Close
Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 68

Tema: Visar Zhiti

  1. #1
    El-Letėrsia Maska e macia_blu
    Anėtarėsuar
    04-05-2002
    Vendndodhja
    michigan usa
    Mosha
    45
    Postime
    2,500
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Visar Zhiti

    Per hater te lumit,
    dhe per poezine e Visarit( qe nuk kam si te mos e dua)!!

    ATJE NE KOSOVE.

    Atje, cudi,
    je dhe pa qene. S'eshte larg
    fare.Dhe s'te duhet te udhetosh
    gjithe jeten. S'eshte ishull.
    Vazhdimi yt eshte, neper gjak
    dhe s'di te arrish atje
    si ne enderren e nje planeti
    tjeter.Bota

    ndjek me ankth beteja qe perseriten
    pa meshire.Si te ishin hije gladiatoresh
    dhe tigrash te padukshem. Cahet mishi i
    popullit, Shqyhen gojet e pushtimit
    breda teje
    dhe mbi peisazhin e hershem,
    te permbysur.

    Meridianet te gurte-
    shkallet te amfiteatrit.
    Zeri im ze syte me duar
    per te mos pare vrasjet.
    Une bie mbi veten,
    Te tjera vetvete bien mbi mua.
    Kufomat e mija te pafundme
    behen muri rrethues i vdekur
    i nates se asgjese.


    (zgjedhur nga vellimi poetik, "Si shkohet ne Kosove"
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga macia_blu : 23-06-2002 mė 00:01

  2. #2
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,791
    Faleminderit
    66
    66 falenderime nė 54 postime

    CIGARE BURGU

    Grise nje cope gazette
    Vure pak duhan
    Te mbledhur nga gishtat e flakur
    Dhe drodhe nje cigare

    Lajmet
    T’u futen ne mushkri
    Si tym I hidhur

    Dhe atdheu kollitet I semure

  3. #3
    Administratore Maska e Fiori
    Anėtarėsuar
    27-03-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    3,017
    Faleminderit
    2
    14 falenderime nė 10 postime
    SI SHK-OH-ET NĖ KOSOVĖ

    -baladė-


    - Ti, kalė i bardhė, Pegasi im,
    si shkohet nė Kosovė, tregomė!
    Malli mė ka marrė pa qėnė kurrė.


    - Pėrtej varrit tė atit tėnd
    varret e tjerė u rritėn dhe u bėnė male.
    Pas maleve ka varre prapė si retė
    nėpėr luginė.
    Shtegtojnė varret nė qiejt e ulėt
    dhe ta ngatėrrojnė udhėn.
    Avionėt kthehen pas tė hutuar
    nėpėr mjegull nate.
    Karvanėt e veturave janė kthyer nė shkėmbenj
    si kuajt e krushqėve nė mallkimin e lashtė.
    O Zot! Dardhat dimėrore dhe mėllenjat
    janė bėrė fushė me ofshama
    tė gjuhės time!


    - Ti, yll blu i fatit mbi ballė tė Atdheut,
    si shkohet nė Kosovė, tregomė!
    - Kur tė kesh njė plagė tjetėr tė re nė trup,
    ndiq udhėn e rrėkesė sė gjakut,


    qė gjithmonė arrin para meje
    dhe mė pret atje - gurgullimė jete.


    Marr dy pishtarė tė shuar dardanė,
    i ngjyej nė gjakun tim
    dhe ndriēoj udhėn. Ndizen krahėt,
    flakėt bėhen flatra,
    unė bėhem shqiponjė prej dheu
    dhe ndiej ciklonet e stepave
    si duan tė ma brejnė emrin prej guri.


    NĖ NJĖ TAKIM NDĖRKOMBĖTAR POEZIE

    A.

    Tė bukura janė poezitė e botės,
    gjithė mister si sy dashurie.
    Por kur lexon poeti i Kosovės
    loti rrjedh e pėrndriten hijet.


    Tė ēuditshme janė poezitė e botės,
    si ashensorė tė ēojnė nėpėr yje.
    Por kur lexon poeti i Kosovės
    ferri tronditet, portat Skee thyhen.


    Paradokse janė poezitė e botės,
    kollona ajri tempujsh t’vėrtetė.
    Por kur lexon poeti i Kosovės,
    ujvara Agimesh derdhen mbi jetė.


    Alvito, 28...




    * * *

    Me kalė,
    me tren?
    Si shkohet atje?
    A janė tė lartė muret rrethues? Nė postblloqe
    sa cerberė na presin?


    Trenat,
    kur futen nė tunele, nuk dalin mė.
    Shinat humbin si rrėke tė zeza dhe bien nė ferr.
    Kuajt nuk kthehen
    me kalorėsin e vrarė, por na i vjedhin bashkė me legjendat
    nė kufi.


    Po si tė shkoj?
    Ėshtė amanet
    i gjithė tė vdekurve tė mi. Dhe ata janė
    mė shumė se tė gjallėt. Avionėt atje s’ulen.
    Si nė kohė tė keqe gjithmonė. Semaforėt janė tė verbėr
    si syri i pėrgjakur i qikllopit.


    Tė hipi mbi kurrize zhgabash,
    mes flatrave tė tyre tė mbahem? Tė bėhemi bashkė
    me dy kokė si nė flamur.
    Por nė malet e mia s’kam parė mė zhgaba
    dhe mua s’mė lėnė tė largohem nga puna... si i lidhur
    nė direkun e njė anijeje. Veshėt i kam tė zėnė si me dyllė
    me dy kufje tė zeza. Dėgjoj lajme dhe muzikė.


    Ē’t’i them erės, psherėtimave tė mia,
    reve tė dėshirave humbur qiejve,
    ylberit delikat tė guximit?


    Njė letėr si ta nis pėr atje, tė vogėl fare sa puthja.
    (Pėllumbat korrierė
    ngrohin vezėt nė foletė e plagėve...)


    Ē’mė kėshillon udhėrrėfyes i pėrrallave shqiptare?
    Ah,
    muza
    do tė mė ēonte dot
    nė vendet e munguara...?


    Nė ėndrra
    mos shkohet vallė veē me ėndrra?


    25. 07. 2000




    * * *


    Darda-
    -nia...
    Prapa
    mnia.


    Shqipė-
    -ria...
    Gjithė
    (I)liria.


    Kos-
    -ovar...
    Mos
    var(r)!




    * * *



    Mė njohu
    qeni i gėrmadhave,
    edhe pse s’mė kishte parė kurrė.
    M’u hodh te kėmbėt,
    lėpiu me gjuhė
    mallėngjimin tim dhe lehu i ngazėllyer.


    Qetėsohu, qetėsohu,
    ngushėllim i errėt imi,
    lozonjar i tėri.


    Sa kohė u bėnė
    qė ledhatoj hijen time,
    pėrpara prin
    dhe mė pret si qen shtėpie
    nė qoshe tragjedish?


    Unė i hedh
    maska tė lumtura.
    Luaj me to,
    rrokullisi me putrat e pista
    sarkazmave tė truallit.



    PEMĖT VAJTOJSA


    Pemėt
    mė tė trishtuara nė botė
    janė nė Prishtinė.


    Vajtojnė rrugėve,
    janė vetė vajtimet.


    Nė trup u dhembin
    si fasho plagėsh
    lajmėrimet e bardha tė vdekjeve.
    O Zot! Do tė varrosin
    pėrsėri ata qė i vranė
    dhe i hodhėn nė gropat e pėrbashkėta
    tė luftės!


    Nga vdekja
    tė heqėsh vdekjen.


    Varroset shpesh kėtu e njėjta pafajsi,
    ma thonė pemėt, Hekubat e vajtimeve.


    Dhe unė ngrij si ato rrugėve tė Prishtinės.



    VARRIMET PĖR SĖ DYTI...



    Asnjėherė tė mos vdesėsh,
    tė varrosesh dy herė.


    I masakruar
    tė endesh hije
    nėpėr harrimet e pėrgjakura.


    Tė tė hedhin dheun e mirė
    mbi fytyrė
    e krimi tė mos mbulohet.


    Fusha e Kosovės
    ka qindra vjet qė mbillet me tė vrarė
    dhe ajo rrit veē grurin e jetės.


    Unė mbledh si kallinjtė amanetet,
    i bėj tufė dhe qaj.


    Tė vrarėt nuk vdesin!



    SHIU I PRISHTINĖS


    Le tė mė lagė shiu i Prishtinės,
    ecjen ma bėn tė perėndishme.
    Perlat e tij si emocion shndritės
    ranė mbi supet e ardhjes time.


    Mos mė futni nė klube, ēadėr nuk dua,
    le tė mė lagė shiu i Prishtinės.
    Dhimbja ime kaq shumė u gėzua
    ashtu si shpirti i vetėtimės.


    Vėshtroj statujat, i tėri goditės,
    u heq shpatat, tė hekurtat kėmisha.
    Le tė mė lagė shiu i Prishtinės,
    i shenjtė, i shenjtė si pėrtėritja.


    Humba mes resh, anonim i gjithė,
    si vjeshta u bėra, mė mahnitės.
    Qė fatin tim tė njoh, tė bukurisė,
    le tė mė lagė shiu i Prishtinės.



    KUAJT E MITROVICĖS


    Kuajt nė Mitrovicė,
    mė tė hijshėm se ideja e Kuajve tė Triumfit,
    tė shėndetshėm dhe tė urtė,
    me xhufkat e verdhėllemta mbi ballė
    si njė tufė rrezesh hyjnore.


    Kuajt nė Mitrovicė,
    mė tė edukuar se ushtarėt e huaj tek ura
    qė s’lėnė shqiptarėt
    tė venė nė shtėpitė e tyre
    nė lagjen me sėrbė. Urat


    gjithmonė i kam krahasuar me kuajt shekullorė.
    Kali tė ēon nė bregun tjetėr tė njė legjende,
    tė fut nėpėr qytet, sado modern qoftė.
    Dua tė rend pas kuajve tė Mitrovicės,
    tė tėrheq bashkė me ta ngjarjet
    drejt ngjarjeve tė tjera mė tė mira.


    Kuaj fisnikė tė Mitrovicės,
    adhurimi ndaj jush
    do tė mė bėjė sonte kentaur:
    gjysma zell shtegtimesh me patkonj floriri,
    gjysma tjetėr dhėmbje
    e madhe njerėzore.



    Mitrovicė, 20. 11. 1999




    FĖMIJĖ TĖ LINDUR NGA PĖRDHUNIMET


    Fėmijė
    tė lindur nga pėrdhunimet,
    si iu shkėlqejnė sytė!?
    Ta krahasoj me tė kėlyshėve tė ujqėrve,
    mė vjen keq, shumė keq,
    jeni fėmijė...
    Po as te ujqėrit nuk ndodh kėshtu?


    Etėrit tuaj - tėrbimi i krimit
    e nėnat - pafajwsia e kapur robinjė.

    Qe ēmendur Perėndia e Luftės, Aresi!


    E si mund ta besonim
    se s’do tė ishit mė fruta tė shenjtė
    tė dashurisė?
    Qė edhe shtrigat mund tė lindnin,
    por urrejtja e madhe tė bėnte fėmijė? E pamu...
    ...ndur, o Zeus i zi!... pranė kufomave e shtėpive
    qė digjen,
    ai zjarr ju lindi, i betejave
    dhe ftohtėsia e vdekjes bashkė.
    Nė ē’shtėpi fėmije do tė rriteni,
    ėngjėj tė sė keqes?
    Vėrtet, kur tė rriteni,
    adritė tė padėshėrueshėm,
    kė do tė kėrkoni tė vrisni,
    etėrit apo nėnat?
    Foshnja tė paligjshme,
    dhe lufta pėrligjet. As nė tragjeditė e lashta
    nuk ndodh kėshtu,
    orestėr tė vegjėl, klitemnestra, edipėr,
    prapė ėshtė pakė dhe mė keq.
    Ē’do tė bėjė Medea me ju, medet!?
    Po unė si t’ja u tregoj pėrrallėn
    e Kėsulkuqes? Mos u trembni, s’janė hapa
    ushtarėsh, po vjen kali
    qė sjell Konstandinin me Doruntinėn!
    Po ju ē’vėlla e motėr kini?
    Thikat, armėt?
    Me fishekė do tė luani?


    1 fishek + 1 vdekje + njė kukull e therur.
    2 fishekė = 2 vdekje x dy ēerdhe tė helmuara.
    3 fishekė + 3 vdekje = tre shkolla tė vrara,
    pastaj njė popull i masakruar
    dhe mbetet njė bajonetė
    nė barkun e njė gruaje shtatzėnė.


    Lindja ka dhėmbje,
    po jo kėshtu!
    Lindja ka gjak dhe ulėrima,
    po jo kėshtu!
    Si mundėn dhe i shndėrruan
    nė makina tė dhunės dhe shkatėrrimit?
    Bomba hodhėn mbi mitrėn e Afėrditės?
    Kufoma e dashurisė
    shkelet me ēizmet e luftės.


    Qė pastaj tė urrejmė dhe fėmijėt...
    Oh, e pamundur!


    Kur do tė lindim
    edhe njėherė mirė? Kur(rė)?



    * * *


    Ēdo njeri
    ka Itakėn e vet, thonė poetėt.
    Por dhe njė Kosovė ka brenda vetes
    ēdo njeri. Qė


    tė arrish nė Itakė
    duhet tė ravgosh gjithė jetėn nėpėr dete vuajtjesh
    e ishuj tė papritur magjish.


    Pritja
    thur ditėn dhe shthur natėn qilimin e vet prej kohe,
    endur me tejzat e nervave dhe arteriet e gjakut.
    Me fijet e fatit.
    Kurse nė Kosovė je
    e Kosova s’ėshtė. Ta kanė marrė
    pa e marrė dot. Ėshtė vazhdimi yt e
    ti si nė ngėrē nuk vazhdon dot. Ē’udhėtim
    tė ēon nė Kosovėn tėnde, ku duhet tė shkelėsh,
    o njeri? Mbi kufomat e vetvetes?
    I pėrzunė njerėzit e Kosovės. Bosh donin ta linin. As
    varrezat nuk janė aq bosh. Katakombe
    tė harrimit gjakatar. Gėrmadhė
    donin ta bėnin si Trojėn. U mblodhėn ushtritė e lashta
    dhe Troja u shėmb. Me turmat ikte dardani Enea
    pėrmes flakėve me tė atin mbi shpinė,
    dilte matanė detit
    dhe themeloi Romėn, thonė legjendat. Iknin
    kosovarėt me etėrit pleq nė kurriz dhe
    fėmijėt nė krahė, (rėndonte e shkuara
    dhe e ardhmja me-Zi mbahej), ēanin
    pėrmes baltrave
    dhe barbarisė sė huaj. Por


    u mblodhėn ushtritė e botės,
    nisėn njė luftė tjetėr
    dhe Kosova shpėtoi.


    Fėmijėt
    kėputin copa dėrrasash
    nga Kali i pėrēudnuar i Trojės
    dhe lozin si me shpata. Shkėrbejnė luftėn.


    Gjallė ėshtė
    ajo Kosovė brenda njeriut.



    FUNDI SI FILLIM


    E kuptove
    ē’ėshtė...? Ti e dite truall,
    por mė shumė qėnka shpirt.
    U pėrsėrit Beteja e Madhe, e dikurshmja,
    qėllimet ishin ndryshe aq sa dhe armėt,
    veē betejat e pėrditshme janė njėlloj
    dhe fryma, fryma, e jotja dhe e gjithēkaje tė gjallė,
    por dhe e sendeve. Vdekje s’ka.


    S’ėshtė simboli kėtu,
    por vetė thelbi me qytetet
    si shfletim i historisė,
    e cila ka mallkimin tė jetė pėrherė e tashme.
    Ėshtė emblemė, do tė thuash ti, jo, ideal,
    akt. Provė e botės. Jo dhe jo! Janė rrugėt
    mė shumė, janė njerėzit shumė mė shumė,
    ku urrejtja shkrin e bardhė
    si bora dhe bari i dashurisė mugėllon kudo
    livadheve dhe parqeve
    deri dhe te flokėt.
    Mos e krahasoni hėnėn me kosėn e vdekjes.
    Nuk kam frikė nga vdekja,
    nga jeta kam mė frikė. E ardhmja vjen
    prapa shpine. E kuptove?


    Ėshtė njeriu pėrgjysmė
    nė kėrkim tė gjysmės tjetėr, pėrtej miteve,
    qofshin dhe modernė. Po na shikon,
    e njohe? Je ti, unė. Ėshtė ēdo vetvete
    krejt e veēantė
    nė njerėzimin e njėjtė. Qė
    meriton gjithė qiejt, Perėnditė
    e sė Mirės, (brenda nesh janė, zgjohini!),
    ujrat e jetės, shkumba e valėve gjithmone krijon
    ēudira dashurish,
    duam parajsėn nė tokė, qė ėshtė gjendja jonė normale,
    praruar me diej
    dhe drejtėsinė duam, tė thjeshtė si natyra apo si epitafi
    dhe bukuritė qė gjithmonė janė hyjnore


    deri nė Fundin pa Fund.



    Nje bore e cutishme qe bie se prapthi

    Ka rene bore,
    ka rene bore,
    cuditerisht eshte e bardhe sikur ne
    te ishim te lire,
    ka mbuluar pemet qe s'kane bere asnje krim
    dhe supet e te burgosurve
    qe mbajne krimet e te tjereve.
    C'bore e bukur! Dhe telat me gjemba befas i zbuti,
    i shkelqeu, sikur te ishin ornamente.
    Jashte qytetet qeshin.
    Qytetet lozin
    dhe statujat do kene zbritur nga piedestalet
    dhe qellojne me topa bore. Statujat,
    ne qofte se s'kane vrare te tjeret
    per t'u ngritur lart.
    C'mrekulli! Cdo gje eshte bere me e bute, me njerezore,
    vetem njerezit kane ashpersine e shtetit
    qe bora s'ka c't'i beje. Po dhe shteti
    s'e ndalon dot kete frymezim bardhesie, fluid
    qe vjen nga qiejt
    e keshtu do te jete gjithmone.
    Pavaresisht se tek une ka rene bore e zeze
    se prapthi, ka dale nga toka
    si muzg i derrmuar,
    funebėr...

  4. #4
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    37
    Postime
    1,089
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Koha

    sesi me kalon neper gishta
    pa ma vene unazen e saj
    dhe une mbetem vec i dashuruar

    (riprodhim )

  5. #5
    Kacurrelsja Maska e Kiki
    Anėtarėsuar
    29-08-2002
    Mosha
    34
    Postime
    156
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sa here qe sjell nder mend Visar Zhitin as vete nuk e di pse me kujtohet ky varg i pari :
    PO pate brire t'i shkulin
    po s'pate ,ti vene briret....
    Mos e kruaj me tel me gjemba :D

  6. #6
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    ...

    Eshte fare i trishtueshem e aq mahnites fakti se si e pershkron mallin per Kosoven , nje njeri qe kurre s'ka qene atje...

    Dicka per te vajtuar me ze, sepse vetem vuajtja e madhe te ben ta besh nje gje te tille, te kesh mall per nje vend qe kurre s'ia ke pare fytyren...

    edhe une kam mall per Shqiperine (qe kurre se kam pare)

    SI SHK-OH-ET NE SHQIPERI


    Star...

  7. #7
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shkeputur nga libri i Visar Zhitit: Rruget e ferrit (Burgologji)


    - Hyrja nga autori, f. 5-6

    - pjesa ku pershkruan marrjen ne pyetje qe iu be nga hetuesi mbi shkrimtarin Ismail Kadare (qendrim mbi romanin "Dimri i madh",
    "Dimri i vetmise se madhe" f. 68-70

    - si dhe dokumenti i pergatitur qe do te shfyrtezohej per te ngritur akuzen, per te bere arrestimin dhe burgosjen e tij f. 80-89







    f.5-6


    Nė burg, pėr ēudi, kishim dhe libra, tė vėrtetė, por dhe tė pazakonshėm, qė sė bashku bėnim njė (anti)jetė prej letrash e tė dėnuarish, njė pėrzjerje e dobėsisė me dhunėn. Tė dėnohesh pėr shkrime e shkrimet ta vuajnė kėtė shkak, dėnimi tė jetė hedhur mbi letėr e letra tė tjera tė mbartin prangat e njeriut, pastaj tė shkėmbesh vėndet dhe shpirtrat me heronjtė, tė lexosh, mė i zbehtė se fletėt, ti fantazmė dhe libri fantazmė e me gishtat qė drishen, tė lėsh njolla tė errėta mbi fjalėt e shtypura, ngaqė ne, kur dalim nga nėntoka, (turmė e leckosur vdekagjallėsh), asgjė nuk na lan dot. Asnjėherė. Se dheu i burgut ka pėrfshirė gjithė trupin e jetės, qė nga vijat e fatit e deri te idealet dhe, ashtu si me minjtė e sėmurė apo me urdhėrat e shtetit, pėrhapet nėpėrkudo mjerimi i tij memec. Por unė do tė doja tė rrėfeja pėr librat kėtu, pėr hir tė njė tė vėrtete, edhe pse e lemerishme. Si i ndėshkojnė, si marrin shenjtėrinė e ikonave tė fshehura, ribėrjen e librave, hapjen e tyre ndryshe, ja ashtu si qelitė, dyshemetė e tė cilave i mbushin me ujrat e ferrit e pėrsipėr pluskojnė gjethe dhe degė tė kalbura tė rėnkimeve tona. Eshtė e pamundur tė mos shtangėsh para martirizimit tė njerėzve tė letrave, tė atyre, qė krijojnė dhe atyre qė lexojnė, tė dėnueshėm njėkohėsisht, qė ngarkohen me atė peshė si me gurėt e Sizifit minierave tė burgut, ndėrsa djajtė vazhdojnė t’i pėrndjekin shkrimet, i gjykojnė, i gjymtojnė, u hapin plagė tė mėdha, shpesh pa lindur ende. Duan t’i zhbėjnė. Betejat, por edhe humbjet, nuk mun tė shmangen. Dhe unė jam spėrkatur me gjak librash tė vrarė. Dėshmia qė po shkruaj si ai skllavi i mbėrthyer para njė kompjuteri tė ėndėrrt, (me ekranin tė zbrazėt plot verbėri homerike dhe gjithēka mė shfaqet e gėrryer mbi rrasa tė lashta, nėpėr pergamenė epokash, po, po mbi lėkurėn time tė shqyer), ky rrėfim pra, nėse do tė bėhej njėri nga ata lumenj, sipas bestytnisė, do tė dėshėroja tė kundėrtėn e ēdo shkrimtari: qoftė Lumi Lete, dua tė them, tė harrohet, harrojeni sa mė parė! I dėgjoi krrokamat e hekurta tė portave pambarim tė burgut, tė cilat gjitmonė i hapim ne me vetet tona tė tjera e na shtyjnė brenda tė tjerė, qė jemi po vetė ne? Unė ika. I ēmendur. Nga pas nuk dua asnjė vdekatar.




    f. 68-70


    Ē’hall i madh dhe i vjetėr qėnkėsh tė shkruarit. Njė masakėr pėr jetė a vdekje. Qė vdekja tė vdesė nė jetė e jeta tė jetojė nė vdekje.
    Ishte e pesta herė qė hetuesi mė merrte nė pyetje gjatė kėsaj nate. Mė kthenin nė qeli, mė linin pak, aq sa mendohej se do mė kishte zėnė gjumi, dhe njė ēizme te koka mė godiste lehtė. Ishin minjtė qė mė ēukisnin. Pastaj vėrtet maja e ēizmes sė policit. Ēohu! Trupi mė mbetej kėtej nė gjumė e kokėn ma merrnin dhe ja ēonin hetuesit. Njė herė thashė tė ēoj trupiin dhe tė mbaj kokėn tė shplodhet, jo, jo, duam kokėn, thanė ata, tė dyja, tė dyja, e vendosi hetuesi herėn e pestė, afėr mėngjezit.
    -Meqėnėse ti je armik dhe e kupton mė mirė se ne – vazhdoi ai, seriozisht i pagjumė, - duam tė na komentosh se ē’do tė thotė Ismail Kadare nė romanin e tij „Dimri i madh“ me atė skenėn kur ai malėsori zbret nga Bjeshkėt e Nemura e do qė tė takojė Enver Hoxhėn nė Tiranė dhe roja me automatik e ndal ashpėr, ndėrsa binte shi?
    Shkrofėtiva pėr t’u bėrė esėll. Pa u menduar do tė doja tė pėrgjigjesha se ju, zoti hetues, vetė po thoni, ashtu siē porosit Partia, se ka armiq, tė jashtėm dhe tė brendshėm, dhe udhėheqėsi i popullit mbrohet nga vetė populli i tij, qė nė roman pėrfaqėsohet nga vetė ushtari. Ushtarėt janė bij tė popullit tonė trim dhe liridashės. Ajo arma nė duar e tij simbolizon, jo, jo nuk simbolizon, s’jemi nė simbolizėm kėtu, e di qė ėshtė e ndaluar, por tipizon, ėshtė tipikja, vetė vigjilenca revolucionare, diktatura e proletariatit, qė nuk tėrhiqet as nė shi e furtunė. Unė kurrė s'do t’ju them se edhe ne variantin e dytė tė romanit „Dimri i vetmise sė madhe“ qė ju e kritikuat, Enver Hoxha mė duket si ata dikatorėt e amerikės Latine, i rrethuar me gardė tė armatosur deri nė dhėmbė, i veēuar dhe jo „gju mė gju me popullin“ siē thotė ai vetė dhe ju i mbani ison, etj. etj. Dhe ajo mbledhja e 81 partive nė Moskė ku Enveri juaj shkėlqen, Kadare e ka pėrshkruar si njė masakėr komuniste, unė kėshtu e shoh, jo sepse jam armik, por kėshtu mundem, kėshtu mė del. Edhe iluzionistin mė tė ndershėm e bėn tė mendohet dhe tė vuajė nga ai llahtar absurd tė komunistėve nė atė internacionale dinozaurish. Pėrse Besniku, pėrkthyesi i Enver Hoxhės, protagonisti i romanit, bėhet i heshtur kur kthehet nga Moska? Pėson zhgėnjimin mė tė madh, sa harron dhe tė fejuarėn dhe ndahen. Shkak ėshtė ajo mbledhje e 81 pėrbindshave gjithė kthetra, dhėmbė e citate tė llahtarshėm. E ne tash e mbrapa do tė bėnim jetė ushtarėsh tė varfėr si nė rrethim. Atdheu do tė bėhej kazermė, ēmendinė a burg. Parandjehet. Ē’shtet jeni ju kur detyroni njė mėsues fshati, tė arrestuar, t’i japė Policisė Politike Sekrete opinione pėr Shkrimtarin mė tė madh tė vendit. S’di shteti tė mendojė? „Dimrin e vetmisė sė madhe“ epati ndėr duar e gjithė Shqipėria, kudo nėpėr shtėpira, biblioteka, shkolla, nė tren. Dhe sa mė komunist ortodoks tė ishe, aq mė shumė nuk e pėlqeje atė roman. Nuk e kam librin kėtu, po egjej nė ē’faqe ėshtė, shih ē’shkruan pak a shumė: nė socializėm zhvillohet njė luftė e egėr dhe e papajtueshme mes tė aftėve dhe tė paaftėve. (Pra jo lufta e klasave). Dhe ata qė lodhen tė parėt janė tė aftėt. Ja sistemi juaj, ja u ka thėnė fare qartė, ē’doni nga mua? Kjo ėshtė ulėritėse. Tė paaftėt bėjnė pėrpjetė, atje ku ėshtė Partia dhe Enver Hoxha. Ai, diktatori, vėrtet pėrshkruhet monumentalisht nė roman, por unė e sho me frikė, se ai ėshtė vėrtet si statujat, bosh nga brėnda, pa argument. Ē’absurditet dhe sa tragjike tė vuajė njė popull i tėrė nga qė Enver Hoxha kundėrshton Hrushovin, sepse do tė rrijė nė krye patjetėr, me ēdo ēmim. Dhe gjoja grinden pėr doktrinėn e Stalinit. Pas kėsaj vendi shkon mė keq, sakatoset, u vranė bijtė mė tė mirė. Prej tyre jam arrestuar edhe unė. Ē’duan tė bėjnė me Kadarenė? Mirė Atij nuk i besokan, por ata s’i besojnė as vetes, por u pėrgjėrohen dhunėrisht njė tė pranguari tė uritur dhe tė trembur, qė pret me ankth gjyqin pėr ta dėnuar? Dhe prandaj e kanė rrėmbyer, e mbajnė mbyllur dhe e torturojnė vetėm e vetėm pėr ta hedhur nė humnerat e nėrgjegjes kolektive, nė subkoshiencė e delir, qė tė zbulojnė pjesėt e ajzbergut nėn oqeanin e dhunės dhe tė gjakut?
    - Por kur funerali i plakės Nurihan, pėrfaqėsuese e klasave tė pėrmbysura te ne – po mbante shenime djallėzisht inkuizitori im, ė ndesh me veturat e Ambasadės sovjetike qė po largohen pėrgjithmonė nga vendi ynė pas prishjes...arkivol i zi, veturė e zezė...? E?...Si, si? Vdekja pret nė tė ardhmen pėr tė qortuar...kė? Tė sotmen. S’tė kuptova. Dhe tij je ndikuar nga Kadareja, por nga gabimet e tij si shkrimtar qė Partia i ka kritikuar vazhdimisht.
    Nė qeli mendova se do tė qetėsohesha disi, por u bėra mė keq. S’mė linin tė shplodhesha, tė shtrihesha drejt e mbi dėrrasa, sepse bataniet m’i kishte hequr hetuesi si ndėshkim. Pėrse mė kannė arrestuar, pėr fajet e mia apo tė tė tjerėve, mėrmėrita. Rrobat mė qenė shqyer edhe mė, ndoshta dhe mishi, duhej tė mė dukeshin brinjėt. Aq pis dhe me pluhur isha bėrė sa po mė dukej se po i rikthehesha baltės, prej sė cilės qemė bėrė. Jeta jote tani po fillon nga kjo karrige hetuesie tani, mė kishte thėnė hetuesi. Jo nga djepi? pyeta unė. Jo, tha ai i sigurtė. E di, thashė. Kėta prishin gjithēka te njeriu, tė ardhmen s’e lėnė tė vijė, tė kaluarėn e masakrojnė. Mu nėpėrmend, megjithėse s’doja tė kujtoja mė, nė djall tė gjitha, qė „Dimrin e Vetmisė sė Madhe“ e kisha lexuar vetėm natėn si njė kob tė mrekullueshėm. E dinin kėtė gjė? Duhej ta dinte hetuesi? Pa dalė ende librarive, njė studnet nė dhomė me mua, qė kishte kultin e shokut dhe tė librit, Kujtim Dashi, s’di si e mori, nėpėrmjet njė tė njohure nė kryeqytet, andej nga stabilimenti i shtypshkronjave dhe nga padurimi, ndėrsa ai e lexonte ditėn, unė e merrja natėn, gjithė natėn. Pastaj dremisja nė auditor, gjatė leksioneve tė mėrzitshėm pėr realizmin socialist. Kur erdhi njė Sekretar i Parė e desh tė takonte studentėt e rrethit tė tij, s’di tė ē’rrethi, por qė mungon nė Ferrin e Dantes, shefi ja paraqiste njė e nga njė duke dhėnė dhe ndonjė karakteristikė, ky student ėshtė kėshtu, ky student ėshtė ashtu, i mirė, por...ka njė tė keqe, pėlqen Kadarenė. O Zot, shpėtomė nga kėto marrėzira! Dhe kėtu mė duhet t’i kujtoj. Tė paktėn tani jo mė! Qe bėrė Pleniumi IV dhe „Dimri...“ ishte ndaluar. Do ta njohėsh tjetrin, thoshim nė mes nesh, shih ē’qėndrim mban ndaj veprės sė Kadaresė. Ai na mėsoi tė lexojmė, kisha thėnė nė njė debat me studentė tė Tiranės. Ē’bėn ai tani? Ē’po shkruan nė studion e tij tė mesnatės, tani, nė kėtė orė, ndėrsa larg, shumė larg, pas malesh e malesh, nė njė qytet tė vogėl verior, qė s’paskėsh qenė dhe aq shaka, kur e quanim njėri tjetrin „Kuksburg“, nėnėdhč, njė ia rrestuar rreket, me shpirt ndėr dhėmbė, se si ta mbrojė, sado pak. Kurrė s’i kisha pėrfytyruar lidhjet e mia me tė kėshtu. Endėrroja takime. Ah, mjaft! Po luaj mėndsh. Kupto ku je? Mė mirė e kundėrta. So ta shihni Kadarenė ku do tė pėrfundojė, thėrriste ndonjė pedagog-shkrimtar korridoreve...tė birucave.




    f.80-89


    I dėrrmuar, vendosa tė mos bėj asgjė. Po rrija mė kėmbė nė mes tė qelisė. Nga trupi im vareshin poshtė vena tė shkulura dhe pastaj tė kėputura keq, inde, nerva, fije lidhėse tė shqyera me dhėmbė, damarė tė pėrgjakur nga rridhnin ndjenja dhe mendime dhe tėrė siguria e ruajtur deri mė tani. Ndjehesha fajtor. Pse s’ndejta urtė mes urtėsisė prej vdekjeje. Pse guxova tė jem normal herė herė mes ēmendurisė sė pėrgjithshme? Dhe po ndėshkohesha me tė drejtė. S’kisha pse tė kėrkoja falje apo mėshirė. Me shpejtėsi trallisėse po vazhdonte hemoragjia prej vetvetes. Po boshatisesha mrekullisht. Ēengela e ganxha e kavo tė tjera tė padukshme qė mė lidhnin dikur me botėn dhe nuk mė dukeshin gjė, tani qenė kėputur dhe unė mes tyre, me kėmbėt ngatėrruar nėpėr to si nė njė kuth kaotik, kisha shtangur. Nuk ndjeja mė gjė. Kishin vdekur dhe valėt nė ajėr. Nė njė cep tė vuajtjes, qė kaq shpejt u bė e dikurshme, gjeta pėrēartjen e njė poezie pėr gjyqin tim. Mė priste kjo ditė e ferrit qė nė gjallje. Nesėr do tė dalėsh nė gjyq, mė tha polici i shėrbimit. Mė buēitėn tėmthat. Pėrse? Kėtė e kishin vendosur (sh)krimtarėt. Sa kohė i prita? I provova tė gjitha stinėt nė birucė. Shkova dhe nė lashtėsi tė provoj jetėn e fillimit tė librit, pėrpėlitjet e tij, mosbėrjen. M’i tregonte hija emblematike e frengjisė qė binte mbi dysheme. Kur ajo fėrgėllonte me hekurat e trashė si trungje hardhi, ishte vjeshtė, sa po u arrestova unė. Dhe u zbeh, u bė e shkurtėr, veē nė rrrėzė tė birucės binte e tromaksur, se pllakosi dimri me hetuesin dhe borė. Ē’dimėr, para ose pas Krishtit? Nė pranverė lulėzoi hija e frėngjisė, e mbushur me cicėrima lėkundej mbi ballin tim, kurse nė verė dergjej si shtrati i njė tė plagosuri nė tė gjithė dyshemenė e sė ardhmes. Nesėr do tė shkoja nė gjyq. I hapur apo i mbyllur? Me sa akte do tė ishte? Bir, dėgjova klithmėn e nėnės time. Si erdhi ajo deri kėtu? Dhe u vėrsula pėr nga dera se mos e gjej pas saj. Por u rrėzova mė parė. I rėnė pėrmbys, edhe pse nuk lejohej, po qaja, pėr herė tė parė, me dėnesė.



    INTERMEXO

    (Dosja 12102
    ARKIVI I MINISTRISE TE PUNEVE
    TE BRENDSHME)

    AKT-EKSPERTIMI
    MBI KRIJIMTARINE POETIKE TE VISAR ZHITIT




    Ne, (pėr tė mos parė sėrish emrat, i zura tė dy me gishtin e madh, tė enjturin. I mbulova si dy vemje. Po t’i shtypja, e dija se do tė plaste prej tyre mė shumė vrer. Dhe s’doja tė villja nė birucė), anėtarė tė Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe artistėve dhe redaktorė nė redaksinė e poezisė pranė Shtėpisė Botuese „Naim Frashėri“ sipas kėrkesės sė organeve tė Punėve tė Brendshme Tiranė, ekspertuam krijimtarinė poetike tė autorit Visar Zhitit.
    Ka shtatė vjet, duke filluar nga viti 1972, qė Visar zhiti sjell pėr botim librin e tij. Ky ka qenė njė problem serioz pėr redaksinė e poezisė nė shtėpinė Botuese „Naim Frashėri“. Edhe pas Pleniumit tė 4-tė tė K.Q. (1973) ky letrar ka vazhduar me ndėrgjegje tė ecė nė gjurmėt e njė poezie tė huaj pėr shoqėrinė tonė dhe tė mbushur me die tė gabuara politke, me koncepte dekadente, ose „tė majta“ (...!?...u habita. Gjithmonė kam patur frikė nga e majta, qoftė dhe nga bėrtitjet e saj dhe nė art...) dhe me njė ndikim tė hapur tė poezisė moderniste reaksionare. Nė tė gjitha variantet e sjella nė redaksi ai ka po ato poezi, po atė koncept pėr poezinė, gjė qė dėshmon se ai me bindje ka vazhduar tė ecė nė njė rrugė tė gabuar politike dhe artistike.
    Fantazia e sėmurė, paqartėsia dhe hermetizmi, ekuivoket e rrezikshme me nėntekst politik, koceptimi modernist kannė qenė disa nga tiparet kryesore tė poezisė sė tij.
    Duke analizuar pėr sė afėrmi dhe tėrėsisht poezinė e kėtij letrari, arrijmė nė pėrfundimin se gabimet janė tė rėnda dhe bien ndesh me gjithė zhvillimin e poezisė sonė tė realizmit socialist.
    Gabimet e tij qė reflektohen nėpėr poezi mund t’i ndajmė nė tre grupe.
    Sė pari: Nė shumė poezi ka pikpamje tė gabuara politke nė vėshtrimin e realitetit tonė. Ta konkretizojmė kėtė me shembuj nga krijimet e tij. Nė poezinė e vitit 1972 gjejmė vargje tė tilla: „Dėgjo, miku im, ca fjalė qė dridhen,/ diell tė dytė do tė krijojmė me gjakun qė derdhet“. Nė poezinė tonė dielli ėshtė simbol i Partisė, i marksizėm-leninizmit, komunizmit, nė pėrgjithėsi i idealeve tona tė shenjta. Kurse ky autor thotė: „Diell tė dytė do tė krijojmė me gjakun qė derdhet“. Tek ne nuk derdhet gjak dhe kjo mbetet shpifje pėr realitetitn tonė dhe dielli i dytė ėshtė kundėrrevolucioni pėr kėtė autor. Kėtė die ai e shpreh mė hapur me poezinė „Eci“ ku thotė: „E di qė do tė dal njė ditė nė njė arė me diell“, pra ėshtė konseguent nė mendimet e veta armiqėsore. Dhe kėtė „diell“ ai e parashikon tė vijė nėpėrmjet shkatėrrimit tė diktaturės sė proletariatit. Pėr kėtė flet hapur nė poezinė „Homeri: Iliada ime lexohet kudo, tha ai (Homeri), Iliada juaj s’ka mbaruar akoma dhe iku...“ Poema „Iliada“ e Homerit pėrshkruan shkatėrrimin e Trojės sė Lashtė nga grekėt, njė Iliadė e tillė, pra, shkatėrrimin tonė pret dhe autori i kėtyre vargjeve.
    Nė poezinė „Fytyrat“ (f.48) motivi ėshtė i papėrcaktuar nė kohė dhe hapėsirė, kjo bėn tė mendosh qė ato qė thuhen i atribuohen jerėzve tanė. Tek njerėzit tanė, tek punėtorėt dhe fshatarėt tanė autori sheh ambicje nė sytė e tyre, sharje qė varen buzėve si jargė, etj. Duke shtrembėruar kėshtu pastėrtine e figurės sė njeriut tonė tė ri. Ai nuk ka afeksion pėr kėta njerėz, por pėr vajzat e spiunėve siē thotē nė poezinė „Gruas sovjetike“ me vargjet: „Vajza jote – statujė tragjike e miqėsisė,/ unė vajzėn tėnde e dua sinqerisht.“
    Kėto vijnė e trashen dhe nė librin e sjellė nė redaksi nė vitin 1974. Nė pezinė „Pakėnaqėsia ime“ gjejmė vargjet: „pakėnaqėsia ime s’kėnaqet nga gjoksi, / brinjėt i thyej copė-copė si frengji/ deri nė pamundėsi.“ Kjo ėshtė esenca e gjithė kėtyre shfaqjeve armiqėsore. Autori nk ėshtė i kėnaqur me realitetin tonė dhe ėshtė gati tė thyejė edhe brinjėt e tij, vetėm tė dalė nga ky realitet, tė cilin ai e quan frengji.
    Vazhdojnė kėto dhe nė librin 1976. Nė poezinė „Natyrisht, nuk jemi gjithmonė fėmijė“ lexojmė: „Unė nuk ēava pėrpara nė art, sepse paskam dashur gėrmadha, /por nuk mė deshėn (dhe s’mė ndihmuan), sepse unė duke u bėrė burrė / do tė isha talent / i tmerrshėm... dhe nėpėr dosje e lanė zemrėn time si njė mi/ qė bren veten e vet.“ Ai e ndjen veten tė persekutuar padrejtėsisht dhe e parandjen se fundi i tij do tė ishte i turpshėm. Akuza qė ai bėn kundėr shoqėrisė tonė qė e shtyp kėtė „talent tė tmerrshėm“ siē e quan ai veten, (kuptohet i tmerrshėm pėr shoqėrinė tonė) ėshtė shpifje, sepse ky pushtet i ka shėnė tė gjitha mundėsitė qė tė ecė nė jetė si njeri i ndershėm, duke u bėrė edukator i brezitė tė ri.
    Mė tej vjen poezia „Dritaret“ me kėto tri vargje: Dritaret/ janė britma ime qė tė braktiset me forcė / dhoma e errėt e vetmisė“. Ja si e karakterizon ky elemnt armik vendin tonė „njė dhomė e errėt vetmie“ dhe pėr kėtė ai kėrkon „braktisje me forcė“ duke aluduar kėshtu nė njė veprim kundėrrevolucionar. Pėr kėtė ka dhe njė farė sinqeriteti. Si element armik ai e ndjen veten tė vetmuar dhe tė braktisur nė ambjentin tonė revolucioanr.
    Problem tė kėsaj natyre gjejmė dhe nė poezitė „Fusha e betejės“, „Lagjja ime e vogėl“, „Dreri“, „Macja dhe macja e pasqyrės“, „Tromba dhe burokratėt“, „Studentėt e Shkodrės“ (strofa e tretė), „Fėmijėt e detit“ (trofa e katėrt dhe e pestė), „Mermeri i ditėve dhe i statujave“, „Revolucioni“, „Balladė moderne pėr njė skllave“, „Vrull i menēur“. Mė i ahpur shprehet ky element armik nė poezitė „Mikut tim qė punon“, „Fėmija me kėpucė tė mėdha“, „Djali i Rozafės“, „Xhulisė“, ku pozicioni i tij armiqėsor ėshtė i pėcaktuar mirė. Kjo pėr faktin se shpreh „shqetėsimin“ e tij pėr njė fėmijė malėsor qė zbret sė pari nė qytet dhe, nga qė s’ka ē’tė veshė, ka mbathur kėpucėt e mėdha tė tė atit (nė poezinė „Fėmija me kėpucė tė mėdha“), kurse nė poezinė „Xhulisė“, njė malėspre shkon nė universitet e veshur me xhaketėn e vjetėr ushtarake qė i dhanė tė vėllait kur ai mbaroi shėrbimin ushtarak. Kėtu duket qartė qėllimi i tij, nė kėto vargje kėrkon tė njollosė jetėn tonė dhe shpif pėr mirėqėnien ekonomike qė u ka sjellė socializmi, ashtu si tė gjithė popullit, edhe malėsorėve tanė.
    Nė librin e vitit 1977 gjejmė poezinė „do tė dal kundėr robėrisė“, megjithäse i ėshtė thėnė gjithmonė qė ėshtė me nėntekst, por ai mjaftohet vetėm me ndėrrimin e titullit.
    Edhe nė librin e vitit 1978 gjen tė tilla gjėra. Nė poezinė „Bisedė me njė punėtor pėr Partinė“ autori ka njė koncept „tė vetin“ pėr Partinė nė strofėn 1 (faqja 100); kurse poezia “Sfinksi” me karakterin e saj tė papėrcaktuar dhe nė lidhje me mjaft poezi tė tjera tė gabuara, fsheh njė mendim tė poshtėr. Paralele tė fshehura ka dhe nė poezinė “Nė amfiteatrin e madh”, ku lexojmė vargjet: “ndoshta njė djalė tė guximshėm,/ (ai paska fytyrėn time) /, e burgosėn nė sallėn me tigra/ se desh tė bėnte kryengritje.” E pa adresuar ėshtė dhe poezia “Poetėve qė mbyllen nė kullėn e fildishtė”, qė mund tė interpretohet dhe si reagim kundėr poezisė tonė sidomos me vargjet: “vallė ē’duhet bėrė pėr tė shpėtuar poezinė nga mati i drunjtė i dobėsive?!”
    Nė librin e vitit 1979 ėshtė poezia “Ne 20 vjeēarėt qė shkuam nė fshatin e ri socialist”. Poshtė titullit tė saj ėshtė vėnė njė citat i shokut Enver. Por fundi i poezisė nuk pėrkon me tė, bile e kundėrshton. “Valle burrash , me Mic Sokolin nė krye” nuk ka asnjė detaj nga koha e Mic Sokolit, kėshtu dhe kjo fsheh mendimin e autorit. “Njerėzit e punės” – fillimi dhe fundi i kėsaj poezie janė shprehje e njė anarkie tė thėnė troē.
    Sė dyti: nė mjaft poezi ky pseudoletrar shpreh hapur botėkuptimin ideologjik tė huaj pėr shoqėrinė tonė, sidomos lidhur me rolin e artit. Kjo del nė poezinė “Wagnerit”. Vagneri ėshtė njė kompozitor i njohur gjerman me tė mirat dhe dobėsitė e tij. Ai shpreh nė veprėn e vet protestėn kundėr shoqėrisė borgjeze tė asaj kohe, por protesta e tij ėshtė individuale dhe e mbyllur nė vetvete. Ka dhe njė gjuhė tė vėshtirė muzikore pėr t’u kuptuar. Pikėrsiht pėr kėtė zgjedh si “idhull”, ai mėsues tė vet ky element armik. Veē kėsaj kuptohet qė kėtu ai s’i drejtohet Wagnerit, por simbolit tė tij, pra artistit qė ėshtė kudnėr rendit ekzistues dhe i bėn thirrje atij “tė flakė jorganet e heshtjes, tė thyejė llampėn e zbehtė tė gjumit, tė nėnshtrojė qentė, t’i bjerė ballit tė ftohtė tė mosmirėnjohjes,” etj. Pra ai bėn thirrje pėr njė art qė tė ngrihet kundėr socializmit.
    Nė poemėn “Kockat qė kalben” (1972) gjejmė njė influencė tė hapur nga poezia e sotme revizioniste. Plot nėntekste tė kėsaj natyre janė dhe poezitė “Gurėt e njė lumi”, “Natė dimri”, “Mos lyeni kėpucėt”, etj.
    Konfuzion ideologjik vėmė re edhe nė librin e vitit 1978. Nė poezinė “Pjekuria” autori huton njė vjazė 16 vjeēare me “filozofinė” e tij, kurse nė poezinė “Lirikė me zogj dhe burokratė”, burokratizmin e sheh si fatalitet, kur thotė: “Lart e mė lart, veē kujdes, kujdes/ se lart janė dhe zogjtė naļvė” dhe nė fund predikon: “tė ecim nė rrugėt e vėrteta, njerėzore”.
    Problem ėshtė dhe poezia “Tregimet e dimrit” (1979) ku spikat tendenca drejt njė poezie me prirje borgjezo-revizioniste, qė shorehet me shkrirjen e ēdo kufiri tė prozės me poezinė. Poezi mbart idenė e dashurisė “pannjerėzore” nė dy strofat e para. Njė udhėtar nė njė natė dimri troket nė njė shtėpi malėsore. Derėn ja hap njė grua e re, e cila, thotė autori “s’e ngriti fenerin tė shihte kush isha. Mjafton qė fytyra ime ishte e njeriut.” Pra malėsori ynė, sipas kėtij pseudopoeti, i hap derėn kujtdo, mikut dhe armikut, mjafton qė ai t’i vejė nė shtėpi. Kurse realiteti ka treguar se malėsori ynė s’e ka pranuar armikun nė shtėpi. Mendaj e sėmurė e bėn kėtė element armik qė tė sajojė edhe fenerė nė Malėsi, kur dihet qė drita elektrike ka shkuar kudo nė vendin tonė, edhe nė skajet mė tė largėta tė Atdheut. Nėntekst kanė edhe kėngėt qė vihen nė fund nė gojėn e plakut dhe tė mbesės.
    Nė poezinė “Ē’do t’i thosha Migjenit nė vitin 1937” gjen jehonė njė mendim i disa studiuesve kosovarė pėr “subkoshiencėn” nė veprėn e Migjenit. (“Ti (Migjeni) brėnda teje ndjen njė ulėrimė ujku pėrzjerė me yje”) “Kravata s’do tė kishte kuptim, nėqoftėse s’do tė bėhej litari i varjes”. Si ka mundėsi t’i thuhet kjo gjė Migjenit?
    Sė treti: nga pikėpamja e konceptimit dhe e mjeteve tė shprehjes ky pseudoletrar ėshtė nė pozita moderniste dhe formaliste. “Dėshirat e mia”, “E bukura” (1972). Flagrante pėr kėtė janė poezitė e vėllimit tė vitit 1976, tre vjet pas Pleniumit tė 4-t tė KQ, ku krijuesit dhe opinioni ynė kishin dėnuar me forcė shfaqje tė huaja tė kėtij karakteri. Kėtu pėrmendim pozietė “Pėrralla e vėrtetė e radios”, “Lahuta”, “Kėngė me kitarė pėr F.G. Lorkėn” (shtrembėron thelbin e poezisė sė kėtij autori tė madh), “Mund tė flasim dhe ashpėr pėr tė kuptuar bukurinė” etj. Kurse poema “Roman partizan” ėshtė njė krijim i mirėfilltė simbolist dhe i ēoroditur. Kėto krijime janė shkruar sipas modeleve tė shėmtuara tė poezisė qė kultivohet sot nė vendet borgjezo-revizioniste dhe lexuesi e ka tė vėshtirė tė kuptojė se ē’thonė vargjet, cili ėshtė mendimi i autorit. Kėto janė njė kundėrvėnie e hapur ndaj mėsimeve tė Partisė pėr artin dhe ndaj letėrsisė sė Realizmit Socialist, qėllimi i sė cilės ėshtė edukimi komunist i masave punonjėse.
    Duhet thėnė se kėto qėndrime armiqėsore tė kėtij elementi armik, qė theksuam si nė aspektin politik, ideologjik ashtu dhe nė atė tė konceptimit e mjeteve tė shprehjes (tė cilat spikatin fund e krye nė krijimtarinė e tij) nuk janė tė ndara me thikė, pėrkundrazi ato thuren me njėri tjetrin dhe i shėrbejnė njėri tjetrit nė qėllimin e kėtij pseudopoeti.
    Pas kėsaj analize arrijmė nė disa pėrfundime. Ky element armik ėshtė i bindur nė mendimet e tij tė gabuara dhe armiqėsore. Vėrejtjeve tė redaksisė, kėshillave qė edhe ai ta vėrė talentin nė shėrbim tė popullit, V. Zhiti s’ua ka vėnė veshin fare, pėrkundrazi pėr vite me radhė ka vazhduar tė ngulė kėmbė qė kėto krijime armiqėsore tė botohen. Me kėto krijime ai ka dashur tė ēorodisė lexuesit, tė derdhė helm nė mendjet dhe ndjenjat e tyre. Siē u vu re mė sipėr, nė mjaft poezi ai shpreh hapur apo nė mėnyrė tė tėrthortė pikpamje tė gabuara politike nė pasqyrimin e shtembėruar tė realitetit tonė socialist duke ju kundėrvėnė kėshtu gjithė letėrsisė dhe arteve tona qė militojnė nė ndihmė tė Partisė pėr edukimin e popullit.
    I ndikuar rėndė nga ideologjia borgjezo-revizioniste, ai ka rėnė nė prehrin e njė poezie tė huaj dhe armiqėsore pėr ne, qė dėmton vijėn e Partisė.
    Nėpėrmjet njė gjuhe tė errėt dhe plot nėntekste ai ka synuar tė mbjellė idetė e tij kundėrrevolucionare. Nė raste tė tjera ai ėshtė krejt i mbyllur dhe pėrdor figura qė nuk zbėrthehen dot. Kėto poezi hermetike e tė pakuptueshme janė nė kundėshtim me orientimet e Partisė pėr njė letėrsi tė qartė dhe tė kuptueshme.
    Ky pseudopoet me imitimet e shėmtuara tė artit reaksionar ėshtė pėrpjekur tė mbjellė barėra helmuese nė kopėshtin tonė tė pastėr letrar dhe tė prishė kėshtu atmosferėn tonė letrare.

    Emri, mbiemri Emri, mbiemri
    (firma) (firma)


    Tiranė, mė 24.10... pra para se tė mė arrestonin...ah!...isha denoncuar zyrtarisht nga shkrimtarė dhe policėt mė hodhėn hekurat menjėherė...Mu fanitėn dy ndėrtesa tė mėdha, kėshtjellore, Lidhja e Shkrimtarėve dhe Ministria e Brendėshme dhe m’u shkrine nė nj...M’u bėnė si ngrehinė burgu. Jeta ime qe komplltuar atje...




    ***


    Ndala prapė te emrat si nė dy tė cara toke nga ku shihej humnera e ferrit. Dy njerėz tė letrave, e pabesueshme! Dhe aspak tė rėndėsishėm. Po ku e gjejnė tėrė atė fuqi tė rrokullisin njė fat, tė vrasin njė jetė? Po tė ktheja fletėn pas, mund tė gjeja tė shėnuar sa e kishin caktuar dėnimin tim, sa burg duhej tė bėja dhe ku a fare pushkatim. Si ishte e mundur tė shkruanin kėshtu, pa mėshirė, dhe para se tė mė arrestonin, me kaq ashk dhe me ē’tė drejtė, e them prapė, e vendosnin ata qė unė isha patjetėr armik? Po gjyqi ē’do tė bėnte? Ē’ėshtė kjo aktė-ekspertizė kėshtu, kjo qenka shkaku, denoncimi im, pėrndjekja, arrestimi? Po mė merrej fryma dhe mu errėn sytė. Ndjeva firmat e tyre si merimanga helmatitėse nė qepalla dhe menjėherė m’u mufatėn e po mė digjnin. Do mė ishin skuqur. Firmėn e tė parit e njihja, e kisha parė nė pėrgjigjet qė mė vinin prej tij gjithmonė e mė tė kėqia. Sa tė qajė nėna ime, mė kishte thėnė pėr herė tė fundit, kur i vajta pėr tė biseduar nė Shtėpinė Botuese, le tė qajė nėna jote. Shtanga. Po pėrse, a nuk mjaftojnė lotėt e poetėve? Kurse tė tė dytit nuk po e njihja dhe po mė grryente keqas. Pse e shtoi emrin e vet kėtu? Kur unė i thosha hetuesit se nuk shihja ndonjė gjė tragjike nėpėr kėto fletė, ngulja kėmbė se kėshtu mendonte njė dikush, e pėr letėrsinė kjo s’do tė thotė gjė fare, ai, mbas ca kohėsh, ma solli ekspertizėn me ca shtesa dhe me njė emėr tjetėr tė shtuar. Mos do tė thuash tani se kėshtu mendojnė dy vetė, mė tha, por janė specialistė tė afirmuar, tė njohur. Ē’mėkat! Si ishte e mundur, pse nuk e shmangėn? Tė kenė qėnė nė njė rrezik dhe me anė tė rrezikut tim, shpėtonin tė tyren? Nė qoftė se s’do tė pranonin tė bėnin kėtė akt-ekspertizė, ē’do tė ndodhte me ta e a do tė shkruhej po kėshtu me dy tė tjerė, tė tjerė e tė tjerė? Mos ishin emra qė duheshin djegur si dy ura zjarri? Me poezitė e mia paskėsham qėnė i aftė tė godisja ku duhej, por i pazoti pėr ta fshehur goditjen. S’mund tė vazhdoja tė mendoja dot mė. Po sikur ata tė mendonin ashtu vėrtet dhe atė akuzė ta kenė shkruar me dėshirė? Kėshtu duket. Nėse do tė takoheshim ndonjėherė, kush nuk do ta kishte kuraojn ta shohė tjetrin nė sy? Ē’do t’i themi njėri-tjetrit? Mos do tė jem prapė unė i fajshmi, sepse me mua do t’u kujtohet faji?
    Hetuesi s’ma la gjatė dosjen. E mbante ai nė duar si njė arkivol tė vogėl ku kishte brenda hi nga bėmat e mia. Ti e di, ėshtė ajo qė kemi punuar bashkė. Ti dhe unė. Po dridhesha i tėri. Dosja qe lidhur mirė. Ishte e plotė dhe mė e rėndė se hetuesia. Kapa njė tjetėr emėr. Isa Halili, hetues nė Ministrinė e ..., Tiranė, i cili vendosi fillimin e ēėshtjes penale ndaj...c’ishte ky kukudh u kuq, ē’kish patur me mua? Dhe stafetėn e sė keqes si njė granatė e kishte marrė nė Kukės Nexhat Selimi, shef i hetuesisė...
    Tragjedia pėrsėri kishte ardhur nga shkrimet, kishte dalė nga librat. Ne...anėtarė tė Lidhjes sė (Sh)krimtarėve ...qė lidh shkrimtarėt...ē’emra tė tjerė mund tė nguleshin aty si gozhė? Emri i par, i dyt e tė tjerė tė mbuluar me gjak. Ēekani rrihte apo zemra ime?
    Mė mbėshtolli njė tym i zi e po pėrpėlitesha mes tij. S’kish turrė drush poshtė meje, por po digjeshin eshtrat e mia.

  8. #8
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    f. 133

    S-PAĒ (MOS PAĒ!)
    DHE LIBRA TE BURGOSUR



    Prangat u bėnė male. Tani isha rrethuar me male nga tė gjitha anėt, aq tė zhveshur dhe tė pjerrėt sa vetė rreziku, ngjyrė hiri tė errėt, metal me gėrryerje humnerore, ku njė diell i pazakontė, dielli i dytė, ngrihet si njė shpend i egėr me flatra zjarri tė ftohtė, kapton qiellin, pėr pak orė, i cili pastaj mbetet bosh e i pashpresė, i pakėt, dhe retė e veta nuk i nxe dot.
    Kurrė nuk i kisha ndjerė malet kaq kundėr njeriut, edhe pse nėpėr librat tanė shkollorė vėrehen si aleatė tė historisė sė kombit ashtu si dimri rus pėr rusėt. Male pėrpara, pas, anash, nė anėn tjetėr, lart. Dhe pas maleve, male tė tjerė, dallgė tė gurta pafund.
    Edhe pse burgu dergjej nė fund tė maleve, prapė kishte fund tjetėr, tė anuar keqas, shkumbėzi: pėrroi qė mblidhte rrėkerat e grykave tė galerive tė minierės sė Spaēit si jargė tė zeza nga gojėt e kuēedrės shumėkokėshe. Kurrė s’mund tė gjenden ujra kaq kobėndjellės e tė xhindosur, qė gjarpėronin shkėmbinjve vazhdimisht duke tradhtuar. Pak mė sipėr, si pėrqeshjet e tyre, dredhonte rruga, e tėra armiqėsore, nga ku veē iknin kamionėt me mineral e vazhdimisht vinte autoburgu i madh e shkarkonte tė burgosur. Tej se si m’u dukėn turmat e mėkatarėve politikė, ashtu tė veshur njėlloj si me lėkura tė rrjepura mali, ngjyrė dheu apo tė ndara me vija si vraga tė zeza tė rrahjeve tė shkopit tė gomės, ku herė hijėzohej pėrroi infernal e herė rruga diktatoriale. Gjithė ai pikėllim i shpėrndarė njėlloj nėpėr ato qenie prej resh, padurueshmėrisht prej resh. Po unė, kur tė mė flakin mes tyre, a do t’i njoh ndonjėherė nga pas kėta njerėz qė veē treten, treten te njėri-tjetri nė kėtė oborr absurd, ku s’ka asnjė fije bari, as njė gur, por shkretim tė shkelur nga kėmbėt e njėsimit me absolut.
    A do ta gjej dot ndonjėherė ē’emra kanė kėta kurrize me gunga enigmash, do tė aftėsohem vallė tė dalloj shpinėn e njėrit nga shpina e muzgut, atė tė fatalitetit nga ajo e zhgėnjimit tė pėrhershėm, tė ēmendurisė nga e mizorisė, shpinėn e frikės nga ajo e hallit, shpinėn e mikut nga ajo e hijes time? Turma ėshtė e frikshme, ėshtė dhe s’ėshtė mė njeriu brenda saj.
    O Zot! Tė mėrmėrisėsh dhe atje ku Zoti ėshtė i ndaluar. Tėrė kėta tė burgosur, tmerrėsisht tė vėrtetė, prej vitesh e vitesh, prej shekujsh dėshpėrimisht tė vėrtetė e tė tharė, a qeshin ndonjėherė?





    f. 142


    Ra njė ēangė. U ndėrpre gjithēka sikur t’u kishte rėnė pėrsipėr shkopi ēudibėrės i pėrrallave, i krahasueshėm veē me shkopin e diktaturave. Mė erdhi keq pėr ata qė po losnin shah, tė pėrqendruar mbi lojėn e mė tė dėgjuar ēangėn, s’guxuan tė bėjnė as dhe njė lėvizje mė tepėr (njė minator i moshuar, qė s’dihej pse kishte aq ftohtė nga duart dhe i mbante tė futura nė ēorape, dukej sikur loste shah me putra). Te berberania ndodhi komedia: ra ēanga, berberėt flakėn brisqet dhe ata qė i zuri duke u rruar, dolėn gjysmė tė parruar e me shkumė. Ku? Ku shkohet kėshtu mbas pune, nė ē’punė?
    -Nė lexim – mė tha Bajo.
    -Ashtu?!
    -Papunėsia kėtej nga menca! – u dėgjua njė thirrje. (Janė gjithė tė paaftėt pėr nė minierė, tė moshuarit dhe ata qė s’kanė moshėn e duhur mė tha Bajo) – tė tjerėt te sheshi lart!
    Brigadat e burgosura tė punės mbushėn vendin, u dha komanda dhe u ulėn pėrdhe, gjuri i njėrit rėndonte te kurrizi i tjetrit, hoqėn kapelet, tė pista dhe tė rrjepura, nė shumicė tė bėra me copa ēarēafėsh. Fushėtirė kokash tė qethura dhe gjymtyrė tė mbledhura si rrėnjė. Njė i burgosur doli nė krye, te vendi mė i ngritur dhe hapi njė vepėr tė kuqe tė Enver Hoxhės, pikėrisht atje ku e kishte lėnė njė ditė mė parė dhe me zė monoton, serioz, nisi tė lexonte sharjet prej hetuesi qė diktatori shqiptar u bėnte imperializmit amerikan dhe revizionizmit sovjetik si dhe shėrbėtorėve tė tyre Francės, Gjermanisė, Italisė, Polonisė, etj. Sharja kėrkonte kontinente tė tjerė, shkoi nė Izrael, nė Kinė e deri nė Australi (gjithė marrėdhėnia a lidhja me botėn e diplomacisė sė Shqipėrisė sė re kjo ishte, sharja) dhe pastaj u kthye te tė vetėt, shau e shau tradhtarė e agjentė, i shkuli nga historia e Byroja e tij politike, ashtu siē ishin, tė masakruar, me kafkat plot me vrima plumbash. Ndėkohė 3-4 kujdestarė tė burgosur endeshin vigjilentė pėr tė parė se mos dikush mes nesh, robėrve, guxonte dhe dremiste. Sa do i lodhur tė ishe, sytė, gjithsesi, nuk duhej t’i mbyllje kur lexohej Enver Hoxha. Qetėsi e keqe qė prishej nga kolla e tė burgosurve dhe nga britmat e pėrtej telave me gjemba: “Ndal!...Kush kalon?”, aq sa mua, tė porsa ardhurit e hutuar dhe tė tromaksur, mė dukej sikur thėrriste vetė Enveri nga brėnda librit tė tij. Dikė e shkundėn fort nga supet pranė meje:
    -Ej, dėgjo leximin! Apo s’ke nevojė tė riedukohesh ti? – shpotitėn.
    -Kam nevojė pėr gjumė.
    Ra ēanga e mbarimit e ēuditėrisht ai qė lexonte nuk e mbaroi fjalinė, por mbylli librin si automat dhe gjithė tė ulurit mė kėmbė duke u ēmpirė dhe shkundur, duke kollitur e pėshtyrė, vazhduan bisedat ku i kishin ndėrprerė dhe me zhurmė nisi shpėrndarja. Vura re prapė se njė pjesė ishin me rrobat klasike tė tė burgosurit, vija-vija si turmė zebrash dhe tė tjerė me rrobat kafe sikur tė kishin dalė nga poshtė dheut.
    -Pse ky ndryshim nė veshje? – pyeta Bajon.
    -Ato me vija na i jep komanda kėtu, kafet i jep miniera. Jemi tė lirė tė veshim kė tė duam nga dy kostumet tona. Edhe nė vdekje. Ngjarje tjetėr s’ka.






    f. 157


    -Pagėzova vendet me emra. Sheshin e madh e quajta “Uitman”, ēezmat poshtė “Shatėrvanėt e Eseninit”, depoja e ushqimeve “Balzak”, shkallėt e mėdha “Kadare”, magazinėn e veshjeve “Xhek London”, plepi “Naim Frashėri”, infermierja “Frojd”, zyra teknike “Franc Kafka”, kuzhinėn private “Zjarret e Prometeut tė burgosur”, taraca e apelit “Internacional”,
    -Haajdee, AaappppeEeeliiiliiiii! – u dėgjua e fortė dhe e valėzuar britma e minotaurit tellall. Jo, e minoritarit...Eh, mitologji greke, si jemi katandisur!...Dhe unė, me 1000 vetvetet e mia, u drejtuam pėr te...
    -Sheshi “Internacional” – bėri shaka Bajo – sapo e pagėzuam. Po rreshtoheshim, njėri pas tjetrit. Para gjeje pėrsėri veten tėnde, edhe pas, anash, vetja jote kudo dhe asgjėkundi, do ta numėronin pėrsėri, prapė, sėrish, 1000 herė dhe, nėse njėri nga policėt do tė gabonte, mua mė dolėn 999 copė tė burogsur, do tė thosh, ē’u bė njėri, do tė rreshtoheshim pėr tė pėrsėritur apelin. Sa tė dolėn ty? Tamam, po ty? Njė tepėr, 1001, mos ke numėruar dhe veten, do tė pyeste oficeri i rojes dhe do tė urdhėronte “apel”. Tė ketė hyrė ndonjė fshehurazi? Edhe njė orė tjetėr rrjesht, unė pas vetes time, para vetes, mes vetveteve, kėshtu qė nė vitin e parė tė Krishtit e deri kur nuk do tė kishte mė luftė klasash, nė fund tė kohės, nė komunizėm, qė vononte e vononte pėrjetėsisht. Si ēdo gjė e pamundur.





    f.158


    Kryetari i zyrės teknike, i vetmi qė lejohej tė qethej “***é”, i shėndetshėm si shoku Enver nė fotografinė e tij gjatė luftės, mė kėmbė, riprodhuar bezdisshėm nė tė gjithė librat shkollorė, po lexonte me zė tė ngopur organikėn e re tė punės. Pėrballė shkretėtirės tonė, hipur nė ballkonin e katit tė parė tė ngrehinės sė parė, i shoqėruar me civilė dhe ushtarakė tė jerė, thėrriste emra dhe emra, emra tė tjerė e tė tjerė, pa mbarim. Emra toksorė, qiellorė, lirikė, fetarė, emra peme, emra ėndėrr, emra shpendė, paganė, ilirė, turq, emra malesh, lumenjsh, lufteje, paqeje, emra grekė, latinė, fatndjellės, emra sllavė, arabė, francezė, englezė, mitologjikė, heronjsh, perėndish, yjesh, emra tė rinj shqiptarė, edhe politikė, kinezė jo.
    Zona I, thėrriste zėri. Nė ēdo tre emra bėhej njė pauzė. Pastaj shpallej njė treshe tjetėr emrash. Grupi i punės pėrbėhej prej tre tė burgosurish, ku i pari ishte minatori dhe dy tė tjerėt punėtorėt. Pėrcaktoheshin dhe vendet ku do tė punonin, si do tė shpėrndaheshin nėpėr labirinthin e barkut tė malit. Mbiemra familjesh tė mėdha, tė praruar si emblemat dhe kurora mbretėrore. Vrioni. Zogu. Merlika.
    Zona II. Ferri i ferrit. Mė larg nga zonat e tjera dhe mė e tmerrshmja. E nxehtė si torturat. Kėtu caktoheshin mė tė pabindurit, tė papėrkrahurit. Ishte njė dėnim brenda dėnimit. Nė shumicė zgjidheshin mė tė rinjtė. Prandaj tani nė ajėr po pėrpusheshin emra modernė, kumbues, tė shkurtėr. Mbiemra shkrimtarėsh klasikė. Frashäri. Fishta. Haxheademi.
    Zona III. Kapa mbiemra politikanėsh tė njohur dikur, lėkundeshin si tollombacė tė kuqe, festive, mbi shkretėtirėn e kokave tona.
    Zona IV. Mė e qeta. Me klasikė tė ndryshėm dhe tė sėmurėt qė s’kishin pėrfituar dot prej papunėsisė. Emra tė tjerė artistėsh tė njohur. Gjergo. Laze. Velo. Vullkani. Rafaeli. Mė vezulluan ngjyra dhe muzikė e ndėrprerė.m
    Zona V. Armatorėt. Mekanikėt. Prapavija. Etj. Emrat e pėrkėdhelur nga komanda.
    Zėri qafėtrashė prej enverhoxhe, pasi ndėrroi fletėn, tė cilat i shtrėngonte pėr tė mos ja marrė era, lexoi me thirrma emrat e atyreve qė do tė shtynin vagonat, emrat e lumtur tė magazinierve, kuzhinierve, pastruesve tė mencave, njė emėr pėrkthyesi tė tragjedive antike greke, emrat shumė tė besuar tė brigadierėve aq tė ngjashėm me emrat e dėgjuar tė oficerėve tė lartė tė Ministrisė sė Brendshme. Mbaroi shiu i emrave. Ē’mbetej ishin papunėsia ose emrat e urisė. Sipas rregullores sė brendėshme nuk lejohej tė ndihmoje tjetrin, pra tė ndajė copėn e bukės apo gotėn e qumėshtit, e cila jepej (e ngrohtė si njė bekim) pėr ata qė hynin nėntokė, nėpėr gazet e helmėta tė minierės. Papunėsia le tė vdiste urie! Po tė donin le ta ndihmonin komandėn me ndonjė spiunllėk e ajo do tė mendonte, do ta gjente mėnyrėn pėr ndonjė kore bukė shtesė, para se t’ja hidhte derrave tė stallės sė burgosur, nga ku vinin, tė kokolepsura, prej afėrsisė me ndėrtesėn e komandės, hungėrima tė pėrbaltura e urdhėra tė kuq.
    Vahdoja tė ēuditesha me atė flatėri tė shqetėsuar emrash mbi kokat tona nė ajėr, me frushullima tė befta, duke pikuar pika drite si pika gjaku, konstelacione fatesh mes malesh, anash lumenjve tė zinj, qė jepnin shpirt si plagosje. Dhe secili emėr kėrkonte trupin e vet ku tė futej, pa u ngatėrruar, tė bėhej prej mishi, i vėrtetė, i dikundshėm. Po emri im? Ku isha caktuar, nė ē’zonė? Asgjė s’kuptova.
    -Mos u mėrzit. Nė zonėn II, e dėgjova unė. Po do bėjmė ndonjė gjė mė vonė. Kemi shokė, do tė tė ndihmojnė dhe atje. Sa tė mėsohesh, unė s’i dija gjėrat.
    Mė tmerronte tė mėsuarit, tė mos bėrit pėrshtypje. Unė nuk doja tė mėsohesha dhe doja gjithmonė tė mė bėnte pėrshtypje, tė rezistoja, tė mos isha ai qė gjithmon donte Partia, shteti, mundėsisht ferri tė mos hynte brenda meje edhe duke qenė nė ferr.

  9. #9
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    f. 174


    Mbas ngrėnies kisha mė shumė uri se para saj. Siē duket u ngacmuan gjendrat e oreksit, ju hoq shtresa e pluhurit, mpirja, duke u ngacmuar nga njė copėz bukė dhe njė lloj lėngu, tė cilit po t’i hidhje pėrsipėr pak vaj ulliri apo thėrrime djathi (me to nė dorė po mė priste miku im, Bajo), bėhej i ngrėnėshėm. Por ah, mbaroi shpejt. Copa e bukės mbajti 5-6 kafshata e gjella ja – 10 lugė. 2-3 minuta zgjati e tėrė dreka e vonė. Por mė shumė se njė gjysmė ore kalonte me rrjeshtin para depos pėr tė marrė sahanin dhe lugėn, qė pėr fat, m’i kishte nxjerrė mė parė miku im, Bajo, para se tė futeshim nė kamp. Treēerek ore para mencės, apo njė orė, njė javė a shekull, ndėrsa brigadat me rend ngjisnin shkallėt, ndalnin te sporteli tjetėr nga vinin kumbimet e turbullta tė kazanit tė gjellės.
    U ulėm nėpėr stolat e gjatė - njė copė dėrrasė e ashpėr, po kėshtu dhe tryeza, veēse shkėlqente dhe qe bėrė e rrėshqitėshme prej lyrės sė mbetur nga dikur, gjithmonė nga dikur. 5-6 veta nė njėrėn anė tė tavolinės dhe 5-6 veta qė pėrsėrisnin kėta 5-6 veta pėrballė dhe pėrtypeshin. Tė egėr dhe tė mėrzitur. 300-400 tė burgosur hanin njėkohėsisht nėn gumėzhimėn e varfėr tė bisedave ashtu si muret, dikur tė bardhė, nėn tavanin e gungėzuar dhe me njolla lagėshtie tė patharė kurrė, atje ku gjerbte. Njė pllangė e tillė po binte dhe mbi sahanin tim, apo ishte ngjashmėria e alumintė nė tavan. Sidoqoftė, kur tė binte shi, gjella ime do tė shtohej prej rrėkesė nga lart. Nga lart vinin tė gjitha. Me urdhėr nga lart. Me porosi nga lart. E dinė ata lart. Ata lart e ndaluan Festivalin XI tė kėngės nė radio-televizion. Ata lart janė zemėruar me teatrin, ndėrsa janė tė kėnaqur me tufėzimin e bagėtive nė kooperativėn e... Ē’tė duhet ty, merren ata lart me kėtė punė, e di partia. Ne nuk pranojmė asgjė mbi kokė, shumė-shumė mund tė pranojmė kapelet tona. Ē’janė kėto vargje armiqėsore, mė bėrtiste hetuesi. Anarshist! Dhe t’i botuan? S’e do Partinė ti mbi kokė? E? Po partia ėshtė nė kokė, mbrohesha unė. Nė zemėr, nė zemėr, ulėrinte hetuesi. Qindrat e lugėve trokėllinin mbi sahanėt e tyre si njė protestė dhe trembnin mizėrinė e mizave. Sahanėt pothuaj nuk i kanim mė, i fshinim me kafshatėn e fundit tė bukės, e cila dhe ajo haej, edhe pse kishte shije tė hidhėt alumini. Sepse dhe njė tjetėr radhė ishte njė tjetėr mundim i gjatė. Tubi i ujit, i shpuar me vrima radhazi, (bėn ta krahasoj me fyellin e njė pėrbindshi?), rridhte ca ēurga tė mekura dhe larja e sahanit pėrfitė ishte njė siklet i tepėrt.
    Ndėrkohė aty vėzhgonte dhe priste i burgosuri Ferit Lopa. Pakėz ta lije sahanin mbi parvazin e ēezmave, sa pėr tė larė duart a pėr tė pirė ujė, ai, hop, ta merrte. E hume, thosh dhe ta shiste po ty sahatin tėnd mbas ca orėsh a ditėsh. Se s’haej gjithnjė me sahanin e tjetrit. Lirė kushtonte, njė paketė cigaresh “Partizani”. Ah, partizanėt! A ka qenė partizan Ferit Lopa? Ai thotė “po”. Mbiemri i vėrtetė i tij s’ėshtė Lopa, por kur vodhi njė lopė tė kooperativės dhe i veshi ēizme fėmijėsh qė tė mos i kuptoheshin gjurmėt, ndėrsa ikte ta shiste nė njė pazar larg, dhe thonė se, pėr ta ngrėnė kashtėn, i vuri lopės gjyslykėt e veta tė diellit, jeshile, pėr ta mashtruar, t’i dukej bar i njom, etj. Etj., ka aventura ai, e kėshtu i mbeti nofka “Lopa”. Dhe i ngjan shumė asaj tani, ashtu i varen faqet, si lopė tė shikon dhe kur flet, bulėrin. Po mė merreshin mendtė. Diktatura e urisė...

  10. #10
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    f. 185


    V. e kishte mbushur kapotėn me xhepa pafund jashtė dhe brėnda saj. Ēudi si i mbante, aq e vjetėr, ashtu tė qepur keq me spango, si thasė, pa pikėn e kujdesjes pėr ngjyrat e copave qė tė ishin tė pėrafėrta me atė tė kapotės. Ngjante si njė arlekin i burgosur, i rėnduar ashtu me libra nė ēdo xhep. S’i ndante as nė gjumė, me frikėn se ja merrnin, shumica fjalorė, tė kopjuar nga ai vetė, tė cilėt, sipas porosive, edhe i shiste, me atė valutėn e kėtushme, me “Partizani”-n, ja, ja ku u katandis lufta ēlirimtare, metamorfoza e heoizmit, cigare, cigare nė burg.
    Nė njėrin xhep gjendej “Mozheja 1”, “2-shi” mė sipėr, “Heronjtė e mendimit” nė tjetrin, skedat e njė guide gjermanisht anash, “Metoda e gjuhės italiane pa mėsues” brenda, si mė e shtrenjtė, njė roman pa titull, mė poshtė “Dhėmbi i bardhė” i Xhek Londonit (Libri mė i mirė nė botė! Ashtu? Po a ke lexuar tjetėr? Jo, se s’dua tė mė pėlqejė libėr tjetėr mė shumė se ai), “Isenshėlli”, tė treja pjesėt nė njė xhep tė madh, (E 4-ta s’gjendej nė asnjė librari nė Shqipėri, sepse lavdėrohen qytetet nė Perėndim, veē te blloku i udhėheqėsve mund ta gjesh, pėr fėmijėt e tyre. Enver Hoxha di anglisht? Jo. Mehmet Shehu po. E po kryeministri duhet tė dijė mė shumė.), kurse “Plaku dhe deti” i Heminguejt, nė origjinal, qe kopjuar bukur, shumė i dashur nė burg, ndoshta se lexohej lehtė, s’ishte voluminoz. Jo, jo, pėr mesazhin e madh qė mbart, tė pėrjetshėm, deti ėshtė burgu, a themi ne se burgu ėshtė si deti, i nxjerr ē’ka brenda, plaku jemi ne, aq tė vjetėr sa humbjet brenda sė cilės fitojmė krenarė, e i binte xhepit tė vet me mburrje, pikėrisht atje ku e kishte vėnė. Eshtė gjigand Hemingueji, thoshte me tonin sikur t’i pėrkiste vetėm atij. E ka shkruar, mė duket, pas vdekjes kėtė libėr, pėr tė cilin ju dha ēmimi “Nobel”. Pas vdekjes?! Ē’thua, i dashur? Mos do tė thoshe se i ėshtė botuar pas vdekjes?. Pyeta unė. Mos i ngatėrro gjėrat. Jo, jo, e ka shkruar pas vdekjes. Ai ėshtė amerikan. Si i tillė bėn dhe tė pabesueshmen pėr ty dhe pėr mua. Seriozisht e kishte?





    f.194


    Ndėrsa nė kuzhinėn private suedezi po tregonte me qetėsi nordike, por me zėrin pakėz tė ngjirur, se kur po shiteshin nė Stokholm pėr herė tė parė citatet e Mao Ce Dunit, njerėzit, kuriozė, me t’i marrė, i hapnin nė rrugė, lexonin diēka e, ēudi, shumica e hishte librin nė koshin mė tė parė tė mbeturinave nė rrugė. Kurse nė Shqipėri mė shumė e blenė fshatarėt. Mbėshtjellėsja e kuqe plastike e tyre bėnte pėr portofol. Edhe sot i kanė, me reliefin e profilit tė Maos, si vulė e thatė.
    Dy tė burgosur, po e dėgjonin suedezin e nuk qeshnin dot nga njė inat i papėrballueshėm. Njėri nga ata qe dėnuar, sepse e kishte sharė Mao Ce Dunin. Tjetri qe dėnuar po aq, sepse e kishte lavdėruar. Njėri nga tė dy duhet tė lirohet dhe Partia duhet tė kėrkojė falje, skėrmiteshin tė nxehur. Sharėsi i Maos, qe dėnuar kur miqėsia shqiptaro-kineze ishte nė kulm, plot me tollombace verdhane dhe tė kuqerremta, qė arrinin ylberėt, tė cilėt bashkonin me njė tė kaptuar lumenjtė tanė, Drinin dhe Jan Ce-nė. Dhe ky ylber i lėbyrshėm, shkruanin poetėt nėpėr libra, janė duart e bashkuara tė Enverit me tė Maos. Kurse tjetri qe dėnuar, sepse e kishte lavdėruar Maon, kur Kina tradhtoi e hapi dyert Presidentit amerikan, Niksonit, imperializmit, ndėrsa Enveri ynė shkruante librin, trashmėrisht tė pabesė “Shėnime pėr Kinės”. Si zakonisht me sharje dhe kritika pėr Kinėn, kur populli ndėrsehej tė brohoriste pėr tė. Po Enveri pse tė mos dėnohet pėr njėrin nga dy rastet? A tė dy? Si shumė ėshtė vonuar pa u sjellė nė burg njė agjent kinez, sepse agjentė jugosllavė kemi, rusė, rumunė, bullgarė, agjentė amerikanė, anglezė, gjermanė, francezė, italianė, grekė, biles dhe tė shteteve qė nuk ekzistojnė. Armiq, sa shumė armiq, njė botė e tėrė. Nėse ata na kishin nė grykė tė pushkės, ne i kemi ata nė grykė tė topit, ka thėnė shoku Enver. Cilėt ata? Armiqtė dhe dentistėt. Dentistė? Pse? Na e tha komisari nė mbledhjen e fundit. Burgu do tė plotesohet me njė dentist. Kur ne u ankuam pėr dhėmbėt, na dhėmbin, na janė prishur, na janė thyer nė hetuesi, nė punė, na i ka nxirė karbiti, po ju kemi thėnė: mos i ndizni cigaret nė flakėn e kandilėve, por na lagen shkrepset nė galeri e s’ndezin, etj. Etj., komisari na dha lajmin, se pas shumė kėrkesash nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme qė nė kamp, krahas kaq e kaq marteleve, vagonave, kazmave, barominave, koka barominash, uniforma me vija pėr tė burgosurit, vepra mė tė fundit tė shokut Enver, karroca dore, ēizmė, etj.etj. duhet dhe njė dentist, kemi mbetur pa tė, kur dihet se s’ėshtė vėshtirė tė gjendet, nė ēdo qytet tė paktėn njė dentist, i cili mund tė dėnohet pėr agjitacion dhe propagandė kundėr Partisė dhe shtetit (shumė tė burgosur nuk e dinin ē’ndryshim kishte shteti nga Partia), sepse dentisti hap gojėt e tė tjerėve, por me siguri do ta ketė hapur dhe gojėn e vet njėherė pėr tė folur kundra, pra Ministria na e aprovoi kėrkesėn, ju betohem “pėr ideal”, i siguroi tė burgosurit komisari. Sė shpejti do tė kemi dentist, ėshtė nė proēes, ai do tė vijė. Operativėt kudo do kenė dorzuar denoncimet e provokatorve pėr dentistėt. Ata do kenė shkuar nėpėr klinika, janė shtirur se u dhėmb njė dhėmballė dhe, ndėrkohė do kenė pyetur se ē’mendon ai, mjeku, pėr grupin e fundit tė armiqve sabotatorė nė shėndetėsi a nė arsim-kulturė. Mund tė jetė pyetur kolegu nė takimin e fshehtė me operativin pėr kolegun me bluzė tė bardhė. Dosjet janė ēuar nė Ministri, atje bėhet zgjedhja, catohet zona, personi, kryetari i Degės sė Punėve tė Brendshme merr urdhėrin sekret, ai shkon dhe njfton Sekretarin e Parė tė Partisė, i merr firmėn atij. Nė mbledhjen e rradhės caktohet si do tė bėhet arrestimi, natėn nė shtėpi, me ato tė trokiturat e frikshme nė derė, apo nė mes tė ditės, nė klinikė, kur atij, me bluzė tė bardhė, as qė i shkon ndėr mend se jashtė te shkallėt frenoi “Gazi i Degės”, me aq shpejtėsi si i shkalluar eerdhi pėr tė dhe ata dy civilė nė ēantė kanė pranga pėr duart e tia e tė gjitha kthesat e rrugėve kanė spiunė, qė operacioni tė mabrojė me sukses tė plotė.
    Me autoburgun mė tė fundit (ata vijnė shumė shpesh 2-3 herė nė muaj si njė urban i rregullt fshati), do tė shkarkohet dhe njė dentist i hutuar. Po shkrimtar a solli? Mirė do ishte ndonjė i shquar se rrėfejnė bukur. Tė tjerėt e ardhur nga ajo farė lirie s’janė mė intersantė. S’ka ē’tė reja tė na sjellin, veē delire dhe frikėn e tyre. Mė thashetheme kanė tė burgosurit qė i kalojnė nga njėri kamp nė tjetrin. Po ike nga Ballshi, i shpėton urisė sė tmerrshme, nga Spaēi, punės e vdekjeve, sidomos nė galeri. Ata tė shfarosjes nė Burrel ēoku sjellin ndonjė libėr qė s’gjendet, fjalor, ah, sikur ndonjė enciklopedi tė vogėl! Sepse vetėm andej, gjithmonė andej gjenden mundėsira pėr t’i shpėtuar. Librat janė mė tė mirėpritur nga njerėzit e tyre, mė me padurim, desha tė thosha. Ah!

  11. #11
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    f. 219

    ***

    (...ditėt e para tė ēlirimit. Partizanėt nė rrjesht. Komandanti entuziast thėrret trimat:
    -Ej, ti! Tre hapa para, dil! Je caktuar drejtor i postave. Ke qenė i guximshėm nė aksionet kundra shtyllave telefonike pėr tė ndėprerė ndėrlidhjen e armikut.
    U-u-u-r-r-r-r-a-a-a-a-a! – bėrtiste ushtria.
    -Tjetri! Eja kėtu! Ministėr i minierave. Nė fshatin tėnd ka shumė shpella.
    -U-u-u-u-r-r-r-r-a-a-a-a! – jehonin shtigjet.
    -...gjeneral ti. Ha-ha, e ke kapur rob njė gjeneral!
    -Tė dalė nga rrjeshti infermieri i brigadės! Je caktuar drejtor i pėrgjithshėm i spitaleve!
    -U-u-u-u-r-r-r-r-a-a-a-a! – tė plagosurit ngritėn lart krahėt e fashuar, patericat.
    U thirr tė dilte para partizanėve korieri i brigadės, i cili bėnte bejte nė mal.
    -Je caktuar tė bėhesh shkrimtar!
    -Shoku komandant, ēa pune ėshtė kjo? s’di...
    -Do shkruash pėr Partinė, pėr heroizmat e partizanėve, pėr Komandantin e pėrgjithshėm, pėr komunizmin. Do ju specializojmė nė Moskė.
    -Ndonjė vjershė dashurie a ta kėrrej, se nuk pėrmbyset bota?
    -Vetėm me urdhėr!
    -Me shkrimtarė tė tillė ėshtė plot realizmi socialist – shqyhet gazit shkrimtari i burgut dhe ne qė e dėgjojmė.
    -Kurse njerėz tė talnetuar, tė lauruar nė Perėndim, tė burgosur nė salla kafkiane, u pėrkthejnė veprat atyre, sė pari ato tė shkout Enver, nė frėngjisht, anglisht, italisht, rusisht, arabisht, kinezēe, etj. Ambasadat tona, kudo nė botė, bėjnė shpėrndarjen e tyre, me zor sikur tė shpėrndanin trakte apo tė vinin mina nėpėr stacione trenash apo aeroporteve...)






    f.221


    TESPIHE DHE ZINXHIRET E TERRIT


    Xhafė Jatės, njė lumian i bėshėm si shkėmb, po t’i jepje njė cigare nuk ta merrte. Por kur flakje fundin e cigares pėr tokė, ai e rrėmbente dhe e thėthinte me afsh, 4-5 herė, deri sa i digjnin gishtat. Dhe gjithmonė priste pranė atyre qė kishin fatin tė hanin fruta me bėrthama tė mėdha si pjeshkė dhe kumbulla. Pėr rrushin dhe mollėt nuk shfaqte pikėn e interesit. Natyrisht, po t’i ofroje njė dorė kumbulla, apo njė pjeshkė, tė shikonte me pėrēmim dhe ndjehej i trishtuar thellė. Sepse ai po priste aty veē bėrthamat, asgjė tjetėr, e, me t’i hedhur ato, t’i mblidhte e t’i fuste nė qesen e tij tė pistė prej plastmasi. S’kish pse tė keqkuptohej. Kur bėheshin aq bėrthama sa donte ai, i pėrvishej punės. I fėrkonte njė pėr njė te shkallėt, i lėmonte e i lėmonte, kokulur, pa e ndėrprerė punėn, pa ēarė kokė se ē’bėhej rrotull tij, siku edhe topat tė binin apo dhe nėse shfaqej aty, pranė qeses me bėrthama, e zezė dhe e pakuptueshme, maja brutale e ēizmes ushtarake.
    Kur ēizmja qorre lėvizi dhe kėrkoi tė shkelte dorėn e bėshme si putėr, qė vazhdonte mospėrfillėse tė lėmonte ato bėrthamėza tė ēuditėshme, Xhafa ngriti sytė lart, tė mbuluara me vetullat e trasha si kashtė e i uli prapė pėr tė vijuar punėn.
    -I dėnuar, ē’po bėn?
    -Kurgja, zotni zot – u pėrgjigj i ngjirur. Xhafa kėshtu e kishte zėrin gjithmonė, tė pagdhėndur si kėrcu vatre.
    -Ē’janė ato? – pyeti shteti.
    -Kocėj?
    -Ēfarė?
    -Qe, shifi! – dhe i tragoi grumbullin e padėmshėm tė bėrthamave.
    -Pse i fėrkon?
    -Me kalue kohėn – tha njeriu.
    -Sa vjet je dėnuar ti? – pyeti oficeri.
    -7.
    -Sa ke bėrė?
    -12.
    -Dhe sa ke?
    -25. Sa t’jesi Partia.
    Ushtaraku u ndje i pafjalė dhe i tepėrt para kėtij pagani shpellash, i cili dėnimet dhe ridėnimet i kalonte duke fėrkuar bėrthama mbi shkallėt e burgut, ndėrsa i tundej e gjithė shpatulla e gjerė sa njė gur mulliri. Mbasi i jepte bėrthamės formėn qė donte, me marifetet dhe durimin e tij tė trashė, e shponte tej e tej, pėr sė gjati a sė gjeri. Me ndonjė gozhdė tė fshehur, ai e dinte se ku. Bėrthamat i fuste nė njė fill dhe i bėnte tespihe. Tė cilat i shiste pėr njė paketė cigaresh “Partizani” (Ah, parti!...zanėt...). Me paketat pastaj, me valutėn e burgut, mund tė siguronte sheqer a ca djathė.
    Xhafėn e Lumės e trajtonin si tė marrė. Ai nuk i fliste njeriu. Veē me vete dhe me zė tė lartė. Shpesh pėrsėriste ndonjė frazė lajmi, tė orės 20, tė dėgjuar nė televizor. E mėrmėriste, ja mėshonte me zė tė lartė, me buēima, gjithė ditėn, kudo, qeshte. Gju me gju me popullin. Paarėja, ha-ha-ha-a-a-a! Apo kaq kile mish pėr frymė nė fshat. Na i morėn frymėn dhe mishin! Dhe gjurin.
    Kur i thashė se unė “jam kan msus” nė Lumė, bash nė fshatin e tij, u pėrsuall si njė ari, gjithė mosbesim. Po kur i fola pėr Livadhet e M’dhaja, pėr Lakun e Erės, pėr lagjet Mzhush e Barruq, pėr varrezat e braktisura apo pėr pleq tė dėgjuar nė tė gjithė krahinėn apo pėr kulakun e Vilės, tė shpallur nga qė duhej dhe u gjet njė kokėkrisur, i cili u fut me gjithė kalė nė njė klub, nė qytetin e Kukėsit, e kur i thashė se unė kam punuar e vėllanė e tij, ja u njoh cullt, u mallėngjye, shqeu sytė dhe gojėn, i shkėlqyen gjithė dhėmbėt e bardhė, mė besoi dhe shau komunizmin qė ja ka marrė pulat fshatit shqiptar.
    -S’ankohet burri pėr pula, or ti shoq! – thashė dhe i vura dorėn mbi sup.
    -E di, e di, edhe gjratė i kanė ba koprativ, por der ktu ka mbrri puna, or msus! Der te mshjellja e pulave. Lihet katundi pa to? S’asht ma katund, masandej. – Heshti. –M’thuj, t’vėrtetėn, Shaba em, a tė dul dėshmimtar?
    -Jo-gėnjeva.
    -Tu rritėt ndera! – u gajas. – Jam vetėm – ofshau. – Dhe bahesh budallė, or ti shoq!
    -Dėgjo, Xhafė, - i thashė seriozisht – tre veta bisedojnė. Dy – kuvendojnė. Njė i vetėm – filozofon.
    Dhe ai mė tha po aq serioz, po mė me dėshpėrim:
    -Nji shpirt nuk asht nji shpirt. Dy shpirtna janė nji gjysm shpirti. Tre shpirtna janė njė shpirt.
    Mė mahniti pėrgjigja e marrokut nga Luma. Si ta kuptoja, si brengė pėr familjen, mall mbi pėrmbajtjen e jetės?
    -N’dashē me t’i la rrobat, mos kij marre, m’i jep mue. S’due paketė prej teje. Veē sapunin, se s’muj...
    -Jo,jo. Mė thuaj, me se mund tė tė ndihmoj?
    -Ti ke ba libėr?
    -S’mė lanė.
    -Gjynah! Dikush duhet me i dėshmu k’to, me i shkrue! Dhe ngriti putrėn mbi burgun.
    Edhe kur unė s’isha mė aty, ai vazhdonte tė rrinte ashtu i shtangur, shkėmb i gėrryer, i shkulur.

  12. #12
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    f.239


    Takimet speciale...tė flesh njė natė me gruan nė dhomat poshtė, afėr komandės, i ruajtur ose i pėrgjuar nga policia e burgut. Natyrisht, kėtė tė drejtė mund ta fitoje me punė sfilitėse e sjellje sublime dhe pėrveē zilisė qė ngjallin edhe pėrgojohen. Unė tė sjell gruan kėtu? Ulėrin dikush zėulėt. Kurrė! Po kėtu jam dhe unė, kėmbėngul tjetri. Kėtu le tė mbes, por gruan s’e thėrras pėr tė fjetur njė natė kėtej. Qė kur tė dalė, tė gjithė e dinė ē’bėri. Me burrin e vet, mbrohet tjetri. E pastaj? Ma ngacmojnė policėt.
    Malėsorėt pothuaj s’kėrkonin takime speciale. Veē po tė lejonin dhe djalin aty qė ta gdhinin gjithė natėn tė tre sė bashku. Pėrndryshe...Lirinė na i kanė marrė...nderin s’ja u japim!
    Ne i shihnim herėt nė mėngjes, pas telave me gjemba si pas njė tyli tė egėr tė njė dasme makabėr, ato gra kur dilnin nga dhomat e takimeve natore. Tė largėta, tė ėndėrrta. Sikur kishin ftohtė. Nxitonin si tė trembura. Pasqyrime ujore shtojzavallesh. Veshur me gjethnajė pyjesh. Penelopa qė endin rrezet e diellit tė dytė dhe presin, presin nėn ndjelljet kėrcėnuese tė fqinjit, brigadierit nė punė, operativėve, luftės sė klasave, diktaturės. Ndėrsa ata, burrat e tyre, tė burgosurit e kėtyre takimeve dalldisėse, ngjisnin shkallėt ngadalė, paksa tė pėrgjumur, me njė si ekstazė, mė tė freskėt se kurrė, me njė gėzim tė trishtuar apo me njė trishtim tė gėzuar. Sipas ritualit, u ofronin bashkėvuajtėsve nga njė cigare ose karamele apo tė dyja bashkė. Merre, pata takim...special. Falemnderit! U bashkofshi sa mė shpejt! I paē mirė gjithmonė! Dhe i kapte njė keqardhje pėr tė tjerėt. U vinte turp nga ajo copėz lumturie si ėmbėlsirė e ndėjtur.
    Dhe kish nga ata qė kėrkonin tė bėnin njė fėmijė. Po ti vetė kėshtu ja jep lejen gruas tė bėjė ē’tė dojė me tė tjerėt, kundėrshtonte ndonjė mik i ngushtė i tyre. Dhe thotė ajo pastaj se e kam me burrin, atje nė burg, nė takimin special. S’ėshtė ashtu, unė kam besim! Ndryshe ē’u kuptua, le tė ndahet. E ruajti familjen nga shkatėrrimi i madh, do tė dijė nga shkatėrrimet e vogla. Mė vonė s’do tė mundim tė bėjmė dot fėmijė, ndoshta. A do tė lirohemi ndonjėherė?...Le tė jem i lirė me fėmijėn tim.




    f.242


    Kish nga ata, sidomos shkodranėt, qė i shkruanin familjes e i tregonin si qe vrarė i shtrenjti i tyre, ku, ē’kishte thėnė, i kujt ishte faji, patjetėr i minierės sė shkatėrruar, por mė shumė i shtetit. I ushtarit qė qėlloi, por mė shumė i Partisė. Kėtė tė burgosur thirreshin lart pėr tė dhėnė llogari pėr letrėn. Pse e bėtė? Pėr familjen e tė vrarit. Po akuzat? Pėr tė vėrtetėn. Po ne kėtė letėr nuk e nisim kurrė dhe e fusim nė dosje t’u rėndojė tėrė jetėn, juve dhe atyre qė do tė vijnė pas jush! Dhe ne prandaj e bėmė, tė jetė dėshmi pėr ju dhe pėr ne. Ju dosjet i siguroni mirė dhe i ēmoni mė shumė se njerėzit. Pėrjashta, armiq. Vėruni hekurat. Nė birucė ēojini shpejt! 1 vit ju ėshtė ndalur korrespondenca dhe takimi. Kemi 10 vjet qė nuk i takojmė, nuk u japin leje nga internimi. Pėrse je dėnuar ti? Pėr shpėrndarje traktesh nė qytet. Dhe je ridėnuar nė burg? Po, me 10 vjet tė tjera. Pėrktheva Dostojevskin. Je Nazim Ibrahimi ti? Kam qenė.

    .................................................. ....................



    Tė ulėrija, tė rėnkoja, tė shkruaja njė roman me akte dramash, njė skenar, njė epope me vaje, t’ja tregoja dikujt, tė paktėn, ta thosha me vete, s’po duroja. Ja fillimi. Rruga. Ndėrsa pranė portės sė madhe tė burgut njė grua dhe, jo, dy gra, asnjė burrė, presin tė takojnė njė tė burgosur, gruaja e moshuar e ka fjalė, kurse tjetra, e re dhe e bukur, e ka tė fejuar, jo, tė dashur dhe ashtu siē nuk ndodh te ne, ka ardhur ta takojė dhe nė kėtė kohė, pėrtej telave me gjemba, lart, nga gryka e pėrbindshme e galerisė, dalin njė grup i leckosur tė burgosurish, mbajnė nė krahė njė tė plagosur rėndė, tė pėrgjakur, i ka rėnė shkėmbi. Duan ta ēojnė sa mė parė nė infermieri. Oficeri i rojės del te porta e madhe dhe, siē e kanė zakon, thėrret me sa fuqi ka: eeej, ē’ka ndodhur? Polici qė shoqėron grupin e tė burgosurve ja kthen: zuri shkėmbi poshtė njė tė burgosur. Tė dy bėrtasin si malėsorėt nga njėri mal nė tjetrin. Thonė dhe emrin e tė vrarit. Eshtė ai, tė cilin presin tė takojnė dy gratė te porta. Ndėrsa nėnės i bie tė fikėt, e dashura e sulmon me tė qara pėr nga telat me gjemba, do tė hidhet pėr matanė. Rojet qėllojnė dhe e vrasin. Epilog. Varianti zyrtar: tentativė pėr arratisje tė organizuar nga jashtė pėr tė shpėrthyer burgun dhe nga brėnda pėr tė dalė nga burgu. Forcat mbrojtėse e mposhtin rebelimin. Mbeten tė vrarė njė prostitutė dhe njė i burgosur. Dosjet mbyllen. Futen nė arkivin e zi.

  13. #13
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    f.273


    -Njoha Kasėm Trebeshinėn nė kaushė, kur dola nga spitali. E ke dėgjuar kėtė shkrimtar?
    -Po, po. E kam dėgjuar nga Bashkim Shehu, djali i Kryeministrit, kishte lidhje farefisnore, kėshtu thoshte, kushėri nga e ėma. Ka qenė partizan, pastaj nė Bashkimin Sovjetik pėr studime, mė duket se kushte luftuar dhe nė Spanjė. Dhe ai kishte guxuar tė kėrkonte leje ta linin tė ikte nga Shqipėria pėr mungesė lirie. Eshtė i ēuditshėm. Dhe e futėn nė burg. Shkruante tregime qė patėn bėrė pėrshytpje.
    -Edhe shkruan – u entuziazmua profesori. –Kasem Trebeshina ėshtė shumė interesant. Tė tijat janė pėrkthimet e dramave tė Lorkės, botuar pa emėr pėrkthyesi. I ka bėrė dhe njė letėr-akuzė Enver Hoxhės, kėshtu mė tha. A nuk i nderon kjo gjithė njerėzit e vėrtetė tė letrave? Bravo! Duhet tė jemi krenarė me trimėrinė e tij! Po sa bukur tregonte! Kishte dalė kundėr realizmit socialist qysh nė Moskė, student. Dhe e pėrjashtuan, mė tregoi vetė. Kishte shkruar njė dramė pėr Qezarin. Qe ngritur nga varri pėr tė bėrė Luftėn e Tretė Botėrore si strateg i madh. Dhe ndėrsa ecte nėpėr shekullin tonė, pyeste shoqėruesit se ē’ėshtė kjo gjė, po ajo, pėr ē’shihte e ē’dėgjonte. Kaq e shėmtuar ju duk kjo botė, pa nder dhe burrėri, gjithēka e bjerrur fare, sa u tėrhoq duke thėnė: bėjeni vetė luftėn tuaj, unė po iki. Dhe Qezari shkoi prapė nė varr.
    -E fortė - thashė. – A do ta sillnin Kasėm Trebeshinėn nė Spaē?
    -S’besoj – tha profesori. – S’ėshtė pėr punė nė galeri. Kishte dhe njė shok tjetėr, Mehmet Myftiu, i burgosur si ai, shkrimtar desident si ai.




    f.281


    -Po Enver Hoxha ka pirė gjak fėmijėsh. Eshtė e vėrtetė. E tregon biri i njė ministri nė burg – tha njeriu afėr arkitektit. – I kanė bėrė difuzion me gjak bebesh tė porsalindura. Se e rinovonte, po pėrdor shprehjen e tij pėr Partinė, ky lloj gjaku, i bėnte mirė. Dhe mbytėn ja 20 bebe nė maternitetin e Tiranės. Sigurimi nė bashkėpunim me doktorėt e vet agjentė, me nėndrejtorat. Ata janė mė tė rrezikshmit. Nuk e besoni? Ē’mė shikoni kėshtu? Lexoni veprėn e Enver Hoxhės dhe do tė gjeni njė telegram ngushėllimi qė ai i dėrgon spitalit, sepse ka marrė vesh se 20 foshnja kanė vdekur gjatė lindjes, dhe, po tė shihet data e telegramit, pra dhe e kėsaj masakre, ėshtė e pėrafėrt me datat kkur diktatorit ė sėmurė i jepej gjak i ri. Asnjė masė nuk morėn mbi personelin e spitalit, pėrkundrazi...
    -Mjaft! Na tmerrove! – u ēoroditėm, jo vetėm prej asaj qė dėgjuam, por edhe pse e dėgjuam, qė u ndodhėm tani kėtu, gjėmė mbi gjėmė kjo. Mund tė krijonin njė grup armiqėsor me ne e mund tė pushkatonin njė dyzinė.






    f.295


    Burrė i ditur nė Burrel, thonė, ėshtė Pjetėr Arbnori. Prift ėshtė ky? Jo, ka qenė mėsues. Shkruan romane. Po ta pėlqeu shkrimin Pjetri, ta dish, je autor me vlerė. Kush do tė bėjė poezinė mė tė bukur pėr dritėn e hėnės, do t’i jap 1 kg duhan qė mė ka ardhur nga shtėpia, u thotė Pjetri shokėve tė dhomės sė vet. Vėrtet ē’ujvarė drite, njė tuberkuloz floriri poetėsh, derdhej nė frėngji. Kurse hėna s’dukej, jo se e kishin zėnė retė, por muret qikllopike. Drita e hėnės sikur gurgullonte nga nata e universit tė vogėl pėrtej. E meritonte kėtė konkurs. U zgjodh juria. Dhe si poezi mė tė bukurėn votoi atė tė kolonjarit Luan Burimi. Ngjan pak me Alfred De Myse-nė. Jo, jo ėshtė origjinale. Ka frymėzimin popullor tė krahinės sė vet. Eshtė stili i tij kėshtu. Urime, Luan! E mrekullueshme ideja jote, Pjetėr, pėr kėtė konkurs nė burg! Asnjė gazetė nuk do tė shkruajė pėr tė, s’do tė flasin radiot, televizioni. Poetėt jashtė, ata tė realizmit socialist, marrin ēmime tė mėdha, me poema pėr diktatorin, pėr komunizmin, Partinė, u japin dekorata atyre, para, studio, udhėtime jashtė shtetit. E ata asgjė nuk thonė, jo protestė, jo, por njė mėrmėrimė. Tė paktėn kėtė konkurs poetik nė burg, dhe s’ėshtė i pari, pėr njė hėnė qė s’kursen ta derdhė dritėn dhe pėr ne, tė dėnuarit, kujtoheni.







    f.297


    Po Enveri ėshtė ēmendur vėrtet tani. Tregojnė ata qė punojnė pėrreth se e kanė parė tė dalė nė dritare dhe pėrqesh rojet, u nxjerr gjuhėn, apo vė gishtin e madh nė hundėn e vet dhe dridh gjithė dorėn e hapur si erashkė e bėn: mu-mu-mu. U shqyem gazit me njė Enver tė lajthitur gjeneralisht, e ndėrkohė kėshtu drejton Partinė dhe vendin dhe ėshtė dishepulli mė i lavdishėm sot i Marksit, Engelsit, Leninit, Stalinit. Dhe i Dimitrovit, e qeshnim me lotė. Sepse duhet pėrmbushur emri M.e.l.s.e.d. Ē’akrostish i shėmtuar, i tmerrshėm, thuaj. Si u vėnė fėmijėve emra tė tillė, po Mao Ce Dun ka? Tani jo, ja u kanė hequr kujt e kish. Ka qenė vėnė edhe emri Hitler, e di ti?. Do ja kenė shkulur me gjithė kokėn. Politizimi i emrave. Po Tanks ja kanė vėnė ndonjė fėmije? Sa s’i duroja dot lodrat me armė! Thonė se Dulla ėshtė sėmurė pėr vdekje. Cili Dullė? Enveri pra. Mė duket se nuk do t’i mbarojė dot 100 libra, kish thėnė njė ish kuzhinier i bllokut tė udhėheqjes. Qė e kishin futur nė burg, pasi pushkatuan ministrin e tij, i cili kur kishte qenė pėr gjah dikur, ja kishte pėlqyer gatimin dhe nga pylli e mori kuzhinier tė vetin. Pse tė zgjodhi ty dhe jo njė tjetėr, ai tradhėtari i Partisė? Fajin ta ka njė dorė kripė, i thoshin ne me shaka, tu kishe hedhur pjatave pak mė shumė kripė, qė tė mos ishe sot nė burg. Guzhinieri ėshtė njeri politika dhe ushqimet kanė karakter klasor. Po kripė pse nuk hodhe njė ēikė mė shumė. Pse nuk thua helm dhe qeshnim. Po Enveri se i bėn vetė veprat e veta, vazhdonim ne diskutimin. Kur ai i lexon ato, thotė: po mė pėlqeka, mirė e paskam thėnė kėtė, shpėrblehini se janė lodhur. Shkrimtarėt duhen ēmuar, janė thesar i Partisė...Dhe jep porosi pėr tė bėrė njė tjetėr, psh, me kujtime. Eshtė njė kombinat i tėrė qė shkruan dhe shkruan pėr tė. Eshtė e vėrtetė. Unė i di emrat se kush ka punuar me librin “Kur lindi Partia” e kush me “Vitet e vegjėlisė”, “Kur hidheshin themelet”, “Mes njerėzve tė thjeshtė”, ishin kolegėt tanė, shokėt, po tregonte shkrimtari ynė i burgut. Dhe tani nė ndonjė vepėr tė re kuptoj herė stilin e njėrit e herė tė tjetrit. “Hrushovianėt” ja kanė bėrė me qėllim tė keq. Ka idiotėsira tė mėdha. Seē thotė pėr kundėrrevolucionin hungarez. Hė, i kapėt ata qė ngritėn krye, pyet Enveri nė Budapest. Jo, na ikėn, shoku Enver, iu pėrgjigjėn. Por kapni tė tjerė dhe i pushkatoni, thotė Enveri. E ata, hungarezėt, mė panė nė sy, shkruhet nė libėr sikur donin tė mė thoshin: “Mos jeni gjė i ēmendur, shoku Enver!?” Marrina krimanale i gjen Enverit sa tė duash. Pse, te libri “Me Stalinin”, ku kanė vėnė nė kopertinė njė fotografi tė falsifikuar, montazh, Enveri me Stalinin bashkė. Nejse, i thotė nė kėtė libėr mediokėr Stalini Enverit: mos jeni ju shqiptarėt me origjinė nga albanėt e Kaukazit? E Enveri thotė: s’e di. Stalini merr nė telefon menjėherė njė gjuhėtar rus tė shquar dhe sikur dėshpėrohen tė dy pėr pėrgjigjen negative. Mė thuaj njė fjalė shqip, i thotė Stalini Enverit. Siē duket kėrkon ta zbulojė ai kėtė lidhje, tė shqiptarėve me Kaukazin. Enveri thotė, mė duket: peshqir a dhuratė. Jo, ėshtė turqisht, i pėrgjigjet Stalini. Dhe hanė tė dy darkė me fasule. E ka libri, tė betohem, shqyhemi gazit ne. Dhe hanė tė dy darkė me fasule. E ka libri, tė betohem, shqyhemi gazit ne. Njė diktator ėshtė i vlefshėm pėr tė vdekur, perifrazoi Bajo Hygoin e vet. Dhe shtoi: nė burgun e Burrelit ishte dhe arkitekti i atij burgu, i dėnuar dhe i binte murit me kokė: Bo-bo, bum, ē’paskam bėrė, njė ferrė, gjėmonte deri sa u ēmend.
    Atje ka qenė dhe Petro Marko, nisi tė rrėfejė shkrimtari ynė. Nė burgun e Burrelit ai e shkroi romanin “Hasta la vista”. Tė paktėn atje e nisi. Kur vajti vullnetar nė Luftėn e Spanjės, me intelektualė tė tjerė tė shquar si Skėnder Luarasi, ishte dhe kryeministri Mehmet Shehu, nėpėr llogoret e asaj lufte, Petroja u njoh me Heminguejin, i cili xhironte betejat. Ishte i ngarkuar rėndė me kamera, e pati me vete dhe kur e arrestuan kėta. Po shih ē’ndodh. Drejtori i burgut tė Burrelit...Bbbrrrr...Burrrrreli! Bbb(u)rrrrr(eli)!...kishte njė pasion: shkonte qeli mė qeli dhe mblidhte stilografėt e intelektualėve. Sidomos atyreve qė do tė pushkatoheshin dhe i rendiste nė xhepin e brendshėm tė xhaketės sė vet. Shkon pėr inspektim nė burg vetė Mehmet Shehu dhe, kur mbėrrin nė qelinė e bashkėluftėtarit tė tij tė Spanjės, tė Petro Markos, e pyet: He, si je? Ē’tė jem, i thotė Petroja zymtė, kur stilografin tim ma ka drejtori i burgut tuaj. Tė paktėn t’i kthehet Heminguejit, tha me ironi dhe rrėmbimthi i kap xhaketėn drejtorit, ja hap. Nė xhepin e brendshėm shkėlqyen kapset vezulluese tė stilografėve, rradhė si kėmbėt e verdha tė shpendėve qė i mbajnė gjahtarėt pėr tė dėshmuar ē’kanė vrarė. Kryeministri iku vrik duke pėrplasur derėn e qelisė. Petro Marko lirohet nga burgu, tė nesėrmen, por herė i ndalonin njė libėr me poezi e herė njė roman, pastaj njė dramė. Dhe gjithė tirazhin e nisnin nė fabrikėn e letrės pėr ta bėrė prapė letėr. Pastaj e urdhėronin tė qethej, se shumė i ishin rritur flokėt e bukur, dredha-dredha.

  14. #14
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Vazhdim i perzgjedhjeve nga libri: Rruget e ferrit (Burgologji)




    f. 381


    VRASJA TJETER


    Vetė kėrkoi tė dilte nė punė, po, po nė galeri. Mbas uljes sė dėnimit, tani i mbeteshin mė pak se njė vit burg. Ta pakėsonte kėtė kohė ferri dhe se mos merrte ndonjė lek. Askujt nuk i punohej. Vagonat i shtynim si tė verbėr a ndoshta ata na merrnin zvarrė, me atė trokėllimė barbare rrotash. Dhe lopata me mineral vdekjeje nuk ngrihej dot. E rėndė si me materje tė njė planeti tjetėr. Martelat lehnin pa pushim, sokėllinin pėr tė na ēmendur, nėse kishte mbetur pa u ēmendur diēka nga ne, brėnda nė kraharor apo nė kafkė.
    Kazmat dhe lopatat ngjanin me gjymtyrėt tona tė kėputura, cungje tė gjalla. O normėn o shpirtin! Po ku na ka mbetur shpirt neve? Kur mbaron normėn, ka mbaruar dhe shpirti. Ja, po hidhnim materialin nga vagoni nė trimozhat jashtė e tėrė ajo rrokullimė rrapėlluese ishin gurėt e jetės tonė tė bėrė gurė varresh.
    Tropojanit tė gjatė para ca ditėsh i kishte i biri nė takim.
    -M’ēoj nana – tha – t’ka pa keq n’andėrr.
    -Mir’ jam. Mė pak se njė vit burg m’ka ngelė - dhe i biri iku i pėrmalluar.
    Tropojani i gjatė dhe i dobėt doli nga galeria si pėrhėnur, megjithėse nėn tokė ka errėsirė, jo hėnė. Dielli i vrau sytė. Shumė po shndriste, por pak nxehtė. Diell dimėror. Seē po kėrkonte. Dukej sikur e harroi atė qė kėrkonte. Njė copė dru tė fortė a njė copė hekur. E donte tubisti pėr tė ndrequr tubin e ēarė nė frontin e tij, se ndryshe ajri s’kish forcė tė vinte martelin nė lėvizje, nuk rrotullohej baromina pėr tė bėrė birat nė shkėmb.
    -Dil jashtė po deshe dhe kėrko – i tha tubisti. – Do ketė sa tė duash nėpėr hedhurina – dhe seē po shtrėngonte me ēelėsin e madh.
    Nė krahasim me kampin, me dergjjen atje dhe urinė e pashpresė, dalja nė punė tė bėn mirė, i bėn mirė trupit dhe mendjes. Bėn diēka qė vlen, s’tė duket vetja kotsikoti. Sikur ke mė shumė liri nė punė. Liria tė rinon. Ja, mund tė punuakam. S’paskam vdekur. Mund ta gjej njė copėz dru a hekur. Tropojani i gjatė endej pėrqark. Atje tej do tė ketė. Dhe zdrypi rrėpirės sė ulėt nė drejtim tė telave me gjemba tė rrethimit. Tabela “ndalim kalimi” o qe mėnjanuar nga era e s’lexohej nga ana kėtej o shiu e bora e kishin xhvoshkur nga gėrmat duke e bėrė tė kotė. Ca thanė se s’ishte fare tabelė dhe e ngulėn atje mbas vrasjes. Tropojanit tė gjatė ju duk se andej do ta gjente atė qė po kėrkonte. U pėrkul mbi pirgun e parė tė dheut. E dėgjoi breshėrinė e plumbave, ndjeu akullin e nxehtė tė njėrit prej tyre t’i futej nė trup, mė therės se ēdo reumatizėm a kafshim, thikė zjarri, pa gjakun e vet, ra dhe nuk u ngrit dot mė.
    Ushtari nga kulla e vendrojes mezi e priti kėtė ēast, qė i burgosuri tė kalonte nė zonėn e ndaluar, pranė telave me gjemba tė rrethimit dhe pa asnjė thirrje paralajmėruese “Ndal”, thirra do tė thosh ai mė vonė, por s’do jetė dėgjuar se njėkohėsisht zbrazi dhe armėn, pra tėrhoqi kėmbėzėn e automatikut dhe plumbat u derdhėn mbi trupin e robit pėrtej. Po priste gjithė mllef dhe epsh, qė, nėse ngrihej i vrari i tij, tė zbrazte gjithė karikatorin e vdekjes.
    Tubisti u ndodh aty, te hyrja e galerisė, e pa ndodhinė vrastare dhe ulėriu duke zėnė sytė me duar. Pastaj u vėrsul pėr te bashkėvuajtėsi i rėnė, por njė “Ndaaal” i tmerrshėm, bėri t’i ngrijnė hapat. Ē’shtangu. I zverdhur pa andej nga i erdhi britma e huaj, pėrtej telave me gjemba. Pėr andej lėvizi. Ushtari, i pėrngjashėm me atė tjetrin, bėrtiti prapė: “Ndal! Do tė qėllojė dhe ty...”dhe bėri me dorė tej. Pėrbindėshi i drunjtė ku kishte hipur, sikur u trand. Kurse mbi pėrbindėshin tjetėr, ushtari tjetėr, mbante armėn gati, sa tė kaptonte dhe i burgosuri tjetėr nė zonėn e vdekjes e tė vėrviste vetėtimat e tia. Dy pėrbindėshat e drunjtė po trokonin rėndshėm pėr kėtej dhe tė burgosurit, nė largėsi tė barabartė mes tyre, mes vdekjes dhe jo vdekjes, nuk i bėhej tė kthehej pas.
    Tropojani i gjatė, i shtrirė mbi tokėn qė vazhdimisht hapej dhe e pėrpinte thellėsi pas thellėsie, marramendshėm, sikur rrokullisej njė pishė, e kisha zgjedhur pėr arkivol, pse dėrrasa e pishės ėshtė mė e mira pėr arkivol, nuk e di, nuk e di, ah, pse kjo zhurmė, pse kjo heshtje, doli ėndrra jote, ku-ku, qyqja unė, pse, ku po shkon, tė pastė nana, dhe pisha shkulte leshrat. Pse s’mė mori mua exheli? Jo, jo, mua mė kishte caktuar, fikej zėri i tė birit. Dhe i hapte sytė sikur shihte nė e kishte gjetur atė copėz dru-a-hekur pėr tė cilėn e qėlluan. Zgjati dorėn, ngadalė njė shekull, dhe afroi atė copėz pyll tė vdekur te koka. Tej zbardhėllente guri i tij i pėrjetėsisė. Zot, mos mė lėrė kėtu, m’ēo nė bjeshkė...
    Askush nuk afrohej dot. Kishin ngrirė pėrreth. Ushtarėt ishin gati tė hapnin zjarr. Duhej tė vinte komanda dhe ekspertizuesit e vrasjes. Njeriu i rėnė ftohej atje, rrėzė telave me gjemba, vdekshmėrisht indiferentė. U ndje njė trok. Mos po pėrēohej kėshtu njė rrahje zemre prej dheu?
    Kali plak i burgut, me njė ngut hyjnor, ngjiti pllajėzėn e xhveshur, hovi shkallinave buzė shkėmbinjve dhe ngarendi pėr atje ku njeriu po jepte shpirt. Natyrisht ushtarėt s’kishin urdhėr tė qėllonin mbi njė kalė, aq mė tepėr tė kampit. Ja, mbėrriti. Tundi disa herė kryet sikur donte tė largonte njė vegim dhe tė afronte njė tjetėr dhe ndodhi habia, u pėrul aty, ra mė gjunjė. Zgjati turirin e ngrohtė mbi kurmin e njeriut dhe po e mbushte me frymė si me bekime. Pa gjakun e njeriut dhe plagėn. Sytė e mėdhenj tė kalit u mbushėn me lotė si sytė e njeriut. Po qanin pa zė tė dy.
    -Sa kohė kaloi kėshtu?
    -S’e di. Shumė.
    -Pastaj?
    -Erdhėn tė komandės. Mjeku i burgut, por s’mund tė afroheshin dot. Duhej tė vinin akt-ekspertizuesit.
    (-Cilėt, ata tė poezive tė mia?)
    -Kur ata erdhėn, tė vdekurin e vunė mbi njė barelė dhe e ēuan nė morg.
    -Pse ka morg kėtu?
    -Nė kamp, njėlloj ėshtė. Pas vinte kali plak. I zbriste shkallėt si njė shenjt.
    Kishte mbaruar dita e parė pas amnistisė. Ishim vrarė tė gjithė.





    f. 401

    Diktaturat e majta dhe tė djathta kanė shumė frikė nga librat. Prandaj ato i bėjnė tė gjitha qė nga zhdukja e dorėshkrimeve e deri te likuidimi fizik i autorėve. Nė Berlin hitlerianėt dogjėn mes entuziazmit 10.000 libra. Doganierėt nė Angli dogjėn 499 copė tė “Uliksit” tė Xhoisit. Nė Kinė gardistėt e kuq disa ditė me radhė digjnin biblėn. Ndėrkaq filloi aktiviteti i fshehtė i botuesve. Samizdat quhet. Kėshtu u shtyp nė Bashkimin Sovjetik “Doktor Zhivago”, mė 1956.
    -Thirre doktorin, se po mė bie tė fikėt. Mjaft!





    ***

    Po diktatura shqiptare ja u kaloi tė gjithėve. Sepse brenda dėnimit tė madh zbatoheshin prapė dėnime tė tjera dhe prapė dėnime brenda dėnimeve, tė befta mizore, shfarosėse. Dėnon librin, autorin, fisin e tij nė disa breza, lexuesin, shitėsin, librarinė, rrugėn, tė vdekurin, varret, skeletet, tė palindurit.
    Enver Hoxha ishte i pakėnaqur nga imituesit e tij tė lashtė, nga diktatorė e perandorė, edhe pse domenet e tyre zinin gjysmėn e botės, prapėseprapė ishin vogėlanė tė metė. Tė gjithė ata tė paktėn sillnin libra nė vendin e tyre si pre lufte. Enver Hoxha i nxirrte jashtė dhe e boshatiste Atdheun me vullnetin e vet.

    Shteti komunist i urrente bibliotekat, sidomos ato tė vjetrat. Jam i bindur, kam prova. Edhe pse shtiret pėr tė kundėrtėn. Qė gjatė luftės partizanėt merrnin urdhėra tė digjnin libra e njėkohėsisht kishin burgje. Kupton ti apo jo? Burgje dhe nė zonat e paēliruara. Burgje shėtitės. Njė karrocė tė mbyllur qė e ruante njė fshatar me pushkė apo njerėz zė pranguar qė i merrnin zvarrė me vete dhe nė shtėpitė ku bujtnin, ndėrsa nė njė odė ja shtronin me tė ngrėna, tjetrėn e shtronin nė qeli burgu. Aty flaknin robin tė lidhur kokė e kėmbė. Po ē’ka bėrė i ziu? T’i ēojmė pėr tė ngrėnė, pėr tė pirė? Tė ngordhė si qen. Eshtė nacionalist. Dhe ka florinj tė fshehur, e dimė. Po vetėm libra i gjetėm gjatė bastisjes. E po zgjidheni atėherė, lutej i zoti i shtėpisė.
    Nė Tiranė ishte libraria e bukur “Lumo Skėndo” e Mit’hat Frashėrit, birit tė Abdylit, nipi i Naimit dhe Samiut. E tėra evropiane, me frona ku mund tė uleshe e tė lexoje ose tė kundroje raftet plot. Gjeje ēdo gjė tė rėndėsishme tė shkruar mbi Shqipėrinė nė botė, me tė gjitha alfabetet. Atdheu lind nga pak te ēdo libėr e kudo tjetėr vdes nga pak, thuhej nė atė mjedis. Sa, sa libra ka zoti Mit’hat, 40.000? E pabesueshme. I ka lexuar tė gjitha? Jo, jo, rėndėsi ka t’i lexojmė ne. Tek ti, dhe po nuk e bleve dot librin, e merr, e lexon dhe e kthen prapė. Ē’fisnik! Naimjan vėrtet! Eshtė luftėtar dhe e urren pushkėn. Mos ju pėrgjigjni me armė komunistėve, porosiste. Jo, luftė vėllavrasėse. Mit’hat bej, kur ne na kapin ata, na pushkatojnė si ballistė, e kur i zemė ne, ju dėrgoni shkresa pėr t’i lėnė tė lirė. Ta dish, po tė zunė, zotrote, do tė ta thyejnė penėn dhe dorėn qė shkruan. Edhe gjuhėn ta shkulin ata. Qaje librarinė.
    -Hekuran, ē’tė bėjmė? – e pyeste tim atė Mit’hat Frashėri.
    -Do bėjmė tonėn. Fajtorėt kryesorė janė larg. Ky kėtu ėshtė populli.
    -Me ē’shoh, do ta humbim betejėn, por jo luftėn. Ajo do tė jetė e gjatė dhe e rėndė.
    -Filloje qė kėtu, Mit’hat bej, nė librari, ke komunistė qė punojnė. Ja, ai ēuni...
    -S’ka gjė. Aq mė mirė. Janė vėllezėrit tanė. Le tė mendojė si tė dojė, mjafton tė dojė mėmėdheun, tė punojė pėr tė. Shikoji librat, tė ndryshėm janė kundėrshtarė nė ato qė thonė ndonjėherė, me ide tė ndryshme, por bashkė rrinė, tė urtė. Me librin nisin tė gjitha.




    2.


    Nė fshatin Brusnje, nga andej jam unė, partizanėt i vunė flakėn shtėpisė tre katėshe tė Shero Eminit, pjesmarrės nė Luftėn e Vlorės, tė ’20 dhe nė oborr hodhėn kapicė librat e bibliotekės sė Ago Agajt, tė birit. I kishte mbledhur me vite kur kishte qenė nė Austri e mė vonė ministėr. Mbasi librat u bėnė shkrumb i zi, sikur tė ishin djegur shpirtra, partizanėt u larguan.
    S’mė erdhi dhe aq keq pėr shtėpinė, se gurė gjejmė prapė, por pėr librat e djalit, ofshau plaka. Ishte viti 1943.



    3.


    Nė Vlorė, nė vitin e Eqrem Bej Vlorės, gjendej njė nga bibliotekat mė tė vyera nė Ballkan, me libra tė lashtė, enciklopedira, doracakė e deri te qitapė tė prurė nga Perandoria Osmane. Kudo qė shkonte nėpėr Evropė, Eqrem Beu sillte veē libra, libra, libra. Shqipėria nuk ēlirohet vetėm me pushkė, por edhe me libra. Kur firmoset Akti i Pavarėsisė, ai bėn pjesė nė Pleqėsinė me nė krye Ismail Qemalin. Flamuri qė ngrihet nė Vlorė, ėshtė i tiji, ja kishte dhuruar arbėreshi Aleks Kastrioti, pasardhės i Skėnderbeut. Marigoja qėndisi tjetrin, atė qė do tė valvitej pėrjetė nė Selinė e Qeverisė. Nejse, Eqrem Beu, i arratisur nė Romė, shkon nė ambasadėn e atdheut tė tij atje dhe kėrkon takim me atasheun ushtarak a konsullin e Enver Hoxhės.
    -Mund tė bėni ē’tė doni me familjen time – i thotė, - por jo me bibliotekėn. Eshtė pasuri kombėtare.
    Nuk dihet ē’relacion ēoi atasheu a konsulli nė Tiranė, por kamionėt erdhėn nė Vlorė dhe i ngarkuan me librat e bibliotekės sė Eqrem beut dhe i nisėn pėr nė Jugosllavi. Pati njė mosmarrėveshje nė Pogradec. I ndalėn aty kamionet pėr ca kohė. Por mė pas u ngrit trari i postobllokut dhe libri kaloi kufirin. Po atė ditė gruaja dhe vajza e Eqrem Beut u ēuan nė internim, nė brendėsi tė vendit.
    Dhe kėto quhen vitet e para tė ēlirimit.




    4.


    Edhe nga bibliotekat e shkodrės, nga ato tė franēeksanėve, tė jezuitėve, tė shoqatave, botuesve, nga bibliotekat private, etj. Etj. U morėn libra, libra pafund, historikė, gjeografikė, arkeologjikė, dorėshkrime dhe objekte relike, numizmatika dhe me autokollona u nisėn pėr nė Jugosllavi. Ē’mbetej kėtu, kontrollohej prapė dhe njė pjesė shkonte nė bibliotekėn e re tė qytetit dhe pjesa tjetėr digjej nga Sigurimi i shtetit. As pushtuesit nuk janė sjellė kaq keq me librat tanė. Bibliotekat e vjetra, ato tė Apolonisė e tė Dyrrahut tė shekullit I para Krishtit u grabitėn gjatė luftrave tė ndryshme. Po ku janė bibliotekat e Gjirokastrės, Filatit, Himarės, tė shekujve XIII e XIV? Korēa nė shekullin XVIII kishte 4000 vėllime. Kishin biblioteka Voskopoja, Vithkuqi, Sevasteri. Gjatė Rilindjes shoqėritė dhe klubet bėnė biblioteka.
    Mė 1922 u krjiua biblioteka kombėtare nė Tiranė. Solli librat e Komisisė Letrare tė Shkodrės, ja 3000 mė duket, po aq edhe nga shoqėria “Vllaznia”. Gjithė fondin e Mit’hat Frashėrit.
    Sot vėrtet shtohen bibliotekat si bunkerėt, por pakėsohen vlerat e tyre. Ka 4000 biblioteka, i thėnēin, edhe nė kooperativa bujqėsore, veē me librat e politikė tė partisė. Dhe me njė pėrgjegjės qė i raporton operativit tė zonės se ē’thonė pėr kėtė libėr e atė autor e pėr gazetat e pėr brigadierin e nėse infermierja e fshatit bėn apo s’bėn dashuri.
    Pastaj u krijuan “Fondet Rezervė” tė bibliotekave, ku mbi kapakėt e librave shenjohej njė “R”, qė donte tė thosh: libėr qė s’u jepet lexuesve, ėshtė i rezervuar pėr pėrdorim tė brendshėm e tė veēantė, pėr specialistė tė letėrsisė, bashkėpunėtorė shkencorė, por nėse do tė ishin dhe bashkėpunėtorė tė sigurimit tė shtetit. Mė pas u shfaqėn inicialet “SH.R.”; Shumė Rezervė. Librat me kėtė damkė pothuaj nuk i jepeshin kėrkujt, vetėm atyre tė Komiteti Qendror tė PPSH.
    Gjithnjė e mė shpesh dėgjonim pėr libra tė ndaluar, sepse ishin tė verdhė. Tė verdhė? Kopertina, fletėt? Janė si meiti? Jo, jo, tė verdhė nė pėrmbajtje, janė borgjezo-revizionist, si tė thuash, tė sėmurė me verdhėz, me tuberkuloz, vetėm fare. Tė bėjnė meit. Tė shtrijnė pėrdhe Tmerr! Ke lexuar tė tillė? Jo, kam frikė, s’dihet ē’bėj pastaj. Janė botuar para ēlirimit. Kujt i thua ēlirim ti, pushtimit tė kėtyre? Dėgjo kėtu ti, dėgjo, pėr librat e verdhė se ke pėr tė skuqur mė kot. Ata nė njė faqe kanė dy kollona. Pra lexon njė kollonė dhe nuk hidhesh nė faqen tjetėr, por nė kollonėn tjetėr tė po asaj faqeje. E ē’ka tė tmerrshme kjo? Janė titujt qė bėjnė tė zbehesh menjėherė, tė bie alivan. Ja, “Ura e psherėtimave”, “Dy tė vdekur nė njė qivur”, “Juda Makabé”, “Gjenerali i Ushtrisė sė vdekur”, “Zonja me Kamelie”, “Manon Lesko”, “Tre mosketierėt”, “Pėrbindėshi”, “Tuneli”. Ouuuu! Po ti duhet tė jesh shumė armik, ditke tėrė kėto! Ku ta dish si do tė jetė Kadareja me qefin nė dorė dhe me kosė, e kishe parė ndonjėherė? Kjo qenka letėrsi dyllė e verdhė...
    Dėgjo ē’u bė pastaj, u kalua nė krijimet e Fondit tė zi tė bibliotekave ose nė burgjet e librave a nė katakombet e tyre, ku rroposen vepra tė ndaluar mėkatare. Vetėm 1 kopje. Tė tjerat asgjėsoheshin.

  15. #15
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    5.


    Qeshja dhe nė burg kur kujtoja se nė qytetin e vogėl tė Lezhės, ku unė shkoja shpesh pėr tė kaluar miqtė e mi ahere, Rudolf Markun, Ndoc Gjetjen...dhe ata, krahas shakave armiqėsore qė bėnim, mė treguan se Ndoci, pasi kryen shkollėn e lartė, kėrkon tė punojė nė bibliotekėn e qytetit. Jo, jo, nė asnjė mėnyrė, u pėrgjegjėn seriozisht, sepse shkruan poezi dhe mėson gjuhė tė huaja.




    6.


    I dėnuar me 9 vjet burg nė mungesė nė Jugosllavi pėr veprimtari nacionaliste nė Kosovė, gazetar i hershėm i “Rilindjes”, Esat Myftari, arratiset nė Shqipėri, (nė atė pjesė qė quhet Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė), mėsues nė Shėngjin dhe Tale, ka pasionin tė grumbullojė libra. Ble nga bukinistėt e vjetėr ilegalė tėrė ata klasikė rusė e francezė. (I gjeta nė Pėrmet, i ruanin nė tavanin e njė librarie.)
    Pothuaj si tė gjithė kosovarėt e ardhur kėtej, edhe Esati arrestohet dhe dėnohet me 10 vjet burg pėr agjitacion dhe propagandė. Shkaku: u rebelua nė njė mbledhje fshati kundėr mėsimeve tė partisė. Dėnohen dhe librat e tij. Me thasė shkarkohen nė oborrin e shkollės ku ai kishte dhėnė mėsim biologjinė. Dhe ju vu zjarri. U dogjėn Dostojevskij, Gėte, Turgenievi, Ēernishevskij, Man, Hes, libra tė vjetėr tė shqipes, ditari i tij, dorėshkrime, tė cilat i kishte mbartur qė nga vendlindja, Peja, kur u arratis. Dhe atė burg qė nuk e bėri nė Jugosllavi, ju shmang sikur serbėve, po e bėnte kėtu, te atdheu-ėndėrr. Por i veēuar nė burgun e Ballshit e tė Zejmenit. Si emigrant me grekė, sllavė e ndonjė italian. Pėr komunistėt kosovarėt s’ishin ende bashkatdhetarė. Veē kur e ēonin nė ambulancėn e burgut, mund tė takonte shqiptarė, nė prani tė policit. Pra duhej tė ishte i sėmurė. Thuhej se supa e tyre, nga qė ishte burg i tė huajve, kishte pak mė tepėr mish se e jona, por qė nuk dukej kurrė.
    Esat Myftari bėri njė protestė pėr librat. U qe bėrė njė trajtim mizor. Edhe njė libėr si “Historia e dashurisė”, nė kroatisht, dhuruar nga emigrantė, meqėnėse kishte njė fotografi tė njė gruaje nė prehėrin e njė burri, bėri qė i pandehuri tė trajtohet si shpėrndarės i literaturės pornografike. Jo, ėshtė libėr qė trajton dashurinė nė shekuj, tha. Ē’dashuri, thua, i thanė. Nė shekuj vetėm dashuria pėr Partinė ėshtė. Edhe kur nuk ishte krijuar? Flasim pėr shekujt e ardhshėm, ne na takon e ardhmja!
    Si pėrgjigje nga lart pėr protestėn Esatit i kthyen nė burg antologjinė “E di njė fjalė prej guri”, poezi me autorė nga Kosova, botim i Tiranės. I hap kapakėt librit dhe s’gjen asgjė brenda. Kurse nga libri “Tregime tė moēme shqiptare” i sollėn gjysmėn. Dhe njė poezi nė dorėshkrim. Nėse ėshtė e jotja, i thanė...




    7.


    Korēė. Parisi i vogėl, kėshtu e quanin, por nėn njė regjim tė rėndė komunist. Po ndėrtohej njė bibliotekė e re, moderne. Pa asnjė dritare anash, qė jeta e qytetit tė mos i tėrhiqte vėmendjen studiuesit me zhurmat dhe pamjet e veta. Dritaret do tė ishin sipėr, nė tavan. E kėshtu nga qielli do tė rridhte dritė e butė, natyrale, qė shpesh tė vė nė mendime.
    Qe bėrė Pleniumi IV dhe po gpditej ashpėr liberalizmi. Qenė futur nė burg drejtori i Radiotelevizionit shqiptar, dhe drejtori i Teatrit Popullor, thoshin, dhe kėngėtari mė i njohur i muzikės tonė tė lehtė, cili, cili, Sherif Merdani, i di ēfarė ka nė akuzė?, dhe pėrthyerjen e gjurit sipas ritmit gjatė kohės kur kėndonte nė seknė. E ē’tė keqe ka kjo? Po ai s’e ka biografinė e mirė dhe klasat e pėrmbysura nuk lejohet tė jenė aq tė lumtura. U ndalua njė kėst tjetėr librash, pasi u futėn nėpėr burgje shkrimtarė dhe gazetarė tė tjerė. Librat i ēuan si zakonisht nė fabrika pėr t’i ricikluar nė letėr. U dėnuan dhe arkitektė bashkė me ndėrtesat e tyre borgjezo-revizioniste. U dėnua dhe biblioteka e Korēės. T’i hapen dritare para, anash, pas qė edhe ajo tė shohė si lulėzon socializmi, tė vėrshojė revolucioni brėnda saj. Ne s’na duhen kullat e fildishta tė intelektualit.
    Betonimi i mureve kishte mbaruar me kohė, por erdhi urdhėri mė i fortė se ēdo beton, i bombardimit tė mureve, tė shkallmohej pėr tė hapur dritaret. Si? Vėrtet u bombardua? Po, po! Qysh? Vunė topin pėrpara saj nė rrugėn pėrballė dhe ndėrprenė qarkullimin e njerėzve dhe makinave dhe qėlluan me gjyle? Mbase, me dinamit, sigurisht. Nuk e di si shemben gjėrat. Ja, ashtu siē goditėn gjatė luftės Asamblenė Kushtetuese. Nė burg kishim dhe Akilin nga Shkodra. Kur ishte ushtar, artilier, pyeti pa tė keq, kėshtu thoshte ai tani, nėse topi i tij i hidhte gjylet dot qė nga kodrat e repartit deri nė qendėr tė qytetit. Po aty kishte ardhur udhėheqja mė e lartė e Partisė dhe menjėherė nė gjyqin ushtarak e dėnojnė me 25 vjet burg. Akili fshinte oborrin me njė fshesė tė gjatė sa gryka e topit, por e hollė. Ah, sikur tė ishte fluturuese si nė pėrrallė dhe t’i hipje...Dhe ndėrtesėn e Teatrit tė Fierit e dėnuan. E shembėn pėr gabime ideologjike nė arkitekturėn e saj. Nuk e di a zuri brenda aktorė, por nė njė kuptim tjetėr, ra mbi ta.
    E ē’ndodhi pastaj nė Pompei?




    8.


    S’mė ndahej akuza. Nuk i harroja dot dy akt-ekspertizuesit e mij. Ato dy vargjet:

    Dritaret janė britma ime qė tė braktiset
    Dhoma e errėt e vetmisė.


    Aludon pėr Shqipėrinė socialiste, denonconin me shkrim pėrditė, nat e ditė, me vite, gjersa unė jam ende kėtu, qė sipas kėtij armiku, shtonin ata, ėshtė e izoluar, vetėm dhe nė terr dhe ky pseudopoet kėrkon dritare qė tė lidhet me vendet borgjezo-revizioniste. Dhe qė tė dy venė nė bibliotekė ēdo ditė e zgjedhin vendin pranė dritares, si mė me dritė.
    Dikush thotė qė shembjet bėhen qė ngrehinat e reja tė mos u ngjajnė bunkerėve, pėrkundrazi, thonė tė tjerėt, duhet t’u ngjajnė bunkerėve. Shqipėria ėshtė njė bunker i madh. Por s’po dinė ē’tė bėjnė me Pallatin e shkrimtarėve nė Tiranė. Kubist i tėri si ta kishte bėrė Pikaso. Arkitekti ėshtė nė burg? Po, po. Njėherė u mor vendimi tė mos quhej sikur e kishte bėrė njė arkitekt armik, por njė tjetėr i besuar. Po, po vėrtet kėshtu, buzėqeshte trishtueshėm Shefqet Kau, njė i burgosur trupmadh dhe po aq i dėlirė. Nga qė ishte marrė me sport dikur. Kjo u duk e pamundur, po thoshte, aq sa dhe ēbėrja e atij pallatit apo maskimi a shembja e tij? Mbas Pleh...niumit IV, siē i thua ti: pleh...hum-hum, Shqipėria mbyllej e bėhej kriminalisht mė enigmatike pėr botėn, kurse brenda nuk lejohej mbyllja, kubizmi pėr vetveten, si tė thuash mbrojtja e saj, por xhveshja, pėrdhosja e intimes deri nė vrasje tė saj, rrėfimi nė parti, nė polici, njė sinqeritet i pamėshirė budallai...kurse pastaj, ah, sa i tmerrshėm ėshtė burgu. I fshehur pas maleve, enigmatik e ti brėnda tij nuk ke ku fshihesh. Je i tejdukshėm pėrballė tjetrit, veē me njollat e zeza tė radioskopisė sė vuajtjes nėpėr kocka dhe hijen e njė libri nė gji.




    f.417

    TE (PA)BURGOSUR TE TJERE LARG
    (kthim mbapa ose gjeratore ne Purgator)



    -Cfarė e ke ti Avni Zhitin? Kam dashur tė tė pyes dhe mė parė - u ktheva nga i burgosuri pranė meje. Kishte njė fytyrė tė mirė prej familjari me deformime tė tilla qė e bėnin t’i ngjante njė martiri ēfarėdo.
    -Eshtė kushėriri i tim eti, s’e di i sati.
    -Nuk e ke xhaxha? – i erdhi keq bashkėfolėsit.
    -Jo, por im atė e kujtonte, e ndjenim tė afėrt.
    -Duhet tė jesh krenar pėr tė. Dhe mos e moho nėse e ke xhaxha.
    -Jo, jo, pse? Unė e kam njė xhaxha tė vrarė nga regjimi. Ishte mėsues. Prej tij kemi nė shtėpi “Lahutėn e Malsisė” tė Fishtės me autograf. Xhaxhai tjetėr ka luftuar me armė me partizanėt pėr lirinė e vendit. Nuk ėshtė komunist.
    -Unė e kam njohur Avni Zhitin – mė ndėrpreu i burgosuri qė kishte vendosur tė mė rrėfehej dhe mua po mė vinte zor ta pyesja pėr emrin, kush je? – Ai ishte karakter, i fuqishėm, i panėnshtrueshėm. Mua m’i la njė pjesė tė librave, kur u lirua njėherė. Se e dėnuan prapė e shumė herė tė tjera. Kishte mbaruar akademi ushtarake nė Itali e Austri. Antikomunist i pandreqshėm. I shpallur. E di qė kishte marrė pjesė nė rrethimin e Stalingradit?
    -Po. E kisha dėgjuar kur erdhi nė shtėpinė time. Do tė ketė qenė lirimi i parė. Unė isha nxėnės e ai tregonte pėr njė bombė qė ra te kėmbėt e tij nė front e pėr fat, nuk plasi.
    -Ku?
    -Nė Stalingrad. Megjithėse tha se mė mirė do tė kishte qenė tė kishte plasur ajo bombė e tė mos binte nė burgjet e komunistėve.
    -Ka patur tė drejtė.
    -Dhe mė kujtohet kur tregonte pėr njė arratisje, donin tė kalonin njė lumė tė tallazitur, dimėr e noti s’tė bėnte punė. Tė gjithė u kapėn pas bishtave tė qeve a buajve pėr tė dalė nė bregun tjetėr.
    -Ka vuajtur shumė. Ishte trim i ēartur. Thuaj e kam xhaxha kur tė tė pyesin.





    f.438


    Nė udhėn tej ku po vdiste dielli, shihja njė tjetėr njeri tė shėtiste, mė pėrshėndeste me dorė dhe vazhdonte ikjen. Ishte muzikanti i madh Filipeu. Dhe ai kishte qenė nė burgun e Burrelit. Fati i tij i keq, qe lauruar nė Athinė pėr dirigjim dhe kitarė dhe i binte violinės mahnitshėm si njė magjistar. A, nė Athinė, duhej tė ishte agjent grek!? Nė koncertet pas luftės. Ky e kishte shoqėruar me piano sopranen Tefta Tashko. Gjatė torturave i kishin thyer dy brinjė, pastaj ecte me mundim. Koka e tij e madhe, ballrėndė si Bethoven, gjithmonė i veshur hijshėm, pastėr sa dukej vėrtet e pamundur nė botėn agraro-socialiste, ai ngjallte dyshim pėr dy komitetet, atė tė Partisė dhe ekzekutivin, Shillėn dhe Haribdėn e ēdo qyteti shqiptar. Nė qelitė e Burrelit Fotaq Filipeu ribėnte muzikėn e madhe me mend dhe tronditej. Kur e liruan, pas shumė vitesh, nuk e ēuan as nė Tiranė e as nė vendlindje, nė Pėrmet, por nė vendin e internimeve, nė Lushnje. Po themelohej estrada e qytetit. Bėrthama teatrore – im atė me dy-tre tė tjerė. Filipeu u caktua tė formojė orkestrėn. Serioz dhe i paafrueshėm, nervoz, por punėtor i madh, mes amatorėve, nėpėr jevgjitėr e llustraxhin e kėpucarė zgjodhi mė tė mirėt, fizarmoniēistin, trombistin, violinėn e parė, xhezbandistin e banditė tė tjerė e duke bėrė prova natė e ditė, pa ndėrprerje, mes bėrtitjeve tė tij tė demonta, duke thyer dhe harqe kokės, ai e bėri qytetin e Lushnjes me njė orkestėr tė mirė. Askush nuk guxonte tė afrohej sikur tė ishte e ndaluar nė sallėn ku bėnte ai provat. Kishte nxjerrė jashtė dhe sekretarin e Partisė, kurse te aktorėt mė shpesh bėhej gallatė. U bė shfaqja e parė e bujshme. Artistė tė shkėlqyer. Mes tyre dhe ajo, kėngėtarja e jashtėzakonshme, Vaēe Zela, qė herė kritikohej pėr fustanin e shkurtėr dhe herė pėr leshrat e gjata, pastaj pse kėndonte mė mirė kėngėt spanjolle nga kėngėt partizane shqiptare, pastaj pushohej nga puna pėr thyerje tė disiplinės proletare e pastaj dekorohej. Unė nuk e harrova kurrė puthjen e Vaēes, mė deshi si fėmijėn e mikut tė saj dhe iku pėrgjithmonė nė kryeqytet, ku u bė Afėrditė e kėngės moderne shqiptare duke mos ju ndarė kurrė rrufetė e frikshme zeusiane.
    Duke mos patur argėtim tjetėr, premierat e estradės krijonin pėshtjellimin e afrimit tė njė komete a eklipsi, mbėrritje ufosh, orgazmė gazi. S’gjendeshin bileta. Shiteshin menjėherė. Tė jap biēikletėn, mė jep biletėn, thoshte njė shkodran i internuar. Vetėm sot kam leje.
    Muzikanti i madh dirigjonte orkestrėn e fshehur pas kuintave tė skenės. Ai nuk lejohej tė shfaqej para publikut. Me aktorėt me biografi tė keqe siē ishte im atė, s’kishin si t’ja bėnin.
    Mjeshtri i madh Filipeu arriti me mundime dhe tortura si ato tė burgut tė krijojė bandėn e parė frymore tė qytetit. Si gjithmonė me amatorė, jevgjitė, hidraulikė, berberė. Qyteti u trondit nga marrshimi i tyre i tunxhtė, me uniformat blu. Erdhi dhe televizioni pėr tė filmuar. Njerėzit panė nė ekranet e rralla tė TV-ve nėpėr fqinjė me biografi tė mirė politike apo nė sallat kulturore tė ndėrmarrjeve bandėn e Lushnjes. Kamera merrte me radhė bulēitė e fryra e hurin e daulles, pjata dhe kėpucėt qė mbanin ritmin, instrumentistėt nėn vezullimet metalore, tė cilat shpesh u rrotulloheshin si gjarprinjtė (shumė mė tė trashė se nė legjendėn e Laokontit), por asnjėherė nuk u dha portreti i madhėrishėm i drejtuesit tė bandės. Kameramani qe porositur tė ruhej nga mjeshtri Filipeu si djalli nga temjani. Po,po, ėshtė e vėrtetė, qeshte me ironi mjeshtri i madh, pa pikėn e revoltės. Pastaj ai kompozoi Himnin e qytetit, njė vals qė s’mbarte asgjė nga revolucioni e lufta e klasave e komunizmi lushnjar, por dallgėzim tė ėndėrrt, ngazėllim qetėsues, i cili mungonte dėshpėrimisht.

  16. #16
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    f. 442


    Tė persekutuarit e kėsaj kategorie, ish tė burgosur a qė do tė shkonin nėpėr burgje, me njerėz tė arratisur, tė pushkatuar a qė do tė arratiseshin e do tė pushkatoheshin, punonin vetėm nė bujqėsi ose nė ndėrtim, zgjoheshin herėt, merrnin trastat me bukėn me vete, ca djathė e domate (ndonjė i krisur fuste dhe ndonjė libėr, sa pėr t’i prishur punė vetes edhe mė) e ktheheshin vonė, flinin shpejt. Martoheshin shpejt, gjithmonė duke marrė te njėri-tjetri, se nuk lejohej tė dashuroje pėrtej klasės tėnde, e vdisnin shpejt. Por pėrgjoheshin rreptėsisht, me spiuna nga jashtė dhe nga brėnda. I raportohej operativit tė lagjes ēdo buzagaz i kėtushėm, pse, ē’u dha shpresė, trishtimi dhe heshtja, pse, ē’kanė ndėrmend tė bėjnė?
    Tė gjitha kėto m’i tregonte njė pinjoll i familjes sė madhe tė Butkajve. Punonte bashkė me nėnėn e vet nė ndėrtim, bėnin llaē e mbartnin tulla me tezgė nėpėr shkallė tė pambaruara dhe skela qė binin shpesh. Nėnė e bir. Nė njė biēikletė tė dy. Askush dhe asgjė mė. Ai qė duhej tė ishte i zoti i shtėpisė, ah, nuk e kishin, qe arratisur herėt nė Gjermani, emigrant politik. Njė nga djemtė e tė famshmit Sali Butka, Safeti kishte vrarė veten gjatė luftės, sepse nuk duroi dot vėllavrasjen, tradhtinė e komunistėve, mashtrimin, pragun e luftės civile. Me vdekjen e vet bėri apel pėr bashkim kombėtar. Por vendi ra nė krime tė tjera dhe nė humnerat e luftės sė klasave. Po shikoja pllanga gjaku. Befas u bėnė fantazma e njė violine tė dėnuar. Rridhnin rekuieme si lumė. Ah, sa e bukur Valbona, ē’kaltėrsi thellė mes humnerave tė tjetėrllojta. Po burimi ėshtė i mrekullueshėm. Do tė shkojmė? Nuk tė lėnė pa leje tė Degės sė Punėve tė Brendėshme, ėshtė afėr kufirit me Jugosllavinė, fillon Kosova aty. Tė tė kapin andej, konsiderohet si tentativė pėr arratisje dhe askush nuk tė beson se ke dashur tė shohėsh burimet e Valbonės. Po endesha rrugėve tė qytetit verior Bajram Curri me mikun tim, skulptorin Ilmi Hoxha. Pimė njė kafe me poetin e kėtushėm, tė njohur kudo, Ndoc Paplekėn, te njė klub nėn hijen e rėndė tė maleve. Bjeshkėt e Namuna janė? Mė pyeti pėr vėllimin tim me poezi. Ma kthyen, i thashė. Me gabime ideore. Takova dhe njė mikeshėn time, kur ishim studentė dhe rapsoden Fatime Sokoli. Pas atij mali ėshtė mėsues poeti Halit Shamata? Kam ardhur tė shkruaj njė reportazh pėr nxėnėsit e mij, qė tani punojnė nė ndėrtimin e hidroēentralit tė Fierzės, thashė. Nga feneri diogjenik te drita gjigande. Dhe endeshin rrugėve, tė ndjekur jo vetėm nga sytė kureshtarė tė vendasve, por dhe tė Sigurimit. Kėrkoja Uran Butkėn, tė dėbuar nga Tirana nė Tropojė, nga qė ishte i biri i Safetit. Darka nė apartamentin e tij ishte e tėra e ngrohtė dhe e pėrzemėrt, intime, me gjellė tė mira. Kujtuam librin e Sabri Godos, aq shumė i pėlqyer nga ne, “Plaku i Butkės”, monografi pėr gjyshin, Saliun e famshėm. Edhe Urani vetė shkruante, por nuk botonte dot. Pikturonte, prandaj dhe nė Bajram Curri punonte si dizenjator. Me zėrin e butė, aq shumė i njerėzishėm, Urani nuk ngjante i kėtij realiteti tė ashpėr klasor, plot me persekutime e dėbime tė befta. Pastaj skulptori shuajti cigaren se nga dhoma tej sollėn ēupėn e vogėl se nuk flinte dot. Vetėm.
    -E di – mė pyeti Urani – Sali Butka shumicėn e poezive tė veta i ka shkruar nė Milovė, nė shtėpinė tuaj nė Skrapar?
    -Po – thashė - ma kishte thėnė gjyshi. Dinte pėrmendėsh poezi tė tijat dhe nga tė dashurisė, tė Naim Frashėrit. – Qeshėm prapė. Pastaj folėm pėr zanat dhe shtojzovallet e veriut dhe pėr kujdesin qė duhej tė kisha se mos vizita ime pėr tė parė Valbonėn shndėrrohej ...nė arratisje.




    f. 451


    Si thua ti, jemi ne njė popull qė lexon? Ē’tė tė them, vijmė nga njė popull analfabet qė zhduku analfabetizmin vetėm pėr tė lexuar veē njė lloj libri. Gjendje tė frikshme tė dyja. Dhe gjendja e tretė, njė popull nė burg, qė lexon. Ndėrkohė leximi nuk ėshtė bėrė ende kėnaqėsi, por pakėz detyrė dhe mė shumė vetėmbrojtje. Kemi njė gjuhė librash dhe njė gjuhė tjetėr qė prodhon veē urrejtje, sterilizohet. Kurse elita jonė, jo vetėm qė ėshtė e politizuar, por dhe e inkriminuar. S’ka unitet mė tė fortė se ai i kriminelėve komunistė. Me ata dhe gjuha bėhet gjuhė e minimizuar, gjuhė vrasėsish, s’kanė nevojė pėr fjalė, por pėr fshehje fjalėsh. Aranit Ēela, psh, ka firmosur rreth 800 dėnime me pushkatim. Ka mbushur 800 gojė me dheun e vdekjes. Jo mė kot kėta njė prifti patriot, mė kanė thėnė se pasi e torturuan, ja nxorėn gjuhėn, ja zgjatėn mbi tryezėn e hetuesisė dhe ngulėn thikėn mbi tė. S’doje tė flisje pėr ne? Tani kurrė s’ke pėr tė folur! Pse ky inat i shfrenuar, kriminal mbi gjuhėn e njeriut? E, si e spjegon ti? Mirė neni 55 qė ndalon tė folurit ndryshe, se jemi nė diktaturė, por masakrimi i organit tė tė folurit?! Pse? Dėnohet folėsi dhe goja e tij, fjala dhe ara e fjalės, libri, tė cilin nuk e lėnė as si varrezė tė fjalės, por e riciklojnė nė letėr dhe ashtu le tė mbetet pėr kėta, shkretėtirė. I gjymtojnė veprat, i shėmbin, i shkurtojnė, u hedhin ngjyrė tjetėr apo prangat, i ndalojnė, i rrahin, i ēojnė nė gjyq, i bombardojnė, i fusin nė fondin e zi si nė varr, i djegin, i zhbėjnė. Nėse autorėt i shpėtojnė pushkatimit ose burgut, dėnohen sėrish veprat. Si asgjėkundi. Me mosbėrjen. Ne nuk kemi tė shkruar strategjinė tonė kombėtare. Ndoshta jemi i vetmi popull sot nė Europė pa strategji kombėtare. Kurse rilindasit tanė ishin tė qartė dhe me vizion dhe bėnim programe kombėtare. Nga vinim dhe ku donim tė shkonim? Tani s’dijmė ē’duam e ē’bėjmė? Ndėrtojmė Shqipėrinė e re me shqiptarė robėr, tė burgosur. A ka Shqipėri tė lirė, tė begatshme pa shqiptarė tė lirė, tė begatshėm? Ku ka tė ardhme, kur vritet e tashmja? Kėta po abortojnė tė ardhmen. Ē’kėrkojmė nga vetja dhe nga tė tjerėt, nga kampi socialist dhe bota, ē’duam t’u japim atyre? Por tė veēuar. Dhunshėm. Dhe me njė braktisje tė pėrdhunshme prej tė gjithėve. Tė veēantė dhe tė ēuditshėm! Kisha dėgjuar nga im atė, kur isha fėmijė, qė atij i kishte rrėfyer Abaz Ermenji, kur kishte shoqėruar dikur nja dy francezė nėpėr Shqipėri, njėri prej tyre kishte thėnė: vend i varfėr dhe i paditur. I pėrshtatshėm pėr komunizėm. Kėtu mund tė bėhen revolucione leninisto-staliniste. Po, po, ashtu ėshtė, thoshte njė tjetėr mik i tim eti, Haki Ballshi. Tė jesh nacionalist do tė thotė tė duash nėnėn tėnde. Hamdi Gani ofshante kundėr gjyqeve politike, kurse Panajot Papingji, i bardhė si Priami, mė bėnte krahasime tė pėrkthimit me origjinalin e “Odiseut”, pjesė tė tė cilit i dinte pėrmendėsh. Dhe i kishte thėnė tim eti, nisemi ta takojmė djalin nė Spaē. Prandaj kam ardhur. Normalisti tjetėr, Naim Babameto, e kisha dėgjuar tė tregonte se kishte lexuar nė frėngjisht njė pėrshkrim udhėtimi nga Shatobrian nėpėr fshatrat shqiptare nė Greqi. Qe mrekulluar nga bukuria e grave shqiptare dhe sjellja e tyre fisnike. Ah, psherėtija unė, nė shkollė bėnim veē rusisht e nuk gjeja asnjė mundėsi pėr frėngjishten, kurse nė burg, puna nė minierė, llahtarisht e rėndė dhe rraskapitėse, policia – vrasėse e detyronin kohėn tė ikte si ujė i zi skėterror e unė sipėr tij – kufomė e gjallė!
    Pse e donin atdheun mė shumė dikur? Apo nga qė po e bėnin vetė. Atdheu ėshtė njeriu. Sa pak fare ēmohet!...

    Nga pėrtej po zbriste shkallėt burri jo dhe aq plak, trup pakėt qė mua mė dukej sikur mbartte njė kumt tė pėrtejmė. Me njė shqetėsim tė tillė tė pėrtejshėm, qė askush nuk meritonte t’ia dorėzonte, endej i qetė. Dhe veshėt si dy gjethe tė mėdha, mė dukeshin si me dhč, nga qė patjetėr i kishte rrasur trojeve tė lashta, herė njėrin dhe herė tjetrin pėr tė dėgjuar zėrat e thellėsive. Ne andej punonim dhe kėshtu asgjė nuk na tralliste.
    Plaku Ziso Vangjeli gjatė luftės kishte zbarkuar nė Normandi si oficer amerikan. Historian dhe ushtarak punoi nė Paris pastaj nė njė klub kulturor dhe ju dha tė kthehej. Sėmundja e dashurisė pėr atdhe. Sipas bisedimeve paraprake do tė punonte si pedagog. Ja fali shtetit gjithė bibliotekėn e tij, por pėrfundon nė burg.
    -Kur tė bjerė “komunizma”, - thosh – se do tė bjerė “patjatėr”, ne do tė vuajmė mė pas me dekada prej hibridit. Komunistėt janė tė sofistikuar nė politikėn e kuadrit. Bijtė e tė kuqve do tė vijojnė etėrit. Ajo pėrzjerje zelli dhe inati, herė i fshehtė e herė i hapur pėr etėrit e kuq qė s’patėn fuqi dhe mend tė ishin tė pėrjetshėm, do t’i bėjė mė dinakė dhe mė tė liq. Nga kundėrshtarėt e tyre qė i urrejnė pėr vdekje, do tė vjedhin idetė, projektet dhe deri slloganet e do t’i propogandojnė mė mizorisht pėr t’i vėnė ata nė jetė, gjoja si amanete. Dhe do tė kėrkojnė pushtet tė pamerituar si trashėgimtarė, si zanatēinj tė kuq dhe kundėrshtarėt do t’i durojnė sa pėr sfond. Do tė kėrkojnė tė bėhen ata pronarė dhe qė tė mbrohen do tė bėjnė ata politikė qė etėrit e tyre e rroposėn ose e luftuan gjithė jetėn si bolshevikė tė trashė. Kundėrshtarėt e tė kuqve nė Shqipėri, ē’kanė mbetur as kasaphanave dhe tė rinjtė qė do tė dalin, janė tė papėrvojė. Dhe kėshtu do tė sundojė te ne hibridi. Gjatė, mjaft gjatė. Hibridėt janė si monstrat. E pėr tė luftuar ata duhet qenė si ata. Do tė jetė mė keq ca kohė e njerėzit do tė mendojnė diktaturėn si zgjidhje. Burg i detyruar. Liri e detyruar. Kaos dhe llum. Pra pas dėnimit me burg, populli do tė dėnohet me liri qorre. Liria qorre ėshtė dėnim. Se ne nuk do tė dimė ē’t’i bėjmė asaj si njė gjėje tė tepėrt. Do ta pėrdhunojmė si barbarėt. Unė nuk do tė jem atėherė. Ju do tė jeni. Mbahe mend dhe kujtomė. S’ke ē’bėn, jo. Veē kujtomė mua, plakun.




    ***

    ...nuk jam unė njeri kundėr komunistėve, janė komunistėt kundėr njeriut...




    f. 461


    Unė e di se letėrsia qė po bėjmė kėtu ka si vlerė tė parė aktin e tė krijuarit nė burg, njė mrekulli e rrezikshme, sfiduese qė mbart mbi supe (ndėrsa duart janė tė lidhura) gjithė historinė martire tė librit. Unė gjithashtu e di qė kjo nuk ėshtė vlerė e mirėfilltė letrare, por gjithsesi ky akt i duhet letėrsisė. Do ta ushqejė atė si njė lumė i nėndheshėm, i turbullt dhe i pėrgjakur. Ne do tė mund tė sjellim atė qė mungon e jo pėrmbytjen e asaj qė ėshtė. Ne jemi tė egėr, sepse mbartim egėrsinė e rrethanave tė atyre qė i krijuan ato. Dhe faji s’ka si tė jetė i yni. Tė paktėn jo i tėri. Ne s’do tė kemi turp nga veprat tona siē do tė keni ju pėr shumė e shumė vepra, pėr tė cilat merrni shpėrblim e medalje. Ne - plagėt si medalje. Veprat tona tė gjymtuara kanė vetėm njė ēmim: dėnimin e madh. Ato janė kafkat e realitetit, asgjė nuk thonė dot, por tė paktėn paralajmėrimit “Rrezik vdekje” i ngjajnė. Nėse nuk mundin tė tregojnė jetėn, vdekjen e tregojnė, qoftė dhe me shenjėz, me fare pak, me njė copėz tel me gjemba. Nė hieroglifin e tyre mund tė lexosh se nga vjen dhuna, ku shkon e ē’kėrkon. Ne s’ditėm tė jetojmė, nuk na latė ju, por ne dimė tė mbijetojmė, qoftė edhe tė vdekur. Vdekja ėshtė njė ēast, por mbasvdekja ėshtė e pavdekshme. Pėr njė shkrimtar a nuk ėshtė mė e rėndėsishme pavdekėsia e veprės? Leximi i saj ndryshe. Ne krijuam dhe lexuesin tonė tė pėrvuajtur, i dėnueshėm pse na lexon, pra mbrojtėsi ynė dhe martiri. Afrohu, vėlla, tė vdesim sė bashku. Ku po shkojmė?

  17. #17
    Buena Suerte Maska e MI CORAZON
    Anėtarėsuar
    21-07-2002
    Postime
    7,499
    Faleminderit
    0
    74 falenderime nė 65 postime
    Dashuria ime per gjyshin

    - Gjysh,
    O gjysh, ēohu...
    - C'ėshtė, bir?
    - Kam frikė se mos nuk zgjohesh mė...........
    Where does a thought go when it's forgotten?

  18. #18

    Anėtarėsuar
    11-01-2003
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dita, tė falėnderoj pa masė!
    Nga veprat e nacionalistėve, patriotėve dhe tė gjithėve qė e duan Kombin e Atdheun, dhe me ndihmen e Zotit, dėshiroj ti vuajm pasojat e diktaturės sa mė pak e sa mė shkurt!
    Pa i ndihmuar vetes nuk mund tė na ndihmojė Zoti!
    Ini, bėhuni, pėrhapni dhe jetoni dashuri!

  19. #19

    Anėtarėsuar
    11-01-2003
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Harrova ti falėnderoj me shumė respekt, tė gjithė qė sollėn shkrimet e Poetit ZHiti!
    Ini, bėhuni, pėrhapni dhe jetoni dashuri!

  20. #20
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mistiku,

    si lexuese vepren e Visar Zhitit e vleresoj si nje deshmi me teper ne galerine e perndjekjes pesedhjetevjecare. Kur kam lexuar librin Burgologji vende-vende jam tronditur aq shume nga detajet e pershkrimit saqe i jam rikthyer edhe nje here, edhe nje here tjeter me vone. Ka vlera historike.


    Ne kopertinen e pasme te librit jane paraqitur edhe disa vleresime kritikesh te huaj e shqiptare. Po i sjell ketu meqe edhe nga libri kam sjellur disa nga pikat me kritike per mua.




    Mbase ka, por une nuk kujtoj e mbi te gjitha nuk kujtoj tjeter veper te shkruar keshtu kaq fresket, e vetvetishme e tera kaq e lidhur edhe e drejtperdrejte me boten, te cilen e zbulon dhe e deshmon. Neper keto burgje Zhiti u mbajt me vite, i pambrojtur ndaj dhunes dhe pushtetit...
    Trillet e tij te clirta, te ajerta, e te guximta kane nje ngjajshmeri te lumtur me stinen kubofuturiste dhe me pjellorine e saj te metaforte...
    Mbetet keshtu, lakuriq e tera para nesh, perbindshmeria e nje tiranie. Clirohet prej kesaj morse nje poet i vertete, i forte...

    Mario Luzi, nga "Croce di carne"




    Fjala e Zhitit eshte nje akt qe plagos te tanishmen, vazhdon te jete ne dhembje, ne bashkesine me te gjere te ekzistences.

    Stefano Crespi, nga "IL Sole 24 ore"




    Te tilla mesazhe do te dergonin Dostojevski, Lorka, Sollzhenicini, Stainhard, M.Kuteli, P.Marko, etj.
    V.Zhiti e prek sketerren, ndien peshen shkaterruese te saj...Ne kete atmosfere cnjerezore, te eger, t eahper ai nuk heq dore nga dashuria per njeriun, i cili mbetet nje ideal i tij.

    Luan Topciu, nga libri "Psalm"




    Fale imagjinates se tij te gjalle e dinamike, Zhiti here-here arrin ta perdore fjalen si nje Shekspir...Shekspiriane tek ai jane: hapesira dramatike qe rrok dhe permasat qe ai u jep rrethanave dhe gjendjeve.

    Xhezair Abazi, Drita




    Ajo qe dallon Visar Zhitin eshte respekti i thelle absolut per gjithcka njerezore. Kjo kronike tmerresh te kohes eshte pa kurrfare fryme ligesie e urrejtjeje dhe pa ate tiparin kaq shqiptar -thirrjen e palekundur per hakmarrje.

    Robert Elsie, World Literature Today









    Dhe nje poezi tjeter nga V.Zhiti


    [bTE HEKURAT E FRENGJISĖ SIME[/b]


    Kaq bukur kėndoi bilbili
    te hekurat e frengjisė sime,
    sa dhe hekurat m'u bėnė
    degė tė gjelbra qershie.

    Dyshemeja u mbush plot me
    cicėrima

    dhe unė mėgjunjazi
    si therrime buke,
    si therrime jete
    njė nga njė po i mblidhja.

    (Nė birucė, 1980)

Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •