Close
Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 47
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Pozicioni i shqipes= Eric P. Hamp=Universiteti i Ēikagos=1963
    Eric P. Hamp, Universiteti i Ēikagos dialektet elashta IE ,
    Procedura eKonferencės pėr gjuhėt IE e mbajtur nėUniversitetin e Kalifornisė,
    Los Anxhelos, 25-27prill, 1963, ed. Nga Henrik Birnbaum dhe Jaan Puhvel



    1. Ėshtė nė modė qėnė konferenca tė dilet pa asnjė pohim tė qartė, as pozitive e asnegativ, por mė tepėr me njė deklaratėtė tė gjitha vėshtirėsive tė shumta. Ndėrsa unė nuk kam aspak shije pėr modėmbi kėtė fushė, si nė asnjė tjetėr.

    Nganjėherė na duket tepėr e vėshtirė qė tė thuhėn pėrfundimisht e me siguritiparet e gjuhės IE ose gėnjeshtrat shqiptare, edhe mė vėshtir ėshtė pėr ti identifikuar qartė dhe pėr ti caktuarnė njė marrėdhėnie tė kufizuar tė inovacionit tė pėrbashkėt.

    Kjo nuk do tė thotėse gjėrat qė i kanė vėnė si G. Meyer, kjo ėshtė shumė e njohur, ka mjaft material tė mirė indo-evropian nė shqip,por shpesh ėshtė i paqartė dhe e pėrfaqėsuar nga njė numėr i vogėl tė shembujvepėr ēdo veprim dhe kombinim .

    Pėr mė tepėr, unė nukjam ende nė njė pozicion pėr tė thėnė atė qė unė shpresoj se do tė jetė emundur tė thuhėt kur materialet dialektore nga shumica e rretheve tė janė analizuar dhe krahasuar. Kjo vlenveēanėrisht pėr foljet.

    Ka edhe tė panjohuratė fundit qė janė tė rėndėsishme pėr pyetjen totale nė tė cilėn unė nuk i informuar nė mėnyrė adekuate pėr tė mbajturnjė mendim tė duhur: thrakaset, me materiale marramendėse -ev-, ėshtėshembull i dukshėm kėtu.

    2. Ka mėnyra kusubjekti ynė ka qenė i sintetizuar nė tė kaluarėn dhe lehtėsojnė detyrėn tonėdisi:

    N. Jokl (Eberts Reallexikonder Vorgeschichte; nė artikullin "Albaner," "Illyrier," dhe"Thraker")- i jep njė shqyrtim tė vetėm; por ai megjithatė nuk pep pikėvėshtrimin e tij.

    W. Porzig ( DieGliederung des indogermanischen Sprachgebiets [Heidelberg, 1954])-jepnjė pėrmbledhje tė drejtė dhe nė mėnyrė tė plotė, por ai nuk ka mendime tėmprehta vendimtare.

    Pėr mė tepėr, aiishte me krejt pak veprimtari sė fundi,pėr njė fushė tė tillė tė vogėl, dhe jam munduar ta analizoj e plotsoj nėse mundem. Kėshtu qė unė shpresojpėr tė arritur njė shkallė tė drejtė tė tėrėsisė nė raportim, edhe se, nė tėnjėjtėn kohė permes disa nga paragjykimet e mia qė tregohen terthorazi.

    . 3 Kur e shikojmė nėterren hapsiren qė mbulon, duket se subjekti ynė ndahet natyrisht nė tri pjesė:

    Pozita gjeografike eshqiptarėve nė Ballkan, vendi dhe marrėdhėniet e ilirve, trakeve, dhe pjestarvetė tyre dhe lidhjet gjenetike tė shqiptarėve nė nėngrupet IE simotra tė saj.

    Kėto simotra,pjesėrishtė ndeshen nė fusha tepėr tė veēanta tė ekspertizės:

    "Gjuhėsi Ballkanike"; letėrsiklasike, filologji dhe epigrafi, dhe studimet Indo-evropiane nė kuptimintradicional.
    Askush nuk mund tėjetė po aq i aftė nė tė gjitha.

    4. Nė pyetjenrreth vendndodhjes mė tė hershme tė shqiptarėve, ka njė pėrmbledhje tėmirė dhe grumbulluar me referenca nga A.Rosetti, Istoria romīne limbii. II. Bakanice Limbile 341-44 (Bucure ti, 1962).

    Rosetti, megjithatė,gabimisht pėrsėrit mitin se, "disa dialekte tė tosknishtes tregojn karakteristikat e gegnishtes, duketreguar, gjoja se pėr njė ndarje mė tė vonshme tė dialekteve.

    Isoglosat, kjo ėshtė e qartė nė tė gjithadialektet, e kam studiuar, te cilat permbajne pothuajse tė gjitha llojet emundshme.
    Ato duhet tė jenėrelativisht tė vjetra qė datojnė nė mijėvjeēarin e parė post-romake. Si njėsupozim duket e mundshme qė kjo isogloss pasqyron njė pėrhapje tė zonės sėfjalės, pas vendosjes sė shqiptarėve afėrsisht nė vendndodhjen e tyreaktuale.
    Nė kėtė kontekstėshtė e mundur pėr tė gjetur pothuajse ēdo mendim.

    Shumė janė dakord seshqipes i mungon njė terminologji e vjetėr detare, por D. Deev ( Charakteristikder Sprache thrakischen 113 [Sofje 1952]) mendon se ata e kanė pasur por e kanė humbur atė!

    Mė shumė pozitivisht,mund tė thuhet se, mungesa e thjeshtė efjalorit tė trashėguar detar nuk mund tė provojė asgjė.

    Kohėt e fundit,megjithatė, E. Ēabej ( Congresso VII intemacionale discienze onomastiche , 4-8 Aprile 1961 248-249) ka argumentuar pėrpraninė e vertetė detare, por e pamjaftueshme deri tani i disa termave tėvjetra tė ruajtura.

    Por mua mė duken se kėto janė pėr pjesėn mė tė madhe jobindėsenė vetvete:

    =-det-='detit'= (lidhje me 'thellėsi') mund ti referohet ujit tė thellė, -Va='vendzbarkimi', mat='plazh' valė= dallg, =Vala' mund teaplikohet tek organet e ndryshme tė ujit.

    Njė fjalė si -Gryke='ngushtic "ėshtė njė metaforė e lehtė =(' fyt ');
    ani (: njė (ė) =
    'anije') dhe disa emra tėpjesėve tė anijes ( Balle= 'ballin', pėlhurė=vela='lundrim', =shul ='direk' ,= luga= "timon",i pėrkasin me Luge= 'kupė') janė gjithashtu tė kuptueshme lehtė si metafora;likurishtė " (krh. likurė 'lėkurė') dhe shumė emratė tjerė, shpesh komponime mjaft transparente (f. 249), janė pėrshkruese dhe mesa duket mund tė ketė lindur nė pėrdorimet e tyre tė vulosura nė pothuajse ēdokohė.

    Fjala ngjalė ="ngjalė"*=engella" , edhe nė qoftė se e lidhur si duhet me fjalen ilire 'Eggelane, nuk presupozon domosdoshmėrisht lidhje me detin.
    Kėshtu, ne ende namungon njė trup i demonstruar i morphemes amtare detare,qė s'kanė lidhje morfologjike ose semantike me tjera gjuhė pėr tė bėrėtransferimin e mundur. Pėr njė argument tė tillė, vetėm forma tė izoluara do tėjenė bindėse.

    Edhe historia ekohėve tė fundit ėshtė e diskutueshme: emri Shqiptar shfaqet sė pari nėshekullin e katėrmbėdhjetė.
    Albi hynė nė njė dokument Angevin tė vitit1330, sipas Ptolemeut, nė shekullin e dytėAlbanoi kanė jetuar rreth Albanopolit (Krujė), kuidentiteti etnik ėshtė i regjistruar nė kohėn moderne.
    Enklavat e Italisėdhe Greqisė, nė masėn qė ata pėrdorin njė emėr tradicional, e pėrdorin kėtėterm: arbresh (p.sh., Vaccarizzo Albanese), arbėrķshtenė (Greqi).

    Tė dhėnat e mėhershmejanė tź perseritura me referenca nga, H.Bariē Lingvisticke studije (Sarajevė, 1954;. Abbr LS ), dhe Hymje nė historķnėe gjuhės shqipe 7 (Prishtinė, 1955,. Abbr Hymje ;. = trans IstorijaArbana KOG Jesika 30 [Sarajevė, 1959]).

    Ēėshtja e emrave siElbasan, Arbėni, Albanopolis, Shqipėtar, Shqipeėri diskutohet gjerė e gjatė,por disi e pa mbrrijshme, te Dh. S. Shuteriqi, Buletini pėr shkencat Shoqerore1956:3.189-224 (abbr. BShkSh) dhe Buletini i Universiteiit Shtetėror, Tiranės 1958:3.45-70 (abbr. BUShT ).

    Ėshtė e qartė se nėMesjetė shqiptarėt janė zgjeruar mė larg nė veri (Jokl, albaner § 2), se kaargumente bindėse tė cilat kanė qenė tė shtyėr deri nė bregdetin e Adriatikut - Fakti qėScodra='Shkodra' ( Shkodėr ) tregon njė zhvillim jo-shqiptar (shih 6 mė poshtė), se nuk e ka tė demonstruarfjalorin e vjetėr detare (shih mė lart), dhe se ka pak huazime tėGreqisė antike (Jokl, albaner 5, por shih 5 mė poshtė), dhe se ka argumentenė favor tė Dardanisė sė vjetėr: Ni= < Naķssos, me zhvilliminsi nė pyll "pyll" pėżll
    Pa dyshim, shumė ngaargumentet janė negative qė do tė trajtohen mė poshtė.

    Nė njė seristudimesh, G. Reichenkron ka pėrpunuar kohėt e fundit nė korrespondencėn shqiptare-rumune, qė e ka sjellė edhenė armenisht. Ky argument i fundit nuk ėshtė i ri, pasi qė ėshtė sė pari ivendosur me forcė pėrcaktuara nga H. Pedersen ( KZ 1900:36.340-341). Aspektetpėrkatėse tė Reichenkron do tė diskutohet mė poshtė, por puna e tij nė thelb nuk ndryshon gjendjen e huamarrjessiē ėshtė e kuptuar.

    S. Pucariu (trans.Die rumanische Sprache [Leipzig, 1943], nga i cili citim i ėshtė bėrė kėtu) shqyrtonkėto ēėshtje nė "Das autochthone Element" (f. 203-210) dhe nėdiskutimin e tij rreth trashėgimisė sė pėrbashkėt latine (f. 326-336).

    Edhe pse ai merret mepamje tė tjera (pp 336-338), ai i sheh (f. 205) elementet shqiptare-rumune sirrjedhin nga trakishtja, dhe mendon se ata kanė trashėguar (si substrat)nė gjuhėn rumune, por huazua ngailirėt, paraardhės tė shqiptarėve.

    Mė i pasuri shtjellim i kėsaj lėnde gjer metani ėshtė nga Rosetti Istoria II 3 , i cili lavdėrueshėm trajton Ballkanin si njė njėsi historike. Pėrshqiptare-rumune e korrespondenca fonologjike janė tė pėrcaktuara (f. 103-106),si dhe leksikor (f. 106-121), shumė nga kėto janė shumė tė njohura pėr tė kanėnevojė ilustrimet me shembuj kėtu - nė bruto, ata janė tė qartė tė e vėrtetė,dhe nė masė tė madhe kuptuar mirė. Ata theksojnė nė mėnyrė solide pėr tė (1)gjuhė amtare lokal, dhe (2) njė dialekt tė veēantė tė latinisht.

    G. Reichenkron (Romanistisches Jahrbuch 1960:11.19-22) rehearses shkurtimisht disa hipotezave,qė kam pėrmbledhur kėtu:

    a) Jo e gjithėhuazimet shqiptare-rumune janė huazuarnga shqipja nė rumunishte, tė cilėt mund tė jenė edhe nga Ilirėt dheDaco-trakėt si burime tė hershme.
    b) elemente"autoktone" vrehen nė rumune vetėm nė rregullin e pjesės ilire-trake-shqiptare,qė shfaqet nė pjesėn e zhvillimit proto-Romakė.

    c) Shumica ehuazimeve shqiptare-rumune vijnė prej huazimeve nga latinishtja vulgare(si prekursorė tėrumunėve) nė Dardani nga njė substrat ilir.

    Pastaj, ne supozojmė,para-rumunėt u zhvendosėn nė veri tė Danubit dhe u bashkuan me njėdialekt dako-Romakė, qė pėrmbanin elemente trake tregon edhe korrespondenca meArmenianėt (gjoja njė ndryshim tė shėndoshė, dhe caktuara qė trajtohennė Rom. JB. 9, pėr detaje , shih mė poshtė).

    d) Yield-et edako-Thrake rumune <ie>q parabe ; <ie> s +front V , dhe IE * k ; - f - <ie> p (> p ').</ie></ie></ie>

    e) Nga mbetja efjalėve tė pashpjegueshme, huazimet nga sllavėt dhe hungaret llogaritenshumė.

    f) Disa kreditė telashta greke duhet tė mendojnė me tė, edhe pse ai nuk do tė presin rumun pėr tėmarrė hua me shumicė nė zonat ku Romance tjetėr nuk e bėri.

    g) Ka edhe disa kredigjermanike. Prandaj, ne duhet ti pėrballojmė pesė komponenteE,gjermanike, latine, greke, dake, sllave.

    h) Ne duhet tė jemitė pėrgatitur pėr situatėn ku dy etyma pa lidhje bien fonetikishtė sė bashku,por vazhdojnė me dy kuptime, tė tilla si ofr. mont 'botė, mbi male' <mundum montem=""></mundum>, kjo mundėsi shumė shpesh ėshtė anashkaluar.

    Reichenkron sėarsyetimi ( . Rom Jb .. 1958:9.59-105, esp 59-62) nė korrespondenca tingllore shqiptaro-rumune shkojnė sivijon: korrespondencat e tilla mund tė reflektojnėose:
    (1) dako-trake tė rumunishtėsdhe nė ilirishte tė cilat mė vonė bėhėn shqiptare, ose;
    (2) nga Iliria e cila qė mė pas bėhėt shqiptare, pėrtė, shėndrrohet nė Gete- trake tėrumunishtės.

    Nė bazė tė supozimit tė njė ndryshim tė zėrittrak nga IE, e ngjashme me atė nėarmenishte, Reichenkron ndjek teorinė e Gamillscheg-ut se, dialektet rumune (dmth., dardane dhe nėnato nėn Danub) shkojnė me gjuhėn shqipenė reflekset e tyre tė huazimeve, ndėrsa dialektet rumune tė Lindjes shkojnė mereflekse tingllore thrakase dhe tėtregohen tė -zhvendosur.


    Prandaj, refleksetkryesore tė diagnostikes janė: IE. d , g, g , > kurse nė Lindj tė rumunishtės janė, t, k, k , .

    Nė bazė tė kėsajteorie dako-trake, Reichenkron pėrpiqet tė shpjegojėfjalė tė ndryshme rumune, tė vėshtira qėpėrfshijnė z , qė disa prej tė cilave mund tė jenė tė lidhura medisa fjalė shqipe.
    Ai pėrpiqet tėshpjegoj disa fjalė rumune nė -zg- si duke konsideruar huazim fillimisht nga format trake me njė * prefiks gh -,duke i krahasuar disa zhvillime armene.

    Pėrpjekja e tij, tėcilėn e konsideroj tė pasuksesshme ose mė mirėe tė themi e dyshimtė, e kam kritikua diku tjetėr, tė paktėn pėr aq sa dźsmia shqiptare shkon. Nė ēdo rast,argumenti i tij kryesor, i drejtė apo e gabuar, nuk ėshtė e duhur kjo penges qė patjetėr ti pėrfundojmimendimet tona mbi gjuhėn shqipe, se ajo me tė vėrtetė katė bėjė me natyrėn e Daco-trakve dhe reflekset e saj tė supozuara nė gjuhėnrumune.

    Reichenkron argumenton dukepėrsėritur disa herė supozime nė drejtimtė huazimeve nė mėnyė qė; huazimet gjuhėsore, sipas tij, gjithmonė kanė lėvizur nga njė strukturė mė elartė sociologjike nė njė struktur mė tėulėt.

    Pa hyrė nė fakultativndoshta tė pamundshėm tė kėtyreaspekteve tė kulturave nė fjalė (Dakėt, Getes, dhe para-shqiptarėt),e as nė konceptin antropologjike jo tė qartė tė barazisė dhe superioritetit tėkulturave, ia vlen tė pėrmendet se, nėrastin e kulturave ne e dimė shumė porne mund tė supozojmė paraprakisht krejtpak, se, nga cila anė kėto kategorihuazimesh tė shumta kanė lėvizė ?

    Nė rrjedhėn ediskutimit shtrungė= 'ahurpėr mjeljen e kafshėve ", rumune "corde"=(gardhe) ,Reichenkron (. Rom. Jb 11,51-52) ka njė excursus mbi Balltik dhe sllave nėvit / po - 'Art, pas-, Nach-'. Ky argument humbe fuqi kurkemi parasysh artikullin e E. Westh Neuhard-it nė Scando-Slavica 1959:5.52-63,duke treguar se, kėto komponimet sllavejanė kalke mbi gjermane, tė ndėrtuara mbi njė bazė tė hollė trashėgimi sllavė,pėr mė tepėr, ato kalke duket se janė pasqyrime tė mbėshtetura mbinjė vendė burimi letrarė tėarsimuar ose tė alfabetizuar pra, kjo ndėrhyrje kozmopolite e kulturės gjermane nuk ka hyrė nė kontakt nė nivelin popullorepor vetem atė letrarė.

    Prandaj, ka pak gjasa pėr tė parė njė origjinėtė tillė nė kėtė drejtim tė kulturės popullore rumune.

    Sa pėr formatinteresante te Baltikut tė sjella nga Reichenkron, dy lloje tė shpjegimitduken tė mjaftojnė pėr shkatėrrimine tyre si kalke,. Tė hap Kushtet e farefisnisė duket si kalke tėqarta mbi pėrdorimin e themeluar nėkohėra tė hershme sllave tėkėtij prefiksi ( pįsynok).

    Komponimet e tjera tė "afrimit"duken pėrsėri tė gjurmueshme pėrpėrhapjen gjermane, sidomos kur merret parasysh se sa i fortė ishte ky ndikim,nė mėnyrė tė veēantė nė letoneze dhe nė prusiane tė Vjetėr. Kėshtu madhėsia ekufizuar e korpusit tė prusishtėssė Vjetėr theksuar nga Reichenkron nė lidhje melegalizimin relativisht tė madh tė kėsaj karakteristike, i humbet vlera e sajprovuese.

    Reichenkron vazhdonpėr tė nxitur njė marrėdhėnie tė veēantė duke i pėrfshirė trakėt, sllavėt dhe baltėt, nė bazė tė njėprefiksi; po/ / pa -ngaana tjetėr e lidh me tė folmen evariante qė pėrfshin gjuhėn postrumunesi (korde) dhe pociump dhepozmóc .

    Me konsideratat e mėsipėrme, supozimi i njėmarrėdhėnie tė tillė tė veēantė shpėrbėhet nė ajėr. Duhet tė theksohet, nė drejtėsi,qė Reichenkron (f. 53), lejon mundėsinė qė format e dialektit -po/pa-mundtė vinte nga kontaktet e hershme serbe.

    Argumenti iReichenkron mė tej nė (f. 52-53), duke i dhėnė njė alternativė konvencionale (dmth., Joklit) pėr Pariu "pėrrua",ėshtė, nė mėnyrė tė pavarur e pyetjes sė mėsipėrme, tė dyshimta nėnjė zgjidhje tė ndryshme. Sipas Jokl, Pariu=para-shqipe* per-r n - (> Shqippėrrua, Perroni , cf latin. fr num > rumune frīuReichenkron sugjeron trake pa- (asimiluar nė Pa-) + Latine +rivus > Riu'lumin'. Po aq e mundur, nėse dikush kėmbėngul pėr njėalternativė * per-r n -,ėshtė * p er-r vus .

    5. Para se tėvazhdohet me tė kaluarėn Ballkanit tėshkallėzuar, ka dy huazime tė vjetra nė gjuhėn shqipe tė cilat na ēojnėnė njė perfundim tė hollė por tė vlefshėm.

    Ajo ka qenė prejkohėsh e njohur (qė nga neni bazė A. Thumb, IF 1910:26.1-20) se huazimet elashta greke janė tė rralla.
    Para-shqiptjaishte pothuajse krejt pak nė kontakt tėngushtė me gjuhėn greke nė lashtėsi.

    Megjithatė, Ēabejka argumentuar kohėt e fundit (Congresso VII intemazianale di scienzeonomastiche 250-251) se, kėto huazime greke nuk e fshijnė para-shqipėn largė nga territori grek, qė ėshtė se, ata pėrshtaten mirė nė njė vend tė sotėm qėėshtė Shqipėria e sotshme, nė kontaktose me kolonistėt dorike greke ose me dorianėt e veri-perendimit.

    Pikat e tij mbikarakterin Dorik tė huazimeve mesiguri duken bindėse si: drapėn, ToskDraper "drapėr 'drapanonnė vend se drepanon ; kumbull ; = kok-kumhlon; brukė='Tamariske' < murikh=, thym="trumzė ; qumbra= qrumbh.

    Tre tė fundit (reflekset e sė parės) riprodhohen nėforma paralele edhe nė kolonit greke tėItalisė jugore (edhe pse natyra dorike e kėtyre dialekteve ėshtė njė tjetėrdebat i famshėm!).
    Por kjo ende nuk dotė na tregon saktėsisht se ku ndodheshin dorianėt me kėtė rast tėkontaktit ?

    Ka disa huazime tė lashta gjermanike: yndyrė'bashkėshorti', shkum= 'shkumė',tirq'pantallona' (Goth. žiu-brokis )duhėt parė mirė. Bari ( LS 73-91) ka nxjerrur disa detaje lidhur me kėtė ēėshtjen. Kėtojanė prova mbėshtetėse, por pa i vendosur gjėrat mė afėr gjeografikisht.

    Me sa duket mė nė veri dhe lindje, shqiptarėt kishin shanset e tyre pėrkontakte pėr njė kohė me gotėt, por e gjithė ēėshtja ėshtė epasigurt nė ekstrem.

    6. W. Cimochowski (BUShT 1958:3.37-48) i zhvendos shqiptarėt shumė mė pak se tė tjerėt: nė maletpranė Matit, nė veri tė Ni . Ēabej(BUShT 1958:2.54-62) ėshtė edhe mė pak i gatshėm pėr tė parė ata tė zhvendosur:nė bazė tė toponimeve, ai argumenton pėr njė rajon bregdetar.

    Veēanėrisht pėr shkaktė qasjes relative tė kėtyre neneve, dhe pėr shkak se, tezat e tyre kanė qenėtė prirura pėr tė qenė nė sy tė keq, vlen tė diskutohet edhe mė gjatė. Cimochowski fillon dukeshqyrtuar, shkurtimisht dhe nė mėnyrė kritike, argumentet e Weigand-it (Balkan-Archiv 3,227-251) pėr njė rrėnjė trake tė gjuhės shqipe, dhe pėrnjė venlindje mė tė hershėme tė vendndodhjes sė saj:

    a) Toponimet meorigjinė latine nė Shqipėri tregojnė zhvillim fenologjik dalmat, jo shqiptar.
    b) trashėgimi detardhe kushtet e peshkimit mungojnė nė gjuhėn shqipe.

    Kėto faktejanė dhe kuptohet lehtė, thotėCimochowski, pasi shqiptarėt duhet tė kenė vazhduar nė zonat e thella kuRomakėt nuk ishin shuar plotėsisht -kėshtu, jo nė ato zonat ku toponimet eorigjinės latine ndieheshin fortė. Shqiptarėt do tė kishin jetuar nėbrendėsi largė nga bregu i detit, nė male, por jo domosdoshmėrisht pėrtej kufijve tė Shqipėrisė.

    c) Disa fjalė, tėtilla si "maniferrė' ndahen me trake (manteia ). Por kjo mund tė trgoje thjesht se ka pasur kontakte, pėrveē, Trake-frigjianee Brigje qė kanė jetuar pranė Durrėsit. Pėr mė tepėr, Ēabejmendon se, edhe kėto fjalė mund tėtregohen tė jenė ilire. Cimochowskivazhdon tė theksoj (fq. 48) se karpė dhe burratjanė tė ndarė nė zonėn italiane para-Romake, prandaj kjo korrespondenca epretenduar trake ėshtė zhvleftėsuar.

    d) Disa emra Thrakejanė shpjeguar gjoja se me ndihmėn e shqiptarėve. Nga kėto, vetėmDacia Maluensis (: mal ) ėshtė shpjeguar edhenė kėtė mėnyrė; Decebalus (: Balle)dhe Burebista ( burre + Bishtit ) janėme siguri tė gabuara.

    e) Toponimet shqiptaretė njohura nga antikiteti nuk tregojnė zhvillimin fenologjik shqiptar. Kjo nukduhet tė jetė e habitshme, nga fundi i shekullit tė dhjetė e tėrė Shqipėria jugore u muar nga bullgarėt. Porkjo nuk do tė thotė se nuk ka pasur shqiptarė kudo nė Shqipėri.

    f) huazimet e vjetranė rumunishte nga shqipja dhe zhvillimi i shqiptarve rumun tė shperndarė ngapika latine ka njė origjinė Lindore, shqiptare nga pika Latine meorigjinėlindore. Por zakonet nomade tė Vllehėve dhe kulturės sėblegtorisė tė shqiptarėve nomad dot'i ēoje ata nė kontakte ndoshta nė njė kohė tė gjatė nė tė kaluarėn.Pėr mė tepėr, nėse shqiptarėt mund tė kenė patur kontakte nė Veri-Lindje, por ne ende nuk e dijmi saktėsisht se, ku ishte kjo vija iliro-thrakase,por dihet se Naissos (Ni ), ėshtė konsideruar nga shumė si territor ilir.

    Nga kėto vėzhgime Cimochowskiarrin nė pėrfundimin se, jugu iShqipėrisė, veriu rrethė Shkodrės dhebregu i detit Adriatik ishin tė pėrjashtuara si territore shqiptare qysh heret, por kjo nuk dėshmon se shqiptarėtishin nė njė marrėdhėnie trakase.

    Pastaj pason njėdiskutim i gjatė i dėshmive pėr njė marrėdhėnie tė Ilirisė, ku do tė merret nė pjesėn mė poshtė, pasi qėdo tėpėrfundoje Cimochowski me Stadtmüller-in, se vėndbanimi i shqiptarėve ka qenė diku nė afėrsi tėMatit, qė shtrihen nė Veri. .

    Pretendimi iĒabejit ėshtė edhe mė i fortė se sa ai i Cimochowskit.

    Ai sė pari jep njė pėrshkrim praktik tė historisė rrethvendbanimit tė hershėm tė shqiptarve nė njė mėnyrė tė pėrshtatshme: Shqiptarėtvijojnė tė jetojnė nė venbanimet e ilirve sipas: ( Thunmann, Hahn, Kreēmer,Ribezzo, La Piana, Sufflay, dhe Erdeljanovi ). Ilirėt e romanizuar janė derdhurnė jug nga malet midis Dalmacisė dhe Danubit (pikpamje e Ireēek).

    Nė shekullin e tretėe tė gjashtė, si nomadė, ata u zhvendosėn nė jug tė Karpateve, sipas (Parvan, Puscariu, Capidan). te ardhur ngaPannonia sipas: (Procopovici, Philippide).

    Shqiptarėt dherumunėt ishin nė territorin trakė mes Nishit, Sofija, dhe Shkupit sipas Weigand).

    Shqiptarėt ishin nėDardani ku takohen Ilirėt e Trakėt, dhe u zhvendosėn nė Shqipėri nė periudhėn e vonė romake,sllavėt erdhen dhe i gjeten nė pellgun e Bojanės sipas (Jokl, Durham, Skok).

    Nga malet e Ballkanitdhe Rodopeve ata u zhvendosėn nė Shqipėri pėrpara sllavėvesipas: (Bari ).

    Ata ishin nė fushat eMatit nė Shqipėrinė Veriore dhe u zgjėruan nė jug nė Mesjetė sipas: (Stadtmiiller).

    Ky vend i funditėshtė shumė i ngushtė, sipas Ēabej. Megjithatė, nė Congresin eVII Internazionale 245, Ēabej lidhet te lumi Mat (Vibius)pėr "mat"= 'bregu i lumit'.

    Ēabej thekson se, emrat efshatrave nė Ballkan janė nė pėrgjithėsi tė kohėve tė vonshme me rregullime tėndryshueshme.

    Pėr kėtė arsye pėrstudimin toponimeve tė qyteteve dhelumejve janė mė tė sakta.

    Nėse do tikontrollojmi kėta emra nga burimet antike, vertetojmi se shumica e atyre emrave tė vjetėr ndjekin zhvillimin fonologjik shqiptar: Scardus> =Shar , pa metatezė, si nėScardona >= Skradin. Scodra > =Shkodėr ,

    Ēabej vėren se, sk-> h - i pėrkiste para- Periudhes Ballkanike, dhe krahason (VII CongressoInternazionale 244), pėr fonologji, emrin Shkamb < =scamnumdhe kulshedėr=chersydrus .
    Kurse( Rogame)ėshtė njė sufiks i kohėve tė fundit eformuar nga:
    =Amee Rege =, dhe pėr kėtė arsye nuk ka problem pėr shkaktė - g-sė-.)
    =Barbanna > =Bueneėshtė e rregullt, siē tregohet nga Jokl (IF 1932: 50.33 ff.), Slavia(1934-1935: ff. 13,286), Glotta(1936:25.121 =Lissus >= Lezh(krh.
    =Lissa>=lisat , etj);

    Ēabej vė nė dukje ( VIICongresso intemazionale 245) latinishtja ėshtė e rregullt, njė deklaratė qe unėas nuk mund tė pohoj as kontrolloj nė kėtė moment.
    =Dyrrachium>= Durrės ,
    =Isamnus>= Ishm ,
    =Drivastum >=Drisht, siē pretendon Krahe, theks ilir .
    =Shkum (b)ī= Scampinus ėshtė i rregullt nė dialektin qendroretė Shqipėrisė, ku paratonet; -ė- > -u-dhe -mb- > -m- janė tėpritshme ( VII Congresso Internazionale 246).
    =Aulwn > =Vlorė ndoshtamund tė pėrfshijė njė ndėrmjetsim sllavė.
    =Thyamis>= Ēamėria, (parė nga Leake nė 1814, ėshtėpranuar nga Ēabej, megjithatė, mund tė presim -s-t -(-krh-. Lat =Arachthos>= Arta me saduket mė mirė shpjegohet me shqipen se sa me greqishten, por, ėshtė e habitshmese, -kt- duhet tė ishte -ft -apo -jt- e jo -t -, nga ai nivelikohorė. por, =Ragusium= ( Ragusa ) ėshtė =Rush=*te Bogdani (1685).(Ruche=la ruche, sipas mendimit tim ėshtė i njėjti kuptim me;"Rovina" =Duba-Rovina= Germina e thellė, kur dihet se banorėt eDubrovnikut tė hershėm pasi u sulmuan nga sllavet ata gjeten strehim mė tejbuzė detit nė kėtė Germinė tė thellė qė ngjan si njė kosh bletėsh ngalatinishtja ("Ruche"= hoje bletėsh, pra nė kuptimin e fjalės emri Ragus=spjegohet nė dy gjuhė, =Ra=tė ram, te zbritur, tė zhvendosurit nė=Gus-h=Gusha=fyti, gryka, ra n'gush=ra n'gusht, nė njė ngushticė,"kanė ra si n'grykė t'fytit" n'gusht=nguhtim, fyt,gryka, qafa, nė njė Germin,"rush" te ram si nė hoje bletėsh...)*(shtesa nga Kreksi)

    Kėshtu, thotė Ēabejse, bregdeti shqiptar ka mbetur qė nga lashtėsia.

    Emrat e huajpėrfaqėsojnė disa shtresa tė ndėrhyrjes tė mėvonshme, tė cilat Weigand ka dėshtuar pėr ti pastruar, dhe tė trajtohenpa dallim, nė bazė tė Ēabejt ( Internazionale VII Congresso 243).

    Bari ( LS 25 ff.) i jepnjė llogari qė ėshtė aq bindėse nė anėn tjetėr tė debatit, bazuar nė punėn ekujdesėshme tė bėrė nga Skok mbi toponimet e Ballkanit nė raport meRomakėt.

    Ai e sheh shqipen tėndarė me trakishtėn * kt > t (f. 26), por duhettheksuar se, siē do tė shohim mė tej sipas V. Georgievit te "Trakėt" ,por pėrjashton lidhjen Daco-Miziane.Duke pėrdorur kėtė simbiozė tė njohur me para-rumunėt dhe sipas emrit tė Nishit, , KUP,nė (f. 26), Bari i vendos shqiptarėt nė rajonin mes Dardanisė-Peonisė (f.27). Ai pastaj vazhdon tė diskutojė nė (f. 30-34) problemin e vendndodhjes sėpara-rumunėve mos ndoshta janė zhvendosur edhe mė largė nė veri tė Danubit nė atė kohė.

    Dihet kjo prej kohėsh se ekzistojnė llojetė huazimeve latine nė gjuhėn shqipe.

    Bari pėrcakton (LS27-28, dhe Godinjak, Balkanoloski Institut, Sarajevo 1,1-16 [1957], esp. 7-11)njė kėrkim pėr njė zgjidhje shumėbindėse pėr kėtė akcentin latinė mes -ct-dhe -cs- qė i jep gjuhės shqipe -ft- , -p-f, si psh.
    ="luftė" e "kofshė", e qė pėrputhetme gjuhėn rumune
    ="lupt"=luftėe
    ="coaps"=kofshė(shpatulla) , kėto ndryshime tė lehtėta do tė pėrfaqėsojnėzėvendėsime tė shėndosha sipas IE * -kt- ishte bėrė * -t- . (unėshoh njė problem kėtu, ėshtė
    =ftua=ftoni,'ftua'
    =< cotonum=, qė do tė duhet tė ishte * -ct - pothuajse menjėherė pėr tė mosu ngatrruar me
    =Keta=(kotonum) "[. n]
    =kėtė,=kėto[m.]".) nė grup pėrfshihet edhe fjala shqipe
    = traft r=< traktit -.
    Nga ana tjetėr kemiedhe fjalėn
    =derjt='drejtė'
    = d (i)rectus =(direktus) dhe
    ="trajtojn"=(drejton) njė rezultat tė ndryshėm por qėpėrputhet me dalmatinen e vjetėr
    =traita traktit -.

    Nė mėnyrė tė ngjashmekemi nė shqipe "-un-" dhe"-e-" si reflekset e latines "a" , tė cilat pėrputhen me zhvillimetrumune dhe dalmate. Kėto, pra, do tė shikojmė prapa nė dy shtresakronologjike dhe gjeografike, njė nė "Ballkan i brendshėm" dhe tjetri"Adriatik bregdetar."

    Bari ( Godinjak 13)konsideron qė rumunishtja ka huazua ngashqipja, por shqipja nuk ka praktikisht asnjė nė drejtim tė kundėrt, te gjithakėto forma rumune duhet tė jenė tė "Restwörter," e jo "Lehnwörter", por, siReichenkron (mė lartė) merr nė konsideratė, se, situata e huazimit mund tė jetė edhe mė e ndėrlikuar.

    7. Pra,shtrohet pyetja se, ku ishin shqiptarėt para se tė vinin sllavėtnė Ballkan ?

    Bari e diskuton kėtė (LS 28-29). Shelievmendon se, sllavėt u takuan nė Shqipėri nė kohėn romake. Ai tregon qartė se, territori shqiptar ishte iekspozuar prej sllavėve nė Mesjetė, vetėm rajoni qendror kishte mbetur indijshėm nga toponimet sllave, ndoshtaishte ky njė pėrqendrim i shpejtė nga shqiptarėt.

    Sipas mendimit tim,kronologjia e sllavėve dhe shqiptarėve nė Shqipėri nuk ėshtė e sigurt.

    Bari ( Hymje 77)konsideron humbjen e intervokalit tė shprehur -C- nėgjuhėn shqipe si post-sllave, sipas Jokl (NESE 1926:44.37ff.). Kjo shpjegohet me
    =Shkinikė=Shkini=(To-shkinikė)= nderhyrje nga gjuha bullgare.
    =Skini=
    =To-Skini=
    =To-Sk-r-i=
    =To-Sknija=to=(vo)=(Lą)=latine
    =Bullgaria=La-B-ria=(La-b-rija)=ndėrhyrje permes gjuhźs latine.
    =LaB-ullga-ria=(-ullga-zhduket)mbetet rrokja latine -ria- -La-;
    =La-B-rija=
    =Lab'e'rija=La+B+ria=ngaemri;
    =Bullgaria=
    = Sclavinica=; etimologjia rishfaqet nė mėnyrė tė qartė nė mjediset greke si
    =-k-Erite ='nė tjetėr gjuhė " (greke).

    Por edhe kėtu mund tėketė pasur njė etimologji Latinė sė pari nė
    =Labėrija(
    =La-Berija=)
    =Beria=nė jug ka Tosk- r -(
    =To-Sk-r-ija=
    =Tosknija=
    =to-Skinija=(-r=n)
    =Sknija= nga intervokali -w - dhe metateza sllave -la-, por ne mund tė parashtrojmi njė radhitje pėr ndodhjen e tyre.

    Skok e shef nė:
    =Durrės nga
    =Durrazzo=
    =Dra= <
    =Dyrrachium=(por vini re *
    =/ DU-/=ėshtė e nevojshme ).
    Megjithatė, para-serbeduhej tė ketė theksin
    = "Dra"= qė nė rrokjen e dytė ? Me siguri kjo kaardhur permes pushtimeve Normane kur dihet se,
    =Drakar=quheshin anijet e tyre te njohura "wikinge" por thirreshin edhe =
    =Drak=dhe nga kjo =Drak= vjenė emri i Durrėsit pėrsllavėt qė e quajten;
    =Draē=nga;
    =Draē-ari=
    =Drakari=skandinave.

    Pėr mė tepėr, pėr tibėrė gjėrat edhe mė tė pezmatuara, Cimochowski (. Ling. Posn1960:8.133-145) parashtron pėr
    =Durrėsin=diēka tjetėr; nė vendė
    = Durracion=ai gjen kėtu,
    =Durakhi,=e ka marrė prej gjuhės ilire nga fjala
    =Duraktu=
    =Durak- t -u -=(pas * o > a )> *
    =Durrės)>*
    =Dśrrėc (e)= > Dures,kjo zgjeron dhe mpreh llogarinė e referuar mė lart nga Ēabejt tė kėtyre emrave.

    Ndoshta kjo du judukej naive tė kėrkohėt aqė thellė nė kėto zonat e popullsive tėpathyeshme pėr pėr tu njohur me gjendjen e tyre aqė tefamiliarizuar tė Ballkanit.

    Mbi gjendjen e sotme,unė nuk mund tė pranojė nėpergjithėsi njėren nga zgjidhjet e pezmatuara kėtu mė-sipėr, as nuk mund ta refuzojė tėrėsisht njė zgjidhje tjetėr qoftė si egabuar.

    Njė pėrmirėsim iBarit i paraqitjes sė emrit tė lumit
    =Bojana( LS 29) parashtruar nga Tit-Livi :
    =Barbanna= me njė formė *
    =Bar-anna =(vini re se
    =Berati=(
    =Beligrat=e ka humbur -g-nėe saj sllave )
    =Bar-anna >*
    =Borjan ( n) (me miratime sllave)> *
    =Bojana= (nė shqipe, cf.
    =Ujė- ='uji'=

    Kėtu kemi tė gjitha ndryshimet dhe shpjegohen merregulla tė njohura, mirėpo nuk ka kronologji tė qartė.
    Natyrisht se, nė ēdorast ne nuk mund tė dėshmojmi pėr shqiptarėt kurrė se ata nuk i paraprijnėsllavėt.

    8. Ne duhet tėkthehemi tani nė pyetjen e mundimshme dhe jo bindėse tė ilirėve dhe trakėve,dhe lidhjen e tyre tė mundshme me shqipėtarėt.

    Pa hyrė nėhollėsi nė kėto argumente- sepse, mė duket permbajtja e tyre si rrezatim jobindės dhe vėzhgimet e tij mėtė sigurta tė konkordances me asnjė parathėnie mbi ato tė punimeve mė tė hershme - Bari ( LS 24 dhe gjetkė) anon pėr njė marrėdhėnieshqiptare-armene,me trakėt si ndėrmjetsim .

    Mė saktėsisht, ai dotė parashtroje njė vazhdimėsi shqiptare-trake nė njė anė dhe tjetrenfrigje-armene.
    Vini re se kjo ėshtėnjė marrėdhėnie mjaft e ndryshme nga ajo e supozuar nga Reichenkron mė sipėr.

    II Russu ( Cercetri delingvistic 1958:3.89-107) gjen ilirishtėn tė jetė njė gjuhė satelite, njashtu si edhe trakishtja, mirėpo pasi qė ata kanė njė leksik krejt tėndryshme tė toponimeve dhe onomastikes, ata nuk janė tė njėjtės gjuhė.Ilirishtja do tė ishte Romanizua nė njė datė tė afėrme nė gjuhėn shqie, pasi qėkjo mbijetoi si e pavarur, ka shumė tė ngjarė tė jetė nga trakishtja.
    Por, Russu deklaron, se, problemi ishqipes ende nuk ėshtė zgjidhur.

    Rosetti ( Istoria II3 51-63) shqyrton ēėshtjen nė pėrgjithėsi.

    Tė dy fushat siilirishtja dhe trakishtja ishin tė ndarėnga vija e lumit Morava-Vardar. Ndėrsa, duke pohuar atė qė kam marrėparasysh, konsiderohet se gjuha shqipeėshtė njė dialekt i trakishtės, Rosetti pėrmend Georgievin (f.53) dhe Barin (f. 54), duke pėrmendur aty edhe V. Ivanov si dhe Hamp pėr efektinse, shqiptja nuk ėshtė mė as Sateme e asCentum (shih mė shumė pėr kėtė mė poshtė nė lidhjeme ilirėt), dhe duke pėrmendurRussu dhe Cimochowskin si mbrojtės tė njė -m- karakteristike pėrilirishtėn (shih mė poshtė gjithashtu), ndėrsa -. C.de Simone (kėtu 1960:65.33) dyshon nė kėtė tė fundit. Njė listė e mirė e ekuacioneveleksikore tė propozuara pėr ilirėt dhe trakėt, poshtė (f. 56-62).

    Njė konsideratė tėduhur tė kėsaj liste do tė lehtėsoje tė gjenerojė njė ese tė mirė, por sidihet, ka probleme nė tė gjitha anėt, dhe Rosetti ėshtė nė thelb te raportevesė gjendjes sė bursave si e sheh ai.

    Ndėrsa mendimi mundtė ndryshojė pėr ēėshtjet e mėsipėrme, asnjė nga pozicionet nuk ndryshojnė nėthelb nga qėndrimet e mbajtura gjatė nga njė ose njė tjetėr studiues nė kėtėfushė.

    Kur i kthehemi punėssė fundit tė Georgievit shofim se edhe njė ushqim i ri iu ėshtė shtuar.

    Nė studimin e tij Latoponymie ancienne de la péninsulebalkanique et la Thčse méditerranéenne (Sofje,1961; = Linguistique balkanique 3.1), ai i pėrmend shtatė rajonete ndara nė tri grupe; Dako-Myziane, Thrakase- Phrygiane. (.Afėrsisht, dy tė parėt ndeshen me Traken e shumė tė tjera)

    E para e kėtyre grupeve ėshtė evidentuar nga toponimet nė; - deva /-dava/-dova (variantet janė tė shpjeguara me kronologjinė)
    dh e -w- , ėshtėparaardhėsi i shqipes dhe ilustron lidhjen e saj nga ndryshimet zėrit, shifetnė tablon e mėsipėrme.
    Georgiev parashtronnjė seri tė tėrė tė ndryshimeve fonologjike pėr kėtė gjuhė, tė cilat pėrputhenme zhvillimet e njohura nė fonologji e Gjuhės shqipe: * -é-, -o-, , , , , -au-, -ei- (> e), -ue-(>-e-), (> -a-), (> -ri-), (> -s- -b-), (-h-) (> -z-, -d-), -tt- (> -s-), -s-(> ) . Kjo ėshtė diskutuar nė Toponymie 7-8, si dhe nė IssledovanijaPosravitel'no-istoriceskomu jasykosnaniju 145 (Moskė 1958).

    Unė nuk jam i sigurtse e kuptoj atė qė ėshtė shtruar kėtupėr * -ei-. dhe *- tt- mesa unė e kuptoj pėr shqipen.

    Kjo para-gjuhė do tėkishte lindur nė Daki dhe u pėrhap nė Dardani dheMaqedonin Lindore, dhe qė andej poshtė Axhios (Vardar). Georgievpėrmend edhe kronologjin por unė nuk edi se si ai ia ka arritur deri nė atė.

    Trakia eGeorgievit ėshtė pėrcaktuar (f. 9) duke filluar nga lumi;
    =Bria ='qytet',
    =Diza= "kalaja",siē ėshtė bėrė zakon nė ēėshtje tė tilla, ka Etimologjitė pėr tė gjitha kėto.

    Zona e Trakisė nxėn rajonin qė kufizohet meDetin e Zi, Propontikėt, Egjeun, Timokun, Strimonin, dhe lumin Danub. Nėse rregullat fonologjike tėGeorgievit do t' ishin tė saktėta, ne jemi ballafaquar me njė punė leksikore tėfrikshme, nė saje tė elementeve tė rralla dhe tė perthekueshme: Darda- duket edhe si Daco-Mysian dhe si Trake.

    Nė vijim, tablot tėcilat ne do mund ti pėrshtatnim nė skemėn shqiptare, deklarohėn trake ( Issledovanija119-121): -
    =Bistas=( Boure-Bista ) '
    =pisto=',(per mendimin timfjala ėshtė pėr gjera tė "pista" te ndyta, qė edhe kjo fjalė ėshtė me rrėnjė balte-sllave=pisaj, pisati, pisem, =pshurri shqip dialektore..)
    = -b-(-o- ') -ur -= (pėr Burrė ?),
    =-zeiz- =,
    =-ZIS -= (pėri-zi ?),
    = -mal -=( pėr male ?), dhe fjala;
    =skiįr=Kardendistel (= sh-qer =?)=(tamel/qumshti)?

    E pėrsėrisim se,ilirishtja (f. 32-34) perfshinė Ilirinė,Dalmacinė dhe Pannonin jugore.

    Kėtu ne gjejmė =Delm=- ( delmė/dele, por formė ezakonshme ėshtė =dele= , dhe ne mund tė pyesim veten se a janėgjetur tjera forma tė tilla), -ulc - ( -ulk-=ujk.Dako-Mizianėt gjoja se kanė depėrtuar nėIliri dhe nga aty nė Dalmaci qė nga mijėvjeēari parė para krishti. Nga ana tjetėr, Venetėt dhe keltėt zbresin ngaveri-perėndimi duke i dhėnė kėshtu njė analisti njė gamė tė gjerė tėalternativave tė mundshme.

    Kjo do tė shtjelloje dy konceptet tradicionale tėilirianve: Hirt, Krahe, Bari , Pokorny, Popovi janė pėr ( Centum ), kundrejt Kreēmer, Jokl, Ribezzo,Pisani, Mayer ( Satem, me njė pėrbėrės tė Centum-it).

    Nė Issledovanija (f.133-137) Georgiev vazhdon tė japė hollėsi mbi marrėdhėniet e tijDako-Miziane/Shqiptare/Trake, ai ka dy teori, tė cilat i shtjellon, por ne do te ndalemi kėtu.

    Te Misianėt e Azisėsė Vogėl, sipas tė vetmit mbishkrim tėnjohura
    =patrizi= nė grek.
    =patravi=tregohet se ėshtė shqiptare.
    =RI=

    Njė tjetėr mbishkrimi gjetur nė Bullgari vjen me;
    =diern-s=, e cila rrjedh nga *
    =k w- ersna= "perėndimor", kėtu, me saduket, labiovelar ėshtė i palatalizuar dhe spirantizuar, si nė gjuhėn shqipe.

    Kėshtu pra qė shqipja dhe elementet pėrkatėse tė rumunishtės vijnė nga Dako-Mizėt; =Athrus=> =Jantra= dhe =Utus= > =Vit= nė Bullgarinėveriore tregohet se rajoni nuk ishte thrakas, por Daco-Mysian.

    Prova konkrete pėrpretendimet e mėsipėrme ėshtė tėrėsisht jashtė kontrollit tim.

    V. Pisani, e njohurkjo mirė qė ai ėshtė kundėr lidhjevekartografike, por ai ka vė nė dukje paralelen familiare tė gjuhėn shqipe dheilire. Nė Paideia (1958:12.271) ai tėrheq vØmendjen me njėizoglos pėr "Maqedoni-Traki" me fjalėt pėr 'emrin':.
    Alb =Emen=
    Sllave =Ime=
    Baltike =Emnes/ Emmens=
    Kelte =Ainmn=, etj.
    Dialekti dorikpoashtu tregonė gėrmadha ilire nė;
    =Enumakratida=,
    =Enumantiada=(qė tė dyja nga Lakonia), dhe pėrpos tyre Pisani shton nė Lakoni edhefjalėn
    =Diza=Dhiā(shqip).

    Nė Paideia(12,298) ai sjellė nga Lakonia edhe fjalėn;
    =grifasqai=
    =grafein=,me ilirishtėn >
    =Ri= tėhellenizuar si;
    =Phi=, dhe
    =deisa='sterco', e para e vėrtetuar nė fjalėn;
    =deisozos =tek Leonidi i Tarentes, tė cilėn ai e barazon me shqipen
    =dhjes=
    =défequer="pastroj"=.

    Nė shqyrtimin e tij tė Vėllimit I tė A. Maire: Die Sprache der Alten Illyrier ( Paideia 1958:13,319-320) Pisani numron disa glosa tė ndryshme ilire prej tė cilve nuk kaasnjė shpresė dhėnėse me gjuhėn shqipe,por e tregojnė vėshtirėsin e konsiderueshme Filologjike:
    =pelio=,=pelia= '= Vecchio=,-qė ndoshta mund tė vihet nė lidhje me;
    =Plak='=plakush=?
    Ne nuk mund t'iaqellojmi fjalės;
    =tritw="Testa" ngjitur me
    =tru = 'trurit';
    =medo= 'hydromel' nukndodh nė shqip (shih mė poshtė), ndoshta mė interesante ėshtė;
    =dibri=' qalassa '("senza etnico")=,(tallasa)? e cilaėshtė sugjeruar nė lidhje me fjalėn shqipe;
    =Det= por qė Pisani mendon ndoshta se ėshėFrigjiane ?

    M.Deev, mendon se, gjuha shqipe ėshtė nga trakishtja jo, nga ilirishtja.
    R. Gusmani ( Paideia1957:12.164-165) vėren se:

    "Ora qui il D.jo ha tenuto calcolo del fatto che ogni lingua č la confluenza di larmishme emolteplici tradizioni linguistiche, jo di un filone Unik, com'egliimplicitamente pensa. " Kėshtu qė, gjuha shqipe ndoshta do tė ishte dalurnga njė gjuhė e lashtė e Ballkanit =Koine= , por kjo shmangpyetjen qendrore, mėnyren se si erdhi deri tek kjo "pėrzierje"?.

    Korrespondencailire-shqiptare nga Jokli ( albaner 3a) janė ndoshta mė tė njohura, disa ngakėto kėrkojnė dhe komente:
    Straboni (7,314) ;

    =Elo Lougeon=:
    =legat= "moēal". Kjomund tė jetė ndoshta*
    =llaē=- por mundet t ishte * (shamak)*(kreksi)
    =lag= -"lagėshti", e cila mundet tė pėrfaqėsoje sigurishtė edhe*
    =loug=
    =Ludrum= : Tosk;
    =Lum='pleh'
    =llaē=Tosk
    =pler=
    Geg =lymfome=, por ka edhe fjalėlatine e greke.
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Lajmrohen ata anetare te cilet kurrė ne jeten e tyre se kane pare me sy kopjen/skanimin e "MESHARIT" komplet ketu dhe le te shofin e pastaj secili jep mendimin e tij si ia do shpirti !

    Meshari i Buzukut i pakryer, ende i pa perfunduar, ka nevoje per gerrrvishje...mė shumė se 20% ka mbetur e pa gerrvishur prej origjinalit qź ksihte dalur nga shtypi ne gjuhen latine, pershtatja nė njė form tė re e tekstit ėshtė arrijtur pėrmes grrithjes sė shkronjave me anėn e tehut tė gerrshėnve, janė shtuar shkronja tjera me dorė si dhe janź fshirė te gjitha "d" gotike tuj i zėvendėsuar me "o" "p" "b" ose "b"...keshtu pra ka lindur njė gjuhė e re qė i themi shqipe !

    Perfundimishte;

    SPASKA PATUR KURRĖ LIBĖR SHQIP ORIGJINAL TE DALUR NGA SHTYPSHKRONJA POR PASKA KENE VETEM SE NJE FALLCIFIKIM MA I MADHI I TE GJITHE SHEKUJVE, SHPIKJA E NEJ GJUHES SE RE !

    Tranohemi apo te shajmi siē e kemi mesu prej toskve, apo mos u tranoni por o njerez; kjo a a e verteta dhe per hater te toskve qe donin te na rrinin mi krye si diktator e superior e gjoja se te zgjuar mbi "ēoban't" e "malok't" ...qe pra le ta marrin gjuhen e tyre ...fallce qe atyre ua mesaun qysh kur s'kishin ende dham ne goje e s'dinin te hecnin por shkonin ende/akoma n'kam e ndore -kambadores=ishujt "komondorskije" me u skijat/ skije "shkije" !


    Ne kete imazh shifet se si ka mbetur gerrma "B" e tinglluar ne franke "bé" por e shkrume vetem se shkurt "B" si "cung"mirepo mbeti ne shqipen permes kalamajve toskve tuj e mesue ne anije prej moshes 12 muaj deri ne dy vjete derisa anija arrinte ne kete cepin e europes ky sistem sado qe ishte i shpikun prej mendjes se njeriut tuj ua perseritur pa nderpre dy vite ne anije "ne nje rreth te ngushte " te njejtin tekst ; thuje "B" dhe beba e regjistron ne tru "bė" njashtu si i thoshte mesuesi i tyre edhe se ishet e shkrume nje shkronje "B" tingulli del "Bė"; "B.ZOT" deh fmit toske/te anijeve e perseritnin "bė zot"
    si keto tjerat shembuj, sespe teksti eshet krejet i njejti i shkoqur prej atyre tabakve te pa dalun kurre prej shtyopshkronjes pra atyre "librave rate" libra te huēur" dhe prej pes 5 lloj tabakve te dryshem disa paargrafe me 10 rreshta e disa me shume por te gjithat ajne rrafshua me 45 rreshta ne dy kolona edhe se keto 100 copa letre qe ia jane shkoqur tabakve ne shtypshkronje diku ne venedik apo ngjeti s'ka rendesi, sepse jane te pes lloje shtypshkronjave jo prej te njajtes ...!
    Aty ku e shofim vinjeten (tamponin) vulen me gerrmen "Q" "D" e "B" eshet fshi teksti i cili a i njajti per te tana keto rastet ...me pak dallime disa jane 10 e disa ma shume rreshta por krejet i njejti tekste me pak redukcione...mirepo eshte grryer vendi dhe mbi te eshte ngjyer vula siper tekstit te gerrrvishur...dhe se fundi ka dhan keto tri varianat "qo zot do zot o zot B.ZOT iu ngeli e pa perfunduar ..mungon kjo "ė" toske "Bė -je ZOT" ...e tera fallce !
    -"QO ZOT"
    -"DO ZOT"
    -"O ZOT"
    -"B ZOT" nź vende se te shtohej "ė" me siguri ska pas randesi ne fillim "b" +ė"="Bė zot" "bane zot "beje zot" etc... te gjitha jane shpikje me nje fjale ska liber origjinale ne shqip me emrin "meshar" pra ska as buzuk e ska kurrgja hiē... (turqe) cik !









    http://toponimeterrenjetshqip.blogspot.fr/2018/02/meshari-i-buzukut-fallcifikim.html?spref=bl
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 12-02-2018 mė 09:57
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Lajmrohen ata anetare te cilet kurrė ne jeten e tyre se kane pare me sy kopjen/skanimin e "MESHARIT" komplet ketu dhe le te shofin e pastaj secili jep mendimin e tij si ia do shpirti !

    Meshari i Buzukut i pakryer, ende i pa perfunduar, ka nevoje per gerrrvishje...mė shumė se 20% ka mbetur e pa gerrvishur prej origjinalit qź ksihte dalur nga shtypi ne gjuhen latine, pershtatja nė njė form tė re e tekstit ėshtė arrijtur pėrmes grrithjes sė shkronjave me anėn e tehut tė gerrshėnve, janė shtuar shkronja tjera me dorė si dhe janź fshirė te gjitha "d" gotike tuj i zėvendėsuar me "o" "p" "b" ose "b"...keshtu pra ka lindur njė gjuhė e re qė i themi shqipe !

    Perfundimishte;

    SPASKA PATUR KURRĖ LIBĖR SHQIP ORIGJINAL TE DALUR NGA SHTYPSHKRONJA POR PASKA KENE VETEM SE NJE FALLCIFIKIM MA I MADHI I TE GJITHE SHEKUJVE, SHPIKJA E NEJ GJUHES SE RE !

    Tranohemi apo te shajmi siē e kemi mesu prej toskve, apo mos u tranoni por o njerez; kjo a a e verteta dhe per hater te toskve qe donin te na rrinin mi krye si diktator e superior e gjoja se te zgjuar mbi "ēoban't" e "malok't" ...qe pra le ta marrin gjuhen e tyre ...fallce qe atyre ua mesaun qysh kur s'kishin ende dham ne goje e s'dinin te hecnin por shkonin ende/akoma n'kam e ndore -kambadores=ishujt "komondorskije" me u skijat/ skije "shkije" !


    Ne kete imazh shifet se si ka mbetur gerrma "B" e tinglluar ne franke "bé" por e shkrume vetem se shkurt "B" si "cung"mirepo mbeti ne shqipen permes kalamajve toskve tuj e mesue ne anije prej moshes 12 muaj deri ne dy vjete derisa anija arrinte ne kete cepin e europes ky sistem sado qe ishte i shpikun prej mendjes se njeriut tuj ua perseritur pa nderpre dy vite ne anije "ne nje rreth te ngushte " te njejtin tekst ; thuje "B" dhe beba e regjistron ne tru "bė" njashtu si i thoshte mesuesi i tyre edhe se ishet e shkrume nje shkronje "B" tingulli del "Bė"; "B.ZOT" deh fmit toske/te anijeve e perseritnin "bė zot"
    si keto tjerat shembuj, QO ZOT DO ZOT O ZOT te gjitha jane shpikje me nje fjale ska liber origjinale ne shqip me emrin "meshar" pra ska as buzuk e ska kurrgja hiē... (turqe) cik !





    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Per ata qe deshirojen te humbin kohen e te mirren ende me gerrvishjet e ketij "mesharit" qe te kryejne te teren sepse ka mbetur ne tana faqet agti se 20% e tekstit origjinale latine...pra le ti marrin gerrsheret e le te mirren me grrithje sa ma shpejet ta permirsojen "mesharin" ...gjynaf a me la kershtu ne keet gjendje te mjerushme...




    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    6,924
    Faleminderit
    406
    498 falenderime nė 419 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    O Kreksi ,ēa rakie ke kap pash Zotin (me Z te pagervishme),na jep nai dopjo dhe neve.
    Ka e ke gjet ket dreq rakie ,ēa raki osht mareje,manaferre apo ka dal nai raki e re perimesh e nuk dim gjo ?

    Ka e ke gjet két ball kazani dhe nuk meno asiēik per kolektivin,se metem laj e thaj me raki pjergulle dhe te zime vetem i her.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Cilat mjete te duhen per te aritur te njejtin rezultat ?
    ...thjeshte, me ni dham uku gerrvishet krejte Buzuku...!







    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Po Serafim, une po e pranoj, kam pire "lloē" por, ai ēe e ka bere kete gerrvishjen athua se ēfare ka pire ?..raki rahovecit apo skraparit ...!





    SERAFIM, qe po ti japi veglat e punes vijo me gerrvishje/rjepje...(shaka/hajgare....) ....



    http://toponimeterrenjetshqip.blogsp...meshari-i.html
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Ēabej;
    « MOS E GENJENI VETEN TUAJ POR EDHE MOS U MUNDOHUNI ME I GENJYER EDHE TE TJERĖT »

    Deshifrimi i shqipes permes toponimeve

    Pas grrithjes se "mesharit" pjesa tjeter e shqipes eshte hartuar krejtė sipas diktimit nga frengjishtja por e shkrueme ne dalmatine, nje zė njė shkronjė dhe erfundimi ka dhan kete rezultat qe e njohim sot;gjuhen 'ship';

    Por, disa fjale te vetra i kane shpetua ketij "kompresorit " te diktimit; gati "se" tek te gjitha gjuhet europiane diktohet kjo "SE" si te sllavishtja e frngjishtja dhe shqipja, si psh;
    = (SE ANKOR TUA) ? (fr.)=ende ti...?
    =(TI NEMOJ DA SE SERESh) (sll.)=(mos u fryj/trimno)
    =(p'SE-SE p'SE SE PASh (pSE ? SEpSE SE pashe nė takim...!)
    =(il ą SE SE de repondrė...)
    -S 'kam se si tė shkoj atje...!
    -(Zhė n'SE PA KOMą allé-la bą)
    -(Je SI, kako da SE niSI SEtio na mene)
    -SE SI DIHET...(ē),,,(janė gerrmat 'c' me bishte t’ēenit « ē » ēuhen ;
    = « SE SI DI-hėt » DIT ‘ē’ (se si dit ‘c’ét ‘se’)
    -(Si je, SI BA) ?
    -(S'poSIBA)
    -JESI, (djesi) MIRE JE ?
    -PADA KISHA BJEzhi...(bje shi, ik)
    -PADA SHI BJE; ikim...
    =(pa dą)=pa nderpre-shi bje...)
    -BJERMA ni BJERRĖ=
    =bjerrė-(bjerė)*=ma sill ni birrė ō bir ō kafe dyjé..
    =ō bir=o bir ō...=ō bir...
    =BAR A HOT& BAR ASI=
    -Nė Munhen :’MUN/hėn’ ka;(nė han ka barė poshtė bar nalte dhe barė me pi birren pėr (s'ULMiNHĖN) =ULM-MINHEN...NOVI SAT’ VER MUNIS HAM BURG MERSTER ... sa MUNIK (sa mun ik, sa mun han sa mun pin, sa muni ē... s’at « Munich » ‘ham » « burg » ‘me’ OHER "barot" (naltė), ō bir Oher téé, ti na therrase By /BUT Hérrne/MONS’JU te HERONI/Teherani, Vani/perjashta… !
    ULMINHEN-
    ="bar" ("barazi"=...
    =/ barrė naltė, =BARHOT( lexohet (barot)*dalmateaguziane...
    =\=barrė poshtė=BARVERBAS=lexohet barė veres toponimi (Verbas-Verbo c)
    ="=" barrė asiz)=lexohet (BARAZI)
    ...mirepo te ne s'ka "barazi" (s'ka bar qe me u ul ne ni tavolin e me fol shlirė, barabart sa njani e tjetri por njani fol ma shume se tjetri e jo "barabart..."="
    mirepo te ne ka vetem se "barhot" lexohet "barot"=barūt...(vertete malsoret dinin se-si te prodhonin barutin kinezė...)*

    S'ka askun si nė "MINHEN" (mi'n'hėn), kėtu s'ka me pagu "dégą"(mi pagu damet n'degen e ahit...n'konop..) n'AHĖN 'na hėn'-(MUN HAN)=munesh me hanger sa dush,
    ..."SAMUNA" prej 'sa' Mun/MONS-(hėna) "sa mun han-samun-ik-samun-ą-han-han !

    -Ovdje NEMA-"ēka"-jé !(KETU A GJERMANI)
    -Ov, djé néma ē'ka as ēké ti...ne maēka-=(jo macat)=kėtu "ska" ska...
    -Nema ēké ti...?( s'ka kėtu "ēke ti"..
    -Néma to na Nemaēkoje
    -DA NEKO; =(qė ndokushi ...)
    -OSVETI ĐACI
    ACI "ma ēak" 'Maēak' ni NAUMU DAJTI RANE O (ose) DU KAT/MACAT(my cat/maces time) KAMOLI ĐACIMA; =(đaci/DACI od danas na zimskom raspustu )
    =(s'ekziston ne Gjermani qe dikush ti jepi plagė macave e lere mė te hakmirret ndaj ndaj fėmiut/kalamajve) nxensat e shkolles, « deca » thmija,

    *******
    *=SVETI* NAUM*=(o-Sveti) me u hakmarrė, ‘na ūm’=as si shkon menja/ūm, u mozak* « mi moza » (=per kllapat eshte shtuar apo mbetur cung ne shume raste gerrma « C » si psh te toponimet « SANKO C » « NEGRO C » por edhe eshte bere nga « C » t, ose « e » « j » « k » « l »
    *=DAJTI* =me i dhan plagė/ rrafje=t’trame thmive/kalamajve ; (toske),,
    *=TIRANE*=mbeti emni qytetit,,
    *=DACI*=mbeti emri per dacin, maēorrin,,,
    *=KALAMA*=kamoli, as se si, (mbeti emri per kalamajt,,,)
    *=DUKAT=mbeti qyteza Dukati, dhe « dukat » flori, ar,,,

    Mėtutje/toske;

    Emri 'MESOPOTAMI' ne Shqiperi mbeti kėshtu ;(te Saranda) (per ata qe kujtojne se ka lidhje me "mezopotamin e irakit"...vrejtje ! mlidhni men ose mos rrnoni...pse me jetue njeriu kur NE FUND des injorant ?
    *=MESO PO TAMI= (mish i atjeshem) « u »ēujtė=ose e nini, n’degjoni « ushim»
    =« posterrma » (poshte-terrma)=
    =nalt -posht ;
    =ponashe C ….)=Ponashecė (toponimi) ... « po nashė » ‘sipas neve’ « ka ne »
    =« Zim ni rrype mishi tert dimnit e ‘shish’ (chiche) ! ‘me’ ose ‘me’ pjek n’prush ‘me’ mashė
    = « MASHĖ » « me » mertyp, pertyp….
    *=ZYM-XERX=
    *=DIMNI MESO=(mish i tert quhet andej...« me gerrzhele »)posterrma...
    *=KAKAVIJA= »kakavija meso »
    =ēfarė mishi,
    =« vijand »
    =MESOPOTAMI=
    =meso po tami,,, »
    =vijand « hashe » (mish i blum)
    =vijan de kanar ; (mish i patave) s'perseriten gerrmat asnjehere...
    *=KANDARVIJA….=
    etj,,,
    urdhnesat gjate diktimit shtohen si ;
    « mi » sipėr gerrma e vogėl ;
    psh ; « me mali ‘š’ » (ka dasht te thoje « veje njė «š / sh » tė vogėl « minuscule »(mi) « sh/š » « ni mali « v » esh- mi -mali -š ė -vo...
    =MALIš EVO=C ...ALI (dalmate (mirepo)‘vo’gjermane(me)’ KEL…Q’UELLE) « kél »=C+) japin ‘k+j’ hapja dhe myllja e kllapave….(domethenja « kali vogėl « Hipokampi »
    « me »=ēite:shkruje, shenoje por kete « me » shkruesi pėr gjate diktimit i ka shenuar si nje regjistrim prej magnetofonit dhe mbeten ne shqipe, pra urdhenuset franke "me" "me" me" "me" ka perplote kuptime; dora, veje, kutija, mirepo etj...

    Teksti ėshtė i kompozuar nė formen e
    =« lektyres »
    =LECTURE= ose « ulxes/ulėz’o »
    =lexo ulun=lidhese per duj tź drithit kur korrnim, lektyra/lecture punohet prej kashtes sė thekres/thek’s/theknes/ thekres, ne nje sistem te njajt si perpilimi i shqipes me tri gjuhė tė huaja ; e marrim ni dorėz fije thekre, e lakojmi rreth nje baskije ngul ne nje hu apo lis, e lakojmi lektyren qe merre formen si nje krye gjarpni, apo kleēka e kembes, njeren dorez e vejmi nen sjetull dhe kapin nje dorez tjeter te thekres...krijojmi nje nyje si per kravaten, keshtu qe te tri dorezat si bisteket e flokeve i lidhim njana pas tjetres, i vejmi ne pus:nje prrua qe te pushojnedhe te behen elastike qe me to te lidhen dujt e grurit ,,,e kur nuk kemi apo ska lektyre ban edhe thupra « ulexes » ...

    PS ; pa e ditur guhen dalmatine/raguziane e franke s’ka se si behet zhdredhja e lektyres/LECTURE’s !

    Pastaj merren diku ne Adisabeba (disa beba t' vokla thmi te pa kam si hipokampa qe edne s'din me hec, "kamandores" 10muajsh.."si komandores" post e porosotne me pare n'dorė "cash" & kashe mshefun kinese 'kineze' me kalu kah shtetet anemike....dhe keto beba pa dham e te pa kam mrena ose persa ka me zgjate lundrimi me anije gati dy vjete, keto beba kane per ta mesua tekstin permendsh, si ne Word, ēka t'shkrujsh ai Wordi e mban mend, ashtu eshte edhe menja e kalamajve...toshkė !

    Per 5 vite krejte cepi i Ilirise ka me fole kete gjuhe tuj u perzie thmija mes veti ....normale se keta "dreēen" te dresiratun arrijten te dominojne sipėr "ēobanve" barinjeve vendas.
    Ata, pra mesuesit e tyre i dinin pikat se ku te vendosen keta "dreēen" 10 me nje vendė, tuj iu recitue permendesh kete "kodeks" barinjet vendase edhe ata shume shpejte bien ne kurth, e kujtojne se vertete kjo gjuhe ishte e shkrume prej sė nalti, gjuha e "perenis" qė tė mbretnoje paqa ="paix régner" ne keto vende...duhej kjo sakrific/ flijim duhej zbuluar/shpikur nje gjuhė ere per njeriun e ri;

    SERAFIM, s'ke mundesi me mesua kurrgja po se dite fill e per pé se si erdhi deri tek shtypja e librit tė parė "BIBLA" qė s'kishte as emer por e perfunduan ekipi Gutenberg, nganjehere Ngutenbėr, Shofer, Shnejder e Shofer dhe mungonin Gėrshėr-ėt, "gerrshėnt" ...ishte njė luftė e shpallun mes kundershtarve, njesoj si bėhėj lufta se kush po fluturon i pari nė hėnė...dhe ia dolen me 1457 imagjinojeni ne kohen e Skenderbegut, qe nganjehere e ngatrrojne "skanderbergh" me "n'gutenbergu" nguteshin ta shtypnin, s'ishte lehete kjo avantur !

    Kur isha 5 vjeēar, prej shtepisė sime shihnja atje lartė gati te maja e Kosmaēit perballe tij shihnja kodren me emnin Rrézé qė shtrihej perballe lindjes se diellit por edhe perballe ketij Blinit te madh, "rrézé" tingllon me za "rézė" nė fr. qė do thotė nė shqip (rrush) perputhet tani me perfundimet e Pukevillit se shqipja eshte frangjishte e rishkruar, poashtu edhe "BLINI MADH" =bléni* botimi i madh ma i njohuri ėshtė "BIBLA" e Gutenbergit dhe ekipit te tij prej "shnejderve" rrobaqepseve, Gersher, Shofer etj..."bléni" - botimi i madh" del keshtu zėri siaps Pukevillit, sepse "in" apo "i" para "n" lexohet "ė&n" del "BLINI" barabart me "bléni" i famshėm (Bibla) e shtypun nė latinishte e perbere prej dy lloj letrave, sepse nuk kishte leter tė mjaftushėm duhej porosit prej Italisė kete leter speciale per shtyp, kjo leter quhej "Grap de Rézé" (kalaveshi rrushit) dhe konkurrenti tjeter ishte "Korne di Torro" (brinat e kaūt), ne munges te nje llojit te letres per Biblen, Gutenbergi dhe kompanija "shofer" vendosen ta shtypin Biblen mbi keto dy lloje letrash te dallueshme, kur e shikon ne drite fleten apo e vendos mbi qelq/xham, ne mes figuron "kalaveshi i rrushit" e tjetra "brinat e kaut" !
    "Winēester-Vaser= (uijn ēe shterre ) =VIN QE SHTERR KALAVESHIN E RRUSHIT=(ven s'est er-gra pa rreze) "e vret piken e veses ne kalashin-"kalaveshin e rrushit"...! krejt eshte ne thonjza me metafore, dhe, pa e ditur metaforen ska mundesi te deshifrohet as Buzuku e as guha shipe, pa editur se kush ishte njeriu prej "hane" e kush ishte njeriu me "kusi n'kry" si mendoni se zbulohet sekreti i shpikjes se ketij kodeksi qe eshte gjuha shipe ?

    Prandaj, edhe se kam konsiderat te madhe ndaj te dy kolosve, Emil Lafe & ēabejit, me gjithe guximin e tyne qe e kane tregue tuj thene se "s'ka ne shqipe kurrgja hiqi..." "s'ka as pellazge te shpellave e as kurrgja" por prape interpretimet e gabuara vijne deri te veshi i kesaj gjenerate qe beson apo se ka kuptue mire mesazhin e tyre, dhe sot bazohen ne shkrimet e viteve 1971 te cilat ishin detyrime prej diktatit e jo studime shkencore, siē e thote Hampe; "ju sot jeni shtete dhe i njohur ne kombet ebashkueme, ka perplote shtete e kombe te lindura krejte vone ne fillim te shekullit 20 dhe jane te njohura ne kombet e bashkume, pra, ti leni rrenat" !!!



    -*jo fshati kosmaē i shkodres*por mali i Kosmaēit te drenicės, dy kilometra mė lartė e shifnja njė dru te madh nė mesin e gjithė drujve tjerė dhe e pyeta gjyshin tim, i thash, gjysh;
    -ēka ėshtė aj lis atje maje Kosmaēit qe po shihet ma i madhi se tjerėt ?...
    -ai ą BLINI MADH, a shumė i vjetėr, i ka rreth 700 vjetė, asht i shenum nė Vatikan atje n'Romė si dokument.
    -po pse, a i majtun si dokument atje -e pyeta !
    -se, maje deges sė Blinit tė madh ą i shartum gixha e rrushit !

    Kishin kalua vite e dekada dhe unė prap met i ēoja te "Blini madh" dhe arsyet pse ėshtė aqė i randėsishėm ky Blini i Kosmaēit qė tė ruhej nė degen e tij kjo formula e shartimit tė rrushit ?
    Imagjinojeni njehere se si ka mundesi kjo qė njerėzit e pa shkollė, analfabet pothuajse krejt fshati imi e per rrethė Kosmaēit, si dhe nga e ruajten kėtė rrefim, dikush duhej t'ua kete treguar ?
    Nja 20 vite ia kam kushtua kėtyre kėrkimeve dhe mė nė fund arrijta qė ta nxjerri prej shtypit librin nė gjuhėn franke rrethė Blinit tė madh dhe pusit tė palanave...

    "A BLE NI MALL TE PIKADILI*(Londer) TE JA NXAN RREZET DIELLIT"
    "ą te blini madh hardhija e rrushit si testament" ą ne form katrore, (sa moll e kuēe), a dokument me kater qoshe e me vulen prej dylli te shqiponjes qe jep nje pamje si nje moll mbi letren e bardh...(etj) (duhet dite e nat me ua spjegue kete problem..edhe se s'jeni te detyrum me besue dhe sa as tuj m'interesue a besoni apo jo, me randesi ka me u than e verteta prej dikujt...prej atij qe "ka le ner rrush" !

    Krejt kodeksi i shqipes ėshtė i shkruar para se me ndodh kėto gjėrat nė terren shumė vite masi u krijua gjuha shqipe, do thotė kjo sipas fjales popullore te ne nė Drenicė ;
    « KREJT A E SHKRUME »

    Hajria, heroina e kole jakoves ia shtin thiken ne fyt djalit te saj per me u hakmarrur ndaj burrit, a sa kja ndodhi e shkrume prej s nalti ?

    Ne Ladrofc, mesuesi qe i mesonte

    Si ka mundesi kjo, si munden te ndoodhin gjera te verteta mbi disa predikime te thana apo te shkrume nė letėr apo te thana si profesija e Ezeijkelit apo Danjelit, ose mitologjia per fatin e Orfeut, iu thene perpara se ti ndodhin keto gjera se ; «  ti do te flejsh me nenen tende, do ta mysish babain,,,do ta bejsh keta e keta etj, dhe ky rrefim si legjende mbeti ende deri sot te popujt pas mija vite, njashtu edhe te ndertimi i gjuhes shqipe, si e permenda se s’a gjuhe por testament apo kodeks qe i drejtohet njerezimit mbar permes ketij kodi qe a i perpilum nga vete hyjnija por jo ne kohnat antike por tash, se ka as 300 vite...dhe e kuptoj hidherimin e te tanve ketu ne forum se une jam vete ai i pari qe duhet te kritikohet sepse gjate ketyne 10 vitve a ma shume, tana fajlet e shqipes i merrsha si fjale antike, nga padija apo se isha edhe une keshtu si ju sot « ēorr » dhe kerkoj falje se asgja s’paska te vertete ne ato fantezi gjoja se patriotike ?..pa e ditur fare se sa dam i bejmi vetit e te tjerve, njesoj kete vrejtje na e ka dhan edhe ēabeji ;
    « MOS E GENJENI VETEN TUAJ POR EDHE MOS U MUNDOHUNI ME I GENJYER EDHE TE TJERĖT »

    Emile Lafe vertete qė s'ka le ner rrush...por sot ka zemer me than te verteten dhe na duhet patjeter; se krejte jane rrena ato qe ka ken i detyrum me i shkrue e me i botue...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 17-02-2018 mė 06:07
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    6,924
    Faleminderit
    406
    498 falenderime nė 419 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    "Dhe tashti po ndalemi shkurt ne disa nga veshtirsite dhe ndimesat e Cabejt ne ribotimin e vepres se Buzukut... Mjaftojme te kujtojme ketu se ai (Buzuku) per disa tinguj perdor me shume se nje shkronje dhe anasjelltas,disa shkronja i perdor me me shume se nje vlere fonetike. Keshtu ,p.sh., tingullin sh ai e jep me shkronjen s,ss,sc, e ndonjehere edhe me ...,kurse shkronjen s e perdor jo vetem per sh,por edhe per tingujt s,z e ndonjehere edhe per tingullin zh. ...

    Siē pohon vet ai (Cabej)," mbase me i rendi problem qe na shtron grafia e ketij teksti,eshte shkrimi i nje h-je ne mbarim te nje fjale me mbarese zanore,po edhe ne balle te fjales para nje zanore ." Dhe vazhdon " Ketu ēeshtja kryesore eshte te dime : A kemi te bejme me nje shqiptim real apo me nje shenje konvecionale me vlefte te thjeshte grafike pa ndonje funksion shqiptimi te caktuar '?...
    Cabej ,pasi permend mendimet e Joklit e te Vajgandit mendon se h-ne fundore Buzuku e ka perdorur per qellime te ndryshme; per nje shqiptim me te qarte te zanores fundore,per ndarjen e fjaleve etj,...

    Nje tjeter problem... i interpretimit fonetik te grupeve nistore en,er,el,para nje bashktingellore. Eshte fjala per raste te tipit ;embare (-mbare) enprehune (-mprehune),endeer (-ndér),erdhii (-rdhi-hardhi),elter (lter-altar) etj, Ai ve ne dukje se ne raste te tilla shkrimtaret e mevonshem "kane pergjithsisht grafine e sotme". Prandaj menyra e te shkruarit te Buzukut ne keto raste,sipas tij, perben "nje nga tiparet gjuhesore te moēmet,qe ruhen ne grafine e ketij libri "...

    Nje tjeter problem qe i ka dale Cabejt ne pune te traskiptimit te vepres se Buzukut kishte te bente me interpretimin fonetik te shkronjave zanore te dyfishuara...etj etj ... pa permendur gabimet e shtypit.

    Tani Kreksi hyme tek tema qe te intereson,ti lejm menjane keta tosket qe nuk kuptojn.

    Dollibash-i. Kreu qe drejton dolline (me raki normale) ne nji darsem a gosti. Turqishtja nuk e ka kete kompozit me bash-in " krye". Ti,si e ke zgjidh ket problem ? Me ane te ēfare rakie ?
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga SERAFIM DILO : 17-02-2018 mė 07:28

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    SERAFIM, s kemi ēka bazohemi ne Buzukun, ska buzuk ska as gjuhe te buzukut e as meshar por krejte asht fallce e gervishne; si me ta tha bash shqip asht krejte e grryme si me bujashk a din si e grrynim pllugun, umin, apo sikur ai kepuctari kur e grrynte nje cope lekur me ia harrnue kepuces etj.
    Na lasht madhnija shnosh pa Buzuk s kemi ēka bejmi si e keni pa edhe "zotin" aty ky buzuku e ka krijue tuj i grrith gerrmat/ka ju shkronjat, ka ne gerrma po tami "sllove" etj !
    Mos u merzit alalhi na lasht shnosh e mire masi zoti te ka marue prej gerrshanve te buzukut ne pritje te nje hyjnie tjeter te marrim Deus ! Dieu avec nous !
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Emri:  Capture plein écran 17022018 150118-001.jpg

Shikime: 106

Madhėsia:  36.3 KB
    per Dariusin

    MITOLOGJI E JO HISTORI PERGJIGJIE ISOS



    =Prejardhja e familjes Trojane=

    Sipas te dhānave te reja nga shkenca, kataklizmi qė ndodhi nė Egje kjo lidhet me tė njėjtėn periudh historike kur aty ga rreth vitit -1450 Para Krishti i pari i trojanve Dardanosi,ishte njė pjesėtar i njė fisi Ilirė i cili thuhet se kishte ikur nga njė kataklizėm mu n’atė epokė kur nė ishullin Santorin qė gjėndet nė detin Egje kishte shperthyer nga mali Terra njė vullkan, mė shkatrruesi mbi tokė qė e njeh deri mė sot shkenca.

    E gjithė klima nė Mesdhe si dhe deri nė Groenland kishte ndryshuar tėrėsishtė pėr disa vite me rradh, dielli nuk arrinte tė rrezonte mbi faqe te dheut. Duhet tė besohet se, qė nga kjo kohė Dardanosi duhet te kėtė ikur nga ky kaos dhe gjetur strehim atje nė brigjet e Frigjisė tek mbreti Teuker e qė mė vonė pas vdekjes sė Teukerit, Dardanosi mbetet sundimtar i i vetėm pasi qė ai martohet me tė bijen e Teukerit, Bahtia qe ishte trashėgimtare e vetėme e tronit mbretėror.Mė vonė, nipi i Dardanosit pra, Trosi e themelon Trojėn legjendare ku nė kohėn e sundimtarit Laomedon qė ishte i ati i Priamit, Troja quhej Ilion, nė emėr tė j’atit tė tij, Iliaz e deri tek Parisi, Hektori e Polidori dhe ky i fundit ishte djali i vetėm i Priamit qė arrin te shpetoje nga tragjedija trojane, i cili ndoshta ėshtė kėthyer pas gjashtė brezave nė atėdheun e tė parve tė tij nė Dardanin e lashtė ? Kur dihet se Priami ia kishte besuar te birin e vogėl mbretit trakas Rrezosit, mirepo ky e tradhton atė, sipas disa traditave, Rrezosi e mbyt Polidorin dhe ia rremben tėrė thesarin qe kishte dhe kur e lexojmi me vemendje Virgjilin, habitemi se si edhe ky poeti romakė e eliminon pa mėshirė fare Polidorin e gjorė, trashėgimtarin e fundit tė Priamit i cili vritet duke tentuar tė kthehet nė atėdheun e te parve tė tij nė Dardani menjehere pas shkatrrimit tė Trojės nga akejėt.

    A ishin trojanėt te ardhur nga Dardania, Kosova e sotme apo eshte kjo njė fantezi ?

    Prejardhja e familjes mbretnore Trojane:
    Ramsezi II-tė do te realizonte ėndrrėn e tij qe ti ripushtoje territoret qė ikishte patur dikur nėn sundim para ardhesi i tij Tutmosis III por qe i kishte humbur pastaj gjatė sundimit te faraonit refomator Akenaton, ne vitin e katertė te sundimit te tij. Pra per Ramsezin ishte me se vitale kjo betej kunder Hititeve tecilet e kishin marrur nje pike strategjike te sirise se sotmee pasur me drunjė qe pėr egjiptianet ishte vital ky furnizim. Ramsezi II kishte vendosur ti ballafaqonte hititėt nė Kadesh, qė konsiderohej njė fortifikat e pamposhtur !
    Faraoni niset pra nga Pi-Ramsez, qyteti i tij buzė deltės sė Nilit, kalon nepermes Tēarru, Kanan, Tir dhe Biblos dhe futet nė territoret e Amurus, kėtu nė befasi e sulmon princin Beteshina aleat i hititeve i cili dorzohet pa kundershtim fare.Ramsezi II emron Nearinkin aty si guvernator dhe kthehet nė Egjipt, dhe ai kishtevrejtur se ende nuk ishte i gatshem ti sulmoje hititet kėtė herė qė ishin mu afėr Amuru, i duhej njė pergatitje e duhur kundėr hititėve...Filloi pra ai te pergatiste ushtrin e tij, kishte vetem se 1900 egjiptas kurse pjesa tjeter ishin mercenar, ne emsin e tyre edhe 2100 Sardanes, tecilet pasi e kishin sulmuar egjiptin rreth vitit 2010 ne kohen e faraonit Merop, keta ishin dorzuar dhe tani luftonin ne krahun e faroneve, poashtu keta kishin edhe 2500 karroca me kuaj dhe te stervitur mirė. Niset ne muajin maj te vitit 1274(per disa burime tjera 1294) nga Egjipti duke kaluar nė Kanan dhe Galile kupastaj ngjitet luginės sė Bekės pėr tė arrijtur nė Kadesh, qytet nė Sirin e sotme. Nė anėn tjetėr edhe hititėt bėhėshin gati pėr kėtė betej. Perandori hititė Muvatalli kishte ngritur njė ushtri tė pėrbėrė nga njė koalicion i shumtė i popujve tė Azisė qė kėta ishin;Naharina, Arzauva, Dardanė, Kershkesh, Masa, Pidasa, Inuna, Karkisa,Lukka, Kizzuvatan, Karkemish, Ugarit, Kedi, Nuges, Mushaset, praishin rreth 30 000 luftėtar e 3000 karrosa lufte terhequr ngakuajt e shpejtė hitit te quajtur Ikali. Nė kėto tekste egjiptase nga skribėt e Ramsezit kuptohet se ėshtė edhe e teprueme kjo ngjarje, ku pėrkah numri i forcave, ai i zvogloj ushtarėt e vetė nė kėto shkrime, dhe e tepron mė hititėt dhe se gjoja ai luftoi si luan, por nė realitet, nė kėtė betej, perpakė se atij i shkoi koka...!Ta lėmi tani Ramsezin e tė mirremi njėherė me aleatėt e Muvatallit, pėrandorit hitit, ku nė mesin e aletve tė tij, ne mund tė thėmi, nė mesin e mercenerėve, i gjėjmi kėtu pėr herė tė parė nė njė tekst egjiptas tė shkruar edhe emrin e "dardanėve" =dardi= permenden si aleat tė hititve, perafersishtė nja 25 vite para Luftės sė Trojės, te shkruar nė hieroglife rreth 500 vite para se ti citonte Homeri nė Iliaden e tij !

    Si e spjegojmi kėtė ?

    Nėse e percjellim mė kujdes kronologjin, atėherė duhėt tė kėtė marrur pjesė nė kėtė luftė edhe vetė Priami, ku nė kėto rrethana e sjellin si bashkohės tė Ramsezit II, por nėse kjo beteja e Kadeshit ėshtė zhvillua mė 1274 para krishti, si e thonė disa tė dhėna tjera por kemi edhe njė dat mė tė perparshme tė vitit 1294 mė q'ka e hudh poshtė kėtė ide ku, Priami e Ramsezi do kishin patur mundėsi tė ishin bashkohės, por, ka mundėsi qe nė kėtė kohė pėr krahė hititeve duhet tė ishte i ati i Priamit, Laomedoni ose si e quanin tirani i Trojės perndryshe i Laomedonisė sepse kėshtu e kishte emertuarTrojėn pas vdekjes sė babait tė tij Iliosit (ilia)
    Nė kėtė analiz mundohemi tė lidhim prezencėn e Dardanėve nė Aziė tė vogėl qė nga Antikiteti i hershėm pėrmes shkrimeve qė janė permendur si popull i fuqishėm e deri tek shuarja apo nderprerja e ē'do shenje nė tekstet e autorėve qė pasojnėderi nė kohėn e Krishtit dhe pas Krishtit pėr tė perpiluar zingjirin e kėsaj "Sages sė gjatė tė dardanėve "qė mbijetoi deri nė ditėt tona Pėrpos kėtij shkrimi tė vjetėr egjiptas qė e cekėm mė sipėr, deri me sot e hasim emrin e dardanve, edhe tek Homeri nė eposin "Iliada" qė i kushtohet luftės 10 vjeēare tė Trojės deri nė ramjen e saj finale nga Akejt rrth vitit 1250 para krishti ose 25 vite pas betejes sė famshme tė Kadeshit. liada njihet permes Homerit qe e shkroi kėtė rrefim legjandar nė mesin eshekullit VIII, si te themi, sot tė shkruaje ndonjė autorė pėr ramjen e Shkodres, 500 vite pas kėsaj ngjarjes dhe ate pa kurrfarė referanca para tij! Pas ramjes se Trojės dardanėt shuhėn se ekzistuari nė Azi tė vogėl...kėshtu mendonim, por kemi hasur edhe nė njė dėshmi tjetėrnė njė shkrim i vitit 404 para krishti ku autori grek Ksenofon permend dardanėt, me saktesishtė, njė princesh dardane meemrin Manja e cila ishte emruar guvernatore nga zatrapi persė,se dihet, nė kėtė kohė Eoliden, kėtė regjion tė Turkis jug-perendimore e sundonin perandorėt persė.
    Pra, princesha dardane Manja, pasi qė ia vrasin burrin, kishte vendos qė ta ftojezatrapin persė tek ajo dhe ta luste atė qė ta zėvendėsoje burrin e saj, pasi qė princesha Manja iu ishte betuar zatrapit se, edhe ajo do ti paguaje tatimet mė rregull si mė parė qė e kryente kėtė detyrė me nder edhe i shoqi i saj, kėshtu qė Manja ia mbushi mendjen Zatrapit persė dhe ai pranon propozimin e saj, pra, Manja kjo princesha e fundit dardane mbetet sundimtare e gjithė Eolides nja 60 vite para se te vinte Aleksandri i madh aty pari....Nėse do e pranojmi faktin se, tė parėt qė themeluan Trojėn ishin kolonizues, pra tė ardhur nga gadishulli ilirik, atėherė kuptohet se kolonit nuk mund tė ken patur jetė tė gjatė asnjėherė, kjo dihet, po sipas mendimit tim, kjo dinasti ka zgjatur vetėm 150 vite dominimi nė Frigji dhe pastaj ėshtė zhvėndosur diku tjetėr, njė pjesė ndoshta ka kaluar tek Hititėt dhe Mitanėt apo Hiksosėt e tjerė te cilėt kalojnė nė Traki.
    Ne nuk kemi ē'ka te shtojmi tjetėr perpos kėsaj se: nė Azi te vogėl dokumentohet qe ka patur koloni dardane 400 vite pas Homerit apo 800 vite pas ramjes se Trojės, sipas Ksenofonit dhe gati 30 vite para luftes se Trojės ne kohen e Ramsezit II-tė mirėpo Ksenofoni jep kete vulosje se me te vertete Homeri nuk i ka nxjerrur dardanet si emer ne Azi te vogel koti si mit por fakt i gjallė, ata jetuan brez pas brezi edhe pas ramjes se Trojės.Pasi qė shtjelluam keto pyetje nė terėsi permes teksteve te vjetra duke filluar atyre egjiptase te kohes se Ramsezit II si dhe sipas Homerit nė "Iliada" mandej edhe Ksenofoni na e vertetoi se Dardanėt kane ekzistuar edhe pas Homerit deri me ardhjen e Aleksandrit te Madh- diku kah viti 333 para krishti, shtrohet pytja;
    A mos kanė krijuar dardanet diku me tutje kah lindja nė Dardistanin e sotem koloni te re pėr te vijuar mė tej sagen Trojane?

    Origjina e familjes mbretnore Trojane:

    Priami ishte njė mbret i njė qyteze shumė tė pasur dhe mė njė prejardhje prestigjioze ku rradhiten njė vargė paraardhės tė tij nė Iliad ku rrallė hasim nė mitologji personazhe mė njė gjenealogji aqė tė gjatė dhe direkte. I pari i tyre ishte Dardanosi, Eriktoni, Trosi, Ilosi e Laomedoni i j'ati i tij. Ndersa i j'ati i Dardanosit sipas mitit, ishte Zeusi qė dėshmon se lidhja e Zeusit mź familjen mbretnore trojane ishte e pa kėputur. Tre emrat, Dardanos, Tros dhe Ilos janė eponime qė mund tė revandikohen si emra tė veēantė, jo grekė, kurse Eriktoniosi dhe Laomedonin i gjejmi edhe tek grekėt.
    Nė katalogun e trojanėve Dardanosi njihėt si eponim i Dardanėve dhe aleat i trojanve, ose edhe si trojanė, nė Iliad dardanėt udhėhiqen nga Eneu pasiqė edhe burime tė mėvonėshme dėshmojnė se : Dardanėt fomonin njė popullėsi tė madhe nė Gadishullin Ilirik dhe njė pjesė e ketij fisi nga atje kishin kaluar nė azi tė vogėl.
    Nė Iliad Dardanosi pėrmendet nga Eneu kur ky ndeshet pėrballė Akilit, ai e gjėnė tė nevojshme qė ti tregoje Akilit se nga rridhte dhe i pershkruan atij degėn gjenealogjike tė tij qė nga ardhja e Dardanosit nė rrreze tė malit Ida, se atėherė ende Ilioni apo Troja nuk ekzistonin, dhe me tej nga Posejdoni mėsojmi se, Dardanosi pėr Zeusin ishte shumė i shtrenjtė.
    Tradicionėt post-homerike njohim edhe shumė emra tė tjerė, si grat e njohura tė Dardanosit, ato heroin e sjellin edhe nga Arkadia, nga Kreta, nga Italia apo Etruria.Tė ju permendim seDardanosi duhej tė ishte bashkėkohės i Kadmit, apo sė paku 50vite pas tij, qė mund tė llogarisim se ai ka jetuar rreth vitit 1500 deri 1450 para krishti, qė perputhet mė epokėn e Kadmit tė ardhur diku nga Fenicia. Mirėpo ardhja e Dardanosit nga Italia mė siguri ėshtė njė epizod mė i vonshėm krijimtari romake qė kėta e shtyjnė kėtė lidhje familiare mu nė ato vende ku pastaj Virgjili e shetit Eneun mu nė kėto vende pėr tė dėshmuar gjoja se, «Eneuu kthye nė atėdheun e tė parve tė tij nė Italiė andej nga vinte edhe stergjjyshi i tij Dardanosi».

    Emrin Dardanos e gjejmi te ardhur edhe nga Trakia, Frigjia apo ndoshta edhe nga Venetėt e Ilirisė ?

    Emri i Dardanosit ėshtėi lidhur ngushtė mė Ilirėt edhe pėrmes fjalės "dardh" qė ka kuptimin edhe tė njė shtizės, heshtes ku forma e majės sė saj ėshtė nė formėn e dardhes, nga kjo armė pra me siguri se vjenė edhe shprehja e njohur tek ne kur thuhet se "dardha e ka bishtin mbrapa" do thotė shtizėn e drurit si armė lufte mė dy kuptime mirėpo emrin"dard" e hasim edhe tek fjalori keltik e sidomos gjermanė ku kjo "darda" ėshtė njė shtiz nė form tė dardhes me ēka perforcohet ideja se edhe Dardanosi i Iliades spjegohet sot pØrrmes gjuhės shqipe dhe se vinte nga trojet shqiptare tė lashta.
    Poashtu emrin e dardanėve e gjejmi edhe nė hieroglifet egjiptiane, tė kohės sė Ramsezit II-tė rreth vitit 1286 gjatė betejes sė Kadeshit nė Sirinė aktuale.

    Kush ishin Prindėrit e Dardanosit ?

    Shumica e autorve ecekin se Dardanosi ishte i biri i Zeusit dhe Elektres, sipas tė dhenave tė Heziodit, pra, Elektra kishte lindur Dardanosin dhe Etionin qė tė dy vllėzėrit kishin pėr grua Demetrėn kėtė hyjni me ē'ka irritohet Zeusi dhe e denon Dardanosin, mirėpo teksti ėshtė i pjesėrishėm por njė pjesė ėshtė restorua.
    Ndėrsa Serviusi, autoritjetėr latinė e spjegon mė ndryshe ku ai thotė selektra ishte dashnorja e Zeusit por njėherit ishte edhe gruaja e mbretit Koritos tė italisė, dhe se: Dardanosin e kishte nga Zeusi kurse djalin tjetėr Jasionin e kishte me Korintosin, burrin e saj.

    Sipas Likofronit, Elektra ishte e bija e Atllasit, lindi nga Zeusi Dardanosin dhe Iasionin qė ky i dashuruar nė Demetrėn u vra nga rrufeja e Zeusit. Mirėpo kėtu, nė dallim nga versioni i mė sipėr, Serviusi namėson se Iasioni vritet nga Dardanosi nė njė dyluftim pėr shkak tė Demetres ndėrsa autori tjetėr Laktans na thotė se Dardanusi si edhe Iasioni qź tė dy ishin bijźt e mbretit Korintos e jo tė Zeusit.Sa i per ketė grave tė Dardanosit edhe kėtu kemi versione tė ndryshme.
    Denisi i Halikarnasit thotė se, Dardanosi ishte martuar mė Krizen, nė Arkadiė, ku, mė vonė ik nga Arkadia. Por Diodori i Sicilisė thotė ndryshe, Dardanosi martohet mė Batejėn, ndoshta Bahtijėn?...tė bijėn e mbretit tė Frigjisė, Teukerit ku mė vonė pas vdekjes sė Teukerit Dradanosi trashėgon fronin mbi tokat e Frigjisė. Arriani, njė historianė tjetėr e thotė tė njejtin version por ai e cekė se: Dardanosi u martua mė te dy vajzat e Teukrosit, Nezon dhe Batejėn, mė tė parėn ai pati njė vajzė tė quajtur Sibellė, e njohur mė vonė si profetesha e Frigjisė, e mė Batejėn pati Eriktonin dhe Ilosin.
    Eustashe e permend edhe njė grua tjetėr tė Dardanosit e qė quhej Mirina dhe se autori kėtu dyshon nė mes Bateja dhe Aristes, ndėrsa versionet tjera e cekin se, Dardanosi u martua mė Ariste te bijėn e mbretit Teukros i ardhur nga Kreta.
    Denisi i Halikarnasit e thotė se, Atllasi ishte gjyshi i Dardanosit, mė origjine nga Arkadia me ēka iu lejohet e drejta romakėve ti quajnė edhe grekėt si romakė autentik ndėrsa Virgjili Dradanusin e njehė mė origjinė nga qyteti romakė Koritus mė ēka i jep tė drejten ta shkruaj Eneiden dhe ta sjelli Eneun nė trojet e tė parve tė tij mirėpo mjerishtė qė keq interpretohet pėrlexuesin shqiptar sot, ngase mendojmi se Virgjili bėri diēka pėr hirė tonė pa e ditur se ai e shpiku kėtė trillim pėr interes tė romakve qe nuk shkon ne interesin tonė as sot..

    Autori tjetėr Apolliosii Rodės Dardanosin e nxjerr nga ishulli i Samotrakės, sespe aty jetonte Elektra, e bija e Atllasit, e quajtur edhe ndryshe mė emrin Strategjie por edhe Elektrione sipas Helenikosit tė Lesbosit. Mirėpo Denisi i Halikarnasit mė tej shton se e bijae Pallasit, Kreze kur martohet mė Dardanosin, kjo i sjellė mė vete si tė pame, dhurata tė shtrenta nga Atena, qė ishin plotė me mistere si Palladioni i shenjtė, krijuar nga perenditė e mėdha. Kur arrinė pastaj nė Samotrakė dhe pastaj nga aty Dardanosi mė kėto dhurata tė shėnjta, nderton njė tempull pėr tinderuar kėto simbole tė shenjta dhuruar nga perendia dikurAthenės, ku mė vonė kjo figurina misterioze e Palladiumit bartėt edhe nė Ilion.
    Arktinosi thotė se, ky Palladioni i shenjtė ishte dhurat e Dardanosit qė i kishte falur Zeusi e jo e Athenes mirėpo Akejėt nė luften e Trojės kishin vjedhur vetėm se njė kopje tė saj e jo origjinalin qė ishte i fshehur nė Trojė dhe pas ramjes sė Trojės Eneu e merrė me vete dhe e dergon nė Itali ku sherbente si bazament i ndertimit tė Romės.
    Pra, Dardanosi i solli kėta penatėt nga Samotraka nė Frigji kurse Eneu sipas Virgjilit i merr kėto mistere te perendive dhe i kthen ato prapė nė Italiė. Si e dijmi mė vonė, gjatė njė sulmi teGalėve nga Belgjika nė krye mė Brenusin e famshėm nė vitin389 para krishti ku mė kėtė rast rrethohet Roma, prifterinjėt romakė nxjerrin nga arka e moēme kėtė Palladiumin qė e kishte sjellur Eneu dhe pasi qė e shikon me sy Brenusi, ky nga frika merrė arratinė dhe heq dorė nga rrethimi i Romės.
    Kemi edhe dėshmi tjera se: Palladioni i famshėm i Dardanosit ishte nė Samotrakė se ai permendet edhe tek autorė tjerė sipastyre, kur Kadmosi martohet mė Harmonin ata shkojnė aty te dy nė kėtė tempull tė shenjtė te kėtyre mistereve nė Samothrak. Mandej edhe perendit tjera iu sollen dhurata Kadmosit e Harmonisė, nė mesin e dhuratave ishte edhe njė fyell i artė, dhurat e falur nga Hermesi.

    Mirėpo kur Dardanosi vėndoset nga Samotraka nė Frigji, sė pari themelon njė qytet qė merr emrin Lirnos, emėrtim sipas kėsaj dhurates nga Hermesi, aty Dradanosi kishte lėnė fyellin e famshėm, mirėpo kur Akili pushton Lirnosin e merrė kėtė fyell magjikmė vete. Sa i perketė mistereve tė Samotrkės, ėshtė interesante se po nė tė njėjtin vendė takohėn kėtu nė Samotrakė edhe Filipi i Maqedonisė dhe Olimbia e Mollosve kupastaj martohėn pasi qė mė parė, Olimbia i kushtonte rėndėsi kėtij vėndit tė mistereve dhe ishte adhuruese si falltore emagjive tė fshehura.
    Sipas versioneve tjera, Dardanosi i kishte shkuar nė ndihmė mbretit tė FrigjisėTeukrosit dhe pas vdekjes sė tij Dardanosi trashėgon tėrė Frigjinė, themelon qytetin e tij tė parė Dardania buzė hyrjes sė kanalit qė lidhte Detin e Zi mė Egjeun ku deri atėherė quhej Teokria, me ardhjen e Dardanosit nė fron ky vendė u quajt Dardania, qė sipas autorve te ndryshem, varri i tij ishte jo largė Trojės. Mė vonė Dardania, apo Ilioni eTroja njihėn mė emrin fusha e Trojades.

    Diodori i Sicilisė thotė se: pasi qė Dardanosi e themeloi njė qytet mė emrinDardani atje nė Frigji, ai dergon edhe kolonė tė tjerė nė Trakiė.
    Si duket pra, ka patur njė pshtjellim sa i pėrketė prejardhjes sė Dardanosit, nė kėtė regjion tė afėrt nga Dardania e Ilirisė i afėrt nga mali Ida, nė Abidos, kurse Virgjili e nxjerr Dradanosin gjoja si babai i Ilionit dhe themeluesi i kėtij qyteti.( Por nga ana e lexuesit tonė, per ēudi, asnjėri nuk e vrejti se Virgjili revadikon Dardanosin si pasardhes romakė.. qe shkoi nga Italiadhe u kthye, ndėrsa ne e kuptojmi ndryshe, duke e interpretuar se gjoja Dardanosi nga Dardania shkoi e themeloi Romen, por nerealitet referancat e Virgjilit tregojne ndryshe se ai politikisht e kryen procesin e tij duke e nxjerrur Dardanosin nga italia, pereseri e rikthen pas 150 vite Eneun ne vendin nga kishte dalur i pari i tyre, i quajtur, Dardanosi nga Korita e Italisė.. dhe kėtu, me vje keq se, lexuesi yni nuk e ka kuptuar mirė mesazhin e Virgjilit, sepse, nė mendjen tonė ai na thurri lavdi por nė realitet qelsi i enigmes ėshtė diku tjetėr, pra tek propaganda dhe perfitimet ne mas duke e manipuluar shpirtin e popullit te Romės sė vjetėr me ndihmen e mitologjisė)

    Sipas tė gjitha kėtyre tė dhanave, kuptohėt pra se, Dardanosi nė Frigji nuk ishte autokton poashtu edhe dardanėt ishin njė popull i ardhur ose nga Traka ose nga Arkadia ose nga Ilira.
    Dihet se Shliemani ishtei pasionuar pėr Trojen Homerike sipas tė thėnave tė tij gjoja se, qysh nga mosha e re por ėshtė interesante kjo se si i ra ndermend tė kerkoje Trojen njė tregtari qe mirrej me tregtin e barotit gjatė luftes sė Sesionistėve (shkėputjes) nga Unioni amerikan i vitit 1862-1864 ku mė kėtė rast tė volitshem ai bėri pasuri tė madhe duke u marrur mė blerjen e duhanit dhe shitjen e barutit te dy palve nė nė kėtė konflikt qe terboi tere Ameriken e asaj kohe dhe si ia arriti pastaj Shlimani si tregtar i barutit dhe municioneve e armatimit luftarakė t'i kthehet gjurmeve arkeologjike deri nė kėrkim tė Trojės legjendare ?

    Duke e studiuar mirė biografin e tij, pėr disa shkenctar, ai kishte humbur besimin dhe sot autorėt modernė mendojnė se, Shliemani ishte njė sharlatani pa shoq dhe se nė tregti dilte fitimtar dhe mashtrues i pa zėvendsueshem.

    Pas kthimit nga Amerika, mėnjėhere pasi qė ishte nderprerė lufta prapė Shlimanin e gjejmi nė njė konflikt tjetėr mu afėr frontit ku bėhej lufta Ruso-Turke nė Krime !

    Edhe kėtu ai nisi te mirrej njėsoj si atje nė Amerikė me biznes por kėtė herė me indigo qe vinte nga india dhe posa perfundon lufta ruso-turke Shlimani doli fitues me njė pasuri te madhe parash pėr atė kohė. Ideja i kishte ardhur qė te mirrej prej tani me diēka krejt tjetėr...
    Nė vitin 1871 ai fillon te gėrmojė nė Bunar- Bashi, aty ku mė parė ishin disa germadha dhe njė kanal i gjėrė qė percillte ujėrat e njė dege te Skamandres drejte tek gjiri i Beshikės nė perendim kah deti Egje.
    Mos te harrojmi t'ju permendim se, germadhat e Trojės nė Hisarlik aty ku pastaj do hulumtoje edhe Shlimani, dikur ishte njė qytet i zhvilluar nga romakėt por njihej me emrin Ilion dhe t'ju kujtojmi se, Troja ka ndėrruar disa herė nė histori kėtė emėr.
    Duke u nisur nga kronologjia e enciklopedive botėrore thuhet se:
    Nismetari apo i pari i trojanve ishte Dardanosi (diskutohet ende se ka ardhur nga Dardania Ilire e tham siper) u vendos nė mbretėrin e Frigjisė si spahi nė tokat e mbretit Teuker mu buzė ngushticės sė sotme tė Dardaneleve dhe aty ai kishte ndertuar njė kala, sigurisht pėr tė kontrolluar tregtinė detare nė mes dy detnave Detit tė Zi dhe Egje, pra, ky vendė njihet me emrin Dardanum si qyteti i parė i kėsaj dinastije ejo Troja, mashtrohen disa hulumtues. Mirėpo pas vdekjes se Teukerit ku e bija e tij Bateja do martohej me Dardanosin pasi qe Teukrosi nuk kishte lėn trashigimtar tjetėr dhe kėshtu fillon dinastia e parė dardane nė Frigji qė zgjati pėr gjashtė gjenerata me rradh qė nga -1450 para krishti e deriafėr vitit -1250 me ramjen e Trojės ku si mbret i fundit ishte Priami.

    Dardanosi dhe Bateja kishin lėnė trashigimtar Eriktonin, ky le mbrapa tij Trosin ku dhe sipas tij merr emrin Troja. Trosi kishte dy djem, Iliusi dhe Azarakun. Nė fron pėr mbret hyp Iliusi kurse Azarakusi per trashigimtar kishte Kapisin e pas tij vjen Ankizi i famshėm i cili bie nė dashuri me Afėrditen, lind Aneas/Eneu dhe dihet pastaj se nga kjo degė qė ishte pak mė largė te asaj te Laomedonit e Priamit u menjanuan si vargje epike qellimisht nga skena politike sepse permes tragjedis trojane Virgjili dhe Augusti kishin konspirua sė bashku planin e tyre; duhej patjeter kurdisur origjinen trojane tė romakve por jo nga dera e Priamit e Laomedonit, por, duhej zgjedhur dikush tjeter !
    Sipas Virgjilit dhe Augustit, kjo dega famėkeqe e Iliusit duhej zhdukur nga faqet e historisė Romake sepse ishin degjeneruar dhe se i kishte humbur te gjitha virtytet e tė te parėve tė tyre siq ishte Dardanosi e Trosi e Iliusi, rremi duhej kėputur qė nga Laomedoni e deri tek Priam qe ishin dy sovranet e fundit.

    Tė shofim kėtu vijen trashigimtare tė families mbretnore trojane:
    Dardanosi
    Eriktoni
    Trosi
    IIliusi================================ Azarraku
    Laomedoni=============================Kapis
    Priami================================Ankiz
    Parisi-Hektori- Kasandra- Polidori=========== Eneu*=shkon ne drejtim te Italisė ?
    Qe pra si na shfaqetfamilja mbretėrore trojane qė nga shekulli XIV deri ne shekullin eXIII-tė para Krishti.
    Ėshtė e vertete kjo se, nė njė faqe nga biografia e tij Shlimani i permend familjen trojane duke thėnė se, kjo dinasti dhe ky popull ka ardhur diku ngaBallkani....
    Pas njė pune intensive, brenda tri vite Shlimani zbulon jo njė por nėntė shtresa teTrojės tė ngritura njėra mbi germadhat e tjetres. Njė civilizimi vjetėr prej mė sė 4000 vitesh. Mirėpo vetem nė Trojen numėrVI-tė Shlimani gjen disa prova tė zjarrit ku dhe bindet se aty kagjetur Trojen Homerike. Njė mbremje derisa puntorėt e tij kishinnderprerė punėn, ai bėnte njė shetitje mbi muret e Trojes sipėrgermadhave te posa zbuluara dhe papritmas "gjoja" se paska hasur nė njė arkė prej druri ku nė te ai gjeti thesarin e njohur qė menjehere e pagėzon"Thesari i Priamit"!
    Aty brenda nė ark druri ai gjeti njė diadem tė mrekullueshėm prej ari tė gershetuar me fletė dushku, jo ma pak se "dymbėdhjetėmijėfletė dushku" (si nė shifren mitike-fetishe qe permendet shpeshehere nė kėngėt tona kreshnike numri 12000...)...
    Mbetej tani problemi mė i nderlikuar pėr Shlimanin se, si ta largonte kėtė thesar largė syve te puntorve te tij ?..
    Shlimani e fton te shoqen e tij Sofien, njė greke, thuhet se ishte arvanite me te cilėn posa ishte martuar, dhe, kur ia tregon tėrė atė thesar ajo mbetet pa mend !
    "-Ē'ka do t'iu themi puntorėve neser ...?" - e pyet ajo.
    "-Ti neser do t'iu dalesh perpara punetorve dhe t'iu thuash se, -burri im sot ka ditlindjen..."
    Mirėpo dihet fare mirė pėr aventurat e kėtij thesari i cili fshehurazi kalon nga Turqia pėr nė Europė, pra, nė mėnyrė ilegale dhe pa e vrejtur askushi mė parė ai kishte paguar ca lira ari njė zaptie qe duhej ta mbikqyrte Shlimanin dhe shumė lehtė e kalon perandorin osmane. Mbi kėtė zbulim te rendėsishėm merret vesh disa ditė mė vonė nga njė artikull i njė gazete greke ku thuhej se, Shlimani paska gjetur Trojen dhe thesarin e Priamit !Nga Greqia Shlimani ikėn mėnjėhere nė Gjermani tek kaizeri Bizmark, se tani autoritetet turke i kerkonin llogari se ua ka vjedhur thesarin nė token e tyre.Turqit s'kishin kurrfarė prova se ai thesar ėshtė gjetur nė territorin turk por ishin tė bindur vetem sipas deklarates qe kishte dhėnė vetė Shlimani nė gazeten greke. Tani ishin acaruar marrdhenjet edhe ne mes Turqis dhe Prusis.Shlimani rrefuzonte t'ia kthente thesarin Turqisė.
    Pas njė procesi gjyqėsor Shlimani denohet dhe detyrohet qė t'i pagujė qeverisė turke disa mijėra flori dhe kėshtu procedura mbyllet njėherė pėr njėherė.
    Deri para vitit 1993 askush mė nuk e ka ditur se ē'u bė me "Thesarin e famshėm tė Priamit"....

    Posa shembet Muri i Berlinit, gjermanėt filluan t'i kerkonin Rusve relikat e tyre nėpėr muzeume te ndryshme te Rusisė ku dhe aty rastėsisht njė ekip hulumtues hasi nė thesarin e famshėm tė Priamit.
    Mėsohet pastaj kjo histori se, pas bombardimeve dhe ramjes sė Berlinit mė 1945 nga armata e kuqe, kėta te fundit e rrėmbyen thesarin nga Berlini, gjoja si plaēkė lufte mė shumė gjesende tjera e vepra arti dhe tė gjitha kėto relika i strehojnė nė muzeun "Hermitazhė" nė Shėn Petersburg. Prapė edhe pas 120 vitėsh saga Trojane ringjalli kurreshtjen kudo nė botė permes mediave AFP se u gjet "thesari i famshem i Priamit" dhe perseri turqit ngriten zėrin dhe revendikuan mėnjėhere kėtė trashėgimėsi kulturore qė sipas ligjit, duhej t' iu takonte atyre.
    Mirėpo, nga ana tjeter rusėt ngulen kėmbė dhe iu pergjigjėn turqve si dhe gjermanve: "neve nuk do t'ia kthejmė askujt thesarin, as gjermanve e as turqve".Deri mė sot kjo procedur ėshtė e mbyllur kėshtu qe ky thesar ngelet sot e kesaj dite nė Rusi pėr gjithėmon si plaēkė e luftės sė dytė botrore.Mirepo pritni se saga trojane ende s'ka perfundua: Dhe tani pėr te vertetuar se a ėshtė me tė vertet ky thesar i kohes sė Priamit apo jo, shkencėtarėt gjermanė kanė marrė leje per ta analizuar nė radiokarbon dhe rezultati del se, pėr habinė e tė gjithė shkencėtarve tė botės se: thesari i perket periudhes sė vjeter, nja 1000 vjet para luftės sė Trojes!

    Pra, pa e ditur fare se nga cila periudh rridhte ky thesar, zbulimi i Shlimanit del njė gėnjeshtėr, ndoshta nga mos dija e tij apo ishte pėrgatitur ky plan nga njė rrjetė grek pėr tė ēuar hi nė syt e botės se,edhe e tėrė Azia e Egjeu ishin greke ?
    Sipas rrethanave te asaj kohe dihet fare mirė se, edhe atė maskėn e gjetur dy vite mė heret nė Mikenė nga Shlimani, grekėt menjėherė e hapen lajmin se gjoja: «u gjetė maska e famshme e Agamemnonit» i cili ishte bashkėkohės i Priamit ne Iliaden e Homerit. Mirėpo sot mė zhvillimin e shkences dhe teknikes veshtirė ėshtė ti iket se vertetes.
    Por pėr habi, grekėt ende deri mė sot nuk kanė lejuar tė analizohet maska e Agamemnonit para shkenctarve te huaj !
    A thua Pse?
    E treguam mė sipėr se,«thesari i Priamit» i quajtur kėshtu nga Shlimani, ka njė origjinė edhe mė tė vjetėr pėr 1000 vite se sa lufta e Trojės ?

    Pra aty rrethė vitit 2250 para krishti e jo 1250 vitesiē mendohet se lufta e Trojės ėshtė zhvilluar nė kėtė periudh.
    Nėse e analizojmi mirė kėtė dosjen e rastit Shliman, pra, na dalin faktet se as figura prej ari e tė famshmit Agamemnon nuk duhet ti takonte periudhes sė luftės sė Trojės por mė herėt dhe pėr atė grekėt nuk do pranojn kurrė qė tė shpaloset kjo e vertetė. Ėshtė pėr tu habitur se si u gjetėn nė te njejtėn kohė edhe maska e Agamemnonit dhe "thesari i Priamit" dy protagonisteve kryesor te kėsaj lufte dhe se me e keqja na del qė ky kolekcion i ashtuquajtur ngaShlimani"thesari i Priamit" na qėnka mė i vjetėr se Priami pėr 1000 vite atėherė edhe maska e Agamemnonit duhet te ishte e tė njejtės epokė edhese nuk ėshtė gjetur nė te njejtin vendė por mund te dyshohet diēka tjetėr; njė plan i fshehur nė mes Shlimanit dhe autoriteteve greke qe te perhapnin kėtė zbulim senzacinel nė interesin e grekve vetėm permes kėtyre gėnjeshtrave.Njė specialist i biografis sė Shlimanit nė njė revist pariziane shkon aqė largėsa qė e thotė se, ka mundėsi qė ky thesar tė jetė blerė dikunė Ballkan nga ndonjė tregtar i gjesendeve antike, ndersa gjatė njė bisede me njė artist turk, kėtu nė Paris, ai mė bindi edhe mua se, Shlimani paska kaluar edhe nėpėr Ballkan e ndoshta edhe nėKosovė apo Shkup, si mos tė besohet fenomeni Shliman ndryshe, ishte njė mashtrues po, por pėr llogari te kujt punonte ai, pėrsherbimet gjermane apo greke ?
    Sipas kėsaj deshmie thuhet nė njė libėr ku pershkruhet udhėtimi i Shlimanit nėpėr Kosovė dhe se ai libėr qė mban titullin "Njerėzit, mbretėrit dhe perenditė"

    Tani pra nuk ėshtė mė tej nė pytje se, a ėshtė apo nuk ėshtė ky thesar i kohės sė Trojes por nė pytje ėshtė se: nga rrjedh ky thesar i famshėm dhe cilit qytetrim i kanė takuar kėto stolisje te rafinuara imitime fletė sh dushku prej ari e te lidhura njėra pas tjetrės me 12 000 kapce prodhuar diku rreth 1000 vite para luftės sė Trojės !

    A ka ekzistuar Homeri ?

    Lucieni i Samosatės nėshekullin e II-tė pas erės sonė e imagjinon njė takim, njėintervistė me Homerin nė librin e tij, “Ngjarje tė vėrteta”ku shprehė kėnaqėsinė se ky takim imagjinativ mė Homerin dojepte rezultate tė frytshme pėr lexuesin ku nė kėtė kohė ēdogrekė si dhe latinė digjej nga dėshira pėr tź njohur tėvėrtetėn se, nga cili vend e kishte prejardhjen Homeri, prandajLucieni nė njė takim qė pati mė tė nė njė ishull, ia shtronkėto pyetje Homerit;Nga cili vendė jeni ?
    - Edhe sot e di qėshumica interesohen tė dijnė se nga cili vendė jam, e di qė disa mendojnė se jam nga Shios, tjerėt mendojnė se jam nga Smirna, shumica mendojnė se jam nga Kolofoni. Mirėpo, nė realitet unė jam nga Babiloni, ku bashkėqytetarėt e mi nuk mė thėrrisnin Homer por, Tigranė !

    Pastaj, i dėrguar si pengė, (qė do thotė homeros) tek grekėt, atje kam ndėrruar emrin dhe sot njihem me emrin e poetit Homero.
    Kur e pyeta se: a i keni shkruar ju vetė me dorėn tuaj kėto vargje, ai mu pėrgjigj:
    - Po, unė vetė Homeri, mė dorėn time !
    Pa dyshim se Iliada e Homerit i bėri Dardanėt tė pavdekshėm pėrmes kėngėve tė kėsaj vepre letrare por, edhe para Homerit, i cili besohet se jetoi nė shekullin e IX-tė para Krishtit, dardanėt ishin tė pėrmendur nė fyshekėt e hieroglifėve egjiptase, ku nė vitin 1295 morėn pjesė pėrkrahė Hititve nė betejėn e Kadeshit kundėr faronit Ramsez II, ose sė paku 50 vite para luftės sė Trojės.Mirėpo dardanėt i hasim mė kėtė emėr edhe pas rėnies sė Trojės, si deshmi, nga Ksenofoni Helenik, ai i has dardanėt e fundit nė Eolidė, nė Azitė vogėl, derisa kėto vise nė shekullin e V-tė para Krishtit ishin tė pushtuara nga persėt, Ksenofoni e pėrshkruan mirė njė ngjarjetė rėndėsishme nė lidhje me njė princeshė Dardane te quajtur Mania qė sundoi nė Eolidė rreth vitit 400 para Krishti ose sėpaku 400 vite pas Homerit. Pra si e shofim, pėr ekzistencėn edardanėve kemi dėshmi se ky popull ekzistonte dhe nuk ishte shuar edhe pas rėniės sė Trojės, pra, Ksenofoni na e lejon tė bazohemi mbi kėtė argument se, as tek Homeri nuk qėnka kjo njė shpikje por njė realitet: dardanėt jetuan edhe pertej Bosforit nė Azi te vogėl si koloni e vogėl disa shekuj me rradh.
    Sipas tė dhėnave tek disa studiues tė njohur rreth biografisė sė Homerit mendojnė shumica prej tyre se, kėto dy poema, rapsodė tė famshme “Iliada”dhe “Odiseu” nuk janė tė shkruara kurrsesi nė greqishte por nė gjuhėn ioniane. T’ ju kujtomi pak mė tej se, Ionianėt u shpėrngulėn (emigruan) nga brigjet e detit Jonianė, pėrafėrsisht rreth 140 vite pas rėnies sė Trojės dhe u vendosėn nė brigjet e Azisė (Turqi e sotme) ku kjo koloni joniane ruante ende gjuhėn e tė parėve tė tyre.
    Pra, si e shofim, ka mundėsi se ionianet ishin tė shtyrė nga dyndjet Doriane tė cilėt historia i njehė menjėherė pas luftės sė Trojės nė Ballkan pra qė nga 1200 para Krishti, Dorianėt te dalur nga fiset ilire tė mesit tė Shqipėrisė, pushtuan dhe shemben Mikenen, por nuk u ndalen me kaq, ata u sulen mbi tė gjithė ishujt e Egjeut derisa kėta u ndalėn nė Kretė. (lexoni shėnimin tjetėr; “gurnia" dhe "mallia" doriane)
    Ku lindi Homeri ?

    Homeri lindi nė Kyme, ishull qė shtrihet nė brigjet e lumit Melese, kėshtu qė edhe sipas kėtij lumi e ėma e tij e emėron mė emrin Melezigen ēunin e tij, mirėpo me vonė e merr emrin Homero nė momentin kur ky ia fillon tė punonte si arkatar pėr senatin e qytetit Kyme, megjithėse me vone kishin filluar ta lėnin sytė atė…
    Me emrin Homero nė greqishte nuk identifikohet askund mė parė ky emėr, dhe njė gjė tjetėr, duhet marrė parasysh se, Homeri asnjėherė nuk e ka shkel Greqinė kontinentale tė atėhershme, nė Athinė dhe nuk mund tė themi se ai dinte te fliste greqisht derisa ishte ionienė dhe shkruante njė gjuhė e dialekt krejt tjetėr…

    Kah fundi i jetės sėtij, mė nė fund, disa miq tė tij e kėshillojnė Homerin qė tė shkoje nė Athinė pėr ti shkruar vargjet e tij edhe nė gjuhėn greke mirėpo fatkeqėsisht qė gjatė kėtij udhėtimit pėr nė Greqi ai vdes nė ishullin Io dhe aty varroset si poet ionien e jo grek.Qė nė moshėn e re Homeri kishte bėrė udhėtime te shumta, qė nga brigjet e Afrikės,Spanjė dhe Egjipt.Kėtu nė Egjipt ndalet njė kohė tė gjatė ku edhe merrė tė gjitha njohuritė e duhura qė pastaj edhe i transmeton pėrmes “iliades” e “odises” gati se tė gjitha perėndit e huazuara egjiptase ku mė vonė marrin hovin kėto perėndi edhe nė mbarė Greqinė antike.Madje derisa kishte qėndruar njė kohė tė gjatė nė Egjipt, Homeri mėson nga priftėrinjtė aq shumė pėr Parisin dhe Helenen sa qė nga ky ēast menjėherė aty fillon ideja qė tė kompozoj poemėn “ILIAS” qė mė vonė e njohim “iliada” titull ne emėr tėqytetit tė Frigjisė, qė i kishte dhen Ilius, i biri i Trosit qė ishte nipi i Dardanosit te Madh, themeluesit te kėsaj dinastie tė famshme dhe besohet se ishin tė ardhur dikur nga Dardania e Ilirisė pellazgjike qėkishte migruar pėr nė Frigji diku rreth 1450 para Krishtit.

    Pra, qytet Ilion njihejmė shumė nė atė kohė se sa mė emrin Troja qe kishte marrur kėtė emėr vetėm me ardhjen e Priamit si mbret i fundit i dinastisė dardane qe vjen ne fron pas Laomedonit tiranik !
    Laomedoni njihej se ishte njė mbret koprrac dinak njė tiran, njihet se ai kishte ambicie tjera sa qė donte qė edhe emrin e babait te tij Ilius ta injoronte dhe t’ia vėnte emrin qyteti tė Trojes Laomedonia, mirėpo ashtu si edhe e kėrkonte ky tiran, e pėson keq nga Herakleu i cili e gjykon me vdekje pėr njė tradhti qė i kishte bėrė heroit.
    Laomedoni i kishte dhuruar Herakleut njė kali jo nga fara e atyre kuajve tė famshėm qe posedonin prej gjeneratash dardanėt dhe ruanin me xhelozi racen e kėtyre kuajve tė pavdekshėm…
    Pra, Laomedoni i kishte dhuruar heroit njė kali te rrejshėm sa qė menjėherė nė rrugė pėr Kolshid kali ngordh dhe Herakleu i zemėruar kthehet nė Trojė(Laomedonia) ku e vret mbretin Laomedon si ndėshkim pėr kėtė tradhti masakron Laomedonin para syve te birit te tij Priamit..

    Po e shtjelluam hollė e hollė sagen trojane, nė fakt, e gjithė tragjedia trojane filloi qė nga kjo tradhti e Laomedonit dhe pėrfundon me shkatėrrimin e Trojės…Nga dorėshkrimet e Homerit mjerisht se nuk ka arritur deri tek ne asnjė faqe e tij.I vetmi libėr apo dorėshkrim qė ka arritur tė mbijetoje deri nė ditėt tona ishte njė dorėshkrim latin i gjetur ne shekullin XII-tė pas Krishtit prej tė cilit pastaj kopjohen disa libra nė gjuhė tė ndryshme. Disa pjesė duke kaluar dorė pas dore e zbukurim pas zbukurimi mė nė fund sot “Iliaden” dhe “odisen” i kemi nė kėtė gjendje, si poemat e para Europiane.

    Kėtu desha tė shtoj se gjatė qėndrimit te tij nė Itakė Homeri qėndron njė kohė tė gjatė tek njė pasanik i madh me emrin Mentor, i cili i rrėfen jetėn e Uliksit, odiseut dhe nga ky ēast fillon tė kompozoje vargje me shkrim, me titull: “ODUSSEIA”.
    Por edhe nė ishullin Shio(chio), afėr Smirnise (bodrumi i sotėm nė Turqi) aty e takon njė bari me emrin Glokos, po ashtu edhe ky si dhe Mentori janė emra te pastėr ilirė, qė Homeri i ēmonte kėta dy personazhe qė luajtėn role nė kompozimin e kėtyre dy veprave duke i pėrmendur si personazhe tė rėndomtė, por iu kushton homazhe.
    Prandaj, s’ka dyshime se Homeri ka burime nga ilirėt ose pellazgėt. Tė njėjtėn gjė priftėrinjtė Egjiptas te cilėt i rrėfejnė Herodotit kur ky viziton Egjiptin 400 vite pas Homerit, po te njėjtat fjalė i kanė thėnė edhe Herodotit si dhe Homerit se, Parisi e Helena donin tė strehoheshin nė Egjiptė por, nga frika qė mos do plasi konflikti me Akejet, egjiptasit i thonė Parisit qė tė largohej nga vendi i tyre se nuk duan tė bien nė konflikte me Akejėt.

    Padyshim, si mos te dyshohet se kėto dy poema nuk janė te shkruara nė greqishte por nė gjuhėn ioniane, dhe kur e dijmi mirė se ionianėt u shperngulen nga brigjet e detit Jon 140 vite pas ramjes sė Trojės ose sė paku rreth vitit 1200 para krishti nga dyndjet Doriane qė vinin nga Iliria e mbrendshme dhe nga ky sulm dorianė shumė popuj iken nga greqia e sotme dhe uvendosen atje nė brigjet e Azisė, me siguri se kėta banor vijuan ende tė flasin gjuhėn e te parve te tyre Ionianve perendimor, kur dihet se, Ionianėt dhe Dorėt flisnin njė dialekt tė ilirishtės sė vjetėr dhe se kėta dy popuj vinin nga iliria e mbrendshme ose Shqipėria e sotme, kjo analiz pra neve na shtyn tė besojmi se: edhe Homeri fliste kėto dy dialekte por jo greqishte kurrėsesi.
    Pėr jetėn e Homerit mese miri ka shkruar Herodoti por edhe Straboni dhe Aristoti mirėpo njė studim te veēantė i kushton Madam Dacie ne kėtė studim me titull: “Jeta e Homerit”….Kėtu nė vijim tė njihemi edhe me mendimin nga studiues shqiptar dhe zgjodhėm parathėnien nė

    Iliada nga Dr. Engjėll Sedaj:
    Ēėshtja Homerike:
    Interesimi pėr Akilindhe personazhet e luftės sė Trojės zgjojnė interesim nė aspektin historikė edhe tek literatura shqiptare siē zgjojnė interesim edhe shumė vende e fise qė i kėndon Homeri. Disa prej kėtyre momenteve historike kanė zgjuar vėmendje edhe tek periudha e Rilindjes Kombėtare nė shekullin XIX-tė nė historiografi si dhe literaturėn artistiko letrare duke e ndjekur hipotezėn Pellazgjike dhe mė disa teori tė tjera mbi lashtėsinė e popullit shqiptar, prandaj edhe thuhet se lajmet e para mbi fiset ilire dhe vendin e tyre i gjejmė nė poemat e Homerit.Pellazgėt ishin objektstudimi jo vetėm i studiuesve shqiptarė por edhe i tė huajve, tėcilėt janė mbėshtetur mė sė shumti nė tė dhėnat e Homerit mbiata pellazgėt hyjnor qė janė nė lidhje edhe mė popujt tjerė,disa prej tyre kanė mbetur tė panjohur dhe krejt mitikė.
    Prej tyre, si pellazgjike nė kėngėt homerike pėrmenden edhe kėto fise tjera; kaonėt, thesprotėt, kasopejtė, molosėt, atamanėt, anafilokėt, aithikėt, orestėt, antinanėt, enienėt, euritanėt etj. Homeri thotė sipas kėngėve nė “Odisea” se, vetėm nė Kretė banonin pesė fise me gjuhė tė ndryshme, qė janė; eteokretasit, kydonėt, akejtė, dorianėt dhe pellazgėt, kurse nė Iliadė kėndon:
    “Nė breg tė detitkanė zėnė vend kerianėt dhe ata peoenėt harklakuar lelegėt, kaokonėt diva me pellazgė…”
    Bashkė me pellazgėt, nėkėngėt homerike ndeshėn edhe fise tjera, kėshtu qė nuk mund tėlokalizohen nė njė vend tė caktuar nė Greqinė antike, por si tėshpėrndarė nė Kretė, Thesali, Epir, Mikenė dhe vende tjera.

    Pra, e vėrteta ėshtė se, edhe autorėt tjerė antikė i zėnė n’gojė pellazgėt e vjetėr kėshtu qė pėr studiuesit e mėvonshėm mendimet dhe tė dhėnat e tyre u kanė shėrbyer pėr ti pėrforcuar dhe pėr t’i bėrė mė tė sigurta tė dhėnat legjendare e mitike mbi ta.
    Mirėpo, studiuesit kanė konstatuar se elementet etnike tė botės homerike nė pjesėn dėrmuese janė mė tė vjetra se ajo e kohės sė Homerit, gjė qė ai ėshtė detyruar t’i pėrmendte popujt e lashtė paragrekė, prej tė cilėve shumė shpesh pikėrisht pellazgėt t’i pėrcaktonte si njė popull jo grekė.
    Prandaj edhe elementetetnike tė pellazgėve janė krejt tė panjohura, tė padefinuaramirė si edhe vetė koncepti pellazgjikė mė kėto elemente mitike,siē u tha mė sipėr, si njė popull hyjnor, sado qė ata nė Luftėne Trojės kanė mbajtur anėn e trojanėve.Si e shohim, paraqitja epellazgėve nė kėngėt Homerike bėhet me disa kundėrthėnie.Kėtu zakonisht behėt edhe dallimi nė mes tė Akilit dhe Agamemnonit, jo vetėm se kėta dy nuk merren veshė mes veti pėr shkak tė njė vajze, por mė siguri se kėta dy vinin nga dy botėra tė ndryshme.
    Pra duhet thėnė gjithashtu se edhe nė traditėn e njė literature tė pasur, qoftė nga periudha e rilindasve shqiptarė, qoftė edhe mė vonė, dalin disa personazhe tė kėngėve homerike, historikisht mė tė afėrta, si kur ėshtė fjala pėr Akilin, ashtu edhe pėr Zeusin pellazgjikė tė Dodonės.
    Nė fakt, pikėrisht nėDodonė, si tė themi, janė shkolluar protagonistėt kryesorė tėkėngėve homerike; Akili dhe Odiseu, ku Akili i drejtohet Zeusit mėkėto fjalė:
    “Mbret i pellazgėve ei Dodonve, o Zeus, ti qė nga larg sundon edhe Dodonėn “ …kėto vargje e kanė motivuar edhe Naim Frashėrin si dhe Samiun....Pra, si e shofim, pa dyshim se studiuesit nė asnjė pikėpamje nuk kanė mundur t’i vėnė kėngėt homerike nė shėrbim tė Ilirologjisė mė tepėr se me tė dhėnat e shumta mbi dardanėt. Prej Homerit e deri mė sot Troja dhe heronjtė e luftės sė saj kanė tėrhequr vėmendjen jo vetėm tė letrarėve, piktorėve e artistėve tjerė, por edhe vėmendjen e arkeologėve dhe tė historianėve nė pėrgjithėsi.Mirėpo, nga hulumtimet e deritanishme nuk mund tė thuhet se, janė arritur rezultate pėrkitazimė ndriēimin e elementeve etnike tė trojanėve, tė cilėt Homerii quante edhe mė emrin dardanė. Nė disa raste Homeri bėnėdallimin etnik nė mes trojanėve e dardanėve si nė kėngėn VII-tėkėtu;

    “Trojanė, dardanė, mė dėgjoni dhe ju aleatė te tjerė…”
    Tek e fundit, edhe vetė emėrtimet e ndryshme dėshmojnė dallimet e kėtyre dy popujve tėFrigjisė.Duke pėrfunduar kėtėfjalė tė hyrjes pėr monumentin mė tė madh tė letėrsisėklasike greko romake, duhet thėnė se, nga eposet e Homerit kanėmėsuar artin e bukur dhe dijen tė gjitha gjeneratat dhe tė gjithė njerėzit e ditur nė trevėn Europiane dhe mė gjerė.Nė kėtė mėnyrė mundtė thuhet se edhe vetė Iliada me mitet dhe legjendat e begatshme tėsaj, paraqet njė internacionalizim tė vėrtetė dhe i bashkon jovetėm poetėt e artistėt e botės por edhe popujt dhe kulturat etyre: ky bashkim bėhet nė njė mėnyrė mė tė natyrshme se qė ibashkojnė popujt dhe kulturat e ndryshme librat ideologjikė efetarė.Pikėrisht kėtu qėndronedhe vlera e madhe artistike e kėngėve homerike.Prandaj, si pėrkthimidhe botimi i parė integral, ashtu edhe ky botim i pėrkthimit tėripunuar i Iliadės nga Gjon Shllaku, i cili u realizua pėr tėparėn herė nė Prishtinė, shėnon njė datė tė rėndėsishme pėrkulturėn shqiptare pėrgjithėsisht, e sidomos pėr letėrsinėEuropiane, sigurisht kulmore do jetė edhe nė gjithė letėrsinė epėrkthyer shqiptare.Njė meritė e veēantėdhe lėvdatė i takon z. Abdullah Zeneli pėr iniciativėn dhe nismėne mbarė tė tij qė nė ndėrmarrjen botuese “Buzuku” tėbotohet kjo vepėr madhėshtore e artit letrar, me shpresė se kypoet e adhurues i madh i letėrsisė sė shpejti do tė vijoje punėnedhe mė botime tė veprave tjera nga antika.
    Gojdhanat mbijetojnė nėshpirtin e popullit me mija vite duke u treguar brez pas brezi, edhese nuk kanė lėn shkrime si popujt tjerė, populli i yni kalėn trashegim kėto legjenda te vjetra ose aty kėtu pėrralla pėr diva e kreshnikė si eposi popullor pėr Mujin qė popullishqiptar i kujton edhe sot pėrmes epikės popullore trimerit etij te ngjajshme si tek Herakleu grekė.

    Edhe sot nė fshatin Morin deshmon forca e Mujit, se aty ruhen gurėt e Mujit e tė vllaut te tij Halil Garis. Pak mė tutje duke shkuar rrugės Pejė-Prishtinė rrėnex malit tė zhveshur, mu aty ku buron njė krua, qe populli equan, Kroni i Mretit, ngulitur mbi njė platform guri, aty vrejmisi lugė gjurmen e gjurit, thuhet se aty janė kėrrusur mbreterit e dikurshėm pėr te pirė ujė, dhe shifet kjartė edhesot, qė nga ferkimi i zhgunit pėr gjatė mijėra vjetėsh nė atė guri ka lėn vendė forma e pėrshtatshme e gjurit mbi guri ku ėshtė lėmuar nga zhgunat e leshit qė i mbartnin dikur te parėt tanė ilirėt.

    Nė vijim do shperndajmi edhe dosjen rreth njė Dardanosi tjetėr i cili jetonte nė Francė nė shekullin e V-tė pas eres sonė, sikurse te ishte e shkruar edhe nga perendit vetė se, fara e tyre te vijoje te ripertrihet edhe me tej ne anen tjeter, kah perendimi i diellit nė Gali tek te paret e franēezve, edhe atje jetoi njė Dardan i ri ?
    Na len pershtypje se ky Drdanusi kishte korrespondenc me Shen Jeremin nga Dalmacia.... dhe njiheshin mes veti..edhe jo vetem se mbante lidhje permes letrave pra ..?

    Kush jeni ju Dardanus ?
    Nofka e juaj na informon se, ju jeni njė pasardhės i Dardanusit , themeluesi i qytetit tė Trojės, i biri i Zeusit dhe Elektres, kėshtu qė rridhni nga gjaku hyjnor ?

    Nė pallatin perandorak Dardanusi ushtronte funksione tė larta administrative tė mjeshtrėve dhe tė kėrkesave tjera. .
    Rreth vitit 400 ai ishte konsulli i provincės Vjeneze, mė i pasuri i Narbonnes.

    Nga viti 409, nga njė dekret i perandorit Honorius u emrua prefekt i Pretorisė i Galisė dhe ėshtė investuar me dinjitetin suprem tė aristokratit dhe kėshilltar i perandorit Honorius.
    Si prefekt i Pretorisė sė Galisė, Dardanusi e administronte Galin, Belgjikėn, Spanjen dhe Britanin e Madhe.

    Ekzistenca e tij na ėshtė e njohur vetėm se nga njė "Guri i shkruar" njė mbishkrim latin i gdhendur nė njė shkėmb nė buzė tė rrugės.
    Ky tekst na tregon se, njė personazh me emrin Dardanus i cili i ndihmuar nga gruaja e tij dhe vėllai i tij, e bėri tė mundėshme hapjen e kėsaj rruge", e cila ėshtė quajtur Theopolis" dhe e ka fortifikuara kėtė qytet me mure e dyert e ndertuara nga ai. Dardanusi ishte njė zyrtar romak qė jetoi nė shekullin e V-tė pas krishti ndėr tė tjera ai kishte korrespondence me Shėn Jereminė dhe veēanėrisht me Shėn Augustin. . Para themelimit tė kėtij qytei, ai ushtroi autoritet konsullor nė provincėn Vjeneze ku edhe Pilat bėnte pjesė e cila na bėn veēanėrisht interesant kėtė vendė.
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2017
    Postime
    169
    Faleminderit
    0
    18 falenderime nė 15 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Krekso, me arme te ftohta e paske ba krujtjen (apo gervishjen)?


    Ti thua se Shqipja u Shpik pas Buzukut?!

    Italianet nuk flasin Latinisht, por nje gjuhe qe rrjedh nga Latinishtja.
    Edhe shkrimet e vjetra SHQIPE nuk jane njesoj si shkrimi i sotem, pasi ne para sundimit Osman nuk shkruanim me Alfabet qe kishte 36 shkronja, por 24-26, si Latinet!

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Citim Postuar mė parė nga Ilir-Arber Lexo Postimin
    Krekso, me arme te ftohta e paske ba krujtjen (apo gervishjen)?


    Ti thua se Shqipja u Shpik pas Buzukut?!

    Italianet nuk flasin Latinisht, por nje gjuhe qe rrjedh nga Latinishtja.
    Edhe shkrimet e vjetra SHQIPE nuk jane njesoj si shkrimi i sotem, pasi ne para sundimit Osman nuk shkruanim me Alfabet qe kishte 36 shkronja, por 24-26, si Latinet!
    Pershendetje,
    si po shihet, asnjehere se paske pare me sy "mesahrin" e Buzukut apo gabohem !?

    Qe ketu e ke komplet, 100 fletet e grryera prej 5 botimeve te ndryshme ne latinishte mbi te cilat faqe jane gerrvishur fjalet e latinishtes deh mbi tė janė rishkruar apo rishkruar me dorė, apo fallcifikuar fjalet e altinishtes qė ishin lutje fetare prej "missaleve" dhe pas gerrvishjes ėshtė nxjerrur njė tekst krejt tjeter, me njė perbajtje tź veēantė qe askund se ke ne botė, keshtu pra u krijua gjuha shqipe si pjese e pare dh e dyta eshte krejtesishte DIKTIM i perkryer prej dy personave; ai X.iksi i cili dikton ne gjuhen frenke dhe shkruesi dalmatin shkruan zėrin qė del prej gojes sė X.
    A i njejti sistem si tek profesija e Ezejkelit (ézéichel) i cili i shkruan fjalet qe ia dikton HYJNIU tuj i than; "shkruje kėtė, shkruaje kėtė etj...pra, edhe pjesa e fjalorit te gjuhes shqipe eshte e krijume sipas te njejtit sistem-DIKTIM nga fr dhe e mbetur ne fletore me gerrma raguziane ose dalmatine, qe ne fund kane dhan nje gjuhe te veēante qe eshet sot shqipja... e kuptove tani ?




    psh; "ME DITĖ T' AMEL" =(perafersishet ne popullore themi diten e mirė) ka ardhur nga;
    = ME DIT A AMELI K'EL AJ LAVE L'ENZH SALLĖ U BIJE K'EL AJ PETRĖ LE BRE BI U *** ONAT;
    K'EL PRA PA ME KALLE SONES MASH E MIZĖ PA JAKA E PA N'TA LA LE KOLLASI KOLL A SE DELET(ang. fshije, mirepo dalmatini vijon e shkruan krejte se ēka ia merrre veshi, regjistrim) ME KULLOT ME SU VET MA.... e kuptove, pra mesoje dalmatinen dhe franken nja 40 vite e pastaj rreth viti 2060 do ta kuptojshe se si u krijua gjuha shqipe, ore vuar !


    KETU E KE GERRVISHJEN (prej gerr-shenve) te autorit te ashtutirrun; GIOVANNI PUUCHUCHU APO "TISUQU" apo "PISAQU" (autorit)...

    http://toponimeterrenjetshqip.blogspot.fr/2018/02/meshari-i-buzukut-fallcifikim.html?spref=bl

    DHE TI TASH DO ME TREGOJSH MUA SE SA GERRMA I PASKA SHQIPJA E SA I PASKA ITALISHTJA ?

    -ik tash baju merru me gerrvishjen e mesharit sepse aty kane mbetur nja 20% e fjalve prej latinishtes qe ky Giovanni s'ka pas interes me i gerrvishur, pra vijoje punen me gerrvishje...tung !

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 19-02-2018 mė 06:54
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    6,924
    Faleminderit
    406
    498 falenderime nė 419 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    "Et ja soit que les albaniens ayent une autre langue diverse de celle des latins,toutefois ils ont en usage et en tous leurs livres la letre latine.

    Ky eshte versioni frengjisht i Brokard ose i Guillelmus Adae i vitit 1332.


    Kreksi si jemi sot me rakin ? Si jemi sot me "dolibashi oko dolije" ?

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Citim Postuar mė parė nga SERAFIM DILO Lexo Postimin
    "Et ja soit que les albaniens ayent une autre langue diverse de celle des latins,toutefois ils ont en usage et en tous leurs livres la letre latine.

    Ky eshte versioni frengjisht i Brokard ose i Guillelmus Adae i vitit 1332.


    Kreksi si jemi sot me rakin ? Si jemi sot me "dolibashi oko dolije" ?
    Po o SERAFIM, po ti a e printove (a e nxjerre ne leter) MESHARIN ne formatin A4 e jo ne A5 se do mbetesh edhe ti ne balte si te tjeret ;;;hahaaaa ! pra hidhe ne leter, te kushton 100 euro keshtu e shehe njehere per se ngati se ne qfare mjerimi ka ra njerzimi 8 milionesh ēorra !

    Mbasi s'po don me ti ble syzat ska met rruge tjeter per ty hahaaaha !

    Po Serafim, "kan than valla se jo vetem se flitej por edh knohej n shqip me 1332 kanga e hajdar lules...
    .....mirepo, ska hiēi..., kurgja/agjė, "ka than filan fisteki prej damaneki...
    por ska, ska kurrgja hiēit...m'the e t'thash ?

    Skam asgje kundra studiuesve qe se kane pare kete mjerim si ky ketu me ngjyren e gjelbert si semafori...SKANERI KJOFT BEKUE/mllkue....(becomme) kthehu !
    Ky ti qet te tana nderhyrjet qe jane bere me dore mbi keto letra qe sot i themi "MESHARI" pasi qe ka dal prej shtypit por ne realitet jane vetem se 5 kopje te botimeve te ndryshme ose mbeturina te edicioneve apo shtepive botuese qe jane grumbullue pas 200 vitesh neper podrume, si ne kete rast, keto copeza letrash apo tabakesh te pa lidhin fare me penjėzit ishin teprica apo si ēuhet ne franke.
    = "MJETE DE/tė BUKĖSĖ meBRUMĖ" =(mjete pune)=sikur me thene vegla pune por njera eshet fr. e dyta a dalmate 'mjete de pė"=mbetje te trohave te bukes, kurse "pune" de tash"="pune" eshet dalmate (plote) "det'ash" fr.(me njolla si mjegulla "burre" fr.(perplote)
    =troha tė mbetura tė librit/librave=
    =brūm=(brumi bukes ship edhe fr.=
    =brume/mjegulla tė librave, sepse tek ky gjoja se "meshari" ka perplote vrncine mjegulla te zeza te tana faqet...
    =bukė=eshte edhe ne fr; e ang, (librin) =bukėė !

    Mandej, krejte eshte e shkrueme se sa ka kushtue nje exampler i ketyne letrave gjithesejt per pes kopje ka kushtue 8 cent nja ose/ TETE CENTINJE =Cetinje gjithnje gerrma e kendit gjeografik fshifet pas nje gerrme tjeter...
    Mirepo per me shkue edhe ma ngat ma se miri krejte te vertetetn tone e gjejmi mbi UREN e MESIT ! Aty a e shkrume
    A-ja mi b-ejen=(abejen)+T cent - sa fjaal per kohen e ndertimit te ures se dihet por krejet e verteta a ketu, shikojeni ne mes te ures te harku fillon "A" mbi "B" -rat (sikur te thenim Berat)...

    shifeni njehere uren e Mesit e flasim pastaj...pse te flasim koti kur krejte a e shkrume edhe mbi guri ?





    -OV, OV O HE KRISI PUŠKA NE PRRU TE THAT IK KASTRATI SIKUR GRAT SIKUR GRAT !
    -OlOlO, HEKRI, SI (PUSHKA HEKRIT);
    -ōv ov, hé- é-kri ;=(écrie fr.)=shkruje...!
    -shkruhet crie=por zani del;(kri)
    -écrie !=ékri; +si =
    -hécrie !=hekri:+si=
    -crie !=kri;+si=brét, piskam, klithje, thrret...
    -hécrie ici !=hékri isi ;por edhe; ketu hekri, (pushk-hekri) 'me t'ra pushk hekri ty s'ta lé, si thiut...'
    -ékri ici !=shkruje kėtu;
    (shkruhet "h" ne fr. por si nihet zani, mirepo dalmatini gjat DIKTIMIT e merre kur i duhet)...
    -OV, OV O HE KRISI PUŠKA NE PRRU TE THAT IK KASTRATI SIKUR GRAT SIKUR GRATE...
    -OVO HEKRI=shkruje keshtu hekri (dalmatine e fr)!
    - KRI[/I]SI PUŠKA NE PRRU T'THAT IK KASTRATI SIKUR GRAT SIKUR GRATE...
    -EKRI ŠIP; HE KRISI PUŠKA ŠIP ū ŠKA ŠIP (rrotullohet "u" bahet "n")=n-ŠKA KAKA (kākā)KA NEPeR RUe (kaka ka neper rrugė) NA PRūT, (neper roūte/rrugėve)
    -KA NE PORDHA T'HA TI KAŠT !=
    =KASTRAT=
    -K-(ā rat )=V
    =VAŠ ŠTRATI=
    =SIKURVat RAT=
    =G-rat=V=(rrotullohet bahet "G" bahet "v"...
    -IK KA ŠTRATI SI KURV RAT !
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 19-02-2018 mė 10:29
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    6,924
    Faleminderit
    406
    498 falenderime nė 419 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Emri:  scan370.jpg

Shikime: 109

Madhėsia:  31.2 KB
    Emri:  scan371.jpg

Shikime: 125

Madhėsia:  85.9 KB
    Emri:  scan372.jpg

Shikime: 127

Madhėsia:  80.4 KB

  17. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar SERAFIM DILO pėr postimin:

    Kreksi (20-02-2018)

  18. #17
    I love god
    Anėtarėsuar
    23-02-2007
    Postime
    8,129
    Faleminderit
    113
    64 falenderime nė 58 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    i love kreksi

  19. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar drague pėr postimin:

    Kreksi (20-02-2018)

  20. #18
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Citim Postuar mė parė nga SERAFIM DILO Lexo Postimin
    Emri:  scan370.jpg

Shikime: 109

Madhėsia:  31.2 KB



    Emri:  scan371.jpg

Shikime: 125

Madhėsia:  85.9 KB


    Emri:  scan372.jpg

Shikime: 127

Madhėsia:  80.4 KB

    SERAFIM, unė s'kam asgjė pėr tė shtuar rrethė MESHARIT perpos ketyre krahasimeve te fallcifikuara apo GERRVISHJEVE !

    SU BA NAMI HE BURRE EDHE PSE S KA AS MESAHR E AS BUZUK APO MOS DUHET ME HY NEN DIKTATUR TE ATYNE QE NA DETYROJNE ME THAN SE JO, KJO A VEPER ORIGJINALE ?

    MENDOJ SE VETE KOHA KA ME E TREGUE SE KETE HERE NUK DO TE NDODHI ASHTU SI KUJTOJNE DISA SEPSE KREJTE A E SHKRUME ;


    Edhe te profesia e Ezeikelit a e shkrume se ka me u farue nje popull i cili ka me u gjet i vdekur vetm me nje opange ne kam sepse ka hy ne gjynafe tuj u ruajt se si me mshef rrenen ka bere krime dhe ai popull sipas tij ka per tu zhdukur !

    Pse e si u be kjo qe nje popull po mujka me vdekur me nje opang ne kėmbė, si ka mundesi kjo ? -ia shtojsha pyetjen vetit por ma ne fund e gjeta;
    Fjala ėshtė pėr njė helem, gaz vdekjeprues i cili kur te shpertheje ai, do vije deri te hunda njė erė e keqe, njerėzit do mundohen me i gjetur opingat,
    mirepo posa te mbathin vetem njėrėn opingė- s'do tė kenė mundėsi qė ta mbathin tjetren sepse helmi do ti mbysi tė gjithė nė venndė !

    Profesit e Ezejkelit vertete jane jo vetem se profesi te falltoreve por vertete duhen te jene urdhera te hyjnis prej s nalti, ai,
    kur i thote Ezejkelit- mbyti te tane, qitjau helmin, ky i thote s'di ta maroj helmin, -Hyjniu i thote do te mesoj une !

    Merre njė kazan te madh;
    fut ne ta gjithshka, copa me eshtna te tana kafshve, ndeze zjarrin me dru ahu, le te ndezet zjarri pa pushue dy dite e dy nete,
    kur te vlon mire kazani, shife siper, do ndahet ngjyra e verdh (gjelbert ) prej te kuqes, merri keto te dyja futi ne dy qypa te mdhej, ēoj ne ni ven t'msheft,
    perhape lajmin masanej se a ne ni ven ni thesar plote me dukat, -dhe ti ik !
    -Pse ?
    -Ata kur te shkojne me marre dukatin, do te shpertheje ky helmi prej ketyne dy qypave, nga i pari do e degjojne krismen, do fillojne me i mathe opangat,
    por kur ta hapin edhe te dytin qyp do te jete vone per ta, krejte ky popull do zhduket !

    Pra, ktyne diktatorve une hyjnia do ua marre delet, do ua zhduki ato qe mos te vuajne prej ktyre qeveritarve,
    e shifni se si jane vjamosur, pra skam me ua lene asnje kingj as dele do ti faroj krejte !

    etj ! etj !


    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  21. #19
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    6,924
    Faleminderit
    406
    498 falenderime nė 419 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Emri:  scan380.jpg

Shikime: 102

Madhėsia:  38.2 KB
    Emri:  scan381.jpg

Shikime: 101

Madhėsia:  24.4 KB
    Emri:  scan382.jpg

Shikime: 99

Madhėsia:  84.8 KB
    Emri:  scan384.jpg

Shikime: 84

Madhėsia:  82.7 KB

  22. #20
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,540
    Faleminderit
    328
    42 falenderime nė 41 postime

    Pėr: Pozicioni i gjuhes shqipe sipas Eric Hamp

    Citim Postuar mė parė nga SERAFIM DILO Lexo Postimin
    Emri:  scan380.jpg

Shikime: 102

Madhėsia:  38.2 KB
    Emri:  scan381.jpg

Shikime: 101

Madhėsia:  24.4 KB
    Emri:  scan382.jpg

Shikime: 99

Madhėsia:  84.8 KB
    Emri:  scan384.jpg

Shikime: 84

Madhėsia:  82.7 KB
    Krejte i kamlexue o SERAFIM, sot s'bajne pune asnja sepse maskohet e verteta, sadopak ēabej ne "Hulumtime ne fushe te shqipes" e ka thene te verteten edhe rreth Meshart, pra duhet ta pranojmi kjo gjenerata e re se ne jemi te mashtruar e mos te vdesin neser nga turpi !

    Emri i babait te Gjon Buzukut "bdek" źshtė montim, sepse ska kurkun BDEK -"bdech" as ska pas por autori e ka gerrvishur emrin e te shenjtit "dnica" qė ishte shkurtesa per "Seignte dnica" si shkurtes per SEIGNTE DOMINICA ete "meshari" e ėshtė grryer "d" dhe ėshtė bėrė ""b" pastaj ėshtėfshirė "n" dhe ėshtė bėrė "d" dhe ėshtė fshirė "i" dhe a bėrė "e" kambetur "c" dhe iu ėshtė shtuar njė "h" nė fund pa lidhje....

    Kjo eshte e verteta o Serafim ti lemi maneftet e marifett e asaj kohe se tanat i kamlexue...

    Kete volumin "missale romanurum" kamshkue ne Bezanson" eshte i vetmi qe i afrohet ketij "mesharit" dhe jane dy tjere ne Italie, Torino dhe Romė...ikamkrahasue dhe ska fjale ska SEIGNTI BDEK e as BDECH !




    Ketu te "meshari" jane mbledhur 5 botime te deshtume, assakane lidhur si liber as mepejzi por jane dorzue prej STEFANO BORGIA keto letra tabak ne vitin 1740 e ca...dhe ska kurgja fitmprej genjeshtrave se viktima e pare jemi ne dhe ne vende se ta denoncojmi apo ta hedhim poshte kete mashtrim te shekujve ne shkojmi dhe e perkrahim nje mashtrim,kjo sa logjike aspak por eshte vetemse nje mjerim !

    Turp duhet me na ardh !



    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 20-02-2018 mė 14:58
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •