Close
Faqja 6 prej 7 FillimFillim ... 4567 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 101 deri 120 prej 132
  1. #101
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Nuk ka grekė tė vjetėr, ka veē pellazgė, ilirė dhe arvanitas
    Nga
    Arlinda Canaj 21 Maj, 2017, 2:13

    Emri:  Herodoti_pellazget_para_grekeve-.jpg

Shikime: 211

Madhėsia:  44.2 KB

    Njė nga studiueset mė tė veēanta nė historiografinė shqiptare ėshtė dhe historiania Eleni Kocaqis. Nė librin e saj “Roli pellazgo-ilir nė krijimin e kombeve dhe gjuhėve evropiane” qė ėshtė njė nga librat e viteve tė fundit, ka tė dhėna shumė interesante qė po tė merreshin pėr bazė do tė ndryshonin kėndvėshtrimin e gjuhėsisė dhe historisė shqipe.

    Emri:  Roli_Pellazgo-Ilir nė krijimin_e_kombeve dhe gjuhėve Evropiane.jpg

Shikime: 197

Madhėsia:  61.3 KB

    Autorja mbėshtetet nė faktet historike qė pėr tė janė tė shenjta. Dhe nuk kishte si tė mos bazohej tek autorė seriozė si: Homeri, Herodoti, Straboni, Tukididi, tek materiali historik i kronikave mesjetare dhe tek tė dhėnat arkeologjike, antropologjike dhe gjuhėsore.

    Sipas autores faktorėt qė kanė bėrė mos zbardhjen e tė vėrtetės ka qenė persekutimi i shqiptarėve nė shekuj. Autorja ngul kėmbė qė shqiptarėt e dikurshėm kanė krijuar historinė e njerėzimit por xhelozia mbi ta ka qenė e pashembullt dhe ajo e krahason historinė e shqiptarėve me atė tė Izraelit. Sepse vjedhja qė i kanė bėrė historisė shqiptare ka qenė e pashembullt dhe ndarja territoriale qė i kanė bėrė nė 6 copa e kanė kthyer nė njė koloni nė zemėr tė Evropės.

    Sipas historianes, fiset qė kanė populluar Evropėn nga periudha e Bronzit kanė qenė fise me etnitet Pellazgo-Ilir dhe flisnin njė gjuhė tė pėrbashkėt. Tė dhėnat historike tregojnė se Pellazgėt, Ilirėt, Thrakėt, Dakėt, Skithėt, Trojanėt ishin fise tė tė njėjtit komb dhe shqiptarėt janė pasardhės tė tyre. Nga emigrimet e kėtyre fiseve u popullua edhe pjesa tjetėr e Evropės. Kėto fise ishin ato qė krijuan edhe kombet antike moderne. Ky popull Pellazgo-Ilir ka krijuar qytetėrimin e parė Evropian tė Kretės, Mikenės, Trojės, qytetėrimin Grek dhe Romak, dhe hodhėn bazat e vlerave dhe qytetėrimit perėndimor. Roli i Pellazgo-Ilirėve ėshtė i pėrmasave tepėr tė mėdha, madje gjigande dhe me qellim ky ėshtė copėtuar nė disa mini qytetėrime.

    Nė librin e Kocaqit tė bėjnė pėrshtypje disa tė dhėna antrophologjike, qė sipas autores janė shumė tė rėndėsishme. Autorja thekson faktin se shqiptarėt janė njė popull brachycephhal me tregues qefailk nga mė tė lartat nė Evropė. Qė i shpjeguar mė thjeshtė kanė lidhje tė mėdha historike. Nga tė dhėnat antropologjike, popullsia e paleolitit tė Evropės dhe tė Mezolitit janė njė popullsi ashtu siē janė shqiptarėt pra brachycephalas. Popullsia Pellazgo-Ilire ka pasur kėto pėrmasa koke. Dhe kėto pėrmasa koke i kanė vetėm raca gjermanike dhe raca shqiptare. Kėto fakte tregojnė se kėto janė dy racat mė tė pastra nė botė dhe nuk janė pėrzier me raca tė tjera.

    Historiania shqiptare duke u bazuar nė tezat e shumė studiuesve tė huaj pranon se nuk ka komb grek. Edhe pse historia i ka dhėnė njė vlerėsim tė madh qytetėrimit antik grek, historiania thotė se studiuesit helenė e anashkalojnė me dashje atė qė thuhet pėr prejardhjen e antikitetit grek. Herodoti thotė se Jonėt, Eolėt, Etolėt janė me origjinė pellazge.

    Po Herodoti dhe Skilaksi tregojnė se Dorėt qė popullonin Peleponezin ishin me origjinė nga Iliria. Herodoti i quan Maqedon ndėrsa Skilaksi thot se ata janė me origjinė nga fisi i Yllėve qė ai e vendos pranė i Bylinėve qė ndodlet nė terriroret Ilire. Atėher kush janė Grekėt? Nuk janė gjė tjetėr veē Pellazgėve dhe Ilirėve tė cilėt ngritėn qyterimin e Kretės atė tė Mikenės dhe qytetėrimin antik Grek.
    Njė fakt i fort qė flet pėr mosekzistencėn e njė etnie Greke antike ėshtė edhe fakti se nė shekullin e XII, kur Greqia del nė histori pas njė periudhe 6 shekullore, ku as pėr tė as pėr Ilirėt dhe as pėr Dakėt nuk kemi tė dhėna tė shkruara, si pasojė e dyndjeve barabare sllave, atje nuk ka njė popull qė tė flasi greqisht. Tė dhėnat tregojnė se popullsia e atyre territoreve flasin shqip. Gjuhėn Greke e pėrdorte vetėm kisha dhe administrata shtetėrore Bizantine por jo populli. Kjo i shokoi tė gjithė historianėt, tė cilėt prisnin qė nė Greqi tė gjenin Grekė por qė gjetėn vetėm shqiptarė, arvanitas qė flisnin shqip. Historinėt filluan tė ngrinin teza dhe hipoteza se Grekėt antikė na ishin zhdukur dhe nuk dihet se nga kishin shkuar.Ca mendojnė se i asimiluan sllavėt, ca mendojnė se ikėn nė lindjen e mesme , ca mendojnė se grekėt u asimiluan nga shqiptarėt etj etj..

    Historiania thotė se duke u mbėshtetur tek tė dhėnat antike dhe gjithė filozofėt antikė qytetėrimin grek e krijuan pellazgo-ilirėt autoktonė. Qytetėrimin grek e krijuan arvanitasit. Arvanitasit qė kanė folur shqip nė Atik dhe Peloponez janė territoret antike tė Greqisė antike. Ishte kisha ortodokse greke qė krijoi grekun artificial. Formoi njė gjuhė qė u bė gjuha e shkollės dhe arriti t’ia imponojė dhe arvanitasve.
    Gjuha e popullit tė lashtė tė Jonit ishte ilirishtja dhe pellazgjishtja dhe tė gjitha mbishkrimet e vjetra qė janė zbuluar nė Greqi nuk i ndihmon dot as greqishtja e vjetėr dhe as ajo e reja. Dhe kjo e ka njė arsye. Gjuha e Herodotit, Platonit dhe Strabonit u shkruan nė Jonisht dhe veprat e tyre u pėrkthyen nė greqishten artificiale vetėm nė shekullin II pasi ata i dinin tė dyja gjuhėt. Ky pėrbėn dhe skandalin mė tė madh nė historinė greke.

    http://konica.al/2017/05/nuk-ka-grek...dhe-arvanitas/

  2. #102
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Odyseu me qenin e tij Argo


    Emri:  Odyseu me Argon.jpg

Shikime: 173

Madhėsia:  23.2 KB

    Ngjajshmėria nė mes tė pėrkrenares(helmetės) sė Gjergj Kastriotit dhe pėrkrenares sė sklupturės e cila gjindet nė Berlin tė Gjermanisė ėshtė mahnitėse....

    Emri:  Gjergj Kastrioti.jpg

Shikime: 174

Madhėsia:  34.1 KB Emri:  mbreteresha-teuta.jpg

Shikime: 175

Madhėsia:  17.9 KB

    Odyseu

    Emri:  Odyseu.jpg

Shikime: 166

Madhėsia:  41.5 KB

    Mbretėresha e harruar Teuta


    Emri:  Mbretėresha Teuta.jpg

Shikime: 191

Madhėsia:  61.4 KB

    Nė Romė tė Italisė-Kalorsat me Plisa....

    Emri:  Nė Romė tė Italisė.jpg

Shikime: 171

Madhėsia:  37.9 KB
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 27-08-2017 mė 06:59

  3. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Rrjeti pėr postimin:

    bili99 (05-12-2017)

  4. #103
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Pėrmirsim: pėrkrenaraja gjindet nė Durrės dhe jo nė Gjermani....

  5. #104
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare
    Emri:  01.jpg

Shikime: 153

Madhėsia:  46.1 KB Emri:  00.jpg

Shikime: 144

Madhėsia:  85.7 KB Emri:  02.jpg

Shikime: 147

Madhėsia:  12.4 KB

    Emri:  2.jpg

Shikime: 151

Madhėsia:  33.2 KB Emri:  3.jpg

Shikime: 148

Madhėsia:  39.6 KB Emri:  4.jpg

Shikime: 154

Madhėsia:  35.4 KB

  6. #105
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Shqiptare
    Emri:  5.jpg

Shikime: 148

Madhėsia:  37.2 KB Emri:  6.jpg

Shikime: 149

Madhėsia:  38.1 KB Emri:  7.jpg

Shikime: 148

Madhėsia:  39.3 KB

    Emri:  8.jpg

Shikime: 150

Madhėsia:  32.1 KB Emri:  9.jpg

Shikime: 143

Madhėsia:  38.8 KB Emri:  11.jpg

Shikime: 146

Madhėsia:  37.8 KB

  7. #106
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare

    Emri:  12.jpg

Shikime: 151

Madhėsia:  35.2 KB Emri:  13.jpg

Shikime: 146

Madhėsia:  39.2 KB Emri:  15.jpg

Shikime: 148

Madhėsia:  11.2 KB

    Emri:  16.jpg

Shikime: 150

Madhėsia:  38.4 KB Emri:  17.jpg

Shikime: 150

Madhėsia:  36.9 KB Emri:  18.jpg

Shikime: 155

Madhėsia:  38.3 KB

  8. #107
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare

    Emri:  19.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  38.4 KB Emri:  20.jpg

Shikime: 156

Madhėsia:  37.5 KB Emri:  21.jpg

Shikime: 156

Madhėsia:  41.8 KB

    Emri:  22.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  38.3 KB Emri:  23.jpg

Shikime: 163

Madhėsia:  38.0 KB Emri:  24.jpg

Shikime: 168

Madhėsia:  31.3 KB

  9. #108
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare

    Emri:  25.jpg

Shikime: 170

Madhėsia:  38.8 KB Emri:  26.jpg

Shikime: 175

Madhėsia:  39.0 KB Emri:  27.jpg

Shikime: 173

Madhėsia:  39.5 KB

    Emri:  28.jpg

Shikime: 179

Madhėsia:  39.2 KB Emri:  29.jpg

Shikime: 168

Madhėsia:  36.7 KB Emri:  30.jpg

Shikime: 166

Madhėsia:  36.4 KB

  10. #109
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare

    Emri:  31.jpg

Shikime: 164

Madhėsia:  39.1 KB Emri:  32.jpg

Shikime: 171

Madhėsia:  36.1 KB Emri:  33.jpg

Shikime: 167

Madhėsia:  36.8 KB

    Emri:  34.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  40.9 KB Emri:  35.jpg

Shikime: 157

Madhėsia:  38.6 KB Emri:  36.jpg

Shikime: 156

Madhėsia:  32.5 KB

  11. #110
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare

    Emri:  37.jpg

Shikime: 163

Madhėsia:  38.6 KB Emri:  38.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  12.5 KB Emri:  39.jpg

Shikime: 166

Madhėsia:  36.8 KB

    Emri:  40.jpg

Shikime: 163

Madhėsia:  38.5 KB Emri:  41.jpg

Shikime: 155

Madhėsia:  35.8 KB Emri:  42.jpg

Shikime: 155

Madhėsia:  37.2 KB

  12. #111
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare

    Emri:  43.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  10.9 KB Emri:  44.jpg

Shikime: 166

Madhėsia:  36.9 KB Emri:  45.jpg

Shikime: 157

Madhėsia:  36.1 KB

    Emri:  46.jpg

Shikime: 162

Madhėsia:  35.9 KB Emri:  47.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  37.6 KB Emri:  48.jpg

Shikime: 152

Madhėsia:  38.4 KB

  13. #112
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare

    Emri:  49.jpg

Shikime: 154

Madhėsia:  30.5 KB Emri:  50.jpg

Shikime: 156

Madhėsia:  37.9 KB Emri:  51.jpg

Shikime: 159

Madhėsia:  37.3 KB

    Emri:  52.jpg

Shikime: 150

Madhėsia:  38.6 KB Emri:  53.jpg

Shikime: 156

Madhėsia:  36.9 KB Emri:  54.jpg

Shikime: 158

Madhėsia:  30.4 KB

  14. #113
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare

    Emri:  55.jpg

Shikime: 155

Madhėsia:  39.1 KB Emri:  56.jpg

Shikime: 154

Madhėsia:  37.3 KB Emri:  57.jpg

Shikime: 156

Madhėsia:  37.3 KB

    Emri:  58.jpg

Shikime: 154

Madhėsia:  37.9 KB Emri:  59.jpg

Shikime: 146

Madhėsia:  15.7 KB Emri:  60.jpg

Shikime: 147

Madhėsia:  36.9 KB

  15. #114
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Heraldika Iliro-Shqiptare
    (Pėr mė tepėr shiko mė lartė)
    Emri:  61.jpg

Shikime: 153

Madhėsia:  40.0 KB Emri:  62.jpg

Shikime: 151

Madhėsia:  15.4 KB Emri:  63.jpg

Shikime: 152

Madhėsia:  17.7 KB
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 08-09-2017 mė 16:06

  16. #115
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Hefesti

    Emri:  Hefesti.jpg

Shikime: 138

Madhėsia:  38.7 KB Emri:  Hefesti 1.jpg

Shikime: 128

Madhėsia:  28.2 KB

    Hefesti, zot i zjarrit, zejeve (zanateve) tė ndryshme, artit dhe metalurgjisė. Konsiderohej si farkėtar dhe zejtar i Olimpit.Nė kėtė statujė paraqitet me Plis.

    Mitra me plis frigjian

    Emri:  Mitra.jpg

Shikime: 139

Madhėsia:  47.3 KB Emri:  Mitra1.jpg

Shikime: 130

Madhėsia:  56.4 KB

    " FRIGJIANET ", AKOMA EDHE SOT NE MJEDISIN TONE !
    (Shkrim i Huazuar)

    Frigjia, frɪdʒiə, Φρυγία

    Frigjianet shtriheshin gjeresisht ne Dasaretin e lashte, ky popull, nje grupfis i madh midis ilireve dhe trakeve, ka qene ne lashtesi nje nga popujt me te rendesishem te botes se njohur. Rilindasit tane i kane klasifikuar si nje prej 3 grupeve te medha etnike nga ku ne rrjedhim .
    Dyndjet Frigjiane kane kolonizuar Azinė e Vogėl diku para 1500 (p.e.s). Friget u shperngulen atje si pasoje e nje fatkeqesie te rende natyrore qe shkaktoi shume epidemi e katastrofa te mynxyrshme, aq sa te tjeret i quajten 'frikacak', prandaj dhe : FRIG = Frik . Kishin frike prej atyre mynxyrave te perbindshme te tokes . Para disa muajsh, nje grup studjuesish Italian te dipartimentit Shkencor se tokes, zbuluan se ne liqenin e Ohrit ka ende gjurme vullkanike 600 mije vjecar me nje lashtesi qe shkon mbi 1 milion vjecar, keshtu dhe duke klasifikuar ate si liqenin me te lashte ne Europe . Shtuar kete, une jam i bindur se largimi i fiseve Frigjian ne ato vise, ndodhi nga shkaku i ndonje shperthimi te madhe vullkanik ende aktiv qysh ne ato kohera !
    Frigjianet ishin shume te lashte dhe jetonin ne trevat e njejta ku jetojme ne sot, edhe me gjere. Eshte perfol shume gjat gjithe koherave per formen e kapeles, ose then me sakte per plis-qeleshen mbartese te tyre. Ate e hasim edhe ne monedhat romake, pershembull ne ate te Brutit, qe quhej Pileus libertatis (Plisi i lirise) si dhe Frigjian cap njekohesisht .
    Plisi i Frigjaneve dallonte ne forme simbas trevave ku ata jetonin . Kjo lloj qeleshe eshte vete Plisi jone, te cilat jane shume te ngjashme por dallojne vetem ne cep, sic dallojne dhe plisat tone simbas trevave ku jetojme !

    Tani dua ti afrohem titull venjes "Frigjianet, edhe sot ne mjedis tone" .

    Rrethanat e Struges mbajne deshmi te plota sa i perket pasqyrimit historik, por fati i keq don qe ato te mos fliten ose te fliten me ane te manipulimeve dashakaqse duke shtremberuar pergjithmone edhe ato pak deshmi qe populli jone i mban te thurur ne brezin e gojedhenave .

    Harrova te shkruaj per besimin kultivor te Frigjeve, i cili besim ka qen ajo e perendeshes Artemisa (Diana per Romaket) . Duke shfletuar enclikopedin Strugane te vitit 2010, verejta se nje far Risto Taneski pershkruante nje zbulim madheshtor ne nje fshat te Struges me emrin Frengove, behej fjale per nje gjysem busti me raprezentimin e perendeshes te lashte Ilire Artemisa ose Diana, por mbi te gjitha, shton ai, se ky fshat vecon nga te gjithe fshatrat sa i perket pasurise historike te saj ! Ne fshatin Frengove jetojne vetem Shqipetar, vite me pare aty ka pase edhe kish te ritit te lashte Iliro-Bizant, mirepo sot ajo esht rrenuar dhe asgjesuar pa nam e nishan . Banoret e ketij fshatit koder-malor, mbajne nofken "FRZHAN, FRIGJAN", pikerisht ky ishte dhe fakti i gjithe kesaj teme . Fati i keq deshti qe miliona shqiptar te percahen dhe asimilohen shkaku i fejave te mevonshme, ateher kur kishat dhe besimi i lashte shqipetar shnderrohej ne gjuhe te rreme Sllavo-Bullgare, kjo e gjitha fal armiqve dhe bashkpunimit c'njerezor e cila edhe sot vazhdon tek shqipfolesit tane...Nga ketu filluan edhe shpernguljet apo urretjet fetare .
    Tani po i afrohemi fundit te dashur miq, por me pare dua te cilesoj pergjashmerine e qeleshes qe hasim tek Shqiptaret e fshatit Kalisht me ate Frigjiane . Kalishti esht nje fshat i cili ndodhet buze liqenit te Struges, ajo perbehet vetem nga shqiptar, fatkeqesisht fal lojes manipuluese te Serbit kemi te bejm edhe me shqiptar-ortodoks te asimiluar ne gjuhen e rrem artificjale Sllave, dhe jo Maqedone, sepse gjuha Maqedone esht vet Shqipja jone, do kemi mundesi qe nje dite tju mundesohet edhe kjo vertet ! Dhe jane pikerisht keta shqiptaret e asimiluar te cilet dikur jetonin bashkarisht ne fshatin e quajtut "Frengove", te pakten keshtu cilesohen sipas disa gojdhenave . Pra, sic e shohim edhe ne kete piktur te viteve 70', plisi apo qeleshja e tyre esht indentike me ate te banorve te lashte Frigjian, pamvarsisht dhe faktit se keto dy fshatrat mbajne distance diku rreth 1-2 kilometra midis tyre.

    Helena e Trojės


    Emri:  Helena e Trojės.jpg

Shikime: 131

Madhėsia:  112.3 KB

  17. #116
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Helena e Trojės me plis....
    Autor: Antonio Canova, data e krijimit tė veprės: 1816 - 1817
    http://www.nationaltrustcollections....object/1542436

    Emri:  Helena e Trojės.jpg

Shikime: 133

Madhėsia:  31.3 KB

  18. #117
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  shqit.jpg

Shikime: 83

Madhėsia:  35.7 KB Emri:  shqit 2.jpg

Shikime: 86

Madhėsia:  53.6 KB



    Prejardhja e shqiptarėve sipas amerikanit George Fred Williams
    George Fred Williams mė 1914 ka shkruar: “Po tė kthehemi nė parahistori, para se rapsodėt homerikė t’u kėndonin hyjnive dhe heronjve mitologjikė, para se tė shkruhej gjuha greke, jetonte njė popull i njohur me emrin Pellazg.
    Shqiptarėt janė tė vetmit qė kanė ardhur deri mė sot nga kjo racė e fuqishme parahistorike. Vetėm vitet e fundit ėshtė pėrcaktuar se Pellazgėt kanė qenė Ilirėt e lashtė… Kėta Ilirėt kaluan edhe nė Itali me emrin Toskė, siē quhen ende edhe nė Shqipėri, ndėrsa nė Itali kanė mbetur si Toskė, toskane, etruskė…

    Shqipja ka qenė gjuha e vėrtetė e Homerit, sepse grekėt e kanė huazuar nga rapsodėt Pellazge eposin e tyre tė shquar… Shqipja ka qenė gjuha amtare e Aleksandrit tė pushtimeve tė mėdha dhe e Pirros sė Epirit, njė prej gjeneralėve mė tė mėdhenj tė historisė…

    Ėshtė tragjedi tej ēdo pėrfytyrimi, qė kjo racė e madhe dhe shumė e lashtė tė katandiset nė kėtė gjendje, e cila meriton tė quhet skandali i qytetėrimit Evropian. Nuk ėshtė pėr t’u ēuditur qė pushtuesi otoman ndalonte ēfarėdolloj gėrmimesh nė tokėn shqiptare, qė mund t’i kujtonin popullit lavdinė e tij tė dikurshme…

    Ē’pasuri e madhe dijesh e pret arkeologun kur toka shqiptare tė hapė thesaret e historisė sė Pellazgėve!”.

    Origjina e shqiptarėve


    Nė kohėt parahistorike, para se poetėt e Homerit tė kėndonin pėr perėnditė e tyre dhe heronjtė e pėrrallave, pėrpara se tė shkruhej gjuha greke, rronte njė popull i quajtur Pellazg. Herodoti (484 – 425 p.e.s.) iu veshė Pellazgėve historinė dhe i pėrmend shumė mė parė se sa qytetėrimin e grekėrve; punimi i ashpėr qė mbulon anėt e Panteonit nė Athinė akoma quhet Pellazgjik. Kėta ndėrtuan mure tė mėdhenj qė quhen ciklopike dhe pėr tė cilėt Prof. Pokok thotė qė janė ndėrtuar shumė mė pėrpara se tė ekzistonin grekėt e Homerit. Prej kėsaj race tė fortė parahistorike mbetėn vetėm Shqiptarėt. Vetėm mė vonė u kuptua se Pellazgėt qenė Ilirėt e vjetėr, e para degė Indo-Europiane, perandoria e tė cilėve shtrihej qė nga Azia e Vogėl deri nė Adriatik dhe nga Veriu deri nė Danub. Nga studimet e shkrimtarėve tė rinj, si Prof. Maks Myller dhe Prof. Pot, nė gjuhėn Shqipe u bė e qėndrueshme kjo origjinė. Kėta Ilirianė, qė rrojnė akoma nė Shqipėri si Toskė, u shpėrndanė edhe nė Itali dhe njihen si Toskė, Toskanė, Etruskė.

    Ėshtė e kotė tė kėrkohet pėr perėnditė e Greqisė nė etimologjinė e gjuhės sė saj. Nė gjuhėn Shqipe kėto janė shumė tė qarta dhe domethėniet e tyre shumė tė drejta.
    Pėr shembull:

    Kaos ėshtė hapsi, hapėsira;

    Erebus, biri i Kaosit, ėshtė er-het-os, me e bėrė tė errėt;

    Uranos ėshtė I-Vran-os, domethėnė zana e reve, vranėt;

    Zeus, Zaa, Zee, Zoot-Zot, zė rrufe;

    Athena ėshtė E thėna, me thėnė fjalėn;

    Nemesis, nemės, domethėnė nam, thirrje e djallit;

    Muse, Mosois, ėshtė mėsuesi;

    Afėrdita domethėnė afėr ditės, agimi.

    Kur do tė jetė studiuar mirė gjuha shqipe dhe kur do tė jenė zhvarrosur gojėdhėnat e saj, atėherė shumė nga veprat e Homerit do tė rishkohen dhe ca nga ato do tė jetė nevoja edhe tė korrigjohen. Herodoti nuk e pati ditė qė emrat e heronjve tė veprės sė Homerit ishin fare qartė nė gjuhen Pellazgjike. E deri edhe emri i vet i Homerit mund tė gjurmohet nė gjuhėn Shqipe: I mirė, dhe nė formėn Imiros do tė thotė poezia e mirė.

    Nė gjuhėn shqipe ėshtė, Pėr shembull:

    Kaos ėshtė hapsi, hapėsira;

    Erebus, biri i Kaosit, ėshtė er-het-os, me e bėrė tė errėt;

    Uranos ėshtė I-Vran-os, domethėnė zana e reve, vranėt;

    Zeus, Zaa, Zee, Zoot-Zot, zė rrufe;

    Athena ėshtė E thėna, me thėnė fjalėn;

    Nemesis, nemės, domethėnė nam, thirrje e djallit;

    Muse, Mosois, ėshtė mėsuesi;

    Afėrdita domethėnė afėr ditės, agimi.

    Kur do tė jetė studiuar mirė gjuha shqipe dhe kur do tė jenė zhvarrosur gojėdhėnat e saj, atėherė shumė nga veprat e Homerit do tė rishkohen dhe ca nga ato do tė jetė nevoja edhe tė korrigjohen. Herodoti nuk e pati ditė qė emrat e heronjve tė veprės sė Homerit ishin fare qartė nė gjuhen Pellazgjike. E deri edhe emri i vet i Homerit mund tė gjurmohet nė gjuhėn Shqipe: I mirė, dhe nė formėn Imiros do tė thotė poezia e mirė.

    Nė gjuhėn shqipe ėshtė,

    Agamemnon, Ai-ge-mendon, ai qė mendon;

    Ajaks, ai gjaksi,gjakderdhės;

    Priamos, Bir-i-amės, biri i amės e me kuptim ironik Biri i tokės, i vendit;

    Akili, i qiellit, njė i zbritur nga qielli;

    Odiseu, i udhės, udhėtari, aji qė shėtit;

    Ithaka, i thak, idhnak;

    Droilos, Droili(os), ai qė druhet, frikacak.S humė tė tjera mund t’i shtohen kėsaj liste. Nuk ėshtė ēudi nėse njerėzit qė kanė studiuar gjuhėn shqipe tė thonė se kjo ėshtė gjuha origjinale e Homerit dhe qė grekėt morėn nga poetėt Pellazg tė shumtėn e kėngėve tė trimėrive dhe ato heroike. Sa dituri e madhe e pret arkeologun kur toka Shqiptare do tė hapi thesarin e historisė Pellzagjike! Kėta dhe shumė rrjedhime tė tjera dėshmojnė qė Shqiptarėt sot janė mbi tokėn e tė parėve dhe flasin gjuhėn e stėrgjyshėrve tė tyre. Edhe pėrpara se dega helene tė njihej nė malet e Thesalisė, Shkodra, qyteti kryesor i Shqipėrisė, ishte pa dyshim kryeqyteti i mbretėrisė madhėshtore tė Ilirisė. Shqipja ishte gjuha amtare e Aleksandrit tė Madh qė pushtoi botėn dhe e Pirros sė Epirit, njė nga gjeneralėt mė tė mėdhenj qė pėrmend historia dhe pėrballues i fundit i ushtrive pushtuese Romake. Njė tragjedi, pėrtej pėrfytyrimit tė tragjedisė, ėshtė kjo qė njė racė e vjetėr dhe e fortė erdhi nė njė gjendje kaq tė keqe dhe mizore, gjė e cila shikohet si skandal i qytetėrimit Europian. Nuk ėshtė pėr ēudi qė otomanėt nuk lejuan ndonjė gėrmim nė tokėn Shqiptare, sepse ajo mund t’i sillte ndėrmend kėtij populli lulėzimin e parė.

    https://telegrafi.com/prejardhja-e-s...fred-williams/
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 01-10-2017 mė 06:58

  19. #118
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Odyseu me plis.

    Emri:  Odyseu.jpg

Shikime: 66

Madhėsia:  60.2 KB

    Monedha apo ndoshta dekorata...

    Emri:  1.jpg

Shikime: 69

Madhėsia:  47.7 KB

    Emri:  2.jpg

Shikime: 72

Madhėsia:  69.3 KB

  20. #119
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Kafshe qe mbijetuan qe nga koha Ilire ne trojet tona
    Qeni Molos dhe trashigimtari i tij Deltari Ilir apo ndryshe i njohur si qen i Sharrit.Qeni Molos qe konsiderohej si qen i zhdukur akoma frymon ne trojet tona.




    Deltari Ilir

    www.youtube.com/watch?v=GhtyDI-_YA8


    Emri:  Syska.jpg

Shikime: 58

Madhėsia:  54.8 KB

    “Syska”, delja ilire qė ka mbėrritur deri nė ditėt tona

    Ashtu si indianėt krenohen me lopėn si njė krijesė tė Perėndisė, shqiptarėt ndoshta mund tė mburren me delen. Po. Ekziston njė racė nė vendin tonė qė u ka mbijetuar kohėrave dhe ka mbėrritur deri nė ditėt tona.

    Ėshtė “konsevuar” atje thellė nė malet e Polisit nė Librazhd. Vendasit e njohin si “Lara e Polisit”. Mė gjerė njihet si “Syska”. Sipas gojėdhėnave tė zonės sė Polisit kjo dele ėshtė aq e lashtė sa nuk mbahet mend dhe ka shoqėruar banorėt autoktonė brez pas brezi.

    Ka tė moshuar qė thonė se ajo vjen nga Iliria dhe ėshtė autoktone shqiptare, qė me rezistencėn e saj ka arritur deri sot. Pėr specialistėt e fushės sė blektorisė, “Lara e Polisit” ėshtė njė racė autoktone qė vjen e pastėr gjenetikisht nga thellėsia e shekujve. Fshatarėt e konsiderojnė si bagėti tė bekuar sepse ajo u fal atyre gjithė tė mirat, qė nga bulmeti i shėndetshėm, leshi, lėkurėt dhe mishin.

    Varieteti i rrallė pėr fat i shpėtoi edhe ēmendurisė nė diktaturė kur u krye tufėzimi i bagėtive, por edhe kryqėzimet me raca tė tjera me demek pėr tė rritur prodhimin. Edhe gjatė viteve tė demokracisė nuk iu kushtua vėmendje e veēantė dhe ishin vetė banorėt qė e ruajtėn racėn thjeshtė dhe vetėm pėr faktin se prodhimet e saj ishin unike. Dy vjet mė parė “Lara e Polisit” rrezikoi tė zhdukej. Sipas specialistėve tė bujqėsisė kishin mbetur vetėm 11o krerė. Por dikush u kujtua. Nė fakt ishte njė iniciativė e specialistėve tė drejtorisė sė Bujqėsisė tė cilėt ndėrmorėn njė fushatė sensibilizimi pėr nxitjen e mbarėshtimit tė racės autoktonė. Dhe rezultati ishte befasues.

    Pėr dy vjet raca u shtua nė 486 krerė. Banorėt shprehen shumė tė kėnaqur e ndjehen madje krenar pėr racėn e tyre. Ferit Alliu ėshtė njė ndėr rritėsit e deles autoktone. “E kemi pasur brez pas brezi kėtė lloj dele. ėshtė shumė e veēantė pasi na jep shumė qingja dhe e pėrshtatshme pėr terrenin tonė tė vėshtirė. Do tė vazhdoj tė mbaj dele edhe pse fėmijėt nuk janė mė si ne qė kujdesemi. Duhet dhe mbėshtetje nga shteti pasi vetė e kemi tė vėshtirė ti mbajmė”.

    Tashmė qė po ia shohin mė shumė leverdinė, fermerėt po nxitojnė tė blejnė delen autoktone “Syskė”. Janė disa familje qė kanė nisur mbarėshtrimin e saj dhe kėrkesat vijnė gjithnjė e nė rritje. Po kėshtu mjaft tė kėrkuara janė prodhimet e deles. Pėrgjegjėsi i Shėrbimit Veterinar nė qarkun Elbasan, Fatmir Ozuni thotė se numri i fermerėve qė po rrisin larėn e Polisit ėshtė shtuar duke u shtrirė edhe nė zonat pėrreth Polisit. “Aktualisht janė 6 blegtorė qė mbarėshtojnė rracėn e rrallė. Mjaft tė tjerė janė tė interesuar qė ta mbarėshtrojnė.

    Drejtoria e Bujqėsisė, nėpėrmjet shėrbimit veterinar, ndjek tė gjitha procedurat pėr ruajtjen dhe zhvillimin e e kėsaj race nė zonat ku tradicionalisht ka ekzistuar. Kjo racė konsiderohet ende e rrezikuar nga zhdukja edhe pse ka pasur politika mbėshtetėse pėr shtimin e numrit tė krerėve. Nė vijim ne kemi nė plan qė tė mbėshtesim fermerėt me gjithė asistencėn e nevojshme e njėkohėsisht ti fusim ata nė skemat e subvencionimit. Raca ka vlera shkencore dhe pse jo edhe historike”.

    Ozuni shpjegon cilėsitė e rralla tė deles ilire duke theksuar faktin se ėshtė mjaft rezistente ndaj sėmundjeve, gjė qė e ka ruajtur dhe sjellė deri sot. “Lara e Polisit arrin mesatarisht 30-45 kg me 40 deri nė 45 kg qumėsht nė vit. Ka pjellshmėri shumė tė lartė deri nė 110%. Shfrytėzon shumė mirė kullotat e zonės nga ku ka marrė edhe emrin”. Aktualisht “Lara e Polisit” ėshtė e shtrirė nė Polis, Librazhd dhe disa zona kufitare pjesė e bashkisė Elbasan. Kjo pra ėshtė raca jonė e deleve e mbarėshtuar nga tė parėt tanė Ilirė dhe qė kėrkon vėmendje tė veēantė. Pse jo, kjo pasuri duhet tė mbrohet edhe me ligj.

    http://www.koha.net/lemsh/25124/sysk...ne-ditet-tona/

  21. #120
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    454
    Faleminderit
    12
    48 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare


Faqja 6 prej 7 FillimFillim ... 4567 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •