Close
Faqja 2 prej 6 FillimFillim 1234 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 120

Tema: Spiunazhi

  1. #21
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Secret Intelligence Service MI6

    Secret Intelligence Service (SIS), i njohur edhe si MI6 e ka origjinen e tij ne vitin 1909 si Seksioni i Huaj i Byrose se Sherbimit Sekret, nen komanden e Kapitenit Sir Mansfield Cumming, i cili ishte pergjegjes per mbledhjen e informacionit ne te gjithe boten. Nga viti 1922 seksioni i Cumming kaloi si nje sherbim me vete me emrin SIS. Cumming firmaste dhe vuloste me “C” dhe keshtu kane bere gjithmone dhe pasardhesit e tij.
    Special Operations Executive (SOE), u formua ne vitin 1940. Pas lufte ajo u shkri dhe disa nga antaret e saj u bene antare te SIS.
    Me aprovimin e Intelligence Services Act, SIS kaloi nen varesine e Foreign & Commonwealth Secretary.
    Rroli kryesor i Sherbimit eshte mbledhja e informacioneve ne mebshtetje te politikave te sigurise, te mbrojtjes, te jashtme dhe ekonomike te qeverise se madherise se saj.
    SIS eshte i vendosur ne 85 Albert Embankment, Vauxhall Cross ne Londer,(ndryshe Legoland). MI6 paguan per nje numer telefonash ne nje rruge te zhurmshme ne Londer (Borough High Street ne Southwark) e cila njifet si qendra e trajnimit te spiunave. Qendra kryesore e trajnimit eshte Fort Monckton, nje fortese napoleonike ne Gosport, Hampshire.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  2. #22
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Truri perfaqeson fuqine intelektuale dhe inteligjencen dhe kapacitetin per te marre dhe aplikuar njohurite. „C“ e gjelber eshte nje aludim per themeluesin e SIS dhe „C“ origjinal Sir Mansfield Cumming. Tradita e sherbimit eshte qe te gjithe shefat njihen si “C” dhe i firmosin dokumentat e tyre duke perdorur boje te gjelber. Moto: 'Semper Occultus' - “Gjithmone sekret” i referohet etosit te SIS.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  3. #23
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ... Fort Monckton, baza e trajnimit te SIS ...
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  4. #24
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ... SIS (MI6) Departmenti i Sigurimit Teknik *- Hanslope Park ...
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  5. #25
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ... pamje perballe e nderteses se MI6 ne Vauxhall Cross ...
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  6. #26
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lista e disa spiunave te MI6 e dekonspiruar nga ish-spiuni Richard Tomlinson.

    Dudley Charles Ankerson: 78 Buenos Aires, 85 Mexico, 93 Madrid; dob 1948; Dr.

    Raymond Benedict Barthol Asquith: 83 Moscow, 92 Kiev; dob 1952;
    Viscount.

    Kerry Charles Bagshaw: 82 Geneva, 88 Moscow; dob 1943; OBE.

    Ian Clive Barnard: 94 Geneva; dob 1965.

    Richard Martin Donne Barrett: 83 Ankara, 88 New York, 97 Amman; dob 1949.

    James Lloyd Baxendale: 94 Cairo (MECAS), 97 Amman; dob 1967.

    Jonathan Beales.

    Peter John William Black: 74 MECAS, 77 Kuwait, 80 Amman, 87 Dhaka; dob 1946.

    Jamie Blount.

    Rupert Bowen: 90 Windhoek, 92 Tirana.

    Andrew Jonathan Corrie Boyd: 81 Accra, 88 Mexico City, 96 Islamabad; dob 1950.

    Andrew James Brear: 94 Santiago; dob 1960.

    Christopher Mark Breeze: 88 Nicosia, 94 New Delhi; dob 1963.

    Alastair Breeze.

    Richard Philip Bridge: 86 Warsaw, 88 Moscow; dob 1959.

    Stuart Armitage Brooks: 72 Rio, 75 Lisbon, 79 Moscow, 87 Stockholm, 93 Moscow; dob 1948; OBE.

    Christopher Parker Burrows: 82 East Berlin, 87 Bonn, 93 Athens; dob 1958.

    George Benedict Joseph P Busby: 89 Bonn, 92 Belgrade; dob 1960; OBE.

    Geoff Chittenden.

    Robert John Paul Church: 76 Bangkok, 81 Berlin, 86 Nairobi, 89 Bangkok, 97 Nairobi; dob 1947.

    Timothy Clayden: 91 Warsaw, 95 Lagos; dob 1960; Wanker.

    Martin Hugh Clements: 86 Tehran, 90 Vienna; dob 1961.

    John Donovan Nelson Clibborn: 66 Nicosia, 72 Bonn, 72 Brussels, 88 Washington; dob 1941; CMG.

    Peter Salmon Collecot: 80 Khartoum, 82 Canberra, 93 Jakarta; dob 1950.

    Andrew David Cordery: 75 Nairobi, 77 New York, 84 Lusaka, 88 Berlin, 95 Oslo; dob 1947.

    Sherard Louis Cowper-Coles: 80 Cairo, 87 Washington; dob 1955; CMG, LVO.

    Keith Craig: dob 1961.

    John Martin Jamie Darke: 88 Cairo, 96 Dubai; dob 1953.

    Michael Hayward Davenport: 89 Warsaw, 96 Moscow; dob 1961.

    Peter Brian Davies: 83 Rome, 88 Peking, 96 Jakarta; dob 1954,

    Richard Billing Dearlove: 68 Nairobi, 73 Prague, 80 Paris, 87 Geneva, 91 Washington; dob 1945; OBE.

    John Deerlove.

    Keith Derek Evetts: 75 Warsaw, 77 Maputo, 83 New York, 86 Kingston, 88 Lisbon; dob 1948; OBE.

    Michael Edward Joseph Feliks: 93 Peking; dob 1964; Dr.

    Robert Dominic Russell Fenn: 85 Hague, 88 Lagos, 92 New York; dob 1962.

    Nicholas Bernard Frank Fishwick: 88 Lagos, 94 Istanbul; dob 1958; Dr.

    Richard George Hopper Fletcher: 68 Athens, 69 Nicosia, 73 Bucharest, 85 Athens; dob 1944; CMG.

    Richard Andrew Foulsham: 84 Brunei, 86 Lagos, 95 Rome; dob 1950.

    Rosalind Mary Elizabeth Fowler: 90 Hong Kong; dob 1965.

    Michael Roger Fox: 93 Geneva; dob 1958.

    Richard Ogilby Leslie Fraser-Darling: 73 Helsinki, 84 Washington; dob 1949.

    Robert Andrew Fulton: 69 Saigon, 73 Rome, 78 Berlin, 84 Oslo, 89 New York; dob 1944.

    Kevin Andrew Garvey: 81 Bangkok, 85 Hanoi, 92 Phnom Penh; dob 1960.

    John Henry Cary Gerson: 69 Hong Kong, 71 Singapore, 74 Peking, 87 Hong Kong; dob 1945.

    Andrew Patrick Somerset Gibbs: 79 Rio, 84 Moscow, 87 Pretoria; dob 1951; OBE.

    Sean Goodman.

    Anita Goodman.

    Jacqueline Goodman.

    Keith Rutherford Gosling: 75 Singapore, 78 Vienna, 86 Manila, 93 Tel Aviv; dob 1944; OBE.

    Roger Patrick Hamilton: 78 Jakarta, 82 Tokyo, 84 Hong Kong, 89
    Copenhagen; dob 1948.

    Roger John Hargreaves: 73 Hong Kong, 76 Sanaa, 85 Hong Kong, 96
    Wellington; dob 1950.

    Samuel Andrew Roland Hatfield: 95 Lagos; dob 1963.

    Steven John Hill: 88 Vienna, 96 New York; dob 1962.

    Katherine Sarah-Julia Horner: 85 Moscow, 97 Moscow; dob 1952.

    Thomas Rober Benedict Hurd: 95 Warsaw; dob 1964.

    Robert Mitchell Forest Kelly: 74 Nairobi, 80 Turkey, 81 Ankara, 95 Ottowa; dob 1946.

    Theodore Maurice Kenwrick-Pierc: 74 Brussels, 82 Nicosia, 88 Hague, 94 Athens; dob 1948.

    Alex Kershaw: 97 Geneva; dob 1967.

    Nicholas John Andrew Langman: 86 Montevideo, 88 New York, 94 Paris; dob 1960.

    Edmund John Scott Latter: 94 Istanbul; dob 1968.

    Jeremy John Legge: 87 Lusaka, 94 Vienna; dob 1961.

    Gareth Geoffrey Lungley: dob 1971.

    Christine Anne MacQueen: 84 Brasilia, 89 New York, 90 Paris; dob 1959.

    Norman James MacSween: 72 Nairobi, 77 Tehran, 83 Bonn, 91 Stockholm, 95 Moscow; dob 1948.

    Iain Arthur Gray Matthewson: 81 New York, 85 Warsaw, 93 Prague; dob 1952.

    Ian Forbes McCredie: 76f Lusaka, 79 Tehran, 83 Copenhagen, 92 New York; dob 1950; OBE.

    Patrick Joseph McGuinness: 88 Sanaa, 94 Abu Dhabi, 96 Cairo; dob 1963; OBE.

    Justin James McKenzie Smit: 96 Moscow; dob 1969.

    William John Clovis Meath-Baker: 88 Kabul, 89 Prague, 97 Istanbul; dob 1959.

    Andrew Jonathan Mitchell: 93 Bonn; dob 1967.

    Anthony Leopold Colyer Monckton: 90 Geneva, 96 Zagreb; dob 1960.

    Richard Peter Moore: 90 Ankara, 91 Istanbul, 95 Islamabad; dob 1963.

    Mark Scott Thomas Morgan: 84 Geneva, 88 Aden, 94 Valletta; dob 1958; MBE.

    Stuart Richard Morley: 89 San Jose, 90 Bridgetown, 96 Hague; dob 1959.

    Clive Dare Newell: 79 Tehran, 82 Kabul, 86 Addis, 90 Bosnia, 94
    Ankara; dob 1953.

    Peter James Norris: 85 Lagos, 90 Guatemala; dob 1955, Dr.

    Peter David Orwin: 77 Athens, 84 Brasilia, 89 Tel Aviv, 96 Hague; dob 1944; OBE, MC.

    Christopher Robert Geoffrey Pagett: 78 Havana, 79 Lusaka, 88 Maputo, 97 New York; dob 1952; OBE.

    Colin Douglas Partridge: 80 Delhi, 87 Hanoi, 94 Hong Kong; dob 1955.

    Martin Eric Penton-Voak: 95 Moscow; dob 1965.

    Geoffrey Colin Perry: 81 Hong Kong, 92 Geneva; dob 1951.

    Alan Petty.

    Richard William Potter: 85 Riyadh, 88 Nicosia; dob 1960.

    Mark Precious: Buenos Aires 86; dob 1960.

    John Andrew Raine: 88 Kuwait, 94 Damascus, 97 Riyadh; dob 1962.

    Michael Charles Ramscar: 77 Lagos, 79 Brasilia, 86 Madrid, 89 San Jose, 97 Madrid; dob 1948.

    Timothy Simeon Rawlinson: 91 Lagos, 96 Stockholm; dob 1962.

    Richard Robert Reeve: 73 Singapore, 77 Hong Kong, 83 Hong Kong; dob 1948.

    Michael John Regan: 86 Kabul, 89 Dubai, 95 Bangkok; dob 1955.

    Peter Marius Julian Prows Reilly: 96 Khartoum; dob 1971.

    John Ridd.

    Janet Elizabeth Rogan: 91 Peking, 98 Sarajevo; dob 1962.

    John McLeod Scarlett: 73 Nairobi, 76 Moscow, 84 Paris, 91 Moscow; dob 1948; OBE.

    Deborah Jane Soothill: 96 Peking; dob 1969.

    Richard David Spearman: 92 Istanbul, 97 Paris; dob 1960.

    David Spedding.

    Guy David St. John Kelso Spindler: 87 Moscow, 97 Pretoria; dob 1962.

    Andrew Jeremy Stafford: 77 Stockholm, 79 Accra, 84 Prague, 91
    Brussels; dob 1953.

    Christopher David Steele: 90 Moscow; dob 1964.

    Geoffrey Tantum.

    Anthony Jonathan Terry: 70 Nairobi, 73 Havana, 79 Belgrade, 86
    Santiago, 97 Geneva; dob 1946.

    Richard Paul Reynier Thompson: 91 Stockholm, 96 Geneva; dob 1960.

    Michael Thomson.

    Daniel Vernon Thornton: 95 Brussels; dob 1969.

    Stuart Graham Turvill: 95 Islamabad; dob 1971.

    John Venning.

    Richard Vlaistow: 95 Havana.

    James Spencer Kennedy Watson: 91 Kuwait, 97 Damascus; dob 1964.

    Andrew Whiteside: 95 Budapest; dob 1968.

    Mark Williams: 95 Tehran.

    Kenneth Mark Williams: 76 Kuala Lumpur, 79 Bridgetown, 88 Harare, 94 Delhi; dob 1944.

    Simon Jules Wilson: 91 Athens, 93 Zagreb; dob 1966; OBE.

    Julian Paul Geoffrey Wiseman: 78 Geneva, 84 Dhaka, 90 Islamabad; dob 1944.

    David John Woods: 78 Vienna, 81 Bucharest, 92 Harare, 97 Pretoria; dob 1951.

    Ian Alexander Woods: 77 New York, 84 Berlin, 86 Bonn, 95 Warsaw; dob 1951.

    Alexander William Younger: 95 Vienna; dob 1963.

  7. #27
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kim Philby

    Harold (Kim) Philby, i biri i dipllomatit John Philby, u lind ne Ambala, Indi, ne 1911. Ai u arsimua ne Westminster School dhe Trinty College, Cambridge. Nderkohe qe ai ishte ne universitet takoi Guy Burgess, Donald Maclean dhe Anthony Blunt. Te gjithe u bene mbeshtetes sekrete te Partise Komuniste.
    Pas universitetit Philby shkoi ne Vjene ku takoi Litzi Friedman, e cila ishte antare e Partise Comuniste Austriake. Litzi Friedman ishte ne rrezik arrestimi pas bashkimit te Gjermanise me Austrine, keshtu Philby u martua me Litzi Friedman qe te mund ta merrte me vete ne Angli. Pas kesaj ai u be nje agjent i BS.
    Qe te mbulohej, Philby filloi te shprehte hapur opinione ne favor te djathtes. Philby dhe Guy Burgess, i cili kishte hequr gjithashtu dore nga komunizmi, u antaresuan ne shoqaten e miqesise Anglo-Gjermane, nje grup pro-nazist. Philby u be reporter i The Times dhe me fillimin e luftes civile ne Spanje u dergua atje. Gjate ketyre viteve ai shkroi artikuj qe mbeshtesnin Gjeralin Franco dhe Ushtrine Nacionaliste. Francos I pelqeu kjo gje dhe me 2 Mars 1938 e dekoroi Philbyn me Kryqin e Kuq te Merites Ushtarake.
    Keto raporte binden politikanet e djathte qe Philby i kishte braktisur bindjet e tij politike te meparshme. Ne 1939 Guy Burgess i propozoi Marjorie Maxse, shefes organizzative te Partise Konservatore dhe shefe stafi e Seksionit D te MI6, qe ajo duhet te rekrutonte Philbyn. Maxse pranoi dhe mori aprovimin e pastertise nga Guy Liddell i MI5.
    Pas atij viti Walter Krivitsky, nje oficer i inteligjences sovjetike, qe kishte dezertuar ne perendim, u soll ne Londer te intervistohej nga Dick White dhe Guy Liddell te MI5. Krivitsky dha detaje per 61 agjente qe punonin ne Britani. Ai nuk i njihte keto agjente me emra, por pershkroi njerin si nje gazetar qe kishte punuar per nje gazete britanike gjate luftes se Spanjes. Nje tjeter u pershkrua si skocez i nje familje te mire qe ishte arsimuar ne Eton dhe Oxford dhe qe punonte per ruset pa pagese. Keto pershkrime i ngjanin Philbyt dhe Donald Maclean. Megjithate White dhe Liddell nuk u binden nga deshmite e Krivitskit dhe nuk i shkuan me tej gjerave.
    Walter Krivitsky u gjend i vdekur ne Bellevue Hotel ne Washington me 10 Shkurt 1941. Ne fillim u hap lajmi sikur ai ishte vetevrare. Megjithate, te tjere thane qe vendi i tij sekret ishte zbuluar nga nje spiun sovjetik qe punonte tek MI5 dhe ishte vrare nga agjnte sovjetike.
    Gjate Luftes Dyte Boterore Philby u vu ne komanden e programit te trajnimit te propagandes per Special Operation Executive (SOE). Nga 1943 Philby kishte pergjegjesi per aferat e Spanjes, Italise, Frances dhe Afrikes. Ai i ra ne sy Major General Stewart Menzies, drejtorit te pergjithshem te MI6. Menzie-t i kishte bere shume pershtypje Philby dhe ne Tetor 1944 ai u vu ne komanden e Seksionit IX (Soviet affairs).
    Pas lufte Philby ishte pergjegjes per monitorimin e spiunazhit sovjetik. Ne kete post ai mund te mbulonte agjente te tjere sovjetike si Guy Burgess, Donald Maclean dhe Anthony Blunt. Ne shtator 1945, nje dipllomat rus Constantin Volkhov, takoi zv/konsullin britanik ne Stamboll dhe i dha informacion rreth tre agjenteve sovjetike qe punonin ne Foreign Office dhe ne kunderspiunazh ne Londer. Philby ishte ne gjendje t’i tregonte KGB e cila me te shpejte e arrestoi Volkhovin dhe e ktheu ne BS.
    Ne 5 Shtator 1945, Igor Guzenko, nje shifrant ne Legaten Ruse, dezertoi ne perendim dhe kishte fakte per nje organizate spiunash sovjetik ne Britani. Ceshtja iu kalua Philbyt dhe ai sugjeroi qe Guzenko duhej te intervistohej nga Roger Hollis.
    Guzenko tregoi fakte qe ēuan ne arrestimin e 22 agjenteve lokale dhe 15 spiuneve ne Kanada. Guzenko tregoi qe ishte dhe nje agjent sovjetik brenda rradheve te MI5. Megjithate Hollis nuk tregoi shume interes rreth ketij fakti.
    Ne 1949 Philby u be oficeri nderlidhes i MI6 ne Washington. Ne kete post ai ishte ne gjendje te zbulonte planet e SIS per te rrexuar E.Hoxhen. Philby ia kaloi keto informacione BS dhe shqiptaret qe ishin perfshire ne kete plan u arrestuan ose u ekzekutuan.
    Ne 1950 Stewart Menzies dhe John Sinclair diskutuan mundesine qe Kim Philby te ishte drejtori i ardhshem i MI6. Dick White iu kerkua qe te sillte nje raport rreth Philbyt. Ai i kerkoi Arthur Martin dhe Jane Archer qe te zhvillonin nje hetim rreth te kaluares se tij. Ata u perqendruan ne faktin se sa shpejt ai kishte kaluar nga nje komunist ne nje simpatizant te organizatave pro-fashiste. Ata gjithashtu zbuluan se pershkrimet e spiunit sovjetik te sjella nga Krivitsky dhe Guzenko i ngjanin shume profilit te Philbyt gjate kohes qe ai kishte qene ne Spanje si gazetar. U vendos qe Philby mund te ishte nje agjent i dy-fishte.
    Kur Guy Burgess dhe Donald Maclean u arratisen, ai u be i dyshuari kryesor si personi qe mund t’i kishte lajmeruar ata. Nen presionin e Clement Attlee dhe Herbert Morrison, Stewart Menzie pranoi qe Philby duhej te merrej ne pyetje nga MI6. Ne shtator 1951 Philby zyrtarisht dha doreheqjen, por ai vazhdoi te punonte part-time per organizaten.
    Ne 23 Tetor 1955, gazeta New York Sunday News, raportoi qe Philby ishte nje spiun sovjetik. Philby therriti nje konference shtypi ku ai theksoi qe nuk ishte nje spiun sovjetik.Ai tha: “Une nuk kam qene kurre nje komunist dhe hera e fundit qe une kam folur me nje komunist duke e ditur qe ai ishte i tille ka qene ne 1934.”
    Me pas Philby shkoi ne Lindjen e Mesme ku punoi si korrespondent i jashtem per The Observer dhe The Economist. Ai gjithashtu vazhdoi te punonte si nje agjent part-time per MI6.
    Ne Dhjetor 1961 Anatoli Golitsin, nje agjent i KGB qe punonte ne Finlande u arratis tek CIA. Ai fluturoi menjehere per ne SHBA dhe u vendos ne nje shtepi te sigurte te quajtur Ashford Farm, prane Washingtonit. Pasi u pyet nga James Angleton, Golitsin dha informacion rreth nje numri te madh agjentesh sovjetike ne perendim.
    Artur Martin, shefi i Seksionit D1 tek MI5 shkoi te intervistonte Golitsin ne SHBA. Golitsin i dha fakte qe provuan qe Philby kishte qene antare i nje organizate me 5 agjente me baze ne Britani. E njejta organizate spiunazhi qe perfshinte Guy Burgess dhe Donald Maclean.
    U vendos qe te shkonte ne Beirut per te intervistuar Philbyn agenti i MI5 Nicholas Elliott. Elliot kishte pershtypjen qe Philbyn e kishin lajmeruar per viziten e tij ne Beirut. Kjo inkurajoi zerat qe nje spiun sovjetik kishte nje post drejtues ne sherbimin e sigurimit. Philby pranoi qe kishte bere pjese ne organizaten e spiunazhit te Cambridge, por ai nuk permendi asnje emer tjeter perveē Guy Burgess dhe Donald Maclean.
    Philby e dinte qe tani kishte rrezik te arrestohej dhe me 23 Janar 1963 fluturoi per ne BS.
    Ne librin e tij Lufta ime e Heshtur ai pranoi qe kishte qene nje spiun sovjetik per me shume se 30 vjet.
    Kim Philby jetoi ne BS derisa vdiq ne vitin 1988.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  8. #28
    Dash...me kembore Maska e Toro
    Anėtarėsuar
    26-04-2002
    Vendndodhja
    CALIFORNIA
    Postime
    1,407
    Faleminderit
    0
    15 falenderime nė 14 postime
    Skuthi,
    Te pergezoj per materialet e sjella. Jane shume interesante.
    "Who is John Galt?"

  9. #29
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Historia e agjentėve sekretė qė urdhėroheshin vetėm nga Enver Hoxha

    Nga Bekim Budo

    Bekim Budo ėshtė autori i njė seri shkrimesh pėr veprimin e shėrbimit tė fshehtė shqiptar nė regjimin e kaluar. Nė fillim, ai zbardhi dėshminė e “gjeneralit”, njė drejtuesi tė lartė tė Sigurimit tė Shtetit pėr grupin e Mehmet Shehut. Mė pas, Budo shpjegoi vizitat mjekėsore tė Mehmet Shehut nė Paris, ku, midis tė tjerave, interesant ishte takimi sekret i kėtij tė fundit me ish-kryeministrin francez, Shaban Delmaz. Ish-sigurimsi vijoi me rrėfimin interesant tė njėrit prej shėrbimeve tė tij tepėr sekret, kur shkoi nė Paris, me porosi tė Kadri Hazbiut, pėr tė kryer detyrėn speciale, qė me fondin e 300 mijė dollarėve, nga llogaria “e fshehur” e Ministrisė sė Brendshme, tė blinte njė vilė pėr udhėheqėsin e lartė tė PPSH, Enver Hoxha, i cili kishte gjithnjė nostalgji pėr kryeqytetin e Francės. Mė tej, ai tregon edhe vėshtirėsitė, qė do tė vazhdonin me pėrplasje klanesh, pro dhe kundėr, debate tė Byrosė Politike pėr kėtė ēėshtje. Ish-punonjėsi i Zbulimit tė Jashtėm foli pėr enigmat e dy vizitave tė Beqir Ballukut nė Paris, nė vitet 1972 dhe 1974, ku sqaron vėshtirėsitė e ruajtjes sė tij dhe “vėrshimin” e zbulimeve tė huaja drejt delegacionit tė lartė ushtarak, qė kishte shkuar nė Paris pas njė vizite tė suksesshme nė Kinė. Edhe disa ngjarje tė mistershme tė viteve shtatėdhjetė, qė i kushtuan Ballukut jo vetėm largimin nga kreu i ushtrisė, por edhe pushkatimin, ishin situata tė jetuara nga Bekim Budo. “Agjenti” nė shkrimet e tij hedh dritė mbi disa fakte tė rėndėsishme historike tė viteve “74-“75, ku mė interesant ėshtė takimi nė Vjenė i Fiqret Shehut me Feēorin, qė shkoi nė kryeqytetin austriak, gjoja si i sėmurė. Nė numrin e sotėm tė “Panorama”, Budo tregon pėr grupin e agjentėve special qė ruanin Enverin dhe shėrbenin pėr zgjatjen e qeverisjes sė tij.



    Pas Luftės sė Dytė Botėrore, konsiderimi persona “non gratta” i 105 funksionarėve sovjetikė tė pėrfaqėsive tė tyre nė Britaninė e Madhe, nga ana e shtetit anglez, tregonte pėr revanshin qė kishin marrė zbulimet e huaja nė pėrplasjet mes tyre gjatė Luftės sė Ftohtė.



    Nė kėto plane, Shqipėria zinte njė nga vendet kryesore, ku u aplikua me anė tė Degės sė Veēantė serbo-ruso me atavizma tepėr tė spikatura tė shėrbimit “Smersh”. Nė tehun e veprimtarisė sė tyre terroriste u vunė nė shėnjestėr bashkėpunėtorė aktivė tė Sigurimit tė Shtetit, vetėm nė rrethin e Dibrės sidomos pėr A.Lleshin, Hasan Spata, nga Fushė Ēidhna e Dibrės, tė cilit i kishin bėrė disa kurthe, nė “bashkėpunim” edhe me disa agjentė potentė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, tė cilėt lidheshin me anė tė agjentėve dopiorol D.L., dhe Njazi A. Edhe pse kishin kuptuar se ndodheshin tė tradhtuar, luftuan e punuan pėr zbatimin e detyrave si atdhetarė pėr mbrojtjen e integritetit dhe tė pavarėsisė sė vendit tė tyre. Nė rrugė operative, nė mėnyrė tė fshehtė, kishin ardhur edhe njė varg informacionesh, qė dėrgoheshin nga njė senator amerikan, tė cilat nuk mund tė grumbulloheshin veēse me anė tė “stacioneve dhe antenave tė fshehta” amerikane, qė kryenin aktivitetin e tyre brenda territorit jugosllav (Beograd dhe Prishtinė). Pėrveē rezidenturės jugosllave tė Tropojės qė ishte mjaft aktive dhe qė aktiviteti i saj vazhdoi edhe pas viteve “90, njė rezidencė tjetėr jugosllave vepronte nė zonėn e Hasit, qė lidheshin me anė tė agjentit ndėrlidhės dhe rekrutues Avdyl Aliu, i cili futej nė mes tė ditės nė sektorin Dobrunė-Qafė Prush, dhe i kishte armatosur pjesėtarėt e kėsaj bande, pėr tė bėrė terror. Kjo rezidencė ishte mjaft e organizuar dhe nė tė bėnin pjesė disa agjentė jugosllavė si “Udhėtari”, “Ereniku”, ”Ndėrlidhėsi”, ”Daliu” etj.


    Shėrbimet agjenturore tė specifikuara

    Shėrbimet e fshehta gjatė dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore, nė pėrgjithėsi kishin tejkaluar funksionet dhe kompetencat e tyre, ē“ka detyruar herėpashere komisionet parlamentare tė sigurisė, pėr tė bėrė transparencėn e njė varg problemesh tė pėrfolura sidomos nga masmediat, si dhe pėr marrjen e masave pėr parandalimin e veprimtarisė antiligjore tė segmenteve tė caktuara tė tyre tė lidhura me fije tė padukshme me krimin e organizuar, mafien, me zbulimet kundėrshtare, si dhe me politikėn e lobeve tė caktuara rivale. Gazeta “Uashington Post” dhe gazetari i saj, qė u bė legjendė, Ben Bredlli, i cili ngriti nė njė shkallė mė tė lartė mjeshtėrinė e gazetarisė publike investiguese nė sferėn e shėrbimit sekret, nxorėn disa fakte, qė konfirmonin njė dukuri tė re, tė panjohur legalisht mė parė nga opinioni publik; ekzistencėn e grupeve speciale tė sigurisė, pėr tė cilat nuk kishte hapėsira kushtetuese e ligjore. Natyrisht, ishte nė pėrgjithėsi e qartė, se mbajtja dhe ruajtja pėr njė kohė tė gjatė e pushtetit mund tė kryhet si me forma e instrumente ligjorė e demokratikė, ashtu edhe me mjete dhe logjikė, qė bien ndesh me parimėsinė dhe ligjet e ngritura mbi kėtė bazė. Nė tė ashtuquajturin “Skandali i Uotergejtit” dolėn disa fakte, ku grupet e sigurisė sė partive, tė orientuar nga politika, kishin organizuar vjedhjen e kasafortės sė Partisė Demokrate Amerikane, qė ndodhej e siguruar nė njė dhomė tė katit 6-tė tė ndėrtesės “Uotergejt”. Realizuesit e aksionit ishin Xhejms Mak Kord, shef i sigurimit tė Partisė Republikane, Bernard Berker, agjent i CIA-s, si dhe agjenti tjetėr po i CIA-s, Frank Sturxhis, tė drejtuar nė mėnyrė speciale nga shefi i Sigurimit tė Shtėpisė sė Bardhė, Horvard Hant, ish-kuadėr i shėrbimit tė fshehtė amerikan vite me radhė, i kamufluar si agjent special i Shtėpisė sė Bardhė nė sektorin e antidrogės. Ata do tė ndihmonin me anė tė aksionit tepėr sekret rizgjedhjen e Presidentit Nikson, pasi tė fusnin nė dorė dokumente konfidenciale tė fushatės elektorale tė Partisė Demokrate. Pėr veprime konkrete ishin zgjedhur 2 kubanezė dhe njė agjent i vjetėr i FBI, Balduin. Pėr kėtė, ata do tė merrnin 114 mijė dollarė, veē dollarėve qė gjetėn nė kasafortė! Nė kėtė skandal u implikuan kėshilltarėt e afėrt tė Niksonit. Me interes ėshtė fakti i konfigurimit tė njė Grupi Special tė Sigurisė, i cili ishte krijuar pėr tė verifikuar tė dhėna tė rėndėsishme tė marra sidomos nga shėrbimet e fshehta, pėr korrupsion tė nėpunėsve tė lartė, si dhe informacione, qė kishin tė bėnin me sigurinė e SHBA. Me fjalė tė tjera, Presidenti edhe pse kishte disa institucione tė sigurisė sė brendshme dhe tė jashtme, si NSA, NSC, USIB si dhe SGS etj., kishte marrė masa sekrete pėr verifikimin e njė varg informacionesh, duke qenė i ndėrgjegjshėm sė ishte i domosdoshėm, nė njė kohė kur zbulimet e huaja kundėrshtare kishin arritur tė vidhnin edhe kodet e bisedimeve sekrete qeveritare. Lidhur me kėtė, agjentėt e NSA-s, ekspertė tė telekomunikacionit, Bernard Miēel dhe Uiliam Martin, duke pėrdorur sistemin piramidė tė ndėrlidhjes me antenat dhe shėrbimet kryesore sekrete tė SHBA kudo nė Botė, kishin arritur tė rekrutonin kuadro tė lartė tė CIA-s dhe tė politikės, mbi bazėn e ligjeve tė komerēializmit. Gjithashtu, Presidenti informohesh edhe bie fjala pėr Irangejtin, pėr implikime tė segmenteve tė caktuara me krimin, korrupsionin, drogėn dhe politikėn. Edhe presidentė tė tjerė, si Miterani nė Francė, kishin krijuar, gjithashtu, njė “Grup Special” nė pallatin e Elizesė, me anė tė tė cilit verifikonte, kontrollonte me burime “tė pavarura”, sidomos kundėrshtarėt politikė, si dhe tė dhėna qė lidheshin me bashkėpunėtorėt e afėrt tė tij, duke qenė koshientė, pėr mundėsitė e medha qė kanė institucionet e shėrbimeve tė fshehta, pėr tė kamufluar, pėr t’u lidhur me forma, taktika e metoda tė sofistikuara me segmente tė caktuara tė institucioneve konkurrente apo kundėrshtare. Presidentėt informoheshin sistematikisht pėr situata normale, nga grupet e tyre tė fshehta pėr publikun e gjerė, ashtu siē informoheshin, nė mėnyrė tė shpejtė dhe konfidenciale nė raste tė emergjencės. Shqipėria dhe liderėt kryesorė tė saj, qysh nga viti 1920, pas Kongresit tė Lushnjės, kur Ahmet Zogu u emėrua ministėr i Brendshėm, kishte grupin e tij tė informatorėve, qė nė atė kohė quheshin “hafije”, emėrtim qė kishte mbetur nga shėrbimi i fshehtė turk i “Sahib Haberit“, i cili kishte shtrirė tentakulat nė pothuajse tė gjitha sanxhaqet, kazatė e kasabatė e Shqipėrisė dhe kishte agjentė tė tij tė infiltruar nė qeverinė e Ismail Qemalit e deri te Haxhi Qamili, punė tė cilėn e bėnin madje, njerėz tė afėrm tė kėtij tė fundit, qė ishin kundėr pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe kundėr shpėrbėrjes sė Perandorisė turke.


    Enveri, spiunė specialė qė gjatė luftės

    Gjatė Luftės Nacional-Ēlirimtare, nė fillimet e saj, nė mėnyrė sporadike, u krijua dhe mori formė, mė tepėr nė mėnyrė intuitive, njė grup luftėtarėsh, tė cilėt “pa ligj e kanun”, informonin, pėr ēdo ēėshtje apo problem, qė e konsideronin me vlerė, pėr interesa vetjake, karrierė, apo pėr interesa kombėtare. Shumica e kėtyre ishin komandantė ēetash, si dhe mė vonė drejtues ushtarakė tė formacioneve mė tė mėdha, tė cilėt tashmė e kishin njė nga detyrat prioritare pėr tė rekrutuar informatorė, si dhe pėr t’i drejtuar ata pėr probleme ushtarake tė kundėrshtarit, si dhe pėr probleme tė pushtetit tė ardhshėm. Futja nė dorė e Arkivit tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, i njohu ata me disa informatorė tė saj tė lidhur me pushtuesin italian, njė pjesė e tė cilėve u dekonspiruan dhe u shfrytėzua me funksion dopiorol. Me ardhjen e misioneve ushtarake anglo-amerikane dhe interesimin e tyre pėr persona konkretė nė radhėt e parisė sė vendit, si dhe tė inteligjencės qė kishte studiuar jashtė shtetit, lindi nevoja nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, qė nga radhėt e tė pėrmendurve, tė rekrutoheshin ose thjesht tė “afroheshin“ disa intelektualė patriotė, siē ishin ata me pseudonimet “Pėrkethyesi”, ”Koloneli”, tė cilėt kishin qenė objekt studimi e provokimi nga ana e tė huajve, qė kėrkonin t’i rekrutonin, pėr t’i shfrytėzuar, sė paku, si burime informacioni. Informacione u kėrkuan sidomos pėr kuadrot: M.Gjinishi, F.Nosi, L.Nosi, M.Bajraktari, K.Hoxha, L.Gega, D.Ndreu etj. Kjo ndodhi sepse disponoheshin edhe rekomandimet e dhėna nga zbuluesja angleze me pėrvojė qė kishte pseudonimin “Fani“ si dhe seksioni “D” i Shėrbimit Sekret pėr Ballkanin (SBS), i cili pėr veprimtarinė e fshehtė agjenturore varej nga SIS i Britanisė sė Madhe.


    Enver Hoxha zgjodhi mė tė besuarit nė grupin e agjentėve specialė

    Ish-drejtuesi komunist Enver Hoxha mori vendimin pėr “paraqitjen” e kandidaturave “tė pėlqyera” nga Bill Maklini, majori Nils, ”operativit“ Alan Heer dhe deri te gjenerali i Brigadės, Dejvis etj. Me anė tė kėtyre kandidaturave u bė e mundur, qysh nė fillim tė viteve 1943-1944, tė konturohej fizionomia e disa “pseudopatriotėve”, qė pėr pak stėrlina ishin vėnė nė shėrbim tė zbulimit tė fshehtė anglez, gjė qė do tė detyronte Kryeministrin e Britanisė sė Madhe, Ēurēill, tė tėrheq misionin e Bill Maklinit, pasi kishin vepruar nė kundėrshtim me udhėzimet. Mė vonė, mė 16 shtator 1943, siē e dimė, u dėrgua gjeneral Dejvisi, i cili me objektivitet njoftonte Komandantin Aleksandėr nė Kajro: “Ėshte imperative tė demaskojmė Kėshillin e Regjencės, konkretisht dhe nominalisht…. Balkomin dhe Zogistėt. Tė gjithė po bashkėpunojnė me gjermanėt…”. Gjenerali e pagoi me jetėn e tij kėtė deklaratė burrėrore, duke u spiunuar nga agjenti i gjermanėve Azis Biēaku. Haxhi Lleshi, njė nga gjeneralėt e Luftės Nacional-Ēlirimtare nė Veri tė Shqipėrisė, kishte grupin e tij tė informatorėve, qė mbanin pėr pseudonime “Veterineri”, ”Mjeku”, ”Farmacisti”, ”Kapiteni” dhe nė vitin 1943 i raportonte gjeneral Hoxhės: “Nga burimet tona del se Cen Elezi, Fiqiri Dine e Hysni Dema, kishin lidhur “Itifakun” me komandantin e Divizionit italian, gjeneral Azzin, qė tė mos e sulmonin…”. Fill pas Luftės sė Dytė Botėrore u studiuan disa kandidatura nga radhėt e nacionalistėve tė ndershėm, midis tyre “Diplomati” dhe “Profesori”. I pari u nis jashtė shtetit nga ana e ish-presidentit Omer Nishani dhe i dyti nga ana e doktorit Medar Shtylla, tė cilėt fituan besimin nė radhėt e emigracionit, si dhe tė personaliteteve tė larta shtetėrore nė SHBA dhe nė Britaninė e Madhe. Kėto ishin nga burimet kryesore pėr informacione konfidenciale, si dhe shėrbenin si burime tė pavarura pėr verifikimin e tė dhėnave tė rėndėsishme, qė kishin tė bėnin me ruajtjen e pavarėsisė dhe integritetit tė territorit tė Shqipėrisė. Pėr t’u lidhur me ta bėheshin kombinacione pėr veprime tė thjeshta si pėr shembull dėrgohej zarf mė njė person tė besuar e me garanci, apo shoqėroheshin makinat e eksportit qė shkonin nė Hungari, Gjermani, Austri e gjetkė dhe nė “X” hotel dhe “Y” dhomė, ku kėmbeheshin letrat me personin ndėrlidhės, me konditė qė OSSH tė mos merrnin dijeni pėr veprimin e mėsipėrm.


    Misteret e grupit tė sigurisė sė jashtme

    Vetvetiu qė kėto organe ose pėrfaqėsues tė lartė tė tyre nuk kishin si tė merrnin dijeni pėr pėrmbajtjen e materialeve…. Nė njė farė mėnyre, kėta ishin edhe Grupi i Sigurisė sė Jashtme, i cili vepronte nė mėnyrė tė pavarur dhe kishte krijuar lidhje konfidenciale me “miq personalė”, ku bėnin pjesė diplomatė tė huaj, mjekė tė shquar, dashamirės tė Shqipėrisė. Pėr arsye tė ndryshme, bėnin pjesė, gjithashtu, edhe intelektualė tė lartė kosovarė, tė cilėt gjenin gjithnjė mundėsi pėr tė informuar, pėr tė shfaqur mendime nga mė tė ndryshmet, por qė kishin njė rezonancė tė pėrbashkėt, atė qė i bashkonte me dheun amė. Gjithashtu, bėnin pjesė anėtarė tė shoqatave patriotike, si nė SHBA, Argjentinė, Australi e gjetkė, tė cilėt informonin sa herė qė e konsideronin tė nevojshme…. Ndėrsa grupi i M.Shehut kishte bėrė njė varg kombinacionesh, madje pėr veprime me tė komplikuara, duke nxjerrė nga burgu persona tė caktuar, duke i arratisur jashtė shtetit, pjesa mė e madhe e tė cilėve u kapėn shpejt nga operativėt jugosllavė dhe u vunė mė pas nė shėrbim tė tyre…. Nė sferėn e shėrbimit tė fshehtė qysh pas Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri situata nuk ishte aspak e qetė. Shumėkush, madje dhe autorė tė huaj, hedhin idenė se “dėshtuam pėr rrėzimin e Hoxhės“ ose “nuk mundėm ta eliminonim” etj. Veēse harrohet njė problem jo i vogėl, ai qysh nė fillim pėr sigurimin e vet zgjodhi edhe truprojet, njerin prej tyre, kur vajti pėr inspektim nė Brigadėn e Parė, Axhem Abazin, nga Mallakastra, qė ishte njėri prej komandantėve tė saj. Mė vonė dhe tė tjerė, duke i studiuar me kujdes, dhe pa lėnė kėtė problem nė dorė tė Sigurimit. Harrohen gjithashtu lidhjet e tij me masėn e njerėzve, si dhe popullaritetin e tij, gjė qė nuk ishte aq e lehtė sa thuhet prej disa tė ashtuquajtur “analistė brenda dhe jashtė vendit”, tė cilėve u mungon tė paktėn objektiviteti. Gjithashtu, nga materialet e dokumentet del se nuk ėshtė aspak e vėrtetė se Koēi Xoxe, Mehmet Shehu, Panajot Plaku, etj., siē mundohen disa tė tjerė pėr t’i paraqitur si “subjekte inferiore”, pėrkundrazi kanė qenė jo vetėm tė zgjuar, por edhe me kulturė “tė pėrgjigjthshme” dhe “tė posaēme” pėr tė marrė pushtetin edhe pėr ta mbajtur, pasi nuk u mungonte dhe ndihma, sidomos e “ustallarėve” serbo-rus, por edhe nga segmente tė caktuara tė disa shteteve perėndimore, tepėr tė interesuara pėr tė vendosur kolonėt e tyre nė tokat tona. Shprehja e E.Hoxhės se “… ne e njihnim Mehmet Shehun, por e trajtonim me kujdes…”, ėshtė kuptimplote dhe i saktė konkluzioni i “Gjeneralit” se “Hoxha kishte burime tė tjera verifikimi…”. Duke mos harruar se, sipas njė studimi dhjetėvjeēar, tė bėrė nga Drejtoria e Kuadrit nė MPB, pėr vitet 1970-1980, rezultonte se informacione tė marra nga letrat e popullit dhe burime tė hapura ishin rreth 360.000 copė, qė konsideroheshin nė atė kohė “me vlerė ruajtjeje dhe informimi”.

  10. #30
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Plani “Patkoi”

    Bekim Budo, rrėfen pėr disa kombinacione tė UDB-sė pėr tė infiltruar nė Sigurimin e Shtetit agjentė tė saj. Efektivi i Zbulimit tė Jashtėm Shqiptar shpjegon operacionin e shėrbimit tė fshehtė jugosllav “Patkoi”, planin agjenturor-operativ e ushtarak afatgjatė tė UDB-sė, qė pėrfshinte detyra pėr disa sektorė, kryesisht atė tė shėrbimit tė fshehtė, tė diplomacisė sė fshehtė, tė sektorėve ushtarakė, pėr tė krijuar njė klime tė favorshme pėr ta, pėr tė implikuar shtetin shqiptar nė problemet e brendshme tė tyre, sidomos pas viteve 1980-1981, e nė kulmin e demonstratave nė Kosovė. Diplomacia dhe shėrbimi i fshehtė jugosllav ideoi zbrazjen e territoreve rreth kufijve me Shqipėrinė, pėr tė vendosur atje kolonė serbė. Ndėr detyrat, mė kryesorja ishte mbajtja sekret e kėtij operacioni dhe studimi i mundėsive objektive nga njė grup analistėsh qė tė analizonin, nėse Jugosllavia do tė sulmonte Shqipėrinė, dhe se cilėt faktorė ndihmonin ose e pengonin atė. Pėr situatėn e krijuar nga veprimtaria e shėrbimit serb u njoftua menjėherė Enver Hoxha, i cili, nė takimin qė bėri me drejtues tė Sigurimit tė Shtetit, pasi e kishte lexuar raportin e funksionarėve tė shėrbimit tė fshehtė shqiptar, rekomandoi qė duhet tė tregohej kujdes qė tė mos futeshim nė aventura. Ish-sekretari i Parė i KQ tė PPSH ishte gjithashtu kundėr minimizimit tė futjes sė kosovarėve nė Shqipėri. Sipas Budos, situata agjenturore ishte tepėr e nderė, pasi shėrbimi jugosllav i ishte kushtuar dėrgimit tė grupeve operative nė kufirin verior tė Shqipėrisė pėr t’u lidhur me aktivitetin e grupeve agjenturore, rezidencat e tyre nė Tropojė, Kukės, Peshkopi dhe Shkodėr, duke i aktivizuar agjentėt me anė tė presioneve e rekrutimeve. Ēmenduria e serbėve arrinte deria atje sa tė mendonin pėr dėrgimin e njė ushtrie tė vogėl, tė manovrueshme, nė territorin malor tė vendit tonė, e cila do tė futej nė veprim me urdhėr tė Millosheviēit. Sipas tyre, kjo ushtri brenda 24 orėve do tė dilte nė qytetin e Durrėsit, duke mos hasur rezistencė. Hoxha porosiste qė njė grup studimor i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, me nė krye ministrin Kadri Hazbiu, tė merrej me situatėn nė Kosovė, gjė e cila u realizua. Mė tej, me hollėsi Budo zbardh pėrplasjet interesante mes agjentėve tė tė dy shėrbimeve.



    Qysh nė kohėn kur Xhorxh Bushi ishte drejtor i Organit Qendror tė Zbulimit (CIA), vuri nė axhendėn e kėtij shėrbimi studimin dhe vlerėsimin e informacioneve qė kishin tė bėnin me problemet ndėretnike nė Ballkanin e trazuar. Po ashtu, qė nė atė kohė Amerika synonte rritjen e prezencės sė saj nė kėto hapėsira, pas kolapsit ekonomik e politik nė vendet e Evropės Lindore, dhe sidomos pas zbutjes sė klimės sė Luftės sė Ftohtė, me anė tė reformave tė Gllasnosit dhe Perestrojkės, tė inicuara e frymėzuara nga politika liberale e Gorbaēovit, qė ishte edhe njė garanci, qė Moska do tė merrej me problemet e shumta brenda territorit tė saj, duke mos i kushtuar vėmendje problemeve nė kėto treva.



    Ndėrkohė, shėrbimet e fshehta, SIM-i italian, SDECE francez, si dhe QIPE greke, kishin pėrgatitur planet e tyre tė fshehta, nė pėrputhje me situatėn e re tė krijuar, pas vdekjes sė E.Hoxhės. Zbulimi jugosllav dhe diplomacia e fshehtė e kėtij vendi, ishin vėnė nė dijeni pėr njė pjesė tė kėtyre planeve, pasi ata nė kėtė periudhė kishin rritur bashkėpunimin me zbulimin e jashtėm francez, kishin rekrutuar, me material komprometues, disa diplomatė tė huaj dhe, po ndiqnin me vėmendje tė veēantė zhvillimin e ngjarjeve nė Shqipėri.


    Operacioni i shėrbimit tė fshehtė jugosllav “Patkoi”

    Beogradi kishte marrė sigurinė nga segmente tė veēanta tė diplomacisė sė fshehtė dhe tė disa shėrbimeve tė fshehta Perėndimore, se me “zbutjen e klimės konfrontuese nė Ballkan, nuk do tė kishte ndryshime apo tjetėrsime territoresh etnike”. Nė kėto situata, UDB-ja jugosllave kishte bėrė njė plan agjenturor-operativ e ushtarak afatgjatė me emrin e koduar “Patkoi”. Nė kėtė plan ishin pėrfshirė detyra pėr disa sektorė si tė shėrbimit tė fshehtė, tė diplomacisė sė fshehtė, tė sektorėve ushtarakė, duke koordinuar edhe me median e shkruar dhe atė elektronike, si nė sferėn e propagandės, tė informimit dhe tė dezinformimit, ashtu dhe tė provokimit, me qėllim, krijimin e njė klime tė favorshme pėr ta, pėr tė implikuar shtetin shqiptar nė problemet e brendshme tė tyre, sidomos pas viteve 1980-1981 dhe nė kulmin e demonstratave nė Kosovė, qė filluan mė 11 mars 1981. Sinjalin e parė tė kėtij plani e dha Tanjugu, mė 5 qershor 1981, duke i konsideruar kėto demonstrata si produkte tė “irredentizmit kosovar”, si dhe “tė nxitura, tė frymėzuara dhe tė fabrikuara nga politika e shtetit shqiptar”, gjoja pėr tė vėnė nė jetė strategjinė e “Shqipėrisė sė Madhe”. Diplomacia dhe shėrbimi i fshehtė jugosllav doli me propozimin e zbrazjes sė territoreve rreth kufijve me Shqipėrinė, nė njė distancė prej 20-30 kilometėr katrorė si dhe pėr vendosjen atje tė kolonėve serbė. Duke shtruar kėto detyra, Beogradi kishte dy qėllime: tė zbatonte politikėn shkombėtarizuese ndaj vėllezėrve kosovarė dhe nga ana tjetėr, duke qenė se Shqipėia ishte nė vėshtirėsi ekonomike, ajo ndikonte fuqimisht pėr destabilizimin e saj, dhe “zgjidhte pėrfundimisht” problemin kosovar, qė tashmė ishte kthyer pėr ta nė njė “patologji akute”. Njė nga detyrat, qė mbahej mjaft sekret, ishte “studimi i mundėsive dhe faktorėve objektivė dhe subjektivė” nga ana e njė grupi analistėsh pranė UDB-sė, qė do tė analizonin nėse “Jugosllavia do tė sulmonte Shqipėrinė, cilėt faktorė do tė ndihmonin ose e kundėrta, dhe se ēfarė fitonte apo humbte Beogradi nė opinionin publik ndėrkombtar apo nė strategjinė e tij“. Po ashtu, do tė shihej me vėmendje edhe se “a do tė gėzonte po atė mbrojtje tė madhe, qė ka patur, sidomos pas Luftės sė Dytė Botėrore nga ish-Bashkimi Sovjetik, SHBA dhe Franca.


    Enveri urdhėron Kadriun tė “survejonte” situatėn nė Kosovė

    Kjo detyrė ishte vėnė pėr faktin se ata kishin tė dhėna, prej kohėsh, ndonėse tė ekzagjeruara, pėr njė grup studimor nga Ministria e Punėve tė Brendshme me nė krye ministrin Kadri Hazbiu, caktuar nga vetė Hoxha, lidhur me situatėn nė Kosovė, marrėdhėnieve me Jugosllavinė, si dhe pėr tė parė mundėsinė e zgjerimit tė marrėdhėnieve kulturore, arsimore e artistike me shqiptarėt nė trojet e tyre. Siē dihet, “grupi studimor” iu vu punės, duke shfrytėzuar nė fillim tė gjithė informacionin qė dispononte, duke organizuar dhe konsulta me kuadro kryesore tė saj, dėrgoi, nė rrugė tė ndryshme, disa kuadro nė viset shqiptare atje, ku morėn kontakte tė hapura dhe tė mbyllura me intelektualė kosovarė, duke tėrhequr dhe mendimet e tyre, u arrit tė bėhej njė “Raport Konkludiv”, qė vetė nga kėto kuadro u sfumua dhe u konsiderua “me vlera, si dhe ”njė punė e pastėr operative”, ndėrsa “konkluzionet”, u konsideruan “tė goditura qė do tė ēonin me tej punėn e Sigurimit tė Shtetit”. Nė fakt, nė takimin qė bėri Enver Hoxha me ta u tha: “Raportin e studiova me kujdesin e duhur, i bindur se ju do ta kishit kaluar klasėn. Nė fakt, ju duhet tė punoni akoma mė shumė pėr ngritjen tuaj ideologjike e politike. Duhet tė kishit kuptuar mė mirė rolin dhe funksionin e Jugosllavisė nė Botė, apo edhe faktin qė Beogradi i Titos ėshtė njė vend i zhvilluar. Ne nuk mund tė futemi nė aventura, ashtu siē propozoni. Po kėshtu dhe konkluzioni tjetėr qė nxirrni pėr minimizimin e futjes sė kosovarėve nė Shqipėri ėshtė i gabuar. Ju thoni se ata do tė na lenė “mikrobe”, gaboni pėrsėri. Ata do tė pėrfitojnė shumė nga mjedisi ynė. Ju, gjithashtu, nxirrni konkluzionin e gabuar se nuk mund tė kontrolloni agjenturėn serbe dhe fluksin e saj qė futet bashkė me kosovarėt, po qe se nuk bėni kėtė, me ēfarė do tė merret Sigurimi i Shtetit”.


    UDB nė situatė tė favorshme agjenturore nė Shqipėri

    Pra, tė dhėnat qė dispononte UDB-ja ishin tė sakta. Ata parashikuan detyra, mbi bazėn e njohjes sė situatės agjenturore, politike dhe operative dhe ndėrtuan planin e tyre tė koduar “Patkoi”, qė nė kuptimin figurativ do tė thoshte, se do tė shkelnin me kėmbė tė hekurt territoret e banuara nga shqiptarėt nė Kosovė e gjetkė, dhe do tė pėrzinte irredentistėt, siē bėnė vite mė vonė. Pėr kėtė punuan nga tė gjitha anėt, sidomos me anė tė veprimtarisė sė fshehtė, edhe pse njė pjesė e agjenturės kryesore tė tyre nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme ishte neutralizuar, pėr shkak tė dėnimeve kapitale, por edhe tė spostimeve tė bėra. Edhe pse bashkė “me barin e thatė po digjej edhe bari i njomė”, agjentomania kishte marrė pėrmasa tė mėdha. Nė shumė letra tė ndaluara, kėrkoheshin “parulla lidhjeje”, ”mesazhe agjenturore”. Kjo ishte njė pistė e dėshiruar nga zbulimet e huaja nė pėrgjithėsi, pėr tė rritur frymėn e mosbesimit dhe tė provokimit, dhe pėr t’i larguar ato nga pista e vėrtetė; qė tė operonin me anė tė “Planit Patkoi”. Njė detyrė tjetėr me rėndėsi, qė agjenturistėt jugosllavė i ishin kushtuar, ishte edhe dėrgimi i grupeve operative nė kufirin verior tė Shqipėrisė pėr t’u lidhur me aktivitetin konkret tė grupeve agjenturore, rezidenturave tė tyre nė Tropojė, Kukės, Peshkopi dhe Shkodėr, duke i aktivizuar me anė tė presioneve, rekrutimeve me material komprometues, duke bėrė gjithashtu trysni pėr shkatėrrimin e banesave, keqtrajtimin e familjes dhe deri rekrutime nė familje. Pikėsynimi i afėrt i UDB-sė ishte destabilizimi, sidomos i Veriut tė Shqipėrisė, gjė qė do t’i lehtėsonte mjaft punėn pėr zbatimin e menjėhershėm tė kėtij plani. Nėse do tė arrihej qė tė kryheshin kėto detyra, mbetej dėrgimi i njė ushtrie tė vogėl, e manovrueshme nė territorin tonė malor, qė do tė futej nė veprim me urdhėr tė Millosheviēit, brenda 24 orėve pėr tė dalė nė qytetin e Durrėsit. Ata supozonin se nuk do tė hasnin rezistencė, pėr shkaqe politike dhe ekonomike, dhe kėshtu do tė zgjidhnin pėrfundimisht problemin e Kosovės. Brenda territorit tė shtetit tė tyre kishin parashikuar njė varg detyrash tė sferės agjenturore, pėr riaktivizimin sidomos tė disa agjentėve nė radhėt e inteligjencies kosovare, tė cilėt ishin orientuar pėr tė vepruar, nė radhė tė parė pėr “tė zbutur klimėn konfrontuese nė Kosovė”, ”pėr orientimin minimal tė kėrkesave tė demonstrueseve larg kėrkesės pėr “Kosovėn Republikė” dhe akoma mė larg pėr “bashkimin e saj me Shqipėrinė”, duke e paraqitur kėtė tė fundit si “vend tė botės sė tretė”, ku “mungonin liritė dhe tė drejtat elementare tė njeriut”, paēka se pėr to nuk kishte asnjė rezolutė tė organizmave kryesorė ndėrkombėtarė, si OKB, apo dhe “Amnesty International” ose “Human Right Watch”, qė dėnonte shkeljen e kėtyre tė drejtave. Parulla e ditės, qė pėrdorte UDB-ja nė kėtė periudhė nė sferėn e “Luftės Psikologjike” ishte: “Njė Shqipėri e destabilizuar ėshtė prosperitet pėr federatėn jugosllave dhe ēlirim i dytė pėr Kosovėn. Nė sferėn e veprimtarisė sė fshehtė, njė vend tė veēantė zinin nė kėto plane veprimtaria agjenturore, brenda dhe jashtė territorit jugosllav, duke rekrutuar agjentė nga subjekte tė ndryshme. Pikėsynimi kryesor i tyre ishte trupi i huaj diplomatik, ku pėrfshiheshin diplomatė tė rangjeve tė ndryshme. Kishte bėrė bujė rekrutimi i sekretarit tė ambasadės franceze nė Beograd, Eugjen Rusos, duke pėrdorur mjete ēnjerėzore shtrėngimi, ku u pėrdor jo vetėm terror psikologjik, por edhe terror i mirėfilltė fizik. Organet e zbulimit francez, SDECE e gjykuan mjaft ashpėr Rusos. Ėshtė interesant fakti se informacionin kryesor pėr rekrutimin e kėtij diplomati ua kishin dhėnė francezėve Shėrbimi i Fshehtė Amerikan (CIA). Mediat u morėn shumė me kėtė ēėshtje, duke i dhėnė asaj pėrmasat e “Ēėshtjes Drejfys”. Gjithashtu, nė botėn e spiunazhit kishte bėrė pėrshtypje tė madhe angazhimi tej mase i shtypit nė “Ēėshtjen mė tė rėndėsishme tė spiunazhit pas Luftės sė Dytė Botėrore” atė tė konsiderimit persona “non gratta” tė disa funksionarėve sovjetikė tė pėrfaqėsive tė tyre nė Britaninė e Madhe, nga ana e shtetit anglez, ē“ka tregonte pėr revanshin qė kishin marrė zbulimet e huaja njeri kundrejt tjetrit gjatė Luftės sė Ftohtė. Nė kėto plane Shqipėri zinte njė nga vendet kryesore, ku u aplikua me anė tė Degės sė Veēantė serbo-ruso me atavizma tepėr tė spikatura tė shėrbimit “Smersh”.


    Shėrbimi i fshehtė sllav donte tė rekrutonte drejtues tė Ministrisė sė Brendshme

    Nė tehun e veprimtarisė sė tyre terroriste u vunė nė shėnjestėr bashkėpunėtorė aktivė tė Sigurimit tė Shtetit, vetėm nė rrethin e Dibrės, sidomos pėr A.Lleshin, Hasan Spata, nga Dibra, tė cilit i kishin bėrė disa kurthe edhe nė “bashkėpunim” me disa agjentė potentė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, tė cilėt lidheshin me anė tė agjentve dopiorolė, edhe pse kishin kuptuar se ndodheshin tė tradhtuar, luftuan dhe punuan pėr zbatimin detyrave si atdhetarė pėr mbrojtjen e integritetit dhe tė pavarėsisė sė vendit tė tyre. Nė rrugė operative nė mėnyrė tė fshehtė kishin ardhur edhe njė varg informacionesh qė dėrgoheshin nga njė senator amerikan, tė cilat nuk mund tė grumbulloheshin veēse me anė tė “stacioneve dhe antenave tė fshehta” amerikane qė kryenin aktivitetin e tyre brenda territorit jugosllav, Beograd e Prishtinė. Pėrveē rezidencės jugosllave tė Tropojės, qė ishte mjaft aktive dhe qė aktiviteti i saj vazhdoi edhe pas viteve “90-tė, njė tjetėr rezidencė jugosllave vepronte nė zonėn e Hasit, qė lidheshin ndėrmjet tyre me anė tė agjentit ndėrlidhės dhe rekrutues Avdyl Aliu, qė futej nė mes tė ditės nė sektorin Dobrunė-Qafė Prush, dhe kishte armatosur pjesėtarėt e kėsaj bande, pėr tė bėrė terror nė atė zonė. Kjo rezidencė ishte mjaft e organizuar dhe nė tė bėnin pjesė disa agjentė jugosllavė tepėr tė rrezikshėm.


    "Gramafoni", agjenti potencial i UDB-sė

    Njė nga agjentėt jugosllav futur me kombinacion nė mjediset tona, dhe me njė “histori” tė veēantė, me karakter pėrgjithėsues pėr sa i takon formave dhe metodave tė veprimtarisė sė zbulimit jugosllav ndaj vendit tonė ėshtė agjenti “Gramafoni”, me origjinė nga Padeshi i Tropojės. I ati i tij, Syla, kishte qenė nėnoficer i Zogut me shėrbim ne qytetin e Vlorės, nė vitet 1935-1939, dhe para kėtyre viteve ishte rekrutuar nga zbulimi jugosllav me detyrė rezident i njė prej grupimeve mė tė spikatura te kėtij zbulimi nė zonėn bregdetare, nė drejtim tė zbulimeve tė tjera, sidomos ndaj atij italian dhe grek, duke bashkėpunuar me zbulimin francez. Siē e kemi theksuar, Ahmet Zogu, pasi kishte refuzuar zbatimin e njė varg kėrkesave tė Beogradit, pėr portet Durrės dhe Vlorė, si dhe pėr t’u shkėputur prej tyre gradualisht, i kėrkoi ndihmė Musolinit dhe SIM-it italian, duke u theksuar atyre rrezikshmėrinė e kėsaj rezidence nė qytetin e Vlorės dhe “pamundėsinė” e tij, pėr neutralizimin e aktivitetit tė saj agjenturor, ose mundet qė t’ja faturonte Romės ekzistencėn e saj, duke mos “u vetėkomprometuar” edhe pėr shkak tė situatės delikate tė marrėdhėnieve me jugosllavėt. SIM-i italian, tashmė me pėrvojė nė sferėn kundėrzbuluese, si dhe pėr shkak tė njė veprimtarie gati 20-vjeēare nė kėto treva, kishte vendosur agjenturė kordoni gjatė gjithė bregdetit, sidomos nė drejtim tė zbulimeve franceze, greke dhe anglo-amerikane. Ndėrsa nė qytetin e Vlorės kishte organizuar veprimtarinė agjenturore tė kamufluar pas agjencisė detare “Pulia”. Ky zbulim, pasi mori tė dhėnat e para, organizoi mbikėqyrjen e disa personave tė dyshimtė, duke bėrė dhe njė varg arrestimesh sekrete, nga ku gjeti mė vonė edhe disa kandidatura tė pėrshtatshme pėr t’i rekrutuar me material ligjor komprometues, tė cilėt i shėrbyen atij pėr t’i futur nė grupet e para komuniste si dhe nė Lėvizjen Nacional-ēlirimtare. Dy-tre prej tė cilėve arritėn funksione tė larta nė pushtetin e dikurshėm. Kėshtu kjo rezidencė jugosllave pushoi pėrkohėsisht aktivitetin agjenturor dhe njė pjesė e saj u orientua nga zbulimi italian pėr kryerjen e detyrave tė tyre, pėr tė futur nė dorė planet e Beogradit nė drejtim tė Ballkanit dhe tė Shqipėrisė. Pas viteve “40-tė, Syla kthehet familjarisht nė Padesh dhe vazhdon lidhjet, tashmė me OZN-nė jugosllave me detyra nė drejtim tė zonės dhe brezit kufitar me Jugosllavinė, si dhe detyra nė drejtim tė organizimit politik tė zonės sė Gjakovės. Duhet thėnė se Syla kishte njė memorie pėr t’u admiruar, kishte lidhje tė shumta, si dhe episode jo tė pakta nė sferėn agjenturore. Shtėpia e tyre u bė bazė e zbulimit jugosllav deri nė vitet 1949-1950 dhe u frekuentua nga dhjetėra kuadro e diversantė tė dėrguar nga UDB-ja nė Shqipėri.


    Djali i agjentit jugosllav ndjek rrugėn e tė atit

    Me qenė se mosha nuk e lejonte tė ndėrmerrte “inkursione” jashtė kufirit, majori i UDB-sė, Ēedo Mihoviē, me seli nė Gjakovė, i kėrkoi Sylės tė bėnte njė marrėveshje, duke marrė shkas nga njė letėr bėrė prej tij, pėr ta lejuar tė shkonte nė emigracion, pėr shkak edhe tė pamundėsisė sė tij pėr zbatimin e detyrave tė zbulimit jugosllav nė Shqipėri. Thelbi i marrėveshjes ishte: Syla do tė lejohej dhe do tė ndihmohej tė shkonte nė emigracion, me konditė qė djali i madh i tij, Qemali, tė vazhdonte rrugen agjenturore tė tė atit, nė shėrbim tė UDB-sė. Kontrata u firmos nga tė dy palėt. Syla familjarisht shkon nė Zvicėr, ndėrsa Qemali, qė kishte lindur nė Vlorė, pranoi bashkėpunimin me serbėt dhe vazhdoi shkollėn e zbulimit nė Beograd dhe njė kurs specializimi nė kėtė fushė nė Selanik, ndryshon identitetin, duke u futur me kombinacion nė njė organizatė studentore, ”pėr tė bėrė praktikėn e zbulimit tė aktivitetit armiqėsor tė grupeve irredentiste shqipėtare”, nė Prishtinė dhe gjetkė. Veprimtaria e kėsaj organizate, pėr shkak “tė rrezikshmėrisė”, u centralizua nė Sekretariatin e Punėve tė Brendshme, nė Beograd, dhe u ndoq me precedencė. Pasi agjentit tė “infiltruar” po i mbaronte koha e praktikės, jepet urdhri nga lart dhe fillojnė arrestimet sekrete, ”hetuesia intensive”, dhuna psikologjike, por sidomos ajo e mirėfilltė fizike. Bashkė me disa tė paraburgosur, u arrestua edhe Qemali, me gjithė kundėrshtimet e tij dhe ekspozimin e faktit tė detyrave qė i kishin dhėne si “agjent i infiltruar” nė mjedisin studentor kosovar. Nė hetuesi e merr nėnkoloneli Ēedo Mihoviē, i cili e sqaron lidhur me arrestimin me qėllim qė “tė mos krijoheshin dyshime”, gjė qė ka tė bėjė me ”perspektivėn e tij nė sferėn e veprimtarisė agjenturore”. Ēedo pėrgatit dosjen e tij me tė gjithė informacionet e dala gjatė dy muajve hetuesi intensive dhe me tė marrė urdhrin nga zėvendėssekretari pėr Punėt e Brendshme procedon nė “rirekrutimin e tij”, kėtė radhė me material komprometues me motivacionin “pėr veprimtari me rrezikshmėri tė madhe shtetėrore”. Kėshtu UDB-sė nuk i mjaftonte rekrutimi i parė nė bazė tė kontratės, pasi nuk kishin sa duhet besim dhe me qėllim rritjen e shkallės sė garancisė sė tij, proceduan duke i hapur dosje, e nė rast dekonspirimi ose tradhtie ta ekspozonin para kosovarėve, si dhe organeve tė Sigurimit tė Shtetit Shqiptar, si “provokator dhe denoncues i aktivitetit armiqėsor tė organizatės studentore”. Pas kurthit operacional, pasi kishin proceduar me agjenturė, duke e mbikėqyrur dhe provokuar, jugosllavėt krahas dhunės sė mirėfilltė, gjatė grumbullimit tė “provave materiale” nė ngarkim tė tij, duke i futur nė banesė si dhe nė qeli vepra tė E.Hoxhės, Historinė e PPSH-sė, arritėn tė krijonin shumė prova fiktive, tė shoqėruara me denoncime tė marra me dhunė ose tė fabrikuara, tė gjitha kėto plotėsonin kuadrin e “garancive tė plota, duke e vėnė atė midis “tri zjarreve”: tė opinionit publik kosovar, tė ligjeve tė shtetit jugosllav, si dhe para ligjeve tė shtetit shqiptar, nėse nuk do tė zbatonte detyrat e UDB-sė. Nėse agjenti do tė tradhtonte, atėherė masat represive do tė pėrfshinin edhe familjen tashmė nė Zvicėr, banesėn, deri nė eliminimin e pjesėtarėve tė familjes sė tij, “me aksident automobilistik”, me sėmundje tė papritur “infarkt miokardi” ose me “vrasje me porosi”, nė bazė edhe tė pėrvojės sė degės sovjetike “Smersh”...

  11. #31
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    (vazhdim)

    Para se zbulimi jugosllav tė fuste “Gramafonin” nė Shqipėri, i bėnė atij njė kurs intensiv dhe e pajisėn me njė ”histori“, tė cilėn duhet ta mėsonte pėrmendėsh dhe ta pėrsėriste nė ēdo kohė, qė do t’i kėrkohej, pa neglizhuar as edhe njė presje tė saj. Nė vija tė pėrgjithshme, “historia” e tij konsistonte nė ekspozimin nė kufirin shqiptar identitetin e rremė tė tij, si dhe datėlindjen fiktive, duke fshehur 3 vjet tė shkollės sė zbulimit.


    Kishte lindur nė vitin 1936 nė Vlorė dhe paraqitej i datėlindjes 1939. Tregonte se arratisej nga Jugosllavia pėr arsye se ndiqej nga UDB pėr shkak tė aktivitetit tė tij revolucionar, me njė organizatė studentore tė Prishtinės, qė kėrkonte veē tė tjerave edhe “Kosova Republikė”. Tė paraqiste edhe disa “dokumente e materiale tė shkruara “kuptohej nga ekspertėt kriminalistė jugosllavė”, ku pasqyrohej “ideali i tij kombėtar deri nė vetėmohim, pėr realizimin e bashkimit me Shqipėrinė”. Nė kėto materiale e shkrime tė ndryshme, studime, njė pjesė e tė cilave, kishte vėrtet origjinalitet, tė cilat mund tė kenė qenė produkte tė kontrolleve tė hapura apo sekrete tė banesave, tė mjediseve studentore dhe qė u pėrkisnin studentėve dhe profesorėve kosovarė. Tė tregonte dhunėn ēnjerėzore tė pėrdorur nga policia e fshehtė jugosllave, duke demonstruar edhe plagėt e blanat qė kishte nė trup, tė cilat ishin reale. Tė pėrsėriste shpesh shprehjen standarde se “ju nuk i njihni serbėt”. Gjithashtu, do t’u jepte organeve tė Sigurimit tė Shtetit emra konkretė tė kuadrove drejtues, inspektorė tė shėrbimit tė fshehtė, deri gardianė tė burgut, si dhe disa emra tė personave, sidomos nė zonėn dhe brezin kufitar nė Shqipėri, tė cilėt diheshin prej tyre se ndiqeshin nga shėrbimi i fshehtė shqiptar, duke i paraqitur ata si “agjentė tė UDB-sė”, midis tyre pėr dezinformacion do tė “ekspozonte” disa persona VIP, qė mbanin lidhje me UDB-nė, sidomos kosovarė, larguar nga Jugosllavia pėr nė Shqipėri, pas viteve 1949-1950, ku pėrfshiheshin edhe disa profesorė tė Universitetit tė Tiranės dhe pedagogė, qė jepnin leksione nė Kosovė. Nė kėtė “histori” nuk harroheshin edhe disa kosovarė tė internuar nė Lushnjė, Shtyllas e nė Berat, tė cilėt UDB-ja kishte vendosur pėr t’i djegur, duke ja “deleguar” Sigurimit tė Shtetit shqiptar, pasi nuk zbatonin detyrat e ngarkuara nga inspektorėt e fshehtė jugosllavė. Nė xhepat e agjentit, ata nuk kishin harruar tė vendosnin njė bllok shėnimesh tė koduar me shkrimin e agjentit mbi etnogjenezėn e shqiptarėve, mbi shpėrnguljet me shifra nė vite tė kosovarėve, disa shėnime me shifra pėr popullsinė shqiptare nė Kosovė e gjetkė, njė kartė anėtarėsimi nė bibliotekėn e Prishtinės, si dhe njė listė tė koduar tė studentėve tė arrestuar nga UDB-ja”. Nė kėtė “histori“ bėnte pjesė edhe “dėshira e tij pėr tė bashkėpunuar me shėrbimin e fshehtė shqiptar, me qėllim hakmarrjeje ndaj shkjave”, si dhe propozimi dhe dėshira e tij pėr t’u vendosur nė tri qytetet; Berat, Fier e Lushnjė. Nė rast emergjence, kur nuk do tė shikonte rrugėdalje nė veprimtarinė e tij, do tė kėrkonte takim me ministrin e Brendshėm ose zėvendėsin e tij.


    Vendosja nė qytetin e Fierit dhe dezinformacionet qė jepte “Gramafoni”

    Vendosja e kėtij agjenti dukej e paragjykuar nė qytetin e Fierit me detyrėn e arsimtarit tė shkollės tetėvjeēare nė njė fshat afėr qytetit, me qėllim qė tė mbahej nėn kontroll tė vazhdueshėm. Nė fillim, ai mbante lidhje korrekte me punėtorin operativ tė zonės dhe e informonte atė (mė tepėr duke e dezinformuar) pėr probleme e detyra qė i ngarkonte atij operativi dhe brenda njė kohe tė shkurtėr arriti tė zbulojė kontingjentet kryesore, qė kontrollonte ky operativ nė zonėn e tij dhe, nė varėsi tė interesave qė kishte “Gramafoni” pėr ta, raportonte pėr veprimtari armiqėsore nė formėn e propagandės pėr ata persona qė dyshonte se ishin bashkėpunėtorė tė Sigurimit, me qėllim zbulimin e veprimtarisė sė fshehtė tė operativit nė zonė edhe mė gjerė, duke parė me vėmendje interesimin e mangėt tė tij ndaj kėtyre personave, qė i anashkalonte si “pa vlerė e pa interes ndjekjeje tė mėtejshme”, duke mos u dhėnė detyra nė drejtim tė kontrollit tė veprimtarisė armiqėsore tė raportuar nga “Gramafoni”. Mirėpo, agjenti jugosllav kishte marrė detyra nga eprorėt e tij pėr tė riorganizuar rrjetet agjenturore nė kėto tri qytete, fijet e tė cilėve shkonin deri nė qytetin e Vlorės. Krahas agjenturės sė vjetėr, shumica e tė cilėve ishin nė vendinternimet, atij i duhej pėr njė kohė tė shkurtėr tė studionte dhe tė rekurtonte disa kandidatura nga moshat e reja, me qėllim rritjen e efektivitetit tė veprimtarise informative dhe zbuluese tė tri-katėr rrjeteve agjenturore nė kėto rrethe, gjė qė i duhej kėtij agjenti tė lėvizte, sidomos pas orės 17-18 tė ditėve tė shtuna dhe tė diela. Nė fillim edhe pse ishin dokumentuar disa lėvizje tė tij, ato justifikoheshin gjoja se “ishte duke zbatuar detyrat e ngarkuara nga operativi”. Natyrisht, kjo nuk do tė vazhdonte gjatė.


    Zbulimi dhe kapja e agjentit jugosllav

    Pas tri vjetėsh, pra nė vitin 1972, atij i “ngeci sharra nė gozhdė” edhe pse ishte i pėrgatitur dhe i specializuar pėr tė kapėrcyer situata emergjente. Nga detyrat qė merrte nga operativi i zonės, dhe mėnyrėn se si i servirte ai pėr t’i realizuar ato, agjenti “Gramafoni”, kuptoi se operativi kishte mangėsi tė theksuara nė zbulimin dhe parandalimin e veprimtarisė tė sferės sė zbulimit tė agjentėve tė huaj, ēka i krijoi njė pėrfytyrim tė gabuar tė aftėsive dhe mundėsive tė tij pėr t’u vėnė nė kontakt me aktivitetin zbulues tė tij, gjė qė u shoqėrua me njė mendjemadhėsi tė pajustifikuar, duke nėnvlerėsuar dhe masat mbrojtėse qė duhet tė merrte, sidomos gjatė studimeve dhe rekrutimeve pėr llogari tė shėrbimit tė fshehtė jugosllav. Qysh nė momentet e para tė aktivitetit, ai hasi nė vėshtirėsi. Nė mėnyrė sekrete njė person i afruar nga agjenti edhe pse bėnte njė jetė jo normale pėr njė tė ri sipas ligjeve dhe normave tė kohės, edhe pse ky pranon dhurata edhe para nga agjenti, kur erdhi puna, qė “Gramafoni” po proēedonte me mendjelehtėsi pėr ta rekrutuar Servet N., pa sonduar nė botėkuptimin dhe pikėpamjet e tij, ky ”kandidat” me zgjuarsi e pyeste pėr demonstratat e studentėve nė Kosovė, tė drejtat e tyre tė nėpėrkėmbura nga serbėt, sidomos “e drejta e arsimimit, qė nė Shqipėri ishte e spikatur dhe falas”, ndėrsa “Gramafoni” i pėrgjigjej, duke thėnė se “Shqipėria ishte vendi klasik i izolimit dhe i shkeljes sė tė drejtave tė njėriut” etj. Kaq duhej dhe jo mė shumė qė Serveti tė informonte shefin e sigurimit nė Berat, i cili shtoi masat e kontrollit ndaj tij dhe brenda vitit “Gramafoni” u dėnua me 10 vjet burg, se “kishte konsumuar figurėn e krimit tė agjitacionit dhe tė propagandės armiqėsore pėr dobėsimin dhe minimin e pushtetit popullor, parashikuar nga neni 55/1 i Kodit Penal”. Pasi u dėnua, u dėrgua nė Spaē, pėr tė vuajtur dėnimin. Atje, ai takonte disa tė dėnuar dhe zhvillonte njė lloj “hetuesie” me ta, duke i pyetur fije pėr pe se: “Kush i hetoi? Sa qėndruan nė paraburgim? Ēfarė pranuan gjatė hetuesisė? Si i mbanin lidhjet me shokėt dhe pjesėtarėt e familjes? Pėr cilėt persona dyshonin si bashkėpunėtorė tė Sigurimit jashtė dhe brenda kampit tė Spaēit?”.


    Rekrutime edhe nė burgun e Spaēit dhe kombinacionet e Sigurimit tė Shtetit

    Gjatė kohės sė vuajtjes sė dėnimit nė Spaē dhe mė vonė nė burgun e sigurisė sė lartė tė Burrelit, ”Gramafoni” rekrutoi 2-3 agjentė nė shėrbim tė zbulimit jugosllav, tė cilėt, pasi u vunė pėrpara provave tekniko-shkencore, pranuan vėnien nė shėrbim tė tyre, detyrat, parullėn e lidhjes brenda dhe jashtė vendizolimit, pseudonimet, mėnyrėn e lidhjes me rrjetin agjenturor, format dhe mėnyrat e grumbullimit tė informacioneve etj. Agjenti arriti tė dėrgonte nė lidhjet e tij jashtė burgut dy persona ish tė dėnuar, njėri prej tė cilėve “qėlloi” qė ishte agjent i Sigurimit, gjė qė i dha mundėsi kėtij sektori tė kryente disa kombinacione te lidhjet e “Gramafonit” nė Berat dhe Shtyllas-Fier dhe ku u vėrtetua se ata ishin pjesėtarė tė rrjetit agjenturor jugosllavė, por me njė ndryshim se ishin tė zhgėnjyer dhe se nuk donin tė bashkėpunonin aspak me ta. Konkretisht, sipas materialeve tė administruara nė dosjen e “Gramafonit” njėri prej tyre shprehet: I thuaj Q. se shkjau mė ka rrėnue mue e tė gjithė robtė e shtėpisė. Po mė rrėnon kėtu dhe kurkund tė qetė nuk po mė lenė me spiunėt e vetė. Sa pėr ato punė ja kam ēue do fjalė ACO-s (pseudonimi i Radovan Urashevit, ish-major i UDB-sė nė vitet 1955-1956 dhe sekretar i parė i pėrfaqėsisė sė tyre nė Tiranė, nė vitet 1957-1958), se po tė dalė gjallė prej kėndej kam me u hakmarrė deri nė 10 breza”. Ndėrsa njė person tjetėr, lidhje e “Gramafonit”, qė mbikėqyrej nga organet e sigurimit, i shprehet hapur tė dėrguarit tė agjentit: “Jam vėnė nė shėrbim tė UDB-sė qysh nė vitin 1952. Kisha detyrė tė mėsoja qėndrimin e emigrantėve kosovarė nė Shqipėri, si dhe tė grumbulloja informacione. Tė studioja dhe tė rekrutoja ish tė dėnuar nga pushteti, si dhe tė internuar. Gjithashtu tė kryeja akte sabotimi nė ekonomi”. Agjenti “Gramafoni” ishte nėn kontroll tė rreptė nė Spaē, ku gėlonin bashkėpunėtorėt e sigurimit dhe, pėr njė periudhė tė shkurtėr, rreth 6 muaj, u ridėnua pėrsėri “pėr agjitacion dhe propagandė armiqėsore” me 10 vjet privim lirie, tashmė “me rrezikshmėri tė theksuar shoqėrore” do tė mbyllej nė burgun e Burrelit. Nė qeli, dhomė dhe nė ajrim, agjenti nuk linte rast pa u takuar dhe pa zhvilluar “hetuesi” sidomos me tė dėnuar, qė i pėrkisnin “kontingjentit jugosllav” dhe nė tė njėjtėn kohė, njė pjesė tė mirė tė fakteve dhe tė informacioneve ai i mbante pėrmendėsh, duke krijuar kėshtu njė “kartotekė inteligjence” brenda mureve tė burgut dhe konkluzioni qė ai kishte nxjerr ishte se “shumica e agjentėve jugosllavė ishin dėnuar pėr agjitacion dhe propagandė” dhe se ata nuk ishin zbėrthyer si agjentė, kjo, sipas tij, ishte falė “nivelit tė ulėt tė operativėve nė sferėn e zbulimit dhe tė parandalimit tė veprimtarisė kryesore tė zbulimit jugosllav”. Duke njohur kėtė konkluzion tė “Gramafonit”, mė vonė, gjatė hulumtimeve tė njė varg dokumentesh, materialesh operative, tema studimore, si dhe leksione e tema tė Shkollės sė Lartė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, pranova se agjenti kishte tė drejtė nė njė kuptim tjetėr: pperativi nė shkollė, kurse specializimi si dhe nė praktikė nuk mėsohej e praktikohej me metodika speciale pėr gjurmimin dhe investigimin e agjentėve tė huaj, me qėllim deshifrimin e tyre. Dhe, jo vetėm kaq, nė kėtė shkollė nuk kishte asnjė temė tė mirėfilltė, tė specializuar pėr zbulimin dhe parandalimin e veprimtarisė sė kualifikuar tė spiunazhit, sidomos kur kjo veprimtari kryhej nė rangje tė larta tė pushteteve. Kėshtu qė, nė pėrgjithėsi, operativėt merreshin me subjekte tė parėndėsishme dhe sa po vinte kjo veprimtari po burokratizohej dhe po merrte rrjedhėn e “fushatave”, fill pas telegrameve dhe porosive tė ardhura nga kuadrot kryesorė vendimmarrės tė dikasterit”, pėr tė goditur para “x” feste “tendencat e mprehta”, ku pėrfshihej edhe spiunazhi. Kuptohet, nė pėrgjithėsi, dokumentimi ligjor bėhej pėr agjitacion dhe propagandė armiqėsore, pėr tė cilėn kishte studime, pėrgjithėsime, disa tema, buletine mujore, analiza tė propagandės armiqėsore, raporte konkludive dėrguar elitės politike, statistika tė dėnimeve pėr kėtė figurė krimi, 6-mujore dhe vjetore, ku nxirreshin shkaqe e dukuri standarde.


    Agjenti “Gramafoni” vazhdonte punėn e tij zbuluese nė burgun e Burrelit

    Ai kėrkonte tė lidhej me “elementin antiparti” drejtpėrdrejt, pasi indirekt kishte realizuar disa kontakte, nė kohė kur kėrkoheshin materiale sekrete qė diskutoheshin nė ish-Byronė Politike, kur Ll.Z. kishte marrė detyrė nga zbulimi jugosllav me anė tė agjentes ndėrlidhėse DH.L., e cila i kishte ēuar zbuluesit jugosllav me pseudonimin CVETKO, njė material sekret tė Hoxhės mbajtur nė Byro. Pikėrisht nė kėtė kohė ambasadori francez nė SHBA nė takim me ambasadorin tonė H.Budo, i komunikon nė konfidencė se “ishte vėnė nė dijeni nga njė burim i fshehtė pėr njė material sekret i diskutuar nė Byronė Politike tė Shqipėrisė”. Ėshtė gjithashtu koha kur nė burgun e Burrelit ishin futur me kombinacion agjenturor dy tė dhėna tė rėndėsishme: Njėra vinte nga aeroporti “Vnukovo” i Moskės, nė takimin e njė kuadri tė lartė tė KGB-ės me agjentin shqiptar “Diplomati”, ku i thuhet atij nė mėnyrė tė prerė dhe “profetike” se “brenda 2-3 vjetėve do tė ndryshojė situata nė Shqipėri”, si dhe nga Johanesburgu, i Afrikės sė Jugut, vinin disa “emėrime nė poste tė larta tė ish tė burgosurve nga ana e oborrit mbretėnor”. Mė sė fundi, agjenti jugosllav pranoi qenien e tij agjent nė shėrbim tė zbulimit jugosllav, pasi iu paraqitėn disa prova tekniko-shkencore, si dhe u ballafaqua me dy ish tė dėnuar tė rekrutuar nga ana e tij pėr llogari tė kėtij zbulimi, tė cilėt pranuan vėnien e tyre nė shėrbim tė zbulimit tė huaj, si dhe mėnyrėn e lidhjes jashtė ambienteve tė burgut. Nė kėto kondita, agjenti kėrkoi takim me ministrin e Punėve tė Brendshme, prej tė cilit fitoi “statusin” special e “njeriut tė lirė”. Agjenti kartotekė tashmė e kreu detyrėn e ngarkuar nga zbulimi jugosllav dhe pėr arsye tė kuptueshme, ”tė interesave tė larta tė Atdheut” dėrgohet jashtė shtetit.

  12. #32
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    “Koloneli”, informatori personal i Enverit

    Gjatė njė shėrbimi pune nė Paris, Budos iu desh tė zbatojė edhe njė ”porosi“, tė takonte njė diplomat, ish-pėrkthyesin e Enver Hoxhės gjatė Luftės Nacional-ēlirimtare, nė njė ditė tė nxehtė korriku tė vitit l971. Ai ishte i paqartė, lidhur me pistėn, hapėsirėn kohore tė bisedės informative, si dhe ajo, qė ishte mė kryesore, pėr motivet dhe pikėsynimet konkrete tė urdhėrdhėnėsit. Budo shprehet se ende nuk ėshtė nė gjendje tė kuptojė atė detyrė qė mori atėherė. Ish-oficeri i sigurimit shprehet se i mungonte pėrvoja e punės operative konkrete. Detyrėn e mori nė mėnyrė konfuze, ndoshta jo nga personi i duhur dhe nė kohėn e duhur, ose ndoshta urdhėruesi kujton se vartėsi i tij, zotėronte njohuritė e nevojshme pėr realizimin e tyre, pa patur nevojė pėr sqarime tė mėtejshme. Nga ana tjetėr, efektivit tė zbulimit tė jashtėm i vinte zor, qė tė bėnte pyetje pėr sqarimin e detyrės. Ai mendonte se po i bėhej njė provokim i radhės, pėr kėtė merr shkas edhe nga konspiracioni i “Kolonelit”, qė e gjykonte tė arsyeshėm. Po ashtu, kjo detyrė vėshtirėsohej nga fakti se nė atė periudhė, kishte njė vakuum nė sferėn e profesionalizmit, por edhe nė dallimin dhe cilėsimin objektiv tė provokacionit nga nevoja pėr informim parimor brenda rregullave dhe normave nė fuqi. Nisi rrugėn me shpresė, dhe pse jo me bindje, duke i besuar mė shumė intuitės. Pėr bashkėbiseduesin e ardhshėm dinte vetėm se ishte njė diplomat me kulturė oksidentale, fliste shumė mirė tri gjuhė tė huaja; italisht, frėngjisht dhe anglisht, qė vuante nga njė sėmundje e pashėrueshme, gjithashtu edhe pseudonimin e tij, “Koloneli“. Sipas specialistit, kėto ishin shumė pak pėr tė vendosur kontaktin psikologjik me tė, por optimizmi bėri punėn e tij. Kishte marrė me vete njė magnetofon, ku kisha inēizuar muzikė tė lehtė franceze nga kėngėtarėt: Nana Muskuri, Sharl Aznavur, Xhilber Beko dhe Edit Piaf. Pasi zbriti nga avioni i shoqėrisė “Air France”, nė aeroportin “Orli”, ndenji pėr disa minuta nė “Salle d’attente” dhe dėgjoi muzikė. Nė kėtė ēast, drejt tij po ēapitej, me njė bastun nė dorė, njė burrė rreth 55-60 vjeē, me flokė tė thinjura, tė binte nė sy pardesyja e gjatė e tij, e zezė, e cila i dha pėrshtypjen e rasove tė priftėrinjve, pėrshtypje kjo qė u forcua akoma mė shumė nga buzėqeshja e ēiltėr e tij, si dhe mėnyra e shpenguar konfidenciale se si ia shtrėngoi dorėn dhe e rroku nė qafė, ēka lehtėsoi tej mase misionin e tij “tė paqartė”. U prezantua pa mė tė voglėn ceremoni, si dy miq qė njiheshin prej kohėsh. ”Koloneli” i propozoi si fillim tė bėnim njė shėtitje nė Paris, larg zhurmave, diēka si nė Bois de Vincennes, apo nė Bois de Boulogne. Pa mėdyshje iu pėrgjigj se i pėlqenin mė shumė zhurmat e bulevardet e mėdha. Kėsaj dėshire tė Budos, “Koloneli” iu pėrgjigj: “Ke tė drejtė. Rinia do zhurma, dinamikė dhe pse jo dėfrim. Mirė, fillojmė nga Les Champs Elysées, nė Opera, e dalim nga Konkordi nė Bulevardet e Mėdha, kėthehemi te Tur Eiffel dhe qėndrojmė pėrkohėsisht atje”. Oficeri i Shėrbimit tė fshehtė shqiptar thotė se takimin me “Kolonelin” e bėri ditė tė shtunė, kur Parisi ishte mbushur nga turistė tė gjithfarė racash, ngjyrash e turli veshjesh e modash hipnin dhe zbrisnin me ashensorin e kullės sė famshme 321 metra, aq shumė e kritikuar dikur nga Aleksandėr Duma dhe Gui De Mopasan, por akoma mė shumė e adhuruar nga miliona turistė nga e gjithė bota. Sipas tij, kjo ishte njė ditė e jashtėzakonshme korriku, pasi rrezet e diellit me tėrė shkėlqimin dhe ngrohtėsinė e tyre, pėrshkonin dhe daravisnin mjegullėn, dhe rretė tė krijuara nga papastėrtitė, mbeturinat e fabrikave, ēka zakonisht atij i tjetėrsonin formėn, funksionin dhe pėrmbajtjen. Ishte kjo arsyeja qė kėsaj dite tė paharruar i gėzoheshin mijėra turistė e parizienė, qė vraponin apo ēapiteshin sipas takatit, i ekspozonin rrezeve tė dėshiruara pjesė tė zbuluara tė trupit tė tyre. Ndėrsa po kundronin me nge peizazhin, “Koloneli” theu heshtjen, duke e pyetur se ēfarė donte tė dinte. Budo i bėri njė sėrė pyetjesh dhe do tė kalonte njė kohė relativisht e gjatė, mbi 10 vjet, qė tė kuptonte thelbin e “bisedės informative” qė kishte realizuar nė Paris, me diplomatin “Koloneli”, pasi me tė nuk pati kontakte tė tjera, pasi e transferuan nga Ministria e Brendshme, nė Burrel. Budo nė intervistėn e tij ekskluzive pėr “Panorama” thotė se pėr “Kolonelin” ruante njė konsideratė tė veēantė, jo vetėm pėr kulturėn e madhe tė tij, respektin e ndėrsjell njerėzor qė tė ofronte, por sidomos pėr taktin, me tė cilin ai “fshinte” diferencat nė formim, edukatė dhe arsimim, midis tij dhe bashkėbiseduesit, duke i dhuruar atij njė mjedis komod, pėr tė shfaqur botėn shpirtėrore. Oficeri i sigurimit thotė se ky takim do t’i shėrbente, deri nė fund tė jetės, pėr tė pasuruar galerinė e karaktereve njerėzore dhe pėr t’iu pėrshtatur njerėzve.


    Kush ju porositi tė realizonit kėtė takim?
    Nuk mund ta identifikoj atė person, por them se ishte anėtar i Byrosė Politike dhe funksionar i lartė shtetėror.

    Ēfarė biseduat nė fillim me “Kolonelin”?
    Si fillim, i kėrkova leje qė tė mė lejonte t’i pėrmendja gradėn e tij tė lartė, nė vend tė funksionit apo identitetit, qė ruhej si sekret absolut.

    Ē‘pėrgjigje morėt?
    Mė tha se do t“i pėlqente kjo, pasi kjo do t‘i ngjallte kujtime, tė cilat e fusnin edhe nė botėn reale, por edhe nė atė irreale tė ėndrrave, shpresave dhe idealeve tė parealizuara sa duhet, por tė pėrjetuara sa me stoiēizėm aq edhe me privacione, qė pėr ne mė tė rinjtė mund tė duken tė pakonceptueshme.

    Si rodhi biseda juaj?
    I bėra pyetjen nėse i kishte shkruar apo jo kujtimet e tij. Mė tha se nuk e kishte bėrė akoma njė gjė tė tillė, pasi ishte nė fazėn e grumbullimit tė informacioneve, sqarimin e disa problemeve tė sė kaluarės, qė pėr tė edhe pse kishte patur funksione tė larta, si dhe mundėsi dhe aftėsi pėr t’u marrė me to, i kishte neglizhuar dhe konsideruar si probleme, qė iu takojnė institucioneve pėrkatėse, si dhe personave vendimmarrės. Nga ana tjetėr, mė tha se ishte i angazhuar nė hulumtime tė vjetra e tė reja nė disa arkiva, si dhe nė shfrytėzimin e literaturės sė shkruar, informacioneve tė masmedias me qėllim tė dyfishtė, duke iu ardhur nė ndihmė edhe dy djemve tė tij, qė vazhdonin universitetin e Tiranės. Pas kėsaj i thashė se e kuptova plotėsisht.

    A ju foli pėr tė kaluarėn e tij “Koloneli”?
    Po. Sidomos pėr vitet e rinisė. Mė tregoi se, pasi kishte mbaruar shkollėn normale tė qytetit tė lindjes, Elbasanit, kishte vazhduar Kolegjin “Robert” tė Stambollit, qė, siē mund ta dini, pėrzgjedhja dhe rekomandimi, si rregull bėhej nga tė huajt. Pėr rastin e tij, rekomandimi ishte bėrė nga studiuesja e apasionuar Margaret Hazllėk, e cila ishte mikeshė e shtėpisė sė “Kolonelit”. Familja e tij kishte qenė nė gjendje tė mirė ekonomike dhe nuk e teproj po tė them se ishte nga familjet mė tė mira tė Elbasanit, me emėr dhe traditė patriotike. Aqif Pashė Elbasanin, babai i “Kolonelit” e kishte mik shtėpie. Ai vetė ishte rritur dhe edukuar nė njė mjedis, ku gėrshetoheshin dhe harmonizoheshin, kulturat, traditat kombėtare e patriarkale, me mbeturina tė theksuara turkoshake, por edhe me risi oksidentale, qė rridhnin edhe nga fakti se pėr tė huajtė, nė pėrgjithėsi, familja e tij, nuk kishte fobi, pėrkundrazi tregohej vėrtet ashtu siē ishte bujare, mikpritėse dhe dashamirėse me ta. Nga ana tjetėr nė qytetin e “Kolonelit” ndikuan jo pak edhe jeta, vepra dhe pėrvoja e Veli dhe Qemal Stafės, tė mbrujtura me idetė iluministe, rilindja evropiane, por edhe idetė komuniste tė kohės. Kėshtu, mė tej, ai mė tha se kur mbaroi kolegjin me rezultate tė larta ishte njė idealist me njė mall tė papėrshkruar pėr vendin e tij, pėr qytetin e lindjes.

    Ku i kishte kryer studimet “Koloneli”?
    Nė Turqi, dhe me anglezėt tha se ishte lidhur para luftės. Sipas tij, pas kthimit nga studimet nė Turqi, akoma pa u shmallur plotėsisht me vendlindjen dhe tė dashurit, e kėrkoi majori anglez Dordan, i cili ishte njė nga themeluesit e xhandarmėrisė sė Zogut, qė drejtohej nga gjenerali anglez, Zhoslin Persi, pėr t’u takuar nė Tiranė nė kafene “Kursal”. Natyrisht, nė fillim kishte shkuar pėr respekt e korrektesė nė takim. Persi, pasi e kishte pyetur gjerė e gjatė, me marifet kishte nisur tė zbulonte “mjegullėn” e takimit, kur i kishte thėnė: “Mikesha ime Margaret Hazllėk, me tė cilėn njihem qysh nga viti 1928, kohė e cila ajo ka ardhur nė Shqipėri, mė ka folur me mjaft simpati pėr ju dhe familjen tuaj, ēka na obligon mjaft pėr t’ju mbėshtetur nė karrierėn tuaj, gjė pėr tė cilėn ne po punojmė dhe shpresojmė falė Zotit qė ajo tė jetė e shkėlqyer! Si fillim, perspektiva juaj do tė ishte mbarimi i Akademisė Ushtarake tė Romės, ndėrsa interesimi dhe ndihma jonė do tė shpėrblehet, pėr tė cilėn jemi tė sigurtė se do tė kemi njė mik tė shquar shqiptar mė shumė”. Pas disa mėdyshjeve e debateve, mė nė fund “Koloneli” kishte pranuar. Ai pranoi se me majorin Dordan ishte takuar disa herė nė Romė dhe nė qytetin e Fierit, ku u vendos pas pėrfundimit tė akademisė, dhe pėrjetoi edhe ngjarjet e lėvizjes antizogiste tė Et’hem Totos, qė, siē u mor vesh mė vonė, ishte vepėr e SIM-it italian.

    Anglezėt “e detyruan” tė futej nė radhėt partizane?
    “Koloneli” shpjegoi se nė njė takim tė mėvonshėm me majorin Dordan, po nė kafene “Kursal”, ky i fundit, pasi e kishte dėgjuar me me vėmendje i kishte thėnė: “Listen to me my dear boy! Lėri idealizmat dhe tregohu mė i arsyeshėm dhe mė praktik, ne do tė mendojmė, ashtu siē kemi menduar, pėr perspektivėn tuaj. E ardhmja ėshtė e tri aleatėve tė mėdhenjė; SHBA, BS e Britanisė sė Madhe dhe nacionalizmi do tė fitojė nė Shqipėri dhe ne kemi kohė qė po punojmė. I nderuari ynė, gjenerali Xhoslin Persi, ka thėnė se Veriu do t“i japė tonin gjithė Shqipėrisė, mirėpo Veriu nesėr nuk mund tė qeverisė pa kuadro tė shkolluar nė Perėndim, tė cilėt fatkeqėsisht i ka tė pakėt nė numėr, nė krahasim me luftėtarėt dhe nacionalistėt qė i ka vėrtet tė spikatur dhe tė vendosur, prandaj do tė futeni nė rreshtat partizane”. Sipas “Kolonelit”, propozimi i majorit Dordan pėrputhej plotėsisht me dėshirėn dhe idealin e tij, dhe kėshtu pranoi tė rreshtohet fillimisht nė ēetėn e Elbasanit sė bashku me shokun e fėmijėrisė Kadri Hoxha.

    Pavarėsisht se ridhte nga njė familje e pasur dhe e lidhur me grupimet antikomuniste, ai punoi pėr Enver Hoxhėn. Si shpjegohet?
    Po, kjo ėshtė njė e vėrtetė relative, por, pėr rastin e “Kolonelit” dhe tė tjera raste, veē idealit, deri-diku largpamėsisė nė analizėn e situatės, e sidomos pas hapjes sė “frontit tė dytė”, edhe faktorė tė tjerė, siē mund tė ishin marrėdhėniet familjare, hakmarrjet, mėrrit, qė ekzistonin realisht, ndikuan edhe tė tjera situata nė pėrzgjedhjet konkrete me njėrin ose me tjetrin grupim. Nė rastin e tij, nuk ndikoi qė tė veprohej kėshtu, as edhe pėrzgjedhja e vėllait, qė u lidh qysh nė fillim me italianėt dhe pastaj me gjermanėt. Madje, edhe “Fani” qė ishte pseudonimi i Margaret Hazllėk, nė letrėn qė i dėrgonte nga shtabi i gjeneralit Aleksandėr, nė Egjipt, i thoshte qė tė mendonte pėr perspektivėn e tij, me tė gjithė atė barrė kulture dhe arsimi qė kishte, tė luftonte gjermanėt, si mundėsia e vetme pėr tė bėrė karrierė.

    Ėshtė e vėrtetė se “Koloneli” ka qenė pėrkthyesi i Enver Hoxhės gjatė luftės?
    Po. Ishte njeriu qė e pėrkthente atė nė takimet apo korrespondencat me pėrfaqėsuesit e shtabit anglez, vendosur nė Shqipėri. Pas krijimit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, mė 10 korrik 1943, iu dha grada e kapitenit dhe pas disa ditėsh me ardhjen e misionit anglez, me nė krye kolonelin Bill Maklin, e thėrret kapiteni anglez Alan Heėr, me tė cilin takohet nė shtėpinė e njė fshatari nė Labinot. Kėtu ai mori nga Alen tė falat e dėrguara nga majori Dordan dhe nga “Fani”. Sipas “Kolonelit”, biseda me tė ishte zhvilluar miqėsore deri nė momentin kur ai e kishte orientuar bisedėn te “qėndrimi” i disa shokėve tė tij partizanė, tė “sferės anglosaksone“ si Mustafa Gjinishi, Kadri Hoxha, Dali Ndreu, Mehmet Shehu etj., si dhe marrėdhėniet e tyre me komandantin E.Hoxha. Pėrgjigjet e tij kishin qenė lakonike dhe aspak tė karakterit informues, aq mė pak sepse ai vėrtet nuk dinte hollėsira, si ishin marrėdhėniet mes tyre dhe Enverit. Nga ky takim, Alen mbeti madje dhe i pakėnaqur. Por, i pakėnaqur ishte edhe “Koloneli”, sepse takohej vetėm me tė dhe fshatarėt kishin sy e vesh, direktiva ishte “tė ishim vigjilentė ndaj tė huajve”, gjė pėr tė cilėn, pothuajse netė me radhė, nuk e zuri gjumi. Me kėtė mėdyshje u paraqit te gjeneral Hoxha dhe i tregoi me hollėsi se ēfarė i kishte ndodhur. Hoxha i kishte thėnė qė tė mos bėhej merak, pasi e kishin provokuar edhe komandantin Haxhi Lleshi. Dhe, sipas “Kolonelit”, Haxhiu nė atė kohė kishte ardhur nė shtab pas provokacioneve qė i bėri maqedonasi Vukmanoviē Tempo, me urdhėr tė mareshalit Tito pėr problemin e Dibrės sė Madhe dhe tė Kosovės, tė cilėt ata i konsideronin “troje tė tyre”, por, siē doli mė vonė, ata nėn maskėn e “Konfederatės Ballkanike” kėrkonin tė gjithė Ballkanin sė bashku me rusėt dhe tė dilnin nė Adriatik, nė detin Egje dhe deri nė Mesdhe.

    A ishte misioni i Bill Maklinit vetėm njė mision ushtarak?
    Pėr kėtė bisedova me “Kolonelin” dhe ai konfirmon se nuk ishte vetėm mision ushtarak. Sipas tij, kjo gjė u vėrtetua plotėsisht mė vonė, kur “Koloneli” pati rastin tė angazhohej nė hetime speciale, sidomos pas ēlirimit tė vendit. Kjo atij i rezultoi nga njė varg faktesh dhe argumentesh. Shėrbimi i fshehtė anglez kishte grumbulluar informacione jo tė pakta nė drejtim tė Shqipėrisė, Jugosllavisė dhe Greqisė nė kuadrin e studimeve gjeostrategjike me qėllim pėr t’i bėrė pjesė tė “perandorisė sė saj“, pasi, siē e dini, Jalta kufizoi mjaft kolonitė e saj qė zinin pothuajse gjysmėn e globit pėr sa i takon resurseve ekono-mike, lėndėve tė para etj. Misionet e saj nuk ishin vetėm ushtarakė, por politike, operative dhe agjenturore dhe “Koloneli” i konkretizoi, duke thėnė se si rezultat i situatės mė tė re gjatė luftės, ata bėnė dhe ndarjen e misioneve nė dy degėzime; pranė Ballkombit si dhe pranė Nacionalēlirimtares, nė Veri dhe nė Jug, si dhe me dy tendenca kryesore politike tė sferės konservatore, si dhe tė sferės laburiste. Njė mision i tillė si rregull pėrbėhej nga njė pėrgjegjės i specializuar pėr luftėn psikologjike, dezinformacion, mund tė ishte ose jo pjesėtar i PĖB (Psychological Ėarfare Branch), njė zėvendėspėrgjegjės ushtarak me akademi tė lartė, me njohuri tė mirėfillta nė sferėn ushtarake, me njohuri nė sferat e sabotimit, atė xheniere, nė artin e ndėrlidhjes, tė kimisė etj. Njė anėtar i shėrbimit tė fshehtė me arsim tė lartė i drejtuar nga MI-6 angleze me objektiva tė qarta nė sferėn e rekrutimeve tė agjenturės, tė ndėrlidhjes, si dhe me njė fond sekret tė veēantė nė stėrlina dhe flori. Gjithashtu, pjesėtar grupi ishte edhe njė radist pėr t’u lidhur me qendrėn. Kėshtu, si Bill Maklini, David Smajli, Alan Amery, ashtu dhe Xhulian Amery ishin tė “emėrtesės“ konservatore. Emri ishte djali i Leo Ameryt, qė ishte sekretar Shteti, Maklini bėhet mė vonė deputet, ndėrsa Alan Heėr ishte bir lordi dhe bėhet kuadėr i shėrbimit tė fshehtė anglez etj. Ndėrsa misionarėt nė jug tė Shqipėrisė si Tilman, Hibert, Davidson etj., ishin tė sferės laburiste. Midis kėtyre dy grupimeve kishte njė luftė nė atė kohė tė pashpallur, por qė ekzistonte realisht, ndėrsa grupi i Maklinit mbėshtetej te paria e vendit si bie fjala te Muharrem Bajraktari, Xhem Gostivari, Fiqiri Dine, deri nė Mat e Krujė tek Abaz Kupi, misionarėt anglez tė luftės nė jug mbėshtesnin mė shumė partizanėt dhe u bėnin thirrje komandantėve dhe formacioneve tė Ballkombit pėr tė luftuar kundėr gjermanėve. Por, siē e dini, ata nuk u pėrgjigjėn dhe kėshtu humbėn edhe shansin pėr bashkėqeverisjen e vendit pas luftės.

    “Koloneli” i shkėputi kontaktet me misionarėt?
    Jo, aspak. Enver Hoxha e mori pranė si pėrkthyes gjatė takimeve me kolonel Maklin. Mė vonė, me ikjen e Maklin, si rrjedhojė e letrės sė dėrguar nga Ēėrēilli, qė e konsideronte kėtė mision se “kishte tejkaluar orientimet e dhėna”, e me ardhjen e gjeneral brigade Dejvis dhe takimeve me tė, si edhe me ndihmėsin e tij nėnkolonelin Nikols, ai mbajti marrėdhėnie korrekte, edhe pse e dinte qė nėnkoloneli merrej me veprimtari agjenturore dhe mė vonė u lidh me gjermanėt. Kėtė qė thashė mė sipėr, “Koloneli” nuk e thotė pėr gjeneralin Dejvis, i cili i dėrgoi njė promemorie shefit tė tij, gjeneral Aleksandrit, ku, midis tė tjerave, shtronte dy probleme tė rėndėsishme pėr kohėn; demaskimin e krerėve e tė Ballkombit dhe tė Legalitetit, si dhe njohjen dhe mbėshtetjen pa rezerva tė Luftės Nacionalēlirimtare. Pas ēlirimit tė vendit, “Koloneli” u mor me disa hetime speciale, nga ku dolėn implikime sekrete tė zbulimeve anglo-amerikane, qė mbaheshin nė lidhje nga majorėt anglezė, si pėr shembull, Nils, qė kishte dhe implikime nga disa burime tė vėrtetuara tė bashkėpunimit me gjermanėt nė qytetin e Shkodrės, pėr hapjen e rrugės sė divizionit gjerman pėr kalimin e tij nė Jugosllavi. Pėr kėtė raportonte edhe agjenti i tyre “Fots”, i cili bėnte pjesė nė grupin agjenturor “Skuota”, qė kishte kryer njė kurs tė rregullt zbulimi dhe mbahej nė lidhje nga A.Cungu...

  13. #33
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    “Profesori”

    Bekim Budo sqaron informacionet e letrės qė i ka dėrguar Sigurimit tė Shtetit “Profesori”, njė nga krerėt e emgiracionit shqiptar nė Belgjikė. Ai kujton se nė bisedėn me “Kolonelin” kishte mėsuar pėr njė takim tė tij me Omer Nishanin. Sipas Budos, “Kolonelin” e kishte thirrur Presidenti Nishani, qė ta pėrgėzonte pėr punėn qė po bėnte. Njėkohėsisht, ai e kishte pyetur, midis tė tjerėve, edhe pėr implikimin e njė nacionalisti, qė e kishte patriot, nga Elbasani. “Koloneli” e kishte dhėnė mendimin e tij pozitiv pėr nacionalistin, duke i mėshuar faktit se ai ishte mbi tė gjitha atdhetar, gėzonte besimin e majorit anglez, kishte kulturė perėndimore dhe arsim tė lartė, pasi kishte mbaruar studimet nė fakultetin e jurisprudencės nė Kartierin Latėn tė Parisit. Vonė “Koloneli” kishte mėsuar se nacionalisti ishte “arratisur”, kishte pseudonimin “Profesori” dhe selinė e kishte nė Bruksel. Kėshtu, pas njė kombinacioni perfekt, kishte dalė nga Shqipėria dhe ishte ngarkuar tė infiltronte nė radhėt e emigrantėve shqiptar nė Bruksel. Nė arkivin e Ministrisė sė Brendshme, Budo gjeti edhe letrėn informative tė “Profesorit”, ku sigurimit i jepeshin tė dhėna shumė tė vlefshme si pėr situatėn e spiunazhit ashtu edhe pėr zhvillime tė tjera me rėndėsi. Tė dhėnat, “Profesori” i suguronte nga burime tepėr sekrete dhe agjentė potentė, ku ndėr ta shquhet edhe njė senator amerikan. Pėr tė mėsuar rreth informacioneve qė dėrgonte “Profesori”.


    Kush kishte dijeni pėr arratisjen e “Profesorit”?
    Kuptohet, dijeni duhet tė kishte Omer Nishani

    Dosja e tij, ekziston?
    Nuk kam dijeni.

    Po identitetin e adresėn e tij, i dini?
    Unė jo, por “Koloneli” i dinte. Ai m“u lut qė heshtjen e tij, rreth kėtij problemi, tė mos e merrja pėr keq, pasi nuk mund tė mė dėftente, edhe pse vija nė emėr tė njė personaliteti tė lartė, pėr tė cilin kishte respekt.

    “Koloneli” kishte kontakte me tė?
    Po, kishte kontakte, por jo nė kuptimin e veprimtarisė agjenturore. Ai mė vuri nė dijeni se merrej me studime e hulumtime nė biblioteka dhe arkiva, ashtu siē merrte pjesė nė mbledhje tė ndryshme ndėrkombėtare, nė UNESKO etj. “Koloneli”, duke shfrytėzuar rastin dhe mundėsinė e krijuar, takohej me tė si “patriot” nga Elbasani dhe kujtonin kohėn e kaluar tė rinisė sė tyre, e nga ana tjetėr, kur kishte probleme tė paqarta, probleme qė kėrkonin verifikime, sidomos nė profilin e shėrbimit dhe tė diplomacisė sė fshehtė, ai angazhohej seriozisht si atdhetar, gjente mundėsitė, pasi kishte lidhje tė shumta dhe kredibilitetin e mjaftueshėm, dhe, pa dyshim, jepte ndihmesėn e tij.

    Ju si oficer i zbulimit tė jashtėm, nga e njihni “Profesorin”?
    E njoh nėpėrmjet njė letre, qė ka ardhur nė adresė tė shėrbimit tonė nga Brukseli, dėrguar prej tij. Mė kujtohet se atje shkruhej: “Ndėrsa jam ulur kėtu te Grasshopper, me mikun tim L.A., mė lindi ideja qė tė bėja njė résumé, pėr ēka gjykuam tė rėndėsishme pėr tė informuar pėr disa nga problemet mė tė spikatuara tė kėtyre viteve, duke dhėnė vetėm fakte apo argumente, qė ne i konsiderojmė tė tilla, mbi bazėn e nivelit aktual tė njohjes, i cili natyrisht ka kufizimet e tij, pėr shkak tė nivelit tė lartė tė dezinformacionit, si dhe mundėsive tė kufizuara qė disponojmė pėr tė nxjerrė konkluzione tė sakta. Eshtė vetėm kjo arsyeja, qė nė kėtė pėrmbledhje nuk do tė gjeni prognozė, pėrfundime dhe strategji…”.

    Ē‘informacion sillte “Profesori”?
    Ai thoshte se nga burimeve tona u kishte rėnė nė dorė njė letėr qė Muharrem Bajraktari i dėgonte Foreing Office, ku ndėrmjet tė tjerave citonte: “U ndodha nė vitin 1935 nė Beograd, dhe diplomatėt jugosllavė mė kėrkuan qė Zogu tė zbatonte marrėveshjen me ta, pėr rrugėt detare dhe portet, qė i kishte premtuar, pėr Durrėsin dhe Vlorėn, dhe ata do t’i jepnin Kosovėn, me kusht qė policia, ushtria dhe financat e Shqipėrisė do tė kontrolloheshin nga Beogradi. Anton Logoreci qė punon nė BBC mė tha se CIA kishte krijuar njė shėrbim special, tė quajtur `Zyra e Koordinimit Politik`, OPC (Office for Policy Coordination), me detyrė kryesore pėrgatitjen e grupeve paramilitare si dhe grupeve agjenturore pėr t’i futur nė vendet e Lindjes, sidomos ishin pėrzgjedhur Polonia dhe Shqipėria. Shėrbim i fshehtė britanik do tė lozė rolin kryesor, sidomos “katėr musketerėt e ēėshtjes shqiptare” si dhe veterani i OSS, Majkėll Bėrk…. Gazeta londineze “Njus Cronicle” shkruan mė 14 shtator 1949 se Vullkani shqiptar ėshtė gati pėr tė shpėrthyer. Sajrus Sulzberger, korrespondent i “Nju York Times” shkruan: “Dobėsimi dhe ndryshimi eventual i regjimit nė Shqipėri ėshtė objektiv themelor i Perėndimit”.

    Kishte tė tjera informacione tė rėndėsishme nė letėr?
    Po. “Profesori” ishte njeri tepėr i informuar dhe si i tillė ai nė letrėn e tij tė gjatė shpjegon edhe disa ēėshtje tė tjera tė rėndėsishme, si pėr shembull se gjatė njė takimi me konsullin shqiptar nė Stamboll, midis tė tjerave ai e kishte informuar, nė konfidencė, pėr njė problem shumė tė rėndėsishėm, qė kishte tė bėnte me vrasjen e Qemal Stafės. Konsulli kishte takuar, nė njė kafe tė Stambollit, Man Kukaleshin dhe e kishte ftuar atė pėr tė pirė diēka sė bashku. Ky gjest i konsullit i kishte bėrė goxha pėrshtypje Manit dhe nė bisedė e sipėr, ai i kishte thėnė se SIM-i italian nuk kishte asnjė informacion pėr mbledhjen e komunistėve nė njė ndėrtesė afėr Medresesė, edhe pse kishim agjentė nė radhėt e tyre, se po tė kishte, do t’i kishte rrethuar me forca tė shumta dhe nuk kishte pėr tė lėnė gjallė asnjė eksponent tė tyre tė rrezikshėm, pėr tė cilėt ishin shpėrndarė dhe fotografitė. Sipas Manit, nė kohėn kur kishte dalė Qemali, patrulla italiane e ka njohur, por veproi vetėm atėherė kur ai ka nxjerrė revolen, tip “Beret”, nga xhepi. Mani kishte mėsuar se akuzoheshin disa pėr vrasjen e Qemalit dhe midis tyre edhe B.M., por ai mendonte se po i merrnin nė qafė kot.

    Kush ishin katėr “mosketerėt” e ēėshtjes shqiptare?
    “Profesori” sqaron se “katėr mosketerėt e ēeshtjes shqiptare“, konsiderohej grupi i kryesuar nga koloneli Bill Maklin dhe ku bėnin pjesė: David Smajli, Alan Heur dhe Xhuljan Amery, qė po vazhdonin tė punonin me krerėt e emigracionit politik nė Bruksel, pėr riorganizimin e tij, si dhe bashkimin e Ballit me Legalitetin, me njė platformė politike, si dhe nė pėrbėrje tė tyre ishin vėnė edhe grupe dhe banda qė do tė hidhen nė Shqipėri. Po citoj njė tjetėr pjesė nga letra e profesorit, ku jepej njė informacion tepėr i rėndėsishėm, ku shkruhet: ”Koloneli i CIA-s, i njohur me pseudonimin “Jaēeviē”, nė njė bisedė konfidenciale me tė “tet ą tet” mė tha se “e kandisėm” Zogun, duke i premtuar disa toka nė Amerikė pėr njė grusht xhevahirėsh, qė tė dėrgonte ilegalisht nė Shqipėri rojen e tij mbretėrore, duke ditur qysh pėrpara betimin e tij pėr tė marrė hak ndaj Enver Hoxhės dhe regjimit tė tij. Kim Filbi, qė, siē mund ta dini, ishte deri nė vitin 1949 konsull anglez nė Stamboll, i kishte thėnė “Carit” (iu kam shkruar pėr tė si ish-kuadėr i lartė i administratės jugosllave) se sovjetikėt dhe serbėt kishin marrė agjenturėn kryesore shqiptare, si dhe kishin bėrė rekrutime tė reja me perspektivė pėr rrėzimin e qeverisė sė Hoxhės. Vite mė vonė `Cari` mė informon se kishte vajtur nė ambasadėn shqiptare nė Vjenė dhe u kishte thėnė atyre se po jepte kėto informacione tė rėndėsishme, por kishte frikė se do t’i paguante me kokė, pasi ato do t’i kthehen pėrsėri UDB-sė”.

    Si vepronte Sigurimi i Shtetit me krerėt e emigracionit?
    Ai mbante lidhje me informatorėt qė jepnin tė dhėna pėr ta. Kėshtu mė kujtohet edhe njė raport qė ka bėrė zbulimi i jashtėm shqiptar, ku analizohet veprimtaria e emigracionit politik dhe kryesisht pėr Brukselin. Atje nėnvizohej fakti se tė dhėnat e kėtij raporti janė jashtė pėrvojės, situatės dhe informacionit tonė. Nė tė njėjtėn kohė, simetrikisht me kėtė raport, nga burimet tona tashmė tė besuara, thuhej se banda ishte vepėr provokative dhe dezinformuese. Lidhur me kėtė “Profesori” shkruan nė letrėne tij se personi, i cili hiqet si “kapoband” nuk mbėshtetet nga asnjė zbulim i huaj, aq mė pak nga CIA amerikane. Po ashtu, ai thoshte se “motivi i tij ėshtė tė bėjė zhurmė nė emigracion dhe mė gjerė, me qėllim grumbullimin rreth vetes tė pėrkrahėsve si dhe tė dollarėve, duke mashtruar gjoja pėr hedhje bombash, pėr sensibilizimin e qarqeve reaksionare, si dhe pėr tė justifikuar veprimtarinė terroriste, e cila nė fakt nuk na vėrtetohet. Nė dokumentet e disponimit tė tij ėshtė edhe njė fletė-hyrje e Ministrisė Punėve tė Brendshme, e vulosur dhe e firmosur nė kohėn e gradave. Ky detaj e dekonspiron atė para organeve tuaja”.

    Kishte informatorė potencialė “Profesori”?
    Po. Nė letėr, ai pėrmend njė bisedė konfidenciale tė senatorit amerikan J.D., i cili e kishte informuar se “Ballkani nuk ishte vėnė ende nė axhendėn gjeostrategjike tė SHBA-s, derisa tė ishin gjallė Tito dhe Hoxha, edhe pse ka njė rėndėsi tė madhe pėr vendin tonė, pasi kėta kundėrshtojnė rusin, i cili, sipas Presidentit amerikan Nikson, ėshtė i vetmi shtet nė botė, qė mund tė destabilizojė Amerikėn. Shqipėria duhet tė rregullojė marrėdhėniet sidomos me Jugosllavinė dhe Greqinė, tė cilat si nė rrugėt e diplomacisė ashtu dhe nė atė tė shėrbimeve tė fshehta kanė dėrguar nė institucionet tona pėrgjegjėse informacione qė akuzojnė vendin tuaj dhe e konsiderojnė atė si iniciatore, frymėzuese e nxitėse e demonstratave nė Kosovė, me qėllim destabilizimin e Ballkanit. Shqipėria, thonė ata, nuk duhet tė ndihmohet dhe kurrsesi tė rimėkėmbet edhe pse ka dalė nga Traktati i Varshavės. Athina insiston se nuk ka ndėrmend tė heqė “ligjin e luftės” me Shqipėrinė, dhe se burgjet e saj janė mbushur me djemė tė minoritetit, tė cilėt janė tė kombėsisė greke, vetėm se ata kėrkojnė shkolla nė gjuhėn e tyre, kėrkojnė tė drejta e liri tė mohuara nga regjimi komunist i Hoxhės, si dhe tė bashkohen me atdheun amė “Vorio Epirin”, qė, padrejtėsisht, Evropa ja ka aneksuar Shqipėrisė. Greqia nuk ka ndėrmend tė heq dorė nga kėrkesa dhe sensibilizimi i opinionit mbarė ndėrkombėtarė pėr “Vorio Epirin”, pėr kėtė kanė marrė detyrė me pėrparėsi si Konfederata Panhelenike me qendėr nė Nju Jork, ashtu dhe lobi grek nė SHBA. Brezhnjevi, gjatė vizitės nė SHBA, i kishte propozuar Presidentit amerikan, Nikson, pėr tė bėrė njė luftė tė pėrbashkėt kundėr Kinės, ekspansionit dhe rrezikut kinez. Beogradi nuk do tė heq dorė nga Kosova dhe nėse do t’i duhet tė paguaj njė ēmim shumė tė lartė. Vendi i Shqipėrisė ėshtė nė Evropė, politikanėt shqiptarė duhet tė heqin dorė nga kryeneēėsia dhe nacionalizmi absurd. Natyrisht, ne nuk jemi pėr atė qė mendojnė kinezėt qė Shqipėria tė futet dhe tė lidhet me pakte tė reja, qoft edhe me Jugosllavinė dhe Rumaninė, pasi nuk i vjen asnjė rrezik nga jashtė. Ndėrsa Departamenti i Shtetit Amerikan e gjykoi daljen e Shqipėrisė nga “Traktati i Varshavės” si veprim tė arsyeshėm dhe e pėrshėndeti me mesazh tė posaēėm pėr ambasadorin tuaj nė OKB…”.

    I konfirmuat informacionet e tij?
    Lidhur me verifikimin qė duhet t’i bėnim informacionit, sidomos saktėsisė sė tij, atje ku bėnė fjalė pėr agjenturėn e huaj nė radhėn e elitės politike shqiptare, dėrguar nga njė punonjės i kartotekės sė SIM-it italian, ne nuk kishim mundėsi praktike pėr pėrcaktimin e pozicionit tė tyre. Mendimi ynė ishte se duheshin parė me vėmendje dhe veēuar, dokumentet qė dispononim nga materialet arkivore tė konsullatave italiane, sidomos gjatė veprimtarisė sė tyre nė qytetet Durrės dhe Vlorė. “Profesori” porosiste se “duhej mbajtur parasysh fakti se kjo kartotekė nė vitin 1945 ra nė dorė tė shėrbimit tė fshehtė amerikan”. Gjithashtu, ai mendonte se duheshin parė nga specialistėt edhe arkivi i MPB tė kohės sė Zogut dhe konkretisht ai Zyrės Sekrete italiane dhe i Zyrės Politike, dokumentet qė dispononim. Mė tej, ai vazhdon: “Shikoni edhe fondin sekret tė pagesave, tė shpėrblimeve tė agjenturės, si dhe fondi sekret italian, qė futi nė dorė Tomaz Beqari. Nga burimet tona tė besuara morėm njoftim se Brezhnjevi mbi bazėn teorisė sė tyre “Sovraniteti i Kufizuar“ po pėrgatiten, me sa duket, pėr t’i dhėnė “njė mėsim” Ēekosllovakisė nė kuadrin e njė loje ushtarake tė “Traktatit tė Varshavės”, duke pėrdorur dhe armė tė reja, si dhe lėndė metalike grimcore e aktivizuar elektromagnetike pėr bllokimin e radarėve tė shteteve perėndimore tė instaluara nė Gjermaninė Perėndimore. Njė nga burimet e besuara, qė na jep informacionin ėshtė gjeneral armate dhe zv.shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė ēekosllovake. Bashkėlidhur po ju dėrgoj me diplomatin L.A., njė letėr interesante nga njė person i arratisur kėto kohėt e fundit nga Shqipėria dhe ka mbėrritur mė sė fundi nė Bruksel”.

    E kini lexuar letrėn e tė arratisurit nga Shqipėria?
    Po. Nė tė, ai, ndėmjet tė tjerave, thoshte: “Pas shumė peripecish arrita nė Bruksel, kisha me vete edhe letrėn pėr kushėririn tim, por, pėr fatin tim tė keq, ai kishte ikur nė Australi, te motra e tij dhe atje ishte martuar. Rastėsisht te “Greku” nė qendėr te “Sheshi i luleve” po shikoja vitrinėn, ku piqej njė qingj, duke u rrotulluar nė hell. Njė person nga brenda i ra xhamit dhe mė ftoi tė futesha nė klub, mė foli shqip dhe mė pyeti gjerė e gjatė. Pasi hėngrėm drekė filloi tė mė pyeste kėtė radhė pėr gjendjen nė Shqipėri. I thash tė gjitha sa kisha dėgjuar: se diktatura e Enverit ishte e padurueshme pėr rininė. Gjendja ekonomike ishte tepėr e rėndė, kishin filluar radhėt e gjata. Tregu ishte bosh… Vendi ishte mbushur me bunkerė… Lufta e klasave po bėhej gjithnjė e mė e ashpėr. Udhėheqja e plakur ishte izoluar nė bllok. Nė udhėheqje vazhdon lufta. Enveri goditi edhe Beqirin, besnikun e tij. Hysni Kapon flitet se e kanė helmuar nė Paris. Kanė filluar tė flitet nė masė pėr Zogun dhe qeverisjen e mirė tė tij. Njė shoku im mė kishte thanė se kishte pasur oficer rezerv gjyshin e tij nė kohėn e Zogut dhe ky i jipte 3 napolona flori nė muaj, dhe me njė napolon flori bleje nė atė kohė njė pal qe. Sa i thashė kėtė, bamirėsi im u hodh pėrpjet dhe mė pyeti: “Si e ka emrin? Iu pėrgjigja pėr emrin dhe se ai quhej Osman Kėrtuku dhe gjyshin e tij e quanin Ibrahim Kėrtuku, nga rrethi i Matit. Madje, shtova se ai mbante nė shtėpi edhe fotografinė e lartmadhėnisė sė tij. Miku mė mori nė shtėpi dhe mė propozoi tė futesha nė partinė e tij “Lėvizja e Legalitetit”, ku ai mė tha se ishte njė nga drejtuesit e saj. Emrin ai e kishte Gaqo G.”.

    Ndonjė tjetėr informacion qė jepte “Profesori”, ju kujtohet?
    Sigurisht qė po. Ai jepte tė dhėna edhe pėr ekzistencėn e “grupimit special” tė Presidentit tė Amerikės, marrė nga gazeta “Uashington Post”. Ja ēfarė shkruante “Profesori”: “Gazetari amerikan i gazetės `Uashington Post`, Ben Bredlli, i ka dhėnė gazetarisė investigative njė leksion tė vyer. Nuk e kam fjalėn pėr skandalin qė ju i keni lexuar, por pėr njė zbulim tė rėndėsishėm pėr “Grupin special” pranė Shtėpisė sė Bardhė, me anė tė tė cilit Presidenti amerikan, Nikson, kontrollonte nė vija tė pėrgjithshme tė 12 shėrbimet sekrete tė SHBA-sė. Ky lloj shėrbimi ėshtė i domosdoshėm nė kėto kohė tė trubullta qė jetojmė, kur etja pėr para, pasuri dhe pushtet ėshtė tepėr atraktive dhe tunduese pėr mjaft individė kolltukofagė dhe arrivistė tė lidhur me botėn e krimit”.

    Me ē“informacione vijonte letra?
    Kam gjetur nė tė edhe njė tjetėr informacion tė rėndėsishėm pėr Vili Brand dhe agjenturėn ruse. “Profesori” shprehej lidhur me kėtė: “Pėr socialdemokratin Vili Brand besoj se i keni lexuar analizat e fundit pėr tė, si dhe rrėnjėt e Ost-Politikės sė tij. Rusėt dhe agjentura e tyre ėshtė futur thellė nė Gjermani, gjė qė e tregoi edhe implikimi i sekretari personal tė Kancelarit gjerman nė afera spiunazhi. Ajo qė mė tėrhoqi vėmendjen ishte fakti se rusėt kishin futur nė dorė dokumente sekrete tė arkivės sė NATO-s nė Gjermaninė Perėndimore, ku kuptohet kanė marrė planet e tyre operative dhe strategjike si dhe armatimet e lehta dhe tė rėnda tė pėrdorura prej tyre gjatė stėrvitjeve dhe lojėrave tė ndryshme. Kėshtu mund tė shpjegojė faktin e rėndėsisė qė i kanė vėnė rusėt armatimit konvencional, qė, hė pėr hė, duket i paaritshėm dhe njė rrezik i ri pėr popujtė dhe Ballkanin nė veēanti. Mė ra nė dorė njė buletin sekret nga Inteligjent Servisi anglez, ku bėhej pėr rekrutimin nga ana e tyre tė zv.drejtorit tė Zbulimit Ushtarak sovjetik kolonelit Penkovski, i cili veē informacioneve sekrete qė u dha anglo-amerikanėve, mė bėri pėrshtypje fakti, se ai dinte me hollėsi qendrimet politike tė fshehta tė elitės vendimmarrėse sovjetike. Si ka mundėsi? Ēfarė lidhjesh agjenturore duhet tė ketė pasur pėr tė siguruar materiale, dokumente tė njė rėndėsie jo tė zakonshme? Kėtyre pyetjeve unė nuk mund t’i pėrgjigjem me kėtė horizont njohjeje qė kam”.

    Si mbyllej letra e “Profesorit”?
    Ajo mbyllej me njė informacion tė rėndėsishėm pėr bandėn e Xhevedet Mustafės, ku thuhej: “Lexova me vėmendje njė kopje tė procesit gjyqėsor tė bandės sė Xhevdet Mustafės, konstatova me keqardhje se mungonin provat kryesore tė implikimit tė saj nė veprimtari terroriste ndaj udhėheqjes sė lartė. Nga verifikimi me pėrgjegjėsi tė angazhimit tė burimet tona na rezultojnė: Vrasja e Hasnedarit ėshtė e qėllimshme pėr zhdukjen e provave, pasi ai dispononte edhe kodin sekret tė grupit. Grupi terrorist ka qenė nė mbikėqyrje dhe ndjekje nga shėrbimet e fshehta belgo-gjermane, tė cilat undergroun kanė dhėnė informacion Sigurimit tė Shtetit Shqiptar. Tendenca politike e grupit ka qenė e organizatės “Lėvizja e Legalitetit”. Kontingjenti i saj i pėrket SDB-ės jugosllave, nga kuadro tė sė cilės ata kanė marrė udhėzimet pėrkatėse janė subvencionuar me para dhe suporte logjistike. Taktika e bandės ishte tė paraqitej me flamurė etj. Sikur atė e dėrgonte CIA amerikane, gjė qė nuk vėrtetohet…”.

  14. #34
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    “Papastrati”, shef i organizatės MAVI

    Budo sqaron veprimtarinė e qarqeve shoviniste tė shtetit fqinj dhe aktivitetin e njerėzve tė tyre nė Shqipėri. Interesant ėshtė fakti se agjentura greke zhvillonte veprimtarinė e saj nė Shqipėrinė e Jugut dhe kishte nė dispozicion informatorė potentė, tejet tė pėrgatitur. Nė vitet “70-tė, Sigurimi i Shtetit Shqiptar kishte rėnė nė gjurmėt e kėsaj veprimtarie dhe arrin tė kapė, falė njė kombinacioni tė pėrsosur, “Papastratin”, pėrgatitur nė shkollėn e spiunazhit tė vendit fqinj, i cili tregon pėrpara hetuesve se si ishte vėnė nė shėrbim tė grekėve.



    Kontaktet e tij tė para ishin bėrė me gjeneralin grek Vasil Mellaj, qė kishte qenė komandant divizioni i trupave greke nė Gjirokastėr, e me tė e kishte njohur patrioti i tij nga Derviēani, Vasil Shahini, i cili e kishte studiuar me kohė. Gjenerali drejtonte dhe njė zyrė tė shėrbimit tė fshehtė tė zbulimit ushtarak grek “Alfa–Dhio”. Megjithatė, sipas dokumenteve tė hetimit tė “Papastratit”, gjenerali grek, kishte marrė informacion pėr agjentin, duke pyetur edhe lidhjet e tij tė afėrta nė Shqipėri dhe Greqi, P.Kotokon, O. Anastasjadhin. Pas verifikimit, gjenerali urdhėron S.Vllahon dhe P.Kotokon tė krijonin organizatėn antishqiptare MAVI (Metopo Apolefterikon Vorio–Epirotiku), nė kryesinė e sė cilės u caktua edhe “Papastrati” sė bashku me V.Shahinin e J.Diamantin, tė njohur pėr ndjenjat filogreke dhe tepėr aktive nė veprimtarinė e tyre praktike pėr aneksimin e trojeve shqiptare. Gjenerali grek e kishte porositur agjentin qė tė riaktivizonte agjenturėn e vjetėr dhe tė bėnte rekrutime tė reja, sidomos nga radhėt e minoritetit, grekofilėve, grekofonėve, si dhe nga radhėt e studentėve dhe nxėnėsve shqiptarė qė studionin ose qė kishin kryer studimet nė shkollat greke. Agjentura kryesore kishte pėr detyrė organizimin e grupeve agjenturore, tė cilat do tė ishin bėrthama tė rezidenturave nė pėrputhje me situatat agjenturore dhe politike. Nė vijim ndiqni intervistėn e Bekim Budos pėr kėtė dosje.

    Ju kujtohet ndonjė histori interesante nga dosjet e agjentėve nė shėrbim tė tė huajve, kapur nga Sigurimi?
    Po. Kur isha duke pėrgatitur njė leksion pėr studentėt e Akademisė sė Policisė, mora leje pėr tė hulumtuar nė dosjet operative, ku ishin regjistruar dėshmi agjentėsh dhe informacione tė tjera tė rėndėsishme spiunazhi. Mbaj mend se nė njėrėn prej kėtyre dosjeve, ministri Kol Bib Mirakaj, njėherazi edhe Sekretar i Partisė Kombėtare Fashiste Shqiptare i dėrgon Ministrisė sė Arsimit njė shkrese Rezervate me nr.3329, datė 11 korrik 1942, lidhur me aktivitetin e shėrbimit tė fshehtė grek dhe qarqeve shoviniste tė vendit fqinj.

    Ēfarė thuhej nė atė shkresė?
    Mirakaj i pėrgjigjej njė shkrese tė Ministrisė sė Arsimit nr.390 datė 15.4.1942/ XX rezervate dhe njė tjetėr shkrese tė ministrisė sė tij nr.2669/Pol.27/D/84 Res, qė kishin informacion lidhur me listat emėrore tė mėsuesve grekofonė tė qarkut tė Gjirokastrės bashkė me informatat pėrkatėse tė marra pjesėrisht nga sekretarėt politikė dhe nga KK e MM. Listat qė i bashkėlidheshin kėtij dokumenti ishin grumbulluar nga shėrbimi i fshehtė i Mbretit Zog, nga shėrbimi i fshehtė diplomatik, si dhe nga sekretarėt politik tė partisė fashiste, tė cilėt mbaheshin nė lidhje agjenture e zbulim-kundėrzbulimi. Nė kėto lista bie nė sy numri i madh i mėsuesve, tė cilėt kishin studiuar pėr mėsuesi nė shkollat greke dhe ishin tė shpėrndarė nė 163 shkolla tė Shqipėrisė sė Jugut, mėsimet e tė cilave ishin nė gjuhėn greke, qė pėrbėnin dyfishin e shkollave nė gjuhėn turke po nė kėto territore. Nė karakteristikat pėrbri secilit emėr mėsuesi janė shėnuar shkurtimisht qėndrimi i tyre nė raport me qeverinė e Zogut, ndjenjat shoviniste, si dhe nė raport me ndjenjat kombėtare. Predominojnė karakteristikat pozitive tė tyre nė kėto raporte nė masėn prej rreth 70 pėr qind.

    Informacionet vinin nga burime tė besueshme?
    Sigurisht. Nė dosje vura re se problemi ishte mė i thellė dhe nuk ishte marrė sa duhet nė konsideratė sinjali i alarmit i dhėnė nga Konsulli i Janinės, Xhemal Frashėri, cili midis tė tjerave theksonte: “Shkolla e Vellasit, e cila dirizhohet nga Dhespoti i Janinės, Spiridhoni, njė armik i rreptė i Shqipėrsisė, ėshtė ngritur vetėm e vetėm pėr tė pėrgatitur me kulturė dhe me ndjenja greke rininė e fshatrave grekofonė tė Prefekturės sė Gjirokastrės, me anė tė propagandės helmonjėse pėr tė arritur qėllimin kryesor satanik, i cili ėshtė bashkimi i tė ashtuquajturit “Vorio-Epir” me Epirin. Po nuk morėm masa tė rrepta, them me bindje se shkolla Vellas do tė jetė varri i Gjirokastrės”.

    A konfirmohet kjo nga ndonjė burim tjetėr?
    Nga materialet e tjera tė hulumtuara ėshtė mjaft afėr realitetit tė ngjarjeve qė bėn tė mundur krijimin dhe pompimin e “Megalli Idesė”, apo idesė sė madhe, njė rrėfim i njė agjenti potent grek me pseudonimin “Papastrati”, i cili pėrfaqėson tipikisht nė mėnyrė tė koncentruar njė veprimtari sa armiqėsore ndaj vendit tonė, aq edhe pėrbuzėse ndaj Shqipėrisė. Nė letrėn informative tė Ministrisė sė Arsimit shkruhet: “Ėshtė interesante tė theksojmė se ky rrėfim ėshtė edhe njė sintezė e njė veprimtarie pėr mė shumė se njė shekull e shovenėve, pėrfaqėsues ekstremistė tė njė nacionalizmi absurd nė dėm tė njė vendi tepėr paqėsor e miqėsor, i cili historikisht ka dhėnė njė ndihmesė tė madhe me anė tė komunitetit shqiptar nė Greqi, arvanitasve, si Kollokotroni, Karaiskaqis, Bubulina e Boēari, tė cilėt ishin edhe protagonistė kryesorė tė revolucionit grek tė vitit 1821, gjė qė edhe nė historinė moderne tė kėtij vendi ky kontribut mohohet padrejtėsisht. Kundėr kėtij vendi autokton fqinj prej mijėra vjetėsh, pas fitimit tė pavarėsisė, qarqe tė caktuara shovene, megalomane dhe aventuriere, nė vitin 1867, krijuan organizatėn Vllazėria Qendrore Kulturore si dhe Klubin–Sillogun Vorio Epirot, tė cilat, shkallė–shkallė, do tė pėrbėnin bazėn e organizatės famėkeqe QEVA (Komiteti Qendror i Pėrpjekjeve Vorio Epirote), duke marrė dhe pėlqimin e Patriarkanės sė Stambollit. Nė krye tė kėsaj organizate do tė vendosej lunxhioti, Kristaq Zografi. Mė 6 qershor 1888 krijohet nė Greqi nga Dhimitėr Boēari, shoqėria e vllamidhes Allvani (Vllamėt–Vllezėrit Shqiptarė) me njė platformė antikombit shqiptar pėr pengimin e gjuhės sė shkruar shqipe nė alfabetin latin mbi bazėn e njė strategjie, qė kishte qėllim kryesor helenizimin e popullsisė sė Shqipėrisė sė Jugut dhe mė gjerė me njė propagandė qė mbivlerėsonte dukshėm kulturėn greke, duke nėnēmuar kulturėn shqiptare”.

    Po shėrbimi i fshehtė e ndiqte veprimtarinė e spiunazhit grek?
    Shėrbimi i fshehtė i qeverisė sė asaj kohe njoftonte pėr njė marrėveshje tė fshehtė midis Patriarkanės sė Stambollit me qeverinė greke, ku u vendos qė myslimanėt e Kosovės, Bosnjes dhe Hercegovinės si dhe tė Shqipėrisė tė konsideroheshin turq, ndėrsa shqiptarėt ortodoksė tė konvertoheshin nė helenė dhe tė admiministroheshin nga Greqia, pasi shqiptarve u mohohej kategorikisht aftėsia shtetformuese, edhe pse historikisht kishin dhėnė prova, madje edhe nė Greqi, duke i dhėnė asaj jo pak, por rreth 20 kryeministra qysh nga Miauli, Kanari, Kryeziu e deri dhe vetė Lefter Venizellosin, tė cilėt ishin tė gjithė arvanitas, pa bėrė fjalė kėtu se edhe Presidenti i parė grek, Pavllo Kondurjoti dhe Presidenti tjetėr, Theodhoros Pangallos, ishin me origjinė shqiptare dhe nė mjediset miqėsore e familjare komunikonin nė gjuhėn shqipe.

    Si i realizonin qarqet shoviniste greke synimet e tyre?
    Nga letra qė ndodhej nė Arkivin e Ministrisė sė Brendshme, dosjen e agjentit grek “Papastrati” mėsohet se “Megali-idea” dhe tė tjera, synime tė tyre amplifikon akoma mė shumė dhe bėhen shpejt udhėheqje pėr veprim nė marrėdhėniet e mėvonshme me shtetin tonė, me tė cilin qysh pas 28 nėntorit 1912 kishin filluar kontradiktat e mprehta dhe diplomacia e saj mori orientime tė qarta nga qeveria greke pėr sensibilizimin e opinionit ndėrkombėtar pėr gjoja tė drejtėn e saj pėr aneksimin e Epirit tė Veriut e konsideruar prej tyre si tokė greke dhe duke u munduar ta justifikonin dhe argumentonin historikisht, sidomos me ekzistencen e minoritetit grek nė trojet tona autoktone. Kėto kontradikta shpėrthyen kur Konferenca e Ambasadorėve mė 8 gusht 1913 pėrcaktoi kufijtė e Shqipėrisė. Edhe pse kufijtė e vendosura nga komisionerėt e huaj anglo-francezė dhe italianė kishin lėnė jashtė tyre troje tė konsiderueshme tė populluara nga shqiptarė autoktonė, grekėt dhe njė pjesė e mėsuesėve grekofonė kishin pėrgatitur veē tė tjerave nxėnėsit e shkollave greke, tė paraqiteshin para tyre, duke u prezantuar si grekėr, duke thėnė se “Ego ime Elinas” (Unė jam grek) etj. Nė tė njėjtėn kohė, ata provokojnė Konferencėn e Korfuzit mė 1913, e cila nė vendimet e majit 1914, i vuri kushte qeverisė shqiptare pėr tė zbatuar njė plan special pėr minoritetin dhe Vorio Epirin, nė mėnyrė qė ajo tė ishte nė ēdo kohė prezente nė kėto treva, si dhe t“i kishte fillimisht nėn kujdestari, probleme qė ai i ngiti nė forume ndėrkombėtare e deri nė Konferencėn e Firences nė vitin 1921, por, siē e dimė nga historia, planet e grekėve u bėnė pa hanxhinė.

    Ēfarė rrėfen agjenti grek “Papastrati”?
    Kongresi i Lushnjės, Lufta e Vlorės bėnė tė mundur legalisht, qė marrėveshja Titoni–Venizellos, pėr ndarjen e Shqipėrisė tė mbetej nė letėr dhe tė zbatohej ilegalisht nga shėrbimet e fshehta tė kėtyre vendeve pėr t“i bėrė fakte tė kryera nė tė ardhmen. Pikėrisht kėtė e rrėfen mė sė miri agjenti potent grek, Papastrati. Nė materialet e hetuesisė sė asaj kohe shkruhet: “Nė Tiranė, nė zyrat e hetuesisė u paraqit agjenti grek, me pseudonim “Papastrati”, mė 22 shkurt 1971, qė, pėr shkak tė statusit tė tij tė themi special dhe tė veēantė e mori nė pyetje zėvendėsdrejtori i Drejtorisė sė Hetuesisė. Agjenti grek vazhdoi rrėfimin e aktivitetit tė tij nė shėrbim tė zbulimit grek. Mes tė tjerave, ai thotė se, “siē e theksova, pasi mbarova arsimin e mesėm nė Sozimea Skoli, vazhdova arsimin e lartė nė Athinė, pėr mėsuesi, tė cilėn e mbarova me rezultate tė larta. Ndėrkohė, bashkė me dy bashkfshatarėt e mi nga Klishari ishim anėtarėsuar nė Sillogun Vorio–Epirot, me qendėr nė Athinė, ku nė njė nga mbledhjet e radhės kryetari i tij, Kristaq Zografo, qė mė ka mbetur nė kujtesė, na foli pėr perspektivėn tashmė tė hapur me pėlqimin e qeverisė greke dhe tė Patriarkanės sė Stambollit, do t“i pėrvishemi punės pėr aneksimin e Vorio Epirit, qė, sipas tij, ato ishin toka greke qysh nė lashtėsi dhe se e kishin amanet nga tė parėt qė ėndrrėn e tyre ta bėnin realitet sa mė shpejt, pasi ishin krijuar tė gjitha kushtet, ishin mėnjanuar tė gjitha pengesat dhe jo vetem kaq, gjithnjė sipas Kristaqit, ishte marrė pėlqimi i vetė vendeve vendimmarrėse kryesore tė Evropės, Angli-Francė-Itali. Nuk ka pse ta fsheh, u entuziazmova pėr faktin sepse Shqipėria nė atė kohė ishte njė vend tėrėsisht anadollak, tepėr i prapambetur, pa kulturė dhe intelektualė, sėmundjet bėnin kėrdinė, pa alfabet, gjuhė tė shkruar, pa shkolla dhe mendoja nė atė kohė sė me Greqinė dhe kujdestarinė e saj Shqipėria do tė shkonte pėrpara nė arsim, kulturė, rimėkėmbje etj.“”.

    “Papastrati” ishte i zgjedhur nė forume tė larta tė qarqeve shoviniste greke?
    Materialet thonė se po. Dora-dorės ai ishte bėrė njė nga pėrkrahėsit kryesor tė Zografos. Mė tej, ai dėshmon: “Nė kėto aktivitete jam njohur edhe me patriotin tim nga Derviēani, Vasil Shahinin, i cili, me sa duket, mė kishte studiuar me kohė dhe mė rekomandoj te gjenerali grek Vasil Mellaj, i cili kishte qenė komandant divizioni i trupave greke nė Gjirokastėr dhe qė drejtonte dhe njė zyrė tė shėrbimit tė fshehtė tė zbulimit ushtarak grek, “Alfa–Dhio”. Gjeneralit i pėlqeva qysh nė fillim pėr njohuritė e mia, pėr historinė e kulturėn helene, jo vetėm atė moderne, por edhe pėr lashtėsinė, ēka me vonė krijoi besim tė plotė, duke pyetur edhe nė lidhje tė tij tė afėrta nė Shqipėri dhe Greqi, sidomos Pandelejmon Kotokon, Orest Anastasjadhin, etj., siē e mora vesh mė vonė prej tyre. Kėshtu, gjenerali urdhėron Spiridhon Vllahon dhe Pandelejmon Kotokon tė krijonin organizatėn antishqiptare MAVI (Metopo Apolefterikon Vorio–Epirotiku), nė kryesinė e sė cilės u caktova edhe unė sė bashku me Vasil Shahinin e Jani Diamantin, tashmė tė njohur pėr ndjenjat filogreke dhe tepėr aktive nė veprimtarinė e tyre praktike pėr aneksimin e trojeve shqiptare”.

    Si e rekrutuan “Papastratin”?
    Gjenerali, nė njė nga takimet e shpeshta me tė, i kishte shprehur konsideratėn e tij dhe tė shefit kryesor tė zbulimit grek, emrin e tė cilit, ai nuk e mėsoi kurrė. Po ky njeri i vuri detyrėn e fshehtė, tė merrej nė tė ardhmen me organizimin cilėsor tė rrjetit agjenturor tė zbulimit grek nė Shqipėri. Nė fillim kreu njė kurs tė pėrshpejtuar pėr tė njohur elementet fillestare tė zbulimit, lidhjeve, ndėrlidhjes, kodeve, grumbullimit dhe seleksionimit tė informacioneve etj. Mė vonė, pasi u krijua organi kryesor i centralizuar i informacionit QIPE (Qendriqi Ipiresias Pliroforion Edhallos), “Papastrati” bėri kursin e plotė tė zbulimit dhe u kamuflua pas organizatės MAVI, tė cilėn, sipas orientimit i formuloi datyrat kryesore legale, e cila ishte pengimi me ēdo kusht i pjesėmarrjes sė minoritetit nė Luftėn Nacional-Ēlirimtare, si dhe detyrėn kryesore ilegale, e cila ishte futja me kombinacion nė kėtė lėvizje dhe nė ushtrinė e saj tė agjentėve grekė, me qėllim qė ata tė bėnin karrierė dhe do t“u shėrbenin nė tė ardhmen, pėr realizimin e planeve tė tyre, gjoja pėr ēlirimin njė herė e pėrgjithmonė tė Vorio-Epirit. “Papastrati” dėshmon: “Pas krijimit tė MAVI-t u hodhėm nė Shqipėri dhe krijuam komitetet Vorio Epirote me anėtarė Andon Qirjaqin, Misto Papadhimėn, Dhimitėr Mestakulin, Lefter Guvelin, Jorgo Zoton, Gligor Labovitin etj., tė cilėve u vumė detyra tė qarta se do ta fillonin me propagandė dhe se tri hallkat kryesore tė punės sonė Kleri, Shkolla dhe Shtypi, tė cilat do tė ndihmoheshin fuqimisht nga shtypi grek, ku do tė paraprinin gazetat Ipsokratikon Mellon dhe Vorioepirotikon Agonos, tė cilat kishin detyrė kryesore tė krijonin armiqėsi midis dy feve kryesore atė myslimane dhe ortodokse, pasi e quanin tė tejkaluar kohėn kur kėto dy fe bashkėjetonin nė harmoni, ēka ishte pengesė e madhe pėr realizimin e detyrave tona. I konkretizuam detyrat, dhespotit tė Janinės, Spiridhoni, ishte vėnė detyrė tė rekrutonte sa mė shumė nxėnės pėr tė vazhduar shkollėn e Vellas, gjė pėr tė cilėn kishte marrė nga Qeveria greke fonde tė posaēme, ndėrsa Pandelejmon Kotoko kishte marrė detyrė tė punonte me klerikėt ortodoksė shqiptarė, pjesa mė e madhe e tė cilėve ishin rekrutuar nga zbulimi grek, Asfalia, shėrbimet e fshehta tė Korofillaqisė dhe tė policisė qytetėse Astinomia Poleos, siē ishin Papu Jorgji Taci nga Leshnica, Papu Jani Dashi nga Cuka dhe Papu Foti Zisi nga Gjirokastra. Pyetjes pėr aktivizimin e agjenturės sė vjetėr tė zbulimit grek si dhe rekrutimin e agjenturės sė re kryeagjenti “Papastrati” i ishte pėrgjigjur: “Gjenerali Vasil Mellaj na kishte porositur pėr riaktivizimin e agjenturės sė vjetėr krahas rekrutimeve tė reja qė do tė bėnim sidomos nga radhėt e minoritetit, grekofilėve, grekofonėve, si dhe nga radhėt e studentėve dhe nxėnėsve shqiptarė qė studionin ose qė kishin kryer studimet nė shkollat greke. Kėshtu agjentura kryesore kishte pėr detyrė organizimin e grupeve agjenturore, tė cilat do tė ishin bėrthama tė rezidenturave nė pėrputhje me situatat agjenturore dhe politike. Konkretisht, Vasil Shahini do tė punonte me disa kategori tė caktuara si me tregtarė, mėsues grekofonė si dhe kryepleq, duke riaktivizuar sidomos Gligor Kicatin nga Poliēani, Jani Foton po aty, doktor Ilia Zėrin nga Sopiku, doktor Sokrat Bozhori nga Terihati, Andon Qirjaqin nga Glina, doktor Telhma Labovitin nga Gjirokastra, Dhimitėr Mastakulin nga Kakodhiqi, Jorgo Zėrin nga Dhuvjani etj. Gjithashtu, gjenerali na kujtonte shpesh pėrvojėn e demonstratave dhe protestave masive pranė Lidhjes sė Kombeve”.

  15. #35
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Si u rekrutua nga Sigurimi agjenti “Gaveta e vjetėr”,qė shkatrroi 100 bandat e Veriut

    Duke qenė tė mirinformuar edhe nga disa burime tė tjera tė pavarura; futja nė dorė tė shėrbimit tė fshehtė shqiptar tė korrespondencės sė Muharrem Bajraktarit, dosje sekrete e agjentit “Dara”, qė ishte infiltruar me kombinacion nė radhėt e “Grupit tė Deputetėve“, si dhe njė varg informatash operative me vlerė, ishte krijuar ideja e krijimit tė grupeve tė rezistencės sė armatosur ndaj pushtetit tė ri, nė formė organizatash dhe bandash tė armatosura, qė do tė vepronin si nė Veri ashtu edhe nė Jug tė Shqipėrisė, si dhe ishte konturuar, nė pėrgjithėsi, strategjia e veprimtarisė sė tyre.


    Nga pikėpamja politike kishin filluar marrėveshjet e fshehta, sidomos ato bilaterale, ato tė ministrave tė Jashtėm jugosllavo-grek: Mosha Pijade dhe Caldaris, pėr copėzimin e Shqipėrisė mė 29 korrik e deri mė 15 tetor 1946, tė cilėt nuk ranė dakord pėr faktin e “oreksit tė madh” qė kishin, pėr tė marrė secili, pjesėn mė tė madhe tė territoreve tona, gjė qė Josif Broz Tito do tė kundėrshtonte mė vonė edhe ambasadorin amerikan Kavendish Kennan mė 22 shtator 1949, duke i thėnė: “Eshtė punė e tyre se si i rregullojnė shqiptarėt ēėshtjet e tyre tė brendshme”, duke patur besim tek agjentura e tij nė radhėt e subjekteve tona, pėr ta “gėlltitur” atė, nė rastin mė tė parė, kur do t’i jepej mundėsia, gjė pėr tė cilėn ata punuan me konseguencė e pėrgjegjėsi.

    Enveri kokėfortė nė Konferencėn e Paqes nė Paris
    Nė Konferencėn e Paqes nė Paris, mė 29 korrik e deri mė 15 tetor 1946, Komandanti i Pėrgjithshėm, gjenerali E.Ho-xha, iu drejtua Caldarisit: “E gjithė bota ta dijė se populli shqiptar nuk e ka dėrguar delegacionin e tij nė Paris pėr tė dhėnė llogari, por pėr tė kėrkuar llogari atyre qė e kanė dėmtuar dhe qė ai i ka luftuar me ashpėrsi dhe deri nė fund…”. Lobi grek nė SHBA kishte ndikuar sė tepėrmi nė Senatin amerikan, me qėllim qė ai tė dilte me njė rezolutė pėr “Ēėshtjen e Vorio– Epirit“ dhe ja arriti qėllimit, mė 29 qershor 1946 senati miratoi atė qė ka marrė emrin “Rezoluta Pejpėr” pėr ta futur atė nė rendin e ditės nė Konferencėn e Paqes nė Paris, gjė qė u kundėrshtua fuqimisht nga E.Hoxha. Si rrjedhojė e kėsaj situate komplekse politike dhe agjenturore, u krijuan premisat reale tė njė rezistence tė fuqishme nga jashtė vendit dhe brenda tij kundėr pushtetit tė ri nė formė bandash dhe organizatash politike, pėr rrėzimin e tij me dhunė tė armatosur. Brenda muajit dhjetor 1944, u kapėn 908 persona, tė cilėt kishin kryer krime gjatė luftės, tė grupuar nė disa banda kryesore mė me rrezikshmėri shoqėrore, ato tė Mark Kalivaēit e Llesh Mark Gjonit nė Munellė, Preng Previzi nė Skuraj, Muharrem Bajraktari nė Lum, Fiqiri Dine, Hysni Dema nė Maqellar, Preng Ēali nė Kelmend etj. Vetėm nė luftė kundėr bandės sė Preng Ēalit u vranė 30 partizanė tė Brigadės sė Parė. Lordi anglez Bethel, nė librin e tij “Tradhtia e Madhe“ nė faqe 197, mbi bazėn e njė analize ballafaquese tė fakteve dhe tė argumenteve mė kryesore dhe pėrfaqėsuese tė marra nga dokumente arkivore tė Forin Officit anglez, nxjerrė njė konkluzion, qė pėr mendimin tim ėshtė objektiv dhe afėr realitetit tė teatrit tė ngjarjeve tė viteve tė pasēlirimit tė Shqipėrisė dhe konkretisht: “...Ndryshe nga gjyqet e organizuara nė vendet e tjera Lindore, me prova teatrale e tė parapėrgatitura qė i transmetoheshin publikut me altoparlante nė sheshet publike, informacioni qė buronte nga gjyqet e Tiranės nė vitin 1951 ishin thelbėsisht korrekte dhe tė kujdesshėm, po kėshtu edhe pas viteve 1952”.

    Bandat qė vepronin nė Shqipėri
    Nga tetori i vitit l946 deri janar 1947, nė luftėn e organizuar kundėr bandave dhe grupeve tė armatosura, qė vepronin nė Shqipėri, u vranė 393 anėtarė tė tyre, si dhe u kapėn ose u dorėzuan 770 persona tė armatosur. Vetėm nė Jug tė Shqipėrisė, nga persona tė lidhur dhe tė organizuar nga zbulimi grek dhe sillogjet vorio-epirote, u zbuluan dhe u neutralizuan disa banda, grupime dhe rezidentura agjenturore, si ato tė K.Cekės nė Tepelenė, fije e sė cilės, tė lidhur me Asfalinė greke, shtriheshin nė Gjirokastėr, Kėlcyrė dhe Pėrmet; grupi i G.Tashkos Korēė, grupi i N.Pandit e S.Shqevit-Konispol, grupi i papu Aleks Lipes nė Pėrmet, qė mbante lidhje drejtpėrdrejt me Dhespotin e Janinės, Spiridhoni. Vetėm nė vitin 1950, zbulimi grek nė bashkėpunim me zbulimet e tjera nga territori i saj do tė dėrgonte 56 banda e grupe agjenturore me 294 pjesėtarė. Kryebanditė ishin: Dhimitėr Mastakuli, Gole Prifti, Hamit Matiani, Koēo Dinopulli etj. Ndėrsa nga territori i Italisė u hodhėn bandat e Nikollė Mėlyshit, Ndue Pjetėr Gjonmarkajt, nė shkurt tė vitit 1949, nė Mirditė. Banda agjenturore e Et’hem Ēakos - korrik 1949 nė Kurvelesh, banda e Hysen Lepenicės nė Mesaplik, Gjon Mark Ndoit e Kol Ēunit nė malėsi nė Veri, banda e Alush Leshanakut u hodh nė zonėn e Gramshit, Ahmet Bido nė Kukės –Tepelenė etj. Pėr tė krijuar njė ide pėr luftėn qė ėshtė bėrė kundėr bandave tė armatosura, grupeve agjenturore dhe rezidenturave tė zbulimeve tė huaja, po mundohemi ta ilustrojmė me njė statistikė arkivore; gjithsejt nga viti 1949 deri nė vitin 1955 janė identifikuar 358 banda e grupime me 1636 pjesėtarė tė armatosur.

    Dosja me numėr 2624/A e agjentit “Gaveta e vjetėr”
    Gjatė kėtyre konteksteve politike dhe agjenturore, Sigurimit tė Shtetit i doli detyrė tė riorganizonte veprimtarinė e fshehtė pėr tė riinfiltruar nė organizatat dhe grupet agjenturore, falė dhe pėrvojės sė fituar, pėr tė cilėn bėmė fjalė, duke e argumentuar me disa ngjarje tipike, gjithnjė mbi bazėn e tipologjisė dhe psikologjisė sė kohės, ndikimeve tė pashmangshme tė formave dhe metodave sovjeto-jugosllave, si dhe kufizimeve tė tjera qė vinin nga situatat dhe rrethanat e pasluftės NĒl. Njė nga kėto ngjarje ėshtė dhe aktiviteti i fshehtė i agjentit matian “Gaveta e vjetėr”. Ishte njė ditė e nxehtė, por e bukur, 31 korriku i vitit 1978 nė qytetin Burrelit. Nga dritarja e zyrės, qė shikonte nga rruga, futej aroma e mollėve, qė zgjateshin dhe merrnin kthesėn, duke lėnė nė krahė tė djathtė hotel turizmin, derisa mbaronte blloku i banesave. Nė krahė tė majtė tė zyrės, shtrihej ferma e bukur me vreshta e pemė frutore tė veēanta pėr nga shija, llojshmėria dhe aroma, qė aq natyrshėm, sapo fillonte flladi i dėshiruar dhe i pėlqyeshėm, e merrte me vete dhe e pėrzinte me erėn e mollės, si tė themi si njė ”koktejl”, edhe pse nuk tė freskonte e pije, nė atė ditė vape e pune tė lodhshme. Turma njerėzish kalonin para zyrės, por nuk arrija t’i jepja dum, edhe pse buēiste lodra dhe ēirrej cyrla, po lexoja dhe isha futur thellė te dosja personale me nr.2624/A e agjentit “Gaveta e vjetėr” dhe mendja, duke parė turmėn, nuk lejonte syrin tė dallonte dhe aq mė pak tė informonte se ēfarė po ndodhte! Nė sytė e mendjes, njerėzit mė dukeshin si prokuror, hetues, agjentė, gjyqtarė, tė burgosur. Shikoja kryetarė degash qė nga Gjoleka, Fahriu, Flamuri, ashtu siē po fantazoja pėr banditė me mjekra, policė tė vegjėl si Tofiku, qė i binte karabina nga dora kur bėnte shėrbim para Komitetit tė Partisė dhe rrėzohej nė tokė ngaqė e zinte gjumi, pasi ishte korrier dhe mjaft i shpejtė, kryente ēdo detyrė qė ngarkohej dhe vetvetiu lodhej tej mase pėr gjetjen e njė “x“ personi, ashtu siē pėrfytyroja, duke u dhėnė pėrmasa gjigante policėve Boja, Panavija…. Shpejt u ftillova: ishte 31 korriku festa pėrkujtimore e formimit tė ēetės partizane tė Matit! Pasi kisha thyer kurreshtjen, fillova dosjen qysh nga fleta e inventarit, duke e lexuar me kujdes, mora lapsin dhe nxora shėnime nga njė pėrmbledhje, qė ishte pėrpiluar operativi i zonės, duke i qėndruar besnik ngjarjes dhe pak a shumė dialektit.

    Proces-verbali i operativit tė Sigurimit
    “Nik Pjetra, nga Bushkashi, nuk ishte veēse 13 vjeē, kur ditėn e pashkėve tė vitit 1949 kishte vėnė re njė malėsor, i panjohur prej tij, kishte hyrė natėn, sapo kishte ra muzgu dhe ishte ba terrė gjithėkund, nė shtėpinė e Ndue Zefit. Kishte ra me fjetė, por gjumi nuk po e zinte, pasi i sillej ndėrmend mixha i tij Marka Ndoi, i cili ishte kryetar kėshilli dhe ishte vra nga diversantėt nė fshatin Kokėrdhok, ku kishte bujt te Preng Sefgjini. Si nuk e zente gjumi, pa i thanė kujt ėshtė nis me shku te shefi i SEMP-it nė Burrel, te major Gjoleka, pasi ka udhtu gjithė natėn, ka mujt me ardhė te dera e degės i mbarum krejt prej tė lodhunit dhe tė ftohtit. Polici i shėrbimit Ded Bruka e ka mbajt te soba, pėr me prit me u zgju shefi, pasi i vinte keq pėr te se sapo ishte kėthy vonė nga Balgjai nė ndjekje tė njė bande. Deda filloi me e pyet Nikėn, por ky nuk pėrgjigjej, veē kėrkonte majorin me e takue sa mė parė, se ashtu ishte puna dhe nuk priste! Atėhere Deda ka shku nė katin e dytė dhe ka zgjue Gjolekėn, i cili veshi ēizmet, ka marrė posht jastikut 20–en turke dhe ka zbrit tek oficeri i rojes dhe ka fillu tue e pyet djalin: “Pse je munduar”, e pyet Gjoleka. “Kam ardhur se kam pa njė diversant”, u pėrgjigj Nika. “Je i sigurt se ishte diversant? Si e njohe?” “Ishte veshur me mushama tė zezė. Kishte njė automatik jo prej druni. Kishte lanė njė mjekėr tė madhe dhe shikonte gjithandej si me frikė. Kur u fut te shtėpija ka ndejtė duke shikuar pėr disa dekika pėrreth”, vijon djaloshi. “Mos e ke bėrė fjalė me njėri, qoftė dhe tė shtėpisė?”, e ripyet Kryetari i Degės. “Jo. Kam shkuar nė shtėpi dhe kam ra pėr me fjetė, por gjumi nuk mė zuri, se mė ėshtė kujtu mixha, qė ma vranė diversantėt dhe ai mė ka dasht shumė, si djalin e vetė”, tregon Nika. “Ku ėshtė vra mixha?”, i thotė Gjoleka. “Te Preng Sefgjini nė Kokėrdhok”, rrėfen 13 vjeēari. “Shkojmė atėherė...”.

    Te shtėpia e diversantit
    Shef Gjoleka mori me vete dy policėt e grupit tė gatshėm dhe gjatė rrugės pėr nė Bushkash, po bėnte planin sė bashku me dy policėt se si do tė futeshin nė shtėpinė e Ndue Zefit dhe pasi mori mendimin e tyre, ka vendosur qė tė dy policėt do tė kamuflohen me kujdes, duke mbajtur nė vėzhgim shtėpinė e malėsorit dhe nėse do tė dėgjonin dhe zhurmėn mė tė vogėl do tė ndėrhynin, duke patur fishekun e automatikut nė gojė. Gjithashtu ata do tė ndėrhynin vetėm po tė dėgjonin krismė armėsh, dhe nėse nė kėto kondita Gjoleka do tė vonohej mė shumė se 10 minuta. Pėr kėtė qėllim kontrolluan edhe sahatėt sakrisuf. Kishte kaluar ora 5. Dita nuk kishte zbardhur. Dėgjoheshin tė lehurat e qenėve dhe aty-kėtu avazi i gjelave. Nika i vogėl qėndroi me policėt edhe pse dridhej nga tė ftohtit nuk kishte frikė, as nuk i bėnin pėrshtypje nata, lehja e qenve, madje as edhe krisma e bombave dhe e armėve. A kishte lindur gjatė luftės dhe jeta e tij e vėshtirė, edhe pse ishte kėrthi i njomė, kishte kuptimin dhe vlerėn e luftės. Gjoleka trokiti nė derė, tregoi identitetin e tij, duke u mėnjanuar, ndėrkohė qė kishte fshehur prapa kurrizit revolen. Nga brenda u dėgjua zhurma e mbushjes sė automatikut, ndėrsa Gjoleka i mėshoi zėrit: “Jam i paarmatosur. Kam ardhur pa forca tė policisė! Kam ardhur nė prag tė shtėpisė tėnde jo me ligj, por me kanun!” Malėsori hoqi llozin derės dhe pasi pa rreth e qark, vrejti me kujdes Gjolekėn, i cili nuk kishte si puna e tij automatik, as granata dhe as bomba dhe pasi u mat me tė dhe shpejt vuri re, se Gjoleka ishte gati dy pėllamb mė i shkurtėr, i priu drejt e nė dhomėn e ndenjes.

    Rekrutimi
    “Kush tė ka njoftu pėr mu, qė kam ardhė nė shtėpi”, pyeti malėsori. “Unė isha duke parė njė ėndėrr nė gjumė dhe kam njė taksirat se u besoj atyre, dhe me thėnė tė drejtėn e Zotit, kisha qejf me festue pashkėt te shtėpija e parė qė do mė qėllonte dhe u ngrita dhe erdha drejt e kėtu”, ia kthen Gjoleka. “Mos bre burrė, pak spiunė ke ti? Kujt do me ja hjedh major Gjoleka? I kemi dėgju ligėsitė tuaja edhe nė Miliskaja e Apripė tė keqe e deri nė Bjeshkėt e Namuna”, thotė malėsori. “Me siguri duhet t’i ketė thėnė prifti serb i kishės sė Shėn Ndoit nė Dardhė, apo majori serb Ēedo. Kam frikė se korrier ka qenė Vuksan Frani. Po nga diplomati Ziko Sharkiq a keni marrė detyra nga Kėshilli i Frontit i shtetit jugosllav i krijuar nė qytetin e Shkodrės, ku bėnte pjesė dhe njeri prej katėr anėtarėve tė kėtij kėshilli, qė iu dėrgonte udhėzime drejtpėrdrejt nga Rankoviēi, cili ishte prej tyre; Ahmet Bratoviēi, Brahim Perkoviēi, apo Halit Gjergjeviē?”, sqaron Gjoleka. “Boll bukur po i ditke!”, pohon si i zėnė nė faj, diversanti. “Rankoviēi iu dha urdhėr pėr tė vra Bardhok Bibėn, cucat e malėsisė, mėsuesin Ndrec Ndue Gjoka, si dhe djegien e sharrave nė Kryezi nė Pukė ishte pėrsėri Rankoviēi qė dha urdhėr qė t’i digjnit?”, kėrkon llogari Kryetari i Degės sė Punėve tė Brendshme. “Major Gjoleka, si shpejt e fillove hetuesinė bash nė shtėpinė time!”, thotė pėr tė dalė nga situata Ndue Zefi. “Unė e respektoj kullėn tuaj dhe e di mirė se gjyshi yt Zef Ndoi ka qenė patriot pėr gjithė Mirditėn dhe ka qenė bashkė me Isėn pėr tė ngrit flamurin nė Vlorė nė 1912”, vazhdon Gjoleka. “Gru! Na shtro sofrėn dhe bjere edhe racionin e derrit qė ka ngelė dhe shishen me ujin e bekum, se majori siē mė ka thanė bajraktari Llesh Marku ashtė piranik dhe nė njė shtėpi nė Peshk tė Martaneshit ka ndejt 48 orė me gotėn e gjakut tė Krishtit nė dorė dhe ashtė pi sa ėshtė ba dru dhe e ka zanė gjumi ndejun me gotė nė dorė”, urdhėroi malėsori. “Eshtė e vėrtetė, veēse mė ėshtė pi trupi, por jo mendja. Qoft lavdu Jezu Krishti! Edhe Shėn-Mėria!”, tha dhe ngriti gotėn majori i sigurimit, dhe iu pėrvesh mishit tė pjekur tė derrit. Dhe biseda vazhdoi gjatė. Gjoleka i tha tė zotit tė shtėpisė, qė t’i ēonte pak bukė misri dhe mish derri dy policėve, qė po rrinin me orė tė tėra jashtė nė tė ftohtė dhe pėr ēudi bashkė me ta qėndronte dhe Niku i vogėl. Malėsori kishte ndėrruar rrobet. Veshi njė kėmishė me mėngė tė gjata, tė cilat nga fundi zgjeroheshin, pastaj veshi njė palė ēarap leshi me lule, qė ja kishte qendisė e shoqja. Pastaj me radhė mori xhamadanin, xhokėn, tirqet dhe vuri nė kokė qeleshen e prerė, e bardhė si bora e bjeshkėve. Hodhi me neveri xhaketėn angleze prej lėkure, si dhe ēizmet italiane prej meshini, mbathi i menduar opingat prej llastiku, qė i kishte veshur edhe gjyshi tij, kur shkoi nė Vlorė me Isėn pėr tė ngritur flamurin e kuq me zhgab. U afrua te djepi i djalit tė tij tė vogėl. E tradhtuan dy pika lotė. Mbahu bre, tha me vete, se ashtė mare! Mos mė korritni para major Gjolekės!

    Detyrat qė i ngarkoi sigurimsi agjentit tė rekrutuar
    Ndera dhe kanuni ma do me tė pėrcjellė deri nė zgrip tė arrave tė mia, i thotė malėsori Gjolekės - sepse ashtė ba terrė dhe ēdo gja mund me ba vaki. Faleminderit, ia ktheu Gjoleka, por i kisha edhe nja dy fjalė: Pėr familjen mos u bėjė merak, se sė bashku me disa familje tė tjera tė disa eksponentėve tė Komitetit tė Maleve do t’i internojmė nė Lushnjė ose nė Fier dhe do tė kujdesemi ne pėr tė. Lidhjet, ashtu siē biseduam, do t’i mbajmė me ndėrlidhės, si dhe me postė sekrete nė datat qė caktuam: 1 pune dhe 2 rezervė. Nė raste urgjente do tė takosh si qytetar shefat e sigurimit tė Pukės, Lezhės dhe Krujės, tė cilėt kanė marrė porosi tė veēanta nga ministri. Ti tashti situatėn e ke tė qartė, pikėsynimet tona janė dhe mbeten ato qė biseduam: Krerėt mundėsisht t’i kapim tė gjallė, qė tė japin llogari pėr terrorin qė kanė kryer, si dhe tė qetėsojmė shpirtrat dhe t’u lehtėsojmė plagėt lokeve, jetimėve dhe tė gjithė tė dashurve tė tyre. Mos harro alibinė dhe vijėn e sjelljes pėr tė justifikuar mungesėn prej 24 orėsh. Mė falė se harrova pėr pseudonimin. Ēfarė ishte ai tasi te djepi djalit tė vogėl? Gavetė e vjetėr italiane, qė e pėrdor i madhi pėr tė hollėt. Bukur! pseudonimi yt do tė jetė “Gaveta e vjetėr”...

  16. #36
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    (vazhdim)

    Zbulimet e huaja vazhduan veprimtarinė agjenturore nė drejtim tė Shqipėrisė, pavarėsisht nga kontradiktat, qė ata kishin nė planet gjeostrategjike. Objektivi i parė i SHBA ėshtė realizimi i dobėsimit dhe eliminimit tė mundshėm tė regjimit tė Hoxhės tė dominuar nga sovjetikėt.

    Kishte kohė qė rezidenti amerikan pėr Shqipėrinė, Thoma Stefani, i raportonte SOE-s (Special Operation Executive) nė Uashington: “Amerika duhet tė veprojė pa humbur kohė, pėr t’i dhėnė fund kėsaj gjendjeje nė Shqipėri, e cila nuk pajtohet me interesat e SHBA-sė”. Nė zbatim tė eksperimenteve kryesore tė zbulimeve anglo-amerikane, ku konkurronin dy grupime kryesore nė formė disertacionesh teorike, ku shtroheshin si teza kryesore: “Mundėsitė potenciale tė grupimeve tė vogla paramilitare, tė stėrvitura nė mėnyrė emergjente nė qendra sekrete periferike tė stėrvitjes me program fizik-ushtarak dhe subversiv, pėr organizimin e njė revolte tė pėrgjithshme tė armatosur pėr rrėzimin e njė regjimi cilidoqoftė” dhe “organizimi i veprimtarisė agjenturore nė hallka prioritare dhe jetėsore tė shtetit objekt eksperimentimi me mjete, forma dhe metoda tė veprimtarisė subversive, me qėllim ndryshimin gradual tė regjimit ose tė shpejt tė tij“. Objekt eksperimentimi do tė ishin Polonia dhe Shqipėria. Kėshtu filloi puna konkurruese e bazuar nė hallkat kryesore: ”Mbėshtetja te krerėt ushtarakė tė Ballkomit dhe tė Legalitetit tė sprovuar nė luftėn kundėr Nacionalēlirimtares“, “Bashkimi dhe grupimi i eksponentėve kryesorė opozitarė tė regjimit tė Hoxhės nė njė organizėm apo parti unitare me atributet e njė qeverie provizore nė emigracion” dhe ”krijimi i njė prapavije me suporte logjistike e financiare me fonde tė paidentifikuara dhe tė kamufluara nė institucione legale”. Pėrgji-thėsisht nė kėto kushte krijohet komiteti OPC (Office Political Coordination) me nė krye veteranin e CIA-s, Majkėll Bėrk, prej tė cilit do tė vareshin organizmat RGP (Riorganizimi i grupeve paramilitare), tė krijuara qysh nė korrik 1949. Nga ky organizėm u krijua Albania Labour Army Service–4000 me njė efektiv prej 250-300 paramilitarėsh, nė periferi tė Haidelbergut, Gjermani. Ky informacion i marrė mund tė klasifikohet nė katėr burime kryesore: nga agjentura e Sigurimit tė Shtetit, nga emigrantėt, tė cilėt, pėr arsye tė ndryshme si trajtimi mė i mirė i familjeve tė tyre nė Shqipėri, tė penduar pėr aktivitetin e tyre, kur nuk shikonin asnjė rrugėzgjidhje tė halleve dhe peripecive qė hasnin, ose tė tjerė pėr inate, ambicie, midis ballistėve dhe legalistėve, karrierė, poste drejtuese apo thjesht pėr qejfmbetje etj., dhe nga CIA amerikane, nėpėrmjet burimeve tė saj tė hapura dhe tė mbyllura, siē mund tė ishin, Sajrus Sulzberger, i njohur si “zėdhėnės i CIA”, kur shkruante nė “Njus Cronicle”, datė 14 shtator 1949: “Dobėsimi dhe ndryshimi eventual i regjimit nė Shqipėri ėshtė objektivi themelor i Perėndimit”. Madje, edhe vetė gazeta Nju York Times kishte njoftuar qysh mė parė, mė 27 mars 1949: “Dy grupe janė zbarkuar nė brigjet e Shqipėrisė me detyrė tė fusin radio nė thellėsi tė territorit dhe tė vendosin lidhje me lėvizjen anti-Hoxha” etj.

    Operacioni “Buza e Bredhit” dhe “Liqeni i Vajkalit”
    Njė nga krerėt kryesorė tė emigracionit politik, mė i interesuar pėr rrėzimin e regjimit tė Hoxhės ishte Ahmet Zogu, i cili pėr kėtė qėllim u lidh me kuadrin e CIA-s, kolonelin G.Jaēeviē, tė cilin duhet thėnė se e kishte mik, dhe vuri nė dispozicion tė tij rojen e tij mbretėrore nė Egjipt tė pėrbėrė nga: kolonel Hysen Selmani, Zenel Shehu, Halil Branica dhe Haxhi Gjyli me detyrė kryesore tė desantonin nė mėnyrė tė fshehtė nė Shqipėri dhe tė organizonin rezistencėn, tė riorganizonin bandat e armatosura, njėherazi me shtimin e bazave tė vjetra dhe krijimin e bazave tė reja tė strehimit tė diversantėve, me qėllim pėr tė patur njė prapavijė polivalente pėr operacionet komplekse, pėr tė cilat ishin tė sigurtė, pasi besonin tej mase kolonelin Xhon. Ata do t’ia nisnin punės organizuese nga vendlindja e Naltmadhėnisė, nga Bulqiza e Zenel Shehut dhe do tė dilnin nė Martanesh. Shėrbimi i fshehtė shqiptar tashmė ishte i parapėrgatitur, duke mos neglizhuar, por duke e nėnvizuar vigjilencėn e lartė, sidomos tė malėsisė dhe tė malėsorėve tanė luftėtarė nė shekuj, nga njera anė, si dhe masat e marra nga Sigurimi i Shtetit pėr kontrollin e kontingjenteve tė zbulimeve tė huaja, bazat e diversantėve, kombinuar kėto me vendosjen e rendit brenda kufive shtetėror, si dhe organizimi i kurtheve parandaluese agjenturore, u bė e mundur tė zhvilloheshin me sukses lojėrat operacionale kombinative: “Buza e Bredhit” objekt i saj ishte kapja e diversantėve me nė krye Et’hem Ēakon, e cila vazhdoi 4 muaj rresht: korrik–nėntor 1949 dhe “Liqeni i Vajkalit”, objekt i saj ishte kapja e Rojes Mbretėrore, dhe loja me zbulimet e huaja, e cila vazhdoi 17 muaj rresht, duke mos neglizhuar dhe ndihmėn informative tė dhėnė nga agjentura dopio-rol. Qendra e CIA-s nė Greqi bashkėpunoi me Degėn greke tė Zbulimit A-2 (Alfa Dhio), tė cilėt u morėn me pėrgatitjen dhe organizimin e kursit tė pėrshpejtuar. Baza, ku do tė zhvillohej kursi, ishte sekrete, afėr Pireut. Ata u strehuan nė hotelin “Lutecia” tė shoqėruar nga kuadri i CIA-s, i njohur me pseudonimin “Mister Filli”.

    Veprimtaria e agjentit “Gaveta e vjetėr”
    Nė bisedėn e gjatė, qė zhvilloi me major Gjolekėn, malėsori foli nė pėrgjithėsi pėr situatėn dhe veprimtarinė e bandave nė zonėn e Matit, qėllimet e tyre. Kryesorja ishte se ky aktivitet lidhej me veprimtarinė e koordinuar tė Komitetit tė Maleve qė nė vitet l949-l951, ēka pėrbėn dhe kulmin e saj. “Gaveta e vjetėr”, krahas paraqitjes sė alibisė kryetarit tė bandės, bajraktarit Llesh Marka Gjonit, nėse ky do tė kishte dyshime, do tė lidhej edhe me njė person tjetėr, qė vepronte me kohė brenda bandės, nga fshati Gurri i Bardhė, i rrethit tė Matit, i njohur me inicialet R.G. Mėnyra se si do tė paraqiteshin para njėri-tjetrit ishte e thjeshtė: bashkėpunėtori do t’i dėrgonte tė fala nga Halit H., i cili i kishte kryer porositė e bajraktarit, ndėrsa R.G. do t’i pėrgjigjej: “Kam qenė shumė nė merak pėr to”. Pas disa ditėsh, nga ana e seksionit tė sigurimit tė Burrelit ishte identifikuar njė bazė e diversantėve nė Shkopet dhe ishte kapur ndėrlidhėsi i bandės sė F.Marashit dhe me tė filloi hetuesia, nga ku doli se po pėrgatitej njė mbledhje e grupeve kryesore me porosi tė “mikut” nė Qafė Shtamė. Bėhej fjalė pėr veprime tė pėrbashkta tė bandave qė vepronin nė rrethin e Krujės, Dibrės, Matit dhe Mirditės. Nė vend tė ndėrlidhėsit tė kapur u pėrgatit punonjėsi i prapavijės sė seksionit tė Burrelit, Halit H., qė mori nga major Gjoleka detyra suplementare, si pėr mėnyrėn si do vepronte, si do lidhej me “Gavetėn e vjetėr” dhe se si do tė komunikonin nė mėnyrė sekrete pa lėnė gjurmė, sepse jo vetėm prishej plani i organizimit tė kurthit operacional, por ”iu ikte edhe koka”. Bajraktari dhe njerėzit e tij nuk ja pėrtonin, e kishin aplikuar kėtė me dhjetėra partizanė dhe tashti sė fundi edhe pjesėtarė tė forcave tė ndjekjes deri dhe drejtues kryesorė tė operacioneve si Nuri Luēi. Ndėrlidhėsi “i konvertuar” Halit H., u takua me bajraktarin dhe i dėrgoi atij mesazhet qė vinin nga Tirana, Shkodra dhe Kruja, por qė burimin e kishin tek UDB-ja jugosllave, e cila kishte kohė qė po pėrgatitej jashtė dhe brenda territorit tė saj. Nė fillim ishte OZNA ajo qė u muar me pėrgatitjet qysh nga viti 1946, me njė qendėr koordinuese nė qytetin e Shkodrės, jo vetėm pėr zonėn e Veriut, por pėr bashkimin e tyre edhe veprimet e armatosura qė do tė kryheshin nė Jug tė Shqipėrisė. Gjithashtu zbulimi jugosllav nė qytetin e Vlorės kishte njė rezidenturė, qė edhe pse ishte nė gjurmim dhe investigim nga ana e SIM-it italian, ajo kishte mbetur pothuajse e pacėnuar, ēka do tė merrte pėrsipėr organizimin e bandave tė armatosura nė Shqipėrinė e jugut, pėr t’i hequr mundėsinė drejtuese dhe organizuese tė zbulimit grek. Bajraktari Llesh Marka Gjoni, pasi u konsultua me njerėzit e afėrt tė bajrakut tė tij, nuk u bind, se gjithnjė druhej, se mos kshte tė bėnte me “dredhitė” dhe kurthet e sigurimit dhe dėrgoi korrierėt e tij pėr verifikimin e mesazheve qė kishte prurė ndėrlidhėsi me sygjerimin se duhej tė ndryshonte vendi i takimit tė tyre “pėr ēdo eventualitet“ dhe “mė e mira e tė mirave ishte takimi ose nė Munellė”, ku kishte baza tė sigurta ose “nė Prizren te miqtė e tij tė pėrhershėm dhe tė sigurtė jugosllavė, si dhe te Seit Kryeziu”.

    Kombinacioni me ndėrlidhėsin e futur nė bandė nga sigurimi
    Kėshtu takimi i lėnė afėr kullės sė princit Xhelal nė Qafė Shtamė u pa e arsyeshme tė anulohej, ndėrsa kombinacioni me ndėrlidhėsin e konvertuar Halit H. nuk u dekonspirua prej tyre. Nė kėtė situatė tė re operative, u krijua grupi sekret brenda bandės mė tė fuqishme dhe tė rrezikshme tė gjithė malėsisė, me objektiv kryesor shkatėrrimin nga brenda tė Komitetit tė Maleve, duke krijuar situata fiktive, artificiale, i cili vepronte me zgjuarsi brenda kuadrit tė veprimtarisė tė situatave natyrale dhe nė pėrputhje me to pa lėnė dyshime serioze. Grupi sekret ndau detyrat sipas porosisė sė dhėnė. Takimet me Gjolekėn, ose me operativin e caktuar prej tij me parullėn dhe kontraparullėn e lidhjes bėheshin nė pėrgjithėsi sipas planit, duke koordinuar veprimet sipas situatave mė tė reja. Ndėrsa njeri prej tyre shkonte nė bazėn e takimit, tjetri merrte masa pėr mbulimin e kėtij aktiviteti dhe tė tretit i mbetej detyra pėr tė qenė gati kur tė ishte e nevojshme nė rast dyshimi tė zbatonte vijėn e sjelljes dhe alibinė pėrkatėse, ndėrsa pėr rastet jo tė zakonshme, tė cilat nė ato kondita nuk ishin tė pakta, tė vepronin me iniciativė. Detyrat nė sferėn e veprimeve tė armatosura kryesisht do tė kryheshin nga “Gaveta e vjetėr“, i cili ishte tej mase i stėrvitur dhe i fuqishėm. Gjithashtu, ai gėzonte besimin e Komitetit tė Maleve, gjė pėr tė cilėn, falė besės qė kishte dhėnė, i kishte shpėtuar ata disa herė nga pritat dhe kurthet e forcave tė ndjekjes. Krerėt e mbledhur nė Prizren kėrkuan mė shumė ndihma dhe jo vetėm pėrkrahje morale, gjė pėr tė cilėn ata nuk kishin nevojė, pasi ishin tė vendosur kundėr regjimit tė komunistėve, tė cilėt i konsideronin “pa din e pa iman“ dhe se do tė luftonin gjatė “deri nė pėrmbysjen e tyre, pasi ata shitėn jo vetėm Kosovėn, por edhe Shqipėrinė”. Nga ana e tyre, Dushan Mugosha, Ēedo Topalloviē, Ēedo Mihoviē etj., theksuan nevojėn e njė force tė bashkuar nėn flamurin e nacionalizmit” dhe theksuan, sipas tyre, faktin se “armiku kryesor i Jugosllavisė ishte Shqipėria“.

    Detyrat e “Gavetės sė vjetėr”
    “Gaveta e vjetėr” kishte marrė detyrė qė nė radhė tė parė tė zbulonte planet e bandave, dhe falė konfidencės qė kishte me Gjon Marka Gjonin dhe Llesh Markun, iu lehtėsua mjaft detyra, pėr tė lozur rolin e agjentit infiltrues nė radhėt e banditėve, duke mos ngjallur fillimisht dyshime, ishte i pari qė shkonte vullnetarisht ku e dėrgonin, natyrisht pasi kishte edhe mbrojtje tė veēantė nga ana e sigurimit nė rastet kur Lleshi apo Gjoni nė zbatim tė detyrave tė marra ose me iniciativė herėpashere organizonin terror ndaj kėshilltarėve, oficerėve tė ndjekjes, ose ndaj personave tė cilėsuar prej tyre si “hafije apo spiuna“, nė shumicėn e tyre bashkėpunėtori dilte vullnetarė dhe mbulimin e bėnin forcat e ndjekjes nė bashkėpunimet me seksionet e sigurimit nė rrethe, duke pėrdorur dezinformacionin sikur “u bė nami”, i mbėshtetur nga “prapavija” nga Halit H. dhe R.G. nga Guri i Bardhė. Nė informacionet serkrete, qė raportonte “Gaveta e vjetėr”, konturoheshin lėvizjet e bandave nė tri rrethet: Mirditė, Mat dhe Krujė sė bashku me tė dhėnat luftarake, armatimin, predispozicionin, personat e lėkundur, qėllimet, si dhe banditėt e vendosur deri nė fund pėr tė vazhduar aktivitetin kriminal kundėr pushtetit tė ri, tė cilėt plotėsonin kushtet e kėrkuara nga konventat ndėrkombtare pėr kriminelėt e luftės (tė shpallur tė tillė nga regjimi i Enver Hoxhės) siē ishin: Mark Kalivaēi, Llesh Marku, Gjon Marku, Preng Ēali, Preng Previzi etj. Kėto informacione harmonizoheshin edhe me tė dhėnat e tjera tė marra nga burimet e pavarura legale, si dhe ato qė merreshin nga organet e zbulimit jashtė shtetit, pėr tė cilat kemi bėrė fjalė, gjė qė konsideroheshin nga drejtuesit kryesorė tė MPB tė asaj kohe njė ndihmesė jo e vogėl, me anė tė cilave organizoheshin kurthet operacionale tė armatosura, duke ulur nė minimumin e mundshėm vrasjet e dyanshme, humbjet sidomos nė efektiva etj. Mirėpo, jo ēdo gjė do tė shkonte nė vaj.

    Si u vra “Gaveta e vjetėr”
    Halit H. mbeti vetėm shef prapavije, R.G., shkoi nė fshatin e tij dhe punoi nė kooperativė, ndėrsa “Gaveta e vjetėr“ pati njė fund tragjik. Prifti i kishės sė Shėn Ndoit, nė Dardhė, ishte shuguruar prift nė Malin e Zi dhe kishte ardhur nė rrethin e Pukės nė vitin 1938. E mbanin pėr burrė tė mirė. Ishte i dhėnė mjaft pas fesė dhe ritet fetare i zbatonte me korrektėsi. Kishte nė fshatin Dardhė, nė katin dytė tė kishės, njė bibliotekė tė pasur me libra tė shenjta, duke filluar nga Bibla, Dhjata e Re, Ēeta e profetėve tė Pjetėr Budit nga Bogdani e plotė libra tė tjera historike, ekleziastike fetare, por edhe Mesharin e Gjon Buzukut. Kisha e tij ditėn e diel mbushej plotė. Malėsorėt katolikė vinin me tr-ap edhe matan Drinit pėr tė ndjekur ritet fetare dhe pėr tė dėgjuar sa e sa herė predikimin oratorik tė priftit. Mirėpo, qela e tij pas viteve 1947 filloj tė frekuentohej si nga “tė dėrguarit” e Zotit, qė vinin nga territori jugosllav, por edhe nga agjentėt e sigurimit shqiptar, qė e kishin si bazė pėr takimet e tyre, pasi ishte rasti komod pėr t’i realizuar ato, por edhe pėr t’i kamufluar pas turmave qė vinin pėr t’u falur, pėr tė larė mėkatet, si dhe pėr t’u shkėputur nga hallet e shumta qė kishin ardhur edhe nga lufta, e cila po vazhdonte akoma me forma tė tjera mė tė dhimbshme. Prifti Nikollė Vuka ishte i zgjuar dhe kuptonte nė pėrgjithėsi gjithēka qė ndodhte nė kishė dhe rreth tij. Gjatė ushtrimit tė riteve fetare i doli njė fragment nga “dy mėkatarė” se Ndue Zefi (Gaveta e vjetėr) shkonte me gruan e Pashka Ndoit, qė cilėsohej si “i forti” i krahinės sė Mirditės. Pashku vihet nė dijeni pas disa ditėsh nga dy persona tė njohur nė mėnyrė tė pavarur, me sa duket “tė rregulluar me kujdes”, bindet plotėsisht pėr kėtė akt dhe vendos tė vrasė pėr ēėshtje nderi Ndue Zefin. Rasti erdhi dhe vrasja u krye nė fshatin Kokėrdhok, tė rrethit tė Matit. Ndue Zefi u la pėr disa vite nė harresė, ndėrsa Pashk Ndoi u arrestua dhe u dėnua 20 vjet dhe vuajti shumicėn e dėnimit nė burgun e Burrelit. Pas rreth 20 vjetėsh, sigurimi u kujtua pėr “Gavetėn e vjetėr” nė rastin e pėrvjetorit tė 30 tė kėsaj arme dhe u shfletua me kujdes dosja e tij. Ndėrkohė kishte ndodhur, pothuajse pėr tė njėjtat motive edhe vrasja e bashkėpunėtorit tė sigurimit tė rrethit tė Dibrės, Hasan Spata, pėr tė cilin UDB-ja jugosllave kishte bėrė shumė kombinacione, por ai ishte tepėr inteligjent dhe me njė intuitė tė veēantė dhe nė asnjė rast nuk shkonte nė bazat sekrete qė e rekomandonte kryetari i degės, pasi i kishte vėrtetuar dhe hequr nė kurrizin e tij peripecitė, pasi pėr tė dhe pėr to njoftohej qysh mė parė UDB-ja jugosllave. Mė vonė ish i dėnuari Ndoi iu hap bashkėpunėtorit tė Sigurimit: “Gjatė kohės sė burgut e kisha menduar gjatė kėtė ngjarje dhe isha tepėr i penduar sa futa edhe gruan nė varr. I besova verbėrisht priftit dhe kasnecėve tė tij. Nė atė kohė, mbaj mend se patėn ardhur nė fshat dy oficerė serb dhe ishin takuar edhe me priftin dhe nė fshat ata ishin pėrfolur dhe kishin vu nė dijeni operativin Mėhill S., i cili, me sa di unė, kishte vu nė dijeni ministrin e asaj kohe. Jo Ndue Zefi nuk kishte pse shkonte nė gruan time! E kishte gruan e tij boll tė mirė dhe ai vinte shumė rrallė nė fshat, se mė pat thanė dhe njė kushėriri im, se ai punonte me sigurimin nė banda dhe nuk kishte kohė me u marrė me femrat e fshatit dhe aq mė pak me gruan teme, qė e kisha tė besės nė ditė tė mira dhe nė ditėt mė tė vėshtira tė burgut tė Burrelit”.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga BlueBaron : 19-05-2004 mė 11:09

  17. #37
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Plani anglo-amerikan pėr rrėzimin e pushtetit tė Enver Hoxhės

    Nga B. Budo

    Dokumente tė arkivit tė Sigurimit, zbardhin kombinacionet e shėrbimeve inteligjente anglo-amerikane, gjatė viteve '46-'53. Kim Filbi nuk kishte rolin kryesor pėr dėshtimin e anglezėve


    Edhe njė ish-oficer i shėrbimit tė fshehtė shqiptar nisur nga dokumente tė arkivit tė Ministrisė sė Brendshme dhe informacioneve tė rezervuara qė tashmė ndodhen nė dosjet operative tė kėtij shėrbimi, zbardh planin e anglo-amerikanėve pėr tė pėrmbysur regjimin e Enver Hoxhės. Por, njėkohėsisht, ai thotė se edhe shėrbimi shqiptar, duke marrė shkas nga burimet e tij, arriti tė sigurojė me njė kombinacion, dokumente tė rėndėsishme sekrete, qė ruheshin nė kasafortėn e rezidentit tė anglezėve, gjeneralit Hoxhson qė nė vitin 1946. Nga rreth 100 faqe informacion, u mėsua shumė rreth veprimtarisė sė shėrbimit anglez dhe agjentėve tė tyre nė Shqipėri si dhe planet pėr tė ardhmen. Kjo arritje e sigurimit, shėnon edhe fillimin e njė loje kundėr agjenturave anglo-amerikanėve qė zgjati pėr rreth 7 vjet. Realizimi i kėsaj kundėrloje spiunazhi, nisi kur nga burgu i Burrelit u realizua arratisja me kombinacion e dy tė burgosurve, qė do tė hynin nė radhėt e emigrantėve politikė shqiptarė nė Perėndim. Ky kombinacion u bė me dijeni tė Mehmet Shehut. Mė pas, do tė vijonin edhe njė sėrė kombinacionesh tė tjerė pėr kapjen e bandave tė armatosura, inspiruara nga shėrbimet anglo-amerikane. Specialistė tė shėrbimit tė fshehtė shqiptar, qė kanė punuar nė sistemin e kaluar, mendojnė (sipas dokumentave dhe dėshmive tė asaj kohe), se agjenti dopiorol Kim Filbi, nuk ishte burimi kryesor i informacionit, pėr faktin se nė atė kohė, dolėn dyshime pėr veprimtarinė agjenturore tė tij nė favor tė zbulimit sovjetik dhe ai ishte urdhėruar tė ndėrpriste veprimtarinė, deri sa tė rifitonte prapė besimin e shefave tė tij.

    Hapja e kasafortės sė gjeneralit Hoxhson
    Meqenėse zbulimi anglez kishte infiltruar njė varg agjentėsh nė radhėt e Lėvizjes Nacionalēlirimtare midis tyre ishin Muharrem Bajraktari, tė cilit, me kombinacion, organizuar nga nyjet informative, u fut nė dorė gjithė dokumentacioni i korrespondencės sė Bajraktarit me Forin Ofisin dhe MI6 angleze. Gjatė luftės, nė muajin korrik 1943 nga dega “D” e Ballkanit, me qendėr nė Beograd e SOE (Special Operation Eksekutiv), i cili u atashua pranė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė. Qysh nė fillim ky mision filloi tė merrte nė lidhje agjenturėn dhe ta riaktivizonte atė. Por, nė kėtė periudhė, ai u konfrontua me pėrkthyesin e Enver Hoxhės, si edhe me anėtarin e Shtabit tė Pėrgjithshėm, Haxhi Lleshi, qė kishin vėnė nė dijeni vetė E.Hoxhėn. Veprimtarinė agjenturore nė kėtė mision e kryente kapiteni i parė Alan Heur, qė varej drejtpėrdrejtė nga M6 angleze. Nė tė njėjtėn kohė, ai merrte detyra edhe nga LCS (London Controlling Section), qė merrej me organizimin e dezinformacionit. Meqenėse ky grup u ballafaqua me disa probleme, ku ishin shkelur tė drejtat ndėrkombėtare, kryeministri anglez, Ēurēilli u detyrua qė ta hiqte nga Shtabi i Pėrgjithshėm, gjoja pėr kapėrcim tė kompetencave. Nė vend tė tij erdhi gjenerali Dejvis, i cili njohu plotėsisht Lėvizjen Nacionalēlirimtare dhe i kėrkoi gjeneral Aleksandriot, nė Kajro, pėr ta njohur atė plotėsisht dhe pėr tė demaskuar Ballin Kombėtar dhe krerėt nacionalistė, si bashkėpunėtorė me okupatorėt, duke ekspozuar edhe disa fakte. Kėtė ai e pagoi me kokė, pasi u spiunua nga agjenti i gjermanėve, Azis Biēaku. Pas luftės, u bėnė njė varg kombinacionesh, sidomos me rėndėsi ėshtė ajo e hapjes sė kasafortės sė gjeneralit Hoxhson, ku u rekrutua nėnoficeri qė mbante materialet sekrete. Kėtij tė fundit iu morėn ēelėsat, u kopjuan ato, ndėrkohė qė gjenerali, me anė tė pėrkthyesit dhe njė aktivisti tė sferės anglo-saksone, u ēua nė Hotel Dajti, ku u shtrua njė darkė, dhe u mbajt atje pėr disa orė atje. Ndėrkohė u fotografuan rreth 100 dokumente, tė cilat ruhen nė arkivin e Ministrisė sė Brendshme. Po kėshtu, u veprua edhe me kolonel Stėrlingun. Ku pėrveē korrespondencės me agjentin e tyre Muharrem Bajraktari, iu gjet dhe lista e agjentėve. Nė kėtė periudhė u bė dhe kombinacioni i kapjes sė Lef Nosit, ish-anėtar i regjencės dhe agjenti i zbulimit anglez. Edhe pse Margaret Hazllėk (Fani), qė ishte njė zbuluese angleze i kishte dhėnė porosi qė ai tė futej nė lėvizjen Nacionalēlirimitare, qė tė mendonte pėr prespektivėn, pra nė qeverinė e re, ai u bė anėtar i regjencės. Nė kėtė kombinacion u implikua edhe Dali Ndreu, qė me anė tė vėllait tė tij, Xhelalit, e kishin strehuar nė njė vilė nė Elbasan, me qėllim qė ta ndihmonin tė arratisej nė Greqi. Kėto dhe kombinacione tė tjera treguan planet e anglezėve nė drejtim tė grupit tė deputetėve, tė rrėzimit tė Qeverisė sė E.Hoxhės, si dhe rritjes sė influencės sė Britanisė sė Madhe nė kėtė pjesė tė Ballkanit. Nga survejimi qė iu bė majorit anglez, Smith, rezultoi se ai i bėri thirrje grupit tė deputetėve qė tė mbėshtesnin qeverinė angleze dhe jo atė amerikane, se Thoma Stefani rezidenti amerikan nė Shqipėri nė kėtė periudhė, sipas tij, i kishte tejkaluar kompetencat, pasi donte tė krijonte njė qeveri shqiptare proamerikane. Duke ditur kėto plane, Sigurimi i Shtetit bėri njė varg rekrutimesh, duke i kamufluar me persona qė njiheshin si nacionalistė tė ndershėm dhe i nisi ata jashtė shtetit nė mes tė emigrantėve, qė u larguan nga Shqipėria. Pesė prej tyre fituan besimin e Inteligjent Servisit anglez dhe tė CIA-s amerikane. Nė tė njėjtėn kohė, Mehmet Shehu kishte arratisur me kombinacion dy persona nga burgu me destinacion perėndimin. Nga ana tjetėr, meqenėse kėta agjentė ishin tė kualifikuar, arritėn tė krijonin grupe agjenturore, qė punonin pėr llogari tė Sigurimit. Detyra e tyre kryesore ishte tė prishnin organizimin e organizatave politike nė emigracion me anė tė dezinformacionit dhe agjenturės dopiorol. Pas vitit 1949, zbulimet angloamerikane ranė nė marrėveshje pėr krijimin e disa qendrave tė stėrvitjes tė emigrantėve politikė nė periferi, si nė Mynih, Hajdenberg si kompania 4000, nė Qipro, Maltė nė rezidencėn verore tė mbretit Pavllo, tė Greqisė, nė Vilėn “Linda”, tė Barit, Itali, me qėllim organizimin e veprimtarisė agjenturore e diversive nė drejtim tė Shqipėrisė. Grupet e para tė diversantėve u hodhėn nė vitin 1949 dhe vazhduan deri nė vitin 1953. Qėllimi i tyre ishte organizimi i “Frontit tė Brendshėm” nė bashkėpunim me “Frontin e Jashtėm”…

    Roli i Kim Filbit
    Kim Filbi nuk ishte burimi determinant i informacionit pėr faktin se kur ky ishte konsull nė Stamboll, dolėn dyshime pėr veprimtarinė agjenturore tė tij nė favor tė zbulimit sovjetik dhe mė 4 nėntor tė vitit 1947 u transferua nė SHBA, ku iu ngarkuan detyra tė rėndėsishme pėr organizimin e veprimtarisė agjenturore nė territorin e kėtij shteti. Kėshtu qė, ai nuk kishte mundėsi dhe aq mė pak leverdi tė merrej me njė problem kaq tė vogėl sa problemi shqiptar. Eshte shkruajtur shumė lidhur me disa agjentė sovjetikė rekrutuar qysh para Luftės sė II-tė Botėrore, si Kim Filbi, Donald Maklin dhe Gai Berzhes, tė cilėt u vunė nė disa pozicione tė rėndėsishme tė SIS britanik (Kimi), tė Kabinetit tė Ministrave (Berzhes) dhe nė Komisionin “Atomic Energy Programme” nė Uashington (Maklin), tė cilėt u pėrdorėn nga KGB-ja pėr tė grumbulluar tė dhėna me karakter strategjik…. Sapo kishte filluar Lufta e Ftohtė, pas “Doktrine Truman”, “Planit Marshall” dhe fillimit tė rimėkėmbjes sė Evropės, dolėn nė dritė dhe disa plane afatgjata pėr ndryshime. Valter Lipmani nė gazetėn “Njw York Herald Tribun”, prill l947, do tė zbulonte pikėsynimet e afėrta tė SHBA-sė: “Ne zgjodhėm Turqinė dhe Greqinė, jo se kanė vėrtetė nevojė pėr ndihmė, porse kėto vende pėrbėjnė pėr ne dyert strategjike, qė shpien nė detin e Zi dhe nė zemėr tė BS-sė“. Ndėrsa Thoma Stefani, i cili mbulonte dhe shėrbimin sekret amerikan pėr Shqipėrinė, i raportonte SOE-s nė Uashington: “Amerika duhet tė veprojė pa humbur kohė, pėr t’i dhėnė fund kėsaj gjendjeje nė Shqipėri, e cila nuk pajtohet me interesat e saj”. Po nė kėtė periudhė, nė bisedė me Enverin, nė Moskė, Stalini i kishte thėnė tė parit shprehimisht: “Amerika ėshtė pėr ruajtjen e pavarėsisė sė Shqipėrisė”. Mėsuam gjithashtu se Mehmet Shehu ishte vendosur ministėr i Brendshėm pas likuidimit tė Koēi Xoxes, me porosi tė Stalinit. Nė raportin sekret prej 21 faqesh NSC (Nacional Security Councel) shprehte pėr Shqipėrinė kėto konsiderata: “Njė qeveri titiste, do tė ishte mė mirė se njė qeveri staliniste. Objektivi i parė i SHBA do tė jetė realizimi i dobėsimit dhe eliminimit tė mundshėm tė regjimit tė Hoxhės tė dominuar nga sovjetikėt”. (l4 shtator 1949)

    Fillimet e veprimtarisė konkrete tė CIA-s
    Nė planet sekrete tė CIA-s pas viteve 1949 ekzistonin dy alternativa kryesore: “Rrėzimi i regjimit si rrjedhojė e aktivizimit tė grupeve paramilitare guerile tė njohura me siglėn R.R.G, tė krijuara qysh nė korrik l949 dhe drejtohej nga njė oficer madhor me pėrvojė Majkell Berk. U krijuan grupet paramilitare nė Haidelberg, grupe tė ndryshme operative, tė pėrgatitura nė shkolla e kurse spiunazhi, ku partitė Balli Kombėtar dhe Legaliteti me pėrfaqėsues Bashon dhe Laēin, lozėn njė rol tė rėndėsishėm. Njė segment i CIA-s, i njohur me siglėn OPC, Office Political Coordination, do tė organizonte veprimtarinė e fshehtė. Grupi i parė i pėrbėrė nga Iljaz Toptani, Selim Daci etj., dhe ekipi i Maltės i pėrbėrė nga Nezir Tomori e Abdyl Sino, kishin bėrė tė gjitha pėrgatitjet dhe kishin marrė udhėzimet pėr t’u futur nė Shqipėri, tė frymėzuar dhe nga fjala e kolonelit Xhon: “Se 90 pėr qind e popullsisė ėshtė kundėr regjimit tė Hoxhės. Dhe se ne vend ka njė shthurrje tė madhe, populli po ngrihet kundėr komunistėve”. Opcioni i dytė ishte ai agjenturor, qė u transmetua nga gazetari i shquar Sajrus Sulcberger, me tė cilin u punua gjithnjė nė rrugė tė fshehtė, duke aktivizuar agjenturėn kryesore brenda vendit. Kjo veprimtari kishte mė shumė tė ardhme krahasuar me grupet paramilitare, qė nuk realizuan detyrat e ngarkuara, gjė qė pranohet dhe analisti i sferės se zbulimit Hari Rackize kur thotė pak a shumė; “se, sado vend i vogėl qė tė jetė njė shtet dhe regjimi i tij, ai nuk mund tė rrėzohet me grupe paramilitare”. Nė Paris, mė 26 gusht 1949, shpallet formimi i “Komitetit Kombėtar Shqiptar” nga Mitat Frashėri, Kupi, Kryeziu, Kota dhe Pali, qė do tė merrte nė dorė fatet e Shqipėrisė pas rrėzimit tė regjimit tė Hoxhės nga grupet paramilitare.

    Informacionet e Kim Filbit dekonspiruan planin anglez pėr rrėzimin e Hoxhės
    Mirėpo, zbulimi sovjetik dhe ai amerikan kishin filluar njė lojė operative tė fshehtė dhe agjentėt kryesorė kishin marrė detyrat dhe nė shėnjestrėn e tyre ishin Shqipėria dhe Polonia. KGB-ja kishte ngarkuar me detyra agjentin e tij kryesor, Kim Filbi, i cili nė kėtė kohė ishte me detyrėn nė fillim tė sekretarit tė parė, e pastaj atė tė konsullit tė Britanisė sė Madhe nė Stamboll. Sipas disa burimeve tė fshehta, ai kishte dhėnė informacione pėr pėrgatitjet qė po bėnin grupet paramilitare pėr t’u hedhur nė aktivitet nė Poloni dhe nė Shqipėri. Mehmet Shehu kishte marrė masat e tij, si dhe dispononte tė dhėna paraprake pėr pėrgatitje tė bandave si nga agjentura nė radhėt e emigracionit, ashtu edhe nga tė dhėnat e marra nga burimet sovjetike. U realizuan dy rekrutime spektakolare, njė nė burgun e Burrelit, i cili u arratis nė Amerikė dhe u fut nė bashkėpunim me CIA, tjetri u arratis nga qyteti i Vlorės XH.C., i cili kishte qenė agjent i rėndėsishėm i amerikanėve pėr kėtė qytet. CIA i priti mirė kėto “mesazhe” dhe nga ana e tyre, sidomos segmenti i saj, qė mbėshtetej te veprimtaria afatgjatė e spiunazhit pėr rrėzimin e regjimit komunist, dėrgoi disa tė dhėna pėr futjen e disa grupeve tė spiunazhit, me qėllim rritjen e influencės sė tij nė Shqipėri nė rrugė tė fshehtė, ndėrsa nė sferėn e propagandės mund tė dilte ndonjė tjetėr kolonel Xhon dhe tė bėnte rezymetė pėrkatėse pėr regjimin. Natyrisht, situata ishte ndryshe dhe vendi po kuronte me shpejtėsi plagėt e luftės dhe po rindėrtonte vendin pėr tė dalė nga prapambetja shekullore dhe pėr t’u shkėputur njė herė e pėrgjithmonė nga mentaliteti anadollak e feudal i sė kaluarės sė dhimbshme. Nga ana tjetėr, Mehmet Shehu kishte nxjerrė nga burgu i Burrelit edhe disa nga kontingjentet e rėndėsishme tė CIA-s amerikane, gjė qė dhe kėto patėn edhe efektin e tyre pozitiv nė rritjen e komunikimit dhe tė besimit. Kėshilltarėt sovjetikė nė kėto aspekte ishin ustallarė pėr vendosjen e urave tė komunikimit midis tyre pėr tė pėrfituar sa mė shumė nga pikėpamja agjenturore dhe operative. Politikės amerikane i interesonte kjo jo pak nė atė kohė, kur rreziku i komunizmit tė BS pėr ta ishte eminent. Ndaj donin tė rrisnin influencėn e tyre, tė kthenin qoftė edhe njė vend tė vogėl, kundėr interesave sovjetike. Natyrisht, mė i preferuar do tė ishte ai vend qė do tė bėnte pjesė nė bashkėsinė komuniste tė Evropės Lindore. CIA–s i leverdiste, tė kishte nėn influencėn e saj, qoftė edhe disa udhėheqės qė ishin, ose po afirmoheshin si diktatorė. Politikės sovjetike i interesonte Shqipėria edhe pse ishte njė vend i vogėl, por pėr strategjinė e saj afatgjatė ai zinte njė nga vendet kryesore nė Evropėn Juglindore, ndėrsa pėr KGB dhe GRU-n, futja qoftė edhe e agjenturės dopiorol nė radhėt e shėrbimeve sekrete amerikane, pėr tė ishte sukses, sepse nė mėnyrė tė nėndheshme ajo do tė lidhej si me njė rrip transmesioni me agjenturėn potente, qė ajo dispononte nė atė periudhė nė territorin e SHBA-sė.

    Lufta kundėr bandave tė armatosura qė synonin rrėzimin e Enverit
    Kėshtu nisi rrugėn ajo qė u sfumua tej mase dhe u bė legjendė, me njė punė mė tė vėrtetė tė zgjuar, ajo qė ka marrė emrin “Lufta kundėr bandave tė armatosura”, ”Sfida e Sigurimit tė Shtetit ndaj CIA-s amerikane”, “Loja Buza e Bredhit dhe Liqeni i Vajkalit” e kėshtu me radhė. U hapėn qendrat “sekrete tė stėrvitjes” qysh nė tetor 1951 nė Maltė, Mynih, Kretė dhe Haidelberg. Njė nga mė tė interesuarit nė kėtė aspekt ishte mbreti Zog, i cili pėrveshi krahėt dhe i mori me tepėr pėrkushtim dhe seriozitet luftėn kundėr regjimit komunist dhe i dha besėn kolonelit tė CIA-s, Jaēeviē, e vuri nė dispozicion dhe bodigardin e tij besnik, kolonel Hysen Selmanin. Mirėpo, kėto pėrgatitje paraprake u pėrhapėn me shpejtėsi nė formė thashethemesh nė emigracion, dhe njė pjesė e mirė e emigracionit politik, i mori seriozisht, iu ringjallėn shpresat pėr tė fituar ato qė humbėn dhe u rreshtuan pėrkrah mbretit tė tyre. Nė kėto kondita e zhvillime, shėrbimet e fshehta tė vendeve fqinjė, qė natyrisht kishin informacione nga burimet e tyre, intensifikuan veprimtarinė agjenturore dhe banditeske, duke kujtuar se kishte ardhur momenti i shumėpritur prej tyre, pėr tė zhvatur secili sa mė shumė territore nga vendi ynė. Nė vitin 1950, Asfalia Greke, nė bashkėpunim me degėn Alfa Dhio, pėrgatiti dhe dėrgoi nėpėrmjet kufirit 56 banda, me 294 persona tė armatosur. Pjesa mė e madhe e tyre ishte e organizatės ultrareaksionare ONASH. Ndėrsa serbėt vetėm nė vitin 1949 kishin bėrė nė kufi gjithsej 119 provokacione, duke i dhėnė njė mbėshtetje tė fuqishme organizimit antishqiptar tė emigracionit nė Jugosllavi nė drejtimin e Seit Kryeziut. Nė fund tė muajit korrik tė vitit 1949, nė vilėn “Linda”, 6 km larg Barit, nė Itali, komandanti i kursit, kolonel De Agostino, porositi kursantėt e tij qė do tė hidheshin nė Shqipėri: “Nė Shqipėri sė shpejti kemi ngjarje tė rėndėsishme. Do tė fillojmė njė lėvizje tė armatosur kundėr regjimit tė Hoxhės, pėr tė vėnė kėta nė mes tė dy zjarreve; tė Frontit tė Hapėt dhe lėvizjes sė armatosur nė prapavijė tė kundėrshtarit”. Nė kursin e “Rojes Mbretėrore“, koloneli Xhon do tė vazhdonte linjėn tjetėr atė paramilitare pėr dezinformimin e opinionit dhe pėrpunimin e kursantėve tė vilės “Linda“: “Shqipėria ėshtė nė prag lufte. E pėrēarė nga tri fe: myslimane, kristiane dhe ortodokse. Mbizotėrojnė vrasje, hakmarrje, xhelozi tė vjetra. Tito po pėrgatit minoritetet kundėr saj”. Sė fundi, Lordi Betel ekspozon njė tė vėrtetė tė pamohueshme dhe qė hedh dritė tė mjaftueshme lidhur me problemin se CIA i dha tė dhėna Sigurimit, duke vlerėsuar arratisjet qė bėri Mehmet Shehu me kombinacion. Ja ēfarė konkluzioni nxjerr Lordi nė fjalė: “Gjyqet e Tiranės nė vitin 1951 ishin thelbėsisht korrekte dhe tė kujdesshėm, po kėshtu edhe pas viteve “52”. Ky fakt konfirmohet edhe nga burimet e mėvonshme tė fshehta, sidomos tė tri bandave kryesore tė: Vilės “Linda“, tė Hamit Matjanit, i cili ishte bėrė mit e legjendė nga hyrjet e daljet nga kufiri grek dhe asnjė herė nuk ra nė kurthin e Sigurimit tė Shtetit, si dhe grupit tė “Rojes Mbretėrore”. Por, i shoqėruan ato me tė dhėna ekzakte tė vendit tė hedhjes me parashutė, kohės dhe koordinatat pėrkatėse. Madje, vendet do tė ishin tė favorshme pėr forcat e ndjekjes dhe tė Sigurimit pėr tė organizuar jo kurthe po ēarqe. Pra, Kim Filbi, ashtu si jo pak agjentė e informatorė diēka dinin, por qė nuk ishin esenciale dhe mund tė shėrbenin vetėm si burime konfirmimi nė rrugė operative. Nga ana tjetėr, pėr kėto informacione dhėnė nė rrugė tė fshehtė, nuk kishin dijeni masa e oficerėve, ushtarakėve dhe aspak civilėt, qė morėn pjesė drejtpėrdrejt ose indirekt nė lojėrat “Buza e Bredhit” dhe “Liqeni i Vajkalit“, pėrveē Mehmet Shehut, Mihallaq Ziēishtit dhe ndonjė tjetri. Siē dihet, njė nga kėto lojėra vazhdoi pėr 18 muaj rresht, edhe pse ishte konfirmuar qė radisti Prenēi ishte zėvendėsuar me njė person tjetėr, futur nga sigurimi, avionėt vazhdonin dhe hidhnin jo vetėm armė, por edhe materiale tė tjera tė nevojshme, por edhe ndihma. Zbulimet e tjera tė huaja si UDB-ja, SISMI italian, QIPE-ja greke ishin hedhur, ashtu siē pritej, nė sulm jo vetėm me forca paramilitare, por edhe agjenturore, kujtuan se “deti u bė kos”, se prapa tyre “ishte Amerika”, qė i mbėshteste, ndonėse nuk kishin marrė dijeni pėr senatorin amerikan N., qė dėrgonte mesazhe nė rrugė tė fshehtė, natyrisht tashmė, jo krerėve tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, duke theksuar faktin qė “Amerika nuk do tė sulmojė Shqipėrinė. Pėrkundrazi…”.

  18. #38
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Dėshmia e diversantit Adem Gjurraj

    Dėshmia e diversantit Adem Gjurraj: Ju tregoj dėshtimin e bandave pėr tė rrėzuar Enver Hoxhėn ...

    E vėrteta e operacionit tė posaēėm, organizuar nga shėrbimet sekrete amerikane dhe tė Britanisė sė Madhe, nė bashkėpunim me Komitetin “Shqipėria e Lirė”, nė vitet 1949-1953, kundėr qeverisė komuniste tė Tiranės vazhdon tė zbardhet me fakte tė dhėna nga tė dy palėt. Qėllimi i kėtij operacioni ishte pėrmbysja e shtetit tė Enver Hoxhės dhe destabilizimi i situatės sė atėhershme politike nė tė gjitha vendet e Lindjes. Lordi konservator, Nikolas Bethel, i cili ka shfletuar nė arkiva dokumenta tė asaj kohe, thotė se “Shqiptarėt kishin pranuar tė viheshin nėn kujdesin britanik pėr tė pėrmbysur qeverinė komuniste shqiptare, qė ata urrenin. Ata nuk e konsideronin veten kukulla, por patriotė, qė luftonin pėr tė ēliruar vendin e tyre. Filbi ishte caktuar bashkėkomandant i kėtij operacioni. Shqiptarėt (qė ishin angazhuar nė emigrim), nuk e dinin qė misioni i tyre ishte tradhtuar. Kim Filbi kishte pėrgjegjsi pėr kėtė gjė. Ai ishte agjent qė bėnte rol tė dyfishtė, duke i shėrbyer pėr shumė vite, mė shumė Stalinit sesa vendit tė tij”. Njė i mbijetuar nga operacionet anglo-amerikane kundėr Shqipėrisė, Adem Gjurraj, nga Reē-Dardhė, nė rrethin e Dibrės, tregon se si u organizuan kėto operacione. Nė kujtimet e tij (si pjesėtar aktiv i kėtyre bandave), ai rrėfen se pėr kėtė mision, ku humbėn jetėn dhjetėra njerėz, u shpenzuan miliona dollarė dhe stėrlina. Ky mision ka qenė njė ndėr sekretet e mėdha nė jetėn e tij. Gjurraj mendon se agjentėt e komunizmit qenė futur deri nė palcėn e planit tė anglo-amerikanėve, CIA-s dhe Intiligjent Servisit, por goditjen kryesore, ai mendon se e morėn nga Kim Filbi, njė informator i dyanshėm. Ja nė vijim kujtimet e Adem Gjurraj, qė, edhe pse i plagosur, arriti tė kalojė kufirin dhe tė dalė nė Jugosllavi, ku vuajti pėr njė kohė tė gjatė dėnimin UDB-sė.


    Si u organizua operacioni nga anglo-amerikanėt
    “Shumė prej monarkistėve dhe ballistėve, si dhe krerėt e tyre nė kėtė kohė, ndodheshin jashtė Shqipėrisė. Me mijėra shqiptarė ndodheshin nė kampin e refugjatėve nė Itali. Mbreti Zog ndodhej nė Egjipt, Mithat Frashėri nė Turqi, Abaz Kupi dhe Abaz Ermenji nė Itali. Britanikėt dhe amerikanėt po mundoheshin tė organizonin krerėt e shqiptarėve nė mėrgim nė njė organizėm tė vetėm politik. Kjo ishte edhe njė dėshirė e vetė shqiptarėve. Nė fillimet e operacionit, Greqia ishte e vetmja bazė e vendosjes pėrpara nisjes sė luftėtarėve guerilė pėr nė Shqipėri. Madje, shqiptarėt u bindėn qė tė formonin edhe Komitetin Ekzekutiv, njė president tė tij dhe njė qeveri qė do tė qėndronte nė “hije” dhe do tė priste ēlirimin e shqiptarėve nga komunizmi. Po kėshtu, nė kėtė kohė u krijua “Junta”, njė organ sekret, qė do tė kontrollonte operacionin. Nė krye tė kėtij organi do tė vendosej Abaz Kupi. Zėvendėsa tė tij do tė ishin, Abaz Ermenji e Seit Kryeziu dhe sekretar, Gaqo Goga. Kompromisi mes shqiptarėve, ku dakordoi edhe Mbreti Zog, u arrit mė 7 korrik tė vitit 1949. Nga ky moment, e deri nė muajin shtator tė po atij viti, emigrantėt politikė shqiptarė do tė stėrviteshin nė disa kampe. Po kėshtu u vendos qė dy grupe me shqiptarė tė zgjedhur nga radhėt e Ballit Kombėtar, nė muajin tetor do tė vinin nė Shqipėri nėpėrmjet detit. Grupet kishin pėr komandantė, Bido Kukėn dhe Hysni Lepenicėn. Grupi i parė do tė nisej drejt Kurveleshit dhe i dyti drejt Vlorės. Ndėrkohė, Filbi i kishte njoftuar eprorėt e tij nė Moskė dhe kėshtu forcat e ushtrisė shqiptare, ku ministėr ishte Beqir Balluku, ishin vėnė nė gatishmėri dhe prisnin zbarkimin e grupeve. Forcat bregdetare ishin vėnė nė alarm dhe gatishmėri tė plotė luftarake. Gjendja e tė zbarkuarve misionarė ishte tragjike, pasi edhe ndėrlidhja me komandėn e tyre nė Greqi ishte ndėrprerė. Ndėrkohė, edhe grupe tė tjerė emigrantėsh politikė po pėrgatiteshin tė hidheshin nė Shqipėri. Grupet e Sefer Muēos dhe Bardhyl Gėrveshit, kishin marrė porosi qė me tė zbarkuar tė niseshin njėri nė drejtim tė Korēės dhe tjetri nė atė tė Gjirokastrės. Dy zbarkimet e bėra ishin pa rezultat, e megjithatė drejtuesit e operacionit vazhdonin programin e tyre, duke dėrguar sa mė shumė grupe nė vitin 1950, me pretekstin e analizės sė gabimeve, nxjerrė nga zbarkimet e mėparshme”.

    Kompania 4000 dhe plani pėr rrėzimin e Hoxhės
    “Mora pjesė nė operacionin “Kompania 4000” vetėm me njė qėllim, pėr tė ēliruar Shqipėrinė nga komunizmi. Ky mision, ku humbėn jetėn dhjetėra njerėz dhe kushtoi miliona dollarė dhe stėrlina, ka qenė njė ndėr sekretet e ruajtura nė jetėn time, ndonėse agjentėt e komunizmit qenė futur deri nė palcėn e planit tonė, CIA-s dhe Intiligjent Servisit. Goditjen kryesore e morėm nga Kim Filbi, informator i dyanshėm, njė ndėr agjentėt e dyanshėm, njė ndėr agjentėt mė tė bujshėm tė Lindjes nė Perėndim, qė mė vonė Moska e gradoi kolonel tė shėrbimit sekret tė saj. Amerikanėt, ndėrsa zbarkimet e britanikėve kishin dėshtuar, u dukėn mė serioz nė organizimin e operacionit. Amerika, si fuqi e pasfidueshme, ishte bindur se duhej zhvilluar lufta e ftohtė dhe kėshtu nisi nga veprimtaria konkrete pėr organizimin e operacionit. Majkėll Burker u nis nga Amerika pėr nė Romė, ku do tė merrej me stėrvitjen e emigrantėve politikė shqiptarė”. Kėtu, pėr herė tė parė, del nė pah edhe roli i Adem Gjurrės, nga Dibra. Amerikanėt krijuan njė batalion me emigrantė shqiptarė. Nė kėtė mėnyrė u krijua sė pari “Kompania 4000”, nė tė cilėn do tė bėnin pjesė 250 emigrantė politikė, qė do tė udhė-hiqeshin nga njė shtab, qė do tė instruktohej nga amerikanėt. Pėrbėrja e kompanisė ishin ballistė, monarkistė dhe tė pavarur. Adem Gjurraj ndodhej nė kėtė kohė nė Itali, i larguar nga Shqipėria, thjesht si i pakėnaqur nga regjimi komunist. Kėtė e kishte informuar pėr idenė e operacionit antikomunist, anti Enver, Gaqo Goga, sekretar i “Juntės”. Goga i kėrkoi Ademit pjesėmarrjen e tij nė kėtė mision, duke i pėrmendur edhe faktin qė ky kishte qenė njė luftėtar i zoti nė luftėn kundėr nazifashizmit. Gjurraj futi nė “Kompaninė 4000” edhe 25 miq tė tij. Anėtarėt e “juntės” shkonin kamp mė kamp tė refugjatėve pėr tė rekrutuar njerėz. Nė kėtė kohė, Ēaush Ali Basho dhe Xhemal Laēi u caktuan oficerėt shqiptarė me gradat mė tė larta. Nė fillim tė muajit qershor tė vitit 1950, njerėz tė zgjedhur pėr misionin antikomunist u mblodhėn nė Mynih, pėr tė kryer kursin e stėrvitjes. Pėrpara fillimit tė kursit, ata u ndanė nė tri toga, ku nė tė parėn, qė u pėrkiste monarkistėve, do tė drejtonin Xhemal Laēi dhe Adem Gjurraj. Stėrvitja filloi mė 13 qershor tė vitit 1950, nė Daēau, disa kilometra larg Karlsfeldit. Programi stėrvitor pėrmbante njohuri mbi perfeksionimin e njohjen dhe pėrdorimin e armėve, pėrgatitje fizike dhe njohuri pėr dhėnien e ndihmės sė shpejtė. Ndėrkohė qė kėta pėrgatiteshin, shokėt e tyre tė stėrvitur prej britanikėve, gjatė dy zbarkimeve, kishin dalė si mos mė keq dhe ata qė kishin mundur tė shpėtonin gjallė kishin marrė rrugėn pėr nė Greqi.

    Si u pėrdorėn pilotėt polakė pėr zbarkimet e grupeve diversioniste
    Amerikanėt, nė ndryshim nga anglezėt, menduan se duhet tė hiqej dorė nga zbarkimet e grupeve diversioniste me det. Ata donin tė vinin nė veprim zbarkimet me aviacion. Problem nė kėtė kohė mbetej fakti se ē“tip avioni do tė pėrdorej. Avioni linte gjurmė nė tymrat qė lėshonte dhe me numrat e motorit shėrbenin pėr ta identifikuar prodhimin e tij, apo vendin nga ishte blerė mjeti fluturues. Po ashtu, pilotėt e kapur mund tė jepnin shumė informacion, pasi policia sekrete e Stalinit kishte ekspertė pėr tė nxjerrė informacion nga pilotėt e kapur rob. Nė momentin qė njė avion amerikan do tė fluturonte nė territorin shqiptar do tė ishin tė rrezikuar si avioni ashtu edhe drejtuesi i tij, pra piloti. Kėshtu do tė rrezikohej edhe kredibiliteti i qeverisė amerikane, si vėzhguese e mbrojtjes sė tė drejtave tė njeriut. Kėshtu, nisur nga tė gjitha kėto, amerikanėt menduan tė gjejnė njė zgjidhje shumė tė favorshme. Ata menduan tė pėrdorin disa pilotė polakė, tė cilėt kishin mbetur si emigrantė politikė jashtė atdheut, qė nga koha e kur Polonia ra nėn kontrollin komunist. Kėshtu u vendos qė pilotėt tė jetonin nė Athinė dhe herė pas here do tė fluturonin nė territorin shqiptar, me avionė pa shenja dalluese, pėr tė hedhur njerėz e materiale pėr rezistencėn. Nėse do tė rrėzoheshin, apo do tė detyroheshin tė uleshin nė tokėn shqiptare, policisė komuniste do t“u mbetej nė dorė njė avion i paidentifikuar dhe njė ekuipazh polak, lidhjet e tė cilėve me Perėndimin nuk mund tė provoheshin kurrė nė mėnyrė pėrfundimtare, edhe sikur pilotėt tė torturoheshin e tė tregonin ēdo gjė. Gjurraj tregon se, aty nga fundi i vitit “50-tė “po na jepeshin detyra serioze, u mėsuam tė ecnim nė makina ushtarake, mėnyrėn pėr tė kaluar lumenjtė, si tė ngjiteshim me litar, si tė pėrdornim radiomarrėsen dhe dhėnėse, parullat dhe hartat. Nė vendin ku stėrviteshim nuk kishim mundėsi tė mėsonim se si tė hidheshim me parashutė. Drejtuesit e stėrvitjes na thoshin se nuk kishte kushte pėr ta bėrė njė gjė tė tillė atje. Mungesa e stėrvitjes nė kėtė drejtim ka qenė me mjaft pasoja pėr disa nga shokėt tanė nė momentin e rėnies nga avioni”.

    Aksionet e grupit tė Adem Gjurrės
    “Aty nga nėntori i vitit 1950, me avion fluturuam pėr nė Athinė. Ishte mesditė. Na dėrguan fillimisht nė njė vilė tė madhe, ku gjendeshin disa nga drejtuesit e grupeve politike nė emigracion. Shumė prej anėtarėve tė misionit filluan tė dyshojnė, pasi ata kėrkonin qė tė vinte me ta edhe ndonjė nga kėta nė Shqipėri. Xhemal Laēi e kundėrshtoi njė gjė tė tillė, po kėshtu edhe Qazim Hoxha, Llesh Nikolla dhe Ali Rama nė momentin e fundit refuzuan tė hidheshin nga avioni. Kanė desantuar sė bashku me mua nė grupin e parė Selim Daci, Xhetan Daci dhe Iliaz Toptani. Hedhja u bė mė 12 nėntor dhe mė pas kanė desantuar edhe Myftar Planeja, Halil Nerguti, Ramadan Cena dhe Rexhep Berisha. Mė shumė i indinjuar jam pėr faktin se pse e refuzoi kėrkesėn pėr tė shkuar nė front Xhemal Laēi, komandanti im”, kėshtu shkruan nė kujtimet e tij Adem Gjurraj. Pas refuzimit tė Laēit, Ademi do tė kujdesej pėr drejtimin e veprimtarisė edhe tė grupeve tė tjerė, pėrmes ndėrlidhjes me radio, koordinimit tė veprimeve dhe informimin e krerėve tė “Juntės”.

    Zonat e veprimit tė grupeve
    Amerikanėt dhe krerėt e emigracionit mendonin se nė zonat, ku do tė vepronin pėr tė shtrirė aktivitetin e tyre kėto dy grupe, pėrkatėsisht nė Martanesh dhe krahinėn e Lumės, tė kishte akoma forca antikomuniste. Nė shėnimet e Adem Gjurrės thuhet: “U nisėm nga Greqia me avion, duke fluturuar aty rreth mesnatės drejt pjesės veriore tė Greqisė. U habitėm kur sapo iu ofruam kufirit tė tokės shqiptare, piloti e uli avionin nė lartėsi tė ulėt, rreth 300 metra. Pilotėt e Lindjes tė paguar prej amerikanėve, e pėrdornin gjithmonė kėtė metodė, kur fluturonin mbi vendet e bllokut tė Lindjes pėr kryerjen e ndonjė misioni. Ata fluturuan aq ulėt sa ēuditeshe, pothuaj nė lartėsinė e ēative 2-3 katėshe. Kėtė veprim e bėnin pėr tė penguar diktimin e tyre prej radarėve tė vendeve ku do tė desantonin. Nuk shikoheshin askund drita qytetesh apo vende me dendėsi popullimi. Piloti na thoshte se si tregues, tani mund tė pėrdorte vetėm majat e maleve dhe po fluturonim drejt lumenjve e luginave tė ndryshme. Anash kishte edhe njė pilot rezervė. Kur erdhėm drejt Martaneshit, vendit ku do tė hidhesha unė me grupin tim, pilotit do t“i duhej pėr ta ngritur avionin deri nė lartėsinė 700-800 metra se, pėr ndryshe, nuk mund ta realizonim hedhjen me parashutė. Kisha njė parandjenjė tė hidhur se misioni ynė ishte i tradhtuar, ndaj kėrkova qė tė mos binim nė vendin e planifikuar, por diku tjetėr larg. Kėshtu bėri piloti. U hodhėm nga aeroplani, nė afėrsi tė Bulqizės, unė, Daliu, dy vėllezėrit Daci dhe Iliaz Toptani. Pas kėsaj, avioni vazhdoi fluturimin me shokėt e grupit tjetėr drejt zonės sė Lurės dhe Hasit. Ata ranė nė Degė tė Hasit, duke humbur ēdo komunikim me ne dhe eprorėt tanė jashtė vendit. Mė vonė, ata kaluan nė Prizren te disa miq dhe tė afėrm tė tyre, por edhe atje u zbuluan nga jugosllavėt dhe u kthyen pėrsėri nė Shqipėri, nga marsi i vitit 1951, ku dhe ranė nė pėrpjekje me forcat e Sigurimit dhe u detyruan tė shkonin pėrsėri nė Jugosllavi. Kėshtu ishte e vėshtirė bashkimi i pjesėtarėve tė grupit. Iliaz Toptani humbi orientimin dhe ra nė pėrpjekje me sigurimin e pėr pasojė u kap i plagosur nė shtėpinė e Imer Hoxhės, nė rrethin e Matit. Katėr shokėt e grupit mė pas u bashkuan me njėri-tjetrin. Kėta kishin me vete vetėm armatimin personal, pasi pakot me ushqime u hodhėn nga avioni larg vendit tė zbarkimit tė tyre”.

    Pėrplasja me forcat e mbrojtjes
    Forcat e ndjekjes ishin nė dijeni tė plotė tė kėtyre misioneve. Ata dinin me saktėsi vendin e zbarkimit tė Adem Gjurrės dhe tė grupit tė tij, madje edhe emrat e pjesėtarėve tė tjerė tė kėtij grupi. “Ditėn tjetėr, thotė Ademi, dėgjuam se forcat e ndjekjes ishin vėnė nė kėrkimin tonė. U zbuluam dhe pas disa orėsh e ndjemė veten tė rrethuar, pasi dikush na bėnte thirrje tė dorėzoheshim. Vendosėm tė sulmonim. Ramė dakord qė kushdo qė do tė shpėtonte duhet tė vinte patjetėr nė vendin e takimit, njė kodėr aty pranė. Dhashė komandėn dhe ata vepruan. Dy vėllezėrit Daci majtas dhe unė e Daliu djathtas. Xhetan Daci ra i vdekur. Ndėrsa Selimi, vėllai i tij, u kap i gjallė. Unė u plagosa. Pas kapjes sė Selimit mė bėjnė pėrsėri thirrje tė dorėzohesha. Por nuk pranova ta bėja njė gjė tė tillė. Me dy plagė nė trup vazhdova tė luftoja dhe arrita tė shpėtoj bashkė me Daliun. Pas kėsaj mora rrugėn drejt vendlindjes sime, Reēit. Nė shtėpi e dija se kishte mysafirė tė sigurimit, ndaj ndenja nė njė shpellė aty afėr pėr ditė me radhė”.

    Mesazhi i koduar: "Mos dėrgoni me pako se ato humbasin rrugės"
    “Duke mos pasur asnjė shpresė tjetėr, tė dy morėm rrugėn drejt kufirit jugosllav. Ndenjėm pėrreth njė javė nė shtėpinė e njė fshatari, qė mė pas na shoqėroi matanė kufirit. Mė pas, do tė na burgosnin nė Jugosllavi. Pėr disa muaj na torturuan dhe menjėherė pasi na liruan iu dėrguam kėtė mesazh tė koduar eprorėve tanė: Mos dėrgoni mė pako nė adresa tė vėrteta, sepse ato humbasin tė gjitha gjatė rrugės. Duhet tė ketė pasur rrjedhje informacioni nga ana shqiptare, por ama Filbi mund t“u kėtė dhėnė rusėve detaje. Emrat, datat dhe vendet e operacionit. Unė nuk pajtohem me mėnyrėn se si u zhvillua ky operacion, por, sikur tė mė jepnin edhe njė shans tjetėr, do tė kisha bėrė tė njėjtėn gjė si mė parė, sepse nuk mund tė toleroj mbetjen e Shqipėrisė nėn regjimin komunist”.

  19. #39
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Si ranė sekretet ushtarake tė Enver Hoxhės nė dorėn e agjentit sekret sovjetik

    Fashikulli me nr.78/1 AS, brenda tė cilit ndodheshin tri letra dhe njė raport agjenturor. Njė letėr e gjatė familjare e shoqėrore ishte “e ndaluar pėr verifikim dhe sqarim”. Ajo kishte disa nėnvizime. Letra tjetėr, e shkurtėr dhe qė i drejtohej ministrit tė Punėve tė Brendshme, ishte njė “Informacion kontakti“, ndėrsa raporti agjenturor konkludiv kishte 15 faqe.

    Duke lidhur pėrmbajtjet, qėllimin e ruajtjes sė tyre “me vlerė operative”, vura re, qysh nė fillim, se kisha tė bėja me njė student, oficer dhe mė vonė njė kuadėr me kulturė dhe me vlera. Gjithashtu, midis tyre, kishte disa shkėputje nė kohė tė ngjarjeve qė shtjelloheshin me ēiltėrsi. Kjo tė jepte pėrshtypjen e njė pjesėze jete, jo e plotė, dinamike, qė ngjante me njė tregim, tė cilit i ishin grisur shumė fletė, sidomos nga mezi dhe nga fundi dhe do tė duhej pak fantazi e mundim, pėr ta “restauruar”, pėr tė krijuar mozaikun e ngjarjeve, pėr tė qenė sa mė afėr realitetit tė atyre viteve.

    Tri pjesėt e informacionit
    Letra e gjatė, me sa duket, nuk pėrfundonte aty ku e ka lėnė autori i saj. Informacioni ishte ndarė nė tri pjesė: Pjesa e parė bėnte fjalė, nga pikėpamja teorike pėr funksionin e objektit: Roli i dyfisht, i krijuar, sipas tij, nga kinezi Sun Xu, qysh para 500 vjetėsh para erės sė re dhe paraqitur nė librin e tij “Pin Hua”, kur thotė: “Korruptojeni armikun, goditni moralin e tij, mbillni grindje midis krerėve, dobėsojeni atė. Njėherazi me fitimin e besimit tė tij”. Nė radhė tė parė, autori i informacionit paraqet vėshtirėsitė e infiltrimit dhe tė drejtimit tė agjentit nė radhėt e personave qė gjurmohen pėr veprimtari tė kundraligjshme, tė cilat mendon ai “duhen shoqėruar me veprime politike dhe shtetėrore” nga nomenklatura pėrkatėse, pa ngjallur dyshime te personat nė ndjekje, qė ata tė besojnė, qė transferimi i agjentit nė bazėn e Pashalimanit ėshtė bėrė nė pėrputhje me procedurat e zakonshme ligjore, si pėr ēdo oficer tjetėr madhor. Nga ana tjetėr, pėr ruajtjen e agjentit nga djegia e tij para personave nė gjurmim dhe investigim, duhet tė mos ekspozohen pjesė nga informatat e tij nga kuadro pėrgjegjės tė nomenklaturave pėrkatėse dhe as tė mos ndėrmerren veprime proceduriale ligjore tė mėtejshme ndaj tyre, pa marrė masa operative qysh mė parė, pėr ruajtjen e agjentit nė implikimin nė veprimtari tė kundraligjshme. Rrethi i personave, qė do tė marrin dijeni, duhet tė jetė tepėr i kufizuar dhe mundėsisht identiteti i vėrtetė i tij tė njihet vetėm nga ministri. Meqenėse agjenti ėshtė i rekrutuar edhe nga KGB-ja sovjetike dhe se n/koloneli sovjetik, Ivan Kollēin, mbi bazėn e parullės dhe tė kontraparullės e ka marrė nė lidhje, do tė instruktohet agjenti, duke i rekomanduar vendet e mundshme pėr realizimin e takimeve, sidomos duke shfrytėzuar klubin sovjetik, kohėn e plazheve dhe evenimentet e tjera me gratė sovjetike tė martuara me shqiptarė. Gjithashtu, atij do t’i jepen detyra pėr dokumentimin e lidhjeve tė tij, pėr tė shkuar te rrjeti agjenturor, si dhe pėr tė dalė te detyrat speciale dhe konkrete tė marra nga KGB-ja nė pėrgjithėsi dhe pėr bazėn e Vlorės nė veēanti.

    Veprimtaria e agjentit sovjetik
    Nė pjesėn e dytė tė informaciont bėhet fjalė pėr format dhe metodat e vendosjes sė kontaktit tė agjentit me veprimtarinė e kundrali-gjshme, duke e vėnė atė nė dijeni me disa tė dhėna informative tė marra nga disa burime tė Drejtorisė sė Zbulimit tė Jashtėm dhe organeve tė kundėrzbulimit. Nė informatėn e parė, burimi njofton se nė Shqipėri vjen sė shpejti zbuluesi sovjetik Valentin Stepanoviē Zhej i kamufluar pranė gjeneralit Arkand Kuzminski, si pėrfaqėsues i Komandės sė Forcave tė Traktatit tė Varshavės nė Shqipėri. Informata e dytė flet pėr dy armata ajrore sovjetike qė do tė disllokohen nė Bullgari, si dhe Flota e Detit tė Zi do tė jetė nė gatishmėri nė rast tė njė sulmi tė mundshėm ndaj Shqipėrisė. Informata e tretė vjen nga burimi jugosllav “Cari” dhe njofton se Komanda e Lartė jugosllave kundėrshton vendosjen e armatave sovjetike nė Bullgari, si dhe do tė protestojė nėse do tė zhvillohen lojėra tė pėrbashkta midis ushtrisė sovjetike dhe shqiptare. Duke qenė se situata politike paraqet njė imazh tė ri, sidomos pas viteve 1955-1956, fillon pjesa e dytė, ku bėhet fjalė pėr kontekstin politik. Kėtu i del detyrė agjentit tė sqarojė edhe ndryshimet nė format taktikat dhe metodat e zbulimit sovjetik dhe se si pasqyrohen kėto nė platformėn e re tė veprimtarisė sė kėtyre organeve dhe sidomos organit tė zbulimit ushtarak GRU nė drejtim tė vendit tonė, subjekteve dhe institucioneve tona. Nga ana tjetėr, agjenti duhet dhe mund t’i serviri dy kėshilltarėve sovjetikė: Sakapov dhe Voronin njė “informacion”

    Sekretet ushtarake tė qeverisė shqiptarė nė sirtarėt e KGB
    Pasi tė merren vėrejtjet dhe sygjerimet e bashkėpunėtorit, mbi bazėn e situatės mė tė re operative, si rrjedhojė e kontakteve qė ka siguruar me ta shprehet: “Shqipėria dhe forcat e saj tė armatosura kanė qenė dhe janė tė kėrcėnuara, jo vetėm nga fqinjėt, gjė pėr tė cilėn ju jeni nė dijeni, madje keni parė me siguri dhe informacionet pėrkatėse, por edhe nga “miqtė” pėrtej detit. Nė kėto kushte mendoj se del e domosdoshme mbrojtja e pavarėsisė sė kėtij vendi, sidomos nga “Traktati i Varshavės”, qė natyrisht ėshtė mė i interesuari, duke e parė edhe nga kėndvėshtrimi strategjik, por edhe nga obligimet, qė janė rrjedhojė e marrėveshjeve, rregulloreve dhe akteve normative bilaterale nė sferėn e mbrojtjes, pėr tė cilat kemi qenė dakord. Duke qenė se unė jam mik i Bashkimit Sovjetik, dhe nuk e mohoj, jam trajtuar si i tillė, me disa prerogativa tė veēanta, do tė doja tė dija, pėr t’u orientuar nė situatat e reja, diēka mė speciale. Juve duhet t’u bėjė pėrshtypje sidomos rritja e amplitudės tė veprimtarisė agjenturore tė zbulimit jugosllav nė drejtim tė vendit tonė, pėr tė cilat, sidomos kryekėshilltari sovjetik Grebenik, ka dijeni tė plotė edhe pėr informacionet e fundit tė hetuesisė pėr implikimin e diplomatėve jugosllavė Rexhep Xhija, Radivoj Gjeniē, Savo Bozhidaroviē dhe sidomos tė ish-kryekėshilltarit jugosllav, Zvetozar Koēiē, nė njė veprimtari, qė mua mė duket se bie ndesh me strategjinė tuaj, jo vetėm pėr Shqipėrinė, por edhe pėr perspektivėn e Ballkanit, nė mėnyrė tė tillė, pėr tė mos lėnė aspak hapėsira pėr strategjinė e vendeve fqinjė mbėshtetur nga imperializmi amerikan. Baza ushtarako-detare e Vlorės, me sa mė keni informuar bėnė pjesė nė strategjinė tuaj afatgjatė, me anė sė cilės ju vėzhgoni, gjurmoni dhe kontrolloni krahun jugor tė bllokut agresiv tė NATO-s, ndaj duhet tė informohem, pėr tė vepruar korrekt, smatrja pa abstajatjelstvam (sipas rrethanave). Nga ana tjetėr, unė e konsideroj obligim nga ana ime t’ju informojė pėr disa probleme, qė ju, me sa duket, nuk jeni nė dijeni, lidhur me qėndrimet mė tė fundit tė udhėheqjes shqiptare, e cila, pėr shkak tė ruajtjes sė pavarėsisė, do tė vazhdojė tė kėrkojė mbėshtetjen tuaj ushtarake dhe se pėr kėtė qendrim ka mbėshtetjen e mijėra kuadrove qė kanė studiuar nė Bashkimin Sovjetik. Gjithashtu, mė duhet t’ju informoj, pėr disa tė dhėna qė bėjnė fjalė pėr ekzistencėn e njė plani agjenturoro-operativ pėr zbulimin dhe parandalimin e veprimtarisė armiqėsore tė zbulimeve greke dhe italiane ndaj Shqipėrisė, gjė qė na rezultoi tashti sė fundi, me kapjen e tri diversantėve tė ardhur nga kufiri grek: Kosta Fili, Vangjel Zaho dhe Mihal Lica”.

    Tė dhėnat e njė plani agjenturor
    Plani agjenturor dhe operativ qė iu servir nga bashkėpunėtori i Sigurimit tė Shtetit agjenturės sovjetikė pėrmbante elementė kryesorė si ai i sigurisė, qė do tė pėrmblidhte tė gjitha masat komplekse pėr ruajtjen e sekretit tė tij dhe konkretisht t’u hiqte mundėsinė kėshilltarėve sovjetikė, qė tė merrnin dijeni pėr ekzistencėn e njė plani dezinformacioni, sidomos kryekėshilltarit Grebenik dhe kėshilltarėve tė tjerė, Sapokov dhe Voronin. Po kėshtu, do tė merreshin masa qysh pėrpara qė edhe 14 kėshilltarėt ushtarakė sovjetikė, qė operonin nė Ministrinė e Mbrojtjes, do t’u hiqej ēdo llojė mundėsie, pėr t’u njohur me ekzistencėn e njė plani tė tillė, pasi, nė tė kundėrtėn, mė e pakta, do tė ishte dekonspirimi i agjentit dhe, mė pas, dėshtimi i kombinacionit agjenturor. Nga ana shtetėrore dhe mediatike do tė jepej vetėm informacioni pėr kapjen e njė bande “tė zakonshme” vorio–epirote pa bėrė komente, qė do tė eskpozonin fragmente nga plani i dezinformacionit. Marshallit Greēko me anė tė zv.komandantit tė Traktatit tė Varshavės, gjeneral B.Ballukut, do t’i ēohej kėrkesa nė formė propozimi nga ana e Komandantit tė Pėrgjithshėm, E.Hoxha, pėr “njė lojė tė pėrbashkėt ushtarako-detare tė 2 armatave sovjetike tė dislokuara nė Bullgari, Flotės sovjetike tė Detit tė Zi, komanduar nga admirali Kasatanov, si dhe armatės shqiptare tė mbrojtjes. Pjesa e tretė bėnte fjalė pėr situatėn konkrete tė dezinformacionit qė pėrmblidhej: “Nga deponimet mė tė fundit tė grupit agjenturor tė kryesuar nga Kosta Fili, nė tė cilin bėjnė pjesė Vangjel Zaho dhe Mihal Lica, nė hetuesinė paraprake rezultuan edhe njė herė pikėsynimet kryesore tė zbulimit grek, shprehur tashmė nga zėdhėnėsit e tyre ushtarakė nė NATO pėr tė ndėrmarrė njė sulm tė armatosur nė drejtim tė Shqipėrisė, mė qėllim zgjidhjet pėrfundimtare tė problemit tė vorio-epirit dhe bashkimin e tyre me Greqinė. Eshtė kjo njė nga arsyet kryesore, pranojnė ata, qė do tė mbajnė ligjin e luftės me Shqipėrinė dhe kėtė, sipas tyre, e kanė bėrė tė ditur opinionit grek, si dhe forumeve ndėrkombėtare, duke e sensibilizuar atė me anė tė Organizatės Panhelenike. Udhėheqja e lartė e Shqipėrisė ėshtė nė dijeni tė kėtyre planeve edhe nga burime tė tjera tė verifikuara dhe po merrė masa pėr rritjen e vigjilencės, si dhe zbulimin dhe demaskimin e shpejtė tė kėtyre planeve”.

    Dokumenti, agjenti nė rol tė dyfishtė
    Dokumenti i katėrt, ka tė bėjė me raportimin e agjentit, lidhur me zbatimin e detyrave tė karakterit tė dyfishtė, i cili pasqyrohet nė fashikull. Raporti 15 faqesh konsiderohet konkludiv dhe nė fakt pėrmban pothuajse tė gjitha karakteristikat e tij, qė do tė thotė se ka pjesėn e parė, ku jepet shkurtimisht situata operative mė e re e plotėsuar edhe mbi bazėn e sygjerimeve dhe vrejtjeve tė drejta tė bashkėpunėtorit rreth 3 faqe. Nė pjesėn e dytė ekspozohen detyrat kryesore dhe “vija e sjelljes” sė bashkėpunėtorit. Nė pjesėn e tretė bėhet fjalė pėr dinamikėn ose “ana objektive” e realizimit tė detyrave, duke filluar nga nga pjesa mė kryesore nė zbatimin e “vijės sė sjelljes” se si ai vendosi jo vetėm kontaktin psikologjik me “shefat” e tij agjenturistė sovjetik, por edhe kontaktin e specializuar operativ brenda kushteve e rrethanave (edhe pse nė kushte tė veprimtarisė sė “artificeve”), ato u “pėrshtatėn” pothuajse plotėsisht situatės natyrale operative. Shkallė-shkallė, shtjellohet zbatimi i detyrave dhe sidomos vihet theksi dhe i kushtohet vėmendje mistifikimit dhe trukeve pėr paraqitjen sa mė tė pranueshme tė dezinformacionit “pėr planin agjenturoro-operativ tė zbulimeve greke dhe italiane”, duke marrė shkas nga kapja nė kufi e diversantėve tė dėrguar nga zbulimi grek: Kosta Fili, Vangjel Zaho dhe Mihal Lica, tė kamufluar nėpėrmjet veprimtarisė armiqėsore tė sillogjeve vorio–epirote. Raporti konkludiv i kushtohet informacionit konkret tė pėrfituar falė mjeshtrisė, intuitės dhe shkallės sė lartė tė pėrgatitjes sė bashkėpunėtorit nė funksionin dopiorol, qė siguroi rritjen e shkallės sė besueshmėrisė sė tij, sidomos ndaj agjenturės sovjetike. Nė fund nxirren konkluzione, porse ato nuk shoqėrohen tė plota me detyra pėr tė ardhmen. Me sa duket, duhet tė jenė hequr nga fashikulli pėr arsye tė panjohura...



    - Letra nga Rusia -

    Shoku Ministėr! Ju vė nė djeni se jam rekrutuar nga KGB-ja… Rekomandimin pėr procedimin nga ana e tyre e ka dhėnė, shoku im, ish student Niko Ē... Hollėsira nė se dėshironi t’i dini, do t’ju vė nė dijeni verbalisht. N/Kolonel M.Thomai...”.

    “... I dashur shoku im Noke! Jam me shėndet shumė mirė dhe nuk kam asnjė ankesė nė kėtė drejtim. Kam merak pėr familjen, si dhe mall tė madh pėr ta. Tė kujtojė herpashere, pasi me ty mė lidhin kujtime tė paharruara tė fėmijėrisė dhe tė shkollės… Nė letrėn qė mė dėrgove me Nikon mė befasove me progresin qė ke bėrė nė gjuhėn ruse. Potapovėn e kishe tharė fare. Herė tjetėr, unė letrėn qė do tė dėrgojė do ta shkruajė rusisht, duke qenė i bindur se nuk do tė keshė nevojė pėr pėrkthyes. Ti mė pyesje se si e kaloja kohėn, po ja, me thėnė tė drejtėn kemi variacione. Kėtu nė Sajuzė ėshtė njė botė tjetėr, qė mua mė pėlqen shumė, gjė qė s’mund ta fsheh. Ka megjithmend gjėra tė bukura, qė ne fakirat nuk kemi patur rast t‘i dėgjojmė, pa le pastaj t’i shikojmė. Ki parasysh se sovjetikėve ju desh njė punė kolosale pėr rindėrtimin e vendit, miliona tė vrarė, sidomos mosha e re. Ty tė kishte bėrė pėrshtypje kur tė shkruaja se lulishtet e Leningradit mbusheshin me femra dhe kėrciste valsi deri nė mesnatė. Gati njė javė rresht mė mbetet nė kokė dhe nė kujtesė Ēajkovski, Musorgsi etj. Nė atė drejtim qė ti e kishe fjalėn, kėtu nuk ka probleme, sidomos pėr ata qė kanė dėshirė, bile ka superprodhim. Nė kohėn e lirė merrem me lexime. Pėrfundova sė lexuari “Lufta dhe Paqja“, tė Tolstoit. Kam lexuar plotėsisht veprat e Shollohovit, Gogolit dhe Dostojevskit, si dhe disa libra tė zanatit tonė tė sigurimit si “Konspiracioni madh kundėr Rusisė”, pėr Sorgen, pėr Xherxhinskin, Kuznecovin, etj., por edhe libra tė tjerė pėr pėrdorim tė brendshėm, pėr spiunazh etj. Shikoj herpashere filma, duke filluar qysh nga filmi pa zė “Karrocata Potjemkin”, “Fati i njeriut“ i Shollohovit e deri te flmi “Shtegtojnė Krillat” me Samoillovėn, tė cilėt edhe po kritikohen, sė bashku me “futurizmin” e Majakovskit... Lidhur me disa tekste kėngėsh qė mė kėrkoje, unė po tė dėrgojė disa kėngė nga Bejbutovi, qė afrohen pak me kėngėt tona, si ajo e Azerbajxhanit etj. Harrova tė shkruaja pėr “Berjozkėn”, pėr ansamblet, vallet ruse, pėr tė madhin Botvinik etj., tė cilėt mė kanė bėrė pėrshtypje, duke u zbavitur, por edhe duke lozur shah me shokun sovjetik Borja, qė kur i bėj mat mė thotė gjithnjė si njė refren “ēudak ēellovjek“! dhe i vjen shumė inat, atėherė detyrohem tė nxjerrė nga komodina shishen e votkės. Aq duhet qė Borjes t’i shkėlqejnė sytė dhe t’i rregullohet humori. Gjatė praktikės sė vitit tė dytė kam qenė nė Moskė dhe pata rastin tė vizitojė Kremlinin, Metron, Teatrin Balshoi etj., tė cilat janė me tė vėrtetė “vepra arti” dhe kur arrin tė bėsh krahasime, ne, me tė thėnė tė drejtėn, nė Shqipėri, jemi akoma nė kohėn e merhumit!….

  20. #40
    Perjashtuar Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,052
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Informacioni sekret i Kadri Hazbiut pėr Enverin nė vilėn e Dajtit

    Marrėdhėniet mes Tiranės dhe Moskės sa vinin e bėheshin mė tė akullta. Viti 1960 do tė nxirrte nė shesh tė vėrtetėn pėr kontradiktėn qė ekzistonte mes tė dy vendeve. Nė kėtė kohė intensifikohet edhe veprimtaria agjenturore. Sigurimi i Shtetit kishte marrė pėrsipėr tė investigonte profesorėt e tij tė mėparshėm. Megjithatė, nė kėtė kohė ka njė pėrplasje mes veprimtarive tė fshehta tė dy shėrbimeve. Rusėt nė kėtė kohė u angazhuan tėrėsisht me pėrhapjen e dezinformacionit. Ata kishin rezidentėt e tyre nė Shqipėri, kryesisht njerėz qė kishin simpati apo kishin studiuar nė BRSS. Kėta tė fundit, hartuan njė plan tė menduar mirė pėr t’i dhėnė sa mė shumė vėrtetėsi dezinformuese, u realizuan edhe dy inkursione me nėndetėse nė dijeni tė kapitenit tė rangut tė parė “Doracit”, Vllasovit, Hero i Luftės sė Dytė Botėrore, pėr zbulim detar afėr kufijve tė Greqisė dhe Italisė. I ēuditshėm ishte fakti se nė tė dy rastet kėto inkursione zbuluese ishin dekonspiruar me anė tė interceptimit elektronik, ndonėse dyshohej edhe pėr dekonspirim si dhe aktivitet spiunazhi. Mė 6 gusht 1960, ambasadori sovjetik, nė Tiranė, Ivanov, provokon gjeneralėt dhe oficerėt e lartė shqiptarė kur i pyet se “kujt i qendronte besnike ushtria“. Ndėrsa aleatėt e rusėve, zbuluesit jugosllavė kishin futur nė dorė dokumente arkivore tepėr sekrete tė KQ tė PK Bullgare, Shqipėrisė dhe midis tyre edhe njė kopje tė procesverbalit tė Mbledhjes sė 81 partive nė Moskė.


    Nė tė njėjtėn kohė n/koloneli zbulues sovjetik, Ivan Kollēin, i kishte siguruar nga agjentėt e tij nė Shqipėri njė raport prej 312 faqesh, kamufluar me kod shifror, ku ishte pėrdorur njė fjalor rusisht–shqip i vitit 1954, si dhe alfabeti grek. Ky raport do t’i jepej nė dorė Nikita Hrushovit, dhe nė tė kėrkohej “ndihmė” pėr rrėzimin e pushtetit tė E.Hoxhės. Nuk do tė mungonin edhe tė dhėna tė tjera pėr situatėn politike dhe ngjarjet mė tė fundit, ku vihej theksi “te vigjilenca e lartė e shqiptarėve, bazuar nė udhėheqjen e Hoxhės”. Ngjarjet u zhvilluan me shpejtėsi. Kadri Hazbiu dhe Beqir Balluku njoftojnė E.Hoxhėn, nė vilėn e tij, nė malin e Dajtit, pėr disa informata, qė bėnin fjalė pėr krijimin e njė organizate kundėrrevolucionare, me dyshime pėr oficerė tė lartė tė Bazės Detare tė Vlorės. Ndėrkohė qė udhėheqėsi tregohet skeptik dhe dyshues, pėr faktin se nuk kishte kohezion midis informacionit, kontekstit politik dhe aktivitetit agjenturor. Mė 18 maj 1961, vjen nė Shqipėri zv.ministri i Jashtėm sovjetik, Firjubin, sė bashku me zėvendėsshefin e parė tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė sovjetike, gjeneralin Antonov, por pa sukses, pasi gjithēka ishte e akullt mes dy vendeve. Pas prishjes me Bashkimin Sovjetik, shqiptarėt “shtrėngojnė” radhėt. Kėshtu, nga Kadri Hazbiu nė mbledhjen e Byrosė Politike, mė 24 shkurt 1971, vjen propozimi pėr rritjen e goditjeve, arrestimeve, pėr agjitacion dhe propagandė. Ai ishte kundėr diferencimit tė veprave penale, punės parandaluese nė pėrgjithėsi, si dhe kėshillimeve nė veēanti, por ky propozim u hodh poshtė nga Byroistėt.

    Manovra me nėndetėset shqiptare nė ujėrat greke
    Pėr t’i dhėnė sa mė shumė vėrtetėsi planit tė tyre dezinformues, sipas detyrave tė parashikuara nė plan u realizuan dy inkursione me nėndetėse nė dijeni tė kapitenit tė rangut tė parė “Doracit” apo Vllasovit, i cili ishte edhe Hero i Luftės sė Dytė Botėrore, pėr zbulim naval afėr kufijve tė Greqisė. Nėndetėsja u zhyt nė thellėsinė 200 metra dhe qėndroi rreth 32 orė. Admirali sovjetik, Kasatanov, dėrgoi njė kryqėzor tė Flotės sovjetike tė Detit tė Zi, e cila mbuloi nėndetėsen, mbi bazėn e koordinatave tė dhėna nga njė radio e paidentifikuar, nga ujėrat e Italisė e deri nė Gjibraltar, ku ishin vendosur bazat kryesore tė NATO-s: Augustos, Xhoja del Koles, Avianos, Brindizit, San Vitos dhe Riēiones. Nė dy raste, kėto inkursione zbuluese navale ishin dekonspiruar me anė tė interceptimit elektronik, ndonėse dyshohej edhe pėr dekonspirim si dhe aktivitet spiunazhi dhe, nė rastin tjetėr, Vllasovi shpėtoi paq, duke u fshehur pas Flotės 6-tė amerikane. Pyetja e kapitenit tė rangut tė parė Vllasov bėrė komandantit tė Flotės ishte: Kush na tradhtoi. Ti ose unė, sepse asnjeri tjetėr nuk dinte sekretin e inkursionit.

    Provokimi i ambasadorit sovjetik Ivanov
    Mė 6 gusht 1960, ambasadori sovjetik, nė Tiranė, Ivanov, pyet gjeneralėt dhe oficerėt tanė tė lartė: “Kujt i qendronte besnik ushtria“. Po kėtė vit, zbulues jugosllavė kishin futur nė dorė dokumente arkivore tepėr sekrete tė KQ tė PK Bullgare, midis kėtyre dokumenteve, njė kopje e procesverbalit tė mbledhjes sė Moskės tė 81 partive. Mė 12 shtator 1957 dhe mė 3 maj 1959, ishin bėrė dy marrėveshje tė rangjeve tė larta ushtarako-detare sovjeto-shqiptare, ku ishte fiksuar fakti se tė gjitha mjetet detare tė bazės sė Vlorės ishin pronė e RP tė Shqipėrisė. Mė 26 maj 1961, sovjetikėt shkelėn marrėveshjet dhe detyrimet e tyre dhe morėn 8 nėndetėse, bazėn e lundrimit Kotielnikov, si dhe luftanijet shqiptare, tė cilat ndodheshin pėr riparim nė kantierin detar tė Sevastopolit. Ata nuk arritėn t’i merrnin tė gjitha nėndetėset, vetėm se ato u mbrojtėn me heroizėm dhe vetėmohim nga detarėt dhe komandantėt atdhetarė, ku u shquan sidomos komandantėt: Pojani, Gėrbi, Doēi etj. Mė 25 nėntor 1961, u prishėn marrėdhėniet mes vendit tonė dhe Bashkimit Sovjetik. Nė kėtė periudhė shėnohen edhe dy incidente tė tjera: Njė anije jugosllave u ndodh “rastėsisht“ nė brigjet tona, ku po vihesh nė zbatim plani agjenturor dhe operativo–ushtarako–detar i zbulimeve sovjeto–serbe. Kontraadmirali Teme Sejko kishte dhėnė urdhėr pėr pastrimin, vajisjen dhe grasatimin e armatimit, duke e nxjerrė ata paraprakisht jashtė luftimit, pasi ishte dhėnė “gatishmėria nr.1“. Ndėrkohė, kėshilltarėve sovjetikė u ishin lėnė nė dispozicion materiale e dokumente sekrete tė arkivit tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, tė cilat, nė bazė tė ligjit pėr arkivat, nuk mund tė hapeshin dhe tė studioheshin nė mėnyrė kategorike nga askush, vetėm pas jo mė pak se 50 vjetėve, por jo vetėm kėto, edhe dokumente dosje operative, ku gjurmoheshin dhe investigoheshin nga Organet e Sigurimit tė Shtetit, persona qė konsideroheshin me aktivitet armiqėsor, me dy tendenca kryesore: “Agjentė tė mundshėm tė zbulimeve tė huaja”, si dhe “Elementė antiparti“. Nė kėto materiale futeshin jo vetėm dosjet e tyre, por edhe kartelat e bashkėpunėtorėve, rezultatet e kontrolleve nė kartoteka, tė cilat mbroheshin me ligj tė veēantė, si objekte tepėr tė rėndėsishme, tė veprimtarisė agjenturore prioritare tė zbulimeve tė huaja pėr tė futur nė dorė sekretet e tyre.

    Veprimtaria e agjentit “Bleta” dhe Teme Sejko
    Teme Sejko u paraqit nė mbledhjen e Vervės nė vitin 1959. Ai nuk e dinte qė agjenti dopiorol “Bleta” pėrpara se tė kalonte kufirin greko-shqiptar, kishte marrė takim me kolonelin sovjetik, i cili i kishte thėnė se “zbuluesi ėshtė si puna e bletės, shkon lule mė lule”, duke aluduar me faktin, qė ai, pasi tė kapej nga organet e kundėrzbulimit nė Shqipėri, tė vihej nė bashkėpunim me ta. Pra, kjo ishte njė nga detyrat kryesore, e cila ishte dekonspiruar. Agjentėt sovjetikė nuk kishin marrė masat e domosdoshme, pėr “mbulimin” e kėtij veprimi operativ me anė tė trukeve dhe mistifikimeve tė zakonshme, tė pėrdorura prej tyre gjatė kombinacioneve operacionale dezinformuese. Pas kėrkesės qė kishte bėrė “Bleta” ministrit Kadri Hazbiu pėr ta liruar nga burgu i Burrelit, ai nė fund tė letrės sė tij i shkruante, pėr dijeni dhe veprim, sektorit operativ tė Degės sė Brendshme Burrel: “Kėtij tė poshtėri nuk i ka premtuar asnjeri se do ta linte tė lirė pėr tė shkuar nė Greqi! Ai nuk duhet tė dalė nga burgu!” Dekonspirimi i tij u pėrforcua kur nė kėtė sektor operativ erdhi dhe dosja e tij, si dhe “kontributi” qė kishte dhėnė si agjent dopiorol dhe si pjesė e planit tė dezinformacionit. Dokumentet e materialet e studiuara nė arkiv pėr kėto procese mungon dukshėm kohezioni praktik i lidhjes sė veprimtarisė agjenturore tė mirėfilltė e tė hapėt tė agjenturės sovjetike.

    Raporti sekret, Hrushovit i kėrkohet ndihmė pėr rrėzimin e Enver Hoxhės
    Kjo agjenturė kishte pėrgatitur madje edhe njė raport sekret, qė ishte shkruar nga agjenti sovjetik A.Th., gjė pėr tė cilėn u bė dhe ekspertimi grafik dhe i dėrgohej KGB sovjetike me anė tė n/kolonelit zbulues sovjetik, Ivan Kollēin, prej 312 faqesh, kamufluar me kod shifror duke pėrdorur njė fjalor rusisht–shqip tė vitit 1954, si dhe alfabetin grek, me qėllim qė t’i jepej nė dorė Nikita Hrushovit, ku bėhej fjalė pėr tė pavėrteta dhe kėrkohej “ndihmė” pėr rrėzimin e pushtetit tė E.Hoxhės. Raporti ishte diktuar nga njė anėtar i Byrosė Politike, pasi, veē tė tjerave, problematika dhe sekretet e ekspozuara ishin pjesė e mbledhjeve dhe diskutimeve tė brendshme tė kėsaj Byroje, tė cilat nuk mund tė bėheshin publike pėr arsye tė ndryshme. Ky ishte njė “libėr” me akuza dhe nuk ishte fjala pėr njė letėr qė i dėrgonte Titos, Nako Spiru, tė cilit i ankohet pėr Enverin, dhe as pėr disa pakėnaqėsi dhe ankesa tė Mehmetit ndaj Hoxhės drejtuar amasadorėve sovjetikė Ēuvahin apo Ivanov. Zbuluesit sovjetikė, midis tyre Valentin Zh., kishin rekrutuar dhe kishin marrė nė lidhje agjentėt e tyre shqiptarė dhe nė bazė tė planit i riaktivizoj me qėllim realizimin e dezinformacionit, i cili nė thelb ishte mistifikimi i trukuar i njė agresioni eminent kundėr Shqipėrisė nė formėn e njė komploti nga njė organizatė kundėrrevolucionare pėr rrėzimin e pushtetit tė E.Hoxhės me ndėrhyrjen nga jashtė tė Flotės sė 6-tė amerikane, e cila do tė provokohej. Mirėpo, nė kėtė periudhė, u bėnė njė varg veprimesh, tė cilat dolėn jashtė kuadrit tė dezinformacionit. Pjesa kryesore e komplotistėve, qė do tė sakrifikoheshin ishin parapėrgatitur me letėr dhe kėshtu do tė depononin para drejtėsisė.

    Propozimi i Kadri Hazbiut nė mbledhjen e Byrosė Politike
    Kjo gjen shprehjen edhe te “propozimi” i Kadri Hazbiut nė mbledhjen e Byrosė Politike mė 24 shkurt 1971 pėr rritjen e goditjeve (arrestimeve) pėr agjitacion dhe propagandė, parashikuar nga neni 55/1 i Kodit Penal tė RPSH, duke qenė kundėr diferencimit tė veprave penale, punės parandaluese nė pėrgjithėsi, si dhe kėshillimeve nė veēanti. Edhe pse ky propozim i tij nuk u pranua, praktika, nė mjaft raste, shkoi sipas “porosive” tė Kadriut dhe Feēor Shehut. Karakteristike dhe qesharake ishte kjo nė burgun e Burrelit, kur nga sektori operativ u propozua pėr aplikimin e kėshillimit pėr veprėn penale tė agjitacionit dhe tė propagandės tė zhvilluar nga ana e tė dėnuarėve, u konsiderua nga ana e kėtyre drejtuesve si “zbutje e luftės sė klasave“, nė njė kohė qė i burgosuri ishte dėnuar njė herė, me pothuajse tė njėjtat episode. Nga agjentura sovjetike gjatė pėrpilimit tė dezinformacionit, me sa duket, nuk ishte ndjekur sa duhet skema e sigurisė sė veprimtarisė sė agjenturės sė tyre, e cila ishte futur nė aktivitet dopiorol.



    Raporti informativ
    Dezinformacioni pėr Enver Hoxhėn


    “Bashkėpunėtori “misionari“ gjatė njė stėrvitjeje nė qafėn e Qarrit, Korēė, informonte se e kishte kundėrshtuar gjeneralin sovjetik, Sergaēov, i cili ishte pjesėtar i grupit tė Tukashevskit, lidhur me disa komente tė tij, qė binin ndesh me Artin Ushtarak tė Luftės Popullore, si dhe me analizat shkencore qė i ishin bėrė Luftės sė Dytė Botėrore, sidomos nga ana e mareshalit Zhukov. Konkretisht, ai thoshte se gjenerali Sergaēov, duke aluduar me veten e tij dhe konsideratėn se ishte pjesėtar i grupit tė mareshalit Tukashevski, nxirrte kėtė konkluzion: Ushtria gjermane, e pėrbėrė prej 180 divizionesh, nuk do tė ishte futur aq thellė nė tokėn sovjetike, nė rast se nuk do tė ishte likuiduar grupi i mareshalit Tukashevski nė vitin 1937. Mareshalėt Malinovski, Konievi dhe Greēko kishin dhėnė urdhėr pėr bazėn e Pashalimanit nė Vlorė, e cila do tė ishte baza kryesore ushtarako-detare e Traktatit tė Varshavės, urdhėr, i cili i ishte dhėnė edhe gjeneralit Beqir Balluku. Gjeneral armate Antonov me detyrė shef i Shtabit tė Komandės sė Bashkuar tė Traktatit tė Varshavės, nė bisedė me tė, mė vuri nė dijeni se kishte dėshirė tė informonte personalisht Komandantin e Pėrgjithshėm, Enver Hoxhėn, pėr tė cilin kishte simpati, lidhur me disa probleme tė rėndėsishme, qė po luheshin prapa kurrizit tė Shqipėrisė. Kėshilltari i fundit sovjetik pranė ministrit tė Mbrojtjes, gjeneral kolonel Andrejev, mė kishte provokuar disa herė, madje nė njė rast m’u shpreh hapėt: ju dhe udhėheqja juaj i konsideroni si qėndrim heroik grupin e 940 ushtarakėve, qė po studiojnė nė 45 shkolla e kurse tė larta dhe akademi tė Bashkimit Sovjetik, ndėrsa unė i konsideroj njė qendrim jo burrėror, qė nuk pėrputhet me interesat tona tė pėrbashkėta. Nga zbulimi i jashtėm ushtarak vinte njoftimi: burimi njofton se vjen nė Shqipėri me detyra speciale zv.ministri i Jashtėm sovjetik, Firjubin, mbi bazėn e njė plani tė pėrpiluar nga organi i zbulimit ushtarak sovjetik GRU, i miratuar nga KGB-ja dhe udhėheqja e lartė sovjetike dhe laitmotivi kryesor i planit, nė formėn e njė dezinformacioni ishte: Organet e zbulimit sovjetik kishin tė dhėna se nė Shqipėri ishte krijuar njė organizatė kundėrrevolucionare, e cila kishte lidhje me ushtarakė tė lartė, tė cilėt po pėrgatisnin pushtimin e Bazės sė Pashalimanit nė Vlorė nga Flota e 6-tė amerikane. Nė kėtė periudhė, nė zbatim tė detyrave tė ngarkuara - vazhdon agjenti nė raportin konkludiv – kėrkova takim me zbuluesin Valentin Zh., i cili ishte pranė gjeneral kolonel Kuzminskit, si pėrfaqėsues i Traktatit tė Varshavės nė Shqipėri, i cili nė bisedė e sipėr, mė vuri nė dije se e kishin urdhėruar shefat e tij tė GRU-s (Gosudarstvjeni Razvidovatelni Upravlenie–Shėrbimi Ushtarak Sovjetik) mbi bazėn e njė plani tė rėndėsishėm e tepėr sekret nė bashkėpunim me n/Drejtorisė sė Dytė tė KGB-ės, si dhe Shėrbimin e Sigurimit tė Flotės sė Detit tė Zi, gjithashtu, ai mė informoi se ishin marrė tė gjitha masat komplekse agjenturore, operative dhe ushtarake tė domosdoshme pėr sigurimin afatgjatė jo vetėm tė bazės sė Pashalimanit, por edhe pėr sigurimin e pavarėsisė sė Shqipėrisė, tė cilat bėjnė pjesė nė strategjinė tonė. Ne, mė tha ai, kemi njė rezervė tė madhe kuadrosh ushtarakė, tė cilėt kanė studiuar dhe janė pėrgatitur qysh nga uēelishtet tona e deri nė akademit e larta tė KGB-sė, pa pėrmendur dhe shkolla tė tjera nė fushėn e artit, kulturės dhe arsimit nė pėrgjithėsi, tė cilėt, me pėrjashtime tė vogla, mbėshtesin dhe kuptojnė drejt ndryshimet objektive qė kanė ndodhur jo vetėm nė Bashkimin Sovjetik, por edhe nė Botė. Ju duhet tė kuptoni, vazhdoi ai, se sa dėm do t’i sillte ēėshtjes sonė tė pėrbashkėt, qėndrimet joparimore e kokėfortė tė qeverisė sė vendit tuaj. Ju bėtė mirė, qė kėrkuat takim me mua, dhe e konsideroj plotėsisht nė kohėn e duhur dhe natyrisht, u krekos zbuluesi Zh., me njeriun e duhur dhe nė vendin e duhur. Pikėrisht, e mora fjalėn unė, do tė doja t’u vija nė dijeni lidhur me njė situatė tė re, qė e kam marrė nga burime konfidenciale: mbi njė proces hetimor i pėrshpejtuar, ndaj 3 diversantėve tė ardhur nėpėrmjet kufirit grek, tė cilėt konfirmojnė ekzistencėn e njė organizate antiligjore, qė do tė pėrgatiste terrenin e njė sulmi tė armatosur ndaj Shqipėrisė, duke e kombinuar kėtė me ardhjen e Flotės sė 6-tė amerikane afėr brigjeve tona tė detit Adriatik, e cila, me sa duket, do tė ndėrhyjė pėr pushtimin e bazės detare tė Pashalimanit nė Vlorė... Koloneli Zh., jo pa entuziazėm, u pėrgjigj: “Da, da. Eta pravda!” Po, po ėshtė e vėrtetė, pėrsėriti ai dhe vazhdoi: “Unė po tė besoj dhe njė sekret mjezhdu nami! (midis nesh) se shefat tanė pėr kėtė qėllim kanė bėrė edhe njė plan, dhe ti si agjent qė je duhet ta kuptosh kompleksitetin e tij, ku do tė marrin pjesė, jo vetėm forcat ushtarake, detare, por edhe ato operative dhe agjenturore, ku ju dhe miqtė tanė do tė lozni njė rol determinant, qė do tė pėrcaktojė drejtimin kryesor pėr organizimin e kombinacioneve tė mėdha operacionale, pėr dezinformimin e kundėrshtarėve tanė, si dhe organizimin e mbrojtjes sė bazės sė Vlorės, ishullit tė Sazanit nga armiqtė tanė imperialistė. Kėshtu, vazhdon agjenti nė raportin e tij konkludiv, kuptova se rusėt kishin bėrė njė plan, me sa duket, jo mė kundėr armiqėve tė konsideruar prej tyre, por kundėr “miqve” tė tyre shqiptarė.

Faqja 2 prej 6 FillimFillim 1234 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Spiunazhi
    Nga Brari nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 23-07-2002, 08:11

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •