Close
Faqja 2 prej 6 FillimFillim 1234 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 104
  1. #21
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    7. A MUNDEN GEJĖT, LEZBIKET DHE BISEKSUALĖT TĖ JENĖ PRINDĖR TĖ MIRĖ?

    Po. Studimet qė i krahasojnė grupet e fėmijėve tė prindėrve homoseksualė dhe heteroseksualė kanė zbuluar se nuk ka asnjė ndryshim nė zhvillimin e tė dy grupeve nė katėr fusha kritike: inteligjencėn e tyre, pėrshtatjen psikologjike, pėrshtatjen sociale dhe nė popullaritetin me shokėt. Ėshtė me rėndėsi tė ceket se orientimi seksual i prindėrve nuk ndikon nė atė tė fėmijėve.

    Njė mit tjetėr lidhur me homoseksualitetin ėshtė besimi i gabuar se meshkujt gejė kanė mė shumė prirje se sa meshkujt heteroseksualė t’i keqtrajtojnė fėmijėt seksualisht. Nuk ka tė dhėna faktike qė sugjerojnė se homoseksualėt i keqtrajtojnė fėmijėt.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    8. PSE DISA GEJĖ, LEZBIKE DHE BISEKSUALĖ U TREGOJNĖ TĖ TJERĖVE PĖR ORIENTIMIN E TYRE SEKSUAL?

    Sepse ndarja e kėtij aspekti tė vetvetes me tė tjerėt ėshtė i rėndėsishėm pėr shėndetin e tyre mental. Nė fakt, procesi i zhvillimit tė identitetit pėr gejėt, lezbiket dhe biseksualėt i quajtur “dalja haptazi”, ėshtė treguar si fortė i lidhur me pėrshtatjen psikologjike – sa mė pozitiv tė jetė identiteti i gejėve, lezbikeve dhe i biseksualėve, shėndeti i tyre mental ėshtė mė i mirė dhe vetėbesimi ėshtė mė i madh.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  3. #23
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    9. PSE “DALJA HAPTAZI” ĖSHTĖ E VĖSHTIRĖ PĖR DISA PERSONA GEJĖ, LEZBIKE DHE BISEKSUALĖ?

    Pėr disa persona gejė dhe biseksualė procesi i “daljes haptazi” ėshtė i vėshtirė, derisa pėr disa tė tjerė jo. Zakonisht gejėt, lezbiket dhe biseksualėt kur e kuptojnė se orientimi i tyre seksual ėshtė i ndryshėm nga normat e komunitetit, ndjejnė frikė, vėshtirėsi dhe ndihen tė vetmuar. Kjo ėshtė e vėrtetė veēanėrisht pėr ata persona qė e kuptojnė nė moshėn e fėmijėrisė ose adoleshencės se janė gejė, lezbike ose biseksualė, qė nuk ėshtė e pazakonshme. Dhe, varėsisht nga familjet e tyre dhe ku jetojnė, ata duhet tė luftojnė kundėr paragjykimeve dhe informimit jo tė drejtė pėr homoseksualitetin.

    Fėmijėt dhe adoleshentėt mund tė jenė veēanėrisht tė ndieshėm nga efektet e dėmshme tė paragjykimeve dhe tė stereotipeve. Ata gjithashtu mund tė kenė frikė nga refuzimi prej familjes, shokėve, bashkėpunėtorėve dhe nga institucionet religjioze. Disa persona gejė duhet tė brengosen pėr humbjen e vendit tė tyre tė punės ose tė bezdisen nė mėnyrė tė pėrsėritur nė shkollė nėse identiteti i tyre seksual bėhet i njohur.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  4. #24
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    10. ĒKA MUND TĖ BĖHET PĖR T’I TEJKALUAR PARAGJYKIMET DHE DISKRIMINIMIN QĖ GEJĖT, LEZBIKET DHE BISEKSUALĖT I PĖRJETOJNĖ?

    Hulumtimet kanė treguar se njerėzit qė kanė qėndrime pozitive ndaj gejėve, lezbikeve dhe biseksualėve janė ata tė cilėt thonė se e njohin mirė njė ose mė shumė meshkuj gejė, lezbike ose biseksualė, shpesh si shokė ose si bashkėpunėtorė. Pėr kėtė arsye, psikologėt besojnė se qėndrimi negativ ndaj gejėve si njė grup janė paragjykime qė nuk bazohen nė eksperiencėn aktuale por janė tė bazuara nė stereotipe dhe paragjykime. Gjithashtu, mbrotja nga dhuna dhe diskrimini janė shumė tė rėndėsishme, aq sa ėshtė e rėndėsishme pėr cilindo grup minoritar. Disa shtete e trajtojnė dhunėn kundėr njė individi nė baza tė orientimit tė tij/saj seksual si njė “krim tė urrejtjes”.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  5. #25
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    11. PSE ĖSHTĖ E RĖNDĖSISHME QĖ SHOQĖRIA TĖ JETĖ MĖ MIRĖ E NJOFTUAR PĖR HOMOSEKSUALITETIN?

    Edukimi (njoftimi i drejtė) i tė gjithė njerėzve pėr orientimin seksual ngjan ta pakėsojė paragjykimin anti-gej. Informatat e sakta pėr homoseksualitetin janė posaēėrisht tė rėndėsishme pėr tė rinjtė qė pėr herė tė parė e zbulojnė dhe kėrkojnė ta kuptojnė seksualitetin e tyre - se a janė homoseksualė, biseksualė ose heteroseksualė. Frika se qasja e informatave tė tilla mund tė krijojė mė shumė njerėz gejė nuk ka kurrėfarė baze - informatat pėr homoseksualitetin nuk e bėjnė dikėnd gej ose heteroseksual.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    12. A JANĖ TĖ GJITHĖ GEJĖT DHE BISEKSUALĖT TĖ INFEKTUAR NGA VIRUSI HIV?

    Jo. Ky ėshtė njė mit qė dėgjohet shpesh. Nė realitet, rreziku i ekspozimit ndaj virusit HIV ėshtė i lidhur me sjelljen e njė personi e nuk ka tė bėjė fare me orientimin e tij/saj seksual. Ēka ėshtė me rėndėsi tė mbahet mend pėr HIV-in/AIDS-in ėshtė se kjo ėshtė njė sėmundje e parandalueshme pėrmes praktikimit tė seksit tė sigurtė dhe moskonsumimit tė drogave posaēėrisht kur ato shfrytėzohen me mjete tė pėrbashkėta gjatė injektimit intravenoz.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dymbėdhjetė faktet mė tė rėndėsishme mbi homoseksualitetin

    1. Orientimin seksual nuk mund ta “marrė” askush e as qė mund t’i mėsohet dikujt.

    "Frika e familjes nė zėnien e homoseksualitetit ose se mund tė merret nė shkollė a gjetiu ėshtė shkencėrisht absolutisht e pabazė".

    ~ Dr. Jack Weinberg, kryetar i Shoqata Amerikane e Psikologėve, 6 tetor, 1977.

    2. Orientimi seksual nuk ėshtė zgjedhje.

    Orientimi seksual ėshtė i ngulitur thellė dhe nuk ėshtė diēka qė dikush mund ta zgjedh pėr tė qenė ose pėr tė mos qenė.

    ~ Dr. Alan P. Bell,autor i vjetėr i broshurės“Parapėlqimi seksual”, Bell, Weinberg & Hammersmith, Indiana University Press, 1981.

    Hulumtimet sugjerojnė se orientimi homoseksual merr vend shumė herėt nė ciklin jetėsor, ndoshta, madje edhe para lindjes.

    ~ E marrė nga Raporti i Shoqatės Psikologjike Amerikane mbi orientimin seksual, korrik, 1994.

    3. Besohet se janė disa faktorė qė e pėrcaktojnė orientimin seksual.

    Orientimi seksual ngjan tė jetė rezultat i disa faktorėve tė ndryshėm, duke pėrfshirė ata gjenetik, hormonal dhe mjedisor. Asnjė prej kėtyre faktorėve vetėm nuk janė pėrgjegjės nė pėrcaktimin e orientimit seksual. Ndikimet psikologjike dhe sociale vetėm nuk e shkaktojnė homoseksualitetin.

    ~Tineke Bodde', "Pse fėmiu im ėshtė gej? " Federata e Prindėrve dhe e Miqėve tė Lezbikeve dhe Gejėve, Inc., 1988.

    "Ekziston dėshmi se nėn kushte normale tė edukimit, prindėrit kanė shumė pak ndikim nė ndėrtimin e orientimit seksual tė fėmijėve tė tyre”.

    ~Prof. dr. June Machover Reinisch,. (Reagimi nga broshura) " Pse fėmiu im ėshtė gej?" Federata e Prindėrve dhe e Miqėve tė Lezbikeve dhe Gejėve, Inc., 1988.

    4. Gejėt dhe lezbiket e zbulojnė orientimin seksual vetė. Ata nuk rekrutohen e as nuk binden (nuk iu “shpėrlahet truri”) pėr tė hyrė nė “stilet jetėsore-gej”

    Fėmijėt gejė dhe vajzat lezbike shpesh janė tė vetėdijshėm pėr tė qenurit tė ndryshėm nė njė moshė shumė tė re. Ata nė pėrgjithėsi bėhen tė vetėdijshėm pėr orientimin e tyre seksual gjatė adoleshencės (mosha 18-25 vjeēare) ose edhe diēka mė vonė.

    ~ R.R. Troiden, "Formimi i identiteteve homoseksuale ", Gazeta mbi homoseksualitetin,
    17, 43-73.

    5. Homoseksualiteti nuk ėshtė ērregullim mendor ose emocional.

    Hulumtimet mbi homoseksualitetin janė shumė tė qarta. Homoseksualiteti nuk ėshtė as sėmundje mentale e as shthurje morale. Thjeshtė ėshtė njė mėnyrė si njė pakicė e popullatės tonė e shpreh dashurinė njerėzore dhe seksualitetin. Janė bėrė studime pas studimeve pėr shėndetin mental tė meshkujve gejė dhe tė lezbikeve. Studimi i tė gjykuarit, stabilitetit, besueshmėrisė, mbėshtetjes dhe tė adaptimit social dhe profesional, qė tė gjitha tregojnė se meshkujt gejė dhe femrat lezbike funksionojnė nė secilėn sferė jetėsore sikurse edhe heteroseksualėt.

    ~ Shoqata Amerikane e Psikiatėrve dhe Shoqata Amerikane e Psikologėve, korrik 1994.

    6. Pėrpjekjet pėr ta ndryshuar orientimin seksual janė jo tė efektshme dhe mund tė jenė tė dėmshme.

    Tė arriturat hulumtuese sugjerojnė se pėrpjekjet pėr t’i riparuar homoseksualėt janė asgjė mė shumė se paragjykim shoqėror i mveshur nė petkun psikologjik.

    ~ E marrė nga raporti pėr orientim seksual i Shoqatės Amerikane e Psikologėve, korrik, 1994.

    Nuk ekziston kurrėfarė evidence shkencore qė do ta pėrkrahte efektshmėrinė e ēfarėdo terapie qė tenton t’i shndėrrojė homoseksualėt nė heteroseksualė.

    ~ John C. Gonsiorek dhe James D. Weinrich, botimet., Homoseksualiteti: Implikimet e hulumtimit pėr strategji publike,: Sage, 1991

    Tė gjitha tentimet dėshtojnė kur gejėt mundohen tė bėhen heteroseksualė.

    ~D. C. Haldeman, "Praktika dhe etika e terapisė sė shndėrrimit tė orientimit seksual ", Gazeta e kėshillimit dhe psikologjia klinike, 62, faqe.221-227, 1994.

    "Grupet qė pėrpiqen ta ndryshojnė orientimin seksual tė njerėzve pėrmes tė ashtuquajturrės terapi shndėrruese janė tė drejtuara gabimisht dhe nxisin rrezikun e shkaktimit tė njė mase tė madhe tė dėmit psikik atyre tė cilėve janė duke u munduar t’u ndihmojnė”

    ~Dr. Raymond Fowler, drejtor ekzekutiv i Shoqatės Amerikane tė Psikologėve

    Pėrvoja klinike tregon se personat tė cilėt kėrkojnė terapi tė shndėrrimit ndodh ta bėjnė njė gjė tė tillė pėr shkak tė paragjykimit shoqėror qė ka quar deri te homofobia internalizuar, ndėrkaq, gejėt dhe lezbiket qė e kanė pranuar orientimin e tyre seksual nė mėnyrė pozitive janė adaptuar mė mirė sesa ata qė nuk e kanė bėrė njė gjė tė tillė.

    ~ Shoqata Amerikane e Psikologėve

    7. Prania e homoseksualitetit ėshtė konstante pa marrė parasysh praninė e ligjeve tė reja ose tė qėndrimeve shoqėrore.

    Homoseksualiteti ėshtė gjetur nė pėrreth 10% tė popullatės, shifėr kjo qė befasisht ėshtė konstante nėpėr mjedise tė ndryshme kulturore, pa i marrė parasysh vlerat dhe standardet e ndryshme morale tė njė mjedisi tė caktuar kulturor. Pėrkundėr asaj qė disa lėnė tė kuptohet, prania e homoseksualitetit nė njė popullatė nuk duket se mund tė ndryshojė me praninė e kodeve tė reja morale ose me tė ardhurat shoqėrore.

    ~ E marrė nga raporti i APA-sė mbi orientimin seksual, korrik, 1994.

    8. Rinia homoseksuale dhe lezbiket janė nė rrezik mė tė madh nė kryerjen e vetėvrasjes.

    Rinia homoseksuale dhe lezbiket kanė prirje pėr tė bėrė vetėvrasje dy-tri herė mė shumė sesa moshatarėt e tyre heteroseksualė. Tė rinjtė gejė dhe tė rejat lezbike pėrbėjnė rreth 30% tė rasteve nga numri i pėrgjithshėm i vetėvrasjeve tė tė rinjėve.

    ~Departamenti i SHBA-ve pėr Shėndetėsi dhe pėr Shėrbime Njerėzore. "Raporti i forcės sė detyrės sė sekretarit mbi vetėvrasjen te tė rinjtė", Washington D.C., 1989.

    9. Gejėt dhe lezbiket janė po aq tė aftė pėr tė qenė prindėr tė mirė sa edhe prindėrit heteroseksualė.

    Fėmijėt qė rriten nė shtėpitė e gejėve ose lezbikeve nuk dallojnė nė asnjė aspekt psikologjik, shoqėror ose nė zhvillim seksual nga fėmijėt qė rriten nė familjet heteroseksuale.

    ~C.J. Patterson, "Fėmijėt e baballarėve gejė dhe nėnave lezbike ", Zhvillimi i fėmiut, 63, 1025-1042.

    35 studime tė ndryshme kanė treguar se fėmijėt e prindėrve gejė dhe tė lezbikeve nuk kanė gjasa mė tė mėdha tė bėhen homoseksualė krahasuar me fėmijėt e heteroseksualėve dhe janė tė adaptueshėm nė po tė njėjtėn masė se edhe kėta tė dytėt.

    ~Jane Gross, "Sfida e re e rinisė: Rritja nė shtėpitė e gejėve ", New York Times, shkurt 11, 1991.

    10. Meshkujt gejė dhe femrat lezbike rrallė se ndonjėherė pėrfshihen nė keqpėrdorim seksual.

    Nė SHBA, 90% nga tė gjitha abuzimet seksuale janė tė kryera nga meshkujt heteroseksualė. Keqtrajtuesit janė pothuajse gjithmonė anėtarėt e familjes, shokėt e afėrt tė familjes ose dashnori i nėnės.

    ~P.J. Falk "Nėnat lezbike: Presupozimet psikologjike nė ligjin e familjes ", Psikologu Amerikan, 44, 941-949, 1989.

    ~Mary Koss me autorė. "Nuk ka parajsė tė sigurtė: Dhuna e mashkullit ndaj gruas nė shtėpi, nė punė dhe nė shoqėri, Shoqata Amerikane e Psikologėve, 1994.

    11. Njerėzit gejė nuk e kanė obsesion seksin.

    Meshkujt gejė dhe femrat lezbike e ndajnė po tė njėjtėn sasi tė interesit pėr aktivitetet seksuale sa edhe personat heteroseksualė, hiq mė shumė e hiq mė pak.

    ~Alan P. Bell dhe Martin S. Weinberg, pėr Institutin pėr Hulumtime Seksuale, “Homoseksualiteti: Njė studim nė shumėllojshmėrinė njėrzore”, Simon dhe Schuster, 1978.

    12. Nuk ekziston njė stil jetėsor i vetėm gej.

    Stilet e jetės sė meshkujve gejė dhe femrave lezbike janė tė shumėllojshme sikurse edhe stilet e heteroseksualėve.

    ~Linda D. Garnets dhe Douglas C. Kimmel, "Kėndvėshtrimet psikologjike nė pėrvojat e lezbikeve dhe tė meshkujve gejė", Columbia University Press, 1995.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  8. #28
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    A ėshtė orientimi seksual i fiksuar me tė lindur?


    Nga pasqyra mė e mirė dhe mė e pėrgjithėsuar e hulumtuesve mė tė nderuar fitohet pėrshtypja qė homoseksualiteti (sikurse edhe shumica e gjendjeve psikike) ėshtė dukuri e njė kombinimi tė faktorėve social, biologjik dhe tė atyre psikologjik.

    Nė vijim janė citatet nga hulumtuesit e kėsaj fushe.

    Nga Dr. Dean, hulumtuesi i “gej-gjenit” qė edhe vetė ėshtė gay:

    “Gjenet janė hardware-i… tė dhėnat dhe pėrjetimet e jetės pėrpunohen nė software-in seksual nė qarqe tė identitetit. Mendoj se software-i seksual ėshtė njė pėrzierje si e gjeneve ashtu edhe e mjedisit, nė masė tė madhe ngjashėm sikurse edhe software-i i njė kompjuteri tė zakonshėm qė ėshtė njė pėrzierje e asaj qė ėshtė instaluar nė fabrikė dhe tė asaj qė ėshtė shtuar nga shfrytėzuesi”.

    P. Copeland and D. Hamer (1994) The Science of Desire. New York: Simon and Schuster.

    Nga Dr. Jeffrey Satinover, psikiatėr:

    “Sikurse qė edhe tė gjitha gjendjet komplekse mentale tė sjelljes, homoseksualiteti nuk ėshtė vetėm gjendje biologjike ose psikike, mirėpo ėshtė rezultat i njė pėrzierje ende vėshtirė pėr t’u matur i faktorėve gjenetik, ndikimeve para lindjes, mjedisit tė pas lindjes (siē janė prindėrit, motrat, vėllezėrit dhe sjellja kulturore) si edhe njė mori kompleksesh tė zgjedhjeve tė pėrforcuara nė mėnyrė tė pėrsėritur qė ndodhin gjatė fazave kritike tė zhvillimit”.

    J. Satinover, M.D., Homosexuality and the Politics of Truth (1996). Grand Rapids, MI: Baker Books.

    Kur hulumtuesi i “gej-gjenit”, Dr. Dean Hamer ėshtė pyetur nėse homoseksualiteti i ka rrėnjėt vetėm nė biologji, ai ėshtė pėrgjigjur:

    “Absolutisht jo. Nga studimet me binjakėt, tanimė e dijmė se gjysma ose mė shumė e llojeve tė orientimit seksual nuk trashėgohen. Studimet tona mundohen t’i lokalizojnė me saktėsi faktorėt gjenetik duke mos i mohuar ata psikologjik ”.

    "Gay Genes, Revisited: Doubts arise over research on the biology of homosexuality," Scientific American, November 1995, P. 26.

    William Byne, psikiatėr i doktoruar nė biologji dhe Bruce Parsons (1993) kanė analizuar me kujdes studimet e mėdha biologjike mbi homoseksualitetin. Kanė arritur deri nė pėrfundim se asnjėri prej kėtyre studimeve nuk e ka pėrkrahur nė mėnyrė definitve teorinė biologjike tė shkakut.

    W. Byne and B. Parsons, "Human Sexual Orientation: The Biologic Theories Reappraised." Archives of General Psychiatry 50, no.3.)

    Psikatrit Friedman dhe Downey deklarojnė se “njė model bio-psiko-social” mė sė miri i pėrshtatet njohurisė sonė tė shkakut, me kombinime tė ndryshme tė temperamentit dhe ngjarjeve tė mjedisit qė ēojnė deri te homoseksualiteti.

    Ata kanė thėnė: “Pėrkundėr gjetjeve neurobiologjike qė sugjerojnė se homoseksualtieti ėshtė i pėrcaktuar nė mėnyrė gjenetike/biologjike, pėrsėri mungon evidenca e besueshme pėr njė model tė vetėm biologjik tė homoseksualitetit”.

    R. Friedman, M.D. and J. Downey, M.D., Journal of Neuropsychiatry, vol. 5, No. 2, Spring l993.

    Nga sociologu prof. dr. Steven Goldberg:

    "Praktikisht tė gjitha evidencat bien ndesh me tė qenurit i pėrcaktuar pėr faktorin shkaktues fiziologjik dhe nuk di ndonjė hulumtues qė beson se njė faktor i tillė pėrcaktues ekziston, faktorėt e tillė luajnė rol predispozues e jo pėrcaktues. Nuk e njoh askend i cili argumeton se homseksualiteti mund tė sqarohet pa referimin e faktorėve mjedisor”. Goldberg shton: “Gej kritika nuk i ka dhėnė vendin e duhur konfiguracionit klasik tė familjes”; vetėm “ka shquar nė mėnyrė sipėrfaqėsore dhe ka lėnė anash evidencėn e konsiderueshme” pėr praninė e faktorėve familjar. Studimet tė cilat tentojnė tė mos miratojnė praninė e modelit klasik familjar nė kuadėr tė homoseksualitetit janė “mundohen t’i bindin ata qė kanė nevojė vetėm tė besojnė nė diēka”.

    S. Goldberg (1994) When Wish Replaces Thought: Why So Much of What You Believe is False. Buffalo, New York: Prometheus Books.

    Nė njė artikull mbi gjenet dhe sjelljen nė revistėn “Science” ndėr tė tjera thuhet:

    “… ndėrveprimi i gjeneve dhe i mjedisit ėshtė shumė mė i komplikuar sesa “gjenet e dhunės dhe tė inteligjencės” tė paraqitura nė shtypin e popullarizuar. Natyrisht se vlerėsimi i pėrtėrirė i faktorėve tė mjedisit ėshtė njė prej efekteve kryesore tė besimit tė rritur nė efektet gjenetike nė sjellje. Po tė njėjtat tė dhėna qė tregojnė efektet e gjeneve nė tė njėjtėn kohė theksojnė edhe njė ndikim tė pa masė tė faktorėve jo gjenetik”.

    C. Mann, "Genes and behavior," Science 264:1687 (1994), pp. 1686-1689.

    Nga kuadri i konkluzioneve tė Jeffrey Satinover pėr “gej-gjenin”

    "Ekziston njė komponentė gjenetike e homoseksualitetit, mirėpo ‘komponenta’ ėshtė vetėm njė rrugė e brishtė e shfaqjes sė shoqėrimeve dhe e lidhjeve gjenetike. ‘Lidhja’ dhe ‘shoqėrimi’ nuk do tė thotė ‘shkaku’.

    Nuk ekziston kurrėfarė evidence qė tregon se homoseksualiteti ėshtė me prejardhje gjentike-- dhe asnjė hulumtim nuk pohon tė jetė ashtu. Vetėm shtypi dhe disa hulumtues pohojnė kėshtu kur flasin zėshėm para publikut”.

    Jeffrey Satinover, M.D., The Journal of Human Sexuality, 1996, p.8.


    Ē’thotė hulumtuesi i trurit, Dr. Simon LeVay?

    "Pėr momentin mendimi mė i qėndrueshėm i mbajtur mė gjerėsisht (pėr shkakun e homoseksualitetit) ėshtė se faktorėt e shumėfishtė e luajnė rolin kyē.

    Nė vitin 1988, anėtarja e organizatės PFLAG (Parents, Families and Friends of Lesbians and Gays), Tinkle Hake ka anketuar njė shifėr bukur tė madhe pėr kėndvėshtrimet e tyre ndaj homoseksualitetit.

    Ajo ka pyetur: "Shumė hulumtues besojnė se orientimi seksual i njė personi pėrcaktohet nga njė ose mė shumė faktorė nė vijim: gjenetik, hormonal, psikologjik dhe social. Duke u bazuar nė tė arriturat e sotme tė shkencės, cili ėshtė mendimi i juaj?"

    Pėrgjigjet kanė qenė: 'Tė gjitha kėto nė bashkėveprim’ (Alan Bell); ‘Tė gjitha variablat’ (Richard Green); ‘Faktorėt e shumėfishtė’ (Gilbert Herdt); ‘Njė kombinim i tė gjithė faktorėve tė numėruar’ (Evelyn Hooker); ‘Tė gjithė kėta faktorė’ (Judd Marmor); ‘Njė kombinim i shkaktarėve’ (Richard Pillard); ‘Ndoshta gjenetike dhe hormonale, mirėpo, prova rinore seksuale ėshtė posaqėrisht e rėndėsishme’ (John Money) dhe ‘Faktorėt gjenetik dhe hormonal e ndoshta nė njė masė edhe pėrjetimet e fėmijėrisė sė hershme’ (James Weinrich);

    Simon LeVay (1996), in Queer Science, published by MIT Press.

    Shoqata Psikologjike Amerikane:

    "Teori tė ndryshme kanė sugjeruar burime tė ndryshme mbi orientimin seksual… Megjithatė, shumė shkencėtarė ndajnė qėndrimin e njėjtė se orientimi seksual ėshtė i formuar pėr shumicėn e njerėzve nė njė moshė tė re pėrgjatė ndėrveprimeve komplekse biologjike, psikologjike dhe tė faktorėve social”

    Nga broshura e A.P.A-s, "Pėrgjigjjet nė pyetjet tuaja lidhur me orientimin seksual dhe homoseksualitetin”

    Organizata PFLAG ofron njė broshurė tė pėrgatitur me ndihmėn e Dr. Clinton Anderson nga Shoqata Psikologjike Amerikane. Nė kėtė libėrth tė titulluar "Pyet pse? Zhvillimi i hulumtimeve mbi homoseksualitetin dhe biologjinė” ndėr tė tjera thuhet:

    "Deri mė sot, asnjė hulumtues nuk ka deklaruar se gjenet mund ta pėrcaktojnė orientimin seksual. Thėnė mė sė miri, hulumtuesit besojnė se mund tė jetė prania e njė komponente gjenetike. Deri mė sot, kurrėfarė sjellje njerėzore, duke mos e lėnė anash edhe sjelljen seksuale, nuk ėshtė e lidhur me shenjat gjenetike … seksualiteti, sikurse edhe ēdo sjellje tjetėr pa dyshim ndikohet si nga faktorėt biologjik ashtu edhe nga ata shoqėror".
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  9. #29
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    brain_1
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  10. #30
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    gay_gene_2
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  11. #31
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    gay_gene_3
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  12. #32
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    sociology_1
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  13. #33
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Rezoluta pėr pėrgjigjet e duhura terapeutike
    ndaj orientimit seksual

    E miratuar nga Kėshilli i Pėrfaqėsuesve
    tė Shoqatės Psikologjike Amerikane

    (American Psychological Association
    Council of Representatives)
    14 Gusht 1997

    Meqė injorimi dhe paragjykimi shoqėror pėr orientimin seksual ndaj gjinisė sė njėjtė ka vėnė nė rrezik disa gejė, lezbike, biseksualė dhe individė tė papėrcaktuar pėr shkak tė shtrėngimit tė familjes ose tė shoqėrisė dhe/ose mungesės sė informimit pėr t’iu nėnshtruar terapisė sė “shndėrrimit” (Haldeman, 1994)

    Meqė fėmijėt dhe rinia pėrjetojnė trysni pėr t’u pėrputhur me normat seksuale, veēanėrisht nga moshatarėt e tyre;

    Meqė fėmijėve dhe tė rinjėve shpesh u mungon mbrojtja ligjore nga trajtimi i detyrueshėm;

    Meqė disa profesionistė tė shėndetit mental i pėrkrahin trajtimet e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve duke u bazuar nė premisat se homoseksualiteti ėshtė sėmundje mentale (p.sh. Socarides et al, 1997);

    Meqė etika, efektshmėria, pėrfitimet dhe potenciali pėr dėmin e terapive qė pėrpiqen ta zvogėlojnė ose ta eliminojnė orientimin seksual ndaj gjinisė sė njėjtė janė nėn debate tė shumta nė literaturėn profesionale dhe nė mediat e popullarizuara (Davison, 1991; Haldeman, 1994; Wall Street Journal, 1997);

    Prandaj ėshtė vendosur qė Shoqata Psikologjike Amerikane– APA t’i shpall parimet qė kanė tė bėjnė me trajtimet pėr ndryshimin e orientimit seksual:

    Qė homoseksualiteti nuk ėshtė sėmundje mentale (American Psychiatric Association, 1973); dhe

    Qė psikologėt “nuk marrin pjesė me dashje nė praktikat diskrimuese dhe nuk i injorojnė nė mėnyrė tė padrejtė ato” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Parimi D, fq. 1600); dhe

    Qė “nė aktivitetet qė kanė tė bėjnė me punėn e tyre, psikologėt nuk pėrfshihen nė diskriminimin e padrejtė tė bazuar nė … orientim seksual” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Standardi 1.10, fq. 1601); dhe

    Qė “nė aktivitetet qė kanė tė bėjnė me punėn e tyre, psikologėt i respektojnė tė drejtat e tė tjerėve pėr mbajtjen e vlerava, qėndrimeve dhe tė mendimeve qė dallojnė nga tė tyret." (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Standardi 1.09, f. 1601); dhe

    Qė “psikologėt… i respektojnė tė drejtat e individėve pėr intimitet, besim, vetėpėrcaktim dhe autonomi” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Parimi D 1.09, f. 1599); dhe

    Qė “psikologėt janė tė vetėdijshėm pėr dallimet kulturore, individuale dhe tė roleve, pėrfshirė kėtu edhe ato pėr shkak tė … orientimit seksual” dhe “mundohen ta mėnjanojnė nė punėn e tyre ndikimin e paragjykimeve tė bazuara nė faktorė tė tillė” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Parimi D, fq 1599-1600); dhe

    Qė “kur dallimet nė … orientimin seksual… ndikojnė nė mėnyrė tė qartė nė punėn e psikologut sa i pėrket individėve ose grupeve tė veēanta, psikologėt marrin trajnim, pėrvojė, kėshilla ose mbikqyrje tė nevojshme pėr tė siguruar kompetencė tė shėrbimeve tė tyre ose i bėjnė referimet e duhura” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Standard 1.08, fq. 1601); dhe

    Qė “psikologėt nuk japin deklarata tė rrejshme ose mashtruese nė lidhje me… tė dhėnat shkencore ose klinike pėr…shėrbimet e tyre,” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Standardi 3.03(a), fq. 1604); dhe

    Qė “psikologėt pėrpiqen t’i identifikojnė situatat nė tė cilat intervenimet e veēanta…nuk mund tė jenė tė zbatueshme…pėr shkak tė faktorėve siē ėshtė… orientimi seksual” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Standardi 2.04 (c), fq. 1603); dhe

    Qė “psikologėt marrin pėlqim tė denoncuar pėr terapi ose parimet pėrkatėse qė nė pėrgjithėsi nėnkupton se klienti ose pacienti: (1) ka kapacitet pėr dhėnien e pėlqimit, (2) ėshtė i/e informuar mirė pėr ecurinė (3) lirshėm dhe pa ndikim paraprak e ka dhėnė pėlqimin dhe (4) pėlqimi ėshtė dokumentuar nė mėnyrė tė duhur” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Standard 4.02 (a), fq. 1605); dhe

    Qė “Kur personat legalisht nuk janė nė gjendje tė japin pėlqimin e denoncuar, psikologėt marrin leje tė denoncuar nga njė person tė autorizuar legalisht, nėse njė zėvendėsim i tillė i pėlqimit ėshtė i lejuar me ligj” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Standard 4.02 (b), fq. 1605);.

    Qė “psikologėt (1) i informojnė personat legalisht tė paaftė pėr tė dhėnė pėlqimin e denoncuar pėr intervenimet e propozuara nė mėnyrė tė pėrpjestueshme me kapacitetet psikologjike tė personit, (2) kėrkojnė pėlqimin e tyre pėr kėto intervenime dhe (3) i shqyrtojnė parapėlqimet dhe interesat mė tė mira tė tyre” (Parimet Etike tė Psikologėve dhe Kodi i Sjelljes, Shoqata Psikologjike Amerikane, 1992, Standardi 4.02 (c), fq. 1605); dhe

    Qė Shoqata Psikologjike Amerikane “nxitė tė gjithė profesionistėt e shėndetit mental qė ta marrin rolin udhėheqės pėr largimin e stigmės sė sėmundjes mentale qė gjatė i ėshtė mveshur orientimit homoseksual” (Conger, 1975, fq. 633); dhe

    Prandaj, ėshtė vendosur qė Shoqata Psikologjike Amerikane tė kundėrshtoj paraqitjen e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve tė rinj dhe tė rritur si tė sėmurė mentalisht pėr shkak tė orientimit tė tyre seksual dhe tė pėrkrah pėrhapjen e informatave tė sakta pėr orientimin seksual, shėndetin mental dhe pėr intervenimet e duhura me qėllim tė kundėrveprimit tė paragjykimit tė bazuar nė injorancė ose nė besime tė pambėshtetura pėr orientimin seksual.


    --------------------------------------------------------------------------------

    Referimet

    American Psychiatric Association. (1973). Position Statement on Homosexuality and Civil Rights. American Journal of Psychiatry, 131 (4), 497.

    American Psychological Association. (1992). Ethical Principles of Psychologists and Code of Conduct. American Psychologist, 47 (12), 1597-1611.

    Conger, J.J. (1975). Proceedings of the American Psychological Association, Incorporated, for the year 1974: Minutes of the Annual Meeting of the Council of Representatives. American Psychologist, 30, 620-651.

    Haldeman, D.C. (1994). The Practice and Ethics of Sexual Orientation Conversion Therapy. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 62 (2), 221-227.

    Socarides, C., Kaufman, B., Nicolosi, J., Satinover, J., and Fitzgibbons, R. (1997, January 9). Don't forsake homosexuals who want help. Wall Street Journal.

    Letters to the Editor. (1997, January 23). Wall Street Journal, p. A17.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  14. #34
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Tentimet pėr ndėrrimin e orientimit seksual



    “Terapia reparative”

    Mas mediat dhe web faqet janė tė mbushura me mendime tė kėtyre ditėve prej konzervativėve religjioz, psikologėve klasik, organizatave anti-homoseksuale po ashtu edhe prej lojtarėve profesional tė futbollit, tė cilėt pohojnė se njerėzit me orientim homoseksual jo qė mund tė bėhen heteroseksual, por ata gjithashtu duhet ta bėjnė kėtė.

    Megjithatė pohimet e kėshillit pėr hulumtime familjare, Charles Socarides, Joseph Nicolosi dhe tė tjerė, si shndėrrues tė “suksesshėm” nėpėrmjet terapisė reparative janė tė mbushur me dykuptimėsi metodologjike dhe me rezultate tė diskutueshme. (shih Haldeman, 1991, 1994; po ashtu shih recensionin e Haldemanit tė vitit 1999). Ato janė gjithashtu me dyshim etik.

    Nė shumicėn e kėtyre teknikave tė shndėrrimit tė sjelljeve, “suksesi” ėshtė definuar si ndrydhje e reagimeve homoerotike ose thjesht shfaqje e aftėsive fiziologjike pėr t’u pėrfshirė nė marrėdhėnie heteroseksuale. Asnjė rezultat e as adoptimi i grupit kompleks tė atraksioneve dhe ndjenjave qė formon orientimin seksual, nuk ėshtė i njėjtė.

    Shumė intervenime qė kanė pasur aspirata pėr ta ndėrruar orientimin seksual, mė shumė kanė pasur sukses nė zvogėlimin ose eliminimin e sjelljeve homoseksuale se sa nė krijimin ose rritjen e joshjes heteroseksuale. Nė fakt ata kanė mundur tė largojnė te individėt kapacitetin e tyre pėr tė reaguar ndaj tė tjerėve. Shumė shpesh me kėto “terapi” viktimat i nėnshtrohen shokut elektrik ose drogave qė prodhojnė neveri derisa atyre iu tregohen fotografi nudiste tė personave tė gjinisė sė njėjtė.

    Edhe njė problem tjetėr nė shumicen e raporteve tė publikuara pėr “suksesin” e terapisė shndėrruese ėshtė se orientimi seksual fillestar i pjesėmarrėsve anjėherė nuk ėshtė vlerėsuar nė mėnyrė adekuate. Shumica e biseksualėve kanė qenė tė klasifikuar gabimisht sikur homoseksualė, me pėrfundim se “suksesi” i raportuar pėr shndėrrimin aktualisht ka ndodhur nė mesin e biseksualėve tė cilėt kanė qenė mjaft tė motivuar pėr tė adoptuar veti tė sjelljeve heteroseksuale.

    Niveli nė tė cilin njerėzit nė tė vėrtetė kanė ndryshuar sjelljet e tyre, madje edhe brenda kufijve tė kėtyre definicioneve operacionale jo tė sakta, shpesh herė nuk kanė qenė sistematikisht tė vlerėsuara. Nė vend tė kėsaj, nė dispozicion kanė qenė vetėm raportet vetiake tė pacientėve ose pėrshtypjet subjektive tė terapeutikėve. Shumė vlerėsime rigoroze kanė munguar (p.sh. treguesit e sjelljeve pas njė periudhe tė gjatė kohore) (Coleman, 1982; Haldeman, 1991, 1994; Martin, 1984).

    Disa psikoanalist deklarojnė se kanė bėrė hulumtime empirike pėr tė vėrtetuar se “terapitė” e tyre kanė mundėsi tė ndryshojnė gejėt nė heteroseksual. Studimet e tyre kanė tė meta tė shumėfishta, duke pėrfshirė mungesėn e mbrojtjes nga paragjykimi dhe mungesėn e grupit kontrollues. Sikur pacientėt tė ishin vlerėsuar nga pala e tretė e pavarur e cila nuk ėshtė e informuar se cilėt pacient kanė marrė “terapinė reparative”, kėto studime janė thjesht pėrmbledhje e vetė-raportimeve nga psikoanalistėt tė cilėt tentojnė ta ndryshojnė orientimin seksual tė pacientėve tė tyre (dhe tė cilėt janė shumė tė motivuar tė raportojnė “suksesin”)

    Edhe nėse i pranojmė kėto studime qė pohojnė se kėto ndėrrime kanė ndodhur, nuk sigurojnė kurrfarė shėnime se kėto rezultate kanė ndodhur nga terapia e veēantė. Individėt tė cilėt kanė ndryshuar kanė mund ta bėjnė kėtė dosido, madje edhe pa terapi.

    Pohimet e fundit lidhur me “suksesin” e terapisė shndėrruese janė shfaqur mė sė shumti nė mas media dhe nė web. Ato nuk kanė qenė tė publikuara nė protokole tė revistave shkencore. Shkrimi i vitit 2000 nga Joseph Nicolosi dhe kolegėve tė tij ėshtė publikuar nė Raportet Psikologjike (Psychological Reports). Raportet Psikologjike ėshtė gjithashtu fletushka kryesore pėr Paul Cameronin, psikologun e diskredituar kundėr gejėve. Raportet Psikologjike ka njė prestigj shumė tė vogėl nė mesin e hulumtuesve dhe njė shkallė tė lartė tė mospranimit. Pėrkundėr revistave tė tjera psikologjike, kjo revistė detyron autorėt tė paguajnė pėr publikimin e shkrimeve tė tyre.


    Kumtesat e kuvendit tė APA-s (American Psychological Association) tė vitit 2001

    Nė Maj tė vitit 2001 dy kumtesa me temėn e terapisė shndėrruese janė prezantuar nė kuvendin vjetor tė APA-s. Njė kumtesė nga Dr. Robert Spitzer qė ka raportuar pėr pėrfundimet qė i ka marrė nga intervistat telefonike 45 minutėshe me 143 meshkuj dhe 57 femra tė cilėt kanė kėrkuar ndihmė pėr ndėrrimin e orientimit tė tyre seksual. Ai dhe kolegėt e tij kanė arritur nė rezultate se 66 pėrqind e meshkujve dhe 44 pėrqind e femrave kanė arritur “funksionimin e mirė heteroseksual”.

    Studimet e Dr. Spitzerit duket se vuajnė prej disa tė metave tė njėjta metodologjike sikur edhe studimet e publikuara tė diskutuara mė lartė. Menjėherė kanė qenė tė kritikuara nga disa fusha. P.sh. vetėm njė pjesė e pjesėmarrėsve (rreth 40%) kanė qenė persona qė i kanė tėrhequr vetėm partnerėt e gjinisė sė njėjtė para se tė bėjnė pėrpjėkje pėr ndryshim. Siē ėshtė theksuar mė lartė, duke i pėrfshirė nė studime biseksualėt, vlerėsimi i rezultateve tė terapisė shndėrruese tenton tė rrit proporcionin e “suksesit”.

    Shqetėsimi tjetėr qė ėshtė paraqitur menjėherė pėr studimin e Dr. Spitzerit ėshtė se mostra ėshtė marrė mė sė shumti nga ish gejėt dhe nga organizatat anti-gej, dhe ėshtė pėrbėrė kryesisht nga aktivistėt. Rreth dy tė tretat e mostrės qė janė referuar nga Spitzeri janė nga tė ashtuquajturat “ministritė ish gej”, siē ėshtė Exodus ose Shoqata Kombėtare pėr Hulumtimin dhe Terapinė e Homoseksualitetit (National Association for Research and Therapy of Homosexuality - NARTH). Nga ata qė kanė marrė pjesė, 78 pėrqind janė deklaruar nė mėnyrė publike nė pėrkrahje tė pėrpjekjeve pėr t’i shndėrruar homoseksualėt nė Heteroseksual.

    Kjo ėshtė dobėsi potenciale e studimit sepse aktivistėt janė shumė tė motivuar qė tė raportojnė se ata me sukses kanė ndėrruar orientimin e tyre seksual. Si pasojė, ata mund t’i paraqesin hulumtuesve pėrshtypje tė gabuara pėr vetveten. Nė intervistat e tij relativisht tė shkurta, Dr. Spitzer mbase nuk ka pasur mundėsi tė vėrejė gabimet faktike ose deklaratat e gabuara nga aktivistėt.

    Dr. Spitzer nuk ka pohuar se zbulimet e tij mund tė pėrgjithėsohen nė popullatėn e gejėve dhe lezbikeve. Nė tė vėrtetė, ai ėshtė cekur nė New York Times duke thėnė se pavarėsisht nga zbulimet e studimit tė tij, numri i homoseksualėve qė me sukses mund tė bėhen heteroseksual me gjasė ishte “mjaft i ulėt”. Ai gjithashtu ka pranuar qė pjesėmarrėsit nė studimin e tij ishin “jashtėzakonisht religjioz” dhe detyrimisht nuk ishin pėrfaqėsues tė shumicės sė gejėve dhe lezbikeve nė SHBA.

    Kumtesa e dytė e APA-s e paraqitur nga Dr. Ariel Shidlo dhe Dr. Michael Schroeder, raportonin zbulimet nga studimi i 202 homoseksualėve qė ishin rekrutuar pėrmes internetit dhe letrave postale nga grupet qė pėrkrahnin terapinė shndėrruese. Shumica e pjesėmarrėsve (178, ose 88%) raportuan se tentimi pėr tė ndryshuar orientimin e tyre seksual ka dėshtuar. Vetėm 6 (3%) kanė arritur atė ēka hulumtuesit e konsideronin kalim heteroseksual. Dr. Shidlo dhe Dr. Schroeder gjithashtu kanė raportuar se shumica e atyre qė kanė kthyer pėrgjegje janė dėmtuar gjatė pėrpjekjes pėr ndryshim.

    Kėto rezyme janė bazuar nė raportet e shtypit. Asnjėra nga kėto shkrime nuk i ėshtė nėnshtruar rishqyrtimit tė drejtė ose nuk ėshtė publikuar nė revistat shkencore tė referuara. Si pasojė, vėrtetėsia e metodave dhe zbulimeve tė tyre akoma nuk ėshtė vlerėsuar nė mėnyrė tė pėrshtatshme nga komuniteti shkencor.


    Analogjia

    Qė tė vlerėsohen mė mirė tė metat e mundshme nė studimin e Dr. Spitzer, merrni parasysh njė situatė tė ngjashme.

    Supozojmė qė njė kompani farmaceutike pohon se njė shtesė e re vitaminoze mund tė ndryshojė njerėzit qė e pėrdorin dorėn e majtė nė ata qė e pėrdorin dorėn e djathtė. Organizatat kryesore mjeksore shprehin kundėrshtimin e tyre ndaj vitaminės duke thėnė se kjo shkakton dėme te shumica e njerėzve tė cilėt e pėrdorin dhe tėrheqin vėmendjen se nuk ka arsye qė njerėzit qė e pėrdorin dorėn e majtė tė ndryshojnė.

    Pėr tė testuar pohimin e kompanisė farmaceutike, hulumtuesi bėn njė intervistė telefonike me personat qė e kanė pėrdorė produktin. Ai zgjedh shumicėn e pjesėmarrėsve tė hulumtimit tė tij nga lista (e siguruar nga kompania farmaceutike) e individėve tė cilėt kanė pohuar se kanė pėrdorė vitaminėn dhe kanė dhėnė deklaratė publike nė interes tė kompanisė farmaceutike. Shumica e kėtyre njerėzve theksojnė se e kanė provuar kėtė vitaminė sepse e ndiejnė veten fatkeq si njerėz qė pėrdorin dorėn e majtė nė botėn e njerėzve qė e pėrdorin dorėn e djathtė, dhe se ata tani veprojnė si njerėz qė e pėrdorin dorėn e djathtė.

    Tė dhėnat e hulumtuesit kryesisht mbėshteten nė njė intervistė telefonike. Ai nuk i ēon deri nė fund intervistat pėr tė vlerėsuar besueshmėrinė e rrėfimeve tė pėrdoruesve. As qė pėrcjell vlerėsimet sy mė sy, me matje standarde, pėr tė vlerėsuar se pėrdoruesit e vitaminės me tė vėrtetė janė bėrė njerėz qė pėrdorin dorėn e djathtė, ku ata zbulojnė se shtesa e vitaminės nuk bėn ndryshimin e shumicės sė njerėzve qė e pėrdorin dorėn e majtė nė njerėz qė e pėrdorin dorėn e djathtė dhe se shumica e njerėzve qė e kanė provuar vitaminėn kanė vuajtur efekte serioze negative.

    Nė kėto situata ne dėshirojmė tė bėjmė disa pyetje. Sa kanė qenė tė besueshme raportet e pėrdoruesve tė vitaminės tė cilėt janė zgjedhur nga ana e kompanisė farmaceutike? Ēka mund tė thuhet pėr shumė njerėz qė janė dėmtuar nga vitamina? Para sė gjithash pse ėshtė e rėndėsishme pėr njerėzit qė pėrdorin dorėn e majtė tė bėhen njerėz qė e pėrdorin dorėn e djathtė?

    Ne mund tė shtrojmė pyetje tė ngjashme pėr studimin e Dr. Spitzerit.

    Sa janė tė besueshme raportet e njerėzve tė zgjedhur nėpėrmjet Exodus-it dhe NARTH-it?

    Pėr ata qė janė ndėrruar, si mund ta dijmė qė ata nuk e kanė ndėrruar orientimin e tyre seksual dosido, edhe pa ndonjė formė tė terapisė?

    Ēka mund tė thuhet pėr shumė njerėz qė janė dėmtuar nga terapia shndėrruese?

    Para sė gjithash pse ėshtė e rėndėsishme pėr gejėt dhe lezbiket tė bėhen heteroseksual? A nuk qėndron problemi real nė kundėrshtimin e shoqėrisė kundrejt njerėzve qė janė homoseksualė ose biseksualė?
    Nė tė vėrtetė, edhe nėse terapia reparative mund tė tregojė se nė njė numėr tė vogėl tė rasteve mund tė ndryshohet orientimi seksual, ekzistojnė argumente tė forta qė veprimi i tillė ėshtė i pamoralshėm. P.sh. Dr. Gerald Davison (1991), ish kryetar i shoqatės pėr pėrparimin e terapisė bihevioristike (Association for the Advancement of Behavior Therapy), sjell prova se programet e ndryshimit tė orientimit moralisht janė tė gabuara, dhe se vlefshmėria e tyre vetėm vėrteton paragjykimet profesionale dhe shoqėrore kundėr homoseksualitetit.


    Pikėpamja kryesore

    Pėr mė shumė se ēerek shekulli, shoqatat kryesore profesionale tė profesionistėve dhe hulumtuesve tė shėndetit mental nė SHBA kanė pranuar se homoseksualiteti nuk ėshtė sėmundje mentale. Ata janė shumė kritik nė orvatjen pėr tė ndryshuar orientimin seksual.

    Web faqja zyrtare e Shoqatės Amerikane tė Psikiatėrve thekson se: “Nuk ekziston asnjė evidencė shkencore e publikuar qė pėrkrah efikasitetin e “’teorisė reparative’ si trajtim pėr tė ndryshuar orientimin seksual tė dikujt… Ekzistojnė disa raporte nė literaturė pėr pėrpjekjet e pėrdorimit tė psikoterapisė dhe teknikat kėshilluese pėr tė trajtuar personat e shqetėsuar me homoseksualitetin e tyre tė cilėt dėshirojnė tė bėhen heteroseksual; sidoqoftė, rezultatet nuk kanė qenė pėrfundimtare e as qė janė pėrsėritur.

    Nuk ekziston ndonjė shėnim qė ēfarėdo trajtimi mund tė ndryshojė ndjenjat e thella homoseksuale tė personit ndaj personave tė tjerė tė gjinisė sė njėjtė. Eksperienca klinike kėshillon qė ēdo person i cili kėrkon terapinė reparative e bėn kėtė pėr shkak tė paragjykimeve shoqėrore qė ka rezultuar nė homofobinė e brendshme dhe se gejėt dhe lezbiket tė cilėt e kanė pranuar pozitivisht orientimin e tyre seksual janė pėrshtatur mė mirė se sa ata tė cilėt nuk e kanė pranuar kėtė”.


    Teksti i rezolutės sė vitit 1997

    Nė mbledhjen e Kėshillit tė Pėrfaqėsuesve tė Shoqatės Psikologjike Amerikane – APA, nė gusht tė vitit 1997, ėshtė aprovuar nga pjesa dėrmuese rezoluta qė konfirmon pozitėn afatgjate se homoseksualiteti nuk ėshtė ērregullim dhe ka ngritur ēėshtje serioze lidhur me tė ashtuquajturėn terapi reparative. Nė veēanti, rezoluta e APA-s ka ngritur ēėshtjen se a ėshtė moralisht e mundshme pėr njė psikolog tė bėj terapinė reparative me individėt tė cilėt nuk kanė aftėsi pėr dhėnien e pėlqimit tė denoncuar, duke i pėrfshirė edhe tė miturit.

    Nė vitin 1998 nė mbledhjen e saj tė mbajtur me 11-12 dhjetor, Bordi Administrativ i Shoqatės Amerikane tė Psikiatėrve unanimisht e nėnshkroi deklaratėn e pėrcaktuar qė kundėrshton terapinė reparative. Duke u bazuar nė deklaratėn e pėrcaktuar tė vitit 1998:

    “Rreziqet e mundshme tė “terapisė reparative” janė tė mėdha duke pėrfshirė depresionin, shqetėsimet dhe sjelljet vetshkatėrruese, pasi qė pozicionimi i terapeutikėve me paragjykimet shoqėrore kundėr homoseksualitetit mund tė pėrforcoj vetė urrejtjen tashmė me pėrvojė tė pacientėve.”

    “Shumica e pacientėve qė kanė kaluar nėpėr ‘terapinė reparative’ tregojnė qė ata janė informuar gabimisht se homoseksualėt janė tė vetmuar, individ tė palumtur tė cilėt kurrė nuk arrijnė tė jenė tė pranuar ose tė kėnaqur.”

    “Nuk ėshtė paraqitur mundėsia qė personi si gej ose si lezbike tė arrijė lumturinė dhe marrėdhėniet ndėrnjerėzore tė kėnaqshme, e as qė ka pasur qasje alternative pėr t’u marr me efektet e njollosjes shoqėrore tė diskutuara mė parė.”

    Prandaj Shoqata Amerikane e Psikiatėrve e kundėrshton ēdo tretman psikiatrik si ajo e terapisė ‘reparative’ ose ‘shndėrruese’ qė ėshtė e bazuar nė supozimet se homoseksualiteti, si i tillė, ėshtė ēregullim mental ose duke u bazuar nė supozimet e mėhershme se pacienti duhet ta ndryshoj orientimin e tij/saj homoseksual. Shoqata Amerikane e Psikiatėrve pranon se nė vazhdimėsinė e veprimeve tė trajnimeve psikiatrike, mund tė ketė tregues tė pėrshtatshėm klinik pėr tė tentuar nė ndryshimin e sjelljeve seksuale.”


    Nė pėrfundim

    Si pėrfundim, tė dhėnat shkencore kanė mungesė tė paraqitjes sė mirėfillt qė teknikat e shndėrrimit tė sjelljeve e ndryshojnė nė mėnyrė efektive orientimin seksual tė individit nga homoseksual nė heteroseksual. Numri relativisht i vogėl i tentimeve qė janė dokumentuar nė mėnyrė adekuate, kanė vėnė nė dukje se shumica e kėtyre tentimeve kanė qenė tė pasuksesshme.

    A do tė thot kjo se askush deri tani nuk e ka ndryshuar orientimin e tij/saj seksual nga homoseksual nė heteroseksual nėpėrmjet kėtyre teknikave? Detyrimisht jo. Ėshtė e mundshme qė disa individ tė cilėt kanė kaluar nėpėr kėto terapi kanė bėrė ndryshime, gjithashtu nuk ka prova pėr raportet shkaku dhe pasoja. Kėta njerėz ka mundėsi qė kanė ndėrruar orientimin seksual pa terapi.

    Megjithatė teknika e terapisė sė ashtuquajtur reparative – si kusht pėr supozimin se homoseksualiteti ėshtė formė e psikopatologjisė – duket se bėn mė shumė dėm se sa qė bėn mirė. Edhe po qe se terapitė shndėrruese nė dukje kanė qenė tė suksesshme nė mė shumė se sa nė njė numėr relativ tė rasteve, ato do tė mbeten moralisht tė diskutueshme.

    Pikėpamja kryesore nė psikologji dhe psikiatri ėshtė se njerėzit tė cilėt kanė probleme me orientimin homoseksual tė tyre ka tė bėjė me paragjykimin e brendshėm tė shoqėrisė kundėr homoseksualitetit, dhe se detyra e pėrshtatshme e terapeutikut ėshtė qė t’iu ndihmojė atyre pėr t’i tejkaluar kėto paragjykime dhe tė bėjnė njė jetė tė lumtur dhe tė kėnaqshme si gejė ose lezbike.


    --------------------------------------------------------------------------------

    Shėnime
    Pohimet nga organizatat religjioze se kanė bėrė ndryshime nga homoseksual nė heteroseksual nė pėrgjithėsi nuk janė dokumentuar nė atė nivel sa tė autorizohet vlerėsimi kritik i tyre.

    (a) Goode, Erica. (2001, May 9). Shkencėtarėt thonė qė studimet tregojnė se ndryshimi i gejėve ėshtė i mundshėm. New York Times. (b) Ritter, Malcom. (2001, May 9). Studimi: Disa gejė mund tė bėhen hetersoseksual.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  15. #35
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė vijim janė direktivat pėr psikoterapi me lezbiket, gejėt dhe biseksualėt, tė shpallura nga Shoqata Psikologjike Amerikane. Ne qė e botojmė kėtė tekst, jemi absolutisht tė vetėdijshėm pėr sistemet krejt tjera shoqėrore nė tė gjitha instancat nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e qė sigurisht se sistemet e tilla kanė pak ngjashmėri me ato tė Kosovės. Ne e dijmė qė Kosova ballafaqohet me probleme edhe tė natyrave tjera relevante pėr lezbiket, gejėt dhe biseksualėt. Por, sido qė tė jetė, ky tekst ėshtė shumė senzibilzues dhe vetėdijėsues pėr kuptimin mė tė mirė tė tyre. Teksti iu dedikohet nė rend tė parė psikologėve, natyrisht atyre qė studiojnė atje por qė jo pak mund tė mėsojnė edhe punėtorėt tanė tė shėndetit mental kėtu. Jemi pėrpjekur qė tė sigurojmė pėrkthim tė nivelit tė lartė. Pėr ēdo sugjerim, kritikė dhe korrigjim ndihemi mė se tė kėnaqur.

    ...me rreth 155.000 anėtarė, Shoqata Psikologjike Amerikane (APA) ėshtė organizata mė e madhe e psikologėve nė botė. Nė kėtė shifėr ėshtė i pėrfshirė numri i madh i psikologėve dhe i studentėve tė diplomuar nga mbarė bota. APA ėshtė njė organizatė ndėrkombėtare qė mirėpret njerėzit e tė gjitha niveleve tė shkollimit. Poashtu, ėshtė edhe shtėpia e psikologėve tė tė gjitha specializimeve, stazhistėve, ligjėruesve, hulumutesve, punėtorėve tė interesit publik etj…



    DIREKTIVAT PĖR PSIKOTERAPI ME KLIENTĖT LEZBIKE, GEJĖ DHE BISEKSUALĖ


    Hyrje

    Qėndrimet ndaj homoseksualitetit dhe biseksualitetit

    o Direktiva 1. Psikologėt kuptojnė se homoseksualiteti dhe biseksualiteti nuk janė shenja tė sėmundjes mentale.

    o Direktiva 2. Psikologėt inkurajohen qė tė njohin se si qėndrimet dhe njohuritė e tyre pėr ēėshtjet e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve mund tė jenė relevante nė vlerėsimin dhe trajtimin e klientėve dhe gjatė konsultimit ose gjatė referimit tė nevojshėm.

    o Direktiva 3. Psikologėt pėrpiqen t’i kuptojnė mėnyrat me tė cilat stigmatizimi social (respektivisht: paragjykimi, diskriminimi dhe dhuna) paraqet rrezik ndaj shėndetit mental dhe mirėqenies sė klinetėve lezbike, gejė dhe tė atyre biseksualė.

    o Direktiva 4. Psikologėt pėrpiqen tė kuptojnė se si qėndrimet jo tė sakta ose paragjykuese mund tė kenė ndikim negativ nė parashtrimin e klientit nė trajtim dhe nė procesin terapeutik nė pėrgjithėsi.

    Lidhjet dhe familja

    o Direktiva 5. Psikologėt pėrpiqen tė jenė tė dijshėm pėr lidhjet lezbike, gej dhe tė atyre biseksuale dhe ta respektojnė rėndėsinė e kėtyre lidhjeve.

    o Direktiva 6. Psikologėt pėrpiqen t’i kuptojnė rrethanat dhe sfidat e veēanta me tė cilat ballafaqohen prindėrit lezbike, gejė dhe ata biseksualė.

    o Direktiva 7. Psikologėt njohin se familjet e njerėzve lezbike, gejė dhe tė atyre biseksualė mund tė kenė anėtarė qė nuk janė tė lidhur legalisht ose biologjikisht.

    o Direktiva 8. Psikologėt pėrpiqen tė kuptojnė se nė ē’mėnyrė orientimi i njė personi homoseksual ose biseksual ka ndikim nė familjen e tij/saj dhe nė marrėdhėniet me atė familje.

    Ēėshtjet e larmisė

    o Direktiva 9. Psikologėt inkurajohen qė t’i njohin ēėshtjet ose sfidat e veēanta jetėsore, tė pėrjetuara nga anėtarėt lezbike, gejė dhe biseksualė tė minoriteteve racore dhe etnike, qė kanė tė bėjnė me normat kulturore, vlerat dhe besimet multiple e shpesh konfliktuoze.

    o Direktiva 10. Psikologėt inkurajohen qė t’i njohin sfidat e veēanta tė pėrjetuara nga individėt bisekual.

    o Direktiva 11. Psikologėt pėrpiqen t’i kuptojnė problemet dhe rreziqet specifike tė pranishme te tė rinjtė lezbike, gejė dhe biseksualė.

    o Direktiva 12. Psikologėt i shqyrtojnė dallimet nė mes tė gjeneratave brenda pėr brenda popullatave lezbike, gej dhe biseksuale si dhe sfidat e veēanta qė mund tė pėrjetohen nga tė rriturit lezbike, gejė ose biseksualė.

    o Direktiva 13. Psikologėt inkurajohen qė t’i njohin sfidat e veēanta tė pėrjetuara nga individėt lezbike, gejė ose biseksualė me aftėsi tė kufizuara fizike, shqisore dhe/ose kognitive/emocionale.

    Edukimi

    o Direktiva 14. Psikologėt e pėrkrahin pėrgatitjen dhe sigurimin e edukimit dhe tė trajnimit profesional pėr ēėshtjet e njerėzve lezbike, gejė dhe tė atyre biseksualė.

    o Direktiva 15. Psikologėt inkurajohen qė t’i rrisin njohuritė dhe kuptimet e tyre pėr homoseksualitetin dhe pėr biseksualitetin pėrmes edukimit, trajnimit, mbikqyrjes dhe kėshillimit tė vazhdueshėm.

    o Direktiva 16. Psikologėt bėjnė pėrpjekje tė arsyeshme pėr ta bėrė veten tė njohur me burimet pėrkatėse tė shėndetit mental, me burimet e edukimit dhe tė atyre tė komunitetit pėr njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  16. #36
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sqarime

    Mirėnjohje


    --------------------------------------------------------------------------------

    Hyrje

    Nė vitin 1975, Shoqata Psikologjike Amerikane (APA- American Psychological Association) miratoi rezolutėn me tė cilėn shpall se “Homoseksualiteti, per se (si i tillė) nuk nėnkupton kurrėfarė ērregullimi nė gjykim, stabilitet, besim ose nė aftėsitė e pėrgjithshme sociale dhe profesionale” (Conger, 1975, fq. 633), e tėrė kjo e paraprirė me diskutimin e rreptė tė vitit 1973 tė Shoqatės Psikiatrike Amerikane pėr ta larguar homoseksualitetin nga lista e saj e ērregullimeve mentale (American Psychiatric Association, 1974). Edhe pas 25 viteve, aplikimi i kėsaj rezolute ka ende pėr t’u zbatuar nė praktikė (Garnets, Hancock, Cochran, Goodchilds, & Peplau, 1991; Dworkin, 1992; Firestein, 1996; Fox, 1996; Greene, 1994a; Iasenza, 1989; Markowitz, 1991, 1995; Nystrom, 1997). Shumė nga kėta autorė sugjerojnė se ekziston nevoja pėr edukim mė tė mirė tė profesionistėve tė shėndetit mental nė kėtė fushė. Ky dokument ka pėr qėllim qė t’iu ndihmojė psikologėve nė kėrkimin dhe zbatimin e edukimit dhe tė trajnimit tė duhur nė trajtimin e klientėve tė tyre lezbike, gejė dhe biseksualė.

    Synim i veēantė i kėtyre direktivave ėshtė sigurimi pėr profesionistė i (1) kornizės sė referimeve pėr trajtimin e klientėve lezbike, gejė dhe biseksualė dhe (2) informatave themelore dhe i referimeve tė mėtejshme nė fushat e vlerėsimit, intervenimit, tė identitetit, tė lidhjeve si dhe edukim/trajnim pėr psikologė. Kėto direktiva janė tė pėrpiluara bazuar nė Parimet Etike tė psikologėve tė APA-sė dhe tė Kodit tė Sjelljes (APA, 1992), pastaj nė politikat tjera tė APA-sė dhe nė politikat (vijėveprimet) e organizatave tjera tė shėndetit mental.

    Termi "direktivė" iu referohet shpalljeve, njoftimeve ose deklaratave qė u sugjerohen ose u rekomandohen psikologėve pėr sjellje, pėrpjekje ose drejtim tė posaēėm profesional. Direktivat dallojnė nga standardet pėr shkak se kėto tė dytat janė mandatare (tė obligueshme) dhe mund tė shoqėrohen nga njė mekanizėm pėrforcimi. Andaj, kėto direktiva janė aspiracionale nė qėllim. Ato janė pėr qėllim tė lehtėsimit tė zhvillimit tė vazhdueshėm sistematik tė profesionit dhe pėr tė ndihmuar ofrimin e shkallės sė lartė tė praktikės profesionale te psikologėt. Kėto direktiva nuk janė mandatare ose tė plota dhe ndodh tė mos jenė tė zbatueshme nė secilėn situatė klinike. Ato nuk duhet tė kuptohen si definitive dhe nuk janė pėr qėllim tė paraprirjes sė gjykimit tė psikologėve.

    Kėto direktiva janė tė organizaura nė katėr seksione: (1) Qėndrimet ndaj homoseksualitetit dhe biseksualitetit; (2) Lidhjet dhe familje; (3) Ēėshtjet e larmisė; dhe (4) Edukimi.

    Qėndrimet ndaj homoseksualitetit dhe biseksualitetit

    Drirektiva 1. Psikologėt kuptojnė se homoseksualiteti dhe biseksualiteti nuk janė shenja tė sėmundjes mentale.

    Pėr mė shumė se njė shekull, homoseksualiteti dhe biseksualiteti janė menduar se janė sėmundje mentale. Studimi i Hooker (1957), ka qenė i pari qė e ka vėnė nė dyshim kėtė hipotezė. Ajo nuk gjeti asnjė dallim, ndėrmjet mostrave joklinike tė meshkujve heteroseksualė dhe tė atyre homoseksualė, nė testet e reagimit projektiv. Studimet pasuese nuk treguan kurrėfarė dallimi ndėrmjet grupeve heteroseksuale dhe homoseksuale nė shkallėn e aftėsive kognitive (Tuttle & Pillard, 1991), pastaj nė mirėqenien psikike dhe nė vetėvlerėsimin (Coyle, 1993; Herek, 1990; Savin-Williams, 1990). Fox (1996) nuk ka gjetur kurrėfarė dėshmie tė psikopatologjisė nė studimet joklinike tė meshkujve dhe femrave bisekuale. Mė vonė, literatura tė tėra janė paraqitur pėr tė dėshmuar identifikimin e disa dallimeve tė rėndėsishme nė mes tė njerėzve heteroseksualė, homoseksualė dhe biseksualė nė rang tė gjerė variablash tė shoqėruara me funskionim tė pėrgjithshėm psikik (Pillard, 1988; Rothblum, 1994; Gonsiorek, 1991). Kur studimet kanė evidencuar dallimet ndėrmjet subjekteve homoseksuale dhe heteroseksuale nė aspektin e funskionimit psikik (DiPlacido, 1998; Ross, 1990; Rotheram-Borus, Hunter, & Rosario, 1994; Savin-Williams, 1994), kėto diferenca u janė atribuar efekteve tė stresit qė ka tė bėj me stigmatizimin e bazuar nė orientim seksual. Ky stres mund tė ēoj deri te rreziku i rritur pėr tentim vetėvrasjeje, abuzim substancash dhe ērregullim emocional. Literatura qė i klasifikon homoseksualitetin dhe biseksualitetin si sėmundje mentale ėshtė gjetur si e paqėndrueshme dhe metodologjikisht e gabuar. Gonsiorek (1991) e ka rishqyrtuar kėtė literaturė dhe ka gjetur tė meta serioze metodologjike pėrfshirė kėtu edhe definimin e paqartė tė termave, klasifikimin jo tė saktė tė subjekteve, krahasimin jo adekuat tė grupeve, procedurat e mospėrputhshme tė zgjedhjes sė mostrave, mohim tė faktorėve kompleks social dhe vlera jo tė sigurta tė rezultateve. Rezultatet nga kėto studime jo tė plota janė shfrytėzuar pėr mbėshtetjen e teorive se homoseksualiteti ėshtė sėmundje mentale dhe/ose ngecje nė zhvillimin psikoseksual. Edhe pse kėto studime kanė nxjerr si pėrfundim se homoseksualiteti ėshtė sėmundje mentale, ato nuk kanė mbėshtetje tė vlefshme empirike dhe shėrbejnė si bazė pėr besimet qė ēojnė deri te pėrfaqėsimet jo tė sakta tė njerėzve lezbike, gejė dhe tė atyre biseksualė.

    Tė gjitha shoqatat e mėdha amerikane kanė konfirmuar se homoseksualiteti nuk ėshtė sėmundje mentale. Nė vitin 1975, Shoqata Psikologjike Amerikane (APA) ka kėrkuar nga psikologėt dhe ka nxitur ata qė tė “kryesojnė nė largimin e stigmės qė pėr kohė tė gjatė i ėshtė mveshur orientimit homoseksual” (Conger, 1975, fq. 633). Mė vonė, APA dhe tė gjitha asociacionet e mėdha tė shėndetit mental kanė miratuar njė numėr tė madh rezolutash dhe deklaratash tė vijėveprimeve (politikave) tė pėrpiluara mbi kėtė parim themelor, i cili gjithashtu ėshtė pėrfshirė nė kodet e tyre etike (cf. American Association for Marriage & Family Therapy, 1991; American Counseling Association, 1996; Canadian Psychological Association, 1995: National Association of Social Workers, 1996). Poashtu, bazuar nė kėtė parim APA ka lėshuar njė numėr pėrmbledhjesh tė shkurtėra amicus curiae (Bersoff & Ogden, 1987). Nė kėtė mėnyrė, psikologėt janė vėrtetuar se orientimi homoseksual ose biseksual nuk ėshtė sėmundje mentale (APA, 1998). "Nė aktivitetet e lidhura me punėn e tyre, psikologėt nuk e pėrfshijnė diskriminimin e padrejtė tė bazuar nė... orientimin seksual...” (APA, 1992). Gjithashtu, psikologėt u ndihmojnė klientėve nė tejkalimin e efekteve tė stigmatizimit qė mund tė ēojnė deri te ērregullimi emocional.



    Direktiva 2. Psikologėt inkurajohen qė tė njohin se si qėndrimet dhe njohuritė e tyre pėr ēėshtjet e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve mund tė jenė relevante nė vlerėsimin dhe trajtimin e klientėve dhe gjatė konsultimit ose gjatė referimit tė nevojshėm.

    Kodi Etik u bėn thirrje psikologėve qė “… tė pėrpiqen tė bėhen tė vetėdijshėm pėr sistemet e tyre tė besimit, vlerave, tė nevojave dhe pėr kufijtė dhe efektin e tė gjitha kėtyre nė punėn e tyre ” (APA, 1992, fq. 1599). Ky parim reflektohet nė programet e trajnimit dhe nė materialet e edukimit pėr psikologė. Kodi Etik nxit mė tej psikologėt qė t’i vlerėsojnė kompetencat dhe kufijtė e ekspertizės sė tyre, posaēėrisht gjatė trajtimit tė grupeve tė njerėzve qė ndajnė karakteristika tė veēanta. Pa shkallė tė lartė tė vetėdijes pėr besimet, vlerat, nevojat dhe kufijtė vetanak, psikologėt lehtė mund ta pengojnė pėrparimin e pacientit nė psikoterapi (Corey, Schneider-Corey, & Callanan, 1993).

    Vlerėsimi dhe trajtimi i klientėve lezbike, gejė dhe biseksualė mund tė dėmtohet nga qėndrimet negative qoftė eksplicite ose implicite (tė shprehura qartė ose tė nėnkuptuara). Pėr shembull, kur homoseksualiteti dhe biseksualiteti vetėdijshėm vėshtrohen si shenja tė sėmundjes mentale, orientimi homoseksual ose biseksual i klientit lehtė mund tė shikohet si burim i madh i vėshtirėsive psikike tė klientit madje edhe kur orientimi seksual i tij/saj nuk ėshtė parashtruar si problem. (Garnets, Hancock, Cochran, Goodchilds, & Peplau, 1991; Liddle, 1996; Nystrom, 1997). Kur psikologėt nuk janė tė vetėdijshėm pėr qėndrimet e tyre negative, efektshmėria e psikoterapisė mund tė kompromentohet nga paragjykimi heteroseksist. Herek (1995) e definoi heteroseksizmin si “sistem ideologjik qė mohon, denigron dhe stigmatizon cilėndo formė jo heteroseksuale tė sjelljes, identitetit, tė lidhjeve ose tė komunitetit” (fq. 321). Heteroseksizmi depėrton nė gjuhėn, teoritė dhe nė intervenimet psikoterapeutike tė psikologjisė (Anderson, 1996; Brown, 1989). Kur normat heteroseksuale pėr identitetin, sjelljen dhe lidhjet u hedhen klientėve lezbike, gejė ose atyre biseksualė, mendimet, ndjenjat dhe sjellja e tyre mund tė keqinterpretohen si abnormale, deviante dhe tė padėshirueshme. Psikologėt pėrpiqen t’iu shmangen formimit tė hipotezave se klienti ėshtė heteroseksual madje edhe nė prani tė shenjave tė dukshme tė heteroseksualitetit. (p.sh. statusi martesor, pasiqė njerėzit lezbike, gejė dhe bisekual mund tė jenė tė martuar heteroseksualisht) (Glenn & Russell, 1986; Greene, 1994).

    Njė manifestim tjetėr i heteroseksizmit nė psikoterapi ėshtė qasja nė trajtim me njė perspektivė “i verbėr nė – orientim - seksual”. Sikurse modelet “i verbėr nė ngjyra”, perspektiva e tillė i mohon pėrvojat e veēanta kulturore tė njė popullate - nė kėtė rast tė popullatave lezbike, gejė dhe biseksuale - si strategji pėr shmangien e qėndrimit patologjizues. Megjithatė, kur psikologėt i mohojnė pėrvojat specifike kulturore nė jetėn e klientėve lezbike, gejė dhe biseksualė, anėmbajtja heteroseksiste gjithashtu ka mundėsi tė depėrtoj nė atė punė nė mėnyrė tė dėmshme pėr klientėt (Garnets et al., 1991; Winegarten, Cassie, Markowski, Kozlowski, & Yoder, 1994).
    Kur psikologėt nuk janė tė informuar pėr ēėshtjet specifike tė lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve, ndodh tė mos i kuptojnė efektet e stigmatizmit dhe lidhjet intime tė tyre.

    Pasi qė, shumė psikologė nuk kanė marrė informata tė mjaftueshme tė kohės sė fundit nė lidhje me klientėt lezbike, gejė dhe ata biseksualė (Buhrke, 1989; Pilkington & Cantor, 1996), psikologėt inkurajohen fort qė tė kėrkojnė trajnim, pėrvojė, kėshilla dhe/ose mbikėqyrje atėherė kur ėshtė e nevojshme.
    Ēėshtjet kryesore pėr praktikė pėrfshijnė kuptimin mė tė mirė tė seksualitetit tė njeriut; procesin “coming out” (dalja haptazi) dhe mėnyrėn nė tė cilėn variablat: mosha, gjinia, etniciteti, raca, paaftėsia dhe religjioni, mund tė kenė ndikim nė kėtė proces; dinamikat e lidhjeve homoseksuale; marrėdhėniet me familjen e origjinės; ndeshjet me grupet spirituale dhe religjioze; ēėshtjet e karierės, diskriminimi nė vendin e punės dhe strategjitė e ballafaqimit pėr funksionim tė suksesshėm.

    Nė bazė tė Kodit Etik, psikologėt “janė tė vetėdijshėm pėr dallimet kulturore, individuale dhe tė roleve, pėrfshirė kėtu edhe ato tė... orientimit seksual... dhe mundohen ta eliminojnė ndikimin e paragjykimeve dhe tė tendencioziteteve tė bazuara nė faktorė tė tillė gjatė punės sė tyre” (APA, 1992, fq. 1599-1600). Qė sot e tutje, psikologėt inkurajohen qė t’i aplikojnė metodat e duhura tė vetėhulumtimit dhe tė vetedukimit (konsultimi, studimi dhe edukimi i vazhdueshėm zyrtar) pėr t’i identifikuar dhe pėrmirėsuar tendenciozitetet e paracaktuara pėr homoseksualitetin dhe biseksualitetin.



    Direktiva 3. Psikologėt pėrpiqen t’i kuptojnė mėnyrat me tė cilat stigmatizimi social (respektivisht: paragjykimi, diskriminimi dhe dhuna) paraqet rrezik ndaj shėndetit mental dhe mirėqenies sė klinetėve lezbike, gejė dhe tė atyre biseksualė.

    Shumė lezbike, gejė dhe biseksualė pėrballen me stigmatizimin, dhunėn dhe diskriminimin (Herek, 1991). Jeta nė shoqėri heteroseksiste mund tė precipitoj njė shkallė tė lartė tė stresit te njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė, shumica e tė cilėve mund tė tolerohen vetėm kur ata janė “tė mbyllur” (DiPlacido, 1998). Statusi seksual minoritar e rrit rrezikun pėr stresin qė ka tė bėjė me “bezditė kronike ditore (p.sh. dėgjimi i barcoletave anti-gej, gjithnjė tė qenurit nė lojė)” deri te ato mė seriozet “ngjarjet negative jetėsore, posaēėrsisht ato qė kanė tė bėjnė me homoseksualin (humbja e punės, e shtėpisė, e kujdestarisė ndaj fėmijėve, dhuna anti-gej dhe diskriminimi pėr shkak tė orientimit seksual)” (DiPlacido, 1998, fq. 140). Greene (1994b) ka vėnė nė dukje se efektet kumulative tė heteroseksizmit, seksizmit dhe tė racizmit mund t’i vėjnė minoritetet racore/etnike lezbike, gejė dhe biseksuale para njė rreziku tė veēantė ndaj stresorėve social. Hulumtimet tregojnė se meshkujt gejė janė nė rrezik pėr pėrjetimin e problemeve tė shėndetit mental (Meyer, 1995) dhe tė shqetėsimit emocional (Ross, 1990) si rezultat i drejtpėrdrejtė i diskriminimit dhe i pėrjetimeve negative nė shoqėri. DiPlacido (1998) raporton se pothuajse nuk ekziston kurrėfarė hulumtimi pėr faktorėt stresues psikologjik te lezbiket dhe gratė mė tė moshuara biseksuale. Ajo ka sugjeruar se “disa lezbike dhe gra mė tė vjetra biseksuale mund t’ia dalin mbanė me stresorėt qė rezultojnė nga statusi i tyre i shumėfishtė minoritar nė mėnyra maladaptive (keqpėrshtatėse) dhe jo tė shėndetshme” (fq. 141). Stresorėt social qė godasin mė tė rriturit lezbike, gejė dhe biseksualė, siē ėshtė mungesa e tė drejtave ligjore, mbrojtja nė emergjencat mjekėsore dhe mungesa e njohjes sė lidhjeve tė ēifteve, nė veēanti humbja e partnerit/es, janė shoqėruar: me ndjenjat e tė qenurit i/e pandihmė, me depresion dhe pėrēarje tė proceseve normative tė tejkalimit tė pikėllimit (Berger & Kelly, 1996; Slater, 1995). Faktorėt stresues janė ekzaminuar te tė rinjtė lezbike, gejė dhe biseksualė, pėr tė cilėt vulnerabiliteti dhe izolimi social janė identifikuar si ēėshtje problematike. Stresorėt social qė godasin rininė lezbike, gejė dhe biseksuale, siē ėshtė abuzimi verbal dhe fizik, janė shoqėruar me probleme nė vijimin e shkollimit, me ikje, prostitucion, abuzim substancash dhe me suicid (Savin-Williams, 1994, 1998). Sulmi verbal dhe fizik anti-gej ėshtė vėrtetuar se ka qenė dukshėm mė i shpeshtė nė mesin e adoleshentėve gejė dhe biseksualė qė kanė pasur tentime pėr suicid sesa te ata qė nuk kanė tentuar njė gjė tė tillė (Rotheram-Borus, Hunter, & Rosario, 1994). Kėta faktorė stresues gjithashtu kanė qenė tė shoqėruar me sjelljen e rrezikut tė lartė (Rotheram-Borus, Rosario, Van-Rossem, Reid, & Gillis, 1995).

    Njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė qė jetojnė nė komunitete rurale mund tė pėrjetojnė strese qė kanė tė bėjnė me rrezikun e zbulimit pėr shkak se anonimiteti pėr orientimin seksual ėshtė vėshtirė tė mbahet. Frika pėr humbjen e punės dhe tė shtėpisė mund tė jenė mė tė rėndėsishme pėr shkak tė mundėsive tė kufizuara brenda komunitetit tė vogėl. Ekspozimi dhe numri i vogėl i organizatave pėr pėrkrahjen e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve mund ta intensifikojnė izolimin social. Mė tej, njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė mund tė ndihen mė vulnerabil ndaj akteve tė dhunės dhe tė sulmit pasiqė komunitetet mund tė ofrojnė mbrojtje tė pakta legale (D’Augelli & Garnets, 1995).

    Duke pasur parasysh rreziqet reale dhe tė ndijuara sociale dhe fizike me tė cilat ballafaqohen shumė klientė lezbike, gejė dhe biseksualė, zhvillimi i njė ndjenje tė sigurisė te ta do tė ishte i rėndėsisė primare. Stigmatizimi shoqėror, paragjykimi dhe diskriminimi (p.sh. iniciativat e votimit anti-gej ose vrasjet e indvidėve lezbike, gejė dhe biseksualė) mund tė jenė burimet e stresit dhe tė krijojnė shqetėsime nė vendin e punės dhe nė sigurinė personale te kėta klientė (Rothblum & Bond, 1996; Fassinger, 1995; Prince, 1995). Siguria fizike/sociale dhe pėrkrahja emocionale janė identifkuar si qendrore nė zvogėlimin e stresit (Hershberger & D’Augelli, 1995; Levy, 1992) nė mesin e njerėzve lezbike, gejė dhe biseksualė. Pėrveē stresorėve tė jashtėm, Gonsiorek (1993) e pėrshkruajti procesin pėrmes tė cilit shumė njerėz lezbike, gejė dhe biseksualė i internalizojnė qėndrimet negative shoqėrore. Ky internalizim (mbyllja brenda, pėrbrendėsim) mund tė ketė pėr pasojė problemet me vetpėrceptimin duke filluar nga mungesa e vetėbesimit deri te veturrejtja e hapur (Gonsiorek, 1993), depresioni (Meyer, 1995; Shidlo, 1994) dhe/ose alkoolizmi dhe abuzimet tjera tė substancave (Glaus, 1988). Meyer & Dean (1998) kanė vėrtetuar se meshkujt gejė qė kanė pasur masė tė madhe tė homofobisė sė internalizuar kanė ngjarė tė pėrjetojnė mė shumė disfunksion seksual, jostabilitet tė lidhjeve dhe ta fajėsojnė veten pėr viktimizimin anti-gej sesa meshkujt gejė qė kanė qenė mė pak homofobik. Psikologėt qė kanė punuar me njerėz lezbike, gejė dhe biseksualė inkurajohen qė ta vlerėsojnė historinė e viktimizimit tė klientit si pasojė e sulmit, diskriminimit dhe dhunės. Kjo iu mundėson psikologėve qė ta kuptojnė shkallėn nė tė cilin vėshtrimi i klientit ndaj botės ėshtė dėmtuar nga kėta abuzues dhe tė shiqohet nėse ka nevojė tė adresohet (trajtohet) ndonjė shqetėsim post-traumatik.

    Poashtu, pasojat psikike tė qėndrimeve negative tė internalizuara ndaj homoseksualitetit dhe biseksualitetit nuk janė gjithnjė tė dukshme dhe tė vetėdijshme (Shidlo, 1994). Prandaj, gjatė planifikimit dhe trajtimit, psikologėt inkurajohen qė t’i shqyrtojnė manifestimet mė tė holla tė kėtyrė pasojave, siē ėshtė turpi, ankthi dhe/ose vetėvlerėsimi i ulur dhe tė shqyrtohen implikimet diagnostike diferenciale tė stresorėve tė tillė, si nė kontekstin historik tė klientit ashtu edhe nė kontekstin e vazhdueshėm psikosocial.



    Direktiva 4. Psikologėt pėrpiqen tė kuptojnė se si qėndrimet jo tė sakta ose paragjykuese mund tė kenė ndikim nė parashtrimin e klientit nė trajtim dhe nė procesin terapeutik.

    Tendencioziteti/paragjykimi dhe keqinformimi pėr homoseksualitetin vazhdojnė tė jenė tė shpėrndara nė shoqėrinė tonė (APA, 1998; Haldeman, 1994). Pėr shkak tė stigmatizimit tė homoseksualitetit dhe tė biseksualitetit, pritet qė shumė njerėz lezbike, gejė dhe biseksualė tė ndihen tė pėrplasur ose tė kenė pyetje tė shumta pėr aspektet ose konsekuencat e orientimit tė tyre seksual (shih Direktiva 3). Frika nga humbjet e shumėfishta personale duke i pėrfshirė edhe familjen, shokėt, karierėn dhe komunitetin spiritual, si edhe vulnerabilitetin ndaj sulmit, diskriminimit dhe dhunės mund tė kontribuojnė nė frikėn e njė individi tė vetidentifikuar si lezbike, gej ose biseksual. Kėta faktorė konsiderohen si faktorėt qendror nė krijimin e bezdisė dhe tė mosrehatisė me orientimin seksual tė saj/tij (Davison, 1991; Haldeman, 1994). Shumė klientė, tė konfliktuar ose tė tillė qė pyesin pėr implikimet e orientimit seksual, kėrkojnė terapi pėr zgjidhjen e brengave dhe tė shqetėsimeve tė tyre. Psikologu qė e ushqen paragjykimin ose ėshtė keq i informuar pėr orientimin seksual mund tė ofrojė pėrgjigje ndaj pyetjeve ose reagime tė tilla ndaj klientit tė konfliktuar qė do tė mund ta keqėsonin edhe mė shumė shqetėsimin e tij (shih Direktiva 2). Qėndrimi i tillė qė ėshtė nė kundėrshtim me rregullat do tė pėrbėhej nga pajtimi i psikologut me nocionin se strategjia e vetme dhe e efektshme e daljes mbanė me konfliktin ose diskriminim e tillė ėshtė qė tė kėrkohet ndryshimi i orientimit seksual i personit lezbike, gej ose biseksual.

    Politika e APA-sė, “Pėrgjigjet e duhura terapeutike ndaj orientimit seksual” (1998), ofron strukturė pune pėr psikologėt qė punojnė me klientėt e shqetėsuar pėr implikimet e orientimit tė tyre seksual. Politka thekson ato seksione tė Kodit Etik qė vlejnė pėr tė gjithė psikologėt qė punojnė me klientėt lezbike, gejė dhe biseksualė. Kėto seksione pėrfshijnė ndalimet e praktikave diskriminuese (p.sh. trajtimi nga kėndvėshtrimi patologjik i homoseksualitetit ose i biseksualitetit); moslejimi i keqinterpretimit tė tė dhėnave shkencore ose klinike (p.sh. pretendimi i pambėshtetur se orientimi seksual mund tė ndryshohet) dhe kėrkesa pėr pėlqim tė denoncuar (APA, 1992). Duke u bazuar nė Kodin Etik, politika “Pėrgjigjet e duhura terapeutike ndaj orientimit seksual” iu drejtohet psikologėve qė ta diskutojnė trajtimin, bazėn teorike tė saj, rezultatet e arsyeshme dhe qasjet alternative nė trajtim. Pėrmes sigurimit tė informimit tė saktė pėr stresorėt social qė mund tė ēojnė deri te bezdia me orientimin seksual, psikologėt mund ta ndihmojnė klientin nė neutralizimin e efekteve tė paragjykimit dhe ta inokulojnė klientin kundėr dėmit tė mėtejshėm. Nėse psikologėt nuk janė nė gjendje ta sigurojnė kėtė ose informatat tjera relevante pėr shkak tė mungesės sė njohurive ose pėr shkak tė besimeve personale kundėrshtuese, atėherė duhet tė pajisen mė tė dhėnat e domosdoshme ose t’i referojnė ku duhet klientėt (shih Seksioni 1.08, Kodi Etik). Gjithashtu, kur njė klient paraqitet me bezdi pėr orientimin e vet seksual, ėshtė me rėndėsi qė psikologėt ta vlerėsojnė kontekstin psikologjik dhe social nė tė cilat kjo bezdisje ėshtė duke ndodhur. Vlerėsimi i tillė mund tė pėrfshijė ekzaminimin e presioneve tė brendshme dhe tė jashtme nė klientė pėr ndryshimin e orientimit tė tyre seksual, praninė ose mungesėn e pėrkrahjes sociale dhe modelet e jetės pozitive lezbike, gej ose biseksuale dhe masėn me tė cilėn klientėt e shoqėrojnė homoseksualitetin ose biseksualitetin me stereotipet dhe pėrvojat negative. Kėto dhe dimensionet tjera tė bezdisė me orientimin seksual janė tė rėndėsishme pėr psikologėt pėr t’u gjurmuar pasiqė kuptimet e shoqėruara me to janė komplekse nė mėnyrė tė pandryshueshme. Roli i psikologut, pa marrė parasysh orientimin terapeutik, nuk ėshtė imponimi i besimeve personale nė klientė por ėshtė ekzaminimi i kujdesshėm i pėrjetimeve dhe i motiveve tė klientit. Psikologėt gjithashtu mund tė shėrbejnė edhe si burim i informimit tė saktė pėr orientimin seksual (p.sh. pėrmes ofrimit tė tė dhėnave empirike nė pyetjet e tilla si edhe pėr zhvillimin e orientimit seksual ose pėr lidhshmėrinė ndėrmjet shėndetit mental dhe orientimit seksual).



    Lidhjet dhe familja

    Direktiva 5. Psikologėt pėrpiqen tė jenė tė dijshėm pėr lidhjet lezbike, gejė dhe tė atyre biseksuale dhe ta respektojnė rėndėsinė e kėtyre lidhjeve.

    Ēiftet lezbike, gejė dhe biseksuale janė sa tė ngjashme aq edhe tė ndryshme nga ēiftet heteroseksuale (Peplau, Veniegas, & Campbell, 1996). Ata formojnė lidhje pėr arsye tė ngjashme (Klinger, 1996) dhe shprehin pėrmbushje tė ngjashme nė lidhjet e tyre (Kurdek, 1995). Dallimet burojnė nga disa faktorė, pėrfshirė kėtu format e ndryshme tė sjelljes seksuale, socializimin e rolit seksual dhe stigmatizimin e lidhjeve tė tyre (Garnets & Kimmel, 1993). Njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė, qė janė nė lidhje, mund tė kėrkojnė terapi pėr shkaqe tė njėjta si tė shumė ēifteve tjera heteroseksuale ose pėr shkaqe tjera karakteristike vetėm pėr ta (Cabaj & Klinger, 1996; Matteson, 1996; Murphy, 1994). Problemet e zakonshme tė lidhjeve, siē janė vėshtirėsitė nė komunikim, problemet seksuale, ēėshtjet e dyfishta tė karierės dhe zotimet mund tė ndikohen negativisht nga qėndrimet negative sociale dhe tė internalizuara ndaj lidhjeve tė pjesėtarėve me gjini tė njėjtė. Problemet e parashtruara nė terapi, qė janė specifike pėr ēiftet lezbike, gejė dhe biseksuale, pėrfshijnė zbulimin e orientimit seksual si ēift para familjes, para kolegėve tė punės; profesionistėve shėndetėsor dhe para ofruesve tė kujdesit; dallimet ndėrmjet partnerėve nė procesin e zbulimit; ēėshtjet qė burojnė nga efektet e socializimit tė gjinisė te ēiftet homoseksuale dhe statusi i HIV-it (Cabaj & Klinger, 1996; Slater, 1995). Gjithashtu mund tė dalin nė pah ēėshtjet e jashtme siē ėshtė trysnia nga familjet e origjinės dhe/ose ish-partnerėt heteroseksualė. Prindėria mund tė paraqes probleme tė veēanta pėr njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė (p.sh. rreziqet e mundshme pėr marrjen e kujdestarisė ndaj fėmiut nga partneri i mėhershėm heteroseksual ose nga gjyshėrit; mungesa e tė drejtės ligjore sė njėrit nga prindėrit). Ndryshimet nė shėndetin fizik mund tė paraqesin probleme tė veēanta, posaēėrisht te ēiftet e moshuara lezbike, gejė dhe te ato biseksuale (p.sh. ndarja e mundshme dhe humbja e kontaktit me partnerin/en e shtrirė nė institucione tė ndryshme shėruese ose pėrkujdesėse).

    Psikologėt inkurajohen qė t’i kenė parasysh efektet negative tė paragjykimit dhe tė diskriminimit social tė lidhjeve lezbike, gejė dhe biseksuale. Ėshtė me rėndėsi pėr psikologėt qė tė kuptojnė se nė mungesė tė formave dhe pėrkrahjeve tė sanksionuara pėr lidhjet e tyre, njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė mund t’i krijojnė modelet e tyre tė lidhjeve dhe tė sistemeve pėrkrahėse. Prandaj, psikologėt pėrpiqen qė tė jenė tė dijshėm pėr natyrėn e larmishme tė lidhjeve lezbike, gejė dhe biseksuale dhe ta vlerėsojnė dhe respektojnė domethėnien e kėtyre lidhjeve.



    Direktiva 6. Psikologėt pėrpiqen t’i kuptojnė rrethanat dhe sfidat e veēanta me tė cilat ballafaqohen prindėrit lezbike, gejė dhe ata biseksualė.

    Hulumtimet nuk dėshmojnė kurrėfarė dallimi ndėrmjet aftėsive tė prindėrve lezbike/gejė/biseksualė krahasuar me ata heteroseksualė. (Allen & Burrell, 1996; Bigner & Bozett, 1990; Bozett, 1989; Cramer, 1986; Falk, 1989; Gibbs, 1988; Kweskin & Cook, 1982; Patterson, 1996a). Megjithatė, prindėrit lezbike, gejė dhe biseksualė ballafaqohen me sfidat me tė cilat nuk ndeshen shumica e prindėrve heteroseksualė pėr shkak tė stigmės sė mveshur homoseksualitetit dhe biseksualitetit. Paragjykimi ka ēuar deri te diskriminimi institucional nga sistemet legale, tė edukimit dhe tė atyre tė mirėqenies sociale. Nė disa raste, prindėrit lezbike, gejė dhe biseksualė kanė humbur kujdestarinė ndaj fėmijėve tė tyre, janė kufizuar nė vizitat qė iu kanė bėrė fėmijėve, janė ndaluar tė jetojnė me partnerėt e tyre vendor dhe/ose janė parandaluar nga adoptimi i fėmijėve ose marrjes sė pėrkujdesjes ndaj fėmiut, pėr shkak tė orientimit tė tyre seksual (Editorėt e Rishikimit tė Ligjit nga Harvardi/Harvard Law Review/, 1990; Falk, 1989; Patterson, 1996).

    Vėshtirėsitė primare me tė cilat ballafaqohen fėmijėt e prindėrve lezbike, gejė dhe biseksualė janė tė shoqėruara me keqkonceptimet pėr prindėrit e tyre, qė nė masė tė madhe i kultivon shoqėria.

    Janė vėnė nė pah tri fusha tė shqetėsimit nga sistemet legale dhe tė mirėqenies sociale pėr ndikimin e mundshėm tė orientimit tė prindit lezbike, gej ose biseksual nė fėmiun. Kėto shqetėsime kanė pėrfshirė ndikimin e prindit lezbike, gej ose biseksual nė identitetin gjinor tė fėmiut, konformitetin me rolin gjinor dhe orientimin seksual. Trupi hulumtues i nėnave lezbike aktualisht ėshtė dukshėm mė i madh sesa i prindėrve gejė.

    Nė rishikimin gjithpėrfshirės tė literaturės, Patterson (1996b) erdhi nė pėrfundim se nuk ekziston kurrėfarė dėshmie e ērregullimit tė identitetit tė gjinisė te fėmijėt e nėnave lezbike. Ajo, gjitashtu raportoi studimet qė dėshmojnė se sjellja e rolit tė gjinisė te fėmijėt e nėnave lezbike ka qenė nė kuadėr tė kufijve normal. Poashtu, fėmijėt e prindėrve lezbike, gejė dhe biseksualė ėshtė gjetur se nuk dallojnė fare nė zhvillimin e tyre emocional dhe nė mundėsitė pėr t’u bėrė homoseksual krahasuar me homologėt e rritur nga prindėrit heteroseksualė (Bailey, Bobrow, Wolfe, & Mikach, 1995; Golombok & Tasker, 1994).

    Psikologėt mbėshteten nė njohuritė qė burojnė shkencėrisht dhe profesionalisht dhe iu shmangen praktikave diskriminuese gjatė vlerėsimit pėr besimin e kujdestarisė ndaj fėmiut, adoptimin dhe/ose prindėrinė pėrkujdesėse. Psikologėt sigurojnė informata tė sakta dhe i korrigjojnė keqinformimet nė punėn e tyre me prindėrit, fėmijėt, organizatat dhe me institucionet e komunitetit (p.sh. sistemet e arsimit, ato ligjore dhe tė mirėqenies sociale).



    Direktiva 7. Psikologėt njohin se familjet e njerėzve lezbike, gejė dhe tė atyre biseksualė mund tė kenė anėtarė qė nuk janė tė lidhur legalisht ose biologjikisht.

    Njohja e formave tė ndryshme familjare, pėrfshirė kėtu edhe familjet e gjera dhe tė pėrziera, ėshtė e qenėsishme pėr psikoterapi tė efektshme me klientė tė etniciteteve dhe tė kulturave tė ndryshme (Ho, 1987; Thomas & Dansby, 1985).

    Pėr shumė njerėz lezbike, gejė dhe biseksualė, partneri primar dhe/ose njė rrjetė e shokėve tė ngushtė e formojnė njė strukturė alternative tė familjes.

    Nė mungesė tė njohjes ligjore ose institucionale dhe nė ballafaqim me diskriminim social, tė vendit tė punės dhe atė familjar, kėto struktura alternative familjare mund tė bėhen mė tė rėndėsishme sesa vetė familja e origjinės sė individit (Kurdek, 1988; Weston, 1992).

    Rėndėsia e strukturave alternative familjare pėr tė rriturit dhe tė rinjtė lezbike, gejė dhe biseksualė nuk ėshtė gjithnjė e kuptueshme. Gjithashtu, kėto lidhje janė nėnvlerėsuar ose mohuar nga disa psikologė (Garnets, Hancock, Cochran, Goodchilds, & Peplau, 1991; Laird & Green, 1996).
    Pėrkrahja sociale ėshtė burim i rėndėsishėm i kapacitetit tė njė ēifti heteroseksual pėr dalje mbanė me ērregullimin e marrėdhėnieve (Sarason, Pierce, & Sarason, 1990). Njerėzit nė lidhje homoseksuale gjatė adoleshencės sė tyre dhe tė moshės mė tė vonshme nga familjet e tyre tė origjinės hasin nė mė pak pėrkrahje sesa homologėt e tyre heteroseksualė (Kurdek, 1991; Laird & Green, 1996).

    Lidhjet e afėrta me njė rrjetė tė miqėve pėrkrahės gjithashtu konsiderohen si jashtėzakonisht tė rėndėsishme pėr rininė lezbike, gejė dhe biseksuale. Rrjeta e fortė miqėsore shikohet si boshtore nė gjurmimin dhe zhvillimin e identitetit seksual (D’Augelli, 1991).

    Duke pasur parasysh rėndėsinė e pėrkrahjes sociale nė pėrmbushjen dhe nė jetėgjatėsinė e lidhjes nė pėrgjithėsi, psikologėt inkurajohen qė ta rrahin me mend rėndėsinė e lidhjeve alternative familjare.
    Psikologėt gjithashtu janė tė vetėdijshėm pėr stresin qė klientėt mund ta pėrjetojnė kur familjet e tyre tė origjinės ose tė tjerėt nuk e njohin strukturėn e familjes sė tyre. Andaj gjatė njė vlerėsimi psikologėt inkurajohen qė t’i pyesin klientėt se kush janė ata qė i konsiderojnė pjesė tė familjes.



    Direktiva 8. Psikologėt pėrpiqen tė kuptojnė se nė ē’mėnyrė orientimi i njė personi homoseksual ose biseksual ka ndikim nė familjen e tij/saj dhe nė marrėdhėniet me atė familje.

    Familjet e origjinės mund tė jenė tė papėrgatitura pėr pranimin e njė fėmiu ose anėtari lezbike, gej ose biseksual pėr shkak tė normave familjare, etnike ose kulturore dhe/ose pėr shkak tė besimeve religjioze apo tė stereotipeve negative (Chan, 1995; Greene, 1994a; Matteson, 1996). Dija pėr homoseksualitetin ose biseksualitetin e njė anėtari tė familjes mund tė precipitoj krizėn nė familje qė mund tė rezultoj nė pėrjashtimin e anėtarit homoseksual ose biseksual, mospranimin e prindėrve dhe tė anėtarėve tė tjerė tė familjes sė ngushtė nga ana e anėtarit homoseksual ose biseksual, pastaj fajin dhe vetakuzėn prindėrore ose konfliktet brenda marrėdhėnieve tė prindėrve tė anėtarit tė tillė (Griffin, Wirth, & Wirth, 1996; Savin-Williams & Dube, 1998; Strommen, 1993). Edhe kur reaksionet janė pozitive, mund tė jenė tė nevojshme akomodimet ndaj kuptimit tė ri tė anėtarit lezbike, gej ose biseksual (Laird, 1996). Shumė familje ballafaqohen me procesin e “coming out” (daljes haptazi) tė anėtarit/es qė zbulon homoseksualitetin ose biseksualitetin e tij/saj (Bass & Kaufman, 1996; Savin-Williams & Dube, 1998).
    Familjet mund tė kenė nevojė qė tė pėrshtaten ndaj humbjes sė shpresave, pėrceptimeve ose ndaj pritjeve tė shoqėruara me hamendjen e heteroseksualitetit (Savin-Williams, 1996). Familjet gjithashtu mund tė kenė nevojė pėr ndihmė nė zhvillimin e kuptimeve tė reja tė orientimit seksual, pastaj pėr konfrontimin e mėnyrave nė tė cilat qėndrimet sociale negative pėr homoseksualitetin dhe biseksualitetin manifestohen brenda familjes dhe pėr trajtimin e vėshtirėsive qė kanė tė bėjnė me stigmatizimin social. Psikologėt gjithashtu janė sensitiv ndaj variacioneve kulturore nė reagimin e familjes dhe mėnyrat e pėrshtatjes ndaj anėtarit gej, biseksual ose tė asaj lezbike. Burimet lokale dhe kombėtare qė mund tė sigurojnė informim, ndihmė dhe pėrkrahje anėtarėve tė familjes janė nė dispozicion (p.sh., Prindėrit, Familja dhe Miqtė e Lezbikeve dhe tė Gejėve; Fėmijėt e Lezbikeve dhe tė Gejėve gjithkund)



    Ēėshtjet e larmisė

    Direktiva 9. Psikologėt inkurajohen qė t’i njohin ēėshtjet ose sfidat e veēanta jetėsore, tė pėrjetuara nga anėtarėt lezbike, gejė dhe biseksualė tė minoriteteve racore dhe etinke, qė kanė tė bėjnė me normat kulturore, vlerat dhe besimet multiple e shpesh konfliktuoze.

    Minoritetet racore/etnike lezbike, gejė dhe biseksuale duhet t’i negociojnė normat, vlerat dhe besimet, qė kanė tė bėjnė me homoseksualitetin dhe biseksualitetin, si tė kulturave qendrore ashtu edhe tė atyre minoritare (Chan, 1992, 1995; Greene, 1994a; Manalansan, 1996; Rust, 1996).

    Variacioni kulturor nė kėto norma, vlera dhe besime mund tė jetė burim i madh i stresit psikik. Mund tė mos ketė kurrėfarė grupi ose komuniteti ndaj sė cilės njė lezbike, gej ose biseksual mund ta ankoroj identitetin e tij/saj dhe tė pranohet plotėsisht.

    Ky problem mund tė jetė madje edhe sfidė mė e madhe pėr rininė e paktė racore/etnike qė eksploron identitetin dhe orientimin seksual.

    Nė ofrimin e shėrbimeve psikologjike popullatave tė larmishme tė racave dhe etniciteteve tė ndryshme gejė, lezbike dhe biseksuale, nuk ėshtė e mjaftueshme qė psikologėt thjesht ta pranojnė vetėm sfondin etnik tė klientėve tė tyre.

    Statusi i shumėfisht minoritar mund t’i komplikoj dhe t’i rėndoj vėshtirėsitė e pėrjetuara nga kėta klientė. Klientėt mund tė ndikohen negativisht nga mėnyrat me tė cilat kultura e tyre e shikon homoseksualitetin dhe biseksualietin (Gock, 1992; Greene, 1994c).

    Efektet e racizimit brenda komuniteteve lezbike, gejė dhe biseksuale janė gjithashtu faktorė kritik pėr t’u shqyrtuar (Gock, 1992; Greene, 1994b; Morales, 1996; Rust, 1996). Gjithashtu, i rėndėsishėm ėshtė edhe senzitiviteti ndaj dinamikave komplekse tė shoqėruara me faktorėt siē janė: vlerat kulturore pėr rolet gjinore, besimet religjioze dhe prokreative, shkalla e akulturimit individual dhe familjar dhe historia personale/kulturore e diskriminimit ose e presionit. Tė gjithė kėta faktorė mund tė kenė ndikim tė madh nė integrimin e identitetit dhe nė funksionimin psikik dhe social (Chan, 1995; Greene, 1994b; Rust, 1996).



    Direktiva 10. Psikologėt inkurajohen qė t’i njohin sfidat e veēanta tė pėrjetuara nga individėt bisekual.

    Tė rriturit dhe tė rinjtė bisekual mund tė ballafaqohen me stresorė tjerė, anash paragjykimit tė zakonshėm social ndaj atraksioneve homoseksuale. Njė prej stresorėve tė tillė ėshtė se polarizimi i orientimit seksual nė kategoritė heteroseksuale dhe homoseksuale e anulon biseksualitetin (Elliason, 1997; Fox, 1996; Markowitz, 1995; Matteson, 1996; Ochs, 1996; Paul, 1996; Shuster, 1987). Ky qėndrim ka ndikuar nė teorinė/praktikėn psikologjike dhe nė qėndrimet shoqėrore e institucionale. Rrjedhimisht, biseksualiteti mund tė paraqitet nė mėnyrė tė gabuar si gjendje tranzicionale. Edhe pse, nuk ėshtė gjetur ndonjė dėshmi e keqadaptimit ose e psikopatologjisė, individėt biseksualė qė nuk dėshirojnė ta pranojnė njė identitet tė pastėr heteroseksual ose homoseksual, prapė se prapė, do tė shikohen si tė ngecur ose tė ērregulluar psikikisht nė ndonjė formė (Fox, 1996).

    Qėndrimet negative dhe individuale shoqėrore ndaj biseksualitetit si te komunitetet heteroseksuale ashtu edhe te ato homoseksuale godasin keq individėt biseksualė (Fox, 1996; Ochs, 1996). Qėndrimet e tilla mund tė jenė pėr shkak tė mungesės sė informimit pėr individėt biseksualė ose pėr shkak tė mungesės sė hyrjes sė tyre nė njė komunitet tė dallueshėm dhe pėrkrahės (Hutchins, 1996). Sipas Hutchins (1996) dhe Matteson (1996), informimi pėr burimet e komunitetit mund ta lehtėsoj zhvillimin dhe ruajtjen e identiteve pozitive biseksuale.

    Psikoterapia me klientėt bisekual pėrfshin respektin ndaj larmisė sė pėrvojave dhe lidhjeve tė tyre (Fox, 1996; Klein, Sepekoff, & Wolf, 1985; Matteson, 1996). Psikologėt inkurajohen qė ta pėrvetėsojnė njė kuptim mė kompleks tė orientimit seksual nė vend se ta kenė modelin dikotom (dy klasėsh) nė qasjen e tyre trajtuese (Matteson, 1996).



    Direktiva 11. Psikologėt pėrpiqen t’i kuptojnė problemet dhe rreziqet specifike qė janė tė pranishme pėr tė rinjtė lezbike, gejė dhe biseksualė.

    Ėshtė me rėndėsi pėr psikologėt qė t’i kuptojnė vėshtirėsitė dhe rreziqet e veēanta me tė cilat ballafaqohen adoleshentėt lezbike, gejė dhe biseksualė (D’Augelli, 1998). Tė rinjtė lezbike, gejė dhe biseksualė kur e zbulojnė orientimin seksual mund ta pėrjetojnė distancimin e prindėrive tė tyre (Cramer & Roach, 1988). Kur tė rinjtė lezbike, gejė ose biseksualė pėrjashtohen nga ta, vehen para rrezikut tė rritur pėr tė qenė i pa strehė (Kruks, 1991), pastaj tė tillėt mund t’i lėshohen prostitucionit (Coleman, 1989) dhe ta rrisin rrezikun pėr infeksionin me HIV (Gold & Skinner, 1992) e tė pėrjetojnė stres tė shkallės mė tė lartė (Hershberger & D’Augelli, 1995; Savin-Williams, 1994). Tė rinjtė qė identifikohen si lezbike, gejė, ose bisekualė gjatė moshės sė re, gjithashtu janė nė rrezik tė madh pėr t’u bėrė viktima tė dhunės (Hunter, 1990), madje edhe nga vet familjet e tyre (Harry, 1989), pastaj ėshtė i pranishėm edhe rreziku pėr abuzimin e substancave (Garofalo, Wolf, Kessel, Palfrey, & DuRant, 1998), dhe tentimet pėr suicid (Remafedi, French, Story, Resnick, & Blum, 1998).

    Vėshtirėsitė e tilla gjithashtu mund t’i komplikojnė detyrat zhvillimore tė adoleshencės (Gonsiorek, 1991). Stigma sociale e shoqėruar me identitetin lezbik, gej dhe biseksual gjithashtu mund ta komplikoj zhvillimin e karierės dhe ēėshtjet e zgjedhjes (Prince, 1995). Pranueshmėria e pėrceptuar prindėrore dhe ajo e moshatarėve ka ndikim tė rėndėsishėm nė pėrshtatshmėrinė e tė rinjėve lezbike, gejė dhe biseksuale (Savin-Williams, 1989). Edhe pse moshatarėt dhe edukatorėt mund tė jenė tė ndihmės nė pėrmirėsimin e mjedisit psikosocial pėr kėta tė rinjė (Anderson, 1994; Caywood, 1993; Lipkin, 1992; Woog, 1995), ata ndodh tė mos ndihmojnė fare nėse u mungon informimi dhe pėrvoja e duhur. Kur kėto burime potenciale tė pėrkrahjes janė heteroseksiste, ato mund ta shtojnė konfliktin dhe shqetėsimin (Martin & Hetrick, 1988; Telljohann & Price, 1993).
    Strategjitė e duhura terapeutike pėr punė me tė rinjtė lezbike, gejė dhe biseksualė janė tė pėrshkruara nė literaturėn profesionale (Browning, 1987; Coleman & Remafedi, 1989; Gonsiorek, 1988; Ryan & Futterman, 1998). Psikologėt pėrpiqen qė tė krijojnė njė kontekst tė sigurtė terapeutik pėr tė rinjtė nė mėnyrė qė ata t’i hulumtojnė ēėshtjet e orientimit seksual.

    Psikologėt duhet tė jenė tė vetėdijshėm pėr mėnyrat nė tė cilat ēėshtjet psikologjike, etike dhe ato ligjore qė ndėrlidhen nė punėn me tė miturit bėhen edhe mė tė komplikuara gjatė punės me tė tillėt.



    Direktiva 12. Psikologėt i shqyrtojnė dallimet nė mes tė gjeneratave brenda pėr brenda popullatave lezbike, gejė dhe biseksuale si dhe sfidat e veēanta qė mund tė pėrjetohen nga mė rriturit lezbike, gejė ose biseksualė.

    Psikologėt inkurajohen qė tė njohin se (1) njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė tė gjeneratave tė ndryshme mund tė kenė pasur pėrvoja tė ndryshme dhe tė rėndėsishme zvhillimore; dhe (2) lezbiket, gejėt dhe biseksualėt e moshės sė rritur e kanė kaluar rininė me moshatarėt qė ndajnė karaktersitika qė ata i bėjnė tė dalluar si gjeneratė (Kimmel, 1995). Shembujt e faktorėve qė kanė ndikim nė diferencat e gjeneratave pėrfshijnė ndryshimin e qėndrimeve shoqėrore ndaj homoseksualitetit, epidemisė sė AIDS-it, dhe ndaj lėvizjeve pėr tė drejta civile dhe tė femrave. Efektet e tilla ithtare nė masė tė madhe mund tė ndikojnė nė zhvillimin e identitetit gej dhe tė funksionimit psikik dhe social (McDougal, 1993; Fassinger, 1997; Frost, 1997).

    Psikologėt inkurajohen qė tė jenė tė vetėdijshėm pėr tranzicionet dhe detyrat e veēanta me tė cilat ballafaqohen mė tė rriturit lezbike, gejė dhe biseksualė, siē janė ndryshimet normative nė kujdesin shėndetėsor, pensionimin, financa dhe nė pėrkrahjen sociale (Slater, 1995; Berger, 1994). Nė shumė aspekte, kėto ēėshtje janė tė njėjta sikurse ato tė tė rriturve heteroseksualė (Kimmel, 1990; Kirkpatrick, 1989; Reid, 1995; Slater, 1995). Megjithatė, statusi i shumėfisht minoritar mund t’i rėndoj problemet, dhe gjinia mund tė krijoj probleme tė ndryshme (shih Direktiva 9; Quam & Whitford, 1992; Turk-Charles, Rose, & Gatz, 1996). Gjithashtu, fundi i detyrave jetėsore pėr tė moshuarit lezbike, gejė dhe biseksualė shpesh janė komplekse dhe mund tė shndėrrohen nė njė krizė pėr shkak tė stresorėve psikosocial dhe tė heteroseksizmit (Adelman, 1990; Berger & Kelly, 1996).

    Ēiftet e moshuara, lezbike, gejė dhe biseksuale paraqesin problemet potenciale, posaēėrisht pėr shkak tė mungesės sė tė drejtave dhe tė mbrojtjes ligjore tė cilat i gėzojnė ēiftet e moshuara heteroseksuale (shih Direktiva 5). Psikologėt inkurajohen qė tė (1) jenė tė vetėdijshėm se ligjet dhe rregulloret e shtetit mund tė kenė ndikim nė tė drejtat e klientėve tė tyre dhe qė t’i (2) pėrkrahin klientėt nė kėrkimin e kėshillimit tė ligjshėm qė ka tė bėjė me krizat mjekėsore, krizat financiare dhe vdekjen.

    Tė moshuarit janė grupe tė larmishme dhe ndryshimet normative gjatė plakjes mund tė jenė sa pozitive aq edhe negative dhe nuk janė domosdo tė ndėrlidhura me patologjinė ose orientimin seksual tė klientit. Ekzistojnė disa pėrshkrime tė pėrshtatshmėrisė pozitive gjatė plakjes nė mesin e tė moshuarve lezbike, gejė dhe biseksualė (Friend, 1990; Lee, 1987) qė mund t’iu ndihmojnė psikologėve nė trajtimin e kėtyre klientėve. Trajtimi i ēėshtjeve tė tė qenurit minoritet i stigmatizuar mund t’iu ndihmoj njerėzve tė moshuar lezbike, gejė dhe biseksualė qė ta adresojnė ageizmin dhe tranzicionet nė moshėn e shtyrė (ageizmi= diskriminimi ndaj njerėzve tė moshuar) (Kimmel, 1995; Fassinger, 1997).



    Direktiva 13. Psikologėt inkurajohen qė t’i njohin sfidat e veēanta tė pėrjetuara nga individėt lezbike, gejė ose biseksualė me aftėsi tė kufizuara fizike, shqisore dhe/ose kognitive/emocionale.

    Individėt lezbike, gejė dhe biseksualė me tė meta fizike dhe/ose senzorike mund tė pėrjetojnė spektėr tė gjerė tė sfidave qė kanė tė bėjnė me stigmat sociale si me invaliditetin ashtu edhe me orientimin seksual (Saad, 1997). Shqetėsuese ėshtė edhe masa me tė cilėn vetė-konceptimi individual ndikohet nga stigmat sociale, qė pa pėrjashtim mund ta prekin sensin e autonomisė, tė fuqisė personale, tė seksualitetit dhe tė vetėbesimit (Shapiro, 1993). Pėr shembull, njerėzit me paaftėsi tė ndryshme nė mėnyrė tė veēantė mund tė jenė tė ndieshėm ndaj efekteve tė “pamjes” (dmth. mbėshtetja e vlerės sociale nė pamjen fizike dhe margjinalizimi i atyre qė nuk pėrputhen me standardet e konstruktuara mbi moshė, aftėsi ose pamje).

    Fusha tjetėr e shqetėsimit ka tė bėj me mėnyrėn nė tė cilėn paaftėsia fizike ndikon nė marrėdhėniet e personit me partnerėt, familjen, pėrkujdesėsit dhe profesionistėt shėndetėsor. Brenda marrėdhėnies me partnerin, mund tė jenė tė pranishme ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me menaxhimin jetėsor, pėrfshirė kėtu lėvizshmėrinė (mobilitetin), seksualitetin dhe marrjen e vendimeve mjekėsore dhe ligjore.

    Pėrkrahja familjare mund tė mos jetė nė dispozicion pėr shkak tė reaksioneve negative ndaj orientimit seksual tė personit (Rolland, 1994; McDaniel, 1995). Gjithashtu mund tė jetė i pranishėm stresi i shoqėruar me nevojėn e njė personi lezbike, gej ose biseksual pėr tė “dalur haptazi” para pėrkujdesėsve dhe profesionistėve mbikėqyrės shėndetėsor (O’Toole & Bregante, 1992).

    Njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė me paaftėsi tė ndryshme mund tė mos kenė qasje nė informim, pėrkrahje dhe nė shėrbimet qė njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė pa tė meta i kanė nė dispozicion (O’Toole & Bregante, 1992). Mungesa e njohjes sociale tė njerėzve lezbike, gejė dhe biseksualė qė janė nė lidhje, godet ata me probleme tė vazhdueshme mjekėsore siē ėshtė sigurimi mjekėsor pėr partnerėt vendor, politikat e pushimit mjekėsor, vizitat spitalore, marrja e vendimeve mjekėsore nga partnerėt dhe ēėshtjet e mbijetesės (Laird, 1993).

    Saad (1997) rekomandon qė psikologėt t’i kėrkojnė historinė seksuale dhe funksionin aktual tė personit, tė sigurojnė informata dhe ta ndihmojnė zgjidhjen e problemit. Nė bazė tė studimeve raportohet se shumė lezbike dhe meshkuj gejė me paaftėsi tė ndryshme kanė pėrjetuar marrėdhėnie tė detyrueshme seksuale (Swartz, 1995; Thompson, 1994). Mund tė jetė e rėndėsishme pėr psikologėt qė ta vlerėsojnė masėn me tė cilėn personi mund ta ketė pėrjetuar viktimizimin seksual ose fizik. Sė fundi, duke pasur parasysh paragjykimin, diskriminimin dhe mungesėn e pėrkrahjes shoqėrore si brenda ashtu edhe jashtė komuniteteve lezbike, gejė dhe biseksuale, gjithashtu mund tė jetė e rėndėsishme qė psikologėt tė jenė tė vetėdijshėm se paaftėsitė fizike, senzorike dhe/ose kognitive/emocionale, barierat dhe qėndrimet negative mund t’i kufizojnė zgjedhjet nė jetė (Shapiro, 1993).



    Edukimi

    Direktiva 14. Psikologėt e pėrkrahin pėrgatitjen dhe sigurimin e edukimit dhe tė trajnimit profesional pėr ēėshtjet e njerėzve lezbike, gejė dhe tė atyre biseksualė.

    Mbetet njė vakuum nė mes tė politikės (vijėveprimeve) dhe praktikės nė trajtimin psikoterapeutik tė klientėve lezbike, gejė dhe biseksualė (Dworkin, 1992; Fox, 1996; Garnets, Hancock, Cochran, Goodchilds, & Peplau, 1991; Greene, 1994a; Iasenza, 1989: Markowitz, 1991, 1995; Nystrom, 1997).
    Pėrkundėr shtimit tė fundit tė trajnimit pėr dallueshmėrinė (larminė) gjatė studimeve dhe gjatė stazhit, studimet dėshmojnė se studentėt e diplomuar nė psikologji shpesh raportojnė arsimim dhe trajnim joadekuat nė ēėshtjet e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve (Buhrke, 1989; Glenn & Russell, 1986; Pilkington & Cantor, 1996) dhe se studentėt e diplomuar dhe terapeutėt e rinjė ndihen jo tė gatshėm pėr punė tė efektshme me klientėt lezbike, gejė dhe biseksualė (Allison, Crawford, Echemendia, Robinson, & Knepp, 1994; Buhrke, 1989; Graham, Rawlings, Halpern, & Hermes, 1984). Vakuumi ndėrmjet politikės dhe praktikės mund tė adresohet pėrmes pėrfshirjes sė informatave lidhur me kėto popullacione nė tė gjitha programet e trajnimit. Profesorėt, asistentėt, mbikėqyrėsit dhe kėshilltarėt inkurajohen qė t’i integrojnė informatat aktuale pėr ēėshtjet e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve pėrgjatė tėrė trajnimit pėr praktikė profesionale. Janė nė dispozicion burimet pėr t’i ndihmuar fakultetet nė pėrfshirjen e pėrmbajtjeve pėr lezbiket, gejėt dhe biseksualėt nė planprogramet e tyre (e.g., APA, 1995; Buhrke & Douce, 1991; Cabaj & Stein, 1996; Croteau & Bieschke, 1996; Greene & Croom, in press; Hancock, 1995; Pope, 1995; Savin-Williams & Cohen, 1996).

    Psikologėt qė kanė njohuri speciale nė psikologjinė e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve mund tė kyēen me orar tė plotė ose tė shkurtuar pėr tė siguruar trajnim dhe kėshillim pėr profesorėt dhe asistentėt si dhe mbikqyrje teorike dhe klinike pėr studentėt. Mbikqyrėsit dhe profesionistėt e fakultetit mund tė inkurajohen qė tė kėrkojnė punė tė mėtejshme studimi pėr ēėshtjet e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve.



    Direktiva 15. Psikologėt inkurajohen qė t’i rrisin njohuritė dhe kuptimet e tyre pėr homoseksualitetin dhe pėr biseksualitetin pėrmes edukimit, trajnimit, mbikqyrjes dhe kėshillimit tė vazhdueshėm.

    Kodi Etik u bėn thirrje psikologėve qė “… ta mbajnė njė shkallė tė arsyeshme tė njohjes pėr informatat aktuale shkencore dhe profesionale… dhe tė bėjnė pėrpjekje tė vazhdueshme pėr mbajtjen e kompetencės nė aftėsitė qė i zbatojnė” (APA, 1992, p. 1600).

    Fatkeqėsisht, edukimi, trajnimi, pėrvoja praktike, kėshillimi dhe/ose mbikėqyrja, tė cilat psikologėt i kanė marrė nė lidhje me ēėshtjet e lezbikeve, gejėve dhe tė biseksualėve shpesh kanė qenė jo tė duhura, tė vjetruara ose nuk kanė qenė fare nė dispozicion (Buhrke, 1989; Glenn & Russell, 1986; Graham, Rawlings, Halpern, & Hermes, 1984; Pilkington & Cantor, 1996). Studimet kanė zbuluar paragjykime dhe pandjeshmėri te psikoterapeutėt qė kanė punuar me njerėzit lezbike, gejė dhe biseksualė. (Garnets, Hancock, Cochran, Goodchilds, & Peplau, 1991; Liddle, 1996; Nystrom, 1997, Winegarten, Cassie, Markowski, Kozlowski, & Yoder, 1994).

    Pėrgatitja pėr zbatimin e psikoterapisė pėr klientėt, lezbike, gejė dhe biseksualė mund tė pėrfshijnė edukim, trajnim, pėrvojė ose mbikėqyrje shtesė nė fusha siē janė (a) seksualiteti i njeriut; (b) zhvillimi i identitetit lezbik, gej ose biseksual; (c) efektet e stigmatizimit nė individė, ēifte dhe nė familjet lezbike, gejė dhe biseksuale; (d) faktorėt etnik dhe kulturor qė ndikojnė nė identitet dhe (e) problemet specifike tė karierės dhe tė vendit tė punės tė pėrjetuara nga individėt lezbike, gejė dhe biseksualė.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  17. #37
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sqarime

    Nė kėtė dokument, termi “klient” i referohet individit pėrgjatė tėrė jetės sė saj/tij. Ky term pėrfshin klientin e ri, tė rritur dhe tė moshuar lezbike, gejė dhe biseksualė. Mund tė ekzistojnė ēėshtje specifike pėr njė grup-moshė tė caktuar, kur ėshtė adekuate, dokumenti do t’i identifikoj ato grupe.

    Sė kėndejmi, ky dokument do tė referohet sikurse edhe Kodi Etik.

    Psikologėt duhet tė jenė nė dijeni pėr ligjet, rregulloret dhe standardet profesionale qė i drejtojnė ēėshtjet e trajtimit, si konfidencialiteti dhe pėlqimi i denoncuar pėr kyēje nė terapi.


    Mirėnjohje

    Kėto direktiva janė zhvilluar nga Divizioni 44/ Komiteti pėr Problemet e Lezbikeve, Gejėve dhe tė Biseksualėve, Forca e Pėrbashkėt e Detyrės pėr udhėzimet pėr psikoterapi me klientėt lezbike, gejė dhe biseksualė (Joint Task Force on Guidelines for Psychotherapy ėith Lesbian, Gay, and Bisexual Clients -JTF). Ato u miratuan nga Kėshilli i Pėrfaqėsuesve mė 26 shkurt, 2000. Bashkėkryesuesit kanė qenė prof. dr. Kristin Hancock (John F. Kennedy University, Orinda, California) dhe prof.dr. Armand Cerbone, (praktika e pavarur, Chicago, Illinois). Anėtarėt tjerė: The JTF members included Christine Browning, PhD (University of California, Irvine); Douglas Haldeman, PhD (independent practice, Seattle, Washington); Ronald Fox, PhD (independent practice, San Francisco, California); Terry Gock, PhD (Asian Pacific Family Center, Rosemead, California); Steven James, PhD (Goddard College, Plainfield, Vermont); Scott Pytluk, PhD (private practice, Chicago, Illinois); Ariel Shidlo, PhD (Columbia University, New York). The JTF wishes to acknowledge Alan Malyon, PhD for his foresight regarding the need for guidelines and for initiating their careful development. In addition, the JTF is grateful to Catherine Acuff, PhD (Board of Directors) for her vision, support, and skillful guidance; to Ron Rozensky, PhD (BPA), Lisa Grossman, PhD/JD (COPPS), and Dan Abrahamson, PhD (BPA) for their thorough and thoughtful review and editorial suggestions; to Kate Hays, PhD, Harriette Kaley, PhD, and Bianca Murphy, PhD (BAPPI) for their assistance in providing important feedback on several earlier drafts of the guidelines; to Ruth Paige, PhD (Board of Directors), Jean Carter, PhD (CAPP), and the many other APA colleagues for the consultation and assistance they gave to this project; to Board for the Advancement of Psychology in the Public Interest, the Board of Professional Affairs, the Committee on Lesbian, Gay, and Bisexual Concerns, and especially Division 44 for their kind support; to Clinton Anderson (CLGBC Staff Officer) for all the hard work, patience, and counsel he provided to the JTF throughout this project; and to CLGBC's Task Force on Bias whose work (published in the September, 1991 issue of the American Psychologist) formed the basis for the development of these guidelines.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  18. #38
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Postuar mė parė nga pyetesi
    A ka pederasta apo lesbike qorra, shurdhe ?
    PO.natyrisht se ka. edhe ata jane njerez,edhe ata kane sy dhe vesh,edhe ata kane te njejten jete si te gjith njerezit.edhe ato kane hallet e dertet e veta sic dhe te gjithe.edhe ata per shembull mund te vujan nga kanceri,semundja e sheqerit,.... dhe gjithcka me radh.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  19. #39
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Deklarata e Shoqatės Psikologjike Amerikane pėr homoseksualitetin

    Nga deklarata e publikuar mė 26 janar, 1990 nga Bryant Welch, J.D., Ph.D., Drejtor ekzekutiv pėr Praktikė Profesionale, Shoqata Psikologjike Amerikane (American Psychological Association).

    Hulumtimet mbi homoseksualitetin janė shumė tė qarta. Homoseksualiteti nuk ėshtė as sėmundje mentale e as shthurje morale. Thjeshtė ėshtė njė mėnyrė si njė pakicė e popullatės tonė e shpreh dashurinė njerėzore dhe seksualitetin. Janė bėrė studime pas studimesh pėr shėndetin mental tė meshkujve gejė dhe lezbikeve. Studimi i tė gjykuarit, stabilitetit, besueshmėrisė, mbėshtetjes dhe tė adaptimit social dhe profesional, qė tė gjitha tregojnė se meshkujt gejė dhe femrat lezbike funksionojnė nė secilėn sferė jetėsore sikurse edhe vetė heteroseksualėt.

    Homoseksualiteti nuk ėshtė as ēėshtje e zgjedhjes individuale. Hulumtimet sugjerojnė se orientimi homoseksual merr vend shumė herėt nė ciklin jetėsor, ndoshta, madje edhe para lindjes. Homoseksualiteti ėshtė gjetur nė rreth 10% tė popullatės, shifėr kjo qė befasisht ėshtė konstante nė mjedise tė ndryshme kulturore, pa i marrė parasysh vlerat dhe standardet e ndryshme morale tė njė mjedisi tė caktuar kulturor. Pėrkundėr asaj qė disa lėnė tė kuptohet, prania e homoseksualitetit nė njė popullatė nuk duket se mund tė ndryshojė me praninė e kodeve tė reja morale ose me tė shtuarat shoqėrore. Tė arriturat hulumtuese sugjerojnė se pėrpjekjet pėr t’i “riparuar” homoseksualėt janė asgjė mė shumė se paragjykim shoqėror i mveshur nė petkun psikologjik.

    Tė gjitha objektivat e diskriminimit, qofshin ata zezakėt, femrat, tė hendikepuarit ose sektet religjioze kanė njė shtrirje specifike dhe tė tmerrshme nė vuajtjen e tyre. Kjo, poashtu, ėshtė e vėrtetė edhe pėr meshkujt gejė dhe lezbiket. Psikologjikisht, seksualiteti dhe orientimi seksual pėrfaqėsojnė forcat jetėsore tė cilat e formojnė gurthemelin mė tė ndjeshėm tė qenies sonė. Ata jo vetėm qė u japin formė qėndrimeve dhe pasioneve tona por janė edhe aq themelore pėr strukturėn tonė tė personalitetit ashtu qė nė pjesė tė madhe e pėrcaktojnė ndjenjėn e unitetit personal dhe shkallėn tonė tė komoditetit nė rreth. Ata janė forca shtytėse me tė cilėn ne shprehim dashurinė, punojmė dhe krijojmė.

    Pėr pacientėt (nė psikoterapi), pretendimi social se homoseksualiteti “ėshtė” sėmundje dhe/ose imoralitet krijon njė burg emocional, ndjesor dhe spiritual ku vetėshprehja, dashuria dhe format mė tė thella tė lidhjes budallallepsen pėrmes fajit tė ankthit dhe tė vetėneveritjes. Pėr ata nga ne nė psikologji qė kanė pasur kėtė lloj pėrjetimi nė punė me meshkujt gejė dhe lezbiket, ndikimi ka qenė shumė i thellė. Pėr mė shumė se dy dekada, Shoqata Psikologjike Amerikane ka pėrkrahur eliminimin e diskriminimit tė gejėve dhe lezbikeve.

    Sė fundi, nėse dikush mendon pėr problemet e shumta reale qė e konfrontojnė shoqėrinė tonė dhe qė sulmojnė strukturėn e familjes sonė—probleme si dhuna nė familje, shkurorėzimi, keqpėrdorimi i drogės dhe i alkoolit, abuzimi i fėmijėve, njerėzit e pastrehė dhe izolimi bėhet e qartė se individėt qė janė tė preokupuar pėr sė tepėrmi me atė se si njė pakicė e qytetarėve tonė e shprehin dashurinė dhe seksualitetin natyrisht kanė krijuar njė numėr tė prioriteteve mė tė veēanta si pėr vetėn e tyre ashtu edhe pėr tė tjerėt.

    -Heteroseksualėt e shėndoshė dhe tė sigurtė nuk ndihen tė rrezikuar nga homoseksualiteti.


    -Heteroseksualėt e shėndoshė nuk ndiejnė nevojė t’i shtypin homoseksualėt.


    -Heteroseksualėt e shėndoshė nuk kanė nevojė t’i “riparojnė” homoseksualėt.
    Ēėshtja e vėrtetė me tė cilėn ballafaqohet shoqėria jonė sot nuk ėshtė pse njerėzit e kėrkojnė dashurinė dhe kuptimin kur tanimė e bėjnė atė, por pse pėr disa ėshtė aq e vėshtirė tė dashurojnė dhe tė kuptojnė.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

  20. #40
    i/e regjistruar Maska e Bekim Ismaili
    Anėtarėsuar
    09-09-2002
    Vendndodhja
    tetove
    Mosha
    31
    Postime
    210
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shoqata Amerikane e Psikiatėrve

    Homoseksualiteti si i tillė nuk pėrfshinė kurrėfarė dėmtimi nė gjykim, stabilitet, besueshmėri ose nė aftėsitė e pėrgjithshme sociale ose profesionale. Shoqata Amerikane e Psikiatėrve u bėn thirrje tė gjitha organizatave ndėrkombėtare shėndetėsore dhe psikiatėrve individualė nė vendet tjera pėr ta nxitur anulimin e legjislacionit nė vendet e tyre qė ndėshkon veprimet e parapėlqyeshme private homoseksuale. Dhe mė tej Shoqata Amerikane e Psikiatėrve u bėn thirrje organizatave dhe individėve pėr tė bėrė ēdo gjė qė ėshtė e mundshme pėr ta zvogėluar stigmėn qė ka tė bėjė me homoseksualitetin kudo dhe kurdo qė mund tė paraqitet. (dhjetor, 1992)

    Nuk ekziston kurrėfarė dėshmie shkencore qė pėrkrahė efektshmėrinė e terapisė reparative si njė trajtim pėr ta ndryshuar orientimin e dikujt seksual. Nuk pėrshkruhet nė literaturėn shkencore, e as qė ėshtė pėrmendur nė Raportin e fundit gjithėpėrfshirės tė Forcės sė Detyrės tė Shoqatės Amerikane tė Psikiatėrve, Trajtimet e Ērregullimeve Psikiatrike (1989).

    Pėrvoja klinike sugjeron qė cilido person qė kėrkon terapi tė shndėrrimit ndodh ta bėn kėtė pėr shkak tė paragjykimit shoqėror qė ėshtė shndėrruar nė homofobi tė brendshme dhe qė gejėt dhe lezbiket qė e kanė pranuar orientimin e tyre seksual adaptohen mė mirė sesa ata qė nuk kanė bėrė kėshtu.

    Bordi i tė besuarve tė Shoqatės Amerikane tė Psikiatėrve ka miratuar njė rezolutė nė dhjetor tė vitit 1998 qė dėnon praktikimin e “terapisė reparative”. Deklarata e kėsaj shoqate thekson se “terapia reparative”, e njohur edhe si “terapia shndėrruese”, nuk ėshtė e padėmshme dhe shpesh ka efekte lėnduese. Deklarata thotė se ushtruesit e “terapisė reparative” shpesh kanė keqdrejtuar pacientėt dhe ata janė tė motivuar nga paragjykimet e tyre personale.

    "Rreziqet potenciale tė ‘terapisė reparative’ janė shkalla e lartė e shqetėsimit, sjellja vetė-shkatėrruese, pėrfshirė kėtu depresionin, meqė radhitja e terapeutit me paragjykime shoqėrore kundėr homoseksualitetit mund ta riforcojė vetė-urrejtjen tanimė tė pėrjetuar nga pacienti. Shumė pacientė qė iu kanė nėnshtruar ‘terapisė reparative’ rrėfejnė se si nė mėnyrė tė gabuar u ėshtė thėnė se homoseksualėt janė individė tė vetmuar, tė palumtur dhe qė asnjėherė nuk arrijnė ta kenė simpatinė ose kėnaqėsinė. Mundėsia qė personi tė mund ta arrijė lumturinė dhe marrėdhėniet e kėnaqshme ndėrnjerėzore si gej ose lezbike nuk ėshtė paraqitur fare, si dhe nuk janė diskutuar qasjet alternative nė ballafaqimin me efektet e stigmatizimit shoqėror... Shoqata Amerikane e Psikiatėrve kundėrshton ēfarėdo trajtimi psikiatrik, siē ėshtė “terapia reparative” ose ndryshe e quajtur “ terapia shndėrruese” qė bazohet nė supozimin se homoseksualiteti si i tillė ėshtė ērregullim mental ose se pacienti duhet ta ndryshojė orientimin e tij/saj seksual.
    -Nga vij une? -Ku gjendem une? -Ku shkoj une? -Kush jam une? -Kush dua te jem une? ...

Faqja 2 prej 6 FillimFillim 1234 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •