Close
Faqja 5 prej 7 FillimFillim ... 34567 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 81 deri 100 prej 128
  1. #81
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  Uliksi.jpg

Shikime: 358

Madhėsia:  44.1 KB

    Kryqi Ilir

    Emri:  Kryqi-ilir.jpg

Shikime: 333

Madhėsia:  63.1 KB

    http://www.ikvi.at/?p=23952

    DIE WELT: Greeks are not real, they have Albanian and Slavic roots

    German newspapers near the Conservative party of Angela Merkel, warns that Greece has destroyed even before the European order and has raised the Nazi theories, the historian Jakob Philipp Fallmerayer writes in an article, who said that the Greeks are not really Greek.
    According to Die Welt the critical situation in Greece is not only economic but also historical.

    The article says that the Greeks have destroyed even before the european economy, and that the Greeks of today are not descendants of ancient Greek, but a mix of Albanians, Bulgarians, Turks, Slavs, Rome etc.

    Further in the article are quoted extracts from the book of the historian Jakob Philipp Fallmerayer, "Geschichte der Halbinsel Morea Während des Mittelalters" stating that the Greek population was replaced during the period than Slavic invasions (350-800) AD.

    Greek race is a false ideology, but very well manipulated by them, who are distinguished manipulators and perfidies..No drop of blood flows in the veins of the Christians present in Greece, writes Fallmerayer.

    The newspaper goes even further proposing that membership in the European Union should be done on the basis of DNA analysis, because the Greeks who claim that are descendant of Pericles and Socrates, are nothing but a mix of Albanians, Turks, and Slavs, states the article.

    http://www.ocnal.com/2017/01/die-wel...-have.html?m=1

    Tatuazhi ndėr shqiptar , histori dhe realitet

    Emri:  Luleboje.jpg

Shikime: 329

Madhėsia:  75.0 KB

    http://www.njekomb.com/?p=7638
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 22-05-2017 mė 22:22

  2. #82
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Shikoni maskartė;

    Burrin me plis e e emėrtojnė si aristokrat Romak. Plis kanė vetėm Shqiptarėt e jo Romakėt....

    Emri:  Plisi.jpg

Shikime: 310

Madhėsia:  32.4 KB

    Emri:  Plisi 1.jpg

Shikime: 316

Madhėsia:  51.3 KB

    Njė zbulim i madh e i rralle eshte bere serish ne Parkun Arkeologjik tė Apolonisė nė Fier. Pas bustit qe mendohet se i perket nje aristokrati romak , nje tjeter bust njeriu, nje grua me qeleshe, eshte zbuluar diten e sotme nga ekipi shqiptaro-francez.

    http://fieri.al/2017/05/26/nje-zbuli...le-ne-apoloni/

  3. #83
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Trashigmia nga Ilirėt nė duart e tė huajve:

    Emri:  Helmeta Ilire.jpg

Shikime: 330

Madhėsia:  42.5 KB

    Helmeta e parė gjindet nė Stolac tė Kroacisė.
    Helmeta e dytė gjindet nė museun Plana tė Bosnjės dhe Hercegvinės.

    Emri:  Helmeta Ilire 1.jpg

Shikime: 317

Madhėsia:  28.7 KB

    Helmeta e tretė e gjetur te banja e Pejės, e grabitur ruhet nė museun e Beogradit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 02-06-2017 mė 19:08

  4. #84
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Zbulime Arkeologjike nė banjat e Pejės

    Emri:  Banja e Pejės.jpg

Shikime: 295

Madhėsia:  18.3 KB

    http://gazetainfopress.com/historia_...itit-dhe-heret

  5. #85
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  18839241_1556989957667932_4078178592896393215_n.jpg

Shikime: 291

Madhėsia:  23.7 KB

    Emri:  Helena.jpg

Shikime: 277

Madhėsia:  24.1 KB

    Helena

    Emri:  Benjakėt e Zeusit.....jpg

Shikime: 287

Madhėsia:  48.7 KB

    Binjakėt e Zeusit....

    Emri:  Farkėtarėt e Korēės.jpg

Shikime: 299

Madhėsia:  58.1 KB
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 24-06-2017 mė 11:32

  6. #86
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  Helmeta Ilire 1.jpg

Shikime: 279

Madhėsia:  58.4 KB

    HELMETA ILIRE TĖ GJETURA NĖ PELA TĖ MAQEDONISĖ

    Kėto pėrkrenare tė Arta, tė njė koleksion tė tipit 'Ilir' janė gjetur nė varrezat arkaike tė Pelas Maqedoni. Pela ishte edhe vendėlindja e Lekės (Aleksandrit tė madh).

    Sipas historianėve Grek kjo pėrkrenare u emėrtua gabimisht si "ILIRE" pėr shkak se edhe Maqedonia e ashtėquajtur greke, pėrdorėn helmetėn tipike Ilire.. Ekziston njė preokupim nga ana e Greqis, se nė tė ardhmen Historigrafia zyrtare pa dashje mundet tė pranoj etnicitetin e pėrbashkėt ILiro-Maqedonas..

    Grekėt sduhet tė harrojnė shkrimet e Strabonit, i cili quan tė tė njėjtės rracė etnike si Maqedonasit, Epirotėt dhe Ilirėt. Kjo e dhėnė e Strabonit dėshmon se maqedonėt dhe Iliro- Epirotėt kanė pasur tė njėjtėn kultur dhe tė njėjtė gjuhė. Tė ngjashme kishin edhe tė qethurin, mantelin me sa shihet edhe pėrkrenaret i kishin tė ngjashme.

    Helmeta e tipit Ilir mbulonte tė gjith kokėn dhe ishte e hapur nga pjesa e fytyrės. E quajtur helmet Ilire, sepse njė numėr i madh pėrkrenaresh tė kėtij stili, janė gjetur nė Shqipėri, Mal tė zi, Epir, Apulia (Itali) dhe Maqedoni. Atje ku mbretėruan fiset Ilire janė gjetur edhe pėrkrenaret e tyre.

    Dardania Sacra

    Emri:  Helmeta Ilire.jpg

Shikime: 274

Madhėsia:  70.0 KB


    Emri:  Pa koment.jpg

Shikime: 276

Madhėsia:  63.5 KB

  7. #87
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-05-2017
    Postime
    4
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Eshte shum gje e mire te gjesh fakte istorike te atdhehut tend. Te ben te tdihesh krenar per ate qe je edhe i vecant nga njerzit me perardhje te ndryshem.
    Un ndihem shum krenar qe Shqipetaret kan qen gjithmon personalitete shum te fuqishem ne istorin botrrore (sic ishte Konstantini i Madh, Iustiniani, Muhammad Ali dhe te tjer) edhe qe arriten te mbajn nje gju te lasht duke qen per 2080 vjet ne nje perandori te huaj dhe jo te pavarur.
    Nga ana tjeter, fakti qe me trishton eshte se Shqipetaret nuk kan luftuar kur per ate qe jan (nga koha e perandoris romake deri te shekulli 20, me perjashtim Skenderbeun) edhe jan ber ta famshem vetem si perosnalitete. Shtetet ose fiset e te tjer qe kan rrojtur paralel me ne kan luftuar per zhvillimin kulturor edhe arti, zhvillimin per shkencen, e drejdsis, nacionalizmin edhe te tjera. Keto jan gjere qe me termend e pasurojn istorin e nje vendi edhe besoj qe Shqiperia i ka te varfera.
    Ka munci zakoni qe interesohemi per te miren ton personale edhe jo per te mire e perbashket te jet nje karakteristik qe e kemi pasur gjithmon.
    Po realiteti edhe istoria tani jan ne krahet tona edhe veprimet qe bejm edhe vendimet qe marim do jen faqe te istoris te ardshem shqipetare.
    Prandaj duhet te mendojm si kur jemi nje popull jo si individ.

  8. #88
    AKA-MANO Maska e Maqellarjot
    Anėtarėsuar
    16-06-2011
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    972
    Faleminderit
    81
    62 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Teme interesante deri diku, por kur pashe fotografite e komunisteve kriminele qe vrane shqiptarin per 45 vjet, duke filluar nga enver hoxha, mehmet shehu dhe ali kelmendi, keto kerrma nuk kan vend neper tema qe synojne perhapjen e tezave te origjines dhe vazhdimesine e identitetit kombetar. Emrat e lartpermendur ishin anti-shqiptar. Ishin funderrina shoqerore qe i sherbyen bollshevizmit per interesat e tyre personale. Dhe ju funderrinat qe shfrytezoni cdo rast duke postuar fotot te tilla jeni pasardhes te mbarsjeve shtazore te pavetedishme.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Maqellarjot : 29-06-2017 mė 15:17
    Ne kohe e rrethana kritike, si individi, ashtu edhe nji popull japin proven e forces morale te tyne

  9. #89
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Modele te helemtave Ilire

    Emri:  illyrian-helmet.jpg

Shikime: 245

Madhėsia:  63.9 KB

    http://myalbanianstudies.com/illyrian-weapons/

    Trashigimia Ilirio/shqiptare e shitur per 21000 Euro...


    Emri:  Helmete prej bronzi.jpg

Shikime: 252

Madhėsia:  66.9 KB

    Emri:  1.jpg

Shikime: 244

Madhėsia:  72.6 KB

    Emri:  2.jpg

Shikime: 249

Madhėsia:  54.4 KB

    Southeast Europe, 5th century B.C.
    Skull embossed in one piece with a helmet crest rail formed of two ridges. Fastening knob on the forehead. Two small holes at the nape of the neck. Angular, slightly tapered face cutout. Pointed cheek pieces. There is fine bead and reel decoration around the edges. Height 25 cm.
    Underwater discovery in excellent condition. Greenish patina in the interior and remnants of the encrustations when found.

    https://new.liveauctioneers.com/item...-bronze-helmet

    Emri:  Albania.jpg

Shikime: 247

Madhėsia:  39.5 KB

    Illyrian helmet, end of the 4th-beginning of the 5th century B.C. from Trebenishte...

    Me teper> https://www.pinterest.com/sylvanusre...rrior/?lp=true

    Ushtari Ilir

    Emri:  Ushtari Ilir.jpg

Shikime: 241

Madhėsia:  36.2 KB

    https://www.pinterest.com/sylvanusre...rrior/?lp=true
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 01-07-2017 mė 09:59

  10. #90
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Hijerorja e Dodonės–Orakulli mė i lashtė i trojeve antike shqiptare

    Emri:  Hijeroja.jpg

Shikime: 247

Madhėsia:  39.1 KB

    10:57 / E hėne, 12 Qershor 2017

    Nė rastin e Dodonės ka prova shtesė. Kanė mbijetuar rreth dy mijė pllaka plumbi, qė pėrmbajnė pyetje, pėrgjigje dhe disa informacione tė tjera. Pėr fat tė keq, vetėm rreth 100 pllaka janė publikuar deri tani. Shembujt nėpėrmjet tė cilėve ne tė mund tė marrim me mend krahinėn e kėshilluesve nisur nga dialekti i tyre, nuk do tė trajtohen kėtu. Gjashtėmbėdhjetė tableta japin informacion nė lidhje me vendin nga i cili vinte pyetėsi. . . Sė treti, nuk kanė ekzistuar kurrė rregulla tė rrepta nė lidhje me atė ēka do shkruhej mbi pllaka. Ajo qė kishte vėrtetė rėndėsi, ishte marrja e njė fatthėnie tipike. Me pėrjashtim tė Tarentum-it, tė tetė qytetet qė merrnin kėshillim nga Dodona janė tė vendosura nė zonėn pėrreth Hijerores: Dodona, Bylis dhe Mondaia tesaliane, – nė zonėn e thellė brenda vendit; nė bregdet, – nga veriu nė jug, – Oriku (qė pyeste sė bashku me Korfuzin/Korkyrėn), qyteti i Kaonėve, Onkhezmi, njė qytetport pėrballė Korfuzit (shėnim i pėrk.: Saranda e ditėve tė sotme ) dhe dy konsultues tė mėtejshėm, nga Korfuzi (Harta 3). Shumica e pyetjeve vinte nga individėt. Foto: Pllakė bronzi e gjetur nė Dodonė. Njė prej luftėtarėve tė atyshėm mban mbi krye njė kėsulė, qė sipas gjithė gjasave ėshtė qeleshja e sotme, e trashėguar dhe ruajtur si veshje popullore te shqiptarėt.

    Titulli: Religion and society: rituals, resources and identity in the ancient Graeco-Roman world: the BOMOS-conferences 2002-2005 Autori: BOMOS network. Redaktor: Anders Holm Rasmussen, Susanne William Rasmussen Botues: Quasar, 2008

    http://gazetainfopress.com/historia_...tike-shqiptare

    Arme dhe helmeta Ilire

    Emri:  Arme Ilire.jpg

Shikime: 242

Madhėsia:  28.4 KB
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 01-07-2017 mė 10:28

  11. #91
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Shikoni te birin e Zeusit me plis....ku jane historianet tane...ne muze ky paraqitet&pershkruhet si grek me plis ne koke.....

    Emri:  Dioscuros i biri i Zeusit.jpg

Shikime: 248

Madhėsia:  39.0 KB

    Dioscuros i biri i Zeusit....Busti gjindet ne Kopenhage te Danimarkes

    A Dioscuros, Son of Zeus.
    Marble. Roman. 2nd century CE.
    Inv. No. 505.
    Copenhagen, New Carlsberg Glyptotek
    (Ny Carlsberg Glyptotek)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 01-07-2017 mė 14:45

  12. #92
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Shpate e shkurte Ilire e emertuar si Sica

    Kjo shpate eshte me gjatesi 40/45 cm dhe perdorej nga Iliret, Thrakasit, Daket si dhe Romaket...

    Emri:  Sica Ilire.jpg

Shikime: 233

Madhėsia:  24.0 KB

    Me teper> http://waylandsforge.tumblr.com/post...arge-dagger-of

    Odiseu

    Emri:  Odiseu2 Muzeu "La Olmeda " ( Spanjė ) nga Lind Dragjoshi .jpg

Shikime: 247

Madhėsia:  49.5 KB

    Emri:  Odiseu.jpg

Shikime: 248

Madhėsia:  56.6 KB

    Emri:  Odiesu4.jpg

Shikime: 242

Madhėsia:  35.5 KB

    Emri:  Odiseu3.jpg

Shikime: 255

Madhėsia:  35.1 KB

    Keto imazhe jane realizuar ne Muzeun "La Olmeda " ( Spanjė ) nga bashkeatdhetari Lind Dragjoshi...

    Pasuria historike shqiptare ne shitje
    O Intelektuale dhe elite pse nuk veproni? Para syve tane zhduket & tjetersohet deshmia shekullore e zanafilles se historise Ilire....

    Emri:  54107762_1_x.jpg

Shikime: 244

Madhėsia:  80.6 KB

    Origin: GreekCirca: 460 to 430 B.C.Style: Greek WarriorMedium: BronzeH: 17.5" by W: 11" Greek bronze warrior, wearing a helmet,havely castid, larger than life-size, unbelievably detailed with dark green and red petina. it seems to of lost its muscular body, maybe to antiquities, possibly to create weapons since bronze was a valuable metal. This bronze bust was always thought to be the Greek God (Zeus) until the discovery of the two life-size statues that were found in the sea of Riace, Sicily, in 1972.
    Starting Bid
    $500,000.00

    https://new.liveauctioneers.com/item...wearing-helmet
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 02-07-2017 mė 06:27

  13. #93
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  Paion.jpg

Shikime: 236

Madhėsia:  34.4 KB

    Helmetė e ndonjė eprori ushtarak Ilir

    Emri:  Helmetė ilire.jpg

Shikime: 277

Madhėsia:  34.3 KB

    Mė tepėr:

    http://www.alamy.com/stock-photo/an-...an-helmet.html

    Hyrja pėrmes FB ose gmail:

    https://www.pinterest.com/pin/568438784186840502/

    Emri:  Menata.jpg

Shikime: 239

Madhėsia:  39.2 KB

    http://maqedoniashqiptare.com/2017/0...eum-ne-tetove/

    http://www.dardaniasacra.com/sipas-e...-dhe-ndertues/

    Nė Fushėn e Dardanisė - Obelisku i arkitektit shqiptar Qemal Butka qė ndėrtoi Kullat Binjake


    shkruan Gani Mehmetaj

    Propozim projekti ambicioz i ngritjes sė Obeliskut gjigant me shqiponjėn dykrenore nė maje dhe hapėsira dy hektarė e shėnjimit tė vendit ku u zhvillua Beteja e Dardanisė nga shoqata "Foleja kombėtare shqiptare", me nxiti ta ripėrsėrisė shkrimin pėr heronjtė e kėsaj beteje.
    Obelisku me shqiponjėn dykrenore ėshtė vepėr e arkitektit shqiptar Qemal Butka, i cili sė bashku me gruan Nensi, e bija e adjutantit shqiptar tė Qemal Ataturku, ishte pjesė e stafit arkitekturor e kryesor projektues. Qemali qe caktuar mbikėqyrėsi kryesor i punimeve tė Kullave Binjake nga fillimi nė fund. Projekti me skicat pėrkatėse tė Obeliskut mė shqiponjėn dykrenore janė nė Arkivin Qendror tė Tiranės.
    Arsye tjetėr ishte shkrimi i mercenarit sharlatan e tė mjerė M.K. , dėshtak i gazetarisė e shkrimtarisė, i cili pėrpiqet ta zhvlerėsoj pjesėmarrjen e arbėrorėve nė kėtė betejė, ashtu sikurse bėnė propaganda e Serbisė.
    Betejėn e humbur nuk do ta festojmė, por do ta kujtojmė, veēmas do t'i nderojmė dy princat arbėror Theodor Muzakėn e Mhill (Millosh) Kopiliqin me ushtarėt e gjakut tonė qė ranė nė fushėbetejė.

    Heronjtė e Dardanisė: Millosh Kopiliqi, Demetėr Jonima, Theodor Muzaka

    Heronjtė arbėror tė Betejės sė Dardanisė luftuan, kundėr pushtuesit tė pėrbashkėt, Perandorisė Otomane. Milosh-Mhill Kopiliqi, Theodori II Muzaka, Gjon Kastrioti, Demetėr Jonima, janė disa nga figurat mė tė rėndėsishme tė Arbėrisė qė morėn pjesė nė kėtė betejė. Disa prej tyre dhanė jetėn nė fushėn e Dardanisė, disa u kthyen nė principatat e tyre, por ushtarėt e tyre u flijuan pėr mbrojtjen e Dardanisė.
    Njė shtatore nė ballė tė fushės sė betejės pėr Millosh- Mhill Kopiliqin qė vrau Sulltan Muratin dhe u bė theror, njė tjetėr pėrmendore pėr Theodor II Muzaka qė dha jetėn nė fushėbetejė, pastaj Gjon Kastriotin e kontėve tė tjerė arbėror, do tė ishte mirėnjohje, a shėnjim i lavdisė sė tyre pas 600 e ca vjetėsh. Mė kėto shtatore do ta pėrjetėsonim luftėn e sakrificėn e tyre, lavdinė e fatkeqėsinė. Ėshtė ndėr shembujt e shumtė gjatė historisė kur jugu i Arbėrisė ndihmoi veriun, sepse Dardania ishte pjesė e Arbėrisė-Shqipėrisė.
    Kopiliqit, princit arbėror, i kemi hyrė veēanėrisht nė hak, sepse jo vetėm nuk i ngritėm pėrmendore, as nuk i bėmė sa duhet lavde, por ua lamė serbėve ta pėrtypin, ta pėrvetėsojnė e ta pėrdhosin. Ata bėnė histori mė figurėn tonė tė vjedhur, ndėrtuan pėrkujtimore, aty ku duhej ta ndėrtonim ne, kurse turqit e bėnė Tyrben e Sulltan Muratit mė tė brendshmet-zorrėt e tij, sepse trupin ia dėrguan nė Turqi (Brusė). Por ne s'patėm mundėsi deri pas vitit 1999 t'i kushtonim shtatore a faltore princave arbėror, as kontėve e ushtarėve qė ranė pėr liri, ishim nėn pushtim. Sot askush nuk na pengon, askush s'mund tė na ndaloj ta rikujtojmė historinė tonė. Por duhet vetėdije kombėtare e pėrgjegjėsi shtetėrore, duhet edhe kulturė.
    Kemi disa herė mė shumė arsye t'i ngrehim shtatore kėtyre heronjve tė mesjetės para tė tjerėve. E para, beteja e u bė nė Fushėn e Dardanisė, aty ku i kishim dhe ku i kemi rrėnjėt. E dyta, forca goditėse ishin arbėrorėt me aleatėt e tjerė ballkanas. E treta, pasardhėsit e Millosh Kopiliqit, Gjon Kastriotit, Theodor Muzakės etj. u pėrballuan tė gjitha furtunave, duke e mbajtur vendin ku u derdhė gjaku i arbėrorėve. Ata jetojnė nė kėto hapėsira, tė tjerėt ia mbathėn ashtu si erdhėn.
    Ndėrkaq, serbėt kanė arsye tė vajtojnė, ashtu siē e vajtojnė qė nga shekulli XIX kur e sajuan legjendėn pėr Betejėn e Kosovės, sipas versionit tė tyre. Kanė edhe njė arsye tjetėr tė vajtojnė: princin e tyre Lazarin turqit e lidhen nė vargonj, duke e endur si bishė mali nė kafaz pėr ta ekzekutuar. Princi tjetėr serb, Vuk Brankoviq, tradhtoi, u bė me Sulltanin. Turqit, megjithė mizorinė pesėqind vjeēare nuk e mbajtėn kėtė vend, u bėnė hi e pluhur.
    Prandaj njė projekt shtetėror pėr pamjen e shtatorėve e objekteve tė tjera pėrcjellėse ėshtė i domosdoshėm, nė vendin ku supozohet se ėshtė bėrė beteja. Sllavėt e Maqedonisė ngritėn shtatore gjigante me mbretėr e princėr ilirė, serbėt e ēmenden botėn me princin tonė Kopiliqin, kurse ne edhe mė tutje heshtim? Ku ėshtė arsyeja? Jemi rrėmbyer nga babėzia pėr pasuri e etja pėr pushtet? Druajmė nga reagimi i Serbisė? Nuk duam t'ia prishim Turqisė nė babėzinė pėr ta ripushtuar Kosovėn? Do t'i kėndellim budallenjtė shqiptarė qė falėn tė Tyrbja e Sulltan Muratit, vrasėsit tė stėrgjyshėrve tė tyre?

    Njė dokumentar qė ia vlen tė shikohet: nėse nuk hapet video-ja atėher kliko nė ikonėn/simbolin e youtube dhe hap nga aty

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 08-07-2017 mė 06:12

  14. #94
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    §Fakulteti Filozofik nė Rijekė tė Kroacisė
    (vepėr shkencore /studim tė helmetave Ilire nė Bosnjė dhe Hercegovinė)
    Vepėr e plotė nė .pdf standard pėr lexim nė Ueb Shfletues ose shkarkim dhe ėshtė shkruar nė gjuhėn Kroate dhe Angleze

    https://bib.irb.hr/datoteka/523164.K...H-GZM_2012.pdf


    Emri:  1.jpg

Shikime: 216

Madhėsia:  103.0 KB

    Emri:  2.jpg

Shikime: 204

Madhėsia:  45.4 KB


    Fahri Xharra
    12 korrik 11:27 ·

    Ermal Musaj ka diēka tė panjohur pėr shumicėn tonė .

    Tė falemnderit mik pėr angazhimin tėnd

    1.Pushtimi Ilir i Britanisė(Albanian - English)
    Συνδεσμος Αρβανιτων & Αλβανων
    Nuk ka nevojė tė supozojmė se pushtimi i kulturės sė urnave nė Ishujt Britanike ishte thjesht njė pushtim ilir (qė do tė thotė Keltėt e urnave); ne mund tė mendojnė gjithashtu Keltė tė hershėm, tė shtyrė mbi Detin e Veriut dhe tė ndjekur nga pushtuesit e kulturės sė urnave...
    Titulli: Études celtiques, Volume 6,Parti 1-2
    Autori: Joseph Vendryes
    Botues: Les Belles Lettres, 1954
    EN - Illyrian invasion of Britain
    There is no need to assume that the urns culture invasion of the British Isles was just an Illyrian invasion (which means Celts urns); we can also think of the early Celts, pushed over the North Sea and track from invading the culture of urns ...
    Title: Études celtiques, Volume 6, Parti 1-2
    Author: Joseph Vendryes
    Publisher: Les Belles Lettres, 1954

    Shqiptarėt e Shenjt-Saint Albans-kisha dhe katedrale nė Britaninė e Madhe dhe Danimarkė:

    http://www.geograph.org.uk/photo/503839

    http://www.geograph.org.uk/photo/46245

    http://www.geograph.org.uk/photo/109009

    http://www.victorianweb.org/art/arch...omfield/5.html


    Harta e Shqipėrisė e botuar nė gazetėn Austriake nė vitin 1912-Ethnic Albania map published by the Austrians on 1912: more than 110,000 square kilometers

    Emri:  Shqipėria 1912.jpg

Shikime: 212

Madhėsia:  97.4 KB

    http://www.ocnal.com/2016/09/ethnic-...ed-by.html?m=1


    A vjen shqipja nga pellazgjishtja?
    Nga Arlinda Canaj -
    21 Maj, 2017

    Shumė studiues tė huaj do tė mbronin herazi teorinė qė ilirėt e kishin origjinėn nga pellazgėt dhe qė gjuha shqipe aty i kishte rrėnjėt. Por do tė ishin rilindasit tanė tė mėdhenj qė do e ngrinin nė piedestal kėtė ēėshtje kaq tė rėndėsishme pėr tė parėt tanė. Ka shumė studiues shqiptarė qė herė pas here nė studimet e tyre tė vyera e kanė mbrojtur kėtė temė. Por kėto teza ngrihen herė pas here si maja e njė ajzbergu qė herė zhytet e herė del nė pah, por thesari i njė gjuhe dhe pse e dokumentuar shumė vonė ka rrėnjė shumė mė tė thella nė historinė e tė parėve tanė. Nė njė diskutim qė ka mbi dy shekuj qė ngulmohet, Konica.al do tė sjell argumentet e fundit shkencore pėr tė hedhur pak dritė mbi kėtė ēėshtje kaq tė debatuar qė s’dihet akoma pse shkenca jonė nuk e merr nė konsideratė…

    I pari qė hodhi mendimin pėr prejardhjen e shqipes nga pellazgjishtja ishte filozofi gjerman G.V. Lajbnic. Nė vitin 1709 ai shkruante se shqipja ėshtė gjuha e ilirėve tė lashtė. Pėrcaktimi nga ana e gjuhėtarit tė shquar F. Bopp se gjuha shqipe pėrbėn njė degė tė veēantė nė familjen e gjuhėve indo-evropiane, do tėrhiqte vėmendjen e shumė studiuesve tė huaj dhe shqiptarė. Ata fillimisht hodhėn disa ide pėr prejardhjen e saj, por dy teza qė ajo e ka prejardhjen nga pellazgjishtja dhe ilirishtja gjetėn njė mbėshtetje mė tė gjerė. Deri nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX mbizotėroi teza e prejardhjes pellazgjike tė gjuhės shqipe. Arbėreshi Xhuzepe Krispi, nė vitin 1831, nė librin e tij “Shqipja mėma e gjuhėve” do tė hidhte idenė e prejardhjes sė shqipes nga pellazgjishtja. Tė gjithė autorėt e Rilindjes Kombėtare si: De Rada, Kamarda, Skiroi, Sami dhe Naim Frashėri, P Vasa, J Vreto etj e mbėshtetėn fuqimisht kėtė tezė. S.Frashėri arriti tė deklaronte se sikur tė ngrihej njė pellazg, ai mund tė fliste me tė si me njė gegė a me njė toskė. Deri nė vitet 50 tė shek. XX, kjo ishte e vetmja tezė e pranuar dhe e pasqyruar nė tekstet shkollore.
    Pas viteve 50 tė shek.XX, me krijimin e institucioneve tė para shkencore nė Shqipėri e mė pas, teza e prejardhjes pellazgjike filloi tė mėnjanohej. Ky mėnjanim u pėrligj me mungesėn totale tė mbėshtetjes shkencore pėr kėtė tezė. Pellazgjishtja u konsiderua si njė ” gjuhė fantazmė ”. Ndėrkaq filloi tė marrė njė mbėshtetje mė tė madhe teza e prejardhjes sė shqipes nga ilirishtja. Kjo tezė gjeti njė mbėshtetje mė tė gjerė nga studjues tė huaj si: Thunmann, Leake, Xylander, Jokli, Miklosich, Meyer, Kretschmer, Pedersen, Cimochowski, Pisani, Katicic, Mihaesku etj. si dhe nga studiuesit shqiptarė Ēabej, Domi, Ismajli, Demiraj, Ajeti etj. Teza e prejardhjes ilire pati edhe kundėrshtarė si: Waigand, Seliscev, Bariē, Georgiev, Russu etj. tė cilėt nuk i shihnin shqiptarėt si pasardhės tė ilirėve, por si njė popull endacak.
    Bazament i fuqishėm nė mbrojtje tė kėsaj tezė u bėnė faktet historike. Nga tė dhėnat e autorėve antikė, Ilirėt dokumentohen si banorė tė hershėm tė njė treve tė gjerė, duke filluar nga Istri nė veri dhe deri nė Gjirin e Artės nė jugė; nga Adriatiku nė perėndim deri tek lumi Vardar nė Lindje, territor brenda tė cili banojnė shqiptarėt. Gjithashtu ėshtė pranuar nga historianėt se nuk ka patur lėvizje masive tė mėvonėshme tė popullsisė sė trojeve qė banohen nga shqiptarėt. Nė mbėshtetje tė kėsaj teze u sollėn dėshmi tė rėndėsishme arkeologjike, etnologjike etj. Por pėr ta vėrtetuar plotėsisht kėtė tezė duheshin sjellė fakte gjuhėsore, tė cilat do tė provonin vazhdimėsinė ose bijėsinė (filacionin) midis ilirishtes dhe shqipes. Prova tė vazhdimėsisė me shkrim midis ilirishtes dhe shqipes nuk u arrit tė siguroheshin. Shqipja dokumentohet mjaft vonė, aty nga shek.XV. Mbetej tė zbuloheshin pėrqasje midis ilirishtes dhe shqipes pėrmes gjuhės sė folur. Kjo mund tė arrihej pėrmes krahasimit tė emėrtimeve tė vjetra: emra vendesh, malesh, lumenjsh, fisesh, njerėzish me shqipen e sotme. U evidentuan njė sasi e konsiderueshme emėrtimesh tė ndryshme tė cilėt shėmbėllenin me tė njėjtat emėrtime nė gjuhėn shqipe. Pas njė analize tė thellė shkencore qė iu bė kėtyre emėrtimeve, Ēabej u shpreh se ndryshimet fonetike qė kishin pėsuar kėto emėrtime kishin ndodhur nė pėrputhje me zhvillimet fonetike tė shqipes.
    Tė gjitha kėto fakte historike, arkeologjike, gjuhėsore etj,u parashtruan nė Kuvendin I tė Studimeve Ilire (1972) ku u arrit nė pėrfundimin e rėndėsishėm se shqiptarėt ishin pasardhės tė ilirėve dhe se shqipja rridhte nga ilirishtja. Pavarėsisht kėtij pėrfundimi, gjuhėtarėt dhe pėrgjithėsisht albanologėt, kanė qenė tė ndėrgjegjshėm se faktet gjuhėsore tė sjella nuk kanė qenė tė mjaftueshme pėr tė vėrtetuar plotėsisht prejardhjen e shqipes nga ilirishtja. U bėnė pėrpjekje tė tjera pėr tė sjellė fakte tė reja mė tė qėndrueshme. Por nuk u arrit ndonjė gjė e rėndėsishme, vetėm se u shtua mjaft numri i emertimeve tė vjetra tė burimit autokton. Nė pamundėsi tė sillnin fakte tė reja gjuhėsore pėr lidhjet ilirisht – shqip. shumė gjuhėtarė filluan t’i kėrkojnė rrėnjėt e shqipes tek gjuhėt e vjetra fqinje si latinishtja, greqishtja etj. Duke parė pėrqasje reale tė fjalėve shqipe me kėto gjuhė, nė tė shumtat e rasteve janė marrė fjalėt e gjuhėve tė tjera si burim i parė, ndėrsa shqipja si t’i ketė huazuar kėto fjalė. Duke bėrė njė bilanc tė “gjetjeve tė etimologėve”, rezultoi se vetėm njė numėr fare i vogėl fjalėsh mendohet se janė tė burimit autokton, kurse pjesa dėrrmuese e fjalorit tė shqipes ėshtė konsideruar si huamarrje nga gjuhėt mė tė vjetra. Njė pėrfundim i tillė ushqen mendimin e gabuar sikur shqipja ėshtė njė gjuhė e re, njė konglamerat fjalėsh nga gjuhė tė tjera. Njė konceptim i tillė i ka futur studimet albanologjike nė njė gjendje stanacioni qė po vazhdon nė vite.
    Studjues shqiptarė si Kondo, Pilika, Aristidhi, Xhaxhiu, etj. dhe studiues tė huaj si: Anjeli, Manjani, Katapano, Falaski etj, kanė kėmbėngulur pa reshtur nė prejardhjen pellazgjike tė shqipes. Kėto vitet e fundit kjo tezė po fiton njė mbėshtetje mė tė gjerė. Mirėpo pėrpjekjet dhe arritjet e kėtij grupi mbėshtetėsish tė kėsaj teze, janė pėrcjellė me indiferencė nga Institucionet pėrkatėse. Sipas pėrfaqėsuesėve tė kėtyre institucioneve, problemi pellazgjik ėshtė “ njė ēėshtje e mbyllur ”. Arsyetimi i tyre ėshtė: “ Pėr deri sa nuk ėshtė arritur tė dokumentohet gjuha e ilirėve, si mund tė arrihet tė dokumentohet gjuha e pellazgėve, tė cilėt janė shumė mė tė hershėm se ilirėt ?”.Njė arsyetim i tillė duket sikur bind. Themi “ duket sikur bind”, pasi gjerėsia dhe shpejtėsia e marrjes sė informacionit nė kohėn tonė, po e zhbėn kėtė arsyetim.
    Studiues tė shumtė bashkėkohorė kanė mundur tė sjellin fakte dhe argumente tė cilat provojnė vazhdimėsi etno-gjuhėsore tė pellazgėve, ilirėve dhe shqiptarėve.
    Studjuesi i njohur Prof. Mathieu Aref, me origjinė shqiptare, pėr disa dekada me radhė ka bėrė studime pėr tė zbuluar fakte dhe dokumenta tė cilat tė mund tė provojnin lidhjet midis pellazgėve, ilirėve dhe shqiptarėve. Para njė viti ai mori miratimin e Universitetit prestigjioz tė Sorbonės pėr tezen e tij : “Vazhdimėsia etnogjuhėsore pellazgo – iliro – shqipe. Historianė, arkeologė dhe shumė studjues tė tjerė tė njohur si: B.Avdyli, A.Spahiu E.Kocaqi,etj. kanė pubikuar tė dhėna tė rėndėsishme dhe me shumė vlerė nė mbėshtetje tė kėsaj teze.

    (Materiali u bazua nė librin “Pellazgėt kanė folur e shkruar shqip” nga autori, Muharrem Abazaj)

    http://konica.al/2017/05/vjen-shqipj...ellazgjishtja/
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 14-07-2017 mė 18:08

  15. #95
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  Odiseu dhe Diomedi.jpg

Shikime: 177

Madhėsia:  72.5 KB


    Emri:  Diomedes 1.jpg

Shikime: 172

Madhėsia:  44.2 KB

    Odiseu dhe Diomeda, duke vjedhur kuajt e Rosit. Ana A e "kraterit Rhesos" Kėlir Apulian me figura tė kuqe, ca. 340 pes. Piktor Darius. Altes Museum, Berlin, Gjermani.

    Emri:  odiseu.jpg

Shikime: 172

Madhėsia:  91.2 KB

    Nė mitologjinė greke, Euryclea, ose Eurżkleia (e njohur edhe si Antiphata nė tradita tė tjera), ishte infermierja e lagur e Odiseut. Nė Odisea, ajo ishte personi i parė qė e njohu pasi u kthye nė shtėpi nga Lufta e Trojės. Pasi hyri nė shtėpinė e tij si njė mysafir i Penelopės i maskuar si njė lypės, Euryclea e la fytyrėn dhe e njohu atė me njė mbresė pak mbi gjurin e tij, tė cilėn ai e kishte marrė nga njė derr gjatė gjuetisė me gjyshin e tij Autolycus. Odiseu e ndaloi atė tė mos i thoshte Penelope apo ndonjė tjetėr tė identitetit tė tij tė vėrtetė. Euryclea gjithashtu informoi Odise se cila nga vajzat e shėrbėtorėve tė tij kishte qenė e pabesė ndaj Penelope gjatė mungesės sė tij, duke konspiruar me pretenduesit e Penelope dhe duke u bėrė tė dashuruar. Ai var dymbėdhjetė persona qė i ka identifikuar Euryclea. Mė vonė Euryclea ndihmon Penelope tė konfirmojė se Odiseu ėshtė kthyer me tė vėrtetė. Penelope i thotė asaj tė lėvizė krevati qė Odiseu ndėrtoi nė dhomėn e martesės; Odiseu i thotė Penelope se kjo nuk ėshtė e mundur pasi njė nga kėmbėt e shtratit ėshtė ndėrtuar nė njė pemė ulliri tė gjallė, njė sekret qė vetėm Odiseu dhe Penelope e dinė, dhe Penelope mė nė fund e pranon atė.

    Emri:  Odysseus from The Villa Romana del Casale a Roman villa built in the first quarter of the 4th ce.jpg

Shikime: 179

Madhėsia:  82.1 KB

    Odysseus from The Villa Romana del Casale a Roman villa built in the first quarter of the 4th century.

    Emri:  A MARBLE RELIEF HEAD OF A DIOSKOUROS, ROMAN IMPERIAL, CIRCA A.D. 230-260 carved in high relief, .jpg

Shikime: 182

Madhėsia:  31.5 KB

    I Biri i Zeusit DIOSKOUROS

    A MARBLE RELIEF HEAD OF A DIOSKOUROS, ROMAN IMPERIAL, CIRCA A.D. 230-260 carved in high relief, from a sarcophagus probably depicting the hunt of Meleager, the young deity with parted lips and long wavy hair surmounted.

    Emri:  Terracotta male head with helmet - The Italic Temple of CumaeNaples - 4th century BC - Archaeolo.jpg

Shikime: 183

Madhėsia:  51.8 KB

    Terracotta male head with helmet - The Italic Temple of CumaeNaples - 4th century BC - Archaeological Museum of the Castle of BaiaNaples.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 22-07-2017 mė 05:52

  16. #96
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    http://gazetainfopress.com/historia_...fuqite-e-medha

    http://gazetainfopress.com/historia_...noi-qellimisht

    Emri:  Here is Tiresias, the blind prophet sitting and holding the knife. He is the classic blind proph.jpg

Shikime: 178

Madhėsia:  40.8 KB

    Kėtu ėshtė Tiresias, profeti i verbėr qė ulet dhe mban thikėn. Ai ėshtė profeti i verbėr klasik. Ai ėshtė ai qė tregon tė vėrtetėn e vėshtirė mbi Edipin, duke i thėnė se ka vrarė Laiusin, ish-mbretin e Thebes dhe tė atit tė tij. Nė fillim Tiresias ngurronte tė zbulonte kush ishte, por nė zemėrim i tha Obedipit. Me mosbesim, ai e hodhi atė jashtė.

    Emri:  5-2.jpg

Shikime: 185

Madhėsia:  31.4 KB

    Njė afreks tjetėr para Zotit tė Madh, tė cilit i thonė me fjalorin fenikas tė Kadmit ZEUSI dhe njeriut qė i paraqitet me plis tė bardhė iliro-pellazgė me sopatė me njė teh.

    Emri:  Odiseu1.jpg

Shikime: 174

Madhėsia:  67.2 KB

    Ganymedi, djali i Trojit, nipi i Eriktonit, stėrnipi i Dardanit, duke lozur me shqiponjėn.

    https://www.tetovanews.info/2017/07/...ro-pellazg-ii/
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 22-07-2017 mė 06:22

  17. #97
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Le ta komentojnė tani mercenarėt sllav dhe aziatik kush ėshtė pronar i gadishullit Ilirik/Ballkanit

    Emri:  Odiseu dhe Penelopa.jpg

Shikime: 168

Madhėsia:  41.3 KB

    Odiseu dhe Penelopa me plis


    Shek. 1 A.D. Glyptotek, Kaupmannahöfn, Danimarkė, Kopenhag.

    Emri:  Dioscurus-biri i Zeusi-Napoli.jpg

Shikime: 165

Madhėsia:  31.4 KB

    Dioscurus-biri i Zeusi-Napoli, Italili (imazhi u shfaq edhe mė pėrpara nė kėtė temė por pa spjegim andaj vendoset sėrish kėtu)

    Emri:  Odiseu.jpg

Shikime: 163

Madhėsia:  93.8 KB

    Muzeun "La Olmeda " ( Spanjė ) Ky ėshtė imazhi orgjinal ku vėrhen mė mirė detajet...

    Emri:  Akili.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  38.7 KB

    Moment nga Iliada, Akili, mural, Pompei Itali ( imazhi u shfaq edhe mė pėrpara nė kėtė temė por pak e dėmtuar me shkrim nė sipėrfaqe andaj vendoset sėrish kėtu orgjinali )

    Monedha me plis nė qėndėr dhe anash SICA Ilire ...

    Emri:  Monedha me plis nė mes.jpg

Shikime: 165

Madhėsia:  65.0 KB

    Killer's 'Ides of March' silver coin set to fetch £300,000 at auction

    The silver Eid Mar is about the size of a one pence coin and marks the assassination of Roman emperor Caesar on the 'Ides of March' - March 15, 42 BC.
    Published July 17, 2011
    Written by Daily Mail Reporter

    Monedha ku vėren mjete tė punės pėr prodhim tė monedhės si dhe plisin mbi ta...

    Emri:  Monedha 1.jpg

Shikime: 167

Madhėsia:  27.8 KB

    Kush dėshiron tė blen plisa? Ja nga:

    https://www.ebay.ca/sch/i.html?_saca...an+hats&_frs=1
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 23-07-2017 mė 11:13

  18. #98
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Qytetėrimin nė Ballkan se sollėn grekėt, atė e gjetėn kėtu, e kishin ilirėt. Zbulimet qė do ndryshojnė historinė botėrore

    Kanė kaluar disa muaj nga lajmi i jashtėzakonshėm i arkeologėve kroat se historia Ilire do tė rishkruhet dhe me kėtė edhe historia e Ballkanit dhe Europės.

    Mė sė miri kėtė zbulim pėr ilirėt e ka vlerėsuar Nju Jork Times, duke iu referuar zbulimit tė arkeologėve kroat, shkruan: “Paraardhėsit tanė i njohim pėr gjuajtjen e mamuthėve, por zbulimet e fundit nė ishullin Korēul, na dėshmojnė se njerėzit kanė ditur ta pėrpunojnė qeramikėn qė nga koha e akullit”.

    Dhe kėta njerėz qė kanė ditur tė bėjnė shumė mė shumė se sa gjuetinė kanė pasur kulturė, zhvillim teknike, dhe qė kanė ditur shumė mė shumė se sa ndoshta po hamendėsojmė edhe tani ne, dhe arkeologė kroat e amerikan, dhe se librat qė kemi mund tė jenė tė shkretė, pėr nga mėsimet e gabuara, tė historisė dhe arkeologjisė sė deritanishme.

    Arkeologėt kroatė kur e bėn publik zbulimin e tyre, thanė se kėto gjetje e ndryshojnė kuptimin e historisė sė pėrgjithshme botėrore. Zbulimet nė ishullin e Korcullės, nė lokalitetin Kopil kanė gjetur njė nekropol ilir, nė tė cilėn janė gjetur copėza qeramike, tė cilat datojnė ndėrmjet viteve 17.500 deri 15.000 para Krishtit, raportonin mediat kroate nė vjeshtėn e shkuar, duke prezantuar punėn kulmore tė hulumtimeve katėr vjeēare.

    Paradoksalisht me bindjet dhe librat historik dhe arkeologjik, ky zbulim e pėrafron kohėn dhe kulturėn ilire dhe njerėzore, me moshėn e piramidave tė Bonjės, qė arkeologu Samiragiē, pretendon se i ka zbuluar, dhe janė rreth 20 mijė vjet tė vjetra, e mė shumė.

    Pra, kufiri i kulturės ilire dhe asaj ballkanike dhe europiane, ėshtė zhvendosur pėr mė shumė se 10 mijė vjet apo rreth 15 mijė vjet para shfaqjes sė asaj tė hershme, dhe mė shumė se 15 mijė vjet para asaj qė njihet si qytetėrimi helenik, dhe qė Europa e quan, themel tė qytetėrimit tė saj dhe atij botėror madje, duke e vlerėsuar si mė superiorin nė antikitet.

    Ajo qė ėshtė habitėse nė varreza u gjetėn pėrveē qeramikės, edhe armė prej hekuri dhe stoli prej bronzi, argjendi, qelqi dhe qelibari, tė gjitha kēto qė tregojnė pavarėsi dhe parazhvillim nga qytetėrimi helenistik.
    Varrezat e kėtij lloji nuk kanė qenė tė njohura, kurse sa i pėrket organizimit, dimensioneve dhe pėrmbajtjes paraqesin njė gjetje tė re nė studimet historike tė banorėve ilirė pėr kohėn para Krishtit, thuhet nė deklarimet e arkeologėve kroat.

    Arkeologu, Dinko Radiē, kryesues i ekspeditės arkeologjike, kishte deklaruar se ndjehen tė privilegjuar qė nė njė vend tė vetėm mund tė shfaqet tėrė historia e panjohur njerėzore. Nė ishullin Korēula janė zbuluar dėshmi tė jetės njerėzore, qė nga epoka e gurit deri nė epokėn e bronztė.

    “Mendohet se zbulimet nė Kopil, do ta ndryshojnė mėnyrėn se si ne e shohim historinė nė kėto hapėsira. Ilirėt, shpesh i perceptojmė si margjinalė, veēanėrisht nė raport me kolonėt grekė. Megjithatė, kėrkimet tona kanė treguar se roli i ilirėve nė kėto hapėsira ka qenė mė i madh sesa ėshtė menduar dhe paraqitur deri tani”, thotė Radiē.

    Menjėherė pas kėtyre rezultateve interesim pėr kėto zbulime arkeologjike kanė treguar edhe arkeologė tė njohur botėrorė, prej tė cilėve edhe profesori Preston Miracle nga Universiteti i Kembrixhit, i cili u ėshtė bashkangjitur arkeologėve kroatė nė punėn e tyre katėrvjeēare, raportonin mediat.

    Por, ajo qė ėshtė tronditėse, dhe dėshpėruese pėr shqiptarėt, ne qė besojmė dhe tashmė po e argumenton veē arkeologjisė, historisė, antropologjisė edhe gjenetika, se ne jemi pasardhės tė ilirėve, historianėt dhe arkeologėt shqiptarė, vazhdojnė tė heshtin, dhe tė tregohen indiferent pėr zbulimet e bėra, qė jo vetėm pra ndryshojnė pikėpamjet pėr zhvillimin dhe civilizimin ilir, por edhe atė europian dhe botėror.

    Madje edhe autorėt e librave shkollorė, qė kryesisht janė historian mediokėr vazhdojnė tė shkruajnė dhe tė mėsojnė fėmijėt tanė se ilirėt ishin grupe fisesh tė pazhvilluara, se nė disa raste disa prej tyre krijuan edhe mbretėri pas pėrhapjes sė civilizimit grek (e kėta kurrė nuk kanė pasur mbretėri) dhe domosdoshmėrisht i paraqesin me imazh shumė inferior ndaj kulturės helene.

    Dy akademitė e shkencave, tė Kosovės dhe Shqipėrisė veēanėrisht, do tė duhej tė paktėn ti pėrshėndesnin kėto zbulime. Por, pėr kėta vėrtetė tashmė nuk e dimė se me ē’punė merren, siē bėn Hivzi Islami kryetar i ASHAK-ut, qė e mat tokėn e Kosovės, pėr t’ia falur 2 % Malit tė Zi. Shumė mė mirė do tė bėnte po ta kishte detyruar njė ekip akademikėsh, ta kishte financuar atė dhe ti kėrkonte edhe qeverisė, qė ta bėnte njė ekspeditė nė Kroaci.

    Kėshtu do tė duhej tė bėnte edhe kryeministri Rama, qė e ka plot gojėn nacionalizėm nė shumė raste, dhe s’ēan kokėn pėr studimet qė po ndryshojnė historinė tonė, dhe po na rivendosin nė themelet e piramidės sė qytetėrimit europian dhe botėror.

    Kėshtu mashtrueshėm bėn edhe kryeministri i Kosovės, qė bėn propagandė, shantazhe dhe kėrcėnime ndaj atyre tė gjithėve qė e kundėrshtojnė atė qė t’ia falė gati 2 % tė territorit Malit tė Zi. Pėrkundrazi, ndjek me despotizėm rrugėn e Thaēit, dhe vazhdon ti bėjė koncesione dhe falė trashėgiminė iliro-shqiptare serbėve dhe Serbisė.

    Pra, arkeologėt tanė, historianėt tanė qė ndjekin ritmin zyrtar, dy Akademitė dhe dy qeveritė janė tė poziconuara thellėsisht kundėr kulturės dhe civilizimit shqiptarė, kundėr zbulimit tė sė vėrtetės. Dy ministritė e kulturės janė thellėsisht kundėr kulturės sonė tė lashtė, kundėr zbulimit tė saj, dhe tė gjitha pėrpjekjet dhe investimet i mbyllin tek zbulimet e periudhės romake, dhe tepėr rrallė helenistike, sepse thellimi nė hulumtime tė mėtejshme argumenton tė kundėrtėn, atė qė po zbulojnė arkeologėt kroat, se qytetėrimin nė Ballkan se sollėn grekėt, atė e gjetėn kėtu, e kishin ilirėt, e kishim NE.

    http://www.botasot.info/speciale-laj...rine-boterore/

    Emri:  Mithra.jpg

Shikime: 137

Madhėsia:  29.7 KB

    Mitra, shek. II. E rrėmbyer nė Romė, tani nė Muzeun Britanik, Londėr, Angli.

    Emri:  Akili-Patroklos.jpg

Shikime: 139

Madhėsia:  89.8 KB

    Akili(me plis) i plagosur ku pėr te kujdeset Patroklos--Koleksion i antikviteteve-Berlin

    Emri:  Mithra1.jpg

Shikime: 134

Madhėsia:  43.9 KB

    Nekropoli i Sidonit, duket si Mithra dhe korbi si ndėrmjetės, i dėrguari i zotit tė diellit.

    Emri:  Odiseu qė ofron verė.jpg

Shikime: 133

Madhėsia:  33.2 KB

    Odiseu qė i ofron verė Kiklopit.

    Emri:  Luftari.jpg

Shikime: 131

Madhėsia:  57.4 KB

    Fragment i njė varri tė mermerit ku vėren njė luftar, viti-390 para Krishtit.Mermer pentelik. Muzeu i Artit- Metropolitan , Nju Jork.

    Emri:  Memrut.jpg

Shikime: 136

Madhėsia:  94.0 KB

    Foto e kreut tė statujės sė Antiokisė I - malit Nemrut - Turqi
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 29-07-2017 mė 18:43

  19. #99
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Shqiptarėt mė tė lashtė se grekėt nė Ballkan..!!! Ja sesi ėshtė sajuar historia e Greqisė parahelene


    Mathieu Aref, njė studiues, qė tashmė ka tentuar t‘i kthejė pėrgjigje me studimin e tij prej vitesh kėtyre pikėpyetjeve, nuk denjon tė vihet nė qendėr tė diskutimeve akademike, duke thėnė se “ėshtė Shqipėria, ajo ēfarė ai e quan odiseja e pabesueshme e njė populli para-helen”.

    Ekskluzive – kulturė: Mathieu Aref, studiuesi i njohur francez, rrėfehet pėr “Shqip” pas botimit tė librit tė tij, “Shqipėria, odiseja e pabesueshme e njė populli para-helen”, (“para-helen” = shpjegim: Qė lidhet me Greqinė e lashtė ose me grekėt e vjetėr, qė ėshtė karakteristikė pėr Greqinė e lashtė ose pėr grekėt e vjetėr).

    A mos ėshtė i mbivlerėsuar roli i grekėve nė historinė e Gadishullit Ballkanik? Pas kaq shekujsh, pas imazhit tė mrekullueshėm qė grekėt i kanė dhėnė sė kaluarės sė tyre, ėshtė pak e vėshtirė tė ngresh pikėpyetje pėr kulturėn e madhe klasike tė helenėve. Por, prej kohėsh, studiues tė ndryshėm nuk kanė ngurruar tė ngrenė pikėpyetje mbi qytetėrimin e lashtė grek. Vetėm pak kohė mė parė, njė studiues amerikan botoi librin “Athina e zezė”, ku perėndesha e bardhė me sy ngjyrė deti, perėndesha e diturisė, mbrojtėse e Athinės, sipas tij ka njė tė kaluar afrikane.

    Mathieu Aref, njė studiues, qė tashmė ka tentuar t‘i kthejė pėrgjigje me studimin e tij prej vitesh kėtyre pikėpyetjeve, nuk denjon tė vihet nė qendėr tė diskutimeve akademike, duke thėnė se “ėshtė Shqipėria, ajo ēfarė ai e quan odiseja e pabesueshme e njė populli para-helen”. Dhe, ky popull i vogėl, sipas tij, ka qenė populli i madh qė ka ekzistuar para grekėve. Duket si njė guxim nga ana e Aref, njė “guxim” tė cilin ai e argumenton me prova shkencore, tė cilat kėrkojnė tė hapin njė debat, qė, sipas tij, synon rishkrimin e historisė. Historia e pabesueshme e pellazgėve, qė, sipas tij, janė ilirėt e mėvonshėm, tė cilėt u hodhėn nė njė cep tė historisė dhe shumė pak studiues u rrekėn tė merreshin me ta. Por, pikėrisht nga pellazgėt nis shpjegimi i gjithė asaj historie “tė shkruar keq”, sipas Aref, qė e bėn rolin e grekėve tė mbivlerėsuar ende nė ditėt e sotme. Mė poshtė, Aref, pas debateve qė ka ngjallur nė nivele tė ndryshme akademike, rrėfen disa nga tezat, qė, sipas tij, vėrtetojnė studimin e nisur kohė mė parė, qė i bėn tė ndihen mirė shqiptarėt, por qė “trazon” kulturėn tashmė tė konsoliduar greke.

    -“Shqipėria, odiseja e pabesueshme e njė populli para-helen”.

    Libri juaj sapo ėshtė pėrkthyer nė shqip. Mund tė na rrėfeni se ēfarė do tė thotė kjo pėr ju?

    Qėllimi kryesor i kėtij libri ėshtė vėnia nė vend e sė vėrtetės. Asaj tė vėrtete, mbi tė cilėn rėndojnė plumb 2500 vjet. Nuk kemi tė bėjmė asfare me trallisje dhe teka personale, as me fantazime fluturake, aq mė pak me shovinizėm, por me njė tezė tė pėrpunuar shkencėrisht, me argumente tė forta, nė mos tė patundshme, fakte historike tė shėnjuara, analiza dhe hulumtime tė thelluara nė disa fusha shkencore, bazuar nė referenca tė verifikueshme. Ky libėr mė ka kushtuar vite tė tėra studimesh, mjaft mund e djersė, gjithashtu para. Pra, nuk e kam bėrė kėtė vėllim tė madh punė pėr tė bėrė sensacion apo pėr lavdi vetjake.

    -Ēfarė e shtyu Aref tė merret me njė studim tė tillė, qė nė shumė qarqe letrare ėshtė quajtur edhe si njė provokim, qė ju kėrkoni t‘i bėni historisė greke?

    Si dhe pėr ēfarė e kreva gjithė kėtė punė? Para sė gjithash, natyra mė pajisi qysh fėmijė me njė shpirt kritik, tė zhvilluar dhe me kureshti tė madhe. Tė jetuarit nė Egjipt, nė njė shoqėri kozmopolite, mė ka dhėnė pėrparėsinė e vėshtrimit elektrik. Nė themel ishte terreni pjellor dhe premisat e njė rrugėtimi qė do ta nisja disa vite mė vonė. Njohja e gjuhės shqipe, e folur qysh nė djep (sidomos dialekti gegė) e qė zura ta shkruaj fare i ri, mė dha shumė dorė. Studimet nė gjuhėn frėnge (letėrsi, filozofi, greqisht, latinisht, artet e bukura, gjuhėt e huaja, arabe, angleze, italiane) po ashtu nuk janė tė huaja ndaj kėtyre lloj studimesh e kėrkimesh. Shkėndija fillestare ishte dalja nė dritė e librit tė parė tė Zaharie Mayani, “Etruskėt nisin tė flasin”, nė 1961-in, pasuar nga i dyti, “Fundi i misterit etrusk” nė 1970-ėn. Ja njė dijetar, joshqiptar, qė ia mbėrriti tė hedhė dritė mbi misterin e popullit tė madh etrusk, falė gjuhės shqipe, qė pėr mė tepėr nuk ishte as gjuha e tij mėmė. Kjo gjė mė tundoi, mė befasoi dhe mbi tė gjitha mė mrekulloi. Qysh atėherė, e pėrgjatė tridhjetė vjetėve, jam vėnė nė pėrndjekje tė kėtij populli misterioz para-helenik, qė, nga zbulimi nė zbulim, mora udhėrrėfyes kah shqiptarėve. Pas kėsaj periudhe tė gjatė mė ėshtė dashur mė shumė se pesė vjet pėr tė kryer pareshtur studime e hulumtime tė thelluara nė fusha nga mė tė larmishmet: histori antike, arkeologji, antropologji, etnologji, gjuhėsi dhe mitologji.

    Tė thuash tė vėrtetėn nuk pėrbėn nė asnjė rast provokim. Ajo mund tė lėndojė, tė fyejė, por gjithnjė ia vlen ta thuash. Kėtu, veēse vė nė vend kėtė tė vėrtetė, ēiltėrsisht pa paragjykime dhe me rigorozitetin mė tė madh intelektual. S‘kemi tė bėjmė me larje hesapesh apo me sulme tė paramenduara kundėr Greqisė dhe popullit grek, pėr tė cilin ruaj sqimėn mė tė lartė. Njė kėrkues duhet tė mbetet krejt i paanshėm. Ajo qė kam bėrė ėshtė njė punė vetėm shkencore dhe jo keqdashėsi ndaj cilitdo qoftė. A mos vallė ėshtė faji im qė shqiptarėt rrjedhin prej pellazgėve, tė cilėt pėr mendimin e tė gjithė autorėve tė Antikitetit kanė pararendur grekėt nė Ballkan, Egjipt e nė Azinė e Vogėl dhe qė kėta tė fundit u detyrohen pėr njė pjesė tė madhe tė qytetėrimit tė tyre? Ta quash kėtė njė provokim pėrbėn nė vetvete njė provokim.

    -Cilat janė pikat e forta, qė, sipas jush, argumentojnė atė qė shqiptarėt janė mė tė vjetėr se helenėt?

    Ju mė pyesni pėrse i konsideroj shqiptarėt njė popull mė tė lashtė se grekėt! Thjesht sepse ata rrjedhin prej pellazgėve, tė cilėt, sipas vėshtrimit unanim tė autorėve mė tė vjetėr grekė (Hekateu i Miletit, Helanikos i Mitilenės, Herodotit, Tuqididit, pėr tė pėrmendur kėtu mė tė shquarit), u transmetoi grekėve mitologjinė, kultet, si dhe njė pjesė tė madhe tė kulturės e gjuhės sė tij. Do mė kthehen e tė mė thonė se pėrse ata rrjedhin prej pellazgėve e jo prej ilirėve. Sepse, nė fakt, s‘ėshtė veēse i vetmi dhe po i njėjti popull. Pėr shumė shqiptarė dhe pėr njė pjesė tė mirė tė specialistėve tė epokės komuniste, shqiptarėt mund tė rridhnin vetėm e vetėm prej ilirėve! Faktikisht, e pėr ēudi, pak specialistė kanė ndėrmarrė udhėn e studimeve mbi pellazgėt. Edhe pas pothuaj njėqind vjetėsh vetėm tre shqiptarė kanė shkruar mbi kėtė popull, Adhamidhi, Spiro Konda dhe Dhimitėr Pilika. Dhe ėshtė shumė pak!

    Kur shumė studiues tė huaj kishin kuptuar ndėrkohė rolin dhe rėndėsinė e pellazgėve para mbėrritjes sė grekėve. Pėrse pra ilirėt e kanė prejardhjen prej pellazgėve? Kėta tė fundit kishin trevat e tyre nga Atlantiku deri nė Detin e Zi dhe prej dy brigjeve tė Danubit deri nė Egje dhe nė Azinė e Vogėl. Emri i pellazgėve mbetet “njė emėrtim pėrgjithėsues”, duke qenė i pėrshkruar si popull i lashtė parahistorik, i quajtur emėrtim pėrgjithėsues” dhe duke qenė i pėrshkruar si popull i lashtė parahistorik i quajtur “shpellagji”, qė do tė thotė njerėzit e guvave. Egjiptianėt i quanin “pelesėt” dhe hebrenjtė “peleshtim”. Kėto etnonimi na kujtojnė filistinėt (pellesh…et, peleshetėtim, domethėnė “shpellagji”), qė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse emri qė u ėshtė dhėnė prej semito-egjiptianėve. Ky popull i pėrbėrė nga tribu tė shumta mbante mjaft emra, por fliste tė njėjtėn gjuhė dhe kishte tė njėjtat tradita: trojanėt, dardanėt, ligurėt, lelegėt, karientė, likenėt, iberėt, frigjanėt, moskėt, filistinėt, trakėt, ilirėt, pikenėt, daunientėt etj.

    Pėr kėtė arsye, (autorėt modernė) i kanė konsideruar si popuj tė ndryshėm. Sidoqoftė, ne do tė gjejmė prova tė shumta pėrmes emrave tė mitologjisė (tė shpjegueshme prej shqipes) dhe miteve parahelenike, qė grekėt i kanė pronėsuar dhe pėrshtatur sipas nevojave tė tyre prej kolonizatorėsh, duke i bėrė elementet themelore tė qytetėrimit tė tyre: Zeusi u lind nė njė “shpellė” nė Kretė. “I pari njeri” qe “pelazgos” i pjellė prej dheut, “kurerėt” ishin rojet e foshnjės Zeus (ku u rritėe Zeusi), emri “autochone” shpjegohet sipas shqipes “Tokėt tonė), Jonėt (Herodoti) ishin pellazgė tė shndėrruar nė helenė pas mbrujtjes me gjuhėn greke etj. Pėr sa i pėrket emrit “Ilir”, ai e ka bazėn ashtu si dhe pėr Palasges prej “njė emėrtimi tė pėrgjithshėm”, qė i pėrket tė vetmit e tė njėjtit popull me “tribu tė panumėrta”: Peonėt, Dardanėt, Tribalėt, Pelagonėt, Penestėt, Autoriatėt, Enkelėt, Thesprotėt, Molosėt, Kaonėt, Panonėt, Istrianėt, Venetėt (Enetėt e Herodotit), Dalmatėt etj. Faktikisht, autorėt e antikitetit, si Herodoti i kanė klasifikuar banorėt e Veriut tė Greqisė si njė “popull i pavarur” (popull i lirė).

    Ky emėrtim ėshtė pėrgjithėsuar pėr tė na dhėnė pėrshkrimin e kėsaj mase tė madhe tribuje, siē kanė qenė “ilirėt”, qė do tė thotė “libres”: I lirė, tė lirėt? A nuk ka rrėfyer Plini i lashtė se populli ilir pėrbėhej nga mė se 300 kombėsi?! Herodoti, a nuk ka thėnė pėr trakėt (degėzimi lindor i pellazgėve): Trakėt janė, pas Induve, populli me numėr mė tė madh nė botė, i cili, nėse do tė ishte bashkuar mesvedi do tė kishte dominuar botėn. E kjo nuk ėshtė njė stisje: ka fakte historike tė pakundėrshtueshme. E vetmja provė flagrante e ekuacionit pellazgė=ilirė=shqiptarė ėshtė gjuha. Nėse shqiptarėt e sotėm do t‘ia mbėrrinin tė deshifronin shumė prej emrave tė mitologjisė, toponime dhe gojėdhėna qė qarkullojnė nė Evropė, ky do tė ishte pėrfaqėsimi mė i mirė i kėsaj trashėgimie mijėvjeēare. Ilirėt (degėzimi pėrėndimor i pellazgėve) kanė qenė kėsisoj pellazgėt e vėrtetė, pėr sa qė gjuha e kėtyre tė fundit ėshtė pėrcjellur tė pasardhėsit e tyre tė drejtpėrdrejtė, ilirėt e mandej shqiptarėt, ku gjuha (sidomos dialekti gegė) flitet ende sot e kėsaj ditė, qysh prej mė se 3000 vjetėsh.

    Pėr sa i pėrket “mikenasve” hipotetikė, nė fakt ata ishin veēse pellazgė, pėr sa grekėt ende nuk ishin shfaqur. Ky emėrtim u krijua artificialisht nga Schliemann gjatė shkarjeve tė tij pėr “mikenėt”. Nė fakt, nėse ai do tė kishte zbuluar gjurmėt e tyre nė Athinė, ata do tė ishin quajtur “Qytetėrim Athinas”. Nuk ka asgjė shkencore nė njė tė tillė pėrshkrim tė njė populli, qė nuk ka ekzistuar kurrė nėn kėtė emėrtim. Ndėrsa pėr sa i takon linjės B, deshifruar prej Ventris e Chadėick, ajo bėn fjalė pėr “pellazgjishten e lashtė” tė ngatėrruar me greqishten antike. Veē tė tjerash, nė njė farė mase mund tė thuhet se greqishtja antike (sidomos jonike, meqė jonėt ishin pellazgė) ka rrjedhur drejtpėrsėdrejti nga pellazgjishtja e lashtė me prurje greke, domethėnė semito-egjiptiane. Ja sesi ėshtė sajuar historia e Greqisė parahelenike.

    -Idetė e hedhura nga ju janė interesante pėr shqiptarėt. A mund tė ketė iniciativa tė tjera, jo thjesht libra, tė cilat do tė mund tė bėnin njė ndryshim tė historisė sė shkruar?

    Unė mendoj qė aktualisht ka argumente tė mjaftueshme, prova dhe elemente tė spikatura, qė u lejojnė historianėve, studiuesve dhe dishepujve tė tyre tė rishkruajnė historinė e Greqisė parahelenike. Nėse mund tė them Greqia “parahelenike”, kjo ndodh sepse historia e Greqisė “strico sensu” (ajo para shekullit VIII para Krishtit) ėshtė e njohur dhe e klasifikuar pothuajse saktė. Praktikisht ėshtė thėnė gjithēka pėr atė Greqi “strico sensu”, tė cilės unė nuk mund t‘i shtoj dot asgjė. Pra, unė nuk kam absolutisht asgjė ēka tė them mbi kėtė lloj Greqie (atė tė Solonit, atė tė Pizistratit apo Perikliut), veē faktit tė tė qenit tė admirueshme dhe se njerėzimi i detyrohet pėr gjithė ēka mė tė bukur e mė me vlerė. Mirėpo pellazgėt diē kanė lėnė aty.

    Pikėrisht kėtė diēka historianėt, linguistėt dhe arkeologėt tanė modernė nuk kanė denjuar ta shquajnė. Madje, njė Greqi e tillė (pas shekullit VIII: arkaike, klasike, e helenistike) as nuk bėn pjesė nė studimet dhe hulumtimet qė unė kam kryer nė dy librat e mi. Kėshtu, nuk ka asnjė tregues qė tė provojė se Greqia ekzistonte para shekullit VIII para Krishtit. Ndėrtimi i “tempujve”, shfaqja e qytezave (“Polis”), konfederatat religjioze (amfiktionet), shpalosja e stileve arkitekturore (dorik, jonik, korintas), zhdukja e mbretėrimeve dhe shfaqja e tiranisė, ekspansioni kolonial (emporion=tregje dhe apoikoi=koloni), krijimi i tempullit tė Delfit, shfaqja e alfabetit dhe e tė parave shkrime greke, shfaqja e lojėrave olimpike, shekulli i artė i thėnė i “Perikliut”: gjithė kėto ngjarje marrin jetė pas shekullit VIII. Sa pėr Homerin, tė shumtė janė ata qė mendojnė se nuk ka ekzistuar ose qė nuk ka shkruar kurrė asgjė.

    Fakti thotė se ai nuk ka shkruar, pasi gjuha greke ėshtė shkruar vetėm nga fundi i shekullit VII. para Krishtit. Ai mundi tė ekzistojė si rapsod. Pėr rrjedhojė, poemat e Homerit (“Iliada” dhe “Odiseja”) mundėn tė shkruhen vetėm nė shekullin VI, nė epokėn e Pizistratit. Kėto poema epike kanė pėr origjinė traditėn gojore, tė pėrēuar nga brezi nė brez prej rapsodėve pellazgė. Grekėt i morėn dhe i kėnduan (duke i pėrpunuar pėr kauzėn e tyre) me rapsodėt e tyre. Keqkuptimi vjen prej faktit se ngatėrruam gjithēka: Greqinė para-helenike (para shekullit VIII) me Greqinė nė bllok (pas shekullit VIII). Le tė mos harrojmė as faktin se studimet mbi pellazgėt jo vetėm sikur u harruan, por edhe u mėnjanuan plotėsisht. Le tė themi se disa studiues modernė (historianė, arkeologė dhe gjuhėtarė) kanė vėnė nė dukje se pellazgėt pėrbėheshin prej popujsh tė ndryshėm, mandej tė zhdukur trup e shpirt, pa lėnė as mė tė voglėn gjurmė: etni e gjuhė! Ndėrkohė qė kjo etni vijoi me ilirėt nė perėndim dhe trakėt nė Lindje. Ndėrkohė qė tė gjithė autorėt e lashtė lanė gjurmė tė shkruara, sipas tė cilave ky popull parahelenik ka pas qenė shumė i lashtė (njerėzit e parė) dhe qė nė kohėn e Herodotit nė shekullin V para Krishtit popullonin ende krahina tė tėra (Arkadia, Argolida, Atika, Tesalia, Lakonia etj.), tė kuptojmė ishujt (Kreta Lemnos, Lezbos dhe veēanėrisht Samosin)!

    -Si e shihni historinė e Ballkanin sot?

    Ka pak kohė qė u konfirmua shprehja “baruti i Ballkanit” me luftėn dhe problemin e Kosovės (e mbetur ende pezull). Mendoj se shpirtrat dhe mendėsitė kanė evoluar ndopak dhe fantazma e luftės po largohet gjithnjė e mė tepėr, veē nėse qėllimisht dhe pozicionet politike tė Fuqive tė Mėdha, sidomos Bashkimit Evropian, ashpėrsohen ose ndryshojnė. Aktualisht, Kosova ėshtė njė nga problemet mė tė thekshme nė Ballkan. Pa rregullim paqėsor, tė barabartė dhe tė drejtė, ndoshta s‘do tė ketė kurrė paqėsim nė rajon. Sa pėr vete, jam pėr pavarėsinė e Kosovės, sepse pas gjithė atyre fatkeqėsive dhe krimeve (le tė themi etnocid) dhe urrejtje mes dy popujve (serbė e kosovarė) nuk mund tė bashkėjetojnė dhe tė ndėrtojnė sė bashku njė shtyhet qė tė mund tė funksionojė. Me t‘u rregulluar ky problem, Ballkani mund tė pėrfytyrojė nė gjirin e Evropės sė bashkuar njė forcė dinamike dhe ndėrtimtare pėr ardhmėrinė e kėtij rajoni tė mbetur fatkeqėsisht pa trashėgimi, i shqyer, i tollovitur dhe i izoluar pas shumė shekujsh pushtimi otoman dhe dekadash komuniste.

    -Shumė njerėz mendojnė se e kaluara nuk duhet trazuar
    pėr hir tė sė ardhmes, ndėrsa ju e trazoni atė. Pėr ēfarė shėrben kjo?

    Sigurisht qė do tė mė bėhet pyetja se pėrse i trazoj kujtimet e vjetra, kur e ardhmja ka vlerė mė tepėr? Po, por e ardhmja ėshtė gjithherė e lidhur me tė shkuarėn. Nėse ne ekzistojmė, kjo ndodh sepse tė tjera kanė ekzistuar para nesh dhe na lejuan tė jemi ata qė jemi, duke na dhėnė atė qė kemi mė tė ēmuar. Kur kjo e shkruar mbetet nė hijen ku ėshtė degdisur, e ardhmja mbetet e errėt. Pėr ēfarė shėrben tė zgjosh tė shkuarėn? Sigurisht pėr tė kuptuar mė mirė tė ardhmen. Ēėshtja qė na intereson kėtu, nuk ėshtė tė flasim pėr njė tė kaluar tė qartė dhe tė kthjellėt, por pėr njė tė shkuar qė na mbahet e fshehur dhe qė manipulohet pėr njė kauzė tė njėanshme.

    -Nė kohėt e sotme, idetė ndryshe apo pėrgėnjeshtrimi i historisė ėshtė bėrė si nė modė. A keni pasur frikė se do tė paragjykoheshit, kur nisėt ta shkruanit kėtė libėr?

    Jo, unė nuk jam tipi qė ndjek modėn. Kam aq karakter dhe personalitet sa pėr t‘u bėrė ballė sirenave tė demagogėve, paragjykimeve apo “publikisht e mirėnjohur”, sidomos kur pėrpiqen tė tė largojnė prej sė vėrtetės. S‘ndiej asnjė influencė nė lidhje me kėtė ēėshtje. Njė proverb francez thotė: “Me bė ēka duhet, me ngjarė ēka mundet”. Kur nisa tė shkruaj librat, mendova fill rezultatin pėrfundimtar dhe i thashė vetes: nėse gabohesh, nėse argumentet e tua nuk janė bindėse, nėse referencat nuk janė tė verifikueshme, do tė pėsosh kundėrshtinė dhe poshtėrimin! Ndaj fillova tė kėrkoj “provėn e sė kundėrtės”, atė ēka mund tė vinte e tė shqetėsonte tezėn dhe vėrtetimet e mia shkencore. E pasi shkoqita gjithēka hollė-hollė, s‘gjeta provė pėr tė kundėrtėn. Trondita qetėsisht njė seri tė tėrė studimesh dhe kėrkimesh. Me ndėrgjegje tė lehtė dhe zemėr tė qetė, karvani im vazhdon mė tej bindshėm.

    -Cili ėshtė Aref, jeta qė ju bėni?

    Ėshtė e vėshtirė pėr tė folur pėr veten. Gjithė ē‘mund tė them ėshtė se jeta ime s‘ka tė bėjė me veprėn time. Gjithsesi, do tė flas qartė, veē pėr tė thėnė se pėrherė kam qenė ndėr ata “tė drejtėt”, nė kuptimin mė tė fisėm tė fjalės. Nė jetėn time private dhe profesionale e kam dėnuar gjithnjė padrejtėsinė prej nga vinte dhe cilado qė tė ishte. Integriteti dhe kėmbėngulja ime, lehtėsitė nė pėrshtatje, bagazhi kulturor, guximi dhe korrektėsia nė punė mė mundėsuan tė ushtrojė funksione interesante e tė rėndėsishme. Posti i fundit ishte drejtor i njė filiali tė njė shoqėrie tė madhe franceze. Kam lindur nė Kajro (ku kam kaluar njėzetė e tre vitet e para tė jetės sime dhe kam kryer pjesėn mė tė madhe tė studimeve. Prindėrit e mi kanė lindur nė Shqipėri nė krahinėn e Matitm, mė saktė nė Rrembull. Kam dy vėllezėr dhe njė motėr. Gjithashtu katėr fėmijė, nga mosha 33 deri nė 39 vjeē (tre djem dhe njė vajzė). Jam pensionist qė prej 1999-ės. Kam pasur disa probleme shėndeti ndaj dhe bėj kujdes. Merrem me administrimin e publikimeve tė mia, me letėrkėmbime e marrė pjesė herė pas here nė konferenca. Kam shkruar dhe disa ese metafizike e filozofike (tė pabotuara). Merrem, jo me shumė vrull me pikturė dhe poezi klasike (rreth 250 poema tė pabotuara).

    -Mund tė na flisni pak pėr lidhjet me Shqipėrinė?

    Lidhjet e mia me Shqipėrinė kanė qenė tė dobėta (ne kemi vetėm lidhje epistolare me familjarėt veē nėse posta pėrgjohej prej autoriteteve shqiptare dhe nuk mbėrrinte nė destinacion) pėr arsye tė largimit e tė kėputjes sė shkaktuar prej komunizmit nė Shqipėri dhe qė nuk lejonte kollaj tė vizitonte vendin. Sjell ndėrmend kujėn e nėnės, kur mori lajmin e vdekjes tė nėnės sė saj, motrės, vėllait e tė tė tjerėve. E s‘mund tė rrija pa qarė bashkė me tė. Por mbeta shumė i lidhur me mėmėdheun, pėr shkak tė edukimit, rrėnjėve dhe me gjithė ē‘mban barku. Nė Egjipt, komuniteti shqiptar ka qenė mjaft i rėndėsishėm (shpesh nė pėrmbajtje kish njerėz me vlera tė larta). Babai im ka pas njohur poetėt Ēajupin, Asdrenin, shkrimtarin Ernest Koliqi, kumbar i vėllait tim tė vogėl, Isa Boletinin (njė nga heronjtė e pavarėsisė sė Shqipėrisė), Mbretin Zog dhe familjen e tij etj. Mos mendoni as edhe njė ēast qė i shkruaj librat e mi i ngarkuar me ndonjė ndjenjė shovinizmi. Po e pėrsėris atė qė thashė mė sipėr, puna ime ėshtė para sė gjithash shkencore dhe nuk pėrket brenda aspak prej ndjenjave. E dua Shqipėrinė, por jam i drejtė dhe i paanshėm me historinė e saj, intransigjent me tė.

    -A keni pasur kėrcėnime pas botimit tė librit?

    Pasi kam botuar dy librat e mi (2003-2004) nuk kam marrė asnjė kundėrshti zyrtare pėr sa u pėrket tezave prej ndonjė sektori universitar apo shkencore. Sigurisht qė asistoj shpesh andej-kėtej me ndonjė reagim epidemik personash dyshues e madje armiqėsorė, por pa nivelin e duhur e tė mjaftueshėm kulturor pėr tė debatuar mbi kėto ēėshtje tė mprehta. Kritika ėshtė e thjeshtė, por arti i vėshtirė, thotė njė proverb i famshėm. Zakonisht mbizotėron habia. Por, pėrmbajtja e librave tė mi del prej shtigjesh tė rrahura. Pedagog universiteti apo studiues rishtar ėshtė shumė normale qė ata tė shqetėsohen prej kėtij subjekti qė i tejkalon: se kanė ndeshur nė amfiteatrot e tyre universitarė kėtė lloj teze. Ē‘nuk ėshtė normale ėshtė tė kundėrshtosh tezėn pa sjellė as mė tė voglėn “provė” tė sė kundėrtės”.

    -Tė flasėsh pėr Shqipėrinė sot, nė njė moment kur ajo ende nuk e ka marrė veten nga plagėt e komunizmit, kur ecejaket e saj drejt vendeve perėndimore sa vjen e bėhet mė e vėshtirė, ēdo tė thotė ta paraqesėsh kėtė popull tė vogėl, si njė popull nga mė tė hershmit e njerėzimit?

    Mendoj se nė mėnyrė tė tėrthortė iu pėrgjigja kėsaj ēėshtjeje pėrgjatė kėsaj interviste. Sipas gjithė asaj ēka thashė, ripohoj se nėse Shqipėria ėshtė njė nga vendet mė tė vogla, mė pak e qytetėruara ose mė e shpronėsuara e Evropės, s‘duhet harruar se ėshtė “njė popull i madh”. (Shtet i vogėl, por popull i madh!) S‘kemi aspak antinomi. Mund tė jesh i varfėr, por i fisėm. Sė fundi, mund tė thuhet se vijimėsia etnike (me gjithė pėrzierjet) kulturore dhe gjuhėsore (me gjithė ndėrfutjet dhe neologjizmat) nuk reshti kurrė nė kėtė zonė ballkano-danubiane, me gjithė mėsymjet e ndryshme dhe pushtimet romake, bizantine e otomane: shqiptarėt jetojnė bash aty ku kanė qenė tė paktėn qysh prej neolitit. Por, fatkeqėsisht historia shtangu nė atė ēka deshėn tė na bėnin tė besonim. SHQIPTARI.eu

  20. #100
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    448
    Faleminderit
    10
    41 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  Hyjnesha e Mjekėsisė.jpg

Shikime: 128

Madhėsia:  21.7 KB

    Hyjnesha e mjekėsisė nė Dardani

    Shkruan: Haxhi Mehmetaj.

    Kur po gjurmohej vendbanimi i epokės sė Mbretėrisė Dardane nė vendin e quajtur Gumnishtė (Lemat) nė fshatin Bostan tė Komunės e Artanės (ish-Novobėrdės), gjatė muajit korrik tė vitit tė kaluar, nė mesin e gjetjeve tė shumta arkeologjike u zbulua njė terakotė e vogėl argjile, ngjyrė okėr e figurės sė njė hyjneshe, e cila pėr herė tė parė shfaqet nė territorin qendror tė Dardanisė (Kosova e sotme), dhe pėr aq sa jam i informuar edhe nė Dardani nė pėrgjithėsi.

    Nė vendgjetjen e terakotės, nė lagjen Gumnishtė, e cila shtrihet rreth 2 kilometra nė juglindje tė qytetit tė famshėm mesjetar tė Artanės, qė nga vitit 1990 e deri me sot, me ndėrprerje tė kohėpaskohshme nėn drejtimin e autorit tė kėtij shkrimi janė duke u kryer gjurmime arkeologjike. Deri mė tani janė zbuluar trakte tė murit rrethues tė pėrforcuar me kontrafor, blloqe gurėsh tė mureve ciklopike, njė pus uji me gjurmė konstruksioni, mbeturina tė shkritoreve tė xeheve, sikurse edhe fragmente tė shumta tė enėve tė poēerisė, nė mesin e tė cilave edhe fragmente vazosh luksoze tė pikturuara nė sfond tė zi me figura tė kuqe, nga cikli i motiveve mitologjike, amfora etj.

    Muret rrethuese tė cilat mbyllin sipėrfaqe prej afro 7,10 hektarėsh, qeramika luksoze, dhe mėnyra e fortifikimit janė tregues bukur tė sigurt qė kemi tė bėjmė mė njė qytet tė fortifikuar tė Mbretėrisė Dardane, tė shekullit IV – III para Krishtit, tė tipit polismation, emri i tė cilit do vėnė nė lidhshmėri me qytetin ilir Damastion, i cili pėr 200 vjet rresht farkoi monedha argjendi ndėr mė cilėsoret nė Evropėn Juglindore.

    Figura e hyjneshės gjithashtu pėr herė tė parė po prezantohet para opinionit. Ajo u zbulua nė sondėn e hapur pranė murit rrethues tė vendbanimit. Ka kėto pėrmasa: lartėsinė 11 centimetra dhe gjerėsinė mė tė madhe 6 centimetra. Paraqet shtatin e njė femre sa madhėshtor aq edhe hijerėndė, tė dhėnė nė njė pozicion tė ulur mbi fron hyjnish e mbretėrish. Terakotės nga pak i janė shlyer detajet. I mungon pjesa e poshtme e kėmbėve nga gjunjėt e deri te shputat dhe njė pjesė e fronit, qė mė gjasė janė thyer me qėllim tė caktuar gjatė veprimeve ceremoniale tė kultit. Nga portreti i hyjneshės shquhet koka e bukur me pėrmasa harmonike, fytyra e rregullt, faqet tė plota e tė hijshme,hunda e drejtė, goja e vogėl qė mezi shihet pėr shkak tė dėmtimit dhe sytė tė modeluar shkarazi. Koka ėshtė mbuluar me shami, qė ėshtė tipar edhe i hyjneshės Kybelė (Nėnės sė Madhe tė perėndive),kurse nė mes tė ballit flokėt janė ndarė nė dysh dhe bien nė tė dyja anėt e fytyrės. Hyjnesha ka tė veshur njė fustan (hiton) tė gjatė, tė hollė e tė tejdukshėm qė i mbulon trupin. Nėn fustan hetohen gjinjtė. Dorėn e djathė e ka tė pėrthyer nė bėrryl dhe tė vendosur nė prehėr, siē duket tė vėnė nėn fustan. Nė anėn e djathtė tė kraharorit, mbi fustan, me plasticitet ėshtė paraqitur gjarpri i vogėl. Kurse nė anėn e majtė ėshtė dhėnė njė enė (kupė) pa imtėsi tė theksuara. Edhe pjesa e pasme e terakotės ėshtė modeluar, me qėllim qė portreti tė shihet nga tė gjitha anėt.

    Atributet me tė cilat ėshtė pajisur figura e femrės, siē janė gjarpri dhe kupa, janė argumente mjaft tė sigurta qė ēojnė nė nxjerrje tė pėrfundimit, qė kemi tė bėjmė mė hyjneshėn Hygia. Shtatorja e vogėl ėshtė punuar sipas shembullit tė ndonjė modeli tė skulpturės monumentale tė hyjneshės Hygia.

    Hygia (Hygieja) sipas mitologjinė sė lashtė ishte e bija e hyjit tė mjekėsisė Asklepit, hyjneshė e mjekėsisė, personifikim i shėndetit tė mirė fizik dhe mendor tė njeriut. Nga ajo ka marrė emrin shkenca mbi shėndetin, higjiena. Nė shekullin VI para Krishtit ishte ngritur nė rangun e hyjnive. Fillimisht adhurohej e vetme, madje mė shumė sesa i ati i saj Asklepi. Mirėpo me pėrhapjen e kultit tė Asklepit radhitet nė mesin e fėmijėve tė tij (Asklepiadėt). Mė vonė i eliminon tė gjithė Asklepiadėt dhe mbetet e vetmja bijė e Asklepit. Paraqitjet mė tė hershme tė saj nė artin figurativ datojnė nga shekullit V para Krishtit. Njėsoj sikurse Asklepit edhe Hygies pėr ndihmė dhe mbrojtje i drejtoheshin tė sėmurit. Tempujt e saj mė tė njohur ishin ngritur nė Epidaur, Korint dhe Pergamon.

    Hygia e Artanės sipas mėnyrės sė modelimit, por edhe kontestit tė gjetjes e pėrzier me fragmente tė enėve tė qeramikės, mund tė vendoset nė gjysmėn e dytė tė shekullit IV apo nė fillim tė shekullit III para Krishtit. Gjetja e saj nė Artanė dėshmon lidhur me pėrhapjen e kultit tė saj nė Dardani. Ėshtė e mundur qė nė Artanė, nė kohen e Mbretėrisė Dardane tė ketė ekzistuar edhe tempulli i hyjneshės sė mjekėsisė, Hygies.

Faqja 5 prej 7 FillimFillim ... 34567 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •