Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 18 prej 18

Tema: Din Mehmeti

  1. #1
    Shpirt i Lirė
    Anėtarėsuar
    15-04-2002
    Postime
    898
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime

    Din Mehmeti

    marre nga libri
    NJĖ FUND DHE NJĖ FILLIM
    Vėzhgime mbi letėrsinė dhe kulturėn shqiptare bashkėkohore


    i Robert Elsiet


    Din Mehmeti
    As nė tokė as nė qiell.
    Prishtinė. Rilindja. 1988. 95 faqe.

    Letėrsia shqiptare nuk mund tė quhet mė dukuri anėsore nė Jugosllavi, nuk mund tė quhet produkt i njė pakice kombėtare tė humbur diku nė njė cep tė vendit. Shqipja sot pėrbėn realisht gjuhėn e dytė mė tė folur e tė pėrhapur nė federatėn jugosllave (pas serbo-kroatishtes), kurse pjesa shqiptare, me gjithė problemet tė njohjes politike, po fillon dalėngadalė tė bėjė qė ndikimi i saj tė ndjehet nė kulturėn e Jugosllavisė dhe nė letrat evropiane. Ndonėse proza letrare nė shqip ėshtė e vonė dhe drama prej kohėsh ka qenė e dobėt, poezia ka gėzuar kurdoherė njė traditė tė qėndrueshme, si nė Shqipėri, ashtu edhe nė Kosovė. Statistikat e botimeve, gjithashtu e pasqyrojnė kėtė prirje pėr poezinė: nė Tiranė rreth 40 pėr qind e botimeve letrare tė viteve tė fundit kanė qenė nė poezi, nė Prishtinė 80 pėr qind - fakt ky qė nuk mund tė merret me mend nė Perėndimin racional.

    Din Mehmeti ėshtė ndėr pėrfaqėsuesit klasikė mė tė mirėnjohur tė poezisė sė sotme nė Kosovė. Ai ka lindur mė 1932 nė fshatin Gjocaj tė Junikut tė Gjakovės dhe ka studiuar pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe nė Universitetin e Beogradit. Tani, ai ėshtė mėsues nė shkollėn pedagogjike tė Gjakovės. Edhe pse ka botuar disa proza, kritika letrare dhe njė dramė, ai njihet kryesisht pėr poezinė e tij figurative, e cila ėshtė botuar qė nga viti 1961 nė 12 vėllime. Libri i tij i fundit, njė pėrmbledhje mė njėzetetetė vjersha lirike, mban titullin As nė tokė as nė qiell.

    Poezia e Din Mehmetit shquhet pėr ndjeshmėri popullore. Ashtu si dhe Ali Podrimja, i cili ėshtė po nga Gjakova, ai mbėshtetet nė shumė figura, metafora, dhe simbole tė poezisė popullore tė Shqipėrisė sė Veriut pėr tė mbrujtur dhe ndėrtuar lirikat e tij tė trazuara me vizionin stoik tė malėsorėve. Megjithėse ėshtė njė fllad i lehtė romantik qė pėrshkon poezinė e tij, sikundėr e pati cilėsuar dikur kritiku Rexhep Qosja, ky asimilim krijues i folklorit ėshtė i shkrirė fuqishėm me njė rrjedhė realiste, herė-herė ironike, qė buron pjesėrisht nga etika e revoltės nė traditėn e Migjenit (1911-1938) dhe Esad Mekulit (l. 1916). Shqetėsimi poetik i Din Mehmetit, megjithatė, nuk i drejtohet protestės mesianike ose kritikės sociale, por krijimtarisė artistike dhe pėrvojės individuale.

    As nė tokė as nė qiell ėshtė e ndarė nė pesė cikle: Trimat e kėngės sime, Bishat e bardha, Kujtesa e letrave, Barka ime mbahu, dhe Kėngė pėr vete. Titulli i ciklit tė katėrt, Barka ime mbahu, ėshtė ndofta simbolik pėr praninė e sotme e letrave shqipe, bile edhe tė shqiptarėve nė Jugosllavi. Ai vjen nga poezia Dialog me liqenin, shkruar nė Strugė buzė Liqenit tė Ohrit nė kufirin jugosllavo-shqiptar, gjatė festės ndėrkombėtare tė poezisė nė Strugė nė gusht 1987.

    "Liqeni u nxi
    liqeni u ēmend

    Barka ime mbahu

    Kėtej i ke shkėmbinjtė
    e eshtrave
    andej ėndrrat e pavdekshme

    Barka ime mbahu

    Daljen kėrkoje
    nė zemrėn tėnde

    Kepi i shpresės ėshtė larg

    Lulet e gjakut
    Do tė arrijnė

    Baraka ime mbahu"


    botuar nė World Literature Today [Letėrsia Botėrore Sot] 63.2
    Pranverė 1989

  2. #2
    El-Letėrsia Maska e macia_blu
    Anėtarėsuar
    04-05-2002
    Vendndodhja
    michigan usa
    Mosha
    48
    Postime
    2,500
    Faleminderit
    0
    29 falenderime nė 29 postime

    Din Mehmeti

    PAKEZ NE ENDERR
    PAKEZ NE ZHGENDERR


    Jam pakez i ndrydhur pakez i cliruar
    Duke vrapuar pas emrit
    Pakez i zverdhur pakez i frikesuar

    Jam pakez i ngrire pakez i shkrire
    Duke kenduar per ty
    pakez i rrahur pakez i ndjekur jam.

    Jam pakez i perbuzur nga Dielli
    Kenga jote me ka ndezur
    E me ka sterpikur me lot
    Pakez i vrare edhe nga ylli jam.

    Jam ne enderr pakez zhgenderr
    Pakez femije kur fluturojne zogjt

    Jam pakez endacak-shtegtimin e kam ne gjak
    Duke ecur me ty kalistrok
    Pakez i cuditshem kur qelloj rete.

    Jam pakez i dyshimte pakez kokeforte
    Kur shqelmoj zotrat qe s'dine te ngopen kurre

    Pakez dicka neper zjarr dicka neper uje
    Dicka qe hyn ne te ardhmen
    Per te ikur nga vdekja jam...



    ORA

    Semaforet klithin
    zjarr!...

    gozhda dritaret
    gjarperinj rruget
    nga tufa e zeze
    e stineve gjola
    sheshet

    thirra derisa u bera
    peshtyme e ngrire

    kur erdhen zjarrfikesit
    ora krenare luftonte
    me frymen e fundit
    neper tym
    ora pa akrepa
    si femije i cmendur
    udhetonte diku jashte kohes



    AVULLI I ZI

    Bulevardeve te menyres deftore
    zjarri e uji luftonin perseri

    maskat engjej maskat thike
    shkelinin pushtonin cdo pike

    ne mesnate salla mbeti e zbrazur
    e karriga mbi karrige
    fjalet krijonin ide neper shi
    plehu u rrigeve avull i zi.


    BALADA PER FRAZEN E FRYRE

    Nga fraza e fryre
    doli hajni i ri i luleve

    u zverdhen parullat

    biografia e dekoruar
    u fsheh
    pas karrigave te lakmive

    u rrokaten duartrokitjet

    ate dite fjalet moren koken ne dore
    duke vrapuar ne oshetimat e lumenjeve

    dhe shume kohe fishkelluan trenat
    para se te hynin ne tunelet e reja

    ate dite dielli shkulli ferra
    varret nxorren eshtra.

    A THUA PSE TROKET ZEMRA

    Kembonat e rrokatura
    Therrasin agimet
    E koherave te vdekura

    Rruget fishkellojne nga pylli
    Qe pergjon ofshamat e pranveres
    Se merdhire nga dimri

    E njeriu s'di c'te beje
    Me etjen dhe urine
    E dalur vese e rrufeje

    Tymi po i del henes
    Toka sinjal i kuq ne orbite

    E termete te reja ne meshire
    E rrekellime guresh mbi gure


    A thua, pse troket zemra....


    QENTE E DIELLIT

    Lakuriqesia kendon
    Majave te shemtimit
    E syte rrjedhin gaz te huaj

    Qente e diellit
    Vrapojne kah grykat
    Ku as rrezet s'shpetojne.


    KONCERT

    Te perroi i karramzave gjumashe
    Bretkocat ne koncert te madh

    Yjet ndezen e fiken
    ne ritmin e nje cmendie

    Shtepite e vejushat e llastuara
    Pergojohen mes veti

    E fjalet pa zjarr
    Te ftohura te ngrira fjalet

    Bretkocat lidhin lumenjt me detet
    E pastaj ne balte zhyten prap

    Te perroi i dritave te lodhura
    Edhe hena ben not neper balte...

  3. #3
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,791
    Faleminderit
    0
    25 falenderime nė 25 postime
    SYTĖ QĖ SHKREPIN DASHURI

    Din Mehmeti


    M'janė shkimė dritat e syve tė gjallė
    kthinave tė mbrėmjeve luginave tė nxira
    e vragėve tė fėtyrės sė shterrur
    derdhi pust e fryrė tė shpiertit
    nė shtratin ku tė rrita ,o fėmij.
    --Eja ,biro,
    tė mbledhi rreth stomit tė gjinjėve tė brenjtur,
    ti ngrohu brinjėt e kėrrusura
    ulrimave tė fėrfėllazave tė mallkuara
    eja,bir-o,ta ndijė gjakun duke vluar!...

    Eja nė dashurinė e thithmave tė rjepur
    se me dhėmbė tė rinjė nė gjakė mi i ke skurruar
    e kurr s' tė kam terratuar ballin
    me shuplak mallkimi
    e kurr s'tė kam shkrumuar jetėn me
    me nam e rredhime,
    eja bir-o,ta ndijė gjakun duke tė vluar!...

    Tė kam pėrkundur buz vatrės
    nėn flaken e zbeht tė njė une
    e shpesh kamė ikur pėrrenjve
    me djepin tand ngarkuar
    nė tojt e njė plunge.

    Eja,bir-o,ta ndij gjakun duke vluar!...
    bregores sime tė lulėzuar
    eshtėrat le tė mė kallen nur
    pėr tokė e diell
    se nė sytė e tu qė shkrepin dashuri
    ėshtė gjaku i vatres sė re
    duke vluar...

    KĖNDO OSE VDIS PA KLITHMĖ

    Bėhu i blertė si unė
    mė tha bari njė natė
    kėndo derisa tė vallzojn yjet
    rreth diellit

    si fėmijėt rreth zjarrit nė tokė
    e pastaj dėgjo oshtimėn
    pa fjalė nėr botė

    lart do tė mbesin kodrat duarthatė
    e gurė breg rrugėve nė mendime ēarė

    Kėndo derisa tė pėlcasiėsh
    si kripa nė flakė
    vajto po tė duash

    kosave tė egra s'do tė mundesh t'u ikėsh kurrė
    kur ēmenden kohėrat nė furtun...

    Bari ma tregoi ėndrrėn e vet:
    --majet mė tė larta e hėngrėn qiellin
    e zjarrtė

    e shteku i rrezeve kėrkon veten nė breg...
    e bregu bregun pas bregut nė breg....

    I bukur ėshtė vetem zogu nė fluturim
    qė me puhin e krahėve tė rreshk

    kėndo ose vdis pa klithmė.....

  4. #4

    Anėtarėsuar
    11-01-2003
    Postime
    316
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Macja blu, Asgjė sikur dielli!
    Nga zemra ju falėnderoj pėr poezitė e ish profesorit tim poetit tė nderuar Din Mehmeti, nė normalen e Gjakovės.
    Mė kujtohet si sot kur na ligjėronte pėr gjėra tė dhimbshme nga e kaluara e hidhur e kombit tonė, aqė shumė thellohej, emocionohej, zėri i dridhej, dhe nganjėherė edhe lotonte. Sa shumė ka vuajtur shpirti i tij i ndjeshėm, pėr fatin e kombit tonė!
    Ini, bėhuni, pėrhapni dhe jetoni dashuri!

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Vendndodhja
    Oslo , Norway
    Postime
    494
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    DIN MEHMETI : " Qė tė rriten lulet e bardha"


    1.

    Flini tė qetė,
    Se nė gjakun tuaj do tė shumėzohėn
    pranverat e pavdekshme
    e zogjtė do tė ndėrtojnė cerdhe
    plisave tuaj tė tretur.

    Ju dhatė gjėrat mė tė shtrenjta
    pėr tė ngritur tempuj prej gjaku,
    qė dielli tė mos rrėnohet,
    qė toka tė mos digjet.

    ju mbollėt besimin e jetės
    nė rrėnjėt e luleve
    dhe me eshtra shkruat
    biografinė e dritės....

    2.

    Flini tė qetė!
    kjo tokė ju lindi
    nga hiri i ėndrrave tė lirisė.
    qė tė kėtė rreze dita,
    qė tė kėtė ujė burimi,
    qė tė rriten lulet e bardha
    nė mendjen e njerėzimit,
    qė nga shpirti tė shpėrthejė bardhėsia
    qė liri tė ketė me bollėk,
    qė tė shtrohet buka pa frikė nė sofėr,
    qė njeriu mbi tjetrin tė mos ngrihet si bishė,
    qė kopsht lulediejsh tė bėhet jeta.

    3.

    Flini!
    Ju ka hije gjumi i pėrjetshėm,
    sepse s'deshėt tė jetoni tė vdekur nė jetė,
    pa dashuri,
    pa gaz nė fytyrė,
    pa shpresa nė zemėr,
    pa tokė, qė mbani si shtrojė
    pa qiell, qė mbani si mbulojė,
    pa lumenj, qė ju burojnė nė sy,
    pa diell, qė mbani nė duar...

    4.

    Flini tė qetė!
    Ju s'keni pse tė ankoheni,
    gjėrat mė tė shtrenjta
    i dhatė pėr Kosovėn,
    dhe dashurinė tuaj e shenuat
    nė cdo lule,
    nė cdo gur,
    nė cdo rrugė.

  6. #6
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,791
    Faleminderit
    0
    25 falenderime nė 25 postime
    NATA E POETĖVE

    Kur heshtja mbulon ēdo gjė
    Kur tė gjithė flenė
    Zgjohen poetėt
    Pėr t’u djegur nėpėr vargje

    Ata ia shtrydhin
    Gjakun e keq mendimit

    Shpirti i tyne shesh betejash

    Nga temperatura e fjalėve
    Vdesin ngadalė pa klithma

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Vendndodhja
    Oslo , Norway
    Postime
    494
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    MĖ LĖNĖ E MĖ MARRIN TĖRĖ JETĖN



    Mė lėnė njė be pėr tokė e qiell
    Qė vran e kthjell

    E m'i marrin sytė para se tė zbresin nė atė gropė
    Pėr t'u dhanė dritė yje pėr t'i bėrė

    E m'i lėnė porositė e nėnės pėr njė palė kėpucė
    Qė nuk rrėshqasin nė borė
    Pėr njė shall me vija tė kuqe
    Pėr ta vėnė rreth qafe kur fėrfėllazė bėhet ndėr male

    E ma marrin shpirtin pėr t'i dhėnė hapėsirė tė blertė
    Gaz mėngjesor qė pikon nga lulet

    E m'i lėnė tė gjitha frytet e tokės dhe fjalės
    Qė lidhin e zgjidhin veten kur e do puna
    E m'i marrin tė gjitha pėrmendoret e shesheve
    Pėr t'i kėnduar dimrave tė gjatė
    Se kėnga do prush do zemėr do shpirt

    E m'i lėnė krahėt e shkėmbinjėve tė lartė
    Kur dragonjtė me kucedra gjuhen si nė pėrrallė
    Kur vetėtimat emėrojnė njėra-tjetrėn
    E pastaj nėnshkruajnė paqe

    E m'i marrin vitrinat e veshėmbathjeve
    Depot e miellit fabrikat qė prodhojnė traktorė
    Lugė pjata kripė

    E m'i lėnė blegėrimat e deleve
    Qė mes gishtrinjve sjellin gjethin e tharė
    E m'i marrin rrugėt e asfaltuara para dere
    Urat e larta prej cimentos dhe hekurit

    E m'i lėnė ciftelitė e fyejt pėr t'i rreshkė Bjeshkėt e Nemuna
    Me plisa bore edhe nė vapėn e korrikut

    E m'i marrin hipsetėvravat e zbritsetėvravat e jetės

    E m'i lėnė duart rreth qafe dhe njė shuplakė pranverė
    pėr t'm'u gjetur nė ditėn e vėshtira

    E ma marrin frikėn mbi kasafortėn e botės nga atomi

    E m'i lėnė besimet e tyre qė s'lėkunden

    E m'i marrin tė gjitha librat pėr ta gjetur veten e tyre

    Duke u ngjitur kah e nesėrmja e pathyeshme
    Nė atė prehėr tė madh tė Diellit
    Qė na ruan nga vdekjet
    E mė marrin
    E mė lėnė
    Ditėve tė tregut fshatarėt
    Tėrė jetėn...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga lum lumi : 25-08-2005 mė 11:55

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e jakup
    Anėtarėsuar
    07-12-2006
    Postime
    5
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    MALLKIMI I GJAKUT

    Zbraze , zbraze njė pushkė
    nė derė tė oborrit, o Zeqė Shpati !
    Le tė zgjohen tė pėrgjumurit
    strofujve tė gjėmimeve shekullore,
    Se sot po na shkon Fata e po shuhet kėnga e dashurisė
    qė kėndoi plangjeve tona !
    Po te shkon Fatė zeza , o bacė
    me sy tė qėndisur me ngjyrėn e kopshteve ,
    me buzė posa tė skuqura nė bukėn e misrit tė ri….

    O, ēikė e pate
    E jo fėmijė tė gjetur buzė rrugėve !
    O, e as rroktare jo
    Pėr tė punuar nėpėr ara

    Pse je shurdhuar , bre bacė ?
    A s’kallesh nė flakėn e krahėve tė vogėlushes sė dashur
    Qė e fale pa dėshirėn e saj ?

    Po tė shkon Fata me flokė bishtaleca tė shelgjishteve
    nė zbėrthim,
    me harqe vetullash—dy krahė lejleku nė fluturim ,
    me bebėza vizėlluse—dy liqene tė fshehura
    nė pishnajė….

    O, ae di , Zeq Shpati,
    se pėr ty vetima hapėsirėn shpon
    lumenjtė dalin nga shtrati me zllapa pikėllimi nė brigje,
    se mordja mbi pullaze zdirgjet dhe lėpin jetėn
    E pėllumbave
    qė ajo ushqyer i ka me troha buke nė shtigje

    Zbraze fjalėn si pushkėn dikur, o Zeq Shpati
    qėllo hallkėn e vargonjve tė ndryshkur
    duarve tė vogėlusheve tona
    se
    S’ėshtė kanu gjaku yt tė mallkojė !…

    DIN MEHMETI

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,872
    Faleminderit
    0
    35 falenderime nė 35 postime

    U nda nga jeta poeti Din Mehmeti

    U nda nga jeta poeti Din Mehmeti
    Publikuar: E premte 12 Nėntore 2010,
    Tė premten, nė Gjakovė, nė moshėn 81-vjeēare, pushoi sė rrahuri zemra e njėrit ndėr poetėt mė tė mėdhenj bashkėkohės shqiptar, Din Mehmetit. I lindur mė 7 maj 1929 nė fshatin Gjocaj tė komunės sė Junikut, Bacė Loku, siē ka qenė i njohur nė Gjakovė, pėr mė shumė se 60 vite veprimtari, botoi 18 vepra, ca prej tė cilave, lirisht mund tė konsiderohen si antologjike. Pėr njė kohė ishte profesor nė Shkollėn Pedagogjike tė Gjakovės. Poezinė e parė e botoi nė vitin 1949 nė revistėn letrare “Jeta e re”. Vepra mė tė njohura janė: “Nė krahėt e shkrepave” (1961), “Rini diellore” (1966), “Dridhjet e dritės” (1969), “Heshtja e kallur” (1972-1974), “Fanar nė furtuna” (1981) “Agu” (1982), “Prapė fillimi” (1996), “Klithmė ėshtė emri im” ( Tiranė 2002), “Mos vdis kur vdiset” (2001). Bashkėmoshatari, bashkėveprimtari dhe miku i tij, akademiku Besim Bokshi, kryetar i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės(ASHAK), duke folur pėr jetėn dhe veprėn e Din Mehmetit, ka potencuar se poezia shqipe sot ka humbur shumė. Varrimi i Din Mehmetit, me nderime dhe me pjesėmarrjen e njė numri tė madh tė qytetarėve tė Gjakovės dhe tė shumė komunave tė tjera, u bė tė premten nė varrezat e qytetit nė Gjakovė, ku, nė emėr tė kolegėve krijues, miqve dhe familjarėve, i fundit nga ai u nda Halil Haxhosaj.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e firaku
    Anėtarėsuar
    03-04-2008
    Vendndodhja
    Nen qiell
    Postime
    733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nje Poet i madh,ngushllime te sinqerta familjes,miqeve dhe dashamireve te ketij Poeti te madh shqiptar.

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Njė humbje e madhe pėr letrat shqipe.
    Ngushėllimet e mia mė tė thella e mė tė sinqerta pėr familjen e tij, miqtė dhe lexuesit e shumtė tė poezisė sė tij tė mrekullueshme!
    Lavdi, baca Din!

    Sabit Idrizi

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    04-04-2009
    Postime
    615
    Faleminderit
    1
    15 falenderime nė 14 postime

    Ēka tha poeti - Din Mehmeti

    Mexhid YVEJSI, Gjakovė


    ĒKA THA POETI-

    DIN MEHMETI



    Dikur pyesnin pleqėt:

    Kur rri dreqi?

    Tė gjithė e dinin,

    Kur bėnin llafe,

    Se dreqi rri n’kafe!



    N’Kafe t’Madhe

    Ndėrsa po bisedonim

    Me miqė letrarė

    Erdhi, u ulė, edhe poeti

    Bacė Loku, Din Mehmeti.



    Miku qė e kishte fjalėn

    Posa e pėrfundoi,

    Pa u vonue,

    Poeti, Din Mehmeti

    Iu drejtue:

    „Unė, qysh me t’besue ty

    Kur ti nuk i beson Zotit?“



    Miku i pėrbashkėt heshti,

    Heshtėn edhe ne.

    Heshtja jonė fliste shumė!



    Tė lumtė! O Din Mehmeti!

    Erdhe n’kafe si meleqi

    Aty ku rri dreqi!

    Na afrove mes veti,

    Na afrove me Zotin...!



    Shėnim:

    Kjo poezi u botue nė revistėn „FRYMĖZIMI“, Nr.6, faqe:27, Gjakovė, Shtator, 2000.



    Mbrėmė nė Gjakovė nė moshėn 78 vjeēare u nda nga kjo jetė, kaloj nė jetėn e vėrtetė, poeti – Din Mehmeti.

    Din Mehmeti lindi nė 1932 nė fshatin Gjocaj tė Junikut. Ka studiuar pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe nė Universitetin e Beogradit. Ka qenė profesor shumėvjeēar nė Shkollėn Pedagogjike tė Gjakovės.

    Sot, me 12 nėntor 2010, nė Gjakovė, n’orėn 15, nė varrezat e qytetit, pranė varrit tė Prof. Selman Rizės, u varros me nderime poeti-Din Mehmeti.

    Poeti-Din Mehmeti poezinė e parė e botoi nė vitin 1949, nė revistėn letrare “Jeta e Re”, Prishtinė.

    Vepra mė tė njohura tė tij janė:

    Nė krahėt e shkrepave (1961),

    Rini diellore. (1966)

    Dridhjet e dritės (1969),

    Heshtja e kallur (1972),

    Fanar nė furtuna (1981)

    Agu, dramė (1982),

    Prapė fillimi (1996),

    Klithmė ėshtė emri im ( Tiranė 2002),

    Mos vdis kur vdiset (2001).



    Mexhid YVEJSI

    Gjakovė, 12 Nėntor 2010

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-07-2006
    Vendndodhja
    tirane
    Postime
    328
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Rahmet i past shpirti.....!

  14. #14
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,785
    Faleminderit
    108
    176 falenderime nė 152 postime
    Nje humbje per letersine shqipe. Mė ka lene mbresa qe kur e kam lexuar per here te pare me "Pakez ne enderr, pakez ne zhgjender" krijmtaria e poetit Din Mehmeti...
    Ngushullime te afermve!

    Rrokjet e murosura

    Sa thellė paske qėnė,
    sa poshtė tė gjeta,
    zanore e shterur nga vdekja
    e dashur pėr t'i mbetur jetės.

    Rrokje e murosur nė shtegun e dritės
    duke bredhur
    besnike pėr t'i mbetur diellt.

    ēka do tė bėsh me emrat e zverdhur nė ofshamė,
    me jehonat e tėrbuara nė dejt e lodhur,
    me ato plagė tė dergjura
    qė s'ke zemėr t'ia tregosh ditės,
    ēka do tė bėsh,
    gjuha ime?

    Sa tė pėrtypur tė gjeta
    nga dhėmbėt e sulltanėve dhe mbretėrve!...
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  15. #15
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-03-2006
    Vendndodhja
    Larg nga ketu!
    Postime
    2,945
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Elegji pėr Azem Shkrelin

    Mos e zgjoni!
    Nuri i tij shndrit

    Trupin e ka nė tė tashmen
    Shpirtin nė tė ardhmen

    Ėshtė duke pėrbiruar
    Nėpėr shkėmboren e mendimit
    Pėr tė arritur nė anėn tjetėr tė vetes

    Rugovasit e mbėshtollėn
    Me shalla tė bardhė
    E vendosėn nė shpirtin e tyre
    Pėr tė jetuar gjithmonė me tė

    Drita i tha territ:
    Nxima shikimin
    Mos ta shoh tė heshtur

    Terri i tha dritės:
    Mė bėj edhe mė tė zi

    O miku im mė i miri mik
    Zi zi zi – ajo ditė
    Eh eh eh!...

    Mos e zgjoni!

  16. #16
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-03-2006
    Vendndodhja
    Larg nga ketu!
    Postime
    2,945
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Kosovė zog i diellit

    Je fjalė e ruajtur nga dheu
    Qė hyn nėpėr gjak
    E del nėpėr diell

    Je kraharor i shpuar nga plumbat
    Krua i gjetur nė palcėn e shkėmbit
    Tė nxirė nga gjuajtjet nėpėr kohė

    Kosovė lahutė e djegur kėngėsh
    E thirrjesh ndėr revolucione

    2
    Je emėr i pakėsuar nė luftė
    Pėr tė mbetur e bukur
    Pėr gjuhėn qė s’deshi tė kėputet
    Nga rrėnjėt e legjendės sė vjetėr

    Je stuhi e vringėllimave tė shpatave
    Tokė e bleruar ndėr ėndrra
    Tokė e rritur nė gjinj
    Nėpėr vite e shekuj

    Kosovė, pushkė e gjatė e zbrazur
    Nga rruga e nga pylli

    3
    E gurė tė thyer mbi gurė
    ...................................... e mur –
    Shpend i vrarė nė bebėza

    E gurė tė ngrėnė mbi rrashtė
    ....................................... e duar –
    Durim i gjakut nė emėr

    E rrashtė e shpuar mbi gurė
    ...........................................e flamur
    Lumė i zi, lumė i kuq nė zemėr

    4
    Je ylli im dhe vdekja ime
    Ke zėrin e ninullave
    Ninullave tė kėnduara kryengritjeve

    Je gjuha ime dhe ashti im
    Ke formėn e sofrės –
    Sofrės sė dasmave tė kuqe

    Je e tashmja dhe e ardhmja ime
    Ke syrin prej lulediellit –
    Lulediellit tė skuqur nga flaka e pushkės
    Nga gjaku e djersa

    5
    Djepi yt mė ka rritur
    Djepi yt mė ka plakur
    ........................ Rrugėt tymojnė

    Nė prehrin tėnd jemi gjetur
    Nė prehrin tėnd kemi mbetur
    ............................Kėngėt jehojnė

    Kosovė tokė e paepur

    6
    Pas teje
    Shekujt gurė tė shpuar breg rrugėve
    ........................................ėndėrrojnė

    Pas teje
    Dejtė e tharė rreth zemrave
    .................................lotojnė

    Pas teje
    Kullat e verbuara ditėve tė pėrflakura
    ........................................recitojnė

    Pas teje
    Tokė e qiell muze eshtrash e dritash
    ........................................gjakojnė

    Pas teje
    Fjalėt e mia tė gurėzuara nė shkėmb
    ..................................... tė kėrkojnė

    7
    Tė kėrkoj ndėr libra
    E tė gjej nė gjuhė –

    Rrethatore e ngrirė e brezit

    Tė kėrkoj nėpėr dete
    E tė gjej nė shkėmb

    Fanar i dritės dhe i gjakut

    Tė kėrkoj ndėr varre
    E tė gjej nė tufat e kallinjve
    Si mustaqet e rritura tė nipave

    Kosovė lavėr e skuqur e ballit tim

    8
    Tė dua pėr farėn
    Qė tufoi edhe ndėr varre
    Edhe mes gishtėrinjve
    Edhe ndėr sy

    Tė dua pėr farėn
    Qė s’e kalbi as gjaku
    Qė s’e mėrdheu as acari

    Qė s’e shteri as thatėsia

    Tė dua pėr duart
    qė libra shkruajnė
    Pėr ikjet e kthimet e tua
    Nėpėr fėrfėllaza e tė reshura

    Tė dua pėr kullat tri herė tė kallura
    E tė ndėrtuara sėrish nėpėr krisma

    Tė dua pėr emrin qė shkrove
    Me majė tė briskut nėpėr lisa

    Pėr shqiponjat qė i qėndise
    Shamive tė djemve tė vetėm
    Pėr ndjekjet rrahjet vdekjet
    E Mehmet Dinės
    Pėr yrishet e tij sukave
    Pėr pushkėn e tij pa rrip
    Pėr fishekėt e tij nėpėr xhepa
    Tė dua pėr damarėt e dritės
    Nė duart e Din Mehmetit

    9
    E kullat e djegura tė mbikullave –
    Lėmsha flake nė qiell

    E pushkėt e heshtura nga pushkėt
    ............................................. pėr njė emėr
    Pėr njė djep pėr njė qiell –
    Recital i gjuhės

    Kosovė krismė e gjatė

    10
    Qėndroj para teje me njė pushkė
    E me njė laps –
    Porosia jote mė kall
    Fryma jote mė jep zemėr jetė mė jep

    ....

    11

    ....

    Tė dua pėr kėngėt e babait
    Mbrėmjeve pa dritė
    Pėr lutjet e nėnave vetėtimave
    Pėr pranverat qė nxore nga gjoksi
    Pėr yjet diejt tokės sė pėlleshme
    Tė dua pėr duart qė ngrenė ura
    Qė lidhin nė mes veti popujt
    Pėr ato qė ndėrtojnė shkolla nė fshat

    Kosovė shqiponjė valltare shkėmbinjsh
    Dhe fushash tė bleruara

    Tė dua pėr njė kėshtjellė eshtrash
    Pėr njė shpatė
    Pėr njė emėr
    Pėr gjithēka qė shihet e preket
    Pėr gjithēka nė ėndėrr e zhgjėndėrr

    Tė dua kur qeshi kur qaj
    Kur ngrihem kur zbres
    Kur eētohem kur kam uri
    Kur dashuroj kur ēmendem

    Kosovė zog i Diellit.....
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga shigjeta : 14-11-2010 mė 12:13

  17. #17
    Falko Maska e Falco115
    Anėtarėsuar
    03-09-2009
    Postime
    623
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Nė nje ditė te bukur vjeshte qyteti ynė u ngrit i zymtė, i heshtur. Sa shpejt perhapen lajmet e hidhura, dhe fatkeqesisht gjithėhere janė tė verteta...Nje lajm i hidhur u shpernda shpejt nė qytetin tone, na la te shtangur dhe nuk deshėm te besonim qe na iku pergjithmonė profesori ynė i dashur! Ishte njė njeri i pajisur me virtytet me te larta prej njeriu, intelektuali, poeti, profesori, me njė fjalė ishte njė fenomen i rrallė njerzor.Do te mbetet gjithmonė i pranishėm tek ne , me veprat e ti tė pavdekshme. La njė trashegimi tė pasur me botime te shumta, tė cilat duhet te studiohen dhe tė evidentohen edhe mė shumė, per te pare permasat e keti poeti, emri i te cilit duhet te shkruhet me shkronja tė arta nė shumė vende e institucione, e nė veēanti nė shkollen e larte pedagogjike nė Gjakovė, ku me vite tė tera vazhdoj te jap kontributin e tij derisa vdekja e vodhi nga ne.
    Jam shumė i lumtur qe ne ditet e fundit te jetes se profesorit kalova orė te tėra prane ti , duke i dhėne ndihme modeste, duke degjuar e mesuar shume gjera nga ky kolos i letrave shqipe, derisa vdekja e ftoftė, siq e quante profesori, e tė cilen aq shumė e urrente e mori nė krahet e saj.
    Ngushllimet me te sinqerta familjarve.
    Lavdi dhe nderim tė perjetshėm jetės dhe vepres madhore te prof. Din Mehmetit.

  18. #18
    askushi Maska e Askusho
    Anėtarėsuar
    27-08-2012
    Postime
    668
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 12 postime

    Din Mehmeti

    DIN MEHMETI
    (proza)


    Din Mehmeti[/B] u lind mė 1932 nė fshatin Gjocaj tė Junikut. Ka studiuar pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe nė Universitetin e Beogradit. Ėshtė profesor nė Shkollėn Pedagogjike tė Gjakovės. Din Mehmeti njihet pėr poezinė e tij figurative, e cila ėshtė botuar qė nga viti 1961 deri nė vitin 1999 nė 16 vėllime. Poezinė e parė e botoi nė vitin 1949 nė revistėn letrare Jeta e re. Libri i tij i fundit, njė pėrmbledhje mė njėzetetetė vjersha lirike, mban titullin "As nė tokė as nė qiell".



    NE THELLESITE JOSHESE




    Valėt e liqenit i stolis britma e fėmijėve si kundėrvlerė pėr freskin me tė cilėn ato pėrkėdhelin trupat e tyre tė njomė. Kalamajtė ia zbukurojnė njėri – tjetrit trupin me pika uji, tė cilat hijeshojnė lėkurėn e tyre si lule tė lagėshta dhe tė ndritshme. E pranishme ėshtė edhe kėnga e bilbilave e cila herė pas here pushon, thuajse dorėzohet dhe humb betejėn qė ua ka shpallur qeshjeve dhe britmave lazdrane. Atje larg, njė barkė e vogėl e cila ka ngarkuar diellin me vete dhe zvarrit rrezet e tij duke i derdhur mbi valėt e kaltra si toptha kristali. "Shihni barkėn qė bart diellin!" – bėrtet njė vogėlushe bionde. "Ajo nuk bart diellin, por zvarrit rrezet e tij!" – e korrigjon mocaniku i saj dhe merr qėndrimin e burrit i cili nuk lejon fjala t’i bėhet dy. "Mirė de, ajo i bie njėsoj!" – tėrhiqet vogėlushja ashtu si i ka hije zonjės e cila mund tė prek tė paprekshmen – sedrėn burrėrore. Po, dielli pas njė kohe u ngjit edhe mė lart nė qiell, u lodh nga ai lundrim i ngadalshėm nė barkėn e ngushtė dhe shtoi buzėqeshjen.
    Zogjtė kėndojnė pandėrprerė. Ndalen vetėm sa tė hanė mėngjesin e rėndomtė; ndonjė mizė tė pakujdesshme nė fluturim e sipėr e cila, pa ia varur veshin rrezikut qė i kanoset dhe joshur nga lartėsitė, ishte nisur t’i shohė rrezet e diellit nga mė afėr. Edhe fėmijėt nuk lėshojnė pe; tė ledhatuar nga valėt e liqenit me mjeshtėri u ikin duarve tė nėnave dhe qortimeve tė prindėrve qė tė kenė kujdes nga thellėsitė e errėta.
    Pėrnjėherė kėngėt e bilbilave e gulēoi britma e njė nėne. Ajo jehonte e dhembshme, shtangu qeshjen e lazdranėve tė vegjėl, frenoi fuqishėm gėzimin e tyre dhe i la tė shtangur buzė liqenit.
    Gruaja qė dėneste buzė liqenit ishte nėna e trimit i cili, i joshur nga freskia dhe thellėsitė, kishte vendosur tė kridhet deri nė fundin e errėsisė mė tė dendur ku rrezet e pakta qė depėrtojnė i ngjajnė kristalit tė copėtuar, xixave qė tė shkaktojnė marramendje dhe tė ndalojnė frymėmarrjen. Pas njė kohe, koka e tij e pashpirt u paraqit mbi syprinėn e ujit si lule e porsaēelur. Buzėqeshja e tij nė fytyrėn e shtangur fshehte tėrė bukurinė qė i kishte parė atje poshtė, aty ko frikoheshin tė depėrtojnė edhe rrezet e diellit sepse terri i thėrrmonte nė xixa. Buzėqeshja e tij mori me vete tėrė qeshjet e lazdranėve tė tjerė qė me frikė shikonin trupin e shtangur tė atij trimi qė pati guxim t’i ndėrprejė tė gjitha lojėrat fėmijėrore vetėm qė tė kėnaqet duke soditur lojėn qė zhvillonin nė fund tė liqenit terri dhe drita. Sytė e tij tė mbyllur shprehnin pamundėsinė qė ajo lojė tė shpjegohet. Dhe e ēuan rrugės sė qytetit tė shoqėruar nga kuja e nėnės sė tij.
    Tė gjithė ia lėshonin rrugėn sepse ia ishte udhėtimi i fundit i njė engjėlli tė cilin e shoqėronin fluturat e tejdukshme me flatra tė kristalta.
    Po, bukuria ende kishte qė tė tri rrathėt e veta tė mėparshme; qiellin nėpėr tė cilin diell nuk ndalte udhėtimin, harkun e largėt tė liqenit ku kaltėrsia e tij derdhej nė kaltėrsinė qiellore dhe degėt e plepave tė lartė tė mbushur me kėngėn e bilbilave. Por asaj tani askush nuk i gėzohej e as qė e vėrente; e mbuloi pėlhura e tejdukshme e vdekjes dhe kukama e njė nėne.



    TANUSHA



    Ajo nuk ishte Tanusha e kėngėve popullore, por vashė e vėrtetė. Ndoshta edhe mė e bukur se ajo e kėngėve popullore, sepse ishte e pranishme, hapėronte pranė nesh dhe nuk kishte nevojė t’ia trillonim bukurinė. Erdhi nė lagjen tonė si freski mpirėse, si lule nė lule, si ėndėrr nė ėndėrr, bukuri qė zbukuronte tė bukurėn. Erdhi dhe na bėri tė gjithėve t’i harronim vashat me tė cilat me vite kishim thurur kėshtjellat e kėnaqėsisė e dashurisė sonė. Prishi foletė e dashurisė rinore me kujdes tė thurura. Pėrnjėherė na bėri me dije se as bukuria e as kėnaqėsitė kanė fund. Se ne ishim si peshq tė cilėt as nė detin e bukurisė e sa nė atė tė dashurisė nuk ishin zhytur nė thellėsitė marramendėse. Ajo na detyroi tė pyesnim veten se si kishim mundur t’i dashuronim vashat qė donim, si kishim qenė aq tė verbėr tė mos i hetonim tė gjitha ata tė meta qė kishin krahasuar me ecjen e saj, me lėvizjen e shtatit, me ngritjen e duarve qė t’i rregullojė flokėt..., me rrezatimin magjepsės qė na la pa gjumė dhe ua ndryshoi drejtimin ėndrrave tona. Tė gjithė ne e dashuronim ndėrsa ajo e gjora ishte vetėm njė. Nė kėnd tė dashurohej kur ne tė gjithė njėsoj gjunjėzoheshim dhe ishim nė gjendje t’i premtojmė se hėna do ta ndriēonte dhomėn tonė tė dhėndėrisė e jo poēi elektrik vetėm nėse ajo pranonte tė bėhej nusja jonė. Dhe nuk ishte premtim i kotė; Tanusha do tė ishte hėna qė duhej tė shndriste dhomėn e dhėndėrisė.
    Sa dashuri shumėvjeēare shkatėrroi Tanusha, sa vasha e mallkonin dhe sa djem i dorėzoheshin gjumit dhe zgjoheshin duke pėrmendur emrin e saj. Tanusha mori pėrmasat e lutjes sė dashurisė, dashuri qė na e shuante etjen njėsoj si gota e parė e freskisė sė mėngjesit pranveror. Ajo ishte lulja nga e cila mblidhnin propolisin shėrues bletėt e dashurisė dhe shėronin varret tona djaloshare.
    Tanushė, moj Tanushė, t’u thefshin ato kėmbė qė tė mundėsojnė tė ecish si hyjneshė dhe qė na i shkatėrrove foletė vėshtirė tė ndėrtuara tė dashurisė! - mallkonin vashat e lėna pas dore nga dashnorėt e vet.
    Tanushė, moj Tanushė, pse nuk pranon tė tė mė bėhesh lule nė shpirt qė do tė kundėrmojė kėndshėm nėpėr dhomat e qenies sime rinore?, klithnin djemtė.
    Vallė kishte ndonjė djalė qė nuk ėndėrronte Tanushėn ta ketė nė shtrat? Vallė ekzistonte mashkull qė do t’i kishte thėnė jo Tanushės sikur ajo t’i kishte propozuar takim?
    Ku ėshtė nisur Tanusha? Kush e ka lėnduar zemrėn e saj? - Pyesnin djelmoshat e lagjes sime njėri tjetrin kur e panė Tanushėn me valixhet nė dorė si largohej drejt stacionit hekurudhor duke dėnesur. I bekuar qofsh o Zot qė na shpėtove prej saj, murmurisnin vashat duke e shikuar me bisht tė syrit.
    Unė qėndroja ulur nė kėndin e rrugės qė ēonte drejt stacionit hekurudhor. Dėnesja nė vete. Askush nuk e dinte pse asaj dite qanim unė e Tanusha. Njė natė mė parė ajo mė pyeti se a e dua. Mė tha se mė dashuronte pėr sė tepėrmi. Iu pėrgjigja se fare nuk mendoj nė tė, se as qė e vėrej kur kalon rrugės. Ē’ka nuk i thash, dhe ē’ka nuk gėnjeva me qėllim qė sa mė shumė ta ofendoja dhe ta shuaja zjarrin e dashurisė sė saj ndaj meje. Mė hutuan fjalėt e saj, nuk dija ēka tė bėjė me tėrė atė bukuri verbuese tė cilėn ajo posedonte. Thjeshtė, bukuria e saj ishte trishtuese, mallkimi mė i madh qė bartte Tanusha me vete.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Askusho : 03-09-2012 mė 16:15

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 43
    Postimi i Fundit: 22-05-2013, 16:04
  2. Adem Salihaj nuk merr pjesë në gjykim
    Nga Llapi nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 36
    Postimi i Fundit: 31-10-2006, 15:07
  3. Qeveria Shqiptare tallet me luftën dhe veteranët
    Nga Dito nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 57
    Postimi i Fundit: 04-01-2006, 09:57
  4. Kim Mehmeti - Analize
    Nga StormAngel nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 17-03-2005, 13:36
  5. Vrasja e Mehmet Shehut
    Nga erzeni nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 16-12-2003, 16:37

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •