė tė madhe tė territoreve tona, gjė qė Josif Broz Tito do tė kundėrshtonte mė vonė edhe ambasadorin amerikan Kavendish Kennan mė 22 shtator 1949, duke i thėnė: “Eshtė punė e tyre se si i rregullojnė shqiptarėt ēėshtjet e tyre tė brendshme”, duke patur besim tek agjentura e tij nė radhėt e subjekteve tona, pėr ta “gėlltitur” atė, nė rastin mė tė parė, kur do t’i jepej mundėsia, gjė pėr tė cilėn ata punuan me konseguencė e pėrgjegjėsi.

    Enveri kokėfortė nė Konferencėn e Paqes nė Paris
    Nė Konferencėn e Paqes nė Paris, mė 29 korrik e deri mė 15 tetor 1946, Komandanti i Pėrgjithshėm, gjenerali E.Ho-xha, iu drejtua Caldarisit: “E gjithė bota ta dijė se populli shqiptar nuk e ka dėrguar delegacionin e tij nė Paris pėr tė dhėnė llogari, por pėr tė kėrkuar llogari atyre qė e kanė dėmtuar dhe qė ai i ka luftuar me ashpėrsi dhe deri nė fund…”. Lobi grek nė SHBA kishte ndikuar sė tepėrmi nė Senatin amerikan, me qėllim qė ai tė dilte me njė rezolutė pėr “Ēėshtjen e Vorio– Epirit“ dhe ja arriti qėllimit, mė 29 qershor 1946 senati miratoi atė qė ka marrė emrin “Rezoluta Pejpėr” pėr ta futur atė nė rendin e ditės nė Konferencėn e Paqes nė Paris, gjė qė u kundėrshtua fuqimisht nga E.Hoxha. Si rrjedhojė e kėsaj situate komplekse politike dhe agjenturore, u krijuan premisat reale tė njė rezistence tė fuqishme nga jashtė vendit dhe brenda tij kundėr pushtetit tė ri nė formė bandash dhe organizatash politike, pėr rrėzimin e tij me dhunė tė armatosur. Brenda muajit dhjetor 1944, u kapėn 908 persona, tė cilėt kishin kryer krime gjatė luftės, tė grupuar nė disa banda kryesore mė me rrezikshmėri shoqėrore, ato tė Mark Kalivaēit e Llesh Mark Gjonit nė Munellė, Preng Previzi nė Skuraj, Muharrem Bajraktari nė Lum, Fiqiri Dine, Hysni Dema nė Maqellar, Preng Ēali nė Kelmend etj. Vetėm nė luftė kundėr bandės sė Preng Ēalit u vranė 30 partizanė tė Brigadės sė Parė. Lordi anglez Bethel, nė librin e tij “Tradhtia e Madhe“ nė faqe 197, mbi bazėn e njė analize ballafaquese tė fakteve dhe tė argumenteve mė kryesore dhe pėrfaqėsuese tė marra nga dokumente arkivore tė Forin Officit anglez, nxjerrė njė konkluzion, qė pėr mendimin tim ėshtė objektiv dhe afėr realitetit tė teatrit tė ngjarjeve tė viteve tė pasēlirimit tė Shqipėrisė dhe konkretisht: “...Ndryshe nga gjyqet e organizuara nė vendet e tjera Lindore, me prova teatrale e tė parapėrgatitura qė i transmetoheshin publikut me altoparlante nė sheshet publike, informacioni qė buronte nga gjyqet e Tiranės nė vitin 1951 ishin thelbėsisht korrekte dhe tė kujdesshėm, po kėshtu edhe pas viteve 1952”.

    Bandat qė vepronin nė Shqipėri
    Nga tetori i vitit l946 deri janar 1947, nė luftėn e organizuar kundėr bandave dhe grupeve tė armatosura, qė vepronin nė Shqipėri, u vranė 393 anėtarė tė tyre, si dhe u kapėn ose u dorėzuan 770 persona tė armatosur. Vetėm nė Jug tė Shqipėrisė, nga persona tė lidhur dhe tė organizuar nga zbulimi grek dhe sillogjet vorio-epirote, u zbuluan dhe u neutralizuan disa banda, grupime dhe rezidentura agjenturore, si ato tė K.Cekės nė Tepelenė, fije e sė cilės, tė lidhur me Asfalinė greke, shtriheshin nė Gjirokastėr, Kėlcyrė dhe Pėrmet; grupi i G.Tashkos Korēė, grupi i N.Pandit e S.Shqevit-Konispol, grupi i papu Aleks Lipes nė Pėrmet, qė mbante lidhje drejtpėrdrejt me Dhespotin e Janinės, Spiridhoni. Vetėm nė vitin 1950, zbulimi grek nė bashkėpunim me zbulimet e tjera nga territori i saj do tė dėrgonte 56 banda e grupe agjenturore me 294 pjesėtarė. Kryebanditė ishin: Dhimitėr Mastakuli, Gole Prifti, Hamit Matiani, Koēo Dinopulli etj. Ndėrsa nga territori i Italisė u hodhėn bandat e Nikollė Mėlyshit, Ndue Pjetėr Gjonmarkajt, nė shkurt tė vitit 1949, nė Mirditė. Banda agjenturore e Et’hem Ēakos - korrik 1949 nė Kurvelesh, banda e Hysen Lepenicės nė Mesaplik, Gjon Mark Ndoit e Kol Ēunit nė malėsi nė Veri, banda e Alush Leshanakut u hodh nė zonėn e Gramshit, Ahmet Bido nė Kukės –Tepelenė etj. Pėr tė krijuar njė ide pėr luftėn qė ėshtė bėrė kundėr bandave tė armatosura, grupeve agjenturore dhe rezidenturave tė zbulimeve tė huaja, po mundohemi ta ilustrojmė me njė statistikė arkivore; gjithsejt nga viti 1949 deri nė vitin 1955 janė identifikuar 358 banda e grupime me 1636 pjesėtarė tė armatosur.

    Dosja me numėr 2624/A e agjentit “Gaveta e vjetėr”
    Gjatė kėtyre konteksteve politike dhe agjenturore, Sigurimit tė Shtetit i doli detyrė tė riorganizonte veprimtarinė e fshehtė pėr tė riinfiltruar nė organizatat dhe grupet agjenturore, falė dhe pėrvojės sė fituar, pėr tė cilėn bėmė fjalė, duke e argumentuar me disa ngjarje tipike, gjithnjė mbi bazėn e tipologjisė dhe psikologjisė sė kohės, ndikimeve tė pashmangshme tė formave dhe metodave sovjeto-jugosllave, si dhe kufizimeve tė tjera qė vinin nga situatat dhe rrethanat e pasluftės NĒl. Njė nga kėto ngjarje ėshtė dhe aktiviteti i fshehtė i agjentit matian “Gaveta e vjetėr”. Ishte njė ditė e nxehtė, por e bukur, 31 korriku i vitit 1978 nė qytetin Burrelit. Nga dritarja e zyrės, qė shikonte nga rruga, futej aroma e mollėve, qė zgjateshin dhe merrnin kthesėn, duke lėnė nė krahė tė djathtė hotel turizmin, derisa mbaronte blloku i banesave. Nė krahė tė majtė tė zyrės, shtrihej ferma e bukur me vreshta e pemė frutore tė veēanta pėr nga shija, llojshmėria dhe aroma, qė aq natyrshėm, sapo fillonte flladi i dėshiruar dhe i pėlqyeshėm, e merrte me vete dhe e pėrzinte me erėn e mollės, si tė themi si njė ”koktejl”, edhe pse nuk tė freskonte e pije, nė atė ditė vape e pune tė lodhshme. Turma njerėzish kalonin para zyrės, por nuk arrija t’i jepja dum, edhe pse buēiste lodra dhe ēirrej cyrla, po lexoja dhe isha futur thellė te dosja personale me nr.2624/A e agjentit “Gaveta e vjetėr” dhe mendja, duke parė turmėn, nuk lejonte syrin tė dallonte dhe aq mė pak tė informonte se ēfarė po ndodhte! Nė sytė e mendjes, njerėzit mė dukeshin si prokuror, hetues, agjentė, gjyqtarė, tė burgosur. Shikoja kryetarė degash qė nga Gjoleka, Fahriu, Flamuri, ashtu siē po fantazoja pėr banditė me mjekra, policė tė vegjėl si Tofiku, qė i binte karabina nga dora kur bėnte shėrbim para Komitetit tė Partisė dhe rrėzohej nė tokė ngaqė e zinte gjumi, pasi ishte korrier dhe mjaft i shpejtė, kryente ēdo detyrė qė ngarkohej dhe vetvetiu lodhej tej mase pėr gjetjen e njė “x“ personi, ashtu siē pėrfytyroja, duke u dhėnė pėrmasa gjigante policėve Boja, Panavija…. Shpejt u ftillova: ishte 31 korriku festa pėrkujtimore e formimit tė ēetės partizane tė Matit! Pasi kisha thyer kurreshtjen, fillova dosjen qysh nga fleta e inventarit, duke e lexuar me kujdes, mora lapsin dhe nxora shėnime nga njė pėrmbledhje, qė ishte pėrpiluar operativi i zonės, duke i qėndruar besnik ngjarjes dhe pak a shumė dialektit.

    Proces-verbali i operativit tė Sigurimit
    “Nik Pjetra, nga Bushkashi, nuk ishte veēse 13 vjeē, kur ditėn e pashkėve tė vitit 1949 kishte vėnė re njė malėsor, i panjohur prej tij, kishte hyrė natėn, sapo kishte ra muzgu dhe ishte ba terrė gjithėkund, nė shtėpinė e Ndue Zefit. Kishte ra me fjetė, por gjumi nuk po e zinte, pasi i sillej ndėrmend mixha i tij Marka Ndoi, i cili ishte kryetar kėshilli dhe ishte vra nga diversantėt nė fshatin Kokėrdhok, ku kishte bujt te Preng Sefgjini. Si nuk e zente gjumi, pa i thanė kujt ėshtė nis me shku te shefi i SEMP-it nė Burrel, te major Gjoleka, pasi ka udhtu gjithė natėn, ka mujt me ardhė te dera e degės i mbarum krejt prej tė lodhunit dhe tė ftohtit. Polici i shėrbimit Ded Bruka e ka mbajt te soba, pėr me prit me u zgju shefi, pasi i vinte keq pėr te se sapo ishte kėthy vonė nga Balgjai nė ndjekje tė njė bande. Deda filloi me e pyet Nikėn, por ky nuk pėrgjigjej, veē kėrkonte majorin me e takue sa mė parė, se ashtu ishte puna dhe nuk priste! Atėhere Deda ka shku nė katin e dytė dhe ka zgjue Gjolekėn, i cili veshi ēizmet, ka marrė posht jastikut 20–en turke dhe ka zbrit tek oficeri i rojes dhe ka fillu tue e pyet djalin: “Pse je munduar”, e pyet Gjoleka. “Kam ardhur se kam pa njė diversant”, u pėrgjigj Nika. “Je i sigurt se ishte diversant? Si e njohe?” “Ishte veshur me mushama tė zezė. Kishte njė automatik jo prej druni. Kishte lanė njė mjekėr tė madhe dhe shikonte gjithandej si me frikė. Kur u fut te shtėpija ka ndejtė duke shikuar pėr disa dekika pėrreth”, vijon djaloshi. “Mos e ke bėrė fjalė me njėri, qoftė dhe tė shtėpisė?”, e ripyet Kryetari i Degės. “Jo. Kam shkuar nė shtėpi dhe kam ra pėr me fjetė, por gjumi nuk mė zuri, se mė ėshtė kujtu mixha, qė ma vranė diversantėt dhe ai mė ka dasht shumė, si djalin e vetė”, tregon Nika. “Ku ėshtė vra mixha?”, i thotė Gjoleka. “Te Preng Sefgjini nė Kokėrdhok”, rrėfen 13 vjeēari. “Shkojmė atėherė...”.

    Te shtėpia e diversantit
    Shef Gjoleka mori me vete dy policėt e grupit tė gatshėm dhe gjatė rrugės pėr nė Bushkash, po bėnte planin sė bashku me dy policėt se si do tė futeshin nė shtėpinė e Ndue Zefit dhe pasi mori mendimin e tyre, ka vendosur qė tė dy policėt do tė kamuflohen me kujdes, duke mbajtur nė vėzhgim shtėpinė e malėsorit dhe nėse do tė dėgjonin dhe zhurmėn mė tė vogėl do tė ndėrhynin, duke patur fishekun e automatikut nė gojė. Gjithashtu ata do tė ndėrhynin vetėm po tė dėgjonin krismė armėsh, dhe nėse nė kėto kondita Gjoleka do tė vonohej mė shumė se 10 minuta. Pėr kėtė qėllim kontrolluan edhe sahatėt sakrisuf. Kishte kaluar ora 5. Dita nuk kishte zbardhur. Dėgjoheshin tė lehurat e qenėve dhe aty-kėtu avazi i gjelave. Nika i vogėl qėndroi me policėt edhe pse dridhej nga tė ftohtit nuk kishte frikė, as nuk i bėnin pėrshtypje nata, lehja e qenve, madje as edhe krisma e bombave dhe e armėve. A kishte lindur gjatė luftės dhe jeta e tij e vėshtirė, edhe pse ishte kėrthi i njomė, kishte kuptimin dhe vlerėn e luftės. Gjoleka trokiti nė derė, tregoi identitetin e tij, duke u mėnjanuar, ndėrkohė qė kishte fshehur prapa kurrizit revolen. Nga brenda u dėgjua zhurma e mbushjes sė automatikut, ndėrsa Gjoleka i mėshoi zėrit: “Jam i paarmatosur. Kam ardhur pa forca tė policisė! Kam ardhur nė prag tė shtėpisė tėnde jo me ligj, por me kanun!” Malėsori hoqi llozin derės dhe pasi pa rreth e qark, vrejti me kujdes Gjolekėn, i cili nuk kishte si puna e tij automatik, as granata dhe as bomba dhe pasi u mat me tė dhe shpejt vuri re, se Gjoleka ishte gati dy pėllamb mė i shkurtėr, i priu drejt e nė dhomėn e ndenjes.

    Rekrutimi
    “Kush tė ka njoftu pėr mu, qė kam ardhė nė shtėpi”, pyeti malėsori. “Unė isha duke parė njė ėndėrr nė gjumė dhe kam njė taksirat se u besoj atyre, dhe me thėnė tė drejtėn e Zotit, kisha qejf me festue pashkėt te shtėpija e parė qė do mė qėllonte dhe u ngrita dhe erdha drejt e kėtu”, ia kthen Gjoleka. “Mos bre burrė, pak spiunė ke ti? Kujt do me ja hjedh major Gjoleka? I kemi dėgju ligėsitė tuaja edhe nė Miliskaja e Apripė tė keqe e deri nė Bjeshkėt e Namuna”, thotė malėsori. “Me siguri duhet t’i ketė thėnė prifti serb i kishės sė Shėn Ndoit nė Dardhė, apo majori serb Ēedo. Kam frikė se korrier ka qenė Vuksan Frani. Po nga diplomati Ziko Sharkiq a keni marrė detyra nga Kėshilli i Frontit i shtetit jugosllav i krijuar nė qytetin e Shkodrės, ku bėnte pjesė dhe njeri prej katėr anėtarėve tė kėtij kėshilli, qė iu dėrgonte udhėzime drejtpėrdrejt nga Rankoviēi, cili ishte prej tyre; Ahmet Bratoviēi, Brahim Perkoviēi, apo Halit Gjergjeviē?”, sqaron Gjoleka. “Boll bukur po i ditke!”, pohon si i zėnė nė faj, diversanti. “Rankoviēi iu dha urdhėr pėr tė vra Bardhok Bibėn, cucat e malėsisė, mėsuesin Ndrec Ndue Gjoka, si dhe djegien e sharrave nė Kryezi nė Pukė ishte pėrsėri Rankoviēi qė dha urdhėr qė t’i digjnit?”, kėrkon llogari Kryetari i Degės sė Punėve tė Brendshme. “Major Gjoleka, si shpejt e fillove hetuesinė bash nė shtėpinė time!”, thotė pėr tė dalė nga situata Ndue Zefi. “Unė e respektoj kullėn tuaj dhe e di mirė se gjyshi yt Zef Ndoi ka qenė patriot pėr gjithė Mirditėn dhe ka qenė bashkė me Isėn pėr tė ngrit flamurin nė Vlorė nė 1912”, vazhdon Gjoleka. “Gru! Na shtro sofrėn dhe bjere edhe racionin e derrit qė ka ngelė dhe shishen me ujin e bekum, se majori siē mė ka thanė bajraktari Llesh Marku ashtė piranik dhe nė njė shtėpi nė Peshk tė Martaneshit ka ndejt 48 orė me gotėn e gjakut tė Krishtit nė dorė dhe ashtė pi sa ėshtė ba dru dhe e ka zanė gjumi ndejun me gotė nė dorė”, urdhėroi malėsori. “Eshtė e vėrtetė, veēse mė ėshtė pi trupi, por jo mendja. Qoft lavdu Jezu Krishti! Edhe Shėn-Mėria!”, tha dhe ngriti gotėn majori i sigurimit, dhe iu pėrvesh mishit tė pjekur tė derrit. Dhe biseda vazhdoi gjatė. Gjoleka i tha tė zotit tė shtėpisė, qė t’i ēonte pak bukė misri dhe mish derri dy policėve, qė po rrinin me orė tė tėra jashtė nė tė ftohtė dhe pėr ēudi bashkė me ta qėndronte dhe Niku i vogėl. Malėsori kishte ndėrruar rrobet. Veshi njė kėmishė me mėngė tė gjata, tė cilat nga fundi zgjeroheshin, pastaj veshi njė palė ēarap leshi me lule, qė ja kishte qendisė e shoqja. Pastaj me radhė mori xhamadanin, xhokėn, tirqet dhe vuri nė kokė qeleshen e prerė, e bardhė si bora e bjeshkėve. Hodhi me neveri xhaketėn angleze prej lėkure, si dhe ēizmet italiane prej meshini, mbathi i menduar opingat prej llastiku, qė i kishte veshur edhe gjyshi tij, kur shkoi nė Vlorė me Isėn pėr tė ngritur flamurin e kuq me zhgab. U afrua te djepi i djalit tė tij tė vogėl. E tradhtuan dy pika lotė. Mbahu bre, tha me vete, se ashtė mare! Mos mė korritni para major Gjolekės!

    Detyrat qė i ngarkoi sigurimsi agjentit tė rekrutuar
    Ndera dhe kanuni ma do me tė pėrcjellė deri nė zgrip tė arrave tė mia, i thotė malėsori Gjolekės - sepse ashtė ba terrė dhe ēdo gja mund me ba vaki. Faleminderit, ia ktheu Gjoleka, por i kisha edhe nja dy fjalė: Pėr familjen mos u bėjė merak, se sė bashku me disa familje tė tjera tė disa eksponentėve tė Komitetit tė Maleve do t’i internojmė nė Lushnjė ose nė Fier dhe do tė kujdesemi ne pėr tė. Lidhjet, ashtu siē biseduam, do t’i mbajmė me ndėrlidhės, si dhe me postė sekrete nė datat qė caktuam: 1 pune dhe 2 rezervė. Nė raste urgjente do tė takosh si qytetar shefat e sigurimit tė Pukės, Lezhės dhe Krujės, tė cilėt kanė marrė porosi tė veēanta nga ministri. Ti tashti situatėn e ke tė qartė, pikėsynimet tona janė dhe mbeten ato qė biseduam: Krerėt mundėsisht t’i kapim tė gjallė, qė tė japin llogari pėr terrorin qė kanė kryer, si dhe tė qetėsojmė shpirtrat dhe t’u lehtėsojmė plagėt lokeve, jetimėve dhe tė gjithė tė dashurve tė tyre. Mos harro alibinė dhe vijėn e sjelljes pėr tė justifikuar mungesėn prej 24 orėsh. Mė falė se harrova pėr pseudonimin. Ēfarė ishte ai tasi te djepi djalit tė vogėl? Gavetė e vjetėr italiane, qė e pėrdor i madhi pėr tė hollėt. Bukur! pseudonimi yt do tė jetė “Gaveta e vjetėr”...

    vijon nesėr

    Nesėr do tė lexoni

    Veprimtaria e agjentit “Gaveta e vjetėr” nė radhėt e bandave
    Plani i Sigurimit pėr tė vėnė nė pranga krerėt e diversantėve
    Si mbaheshin lidhjet e malėsorit me Sigurimin
    Kush i dha tė dhėnat, mbi tė cilat u hartuan kombinacionet “Buza e bredhit”, korrik–nėntor 1949 dhe “Liqeni i Vajkalit”



    gaz panorama

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime
    dossier II

    Zbardhet dosja 2624/A e agjentit tė shėrbimit tė fshehtė shqiptar, malėsorit qė tmerroi bandat kundėr regjimit tė Enver Hoxhės nė veri


    Kombinacioni i UDB-sė pėr eliminimin e “Gavetės sė vjetėr”, Ndue Zefin

    Bekim Budo

    Bekim Budo nė numrin e djeshėm tė gazetės “Panorama”, tregoi pėr lufėn e forcave tė Mbrojtjes sė Popullit, me bandat qė vepronin nė Veri dhe Jug tė Shqipėrisė. Ai dėshmoi, gjithashtu, se si menjėherė pas mosarritjes sė kompromisit me fqinjėt, u gjallėrua veprimtaria e agjentėve tė kėtyre vendeve pėr tė rrėzuar me dhunė pushtetin e Hoxhės, apo sabotuar atė. Sipas tij (bazuar nė dokumenta tė arkiviti tė Ministrisė sė Punėve tė Brendėshme), Sigurimi i Shtetit u detyrua tė futet nė lojė me agjenturat e kėtyre vendeve dhe tė rekrutonte pjesėtarė tė bandave. Njė nga sukseset e asaj kohe, shpjegon ish-oficeri i Sigurimit, ishte zbulimi i agjentit me pseudonimin “Gaveta e vjetėr” dhe mė pas me tė u realizua operacioni i gjatė nga Dega e Brendshme e rrethit tė Matit, qė drejtohej nga major Gjoleka, pėr rekrutimin e tij. Mė pas, njeriu i besueshėm pėr krerėt e bandave qė vepronin nė Shqipėri, “Gaveta e vjetėr”, vihet nė shėrbim tė plotė tė Sigurimit tė Shtetit dhe kreu detyra tė rėndėsishme nė interses tė kėtij shėrbimi, deri nė asgjėsimin e mė shumė se 100 bandave, qė vepronin nė Veri tė vendit. Bekim Budo zbardh kėshtu njė pjesė tė dosjes sė kėtij agjenti, qė mbante numrin 2624/A. Nė mumrin e sotėm tė gazetės “Panorama,” Budo dėshmon pėr shumė situata tė pėrgatitjeve tė bandave nė Itali, Jugosllavi, Greqi dhe Maltė. Po ashtu, ai shpjegon dhe situatėn e zbulimeve tė huaja, sidomos atyre tė CIA-s e britanik si dhe qėllimet e tyre rreth Shqipėrisė. Pėr tė mėsuar rreth aktivitetit tė agjentit tė fshehtė nė luftėn pėr shkatėrrimin e bandave dhe kapjen e krerėve tė tyre si dhe tė tjera tė dhėna interesante tė dosjes sė agjentit “Gaveta e vjetėr”, lexoni nė vijim rrėfimet e ish-oficerit tė sigurimsit, Bekim Budo.

    vijon nga numri i kaluar

    Zbulimet e huaja vazhduan veprimtarinė agjenturore nė drejtim tė Shqipėrisė, pavarėsisht nga kontradiktat, qė ata kishin nė planet gjeostrategjike. Objektivi i parė i SHBA ėshtė realizimi i dobėsimit dhe eliminimit tė mundshėm tė regjimit tė Hoxhės tė dominuar nga sovjetikėt”.

    Kishte kohė qė rezidenti amerikan pėr Shqipėrinė, Thoma Stefani, i raportonte SOE-s (Special Operation Executive) nė Uashington: “Amerika duhet tė veprojė pa humbur kohė, pėr t’i dhėnė fund kėsaj gjendjeje nė Shqipėri, e cila nuk pajtohet me interesat e SHBA-sė”. Nė zbatim tė eksperimenteve kryesore tė zbulimeve anglo-amerikane, ku konkurronin dy grupime kryesore nė formė disertacionesh teorike, ku shtroheshin si teza kryesore: “Mundėsitė potenciale tė grupimeve tė vogla paramilitare, tė stėrvitura nė mėnyrė emergjente nė qendra sekrete periferike tė stėrvitjes me program fizik-ushtarak dhe subversiv, pėr organizimin e njė revolte tė pėrgjithshme tė armatosur pėr rrėzimin e njė regjimi cilidoqoftė” dhe “organizimi i veprimtarisė agjenturore nė hallka prioritare dhe jetėsore tė shtetit objekt eksperimentimi me mjete, forma dhe metoda tė veprimtarisė subversive, me qėllim ndryshimin gradual tė regjimit ose tė shpejt tė tij“. Objekt eksperimentimi do tė ishin Polonia dhe Shqipėria. Kėshtu filloi puna konkurruese e bazuar nė hallkat kryesore: ”Mbėshtetja te krerėt ushtarakė tė Ballkomit dhe tė Legalitetit tė sprovuar nė luftėn kundėr Nacionalēlirimtares“, “Bashkimi dhe grupimi i eksponentėve kryesorė opozitarė tė regjimit tė Hoxhės nė njė organizėm apo parti unitare me atributet e njė qeverie provizore nė emigracion” dhe ”krijimi i njė prapavije me suporte logjistike e financiare me fonde tė paidentifikuara dhe tė kamufluara nė institucione legale”. Pėrgji-thėsisht nė kėto kushte krijohet komiteti OPC (Office Political Coordination) me nė krye veteranin e CIA-s, Majkėll Bėrk, prej tė cilit do tė vareshin organizmat RGP (Riorganizimi i grupeve paramilitare), tė krijuara qysh nė korrik 1949. Nga ky organizėm u krijua Albania Labour Army Service–4000 me njė efektiv prej 250-300 paramilitarėsh, nė periferi tė Haidelbergut, Gjermani. Ky informacion i marrė mund tė klasifikohet nė katėr burime kryesore: nga agjentura e Sigurimit tė Shtetit, nga emigrantėt, tė cilėt, pėr arsye tė ndryshme si trajtimi mė i mirė i familjeve tė tyre nė Shqipėri, tė penduar pėr aktivitetin e tyre, kur nuk shikonin asnjė rrugėzgjidhje tė halleve dhe peripecive qė hasnin, ose tė tjerė pėr inate, ambicie, midis ballistėve dhe legalistėve, karrierė, poste drejtuese apo thjesht pėr qejfmbetje etj., dhe nga CIA amerikane, nėpėrmjet burimeve tė saj tė hapura dhe tė mbyllura, siē mund tė ishin, Sajrus Sulzberger, i njohur si “zėdhėnės i CIA”, kur shkruante nė “Njus Cronicle”, datė 14 shtator 1949: “Dobėsimi dhe ndryshimi eventual i regjimit nė Shqipėri ėshtė objektivi themelor i Perėndimit”. Madje, edhe vetė gazeta Nju York Times kishte njoftuar qysh mė parė, mė 27 mars 1949: “Dy grupe janė zbarkuar nė brigjet e Shqipėrisė me detyrė tė fusin radio nė thellėsi tė territorit dhe tė vendosin lidhje me lėvizjen anti-Hoxha” etj.

    Operacioni “Buza e Bredhit” dhe “Liqeni i Vajkalit”
    Njė nga krerėt kryesorė tė emigracionit politik, mė i interesuar pėr rrėzimin e regjimit tė Hoxhės ishte Ahmet Zogu, i cili pėr kėtė qėllim u lidh me kuadrin e CIA-s, kolonelin G.Jaēeviē, tė cilin duhet thėnė se e kishte mik, dhe vuri nė dispozicion tė tij rojen e tij mbretėrore nė Egjipt tė pėrbėrė nga: kolonel Hysen Selmani, Zenel Shehu, Halil Branica dhe Haxhi Gjyli me detyrė kryesore tė desantonin nė mėnyrė tė fshehtė nė Shqipėri dhe tė organizonin rezistencėn, tė riorganizonin bandat e armatosura, njėherazi me shtimin e bazave tė vjetra dhe krijimin e bazave tė reja tė strehimit tė diversantėve, me qėllim pėr tė patur njė prapavijė polivalente pėr operacionet komplekse, pėr tė cilat ishin tė sigurtė, pasi besonin tej mase kolonelin Xhon. Ata do t’ia nisnin punės organizuese nga vendlindja e Naltmadhėnisė, nga Bulqiza e Zenel Shehut dhe do tė dilnin nė Martanesh. Shėrbimi i fshehtė shqiptar tashmė ishte i parapėrgatitur, duke mos neglizhuar, por duke e nėnvizuar vigjilencėn e lartė, sidomos tė malėsisė dhe tė malėsorėve tanė luftėtarė nė shekuj, nga njera anė, si dhe masat e marra nga Sigurimi i Shtetit pėr kontrollin e kontingjenteve tė zbulimeve tė huaja, bazat e diversantėve, kombinuar kėto me vendosjen e rendit brenda kufive shtetėror, si dhe organizimi i kurtheve parandaluese agjenturore, u bė e mundur tė zhvilloheshin me sukses lojėrat operacionale kombinative: “Buza e Bredhit” objekt i saj ishte kapja e diversantėve me nė krye Et’hem Ēakon, e cila vazhdoi 4 muaj rresht: korrik–nėntor 1949 dhe “Liqeni i Vajkalit”, objekt i saj ishte kapja e Rojes Mbretėrore, dhe loja me zbulimet e huaja, e cila vazhdoi 17 muaj rresht, duke mos neglizhuar dhe ndihmėn informative tė dhėnė nga agjentura dopio-rol. Qendra e CIA-s nė Greqi bashkėpunoi me Degėn greke tė Zbulimit A-2 (Alfa Dhio), tė cilėt u morėn me pėrgatitjen dhe organizimin e kursit tė pėrshpejtuar. Baza, ku do tė zhvillohej kursi, ishte sekrete, afėr Pireut. Ata u strehuan nė hotelin “Lutecia” tė shoqėruar nga kuadri i CIA-s, i njohur me pseudonimin “Mister Filli”.

    Veprimtaria e agjentit “Gaveta e vjetėr”
    Nė bisedėn e gjatė, qė zhvilloi me major Gjolekėn, malėsori foli nė pėrgjithėsi pėr situatėn dhe veprimtarinė e bandave nė zonėn e Matit, qėllimet e tyre. Kryesorja ishte se ky aktivitet lidhej me veprimtarinė e koordinuar tė Komitetit tė Maleve qė nė vitet l949-l951, ēka pėrbėn dhe kulmin e saj. “Gaveta e vjetėr”, krahas paraqitjes sė alibisė kryetarit tė bandės, bajraktarit Llesh Marka Gjonit, nėse ky do tė kishte dyshime, do tė lidhej edhe me njė person tjetėr, qė vepronte me kohė brenda bandės, nga fshati Gurri i Bardhė, i rrethit tė Matit, i njohur me inicialet R.G. Mėnyra se si do tė paraqiteshin para njėri-tjetrit ishte e thjeshtė: bashkėpunėtori do t’i dėrgonte tė fala nga Halit H., i cili i kishte kryer porositė e bajraktarit, ndėrsa R.G. do t’i pėrgjigjej: “Kam qenė shumė nė merak pėr to”. Pas disa ditėsh, nga ana e seksionit tė sigurimit tė Burrelit ishte identifikuar njė bazė e diversantėve nė Shkopet dhe ishte kapur ndėrlidhėsi i bandės sė F.Marashit dhe me tė filloi hetuesia, nga ku doli se po pėrgatitej njė mbledhje e grupeve kryesore me porosi tė “mikut” nė Qafė Shtamė. Bėhej fjalė pėr veprime tė pėrbashkta tė bandave qė vepronin nė rrethin e Krujės, Dibrės, Matit dhe Mirditės. Nė vend tė ndėrlidhėsit tė kapur u pėrgatit punonjėsi i prapavijės sė seksionit tė Burrelit, Halit H., qė mori nga major Gjoleka detyra suplementare, si pėr mėnyrėn si do vepronte, si do lidhej me “Gavetėn e vjetėr” dhe se si do tė komunikonin nė mėnyrė sekrete pa lėnė gjurmė, sepse jo vetėm prishej plani i organizimit tė kurthit operacional, por ”iu ikte edhe koka”. Bajraktari dhe njerėzit e tij nuk ja pėrtonin, e kishin aplikuar kėtė me dhjetėra partizanė dhe tashti sė fundi edhe pjesėtarė tė forcave tė ndjekjes deri dhe drejtues kryesorė tė operacioneve si Nuri Luēi. Ndėrlidhėsi “i konvertuar” Halit H., u takua me bajraktarin dhe i dėrgoi atij mesazhet qė vinin nga Tirana, Shkodra dhe Kruja, por qė burimin e kishin tek UDB-ja jugosllave, e cila kishte kohė qė po pėrgatitej jashtė dhe brenda territorit tė saj. Nė fillim ishte OZNA ajo qė u muar me pėrgatitjet qysh nga viti 1946, me njė qendėr koordinuese nė qytetin e Shkodrės, jo vetėm pėr zonėn e Veriut, por pėr bashkimin e tyre edhe veprimet e armatosura qė do tė kryheshin nė Jug tė Shqipėrisė. Gjithashtu zbulimi jugosllav nė qytetin e Vlorės kishte njė rezidenturė, qė edhe pse ishte nė gjurmim dhe investigim nga ana e SIM-it italian, ajo kishte mbetur pothuajse e pacėnuar, ēka do tė merrte pėrsipėr organizimin e bandave tė armatosura nė Shqipėrinė e jugut, pėr t’i hequr mundėsinė drejtuese dhe organizuese tė zbulimit grek. Bajraktari Llesh Marka Gjoni, pasi u konsultua me njerėzit e afėrt tė bajrakut tė tij, nuk u bind, se gjithnjė druhej, se mos kshte tė bėnte me “dredhitė” dhe kurthet e sigurimit dhe dėrgoi korrierėt e tij pėr verifikimin e mesazheve qė kishte prurė ndėrlidhėsi me sygjerimin se duhej tė ndryshonte vendi i takimit tė tyre “pėr ēdo eventualitet“ dhe “mė e mira e tė mirave ishte takimi ose nė Munellė”, ku kishte baza tė sigurta ose “nė Prizren te miqtė e tij tė pėrhershėm dhe tė sigurtė jugosllavė, si dhe te Seit Kryeziu”.

    Kombinacioni me ndėrlidhėsin e futur nė bandė nga sigurimi
    Kėshtu takimi i lėnė afėr kullės sė princit Xhelal nė Qafė Shtamė u pa e arsyeshme tė anulohej, ndėrsa kombinacioni me ndėrlidhėsin e konvertuar Halit H. nuk u dekonspirua prej tyre. Nė kėtė situatė tė re operative, u krijua grupi sekret brenda bandės mė tė fuqishme dhe tė rrezikshme tė gjithė malėsisė, me objektiv kryesor shkatėrrimin nga brenda tė Komitetit tė Maleve, duke krijuar situata fiktive, artificiale, i cili vepronte me zgjuarsi brenda kuadrit tė veprimtarisė tė situatave natyrale dhe nė pėrputhje me to pa lėnė dyshime serioze. Grupi sekret ndau detyrat sipas porosisė sė dhėnė. Takimet me Gjolekėn, ose me operativin e caktuar prej tij me parullėn dhe kontraparullėn e lidhjes bėheshin nė pėrgjithėsi sipas planit, duke koordinuar veprimet sipas situatave mė tė reja. Ndėrsa njeri prej tyre shkonte nė bazėn e takimit, tjetri merrte masa pėr mbulimin e kėtij aktiviteti dhe tė tretit i mbetej detyra pėr tė qenė gati kur tė ishte e nevojshme nė rast dyshimi tė zbatonte vijėn e sjelljes dhe alibinė pėrkatėse, ndėrsa pėr rastet jo tė zakonshme, tė cilat nė ato kondita nuk ishin tė pakta, tė vepronin me iniciativė. Detyrat nė sferėn e veprimeve tė armatosura kryesisht do tė kryheshin nga “Gaveta e vjetėr“, i cili ishte tej mase i stėrvitur dhe i fuqishėm. Gjithashtu, ai gėzonte besimin e Komitetit tė Maleve, gjė pėr tė cilėn, falė besės qė kishte dhėnė, i kishte shpėtuar ata disa herė nga pritat dhe kurthet e forcave tė ndjekjes. Krerėt e mbledhur nė Prizren kėrkuan mė shumė ndihma dhe jo vetėm pėrkrahje morale, gjė pėr tė cilėn ata nuk kishin nevojė, pasi ishin tė vendosur kundėr regjimit tė komunistėve, tė cilėt i konsideronin “pa din e pa iman“ dhe se do tė luftonin gjatė “deri nė pėrmbysjen e tyre, pasi ata shitėn jo vetėm Kosovėn, por edhe Shqipėrinė”. Nga ana e tyre, Dushan Mugosha, Ēedo Topalloviē, Ēedo Mihoviē etj., theksuan nevojėn e njė force tė bashkuar nėn flamurin e nacionalizmit” dhe theksuan, sipas tyre, faktin se “armiku kryesor i Jugosllavisė ishte Shqipėria“.

    Detyrat e “Gavetės sė vjetėr”
    “Gaveta e vjetėr” kishte marrė detyrė qė nė radhė tė parė tė zbulonte planet e bandave, dhe falė konfidencės qė kishte me Gjon Marka Gjonin dhe Llesh Markun, iu lehtėsua mjaft detyra, pėr tė lozur rolin e agjentit infiltrues nė radhėt e banditėve, duke mos ngjallur fillimisht dyshime, ishte i pari qė shkonte vullnetarisht ku e dėrgonin, natyrisht pasi kishte edhe mbrojtje tė veēantė nga ana e sigurimit nė rastet kur Lleshi apo Gjoni nė zbatim tė detyrave tė marra ose me iniciativė herėpashere organizonin terror ndaj kėshilltarėve, oficerėve tė ndjekjes, ose ndaj personave tė cilėsuar prej tyre si “hafije apo spiuna“, nė shumicėn e tyre bashkėpunėtori dilte vullnetarė dhe mbulimin e bėnin forcat e ndjekjes nė bashkėpunimet me seksionet e sigurimit nė rrethe, duke pėrdorur dezinformacionin sikur “u bė nami”, i mbėshtetur nga “prapavija” nga Halit H. dhe R.G. nga Guri i Bardhė. Nė informacionet serkrete, qė raportonte “Gaveta e vjetėr”, konturoheshin lėvizjet e bandave nė tri rrethet: Mirditė, Mat dhe Krujė sė bashku me tė dhėnat luftarake, armatimin, predispozicionin, personat e lėkundur, qėllimet, si dhe banditėt e vendosur deri nė fund pėr tė vazhduar aktivitetin kriminal kundėr pushtetit tė ri, tė cilėt plotėsonin kushtet e kėrkuara nga konventat ndėrkombtare pėr kriminelėt e luftės (tė shpallur tė tillė nga regjimi i Enver Hoxhės) siē ishin: Mark Kalivaēi, Llesh Marku, Gjon Marku, Preng Ēali, Preng Previzi etj. Kėto informacione harmonizoheshin edhe me tė dhėnat e tjera tė marra nga burimet e pavarura legale, si dhe ato qė merreshin nga organet e zbulimit jashtė shtetit, pėr tė cilat kemi bėrė fjalė, gjė qė konsideroheshin nga drejtuesit kryesorė tė MPB tė asaj kohe njė ndihmesė jo e vogėl, me anė tė cilave organizoheshin kurthet operacionale tė armatosura, duke ulur nė minimumin e mundshėm vrasjet e dyanshme, humbjet sidomos nė efektiva etj. Mirėpo, jo ēdo gjė do tė shkonte nė vaj.

    Si u vra “Gaveta e vjetėr”
    Halit H. mbeti vetėm shef prapavije, R.G., shkoi nė fshatin e tij dhe punoi nė kooperativė, ndėrsa “Gaveta e vjetėr“ pati njė fund tragjik. Prifti i kishės sė Shėn Ndoit, nė Dardhė, ishte shuguruar prift nė Malin e Zi dhe kishte ardhur nė rrethin e Pukės nė vitin 1938. E mbanin pėr burrė tė mirė. Ishte i dhėnė mjaft pas fesė dhe ritet fetare i zbatonte me korrektėsi. Kishte nė fshatin Dardhė, nė katin dytė tė kishės, njė bibliotekė tė pasur me libra tė shenjta, duke filluar nga Bibla, Dhjata e Re, Ēeta e profetėve tė Pjetėr Budit nga Bogdani e plotė libra tė tjera historike, ekleziastike fetare, por edhe Mesharin e Gjon Buzukut. Kisha e tij ditėn e diel mbushej plotė. Malėsorėt katolikė vinin me **** edhe matan Drinit pėr tė ndjekur ritet fetare dhe pėr tė dėgjuar sa e sa herė predikimin oratorik tė priftit. Mirėpo, qela e tij pas viteve 1947 filloj tė frekuentohej si nga “tė dėrguarit” e Zotit, qė vinin nga territori jugosllav, por edhe nga agjentėt e sigurimit shqiptar, qė e kishin si bazė pėr takimet e tyre, pasi ishte rasti komod pėr t’i realizuar ato, por edhe pėr t’i kamufluar pas turmave qė vinin pėr t’u falur, pėr tė larė mėkatet, si dhe pėr t’u shkėputur nga hallet e shumta qė kishin ardhur edhe nga lufta, e cila po vazhdonte akoma me forma tė tjera mė tė dhimbshme. Prifti Nikollė Vuka ishte i zgjuar dhe kuptonte nė pėrgjithėsi gjithēka qė ndodhte nė kishė dhe rreth tij. Gjatė ushtrimit tė riteve fetare i doli njė fragment nga “dy mėkatarė” se Ndue Zefi (Gaveta e vjetėr) shkonte me gruan e Pashka Ndoit, qė cilėsohej si “i forti” i krahinės sė Mirditės. Pashku vihet nė dijeni pas disa ditėsh nga dy persona tė njohur nė mėnyrė tė pavarur, me sa duket “tė rregulluar me kujdes”, bindet plotėsisht pėr kėtė akt dhe vendos tė vrasė pėr ēėshtje nderi Ndue Zefin. Rasti erdhi dhe vrasja u krye nė fshatin Kokėrdhok, tė rrethit tė Matit. Ndue Zefi u la pėr disa vite nė harresė, ndėrsa Pashk Ndoi u arrestua dhe u dėnua 20 vjet dhe vuajti shumicėn e dėnimit nė burgun e Burrelit. Pas rreth 20 vjetėsh, sigurimi u kujtua pėr “Gavetėn e vjetėr” nė rastin e pėrvjetorit tė 30 tė kėsaj arme dhe u shfletua me kujdes dosja e tij. Ndėrkohė kishte ndodhur, pothuajse pėr tė njėjtat motive edhe vrasja e bashkėpunėtorit tė sigurimit tė rrethit tė Dibrės, Hasan Spata, pėr tė cilin UDB-ja jugosllave kishte bėrė shumė kombinacione, por ai ishte tepėr inteligjent dhe me njė intuitė tė veēantė dhe nė asnjė rast nuk shkonte nė bazat sekrete qė e rekomandonte kryetari i degės, pasi i kishte vėrtetuar dhe hequr nė kurrizin e tij peripecitė, pasi pėr tė dhe pėr to njoftohej qysh mė parė UDB-ja jugosllave. Mė vonė ish i dėnuari Ndoi iu hap bashkėpunėtorit tė Sigurimit: “Gjatė kohės sė burgut e kisha menduar gjatė kėtė ngjarje dhe isha tepėr i penduar sa futa edhe gruan nė varr. I besova verbėrisht priftit dhe kasnecėve tė tij. Nė atė kohė, mbaj mend se patėn ardhur nė fshat dy oficerė serb dhe ishin takuar edhe me priftin dhe nė fshat ata ishin pėrfolur dhe kishin vu nė dijeni operativin Mėhill S., i cili, me sa di unė, kishte vu nė dijeni ministrin e asaj kohe. Jo Ndue Zefi nuk kishte pse shkonte nė gruan time! E kishte gruan e tij boll tė mirė dhe ai vinte shumė rrallė nė fshat, se mė pat thanė dhe njė kushėriri im, se ai punonte me sigurimin nė banda dhe nuk kishte kohė me u marrė me femrat e fshatit dhe aq mė pak me gruan teme, qė e kisha tė besės nė ditė tė mira dhe nė ditėt mė tė vėshtira tė burgut tė Burrelit”.

    -panorama-

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    30 falenderime nė 21 postime

    Bekim Budo rrėfen..

    Ish-oficeri i Sigurimit Shqiptar, rrėfen lidhjen e agjentit tonė nė Francė me “Profesorin”


    “Kush ishte agjenti i Sigurimit nė Paris”





    Ish-oficeri i lartė i Sigurimit tė Shtetit, Bekim Budo, rrėfen pėr agjentin me pseudonimin “Koloneli”. Ai jetonte nė Francė dhe i kryente detyrat qė i ngarkonte Sigurimi pa pėrfitime monetare, por thjesht se ishte nacionalist. “Koloneli” gjithashtu shėrbente edhe si urė lidhje me agjentin tonė nė Bruksel me pseudonimin “Profesori”. Budo rrėfen pėr “Tirana Observer” edhe takimin e parė tė tij me “Kolonelin” nė Paris, nga i cili mbeti shumė i kėnaqur. “Koloneli” i tregoi oficerit tė Sigurimit gjithė historinė e jetės sė tij qė nga miqėsia me Margaret Hazllėk deri tek majori anglez, i cili ishte njė nga drejtuesit e xhandarmėrisė sė Zogut.

    Bekim Budo

    Duke qenė i paqartė dhe aspak njohės i mirėfilltė i veprimtarisė zbuluese, pasi nuk isha marrė me veprimtari konkrete, pėrveē njohurive teorike tė marra nga literatura e huaj dhe ajo ekzistuese nė Shqipėri, po shkoja nė hotel “Dajti”, pėr t’u takuar me zėvendėsministrin, i cili kishte porosi tė mė ngarkonte njė detyre informative krahas punės legale qė do kryeja nė Francė.
    Personi qė do mė priste nė aeroportin “Orli” tė Parisit ishte njoftuar qysh mė parė nga ana e sektorit pėrkatės tė KQPPSH-sė.
    Me thėnė tė drejtėn detyrėn e kisha tė paqartė: “do tė zhvilloja njė bisedė informative ose siē e konsideronin specialistėt e mirėfilltė, bisedė eksploruese”, por ēfarė do nxirrja? Ose mė mirė ēfarė do tė zbuloja? Sedra bėri punėn e saj, pėr momentin bėra sikur e kisha tė qartė dhe nuk i drejtova pyetje pėr sqarimin e detyrės, pėr dy arsye kryesore: e para, sepse ndoshta urdhėruesi do tė humbte konsideratėn e mirė nė drejtim tė personit tim dhe e dyta, sepse ai e kishte kollaj tė mė zėvendėsonte, kishte plot tė tillė qė kishin njohuri dhe pėrvojė mė tė madhe se unė dhe merrnin me lehtėsi zbatimin e saj.
    Me kėto mėdyshje nisa rrugėn drejt Parisit. Tė them tė drejtėn ky udhėtim mė joshte dhe nė kėtė aspekt e konsideroja besimin e dhėnė njė privilegj. Nisa rrugėn me shpresė dhe pse jo me bindje, duke i besuar mė shumė intuitės. Pėr personin qė do tė takoja dija se ishte njė diplomat me kulturė oksidentale, fliste mjaft mirė tri gjuhė tė huaja: italisht, frėngjisht dhe anglisht, vuante nga njė sėmundje e pashėrueshme, dija gjithashtu dhe pseudonimin e tij, “koloneli”. Sipas specialistėve, kėto ishin pak tė dhėna pėr tė vendosur kontaktin psikologjik me tė, por megjithatė isha optimist. Pasi zbrita nga avioni i shoqėrisė “Air France”, nė aeroportin “Orli”, ndenja pėr disa minuta nė sallėn e pritjes duke dėgjuar muzikė. Nė kėtė ēast drejt meje po ēapitej me njė bastun nė dorė. Ishte njė burrė rreth tė 60-ve me flokė tė rrallė e tė thinjur, tė binte nė sy pardesyja e zezė dhe e gjatė e tij deri nė fund tė kėmbėve, e cila i ngjante shumė atyre veshjeve tė priftėrinjve. Kishte njė buzėqeshje tė ēiltėr dhe fėminore, mė shtrėngoi dorėn fort dhe mė rroku nė qafė, ē’ka mė hoqi ndrojtjen dhe mė krijoi njė mjedis komod. U prezantuam si dy miq tė vjetėr, si dy shqiptarė tė pėrmalluar jashtė shtetit dhe tė ikur prej kohėsh nė emigracion. “Koloneli” mė propozoi si fillim tė bėnim njė shėtitje nė Paris, diēka si nė Bois de Vincennes, apo nė Bois de Bologne. Ishte ditė e shtunė dhe qyteti gumėzhinte nga turistėt e gjithfarė ngjyrash, veshjesh e lloj-lloj modash, tė cilėt hipnin dhe zbrisnin nga ashensorėt e kullės sė famshme 321m, aq shumė e kritikuar dikur nga Aleksandėr Dumas dhe Gui de Mopasan, por akoma mė shumė e adhuruar nga miliona turistė nga e gjithė bota. Ishte njė ditė e jashtėzakonshme korriku, pasi rrezet e diellit si rrallėherė, me tėrė shkėlqimin dhe ngrohtėsinė e tyre depėrtonin dhe darovisnin mjegullėn dhe retė e krijuara si rrjedhojė e solucioneve, mbeturinave tė fabrikave, tė ajrit tė ndotur, sidomos nga tymi i makinave, tė miliona veturave qė qarkullonin natė-ditė, pothuajse pa pushim. Ndėrsa po kundronim peizazhin, “koloneli” theu heshtje, duke mė pyetur gjerė e gjatė pėr jetėn nė Shqipėri, pėr punėn qė kryeja, por gjithmonė me takt. Nė kėtė vėshtrim u ndjeva i privilegjuar pėr misionin qė mė kishin ngarkuar, pėr nderin qė mė bėnė pėr tė kontraktuar njė njeri sa tė thjeshtė dhe erudit, sa popullor aq dhe intelektual. Pa njė pa dy, si ēdo i ri e pyeta: A mund t’u pėrmend pseudonimin, gradėn? “Do mė pėlqente, - mė tha dhe vazhdoi, - sepse do tė mė ringjallte kujtimet e paharruara. - Pse nuk i shkruani “kolonel” kujtimet e juaja? Do ishin shumė tė vlefshme si pėr brezin e ri dhe atė tė vjetėr. - Akoma jo, pasi jam nė fazėn e grumbullimit tė informacioneve, sqarimin e disa problemeve tė sė kaluarės, qė pėr mua edhe pse kam pasur funksione tė larta, si dhe mundėsi dhe aftėsi pėr t’u marrė me to, i kam neglizhuar dhe konsideruar si probleme qė u takojnė institucioneve pėrkatėse, si dhe personave vendimmarrės. Nga ana tjetėr jam i angazhuar nė hulumtime tė vjetra e tė reja nė disa arkiva, si dhe nė shfrytėzimin e literaturės sė shkruar, informacioneve tė masmedias me qėllim tė dyfishtė, duke u ardhur nė ndihmė edhe dy djemve tė mi qė vazhdojnė Universitetin e Tiranės. - Ju kuptova plotėsisht “Kolonel”. Pa pasur ndėrmend t’iu shqetėsoj, por thjesht pėr tė ditur hamendėsimet tuaja pėr tė kaluarėn, mund tė mė flisni pėr veten tuaj qysh nga mosha e rinisė? Me gjithė dėshirė, nėse nuk ju humb kohė tė tepėrt...
    “Pasi mbarova shkollėn e normale tė qytetit tim tė lindjes, Elbasanit, vazhdova Kolegjin Roberts tė Stambollit, qė siē mund ta dini, pėrzgjedhja dhe rekomandimi, si rregull bėhen nga tė huajt. Pėr rastin tim rekomandimi u bė nga studiuesja e pasionuar, Margaret Hazllėk, e cila ishte mikeshė e shtėpisė sonė. Familja ime ishte nė gjendje tė mirė ekonomike dhe nuk e teproj po tė them se ishte nga familjet mė tė mira tė Elbasanit, me emėr dhe traditė patriotike. Aqif Pashė Elbasanin, babai im e kishte mik shtėpie. U rrita dhe u edukova nė njė mjedis, ku gėrshetoheshin dhe harmonizoheshin, kulturat, traditat kombėtare e patriarkale, me mbeturina tė theksuara turkoshake, por edhe me risi oksidentale, qė rridhnin edhe nga fakti se pėr tė huajt, nė pėrgjithėsi ne nuk kishim familjarisht fobi. Pėrkundrazi tregoheshim vėrtetė ashtu siē ishim bujar, mikpritės dhe dashamirės. Kur mbarova kolegjin me rezultate tė larta isha njė idealist me njė mall tė pa pėrshkruar pėr vendin tim, pėr qytetin e lindjes... Akoma pa u shpallur plotėsisht me vendlindjen time dhe tė dashurit e mi, mė kėrkon majori anglez Dordan, i cili ishte njė nga themeluesit e xhandarmėrisė sė Zogut, e cila drejtohej nga gjenerali anglez Zhoslin Persi, pėr t’u takuar nė Tiranė tek kafe “Kursal”. Natyrisht nė takim vajta pėr respekt e korrektesė. Pasi mė pyeti gjerė e gjatė, me marifet zbuloi edhe arsyen e takimit: “Mikesha ime Margaret Hazllėk, me tė cilėn njihem qysh nga viti 1928, kohė e cila ajo ka ardhur nė Shqipėri, mė ka folur me mjaft simpati pėr ju dhe familjen tuaj, ē’ka na obligon mjaft pėr t’iu mbėshtetur nė karrierėn tuaj, gjė pėr tė cilėn ne po punojmė dhe shpresojmė, falė Zotit, qė ajo tė jetė e shkėlqyer! Si fillim perspektiva juaj do tė ishte mbarimi i Akademisė Ushtarake tė Romės, ndėrsa interesimi dhe ndihma e jonė do tė shpėrblehet, pėr tė cilėn jemi tė sigurt se do tė kemi njė mik tė shquar shqiptar mė shumė...”Ju sigurisht qė pranuat kolonel”? - e pyeta pa takt. Po, - u pėrgjigj ai. - Pas disa mėdyshjeve e debatesh mė nė fund pranova... Pa e zgjatur, me major Dordan jam takuar disa herė nė Romė dhe nė qytetin e Fierit, ku u vendosa pas pėrfundimit tė Akademisė, ku pėrjetova edhe ngjarjet e lėvizjes antizogiste tė Et’hem Totos, qė siē u mor vesh ishte vepėr e SIM-it italian... Nė njė takim tė mėvonshėm me majorin Dordan po nė kafe “Kursal”, pasi mė dėgjoi me vėmendje ma preu shkurt me fjalėt qė mė kanė mbetur nė mendje: “ ...Listen to me my dear boy! Lėri idealizmat dhe tregohu mė i arsyeshėm dhe mė praktik, ne do tė mendojmė, ashtu siē kemi menduar pėr perspektivėn tuaj. E ardhmja ėshtė e tri aleatėve tė mėdhenj, e: SHBA, BS dhe e Britanisė sė Madhe dhe nacionalizmi do tė fitojė nė Shqipėri dhe ne kemi kohė pėr tė cilėn po punojmė. I nderuari ynė gjeneral, Xhoslin Persi, ka thėnė: “Veriu do t’i japė tonin gjithė Shqipėrisė”, mirėpo veriu nesėr nuk mund tė qeverisė pa kuadro tė shkolluar nė Perėndim, tė cilėt fatkeqėsisht i ka tė pakėt nė numėr, nė krahasim me luftėtarėt dhe nacionalistėt qė i ka vėrtet tė spikatur dhe tė vendosur, prandaj, - pėrfundoi ai, - do tė futeni nė rreshtat partizane... “Propozimi i tij pėrputhej plotėsisht me dėshirėn dhe idealizmin tim dhe pranova duke u rreshtuar nė fillim nė ēetėn e Elbasanit sė bashku me shokun tim Kadri Hoxhėn... Mė fal Kolonel, qė po ju ndėrpres, familja juaj ishte e pasur dhe me sa di unė para dhe gjatė luftės N. Ē. L. u bė pak a shumė ky diferencim tė pasurit dhe t’i themi tė kamurit u afruan me Ballin Kombėtar, ndėrsa partizanėt u bashkuan sidomos tė varfėrit... Por kjo ėshtė relative, - kundėrshtoi me dashamirėsi koloneli. Me krijimin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė mė 10 korrik 1943 mua mu dha grada e kapitenit dhe pas disa ditėsh me ardhjen e misionit anglez me nė krye Bill Malkin, mė thėrret kapiteni anglez, Alan Heėwr, me tė cilin takohem nė shtėpinė e njė fshatari nė Labinot dhe mė sjell tė fala nga majori Dordan dhe “Fani” pseudonimi i Margaret Hazllėk.
    Biseda me tė u zhvillua miqėsore deri nė momentin kur ai e drejtoi atė tek “qėndrimi” i disa shokėve tė mi partizanė tė “sferės anglosaksone” si Mustafa Gjinishi, Kadri Hoxha, Dali Ndreu e Mehmet Shehu, si dhe marrėdhėniet e tyre me komandantin E.Hoxha... Pėrgjigjet e mia ishin lakonike dhe aspak tė karakterit informues, aq mė pak qė unė vėrtet nuk i dija disa hollėsira se si ishin raportet midis tyre, tė paktėn tė atij karakteri qė i kėrkonte kapiteni Hewr.
    Kur u paraqita tek komandanti E. Hoxha dhe i tregova pėr takimin me komandantin Hewr, ai mė tha tė mos bėhesha merak se edhe “komandant Haxhi Lleshin e kishin provokuar”, Haxhi Lleshi ishte nė shtab pas provokacioneve tė bėra nga maqedonasi, Vukamonoviē Tempo, me urdhėr tė mareshallit Tito pėr problemin e Dibrės sė Madhe dhe tė Kosovės, tė cilėt ata i konsideronin “troje tė tyre”. Por siē doli mė vonė ata nėn maskėn e “Konfederatėn Ballkanike” kėrkonin tė gjithė Ballkanin sė bashku me rusėt dhe tė dilnin nė Adriatik, nė detin Egje dhe deri nė Mesdhe...
    Misioni i Bill Maklin nuk ishte vetėm mision ushtarak. Shėrbimi i fshehtė anglez kishte grumbulluar informacione jo tė pakta nė drejtim tė Shqipėrisė, Jugosllavisė si dhe Greqisė nė kuadrin e studimeve gjeostrategjike me qėllim pėr t’i bėrė pjesė e tė “perandorisė” sė saj pasi siē e dini Jallta kufizoi mjaft kolonitė e saj qė zinin pothuajse gjysma e globit pėr sa i takon resurseve ekonomike dhe lėndėve tė para... Misionet e saj nuk ishin vetėm ushtarake por edhe politike, operative dhe agjenturore dhe unė do t’i konkretizoj: Si rezultat i njohjes sė situatės mė tė re gjatė luftės ata bėnė dhe ndarjen e misioneve nė dy drejtime, pranė Ballkombit dhe Nacionalēlirimtares, nė veri dhe nė jug, si dhe me dy tendenca kryesore politike, tė sferės Konservatore si dhe tė sferės Laburiste dhe mė konkretisht. Njė mision i tillė si rregull pėrbėhej, nga pėrgjegjėsi i specializuar pėr luftėn psikologjike, dizinformimin, njė zėvendės pėrgjegjės ushtarak me akademi tė lartė dhe njohuri tė mirėfillta ushtarake, me njohuri nė sferat e sabotimit, atė xheniere, nė artin e ndėrlidhjes, kimisė, si dhe njė anėtar i shėrbimit tė fshehte me arsim tė lartė drejtuar nga MI6, me objektiva tė qarta nė sferėn e rekrutimeve tė agjenturės. Njė ditė mė thėrret presidenti Omer Nishani dhe mė pėrgėzon pėr punėn e mirė qė po bėnim dhe dhe mė pyet midis tė tjerave edhe pėr implikimin e njė nacionalisti, qė e kisha patriot nga Elbasani. I dhashė mendimin tim pozitiv, duke i mėshuar faktit se ai ishte mbi tė gjitha njė atdhetar, gėzonte besimin e majorit anglez, kishte kulturė perėndimore dhe arsim tė lartė, pasi kishte mbaruar studimet nė fakultetin e Jurisprudencės nė Kartierin Latėn tė Parisit. Vonė shumė mora vesh se ai ishte “arratisur” kishte pseudonimin “Profesori” dhe selinė e kishte nė Bruksel. Do tė mė falėsh pėrsėri kolonel! Kush kishte dijeni pėr arratisjen e tij? Kuptohet dijeni duhet tė kishte Omer Nishani. Po dosja e tij ekziston? Ngulmova unė. Nuk kam dijeni. Po identitetin adresėn e tij i dini? Po i di, por mos ma merrni pėr keq, nuk mund t’jua tregoj edhe pse vini nė emėr tė njė personalitetit tė madh. Keni kontakte me tė? Si i realizoni? Kam kontakte, por jo nė kuptimin e veprimtarisė tuaj agjenturore... E kuptova aty pėr aty se e teprova me disa pyetje pa takt. Unė takohem me tė si “patriot” nga Elbasani, kur kam probleme tė paqarta, probleme qė kėrkojnė verifikime, sidomos nė profilin e shėrbimit dhe tė diplomacisė sė fshehtė, ai angazhohet seriozisht si atdhetar, gjėnė mundėsitė pasi ka lidhje tė shumta dhe kredibilitet tė mjaftueshėm dhe pa dyshim jep ndihmesėn e tij. Do tė kalonte njė kohė relativisht e gjatė mbi 10 vjet, qė do tė kuptoja thelbin e bisedės informative qė kisha realizuar nė Paris me diplomatin “koloneli” pasi me tė unė nuk pata mė kontakte, pasi isha transferuar ne Burrel, edhe pse pėr tė ruajta njė konsideratė tė veēantė, nė shumė plane.

    Pasaporta
    Emri: Bekim
    Mbiemri: Budo
    Datėlindja: 1942
    Vendlindja: Ballsh
    Arsimi i Lartė: Fakulteti Histori-filologji, dega Gjuhė-Letėrsi, dhe Akademia e Rendit
    Aktiviteti
    1969-1980 Punonjės i Sigurimit tė Shtetit
    1980-1992 Pedagog nė Akademinė e Rendit

Tema tė Ngjashme

  1. “Ju rrėfej historinė sekrete tė uraniumit nė Kukės e Dibėr”
    Nga Xhuxhumaku nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 12-05-2009, 19:11
  2. Studime shqiptaro-ilirike
    Nga dodoni nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 50
    Postimi i Fundit: 18-04-2008, 17:05
  3. Lufta e Serbise me Historine
    Nga Eni nė forumin Historia botėrore
    Pėrgjigje: 24
    Postimi i Fundit: 03-12-2007, 16:01
  4. Pėr dėshmitarėt e Jehovait
    Nga Kryeengjelli nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 23-12-2006, 16:29
  5. Arqile Semini, diplomati qe rrefen historine nga Franca
    Nga Albo nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-06-2003, 23:54

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •