Close
Faqja 3 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 68
  1. #41
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi



    Thaēi para Biden'it: Pa kalimin e demarkacionit dhe Asociacionit tė komunave serbe, Kosova do tė mbetet e izoluar



    GazetaExpress E mėrkurė, 17 Gusht 2016 11:56



    Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi nė konferencėn e pėrbashkėt me zėvėndėspresidentin amerikan Joe Biden ka thėnė se nėse nuk kalon Demarkacioni me Malin e Zi dhe nuk formohet Asociacioni i Komunave Serbe, Kosova do tė mbetet e izoluar.

    Thaēi gjatė fjalės sė tij nė konferencė ka shtuar se Kosova do tė lihet anash nga SHBA’tė dhe Brukseli nėse nuk i pėrmbush kėto dy marrėveshje.

    “Pa kalimin e vijės kufitare me Malin e Zi dhe pa formimin e ASK Kosova do tė mbetet e vetmuar dhe e izoluar – apo e lėnė anash nga SHBA’tė dhe Brukseli. Dhe nuk mund tė kėrkojmė ndihmė nga askush”.

    “Marrėveshja me Malin e Zi ėshtė marrėveshje e drejtė, ky vendim do ta forcoj shtėsinė tonė do t’i hap rrugė integrimit atlantik dhe do t’i hap rrugė qytetarėve tė Kosovės pėr tė lėvizur pa viza drejt shteteve tė zonės shengen.

    Pa u zgjidhur ēėshtja e Demarkacionit dhe e Asociacionit tė komunave, Kosova do tė mbetet e izoluar nga bota dhe nga SHBA'tė.
    LEXO EDHE Biden s’ia ndėrron mendjen opozitės pėr Asociacionin e Demarkacionin (Video)

    Ne nuk mund tė kėrkojmė ndihmė nga askush kur nuk i kryejmė detyrat dhe obligimet tona shtetėrore qė janė nė interes pėr Kosovėn dhe tė ardhmen Atlantike”, ka thėnė Thaēi nė konferencė./GazetaExpress/
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  2. #42
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi


    Komisioni: Pronarėt e brezit kufitar me kėrkesat e tyre konfirmojnė shėnimin e vijės kufitare Kosovė-Mal i Zi (Dokument)

    21/08/2016


    Komisioni Shtetėror pėr Shėnjimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror sot u ka dėrguar njė komunikatė pėr shtyp mediave pėrmes sė cilės thotė se pronarėt e brezit kufitar me kėrkesat e tyre konfirmojnė shėnimin e vijės kufitare Kosovė-Mal i Zi.

    Sipas kėsaj komunikate Republika e Kosovės nė territorin e vet i ka 38 komuna dhe 1305 zona kadastrale. Tė gjithė kufijtė e zonave kadastrale janė tė matura me saktėsi tė kėrkuar e tė shprehura nė centimetra, transmeton zeri.info.

    Madje komunikata thotė se Komuna e Pejės asnjėherė nuk e ka pėrfshirė Bjelluhėn, Ēakorrin dhe Kullėn brenda territorit tė vijės administrative tė Komunės. Njėkohėsisht, kufiri administrativ i paraqitur nė hartat zyrtare tė Kosovės janė kufi administrativ ndėrmjet Komunės sė Pejės dhe Komunės sė Plavės e Rozhajės tė Malit tė Zi. Vija administrative Kosovė-Mal i Zi, tani kufiri i Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi ėshtė identik me kufirin e shėnuar nga komisioni shtetėror.

    Lexoni komunikatėn e plotė:

    Pronarėt e brezit kufitar me kėrkesat e tyre konfirmojnė shėnimin e vijės kufitare Kosovė-Mal i Zi (Dokument)

    Republika e Kosovės nė territorin e vet i ka 38 komuna dhe 1305 zona kadastrale. Tė gjithė kufijtė e zonave kadastrale janė tė matura me saktėsi tė kėrkuar e tė shprehura nė centimetra. Shuma e sipėrfaqeve tė zonave kadastrale brenda njė komune e pėrbėjnė sipėrfaqen e komunės. Nė kėtė rast sipėrfaqja e 70 zonave kadastrale qė i pėrkasin komunės se Pejės e formojnė territorin e Komunės se Pejės me sipėrfaqe 603km2. Brenda vijės administrative tė komunės se Pejės nė kėto zona kadastrale janė tė regjistruara pronat private, shtetėrore, publike, fetare. Komuna e Pejės asnjėherė nuk e ka pėrfshirė Bjelluhėn, Ēakorrin dhe Kullėn brenda territorit tė vijės administrative tė Komunės.

    Njėkohėsisht, kufiri administrativ i paraqitur nė hartat zyrtare tė Kosovės janė kufi administrativ ndėrmjet Komunės sė Pejės dhe Komunės sė Plavės e Rozhajės tė Malit tė Zi. Vija administrative Kosovė-Mal i Zi, tani kufiri i Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi ėshtė identik me kufirin e shėnuar nga komisioni shtetėror.

    Ėshtė pėrparėsi e madhe qė qytetarėt e Kosovės e veēanėrisht ata tė brezit kufitar e kanė konfirmuar kėtė disa herė para komisionit shtetėror. Nga hulumtimet e komisionit nė terren dhe harta, ėshtė vėrtetuar edhe nė zyrat e Komunės sė Pejės se nuk do tė gjeni sot apo kurdoherė mė parė nga Kosova qė ka bėrė matje pėrtej vijės kufitare Kosovė-Mali i Zi dhe qė e ka regjistruar si territor tė Kosovės.

    Me kėrkesėn e qytetarėve dhe ish Kryetarėve tė Komunave, Komisioni shtetėror ka sqaruar nė terren dhe zyra ish kryetarėve: se qytetarėt rezident tė shtetit fqinjė, veēanėrisht ata tė brezit kufitar mund tė kanė prona nė tė dy anėt e kufirit tė Kosovės me tė gjitha tė drejtat e barabarta sipas ligjeve tė shtetit ku ndodhet ajo pronė. Kjo nėnkupton se qytetari nga Kosova ėshtė pronar i pronės nė anėn tjetėr tė kufirit i ka pronat nė territorin e Malit tė Zi por i gėzon tė gjitha tė drejtat sikurse shtetasit rezident tė atij shteti.

    Bazuar nė kėto sqarime tė komisionit, qytetarėt e Komunės sė Pejės dhe Deēanit i kanė dorėzuar listat e mbi 10 fshatrave me kėrkesat e tyre. Kėto kėrkesa ishin tė drejtuara mė herėt nė vitin 2005, 2009 dhe 2013 nė Rozhajė, Berane e Plavė por edhe nė Kuvendin e Kosovės. Siē shihet edhe nė kėrkesat nga qytetaret ėshtė konfirmuar se: qytetarėt ēdo herė i kanė paguar tatimet dhe obligimet nė komunat e Malit tė Zi sepse atje i kishin tė regjistruara pėrherė qė nga themelimi i atyre pronave.

    Lista nė vijim ėshtė me emrat dhe adresat e 37 qytetarėve nga Komuna e Deēanit e Pejės qe kanė ri konfirmuar pronėn e tyre nė zonėn kadastrale Velikė, komuna e Plavės-Mal i Zi, tė cilat gjinden nė vendin e quajtur Bjelluhė. Pėr pronat e kėtyre pronareve nė territorin e Malit tė Zi i kanė edhe fletėt poseduese nga Komuna e Plavės nė gjithė periudhėn 1974-2015, por edhe mė herėt se kjo periudhė. Kėta pronarė e pohojnė dhe ofrojnė dokumentacionin me fletė poseduese, pėr pagesėn e tatimit atje dhe janė prona nė Mal tė Zi edhe para periudhės 1974-2015. Ky dokumentacion ėshtė i arkivuar edhe nė sekretarinė e Komisionit shtetėror.

    Me kėto kėrkesa tė qytetarėve pėr Bjelluhėn tė drejtuara nė Komunėn e Plavės pėr zonėn kadastrale tė Velikės ėshtė konfirmuar edhe nga qytetarėt se Bjelluha e Ēakori janė nė territorin e Malit tė Zi. Konfirmimi i kufirit tė Kosovės me Malin e Zi ishte bėrė nga dy ish kryetarėt e Komunės se Pejės (z. A Lajqi dhe z. A Berisha) tė cilėt kishin aprovuar planet zhvillimore e strategjike pėr dy dekadat e ardhme pėr Komunėn e Pejės por pa Bjelluhėn Ēakorrin e Kullėn. Aprovimi i vijės kufitare me Malin e Zi ėshtė bėrė edhe nga Kryetari aktual i Pejės z. G. Muhaxheri, sepse vėrtet Komuna e Pejės nuk ka pas territor tjetėr pėrveē kėtij qė tani e administron brenda kufijve administrativ.

    Gjithashtu nė takimin me ish udhėheqės komunal, tė para vitit 1989, tė komunave tė brezit kufitar me Malin e Zi e kanė pėrshkruar nė mėnyrė tė qartė kufirin prej pikės tresh Kosovė-Shqipėri-Mali i Zi e deri nė Kuqishtė. Pėrshkrimi ėshtė nė pėrputhje tė plotė me vijėn administrative kufitare me Malin e Zi qė e kemi sot dhe gjithsesi ishte edhe nė vitin 1974.

    Prandaj, nėse komuna e Pejės do tė kishte humbur 82 km2 territor qė pretendohen, tani komuna e Pejės do t’i kishte 521 km2 , ndėrsa nėse i bashkohen 82 km2 qė pretendohen, komuna e Pejės do t’i ka 685 km2. Natyrisht, edhe Republika e Kosovės do t’i kishte 10988 km2. Kosova kėtė sipėrfaqe nuk e kishte asnjėherė.

    Harta e bashkėngjitur paraqet territorin e zonės kadastrale Velika tė Komunės se Plavės me Bjelluhėn dhe Ēakorrin nė territorin e Malit tė Zi.

    Si shihet edhe nė kėtė hartė vija administrative ėshtė paraqitur ndėrmjet tė Republikės Popullore tė Serbisė dhe tė Republikės Popullore tė Malit tė Zi (N.R. Serbia, Srez Pecki, K.O Kuqishte dhe N.R Crna Gora, Srez Andrijevicki, K O Veika). Nė kėtė hartė shihet se brenda territorit tė zonės kadastrale Velika-Plavė ėshtė Bjelluha dhe Ēakorri. Kėto fakte komuna e Pejes i kishte dhe i ka nė dispozicion sepse fatmirėsisht Komuna e Pejės nuk ėshtė e dėmtuar nė kėtė drejtim dhe secili mund tė shkoj pėr t’i parė kėto

    Pjesė nga harta e krijuar nga matjet gjeodezike pėr zonėn kadastrale Velika-Plavė, me Bjelluhėn dhe Ēakorrin. Brenda territorit tė kėsaj zone kadastrale nė Mal tė Zi ėshtė Bjelluha dhe Ēakorri, nė tė cilėn janė edhe pronat e qytetarėve tė Kosovės. Vija ndarėse, vija administrative ndėrmjet tė Republikės Popullore tė Serbisė dhe Republikės Popullore tė Malit tė Zi ėshtė e njėjta vijė administrative, identike dhe nė kontinuitet me vijėn administrative ndėrmjet tė KSA tė Kosovės dhe R.S tė Malit tė Zi e tani vijė ndarėse ndėrmjet tė Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi.

    Nga harta dhe shėnimi shihet se Zona kadastrale Velika nė komunėn e Plavės nė Mal tė Zi kufizohet me Republikėn Popullore tė Serbisė, rrethin e Pejės dhe me zonat kadastrale Kuqishte e Haxhaj. Pra, kjo tregon se, pėrveē qė kemi tė bėjmė me kufirin ndėrmjet komunės se Pejės dhe Komunės se Plavės kemi tė bėjmė me tė njėjtėn vijė edhe me ndarjen administrative ndėrmjet tė R. P. tė Serbisė me Malin e Zi, tė cilat ishin brenda Jugosllavisė.

    Komisioni shtetėror nuk ka krijuar harta e as kufij tė ri por ka shėnuar vijėn administrative tė KSA Kosovės tė mbėshtetur nė vijat ekzistuese siē shihet edhe nė kėtė hartė.

    Dokumentacioni zyrtar i prodhuar nga institucionet kryesore pėrgjegjėse pėr ligjshmėrinė dhe territorin e Krahinės se atėhershme tė Kosovės ėshtė nga:


    ImageTė gjitha kėto dokumente zyrtare paraqesin Kosovėn me territor tė njėjtė sikur qė ėshtė edhe tani nga komisioni shtetėror

    Komisioni shtetėror me kėto faktet dhe faktet e tjera tė ofruara nė kontinuitet garanton qė Republika e Kosovės nuk e rrezikon asnjė metėr katror tė sipėrfaqes sė saj. E gjithė kjo ėshtė nė pėrputhshmėri tė plotė me Kushtetutėn e vitit 1974, sipas kufirit tė KSA Kosovės me 31 Dhjetor 1988 dhe gjendjes sė tanishme 2016. Kjo vijė kufitare ėshtė nė pėrputhje tė plotė me Deklaratėn e Pavarėsisė tė Republikės sė Kosovės, mė 17 Shkurt 2008, me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės. Pėrputhshmėri e plotė e shėnimit tė vijės kufitare me Malin e Zi ėshtė edhe me gjithė dokumentacionin tjetėr zyrtar tė aprovuar dhe nėnshkruar edhe nga kundėrshtuesit momental tė kėsaj vije.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  3. #43
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi




    Komisioni Shtetėror mohon dyshimet, kufiri i pandryshuar qė nė vitin 1974

    26/08/2016

    Komisioni ka konfirmuar se ėshtė shumė e paqėndrueshme dhe e pakuptimtė kur thuhet se “nuk ėshtė humbur territor i komunės por ėshtė humbur territor i shtetit!”.


    Komisioni Shtetėror pėr Shėnjimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror sėrish ka dalė sot me njė komunikatė, pėrmes tė cilės mbron punėn e vet dhe mohon akuzat e dyshimet e tė tjerėve ndaj procesit tė demarkacionit tė kufirit. Thekson se vija kufitare e komunave dhe shtetit tė Kosovės ėshtė e pandryshuar nė periudhėn 1974-2016.

    Duke iu referuar dokumenteve kushtetuese, ligjore e hartografike, si dhe praktikave tė ndjekura nga tė gjitha shtetet nė procesin e shpėrbėrjes sė Jugosllavisė, Komisioni ka konfirmuar se ėshtė shumė e paqėndrueshme dhe e pakuptimtė kur thuhet se “nuk ėshtė humbur territor i komunės por ėshtė humbur territor i shtetit!”.

    Komisioni ka dėshmuar katėrēipėrisht se:

    1. Nuk ka territor tė shtetit qė nuk ėshtė territor brenda njė komune tė caktuar.

    2. Nuk ka territor tė komunės e qė ai territor nuk i takon shtetit dhe se shuma e territoreve tė

    komunave e pėrcakton territorin e shtetit, pėrkatėsisht sipėrfaqen e Kosovės.

    3. Dhe se, secila komunė e ka territorin e regjistruar me tė gjitha pronat private, shtetėrore,

    publike, shoqėrore, fetare.

    Po ashtu, janė hedhur poshtė pretendimet pa asnjė bazė se nė zonėn kufitare, ka hapėsira tė paregjistruara (tokė tė askujt – terra nullius)

    Komisioni, po ashtu, ka numėruar taksativisht tė gjitha llojet e parcelave, tė tipit pronė shoqėrore tė regjistruara edhe parcelat e tipit pronė private qė e prekin vijėn kufitare me Malin e Zi.

    Komisioni Shtetėror pėr Shėnimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror garanton qė Republika e

    Kosovės nuk e rrezikon asnjė metėr katror tė sipėrfaqes sė saj dhe se ajo ėshtė nė pėrputhshmėri tė plotė me tė gjitha dokumentet zyrtare nga Kushtetuta e vitit 1974 deri nė vitin 2016.

    Vija kufitare e komunave dhe shtetit tė Kosovės ėshtė e pandryshuar nė periudhėn 1974-2016

    Vija administrative ndėrmjet katėr komunave Junik, Deēan, Pejė dhe Istog tė Kosovės

    dhe tri komunave Plavė, Berane dhe Rozhajė tė Malit tė Zi ėshtė njėkohėsisht vija e kufirit

    ndėrmjet tė Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi nė periudhėn 1974 deri mė sot gusht 2016.

    Siē shkruan edhe nė ligjin Kufijtė administrativ tė komunave tė Kosovės neni 3.1. Kufijtė administrativ tė Komunės janė kufijtė administrativ tė zonave kadastrale qė e pėrbėjnė territorin e Komunės nė pjesėn qė kufizohet me komunėn fqinje ose pėrputhet me kufijtė administrativ shtetėror tė Republikės sė Kosovės.

    Patjetėr duhet kuptuar se tė gjitha ish Republikat dhe Krahinat nė ish Jugosllavi e kishin territorin e pėrbėrė nga komunat. Kjo do tė thotė se ēdo parcelė sė pari ėshtė pjesė pėrbėrėse e Komunės e pastaj e Republikės pėrkatėsisht e Krahinės. Edhe sot shtetet e krijuara nga shpėrbėrja e Jugosllavisė janė tė pėrbėra nga komunat. Kufijtė komunal tė ish-republikave dhe krahinave nė ish-Jugosllavi, janė vendosur mbi parimin e vendbanimeve, tė zonave kadastrale qė i pėrkasin asaj komune, kėshtu ėshtė edhe sot nė gusht tė vitit 2016.

    Prandaj, nuk mund tė humb territor shteti pa humb territor komuna.

    Fakte:

    1. nuk ka territor tė shtetit pa qenė ai territor brenda komunės,

    2. nuk ka territor tė komunės e qė ai territor nuk i takon shtetit,

    3. secila komunė e ka territorin e regjistruar me tė gjitha pronat private,

    shtetėrore, publike, shoqėrore, fetare.

    Kėto fakte nuk mund tė injorohen e as tė tjetėrsohen nga askush.

    Ėshtė shumė e paqėndrueshme dhe e pakuptimtė kur thuhet se nuk ėshtė territor i komunės por ėshtė territor i shtetit?!!!

    Kuvendi i Krahinės Socialiste Autonome tė Kosovės, para dhe pas vitit 1974, sipas Ligjit e

    kishte autorizuar: Drejtorinė Krahinore tė Gjeodezisė tė KSA tė Kosovės pėr matjet e terrenit tė territorit tė Kosovės dhe pėr zbatimin e ligjit pėr regjistrimin e pasurive tė paluajtshme, sikurse ėshtė Agjencia Kadastrale e Kosovės nga viti 2000.

    Pėr shėnjimin dhe mirėmbajtjen e vijės sė kufirit, Komisioni shtetėror ėshtė bazuar nė parimet botėrisht tė pranuara (Legaliteti, Regjistrimi dhe Uti posiddetis) dhe detyrimet qė lindin nė zbatim tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės dhe nė bazė tė Deklaratės pėr Shpalljen e Pavarėsisė.

    Metodologjia e shėnimit tė vijės kufitare ėshtė konform parimeve ndėrkombėtare tė shėnimit tė vijės kufitare ndėrmjet tė ish Republikave dhe Krahinave pas shpėrbėrjes se Jugosllavisė. Gjithsesi shėnimi i vijės kufitare ėshtė nė pėrputhje tė plotė me marrėveshjen

    Propozimi Gjithėpėrfshirės pėr Marrėveshjen pėr Statusin e Kosovės 2007 qė ėshtė dokument absolutisht i detyrueshėm, sepse pėrmban Marrėveshjen e shkruar dhe hartėn me vijėn kufitare shumė tė qartė tė cilat janė tė arkivuara dhe nė shfrytėzim. Duhet sqaruar se ajo vijė kufitare nė hartėn e Marrėveshjes sė cekur lartė ėshtė rikthim i vijės administrative tė KSA tė Kosovės tė vitit 31 dhjetor 1988.

    Mėnyra e realizimit tė parimit tė legalitetit dhe regjistrimit ėshtė e sqaruar nėpėrmjet fakteve tė prezantuara pėr pronat tė cilat prekin vijėn kufitare ndėrmjet Republikės sė Kosovės me Malin e Zi por qė njėkohėsisht i takojnė territorit tė Komunės sė Pejės.

    Pėrputhshmėria e tė dhėnave pėr territorin dhe sipėrfaqen e Komunės sė Pejės dhe tė territorit tė Republikės sė Kosovės nė periudhėn 1974-1988- 1999-2016 ėshtė konfirmim i drejtė i punės se Komisionit Shtetėror. Nė tabelėn mė poshtė janė tė gjitha zonat kadastrale pėrgjatė vijės kufitare me sipėrfaqet e tyre. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e 18 zonave kadastrale pėrgjatė vijės kufitare ndėrmjet Kosovės dhe Malit tė Zi ėshtė 43,389 ha. Sipėrfaqja e zonave kadastrale nė komunat kufitare ėshtė si me poshtė

    Komuna e Istogut (1 zonė kadastrale) me sipėrfaqe 2,184 ha, Komuna e Pejės (14 zona

    kadastrale) me sipėrfaqe 23,562 ha, Komuna e Deēanit (2 zona kadastrale) me sipėrfaqe 10,175

    ha, Komuna e Junikut (1 zonė kadastrale) me sipėrfaqe 7,486 ha.

    Nr Komuna Zona Kadastrale Sipėrfaqja (ha)

    1 Istog Kaliqan 2184

    2 Pejė Jabllanicė e madhe 3027

    3 Pejė Jabllanicė e vogėl 2376

    4 Pejė Rekė e allagės 1448

    5 Pejė Bogė 994

    6 Pejė Drelaj 1581

    7 Pejė Joshanicė 1009

    8 Pejė Koshutan 1642

    9 Pejė Kuqishtė 1199

    10 Pejė Lipė 2168

    11 Pejė Shtupeq i vogėl 3081

    12 Pejė Novosellė 2397

    13 Pejė Pepiqi 1030

    14 Pejė Haxhaj 561

    15 Pejė Shkrel 1049

    16 Deēan Irzniq II 3226

    17 Deēan Isniq 6949

    18 Junik Junik 7468

    Totali i sipėrfaqes (ha) 43389

    Tė gjitha 18 zonat kadastrale tė komunave Junik, Deēan, Pejė, dhe Istog, e qė shtrihen nė

    brezin kufitar nė mes tė Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi, qė nga viti 1974 e deri mė sot, nuk kanė pasur asnjėherė ndėrrim tė kufijve dhe sipėrfaqeve tė tyre.

    Vlen tė theksohet se i gjithė dokumentacioni origjinal qė nga themelimi i kadastrit nė kėto komuna e deri mė sot, gjendet nė zyrat pėrkatėse tė komunave. Nė hartėn 1. ėshtė paraqitur shtrirja e tė gjitha zonave kadastrale tė brezit kufitar.

    Informacione mbi tė dhėnat pėr pronat tė cilat shtrihen pėrgjatė vijės kufitare pėr komunėn pėrkatėse janė marr nga Sistemi i Informacioneve Kadastrale tė Tokave nė Kosovė (SIKTK). Kėto tė dhėna, nė kontinuitet janė azhurnuar nga viti 1974 e deri mė sot gusht 2016. Tė gjitha pronat brenda kufijve tė zonave kadastrale tė komunės pėrkatėse janė krijuar pėrmes matjeve gjeodezike. Kėto prona brenda zonave kadastrale kanė qenė dhe janė tė regjistruara si prona tė personave fizik (privat) dhe juridik (ndėrmarrje publike, komunale, shtetėrore etj.).

    Mirėmbajtja nėpėrmjet azhurnimit tė vazhdueshėm tė dhėnave mbi pronat e paluajtshme, ėshtė bėrė dhe bėhet vetėm nė Zyrat Kadastrale tė Komunės ku gjenden ato prona.

    Harta 1. Shtrirja e zonave kadastrale nė brezin kufitar

    Pėrgjatė vijės kufitare janė tė regjistruara tė gjitha llojet e parcelave, tė tipit pronė shoqėrore me sipėrfaqe prej 10, 870 ha. Gjithashtu janė tė regjistruara edhe parcelat e tipit pronė private qe e prekin vijėn kufitare me Malin e Zi

    Titullarėt e pronave shoqėrore e publike janė si mė poshtė:

     PASURI SHOQĖRORE – EKONOMIA E PYJEVE

     PASURI SHOQĖRORE – BASHKĖSIA E KOPERATIVAVE BUJQĖSORE

     PASURI SHOQĖRORE – DREJTORIA E KULLOSAVE, PEJĖ

     PASURI SHOQĖRORE – KOSOVODRVO, PRISHTINĖ, ORGANIZATA PUNUESE GJERAVICA

     PASURI SHOQĖRORE – UJRAT

     PASURI SHOQĖRORE – RRUGĖT

     PASURI SHOQĖRORE – EKONOMIA PYJORE PROKLETIJA

     N.P.T. ELKOS SH.P.K.QIRAMBAJTJA 99 VITE

     PASURI SHOQĖRORE – KUVENDI KOMUNAL, PEJĖ

     PASURI SHOQĖRORE – E FSHATIT

    Sqarim: Emėrtimet e titullarėve tė lartcekur janė ekstraktuar nga regjistri zyrtar i pronave tė paluajtshme SIKTK-T.

    Komisioni Shtetėror pėr Shėnjimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror, duke ofruar kėto fakte dhe faktet e tjera, tė ofruara qe nga fillimi i punės se tij, nė kontinuitet garanton qė

    Republika e Kosovės nuk e rrezikon asnjė metėr katror tė sipėrfaqes sė saj. E gjithė kjo ėshtė nė pėrputhshmėri tė plotė me tė gjitha dokumentet zyrtare nga Kushtetuta e vitit 1974, sipas kufirit tė KSA Kosovės me 31 dhjetor 1988 dhe gjendjes sė tanishme 2016. Kjo vijė kufitare ėshtė nė pėrputhje tė plotė me Deklaratėn e Pavarėsisė tė Republikės sė Kosovės, mė 17 Shkurt 2008, me

    Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės 2008 si dhe me rezolutėn e Kuvendit tė Kosovės 2015. Pėrputhshmėri e plotė e shėnimit tė vijės kufitare me Malin e Zi ėshtė edhe me gjithė dokumentacionin tjetėr zyrtar tė aprovuar dhe nėnshkruar edhe nga kundėrshtuesit momental tė kėsaj vije. Prandaj, Republika e Kosovės e ka territorin e pėrkufizuar pėr 1305 zona kadastrale brenda 38 komunave, dhe kėto 38 komuna e pėrbėjnė shtetin e Republikės sė Kosovės. Gjendja e tillė, nga Komisioni Shtetėror ėshtė e konfirmuar pa ndryshime pėr periudhėn 1974-2016.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  4. #44
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi




    Fajon: Sė pari ratifikimi i Demarkacionit pastaj liberalizimi i vizave

    29/08/2016

    Raportuesja e Parlamentit Evropian pėr liberalizim tė vizave me Kosovėn, Tanja Fajon, i tha Radios Evropa e Lirė se i gjithė procesi i lėvizjes sė lirė tė qytetarėve tė Kosovės varet nga situata nė Prishtinė dhe nga ratifikimi i marrėveshjes sė Demarkacionit me Malin e Zi.

    Fajon tha se “pėr Parlamentin Evropian dhe institucionet e tjera evropiane ratifikimi ėshtė njė prej argumenteve kryesore qė tė ecet pėrpara“.

    Ajo tha se shpreson nė njė rezultat pozitiv nė Kuvendin e Kosovės, pėrndryshe “nėse gjėrat pėrshkallėzohen do tė ketė vėshtirėsi“.

    Deklaratat e Fajon vijnė pak ditė pėrpara se Kuvendi i Kosovės ta diskutojė ēėshtjen e ratifikimit tė Marrėveshjes me Malin e Zi, nė njė sesion parlamentar tė paralajmėruar pėr 1 shtator, pėrmes kundėrshtimeve tė fuqishme tė opozitės nė vend.

    Fajon: Fillimisht le ta shohim se si do tė kalojė debati nė Kuvend dhe ēfarė pėrfundimi do tė ketė votimi. Natyrisht, shpresoj tė kemi njė rezultat pozitiv, sepse demarkacioni i kufirit ėshtė njė kusht i Komisionit Evropian, dhe ėshtė diēka qė tė gjithė nė Bruksel po e presin. Nuk dua tė spekulojė kur mund tė presim liberalizimin e vizave pėr qytetarėt e Kosovės.

    Duhet tė ecim hap pas hapi. Do tė kthehem nė Bruksel pasdite, dhe nė biseda me kolege do tė shoh se si ėshtė gjendja nė Parlamentin Evropian. Ende na prźt votimi nė Komitetin Libe (Komiteti pėr liritė civile, drejtėsinė dhe ēėshtjet e brendshme tė Parlamentit Evropian) me 5 shtator dhe kjo pak varet edhe nga zhvillimet nė Prishtinė.

    LEXO EDHE: Seanca e 1 shtatorit shtyhet pėr njė orė e gjysmė

    Raportuesja pėr liberalizim tė vizave tha se gjendja paraqitet shumė e ndjeshme dhe e rėndė dhe tensionet, dhuna dhe incidentet mund tė mund tė shkaktojė vėshtirėsi nė Bruksel.

    “Mund t’ju sigurojė se me kolegėt e mi nė Parlamentin Evropian, me Ulrike Lunachek, po bėjmė ēdo gjė qė raporti im tė votohet nė Komitetin LIBE dhe pas tij edhe nė Parlament. Por, natyrisht, nėse gjėrat pėrshkallėzohen, atėherė do tė ketė vėshtirėsi”.

    “Aktualisht po bėhen bisedime pėr tri ose katėr shtete qė nė valėn tjetėr tė lirohen nga regjimi i vizave. Situata ėshtė shumė e ndjeshme dhe duhet tė shohim se ēfarė disponimi mbretėron edhe nė Kėshill. Ka disa shtete anėtare qė kanė rezerva dhe prandaj duhet tė bashkėpunojmė ngushtė dhe vazhdimisht tė zhvillojmė dialog, tė bėjmė ēdo gjė. Kjo vlen edhe pėr Parlamentin e Kosovės dhe qeverinė”.

    “Kur tė pėrmbushen kushtet, atėherė kemi njė argument mė tė mirė, pra tė kemi votim pozitiv nė Kuvend dhe pastaj edhe Kėshilli edhe shtetet anėtare nuk do tė kenė argumente kundėr. Unė shpresoj se sė bashku me shtetet e tjera, Ukraninėn, Gjeorgjinė dhe ndoshta Turqinė edhe pse me vėshtirėsi, do tė ecim tutje dhe do tė shohim edhe Kosovėn pa regjim vizash“, tha Fajon.

    “Duhet tė shohim pas diskutimit tė parė javės sė ardhshme nė Komitetin LIBE. Pres qė votimi nė Parlament tė bėhet sė shpejti nė njėrėn nga sesionet e ardhshme. Por aktualisht ēdo gjė varet nga situata nė Prishtinė dhe nga ratifikimi, qė pėr Parlamentin dhe institucionet e tjera ėshtė njė prej argumenteve kryesore tė ecim pėrpara”, shtoi Fajon. (REL)
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  5. #45
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi



    PDK u thotė deputetėve ta votojnė demarkacionin


    GazetaExpress E martė, 30 Gusht 2016 23:06



    Kėshilli Drejtues i PDK-sė i mbledhur me orė tė tėra pėr tė diskutuar zhvillimet e fundit nė Kosovė, u ka dhėnė leje deputetėve qė tė votojnė demarkacionin nė Kuvend.

    Nė takimin qė ka pėrfunduar para pak minutash, deputetėt e grupit parlamentar tė PDK-sė kanė marrė lejen qė tė enjten ta votojnė demarkacionin nė Kuvendin e Kosovės.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  6. #46
    Peace and love
    Anėtarėsuar
    16-06-2006
    Vendndodhja
    usa
    Postime
    1,797
    Faleminderit
    35
    48 falenderime nė 44 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Partia e Derrave te Kamur i fal 72 km katrore sikur te ishin 72 kokra veze.O pike e zeze ku kemi arritur,kush i drejton shqiptaret sot..Nje tufe gjysem analfabetesh te babzitur qe edhe nenen e shesin per karriere e pasuri..

  7. #47
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    murrk shyqyr qe su pyet kush juve se ju do ta kishi lan kosoven pa kufi e do ta kishi kthye prap nen serbi
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  8. #48
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi


    Komisioni Shtetėror ofron fakte tė tjera: Shėnjimi i kufirit ėshtė bėrė nė pėrputhje tė plotė me Kushtetutėn e vitit 1974



    Prishtinė, 31 gusht 2016

    Komisioni Shtetėror pėr Shėnimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror, pėrmes njė komunikate me argumente tė pakundėrshtueshme ka konfirmuar sėrish se shėnjimi i kufirit me Malin e Zi ėshtė nė pėrputhje tė plotė mė tė gjitha aktet juridike, hartografike dhe dokumentet e mbi 147 familjeve tė 10 fshatrave tė Komunės se Pejės, Deēanit dhe Istogut tė brezit kufitar me Malin e Zi.

    Komisioni, po ashtu, ka ofruar fakte pėr kėto dokumente duke bėrė tė ditur se listat me emrat e qytetarėve qė dėshmojnė njė gjė tė tillė, ndodhen nė Komunėn e Deēanit dhe tė Pejės dhe janė nė dispozicion tė kryetarėve tė kėtyre dy komunave.

    Mė tutje, Komisioni ka ofruar fakte tė plota se shėnjimi i kufirit ėshtė bėrė nė pėrputhje tė plotė me Kushtetutėn e vitit 1974 dhe tė gjitha dokumentet tjera juridike nga ajo periudhė deri nė vitin 2008 duke shpjeguar edhe kriteret, metodologjinė e aspektet tjera.

    Komisioni Shtetėror me faktet e ofruara nė kontinuitet garanton qė Republika e Kosovės nuk e rrezikon asnjė metėr katror tė sipėrfaqes sė saj.



    ***

    Bjelluhėn e Ēakorrin e vėrtetojnė qytetarėt dhe kryetarėt e komunave Deēan e Pejė

    Komisioni Shtetėror pėr Shėnimin dhe Mirėmbajtjen e Kufirit Shtetėror, dokumentin e propozuar pėr vijėn kufitare ndėrmjet tė Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi nė Qeverinė e Republikės sė Kosovės e ka pėrgatitur mbi bazėn ligjore, profesionale, mbi argumentet e ofruara nga qytetarėt e zonės kufitare.

    Tė gjitha kėto dokumente janė tė deponuara nė sekretarinė e Komisionit shtetėror. Kundėrshtuesve tė vijės kufitare qė thirren nė emėr tė popullit, edhe njė herė ua ofrojmė dokumentet e mbi 147 familjeve tė 10 fshatrave tė Komunės se Pejės, Deēanit dhe Istogut tė brezit kufitar me Malin e Zi. Vullneti i atyre qytetarėve nė pėrgjithėsi e nė veēanti i atyre qė i kanė pronat nė Bjelluhė – Plavė – Mal i Zi ėshtė se pronat i ri konfirmojnė sikur qė i kishin edhe para dhe pas vitit 1974 nė Mal tė Zi.

    Qytetarėt nė listėn (37) me emrat dhe adresat e tyre nga Komuna e Deēanit e Pejės kanė ri konfirmuar pronėn e tyre nė vendin e quajtur Bjelluhė nė zonėn kadastrale Velikė, Komuna e Plavės, Mal i Zi. Pėr pronat e kėtyre pronarėve nė territorin e Malit tė Zi, ata i kanė edhe fletėt poseduese nga Komuna e Plavės nė gjithė periudhėn 1974-2015, por edhe mė herėt.

    Lista e pronarėve me dokumentacionin personal e zyrtar pėrmban mbiemrat: Dautaj, Demukaj, Loshaj, Zekaj, Mazrekaj, Ukėhaxhaj, Balaj, Lokaj, Binakaj, Qorraj

    Kontaktoni me Kryetarin e Komunės sė Deēanit dhe tė Pejės, sepse kjo listė ėshtė edhe nė Deēan pėr kėto prona nė Bjelluhė. Bjelluha dhe Ēakorri janė nė territorin e zonės kadastrale Velika, Komuna e Plavės nė Mal tė Zi. Pėr kėto prona, pronarėt i kanė kryer trashėgimitė dhe dorėzuar nė Plavė.

    Republika e Kosovės nė territorin e vet i ka 38 komuna dhe 1305 zona kadastrale. Tė gjithė kufijtė e zonave kadastrale janė tė matura me saktėsi tė kėrkuar e tė shprehura nė centimetra. Shuma e sipėrfaqeve tė zonave kadastrale brenda njė komune e pėrbėjnė sipėrfaqen e komunės. Nė kėtė rast sipėrfaqja e 70 zonave kadastrale qė i pėrkasin Komunės sė Pejės e formojnė territorin e Komunės sė Pejės me sipėrfaqe 603 km2.

    Brenda vijės administrative tė Komunės sė Pejės nė kėto zona kadastrale janė tė regjistruara pronat private, shtetėrore, publike, fetare. KSA e Kosovės e as Komuna e Pejės asnjėherė nuk e ka pėrfshirė Bjelluhėn, Ēakorrin dhe Kullėn brenda territorit tė vijės administrative e qė tani ėshtė vijė kufitare. Njėkohėsisht, kufiri administrativ i paraqitur nė hartat zyrtare tė Kosovės janė kufi administrativ ndėrmjet Komunės sė Pejės dhe Komunės sė Plavės e Rozhajės tė Malit tė Zi. Vija administrative Kosovė-Mal i Zi, tani kufiri i Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi ėshtė identik me kufirin e shėnuar nga komisioni shtetėror.

    Baza mbi tė cilėn ėshtė prodhuar dokumentacioni zyrtar nga institucionet kryesore pėrgjegjėse pėr ligjshmėrinė dhe territorin e Krahinės sė atėhershme tė Kosovės ėshtė nga:

    Kuvendi i Krahinės Socialiste Autonome tė Kosovės, para dhe pas vitit 1974;
    Drejtoria Krahinore e Gjeodezisė e KSA tė Kosovės para dhe pas vitit 1974 (Geodetska Uprava SAPK-Pristina, 1974). Shiko ligjet pėr Drejtorinė Krahinore tė Gjeodezisė e cila kishte kompetenca tė ngjashme me kėto tė Agjencisė Kadastrale tė Kosovės.
    Hartat pėr kufirin e Kosovės e kanė bazėn ligjore tė pėrshkruar nė:
    Kushtetutėn e KSAK 1974 (neni 3 paraqet kufirin e vendit);
    Vendimin mbi shpalljen e ligjės kushtetuese tė KSAK (neni 7 pėrcakton territorin);
    Ligji pėr organizimin territorial tė komunave tė KSAK 1975 (paraqet tė gjitha komunat (22) dhe vendbanimet pėrbrenda komunės );
    RREGULLORE NR. 2000/43,UNMIK/REG/2000/43, 27 korrik 2000 Mbi numrin, emrat dhe kufijtė e komunave. Neni 3 Kufijtė administrativ tė komunave.
    Ligji nr. 03/l-041. Pėr kufijtė administrativ tė komunave. 2008

    Tė gjitha kėto dokumente zyrtare paraqesin Kosovėn me territor tė njėjtė sikur qė ėshtė edhe tani nga komisioni shtetėror.

    Komisioni shtetėror ka punuar me pėrpikėri dhe nė bazė tė dokumentacionit zyrtar pėr vijėn kufitare ndėrmjet Republikės sė Kosovės dhe Malit tė Zi tė periudhės 1974-1988-2008-2015. Me kėtė mbyllen dilemat e parashtruara dhe konfirmohet se Komisioni shtetėror nuk ka lėnė asnjė metėr katror jashtė territorit tė Komunės se Pejės qė ajo e kishte, pėrkatėsisht nuk ka lėnė asnjė metėr katror jashtė territorit tė Republikės sė Kosovės. Sqarimi i mėtejmė shkon nė kėtė kontekst:

    Kufirin e bėjnė shtetet e jo aspekti gjeografik, prandaj trajtimi i vijės kufitare nė aspektin historik, etnik, gjeografik etj. mund tė kėtė vend nė tė ardhmen nėse paraprakisht parashtrohen ato kritere.
    Vija kufitare ndėrmjet Kosovės dhe Malit tė Zi ėshtė me saktėsi tė kėrkuar dhe e vėrtetuar nga ekspertėt vendor e ndėrkombėtar, sepse ėshtė ajo e vitit 1974, e vitit 1988, ėshtė ajo e vitit 1999 dhe e vitit 2015.
    Metodologjia e shėnimit tė kufirit nga Komisioni shtetėror ėshtė e drejtė dhe e njėjtė sikurse ishte pėr shtetet nga ish Jugosllavia: Slloveni-Kroaci, Kroaci-Bosnje e Hercegovinė, Bosnje e Hercegovinė-Mal i Zi, Serbi –Maqedoni.
    Komisioni shtetėror me kėto faktet dhe faktet tjera tė ofruara nė kontinuitet garanton, qė Republika e Kosovės nuk e rrezikon asnjė metėr katror tė sipėrfaqes sė saj. E gjithė kjo ėshtė nė pėrputhshmėri tė plotė me Kushtetutėn e vitit 1974, sipas kufirit tė KSA Kosovės mė 31 dhjetor 1988 dhe gjendjes sė tanishme 2016. Kjo vijė kufitare ėshtė nė pėrputhje tė plotė me Deklaratėn e Pavarėsisė tė Republikės sė Kosovės, mė 17 Shkurt 2008, me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės. Pėrputhshmėri e plotė e shėnimit tė vijės kufitare me Malin e Zi ėshtė edhe me gjithė dokumentacionin tjetėr zyrtar tė aprovuar dhe nėnshkruar edhe nga kundėrshtuesit momental tė kėsaj vije.

    harta

    Harta e paraqitur tregon territorin e Kosovės dhe Malit tė Zi. Nė territorin e Malit tė Zi ėshtė Bjelluha dhe Ēakorri pa ndryshime nė periudhėn 1974-2016, por edhe para kėsaj periudhe.

    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  9. #49
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi





    Kryetari i ASHAK-ut demanton Bulliqin e Isufin, i quan diletantė, gėnjeshtarė dhe plagjiatorė (Dokument)

    GazetaExpress E mėrkurė, 31 Gusht 2016 17:01


    Kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe i Arteve (ASHAK), Akademik Hivzi Islami, nė njė tekst tė botuar nė njė revistė ka plasuar hartat nė doktoraturat e Shpejtim Bulliqi dhe Florim Isufi, nė tė cilat qartėsisht janė lėnė jashtė kufijve tė Kosovės Ēakorri dhe 8.000-9.000 hektarėt e pretenduar prej tyre.

    Akademik Islami, i ka quajtur diletantė, keqpėrdorues tė botimeve dhe ekspertė nė thonjėza Bulliqin dhe Isufin, duke i demantuar shumė pretendime tė ngritura nga ta deri mė tani.

    Sipas tij, me kėto pretendimet e ngritura kėta dy po pėrpiqen qė tė dalin nga anonimiteti dhe se e gjithė lufta politike zhvillohet jo pėr territor tė Kosovės dhe kufi tė drejtė, por pėr puro pushtet tė individėve dhe grupeve.

    Nė kėtė shkrim, Islami fillimisht thekson se shumė studime tė studiuesve tė njohur kosovarė nė harta gjeografike apo tematike, qė nga vitet e 60-ta e prezantojnė Kosovėn nė kufij tė njėjtė dhe sipėrfaqe tė njėjtė, me 10.887 km2, pra pa Ēakorrin dhe kėto 80-90 km2 tė “ekspertėve”!

    Mė tutje, Akademik Hivzi Islami flet pėr diletantizmin nė funksion tė profiterėve dhe konflikteve politike duke theksuar se ata i kanė keqpėrdorur edhe botimet e prof. Asllan Pushkės para dhe pas vdekjes sė tij dhe duke ngritur pyetjen se kur kėtu spekulojnė aq shumė, pse tė mos gėnjejė pėr kufijtė!

    “Florim ISUFI dhe Shpejtim BULLIQI, ish studentėt e mi, mė vonė dhe bashkėpunėtorė e kolegė, nuk i dija pėr ekspertė pėr kufij, me njohuri teorike, nuk kisha parė tė ishin marrė me kėto ēėshtje dhe tė kishin zhvilluar hulumtime nė zonat kontestuese nė terren. Jam shkėputur nga Departamenti ka 5 vjet dhe mendova se paskan ecur nė fushėn e gjeopolitikės dhe tė gjeografisė politike tė Kosovės, prandaj u shtrėngova tė freskoja njohuritė e mia duke parė CV-tė e tyre. Gjėja mė serioze qė gjeta si botim (i shaptilografuar, ēudi pėr “ekspertėt” e GIS-it, sepse ka 30 vjet qė shaptilografi nuk pėrdoret!) nga ta ishte studimi “Llapi veēoritė fiziko-gjeografike”, qė nė fakt ka qenė tema e magjistraturės e Bulliqit (kėtė e dija), por tani me koautor Florim Isufin! Ky i fundit duhet tė mbajė pėrgjegjėsi shkencore, akademike dhe morale, sepse me kėtė punim tė huaj ėshtė avancuar; kėshtu i ka keqpėrdorur edhe botimet e prof. A. Pushkės para dhe pas vdekjes sė tij)! Kur kėtu spekulon aq shumė, pse tė mos gėnjejė pėr kufijtė!”, thotė Islami,

    Ndėrkohė, qė mė poshtė Akademik Hivzi Islami thekson se kėta dy kolegė, pėr tė dalė nga anonimiteti, po thonė se Kosova me kėtė vijė kufitare po humbė 8.000-9.000 ha, ose 80-90 km katrorė.

    “E kam tė vėshtirė dhe tė pamundur qė kėtė pohim ta marr tė gatshėm, sepse po bazohen vetėm nė disa harta tė APJ-sė dhe nė ato tė enciklopedike me pėrmasa 1:500.000, 1:1.000.000 etj. dhe kanė njė qasje selektive dhe ekstensive ndaj tyre, i lexojnė nė njė mėnyrė specifike, tė pazakonshme nė hartografi e topografi dhe nė gjeoshkenca! Kritikėn kryesore ndaj Komisionit Shtetėror pėr Demarkacion kėta dy kolegė (dhe juristėt e bllokut opozitar), e drejtojnė te mbėshtetja vetėm nė parimet e kadastrit. Po pse atėherė gjatė gjithė kėtyre viteve nė hartat e doktoratave tė tyre, qė janė nė internet (nė faqen ueb tė UP-sė), e pėrdorin bazėn kadastrale tė Agjencisė Kadastrale tė Kosovės? Florim ISUFI ėshtė magjistruar me temėn “Roli i kushteve natyrore dhe faktorėve shoqėrorė nė zhvillimin e veprimtarive ekonomike nė komunėn e Gllogocit” (isha nė Komision), qė nuk ka tė bėjė me kufij. Doktorata e tij ėshtė “Krijimi i GIS-it nė Kosovė” (mė tepėr ēėshtje teknike sesa shkencore!). Ndėrsa Sh. Bulliqi ka magjistruar nė temėn “Veēoritė fiziko-gjeografike tė Llapit (2011) dhe ka doktoruar nė temėn “Veēoritė morfologjike tė pjesės verilindore tė Kosovės” (2006). Pas luftės erdhėn pėrfaqėsuesit e UNHCR-it dhe i kėrkuan dy veta pėr tė punuar tek ata. Si pėrgjegjės i Departamentit dėrgova dy asistentė, Florimi ishte njėri prej tyre. Qėndroi gjatė aty dhe kurrė nuk sinjalizoi se po ndodhte diēka rreth territorit tonė - po rrudhej hapėsira nė dobi tė fqinjėve apo jo? Edhe Florim isufi, edhe Shpejtim Bulliqi, nuk kanė asnjė njohuri teorike pėr kufij dhe, sipas vetė deklarimeve tė tyre, nuk e kanė shkelur kurrė terrenin e komunave kufitare me Malin e Zi (Peja, Deēani, Burimi dhe Juniku). Nė doktoratat e tyre tė pabotuara (qė i detyroi rektori R. Zejnullahu t’i hedhin nė internet) i pėrdorin hartat, ku Ēakorri dhe kėto 8.000-9.000 ha janė jashtė Kosovės, ose siē tha ambasadori amerikan (duke u mbėshtetur nė vlerėsimet shkencore amerikane), G. Dellawie nė debatin e orkestruar nga organizatori dhe drejtuesit e tij mė 3 gushtit 2016, “Kufiri ėshtė aty ku ka thėnė Komisioni, rrejshėm po thonė se humbin 8.000 ha”, tha Islami.

    Ai mė tutje ka shpalosur edhe njė varg hartash tė Isufit dhe Bulliqit nė doktoraturat e tyre pa Ēakorr dhe 8.000-9.000 ha!

    “Edhe Isufi, edhe Bulliqi, njėri si “ekspert”, e tjetri si deputet, e kanė mbėshtetur projektin “Parku Kombėtar i Bjeshkėve tė Nemuna”, pa 8.000-9.000 ha dhe pa Ēakorrin. Ligji pėr kėtė Park ėshtė votuar dhe nė Parlamentin e Kosovės mė 13 dhjetor 2012, pa Ēakorrin dhe hektarėt “e humbur”! Ky fakt tregon se e gjithė lufta politike zhvillohet jo pėr territor tė Kosovės dhe kufi tė drejtė, por pėr puro pushtet tė individėve dhe grupeve! Kėta dy “ekspertė” tė kufijve, po tė ishin marrė me studime tė themelta pėr kufijtė e Kosovė-Mali i Zi do t’i kishin studiuar “Planet e zhvillimit hapėsinor” tė kėtyre komunave nga 1945 e deri mė sot pėr tė parė deri ku janė shtrirė territoret e tyre. Sipėrfaqet e kėtyre komunave (Pejė, Istog Burim, Deēan, Junik), siē po raportohet, janė po ato qė kanė qenė. Territori i komunės sė Pejės, si mė i problematizuari, p.sh. ėshtė 603 km2 tė rrumbullakuara nė tė gjitha publikimet statistikore tė pasluftės II Botėrore....” thotė Hivzi Islami.

    Akademik Hivzi Islami, kėtė shkrim e ka ilustruar edhe me disa dhjetarė harta tė tjera tė profesorėve si Akademik Mark Krasniqi, Prof. Dr. Qasim Lleshi, Prof. Dr. Asllan Pushka, Prof, Dr. Ruzhdi Pllana, Akademik Minir Dushi, dhe dhjetėra harta tjera tė viteve tė ndryshme tė cilat konfirmojnė vijėn kufitare tė tanishme.



    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  10. #50
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi




    Delawie: Demarkacioni tė kalojė, tė ndalet lufta pėr pushtet

    Insajderi

    31.08.2016

    Delawie: Demarkacioni tė kalojė, tė ndalet lufta pėr pushtet

    Ambasadori i SHBA’ve nė Prishtinė, Greg Delawie rikonfirmoj edhe njė herė qėndrimin pro demarkacionit tė Shteteve tė Bashkuara.

    Delawie nė njė intervistė pėr Gazetėn Express tha se pavarėsisht se ēfarė do tė ndodhė nė seancėn e nesėrmve, edhe nė rast se dėshton votimi i marrėveshjes sė Demarkacionit sipas tij, “marrėveshja pėr shėnimin e kufirit nuk ėshtė nė fakt ēėshtja mė me rėndėsi kėtu”.

    “Por, ju them se Parlamenti duhet tė votojė nė favor tė marrėveshjes pėr demarkimin e kufirit dhe nuk dua tė pėrsėris pikat qė i kam pėrmendur disa herė nė tė kaluarėn, por thjesht dua tė them se marrėveshja pėr shėnimin e kufirit ashtu siē ėshtė arritur nga komisioni thotė se kufiri ėshtė i njėjti qė ka ekzistuar prej vitit 1974, ėshtė kufiri qė shihet nė flamurin e Kosovės dhe se ėshtė kufi me njė shtet mik”, ka deklaruar Delawie.

    Delawie nė kėtė intervistė ka kritikuar partitė qė po kėrcėnojnė me vrasje tė kundėrshtarėve politikė duke theksuar se e gjithė kjo qė po ndodh ėshtė luftė pėr pushtet.

    “Nuk do tė pėrmend emrin e ndonjė partie, pasi nuk ėshtė e pėrshtatshme pėr mua si ambasador, apo ndoshta mė shumė si i huaj… Por, mendoj se ju e keni njė grup njerėzish qė kanė thėnė se do tė bėjnė ēdo gjė pėr tė ndaluar kėtė marrėveshje dhe ata e kanė demonstruar se ēfarė mund tė jetė ‘ēdo gjė’. Unė mendoj qė kjo ėshtė diēka e keqe pėr Kosovėn”, ka deklaruar ambasadori amerikan. /Insajderi.com
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  11. #51
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi




    Gecaj: Kush ua preu teshat Bulliqit dhe Isufit!


    Zėvendėsministri i Administrimit dhe Pushtetit Lokal, Bajram Gecaj ka komentuar deklaratėn e kryetarit tė ASHKA-ut, Hivzi Islamit i cili demantoi Shpejtim Bulliqin dhe Florim Isufit lidhur me Demarkacionin.

    Gecaj pėrmes njė postimi nė Facebook ka thėnė se mbetet enigmė se pse Bulliqi dhe Isufi kanė ndryshuar mendjen pėr kufirin, pra kush ua preu teshat!.



    KUSH UA PREU TESHAT BULLIQIT DHE ISUFIT

    Kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, Hivzi Islami, nė njė punim tė tij sjell harta tė ndryshme [fotot e mėposhtme 1-4] nė tė cilat janė thirrur dhe i kanė bazuar pėrfundimet e tyre shkencore mė tė hershme Shpejtim Bulliqit dhe Florim Isufit [tė dytė ish-studentė tė tij]. Qė tė gjitha ato punime pa pėrjashtim kanė qenė nė pėrputhje tė plotė me vijat e shėnuara kufitare tė Komisionit Shtetėror. Mbetet enigmė pse ata sot kanė ndryshuar mendjen pėr kufirin; pra, kush ua preu teshat! Pėr mė keq, disa nga kėto punime tė kėtyre autorėve, sipas Akademikut Islami, kishin edhe elemente plagjiature. I zhgėnjyer me kėtė qasje, Prof. Islami pėr krejt kėtė ka njė pėrfundim: “Kur kėtu janė nė gjendje tė spekulojnė aq shumė, pse mos tė gėnjejnė edhe pėr kufijtė!”…
    Gjithashtu, gjatė viteve 2000-2002, Florim Isufi ishte pėrgjegjės pėr pėrgatitjen e Atllasit tė Kosovės nga HCIC [fotot e mėposhtme 5-8]! Si ndodhi qė edhe nė kėtė rast Florim Isufi mos tė ishte nė dijeni se Bjelluha dhe Ēakorri kishin mbetė jashtė kufirit tė Kosovės? Pse atėherė nuk e ngriti fare zėrin pėr kėtė ēėshtje, ndėrsa qė tani [me “teshat e reja”] ėshtė aq i zhurmshėm?
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  12. #52
    Peace and love
    Anėtarėsuar
    16-06-2006
    Vendndodhja
    usa
    Postime
    1,797
    Faleminderit
    35
    48 falenderime nė 44 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Presidenti yt e ka mire me Serbet e me Malazezet.Mesa po duket drejt asaj rruge po ju con,te bashkim vellazerimit.Ne kurriz te popullit te varfer sigurisht.Po varja popullit Hashimin ta kemi mire..

  13. #53
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Citim Postuar mė parė nga murik Lexo Postimin
    Presidenti yt e ka mire me Serbet e me Malazezet.Mesa po duket drejt asaj rruge po ju con,te bashkim vellazerimit.Ne kurriz te popullit te varfer sigurisht.Po varja popullit Hashimin ta kemi mire..
    a ke ti mei pa shoket ne burg eiiiiii hahaha
    qyky eshte Hashimi dhe Kadrija qe i zan terroristet e vetvendosje me pel per dore
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  14. #54
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi



    Mustafa i reagon AAK'sė: Jeni bėrė si rriqrat e Malishevės


    GazetaExpress E enjte, 01 Shtator 2016 21:10



    Me rriqrat e Malishevės i ka krahasuar deklaratat e AAK-sė, kryeministri Isa Mustafa. Shefi i qeverisė sė Kosovės nė njė status nė Facebook ka thėnė se deklaratat e tyre janė duke e demaskuar petkun e qendrės sė djathtė me tė cilin tentojnė ti mashtrojnė perėndimoret.

    “Deklaratat/komunikatat e AAK-sė po mė pėrngjajnė nė rriqrat e Malishevės. Nuk i do, as me i parė e lere mė me i komentuar, por tė kapen pėr trupi”, ka thėnė Mustafa, pėrcjell Koha.net. “Fjalori dhe logjika ekstreme e majtė ua demaskon petkun e qendrės sė djathtė me tė cilin tentojnė ti mashtrojnė perėndimoret”, ka shtuar mė tej ai.

    Kujtojmė se Grupi Parlamentar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, pas seancės sė sotme, ku do tė duhej tė diskutohej pėr projektligjin e demarkacionit tė kufirit tė Kosovės me Malin e Zi, por qė nė momente tė fundit u tėrhoq nga Qeveria e Kosovės, ka dėrguar njė reagim pėr media.

    Nė kėto reagime AAK ka thėnė po ashtu se “kryeministri i jugosllavizuar, nuk pati guxim ta sjellė projektligjin pa miratimin e Vuēiqit”.

    “Muajve, javėve e ditėve tė fundit jemi pėrballė me njė kryeministėr e njė president qė, me veprimet e tyre e kanė cenuar konstitucionalizmin (edhe ashtu tė brishtė) dhe Kosovės ia kanė zbehur karakterin kontraktualist tė shtetit, duke mos e respektuar kushtetutėn, e cila nė raport me popullin ėshtė njė Kontratė e Madhe (si nė ēdo vend demokratik), dhe padyshim ėshtė substanca prej nga rrjedhin tė gjitha llojet e ligjeve mbi tė cilat ėshtė superiore”, thuhet nė reagimin e AAK-sė.

    Sipas deputetėve tė AAK-sė, presidenti e kryeministri nė tėrė kėto ditė janė sjellė me abuzim, si monarkėt, aristokratėt apo si dikush qė gėzon privilegje tė veēanta shoqėrore, e jo si ata qė janė 100 pėr qind nė shėrbim tė vendit, ashtu siē betimin e kanė dhėnė.

    AAK, nė fund tė reagimit, thotė se dėshiron t’i bėjė me dije Qeverisė qė tė mos e rimarrin guximin, e ta sjellin prapė tė njėjtin version tė projektligjit, sepse kėshtu nuk do tė normalizohet Kosova.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  15. #55
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi




    Kelmendi: Kosovarėt nuk prenė pyje nė Ēakorr, e dinim si pjesė tė Malit tė Zi



    Deputeti i pavarur i Kuvendit tė Kosovės, Ramiz Kelmendi, nė Zona B tė Klan Kosovės, ka thėnė se ėshtė fat qė Kosova ka mbėshtetje tė madhe ndėrkombėtare, dhe se nuk e kupton se cfarė arsye do tė kishin ata pėr ta shtyrė vendin drejt humbjes sė territorit.

    “Kėtu ėshtė vetėm njė zgjidhje dhe ėshtė vetėm njė zgjidhje e drejtė. Nė teknikė nuk ka dy zgjidhje”.

    “Historikisht ne s’kemi pas kurrė mbėshtetje ndėrkombėtare. Ne e kemi mbėshtetjen e SHBA-sė ne kurrė se kemi pas kėtė mundėsi tė njė mbėshtetjeje tė tillė. Pse SHBA duhet tė marr territor nga ne?”.

    Ai ka deklaruar se nė territorin kufitar tė vendit me Malin e Zi gjithmonė ka qenė e qartė se cila pjesė i takon Kosovės dhe se askush nuk e ka kaluar atė vijė, duke e ilustruar kėtė gjė me prerjen e pyjeve – nė pjesėn tonė ka pasur prerje, ndėrsa nė ata malaziase jo, njofton Klan Kosova.

    “Mė vjen keq shumė, por unė kur kam pre dru nė malet e asaj pjese, asnjė shqiptar nuk ka poseduar ndonjė dokument qė i takon ajo zonė atyre”.

    “Nė atė pjesė qė ėshtė mendu qė ėshtė pjesė e Malit tė Zi, nuk ėshtė prerė pylli. Ne kemi shpresuar shpirtėrisht nė atė territor, por s’kemi guxuar kurrė fizikisht me e pėrdor pas lufte”.

    “Mė vjen shumė mirė, qė nga ajo pjesė qė e kam njohur unė si territor i vendit, kufiri u shty nė drejtim tė Malit tė Zi pėr 5 kilometra”.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  16. #56
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi




    Zhbogar: Demarkacioni, kusht i veēantė pėr vizat


    Sipas tashmė ish-Pėrfaqėsuesit Special tė BE-sė nė Kosovė, demarkacioni dhe prioritetizimi i rasteve tė profileve tė larta tė korrupsionit janė dy nga kushtet qė nuk janė plotėsuar ende nga Kosova pėr lėvizje tė lirė tė qytetarėve.

    Demarkimi i kufirit mes Malit tė Zi dhe Kosovės ėshtė njė ēėshtje qė duhet tė zgjidhet nė rrugėn e Kosovės drejt liberalizimit tė vizave, ka thėnė Pėrfaqėsuesi i derisotėm Special i BE-sė nė Kosovė, Samuel Zbogar.
    Sipas tij, Demarkacioni dhe prioritetizimi i rasteve tė profileve tė larta tė korrupsionit janė dy nga kushtet qė nuk janė plotėsuar ende nga Kosova pėr lėvizje tė lirė tė qytetarėve.

    “Nė raportin e publikuar nė dhjetor ėshtė thėnė se Kosova ka plotėsuar tė gjitha rekomandimet dhe me tė vėrtetė kanė qenė shumė. Por janė edhe dy ēėshtje qė kanė mbetur: demarkacioni i kufirit me Malin e Zi dhe vazhdimi i prioritetizimit tė rasteve tė profileve tė larta tė korrupsionit”, deklaroi Zbogar.
    LEXO: Matoshi: Sa e vėshtirė ėshtė ruajtja e lėkurės sė Hashim Thaēit

    I ftuar nė emisionin ‘Jeta nė Kosovė’, Zbogar ka theksuar se demarkacioni i kufijve ka qenė njė nga kushtet pėr liberalizim qė nuk ėshtė aplikuar me vendet tjera ballkanike.

    “Nga ēdo proces qė BE ėshtė duke bėrė nė rajon ne mėsojmė diēka. Dhe njė nga mėsimet e marra ėshtė qė ēėshtjet e kufirit janė disa ēėshtje tė hapura tė kufirit nė rajon”, tha Zbogar pėr JNK.

    Samuel Zbogar ka rrėfyer pėr punėn e tij katėrvjeēare nė misionin nė Kosovė nė pėrfundim tė mandatit tė tij.

    Ai deklaroi se Bashkimi Evropian tashmė inkurajon zgjidhjen e ēėshtjeve tė kufirit pėr tė gjitha shtetet qė janė nė rrugėn e tyre pėr anėtarėsim nė BE.

    “Ėshtė marrė vendimi nė BE qė ne duhet tė pėrdorim tė gjitha instrumentet qė kemi pėr t’i inkurajuar vendet qė t’i zgjidhin ēėshtjet e hapura tė kufirit”, konstatoi Zbogar.

    Samuel Zbogar ėshtė zėvendėsuar nga Natalya Apostolova nga Bullgaria.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  17. #57
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Citim Postuar mė parė nga Evian Lexo Postimin
    Tradhtaret e Kombit SHQIPTAR vazhdojn t'i falin toke Knjaz Nikolles !




    Murat Meha: Jam nip i Tahir Mehės, 100 vjet luftuam me pushtuesin (Video)

    11/09/2015


    Kryetari i Komisionit qeveritar pėr caktimin e vijės kufitare tė Kosovės me Malin e Zi, Murat Meha ka folur nė emisionin “Komiteti” pėr marrėveshjen e demarkacionit me Malin e Zi. Ai ka treguar pėr lidhjen familjare me Tahir Mehėn, i cili u vra mė 1981, nga forcat jugosllave tė rendit.

    Ja ēfarė thotė Meha.


    http://gazetanewborn.net/murat-meha-...htuesin-video/






    Nė pėrkujtim tė dėshmorėve tė kombit


    PUSHKA E TAHIR MEHĖS I HAPI SHTEG LIRISĖ



    Shkruan: Prof. Dr. Muhamet PIRRAKU

    Prishtinė, (Botuar mė 13.05.2007)

    ( Fjalė nė Akademinė Pėrkujtimore, mbajtur nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė, mė 13 maj 2003)

    “Nuk mund ta injoroni historinė nėse dėshironi tė arrini njė marrėveshje tė qėndrueshme” Martti Ahtisaari (Prill 2007).

    ***


    Tahir Meha (10.X.1943 - 13.V.1981)

    Burri i Dheut - trim i paepur, paraardhės i sakrificės ademja­sha­ri­ane pėr atdheun, Tahir Nebih Meha, u lind, mė 10 tetor 1943, nė Prekaz tė Drenicės, Panteon i dėshmuar i shqiptarizmės. I ndjekur nga i et, 71- vjeē, Nebihu, Kullėn stėrgjyshore e ktheu nė varr tė hapur pėr pushtu­e­sin jugosllav tė tokave shqiptare, mė 13 maj 1981.

    Gjyshi i Tahirit, Emin Lati, ishte pjesėtar i Lėvizjes Kombė­ta­re Ka­ēa­ke tė Kosovės, bashkėluftėtar i Azem Bejtės. Ishte Burrė i vendit e i kuvendit, symprehti i Ēetės. Pas vrasjes sė Azem Bejtes, mė 14 qershor 1924, Emini e ruajti pushkėn e Azemit me admirim e me krenari dhe, mė 1941, ia dorėzoi tė birit, Nebihut, qė ky ta ndero­nte shqiptarinė nė Mbrojtjen Kombėtare tė Kosovės nė Sanxhakun, pjesė historike tė Shqi­pėrisė. Pushka e Azem Bejtes nė dorėn e Nebi­hut shkėlqeu edhe nė Luftėn e Drenicės nėn udhėheqjen e Shaban Pa­llu­zhės dhe nė Luf­tėn e Tahir Mehės.


    Tri gjenerata: Emin Lati, Nebih Meha dhe Tahir Meha

    Prometeut Tahir Meha, meqė dilte nga njė familje me tradita tė luf­tės kundėr okupatorit serb, nuk iu lejua shkollimi nė shkollėn e mesme. Ushtrinė e mbaroi nė Mal tė Zi dhe u shqua nė shenjėtari. Nė Kavadar tė Maqedonisė, njė kohė, punoi punėtor fizik. Nuk mund ta duronte shkaun komandar dhe iu kthye vendlindjes, tokės, bujqėsisė. Do tė shquhet me shka­thtėsi akiliane dhe me gatishmėri pėr sakrificė sublime. U bė tmerr pėr kolonistėt serbė nė Prekaz e rrethinė. Kishte ti­par e natyrė epike tė perso­nazheve tė Lahutės sė Malcisė, tipik me Shan Dedėn e Dedė Jakupit, qė si turkut si kaurrit rrumbullak fjalėn ja thotė!

    E donte historinė, lexonte libra tė vjetėr e tė rinj, dhe mbi tė gjitha mburrej me Oso Kukėn, Ahmet Delinė, Hasan Prishtinėn, Azem Bejten, Meh­met Gradicėn dhe Shaban Palluzhėn. Ua kishte lakmi vde­kjen. Kėmbė­ngulės ishte, nė qėndrimet e veta, i papajtueshėm me rrethin qė bashkėjetonte fatalisht me robėruesit. Dhe, po tė mos ishte i tillė, in­di­pedent, nuk do t’ia kthente fjalėn, as pushkėn, Beligradit, tė pėrg­dhe­lu­rit historik ruso-evropianė. Meqė nuk priste trashėgimtar ma­sh­kull me Shefkijen, u rimartua me Hakėn, me shpresė se do ta trashė­gojė me ushtarė tė shqiptarisė, siē do t’u thoshte miqve.


    Ahmet Delia

    Konfrontimin e parė me policinė jugosllave, Tahir Meha, e pėrba­lloi mė 1965, tė dytin, me armė nė dorė, mė 1971, sė bashku me t’et, Nebih Mehėn, nė vendin “Vojtesh”. Aty ia ktheu plumbat njėsitit policor qė u bėn­te kontrollim rutinor, pėr armė, pazarxhinjve. Nga fundi i vitit 1979, Tahir Mehėn e kapėn udbashėt shkije e shqipfolės, dhe e torturuan mizorisht. Nga kjo kohė, Tahiri ishte ariu i plagosur i Prekazit hijerėndė, i ēelikosur egėr kundėr pushtuesit dhe sahanlėpirėsve shqiptarė: “Ma nuk njoh pushtet tė Ju­go­sllavisė. E kam nda men­djen se ma mirė m’asht nji ditė sokol se sa nji­qind vjet sorrė e zezė!”

    Sė kėndejmi, policia e pushtuesit emrin e Tahir Mehės e futi nė inde­ksin e personave “tė rrezikshėm pėr sigurinė dhe vėllazėrim-bash­ki­min jugosllav”, ndėrkaq Gjykata e Qarkut nė Skenderaj e dėnoi, nė mu­n­gesė, me gjashtė muaj burg, pėr mosbindje qytetare dhe pėr armė­mbaj­tje pa leje. Dhe, mė 28 prill 1980, nė Skenderaj, u hetua, iu bė rrethimi. Ishte me t’et, Nebihun, dhe disa shokė. Rreth orės 14, nė pėr­pje­kjen e Bluzave blu pėr ta arrestuar, por Tahir Meha e ēau bllokimin me zjarr tė Walterit 9mm, me njė varrė nė trup, por duke lėnė pas njė polic tė plagosur. Kaloi nė arrati, me armėt ngjeshur, pėrfundimisht, kundėr Jugosllavisė.

    “Biri im! Nėse do tė shkruani pėr Lėvizjen e Rezistencės Shqip­ta­re Antijugosllave, shkruani pėr jatakėt, se ata janė mė tė mėdhenj se kaēa­kėt…!” – mė kishte porositur, mė 1973, ish-kaēaku Salih Pirraku.

    Tahir Mehėn e strehuan, e pėrkrahėn dhe e morėn nė mbrojtje, rreth njė vit, Zekė Fazlija e Osman Maloku tė Ēubrelit dhe Jonuz Shala i For­tesės. Nė Fletarrestin pėr kapjen dhe burgosjen e Tahir Mehės, shkru­ante: “Mesatarisht i zhvilluar, i gjatė rreth 170 cm, fytyrė tė rrum­bu­llakėt, flokė ngjyrė gėshtenje tė errėt tė nėnqethur me rregull, nė ko­kė zakonisht mban kallpak. Ka gojė, hundė, sy, duar, kėmbė tė zhvi­lluar normalisht. Nė qoftė se ėshtė pa kallpak, flokėt i krehė prapa, nuk ėshtė tullac, por ka flokė tė dendura. Veshur gjatė ikjes (mė 28 prill), ka pasur njė mantel ngjyrė kaltėr tė qelė. Gjatė ecjes, lėviz me kujdes, duke kthyer kokėn majtas dhe djathtas…”.

    Pas shpėrthimit tė Demonstratave studentore tė 11 e 26 marsit dhe Ngritjes Gjithėpopullore Shqiptare tė 1, 2 e 3 prillit 1981, Tahir Meha u kthye pėrfundimisht nė Kullėn stėrgjyshore: “Kanga e studentė­ve m’nxori nga bira e minit dhe tashti e ka renin kanga ime…!”- u tho­shte miqve qė e vizitonin.

    Sigurimi shtetėror jugosllav kishte informata tė sakta pėr ven­do­­s­­mėrinė e Tahir Mehės, ndaj i futi nėn mbikėqyrje njėzetekatėr­orėshe ēdo lėvizje tė Tahirit, si personin mė potencial pėr rrezikshmėri ndaj rendit policoro-ushtarak jugosllav tė jashtėzakonshėm, tė vendo­sur nė Koso­vė mė 1 prill 1981. Milicia i dėrgonte “miq” herė me porosi “miqėsore” e herė me ultimatume, tė dorėzohej. Trimi ishte fja­lė­shkurtėr: “Jam nė shtėpinė time dhe kėtu mund tė mė gjeni…!” Spiunėt e informuan mi­li­cinė se Tahir Meha i kishte thėnė farefisit, pak ditė para ndodhjes sė historisė: “Krejt pasunija jeme āsht n’grykė tė pushkės e n’kofshi t’gjallė kini me mbledhė shusha e tru tė milicėve rreth kėsaj Kulle…!” dhe “…pėr Luftėn time ka me shkrue edhe “Zhen Min Zhibao” e Ki­nės…!” Kjo ishte dėshmi e tėrthorėt sa fortė e donte Enver Hoxhėn - Shqipėrinė.

    Kjo e goditi forcėrisht sedrėn e makinerisė policore e ushtarake tė pushtuesit, ndaj pėrgatiti planin ta kapte Tahir Mehėn, tė gjallė ose tė vdekur, brenda nė Kullė, pėr t’i dhėnė tis shembullor rinisė shqiptare kryengritėse tė “Pranverės Shqiptare ’81”. Dhe, njė surprizė e tillė ish­te planifikuar pėr ditėn e Festės sė Sigurimit Shtetėror tė Jugoslla­visė, pikėrisht mė 13 maj 1981.



    Planin operativ tė policisė pėr rrethimin dhe kapjen ose asgjė­si­min e Tahir Mehės e hartoi Sigurimi Shtetėror i Jugosllavisė me urdhėr tė Franjo Herleviqit, sekretar i Sekretariatit tė Punėve tė Brendshme tė Jugosllavisė. Ėshtė skica me shėnime tė sakta pėr pozitėn e Kullės dhe tė objekteve ndihmėse. Pushtuesi sllav, albanofob i dėshmuar, mendo­nte ta kurorėzonte 40-vjetorin e formimit tė OZNA-s, qė koincidonte me Njėvjetorin e vdekjes sė Titos, me njė fitore tė madhe, shembu­llore, nė fortesėn e shqiptarisė, nė Drenicė. E dėshironte njė grusht vendimtar kundėr “irredentizmit dhe nacionalizmit shqiptar”, rrėnues tė themeleve tė Jugosllavisė avnojiste.

    Ndaj, rrethimit tė Kullės sė Tahir Mehės i parapriu njė aktivitet i madh politik, propagandistik e policor gjithėjugosllav antishqiptar - pėr demaskimin e mesazhit tė Demonstratave studentore, tė Ngritjes Gjithėpopullore Shqiptare dhe tė aktivitetit politik tė organizatave shqi­p­­tare ilegale nė themele tė “Pranverės Shqiptare ’81”. Franjo Her­leviē nė intervistėn dhėnė TANJUG-ut, mė 12 maj, midis tė tjerash, kėrcėnoi: “Populli i Kosovės dhe mbarė Jugosllavia do ta bindin armi­kun se do t’i mbrojnė vetė frytet e revolucionit”.

    Nė Dosjen “Tahir Meha” tė organeve tė hetuesisė jugosllave, pėrnjėherė pas Ditės sė Pėrgjakshme, tė 13 majit 1881, nė Prekaz, ka tė dhėna me interes tė madh pėr Heroizmin e Luftės sė Tahir Mehės. Nė “Planin operativ tė Shėrbimit tė Sigurimit Publik pėr kapjen e Tahir Mehės”, midis tė tjerash, saktėsohej: Mė 12 maj 1881, rreth orės 17, Organet e Sigurimit u informuan: “Tahiri, me siguri nė mbrėmje, do tė jetė nė shtėpinė e vet, nė fshatin Prekaz i Ulėt (…) Aksioni duhet tė fillojė tė mėrkurėn, mė 13 maj 1981, nė ora 02 (…) Pas bllokimit tė shtėpisė, po­sa tė fillon agu i parė, me ndihmėn e megafonit duhet tė ftohej Ta­hiri qė tė dalė dhe tė dorėzohet. Nė rast se nuk pranon tė dorėzohet duhej tė merreshin masat dhe veprimet e parapara…”

    Nė dokumentin qė pėrshkruan ngjarjen, mė tutje, shkruan: Tahir Mehen, rreth orės 01.30 tė natės, midis 12 e 13 majit 1981, “e kishin zgjuar tė lehurat e qenit nė oborr. Kishte nxjerrė revolen qė mbante nėn jastėk kur flinte” dhe “ishte kollitur zhurmshėm (…). Kishte kohė qė bėn­te gjumė me rrobe veshė”. E porositi gruan, Shefkijen, tė pyeste, nga dritarja e Kullės, se kush ishte? Njė polic do t’i pėrgjigjet: Shtėpia ėshtė rrethuar dhe e fton Tahirin, “tė dorėzohet, pėr shkak se ekziston urdhri gjyqėsor pėr arrestim…!” Tani, gruaja e dytė, Haka, gjithnjė sipas sugje­rimit tė Tahirit, do ta ftojė policinė tė largohej nga oborri, duke u thėnė: “Tahiri nuk ėshtė kėtu!” Njė milic shqipfolės do t’i pėrgjigjėt, qartė: “Jemi nė dijeni se Tahiri ėshtė nė shtėpi”.



    Dhe, deri rreth orės 3 tė 13 majit 1981, pėr terrin e para agimit, me shi tė imėt, njėsi tė mėdha tė Milicisė sė Bashkuar tė Jugosllavisė i bėnė tre rrathė tė hekurt. Sė bashku me njė pjesė tė Mbrojtjes Terri­toriale tė Kosovės, nė pozicione lufte, deri nga mesdita e sė mėrkurės, u tokėzuan rreth 2000 kėmbėsorė tė mbėshtetur nga katėr tanke, tre helikopterė dhe shumė reflektorė. Oda e Kullės ku ishte barrikaduar Tahiri, kishte njė dritare tė madhe dhe tri frėngji. Tahir Meha, sipas pėrshkimit tė ngjarjes nė Dosje, ishte afruar pranė dritares dhe kishte zhvilluar dialog me milicėt. Midis tė tjerash, u kishte thėnė: “Nuk kam besim qė t’i dorėzohem policisė sė Serbisė se ata m’i kanė thyer brinjėt njėherė dhe njėherė mė kanė plagosur”. Njėkohėsisht, kishte pėrcjellė lėvizjet e milicėve dhe kishte reaguar me tė shtėna ndaj lėvizjeve dhe tė shtėnave tė tyre.

    Gjatė negociatave pėr dorėzim, Tahiri kėrkoi “dorėzanė”, njė Zo­ra­nin, shef tė Sigurimit Shtetėror nė Mitrovicė dhe njė “Imerin apo njė Faikun”. Duket se kishte ndėrmend t’i vriste. Kjo mund tė vigjilohet nga pėrgjigja qė mori nga milicėt: “Imeri ka vdekur nė komunikacion, e Faiku ėshtė nė shok dhomė”. Njė milic, i cili ishte nė roje “afėr odės”, i konstatoi hetuesit, mė 17 maj 1881: “Tahiri ka dalė nė dritare, ka bise­duar me gati tė gjithė policėt dhe nuk ka dashur tė dorėzohet, duke thėnė se ‘unė i gjallė nuk dorėzohem’. Bile, nganjėherė, e shpalonte gjoksin dhe thoshte ‘vramėni!”

    Nga ora 10 tė 13 majit 1881, hyri nė veprim edhe Njėsia e Poli­cisė Speciale, komandanti i sė cilės ishte identifikuar me nofkėn Franc. Gjithnjė sipas “Dosjes”, ai kėrkoi nga policia e rregullt tė mbante “Tahirin nė dritare pėr 2-3 minuta, deri sa tė vendoste njerėzit e vet nė vende tė caktuara dhe tė jepte urdhėr pėr futje tė lotsjellėsit” brenda nė Kullė. Dhe “derisa polic tė tjerė kanė biseduar me Tahirin pėr t’ia tėrhequr vėmendjen, njėsiti special i ėshtė afruar shtėpisė (…). Tė veshur nė uniforma tė gjelbėrta, pjesėtarėt e njėsitit special janė pėrvjedhur pranė shtėpisė”.

    Heroi ynė, Tahir Meha, shtinte hollė. Tė parit, qė ėndėrronte gra­da, por edhe tjetrit qė pati guxim ta ngrehte kokėn mė lartė se tė tjerėt, njėri boshnjak e tjetri shqiptar, Tahiri ua qėndisi ballin. Speci­a­lcave iu dridhen duar e kėmbė, ndaj dy fishekė tė gazit lotsjellės nuk qėlluan dritaren. Go­di­tėn murin e Kullės dhe helmi mbuloi milicėt dhe spe­cialcat, tė cilėt u detyruan tė largohen nga ajo mynxyrė, qė krijuan vetė. Dhe, thirrjes, sė va­zh­dueshme, me megafon, pėr dorėzim, Tahir Meha do t’i pėrgjigjet, me gjuhėn e Oso Kukės, para 119 vjetėsh, e tė Shaban Pallushės, para 44 vjetėsh, gjithnjė duke i lutur milicėt shqiptarė tė mos ia mėsynin Kullės, se “pėr kit Luftė ka me nije edhe Vashingtoni”!


    Vėrtet, qėndresa e heroike e Tahir Mehės tmerroi Jugosllavinė. Nga mesi i ditės nė Shtabin komandues tė Operacionit, nė nja 600 metra nga Kulla, arriti edhe Franjo Herleviē, tė cilin atė ditė e shohim nė Beograd, e gjetkė nė Serbi dhe nė Mbledhjen e Kryesisė sė KSA tė Ko­so­vės. Tashti sė paku tre milicė kishin kafshuar dheun e tokės sė Dreni­cės, disa ishin plagosur, kurse tė tjerėt nė pozicione, nė Tahir Mehėn shihnin vetė Titanin e pa pushtueshėm as nga zotėrat. Pas njė rirreshtimi strategjik tė forcave, kundėr Kullės nga tri anė shtinin tri tanke dhe nga sipėr njė helikopter. Dy helikopterė mbanin nėn vėshtrim Prekazin e Dre­ni­cėn, qė tė pengonin ndihmėn eventuale pėr Tahir Mehėn, i cili nga frėngjitė e tri ballėve tė Kullės, tmerronte armikun. Shtinte rrallė, herė me Walter e herė me Kraragujevce, dhe kurrė dy herė nė njė person. Tė gjithė i godiste mbi vetulla, nėn strehė tė helmetės.

    Plaku 71 vjeē, Nebih Lati, me orė tė tėra, me pushkėn e Azem Bejtes, nga konaku pėrdhes, kapur pėr Kullėn, ishte mburoja e hyrjes nė Kullė. Duke ndėrruar pozitėn, pėr tė nxjerrė nga Kulla dy gratė dhe pesė fėmijėt e Tahirit, njė plumb e goditi nė dorėn e majtė. Me tė dja­thtėn, plandosi komandosin Pejoviq, qė po mbante nėn zjarr derėn e Kullės. Pasi plagėn ia lidhi Tahiri me nėnkmishė, Nebihu zbriti nė katin e parė dhe edhe pėr disa orė e mbrojti hyrjen nė Kullė. Predha tė shumta tė mitralozit e goditėn, rishtazi. Plakun fisnik, Nebih Latin, do ta qėllojė pėr vdekje komandanti Franc, i cili ia mori pushkėn, trofe.

    Plagė mori edhe e mbesa 16 vjeē, Mihrie Tahir Meha, e cila me guxim ndihmonte, nė luftė, gjysh e babė. Vėrtet, Nebih Lati i plagosur tepėr rėndė, ishte tėrhequr, zhagazi, brenda derės sė Kullės, ku tashti ishte vetė ferri. Disa tramblone tė gazit lotsjellės kishin depėrtuar brenda. Tahiri e vendosi t’et, nė njė grazhd, i vendosi njė gjėsend pėr nėnkresė, i ofroi njė qyp me ujė dhe, i pa epur, plotėsisht i pathyeshėm pėr tė realizuar betimin, herė nė njėrėn e herė nė frėngjinė tjetėr tė Kullės, mbillte vdekje mbi armikun. Kjo Luftė po vėrtetonte opinionin e popullit se Shtėpia ka orė, vetėm se duhet venė vetes detyrė pėr qėllime tė larta.

    Asnjė komando nuk arrinte tė futej nė kullė, nga dritaret ose nga dera, ndaj rreth orės 22, njė tank rrėnues mėsyu kullėn nga ballina e derės dhe depėrtoi nė brendi tė saj. Me trarėt e parė ra mbi tank edhe Tahir Meha dhe sapo kapiteni e ngriti kupolėn tė shohė ē’po ndodhte me Kullėn dhe me Tahir Mehėn, trimi ua hodhi bombėn brenda. Nuk dihet sa veta vrau nė tank, por dihet se kapiteni qė drejtoi tankun ishte malazias, kolonist nė Ēallapek, dhe tani jetoi nė Pejė, i verbėr. Speci­alci Radoiēiq, do tė saktėsojė: “Kur ‘blinda’ ka goditur derėn dhe ka rrėnuar njė pjesė tė shtėpisė nuk ėshtė parė mė asgjė pėr shkak se ėshtė ngritur njė re e pluhurit. Udhėheqėsi i njėsitit special ka dhėnė urdhrin pėr tėrheqjen e transporterit dhe ka vazhduar me hedhjen e bombave tė dorės. Gjithashtu ka ndriēuar oborrin me reflektorė”.

    Vėrtet. shembja e kullės, ngritja e pluhurit, helmi kimik dhe tymi i tankut pamundėsuan qėndrimin brenda rrėnojės. Legjenda e Kombit, Tahir Meha, pėrshpejtoi me pushkėn nė njėrėn dhe me bombė nė dorėn tjetėr, pėr tė ēarė rrethimin e Kullės. Krahaqafė kishte trastėn me 750 fishekė dhe njė bombė nė rrip. Sipas Radoiēiqit, “Tahir Meha ka braktisur pozitėn e tij dhe ka luajtur nė krejt apo hiē. Ka dalė nga shtėpia e tij e rrėnuar dhe ka filluar tė vrapojė. Ka kapėrcyer njė gardh dhe ėshtė nisur poshtė arave. Janė dėgjuar dy breshėri automatiku dhe njė e shtėnė pushke. Tahiri ka hasur nė pozicionin e dytė tė policisė”. Krisma e pushkės ishte e shtėna e fundit e Tahir Mehės, pėr dinjitetin dhe pėr lirinė shqiptare. Plumbi nuk i shkoi huq. Dhe, nuk doli koman­dos t’i shkonte pranė, tė vėrtetonte vdekjen e tij. Ia mėsyn kufomės me tank dhe vetėm pasi vemėzat e armės ciklopike ia shtypi kėmbėt nėn gjunjė, Prometeut shqiptar, u dha sihariqi: “Ėshtė i vdekur…!”

    Gėzim dhe brohoritje nuk pati. Nė luftėn 19-orėsh Tahir Meha e realizoi betimin, pikė pėr pikė. Tashti Oborri i Kullės ishte pėrplot shusha, kufoma milicėsh e armė tė tyre. Mjeku serb i pranishėm nė operacion, kolonisti Rada i Radenkut, drejtor i Spitalit tė Skenderajt, fliste me argumente pėr 22 tė vrarė e 14 tė plagosur. Me kėto tė dhėnė pėrputheshin edhe konstatimet e vrojtuesve okular tė ekspertizės nė vendin e ngjarjes, mė 16 maj 1981. Ata kanė numėruar 22 piketa tė vėna nė vendet ku kanė mbetur milicėt e vrarė. “Kėtė e kam pėrcjellė me sytė e mi…!” – thoshte pesėdhjetetetėvjeēari Hamit Meha, mendjendritur. Por, disa pėrjetues tė ngjarjes nga radha e pjesėtarėve tė Mbrojtjes Terri­toriale flisnin, nė besė, pėr 27 milicė tė vrarė e pėr 45 tė plagosur.

    Kėshtu, drenicasit Tahir e Nebih Meha, dy breza, e kurorėzuan je­tėn dhe luftėn pėr truallin e lirė dhe tė pacenuar nė mėnyrėn mė mitike. Ata bėnė vdekje madhėshtore. Brezi i tretė, Mihria, me plagė, mbeti pėr ta mbi­je­tuar dhunėn e okupatorit, dhe, nė njė tė ardhme tė pritur, pėr ta gėzuar fi­to­ren e luftės sė brezave tė pėrgjakur me okupa­torin serbo - jugosllav.

    Mė 13 maj 1981, instancat shtetėrore, politike e policore tė Ju­go­s­lla­visė publikisht e manifestonin Festėn e Sigurimit Shtetėror tė planifi­kuar, kurse intimisht mallkonin debaklin skėterrė jugosllave - fitore e irre­dentizmit dhe e nacionalizmit shqiptar, tė vulosur me gry­kėn e push­kės sė Tahir Mehės. Mė 14 maj 1981, Franjo Herleviē formoi komisionin pėr “tė zbardhė tė gjitha rrethanat e kėtij rasti” dhe nė krye tė atij komi­sioni zbriti nė truallin e Tahir Mehės, i cili ende po kundėr­monte erė gjaku tė koagu­luar tė komandosve tė tij - “tė rėnė nė krye tė detyrės”. Nuk u durua dhe me duar tė veta preku tė djathtėn e Tahir e tė Nebih Mehės, tė cilat pėr tė gjallė nuk arriti t’ua pėrlyente as t’ua thyente.

    La urdhėr: Tė bėhet varrimi nėn rrethim policor, me pjesėma­rrje tė kufizuar dhe nxitoi pėr Beograd, pėr tė hartuar Kumtesėn e Sek­re­tariatit Federativ tė Punėve tė Brendshme, tė cilėn do ta botojnė, mė 15 maj 1981, tė gjitha gazetat ditore tė Jugosllavisė: “Mė 13 maj tė kėtij viti nė fshatin Prekaz i Ulėt, komuna e Serbicės, KSA e Kosovės, organet e punėve tė brendshme zbuluan Tahir Mehajn, i cili para njė viti shtiu kundėr organeve tė sigurimit publik tė KSA tė Kosovės dhe qė atėherė gjendej nė arrati. Ky kriminel, pėr tė cilin nė vitin 1980 u shpall urdhėrarrestimi, ngriti barrikadė nė shtėpinė e vet bashkė me Nebih Mehajn dhe mbante peng dy gra e pesė fėmijė. Pas thirrjes qė tė dorėzohen, hapėn zjarr kundėr organeve tė sigurimit” – thuhej nė fillim tė Kumtesės.

    Vėrtet, kumtesa ishte hartua me kalkulime: Operacioni tė trego­hej si ndėrmarrje humanitare, pėr tė shpėtuar “dy gra dhe pesė fėmijė tė mbajtura peng nga kriminelėt”; tė minimizoheshin humbjet maksi­ma­lisht - nė 4 tė vrarė dhe nė 3 tė plagosur; rėnia dhe plagosja e mili­cė­ve, kom­besh e kombėsish tė ndryshme tė tregohej si vazhdim i LNĒJ-sė dhe revo­lu­cionit socialist jugosllav: “Nė kėtė ngjarje tragjike ka edhe simbolikė, qė ėshtė shprehje e vėllazėrimit e bashkimit dhe e bashkėjetesės sonė, qė u krijua nė luftė e revolucion, me gjakun e bijve e tė bijave tė tė gjitha kombeve e tė kombėsive tona. Shokėt qė humbėn jetėn, janė nga anė tė ndryshme tė Jugosllavisė dhe tė kombeve tė ndryshme”.



    Nė varrimin e Tahir e Nebih Mehės, mė 15 maj 1981, midis rreth 70 bashkėfshatarėve e miqve ishte Shaban Jashari me djemtė: Hamzėn dhe Ademin. Kėto legjenda tė kombit shqiptar u betuan, pub­li­­kisht, para kufomės sė Tahir Mehės: “Luftėn qė nise ti do ta vazhdo­jmė ne deri nė pikėn e fundit tė gjakut!” Spiunėt qė pėrgjonin xhematin nga brenda, aty pėr aty, lancuan dezinformatėn, pėr t’i njollosur Jasha­rajt: “ Kėta janė provokatorė, dora vetė e UDB-ės…!”

    E vėrteta ishte e hidhur pėr okupatorin, por e hershme pėr vetė­dijen politike tė masave tė gjėra tė popullit. Jasharajt legjendarė, si edhe Mehajt legjendarė, qėndronin me kohė nė tė njėjtat valė me objektivat politike e ēlirimtare tė tokave shqiptare tė Amės Shqipėri. Agjencia Gaze­tare e Shqipėrisė, pra Tirana zyrtare, mė 17 maj 1981, e mori nė mbrojtje Tahir Mehajn dhe Luftėn e tij e quajti mbrojtje tė domosdoshme tė nderit, tė dinjitetit nė vatrėn stėrgjyshore. Sulmin e njėsive tė “milicisė ndėsh­ku­ese serbe (…) kundėr njė familjeje shqip­ta­re dhe vrasjen e dy anėtarėve tė saj” nė vatrėn e lindjes, Tirana e kuali­fi­­koi dhe e ndėrkombėtarizoi si terro­ri­zėm shtetėror tė Jugosllavisė kun­dėr qenies shqiptare tė Drenicės e tė Ko­sovės. Dhe, vėrtet, koha, kjo vėrtetuese e gjėrave, tregoi: Adem Ja­shari, i mbėshtetur fuqimisht nė Mėmėn Shqipėri, pushkėn e Tahir Mehės, me sakrificė pa ēmim, e bėri Top dhe prelud tė Revolucionit Gjithėsh­qiptar Nacionalēlirimtar nė rrjedhė.

    Heroi i kombit, Tahir Meha me rezistencėn dhe me luftėn mbi­he­roike e theu, njėherė e pėrgjithmonė, mitin e pathyeshmėrisė sė ma­ki­nerisė pushtuese serbo-jugosllave nė tokat shqiptare, tė mbjellė me dhunė gjenocidiale tė pandėrprerė prej pushimit tė pushkės sė Ibrahim Lutfiut, dėshmor i Lėvizjes pėr Lirimin dhe Bashkimin e Tokave Shqi­p­tare, mė 15 janar 1951. Tahir Meha i tregoi rinisė shqip­tare dhe popu­llit se Lufta e armatosur, jo demonstratat me duarthatė, ėshtė rru­ga e Li­risė. Se albanofobia sllave e kupton vetėm gjuhėn e pushkės.

    Lufta e Tahir Mehės do tė bėhet ushqim shpirtėror pėr tė burgo­surit e “Pranverės Shqiptare ’81” pėr tė pėrballuar dhunėn ēnjerė­zore nė kazamatet e Jugosllavisė. Kjo luftė ktheu besimin nė masat e gjera, se populli lindė, rritė, e ka nė gjirin e vetė Burra tė Dheut pėr t’u pėrbe mbi kokėn e tyre, si mbi perėndinė, ndaj edhe rapsodi saktėsoi: “Tahir Meha nė t’dytin kat,/ Po lifton me Beligrad”.

    Vėrtet, e ardhmja vėrtetoi se Pushka e Tahir Mehės i hapi shteg Lirisė sė Kosovės e tė kombit shqiptar. Pėrcaktimi pėr vdekje heroike i Rexhep Malės e i Nuhi Berishės, mė 1984, i Fahri Fazliut e i Afrim Zhitisė, mė 1989, ishte frymėzim i prekshėm i heroizmit tė Tahir Mehės. Dhe, vendosmėria e Besim Latifit (1968) dhe e Skėnder Manollit (1957) tė Pollatės sė Llapit, pėr tė kthyer shtėpitė nė fortifikatė kundėr milicisė speciale tė Jugosllavisė, mė 13 shtator 1990, pa marrė parasysh ēmimin, ishte vetėpėrcaktim pėr sakrificė tahirmehote.

    Sė fundi, pėrcaktimi i Tahir e Nebih Mehės dhe i Besim Latifit e Skėnder Manollit, pėr sakrificė pa ēmim pėr dinjitet shqiptari dhe rėnia heroike e tyre, ishte pėrvojė e pėrjetuar e Adem e Hamėz Jasharit, legjenda mbi legjendat njerėzore tė UĒK-sė. Ushtar i orėve tė para tė Adem Jasharit, vetė siluetė e Tahirit, ishte i vėllai, pesė vjet mė i madh, i dėnuar politik i Lagjes sė veprimtarėve tė “Pranverės Shqip­tare ’81”, dėshmori Beqir Nebih Meha, i rėnė heroikisht, mė 25 mars 1999, nė krye tė njėsitit tė UĒK-sė.

    Dhe, sa mė shumė qė po na sprovon koha, nė Kosovė dhe rreth e rrotull nė tokat shqiptare, nė kėtė fill tė Lirisė sonė tė nėpėrkėmbur ndėrkombėtarisht pėr interesa tė pushtuesve historik tė vendeve shqiptare, aq mė i madh po rritet Tahir Meha, aq mė frymėzuese po bėhet Pushka e Tij habertare - pėr bashkimin dhe pėr Lirinė e kombit shqiptar.

    Kėshilli Organizues pėr Shėnimin e 20-vjetorit “Pranvera Shqi­p­tare ’81”, nė Njėzetvjetorin e rėnies sė Tahir e Nebih Mehajt, pranė rrėnojave tė Kullės, vendosi pllakėn pėrkujtimore me mesazh historik: Shqiponja dykrenore



    KĖTU, MĖ 13 MAJ 1981

    TAHIR NEBIH MEHA DHE NEBIH EMIN MEHA

    KULLĖN STĖRGJYSHORE E KTHYEN

    NĖ VARR TĖ PUSHTUESIT JUGOSLLAV.

    NDEZĖN FLAKĖN E LUFTĖS ĒLIRIMTARE

    TĖ <<PRANVERĖS SHQIPTARE ’81>>,

    TĖ KURORĖZUAR ME FITOREN E UĒK-SĖ.

    PREKAZ, 13 V 2001 - KĖSHILLI ORGANIZUES.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Llapi : 04-09-2016 mė 19:09
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  18. #58
    i/e regjistruar Maska e Evian
    Anėtarėsuar
    04-08-2015
    Postime
    681
    Faleminderit
    41
    72 falenderime nė 64 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi




    O Murat Meha heu Murat P.....ri !

  19. #59
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    21,167
    Faleminderit
    37
    212 falenderime nė 206 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi

    Citim Postuar mė parė nga Evian Lexo Postimin


    O Murat Meha heu Murat P.....ri !
    ju e vrat Tahir me Bab e edhe Muratit i hodhet bomben ne shtepi
    ju o piella e serbit
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  20. #60
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    551
    Faleminderit
    20
    44 falenderime nė 43 postime

    Pėr: Murat Meha argumenton me fakte e dokumente demarkacionin me Malin e Zi


Faqja 3 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •