Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 21
  1. #1
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,048
    Faleminderit
    5
    51 falenderime nė 44 postime

    Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Letra e Presidentit Meta dėrguar Fortlumturisė sė Tij, Anastas Janullatos

    24 dhjetor 2017

    Fortlumturi,

    Kremtimi i festės sė Lindjes sė Krishtit, mė jep gėzimin e madh t’Ju uroj nga zemra, Juve dhe tė gjithė besimtarėve ortodoksė shqiptarė Gėzuar Krishtlindjet!

    Uroj qė kjo festė e bukur e Krishterimit, e cila mishėron njėkohėsisht vlera hyjnore dhe njerėzore, tė sjellė mė shumė shpresė, lumturi e qetėsi, dashuri e besim, harmoni e mirėkuptim dhe tė forcojė mė tej paqen nė familje e nė shoqėri, mes njerėzve e mes popujve, si kusht i domosdoshėm i begatisė sė shoqėrisė dhe pėrparimit tė njerėzimit.

    Nė kėtė ditė tė bekuar pėr besimtarėt e krishterė dhe pėr tė gjithė shqiptarėt, vlerat e tyre tė veēanta tė besimit, trashėgimia e harmonisė dhe tolerancės sė shkėlqyer ndėr-fetare, na bėjnė mė tė vetėdijshėm e njėkohėsisht krenarė pėr kėtė pasuri shpirtėrore e njerėzore dhe rėndėsinė e dimensionin e saj tė patjetėrsueshėm e tė pazėvendėsueshėm.

    Kjo vlerė e pasuri shpirtėrore unike, historike dhe kombėtare e popullit tonė ėshtė trashėguar dhe ėshtė ruajtur, kultivuar e pėrcjellė brez pas brezi falė mundit, sakrificės, pėrpjekjeve, pėrkujdesjes dhe ndjenjės sė lartė tė pėrgjegjėsisė e detyrimit tė besimit tė fortė shpirtėror tė udhėheqėsve tė besimeve fetare tė shqiptarėve.

    Jam i lumtur tė pohoj se Fortlumturia Juaj i pėrket pikėrisht kėtyre udhėheqėsve tė nderuar tė besimeve fetare tė popullit shqiptar.

    Gjatė 25 viteve si Kryepeshkop i Tiranės, Durrėsit dhe tė gjithė Shqipėrisė, duke kontribuar me pėrkushtim nė ringritjen e plotė kanonike dhe shpirtėrore tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, nė rimėkėmbjen dhe ngritjen e objekteve tė besimit ortodoks, nė ringjalljen, kultivimin dhe ruajtjen e traditės shumėshekullore tė besimit ortodoks nė Shqipėri dhe nė ndėrtimin e veprave nė fushėn e arsimit, shėndetėsisė, mirėqenies sociale, zhvillimit rural, kulturės dhe mjedisit nė Shqipėri, keni dėshmuar se udhėhiqeni nga besimi, dashuria, paqja, shpresa dhe mėsimet e veprat e shenjta tė Zotit.

    E kam ndjekur me vėmendje aktivitetin Tuaj tė palodhur ndėrkombėtar, vizitat nė Vatikan dhe nė vende tė shumta tė botės, duke i shėrbyer jo vetėm njohjes ndėrkombėtare tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, por veēanėrisht pėrhapjes, pėrtej kufijve tė Shqipėrisė, tė vlerave e pasurisė sė harmonisė, tolerancės dhe bashkėjetesės ndėr-fetare tė popullit shqiptar.

    Pėrkushtimi Juaj shembullor shpirtėror dhe kontributi juaj gjatė kėtyre viteve, ėshtė vlerėsuar me tė drejtė me titullin “Qytetar Nderi” i qytetit tė Tiranės, Korēės dhe Durrėsit dhe me urdhrin e lartė tė Presidentit “Gjergj Kastriot Skėnderbeu” pėr kontributin e vyer nė ringjalljen e besimit shpirtėror dhe forcimin e mėtejshėm tė harmonisė, tolerancės dhe bashkėjetesės ndėr-fetare tė popullit shqiptar.

    Ēmoj e shpreh mirėnjohje, veēanėrisht pėr ndihmėn Tuaj dhe tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė ndaj vėllezėrve tanė nga Kosova, gjatė krizės sė rėndė humanitare tė vitit 1999.

    E vlerėsoj lart kujdesin dhe vėmendjen qė keni treguar pėr arsimimin dhe pėrgatitjen e brezit tė ri tė klerikėve shqiptarė dhe krijimin e qendrave rinore nė qytete e fshatra tė ndryshme, duke ruajtur kėshtu trashėgiminė e ēmuar shqiptare tė kėtij besimi dhe identitetin e tij, larg influencave, tendencave dhe ndikimeve tė huaja, tė padobishme dhe tė rrezikshme pėr bashkėsinė shqiptare ortodokse dhe pėr vetė popullin shqiptar.

    Fortlumturia Juaj,

    Nė kėtė ditė tė bekuar tė Krishtlindjeve, jam shumė i lumtur t’ Ju bėj me dije se kam marrė vendimin, edhe nė vijim tė vullnetit Tuaj “…pėr tė vėrtetuar lidhjen e pandashme me vendin qė doni sinqerisht dhe i shėrbeni me vetėsakrifikim…”, t’Ju jap shtetėsinė shqiptare, nėpėrmjet Dekretit tė Presidentit tė Republikės sė Shqipėrisė, Nr. 10700, tė datės 22 dhjetor 2017.

    Duke shprehur bindjen time se ky veprim, jo vetėm pėrmbush njė detyrim institucional, por ėshtė edhe shprehje e mirėnjohjes ndaj Jush dhe aktivitetit e pėrkushtimit Tuaj shpirtėror nė Shqipėri, Ju uroj sėrish Juve, besimtarėve ortodoksė, tė krishterė e tė gjithė shqiptarėve, tė kalojnė Krishtlindje tė bukura, tė gėzuara dhe tė lumtura dhe lutjet e kėsaj ditė tė shenjtė tė sjellin mė shumė paqe, dashuri, harmoni e mirėkuptim jo vetėm mes nesh, por edhe mes tė gjithė kombeve tė botės.

    Me respekt,

    Ilir Meta
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 24-12-2017 mė 12:44
    Duaje te afermin tend si veten

  2. #2
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,048
    Faleminderit
    5
    51 falenderime nė 44 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    E drejta vonon por nuk harron. I shumevuajturi ne Afrike, personi qe meritonte prej nje cerek shekulli kete emer, me ne fund eshte njeri nga ne ne gjuhe, shpirt, dashuri. Jete te gjate Fortlumturi! Lavdi Perendise ne me te lartat!
    Duaje te afermin tend si veten

  3. #3
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,086
    Faleminderit
    64
    773 falenderime nė 633 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    1. Atdheu i njerezve me besim nuk eshte mbi toke, eshte ne qiell. Nacionalizmat dhe nenshtetesite u vlejne vetem tokesoreve e jo hyjnoreve.

    2. Kur Kryepeshkopi Anastas beri kerkese per nenshtetesine shqiptare, mbi nje dekade me pare, 3 presidente me pare, dhe iu mohua kjo e drejte, ishte nje turp per shtetin shqiptar, ishte nje turp historik per njerezit qe drejtonin presidencen (Moisiu, Topi, Nishani), ishte nje turp edhe per shqiptaret e thjeshte qe e shihnin, njihnin, e ishin prekur nga puna e Kryepeshkopit Anasas mes shqiptareve ne keto 3 dekadat e fundit. Nuk ka burre me te urte, me te drejte, dhe me te dashur ne Shqiperi se Kryepeshkopi Anastas! Teksa gjithe bota vleresonte punen e kontributin e jetes se tij duke i dhene tituj e nderime, 3 kreret e shtetit shqiptar ia mohuan nenshtetesine shqiptare.

    3. Vete akti i Kryepeshkopit per te aplikuar per nenshtetesine shqiptare, duke respektuar ligjet e vendit ku jeton, ishte ne vetvete nje akt qytetarie. Kryepeshkopi nuk kish perse ta bente kete gje. Ai nderohet si Akademik i Theologjise ne Universitetin e Athines, ka marre tituj nga plot universitete te tjera te botes, eshte nje nga zerat me te degjuar dhe respektuar ne mbare boten e Krishtere, jo vetem ate Orthodhokse. E beri kete kerkese per nenshtetesi per te treguar perulesine dhe respektin qe ndjen ndaj popullit shqiptar te cilit i ka perkushtuar jo pak por nje cerek shekulli te jetes se tij. Dhe nuk e beri nje gje te tille pasi keshtu ulerisnin e bertisnin "nacionalistet" e panxene shqiptare. E beri per respektin qe ndjen ndaj te gjithe atyre mijera besimtareve orthodhokse qe besojne e praktikojne besimin e tyre, e shkojne e degjojne predikimet e tij ne Kishe. Dhe nuk u mjaftua vetem me kerkesen per nenshtetesi, por mesoi edhe gjuhen shqipe, mesoi edhe historine e kulturen e ketij populli te vuajtur.

    4. Lavdi Zotit, presidenti aktual Ilir Meta, nuk beri te njejtin gabim si tre paraardhesit e tij te cilet do t'i japin nje dite llogari Perendise per sjelljen ndaj sherbetorit te Tij! Por vuri ne vend nderin e shtetit e popullit shqiptar duke i dhene nenshtetesine shqiptare Kryepeshkopit Anastas!

    Per shume vjet o Kryezot!

    Krishti lindi!
    Lavderojeni Ate!

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2010
    Postime
    701
    Faleminderit
    1
    52 falenderime nė 38 postime

    Kryepeshkopi Anastas mė nė fund shqiptar…

    Odisea e mos dhėnies se nėnshtetėsisė shqiptare Kryepeshkopit Ansastas dukej sikur nuk do tė pėrfundonte asnjėherė, dhe argumentet e mosdhėnies nga ana e tė ashtuquajturve nacionalistė ishin tė shumta.
    Vreri dhe mllefi historik ndaj padrejtėsisve politike sidomos nga ana e politikės sė fqinjėve tė jugut ishte derdhur pikėrisht mbi Kryepeskopin e Nderuar dhe erudi Anastas I cili jo vetėm nuk ka lidhje me tė kaluarėn, por edhe nga profesioni si klerik I nderuar nuk merret me politikė
    Sidoqoftė po tė shikosh portalet, gazetat, mediat, madje armiqtė e Kishės Autoqefale tė Shqipėrisė brėnda , ishin tė mbushura me idiotsira dhe budallallėqe tė pashoq kur njehsonin figurėn e pastėr e tė panjollė tė Kryepeshkopit me dordolecėt e politikave antishqiptare si brėnda ashtu dhe jashtė vėndit.
    Nė kėtė luftė kundėr njė drejtuesi tė njė komuniteti i cili pėr arėsye objektive erdhi nga jashtė ashtu si dhe drejtuesit e fesė katolike qė janė tė huaj, u pėrfshinė dhe individė tė veshur me rrason e priftit tė cilėt tė ndėrsyer pėr shkak tė ndonjė pakėnaqėsie apo faji tė bėrė, nuk lanė gjė pa thėnė gjatė gjithė kėtyre 25 viteve tė qėndrimit nė Shqipėri ndaj Kryepeshkopit. Madje dhe sot lehaqeni nga Elbasani nėpėrmjet Mediave tė paguara foli dhe tha se .. Predisdenti bėri gabim qė i dha shtetėsinė.
    Ashtu si lufta politike e ashpėr dhe e pa principtė pėr tė fituar pushtetin nė kėto vite demokracie e cila degradoi edhe nė shpėrbėrjen e shtetit shqiptar, ashtu dhe lufta kundėr Kryetarit tė Kishės Autoqefale Orthodokse tė Shqqipėrsė Kryepeshkopit Anastas vazhdoi ashtu e ashpėr e paprinciptė dhe shumė ofenduese, e padrejtė, dhe nė kundėrshti me atė qė mendon vetė komuniteti orthodox, i cili e do, e ka mbrojtur, dhe e mbron kėtė pėrfaqėsues tė Zotit nė Shqipėri.
    Madje dhe origjina e vetė Kryepeshkopit Anastas sipas tė dhėnave ėshtė se gjyshėrit e tij janė larguar nga Durrsi pėr nė Prevezė dhe flisnin shqip rreth viteve 1850 e kėtej.
    Kėshtu qė duket fare qartė se shtetėsia shqiptare qė u dha mė nė fund pas 25 vitesh qėndrimi stoik dhe tė pashėmbėllt nė Shqipėri brėnda folesė sė grerėzave ateiste e radikaliste tė politikės amorfe e klienteliste shqiptare , pranon mė nė fund dėshtimin e armiqve tė Kishės Autoqefale tė Shqipėrisė.
    Interesant ėshtė fakti se pesė Presidenė shqiptarė dhe faktikisht: Berisha- Meidani-Moisiu-Topi-Nishani, nuk pranuan tė jepnin shtetėsinė shqiptare Kryepeshkopit tė nderuar duke treguar se ishin kryekėput nė mos e paragjykonin problemin, ata ishin tė kapur nga politikat pseudo-nacionaliste qė gėlonin dhe gėlojnė edhe sot nė kokat e politikanėve shqiptarė.
    U desh njė 25 vjeēar, qė Presidenti i sotėm Ilir Meta, pavarėsisht problemeve qė egzistojnė pėr personin e tij, tregoi emancipimin e tij politik duke i dhėnė shtetėsinė shqiptare Kryepeshkopit tė Nderuar 88 vjeēar Anastas. Nė fjalėn e tij ditėn e Krishtlindjeve ai pėrmėndi se sot (bėhet fjalė pėr dje -25 dhjetor) Kryepshkopi Anastas u bė qytetari mė i ri i shtetit shqiptar, duke bėrė aluzion me fjalėn `I ri` sepse Kryepeshkopi ėshtė i moshuar dhe e kundėrta e tė riut.
    Ėshtė pjesėrisht e vėrtetė idea e Artan Hoxhės qė Presidenti i sotėm Meta…. `I dha fund budallallėkut kolektiv` pėr mosdhėnien e shtetėsisė shqiptare pėr 25 vjet Kryepeshkopit, por ėshtė e vėrtetė gjithashtu edhe se pėrveē budallallėkut kolektiv tė politikės, egziston dhe paragjykime tė forta kundėr orthodoksve shqiptarė tė cilėt me qėllim quhen si `grekė` (gjė qė nuk ka asgjė tė keqe nėse bėhej fjalė pėr popull), i cili nxitet nga qarqe agresive brėnda vėndit (tė nxitur nga injoranca e tyre historike), por dhe ato jashtė vėndit (politikat e fqinjėve tė jugut dhe serbia tė cilėt kėrkojnė njė Shqipėri e Kosovė tė pėrēarė dhe tė destabilizuar), tė cilat duke kujtuar tė kaluarėn, pėrpiqen ti hedhin benzinė zjarrit ditėt e sotme, nė njė kohė kur faktori shqiptar ėshtė optimizuar dhe kėrkon tė integrohet gjėrėsisht nė BE, si Shqipėria ashtu dhe Kosova.
    Sigurisht paraqitja e veprės se Ringjalljes sė Kishės Autoqefale Orthodokse tė Shqipėrisė nga ana e Kryepshkopit Anastas tregon mė sė miri se, pavarėsisht kundėrshtive dhe kundėrshtarėve, Komuniteti Orthodoks i Shqipėrisė ėshtė mė afėr Zotit nėpėrmjet kishave tė ndėrtuara dhe rindėrtuara, nėpėrmjet klerikėve tė diplomuar, nėpėrmjet predikimit nė shqip, nėpėrmjet ngritjes sė institucioneve arsimore dhe shėndetėsore me bekimin e Krepshkopit Anastas, nėpėrmjet njohjes sė KOASH nė gjithė botėn, nėpėrmjet pranisė sė Kryepeshkopit si anėtar honorifik i shumė instituvioneve ndėrkombėtare religjioze ose jo-religjioze, nėpėrmjet ndihmave tė shumta pėr tė varfėrit si menca, shtėpi pėr tė moshuarit, nuk harrohen ndihma pėr rrefugjatėt kosovarė nė 1999 tė cilat disa qarqe politikės tė Kosovės e kanė harruar ose bėjnė sikur `nuk ishte ndonjė gjė ndihma prej 1 milionė dollarėsh tė atėhershėm`, etj, etj..
    E kam pėrmėndur disa herė se: ``nėse Kryepshkopi i parė i shqiptar Fan S. Noli e bėri Jezu Krishtin tė flaės shqip, Krypeshkopi Anastas e ringjalli nga vdekja komuniste Kishėn Orthodokse Autoqefale tė Shqipėrisė``.
    Mund tė thuhen plot gjėra nė favor, por nė pėrfundim mund tė them se dhėnia e Shtetėsisė shqiptare, tregon se Shqipėria edhe nėpėrmjet Presidentit Meta, ka bėrė njė hap tė rėndėsishėm dejt integrimit nė BE.

  5. #5
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,048
    Faleminderit
    5
    51 falenderime nė 44 postime

    Pėr: Kryepeshkopi Anastas mė nė fund shqiptar…

    Citim Postuar mė parė nga pirro10 Lexo Postimin
    Odisea e mos dhėnies se nėnshtetėsisė shqiptare Kryepeshkopit Ansastas dukej sikur nuk do tė pėrfundonte asnjėherė, dhe argumentet e mosdhėnies nga ana e tė ashtuquajturve nacionalistė ishin tė shumta.
    Vreri dhe mllefi historik ndaj padrejtėsisve politike sidomos nga ana e politikės sė fqinjėve tė jugut ishte derdhur pikėrisht mbi Kryepeskopin e Nderuar dhe erudi Anastas I cili jo vetėm nuk ka lidhje me tė kaluarėn, por edhe nga profesioni si klerik I nderuar nuk merret me politikė
    Sidoqoftė po tė shikosh portalet, gazetat, mediat, madje armiqtė e Kishės Autoqefale tė Shqipėrisė brėnda , ishin tė mbushura me idiotsira dhe budallallėqe tė pashoq kur njehsonin figurėn e pastėr e tė panjollė tė Kryepeshkopit me dordolecėt e politikave antishqiptare si brėnda ashtu dhe jashtė vėndit.
    Nė kėtė luftė kundėr njė drejtuesi tė njė komuniteti i cili pėr arėsye objektive erdhi nga jashtė ashtu si dhe drejtuesit e fesė katolike qė janė tė huaj, u pėrfshinė dhe individė tė veshur me rrason e priftit tė cilėt tė ndėrsyer pėr shkak tė ndonjė pakėnaqėsie apo faji tė bėrė, nuk lanė gjė pa thėnė gjatė gjithė kėtyre 25 viteve tė qėndrimit nė Shqipėri ndaj Kryepeshkopit. Madje dhe sot lehaqeni nga Elbasani nėpėrmjet Mediave tė paguara foli dhe tha se .. Predisdenti bėri gabim qė i dha shtetėsinė.
    Ashtu si lufta politike e ashpėr dhe e pa principtė pėr tė fituar pushtetin nė kėto vite demokracie e cila degradoi edhe nė shpėrbėrjen e shtetit shqiptar, ashtu dhe lufta kundėr Kryetarit tė Kishės Autoqefale Orthodokse tė Shqqipėrsė Kryepeshkopit Anastas vazhdoi ashtu e ashpėr e paprinciptė dhe shumė ofenduese, e padrejtė, dhe nė kundėrshti me atė qė mendon vetė komuniteti orthodox, i cili e do, e ka mbrojtur, dhe e mbron kėtė pėrfaqėsues tė Zotit nė Shqipėri.
    Madje dhe origjina e vetė Kryepeshkopit Anastas sipas tė dhėnave ėshtė se gjyshėrit e tij janė larguar nga Durrsi pėr nė Prevezė dhe flisnin shqip rreth viteve 1850 e kėtej.
    Kėshtu qė duket fare qartė se shtetėsia shqiptare qė u dha mė nė fund pas 25 vitesh qėndrimi stoik dhe tė pashėmbėllt nė Shqipėri brėnda folesė sė grerėzave ateiste e radikaliste tė politikės amorfe e klienteliste shqiptare , pranon mė nė fund dėshtimin e armiqve tė Kishės Autoqefale tė Shqipėrisė.
    Interesant ėshtė fakti se pesė Presidenė shqiptarė dhe faktikisht: Berisha- Meidani-Moisiu-Topi-Nishani, nuk pranuan tė jepnin shtetėsinė shqiptare Kryepeshkopit tė nderuar duke treguar se ishin kryekėput nė mos e paragjykonin problemin, ata ishin tė kapur nga politikat pseudo-nacionaliste qė gėlonin dhe gėlojnė edhe sot nė kokat e politikanėve shqiptarė.
    U desh njė 25 vjeēar, qė Presidenti i sotėm Ilir Meta, pavarėsisht problemeve qė egzistojnė pėr personin e tij, tregoi emancipimin e tij politik duke i dhėnė shtetėsinė shqiptare Kryepeshkopit tė Nderuar 88 vjeēar Anastas. Nė fjalėn e tij ditėn e Krishtlindjeve ai pėrmėndi se sot (bėhet fjalė pėr dje -25 dhjetor) Kryepshkopi Anastas u bė qytetari mė i ri i shtetit shqiptar, duke bėrė aluzion me fjalėn `I ri` sepse Kryepeshkopi ėshtė i moshuar dhe e kundėrta e tė riut.
    Ėshtė pjesėrisht e vėrtetė idea e Artan Hoxhės qė Presidenti i sotėm Meta…. `I dha fund budallallėkut kolektiv` pėr mosdhėnien e shtetėsisė shqiptare pėr 25 vjet Kryepeshkopit, por ėshtė e vėrtetė gjithashtu edhe se pėrveē budallallėkut kolektiv tė politikės, egziston dhe paragjykime tė forta kundėr orthodoksve shqiptarė tė cilėt me qėllim quhen si `grekė` (gjė qė nuk ka asgjė tė keqe nėse bėhej fjalė pėr popull), i cili nxitet nga qarqe agresive brėnda vėndit (tė nxitur nga injoranca e tyre historike), por dhe ato jashtė vėndit (politikat e fqinjėve tė jugut dhe serbia tė cilėt kėrkojnė njė Shqipėri e Kosovė tė pėrēarė dhe tė destabilizuar), tė cilat duke kujtuar tė kaluarėn, pėrpiqen ti hedhin benzinė zjarrit ditėt e sotme, nė njė kohė kur faktori shqiptar ėshtė optimizuar dhe kėrkon tė integrohet gjėrėsisht nė BE, si Shqipėria ashtu dhe Kosova.
    Sigurisht paraqitja e veprės se Ringjalljes sė Kishės Autoqefale Orthodokse tė Shqipėrisė nga ana e Kryepshkopit Anastas tregon mė sė miri se, pavarėsisht kundėrshtive dhe kundėrshtarėve, Komuniteti Orthodoks i Shqipėrisė ėshtė mė afėr Zotit nėpėrmjet kishave tė ndėrtuara dhe rindėrtuara, nėpėrmjet klerikėve tė diplomuar, nėpėrmjet predikimit nė shqip, nėpėrmjet ngritjes sė institucioneve arsimore dhe shėndetėsore me bekimin e Krepshkopit Anastas, nėpėrmjet njohjes sė KOASH nė gjithė botėn, nėpėrmjet pranisė sė Kryepeshkopit si anėtar honorifik i shumė instituvioneve ndėrkombėtare religjioze ose jo-religjioze, nėpėrmjet ndihmave tė shumta pėr tė varfėrit si menca, shtėpi pėr tė moshuarit, nuk harrohen ndihma pėr rrefugjatėt kosovarė nė 1999 tė cilat disa qarqe politikės tė Kosovės e kanė harruar ose bėjnė sikur `nuk ishte ndonjė gjė ndihma prej 1 milionė dollarėsh tė atėhershėm`, etj, etj..
    E kam pėrmėndur disa herė se: ``nėse Kryepshkopi i parė i shqiptar Fan S. Noli e bėri Jezu Krishtin tė flaės shqip, Krypeshkopi Anastas e ringjalli nga vdekja komuniste Kishėn Orthodokse Autoqefale tė Shqipėrisė``.
    Mund tė thuhen plot gjėra nė favor, por nė pėrfundim mund tė them se dhėnia e Shtetėsisė shqiptare, tregon se Shqipėria edhe nėpėrmjet Presidentit Meta, ka bėrė njė hap tė rėndėsishėm dejt integrimit nė BE.
    Dua te bej nje korrigjim, se ndoshta te ka shpetuar. Shifra e ndihmes per kosovaret ne 1999 eshte 13 milione dollare (jo 1 milion). Tashti kjo njohje nuk i ben ndonje nder Kryepiskopit, perpos vete Presidentit Meta. Me nje lule (Meta) nuk vjen pranvera thote populli. Nuk hyhet ne BE vetem me nje president. Vete vonesa nje cerek shekullore, eshte skandaloze per BE-ne. Me kete kut BE mat mirenjohjen tone, e cila ka munguar per Fortlumturine e Tij. A thua beson se do t`i jemi mirenjohese BE-se??? Te falenderoj Pirro per kete artikull, por te siguroj se armiqte e Kryepiskopit mbeten te njejtet, bile jane egersuar edhe me. Per mendimin tim mos merremi me me ta. Le te vazhdojne ne rrugen e tyre, si marku, etj.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 26-12-2017 mė 12:09
    Duaje te afermin tend si veten

  6. #6
    Moderator Maska e Lazo
    Anėtarėsuar
    04-01-2011
    Postime
    1,043
    Faleminderit
    111
    96 falenderime nė 84 postime

    Greket nė ekstazė pėr Janullatosin: Pėrse gėzohen kaq shumė, qė ai mori nėnshtetėsinė shqiptare?

    Marrja e nėnshtetėsisė shqiptare nga ana e Janullatosit, nuk ka shkaktuar reagime vetėm nė Shqipėri, por ėshtė kthyer nė njė kryelajm edhe nė Greqi.

    Tė gjithė mediat greke e kanė pasqyruar kėtė lajm, ndėrsa ka reaguar edhe politike greke, me nė krye ministrin e Jashtėm, Kotzias.

    Raportohet ndėrohė, se edhe presidenti grek, Prokopis Pavlopulos, ka zhvilluar njė bisedė telefonike me Janullatos, tė cilit i shprehu urimet mė tė mira pėr festėn e Krishtlindjeve dhe “kėnaqėsinė e tij tė sinqertė pėr dhėnien e shtetėsisė shqiptare, njė veprim qė vulos sjelljen e tij disavjeēare shembullore dhe si njė njė qytetar shembull i Shqipėrisė”.

    Pavlopulos do tė komunikojė me telefon tė marten edhe me Metėn, pėr t’i shprehur atij falenderimet e pse i dha pasaportėn shqiptare Janullatosit.

    Ajo qė nuk kuptohet, ėshtė fakti pse janė ngazėllyer kaq shumė drejtuesit mė tė lartė tė shtetit grek dhe mediat e kėtij vendi, me faktin qė Janullatos ka marrė nėnshtetėsinė shqiptare./gazetatema
    Njoftime falas vetėm nė https://tregti.al

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    6,924
    Faleminderit
    406
    498 falenderime nė 419 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Ne kete lajm te habit gezimi i pales greke. Dihet qe Janullatosi eshte nje personazh ne Greqi por gjithe ky gezim e lumturi sikur nuk ka nje shpegim llogjik per marjen e nje neshtetesie.
    Nga gjithe ky gezim mendoj qe per nje muaj nuk do kemi probleme me doganiret e greqise dhe ka mundesi qe doganiret te na presin ne kufi me haeng.

  8. 3 antarėt mė poshtė falenderuan SERAFIM DILO pėr mendimin e shprehur nė kėtė postim:

    drague (30-12-2017),murik (08-01-2018),rromanoku (31-12-2017)

  9. #8
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,048
    Faleminderit
    5
    51 falenderime nė 44 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Citim Postuar mė parė nga SERAFIM DILO Lexo Postimin
    Ne kete lajm te habit gezimi i pales greke. Dihet qe Janullatosi eshte nje personazh ne Greqi por gjithe ky gezim e lumturi sikur nuk ka nje shpegim llogjik per marjen e nje neshtetesie.
    Nga gjithe ky gezim mendoj qe per nje muaj nuk do kemi probleme me doganiret e greqise dhe ka mundesi qe doganiret te na presin ne kufi me haeng.
    Per kete njohje gezohen te gjithe njerezit e qyteteruar kudo ne bote, besimtare e laike, per c`ka bere e ben Anastasi per ta. Gezohemi edhe ne orthodhokset shqiptare qe se paku u pranua nga politika, si njeri nga ne. Te uroj mos keni me probleme ne kufi. Si "personazh" Kryepiskopi nderohet kudo ne bote dhe me pak se kudo ne Shqiperi (per turpin tone).
    Duaje te afermin tend si veten

  10. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2010
    Postime
    701
    Faleminderit
    1
    52 falenderime nė 38 postime

    Pėr: Kryepeshkopi Anastas mė nė fund shqiptar…

    Ke te drejte. Nuk e kisha konfirmuar totalin. Thashe vetem per kestin e pare te ndihmes.

  11. #10
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    6,924
    Faleminderit
    406
    498 falenderime nė 419 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Janullatosit i ka ardhur koha te japi dorheqjen,e ka plotesuar misionin e vete.

    Kisha ortodokse ka nevoje te merret me politike te brendshme,dhe kete mundet ta beje vetem nje shqiptar. Te bejne fetarin per te cilen jane zgjedhur nga Zoti,te adresojne dhe ndihmojne popullin. Ti behen barriere kesaj klase politike duke mos pranuar politikanet te hyjne neper kisha e xhamia sepse jane parada qe ofendojne vete profesionistet e fese ne rradhe te pare.
    U be 27 vjet ne ate vend dhe nuk doli nje fetar qe ti mbash mend emrin. Jo se kemi qene ndonjehere vend ku profesionistet e fese kane qene dhe aq te ndritur por gjithmon ka dale ndonje kokerr qe te pakten mobilizonte masat shpirterisht. Nga ana e mobilizimit te fese ne shoqeri jemi ne nje shkretetire te plote.

    Mire qe ka ndonje ndertim kishe dhe xhamie dhe ndonje feste ku shkojne politikanet qe i jepet mundesia fetareve te dalin ne televizion...se po mos te ishin keto do dukeshim si vend ateist.

  12. #11
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,086
    Faleminderit
    64
    773 falenderime nė 633 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Presidenti Meta: Shikojeni Kryepeshkopin Anastas si njeri te Zotit

    Emri:  kk.jpg

Shikime: 115

Madhėsia:  47.3 KB

    Presidenti Meta ishte i ftuar kėtė tė enjte nė “Opinion” te Blendi Fevziu. Nė fillim u pyet pėr dhėnien e nėnshtetsisė Kryepeshkopit Janullatos. Me pas ishte pyetja nė lidhje me votėn e Shqipėrisė nė OKB kundėr SHBA. Presidenti Meta tha se “Kurrė nuk e mendoja se Shqipėria do votonte kundėr SHBA”. Mė tej ai vazhdoi se SHBA ėshtė aleati ynė mė i madh strategjik dhe nuk duhej tė votohej kundėr tyre.

    Nė lidhje me nėnshtetsinė pėr Janullatos ai tha se “Jam shumė i bindur pėr drejtėsinė e kėtij vendimi sepse Fortlumturia e Tij i plotėson tė gjitha kriteret por sepse Ai ringriti nga hiri Kishėn Autoqefale tė Shqipėrisė duke e bėrė atė sot nė njė nga kishat mė tė nderuara nė botė”, tha Meta nė njė intervistė pėr Opinion, teksa shtoi se sė pari shtė detyrim ndaj besimtarėve ortodoksė shqiptarė.


    Presidenti bėri njė apel kur kėrkoi qė Janullatosin ta shohin vetėm si misionar dhe njeri tė Perėndisė. “Ju ftoj tė gjithė tė ndajmė cėshtjen e origjinės sė Janulloatosin nga cėshtja e besimit. Ai ėshtė personalitet i besimit, misionar dhe nnjeri i Perėndisė i cili ka bėrė shėrbime tė jashtėzakonshme Kishės sonė Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė. Besimet kanė lindur para shteteve dhe kombeve dhe unė jam i bindur se ardhmja e Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė ėshtė mė e ndritur dhe e sigurt falė edhe kontributit historikut tė Janullatosit”, theksoi kreu i shtetit.

    Ilir Meta u pyet pėr raportet me Kryeministrin Rama, pėr Monika Kryemadhin, pėr Lulzim Bashėn, Doktorin,etj

    Intervista e plotė e Presidentit Ilir Meta:

    Gazetari: Do tė thoja se kjo intervistė sot normalisht duhet tė kishte qenė njė intervistė mė shumė festive, e pėrqendrua nė fund tė vitit te atmosfera e festave, megjithėse kėtė vit nuk po ndihet aq shumė se sa vitet e tjera. Duket pak mė e ndrydhur. Ndėrkohė ju keni ndėrmarrė disa zhvillime politike qė ju kanė sjellė nė qendėr tė vėmendjes, edhe pse presidenti i ri ėshtė gjithmonė protagonist.

    E para ėshtė ajo qė lidhet me Janullatosin, me faktin qė ju i keni dhėnė pasaportėn, duke u bėrė i pari president pas disa presidentėsh, qė i jep shtetėsinė shqiptare kreut tė Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare. E dyta jeni bėrė protagonist me njė letėr qė i keni ēuar Presidentit amerikan, Donald Trump lidhur me votimin qė Shqipėria ka bėrė pėr rezolutėn e propozuar nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara pėr tė dėnuar aktin e SHBA-ve qė e zhvendosi ambasadėn amerikane nga Tel-Avivi nė Jeruzalem. Njėkohėsisht ka pasur disa zhvillime nė Parlament ku nuk keni qenė ju protagonist, por ka qenė bashkėshortja juaj dhe shumė e fortė, por edhe njė seri pyetjesh qė lidhen me zhvillimet politike. Shpresoj qė ju tė jeni sa mė i hapur dhe i drejtpėrdrejtė!

    Pyetja e parė ėshtė gati e menjėhershme: Kush jua kėrkoi qė t’i jepni shtetėsinė shqiptare Anastas Janullatosit? Ishte njė, po e quaj, njė shėrbim qė i bėtė Greqisė? Ishte njė tentativė pėr tė ulur tensionet me kėtė vend apo ishte njė bindje e juaja qė Anastas Janullatosi e meritonte shtetėsinė shqiptare?

    Presidenti Meta: Absolutisht ishte njė bindje e ime e plotė institucionale…

    Gazetari: Dhe nga ishte krijuar kjo bindje, zoti Meta?

    Presidenti Meta: … pėr shkak tė ligjit pėr shtetėsinė, ku mund tė theksoj se Fortlumturia e Tij i plotėsonte tė gjitha kriteret…

    Gazetari: Brenda kėtij ligji duhet tė jetė edhe fakti qė ai duhet tė flasė shqip,nė mos gaboj…?

    Presidenti Meta: Nuk besoj se trajneri ynė shumė i dashur De Biazi flet shqip apo e flet mė mirė shqipen se sa Fortlumturia e Tij, pėr tė mos pėrmendur edhe mjaft raste tė tjera. Sė dyti mendoj qė nė kėtė mėnyrė i kam bėrė njė shėrbim shumė tė mirė…

    Gazetari: … Kujt ia keni bėrė kėtė shėrbim?

    Presidenti Meta: …Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, tė cilėn Fortlumturia e Tij e ringriti nga hiri i trashėguar nga sistemi komunist dhe ėshtė sot njė nga kishat mė tė nderuara nė botė…

    Gazetari: … por u ringrit nga njė…

    Presidenti Meta: …falė, nė veēanti tė, personalitetit tė tij. Dhe ėshtė njė detyrim ndaj gjithėve besimtarėve ortodoksė nė vendin tonė dhe ka qenė edhe njė kėrkesė e vazhdueshme e shumė personaliteteve tė shquara tė vendit tonė: doktorė, rektorė, ish-dekanė, emra nga mė tė shquarit tė mjekėsisė, tė shkencės…

    Gazetari: …Po si shpjegohet zoti Meta, qė tė paktėn katėr presidentė njėri pas tjetrit kanė refuzuar qė t’i japin pasaportėn shqiptare Anastas Janullatosit?

    Presidenti Meta: Do tė theksoja se ėshtė tjetėr refuzimi…

    Gazetari: …Presidenti Berisha, Presidenti Meidani, Presidenti Moisiu, Presidenti Topi, Presidenti Nishani. Jeni i gjashti, pra pas pesė presidentėve, tė cilėt kanė refuzuar qė ta bėjnė shtetas shqiptar Anastas Janullatosin. Ju keni vendosur qė ta bėni kėtė gjė.

    Presidenti Meta: Mendoj se nuk ka pasur ndonjė refuzim. Ka pasur mosdekretim. Ka qenė njė kėrkesė nė pritje.

    Gazetari: Ishit i bindur kur e firmosėt kėtė dekret?

    Presidenti Meta: Kam qenė shumė i bindur dhe sot jam akoma mė i bindur, dhe nė tė ardhmen do tė jem edhe mė i bindur, sepse mė vjen keq, por ne ende vazhdojmė tė politizojmė ēėshtjen e besimit…

    Gazetari: Nuk ėshtė ēėshtje politizimi zoti Meta. Kam pėrshtypjen se Kisha Autoqefale Shqiptare qė prej fillesave tė saj nė statutin e Korēės nė vitin 1929 nė mos gaboj, e mė pas me rikonfirmimet e Kristofor Kisit ka qenė njė kishė qė duhej tė drejtohej nganjė prift, ose njė peshkop shqiptar. Nė fakt Anastas Janullatosi nuk ka qenė njė peshkop shqiptar nė momentin kur ka ardhur nė krye tė KOASH-it, por ka pasur shtetėsi greke. Dhe historia e KOASH-it ka qenė njė histori pėrplasjesh me Kishėn Ortodokse Greke. As me atė ruse, as me atė malazeze, as me atė maqedonase.

    Presidenti Meta: Jam dakord me ju. Nuk i heq asnjė presje. Dhe do tė kishte qenė shumė mė mirė qė kryepeshkopi i parė pas komunizmit dhe pas lejimit tė ushtrimit tė lirė tė besimeve nė Shqipėri tė kishte qenė shqiptar.

    Por pėr shkak tė tė vėrtetave, duhet tė themi se edhe Kristofor Kisi qė pėrmendėt, edhe Visarion Xhuvanin qė ju nuk e pėrmendėt…

    Gazetari: Jo, jo, ėshtė njė numėr i madh. Kjo histori nis me Fan Nolin nė vitin 1900 e…, vitit 1910 nė mos gabohem…

    Presidenti Meta: Dakord! Dakord! Patjetėr! Gjithė kėto personalitete tė Kishės sonė Autoqefale nuk i persekutoi, nuk i denigroi, nuk i dhunoi as Kisha greke, as Fortlumturia e Tij, por meqenėse…

    Gazetari: Jo, ato i bėri diktatura komuniste.

    Presidenti Meta: …po diktaturėn ne e bėmė dhe disa prej tyre vazhdojnė akoma tė ushqejnė kėtė frymė tepėr negative. Dhe mbaj mend, sepse mė ka bėrė shumė pėrshtypje para dhjetė vitesh, kur djali im ishte ndoshta gjashtė vjeē, dhe po shikoja nė ‘Eksplorer’ njė emision pėr periudhėn e komunizmit nė vendin tonė. Thashė ta pyes njėherė djalin se ēfarė ideje kishte pėr periudhėn e komunizmit dhe vėrtet doja tė dija si mendonte njė fėmijė, mė tė cilin nuk kishim folur kurrė pėr tė kaluarėn e Shqipėrisė. ‘Komunizmi varte priftėrinj.’ – mė tha.

    Prandaj nga gjėrat e rėnda qė ai mund tė kishte parė, mund tė kishte dėgjuar, mund tė kishte perceptuar pėr atė sistem ėshtė qė ‘Komunizmi varte priftėrinj.’

    Dhe unė kur dėgjoj ende njė retorikė shpesh herė tė papėrgjegjshme ndaj Fortlumturisė sė Tij apo ndaj Kishės nė tėrėsi, mė kujtohet ajo qė djali mė ka thėnė, qė njė fėmijė mund tė thotė se si e ka perceptuar ai regjimin komunist.

    Po kėshtu mė kujtohet edhe gjyshja kur isha i vogėl, kur shkoja nė fshat nė Skrapar, e cila kur donte tė na bėnte presion ne, fėmijėve qė duhet tė mos bėnim zhurmė e tė flinim gjumė, na thonte: ‘Erdhi greku! Erdhi greku!’”

    Gazetari: Po, pėr arsye tė kontekstit historik qė…

    Presidenti Meta: …Po, pėr arsye tė luftrave me grekėt nė ato zona, siē kishin luftuar nė Kolonjė, nė Panarit, nė Korēė e kėshtu me radhė, dhe me grekun trembeshin fėmijėt qė tė silleshin mirė.

    Gazetari: …bėhej fjalė pėr hyrjen e grekėve nė Luftėn e Dytė Botėrore nė mos gaboj, pėr Luftėn Italo-Greke?

    Presidenti Meta: Mund t’ju them se unė vetė kam pasur shumė paragjykime pėr Fortlumturinė e Tij, deri nė vitin 2000, sepse nė vitet ’90-tė ka pasur shumė pėrplasje mes Shqipėrisė e Greqisė dhe gjithmonė kėto pėrplasje janė shkarkuar nė mėnyrė tė padrejtė te figura e te personaliteti i tij, por nė vitin 2000…

    Gazetari: …por edhe te emigrantėt zoti Meta, tė cilėt hipeshin nėpėr autobusė dhe ktheheshin mbrapsht sikur tė ishin sardele… dhe jo sikur tė ishin njerėz?

    Presidenti Meta: … Po patjetėr! Patjetėr! Nė vitin 2000 kur kam qenė kryeministėr kam vizituar Kishėn e Bostonit tė At Artur Liolinit dhe kam bėrė njė bisedė me tė vetėm pėr vetėm pėr kėtė ēėshtje.

    Gazetari: Dhe cila ishte pėrgjigja qė ju dha?

    Presidenti Meta: Ai mė sugjeroi njė gjė, tė cilėn unė i ftoj tė gjithė ata qė janė tė arsyeshėm, qė ta kenė nė konsideratė, kur flasin pėr njė ēėshtje tė tillė dhe pėr njė personalitet tė tillė qė mos e shikoni nga origjina e tij, por shikojeni si njė njeri tė besimit!

    Gazetari: Atėherė unė do tė doja…

    Presidenti Meta: Dhe jo vetėm kaq, por pak mė vonė dhe ju po tė doni mund ta klikoni edhe nė internet e ta kėrkoni nė ‘Google’, At Liolini ka dhėnė njė intervistė nė mos gaboj nė vitin 2008, kur pėrkujtohej njė pėrvjetor shumė i rėndėsishėm i meshės sė parė shqip nė Boston, dhe kur disa shqiptarė kishin paralajmėruar qė do tė bojkotonin, sepse edhe Fortlumturia e Tij ishte i ftuar tė merrte pjesė, dhe ka thėnė qė: ‘Edhe Imzot Noli, po tė ishte gjallė, do ta priste dhe do ta respektonte.’”

    Gazetari: Ju e mbani mend qė fillesat e Kishės Autoqefale…

    Presidenti Meta: I ftoj tė gjithė qė ta shikojnė si njeri tė besimit, sepse besimi ka lindur edhe para shteteve, edhe para kombeve…

    Gazetari: Por duhet ta keni parasysh qė nė vitin 1908 Fan Noli u dorėzua prift, sepse njė prift i Kishės Ortodokse Greke nuk pranonte tė kryente shėrbesat fetare ndaj njė djali shqiptar me mbiemrin Dishnica, se ai kishte luajtur njė rol nė aktivitetin kombėtar shqiptar…

    Presidenti Meta: Jam shumė dakord! Kam lexuar qė i vogėl, dhe besoj se e keni lexuar edhe ju ‘Pishtarėt’ tė Sterjo Spases.

    Kemi parė filma dhe ato qė kanė ndodhur janė tė vėrteta.

    Duhet tė kemi parasysh se Fortlumturia e Tij nuk ka ardhur kėtu si pėrfaqėsues i Kishės greke.

    Por ka ardhur kėtu si Ekzark i Patriarkanės sė Stambollit dhe ka ardhur kėtu pėr shkak tė personalitetit tė tij tė jashtėzakonshėm, edhe ndėrkombėtar dhe tė sukseseve tė jashtėzakonshme qė ka pasur pėr rindėrtimin e kishave e tė besimit nė Afrikėn Lindore e tė shumė rajoneve tė tjera.

    Pra ka ardhur pėr shkak tė emrit, tė personalitetit, dhe jo pėr shkak tė kombėsisė apo origjinės sė tij.

    Gazetari: Nėse Hirėsia e Tij… pėr hir tė sė vėrtetės ka luajtur rol nė ringjalljen e besimit ortodokset, nė rindėrtimin e objekteve tė kultit, nė strukturimin…

    Presidenti Meta: Si ka luajtur?

    Gazetari: Ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm…

    Presidenti Meta: Nuk ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm. Ka luajtur njė rol historik dhe tė jashtėzakonshėm!

    Gazetari: Por ky rol i tij i jashtėzakonshėm zoti Meta ka qenė gjithmonė dhe nė njė pikė qė ka ēeduar – ka qenė raporti qė ai ka pasur me Greqinė. Unė mbaj mend qė nė vitin 2006 njėri nga deputetėt e Parlamentit tė Shqipėrisė i kėrkoi atij qė tė mbante njė pėrshpirtje fetare pėr shqiptarėt ortodoksė ēamė, tė cilėt u masakruan nė vitin 1944 dhe Hirėsia e Tij nuk ktheu asnjė pėrgjigje. Hirėsia e Tij nė rastin e vitit 2006 po ashtu, ose nė vitin 2007, mė fal, pėr ēėshtjen e Kosinės nė Pėrmet qė ju e mbani mend shumė mirė, kur prifti lokal dhe njė pjesė lokalėsh nxorėn eshtrat e tė parėve tė tyre qė t’i shisnin pėr eshtrat e ushtarėve grekė, refuzoi t’i pėrgjigjej shtypit shqiptar. Sa herė qė ka pasur pėrplasje me Greqinė, Hirėsia e Tij nuk ka bėrė asnjė deklaratė. Ndėrkohė qė ka njė rol nė kėtė drejtim, nuk ka guxuar kurrė qė tė mbajė njė qėndrim…

    Presidenti Meta: Mos u pėrpiqni as ju, dhe askush qė ta bėjė Fortlumturinė e Tij pjesė tė debateve politike, tė lėvizjeve politike nė vend.

    Ai padyshim qė ka lidhje me Greqinė, sepse ka lindur, ėshtė rritur, ėshtė edukuar atje pėr njė pjesė tė mirė tė kohės.

    Ėshtė i interesuar padyshim qė marrėdhėniet tė jenė sa mė tė mira, sa mė paqėsore midis dy vendeve.

    Besoj se nė vazhdimėsi ėshtė vėnė re kontributi i tij nė kėtė drejtim pa interferuar me valencat e ndryshme politike kėtu apo atje.

    Dhe e theksoj edhe njė herė: Duhet tė keni nė konsideratė kur flasim pėr kėtė personalitet faktin qė ai ėshtė njė njeri i besimit! Nuk duhet tė shohim thjesht qė…

    Gazetari: Unė ju fola pėr besimin, zoti Meta. Nuk ju fola pėr… Ju fola pėr njė gjest, pėr njė pėrshpirtje ndaj shqiptarėve ēamė ortodoksė qė kanė vdekur atje. Nė fund tė fundit priftėrinjtė, njerėzit e besimit shkojnė te ushtarėt armiq pėrpara se tė vdesin dhe u kryejnė shėrbimet fetare.

    Presidenti Meta: Jo, kjo nuk ėshtė… njė pyetje pėr mua.

    Gazetari: Para Zotit tė gjithė njerėzit janė tė barabartė.

    Presidenti Meta: Kjo ėshtė njė pyetje pėr Forlumturinė e Tij apo pėr zėdhėnėsin e Kishės, sepse nuk ėshtė normale qė qoftė edhe njė president apo kushdo politikan t’i japė direktiva Kishės….

    Gazetari: …dhe si shpjegohet zoti Meta, se mė shumė se sa ortodoksėt shqiptarė, se sa komuniteti ortodoks dhe personalitetet shqiptare, pati njė entuziasėm nė politikėn greke? Ministri i Jashtėm grek e pėrshėndeti. Sipas informacioneve qė kam unė dhe njė numėr i madh politikanėsh grekė janė treguar entuziastė.

    Presidenti Meta: Sė pari tė gjithė besimtarėt ortodoksė shqiptarė qė besojnė, janė tepėr tė lumtur.

    Shumė prej tyre, nuk po pėrmend emra, personalitete janė shprehur edhe publikisht, njerėz tė ndritur tė shoqėrisė sonė, figura intelektuale, rektorė, ish-rektorė, dekanė,…

    Gazetari: Ju kanė pėrshėndetur?

    Presidenti Meta: …mjekė, njerėz nga mė tė njohurit, shkencėtarė, janė tepėr tė lumtur dhe e konsideronin si njė padrejtėsi apo si njė ngėrē faktin qė nuk i ishte dhėnė shtetėsia Fortlumturisė sė Tij.

    Jo thjesht e vlerėsojnė, por unė kam bindjen qė e adhurojnė, sepse ka dhėnė njė kontribut qė ne nuk e njohim, sepse ne shkojmė nė kishė vetėm kur janė Krishtlindjet apo kur janė Pashkėt, por ata qė janė besimtarė janė mjaft tė lidhur jo vetėm me shėrbesat fetare por edhe ato sociale qė ofrohen nga kisha.

    Gazetari: …po, me pėrditshmėrinė e shėrbimeve…

    Presidenti Meta: …me shėrbimet sociale tė jashtėzakonshme qė Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė ka ofruar jo vetėm pėr besimtarėt ortodoksė, por edhe pėr qytetarė tė zakonshėm.

    Dhe tė mos harrojmė qė njė vend ku gjithēka u rikrijua nga hiri i komunizmit.

    Ku u shkatėrruan jo vetėm kishat, por edhe xhamitė, por edhe gjithēka tjetėr, kur iu vu kazma afreskeve shekullore, mijėravjeēare, kur kishat apo objektet e kultit u shndėrruan nė stalla dhe magazina…

    Gazetari: …Kjo ndodhi me tė gjitha besimet fetare nė Shqipėri, nuk ndodhi vetėm me kishat ortodokse. Ka qenė mė masakėr ndaj Kishės Katolike…

    Presidenti Meta: Patjetėr! Tė mos harrojmė atė punė tė jashtėzakonshme qė ėshtė bėrė pėr rindėrtimin e kėtij besimi e tė kishės, jo vetėm nga ana materiale, por edhe nga ana shpirtėrore. Edhe nga ana pėrmbajtėsore, nga ana gjuhėsore, pėrmes pėrkthimeve nė shqip tė liturgjive. Pėrveē disa liceve kishtare, kemi Akademinė e Durrėsit, tė Shėn Vlashit, e cila pėrgatit drejtues tė Kishės dhe janė gati 150 a mė shumė drejtues shqiptarė tė Kishės sonė Ortodokse qė janė formuar nė kėtė Akademi.

    Gazetari: …kemi edhe Manastirin e ndėrtuar pa leje ku do tė varroseshin eshtrat e ushtarėve grekė… zoti Meta. Qė ėshtė unikale qė njė kishė tė ndėrtojė pa leje pėr tė bėrė gati varrezat e ushtarėve grekė…

    Presidenti Meta: Pėr kėto ēėshtje mund tė pyesni edhe Kishėn zyrtarisht sė pari. Sė dyti, mund tė pyesni edhe Komitetin e Kulteve, sepse shteti ka njė komitet kultesh, i cili i ndjek marrėdhėniet me to.

    Gazetari: …por ju keni qenė nė dije… tė presionit qė ka bėrė Greqia pėr ndėrtimin e varrezave nė Shqipėri…?

    Presidenti Meta: Mė falni! Ajo ėshtė njė ēėshtje tjetėr dhe ēėshtja e Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė ėshtė njė ēėshtje tjetėr…

    Gazetari: … Atėherė si e shpjegoni ju entuziasmin…?

    Presidenti Meta: … pėrpjekja pėr ta lidhur gjithmonė sa herė ka probleme mes Shqipėrisė dhe Greqisė me figurėn e ndritur tė Fortlumturisė sė Tij ėshtė shumė e gabuar.

    Kjo vjen ose nga mungesa e informacionit, ose ėshtė e sponsorizuar pėr qėllime politike.

    Dhe e dyta pėrmes saj ėshtė synuar, disa herė jam i bindur edhe qėllimisht, dhe synohet tė denigrohet i gjithė komuniteti ortodoks nė Shqipėri…

    Gazetari: Jo, kjo nuk ėshtė e vėrtetė! Nuk kemi pse denigrojmė komunitetin…

    Presidenti Meta: …tani mė vjen keq! Dhe jo vetėm kaq, por ndonjėherė tė paraqiten tė gjithė shqiptarėt ortodoksė sikur janė grekė, gjė qė nuk ėshtė absolutisht e vėrtetė.

    Prandaj unė do t’i ftoja tė gjithė tė ndajnė ēėshtjen e origjinės sė Kryepeshkopit tonė, i cili tani ėshtė edhe shtetas i Shqipėrisė, nga ēėshtja e besimit.

    Besimi ėshtė njė ēėshtje tjetėr, dhe ai ėshtė personalitet i besimit mbi tė gjitha.

    Gazetari: Dhe si e shpjegoni ju zoti Meta entuziasmin e ministrit tė Jashtėm grek nė kėtė rast, kur normalisht nuk ka pėrse tė entuziasmohet aq shumė kur njė grek merr shtetėsinė shqiptare? Duhet tė ndodhte e kundėrta.

    Presidenti Meta: Kollokotroni ka thėnė: ‘Edhe grekėt mė tė ēmendur nuk e braktisin kurrė Zotin!’ Dhe ne e dimė qė populli grek ėshtė njė popull mjaft besimtar, pothuajse homogjen nė besimin ortodoks.

    Gazetari: Po. E ka tė deklaruar edhe nė pasaportė.

    Presidenti Meta: Jo vetėm kaq, por edhe marrėdhėniet mes kishės dhe shtetit kanė qenė gjithmonė shumė tė forta. Duhet tė keni parasysh qė jo vetėm ministri i Jashtėm, i cili mė ka telefonuar atė ditė, Presidenti…

    Gazetari: …edhe Presidenti i Greqisė?…

    Presidenti Meta: … Po, lajmi doli nga agjencia zyrtare greke. Ishte lajm qė e nxorėn ata, por edhe shumė politikanė…

    Gazetari: …grekė, gjithmonė?…

    Presidenti Meta: …po, mė kanė falenderuar shumė politikanė nga forca tė ndryshme, pėrveē se nga ‘Agimi i Artė’.

    Edhe shumė shqiptarė, tė cilėt jetojnė atje, edhe kolegė tuajt gazetarė dhe do t’jua jap shpejgimin, sepse janė disa arsye. E para, nuk ka tė bėjė me faktin se njė kryepeshkop me origjinėn greke mori shtetėsinė shqiptare. Kjo ka tė bėjė me faktin qė Fortlumturia e Tij nuk ėshtė njė klerik i zakonshėm jo vetėm pėr grekėt…

    Gazetari: …Pėrse nuk ėshtė i zakonshėm?

    Presidenti Meta: …ėshtė njė erudit, njė shkencėtar nė fushėn e besimit, tė teologjisė, ėshtė njė filozof, njė mendimtar, njė krijues, njė misionar, ėshtė njė idealist.

    Kėshtu qė duhet tė kemi parasysh se janė ndėrtuar njėqind e pesėdhjetė kisha tė reja, pėrfshirė edhe katedralen madhėshtore e tė jashtėzakonshme nė qendėr tė Tiranės dhe janė rindėrtuar e restauruar rreth treqind objekte kulti tė shkatėrruara e tė rrėnuara nė gjithė vendin.

    Gazetari: …kjo ka ndodhur me tė gjitha komunitetet…

    Presidenti Meta: …dhe kjo ka ndodhur pėr shkak tė reputacionit tė tij tė jashtėzakonshėm ndėrkombėtar dhe tė besimit qė kanė pasur nė administrimin e drejtė dhe me pėrkushtim tė ndihmave tė dhėna.

    Gazetari: …dhe tė financimit grek… apo jo, sepse njė pjesė e madhe e tė ardhurave kanė ardhur nga…?

    Presidenti Meta: …Njė pjesė mund tė ketė qenė e tyre, por mos harroni se nga Amerika, nga Danimarka, nga e gjithė bota, sepse ėshtė vetė figura e tij mjaft e besueshme pėr tė realizuar njė administrim vėrtet tė admirueshėm.

    Gazetari: Zoti Meta, ju shkoi ju ndėr mend…? Apo jua kėrkuan grekėt, autoritetet greke qė ta firmosnit dekretin e shtetėsisė?

    Presidenti Meta: …Autoritetet greke nuk mė kanė kėrkuar njė gjė tė tillė, tė paktėn pėr kėtė periudhė qė jam nė kėtė detyrė, sepse nuk kam pasur raste pėr takime tė ndryshme, pavarėsisht se askush nuk ka arritur ta kuptojė pse njė figurė, qė drejton Kishėn Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė nuk duhet ta marrė shtetėsinė, kur atė e merr kushdo qė plotėson disa kushte minimale tė pėrcaktuara nga ligji.

    E theksoj edhe njėherė tjetėr, jo vetėm plotėsoheshin tė gjitha kushtet e ligjit, por nė radhė tė parė ishte detyrim ndaj Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, ndaj besimtarėve ortodoksė nė Shqipėri dhe nė shėrbim e nė funksion tė bashkėjetesės midis komuniteteve tona fetare, ku Fortlumturia e Tij gjithmonė ka dhėnė njė kontribut tė ēmuar.

    Gazetari: A kishte njė marrėveshje mes jush dhe Janullatosit qė ju t’i jepnit shtetėsinė dhe ai tė deklaronte se pasardhėsi i tij do tė jetė shqiptar, siē deklaroi?

    Presidenti Meta: Nuk ka pasur njė marrėveshje tė tillė, por unė ua thashė qė ai ėshtė njeri i besimit. Ėshtė njė njeri i Perėndisė.

    Ai ėshtė njė misionar, i cili jo vetėm qė ka njė mision qė pothuajse e ka realizuar nė kuptimin e rindėrtimit nga hiri tė Kishės Autoqefale Ortodokse tė Shqipėrisė, por ka edhe njė vizion pėr tė ardhmen.

    Dhe kėtė vizion besoj se e shprehu shumė qartė nė njė nga televizonet kryesore tė Greqisė ku u shpreh qartė se pasardhėsi i tij nė krye tė KOASH-it do tė jetė shqiptar dhe…

    Gazetari: …Varet. Do tė jetė shqiptar me pasaportė tė marrė apo do tė jetė shqiptar me pasaportė tė lindur se kėto janė dy gjėra tė ndryshme, zoti Meta?

    Presidenti Meta: Atėherė ma dėgjoni deri nė fund shpjegimin qė ka dhėnė Fortlumturia e Tij dhe mund ta ritransmetoni ndoshta kur tė keni mundėsi nė fillimin tė vitit tjetėr! E para, do tė jetė shqiptar. E dyta, ‘nuk kemi shkuar atje pėr tė krijuar njė koloni, nė Shqipėri’, pra pėr tė helenizuar Kishėn Ortodokse Autoqefale Shqiptare apo akoma edhe mė tej. E treta, ka thėnė nė televizionin grek, me gazetarin grek dhe pėr opinionin publik tė Greqisė qė “si do tė na vinte ne sikur nė krye tė Kishės sonė tė kishim njė bullgar apo njė serb…’

    Atėherė kjo tregon njė vizion tė qartė, njė pėrkushtim tė qartė, ashtu sikurse ma kanė kėrkuar disa tė tjerė drejtues tė lartė tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė. Ma ka kėrkuar prej kohėsh Imzot Joani nė Korēė, ėshtė njė nga drejtuesit mė tė njohur tė Kishės sonė, dhe shumė klerikė tė tjerė shqiptarė tė kishės tonė.

    Presidenti Meta: Mė duket se isha shumė i qartė. Dhe problemi ynė me Greqinė nė tė ardhmen lidhur me kėtė figurė, e dini se cili do tė jetė? Pas njėzet vitesh apo tridhjetė vitesh?

    Gazetari: Cili do tė jetė?

    Presidenti Meta: Do tė kemi prapė njė debat, por ne do tė pėrpiqemi ta paraqesim sa mė shqiptar…

    Gazetari: …ata do tė pėrpiqen ta paraqesin sa mė grek…?

    Presidenti Meta: …nuk thashė kėtė gjė, por edhe shumė nga kėta qė kanė hedhur baltė padrejtėsisht ndaj figurės sė tij, duke u pėrpjekur gjithmonė ta shoqėrojnė me njė problem qė ndodh atje apo kėtu do reflektojmė.

    Gazetari: …aq shumė adhurim po ju shoh pėr Hirėsinė e Tij zoti Meta, saqė mė duket sikur do tė braktisni bektashizmin, tė cilit i pėrkisni, pėr t’u bėrė ortodoks mė duket?

    Presidenti Meta: Jo! Mua padrejtėsitė mė lėndojnė. Po e them me shumė sinqeritet.

    Gazetari: Mė shumė keni lėnduar Baba Mondin me kėtė…

    Presidenti Meta: Jo! Baba Mondi besoj se ėshtė shumė i lumtur. Edhe tė gjithė ata qė besojnė te Zoti, besoj se janė mė tė lumtur dhe janė mė tė qetė.

    Dhe unė mendoj se kjo ėshtė njė ngjarje mjaft pozitive.

    Jam tronditur kur kam dėgjuar apo kam lexuar, edhe nga njerėz tė ditur apo me shkollė, tė cilėt thonė: ‘Ka njė problem kėtu pse po gėzohet kaq shumė Greqia!’ Sepse ėshtė njė figurė e jashtėzakonshme. Unė mund tė kujtoj njė letėr tė Mikis Theodorakis, njė nga kompozitorėt mė tė mėdhenj tė Greqisė, qė po bėhet gati 100 vjeē, qė kishte dėrguar me rastin e ardhjes kėtu nė Tiranė tė Orkestrės sė Mikis Theodorakis, kur erdhi dhe vajza e tij.

    Ata kishin ardhur me kėrkesė tė Fortlumturisė pėr tė dhėnė njė shfaqje kulturore dhe ai nė letrėn e tij, tė kemi parasysh qė Mikis Theodorakis ėshtė edhe pak mė i majtė seē duhet, edhe revolucionar…

    Gazetari: …si shumė i majtė.

    Presidenti Meta: Nuk ėshtė nga ata qė besojnė mė shumė se kushdo, por mė ka ngelur nė mendje se si i drejtohej ‘Anastasi i zemrave tona’. Pra, ėshtė njė njeri qė ka njė vlerėsim, ka njė ardhurim jo vetėm nė Greqi..

    Gazetari: Paskan pėrcjellė tė gjithė pak nga adhurimi i tyre tek ju zoti Meta!

    Presidenti Meta: Unė gjithmonė kam admiruar durimin, qetėsinė e tij.

    Gazetari: A u ndjetė keq kur ai mori dekretin e shtetėsisė shqiptare dhe nuk tha as ‘Faleminderit!’ nė shqip, por foli sėrish greqisht. Ose nuk tha tė paktėn ‘Zoti e bekoftė Shqipėrinė’?

    Presidenti Meta: Unė besoj qė ai i ka bėrė shėrbime tė jashtėzakonshme Kishės sonė Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, Shqipėrisė dhe ēdo lloj paragjykimi nė kėtė drejtim mė kujton atė qė djali mė ka thėnė pėr komunizmin kur ishte 6 vjeē, qė komunizmi varte priftėrinjtė, kjo i kishte ngelur nė mendje njė fėmije.

    Mė kujton dhe gjyshen qė kur ishim tė vegjėl na trembte kur bėnim zhurmė duke na thėnė “erdhi greku-erdhi greku”.

    (Pjesa e intervistes qe kish lidhje me dhenien e nenshtetesise shqiptare Kryepeshkopit Anastas)

    KLAN

  13. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    23-12-2017
    Postime
    6
    Faleminderit
    1
    2 falenderime nė 2 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Aspak sme pelqen qe mesha ne tirane behet ne gjuhen greke dhe jo ne shqip.
    Kusht kryesor duhet t ejete qe te flasi shqip dhe asnjefjale greqisht.
    Kjo do te thote zhdukje e ngadalte.

    respectoj cdo fe,por imja eshte shqiptarizmi.

  14. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2010
    Postime
    701
    Faleminderit
    1
    52 falenderime nė 38 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Pa dyshim shqiptarizmi. Por ashtu si myslimanet perdorin arabishten se ajo eshte gjuha nderkombetare e fese islame-ashtu si katoliket perdorin latinishten se ajo eshte gjuha nderkombetare e fese katolike-ashtu dhe greqiahtja eshte gjuhe nderkombetare e orthodoksise.
    Keshtu mos u tremb.
    Shqiperia sot nuk mund te shkaterrohet dhe as te genjehet me nga fqinjet.

  15. #14
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,086
    Faleminderit
    64
    773 falenderime nė 633 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Citim Postuar mė parė nga jessi1999 Lexo Postimin
    Aspak sme pelqen qe mesha ne tirane behet ne gjuhen greke dhe jo ne shqip.
    Kusht kryesor duhet t ejete qe te flasi shqip dhe asnjefjale greqisht.
    Kjo do te thote zhdukje e ngadalte.

    respectoj cdo fe,por imja eshte shqiptarizmi.
    E ke me te degjuar kete qe mesha u beka ne gjuhen greke ne Tirane apo ke shkuar vete ne Kishe dhe ke degjuar meshen ne greqisht? Ne asnje Kishe ne Shqiperi mesha nuk behet ne greqisht, behet ne shqip. Perjashtim bejne vetem disa fshatra te vendit ku jetojne minoritare greke, ne te cilat mesha behet greqisht. Nuk do te beje keq, as ti e as Pirro, qe te shkonit ndonje te diele ne Kishe, qe ta degjoni Liturgjine e Shenjte ne shqip me veshet tuaja.

    Albo

  16. #15
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,086
    Faleminderit
    64
    773 falenderime nė 633 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    KISHA ORTHODHOKSE AUTOQEFALE E SHQIPĖRISĖ
    MITROPOLIA E SHENJTĖ E GJIROKASTRĖS


    LETĖR URIMI I KLERIKĖVE DHE BESIMTARĖVE
    PĖR FORTLUMTURINĖ E TIJ KRYEPISKOPIN E TIRANĖS, DURRĖSIT
    DHE GJITHĖ SHQIPĖRISĖ IMZOT ANASTASIN



    Fortlumturi,

    Me respekt tė thellė dhe ndjenjė mirėnjohjeje nga zemrat tona, Ju pėrcjellim urimet tona mė tė ngrohta pėr Krishtlindjet! Le tė bėhet qė Zoti ynė qė u Lind tė bekojė edhe Vitin e Ri 2018!

    Viti qė lamė pas, Pėrvjetor i rėndėsishėm pėr Kishėn tonė, ngaqė u plotėsuan tanimė 25 vjet nga Zgjedhja dhe Fronėzimi Juaj, nė krye tė Kishės sonė Orthodhokse Autoqefale, kishte edhe njė lajm kaq tė kėndshėm. Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė nxorri Dekretin pėr akordimin e nėnshtetėsisė sė kėtij vendi, pėr Ju Fortlumturi.

    Fryt i lutjeve i gjithė grigjės sė Kishės Orthodhokse por njėherėsh edhe drejtėsim nė njė pėrpjekje qė veē tė tjerash ka lidhje me realizimin nė praktikė tė barazisė para ligjit dhe shtetit nė vend pavarėsisht pėrkatėsisė fetare.

    Fjalėt janė tė tepėrta pėr arsyet sepse do tė duhej prej kohėsh tė ishte realizuar ky hap nga ana e shtetit. Nga dita e parė qė ndėrmorrėt veprėn titanike dhe nė pamje tė parė tė pamundur, atė tė ringritjes nga gėrmadhat e persekutimit ateist tė Kishės sonė, e dashuruat kėtė vend me gjithė fuqinė e shpirtit dhe zemrės suaj. Dashuruat popullin e kėtij vendi, qė ishin bėrė padrejtėsi, sikundėr shpesh pėrsėrisni. I pėrkushtuat atij gjithė fuqitė tuaja duke neglizhuar mundime dhe duke e bėrė realitet dashurinė tuaj tė painteres. Rezultatet pėrbėjnė njė mrekulli. Kisha jonė ėshtė sot njė nga arritjet mė historike tė hierapostolisė Orthodhokse bashkėkohore. Kontributi dhe prurja nė rilindjen e shoqėrisė i ka aq tė shumta shembujt e konkrretizimit.

    Tė gjitha kėto kanė vulėn Tuaj.

    Qoftė edhe pėrmes kėsaj kėrkese tė tejzgjatur nė kohė dhe pėrpjekjes pėr vendosjen e sė drejtės pėr marrjen e nėnshtetėsisė sė vendit pėr tė cilin aq shumė kini kontrubuar, pėrbėn shembull tė durimit dhe veprimtarisė nė bindje tė ligjit. Perėndia i dėgjoi lutjet tuaja dhe kėrkesėn e mbarė komunitetit Orthodhoks.

    Fortlumturi, ne si Mitropoli, nė tė gjitha enoritė e saj dhe institucionit e ofrimit social me tė cilat e kini pajisur, ndihemi tė privilegjuar dhe aq tė plotė nė mirėbėrje qė hiri i Perėndisė, pėr aq shumė vjet Jua ka sjellė ptanė nesh. Urojmė qė tė vijojė t’ju dhurojė fuqi dhe ndriēimin e Tij tė pasur pėr tė vijuar tė na ofroni me pėrvojė mėsimin praktik tė dashurisė sė Krishterė, tė durimit dhe tė guximit pėr tė shprsuar akoma edhe nė situata parrugėdalje.
    Pranoni urimet tona tė pėrulura pėr njė vit akoma tė vazhdimit tė veprės Suaj shpirtėrore!

    Lutemi qė nė mėnyrėn e duhur tė pėrcillni edhe Presidentit tė Republikės falenderimin tonė pėr vendimin e tij pėr tė miratuar kėrkesėn diakronike tė gjithė besimtarėve Orthodhoksė nė Shqipėri lidhur me dhėnien e nėshtetėsisė!

    Gjirokastėr, tė Dielėn pas Krishtlindjve 2017

    · Teksti u lexua nė Katedralen e Ngjalljes sė Krishtit nė Gjirokastėr, gjatė Liturgjisė Hyjnore nga Mitropoliti i Gjirokastrės Imzot Dhimitri dhe u firmos nga klerikėt dhe besimtarėt.

  17. #16
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,086
    Faleminderit
    64
    773 falenderime nė 633 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Deklaratė e Mitropolitit tė Korēės Hirėsi Joanit pėr shtetėsinė shqiptare tė Kryepiskopit Anastas


  18. #17
    Peace and love
    Anėtarėsuar
    16-06-2006
    Vendndodhja
    usa
    Postime
    1,892
    Faleminderit
    118
    64 falenderime nė 60 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    A u be Shqiperia me e mire me dhenien e nenshtetesise Janullatosit? Besoj se po. Pavarsisht se jo te gjithe e shohim me te nejtin sy ( besimtare,ateiste,besime te tjera) punen e Janullatosit ne Shqiperi,nje gje eshte e sigurte, qe ky vendim i dha fund nje idiotesie te pakuptimte qe zgjati kaq shume vite. Nese nje i huaj jeton ne Shqiperi per nje numer te caktuar vitesh dhe ploteson te gjitha kushtet per nenshtetesi, dhe e kerkon vete kete nenshtetesi, atehere nuk ka pse t'i rrefuzohet askujt.Dhe Janullatos i ploteson te gjitha kushtet.
    Ceshtja tjeter,se a eshte mare edhe me politike drejtperdrejte apo indirekt ne favor te Greqise mbetet per tu diskutuar.
    Puna per ringritjen e kishes nuk mund te mohohet,por a eshte me kisha autoqefale? Dyshoj se eshte punuar ne ate menyre qe fuqine kryesore ta kene prifterinjte greke. Edhe nese neser vjen nje kryepeshkop shqiptar,fuqine reale besoj e kane greket dhe veglat e tyre. Nejse kjo eshte teme tjeter, nenshtetesia i duhej dhene me kohe, sepse ishte turp qe per c'do feste i vinin vizite politikanet e zgerdhiheshin para kamerave,nderkohe qe i rrefuzonin nje gje qe i takonte me ligj.

  19. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar murik pėr postimin:

    jessi1999 (09-01-2018)

  20. #18
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    23-12-2017
    Postime
    6
    Faleminderit
    1
    2 falenderime nė 2 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Ne te vertet skam hyr asnjehere brenda.E kam pare nga jasht qe eshte nje ndertim kryeveper.
    Thjesht nuk me pelqen qe fuqine ta kene greket ne vendin tim.Jam dakort me Murik,no probelem per nenshtetesine por problem per fuqine.
    Me frike se neser do na dali nje Palikari nga greqia te na udheheqe shtetin.Pse?Per te mirat dhe investimet qe po ben ne shqiperi.
    Une kete e quaj gabim.
    Ne jemi aq pak sa keto gjera na gllaberojen fare.

  21. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar jessi1999 pėr postimin:

    murik (09-01-2018)

  22. #19
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,048
    Faleminderit
    5
    51 falenderime nė 44 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Si formum orthodhoks, se marr vesh c`duan islamiket ketu, po erdugani goxha udheheqes vjen e mbjell minare ne tirane
    Duaje te afermin tend si veten

  23. #20
    Peace and love
    Anėtarėsuar
    16-06-2006
    Vendndodhja
    usa
    Postime
    1,892
    Faleminderit
    118
    64 falenderime nė 60 postime

    Pėr: Kryepiskopi Anastas eshte shqiptar.

    Kush jane islamistet o Spiro? Te shqetesohesh per hallet e vendit tend nuk eshte islamizem. Po ti ca je? Spese menyra se si flet te ben shume te ngjashem me ata islamistet e vertete. Go get a life o Spiridhon

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •