Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 4 prej 4
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    31 falenderime nė 22 postime

    "Kosovari" dhe Skraparlliu

    nga gaz shqiptare..
    -----------
    DOSSIER

    Dėshmia e Gani Ratkocerit: "Enver Hoxha nuk donte qė Kosova tė shpallej Republikė dhe pėr tė prishur imazhin e kosovarėve, nė vitet '70 ai filloi burgosjen e tyre nė masė"

    Ratkoceri "Ja marrėveshja e fshehtė e Tiranės me Beogradin"


    --------------------------------------------------------------------------------

    Dashnor Kaloēi

    Nė pjesėn e parė tė kėtij shkrimi tė botuar nė numrin e djeshėm, u njohėm me dėshminė e ish-emigrantit kosovar Gani Ratkoceri (Demiri) i cili u arratis nga Kosova dhe erdhi nė Shqipėri nė tetorin e vitit 1951. Ganiu ėshtė njė nga ata dhjetra kosovarė tė cilėt tė detyruar nga politika diskriminuese qė ndiqte asokohe regjimi i Beogradit ndaj tyre, braktisėn trojet e tė parėve dhe erdhėn nė Shqipėri. Nė dėshminė e tij ai rrėfen se si e pritėn atė nė atdheun amė, qė prej mbrritjes sė tij nė Degėn e Brendėshme tė Kukėsit, ashtu dhe nė Berat ku atė e quanin emigrant jugosllav dhe jo kosovar. Nė qytetin e Beratit ai pati dhe njė incident me tre malazezė qė punonin pėr Sigurimin e Shtetit Shqiptar, tė cilėt e provokuan duke i thėnė se ai kishte ardhur nė Shqipėri me mision nga UDB-ja.

    (vijon nga numri i kaluar)

    Kulmi arriti kur Stevani mė tha qė tė rrėfehesha para tyre se mua mė kishte dėrguar me mision UDB-ja. Nė atė ēast unė nuk e kontrollova mė veten dhe u ēova nė kėmbė duke e goditur fort me pėllėmbė nė fytyrė, saqė ai u shemb menjėherė pėrdhe. Pas kėsaj dola menjėherė nga dhoma dhe u nisa nė drejtim tė Degės sė Brendshme, pėr t'u paraqitur atje sipas udhėzimeve qė mė kishin dhėnė nė Kukės. Aty kėrkova takim me Kryetarin e Degės, Zylfi Saliun, (me origjinė nga fshatrat e Kukėsit) tė cilit ia tregova tė gjithė skenėn qė mė kishte ngjarė me tre shtetasit malazezė. Zylfiu mė priti shumė mirė dhe mė tha: :"Pse nuk e qėllove nė kokė?", kujton Gani Demiri takimin me Kryetarin e Degės sė Beratit, Zylfi Saliun, pėr tė cilin ai ruan kujtimet mė tė mira si njė njeri qė i donte dhe i ndihmonte emigrantėt kosovarė. Ai e ndihmoi edhe Ganiun duke e emėruar mėsues nė Berat, sipas porosisė qė kishte marrė nga Vilson Pecani, njeriu qė ishte i ngarkuar nga Byroja Politike pėr emigracionin kosovar nė Shqipėri.

    Takimi me Manush Myftiun
    Nė vitin 1960 kur Shqipėria filloi prishjen e mardhėnieve me Bashkimin Sovjetik, Enver Hoxha i detyruar nga rrethanat nė tė cilat u ndodh, e zbuti disi luftėn e klasave dhe bėri disa lėshime. Lidhur me kėtė periudhė, Gani Ratkoceri dėshmon: "Nė atė kohė me urdhėr tė Enver Hoxhės filloi tė bėhej propagandė pėr ēėshtjen kombėtare dhe tė vlersoheshin figurat historike tė sė kaluarės, e kryesisht ato tė Rilindjes Kombėtare. Duke pėrfituar nga ajo situatė unė vendosa qė t'i shkruaja njė letėr Mehmet Shehut, nė lidhje me emigrantėt kosovarė qė dergjeshin nė kampet e internimeve nė tė gjithė Shqipėrinė. Nė atė kohė kisha parasysh dhe vendimin pėr tė mos iu dhėnė bursa studentėve kosovarė me preteksin se do t'u nxirrnin telashe ambasadės jugosllave nė Tiranė. Idenė time pėr letrėn ia thashė mikut tim Ajet Haxhiu, nė mėnyrė qė ta shkruanim tė dy dhe t'ia dėrgonim Byrosė Politike apo Kėshillit tė Ministrave. Ajeti jo vetėm qė nuk pranoi, por mė kėshilloi edhe mua qė tė mos bėja gjėra tė tilla se do tė kisha pasoja tė rėnda. Edhe pse Ajeti nuk pranoi, unė nė fillim i shkrova njė letėr Mehmet Shehut, ku i kėrkova njė takim jo pėr ēėshtje personale, por pėr ēėshtje kombėtare. Ai mė kthehu njė pėrgjigjie ku thoshte: "Shoku Gani, letėrėn tuaj e mora, por jam shumė i zėnė me punė. Me shkruani se do ju pėrgjigjem. I frymėzuar nga ajo pėrgjigjie e ngrohtė, unė i shkruajta njė letėr ku i parashtrova disa pika qė kishin tė bėnin me emigrantėt kosovarė qė qėndronin nėpėr kampe internimi, nė mėnyrė qė tė shikohej mundėsia qė t'u jepej punė dhe tė drejta studimi. Po kėshtu i ngrita dhe problemet e Institutit tė Historisė qė duhej tė ripunonte historinė kombėtare, jo duke u mbėshtetur nė burimet serbo-ruse, problemin e Lidhjes sė Shkrimtarėve qė duhej tė orientonte krijuesit pėr temėn e Kosovės, shtypin e pėrditshėm dhe Radio-Tiranėn qė duhej tė pasqyronin problemin e Kosovės dhe tė trasmetonin kėngė tė asaj treve, etj. Kėtė letėr ia nisa me postė pa i treguar asnjeriu. Pas dy javėsh mė thirrėn urgjent nė Ministrinė e Arsimit, ku mė priti Ministri Manysh Myftiu. Nė zyrėn e tij diskutuam shumė probleme qė kisha ngritur unė dhe nė fund ai mė tha qė unė tė shkoja nėpėr kampet e internimit dhe tė regjistroja kosovarėt qė kishin dėshirė tė vazhdonin studimet. Unė i thashė se atė gjė se bėja dot se kishte njė organ, duke aluduar pėr Ministrinė e Brendshme, pasi do tė prishja statukuonė qė mė kishte caktuar ajo. Ai u nxeh nga pėrgjigjia ime dhe mė tha se pėr atė punė mė autorizonte ai si Ministėr dhe zv / kryeministėr. Mė pas unė i thashė se nga viti 1948 deri nė 1955, emigrantėt jugosllavė nxirrnin nė Shqipėri gazetėn e tyre "Za Sllobodu", e cila trajtonte vetėm problemet e tyre dhe nuk thoshte asgjė pėr tragjedinė e shqiptarėve tė Kosovės. Prandaj edhe ne duhet tė nxirrnim njė gazetė me titull "Kosova", ku tė trajtoheshin problemet e shqiptarėve jashtė kufijve shtetėrorė. Manush Myftiu mė tha se ajo gjė nuk mund tė bėhej pėr arsye politike dhe se problemi i Kosovės, do tė fillonte tė trajtohej nė shtypin e ditės", kujton Gani Ratkoceri takimin e tij me Manysh Myftiun nė lidhje me problemin e emigrantėve kosovarė nė Shqipėri, duke shtuar se mė pas ato probleme qė ai ngriti gjetėn rrugėn e zgjidhjes.

    Marrėveshja e fshehtė
    Fillimi i viteve 1970-tė pėrkoi me diskutimin pėr hartimin e Kushtetutės sė re tė Jugosllavisė dhe nė atė kohė udhėheqja e re e Kosovės filloi tė kėrkonte sa mė shumė tė drejta pėr krahinėn e shtetasit e saj. Ndėrkohė nė majin e vitit 1970, Enver Hoxha bėri njė vizitė nė rrethin verior tė Tropojės ku mbajti dhe njė fajlim qė propaganda zyrtare i bėri jehonė tė madhe duke e cilėsuar si programatik. Ndėrsa nė atė fjalim ai i pėrgozonte intelektualėt kosovarė qė nga dita nė ditė po fitonin terren nė politikė, gjithashtu theksoi se nė asnjė mėnyrė Kosova nuk duhej shpallur republikė sepse nė Ballkan ekzistonte vetėm njė republikė shqiptare. Lidhur me ngjarjet e kėsaj periudhe, Gani Ratkoceri, kujton: "Tamam nė atė kohė qė Enver Hoxha ishte nė unison me politikėn e Serbisė pėr mos shpalljen e Kosovės Republikė, ai bėri disa lėshime tė cilat konsistonin me ardhjen e kosovarėve nė Shqipėri si individė dhe nė grupe si turistė, shkėmbimin e pedagogėve tė Universitetit tė Tiranės dhe atij tė Prishtinės etj. Nė vazhdėn e kėsaj politike qė po ndiqte Enver Hoxha ndaj Kosovės, nė njė nga mbledhjet e K.Q. tė PPSH-sė, Sekretari i Komitetit pėr Mardhėniet me Jashtė, Pirro Bita nė mes tė tjerash tha: " Ju e dini qė do tė vinė shqiptarė qė jetojnė atje, si individė apo nė grupe, do bėjmė dhe shkėmbime pedagogėsh, por tė mos harrojmė se ata jetojnė nė njė shtet revizionist dhe janė tė edukuar me atė ideologji. Po kėshtu edhe kosovarėt qė kanė ardhur nė Shqipėri pas vitit 1948 janė tė molepsur me ide revizioniste. Kėta tė fundit janė shumė tė rrezikshėm sepse jetojnė nė mes tė popullit tonė, e sidomos nė mes tė rinisė tonė shkollore e cila ėshtė mė e predispozuar qė tė ndikohet nga ideologjia e huaj. Prandaj duhet tė jeni vigjėlentė e tė mobilizoheni qė pėr ēdo gjė tė informoni organet e partisė dhe ato kopetente. Ju e dini se ne hedhim valle ne gojėn e ujkut". Pas kėsaj mbledhje udhėheqja e lartė e PPSH-sė dha urdhėr qė tė fillonion arrestimet e kosovarėve qė jetonin nė Shqipėri, kurse ata qė vinin nga Kosova tė mos lejoheshin tė takoheshin me vėndasit dhe kontaktet e tyre tė kufizoheshin nė maksimum. Nė atė kohė Sigurimi i Shtetit shkarkoi dy funksionarėt e lartė tė Ministrisė sė Brendėshme, Skėnder Backa e Vilson Pecani tė cilėt kishin punuar pėr njė kohė tė gjatė me emigracionin kosovar. Kėta tė dy kishin punuar shumė qė tė mos arrestoheshin kosovarėt pa asnjė shkak dhe sidomos largimi i Skėnderit, pėr ne kosovarėt ishte njė fatkeqėsi e madhe. Kopetencat e Skėnder Backės, me urdhėrin e Kadri Hazbiut i'u dhanė Shaban Brahės. Shabani ndonėse nuk u emėrua kryetar dege, por shef sektori, i'u dhanė kopetenca ekonomike dhe politike e ai kishte tė drejtė tė burgoste dhe internonte ēdo kosovar, tė transferonte apo tė jepte bursa, tė jepte shtėpi apo t'i lidhte pension etj. Nė atė kohė u fol se shkarkimi i Skėnder Backės, erdhi si pasojė e kushtit tė vėnė nga UDB-ja nė kuadrin e stabilizimit tė mardhėnieve nė mes dy shteteve, pasi nė atė kohė gazeta "Borba" e Beogradit botoi disa artikuj ku Skėnder Backėn e cilėsonte si armikun mė tė madh tė Jugosllavisė. Kėshtu tė gjithė kosovarėt qė janė arrestuar pas vitit 1970-tė janė arrestuar me urdhėrin e UDB-sė dhe pėr kėtė gjė unė disponoj dokumenta tė plota qė do t'i bėj publike nė njė kohė tė pėrshtatshme", dėshmon Gani Ratkoceri lidhur me marrėveshjen e fshehtė tė Beogradit me Tiranėn, e cila u lidh nė kurriz tė kosovarėve.

    Arrestimet me urdhėr tė UDB-sė
    Po si u zbatua ajo marrėveshje e fshehtė qė ishte lidhur nė mes Tiranės dhe Beogradit, nė kuadrin e normalizimit tė marrdhėnieve nė mes dy shteteve? Lidhur me kėtė Gani Ratkoceri dėshmon: "Nė kuadrin e kushteve qė UDB-ja, i kishte vėnė Tiranės, u hoqėn nga qarkullimi tė gjitha ato vepra tė autorėve kosovarė qė godisnin politikėn diskriminuese tė Beogradit ndaj Kosovės. Njė ndėr to ishte dhe romani "Tradhėtia" i Kapllan Resulit, i cili nė atė kohė bėri bujė tė madhe nė tė gjithė lexuesit shqiptarė. Ky roman duhej tė hiqej nga qarkullimi sepse ai godiste tradhėtinė e madhe tė Partisė Komuniste tė Jugosllavisė dhe ai ishte botuar direkt me urdhėrin e Skėnder Backės. Qė tė hiqej romani "Tradhėtia", duhej tė arrestohej Kapllan Resuli dhe pėr kėtė gjė, Shaban Braha, qė tė paraqitej pėrpara udhėheqjes sė Ministrisė sė Brendėshme sa mė i zellshėm, besnik dhe i aftė, inskenoi gjoja njė grup shumė tė rrezikshėm kundėr partisė dhe pushtetit, qė kryesohej nga Kapllan Resuli. Ky grup gjithashtu pėrbėhej edhe nga Myrteza Bajraktari, patriot i vėrtetė nga Gostivari, (kishte bėrė shtatė vjet burg nė Jugosllavi dhe katėr vjet internim nė Seman tė Fierit) Fazli Ramadani nga rrethi i Gjilanit (kishte shkuar disa herė si diversant nė Jugosllavi) si dhe Sadri Ahmeti, poet dhe piktor i talentuar. Ky grup u arrestua me bujė tė madhe dhe Sigurimi hapi fjalė se gjoja kishte zbuluar njė grup agjentėsh jugosllavė shumė tė rrezikshėm qė po pėrgatiteshin tė pėrmbysnin pushtetin popullor. Po kėshtu Sigurmi hapi fjalė se Kapllan Resulit, romanin e tij "Tradhėtia" ia kishte shkruar UDB-ja dhe ai pati vėnė vetėm firmėn. Shaban Braha me veglat e tij Sali Shatri dhe Omer Mekulin, filluan tė fabrikonin dėshmitarėt kundėr kėtij grupi, i cili u dėnua me burgime tė rėnda. Pas dėnimit tė kėtij grupi, furia e arrestimeve ndaj emigrantėve kosovarė qė jetonin nė Shqipėri, vazhdoi mė tej nė vitin 1976 pas mbajtjes sė Kongresit tė Shtatė tė PPSH-sė. Nė atė kohė u arrestuan dhe u dėnuan Shefqet Kaēaniku dhe Esat Myftari nė Lezhė, Nuro Hoti dhe i vėllai i Anton Ēetės nė Durrės, Qazim Kreka, Jetullah Gashi, Shefqet Rexha, Riza Marevci, Isuf Visoka dhe Zeqir Rashti nė Elbasan, Hysen Bukoshi e Idriz Zeqiraj nė Berat, Ibish Kelmendi dhe Rexhep Llazana nė Fier, Ymer Llugaliu, Rexhep Ahmeti e Kolė Nikiēi nė Mirditė, e dhjetra e dhjetra tė tjerė qė jetonin e punonin nė rrethe tė ndryshme, kujton Gani Ratkoceri pėr bashkėpatriotėt e tij kosovarė tė cilėt ranė preh e kurtheve tė ngritura nė mes Sigurimit tė Shtetit shqiptar dhe UDB-sė, sė Jugosllavisė.

    Arrestimi e dėnimi i Ganiut
    Nė kulmin e fushatės tė arrestimeve qė kishte nisur Sigurimi i Shtetit, ndaj emigrantėve kosovarė qė ishin nė Shqipėri, u arrestua dhe vetė Gani Ratkoceri. Lidhur me kėtė ai dėshmon: "Aty nga viti 1972 Ministria e Brendshme thirri urgjent nė Tiranė operativin e Sigurimit Myfid Maliqi, i cili nė atė kohė punonte nė Sarandė. Vetė Mufidi mė ka treguar se Drejtori i Drejtorisė sė Brendshme tė Tiranės, Pilo Shanto i tha atij: "Myfid, ke tre vjet qė nuk na ke sjellė asnjė material antiparti tė Gani Ratkocerit?" Mė pas Pilo Shanto e urdhėroi Mufidin qė tė pėrgatiste urdhėrarrestin tim, por Mufidi e kundėrshtoi duke thėnė: "Ganiu nuk duhet tė arrestohet, se ai punon shumė mirė dhe nuk kemi asnjė fakt kompromentues pėr tė". Mė pas i kėtij mendimi ishte dhe vetė Pilo Shanto. Mufidi mė ka treguar gjithashtu se Kadri Hazbiu i kishte thėnė: "Mufid, bėrė shumė mirė qė nuk e firmose urdhėr arrestin pėr Gani Ratkocerin, sepse edhe unė i atij mendimi isha. Por ajo gjė ishte me urdhėr nga lart". Duke e ditur se isha nėn survejimin e Sigurimit, unė dola vullnetar pėr t'u larguar nga Tirana dhe pėr tė shkuar nė veri. Por edhe atje nuk i shpėtova dit darės sė Sigurimit tė Shtetit. Ajo qė nuk u bė me mua nė vitin 1972, u realizua nė vitin 1978 kur unė u arrestova teksa kisha shkuar "vullnetarisht" si mėsues nė Mirditė. Qė kur isha nė burg duke vuajtur dėnimin i akuzuar si armik i popullit, vazhdoja t'i shkruaja letra Kryetarit tė Gjykatės sė Lartė, Aranit Ēelės, ku i kėrkoja pafajsinė time. Aty nga viti 1983-84, pasi Enver Hoxha kishte goditur grupin e Mehmet Shehut e Kadri Hazbiut, me urdhėrin e Byrosė Politike u muarėn nė shqyrtim ankesat e njė grupi tė vogėl intelektualėsh qė ishin dėnuar me tė padrejtė. Nė kėtė kuadėr u shqyrtua dhe kėrkesa ime dhe Kryetari i Gjykatės sė Lartė, Aranit Ēela mė dha pafajėsinė, ku nė mes tė tjerash shkruhej: "Nga sa parashtruam mė lart, goditja ndaj Gani Ratkocerit ėshtė bėrė me urdhėrin e UDB-sė", e pėrfundon dėshminė e tij Ganiu, duke cituar njė nga pikat kryesore tė dokumentit tė pafajėsisė sė dhėnė nga Gjyka e Lartė nė vitin 1984, e cila me vendimin e saj, dashje pa dashje hedh dritė mbi atė ēka ėshtė thėnė se Tirana zyrtare me Beogradin, kanė pasur njė marrėveshje tė fshehtė midis tyre dhe se Enveri me Titon shkėmbenin mesazhe rregullisht, me anė tė dy njerzve tepėr tė besuar nga Tirana dhe Kosova.

    ----------------------

    Interesante eshte ketu qendrimi i disa "kosovareve" ish oficer te sigurimit si shaban braha, sali shatri e ajet haxhiut.. te cilet nuk kan pasur kurajo ti mbrojne bashkfshataret e tyre emigrante por me servilizem kane manipuluar fatin e tyre duke u bere si ai " i zoti e jep tellalli se jep".
    Perkundrazi ketyre skraparlliu Skender Backa del burre i vertete.

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-02-2009
    Postime
    7
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Thumbs down

    Citim Postuar mė parė nga Brari Lexo Postimin
    nga gaz shqiptare..
    -----------
    DOSSIER

    Dėshmia e Gani Ratkocerit: "Enver Hoxha nuk donte qė Kosova tė shpallej Republikė dhe pėr tė prishur imazhin e kosovarėve, nė vitet '70 ai filloi burgosjen e tyre nė masė"

    Ratkoceri "Ja marrėveshja e fshehtė e Tiranės me Beogradin"


    --------------------------------------------------------------------------------

    Dashnor Kaloēi

    Nė pjesėn e parė tė kėtij shkrimi tė botuar nė numrin e djeshėm, u njohėm me dėshminė e ish-emigrantit kosovar Gani Ratkoceri (Demiri) i cili u arratis nga Kosova dhe erdhi nė Shqipėri nė tetorin e vitit 1951. Ganiu ėshtė njė nga ata dhjetra kosovarė tė cilėt tė detyruar nga politika diskriminuese qė ndiqte asokohe regjimi i Beogradit ndaj tyre, braktisėn trojet e tė parėve dhe erdhėn nė Shqipėri. Nė dėshminė e tij ai rrėfen se si e pritėn atė nė atdheun amė, qė prej mbrritjes sė tij nė Degėn e Brendėshme tė Kukėsit, ashtu dhe nė Berat ku atė e quanin emigrant jugosllav dhe jo kosovar. Nė qytetin e Beratit ai pati dhe njė incident me tre malazezė qė punonin pėr Sigurimin e Shtetit Shqiptar, tė cilėt e provokuan duke i thėnė se ai kishte ardhur nė Shqipėri me mision nga UDB-ja.

    (vijon nga numri i kaluar)

    Kulmi arriti kur Stevani mė tha qė tė rrėfehesha para tyre se mua mė kishte dėrguar me mision UDB-ja. Nė atė ēast unė nuk e kontrollova mė veten dhe u ēova nė kėmbė duke e goditur fort me pėllėmbė nė fytyrė, saqė ai u shemb menjėherė pėrdhe. Pas kėsaj dola menjėherė nga dhoma dhe u nisa nė drejtim tė Degės sė Brendshme, pėr t'u paraqitur atje sipas udhėzimeve qė mė kishin dhėnė nė Kukės. Aty kėrkova takim me Kryetarin e Degės, Zylfi Saliun, (me origjinė nga fshatrat e Kukėsit) tė cilit ia tregova tė gjithė skenėn qė mė kishte ngjarė me tre shtetasit malazezė. Zylfiu mė priti shumė mirė dhe mė tha: :"Pse nuk e qėllove nė kokė?", kujton Gani Demiri takimin me Kryetarin e Degės sė Beratit, Zylfi Saliun, pėr tė cilin ai ruan kujtimet mė tė mira si njė njeri qė i donte dhe i ndihmonte emigrantėt kosovarė. Ai e ndihmoi edhe Ganiun duke e emėruar mėsues nė Berat, sipas porosisė qė kishte marrė nga Vilson Pecani, njeriu qė ishte i ngarkuar nga Byroja Politike pėr emigracionin kosovar nė Shqipėri.

    Takimi me Manush Myftiun
    Nė vitin 1960 kur Shqipėria filloi prishjen e mardhėnieve me Bashkimin Sovjetik, Enver Hoxha i detyruar nga rrethanat nė tė cilat u ndodh, e zbuti disi luftėn e klasave dhe bėri disa lėshime. Lidhur me kėtė periudhė, Gani Ratkoceri dėshmon: "Nė atė kohė me urdhėr tė Enver Hoxhės filloi tė bėhej propagandė pėr ēėshtjen kombėtare dhe tė vlersoheshin figurat historike tė sė kaluarės, e kryesisht ato tė Rilindjes Kombėtare. Duke pėrfituar nga ajo situatė unė vendosa qė t'i shkruaja njė letėr Mehmet Shehut, nė lidhje me emigrantėt kosovarė qė dergjeshin nė kampet e internimeve nė tė gjithė Shqipėrinė. Nė atė kohė kisha parasysh dhe vendimin pėr tė mos iu dhėnė bursa studentėve kosovarė me preteksin se do t'u nxirrnin telashe ambasadės jugosllave nė Tiranė. Idenė time pėr letrėn ia thashė mikut tim Ajet Haxhiu, nė mėnyrė qė ta shkruanim tė dy dhe t'ia dėrgonim Byrosė Politike apo Kėshillit tė Ministrave. Ajeti jo vetėm qė nuk pranoi, por mė kėshilloi edhe mua qė tė mos bėja gjėra tė tilla se do tė kisha pasoja tė rėnda. Edhe pse Ajeti nuk pranoi, unė nė fillim i shkrova njė letėr Mehmet Shehut, ku i kėrkova njė takim jo pėr ēėshtje personale, por pėr ēėshtje kombėtare. Ai mė kthehu njė pėrgjigjie ku thoshte: "Shoku Gani, letėrėn tuaj e mora, por jam shumė i zėnė me punė. Me shkruani se do ju pėrgjigjem. I frymėzuar nga ajo pėrgjigjie e ngrohtė, unė i shkruajta njė letėr ku i parashtrova disa pika qė kishin tė bėnin me emigrantėt kosovarė qė qėndronin nėpėr kampe internimi, nė mėnyrė qė tė shikohej mundėsia qė t'u jepej punė dhe tė drejta studimi. Po kėshtu i ngrita dhe problemet e Institutit tė Historisė qė duhej tė ripunonte historinė kombėtare, jo duke u mbėshtetur nė burimet serbo-ruse, problemin e Lidhjes sė Shkrimtarėve qė duhej tė orientonte krijuesit pėr temėn e Kosovės, shtypin e pėrditshėm dhe Radio-Tiranėn qė duhej tė pasqyronin problemin e Kosovės dhe tė trasmetonin kėngė tė asaj treve, etj. Kėtė letėr ia nisa me postė pa i treguar asnjeriu. Pas dy javėsh mė thirrėn urgjent nė Ministrinė e Arsimit, ku mė priti Ministri Manysh Myftiu. Nė zyrėn e tij diskutuam shumė probleme qė kisha ngritur unė dhe nė fund ai mė tha qė unė tė shkoja nėpėr kampet e internimit dhe tė regjistroja kosovarėt qė kishin dėshirė tė vazhdonin studimet. Unė i thashė se atė gjė se bėja dot se kishte njė organ, duke aluduar pėr Ministrinė e Brendshme, pasi do tė prishja statukuonė qė mė kishte caktuar ajo. Ai u nxeh nga pėrgjigjia ime dhe mė tha se pėr atė punė mė autorizonte ai si Ministėr dhe zv / kryeministėr. Mė pas unė i thashė se nga viti 1948 deri nė 1955, emigrantėt jugosllavė nxirrnin nė Shqipėri gazetėn e tyre "Za Sllobodu", e cila trajtonte vetėm problemet e tyre dhe nuk thoshte asgjė pėr tragjedinė e shqiptarėve tė Kosovės. Prandaj edhe ne duhet tė nxirrnim njė gazetė me titull "Kosova", ku tė trajtoheshin problemet e shqiptarėve jashtė kufijve shtetėrorė. Manush Myftiu mė tha se ajo gjė nuk mund tė bėhej pėr arsye politike dhe se problemi i Kosovės, do tė fillonte tė trajtohej nė shtypin e ditės", kujton Gani Ratkoceri takimin e tij me Manysh Myftiun nė lidhje me problemin e emigrantėve kosovarė nė Shqipėri, duke shtuar se mė pas ato probleme qė ai ngriti gjetėn rrugėn e zgjidhjes.

    Marrėveshja e fshehtė
    Fillimi i viteve 1970-tė pėrkoi me diskutimin pėr hartimin e Kushtetutės sė re tė Jugosllavisė dhe nė atė kohė udhėheqja e re e Kosovės filloi tė kėrkonte sa mė shumė tė drejta pėr krahinėn e shtetasit e saj. Ndėrkohė nė majin e vitit 1970, Enver Hoxha bėri njė vizitė nė rrethin verior tė Tropojės ku mbajti dhe njė fajlim qė propaganda zyrtare i bėri jehonė tė madhe duke e cilėsuar si programatik. Ndėrsa nė atė fjalim ai i pėrgozonte intelektualėt kosovarė qė nga dita nė ditė po fitonin terren nė politikė, gjithashtu theksoi se nė asnjė mėnyrė Kosova nuk duhej shpallur republikė sepse nė Ballkan ekzistonte vetėm njė republikė shqiptare. Lidhur me ngjarjet e kėsaj periudhe, Gani Ratkoceri, kujton: "Tamam nė atė kohė qė Enver Hoxha ishte nė unison me politikėn e Serbisė pėr mos shpalljen e Kosovės Republikė, ai bėri disa lėshime tė cilat konsistonin me ardhjen e kosovarėve nė Shqipėri si individė dhe nė grupe si turistė, shkėmbimin e pedagogėve tė Universitetit tė Tiranės dhe atij tė Prishtinės etj. Nė vazhdėn e kėsaj politike qė po ndiqte Enver Hoxha ndaj Kosovės, nė njė nga mbledhjet e K.Q. tė PPSH-sė, Sekretari i Komitetit pėr Mardhėniet me Jashtė, Pirro Bita nė mes tė tjerash tha: " Ju e dini qė do tė vinė shqiptarė qė jetojnė atje, si individė apo nė grupe, do bėjmė dhe shkėmbime pedagogėsh, por tė mos harrojmė se ata jetojnė nė njė shtet revizionist dhe janė tė edukuar me atė ideologji. Po kėshtu edhe kosovarėt qė kanė ardhur nė Shqipėri pas vitit 1948 janė tė molepsur me ide revizioniste. Kėta tė fundit janė shumė tė rrezikshėm sepse jetojnė nė mes tė popullit tonė, e sidomos nė mes tė rinisė tonė shkollore e cila ėshtė mė e predispozuar qė tė ndikohet nga ideologjia e huaj. Prandaj duhet tė jeni vigjėlentė e tė mobilizoheni qė pėr ēdo gjė tė informoni organet e partisė dhe ato kopetente. Ju e dini se ne hedhim valle ne gojėn e ujkut". Pas kėsaj mbledhje udhėheqja e lartė e PPSH-sė dha urdhėr qė tė fillonion arrestimet e kosovarėve qė jetonin nė Shqipėri, kurse ata qė vinin nga Kosova tė mos lejoheshin tė takoheshin me vėndasit dhe kontaktet e tyre tė kufizoheshin nė maksimum. Nė atė kohė Sigurimi i Shtetit shkarkoi dy funksionarėt e lartė tė Ministrisė sė Brendėshme, Skėnder Backa e Vilson Pecani tė cilėt kishin punuar pėr njė kohė tė gjatė me emigracionin kosovar. Kėta tė dy kishin punuar shumė qė tė mos arrestoheshin kosovarėt pa asnjė shkak dhe sidomos largimi i Skėnderit, pėr ne kosovarėt ishte njė fatkeqėsi e madhe. Kopetencat e Skėnder Backės, me urdhėrin e Kadri Hazbiut i'u dhanė Shaban Brahės. Shabani ndonėse nuk u emėrua kryetar dege, por shef sektori, i'u dhanė kopetenca ekonomike dhe politike e ai kishte tė drejtė tė burgoste dhe internonte ēdo kosovar, tė transferonte apo tė jepte bursa, tė jepte shtėpi apo t'i lidhte pension etj. Nė atė kohė u fol se shkarkimi i Skėnder Backės, erdhi si pasojė e kushtit tė vėnė nga UDB-ja nė kuadrin e stabilizimit tė mardhėnieve nė mes dy shteteve, pasi nė atė kohė gazeta "Borba" e Beogradit botoi disa artikuj ku Skėnder Backėn e cilėsonte si armikun mė tė madh tė Jugosllavisė. Kėshtu tė gjithė kosovarėt qė janė arrestuar pas vitit 1970-tė janė arrestuar me urdhėrin e UDB-sė dhe pėr kėtė gjė unė disponoj dokumenta tė plota qė do t'i bėj publike nė njė kohė tė pėrshtatshme", dėshmon Gani Ratkoceri lidhur me marrėveshjen e fshehtė tė Beogradit me Tiranėn, e cila u lidh nė kurriz tė kosovarėve.

    Arrestimet me urdhėr tė UDB-sė
    Po si u zbatua ajo marrėveshje e fshehtė qė ishte lidhur nė mes Tiranės dhe Beogradit, nė kuadrin e normalizimit tė marrdhėnieve nė mes dy shteteve? Lidhur me kėtė Gani Ratkoceri dėshmon: "Nė kuadrin e kushteve qė UDB-ja, i kishte vėnė Tiranės, u hoqėn nga qarkullimi tė gjitha ato vepra tė autorėve kosovarė qė godisnin politikėn diskriminuese tė Beogradit ndaj Kosovės. Njė ndėr to ishte dhe romani "Tradhėtia" i Kapllan Resulit, i cili nė atė kohė bėri bujė tė madhe nė tė gjithė lexuesit shqiptarė. Ky roman duhej tė hiqej nga qarkullimi sepse ai godiste tradhėtinė e madhe tė Partisė Komuniste tė Jugosllavisė dhe ai ishte botuar direkt me urdhėrin e Skėnder Backės. Qė tė hiqej romani "Tradhėtia", duhej tė arrestohej Kapllan Resuli dhe pėr kėtė gjė, Shaban Braha, qė tė paraqitej pėrpara udhėheqjes sė Ministrisė sė Brendėshme sa mė i zellshėm, besnik dhe i aftė, inskenoi gjoja njė grup shumė tė rrezikshėm kundėr partisė dhe pushtetit, qė kryesohej nga Kapllan Resuli. Ky grup gjithashtu pėrbėhej edhe nga Myrteza Bajraktari, patriot i vėrtetė nga Gostivari, (kishte bėrė shtatė vjet burg nė Jugosllavi dhe katėr vjet internim nė Seman tė Fierit) Fazli Ramadani nga rrethi i Gjilanit (kishte shkuar disa herė si diversant nė Jugosllavi) si dhe Sadri Ahmeti, poet dhe piktor i talentuar. Ky grup u arrestua me bujė tė madhe dhe Sigurimi hapi fjalė se gjoja kishte zbuluar njė grup agjentėsh jugosllavė shumė tė rrezikshėm qė po pėrgatiteshin tė pėrmbysnin pushtetin popullor. Po kėshtu Sigurmi hapi fjalė se Kapllan Resulit, romanin e tij "Tradhėtia" ia kishte shkruar UDB-ja dhe ai pati vėnė vetėm firmėn. Shaban Braha me veglat e tij Sali Shatri dhe Omer Mekulin, filluan tė fabrikonin dėshmitarėt kundėr kėtij grupi, i cili u dėnua me burgime tė rėnda. Pas dėnimit tė kėtij grupi, furia e arrestimeve ndaj emigrantėve kosovarė qė jetonin nė Shqipėri, vazhdoi mė tej nė vitin 1976 pas mbajtjes sė Kongresit tė Shtatė tė PPSH-sė. Nė atė kohė u arrestuan dhe u dėnuan Shefqet Kaēaniku dhe Esat Myftari nė Lezhė, Nuro Hoti dhe i vėllai i Anton Ēetės nė Durrės, Qazim Kreka, Jetullah Gashi, Shefqet Rexha, Riza Marevci, Isuf Visoka dhe Zeqir Rashti nė Elbasan, Hysen Bukoshi e Idriz Zeqiraj nė Berat, Ibish Kelmendi dhe Rexhep Llazana nė Fier, Ymer Llugaliu, Rexhep Ahmeti e Kolė Nikiēi nė Mirditė, e dhjetra e dhjetra tė tjerė qė jetonin e punonin nė rrethe tė ndryshme, kujton Gani Ratkoceri pėr bashkėpatriotėt e tij kosovarė tė cilėt ranė preh e kurtheve tė ngritura nė mes Sigurimit tė Shtetit shqiptar dhe UDB-sė, sė Jugosllavisė.

    Arrestimi e dėnimi i Ganiut
    Nė kulmin e fushatės tė arrestimeve qė kishte nisur Sigurimi i Shtetit, ndaj emigrantėve kosovarė qė ishin nė Shqipėri, u arrestua dhe vetė Gani Ratkoceri. Lidhur me kėtė ai dėshmon: "Aty nga viti 1972 Ministria e Brendshme thirri urgjent nė Tiranė operativin e Sigurimit Myfid Maliqi, i cili nė atė kohė punonte nė Sarandė. Vetė Mufidi mė ka treguar se Drejtori i Drejtorisė sė Brendshme tė Tiranės, Pilo Shanto i tha atij: "Myfid, ke tre vjet qė nuk na ke sjellė asnjė material antiparti tė Gani Ratkocerit?" Mė pas Pilo Shanto e urdhėroi Mufidin qė tė pėrgatiste urdhėrarrestin tim, por Mufidi e kundėrshtoi duke thėnė: "Ganiu nuk duhet tė arrestohet, se ai punon shumė mirė dhe nuk kemi asnjė fakt kompromentues pėr tė". Mė pas i kėtij mendimi ishte dhe vetė Pilo Shanto. Mufidi mė ka treguar gjithashtu se Kadri Hazbiu i kishte thėnė: "Mufid, bėrė shumė mirė qė nuk e firmose urdhėr arrestin pėr Gani Ratkocerin, sepse edhe unė i atij mendimi isha. Por ajo gjė ishte me urdhėr nga lart". Duke e ditur se isha nėn survejimin e Sigurimit, unė dola vullnetar pėr t'u larguar nga Tirana dhe pėr tė shkuar nė veri. Por edhe atje nuk i shpėtova dit darės sė Sigurimit tė Shtetit. Ajo qė nuk u bė me mua nė vitin 1972, u realizua nė vitin 1978 kur unė u arrestova teksa kisha shkuar "vullnetarisht" si mėsues nė Mirditė. Qė kur isha nė burg duke vuajtur dėnimin i akuzuar si armik i popullit, vazhdoja t'i shkruaja letra Kryetarit tė Gjykatės sė Lartė, Aranit Ēelės, ku i kėrkoja pafajsinė time. Aty nga viti 1983-84, pasi Enver Hoxha kishte goditur grupin e Mehmet Shehut e Kadri Hazbiut, me urdhėrin e Byrosė Politike u muarėn nė shqyrtim ankesat e njė grupi tė vogėl intelektualėsh qė ishin dėnuar me tė padrejtė. Nė kėtė kuadėr u shqyrtua dhe kėrkesa ime dhe Kryetari i Gjykatės sė Lartė, Aranit Ēela mė dha pafajėsinė, ku nė mes tė tjerash shkruhej: "Nga sa parashtruam mė lart, goditja ndaj Gani Ratkocerit ėshtė bėrė me urdhėrin e UDB-sė", e pėrfundon dėshminė e tij Ganiu, duke cituar njė nga pikat kryesore tė dokumentit tė pafajėsisė sė dhėnė nga Gjyka e Lartė nė vitin 1984, e cila me vendimin e saj, dashje pa dashje hedh dritė mbi atė ēka ėshtė thėnė se Tirana zyrtare me Beogradin, kanė pasur njė marrėveshje tė fshehtė midis tyre dhe se Enveri me Titon shkėmbenin mesazhe rregullisht, me anė tė dy njerzve tepėr tė besuar nga Tirana dhe Kosova.

    ----------------------

    Interesante eshte ketu qendrimi i disa "kosovareve" ish oficer te sigurimit si shaban braha, sali shatri e ajet haxhiut.. te cilet nuk kan pasur kurajo ti mbrojne bashkfshataret e tyre emigrante por me servilizem kane manipuluar fatin e tyre duke u bere si ai " i zoti e jep tellalli se jep".
    Perkundrazi ketyre skraparlliu Skender Backa del burre i vertete.
    --------------------------------------------------------------------------------------------------------
    Pak fjal per kete zoterin qe po ja di historiatin Sali Shatri-t.Sikur ky te takoj ne kosove me sali shatrin per qeshtje kombetare do ishte internuar sikur shume e shume te tjere.por ky ka shku me urdher te Beogradit se ne ate kohe asnje nuk mund te shkonin dhe te takoheshin me te po edhe ata qe nuk i ka prit mire ai e ka dite se kujt pjelle i perkasin,tashti dalin disa bir kurvash e vleresojne po ne ate kohe ky zoteria as qe ka guxu me ja permend emrin se lere me u taku me ta.Po hajt tashti se si ky e disa Sherif Bala ka me dhi ne ta.

  3. #3
    Anti Zombizem SigPunizem Maska e Duaje Siveten
    Anėtarėsuar
    09-09-2007
    Postime
    3,701
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    punisto-sigurimsa, me ne krie shokin braris!

    vijoni te mbillni perēarje, ngaterresa, nderlikime, mashtrime ... per ta ēoroditur miletin ...

    veēse keni rene nga cilesia shume ... ashtu edhe nga efektet ...

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    31 falenderime nė 22 postime
    dujstalin..

    krejt cka eshte aty e shkruar eshte marre nga gazetat.. dhe sic ka qen e shkruar aty eshte postuar ketu.
    more vesh mo hafije..

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •