Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 33
  1. #1
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ekzistenca e Zotit

    ARGUMENTET PER EGZISTENCEN E ZOTIT

    ZERI I SHPIRTIT THERRET NE EGSITENCEN E ZOTIT


    E ka krijuar Zoti njeriun qe ai te besoje ne egzistencene Zotit si ka krijuar syrin te shikoje edhe veshin te degjoje po keshtu edhe shpirti beson .pra i eshte skalitur besimi ne Zotin ne gen ose ne shpirt.Argument per kete eshte ajeti i kuranit kur thuhet:

    "Perkujto kur Zoti yt nxorri nga shpina e bijve te ademit pasardhesit e tyre dhe u beri deshmues te vetes se tyre duke iu thene:A nuk jam Zoti juaj -Po thane deshmuam -Te mos thoni ne diten e gjykimit qre prej ketij deshmimi ishim te panjohur ose prinderit tane ishin ne humbje dhe ne ndoqem ato.

    Kete ajet e sqaron hadithi i Muhamedit a.s -
    "Ne fillim i krijoi Zoti shpirterat dhe i nxorri para Vetes se tij edhe u tha a nuk jam Zoti juaj te gjithe thane po deshmuam pastaj i qortoi te mos thoni diten e gjykimit se prej ketij deshmimi ishim te panjohur ose ndoqem prinderit tane te cilet ishin ne humbje ose morem fene e tyre".

    Pra shpirti i krijua para trupit dhe per kete sqaron hadithi tjeter i Muhamedit a.s."' Vertet ēdo njeri nga ju formohet ne brendesine e nenes se tij katerdhjete dite si pike ( nutfetun ), pastaj behet e varur ( alekatun ) ngjashem me kete periode,pastaj, behet cope mishi ngjashem me kete periode, pastaj i dergohet meleku dhe e frymezon(i fut) me shpirti .............."

    Pra kjo tregon se shpirti eshte krijuar para trupit dhe ai hyn ne trup mbas nje periudhe afersisht 4 mujore nese do ti pyesni nenat me barre do tu pergjigjen se mbas kesaj periudhe e ndiejne femijen qe leviz ne bark .Pra jeta fillon kur vjen shpirti dhe i futet ne trup pra behet unifikimi trup-shpirt dhe mbaron kur shpirti del prej trupit qe mund ta tregojme ne nje teme tjeter si del dhe ku shkon.

    Pra besimi qeka pjese perberese e shpirit per kete deshmon edhe femija i vogel po ta pyesesh ku eshte Zoti ai do te beje lart me gisht ose njerzit ne pergjithesi kur bien keq e ngrejne koken lart ne qiell dhe luten drejteperdrejte Zotit ndryshe me gjendjen ku jane ne gjendje te mire ata lusin idhujt ose krijesat.

    Por dikush mund te pyesi pse pra njerzit nuk besojne te gjithe ne Zotin por ka dhe mosbesimtare 1) gjithkush beson me shpirt por eshte goja e tyre qe mohon si shembulli i faraonit qe i thoshte vetes Zot edhe i tha nje nenpunesi te tij me bej nje kulle te larte te shoh Zotin e musait .Thojne dijetaret islame ku e dinte faraoni qe Zoti eshte lart ne qiell pse nuk tha per ne toke etj.
    Po keshtu eshte nje shprehje
    NESE I VERBERI NUK E SHEH QE KA DIELL KJO NUK DO TE THOTE QE NUK DIELL"

    Gjenerali dhe ushtari

    Gjenerali ateist i pyet ushtaret i shikoni pemet .? i shikoni malet? ,diellin? , po token? -po thane ushtaret -po Zotin e shikoni tha GJenerali>- jo thane ushtaret e shikoni tha gjenerali qe ska Zot .U ngrit nje ushtar e tha ushtareve .I shikoni pemet? po malet ?po diellin? po token?-po u pergjigjen ushtaret po gjeneralin e shikoni i tha ushtari.- Po thane ushtaret -po trurin e gjeneralit e shikoni"-jo thane ushtaret -JU THA USHTARI-" E SHIKONI QE GJENERALI SKA TRU. Te gjithe qeshen me shembullin e gjeneralit pra nuk do te thote qe meqe nuk e sheh dicka ajo nuk egziston .Sepse ti nuk e sheh dashurine friken forcen e rendeses etj te cilat i besojne se egzistojne sepse i ndien brenda Zemres tende .

    PO PRAP PYESIN NJERZIT KUR UNE E PASKAM BESIMIN TE SKALITUR PSE NUK BESOJ -

    Sepse Zemra jote ka dale nga orbita e saj pra nese hena eshte ne orbite ajo eshte ne rregull kur ajo del sjell shkatarrime per veten e saj edhe te token po keshtu edhe njeriu ndikohet nga disa faktore qe sbeson.
    Kush jane keto faktorre
    1) shejtani
    2)prinderit
    3) shoqeria ne pergjithesi ose sistemi ne ate vend.

    TI SHPJEGOJME SI NDIKOJNE KETO FAKTORE-!
    -

    1) SHEJTANI

    Thote Muhamedi a.s nje hadith te transmetuar prej Zotit te tij kur thote Zoti- "I krijova njerzit te paster (larg idhujtarise dhe mosbesimit) edhe u erdhen atyre shejtanet dhe i larguan nga kjo pasterti dhe ua lejuan ate cka Zoti ua ndaloi dhe ua ndaluan ate cka Zoti e lejoi ....... "
    Do thote dikush si ka mundesi
    -PO JA SHKON DHE I PESHPERIT ATIJ I THOTE SKA ZOT OSE BEJE KETE OSE ATE QE ESHTE E NDALUME PSH HOMOSEKSUALIZMIN OSE SHKO TEK VENDI MIRE ETJ.

    2)PRINDERIT

    Si ndikojen keto nese dikush do te linde tek prinderit ateist, ateist do behet ose do lindte tek prinderit kristiane do behet kristiane e keshtu me rradhe per kete deshmon hadithi i Muhamedit a.s
    CDO LINDES LIND SI MUSLIMAN (Duke besuar ne nje Zot dhe larg idhujtarise dhe moisbesimit ose adhurimit te krijesave qofte kjo krijese jezusi buda etj) POR PRINDERIT E KTHEJNE ATE NE KRISHTERE CIFUT OSE ADHURUES I ZJARRIT>.


    PRA LLOGJIKA OSE ARSYEJA MENDORE ESHTE E PAFTE KUR JE FEMIJE QE TE KUNDERSHTOJE KUR NJERIU ESHTE I VOGEL PRANDAJ AI BIE PRE E KETYRE IDEOLOGJIVE OSE BESIMEVE

    Prandaj ZOTI nuk e merr ne pergjegjesi femijen derisa rritet dhe arrin moshen e pubertetit per kete deshmon hadithi i Muhumedit a.s kur thote-
    "ESHTE NGRITUR LAPSI(PERGJEGJESIA) PER TRE PERSONA PER FEMIJEN DERISA TE ARRIJE MOSHEN E PUBERTETIT PER TE CMENDURIT DERISA TI VIJE MENDJA DHE PER ATE QE ESHTE NE GJUMA OSE PA NDJENJA DERISA TE COHET OSE TE VIJHE NE VETE.(KUJDES ketu nuk futet i piri)
    Pra ne kete perudhe njeriu nuk merret ne pergjegjesi edhe sikur ai te mos besoje kur arrin moshen e pjekurise dhe dallon te miren nga e keqja atehere llogjika e tij arsyeton dhe mendon se ka nje Zot ose qe sduhet adhuruar jezusi ose buda ose varri sepse jane krijesa .Eshte mire qe prinderit ti edukojne femijet e tyre me besim tek Zoti ne mynyre qe mos ta humbi kete natyrshmeri te besimit.
    3)Shoqeria dhe sistemet

    Keto ndikojne tek njeriu me ane te forces ose dhunes si ne rastin e Shqiperise ne kohen e enver hoxhes ose futjes neper shkolla te materialeve ose mesimeve ateiste si psh teoria e darvinit etj. Sepse sic e thame me lart llogjika e njeriut ne kete kohe eshte e dobet per kundershtim ndaj ketyre teorive te rreme sepse njeriu akoma nuk e ka furnizuar mendjen e tij me argumente per egzistncen e Zotit me vone kur rritet ai arsyeton dhe bindet per kete....

  2. #2
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ZERI I ARSYES THERRET NE EGZISTENCEN E ZOTIT

    PRA SIC THAME LART NJERIU DUHET TE PERDORI ARSYEN E TIJ PER TE GJETUR TE VERTETEN PASI AJO U ESHTE LARGUAR ATIJ NGA FAKTORET QE THAME ME LART.

    Pra duhet ti bejme disa pyetje vetes .A mos u krijuam nga asgjeja apo vete ne jemi krijues .Pra ska dyshim qe asgjeja nuk krijon edhe ne nuk ishim para krijimit pra skemi si ta krijojme vetveten .Por ajo qe na pengon eshte mosbindja .Pra egzitsenca e krijesave deshmon per KRIJUESIN .Pra megjithese ne nuk e shohim punetoret ne besojme qe ata e ndertuan pallatin megjithese ne shohim shenjat e kembes ne themi qe ka kaluar dikush ketu ose nese shikojme pikturen nuk e mohojme piktorin e saj atehere si mundemi ne te mohojme Krijuesin e qiejve dhe tokes duke pare mrekullite e tij ne krijim .Hudhini nje grusht grure edhe do vihen ato ne forme harmonike asnjehere merreni nje grusht shkronjash do behen ato liber po ti hudhesh asnjehere.Pra arsyeja e shendoshe e pranon qe egzistenca e krijese deshmon per Krijuesin e saj pastaj eshte nje rregull qe per te mohuar dicka duhet qe te shikosh edhe te studiosh cdo gje qe gjendet qe ta mohosh .psh qe te thuash nuk ka njerez ne hene duhet te shkosh atje dhe te shikosh gjithe siperfaqen e asaj kurse qe te pohosh dicka mjafton vetem nje deshmi pra mjafton nje gjethe fiku qe te thuash qe ka fiq Pra nuk mund ta mohosh Zotin thjesht vetem sepse nuk e sheh sepse ti nuk sheh miliona yje e galaktika shikimi jot shkon deri ne 800 metra si mund te pretendosh te shikosh Zotin nese je poshte malit ne rreze te tij a e sheh te gjithe malin jo vetem nje pjese po nese je ne toke e sheh gjithe token jo vetem pjese qe ke perpara nuk e sheh si sfere.Sduhet te pretendosh ti o njeri te shikosh Zotin por shiko krijimet e tij qe te bindesh per egzistencen e Tij deshmojne cdo gje bile edhe vetja jote .psh nqs ne do ti themi NATYRES Zot atehere njeriu e shfrytezon natyren diellin, henen, malet, ujin, ajrin atehere si ka mundesi ta shfrytezoje njeriu "zotin"(natyren).Pra ajo nuk eshte zot por krijese qe na sherben neve kjo tregon misionin tone te madh qe te sherbeje kjo krijese kaq gjigande si natyra me kaq shumellojshmerish ne vetvete kjo do te thote qe ti njeri ke nje mision te madh ne kete toke. Kush eshte misioni yt?

    -ESHTE TA ADHUROSH E TA FALENDEROSHH KRIJUESIN TEND PER GJITHE KETO TE MIRA QE TE KA DHENE.

    Shikoje pak veten tende si je krijuar si erdhe ne kete toke pa u pyetur do ikesh pa u pyetur. Shiko mrekullite e Zotit ne trupin tend shiko sa bukur palca eshte mbeshtjellur me kocke ,kocka me mish e mishi me lekure cdo gje eshte ne persosmeri dhe ne vendin e duhur shiko qe floket te rriten edhe qerpiket jo pse ...sepse nuk do te shikoje shiko qe sa bukur te jane vene gjerat ne fytyre imagjino si kur te kishe dy goja kush do te fliste e para heee pra cdo gje eshte ne harmoni e kjo tregon se Krijuesi i tyre eshte i plotfuqishem ruan harmonine ne krijim dhe cdo gje e ben me urtesi.Pra ne si njerez disa cilesi te Zotit mund ti nxjerrim duke patre krijesat psh kur shikojme miliarda yje qe nuk perplasen me njeri tjetrin tregon qe eshte vetem nje Zot qe i ruan ato se po te ishin tre do te perplaseshin krijesat e njerit me tjetrin.
    Po keshtu nje llogjike e shendoshe beson ne Zotin duke pare edhe argumentat qe kane sjelle profete midis njerzve dhe keto argumenta nuk i sollen qe ne ti adhurojme profetet por te adhurojme KRIJUESIN E TYRE dhe jo ti adhurojme ato ose ti bejme Zoter ose bij te Zoti.Pra nese njeriu shikon fene islame me te mirat dhe argumentet e saj nuk ka dyshim se ska se si te mos besoje vecse nese do qe mos e pranoje te verteten

  3. #3
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ZERI I SHKENCES THERRET NE EGZISTENCEN E ZOTIT

    Baraspesha Madhėshtore


    Thote Allahu ne kuran
    "Ne do ti bejme atyre te qarte argumentet ne vetet e tyre dhe horizonte derisa tu behet e qarte {qe Kurani eshte sakte}"


    Kurrė nuk do ta harroj natėn tė cilėn e kam pėrjetuar, para disa viteve, gjatė rrugės nė malet e pashkelura tė Afrikės Ekuatoriale. Me anije kam lundruar nėpėr Nilin e gjerė. Tashmė
    e patėm kaluar El-Melkalin dhe hymė nė zonėn me shumė mushkonja, nė tė cilėn Nili derdhet dhe shndėrrohet nė kėneta qė s'kanė anė e fund. Anija luhatej mbi sipėrfaqen e ujit, ajri ishte
    ngjitės, i ngopur me lagėshti; tė gjithė nė anije, e edhe vetė kapiteni, lėnguan nga malaria. Rregullisht i kam gėlltitur tabletat
    e kamokinit nga frika qė tė mos i marr ethet.
    Atė natė mė ra ndėrmend qė tė ngjitem nė kuvertė (terracė tė anijes) tė shoh si duket natėn Afrika Ekuatoriale. Duart dhe fytyrėn e pata lyer me pastė kundėr mushkanjave dhe hipa nė
    kuvertė. Atė qė e pashė m'u duk sikur ėndėrr: mijėra trungje ndizeshin dhe fikeshin sikur kėto tė ishin bredhat e kėrshėndellave me tė cilat fėmijėt argėtohen. Kanė qenė tė mbuluara me mijėra drita tė vogla elektrike tė cilat njė pas njė fikeshin dhe ndizeshin.
    I hutuar, i kam fėrkuar sytė me duar dhe sėrish kam shikuar. Ē'kam vėrejtur ka qenė njėmendėsi, e jo ėndėrr. Vėrtet trungjet janė ndezur sikur tė jenė tė mbuluara me mijėra llampash elektrike, e pastaj fikeshin. Kapiteni i anijes ma sqaroi se atė qė atė natė e kam parė ėshtė realitet, se ata drunjtė janė tė mbuluar me mijėra ēikėvera (xixėllonja) dhe se ato,
    njėkohėsisht ndriēojnė qė me dritėn e tyre t'i tėrheqin mushkanjat dhe t'i hanė, pastaj fiken sėrish tė bėjnė dritė. Tha se kjo ėshtė njė prej ligjėsive natyrore: kurdoherė qė shumohej njė lloj insektesh, All-llahu e krijon insektin tjetėr, armik, i cili do ta
    shkatėrronte nė mėnyrė qė midis krijesave tė veta ta ruajė baraspeshėn, dhe qė njė lloj mos ta ērrėnjosė tjetrin pėrveē, nė pėrpjesėtimet e caktuara.
    Njė kohė tė gjatė e kam rikujtuar atė natė dhe atė bisedė. Ēdo ditė gjithnjė e mė shumė kam tubuar argumente se tėrė gjithėsia ėshtė skenė e baraspeshės madhėshtore tė ēdo gjėje dhe se ēdo gjė nė mėnyrė precize ėshtė parashikuar dhe se
    ligjėsive u janė nėnshtruar. Me fjalė tjera, sikur rastėsisht rruzulli tokėsor tė ishte me madhėsi mė tė vogėl se ē'ėshtė, gravitacioni i tij do tė ishte mė i dobėt, brezi ajror do tė ndahej, zhdukej nė gjithėsi, uji do tė avullohej dhe shkrihej dhe Toka do tė mbetej e shkretė sikur Hėna, mbi tė cilėn nuk ka as ujė as ajėr, as atmosferė dhe jeta do tė ishte e pamundur. E sikur Toka, me parashtrimin, tė kishte qenė me madhėsi mė tė madhe sesa qė ekziston, fuqia e saj e gravitacionit do tė ishte mė e madhe, lėvizja nė do tė ishte mė e rėndė, peshat tona trupore do tė ishin disa herė mė tė mėdha dhe trupat aq tė rėndė saqė nuk do tė mund t'i bartnim. Ose, pėr shembull, nėse Toka lėviz rreth boshtit tė vet mė ngadalė, siē ėshtė rasti me Hėnėn, dita do tė zgjatte 14 ditė tė tashme e nata 14 net, e klima prej ngrohtėsisė vdekjeprurėse gjatė dy javėve tė para do tė shndėrrohej nė ftohtėsi, tė padurueshme gjatė dy javėve vijuese. Andaj jeta do tė ishte e pamundur.
    Diē e ngjashme do tė ishte sikur Toka nga orbita e vet tė largohet dhe t'i afrohet Diellit, ose tė largohet sikur qė ėshtė rasti me Jupiterin dhe Saturnin, do tė na zhdukte ftohtėsia.
    Ose, ende mė drastike se kjo: e dimė se Toka rrotullohet me pjerrtėsi prej 33 shkallėsh, pėr kėtė i kemi periodat kohore tė cilat shumicėn e zonės sė Tokės e bėjnė produktive dhe tė
    banueshme.
    Sikur korja e tokės tė ishte mė e trashė do ta pinte oksigjenin dhe njerėzit nuk do tė mund t'i plotėsonin nevojat e veta me kėtė gas tė ēmueshėm pėr frymėmarrje.
    Sikur detet tė ishin mė tė thella se qė janė, teprica e ujit do ta pinte karbon-dioksidin dhe bimėt nuk do ta kishin tė mjaftueshėm tė jetojnė dhe tė marrin frymė. Sikur mbėshtjellėsi i ajrit rreth Tokės tė ishte mė i rrallė, meteorėt, tė cilėt po bien nė vend qė tė treten dhe zhduken nė depėrtimin e tyre nėpėr mbėshtjellėsin e dendur tė ajrit - siē po ndodh tash - do tė na mbytnin neve.
    Sikur, me ndonjė rast, tė rritet pėrqindja e oksigjenit nė ajėr nė krahasim me tė tashmen, pėrflakshmėria e tij do tė ishte mė e
    madhe dhe zjarret mė tė vogla tė shndėrroheshin nė eksplodime tė tmerrshme.
    Sikur, prapė, kjo pėrqindje e oksigjenit tė zvogėlohej, aktiviteti ynė do tė bėhej i inertshėm.
    Sikur akulli tė mos ishte mė i lehtė se uji, nuk do tė notonte mbi ujė dhe thellėsitė e detit nuk do tė mund ta ruanin ngrohtėsinė dhe se nuk do tė ishin tė pėrshtatshme pėr jetėn e
    peshqve dhe qenieve tjera tė detit. Sikur tė mos ekzistojė ēadra e ozonit, e gozhduar nė atmosferė sipėr Tokės, e cila i pengon rrezet ultravjollcė qė me
    fuqitė e pakufizuara tė arrijnė nė Tokė, kėto rreze mbytėse do tė na zhduknin. Nėse dėshirojmė ta bėjmė autopsi vetė njeriun, edhe kėtu do t'i gjejmė kėto mrekulli (mu'xhize) dhe misterie tė cilat tregojnė nė kėtė baraspeshė precize matematikore: ēdo qenie nė gjakun e vet posedon pėrqindjen dhe sasinė e natriumit, kaliumit, kalciumit, sheqerit holesterolit, albuminave. Ēdo spostim - ndrim i kėtyre pėrpjesėtimeve, qoftėse ka tė bėjė edhe me sasitė e vogla, do tė thotė sėmundje. Nėse ky jonivelizim vazhdon, kjo do tė thotė pleqėri dhe vdekje. Organizmi i njeriut ėshtė i furnizuar me elemente, tė cilat,nė ruajtjen e kėtij ekuilibri gjatė tėrė jetės, automatikisht dhe prej vetvetes veprojnė. Alkaloiditeti i gjakut i posedon rregullatorėt e vet tė cilėt e ruajnė. Acidi i urinės, gjithashtu, i posedon rregullatorėt e vet tė cilėt kujdesen pėr tė. Temperatura permanente e trupit tė njeriut prej 37 shkallėsh ruhet me ndihmėn e proceseve tė ndryshme fiziologjike dhe kimike, tė cilėt temperaturėn pandryshueshėm dhe barabarėsisht e mbajnė nė kėtė nivel.
    Rasti i tillė ėshtė me shtypjen e gjakut, me pezmatimin e muskujve dhe rektimėn e zemrės. E njėjtė ėshtė edhe me aparaturėn pėr thithje dhe tretje (metabolizmi), me aparaturėn e
    kombustimit (djegies) nė furrėn e mėlēisė sė zezė, me sistemin e ekuilibrit nervor me tė cilėn rregullohen impulset pėr shqetėsim
    dhe qetėsim. Ose procesi me tė cilin hormonet dhe enzimet (fermentet) i rregullojnė mė shpejt dhe mė ngadalė proceset kimiko-biologjike.
    Trupi i njeriut paraqet mrekulli artistike dhe teknike nė sferėn e ligjeve tė baraspeshės, rregullit dhe harmonisė tė cilėn e
    njeh ēdo mjek dhe tė gjithė tė cilėt e kanė studiuar fiziologjinė, anatominė dhe kiminė organike.
    “... i cili ēdo gjė e ka krijuar dhe ēdo gjėsė ligjėsinė ia ka dhėnė!” (El-Furkan:2).
    Vėllime e vėllime librash nuk do tė mjaftonin qė t'i numėrojmė shembujt nga botanika, zoologjia, medicina dhe astronomia. Ēdo imtėsi do tė na dėshmonte dhe konfirmonte kėtė baraspeshė precize dhe organizim madhėshtor nė botėn
    kreative dhe botėn e krijesave. Naiv ėshtė rrėfimi se kjo harmoni dhe rend ėshtė rezultat i rastit, si pėr shembull kur tė thonim se
    njė eksplodim nė shtypshkronjė i renditi shkronjat e ndonjė fjalori
    vėllimor.
    I mashtruar ėshtė edhe kimisti i cili thotė: “Mė jepni ajėr, ujė edhe (baltė) kushtet e jetės natyrale dhe unė do t'ua trajtoj pėrbėj njeriun.” Ky kimist, me vetė thėnien se po i nevojitet materiale dhe kushtet, po e pranon paaftėsinė qė ta imitojė.
    Krijuesin, i cili ēdo gjė e ka krijuar, e edhe kushtet e njeriut. E sikur edhe t'ia gjenim tė gjitha kėto kushtet dhe materiale dhe
    nėse ai, pėr shembull, do ta krijonte njeriun, nuk do tė thotė: “Atė e krijoi rasti”, por do tė thotė:
    “E kam krijuar unė”
    Me tė “krijuarit rastėsisht do ta krahasonim rrėfimin mbi majmunin i cili ėshtė ulur para makinės sė shkrimit dhe nė pafundėsi i shkruan tė gjitha kombinimet e mundshme. A mund
    ta supozojmė se ai, njė ditė, rastėsisht do ta daktilografojė ndonjė strofė ose fjali tė Shekspirit, e cila e ka kuptimin e vet. Ēdo
    supozim i kėtillė ėshtė i pamundur.
    Ta lejojmė hipotezėn se kjo rastėsisht ka ndodhur nė natyrė, se pas miliarda kombinimesh midis elementeve nė ujėrat e kėnetave tė formohet sasia e acidit atomik (DNA), i cili mundet vetvetiu ta pėrtėrijė. Por, po pyetemi, se si kjo sasi e acidit organik ėshtė zhvilluar nė jetėn tė cilėn po e shohim? A
    mundemi tė themi se (pėrsėri) rastėsisht ėshtė formuar protoplazma, ose se, nė rastin tjetėr, ėshtė formuar qeliza, ose, se, nė rastin e tretė, qeliza ėshtė ndarė nė dy lloje: nė bimore dhe shtazore, e kėto qeliza, gradualisht janė pėrtėrirė. Shpjegimi i tillė ėshtė i barabartė me thuprėn magjike.
    Kurdoherė qė diē nuk kemi mund tė kuptojmė kemi thėnė se kjo rastėsisht ka ndodhur, por a ėshtė kjo e arsyeshme?
    Rastėsisht shpezėt dhe peshqit shtegtarė, nė largėsi prej mijėra kilometrash, nėpėr dete e shkretėtira, orientohen kah caqet e veta? Rastėsisht zogthi e then gėzhojėn e vezės nė
    vendin e saj mė tė ndjeshėm qė prej saj tė dalė? Rastėsisht shėrohen varat dhe vetvetiu, pa kirurg, koagulohen (qepen) skajet e tyre? Rastėsisht luledielli kupton se dielli ėshtė burim i jetės sė tij dhe pėr kėtė i kthehet? Rastėsisht nė drurin e shkretėtirės rritet fara me krahė qė tė mund tė fluturojė nė zonat
    ku kushtet pėr bimė janė mė tė mira, ku kanė ujitje dhe shi? rastėsisht bimėt e zbuluan ngjyrėn e vet tė gjelbėr (klorofilin) dhe
    e pėrdorin pėr krijimin e fuqisė sė vet jetėsore? Rastėsisht mushkanja veve tė veta, (pa ndihmėn e Arkimedit), u ka krijuar
    qese notuese? Rastėsisht bleta e ka organizuar shoqėrinė dhe rregullimin, e ka aplikuar arkitekturėn dhe teknologjinė e komplikuar kimike me tė cilėn lėngu dhe poleni transformohen
    me mjaltė dhe dyllė? Ose bubrreci, termiti, i cili e ka zbuluar ligjėsinė themelore tė ventilimit dhe ka ndėrtuar shtėpi termostatike dhe nė shoqėrinė e vet nė mėnyrė rigoroze e ka
    zbatuar parimin e bashkėsisė njėklasore? Ose insektet e ngjyrosura tė cilat e kanė zbuluar teknikėn e maskimit dhe kamuflimit?
    A janė tė gjitha kėto rastėsisht? Nėse edhe e pranojmė, nė fillim, njė rastėsi, si mundet arsyeja ta pranojė zinxhirin dhe permanentėsinė e akcidentales dhe koincidencės? Tė pranohen
    fenomenet e kėtilla si aksidentale do tė thotė joseriozitet i cili mund tė vėrehet vetėm nė filmat komikė tė lirė.
    Disa janė orvatur qė fjalėn aksident (rast) ta ndėrrojmė me tjetėr. Thanė se kjo jetė mallėngjyese, me tė gjitha ngjyrat dhe
    llojet, ka lindur nga nevoja, nga domosdoshmėria, sikur qė ėshtė
    nevoja dhe domosdoshmėria e cila tė motivon nė ushqim kur je i uritur. Pastaj, me ndėrlikueshmėrinė e rasteve, midiseve dhe
    nevojave, kėto domosdoshmėri janė komplikuar dhe kėshtu janė krijuar tė gjitha kėto lloje.
    Kjo ėshtė vetėm lojė fjalėsh. Me fjalė tjera, nė vend tė fjalės “aksidentalisht” i kanė vėnė fjalėt “ėshtė komplikuar domosdoja e nevojshme”, e “ndėrlikueshmėria” ėshtė, sipas tyre,
    automatike, prej vetvetiut. Ajo vetvetiu rritet dhe njė ton shndėrrohet nė simfoni. Si? Si njė ngjarje mund tė rritet nė roman pėrplot ngatėrresa e tė mos orientohet dhe dirigjohet me
    logjikė?
    Nga ana tjetėr, kush e ka vendosur i pari nevojėn dhe domosdonė? Si mund tė lindė domosdoja prej jodomosdosė (mundėsisė)? Ky ėshtė diskutim i pafryt dhe kokėfortėsi e cila
    ka pėr qėllim ta asfiksojė (shuajė) zėrin e natyrės i cili na imponohet dhe flet se Krijuesi, Organizatori ekziston, se kjo
    ėshtė Dora e cila jep instruksione, shkopi i Dirigjentit, i cili e drejton kėtė simfoni tė bukur e mallėngjyese.
    Kjo baraspeshė madhėshtore, harmoni mahnitėse, veēanti dhe rregullim i cili ėshtė i pėrbėrė prej miliona detajesh thėrret me tėrė zėrin se kėtu ekziston Krijuesi, Filluesi i kėtyre krijesave, se Ai ėshtė Zoti i Gjithfuqishėm, se Ai i posedon tė gjitha pėrkryeshmėritė e tyre, se ndaj tyre ka kujdes, si baba i butė, i
    plotėson nevojat e tyre, i dėgjon psherėtimat e tyre, i sheh gjendjet e tyre. Ky ėshtė All-llahu tė cilin fetė na e kanė pėrshkruar me emrat mė tė bukur (esmau-l-husna) dhe nuk ka
    zot tjetėr.
    Ai s'ėshtė ligjėsi e shurdhėr pėr tė cilėn thotė materializmi, memec, e as zoti i izoluar i Aristotelit. Ai s'ėshtė as zoti i Platonit
    nė botėn idealiste, e Ai s'ėshtė as ekzistenca materiale siē e ka pėrfytyruar Spinoza 1 dhe rekomanduesit tjerė tė panteizmit
    (monizmit ekzistencial-wahdetu-wuxhud).
    All-llahu ėshtė: Njė dhe asgjė s'ėshtė i ngjashėm me Tė. Ai ėshtė mbi ēdo gjė e dimė, mbi tė gjitha situatat, format dhe trajtat, kohėt dhe vendet. Ai ėshtė i hetueshėm sipas veprimit tė vet, i padukshėm sipas qenies sė vet. Atė nuk e shohin sytė, e Ai ēdo gjė e sheh, ose, thėnė edhe mė mirė, tė gjithė sytė me Atė
    shohin. Me dritėn e Tij dhe me ndihmėn e fuqisė tė cilėn Ai syve ua dhuroi.
    Arsyeja shkencore (el-aklu-l-ilmijj) nuk i pranon kėto fjalėt e sufizmit, andaj dėshiron ta shohė Zotin qė ta pranojė. Dhe kur i
    themi se All-llahu ėshtė i pakufizuar, se ėshtė e pambarim, se ėshtė nocion transcendental, shkenca thotė se pėr kėtė arsye atė
    nuk e pranon, se shkenca nuk beson nė nocionet transcendentale - sekrete, dhe se sfera shkencore ėshtė empirike - se fillon prej sensibilizmit dhe pėrfundon me pėrvojėn dhe eksperimentin.
    Do t'i themi shkencės se ky konfirmim ėshtė jo i vėrtetė, sepse gjysma e shkencės sė sotme ėshtė nocion transcendental, dhe fjalė tjera, shkenca konkludon se ngjitja kodrės ėshtė mė e
    rėndė se sa zbritja teposhtė kodrės, se ngritja e gurit nė shpinė ėshtė mė e rėndė se sa ngritja e ndonjė shkopi, se shpendi kur
    ngordh bie nė tokė, se molla nga trupi i mollės gjithashtu bie nė tokė, se Hėna nė gjithėsi rrotullohet.
    Kėto vrojtime nė shikim tė parė ndėrmjet veti nuk kanė kurrfarė lidhshmėrie. Por, kur Njutni e zbuloi ligjin e fuqisė sė gravitacionit 2 i cili i lidh tė gjitha kėto manifestime, atėherė edhe
    rėnia e mollės nga druri, vėshtirėsia gjatė ngjitjės, ngritja e gurit dhe lėvizja e Hėnės nė gjithėsi, u bėnė argumentet e teorisė e
    cila na e shpjegoi gjendjen faktike.
    Edhe pėrveē kėsaj ky gravitacion ėshtė nocion transendental, sepse askush s'e di ē'ėshtė qenėsia e tij. Askush s'i ka parė shtyllat mbi tė cilat mbėshtetet qielli dhe nė tė yjet
    dhe planetėt, edhe vetė Njutni, autori i teorisė, nė letrėn drejtuar mikut tė tij Bentlit, thotė: “Vėrtet ėshtė e pakuptueshme qė ta
    kemi materien e cila ėshtė e pajetė dhe jo e ndijshme qė ndikon nė materiet tjera dhe i tėrheq edhe pse midis tyre nuk ka
    kurrfarė lidhje dhe marrėdhėnie.”
    Ja, kjo ėshtė teoria shkencore me tė cilėn manipulojmė, besojmė nė tė dhe e konsiderojmė shkencore e ajo ėshtė transcendentale, me mendje e pakuptueshme. Rasti i tillė i njėjtė
    ėshtė me elektronin, radio-valėt, atomin, neutronin. Tė gjitha kėto s'i kemi parė por, megjithatė, nė ekzistencėn e tyre besojmė
    duke mjaftuar me gjurmėt, emanacionet e tyre. Edhe ne, pėr kėto fenomenet, themelojmė shkenca tė veēanta, iu ndėrtojmė institucione dhe laboratoriume, e ato shkenca, nė raport me
    shqisat tona, janė jo tė ndjeshme, gajb (transcendentale)3.Thėnė mė saktėsisht, shkenca nuk e ka kuptuar esencėn e asnjė sendi nė tėrėsi. Vetėm i dimė emrat e kėtyre sendeve, por
    jo edhe esencėn e tyre. Ne ndėrmjet veti shėrbehemi me termat ndėrsa esencėn e tyre nuk e njohim.
    All-llahu ia mėsoi Ademit vetėm emrat, por jo edhe kuptimet, siē konfrimohet nė Kur'an:
    “All-llahu ia mėsoi Ademit tė gjitha emrat...” (El- Bekare:31).
    Ja, kėta janė kufijtė, suazat e shkencės.
    Krejt ēka i tejkalon kufijtė e ēdo pėrvoje tė mundshme njerėzore dhe qė me kurrfarė afrimi gradual nuk mund tė njihet. (Mė sė shumti qė shkenca dėshiron tė mėsojė kėto janė
    raportet (lidhjet) (alakat) dhe pėrpjesėtimet (mekadir), por ajo nuk mund tė shohė esencėn, as qenėsinė, kuiditetin e tyre.
    Shkenca nė mėnyrė permanente i mėson dhe njeh sendet sipas fenomenalitetit tė tyre dhe i ekzaminon (hulumton) ato nga ana
    e jashtme. Edhe pėrkundėr kėsaj mėnyre konsekuente iu pėrmbahet teorive tė veta, sikur e ka mėsuar esencėn e sendeve; i preferon dhe rekomandon disa gjėra, tė cilat, nė
    raport me mjetet me tė cilat shėrbehet, janė transcendencė, persiatje dhe supozim i pastėr.
    Gjendemi nė epokėn e shkencės transcendentale e cila paraqet njė lloj labirint supozimesh. Konsideroj se shkenca nuk mund ta kritikojė transcendencėn deri sa ajo vetė deri nė vesh ėshtė fundosur nė transcendencė.
    Pėr kėtė do tė ishte mė mirė pėr ne tė besojmė nė botėn e gajbit, botėn transcendentale, nė mirėbėrėsin tonė Fisnik, gjurmėt dhe emanacionet e tė cilit i shohim te ēdo lėvizje e syrit,
    tė ēdo rrahje e zemrės, te ēdo ēast i meditimit. Kjo do tė ishte mė mirė se sa tė asfiksohemi (mbytemi) nė hipoteza e supozime


    __________________

  4. #4
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    All-llahu-(Zoti)

    Ka qenė kjo kaherė, nuk mė kujtohet se kur, ndoshta kam pasur dymbėdhjetė deri nė katėrmbėdhjetė vjet, e ndoshta edhe mė pak. Kam qenė afėr moshės madhore kur paturpshėm kam pyetur:
    - Po pohoni se si All-llahu e ka krijuar botėn, se tė gjitha krijesat duhet medoemos ta kenė Krijuesin, se ēdo vepėr duhet ta ketė krijuesin (trajtuesin), ēdo gjė qė ekziston filluesin e vet. Mirė! - do tė besoj! - por mė thoni ju kush e krijoi All-llahun apo Ai u krijua vetė.?! Nėse ėshtė krijuar vetė dhe ju kėtė e pranoni si tė vėrtetė, pėrse imagjinata juaj nuk do ta pranonte se edhe bota ėshtė krijuar vetvetiu, se ajo nuk ka Krijues dhe ēėshtja nuk do tė ishte kontestuese. Kur e flitja kėtė, fytyrat e njerėzve tė cilėve u drejtohesha, zbeheshin dhe gjuhėt e tyre mė mbushnin me rrebesh mallkimesh. Garonin, nga tė gjitha anėt, se kush mė shumė do tė mė qortojė, e njerėzit me zemėr tė devotshme mė dėshironin falje prej Zotit dhe tė mė udhėzojė nė rrugė tė drejtė. Konservatorėt mė kanė refuzuar, e rebelėt rreth meje janė tubuar dhe pafundėsisht kanė diskutuar mbi ēėshtjet filozofiko -
    fetare. Krenaria nė njohjen time tė atėhershme e cila mori pėrpjesėtime tė gjera dhe elokuenca ime gjatė tė ekspozuarit me tė cilėn jam dalluar, kėto kanė qenė motive qė tė sillem kėshtu, e jo dėshira qė ta mėsoj tė vėrtetėn dhe ta zbuloj realitetin. Pastaj, harrova se shkaku i parė duhet tė jetė qenie medoemos
    ekzistuese (vāxhibu-l-vuxhud), e jo kontingjent, nė raport me ekzistencėn aksidentale, tė mundshme (mumkin). Nė tė kundėrtėn, do ta fitoja zinxhirin e pafund tė shkaqeve, pa parafillim. nė tė vėrtetė, e kam prekur pyetjen e kauzalitetit1, shqyrtimit tė njohur filozofik i cili Aristotelin e solli nė pohimin
    mbi parafillimin dhe shkakun e parė. Atėherė asgjė s'kam ditur mbi Aristotelin2 as nuk i kam ditur fundamentet e ligjėsisė sė logjikės dhe dialektikės. Ėshtė dashur tė kalojnė shume vjet pune tė etshme me libra dhe mijėra net nė vetmi, pėrsiatje e diskutime me vetveten dhe qė pėrsėri ta pėrmirėsoj atė qė tashmė sa herė a kam korrigjuar. E kam kundruar idenė nga tė gjitha pikėpamjet dhe jam orvatur tė kaloj rrugė tė mundimshme prej Zotit dhe njeriut deri te enigma e jetės dhe vdekjes, deri te
    tė besuarit e fortė, tė cilin, ja, tash, po e ekspozoj. Fatkeqėsisht atėherė nuk e kam ditur se ky ėshtė ai motivacion. Pėr kėtė kam refuzuar tė besoj nė Zotin, sepse kam besuar nė vetveten. Kam qenė i verbuar me dritėn e idesė sime personale dhe zgjimit, i cili
    ka filluar ta shquajė periudhėn e fėmijėrisė sime.
    Kjo kryesisht, ka qenė gjendja ime psikike kur kam hyrė nė diskutimin e pėrditshėm oratorik dhe ideor. Kam qenė aq I verbuar saqė nuk i kam vėrejtur edhe bazat e logjikės nė tė cilėn pikėrisht jam mbėshtetur. Nuk kam qenė i vetėdijshėm se po e kontradiktoj vetveten kur them: E kush e krijoi Krijuesin; - me
    1 Kauzaliteti (causalitas), shkathtėsia, lidhja shkakore, lidhja objektive, e domosdoshme ndėrmjet shkakut e pasojės. Parimi i kauzalitetit ėshtė: Ēdo ndryshim medoemos duhet ta ketė shkakun e vet.2 Aristoteli (Aristoteles, 384 - 322 p.e.r.) ėshtė filozofi mė i madh grek, nxėnėsi i Platonit, mėsuesi i Aleksandrit tė Madh. Themelues i shkollės peripatetike, i pari ka hulumtuar “lėvizėsin e parė” me anė tė shkaqeve.
    Filozofinė e tij e karakterizon luhatshmėria ndėrmjet idealizmit dhe materializmit. Me tė drejtė e mban ofiqin “magister primus”. ēka kam rėnė nė sofizėm3, sepse Krijuesin e kam radhitur nė krijesa edhe pse po e quaj Krijues. Tė njihet, mėsohet e vėrteta nuk ka qenė aspak punė e lehtė, sepse nuk kam dėshiruar qė ēėshtjes t'i hyj superficialisht dhe lehtazi. Mirėpo, po ta kisha dėgjuar zėrin e natyrės dhe po tė mė kishte udhėhequr intuita, do t'i shmangesha diskutimit tė
    mundimshėm dhe intuita ime do tė mė shpiente kah All-llahu. Por, rasti ka dashur tė jem lindur nė kohėn, nė tė cilėn zėri I thirrjes natyrale ėshtė i ngjirur (shterur) dhe mezi dėgjohet. Atė e ngadhėnjeu zėri i arsyes, i cili, me disa kėmbėngulje dhe abuzime, kaloi nė mashtrime. Me fjalė tjera, dėshira qė me arsye ēdo gjė tė kuptohet, deri diku mund tė arsyetohet, sepse intelekti njerėzor e sheh vetveten mbi piramidėn e tė arriturave tė veta tė mėdha; tė dhėnė pas tė arriturave kulturale nė industri,
    elektricitet, raketa, avionė, nėndetėse. Shkurtimisht, njeriu ka dominuar nė det, tokė, ajėr, nėnujė, e vetveten e ka ngritur se ėshtė i gjithmundshėm dhe ėshtė bėrė arbitėr nė suazat e arritshme dhe tė paaritshme.
    Qė ta shpjegoj me arsye kėtė botė nė tė cilėn jetojmė, qysh si i ri iu drejtova shkencės. Kam lexuar ēdo gjė: prej Shibli Shumejlit e Selame Musaut deri tė Frojdin e Darvinin. E pėlqeva kiminė, fizikėn dhe biologjinė. Nė dhomėn time tė vogėl kam pasur laboratoriumin miniaturial, nė tė cilin i kam pėrgatitur 3Sofizmi (sophisma), arsyetim ose pėrfundim logjik qė duket i drejtė nga ana e jashtme, por qė nė thelb ėshtė i gabuar dhe pėrdoret me qėllim tė paramenduar pėr tė shtrembėruar tė vėrtetėn. - Pėr dallim nga sofizmi (grek) nė tekst shpesh ndeshemi me termin sufizėm
    (sufya), e kjo ėshtė doktrinė religjioze nė Islamizėm, e cila nė perioda tė ndryshme historike ka marrė kahje tė ndryshme. Tesawufi Islam (siē preferohet tė thuhet, shkruhet) s'ėshtė asketizmi krishter, as budistik... qė tė abstenohet nga ēdo gjė, tė jetojmė nė askezė, tė mos posedojmė asgjė, pėrkatėsisht s'ėshtė tė mos posedojmė asgjė, por neve mos tė na posedojė
    asgjė, askush. Me fjalė tjera, sendet, veglat tė jenė mjet e jo qėllim. acidet karbonike, me klor i kam mbytur insektet dhe i kam autopsuar bretkosat. Tė gjitha bindjet e mia kanė filluar dhe kanė mbaruar nė bazat shkencore. Njohja objektive ėshtė rruga e
    vetme kah e vėrteta. E kam refuzuar ēdo teori metafizike. Kam menduar; kush po na i jep tanket dhe avionėt, ndėrsa po i merr prej nesh fetė orientale dhe ritualet? Lajmet shkencore perėndimore na kanė verbuar dhe prej Perėndimit e kemi pranuar ēdo gjė qė na ka ofruar: librat, ilaēet, veshjen, pėlhurat,
    lokomotivat dhe automobilėt, e madje edhe konservat, lapsat, paramanat dhe gjilpėrat. Prej tyre i kemi pranuar edhe format e hulumtimit letrar dhe i pėrvetėsuam format e tyre tė tregimeve, romaneve dhe veprave dramatike. Kemi ėndėrruar mbi Pasterin,
    Markonin, Rentgenin dhe Edisonin dhe nė ta i kemi parė idealet tona. Shkurtimisht, ēdo gjė qė ėshtė nga Perėndimi e kam konsideruar pėrparimtare, e ēdo gjė qė ka ardhur nga Orienti islamik, prapanike, dekadenciale. Orienti ka qenė i venitur,
    dobėsuar dhe nėn thundrėn e kolonizatorit.
    Ka qenė kjo, deri diku, edhe e natyrshme, duke i marrė nė konsiderim kushtet e atėhershme tė tė kuptuarit tim, se ēdo gjė qė na e servon Pėrėndimi ėshtė pozitive dhe e vėrtetė dhe se pėrvetėsimi i mėnyrės sė tillė evropiane tė jetesės, ėshtė rruga e
    vetme e fuqisė dhe shpėtimit.
    Jam regjistruar nė Fakultetin e Mjekėsisė qė atje t'i ndjek ligjėratat nė gjuhėn angleze, qė ta studioj anatominė nga burimet angleze dhe nė spital me profesorėt e mi tė flas nė gjuhėn angleze. Jo pėr atė pse anglezėt kanė qenė nė Kanalin e Suezit, por pėr arsye se medicina e re, si shkencė, tash ka qenė product ekskluziv i Pėrėndimit. Atė qė e kanė dhėnė arabėt dhe popujt islamikė nė kohėn e Ibni Sinasė (Avicennės)4,. ato kanė qenė konceptet, nocionet elementare tė pamjaftueshme pėr nevojat bashkėkohore tė njerėzisė. Me fjalė tjera, evropianėt e kapėn fijen atje ku e lėshuan Ibni Sināa dhe mjekėt tjerė arabė dhe e vazhduan me mundėsitė zhvilluese qė ta pėrparojnė shkencėn e medicinės, krijuan laboratoriume, deponuan me miliona funta nė
    hulumtime dhe i tejkaluan arabėt, persianėt e tė tjerėt dhe e krijuan medicinėn bashkėkohore, fiziologjinė, anatominė dhe patologjinė dhe me tė drejtė nė kėtė shkencė e zunė vendin e parė.
    Kėshtu kam hyrė nė botėn e medicinės dhe teorive
    shkencore dhe kam ardhur deri te mendimi e bindja se mbi asgjė nuk duhet gjykuar pa eksperiment dhe pa fakte e dėshmi. Shkenca zė fill nė empirizėm5, qė shifet dhe dėshmohet. Ajo qė me shqisa nuk mund tė argumentohet, pėr shkencėn nuk ekziston. Kuptimeve metafizike botės transcendentale (gajbit) nuk i kushtohet kurrfarė kujdesi nė botėn shkencore.
    Kėshtu nė botėn e njohurive dhe bindjeve tė mia fetare e fillova rrugėn time prej tė kuptuarit tim tė pastėr shkencor, materialist. Mirėpo, pėrkundėr rrebeshit materialist dhe empiric tė kėsaj bote, tė cilėt mohojnė ēdo gjė qė ėshtė transcendentale, nuk kam arritur ta mohoj dhe mėnjanoj fuqinė hyjnore.
    Me fjalė tjera, shkenca mua ma prezentoi gjithėsinė si diē qė ekziston nė rendin e pėrkryer, ēdo gjė: prej gjethit nė dru deri te krahu i fluturės dhe rėra e rėrishtes - ēdo gjė ėshtė nė marrėdhėnie, rend dhe bukuri tė pėrkryer. Tėrė kozmosi ekziston mbi ekuilibrin dhe ligjėsitė precize. Prej grimcės sė atomit e deri te sistemi qiellor, deri te gallaksia qė pėrmban miliarda – sisteme qiellore tė pakufishme mbi tė cilat na flet astronomia - tė gjitha kėto lėvizin nė rregullin e pacenuar dhe llogarinė precize. Mbarė kjo botė e paskajshme, prej elektronit tė imėt deri te trupi mė i
    madh qiellor, i ngjan aries (melodisė) sė shkėlqyeshme harmonike, akordet e sė cilės janė jashtėzakonisht tė harmonizuara mirė, si njė trup i tėrėsishėm, i cili ka shpirt... Shkenca, tash mė ka dhėnė mundėsi ta pėrfytyroj All-llahun nė
    mėnyrėn materialiste. Atėbotė, nė epokėn time tė atėhershme ideore zhvilluese, kam pėrfytyruar se All-llahu ėshtė fuqia e brendshme e gjithėsisė, e cila drejton tė gjallėt e jotėgjallėt. Tokėn e Kozmosin. E kam pėrfytyruar Atė nė tė lėvizurit atomik, tė cilat
    shkenca i pat zbuluar nė protoplazmė, nė gjithėsi, se Ai ėshtė ajo fuqi e brendshme krijuese nė ēdo gjė ose, siē e ka thėnė kėtė Shėn Toma Akuini6:... proces i cili ka filluar tė zhvillohet nė mikrob qė prej tij tė krijohet njeriu. Ky proces edhe mė tej po zhvillohet dhe do tė zhvillohet nė infinit (pafundėsi).
    Ekzistenca7, ēdo gjė qė ekziston, sipas tė kuptuarit tim tė atėhershėm, nuk ka pasur fillim as fund, sepse ekzistencės ka mundur t'i kundėrvihet vetėm joekzistenca, e kėtė logjikisht nuk kam mundur ta sqaroj sepse do tė gjendesha para pyetjes: e kush e krijoi botėn!? Me fjalė tjera, nėse do ta pranoja supozimin se dikur bota nuk ka qenė, si ta shpjegoj se diē ėshtė krijuar prej asgjėsė? Pėr kėtė kam konkluduar: ēdo gjė qė sot ekziston, ka ekzistuar kaherė, do tė ekzistojė pėrherė, e pakufizuar hapėsinėrisht dhe kohėrisht. Kėshtu duke e kuptuar tė ekzistuarit e kėsaj bote e pranova hipotezėn se All-llah ėshtė ēdo gjė qė ėshtė rreth nesh dhe se ne
    jemi vetėm emancion, manifestim i Tij. Ai ėshtė ekzistencė materiale, e pafillim e pambarim, i pėrhershėm. Nė kėtė mėnyrė ia kam pėrfytyruar vetvetes teorinė e cila ėshtė kufizuar nė ekzistencė dhe All-llahun e ka identifikuar me ekzistencėn. Mė nuk kam pasur nevojė tė shėrbehem me metafizikė dhe tė gjej strehim te e padukshmja, transcedentalja.
    Pėr kėtė arsye pata rėnė nė grackėn e idesė sė “monizmit ekzistencial”, panteizmit indian dhe filozofisė panteiste tė Spinozės8, ose nė grackėn e filozofisė sė Bergsonit mbi “fuqinė e brendshme krijuese”, e tė gjitha kėto janė filozofi tė cilat janė
    nisur prej Tokės, prej pesė shqisave dhe nuk kanė pranuar kurrfarė metafizike - sekreti, manifestimi tė kuptimit logjik.
    7Ekzistenca (existentia), Qenia nė jetė, tė qenėt e dikujt e tė diēkahit, gjykim sintetik i cili tregon se diē ekziston. 8Spinoza (Baruh de Spinoza, 1632 - 1677), filozofia e tė cilit karakterizohet me idenė se Zoti dhe natyra ėshtė e njėjtė, njė (dens sive natura), e sendet dhe fenomenet nė botė janė vetėm ēaste tė Gjithėjetesės sė Zotit, sipas sė cilės, pra, Zoti dhe bota nuk qėndrojnė nė relacion si krijues dhe send i krijuar. Me fjalė tjera, nė filozofinė e vet e rekomandon tezėn mbi autonominė e natyrės
    dhe “bashkimin e botės” (wahdetu-l-wuxhud), pėrkatėsisht determinizmin monist, apo monizmin ekzistencial. Filozofia indiane shkon edhe mė tej prej kėsaj dhe e mohon dualizmin ndėrmjet Krijuesit dhe tė krijuarės. Sipas saj, krijesat janė vetėm emanacion i Krijuesit. Sepse, nė librat Upanishad9 zoti Brahma, i cili e banon qendrėn e botės, pėshpėrit: “Nėse dorasi (vrasėsi) mendon se ėshtė doras, e i vrari se ėshtė i vrarė, ata nuk i dinė metodat e mia sekrete, sepse tė
    vdekurin e pranoj nė mbrojtjen time, si edhe armėn e vrasėsit dhe krahun e fluturakes. Nė mbrojtje e pranoj edhe atė kush dyshon nė ekzistencėn time - ēdo gjė e pranoj, e madje edhe vetė dyshimin, e pranoj atje ku unė jam i vetmi. Unė jam ēdo gjė”.
    Ky ėshtė zoti i cili i ngjan dritės sė bardhė... njė dhe i
    natyrshėm, por nė vete pėrmban shtatė ngjyrat (spektrale) tė ylberit.
    Me vite kam jetuar nė kėtė mjegull indiane dhe bufoneri sofistike. E kam praktikuar jogi-n10, dhe pėr tė kam lexuar burimisht dhe kam studiuar te profesorėt indianė. Gjatė mė ka preokupuar dhe pėrvetėsuar ideja mbi inkarnimin e shpirtit,11, e
    madje edhe ėshtė manifestuar nė disa krijime tė mia letrare, siē ėshtė “Marimanga” dhe “Dalja prej arkivolit”. Pas kėsaj, pak nga pak, fillova tė vij nė vete, sepse nuk isha i bindur se shpirti mund tė kalojė prej trupit nė trup. Ia pranova vetvetes se botėkuptimi im i kėtillė mbi Zotin nuk ėshtė bindės dhe se ėshtė konfuz i turbullt. Pėr herė tė dytė iu ktheva shkencės si udhėheqėsit dhe shpėtuesit tim. Ajo nėpėrmjet autopsisė biologjike dhe nėn mikroskop mė tha diē tjetėr. Me fjalė tjera, “monizmi ekzistencial” indian ėshtė shpjerė nė kėngėt liturgjike sofistike, por ireale, tė pavėrteta, deri sa sheknca ma konfirmoi vetėm
    unitetin, identifikimin nė materien fundamentale (tė botės), nė lėndėn e parė, uniteti nė fundamentin themelor dhe ligjėsitė themelore, uniteti nė materien origjinale, fillestare prej sė cilės ēdo gjė ėshtė ndėrtuar. Ēdo gjė qė jeton: flora (bimėt), fauna
    (shtazėt), njerėzit, janė formuar prej kombinimit tė karbonit me hidrogjenin dhe oksigjenin. Pėr kėtė ata me tė djegur shndėrrohen nė thėngjill. Sė kėndejmi dimė se tė gjitha llojet e jetave janė me prejardhje nga njė qelizė.
    Duke u shėrbyer me shkencė mėsojmė nga astronomia, kimia dhe atomistika se vetė karboni, si edhe tė gjitha elementet tjera, ėshtė produkt i njė elementi tė caktuar, i cili ėshtė zier
    shumė nė stufat e mėdha tė yllėzuara, e ky ėshtė hidrogjeni. Me fjalė tjera, hidrogjeni nė brendėsi tė stufave yjore shndėrrohet nė helium, karbon, sicilium, kobalt, nikėl, hekur ose nė elemente tjera varėsisht prej ndarjes dhe bashkėdyzimit tė tyre tė sėrishėm nė shkallėt e caktuara tė temperaturės dhe fuqisė sė shtypjes. Thėnė me fjalė tė tjera, tė gjitha llojet e krijesave rrjedhin prej materies unike, fijėzės unike tė mėndafshit, prej tė cilės ėshtė ndėrtuar gjithėsia, nė format, detajet, figurat e saj tė ndryshme e tjera. Dallimi ndėrmjet njėrit dhe tjetrit lloj, ndėrmjet njėrės dhe tjetrės krijesė shpjeret vetėm nė raportin, marrėdhėniet e kualitetit dhe kuantitetit, nė pėrpjesėtime dhe tė modeluarit e tyre, por lėnda e parė ėshtė e njėjtė. Kjo ėshtė fshehtėsia e cila
    na zbulon krushqinė, afėrsinė, ngjashmėrinė ndėrmjet njeriut dhe shtazėve, zbutėsit tė kafshėve dhe kafshės sė egėr, ndėrmjet hundės qė nuhat dhe lules aromatike, ndėrmjet syrit dhe pamjes sė shkėlqyeshme tė diellit duke perėnduar. Kėtu qėndron sekreti i kėsaj harmonie dhe rregullit tė gjithėsisė. Ēdo gjė qė ekziston janė anėtarė tė njė familjeje, kanė rrjedhur prej njė Krijuesi.
    Natyrisht se konkludimi i kėtillė nuk pretendon qė tė
    konfirmojmė se si All-llahu ėshtė identifikim njėsoj, ēka edhe ekzistenca ose se ēdo gjė qė ekziston njėsoj ėshtė ēka edhe Krijuesi, sepse kėto janė ngatėrrime tė rėndomta mistike, tė cilat nuk mund tė pėrvetėsohen. Thėnė ndryshe, nėse kėtė botė do tė dėshiroja tė tregoj, nė mėnyrė plastike do t'ia krahasoja pėrjetimit
    tė kritikut (artistik) figurativ tė entuziazmuar, i cili e ka vizituar ekspozitėn pikturale dhe ka zbuluar se tė gjitha eksponatet janė pikturuar me shprehjen e njėjtė artistike, prej materialit dhe ngjyrėrave tė njėjta. E natyrshme ėshtė qė kritiku, nė kėtė rast, tė mendojė se tė gjitha pikturat janė prej penelit (furēės) tė
    artistit tė njėjtė dhe se kjo ėshtė vepėr e njė Pikaso, Shagali ose Modilani. Uniteti i tė krijuarės tregon edhe nė unitetin e Krijuesit, por kjo njėkohėsishtė nuk do tė thotė se krijesat janė ēka edhe
    autori i tyre, pėrkatėsisht se krijimet e artistit (pikturat e tij) janė ēka edhe vetė piktori.
    Prandaj, teoria indiane mbi “unitetin e botės” ėshtė
    mashtrimi, paragjykimi mė i thjeshtė mistik, i cili shkencėrisht nuk mund tė jetė i konfirmuar as qė mendja e shėndoshė mund ta pranojė. Mirėpo, shikimi studioz shkencor mbi manifestimet e
    krijimit dhe tė krijuarės, na drejton nė lidhshmėrinė dhe unifikimin e tė gjitha krijesave. Forma, stili i tyre i njėjtė, ligjėsitė e njėjta tė tyre, uniteti i lėndės sė parė (materies) tė tyre prej sė cilės janė tė ndėrtuara, tė gjitha kėto dėshmojnė se kėtu ka tė bėjė me njė
    Krijues, se nuk ka shok, kompanjon, sepse, pėrndryshe, edhe stili i krijimit do tė ishtė i ndryshėm.
    Vėshtrimet e kėtilla na udhėzojnė nė atė se ky Krijues ėshtė intelekti universal (akl-un kul-lijj-un), se Ai ua jep inspirimin krijesave tė veta dhe i drejton nė rrugėn e tyre zhvillimore, dhe se Ai i furnizon me mjetet pėr tė ekzistuar nė kėtė botė. Ai ėshtė
    i cili i dhuron krahė farės sė drurit shkretinor nė mėnyrė qė tė fluturojnė shkretėtirėn e shkretė e tė arrijė nė oaza ku do tė gjejė kushte tė pėrshtatshme pėr shumėzimin e vet. Ai ėshtė i cili e krijoi vezėn e mushkajės me dy cipa nė mėnyrė qė tė notojė mbi
    ujė dhe tė mos fundoset. Dhe, po mos tė ishte Ai, mushkaja nuk do tė mund ta dinte ligjin e Arkimedit dhe t'ia vendosė mbėshtjellėsin dystrajcor vezės sė vet. Pra, All-llahu ėshtė ajo Arsyeja e Gjithdijshme dhe Gjithpėrfshirėse, ai intelekti Universal, i cili secilės krijesė ia jep kushtet e jetės, Krijues i cili ėshtė mbi krijesat e veta, di ēka ato nuk dinė, mundet ēka ato nuk munden, sheh ēka ato nuk shohin. Ai ėshtė Njė, i Vetmi, i Gjithfuqishmi, i Gjithdijshmi,
    Gjithdėgjuesi, Gjithinkuadruesi, Githpamėsi, Gjithlajmėtari. Ai ėshtė i cili jep atribute, ndėrsa Ai ėshtė i paatribuar. E pandėrprerė dhe e vazhdueshme ėshtė lidhja ndėrmjet kėtij Krijuesi dhe krijesave tė Tij; Ai u ėshtė mė i afėrt sesa gjaku i tyre personal i cili nėpėr ta qarkullon. Ai e ka krijuar dhe harmonizuar kėtė kėngė shumė tė bukur kozmike. Ai ėshtė I Drejti i cili i ka krijuar ligjėsitė kozmike dhe deri nė detaje i ka bėrė tė sakta e tė pagabueshme.
    Ja, kėtė pasqyrė tė plotė, mė vonė, mbi All-llahun ma dha shkenca.
    Ēdo gjė qė ekziston nė gjithėsi, ka ndodhur. Nė kėtė na udhėzon leksikoni shkencor i cili kėtė na e shpjegon nė tė ashtuquajturin ligjin e dytė tė dinamikės termike. Me fjalė tjera, ky ligj e pėrkufizon ngrohtėsinė dhe ndryshimet e saj prej tė
    ngrohtės nė tė ftohtė, prej ngrohtėsisė sė lartė nė tė ultėn deri sa dy nivelet nuk barazohen dhe pushon ndryshimi termik.
    Nė bazė tė kėtij ligji shkencor nxjerrim pėrfundim logjik: nėse kohėn nuk e kufizojmė dhe nėse gjithėsia do tė ishte permanente pa fillim, alternativiteti i ngrohtėsisė dhe ftohtėsisė kaherė do tė merrte fund, e me kėtė edhe tė gjitha format e jetės. Tė gjithė trupat qiellorė do tė ngriheshin dhe me kėtė ēdo
    mundėsi e jetės do tė merrte fund.
    Pikėrishtė kėtu, pra, na qėndron dėshmia mbi tė zėnėt fill (krijuershmėrinė) e gjithėsisė, respektivisht e tėrė asaj qė ekziston.
    Nga ana tjetėr, zhdukjet alternative nga faqja e Tokės
    dėshmitarė tė sė cilės jemi: zhdukja e kulturės, vdekja e individėve, zhdukja e trupave qiellorė, bimėve dhe shtazėve, kalueshmėria kohore, ajo rrugė e domosdoshme e ēdo gjėsė qė ekziston dėshmon se gjithėsia do tė pėrfundojė nė shkatėrrimin e madh, nė ringjalljen e madhe. Shkenca e vėrtetė, jotendencioze kurrė nuk ka qenė nė kundėrshtim me fenė. Pėrkundrazi, e ka pėrmbajtur dhe e ka argumentuar. Gabimi ėshtė nė kėtė se dituria sipėrfaqėsore,
    gjysmė shkenca e shpie arsyen e shėndoshė nė dyshim dhe josiguri. Posaēėrisht kjo manifestohet kur ka tė bėjė me arsyen e cila ėshtė vetėmohuese dhe krenare dhe kur zhvillohet diskutimi nė kohėn kur arsyeja kundrohet si qėllim dhe synim i ēdo gjėje. E
    kjo ėshtė pikėrisht epoka e sotme, koha nė tė cilėn kultura materiale i ka bėrė hije ēdo gjėje tjetėr, koha nė tė cilėn njeriu ėshtė i rrethuar me avionė, satelitė, dhe anije kozmike, dhe tėrė kjo me zė tė lartė bėrtet:
    “Unė jam materia, unė jam ēdo gjė!”

  5. #5
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Provat per egzistencen e Zotit

    Prova per egzistencen njera nderceshtjet me te nderlikuara jo vetem fetare e teologjike, por dhe folozofike e shkencore , me te cilen e kane °vra° mendjen e tyre gati te gjithe njerzit e njohur te mendjes , te teorise dhe te krijimtarise ne pergjithesi madje jo vetem ata por edhe shumica enjerzve te rendomte, eshte padyshim ceshtja e egzistences apo mosegzistencenes se Zotit ndersa ateistet jane angazhuar dhe sot angazhohen qe te provojne se se Zoti nuk egziston dhe se feja eshte nje mashtrim dhe nje opium per turmat°, teistet perkundrazi jane perpjekur te provojne se Zoti egziston dhe si rrjedhoje feja jo vetem qe nuk eshte kurrfare mashtrimi por paraqet nje komponent te rendesishem te jetes shpirterore, kulturore, kombetare e shoqerore te njeriut si individ dhe te njerzise teresi te pakendeshem, me te pamend dhe me te papershtatsshem e te paendeshme per bsede jane ata njerez qe pa lodhur qe pa lodhur fare mendjen dhe pa pasur kurrfare njohure nga fusha e fese, teologjise apo e filozofise se fese ne mynyre arrogante dhe injorante e proklamojne ceshtjen egzistences se Zotit dhe lidhur me kete ceshtjen e fese si nje ceshtje e cila nuk meriton asnje angazhim mendor hic me pak te pamend dhe te pakendeshem per bisede rreth ketyre ceshtjeve nuk jane as teiste laike apo klerike te cilet nuk duan ta perdorin ate qe eshte gjeja me e mire e njeriut mendjen kritike dhe thjesht e perserisim ne mynyre dogmatike disa thenie dhe shkrime te shenjta.Teistet kane paraqitur shume prova ne te mire te egzistences se Zotit, nder te cilat me te njohura jane prova kozmologjike, prova teologjike, prova historike, prova ontologjike, prova morale etj.

    Prova kozmologjike per egzistencen e Zotit mbeshtet ne pikepamje e Aristotelit(284-322 p.e.s) per °levizesin e pare te palevizshem’’(gr proton kinunņlat.primum mobile apo primum movens) meqenese cdo gje leviz ngase dicka e ve ne levizje dhe meqenese zinxhiri i levizezve te levizshem nuk mund te jete i pafund del se egziston levezesi i pare i cili te gjitha sendet i ve ne levizje .Ky levizshem i pare eshte Zoti .pastaj cdo gje qe egziston e ka shkakun e vet asgje nuk mund te egzistoje paqene e shkaktuar nga ndnje shkak mirepo ky zinxhir i shkaqeve nuk mund te jete i pafund prandaj patjeter mund te egzistoje ndonje shkak i fundet i cili shkakton gjerat e tjera por nuk eshte i shkaktuar sepse po te ishte i shkaktuar nuk do te ishte shkaku i fundit i zinxhirit ose burimi i shkaqeve.pikerisht ky shkak i pashkaktuar i te gjitha sendeve eshte Zoti.Sipas kesaj prove del se Zoti eshte sci e ka thene Baruh del Spinoza (1632-1637) Shkak i vetvetes (lat causa sui) ose te qenurit si Krijues i shkaqeve dhe i gjithe sendeve te tjera.

    Prova ontologjike per egzistencen e Zotit. Eshte shtjelluar dhe paraqitur per here te pare ne vepren e filozofit, teologut dhe te njohur anglez Anzelm Kenteberiut(10033-1109) me titull Proslegion ne shekullin XIX kete prove e perkrahu dhe e mbrojti filozofi italian V Xhoborteri.Nese Zotin e paramendojme si te persosur ,me te larte me te madh cfare nuk jane dhe nuk mund te jene asnje qenie tjeter si Ai , atehere nuk eshte e mundur qe ky paramendim te jete vetem subjektive vetem mendore dhe keshtu te jete me e ulur si qeniet e tjera te cilat nuk jane kurrsesi te persosura e aq me pak absolutisht te persosura, megjithate egzistojne realisht.Prandaj meqenese d paramendojme si Te Persosur absolutisht te Persosur dhe absolutisht te madh °cfare asgjeje tjeter mund te paramendohet tjeter me e madhe°(id qund nihil maius cogistari potest) del se Zoti egziston .Nje Zoti te persosur nuk mund ti takoje mosegzistenca..kete e kaq aprovuar filozofi dhe shkencetari fraces Rene Dekart.

    Prova teologjike per egzistencen e Zotit eshte e lidhur me emrin dhe pikepamjet filozofike .. .... ... Per te cilin cdo gje ne bote dhe vete bota ne teresi e ka qellimin e vet asgje nuk egziston dhe nuk zhvillohet pa ndonje qellim te caktuar mirepo kete qellim nuk ia kane shtruar vetes vete sendet ngase ata nuk kane vetdije prandaj del se kete qellim apo keto qellime ne baze te te cilave egzistojne, levizin dhe zhvillohen qeniet duke pefshire ketu dhe njerzine i ka shtruar dikush tjeter Nje zot i plotfuqishem i Gjithdijshem qe kujdeset per gjithesine.

    Prova historike per egzistencen e Zotit mbeshtet ne pohimin se te gjithe njerzit besojne ne Nje te Plotfuqishem te Gjithdijshme dhe te mbinatyrshme .Kjo lloj ndjenje njerzve sikur iu ka bashkelindur ideja e egzistences se Zotit.Kjo nuki mund e jete gje e rastit perkundrazi kjo provon se Zoti egziston.

    Prova morale per egzistencen e Zotit meqenese egziston nje rend bteror moral dhe vetdije premordiale e njeriut per rend moral te cilit duhet permbajtur del se patjeter duhet e egzistoje nje Zot qe gjithnje e vendos kete rend moral me ane te profeteve.Ne kete kuptim e pat kuptuar dhe poeti Rus Dostojevski (1821-1881) duke thene se °Sikur Zoti mos egzistonte atehere cdo gje do te ishte e lejueshme°

    Prova Llogjike
    Menjda gjykon dhe analizon fakte mbi ngacmimet nga me te ndryshmet qe vijne per egzistencen e Zotit.Nuk ka mundesi qe nje qenie qe ska qene me pare te krijoje vetveten e perderisa eshte e krijuar dmth qe para krijimit nuk ka pas egzistuar dhe perderisa dicka nuk ka pas egzistuar para krijimit te saj nuk mund ta krijoi vetveten.

    Prandaj Allahu thote ne kuran.

    A mos u krijuan prej asgjese, apo ata vete jane krijues(Tur-35)

    Dhe meqe nuk ka pas egzistuar para krijimit te saj gjithesia nuk ka mundesi te krijohet vete pa nje krijues te plotfuqishem dhe te gjithdijshem.

    Thote Allahu ne kuran.

    Ne ju krijuam jue pse pra nuk pranoni(Uakia 57)

    duke sqaruar prape thote.

    A mos I krijuan ata qiejt dhe token?Jo por ato nuk jane te bindur.(Tur 36)

    Vetem pabindeshmeria dhe arroganca jane shkak per mohimin e Zotit
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Klevis2000 : 28-11-2004 mė 12:52

  6. #6
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Besimi NĖ All-llahun E MadhĖrishĖm

    --------------------------------------------------------------------------------

    Besimi nė All-llahun e Madhėrishėm pėrmban katėr pikėpamje:
    1. All-llahu i Madhėrishėm ekziston pa krijues dhe pa shkaktarė.
    2. Ai ėshtė Krijues i tė gjitha botėve.
    3. Ai ėshtė Zot dhe Sundues i ēdo gjėje.
    4. Ai ėshtė i Vetmi Zot i Cili meriton tė adhurohet, duke mos i bashkangjitur shok.


    EKZISTIMI I ALL-LLAHUT TĖ MADHĖRISHĖM


    Nė parimin e gjashtė kemi thėnė se besimi nė ekzistimin e All-llahut tė Madhėrishėm ėshtė e vėrtetė themelore dhe e qartė, te njohja e sė cilės arrihet me intuitė, para se tė pranohet me dėshmi racionale. Atė fare nuk ėshtė e nevojshme ta dėshmojmė, edhe pse argumentet e vėrtetėsisė sė saj gjenden nė ēdo send. Nuk do t'i parashtroj kėto argumente, sepse ato janė aq tė shumta sa qė nuk jemi nė gjendje t'i numėrojmė tė gjitha. Dijetari i Damaskut, shejh Xhemaluddin el-Kasim, i ka pėrmendur shumė nga ato nė librin e vet Delailu et-tevhid, edhe pse e ka shkruar para mė se gjysmė shekulli, dhe pranė gjithė kėsaj sot janė paraqitur argumente tė reja tė cilat i ka zbuluar shkenca moderne, e tė cilat kanė qenė tė panjohura para pesėdhjetė vitesh. E kush shikon nė librin All-llahu zbulohet nė epokėn e shkencės tė cilėn e kanė shkruar tridhjetė dijetarė eminent nga lėmi i shkencave natyrore dhe astronomike, pastaj nė librin Shkenca fton nė fe, do tė hasė se si dijetari i vėrtetė, ashtu edhe njeriu i rėndomtė, janė besimtarė, dhe se ateizmi paraqitet te pseudodijetarėt, tė cilėt kanė kuptuar njohuri tė vogla dhe me to kanė shkatėrruar besimin natyral (Islamin). Nuk kanė arritur gjer te dituria e vėrtetė, e cila fton nė besim, ashtu qė kanė ra nė mosbesim.
    Nė kėta dy libra gjenden artikuj tė cilėt paraqesin frytin e pėrsiatjeve tė kėtyre dijetarėve, siē ėshtė p.sh. Frank Alen, i cili ka dėshmuar se mėsimi mbi amshueshmėrinė e botės, siē e thotė kėtė filozofi grek, ėshtė absurd dhe i pamundur dhe se shkenca ka zbuluar se ēdo send ka moshė, thėnė ndryshe, ka fillimin, i cili e mohon amshueshmėrinė e tij. Kėto janė fjalėt e Robert Moris Bexhit, zbuluesit tė radarit, pastaj kimistit Xhon Klivlend dhe fizikanit Xhon Herbert.
    Do tė dėshiroja tė lexoja kėta dy libra dhe tė ngjashme me kėta, e ato janė tė shumta. Nuk do tė doja qė pėrsėri t'i numėroj argumentet e vjetra tė ekzistimit tė All-llahut tė Madhėrishėm, ato argumente me tė cilat janė shėrbyer apologjetėt, e as ato argumente nė tė cilat janė mbėshtetur kėta dijetarė. Do tė pėrqėndrohem vetėm nė argumentet kur'anore, e ato janė tė qarta, tė dukshme, tė pakontestueshme, tė fuqishme, tė shprehura nė gjuhėn tė cilėn e kupton edhe njeriu i rėndomtė, ndėrsa e ngopin shpirtin e dijetarit qė e kupton domethėnien e tyre, duke u mahnitur me fuqinė, precizitetin dhe qartėsinė e tyre. E qė tė dyve, pra, laikut dhe dijetarit, nuk i mbetet asgjė tjetėr pėrveē se tė thonė: "Kjo ėshtė e vėrteta!" All-llahu i Madhėrishėm na paralajmėron nė Kur'an, vetėm me njė fjalė, se dėshmia pėr ne ėshtė nė qenien tonė. E si atėherė ta mohojmė gjykimin, vėrtetėsinė e tė cilit e konfirmon diē qė ėshtė e shkruar nė ballėt tonė?! I Lartėsuari thotė: "Edhe nė veten tuaj, a nuk e shihni?" E ndiejmė nė thellėsi tė shpirtrave tanė se Ai ekziston, kėrkojmė strehim tek Ai nė vėshtirėsitė dhe fatkeqėsitė e mėdha. Me anė tė natyrės sonė e cila beson dhe instinktit tonė pėr besimin, shohim argumentet nė qenien tonė dhe nė botėn rreth nesh. Nėnvetėdija beson instinktivisht nė ekzistencėn e Tij, ndėrsa vetėdija beson nė bazė tė argumentit. E si atėherė ateisti e mohon All-llahun e Madhėrishėm, kur vet ai ėshtė argument i ekzistimit tė Tij?!
    Ai i ngjan atij i cili mbanė pronėn tėnde nė dorėn e vet, dhe thotė se nuk e ka marrė, e as qė e ka prekur, apo si ai qė i ka rrobat e lagura, nga tė cilat pikon uji, e thotė se as qė i ėshtė afruar ujit. Kjo ėshtė e vėrtetė qenėsore, por pse shumicės sė njerėzve kjo nuk ua tėrheq vėmendjen?! Pėrgjigjja nė kėtė ėshtė: Pėr shkak se nuk mendojnė mbi veten! Kanė harruar All-llahun e Madhėrishėm, prandaj Ai ka vendosur qė ata ta harrojnė veten - (Kur'ani). Ata ikin nga vetvetja, i frikėsohen ndarjes, nuk mundet asnjėri nga ata qė tė mbesė vet me veten pa punė (pa ndonjė aktivitet). Pėr kėtė ashkak argėtohen me biseda boshe, me ndonjė libėr tė pavlefshėm, apo me ndonjė punė e cila i preokupon dhe nė tė cilėn u kalon jeta, sikur tė ishin armiq tė vetvetes, armiq qė i urrejnė dhe nga tė cilėt ikin. Sikur jetėn personale - e ajo ėshtė kapitali kryesor i tyre - ta bartin nė shpinė, e tė cilėn duan ta hudhin pėr t'u liruar nga ajo (jeta).
    Shiko, shumicėn e njerėzve do t'i gjesh duke ngrėnė e pirė, flejnė dhe zgjohen, lakmojnė kėnaqėsitė, largohen nga dhembjet, pėrpiqen tė sendėrtojnė tė mirėn nė kėtė botė pėr vete, familjen e tyre dhe pėr ata tė cilėt i dojnė. Njėri nga ata, pėr shembull, zgjohet, pastron trupin e vet, vesh rrobat, hanė, shkon nė punė, punon pėr tė krijuar pasuri dhe pėr ta shtuar profitin. Pastaj kthehet nė shtėpi, drekon dhe pushon. Mandej prapė kthehet nė punė, apo vendosė qė tė dėfrehet. Kėrkon me ēka ta plotėsojė kohėn e lirė, ta shpenzojė jetėn nė tė, derisa nuk ndien pėrsėri uri, qė prapė tė ushqehet, apo e mposhtė dremitja dhe flenė. Pastaj e pret ditėn e re dhe e pėrsėritė programin nga dita e mėparshme. I kujtohet e kaluara e tij, e ajo nuk ėshtė asgjė tjetėr, vetėm se ditė tė cilat i ndien se i ka pėrjetuar nė kėtė botė. Mendon mbi ardhmėrinė e tij, e ajo nuk ėshtė asgjė tjetėr, vetėm se ditėt pėr tė cilat supozon se do t'i pėrjeton nė dunjallėk.
    Ndėrsa sa i pėrket muslimanit, ai nuk kėnaqet nė jetė qė vetėm tė ha dhe tė pi, tė punojė dhe argėtohet, por pyet: Nga kam ardhur? Ku shkoj? Ē'ėshtė fillimi? Ē'ėshtė fundi? Vėshtron dhe vėren se jeta e tij nuk ka filluar me lindje, qė tė pėrfundojė me vdekje. Sheh se ka qenė embrion nė barkun e nėnės para se tė ketė lindur, ndėrsa para se tė bėhej embrion ka qenė spermė nė kurrizin e babait, e para kėsaj ka qenė gjak i cili rrjedh nė damarėt e babait, e ai ėshtė formuar nga ushqimi tė cilin e ka ngrėnė, e ushqimi ka qenė bimė e cila ka mbirė nga toka, apo kafshė e cila ushqehet me bimė. Kėto janė etapat gjatė tė cilave ka kaluar para lindjes, e pėr tė cilat nuk di asgjė. Zinxhiri i gjatė, numri i vogėl hallkash tė cilat janė tė dukshme, e tjerat i fsheh nga sytė tanė errėsira e plotė. E si do ta krijojė vetveten me mendjen dhe vullnetin e tij, e ai ka qenė para se tė ketė pasur mendje dhe vullnet? Askush nga ne nuk di pėr veten para vitit tė katėrt tė jetės. Askujt nga ne nuk i kujtohet lindja e vet! Kush e mban mend lindjen e vet? Kujt i kujtohet koha kur ka qenė nė barkun e nėnės? Nėse ka ekzistuar para se tė ketė ditur pėr ekzistimin e vet, a ėshtė e mundur tė pohon se e ka krijuar veten? Pyete pėr kėtė ateistin, nėse e takon, dhe thuaji: “A e ke krijuar veten me vullnetin dhe mendjen tėnde? A je ti ai i cili e ke krijuar veten tėnde nė barkun e nėnės? A ti e ke zgjedhur atė grua qė tė bėhet nėnė? A e ke sjellur ti akusheren qė tė nxjerr nga barku? Atėherė, pra, mos je krijuar nga asgjėja, pa krijues?” Kjo ėshtė absurde dhe e pamundur. A thua mos tė kanė krijuar kėto krijesa tė cilat kanė qenė para teje, kodrat, detet, dielli, planetėt?
    Dekarti nė kohėn e eksperimentimit tė skepticizmit, sipas sė cilės ėshtė i njohur, ka dyshuar nė ēdo gjė, por kur ka arritur te vetja, nuk ka mundur tė dyshojė nė ekzistimin e vet. Sepse ai ėshtė personi i cili dyshon, e ėshtė e domosdoshme qė te dyshimi tė ekziston ai i cili dyshon. Prandaj e ka thėnė thėnien e tij tė njohur: “Mendoj, pra ekzistoj!” Ekziston, nuk ka dyshim nė ekzistimin e vet, e kush pra e ka krijuar? A e kanė krijuar kėto qenie materiale? Kėto janė sende qė nuk kanė mendje, e ai ėshtė intelekt. A mund tė tė japė mend ai i cili nuk ka mend? Ai qė nuk posedon diē, as nuk mund tė japė diē. I tillė ka qenė qėndrimi i Ibrahimit [alejhis-selam], babait tė pejgamberėve, kur e ka parė babain e vet duke skalitur statujat me daltė dhe duke e pėrpunuar nga guri figurėn tė cilėn populli i tij e merrte si perėndi. Guri tė cilin e pėrpunon dora e njeriut, e pastaj ai e adhuron!? Zot tė cilin e punoj dhe kėrkoj nga ai qė tė krijojė atė qė unė e dėshiroj!? Kėtė mendja e shėndoshė nuk e pranon. E ku ėshtė atėherė Zoti i Vėrtetė? Filloi Ibrahimi [alejhis-selam] tė hulumtonte dhe tė mendonte. Ra nata dhe u paraqit nė qiell ylli shkėlqyes. Nuk doli nga toka sikur guri nga i cili pėrpunohen statujat. Nuk e ka punuar njeriu me dorėn e vetė, qė pastaj ta adhuron. I tha popullit tė vet se e ka gjetur “Zotin e Vėrtetė”. Nė kėtė u lajmėrua Hėna dhe u zhduk ylli. Sheh se Hėna ėshtė mė e madhe dhe mė shndritėse, dhe tha se Hėna ėshtė Zoti. Pastaj lindi Dielli, i cili largoi pishtarin e hėnės dhe drita e tė cilit e pėrfshiu Tokėn. Ibrahimi [alejhis-selam] tha: “Ky ėshtė Zoti”. Por Dielli perėndoi dhe e la Tokėn nė errėsirė. Ēfarė ėshtė ky Zot i cili perėndon dhe e braktisė mbretėrinė e tij? Jo, Dielli nuk ėshtė Zoti i Cili mė krijoi. As kėto krijesa nuk janė zotėra. E as unė nuk jam Zot. Nuk e krijova vetveten, e as qė jam i krijuar nga asgjėja. Mbetet vetėm njė mundėsi dhe ajo ėshtė e drejtė dhe e vėrtetė, e tė gjitha tjerat janė tė pavėrteta: pas tė gjitha kėtyre sendeve qėndron Zoti i Gjithėfuqishėm, i Cili i ka krijuar ato, mua dhe tė gjitha sendet tjera. Kėto argumente Kur’ani i ka prezentuar nė njė fjali tė vetme, e cila paraqet muxhize - cilėsi mbinatyrore tė shpalljes sė Zotit tė Madhėrishėm - dhe dėshmi e pakontestueshme pėr ateistin, i cili i nėnshtrohet arsyes dhe e respekton, e kjo ėshtė ajeti: “A janė tė krijuar nga asgjėja, apo vetveten e kanė krijuar?!”
    Pseudodijetarėt, ateistėt e kufizuar, thonė se “natyra ėshtė ajo e cila e krijoi njeriun, ajo ia dhuroi mendjen”. Disa mėsues kėtė na e thonin kur ishim tė vegjėl, nė kohėn e Luftės sė Parė Botėrore dhe pas saj; ata mėsues tė cilėt e kishin ndier erėn e “kulturės sė re”, sė pari nga Istanbulli, e pastaj nga Parisi, dhe kanė menduar se janė tė arsimuar. E fjala “tė arsimuar” apo “arsimuesit” ka pasur nė atė kohė kuptimin tė cilin sot e ka fjala “progresiv”. Ēdo kohė i ka fjalėt dhe shprehjet e veta me tė cilat na mashtrojnė, siē i kanė mashtruar indianėt nė Amerikė me perla dhe rroba tė larme, qė nė zėvendėsim me kėtė t’ua marrin tokėn e tyre. Mė vonė, kur u rritėm, kemi pyetur: “Ē’ėshtė natyra?” Fjala natyrė (tabia) nė gjuhėn arabe ka formėn e aktivit, ndėrsa kuptimin e pasivit dhe objektit. E nėse ėshtė e ndėrtuar dhe krijuar, kush e krijoi? Thanė: “Natyra ėshtė rastėsi, ligj i probabilitetit dhe mundshmėrisė.” Kemi pyetur: “A e dini se kujt i gjason kjo bisedė?” I gjason shembullit tė dy njerėzve tė cilėt kanė humbur rrugėn nė shkretėtirė, dhe nė atė bredhje kanė hasur nė njė pallat tė madh, tė bukur e tė rregulluar me mure tė stolisura, me qilima tė shtrenjtė, me orė, me llambadare. Njėri nga ata tha: “Me tė vėrtetė kjo ėshtė vepėr e ndonjė mjeshtri tė madh”. E tjetri ia ktheu: “Kėtu ka qenė njė shkėmb i madh, e ka ndodhur njė vėrshimė, erė e madhe dhe faktorė tjerė meteorologjik, dhe me kalimin e shumė shekujve, rastėsisht, ka rezultuar muri.” “E qilimat?”, e pyeti i pari. “Fluturoi dhe u shpėrnda leshi nga delet, e pastaj ėshtė bashkuar. Mandej ka ardhur ngjyra, e ėshtė ngjyrosur ai, dhe kėshtu ėshtė formuar ky qilim i mrekullueshėm.” “E orėt?”, i tha: “Hekuri ėshtė shkrirė me ndikimin e faktorėve kohorė, pastaj ėshtė grimcuar dhe janė formuar rrathėt, dhe me kalimin e shumė shekujve ka rezultuar kjo formė.” A nuk do tė thoni se ky njeri ėshtė i marrė? A rastėsitė kanė bėrė qė qeliza e mėlēisė, e cila shihet vetėm me anė tė mikroskopit, tė kryen operacionet kimike pėr tė cilat nevojiten vegla tė shumta me tė cilat do ta mbushje njė dhomė tė madhe dhe tė cilat prapė se prapė mund tė kryejnė vetėm njė pjesė tė atyre operacioneve?! Kjo qelizė e shndėrron nė glukozė tepricėn e sheqerit qė gjendet nė gjak, kullon vrerin, e rregullon holesterolin nė gjak, prodhon rruaza tė kuqe tė gjakut, kurse kryen edhe operacione tjera. A thua rastėsitė kanė bėrė qė nė gjuhė tė gjenden 9000 gjėndra pėr tė shijuar, nė ēdo vesh nga 100.000 qeliza pėr dėgjim, nė ēdo sy 130.000.000 qeliza tė cilat e pranojnė dritėn.
    Pastaj Toka dhe mrekullitė e fshehtėsitė e saj, ajri i cili e rrethon atė, qeniet e gjalla tė cilat i mban nė vete e tė cilat nuk shihen, pastaj format e mrekullueshme tė fjollės sė borės e cila bie. E ka krijuar me aq precizitet, ka bėrė mė tė aso bukurie e cila ėshtė zbuluar tek nė kohėt e fundit. Vėshtroje Tokėn dhe mineralet e saj, fshehtėsitė tė cilat janė tė depozituara nė tė, llojet e kafshėve dhe bimėve, shkretėtirat kolosale, detet e gjera, kodrat e larta, luginat e thella. Mandej krahasoje (Tokėn) me Diellin, e do ta shohėsh atė tė vogėl, tė parėndėsishme nė raport me tė dhe madhėsinė e tij. E Dielli i cili ėshtė mė i madh se Toka me miliona herė, nė krahasim me galaksionin ėshtė sikur kokėrr e rėrės nė shkretėtirėn mė tė madhe. Dielli, i cili ėshtė larg nesh mė tepėr se njėqind milion kilometra, nėse do ta matnim largėsinė e tij me vitet e dritės (e shpejtėsia e dritės ėshtė 300.000 km/s), nga ne ėshtė larg 8 minuta. Sa ėshtė atėherė largėsia e yjeve, drita e tė cilave arrinė deri te ne pėr miliona vite tė dritės? Viti i dritės i pėrgjigjet dhjetė mijė miliarda kilometrave. Sa kilometra ka atėherė nė milion vite tė dritės? Kėto galaksione, nga tė cilat njėra ėshtė rrugė e Qumėshtit, pėr tė cilėn astronomia nuk di mė tepėr, pėrveē se qė ajo ėshtė regjion i ndriēuar, ndonėse kanė madhėsi kolosale tė cilėn mendja nuk mund ta pėrfytyron, lėvizin me shpejtėsi tmerruese e cila kalon kufijtė e numrave. E si atėherė tė mos vie deri te ndeshja mes tyre? Kam lexuar nga njė astronom, se mundėsia e ndeshjes sė tyre ėshtė e ngjashme me mundėsinė e ndeshjes sė gjashtė bletėve sikur tė ishin nisur pėr nė atmosferėn e cila e rrethon Tokėn. Hapėsira e kėsaj atmosfere, nė krahasim me bletėt, ėshtė sikur raporti nė mes tė kėsaj atmosfere dhe galaksioneve tė panumėrta.
    I tėrė ky kozmos ėshtė nė qendėr tė lėmshit kolosal, i cili paraqet “semau ed-dunja-n” - qiellin mė tė afėrt. Ky lėmsh ėshtė masė konkrete dhe trup, e jo hapėsirė e zbrazėt. Top i cili pėrfshinė kėtė gjithėsi dhe atė qė gjendet nė tė, si sistemi diellor dhe yjet tjera, ndaj tė cilave Dielli ėshtė sikur molla ndaj bjeshkės, dhe galaksioneve nė tė cilat gjenden yje tė panumėrta, e mbyllė kėtė kozmos pėrbrenda. Ky lėmsh, i cili ėshtė i mbrojtur dhe i siguruar, ka dyer tė cilat hapen dhe mbyllen. All-llahu i Madhėrishėm e ka bėrė atė kupė, e cila ka thellėsi. Pas saj ėshtė gjithėsia, All-llahu i Madhėrishėm e di gjerėsinė e saj, e cila ndoshta ėshtė sa kjo e para, apo mė e madhe nga kjo, tė cilėn e pėrfshin lėmshi tjetėr mė i madh; pastaj gjithėsia e tretė dhe lėmshi i tretė. Pastaj e katėrta, e pesta, e gajshta dhe gjithėsia e shtatė. Pėrmbi to gjenden trupa tė madhėsisė dhe gjerėsisė sė jashtėzakonshme, e ata janė Arshi dhe Kursia.
    E mrekullia mė e madhe dhe njė nga argumentet mė tė mėdha tė ekzistimit tė All-llahut tė Madhėrishėm ėshtė se kjo gjithėsi ekziston edhe nė atė formė tė zvogėluar, sa qė mendja nuk mund ta kuptojė precizitetin dhe imtėsinė e saj, njėlloj sikur qė nuk mundet ta kuptojė gjerėsinė e gjithėsisė, e ky ėshtė atomi. Ai nuk mund tė shihet ndryshe, pėrveē se me ndihmėn e mikroskopit elektronik. Ai ėshtė trup tė cilin shkencėtarėt e vjetėr dhe filozofėt e kanė quajtur monadė - pjesė e cila mė nuk mund tė ndahet. Nė qendrėn e kėtij atomi gjendet kozmosi – mikrokozmosi, dhe nė tė ka bėrthama rreth sė cilės qarkullojnė elektronet, siē qarkullojnė yjet nė gjithėsi. Bėrthama nė krahasim me atomin ėshtė si kokrra e grurit nė krahasim me njė pallat shumė tė madh. Ai vet ėshtė mė i rėndė se 1800 elektrone. Pra, a ėshtė tėrė kjo vepėr rastėsie? I gėzon besimtarėt qė kėto fjalė boshe, siē janė “natyra”, “rastėsia”, mė nuk shqiptohen nga gjuhėt e shkencėtarėve. Kanė mbetur ende nė pėrdorim vetėm te laikėt, tė cilėt mendojnė se dinė, e nuk janė as afėr shkencėtarėve tė vėrtetė.

  7. #7
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Po per ju mosbesimtaret vdekja eshte fatkeqesi?

    3:91.
    Ata qė nuk besuan dhe vdiqėn si mosbesimtarė, anjėrit prej tyre nuk do t'u pranohet pėr kompensim, qoftė edhe plotė faqen e dheut ari. Ata i pret dėnim dhėmshėm dhe pėr ta nuk ka ndihmėtarė.

    2:243.
    A nuk di pėr ata, tė cilėt nga frika prej vdekjes u larguan prej atėdheut tė vet, e tė cilėt ishin me mijėra, e All-llahu atyre u tha: "Vdisni!" (ata vdiqėn) Pastaj i ngjalli. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr njerėz, por shumica e njerėzve nuk janė mirėnjohės.

    33:16.
    Thuaj: "Nėse ikėt prej vdekjes ose prej mbytjes, ikja nuk do t'ju bėjė dobi, sepse edhe atėherė nuk do tė (shpėtoni) pėrjetoni vetėm pėr pak kohė".

    47:34.
    Ata qė nuk besuan dhe penguan tė tjerėt nga rruga e All-llahut, e pastaj vdiqėn duke qenė jobesimtarė, All-llahu kurrsesi nuk do t'ju falė atyre.


    Per ne muslimanet eshte nder dhe krenari .


    22:58.
    E ata qė pėr hir tė All-llahut braktisėn atdheun e tyre, (e duke luftuar) u vranė ose vdiqėn, All-llahu do t'i shpėrblejė me shpėrblimin mė tė mirė, e s'ka dyshim All-llahu ėshtė mė i miri shpėrblyes.

    Sa frike keni kur vdesin te tjeret ?

    3:151.
    Ne do tė mbjellim frikėn nė zemrat e atyre qė nuk besuan sepse ata All-llahut i trillojnė e i mveshin zota tė tjerė, duke mos pasur pėr tė kurrėfar fakti, ndaj vendbanimi i tyre do tė jetė xhehnemi. Sa i shėmtuar ėshtė vendi i mizorėve.

    3:186.
    Ju patjetėr do tė sprovoheni si nė pasurinė tuaj, si nė vetėn tuaj, madje do tė dėgjoni ofendime tė shumta prej atyre qė u ėshtė libri para jush, e edhe prej idhujtarėve, po nė qoftė se duroni dhe ruheni, ajo ėshtė gjėja mė vendimtare.

    2:161.
    Ata, tė cilėt mohuan dhe vdiqėn si pabesimtarė, kundėr tyre ėshtė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė gjithė njerėzve.


    Kurse eshte e cuditshme kur nje njeri shan Zotin njerzve i duket normal nje njeri qe perpiqet qe tiu tregoje qe Zoti egziston dhe kjo eshte dobi prurese i thojne papagall.Interesante.
    Falenderimi i takon Zotit qe sna ka bere prej "shumices qe ..... ".

    http://www.albislam.com/kurani/Kerki...tFjala=shumica



    10:36.
    Shumica e tyre nuk pėrkojnė tjetėr pos supozim, e supozimi nuk ėshtė asgjė ndaj tė vėrtetės. All-llahu di shumė mirė pėr atė qė punojnė.

  8. #8
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Orioni
    Anaksagora mendoi se “ėshtė e pamundshme qė energjia e verbėr tė krijojė tėrė kėtė bukuri dhe kėtė rend qė manifestohet nė botė. Njė energji e tillė do tė krijonte vetėm ērregullime, prandaj Ai i Cili e lėviz materien ėshtė Inteligjent, i Zgjuar dhe tejet i Menēur”. Platoni pohoi se “Ai qė materies ia jep vulėn e vet ideale dhe e pėrcakton tė ekzistojė nga e paqenura ėshtė – Zoti i vetėm”. Sokrati besoi se “pėrsosshmėria e botės, e sidomos ligji moral i shpirtit njerėzor, udhėzon doemos tė besohet nė Ligjdhėnėsin e Gjithmonshėm – Zotin”. Dėni Didėro i vetėdijshėm (se “ēdo pjesė e gjithėsisė pėrmban njė rend dhe ndėrtim kompleks”) pohoi se “asgjė s’mund tė jetė rezultat i veprimeve tė forcave tė verbėta, qoftė edhe natyrore, por ėshtė vepėr e Inteligjencės Hyjnore. Sikurse qė “Iliada” e Homerit nuk ka lindur rastėsisht me kombinimin e rastėsishėm tė shkronjave, as edhe bota s’mund tė jetė rezultat i kombinimit tė rastėsishėm tė atomeve, por supozon Njė Krijues Inteligjent”.
    Aristoteli,
    mbi tė cilin vetėm ateroi profesori im, thoshte se “bota nuk ka fillim tė varur prej kohės, por asaj i paraprin Zoti-Njė, ashtu siē i paraprin parakushti pėrfundimit”. Dekarti thoshte: “Unė ekzistoj, atėherė kush ma bėri tė mundshme qė tė ekzistoj dhe kush mė ka krijuar. Unė nuk e krijova vetveten, prandaj duhet tė kem Krijues”. Nuk na lejon dituria si dhe veprat shkencore tė Dekartit tė themi se filozofi nė fjalė, nuk e ka njohur procesin e zhvillimit embrional. Ksenofani besoi se “ekziston vetėm njė Zot, mė i Madhi, I Cili nuk pėrngjan nė ne, nuk mendon si ne, por e ka tė pamurit, tė dėgjuarit dhe tė menduarit e Tij“. Nė notesin e thėnieve kisha edhe mendime tė ndryshme (tė Kantit, tė Paskalit, Spinozės, tė Lajbnicit, tė Malbranshit, tė Roxher-Francis Bekonit...). Megjithatė, pėr tė mos kaluar thėniet nė banalitet, vendosa tė pėrfundoj me atė tė J. Lokut: “Nė lidhje me pyetjen e ekzistencės sė Zotit, duhet tė jemi tė sigurtė. Deri te kjo arrijmė kur mendojmė mbi veten tonė, ndjenjat tona, inteligjencėn tonė dhe dijen qė e kemi. Tė vėrtetėn gjithsesi mund ta kuptojmė atėherė kur mendojmė se ėshtė e pamundur qė njeriu tė krijohet prej asgjėsė“.


    Nese imagjinata eshte veper e mendjes njerzore ,atehere realiteti eshte veper e vullnetit hyjnor, prandaj realiteti eshte perhere me i fuqishem se imagjinata dhe eshte burimi nga i cili ushqehet imagjinata njerezore...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Klevis2000 : 21-01-2005 mė 14:06

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-09-2004
    Postime
    2,395
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Thumbs up

    Firma poshte ....
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga [xeni] : 21-01-2005 mė 14:43 Arsyeja: keshtu eshte me mire

  10. #10
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    922
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Disa argumente thelbėsore mbi ekzistimin e Allahut

    Argumentimi i tė qenės ėshtė gjithmonė mė i lehtė se argu*mentimi i tė paqenės. Ekzistencėn e njė varieteti molle mbi tokė mund ta vėrtetojmė duke treguar edhe vetėm njė kokėrr prej atij varieteti. Kurse personi qė pretendon se varieteti nė fjalė nuk ekziston, mund ta vėrtetojė pretendimin e tij vetėm pasi tė ketė shėtitur tė gjithė tokėn. Dhe kjo do tė thotė vėshtirėsi gjer nė pėrmasat e tė pamundurės. Prandaj mund tė themi se e pa*qena kurrė nuk mund tė vėrtetohet.

    Dy vėrtetues parapėlqehen ndaj mijėra kundėrshtuesve dhe mohuesve. Po qe se dy vetė kanė rėnė nė marrėveshje mbi tė njėj*tėn tė vėrtetė, mohimi i asaj tė vėrtete nga mijėra vetė me anė tė vėshtrimeve tė veta nga dritaret e tyre tė ngushta, nuk ka asnjė vlerė.

    Po qe se nga njė mijė dyert e njė pallati, 999 janė tė hapura e njėra, e mbyllur, askush nuk mund tė pretendojė se nė atė pallat nuk mund tė hyhet. Ja, pra, se ē’bėn mohuesi: duke u treguar shi*kimeve vetėm atė derė, kėrkon ta pėrqėndrojė vėmendjen vetėm te ajo. Nė tė vėrtetė, edhe ajo derė ėshtė e mbyllur vetėm pėr bo*tėn shpirtėrore tė atyre qė, si ai, u kanė zėnė sytė perde. Pėr besimtarin nuk ka derė tė mbyllur, mjafton qė tė mos i mbyllė sytė! Fundja, 999 dyer janė tė hapura pėr tė gji*thė, madje me tė dyja kanatet!

    Ja, pra, ajo derė dhe disa prej atyre argumenteve.

    1. Argumenti i mundėsisė

    Gjithėsia ėshtė nga lloji i qenieve tė mundshme. Pra, ekziste*nca dhe mosekzistenca e saj janė nė raport tė barabartė ndaj njėra-tjetrės: gjithėsia mund tė ekzistojė po aq sa mund tė mos ekzistojė ose, e kundėrta, mund tė mos ekzistojė po aq sa mund tė ekzistojė. Ndėrkaq, ēdo qenieje e mundshme varet nga njė shkak jashtė saj, pra, qė tė ekzistojė, duhet tė jetė njė shkak i jashtėm qė mundėson sė pari ekzistencėn e saj, pastaj edhe format dhe cilė*sitė e ekzistencės sė saj. E thėnė ndryshe, duhet tė jetė njė shkak i jashtėm qė tė zgjedhė ekzistencėn e qenies sė mundshme ndaj mosekzistencės sė saj. Dhe ky shkak ėshtė Allahu, Zoti i gjithėsi*sė.

    2. Argumenti i akcidencės

    Gjithėsia ėshtė nė ndryshim tė vazhdueshėm e tė pandėrprerė. Ēdo gjė qė ndryshon, ėshtė e pasqenė, akcidenciale. Nga ky aspe*kt, materia nuk mund tė jetė e paraqenė. Dukuri si rrėshqitja e vazhdueshme e materies, sipas ligjeve tė termodinamikės, drejt mosqenies, zgjerimi i pandėrprerė i gjithėsisė dhe ecja e shpejtė e diellit drejt konsumimit tregojnė se ekzistenca e ka njė fillim. Ēdo qenie akcidenciale, pra, e qenė ose e krijuar pas, e ka njė kri*jues; nuk mund tė ketė efekt pa motiv, rezultat pa shkak dhe art pa artist. Ndėrkaq, shkaqet nuk mund tė zgjaten nė kahje tė ku*ndėrt nė formė zinxhiri tė pafund. Atėherė themi se kjo gjithėsi materiale qė ėshtė nė ndryshim tė pandėrprerė, qė s’ėshtė e para*qenė por e krijuar pas, domethėnė akcidenciale, e pasqenė, pėr pasojė, nevojtare pėr njė shkak tė parė, e ka njė krijues i cili ėshtė Allahu, Zoti i gjithėsisė.

    3. Argumenti i jetės

    Jeta, njė mister transparent! Po, jeta ėshtė aq e ēuditshme sa tė mos mund tė shpjegohet me shkaqe tė jashtme dhe trans*pa*rente pėr sa i pėrket argumentimit tė Fuqisė Krijuese. Jeta e tre*gon dhe e shpall Krijuesin e vet drejtpėrsėdrejti. Jeta ėshtė njė dukuri e ma*gjishme qė i magjeps shkencėtarėt me pėrbėrjen e saj misterio*ze, kurse njerėzit e thjeshtė, me transparencėn e saj! Dhe, me gju*hėn e gjendjes cilėsore tė saj, jeta duket sikur thotė: "Mua mė ka krijuar Allahu, Zoti i gjithėsisė!"

    4. Argumenti i rregullsisė

    Ashtu si ēdo objekt pėrbėn njė tėrėsi pjesėsh harmonike, ash*tu dhe gjithėsia ėshtė njė tėrėsi pjesėsh harmonike. Dhe ky ėshtė njė argument i pagabueshėm qė tregon se nė gjithėsi ka rregull dhe harmoni dhe argumenton ekzistencėn e njė Rregulluesi dhe Harmonizuesi qė ėshtė Allahu, Zoti i gjithėsisė.

    5. Argumenti i artit

    Nga atomi te njeriu, nga qeliza te galaktikat, nė tėrė gjithėsinė bie nė sy njė art i hollė dhe marramendės. Sigurisht, nė tėrė gji*thėsinė, ēdo vepėr (objekt) ka njė vlerė shumė tė madhe artistike, ėshtė shumė e ēmuar, bėhet shumė lehtė dhe brenda njė kohe shu*mė tė shkurtėr, bėhet nė njė numėr tė madh, ėshtė e ndėrlikuar dhe e shumėllojshme, ėshtė e vazhdueshme.

    Mirėpo, nė punėt e bėra nė dukje nė njė kohė tė shkurtėr, nė njė numėr tė madh, lehtė dhe tė komplikuara, nuk duhet tė ketė vlerė artistike. Vetėm se, nėse bėrėsi ėshtė Allahu, Zoti i gjithė*sisė, ēdo gjė ndryshon dhe tė kundėrtat bėhen bashkė!

    6. Argumenti i kuptimshmėrisė dhe qėllimit final

    Nė ēdo objekt bie nė sy njė qėllim final, njė synim, njė dobi, tė posaēme kėto pėr atė objekt, si dhe fakti qė nė atė objekt ndiqet njė rezultat; nė tė njėjtėn kohė, qoftė edhe nė njė molekulė, mad*je, nuk vėrehet kotėsi, mungesė qėllimi dhe kuptimi si dhe ndonjė situatė qė do tė konsiderohej shpenzim ose shpėrdorim material apo energjitik. Mirėpo as nė botėn lėndore, as nė botėt bimore e shtazore, si dhe as nė materien dhe dukuritė nuk ka vetėdije dhe pėrceptim e njohje qė nė ekzistencėn e tyre tė ketė kuptimshmėri dhe tė ndiqet njė varg i tillė qėllimesh. Atėherė, po t'ia atribuojmė kėtė funksionim tė vetėdijshėm nė gjithėsi, kėtė kuptimshmėri dhe kėtė varg qėllimesh finale Alla*hut, Zotit tė gjithėsisė, themi se mund tė kemi zėnė njė rrugė tė arsyeshme!

    7. Argumenti i dhembshurisė, mėshirės dhe ushqyerjes

    Nevojat e tė gjitha krijesave, veēanėrisht tė njeriut, janė tė pafundme, kurse mundėsia pėr tė zgjedhur, e barabartė me zero. Ndėrsa ėshtė kėshtu, nevojat e tė gjithė nevojtarėve plotėsohen nga njė vend i pashpresuar dhe nė njė mėnyrė tė pashpresuar, nė sasinė dhe cilėsinė e kėrkuar. Dėrgimi i ndihmės e vėrteton hapur faktin se ndihma e dėrguar i pėrgjigjet plotėsisht nevojės dhe, kėshtu, ėshtė njė dorė dhembshurie ndaj ēdo krijese mė e afėrt se vetvetja, qė u pėrgjigjet nevojave. Kjo dhembshuri, mėshirė dhe ushqyerje sistematike qė vepron nė tėrė gjithėsinė dhe qė ka pėr tė vepruar gjer nė pafundėsi, tregojnė pėr njė Individualitet tė Shenjtė me atribute qė i japin mundėsi pėr t'i kryer tė gjitha kėto punė, si dhe tė pastėr prej atributeve qė shprehin mangėsi dhe relativitet, dhe e vėrtetojnė Atė.

    8. Argumenti i ndihmės reciproke

    Nga mė tė largėtit nga njėri-tjetri gjer te mė tė afėrtit, tė gjitha krijesat vrapojnė nė ndihmė tė njėra-tjetrės. Nė njė ndihmė tė tillė, dy qenie tė gjinive dhe llojeve tė ndryshme qė s'kanė asnjė lidhje me njėra-tjetrėn, bėhen pothuajse si pjesė tė njė tė tėre du*ke e plotėsuar njėra-tjetrėn. Mendoni se si bakteriet, krimbat dhe dheu bashkohen me tė njėjtin qėllim nė ndihmė tė bimėve, gjė qė pėrsėritet pa pushim. Kjo veprimtari e kėtyre qenieve pa mendje dhe vetėdije qė e lė pa mend mendjen dhe tė mahnitur vetėdijen, na shpalosin para syve tė vėrtetėn se nė planin e pa*sėm tė saj ėshtė veprimtaria plot urtėsi e njė Individualiteti qė ėshtė Qenie e Domosdoshme. E shprehur ndryshe, me gjuhėn e kėsaj ndihme reciproke, tėrė gjithėsia thotė "Allah"!

    9. Argumenti i pastėrtisė

    Pastrimi dhe pastėrtia qė vėrehen nga njeriu nė qiell e gjer nė thellėsitė e kozmosit, si njė argument mė vete, na tregojnė pėr njė Individualitet tė quajtur i Shenjtė[1].

    Bakteriet, insektet, milingonat dhe sa e sa kafshė grabitqare qė e pastrojnė tokėn, era, shiu dhe bora, ajzberget dhe peshqit nė dete, atmosfera dhe vrimat e zeza nė kozmos, oksigjeni qė na e pastron gjakun dhe frymėzimet shpirtėrore qė na e shpėtojnė shpirtin prej shqetėsimeve, na informojnė paprerė mbi em*rin i Shenjtė, i Pastėr dhe, pas kėtij emri na tregojnė Indivi*dua*litetin e Shenjtė!

    10. Argumenti i fytyrave

    Ndėrsa ēėshtjen, nė fakt, mund ta pėrgjithėsojmė nė tė gjitha krijesat, pėr ta ngushtuar dhe konkretizuar mė mirė, le ta traj*toj*mė atė duke u pėrqėndruar vetėm te njeriu dhe vetėm te fy*tyra e tij qė ėshtė karakteristika mė e qartė dalluese qė e bėn tė veēa*ntė ēdo individ njerėzor nga tjetri.

    Fytyra e njė njeriu, kushdoqoftė ai, gjer nė hollėsitė mė tė vogla, nuk i pėrngjet absolutisht askujt prej miliarda njerėzve para tij. Ky rregull vlen edhe pėr njerėzit qė kanė pėr tė ardhur nė botė pas tij. Tė vizatosh nė njė sipėrfaqe krejt tė vogėl miliar*da portrete tė njėjta nė njė aspekt, por tė ndryshme nga njėri-tjetri nė njė aspekt tjetėr dhe pastaj ta veēosh njėrin ndėr mili*arda portrete tė mundshme pėr t'i ngjarė njėri-tjetrit dhe ēdo gjė ta vėsh nė njė rrugė dhe formė ndėr rrugė dhe forma pafundė*sisht tė ndryshme, e gjitha kjo ėshtė, sigurisht, njė shpallje e Zo*tit qė e njeh gjer nė imtėsi ēdo qenie qė e krijon dhe qė zotėron dijen dhe mundėsinė pėr t'i dhėnė asaj qenieje formėn qė dė*shiron, njė shpallje aq e fuqishme sa ta dėgjojnė edhe shurdhėt! Po, krijimi i organeve tė njė fytyre, tė ndryshme nga organet e fytyrave tė tjera dhe pajisja e ēdo syri me njė veēori dalluese absolutisht nga tė gjithė sytė e tjerė, i tregon dhe ia bėn tė njohur ēdo njeriu me ndėrgjegje, qoftė ai edhe pa dritė nė sy, Individualitetin qė i krijon tė gjitha kėto dhe i pajis me urtėsi tė pafundme!

    11. Argumenti i shtytjes hyjnore

    Sapo del nga veza, biba mundet tė notojė. Milingonat qė da*lin nga fshikėza, fillojnė menjėherė tė rrėmojnė korridor. Bleta mund t'i thurė brenda njė kohe shumė tė shkurtėr hojet qė janė njė mrekulli arti, po kėshtu, merimanga mund ta thurė rrjetėn e saj aq tė hollė. Nga tė gjitha kėto kuptojmė se kėto dhe tė tjera kafshė tė ngjashme i kryejnė kėto veprime me anė tė informacioneve qė u jepen nė njė botė tjetėr dhe tė aftėsive tė bashkėlindura. Mirėpo nuk ndodh aspak kėshtu me njeriun, i cili ėshtė i detyruar ta mėsojė gjithēka nė kėtė botė, megjithėse ėshtė krijesa mė e pėrso*sur pėr sa u pėrket aftėsive dhe mundėsive! Kjo do tė thotė se krijesat e tjera nuk i kanė ato aftėsi dhe mundėsi nga vetja, por ua ka dhuruar Individualiteti qė e bėn ēdo gjė me kuptim dhe urtėsi!

    Tė vegjlit e ngjalave qė i lėshojnė vezėt disa kilometra larg dhe kthehen, sapo dalin nga veza, vihen nė rrugė dhe e gjejnė nėnėn sikur ta kishin vėnė aty me duart e veta! Me ē'mund tė shpjegohet kjo veēse me shtytjen hyjnore? Po qe se kjo mrekulli qė e shohim te kafshėt shpjegohet vetėm e vetėm si njė e dhėnė e Allahut, Zotit tė gjithėsisė, atėherė ky shpjegim mund tė shihet si racional dhe logjik, ndryshe, ēdo interpretim tjetėr mbetet thjesht njė pėrēartje!

    12. Argumenti i shpirtit dhe ndėrgjegjes

    Edhe cilėsia e shpirtit tonė qė nuk ia njohim natyrėn, por pėr ekzistencėn e tė cilit askush nuk ka dyshim, dhe e veprimit tė funksioneve tė tij mbi kurmin tonė, ėshtė njė ndėr argumentet qė njoftojnė pėr Zotin. Elementi qė e pėrfaqėson nė botėn tonė Bo*tėn e Urdhrit[3], ėshtė shpirti dhe shpirti ka ardhur nė kėtė bo*tė vetėm pėr zhvillim dhe pėrsosje[4]. Meqė ndikimi i urtėsisė sė kėsaj mbi pėrfundimin ėshtė jashtė temės sonė, po mjaftohemi kėtu ve*tėm duke e prekur pikėn qė e argumenton ajo. Fakti qė shpirti qė, si natyrė, nuk ka tė bėjė aspak me botėn tonė materiale, dėrgohet kėtu nga njė botė e posaēme pėr tė dhe qė vihet nė njė proces maturimi sipas njė programi tė caktuar, ėshtė, pa dyshim, njė prej argumenteve mė tė rėndėsishėm qė njoftojnė pėr Zotin.

    Nga ana tjetėr, parandjenjat te njeriu dhe kthimet te Zoti pa pasur asnjė shkak tė jashtėm, orientimet kah Ai dhe pėrsėritja nė miliona herė e kėtyre dukurive janė njė argument i hapur i faktit qė ndėrgjegjja e cila ndodhet te njeriu nė mėnyrė tė bash*kėlindur dhe ėshtė njėri prej preteksteve mė tė rėndėsishėm pėr gjetjen e Zotit, ėshtė e dhėnė gjer nė adhurim pas Krijuesit tė vet dhe ėshtė e lidhur me Tė me tė gjithė qenien e vet. Fundja, a s'ėshtė ndėr*gjegjja njėri prej dėshmitarėve tė pagabueshėm tė marrėveshjes mes Zotit dhe shpirtit tė njeriut?[5] Ja, pra, me shtytjen e domo*sdoshmėrisė dhe detyrimit tė respektimit tė kė*saj dėshmitarie, ndėrgjegjja thotė: "Allah"!

    13. Argumenti i krijimit dhe historisė

    Ekzistenca tek ēdo njeri e njė ndjenje dashurie ndaj tė mirės dhe tė bukurės si dhe, nė tė kundėrt, e njė ndjenje urrejtjeje ndaj tė keqes dhe tė shėmtuarės, ėshtė njė realitet aq i hapur e i qartė, sa askujt nuk do t'i shkonte mendja pėr tė kundėrtėn. Kjo do tė thotė se, me ndėrtimin e tyre siguron prirjen nga moraliteti dhe e mira dhe largimin me neveri dhe urrejtje nga imoraliteti dhe e keqja, kėto ndjenja argumentojnė se i zoti i sistemit qė e urdhėron njeriun pėr tė vepruar mirė e bukur dhe e pengon nga sjelljet e kėqija e tė shėmtuara, ėshtė po ai Individualitet qė ia ka dhėnė njeriut kėto ndjenja. Dhe, pa asnjė dyshim, ky Individualitet ėshtė Allahu, Zoti i gjithėsisė!

    Historia e feve ėshtė dėshmitare se njerėzimi nuk e ka kaluar asnjė prej periudhave tė tij pa besim. Nė ēdo periudhė, njeriu ka pasur njė besim qoftė edhe tė shtrembėr apo bestyt, qoftė edhe qesharak, dhe ka ndjekur njė sistem moralo-shpirtėror tė caktuar. Nė mėnyrė tė veēantė, besimi ėshtė njė nevojė sepse ekziston nė krijim. Individualiteti qė e ka shtresuar kėtė nevojė nė krijimin e njeriut dhe Individualiteti qė na urdhėron ne tė besojmė, ėshtė i njėjti Individualitet. Ai ėshtė Allahu, Zoti i gji*thėsisė!

    14. Argumenti i ndjenjave

    Njeriu ėshtė pajisur me mijėra ndjenja. Ēdo ndjenjė bart njė natyrė mesazhi nga njė botė jashtėlėndore. Ndėrkaq, te ēdo njeri ėshtė njė ndjenjė qė ia bėn tė njohur atij Zotin drejtpėrdrejt. Kjo ėshtė ndjenja e pavdekshmėrisė. Pėr shkak tė kėsaj ndjenje njeriu pėrpiqet pa pra pėr pavdekėsinė dhe amshueshmėrinė. Asgjė e fundme, e konsumueshme dhe e vdekshme nuk mun*det ta kėnaqė atė vėrtetėsisht. Dhe kjo ndjenjė nuk ėshtė e mu*ndur t'i jetė lėnė njeriut nėn ndikimin e ndonjė gjėje tė fundme. Asnjė prej shkaqe*ve qė janė tė fundmė nuk mund ta ofrojė kėtė pasion pėr pavdek*shmėrinė. Mirėpo ekzistenca e kėsaj ndjenje ėshtė njė fakt, njė realitet, pra ėshtė e pamundur tė mohohet. Atėherė themi se kėtė ndjenjė na e ka dhėnė neve Ai qė na ka krijuar, Zoti. Dhe ėshtė Ai qė ka pėr tė na e dhėnė edhe jetėn e pafundme!

    15. Argumenti i marrėveshjes

    Po qe se dhjetė gėnjeshtarė tė njohur na vijnė njėri pas tjetrit e na thonė se na ėshtė djegur shtėpia, themi "ka mundėsi" edhe pse i njohim ata dhe e dimė se qoftė edhe njė herė s'kanė thėnė tė vėrtetėn! Ndodh kėshtu sepse nė mes ėshtė njė marrėveshje, qoftė edhe mes disa gėnjeshtarėsh! Mirėpo marrėveshja (se Zoti ekziston) pėr tė cilėn po bėjmė fjalė kėtu, ėshtė marrėveshje mes mijėra profetėsh, qindramijėra shenjtorėsh dhe miliona njerėzish. Pika kryesore e marrėveshjes sė arritur nga kėta njerėz qė kanė jetuar nė kohė dhe vende tė ndryshme, ėshtė e vėrteta "Allahu ekziston". Kur i jepet rėndėsi edhe marrėveshjes sė dhjetė gėnje*shtarėve mbi njė gėnjeshtėr, ē'njeri mund tė jetė ai njeri qė nuk i beson marrėveshjes sė miliona profetėve dhe njerėzve tė shquar qė s'ėshtė dėgjuar tė gėnjejnė kurrė? Dhe si mund tė quhet i menēur njė njeri i tillė?

    16. Argumenti i Kur'anit

    Tė gjitha argumentet qė vėrtetojnė se Kur'ani ėshtė fjalė e Allahut, janė, nė tė njėjtėn kohė, edhe prova tė ekzistencės sė Allahut, Zotit tė gjithėsisė. Janė qindra argumente mbi Kur'anin si fjalė e Zotit qė janė tė parashtruara me imtėsi nė burimet bi*bliografike e teorike tė Islamit lidhur me ēėshtjen pėrkatėse. Ne po mjaftohemi duke ua lėnė atyre aspektin vėrtetues tė ēėshtjes. Tė gjitha kėto argumente, me gjuhėn e tyre tė posaēme, thonė: "Allahu ekziston"!

    17. Argumenti i profetėsisė

    Edhe tė gjitha argumentet qė vėrtetojnė profetėsinė e profe*tėve, veēanėrisht tė profetit Muhammed (s.a.v.s.), duhet t'u shto*hen provave qė flasin pėr Zotin. Sepse qėllimi final i ekzistencės sė profetėve ėshtė shpallja e unitetit tė Zotit, e emėrtuar nė Islam, tevhid, besimi monoteist mbi Allahun, Zotin e vetėm tė gjithėsi*sė. Prandaj, tė gjitha argumentet e ēdo profeti qė vėrtetojnė profetėsinė e tij, janė, nė tė njėjtėn kohė, nė tėrėsi, argumente tė ekzistencės sė Zotit. Ndėrkaq, ne s'do tė qėndrojmė mbi ta njė pėr njė sepse kjo ėshtė jashtė tematikės sonė, por do tė themi vetėm kaq, qė, tė gjitha argumentet qė pohojnė se njė profet ėshtė i vėrtetė, pohojnė me tė njėjtėn forcė, madje mė me forcė se Allahu ekziston dhe ėshtė njė!

  11. #11
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Parimet E Besimit

    --------------------------------------------------------------------------------

    PARIMI I PARĖ


    Atė qė e ndiej me shqisat e mia, nuk dyshoj nė ekzistencėn e saj.
    Kjo ėshtė e vėrteta logjike, e pranuar, e gjithėnjohur. Mirėpo ėshtė evidente dukuria qė kur nė mesditė shkoj nėpėr shkretėtirė mė paraqitet qartė nė sy njė liqe i vogėl, e kur tė arrijė tek ai shoh vetėm rėrė (zallė), sepse atė qė e kam parė ka qenė fatamorganė. E fus pendėn e shkrimit nė gotė tė ujit dhe e shoh si tė thyer, kurse ajo nuk ėshtė e thyer. Njeriu merr pjesė nė ndonjė ndejė tė mbrėmjes, nė tė cilėn ėshtė biseduar pėr xhinėt dhe shpirtligėt, e pastaj duke u kthyer nė shtėpi, nėse rruga ėshtė e shkretė, pa kėmbėsorė dhe e errėt, ai mendjelehtė me imagjinatė tė gjerė sheh pranė vetes xhinin apo shpirtligun, e vėshtron dhe e ndien prezencėn e tij, kurse nė tė vėrtetė nuk ekziston asgjė nga ajo ēka sheh.
    Magjistarėt dhe falltorėt shfaqin sende tė ēuditsh¬me, tė cilat ti i sheh, e ato nė realitet nuk ekzistojnė. Pran¬daj, shqisat gabojnė, mashtrojnė dhe imagjinojnė, apo ima¬gjinon pronari i tyre, pra a pėr kėtė shkak tė dyshojmė nė ekzistencėn e asaj qė e ndiejmė? Jo, sepse sikur tė dyshoja nė tėrė atė qė shoh, dėgjoj dhe ndiej, do tė ngatėrroheshin tek unė tė vėrtetat - faktet me fantazitė dhe do tė bėhesha njėjtė si i ēmenduri.
    Mirėpo shtojmė edhe njė kusht pėr arritjen e njoh¬jes, apo bindjes sė fortė nė ekzistimin e asaj qė e ndjej, e ky ėshtė qė mendja nė bazė tė pėrvojės paraprake tė mos gjy¬kojė se ajo qė e ndiej ėshtė iluzion - imagjinatė apo mash¬trim i shqisave, ndėrsa mendja ėshtė ajo qė ėshtė mashtruar herėn e parė, duke menduar se fatamorgana ėshtė liqe uji, e kur e sheh pėr herė tė dytė, e di se ajo ėshtė fatamorganė. Mendja gjykon pas shikimit tė pendės sė thyer nė gotėn e ujit - herėn e parė - se ajo ėshtė e pathyer, siē edhe ka qenė, edhe pse syrit i duket e thyer.
    Sendet nė tė cilat shqisat gabojnė apo mashtrojnė janė tė kufizuara, tė pakta dhe tė njohura, kėshtu qė nuk e dobėsojnė parimin e pėrmendur, e as qė nė tė ndikojnė. Nė ato sende bėjnė pjesė edhe veprat e magjistarėve tė farao¬nit, si dhe ajo ēka veprojnė sot magjistarėt nė cirk.

    PARIMI I DYTĖ

    Ekzistojnė gjėra tė cilat nuk i kemi parė e as ndier, por thellė besojmė nė ekzistimin e tyre, njėlloj sikur qė the¬llė besojmė nė ekzistimin e asaj ēka shohim dhe ndiejmė. Thellė jemi tė bindur nė ekzistimin e Indisė dhe Brazilit, e nuk i kemi vizituar asnjėherė. Besojmė se Aleksandri i Madh e ka pushtuar Persinė, ndėrsa Velid ibn Abdul-Meli¬k¬u e ka ngritur xhaminė emevite, e nuk kemi prezentuar nė betejat e Aleksandrit dhe as qė kemi qenė dėshmitarė tė ngritjes sė xhamisė sė Emevive.
    Sikur ēdonjėri tė mendonte nė vete, do tė shihte se sendet nė ekzistimin e tė cilave beson, e nuk i ka parė, janė mė shumė nė numėr se ato tė cilat i ka parė (shtetet, qytetet dhe ngjarjet historike tė cilat kanė ndodhur dhe sot ndo¬dhin). E si ėshtė thellė i bindur nė ekzistimin e atyre sendeve, e nuk i ka ndier me shqisat e veta?
    Ėshtė i bindur thellė nė ekzistimin e tyre atėherė kur mbi to e kanė lajmėruar njerėzit tjerė, njėri pėrmes tjetrit, mundėsia e tė cilėve qė tė merren vesh mes veti e tė trillojnė kėto sende, e qė pastaj t’i transmetojnė rrejshėm, praktikisht ėshtė e pamundur.
    Prandaj parimi i dytė ėshtė: ashtu siē arrihet deri te bindja e fortė pėrmes shqisave dhe vėshtrimit, poashtu arrihet edhe pėrmes dėshmive tė transmetuesve, nė sinqe¬ritetin e tė cilėve besojmė, pėrmes lajmeve tė vėrteta.

    PARIMI I TRETĖ

    Sa ėshtė largėsia e njohurisė tė cilėn e arrijnė shqi¬sat, dhe a janė ato nė gjendje tė kuptojnė krejt ēka ekziston?
    Shembulli i shpirtit dhe i shqisave ėshtė sikur shem¬bulli i njeriut tė cilin sundimtari e ka burgosur nė kėsh¬tjellė, duke ia mbyllur tė gjitha dyert dhe dritaret, dhe duke mos i lėnė asgjė pėrveē disa vrimave tė vogla - tė ēarave nė muret e kėshtjellės, pėrmes tė cilave ai shikon lumin qė rrjedh nė anėn lindore, vrima nga tė cilat shihet kodra e cila gjendet nė anėn perėndimore, vrima nga tė cilat shikon pa¬llatin qė ngritet nė anėn veriore dhe vrima pėrmes tė cilave shikon fushėn e cila ėshtė e vendosur nė anėn jugore.
    Burgu ėshtė shpirti, kėshtjella ėshtė trupi, ndėrsa vrimat janė shqisat. Shqisa e tė pamurit mbikėqyr botėn e ngjyrave, shqisa e tė dėgjuarit botėn e zėrave, shqisa e shiji¬mit botėn e shijeve, shqisa e tė nuhaturit botėn e aromave dhe shqisa e tė prekurit botėn e sendeve.
    Tani pyetemi:
    1. A ka arritur ēdonjėra prej shqisave tė pėrmen¬dura tė zbulojė krejt atė ēka gjendet nė botėn mbi tė cilėn ka vigjėluar? Kur i burgosuri vėshtron pėrmes vrimės nga e cila shikon nė lum, ai nuk e sheh tė tėrin, por vetėm njė pjesė tė tij, njėlloj sikurse syri kur e vėshtron botėn e ngjy¬rave qė nuk e sheh tė tėrėn por vetėm njė pjesė tė saj.
    Unė nuk e shoh buburrecin kur lėvizė nė largėsi prej tri milash, edhe pse buburreci ekziston atje, e as qė i shoh bakteriet dhe mikroorganizmat nė gotėn e ujit tė pas¬tėr, edhe pse nė gotė gjenden me miliona bakterie. Poashtu nuk i shoh elektronet tė cilat qarkullojnė nė mes tė atomit siē qarkullojnė yjet nė kupėn e qiellit. Mė pastaj, ai buburrec posedon zė, por unė nuk e dėgjoj, sepse veshi im pranon vibracionet me forcė (intensitet) prej njėzet mijė deri nė njėzet e pesė mijė fona, dhe ēka ėshtė mė e dobėt se kjo nuk e dėgjon, e ēka ėshtė mė e fortė e shpon timpanin e veshit dhe shkakton dhembje. Unė nuk e ndiej erėn e she¬qerit, edhe pse buburreci dhe miza e ndiejnė dhe vėrsulen tek ai. Ndaj shqisat, nga botėrat mbi tė cilat iu ėshtė dhėnė pushteti, zbulojnė vetėm njė pjesė tė tyre.
    2. Mandej, a nuk ėshtė e mundur qė ndėrmjet botės sė ngjyrave, mbi tė cilėn vigjėlon syri, dhe botės sė zėrave, mbi tė cilėn vigjėlon veshi, tė ekziston njė botė tjetėr, tė cilėn nė esencė nuk e njoh, sepse nuk posedoj shqisė pėr njohjen e saj?
    A nuk ėshtė e mundur qė ndėrmjet lumit dhe kod¬rės - nė raport me tė burgosurin e kėshtjellės - tė ekzistojė njė kopsht i madh tė cilin ai as nuk e sheh e as nuk e njeh, sepse nuk gjenė vrimė pėrmes sė cilės do ta vėshtronte? Prandaj, a ka tė drejtė qė pėr shkak se nuk e sheh ta mohojė ekzistimin e tij?
    Njeriu qė ėshtė i verbėr qė nga lindja ka mundėsi qė pėrmes dėgjimit tė arrijė deri te njohuria se deti ėshtė i kaltėr, ndėrsa livadhi i gjelbėrt, por nuk ėshtė nė gjendje tė kuptojė se ē’ėshtė ajo kaltėrsi apo ai gjelbėrim. I shurdhėri pėrmes arsimimit kupton se meloditė pėrbėhen prej var¬gje¬ve, takteve dhe shkallėve - notave, mirėpo nuk ėshtė gjend¬je ta ndjejė vėrtetė esencėn e muzikės. Pra, a ka tė drejtė i verbėri ta mohojė ekzistimin e gjelbėrimit, apo i shurdhėri ta mohojė realitetin e melodisė, pėr shkak se nuk e ndien?
    Nė brendėsinė e dhomės me qetėsi tė madhe gjen¬den tė gjitha meloditė dhe tingujt tė cilat momentalisht emi¬tohen nga tė gjitha radio stacionet. Por ti nuk i ndien, sepse nuk janė ngjyrė tė cilėn e sheh me sy, e as zė tė cilin e dėgjon me veshė, ato janė valė tė njė lloji tjetėr, tė cilat kanė zė, por veshi nuk i ndien, mirėpo kur ta pėrdorėsh radion, e cila kėta tinguj - pasi qė i pranon nga radio stacioni - i kthen te ti, ti i dėgjon ato.
    Ti nuk i ndien ndryshimet e vogla tė shtypjes atmos¬ferike, sepse nuk posedon shqisė me tė cilėn do t'i ndijshe, mirėpo nėse pėrdorė barometrin, do t'i ndiesh, ashtu siē nuk i ndien vibracionet dhe dridhjet e qeta, mirėpo radari i ndien. Prandaj, ka shumė gjėra tė cilat nuk hynė nė sferėn e ndjenjave apo shqisave, sepse nuk janė ngjyra tė cilat shihen, zėra tė cilat dėgjohen, sende tė cilat preken, aroma tė cilave u merr erė, e as ushqim i cili shijohet. Pra, a kam tė drejtė qė ta mohoj ekzistimin e tyre vetėm pėr shkak se shqisat e mia tė kufizuara nuk i ndiejnė?
    3. A janė shqisat tė pėrsosura (tė pėrkryera)?
    Popujt e mėparshėm i kanė kufizuar shqisat nė pesė, duke mos pėrfytyruar mundėsinė e shtimit tė numrit tė tyre. Mirėpo sot te njeriu janė zbuluar shqisa tjera, tė reja, tė cilat All-llahu i Madhėrishėm i ka depozituar nė tė, e ajo qė pranon shtim - rritje nuk ėshtė e pėrsosur.
    Unė i mbylli sytė, pastaj i shtriej dorėn dhe e mbledhi, duke ndier se ėshtė e shtrirė apo e mbledhur, e nuk e kam prekur, as qė e kam parė. Me ēfarė shqise kėtė e kam ndier? E kam ndier kėtė me tė ashtuquajturit muskuj apo shqisa muskulore. Poashtu, ndiej lodhje apo plogėshti, ndiej mėrzi, gėzim dhe dekurajim, duke mos i ndie kėto me asnjėrėn nga pesė shqisat, por me tė ashtuquajturėn shqisė tė brendshme.
    Unė eci pa mu marrė kėmbėt, ndėrsa foshnja - nė fillim tė ecjes - rrėzohet. Biciklisti dhe argėtuesit e cirkut, tė cilėt ekzekutojnė ēudira, me cilėn shqisė e mbajnė baras¬pe¬shėn? Ekziston shqisa e tetė, e kjo ėshtė shqisa e baras¬peshės. Shkencėtarėt e kanė zbuluar vendin nė tė cilin All-llahu i Madhėrishėm e ka vendosur atė, e ajo ėshtė njė substancė e vogėl e lėngėt nė veshin e brendshėm, me ndihmėn e sė cilės mbahet baraspesha. Nė kuadėr tė ekspe¬ri¬mentimeve tė tyre kėta shkencėtarė e kanė eliminuar kėtė substancė te lepuri, ashtu qė mė vonė ka filluar te eci duke rrėshqitur, sikur tė ishte i dehur.
    Parimi i tretė, pra, ėshtė se nuk kemi tė drejtė qė tė mohojmė gjėrat vetėm pse nuk i ndiejmė ato me shqisat tona.

    PARIMI I KATĖRT

    Kemi thėnė se shqisat kanė aftėsi tė kufizuara, sepse unė me sytė e mi nuk shoh krejt atė qė ėshtė e dukshme. Kjo ėshtė e vėrtetė, mirėpo All-llahu i Madhėrishėm na ka pajisur me aftėsi, me tė cilat e pėrmbushim mungesėn e shqisave, e kjo ėshtė imagjinata apo fantazia.
    Unė edhe pse nuk jam nė gjendje ta shoh shtėpinė time nga Meka nė Damask, jam nė gjendje ta pėrfytoj atė sikur ta shoh. Prandaj imagjinata i plotėson shqisat. Pra, a i ka ajo kufijtė e vet, apo ėshtė e lirė, e pakufizuar? A jam nė gjendje tė pėrfytyroj diē qė me shqisa nuk e kam ndier?
    Imagjinata, sipas mendimit tė psikologėve, ėshtė dyllojė¬she: imagjinatė destruktive, siē ishte pėrfytyrimi im i shtėpisė nga Meka nė Damask, dhe imagjinata kreative apo konstruktive, siē ėshtė imagjinata e poetėve, tregimtarėve, piktorėve dhe artistėve tjerė. Shiko¬ni nė imagjinatat e kėtyre artistėve, a kanė imagjinuar diē qė nuk ekziston nė realitet?
    Skulptori qė ka gdhendur statujėn e Venerės ka ardhur me figurėn tė cilės ne nuk ia kemi parė ēiftin, e as atė tė cilės plotėsisht i ngjan apo i pėrgjigjet, mirėpo a ėshtė ajo diēka e re, apo skulptori i saj ka marrė pjesė nga realiteti dhe mes veti i ka ndėrlidhė? Ka marrė hundėn mė tė bukur tė cilėn ai e ka parė, buzėt mė tė bukura dhe trupin mė tė bukur, duke i ndėrlidhur kėto nė mes veti dhe kėshtu ka ardhur me diē tė re. Megjithatė kjo e reja ėshtė e pėrbėrė nga pjesėt e sė vjetrės.
    Nė statujėn e mėzatit asirian me krahė nė muzeu¬min e Parisit nuk ka asgjė tė jashtėzakonshme, pėrveē qė skulptori i tij ka marrė kokėn e njeriut dhe e ka vendosur nė trupin e mėzatit, e pastaj ia ka shtuar krahėt e shpendit. Pra, figura dhe pamja e re ėshtė e pėrbėrė nga pjesėt e vjetra.
    Po ashtu, shtaza e ēuditshme tė cilėn e ka pėrfyty¬ruar Kazvini, si dhe fantazia e poetėve, sado thellė qė kanė hyrė nė fushėn e metaforave, krahasimeve, metonimeve dhe hiperbolave magjike, ato nuk dalin nga suazat e bash¬kimit tė pjesėve - tė shpėrndara e tė shkapėrderdhen nga realiteti.
    Nėse do tė thelloheshim edhe mė shumė nė bashki¬min e jashtėzakonshėm tė kėtyre (pjesėve nga realiteti), do tė vėrenim se edhe vet imagjinata ėshtė e pafuqishme t'i merr me mend tė gjitha ato sinteza. Merrni pėr shembull njė pjesė nga bota e ngjyrave dhe njė pjesė nga bota e zėrave, dhe thuani se a ka kėnduar ndonjė kėngėtarė melodi me aromė tė pakėndshme, apo era pėrkatėse ėshtė e ngjyrės sė kuqe, e pastaj kėtė fotografi paraqitjani ima¬gji¬na¬tės suaj dhe do tė shihni se nuk jeni nė gjendje qė ta pėr¬fytyroni, edhe pse e tėra kjo fotografi nuk ka dalė prej botės reale.
    Ne nuk jemi nė gjendje qė tė pėrfytyrojmė melodinė me aromė, e as erėn e kuqe. Pastaj, mundėsitė tona janė t'i pėrfytyrojmė vetėm tri dimensione: gjatėsinė, gjerėsinė dhe lartėsinė, dhe nuk jemi nė gjendje ta pėrfytyrojmė rrethin pa cirkonferencė apo trekėndėshin pa kėnde. E atėherė si ta pėrfytyrojmė botėn e ardhme dhe atė ē’ka nė tė, duke qenė se ajo botė plotėsisht dallohet nga kjo? Me tė vėrtetė bota e ardhme nė raport me kėtė botė ėshtė si kjo botė nė raport me botėn e foshnjės nė stomakun e nėnės. Sikur tė ishim nė gjendje qė tė vėmė kontakt me foshnjėn nė brendėsinė e nėnės dhe ta pyetnim - po ta marrim se ėshtė nė gjendje tė na pėrgjigjet - duke i thėnė: “Ē’ka ėshtė gjithėsia?”, ajo do tė na pėrgjigjej: “Gjithsesi janė tė gjitha kėto dukuri tė cilat mė mbulojnė dhe kėto errėsira tė cilat mė rrethojnė.”
    Po t’i thonim: “Kėndej ekziston njė tjetėr gjithėsi, nė tė cilėn gjenden dielli dhe hėna, nata dhe dita, toka dhe deti, fushat dhe kodrat, shkretėtirat shterpė dhe kopshtet e shtruara!”, ai nuk do tė kuptonte domethėnien e kėtyre fjalėve, e edhe sikur t'i kuptonte, nuk do tė ishte nė gjendje tė pėrfytyronte kuptimin e tyre tė vėrtetė. Andaj, Abdullah Ibni Abbasi [radijall-llahu anhu] ka thėnė: “Nga gjėrat e ahiretit nė dunjallėk janė vetėm emrat - emėrtimet (e tyre)!” (Thėnė ndryshe, vetėm emrat e asaj qė gjendet nė dunjallėk dhe ahiret janė tė pėrbashkėta, derisa esenca plotėsisht ndryshon). Pėr kėtė arsye vera (qė pihet sh.p.) nė botėn e ardhme nuk ėshtė si vera nė dunjallėk, as zjarri i Xhehen¬ne¬mit nuk ėshtė si zjarri i dunjallėkut, e as ura e Siratit, e shtrirė pėrtej Xhehennemit, nuk ėshtė si urat tjera tė shtrira pėrmbi lugina e lumenj.
    Pra, parimi i katėrt ėshtė: imagjinata njerėzore ėshtė nė gjendje ta pėrfshijė vetėm atė deri tek e cila kanė arritur shqisat.


    Parimi I PestĖ

    --------------------------------------------------------------------------------

    Kur syri e shikon thuprėn e drejtė, tė thyer nė gotėn e ujit tė pastėr, mendja nuk mashtrohet me atė qė syri e ka parė, sepse e din se thupra ende ka mbetur e drejtė. Kur syrit i duket rėra e shkretėtirės si ujė, mendja e di se ajo ėshtė fatamorganė - mashtrim, dhe se nuk ėshtė ujė, por rėrė. Kur ta shikojmė magjistarin nė cirk se si nxjerr nga goja njėqind faculetė, kurse nga mėngėt e sakos njėzet lepuj, mendja kupton se ajo ėshtė fanitje dhe mashtrim. Pra, mendja ėshtė bėrė gjykatės, dhe ky gjykim i saj ėshtė largpamės. Mirėpo, a ėshtė ajo (mendja) gjykatės mbi tė gjitha, dhe a ėshtė largėsia e gjykimit tė saj e pafund?
    Mendja nuk ėshtė nė gjendje qė tė kuptojė asgjė, deri sa nuk pėrkufizohet me dy gjėra: me kohė dhe hapė¬si¬rė. Pra, atė qė nuk ėshtė e pėrkufizuar me kohė dhe ha¬pėsirė mendja, vetvetiu, nuk ėshtė nė gjendje ta kuptojė.
    Sikur profesori i historisė tė thoshte: "Ka shpėrthyer lufta nė mes arabėve dhe persianėve, mirėpo nuk ėshtė zhvilluar kjo luftė para Islamit e as pas tij, e as nė ndonjė kohė tjetėr, por nė tė vėrtetė ka shpėrthyer”, kėtė ti nuk do ta kuptoje apo besoje, e as qė do ta pranoje. E sikur profe¬sori i gjeografisė tė thoshte: "Ekziston qyteti i cili nuk ėshtė nė rrafshinė e as nė kodėr, as nė tokė e as nė det, nuk ėshtė nė Tokė e as nė gjithėsi, as nė ēfarėdo hapėsire, mirėpo ai ekziston”, ti kėtė nuk do ta kuptoje, e as qė do t'i besoje atij.
    Prandaj, mendja nuk gjykon ndryshe, pėrveē se me kufijtė e kohės dhe hapėsirės, ashtu qė pėr atė qė ėshtė jashtė atyre kufijve, nga ēėshtja e shpirtit, caktimit tė All-llahut tė Madhėrishėm, lartėsisė dhe cilėsive tė Tij, mendja nuk ėshtė nė gjendje tė gjykojė pėr to.
    Pastaj, mendja ėshtė e kufizuar. Nuk mund tė gjyko¬jė mbi tė pakufizuarėn, e as qė ėshtė nė gjendje ta kuptojė atė. Prezentoja vetes amshueshmėrinė e besimtarit nė Xhennet! Mendja e besimtarit ėshtė e bindur se ajo ėshtė e vėrtetė dhe kjo bindje (jekin) i ka ardhur pėrmes lajmit tė tė sinqertit, tė Dėrguarit tė All-llahut, Muhammedit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. Mirėpo, shiko vallė mendja jote a e kupton amshueshmėrinė? Koncentro mendimin mbi tė, e do tė shohėsh se si e pėrfytyron qėndrimin e tyre nė Xhen¬net njė shekull apo dy, njėqind, njė milion apo njė mijė milion shekuj, pastaj do tė konstatosh se mendja jote mbetet e pafuqishme dhe pyet: "E ēka pas kėsaj?" Ajo dėshiron qė me atė ta caktojė kufirin. Ajo nuk ėshtė nė gjendje ta kuptojė amshueshmėrinė, e kur tė pandehė arritjen deri te ajo, vie nė kundėrshtim i cili dėshmon mbi kotėsinė dhe mashtrimin e saj.
    Filozofi gjerman, Kanti, e ka shkruar librin e njohur nė tė cilin vėrteton se mendja nuk ėshtė nė gjendje qė tė bie gjykime pėr diē tjetėr, pėrveē se mbi botėn materiale. Mirė¬po atė tė cilėn e ka thėnė Kanti shumė mė parė e kanė thėnė dijetarėt tanė, duke e pėrsėritur dhe vėrtetuar aq shumė, sa qė ėshtė bėrė si fakt nė pėrgjithėsi i njohur, kurse tė folurit mbi tė - pėrsėritje e zakonshme. Dijetarėt tonė kanė shpje¬guar me argumente matematikore se “rrethi i ēoroditur - circulus viciosus” (qė ēdo send shkakton tjetrėn dhe kėshtu me radhė gjer nė fund) ėshtė i gabuar dhe gėnjeshtėr.
    Njėri nga argumentet mė tė afėrta tė tyre ėshtė ky: nga pika (M), p.sh. nxjerr dy rreze, d.m.th. dy vija tė drejta tė cilat largohen nė mes veti, dhe pandeh (pėrfytyron) gjatė¬sinė e ēdo vije deri nė pafundėsi (B, B). Pastaj i bash¬kon kėto dy vija me vija diagonale nė distancė tė barabartė (C-H; C1 - H1; C2 - H2), dhe kėshtu deri sa nuk tė arrish deri te vija (B, B). A ėshtė ajo vijė e kufizuar apo e paku¬fi¬zuar?
    Nėse thua se ėshtė e kufizuar, do tė tė thuhet se ajo vijė ėshtė ndėrmjet dy pafundėsive. Prandaj si mund tė jetė e kufizuar? E nėse thua se ėshtė e pakufizuar, e merr pėrgjigjen se ajo ėshtė vijė e cila i bashkon dy pika (B, B), prandaj si mund tė jetė e pakufizuar?
    Pra, ajo ėshtė e kufizuar dhe e pakufizuar, e kjo ėshtė kundėrthėnie!
    Pra, ėshtė vėrtetuar se mendja humb baraspeshėn (ērregullohet tė perceptuarit e saj) kur bėn pėrpjekje qė tė gjykojė mbi tė pakufizuarėn, njėlloj siē bie nė kundėrthėnie absurde kur tė gjurmon mbi atė qė nuk ka fund – pafun¬dėsinė.
    Mendja, pra, nuk ėshtė nė gjendje qė tė gjykojė, e as qė ėshtė i drejtė gjykimi i saj, pėrveē se mbi sendet e kufi¬zuara materiale. Ndėrsa sa i pėrket asaj qė ėshtė jashtė kufijve tė materiales, apo tė padukshmes - botės metafizike, mendja mbi tė nuk mund tė gjykojė. E ajo qė e ka vėrtetuar Kanti, e para tij edhe ulemaja jonė, gjendet nė librin Sher¬hul-Mevakif nga Sejjidi, mesazhi El-Meksadul-Esna nga Gazaliu dhe nė librat tjerė tė dogmatikės.

    PARIMI I GJASHTĖ

    Tė gjithė njerėzit, edhe besimtarėt edhe pabesim¬ta¬rėt, ata tė cilėt janė rritur nė shtėpitė e ibadetit (adhurimit), nė xhamia dhe kisha, apo tė edukuarit nė strehimoret e amoralit dhe rezillėqeve, kur i godet ndonjė fatkeqėsi e madhe - katandisje fati, nga e cila humbin durimin dhe nuk gjejnė ilaē, nuk kėrkojnė ndihmė dhe mbrojtje nė asnjė nga kėto krijesa, por kėrkojnė ndihmė dhe strehim te fuqia e cila ėshtė prapa atyre krijesave, fuqia tė cilėn nuk e shohin, por nė shpirtra dhe zemra e ndiejnė ekzistimin, madhėsinė dhe lartmadhėrinė e Tij.
    Kjo i ndodh njė numri tė madh tė nxėnėsve dhe studentėve nė ditėt e provimeve, si dhe shumė tė sėmurėve kur dhembjet iu shtohen dhe mjeku bėhet i paaftė pėr ta. Tė gjithė i kthehen Zotit tė tyre dhe i pėrkushtohen Atij me adhurim. Pra, a keni pyetur ndonjėherė se ē'ėshtė shkaku i kėsaj dhe tė ngjajshmės me kėtė? Si e dimė ne qė ndonjėri i cili bie nė vėshtirėsi i kthehet All-llahut tė Madhėrishėm? Tė gjithėve na kujtohen ditėt e luftės sė kaluar dhe asaj tė parės, se si njerėzit iu kanė kthyer fesė duke kėrkuar stre¬him tek All-llahu i Madhėrishėm. Komandantėt dhe epro¬rėt janė drejtuar kah tempujt dhe e kanė orientuar ushtrinė nė namaz - lutje.
    Kam lexuar nė revistėn El-Muhtar artikullin e pėr¬kthyer nga njė revistė tjetėr, tė botuar nė ditėt e luftės, nga njė i ri - parashutist (nė kohėn kur parashutistėt dhe aterimet kanė qenė diē e re), i cili tregon ndodhinė e tij, ku ai thotė se ėshtė rritur nė shtėpi nė tė cilėn askush nga anėtarėt e saj nuk e kanė pėrmendur Zotin, e as qė Atij iu kanė lutur - falur. Ka mėsuar nė shkolla nė tė cilat nuk ka pasur orė mėsimi fetar e as mėsues besimtarė, dhe se ėshtė edukuar me edukatė materialiste (laike), apo mė mirė thėnė, ashtu siē edukohet kafsha, e cila nuk di tjetėr pėrveē ushqimit, pijes dhe mbarėsimit. Mirėpo kur ėshtė lėshuar herėn e parė me parashutė, duke e parė veten se si bie, para se parashuta tė ketė filluar tė hapet, ai kishte filluar tė lutet me gjithė zemėr: “O Zot, o Krijuesi im!”, duke u ēuditur nga i erdhi ky besim.
    E bija e Stalinit, e cila ėshtė rritur dhe edukuar nė vorbullė tė mosbesimit, para disa kohe i ka botuar memoa¬ret e veta nė tė cilat pėrmend se si i ėshtė kthyer besimit, edhe vet duke iu ēuditur kėsaj kthese. Mirėpo nė kėtė nuk ka kurrfarė ēudie, sepse besimi nė ekzistimin e All-llahut tė Madhėrishėm ėshtė diē qė ėshtė e fshehur nė ēdo shpirt. Ajo ėshtė natyrshmėri - njė nga instinktet esenciale njerė¬zore, siē ėshtė p.sh. instinkti seksual, e njeriu ėshtė kafshė e cila beson.
    Megjithėkėtė, kėtė natyrshmėri njerėzore ndonjė¬herė e mbulojnė epshet, dėshirat, pasionet dhe nevojat ma¬teriale jetėsore, e kur ta tronditin tmerret, rreziqet dhe vėsh¬ti¬rėsitė ai hedhė nga vetja atė mbulesė dhe paraqitet besimi. Pėr kėtė shkak ai i cili nuk beson quhet kafir, kurse nė gjuhėn arabe fjala kafir ka kuptimin: “Ai i cili mbulon”. Ėshtė interesante se mbėshtetjen e kėsaj ideje e kam gjetur nė dy deklarata, tė largėta mes veti sipas kohės, hapėsirės, kushteve dhe qėllimit, mirėpo tė njėjta sipas kuptimit.
    Deklaratėn e muslimanes sė njohur, tė devotshmes Rabije El-Adevijes, dhe deklaratėn e shkrimtarit tė njohur francez, ateistit Anatoll Fransoa, i cili pėr shkakun e ateiz¬mit dhe mosbesimit tė vet thotė: “Njeriu bėhet besimtarė kur si rezultat i analizės sė urinės i paraqitet se ka sė¬mun¬d¬jen e sheqerit (nė kohėn kur insulini nuk ka qenė i njo¬hur)...” Ndėrsa Rabijes i ėshtė thėnė: “Filani ka sjellur njė mijė dėshmi mbi ekzistimin e All-llahut tė Madhėrishėm”, kurse ajo nė kėtė ėshtė buzėqeshur dhe ka thėnė: “Mjafton njė dėshmi.” E pyetėn: “Cila ėshtė ajo?” Nė ēka u pėrgjigj: “Sikur tė udhėtoje i vetmuar nėpėr shkretėtirė, e nė njė mo¬ment tė rrėshqet kėmba dhe bie nė njė bunar nga i cili nuk je nė gjendje tė dalėsh, ēka do tė bėjė atėherė?” Bashkė¬bi¬seduesi i saj tha: “Do tė thėrrisja: O Zot...”, “Kjo ėshtė dėshmia”, iu pėrgjigj Rabija.
    Besimi nė All-llahun e Madhėrishėm ėshtė nė thellė¬sinė e shpirtit tė ēdo njeriu. Kjo ėshtė e vėrteta tė cilėn ne muslimanėt e njohim, sepse All-llahu i Madhėrishėm na ka lajmėruar se besimi - imani ėshtė natyrshmėri (instinkt) me tė cilėn i ka krijuar njerėzit. Kėtė tė vėrtetė evropianėt mė vonė e kanė zbuluar. Dirkemi, profesor i njohur francez i filozofisė, e ka shkruar librin nė tė cilin thekson se besimi nė ekzistimin e Zotit ėshtė e vėrtetė e qartė - aksiomė. Ėshtė e pamundur qė njeriu tė jetojė dhe tė vdesė duke mos menduar mbi Zotin e kėsaj gjithėsie. Mirėpo ndoshta ka qenė mendjeshkurtėr dhe nuk ka arritur gjer te Perėndia e vėrtetė, por ka adhuruar gjėrat tjera pėrveē Tij, duke konsi¬deruar se ata janė zot apo e afrojnė te Zoti.
    E kur tė ndodh diē e re, kur del ndonjė telashe dhe vie ēasti i rrezikut, ai i kthehet tė vetmit Zot, All-llahut tė Madhėrishėm dhe i hedhė zotėrat e rrejshėm. Mushrikėt e fisit Kurejsh kanė adhuruar Hubelin, Latin dhe Uzatin, gurėt dhe statujat. Hubeli ėshtė statujė nga voska e kuqe, tė cilėn e ka sjellur Amėr ibn Luhajj nga Siria, nga Shami. I kanė thėnė se ėshtė zot i madh dhe i fuqishėm, e kur e mori dhe e vuri mbi deve, rrugės i ra dhe dora e kėsaj statuje u bė copė e grimė, prandaj ia bėnė njė dorė tjetėr nga ari. “Zot” tė cilit iu thye dora! Por edhe krahas kėsaj e kanė adhu¬ruar! E kanė adhuruar nė momentet e rehatisė dhe sigurisė, kurse kur lundronin nėpėr det dhe kur valėt shqe¬tėsoheshin (turbulloheshin), duke paralajmėruar fantaz¬mėn e pėrmbyjtjes, nuk kanė thirrur: “O Hubel”, por: “O All-llah.”
    Kjo ėshtė e dukshme edhe sot me rastin e anije thyer¬jeve, gjatė shpėrthimit tė zjarrit, me rastin e rrezikut apo keqėsimin e sėmundjes, ti atėherė do t’i shohish ateistėt se si i kthehen fesė!
    Pėrse? Pėr shkak se besimi ėshtė insinkt, dhe defini¬cioni mė i plotė pėr njeriun ėshtė se “ai ėshtė kafshė reli¬gjioze”. Shikoni kėta materialistė - pabesimtarė kur t’iu vie vdekja! A mendoni se Marksi dhe Lenini kur e kanė parė vdekjen (janė bindur nė arritjen e saj) kanė thirrur mjetet prodhuese tė cilat i kanė adhuruar, apo kanė thirrur All-llahun? Bėhuni tė bindur se nuk kanė vdekur para se t’i jenė lutur Zotit, por atėherė kur lutja nuk bėnė dobi. Edhe Faraoni ka bėrė tirani dhe mendjemadhėsi duke folur:
    “Unė jam mė i madhi zot i juaji”, ndėrsa kur e pėrfshiu atė pėrmbysja tha: “Besova se nuk ka Hyjni tjetėr pos Atij qė i besuan beni israilėt (izraelitėt)...” (Junus: 90)
    Nė simpatinė e dashurisė tė cilėn e ndien i dashu¬rua¬ri qėndron argumenti se besimi ėshtė natyrshmėri – ins¬tinkt te njerėzit (shpirtėrat e tyre). Dashuria ndaj All-llahut ėshtė fotografi e zvogėluar e besimit, si dhe njė nga format e ibadetit.
    Francezėt, pasi qė mes tyre kishte dominuar lėnia e fesė, fjalėn “adhurim” e kanė pėrdorur pėr dashurinė. Nė kėtė i kanė pasuar edhe disa nga ne, tė cilėt janė evropia¬ni¬zuar, kėshtu qė nė bisedat e tyre filluan tė flisnin: “E do dhe e adhuron” dhe “e ka dashuruar deri nė adhurim”, e kjo nuk do tė thotė asgjė tjetėr, vetėm se adhurimi ėshtė manifestim natyral i besimit nė Zotin, ndėrsa dashuria njėra nga format e besimit.
    I dashuruari i nėnshtrohet tė dashurit tė vet dhe i zbaton tė gjitha dėshirat e tij, ngjashėm vepron edhe besim¬tari ndaj All-llahut tė Madhėrishėm (i nėnshtrohet dhe i zbaton urdhėrat e Tij). I dashuruari nuk ēanė kokėn dhe nėse tė gjithė njerėzit hidhėrohen nė tė, vetėm qė ai tė cilin e do tė jetė i kėnaqur me tė. I njėjtė ėshtė edhe rasti i besim¬tarit me All-llahun e Madhėrishėm. Nuk i vė veshin hidhė¬rimit tė gjithė njerėzve, vetėm qė Ai tė jetė i kėnaqur me tė. I dashuruari i frikėsohet tė dashuruarit tė vet, i frikėsohet hidhėrimit tė tij dhe ėshtė i kėnaqur me tėrė atė qė rrjedh nga ai. Pra, dashuria (tė dashuruarit) ėshtė dėshmi se besi¬mi - imani ėshtė instinkt natyror te njerėzit.


    TĖ Kufizuarit Terminologjik

    --------------------------------------------------------------------------------

    Atė qė e kemi thėnė mė parė nuk do tė thotė se dashuria ndaj All-llahut tė Madhėrishėm ėshtė e njėjtė sikur dashuria ndaj personit tė dashuruar. Jo, sepse i dashuruari i nėnshtrohet tė dashurit tė vet dhe i frikohet, ėshtė i kėnaqur me sjelljet e tij dhe i jep pėrparėsi kėnaqėsisė sė tij pėr shkak tė kėnaqėsisė tė cilėn e ndien, sepse ai nė tė e do vetveten. E sikur, pėr shembull, Lejlėn ta kishte kapluar rrebulli (sėmundje e lėkurės sh.p.) dhe t’ia kishte shėmtuar fytyrėn, hundėn apo sytė, Mexhnuni nuk do t’i afrohej, e as qė do tė ndiente pėrmallim pėr tė. Madje do tė ikte dhe do tė largohej prej saj. Ky ėshtė dallimi nė mes dashurisė ndaj krijesės dhe Krijuesit.
    Kėto janė dy dashuri tė ndryshme, mirėpo gjuhėt njerėzore, pėr shkak tė ngushtėsisė dhe paaftėsisė sė tyre qė tė pėrfshijnė kuptimet shpirtėrore, pėrdorin tė njėjtėn shprehje pėr shumė kuptime. Kėshtu kur themi: “Filani i don pamjet kodrinore”, “filani e don historinė”, “filani e don orizin me mish”, ndėrsa “prindi e don fėmijėn e vet”, “Mexhnuni e don Lejlėn”, ndėrsa “besimtari e don All-llahun e Madhėrishėm”, ēdonjėra nga kėto dashuri dallohet nga tjetra. Shembulli i kėsaj ėshtė edhe fjala “bukuri”. Ky ėshtė njė nocion, ndėrsa ne e pėrdorim nė njė mijė kuptime. Nė kėtė bėjnė pjesė edhe fjalėt tona: “All-llahu dėgjon dhe sheh” dhe “filan njeriu dėgjon dhe sheh”, me fjalė tjera, nuk ėshtė i shurdhėr, e as i verbėr, mirėpo tė dėgjuarit dhe tė pamurit e Tij nuk ėshtė i ngjashėm dėgjimit dhe shikimit tė robit (njeriut), sepse All-llahu i Madhėrishėm nuk i pėrngjan asnjėrės nga krijesat, e as qė Atij i pėrngjet diē, dhe tė gjitha ajetet qė flasin mbi cilėsitė (sifatet) e All-llahut tė Madhėrishėm janė tė pėrmendura nė kėtė kuptim. All-llahut tė Madhėrishėm asgjė nuk i pėrngjanė.

    PARIMI I SHTATĖ

    Parimi i shtatė ėshtė qė, njeriu me intuitė ndien se kjo botė materiale nuk ėshtė e tėra qė ekziston dhe se prapa kėsaj fshihet bota e panjohur shpirtėrore, duke i vėrejtur reflekset tė cilat nė tė e dėrgojnė. Kjo pėr shkak se njeriu e sheh se kėnaqėsitė materiale janė jetėshkurtėra (tė kufizuara), ashtu qė kur ta realizojė qėllimin dhe ta arrijė kufirin kėnaqėsia pushon tė jetė kėnaqėsi dhe shndėrrohet nė “shprehi”, ashtu qė zhduket ėmbėlsia dhe mrekullia e saj dhe bėhet si anekdotat e mėsuara pėrmendsh apo si ndonjė tregim i vjetėr.
    I varfėri shikon veturėn e tė pasurit e cila kalon pranė tij dhe shikon vilėn e tij pranė sė cilės qėndron, dhe mendon nė vete se e tėrė bota do tė ishte e tij sikur tė posedonte diē tė tillė, mirėpo atėherė kur kjo do tė bėhej e tij, ai nuk do tė ndiente atė ėndje dhe kėnaqėsi. I dashuruari e kalon tėrė natėn pa gjumė, duke imagjinuar mbi takimin me tė dashurėn, duke menduar se tėrė kėnaqėsitė e dunjallėkut janė nė dashurinė ndaj saj, e kur e marton atė qė e ka dashur dhe kalojnė dy vite nė martesė, treten tė gjitha ato shpresa, shuhen kėnaqėsitė dhe nga ato i mbesin vetėm kujtimet. I sėmuri lėngon nga sėmundja dhe vuan duke pėrfytyruar se e tėrė kėnaqėsia ėshtė nė shėrim dhe kalimin e dhembjeve, e kur t’i kthehet shėndeti dhe harron ditėt e sėmundjes, nuk sheh mė nė shėndet asgjė nga ato kėnaqėsi qė i pėrfytyronte. I riu e dėshiron me gjithė shpirt “famėn”, duke u gėzuar kur ndonjė radio - stacion e kumton emrin e tij apo ndonjė gazetė fotografinė e tij, e kur tė arrinė famėn dhe kur emri dhe personaliteti i tij tė dėgjohet, fama i bėhet gjė e rėndomtė.
    Mandej ndodh qė njeriu ta dėgjojė melodinė nė natėn e qetė, tė cilėn e kėndon kėngėtari i dashur pėr tė, ashtu qė e mallėngjen nė thellėsi tė shpirtit dhe e ngrit nė botėn shpirtėrore. Ose lexon rrėfimin nga shkrimtari i shkathėt dhe e ndien sikur ai e udhėheq rrugėve tė botės magjepse, nė tė cilėn pėrveē mrekullive ka edhe poezi e aromė, e kur rrėfimi tė pėrfundon, ndien sikur ka qenė nė ėndrrėn e ėmbėl tė mallėngjyer nga e cila ėshtė zgjuar, kot duke tentuar qė t’i kthehet ėmbėlsisė dhe joshjes sė saj.
    I pėrjeton momentet e njohjes - zbulimit kur shpirti pastrohet pėrmes tė menduarit dhe pėrsiatjes duke u liruar nga presioni i materies, ashtu qė nė krihet e pastėrtisė dhe pavarėsisė ngritet deri sa nuk arrin te kufiri prej tė cilit e sheh Tokėn dhe atė qė gjendet nė tė aq tė imėt sa qė nuk meriton shikimin, pėr shkak se ndien kėnaqėsi shpirtėrore dhe ėndje sė cilės nuk i ėshtė e barabartė kėnaqėsia e ushqimit tė cilėn e ndien i urituri, as kėnaqėsia tė cilėn e ndien dorėshliri ndaj tė pafatit, e as kėnaqėsia e pasurisė dhe autoritetit pėr varfėnjakun e mjerė.
    Shpirti vazhdimisht pretendon dhe synon atė, botėn mė tė lartė shpirtėrore, botėn e panjohur nga e cila ka tė njohura vetėm kėto reflektime, tė cilat shpėrndahen para se t’i paraqiten, i humbin dhe i zhduken kėto momente tė kėndshme - fryma freskuese, tė cilat shkapėrderdhen para se tė paraqiten. Atėherė kupton se kėnaqėsitė materiale janė jetėshkurtėra, se kėnaqėsitė shpirtėrore janė me vėllim mė tė madh se ato materiale, dhe se lėnė gjurmė mė tė thella nė shpirt. Siē bėhet thellė i bindur (nėpėrmjet intuitės, e jo dėshmisė racionale) se kjo jetė materiale nuk ėshtė e tėra qė ekziston, dhe se bota e panjohur, e fshehur pas botės sė materies, ėshtė e vėrtetė ekzistuese pėr tė cilėn shpirtėrat mallėngjehen, duke u pėrpiqur qė tė ngjiten tek ajo, por nga kjo e pengon ky trup i dendur i cili nuk e lejon qė lirisht tė fluturojė kah ajo (bota shpirtėrore). Ky ėshtė argumenti psikologjik mbi ekzistimin e botės tjetėr.

    PARIMI I TETĖ

    Besimi nė ekzistimin e botės tjetėr ėshtė rezultat i domosdoshėm i besimit nė ekzistimin e All-llahut tė Madhėrishėm. Shpjegimi i kėsaj ėshtė se, All-llahu i Madhėrishėm ėshtė i drejtė, e i Drejti nuk lejon dhunėn, dhe as qė e lė tiranin pa dėnim, sikur qė nuk e lė tė shkelurin pa drejtėsi. Megjithatė, ne nė kėtė botė shohim ata tė cilėt jetojnė dhe vdesin si mizorė - e nuk dėnohen, dhe ata tė cilėt jetojnė e vdesin si tė shkelur - pa drejtėsi. E ēka do tė thotė kjo? Dhe si ndodhė kjo pranė ekzistimit tė Zotit tė Madhėrishėm dhe drejtėsisė sė Tij? Kjo jep tė kuptosh se “bota e ardhme”, nė tė cilėn bamirėsi do tė shpėrblehet ndėrsa mėkatari tė dėnohet, ėshtė e domosdoshme.
    “Tregimi” nuk mbaron me pėrfundimin e kėsaj bote, sepse, sikur nė TV tė shfaqej ndonjė film, e tė ndėrpritet nė mes tė shfaqjes dhe tė kumtohet se filmi ka “pėrfunduar”, askush nga shikuesit nuk do tė besonte nė kėtė, dhe do tė thėrrisnin: “Ēka ka ngjarė me heroin”? Ku ėshtė mbarimi i tregimit? Ata presin nga autori qė tregimin ta realizojė deri nė fund dhe tė nxjerrė nė shesh pėrfundimin e heronjėve tė tij. E tillė ėshtė gjendja me Krijuesin e njerėzve. E si, pra, njeriu i menēur tė besojė se “tregimi i jetės” pėrfundon me vdekje. Si, kur llogaria ende nuk ėshtė rregulluar, e as tregimi nuk ėshtė plotėsuar? Andaj mendja bėhet thellė e bindur se ky kozmos ka Zotin e vet, dhe se pas kėsaj bote ėshtė ahireti - bota e ardhme. Se ajo botė e panjohur, njė refleks shkėlqimi tė sė cilės shpirti e ka vėrejtur nė melodinė e qetė dhe nė tregimin gjenial, dhe nė momentin e inspirimit e ka ndier erėn e saj, nuk ėshtė bota e idealit tė cilėn e ka krijuar Krijuesi i Platonit. E ka vėrejtur se kėnaqėsia mė e madhe e dunjallėkut - kėnaqėsia e marėdhėnies seksuale - nuk zgjatė mė shumė sė gjysmė minuti, dhe ka arritur deri te njohja se ajo ėshtė vetėm njė shembull i kėnaqėsive tė ahiretit. Ajo ėshtė kafshata e ushqimit tė cilėn e shijon, e nėse tė pėlqen, e blen dhe e han deri sa tė ngopesh, apo si modeli i tregtarit tė cilin e sheh, e nėse je i kėnaqur me tė, e kėrkon mallin. Me tė vėrtetė ajo kėnaqėsi ėshtė fotografia e zvogėluar (shembulli) e kėnaqėsive nė botėn tjetėr, tė cilat janė tė pėrhershme dhe nuk kanė kufij, te tė cilat ndien kėnaqėsi qė nuk shndėrrohen nė “shprehi – rėndomshmėri” si kėnaqėsitė e kėsaj bote, por amshueshėm mbesin kėnaqėsi, bėhen gjendje tė pėrhershme.
    __________________

  12. #12
    ALL DAY I DREAM ABOUT $$$
    Anėtarėsuar
    26-02-2005
    Vendndodhja
    Chicago, IL
    Postime
    5
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Koncepti i Zotit sipas shumė besimtarėve tė feve monoteiste ėshtė qė s’ka fillim dhe qė s’ka mbarim. Pėr mendimin tim tė pranosh diēka tė tillė tė vėrtetė duhet tė besosh verbėrisht sepse me njė arsyetim tė thjeshtė njerėzor ĒDO GJĖ ka fillim – pėrse zoti ose zotėrat duhet tė mos pėrfshihen nė kėtė arsyetim?
    Pėrse duhet tė ketė vetėm njė Zot (emėr i pėrveēėm) per krijimin e universit? S’mund tė kenė qenė dy ose tre ose sa tė duash ti?
    Edhe nė qoftė se pranojmė ekzistencėn e Zotit ose zotėrave, ne mund tė kemi qenė thjesht njė krijim pa vlerė ose jo perfekt sipas Zotit ose zotėrave (e them kėtė duke shikuar luftėrat, krimet ne historinė njerėzore). Kush na garanton qė Zoti ose zotėrat kujdesen pėr tokėn? Nė bazė tė kėtij arėsyetimi, Zoti ose zotėrat mund tė kenė krijuar jetė edhe nė planete tė tjera gjersa universit s’i duhet fundi. Kush na garanton qė Zoti do mė tepėr tokėn se njė planet tjetėr? Nė qoftė se Zoti ka krijuar jetė nė planete tė tjerė, sa profetė duhet tė ketė dėrguar (pėr myslimanėt dhe ēifutėt)?
    Nė qoftė se Zoti ka krijuar jetė nė planete tė tjerė, sa Jezus duhet tė jenė dėrguar qė tė shpėtojnė atė planet (pėr tė krishterėt)?
    Nė qoftė se Zoti ka krijuar jetė nė planete tė tjerė, sa ______(plotėsoje me emrin qė dėshiron duhet tė jenė dėrguar pėr ________(plotėsoje me fenė ose besimin qė ke dėshire)?
    Mendimi im ėshtė qė Zotin e ka krijuar njeriu dhe njeriu si njė qenie komplekse qė ėshtė ka krijuar fetė e ndryshme.

  13. #13
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shkencėtartėt vėrtetojnė shenjat e Zotit







    Zbulimet shkencore mbi gjithė-sinė flasin pėr ekzistencėn e Zotit. Shkenca na udhėheq nė pėrfundimin se gjithėsia ka njė Krijues, i Cili ėshtė i pėrkryer nė fuqi, urtėsi e dituri. Ėshtė feja ajo qė na tregon rrugėn pėr njohjen e Zotit. Pėr kėtė arsye, ėshtė e mundur tė thuhet se shkenca ėshtė njė metodė qė pėrdorim pėr tė njohur dhe hulumtuar mė mirė tė vėrtetat, pėr tė cilat bėn fjalė feja.

    Megjithatė, nė ditėt e sotme, disa nga shkencėtarėt qė flasin nė emėr tė shkencės mbajnė njė qėndrim plotėsisht tė ndryshėm. Sipas pikėpamjes sė tyre, zbulimet shkencore nuk e pėrfshijnė krijimin e Zotit. Pėrkundrazi, ata kanė formuar njė konceptim ateist tė shkencės, duke deklaruar se nuk ėshtė e mundur tė arrihet tek Zoti nėpėrmjet tė dhėnave shkencore. Shkurt, ata pretendojnė se feja dhe shkenca janė dy nocione nė kundėrshtim me njėra-tjetrėn.

    Nė tė vėrtetė, kjo mėnyrė e tė kuptuarit tė fesė ėshtė tejet e re. Deri pak shekuj mė parė, shkenca dhe feja nuk mendoheshin kurrė tė pėrplaseshin me njėra-tjetrėn dhe shkenca pranohej si njė metodė pėr tė provuar ekzistencėn e Zotit. I ashtuquajturi konceptim ateist i shkencės lulėzoi vetėm pasi filozofitė materialiste dhe pozitiviste u shtrinė nė botėn e shkencės nė shekujt e 18-tė dhe 19-tė.

    Pasi Ēarls Darvin prezantoi Teorinė e Evolucionit mė 1859, qarqe qė bartnin njė pikėpamje materialiste pėr botėn nisėn ta mbrojnė ideologjikisht kėtė teori, tė cilėn e panė si njė alternativė nė vend tė fesė. Teoria e evolucionit pretendon se gjithėsia nuk ėshtė krijuar nga njė krijues, por ka ardhur nė ekzistencė rastėsisht. Pėr pasojė, u shpall se feja ėshtė nė kundėrshtim me shkencėn. Shkencėtarėt britanikė Maikėll Baigent, Riēard Lei dhe Henri Linkoln u shprehėn kėshtu mbi kėtė ēėshtje:

    Pėr Isak Njutonin, njė shekull e gjysmė pėrpara Darvinit, shkenca nuk ishte e ndarė nga feja. Pėrkundrazi, ajo ishte njė aspekt i fesė dhe nė fund tė fundit i shėrbente e i nėnshtrohej asaj... por shkenca e kohės sė Darvinit mori formėn e saj duke u ndarė nga konteksti, nė tė cilin kishte ekzistuar mė parė dhe duke u shndėrruar nė kundėrshtare absolute dhe nė njė depozitė alternative mendimi. Si pasojė, feja dhe shkenca pushuan sė punuari nė harmoni dhe iu kundėrvunė njėra-tjetrės, ndėrsa njerėzimi u shtrėngua gjithmonė e mė tepėr tė zgjedhė mes tė dyjave.

    Sikurse thamė mė parė, e ashtuquajtura ēarje mes shkencės dhe fesė ishte tėrėsisht ideologjike. Disa shkencėtarė qė besonin me zell nė materializėm, e kushtėzuan vetveten tė argumentojnė se gjithėsia nuk ka njė krijues dhe trilluan teori tė ndryshme pėr kėtė qėllim. Teoria e evolucionit ishte mė e njohura dhe mė e rėndėsishmja ndėrmjet tyre. Edhe nė fushėn e astronomisė, gjithashtu, u zhvilluan ide si "teoria e gjendjes statike" apo "teoria e kaosit". Sidoqoftė, tė gjitha kėto teori qė mohonin krijimin u rrėzuan nga vetė shkenca.

    Sot, shkencėtarėt qė ende mbahen pas kėtyre teorive dhe kėmbėngulin nė tė mohuarit e gjithēkaje fetare, janė dogmatikė dhe fanatikė, tė vetėkushtėzuar pėr tė mos besuar nė Zot. Zoologu i famshėm dhe evolucionisti anglez Watson e pranon kėtė dogmatizėm ndėrsa sqaron se pėrse ai dhe kolegėt e tij e pranojnė teorinė e evolucionit:

    Teoria e Evolucionit ėshtė njė teori e pranuar universalisht, jo pėr arsye se mund tė provohet si e vėrtetė pėrmes argumentimit tė arsyeshėm e koherent, por sepse alternativa e vetme: krijimi i veēantė, ėshtė krejtėsisht i pabesueshėm.

    Ajo qė Watson kupton me "krijim tė veēantė" ėshtė krijimi hyjnor. Sikurse pohon, ky shkencėtar e sheh atė si tė "papranueshėm". Po pėr ē'arsye? Pėr arsye se kėshtu imponon shkenca? Nė tė vėrtetė, shkenca nuk imponon diēka tė tillė. Pėrkundrazi, shkenca provon tė vėrtetėn e krijimit. E vetmja arsye, pėr tė cilėn Watson e sheh kėtė tė vėrtetė si tė papranueshme ėshtė se ai e ka kushtėzuar vetveten pėr ta mohuar ekzistencėn e Zotit. Tė gjithė evolucionistėt e tjerė i pėrkasin kėtij qėndrimi.

    Evolucionistėt nuk mbėshteten nė shkencė, por nė filozofinė materialiste. Ata e shtrembėrojnė shkencėn qė tė pėrputhet me kėtė filozofi. Njė gjenetist dhe evolucionist i njohur i universitetit tė Harvardit, Richard Levontin, e pranon kėtė tė vėrtetė:

    Nuk ėshtė puna se metodat apo institucionet e shkencės, nė ndonjė mėnyrė, na shtrėngojnė tė pranojmė njė shpjegim material tė botės sė dukurive, por pėrkundrazi, ne jemi tė detyruar pėr shkak tė pranimit tonė "a priori" tė shkaqeve materiale pėr tė krijuar njė aparat hulumtimi dhe njė grupim konceptesh qė prodhojnė shpjegime materiale, pavarėsisht se sa kundėr intuitės mund tė jenė, pavarėsisht se sa mistifikues mund tė ngjajnė. Pėr mė tepėr, materializmi ėshtė absolut, kėshtuqė ne nuk mund tė lejojmė Kėmbėn Hyjnore tė shkelė nė prag.

    Nga ana tjetėr, sot, njėlloj si nė historinė e shkuar, ka shkencėtarė qė, si kundėrshtarė tė kėtij grupi materialist dogmatik, pohojnė ekzistencėn e Zotit dhe e shohin shkencėn si njė mėnyrė pėr ta njohur Atė. Disa prirje tė zhvilluara nė SHBA si "Kreacionizmi" apo "Projektimi Inteligjent" argumentojnė nėpėrmjet provave se tė gjitha qeniet e gjalla janė krijuar nga Zoti.

    Kjo na tregon se si shkenca dhe feja nuk janė burime tė kundėrta informacioni, por, pėrkundrazi, shkenca ėshtė metoda qė pohon tė vėrtetat absolute tė siguruara nga feja. Pėrplasja mes fesė dhe shkencės mund tė jetė e vėrtetė pėr disa besime qė mishėrojnė shumė elementė bestytnish krahas burimeve hyjnore. Sidoqoftė, kjo ėshtė jashtė diskutimit pėr Islamin qė mbėshtetet vetėm nė shpalljen e pastėr tė Zotit. Pėr mė tepėr, Islami mbėshtet kėrkimet shkencore dhe shpall se hulumtimi i gjithėsisė ėshtė njė mėnyrė pėr tė njohur krijimin e Zotit. Vargu i mėposhtėm nga Kurani trajton njė ēėshtje tė tillė:

    A nuk e kanė parė qiellin mbi ta, si e kemi ndėrtuar e zbukuruar? Nė tė nuk mund tė gjesh asnjė tė ēarė! Tokėn e kemi shtrirė dhe kemi vendosur nė tė male tė qėndrueshme dhe kemi bėrė qė ajo tė nxjerrė bimė tė mrekullueshme nė ēift. Nga qielli zbritėm ujė tė bekuar, me tė cilin rrisim kopshte e drithė pėr t'u korrur dhe pemė tė larta hurmash, me vile tė vendosura njėra mbi tjetrėn. (Sure Kaf, 6-7, 9-10)

    Sikurse lėnė tė kuptohet vargjet e mėsimpėrme, Kurani i nxit gjithmonė njerėzit tė mendojnė, tė arsyetojnė dhe tė hulumtojnė gjithēka nė botėn ku jetojnė. Pėr arsye se shkenca mbėshtet fenė, ajo e shpėton individin nga padituria dhe e bėn atė tė mendojė nė mėnyrė mė tė ndėrgjegjshme.

    Ajo e hap botėn e mendimit tė njeriut dhe e ndihmon tė prekė shenjat e dukshme tė krijimit tė Zotit nė natyrė. Fizikanti gjerman Maks Plank shkruan:

    "Kushdo qė ėshtė marrė seriozisht me punė shkencore tė ēdo lloji e kupton se nė hyrjen e portave tė tempullit tė shkencės janė shkruar fjalėt: Duhet tė kesh besim! Kjo ėshtė njė cilėsi, pa tė cilėn shkencėtari nuk mund t'ia dalė mbanė."

    Ekzistenca e gjithėsisė dhe e qenieve tė gjalla nuk mund tė shpjegohet pėrmes rastėsive. Shumė shkencėtarė qė kanė lėnė gjurmė nė botėn e shkencės e kanė pohuar dhe e pohojnė kėtė tė vėrtetė tė madhe.

    Sa mė shumė qė njerėzit mėsojnė pėr gjithėsinė, aq mė i madh bėhet admirimi i tyre pėr sistemin e saj tė pėrkryer. Ēdo hollėsi e re e zbuluar mbėshtet krijimin nė mėnyrė tė padiskutueshme.

    Shumica dėrrmuese e fizikantėve bashkėkohorė pranojnė tė vėrtetėn e krijimit, ndėrsa kemi hyrė nė shekullin e 21-tė. David Darling, gjithashtu, pohon se as koha, as lėnda, as energjia, as edhe njė njollė a vrimė nuk ka ekzituar nė fillim. Njė lėvizje e shpejtė dhe e lehtė, njė dridhje dhe njė fluks i thjeshtė. Darling pėrfundon duke thėnė se kur kapaku i kėsaj kutie kozmike u hap, fijet e mrekullisė sė krijimit u shfaqėn mes saj.

    Pėrveē kėsaj, dihet tashmė se thuajse tė gjithė themeluesit e degėve tė ndryshme tė shkencės besonin nė Zotin dhe nė librat e Tij hyjnorė. Fizikantėt mė tė mėdhenj nė histori, Njutoni, Faradei, Kelvini e Maksuelli janė vetėm disa nga shembujt. Nė kohėn e fizikantit tė madh, Isak Njutonit, shkencėtarėt besonin se lėvizjet e trupave qiellorė dhe planetėve mund tė shpjegoheshin pėrmes ligjesh tė ndryshme. Njutoni, megjithatė, besonte se krijuesi i tokės dhe i hapėsirės ishte i njėjtė, prandaj dhe, sipas tij, lėvizjet e tyre duheshin shpjeguar pėrmes ligjeve tė njėjtė. Ai thoshte:

    Ky sistem kaq i bukur i diellit, planeteve e kometave mund tė ruajė vazhdimėsinė vetėm nėn urdhėrat dhe zotėrimin e njė Qenieje tė ditur e tė fuqishme. Kjo Qenie qeveris gjithēka, jo si shpirt i botės, por si Zot mbi gjithēka, pėr llogari tė pushtetit tė Vet. Ai e meriton tė quhet Zoti, Sunduesi i Gjithėsisė.

    Siē dihet, mijėra shkencėtarė qė kanė bėrė kėrkime nė fushat e fizikės, matematikės dhe astronomisė qė nga Mesjeta, janė nė njė mendje me idenė se gjithėsia ėshtė krijuar nga njė Krijues i vetėm dhe gjithmonė pėrqendrohen nė tė njėjtėn pikė. Themeluesi i astronomisė fizike, Kepler, deklaroi besimin e tij tė fuqishėm nė Zot nė njė nga libart e tij, ku shkruan:

    Pėrderisa ne, astronomėt, jemi priftė-rinjtė e mė tė lartit Zot nė lidhje me librin e natyrės, na takon tė mendojmė jo pėr lavdinė e mendjeve tona, por, mbi tė gjitha, pėr lavdinė e Zotit. (Dan Graves, Scientists of Faith, 51)

    Fizikanti i madh, Uilliam Tomson (Lord Kelvin), qė themeloi termodinamikėn nė njė bazė formale shkencore, gjithashtu e besonte Zotin. Ai i ishte kundėrvėnė fuqishėm teorisė sė evolucionit tė Darvinit dhe e kishte mohuar plotėsisht atė. Nė vitin 1903, pak kohė para vdekjes, ai deklaroi nė mėnyrė tė palėkundur se "nė lidhje me prejardhjen e jetės, shkenca... pohon pozitivisht fuqinė krijuese."

    Njė nga profesorėt e fizikės nė universitetin e Oksfordit, Robert Mateus, deklaron tė njėjtin fakt nė librin e tij, botuar nė vitin 1992, ku sqaron se molekulat e ADN-sė janė krijuar nga Zoti. Mateus thotė se tė gjithė stadet vijojnė nė harmoni tė pėrkryer nga njė qelizė e vetme deri te njė foshnje e gjallė, mė pas te njė fėmijė i vogėl dhe sė fundi te njė adoleshent. Tė gjitha kėto ngjarje mund tė shpjegohen vetėm pėrmes njė mrekullie, sikurse nė tė gjitha stadet e tjera tė biologjisė. Ai shtron pyetjen se si mundet njė organizėm kaq i pėrkryer e i ndėrlikuar tė lindė nga njė qelizė e thjeshtė dhe e vetme dhe se si mund tė krijohet njė NJERI madhėshtor nga njė qelizė mė e vogėl se pika e njė i-je.

    Ai arrin nė pėrfundimin se kjo nuk ėshtė asgjė mė pak se njė mrekulli.

    Disa shkencėtarė tė tjerė qė pranojnė se gjithėsia ėshtė krijuar nga njė Zot dhe qė janė tė njohur e vlerėsuar pėr zbulimet apo punimet e tyre janė:

    Robert Boil
    (babai i kimisė bashkėkohore)

    Iona Uilliam Peti
    (i njohur pėr studimet e tij mbi statistikat dhe ekonominė bashkėkohore)

    Maikėll Faradei
    (njė nga fizikantėt mė tė mėdhenj tė tė gjitha kohėrave)

    Gregori Mendel
    (babai i gjenetikės; ai zhvlerėsoi Darvinizmin me zbulimet e tij nė shkencėn e gjenetikės)

    Lui Paster
    (emri mė i madh nė bakteriologji; ai i shpalli luftė Darvinizmit)

    Xhon Dalton
    (babai i teorisė atomike)

    Paskali
    (njė nga matematikanėt mė tė spikatur)

    Xhon Rei
    (emri mė i rėndėsishėm nė historinė natyrore britanike)

    Nikolaus Steno
    (stratigraf i famshėm qė hulumtoi shtresat e tokės)

    Karolus Lineus
    (babai i klasifikimit biologjik)

    Xhorxh Kuvier
    (babai i anatomisė krahasuese)

    Mathju Mauri
    (babai i oqeanografisė)

    Tomas Anderson
    (njė nga pionierėt nė fushėn e kimisė organike).

  14. #14
    [Familja] 1po1 [H][P][D] Maska e episodestory
    Anėtarėsuar
    18-10-2004
    Vendndodhja
    Ne Fund Te Botes.South Africa(Menja Ne Elbasan)
    Mosha
    28
    Postime
    349
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Talking :)

    Kurani Eshte Libri i Fundit i Zbritur Ne Toke Nga Zoti.Ai Lıber Nuk Ka Ndryshuar Qe Ne Ate Kohe Deri Me Sot As Dhe Nje Shkronje.Kurse Bibla Ne Cdo Dore Te Njeriut Qe Kalonte Ndryshohej.Ne Kohen E Hazretit LUT Ne Popullin E Tij Ka Pasur Shume Jobesimtare.Dhe Ne Vendin Qe İshin Shtepite E Atyre Jobesimtareve Toka U Ul Dhe U be Nje Grope Shume E Madhe.
    Qe Ne Ate Kohe Ne KURAN Shkruhej Qe Bızantinet Do Te fıtonin Me Nje POpull Tjeter (Ne Vendin Me Te Ulet Te Tokes.)Dhe Ata Fıtuan Ne Ate Vend Ku Ishte Ajo Gropa E Madhe.Pra KURANİ E Ka Thene Kete Qe Para Shume Vjetesh.
    Dhe Tanı Ne Keto Koherat E vona Shkencetaret E Kane Zbuluar Qe Vendı Me I Ulet Ne Toke Eshte Ajo Grope.
    Kuranı Thote Qe Toka Ka Shtate Shtresa.Shkencetaret E Kane Zbuluar kete Shume Vone Mbas Kuranıt.
    Ec Ta Vdeksha AP0ST0LI [H][P][D]

  15. #15
    [Familja] 1po1 [H][P][D] Maska e episodestory
    Anėtarėsuar
    18-10-2004
    Vendndodhja
    Ne Fund Te Botes.South Africa(Menja Ne Elbasan)
    Mosha
    28
    Postime
    349
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Talking Edhe Pak

    Ishın Njehere Dy bektashınj Dhe Dy Mysliman.Nqs E Dını Bektashınjte Jane Ata Qe Pranojne Alıun Sı Pejgamber Jo MUHAMEDIN (A.S).Keto E Lane Njehere Per Nje Debat Kush I mbushte Mendjen Njerı Tjetrıt Do Te Kthehej Ne Ate Fe.Ky Plaku Myslıman I Tha: Dyshe Dyshe Behet Rremuje.Me Mıre Zgjıdhnı Ju nje Dhe Ne Njerın Per Debat.Ata Pranuan.Fılloı Plaku Myslıman Dhe Tha: A Ka Qene Alıu Mynafık(njerı Me Dy fytyra)?Jo Tha I Plaku bektashı
    Po Frıkacak Ka Qene? Jo Tha Bektashıu.
    I Pranonte Sahabet(shoket E Profetıt) Alıu? Jo Tha Plaku Por I Pranonte Nga E Keqa Per Sy Te Tjereve Dhe Se Kıshte Frıke Se Nuk E besonte Njerı Pastaj.
    POR TI THE QE ALIU NUK ISHTE MYNAFIK(NJERI ME DY FYTYRA)?! DHE QE NUK ISHTE AS FRIKACAK?
    Aty Ngecı Plaku Bektashı. Nuk Dınte Cte Thonte
    Myslımanı I Berı Dhe Ca Pyetje te Tjera Dhe Plaku Tjeter Bektashı Qe Degjonte Tha: UN BEHEM QE TANI MYSLIMAN.Kurse Plaku I Muhabetıt Nuk Pranoı.
    Ec Ta Vdeksha AP0ST0LI [H][P][D]

  16. #16
    Armandoboni.com Maska e White_Shadow:)
    Anėtarėsuar
    28-02-2005
    Vendndodhja
    Duke ikur ne hene per te dale nje xhiro nga MArsi me EMInene
    Mosha
    28
    Postime
    248
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Talking O destroy

    O TANO po na shkaterrove fare me keto shembuj more...........tapranofte zoti kete sakrifice qe po ben..........
    ja kalofsh mire e inshalla e mer vizen


    Ti do pyesesh se kush jam une
    CAKU jam mer
    HAJT shnet

  17. #17
    [Familja] 1po1 [H][P][D] Maska e episodestory
    Anėtarėsuar
    18-10-2004
    Vendndodhja
    Ne Fund Te Botes.South Africa(Menja Ne Elbasan)
    Mosha
    28
    Postime
    349
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Talking ashtu te lumte.

    Zoti Ekziston Edhe Pse Njeriu Nuk E Sheh.
    Njehere Ne Mos Gaboj Ka Qene Isa(a.s) Dhe Ka Thene.
    O Zot Un Dua Te Te Shikoj.
    Zoti Tha: Shikoje Ate Malin Atje.nqs Ai Mal Do Te Duroj Te Shohi Sadopak Driten Time Un Do Te Lejoj Dhe Ty Te Me Shohesh.zoti I Shfaqi Malit Nje Copez Drite Dhe Mali U Be Therrmije Te Vogla.dhe Isa(a.s) E Kupti Qe Nuk Mund Ta Shikonte. Dhe Se Syri I Njeriut Nuk Eshte Krijuar Qe Te Shohi Ate.
    Nje Njeri Nuk E Shikon Dot Djellin Ne Kohe Vere Per Maksimumi 10 Sekonda.
    Tung.
    Ec Ta Vdeksha AP0ST0LI [H][P][D]

  18. #18
    Armandoboni.com Maska e White_Shadow:)
    Anėtarėsuar
    28-02-2005
    Vendndodhja
    Duke ikur ne hene per te dale nje xhiro nga MArsi me EMInene
    Mosha
    28
    Postime
    248
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Arrow Nje korrigjim i vogel

    Nuk ishte ISai ( jezusi) ai por ishte MUSAI ( Moisiu) ai qe kerkoi prej zotit qe ta shifte ate...............

    Kujdes heres tjeter Apostol se nje gje te vogel dua nateistat e hajt ti mbash pastaj


    shnet lol

  19. #19
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-10-2004
    Vendndodhja
    Nganjehere hyj ne (nenforumet) Boten (pa)Shpirterore te disa "fetarve"
    Postime
    715
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    edhe nje propagande me shume nga hallalat

    Citim Postuar mė parė nga episodestory
    Ishın Njehere Dy bektashınj Dhe Dy Mysliman.Nqs E Dını Bektashınjte Jane Ata Qe Pranojne Alıun Sı Pejgamber Jo MUHAMEDIN (A.S).Keto E Lane Njehere Per Nje Debat Kush I mbushte Mendjen Njerı Tjetrıt Do Te Kthehej Ne Ate Fe.Ky Plaku Myslıman I Tha: Dyshe Dyshe Behet Rremuje.Me Mıre Zgjıdhnı Ju nje Dhe Ne Njerın Per Debat.Ata Pranuan.Fılloı Plaku Myslıman Dhe Tha: A Ka Qene Alıu Mynafık(njerı Me Dy fytyra)?Jo Tha I Plaku bektashı
    Po Frıkacak Ka Qene? Jo Tha Bektashıu.
    I Pranonte Sahabet(shoket E Profetıt) Alıu? Jo Tha Plaku Por I Pranonte Nga E Keqa Per Sy Te Tjereve Dhe Se Kıshte Frıke Se Nuk E besonte Njerı Pastaj.
    POR TI THE QE ALIU NUK ISHTE MYNAFIK(NJERI ME DY FYTYRA)?! DHE QE NUK ISHTE AS FRIKACAK?
    Aty Ngecı Plaku Bektashı. Nuk Dınte Cte Thonte
    Myslımanı I Berı Dhe Ca Pyetje te Tjera Dhe Plaku Tjeter Bektashı Qe Degjonte Tha: UN BEHEM QE TANI MYSLIMAN.Kurse Plaku I Muhabetıt Nuk Pranoı.
    Eshte rrene ,propagande e disa hoxhallareve ,sidomos ata vehabijt jane me te zeshmit ne keto gjera . NE QOFTE SE NUK ESHTE RRENE ATEHERE SILLNI FAKTET KETU , ku thoj bektashit se nuk e pranojn MUHAMEDIN a.s dhe se e pranojn vetem IMAM ALIUN ALLAHU QOFT I KNAQUR ME TA . rreeeenca te medhaj jeni ju

  20. #20
    [Familja] 1po1 [H][P][D] Maska e episodestory
    Anėtarėsuar
    18-10-2004
    Vendndodhja
    Ne Fund Te Botes.South Africa(Menja Ne Elbasan)
    Mosha
    28
    Postime
    349
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Talking Only_truth

    O LAL E PARA PUNES AI MUHABET ESHTE I VERTET.
    E DYTA TI DUKESH 100% QE JE BEKTASHI PER 2 ARSYE.
    a) sepse e ke kopjuar ate qe thashe un dhe ste ka pelqyer dhe e ke hedhur poshte.
    b) dukesh nga ktu ku thua qe (pranojn vetem IMAM ALIUN ALLAHU QOFT I KNAQUR ME TA)
    PASTAJ KETE E DINJNE TE GJITHE QE BEKTASHINJTE PRANOJNE IMAM ALIUN.
    JO SE MYSLIMANET NUK E PRANOJNE QE KA QENE PEJGAMBER.
    POR JU BESONI SE KURANI DUHTE TI KISHTE ZBRITUR ATIJ.
    ATE E PRANOJNE VETE KOMUNITETI BEKTASHI NE TIRANE MER DAJ.
    TUNG.
    Ec Ta Vdeksha AP0ST0LI [H][P][D]

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Mosekzistenca historike e "Muhamedit"
    Nga Qafir Arnaut nė forumin Agnosticizėm dhe ateizėm
    Pėrgjigje: 22
    Postimi i Fundit: 18-08-2014, 16:50
  2. Mosekzistenca historike e "Jezusit" dhe e "Pavlit"
    Nga Qafir Arnaut nė forumin Agnosticizėm dhe ateizėm
    Pėrgjigje: 152
    Postimi i Fundit: 29-03-2013, 13:24
  3. Ēfarė ėshtė Sufizmi?
    Nga ocean nė forumin Komuniteti bektashi
    Pėrgjigje: 42
    Postimi i Fundit: 08-02-2011, 00:00
  4. "Shpirti?"
    Nga iliria e para nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 75
    Postimi i Fundit: 08-04-2006, 12:40

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •