Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 11 prej 11
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime

    Polemika Kosovare

    Ne kete Rubrike qe hapa mendoj te postojme shkrime mbi polemikat qe zhvillohen ne Media mbi problemet e Kosoves Dje , Sot dhe Neser.

    Sic dihet ka nje ndarje te qarte ne Boten Kosovare midis dy Rrymave....LDK-se me Rugoven ne Krye dhe Krahut Enverist Qosist me Qose-Demacat ne krye.

    Kjo ndarje eshte ne njerzit dhe bindjet e tyre si dhe ne veprimtarine praktike te tyre.
    Gjithashtu kjo ndarje eshte e dukshme ne MEDIA.
    Vete MEDIA KOSOVARE ka nje ndarje te theksuar.

    Ne nje krah eshte gazeta "BOTA SOT" qe mbron linjen e Rugoves e LDK-se ne pergjithsi e ne krahun tjeter eshte "EPOKA e RE " qe mbron linjen enveriste-Qosiste.
    Ne krah te EPOKES eshte agjensia Kosova Press si dhe RTK, televizioni i Prishtines i cili komandohet nga Adem Demaci.

    Po e filloj me nje Shkrim te marre ne Trepca.net.
    Ju te tjeret jeni te mir se ardhur te zhvilloni polemik ose te postoni shkrime nga Mediat e ndryshme.





    -----------

    Reagim ndaj reagimit tė Shefqet Cakiqit tė botuar nė gazetėn « Epoka e re » mė 5 maj 2003

    PSEUDOGAZETARIA E NJĖ ANALISTI PSIKOPAT !

    ( E pėrditshmja "Bota Sot" ka refuzuar botimin e kėtij reagimi, i cili ndėrlidhet me intervistėn ekskluzive tė Saim Tahirajt "ĒKA KA MBETUR ENDE PA U THĖNĖ PĖR LUFTĖN NĖ KOSOVĖ" (10 vazhdime) tė botuar nė "Bota sot" nga intervistuesitė: Sefedin Krasniqi dhe Beqir Kameraj )


    --------------------------------------------------------------------

    Maj 2003 / Saim TAHIRAJ

    Nė intervistėn time dhėnė gazetės kombėtare « Bota sot » (25.04.2003 - 04.05.2003) jam munduar qė nė mėnyrėn mė tė thjeshtė dhe mė argumentuese t’i qartėsoj disa gjėra lidhur me luftėn e Kosovės. Kėto gjėra i kam spjeguar si fakte tė vėrteta qė i kam pėrjetuar dhe bartur mbi kurrizin tim, mbi atė tė familjes sime si dhe tė shokėve tė mi. Kėto gjėra i kam spjeguar edhe si pėrgjigje ndaj shumė shpifjeve dhe gėnjeshtarve mė tė poshtra tė botuara nė gazetėn mė tė guximshme pėr shpifje dhe gėnjeshtra « Epoka e Re ». Por, pėr habin time, tė nesėrmen e pėrfundimit tė intervistės sime nė kombėtaren « Bota sot », njė shok mė thotė nė telefon se kishte lexuar njė reagim nga Shefqet Cakiqi-LLAPASHTICA (shpifaraku psikopat) dhe si zakonisht nė gazetėn mė tė guximshme pėr shpifje, gėnjeshtra dhe intriga « Epoka e Re ». E luta tė ma fotokopjojė atė reagim dhe tė ma dėrgojė kopjen me postė, sepse jam betuar qė atė gazetė s’do ta prek me dorė. Pasi shoku im veproi ashtu siē i thash, shfrytėzoj nga rasti qė ta falėnderoj edhe publikisht.

    E lexova me vėmendje reagimin shpifės tė pseudogazetarit anlalistit psikopot. Asgjė e re ! Tė njėjtat shpifje dhe gėnjeshtra psikopato-cakiqiane qė i ka thėnė para dy vjete. Nė fillim mendova se nuk ia vlen tė merrem me kėtė kategori njerėzish sikur ky individ. Ndėrrova mendimin kur mendova nė lexuesit e shumtė e tė respektuar qė i ka kombėtarja « Bota sot », e tė cilėt nuk e njohin kėtė « alamet gazetar », dhe « profesionist » padiplomė, tė cilin do ta kėshilloja ta bėj njė klinikim nė klinikėn St. Urban.

    Unė, edhe njėherė, ua kam borxh tė vėrtetėn tė gjithė lexuesėve tė respktuar tė kombėtares « Bota sot », prandaj po e bėj kėtė nė shenjė respekti pėr ta dhe pėr t’i demaskuar shpifjet e Shefqet Cakiqit tė cilat i kam rreshtuar nė dhjetė pika.

    Kėsaj radhe fakteve tė mia do t’u shtojė edhe gjėra qė i kanė thėnė dhe folur tė tjerėt.

    1. « A mundet sot dikush tė besojė se guerilja, dmth. UĒK-ja, u formua nė diasporė nga Bujar Bukoshi,….. Tahir Zemaj,….. Saim Tahiri…..etj., UĒK-ja ka pasur strukturat e veta qė i din e gjithė Kosova, le tė pėrmendė se cilin njėsit, cilėn brigadė e formuan Bujar Bukoshi, Sali Ēeku, Saim Tahiraj, …., etj.» Shefqet Cakiqi, gazeta « Epoka e re » 05 maj 2003.

    a) Unė kam thėnė se, ne, nuk e kemi pagėzuar UĒK-nė…., por bėthamat e njė ushtrie tė Kosovės, qė mė vonė do tė quhet UĒK, janė: grupi i Deēanit, i udhėhequr nga Salih Ēekaj, grupi i Drenicės, i udhėhequr nga Adem Jashari dhe grupi i Llapit, i udhėhequr nga Zahir Pajaziti.

    Ndėrsa, brigadatė qė i ka formuar ministri i Mbrojtės kolonel Ahmet Krasniqi me Shtabin e FARK-ut, kontributin kryesore e ka dhėnė Salih Ēekaj me grupin e tij. Ato janė brigadatė e lavdishme: 134,131, 133, tė cilat treguan heroizėm tė vėrtetė nė Betejėn e Loxhės, nė Llukė tė Epėrme dhe mė vonė nė Koshare, qė pas riorganizimit atje vepronin si G3, dhe ishin tė vetmet « brigada operative ». Por, tė shohim se si e pėrshkruan „shtrirjen organizative“ tė UĒK-sė, kolonel Tahir Zemaj pas hyrjes sė tij me kėto tri brigada nė Rrafshin e Dukagjinit:

    b) « Mekanizmat mbrojtės qė kemi gjetur nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Rrafshin e Dukagjinit, kanė qenė rudimentarė tė bazuara kryesisht nė njėsite fshatrash, dhe organizimi mė i lartė, kanė qenė njėsitet e Mbrojtes Territiriale. Por, nė aspektin ushtarak, diferencat mes njėsive tė Mrojtjes Territoriale dhe njė njėsive operatove janė shumė tė mėdha nė aspektin e aftėsisė pėr tė luftuar, pėr tė sulmuar e pėr tė mbrojtur njė teritor apo numėr tė caktuar tė kundėrshtarit »
    „Kėshti foli Tahir Zema“j , pjesa e dytė, faqe 48, 49.

    c) Pėr mė shumė, lexo nė librin „Kėshtu foli Tahir Zemaj“-I-, faqe 35, 36, 37, 38, 39, autorė A. Ahmetaj, S. Krasniqi dhe librin « Pse jemi kėshtu siē jemi », tė Shefqet Jasharit-STROFCIT, faqe 200, 201, 202, 203 dhe 215

    2. « Vetėm naivėt mund tė mashtrohen dhe tė mos e dinė se atėherė (1998 kur u formua Ministria e Mrojtes, v.j.) se UĒK-ja kishte Shtabin e Pėrgjithashėm, Drejtorine Politike, dhe kishte njė pėrbėrje dhe shrirje organizative nė krejt Kosovėn » Shefqet Cakiqim, 05 maj 2003, Epka e re.

    a) Unė rikonfirmoj se, Shtab tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė nuk ka pasur dhe « shtrirje organizative », nė kumptimin e komandimit e mirėfilltė ushtarak nuk ka pasur. Rolin e Shtabit tė Pėrgjithashėm tė UĒK e ka luajtur Kryesia e LPK-sė, Dega jasht vendit, siē i thonin, e cila lėshonte komunikata (47) pėr aksionet e kryera nga tri grupet ushtarake nė Kosovė : Dukagjin (Salih Ēekaj), Drenicė (Adem Jashari) dhe Llap (Zahir Pajaziti)

    Mė poshtė po jap spjegimet e Ramush Haradinit dhe tė Remit (Muharrem Mustafės) se si e spjegojnė kėta „shtrirjen organizative“ tė ShP tė UĒK-sė, Drejtorinė politike si dhe kur ėshtė zgjedhur komandanti i Shtabit tė Pėgjithashėm tė UĒ-sė. Pastaj si e spjegon Xhavit Haliti themelimin e UĒK-sė e si e spjegon Rifat Jashari:

    b) « … ata e konsideronin tė arsyeshme, tė mos u nxirrnim telashe nė organizimin e Shtabit te Pėrgjithshėm, por t'i lėmė aty satelitėt e tyre. Domethėnė, ėshtė kėrkuar tė ishim tė dėgjueshėm ndaj argatėve qė i kishin Azemi dhe Xhaviti nė terren dhe tė pranonim se ekziston njė Shtab i Pėrgjithshėm, e faktikisht nuk ekzistonte, nuk ishte i kompletuar. Kėrkohej tė vepronim nė bazė tė urdhėrave tė "shokėve" qė nuk dihej se kush janė. Na thoshin: "Kanė thėnė shokėt, kanė thėnė shokėt!" Cilėt shokė? Me "shokėt" aludohej nė Shtab tė Pėrgjithshėm. Nė fakt, kjo ishte njė mėnyrė pėr mbajtjen e mekanizmit ushtarak nėn kontroll me diēka te "hijes", dhe “tė nėntokės", me diēka misterioze ». Ramush Haradinaj « Rrėfimi pėr luftėn dhe lirinė », faqe 129, B. Hamzaj.

    c) « … lufta nė Kosovė ėshtė bėrė nga komandantėt e zonave. Nuk ėshtė bėrė nga drejtoria politike. Kėtu duhet tė jemi tė qartė. Drejtoritė politike kanė mundur tė veprojnė edhe prej Hėne ». Ramush Haradinaj « Rrėfimi pėr luftėn dhe lirinė », faqe 130, B. Hamzaj.

    d) « Para Sylejman Selimit nuk ka pasur komandant tė UĒK-sė. Nėse ka pasur, ai nuk ka mundur tė jetė ilegal pėr komandantėt e zonave… asnjė komandat zone nuk e dinte. Ideja pėr emėrimin e komandantit ka dalė aty (nė mbledhjen e parpe tė komandatėve tė zonave, v.j.). Ne kemi dashur tė kontribuojmė pėr tė mirė dhe do ta forconim delegacionin shqiptar nė Rambuje, pėr tė bėrė me dije se ata e kanė kmandantin e vet dhe duhet tė vijnė kėtu pėr tu konsultuar dhe se nuk janė ata qė mund tė vendosin pėr fatin e Kosovės… » libri i Remit « Lufta pėr Kosovėn », faqe 94, autor Safet Zejnullahu.

    Kjo na bėnė tė besojmė se « shefi » i Drejtorisė politike tė ShP tė UĒK-sė, Hashim Thaēi, po delė falco, sepse nuk ishte ai qė vendoste nė emėr tė Shtabit tė Pėrgjithashėm tė UĒK-sė nė Rambujet.

    Ja edhe dy-tri fjalė si e spjegojnė Xhavit Haliti dhe Rifat Jashari themelimin e UĒK-sė :

    d) « Nė fillim ėshtė hedhur ideja pėr krijimin e njė strukture ushtarake. Si vendim u mor nė Mbledhjen e Tretė tė Pėrgjithshme tė LPK-sė nė Kosovė. Mbledhja ėshtė mbajtur nė Ujmir… Kjo e ngarkoi Azem Sylėn dhe Hashim Thaēin qė tė merren me organizimin e UĒK-sė… Xhavit Haliti, gazeta « Zėri », faqe 11, mė 08 shkurt 2001.
    Tash, unė kam drejtė tė pyes edhe njėherė kur ka ndodhur kjo ? Pse Xhavit Haliti nuk e tregon as datėn as vitin? A ka proces-vėrbal? Edhe dita e formimit tė njė ekipi tė futbollit e ka rėndėsinė e vet, e mos tė flasim pėr formimin e njė ushtrie me atributin “ēlirimtare”!

    e) Pas insistimit tė gazetarėve; B. Hamzaj, F. Hoti, K. Gecaj tė gazetės “Zėri”, Rifat Jashari ndėr tjera deklaron kėshtu: “UĒK-ja me emėr ėshtė prej vitit 1993 kurse fillimi i saj, i takon 4-5 vjet mė herėt. Rifat Jashari qartėson se nė konakun e Jasharėve mė 5 prill 1993 (mendohet nė 5 prill 1993 qė do tė mund tė mirret si datė e themelimit tė UĒK-sė) ka ndodhur njė takim ku paskan qenė tė pranishėm, pėrveē personaliteteve ushtarake, edhe personalitete politike qė sot janė tė radhitura si nė LDK, PDK dhe AAK. Gazeta “Zėri”, mė 1 tetor 2002, faqe 7.

    Kėsaj radhe nuk po shkoj mė larg sa i pėrket ShP tė UĒK-sė dhe themelimit tė saj. Nėse Shefqet Cakiqi e ka merzi tė vėrtetėn, besoj qė lexuesit e kanė tė qartė kush po shpif e kush po gėnjen pėr ekzistimin e “shtrirjes organizative” tė Shtabit tė Pėrgjithshėm dhe tė Drejtorisė politike tė UĒK-sė.

    3. « Pa nėnvlerėsuar, por duke ēmuar heroizmin e Sali Ēekut dhe rėnien e tij duke hyrė nė Kosovė patjetėr se do tė shtonte heroizmat... » Shefqet Cakiqim, 05 maj 2003, Epka e re.

    Shefqet Cakiqin e kėshilloj tė marrė njė doracak gjeografie dhe njė hartė tė Kosovės dhe ta mėsojė se Salih Ēekaj nuk ka rėnė « duke hyrė nė Kosovė », por ka rėnė heroikisht mu nė Betejen mė tė lavdishme tė Koshares e cila gjindet nė Kosovė. Nėse nuk di tė lexojė hartėn, le ta merrė mundin ta vizitoje Kosharen e tė bindet se vendi ku ka rėnė Salih Ēekaj gjindet nė Kosovė.

    4. « Unė as qė di se ka ekzistuar grupi i Sali Ēekut, edhe pse atė e kam njohur shumė mirė. »

    a) Grupi i Deēanit, i udhėhequr nga Salih Ēekaj, ka ekzistuar, ka vepruar, ka krye aksione shumė tė rėndėsishme tė cilat gjinden nė komunikatat e LPK-sė, e pėrserisė, tė lėshuara nga Bahnhofet dhe Flughafet e Zvicėres. Por, dersia tė sherohesh kuptohet do tė thuash se serbėt i kryenin ato aksione. E pasi ke vėshtirėsi t’i identifikosh anėtarėt e grupit tė Salih Ēekajt, nėse je i ineteresuar, nuk e ke vėshtirė t’i gjejsh : kėta janė ata qė vazhdimisht i sulmon pamfleti « Epoka e re » !

    b) Anėtarėt e grupit tė Salih Ēekajt i gjenė edhe nė librin « Ushtria Ēlirimtare e Kosovės », tė Gafurr Elshanit, faqe 146, i cili, pa dijen tonė, pėr tė spekuluar, na ka futur nė atė libėr tė cilin e ka botuar « Zėri i Kosovės », nėna e leckės « Epka e re ».

    c) Anėtarėt e grupit tė Salih Ēekajt i gjenė edhe nė monografinė « Dėshmorėt jetojnė pas vdekjes », kushtuar dėshmorit Rrustem Bruqit, i rėnė heroikisht nė « Betejen e Loxhės, tė autorit Arif Molliqit.

    5. « Saim Tahiraj e din unė e kam njohur shumė mirė Salih Ēekun… Salih Ēekaj nuk ka qenė mercenar i Bujar Bukoshit… » Sheqet Cakiqi, 26 prill 2003, Epoka e re ».

    Salih Ēekajn, sikur ti o Shefqet Cakiqi, e ka njohur mė tepėr se gjysma e Kosovės. Ai vėrtetė nuk ka qenė mercenar i Bujar Bukoshit, as mercenar i askujt. Ai ishte vetėm ushtar i lrisė sė Kosovės.

    Pėrkundrazi, sintagmi mercenar vlenė pėr ty dhe taborrin qė i takon. E ky taborr i ēoroditur ka propaganduar gjėrat mė tė pista pėr Salih Ēekajn si kundėrshtar i Bujar Bukoshit. Pastaj, ne, shokėt e Salih Ēakajt, nuk i kemi harruar ende shkrimet denigruese qė shokėt tu i kanė shkruar kundėr Salih Ēekajt nė « Zėri i Kosovės », sikur ai me titull « Salih Ēekaj dhe ēekistėt » ! Kjo ka ndodhur kur Salih Ēekaj i pati tubuar mė se 60 mijė shqiptarė nė Bonn.

    6. « E din shumė mirė se Sali Ēeku nuk ka pasur lidhje me tė ashtuquajturin FARK-un nė Shqipėri… Sali Ēeku ka qenė i rreshtuar nė Brigadėn 138 tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės qė ka zbatuar urdhėrat e Shtabit tė Pėrgjithashėm tė UĒK-sė…» Shefqet Cakiqi, 26 prill 2003, Epoka e re ».

    a) Salih Ēekaj jo vetėm qė ka pasur lidhje me Forcat e Armatosura tė Republikės sė Kosovės qė i ka udhėhequr ministri i Mbrojtjes Ahmet Krasniqi, por ka qenė njėri nga themeluesit dhe udhėheqėsit kryesor. Ka qenė vetė dora e djathtė e ministrit Krasniqi.

    Salih Ēekaj nuk ka qenė i rreshtuar nė Brigadėn 138, spse kjo brigadė ėshtė formuar pas rėnjes sė tij nė fushen e nderit. Salih Ēekaj ishte komandant i Brigadės 134 tė riorganizuar, e cila ishte formuar mė herėt nga Ministria e Mbrojtjes. Por, pikėrisht pėr ta shuar kėtė brigadė qė ishte e mbuluar me heroizmat e lavdishėm tė betejave si tė Loxhes, Llukės sė Epėrme e sidomos thyerjs sė kufirit shqiptaro-shqitar, qė u bė nga brigadat 133 dhe 134 si formacione ushtarake tė FARK-ut, formohet Brigada 138 me emrin e Agim Ramadanit. Ky ndryshim bėhet pėr tė humbur gjurmėt e lavdisė sė Brigadės 134 dhe heroizmin e pashoq tė komandantit tė saj Salih Ēekajt. Prej atėherė, emri i heroit Salih Ēekaj ende mbetet i anatemuar dhe i pagraduar nga Shtabi i Shefqet Cakiqit. Ky anatemim bėhet me qėllim, sepse zbardhja e tėrė veprimtarisė sė Salih Ēekajt do tė thotė fundi i gėnjeshtrave dhjetė vjeēare (90-99) tė njė kaste gėnjeshtarėsh, shpifarakėsh, intrigantėsh dhe hajnasgh tė historisė, tė cilės kastė, ti Shefqet Cakiqi, me vetėdije apo pavetėdije, iu ke bėrė altoparlant me zhurmė monotone dhe tė ēoroditur. Kėtė zhurmė ti e quan analizė, por qė tė anlizosh diēka, ti duhet fillimisht tė sherohesh.

    Sikur ti, o Shefqet Cakiqi, ėshtė munduar tė spekulojė edhe Xhavit Haliti, i cili thotė : « … Ideja bazė e frontit tė Koshares ka qenė tė krijohet njė kanal pėr armatimin e Zonės sė Dukagjinit dhe pastaj tė krejt UĒK-sė. Ishte arritur marrėveshja pėr koordinimin e veprimeve midis Azem Sylės, Nasim Haradinajt dhe Rrustem Berishės e Salih Ēekut… «, gazeta « Zėri », 15 shkurt 2001, faqe 8.

    Xhavit Haliti prap nuk pėrmend as ditėn, as datėn, as vitin pėr kėtė marrėveshje, por nga pyetja e gazetarit B. Shala nėnkuptohet se flet pėr periudhėn derisa zgjatėn bombardimet e NATO-s.

    7. « … si u bė qė gjatė udhėtimit tė Sali Ēekut pėr nė Shqipėri, nė Itali i vidhet njė sasi armatimi i cili mė vonė stėrshitet, ndėrsa Sali Ēeku rrezikohet tė kthehet pėr nė Serbi » Shefqet Cakiqi, Epoka …

    Salih Ēekajt kurrė nė jetėn e vet nuk iu ka vjedhur armatimi nė Itali dhe kurrė nuk ka qenė i rrezikuar nga autoritetet italiane qė tė transferohet nė Serbi. Ky zbulim i yti ėshtė kulmi i shpifjeve tė tipt defatore – ą la Cakiqjanqe. Kur ėshtė bllokuar Salih Ēekaj nė kufi dhe tė cilit shtet, pyete Xhafer Shatrin tė tregon, i cili kėsaj radhe ia ka ndihmuar Salihut.
    Ndėrsa sa i pėrket azilimit tim, nės e ke fjalėn, se kur e kam marrė dhe pse, pyete Naser Tupellen se tė tregon.
    Sidoqoftė, me fitimin e azilit veprimtarinė time nuk e kam ndalur, pėrkundrazi e kam shtuar, ti do ta kuptosh vetėm kur tė sherohesh.

    8. « Unė isha anėtar i Kryesisė sė LDK-sė nė Zvicėr dhe meqė Sali Ēeku ishte anėtarė i Kryesisė sė LDK-sė nė Gjermani, raportet e mija pėrpos private me Sali Ēekun ishin edhe raporte funksionesh nė kuadėr tė LDK-sė nė diasporė ». Shefqet Cakiqi, « Epoka e re ….

    Une e di qė ke qenė anėtar i Kryesisė sė LDK-sė nė Zvicėr edhe tė njejtin funksion e kishte edhe Salih Ēekaj nė Gjermani, por veprimtaria jote me tė Salihut s’ka pasur gjė tė pėrbashkėt. Derisa Salih Ēekaj punonte me tėrė energjinė pėr avansimin e LDK-sė dhe Pavarėsinė e Kosovės, ti punoje pėr ta realizuar misionin e turpshėm « ta marrim kalanė nga brėnda » dhe pikėrisht pėr kėtė punė ke qenė te unė nė Wilisau dhe doje tė mė bėsh emisar pėr njė ndėrmarrje kaq tė turpshme, siē patėt bėrė me shumė nėndegė apo aktiva tė LDK-sė. Pėrveē kėsaj, ti ke marrė shpesh pjesė nė linēimin e njerėzve mė tė devotshėm tė LDK-sė. Kujto ēfarė i ke bėrė nė Zofingen tė ndjerit Akademik Fehmi Aganit, i cili ka edukuar aq shumė breza dhe deri nė momentin kur e vranė forcat serbe punoi dhe veproi pėr ēlirimin dhe pavarėsinė e Kosovės. Sikur mos tė njihja se kush je, sot do tė mė vinte turp pėr ty, o Shefqet Cakiqi ! Nėse kėto gjėra nuk tė kujtohen, pyeti shokėt qė kanė qenė prezent dhe ende e kanė mendjen nė rregull.

    9. « Atėherė kur s’paskeni qenė as anėtar i LDK-sė dhe as nuk keni qenė kryes i obligimve ndaj Qeverisėsė Kosovės »

    Sa i pėrket 3% qė aq shumė tė paska marrė malli, shko dhe kėrko kontratėn time nė Triba Partner Bank nė Nebikon. Pėrndryshe ka plot shqiptarė qė kurrė nuk kanė qenė anėtarė tė LDK-sė, por e kanė paguar 3%. Megjithatė, ėshtė vėrteta qė LDK-ja ka qenė shtylla kryesore qė e ka financuar Fondin e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Nė intervistėn time, kam thėnė se anėtarėt e LDK-sė i ka mbushur edhe fondet tjera, si atė tė « Emergjencės » dhe « Fondin Vendlindja thėrret ».

    10. « Por, nejse. Tash prej Zvicėre pėr t’u shpallė hero nė stilin “pervi borac” i ’41-shit, me dy-tre dėshmitarė, pėr ndonjė pension, mė duket se je ende i ri” Shefqet Cakiqi Epka …

    Mė vjen mirė qė mė ke ndihmuar ta njoh fytyrėn tėnde tė vėrtetė nė citatin e fundit, ku nostaligjia pėr shprehjet partizane i personifikon ti dhe taborri nė tė cilin vepron. Kjo nostalgji iu ka pėrcjellur mė bėmat mė tė shėmtuara prej luftės sė Dytė e deri te « revolucioni demokratik » dhe tre gishtrinjtė qė nė vazhdim organizuan dhe kryen shumė vrasje tė figurave shumė tė rėndėsishme tė LDK-sė. Pėr kėto vepra tė pista padyshim se keni fituar vendin pėr tu bekuar edhe nė kishėn e Deēanit, apo ndoshta edhe mė lartė, nė atė tė Graēanicės.

    Pėrndryshe, unė s’kam nevojė tė vishem me pupla tė huaja, mė mjafton veprimtaria ime tė cilėn e fillova kur isha ende nė gjimnazin « Vėllezėrit Frashėri » tė Deēanit dhe veprova nė grupin e Jusuf Gėrvallės. Pėr veprimtarinė time nė kėtė grup, pėrveē Jashar Salihit, qė ėshtė i vdekur, kam jo mė pak se dhjetė dėshmitarė tė gjallė, emėrta e tė cilėve nuk e shof tė arsyeshme t’i radhis kėsaj radhe.

    Saim Tahiraj

    Vėrejtje: Reagimi i ėshtė dėrguar gezetės « Bota sot », por e cila nuk e ka botuar. Kur nga redaksia kėrkova qartėsim, mė propozuan t’ia dėrgoj gazetės “Epoka e re”. Por unė mė parė do t’ua dėrgoj gazetave tė Beogradit se sa kėsaj gezete leckė, e cila aq shumė ka propaganduar dhe legjimtimuar vrasjet e shqiptarėve!



    -------------


    Ne kte Rubrike qe hapa mendoj te postojme shkrime mbi polemikat qe zhvillohen ne Media mbi problemet e Kosoves Dje , Sot dhe Neser.

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-09-2002
    Vendndodhja
    kepi rodonit
    Postime
    348
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    trepca.net



    ************


    Polemikė me munafikė



    7 qershor 2003 / Shkruanadri MANI




    Pas 100 vjetėsh, pas 300 vjetėsh... do tė vijnė shkencėtarėt e botės e do t`i studiojnė varrezat e Shqipėrisė, ku do tė konstatojnė: kėtu shqiptarė s`ka pasė!



    (Besa Bajraktari)





    XHUNGLA E PLATFORMAVE



    Llapaqenat, fėtyrėqenat, grekoqenat, shkinoqenat, qenėria akademike e bolshevizmit, akademikėt e misrit me kubikė, dhe doktorėt e shkencave tė numrit tė bajgave e tė bagėtive tė poemave blegtorale tė Naimit, iu ka hipur epshi me e themelue njė platformė tė re kombėtare,- don tė thotė me i ra mohit tė 150.- vjetėve tė fundit, mundi dhe ēmimi i djersės dhe i gjakut tė rilindasve tanė tė famshėm, burrave tanė tė ditur. E gjitha kjo me arsyetimin se na munguaka njė platformė, na mungueaka njė filozofi e unifikuar kombėtare!! Sipas tyre, platforma dhe vetėm platforma, na shpėton prej tė keqes, na merr nė shpinė, duke na kapėrcyer kufirin prej ndarjes nė bashkim, prej Arabisė nė Evropė, prej prapambetjes nė zhvillim. Kėta janė ajo dorė shkencėtarėsh e filozofėsh, qė iu del shpirti me e lexue pėrpara popullit njė fjalim, e qė nuk e kanė zakon me e ulė b...nė tokė e kryet mbi libra, me e qitė matanė njė punė, me e krye njė vepėr, me e shtjerrė njė subjekt, me ndriēue njė figurė, me i dhanė teh njė prirjeje pozitive tė shoqnisė, me e pėrpunue njė program edukativo-arsimor, qė i lejon fėmijėt mos me vlerėsue paren si gjanė ma tė shtrenjtė, ma tė shenjtė se nanėn, gjuhėn e dheun e tė parėve.



    (Arbėr Ahmetaj, te revista „Shqipėria Etnike“ nr. 1/1999, f. 14)




    Pas nokdaunit tė parė, mė 11.05.2003 te Trepca net, me mbititull “Polemikė me shkencėtarin sharlatan-Hysamedin Ferajn!“ dhe me titull: “Hysamedin Feraj nga shkenca ra nė sharlatanizėm politik!!!“- duke u pėrpėlitur e kalamendur qė tė ringritet nė kėmbėt e veta tė brishta, me proteza lekėsh, Hysamedin Feraj, nga sharlatanizmi ra nė idiotizėm, me fjalorin qė pėrdor, me qėndrimin qė mban, dhe me kėmbėnguljen prej fėmije apo prej tė marri, se mund tė dalin nė ring, personi i kategorisė sė lehtė me personin e kategorisė sė rėndė!!


    Tė trimėruar me pėrgojimet kundėr Dr. Rugovės, se ai nuk ua kthente tė rėnat kundėrashtarėve arrogantė, u sulėn edhe kundėr meje, pa llogaritur se tek arra e fortė do t`iu dėrrmohen dhėmbė e dhėmballė.


    Kėshtu, Hysamedin Feraj, hafi me kėmbėt e brishta, me proteza prej lekėsh, paska dalur me njė artikull tė mjerė te lėpushka e quajtur „Rimėkėmbja“, e qė nė tė vėrtetė s`ėshtė pos „Nėpėrkėmbja“, me titull bombastik e senzacional-skandalizues:“ „KADRI MANI: DERI NĖ VDEKJE KUNDĖR BASHKIMIT KOMBĖTAR!“- duke pandehur me imagjinatėn e vet tė prishur prej vezėsh kllukė, se unė tashmė u bėra sikur ata, i epshėm, i korruptueshėm, jo parimor dhe- munafik!!!


    Dhe munafiku e ciniku faqe botės m`i ndryshon fjalėt dhe mendimet e mia, dhe kur s`ka se ēka shpif, zgjėrohet e shkon tjetėrkah, pėr ta lodhur lexuesin, i cili trullohet dhe kthet te titulli, se kinse vetė unė, Kadri Mani, paskam thėnė dhe e paskam shkruar se deri nė vdekje do tė angazhohem dhe do tė luftoj kundėr bashkimit kombėtar!?!


    Pastaj fillon tė m`i llogaritė vjetėt, dhe gėnjen kur thotė se Kadri Mani tash ka 60 vjet, sepse unė kam mė shumė, kam 65 vjet e jo 60 vjet. Dhe vijon tė merret me pėrllogaritjen e jetės mesatare, dhe gjen qė, unė nuk paskam mundėsi tė jetoj edhe 50 vjet, pėr shkak tė vjetėrsisė dhe tė sėmundjes, pėr ēka atij i vika keq, dhe mė uroka shėndet!! Andaj pas atyre llogaritjeve matematikore-marroqe-mizore, „gjen“ se dėshirat dhe amanetet e mia janė qė pėr tė gjallė tė mos e shoh popullin shqiptar shqiptar tė bashkuar!!


    O xhandar me bindje prej xhandari: unė jam ai qė kujdesem pėr biografinė time, dhe ti merru me biografinė tėnde tė mjerė prej njė mjerani me zemėr prej lepuri: mėsuesi dhe mentori i tij, i ndjeri Ajet Haxhia e ka edukuar dhe kėrcėnuar, se ti vetėm duhet tė studiosh, se bėre e u more me politkė, me dorėn time do tė tė vras!! Dhe mė vonė, nė mirėbesim na i paskėsh thėnė: Enver Hoxha do tė tė vriste, por unė nė atė etapė nuk po guxoja tė shprehesha. E tash, dėgjoni ju dy nxėnėsit e mi, dueti Baleta-Ferri, iu pėshpėrit sigurimėsi Ajet Haxhia: qe materialet ku i keni mbi tavolinė, qė po ua lė amanet: shpalleni Hamzanė- partiot e Skėndėrbeun- tradhtar!!!


    Shpalleni Isa Boletinit- tradhtar, dhe fill pastaj edhe Dr- Ibrahim Rugovėn, Jusuf Ferizin, dhe gjithė demokracinė shqiptare shpelleni- tradhtare!!!


    Dhe dy shkencėtarėt, tė epur leht e tė korruptueshėm kollaj, hyrėn thelluatave kah nuk dilet kurrė, por qė e ngulfatėn shtypin shqiptar me broēkullat mė bajate, pėr tė krijuar tollovi pėr hesape tė veta dhe tė padronėve tė tyre.


    Por para se tė merremi me artikullin nė fjalė, nė intermexo do ta zhvillojmė kalimthi historinė e Partisė tė Rimėkėmbjes Kombėtare dhe tė gazetės „Rimėkėmbja“: kam marrė pjesė nė Mbledhjen Themeluese tė asaj Partie, e cila nuk ekziston mė, por themeluesit dhe shkatėrruesit e saj, nuk e shpallin falimentimin dhe mosekzistencėn, por vijojnė vetėm me gazetėn, dhe vetėm pėr interesa egoiste pėr vete dhe pėr padronė e tyre.


    Ajo Parti dhe ajo gazetė, ishin njė Parti e Dytė e Punės, njė diktaturė qė nuk lejon mendim tjetėr, pos nė stilin e tyre tė kundėrshtimit a tė pėrkrahjes jashtė ēdo logjike e cdo rendi.


    Pėr ta rexhimi i Zogut dhe vetė Zogu ishin dhe janė tė patėmeta, dhe kush guxon tė analizojė e trajtojė, ėshtė armik e tradhtar!!


    Kur unė iu thoja se Sejfi Vllamasi ka shkruar libėr pėr mospajtimet me Zogun!? Ata dolėn me njė titull „shpjegues“: „Ja i qėndron puna, zoti Mani“!! Dhe mbase kanė „menduar“ se unė jam bindur!? Kurse tash po iu them: Nėse Zogu shpalet tungji patriot, atėharė Migjeni duhet tė hspallet tungji tradhtar, sepse Poeti i Mjerimit doli nga ai rregullim shtetėror, apojo!?!


    Dhe unė naivi, duke pandehur se ata po ngritin njė parti serioze, kisha dėshirė ta jepja kontributin tim: erdhėn do pako me veshmbathje, dhe ndava disa shubare ruse pėr Abdi Baletėn, alias pėr fshatarėt e tij, qė t`iu shėrbejmė disa personave pėr kohė dimri e acari, dhe t`i bėjmė miq pėr votime. JO! Abdi Baleta nuk i do!?!


    „Po perse!?“


    „Nuk dua t`i mėsoj keq, ata duhet t`i blejnė vetė!“- pikėrisht kėshtu u shpreh burokrati, tė cilit mbase i vie mėrzi edhe tė hajė bukė!?!


    Dhe pavarėsisht nga kjo, unė doja t`i mbajmė lidhjet: ma botonin ndonjė artikull, por nuk ma dėrgonin gazetėn?- nuk zemėrohesha, se mbase edhe posta kushton? Ama kur Baleta vie nė Bern dhe nuk ma sjell asnjė tė vetmėn gazetė, tash nuk doja qė ta „kuptoja“ mė!!


    Karakteristikė e kryeneēėsisė dhe arrogancės sė tyre ėshtė, qė edhe kur nuk iu del prognoza, as kėrkojnė falje:“KRYEMINISTRI BUKOSHI NGRE ZĖRIN SHQIPTAR“- ėshtė artikull i zotit Abdi Baleta, te „Rimekėmbja“ e datė 19 Nėntor 1996, ballina dhe f. 2.;- e kur nuk doli ashtu, pėrse nuk e pėrgėnjeshtrove veteveten? Mos pėr shkak tė markave qė mund t`i ketė dhėnė qerratai!?!
    Njeherė ma pati dhėnė Xun Ēeta njė artikull pėr korrigjim, nuk pata mundėsi t`i ndihmoj, ishte nėn ēdo nivel dhe keq i shkruar. Kur ma solli „Rimėkėmbjen“ ku iu kishte botuar ai artikkull i ēoroditur, dhe po ma tundte para hundėve, ja se ėshtė botuar!?! Unė e mora vesh se ajo gazetė tanimė ishte e korruptuar.


    Ashpėrsinė kundėr Pastisė Socialiste, sakaq e zbuti dhe e zhduki!?! Unė e hetoja, por nuk po guxoja t`i pėshpėris as vetes time, ēka po ndodh? Kur kėtė e kishte vėrejtur edhe zotni Dardan Novosella:
    „Baci Kadri, e ke vėrejttur qė Abdi Baleta nuk po i kritikon mė soacialistėt!?“


    „Po!- po nuk guxoja as vetes t`i pėshpėris, athua ėshtė e vėrtetė, ė!?“


    Dhe kėto dyshime e kėto hamendeje tona ia shfaqėm njėrit nga Kryesia e asaj „Partie“:


    „Bravo!- na tha- ėshtė e vėrtetė se kanė bėrė njė marrėveshje mosngacmimi!“


    „Marrėveshje nacionalistėsh me antinacionaistėt!?!“


    „Punė interesash...“- punė interesash midis kundėrshtarėsh?- apo formalisht shtiren se janė kundėrshtarė?


    Prandaj, iu them tė gjithė kundėrshtarėve tė mi, dhe zotit Golaj nė Suedi e gogleve te tjere: bėjani ju analizat trurit tuaj, se unė jam nė rregull me teori e me praktikė, njėqind e njėmijė herė i verifikuar nė situata kur detyrohesh tė mendosh edhe pėr vdekje, edhe pėr vetvrasje: a keni qenė ju, bijtė e mamasė, nė situata tė tilla!?!


    Unė qė i kam ra shuplakė drejtorit tė burgut nė zyrėn e tij, unė jam ai qė do t,iu shuplakoj e kamxhikoj gjithė jetėn, deri sa tė jepni shenja se do tė bėni kthesė nė rrugėn tuaj aq tė ultė e aq mjerane.
    T`i kthehemi kėtu citatit tė mėsuesės veterane dhe shkrimtarės tė ndjerė, Besa Bajraktari:“ Pas 100 vjetėsh, pas 300 vjetėsh... do tė vijnė shkencėtarėt e botės e do t`i studiojnė varrezat e Shqipėrisė, ku do tė konstatojnė: kėtu shqiptarė s`ka pasė!“- e thonte e ndjera Besa, e zverdhur dyll nga prengosja. Po edhe kush tjetėr sot „brengoset“ pėr kėso “ēikėrrimash” nė Shqipėrinė tonė tė mjerė?- hiē askush.
    Kurse citati i shkrimtarit Arbėr Ahmetaj, vijon me shtatė pikėt e njohura tė Ernest Koliqit, por qė askush nuk do t`i zbatojė!!!


    „Intelektualėt“ e Shqipėrisė tonė tė mjerė, e dėgjojnė dhe e shikojnė emisionin „Rokoko“ tė zotit Gjebrea, ku s`ka asnjė emėr shqip!!! Pra, „intelektualėt“ e dėgjojnė me veshė tė topitur dhe e shikojnė me sytė e lėbyrur prej viēash tė palėpirė, dhe bien me fjetė, dhe i merr gjumi, por jo sikur ėshtė bėrė shprehi tė thuhet „gjumi i pajshėm“, por i merr gjumi i fajshėm, gjumi mėkatar, qė edhe nė ėndėrr ta shohin zhbėrjen kombėtare.


    Ėshtė thėnė se tekstet e vjetra duhet tė ribotohen e tė qėrohen nga ideologjizmat e monizmit tė urryer, por ēfarė po ndodh? Te GRAMATIKA e gjuhės shqipe, Vėllimi II- Sintaksa, e ribotuar nė Tiranėn tiranike mė 2002, f. 82,-(nga grupi i autorėve, i plakarecėve gėrxhulanė-enveristė: Mehmet Ēeliku, Mahir Domi, Spiro Floqi, Seit Mancaku, Remzi Pėrnaska, Stefan Prifti, Menella Totoni, tė cilėt duhet tė dėrgohen me dhunė nė pension dhe t`iu merren gradat shkencore), pra, f. 82 kemi kėtė „xhevahir“:


    „Ballistėt, tė tmerruar nga sulmi i furishėm i partizanėve, u dorėzuan.“- kjo praktikisht ėshtė fryma e keqe e Hysamedin Ferr-it me kompani: Neritan Ceka do ta pranonte njė refugjat serb nė banesėn e vet nė Tiranė! Kėtė e thonte nė kohėn kur bandat ēetnike e patėn pshtuar Kullėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, dhe atė plakarec, me kokėn gjog e mendjen zog, e pėrkrahte „luftėtari i lirisė“, Ismet Kryeziu, a kryethiu, nga Prizreni:“ mirė e ka Neritan Ceka, politikė e urtė“!!!


    Agim Gjakova qė na shitej pėr demokrat, ja se ēfarė shkruante te gazeta e quajtur kombėtare „Bota sot“, e datės 13 prill 2002, f. 17:


    „Jo mė pak se gati njė shekull e ca ky mjedis-(Gjakova- K.M.), ka qenė nė pararojė historike e politike, jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė trevat shqiptare (madje deri aty sa ndėr dyqind petritat e themelimit tė partisė sė Enver Hoxhės rreth njėzet veta kanė qenė gjakovarė), pėr tė cilėn nuk do tė ndalemi.“



    Ja konkretisht pėrse nuk mund tė bėhet bashkimi:


    1. Kushtet e jashtme,

    2. Ne nė Kosovė kemi jetuar ndaras, kemi banuar ndaras, jemi shkolluar ndaras dhe jemi martuar ndaras popujve tjerė.

    3. Nė Shqipėrinė tonė tė mjerė: romėt, hashkalinjtė, serbėt, magjupėt, egjiptasit, malazezet, arxhinjė...me letėrnjoftime kanė qenė-„shqiptarė“!!! Andaj edhe kanė jetuar bashkė, kanė banuar bashkė, janė shkolluar bashkė dhe janė martuar bashkė.

    4. Nė Kosovė ka pasur fare pak spiunė, dhe ata kanė qenė me vetėdėshirė, jo me detyrim as me dhunė,
    5. Nė Shqipėrinė tonė tė mjerė, njė popull ka qenė spiunė, duke filluar denoncimin e vetė anėtarėve tė vet tė familjes,

    6. Nė Kosovė ka qenė socializmi vetqeverisės-liberal, ku ēdo fshatar ka pasur tokė e bagėti, dhe ka qenė zot nė shtėpinė e vet,

    7. Nė Shqipėrinė tonė tė mjerė ka qenė socializmi ortodoks, skamja i ka gjunjėzuar dhe i ka mėsuar tė vjedhin pėr tė mbijetuar. I lutėt fshtari rojės sė Kooperativės:

    “A t`i marr ca doamte?”

    “ A ma di shtėpinė?:

    “Po.”

    “Mbushe plasmasin edhe pėr mua e ēomi nė shtėpi!”



    Po jap kėtu dy vjersha tė mia, qė i pata shkruar pa lejėn e hysamedinėve:





    Kadri Osmani-Mani / Dy vjersha



    NĖ SHQIPĖRI...



    Unė isha palloi

    e gruaja ime pavoda

    nuk na ndalte pėrroi

    na shtang- Ēorovoda!



    ēanim drejt stuhisė

    ishim vetė zgalemi

    i bėnim sfidė Serbisė

    keq na step- Golemi!



    qėndisnim me shkronja

    kishim dhėnė dhe prova

    fugonim zellshėm kah shqiponja

    flatrat na i preu- Sllova!



    do tė na vijė behari

    do mbledhim boronica

    nė verė na ngrin acari

    na vithis- Kamenica!



    t`lėvizim pra, hė mo

    ē`na katandisi Nano

    unė isha...

    e gruaja...

    hapnim pendėt- erashkė

    qėndrojmė ne dy bashkė!







    K Ė N D E L L J E



    Betohem n`tokė betohem n`qiell

    Betohem n`shokė betohem n`shoqe

    Se kjo Shqipėri e larė nė diell

    Kurrė nuk mund tė jetė marroqe!


    E ngrohur nė rreze tė diturisė

    Por e lidhur nėn dosjet cinike

    Yrysh!-ēaj darėt e hasmėrisė

    -cep mė cep Shqipėri Etnike!




    Gishtin nė kokė Evropa shtrigė

    Jemi nė prag tė shekullit tė ri

    Gjaku i dėshmorėve t`u bė digė

    Shqiptarėt s`jetojnė n`robėri!




    Dėgjova se nė Shkodėr paska dalur njė gazetė „Shqipėria Etnike“, dhe unė naivi-( i drejti vdes naiv), u gėzova sikur fėmija pas sheqerkave: do tė bashkohemi!- dhe i sigurova telefonat dhe adresat fizike dhe elektronike: heshtje varrri!?- pėrse?- mos nuk mė njohin?- dhe ua dėrgova shėnimet e shkurtėra autobiografike, prapė heshtje varri...dhe ēfarė tė mėsoj: gazetė katolike me mėtime pėr njė Shqipėri katolike!?!



    Edhe njė zhgėnjim!!



    Te gazeta „Shqipėria Etnike“ shkodrane e datės 29 prill 2003, nė ballinė ėshtė vėnė kjo vjershė budallaqe, pa emėr tė autorit:



    Po ku je Shqipni e

    Madhe/mir`e di, ke

    pasė shumė halle/

    je kreshnike, je e

    mirė/ jam krenar

    qė jam yt bir



    Qė ta marri vesh zotni Sokol Pepushaj me kompani, unė nuk jam krenar me atė „Shqipėri tė Madhe“!!! Dhe shtrohet pyetja: pėrse zonja e zotėrinj gazetėn e keni pagėzuar me emrin mashtrues „Shqipėri Etnike“ dhe nuk i kėndoni po asaj „Shqipėrie Etnike“ por, tamam sikur serbėt dhe me gjuhėn e serbėve „Velikoj Albaniji“!?!



    I mjeri unė qė do tė vdes naiv!



    Me tė dėgjuar se ka njė gazetė me emėr tė revistės tonė „Shqipėria Etnike“, pa hamendje iu shkrova dhe i thirra nė telefon pėr bashkim tė dy titujve „binjakė“, pa mė shkuar mendja se ata tipa janė keq tė orientuar, janė vegėl qorre e financuesit, dhe pėr ironi tė ironisė, ata reklamojnė:“bashkimi shpirtėror i tė gjithė shqiptarėve“, dhe „e pavarur periodike gjithshqiptare“!!! JO, iu themi ne, ajo qenka gjithgėnjeshtare dhe pėrēarėse e bashkimit shpirtėror dhe fizik!!!


    Ani njė drejtor me emrin- Sokol!!!


    E pra qė ta marrė vesh skllota e kotė e kėsaj lėpushke, revistės tonė „Shqipėria Etnike“ nuk mund t`ia ndryshojė orientimin kombėtar asnjė fuqi as superfuqi botėrore as financiare, as me aq sa kushton bota tungji.


    Mbi 50% e financojmė bashkė me gruan time: shpesh ia kemi dėrguar shtypshkronjės tė 1600 frangat mujore tė ndihmave sociale, dhe kur s`kanė mjaftuar, nuk e kemi paguar qiranė e banesės prej 1000 frangash dhe i kemi dėrguar nė shtypshkronjė. Herėn tjetėr e kemi paguar qiranė, por nuk i kemi paguar socialet nė shumėn prej 700 frangash dhe i kemi dėrguar nė shtypshkronjė. Kurse me paratė e gruas time qė fiton me punėdore, blejmė bukė tė ngrirė nga frigoriferėt e shitoreve zvicėrane me zbritje 50%, don tė thotė se e pagujmė njė bukė dhe marrim dy bukė, tė cilat i shkrijmė dhe i hamė me lėng, duke jetuar nė kryeqytetin e Zvicrės!!! Dhe kur kanė filluar verejtjet dhe alarmet, faturat e njėpasnjėshme, Kryqi i Kuq na i ka la ato borxhe, dhe na ka dėnuar qė t`i shlyemė me kiste mujore prej 500 frangash nė muaj. E pra kemi pasur „oferta“ qėllimkėqia: hiqi kritikat kundėr Rexhep Qosjes, po ta financojmė!?! JO, nuk e heq kritikat, nuk dua financime tė tilla me kushte.


    Por ē`tė bėsh kur kjo botė iu takuata edhe pakurrizorėve.


    Pa pėrshėndetje.

    Nė Bern, mė 28.5.2003



    „E po pėrse baca Kadri po hidhėrohesh, kur Sokol Pepushaj e dashka Shqipėrinė katolike, kur edhe Abdi Baleta e do Shqipėrinė myslimane!?“

    „!?!“
    „Ngele pa tekst, ė!?“

    „Ngeca dhe nuk ngeca: ata qė „shikojnė“ vetėm nga prizmi fetar, as kanė fe as atdhe“.



    Prandaj, zotni shkencėtar Hysamedin Ferr-i, ato propbleme janė pėr shqyrtime, dhe jo unė, se unė nė kushtet e burgjeve ia kam bėrė analizat ēdo pjese tė trupit e tė trurit, dhe ato pjesė tė truit e tė trurit mė kanė dhėnė leje dhe mė kanė urdheruar- vetėm pėrpara!-kur ti je shkolluar, duke qenė spiun i Ajet Haxhisė, apo!?! Dhe kam frikė mos nuk e meritoj njė vend aq tė lartė nderi apo tradhtari qė ma ke caktuar, fill pas Skėnderbeut, Isa Boletinit dhe Ibrahim Rugovės!?!



    Edhe njė temė po ta parapėlqej: shqyrtoje dhe analizoje rastin e duetit Ibrahim Kelmendi-Sabri Novosella: tė cilėt me dekada kanė ēarė dėrrasa, duke u grindur e duke u sha e shamatuar, e sot janė bashkė, brekė e ****ė!?!


    Por- mos!- se Sabria ta ndėrprenė tagjinė, nuk e shkrova pa e menduar mirė e mirė- tagjinė!!!


    Ja edhe disa tituj nga libri i „AVNOJ-istit“ Jusuf Ferizi “KOSOVA NUK ĖSHTĖ SERBI“: „SI TIRANA, SI BEOGRADI!“, „KUSH PO E SHKEL BESĖLIDHJEN E RAMBUJESĖ?“, „DY HERĖ HYRI SERBIA NĖ KOSOVĖ NĖPĖR SHQIPĖRI?“.


    Tash mund t`i vėrsuleni edhe atij, vetėm po tė lajmėroj se unė ua kam thyer dhėmė e dhėmballė, kurse ai do t`ua dėrrmojė nofullat fare!! Sepse ai, Jusuf Ferizi, ishte gazetar nga Fronti i Luftės.



    I njoftoj lexuesit se plani im ka qene perkrahja e nacionalizmit shqiptar: ua kam botuar punimet e tyre etj. Kur socialfashistet e quanin Abdi Baletena-g-leta, une I kundershtoja dhe e quajajalte-Bleta. Perse tash megjnuni Baleta, hidherohet me njerezit kur i bejne pyetjen me te zakonshme: ku e ke elektoratin!?! Si e paska menduar ai, qe ta kritikoje kedo e ke t,i teket, kurse ai vete nuk duhet t,i pergjigjet askujt!?!



    E tash, t`ia fillojmė me mbllaēitjet e shkencėtarit zemėrzi: „KADRI MANI: DERI NĖ VDEKJE KUNDĖR BASHKIMIT KOMBĖTAR!“-ėshtė titulli i Hysamednit, i cili e ka ngrėnė turpin me bukė: unė atė nuk e kam thėnė e as e kam menduar as merituar, qė njė bastard tė ma shartojė pa hak as hile!?! Atė e dėshirojnė dhe veprojnė kundėrshtarėt e mi, qė njėkohėsisht janė kundėrshtarė tė ēdo pėrparimi e tė ēdo lirie, ku bėn pjesė e dhe artikullshakarravitėsi, dhe avokati i tij i ngathtė, Ismaijl Golaj nga Suedia. Ato shpifje tė ndyta nuk m`i ka bėrė asnjė serb e as gazetė serbiane.


    Shpifja pasuese:“ (Mani: Kjo ėshtė edhe politika e LDK-sė dhe Rugovės)“- lexuesit duhet ta dinė se unė nuk jam anėtar i LDK-sė, pėrkundrazi, akuzat qė jua adresoj tė gjitha partive politike pėr pėrēarjen e Diasporės nė baza partiake, LDK-ja ka pėrgjegjėsinė mė tė madhe. E pėrkrah Dr. Ibrahim Rugovėn, pse ėshtė strateg, vizionar dhe fort paqėsor, me njė biografi dhe veprimtari tė pasur, tė cilėn po e begaton dita-ditės, kur kundėrshtarėt e vet tė pacipė biografitė e veta po i flliqin dita-ditės.


    Nuk ėshtė vetėm LDK-ja demokratike, sikur qė mendon shkancėtari sharlatan, por edhe: PSHDK e Mark Krasniqit, PLK e Gjergj Dedajt, PSDK e zonjės Kaēusha Jashati, Balli i Kombit i Rexhep Avdullahut...


    „Kėto ditė ėshė aktivizuar nė vijėn tradicionale serbofile shqiptare(,) veēanėrisht Kadri Mani(,) i cili ka paraqitė gati njė program tė plotė serbofil pėr shqiptarėt.“- kėtu po pėrmbahem pėr ta respektuar botuesin, kurse nė librin tim „Bombat e gjalla“, e di unė se ēfarė do tė bėj me kėtė shqipfolės, tradhtar me damkė pisė: a ka krijesė nė tokė qė i beson edhe mė tej kėsaj kreature, pos Ismajl Golės dhe Halil Matoshit me kompani!?!


    „Ai lė tė kuptohet se LDK dhe Rugova kanė njė program tė fshehtė krahas atij publik qė synon t’i kundėrvihet idesė sė bashkimit kombėtar shqiptar dhe afrimit me Serbinė kur atje tė vijė nė pushtet "opozita e mirėfilltė". „-kush lėka tė „kuptohet“!?- shkencėtari i shndėrruar nė falltor, m`i lexoka mendimet nė kokė, edhe pa i thėnė fare!? Kurse ai „zbuluesi“ i trullosur e pėrplasė kokėn e vet pėr mur e pė rtokė, i pakėnaqur pse Dr. Rugova pret vetėm shpalljen formale tė pavarėsisė. E ka kapur sikleti pse Dr. Rugova ėshtė krahpėrkrah me: Klintonin, Bob Dolin, Olbrajt...


    „Vetė Kadri Mani ėshtė njė ish-i burgosur i regjimit jugosllav, mjaftė i vuajtur nėn atė regjim, por nga shkrimet del se ėshtė edhe mjaft i dėmtuar mendėrisht dhe emocionalisht, ndoshta pikėrisht nga kėto vuajtje.“- Kur diplomonin tė rinjtė, mė kėnaqej zemra qė po pėrparojnė, sepse nė programin tonė tė luftės e kishim: kombinimin e luftės legale me atė ilegale. Madje ata tė rinjė i konsideroja edhe mė tė aftė se ne, sepse, mendoja atėherė, edhe ata punojnė po me ato kombinime, por meqė janė tė aftė, nuk zbulohen aq lehtė sikur ne!?!


    Nga tė gjithė sa kemi qenė nėpėr burgje, sa di unė, janė nja 4-5 veta, qė kanė pėsuar keq tronditje: Ismajl Haradinaj, Rafi Halili, Bajram Nazifi...por ne i kemi heronj tė gjallė, dhe vetėm tash nga shkencėtari sharlatan po „mėsojmė“ se duheshka pėrbuzur!!! Po ty ēfarė tė ka „dėmtuar“, nėse jo- Leku!?! Unė kam “shpėtuar” pa u dėmtuar as mendėsiht as emocionalisht, qė mė shpif sharlatani, por kam qenė nė rrezik ta shkatėrroj zemrėn time tė operuar duke ia bartur edhe librat e sharlatanit tė mallkuar mosmirėnjohės: pėr mosmirėnjohje, ekziston thėnia “qiti qenit hallvė”, qė ka kėtė kuptimn: se goja e qenit nuk ėshtė pėr hallvė, por pėr diē mė tė vrazhdė, dhe edhe pas hallvės qeni nuk e lė gojėn ėmbėl, por shkon han ***!!


    „Nė qoftė se idetė, ndjenjat dhe mendėsitė e Kadri Manit janė program politik i LDK-sė dhe/ose Rugovės, atėherė LDK, programi dhe kryetari i saj janė parti serbofile dhe mė e rrezikshmja pėr shqiptarėt.“- thashė se nuk jam anėtar i LDK-sė, pra as „zėdhėnės“, pėr ēka nxjerr shpifje pėrgojuesi nė vijimėsi. Unė, pėr ndryshim nga ish- kolegėt e mi socialfashistė, e kam marrė nė mbrojtje ish gjykatėsin tim tė nderuar, zotni Tadej Rodiqin: „Kombinim i bukur i luftės legale me luftėn ilegale. Nga e majta: Mark Krasniqi, Kadri Osmani, Tadej Rodiqi.


    Kadri Osmani: S`kam qenė i dėnuar prej gjykatės Rodiqit, por prej sistemit tė Rankoviqit!“-( shih te revista „Shqipėria Etnike“ nr. 17-18/2001, f. 55). Ish- kolegėt e mij tė burgjeve, nuk linin gjė pa e sha e pa e pėrgojuar edhe shenjtėreshėn tonė Nėnėn Tereze.



    Shkencėtari qė nė shkrimet e veta nuk di t`i pėrdor 36 shkronjat e alfabetit tonė, di t`i shkrauj 6 numra, sa pėr tė shpifur e llomotitur sikur haneri mbi ēati:“ Ndėr idetė dhe ndjenjat e programit politik tė Manit qė thotė se ėshė edhe i LDK-sė dhe Rugovės mund tė dallohen edhe: 1. Jo deri nė vdekje bashkimit kombėtar tė shqiptarėve dhe zgjidhjes sė asaj qė ėshtė e njohur si ēėshtje shqiptare; 2. Populli i Shqipėrisė ėshtė i keq dhe nuk mund tė reformohet; 3. Populli serb ėshtė i mirė dhe mund tė reformohet shpejt; 4. Kurrė luftė tė armatosur kundėr pushtuesve serbė; 5. Marrdhėniet me Serbinė ose si me Shqipėrinė ose fare; 6. Papranueshmėria e paanėsisė partiake dhe anėsisė kombėtare.- a ka krijesė njerėzore i cili vėrtet mund tė quhet- njeri, e qė i beson, apo tė paktėn, qė ka predispozita pėr nė familjen njerėzore, qė i beson mė kėsaj kreature!?!
    „megjithėse i uroj jetė tė gjatė,“- Urim i armikut, o helm o thikė!


    Njėra nga veset e burokratit ėshtė, me folė njė fjalė tė huaj:“probabilitet“! Sepse kur ta shqiptojė i tėhuajėsuari atė fjalė tė hauj, masa mendon: ja ky qenka fort i shkolluar, e tha njė fjalė qė ne nuk e morėm vesh fare!!


    „atėherė del se me vetėdije dhe duke bėrė kėtė llogari probabiliteti,“- ne luftėtarėt e lirisė, ndryshe nga borgjezia, vdekjen e kemi mė afėr se kėmishėn, andaj as kemi bėrė llogari tė tilla idiotike-munafike.
    „ me sa del nga dėshira“- jo nga „dėshira“, por nga mllefi e revolta kundėr socialfashistėve shqiptarė, mllef dhe revoltė tė cilėn e shprehin edhe tė tjerėt, si Jusuf Ferizi, Arbėr Ahmetaj:“




    XHUNGLA E PLATFORMAVE



    Llapaqenat, fėtyrėqenat, grekoqenat, shkinoqenat, qenėria akademike e bolshevizmit, akademikėt e misrit me kubikė, dhe doktorėt e shkencave tė numrit tė bajgave e tė bagėtive tė poemave blegtorale tė Naimit, iu ka hipur epshi me e themelue njė platformė tė re kombėtare,- don tė thotė me i ra mohit tė 150.- vjetėve tė fundit, mundi dhe ēmimi i djersės dhe i gjakut tė rilindasve tanė tė famshėm, burrave tanė tė ditur. E gjitha kjo me arsyetimin se na munguaka njė platformė, na mungueaka njė filozofi e unifikuar kombėtare!!



    Sipas tyre, platforma dhe vetėm platforma, na shpėton prej tė keqes, na merr nė shpinė, duke na kapėrcyer kufirin prej ndarjes nė bashkim, prej Arabisė nė Evropė, prej prapambetjes nė zhvillim. Kėta janė ajo dorė shkencėtarėsh e filozofėsh, qė iu del shpirti me e lexue pėrpara popullit njė fjalim, e qė nuk e kanė zakon me e ulė b...nė tokė e kryet mbi libra, me e qitė matanė njė punė, me e krye njė vepėr, me e shtjerrė njė subjekt, me ndriēue njė figurė, me i dhanė teh njė prirjeje pozitive tė shoqnisė, me e pėrpunue njė program edukativo-arsimor, qė i lejon fėmijėt mos me vlerėsue paren si gjanė ma tė shtrenjtė, ma tė shenjtė se nanėn, gjuhėn e dheun e tė parėve.


    (Arbėr Ahmetaj, te revista „Shqipėria Etnike“


    nr. 1/1999, f. 14)

    E ftoj Abdi Baletėn, qė tė mė kėrkojė falje dhe tė distancohet nga ky turp, ndryshe- hakmmarje e shenjtė: do t’i tuboj kundėrshtarėt e mi llapaqena te mrizishtat e fshatit tonė, dhe do t’ua mbyll gojėt e ndya me nga njė bjagė avulluese dhensh.


    *****
    shtriji kembet sa ke jorganin ..se te ha bubi.

  3. #3
    Me zemėr nė Shqipėri Maska e bond james
    Anėtarėsuar
    15-03-2003
    Vendndodhja
    shtet i bukur por jo si mėmėdheu
    Postime
    74
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    LUMIT NE LUMIT SE CILĖT PO DOJNĖ ME NA UDHĖHEQUR,
    HAJDUTĖT E VEGJĖL TĖ ZVICRĖS( I PARI I TYRE KA VJEDHUR NĖPĖR MIGROSAT E CYRIHUT E DIN AI EMIRĖ SE PĖR CILIN BĖHET FJALĖ GJITH JANĖ TĖ NJEJTĖ DHE PRIMITIVA) e kam fjalėn PĖR KOMUNISTAT, STALINISTAT,ENVERISTAT ETC. ETC.........
    MJERI POPULLI YNĖ MJERRI, LLOJ, LLOJ SHIZOFRENI, HAJDUTĖ, ANALFABETĖ....ETC...ETC....
    O POPULL I NDJERĖ ATA QĖ KANĖ LUFTUAR KANĖ QENĖ NĖ KOSOVĖ E JO ATA QĖ VIJSHIN PREJ ZVICRE ME BA DISA FOTO TĖ VESHUR SI LUFTARAK PĖR ME TREGUE SE KANĖ LUFTUE OSE JANĖ MSHEHUR NĖPĖR MALE, SA IKTE STUHIA ATA DILSHIN PREJ SHPELLĖS SI STALINI ME TREGUE QĖ LUFOJNĖ, ATA QĖ METĖVERTETĖ LUFTUAN SHUMICA RRANĖ NĖ ALTARIN E LIRISĖ, KĖRKOJ NDJESĖ PĖR ATA QĖ KANĖ LUFTUAR DHE JANĖ SOT TĖ GJALLĖ POPULLI I NJEH MIRRĖ ATA TRIMA DHE ATA S'HARROHEN KURRĖ, PO PĖR FAT TĖ KEQ DISA MUNDOHEN ME RRENA KOMUNISTE ORTODOKSE ME E PĖRFITUE NĖ FAVOR TĖ TYRE LUFTĖN E VĖRTETĖ TĖ POPULLIT KURSE ATA SILLESHIN NĖPĖR EUROPĖ SI SHARLLATANA DHE SOT VRASIN NĖPĖR KOSOVĖ ATA NJERĖZ QĖ I DENONCOJNĖ PARA OPINIONIT SHQIPTARĖ,POR NJIHERIT EDHE TYRE DOT JU VJEN RRADHA
    :^Globi

  4. #4
    dEaD rAceR Maska e unreal
    Anėtarėsuar
    02-04-2003
    Postime
    561
    Faleminderit
    10
    32 falenderime nė 26 postime
    Mos te ishin "Enveristat" "Stalinistat" "Komunistat" Kosova shume kohe me pare kishte gjete paqen dhe lirine ne duart e "nenes serbi"!

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    640
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    unreal

    Na paske keaqur me pergjigjen tuaj ,more fatosi i xhaxhit dulle .

    Te kishte qenur ashtu sic je shprehur ti , per atdhetarizmin e kombetazimin e komunisteve, enveristeve e stalinisteve ,kjo cka ngjau ne Kosove ,Presheve e Iliride qe me 1998 deri me 2001 duheshte te kishte pase ndodhur ne vitet 1939- 1945 ,kur luftonte e gjithe bota per Komb e Atdhe.
    E kush nenshktroi ,tradhetoi e vrau brigadat e Shaban Polluzhes e nacionalistet e NDSH-se ??!!
    A nuk ishin shoket e dullestalinit Shefqet Peci e Ramiz Alija ??!!!

    komunisti dullstalini ,thonte ne mbledhjen byros se atehershme se :-linja jone partiake dihet .Ne na duhet nje jugosllavi e forte e kosovaret te integrohen ne bashkim vllazerim me jugosllavet .

    Lexo pak histori ,para se te shkruash peralla per LPK-ne e Koco Danajt e Idajet Beqirit me kungujt si Emrush Xhemajli .

  6. #6
    dEaD rAceR Maska e unreal
    Anėtarėsuar
    02-04-2003
    Postime
    561
    Faleminderit
    10
    32 falenderime nė 26 postime
    Eshte nje gje qe ju nuk e kuptoni,apo nuk doni te e kuptoni!

    Kosova eshte FALUR Serbise nga fuqite e medha,pse ju kete veper ja mbeshtetni Enverit une nuk ju kuptoj!

  7. #7
    dEaD rAceR Maska e unreal
    Anėtarėsuar
    02-04-2003
    Postime
    561
    Faleminderit
    10
    32 falenderime nė 26 postime
    Postuar mė parė nga DriniM
    unreal

    Na paske keaqur me pergjigjen tuaj ,more fatosi i xhaxhit dulle .

    Te kishte qenur ashtu sic je shprehur ti , per atdhetarizmin e kombetazimin e komunisteve, enveristeve e stalinisteve ,kjo cka ngjau ne Kosove ,Presheve e Iliride qe me 1998 deri me 2001 duheshte te kishte pase ndodhur ne vitet 1939- 1945 ,kur luftonte e gjithe bota per Komb e Atdhe.
    E kush nenshktroi ,tradhetoi e vrau brigadat e Shaban Polluzhes e nacionalistet e NDSH-se ??!!
    A nuk ishin shoket e dullestalinit Shefqet Peci e Ramiz Alija ??!!!

    komunisti dullstalini ,thonte ne mbledhjen byros se atehershme se :-linja jone partiake dihet .Ne na duhet nje jugosllavi e forte e kosovaret te integrohen ne bashkim vllazerim me jugosllavet .

    Lexo pak histori ,para se te shkruash peralla per LPK-ne e Koco Danajt e Idajet Beqirit me kungujt si Emrush Xhemajli .
    Nuk do ishte keq qe edhe ti rrokesh pak historise,e mos te kendojsh ketu kenget e Borbes Sot!

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    640
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ureal

    Ti mire e ke se Trojet tona u falen sa majtas e djathtas.

    Por - por komunist Shqiptare jane ata qe me se paku kane bere per Komb e Atdhe nga e gjithe raca e ndyre e tyre kuqalashe.
    Jo vetem qe nuk mbrojten teritoret por i ndihmuan serbise per te bere ``bashkim vllazerimin ``e shqiptareve me racen karpatoide duke vrare e prepre elementin nacionalist Shqiptar.

    Rusia vertet ishte komuniste ,por ne emre te komunizmit hengren krejt bllokun e lindjes per me shum se gjysem shekulli.
    serbia ( mbrenda jugosllavise ) vertet ishte ishte komuniste por henger krejt jugosllavine per me shum se gjysem shekulli dhe vetem per dhjete vjet beri 4 lufta per te rruajt monopolin mbi ata teritore te fituara si dhurate nga fuqite emedha .


    E cka bene kuqot e tu me dullen ne krye per trojet Shqiptare ?
    Asgje fare !
    Dhe per 50 vjet kerkundi asnjehere nuk u ndegjua qe te ngrit zerin per shqiptaret jashte kufijve te Shqiperise londineze ( edhe perse ata vriteshin e priteshin, edhe perse ata shpernguleshin per turqi me dhune e pronat u uzurpoheshin ) ,se ata qe ia vendosen b... ne kolltuk dulles ,shum lehte edhe mun ta nxjernin nga ai kolltuk .

    Cka bene klyshet e dulles ne luften e Kosoves ?
    Kurgje fare ( se as edhe nje pellembe toke Koseve nuk e cliruan -pervetemse nje Koshare,),por vetemse i ndihmuan gjenocidit serb . E vetem i jepshin preteks serbise qe te nxjer dufin e urejtjen e te ben qejf ( gjenocid ) mbi shqiptaret si dine serbet me te bejne .
    E vete kembet ne shpine me slloganin `` hike b-ythe se te lash `` e dilinin te nanosi ne Tirane .

    Mender me thene si dulla , si kelyshet e dulles ne Kosove e per Kosove ,bene nje m.... te madh dhe ate aq te madh e kane bere ate m.... ,saqe as sot nuk munden me nxjere koke nga aty .
    prandaj edhe kerkojne `` moratorium `` .

    Kjo eshte merita e kuqove shqiptare ,qe dine me dhjere kahmos ku mos e cka mos ,kur eshte ne pyetje Atdheu e Kombi .
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DriniM : 12-06-2003 mė 10:26

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime
    gazeta shekulli:


    ------

    E ardhmja e Kosovės dhe elita e re politike

    Nga Milazim Krasniqi

    Pikėnisja pėr tė ardhmen e Kosovės ėshtė rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, e cila duhet tė kuptohet si njė “proces politik pėr vendosjen e statusit tė ardhshėm tė Kosovės” siē thotė Ricard Baucer, zėdhėnės i Departamentit Amerikan tė Shtetit. Natyrisht, edhe vendimi i ardhshėm i Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, do tė jetė i ndėrvarur me qėndrimet dhe vendimet e G 8-ės, (qėndrimet e tė cilit janė anekse tė rezolutės 1244), tė NATO-s, pastaj politikat e BE-sė dhe tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, tė cilat shquhen pėr angazhimin mė tė madh diplomatik e ushtarak pėr Kosovėn nė vitet 1998-1999, po edhe sot. Kėto institucione dhe struktura tė vendimmarrjes formale dhe funksionale, duhet tė harmonizojnė qėndrimet, tė krijojnė platforma unike dhe tė jenė garantues tė statusit final tė Kosovės. Qėndrimi pėrfundimtar i tyre pėr tė ardhmen e Kosovės, esencialisht varet edhe nga pėrmbushja e kėtyre standardeve:
    - Toleranca ndėretnike dhe multietniciteti faktik nė Kosovė, duke nėnkuptuar kthimin e tė zhvendosurve,
    - Arritja e objektivit qė Kosova tė jetė faktor i stabilitetit rajonal,
    - Qėndrueshmėria e brendshme politike dhe aftėsia pėr tė luftuar krimin,
    - Zhvillimi ekonomik qė argumenton se Kosova mund tė qėndrojė mė vete.
    Nė pėrmbushjen e kėtyre objektivave, vjen nė shprehje roli i madh i elitės sė re politike tė Kosovės. Mirėpo, se me ēfarė shpejtėsie do tė aftėsohet kjo elitė pėr realizimin e pėrgjegjėsive tė plota, pėrveē nga testimi i saj me kompetenca mė tė plota, varet edhe nga prejardhja politike, ideologjike dhe sociale, si dhe vetėpėrcaktimi i saj. Nė fakt, pjesa dėrrmuese e kėsaj elite, pėr rrethanat nė tė cilat ėshtė krijuar dhe pėr shkak se nuk ėshtė zgjidhur statusi i Kosovės, prejardhjen e ka me ngjyrim kombėtar dhe ndjenjėn e vetėpėrcaktimit e ka si elitė me mision tė veēantė historik.
    1. Grupimi i LDK-sė, i cili udhėhiqet dhe kontrollohet nga Ibrahim Rugova, e ka tė fiksuar idenė e pavarėsisė sė Kosovės. Elita politike e dalė nga LDK-ja, njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, e sheh si pėrmbushje tė misionit historik tė vetė kėsaj lėvizjeje. Ndėrsa, rruga si do tė arrihet ky objektiv, (ndėrtimi i njė administrate efikase, lufta kundėr korrupsionit, angazhimi pėr kthimin e tė zhvendosurve, krijimi i strukturave pėr luftė kundėr krimit tė organizuar, aktivizimi i ekonomisė, etj.) nuk trajtohen si mjete vendimtare pėr arritjen e pavarėsisė. Sipas kėtij koncepti politik, pavarėsia e Kosovės ėshtė zgjidhja e vetme dhe e pashmangshme, pavarėsisht se me ēfarė dinamike dhe kualiteti pėrmbushen standardet e kėrkuara nga Pėrfaqėsuesi Special dhe tė miratuara nga tė gjitha instancat relevante ndėrkombėtare. Brenda kėtij grupimi tė madh politik, ka filluar tė profilizohet edhe ndonjė personalitet tjetėr si kryetari i Kuvendit, Nexhat Daci, i cili dallohet pėr qasje mė kritike ndaj bashkėsisė ndėrkombėtare, veēmas ndaj UNMIK-ut dhe pėr njė angazhim mė afrues me partitė e tjera politike shqiptare nė Kuvendin e Kosovės. Ėshtė indikative se anketa e fundit e Gallupit, e kanė nxjerrė Nexhat Dacin nė krye tė listės sė politikanėve mė tė popullarizuar tė Kosovės. Por, edhe disa liderė lokalė tė LDK-sė nėpėr qytete tė mėdha, tashmė po profilizohen si figura mjaft tė pavarura dhe pritet qė nė tė ardhmen ata tė rrisin ndikimin nė strukturat dhe nė politikat e LDK-sė.
    2. Grupimi i partive tė pasluftės (PDK dhe AAK), duke pasur prejardhje nga procesi i demilitarizimit tė UĒK-sė, vetėpėrcaktimin politik e ka se ėshtė bartėse e njė projekti dhe njė misioni me dimensione historike. Ky grupim dinamik politik e ka edhe ndjenjėn e triumfalizmit, pėr shkak se lufta kundėr Serbisė ėshtė fituar, sė bashku me NATO-n dhe nė mėnyrė implicite lėnė tė kuptohet se ata janė tė gatshėm tė marrin kurs mė tė fortė nė rast tė zhvillimeve tė pafavorshme sa i pėrket procesit tė pavarėsimit tė Kosovės. Sa u pėrket projekteve politike, administrimit dhe qeverisjes, ky grupim lė mbresėn se aspiron pėr njė dinamikė mė tė madhe, por meqė qeverisin nė njė koalicion tė gjerė, mundėsitė i kanė tė kufizuara. Nga kjo pjesė e elitės politike qė ka prejardhje nga procesi politik i pasluftės, profilizimin mė tė fortė deri tani e ka bėrė kryeministri Bajram Rexhepi, i cili ėshtė shumė aktiv nė temėn e kthimit tė serbėve tė zhvendosur dhe tė luftės kundėr krimit tė organizuar. Ndėrsa, lideri i PDK-sė, Hashim Thaēi mbetet figura qendrore e kėtij grupimi politik dhe personalitet qė lanēon ide e opsione politike tė guximshme, qė do tė thotė se ėshtė figurė sovrane nė PDK.
    3. Mendoj se pėr periudhėn e ardhshme deri nė zgjedhjet e vitit 2004, nuk ka ambient qė tė krijohet ndonjė parti serioze e profilit liberal ose socialdemokrat, e qė do tė kishte ndonjė ndikim real nė skenėn politike kosovare. Por, nė tė ardhmen kjo hapėsirė do tė mund tė kėrkohej nga personalitete si Veton Surroi, rreth tė cilit gravitojnė disa elementė tė shoqėrisė civile me prirje urbane dhe njė spektėr influent medial dhe i cili ka njė simpati diskrete po edhe konkrete ndėrkombėtare.
    4. Viti 2004 ėshtė vit i zgjedhjeve tė dyta parlamentare nė Kosovė. Viti 2004 mund tė sjellė ndryshime nė konfiguracionin e elitės sė re politike tė Kosovės, sepse ende nuk mund tė bėhet fjalė pėr stabilizimin pėrfundimtar tė skenės politike. Megjithatė, tashmė ėshtė e qartė se LDK-ja dhe PDK-ja do tė jenė partitė kryesore tė shqiptarėve, ndėrsa grupimet e tjera janė nė proces tė krijimit tė identiteteve tė veta dhe nuk kanė asgjė tė sigurt sa i takon tė ardhmes sė tyre. Ndikim tė madh nė profilizimin e elitės sė re politike shqiptare tė Kosovės do tė ketė ligji zgjedhor qė do tė aplikohet pėr zgjedhjet parlamentare tė vitit 2004. Ligji i pėrdorur nė zgjedhjet e kaluara ka qenė proporcional dhe me lista tė mbyllura, gjė qė i shkon nė favor pėrfaqėsimit sipas meritokracisė partiake. Pėr rritjen e konkurrencės dhe tė pėrgjegjėsisė politike, mė i pėrshtatshėm do tė ishte njė ligj i kombinuar dhe me lista tė hapura, sepse ai do t’i detyronte partitė qė ta zgjerojnė bazėn e pėrfaqėsimit drejt personaliteteve tė njohura dhe ekspertėve.


    ------------------


    Dy fjal per Shkrimin e Melaimit te RTK-se.

    Melaim i RTK-se fort bukur ki fol si e ema zeqos ne maj te thanes por e verteta nuk eshte ashtu.

    Politika kinse aktive e kinse e moderuar e PDK dhe AAK-se eshte e kushtezuar jo nga principet dhe aspirata e Popullit te Kosoves por nga rrethanat personale te liderve te ketyre dy partive.

    Dhe shum mire e din Melaim Krasniqi se "piruetat" ne politike te Hashimit dhe Ramushit lidhen me ca ngjarje te hidhura qe bandat e ketyre dy "politikanve" kane bere ne Kosove gjat e pas luftes dhe me poziten jo te favorshme ne lidhje me Gjyqin e Hages dhe me gjyqet e tjera qe gjykojne Krimet cnjerzore qe keto Banda kan bere ndaj bashk atdhetareve.

    Pra Melaimi Krasniqes eshte hipokrit ne kto analiza kinse te pamvarura politike.

    Rugova nuk "kontrollon" o Melaim servili por udheheq e jo vetem LDK-ne por krejt Popullin e Kosoves sepse ka fituar vot besimin e atij Populli.


    Ti Melaim fyen LDK -ne e i lepihesh atyre qe moren vec 0.4 % te votave te Popullit sepse ata kane kallashin e pritave te pabesa te erresires dhe milionat e vjedhura...

    Shko ruspi e Kafiqeve te Prishtines..e puthu me vrasesit.

    Turp.

    ...

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Vendndodhja
    Oslo , Norway
    Postime
    494
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nuk ėshtė ky Melaimi por Milazimi.

    Flej Brar se tu paskan pėrzier telat sonte.

    qashtu...

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime
    Melaim kam shkrue por per Melazimin e kisha fjalen.

    Melaim Zeka eshte ai bodygardi ose "Demka" i Ashimit.

    Demka eshte ai personazhi i Zylos se Agollit.

    Melaim Zeka thone ka dore ne vrasjen e Kolonelit Ahmet Krasniqi.

    Melazim Krasniqi eshte ai shkrimtari qe dikur ish ne LDK e tash lepin prapanica ne PDK.


    Arb..ku ki hup mor Djal...Mirse erdhe..

    Lumin e kemi atdhetar te mire..

    Bordi Forumit nuk ka ndoj faj per cka shkruajm ne ktu.

    ...

    Tung..

Tema tė Ngjashme

  1. Kombėtarja Shqiptare - [lajme dhe komente]
    Nga RaPSouL nė forumin Futbolli shqiptar
    Pėrgjigje: 997
    Postimi i Fundit: 22-01-2012, 20:52
  2. Pėrgjigje: 20
    Postimi i Fundit: 27-10-2009, 11:24
  3. Femra kosovare, pozicioni i saj nė jetėn shoqėrore
    Nga Adriano-10 nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 37
    Postimi i Fundit: 03-11-2006, 17:21
  4. Sitet kosovare
    Nga FЯODO nė forumin Futbolli shqiptar
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 01-11-2005, 08:12
  5. Shkurorėzimet - Kanceri i shoqėrisė kosovare
    Nga Davius nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 21-05-2005, 13:36

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •