Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 26 prej 26
  1. #21
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    610
    Faleminderit
    31
    55 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Te Drejtat e Shqiperise Etnike

    65
    « Shqiptarėt qe u shpėrngulėn n' Itali, shkruen Sami Frasheri, rujtėn gjuhėn e kombsinė e tyne deri sot.
    Gjuha qi flasin asht shqip thjeshtė toskerisht pak e prishun dhe e perzime me italisht, dhe kanė ruejtė shumė fjalė shqipe tė vjetra qe na i kemi harrue.
    Nė mes tė Shqiptarve te Italisė janė shumė njerz tė vlerėtė qe kanė pėr zemėr dėshir tė madhe pėr kombsinė e gjuhėn e tyre dhe kanė mbledhun shumė vjerrsha e kenge tė vjetra184)».
    « $hqiptarė e Greqisė, shkruen Th. S. Hugnes, ruejnė gjithkund gjuhėn, doket e zakonet e tyne, e atė veprimtarin shpirtnore e trupnore qe i dallon nga Grekėt e nga Turqt dhe i rrėfen pėr ma tė lartė se ata 185)».
    180) K. TAGLIAVINI, ne Kossovo fq. 5, vr. 3, >> La Colonia Albanese di Borg o Erizzo presso Zara ha origini assai piu recenti, risalendo solo al 1726 e 1733» Sh, edhe K. TAGLIAVINI, L' Albanese in, Dalmacia , fq. 2. I vierti Profesor pshtetet nė historjan german Erber, i cili, sadoqi spe-ējalist nė ketė landė, kerkimet e tija i ka, bamun vetėm ndėr arshiva ta Zara-s e jo ndėr ata tė Venedikut: e kejo mungesė e rande pėr studjuesa tė historisė sė Dalmatjes. — 181)
    Po flasina keshtu e zgjedhim ketė datė pse ndėr Relazioni al Collegio, VI (Seer.) tė rujtuna n'arkiv te Venedikut, gjindet nji relacjon i vj. 1622, ardhun prej Zarės ku permendet fjala Kalamboqi a sorgoturco, tue thanė se mblelljen e tij e kishin pru Shqiptarėt. (Sh. Z. Valentini ne Civilta Cattolica, 1943. bl. II, fq. 378). — 182)
    ISTINOVIQ„ nė Dalmaticae res „ fq. 14.— 183)
    Sami Frasheri Shqiperia, qe ka qenė, q eshte e q do tė behete? fq. 32. 184)
    G. VON .Albanesische Studien, I, fq. 13; G. DAINELLI, La Penisola, Balcanica, fq. 95; J. BOURCART, L Albanie et tes .Albanais, fq. 20; L. LORECCHIO, Albania, fash. VIII. fq. 41.
    Edhe Pjeter Chiara ban dėshmi pėr Konservatorizmin tė popullsisė Shqiptare tė Greqisė. >> In Atene, precisamente ai piedi, dell' Aeropoli quartiere vecchio dell' antica citta, denominato Plaka, che in linguaggi albanese significa vecchia da piit Secoli una popola2ione generosa... t4'nace nel miservare le abitudini, le tradizioni, e fin antice ilazionale abbigliatnento... e questa gente parla albanese» L' Epiro, PaltqAtio, 1880 fq. 151. 185) Th. S. HUGHES, Voyage Janina, 1, fq. 90



    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 09-06-2017 mė 12:32

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    610
    Faleminderit
    31
    55 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Te Drejtat e Shqiperise Etnike

    faqe 66
    Pastrija e Rraces Shqiptare
    Kėjo konservatorizėm karakteristike e Shqiptarit asht nji siguri shumė e rendesishme dhe e njij vlere shume tė madhe pėr pastri tė rracės Shqiptare.
    Kompetenta e inkompotenta folėn shume mbi ketė ēashtje e tė pshtetun mbi rrashta (kafka) tė moērne, qiten poshtė n' emėn t'antropologjisė zanafillen ilire a iliro-thrake te Popullit Shqiptar, tue krijuem nji rrac tjetėr, te ' ashtuqujtunen rracė dinarike.
    E. Pittard, tue folun pėr Shqiptarė, thote: «Parahistorija e Shqiperisė esht porsa e vizatueme e antropologjija fysike e Shqiptarve asht ende nė fillim186)».
    Mbas Pittard-it, Shqiptarėt e Italise nuk janė Shqiptarė me rod, por italjanė tė shqiptarizuem.
    « Unė nuk besoj se ēeta tė mėdhaja Shqiptarėsh kanė ardhė me anije nga Malet e Himarės.
    Unė kujtoj se ka ndodhė ne Italin Jugore qka ka ndodhė nė Serbin Jugore, ku Shqiptarėt u kanė dhanė popullsive ndėr tė cilat u shpėrgulėn, emnin, gjuhėn e ndonji nder zakone tė tyne, e kėto popullsi sot duket se janė Shqiptare» I87) (sicii.
    Sa per rracėn Shqiptare tė vėrtetė, Pittard-i mendon se «Shqiptaret janė pėrfaqsuesit e sė bukures rracė Dinarike a Adrjatike, e kjo esht, ai thotė, lidhnija e parė e Shqiptarvet me banorėt e Malit te zi, tė Bosnies e tė Herzegovinės 188)».
    Kah mbarimi i studimit tė tij, perfundon: «Hulumtime ma tė vonshme kanė pėr t i a dalė me shumė gjasė tė mbledhin gjatė krejt detit Adrijatik bregut lindor - e krejt gjatė detit Jon, nji popullsi me tė njajtin typ somatologjik.
    Denikeri qe e ka zbulue me kah veriu mbi Bosnje-Hercegovinė, e ka qujtun rracė Adrijatike.
    Mund tė jet atherė, po qe se hypoteza e eme pėrforcohet, se ka pėr t'u qujtun definitivisht rracė llirike, ase po deshtėn tė mbajme nje terminologji gjeografike, rraca.. Adrijatike-Jone.
    Pse ajo u shtri e rrethueme gjatė kėtyne dy detnave, e ndame nga Deti Egje me vargun qe vijon prej Malit Shar deri nė Tajgjetė189)».


    referencat
    186) E. PITTARD, Les Peuples Balkans, fq. 77. 187)
    IDEM, v, r, e f. fq. 80: « Je ne erois pas que de fortes bandes albanaises, aient jamais embarquė au promontoire des Monts Aerocerauniens.
    Je croierais plus volontiers qu ' il est passė dans l italie du sud ce qui s est passe dans la Serbie meridionale, ou les Albanais ont donne aux populations, au milieu desquelles ils venaient s' etablir, leur nom, leur langue et quelques-unes de leurs coutmes, et ces populations, aujourd'hui, ont l opperence d' etre Albanaises».
    Kėto pohime tė gabueme kemi per ti qite poshte pjesėn III tė ketij studimi. 188) Idem, v.e f, fq. 81.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 11-06-2017 mė 04:38

  3. #23
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    610
    Faleminderit
    31
    55 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Te Drejtat e Shqiperise Etnike

    67
    Edhe autor tjere flasin per kete rrace dinarike here tue e dalluem here tue perzimun me rracen ilire 190).
    Autorėt Gjermanė tė kohėve tė fundit, ndoshta tė ndikuem nga ideologjija e sotshme, flasin pėr ēnordizim tė banorve tė moēėrn tė Gadishullit Ballkanik.
    «Si histori rracore te ilirve shkruen Otto Reche„kemi djepin e tyne nė.
    Gjermanin Lindore, ku qenė pėrgjithsisht tė rracės nordike; ma vonė shtegtuen si duket nėn shtytjen e fisevet germanike pėr juglindje dhe arrijtėn kėshtu nė nji vend me popullsi ma fort .dinarike I?) me tė cilėn u pėrzien perherė e ma shumė.
    Ata bene, keshtu nji proces tė fortė ēnordizimi [?!!j 191)».
    J. Schwidetzky, tue studjuem kafkat e moēme tė gjetuna nė Glasinac (Bosnje) vj. 1880 nga dijetarėt Truhelka, Fjala e Hoernes, shkruen 4: «Nė popullatėn mashkuliore tė Glasinae-it vėrtetohen nė rrugė statistikore sė paku tre lypa rracash: verjaku, mesdhetari e dinariku.
    Sė paku typi verjak na ēfaqet nė dy variante, nė nji trajtė me kafkė tė naltė e nė nji me kafkė t'ulėtė...
    Ndėr kafkat mesatare (mesoqefale) shihet qartazi nji kalim drejt typit dinarik, sidomos nė trajtim tė kafks mbrapa Rrashtat na tregojnė nje ēnordizim, dmth. nji paksim tė rracs verjake shumsim tė rracave tjera 192) ».
    Po ndalerni pak mbi ketė ēashtje pse bjen me vehte rrjedhime politike e narkombtare shumė tė randsishme.


    referencat
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  4. #24
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    610
    Faleminderit
    31
    55 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Te Drejtat e Shqiperise Etnike

    68
    E. Venizelos (1864-1936), politikani nė mos pėrzimtari ma i madhi e ma i rrezikshmi i Greqisė modėrne, e armiku i qitun i Shqiprisė, ky njeri i pėrsosur ndėr tė gjitha mashtrimet e politikės makjavelike, nė Konferencė tė Paqit. thonte botrishte:
    « E vėrtetė se shumica e popullsisė greke [?!.- ortodokse) te Epirit ka si gjuhė amtare shqipen e prandaj me shumė gjasė [!?] esht Shqiptare me rod; por kuptimi i Kombsisė i Aleatvet asht ai i vetėdijes kombtare, jo ai i pėrgjithėtė i rracės e i gjuhės 198)».
    Por me gjithė ketė deklarate tė madhnueshme, tė bamun pėr tė gnjyer ma mirė ndjesitė humanitare te Aleatvet, Z. Venizelos e Qeveritarėt Grekė shestuen e zbatuen me Turqin ato shėkėmbime antijuridike e antinjerzore popullsije, qi synojshin shpėrnguljen e largimin e gjithmonshėm tė popullsisė Shqiptare nga trolli shenjt i tė Parve.
    Venizelos, e shokėt e tij ishin tepėr tė rrahun pėr t'u kondenduem pėr vedije kombtare greke tė popullsive Shqiptare te Epirit 194)
    Ata e dijnė shumė mirė se kėjo ndėrgjegjė asht e pamujtun a e paqendrueshme pa atė unnjisi rrace e gjuhe qe kemi njehe ndėr pėrbasė ma kryesore tė Kombsisė 195).
    Qe mos tė gabojmė nė ketė ēashtje tė veshtirė e mos tė nxjerrim pėrfundime tepėr tė shpejta, si kanė bere disa auktorė, do rezultete tė paleoantropologjisė e t'antropologjisė do t'i marrim, mos me pabesė (pabaze), sigurisht me ngadalesi e urtsi.

    Arsyja esht e qartė: s mjafton matja e disa rrashtave tė vjetra (qofshin edhe shumė si ato tė Glasinac-it), pėr tė folur me siguri pėr rracėn e Ilirve tė moēėm e pėr gjasime a ndryshme tė tyne antropologjike me Shqiptarė tė sotshėm.
    Pėr tė mujt me ber nji krahasim mes dy sendesh, duhet tė njihen mirė tė dyjat, sė paku n'atė pikpamje nė tė cilen krahasohen.
    Tani a mund te thuhet se njifen mirė nė pikpamje antropologjike banorėt e moēėm tė Ballkanit ?
    Nė Glasinac u zbuluen 20.000 varre para-historike, tė cilėt deshmojnė popullsinė e dendur tė kėtij vendi.
    Por qka janė 20. 000 varre krahasue me popullsi tė panumėr qi jetun pėr sa e sa shekuj n'lliri tė moēme?
    E mbsandej paleoantropologjija a mundet me na sigurue se tre tipa rracash, tipi verjak (dolikoqefal e shtatnalt), tipi mesdhetar (dolikoqefal e i vogėl) e tipi dinarik (brakiqefal), u gjetėn gjithmonė qysh nga kohėt ma tė lashtat nė tė tanė pjesėn perndimore tė Ballkanit e n'ate perpjestim ne te cilin u gjeten ne Glasinac ?
    « Kurrsesi nuk mund te pėrfundojmė se kėta tre tipa qėndruen, shkruen J. Ancel; edhe po u pohue qensija e tyne nė Ballkan, na nuk kemi kurrnji dėshmi pėr pastri tė tyne nder kohė ma tė lashta tė historisė»..
    E pėrfundon me kėato fjalė msimplote: «Con-tentons-nous de degager de notre ignorance un scepficisme gėnėrale [pėrkah keto ēeshtje paleoantropologjike ende kaq tė veshtira e kaq t'errta 196)».


    referencat
    193) A. Giannini L Albania dal 1912 al 1939, fq. 49. 194)
    C. SPELLLAZON, Vinti e Vineitori ne Balkani, fqq. 350- 2. - 195)
    Sh.perpara, fqq. 3 10.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 13-06-2017 mė 16:29

  5. #25
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    610
    Faleminderit
    31
    55 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Te Drejtat e Shqiperise Etnike

    69
    N'anė tjetėr s do tė harrojmė se, si thamė sypri, unjisija e pastrija e rracės qe lypset si element landuer i Kombit, «s esht njisija e pastrija absolute, qe pėrjashton ēdo pėrzimje me gjithse tė vogėl e tė parendsishme, por nji unjisi e pastri relative, nji unjisi e nji pastri e cila lypė vetėm qe depėrtimet e ndryshme dal-nga-dalė tė jenė unjisue a t unjisohen e tė trajtojnė nė nji popull tė vetėm, ku ēdo individ e ndien vetvehten nė gjini me te gjithė tjerėt 197)».
    Tani zbulimi e studimi i vorreve tė vjetra t Glasinac -it nuk e qitėn poshtė, por e pėrforcuen unjisinė rracore te Shqiptarve tė sotshėm me banorėt e herishni te Ballkanit.
    E njimend n Glasinac, si shkruen P. K r e t s c h m e r, janė gjetur afėr njera tjetrės kafka dolykoqefale tė spikatuna e brakyqefale tė sigurta e sė mbrami nji seri mezoqefalesh; nė Mladejevine paraqiten nė tre tipat tė ndamun e njillojtas dhe pėr sa i pėrket numrit 198).
    Kafkat e Shqiptarve tė sotshum pra, qe simbas Pittard-it janė 80 % brakyqefale 199), pėrkojnė krejt me nji sasi te atyne rrashtave tė gje-tuna nė Glasjnac.
    Ferdinand Hueppe antropologi i permendun, nė nji artikull (Uber die Herkunft und Stellung der Albanesen (= pėrmbi zanafillen e pozicionin e Shqiptarve) shkrou tash sa vjet: «Trakėt e ilirėt e moēėm sigurisht parafetyrohen pėr shka i pėrket rraces nė fisin e Shqiptarvet tė njimendėt.
    Vetėm nder Shqiptarė mujta mei ndeshė si rrace, pasardhsit e Trakve, tė cilėt iliri u pėrzien me Ilirė e qe ma vonė pranuen me vehte edhe elementa njillojtas rrace gjermane, gothe i kishin teprue nė Ballkan ..
    Keshtu pra , per qka i pėrket rracės, kan marrė si piknisje,pėr Shqiptarėt e sotshėm Ilirėt e Thrakėt, e kan pėrfundue i pshtetun ne antropologji, tue pėrkuem plotsisht me kėrkimet e berra prej Stephanos mbi Shqiptarėt e Greqisė, se rracisht, rraca e vjetėr arjane rrasht - madhe e bardhė ballkanike, ka teprue e kalue ndėr Shqiptar 200»•

    referencat
    198) J. ANCELI Peuples et nations des Balkans, fqq. 81 82. 197)
    Sh. perpara, fq. 9. 198)
    P. Kretschmer,fur Zeitsch. Ethn., 1895, fq. 53. 199)
    E. PITTARD Les Peuples des Balkans, fq. 82.






    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura      
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 16-06-2017 mė 10:23

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    610
    Faleminderit
    31
    55 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Te Drejtat e Shqiperise Etnike

    faqe 70
    Shka nuk mund tė plqejmė kurrsesi asht terminologjija e re antropoloqve, qe duket se kan trllue nėrgut pėr t i ngatrruem punnet. Antropologu svicran Etigene Pittard me gjithse e quen rracėn e Shqiptarve rracė dinarike, pa kundėrshtim e quen edhe rrace Adrijatike a ilirike a Adrijatik jone 201).
    Antropologėt gjerman pėrkundra, si Otto Reche e 202)
    e I. Schwidetsky 202‘ ) thonė se ilirėt e moēėni ishin tė rraces nordike (verjake) e ma vonė, kur u ulen nė Gadishullin Ballkanik, u ēnordizuen dhe u pėrzienė perherė e ma shumė me popllsin dinarike tė gjetuna nė ket vend.
    S lypset nji mendehollsi e jashtėzakonshme per tė kuptuem se ku vrasin kėta emna e kto pohime gjymsėshqensore !
    Na s mund tė mtojmė qe antropologėt e shkencatarėt tjerė tė na pyesin ne kur trillojnė fjalėt teknike tė shkences sė tyne, por kemi tager t i kundėrshtojmė terminologjisė sė tyne, kur esht kundra sė vėrtetės e drejtsisė.
    Tashti keso dore asht terminologjija e re qe flet per rracen dinarike, pse a ēiltazi a mėsheftazi mohon zanafillen illro - trake te Shqiptarve, nji nder pika historike ma t sigurta edhe si mbas auktorve germanė tė naltėpėrmendun.
    Ndonji autor ka folun edhe pėr nji perzimje e bastardhim tė pastajmė tė rraces Shqiptare, e na vjen shumė keq se ndėr kėta Autorė lypset vumin edhe Milan Shufflay, i cili ndaj kombit t' anė ka kaq shume meritime(lavdate).
    Kėtij shkrimtari nė vepren Srbet dhe Arbanaset i rrshqitėn disa pohime qe, dashtė e pa dashtė, janė pėr dem tė Shqiptarve, e kundra sė vėrtetės historike.
    Kėshtu na flet pėr paksimin e ngadalshėm por te vijueshėm tė
    popullsise ilire nga kohet te Perandoris Romake 204), gati tė donte me i a gatue tokėn vėrshimit sllav; na paraqet popullsinė Shqiptare shumė tė pėrzieme me elemente tė huejė, si nė Shqiperin Verore si n' atė Jugore.


    referencat
    200) F. HUEPPE, ne Archir fur Ras en und Gesiellschafts vj. VI,
    fash. IV, fq. 511 201)
    E. PITTARDI Les Peuples des Balkans, fq, 4. 202)
    0. RECHE, Raca, dhe djepi i indogermanvet, ēekun ne Bota Shqiptare, fqq. 99 100. 203)
    I. SCHWIDETZKY, Die Illyrer des Glasinac, qekun nė Bota Shqiptare fqq. 101 102.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •