Close
Faqja 5 prej 5 FillimFillim ... 345
Duke shfaqur rezultatin 81 deri 97 prej 97
  1. #81
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  Uliksi.jpg

Shikime: 159

Madhėsia:  44.1 KB

    Kryqi Ilir

    Emri:  Kryqi-ilir.jpg

Shikime: 159

Madhėsia:  63.1 KB

    http://www.ikvi.at/?p=23952

    DIE WELT: Greeks are not real, they have Albanian and Slavic roots

    German newspapers near the Conservative party of Angela Merkel, warns that Greece has destroyed even before the European order and has raised the Nazi theories, the historian Jakob Philipp Fallmerayer writes in an article, who said that the Greeks are not really Greek.
    According to Die Welt the critical situation in Greece is not only economic but also historical.

    The article says that the Greeks have destroyed even before the european economy, and that the Greeks of today are not descendants of ancient Greek, but a mix of Albanians, Bulgarians, Turks, Slavs, Rome etc.

    Further in the article are quoted extracts from the book of the historian Jakob Philipp Fallmerayer, "Geschichte der Halbinsel Morea Während des Mittelalters" stating that the Greek population was replaced during the period than Slavic invasions (350-800) AD.

    Greek race is a false ideology, but very well manipulated by them, who are distinguished manipulators and perfidies..No drop of blood flows in the veins of the Christians present in Greece, writes Fallmerayer.

    The newspaper goes even further proposing that membership in the European Union should be done on the basis of DNA analysis, because the Greeks who claim that are descendant of Pericles and Socrates, are nothing but a mix of Albanians, Turks, and Slavs, states the article.

    http://www.ocnal.com/2017/01/die-wel...-have.html?m=1

    Tatuazhi ndėr shqiptar , histori dhe realitet

    Emri:  Luleboje.jpg

Shikime: 156

Madhėsia:  75.0 KB

    http://www.njekomb.com/?p=7638
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 22-05-2017 mė 21:22

  2. #82
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Shikoni maskartė;

    Burrin me plis e e emėrtojnė si aristokrat Romak. Plis kanė vetėm Shqiptarėt e jo Romakėt....

    Emri:  Plisi.jpg

Shikime: 139

Madhėsia:  32.4 KB

    Emri:  Plisi 1.jpg

Shikime: 140

Madhėsia:  51.3 KB

    Njė zbulim i madh e i rralle eshte bere serish ne Parkun Arkeologjik tė Apolonisė nė Fier. Pas bustit qe mendohet se i perket nje aristokrati romak , nje tjeter bust njeriu, nje grua me qeleshe, eshte zbuluar diten e sotme nga ekipi shqiptaro-francez.

    http://fieri.al/2017/05/26/nje-zbuli...le-ne-apoloni/

  3. #83
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Trashigmia nga Ilirėt nė duart e tė huajve:

    Emri:  Helmeta Ilire.jpg

Shikime: 130

Madhėsia:  42.5 KB

    Helmeta e parė gjindet nė Stolac tė Kroacisė.
    Helmeta e dytė gjindet nė museun Plana tė Bosnjės dhe Hercegvinės.

    Emri:  Helmeta Ilire 1.jpg

Shikime: 130

Madhėsia:  28.7 KB

    Helmeta e tretė e gjetur te banja e Pejės, e grabitur ruhet nė museun e Beogradit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 02-06-2017 mė 18:08

  4. #84
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Zbulime Arkeologjike nė banjat e Pejės

    Emri:  Banja e Pejės.jpg

Shikime: 122

Madhėsia:  18.3 KB

    http://gazetainfopress.com/historia_...itit-dhe-heret

  5. #85
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  18839241_1556989957667932_4078178592896393215_n.jpg

Shikime: 107

Madhėsia:  23.7 KB

    Emri:  Helena.jpg

Shikime: 107

Madhėsia:  24.1 KB

    Helena

    Emri:  Benjakėt e Zeusit.....jpg

Shikime: 108

Madhėsia:  48.7 KB

    Binjakėt e Zeusit....

    Emri:  Farkėtarėt e Korēės.jpg

Shikime: 104

Madhėsia:  58.1 KB
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 24-06-2017 mė 10:32

  6. #86
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  Helmeta Ilire 1.jpg

Shikime: 92

Madhėsia:  58.4 KB

    HELMETA ILIRE TĖ GJETURA NĖ PELA TĖ MAQEDONISĖ

    Kėto pėrkrenare tė Arta, tė njė koleksion tė tipit 'Ilir' janė gjetur nė varrezat arkaike tė Pelas Maqedoni. Pela ishte edhe vendėlindja e Lekės (Aleksandrit tė madh).

    Sipas historianėve Grek kjo pėrkrenare u emėrtua gabimisht si "ILIRE" pėr shkak se edhe Maqedonia e ashtėquajtur greke, pėrdorėn helmetėn tipike Ilire.. Ekziston njė preokupim nga ana e Greqis, se nė tė ardhmen Historigrafia zyrtare pa dashje mundet tė pranoj etnicitetin e pėrbashkėt ILiro-Maqedonas..

    Grekėt sduhet tė harrojnė shkrimet e Strabonit, i cili quan tė tė njėjtės rracė etnike si Maqedonasit, Epirotėt dhe Ilirėt. Kjo e dhėnė e Strabonit dėshmon se maqedonėt dhe Iliro- Epirotėt kanė pasur tė njėjtėn kultur dhe tė njėjtė gjuhė. Tė ngjashme kishin edhe tė qethurin, mantelin me sa shihet edhe pėrkrenaret i kishin tė ngjashme.

    Helmeta e tipit Ilir mbulonte tė gjith kokėn dhe ishte e hapur nga pjesa e fytyrės. E quajtur helmet Ilire, sepse njė numėr i madh pėrkrenaresh tė kėtij stili, janė gjetur nė Shqipėri, Mal tė zi, Epir, Apulia (Itali) dhe Maqedoni. Atje ku mbretėruan fiset Ilire janė gjetur edhe pėrkrenaret e tyre.

    Dardania Sacra

    Emri:  Helmeta Ilire.jpg

Shikime: 91

Madhėsia:  70.0 KB


    Emri:  Pa koment.jpg

Shikime: 90

Madhėsia:  63.5 KB

  7. #87
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-05-2017
    Postime
    3
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Eshte shum gje e mire te gjesh fakte istorike te atdhehut tend. Te ben te tdihesh krenar per ate qe je edhe i vecant nga njerzit me perardhje te ndryshem.
    Un ndihem shum krenar qe Shqipetaret kan qen gjithmon personalitete shum te fuqishem ne istorin botrrore (sic ishte Konstantini i Madh, Iustiniani, Muhammad Ali dhe te tjer) edhe qe arriten te mbajn nje gju te lasht duke qen per 2080 vjet ne nje perandori te huaj dhe jo te pavarur.
    Nga ana tjeter, fakti qe me trishton eshte se Shqipetaret nuk kan luftuar kur per ate qe jan (nga koha e perandoris romake deri te shekulli 20, me perjashtim Skenderbeun) edhe jan ber ta famshem vetem si perosnalitete. Shtetet ose fiset e te tjer qe kan rrojtur paralel me ne kan luftuar per zhvillimin kulturor edhe arti, zhvillimin per shkencen, e drejdsis, nacionalizmin edhe te tjera. Keto jan gjere qe me termend e pasurojn istorin e nje vendi edhe besoj qe Shqiperia i ka te varfera.
    Ka munci zakoni qe interesohemi per te miren ton personale edhe jo per te mire e perbashket te jet nje karakteristik qe e kemi pasur gjithmon.
    Po realiteti edhe istoria tani jan ne krahet tona edhe veprimet qe bejm edhe vendimet qe marim do jen faqe te istoris te ardshem shqipetare.
    Prandaj duhet te mendojm si kur jemi nje popull jo si individ.

  8. #88
    AKA-MANO Maska e Maqellarjot
    Anėtarėsuar
    16-06-2011
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    972
    Faleminderit
    81
    62 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Teme interesante deri diku, por kur pashe fotografite e komunisteve kriminele qe vrane shqiptarin per 45 vjet, duke filluar nga enver hoxha, mehmet shehu dhe ali kelmendi, keto kerrma nuk kan vend neper tema qe synojne perhapjen e tezave te origjines dhe vazhdimesine e identitetit kombetar. Emrat e lartpermendur ishin anti-shqiptar. Ishin funderrina shoqerore qe i sherbyen bollshevizmit per interesat e tyre personale. Dhe ju funderrinat qe shfrytezoni cdo rast duke postuar fotot te tilla jeni pasardhes te mbarsjeve shtazore te pavetedishme.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Maqellarjot : 29-06-2017 mė 14:17
    Ne kohe e rrethana kritike, si individi, ashtu edhe nji popull japin proven e forces morale te tyne

  9. #89
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Modele te helemtave Ilire

    Emri:  illyrian-helmet.jpg

Shikime: 73

Madhėsia:  63.9 KB

    http://myalbanianstudies.com/illyrian-weapons/

    Trashigimia Ilirio/shqiptare e shitur per 21000 Euro...


    Emri:  Helmete prej bronzi.jpg

Shikime: 73

Madhėsia:  66.9 KB

    Emri:  1.jpg

Shikime: 73

Madhėsia:  72.6 KB

    Emri:  2.jpg

Shikime: 73

Madhėsia:  54.4 KB

    Southeast Europe, 5th century B.C.
    Skull embossed in one piece with a helmet crest rail formed of two ridges. Fastening knob on the forehead. Two small holes at the nape of the neck. Angular, slightly tapered face cutout. Pointed cheek pieces. There is fine bead and reel decoration around the edges. Height 25 cm.
    Underwater discovery in excellent condition. Greenish patina in the interior and remnants of the encrustations when found.

    https://new.liveauctioneers.com/item...-bronze-helmet

    Emri:  Albania.jpg

Shikime: 73

Madhėsia:  39.5 KB

    Illyrian helmet, end of the 4th-beginning of the 5th century B.C. from Trebenishte...

    Me teper> https://www.pinterest.com/sylvanusre...rrior/?lp=true

    Ushtari Ilir

    Emri:  Ushtari Ilir.jpg

Shikime: 73

Madhėsia:  36.2 KB

    https://www.pinterest.com/sylvanusre...rrior/?lp=true
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 01-07-2017 mė 08:59

  10. #90
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Hijerorja e Dodonės–Orakulli mė i lashtė i trojeve antike shqiptare

    Emri:  Hijeroja.jpg

Shikime: 73

Madhėsia:  39.1 KB

    10:57 / E hėne, 12 Qershor 2017

    Nė rastin e Dodonės ka prova shtesė. Kanė mbijetuar rreth dy mijė pllaka plumbi, qė pėrmbajnė pyetje, pėrgjigje dhe disa informacione tė tjera. Pėr fat tė keq, vetėm rreth 100 pllaka janė publikuar deri tani. Shembujt nėpėrmjet tė cilėve ne tė mund tė marrim me mend krahinėn e kėshilluesve nisur nga dialekti i tyre, nuk do tė trajtohen kėtu. Gjashtėmbėdhjetė tableta japin informacion nė lidhje me vendin nga i cili vinte pyetėsi. . . Sė treti, nuk kanė ekzistuar kurrė rregulla tė rrepta nė lidhje me atė ēka do shkruhej mbi pllaka. Ajo qė kishte vėrtetė rėndėsi, ishte marrja e njė fatthėnie tipike. Me pėrjashtim tė Tarentum-it, tė tetė qytetet qė merrnin kėshillim nga Dodona janė tė vendosura nė zonėn pėrreth Hijerores: Dodona, Bylis dhe Mondaia tesaliane, – nė zonėn e thellė brenda vendit; nė bregdet, – nga veriu nė jug, – Oriku (qė pyeste sė bashku me Korfuzin/Korkyrėn), qyteti i Kaonėve, Onkhezmi, njė qytetport pėrballė Korfuzit (shėnim i pėrk.: Saranda e ditėve tė sotme ) dhe dy konsultues tė mėtejshėm, nga Korfuzi (Harta 3). Shumica e pyetjeve vinte nga individėt. Foto: Pllakė bronzi e gjetur nė Dodonė. Njė prej luftėtarėve tė atyshėm mban mbi krye njė kėsulė, qė sipas gjithė gjasave ėshtė qeleshja e sotme, e trashėguar dhe ruajtur si veshje popullore te shqiptarėt.

    Titulli: Religion and society: rituals, resources and identity in the ancient Graeco-Roman world: the BOMOS-conferences 2002-2005 Autori: BOMOS network. Redaktor: Anders Holm Rasmussen, Susanne William Rasmussen Botues: Quasar, 2008

    http://gazetainfopress.com/historia_...tike-shqiptare

    Arme dhe helmeta Ilire

    Emri:  Arme Ilire.jpg

Shikime: 73

Madhėsia:  28.4 KB
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 01-07-2017 mė 09:28

  11. #91
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Shikoni te birin e Zeusit me plis....ku jane historianet tane...ne muze ky paraqitet&pershkruhet si grek me plis ne koke.....

    Emri:  Dioscuros i biri i Zeusit.jpg

Shikime: 72

Madhėsia:  39.0 KB

    Dioscuros i biri i Zeusit....Busti gjindet ne Kopenhage te Danimarkes

    A Dioscuros, Son of Zeus.
    Marble. Roman. 2nd century CE.
    Inv. No. 505.
    Copenhagen, New Carlsberg Glyptotek
    (Ny Carlsberg Glyptotek)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 01-07-2017 mė 13:45

  12. #92
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Shpate e shkurte Ilire e emertuar si Sica

    Kjo shpate eshte me gjatesi 40/45 cm dhe perdorej nga Iliret, Thrakasit, Daket si dhe Romaket...

    Emri:  Sica Ilire.jpg

Shikime: 71

Madhėsia:  24.0 KB

    Me teper> http://waylandsforge.tumblr.com/post...arge-dagger-of

    Odiseu

    Emri:  Odiseu2 Muzeu "La Olmeda " ( Spanjė ) nga Lind Dragjoshi .jpg

Shikime: 70

Madhėsia:  49.5 KB

    Emri:  Odiseu.jpg

Shikime: 69

Madhėsia:  56.6 KB

    Emri:  Odiesu4.jpg

Shikime: 71

Madhėsia:  35.5 KB

    Emri:  Odiseu3.jpg

Shikime: 72

Madhėsia:  35.1 KB

    Keto imazhe jane realizuar ne Muzeun "La Olmeda " ( Spanjė ) nga bashkeatdhetari Lind Dragjoshi...

    Pasuria historike shqiptare ne shitje
    O Intelektuale dhe elite pse nuk veproni? Para syve tane zhduket & tjetersohet deshmia shekullore e zanafilles se historise Ilire....

    Emri:  54107762_1_x.jpg

Shikime: 71

Madhėsia:  80.6 KB

    Origin: GreekCirca: 460 to 430 B.C.Style: Greek WarriorMedium: BronzeH: 17.5" by W: 11" Greek bronze warrior, wearing a helmet,havely castid, larger than life-size, unbelievably detailed with dark green and red petina. it seems to of lost its muscular body, maybe to antiquities, possibly to create weapons since bronze was a valuable metal. This bronze bust was always thought to be the Greek God (Zeus) until the discovery of the two life-size statues that were found in the sea of Riace, Sicily, in 1972.
    Starting Bid
    $500,000.00

    https://new.liveauctioneers.com/item...wearing-helmet
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 02-07-2017 mė 05:27

  13. #93
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  Paion.jpg

Shikime: 62

Madhėsia:  34.4 KB

    Helmetė e ndonjė eprori ushtarak Ilir

    Emri:  Helmetė ilire.jpg

Shikime: 61

Madhėsia:  34.3 KB

    Mė tepėr:

    http://www.alamy.com/stock-photo/an-...an-helmet.html

    Hyrja pėrmes FB ose gmail:

    https://www.pinterest.com/pin/568438784186840502/

    Emri:  Menata.jpg

Shikime: 61

Madhėsia:  39.2 KB

    http://maqedoniashqiptare.com/2017/0...eum-ne-tetove/

    http://www.dardaniasacra.com/sipas-e...-dhe-ndertues/

    Nė Fushėn e Dardanisė - Obelisku i arkitektit shqiptar Qemal Butka qė ndėrtoi Kullat Binjake


    shkruan Gani Mehmetaj

    Propozim projekti ambicioz i ngritjes sė Obeliskut gjigant me shqiponjėn dykrenore nė maje dhe hapėsira dy hektarė e shėnjimit tė vendit ku u zhvillua Beteja e Dardanisė nga shoqata "Foleja kombėtare shqiptare", me nxiti ta ripėrsėrisė shkrimin pėr heronjtė e kėsaj beteje.
    Obelisku me shqiponjėn dykrenore ėshtė vepėr e arkitektit shqiptar Qemal Butka, i cili sė bashku me gruan Nensi, e bija e adjutantit shqiptar tė Qemal Ataturku, ishte pjesė e stafit arkitekturor e kryesor projektues. Qemali qe caktuar mbikėqyrėsi kryesor i punimeve tė Kullave Binjake nga fillimi nė fund. Projekti me skicat pėrkatėse tė Obeliskut mė shqiponjėn dykrenore janė nė Arkivin Qendror tė Tiranės.
    Arsye tjetėr ishte shkrimi i mercenarit sharlatan e tė mjerė M.K. , dėshtak i gazetarisė e shkrimtarisė, i cili pėrpiqet ta zhvlerėsoj pjesėmarrjen e arbėrorėve nė kėtė betejė, ashtu sikurse bėnė propaganda e Serbisė.
    Betejėn e humbur nuk do ta festojmė, por do ta kujtojmė, veēmas do t'i nderojmė dy princat arbėror Theodor Muzakėn e Mhill (Millosh) Kopiliqin me ushtarėt e gjakut tonė qė ranė nė fushėbetejė.

    Heronjtė e Dardanisė: Millosh Kopiliqi, Demetėr Jonima, Theodor Muzaka

    Heronjtė arbėror tė Betejės sė Dardanisė luftuan, kundėr pushtuesit tė pėrbashkėt, Perandorisė Otomane. Milosh-Mhill Kopiliqi, Theodori II Muzaka, Gjon Kastrioti, Demetėr Jonima, janė disa nga figurat mė tė rėndėsishme tė Arbėrisė qė morėn pjesė nė kėtė betejė. Disa prej tyre dhanė jetėn nė fushėn e Dardanisė, disa u kthyen nė principatat e tyre, por ushtarėt e tyre u flijuan pėr mbrojtjen e Dardanisė.
    Njė shtatore nė ballė tė fushės sė betejės pėr Millosh- Mhill Kopiliqin qė vrau Sulltan Muratin dhe u bė theror, njė tjetėr pėrmendore pėr Theodor II Muzaka qė dha jetėn nė fushėbetejė, pastaj Gjon Kastriotin e kontėve tė tjerė arbėror, do tė ishte mirėnjohje, a shėnjim i lavdisė sė tyre pas 600 e ca vjetėsh. Mė kėto shtatore do ta pėrjetėsonim luftėn e sakrificėn e tyre, lavdinė e fatkeqėsinė. Ėshtė ndėr shembujt e shumtė gjatė historisė kur jugu i Arbėrisė ndihmoi veriun, sepse Dardania ishte pjesė e Arbėrisė-Shqipėrisė.
    Kopiliqit, princit arbėror, i kemi hyrė veēanėrisht nė hak, sepse jo vetėm nuk i ngritėm pėrmendore, as nuk i bėmė sa duhet lavde, por ua lamė serbėve ta pėrtypin, ta pėrvetėsojnė e ta pėrdhosin. Ata bėnė histori mė figurėn tonė tė vjedhur, ndėrtuan pėrkujtimore, aty ku duhej ta ndėrtonim ne, kurse turqit e bėnė Tyrben e Sulltan Muratit mė tė brendshmet-zorrėt e tij, sepse trupin ia dėrguan nė Turqi (Brusė). Por ne s'patėm mundėsi deri pas vitit 1999 t'i kushtonim shtatore a faltore princave arbėror, as kontėve e ushtarėve qė ranė pėr liri, ishim nėn pushtim. Sot askush nuk na pengon, askush s'mund tė na ndaloj ta rikujtojmė historinė tonė. Por duhet vetėdije kombėtare e pėrgjegjėsi shtetėrore, duhet edhe kulturė.
    Kemi disa herė mė shumė arsye t'i ngrehim shtatore kėtyre heronjve tė mesjetės para tė tjerėve. E para, beteja e u bė nė Fushėn e Dardanisė, aty ku i kishim dhe ku i kemi rrėnjėt. E dyta, forca goditėse ishin arbėrorėt me aleatėt e tjerė ballkanas. E treta, pasardhėsit e Millosh Kopiliqit, Gjon Kastriotit, Theodor Muzakės etj. u pėrballuan tė gjitha furtunave, duke e mbajtur vendin ku u derdhė gjaku i arbėrorėve. Ata jetojnė nė kėto hapėsira, tė tjerėt ia mbathėn ashtu si erdhėn.
    Ndėrkaq, serbėt kanė arsye tė vajtojnė, ashtu siē e vajtojnė qė nga shekulli XIX kur e sajuan legjendėn pėr Betejėn e Kosovės, sipas versionit tė tyre. Kanė edhe njė arsye tjetėr tė vajtojnė: princin e tyre Lazarin turqit e lidhen nė vargonj, duke e endur si bishė mali nė kafaz pėr ta ekzekutuar. Princi tjetėr serb, Vuk Brankoviq, tradhtoi, u bė me Sulltanin. Turqit, megjithė mizorinė pesėqind vjeēare nuk e mbajtėn kėtė vend, u bėnė hi e pluhur.
    Prandaj njė projekt shtetėror pėr pamjen e shtatorėve e objekteve tė tjera pėrcjellėse ėshtė i domosdoshėm, nė vendin ku supozohet se ėshtė bėrė beteja. Sllavėt e Maqedonisė ngritėn shtatore gjigante me mbretėr e princėr ilirė, serbėt e ēmenden botėn me princin tonė Kopiliqin, kurse ne edhe mė tutje heshtim? Ku ėshtė arsyeja? Jemi rrėmbyer nga babėzia pėr pasuri e etja pėr pushtet? Druajmė nga reagimi i Serbisė? Nuk duam t'ia prishim Turqisė nė babėzinė pėr ta ripushtuar Kosovėn? Do t'i kėndellim budallenjtė shqiptarė qė falėn tė Tyrbja e Sulltan Muratit, vrasėsit tė stėrgjyshėrve tė tyre?

    Njė dokumentar qė ia vlen tė shikohet: nėse nuk hapet video-ja atėher kliko nė ikonėn/simbolin e youtube dhe hap nga aty

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 08-07-2017 mė 05:12

  14. #94
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    §Fakulteti Filozofik nė Rijekė tė Kroacisė
    (vepėr shkencore /studim tė helmetave Ilire nė Bosnjė dhe Hercegovinė)
    Vepėr e plotė nė .pdf standard pėr lexim nė Ueb Shfletues ose shkarkim dhe ėshtė shkruar nė gjuhėn Kroate dhe Angleze

    https://bib.irb.hr/datoteka/523164.K...H-GZM_2012.pdf


    Emri:  1.jpg

Shikime: 41

Madhėsia:  103.0 KB

    Emri:  2.jpg

Shikime: 40

Madhėsia:  45.4 KB


    Fahri Xharra
    12 korrik 11:27 ·

    Ermal Musaj ka diēka tė panjohur pėr shumicėn tonė .

    Tė falemnderit mik pėr angazhimin tėnd

    1.Pushtimi Ilir i Britanisė(Albanian - English)
    Συνδεσμος Αρβανιτων & Αλβανων
    Nuk ka nevojė tė supozojmė se pushtimi i kulturės sė urnave nė Ishujt Britanike ishte thjesht njė pushtim ilir (qė do tė thotė Keltėt e urnave); ne mund tė mendojnė gjithashtu Keltė tė hershėm, tė shtyrė mbi Detin e Veriut dhe tė ndjekur nga pushtuesit e kulturės sė urnave...
    Titulli: Études celtiques, Volume 6,Parti 1-2
    Autori: Joseph Vendryes
    Botues: Les Belles Lettres, 1954
    EN - Illyrian invasion of Britain
    There is no need to assume that the urns culture invasion of the British Isles was just an Illyrian invasion (which means Celts urns); we can also think of the early Celts, pushed over the North Sea and track from invading the culture of urns ...
    Title: Études celtiques, Volume 6, Parti 1-2
    Author: Joseph Vendryes
    Publisher: Les Belles Lettres, 1954

    Shqiptarėt e Shenjt-Saint Albans-kisha dhe katedrale nė Britaninė e Madhe dhe Danimarkė:

    http://www.geograph.org.uk/photo/503839

    http://www.geograph.org.uk/photo/46245

    http://www.geograph.org.uk/photo/109009

    http://www.victorianweb.org/art/arch...omfield/5.html


    Harta e Shqipėrisė e botuar nė gazetėn Austriake nė vitin 1912-Ethnic Albania map published by the Austrians on 1912: more than 110,000 square kilometers

    Emri:  Shqipėria 1912.jpg

Shikime: 39

Madhėsia:  97.4 KB

    http://www.ocnal.com/2016/09/ethnic-...ed-by.html?m=1


    A vjen shqipja nga pellazgjishtja?
    Nga Arlinda Canaj -
    21 Maj, 2017

    Shumė studiues tė huaj do tė mbronin herazi teorinė qė ilirėt e kishin origjinėn nga pellazgėt dhe qė gjuha shqipe aty i kishte rrėnjėt. Por do tė ishin rilindasit tanė tė mėdhenj qė do e ngrinin nė piedestal kėtė ēėshtje kaq tė rėndėsishme pėr tė parėt tanė. Ka shumė studiues shqiptarė qė herė pas here nė studimet e tyre tė vyera e kanė mbrojtur kėtė temė. Por kėto teza ngrihen herė pas here si maja e njė ajzbergu qė herė zhytet e herė del nė pah, por thesari i njė gjuhe dhe pse e dokumentuar shumė vonė ka rrėnjė shumė mė tė thella nė historinė e tė parėve tanė. Nė njė diskutim qė ka mbi dy shekuj qė ngulmohet, Konica.al do tė sjell argumentet e fundit shkencore pėr tė hedhur pak dritė mbi kėtė ēėshtje kaq tė debatuar qė s’dihet akoma pse shkenca jonė nuk e merr nė konsideratė…

    I pari qė hodhi mendimin pėr prejardhjen e shqipes nga pellazgjishtja ishte filozofi gjerman G.V. Lajbnic. Nė vitin 1709 ai shkruante se shqipja ėshtė gjuha e ilirėve tė lashtė. Pėrcaktimi nga ana e gjuhėtarit tė shquar F. Bopp se gjuha shqipe pėrbėn njė degė tė veēantė nė familjen e gjuhėve indo-evropiane, do tėrhiqte vėmendjen e shumė studiuesve tė huaj dhe shqiptarė. Ata fillimisht hodhėn disa ide pėr prejardhjen e saj, por dy teza qė ajo e ka prejardhjen nga pellazgjishtja dhe ilirishtja gjetėn njė mbėshtetje mė tė gjerė. Deri nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX mbizotėroi teza e prejardhjes pellazgjike tė gjuhės shqipe. Arbėreshi Xhuzepe Krispi, nė vitin 1831, nė librin e tij “Shqipja mėma e gjuhėve” do tė hidhte idenė e prejardhjes sė shqipes nga pellazgjishtja. Tė gjithė autorėt e Rilindjes Kombėtare si: De Rada, Kamarda, Skiroi, Sami dhe Naim Frashėri, P Vasa, J Vreto etj e mbėshtetėn fuqimisht kėtė tezė. S.Frashėri arriti tė deklaronte se sikur tė ngrihej njė pellazg, ai mund tė fliste me tė si me njė gegė a me njė toskė. Deri nė vitet 50 tė shek. XX, kjo ishte e vetmja tezė e pranuar dhe e pasqyruar nė tekstet shkollore.
    Pas viteve 50 tė shek.XX, me krijimin e institucioneve tė para shkencore nė Shqipėri e mė pas, teza e prejardhjes pellazgjike filloi tė mėnjanohej. Ky mėnjanim u pėrligj me mungesėn totale tė mbėshtetjes shkencore pėr kėtė tezė. Pellazgjishtja u konsiderua si njė ” gjuhė fantazmė ”. Ndėrkaq filloi tė marrė njė mbėshtetje mė tė madhe teza e prejardhjes sė shqipes nga ilirishtja. Kjo tezė gjeti njė mbėshtetje mė tė gjerė nga studjues tė huaj si: Thunmann, Leake, Xylander, Jokli, Miklosich, Meyer, Kretschmer, Pedersen, Cimochowski, Pisani, Katicic, Mihaesku etj. si dhe nga studiuesit shqiptarė Ēabej, Domi, Ismajli, Demiraj, Ajeti etj. Teza e prejardhjes ilire pati edhe kundėrshtarė si: Waigand, Seliscev, Bariē, Georgiev, Russu etj. tė cilėt nuk i shihnin shqiptarėt si pasardhės tė ilirėve, por si njė popull endacak.
    Bazament i fuqishėm nė mbrojtje tė kėsaj tezė u bėnė faktet historike. Nga tė dhėnat e autorėve antikė, Ilirėt dokumentohen si banorė tė hershėm tė njė treve tė gjerė, duke filluar nga Istri nė veri dhe deri nė Gjirin e Artės nė jugė; nga Adriatiku nė perėndim deri tek lumi Vardar nė Lindje, territor brenda tė cili banojnė shqiptarėt. Gjithashtu ėshtė pranuar nga historianėt se nuk ka patur lėvizje masive tė mėvonėshme tė popullsisė sė trojeve qė banohen nga shqiptarėt. Nė mbėshtetje tė kėsaj teze u sollėn dėshmi tė rėndėsishme arkeologjike, etnologjike etj. Por pėr ta vėrtetuar plotėsisht kėtė tezė duheshin sjellė fakte gjuhėsore, tė cilat do tė provonin vazhdimėsinė ose bijėsinė (filacionin) midis ilirishtes dhe shqipes. Prova tė vazhdimėsisė me shkrim midis ilirishtes dhe shqipes nuk u arrit tė siguroheshin. Shqipja dokumentohet mjaft vonė, aty nga shek.XV. Mbetej tė zbuloheshin pėrqasje midis ilirishtes dhe shqipes pėrmes gjuhės sė folur. Kjo mund tė arrihej pėrmes krahasimit tė emėrtimeve tė vjetra: emra vendesh, malesh, lumenjsh, fisesh, njerėzish me shqipen e sotme. U evidentuan njė sasi e konsiderueshme emėrtimesh tė ndryshme tė cilėt shėmbėllenin me tė njėjtat emėrtime nė gjuhėn shqipe. Pas njė analize tė thellė shkencore qė iu bė kėtyre emėrtimeve, Ēabej u shpreh se ndryshimet fonetike qė kishin pėsuar kėto emėrtime kishin ndodhur nė pėrputhje me zhvillimet fonetike tė shqipes.
    Tė gjitha kėto fakte historike, arkeologjike, gjuhėsore etj,u parashtruan nė Kuvendin I tė Studimeve Ilire (1972) ku u arrit nė pėrfundimin e rėndėsishėm se shqiptarėt ishin pasardhės tė ilirėve dhe se shqipja rridhte nga ilirishtja. Pavarėsisht kėtij pėrfundimi, gjuhėtarėt dhe pėrgjithėsisht albanologėt, kanė qenė tė ndėrgjegjshėm se faktet gjuhėsore tė sjella nuk kanė qenė tė mjaftueshme pėr tė vėrtetuar plotėsisht prejardhjen e shqipes nga ilirishtja. U bėnė pėrpjekje tė tjera pėr tė sjellė fakte tė reja mė tė qėndrueshme. Por nuk u arrit ndonjė gjė e rėndėsishme, vetėm se u shtua mjaft numri i emertimeve tė vjetra tė burimit autokton. Nė pamundėsi tė sillnin fakte tė reja gjuhėsore pėr lidhjet ilirisht – shqip. shumė gjuhėtarė filluan t’i kėrkojnė rrėnjėt e shqipes tek gjuhėt e vjetra fqinje si latinishtja, greqishtja etj. Duke parė pėrqasje reale tė fjalėve shqipe me kėto gjuhė, nė tė shumtat e rasteve janė marrė fjalėt e gjuhėve tė tjera si burim i parė, ndėrsa shqipja si t’i ketė huazuar kėto fjalė. Duke bėrė njė bilanc tė “gjetjeve tė etimologėve”, rezultoi se vetėm njė numėr fare i vogėl fjalėsh mendohet se janė tė burimit autokton, kurse pjesa dėrrmuese e fjalorit tė shqipes ėshtė konsideruar si huamarrje nga gjuhėt mė tė vjetra. Njė pėrfundim i tillė ushqen mendimin e gabuar sikur shqipja ėshtė njė gjuhė e re, njė konglamerat fjalėsh nga gjuhė tė tjera. Njė konceptim i tillė i ka futur studimet albanologjike nė njė gjendje stanacioni qė po vazhdon nė vite.
    Studjues shqiptarė si Kondo, Pilika, Aristidhi, Xhaxhiu, etj. dhe studiues tė huaj si: Anjeli, Manjani, Katapano, Falaski etj, kanė kėmbėngulur pa reshtur nė prejardhjen pellazgjike tė shqipes. Kėto vitet e fundit kjo tezė po fiton njė mbėshtetje mė tė gjerė. Mirėpo pėrpjekjet dhe arritjet e kėtij grupi mbėshtetėsish tė kėsaj teze, janė pėrcjellė me indiferencė nga Institucionet pėrkatėse. Sipas pėrfaqėsuesėve tė kėtyre institucioneve, problemi pellazgjik ėshtė “ njė ēėshtje e mbyllur ”. Arsyetimi i tyre ėshtė: “ Pėr deri sa nuk ėshtė arritur tė dokumentohet gjuha e ilirėve, si mund tė arrihet tė dokumentohet gjuha e pellazgėve, tė cilėt janė shumė mė tė hershėm se ilirėt ?”.Njė arsyetim i tillė duket sikur bind. Themi “ duket sikur bind”, pasi gjerėsia dhe shpejtėsia e marrjes sė informacionit nė kohėn tonė, po e zhbėn kėtė arsyetim.
    Studiues tė shumtė bashkėkohorė kanė mundur tė sjellin fakte dhe argumente tė cilat provojnė vazhdimėsi etno-gjuhėsore tė pellazgėve, ilirėve dhe shqiptarėve.
    Studjuesi i njohur Prof. Mathieu Aref, me origjinė shqiptare, pėr disa dekada me radhė ka bėrė studime pėr tė zbuluar fakte dhe dokumenta tė cilat tė mund tė provojnin lidhjet midis pellazgėve, ilirėve dhe shqiptarėve. Para njė viti ai mori miratimin e Universitetit prestigjioz tė Sorbonės pėr tezen e tij : “Vazhdimėsia etnogjuhėsore pellazgo – iliro – shqipe. Historianė, arkeologė dhe shumė studjues tė tjerė tė njohur si: B.Avdyli, A.Spahiu E.Kocaqi,etj. kanė pubikuar tė dhėna tė rėndėsishme dhe me shumė vlerė nė mbėshtetje tė kėsaj teze.

    (Materiali u bazua nė librin “Pellazgėt kanė folur e shkruar shqip” nga autori, Muharrem Abazaj)

    http://konica.al/2017/05/vjen-shqipj...ellazgjishtja/
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 14-07-2017 mė 17:08

  15. #95
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Emri:  Odiseu dhe Diomedi.jpg

Shikime: 12

Madhėsia:  72.5 KB


    Emri:  Diomedes 1.jpg

Shikime: 12

Madhėsia:  44.2 KB

    Odiseu dhe Diomeda, duke vjedhur kuajt e Rosit. Ana A e "kraterit Rhesos" Kėlir Apulian me figura tė kuqe, ca. 340 pes. Piktor Darius. Altes Museum, Berlin, Gjermani.

    Emri:  odiseu.jpg

Shikime: 12

Madhėsia:  91.2 KB

    Nė mitologjinė greke, Euryclea, ose Eurżkleia (e njohur edhe si Antiphata nė tradita tė tjera), ishte infermierja e lagur e Odiseut. Nė Odisea, ajo ishte personi i parė qė e njohu pasi u kthye nė shtėpi nga Lufta e Trojės. Pasi hyri nė shtėpinė e tij si njė mysafir i Penelopės i maskuar si njė lypės, Euryclea e la fytyrėn dhe e njohu atė me njė mbresė pak mbi gjurin e tij, tė cilėn ai e kishte marrė nga njė derr gjatė gjuetisė me gjyshin e tij Autolycus. Odiseu e ndaloi atė tė mos i thoshte Penelope apo ndonjė tjetėr tė identitetit tė tij tė vėrtetė. Euryclea gjithashtu informoi Odise se cila nga vajzat e shėrbėtorėve tė tij kishte qenė e pabesė ndaj Penelope gjatė mungesės sė tij, duke konspiruar me pretenduesit e Penelope dhe duke u bėrė tė dashuruar. Ai var dymbėdhjetė persona qė i ka identifikuar Euryclea. Mė vonė Euryclea ndihmon Penelope tė konfirmojė se Odiseu ėshtė kthyer me tė vėrtetė. Penelope i thotė asaj tė lėvizė krevati qė Odiseu ndėrtoi nė dhomėn e martesės; Odiseu i thotė Penelope se kjo nuk ėshtė e mundur pasi njė nga kėmbėt e shtratit ėshtė ndėrtuar nė njė pemė ulliri tė gjallė, njė sekret qė vetėm Odiseu dhe Penelope e dinė, dhe Penelope mė nė fund e pranon atė.

    Emri:  Odysseus from The Villa Romana del Casale a Roman villa built in the first quarter of the 4th ce.jpg

Shikime: 12

Madhėsia:  82.1 KB

    Odysseus from The Villa Romana del Casale a Roman villa built in the first quarter of the 4th century.

    Emri:  A MARBLE RELIEF HEAD OF A DIOSKOUROS, ROMAN IMPERIAL, CIRCA A.D. 230-260 carved in high relief, .jpg

Shikime: 12

Madhėsia:  31.5 KB

    I Biri i Zeusit DIOSKOUROS

    A MARBLE RELIEF HEAD OF A DIOSKOUROS, ROMAN IMPERIAL, CIRCA A.D. 230-260 carved in high relief, from a sarcophagus probably depicting the hunt of Meleager, the young deity with parted lips and long wavy hair surmounted.

    Emri:  Terracotta male head with helmet - The Italic Temple of CumaeNaples - 4th century BC - Archaeolo.jpg

Shikime: 12

Madhėsia:  51.8 KB

    Terracotta male head with helmet - The Italic Temple of CumaeNaples - 4th century BC - Archaeological Museum of the Castle of BaiaNaples.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 22-07-2017 mė 04:52

  16. #96
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    http://gazetainfopress.com/historia_...fuqite-e-medha

    http://gazetainfopress.com/historia_...noi-qellimisht

    Emri:  Here is Tiresias, the blind prophet sitting and holding the knife. He is the classic blind proph.jpg

Shikime: 13

Madhėsia:  40.8 KB

    Kėtu ėshtė Tiresias, profeti i verbėr qė ulet dhe mban thikėn. Ai ėshtė profeti i verbėr klasik. Ai ėshtė ai qė tregon tė vėrtetėn e vėshtirė mbi Edipin, duke i thėnė se ka vrarė Laiusin, ish-mbretin e Thebes dhe tė atit tė tij. Nė fillim Tiresias ngurronte tė zbulonte kush ishte, por nė zemėrim i tha Obedipit. Me mosbesim, ai e hodhi atė jashtė.

    Emri:  5-2.jpg

Shikime: 12

Madhėsia:  31.4 KB

    Njė afreks tjetėr para Zotit tė Madh, tė cilit i thonė me fjalorin fenikas tė Kadmit ZEUSI dhe njeriut qė i paraqitet me plis tė bardhė iliro-pellazgė me sopatė me njė teh.

    Emri:  Odiseu1.jpg

Shikime: 11

Madhėsia:  67.2 KB

    Ganymedi, djali i Trojit, nipi i Eriktonit, stėrnipi i Dardanit, duke lozur me shqiponjėn.

    https://www.tetovanews.info/2017/07/...ro-pellazg-ii/
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 22-07-2017 mė 05:22

  17. #97
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-01-2006
    Postime
    396
    Faleminderit
    9
    39 falenderime nė 32 postime

    Pėr: Imazhe nga historia dhe personalitete historike Shqiptare

    Le ta komentojnė tani mercenarėt sllav dhe aziatik kush ėshtė pronar i gadishullit Ilirik/Ballkanit

    Emri:  Odiseu dhe Penelopa.jpg

Shikime: 3

Madhėsia:  41.3 KB

    Odiseu dhe Penelopa me plis


    Shek. 1 A.D. Glyptotek, Kaupmannahöfn, Danimarkė, Kopenhag.

    Emri:  Dioscurus-biri i Zeusi-Napoli.jpg

Shikime: 3

Madhėsia:  31.4 KB

    Dioscurus-biri i Zeusi-Napoli, Italili (imazhi u shfaq edhe mė pėrpara nė kėtė temė por pa spjegim andaj vendoset sėrish kėtu)

    Emri:  Odiseu.jpg

Shikime: 3

Madhėsia:  93.8 KB

    Muzeun "La Olmeda " ( Spanjė ) Ky ėshtė imazhi orgjinal ku vėrhen mė mirė detajet...

    Emri:  Akili.jpg

Shikime: 3

Madhėsia:  38.7 KB

    Moment nga Iliada, Akili, mural, Pompei Itali ( imazhi u shfaq edhe mė pėrpara nė kėtė temė por pak e dėmtuar me shkrim nė sipėrfaqe andaj vendoset sėrish kėtu orgjinali )

    Monedha me plis nė qėndėr dhe anash SICA Ilire ...

    Emri:  Monedha me plis nė mes.jpg

Shikime: 3

Madhėsia:  65.0 KB

    Killer's 'Ides of March' silver coin set to fetch £300,000 at auction

    The silver Eid Mar is about the size of a one pence coin and marks the assassination of Roman emperor Caesar on the 'Ides of March' - March 15, 42 BC.
    Published July 17, 2011
    Written by Daily Mail Reporter

    Monedha ku vėren mjete tė punės pėr prodhim tė monedhės si dhe plisin mbi ta...

    Emri:  Monedha 1.jpg

Shikime: 3

Madhėsia:  27.8 KB

    Kush dėshiron tė blen plisa? Ja nga:

    https://www.ebay.ca/sch/i.html?_saca...an+hats&_frs=1
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rrjeti : 23-07-2017 mė 10:13

Faqja 5 prej 5 FillimFillim ... 345

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •