Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 13 prej 13
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Minjerat ne iliri

    Ante Škegro
    EKONOMIA
      ROMAKE NE PROVINCEN DALMATE

    Zagreb, 1999.
    Paraqitje
    Pavarėsisht shekujve tė pėrpjekjeve tė shkencėtarėve pėr tė studiuar pjesė tė ndryshme tė historisė sė krahinės romake tė Dalmacisė, tė ekonomisė e lashtė si tė tillė,me pėrjashtim tė temat pjesshme (hekurit, mineralet argjendi, miniera ari nė Bosnjėn qendrore, Paratė (monedhat) e minierave romake,komunikimit, villae rusticae i villae suburbanae,rrugėve detare, mbytjeve lashtė, etj) ose tema romake nė fushėn e subjekteve bashkėkohore gjeopolitike (Bosnja qendrore , Bosnja dhe Hercegovina, Serbia, etj) dhe jo sistematike.
    Autori ndėrmori studimin e degėve kryesore tė ekonomisė romake nga Dalmacia (minierat, bujqėsia, blegtorisė, detare, ekonomi mallrave-monetare, tregti, zanate) nė kohėt e para-antike dhe antike, duke ndjekur pjesėt e tyre individuale qė nga fillimi deri nė antiken e vonė.
    Nė bėrjen e kėtij projekti, autori pėrdor njė gamė tė gjerė burimesh qė lidhen me aspekte tė ndryshme tė aktiviteteve ekonomike me rajonet qė pėrfshiheshin nė krahinėn romake tė Dalmacisė.
    Ndėr mė tė rėndėsishmet janė shėnimet romakė, tė dhėnat e veprave juristike romake tė materialit epigrafik dhe numizmatik, rezultatet e gėrmimeve arkeologjike tė para-romake dhe romake (tokė dhe nėndetėse)e kėshtu me radhė.
    Pėrkundėr pėrparimit tė jashtėzakonshėm nė ndriēimin e shumė ēėshtjeve tė ndėrlidhura pėr popullatat para romake nga rajoni i mbuluar nga Kufiri Provincial i Dalmacisė,
    Ka njė larmi tė madhe midis kėtyre zonave, pėr arsye se autori nuk e intensifikoi kėrkimin e tij nė strukturat ekonomike tė jetės shoqėrore nė zonėn e Dalmacisė romake.

    Krahinat romake tė Dalmacisė, pėrveē gjeostrategjisė, kishin rėndėsi tė madhe dhe si njė lidhje ekonomike nė zinxhirin unik tė Perandorisė Romake.
    Burimet e Zonės sonė ishin njė arsye e rėndėsishme pėr shtetin Romak tė motivonte hapėsirės dalmate

    Rėndėsia e kėtyre metalesh pėr shtetin romak dėshmojnė shkrimtarėt romakė, dhe mbishkrimet romake, materiali numizmatik, dispozitat juridike, alchemists greke, tė komunikimit tė lashtė, gjurmėt e minierave dhe pėrdorimi i xehes nė zonėn e Dalmacisė romake filloi nė periudhėn neolitike, ndėrsa shfrytėzimi mė intensiv i metaleve tė ēmuara, bakrit dhe produkteve tė bronzit filloi nė gjysmėn e parė tė mijėvjeēarit tė parė pes.
    Zenit arriti gjatė sundimit romak, sidomos gjatė shekujve 3 dhe 4. Romakėt nė zonėn e Dalmacisė shfrytėzuan mė gjatė argjendin dhe hekurin.
    Njė numėr i madh njerėzish ishin tė angazhuar nė miniera, shpesh tė burgosur lufte dhe tė dėnuarit.
    Minatorė, metalurgjike dhe produkte gjysėm tė gatshme dhe tė gatshme u siguruan nga anėtarė tė njėsive tė ndryshme ushtarake.
    Nė procesin metalurgjike janė roli kryesor ėshtė luajtur nga ekspertėt me origjinė orientale dhe Italik.
    Popullatat lokale, kryesisht pėr shkak tė aftėsive minerare dhe sigurisė, kryesisht ishin tė angazhuara nė minierat dhe transportin e mineraleve.

    Shpesh minierave fisi aftė lėvizur prapa dhe me radhė nga njė fund tė krahinės nė njė tjetėr, ose nė pellgjet e mėdha minerare tė krahinave tė tjera, psh. Nė Romakėve udhėhoqi njė kontroll tė saktė tė shfrytėzimit tė mineraleve me anė tė stafit numerike klerikale tė pėrbėrė nga qarqet perandorake personi besnik, sidomos i ashtuquajturi. familiae Caesaris dhe anėtarėt e stallion kalorės.
    Pėrveē nė raste shumė tė rralla, minierat dalmate ishin kryesisht nėn kontroll tė rreptė shtetėror.
    Pozita perandorake dhe siguria dhe mbrojtja e kufijve tė perandorisė, veēanėrisht nė Rajonin e Danubit, shpesh ishin lėnė nė hije nga prodhimi i tyre.
    Pėr shumicėn e popullsisė qė banuar zonėn mėvonėshme Dalmacisė Romake para pushtimit romak, industria kryesor ishte dhe blegtorale, kryesisht dhi dhe dele.
    Nė brendėsi tė bregdetit Adriatik lindor dhe ne mbredesi dalmat produktetkanė sasi tė konsiderueshme tė drithėrave (veēanėrisht kėnaqur, meli dhe elbi), edhe pse kokėrr nė rritje nė fushėn e krahinės nuk ishte primar.

    Detare nė Adriatik lindore, nė tė cilėn qėndron tė gjithė Dalmacinė pjesėn e saj perėndimore, zhvilluar vazhdimisht qė nga periudha e Neolitit, kur ndodhin dhe zhvillimin kur portet dhe portet formohen dhe zhvillohen.
    Adriatiku lindor u drejtua nga njė linjė e rėndėsishme lundruese qė lundronte nga Mesdheu qendror, lindor dhe perėndimor.
    Deti Adriatik gjithashtu udhėhoqi dy itinerare tė rėndėsishme qė lidhin botėn italiane dhe ilire-panonike.

    Kjo ėshtė njė nga pikat e nisjes sė malit Gargano dhe e udhėhequr nga ishujt e Dalmacisė Qendrore nė pjesėn qendrore tė Dalmacisė dhe anasjelltas.
    E dyta ishte zona jashtė lumit Po, nė tė gjithė Italinė veriore dhe nė Istra, dhe udhėhoqi pėrgjatė ishujve dalmat tė veriut nė dalmat e veriut dhe anasjelltas.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 22-04-2018 mė 10:37

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    HYRJE
    Sė bashku me kėto drejtime tė transportit, skelėt dhe portet e rėndėsishme u zhvilluan, nė tė cilėn anijet hynė ose si destinacion final,
    ose tė detyruar nė kohe , ose dmth nevojat e marinarėve pėr ujė tė pijshėm ose ushqim.
    Disa prej tyre u kthyen nė qendra tregtare tė rėndėsishme, sidomos Narona.
    Gjatė pushtimit romak, porti mė i rėndėsishėm i Adriatikut lindor ishte Salona, ​​e cila, qė kur u bė qendra administrative e Dalmacisė, arriti te kaloi Naronėn.
    Rėndėsi tė madhe ka pasur dhe port Jadera, Nini dhe Senia nė zonėn bregdetare, dhe Issa, Faroski dhe port osor nė ishullin e Dalmacisė.

    Mbikėqyrja e ujrave tė arkipelag Adriatikut, ėshtė njė aleancat e mėdha fisnore ishte njė burim i rėndėsishėm i tė ardhurave pėr shumė shekuj para eres sone.
    Prandaj, nuk ėshtė pėr t'u habitur qė pothuajse tė gjitha popullatat detare tė Adriatikut lindor kanė zhvilluar,dhe pėr njė kohė tė gjatė, pėrgjimin, anijet dhe shkretimin e zonave bregdetare tė Epirit, Helenės dhe Italisė, sidomos nga aleancat fisnore detare tė cilat ishin Liburnet dhe Ardijanet, dhe herė pas herė Japodet dhe Histra.
    Pelegrinazhi(piratia) u eliminua pėrfundimisht nga tokat e Adriatikut nga ana e romakve, tė cilėt pėr njė kohė tė gjatė pėsuan dėme tė mėdha.
    Shkėmbimi tregtar ishte shkaku kryesor i vendosjes sė kontakteve mė tė hershme midis botėve helenike dhe italiane nga njėra anė dhe popullsisė sė Adriatikut lindor dhe zonė e thellė sė tij mė tė ngushtė dhe mė tė thellė nga ana tjetėr.
    Hapėsirat dalmate ishin gjithashtu njė treg i rėndėsishėm pėr tė gjitha llojet e produkteve artizanale, veēanėrisht stoli dhe armė, burime tė pashtershme tė produkteve minerare dhe metalurgjike, bagėti, produkte blegtorale, dru dhe tė tjerė.Shkėmbimi tregtar, pavarėsisht nga intensiteti i saj gjatė shekujve tė fundit tė epokės sė vjetėr, ishte mė intensive gjatė pushtimit romak; sidomos nė kohėn e principatės.

    Nė prodhimin vendor, mė tė rėndėsishmet ishin pėrpunimi i gurit, prodhimi i produkteve tė lehrave dhe prodhimi i llojeve tė ndryshme tė produkteve qeramike.

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    MINJERAT

    HYRJE
    Zona nga viti 8/9. ishte pjesė e provincės romake ėshtė e pasur me pasuri minerale tė ndryshme qė me ndėrprerje tė vogla apo tė mėdha nė forma tė shfrytėzon tė ndryshme qė nga epoka Eneolitike.
    Pasuria minerale, pėr arsye strategjike, pushtuesit romakė ishte njė nga arsyet kryesore pėr t'u vendosur nėn kontrollin e territoreve dalmat-panonike. 1
    Pasuria minerale afėr dhe Adriatiku mė i thellė lindor qė nga shekulli i 7-tė dhe 6-tė p.e.sone. ėshtė tėrhequr nga tregtarėt etrusk dhe umbrian
    tė cilėt ishin kryesisht tė interesuar pėr ar dhe argjend.
    Nė zonėn e Dalmacisė romake, ari gjendet nė gjendje tė pastėr, si dhe nė komponimet me metale tė tjera.
    Argjendi, e cila gjendet kryesisht nė kombinim me zink, plumb, kuarci dhe pirit eksportuar nė sasi tė konsiderueshme qė nga fundi i shekullit tė 5-tė para Cr.
    Gjatė shekullit tė 4-tė, p.e Cr. Njė sasi e madhe e monedhave argjendi dhe bizhuterive shfaqen nė Egje, nė prodhimin e tė cilave argjendi dalmat ishte njė pjesė e madhe e prodhimit tė saj.
    Pasuria e minierave tė metaleve tė ēmuara dalmate ishte pjesėrisht e bazuar nė fuqinė e organizatave politike ballkanike tė sunduara nga sundimtarėt Bardylis(Bardhyli), Monounios, Mytilos, Genci, Ballaiosi dhe tė tjerė.
    Nuk ka dyshim se argjendi nga hapėsira dalmate u pėrdor gjithashtu pėr prodhimin e monedhave argjendi ilire , padurimin e Adriatikut lindor.
    Pasi u vendos nėn kontrollin e zonave minerare nė pjesėn perėndimore tė Ilirikut, romakėt filluan tė shfrytėzonin metalet e shumtė, kryesisht arin.
    Nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė 1 pas Krishtit, gjithashtu u intensifikuan prodhimin e argjendit dhe hekurit.
    Gjatė Perandorisė sė Vonė, pėr nevojat e ushtrisė romake nė Danub dhe pėr projektet e ndėrtimit jashtė Illyricut, nė Dalmaci u prodhuan sasi tė mėdha tė plumbit.
    Minierat romake dhe objektet metalurgjike janė tė shpėrndara nė veriperėndim, rajonet qendrore, lindore dhe kufitare tė Dalmacisė.
    Pėr disa minjera dhe objekteve metalurgjike ėshtė pothuajse e pamundur tė pėrcaktohet nėse ata ishin nė zonėn e Dalmacisė ose nė krahinat fqinje tė Panonisė ose Mezisė sė Sipėrme.
    1 Krh. G. NOVAK, Hist. Kuvendi. 1 (1948) 131.
    19
    20
    Deri nė fund tė shekullit tė parė pas Krishtit, minierat e Dalmacisė ishin pjesė pėrbėrėse e minierės unike ilire.
    Duke gjykuar nga emetimet e parave minerare 3 nė kohėn e Trajanit (98-117) filloi dhe ndarja e minierave me parimin provincial vazhdoi pėr Hadrian (117-138) dhe Antonina Pija (138-161).vazhduan ndarjen e minierės me parimin provincial.4

    Dhe brenda krahinave tė veēanta ishte mijnerat me njė status tė veēantė, tė tilla si. Miniera ari Dalmatian (aurariae Delmatarum)
    nė nivelin numizmatik, minierat dalmate dhe panone (Metali Ulpiani Delmatici, Metale Ulpiani Pannonici) 6 nė kohėn e Perandorit Trajan hynė nė perandorinė e Perandorit.
    Sipas parave tė minierave mund tė konkludohet se pėrbėrja e Fisk cezariane, nėn Hadrianit sė bashku me minierat dardane, dalmate dhe panonean, kishte edhe miniera norike 7 dhe njė pellg tė minierės nė Mezia Epėrme (Aeliana Pincensia) .8 dhe njė pishinė minerare nė Mezia Epėrme (Aeliana Pincensia) .8
    Sipas shifrave tė hyjnive me serinė e monedhave tė minierave dalmate, nė kohėn e perandorit Hadrian, menaxhimi i minierės sė argjendit u nda nga minierat e hekurit.9
    Nė disa shembuj tė minierave para nga ajo periudhė ėshtė monedh argjendi me simbol Diana me dre, 10, e cila ėshtė nderuar nė domavijskog, "Kosmajskog," Limskog "dhe pellgu minierave (nė jug dhe lindje te Dalmacis)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 22-04-2018 mė 10:46

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    Nė kohėn e Commodos (180 nė 193), minierat argjendit Pannoniane dhe dalmate pėrbėrė njė njėsi tė veēantė tė udhėhequr nga guvernatorit (prokurator argentariarum Pannoniarum et Dalmatiarum) me seli nė Domavia.28 '
    Domavija do tė mbetet selia e minierės sė argjendtė panoneze-dalmate deri tė perandori Aurelian (270-275).
    Nė fillim tė shekullit tė 3-tė. disa minierat e hekurit nė veriperėndim tė Bosnje dhe Herzegovinės (ferrariae Pannonicae) 29 lėshohen nė qira tė ndėrmarrjeve tė mėdha qė gjatė dekadės sė parė tė shekullit tė tretė janė vėnė nėn kontrollin e administratorit perandorak (prokurator Augusti) .30
    Menaxhimi i minierave tė hekurit dalmate-panone ka ndryshuar selinė e saj nė skalade me sigurinė dhe mundėsitė politike nė Panama dhe nė Danubin Qendror.
    Gjatė gjysmės sė dytė tė shekullit tė 3-tė ishte njė administratė e menaxhim pėr tė gjitha minierat ilire.

    Nė kohėn e perandorit Klaudija II. Gothic (268-270) 31 kėto miniera ishin nė krye tė kurreatorit Illyrici metallarius.32
    Ishte koha e vėrshim gotike nė Danubin e Mesėm.
    Perandori i fundit i Domavias (prokuror Augustus) daton nė kohėn e perandorit Aurelijana.33
    Nė kohėn e tetrarhisė sė parė, menaxhimi i minierės sė argjendit u nda pėrsėri.
    Shfaqen menaxherėt e minierave nė zonėn Rudnik34 dhe Kosmaja »
    Menaxherėt e perandorit nga administrata e minierave u zhdukėn herėt nė shekullin e katėrt.
    22

    1. MINIERAT PREISTORIKE
    Nė periudhėn parahistorike, njė numėr i madh minierash, 1 kryesisht bakri, argjendi, ari dhe hekuri, u shfrytėzuan nė zonėn ilire.
    Nė zonėn nga viti 8/9. provinca romake e Dalmacisė pėrfshinte shfrytėzimin e xeherorit filloi gjatė periudhės sė vonė eneolitike.2
    Gjurmėt e minierave eneolitike dhe janė studiuar u dėshmuan nė Gradina Zecovi afėr Prijedorit, 3 nė Debelom Brdu nė Sarajevė, 4 nė Gradina Alihodže nė luginėn e Biles (Lašva), 5 nė zonėn e Tuzles Epėrme6 dhe tė tjerė.
    Gjatė fazės sė parė, shfrytėzimi i bakrit dominohej nga bronzit dhe perziere me kalam pergatitet bronzin.
    Kjo dėshmohet nga farkėtariguri,furrat e shkrirjes primitive dhe kalapi i hedhjes. 7 Faza e dytė mbizotėronte nė shfrytėzimin e metaleve tė ēmuara dhe hekurit.
    1. 1. Bakri
    Shfrytėzimi mė intensiv i bakrit nė Dalmaci filloi nė kohėn e kultivimit tė fushat e djegies.
    Pllakat e minierave nga tė cilat ėshtė depozituar ky metal janė regjistruar nė Mračaju i Mačkarama nė Uskoplja (Gornji Vakuf) nė Bosnje.
    Ato datohen mė sė voni rreth 1000 pes. 8, kur nė tė njėjtėn kohė filloi prodhimin e armėve bronzi dhe armė nė Gradina Varvara mbi burimin e Ramės nė Herzegovinėn veriore.9

    1 Rreth fillimeve tė minierave dhe metalurgjisė nė zonėn e Ilirikės: B. JOVANOVIĆ, Metalurgji, 69-79; njėjtė, Mineraria y metallurgia 1, 13-19.
    2 Krh. A. DURMAN, Opusc. arch. 8 (1983) 66,67.
    3 B. ČOVić, god. cen. ISP. .3011111 (1976) 106 dhe d.
    4 B. ČOVIĆ, god. balk ISP. XIII / 11 (1976) 107 dhe d.
    5 B. ČOVIĆ,god cen. balk ISP. XIII / 11 (1976) 111.
    6 V. ĆURČIĆ, Zėri. Zem. MTA. 20 (1908) 77; B. ĒOVIĆ, Zot. Ēmimet. pengojne. ISP. XXII / 20 (1984) 118.
    7 .Usp.A. STIPČEVIĆ, Iliri3, 112-116.
    8 V. ĆURČIĆ, Zėri. Zem. muses. 20 (1908) 86 dhe d. tė njėjtėn gjė, Rudarsko-topioničarski vesnik 8 (1930) 375; O.DAVIES, Mines, 187 dhe d; B. ČOVIĆ, Butmir, 195.
    23
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 24-04-2018 mė 08:58

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    Bakri u shfrytėzua gjithashtu nė kohėt parahistorike nė Jarnovac afėr Priboje na Limu.10
    1. 2. Ari
    Ari ėshtė, pasi e gjen veten nė hapėsirėn dalmate nė njė gjendje tė pastėr, ėshtė bėrė njė subjekt me interes rreth 2,000.p.e.s.11
    Gjatė epokės sė hershme se bronzit ari nė rajonin Dalmacinė, jan bėrė nga mjeshtrit vendas,tė cilat, ndėr tė tjera, dėshmojnė dhe dhe mbetjet e Privlakė te Nina 12 dhe nga Split me pjesė tė artė gjysmė tė pėrpunuara 13
    Nė pėrpunimin e arit nė rajonin brenda dalmat tregon ruajtjen e bizhuteri ari nga Zvornikut nė Bosnjėn lindore nga kohė kultura urnė arena.14
    Dhe depozitė bizhuteri ari nga Zvornik dhe nė Bosnjėn lindore nga kohė kultures djegjes urnas(djegjes se te vdekurve) .14
    Rreth traditės sė pėrpunimit tė metaleve tė ēmuara nė fillim
    te epokes e hekurit nė rajonet kufitare tė Dalmacisė lindore dhe juglindore ata paralajmėrojnė pėr tė ashtuquajturėn. Punėtoritė "oborrit " punėtori tė kampionėve ilire nga Ballkani i Mesėm nga fundi i shek. 6-tė ose fillimi te shek.5 p.e.s.
    Shfrytėzimi i arit nė zonat te mė vonėshme te provincės romake nuk ishte ndėrprerė edhe gjatė shekullit tė kaluar pes, e cila ėshtė evidentuar nė mėnyrė tė tėrthortė nga orator romak Flori.15
    1. 3. Hekuri
    Hekuri nė jug dhe juglindje tė Evropės u bė mė i rėndėsishėm nė pėrdorim rreth vitit 1100 pes.16
    Nė atė kohė, interes tė madh per kėtė metal treguan Etruskėt .17
    Nė jug tė Pannonies dhe ne veri Dalmacisė hekurin e kanė shfrytėzuar Japodet, mezejet, dezidijatet dhe tė tjerėt. Minatorėt dhe metallurgistet.
    Dėshmia mė e hershme pėr pėrpunimin e xeheroreve tė hekurit nė zonėn e Dalmacisė ėshtė nga Kalaja Pod nė Čipuljić (Bugojno), dhe daton rreth 1000 pes.18
    Megjithatė, hekuri nė pėrdorimin masiv vjen nė fund tė shek.8 dhe gjatė shekullit tė 7 pes.
    Mė pas ne venbanimin Gradinė Shfaqen objektet e para tė hekurit 19.
    referencat

    9 V. ĆURĆIĆ, Glas. Zem. muz. 12 (1900) 99-118; isti, Wtss. Mitt. Bos. Herz. 8 (1902) 48-60; B. ČOV1Č, Butmir, 196; isti, Glas. Zem. mta. 32 (1977) 5-175. 10.Usp. O. DAVIES, Glas. Zem. mitz. 49 (1937) 1-3. 11 Usp. H. QUIRING, Geschichte, 106.

    12 Z. VINSKI, Arh. rud. raspr. 1 (1959) 209-213, sI. 1-14.

    13 Usp. I. MAROVIĆ, Vjes. arh. hist. dalm. 55 (1953) 125 i d.

    14 Usp. Z. VINSKI, Arh. rad. raspr. 1 (1959) 218-224, sl. 68-73.
    15 FLOR., Epit. H, 25: quod alioquin gens omnium cupidissima eo studio, ea diligentia anquirit, ut illud in usus suos eruere videatur.
    16 Usp. R. J. FORBES, Technology IX, 263-264; J. F. HEALY, Mining, 63.
    17 Usp. J. F. HEALY, Mining, 63.
    18 Usp. B. ČOVIĆ, Butmir, 195, 205.
    19 B. ČOVIČ, Butmir, 196.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 24-04-2018 mė 08:56

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    Mjeshtrit Japode nga zona Staroga Mosta nė luginėn e lumit Una prodhojnė armė hekuri dhe armė gjatė shekujve 5 dhe 4 pes.20
    Pėrveē hekurit, bakrit, plumbit dhe argjendit shfrytėzohen nė zonėn e pellgut hungarez para themelimit tė autoritetit romak, janė shfrytėzuar bakri, plumbi dhe argjendi »21
    Gjatė shekullit tė 5-tė dhe tė 4-t. Ėshtė njė nga punėtoria metalurgjike operuar nė zonėn e Sanski Most, 22 dhe tjetri nė Vračar Gradu ne Briševa (te Starog Majdana ne luginėn Sane) .23
    Ne Vendbanimi e kohes se Bronzit nė Ripaē pranė Bihacit ėshtė shkrirė me ndihmėn e shakull farkėtarit-sė tė cilat janė ruajtur tubat qeramike.24
    Nji puntori metalurgjik ishte aktiv nė kohen kohes se latene nė Čungar afėr Cazinit.25
    Hekuri ėshtė pėrpunuar edhe nga Delmati, siē dėshmohet nga kostoja e kėshtjellave tė tyre: Gradina na Libu.26
    Gradina ne Vidošima, Velika Gradina te Stipanića,27 Velika Gradina mbi Donjih Rujana, Gradina mbi Vašarovina (Tomislavgrad), Gradina u Raičkama (Glamoč),18 Vigništa iznad Eldovine ne Livnu.29
    Negočine ne Hercegovini,30 Gradina mbi Gorice (Pit) te Gruda» 31 dhe etj.
    hekuri nga Gradina nė Ošanića afėr Stoca nė Herzegovinėn lindore dhe kalaput hedhėse dėshmojnė pėr pėrpunimin e hekurit gjatė tre shekujve tė fundit,p.e.s. dhe jane marre Daorset.32
    1.4.« Kėshtjellė » punėtori Iliriane Kampione
    Nė zonat kufitare tė juglindjes dhe lindjes sė Dalmacisė, nė varre tė kampionėve ilire (Trebenište, Novi Pazar, Atenica etj.), shfaqen maska ari , rrathė dhe sandale tė arta, rripa tė argjendta masive, fibula argjendi dhe tė tjerė

    Mjeshtrit Japode nga zona Staroga Mosta nė luginėn e lumit Una prodhojnė armė hekuri dhe armė gjatė shekujve 5 dhe 4 pes.20
    Pėrveē hekurit, bakrit, plumbit dhe argjendit shfrytėzohen nė zonėn e pellgut hungarez para themelimit tė autoritetit romak, janė shfrytėzuar bakri, plumbi dhe argjendi »21
    Gjatė shekullit tė 5-tė dhe tė 4-t. Ėshtė njė nga punėtoria metalurgjike operuar nė zonėn e Sanski Most, 22 dhe tjetri nė Vračar Gradu ne Briševa (te Starog Majdana ne luginėn Sane) .23
    Ne Vendbanimi e kohes se Bronzit nė Ripaē pranė Bihacit ėshtė shkrirė me ndihmėn e shakull farkėtarit-sė tė cilat janė ruajtur tubat qeramike.24
    Nji puntori metalurgjik ishte aktiv nė kohen kohes se latene nė Čungar afėr Cazinit.25
    Hekuri ėshtė pėrpunuar edhe nga Delmati, siē dėshmohet nga kostoja e kėshtjellave tė tyre: Gradina na Libu.26
    Gradina ne Vidošima, Velika Gradina te Stipanića,27 Velika Gradina mbi Donjih Rujana, Gradina mbi Vašarovina (Tomislavgrad), Gradina u Raičkama (Glamoč),18 Vigništa iznad Eldovine ne Livnu.29
    Negočine ne Hercegovini,30 Gradina mbi Gorice (Pit) te Gruda» 31 dhe etj.
    hekuri nga Gradina nė Ošanića afėr Stoca nė Herzegovinėn lindore dhe kalaput hedhėse dėshmojnė pėr pėrpunimin e hekurit gjatė tre shekujve tė fundit,p.e.s. dhe jane marre Daorset.32
    1.4.« Kėshtjellė » punėtori Iliriane Kampione
    Nė zonat kufitare tė juglindjes dhe lindjes sė Dalmacisė, nė varre tė kampionėve ilire (Trebenište, Novi Pazar, Atenica etj.), shfaqen maska ari , rrathė dhe sandale tė arta, rripa tė argjendta masive, fibula argjendi dhe tė tjerė



    referencat
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 24-04-2018 mė 09:17

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    lloj bizhuteri.33
    Nė periudhėn prej rreth viteve 540 deri nė vitin 470 pes. tė ashtuquajturat "keshtjelles" Kampionė ilire nė tė cilėn u riparuan bizhuteri.
    Kėta artistė lokalė, pėrveē pėr tė riparuar bizhuteri me origjinė tė huaj,
    dhe ata vetė bėnė bizhuteri argjendi dhe ari.34
    Shpesh pasuria nė metale tė ēmuar lider fisnor nga Trebeništa pranė Ohrit dhe nė lidhje me minierat e argjendta tė damastioni.35
    Shumica e stolitė e arit me rroba, rripa ari, njė palė vathė, ari dhe argjendi fibula nga varret mbretėror nga Novi Pazari ajo u krijua nė tokėn e brendshme.36
    Nėse ėshtė e vėrtetė se argjendi nga i cili ėshtė bėrė ky stoli vjen nga miniera e damastionit , atėherė shfrytėzimi mė intensiv i tyre mund tė gjendet nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė 6-tė. p.e.s.

    1. 5. Miniera e argjendi Damastionit
    Qė nga fundi i shek.5 .37 respektivisht qė nga fillimi i shekullit tė 4-t. pes.38 duket tė jetė sasi tė konsiderueshme tė tetradrachms argjendi, drahmė dhe tetrobola me legjendėn ΔAMAΣTINΩN ,qoftė nė arshivėn ose individualisht nė zonat mė tė gjera tė Ballkanit (ne rajonin Stoba, Shkupe,Kumanovė dhe Kratove ne Maqedoni, nė Vranjė dhe nė Kutina Leskovcit, Serbinė jugore, Janjevė, Prizren, Gjakovė dhe Peje Kosovė, nė territorin bullgar dhe rumun, nė Dodona nė Epir, nė ishullin e Korfuzit, nė bregdetin pėrballė Korfuzit, nė zonėn e Shkodrės nė veri tė Shqipėrisė, nė Risan, nė gjirin e Kotorrit, pranė Sinj nė Kroaci , nė Bileēa nė Herzegovinėn lindore dhe nė Banja Luka nė perėndim Bosnia): 39

    Kjo ėshtė nji monedhe argjendi nga i cili esht prere qė rrjedhin nga miniera argjendi damastionit, kompensatė dhe mbishkrim ΔAMA-ΣTIN-ΩN,aversa dhe argjendi me tė njėjtėn legjendė si e kundėrta e disa kopjeve tė parave damastion (Figura 1).
    foto.1: Paratė e Damastionit
    Gjatė shekullit tė 4 pes. nė Ballkanin qendror
    ka disa seri monedhave tė tjera argjendi qė janė tė lidhura me miniera damastionit dhe seline e saj.40
    Kėshtu, nė periudhėn ndėrmjet 365 dhe 325 vjete, shfaqen monedhat e argjendta me mbishkrimin ΔAΠAPPIA dhe paraqitjet e aktrime tė argjendta tė papėrpunuara tė ngjashme me ato tė parave tė damastionit .41
    Daparia (Δaπappia) ishte nė zonėn e kontrolluar nga mbreti Dardanian BardhylI , nė tė gjitha gjasat diku nė Kosovė.42
    Nė periudhėn nga rreth 360 deri nė 350 vjet, Monedha Silver kan prodhuar edhe Pelagia (Πελanyia), qė ndodhen nė zonėn e Tetovės nė Maqedoninė veriperėndimore, ku po ashtu gjenden edhe minierat argjendi.43
    Monedhat prej argjendi ėshtė nga rreth 350 deri 340 vjete. prerja e komuniteti fisnor Tenestina, i cili ndodhet nė territorin e Kosovės. 44

    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 24-04-2018 mė 09:36

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    Nė periudhėn nga viti 325 nė vitin 320, monedha argjendi gjithashtu emetimit Sarnoa (Σapvoa) 45
    Gjatė shekullit tė 4 pes. prerja monedha argjendi dhe disa dinasta.
    Nė periudhėn ndėrmjet 365 dhe 360 ​​vjete, paratė e argjendit u emitimit nga Nikarh, i cili konsiderohet tė jetė sundimtari i parė argijanit.46
    [/B]

    Me sundimtarin Argijan gjithashtu thuhet nga Simoni, i cili emitoi monedhat argjendi rreth 335.vjet.47 Prej shekullit tė 4 para Krishtit, . janė gjithashtu tre monedha argjendi me legjendėn ΔAPΔΩ-2.48

    Nė rreth tė njėjtėn kohė si kėto monedha argjendi transmetuar, ndodh nė sasi tė mėdha dhe fibula argjendi , 49 prodhimi i tė cilave arriti kulmin edhe gjatė shekullit tė 4 pes. fibula tė varura u prodhuan mė vonė nė zonėn e Solunit dhe Greqisė qendrore, si dhe nė punėtoritė e rajonin qendror tė Ballkanit "50

    Nė gjysmėn e parė tė shek. 4 pes. nė Ballkanin qendror ndikimin e forte shtetit Mbretit dardan te Bardylit (+ rreth 358 v. pr. Kr.), gjė qė rrezikonte rrezikisht Maqedoninė.51
    Kėto shtete gjithashtu pėrmbanin miniera argjendi damastionit, 52 kėshtu Bardhyli mund tė eksportojė sasi tė konsiderueshme tė argjendtė tė papėrpunuar shufrash.53

    Filipi II. Maqedon (359 nė 336), pas vitit 358 . mposhti kėtė sundimtar, 54 nėn kontrollin e tyre ėshtė vendosur dhe zonat ku pėrfshirė edhe minjera e damastionit.55 dhe gjithashtu filluan tė prerjen e monedha me cilėsi tė lartė argjendi.
    referencat(Figura 1).foto.1: Paratė e Damastionit

    Megjithatė, gjatė sundimit tė tij, nuk u ndėrpre prerja e monedhave ne damastion.56
    Monedhat argjendi te Dyrrhachium (Δʮppaxiov) nga sunduesi qeveritar ilire Monouniosa periudhėn nga viti 350 nė 335/330.pes.57
    Nė periudhėn midis 325 dhe 37 pes.58 Qytetet pavarura Apollonia (Aπo λ λaxiov) dhe Dyrrhachium tė krijojnė monedhė argjendi me cilėsi tė lartė, qė ėshtė njė kontribues kryesor nė kohėt para-romake nė rajonet e Adriatikut dhe Jonit lindor.59 . etj
    Nuk ka dyshim se tė gjitha kėto seli, si dhe disa nė Greqi .61 shumica e argjendit u furnizua nga minierat e damastionit
    Gjeografi grek Strabon (63 pes.deri nė 19 pes)nė dy raste flet pėr minjerat argjendi damastion.62

    Ata i ēuan ata nė kontakt me minatorėt dhe egjiptianėt e halkadinet, Mendeonet, tė cilėt gjatė luftės sė Peloponezit (431-404 pes) nėn presionin e Athinės u detyruan tė largoheshin nga atdheu dhe tė shkonin nė Iliri.63 etj.





    referencat
    55 Usp. N. G. L. HAMMOND, Collected Studies 11, 223-241.
    56 N. G. L. HAMMOND — G. T. GRIFFITH, Macedonia II, 663, 666, 668; N. G. L. HAMMOND, Collected Studies II, 127.
    57 P. GARDNER, Catalogue, 80, 1, 2, 3, T. XV 10, 11; A. MAIER, Num. Ztschr. N. F. 41 (1908) 18-19; H. CEKA, Numismatique, 26, 40.
    58 H. CEKA, Numismatique, 97. Sipas P. GARDNER, Catalogue, XL i A. MAIER, Num. Ztschr. N. F. 41 (1908) 12-30, koha e prerjeve autonome nga viti 229. gjeri 100. pes.
    59 C. PATSCH, Herzegowina, 83; M. ZANINOVIĆ, ANRW II 6, 772. perhapjes monedhave Apollonijes dhe Dyrrhachiona: P. POPOVIĆ, para , 99 i d. te karta ne faqe. 111.
    60 A. BURNETT — M. AMANDRY — P. P. RIPALLES, Coinage I, 6.
    61 C. M. KRAAY — V. M. EMELEUS, Composition, 9, 20.
    62 STRAB. VII, 7, 8 p. 326: etj
    63 Vatikanski Palimpsest 2306A; Palimpsest Vat. Gr. 2061A
    64 Usp. R. KATIČIĆ, Illyricum mythologicum, 262-263.
    29
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 29-04-2018 mė 06:08

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    [B]Mbi minierat damastion janė, sipas dėshmisė sė Strabonit, u sunduan nga fiset ilire, Diestet dhe Enkelejtė - tė referuara edhe si Sesaretinet.

    Emri i Sesaretit pėr Enkelejtė u regjistrua gjithashtu nga Hecatej i Mileta (rreth 500 p.e.s).66
    Duke marrė parasysh preferencėn e pėrpilimit tė Strabonit, 67 mund tė supozohet nė mėnyrė tė arsyeshme se ky shkrimtar mori tė dhėnat e minjerve tė damastionit nga Hekateu.
    Nėse ėshtė kėshtu, fillon shfrytėzimi argjendi nė kėto miniera mund tė vihet nė fillim tė shekullit tė 5 pes.

    1. 5. 1. Rezultatet e hulumtimit

    Pretendimet e diskutueshme tė Strabonit dhe gjetja e parave damastionit nė zona tė gjera tė Ballkanit kanė rezultuar gjithashtu nė mendime tė ndryshme rreth pozicionit tė minjerave tė damastionit.
    Pra Th. Desdevises-du-Dezert zotėrimi Minjerave tė Damastionit Dieste dhe Damastioni (Δaμaστ ιov) gjejnė nė lumė Apsus (Semen) nė Shqipėrinė jugore.71
    F. Imhoof-Blumer Damastionin e kerkoj nė zonėn Antigonej nė lumin Aous (Vijose), qė shkon nė jug tė lumit Semen nė Shqipėrinė jugore, 72
    A. Philippson ėshtė Gjirokastėr ('Apγυpοkaσcaστpov)
    nė Shqipėrinė jugore, nė lidhje me aktivitetet qė lidhen me prodhimin dhe pėrpunimin e argjendit.73

    65 STRAB. VII, 7, 8, f. 326.
    66 FHG I, 67, 68; F Gr Hist I, 67, 68.
    67 Cf. W. ALY, Geographica, Bd. 4
    68 PLIN., Nat. hist. 3, 2: Irinum Corinthi diu mazime placuit. Usp. R. L. BEAUMONT, Jour. Hell. St. .56 (1936) 184, f. 175
    69 M. NIKOLANCI, Neretva, 155-160.
    70 PLIN Nat. hist. 21, 40: Laudatissima nė Illyrico, dhe ibi quoque jo nė maritimis, sed in sil-vestribus Drinonis et Naronae; Theophrasti. (372-287 para Krishtit): e6681. Athena. (fillimi i shekullit tė 3-tė) dėshmon pėrdorimin e ironon ironeve gjatė shekullit tė 5 nė Athinė.etj.
    71 TH. DESDEVISES-DU-DEZERT, Gęographie, 232, 236, terren.
    72 F. IMHOOF-BLUMER, Num. Ztschr. I (1873174) 99 dhe d.
    30

    Damastionin nė zonėn e Shqipėrisė jugore u pėrpoq pėr tė gjetur C. Patsch. 74.
    B. Horvat 75 dhe C. Sestieri e konsideronin vetėm Damastionin
    zona e minierave, e cila Sestieri, bazuar nė toponimin Damesi, shtrihet nė shpatet juglindore tė maleve Skindel nė Shqipėri.76
    Z. Brizzi nė Damastion lidh minjerat e arit, tė vendosura nė afėrsi tė Memalias, nė veri tė Tepelenės nė Shqipėrinė jugore.77
    Nga ishulli i Krfės dhe vendi nga e cila ndodhet ato vien
    katėr monedha damastionit, 78 nė tė cilat minierat e damastionit po pėrpiqen tė gjejnė ne ate zonėn.
    Vendosja e minjerave damastion nė rrafshinat shqiptare pėrballė ishullit Krf dhe vete Krfu nuk ėshtė nė favor tė fakteve
    gjetjen e njė numri tė vogėl tė kopjeve tė parave te damastionit si dhe strukturėn gjeologjike tė kėsaj zone qė nuk ka bollėk me metalet e ēmuar.79

    Minierat Damastionit, pavarėsisht gjetjes sė njė kopje monedhave te Damastionit nė Dodonės, pėr shkak tė njė konflikti me tė dhėnat e Strabonit si dhe mungesės sė plotė tė aktiviteteve antike tė minierave, nuk mund tė kerkohet nė Epir. 80
    Minjerat e Damastionit gjithashtu janė kėrkuar nė malin kufitar mes Maqedonise, Kosovės dhe Shqipėrisė. C. J. Jireček ai mendon,
    duke ndjekuri Grisebach, 81 qė minierat damastionit gjenden nė veri tė Dibras, pranė Maleve Shar.82
    W. Aly, duke u mbėshtetur nė njė fragment tė veprave tė Strabonit nga Biblioteka e Vatikanit,ata ishin tė mendimit se minierat e damastionit ishin nė zonėn e Korintit, nė inters se brendėsi prapa vijės imagjinare nė Apolonia - Dirahe.83
    O. Davies minjerat e damastionit shtrihen ne zonat e Debrės nė Maqedoni dhe nė perėndim tė Maleve tė Tomorit nė Shqipėri, 84 ku kėrkoj edhe W. A. ​​Heurtley.85
    Minjerat e Damastionit nė zonėn Dibras gjithashtu i vendose A. Mayer, 86 vjeē, ose nė brendėsi pas kolonive tė Korintit Apolonij dhe Dirahije.87

    A. PHILIPPSON, PRE 4/2 (1901) 2051 dhe d. A. MAYER, Sprache I, 58, emri i kėsaj vendi rrjedh nga emri i fisit Argirinoi.
    74 C. PATSCH, Iliret, Tirane 1923, 55.
    75 B. HORVAT, Numizmatika 2-4 (1934-1936), 26-64.
    76 C. SESTIERI, Rend. Lincei, Shk. Morali 1949, S. VIII, vol. 4, fq. 11-12 (1949) 570.
    77 G. BRIZZI, TIR K 34, 38 dhe i d., (H IV, V). .
    78 V. SOKOLOVSKA, Mac. akta hark. 11 (1987-1989) 1990, 11
    79.Usp.Con. DOELTER, Ballkan dhe Naher Orient, 188-189.

    80 R. J. FORBES, Teknologjia VII, 139 Cfr. dhe N. G. L. HAMMOND - G. T. GRIFFITH, maqedonas II190. J. B. Salmon, Corinth, 173, f. 11.
    81 A. GRISEBACH, Rumelien.
    82 C. J. JIREČEK, Arch. shėnim. Mitt. 10 (1886) 205.
    83 W. ALY, Strabon, 9.
    84 O. DAVIES, Mines, 239 dhe d.
    85 WA HEURTLEY, Maqedoni, 253.
    86 A. MAYER, Numizmatika 2-4 (1934-1936) 17
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 01-05-2018 mė 09:20

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    Sipas J. M. F. Maj, minjera e damastionit ishin nė veri tė Lihnidit
    (Λuχvιδoζ) dhe Linkestisa (Λν̇vkεceσtiζ),nė tokėn e egėr dhe tė papėrvojė qė u kufizua nė perėndim me Dasaretian dhe Drinin e Zi,dhe nė veri dhe nė lindje me Dardanėt dhe Peonet.88
    P. Lisičar minierat damastionske ėshtė i lidhur me boshte minjerave Stariskom Dolu dhe furrat e shkrirjes dhe Raleici Prentovu Most afėr Ohridit.89
    R. Katičić Damastion vendose nė rrethinat Linkesta, Pellagonisė dhe Deuriopa tė Daradnija, jo jashtė fushės sė komunikimit Adriatik dhe pellgun e Adriatikut, dhe nė zonėn pėrreth basenit tė Ohrit dhe Liqenit te Prespės dhe Drinit te Zezė .90
    Sipas N. G. L. Hammond kjo ishte njė numėr i madh i minierave argjendi, tė cilat janė quajtur kolektivisht te damastionit, ose qė ishin nė verilindje tė liqenit tė Ohrit, 91 me saktesisht nė zonėn rreth Resnjės.92
    S. Casson Minjeren e damastionit kėrko nė malet e kufirit mes Maqedonisė Perėndimore dhe Juglindore Ilirisė, pra nė zonėn e Manastirit nė Maqedoni.93

    Minjera e Damastionit nė Maqedoninė perėndimore pranė liqenit tė Ohrit kerko nga P. Popoviq.94
    Duke kultivuar para nga Skordisket, ky autor Damastion e vendos pėrafėrsisht nė Deber.95

    F. Papazoglu Damastioni ndodhet nė hapėsirat ilire jugore 96 ndėrsa J. Wilkes minjerat damastionit vendosen nė zona tė gjera nė verilindje tė Ohrit (Harta 1) nė.97
    Rezultatet e zonave gjeologjike eksplorimit qė kėrkojmė minjerat damastionin tregojnė se metalet e ēmuara mund rreth Korēės nė Shqipėrinė juglindore dhe zonėn nė mes tė Prespės dhe Liqenit tė Ohrit nė Maqedoni.98
    Minjerat e argjendit nė zonėn e Ohrit gjatė shekullit tė 17 pėrmenden nga shkrimtari turk Hadži-Kalfa, 99 dhe nė shekullin XIX, M. A. Boue.100
    A. Grisebach nė 1839 pėrmend minierat e argjendit nė zonėn Dibres.
    M. Dimistas pėrmend njė lokacion tė minierave nė verilindje tė rrafshinėn Ohrit ..102
    referencat
    87 A. MAYER, Sprache I, 105 dhe d.
    88 J. M. F. MAY, Damastion, 28.
    89 P. LISIČAR, Ant. Živa. 3 (1953) 252.
    90 Cf. R. KATIČIĆ, Illyricum mythologicum, 263, 264, 301.
    91 N. G. L. HAMMOND, Epiri, 541; N. G. L. Hammond - G. T. GRIFFITH, Maccedonia II, 189.

    92 N. G. L. HAMMOND, Epiri, 600; N. G. L. HAMMOND, Maqedonia II, 70, 73, 75, 79, tabela 9; tė njėjtat, Studimet e mbledhura II, 127
    93.S. CASSON, Maqedoni, 60.
    94 Usp.P. POPOVIĆ, Starinar 15-16 (1964-65) 15.

    95. P. POPOVIĆ, Paratė, 15, Harta 1.

    96.F. PAPAZOGLU, Historia XIV / 2 (1965) 150; njėjtė, vit. Cent. balk.. provim. V / 3 (1967) 128.

    97.Usp. J. WILKES, The Iliyrians, 128, 223, hartė 3.

    98. Nė Minierėn e Lashtė nė Maqedoni: Con. DOELTER, Ballkan dhe Naher Orient, 188-189; A. KERAMIDČIEV, Mac. akt. arch. 3 (1977) 103-115.
    99.Usp. O. DAVIES, Mines, 239.
    100.M. A. BOU, La Turquie I, 379.

    101.A. GRISEBACH, Rumelien II, f. 282 f.
    faqe 32


    Gjurmėt e shfrytėzimit tė metaleve u regjistruan nė zonėn midis Maqedonisė, Kosovės dhe Shqipėrisė.
    Nga minierat nė Starinski Dola, 14 km nga Ohri,tė shfrytėzuara dhe tėrėsisht argjendtė, tė cilat, ndėr tė tjera, konfirmojnė tri furrat e shkrirjes,dy prej tė cilave u gjetėn tė zbrazėta, ndėrsa e treta u mbush me xehe dhe u sistemuan per djegie.103
    Vėshtirėsia e gjetjes sė minjeres damstian nė kėtė zonė ėshtė njė mungesė e parave damastionit.104
    Harta 1: Pozita e Damastionit (sipas J. J. Wilkes
    102 M. DIMISTAS, H. GAEBLER, Num. Ztschr. 37 (1928), 250 = J.M.F.MAY, Da-mastion, 29, Plant. I tretė
    103. P. LISIČAR, mil. Merkuri. 3 (1953) 251-252; N.G.L. HAMMOND, Epiri, 438-439; njėjtė, Maqedoni, 93.
    104 V. BITRAKOVA-GROZDANOVA, Monumente, 157.



    Harta 1: Pozita e Damastionit (sipas J. J. Wilkes)
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 01-05-2018 mė 09:27

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    Minjerat e Damastionit gjithashtu janė kėrkuar nė pjesėn veriore tė Shqipėrisė. W. M. Leakerns dhe R. L. Beaumont Damastion dhe minierat e saj janė tė vendosura nė zonėn e Mirditės nė Albanijin veriore.106 .

    Sipas njė dokumenti nga arkivat veneciane nga viti 1595.
    Nė veri tė Shqipėrisė argjendi ėshtė shfrytėzuar nė tė vėrtetė, nė rajonin Fandi (Dukagjin), Bulgari (Mirditė) dhe nė malet e mėsipėrme Aleshija ( 'Aλλεσσioς) 107
    Nė zonėn e Shqipėrisė sė Veriut, u gjetėn tre kopje tė parave te damastionit qe jane nė koleksionin numizmatik tė kolegjit jezuit nė Shkoder.108
    Kėto janė vende shumė tė ngjarė nė kohėt e lashta antike e banuara nga Piruste Ilire, tė cilėt ishin zanatēinarė veēanėrisht tė zotė nė fillim tė shekullit tė 2 para Krishtit, u shpėrngulėn nė minierat e reja tė arit nė Daciji.109

    Paratė e Damastionit mund tė vinin kėtu nė mėnyra tė ndryshme, duke pėrfshirė edhe tregtinė.
    Minjerat e Damastinit ndodhen edhe mė thellė nė Ballkan.
    Kėshtu, R. Mack Damastion kėrkon ne hapėsiren ​​midis Kumanovės dhe Kratovės.110
    Z. Mirditės minierat damastionit vendosura nė Kishnicė dhe Bela Zemlja pranė Janjeves nė Kosovu.111
    N. Ceka ėshtė i mendimit se minierat damastionit tė vendosura nė territorin Dardanije.112 Opinioni i njėjtė ėshtė dhėnė nga P. Kos.113
    J. Jurukova Damastion ėshtė i lidhur me Peonin dhe Pelagijom.114 ndėrsa E. Petrova, kur ėshtė fjala pėr tė minjerat e damastionit, zgjedh fushat Dardan veriperėndim tė Peonije.115
    U. Pause-Dreyer mendon se Damastion, si qendėr tė zonės minerare, qė ndodhet nė verilindje Ilirijese.116
    referencat

    105 W. M. LEAKE, Numismatica, 44, i vendos ato nė Kroju.

    106 R. L. BEAUMONT, Jour. Hell. St. 56 (1936) 182; J. B. Salmon, Korint, 173 bt. 11

    107 Š. LJUBIč, Puna JAZU, Sv. 34, 100 dhe bi; C. J. JIRECEK, HandelsstraSen; 42 dhe d. Con. DOELTER, Ballkan dhe Naher Orient, 188-189; R. L. BEAUMONT, Jour. Hell. St. 56 (1936) 182, f. 166; O. DAVIES, Mines, 14, f. 9, harta VI, 106 dhe 107.

    108 K. PATSCH, Glas. Zem. muses. 12 (1900) 543-545; Z. VALENTINI, Numizmatika Severian. nė Lek XI-4 (1939) Skodčr, p 105. J. M. F. MAY, Damastion, 8.
    109 K. PATSCH, Glas. Zem. muses. 9 (1897) 665-673; ST. MROZEK, Apulum 7/1 (1968) 312-313; H.-Chr. NOESKE, BJB 177 (1977) 342; TC VIII, TC VI. TC-VI pėrmendur kavier ishte nga ana tjetėr edhe pėr Pirusta br. Cf. H.-Chr. Noeske, BJB 177 (1977) 277.

    110 R. Mack, Grenzrnarken, 161-164.
    111. Z. Mirdita, nė: Colloquium International Settlement tė fortifikuara ilire, Mostar 24-26. Tetor 1974, botimet e posaēme tė ANUBIH lib. XXIV, Cent. balk. provim. vol. 6, Sarajevė 1975, 214-215; po ashtu, Iliria 4 (1976) 431-432.

    112 N. CEKA, Albania, P. 274.
    113 P.KOS 113,
    114 J. JURUKOVA Lexicon, Numizrnatika dhe (VII) 1988 6-8.
    115 E. PETROVA, Live Ant Pos. 9 (1991) 188-193.

    FOTOJA.Bela Zemlja pranė Janjeves nė Kosovu
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 01-05-2018 mė 09:10

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    faqe 35
    Damastioni, si qendra e zonės sė minierave, ishte vendosur nė Ilirinė verilindore.116
    V. Sokolov Minjerat e Damastionit kerkone nė zonėn e Kopaonikės.117 duke propozuar dhe korrigjuar shkurtesėn romake si mu(icipium) D(amastium) D(ardanorum?),118 duke sjellė Damastionin nė lidhur edhe me romakėt.119
    Kjo mundėsi nuk ėshtė eliminuar as nga F. Papazoglu.120
    Njė vendbanim romak nė Sočanicė mohon statusin municipaln dhe konsiderohet tė jetė qendra e Perandorisė Perandorake tė Sočanicė, emri i tė cilit nuk ėshtė mjaft i qartė.121
    Monedhat e Damastionit ekoroj dhe zgjedh minerare, 122 prej tė cilave dėshmojnė aktivitetet e intensive minerare nė zonėn ku prodhuan monedhat .

    1. 5. 2.
    Minjerat tė Damastionit dhe sundimtarėt Ardijane
    Historiani romak Tit Livije (59 pes - 17 era jone )
    vuri nė dukje se konsulli romak i Lucije Anicut nė thesarin e Mbreti Ilir Gentit(ΓεvΘ ioς ),pas disfatės sė Ardijanėve, konfiskuar 29 copė ari, 19 argjendi, 13,000 denarė romakė dhe 120,000 monedha ilire argjendi .123
    Nuk ka dyshim se njė pjesė e madhe e kėtyre metaleve mund tė vijė nga interesi tradicionale ardijanve - piraterisė, 124 dhe taksa tė cilat ishin detyruar sundimtarėt Ardijane ishin tė detyruar tė paguajnė pėr individė, fise dhe qytete tė ndryshme.125
    Tė dhėnat e Livit rreth gati dhjetė herė mė tė mėdha tė parave ilire (illyrici argenti),nė lidhje me denarin romak,nė thesarin e kėtij sunduesi, paralajmėron pėr fuqinė ekonomike tė shtetit Ardian dhe aktivitetet monetare tė sunduesve tė tyre.126
    Livi sigruire pecuniam pėrkatėsisht ose pecuniam signatam Illyriorum signon (Liv. XLIV, 27, 8-9),
    ata mund tė tregojnė pėr farkėatim tė monedhės Gencit sė tij tė argjendtė, si dhe pėr tė kapur tė tjerėt.127
    Nė depozitat e parave qė vijnė nga zona e Shkodres (Selci, Reuci dhe tė tjerėt) ka edhe monedha me legjendat e BAΣIΛEOΣΓΘENIOY dhe BAΣL ΓEN.
    Shumica e kėtyre parave realizohet nė Shkoder dhe seline ne Lyskose,


    rferencat
    116 U. PAUSE-DREYER, Albanien, 89.
    117 V. SOKOLOVSKA, Mac. akta hark. 11 (1987-1989) 1990, 22f, 23, 24.

    118 E. CERŠKOV, Municipium D. D, 64, nr. 11, T. XIV, nr. 3; S. DUŠANIC, ANRW II 6, 87, f. 219
    119 V. SOKOLOVSKA, Mac acta arch. 11 (1987-1989) 1990, 23, 34.
    120 F. PAPAZOGLU, Plemena, 355, f. 97; njėjtė, fis, 466
    121 S. DUŠANIĆ, živa ant 21 (1971) 1, 253.

    122 S. CASSON, Macedonia, sl. 17; J. M. F. MAY, Damastion, T. XI, 23b-29.

    123 LIV., perioch. XLV, 43, 8 ... auri pondo viginti et septem, argenti decem et novem pondo, denarium decem et tria milia et centum et viginti milia lllyrii argenti.

    124 POLYB, Il, 8; LIV., perioch. XL, 42; H. J. DELL, Historia 16 (1967) 344-358.

    125LIV., perioch. XLV, 26, 11-14.

    126 Prema H. CEKI, Numismatique, 33, bile bi to drahme Apollonije i Dyrrhachiona.

    127 Usp. K PINK, Serta Hoffilleriana, 535; Usp. P. POPOVIĆ, Novac, 94 bilj. 14.




    fotoja 4. Tit Livi (59 p.e.s.-17 e.s.) ishte historiani mė i rėndėsishėm i kohės sė Augustit, autori i historisė sė Romės nga themelimi i qytetit, prej 142 librash.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura     
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 01-05-2018 mė 10:29

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    769
    Faleminderit
    31
    67 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Minjerat ne iliri

    Pasuesi i Gencit Balej (βαστλεν̇ς Bαλλατoς)(167-135), duke identifikuar me Livija Belleus, i cili nė emėr tė Gencius negocio me romakėt pėr rrethimin e Skodrės, 129 ai gjithashtu ka bėrė para argjendi nė Rizon
    (Piζ̇ov) dhe Farosi (Φαpoς) 130 pas shkatėrrimit tė fuqisė politike tė shtetit Ardijanve.
    Nė atė kohė, pushtimi mė i rėndė i piratėve nuk ishte mė i mundur, prandaj mund tė supozohej se Balej erdhi deri te argjendi nė nje menyre tjetėr, qoftė duke goditur para, ose duke shfrytėzuar disa miniera argjendi.
    Nė mbėshtetje tė kėsaj tė fundit, ata do tė thoshin tė lėna monedhat argjendi te damastionit nga kryeqyteti aristokratik Rizonit 131 dhe Lisos (Λιδδoς) .132
    Selia e argjendit tė kėtyre qyteteve gjithashtu mund tė furnizoheshin nga miniera damastion.133
    pėrfundim
    Siē shihet mė sipėr,metalet e qmuare janė nė rajonin e Ilirisė shfrytėzuar nga periudha Arkaike.
    Mė tė rėndėsishmet nė mesin e minierave tė metaleve tė ēmuara ishin damastionit, ku jetonin fiset ilire tė Byllinoit, Taulanti, Parthini, Bryget, Dyesti dhe Enklejt (Sesaret) .134
    Si Straboni minjerat e damastionit vendoset nė hapėsirėn mė tė gjerė gjeopolitik nė pėrfundimin se nė bazė tė tė dhėnave tė tij nuk mund saktėsisht tė pėrcaktojė pozicionin e Damastionit dhe minierė argjendi qė janė sjellė mė te ne kontaktė.
    Nuk ka dyshim se ėshtė njė rajon midis pjesėve lindore tė Shqipėrisė qendrore dhe Maqedonisė veriperėndimore dhe Dardanisė, domethėnė rajoneve kufitare tė krahinave tė mėvonshme romake tė Dalmacisė, Dardanisė dhe Maqedonisė.

    Vendndodhja e minierave tė argjendta te damastionit kėto hapėsira lejojnė dhe analizat antike gjeologjike nė terren, Prandaj, ėshtė mė e dėshirueshme tė kėrkohet miniera mė e dėshirueshme e damastionit nė zonėn qė kufizon nga jugu me Peonin ,nė veri tė zonave dardane dhe nė perėndim tė maleve tė verilindjes shqiptare.
    Fillimi i shfrytėzimit tė argjendtė nė minjerat e damastionit sigurisht qė ėshtė mė i vjetėr se shekulli IV p.e.sone. , ndėrkohė qė shfrytėzimi mė intensiv dhe prerja e monedhave me legjendėn ΛAMAΣTINΩN padyshim vjen nga data nė shekullin e 4.pes.
    Argjend nga minjerat e damastionit tė shfrytėzuar gjatė shekullit tė 4-tė dhe nė dekadat e para tė shekullit tė 3 pes.
    Nė qoftė se argjendi i damastionit duke prerjen e monedhave te tyre ishte pėrdorur nga sundimtarėt ilire Genci dhe Baleja,
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 01-05-2018 mė 12:47

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •