Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 2 prej 2
  1. #1
    Moderator Maska e Lazo
    Anėtarėsuar
    04-01-2011
    Postime
    994
    Faleminderit
    100
    93 falenderime nė 81 postime

    A mund tė luftohen me ligj lajmet e rreme?

    Raphaėl Hadas-Lebel

    PARIS – Si mund ta luftojnė shoqėritė prurjen e informacionit tė rremė, shpesh herė tė fabrikuar, qė vėrshon nėpėr internet dhe pėrmes mediave sociale, duke ndotur debatet politike pothuaj kudo?

    Kjo pyetje ka munduar mbrojtėsit e demokracisė, tė paktėn qė nga zgjedhjet presidenciale tė vitit 2016 nė SHBA. Dhe nė njė konferencė shtypi jashtė Pallatit presidencial kėtė muaj, presidenti i Francės Emmanuel Macron, ofroi pėrgjigjen e tij.

    Qėllimi i Macronit, me sa duket, ėshtė qė tė “frenojė” me ligj lajmet e rreme. Ai po premton qė, deri nė fund tė vitit, do tė prezantojė njė projekt-ligj pėr tė ndėshkuar ata qė pėrhapin disinformim gjatė periudhave zgjedhore.

    Por Franca e ka tashmė njė ligj represiv, i cili ndalon botimin dhe transmetimin e disinformimit, me qėllime tė kėqia. Sipas Nenit 27 tė tė famshmit Ligj tė Shtypit tė vitit 1881, pėrhapja e informacioneve false “me cilindo mjet”, ėshtė e ndėshkueshme me njė gjobė deri 45000 Euro, me monedhėn e sotme.

    Megjithatė, Ligji i Shtypit gjen zbatim vetėm pėr informacione qė kanė “prishur paqen publike”, gjė qė ėshtė shumė e vėshtirė tė pėrcaktohet, jo mė tė provohet. Njė tjetėr ligj, pjesė e kodit elektoral, parashikon ndėshkimin me njė vit burg dhe njė gjobė prej 15 mijė Euro, pėr cilindo qė pėrdor informacion tė rremė “apo manovra tė tjera mashtruese”, pėr tė vjedhur vota. Por kjo masė vlen kryesisht pėr rastet e mashtrimeve elektorale.

    Kėshtu qė, sfida e Macronit ėshtė tė pėrgatisė legjislacion pėr epokėn digjitale. Ndonėse nuk tha ekzaktėsisht kėtė gjė nė fjalimin e tij tė fundit, Macroni po vė nė shėnjestėr llojin e ndėrhyrjeve tė rusėve, qė luajtėn njė rol tė njohur tashmė nė zgjedhjet presidenciale tė 2016 nė SHBA, por edhe qė kėrcėnuan fushatėn e tij presidenciale pranverėn e vitit qė kaloi.

    Por Macroni po sheh edhe pėrtej Rusisė. Objektivi i tij mė i gjerė ėshtė qė tė mbrojė institucionet demokratike, kundėr cilitdo regjim qė mbron atė qė ai e quan “joliberalizmi politik”, si pėrshembull qeveritė e udhėhequra nga Presidenti Erdogan nė Turqi, Kryeministri Viktor Orban nė Hungari, apo partia Ligj dhe Drejtėsi nė Poloni.

    Shtegu i parė qė po eksploron Macroni ka tė bėjė me transparencėn. Platformat digjitale me siguri do u nėnshtrohen standarteve mė tė larta tė transparencės pėr tė gjithė “pėrmbajtjen e sponsorizuar”, jo thjesht tė zbulojnė identitetin e atyre qė reklamojnė, por edhe tė kufizojnė sasinė e parave tė shpenzuar pėr mesazhet e tyre. Sė dyti, Macron do tė pėrpiqet tė vendosė procedura pėrmbledhėse nė tė cilat gjykatėsit mund tė urdhėrojnė qė pėrmbajtje tė caktuara tė fshihen, apo qė faqe interneti tė eleminohen nga motorrėt e kėrkimit, ose edhe tė bllokohen krejt.

    Franca nuk ėshtė vendi i parė qė pėrpiqet tė ndėrtojė legjislacion kundėr lajmeve tė rreme. Nė prag tė zgjedhjeve federale nė Gjermani shtatorin e kaluar, parlamenti gjerman miratoi njė ligj tė njohur si “NetzDG”, i cili hyri nė fuqi nė 1 janar 2018. Ligji u kėrkon rrjeteve sociale si Facebook, Twitter dhe Youtube qė tė fshijnė tė gjithė pėrmbajtjen e paligjshme tė pėrdoruesve – qė pėrfshin gjuhėn e urrejtjes, pėrveē disinformimit – brenda 24-orėve, ose tė pėrballen me njė gjobė prej 50 milion Euro. Qeveria italiane, pėrpara zgjedhjeve tė pėrgjithshme qė mbahen nė mars, ka propozuar gjithashtu njė ligj kundėr lajmeve tė rreme.

    Nuk ėshtė ēudi qė legjislacioni i propozuar prej Macronit ka provokuar kritika, jo vetėm nga Marine Le Pen dhe partia e saj e Frontit Nacional, por edhe nga ekstremi i majtė. Kritikėt e Macronit kanė kėrkuar ndihmėn e ekspertėve ligjorė, tė cilėt argumentojnė se ligjet ekzistues janė tė mjaftueshėm pėr tė frenuar lajmet e rreme.

    Megjithatė, kėta ekspertė nuk kanė arritur tė rrokin masėn nė tė cilėn teknologjitė e reja, sidomos mediat sociale, mundėsojnė keqbėrjen. Ata qė kėrkojnė tė pėrhapin disinformim dhe teori konspirative, tanė kanė mė shumė mundėsi se kurrė pėr ta bėrė kėtė. Nevoja pėr masa tė reja, pėr tė garantuar pėrmbajtje transparente dhe tė saktė online, duhet tė jetė e qartė.

    Sėrish, procedura e re gjyqėsore qė parashikon Maconi do tė duhet tė ekzaminohet me kujdes. A duhet qė njė gjykatės tė ketė kompetencėn tė vendosė menjėherė, se ēfarė ėshtė e vėrtetė dhe ēfarė ėshtė e rremė, dhe mė pas tė vendosė gjoba? Nė fund tė fundit, “lajmi i rremė” mund tė marrė shumė forma, dhe ndonjėherė ai pėrhapet pa ndonjė qėllim tė keq, pėr tė manipuluar vota apo shtrembėruar rezultate zgjedhjesh.

    Njė ndėrlikim i dytė ėshtė ēėshtja e shumėdebatuar e neutralitetit tė rrjetit. Supozohet qė ligji do tė duhet tė kontrollojė disinformimin e nė tė njėjtėn kohė tė garantojė se ofruesit e internetit (ISP), tė trajtojnė njėsoj tė gjithė pėrmbajtjen online.

    Veē kėsaj, mbetet pėr t’u parė se si Macroni do tė adresojė rrjetet sociale dhe aktorėt online qė ndodhen jashtė vendit, dhe mbi tė cilėt autoritetet franceze nuk kanė juridiksion.

    Asnjė person i arsyeshėm nuk dyshon qė Macroni dėshiron tė fusė censurėn. Por ligji qė ai propozon duhet tė pėrfshijė masa mbrojtėse. Pėr momentin, ėshtė premtues fakti qė ligji do tė zbatohet vetėm pėr periudha parazgjedhore – njė moment delikat ky, nė jetėn publike tė njė demokracie.

    Nė ēdo rast, legjislacioni i propozuar prej Macronit do tė jetė thjesht njė prej mjeteve nė luftėn kundėr disinformimit. Fuqizimi i publikut pėr tė pėrmirėsuar edukimin mediatik, dhe klasifikime tė reja pėr platformat e mediave sociale si botues me pėrgjegjėsi editoriale, mundet gjithashtu tė dėmtojė fushatat e disinformimit.

    Nė fund tė fundit, vėrshimi i lajmeve tė rreme ėshtė njė sfidė globale, qė do tė kėrkojė njė zgjidhje globale. Nė kėtė drejtim, vendimi i Komisionit Europian pėr tė mbledhur njė grup ekspertėsh, qė tė udhėheqin njė konsultim publik nė lidhje me kėtė problem, duhet mirėpritur. Shpresojmė qė procesi tė rezultojė nė njė seri rekomandimesh pėr rrugėn mė tė mirė pėr tė ecur pėrpara.

    Por deri atėherė, propozimet e debatueshėm tė Macronit – qė tė themi tė drejtėn 79% e francezėve i mbėshtesin, sipas sondazheve – tė paktėn do tė shtyjnė qytetarėt qė tė fillojnė tė mendojnė seriozisht nė lidhje me njė problem, i cili prek vetė themelet e njė demokracie perėndimore. Siē e kemi parė nė shumė shtete, njė votues i disinformuar ėshtė armiku i njė demokrati.

    Bota.al – Marrė me autorizim nga Project Syndicate, 2018. Ripublikimi mund tė bėhet vetėm me lejen e Project Syndicate – Can Fake News Be Outlawed?
    Nėse je duke menduar dhe djalli shfaqet, bėje dhe djallin tė mendojė!

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    23-12-2017
    Postime
    6
    Faleminderit
    1
    2 falenderime nė 2 postime

    Pėr: A mund tė luftohen me ligj lajmet e rreme?

    Mendoj se eshte gjeja me e mire qe duhet bere duke filluar nga lart e deri posht.
    I've decided my 2018 will start on February 1st,January is a free trial month.

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •