Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 18 prej 18
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-04-2002
    Vendndodhja
    Po bredh ne koken tende tani!
    Postime
    1,270
    Faleminderit
    0
    10 falenderime nė 10 postime

    Asdreni, Aleksandėr Staver Drenova

    Himni i Flamurit

    Rreth flamurit tė pėrbashkuar,
    me njė dėshirė e njė qėllim,
    tė gjithė atij duk'iu betuar
    tė lidhim besėn pėr shpėtim.
    Prej lufte veē ai largohet
    qė ėshtė lindur tradhėtor,
    kush ėshtė burrė, nuk frikohet,
    po vdes, po vdes si njė dėshmor!
    Nė dorė armėt do t'i mbajmė,
    tė mbrojmė atdheun nė ēdo kėnd,
    tė drejtat tona ne si ndajmė;
    kėtu armiqėt s'kanė vend.
    qė kombe shuhen pėrmbi dhe,
    po Shqipėria do tė rrojė,
    pėr tė, pėr tė, luftojmė ne!
    O flamur, flamur, shenj' e shtrenjtė
    tek ti betohemi kėtu,
    pė Shqipėrin, atdheun e shtrenjtė,
    pėr nder'edhe lavdimn e tu.
    Trim, burrė quhet dhe nderohet
    atdheuet kush iu bė therror.
    Pėrjetė ai do tė kujtohet
    mbi dhe, nėn dhe si njė shenjtor!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga shigjeta : 24-09-2004 mė 00:58

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    04-12-2002
    Postime
    112
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Kjo eshte nje satire e mbetur ne doreshkrim e Asdrenit

    PORTRET DIPLOMATI SHTATANIK

    E ka shtatin tri pellembe
    Dhe fytyren qeramidhe
    Si sqepare ka ca dhembe
    Dhe nje t'ecur karavidhe

    Nje grusht kembe i ka miku
    Ne kepuce fron te larte
    Bark e koke si shiniku
    Dhe nje pamje sysh, te tharte.

    Dhe nga duart eshte i gjate
    Po:shpesh-her i ka te gjata...
    Gjith te duket t'jet'i urte
    Po ne shpirt m'i zi se nata.

    Kur shkon rruges s'e nxe vendi
    Shkel e mfryhet si gjel deti
    Djathte e mengjer hedh sy shpendi
    Me menyra mendje-lehti.

    Kur me shoket rri me fjale
    Per t'i bindur sa q'u thote
    Perpelitet mun si ngjale
    Pa dhe trupn' e kthen si rrote.

    Miqesine e ka per cipe
    Peshe kurre s'i ka vene
    Dhe sado q'i shtije kripe
    Kripa shije s'i ka lene.

    Di te sillet qysh te duash
    Plot menyra ledhatare
    Por menyrat po t'ia gjuash
    Sheh si dhelper qenka fare.

    Jet' e tija plot mistere
    Si dhe letrat sibiline
    Veperat si gjemba ferre
    Rend si korbi pas stervine.

    Ndrron perdita mij besime
    Per qellime satanike
    merr e jep e cfaq mendime
    Me dredhi makjavelike.

    Fjal' e tija ka te bindur
    Vec per sa qe nuk e njohin
    Sa per vepra s'eshte i lindur
    Flas per vepra qe te ngrohin.

    Nje bisede porsa nisi
    I cthur fjalet si te doje
    Djallezi q'e ka prej fisi
    Sipas castit ne nevoje.

    Se ka fryme diplomati
    Le te mburret zoterija
    Por qashtu me q'e do fati
    Si lum ne dhe Shqiperija!

  3. #3
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    183 falenderime nė 159 postime
    Asdreni (Aleks Straver Drenova, 1872-1947). Poet i shquar dhe publicist. Lindi me 11 Prill 1872 ne Drenove. I mbetur jetim ne moshe te re la shkollen e mesme dhe mergoi ne Rumani me 1889. Ishte aktivist ne komunitetin e shqiptareve te Bukureshtit. Nisi te shkruante poezi dhe publicistike nga fillimi i shek XX. Ne krijimet e para poetike te cilat i permblodhi ne librin “Rreze dielli” (1904), Asdreni vijoi ne traditat e poezise se Naim Frasherit, te cilat kishin karakter atdhetar. Nje tjeter permbledhje eshte “Endrra e lote” (1912), e cila shquhet per pasurine e motiveve dhe nivelin artistik. Disa nga poezite e ketij vellimi titullohen “Zeri i kryengritesve”, “Cperblimi” etj. Ngjarjet qe pasuan renien e shtetit te lire kombetar shkaktuan tek poeti nje deshperim te thelle, qe u shpreh ne krijimet e periudhes 1914-1920 “Shqiperia me 1914” Ne kete periudhe Asdreni shkroi nje sere poemash si “Burri i dheut” (1920), "Hymni i festes", "Fisniket e Shqiperise", "Republika Shqiptare", "Psallme murgu" (1930) "Trashegimi" (1935). Vellimin e vete te katert “Kambana e Krujes” nuk arriti ta botonte kur ishte gjalle. Asdreni vdiq ne Bukuresht ne 1947. Sot eshtrat e tij gjenden ne atdhe.

    Lulekuqja

    Lulekuqja e mjera
    Asgjekundi s’ka shtepi
    E shkon jeten n’arrati
    Ajo s’eshte si te tjera
    S’ka stoli!

    Fushes, kodres, del vetiu
    Veres ngrohet, dimrit ngrin
    Vete shkunde, vete mbin
    Dhe, kur skuqe, vjen veriu
    Dhe e perfshin

    Neper kembe gjith’ e shkelin,
    Vend ne kopshtet ajo s’ka
    Dore ndihme kurrre s’pa;
    As e mbjellin, as e vjelin
    Shkoi u tha…

    Po vec ngjyra e saj si zjarri,
    Si nje yll qe xixellon
    Tere bota e imiton
    Eshte shenje per se mbari
    Nga shikon

    Ajo ngjyre kur ze shfaqet
    Mbreti frone shkon e le
    Njerez rober fare s’sheh
    Vjen e drejta del ne faqet
    Si Zot je

    Ajo ngjyre nd’ato flete
    Eshte shpresa qe tregon
    Nje te ardhme q’enderron
    Eshte flamuri yne vete
    Qe valon!
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    04-12-2002
    Postime
    112
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    KTHIME

    Kur te pashe me s'te lashe,
    T'u afrova e s'tu ndashe
    Dhe me ze t'embel te thashe:
    "Sa te dua o moj vashe!"
    edhe ne gjunje te rashe,
    T'u luta gjersa u vrashe
    Po nga zemera psheretita
    U treta, u lebetita,
    Se asnje fjale s'te qita,
    Gjersa shpresen far' e ngrita
    Se m'u merzit sa te prita,
    Aq sa u ngrys edhe dita.
    Vetem pastaj une u zgjova
    Dhe mendjen time nderrova
    Kur zemeren ta kuptova
    Dhe ika e te harrova,
    Nga tere mundimet shpetova
    Si dhe shpirtin e qetova.
    Pastaj ti mbremanet heret
    Me vjen rrotull si nje shqerre
    Si nje fytyre ne vere
    Dhe me lutesh aqe here
    Po tashti shėko te tjere
    S'e ste dua moj e mjere.

    DASHURO!

    Shėko lisi si me flet
    Fjale t'embla si me ushton,
    Deget unj e me therret
    Dashuro, se koha shkon!

    Maj' e plepit gjithėnje,
    Kur tunt kryet me qorton,
    Perpjek flete me ēon ze
    Djale ē'pret e s'dashuron!

    Er' e malit me nje ushtim
    Dhe mburimi qe kullon,
    Gjithe me thone plot gezim:
    Dashuro, se koha shkon!

    Kopeshtit vasha qe po pret
    Si zog pylli qe kendon,
    Buzeqeshur me therret,
    Djale ē'pret e s'dashuron!

    Mua zemera gjith me rreh
    Brenda gjaku me valon
    Ma ndes mallin me ve re
    Dashuro, se koha shkon!

    Ēdo gje rrotull me pyet
    Djale ē'pret e s'dashuron
    Ditet shkojn, jeta shket
    Dashuro, se koha shkon!

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    04-12-2002
    Postime
    112
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    NJE ORE LUMTESIE

    Hena ndrinte porsi argjent
    Kur nde kopshtije bashke vinim
    Dhe me doren mbi krahun tend
    Te ndihnja mbi bar te rrinim.

    Ah, sa embelsire ndjeva
    Kur doren ma zgjate
    Atthere fare me s'e msheva
    Miredashjen zemres sate.

    Lulet na ēonin nje ere
    Shume te embel e te pelqyer
    Edhe zefiret nga here
    Na kujtonin pa kursyer.

    Rrezet qe na pergezonin
    Kur ishim te perqafuar
    Dashurine na e shtonin
    Me nje mall te pa rrefyer.

    Sa fjal' t'mbla me thoshe
    Kur perkedheleshim te dy
    Dhe me syēkat bukuroshe
    Me benje te mos ndahem nga ty.

    Po dyshimi nuk me linte
    te te besonj se ti me do
    Si hena qe rrezet mshifte
    Dhe i ēonte ku desh ajo.

    Veē athere kupetova
    Se je zemer plot meshire
    Dhe veten time e ngrova
    Kur me puthe me deshire.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga shigjeta : 12-10-2006 mė 18:42

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e e vetmuara
    Anėtarėsuar
    06-01-2003
    Vendndodhja
    Vendi i dimrit te gjate
    Postime
    67
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    heret a vone,
    poezite e zgjedhura jane shume te bukura.
    Duhet te kesh harxhuar nje qerre me kohe per ti
    zgjedhur dhe shkruar.
    Je ma e mira e grupit.
    Pershendetje.
    Fjala vret me shume se plumbi;
    pabesia me shume se te dyja.

  7. #7
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    35
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime

    Asdreni

    Hyrje

    Aleksandėr Stavre Drenova, i njohur nė letėrsinė tonė me pseudėnimin Asdreni qe nga ata poetė krijimtaria e tė cilėve u pėrket njėherėsh dy periudhave. Poezia e tij u shkri qė nga faza e fundit e Rilindjes deri nė periudhėn e Pavarėsisė. Poeti pati njė jetė tė gjatė krijuese, rreth dyzet vjet.
    Asdreni lindi nė fshatin Drenovė tė Korēės mė 1872. Mėsimet e para i mori nė Korēė. Qė nė moshėn trembėdhjetėvjeēare shkoi nė kurbet, nė Rumani, ku vazhdoi shkollėn e mesme, dhe mė vonė fakultetin e shkencave politike, tė cilin nuk arrit ta mbaronte. Pėr tė fituar bukėn e gojės dhe pėr tė vazhduar studimet djali i ri detyrohet tė bėjė gjithfarė punėsh tė rėnda. Qė herėt lidhet me lėvizjen atdhetare tė shqiptarėve tė Bukureshtit dhe bėhet njė nga pėrfaqėsuesit mė tė shquar tė saj. Nė vitin 1900 filloi tė botojė vjershat e tij tė para nė shtyp dhe tė bėhet i njohur si talent i ri qė premtonte. Poezia e tij e kėsaj kohe ka karakter kushtrues, po poeti i ri nuk ka gjetur ende individualitetin e vet, ėshtė nėn ndikimin e Naimit. Nė tė njėjtėn kohė Asdreni botoi nė shtyp artikuj me formė tė pėrparuar demokratike dhe antifeudale. Mė 1904 botoi vėllimin me poezi "Rreze dielli" qė do tė pritej mirė nga lexuesi dhe nga shtypi dhe do tė pėrshėndetet nga Ēajupi me fjalėt entuziaste; "Tani besoj se Naim beu nuk vdiq, se vendin qė la ai bosh e zure ti".
    Asdreni u bė njė nga udhėheqėsit e lėvizjes atdhetare ndėr shqiptarėt e Rumanisė. Ai ēeli njė shkollė shqipe nė Kostancė pėr fėmijėt e mėrgimtarėve shqiptarė, pasqyroi nė shkrimet e veta ngjarjet e Shqipėrisė, mblodhi ndihma pėr kryengritėsit e Kosovės, bashkpunoi me Nolin pėr shkėputjen e kishės shqiptare nga kisha greke, ishte sekretar i mbledhjes sė Bukureshtit qė e kryesonte Ismail Qemali nė vjeshtė tė vitit 1912 dhe ku u vendos shpallja e menjėhershme e Pavarėsisė. Jo mė kot pikėrisht nė atė vit del nė dritė vėllimi i dytė me vjersha i Asdrenit "Ėndėrra dhe lotė" ku shfaqet plotėsisht talenti i tij dhe qė solli njė ndihmesė tė shquar nė letėrsinė shqiptare tė Rilindjes.
    Mė 1914 Asdreni erdhi nė atdhe qė tė ndihmonte nė forcimin e pushtetit kombėtar, po, i zhgėnjyer nga turbullimet e kėsaj kohe, u kthye nė Rumani. Ai priti me gėzim Kongresin e Lushnjes, i bėri jehonė flakė pėr flakė luftės sė Vlorės. Pas vitit 1924 u tėrhoq nga jeta politike, duke shprehur kėshtu nė heshtje qėndrimin e tij kundėrshtues ndaj regjimit tė Zogut. Nė fakt nė vėllimin e tij tė tretė me vjersha "Psallme murgu" tė botuar mė 1930 gjejmė aludime pėr kėtė qėndrim tė tij. Revoltėn e tij Asdreni e derdhi edhe nėpėr disa vjersha tė mbetura nė dorėshkrime. Por zhgėnjimi i tij nga realiteti shoqėror politik i frymėzoi edhe vjersha pesimiste ose vjersha tė ftohta qė nuk janė qė nuk janė veēse ushtrime formaliste. Gjejmė kėshtu ēaste, rėnieje nė krijimtarinė e tij. Me rastin e 25-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė, Asdreni u kthye nė Shqipėri, po gjeti njė pritje tepėr tė ftohtė nga pėrfaqėsuesit e regjimit. Poeti shkoi sėrish nė Rumani pėr tė mos u kthyer mė kurrė nė atdhe. Vitet e fundit tė jetės pėrgatiti njė vėllim "Kėmbanat e Krujės".
    Asdreni u bė i njohur si publiēist, por ishte edhe autor tekstesh shkollore e pėrkthyes. Po ai, para sė gjithash, mbetet nė letėrsinė tonė si njė poet i talentuar lirik.
    LIRIKA ATDHETARE E SHOQĖRORE
    Nė lirikėn e vet poetike Asdreni u rikthehet tė gjitha temave tė poezisė sė Rilindjes, po u jep njė frymė mė tė hapur kushtruese. Jo mė kot ai lėvron kryesisht llojet e himnit dhe tė marrshit. Tė njohura janė vjershat "Betimi mbi flamur" (1907) qė pas vitit 1912 u bė dhe ėshtė Himni ynė Kombėtar, vjersha "Pėrpara", qė dallohen nga njė stil patetiko-oratorik, i cili shpreh njė patos tė zjarrtė tė brendshėm. Vargjet e shumta dhe dinamike dhe njėkohėsisht tė thjeshta, kanė njė forcė komunikuese tė veēantė.

    Lart, Shqipėri,
    ti je e zonja,
    nga lufta sot mos ndalesh;
    me trimėri
    porsi shqiponja
    armiqve mos iu falesh.

    Krahas kėsaj retorike qė shkrihet nė vjershėn "Pėrpara" me njė ndjenjė tė sinqertė, gjejmė edhe lirika tė tjera ku dashuria pėr atdheun shprehet mė me thjeshtėsi e spontanitet ndjenje pėrmes shkrimit tė mallit pėr atdhe tė mėrgimtarit tė djegur:

    Me sa mall e sa dėshirė
    Atė ditė po e pres,
    qė edhe unė atje i lirė
    pranė prindėrve tė vdes!
    ("Nė mėrgim")

    Asdreni si Ēajupi, vė gishtin te plaga e dhimbshme e kurbetit dhe e dėnon atė si shkėputje tė forcave mė tė mira nga atdheu, dėnon ata qė e harrojnė vendin e tyre.
    Poeti vijon ta lėvrojė lirikėn atdhetare dhe pas Shpalljes sė Pavarėsisė. Mė vonė kjo lirikė u drejtohet temave historike, merr njė karakter mė meditativ, po i ftohet deri diku frymėzimi.
    Asdreni ka meritė tė veēantė pėr thellėsinė e problematikės shoqėrore qė lėvron pėr herė tė parė nė letėrsinė tonė: ai shtron hapur ēėshtjen e frymėzmit klasor, pasqyron konfliktin ndėrmjet shtresave tė larta dhe popullit, duke e parė kėtė tė fundit si forcė lėvizėse tė historisė. Asdreni, madje, ėndėrron pėr njė ēlirim shoqėror tė masave tė shtypura, po s'e ka tė qartė prespektivėn. Problematika shoqėrore i frymėzon Asdrenit vjersha tepėr tė fuqishme si "Zėri i kryengritėsve" (1912) "Ēpėrblimi" ku ballafaqohen klasat kundėrshtare me njė varg dinamik e njė fjalor tė ashpėr. Edhe nė kėto vjersha ka retorikė, po ajo tretet nė dufin e fuqishėm tė revoltės. Te "Burri i dheut", duke i kėnduar Luftės sė Vlorės, Asdreni thekson karakterin popullor tė saj dhe krijon njė portret kolektiv tė popullit tė shfrytėzuar. Mė vonė, mė 1935 Asdreni do tė shkruajė njė vjershė po aq tė fuqishme. "Trashėgimi", qė jep njė tabllo tronditėse tė gjendjes sė mjeruar politike, ekonomike, shoqėrore e kulturore tė Shqipėrisė nė kohėn e Zogut. Njė patos satirik tepėr i ashpėr pėrshkon vjershat "Fisnikėt e Shqipėrisė" dhe "Republika Shqiptare".
    Tema shoqėrore i ka frymėzuar Asdrenit edhe vjersha ku ai shfaq shpresėn tek populli, si vjersha "Lulėkuqja" (1912), ēuditėrisht e thjeshtė dhe plot lirizėm, po edhe plot forcė ku nėpėrmjet kėtij simboli tė gjetur bukur himnizohet populli dhe pohoet besimi tek ai.
    Asdreni e pasuron letėrsinė tonė edhe nė lirikėn e dashurisė dhe nė lirikėn e natyrės. Lirika e tij e dashurisė trajton tema tė ndryshme dhe dallohet nga konkretėsia, ēiltėrsia, thjeshtėsia, nga njė lirizėm i ngrohtė qė shkrihet herė-herė me njė humor tė lehtė. Asdreni shkruan edhe balada me subjekt me kėngė dashurore qė u pėrhapėn nė popull.
    Nė fazėn e dytė tė krijimtarisė Asdreni shkruan lirika dashurie disi tė stėrholluara dhe abstrakte qė dėshmojnė se rėnia shpirtėrore pėr shkak tė atmosferės mbytėse qė e rrethon, i ka dėmtuar edhe frymėzimin. Poeti kėrkon shumė nė fushėn e formės dhe thith edhe nga rrymat moderniste tė kohės, po jo me shumė sukses.
    Nė lirikėn e natyrės Asdreni tregohet tepėr origjinal duke na e dhėnė natyrėn (pėr herė tė parė nė krahasim me rilindėsit e tjerė) tė shkrirė me jetėn e vet. Mė shpesh nė lirikat e veta tė natyrės. Asdreni do na japė tablo tė gjalla, konkrete e tė dhimbshme tė vendlindjes.
    Asdreni e pasuron nė mėnyrė tė veēantė poezinė tonė edhe nė lėmin e formės, duke krijuar lloje tė reja strofash e vargjesh, duke lėvruar madje edhe vargun e lirė. Ai sjell nė letėrsinė tonė njė figuracion tė begatshėm. Simbolet, krahasimet dhe epitetet e tij shquhen nė pėrgjithėsi pėr origjinalitetin e tyre. Poezitė mė tė bukura Asdreni i shkruan kur shkrin origjinalitetin nė brendi e nė formė me thjeshtėsi. Poeti ka meritėn qė e lidhi poezinė tonė me poezinė bashkėkohore evropiane.
    Veēse nė kėrkimet e tij pėr forma tė reja Asdreni nuk ka sukses kur nuk i mbetet besnik individualitetit tė vet krijues.
    Nė poezinė e Asdrenit ka njė farė racionalizmi qė nė vjershat mė tė mira mėnjanohet nga shpėrthimi i ndjenjės ose vėshtrimi i realitetit nėpėrmjet prizmit tė humorit tė shėndetshėm fshatarak.
    Asdreni ėshtė njė figurė tepėr origjinale dhe e ndėrlikuar si poet. Poezia e tij, ndonėse nuk pati ndikimin e asaj tė Naimit dhe tė De Radės, e pasuroi nė mėnyrė tė ndjeshme letėrsinė tonė.
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  8. #8
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    35
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime
    Dua

    Mbi bar dua tė prehem,
    tė kėndoj, tė dėfrehem,
    tė shoh rreth bagėtinė,
    kur hanė dhe pinė;

    tė shoh fushat e blerta,
    bimėt kur i fryen era,
    njerzit kur punojnė
    dhe ēupat kur kėndojnė!

    Ah, dua dhe lulet,
    kur i shfaqin pekulet,
    dhe fluturat qė venė,
    mbi to dua tė jenė;

    bilbili t'ia thotė
    nėn diellin e ngrohtė.

    Dua dhe Shqiperinė,
    se atje kam shtėpinė,
    kur rrija nepėr ferrat
    edhe lozja me sheqerrat;

    pėr kėtė kam dėshirė
    dhe s'dua mė mirė,
    atje dua tė shkoj,
    sa tė jem e tė rroj!
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  9. #9
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    35
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime
    I dashur Atdhč

    Me vite jam larguar,
    i dashur Atdhč,
    por nuk tė kam harruar,
    se shumė i ėmbėl je.

    Kjo zemra mė kėndon
    pėr ty, o Shqipėri,
    por prapė mė lėngon,
    se je nė varfėri.

    Tė fala tė dėrgoj,
    kėndej ku jam Atdhč,
    gjithnjė po tė kujtoj,
    se birin tėnd mė ke
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga shigjeta : 24-09-2004 mė 00:57
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  10. #10
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    35
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime
    Sa tė dua o Shqipėri

    Sa tė dua, o Shqipėri,
    sa me mall ndiej e sa dėshirė,
    pėr ty gaz e dashuri
    mu nė zemėr mė ka mbirė!
    Se pėr mua, o Atdhč,
    je njė lule aq e vyer,
    sa nuk gjendet pėrmbi dhč
    shpirtin tim pėr tė ushqyer!
    ---------------------------------------------------------------------------------------------------

    Vlorės

    Ti je balli me florinj,
    ti je lulja e Shqipėrisė
    dhe trumbeta e lirisė.
    Pleq qė ngjalle dhe tė rinj,
    tėrė kombi tė sjell nder,
    me lavd emrin ta ka shkruar
    se ti trime vet' me duar
    fij't e flamurit ke tjerr!

    Je kurora me shkėlqim
    gurėshtrenjt', margaritarė,
    qė do mjeshtėr magjistarė
    t'i radhuan me qėllim.
    Zjarr lėshojnė, qė verbon,
    si yj rrotull tė shėndrisin,
    rreze njyrash, llamburisin,
    pėr sy bėrė qė lakmon!...

    ...Rrotull fqinjėt sa fuqi,
    sa mėnyra nuk pėrdorin,
    me pahir qė tė na korrin
    ēdo send, Vlorė, mban nė gji!
    Mund e bij ke pas' armiq,
    me syt' katėr gjith' pas arit,
    jasht' zakonit tė shqiptarit,
    qė s'shet besėn pėr ca fiq.

    Por ti, Vlorė, mos u dro!
    Mbaj mburojėn me qėndresė,
    se kush vetes i zė besė,
    e mat grushtin me kėdo.
    Se dhe Deti mik kur fle,
    n'ėndrrat kryen njė dėshirė
    mbret tė jet' e zot i lirė
    veē pėr tokėn q'i dha bč.
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  11. #11
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    183 falenderime nė 159 postime
    Pamje vjeshte

    Shkoi vera
    .....Si hije,
    Fryn era,
    .....Shi bie.

    Lart qielli
    .....Si plumbi,
    Shkoi dielli,
    .....Na humbi.

    S'ka jetė-
    .....Ra brymė,
    Bar, fletė
    .....Pa frymė.

    Rri zogu
    .....Te hajė,
    Te shtogu
    .....Mi majė.

    Ka gojė;
    .....Do jetėn,
    Ta rrojė
    .....Tė shkretėn!

    Gjahtari
    .....Del gjahut;
    Druvari
    .....Dru krahut.

    Del bujku
    .....Mbleth berrat;
    Te ujku,
    .....Nėr ferrat!

    Larg fshatit
    .....tingllime...
    Rreth shtratit:
    .....Dėfrime!
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Eda64
    Anėtarėsuar
    01-09-2006
    Vendndodhja
    eda_19642000
    Postime
    104
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    VJESHTA NGA AZDRENI
    U zhduk vapa,shkoi vera,
    dhe bilbili me s'kendon.
    erdhi vjeshta me te tjera,
    syri yne qe i shikon
    teret koha hapen ret
    ngjyra plumbi perseri
    duket prap tjetr jete
    qe natyra nderron tashti
    era fryen fletet bien
    pemet zhvishet si nga mot
    mali ,fusha me s'ka hijen
    qe e kishte gjer ne sot.
    bukurite jane zhdukur shiu e bryma zuri vend
    bari lulet kopshti i bukur
    u ndryshuan ne cdo kend.


    por e mire eshte vjeshta
    sepse bujku gjithmon punon
    per te vjelur sot ka vreshta
    neser arat po leron.
    njerezit ne cdo ane
    posa ngrihen ne mengjez
    neper fusha cdo gje kajn
    rendin mbledhin me kujdes.

    Pra me pune gjith te rrojme
    se vec puna ne na vlen
    sepse ndryshe s'trashegojme
    veren tjetr qe po vjen.

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-06-2002
    Vendndodhja
    SHBA
    Mosha
    34
    Postime
    3
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    LETRĖ PREJ KATUNDIT TIM

    Urdhėroni, zot, nė fshatin tonė
    me shtėpi tė bardha si gjithmonė,
    me avlli dhe porta pleqėrishte
    gjith' me buzėqeshje dhėndėrrishte.
    Kur dritaret qeshin bukurije
    nga tė vendit lule plot me hije:
    borzilok i gjelbėr qė mban erė,
    qė tė deh sikundėr deh njė verė;
    me tė bashk' e bufka magjistare,
    qė tėrheq me pamjen ledhatare
    dhe qershiz' e turpshme porsi vashė
    q'i ēel syth' e kuq tė saj gjumashė.
    Si dhe karafil e trėndafili
    qė padashur vjen tė fton secili.
    Po tė hyni brenda do tė shihni
    si ju prehet syri nga q'e shtini.
    Nė tė bardhė muret gjithė tė lyer
    si njė trup i paqm' e i papėrlyer;
    Dhomat poshtė e rrotull bukur shtruar
    gjithė me shtresa dore zonje shkruar
    q'u shkėlqejnė ngjyrat qysh ylberi
    me fytyra zhgabe dhe skifteri.
    Prej shtėllungash dita pa u gdhirė
    tjerrur lesht' e bardhė e fijedlirė
    n'avlimend punuar ditė e natė
    siē tek na me zell punojnė gratė.
    Ēdo q'u del nga duart e qėndisur
    ėshtė gjith' lule e flutura stolisur
    Mė ēdo send tė vet e tė shtėpisė
    duket dora, mjeshtr' i bukurisė.
    Pale diellit rrezet kur i ēohen!
    Faqe-faqe ngjyrat sheh si ndėrrohen
    dhe kur hėn' e plotė vjen e bie
    sheh pallate prrallsh plot magjije,
    ku gjen krejt njė pritje miqėsore
    si nėr viset tona malėsore,
    tek ju presin jo mė pak bujare,
    zonja si dhe vajza shtatkrenare.

    Urdhėroni, zot, nė fshatin tonė
    qė pret dyerhapur si gjithmonė
    se mundimi kot s'ka pėr t'ju vajtur
    sado mend tė keni pėr ta mbajtur.
    Se njė drek' e darkė do tė gjeni
    dhe njė shtrat tė lirė ku tė fleni
    dhe tek njė i varfėr po tė shkelni
    pa ju pritur mirė s'do tė delni.
    Ka secili miqtė pėr t'i prekur
    Njė lakror a mish a zog tė pjekur,
    vez' e petka gjalp' e kos a salcė
    po gjith' aq tė majmė mu si palcė.
    Pale djathė, gjizė e dhallė!
    Plot, se fshati ka mjaft gjė tė gjallė:
    dhen e dhi, si kecėr ka dhe shqerra
    lopė, viēėr, dema dhe mėshqerra
    nėr kullota ēuar me barinjtė
    tė shijojnė barin e kėrthinjtė.
    Dalėngadalė kur kthehen mbrėma herė
    fyell e kėmborė ziejnė n'erė.
    Tufa-tufa malit kurse vijnė
    tė zė malli kur po blegėrijnė
    qė t'ua mjelėsh qumėshtin e majmė,
    siē tek na q'e kanė mend sa mbajnė.

    Urdhėroni, zot, nė fshatin tonė
    ky fryn er' e malit si gjithmonė,
    se katundi ynė, fala Zotit,
    ėshtė plot nga ēdo prodhim tė motit:
    grurė ka, dhe misėr e tėrshėrė,
    pale vreshtat, zot, kur janė bėrė:
    t'ėmbėl mjaltė rrushtė si ngaherė
    qė del syresh fort e shijshmja verė.
    Ka dhe ara e qershi e thana,
    por nėr ne mė shumė bėhen mana.
    Porsi vėthė varg q'u mvaren sėrėt
    gjersa skuqen, nxihen nė tė bėrėt,
    qė prej frytit tyre kaq tė shquar
    del njė e pirė me emėr tė dėgjuar.
    Pa ka dhe fasule t'ėmbla shumė,
    se burimet rrjedhin porsi lumė.
    Nėr luadhe rritet bar me lule
    dhe nėr kopshte kunguj plot me tule.
    Uj' i ftohtė derdhet nėpėr kroje,
    ujė q'ep shėndet po pive soje,
    qė del malit, shket pėrmes lajthie,
    gur mi gur me sulmin ėngjėrvie.

    Pa ne kemi bujq e punėtorė
    gjith' flori qė del ku venė dorė.
    Nė fshat tonė burrat nuk pėrtojnė,
    si diku, qė gratė t'u lėrojnė.
    Ca dhe vatrės tyre nė largohen
    gjith' pėr fshatn' e vet ata mendohen,
    nga tė gjitha t'jetė plot shtėpia,
    siē e do dhe nderi dhe vetija.

    Portėn miqve ne gjithmonė ua ēelim
    se zakonet, zot, ne nuk i shkelim
    se ky vendi ynė mund ka tė meta,
    por pėr pritje miqsh i tretet jeta.

    ASDREN

    Shėnim: Poezia ėshtė shkruar pėr fshatin e tij tė lindjes, Drenovėn. Nėse ka gabime, fajin e ka kujtesa. Megjithatė, jam i bindur se poezia ėshtė e plotė.
    Qeshu, rini! Qeshu! Bota asht e jote!

  14. #14
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,593
    Faleminderit
    0
    45 falenderime nė 44 postime
    Vegim perendimi

    Me nje habie shoh tej largesiren
    dhe rete nen vetull si dremitin
    shoh rrezet qysh e prekin erresiren,
    me mijra shtiza syresh qe rreshqitin.

    I lodhur balngadale po zhduket dielli,
    sikur dikush e heq pareshtur,
    porsi nje liber i madh,mbyll faqet qielli
    me pamjen e madheshtise se tij te heshtur.

    Dhe hije e murrme vjen me fletet hapur,
    me hovin e paprehur t'ameshimit,
    nder thonjte e saj shpirtin duke ma kapur,
    si bisha pa kurrfare perdellimi.

    Dek hena me syte e saj depertonjes
    dhe me veshtrim te thelle magjistari,
    cdo send e namatis me hov qellonjes
    me deh me plot menyra ginjeshtari.

    Ne heshtje dhe ne endrra bote se paprekur
    e caj mergimin e ndjenjave te mia,
    me mendje tej pafundin duke ndjekur,
    vezhgoj cdo yll ta shkoj mbi vigje e vija.

    Nis endet disa prej pelhures zeze,
    sa nates gjurme fare me s'i mbetet,
    mbi toke,gjere shtrihet nje tryeze,
    ku drita derdhet posht' si ar qe tretet.

    I dehur jam prej bukurise se dites,
    prej kaltersise se qiellit te kulluar,
    q'e kqyr si cdo send me sy shetites,
    plot etje te nje endjes se pashuar.
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-03-2009
    Postime
    29
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    s`na dhurove ndonje foto te Asdrenit?

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e gjirfabe
    Anėtarėsuar
    23-06-2004
    Vendndodhja
    Boston, MA
    Postime
    581
    Faleminderit
    7
    0 falenderime nė 0 postime

    Vlera tė pavdekshme

    Citim Postuar mė parė nga babager Lexo Postimin
    s`na dhurove ndonje foto te Asdrenit?
    Vlera tė pavdekshme

    ISHTE AI GJAK I FLAKTĖ SHQIPTARI QĖ I USHQENTE ME ENTUZIAZĖM TĖ PARĖT TANĖ



    (Fjala e Asdrenit me rastin e varrimit tė Arhimandrit Harallamb Ēalamani nė Bukuresht )

    Shqipėtarėt, si brenda edhe jashtė, s’kanė kohė tė mentohen pėr gjėra tė larta, tė cilat i lartėsojnė si ata vetė, si edhe atdheun qė i lindi. Kėta tė sotmit nuku u ngjasin aspak atyreve burrave tė brezit tė shkuar, qė me veprat e tyre patriotike, shkėlqyen si ylli i motshėm nė mes tė errėsirės. Sot Shqipėtarėt hahen e grihen nė mes tė tyre pėr punė interesi, smėrira personale, duke ia vėnė kazmėn themeleve tė shtetit tonė tė ri. Shqiptarėt s’kanė kohė t’i peshojnė mundimet e ēdo idealisti, e t’u japin meritėn e duhur.

    Themi i lumtur se me veprat e tua dėfteve me mjaftėsi se munde tė bėsh gjė. Fatzi se siē duket faqėza, arrijte nė gjendjen aq sa kurrkush mė s’ta vinte fillin, provė se vdiqe nė njė shtrat tė njė spitali, siē vdesin tė gjithė ata qė lėnė veten e tyre mė poshtė se interesi, dhe shėrbyen njė ideal tė naltė, qė s’munt ta bėjė ēdo njeri. Tė mbaj mėnt kur ardhe, dhe me gjithė qė nuk ishe pregaditur pėr njė lėvizje kishtare kombėtare, vullneti yt e dėfteu se me tėrė fuqinė qė pate, fillove punėn dhe e mbarove me gjithė pengimet qė tė delnin nė tė djathtė e nė tė mėngjėr asokohe, dhe sot prapė aty tu dha ta mbarosh jetėn tėnde tė turbullt.

    Thom tė turbullt se shqipėtarėt nuk janė akoma tė zotėrit t’i ēmojnė njerėzit e tyre qė rentnė dhe u tretnė pėr njė ideal tė lartė saqė kėtu kishe edhe fuqi tė lėkundesh na sgjonje me fjalimet e tua vėrejtjen qė tė punojmė, por posa fuqia mė s’tė ndihmoi, u hoqe dhe vajte nė Shqipėri, duke pandehur se do tė gjesh prehjen qė tė duhej nė pleqėri, por mjerisht as atje tek djepi yt, nuk e gjete atė prehje. Shqipėtarėt e Shqipėrisė, si dhe ata tė jashtmit, s’kanė kohė tė peshojnė mundimet e bėra tė ēdo idealisti, e t’i japin meritėn e duhur.

    Shqipėtarėt, si brenda edhe jashtė, s’kanė kohė tė mentohen pėr gjėra tė larta, tė cilat i lartėsojnė si ata vetė, si edhe atdheun qė i lindi. Kėta tė sotmit nuku u ngjasin aspak atyreve burrave tė brezit tė shkuar, qė me veprat e tyre patriotike, shkėlqyen si ylli i motshėm nė mes tė errėsirės. Sot Shqipėtarėt hahen e grihen nė mes tė tyre pėr punė interesi, smėrira personale, duke ia vėnė kazmėn themelve tė shtetit tonė tė ri. Shqipėtarėt sot mė s’janė ata burra kryelartė qė nderonin ēdo karakter tė mirė, dhe nderoheshin prej ēdo njeriu qė dinte t’u peshojė sjelljet. Sot Shqipėtarėt, po e pėrsėris, kanė rėnė nė njė tra tė lik: mė s’u valon ay gjak i flaktė dhe enthusiazmė qė na ushqyen tė parėt t’anė. Ata sot i pėrunjen ēdo dhelpre e cila para syve i pėrkėdhel, por mprapa u jep mynxat dhe i bėn tė lozin valle si ariu qė ėshtė i lidhur me zinxhira nė gojė.

    Nė varrin e hapur sot tė Arqimandrid Ēalamanit, le tė derdhim njė lot qė prej kėtij loti tė heqim shpresėn se Shqipėtarėt qė sot e tutje do tė pėrpiqen qė tė dalin tė zotėrit t’u bėjnė ballė tė metave tė tyre, qė me njė mendim tė njėshmė, tė mundin ta ngjeshin ndjenjėn patriotike nė shkallėn e ditėve tė sotshme, dyke marrė nėnė sy pėsimet si mėsime pėr tė arthme. Harallamb Ēalamani prehu tė drejtit, dhe fryma jote le tė jetė shembėll pėr ne qė tė vazhdojmė pėrpara veprėn e filluar. I pėrjetshmė qoftė kujtimi yt! Bukuresht, 11 janar 1936. Shėnim yni: Harallamb Ēalamani ishte prifti i parė i Komunitetit Ortodoks Shqiptar tė Bukureshtit. Shėrbeu nė kishėn e Shėn Kollit (Mė njė Ditė), deri nė ditėn e fundit tė jetės sė tij.

    Nga Shqipėria e Re e Konstancės dhe arkivi i Thanas Kristo Rėmbecit.

    Asdreni.


    Shqiptaret e Bukureshtit me priftin Callamani ne mes (1930).

    Korcaret e Bukureshtit me Asdrenin ne mes (1938)
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  17. #17
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,593
    Faleminderit
    0
    45 falenderime nė 44 postime
    Kosovės

    Kosovė, o vend' i famshėm i trimnis,
    Kosovė, o lule e bukur e Shqipnis!
    Ti bjeshkat plot vjollca rreth i ke,
    ...Si vashė e virgjen: nuse sikur je;
    Dhe malet me bor
    Mi krye i ke kunor!

    Kosovė, o atdhe i lavduem i burrnis
    Ti ke pas kjen mbretnesha e Rumelis!
    Nalt mbaje kryet t'and si gjithmon
    Difto-u e zonja; koha sot e don
    Ti t'ēohesh pėrseri
    N'luftė t'mbarė pėr liri!

    Se teje tė madhe shpresė ushqen Shqipnija
    Me burra ti q'i len, t'gjatė si selvija,
    Sakola mali, shoq nė bot' qė s' kanė
    Si luaj e si dragoj plot forcė qė janė,
    Qė e derdhin gjakun prrue
    Atdheun pėr m'e shpėtue!

    Ke bij qė s'kanė drojė asnjė pikė
    As syni far' u tutet, s'dinė as frikė
    Anmikut kur i sulen me rrebtsi
    Si breshni mi te hidhen me duhi.

    Gra e vasha ke, si zana sy-mėdha
    Trimnesha qi Shqipnija din m'i ba
    Qi rrokin armėt nė luftė me gas tuj shkue
    Ja se me mund, ja se me dekun tuj luftue!
    Pėr nder tė shtėpis s'vet;
    E falin shpirt e jet!

    Kosovė, o trimneshė, lule e rrallė
    Detyrėn tin' e ke me dal sot n'ballė
    Se mbrrini koha, tokėn pėr m'e mprue
    Anmiqt e motēėm jashtė me i dėbue
    Se mjaft e kanė robnue
    Dhe n' zjarm e kanė prue!

    A mund m'e durue pa pra kėt zgjedhė
    Qė tė huejt para syve tė t'venė ledhe
    Pėr me t'rrzue nėr kamb' e pėr me t'shkel
    Pėr me t'ba gjithė copė, mirė si ju del
    Dhe duersh mos tė lėshojn'
    Prej faqes s'dheut tė t'shojn!

    Disa "Serbi e vjetėr" duen me i thanė
    "Maqedhoni" do t' jerė emnin ja lanė!
    Atyne si u pėlqen kufijt i venė
    Shqipnija veē mbas dojes s'tyne me kjenė;
    Mendojnė pa turp kurrfarė
    Se s'ka nji komb Shqiptarė!

    Pėrpara burra, rrokni hut' e shpatė
    Prej zis pėshtonėje Kosovėn e ngratė
    At' nanėn t'uej t'lidhun kamb' e dur
    Q' anmiqt e kan vorrue me dhe e me gur,
    Me lott qi qan e ankon
    E asnji nuk i ndihmon!

    Shqyptarė mos kujtoni bes' e fe
    Po nanėn ju kujtoni qi u ka le
    Qi ka mbet fill e vetum si gru e ve
    Prej bijet e harrume mi ket dhe!
    Se ansht turp i math pėr ju
    Tė huejt me i u ēnderu!

    Sot ora mbrrini, dita e bekueme
    Shqipnin m'e ba nė bot' njė vent t'lirueme!
    Kosovės emnin me ja ngref te qilli
    Pėr ēud tė botės sa ka me shkėlzy dilli
    Me rrnue njė Shqypni
    Si zonjė nė lumni.

    Shqyptarė, ēoni-u, vllazėn ora mbrrini
    Si Geg' e Toskė nalt flamurin e ngrini!
    Njė Manastir, Shkup, Shkodėr e Janinė
    Njė trup bani-e an' e mb'anė Shqypninė
    Si ē'trimit mirė i prek
    Me nder n'luftė me dek!
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  18. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar [Perla] pėr postimin:

    bili99 (11-04-2018)

  19. #18
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,593
    Faleminderit
    0
    45 falenderime nė 44 postime
    Ora e zemres

    Shkrihen ujrat ner liqene,
    Qielli fletet nis e hap
    Mbyllur zemra rri si qene
    S'do te ēohet jashte nje ēap
    Strehevet treten dhe kongjijte,
    Shterrin lotet gjith pike pike
    Zemra hesht e mbledh peqinjte
    Me nje sy me sheh te lik.
    Maje biskut zogu tundet,
    Rreze vere gjith po pret,
    Gjumit zemra s'do te shkundet,
    As nje ndjenje asaj si flet.
    Kryet kacja qet si trime
    Qilimin e bardhe e flaku tej,
    Tuf e barit dje si qime,
    Sot ēel bishtrat musi hej.
    Dhe gjinkalla mer kitaren
    Nje arratises vjershetor
    Rri mpreh zerin mi te paren,
    fije barit prandveror.
    Hapu zemer, vjen pranvera
    Rreze shkasin ne ēdo skaj
    Merr lahuten dil tek dera,
    Nisia kenges e mos qaj!
    Thuria kenges dhempshurije
    Cele zemren magjiplote,
    Ligjeraten dashurije
    Qe dha qielli doreplote.
    Cohu zemer, shteri lotet,
    Bjeri tingullit ledhatar
    Se gjesendi s'vlejne motet
    Sa vlen ēasti magjistar..
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •