Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 18 prej 18
  1. #1
    It's not enough to speak.
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Luljeta Lleshanaku

    Nuk ka vdekje mes mjerimit a madhėshtisė

    Sorollatjet e Lirisė
    Jo gjithmonė mallkimi
    i shmanget gjurmėve tė kuqe tė gjakut
    mbi arkitraun e portės

    Ajo stuhi e fortė, e pakthyeshme ndjek pikėrisht ata
    qė besojnė se shkojnė drejt Tokės sė Premtuar
    dhe i pėrēan rrugės.

    Kujtoj endjet e mia tė ngazėllyera
    endjet dhjetėvjeēare
    si piruni rreth marengės sė bardhė
    Pashė shpirtin tim tė firojė prej kurmit tė ngrohtė
    si aroma prej luleve tė ēelura gjatė natės.

    Nuk qe kjo liria.Liria nuk kishte qenė hapėsirė
    Liria ishte ngjitje vertikale
    hedhja e trastave me rėrė prej ballonit
    pezulli e frikshme.
    Me sa zell shkund trupin tim tani nga gjithė kėto
    ashtu siē shkund qilimin nga pluhuri
    dhe arabeskat zgjohen nga ky gjumė ėndrrimtar.

    Tani ndihem e ēliruar prej iluzionit tė lirisė
    Tashmė jam e lirė.

    Njė degė e lulėzuar bajameje
    Nuk dihet se kur mund tė mė shfaqet pėrsėri ajo -
    Dashuria, qė tė ndjek me njė sy tė fortė e te pashmanshem deri thellė,
    si ngjalėn Shqiponja e Detit.

    Ajo mund tė vijė edhe atėherė
    kur pleqėria tė na ketė vėnė poshtė,
    kur tronditja mė e vogėl gati mund tė na shkėrmoqė
    si njė varg i tharė, i zverdhur duhani.
    Atėherė do tė jetė e dhimbshme
    tė pėrballosh sidomos mengjesin
    kohėn kur drita e fortė projekton
    me gjithė madhėshtinė e vet
    njė degė tė lulėzuar bajameje mbi murin e vjetėr.

    Dhe dielli nuk ēohet mė kurrė nė zenit
    por si kungulli rritet e rėndohet horizontalisht
    e fshihet i pėrgjumur mes degėve tė blerta tė kopėshtit.

    Tamam kėtu unė tė kam njohur ty
    ishe njė zarf i bardhė, i dyllosur
    Po tė afrohesha mė shumė
    dylli mund tė ngjitej nė gjoksin tim
    e mesazhi do tė mbetej pėrjetėsisht i hapur.

    shihe atė dorė me gishta tė hollė delikatė mbi mur
    atė rreze mengjesi
    nuk ėshtė sfidė, ėshtė bujari.

    Edhe rrugėt qė tė ēojnė nė Alaskė
    aty-kėtu zgjohen.
    Tabelat e mbetura buzė minierave tė mbyllura
    pėrpiqen tė kujtojnė rrokjet e dėmtuara.
    Pėrpiqen tė kujtojnė
    vagonat me gur tė zinj qė dilnin nga nėntoka e ngrohtė.

    Njė palė kėpucė tė reja
    Prapė njė palė kėpucė tė reja pėr ty.
    Kėtu vera ėshtė gjithė pluhur
    dhe lagėshtira tė tėrheq skutave tė errėta
    si miun njė paketė e mbetur biskotash.

    Ka ndodhur ditė mė parė.
    E ato vazhdojnė tė rrinė tė paprekura nė kuti
    kurriz mė kurriz.

    Eshtė mė se e bekuar rrezja qė bie mbi ne
    si mbi njė "natura morte" -
    syri i pėrqendruar i vizitorit;
    njė pjatė me fruta gjithė lėng tė stinės.
    Midis tyre njė thikė gjithė shkelqim,
    qė e ka humbur kuptimin e rrezikut
    njėsoj joshėse dhe paqėsore

    O zot, ēfarė qe e gjitha kjo
    ē'dorė e preu njėherėsh gjithė misterin rreth nesh
    pa e zgjedhur, siē pritet bari pėr lepujt.

    Njė palė kėpucė
    qė ti t'i gėzoheshe njė mėnyre tė re ecjeje nė tokė.
    Mbase po e mbaj peng fluturimin tėnd
    duke ėndėrruar gjithmonė kėrcitjen e tyre nė darkė
    kur i afrohen portės.

    Luljeta Lleshanaku
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Kur nisi lufta isha i vogėl
    dhe nepėr tym diēka mbaj mend.
    Fill mbas ēdo lufte, bėhej si gogėl
    Atdheu im! Ja kjo mė ēmend!

  2. #2
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,785
    Faleminderit
    108
    176 falenderime nė 152 postime
    Dimri ne arat me miser

    Kishte hyre dimri
    dhe saksofoni i eres
    perdridhej
    si kobra

    Duke ndjekur kalimthi fushat me miser
    rrenjet e mbetura
    kthetrat e shpendeve iluzore
    timoni nen gishterinjte mbetet i ftohte akull
    dhe hena mbeshtet fytyren e ndotur pas xhamit te prapem
    si femijet e braktisur e kurioz
    te periferise

    Dy shtepi te zbrazeta atje ne brendesi
    dy dhembet therres te miut te arres
    qe rremojne te gjejne
    ate pak gje qe mbeti
    nga stina e kuqerremte e korrjeve

    Makina ndalet ne buzembremje
    burri del dhe ndez nje cigare
    e thith fort ate
    thith deshperimin e fushes me dy mushkerite
    e fusha thith deshperimin e tij deri ne bronke
    e pastaj
    me te njejten maje kepuce shtypin filtrin e mbetur te cigares
    shtypin beselidhjen e tyre te vjeter
    te pashprese
    fatale
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  3. #3
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,785
    Faleminderit
    108
    176 falenderime nė 152 postime
    Fryme kamomili

    S'kemi shkembyer kurre ndonje fjale per vdekjen, mame
    ashtu si te martuarit nuk bisedojne per seksin
    ashtu si mjeket se zene ne goje "gjakun"
    ashtu si postieri s'ndjen nevoj te thote "lajm"
    apo polumbaret s'ndjejne nevoje te permendin "ajer"...

    Por se frika hijeshon sendet qe ti prek
    nje lloj sic fergellon aren me pambuk
    levizja e mbledheses lekurezeze

    Ne mengjes
    fryma jote prej kamomili
    clirohet si qengji
    prej vathes se vet
    Mbi jastekun e zhubravitur
    ca fije te bardha, te panjohura floku
    dhe karfica metalike e zeze

    Mos e prit te vij e zhurmshme
    me zilka ne berryla e ne gjunje
    me veshje laramane
    si Burrat Karnavaleve
    apo nje "Morris dancing" ne fund te majit

    Nuk do ta shohesh kurre Burrin e Karnavaleve!

    Do te shohesh femijen me gjunje te drejte e flokedendur
    qe s'pati kohe te rritej
    a nuk ke degjuar ndonjehere te thone
    se vdekja eshte kaq afer lindjes
    sa edhe dy vrimat e hundes
    ne nje psheretime te thelle?!!

    *Morris dancing - parakalime festive tradicionale ne fund te Majit me origjine personazhet e legjendes se Robin Hood-it
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  4. #4
    in bocca al lupo Maska e Leila
    Anėtarėsuar
    25-04-2003
    Postime
    2,560
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Ndėrgjegje e gjymtuar


    Lakuriq nate
    ndėrgjegja jote e gjymtuar
    verbohet e pėrplaset nė dritė!

    E tmerrshme tė gdhihesh e tė ngrysesh
    me kėtė shpend tė zi nė shpirt!







    Me ty


    Do tė ulem nė kėnd tė buzės
    si nė njė shkėmb, pranė njė ujėvare
    e sigurt se s'do mė rrėmbejė shtjellė e fjalėve.

    Do tė ulem nė kėnd tė syrit
    si njė zambak i mbirė nė ujė pranė bregut
    me fletė tė vogla qė t'mos zė shikimin.

    Se unė nė fund tė fundit, ē'jam?
    - Njė dallgė e ngrirė nė hapėsirė
    e shkulur nga deti i gjoksit tėnd.
    Shtrin duart tė mė arrish e s'mė arrin.
    trendafila manushaqe
    ne dyshek te zoterise tate
    me dhe besen e me ke
    dhe shega me s'me nxe

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e ChuChu
    Anėtarėsuar
    03-06-2002
    Vendndodhja
    nyc
    Postime
    3,423
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 16 postime
    Minibiografi - LULJETA LLESHANAKU

    Tė lindėsh poet ėshtė fat, qė jo shpesh meritohet. Luljeta Lleshanaku ėshtė nga ato femra, qė fati ka patur meritėn ta takojė. Njė sublimim i pėrhershėm duket se grith sė brendshmi vargut tė saj, njė "pakėnaqėsi", qė rebelon sa herė harresa pėrpiqet tė pėrgjumė gjithēkanė qė nis nga kujtimet. Fėmijėria "ndryshe", duket se ende bėn ekon e zgjatur, qė poetėve s'u shuhet as pas fryme. Padyshim, Lleshanaku ėshtė ndėr poeteshat mė tė mira shqiptare, qė e ka rrėnuar indiferencėn qė e shoqėron lexuesin e varfėr tė poezisė sė sotme.


    IKĖN ZOGJTĖ

    Ikėn zogjtė
    ikėn dhe si brenga lanė foletė kėtu
    dimri si kupa i mbushi me shira
    i mbushi dhe i piu
    i piu dhe u deh
    nga vetmia.


    KĖMBANAT E SĖ DIELĖS

    Shpirti im
    pėrplaset si gjuhėza
    nė faqet metalike tė kėmbanės.

    E dėgjoni
    ėshtė kėmbana e sė dielės
    ėshtė kėmbana e meshės sė madhe tė sė dielės
    kur njerėzit dėgjojnė predikimet pėr njė jetė
    tė pamėkat
    dhe kujtohen tė ēojnė lule nė varreza.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,547
    Faleminderit
    51
    114 falenderime nė 104 postime
    leshanaku shum lesh e li i ben poezite..


    psh..thote

    Dashuria, qė tė ndjek me njė sy tė fortė e te pashmanshem deri thellė,
    si ngjalėn Shqiponja e Detit.



    e ku i pa ngjalat kjo dhe cila shqiponje gjuan ngjala ne det?

    apo hajt futja llafe boshe se duken si poezi..


    diku i drejtohet mames vet dhe permend morrison karnavalet..e ku i pa e jema morrison karnavalet..apo hajt ..

    tjerr e tjerr e asgje nuk thote..

    njisoj si mimoza ahmeti.. shkalafendshem.. vec te shkruajm..

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,511
    Faleminderit
    18
    253 falenderime nė 228 postime

    Nje Pale Sandale Nen Peme

    NJE PALE SANDALE NEN PEME



    FLASHBACK 1

    Ėshtė Gusht. 1972. Zagushi.
    Jeshilojnė vetėm zverqet e hamenjve
    qė ngarkojnė mobiljet nė njė kamion.
    “Kujdes, mos tė shkelni lulet !”- kėshillon ime mė
    lulet qė do tė thahen vetėm pas tri ditėsh.
    Shtėpia zbrazet si me rreze Rėntgen
    Dhe keqardhja e fqinjve
    Qė shkrin si kompresė mė akull
    Nė cilėndo pjesė tė trupit qė ta vėsh.
    Do tė shpėrngulemi diku tjetėr
    Ku mirėnjohja do tė ngrijė ballkon nė fytyrė
    me aventurėn e zgjimit tė mbėrthyer mbi njė shkop
    si gjelat prej sheqeri .
    Jam vetėm tri vjeē. Nuk e di se ē‘janė premtimet.
    Dhe nuk mė kanė treguar akoma
    se fėmijėria pa premtime ėshtė si bukė e zėnė pa majā
    mjerisht e ėmbėl, e forte dhe pa vrima.
    Kurse im atė nuk duket gjėkundi.
    Im atė ende nuk ka lindur.
    Ai do tė lindė nė njė kapitull tjetėr,
    Shumė kohė mė vonė
    Atėherė kur unė tė ndjej nevojėn tė bėhem mbrojtėse e dikujt,
    duke u grumbulluar mė vėshtirėsi pak hije midis kėmbėve tė mia
    si trup mikrofoni.

    FLASHBACK 2

    E djelė. Nga tabanet e kėpucėve
    nė korridor
    tretet plazma e dėbores dhe amnezia e rrugėve e shkurtra.
    Llamba 150W nė mes tė dhomės,
    si njė copė e verdhė djathi, nė njė ēark mėrzie.
    Ime mė punon me shtiza, duke numėruar nėn zė
    ajo e di gjithmonė sa duhet, dhe kur ndėrrohen radhėt
    e ngjitur si njė copė stuko nė qoshe tė asaj dritareje
    qė sa vjen e bėhet mė e qartė.
    Ajo ėshtė njė jaskėk i vogėl gjilpėrash
    qė e njeh mrekullisht artin e nėnshtrimit.
    pėrpiqet tė ma mėsojė edhe mua,
    edhe sime motre
    Tri kukulla Matrioshka, tė renditura sipas madhėsisė
    ajo e fundit-unė
    e pashpėrbėshmja.

    FLASHBACK 3

    Zemėr nėntori. Era fryn si ndėrrim epokash,
    Dėbora dhe fytyra e sime mėje
    presin nė prapavijė
    tė vėrtetojnė filozofinė e tyre
    tė tė pashmangmes.
    Dritat, si njė varg milingonash tė ēojnė
    nė dhomėn e bukės.Unė jam nusja.
    Fundi i ceremonies. E ndėrsa bėhem gati pėr gjumė
    njezet e njė karfica m‘i heqin me kujdes nga koka.
    aq sa vitet e mia.
    Nuk di pothuajse asgjė mbi jetėn.
    Di vetėm se nė kthesa tė forta
    pėrvoja vlen mė pak se dy drita tė ndezura nė gjoks
    Pėrpiqem ta fsheh lumturinė time nėn pushin e bardhė
    si njė portokalle e qėruar me kujdes
    Kam dalė dinakėrisht prej profecisė sime gjenetike
    si prej njė shpelle tė gėrryer nga vetmia
    e kapur fort pas barkut tė dashit
    Po tė mundohem tė shtyj pak perden
    me dy gishtat e ngjyrosur nė majė,
    dy hije shkojnw nė harmoni mbi asfaltin e zi
    instumentisti dhe violinēeli, pas koncertit
    njeriu edhe antiprofecia.

    NJĖ PALĖ SANDALE NĖN PEMĖ

    Kaq ishte e gjitha.
    Trupi, fryma dhe pema
    Tashmė janė nė sintoni tė plotė.
    Pema ? Cila pemė ?!! Nuk ka asnjė pemė pėrtej dritares
    Qė tė mund tė lakmojė
    Paqen e trupave, si tė nxjerrė nga deti
    cep mė cep.
    Duhet pak guxim
    pėr tė hapur sytė e pėr t‘u ndeshur
    me atė gjė tė frikshme , qė na prźt mė pas
    si tė shohėsh hėnėn, hėnėn nė kupė tė qiellit, nė pikė tė ditės
    -tamam atė gjė qė do tė ishte kaq mahnitėse nė kohėn e vet.
    Barku im kontrakton rrallė
    si kokė kobre
    Me gjahun nė grykė
    I yti, merr e jep, pa pauza, pa nėnkuptime,
    Pėrmbyllės, si nje manifest.
    Asgjė mė nuk do tė ketė mė atė forcė
    Por vetėm therma tė vogla pa klithėm mbi porcelan
    Thika ėmbėlsirash.
    Rutinė.
    dhe pėrfytyrimit I vjen fundi
    kur era trupėzohet nė njė send.
    Cila pemė ?!!
    Tashmė fryma ėshtė e rregullt
    gramatikė.,
    fije bari dhe baltė.
    fole e sapobraktisur nga synimi.
    Buzėqeshim lehtė, pa thonj, pa thembra,
    si njė palė sandale
    rrėzė trungut tė pemės.

    SHAH

    Ėshtė vjeshtė. Venat nė mermer
    bymehen nga shirat.
    Varret e tė afėrmve tė mi,
    me vetėm katėr gisht kohė midis,
    tė vėnė nė radhė
    si njė varg makinash tė bllokuara
    nė kryqėzim me hekurudhėn.
    Lufta ka marrė fund. Ajo dorezė farkėtari
    qė i mbante dikur, si gishtat, tė gjithė bashkė
    ėshtė hedhur, e panevojshme, tej.
    Jashtė saj, jashtė thjesht ca tė panjohur
    qė presin vetėm trenin tė kalojė
    nė krahun tjetėr tė rrugės...
    Aroma e dheut
    Tė kujton shtėpinė
    Ku mungon njė orė e varur nė mur.
    Ua pastroj emrat me kujdes nė pllaka
    Vitet.., si plagė tė vogla nė gjunjė
    Dashurinė.., qė tashmė djeg mė pak
    Se njė gjemb trėndafili.
    Nė tė hyrė tė varrezės
    Roja qė luan shah me veten nė kabinė.


    Luljeta Lleshanaku

    Milosao
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,511
    Faleminderit
    18
    253 falenderime nė 228 postime

    Kur Dashuria Jep Nje Shenjė..

    KUR DASHURIA JEP NJE SHENJE..

    Luljeta Lleshanaku


    KUR DASHURIA JEP NJE SHENJĖ..

    Ajo futet ne rrjedhėn e gjėrave me arrogancė,
    si heshtja qė pason trokitjet e ēekiēit tė gjyqtarit
    gjatė seancės.
    Gjithe qenia perkundet, nga puhia me e vogel
    nje are e ardhur gruri
    qė pret pėr t‘u korrur.
    Tamam atehere kur ti kujton se je e mbrojtur,
    kur kujton se tashmė je vetėm njė shpinė
    njė shpinė e fortė, pa gjoks, pa bark,
    pa kėrthizė,
    (veēanėrisht pa kėrthizė)
    si tavani i qilarit
    mbi ushqimet e konservuara pėr dimėr.
    Zmbrapsem njė moment
    e gatshme pėr t’ia filluar ēdo herė nga fillimi
    me njė paletė te pastėr piktori
    e njė vrimė tė errėt nė mes.
    E nis pėr tė disatėn herė atė rrugė
    fundin e sė cilės e njoh mirė,
    si prekjen metalike ne xhep tė fishekut
    tė cilin, gjatė rrethimit,
    ushtari i mirė
    e ruan pėr vete.

    AROME QUMĖSHTI
    ( Ne kujtim te H.Kupit )

    Tani,
    pas shumė e shumė vjetėsh
    mbase mund tė pyes veten
    se ē‘mė lidhte me atė burrė shtatėdhjetėvjeēar,
    me atė trung tė vjetėr qershie.
    Ndanim shumė kohė bashkė…
    Tregonte ėndrrat e njė nate mė parė
    me lėvizje tė shkathėta tė duarve
    si lopatat qė pastrojnė rrugėn nga dėbora.
    Lexonte fletėt e reja e ditarit
    tė shkruara gjatė vapės,
    duke i paraprirė me gishtin tregues, ēdo presjeje,
    ēdo fjale, ēdo pauze …
    si fati u paraprin gjėrave nganjėherė..
    Flitnim anglisht
    njė anglishte arkaike, tė mėsuar nė burgje
    si i thone “ajrit”, “families”, “urės”
    “zėrit” si I thonė,
    me njė “o” tė dėshpėruar, qė mezi kapej,
    si njė fije e thinjur floku nė krėhėr.
    Prej tij mesova te pyes “Si je ?”
    duke e shikuar tjetrin drejt e nė sy.
    Mbi oxhak ,
    fotografite e grave te familjes
    tė gjalla e tė vdekura, njėlloj tė pėrkulura nė skaje,
    me duar tė kryqezuara ne bark
    si shtepi tė gozhduara nga epidemitė.
    E njėjta gje, ēdo ditė,
    pėr orė e orė me radhė
    deri kur unė shfaqja shenja padurimi
    apo qumėshti I deles derdhej mbi zjarr.
    Kohė mė vonė, kur ditaret do tė zhdukeshin,
    kur qershia do te pritej, oxhaku do te shembej
    e fotografitė do tė ēgozhdoheshin nga heshtja e tyre,
    do tė ndjeja therėse nė hundė aromėn e qumėshtit tė djegur
    -afati I leximit kishte skaduar !
    Nuk isha mė fėmija
    qe tė mund t‘i besosh testamentin e leximit,
    …se ti flasesh njė fėmije
    eshte njėlloj si tė shkelėsh mbi gjethe tė njoma
    pa pritur kurre tė tė pyesin “pse” dhe “si”.

    BERLIN. HOTEL CITADINE.

    Eshte mbrėmje. Jashtė dy- tri taksi te vėna ne pritje
    tė ndonjė kalimtari qė ka humbur rrugėn.
    Dhoma ėshtė ashtu siē e lashė nė mėngjes. Asnjė ndryshim.
    pėrveē ēarēafėve tė ndėrruar
    nga duar qė unė nuk i kam njohur kurrė
    dhe zhumės sė lehtė tė shiut qė mbi xhama kercet
    si njė tufė lulesh tė thara
    kur u ndėrrojmė vendin.
    Dhe i njejti mesazh nė sekretarinė telefonike:
    njė zė burri,
    i regjistruar muaj mė parė, pėr njė tjetėr grua,
    pėr dikė qė ėshtė fshirė me tė njėjtit peshqirė
    tė larė dhe parfumuar.
    E kthej mesazhin mbrapsht, e dėgjoj disa herė…
    Kryqėzohem nė kohė me njė histori tė panjohur
    duke shmangur pyetjen:”Ē‘farė mund tė ketė ndodhur mė pas ?”
    Njė telefonatė qė vjen nga njė kabinė telefonike,
    nė nxitim e sipėr, ndoshta i pėrmallur,
    fshin grimin nga fytyra ime
    pa shumė pėrkushtim, shpejt e shpejt,
    si atė tė njė figuranteje pas shfaqjes.
    Mė nė fund do tė shtrihem ne atė shtrat
    te rregulluar nga duar anonime,
    te tendosem midis gjerave te mia te humbura
    ( pyetjeve qė u ngutėn tė merrnin pėrgjigje )
    si nje fill tregues prej mendafshi
    midis fleteve te sapolexuara te librit.

    MISTERI I LUTJEVE

    Nė familjen time
    lutjet bėheshin fshehtas
    me zė tė ulėt, me njė hundė tė skuqur nėn jorgan,
    gati mėrmėritnin,
    me njė psherėtimė nė fillim dhe fund
    tė hollė, e te paster si nje garze.
    Pėrreth shtėpisė,
    kishte vetėm njė palė shkallė pėr t‘u ngjitur
    ato tė drunjtat, tė mbėshtetura gjithė vitin pas murit,
    pėr riparimin e tjegullave nė gusht para shirave.
    Nė vend tė engjejve,
    hipnin e zbritnin burra
    qė vuanin nga shiatiku.
    Luteshin duke u shikuar sy mė sy me Tė,
    si nė njė marrėveshje kryezotėsh
    duke kėrkuar nje shtyrje afati
    „Zot, me jep forcė..!”, e asgjė mė shumė,
    se ishin pasardhėsit e Esaut,
    tė bekuar, me tė vetmen gjė qė mbeti prej Jakobit,
    -bekimin e shpatės
    Nė shtėpinė time
    lutja ishte njė dobėsi,
    qė nuk pėrflitej kurrė,
    si tė bėrit dashuri
    dhe njėsoj
    si tė bėrit dashuri
    pasohej nga nata e frikshme e trupit

    Luljeta Lleshanaku ka lindur me 2 Prill 1968.
    Ėshtė autorja e kėtyre vėllimeve me poezi :
    ”“Sytė e somnambulės” (1994)
    ” “Kėmbanat e sė djelės” (1995)
    ” “Gjysėmkubizėm” (1997)
    ” “Antipastorale” (1999)
    ”” Palca e verdhė” (2000)
    ” “ Fresco” (Sh.B.A, 2002)
    Ky cikėl me poezi tė Luljeta Lleshanakut, botohet pėr herė tė parė dhe janė krijime tė zgjedhura enkas pėr faqet letrare tė “Milosaos” nga krijimtaria e saj mė e re.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  9. #9
    raven Maska e Hipparchia
    Anėtarėsuar
    10-11-2002
    Postime
    7
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lleshanaku

    Faleminderit te gjithe atyre qe kane sjelle poezite e Lleshanakut ne forum, me qellim qe edhe une mund t'i lexoj. Lleshanaku eshte padyshim nje poete e shkalles me te larte. Eshte per te ardhur keq qe poezia e saj njihet me teper nga studente letersie ne New York (kryesisht Amerikane, e ndonje shqiptare si puna ime qe e ka zbuluar ate ne anglisht se pari ne nje librari librash te perdorur) sesa nga librashitesit e Tiranes. Shoqja ime e sapo kthyer nga Tirana pas shume muajsh, me thote se askush neper librarite (a kioskat) e Tiranes nuk e dinte se kush ishte. Ndoshta keshtu duhet te jete, pasi Tiranasit duhet te kene interesa me emergjente, sic mund te jene perkthimet mizerje te leteresise se huaj kontemporane.

    Gjithsesi, faleminderit, dhe po te kete ndonjeri ndonje ide se si dhe ku mund ta gjej poezine e saj (e te poeteve te tjere shqiptare te rangut te saj), ju lutem me njoftoni! Do e vleresoja pa mase!

    -H.

  10. #10
    Restaurator Orbis Maska e Baptist
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Postime
    8,758
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Citim Postuar mė parė nga Kuqalashja
    Minibiografi - LULJETA LLESHANAKU

    Tė lindėsh poet ėshtė fat, qė jo shpesh meritohet. Luljeta Lleshanaku ėshtė nga ato femra, qė fati ka patur meritėn ta takojė. Njė sublimim i pėrhershėm duket se grith sė brendshmi vargut tė saj, njė "pakėnaqėsi", qė rebelon sa herė harresa pėrpiqet tė pėrgjumė gjithēkanė qė nis nga kujtimet. Fėmijėria "ndryshe", duket se ende bėn ekon e zgjatur, qė poetėve s'u shuhet as pas fryme. Padyshim, Lleshanaku ėshtė ndėr poeteshat mė tė mira shqiptare, qė e ka rrėnuar indiferencėn qė e shoqėron lexuesin e varfėr tė poezisė sė sotme.


    IKĖN ZOGJTĖ

    Ikėn zogjtė
    ikėn dhe si brenga lanė foletė kėtu
    dimri si kupa i mbushi me shira
    i mbushi dhe i piu
    i piu dhe u deh
    nga vetmia.


    KĖMBANAT E SĖ DIELĖS

    Shpirti im
    pėrplaset si gjuhėza
    nė faqet metalike tė kėmbanės.

    E dėgjoni
    ėshtė kėmbana e sė dielės
    ėshtė kėmbana e meshės sė madhe tė sė dielės
    kur njerėzit dėgjojnė predikimet pėr njė jetė
    tė pamėkat
    dhe kujtohen tė ēojnė lule nė varreza.
    Dhe keto i quan poezi dikush?

  11. #11
    mirandapetro
    Anėtarėsuar
    28-04-2006
    Vendndodhja
    Greqi
    Postime
    2
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Urime Luljeta.Poezi shume te bukura.

  12. #12
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,601
    Faleminderit
    0
    43 falenderime nė 42 postime

    Luljeta Lleshanaku fiton Crystal Vilenica Aėard - 2009

    Nė Festivalin Ndėrkombėtar tė Letėrsisė qė u zhvillua nė Ljubjana, Slloveni javėn qė shkoi, poetja Luljeta Lleshanaku fitoi ēmimin "Kristal", ēmim i cili jepet pėr shkrimtarin mė tė mirė pjesėmarrės nė edicion.

    Festivali "Vilenica International Festival" zhvillohet nė Slloveni prej 24 vjetėsh. Pėr Shqipėrinė ėshtė vetėm hera e tretė qė pėrfaqėsohet. Shkrimtarėt pjesėmarrės nga gjithė Europa Qendrore si: Umberto Galimberti, Stefan Kardos, Oksana Zabusko, Peter Rezmn, Ev Sonnenberg, Ines Cergol, Andrea Grill, Jana Benova, Klin Dankov, Stefan Kardos, Miljenko Jergovic, Hrkus Koncius, Dan Lungu, Tone Partljic, Jana Purtrle Srdic, Maria Sleahtitchi, Vlda Urosevic, Jan Benova, janė zėra pėrfaqėsues nė kulturat nga vijnė dhe me njė background shumė tė pasur letrar. Konkurrenca midis tyre ishte pėr Ēmimin "Kristal" , i cili, dhe pse ėshtė njė shkrimtare qė nuk i pėrket Europės Qendrore, iu dha Luljeta Lleshanakut.

    Poetja Luljeta Lleshanaku u prezantua nė kėtė festival me poezitė "Misteri i lutjeve", "Lajme tė vonuara", "Me fatin e shkruar nė fytyrė" dhe "E hėna nė shtatė ditė". Kėto poezi janė botuar gjithashtu nė antologjinė e festivalit nė gjuhėt shqipe, sllovene dhe angleze.

    Festivali jep dy ēmime: "Ēmimi ndėrkombėtar" ose ēmimi i karrierės iu dha shkrimtarit Claudio Magri. Ky ēmim jepet nga Unioni i Shkrimtarėve Sllovenė. Ndėrsa Ēmimi "Kristal" u dha nga njė juri ndėrkombėtare e pėrbėrė nga: Katharina Narbutovic (Gjermani), Victor Rodrigues-Nunez (SHBA), Jurgen Jakob Becker (Gjermani), Forrest Gander (SHBA) dhe Tom Van de Voorde (Belgjikė).

    Gjatė ceremonisė, juria argumentoi dhėnien e kėtij ēmimi si njė ēmim i cili jepet pėr "metaforėn e fuqishme, mprehtėsinė e mendimit dhe temėn universale tė trajtuar me shumė finesė". Fituesit pararadhės tė kėtij ēmimi janė: Piotr Sommer (Poloni), Mojca Kumerdej (Slloveni), Josip Osti (Bjellorusi), Pįl Zįvada (Hungari), Natalka Bilocerkivec (Ukrainė), Angelo Cherchi (Itali), Nicole Müller (Zvicėr), Francesco Micieli (Zvicėr), Endre Kukorelly (Hungari), Grendel Lajos (Sllovaki), Eėa Lipska (Poloni)...
    Me kėtė ēmim poetes shqiptare i jepet e drejta tė marrė pjesė nė njė tjetėr aktivitet ndėrkombėtar nė Dublin, Irlandė, nė prill 2010. Dy festivalet shkėmbejnė fituesit nė edicionet pasuese.

    Shekulli
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,511
    Faleminderit
    18
    253 falenderime nė 228 postime

    Lleshanaku: 'Magjia e dashurisė, gjėja qė shkatėrrohet mė shpejt'


    Lleshanaku: 'Magjia e dashurisė, gjėja qė shkatėrrohet mė shpejt'


    Bisedoi j.p | 23/09/2009 | Kulture |

    "Pothuajse e kisha humbur shijen e surprizave. Kėtu nuk na ndodh tė befasohemi, pasi ēmimet letrare e kanė humbur besueshmėrinė", - shprehet Luljeta Lleshanaku. Njė bisedė duke lexuar e kuptuar katėr poezitė, me tė cilat u vlerėsua nė Festivalin Ndėrkombėtar tė Poezisė nė Slloveni, me ēmimin "Kristal"

    Luljeta Lleshanaku nuk ndalet gjatė tek ēmimi, por tek poezia. Biseda pėrqendrohet tek poezitė qė prezantoi nė festival. Zbulon atė qė fshihet pas universales, tė kaluarėn, ngjarjet qė kanė ngecur nė kujtesė, ndjesitė, perceptimet vetjake. "Nuk ka rėndėsi se ku je, gjithkund do tė marrėsh nė shpinė atė ēka ėshtė e jotja, ēka pėrbėn esencėn tėnde dhe kėsaj vetėm i shtohen disa shtresa informacioni", - pohon ajo.

    Juria i vlerėsoi poezitė e tua pėr "metaforėn e fuqishme, mprehtėsinė dhe temėn universale tė trajtuar me shumė finesė". Si arrihet deri atje? Si shmanget uni?


    Ėshtė ēėshtje stili. Secili prej nesh ka njė stil tė vetin tė foluri, tė ecuri, tė veshuri, tė formulimit tė mendimit, siē ka edhe njė stil tė vetin perceptimi.


    Dikush pėrpiqet tė fokusohet nė logjikėn e momentit e dikush tjetėr nė logjikėn vertikale tė gjėrave, duke krijuar analogji dhe pėrgjithėsime. Unė i pėrkas mė shumė kėsaj tė fundit. Njė nga poetet qė kam takuar kohėt e fundit, e cila vėrtet arrin ta shmangė mjeshtėrisht "un-in", ėshtė Wislawa Szymborska, nobelistja polake.


    Zakonisht, kjo lloj poezie ka rrezikun e vet, sepse mund tė dobėsojė intimitetin me lexuesin dhe mund tė tingėllojė deklamative, pasi toni i poezisė merr pėrsipėr tė dėshmojė njė tė vėrtetė tė pėrbashkėt, por, kur ėshtė e gjetur, ajo ka fuqinė e vet tė pakundėrshtueshme. Fundja, "lėnda flet vetė" thonė latinėt.


    Duke lexuar vargjet e katėr poezive, pėr tė cilat u vlerėsove nė Slloveni, shquan poeten qė shpesh kthen kokėn pas tek "shoku i bankės nė shkollėn fillore", "lodrat e prishura", "lutjet nė familje".


    Nė argumentin e zgjeruar qė juria dha ishte njė pėrcaktim i tillė: "Poezia e Lleshanakut zhvillohet nė kuotėn zero, nga ku mund tė shikosh nė tė gjitha drejtimet nė tė njėjtėn kohė", qė do tė thotė se nuk ka ndonjė kuotė kohore tė pėrcaktuar qartė. Megjithatė, pa dyshim qė shumė prej imazheve duken sikur kanė ngecur nė kujtesė.


    Fjala vjen, ėshtė fakt qė kam pasur njė shok banke, njė djalė i cili vuante nga njė sėmundje e pashėrueshme zemre kur kam qenė fėmijė (mua mė ulnin vazhdimisht nė bankė me dikė qė nuk hapte gojėn, ngaqė isha shumė problematike vetė).


    Arsyeja qė unė e mbaj mend ėshtė mėnyra sesi trajtohej nė shoqėri njė qenie e pashpresė, ose siē them nė poezi "Me fatin e shkruar nė fytyrė". Nuk kishte rėndėsi nėse ishte i paracaktuar me vdekje apo jo. Ēėshtja ėshtė se ai ishte njė dosje e lexueshme. E mirė apo e keqe, njerėzit lakmojnė tė panjohurėn, atė qė nuk dinė.


    Po kėshtu edhe lodrat e prishura, janė gjithashtu njė reminishencė nga fėmijėria: lodrat qė im atė na sillte si dhuratė pėr vit tė ri janė njė imazh i lidhur me prirjen time tė sėmurė pėr t'i shkatėrruar, nė mėnyrė qė t'i hapja lirshėm ingranazhet e tė shihja misterin e funksionimit tė tyre. Kurse lutjet nė familje ishin lutjet e dėshpėruara tė sime mė para gjumit, nėn zė dhe aq tė dėshpėruara sa zor se mund t'i harroj.


    Por, tė gjitha kėto nuk kanė asnjė lloj vlere letrare nėse nuk i pėrdor me njė funksion tė caktuar nė poezi. Pėrndryshe, quhet "manipulim" i fakteve jetėsore dhe shndėrrimi i tyre nė fakte letrare. Kėshtu qė, duke i lidhur kėtė me pyetjen qė mė bėtė mė parė, mendoj se tema universale nuk e pėrjashton elementin biografik, por thjesht e vendos nė njė orbitė mė tė gjerė.

    "Gruaja flokėkuqe qė pret pėrnatė burrin e pirė
    do tė vazhdojė ta presė kėshtu edhe njėqind vjet.
    Nuk ėshtė faji i alkoolit. Ajo ka pritjen e vulosur nė fytyrė"
    ose
    "Vajzat preferojnė martesat larg
    pėr tė lėnė prapa, tė paprekur,
    bustin e pesėmbėdhjetėvjeēares"



    Kjo ėshtė vajza dhe gruaja shqiptare?


    Edhe po, edhe jo. Njė grua qė pret e pret pafundėsisht tė shoqin pijanec mund ta gjesh gjithkund. Kam njohur gra tė tilla, por qėllimi ka qenė qė nėpėrmjet njė argumenti poetik tė pėrgjithėsosh imazhin e njerėzve qė i nėnshtrohen fatit pa u ankuar, pa refuzuar dhe model mė tė mirė se nėnat tona, nuk ke ku gjen. Dhe jo se ishin tė dobėta, por se ishin tė forta.


    Ēudia ėshtė se ne nuk jemi e nuk kemi qenė kurrė popull fetar (me gjithė atė debat qė bėhet pėr rrėnjėt tona myslimane apo kristiane, unė besoj se edhe budizmit po t'i kishte rėnė rruga kėndej, do tė kishte ngulur rrėnjė); e duke mos qenė tė tillė, si ėshtė e mundur qė njerėzit e pranonin fatin e tyre pa gjetur ngushėllim askund, pa patur njė pikė referimi ose njė sistem referencial, pa patur qoftė edhe njė iluzion tė vetėm pėr t'u mbajtur? Kėtė unė e quaj "forcė" karakteri.


    Kurse, me "statujėn e 20-vjeēares", mund tė them se lidhet nevoja e gjithkujt pėr identitet. Qoftė edhe konservimi nė celuloidin e kujtesės sė dikujt me freskinė dhe bukurinė e 15-vjeēares, ėshtė nevojė pėr identifikim.


    Martesat larg, pėrveē kėrshėrisė ndaj sė panjohurės, kishin brenda tyre edhe kėtė tė dytėn. Nė qytezėn ku unė jam rritur ndodhte kjo. Nė fshatra gjithashtu. Kėshtu qė, po, ka patjetėr diēka prej femrės shqiptare.

    Po Zoti, parajsa, lutja, engjėjt, profetėt, besimi, elementė me tė cilėt ti ndėrton poezinė "Misteri i Lutjeve", janė njė qėndrim i yti ndaj fesė?


    Tek "Misteri i lutjeve", nė tė vėrtetė kemi njė demitizim tė situatės. Kjo poezi nuk jep asgjė mbi qėndrimin tim ndaj fesė. Nė njė kontekst ironik trajtohet njė ambient i njerėzve tė harruar prej fatit, tė lėnė vetėm fillikat nė rezistencėn e tyre.


    Njė paralelizėm midis "shkallėve tė Jakobit" dhe shkallėve tė mbėshtetura qė shėrbenin pėr tė rregulluar ēatinė, nė tė cilat hipnin e zbrisnin jo engjėj, por burra qė vuanin nga shiatiku; ėshtė njė kundėrvėnie ndaj legjendės biblike, komunikimit tė Zotit me Jakobin.


    Thjesht qėllimi ka qenė tė improvizoja njė jetė ku nuk ekzistonte asnjė mister tjetėr pėrveē atij njerėzor dhe evidentimit tė fuqisė dhe dinjitetit tė racės njerėzore, atij mikrokozmosi nė tė cilin ne jemi mėsuar tė shohim vetėm anėt e errėta.


    Dhe kam plot shembuj tė tillė nė ambientin ku jam rritur. Aty shikon se si pamundėsia ose tė shkatėrron, ose zbulon njė hero brenda teje. Nė izolim dilemat janė shumė tė thjeshta dhe zgjedhjet e pastra.

    Ēdo tė thuash me:

    "Ndėrsa me njerėzit ishte tjetėr gjė
    ata i ndėrtova vetė. Njerėzit i desha qėllimisht jo deri nė fund.



    Asnjėri prej tyre nuk preku tavanin e kaltėr me kokė, si shtėpitė e lėna nė mes, me njė plasmas nė vend tė ēatisė kur sapo ka filluar vjeshta e largėt e tė kuptuarit"

    Ideja ėshtė se vetėm pas shkatėrrimit tė diēkaje t'i mund tė bėsh autopsinė e saj, tė gjesh arsyet e vėrteta. Kuptimi ėshtė liri nga funksioni. Ne kurrė nuk jemi nė gjendje tė gjykojmė diēka pėr sa kohė ne jemi pjesė e saj.


    Dhe pėr analogji, nė kėtė poezi them qė edhe dashuritė kanė ciklin e tyre. Kulmi ėshtė i frikshėm, sepse pas saj vjen zvenitja dhe humbja e interesit. Madje, magjia e dashurisė ėshtė njė nga gjėrat qė shkatėrrohet mė shpejt, si tepėr delikate.


    Natyrisht, strofa e fundit ėshtė njė improvizim, njė metaforė, pėr tė treguar atė qė mė dhemb mė shumė dhe ndoshta nė dashuri, mė shumė se gjithkund tjetėr ti je i paaftė tė logjikosh qartė, duke shmangur qoftė edhe artificialisht shkatėrrimin ose pikėn e vdekjes.

    Me gjithė kėtė pasuri kuptimesh pėr botėn dhe njerėzit qė pėrcjellin pikėrisht kėto katėr poezi, pėrse duhej tė ishte surprizė ēmimi "Kristal"?


    Po, "surprizė", tamam kėshtu thashė, madje shtova se pothuajse e kisha humbur shijen e surprizave. Kėtu nuk na ndodh tė befasohemi, ēmimet letrare e kanė humbur besueshmėrinė dhe nuk vlejnė pėr gjė tjetėr pėrveēse pėr t'u pėrfshirė formalisht nė CV-tė personale (tė cilat gjithashtu nuk i lexon askush). Kompromentimi i ēmimeve ka krijuar njė precedent aq tė keq, saqė edhe sikur ta meritosh vėrtet atė ēmim qė tė japin, je i prirur tė paragjykohesh.


    Nuk desha t'i hyj nė detaje kėsaj ēėshtjeje, pasi ka shumė vend pėr tė folur, por problemi ėshtė se kjo situatė i ka zhveshur shkrimtarėt nga emocioni dhe energjia e konkurrencės, ku edhe humbja, edhe fitorja kanė kuptim. Njė vend qė nuk ka konkurrencė (dhe kjo nuk u pėrket vetėm vlerėsimeve apo promovimit letrar) nuk ėshtė i motivuar pėr tė bėrė pėrpara.


    Meqė ra fjala, njė nga urimet mė interesante qė kam marrė nga njė mik i familjes ishte: "...dhe kryesorja ėshtė se juria ka qenė e pėrbėrė nga tė huaj, gjė qė e bėn mė bindės ēmimin!".


    Kjo mė sjell nė mendje njė reklamė tė ujit "Trebeshina" nė TV, ku pjesė e spotit bėhet njė teknik gjerman qė nuk merret vesh se ē'thotė nė gjuhėn e vet, por qė na garanton cilėsinė e ujit...pikėrisht sepse "e tha gjermani". Kėsaj i thonė import kredibiliteti.


    Pėr gati njė vit ke qenė nė Amerikė. A tė ndihmon pėr tė shkruar largėsia nga mjedisi yt i pėrditshėm?


    Tė njėjtėn pyetje, por nė kah tė kundėrt, mė bėri edhe njė gazetar i "National Public Radio": "A tė frymėzon Las Vegas pėr tė shkruar?". Ēėshtja ėshtė se ne, gabimisht, mendojmė se na duhet qetėsi shpirtėrore pėr tė shkruar, kur ndoshta ėshtė e kundėrta. Fjala vjen, unė jam sorollatur muajt e parė pa shkruar asgjė, sepse, siē u thosha edhe kolegėve tė mi "mė mungonin ata dyzet qentė qė mė lehin nė bark".


    Mbase janė pikėrisht pakėnaqėsia, zemėrimi, instinkti i mbijetesės, rezistenca ndaj padrejtėsisė, frika (tė cilat pėr fat ky vend na i fal me bollėk), mekanizmi nxitės ose motori i ideve. Nuk ėshtė se jemi programuar me luftė qė nė gjen, por jemi akoma njė popull qė ndeshet me njė jetė tė vėshtirė.

    Ajo qė mund tė them me siguri nė rastin tim, ėshtė se nuk ėshtė realiteti fizik ai pas tė cilit ndihem e lidhur fort. Realiteti fizik konsumohet shumė shpejt, me gjithė bukuritė dhe tė veēantat qė tė ofron njė vend i huaj.


    Pėrvojat mė interesante pėr mua kanė qenė bisedat me njerėzit, si fjala vjen emigrantėt latinė qė merreshin me punė tė dorės sė dytė e qė kanė kapėrcyer kufirin ilegalisht, duke marrė me vete vetėm disa fotografi familjare dhe muzikė; apo historitė e tre-katėr brezave tė familjeve amerikane (megjithėse vetė amerikanėt pėrpiqen t'i harrojnė), para tė cilave, nganjėherė historitė tona tė komunizmit duken tė rėndomta e pa sensin mė tė vogėl tė aventurės.


    Secili ka diēka interesante brenda vetes, edhe pse nuk ėshtė i vetėdijshėm pėr kėtė. Pra, nuk ka rėndėsi se ku je, gjithkund do tė marrėsh nė shpinė atė ēka ėshtė e jotja, ēka pėrbėn esencėn tėnde dhe kėsaj vetėm i shtohen disa shtresa informacioni.


    Ēfarė i ofron Amerika poetes?


    Mund tė them se viti qė shkoi qe i mbarė pėr sa i pėrket promovimit. M'u dha njė bursė njėvjeēare si shkrimtare nė institutin "Black Mountain" nė Universitetin e Nevadės - njė bursė qė ata e japin pėr tre shkrimtarė konkurrues nga e gjithė bota, ēdo vit.


    Nė tė njėjtėn kohė dhashė disa prezantime, intervista nė radio, botime nė dhjetė revista tė tjera letrare amerikane, pjesėmarrja nė njė antologji tė poezisė amerikane tė shek XXI qė del sė shpejti, dhe kryesorja, nė janar del nga shtypi libri i ri me poezi i botuar nga i njėjti botues amerikan, qė botoi dhe librin e parė "Fresco". Kėto edhe tė tjera, pėr tė cilat do tė flas kur t'u vijė koha.
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,511
    Faleminderit
    18
    253 falenderime nė 228 postime

    Luli Lleshanaku - Si u bėra nuse pa dhėndėr

    Luli Lleshanaku - Si u bėra nuse pa dhėndėr

    » Vendosur: 27/12/2009 - 14:08
    •

    Ani Lori

    Velloja e nusėrisė, njė ėndėrr qė pothuaj lind me vajzėn. Kot thonė ca e ca, se nuk e kanė problem qė s’kanė hdhur njė vello nusėrie. Tė tjerė e justifikojne “shpėrfilljen” e fustanit tė bardhė, me llogjikėn e kohės, mentalitetin, modernizmin, e kushedi ēfarė. Por pavarėsisht tė gjithave, ēdo grua dėshiron tė ketė veshur njė vello, njė herė nė jetė. Luli Lleshanaku, as qė e kish menbduar nė tė vėrtetė. Donte tė bėnte njė dasmė, jo se i pėlqente, por se donte familja. Dhe fustani i bardhė ishte gjėja e fundit qė i shkoi ndėrmend. Madje hiē fare s’ishte nė listėn e prioriteteve tė asaj darke familjare, qė nėnkuptonte dasmėn e Lulit, nė Krujėn e kėtu e 20 viteve tė shkuara. Por diksuh ia solli njė vello, e ajo vendosi ta veshė, “sa pėr tė bėrė njė foto”. Meqė dhėndri mungonte nė atė darkė familjare, fotoja e ka regjistruar tė vetme nusen e pazakontė. E mbajti fustanin e veē pak orė veshur, e hoqi, me tė mbaruar darka, e u nis tė nesėrmen, drejt dhėndrit (nuk shkoi ai ta merrte nusen), me autobuzin e linjės, Krujė -Tiranė...

    Por pse, kjo dasėm e pangjashme me tė tjerat?


    Luli Lleshanaku, gruaja e Lazėr Stanit, rrėfen...

    Nė nėntorin e 20 viteve tė shkuara ju jeni martuar… Si ju vijnė ndėrmend jehonat e dasmės?

    Nuk e di a mund tė quhej dasėm, pasi nuk kishte asgjė tradicionale nė tė. Thjesht kishim vendosur tė jetonim bashkė, por, nė atė kohė bashkėjetesa ishte e pamundur, ndaj duhet ta zyrtarizonim disi sė paku nė sytė e familjes. Pra, duhej tė figuronim tė martuar. Ama, duhej bėrė njė njė dasėm “pa rėnė nė sy”?
    Po pse pikėrisht kėshtu, teksa dasmat rėndom janė tė zhurmėshme. Gara bėhet pėr pėrmasat sa mė tė mėdha tė festės…
    Nė rastin tonė ishte njė arsye. Duhet tė shtynim sa mė gjatė tė ishte e mundur pasojat politike tė kėsaj martese pėr tim shoq. Lazri nė atė kohė punonte gazetar nė gazetėn “Zėri i Rinisė” qė ishte organ i Komitetit Qėndror tė Rinise (bėhet fjalė pėr vitin 1989), kurse unė isha e “bija e armikut” tė klasės. Dihej qė pasojat nuk mund tė shmangeshin siē edhe nuk u shmangėn, por ne thjesht po pėrpiqeshim tė fitonim pak kohė, pėr tė gjetur mbase njė zgjidhje tjetėr…
    E qė t’i kthehemi dasmės: Nuk ishte pjesė e planit as fustani i nusėrisė e asgjė tjetėr simbolike. Megjithatė tė shtunėn, Merita, njė nuse e familjes qė punonte si parukiere, mė solli njė fustan tė bardhė nusėrie, dhe mė bindi ta vishja vetėm pėr disa orė, “sa pėr tė pasur disa forografi kujtim nga dama”. Fustanet e bardhė nė atė kohė merreshin me qira; ai s’mund tė ishte ekskluzivitet i askujt. Visheshin tė shtunėn e tė dielėn, tė hėnėn laheshin e hekuroseshin, dhe prenotoheshin nga dikush tjetėr, pėr tė dielėn pasuese.
    Gjithsesi, kuptoj qė nuk ishte njė zgjedhje e paramenduar e juaja. Jua sollėn. I bukur? I pėrshtatej shijeve tuaja?
    Ēuditėrisht ishte shumė i thjeshtė, por, i prerė me shumė shije pėr atė kohė. Mė pėlqeu menjėherė. Nuk pagova asgjė pėr tė, m’u bė dhuratė. Mė thanė se ėshtė qepur nga Edi Luarasi. Unė nuk e dija asokohe se kush ishte Edi Luarasi. Nuk e dija se ishte njė aktore shumė e njohur e cila ishte dėnuar pėr motive politike; nuk e dija as se i shoqi ishte Mihallaq Luarasi dhe qė Edi punonte si rrobaqepėse nė shtėpi, pėr tė mbajtur familjen. Vonė, nė vitet ’90, kuptova se ndihesha mirė rastėsisht fustanin tim e kishte qepur kjo aktore. Nga ana tjetėr, gjej njė rastėsi tė ēuditshme fatesh, midis saj edhe meje. Sidoqoftė, duke qenė pak supersticioze siē jemi tė gjithė nganjėherė, mund tė them se ai fustan mė solli fat. Kam pasur njė jetė shumė tė mirė me tim shoq.
    Prit… Po detajet e tjera: grimi, flokėt, atmosfera…
    M’u bė njė tualet i rastit dhe nė darkė para gjumit, hoqa karficat, shtriva flokėt dhe u ktheva nė gjendjen e mėparshme. Nė njė nga poezitė e mia tė titulluara “Flashback” shkruaj pėr kėtė, dhe nuk mė harrohet sidomos shikimi i sime mėje, gjithė frikė se ēfarė do tė mė priste pas kėsaj martese qė i kapėrceu parashikimet e tyre. Qė nė fillim, dajat nuk ishin dakord pėr kėtė martesė. Ata e pėlqyen shumė tim shoq qė nė momentin qė e panė, por, sipas tyre, nuk dihej se sa gjatė mund t’i rezistonte ai presionit nga kjo martesė, dhe se “ai nuk e di mirė se ē’janė nė gjendje tė bėjnė kėta.”. Me “kėta” nėnkuptoheshin komunistėt dhe pėrpiqeshin tė shmangnin “fyerjen” qė mund tė vinte nėse ai mė linte duke qenė nėn presion. “Ai, nuk ėshtė rregjur me vaj e uthull si ne”, thoshnin. Kjo ishte pak a shumė atmosfera. Gjithsesi, unė kisha njė fytyrė shumė tė lumtur. Thjesht isha shumė e dashuruar me Lazrin e nuk mendoja mė gjatė. Kam qenė vetėm 21 vjeē dhe nuk kisha asgjė tjetėr veēse intuitė pėr tė besuar tek burri qė kisha zgjedhur.
    Pra, ju u bėtė nuse me vello vetėm pėr disė orė...?
    Po. Nusėrova para vetes nė njė farė mėnyre, sepse nė shtėpi hynė e dolėn vetėm rrethi shumė i afėrt i familjes dhe njė shoqe e sime mėje. U bė nje darkė shume e vogėl…
    Cili ishte reagimi i dhėndrit pėr pamjen e nuses?
    Ai s’mė ka parė me vello. Tė nesėrmen e darkės sė ngushtė familjare, daja mė solli nė Tiranė me autobus, ku me priste im shoq. Nė dorė kisha vetėm njė valixhe me pak rroba. Kisha veshur njė fustan stofi dhe kėpucė me taka. Megjithatė ai, kur mė pa disi tė ndryshuar, me gjurmėt e tualetit tė njė dite mė parė nė fytyrė, nuk i pėlqeu fare. Shkuam nė redaksinė e tij ku pėr fat nuk kishte askėnd sepse ishte ditė pushimi, dhe unė pastrova mirė fytyrėn, hoqa fustanin dhe vesha njė palė pantallona kadifeje, zėvendėsova kėpucėt me taka me njė palė atlete, dhe u nisėm pėr nė Shkodėr me tren, tek e motra.
    Tek motra e burrit menjėherė pas martesės! Zakonisht ėshtė momenti pėr tu nisur pėr njė udhėtim mjalti…
    Epo… Siē e mora vesh atė ditė, as dhomėn qė kishte pasur Lazri nė konviktin e pedagogėve, nuk e kishte mė; ia kishin marrė njė javė mė parė.
    Gjithsesi ai nuk mė pa tė veshur nuse. Vajzat habiten kur nuk na shohin bashkė nė foto, dhe ai duke qeshur u thotė: “Nuk e di se me kė ėshtė martuar, se unė nuk jam aty”.
    Dajat tuaj i trembeshin pasojave tė kėsaj martese. Dhe nė fakt ishte viti 1989. A pati pasoja nė tė vėrtetė?
    Gjithė kolegėt e tim shoqi, e dinin pak a shumė se ne ishim tė martuar; e dinin edhe kush isha unė. Kur e kėrkoja tek recepsioni poshtė ose nė telefon, ndonjėri i thoshte me shaka: “Hajde se tė kėrkon mbesa e Xhaferr Devės”. Pra e dinin qė kisha njė background tė “rėndė politik” duke qenė se ime mė ishte e mbesa e Abaz Kupit, dhe im atė i vėllai i Alush Lleshanakut. Mė keq nuk kishte si bėhej. Mė kujtohet se kur i tregova Lazrit edhe pėr dajėn qė e kisha nė burg, ai tha duke qeshur: ”Hajt se nuk ndryshon gjė; njė qershi sipėr tortės ėshtė”. Natyrisht dikush e nxiste “pėr mire” tė hiqte dorė prej meje, se “nuk ia vlen t’ia falėsh dreqit tė gjitha, pėr njė copė grua”, sepse ai regjim i toleronte tė gjitha, por jo “bashkėjetesėn me armikun e klasės”. Ai i kishte arritur tė gjitha vetėm me punėn e tij, dhe do tė ishte mėkat t’i humbte tė gjitha “vetėm pėr njė copė grua”. Por mes tyre, kishte edhe njerėz tė mirė qė e mbėshtetėn nė kėtė rast, me aq sa mundej, sigurisht. Njėri prej tyre ka qenė Mehmet Elezi, sekretar i Parė i Komitetit Qėndror tė Rinisė sė asaj kohe, sot ambasadori jonė nė Zvicėr. Ai edhe pak tė tjerė, luanin rolin e atij qė nuk dinte gjė, deri kur situata nuk mund tė mbrohej mė.
    E kur ndodhi kjo?
    Nė verėn e vitit 1990, nga qeveria e asaj kohe, u krijua iluzioni qė shqiptarėt mund tė dilnin jashtė shtetit, mjafton qė nė pasaportė tė viheshin emrat e disa shteteve si destinacion. Unė e ēova pasaportėn nė Degėn e Punėve tė Brendshme dhe kur shkova ta merrja, nuk ma dhanė, por mė morėn brenda dhe mė dėrguan nė zyrėn e kryetarit tė Degės, i cili mė vuri para njė presioni tė tmerrshėm psikologjik, duke mė pėrmendur vargun e kushėrinjve tė mi qė punonin kundėr pushtetit popullor nė perėndim dhe pasaportėn nuk do tė ma kthente deri nė njė moment “reflektimi” nga ana ime. Kur ia tregova tim shoqi ngjarjen, ai shkoi e takoi kryetarin e Degės dhe duke mos i lėnė gjė pa thėnė se ku e gjente ai tė drejtėn tė bėnte presion nė emėr tė pushtetit mbi njė vajzė tė re. Ishte shumė elokuent e nuk ia dilte kush me fjalė, por habitem pėr kurajon, tė cilėn natyrisht e pagoi.
    E pagoi… edhe pse tashmė 1990-ta kishte mbėrritur?!
    Po. Pas kėsaj, letrat nga Dega e Punėve tė Brendshme tė Krujės kundėr tij, u bėnė tė papėrballueshme. “Si vazhdoni ta mbani akoma nė punė “filanin” i cili ėshtė martuar me “filanen”?” Ishte ende i fuqishėm Sigurimi i Shtetit nė atė kohė. Jo vetėm kaq, por gėluan peticione nga organizatat e rinisė sė Krujės, dhe organizata tė tjera tė masave, pėr tė cilat mė vonė mėsova qė ishin vetėm falso, sepse ato i kishin kurdisur vetėm nja dy a tre individė. Njėra prej tyre ishte njė mėsuesja ime e biologjisė shkollės tetėvjeēare, jo krutane, por e ardhur nė Krujė, tė cilės nuk i mjaftuan peticionet por nuk la derė pa trokitur pėr tė shkatėrruar tim shoq. Kurrė nuk kam patur ndonjė fėrkim me tė, dhe nuk e kuptoj sot e kėsaj dite se ē’e shtynte tė ishte kaq agresive. Edhe shumė gjėra tė tjera nuk i kuptoj akoma, por me sa duket nuk duhet doemos njė motiv pėr tė bėrė keq.
    Kėshtu, nė shtator tė vitit 1990, vetėm dhjetė muaj pas martesės sonė, tim shoq e hoqėn nga puna “pėr qėndrim liberal” dhe e caktuan mėsues nė fshatin Kllojkė tė Tiranės. Ishte njė lloj internimi. Ai nuk shkoi as edhe njė ditė nė Kllojkė, dhe duke qenė pa shtėpi, pa punė, pa perspektivė, ne kishim vendosur tė arratiseshim nė dhjetor tė atij viti nga Thethi, sapo tė fillonte dėbora, sepse nė kushte tė zakonshme tė motit, arratisja ishte e pamundur. Pėr fat ndodhėn ato qė ndodhėn nė nėntor, dhe nuk qe nevoja tė arratiseshim, sepse jam krejt e sigurtė qė unė nuk do tė isha e aftė fizikisht tė kaloja kufirin, dhe asnjėri nga ne nuk do t’i mbijetonte kėsaj aventure.
    Pse ēfarė ndodhi nė nėntor?
    Iku Kadareja. Ky veprim zgjoi njė lloj rebelimi nė radhėt e intelektualėve. Nė nėntor tė atij viti, Sigurimi i Shtetit pėrhapi lajmin qė unė dhe im shoq ishin vrarė nė kufi, me sa duket si njė mėnyrė pėr tė bėrė presion mbi tė tjerėt, se “kjo ju pret, po ngritėt krye”. Shokėt, kolegėt e Lazrit e dinin; e gjithė familja ime pėrveē mamės dhe motrės, e kishin marrė vesh, dhe na kanė qarė sė gjalli. Nė Konferencėn e radhės sė Talenteve tė Reja nė Korēė, i ndjeri Teodor Keko merr fjalėn dhe pasi bėn njė hyrje shumė diplomatike, hap ēėshtjen tonė se “kemi dėgjuar qė ata tė dy janė vrarė nė kufi” dhe se “i kaloi koha persekutimit pėr motive politike, kur ata janė tė dy tė talentuar”, etj, etj. Besim Fusha, fotoreporter i asaj kohe, nė njė libėr qė ka botuar kohėt e fundit, shkruan pėr kėtė ngjarje dhe mėnyrėn se si ajo u perceptua nė Tiranėn e asaj kohe. Si pėrfundim, u tha hapur qė ne “ishim shėndoshė e mirė” dhe Dritėro Agolli mori pėrsipėr tė punėsonte Lazrin nė gazetėn “Drita”. Me kaq u rikthyen shpresat dhe u shmang arratisja. Nė ’91, ndodhėn ato qė ndodhėn dhe ne u kthyem nė Tiranė. Unė fillova universitetin vetėm nė shtator tė 1991, kur shkolla u ēlirua nga kriteret politike, dhe kur unė isha nėnė me fėmijė 3 muajsh.
    Duke iu kthyer dasmės qė ishte edhe shkaku i kėsaj interviste a keni ndonjė peng pėr tė? Ndoshta ju vjen keq pse s’e keni njė foto me dhėndrin…
    Jo. Asnjėri nga ne nuk ėshtė tip ceremonial apo formal. Jemi tepėr privatė pėr tė bėrė njė “show” para tė tjerėve apo vetes. Me shaka kemi thėnė njėqind herė qė do tė martohemi nė kishė, por natyrisht nuk e bėmė. Thjesht mund tė kishim pasur njė ceremoni tė thjeshtė diku, po pa atė frikėn e sė nesėrmes qė kishim tė stampuar nė fytyrė. Por ajo qė mė bėn tė habitem ėshtė fakti se sa i varur nga politika ka qenė ēdo moment nė jetėn time. Dhe nė njė farė mėnyre, prapė vazhdon.

    Panorama.
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  15. #15
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,601
    Faleminderit
    0
    43 falenderime nė 42 postime

    Libri i Luljeta Lleshanakut njė shėnim i shkurtėr nė "The New York Times"

    Libri me poezi tė pėrkthyera nė anglisht nga krijimtaria e poeteshės shqiptare, Luljeta Lleshanaku u pėrshkrua shkurtimisht nė numrin e djeshėm tė gazetės sė njohur amerikane "The New York Times", nė njė shkrim kushtuar disa botimeve tė reja.

    "Nė universin e medias, planeti i vogėl i poezisė" titullohet shkrimi i Dana Jennings nė gazetėn njujorkeze qė tėrheq vėmendjen te shtėpitė e vogla botuese amerikane qė vazhdojnė tė botojnė poezi, ndonėse kėto lloj botimesh nuk kanė ndonjė sukses nė treg.

    "Gratė dhe burrat qė drejtojnė shtėpitė e vogla botuese, shpesh nė shtrėngicė tė skajshme financiare, e dinė nė thellėsi tė vetes se ndonėse mbetet njė punė kulturore e nėnēmuar, poezia ėshtė e nevojshme.

    E dinė se poezia, edhe nėse pėrbuzet nga bota e gjerė kulturore, nuk skadon kurrė", shkruan Jennings pėrpara se tė pėrshkruajė disa vėllime poetike tė botuara kohėt e fundit, tė cilat "dėshmojnė se si poezia mbijeton, madje edhe gjallon nė ujėrat e definicionit tė lartė tė masmedias".
    Mė poshtė vijon, pėrshkrimi i librit tė poeteshės shqiptare:

    CHILD OF NATURE (Fėmijė e natyrės) nga Luljeta Lleshanaku
    Pėrkthyer nga Henry Israeli dhe Shpresa Qatipi
    93 faqe botuar nga "New Directions" - ēmimi $13.95.

    "Luljeta Lleshanaku u rrit nė gjendje arresti shtėpiak nė Shqipėrinė totalitare. E lindur nė 1968, asaj nuk iu lejua qė tė ndjekė studimet nė universitet apo tė botonte poezitė e saj deri nė vitet e para 1990, pas rėnies sė komunizmit. Mirėpo, ndonėse frymėzohen nga e kaluara, poezitė e saj tė brishta, janė tė tėrthorta dhe rrallė bėhen polemike.

    Melankolia e muzgėt qė pėrshkon Shqipėrinė e saj ku "shiu i butė bie si apostrofė nė njė bisedė mes dy botėve", trungjet familjare "rrėzohen nga rėnia e rrufesė" dhe shumica e ditėve i bėjnė jehonė "njė vetmie metalike ngjyrė gri".

    Kėto detaje gėrshetohen duke thurur pamjen e njė Shqipėrie tė njė mėrgimi tė brendshėm dhe nė fund, ndihemi me fat qė znj. Lleshanaku na ka ftuar nė ngritjet dhe uljet fluturuese nė pistėn e shpirtit tė saj".

    (Ruben Avxhiu ėshtė kryeredaktor i gazetės "Illyria" nė New York)
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  16. #16
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,785
    Faleminderit
    108
    176 falenderime nė 152 postime
    Luljeta Lleshnaku, …pėrzgjedhur nga Poetry Society drejt Ēmimit evropian tė Lirisė

    Ėshtė e vėshtirė tė ndjekėsh lajmin, qė lidhet me poeten e njohur shqiptare, Luljeta Lleshanaku. Ka qenė e ftuar vetėm pak ditė mė parė nė njė turprezantimesh tė librit tė saj me poezi tė sapo botuar nė Londėr nga Shtėpia Botuese “Bloodaxe”, tė titulluar “Heywire, new and collected poems” dhe ėshtė intervistuar nė panele me emra tė njohur tė poezisė ndėrkombėtare. Ndėrkohė ėshtė e pėrzgjedhur pėr Ēmimin e Lirisė, ēmim prestigjioz poetik, qė do tė jepet nė Mars. Dhe, vetėm njė muaj mė parė, ėshtė bėrė pėrzgjedhja e librit tė saj nė listėn e librave tė rekomanduar nga Poetry Society, si dhe njė recension i botuar nė “The Guardian” shkruar nga Sean O’Brian.
    Mė pėrmbledhtas, ajo e filloi turin e saj poetik me pjesėmarrjen nė Festivalin e 23-tė tė poezisė nė Aldeburgh, i cili ėshtė edhe aktiviteti mė i rėndėsishėm i poezisė nė Mbretėrinė e Bashkuar. Atje performoi pėrkrah Robert Hass, njėrit nga ikonat e gjalla tė poezisė bashkėkohore Amerikane dhe fitues i disa ēmimeve mes tyre Pulitzer dhe Ēmimi i Kritikės; Kay Ryan , njė tjetėr fituese e Ēmimit Pulitzer; Maurice Riordan, njė nga poetėt mė me integritet irlandezė; Andrew Motion, njė tjetėr poet laureat. Nė shkrimin e tij “Feeling the love this year after a spring bombshell”, Steven Russell, shkruan: “Shqiptarja Luljeta Lleshanaku u shqua nė vlerėsimin tonė nė kapėrcyell tė vitit. Ekipi vlerėsues pėlqeu shumė nga punėt e saj dhe e ndoqi me kujdes atė gjatė audiencave nė worldwide web, dhe ne gjetėm vėrtetė shumė atmosferė nga poemat e saj. Ato janė shumė prekėse dhe tė paharrueshme”.
    Gjatė katėr ditėve qė lidheshin me pjesėmarrjen e saj nė festival, Lleshanaku qe protagoniste nė panelin mbi letėrsinė e shekullit tė 21, me perspektivėn e poezisė nė epokėn e shpejtėsisė sė informacionit. Mė tej, ajo pati njė intervistė publike me Peter Blegvad, dhe ishte e zgjedhur nė mbrėmjen finale, me performancėn e saj nė krah tė Robert Hass dhe Maurice Riordan. Nė mbyllje, drejtorja e festivalit, Naomi Jaffa, u shpreh saktėsisht: “Luljeta Lleshanaku, ėshtė njė poete e jashtėzakonshme, nė kuptimin e mirė tė fjalės..”. Njė performancė tjetėr vazhdoi me tė nė Londėr , nė Sothbank Centre, nė pėrformancėn “State of emergency”. I gjithė ky tur ishte i mbėshtetur nga Poetry Trust, Art Council dhe SOUTHBANK Centre. Botimi i pėrmbledhjes sė saj poetike nė Londėr, nga njėra prej shtėpive Botuese mė tė rėndėsishme tė poezisė (“Bloodaxe”) vjen pas dy librave tė botuar nė parė nė Shtete e Bashkuara tė Amerikės, njė libri nė Itali, Austri, dhe sė fundi nė Poloni, ku ėshtė shpallur njė nga kandidatet e Ēmimit Evropian tė Lirisė, i cili jepet ne Gdansk, Poloni, marsin qė vjen. Gjithashtu, me “Fėmijėt e Natyrės”, Lleshanaku ishte nė shortlistėn e pesė librave mė tė mirė tė huaj, si kandidate pėr Ēmimin e librit mė tė mirė tė huaj tė botuar nė ShBA vitin qė shkoi. Kėtu e mbyllim. Gruaja modeste ėshtė e heshtur nė labiritin e saj tė krijimit.
    Milosao po boton me lejen e saj disa poezi nga njė cikėl i prezantuar pak kohė mė parė tek “Mehr Licht”.

    MILOSAO
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,511
    Faleminderit
    18
    253 falenderime nė 228 postime

    Pėr: Luljeta Lleshanaku

    Kur bisedojnė pėr gratė….
    Share This

    Add to Delicious
    Share on FriendFeed
    Digg
    submit to reddit

    Tags

    3 qershor Edouard Mane at-father-lathuille-1879

    “Ajo ėshtė njė krijuese e talentuar e krahasimit… Ky mjet shfaqet shumė unik tek Lleshanaku. Ėshtė me rėndėsi tė theksojmė qė ekziston rreziku, qė ky mjet mund tė kthehet nė zakon, por, nė pėrgjithėsi, krahasimet e Lleshanakut veprojnė, mė tepėr si njė akt skicimi, duke pėrcaktuar koordinata tė sakta nė njė territor, qė pėr ne, pėr fat, mbetet i panjohur…” Ėshtė ky vlerėsim nga revista “Poetry London” pranverė 2012, pėr poeten Luljeta Lleshanaku, sė cilės i botojmė mė poshtė disa poezi nga vėllimi i ri poetik “pothuajse dje”





    Luljeta Lleshanaku



    Pothuajse dje

    Ca njerėz tė panjohur,

    Po ngrejnė njė shtėpi tė re kėtu rrotull.

    Poetere, tė shara dhe hare.

    Ēekiēė dhe derivate krahėsh.

    Melodi tė fshkėllyera pa fillim dhe fund,

    Kafshuar nga lemza nė tė dyja anėt.



    Dritarja e madhe hapet drejt lindjes.

    Njė djalė i ngathėtme sandale,

    Tėrheq pas vetes njė bidon tė madh uji sa gjysma e tij,

    Qetėsues, si njė letėr thithėse mbi bojėn e freskėt,

    Para se tė kthehet fleta



    Kamionėt e ngarkuar me llaē,

    Lėnė simbolin e infinitit

    Mbi baltė



    Pėrgjatė murit, njė pe-plumbēe ruan drejtimin,

    Medalion qė varet nga hiēi,

    Nga qafa e dikujt, tė cilit,

    Askush nuk merr mundimin t’ia shohė fytyrėn.



    Ata e filluan me hangarin.Kėshtu fullon ēdo jetė e re.

    Me njė aksiomė.



    Befas unė sjell nė mend tim atė,

    Tė sapokthyer nga fusha,

    Gjithė djersė, nė pushimin e drekės,

    Atė dhe time mė,



    Kur dolėn nga hangari

    Duke shtruar me nxitim flokėt e ngatėrruar

    Tė skuqur, me shikimin gjithė frikė rrotull

    Si dy hajdutė.



    Dhoma e tyre e gjumit ishte e freskėt dhe e pastėr

    Nė katin e dytė tė shtėpisė,

    Unė akoma pyes veten: “Pse nė hangar?”

    Por, mbaj mend gjithashtu, qė gjėja e gjallė dhe tė vjelat

    Nuk ishin tė mbara atė vit

    Dhe pėr kursim, dritat fikeshin herėt.



    Isha dymbėdhjetė vjeē.

    Gjumin e kisha tė thellė dhe kursehtjen tė mefshėt,

    Hedhur pa kujdes

    Si togjet e dėborės nė njėrėn anė tė rrugės.



    Por hangarin e mban mend qartė, sikur kandodhur dje,

    Pothuajse dje.

    Nuk harrohen lehtė gjėrat qė i sheh duke mbyllur njėrin sy:

    Fundin e heroit nė kinema,

    Dhe apokalipsin e parė tė diellit





    Meshkuj



    Qenia njerėzore ėshtė si njė gjuhė e vdekur;

    Prej saj mbetet vetėm njė shprehje, citim, apo njė fjalė e vetme.



    Por njė baba pa djem ėshtė mutacion.

    Emri i tij do qarkullojė nga njėri vesh nė tjetrin, pėrmes njė fryme

    Tė pastėr femėrore



    i artikuluar si njė ėndėrr pa konflikt

    e vėshtirė pėr t’u mbajtur mend tė nesėrmen.



    Gjashtė vajza: secila prej lindjeve qe njė dėshtim

    si tregtari i arit

    qė kthehet nė shtėpi vetėm me mėndafsh dhe ēajra kurativė.



    Pa njė djalė nė familje

    pa njė lumė pėr tė derdhur mbeturinat toksike

    tė zemėrimit tė tij bardhė e zi,

    Pa dikė pėr tė parashikuar dimrat nė skeletin e kafshėve tė shtėpisė

    pas darke

    luftėrat, lindjet, vdekjet

    kur jeta dembeloset nė paqe.





    Qeliza e tij ėshtė njė shpellė

    me skica naive prej karboni

    gjahtari kundėr bishės, gjahtari kundėr natyrės

    deri nė ēastin kur njė grua shfaqet afėr zjarrit.

    Atėhere fuqia zhvendoset nga muskujt

    tek sytė

    dhe kėndi i shigjetės bėhet i paqartė.



    Ky ėshtė fundi i epokės sė akullt,

    fundi i qartėsisė.



    Dhe ėshtė njė sekret qė i pėrthith burrat nga brenda

    si Yjet xhuxhat

    duke i transformuar nga tė verdhė, nė tė bardhė

    dhe pastaj tė zinj, njė njollė nė kozmos.

    Pa njė djalė pėr t’ia pėrcjellė kėtė:

    jo sekretin nė vetvete,

    por artin e vetmisė





    Qyteti i mollėve



    Hija e gruas shtatzanė-

    njė varg kodrinash

    nė horizont



    Pėr me radhė,

    ajo e mbajti tė fshehtė shtatzaninė

    nė tė njėjtėn mėnyrė si fėmijėt e eksodit

    fshehin lodrat e preferuara

    midis trikove tė leshta dhe bukės

    kur u ėshtė kėrkuar

    tė mos marrin asgjė veē rrobave nė trup.



    Njė cigan me djalin e vogėl

    shfaqet nga hiēi

    dhe ndalet para kėmbėve tė saj.

    Nė duart e tij

    fizarmonika

    hap flatrat si shqiponja drejt presė

    duke zbuluar gjoksin e saj tė bardhė e pushtor.



    Mbi kokėn e djalit ėshtė vendosur njė mollė

    si mbi tė gjitha kokat e fėmijėve nė qytezė,

    mollė gjysmė tė kalbura,

    nė pritje tė testit tė atėsisė.



    Dhe baballarėt

    e humbin forcėn

    para se tė bėjnė gjuajtjen e vetme me shigjetė



    Tė gjithė rriten e plaken nė tė njėjtėn kohė

    krasiten nga e njėjta dorė kopshtari.

    brezi i mesėm, nuk ekziston.

    Ata emigrojnė

    dhe kur kthehen,

    kanė flokė gri dhe ndėrtojnė nga njė shtėpi tė madhe gri

    ku do tė japin tė fundit frymė.



    Por dimri ėshtė gjithmonė njė dimėr i mirė pėr mollėt.

    Mollė gjithandej; mollėt nuk kanė kujtesė

    ndėrsa,

    si nė Gjenezė,

    vazhdojnė tė luajnė lojėn e joshjes,

    kėtu, ku nuk ka parajsė tė humbur



    Indiferente, gratė hapin dritaret

    dhe e lėnė natėn tė dalė

    sikur zgjidhin qentė

    nė rrugėn qė kundėrmon erė mollėsh tė kalbura

    apo cedre.



    Duhani



    Kėtu, tė gjithė tymosin.

    Nė mbrėmje

    Secila prej grave

    E dallon tė shoqin prej sė largu

    nga shkėndija e cigares

    nė fund tė rrugės me kalldrėm.



    Kur shkėndija pulson dendur

    Gratė e ndjenė stuhinė dhe nxitojnė tė ngrohin gjellėn nė zjarr.

    por, kur ėshtė e rrallė dhe dembele

    si pulsimi prej jodi i kandilave nė breg

    ato e dijnė

    qė duhet tė heshtin, e t’i lėnė vetėm.



    Nė kafenė

    atje ku tre vetė tymosin

    i katėrti nuk mund ta refuzojė cigaren.

    (Nuk mund tė mbetesh jashtė zjarrit Shamanik

    dėshpėrimit ngjyrė vjollcė,

    tė ofruar me njė dorė nė zemėr)



    Kur bisedojnė pėr gratė

    hiri i cigares sė djegur pėrgjysmė

    varet pezull,

    dhe njė shirit i verdhė i trashė tymi

    i rrethon si zonėn e aksidentit

    zonė, qė nuk lejohet ta shkelėsh.



    Mė pas, njėri prej tyre

    nis tė tregojė

    se si sapo e ndėshkoi tė birin





    Vonesa e trupit



    Thuhet,

    se qenė pikėrisht parfumet,

    ngurrimi pėr tė lėnė Versajėn pa aromat e saj tė preferuara trupore

    (kur kuajt hingėllinin rrezikun nė oborr)

    shkaku qė i mori jetėn Maria Antuanetės



    Njė herė, bagazhi im

    mbėrriti dy ditė pas meje nė Dublin

    Tė brendshmet, kėpucėt numėr 37, takėmi i higjienės

    tharėsja e flokėve, kėmisha e natės, valiumet,

    novela e pėrthyer nė faqen me gėrma korsive

    dhe fustanet mediume-petite

    vėrtiteshin tė hutuara, analfabete

    nė transportierėt e boshatisur tė aeroporteve tranzit





    Trupi ėshtė i ngathėt; vėshtirė se tė befason

    me kontinente dhe njerėz

    tė cilėt imagjinata jonė i kish zbuluar me kohė.



    Dhe gabimisht mund tė mendosh

    se kur je i ri, i bukur e gjithė shėndet,

    ėshtė trupi qė paraprin.

    Kujto sa herė ai ėshtė lėnė i vetėm nė qilimin e kuq

    Si aktor episodik, nėn zhgėnjimin e kamerave.



    I ngathėt, por dinak,

    ai gjuan rastin pėr tė tė mbėrritur.

    Ja kėshtu, nė monumentet e mia tė hezitimit

    erdhėn nė jetė fėmijėt. Dhe kopshti m’u zgjerua me tė tjera stinė, tabela.

    dhe tė tjera mėdyshje



    Dhe atėhere kur ti mendon se ai ėshtė mė i ngathėt se kurrė,

    i rėnduar nga mosha, sklerotik, i ngecur nė trafikun arterial

    pikėrisht atėhere

    ai merr frerėt nė dorė.



    Sepse trupi nuk ka nostalgji.

    Je ti qė ke mbetur mbrapa si njė shtyllė kripe,

    i shndėrruar vetė nė njė tempull,

    kur nuk tė ka mbetur mė asgjė tjetėr pėr tė besuar





    Live



    S’ka asgjė me ngushėlluese para gjumit

    se ky klub me birrė tė lirė e muzikė live.

    Kallot nė zėrin e kėngėtares, lirikat

    e rrasura me forcė brenda rimave pobre

    qė derdhen si mishrat, jashtė grykės sė korsesė.



    Po kėshtu edhe birra. Njė zėnkė atje nė qoshe,

    bėn ndryshimin e vetėm midis ditėve tė javės

    dhe tė premten mbrėma. Dhe fosfori i njė seksi tė lirė

    platonik. Ēfarė ndodh nė bord, mbetet nė bord.



    Nė cep tė tavolinės, faturat e lagura

    me njė shifėr e rrumbullakosur nė fund,

    janė indulgjenca qė shkurtojnė rrugėn nga purgatori nė parajsė

    (nuk ia vlen t’i vėsh nė dyshim)



    Njė apati e ėmbėl hiēi dhe qesėndisje

    kapet pas gruas qė kėndon.

    “Aha, e filloi shumė lart; nuk e kap refrenin!”

    “A thua?”

    “E vėmė me bast”

    kur askujt nuk i duhet njė refren.

    Ata ndodhen kėtu pikėrisht pėr vrimat,

    si brenda njė buke artizanale me kore tė lėmuar

    qė ta bėjnė tė lehtė qenien.



    Dhe daljen, akoma mė pak ceremoniale.

    E keni parash daljen prej berberit,

    qė me dashamirėsi pas qethjes, sipas ritualit,

    tė jep njė shuplakė tė freskėt nė qafė:

    “Ngrihuni tani, ėshtė radha e tjetrit!”

    http://www.standard.al/kur-bisedojne-per-grate/
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,511
    Faleminderit
    18
    253 falenderime nė 228 postime

    Pėr: Luljeta Lleshanaku

    5 Mars 2014 - 13:05 | LAJME



    Duke qenė njė popull i izoluar shqiptarėt e ngritėn tė panjohurėn nė kult

    NGA: URAN KRASNIQI

    Duke qenė njė popull i izoluar shqiptarėt e ngritėn tė panjohurėn nė kultLuljeta Lleshanaku ka lindur nė Elbasan. Ajo ėshtė diplomuar pėr Letėrsi nė Tiranė. Mė pas ka ndjekur Programin Ndėrkombėtar tė Shkrimtarėve nė Universitetin e Iowa-s, dhe vonė, ėshtė diplomuar pėr Master nė Artet e Bukura nė SHBA. Ka botuar shtatė vėllime poetike nė shqip dhe shtatė tė tjera nė gjuhė tė huaja: anglisht, gjermanisht, polonisht dhe italisht. Lleshanaku ėshtė fituese e Ēmimit Ndėrkombėtar “Kristal Vilenice 2009” nė Festivalin Ndėrkombėtar tė Vilenicės nė Lubjanė; fituese e ēmimit “Penda e argjendtė 2000”, fituese e Panairit tė Librit 2013 nė Tiranė; fituese e ēmimit “Kult 2013” dhe njė nga fituesit e Panarit tė librit nė Prishtinė, pėr vitin 2013.

    Libri Heywire: New & Selected Poems, i botuar nė Angli, ėshtė shpallur finalist pėr ēmimin “The Corneliu M Popescu Prize 2013”. Po kėshtu, libri Child of Nature , i botuar nė SHBA, ėshtė shpallur finalist pėr 2011 BTBA (Best Translated Book Award). Me botimin nė polonisht, autorja ėshtė shpallur kandidate pėr ēmimin The European Poet of Freedom, nė Gdansk, Poloni, 2012

    UNI. “Unė, filani…dhe filani”, ėshtė mėnyra jonė e tė shprehurit, kur duam tė pėrkufizojmė fizikisht prezencėn e njė grupi ku jemi tė pėrfshirė. Nė kultura tė tjera, komunikimi ndjek njė tjetėr etikė, duke e vėnė “unė” nė fund tė frazės, pra: “Filani, filani dhe unė!”, qė ėshtė edhe njė formė modestie. Por, ama, unė nuk njoh ndonjė popull tjetėr (sė paku modern), ku nė krye tė tryezės, vihet tjetri, miku, i huaji, siē, veprojnė sot e kėsaj dite shqiptarėt. Nė Krujė, qytetin ku unė jam rritur, “jabanxhinjtė” ishin pothuajse tė shenjtė. Atėherė, ēfarė pėrfaqėson “uni” pėr ne shqiptarėt nė tė tilla raste? Midis gjitha shpjegimeve, atij tė “frikės”, “inferioritetit”, ndrojtjes ndaj tė huajit, njė shpjegim tjetėr them sė bėn mė tepėr sens: respekti ndaj tė resė, tė panjohurės, dijes. Duke qenė njė popull i izoluar historikisht pėr periudha tė gjata, shqiptarėt e ngritėn tė panjohurėn nė kult dhe mikpritja ėshtė nderimi mė i madh qė i bėhet tė resė, lajmit, tė panjohurės. Dhe shqiptarėt, me tė drejtė janė konsideruar si populli qė i mbėshteti hebrejtė apo dhe armenėt, por, pėrtej politikave zyrtare, pėrtej nderit, besės, mendoj se ishte mė tepėr kureshtja pėr njė popull tjetėr pėr tė cilin ata dinin aq pak, dhe nevoja pėr tė mėsuar prej tyre, duke qenė qė hebrejtė dhe armenėt, pėrfaqėsonin kryesisht shtresėn e mesme, dhe zantaēinjtė. Jo mė larg, por para dy ditėsh, dėgjova se si njė krutan mėsoi fotografinė prej hebreut qė strehoi nė shtėpi, dhe tjetri nė Durrės, mėsoi argjendarinė. E njejta pėrvojė edhe me armenėt.

    NADIRE. Nadire quhet halla ime qė ėshtė njė nga njerėzit mė tė veēantė qė kam njohur. Midis vetė asaj, dhe emrit, ēuditėrisht ekziston njė lidhje e ēuditshme: midis saj dhe “nadir-it” si koncept astronomik, si kulmi i poshtėm i diēkaje, apo “nadir-it” si dėshpėrim i thellė. Ajo gjithė jetėn e saj e ka jetuar me idenė qė ėshtė e motra e njė heroi, e njė miti, e “filanit” dhe si e tillė, ajo prej fillimi, zgjedhjet i kishte tė kufizuara dhe aq mė pak i lejoheshin gabimet. Duhet tė jetė shumė e vėshtirė tė kufizohesh nga hija e tjetrit. Vėshtirėsia mė e madhe nuk ėshtė pėr ta tejkaluar kėtė hije; vėshtirėsia mė e madhe ėshtė pėr ta mbrojtur kėtė hije, pėr tė mos cėnuar emrin e mirė, pėr tė cilin, nuk kemi asnjė kontribut. Edhe nė mėnyrėn se si ajo e ngre butė vetullėn e majtė dhe nė mėnyrėn se si buzėqesh (pa e shndėrruar kurrė nė njė qeshje), ajo ngjan mė tepėr me njė reminishencė tė njė historie se sa me njė jetė reale.

    INATI. “Inatin e sotėm, shtyje pėr nesėr”- thotė njė proverb, dhe nuk ka kėshillė mė tė mirė, por, ama pėr tė vepruar me gjakftohtėsi, dhe jo pėr tė harruar. Jo sepse harresa ose falja nuk gjenden lehtė nė natyrėn njerėzore, por, sepse ėshtė pikėrisht ai, “inati”, i cili i jep gjithė solemnitetin e duhur vuajtjes sė njeriut prej njeriut. Dy vitet e fundit, duke punuar me tė persekutuarit e regjimit komunist, e kam vėnė nė dyshim nganjėherė nėse ata do tė donin vėrtetė qė viktimizuesit tė viheshin nė bankėn e drejtėsisė. Do tė ishte njėlloj si tė neutralizohej e keqja, por bashkė me tė, tė neutralizoheshin dekada histori. E aq mė tepėr falja, gjė qė do t’i ēonte drejt njė krize ekzistenciale tė tipit: “Nėse gjithēka qė unė hoqa, shlyhet pėr pesė sekonda me njė fjalė goje, atėherė e gjitha kjo nuk paska qenė asgjė!” A mund tė fshihen, me njė komandė tė vetme, kapituj tė tėrė nė jetėn e dikujt?

    VĖTHĖT. Vathė si i themi nė gegnisht, mė kujtojnė sakrificėn time tė parė pėr bukurinė. Duhet tė kem qenė nja 13 vjeēe, kur me nja pesė a gjashtė vajza tė sė njejtės moshė, shkuam tek njė zonjė pėr tė shpuar veshėt kolektivisht. Metoda ishte krejt primitive: me njė gjipėrė qepjeje dhe njė shtupė pambuku me alkool, saqė kur pa skenėn, motrės sime i ra tė fikėt. As unė nuk e pėrballova dot fazėn e mbylljes sė plagės dhe pėrfundimisht, u detyrova t’i rishpoja edhe njėherė kur u bėra njėzet vjeē, por qė u ndėrlikua edhe mė pėr shkak tė njė gjilpėre tė shtrembėr. Por, mė e keqja qe qė vathėt e sime mėje, pėr tė cilat bėra gjithė atė sakrificė dhe tė cilėve ua kisha vėnė syrin me kohė, u shitėn tamam kur unė kisha veshėt gati pėr to. Njė paradoks i tillė, tė kujton tregimet e O’Henry-t. Tamam njė alegori pėr jetėn: ne e humbasim qėllimin tonė rrugės, ose jemi tė vonuar gjithsesi; ajo qė mbetet, ėshtė vetėm pėrpjekja pėr t’iu afruar kėtij qėllimi.

    EGRASI.
    Makthi mė i madh qė mė shfaqet herė pas here nė ėndėrr, ėshtė njė shtėpi me mure tė lartė e tė shtrembėr dhe me shumė egrasi (ose lagėshtirė). Gjithmonė e njejta pamje rrėnqethėse. Diēka akoma mė e pashpjegueshme ėshtė ndjesia qė mė jep e gjelbra e mureve, dhe arkitektura bektashiane nė pėrgjithėsi. Jo frikė, por njė trishtim i thellė, i thellė, pėr tė cilin nuk gjej dot fjalė dhe qė shkon pėrtej pėrvojės. Kėto janė rastet kur unė besoj se me genet, ne ndoshta trashėgojmė edhe njėlloj pėrvojė vizuale dhe emocionale tė parardhėsve tanė.

    RIMĖ. Njė nga reklamat e shumta qė jepte njė stacion lokal televiziv amerikan, ishte pėr njė avokat aksidentesh. Avokati, i cili quhej Ed, shfaqej vetė nė reklamė, duke iu drejtuar publikut:”Are you sad? Call Ed!”, qė nė anglisht, ndryshe nga nė shqip, rimon fort (“Je nė hall? Telefono Edin!”) Arsyeja qe me kujtohet, ishte rimimi i fortė i dy fjalive tė mesazhit komercial qė me sa duket, ėshtė njėri nga sekretet e memorizimit dhe mėnyra se si trashėgimia gojore, prej qindra vjetėsh, ka mbėrritur deri nė ditėt tona. Dhe pėr tė njejtėn arsye i jam shmangur rimės nė poezitė e mia, pėr atė lloj arbitrariteti me tė cilin tė imponohet tingulli, duke kėrkuar mė hapėsirė pėr njė lidhje logjike me lexuesin.

    STAMBOLLI. Sa herė qė pėrmendet Stambolli, e para gjė qė mė vjen ndėrmend, ėshtė njė zonjė e moshuar turke, e cila ndodhej nė tė njejtėn dhomė spitali me time ėmė, e qė priste tė na zinte gjumi ne, pėr tė qarė me vete nė heshtje. Ajo kishte bėrė tre by pass-e dhe gjėndja ishte shumė e rėndė, por, nuk ishte ky shqetėsimi i saj. Siē e mora vesh mė vonė prej sė mbesės, atė e shqetėsonte fakti qė duke qenė nėnė e shtatė djemve, asnjėrin nuk kishte afėr nė shtratin e vdekjes, sepse ata ishin tė shpėrndarė me punė sa nė Europė e sa nė Anadoll. Natyrisht, asaj nuk i mungonte asgjė, por, aty e kam kuptuar se pėr prindėrit tė kesh fėmijėt afėr, qenka ēėshtje sedre, dinjiteti, mė shumė se sa nevojė.

    (MARRE NGA 7 SHKRONJA-URAN KRASNIQI)

    http://www.balkanweb.com/kultur%C3%A...lt-179195.html
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

Tema tė Ngjashme

  1. Fėmijėria e Humbur:
    Nga Kryeplaku nė forumin Letėrsia shqiptare
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 13-07-2012, 08:40
  2. Kėrkoj Luljeta Hoxha e emigruar nė Zelandėn e re !
    Nga Fatjeta nė forumin Nė kėrkim tė personave tė humbur
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 02-08-2009, 04:37
  3. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 15-05-2003, 17:32
  4. Luljeta Kuraja - Don't Let Kosovo Cry!!!
    Nga ILovePejaa nė forumin Muzika shqiptare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 26-12-2002, 18:31
  5. poete ne NY: BARNES NOBLE
    Nga liliella nė forumin Letėrsia shqiptare
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 17-05-2002, 15:39

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •