Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 33 prej 33
  1. #21
    kerkuesi
    Anėtarėsuar
    13-09-2002
    Vendndodhja
    ne vendin tim
    Mosha
    33
    Postime
    1,176
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shtator, rritet eksporti dhe importi

    Gjatė kėtij muaji vihet re qė eksportet kanė dominuar nė grupin “Tekstile dhe kėpucė”, gjė qė konfirmon faktin se ndėrmarrjet tekstile dhe tė lėkurė-kėpucėve janė mbizotėruese nė vendin tonė






    Orieta Zhupa / Data (05-12-2003)


    Gjatė muajit shtator ėshtė vėrejtur njė rritje e eksporteve dhe importeve nė krahasim me njė muaj mė parė. Sipas raportit tė INSTAT-it eksportet janė rritur me 93.5 pėr qind dhe importet me 14 pėr qind krahasuar me njė muaj mė parė. Kėshtu eksportet pėr kėtė muaj kanė qenė nė vlerėn e 4.771 milionė lekė, ndėrsa importet 19 milionė lekė. Deficiti tregtar gjatė kėtė muaji ėshtė 14435 milionė lekė, duke shėnuar njė rritje 0.4 pėr qind ndaj muajit tė kaluar. Tregtia me vendet e Bashkimit Europian zuri 71.9 pėr qind. Partnerėt kryesorė tregtarė edhe gjatė kėtij muaji ishin Italia dhe Greqia. Duke krahasuar tė dhėnat e kėtij muaji me tė njė muaji mė parė pėr disa nga shtetet dhe grupmallrat mė kryesore shohim se: eksporti i grupit “Prodhime druri dhe letre” u rrit 1.2 herė, “Tekstile dhe kėpucė” u rrit 1.1 herė, “Ushqime, pije, duhan” u rrit 57%, ndėrsa grupi “Produkte kimike dhe plastike” u ul me 20.5 pėr qind. Edhe kėtė muaj ka dominuar grupi “Tekstile dhe kėpucė”. Kjo situatė konfirmon edhe njėherė faktin se ndėrmarrjet me aktivitetin ekonomik tė industrisė tekstile dhe lėkurė-kėpucėve janė mbizotėruese nė vendin tonė.
    Nga ana tjetėr vėrhet se importi nga Franca, Gjermania, Britania, Italia, Greqia etj. u rrit, kurse nga Belgjika, Kroacia, Polonia, Holanda, Hungaria etj. u ul.
    Gjatė kėtij muaji eksporti me Italinė ishte 75.4 pėr qind dhe importi 29.6 pėr qind. Kurse me Greqinė eksporti ishte 12.9 pėr qind dhe importi 21.2 pėr qind.
    PAUCA SED MATURA

  2. #22
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    15-02-2003
    Vendndodhja
    UK
    Postime
    514
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ekonomia shqiptare besojs e do te marre rrugen e zhvillimit nese ne drejtimin e politikes qeveritare per ekonomine nuk eksistojne ekonomiste pularish si Arben PIRAMIDA Malaj, e perfunduar me hajdute pulash si Anastas Banania(angjeli).

    Nuk mund te pretendosh qe te zhvillohet ekonomia kur ne krye te sektorit ekonomik vendosen njeres te pasigurte per te cilet qellimi kryesor jane pasurimi i tyre, ose krijimi i monopoleve kriminale ne sektore te ndryshem ekonomik.

    Nuk mund te kesh zhvillim ekonomik kur shteti nuk eshte i fuqishem, pasi nese shtetit eshte si ai njeriu me breke neper kembe, nuk vrapon dot dhe nuk eshte ne gjendje te kerkoje llogari, apo te rregulloje sistemin fiskal, apo deficitet gje qe do te conte ne nje zhvillim te ekonomise ne vend, ketu perjashtoj tregetine mafioze, te klaneve te caktuara.

    Emigrantet apo me sakte pinjollet e hajdutave studente neper oxoforde apo diku tjeter, dalin e thone te ndalojme masen e pashkolluar klasen puntore te emigroje, pasi ata mund te punojne tek firma babait/nenes time per 200$ dollare ne muaj, kur ai mund te marre deri ne min 1000$ dollare ne muaj ne angli dhe nese punon 16 ore mund te shkoje dhe 2000 dollare. Pra eshte pak ironi.
    Pa termat ekonomike pasi ato ua leme ekonomisteve.
    Nuk ka ekonomi kur Ministria e ekonomise apo ajo e financace do te benin mire te merrnin ndonje zyre me qira ne ndertesen e FMN, apo bankes Boterore pasi per mendimin tim zyrtaret e ketyre ministrive jane thjeshte "clerk" te FMN apo bankes boterore.
    Nuk ka ekonomi kur mishi futet nga Meqedonia apo bullgaria kur ne vend ka mundesi te kete ferma dhe ka mjaft mundesi qe shqiperia te eksportoje dhe jo te importoje. Dikush do te hidhet dhe te thote jo e pamundur. Para 1982 eksportonim mish qingji ne greqi.

    Dikush do te hidhet e te thote ku te gjenden parate??

    Mik i dashur parate gjenden duke sekuestruar vilat e Tos Mafiozit e Pandeli Majkushit, me kompani. Do te thoni kthehemi ne kohen e 1946...epo kjo mushke keshtu i do drute.

    Te vendosen taksa ne produkte te cilat po bejne kerdine me fitime marramendese. Anglia importon dritherat, dhe ne supermarkatat e saj 1.5kg miell kushton 360 leke te vjetra shqiptare...si ka mundesi qe ne shqiperi cmimi per kg eshte me i larte thua valle tregtaret mafioze shqiptare paguajne me teper taksa se ne UK.

    Si zgjidhet problemi:

    te legalizohet kultivimi i canabis, te legalizohet dhe rritja e opiumit si ne afganistan, dhe pastaj hajde diskutojme dhe i marrim dhe ekspertet e fmn apo BB te diskutojme mbi impaktin qe do te kete nje gje e tille ne ekonomine shqiptare, dhe mbi te gjitha te vijne dhe ekspertet Italiane dhe te zhvillojne EKONOMI te LIRE ne shqiperi...

    Ne ate vend ka marre ferra uraten si i thone dhe duhet cuar tek hoxha ti fryje ne b.... qe te rregullohen gjerat, se me ate klase politike qe eshte dhe qe po mundohet te vije ne pushtet nje m... te madh do te rregullohet do te perfundojme si ne ate republike xhorxhiane , pasi me takimet e engjellushe Linos, ex USA ambasador qe e berri rremujen ne 1997 ..priten furtuna dhe ne albani...

    Te gjithe ata qe jane ne shqiperi mbani nje sy nga porti i durrsit , piketoni anijen, dhe .... bujrum ne angli ..punoni per veten dhe famijen tuaj, punoni per te ardhmen tuja, punoni per femijet tuaj... mbreteresha ju bekon....

  3. #23
    kerkuesi
    Anėtarėsuar
    13-09-2002
    Vendndodhja
    ne vendin tim
    Mosha
    33
    Postime
    1,176
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Tarifat doganore, biznesi kėrkon mbrojtjen e prodhimit vendas

    Pėrfaqėsuesit e komunitetit tė biznesit i kanė kėrkuar qeverisė shqiptare qė tė rinegociojė marrėveshjen me OBT-nė, pėr mosuljen e tarifave doganore pėr mallrat e importit, si pėr vajin, peshkun, qumėshtin dhe birrėn, si dhe tė rimbursoje taksėn mbi vlerėn e shtuar (TVSH) pėr kėto produkte





    Orieta Zhupa / Data (12-12-2003)


    “Kėrkojmė tė ruhet prodhimi vendas nga importet e mallrave qė vijnė me ēmime mė tė ulta pėr shkak tė subvencioneve qė aplikojnė vendet e origjinės”. Ky vazhdon tė jetė slogani i biznesit i paraqitur nė tė gjitha hallkat qė ka kaluar paketa fiskale e vitit 2004. Mbrojtja e prodhimit vendas nėpėrmjet tarifave doganore, ka qenė tema e diskutimit midis deputetėve tė komisionit tė ekonomisė, tė mbajtur dje pėr tė tretėn ditė radhazi. “Ne kėrkojmė qė qeveria tė ketė pėrgjegjshmėrinė pėr tė eleminuar konkurrencėn e padrejtė qė vjen nga politikat subvencionuese qė bėjnė njė sėrė vendesh tė rajonit, me tė cilėt Shqipėria kryen marrdhėnie tregtare,” tha Agim Rrapaj, kryetar i Kėshillit tė Agrobiznesit Shqiptar. Sipas tij, janė njė sėrė industrish vendase agropėrpunuese dhe industri tė tjera tė cilat e gjejnė veten tė ekspozuar ndaj mallrave tė importit. Por, qeveria e ka justifikuar mospranimin e kėrkesave tė biznesit duke i quajtur ato si tė parealizueshme dhe qė bien ndesh me marrėveshjet e nėnshkruara me organizatat ndėrkombėtare. Pėrfaqėsuesit e biznesit i kanė kėrkuar qeverisė shqiptare qė tė rinegociojė me Organizatėn Botėrore tė Tregtisė (OBT) pėr mosuljen e tarifave doganore pėr mallrat e importit, si pėr vajin, peshkun, qumėshtin dhe birrėn, si dhe tė rimbursoje taksėn mbi vlerėn e shtuar pėr kėto produkte. Sotiraq Dhamo, profesor nė fakultetin ekonomik tė Tiranės dhe pėrpilues i kėrkesave tė biznesit pėr paketėn fiskale tha: “Nuk mund tė nxirren si pretekst marrėveshjet me OBT-nė dhe organizmat ndėrkombėtare pėr tė mos marrė parasysh kėrkesat e biznesit pasi ato nuk mund ta dėnojnė zhvillimin e bizneseve vendase. Unė mendoj se nėse kėrkesat e biznesit jepen te argumentuara, OBT-ja dhe organizmat ndėrkombėtare nuk kanė se si tė mos i pranojnė ato.”
    Disa nga kėrkesat qė ka bėrė biznesi, janė tė njėjta me kėrkesat qė kanė edhe organizmat ndėkombėtare nė kuadrin e marrveshjeve qė kanė nėnshkruar me Shqipėrinė. Kėshtu, OBT-ja dhe biznesi janė nė tė njėjtin mendim qė tarifat doganore pėr lėndėt e para qė vijnė nė vend, tė jenė nga 0 deri nė 2 pėr qind, ndėrkohė qė qeveria i ka rritur kėto tarifa e i ka bėrė 6 pėr qind. Sipas Dhamos, qeveria nxjerr si pretekst marrėveshjet e OBT-sė kur ėshtė puna pėr tė reduktuar tarifat doganore tė disa produkteve, dhe nuk “bėn zė” kur shkelet marrėveshja duke i mbajtur tė larta tarifat pėr lėndėt e para.

    Doganat dhe buxheti
    Kėrkesat e biznesit pėr uljen e tarifave doganore pėr lėndėn e parė dhe ambalazhet qė importohen nga jashtė nuk plotėsohen me justifikimin se shkelen marrėveshjet e nėnshkruara. “Por e vėrteta qėndron se qeveria ka tendencė qė tė mos i ulė kėto tarifa doganore pasi ato mbushin deficitin buxhetor tė shtetit,” tha Dhamo. Sipas tij, tarifat doganore janė njė burim i mirė tė ardhurash pėr njė periudhė afatshkurtėr, ndėrkohė qė pėr biznesin rriten kostot e prodhimit duke e bėrė atė mė pak konkurrues pėrballė mallrave tė gatshme tė importuara tė cilat vijnė me ēmime mė tė ulėta nga vendet fqinje pasi janė tė subvencionuara. Si pėrshembull: kur pijet freskuese vijnė si produkt i gatshėm nga Bullgaria, nuk paguajnė asnjė taksė doganore, ndėrsa kur vijnė si ambalazh, pra kanaēe bosh paguajnė taksė, gjė qė rrit vetėm koston e prodhimit tė kėtyre pijeve nė vend. E njėjta situatė ėshtė edhe pėr letrėn e cila vjen si lėndė e parė pėr prodhimin e librave shkollorė.

    Marrveshjet dhe pasojat
    “Kur janė nėnshkruar marrėveshjet me organizmat ndėrkombėtarė nuk janė marrė parasysh pasojat, por ato janė parė vetėm si sukses i momentit i qeverisė,” u shpreh mė tej Dhamo.
    Ndėrsa Luan Bregasi, kryetar i Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė, lidhur me kėtė ēėshtje thotė se “Marrėveshjet me OBT-nė janė pėrgjegjėsia e qeverisė dhe jo e biznesit pasi ato marrėveshje nuk janė bėrė nė konsulencė me sipėrmarrjen private. OBT-ja ka tė drejtė tė kėrkojė plotėsimin e klauzolave tė marrėveshjeve por kjo nuk do tė thotė se marrėveshjet nuk mund tė rishikohen pasi ato janė bėrė kėtu e disa vite mė parė.” Sipas Bregasit, biznesi shqiptar ėshtė konsoliduar nė kėto vite dhe kapitalet tregtare tė tyre janė kthyer nė kapitale prodhuese dhe nė kėto rrethana ėshtė e nevojshme tė ndryshohen edhe politikat e ndjekura pėr tė zhvilluar ekonominė vendase.
    Ndėrkohė, pas diskutimeve tė bėra dje nė Komisionin e Ekonomisė, u vendos qė tė rishikohen edhe njėherė hapėsirat e mundshme ku mund tė bėhen rregullime tė vogla pėr tė plotėsuar ndonjė nga propozimet e bėra nga biznesi pėr ndryshimet nė tarifat doganore.

    Lėvizja “Mjaft”
    Dje nė komisionin e ekonomisė kanė marrė pjesė edhe pėrfaqsuesit e lėizjes “MJAFT”. Ata kanė protestuar pasi nė projektbuxhetin e vitit 2004 ėshtė parashikuar njė fond mjaft i vogėl pėr arsimin. Erjon Veliaj, kryetar i kėsaj lėvizjeje ka kėrkuar nga deputetėt qė tė anullonin projektligjin, dhe i kėrkoi qeverisė qė tė japė mė shumė para pėr arsimin dhe shkollimin e fėmijėve shqiptarė. “Premtimi i bėrė publikisht se do tė rritej ndjeshėm niveli i financimit nė arsim, nuk ėshtė bėrė real nė projektbuxhetin 2004,” tha Veliaj dje nė komision.

    Bashkia Tiranė
    Vėrjetje pėr projektbuxhetin 2004 ka bėrė edhe kryetari i bashkisė sė Tiranės Edi Rama. Ai nuk ishte dakort me shumėn qė ishte pėrcaktuar nė buxhet pėr kryeqytetin. “Nė parashikimin pėr vitin 2004 na ėshtė akorduar njė shumė 10 herė mė e vogėl se sa kėrkesa jonė e cila ėshtė 116 milion lekė nga tė cilat, 70 milion lekė duhen vetėm pėr objektet nė vazhdim. Ne nuk do ta pranojmė dhe do tė bėjmė ēmos pėr tė nxjerrė nė pah qė shuma e akorduar ėshtė arbitrare dhe e pabazuar nė asnjė argumentim financiar profesional, politik apo moral,” ka thėnė Rama dje gjatė njė konference pėr shtyp.

    “Duhet tė pėrmirėsohet dialogu biznes-qeveri”
    Flet Ylli Bufi, kryetar i komisionit tė ekonomisė dhe financave
    Diskutimi i tarifave doganore pėr disa nga lėndėt e para ose disa nga prodhimet tė cilat pretendohet se konkurrohen nė mėnyrė tė padrejtė nga mallrat e importit, pėrbėn njė nga pikat mė delikate tė paketės fiskale. Komisioni i ekonomisė dhe nė tėrėsi parlamenti ka qėnė i prirur pėr t’i dhėnė njė mbėshtetje prodhimit vendas, kundrejt importimit tė kėtyre artikujve. Por sivjet, kemi dhe njė presion tė fortė nga organizatat me tė cilat ne kemi nėnshkruar marrėveshje, si nga OBT-ja dhe Bashkimi Europian. Padyshim qė ne do tė mbėshtesim tė gjitha marrėveshjet pėr tė patur njė integrim tė shpejtė tė vendit tonė nė Bashkimin Europian. Pėr tė gjithė ne ėshtė e qartė qė rruga e krijimit tė njė ekonomie tė hapur ėshtė e vetmja rrugė qė do tė sigurojė njė rritje tė shpejtė ekonomike. Nė kushtet nė tė cilat jetojmė, e vetmja alternativė ėshtė padyshim ajo e hapjes dhe kjo fillon qė nga vendet e rajonit, pra nuk kemi pse tė pėrpiqemi tė mbrojmė ato sektorė qė ndoshta mund tė jenė nė fillimet e veta. Kjo, pasi edhe pse nė fillimet e veta, njė industri duhet tė mėsohet me kushtet e njė ekonomie tė hapur dhe konkurruese. Por ėshtė shumė e rėndėsishme tė pėrmirėsohet mėnyra se si do tė dialogohet midis biznesit dhe strukturave tė ekzekutivit. Ky proces nuk duhet tė jetė formal. Nė qoftė se kjo bėhet sa pėr tė kaluar radhėn, nuk mund tė ketė sukses nė negocim.

    “Ekonomia po ekspozohet ndaj konkurencės sė pandershme”
    Flet Ridvan Bode, ish ministėr i financave, anėtar i komisionit tė ekonomisė
    Diskutimi i sotshėm nė komisionin e ekonomisė reflekton edhe njė herė njė nga pikat e dobėta tė paketės fiskale tė propozuar nga qeveria. Sipas ndryshimeve tė propozuara, ekonomia shqiptare ekspozohet edhe mė shumė ndaj konkurencės sė padrejtė tė mallrave tė importit. Qeveria shqiptare po ndodhet tani nėn njė presion tė trefishtė tė marrėveshjeve tė nėnshkruara prej saj nė periudha tė ndryshme kohe. I vetmi zė qė gjen zbatim tė plotė nė qeverinė shqiptare ėshtė zėri pėr tė vendosur taksa dhe detyrime pėr biznesin, pėr ta ekspozuar atė ndaj konkurrencės sė padrejtė. Konkretisht, industri tė brendshme agropėrpunuese dhe industri tė tjera e gjejnė veten tė ekspozuar ndaj mallrave tė importit tė cilėt vijnė me ēmime mė tė ulta nė Shqipėri. Taksimi zero nė dogana i mallrave bujqėsore qė vijnė nga vende tė rajonit tė cilat kanė politika subvencionuese nė bujqėsinė e tyre, e bėn konkurencėn dhe tregtinė nė Shqipėri tė padrejtė, tė pandershme. Midis lirisė dhe ndershmėrisė nė treg egzistojnė diferenca tė mėdha pėr tė cilat qeveria shqiptare duhet tė bashkėpunojė nė momentin e nėnshkrimit tė marrėveshjeve bashkėpunuese rajonale dhe ndėrkombėtare. Qeveria shqiptare, me papėrgjegjshmėrinė e nėnshkrimit tė kėtyre marrveshjeve, ka ekspozuar tashmė ekonominė shqiptare ndaj konkurencės sė padrejtė. Ėshtė kjo arsyeja qė ne kėrkuam qė tė reflektohet pėr ti bėrė zero taksat e importit tė lėndėve tė para dhe tė ambalazheve pėr industrinė agropėrpunuese.
    PAUCA SED MATURA

  4. #24
    kerkuesi
    Anėtarėsuar
    13-09-2002
    Vendndodhja
    ne vendin tim
    Mosha
    33
    Postime
    1,176
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ekskluzive pėr "TemA" e shefit tė misionit tė Bankės Botėrore nė Tiranė, zoti Eugen Scanteie

    Do tė donim njė qeveri stabėl

    Ēerēiz Loloēi

    Pėrfaqėsuesi i Bankės Botėrore nė Shqipėri, nė njė intervistė tė posaēme pėr "TemA" pasi vlerėson arritjet e Bankės Botėrore me institucionet shqiptare, ka lėshuar edhe njė sėrė vėrejtjesh pėr qeverinė dhe institucione tė tjera. Arsimi dhe shėndetėsia janė dy sektorėt mė tė prapambetur, GDP ėshtė gjithashtu mė e ulta nė rajon; evazioni fiskal ėshtė nė ritme shumė tė ulta, ndėrsa qėndrimi i tankerave nė portin e Durrėsit bart potencialisht njė rrezik me pėrmasa shumė tė rėnda.

    Ėshtė edhe problemi i tankerave tė naftės qė janė aty dhe nuk ėshtė sekret tė thuhet pasi kemi tre vjet qė diskutojmė ēėshtjen e heqjes sė tyre (sepse janė nė mes tė Portit) dhe janė rrezik i jashtėzakonshėm jo vetėm pėr tė, por pėr gjithė Durrėsin. Zoti mos e dhėntė, por, nėse ka njė aksident, do tė ishte njė katastrofė pėr tė gjithė zonėn. Ne duam t'i themi qeverisė qė tė veprojė dhe nuk do tė ishte aspak keq qė edhe nė gazetėn tuaj tė dalė ky mesazh dhe tė lajmėrohet edhe qeveria dhe tė tjerėt pėr tė gjetur njė zgjidhje. Nuk mjafton qė tė dish problemin dhe unė nė mėnyrė tė vazhdueshme kam folur me qeverinė por nuk ėshtė aspak e gabuar qė dhe ne, edhe mediat tė ushtrojmė presion mbi qeverinė qė tė gjendet njė zgjidhje pėr kėtė problem. Kemi dėrguar shumė letra dhe kemi folur 100 herė me kryeministrat qė kanė qenė nė krye tė qeverisė vitet e fundit, me tė gjithė ministrat e Transportit qė kanė qenė, nė mėnyrė qė tė gjejmė njė zgjidhje pėr kėtė problem, por ende nuk ėshtė zgjidhur.



    Zoti ambasador, nė ēfarė niveli paraqiten marrėdhėniet mes misionit tė Bankės Botėrore dhe institucioneve shqiptare?

    Bashkėpunimi mes Misionit tė Bankės Botėrore dhe institucioneve shqiptare ka qenė shumė i mirė, megjithėse kemi pasur edhe mosmarrėveshje. Por kjo ėshtė normale, mendoj unė, pasi ka patur momente tė interpretimit ndryshe nga parti tė ndryshme apo institucione tė ndryshme, por, nė pėrgjithėsi, nuk mund tė ankohem pėr mėnyrėn se si qeveria na dėgjon pėr ato qė ne themi. Pothuajse gjithmonė biem dakord. Kur biem tė dy palėt dakord pėr diēka, zakonisht ata i pėrmbahen kėsaj marrėveshjeje dhe pėrpiqen qė t'i zbatojnė rekomandimet tona.

    Nė fillim tė vitit tjetėr ne do tė bėjmė njė rishikim strategjik tė tė gjithė programit tė Bankės Botėrore, pėr tė parė sesi janė realizuar dhe po realizohet tė gjitha pėrpjekjet tona. Kjo ėshtė njė pėrpjekje e re qė bėhet nga Banka Botėrore, pėr tė parė vetė ajo pėr efikasitetin e punėve tė kryera gjatė njė periudhė mėse dhjetėvjeēare. Ky shqyrtim ėshtė i pari qė bėhet. Pėrpjekjet dhe projektet tona kanė sjellė pėrmirėsime tė ndjeshme nė infrastrukturė dhe nė zbutjen e varfėrisė, por ky rishikim do tė bėhet pikėrisht pėr tė parė nėse ka gjėra qė mund tė pėrmirėsohen.



    A mund tė pohohet se Shqipėria ėshtė njė ndėr vendet qė ka pėrfituar mė shumė nga Banka Botėrore?

    Patjetėr. Unė mendoj se Shqipėria ka marrė mė shumė financime dhe projekte e krahasuar kjo ndėr vendet e ish Europės Lindore dhe Azisė Qendrore. Mund tė jap njė shembull dhe t'u pohoj se projektet tona pėr Shqipėrinė kanė qenė po aq sa edhe pėr Rumaninė, nėse kihet parasysh se Rumania ėshtė mė e madhe se Shqipėria qoftė pėr frymė popullsie, qoftė edhe pėr aspekte tė tjera.



    Zoti ambasador, shtrohet pyetja nėse kanė sjellė apo jo ndryshime kėto projekte tė Bankės Botėrore nė Shqipėri?

    Dua tė sqaroj tani diēka qė kėto nuk janė projekte tonat, por qė tė gjitha tė qeverisė shqiptare, por qė financohen nga ne. Kur flasim pėr merita dhe pėrgjegjėsi, kuptohet qė kėto janė tė ndara. Kuptohet se nėse projekti ėshtė i suksesshėm, shumica e meritave u takon vetė njerėzve qė kanė hartuar kėtė projekt dhe strukturave shtetėrore qė i kanė administruar, jo Bankės Botėrore. Ne mund tė kemi meritėn nė hartimin apo formulimin, tė dizenjos tė themi, tė tė gjitha kėtyre financimeve, por merita e vėrtetė u takon njerėzve qė kanė zbatuar kėto projekte. Nė rastet kur projektet kanė ecur dhe kanė patur progres shumė tė mirė si pėr shembull ato tė rrugėve, tė ujitjeve, tė bujqėsiė e peshkimit (sepse pėr ato tė shėndetėsisė dhe arsimit kam pak rezerva pasi mund tė ishte ecur mė mirė), mund tė thuhet qė kemi patur progres tė mirė aty ku ne kemi financuar. Ka patur ecuri pėr sa i pėrket sigurimit tė infrastrukturės, tė shfrytėzimit tė kapaciteteve nė sektorėt respektivė, nė trajtimin apo zgjidhjen e problemeve qė kanė tė bėjnė me varfėrinė dhe pabarazinė, nė transparencėn dhe rritjen e pėrgjegjshmėrisė nė shėrbimet publike dhe nė angazhimin mė shumė tė shoqėrisė civile. Ne shpresojmė qė nė tė gjitha fushat, ku kemi kontribuar, gjėrat tė ecin. (Nė Shqipėri nga sa projekte kemi finncuar, nuk ka dėshtuar asnjė). Kemi patur sigurisht edhe probleme. Pėr shembull disa kohė mė parė ne financuam njė projekt pėr KESH qė u mbyll para disa muajsh dhe qė ka qenė projekt kombėtar. Para disa vjetėsh ky projekt u bllokua, sepse nuk binim dakord me qeverinė shqiptare pėr bazėn materiale qė i nevojitej sektorit tė energjisė elektrike. Pra pėr disa vjet nuk ramė dakord. Pra e pėrpiluam projektin nė '99, pėr dy vjet qėndroi i pezulluar dhe vetėm nga fundi i vitit 2001, mė nė fund pas krizės akute tė majit 2001 ku ndėrprerjet e energjisė arritėn nė 8 orė nė ditė, pra mė nė fund arritėm tė binim dakord me qeverinė shqiptare qė tė ndėrmerrte disa masa dhe rifilluam projektin. Pra siē thashė ka patur edhe probleme, por ne jemi nė rrugėn e duhur drejt zgjidhjes sė problemeve. Ėshtė njė gjendje e tillė nė shumicėn e sektorėve sikur thėrret doktorin pėr njė pacient, i cili dergjet nė shtrat dhe pastaj nėpėrmjet doktorit kėrkon ta shėrosh nga njė sėmundje serioze qė vazhdon prej javėsh, por kuptohet qė nė njė gjendje tė tillė nuk mund tė bėhen mrekullira. Ndaj pėr zgjidhjen e problemve duhet kohė. Kėshtu mund tė flasim pėr ujin, infrastrukturėn dhe pėr shėndetėsinė dhe arsimin. Pėr shembull kur u futėm ne me projekte nė ujėsjellėsa, gjendja ishte katastrofale nė sistemin e ujitjes, gjithēka ishte e shkatėrruar dhe ju e mbani mend. Por, pas futjes sonė atje, mbi 2/3 e problemeve tė sistemit ujitės janė rehabilituar; na u deshėn tetė vjet qė tė punonim pėr tė mbėrritur kėtu dhe kemi akoma shumė pėr tė bėrė nė kėtė drejtim. Duhet ta dini se nuk mund tė zgjidhė Banka Botėrore tė gjitha problemet dhe sa hap e mbyll sytė. Pra, nėse nuk kemi energjinė tė na thoni hajdeni dhe na e gjeni ju tani energjinė, pra nuk besoj se gjėrat funksionojnė kėshtu.



    A ka pasur probleme me projektet tuaja, fjala vjen me atė qė zbatohet nė liqenin e Ohrit dhe me tjetrin nė Portin detar tė Durrėsit?

    Nė pėrgjithėsi portofoli i projekteve qė kemi financuar ėshtė i plotė nuk ka asnjė projekt tė pazhvilluar. Duhet ta kuptoni se portofoli i programeve qė kemi financuar pėr Shqipėrinė ėshtė mė i mirė se nė vendet e tjera dhe kėtė duhet ta kemi parasysh. Pėr pastrimin e liqenit tė Ohrit qė pyetėt ju, ky ėshtė njė fond i veēantė i parashikuar nė fondet globale dhe qė ecėn shumė mė ngadalė se sa normalisht do tė duhej tė kishte ecur. Qeveria nuk vendoste dot se ku tė vendoste laboratorėt qė duheshin mė nė fund kjo u bė, por sigurisht qė ka qenė e ngadaltė ecuria nga ē'duhej tė ishte. Ky ėshtė njė projekt i vogėl me 1 milion USD, madje kėto ne nuk i quajmė as projekte por ka njė problem tė madh se si pėrdoren tė dhėnat tek ju. Nė njė rast pėr shembull nė Pogradec pėr kolektorin, i mbledhim tė dhėnat pėr sa i pėrket cilėsisė sė ujit tė liqenit, por, kur kėto tė dhėna nuk pėrdoren siē duhet nga bashkia nė mėnyrė qė nga kėto tė dhėna tė sigurohet se kur uji ėshtė i sigurt dhe kur jo dhe pastaj se ēfarė masash duhen pėrdorur ose jo qė tė ulet ndotja nė liqen - pra kėtu ēalon puna. Pra nuk ka problem pėr zbatimin fizik tė projekteve, por mė shumė pėr sa i pėrket ndjekjes dhe vazhdimėsisė. Edhe nė portin e Durrėsit pėr shembull zbatimi fizik ėshtė nė rregull dhe projekti mbaron nė fund tė 2004, por pėrsa u pėrket politikave qė ndiqen nė sistemin e informacionit, nė administrimin dhe menaxhimin e Portit, janė probleme qė janė tė pėrgjithshme dhe nuk i takojnė vetėm kėtij projekti.

    Mendėsia juaj qė vjen nga njė sistem komunist ėshtė qė tė pėrqendrohet mė shumė nė zbatimin fizik tė gjėrave dhe projekteve dhe kjo bėn qė tė mos pėrqendroheni sa duhet nė politikat e rregullimit, informacionin dhe koordinimin mes agjensive tė ndryshme. Kėto janė fushat mė tė vėshtira pėr t'u administruar nė kuadrin e projekteve qė financohen nga Banka Botėrore. Doja tė theksoja edhe njė herė se ėshtė problem kulture, problem mentaliteti, problem zhvillimi. Dua tė them qė tė kuptohet nėse dimė se si ka qenė mėnyra e tė vendosurit tė vlerave nė atė sistem, gjithēka vlerėsohej se sa punė ishte bėrė fizikisht. Nė kėtė aspekt kemi edhe disa probleme qė duhet tė zgjidhė qeveria me njerėzit qė jetojnė brenda Portit, nė mėnyrė tė paligjshme dhe qė u duhet dhėnė vend tjetėr pėr tė banuar. Ėshtė edhe problemi i tankerave tė naftės qė janė aty dhe nuk ėshtė sekret tė thuhet, pasi kemi tre vjet qė diskutojmė ēėshtjen e heqjes sė tyre (sepse janė nė mes tė Portit) dhe janė rrezik i jashtėzakonshėm jo vetėm pėr tė, por pėr gjithė Durrėsin. Zoti mos e dhėntė, por, nėse ka njė aksident, do tė ishte njė katastrofė pėr tė gjithė zonėn. Ne duam t'i themi qeverisė qė tė veprojė dhe nuk do tė ishte aspak keq qė edhe nė gazetėn tuaj tė dalė ky mesazh dhe tė lajmėrohet edhe qeveria, dhe tė tjerėt pėr tė gjetur njė zgjidhje. Nuk mjafton qė tė dish problemin dhe unė nė mėnyrė tė vazhdueshme kam folur me qeverinė, por nuk ėshtė aspak e gabuar qė dhe ne, edhe mediat tė ushtrojmė presion mbi qeverinė qė tė gjendet njė zgjidhje pėr kėtė problem. Kemi dėrguar shumė letra dhe kemi folur 100 herė me kryeministrat qė kanė qenė nė krye tė qeverisė vitet e fundit, me tė gjithė ministrat e Transportit qė kanė qenė, nė mėnyrė qė tė gjejmė njė zgjidhje pėr kėtė problem, por ende nuk ėshtė zgjidhur.



    A ndikon kriza e gjatė qeverisėse nė raportet mes institucioneve shqiptare dhe misionit qė ju pėrfaqėsoni?

    Kur flisni pėr kriza duket tė kemi parasysh se nėse do tė kishte ndryshime qeverie, tė cilat do tė ndikonin nė politikat e vendit, atėhere mund tė kishte probleme. Dy partitė kryesore nė Shqipėri nuk kanė ndonjė diferencė tė dukshme nė politikat ekonomike apo sociale. Gjatė katėr viteve tė fundit kam patur tė bėj me katėr qeveri tė drejtuara nga kryeministra tė ndryshėm dhe nuk kam parė ndonjė ndryshim tė madh nė politikėn e tyre qeverisėse.

    Por ne mund tė kemi ndonjė rezervė nė ritmet e secilės qeveri; ka qė kanė ecur mė shpejt dhe ka qė kanė ecur mė ngadalė.

    Kemi pasur rastin e doganave. Gjashtė drejtorė tė pėrgjithshėm tė doganave tė ndėrruar, kanė sjellė probleme nė zbatimin e reformave nė dogana, pra nėse ka ndryshime tė vazhdueshme nė administratėn e lartė natyrisht qė ka edhe probleme. Ndaj edhe na ėshtė dashur qė tė shtyjmė shumė projekte dhe mendimi im ėshtė se do tė donim tė shihnim qeveri mė stabėl qė tė ndihmonte pastaj edhe vetė vendin edhe partnerėt e huaj. Vazhdimėsia ndėrkaq ėshtė gjė e mirė, Nga '97 e deri tani qeveria socialiste ka vazhduar tė njėjtat politika si nė kohėn e qeverisjes sė Berishės dhe natyra e lidhjeve me FMN dhe Bankėn Botėrore ka mbetur e njėjtė, pra nuk ka patur ndryshim drastik nė marrėdhėniet tona. Pra vazhdimėsi ka, por problemi ėshtė menaxhimi dhe administrimi aktual. Pikėrisht nė kėtė drejtim do tė donim tė shihnim stabilitet dhe jo vetėm nė nivel qeverie.



    Duke qenė se ju pėrfundoni mandatin e qėndrimit nė Shqipėri, ēfarė mesazhi do t'u pėrcillnit shqiptarėve dhe cilat shikoni si sfidat mė tė mėdha tė vendit?

    Ka mesazhe politike, ekonomike dhe tė natyrave tė tjera, por ato qė konstatohen pėr ne janė ekonomike. Pėr shembull do tė pohoja se ēfarė mund tė jenė sfidat e sė ardhmes qė ka vendi aktualisht... Duhet tė krijoni vende tė reja pune dhe tė rriten tė ardhurat e shqiptarėve. Rinia duhet tė rrijė nė vend, nė Shqipėri. Zhvillimi dhe rritja shumė e shpejtė ekonomike qė ka patur Shqipėria deri tani ėshtė bazuar kryesisht si pasojė e ndėrtimeve dhe shėrbimeve, por nga kėto veprimtari nuk sigurohen punėt cilėsore pėr rininė. Kjo ėshtė njė nga sfidat kryesore qė duhet tė pėrballoni. Pra duhet krijuar tėrheqja e ndėrtimeve tė reja cilėsore tė huaja dhe tė brendshme prodhimi. Nė lidhje me kėtė duhet tė siguroni edhe cilėsinė e duhur tė infrastrukturės pėr sa i pėrket arsimimit, nė shėndetėsi. Tė njėjtėn gjė dhe ritme mė tė shpejta duhet me ujin, dritat, pra energjinė. Gjithashtu qė pėr kėto duhen shumė para, por Shqipėria duhet tė pėrmirėsojė ndjeshėm ecurinė fiskale qė mbetet shumė shumė e varfėr, mė e varfra nė tė gjithė rajonin. Duhet tė siguroni tė paktėn 10% mė shumė tė GDP-sė pėr tė ardhurat fiskale dhe kjo ėshtė mė minimalja po tė krahasoheni edhe me fqinjėt. Pa le pastaj mė tutje. Pra niveli prej 1400 USD e bėn shumė tė vėshtirė qė Shqipria tė jetė si vendet e tjera. Njė sfidė shumė e rėndėsishme, qė vjen pas administrimit fiskal, ėshtė ruajtja e potencialit ekonomik, tė zhvillimit ekonomik tė arritur qė ėshtė shumė i rėndėsishėm. Kėtu hyjnė cilėsia e krahut tė punės, arsimimi qė duhet bėrė mė shumė punė nė kėtė drejtim. Mos harroni qė fėmijėt shqiptarė shkojnė mė pak nė shkollė nė krahasim me vendet e tjera tė Europės. Vetėm nėntė vjet e gjysėm tė arsimit, nė krahasim me 12 vjet e gjysėm tė fėmijėve nė vendet e tjera, kjo diferencė prej tre vitesh ėshtė shumė e rėndėsishme pasi krijon pastaj edhe hendek mes tyre nė cilėsinė e krahut tė punės. Kjo ėshtė edhe ruajtja e bazės afatgjatė tė zhvillimit. Sfida e fundit do tė ishte se si qeveria tė shkojė mė afėr njerėzve, mė afėr nevojave tė tyre. Kjo arrihet nėpėrmjet decentralizimit dhe me rritjen e rolit tė komuniteteve lokale pėr t'u kaluar mė shumė kompetenca dhe pėr mė shumė vendimmarrje. Kjo arrihet nėpėrmjet kalimit nga qeveri qendrore nė nivel lokal dhe nga qeveria lokale nė komunitet, sepse kėshtu do tė pėrmirėsohet cilėsia e shėrbimeve publike dhe e sektorit publik.
    PAUCA SED MATURA

  5. #25
    i/e regjistruar Maska e jonidapasho
    Anėtarėsuar
    09-08-2002
    Vendndodhja
    selanik
    Mosha
    36
    Postime
    488
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    MIRE TE GJITHA NE TEORI POR NE PRAKTIKE C'FARE BEJME NEVE ?
    feja e shqiptarit eshte shqiptaria

  6. #26
    KURIOZ
    Anėtarėsuar
    05-03-2003
    Mosha
    35
    Postime
    152
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ne praktike - po diskutojme mbi torine

    praktike eshte te marresh fshesen e pastrosh rruget, te marresh bojen e te vijezosh rruget, te lexosh gazeten e te zgjedhesh perfaqesuesit e tu ne parlament, te kujdesesh per mbrojtjen e votes tende dhe te atij qe ka votuar ndryshe nga ty, te japesh pak nga dijet e tua atyre qe nuk kane, te ngresh zerin kur shkelet e drejta e nje shqipetari kudo ne bote (sidomos ne shqiperi), te mesosh nje profesion qe ka vlere ne te ardhmen, te edukosh femijet e tu jo vetem nga ana shkencore por edhe shoqerore, te mesosh te organizosh, te mesosh te ulerasesh atehere kur duhet, te mesosh menyrat e konkurimit ekonomik ne bote e te bindesh te tjeret per mendimet e tua, te krijosh sisteme te vlefshme zhvillimi dhe te mesosh te tjeret t'i aplikojne, te kuptsh sitetemet qe kane menduar te tjeret, ti pervetesosh, ti permiresosh, ti aplikosh

    praktikisht duhet te gjesh vete ti cfare te besh per zhvillimin ekonomik tendin e te vendit tend

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e jonidapasho
    Anėtarėsuar
    09-08-2002
    Vendndodhja
    selanik
    Mosha
    36
    Postime
    488
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ok gene,

    flm per keshillat

    me respekt
    jona
    feja e shqiptarit eshte shqiptaria

  8. #28
    KURIOZ
    Anėtarėsuar
    05-03-2003
    Mosha
    35
    Postime
    152
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    asgje jona asgje

    me praktikisht akoma, ketu ne forum mund te provojme te veme ne praktike ato pikat e fundit

    ---te diskutojme mbi sistemet e zhvillimit qe kane hartuar te tjere (skzhes)
    ---T'i kritikojme
    ---T'i permiresojme
    ---Te mendojme mbi aplikimin e tyre
    ---T'i aplikojme aq sa mundemi
    ---Te mendojme te ardhmen tone te lidhur me ato projekte zhvillimi
    ---Te mendojme mbi personat me te vlefshem per koordinimin e tyre

    Kjo eshte dicka mjaft praktike dhe forumi eshte nje vend mjaft i pershtatshem per te praktikuar

  9. #29
    kerkuesi
    Anėtarėsuar
    13-09-2002
    Vendndodhja
    ne vendin tim
    Mosha
    33
    Postime
    1,176
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pėrveē tė tjerash edhe korrupsioni

    Psikologjikisht punonjėsit e tatimeve dhe tė doganave duhet tė kuptojnė se ėshtė ekzistenca dhe zhvillimi i biznesit qė iu ka krijuar atyre vendet e punės dhe se ata janė punonjės tė shtetit qė duhet tė kontrollojnė rregullshmėrinė e bizneseve dhe tė ndihmojnė zhvillimin e bizneseve tė rregullta dhe ligjore


    Prof. asoc. dr. Fatmir Mema*

    Qė prej fillimit tė periudhės sė tranzicionit, Shqipėria pati njė rritje drastike tė papunėsisė, sidomos si pasojė e falimentimit tė mjaft ndėrmarrjeve shtetėrore dhe e migrimit tė madh tė brendshėm nga zonat rurale drejt zonave urbane. Njė mėnyrė e zbutjes sė papunėsisė nė kėtė periudhė ka qenė edhe prodhimi me lėndė tė parė tė porositėsit ose e ashtuquajtura metoda “Fason”. Mjaft kompani tė njohura ose edhe jo tė njohura nė vendet e tyre u drejtuan drejt Shqipėrisė pėr tė investuar nė kėtė fushė duke shfrytėzuar koston e lirė tė njė fuqie punėtore relativisht tė kualifikuar. Zhvillimi i kėsaj forme tė biznesit eci me ritme relativisht tė shpejta, duke arritur qė nė vitin 1996 tė kishte rreth 31 mijė punonjės.
    Por tashmė, megjithėse ka kaluar njė periudhė e gjatė nga trazirat e vitit 1997, vihet re se kjo industri ėshtė tkurrur dhe nuk po e rimerr veten. Sot nė kėtė biznes numėrohen rreth 18 mijė punonjės, pra vetėm rreth 60% e nivelit tė arritur nė vitin 1996. Dhe kjo gjė ndodh kur nė Maqedoninė fqinje sot ka rreth 60 mijė punonjės nė kėtė fushė binzesi. Nga Shqipėria janė larguar kompani tė tilla me emėr nė treg, si: “Belfe”, “Westerbene”, Xacus”, “Alea”, Siancof” etj.
    Cilėt janė faktorėt bazė qė e kanė sjellė kėtė formė biznesi nė njė gjendje tė tillė? Ē’duhet tė bėjmė qė t’i rikthejmė kėto kompani ose tė sjellim nė tregun tonė kompani tė tjera me emėr nė kėtė fushė?
    Eshtė e vėrtetė se industria e veshjeve e Europės Pėrndimore dhe ajo amerikane po zhvendoset drejt Azisė. Kjo vjen jo vetėm si pasojė e njė tradite tashmė tė krijuar nė mjaft vende aziatike nė kėtė fushė, por edhe si pasojė e tendencės sė kėtyre vendeve pėr t’u bėrė gjithnjė e mė atraktive ndaj thithjes sė investimeve tė huaja direkte. Kjo bėhet pėrmes njė politike ekonomike mė agresive pėr t’u bėrė gjithnjė e mė atraktiv dhe pėrmes lehtėsimit tė burokracive dhe barrierave administrative pėr aktivitetin e kėtyre kompanive.
    Ndėrsa ne as qė mendojmė tė luajmė njė rol tė tillė, megjithėse afėrsia me Europėn Perėndimore dhe tregu i lirė i punės janė ende faktorė gjeografikė dhe historiko-ekonomikė qė e favorizojnė zhvillimin e kėtij biznesi.
    Ēfarė mendojmė se duhet ndrequr nė kėtė drejtim qė jo vetėm tė mos largohen kompanitė qė aktualisht ende punonjė nė kėtė fushė nė Shqipėri, por tė kemi investime tė reja tė huaja dhe vendase nė kėtė fushė?
    Sė pari, psikologjikisht punonjėsit e tatimeve dhe tė doganave duhet tė kuptojnė se ėshtė ekzistenca dhe zhvillimi i biznesit qė iu ka krijuar atyre vendet e punės dhe se ata janė punonjės tė shtetit qė duhet tė kontrollojnė regullshmėrinė e bizneseve dhe tė ndihmojnė zhvillimin e bizneseve tė regullta dhe ligjore. E themi kėtė sepse punonjėsit drejtues tė kompanive tė huaja kur ankohen pėr probleme tė ndryshme tatimore dhe doganore gjejnė njė pėrgjigje standarde dhe tepėr frenuese: “Keni hall se nuk po pasuroni sa mė shumė tė huajt?” Natyrisht qė biznesmenėt e huaj kanė ardhur nė Shqipėri pėr tė fituar, por pėrmes fitimit dhe pasurimit tė tyre nxitet dhe punėsimi nė vend dhe rritet niveli ekonomik i familjeve shqiptare dhe fuqia ekonomike e shtetit shqiptar.
    Sė dyti, mendojmė se regjimi i ashtuquajtur i 1% nuk duhet tė ekzistojė mė sepse ai sjell vetėm sorollatje, pengesa dhe mundėsi pėr korupsion, sepse bazuar edhe nė gjykimet e biznesmenėve tė kėsaj fushe, vlera qė merr buxheti i shtetit prej kėtij 1% ėshtė e papėrfillshme. Gjithashtu, importi i makinerive ka taksė doganore 2% tė vlerės sė tyre, vlerė e cila ėshtė e rimbursueshme. Aplikimi i saj sjell vetėm sorollatje burokratike dhe mundėsi potenciale pėr ryshfete ndaj administratės shtetėrore. Tek ne aplikohen kėto taksa nė njė kohė kur shtete tė ndryshme tė Europės Lindore, si: Polonia, Ēekia, Rumania, Bullgaria, bile edhe Serbia, i kanė kėto taksa nė nivelin zero. Pra, fqinjėt tanė dhe vende tė tjera tė Europės Lindore pėrpiqen tė jenė mė agresivė nė treg dhe mė atraktivė se ne.
    Sė treti, biznesmenėt e kėsaj fushe ankohen shpesh se kontrollet e vazhdueshme tė mjeteve tė transportit me lėndėn e parė dhe produktin e gatshėm qė vijnė dhe shkojnė drejt pikave doganore sjell jo vetėm vonesa, por edhe acarim tė biznesmenėve. Kontrolli fillon qė nė doganė dhe gjatė gjithė rrugės deri nė destinacion duke bėrė gjoja sikur kontrollojnė mallin, por asgjė nuk kontrollohet: vetėm se duhet tė paguash nė ēdo pikė. Nėse nuk paguan, tatimorėt dhe doganorėt tė thonė se “bazuar nė ligj ata dyshojnė pėr kontrabandė” dhe fillon kontrolli. Pra, malli duhet tė shkarkohet dhe tė ngarkohet pėrsėri jo vetėm duke rritur shpenzimet e kompanisė, por edhe duke i vonuar, gjė qė mund tė sjell ndėrprerje tė prodhimit. Nga ana tjetėr, malli mund tė dėmtohet dhe tė rriten skarcitetet, duke rritur koston e prodhimit. Pra, mė mirė paguaj diēka sesa tė kesh probleme tė tilla. Kėtu nuk ka vend mė pėr edukim, por pėr ndėshkim tė atyre qė abuzojnė. Natyrisht qė firma prestigjoze dhe qė punojnė rregullisht duhet tė besohen dhe tė kontrollohen rrallė dhe me zgjedhje ose vetėm nėse ka informacione pėr evazion fiskal.
    Sė katėrti, problemi i energjisė elektrike mbetet njė pengesė e madhe. Nėse kompanitė do tė vazhdojnė tė punojnė tė paktėn 4 orė nė ditė me gjenerator, kjo do tė sjellė rritje tė kostos. Nė kėto kushte pėr tė mbijetuar nė treg kėto kompani duhet tė mbajnė nė punė punonjės tė pasiguruar. Pra, kemi jo vetėm evazion fiskal, por edhe probleme tė tjera me sigurimet shoqėrore pėr tė sotmen dhe tė ardhmen e punonjėsve.
    Pra, biznesi nxitet vetėm nėse administrata shtetėrore, sidomos ajo tatimore dhe doganore, e shikon veten si partner me tė nė zhvillimin e vendit dhe jo si “xhandar” tė biznesit dhe si mjet pėr pasurim tė paligjshėm tė punonjėsve tė administratės.


    * Autori ėshtė zv.dekan i Fakultetit Ekonomik dhe president i Forumit Shqiptar Social-Ekonomik

  10. #30
    kerkuesi
    Anėtarėsuar
    13-09-2002
    Vendndodhja
    ne vendin tim
    Mosha
    33
    Postime
    1,176
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Speciale

    Julian Llupo - 28/04/2004

    Tė ardhurat nga emigracioni, pesė herė mė tė mėdha se investimet e huaja

    Gjatė periudhės 1992 – 2001 investimet direkte tė huaja tė akumuluara kanė qenė 774.7 milionė dollarė, ndėrsa tė ardhurat nga emigrantėt tė akumuluara kanė qenė 3924.2 milionė dollarė ose rreth 5 herė mė shumė


    Thuajse 12 vjet pas fillimit tė tranzicionit mbi 700.000 vetė, kryesisht tė moshės sė re, kanė emigruar jashtė vendit, sidomos nė Greqi dhe nė Itali. Ndėrsa migrimi i brendshėm ka pėrfshirė qindra mijėra tė tjerė. Njė nga aspektet mė tė rėndėsishme tė kėtij fenomeni, qė ka njė ndikim tė madh ekonomik e social, janė remitancat (tė ardhurat nga emigracioni). Ato ndikojnė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nė stabilizimin ekonomik tė vendit, si dhe luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė uljen e varfėrisė. Ato nė gjithė kėto vite tė tranzicionit kanė luajtur njė rol tė dorės sė parė pėr financimin e importeve dhe pėr mbulimin e deficitit tregtar. Remitancat nė Shqipėri kanė njė dukuri nė veēanti nga vendet e tjera. Megjithėse ka kaluar njė periudhė 14-vjeēare qė kur ka filluar fenomeni i emigracionit, niveli i tyre nuk ka rėnė, por ēuditėrisht ėshtė rritur. Megjithatė, pesha e tyre ka rėnė nėse e krahasojmė me produktin e brendshėm bruto, pėr vetė faktin se ky i fundit ėshtė rritur disa herė gjatė kėtyre viteve. Ky ėshtė dhe dallimi kryesor me emigracionin nė vendet e tjera. Po tė hidhet njė vėshtrim mbi statistikat e vendeve tė tjera nė drejtim tė kėtij fenomeni, do tė vihet re se pas njė periudhe 10-vjeēare fluksi i prurjeve tė emigrantėve ka shkuar drejt nivelit zero. Ndikimin kryesor nė ruajtjen e njė niveli tė lartė tė remitancave qė emigrantėt shqiptarė sjellin nė vend, megjithėse kanė kaluar shumė vite emigrim, ka qenė emigracioni sezonal dhe ai ilegal. Mungesa e njė statusi dhe e dokumentacionit tė rregullt ka bėrė tė vėshtirė qė emigrantėt shqiptarė tė krijojnė njė tė ardhme tė qėndrueshme nė kėto vende. Emigrimi shpeshherė vetėm i njė pjesėtari tė familjes dhe kryesisht i kryefamiljarit ka bėrė qė edhe lidhjet me vendin e origjinės tė jenė mė tė forta.


    Disa karakteristika tė emigracionit nė Shqipėri
    Deri nė fund tė vitit 1992 transformimet ekonomike tė tranzicionit ēuan nė njė rėnie tė theksuar tė prodhimit industrial e bujqėsor, nė rritje tė papunėsisė dhe nė rėnie tė pagės reale, gjė qė u pasqyrua nė thellimin e varfėrisė, duke nxitur migrime tė njėpasnjėshme. Pas kėtij viti vihet re njė pėrmirėsim relativ i disa treguesve makroekonomikė, gjė qė reflektohet edhe nė uljen e ritmeve tė migrimit. Por, duke filluar nga fundi i vitit 1996, dhe sidomos gjatė vitit 1997, pėrkeqėsimi i treguesve makroekonomikė dhe kolapsi i firmave piramidale shkaktuan njė kaos politiko-social qė nxiti njė valė tė re tė migrimit masiv gjatė periudhės 1990 – 2002. Emigracioni shqiptar ėshtė i shpėrndarė nė shumė vende, por dy vendet kryesore ku ai ėshtė pėrqendruar mė shumė janė Greqia dhe Italia. Sipas statistikave zyrtare tė dala nga procesi i legalizimit tė emigrantėve dhe nga hipotezat mbi emigrantėt klandestinė, nė Greqi janė rreth 500.000 shqiptarė, ndėrsa nė Itali rreth 250 000 mijė vetė. Sipas statistikave zyrtare italiane pėr vitet 1992 dhe 1999 vihet re se nėn migracionin legal shqiptar ėshtė rritur pėrqindja e grave dhe e bashkimit familjar.



    Sa tė rėndėsishme janė remitancat pėr Shqipėrinė?


    Prurjet e emigrantėve pėrfaqėsojnė burimin kryesor tė financimit tė deficitit nė tregti mallrash dhe shėrbimesh, tė cilat gjatė vitit 2003 janė vlerėsuar nė nivelin 778 milionė dollarė duke qenė 23 pėr qind mė tė larta se ato tė vitit tė kaluar. Megjithatė, duke pasur parasysh monedhat nė tė cilat kryhen kėto transferta, mund tė themi se edhe nė kėtė zė efekti i kursit tė kėmbimit ėshtė i ndjeshėm
    Gjatė periudhės 1991 – 2003, remitancat e emigrantėve shqiptarė kanė ardhur duke u rritur dhe kanė pėrfaqėsuar, sipas viteve, rreth 10-22 pėr qind tė PBB-sė. Nė vitin 2003, sipas vlerėsimit tė Bankės sė Shqipėrisė, ato arritėn nė rreth 778 milionė dollarė ose rreth 13 pėr qind tė PBB-sė, nga 150 milionė dollarė ose rreth 22 pėr qind e PBB-sė qė ishin nė vitin 1992. Njė tregues tjetėr qė pasqyron rėndėsinė e remitancave ėshtė edhe ai i raportit tė tyre ndaj investimeve direkte tė huaja (IDH) dhe ndaj ndihmės sė huaj. Gjatė periudhės 1992 – 2001 investimet direkte tė huaja tė akumuluara kanė qenė 774.7 milionė dollarė, ndėrsa remitancat e akumuluara kanė qenė 3924.2 milionė dollarė ose rreth 5 herė mė shumė. Ato kanė qenė, gjithashtu, mė tė mėdha sesa ndihma e huaj qė Shqipėria merr ēdo vit nga jashtė. Nė vitin 2001, ndihma e huaj ka qenė rreth 180 milionė dollarė, ndėrsa remitancat, po nė kėtė vit, ishin rreth 3.4 herė mė tė mėdha. Njė tregues tjetėr pėr tė vlerėsuar rėndėsinė e remitancave ėshtė edhe ai i raportit tė tyre me eksportin e mallrave. Nė vitin 2001 remitancat ishin rreth dy herė mė tė mėdha se tė ardhurat valutore nga eksportet. Ndėrsa sasia e remitancave pėr frymė tė popullsisė ishte rreth 200 dollarė nė vitin 2001. Remitancat kanė luajtur gjithashtu njė rol tė dorės sė parė pėr financimin e importeve dhe pėr mbulimin e deficitit tregtar. I tillė ka qenė roli i tyre edhe pėr ruajtjen e vlerės sė kėmbimit tė monedhės kombėtare dhe pėr zhvillimin e shpejtė tė sektorit tė ndėrtimit dhe tė shėrbimeve. Nė kėtė mėnyrė ato kanė ndikuar pozitivisht nė stabilizimin makroekonomik tė vendit. Transfertat korente, ashtu si edhe gjatė viteve tė kaluara, kanė marrė formė prej prurjeve nga emigrantėt. Kėto tė fundit pėrfaqėsojnė burimin kryesor tė financimit tė deficitit nė tregti mallrash dhe shėrbimesh, dhe gjatė vitit 2003 janė vlerėsuar nė nivelin 778 milionė dollarė duke qenė 23 pėr qind mė tė larta se ato tė vitit tė kaluar. Megjithatė, duke pasur parasysh monedhat nė tė cilat kryhen kėto transferta, mund tė themi se edhe nė kėtė zė efekti i kursit tė kėmbimit ėshtė i ndjeshėm.


    Transferimi, 61 pėr qind nė rrugė informale
    Sipas tė dhėnave tė Bankės sė Shqipėrisė, rreth 61 pėr qind e remitancave ka hyrė nė Shqipėri nėpėrmjet kanaleve informale, kryesisht nga vetė emigrantėt kur vijnė nė vendlindje ose nėpėrmjet rrjetit tė gjerė tė tė afėrmve dhe miqve tė tyre
    Duke marrė parasysh kursimet vjetore tė emigrantėve dhe kohėqėndrimin e tyre nė emigracion, mund tė hedhim hipotezėn se depozitat e tyre tė kursimit aktualisht arrijnė disa miliardė dollarė. Pėr vitin 2003 llogariten rreth 700 milionė dollarė transferta tė emigrantėve drejt vendit tė lindjes. Megjithatė, rezultatet mund qė tė jenė edhe mė tė larta pėr vetė faktin e thjeshtė se vlerėsimi i remitancave realizohet me pėrafėrsi.
    Transferimi i tė ardhurave nga emigrantėt drejt Shqipėrisė realizohet nėpėrmjet kanaleve informale dhe formale. Zgjedhja e tipit tė kanalit pėr transferimin i kėtyre tė ardhurave varet nga njė varg faktorėsh, siē janė: statusi legal ose ilegal i migrantit nė vendin pritės, karakteri afatshkurtėr ose afatgjatė i migrimit, gjendja e sistemit bankar nė vendlindje, kostoja e trasfertave, kursi i kėmbimit nė tregun bankar nė krahasim me tregun informal etj. Sipas tė dhėnave tė Bankės sė Shqipėrisė, rreth 61 pėr qind e remitancave ka hyrė nė Shqipėri nėpėrmjet kanaleve informale. Kėto kanale pėrfshijnė kryesisht sjelljen e remitancave nga vetė emigrantėt kur vijnė nė vendlindje ose nėpėrmjet rrjetit tė gjerė tė tė afėrmve dhe miqve tė tyre.

    Julian Llupo
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ganoid : 05-05-2004 mė 11:11

  11. #31
    kerkuesi
    Anėtarėsuar
    13-09-2002
    Vendndodhja
    ne vendin tim
    Mosha
    33
    Postime
    1,176
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Rritja ekonomike, ja faktorėt qė pengojnė zhvillimin

    Pėr tė pasur njė zhvillim tė qėndrueshėm dhe afatgjatė nevojitet qė tė ulet shkalla e informalitetit tė ekonomisė, si dhe tė ketė njė pėrqendrim mė tė madh nė rritjen e produktivitetit tė kapitalit njerėzor dhe atij teknologjik


    Rritja ekonomike vlerėsohet qė tė jetė njė nga faktorėt kryesorė qė pėrcakton edhe potencialin gjenerues tė njė ekonomie, si dhe pėrcakton mirėqenien e individėve. Por cilėt janė faktorėt kryesorė qė pėrcaktojnė ecurinė e rritjes ekonomike nė rastin e Shqipėrisė?


    Ekonomia informale, njė barrierė pėr njė rritje tė qėndrueshme ekonomike
    Sektori joformal i Shqipėrisė pėrfaqėson njė pjesė tė rėndėsishme tė aktiviteteve ekonomike dhe mund tė rrezikojė lehtėsisht realizimin e objektivave afatmesėm tė Shqipėrisė pėr zhvillimin socioekonomik. Ndėrkohė qė tė ardhurat buxhetore lidhur me ecurinė e ekonomisė sė Shqipėrisė janė tė dobėta, aktivitetet e sektorit formal privat dekurajohen nga zbatimi i pamjaftueshėm i taksave dhe ekzistenca e disavantazhit konkurrues lidhur me pjesėmarrėsit e tregut joformal. Nė rastin e Shqipėrisė nuk ka norma tė larta taksash nė vetvete, por nė njė shkallė tė madhe ėshtė zbatimi jo i efektshėm dhe sipas dėshirės i ligjeve tė taksave dhe rregulloreve qeveritare qė ka krijuar kushtet nėn tė cilat ekonomia e fshehtė po rritet. Rrjedhimisht, qeveria duhet tė gjejė rrugėn pėr tė rritur ndėrgjegjėsimin publik pėr angazhim nė rritje tė qeverisė pėr t’iu drejtuar me vendosmėri evazionit fiskal. Pa dyshim, “lufta kundėr evazionit” ėshtė njė objektiv mjaft i gjerė dhe mjaft ambicioz, me pritjet e publikut pėr pėrmirėsime reale tė ulėta, pėr aq kohė sa ky qėllim i shprehur publikisht nuk mbėshtetet nga hapa praktikė pėr t’iu drejtuar ēėshtjes mall pas malli, taksė pas takse dhe problem pas problemi. Njė ekonomi informale nė lulėzim i bėn statistikat zyrtare mbi papunėsinė, mbi forcat e punės, mbi tė ardhurat, mbi konsumin etj. tė pabesueshme, dhe pėr pasojė programet dhe politikat e hartuara mbi bazėn e kėtyre statistikave mund tė jenė tė papėrshtatshme pėr zbatim.


    Rritja e produktivitetit nė kapitalin njerėzor
    Arsimi mbetet njė nga bazat e rritjes sė produktivitetit tė kapitalit njerėzor. Por a ka me tė vėrtetė njė kapital njerėzor tė kualifikuar tė aftė qė tė jetė konkurrencial nė tregjet ndėrkombėtare? Kudo nė ekonomitė e zhvilluara kapitali njerėzor i cilėsisė sė lartė mbetet mė i vlerėsuari. Ai ėshtė njė nga bazat e forta tė krijimit tė avantazheve krahasuese tė kombeve. Ky imput kryesor bashkuar me njė produktivitet tė lartė nė teknologji pėrcakton fatet dhe ecurinė e njė sektori apo tė tė gjithė eksporteve tė njė vendi. Nė rastin e Shqipėrisė vėrtet ka pasur njė nivel arsimi tė kėnaqshėm gjatė gjithė periudhės 50-vjeēare tė sistemit totalitar, por cilėsia e tij nė krahasim me konkurrentėt ka qenė e ulėt. Rritja e nivelit arsimor dhe e kapitalit njerėzor nė tėrėsi mbetet njė nga faktorėt mė tė rėndėsishėm tė konkurrencialitetit. Kjo nėnkupton qė qeveria duhet tė rrisė sasinė e parave drejt sektorit arsimor, por kėrkohet zhvillimi i njė strategjie arsimimi me objektiva tė qartė. Sistemi arsimor gjatė kėtyre viteve ėshtė trajtuar me pėrparėsi, por pavarėsisht nga kjo, mė shumė punė duhet bėrė. Njė tregues i pėrparėsisė nė Programin Buxhetor Afatmesėm pėr periudhėn 2004-2006 dallohet: “Shpenzimet nė arsim janė parashikuar tė rriten nga 3.0 pėr qind tė PBB-sė nė vitin 2004 nė 3.1 pėr qind tė PBB-sė nė vitin 2006. Mundėsia pėr tė rritur investimet nė arsim pritet tė jetė mjaft e kufizuar duke qenė se niveli i financimeve dhuruese pėr kėtė sektor parashikohet tė bjerė, meqė njė numėr projektesh kryesore kanė pėrfunduar. Mungesa e motivimit nė punė pėr shkak tė pagave shumė tė ulta tė stafit pedagogjik mbetet njė nga problemet kryesore nė niveli e arsimimit nė vend.


    Tė ardhurat nga emigrantėt
    Edhe Shqipėria si shumė vende tė tjera gjatė tranzicionit si burim kryesor tė tė ardhurave pėr financim tė ekonomisė kanė qenė prurjet e emigrantėve. Por ky burim financimi i ekonomisė nuk ėshtė i pėrjetshėm. Ai do tė fillojė tė bjerė dhe para se tė ndodhė kjo duhet qė kėtė burim tė rėndsishėm, politikėbėrėsit duhet qė tė gjejnė se me se ta zėvendėsojnė.
    Nė kėtė drejtim njė rritje tė tė ardhurave nga emigracioni mund tė sjellė ai qė quhet edhe emigrim i kapitalit njerėzor tė kualifikuar. Nė kėtė mėnyrė njė vend vėrtet mund qė tė rrisė tė ardhurat e tij ndjeshėm duke pasur njė numėr emigrantėsh tė cilėt vėrtet mund qė tė rrisin remitancat nė drejtim tė vendit tė origjinės. Gjatė periudhės 1991 – 2003, remitancat e emigrantėve shqiptarė kanė ardhur duke u rritur dhe kanė pėrfaqėsuar, sipas viteve, rreth 10-22 pėr qind tė PBB-sė. Nė vitin 2003, sipas vlerėsimit tė Bankės sė Shqipėrisė, ato arritėn nė rreth 778 milionė dollarė ose rreth 13 pėr qind tė PBB-sė, nga 150 milionė dollarė ose rreth 22 pėr qind e PBB-sė qė ishin nė vitin 1992.


    Kursimet e individėve, jo pėr financimin e deficitit buxhetor
    Ulja e nivelit tė financimit tė deficitit buxhetor nėpėrmjet bonove tė thesarit mund tė jetė njė mėnyrė e mirė qė do tė ndikojė nė ēlirimin e mė shumė fondeve pėr kreditimin e ekonomisė. Tėrheqja e vazhdueshme e kursimeve tė individėve dhe pėrdorja e tyre pėr mbylljen e deficitit buxhetor shihet si njė faktor frenues pėr rritjen ekonomike tė njė vendi. Normat e larta tė bonove tė thesarit kanė bėrė qė edhe atraktiviteti i kėtyre letrave me vlerė tė jetė i madh pėr investitorėt shqiptarė. Kėshtu, njė pjesė e mirė e kursimeve nuk janė pėrdorur pėr investime private, duke ulur qarkullimin e parasė nė ekonomi dhe duke u bėrė nė kėtė mėnyrė njė barrierė pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm dhe afatgjatė.



    Turizmi, sektori prioritar qė i ka munguar ekonomisė
    Vendi ynė jo vetėm qė nuk po tėrheq dot turistė tė huaj, por turizmit tonė po i largohen edhe turistėt vendas, tė cilėt po preferojnė qė t’i kalojnė pushimet nė vendet fqinje


    Gjatė viteve tė tranzicionit ėshtė pėrmendur shumė herė roli i rėndėsishėm qė ka sektori i turizmit nė zhvillimin ekonomik tė vendit. Megjithėse ėshtė folur shumė, nė kėtė drejtim ėshtė bėrė shumė pak. Vendi ynė jo vetėm qė nuk po tėrheq dot turistė tė huaj, por turizmit tonė po i largohen edhe turistėt vendas, tė cilėt po preferojnė qė t’i kalojnė pushimet nė vendet fqinje. Shqipėria pėrballet me konkurrencė rajonale pėr sa i pėrket turizmit, pėr shembull, me Greqinė, Kroacinė, Turqinė dhe Malin e Zi. Tė gjitha kėto vende kanė njė infrastrukturė mė tė pėrparuar tė turizmit dhe bukuri natyrore tė ngjashme me Shqipėrinė. Prandaj turizmi nuk ka shumė tė ngjarė tė jetė njė burim i rėndėsishėm nė rritjen ekonomike gjatė njė periudhe afatmesme. Njė tjetėr gjė interesante gjatė kėtij viti ėshtė fakti se numri i turistėve shqiptarė qė i kalojnė pushimet jashtė ėshtė rritur. Kjo tregon edhe njėherė se roli i qeverisė duhet tė jetė ai qė ta pėrmirėsojė kėtė infrastrukturė jo vetėm nėpėrmjet nivelit tė shpenzimeve publike, por githashtu duke punuar ngushtė me sektorin privat nė pėrmirėsimin e nė cilėsinė e shėrbimeve.

  12. #32
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mariglen,

    nje verejtje lidhur me sjelljen e artikujve ne forum: Kush eshte personi qe e ka shkruar artikullin e fundit (por edhe te tjere qe mbeten te paidentifikuar ne forum)?

  13. #33
    kerkuesi
    Anėtarėsuar
    13-09-2002
    Vendndodhja
    ne vendin tim
    Mosha
    33
    Postime
    1,176
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Faleminderit Dita per vrejtjen. Ajo eshte me vend. Do ta marr parasysh ne te ardhmen.

    Tung

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Tema tė Ngjashme

  1. Letersia Shqiptare
    Nga new-man nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 16-01-2009, 12:28
  2. Dosja antishqiptare e Greqisė, 1912-2007
    Nga BARAT nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 645
    Postimi i Fundit: 15-10-2007, 20:27
  3. Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 04-09-2006, 01:15
  4. Kristo Frashėri: Dilema pėr Himarėn
    Nga Qafir Arnaut nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 28-02-2006, 13:56
  5. Letėrsia Shqiptare
    Nga [A-SHKODRANI] nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 24-10-2005, 15:02

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •