Close
Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 68
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi



    Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    12:26 / E mėrkurė, 03 Gusht 2016
    Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Murat Meha, po ua mban njė ligjėratė profesionale opozitės lidhur me demarkacionin me Malin e Zi.

    Ai duke i ilustruar sipėrfaqet e Rugovės, parcelė pėr parcelė, duke i shtjelluar hartat dhe pėrputhshmėrinė e tyre, kronologjinė ligjore nėpėr vite, nė prezantimin e tij para debutuesve po shfaqet mjaft bindės.

    Deri mė tash, nuk dihet se cilat do tė jenė kundėrargumentet e ekspertėve tė opozitės, por debati i sotėm pritet qė vėrtet tė jetė profesional dhe shkencor. /Indeksonline/

    ---------------------------------------------------------


    Murat Meha: Peja ka 603 kilometra sipėrfaqe tė pandryshuara asnjėherė

    Kryetari i Komisionit qeveritar pėr caktimin e vijės kufitare tė Kosovės me Malin e Zi, Murat Meha nė debatin pėr demarkacionin ėshtė duke informuar pėr aktivitetet rreth ēėshtjes sė demarkacionit.

    “Shėnjimi i vijės kufitarė ėshtė proces qė pėrbehet nga tri komponentė e para ėshtė ligjore e dyta teknike dhe e treta ėshtė politike. Komuna e Pejės nė dokumente ka 603 kilometra katrorė sipėrfaqe e pandryshuar qė nga themelimi i saj”,ka thėnė Meha./Indeksonline/
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Meha: Ēakorri kurrė s’ka qenė i Kosovės

    03.08.2016 | 12:19

    Kryetari i Komisioni shtetėror pėr shėnimin e demarkacionit me Malin e Zi, Murat Meha, ka bėrė me dije se Ēakorri nuk ka qenė asnjėherė pjesė e territorit tė Kosovės.
    Duke prezantuar harta tė viteve tė ndryshme nė debatin profesional-shkencor nė Kuvend, ai ka deklaruar se kėto harta tregojnė se maja e Ēakorrit dhe Belluha, nuk kanė qenė asnjėherė dhe nuk janė prona tė Kosovės. Ai ka treguar se edhe dhjetėra qytetarė tė komunave tė Pejės dhe Deēani, tė cilėt i kanė shfrytėzuar disa pronat nė kėto anė, kanė dėshmuar se autorizimet i kanė marrė nė komunat e Malit tė Zi.

    Redaksia online
    (a.m. / epokaere.com)
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi



    Kajtazi: Respektuam Kushtetutėn dhe ligjet


    03.08.2016 | 11:59

    Anėtari i Komisionit shtetėror pėr shėnjimin dhe mirėmbajtjen e kufirit, Besim Kajtazi, ka thėnė se nė shėnjimin e vijės kufitare me Malin e Zi kanė respektuar Kushtetutėn dhe ligjet e Kosovės.
    Kajtazi ka theksuar se Kosova nuk ka shėnjuar kufi tė ri me Malin e Zi, pasi kufiri ka qenė i pėrcaktuar qė nga Kushtetuta e Kosovės nė vitin 1974. Ai ka thėnė se bazuar nė tė gjitha faktet e shėnimit tė kufirit me Malin e Zi, Kosova ka po ata kufi qė i ka pasur nė vitin 1974.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    552
    Faleminderit
    20
    44 falenderime nė 43 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Bulliqi thotė se materialet e Komisionit Shtetėror janė tė rreme (LIVE)
    Bulliqi ka thėnė se materiali i ofruar nga Komisioni Shtetėror i Kosovės nė Komisionin Parlamentar pėr Integrime Evropiane ėshtė i rremė, dhe se ėshtė pėrgatitur pas nėnshkrimit tė marrėveshjes pėr caktimin e kufijve me Malin e Zi.

    “Materiali i cili i ėshtė sjellė nga Komisioni Shtetėror ėshtė fallco, material ėshtė paraqitur pas nėnshkrimit tė marrėveshjes pėr demarkacionin me Malin e Zi”, ka thėnė Bulliqi.

    Bulliqi ka thėnė se pakoja e Ahtisarit pėrcakton vetėm kufirin nė mes Kosovės dhe Maqedonisė, dhe si i tillė, nuk pėrcakton asnjė pjesė territoriale nė raport me njėsi tė tjera.

    Ai ka shtuar se kadastri i paraqitur nga komisioni shtetėror i takon njė periudhe kohore nga ish mbretėria serbo-kroato-sllovene.

    Bulliqi la prezantuar njė serė hartash, dhe enciklopedi, pėr tė cilat ai thotė se kufijtė e Kosovės nuk janė ashtu siē janė prezantuar nga Komisioni Shteteror.

    Pėrfundon raportimi i Komisionit Shtetėror pėr Demarkacion

    Komisioni Shtetėror pėr Demarkacion mė Malin e Zi ka pėrfunduar raportimin nė tryezėn pėr Demarkacion, ku ka paraqitur faktet, sipas tė cilave, Kosova nuk ka humbuar tokė me shėnjimin e vijės kufitare.

    Raporti ėshtė prezantuar nga kryetari i kėtij komisioni, Murat Meha, i cili tha se Kosova nuk ka humbuar asnjė centimetėr tokė nga ky shėnjim i kufirit.

    Pėrveē Mehės, fakte kanė ofruar edhe profesorė tė tjerė, pjesė e kėtij komisionit, tė cilėt kanė prezantuar harta dhe statistika pėr kėtė ēėshtje.

    Tryeza pėr Demarkacionin pritet tė vazhdojė me raportimin e komisionit tė udhėhequr nga profesori i Gjeografisė, Shpejtim Bulliqi, por njė gjė e tillė po pamundėsohet nga Ali Lajēi, ish-kryetar i Komunės sė Pejės, i cili po kėrkon fjalėn.

    Nė anėn tjetėr, nėnkryetari i Kuvendit tė Kosovės, Xhavit Haliti, po kėrkon nga ai, qė tė lejojė raportimin e komisionit.

    Fillon prezantimi i raportit pėr Demarkacion

    Ka filluar prezantimi i raportit pėr shėnimin e kufirit me Malin e Zi.

    Murat Meha, kryetar i Komisionit Qeveritar pėr Demarkacion ka thėnė se komisioni shtetėror ėshtė bazuar nė tri argumente.

    “Komuna e Pejės ka sipėrfaqe 603 km2 e pandryshuar qė nga themelimi i saj deri tani. Komisioni gjatė punės sė tij tre vjeēare ka zhvilluar aktivitetet konform Kushtetutės sė Kosovės pėr shėnimin e vijės kufitare. Nė kėtė drejtim komisioni ka realizuar takime dhe caktimin e parimeve tė punės pėr shėnimin e vijės kufitare, vizita nė terren, takime me kryetarėt e komunave dhe banorėt e asaj ane. Vendimet janė marrė nė pėrputhshmėri me dokumentacionin zyrtarė”, tha Meha.

    Image
    Murat Meha, kryetar i Komisionit Qeveritar pėr Demarkacion
    FOTO GALERI
    Ai mė tej tha se Komisioni pėr shėnimin ka realizuar obligimet me pėrkushtim dhe transparencė.

    “Komisioni ka hulumtuar dhe gjurmuar dokumentacion duke bashkėpunuar ngushtė me institucionet shtetėrore dhe ka bėrė kėrkesė ligjore qė institucionet tė ofrojnė dokumentacionin qė disponojnė. Komisioni ka pasur takime te hapura me qytetarė pėrgjatė kufirit me historian dhe tė tjerė. Ka pasur takime mes Kosovės dhe Malit tė Zi. Ishte obligim ligjor qė kėsaj ftese t’i pėrgjigjen tė gjithė sepse ėshtė interes kombėtar. Janė mbajtur mbi 20 takime tė drejtpėrdrejta nė terren me qytetarėt e zonės dhe kryetarėt e komunave. Me kryetarė tė komunave ėshtė arritur pajtueshmėri e plotė”, ka deklaruar ai.

    Kryetari i Komisionit Qeveritar pėr Demarkacion, Murat Meha ka pėrmendur edhe sulmet, qė thotė ai se janė kryer nga opozita, e qė i kanė pamundėsuar komisionit raportimin.

    “Komisioni shtetėror ka vėrtetuar se nuk ka krijuar hartė tė re pėr zonat kufitare. Komisioni nuk ka ndryshuar vijen administrative tė vitit 1988. Komisioni konstaton se shėnimi i vijės kufitare nuk e favorizon as dėmton Kosovėn pėr asnjė metėr”, tha mė tej Meha.

    Mustafa: Nuk ėshtė dėshmuar asnjė pėllėmbė tokė e kaluar nė Malin e Zi

    Kryeministri i Kosovės, Isa Mustafa, gjatė fjalimit tė tij nė debatin pėr demarkacionin me Malin e Zi, ka thėnė se deri mė tani nuk ėshtė dėshmuar se shqiptarėt kanė humbur pronė me marrėveshjen e nėnshkruar pėr demarkimin e kufirit.

    Ai ka thėnė se pas nėnshkrimit tė marrėveshjes kishte bėrė thirrje qė tė dokumentohet ēdo formė e mundshme nėse ndonjė pronė e Kosovės ka kaluar nė Malin e Zi.

    Image
    Kryeministri i Kosovės, Isa Mustafa
    FOTO GALERI
    “Pas nėnshkrimit tė marrėveshjes njė vit mė parė, si kryeministėr kam bėrė thirrje qė tė dokumentojnė ēdo formė tė mundshme nėse ndonjė pronė e tyre, pėr tė cilat ėshtė paguar tatim nė Kosovė, tani ka kaluar nė Malin e Zi”

    “Nuk ėshtė dėshmuar asnjė pėllėmbė tokė se ndonjė pronė ka kaluar nė Malin e Zi. Ne na obligon pakoja e Ahtisaarit qė tė kemi kufijtė e vitit 1974”, ka shtuar ai.

    Ai e ka konsideruar sukses tė Kosovės shėnimin e vijės kufitare me shtetet fqinje. Mustafa ka thėnė se demarkacioni kontribuon nė sigurinė dhe paqen nė rajon.

    Thaēi: U besoj hartave tė NATO-sė e jo ekspertėve jugosllavė

    Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, nė fjalimin e tij nė Debatin pėr demarkacionin tha se njė takim i tillė i ka Kosovės, tash e njė vit dhe kjo do ta rritė edhe mė shumė transparencėn e kėtij procesi.

    “Qė nė fillim dua tė theksoj se ēėshtja e demarkacionit si problem shtetėror ėshtė inekzistent”, tha Thaēi.

    Ai tha se Kosova nuk ka humbur asnjė milimetėr tokė nga ky pėrkufizim.

    Image
    Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi
    FOTO GALERI
    Ai lexoi pikėn e 12-tė tė Deklaratės sė Pavarėsisė e cila thotė se Kosova do tė jetė ligjėrisht e obliguar tė plotėsojė dispozitat e pėrmbajtura nė kėtė Deklaratė, pėrshirė kėtu veēanėrisht obligimet e saj nga Plani i Ahtisaarit.

    Thaēi tha se Komisioni Shtetėror pėr Shėnjimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror, i themeluar nė vitin 2012, nė pajtim me pėrgjegjėsitė dhe kompetencat kushtetuese e ligjore, ka pėrfunduar punėn e shėnjimit tė kufirit shtetėror tė Republikės sė Kosovės me Malin e Zi, nga ēka edhe, sipas tij, ka rezultuar me Nėnshkrimin e Marrėveshjes pėr kufirin shtetėror nė mes tė Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi, nė Vjenė me 26 gusht 2015.

    Duke mbrojtur vėrtetėsinė e Komisionit, shefi i shtetit tha se ata e kanė bėrė punėn duke u konsultuar ngushtė edhe me aleatėt e vendit.

    “Unė ju besoj hartave tė NATO-sė e jo tė ekspertėve jugosllavė”, tha Thaēi nė fjalimin e tij.

    Veseli: Kjo ėshtė njė ditė e veēantė pėr demokracinė e vendit

    Ka filluar debati profesional-shkencor i organizuar nga Kryesia e Kuvendit tė Kosovės pėr ballafaqim faktesh nė lidhje me shėnjimin e kufirit me Malin e Zi.

    Image
    Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Kadri Veseli
    FOTO GALERI
    Kryetari i Kuvendit tė Kosovės Kadri Veseli e ka cilėsuar mbajtjen e kėtij debati si njė ditė shumė tė rėndėsishme pėr vendin, demokracinė e shtetit, pėr qytetarėt e Kosovės si dhe pėr fqinjėt e partnerėt ndėrkombėtarė.

    “Vėrtetė kjo ditė ėshtė e veēantė pėr tė gjithė qytetarėt e vendit. Kemi kaluar njė vit tė plotė i cili nuk ka qenė i lehtė me disa tema qė kanė pasur tė bėjnė me sovranitetin e Kosovės, me interesat e qytetarėve tanė qė jetojnė nė pjesė tė caktuara, dhe kemi pasur tė bėjmė me njė marrėveshje me fqinjėt tanė nė Mal tė Zi. Unė e konsideroj sukses tė jashtėzakonshėm. Kjo ėshtė mėnyra se si ne duhet tė debatojmė edhe nė kohėt kur ne nuk merremi vesh, tė ballafaqohemi me fakte e argumente.”, ka thėnė Veseli.

    Veseli ka shtuar se Kosova ėshtė e interesuar qė tė zhvillojė marrėdhėnie tė mira me Malin e Zi.

    “Kėtė duhet ta bėjmė pėr ata tė cilėt na besojnė, pėr jetėn e tyre mė tė mirė, pėr mbrojtjen e identitetit tė qytetarėve, por edhe tė sovranitetit. Synojmė qė tė pėrēojmė mesazhin te fqinjėt tanė pėr tė treguar se sa e rėndėsishme ėshtė qė tė kemi raporte tė mira me fqinjėt tanė. Jemi tė interesuar tė kemi raporte tė mira me Malin e Zi, i cili ėshtė njėri ndėr vendet e para qė njohu pavarėsinė e shtetit tonė”, ka thėnė Veseli.

    Fillon debati

    Ekspertė, deputetė, ambasadorė dhe pėrfaqėsues tė partive politike janė mbvledhur nė sallėn alternative tė Kuvendit tė Kosovės pėr tė diskutuar nė lidhje me Demarkacionin me Malin e Zi.

    Nė kėtė debat po merr pjesė edhe presidenti i Kosovės Hashim Thaēi, kryeministri Isa Mustafa dhe kryetari i Kuvendit Kadri Veseli.

    Pėrveē tyre prezent janė edhe ambasadorėt e shteteve tė akredituara nė Kosovė.

    Linku mė poshtė ju sjell pamjet e drejtpėrdrejta nga salla e Debatit pėr demarkacionin mes Kosovės dhe Malit tė Zi.

    Transmetimi ėshtė mundėsuar nga Kuvendi i Kosovės.


    Vonohet nisja e Debatit, tė ftuarit nuk mbėrrijnė nė kohė

    Deputetė, pėrfaqėsues tė ambasadave tė huaja nė Kosovė dhe ekspertė, kanė nisur tė hyjnė nė sallėn e Debatit pėr demarkacionin pėr Malin e Zi.

    Ndėrkohė qė mediat janė vendosur poshtė hollit kryesorė tė Kuvendit, dhe qasjen pėr momentin e kanė tė kufizuar, mėsojmė se siguria nė Kuvend ėshtė nė nivel tė lartė dhe secili nga personat qė hyjnė brenda ndėrtesės janė duke u kontrolluar sipas procedurave tė rregullta tė sigurisė.

    Komisioni shtetėror pėr demarkacionin, pėrballė do tė kenė ekspertėt e udhėhequr nga Shpejtim Bulliqi.

    Kujtojmė se nė Debat janė ftuar edhe ambasadorėt e shteteve mike tė Kosovės, nga: SHBA, Britani, Gjermani, Francė, Itali, Zvicėr, Hungari dhe Shqipėri. I pranishėm pritet tė jetė edhe pėrfaqėsuesi i BE-sė nė Prishtinė, SamuelZbogar, dhe pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile.

    Gazetarėt raportojnė se vendet janė tė rezervuara edhe pėr presidentin dhe kryeministrin e vendit

    “Dy luftimi” pėr demarkacionin me Malin e Zi

    Sot mbahet debati profesional-shkencor mes komisionit shtetėror pėr shėnjimin e kufirit dhe grupit tė ekspertėve, ku do tė ketė ballafaqim faktesh pėr ēėshtjen e shėnjimit tė kufirit, Kosovė - Mali i Zi.

    Debati do tė mbahet nė salla N-409 tė Kuvendit tė Kosovės, duke filluar nga ora 10:00. Fillimisht debati do tė pėrshėndetet nga presidenti Hashim Thaēi, kryeministri Isa Mustafa dhe ambasadori i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Greg Delawie.

    Pastaj komisioni shtetėror pėr demarkacionin dhe grupit tė pavarur tė ekspertėve do tė shpalosin argumentet dhe kundėr-argumentet e tyre, pėr tė vazhduar me debatin e pjesėmarrėseve tė tjerė, ku deputetėt do tė kenė mundėsi t-iu drejtohen me pyetje si komisionit shtetėror pėr demarkacion, ashtu edhe grupit tė pavarur tė ekspertėve. Ndėrsa, koha do tė jetė e barabartė pėr tė dyja komisionet pėr diskutim.

    Nė fund tė debatit, grupet e Komisionit Shtetėror pėr Demarkacionin dhe grupi i ekspertėve tė pavarur do t’i formulojnė konkluzionet e tyre. Aty ku do tė ketė pajtueshmėri do tė shkohet me pajtueshmėri, ndėrsa, aty ku do tė ketė divergjenca do tė mbetėn mendime tė tyre.

    Ndryshe, nė kėtė debat do tė jenė pjesėmarrės rreth 83 mysafirė, pėrveē 120 deputetėve tė Republikės sė Kosovės, nė tė njėjtėn kohė do tė jenė edhe 16 organizata joqeveritare, 28 ambasada dhe pėrfaqėsues diplomatike.
    http://botasot.info/aktuale-lajme/56...te-rreme-live/

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi



    Presidenti dhe kryeministri mbėshtesin demarkacionin


    03 Gusht 2016 • 13:03 •

    Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, u bėri thirrje sot pjesėmarrėsve nė tryezėn shkencore-profesionale qė tė bėjnė “debat tė hapur dhe profesional dhe tė shpalosin argumentet. Ai tha se shenjimi i vijės kufitare me Malin e Zi ka marrė mbėshtetje nga Bashkimi Evropian dhe Kosova, sipas tij, nuk ka humbur asnjė pjesė tė territorit tė saj”.

    Debati i thirrur nga kryesia e Kuvendit tė Kosovės, me kėrkesė tė 24 deputetėve nga radhėt e LDK-sė, LVV-sė dhe PDK-sė, do tė pėrballė gjatė ditės sė mėrkurė komisionin shtetėror pėr demarkacion me Malin e Zi dhe eskpertėt e fushės, si dhe deputetėt e Kuvendit.

    Presidenti Thaēi i dha njė mbėshtetje tė fuqishme komisionit shtetėror, duke e cilėsuar punėn e tij “tė drejtė” qė ka nxjerrė njė “marrėveshje me Malin e Zi e cila ėshtė pėrkrahur nga tė gjithė mbėshtetėsit e Kosovės”.

    “Shėnjimi i vijės kufitare ka marrė mbėshtetje nga Bashkimi Evropian. Ju ftoj pėr njė debat sa mė tė hapur dhe sa mė profesional, ku do tė shpalosen vetėm argumentet. Ftoj qė tė keni parasysh se sot nuk ėshtė nė pyetje vetėm marrėveshja, por edhe aftėsia shtetėrore e Kosovės. Aftėsia pėr tė arritur marrėveshje ndėrkombėtare, pėr tė funksionuar si shtet dhe si anėtar i barabartė”, tha presidenti Thaēi, duke nėnvizuar se "Kosova nuk ka humbur asnjė metėr katror tė territorit tė vet."

    "Institucionet dhe komisioni kanė bėrė demarkacion e nuk kanė bėrė histori", ka thėnė presidenti Thaēi.

    Edhe kryeministri i Kosovės, Isa Mustafa, ka dhėnė pothuaj tė njėjtin vlerėsim me Presidentin, duke thėnė se “Kosova nuk ka humbur terroritror me marrėveshjen e arritur mė Malin e Zi.

    Ai tha se puna qė ka bėrė komisioni shtetėror pėr demarkacion ėshtė e drejt dhe caktimi i kufijve ėshtė bėrė nė mėnyrė tė saktė.

    "Nėse themi se kemi humbur tokė. Ejani sot ta argumentojmė. Unė mendoj se pėrfundimi i kėtij takimi meriton tė jetė pranim i fakteve se nuk guxojmė tė luajmė me fatin e Kosovės dhe tė qytetareve tė saj pėr interesa politike as tė pozitės e as tė opozitės. Ne duhet tė punojmė bashkėrisht pėr interesa reale tė ēdo njeriu nė Kosovė”, tha Mustafa.

    Debati pėr demarkacionin qė po zhvillohet nė njė sallė alternative tė Kuvendit, nisi me fjalėn e kryetarit tė Kuvendit, Kadri Veseli, i cili theksoi se debati pėr demarkacionin i ka munguar venditpėr njė kohė tė gjatė.

    "Duhet tė punojmė pėr interesat e qytetareve dhe pėr dinjitetin e tyre. Kjo ėshtė njė mundėsi e mirė qė ballafaqohen argumentet pėr kufirin. Ėshtė e rėndėsishme qė tė pėrēohen mesazhe tė mira qė Kosova tė kėtė raporte tė mira mė shtete fqinjėt", tha Veseli. (REL)
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi




    ​Thaēi: U besoj hartave tė NATO-sė e jo ekspertėve jugosllavė


    Prishtinė | 03/08/2016 10:51

    Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, nė fjalimin e tij nė Debatin pėr demarkacionin tha se njė takim i tillė i ka Kosovės, tash e njė vit dhe kjo do ta rritė edhe mė shumė transparencėn e kėtij procesi.




    “Qė nė fillim dua tė theksoj se ēėshtja e demarkacionit si problem shtetėror ėshtė inekzistent”, tha Thaēi. Ai tha se Kosova nuk ka humbur asnjė milimetėr tokė nga ky pėrkufizim. Ai lexoi pikėn e 12-tė tė Deklaratės sė Pavarėsisė e cila thotė se Kosova do tė jetė ligjėrisht e obliguar tė plotėsojė dispozitat e pėrmbajtura nė kėtė Deklaratė, pėrshirė kėtu veēanėrisht obligimet e saj nga Plani i Ahtisaarit.

    Thaēi tha se Komisioni Shtetėror pėr Shėnjimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror, i themeluar nė vitin 2012, nė pajtim me pėrgjegjėsitė dhe kompetencat kushtetuese e ligjore, ka pėrfunduar punėn e shėnjimit tė kufirit shtetėror tė Republikės sė Kosovės me Malin e Zi, nga ēka edhe, sipas tij, ka rezultuar me Nėnshkrimin e Marrėveshjes pėr kufirin shtetėror nė mes tė Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi, nė Vjenė me 26 gusht 2015.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Vlersim shkencor i tryezes pėr demokracjon, obligim pėr Kuvendin e Kosovės?

    30 Korrik 2016, 10:08

    Sylė Arifi avokat




    -Demarkacioni kinse ėshtė “kusht per liberalizim” ėshtė lloi presioni i insistuar nga klasa institucionale e Kosovės dhe asgjė mė shumė?!!!

    -Demarkacioni kinse ėshtė vendos qysh nė “Marreveshjen e Kumanoves nga NATO” paraqet njė hipotezė imagjinare nga kryeministri pėr ta friguar popullin dhe ti sherbej si presion pėr deputetet e Parlamentit para votimit tė demokracionit aktual me Malin e zi.

    -Deklarimi i kryeministrit se demokracjoni lidhet edhe me formimin e ushtris ėshtė hipokrizi…… etjara qpikjeve qė po na i thot Kryeministri vetėm si arsytime sa pėr ta shtuar presionin mbi Parlament dhe kundershtaret e demokracjonit aktual?!!!

    Kuvendi i Kosovės nuk duhet ta kalojė demarkacionin aktual, dhe procesi duhet tė nis nga fillimi me ni komisjon tė ri ku duhet tė pėrfaqesohen tė gjitha forcat politike parlamentare, ekspert tė fushave tė ndryshme, shoqerja civile dhe njė koncenzus tė gjėrė. Gjithsesi pėr qėshtje bazike shtetrore dhe nacionale duhet tė rrespektohet koncenzuesi i gjėrė politik dhe nacional. Praktikishtė, Parlamenti i Kosovės duhet ta udheheq kėte misjon shtetror duke ju shmangur mashtrimeve politike qė po bėhen vazhdushėm nga disa lider politik dhe nė veqanti nga kryeministri, dhe vazalet e ti politik. Mos kalimi i marrėveshjes sė demarkacionit nė Kuvend ėshtė njė deshmi se ma nė fund ky Institucjon Ligjėvenės ėshtė sovran dhe duhet tė jetė nė sherbim tė qytetarėve, dhe nė mbrojtje tė interesave shtetrore duke e mbrojtje sovranitetin dhe intergritetin e Shtetit tė Kosovės.

    Qeveria dhe kryesisht kryeministri Mustafa kerkon ta imponoj ndikimin e vet politik, te partneri i kualicjonit si parti mė e madhe dhe mė gjėrė duke ushtruar forma tė egra tė presioneve mė tė ndryshme vetem pėr ta kaluar demokracjonin aktual tani mė tė politizuar dhe kontestuar.

    Ka shumė reagime tė gjithanshme jo vetem nga Institucjone tė vendit por edhe nga shumė qarqe shkencore, intelektuale, opozita parlamentare dhe veprimtar politik, delegat tė partive edhe nga kualicjoni qeverisės, ekspert profesional tė demokracjonit. Tė gjitha keto subjekte shprehin shqetėsim tė madh pėr situatėn e krijuar lidhur me kufirin Kosovė-Mali i Zi, pikėrisht rreth ratifikimit tė marrėveshjes pėr demarkacionin kufitar. Padyshim, Kėrkhet nga deputet tė Parlamentit tė Republikės sė Kosovės qė tė mos ratifikojnė marrėveshjen e cila i dėmton Intergritetin teritorijal tė Kosovės.

    kryeparlamentari Kadri Veseli, ka nderhyrė nė planet dhe insistimet vazhduse tė Qeverisė pėr ta proceduar kėtė marrėveshje pėr ratifikim nė Kuvend, dhe ka miratuar njė nismė-kerkesė pėr njė tryezė-shkencore pėr demarkacionin, nė tė cilėn do tė pėrballen kundėrshtarėt e saj dhe Komisioni shtetėror pėr shėnjimin e kufirit. Sigurisht se ky vendim i kryeparlamentarit gjeti mbeshtetje tė kundershtarve tė demokracjonit aktual, dhe tė disa parlamentarve tė kualicjonit qeverisės.

    Insistimi dhe kėmbėngulia qė mė nė fund tė bahet pėrcaktimi i vijės kufitare me Malin e Zi, tė jetė nė bazė tė dokumenteve relevante dhe aplikimit tė shum kriterve pėr ta percaktuar drejt dhe sakt vijen kufitare. Qudetrisht, Qeveria ėshtė komngulse se vija kufitare nė mes tė Kosovės dhe Malit tė zi nuk ėshtė nė Kullė tė Zhlepit dhe nė Ēakorr, kur dihet historikisht se keto kan qen dy pika kufitare nė mes tė dy shteteve qė nga ish jugosllavia e deri me sot.

    Sidoqoftė, vlersoi se debat duhet tė shėrbej pėr t’i bindur disa nga deputetėt e koalicionit qeverisės, sidomos ata qė kanė ende dilema, se versioni aktual i caktimit tė vijės kufitare me Malin e Zi, ėshtė gabim dhe Kosova humb mbi 8 mi hektarė tokė. Ka dyshime se ky debat do ti sherbei klasės politike pėr ti mashtruar qytetarėt se kinse po debatohet pėr demarkacionin me tendencė pėr ta justifikuar marrėveshjen aktuale tė demokracjonit qė e kanė nėnshkruar vit mė par nga kjo qeveri.

    Deputetėt e pozitės duhet ta dinė se Interesi nacional duhet tė vihet mbi ēdo interes tjetėr, dhe t`i dėgjojnė mirė argumentet e ekspertėve tė pavarur nė ketė debat, tė cilat sigurisht se do ta argumentoi shkenctarisht, se demarkimi i vijės kufitare ėshtė i dėmshme pėr Kosovėn dhe duhet rishikuar qė nga fillimi, konform ligjeve vendore dhe nderkombėtare.

    Tani, veq ka njė optimizėm se tryeza pėr demarkacionin qė do tė mbahet javėn e ardhshme do ta nxjerrė nė shesh tė vėrtetėn mbi kufirin e Kosovės

    me Malin e Zi. Proqeset dhe zhvillimet aktuale janė duke e dėmtuar imazhin e Kosovės, nė veqanti me marrėveshjen pėr demarkacionin me Malin e Zi, jo vetem mbrenda hapsirės kombėtare por dhe nė ate nderkombėtare. Sovraniteti dhe integriteti territorial i shtetit jan bazat ligjore, kushtetuse tė njė Shteti juridik-demokratik, sipas tė gjitha standarteve dhe konventave nderkombėtare. Nuk ka sovranitet shtetror pa intergritet teritorijal dhe kufi tė garantuar nderkombėtarisht.

    Ėshtė me rendėsi qė pas debatit, pėr demokracjon tė debatohet kryesisht nga ekspert tė kėsaj fushe duke u plotesuar edhe nga shumė fusha pėr tė argumentuar se marrėveshja aktuale ėshtė e gabuar dhe tė vendohet nė anulimin e sajė. Mė pastai Parlamenti tė vendos pėr ta rishikuar formen e procedimit tė mėtejm sipas ligjeve, parimeve kushtetutse dhe akteve nderkombėtare pėr rastet e ngjajshme konform standarteve nderkombėtare. Qfardo,insistimi apo tentative nga Qeveria pėr ta kamofluar ratifikimin e kėsaj marrėveshje aktuale, sigurisht se do tė hasin nė njė rezistenc tė fuqishme tė gjithanshme nga shumė qarqe qofshin ato opozitare dhe mbrenda qeveris sė kualicjonit dhe nga populli i Kosovės. Prandaj, qfardo ratifikimi i demokracjonit aktual, sigurisht se do ta qrregulloi rendin politik dhe ligjor me situata tė pa parashikuara dhe sigurisht pėrgjegjėsin do ta mban klasa politike, Qeveria dhe Parlamenti i Shtetit tė Kosovės. Shtetit tė Kosovės, tani i duhet njė klasė politike me pėrgjegjėsi njerzore, intelektuale, politike nė rrespektim tė interesave nacionale dhe shtetrore.

    Lideret institucionl e kan pėr detyrė dhe obligim ta ruajn dhe mbrojnė sovranitetin dhe intergritetin nacional dhe shtetror. Pra, kurrsesi tė luhaten para qfardo insistimeve, presioneve tė kujdoqoft duke deshmuar se jan burrshtetas dhe qendroin vertikalisht nė mbrojtje tė interesave shtetrore. Nga njė here edhe mikut duhet ti bahet me dije kufiri i nderhyrjeve. Me interesa shtetrore dhe nacionale nuk ka lojė, sepse neve si Shtet i ri jemi duke u testuar shpesh nga bashkėsia nderkombėtare. Vetem shtetet dhe popujt e vendosur nderohen dhe pėrkrahėn nga miqet nderkombėtar.

    (Aurori: Sylė Arifi, avokat dhe antar i KD tė PDK-s)
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi



    Delawie: Pohimi se Kosova i humb 8 mijė hektarė ėshtė i rrejshėm


    GazetaExpress E mėrkurė, 03 Gusht 2016 15:37



    Ambasadori i SHBA’ve Greg Delawie, nė debatin pėr demarkacionin, ka kėrkuar ratifikimin e marrėveshjes me Malin e Zi duke thėnė se ajo ėshtė kryer mirė. Ai ka thėnė se pohimi qė Kosova ka humbur 8 mijė hektarė ėshtė i rrejshėm. Delawie ka akuzuar kundėrshtarėt e demarkacionit me Malin e Zi se po nxisin urrejtje edhe ndaj tė huajve.

    Delawie, nė fjalėn e tij tha se kufijtė janė tė njėjtė me ata qė i ka dorėzuar Kosova nė 2007 nė EuroGeographics, dhe me Planin e Ahtisarit.

    “E mirėpres mundėsinė dhe nismėn e Kuvendit pėr mbajtjen e kėsaj tryeze. Shpresoj se do tė jetė model i ēėshtjeve tė ndėrlikuara qė Kuvendi do tė pėrballet nė muajt nė vijim”, theksoi ambasadori, duke shtuar se pėrdorimi i regjistrave kadastral rezulton me kufi tė saktė.

    Ai ka thėnė fjalė tė ashpra pėr opozitėn por edhe pėr qeverinė, duke thėnė se me kėtė po rrezikohet e ardhmja e Kosovės dhe se po nxitet urrejtja ndaj tė huajve.
    LEXO EDHE Vujaqiē i malazezėve: Mos tė thirren protesta kundėr demarkacionit

    “Po kundėrshtoni marrėveshjen nė mėnyrė cinike, duke nxitur urrejtje dhe duke e rrezikuar tė ardhmen e Kosovės. Atyre nė qeveri qė e lanė kėtė marrėveshje tė pres 11 muaj dua tė ju them se transparenca ėshtė bazament i njė shteti ligjor”, tha Delawie.

    Delawie mė tej tha se demarkacioni ėshtė njė ēėshtje e rėndėsishme pėr liberalizimin e vizave.

    Nė fund ambasadori iu bėri thirrje tė gjithėve tė votojnė nė mėnyrė paqėsore.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi


    Kryetari i Akademisė sė Shkencave tė Kosovės, Hivzi Islami



    Kryetari i Akademisė sė Shkencave tė Kosovės, ASHAK kritikon Bulliqin dhe Isufin: Kur u bėtė njohės tė kufirit





    GazetaExpress E mėrkurė, 03 Gusht 2016 16:35


    Kryetari i Akademisė sė Shkencave tė Kosovės, Hivzi Islami ka qenė i pranishėm nė debatin qė po mbahet nė ambientet e Kuvendit sė Kosovės ku dhe ka kritikuar tė gjitha palėt, duke pėrfshirė edhe Komisionin Shtetėror edhe kundėrshtarėt e marrėveshjes sė demarkacionit me Malin e Zi, transmeton Gazeta Express

    Ai ka qenė kritik ndaj Shpejtim Bulliqit dhe Florim Isufit tė cilėt i ka prezantuar si studentė tė tij duke i pyetur "Gjatė kohės sė luftės janė gjetur shumė harta, por a janė studiuar tė gjitha kėto harta. A janė studiuar kėto harta nuk e di, sidomos nga studentėt e mi qė brenda natės vijnė si ekspertė."

    Islami gjithashtu tha pėr ish studentėt se nuk i ka njohur si ekspertė dhe nuk i ka parė qė tė hulumtojnė nė terren.
    LEXO EDHE Grabovci ka ende nevojė tė bindet pėr saktėsinė e demarkacionit

    Profesori i cili u ndihmua edhe nga asistenti i tij nė fjalėn e tij theksoi se kufijtė negociohen me marrėveshje dhe jo me dhunė.

    Gjithashtu prof. Hivzi Islami tha se kufijtė nuk dalin nga hartat por nė terren./GazetaExpress
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi




    Mbretėria e Bashkuar njeh kufijtė e Kosovės tė pėrcaktuar nga Ahtisari


    Ambasadori i Britanisė sė Madhe nė Kosovė, Ruairķ O`Connell,
    pėrmes njė shėnimi nė Facebook, ka thėnė se procesi i demarkacionit nė mes tė Kosovės dhe Malit tė Zi ėshtė ēėshtje bilaterale.

    “Kosova ėshtė shtet sovran; ju vendosni pėr veten tuaj. Por unė besoj
    fuqishėm qė vendimi juaj duhet tė merret nė bazė tė fakteve. Kufijtė e
    Kosovės janė tė pėrcaktuar nė Planin e Ahtisaarit, bazuar nė kufijtė e
    vjetėr tė Kosovės. Ajo ka qenė baza pėr pavarėsinė e Kosovės, dhe
    njohjen e saj, si nga Mbretėria e Bashkuar ashtu dhe nga partnerėt mė tė
    qėndrueshėm ndėrkombėtarė, nė ditėn e nesėrme. Asgjė nuk ka ndryshuar
    qė nga ajo ditė historike”, ka thėnė O’Connell.

    Duke e pėrkrahur idenė e diskutimit publikė, ambasadori anglez duke e quajtur vetėn ‘mik i Kosovės’ ka dhėnė disa kėshill:

    “Si mik i Kosovės, unė kam disa kėshilla. Ndoshta unė jam idealist, mirėpo unė besoj qė vendimet politike duhet tė merren nė bazė tė fakteve, jo nė bazė tė thashethemeve, propagandės, ose asaj qė ju dėshironi tė jetė e vėrtetė. Nacionalizmi mund tė jetė joshės, posaēėrisht atėherė kur ndjejmė se kombi po rrezikohet dhe ne duhet ta mbrojmė atė. Problemi ėshtė qė edhe nėse nuk ka rrezik, nacionalizmi gjithmonė e krijon njė, ose armiq nga jashtė ose nga brenda. Ju e dini kėtė, ashtu si e di edhe unė; ne tė gjithė e kemi parė kėtė shumė herė. Por nė realitet, Kosova ka shumė miq. Partnerėt e Kosovės dėshirojnė ta shohin Kosovėn duke arritur sukses si njė shtet sovran, me besim nė vete dhe nė marrėdhėniet me fqinjė dhe partnerėt e saj: interesi juaj ėshtė interesi ynė. Ne nuk jemi duke ju imponuar juve asgjė: dhe padyshim nuk jemi duke kėrkuar nga Kosova qė tė falė territorin e saj”.

    Numri njė i Britanisė sė Madhe nė Kosovė, nė fund tė shėnimit nė Facebook ka thėnė se vendimi i Kosovės nė lidhje me kufirin do tė thotė shumė, pėr besimin e Kosovės nė miqtė e saj; pėr rolin e fakteve nė debatin politik dhe nė vendimmarrjen e Kosovės; pėr marrėdhėniet e Kosovės me fqinjė, tė cilėt e kanė njohur pavarėsinė tuaj atėherė kur ka qenė e vėshtirė pėr ta njohur. Ky ėshtė njė vendim i rėndėsishėm. Dhe ju duhet ta merrni kėtė vendim vetė”. /KosovaPress/
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Evian
    Anėtarėsuar
    04-08-2015
    Postime
    681
    Faleminderit
    41
    72 falenderime nė 64 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Tradhtaret e Kombit SHQIPTAR vazhdojn t'i falin toke Knjaz Nikolles !





    Popull i dashur, PROTESTO !

    Pėrdor DHUNĖN, dhe mos lejo qė soji i Grabovcit, Veselit apo i Thaēit ta shet nderin tuaj, nderin e te pareve tu, gjaku i deshmoreve nuk eshte uje !

    REZISTENCE NE MBROJTJE TE VENDIT !

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Evian
    Anėtarėsuar
    04-08-2015
    Postime
    681
    Faleminderit
    41
    72 falenderime nė 64 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Keto jan bukurit e KOSOVES, qė pushteti i nenshtruar i Kosoves u jep falas crnagoreve t'zi, vetem per liberalizim vizash !

    A ka tradheti me te madhe se kjo ?



    Vllazen nga Shqipnia, Ilirida, Mali i Zi e Lugina, ejani ne Kosove dhe mbrone vendin tuaj ! Sepse edhe ju keni hise n'ato troje !

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Citim Postuar mė parė nga Evian Lexo Postimin
    Tradhtaret e Kombit SHQIPTAR vazhdojn t'i falin toke Knjaz Nikolles !





    Popull i dashur, PROTESTO !

    Pėrdor DHUNĖN, dhe mos lejo qė soji i Grabovcit, Veselit apo i Thaēit ta shet nderin tuaj, nderin e te pareve tu, gjaku i deshmoreve nuk eshte uje !

    REZISTENCE NE MBROJTJE TE VENDIT !
    hahahahahahahaaaaaaaaaaaaa
    thirri thirri ata terroristat islamiko-muhamedan
    neshta qata ju vin se popullin smuni me e mashtrue ma ncukkkkk
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Llapi : 03-08-2016 mė 16:22
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Evian
    Anėtarėsuar
    04-08-2015
    Postime
    681
    Faleminderit
    41
    72 falenderime nė 64 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Citim Postuar mė parė nga Llapi Lexo Postimin
    hahahahahahahaaaaaaaaaaaaa
    thirri thirri ata terroristat islamiko-muhamedan
    neshta qata ju vin se popullin smuni me e mashtrue ma ncukkkkk
    Populli nuk eshte rrit ne lloqin e llapit, por ne kesi lloj bukuri natyrore qe i fali Zoti, e qe hashim thaci don t'ia fal crnagoreve !


  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Citim Postuar mė parė nga Evian Lexo Postimin
    Populli nuk eshte rrit ne lloqin e llapit, por ne kesi lloj bukuri natyrore qe i fali Zoti, e qe hashim thaci don t'ia fal crnagoreve !

    qitash ju vin ata lesh-arap-qeni e ja heqin koken hahahahaha
    ja rrofsh topat

    kur e urren kaq shum perse nuk del me ja hek koken
    por leh keshtu si zagaric harapi e lodht neper forume
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Qeveria thotė se nė debat u argumentua se demarkacioni ėshtė nė rregull


    GazetaExpress E mėrkurė, 03 Gusht 2016 22:40


    Qeveria e Republikės sė Kosovės ka vlerėsuar lartė debatin e zhvilluar sot lidhur me procesin e shėnjimit tė kufirit ndėrmjet Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Malit tė Zi.

    "Qeveria e Kosovės shpreh mirėnjohje pėr tė gjithė pjesėmarrėsit dhe organizatorėt e debatit pėr kontributin e tyre nė kėtė debat shumė tė dobishėm pėr proceset e rėndėsishme nėpėr tė cilat po kalon vendi", thuhet nė njė komunikatė tė Qeverisė, transmeton Gazeta Express.

    Qeveria ka thėnė se pas dėgjimit tė ēdo argumenti dhe fjale nė kėtė debat, ka ardhur nė pėrfundim se aty "ka dominuar argumentimi i cili konfirmon se procesi i shėnjimit tė kufirit tė Kosovės me Malin e Zi ėshtė bėrė nė pėrputhje me aktet kushtetuese e ligjore tė Kosovės, si dhe nė pėrputhje me standardet dhe praktikat mė tė mira qė kanė tė bėjnė me kriteret dhe aspektet tjera tė realizimit tė kėtij procesi".
    LEXO EDHE AAK deputetėve: Mos e votoni kėtė version tė demarkacionit

    "Qeveria e Republikės sė Kosovės shpreh mirėnjohje tė posaēme pėr qėndrimet shumė tė vlefshme tė ambasadorit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe pėrfaqėsuesit tė BE-sė. Nė pėrputhje me qėndrimet racionale dominuese nė kėtė debat, Qeveria e Kosovės, do tė vazhdojė angazhimet e saj nė procedimin e kėsaj ēėshtje mė tutje", thuhet nė fund tė komunikatės. /Express/
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  17. #17
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    5,081
    Faleminderit
    5
    22 falenderime nė 21 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    MURAT MEHA e HASIM TACI - jane ESAT PASHA TOPTANA...!!!!
    BASHKIM KOSOVE ME SHQIPERINE DHE JO PAZARLLEQE ME SERBINE E GREQINE

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Citim Postuar mė parė nga ARIANI_TB Lexo Postimin
    MURAT MEHA e HASIM TACI - jane ESAT PASHA TOPTANA...!!!!
    per ju koalicionin terrorist W-ISIS-BIA po
    dihet kjo pun
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Mustafa: Nuk mund t’i marrim 8200 hektarė qė janė evidentuar nė Mal tė Zi


    GazetaExpress E premte, 05 Gusht 2016 19:07


    Kryeministri i Kosovės Isa Mustafa thotė se nė debatin e mbajtur mė 3 gusht pėr demarkacionin me Malin e Zi, njė pyetje bazike ėshtė ngritur se a ka pala malazeze tė dhėna kadastrale pėr pronat qė “kanė mbetur andej kufirit, e pėr tė cilat opozita dhe disa ekspertė pretendojnė se janė tė Kosovės”.

    Mustafa thotė se Kosova nuk do tė jap asnjė pėllėmbė tė tokės me tė cilat ka administruar Kosova por edhe nuk do tė mund tė marr 8200 hektarė tokė, pėr tė cilat pretendohet “nga disa persona privat dhe publik qė i kanė tė evidentuara nė Mal tė Zi pa pėlqimin e kėtyre pronarėve dhe shtetit tė Malit tė Zi”, thotė Mustafa, shkruan Gazeta Express.

    Shefi i ekzekutivit kosovar thotė se ratifikimi i marrėveshjes sė demarkacionit ėshtė kompetencė dhe pėrgjegjėsi e deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės.

    Postimi i plotė i kryeministrit Mustafa:

    Tė nderuar qytetarė

    Nė debatin e mbajtur mė dt 3 gusht tė kėtij viti pėr shėnjimin e vijės kufitare me Malin e Zi, njė pyetje mjaftė bazike ishte se a ka pala malazeze tė dhėna kadastrale pėr pronat qė kanė mbetur andej kufirit, e pėr tė cilat opozita dhe disa ekspert pretendojnė se janė tė Kosovės. Njė pyetje e tillė u shtrua edhe sot nė takimin me liderėt politik, nė tė cilin morėn pjesė edhe ambasadorėt e Kuintit.

    Edhe pse e kisha sqaruar kėtė ēėshtje mė parė me Komisionin Shtetėror, sot kėrkova dokumentacion analitik lidhur me kėtė. U dėshmua se ekzistojnė 11 zona kadastrale nė anėn e Malit tė Zi, pėrgjatė kufirit me Kosovėn, parcelat kadastrale me numra pėrkatės dhe emrat e pronarėve, qoftė privat apo publik.

    Nė fillim tė javės tjetėr Komisioni do ta bėjė publike pėr opinionin evidencėn e tė gjitha kėtyre zonave kadastrale nga pjesa e Malit tė Zi. Po ashtu do tė japė adresėn nė internet, ku ēdo deputet i interesuar, zyrtar apo qytetar i Kosovės mund tė vėrtetoj pronėsinė dhe komunėn nė tė cilat janė tė regjistruara ato prona.

    Ne nuk do tė japim asnjė pėllėmbė tokė me tė cilat ka administruar Kosova dhe Komuna e Pejės, por nuk mund ti japim tė drejtė vetes, qė pronat e pronarėve tė cilat i kanė tė evidentuara dhe administrohen nė komunėn e Rozhajės apo tė Plavės, ti shpallim prona tė Kosovės.

    Nė mes Kosovės dhe Malit tė Zi nuk ka tokė tė askujt, apo “terra nulleus”. Ēdo tokė e ka titullarin e pronės dhe ėshtė e evidentuar ose nė komunat e Kosovės ose nė ato tė Malit tė Zi. Ne nuk do tė mund ti marrim 8200 hektarė, pėr tė cilat pretendohet, nga personat privat dhe publik qė i kanė tė evidentuara nė Mal tė Zi pa pėlqimin e kėtyre pronarėve dhe tė Shtetit tė Malit tė Zi.

    Qeveria e ka bėrė punėn e saj nė mėnyrėn mė tė pėrgjegjshme, ndėrkaq ratifikimi i Marrėveshjes ėshtė kompetencė dhe pėrgjegjėsi e deputetėve tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės. IM
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,180
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi



    Insiston Komisioni i Murat Mehės: Shėnimi i vijės kufitare me malazezėt pa gabime


    GazetaExpress E shtune, 06 Gusht 2016 11:28


    Komisioni i udhėhequr prej Murat Mehės ka lėshuar njė komunikatė pėrmes tė cilės ka thėnė se s’kanė bėrė asnjė gabim kur kanė shėnjuar vijėn kufitare me malazezėt. Ka thėnė se tė gjitha argumentet janė nė anėn e tyre.

    Pas debatit tė 3 gushtit, Komisioni Shtetėror pėr Shėnjimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror, ka dalė me njė kumtesė lidhur me Marrėveshjen pėr demarkacionin e kufirit nė mes Kosovės dhe malit tė Zi.

    Nė kumtesėn e lėshuar pėr media komisionin thotė se kufiri Republikės sė Kosovės me Malin e Zi ka mbetur i pandryshueshėm dhe pa gabime edhe sipas marrėveshjeve ndėrkombėtare, transmeton Telegrafi.

    Komunikata e plotė e Komisionit:

    Komisioni Shtetėror pėr Shėnjimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror gjatė periudhės tre vjeēare 2012-2015, ka bere punėn Ligjor duke pėrfshirė detyrat dhe obligimet e mbėshtetura nė dispozita ndėrkombėtare dhe vendore do tė thotė nė Kushtetutė dhe ligje. Ka bere punėn teknik duke analizuar dokumentacionin zyrtar relevant pėr zbatimin e metodave teknike e profesionale sipas ligjeve.

    Nė takimin e 03 gusht 2016, pėrveē tjerash argumentet e Komisionit dhe pyetja e Kryeparlamentarit pėr pėrfaqėsuesin e tė drejtės ndėrkombėtare nga grupi kundėrshtues, pėrfundimisht u pranua se:

    ”Dokumenti i Marrėveshjes se 10 Qershorit 1999 dhe pakoja e Ahtisaarit janė marrėveshje Ushtarake dhe Politike Ndėrkombėtare, obligative pėr Republikėn e Kosovės”.


    Kjo nėnkupton qarte se vija kufitare R e Kosovės-Mal i Zi ėshtė nė rregull.

    Askush nuk e demantoj por nėpėrmjet edhe tė punimeve e pohuan se:

    “Republika e Kosovės ka territor 10.906 km katror. Komuna e Pejės i kishte dhe i ka 603 kilometra katrore d.m.th. territor tė pandryshuar”

    Edhe kjo qartėsoj se vija kufitare ndėrmjet tė Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi ėshtė nė rregull.

    Sqarim: Kėto marrėveshje ndėrkombėtare se bashku me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, me Kushtetutėn e Krahinės se Kosovės 1974, si dhe mė Aneksin 8, Sektori i Sigurisė neni 3.2 tė Pakos se Ahtisaarit janė nė pėrputhshmėri tė plotė dhe tė pandryshuar me vijėn kufitare ndėrmjet tė Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi. Komisioni kėto marrėveshje i ka zbatuar me pėrpikėri.

    Bashkėngjitur janė dy harta njėra nga marrėveshja e 10 Qershorit 1999 dhe e harta e tjetėr e Komunės se Pejės e vitit 2015 por edhe deri me sot pa asnjė ndryshim as nė territor e as nė pėrkufizim. Komisioni e potencon prapė se harta e Komunės sė Pejės me zonat kadastrale e vitit 2015 ėshtė e zbatuar nga tė gjitha institucionet qe nga viti 1974 -2016.Kėtė pėrputhshmėri e kanė vėrtetuar edhe ekspertizat profesionale ndėrkombėtare si ajo e Komisionit Ad-Hoc ndėrkombėtar, nė mars 2016.

    Komisioni Shtetėror nuk ka ndryshuar vijėn kufitare e as territorin e Kosovės as pėr njė metėr tė vetme, por ka vėrtetuar dhe shėnjuar vijėn administrative tė vitit 1988 ndėrmjet ish Krahinės Socialiste Autonome tė Kosovės dhe ish Republikės Socialiste tė Malit tė Zi. /Telegrafi/

    1. Harta e NATO-KFOR nga Marrėveshja e 10 Qershorit 1999, pėr kufirin e Komunės sė Pejės dhe me Zonėn e Sigurisė Tokėsore 5 km nė brendi tė Malit tė Zi nga kufiri i Kosovės.

    2. Harta e Komunės sė Pejės me tė njėjtėn vijė kufitare nga viti 1974, 1988, 1999 e deri m
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •