Close
Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 56
  1. #1
    Erzeni Maska e Shijaksi-London
    Anėtarėsuar
    10-11-2002
    Vendndodhja
    ke kodra kuqe
    Postime
    778
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Berluskonėt e vegjėl kėrcėnojnė lirinė e shtypit

    Marre nga Gazeta Panorama

    Ato janė praktikisht nė mėshirė tė pronarėve, tė cilėt nė mė tė shumtėn e rasteve punėsojnė studentė tė vitit tė dytė, tė cilėt paguhen pėr kafshatėn e bukės
    “Media ka qenė tepėr aktive dhe e paepur, por gjithsesi ka pasur probleme fondamentale e serioze nė pėrdorimin e medias si vegėl politike”, vazhdon mė pas raporti i departamentit tė shtetit tė SHBA-sė. “Botuesit dhe editorėt e gazetave shpesh botojnė histori e lajme qė i shėrbejnė interesave tė tyre politike e ekonomike”. Televizioni veēanėrisht ushtron njė influencė mė tė madhe, sepse rreth 80% e publikut i merr lajmet dhe informacionet nga ajo. Megjithėse nė programet televizive ndesh edhe nė profesionalizėm, afrimiteti politik ėshtė dominant nė programe

    Berluskonėt e vegjėl kėrcėnojnė lirinė e shtypit



    Qysh herėt nė fillim tė viteve ‘90-tė, kur Shqipėria sapo kishte lėnė pas katėr dekada komunizėm, ka qenė njė lojė thumbash e bėrrylash, ose dhe anasjelltas, midis shtypit, ose medias dhe regjimit tė instaluar politik. Shtypi i pavarur pėr mė shumė se njė herė, ndjeu majat e mprehta tė qeverisė deri atėherė tė parėn jo-komuniste, ndėrkohė qė liderėt e rinj, avokatėt e demokracisė dhe tė gjitha atributeve tė saj, pėrfshirė shtypin e lirė, tė mėsuar me njė klimė tė re, e cila pritej tė ngrihej nė kritika.....ndėrkohė qė ato pėrpiqeshin tė bėheshin tė paprekshėm, ose tė ngjyrosnin rrugėn nė tė cilėn ata shkelnin.

    Kur e majta erdhi nė pushtet, pas njė muaji tė plotė anarkie, qeveria e ish-presidentit Sali Berisha, gjithashtu, bėri fajtore median, s’ishin veēse karrota tė ėmbla midis shtypit dhe medias private nė rritje, tė cilėn Berisha sapo e kishte lejuar zyrtarisht tė ekzistonte.

    Kur shumėkush pėrpiqej tė ndėrtonte njė stacion privat, media gėzoi statusin e njė force pėr t’u marrė nė konsideratė. Dhe u ndesh me zgjidhjet, apo alternativat nė udhėkryq, pėr tė jetuar nėn hijen e shtetit, e tė kėndonte tė njėjtėn melodi qė dėshironte regjimi, ose tė pranonte shuma tė mėdha parash nė formėn e lajmėrimeve, apo tė reklamave a spoteve qeveritare dhe spoteve komerciale tė ndėrmarrjeve tė drejtuara nga qeveria.

    Fillimisht, tendenca mė e zakonshme konsistonte nė blerjet e favorshme tė hapėsirave nga media, duke i dhuruar shuma tė konsiderueshme pėr reklamat qeveritare. Ėshtė gjerėsisht e pranueshme, nė mos edhe fakt zyrtar, se 60% e reklamave tė shfaqura nėpėr gazeta dhe nė media ėshtė paguar nga institucionet e financuara nga buxheti i shtetit.

    Por sė fundmi, edhe anėtarė tė kabinetit, siē ėshtė edhe rasti i ministrit tė Bujqėsisė dhe biznesmenit Agron Duka, i cili bleu njė stacion televiziv, prej njėrit prej pionierėve tė shtypit tė lirė, Nikollė Lesi, botues i tė parės gazetė tė pavarur “Koha Jonė”. Lesi ėshtė rasti i kundėrt i njė gazetari tė kthyer nė politikan qė pėrpiqet tė bėjė realitet ėndrrėn e tij berluskoniane. Silvio Berluskoni, Kryeministri italian, ka tre televizione dhe perandorinė e tij tė mediaset-it, njė tė pėrditshme dhe interesa tė tjera botuese.

    Pėrveē kėsaj ai ka edhe njė influencė tė konsiderueshme mbi stacionet televizive shtetėrore tė RAI-t. Ndėrkohė qė konflikti i tij i interesave po ndesh nė njė kritikė tė fortė kudo nėpėr botė, nė Shqipėri ai idolizohet dhe shumėkush pėrpiqet as mė shumė e as mė pak sesa ta imitojė atė.

    Gjithsesi, ndėrsa Italia ka njė demokraci tė konsoliduar dhe ėshtė njė nga vendet mė tė industrializuara tė botės, berluskonizimi i medias shqiptare po e shtyp atė dhe po mbyt lirinė reale tė shprehjes sė lirė.

    “Nė kundėrshtim me kriticizmin e ushtruar nė perėndim, nė Shqipėri figura e Berluskonit glorifikohet nė atė pikė, saqė bosėt e medias dėshirojnė tė kurorėzohen, apo tė pagėzohen si Berluskonėt shqiptarė”, thotė Alfred Nune, njė shqiptar i laureuar me master nė media nė universitetin evropian tė Viadrinės nė Frankfurt, nė Gjermani.

    “Ne shohim qartė se, fushata e favorizimit tė mediave nėpėrmjet financimit tė spoteve publicitare po shkon drejt zbehjes, dhe tendenca ėshtė tė ketė kontroll direkt ose indirekt mbi mediat, nėpėrmjet zotėrimit tė aksioneve ose shėrbimeve me karakter ekonomik dhe politik, duke e bėrė kėshtu gjendjen e transparencės gjithnjė e mė tė turbullt, thotė Nune.

    Shelly Markoff, njė kėshilltar rezident i projektit amerikan IREX, thotė: ”Nuk ka dyshim se stacionet televizive nė Shqipėri janė njė vegėl politikė”.

    Duke dashur tė heqim njė paralele gjithsesi jo tė ngjashme me median amerikane e pėrfshirė nė mbulimin e luftės nė Irak, Sheldon thotė se gjendja atje nuk ėshtė aq e qartė, duke iu referuar lajmeve tė mbledhura nga kanali FOX i reporterit veteran tė luftrave Peter Arnett. Gjithsesi, ai shton se ēdo gjė nė rastin e Amerikės, niset nga qėllime ekonomike, ndėrsa nė Shqipėri kjo nuk ndodh.

    “Por kėtu ėshtė edhe mė evidente se ē’ėshtė nė vende tė tjera. Pronarėt e stacioneve televizive kanė axhendat e tyre politike dhe informacioni, apo lajmet e tyre i shkon pėrshtat kostumeve tė tyre politike”, thotė Markoff.

    Ai pėrmend pronarėt e TV Arbėria si miq tė Kryeministrit Nano dhe pronarėt e TV-Shijak si shumė tė afėrt me kreun e opozitės tė Partisė Demokratike, Sali Berisha.

    Departamenti i shtetit i SHBA-sė thotė nė raportin e tij vjetor tė tė drejtave tė njeriut se “ndėrhyrja politike nė media mbetet njė problem dhe mė sė pakti njė rast kur zyrtarė tė qeverisė janė tė lidhur me kėrcėnimet ndaj gazetarit”.

    “Media ka qenė tepėr aktive dhe e paepur, por gjithsesi ka pasur probleme fondamentale e serioze nė pėrdorimin e medias si vegėl politike”, vazhdon mė pas raporti i departamentit tė shtetit tė SHBA-sė. “Botuesit dhe editorėt e gazetave shpesh botojnė histori e lajme qė i shėrbejnė interesave tė tyre politike e ekonomike”.

    Televizioni veēanėrisht ushtron njė influencė mė tė madhe, sepse rreth 80% e publikut i merr lajmet dhe informacionet nga ajo. Megjithėse nė programet televizive ndesh edhe nė profesionalizėm, afrimiteti politik ėshtė dominant nė programe. “Shumica e stacioneve kanė qenė tė njėanshėm nė hapėsirat e tyre politike”, thotė raporti. Njė ditė rutinė e njė ekipi televiziv shqiptar fillon me telefonatat qė editorėt marrin nė mėngjes nga partitė e mėdha e tė vogla, tė cilėt duan tė shohin fytyrat e tyre nė ekran, nė mėnyrė qė tė impresionojnė publikun dhe zgjedhėsit e tyre, megjithėse kėto janė gjithsesi mė tė besueshėm sesa televizioni publik, tė cilit i kėrkohet me ligj tė mbulojė mė shumė hapėsira me ngjarje politike.

    Sasia e pakėt e ngjarjeve i shtrėngon shpesh gazetarėt tė hidhen nga njė vend nė tjetrin, ndonjėherė vetėm sa tė dėgjojnė njė thashetheme dhe tė gėrmojnė mė pas esencėn e historisė, sesa tė merren thellė me problemin qė ajo trajton. Kur ato kthehen mė pas nė dhomat e redaksisė, njė politikan i caktuar, i cili i ka bėrė favore pronarit, le tė themi, ka marrė prej tij me njė ēmim tė ulėt truallin e shtrenjtė ,ku ėshtė vendosur vetė ky televizion, mundet, madje, tė marrė nė telefon pėr tė marrė vesh se pėr ē’ flet historia dhe, madje, i lejohet ta ndryshojė materialin e mbledhur.

    Gazetarėt, tė cilėt duhet tė jenė njė pjesė kyēe e ekuacionit tė lirisė sė medias, ndjejnė mungesėn e kuadrit ligjor mbrojtės pėr veten e tyre. Kur bėhet fjalė pėr punėn e tyre, shumė prej tyre punojnė nė tė zezė, ose duke u bazuar nė marrėveshje xhentėlmenėsh, ose nė kontrata fiktive.

    Ato janė praktikisht nė mėshirė tė pronarėve, tė cilėt nė mė tė shumtėn e rasteve punėsojnė studentė tė vitit tė dytė, tė cilėt paguhen pėr kafshatėn e bukės. Tė dyja, si Partia Socialiste nė pushtet, ashtu dhe ajo Demokratike nė opozitė, nėpėrmjet pėrfaqėsuesve tė tyre nė komisionin e medias, e pohojnė mungesėn e kuadrit ligjor pėr tė mbrojtur gazetarėt, por po punohet pėr pėrbėrjen e tij. “Njė numri tė madh tė gazetarėve tė medias nuk u paguhen sigurimet shoqėrore. Kjo do tė thotė se gazetarėt shqiptarė janė tė diskriminuar dhe kjo ėshtė diēka serioze, sepse ata pėrshkruhen si mbrojtės tė fjalės sė lirė”, thonė Musa Ulqini dhe Vili Minarolli, respektivisht, kryetar dhe nėnkryetar tė Komisionit parlamentar tė Medias.

    Megjithėse tė gjithė e njohin gjendjen e krijuar, askush nuk ndėrmerr ndonjė lėvizje pėrkundrejt saj.

    Mustafa Nano, njė editorialist, qė ka njė kontratė pėr tė publikuar artikujt e tij, por bėn tė qartė se nuk ėshtė i punėsuar te gazeta mė e shitur “Shekulli”, thotė se pėrsa i pėrket kėsaj historie se janė bashkėpunimi i pronarėve dhe i politikanėve nga njėra anė, dhe mungesa ose profesionalizmi i ulėt, fajtorė pėr kėtė situatė mjerane. Nano shton se media ėshtė bėrė shumė influencuese, kėshtu qė politikanėt janė pėrpjekur me kulaē e me kėrbaē tė pėrfitojnė nga favoret e medias. “Klasa politike ėshtė bėrė shumė e ndjeshme karshi rritjes dhe fuqizimit tė medias dhe ka rritur presionin mbi shtypin dhe median”, shton Nano.

    “Politikanėt i kanė rafinuar politikat e tyre pėr tė pėrfituar favore nga media. Unė nuk shoh raste qė qeveria tė ushtrojė dhunė direkte kundrejt medias. Ajo ēfarė unė shoh ėshtė njė ‘dhunė e rafinuar’ pėr tė vendosur kontrollin e plotė mbi shtypin dhe median”, vazhdon mė pas Nano.

    “Dhe nė fakt, ia ka dalė ta bėjė kėtė”, thotė ai, duke e konsideruar seriozisht fillimin e gazetės sė tij tė vogėl, sesa tė shohė artikujt e tij tė redaktuar nga redaktorėt.

    Njė ish-diplomat, Nano e shpjegon mungesėn e rezistencės sė pronarėve ndaj politikanėve shpesh me nėnshkrimin e kontratave tė majme nga ana e politikanėve. Ai, gjithashtu, fajėson kulturėn profesionale tė gazetarėve, pėr t’i bėrė ballė presionit tė botuesve.

    “Koha (ose mė mirė njė pasazh i saj) ėshtė aleati mė i mirė i botuesit vėrtetė tė pavarur dhe gazetarėve”, thotė Nano.

    Markoff ėshtė gjithashtu dakord. “Nga 56 stacione televizive tė ngritur kėtu, me mbėshtetje politike nė kėto pak vite tė fundit, unė shoh vetėm 35 prej tyre tė mbijetuar nė kėto pak vjet”. Reuters

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime

    Edhe Mero gabon nga njihere..

    Gazeta Tema shkruan:

    Gazetarė dhe redaktorė tė njohur "apel" pėr lirinė e shtypit

    "Kleptokracia" synon krizėn e mediave

    Gazetarė dhe drejtues tė shtypit protestojnė ndaj censurimeve nė mediat shqiptare.
    Rasti mė i fundit i censurimit ėshtė ai i kryeministrit, Fatos Nano, pėr fushatėn e nisur nga ish presidenti Rexhep Meidani.

    Lufta ndėrmjet klaneve politike ushtron presion ndaj lirisė sė shtypit duke rrezikuar krizėn e mediave kryesore nė Shqipėri, thuhet nė njė deklaratė tė figurave qendrore tė shtypit shqiptar.

    "Ndjehemi tė shqetėsuar nga njė pėrpjekje e re pėr tė kufizuar dhe seleksionuar raportet e shtypit mbi veprimtarinė politike tė qeverisė dhe pasqyrimin e problemeve tė jetės politike tė partive kryesore nė media", thuhet nė deklaratėn e njė grupi gazetarėsh dhe redaktorėsh tė bėrė publike dje.
    "Kėto presione rrezikojnė tė fusin nė krizė disa nga mediat kryesore nė Shqipėri", thuhet mė tej nė tė.
    Dekarata doli si reaksion i pėrpjekjeve tė kryeministrit Fatos Nano, pėr tė censuruar pasqyrimin e njė vizite tė zhvilluar nga ish presidenti i Republikės, Rexhep Mejdani nė qytetin Vlorės, pasi ky i fundit kish deklaruar se do tė synonte postin e kryetarit tė Partisė Socialiste, kongresi i tė cilėve pritet tė zhvillohet nė fund tė vitit.
    Disa ditė mė parė nė njė emision televiziv nė Tv Klan, ish presidenti Meidani shprehu hapur synimet pėr kreun e partisė duke thėnė se kryetari aktual i saj Fatos Nano ėshtė njė figurė e konsumuar politikisht dhe nuk ka mbėshtetje nė bazė.
    Pas kėsaj Meidani nisi njė tur njohės pėr mbėshtetjen ndaj kandidaturės sė tij nėpėr qytet tė ndryshme tė Shqipėrisė.
    Vizita e tij nė qytetin e Vlorės nxiti dhe reagimin e kreut aktual tė PS-sė, Fatos Nano.
    Pasi u njoh me qėllimin e vizitės sė ish presidentit, kryeministri Nano me urdhėr tė tij nuk ka lejuar publikimin e saj nėpėr mediat mė tė mėdha nė Tiranė.
    Lidhur me kėtė Nano ėshtė shprehur se "ēdo person qė thur klane dhe intriga nė parti meriton tė ndėshkohet".
    Tė gjendur nėn kėtė presion, botuesit shtojnė se problemi mė i madh qėndron dhe nė kombinimin e censurės me kėrcėnimeve financiare dhe fushata gjyqesh.
    Censurimi mė i fundit vjen pas gjyqeve tė zhvilluara kundėr analistėve dhe drejtuesve tė shtypit.
    Pothuajse nė tė njėjtėn kohė oponioni vendas ėshtė njohur me dy gjyqe, ndaj gazetės TemA dhe ndaj analistit Fatos Lubonja. Nė tė dyja rastet paditės ishin politikanė dhe biznesmenė tė mėdhenj tė lidhur me politikėn.



    Personat qė kanė nėnshkruar deklaratėn

    Fatos Lubonja Analist

    Mustafa Nano Analist nė gazetėn "Shekulli"

    Andi Bejtja Tv Top Channel

    Andi Bushati Revista "Klan"

    Mero Baze Kryeredaktor "TemA"

    Arban Hasani ALSAT

    Blendi Fevziu "Korrieri"

    Armand Shkullaku Tv. Klan

    Alfred Peza kryeredaktor "Korrieri"

    Aleksandėr Frangaj KLAN



    ---------------


    Mero djali...

    Ju Shkruan po ne Tema se:

    ""Stafi i kryeministrit Fatos Nano ka arritur tė bllokojė me sukses tė plotė, nė tė gjitha televizionet private e publike tė Shqipėrisė, njė kronikė tė rėndomtė pėr njė pėrvjetor ēete partizanėsh nė njė fshat tė Vlorės, ku pėr shkak tė tri dėshmorėve, kishin shkuar gjashtė deputetė socialistė, ish presidenti dhe ish kryetari i Shėrbimit Informativ Shtetėror. E vėrteta ėshtė se ish Presidenti dhe ish Shefi i Shėrbimit, kishin njė pėrgjigje tė ashpėr ndaj kryeministrit dhe njė sinjal tė qartė pėr shpallje tė luftės politike kundėr tij pėr kreun e PS-sė. ""

    Mejdani ne Vlore nuk ka shkuar te beje demokraci.
    Mejdani ka shkuar ne Vlore me qenin e tij besnik , Tos Klosin ..i cili udhehoqi vrasjen e Hajdarit.
    Mejdani ka shkuar tek Ceta Vlores , bazamanti i Bolshevizmes dhe terrorizmit 60 vjecar sepse aty i puqen atij dhe Klosit bindjet dhe aspiratat.

    Edhe nga lista e nenshkruesve duket qarte se jane te asaj kategorie qe Nanon e duan me shume se ty o Mero djali por nuk e duan Nanon kur Nano e nxorri lakuriq nga Shiku ne rruge Klosin, vrasesin e Hajdarit.

    E PD as e mbrojti dot Hajdarin e as e demaskoi dot Klosin..
    Ishte Nano qe e rrezoi Banden e Klosit.

    Aty ku Nano e ka mire..mos e kruaj kot.

    Pra Mero kte rradhe e fute firmen gabim.

    Dashje pa dashje u bashkove me bijt e Pushkatuesve e gorillave te Stalinizmit.
    U bashkove ne nje liste me veprimtaret e dalluar qe bene rebelizmin e 97-tes.

    Konseguenc Mero duhet ....konseguence..

    Derrit daj nuk i thuhet asnjihere..

    Meso nga Rugova qe i tha JOO fteses se bandave te Vlores..e jo nga Saliu qe puthet me banditet si Thaqi me shoke..
    Prandaj dhe i shkon Partia si karroca dylit..
    nga humbja ne humbje..sepse ska kollone kurrizore.

    I qake hallin Shtypit te PS-se se skane liri..
    u te shplafte panuklla ty..
    .........

    Qashtu...

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    20,238
    Faleminderit
    27
    96 falenderime nė 92 postime
    BRARI
    Po edhe Mero nuk po te Ndegjon a?
    Koka ba e zez dita eu eu!!!
    Nuk po u shitka ma as bota sot.
    Lista e Injorimit: Pirate of Love,referi_1, Le dévoué, Zagor,ane,beni33.

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime
    O Llapi i PM-es (Partia per moratorium) ngo bre djal..


    Mero eshte gazetari me i mire ne Shqiperi e Kosove bashke.

    Melaim Zeka jo kot e ka kercenuar se " do te vras o Mero sic vrava Ahmet Krasniqin".

    LLAP kur po i zbulon PM-ja vrasesit e Ahmet Krasniqit?
    Cka po pret?


    Mero eshte trim e i mencur por dhe gabon ndonjihere si kte radhe kur per te kerkuAR liri fjale u fut I SHKRETI ne nje liste me ca gazetare qe MARRIN NGA 5 RROGA.
    Nje rroge e marrin te ndonje ambasade e huaj..nje tek PS..nje tek Edi Rama..nje tek Klosi e nje tek biznesmenet ose berluskonet kur thot shijaksi prej Filati.

    Dhe qe kisha te drejte qe Mero gaboi dje ma vertetoi sot Mutaf Nano...i cili e urren Meron dhe Tak Ngjelat sepse zbuluan se Mutafa merr rrog tek Klosi.

    nejse.. Ja cthot Mustafa sot ne Shekull:

    --------
    Beteja pėr shtypin e lirė dhe vrasėsit e tij

    Nga Mustafa Nano


    Emri im figuronte dje mes firmėtarėve tė njė deklarate kundėr presionit qeveritar ndaj shtypit tė lirė. Pėr hartimin e deklaratės morėm shkas nga njė ngjarje shumė konkrete, nga censurimi qė iu bė nė mėnyrė tė telekomanduar e kundėr vullnetit tė gazetarėve vizitės sė ish-presidentit Meidani dhe njė grupi deputetėsh socialistė nė njė fshat tė Vlorės. Personalisht e kam zėt, madje e konsideroj njė sjellje qė nuk nuk nderon asnjė gazetė e asnjė gazetar, prirjen e gatishmėrinė pėr tė pasqyruar nė mėnyrė tė thatė vizitat ēfarėdo tė politikanėve (gjithashtu ēfarėdo) nėpėr fshtara, qyteza e qytete tė Shqipėrisė. Nė situata tė caktuara, edhe vizita e njė ish-presidenti, mund tė jetė njė vizitė ēfarėdo, qė nuk meriton asnjė vėmendje publike. Por kėtė herė ndryshonte puna. Nga deklaratat e atjeshme, u mor vesh se Meidani nė Vlorė nuk ishte vetėm si ish-president, por edhe si kandidat pėr kreun e Partisė Socialiste apo, thėnė me terma mė tė qartė, edhe si rival i Nanos nė kongresin e radhės tė kėsaj partie. Njė performancė e tillė merrte njė vlerė shtesė, po tė marrim nė konsideratė faktin qė, njė ditė mė parė, kryministri Nano u shfaq i shqetėsuar pėr kuturisjen e papritur tė Meidanit. Epo kjo, tė rrimė shtrembėr e tė flasim drejt, pėrtej ēdo simpatie apo antipatie ndaj Nanos e Meidanit, ėshtė njė ngjarje interesante. Si e tillė, nuk mund tė injorohet nga njė shtyp apo media e lirė. Ndėrsa shtypi e media shqiptare e injoruan.

    * * * *
    “E mo, mirė”,- mund tė thuhet nga ndonjė qė nuk arrin ta shohė ish-presidentin si njė kryetar tė mirė e tė zotė partie – nuk ėshtė ndonjė qamet i madh se u censurua Meidani. Me njė fjalė, dikush, ngaqė i ka mbushur mendjen vetes se Meidanit kot i ka vajtur mendja pėr atė punė, nuk gjen asnjė arsye tė merakoset pėr kėtė qė ka ndodhur. Por kėtu, kundėrshtarėt e Meidanit ėshtė mirė ta dinė, se nuk ėshtė ēėshtja e Meidanit. Nuk ka asgjė tė qortueshme qė tė ketė gazetarė e gazeta kundėr Meidanit, por gazetat e gazetarėt amį, pasi i kanė punuar qindin atij (e pėrsėris, kjo ėshtė legjitime), e kanė pėr detyrė ta informojnė publikun se ēfarė del nga goja e Meidanit. Nė kėtė mes, pra, ėshtė ēėshtja e madhe e klimės demokratike nė kėtė vend, e cila na duhet, pėrtej merakut pėr Meidanin, Nanon, Metėn apo pėr politikanė tė veēantė tė krahut tjetėr. Me klimė demokratike nėnkuptoj para sė gjithash mundėsinė e njė debati, gare e ballafaqimi politik nė shesh tė hapur. Kush e do Nanon, Meidanin etj., si fitues nė njė garė politike, ai duhet t’i japė munxėt njė ngadhnjimi tė idhullit tė vet, qė vjen pas pushtimit tė gjithė hapėsirės publike me mjete gjithfarėsoji, tė cilat – edhe nė qofshin a u dukshin si tė pafajshme – janė qė tė gjitha ilegjitime. Kėsaj nuk i thonė tė sfidosh kundėrshtarin. Kėsaj i thonė tė sfidosh garėn. Po kush ėshtė ai birbo, qė kėrkon tė na mbushė mendjen se mjaft qė tė mos fitojė njeriu i gabuar, pa nė djall tė shkojė gara dhe meraku pėr tė? Me sa duket, ka sa tė duash nga kėta birbo, qė mendojnė se gjykimi i tyre ėshtė mė i pagabueshėm se gara. Ėshtė njė optikė tejet antidemokratike. Meraku i kėtyre tė fundit nuk ėshtė demokracia, ėshtė pushteti; nuk ėshtė gara me ēdo kusht, ėshtė fitorja me ēdo ēmim; nuk ėshtė shtypi qė mbėshtet ide e parti, ėshtė shtypi qė mbėshtet persona; nuk ėshtė shtypi qė informon publikun, por shtypi qė i shėrben njė njeriu. Dhe ky merak i shpifur na ka sjellė nė situatėn ku politikanė tė caktuar nuk janė tė kėnaqur thjesht me mbėshtetjen qė u jep njė gazetė apo me fotografinė e tij nė faqe tė parė, por, pėrkundrazi, duan qė kundėrshtarėt e tyre ose tė mos figurojnė fare nė atė gazetė, ose tė dėrrmohen.

    * * * *
    Le ta lėmė tani rastin konkret tė Meidanit. Kthehemi edhe njėherė te deklarata, e cila ėshtė nėnshkruar nga mė shumė se dhjetė gazetarė. Mes tyre ka ndonjė emėr, me tė cilin unė nuk do tė doja tė firmosja asgjė tė pėrbashkėt. Njė nga kėta ėshtė Mero Baze. Ua thashė edhe miqve qė mė sollėn deklaratėn, me arsyetimin se me kėtė gazetar a njeri nuk mė lidh asgjė, aq mė pak njė betejė e pėrbashkėt, kaq fisnike siē ėshtė kjo pėr shtypin e lirė. Por, nė fund tė fundit, mendova, ėshtė mė mirė tė mos e djeg jorganin pėr njė plesht dhe ta bashkoj zėrin tim me kėtė protestė tė rėndėsishme kundėr njė qeverie qė nuk duron dot shtypin e lirė. Por dua tė theksoj se unė vėrtet protestoj kundėr njė qeverie a njė kryeministri qė vret lirinė e shtypit – e po e vret vėnēe – por me kėtė deklaratė dua tė shpreh megjithatė neverinė ndaj shtypit tė kontrolluar. Ndryshe ē’kuptim do tė kishte? Me kėtė dua tė them se nė betejėn time unė jam edhe kundėr pėrdorimit pėrēudnues qė i bėhet Mero Bazes nga alter egot e Fatos Nanos. Madje, mė duhet tė shtoj, qė gazetat mė tė kėqija nė shtypin shqiptar janė gazetat e bėra nga Mero Bazet, e keqja e tė cilėve nuk ėshtė te fakti qė janė kundėr qeverisė – kjo ėshtė njė zgjedhje fantastike - por qė janė nė shėrbim tė njė njeriu, ekskluzivisht tė njė njeriu, qė nuk e ka emrin Fatos Nano.
    Dhe ky njeri doli dje tė mbronte shtypin e lirė. Kėtė nuk e prisja. Mė doli vetja qejfit tėrėsisht. E cili ėshtė modeli pėr shtypin e lirė nė kokėn e kėtij njeriu? Ai ka pasur rast tė na bėjė me dije mbi konceptet e tij nė kėtė lėmė. Ka pasur rast edhe kur ka qenė nė pushtet, edhe sot qė ėshtė nė opozitė. Pėr tė marrė vesh se ē’mendon ai mbi shtypin e lirė, do tė ishte naive tė dėgjonim retorikėn e tij. Mjaft tė shohim se si ėshtė shtypi i tij, "RD", "Tema", "55", "TV-Shijak", ku kundėrshtarėt e tij brenda e jashtė partisė jo vetėm nuk pasqyrohen, por fyhen, denigrohen, dhunohen, mbulohen me baltė, me shpifje. Ē’ėshtė mė e keqja, nuk hidhet baltė vetėm mbi kundėrshtarėt e tij politikė, por edhe mbi njerėz tė lirė, qė kanė respekt pėr veten, edhe mbi njerėz tė lirė, tė cilėt janė gjithashtu kundėrshtarė tė kundėrshtarėve tė tij. Por ai dhe shtypi i tij nuk kėnaqen kur shtypi e gazetarėt kundėrshtojnė qeverinė; pėrkundrazi, duan tė jesh me ata, ndryshe je qen e bir qeni dhe duhet tė gjesh vend e tė futesh nga Mero Bazet. Kam vetėm njė lutje: na lini ta zhvillojmė vetė kėtė betejė, pasi kjo betejė ėshtė edhe kundėr Jush. Fari Balliu, nė njė shpėrthim haluēinant prej tė damllosuri, i drejtohej Fatos Nanos pak ditė mė parė, duke i thėnė: "Mos na i vidh Collin Powell-in". Ndėrsa unė ju drejtohem: "Mbajeni Colin Powell-in" me gjithė poture, po tė doni, por na lini shtypin, na lini ta bėjmė vetė kėtė luftė!

    .....................



    Ja pra Mero me ke u bashkua dje.

    Me spiune dhe krimenelet nuk ka kuptim pluralizmi.
    Me ata ndahet shapi nga Sheqeri.

    Urrejtja e bandes Mejdan-Klos e mutaf Nano per Tosin e Nanos eshte se Tos NANO rrezikoi zbulimin e planit te vrasjes se Azemit duke shkelmuar nga Shiku Tosin e Klosit.

    Pra Mero duhet ti dije kto gjera.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Brari : 14-05-2003 mė 04:19

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    20,238
    Faleminderit
    27
    96 falenderime nė 92 postime
    Kur djali i Enver Hoxhės na jep leksione demokratike!

    Ruajna Zot prej bishave, qė nuk lėnė gjė pa shpifur kundėr popullit tė tyre



    NGA MILAIM ZEKA
    Ka njė kohė shumė tė gjatė, qė gazeta fashiste "Bota
    sot", ėshtė duke lakuar emrin tim dhe tė Adem Demaēit,
    nė format mė tė ndryshme. Ka njė kohė tė gjatė, qė kjo
    gazetė, nėpėrmjet ca gazetarėve tė saj, dikur spiunė tė
    UDB-sė nė sytė e tėrė Kosovės, po e pėrdorin edhe
    dėshminė e Slobodan Milosheviqit nė Hagė, pėr tė
    bindur opinionin se gjoja unė, Milaim Zeka, e paskam
    vrarė nė Tiranė, ish-ministrin e Mbrojtjes tė Bujar Bukoshit, Ahmet
    Krasniqin. Njė gjė e tillė tani mėsova se paska ndodhur edhe nė Serbi, ku
    Milosheviqi dhe Shesheli i paskan akuzuar gazetarėt opozitarė se paskan
    bėrė tė njėjtin krim.
    Dhe pėr ēudinė mė tė madhe, Steineri, Policia e UNMIK-ut, OSBE-ja, nuk
    reagojnė kundėr akuzave tė tilla, ndoshta ngase nuk ėshtė fjala pėr ndonjė
    pjesėtar tė ndonjė minoriteti serb. Dhe pėr ēudi, kolegėt e mi gazetarė heshtin
    ndaj njė akuze tė tillė. Imagjinojeni po tė akuzohej njė person publik
    pėr njė vrasje nė Suedi, Gjermani, Angli apo Amerikė?! Tė nesėrmen do
    tė ishin tė parkuar mbi 100 gazetarė tė mediave tė ndryshme pėr tė mė
    bėrė intervistė se kur e kam vrarė, si e kam vrarė, me sa plumba, apo nuk
    e kam vrarė fare dhe do t'i suleshin akuzuesve pa asnjė kompromis.
    Duke dashur tė mė vras mua, familjen time, dinjitetin njerėzor, nė fakt ajo
    gazetė po tregon se ėshtė vrastare e pashpirtė. Ajo e di me emėr dhe
    mbiemėr se kush e ka vrarė Ahmet Krasniqin. "Bota sot" e di se pronė e
    kujt ėshte vetura nga e cila ėshtė vrarė Tahir Zemaj. "Bota sot" me siguri e
    di tashmė, apo mund ta dijė nga shtabi i Velanisė, ajo veturė ėshtė pronė
    e njėrit prej deputetėve tė LDK-sė qė tani ėshtė nė Kuvendin e Kosovės.
    Por, nesje!
    Arsyeja qė mora ta shkruaj kėtė artikull ėshtė shkrimi sulmues i Skėnder
    Buēpapajt qė jeton nė Zvicėr, botuar dje nė gazetėn "Bota sot", ku objekt
    sulmi ka Adem Demaēin dhe mė godet edhe mua, Milaim Zekėn, pėr
    gjoja "nostalgjinė tonė ndaj vėllezėrve serbė"!!! Dhe kush na thotė njė gjė
    tė tillė? WC-ja e gazetarisė e quajtur Skėnder, pioneri i Enver Hoxhės. Dhe
    kush na jep leksione se - bima e dikaturės enveriste, i cili ka diferencuar,
    spiunuar e burgosur dhjetėra kolegė tė tij nė Shqipėri gjatė kohės tė Enver
    Hoxhės. Kjo zorrė e trashė, me pseudonimin e tij nė ish-Sigurimin e
    Shtetit, si Patkoi i Kalit, nuk ka lėnė gjė pa bėrė, sa qė edhe sot nuk ka
    guximin tė kthehet nė Atdheun e tij nė Shqipėri, sepse, me ato qė ia ka
    bėre vendit tė vet, ndien se Shqipėria e ka lėnė jashtė territorit tė saj kėtė
    nxitės tė vėllavrasjes shqiptare.
    Ky jonjeri, na akuzon mua dhe Adem Demaēin pėr nostalgji me serbėt, dy
    njerėz qė tėrė jetėn e tyre kanė qėndruar nė opozitė kundėr regjimit tė
    Beogradit. Mirėpo, ėshtė e vėrtetė shumė e madhe se nuk i urrej as
    vrasėsit e nėnės sime, mė shumė se fashistėt e tipit tė Skėnder Buēpapajt,
    ngase ata kanė qenė dyfish barbarė dhe armiq tė Kosoves dhe tėrė trojeve
    shqiptare.
    Ėshtė shumė e vėrtetė se unė nė takimin e Ohrit kam thėnė se 80 pėr qind
    e gazetarėvė serbė do tė duhej tė shkonin nė Hagė, duke iu bashkuar
    atyre edhe 50 pėrqindėshin e shqipfolėsve, tė cilėt flasin shqip e mendojnė
    serbisht. Ėshtė e vėrtėtė se kam thėnė se nuk ka gazetė serbe qė ka sharė
    dhe ndyer mė shumė UĒK-nė dhe dėshmorėt e kombit, sesa gazeta "Bota
    sot". Ėshtė e vėrtetė se kam thėnė se nuk ka gazetė qė ka sharė mė shume
    e mė keq Adem Demaēin dhe tė gjitha figurat publike sesa gazeta "Bota
    sot". Ėshtė e vėrtetė se edhe njė kryeredaktor i ardhur nga Dukagjini
    reagoi ndaj fjalimit tim, ngase vėllai i tij kishte qenė njėri prej UDB-ashėve
    mė famėkeq tė Pejės. Ky UDB-ash kishte burgosur, rrahur e torturuar
    Ramadan Shalėn, Rifat Birinxhikun, e shumė tė tjerė gjatė viteve tė '80-ta.
    Unė dhe Adem Demaēi u kemi thėnė kolegėve serbė se Serbia duhet tė
    hallashtiset nga Kosova, sepse ajo mund tė kthehet nėn Serbi vetėm kur
    shqiptarėt t'i bėni "govegji gullash".
    Por ne nuk i kemi thėnė askujt se e urrejmė popullin serb, ngase serbėt e
    tipit tė Skėnder Buēpapajt janė shumė mė tė poshtėr sesa Milosheviqi dhe
    Shesheli. Ruajna Zot prej bishave tė tilla, qė nuk lėnė gjė pa shpifur
    kundėr popullit tė tyre.
    Por, kam njė pyetje: Pse Komisioneri i Pėrkohshėm i Mediave po hesht nė
    atė zyrėn e tij, ndėrkohė qė njė gazetė bėn thirrje pėr tė vrarė mua?

    (Autori ėshtė kryetar i Federatės sė Gazetarėve tė Kosovės)
    Lista e Injorimit: Pirate of Love,referi_1, Le dévoué, Zagor,ane,beni33.

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-05-2003
    Mosha
    32
    Postime
    1
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    O llap a e njeh ti Milaim Zeken?po si e ke pruar ne ket forum ate artikull te ti.



    tung nga arti

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime
    Melaim Zeka akuzon per pioner te Enverit Skender Bucpapen e vet (e di gjith Kosova e Tirana) se Melaimi rri ne Tiran gjith diten me SHOK te afert te Enverit.

    Melaimi ben sikur harron se pioner i Enverit behej me detyrim cdo femij i lindur ne Shqiperi e vet Melaimi i palindur ne Shqiperi erdhi ne Tribune tek Enveri gje qe Bucpapa si pioner i zakonshem nuk e ka pasur ate fat.

    Melaimi e di se te gjithe e dine se Gruaja e tije ka punuar ne JAT (agjensia jugosllave e aviacionit) pra me i afert eshte Melaimi me SERBINE se Bucpapa.

    Melaimi ska pse akuzon Bucpapapen per Shpifje sepse vet MELAIMI ne Rambuje ka kercenuar Mero Bazen se..Te vras si Ahmet Krasniqin.

    Dhe gjith Shiku Tiranes e di qe Melaimi eshte nje nga organizatoret e dalluar ne Rebelizmin e 97 -tes dhe ne vrasjet ndaj Krasniqit, Ilir Konushevcit etj

    Melaimi e futi ne Burg nje oficer te Shqiperise i cili pa se qysh Melaimi bente Biznis me informatat per UCK-ne me Agjenci te ndryshme informative.

    Si e futi Melaimi ne birucat e Policise Kukesit oficerin Shqiptar?
    E futi sepse oficeri Shqiptar ish nje oficer i thjeshte i ushtrise kurse Melaimi ishte i atashuar prane Klosit dhe ish i bunkerizuar me oficera SHIKU.


    Melaimi eshte i ri ne moshe por i vjeter ne dhelperi.

    Ai eshte nje shpifes fenomanal qe rrall lindin ne nje popull.

    Melaimi sic ja punoj PD-se se Berishes nuk e ka problem tja punoj dhe LDK-se.

    Melaimi thote se BOTA SOT e njef me emer e mbiemer vrasesin e Ahmet Krasniqit...athere pse nuk e thote Melaimi se cili eshte vrasesi...perderisa e dika dhe jo vetem e din por e di dhe qe e din dhe Bota sot qe e akuzon.

    Fol Melaim..pse nuk tregon..nga kush ke frik,,,

    Nga Rugova...??
    Te gjithe e dine se nga RUGOVA nuk tremben as pulat.

    Shum lujtet me UCK ju bashibozuket enveriste kosovare.
    E perdoret UCK-ne per te reailizuar jo Clirim te Kosoves nga Ushtria Serbe por per te Shpartalluar Armikun tuaj LDK-ne meqense "qajo pis LDK na solli pluralizmin e qelbur ne trojet tona ku duhej te sundoj vec Shpata Enverit"".

    Pranda deshtoj UCk dhe prandaj ju sot propozoni cdo dit qe populli te haje "jemek" te qelbur gatuar guzhinave te Beogradit.
    Jeni te implikuar ne Krime prandaj dhe ju ka ne Dore KLOSI e ju perdor diplomacia e armikut per interesa te veta anti Kosov.

    Doni dhe te shpifni...dhe te vrisni...dhe doni qe askush te mos ju permendi si Vrases..
    Jo Melaim..Rogneristi i sprovuar...kte te drejte nuk na e heq dot.


    .....

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    20,238
    Faleminderit
    27
    96 falenderime nė 92 postime
    BRARI

    Mem fal ore burr se une ty nuk mundem me te besue se nuk jan ato kurfar faktesh pos disa akuza qe veq jemi mesue kaher mety.

    Dhe ne anen tjeter Milaim Zeka eshte Kryetar i Federates se Gazetareve te Kosoves,
    prandaj po te kishte diq nga akuza e jote nuk do te ishte ne liri dhe nuk do te ishte zgjedh ne ket post, por do te ishte ja i vdekur ja ne burg.

    Brari per te saten her po te lus qe keto fakte tuajat dergoi ne polici ,dhe ndoshta i ndriqoin te gjitha vrasjet enigmatike qe kan ndodh dhe qe ti i din te gjith vrasesit!!!

    E mos me pyet mua se per bes nuk di se kush i ben keto vrasje.
    Lista e Injorimit: Pirate of Love,referi_1, Le dévoué, Zagor,ane,beni33.

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime

    Arben Malajt i pjell veze dhe gjeli.

    RD

    -----------

    POLITIKA

    Apeli lė nė fuqi vendimin e Gjykatės sė Tiranės. Mė shumė se njė shpėrfillje e injorim provash, tė dyja gjykatat rikonfirmuan edhe njė herė nėnshtrimin e tyre ndaj politikės

    RD edhe pesė milionė pėr Arben Malajn

    Gjykata e Apelit Tiranė la dje nė fuqi vendimin pėr dėnimin me 5 milionė lekė (tė vjetra) gjobė pėr gazetarin e “RD”, Artur Bega. Nė vetėm 5 minuta qė ka vazhduar seanca e parė dhe e fundit e trupit gjykues tė pėrbėrė nga Fiqerete Mullaj, Dėshira Subashi dhe Pjetėr Ndreca, ka mjaftuar qė trupi gjykues tė njihet me pretendimet e palėve, me tėrheqjen pėr vendim dhe pėr shpalljen e tij. Nė shpalljen e vendimit, Gjykata e Apelit ka injoruar faktet dhe faksimilet e botuara nė gazetėn “RD”, qė provonin vjedhjet e Arben Malajt & Co nga pasuritė e ngrira tė firmave piramidale. Me vendimin e saj tė djeshėm, Gjykata e Apelit e Tiranės nuk ka bėrė asgjė mė shumė, veēse ka lėnė nė fuqi vendimin e Gjykatės sė Shkallės sė Parė tė Tiranės. Nė muajin gusht tė vitit qė shkoi, gjyqtari Arben Micko dėnoi me 5 milionė lekė gjobė gazetarin e “RD”, Artur Bega. Kėtė vendim, gjyqtari Arben Micko, e ka marrė pas kėrkesė-padisė sė Arben Malajt, i cili mė se njė herė ėshtė bėrė objekt i mediave pėr vjedhjet e shpėrdorimet, qė ai familjarisht u ka bėrė pasurive tė ngrira tė shoqėrive huamarrėse. Nė serinė e akuzave tė pėrsėritura e tė dokumentuara me faksimile dokumentash, Arben Malaj ka vijuar edhe mė tej me penalizimet e krerėve tė shtetit e tė PS, ndaj shtypit tė opozitės nė pėrgjithėsi dhe ndaj gazetės “RD” nė veēanti.

    Kėrkesė-padia pėr dėmshpėrblimin e Arben Malajt, ish-drejtorit tė Studimeve Shkencore tė kompanisė “Cenaj & Co”, e ka zanafillėn e saj rreth njė vit mė parė, kur gazeta “RD” botoi faksimile dokumentash qė provonin “shpėrblimin” e tė afėrmve tė Arben Malajt me tė holla tė konsiderueshme nga pasuritė e ngrira tė firmave piramidale. Kėto dhe dokumenta tė tjera provonin edhe pėrlyerjen e Arben Malajt me firmat piramidale, bashkė edhe me pėrcaktimin e “statusit” tė tij, si drejtor i Studimeve Shkencore nė Kompaninė “Cenaj & Co”.

    Pėr rreth njė vit qė ka vazhduar gjykimi, nė dy shkallėt e para tė gjykatave, nga ana e gazetarit Artur Bega, avokatit tė tij, por edhe gazetės “RD”, u depozituan prova shkresore tė dala nga Kompania “VEFA”, “Cenaj & Co”, si edhe nga Shoqata Kombėtare pėr Kthimin e Parave tė Lėna me Fajde, tė cilat provonin vjedhjet e bėra me firmėn e Arben Malajt pėr llogari tė tė afėrmve tė tij nga pasuritė e ngrira tė shoqėrive huamarrėse. Megjithėse kėto prova ishin shkresore e tė konsiderueshme, ato, - dje por edhe disa muaj mė parė, - u shpėrfillėn e injoruan nga Gjykata e Apelit dhe Gjykata e Shkallės sė Parė e Tiranės. Nė pėrfundim tė gjykimit dje, gjyqtarėt e Apelit, Fiqerete Mullaj, Dėshira Subashi dhe Pjetėr Ndreca, sikurse edhe gjyqtari i Shkallės sė Parė, Arben Micko, disa muaj mė parė, pa marrė nė konsideratė provat shkresore tė vėna nė dispozicion tė gjykatės, vendosėn tė shtojnė nė “buxhetin e varfėr” tė Arben Malajt edhe 5 milionė lekė tė vėna gjobė ndaj gazetarit tė “RD”, Artur Bega.

    Mė shumė se njė shpėrfillje e injorim provash, tė dyja gjykatat rikonfirmuan edhe nėnshtrimin e tyre ndaj politikės, e metė e madhe kjo qė mė se njė herė u ėshtė vėnė nė dukje edhe nga organizma ndėrkombėtare dhe raportet pasuese tė tyre. Arben Malaj, por edhe bashkėshortja e tij, Rajmonda Malaj, shumė herė janė vėnė nė qendėr tė akuzave publike pėr vjedhjet dhe shpėrdorimet e pasurive tė ngrira tė firmave piramidale. Nga pozicioni i drejtores sė Thesarit nė Bankėn Kombėtare, ajo ka firmosur nė njė ditė tė vetme shumėn prej 700 milionė lekė pėr shpėrndarjen e tyre te 32 persona miq e tė afėrm tė ēiftit Malaj. Penalizimi mė i fundit i gazetės “RD” pason penalizimin nė vazhdim nė vitet e fundit qė drejtues tė lartė tė qeverisė sė majtė dhe strukturave tė PS i kanė bėrė kėsaj gazete e gazetarėve tė saj. Duke filluar qė nga kryeredaktori i gazetės “RD”, Astrit Patozi, e duke vazhduar me gazetarėt Ndrekė Gjini, Redin Hafizi, Shemsi Peposhi, etj., kanė qenė nė qendėr tė penalizimeve dhe dėnimeve nga gjykata, pas urdhrave qė ajo ka marrė nga zyrtarėt e lartė tė PS.


    ---------------------------------------


    He me te lumte..

  10. #10
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,329
    Faleminderit
    26
    303 falenderime nė 229 postime
    Diabolizmi dhe Karlobolizmi i shtypit

    Mero Baze

    Debatet e fundit nė Shqipėri mbi rreziqet e shtypit tė lirė po shoqėrohen me njė tension tė ri, me sens tė kundėrt, mes shtypit proqeveritar dhe opozitės. Partia Demokratike nė opozitė ka denoncuar fenomenin e pėrdorjes sė shtypit, si njė kėnd lajmėrimesh pėr vrasės dhe kriminelė dhe sidomos pėr hedhjen e pistave diabolike, pas vrasjes sė biznesmenėve dhe atentateve mbi intelektualėt nė Tiranė muajt e fundit. Por ky debat po pėrpiqet tė paraqitet si njė betejė politike e opozitės kundėr shtypit pėr tė eklipsuar, nė njė farė mėnyre, betejėn e vėrtetė politike mes qeverisė dhe shtypit tė lirė.

    Por kush e nxiti kėtė betejė dhe ēfarė po prodhon ajo? Betejėn e ka nxitur realisht diabolizmi i njė pjese tė shtypit ndaj ngjarjeve tė rėnda kriminale nė vend kohėt e fundit dhe debati rreth kėtij diabolizmi po nxjerr nė pah njė lloj krahu politik tė krimit tė organizuar nė Shqipėri.

    Diabolizmi

    Nė qendėr tė debatit ėshtė "Gazeta Shqiptare", pronė e njė botuesi italian, tė apasionuar pas krimeve. Prej atentatit me synim vdekjeprurės ndaj Ylli Pangos dhe deri tek rrėmbimi i fundit i biznesmenit Shehu nė Vlorė, gazeta ka publikuar versione dhe pista tė dyshimta krimesh, pėr tė cilat opozita dyshon se janė alibi tė krimit tė organizuar nė Shqipėri. Kėshtu, pasi granata shpėrtheu para trupit tė Prof. Ylli Pangos, drejtuesi kryesor i kėsaj gazete doli nė ekranin e televizionit qė ka pronė kjo gazetė dhe hodhi i pari pistėn e vetėvrasjes sė Pangos duke iu referuar dhe zakoneve tė fėmijėrisė sė zotit Pango. Mė pas atentati ndaj Florian Vilės pati dhe mė shumė diabolizėm. Gazeta publikoi njė identikit tė vrasėsit, pėr tė cilin tregoi dhe vendqendrimin, ndėrsa disa ditė mė pas, policia dhe vetė kjo gazetė, njoftoi se vrasėsi qenkėsh njoftuar dhe u largua nga vendngjarja. Pėr ta bėrė mė diabolike vrasjen e Vilės, u shpik njė histori e dyshimtė e ndarjes sė pasurisė mes gruas dhe dy fėmijėve, ēka linte tė nėnkuptonte konflikt familjar dhe mė pas u theksua se gruaja fitoi tenderin me njė gėzim tė tillė sa nuk thuhej qė u shpėrblye pėr vrasjen e burrit.

    DiaBolizmi i gazetės shkoi mė tej me rrėmbimin e Klajdi Shehut ku si pistė kryesore shpalli vetėrrėmbimin e Klajdit, pasi, sipas gazetės, ai i njihte dhe i kishte shokė rrėmbyesit, gjė qė u hodh poshtė me neveri nga viktima.

    Rast pas rasti gazeta vazhdoi dhe me versione tė tjera vrasėsish nė Fier pėr Mirin e Xhikes, ku identikitit tė pėrshkruar, i mungon vetėm emri i babait dhe adresa e pallatit.

    Gjithė kjo pėrfshirje e zellshme e Gazetės nė pistat e krimit ende tė pazbuluara nga shteti dhe me pak shpresa pėr t'i zbuluar, kanė ngjallur dyshime tė ligjshme se drejtues tė gazetės janė tė pėrfshirė nė lidhje me disa grupe kriminale nė vend. Opozita thotė se ka parė dokumenta qė vėrtetojnė se "Gazeta Shqiptare" ėshtė ortake nė njė ndėrtim nė qendėr tė Tiranės me 5 pėr qind aksione, sė bashku me njė grup tė rinjsh, tė akuzuar pėr njė sėrė vrasjesh dhe rrėmbime personash, por qė kohėt e fundit janė liruar nga gjykatat shqiptare.

    Ky tension mes opozitės dhe kėsaj gazete, po pėrpiqet tė imitojė dhe tė diabolizojė nė tė vėrtetė konfliktin real qė ekziston mes shtypit tė lirė dhe shtetit nė Shqipėri. Duke u pėrpjekur ta paraqesė kėtė konflikt si njė defekt tė opozitės dhe jo si njė pjesė tė betejės pėr shtyp tė lirė nė Shqipėri, drejtuesi kryesor shqiptar i kėsaj gazete, Arjan Ēani, ėshtė pėrfshirė njėsoj si nė rastin e atentatit ndaj Ylli Pangos, nė njė debat personal me drejtuesit e opozitės, duke i cilėsuar ata, mes tė tjerash, si udhėheqės tė dėnuar tė jenė nė opozitė.

    Karlobolizmi

    Duke mos dashur tė pėrfshihem nė debatet e mėsipėrme rreth lidhjeve tė kėsaj gazete me krimin e organizuar dhe pėr mė tepėr, misionin e saj antiopozitar, duhet tė ndalem mė gjatė tek rreziku qė paraqet pėr shoqėrinė njė drejtues gazete, kur pėr shkak tė nivelit tė ulėt kulturor, ose pėr shkak tė traditės totalitare qė trashėgon, tė operojė me koncepte tė tilla publike pėr opozitėn.

    Sė pari, nė ēdo vend opozita nuk ėshtė dėnim, por ėshtė pjesė e mekanizmave politikė qė qeverisin vendin. Konceptin "tė dėnuar" pėr opozitėn e kanė nga pikėpamja politike ata qė nuk e pranojnė ekzistencėn e opozitės dhe angazhohen pėr zhdukjen e saj. Pėr mė tepėr ideja se nė Shqipėri ėshtė arritur standardi tė konsiderohesh i dėnuar, po qe se je nė opozitė, ėshtė njė konstatim i sinqertė qė buron nga idetė dhe konceptet e drejtuesve tė kėsaj gazete pėr opozitėn dhe pushtetin nė Shqipėri.

    Sė dyti, koncepti se tė jesh nė opozitė je i dėnuar, qė demonstrojnė drejtuesit e kėsaj gazete, - aq adhurues pėr kriminelėt, - tregon dhe sinqeritetin me tė cilin ata e shikojnė "arritjen" mė tė madhe tė pushtetit tė sotėm dhe diferencėn e standardit social qė ka kategoria qė quhet opozitė me kategorinė qė quhet pushtet. Kjo diferencė hetohet vetėm nė vende tė tilla ku mungon kultura e tė pasurit dhe tė respektuarit tė opozitės, ku tė jesh i tillė, duhet doemos tė persekutohesh, tė mos marrėsh leje ndėrtimi afėr Kinema 17 Nėntorit, tė mos privatizosh zyra nga Bashkia, tė mos marrėsh falas shtėpi diplomatėsh, tė mos kesh mundėsi tė harxhosh miliona nė poker rrethuar nga djem tė bėshėm me vėth nė vesh e tė tjera mangėsira si kėto, tė cilat nė tė vėrtetė nuk u mungojnė drejtuesve tė "Gazetės Shqiptare". Ne nuk jemi ziliqarė pėrse ata kanė privilegje tė tilla, por fakti qė ata e konsiderokan fatkeqėsi tė madhe mungesėn e kėtyre privilegjeve pushtetėrore, natyrisht na bėn tė mendojmė gjatė rreth species sė tyre.

    Sė treti, koncepti i partisė sė dėnuar tė jetė nė opozitė, nė kėto kushte, ėshtė jo realist, pasi, tė jesh nė opozitė, sot, jo vetėm qė nuk ėshtė fatkeqėsi, por ėshtė fat dhe mision historik. Ka plot gazetarė dhe politikanė qė janė kundėrshtarė tė Partisė Demokratike dhe Sali Berishės, por sė paku tani janė ose ndihen tė rreshtuar pėrkah mendimit opozitar, pasi ky tashmė ėshtė njė mision publik. Tė konsiderosh fat bashkėjetesėn me kriminelėt qė vrasin, alibinė ndaj rrėmbyesve dhe vrasėsve tė biznesmenėve, alibinė pėr abuzimet monstruoze nė shtet, politikat e mbrapshta sociale dhe korrupsionin nė drejtėsi, zhytjen e vendit nė krizė dhe stanjacion ekonomik, ėshtė mė shumė se DiaBolizėm. Ky ėshtė Karlobolizėm. Tė jesh nė opozitė nė kėtė kohė jo vetėm nuk ėshtė dėnim, por ėshtė njė rastėsi fatlume qė tė bėn tė jesh njeri i lirė gjithė jetėn, pasi nuk do tė tė zėnė rrugėn as fėmijėt e Florian Vilės, as nipi i Sulo Shehut, as djali i Ylli Pangos dhe asnjė prej viktimave tė krimit, tė cilin mbron si pjesė e mekanizmit propagandistik qeveritar. Kush ėshtė rastėsisht nė opozitė nė kėto kushte ėshtė fatlum, kush ėshtė me ndėrgjegje ėshtė misionar qė duhet respektuar dhe duhet t'i jemi mirėnjohės gjithė jetėn, pasi pėrballė tij nuk ėshtė vetėm Arjan Ēani dhe Karlobolizmi i tij, por njė strukturė e tėrė mafioze qė po pėrpiqet tė shkatėrrojė, - siē po thonė sė fundi shumė miq tė Shqipėrisė, - tė ardhmen e kėtij vendi. Karlobolizmi si koncept, jo vetėm qė nuk pranon ekzistencėn e opozitės ndaj botės sė krimit, por ėshtė nė pėrpjekje pėr t'u kthyer nė krah politik tė krimit tė organizuar, duke i bėrė atij avokatinė dhe marrėdhėniet publike.

    Beteja e fundit publike e opozitės me kėtė pjesė tė shtypit, nuk ėshtė betejė mes politikės dhe shtypit, por vazhdimi i betejės politike tė opozitės kundėr gjithė mekanizmave qė pėrpiqen tė mbrojnė krimin dhe ta kthejnė atė nė njė armė pėr tė mbrojtur pushtetin. Fatkeqėsia kėtu nuk ėshtė opozita me krimin, por alibia e krimit dhe ajo shpaloset ēdo ditė nė formėn e karlobolizmit nė faqet e gazetės.
    "Babai i shtetit ėshtė Ismail "Qemali", e zbuloi Edvin shkencėtari!"

  11. #11
    Survivor Maska e Orku
    Anėtarėsuar
    13-02-2003
    Vendndodhja
    Oqean
    Mosha
    33
    Postime
    982
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Vallja nuk hidhet thuajse kurre vetem. Nuk ka dyshim se qeveria dhe klanet brenda saj kane korruptuar pjesen me te madhe te medias.... por a duhen fajesuar vetem ata per kete ???

    E vetmja gje qe mund te thuhet per ta eshte se nga burojne milionat me te cilat blejne aksione, bejne dhurata, japin shperblime , censurojne , manipulojne, mashtrojne etj etj.

    Por faji kryesor eshte i atyre qe korruptohen pra konkretisht i mediave qe pranojne nje pazar te tille. Keto media jane ne rolin e prostitutes te cilat shkojne me ate qe i paguan me mire, por ne ndryshim nga prostituta qe shet trupin keta shesin mashtrime, hipokrizi, levdata, sulme dhe shpifje. Ndokujt mund ti duket ky aktivitet me i paster por une mendoj se midis asaj qe jep trupin dhe atij qe le peng shpirtin ky i fundit eshte me i abuzueshem dhe si rrjedhim me keqberes.

    Nese duam media te pavarur dhe te lire e vetmja menyre per t'ia arritur qellimit eshte lufta ndaj, korrupsionit, trafiqeve, krimit te organizuar qe sherbejne si burime financime per keto media. Kjo eshte forma e vetem qe shpirti i tyre prej prostitute te ngelet pa klientele dhe i lire.

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Patrioti
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Vendndodhja
    Neumuenster
    Postime
    375
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pershendetje !

    Ne Shqiperi asnje media qofte e shkruar, qofte vizive nuk eshte financiarisht e pavarur. Qe do te thote ato te gjitha ne nje fare menyre varen nga persona apo parti te cilat bejne finanincimet perkatese.
    Per pasoje ato te gjitha ndjekin pak a shume "politikat" e diktuara nga lart.
    Vlen te permenden tre gazetat me kryesore:
    Koha Jone: shkruan sipas konjukturave Lesi-Berisha-Nano
    Shekulli: Arme ne duart e 2K ( pergjithesisht proqeveritare, se ajo i jep tenderat )
    G. Shqiptare: Para shume kohe ndroi K.Redaktorin dhe pak e nga pak u kthye ne kurve te qeverise ( i jep reklama + subvencione )

    Faktor tjeter qe ndikon ne "lirine" e mediave eshte dhe bagazhi qe sjellin me vete bashkpunetoret e ketij shtypi ( dallohet nga cilesia e punes qe sjellin ) qe e shikojne median si arme personale ne lufte ndaj armiqve personale.
    Nje loje tjeter e poshter qe luhet ne kuriz te publikut eshte kur gazetare te tille behen trumbetues te "aritjeve" qe ka filan shef policie apo kryetar bashkie, per hir te ndonje lajmi apo te drejte televizive qe mund te fitojne me vone.
    Per hir te kushteve aktuale them qe mediat shqiptare jane akoma larg te te qenit vertet te pavarura dhe te berit oponence si qeverise ashtu dhe opozites si psh simotrat e tyre ne bote "Der Spiegel" " Times" etj.
    Duhet te dish dicka, per te kuptuar qe sdi asgje.

  13. #13
    Survivor Maska e Orku
    Anėtarėsuar
    13-02-2003
    Vendndodhja
    Oqean
    Mosha
    33
    Postime
    982
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Brukseli: Stop gjyqeve ndaj shtypit

    Komisioni Evropian i shqetėsuar pėr shkeljen e lirisė e shtypit nė Shqipėri



    Brukseli: Stop gjyqeve ndaj shtypit



    "Ne kemi vendosur qė tė flasim pėr kėtė problem nė njėrin nga raundet e ardhshme tė negociatave me Shqipėrinė, pasi liria e shtypit ėshtė njė nga principet demokratike mė tė rėndėsishme, e cila duhet respektuar nė mėnyrė strikte" ėshtė shprehur Jose Sanchez, zyrtar i Komisionit Evropian, i cili bėn pjesė nė grupin negociator me Shqipėrinė



    Erisa Zykaj

    korrespondente nga Brukseli



    Pas ankesave qė janė paraqitur nga gazetat e pėrditshme apo mediat e tjera televizive nė Shqipėri nė lidhje me cėnimin e lirisė sė shtypit, Komisioni Evropian mendon qė tė ngrejė kėtė ēėshtje pėrpara qeverisė shqiptare.

    Burimet e kėtij institucioni tė Bashkimit Evropian kanė thėnė, se ato janė nė dijeni tė faktit qė qeveria shqiptare ka ushtruar presion ndaj mediave shqiptare, duke e bėrė kėshtu shumė tė vėshtirė pėrcjelljen korrekte tė informacionit. Qėllimi pėr tė diskutuar rreth kėsaj ēėshtjeje me autoritetet shqiptare, serviret nė formėn e njė paralajmėrimi.

    "Shqipėria nuk mund tė nėnshkruajė marrėveshjen e asocimit dhe stabilizimit nėse ajo nuk respekton principe tė tilla si ai i lirisė sė shtypit"

    janė shprehur burimet e Komisionit Evropian. Pėr kėtė institucion, presioni qė po ushtron qeveria shqiptare mbi mediat ėshtė i papranueshėm.

    "Ne kemi vendosur qė tė flasim pėr kėtė problem nė njėrin nga raundet e ardhshme tė negociatave me Shqipėrinė, pasi liria e shtypit ėshtė njė nga principet demokratike mė tė rėndėsishme, e cila duhet respektuar nė mėnyrė strikte" ėshtė shprehur Jose Sanchez, zyrtar i Komisionit Evropian, i cili bėn pjesė nė grupin negociator me Shqipėrinė. Ai ka thėnė, se duke qenė njėkohėsisht njė nga principet themelore mbi tė cilat funksionon demokracia nė shtetet anėtare tė Bashkimit Evropian, ėshtė shumė e rėndėsishme qė ky princip tė ndiqet dhe tė respektohet tėrėsisht edhe nga shtetet anėtare tė reja, por edhe nga shtetet tė cilat aspirojnė pėr t'u futur nė tė ardhmen nė kėtė organizatė, siē ėshtė Shqipėria.

    Por situara bėhet qesharake, nėse merret parasysh fakti qė respektimi i plotė i lirisė e shtypit ėshtė njė nga principet qė ėshtė nėnshkruar nė kapitullin e parė tė marrėveshjes sė asocimit dhe stabilizimit. Kapitulli i parė, ashtu siē e ka bėrė tė ditur gazeta "Tema", ka tė bėjė me principet themelore tė cilat duhet tė respektojė Shqipėria me nėnshkrimin e marrėveshjes sė asocimit dhe stabilizimit, pėr funksionimin e vėrtetė dhe tė shėndoshė tė njė shteti dhe njė shoqėrie demokratike. Por, ky kapitull i parė i marrėveshjes ėshtė shqyrtuar nga pala shqiptare edhe ajo e Komisionit Evropian qė nė raundin e parė tė negociatave, ndėrkohė qė aktualisht tė dyja palėt kanė pėrfunduar tė tretin.

    Pra, pala shqiptare, e cila ėshtė angazhuar qė tė kryejė reforma nga mė ambiciozet nė fusha tė ndryshme, tregohet mospėrfillėse ndaj respektimit tė njė principi pėr tė cilin ajo sapo ėshtė angazhuar qė ta respektojė.

    Gazeta "Tema" i kujton lexuesit e saj se raundi i parė ėshtė kryer vetėm tre muaj mė parė dhe nė bazė tė eksperiencės sė negociatave evropiane, kur kalohet njė kapitull, supozohet qė qeveria ka dhėnė fjalėn e saj pėr zbatimin e tij, aq mė tepėr kur bėhet fjalė pėr principet bazė tė fillimit. Po pėr ato qė vijojnė?

    Nga ana tjetėr, zyrtari evropian Jose Sanchez ka bėrė tė qartė, se diskutimi rreth kėsaj ēėshtjeje me palėn shqiptare do tė bėhet nė javėt e ardhshme, pasi shkelja e lirisė sė shtypit nė kėtė moment ndėrthuret me njė tjetėr eveniment tė rėndėsishėm pėr Shqipėrinė. "Shqipėria pritet tė zhvillojė nė tetor zgjedhjet lokale, tė cilat janė tė rėndėsishme, jo vetėm pėr vendin, por janė njėkohėsisht tė rėndėsishme pėr ne pėr tė parė se si do tė rrjedhė zhvillimi i kėtyre zgjedhjeve.

    Shqipėria ka paraqitur nė zgjedhjet e mėparshme probleme serioze nė kėtė drejtim dhe ėshtė e rėndėsishme qė kėtė radhė tė tregohet qė ėshtė bėrė njė hap pėrpara" ka thėnė Sanchez. Sipas tij, ky progres ėshtė i domosdoshėm, aq mė tepėr si rrjedhim i pėrpjekjeve qė janė bėrė nga klasa politike shqiptare dhe OSBE pėr pėrmirėsimin e sistemit elektoral dhe tė kodit zgjedhor. "Nėse nė zgjedhjet lokale tė tetorit do tė ketė parregullsi, atėherė kjo do tė jetė njė minus i mėdh pėr Shqipėrinė" ka thėnė Sanchez. Ky i fundit ka shpjeguar, se pikėrisht pėr pėrcjelljen e kėtyre zgjedhjeve, roli i mediave ėshtė rol kyē dhe nuk mund tė tolerohet qė qeveria apo forca tė tjera tė ushtrojnė presion.

    Ky ėshtė mesazhi qė pėrēon Komisioni Evropian pėr lirinė e shtypit nė Shqipėri, mesazh qė pėrfaqėsuesit e tij do ta transmetojnė drejtpėrsėdrejti nė Tiranė.

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,636
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Fatos Nano kėrkon burgosjen e kryeredaktorit tė gazetės "TemA"

    Fatos Nano kėrkon burgosjen e kryeredaktorit tė gazetės "TemA"



    Kryeministri i Shqipėrisė, Fatos Nano, i ka kėrkuar Prokurorisė sė rrethit tė Tiranės, tė fillojė procedimin penal ndaj kryeredaktorit tė gazetės "TemA", Mero Baze, duke pretenduar se nė editorialin e datės 16 maj 2003 botuar nė kėtė gazetė, "ėshtė shpifur publikisht ndaj tij, pėr shkak tė detyrės qė ai kryen."

    Prokurori Sokol Stojani ka njoftuar kryeredaktorin e gazetės "TemA" tė paraqitet pranė prokurorisė sė rrethit tė Tiranės mė 3 qershor pėr tė filluar hetimet pėr kėtė akuzė tė ngritur nga kryeministri.

    Nė editorialin e datės 16 maj 2003, autori shpreh pikėpamjen e tij se dhuna ndaj ish tė burgosurve politikė nga polica dhe moszgjidhja e kėrkesave tė tyre, vjen pėr shkak tė njė mentaliteti tė shtetit klasor qė ekziston nė Shqipėri dhe qė aplikohet nga kryeministri Fatos Nano. Zoti Baze ka krahasuar nė editorial, kriteret e ndryshme qė janė pėrdorur pėr dėmshpėrblimin e ish tė burgosurve politikė dhe kompensimet qė morėn ish zyrtarėt e lartė tė regjimit komunist pėr dėnimet qė morėn nė vitet e para tė pluralizmit, pėrfshi dhe zotin Fatos Nano.

    Zoti Baze tha se do t'i pėrgjigjej thirrjes sė prokurorisė duke u njohur mė hollėsisht me akuzėn. Ai tha se ndihej i habitur nga reagimi i kryeministrit, i cili nuk ka ka reaguar kur shtypi ka botuar akuza konkrete ku flitet pėr pėrfshirje tė kryeministrit nė vrasjen e njė qytetari. Kjo shton dyshimet se padia ėshtė ngritur pėr tė mbajtur nėn tension gazetėn, e cila nuk ka pranuar tė bėjė kompromise me qeverinė. Nga ana tjetėr zoti Baze nuk pėrjashtoi mundėsinė qė padia tė jetė frymėzuar nga bashkėshortja e kryeministrit, e cila mund tė ndihet e prekur nga pėrshkrimi i kushteve tė jetesės nė burgun e Bėnēės pėr kryeministrin Fatos Nano.

    Padia e kryeministrit Fatos Nano ndaj kryeredaktorit tė gazetės "TemA" kulmon njė fushatė gjyqesh ndaj tij, inicuar nga zyrtarė tė lartė dhe bashkėpunėtorė tė tyre.

    Dy ditė mė parė gazeta ėshtė pėrballur nė gjykatė me ish kryetarin e Kuvendit Skėnder Gjinushi, ndėrsa po vazhdon procedurėn pėr nė gjykatėn e shkallės sė dytė me nėnkryetaren e Kuvendit, Makbule Ēeēo.

    Nėnkryetarja e Parlamentit shqiptar, Makbule Ēeēo, i kėrkon atij njė dėmshpėrblim prej rreth 40 mijė eurosh, pėr shkak se gazeta ka cituar njė parlamentar shqiptar tė thotė se shumė deputetė qė kanė mbėshtetur ish shefin e Shėrbimit Sekret, Fatos Klosi, kanė qenė tė shtrėnguar ta bėjnė kėtė, pėr shkak tė problemeve qė kanė me drejtėsinė. Gjykata e Shkallės sė parė e dėnoi zotin Baze sipas nenit 617 dhe 625 tė Kodit civil.

    Prokuroria e Tiranės e ka marrė zotin Baze tė pandehur pėr shkak tė njė padie ngritur ndaj tij nga ish kryetari i Parlamentit, Skėnder Gjinushi, aktualisht kryetar i Partisė Social Demokrate, aleate e socialistėve nė pushtet, pėr shkak tė njė editoriali tė tij, ku pėrmendte tė kaluarėn problematike, tė zotit Gjinushi me bandat dhe grupet e krimit tė organizuar nė Vlorė gjatė vitit 1997. Nėse gjendet fajtor, mund tė dėnohet deri nė dy vjet burg. Zoti Baze ėshtė marrė i pandehur nė bazė tė nenit 240/2 tė Kodit Penal.

    Nė adresė tė kėsaj gazete janė inkurajuar njė sėrė procesesh tė tjera gjyqėsore nga subjekte afėr qeverisė, dhe persona mbi tė cilėt rėndojnė shumė probleme nga e kaluara


    --------------------------------------------------------------------------------



    Urrejtje e qartė



    Nga Mero Baze



    Nė zyrėn time, dje, trokiti njė nga pjesėmarrrėsit e protestės nė bulevard pas pėrleshjes me policinė. Nuk erdhi pėr t'u ankuar pėr shkopinjtė e policit, por pėr tė mė shpjeguar njė fakt tronditės qė zbulon thelbin klasor tė shtetit tė sotėm shqiptar. Qytetari ėshtė nipi i njė dėshmori tė njohur nė Korēė dhe i dėnuar nė vitet '70 me burg politik. Ai po proteston, bashkė me miqtė e tij, pėr tė marrė lekėt e burgut. Dhe ka fare pak besim se do t'i marrė, nėse nuk "pėrmbyset" qeveria, siē thotė ai. Ai kujton, duke u dridhur nga inati, se si zėvendėskryeministri Ilir Meta ka shpėrndarė para disa muajsh rreth 400 statuse "familje dėshmori" nė Fier, njė rreth qė nė fakt nuk shquhet pėr shumė partizanė. Tė njėjtėn gjė e ka bėrė dhe nė rrethe tė tjera. Familjes sonė, tha ai, nuk iu dha ky status pėrsėri, pasi ne na trajtojnė si familje qė kemi shkelur "mbi gjakun e dėshmorėve". I pakompensuar edhe pėr luftėn si familje qė trashėgon njė dėshmor, edhe pėr burgun e pasluftės.

    Ky qėndrim buron nga thelbi i kėtij shteti, i cili pėrpiqet ta pėrdorė tė shkuarėn si kapital elektoral dhe luftė klasore dhe jo si njė mjet pajtimi. Qartėsia e tij pėr mungesėn e shpresės ndaj qeverisė sė Fatos Nanos dhe zhgėnjimi i thellė nga gjesti i Ilir Metės me dėshmorėt e sajuar nė Myzeqe, e kishin bėrė atė njė njeri tė vendosur pėr tė vdekur nė bulevard pėrballė Fatos Nanos. Pėr herė tė parė kėto pesė vite kam parė njė kamikaz tė gjallė, i cili ėshtė i qartė pėrse qeveria nuk u jep tė burgosurve politikė paratė. Atij njeriu nuk ia hidhte dot Blendi Klosi me faturat qė i tundte para syve. Ai e dinte se qeveria shqiptare po pėrpiqet ta kanalizojė si problem ekonomik dhe pamundėsi financiare, ēėshtjen e kompensimit tė mijėra tė burgosurve tė kohės sė diktaturės qė po pėrleshen me policinė para zyrės sė kryeministrit, duke qenė nė tė vėrtetė njė qėndrim i qartė klasor qė shton dėshpėrimin dhe rrit egėrsinė e reagimit. Qeveria, e cila ėshtė pėrgjegjėse pėr tė nxjerrė njė faturė tė saktė tė kompensimit, e trajton kėtė ēėshtje njėsoj si kreditorėt qė kanė humbur lekėt tek "Gjallica", pėr tė cilėt, disa fatura gjenden dhe disa tė tjera nuk gjenden. E vėrteta e kompensimeve tė tė burgosurve tė diktaturės, ėshtė e vėrteta mė e dokumentuar nė historinė e pesėdhjetė viteve komunizėm. Ata njerėz qė kanė mbajtur njė numėr rendor nė shpinė, kanė tė dokumentuar gjithēka: qė nga gramėt e bukės qė kanė ngrėnė, takimet me familjarėt, metra kubėt e mineralit qė kanė nxjerrė nga miniera dhe veprat e tjera tė mėdha me tė cilat krenohej diktatura. Dhe pėr ta bėrė mė shpėrthyes zemėrimin e tyre, ėshtė rasti i burgut tė Fatos Nanos, i cili u shpėrblye me 7 milionė, kur dihet qė e vetmja punė qė ka bėrė nė burg ka qenė ndonjė takim intim me ndonjė vizitore tė maskuar si militante nėn sytė qė nuk "shikonin" tė rojeve tė burgut, dhe qė, pas vitit 1997, mund tė ketė pėrfunduar nėn ndonjė rrotė makine. E gjithė kjo i ka bėrė tė pashpresė tė burgosurit qė nuk kanė kohė tė presin Fatos Nanon pėr t'i rifyer. Kėto 12 vite nuk ka pasur kurrė njerėz mė tė pashpresė dhe mė tė fyer se ata nga shteti. Dhe mė tė qartė nė urrejtjen e tyre pėr ata qė kthyen shtetin klasor.
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime
    nga TEMA e Mero Bazes:

    -------

    POLITIKA

    Gazeta Tema arrin tė zbardhė numrin e telefonit nga ku dėrgohen mesazhe kėrcėnuese me vdekje

    Mesazhi kėrcėnues nga telefon deputeti

    Telefoni celular me numėr 068 20 30 419, rezulton i regjistruar nė AMC me emrin e njė deputeti pėr tė cilin tė hėnėn pritet tė nisin hetimet

    Telefoni celular prej nga ėshtė shkruar mesazhi qė ka kėrcėnuar me vdekje kryeredaktorin e gazetės "TemA", duket se i pėrket njė deputeti socialist. Pas hetimeve private tė gazetės "TemA" mbi numrin e telefonit, na rezulton se celulari i pėrket njė deputeti socialist, shumė aktiv nė Komisionin anti-Rama, i cili dhe gjatė mbledhjeve tė Komisionit ka kėrcėnuar nė mėnyrė tė vazhdueshme gazetėn. Deputeti, i cili ėshtė i njohur pėr disa lidhje me grupe kriminale nė Berat, si dhe njė histori droge gjatė njė vizite tė fundit nė Itali, ka pėrdorur, - sė paku deri ditėn qė ka marrė mesazhin Kryeredaktori i gazetės, - atė numėr telefoni. Telefoni celular me numėr 068 20 30 419, rezulton i regjistruar nė AMC me emrin e tij, tė cilin ne nuk po e bėjmė publik, derisa prokuroria tė nisė hetimet.

    Ajo qė ende nuk kemi verifikuar ėshtė nėse mesazhet e mėparshme kėrcėnuese pėr marrje personash peng, janė tė bėra nga njerėz tė grupit tė kėtij deputeti apo jo.

    Dje nė mesditė ėshtė regjistruar mesazhi i fundi i ardhur nga numri tjetėr i telefonit qė pėrdorin kėrcėnuesit, nė tė cilin thuhet: "U frikee ė?". Ky mesazh tregon lidhjen qė ekziston mes kėtij deputeti dhe kėrcėnimeve tė mėparshme qė ka marrė kryeredaktori i gazetės.

    Megjithėse numri ėshtė bėrė publik, askush nga Prokuroria nuk ėshtė interesuar pėr rrethanat dhe administrimin e kėtyre provave. Ditėn e hėnė, Kryeredaktori i gazetės do tė dorėzojė nė prokurori gjithė listėn e kėtyre mesazheve tė ruajtuara nė telefonin e tij privat.


    --------------------------------




    E more Mero Bazja... nuk te degjoj Saliu athere kur e braktise Votimin e the... po na rrahin komisioneret e votim me dajak ska..

    Saliu vazhdoj e i pranoj Votimet e tani perpelitet..

    Vone eshte..


    Deputeti sotshem Socialist eshte 1000 here: me brutal, me vulgar, me i pa vlere , me stalinist , me hajdut, me i shitur ne spiunazhe te huaja, me i pa ftyre e me dinak se Deputetet e Kohes se Enver-Mehmet-Carcaneve.


    ....

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,636
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    ja dhe mesazhi ne celular

    mesazhi kercenues
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,636
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Angry Eshte nje traume e vertete

    Eshte nje traume e vertete e shoqerise sone ndeshkimi i njerezve per motive politike.Keto jane forma me te cilat kane ardhur nė pushtet te gjitha diktaturat, pavaresisht emrave qe kanė patur, fashiste apo komuniste".Fatin e ketyre kan qindra e qinra Shqiptare qe kerkojn ne demokraci fjalen e lire,dhe luftojn korrupsjonin qe i ka mbytur politikanet Shqiptar.
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  18. #18
    Survivor Maska e Orku
    Anėtarėsuar
    13-02-2003
    Vendndodhja
    Oqean
    Mosha
    33
    Postime
    982
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Gjyq Ndaj Gazetes 55

    Tjetėr gjyq i dyshes Nano-Rama kundėr shtypit

    Edi Rama merr tė pandehur drejtorin e gazetės "55"

    Drejtori i gazetės "55", Fahri Balliu, ėshtė marrė i pandehur nga prokuroria, pėr shkak tė njė padie qė ka ngritur ndaj tij, kryetari i Bashkisė sė Tiranės, Edi Rama, pasi gazeta ka akuzuar pėr korrupsion dhe kosto tė larta ndėrtimi, shumė nga projektet e drejtuara nga kryebashkiaku. Njė Komision parlamentar po heton kėto abuzime, por prokuroria nuk e ka ndalur procesin dhe zoti Balliu rrezikon deri nė dy vjet burg, nėse gjendet fajtor.

    Po ashtu zoti Fahri Balliu ėshtė dėnuar nė mungesė, pa u njoftuar pėr njė proces gjyqėsor nga Nėnkryetarja e Parlamentit Makbule Ēeēo, pėr njė shkrim nė tė cilin theksoheshin problemet qė ka Nėnkryetarja e Parlamentit me disa grupe tė krimit tė organizuar nė Shqipėri dhe disa investime tė dyshimta.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 01-06-2003 mė 08:06

  19. #19
    Survivor Maska e Orku
    Anėtarėsuar
    13-02-2003
    Vendndodhja
    Oqean
    Mosha
    33
    Postime
    982
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Perse hesht shtypi

    Akuza qė vijnė prej heshtjes

    Rasti i parė: Disa ditė mė parė nė Tv Klan ndodhi njė krizė. Njė ditė lajmet munguan nė ekran dhe kur rifilluan, u pa qartė se ekrani dhe zėri imitonin sjelljet politike tė Fatos Nanos. Kryeredaktori u shkarkua pasi u rrah publikisht nė mbledhje tė redaksisė, ndėrsa njė grup gazetarėsh u pushuan nga puna pėr rebelim. Nė shtyp nuk ėshtė shkruar asgjė rreth kėsaj, por personazhet janė tė gatshėm t'i tregojnė kėto histori deri nė kafene.

    Rasti i dytė: Dy ditė mė parė Preē Zogaj denoncoi nė Top Channel kryebashkiakun Edi Rama se ka dirigjuar fushatėn e manipulimit tė medias pėr pistėn e atentatit tė Ylli Pangos. Pati kurajon ta bėnte disa minuta pas Preē Zogajt edhe Ylli Rakipi, botuesi i gazetės "Albania", i cili pranoi se dhe gazeta e tij ishte pėrdorur pėr kėtė pistė perverse nga tė njėjtat kanale shtetėrore. U pėrfol dhe kryeredaktori i gazetės "Shekulli", por ai, edhe kėtė herė, si nė rastin e Lubonjės, i bėri njė shpjegim kinez burimit tė kėtij infomacioni dhe ia faturoi Berishės.

    Rasti i tretė: Pėr herė tė parė nė gjithė historinė e gjyqeve me personazhe shtetėrore, dy ditė mė parė jam kujdesur vetė pėr tė shpėrndarė njoftimin mbi gjyqin me kryeministrin Fatos Nano. U kam faksuar redaksive kryesore padinė e prokurorisė dhe njė njoftim pėr shtyp tė gazetės. Thuajse tė gjitha gazetave, televizioneve dhe ambasadave nė Tiranė. Mė parė, s'e kam bėrė kurrė kėtė. Dhe gazetat kanė shkruar. Disa kanė kėrkuar madje dhe intervista.

    Dje nė mėngjes, pėr herė tė parė, e pashė me sytė e mi ē'do tė thotė pushtet i plotė i kryeministrit mbi shtypin. Pothuajse asnjė gazetė, pėrveē gazetės "55" dhe "RD"-sė, dhe asnjė stacion televiziv, nuk e botoi lajmin mbi padinė e kryeministrit ndaj njė kryeredaktori. Nė njė kohė qė ai ėshtė njė lajm shumė mė i rėndėsishėm se sa gjyqi i tė njėjtit kryeredaktor me Makbule Ēeēon, Skėnder Gjinushin apo ndonjė mafioz italian. Nuk mund t'i akuzoj deri nė fund kolegėt e mi gazetarė pėr kėtė, pasi ata janė nė dorė tė kryeredaktorėve. As kėta tė fundit nuk mund t'i akuzoj deri nė fund, pasi shumica e tyre mė telefonuan pėr solidaritet, por lajmin nuk e botuan.

    Janė tre raste brenda njė jave qė pėrcillen me heshtje dhe frikė. Heshtje ndaj njė pushtimi brutal i medias nga njerėzit e kryeministrit dhe kryebashkiakut, dhe frikė nga botimi qoftė, edhe i njė lajmi tė rėndomtė si kronikė gjyqėsore. Unė nuk mund tė kėshilloj kolegėt e mi qė heshtin, pėr tė ngritur zėrin, unė nuk mund tė paragjykoj as nevojėn qė kanė pėr rrogė dhe kartvizitė false si kryeredaktor dikush prej tyre. Atė qė mund tė akuzoj pa frikė deri nė fund, ėshtė njeriu qė ka vendosur pushtetin e frikės nė shtyp. Ai ėshtė Fatos Nano. Shtypi shqiptar 13 vite pas rėnies sė komunizmit, po prodhon "heronj tė heshtur", njerėz tė rebeluar qė nuk ngrenė dot zėrin pėr tė thėnė se janė dėshmitarė tė kėsaj historie. Por dhe kėshtu ata vlejnė si ilustrim i frikės pėr tė folur kundėr pushtetit tė Fatos Nanos.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 01-06-2003 mė 08:11

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Honezmi
    Anėtarėsuar
    13-05-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    292
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Po c'far munde te preshes nga nje qeveri BANDITESH dhe hajdute, qe e ka kthyer vendin ne nje PALERMO.
    Socjalistet per te qendruar ne pushtet do ti perdorin te gjitha format ,SANTAZHIN e VRASJET.Ata e din mire se cfar po bejne.Dihet qe po u larguan nga pushteti,do te japin llogari per te gjitha qe kan bere,dhe duke e ditur qe jane qe te gjithe te inkriminuar dhe duke patur pervojen e PP-es:-te bashkuar rreth partise-do te mundohen qe te qendrojne ne pushtet nepermjet kercenimeve, forces dhe vrasjeve.
    Sa per heshtjen e shtypit ,per skandalet e qeveritarve e te "deputetve " hajdute te PS-se, nuk kane faje ata, sepse (ata) jane vetem rrogetar e jo gazetare.Pra geta "gazetare" jane vet pjellat e qeveritarve hajdute te PS-se.
    Po ketu nuk mbeten mbrapa dhe LAROT dhe BENJAMINET(qe jane dhe ketu ) qe veprimet e ketyre krriminelve mundohen ti justifikojne me paturpesi.Nje fare e keqe qe ka pllakosur ne Shqiperi....

Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Lufta ndaj krimit te organizuar
    Nga Brari nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 168
    Postimi i Fundit: 23-07-2013, 13:51
  2. Aldo Bare: Dokumentat do t’i bėjmė nėpėrmjet Gjermenit
    Nga Brari nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 75
    Postimi i Fundit: 21-05-2007, 00:58
  3. Shkatėrrim krimit nė PS
    Nga ALBA nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 27-02-2006, 16:34
  4. Liria e shtypit shqiptar
    Nga Brari nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 07-05-2003, 06:14
  5. Nano perpiqet ti mbylle gojen shtypit
    Nga Shijaksi-London nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 03-12-2002, 15:35

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •