Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 9 prej 9
  1. #1
    http://www.ganoweb.com Maska e Shpirt Njeriu
    Anėtarėsuar
    30-09-2002
    Vendndodhja
    Ne toke sepse ne HENE per fat te keq nuk arrita dot
    Postime
    1,890
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kongresi i Manastirit dhe alfabeti i gjuhės shqipe

    Gjatė zhvillimit tė letėrsisė shqipe u hartuan disa alfabete tė ndryshme. Njė nga mė tė fundit ishte ai i krijuar nė Stamboll. Megjithatė, mendimi i pėrgjithshėm ishte se shkronjat jolatine nuk ishin aspak tė pranueshme pėr prodhimin e letėrsisė shqipe dhe gjuhės kombėtare shqipe. Pėr kėtė arsye, shoqėria aktive dhe idealiste ‘'Bashkimi'' nė Manastir, thirri Kongresin e Parė tė Pėrgjithshėm pėr diskutimin e njė alfabeti tė njėsuar. Njė alfabet i njėsuar do tė ishte fillimi i letėrsisė mbarė shqiptare. Prandaj mė 14 Nėntor 1908 nė Manastir u mblodh Kongresi i Manastirit ose Kongresi i Alfabetit.

    Nė kėtė kongres ishin tė pranishėm 150 delegatė, tė ardhur nga tė gjitha anėt e Shqipnisė, si dhe nga komunitetet shqiptare nė Rumani, Itali, Greqi, Turqi, Egjypt, Amerikė etj. Kryetar i Kongresit u zgjodh Mithat Frashėri, i biri i Abdyl Frashėrit. Mithat Frashėri ishte nė atė kohė redaktor i dy revistave qė botoheshin nė Selanik: Liria dhe Dituria. Sekretare e komosionit u zgjodh Parashqevi Qiriazi, mėsuese e shkollės sė vashave nė Korēė. Nėnkryetar u zgjodh Grigori Cilka, nga Korēa si dhe 11 antarė tė tjerė. Nė atė Kongres merrnin pjesė shqiptare te fese moslemane, katolike, ortodoksė, protestant, njerės tė ditur dhe te gjithė erdhėn sė bashku tė bashkuar si vėllezėr pėr njė qėllim tė madh kombėtar.

    Kumtesa e mbajtur nga prifti katolik Gjergj Fishta, nga Shkodra, preku tė gjithė pjesmarrėsit sa njė hoxhė rendi ta pėrqafonte para tė gjithėve. Kėrkesa e kombėtaristėve shqiptarė ishte qė gjuha jonė Shqipe tė mos shkruhej as me shkronja arabe, as me shkronja greke, por me alfabetin latin, gjė qė nėnkupton mosnėnshtrimin qoftė ndaj otomanėve qoftė ndaj grekėrve. Kongresi vendosi me votė unanime tė lenė mėnjanė alfabetin e Stanbollit, dhe ta shkruanin gjuhėn shqipe vetėm me alfabetin latin me 36 shkronja dhe qė pėrdoret deri mė ditėt tona. Gjithashtu, u vendos qė pas dy vjetėsh tė mbahej njė Kongres i dytė nė Janinė pėr tė shqyrtuar problemet drejtėshkrimore e letrare, si dhe pėr tė bėrė pėrpjekje pėr shkrirjen e dialekteve gegė dhe toskė nė njė gjuhė tė njėsuar shqipe. Duke qenė se para Kongresit tė Manastirit, gjuha shqipe ishte shkruar me shkronja arabe, greke, sllave, apo pėrshtatiet e tyre, vendosmėria e delegatė vepėr t'i kthyer sytė nga perėndimi ishte haptazi njė shpallje kulturore e panvarėsisė, gjė qė nuk kaloi pa u vėnė re as nga qeveria turke e as nga kisha ortodokse greke dhe aleatėt e tyre sllavė.

    Ndre Mjeda, njė studiues jezuit, i thurri vargjet, ndoshta mė tė bukura gjuhės shqipe nė atė kohė:

    Pėrmbi za, qė lėshon bylbyli,

    Gjuha shqipe m'shungullon,

    Pėrmbi erė, qi nep zymbyli,

    pa da zemrėn ma ngushėllon.

    Gegė e toskė, malėsi, jallia,

    jan nji komb, m'u da s'duron,

    fundė e majė nji asht Shqipnia,

    e nji gjuhė t'gjith na bashkon.



    Nė Manastir u hap dhe shtypshkronja, e cila financohej nga njė grup tregėtarėsh atdhetar moslemanė shqiptar. Shtypshkronja e Manastirit shpejtė u bė e njohur nė tė gjithė Shqipninė si shpėrndarėse e librave dhe gazetave nė gjuhėn shqipe. Nė kėtė punishte ishin tė punėsuar 17 vetė, tė cilėt punonin me njė makinė tė re elektrike, qė vihej nė lėvizje me dorė, pėr tė shtypur gazetėn e pėrjavėshme Bashkimi i Kombit si dhe abetaret shqipe dhe tekstet shkollore.

    Ndėrkohė ēėshtja e gjuhės shqipe shpesh bėhej shkas shpėrthimin e dhunės sė fanatikėve qė sulmonin pa mėshirė pėrparimin e gjuhės shqipe. Babė Dudė Karbunara (1842-1917) i lindur nė Berat, bashkėpunonte ngushtė me Kostandin Kristoforidhin. Babė Karbunara shumė herė filloi gjatė kremtimit tė meshės tė lexonte ungjullin nė gjuhėn shqipe dhe kėshtu i filluan kėrcėnimet e para nga eprorėt klerikė otodoksė dhe mė 1895, fanatikėt i dogjėn tė tėrrė shtėpinė. Prifti ortodoks kapedan Stathi Melani vraponte me librat shqip nė gji dhe me pushkėn nė krah fshat mė fshat nė Shqipninė e jugut pėr pėrhapjen e shkollės shqipe dhe kishėn shqiptare. Veprimtaria e At Stath Melanit ra nė sy tė autoriteteve turke. Tri herė turku ja dogji shtėpinė dhe librat shqip, por At Melani nuk pyeti. Mė 24 Dhjetor 1917 At Stathit i kishin zėnė pritė banda e kusarėve tė Josif Suropullos, tė cilėt e vranė duke i prerė kokėn At Stath Melanit.

    Petro Nini Luarasi (1865-1911) ėshtė njė nga atdhetarėt e shquar qė punoi pėr pėrhapjen e gjuhės shqipe nė rrethin e Korēės. Qe drejtor i shkollės sė djemėve nė Korēė. Petro Nini Luarasi shkonte fshati nė fshat pėr pėrhapjen e gjuhės shqipe. Mė 20 Shtator 1892, peshkopi i Kosturit Fillaterri nxorri njė lajmėrim me titull ‘'Mallkimi i shkronjave shqipe''. Mė 1909, qeveria turke mbylli tė gjitha shkollat shqipe dhe dha urdhėr tė prerė tė shuhen nė zjarr tė gjitha librat, dokumentat dhe letėrsia shqipe. Gjendja politike nė vend nė atė kohė ishte kritike pėr tė marrė flakė nga ēasti nė ēast. Pėr atdhetarėt shqiptarė u bė mė se nuk do t'i realizonin dot kurrė qėllimet e tyre tė larta pa hapur mė parė shkollat shqipe pėr formimin e rinisė. Deri nė atė kohė rinia shqiptare kishte qenė objekt i propagandės sė huaj nė shkollat e hapura nga qeveria turke dhe nga kisha greke. Megjithatė, gjatė punės pėr krijimin e sistemit tė tyre shkollor, atdhetarėt shqiptar u ndeshėn me tri probleme tė mėdha, pengesa nga autoritetet turke dhe greke, mungesa e tė hollave dhe mungesa e mėsuesve tė shkolluar.

    Shuma tė vogla por tė dobishme tė hollash ishin mbledhur aty-kėtu brenda vendit, kurse ato mė tė mėdha kishin ardhur nga shoqėritė dhe klubet shqiptare nė vendet e tjera. Mirėpo kishte fare pak mėsues tė shkolluar tė gjuhės shqipe. Pėr tė bėrė ballė kėsaj sfide arsimore, Klubi i Selanikut thirri njė tjetėr Kongres nė Elbasan, nė zemėr tė Shqipnis, nga data 20 deri 27 Gusht tė 1909. Nė kėtė Kongres tetėditore, qė kishte synim zhvillimin e lėvizjes arsimore anembanė vendit, erdhėn delegatė nga 28 shoqėri e klube shqiptare. Nė Kongres u vendos qė tė themelohet ‘'Shkolla Normale nė Elbasan'' njė shkollė gjashtėvjeēare pėr pregatitjen e mėsuesve tė rinjė. Njerės tė mėsuar nė Universitetet e huaja Europjane u gjetėn dhe u caktuan pėr tė formuar trupin pedagogjik.

    Klubi i Manastirit u caktua si qendra pėr krijimin e njė Federate tė Klubeve Shqiptare nė Shqipni dhe nė kurbet. Qėllimi i Klubeve ishte pėhapja e gjuhės dhe arsimit shqip, pa u pėrzier me politik. Klubi korēar ‘'Pėrparimi'' u caktua si qėndra financiare, qė do tė adimistronte ndihmat dhe shtimin e shkollave tė ditės dhe tė natės. Pėrgjegjėsia kryesore dhe prokupimi i madh ishte mbajtja e Shkollės Normale tė Elbasanit. Kongresi i Elbasanit nxiti tė gjithė shqiptarėt tė futnin gjuhėn shqipe nė shkollat e huaja, tė pėrhapura anemban Shqipnis. Mė 18 Nėntor 1909 u bė thirrja haptazi, ‘'Pėrmbajtjen e Shkollės Normale tė Elbasanit duhen, para, para e mė shumė para''. Nuk ėshtė e vėshtirė tė pėrfytyrohet niveli i ulėt i jetesės sė njerėzve, qė u bėhej njė propozim i tillė! Mirėpo, me ose pa mjetet e pėrshtatėshme, Shkolla Normale Elbasanit vazhdoi tė pregatiste pionierėt e arsimit pėr Shqipnin qė po rilindėte. Drejtori i parė i Normales ishte, Luigj Gurakuqi qė vite mė vonė kjo shkollė u pagėzua me kėtė emėr. Shkolla Normale u hap mė dhjetor tė 1909, me 143 nxėnės.

    Shpėrthimi i shqiptarizmit i kaloi tė gjitha parashikimet e armiqėve tė gjuhės shqipe. Nė atė kohė dolėn nė dritė rreth 90 gazeta dhe revista shqipe, qė botoheshin nė Shqipni dhe nė kolonitė shqiptare jashtė vendit. Zhonturqit me kryetarin e tyre Ferit pashėn, tė friksuar nga ky shpėrthim i shpejtė i arsimit shqip, reaguan ashpėr, duke ndaluar shoqėritė, shkollat dhe botimet nė shqip. Nė Vlonė atdhetarėt e ndershėm arestoheshin dhe internoheshin, shkolla e Vlonės u mbyll, kurse drejtori i saj Loni Naēi u largua nga Shqipnia, nga frika e vrasjes. Nė Gjinokastėr pionieri i arsimit shqip kombėtar, Koto Hoxhi, u internua nė kėshtjellėn e Bosforit. Pandeli Sotiri, themelues i sė parės shkollė shqipe nė Korēė, u internua nė Selanik. Zhonturqit i kishin vėnė detyrė vetes pėr tė rrjepurr tė gjallė tė gjithė shqiptarėt e ndershėm qė punonin pėr pėrhapjen e gjuhės shqipe. Gjėrat po shkonin keq mė keq.

    Dalja nė pah e gjuhės shqipe, me shkronja latine, provokoi mosleimanėt injorantė e konservatorė. Ata protestuan se shqipja, ashtu si turqishtja, duhen shkruar vetėm me shkronja arabe dhe se preferenca e atdhetarėve shqiptarė pėr shkronja latine perendimore ishte njė pėrēmim pėr fenė moslemane. Njerės tė paditur dhe injorantė formuan me mbėshtetjen edhe tė Qeverisė sė Zhonturqėve nė Stamboll shoqėrinė ''Mahfeli'' me synimin pėr pėrēarjen e shqiptarėve dhe frenimin e arsimit nė shqip. Nė fundė tė vitit 1909, Qeveria turke ndaloi pėrdorimin e gjuhės shqipe me shkronja kombėtare, nė tė gjitha shkollat anemban vendit. Gjithashtu, nxorri njė dekret, sipas tė cilit gjuha shqipe do tė shkruhet vetėm me shkronja arabe. Shoqėria reaksionare ‘'Mahfeti'' me mbėshtetjen e qeverisė turke, shtypi dhe shpėrndau abetaret e para me gėrma arabe. Pėr kėtė arsye, nė shkurt tė 1910, u mbajt nė Elbasan njė miting proteste, ku 7000 njerės protestuan kundra pėrdorimit tė shkronjave arabe pėr gjuhėn shqipe. Kėshtu po atė muaj protestat vazhduan nė Korēė, Berat, ku mbi 15.000 mijė vetė dogjėn nė qendėr tė qytetit abetaret shqiptare me gėrma arabe, tė dėrguara nga Stambolli.

    Telegrame tė shumta nga shoqėritė, shqiptare tė Selanikut, Shkupit e Manastirit u shprehėn nė mbrojtje tė alfabetit shqip. Nė Shkodėr, njė grup myslimanėsh u bėnė gati tė organizonin njė manifestim nė pėrkrahje tė shkronjave arabe. Mirėpo ndėrruan mėndje kur 60000 katolikė dhe mysliman tė ndershėm shqiptar, nga Malėsia e Madhe, organizuan ditė mė parė njė manifestim madhėshtor nė pėrkrahje tė shkronjave latine. Protesta tė ngjashme u organizuan nė Pėrmet, Kolonjė, Tepelenė, Frashėrė, Konicė etj. Por turqit nuk deshėn t'ia dinin. Atėherė nė mars tė 1910 u thirr Kongresi i dytė i Manastirit. Aty u vendos qė tė vazhdojė pėrdorimi i alfabetit kombėtar me shkronjua latine dhe protestat kundėr vendimit tė padrejt tė Qeverisė Turke.

    Gazeta atdhetare ‘'Shkreptina'' e Kajros botoi njė momerandum tė hartuar nga kryengritėsit qė luftonin nė malet e Shqipnis. Nė tė theksohej se qėllimi i tyre nuk ishte pėr plaēkitur apo pėr tė vrarė, por pėr tė luftuar pėr ‘'lirinė e edukimit nė gjuhėn shqipe dhe me alfabetin kombėtar, lirinė pėr tė hapur tė gjitha shkollat shqipe tė mbyllura nga qeveria turke dhe vėnien nė punė tė shtypshkronjave, si dhe botimin e gazetave tė ndaluara, lirimin e tė burgosurve politikė. Dhe pėrfundonte me mesazhin: “E gjithė bota e qytetėruar dhe veēanėrisht qeveria e perandorisė Otomane le ta dijė mirė se t ė gjithė shqiptarėt, gegė e toskė, kristjan dhe mysliman, nuk do ta pushojnė luftėn pėr kėto tri kėrkesa, derisa qeveria tė na i garantojė ato me siguri”.

    Edhe nė kėtė luftė, shkolla shqipe doli fitimtare. Me pak mjete dhe mėsues, por me dėshirėn nė shpirt pėr dituri shkollore shqiptare, midis pengimeve, nga armiqtė e afėrmt dhe tė largėt, shkolla shqipe fitoi nga veriu e deri nė jug tė Shqipnis dhe pregatiti breza tė rinjė atdhedashės. Megjithėse ky zhvillim kulturor ishte pėrfytyruar si jo i dhunshėm, shpejt ai ishte kthyer nė njė zjarr tė rrezikshėm. Qė shqiptarėt trima si Isa Boletini dhe burri i zoti Ismail Bej Qemal Vlona, do nxitonin hapat pėr tė shpallur mėvetėsinė e Shqipnisė mė 28 nėntor tė 1912 nė Vlorė. Mbas pak muajsh filloi Lufta Balkanike dhe Manastiri e Shkupi, dy qytetet historikisht tė banuara nga shumica popullsi shqiptare, u pushtuan nga sllavėt. Tė gjitha dyqanet dhe librat shqip u dogjėn dhe shumica e atdhetarėve shqiptar u therrėn nga serbėt, disa u burgosėn. Popullata moslemane shqiptare u detyrua tė braktiste qytetin e Shkupit dhe tė Manastirit, ata familje ortodokse shqiptare qė mbetėn aty, me kalimin e viteve dhe me dhunė u nėnshtruan duke humbur dinjitetin e tyre shqiptar.

  2. #2
    http://www.ganoweb.com Maska e Shpirt Njeriu
    Anėtarėsuar
    30-09-2002
    Vendndodhja
    Ne toke sepse ne HENE per fat te keq nuk arrita dot
    Postime
    1,890
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nga pellazgjishtia nė ilirishte dhe pastaj nė shqipe u shtrashėgua dhe u ruajt gjuha mė e vjetėr e Europės. Nga shumė historianė tė huaj dhe shqiptar ehte thene se mund tė jenė gjuha latine dhe gjuha greke!? Kjo nuk ėshtė e vėrtet sepse ėshtė vėrtetuar me argumenta tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane dhe nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsinė e gjuhės dhe historisė vijne shkencat e gjuhesise dhe arkeologjise.

    Po pse nuk u shkruajt gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja? Edhe kjo nuk eshte e vertete, sepse ka dokumenta te shkruajtura te mbetura nga djegjet porse nuk jane zbuluar akoma dhe se gjuha shqipe eshte shkruajtur edhe me germat “latine” edhe ato “greke”. Nė lashtėsi letrarėve dhe klerikėve u interesonte latinishtja dhe greqishtja sepse ato ishin gjuhėt adminsitrative apo zyrtare. Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruajtėn pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund t’i vėrtetonin dhe t’i ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.

    Shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė herėshme dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt. Pra gjuha njihet si njė nga tiparet etnike themelore tė njė populli. Fjala ‘’Gjuhėsi’’ ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrrimit njerzor. Pjesė tė rėndėsishme tė njė studimi gjuhėsor janė: klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalė formimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transmetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn. Nė kėtė drejtim, studimi historik i njė gjuhe nė proēesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh arkeologjia duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.

    Ashtu si nė arkeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morrėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm qė nuk e linin tė diturohej. Nė shekujt XIX dhe XX shkenca e gjuhėsisė krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoeuropjane. Shkencėtare qe bene emėr ne kėtė drejtim permenden:

    Gotfrik Lajbnik 1646-1717, ishte filolog dhe deklaroi se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja.

    Hans Tunman 1746-1778, historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologji i parė qė studioi shkencėrisht origjininėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burrimet greke, latine, bizante dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh sllav-grek-shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.

    Hans Tunman arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.

    Johan Fon Han 1811-1869, austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė, Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin. Botoi tre vėllime ‘Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’ dhe nxorri pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.

    Franc Bop 1791-1867, profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoeuropjane. Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxorri pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoeuropjane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.

    Dhimitėr Kamarda filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ‘Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’ mė 1864, vėrtetoi me dokumenta lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.

    Gustav Majer 1850-1900, profesor austriak nė Universitetin e Gracit, antar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoeuropjane’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.

    Eduard Shnajder njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘Pellazgjėt dhe pasardhėsit e tyre’ mė 1894 njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazgje’.

    Holder Pedersen 1867-1953, danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoeuropjane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me rradhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vleshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.

    Norbert Jokli 1887-1942, gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, biblotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqėndrimi nazist e privoi Shqipninė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.

    Zef Skiroi 1865-1927, filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologjėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorrėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.

    Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historis tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, Profesori i madh dhe i shquar Eqerem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi, etj.

    Kėshtu mbas shumė studimesh duke u bindur mbi njė varg argumentesh, shkencėtarė apo gjuhėtarė tė huaj dhe shqiptarė nxorrėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgėt parahistorik. Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra. Nje vertetim i pamohushem per vjetersin e gjuhes shqipe jane emertimet e qyteteve, maleve dhe lumenjeve qe jane trasheguar deri me sot duke iu qendruar edhe pushtimeve te gjata nga popujt e tjere, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURR?S, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj. Trashegiminė nga pellazgjishtja ne ilirishte dhe me pas ne shqipe e kemi dhe nga emrat e vjeter qe jane edhe sot tek emertimi i njerezve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Te tilla emra jane mbi 800, qe ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.

    Po t’i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Europės, do tė vėmė re se shumė qytete dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si per shembull:

    Toskana nė Itali qe e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė te njejte me ato tė Shqipėrisė.

    Brindizi lexohet ne shqip: bri ndezur.

    Kryeqyteti i Francės Parisi ėshtė nė shqip: i pari ose si i pari.

    Marrsiella, qytet i Francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė dhe eshte qytet bregdetar tregėtar, pra marr dhe sjell.

    Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke edhe keta kanė emra tė kuptimit shqiptar, per shembull, Athina – a thėnė, Edessa – e desha, Thiva - theva.

    Po ashtu Homeri rrjedh nga fjalė shqipe, duke patur parasysh qė ai ishte i verbėr, pellazgjikėt i vunė emrin i Mjerė, Homer. Veprat e tij Iliada dhe Odisea (Udhė sheh) janė legjenda pellazgje ose shqiptare, qė u shkruajtėn nga Homeri dhe gjatė shekujve u pėrvetėsuan nga shkruesit e mėvonshėm bizantine. Tek Iliada, tė gjithė kryetarėt e fiseve, pjesmarrės nė betejėn e Trojės dhe vendet nga vinin kanė emra tė kuptimit nė shqip, per shembull:

    Mikena - mik kena/kemi, mbret ishte Agamenoni..
    Menelao - mėndja e la, ishte mbret i Spartės, vėllai i Agamemnonit.
    Mirmidonėt - mirditorėt, kishin mbret Aqilean ose Akilin, qė do tė thotė-aq i lehtė.
    Elena - e lanė mend.
    Priami – i parė jam ose prij jam, mbreti i Trojės.
    Paridi - i pari qė di, etj.

    Nė tė gjitha kohėrat bizantinėt kanė pasur maninė pėr tė pėrshtatur fjalet jo-greke nė fjale greke. Kjo mėnyrė veprimi ka ndryshuar deridiku dhe mėnyrėn e shqiptimit tė fjaleve ose emrave. Megjithatė, po te shohim perendite e lashta te Olimpit ku besonin greket ne lashtesi, do verejme se ato perendi lexohen apo kuptohen vetem ne gjuhen shqipe si pershembul: Zeus - Zė, eshte perendia me e fuqishme qe kishte per grua perendin Hera - Era. Perendia tjeter Letos – Leton. Zeusi me vone u martua me perendeshen Mentis - mend dhe linden Athinane. Marsi, ishte perendia e luftes dhe shume here nxiste grindje midis njerezve prandaj e pat marre emrin nga shqipja ‘’i marrė’’. Perendia Apollon mendoj se e ka marre kete emer nga shqipja, apo-loni, dhe vertet Apolloni ishte perendi i muzikes, poezise dhe harqeve, dhe ēfar bente Apolloni! Luante muzik, i ndryshonte drejtimin shigjetave. Loja me e dashur per te luajtur per femijet ishte shigjeta. Perendia e detit quhej Tetis, qe shume lehte ne shqipe T zevendesohet me D.

    Po tė shohim ditės e javės nė gjuhėn shqipe vėrejmė se kanė njė kuptim tė plotė shqiptar dhe tė perėndive ku besonin pellazgjėt. E Diela, ėshtė dita qė pėrfaqson Diellin ngaqė e Diela ėshtė dita mė me shumė diell. E Hėna pėrfaqson Hėnėn. E Marta ėshtė dita e Marsit dhe quhet si ditė e marrė. E Mėrkura ėshtė dita e Mėrkurit. E Enjta nuk ėshtė zbuluar akoma. E Premtja ėshtė dita e zezė, tė pren, e prenė. E Shtuna pėrfaqson Saturnin.

    Nderkohė, grekėt bizantinė ditėt e javės i emėrtojnė keshtu: e diela pėrfaqson Zotin, e hėna ėshtė dyshi, e marta, ėshtė treshi, e mėrkura, ėshtė katra, e enjtia, ėshtė e pesta, e premtja, ėshtė dita e shėn Mėrisė, te shtunėn e kanė marė nga hebrejtė.

    Siē shihet shqiparėt emėrtimin e ditėve tė javės e kanė mė tė vjetėr se grekėt, gjė qė tregon se shqiptarėt janė mė tė vjetėr si popull nė Ballkan. Edhe betimin pellazgjėt e bėnin pėr kokėn e nėnės, babait, ashtu si betohen dhe shqipėtarėt sot, pėr kokėn e nėnės dhe tė babait. Pellazgjėt me zakonet, muzikėn, veshjen dhe veēanėrisht me gjuhėn e tyre shqipe, i kanė qėndruar kohės nė tokat e tyre.

    Shumė tė dhėna historike greke, latine pėrmendin rastėsisht ndonjė kontakt ushtarak, diplomat, tregėtar dhe fetar me shqiptarėt. Mė vonė udhėtarė europianė, dijetar, aventurier shkruajtėn pėr ashpėrsinė malore tė vendit, pėr luftėtarėt krenarė apo pėr veshjet karakteristike. Uliam Shekspir nuk e pat vizituar kurrė Shqipėrinė, por ai vendosi komedinė e tij ‘’Nata e Dymbėdhjetė’’ nė Iliri, pra nė Shqipėri. Lordi Bajron ngeli kaq i gėzuar dhe i lumtur nė takimet me shqiptarėt, sa qė i shkruante nėnės sė tij se do tė blinte njė kostum shqiptar dhe do ta vishte; fatkeqėsisht kjo veshje u pėrvetėsua nga grekėrit dhe njihet sot si kostumi kombėtar grek (!?)

    Pėrrallat, legjendat dhe trimėria shqiptare do arrinin deri nė Filipine, ku historia e dashurisė diku nė mbretėrinė e Shqipėrisė me titull ‘’FLORANT AT LAURA’’ do tė shkruej nė gjuhėn tagaloge nga autori filipinas Leonard Tugjy. Legjenda e heroit kombėtar Skėnderbeut, tregohet nga ēifuti spanjoll nė veprėn e Leongfellout me titull ‘’Pėrrallat e hanit buzė rrugės’’.

    Nė pėrfundim duhet theksuar se mendimi i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se populli shqiptar dhe gjuha shqipe janė pasardhėsit modernė tė Ilirve dhe Pellazgjikėve, dhe fillesave indoeuropjane. Kjo e bėn edhe mė tė qartė arsyjen pėrse populli shqiptar i vjetėr ėshtė mbajtur i patundur pas gjuhės dhe kulturės sė tij tė lashtė. Ndonėse atdheu i ynė ėshtė pushtuar shpesh nga grekėrit, romakėt, sllavėt dhe turqit, edhe ndonėse shpesh kemi pėrdorur gjuhėra tregėtie, tė ardhura nga larg, njerzit qė sot njihen si shqiptarė kanė ruajtur me vendosmėri e sukses, zakonet, traditat dhe dallimin tonė tė lashtė Ilir e Pellazgjik. Por qė tė ruhen edhe nė tė ardhmen duhet qė shqiptarėt tė kujdesen sa me shume pėr zhvillimin e mė tejshėm arsimor-shkencor, tė ndėrtojnė institucione, universitete tė tyre kombėtare dhe t’i ruajnė me fanatizėm nga armiqtė shekullor tė popullit shqiptar.


    Pėr kėtė studim u shfrytėzuan libri ‘’Enigma’’ i autorit francez Robert D’Angly; libri i autorit amerikan Edvin E. Zhak ‘’Shqiptarėt’’; librat e autorit arvanitas Aristidh Kolia ‘’Arvanitėt dhe preardhja e grekėve’’ dhe ‘’Gjuha e Zotit’’; revista ‘’Ekskluzive’’ botim i Prishtinės; libri ‘’Iliada’’ i autorit Homeri; biblioteka e at Antonio Bellushit dhe revista italiane-greke-shqiptare ‘’Lidhja’’ 1980-2003, organ i ‘’Lidhjes sė Arbėreshėve tė Italis sė Jugut’’.

  3. #3
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    19,661
    Faleminderit
    22
    256 falenderime nė 193 postime
    Tė vėrtetat e historisė sė Alfabetit Shqip

    • Behar GJOKA

    Sivjet, tė paktėn siē thonė pėrfundimet e historiografisė zyrtare tė shqipes, mbushet plotėsisht njė shekull nga koha kur u
    hartua dhe u vu nė zbatim alfabeti latin, me tridhjetė e gjashtė shkronja. Ky alfabet i shkrimit tė gjuhės sonė ėshtė nė funksionim edhe sot e gjithė ditėn. Historiografia zyrtare e gjuhės shqipe, edhe pse ka rėnė sistemi diktatorial qė e rrudhi dhe ngushtoi ndjeshėm atė, edhe pse kanė dalė nė dritė fakte tė tjera pėr historinė, kulturėn dhe gjuhėn, letraren dhe jo letraren, shkrimoren dhe gojoren, edhe pse nė kushtet e sistemit demokratik prania e alternativave tė ndryshme nė lėmin e gjuhės dhe tė historisė sė shkrimit tė saj, si dhe tė alfabeteve tė shumtė, ėshtė dhe pėrgjithėsisht vėshtrohet si pasuri dhe vlerė, mbi ekzistencėn e alfabetit dhe tė historisė sė shkrimit tė gjuhės shqipe, gjithnjė tė prangosur nga filozofia e vitit zero, nga filozofia e shkatėrrimit tė gjithēkaje tė mėparshme, qė e pranon botėn me ardhjen e fitimtarėve, tė cilėt e kanė fshirė dhe e fshijnė me njė tė rėnė tė lapsit tė gjithė ekzistencėn e shkrimit tė gjuhės shqipe. Pjesė e kėsaj atmosfere tė pėrjashtimit, tė ēuditshėm dhe mjeran, tė kėndshikimeve tė ndryshme tė paraqitura janė edhe dy prirjet kryesore, vepruese nė mėnyrėn e trajtimit tė historisė sė shkrimit tė gjuhės shqipe:
    Alfabeti i hartuar nė Manastir
    A- Alfabeti i hartuar nė Manastir, me pėrpjekje tė pashembullta patriotike, qėmtime dhe sendėrtime tė gjetura, sprova dhe eksperimente, pėrbėn vėrtet kulmin e shkrimit tė gjuhės shqipe, me shkronja latine. Madje, po t’i kundrosh dhe interpretosh pak mė vėmendshėm konkluzionet dhe pėrfundimet e historiografisė shqipe tė botėkuptimit monist pėrshpejtues nė shprishjen e normalitetit organik dhe natyral tė mbigjallimit tė shqipes, tė cilat, si pa tė keq dhe me pėrdhuni, e emėrtojnė kėtė fakt edhe si tė vetmin kulm tė historisė sė alfabetit tė shqipes, njėherit edhe si njė cak qė fshin nga faqja e dheut gjurmėt e jo pak alfabeteve tė mėhershme tė gjuhės tonė.
    Pra, nga sa vihet re, kemi tė bėjmė me pėrfundime shkencore tė mangėta, madje shpesh edhe joshkencore, natyrisht nė kuadėr tė botėperceptimit tė shkencės gjuhėsore moderne, nė qasjen e problematikave tė mprehta tė gjuhės dhe literaturės sė shqipes dhe nė mėnyrat e trajtimit tė tyre. Pėrkundrazi, mė tepėr ato konkluzione shkencore, tė shpallura si tė kėtilla, pėrfaqėsojnė mentalitetin e pėrzėnies dhe tė pėrjashtimit tė mėnyrave tė tjera tė verifikimit tė kėsaj ēėshtje nga mė fondamentalet nė historinė dhe fatin e gjuhės dhe tė letėrsisė shqipe. Ēudia mė e madhe e kėsaj prirje gjysmake dhe tė zyrtarshme, e cila ilustron vijimėsinė e ekzistencės dhe tė funksionimit tė botėkuptimit tė vitit zero, pra tė krijimit tė shkretėtirės letrare dhe gjuhėsore, para dhe pas dukjes sė fitimtarėve tė ideologjisė komuniste, nė trajtimin edhe tė kėtij alfabeti, vetėkuptohet tė kulmit tė alfabetit tė shkrimit tė shqipes, njė shenjė e merituar e rrugėtimit tė bėrė prej shkrimit tė shqipes, ėshtė fakti kokėfortė dhe domethėnės se ata, “fanatikėt” e thekur tė tė vetmit alfabet me vlera nė tė gjithė historinė e shkrimit tė gjuhės shqipe, natyrisht pa sjellė asnjė argument nė pranimin e kėsaj hipoteze, tė parrahur shkencėrisht, edhe pėr arsye tė “fakteve” dhe faktorėve politikė tė kundėrshtimit dhe mospranimit tė asaj qė u ėshtė dukur si armiqėsore, gjithnjė po sipas vetė atyre orientuesve tė kėsaj mėnyre tė shikimit tė historisė sė alfabetit dhe tė ēdo shenje tjetėr historike tė popullit dhe kombit shqiptar, Nė Kongresin e Drejtshkrimit tė vitit 1972, njė veprimtari e gėrshetuar politike dhe gjuhėsore, ku edhe ndodhėn pėrmbysjet e mėdha nė lėmin e gjuhės dhe tė letėrsisė e ēuan nėpėr mend, por edhe u tėrhoqėn nga sipėrmarrja ēmendurake pėr tė goditur dhe shkallmuar dyshkronjėshat e alfabetit tė shqipes, pėrkatėsisht (dh, gj, ll, nj, rr, sh, th, xh, zh), pra nėntė prej shkronjave, tė shpallura dhe pėrcaktuara edhe nė Manastir, si shenja dhe shenjėzime tė domosdoshme tė alfabetit tė gjuhės shqipe, me idenė se gjuha shqipe duhej reformuar dhe modifikuar nė kushtet e reja.
    Alfabetet e hershme
    B- Teza tjetėr, e pėrkundėrtė me tė parėn, ėshtė teza se kemi me dhjetėra alfabete mė tė moēme tė gjuhės shqipe, qė e kanė mbajtur tė ndezur “kandilen” e shqipes, tė cilat e mbrrijnė zenitin e vetė, si funksionim dhe nė unitet me alfabetin e njėsuar tė shqipes nė Manastir, nė vitin 1908. Tendenca e pranimit dhe mospranimit tė kėsaj prirje, gjithsesi shkencore si tezė dhe hipotezė, si faktologji e bazuar nė jo pak dokumenta, mbase e kundėrshtimit pa asnjė argument dhe vėmendje, nuk mundet qė tė pėrjashtojė prej interpretimit dhe trajtimit tė ēėshtjes edhe kėtė alternativė, vetėm duke e etiketuar atė si njė tezė “armiqėsore” dhe si prishėse e kombit dhe unitetit kombėtar tė shqiptarėve, si argumentime tė natyrės jashtėgjuhėsore, me synimin e vetėm qė tė mbetet nė skenė, udhėrrėfyes dhe sundimtar, mediokriteti i ndritshėm i historiografisė zyrtare tė diktaturės, qė pėrpos tjerash me anė tė projektimit tė alfabetit tė Manastirit edhe si kulm, edhe si i vetmi alfabet i gjuhės shqipe, realizoi prekshėm pėrjashtimin e dy varianteve tė hershėm tė shqipes, pėrkatėsisht variantin e arbėrishtes dhe gegėnishtes, nga historia e shkrimit tė shqipes. Nėpėrmjet kėtij akti, tė habitshėm dhe pėrjashtues, nė raport me gjuhėn shqipe, padyshim me dy prej pjesėve thelbėsore tė saj, sė paku janė goditur dhe shkatėrruar dy nga parimet kryesore tė krijimit tė gjuhės letrare:
    - Ėshtė goditur parimi historik i shkrimit tė gjuhės shqipe. Me dokumenta, mė saktė ende, me libra, shkrimi i shqipes zė fill me “Mesharin” e Gjon Buzukut, botuar nė vitin 1555, qė i pėrket variantit tė gegėnishtes. Pas tij, vijon me librin “E mbasme e kėrshtenė” tė Luk Matrangės, botuar nė vitin 1592, qė i pėrket fillimit tė dialektit tė toskėrishtes, sipas Ēabejt. Po tė nisesh nga struktura e tekstit, si poezia dhe pjesa mė e madhe nė prozė, shenja gjuhėsore dhe letrare tė prekshme, me vlera tė qarta didaktike dhe diturake, qė tė dyja format e shprehjes, e po ashtu edhe nga veta deklarimet e autorit, nė parathėnien e librit, dėshmohet se pikėrisht me kėtė tekst e ka zanafillėn edhe shkollimi nė gjuhėn shqipe, natyrisht shkollimi fetar, pra jolaik, sepse shkollimi laik dhe me programime tė tilla nisin mė 7 mars 1887, qė ėshtė shpallur me pa tė drejtė edhe si shkolla e parė shqipe, sepse nga gjurmėt e zbuluara gjer mė tani shkollimi nė gjuhėn shqipe zė fill me L. Matrangėn dhe librin e tij, shkruar enkas pėr shkollimin dhe pėrhapjen e dijes sė gjuhės shqipe, natyrisht njė shkollim fetar, siē epėrmend vetė autori nė parathėnien e librit “E mbasme e Kėrshtenė”. Teksti i kėtij libri ėshtė shkruar nė toskėrishten e hershme, qė pėrkon me njė arbėrishte tė moēme, njė traditė e pasur letrare dhe gjuhėsore, me vlera tė njohura nė shekujt e mėvonshėm, qė arrin majėn e vetė veēmas me veprėn letrare dhe studimore tė Jeronim De Radės dhe Zef Skiroit, dy prej penave mė tė shquara tė degės sė arbėrishtes:
    - Ėshtė goditur dhe shkallmuar njėherė e pėr gjithmonė parimi fonetik, i shqiptimit dhe shkrimit tė njėjtė ose tė pėrafruar tė njė gjuhe, ashtu siē ka ngjarė dhe ngjet edhe sot e gjithė ditėn me shumicėn e gjuhėve tė botės, aq sa shpesh ke ndjesinė e pavėrtetė, se gjuha shqipe ndryshe flitet, e ndryshe shkruhet. Prishja e kėtyre ekulibreve tė natyrshėm gjuhėsorė, tė cilat burojnė prej parimėsisė fonetike, pra shqiptimore, qė nė gjuhėn shqipe, tė folur dhe tė shkruar, ka qenė dhe ka mbetur e larmishme, natyrisht si prani e diversitetit (ndryshueshmėrisė) tė pranishėm gjuhėsor dhe kulturor, enkas shqiptimor, pėrbėn njėrin prej visareve mė tė ēmuara tė ekzistencės dhe funksionimit tė gjuhės shqipe, si institucioni i vetėm i pakontestueshėm i autoktonisė dhe vijimėsisė sė ekzistencės nė kėto troje. Kjo mospėrputhje, artificiale dhe sipėrfaqėsore, shkatėrruese dhe nė shumicėn e vetė, e krijuar posaēėrisht, tashmė ėshtė kthyer nė njė ēėshtje sociolinguistike, qė ka ēuar nė ndarjen e qytetarėve shqiptarė nė tė kultivuar dhe tė pa kultivuar, pėrparimtarė dhe tė prapambetur, vetėm sepse pjesa mė e madhe e shqiptarėve, brenda dhe jashtė kufijve shtetėror, nuk kanė mundur qė tė pėrthithin edhe mbas kaq vitesh tė prangosjes sė shqipes prej kthetrave tė politikės dhe shėrbyesve tė saj, gjuhėtarė dhe shkrimtarė, pėrmbysjet e panatyrshme qė ndodhėn nė kohėn e diktaturės, me nxitjen e byroistėve dhe sidomos tė vetė diktatorit, pėr tė ndėrfutur luftėn e klasave, me tė gjithė arsenalin e vetė shkatėrrimtar, tė ndarjes krahinore dhe fetare, tė ndarjes nė vegjėli dhe bejlerė dhe agallarė, edhe nė problemet e gjuhės dhe tė historisė e shkrimit tė saj. Nė kuptimin letrar, zbatimi dhe moszbatimi i alfabetit tė Manastirit, ka qenė ose mė qartė ėshtė pėrdorur si kufiri ndarės dhe paragjykues pėr tė larguar nga verifikim dhe pėrcaktimi i vlerave letrare, pothuajse gjithė prodhimin letėrsishkrimor tė periudhės sė parė tė letrave shqipe, pra tė shenjave dhe shenjėzimeve tė prekshme, tashmė tė faktuara edhe prej shkencės letrare shqipe dhe tė pėrbotshme, tė krijimtarisė sė Buzukut, Matrangės, Budit, Bardhit, Bogdanit, Varibobės, Kazazit etj., pra tė teksteve tė tyre, qė i pėrkasin letėrsisė sė hershme shqipe tė shekujve tė XVI-XVII.
    Doktorėt dhe profesorėt e
    Akademisė sė Shkencave
    Ngrehina gjuhėsore dhe letrare, gjysmake dhe e pėrēudnuar, nė kuptimin e mungesės sė njė pjese tė vlertė tė materisė gjuhėsore dhe letrare, pėrjashtuese e alternativave tė mėhershme dhe bashkėkohore, vijon qė tė mbahet nė kėmbė prej doktorėve dhe profesorėve tė Akademisė sė Shkencave, me mangėsi nė pikėpamje tė kėrkimit shkencor. Mbahet nė kėmbė prej titujmbajtėsve tė Institutit tė Gjuhės dhe Letėrsisė dhe tė Fakultetit tė Histori-Filologjisė, dega gjuhė-letėrsi, tė cilėt kanė hyrė nė histori dhe do tė mbeten aty vetėm e vetėm pėr zellin e treguar nė shėrbesė tė sistemit diktatorial. Ata, nė shumicėn e vetė kanė shėrbyer me devotshmėri ndaj kohės sė pėrēudnuar si fasada e tij pėr tė kryer shkatėrrimin e vlerave letrare dhe gjuhėsore, gjithkohore dhe gjithhapėsinore, tė cilat sendėrtojnė fytyrėn e kulturės sė materializuar nė gjuhėn shqipe. Secili prej tyre apo tė gjithė sė bashku le tė paraqesin titujt e artikujve dhe tė librave shkencor, qė kanė botuar pas pėrmbysjes sė viteve 90’, dhe mandej le tė flasim rreth vlerėsisė dhe pavlerėsisė sė teksteve studimore, vetėshpallur si tė tilla po prej vetė atyre, realizuar dhe botuar me yshtjen e nevojave ideologjike tė sistemit tė kaluar, nėn nxitjen e valėve revolucionare tė periudhės sė monizmit. Pėr tė depėrtuar, sadopak, prapa territ dhe mjegullės sė pranishme, endur nė lėmin e gjuhės dhe letėrsisė, thurur dhe kapėrthurur institucionalisht fill mbas viteve 1944, tė shekullit tė kaluar, ėshtė i nevojshėm dhe krejt i pashmangshėm shqyrtimi dhe interpretimi i fenomenologjisė, gjuhėsore dhe letrare tė shqipes, tė pesė shekujve tė dokumentuar gjer mė tani, e pandarazi me tė edhe i ekzistencės dhe funksionimit tė alfabeteve tė shqipes sė shkruar shumė mė pėrpara vitit 1908, kohė kur mbahet Kongresi i Manastirit. Gjithnjė nė gjurmim tė historiografisė sė gjuhės shqipe, shkrimi i saj si fakt gjuhėsor, prej vetė shqiptarėve, zė fill me 8 nėntor tė vitit 1462, njė dėshmi e thirrur ndryshe “Formula e Pagėzimit”, e cila pati pėr autor Pal Engjėllin, arqipeshkvin e Durrėsit, kėshilltarin dhe bashkėpunėtorin e Skėnderbeu. Megjithatė, kjo shenjė e vlertė nė historinė shkrimit tė shqipes, gjithsesi nuk jep dorė pėr ta vendosur vlerėsinė e saj nė ligjėratė, sa i pėrket ēėshtjes sė alfabetit tė shqipes. Nga ana tjetėr, krejt ndryshe paraqitet situata me “Mesharin” e Gjon Buzukut, tė vitit 1555. Rreth kėtij libri dhe problemit tė alfabetit tek teksti akademik “Histori e Letėrsisė Shqiptare”, botimi i vitit 1983, ndėr tė tjera shkruhet “...”Meshari” ėshtė me alfabetin latin tė tipit gjysėm gotik”, duke qartėsuar shumėēka pėrmbi historinė e zanafillės sė shkrimit tė alfabetit tė shqipes. Po aty, tashmė mbi letėrsinė e hershme shqipe (jo letėrsi e vjetėr, siē ua kanda dhe dėshira ta thėrrasin atė periudhė akademikėt dhe mbajtėsit e titujve tė shėrbesės ideologjike.), posaēėrisht “...nga Pjetėr Budi me ndryshime tė vogla, kanė pėrdorur tė njėjtin alfabet, i cili e ruajti traditėn e tij nė veri gjer nė mbarim tė shek XIX”. Kuptohet se me letėrsinė e hershme, sidomos me tekstet e shkruar prej L. Matrangės, P. Budit, F. Bardhit, P. Bogdanit etj, puna ėshtė edhe mė e ndėrlikuar nė pikėpamje tė interpretimit tė kėsaj dukurie letrare, qė historiografia zyrtare e ka kundruar dhe pėrcaktuar pėr shumė kohė. Mjerisht edhe tani nė disa hapėsira shqipfolėse vijon po ajo praktikė, vetėm si fakt gjuhėsor dhe historik. Duke pėrdorur logjikėn e atyre, qė nė mėnyrė absurde gati e mohojnė praninė e alfabeteve, por nga ana tjetėr po kėta studiuesė pohojnė:
    - Se shkrimi i librave prej atyre priftėrinjve ėshtė fakt historik. Njė fakt historik, siē janė librat e botuar, prej atyre autorėve, e pikėrisht kjo rrethanė e mbigjallimit tė shqipes, sė paku e shtron pėr diskutim ekzistencėn e njė alfabeti shkrimi tė gjuhės shqipe.
    - Se prania si njė fakt gjuhėsor, pra qė pėrbėhet nga shkronja, nga shenja grafike (shkrimore), nga njė leksik i konsiderueshėm, si dhe zbatimi i disa rregullave morfologjiko-sintaksore, dhe heshtja mbi shenjat e alfabetit, i vė nė dyshim pėrfundimet e anshme tė historiografisė zyrtare tė kohės sė diktaturės.
    Sipas pėrfundimeve pėrjashtuese, tė shkencės letrare rakitike, si dhe tė shkencės gjuhėsore tė botėkuptimit m-l, letėrsia e mirėfilltė nis udhėn me Jeronim De Radėn, gjithnjė sipas atyre dhe kulmohet me krijimtarinė poetike tė Naim Frashėrit. Pėr kėta autorė dhe mjaft tė tjerė tė shekullit tė XIX, sqarohet se kėto vepra pėrbėjnė fakt letrar, historik dhe gjuhėsor. Megjithatė, tiparin e fundit, pra vlerat e pentagramit gjuhėsor, ku bėnė pjesė edhe alfabeti i shkrimit tė kėtyre shkrimtarėve, tė cilėt kanė shkruar shumė mė pėrpara se sa tė mbahej Kongresi i alfabetit nė Manastir, as qė e marrin mundimin ta shtrojnė pėr diskutim dhe debat shkencor.
    Disa pyetje
    Me ēfarė alfabeti kanė shkruar Jeronim De Rada, Naim Frashėri, Andon Z. Ēajupi, Zef Skiroi etj? Ėshtė njė pyetje tė cilės shkenca linguistike nuk ka arsye tė mjafta t’i shmanget, pėrkundrazi ajo me seriozitetin mė tė madh do tė duhet ta shtrojė pėr gjykim, nė mėnyrė qė tė sillen argumenta tė mjaftueshme, qė e mbajnė nė shqyrtim ose qė e nxjerrin jashtė lojė kėtė hipotezė tė cilės megjithatė nuk i mungojnė faktet dhe dokumentat. Me mjaft interes nė historinė e shkrimit tė shqipes me alfabet tė ndryshme ėshtė paraqitja e fakteve gjuhėsore, sipas periudhave dhe autorėve qė kanė shkruar tekste gjuhėsore, qė pėrmbajnė dhe ngėrthejnė edhe shenja letrare. Paraqitja e njė panorame tė shkurtuar tė kėtij fakti do tė ndihmonte jo pak pėr tė prekur dhe kuptuar se ēfarė ka ndodhur realisht me historinė e alfabetit tė gjuhės shqipe:
    Sė pari: Sipas Eqerem Ēabejt, njohėsit dhe transliteruesit tė “Mesharit” tė Gjon Buzukut, autorit tė monumentit tė historisė sė shkrimit tė shqipes, i cili nė parathėnien e librit tė transkriptuar prej tij, fill pasi bėn paraqitjen e grafisė sė pėrdorur, nėnvizon: “Sikundėr shihet dhe nga kjo pasqyrė, alfabeti i veprės ėshtė kryesisht njė alfabet latin.”{1968:49}, pra duke folur qartėsisht pėr njė alfabet qė mundėsoi edhe botimin e librit tė “Mesharit”.
    Sė dyti: Nga dokumentat historike, sidomos sipas “Kalendarit Kombiar”, vėrtetohet qartėsisht se alfabeti i Budit, poetit dhe prozatorit tė parė tė letrave shqipe, jo vetėm e thelloi natyrėn latine tė alfabetit tė shkrimit tė shqipes, por ky alfabet ka shėrbyer edhe si gjuhė e tregėtisė dhe administratės sė kohės, gjithnjė sipas tekstit tė revistės “Dituria”. Pra, Pjetėr Budi i shkroi me alfabetin e tij tė katėr librat, ku edhe nis udhėn ligjėrimi i poezisė dhe prozės nė gjuhėn shqipe nė letrat shqipe. Alfabeti i Budit, ngasa e dėshmojnė dokumentat shkrimore ka shėrbyer edhe nė dokumentat e tregtisė dhe tė administratės sė kohės pėr rreth tre shekuj me radhė, pra afėrsisht deri nė fillim tė shekullit tė XX.
    Sė treti: Edhe njė njeri i zakonshėm, jo mė studiues i gjuhės dhe letėrsisė, ka dėgjuar dhe e di qė Jeronim De Rada dhe Zef Skiroi, i realizuan veprat, krijimtarinė nė poezi dhe prozė, nė studimin e gjuhės dhe tė letrares, me alfabetet e tyre, tė mėvetėsishėm. Nėse me autorin e dytė, pra me Skiroin, pėr shkak tė biografisė, ndodhi shmangia e veprės letrare nga hartografia e shqipes, tani ėshtė e mundur tė rindėrtohet alfabeti i tij, qė tė mundėsojė edhe pasurinė letrare autoriale. Nga ana tjetėr, pėr De Radėn, nėse nuk pėrdoren tekstet autentike, pra ato tekste qė janė shkruar tipikisht me alfabetin e tij, me alfabetin e konceptuar dhe tė stampuar nė shkronjat, ku spikaten veprat madhore tė njohura prej gjithsekujt, De Rada ėshtė tek ajo situatė shkrimore, jo tek botimet e mėvonshme tė cilat janė shoqėruar me “pėrkthimin” e veprės sė tij, qė gati e pamundėson shansin dhe gjasėn qė tė preket dhe shijohet alfabeti i shkrimtarit, e sidomos shenjat autentike estetike tė kėti autori, nga mė tė rėndėsishmit nė historinė e letrave shqipe.
    Sė katėrti: Prania e disa alfabeteve tė shkrimit tė shqipes, nga tė cilat po pėrmendim; alfabetin e Grigor Durrėsit, pėr tė cilin nė tekstin “Historia e Letėrsisė Shqipe”, ndėr tė tjera thuhet “ fakti qė ai shkroi gjuhėn me njė alfabet origjinal dhe qė vuri shqip tekstet kishtare, e rreshton Grigorin ndėr ata qė i kundėrviheshin kulturės dhe kishės greke tė asaj kohe”.
    Po ashtu pėr Dhaskal Todhrin, po aty nėnvizohet “Alfabeti origjinal qė pėrdori Dhaskal Todhri, pėrbėhet nga 53 shkronja. Nė ndėrtimin e tij ėshtė vėnė re ndikimi i glagolitikut, por edhe ai i alfabetit grek e mė pak i atij latin”{1983:54}. Njė fakt tjetėr domethėnės nė historinė e alfabeteve tė shqipes ėshtė edhe prania e Vangjel Meksit, pėr tė cilin nė historinė akademike thuhet: “Teksti i Dhjatės, me alfabetin grek, u botua mė 1824 dhe mė 1827 nė Korfuz”.
    Dihet nga tė gjithė ndihmesa e dhėnė prej Veqilharxhit, njėrit prej ideologėve tė Rilindjes Kombėtare, nė hartimin e alfabetarit tė shqipes, tė cilin e pėrmend G. Petrota, teksa shprehet” Naum Veqilharxhi i Vithkuqit, nė Shqipėrinė e poshtme, nė vitet 1844-45 botoi njė alfabet tė tijin qė nuk gjen pikėtakim me tė tjerėt mė parė apo mė pas tė pėrdorur pėr shqipen dhe qė pikėrisht prej vėshtirėsisė sė tij nuk pati pėrhapje pėrveēse tė kufizuar dhe kohė tė shkurtėr nė Korēė dhe rrethina”.
    Alfabetarja e Stambollit
    Nė vitin 1979 botohet “Alfabetarja “ e Stambollit, njė punė e madhe qė pati mbėshtetjen e Jani Vretos, Sami Frashėrit, Pashko Vasės etj. Nga kjo panoramė e shkurtėr e shkrimit tė gjuhės shqipe me alfabetet tė ndryshme, mund tė hiqen disa paralele rreth kėsaj ēėshtje. Kėshtu, nga sa prekėm mė sipėr, pa frikė mund tė pohojmė se numri i alfabeteve tė pėrdoruara pėr shkrimin e shqipes ėshtė mjaft i gjerė, madje qė ilustron rrugėt e shumta tė krijimit tė alfabetit tė shqipes. Gjithashtu, prania e kaq shumė alfabeteve tė gjuhės shqipe, tė dokumentuara deri mė tani, ka shėrbyer si udha dhe vatra e argasjes, pėrpunimit dhe pėrsosjes sė alfabetit tė gjuhės shqipe, i cili pėr hir tė sė vėrtetės shkencore, e mbėrriti kulmin e vetė pikėrisht nė vitin 1908, nė Kongresin e Manastirit. Nisur prej kėsaj situate, pėrmbi fatin e alfabeteve tė gjuhės shqipe, si dhe tė historisė sė shkrimeve tė tij, Petrotta nėnvizon “Siē ėshtė parė pėrgjatė kėtij punimi, alfabetet e pėrdorura nė kohėra tė ndryshme nga shkrimtarėt shqiptarė janė ose grekė ose latinė me grupe shkronjash apo shenjash konvencionale pėr tingujt e veēantė tė gjuhės shqipe.”, pa harruar kėtu se ngandonjėherė janė shfaqur edhe alfabete sllav dhe arab, natyrisht jo me atė shtrirje dhe peshė qė kanė pasur alfabetet latinė dhe grekė. Pra, Kongresi i Manastirit nuk ėshtė fillimi i historisė sė shkrimit tė gjuhės shqipe, me alfabet latinė, pėrkundrazi shėnjon ēastin mė kulmor tė njė debati shkencor dhe tė larmisė sė mendimit pėr rreth fatit tė njėsimit tė alfabetit tė shkrimit pėr mbarė shqiptarėt. Pėr tė ardhur tek ky takim jetik pėr fatin e shqipes, tė unifikimit tė saj si mėnyrė shkrimi thelbėsore me alfabetin latinė, ėshtė dashur njė periudhė e gjatė e mbushur me pėrpjekje dhe sakrifica tė panumėrta tė dhjetėra rilindasve, patriotėve tė pushkės dhe penės, ėshtė dashur njė rrugė e gjatė, ku mund tė pėrmenden edhe disa kuvende tė tjera, siē na i bėn me dije G. Petrotta, teksa shprehet “ Pėr historinė e alfabetit shqip duhet tė sillen ndėrmend dy Kongreset gjuhėsore shqiptarė tė mbajtur: I pari nėn kryesinė e De Radės nga 1 deri 3 tetor 1895 nė Koriliano Kalabro nė tė cilėn qe themeluar Shoqėria Kombėtare Shqiptare qė nė Statutin e saj vendoste se duhet tė merreshin masa ekskluzivisht pėr ngulėsimin e njė alfabeti tė vetėm; I dyti i mbajtur nė Lungro nė vitin 1897 me tė njėjtin program gjuhėsor. Pėrveē shoqėrive letrare tė larmishme, u morėn me alfabetin shqip tė gjithė shkrimtarėt ose nė shkrimet e tyre, ose nė gazeta dhe revista apo nė kuvende dhe kongrese, mes tė cilėve ka mbetur nė kujtesė Kongresi i Manastirit.”, duke e zbardhur dhe sqaruar njėherė e mirė historikun e alfabetit tė shqipes.

    GSH

  4. #4
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,458
    Faleminderit
    4
    4 falenderime nė 3 postime
    Shqiptarėt bashkė festojnė 100 vjetorin e Kongresit tė Manastirit

    Nė akademinė solemne ėshtė konfirmuar pjesėmarrja e kreut mė tė lartė shtetėror tė Kosovės dhe Shqipėrisė

    Pėr Shėnimin e 100 vjetorit tė Kongresit tė Manastirit, Qeveria e Republikės sė Maqedonisė ka formuar Kėshill organizativė qė pėrbėhet prej pesė ministrave dhe katėr akademikėve. Kryetar I kėtij kėshilli ėshtė zv / kryeministri Abdilaqim Ademi. Kėtė vit kjo datė e rėndėsishme pėr kombin tonė do tė shėnohet sė bashku me Tiranėn dhe Prishtinėn, ndėrsa aktivitetet do tė fillojnė prej 14 deri mė 22 nėntorit.
    "Ky manifestim do tė financohet nga Qeveria e RM. Kėto ditė kemi zgjedhur edhe logon me tė cilėn do tė paraqitemi nė kėtė shėnim tė vitit jubilar tė Kongresit tė Manastirit gjithashtu ėshtė nė rrjedhė e sipėr edhe nė konkursi pėr esenė mė tė mirė qė do tė paraqiten nxėnėsit e shkollave fillore dhe tė mesme. Sigurisht ne I koordinojmė aktivitetet me Tiranėn dhe Prishtinės kemi konfirmim edhe tė nivelit mė tė lartė shtetėror tė Kosovės dhe Shqipėrisė pėr pjesėmarrje nė Akademinė Solemne, kėshtu qė ashtu siē thashė edhe mė herėt pėrgatitjet shkojnė nė bazė tė asaj qė kemi planifikuar dhe presim njė manifestim dinjitoz", deklaron nėnkryetari i qeverisė Abdulhaqim Ademi.

    Alsat
    Sui generis

  5. #5
    User Maska e bklyn_kid
    Anėtarėsuar
    28-01-2008
    Vendndodhja
    Brooklyn
    Postime
    211
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    vetem un do i sjell fotot ktu !


  6. #6
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    19,661
    Faleminderit
    22
    256 falenderime nė 193 postime

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Action
    Anėtarėsuar
    20-11-2008
    Postime
    77
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Para pak kohe ishte edhe 100 vjetori i themellimit te tij

    me ket rast jau uroj...

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-02-2005
    Postime
    115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Film dokumentaro-shkencor per KONGRESIN E MANASTIRIT


  9. #9
    i/e regjistruar Maska e puroshkodran
    Anėtarėsuar
    07-02-2008
    Postime
    3,637
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 3 postime
    Historia permes Dokumenteve

    Eugjen Merlika


    Materialet qė botohen sot vazhdojnė tė kenė si bosht tė tyre ēėshtjen e gjuhės. Kėshtu letrat qė Bashkimi
    i Manastirit i dėrgon Jezuitvet dhe Bashkimit t’Elbasanit shprehin shqetėsimin e organizatorėve tė Kongresit pėr pjesėmarrjen mbarėkombėtare nė njė mbledhje historike qė duhej tė shėnonte zgjidhjen e njė problemi qė “nuk na le me shkue pėrpara pėr mbrothėsķn e kombit t’onė”.
    Letra qė Esat Toptani, nga Stambolli, i dėrgon njė drejtuesi tė komitetit “Bashkim e Pėrparim” tė Xhon Turqvet nė Selanik, ėshtė dokumenti i parė qė na skicon, sado pak, njė nga figurat mė tė pėrfolura tė historisė sonė, figurė me tė cilėn do tė hasemi shpesh nė kėtė rubrikė. Esat pasha ėshtė i shqetėsuar mbasi misioni qė do tė arrijė nė Shqipėri nga klubi shqiptar i Stambollit, simbas tij do t’i thyej komitetit “influencėn dhe prestigjin nė Shqipėri”. Nė kundėrshtim me shumė bashkatdhetarė tė tij, Esat pashėn nuk e shqetėson fati i gėrmave shqipe, por i intereson “prestigji” i Xhon Turqve, tek te cilėt shpreson tė bėjė njė karierė edhe mė tė fuqishme. Prandaj ai tėrheq vėmėndjen e mikut tė tij mbi misionin, tė cilin e quan tė rrezikshėm pėr interesat xhon – turke e, si “profet fatkeqėsish” paralajmėron se “shumė tė kėqija kanė me lemė prej tij”. Ndėrsa e vėrteta ėshtė njė tjetėr.
    Letra e mėposhtėme e Jahja Kovaēit, drejtuar Mustafa Krujės, hedh dritė mbi misionin nė fjalė, qė kryesohet nga Hoxha Vildani e pėrbėhet nga njė kolonel e dy oficerė, tė cilėt shprehen pėr gėrmat latine nė shkrimin e shqipes. Madje shoku i fėminisė i Mustafait shprehet se “Hoxha Vildan Efendiu mbajti nji fjalė tė shkurtėr e shumė tė bukur...”. Hoxha nga Dibra ka luajtur njė rol shumė pozitiv, mbasi fjala e tij, nė mbrojtje tė gėrmave latine, ndikonte edhe n’ato rrethe besimtarėsh ku propaganda turke apo filoturke gjente pasues duke bėrė levė mbi “dėmin” qė do t’i vinte besimit mysliman nga pėrdorimi i atyre shkronjave.

    Ēėshtjet e Alfabetit, nė katėr letra tė vjeshtės 1908

    Dokumenti i parė


    Marrė me 6 nanduer 1908

    Klubi “Bashkim”i Manastirit Jezuitvet tė Shkodrės. Letėr zyrtare. Shqip me alfabet tė Stambollės. Shprehė keqardhje pėr mosdėrgim pėrfaqėsuesash e kėnaqėsķ pėr adesjon tė Jezuitvet.2
    Vulė: Kllub’ i Shqipėtarėvet “Bashkim” nė Manastir – 1908
    (Shqip e Turqisht. Simbol dw duersh tė bashkueme)

    Tė nderēimvet vėllezėr tė Shoqėrisė Gezuitėvet ndė Shkodrė

    Vėllezėr tė dashurė,
    Me gėzim tė math kena mar letrėn tė zotėnķs s’uaj, faleminers e na kujtoni. Zoti u nigjoftė uratėt tuaja pėr mbrothėsin’e Kombit ton.
    Fort na vjen keq se nuk kini me ardh ndė Kongress. Kemi uzdaj se nji kongress ka me dhan nji funt e nji marim nj’asaj ēėshtjeje abecesė qi na ka mundu e po na mundon e nuk na le me shku pėrpara pėr mbrothėsķn’ e mirėsķn’ e Kombit t’on.
    Gėzim tė math kishim me pas po tė ishte me myqim tė kishit ardh njė prej zotėnisė suaj. Nji e ardhme e zotėnisė suaj do tė na kishte nderuar fort ndė kėtė punė tė shėnjtėruar.
    Me mall shumė
    Nga ana e pleqėsisė Kllubit “Bashkimi”
    Pėr shkronjėsin N. N.
    Christo D. Kiriaz

    Mbrapa, me dorė t’At Pasi-t (italisht)
    Klubi Bashkim i Manastirit
    Marrė me 6 nanduer 1908
    Falėnderon pėr adezjon ati alfabeti qi tė caktohet nė Kongres.


    Dokumenti i dytė

    16 nānduer 1908

    Klubi “Bashkim”i Manastirit Klubit “Bashkim” t’Elbasanit. Letėr zyrtare. Shqip. Marrėveshtje mbi kuvendin e alfabetit e mbi nji ushtrim thjatruer.

    Kllub’i Shqipėtarėvet “Bashkim” 1908 nė Manastir3
    Manastir, mė 16 tė vjeshtės sė II 1908
    Tė nderēimvet atdhetarė tė Kllubit “Bashkim” ndė Elbasan.
    Vėllezėr tė dashur,
    Muarmė letrėnė tė dashur qė mė 12 tė kėti u falemi ners fort se na gėzuat qė do tė nderoni kongresin me tė ardhurit tė zotėrisė suaj, u lutemi jo vetėm nji, po mė tepėr nga vėllazėnit tė vinė ndė kėtė mbledhje qė do tė jetė pėr fat-bardhėsinė tė kombit tonė. Pėr punėn e theatrosė qė u kishim shkruarė pėr nja dy efqitka, e shohėm dhe neve se ėshtė fort zamet qė tė vinė kėtu dhe tė msojnė, prandaj nė vėnt, gra, do tė zgjedhim ca djema tė rinj qė tė mbarojnė kėtė punė. Sa pėr punėn tė ligjirojės ėshtė fort e vėgjejturė edhe ndė kėtė kongres njeriu qė do tė ēoni munet me e hap kėtė ēėshtje. U lutemi i thoni vėllait Muēi tė na ēojė ca tė holla pėr vivllat se kemi nevoja tė mėdha.
    U pėrqafojmė mallshmė
    Nga ana e Pleqėsisė pėr shkronjėsin N. N.
    Christo D. Qirias

    Dokumenti i tretė

    1908


    Esad Toptani prej Stambolle njij misi tė Komitetit “Bashkim e Pėrparim” nė Selanik. Kopje letre private4 Tyrqisht. Lajme pėr ēāshtje politike qi interesojnė veprimin e zhvillimin e klubit, sidomos nė Shqipnķ.

    Vlla i dashun,
    Qe katėr dit se jam kėtu.5 Me vllįn t’onė Salih pashėn jam pjekun. Āsht mirė. Veli pashės i a thashė tė falat t’Ueja. U gzue. Edhe ai Ju ēon Juve tė fala. Kėtu s’ka asnji tė rč. Vetėm se Mbreti nuk po mundet me hjekun dorė nga shumė tė liga qi ka qźnė mėsue me bāmė. Por inshalla s’ka pėr tė qźnė i zoti me krye kurrgjā. Klubi shqiptar ka damė me ēue nė Shqipnķ nji misjon. Sadoqi pėr faqe qėllimi āsht shum’i naltė, me sa mė merr mźndja mue e tue pamė njerzit qi pėrbājnė misjonin6 domosdo shumė tė kėqija kanė pėr tė lemė prej tij. Due me thānė se mė duket qi ka pėr t’u mundue me mish e me shpirt me i a thye Komitetit influencėn dhe prestigjin nė Shqipnķ. Shkurt, kjo pikė meriton me u marrė para swsh me kujdes. Pata pritun se po urdhnojshin kėtu ZZ. Xhavid e Rahmķ dhe po e bisedojshim me gojė sė bashku kėtė punė e prandej nuk Ju pata shkrue deri tashti. Por mbasi ata s’erdhėn u shtrėngova me Ju shkrue juve. I Madhi Zot na ndihmoftė me krye punė tė mira.

    Dokumenti i katėrt

    20 dhetuer 1908

    Jahja Kovaēi prej Kruje Mustafa Krujės nė Stambollė. Ekstrakt letre private. Turqisht. Mbi misjonin e Haxhi Vildanit nė Krū pėr propagandė kombtare.
    7 Shėndre 1324
    “.... Nji zotnķ i ndershėm i quejtun Vildan Efendķ me nji kolonel e dy oficera tjerė mbėrrīnė mbrāmė kėtu. U pritėn shumė mirė nga ana e Xhemijetit7 e e popullit. Sod ora nja nė 4 ishim mbledhun nja 400 – 500 vetė nė fushė tė Namasgjahut ku Hoxha Vildan Efendiu mbajti nji fjalė tė shkurtė e shumė tė bukur. Foli pikė sė pari mbi kuptimin e lirķs e tė kushtetķs.... Veē ksaj spjegoi se asnji pengim fetar s’ka pėr shkrimin e gjuhės shqipe me shkrolat latine e se vetėm Kurani nuk mund tė shkruhet me kėto gėrma...”
    Vllai i yt
    Jahja
    (Footnotes)
    1 Duket se bāhet fjalė pėr misjonin e Haxhi Vildanit nga Dibra me shokė tjerė qi kanė pasė dalė nėpėr Shqipnķ pėr propagandė nė favor tė shkrolavet latine. Esadi me giasė ishte lajmue qi ky misjon do tė kishte si mis kryesuer Fadil Pashė Toptanin me tė cilin, ndonse kushri, urreheshin; ndryshe nuk do t’a kishte shkrue ndoshta kėtė letėr.
    2 Jezuitėt i kishin pėrgjegjė ftimit tė
    Klubit, tue diftue pįmundsķn e dėrgimit tėnji pėrfaqsijeprej anės sė tyne, por tue u diftue tė gatshėm me pranue pįtjetėr alfabetin qi tė caktohej nėkongres. E pėrnjimend si shtypshkronja ashtū“Elēija”i Jezuitvet qź nė mā e para shtypshkronjė e mā e para revistė qi shtine nė punė alfabetin e soēėm.
    3 Dokumenti āsht i vulosun nė kāndin e epėr t’anės sėmangjėt me vulėn e klubit ashtu siē e kemi tregue. Vula ka trajtė vezore. Ndėn fjalėt e rradhės sė parė tė diftueme aty-nalt ka pėrkthimin e tyne tyrqisht, tė shkruem me shkrolat e vjetra arabishte, dhe ndėn tź e pėrmbi datėn 1908 janė dy duer qi token.
    4 Kopja āsht shkrue nė nji fletė me kryesinė tė shtypun tė hotelit Péra-Palace e pa datė.
    5 Nė Stamboll
    6 Duket se bāhet fjalėpėr misjonin e Haxhi Vildanit nga Dibra me shokė tjerė qi kanė pasė dalė nėpėr Shqipnķ pėr propagandė nė favor tė shkrolavet latine. Esadi me giasė ishte lajmue qi ky misjon do tė kishte si mis kryesuer Fadil Pashė Toptanin me tė cilin, ndonse kushri, urreheshin; ndryshe nuk do t’a kishte shkrue ndoshta kėtė letėr.
    7 Shpallja e Kushtetķs othomane ishte pritun me gzim prej shumicė s sėmadhe tė popullit shqiptar si nji gjźndje e ré qi do tė shėronte plagėt e gjithkuj e tė ēdo kategorije simbas kuptimit tė formuem prej vullgut pėr tź. Pėr nacjonalistat ishte lirija e zhvillimit kombtar. Prandej nė tė tāna qytetet e Shqipnķs Xhčmijeti ( shoqnija a komiteti ) i Turqvet tėrij i quejtun Ittihad ve Terakkķ ( Bashkim e Pėrparim) e kishte gjetun popullin gjithmbarė gati me themelue degat e tija.

    g.sh

Tema tė Ngjashme

  1. Gjuha Shqipe - Kisha dhe Kleri Katolik
    Nga toni77_toni nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 02-10-2011, 14:48
  2. Dėshtimi i gjuhės standarde shqipe te gegėt!
    Nga Davius nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 460
    Postimi i Fundit: 31-01-2010, 19:27
  3. Armiqtė e gjuhės shqipe dhe triumfi i saj
    Nga brooklyn2007 nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 24-11-2008, 10:35
  4. A vihet ne diskutim Sovraniteti Kombit?
    Nga Dito nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 06-10-2006, 20:17
  5. Armiqte e Gjuhes Shqipe?
    Nga Tastiera nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 10-10-2005, 10:57

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •