Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 9 prej 9
  1. #1
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,866
    Faleminderit
    63
    750 falenderime nė 620 postime

    Arkivat britanike: Si u vra Ali Pashė Tepelena

    Emri:  Ali-Pasha-me-Vasilliqine.jpg

Shikime: 351

Madhėsia:  98.7 KB
    Ali Pasha me Vasilliqine

    Nga Auron Tare

    Pėr disa javė me rradhė, sė bashku me studiuesin kosovar Bejtullah Destani kemi diskutuar pėr gjetjen e njė dokumenti tė shkurtėr por shumė i rėndėsishėm nė epilogun e jetės sė Ali Pashės. Ky dokument FO195/34 i ruajtur nė Arkivin e Ministrisė sė Jashtme Britanike hedh dritė mbi disa fakte tė panjohura deri mė sot mbi njerėzit qė komplotuan nė vrasjen e Ali Pashės. Letra e Ambasadorit Britanik nė Stamboll ėshtė e njė rėndėsie tė jashtėzakonshme pasi hedh dritė mbi ēastet e fundit tė jetės sė Vezirit shqiptar.

    Ali Pashė Tepelena, njė prej personaliteteve mė tė rėndėsishme tė historisė shqiptare ka tėrhequr gjithmonė vėmendjen e studiuesve mbi veēoritė e spikatura tė periudhės sė sundimit tė tij.

    Pėrplasjet e tij me Portėn e Lartė kanė qenė subjekt i njė sėrė veprash tė historianėve europiane, greke apo otomane. E ndėrsa veprat e konsullit francez Pouqueville (Pukėvil) dhe ai britanik Leak (Lik), bashkėkohės tė Aliut, janė tė njohura gjerėsisht, njė numėr veprash me burime orientale ende presin pėr t’u njohur nga studiuesit tanė.

    Ndėrkohė historiografia turke pėr njė kohė tė gjatė ka theksuar si njė prej arsyeve tė zemėrimit tė Portės sė Lartė ndaj Ali Pashės, bashkėpunimin e tij me rebelėt grekė tė cilėt po pėrgatisnin kryengritjen e tyre nė 1821. Nė njė sėrė veprash, autorėt turq kanė pėrshkruar shkaqet e rėnies sė Aliut jo vetėm sjellja e pavarur e Pashait shqiptar, por edhe ambicjen e tij, intrigat apo refuzimin e bindjes ndaj Sulltanit. Nė njė prej kėtyre veprave me ndikim tė madh pėrpiqet tė provohet se rėnia e Aliut ishte provokuar nga ky i fundit si “pasojė e rritjes sė influencės sė elementit tė krishterė nė Janinė”.

    Por njė prej hipotezave mė interesante ėshtė ai i njė komploti tė Ali Pashės, pėr tė pėrdorur Sektin e Bektashinjve si njė platformė pėr pushtetin e tij. E jo vetėm nė krijimin e njė shteti tė pavarur, por nėpėrmjet Bektashinjve tė vinte nė kontroll Jeniēerėt tė cilėt deri mė atėherė kishin pasur njė bashkėjetesė tė vėshtirė me Sulltan Mahmudin II. Kjo hipotezė ėshtė me shumė interes pėr t’u eksploruar, nėse marrim parasysh disa fakte si influencėn e Aliut ndaj Bektashinjve, mbėshtetjen e tij pėr kėtė sekt sufi apo faktin se pjesa mė e madhe e lidershipit tė jeniēerėve ishin me prejardhje shqiptare.

    Po tė kemi parasysh se ishin jeniēerėt ata qė kishin rrėzuar Sulltan Selimin III dhe kėrcėnonin vazhdimisht Mahmudin II, atėherė kjo hipotezė duket me mjaft interes pėr t’u eksploruar mė tej. Fakti qė Mahmudi II pas rrėzimit tė Aliut e shkatėrroi pėrfundimisht armėn e jeniēerėve me masakrėn e famshme tė 1826, dhe rėnia e influencės sė Bektashinjve nė Stamboll, janė argumente mė shumė nė mbėshtetje tė kėsaj hipoteze, e cila, duhet thėnė nuk ėshtė marrė shumė nė konsideratė.

    Emri:  Koka-e-Aliut-ne-Stamboll-Gravura-Robert-Walsh.jpg

Shikime: 337

Madhėsia:  38.9 KB
    Koka e Aliut ne Stamboll. Pjesė nga gravura qė shoqėron shėnimet e Robert Walsh.

    Megjithatė nė narrativėn e ngjarjeve qė u luajtėn nė dimrin e 1821-22 nė muret e Kalasė sė Janinės mungojnė ende njė sėrė detajesh tė cilat mund tė ndryshojnė tėrėsisht kėndvėshtrimin e ngjarjeve dhe mėnyrėn e vrasjes sė Aliut. Deri mė sot, vrasja e Aliut njihet gjerėsisht falė pėrshkrimit tė konsullit francez Pukėvil, i cili pėrshkruan njė betejė heroike tė Aliut dhe rojeve tė tij nė shkallėt e shtėpisė nė ishullin e Liqenit tė Janinės. Falė kėtij pėrshkrimi, ku nuk mungojnė edhe dialogje midis palės sulmuese dhe asaj mbrojtėse, tė bien nė sy “fjalėt e fundit tė Aliut”, i cili kėrkonte qė rojet e tij besnike tė vrisnin Vasiliqinė, gruan e Pashait, “qė ajo tė mos binte nė duart e turkut”.

    Pėrshkrimi nė detaje i ēasteve finale tė Aliut, pėrshkruar nga Pukėvili, janė marrė mė vonė nga shumė orientalistė tė cilėt e kanė ribotuar atė skenė nė njė sėrė veprash duke e sjellė deri nė ditėt tona. Por Pukėvili nė veprėn e tij nuk ka cituar asnjė burim nga i mori kėto informata, duke lėnė nė mjegull besueshmėrinė e tyre. Nė mungesė tė dėshmitarėve apo dokumentave autentike, vdekja e Aliut njihet ende nga kjo vepėr dhe nė ditėt e sotme, ku nė shtėpinė e ishullit tė Janinės turistėve kuriozė u tregohen vrimat e plumbave tė cilat vranė Vezirin e famshėm.

    Dokumentat e botuara sot nė DITA sjellin pėrmes dėshmive autentike, njė tablo tė ndryshme mbi fundin e Aliut, duke i dhėnė fund ngjarjes sė treguar nga Pukėvili. Dėshmia e Ministrit tė Jashtėm otoman pėr njė fuqi tė huaj si Anglia, duhet marrė si njė dėshmi shumė pranė tė vėrtetės.

    Dihet se Sulltan Mahmudi II nė pėrpjekjet e tij pėr njė reformė tė pėrgjithshme nė Shtetin Osman dhe mbrojtje nga ekspansioni rus, kėrkonte aleancė nė veēanti me britanikėt dhe francezėt. Pėrpjekjet pėr marrėdhėnie tė mira me kėto dy fuqi u shtuan gjatė revoltės sė Ali Pashės dhe nė veēanti nga kryengritja greke. Nė kėtė kontekst duhet marrė dėshmia qė Reis Efendiu, Ministri i Jashtėm i Perandorisė Otomane i jep Ambasadorit tė Britanisė, Lordit Strangford, pėr Sekretarin e Shtetit, Lord Castlereagh mbi fundin e Aliut.

    Kėto dėshmi janė tė vetmet fakte qė vijnė nga burimet osmane nė kohė reale mbi pėrfundimin e rebelimit tė Pashait shqiptar. Prandaj mendojmė se besueshmėria e tyre ėshtė shumė afėr ngjarjes sė vėrtetė.

    Pėr vėrtetėsinė e kėtyre dokumentave mund tė mbėshtetemi tek njė tjetėr burim i kohės: Robert Walsh, Kapelani i Ambasadės Britanike i cili ishte pjesė e ambasadės sė Lordit Strangford. Prifti Walsh jo vetėm ka pasur dijeni mbi disa tė dhėna qė pėrshkruhen nė dokumentin e Ambasadorit, por i ka pėrshkruar ato nė volumin e tij “Njė pėrshkrim i udhėtimit nga Konstandinopoja nė Angli”, botuar nė 1830.

    Robert Walsh i cili duket se ka pasur mundėsi tė njihet me dėshminė e Ministrit tė Jashtėm Otoman, pėrshkruan me imtėsi njė pjesė tė kėtij dokumenti por pa e cituar atė. Gjithsesi nga rrėfimi i tij duket qartė se burimi ėshtė i njėjtė me atė tė dokumentit tė Ambasadorit.

    Njė tjetėr fakt shumė interesant qė vjen nga dokumenti britanik, ėshtė dėshmia se nė fundin e Aliut ka ndikuar tradhtia e gruas sė famshme tė Vezirit, Vasiliqisė. Figura e Vasiliqisė e njohur nga njė sėrė veprash tė orientalizmit europian ėshtė konsideruar si simboli i besnikėrisė ndaj Pashait plak. E trajtuar gjithmonė me nota idealizmi dhe keqardhje pėr fatin e saj tragjik, roli i Vasiliqisė nė vdekjen e Aliut sipas burimit osman, duket se ka qenė vendimtar.

    Aq i rėndėsishėm ka qenė ky rol, sa tė jetė temė kryesore nė raportimin e Ambasadorit pėr Sekretarin e Shtetit, duke hedhur dyshime nėse gjenerali Hurshid Pasha ka raportuar rolin e saj nė vrasjen e Aliut, apo ka dashur tė marrė tė gjitha meritat pėr vete. Njė tjetėr fakt shumė i rėndėsishėm mbi figurėn e Vasiliqisė, ėshtė cilėsimi i saj qartėsisht si “vajza e njė prifti grek”. Kjo dėshmi mbi prejardhjen e saj hedh poshtė ndonjė pėrpjekje sporadike tė studiuesve pėr shndėrrimin e saj nė “shqiptare ortodokse nga Ēamėria”.

    Roli i Vasiliqisė nė fundin e Vezirit, nuk ka qenė asnjėherė i ndriēuar nga burimet e kohės. Mesa duket, veprimet e saj nė dobi tė Portės sė Lartė, kanė qenė aq sekrete sa askush deri mė sot nuk ka dyshuar mbi tradhtinė e saj, edhe pse dihej se pas rėnies sė Aliut ajo kishte nė zotėrimet e veta disa prona. Prona tė cilat citohen nė dokumentin britanik.

    Emri:  Portet-i-zonjės-Vasiliqi.jpg

Shikime: 273

Madhėsia:  108.3 KB
    Portet i zonjės Vasiliqi

    Dy letrat e shkurtit 1822 tė Strangford drejtuar eprorit tė tij nė Londėr

    FO195/34

    Nr.22 – Konstandinopojė – Shkurt 11.1822

    Imzot,

    Pėrpara disa ditėsh mora nga Dragomani i Portės letrėn qė po ja u pėrcjell mė poshtė e cila pėrmban tė dhėna tė besueshme qė kjo Qeveri ka marrė nga Shqipėria, se Lufta me Ali Pashėn ėshtė shumė pranė fundit.

    Mesa duket Kalaja ėshtė marrė me sulm nė 25 Janar dhe rreth 100 nga ushtarėt e Aliut kanė hedhur armėt. Aliu vetė me disa nga besnikėt e tij ėshtė tėrhequr nė Depon e Barutit, prej nga ku ai ka dėrguar njė propozim pėr dorėzim vetėm nėse Porta e Lartė do t’i kursejė jetėn, nė tė kundėrt do t’i vėrė flakėn Depos. Hurshid Pasha menjėherė i kėrkoi Qeverisė udhėzime tė cilat u dėrguan. Unė nuk e di qėllimin e kėtyre udhėzimeve, por ne shpresojmė se shumė shpejt do tė marrim tė dhėna nėse Aliu ėshtė kapur i gjallė apo i vdekur. Pėrfundimi fatlum i Luftės Shqiptare do ta bėjė kėtė Qeveri qė t’i pėrqėndrojė pėrpjekjet e saja mė konkretisht nė More, operacioni mė i rėndėsishėm pėr momentin, nė tė cilin mund tė pėrfshihen.

    Firmosur (Strangford)



    Konstandinopojė – Shkurt 25. 1822

    Imzot,

    Koka e Ali Pashės u soll nė Konstandinopojė tė shtunėn e shkuar nga Selihtari i Hurshid Pashės dhe dje u ekspozua publikisht nė Kamaren e Sarajit ku do tė qėndrojė pėr tri ditė. Kjo shfaqje ka ngjallur shumė kuriozitet. Njė tregtar anglez i cili mendon se njė ekspozim i ngjashėm do tė ngjallė tė njėjtin kuriozitet edhe nė Angli dhe duke spekuluar nė pėrfitimet qė ai mund tė nxjerrė nga ky ekspozim nė Londėr, po negocion me kryexhelatin pėr blerjen e Kokės. Nga shuma e lartė qė po ofron, ka shumė mundėsi qė t’ja arrijė qėllimit. Rrethanat e vdekjes sė Ali Pashės nė ēdo vend tjetėr mund tė konsiderohen si vrasje.

    Reis Efendiu i pėrshkroi ato pėr z.Chabert dhe e lejoi atė qė tė mbante shėnime pėr informacionin tim.

    Njė pėrkthim i kėtij rrėfimi serioz ėshtė i mbyllur nė zarf.

    Emri:  1-22.jpg

Shikime: 285

Madhėsia:  34.5 KB

    Unė nuk kam zbuluar nėse Hurshid Pasha ka pranuar nė Raportin Zyrtar pėr Portėn se ai, duke pėrdorur gruan e Aliut, kishte mundur ta nxirrte atė nga Kalaja. Megjithatė nuk ka aspak dyshim pėr faktin se ishte tradhtia e kėsaj gruaje (e quajtur Vasilica, bija e njė prifti grek) qė e dorėzoi Aliun nė duart e armiqve tė tij. Ajo ėshtė shpėrblyer pėr kėtė me tre ēifliqe apo ferma nė periferi tė Janinės.

    Disa nga xhevahiret dhe thesaret e Ali Pashės kanė mbėrritur nė Pallat. Plaēka e kapur thuhet tė ketė qenė e jashtėzakonshme, megjithėse ndoshta njė pjesė e vogėl do tė mund tė futet nė Arkėn e Sulltanit.

    Firmosur, (Strangford)


    Shėnimet e Robert Walsh-it

    “Koka e Aliut erdhi nė 23 Shkurt futur nė njė kuti. Nė 24 tė shkurtit u ekspozua nė Kamaren e Portės pėr tė gjithė ata qė donin ta shikonin. Unė mora njė jeniēer dhe shkova pėr tė parė njė traditė orientale e cila kishte mbetur e pandryshuar qė nga kohėt e hershme.

    Aliu kishte qenė Pasha dhe koka e tij trajtohej me respekt. Nuk ishte ekspozuar nė mėnyrė tė rėndomtė tek Porta por pėrkundrazi ishte vendosur nė njė tepsi, nė njė shtyllė mermeri tė ulėt midis portės sė parė dhe tė dytė tė Pallatit, ku ngjasonte me kokėn e Gjon Pagėzorit. Pak mė tutje ishte varur njė Fatva, njė letėr ku ishte shkruar akuza ndaj tij ashtu siē vendosej akuza kundėr atyre qė ishin kryqėzuar nė kryq. Pranė kokės qėndronte njė bostanxhi me njė shkop nė dorė. Tepsia ishte e qarkuar nga pak njerėz dhe kur unė u afrova, ata u tėrhoqėn pėr tė mė liruar vendin. Bostanxhiu me shkopin nė dorė e ktheu tepsinė nga unė, qė ta shikoja mė mirė, teksa njerėzia shikonte pa shprehur asnjė emocion, njėsoj sikur tė shikonin shtyllen prej guri ku qėndronte. Koka ishte mė shumė skalpi ku kraniumi dhe trutė ishin hequr dhe ishin zėvendėsuar me material tjetėr.

    Operacioni i cili nė pėrgjithėsi nuk bėhej mirė nga turqit, nė kėtė rast ishte kryer me kaq shumė mjeshtėri e kujdes, saqė pjesa e jashtme i ruante format nė mėnyrė perfekte dhe shprehjet ishin tė gjalla aq sa dukej sikur ajo nuk ishte ndarė nga trupi. Fytyra ishte e zbehtė, por e plotė dhe plot karakter. Ishte e gjerė, e bukur, dukej qė i pėrkiste njė personi qė impononte respekt. Kishte pamjen e njė personi tė hapur dhe me humor, por qė nėn kėtė pamje siē e dija, fshihej njė zemėr e pamėshirshme dhe e egėr. Ēaēka e kokės ishte pa flokė, por duke dhėnė konturin e plotė tė njė balli tė gjerė. Nga pas i vareshin njė tufė flokėsh nė ngjyrė gri, sipas modelit tė shqiptarėve tė sotėm apo tė grekėve tė lashtė tė tė njėjtit vend. Njė mjekėr e mrekullueshme nė ngjyrė gri tė argjendtė gati 6 inē e gjatė, i varej. Shumė vetė po lexonin Fatvanė e vendosur nė mur mbi kokėn e tij.

    Unė i shpreha jeniēerit dėshirėn time tė madhe qė ta kisha kur ajo tė mos hynte mė nė punė dhe meqė turqit bėjnė ēdo gjė pėr para, u premtova njė shpėrblim tė mirė. Ai foli me bostanxhiun dhe pas disa ditėsh ma sollėn nė dorė.

    Duke qenė se Aliu kishte qenė shumė i njohur nė Europė dhe kishte tėrhequr vėmendjen e njerėzve nė Angli nė veēanti, njė tregtar nga Konstandinopoja mendoi se do tė ishte me leverdi ta blente kokėn dhe tepsinė, dhe ta dėrgonte nė Londėr pėr ta ekspozuar. Ai mė informoi mua se kishte ofruar njė shumė tė madhe parash pėr kėtė qėllim. Por koka mesa duket, ishte rezervuar pėr njė tjetėr. Ndėr tė njohurit e vjetėr tė Aliut ishte njė Dervish Sulejmani, i cili kishte qenė agjenti i tij nė disa negociata tė rėndėsishme. Kishin pasur opinione tė ndryshme pėr disa ēėshtje dhe ishin ndarė; dhe Sulejmani pasi kishte dalė nga shėrbimi i tij, ishte futur nė njė teqe ku dhe veshi robėn e Dervishit. Kur dėgjoi pėr vdekjen e mikut tė vjetėr ai ishte shumė i shqetėsuar dhe kur koka u vendos nė publik, ai e bleu me njė ēmim shumė mė tė lartė se sa kishte ofruar tregtari”.

    DITA

  2. #2
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-04-2009
    Postime
    5,656
    Faleminderit
    633
    177 falenderime nė 162 postime

    Pėr: Arkivat britanike: Si u vra Ali Pashė Tepelena

    Citim Postuar mė parė nga Albo Lexo Postimin
    Emri:  Ali-Pasha-me-Vasilliqine.jpg

Shikime: 351

Madhėsia:  98.7 KB
    Ali Pasha me Vasilliqine

    Nga Auron Tare

    Pėr disa javė me rradhė, sė bashku me studiuesin kosovar Bejtullah Destani kemi diskutuar pėr gjetjen e njė dokumenti tė shkurtėr por shumė i rėndėsishėm nė epilogun e jetės sė Ali Pashės. Ky dokument FO195/34 i ruajtur nė Arkivin e Ministrisė sė Jashtme Britanike hedh dritė mbi disa fakte tė panjohura deri mė sot mbi njerėzit qė komplotuan nė vrasjen e Ali Pashės. Letra e Ambasadorit Britanik nė Stamboll ėshtė e njė rėndėsie tė jashtėzakonshme pasi hedh dritė mbi ēastet e fundit tė jetės sė Vezirit shqiptar.

    Ali Pashė Tepelena, njė prej personaliteteve mė tė rėndėsishme tė historisė shqiptare ka tėrhequr gjithmonė vėmendjen e studiuesve mbi veēoritė e spikatura tė periudhės sė sundimit tė tij.

    Pėrplasjet e tij me Portėn e Lartė kanė qenė subjekt i njė sėrė veprash tė historianėve europiane, greke apo otomane. E ndėrsa veprat e konsullit francez Pouqueville (Pukėvil) dhe ai britanik Leak (Lik), bashkėkohės tė Aliut, janė tė njohura gjerėsisht, njė numėr veprash me burime orientale ende presin pėr t’u njohur nga studiuesit tanė.

    Ndėrkohė historiografia turke pėr njė kohė tė gjatė ka theksuar si njė prej arsyeve tė zemėrimit tė Portės sė Lartė ndaj Ali Pashės, bashkėpunimin e tij me rebelėt grekė tė cilėt po pėrgatisnin kryengritjen e tyre nė 1821. Nė njė sėrė veprash, autorėt turq kanė pėrshkruar shkaqet e rėnies sė Aliut jo vetėm sjellja e pavarur e Pashait shqiptar, por edhe ambicjen e tij, intrigat apo refuzimin e bindjes ndaj Sulltanit. Nė njė prej kėtyre veprave me ndikim tė madh pėrpiqet tė provohet se rėnia e Aliut ishte provokuar nga ky i fundit si “pasojė e rritjes sė influencės sė elementit tė krishterė nė Janinė”.

    Por njė prej hipotezave mė interesante ėshtė ai i njė komploti tė Ali Pashės, pėr tė pėrdorur Sektin e Bektashinjve si njė platformė pėr pushtetin e tij. E jo vetėm nė krijimin e njė shteti tė pavarur, por nėpėrmjet Bektashinjve tė vinte nė kontroll Jeniēerėt tė cilėt deri mė atėherė kishin pasur njė bashkėjetesė tė vėshtirė me Sulltan Mahmudin II. Kjo hipotezė ėshtė me shumė interes pėr t’u eksploruar, nėse marrim parasysh disa fakte si influencėn e Aliut ndaj Bektashinjve, mbėshtetjen e tij pėr kėtė sekt sufi apo faktin se pjesa mė e madhe e lidershipit tė jeniēerėve ishin me prejardhje shqiptare.

    Po tė kemi parasysh se ishin jeniēerėt ata qė kishin rrėzuar Sulltan Selimin III dhe kėrcėnonin vazhdimisht Mahmudin II, atėherė kjo hipotezė duket me mjaft interes pėr t’u eksploruar mė tej. Fakti qė Mahmudi II pas rrėzimit tė Aliut e shkatėrroi pėrfundimisht armėn e jeniēerėve me masakrėn e famshme tė 1826, dhe rėnia e influencės sė Bektashinjve nė Stamboll, janė argumente mė shumė nė mbėshtetje tė kėsaj hipoteze, e cila, duhet thėnė nuk ėshtė marrė shumė nė konsideratė.

    Emri:  Koka-e-Aliut-ne-Stamboll-Gravura-Robert-Walsh.jpg

Shikime: 337

Madhėsia:  38.9 KB
    Koka e Aliut ne Stamboll. Pjesė nga gravura qė shoqėron shėnimet e Robert Walsh.

    Megjithatė nė narrativėn e ngjarjeve qė u luajtėn nė dimrin e 1821-22 nė muret e Kalasė sė Janinės mungojnė ende njė sėrė detajesh tė cilat mund tė ndryshojnė tėrėsisht kėndvėshtrimin e ngjarjeve dhe mėnyrėn e vrasjes sė Aliut. Deri mė sot, vrasja e Aliut njihet gjerėsisht falė pėrshkrimit tė konsullit francez Pukėvil, i cili pėrshkruan njė betejė heroike tė Aliut dhe rojeve tė tij nė shkallėt e shtėpisė nė ishullin e Liqenit tė Janinės. Falė kėtij pėrshkrimi, ku nuk mungojnė edhe dialogje midis palės sulmuese dhe asaj mbrojtėse, tė bien nė sy “fjalėt e fundit tė Aliut”, i cili kėrkonte qė rojet e tij besnike tė vrisnin Vasiliqinė, gruan e Pashait, “qė ajo tė mos binte nė duart e turkut”.

    Pėrshkrimi nė detaje i ēasteve finale tė Aliut, pėrshkruar nga Pukėvili, janė marrė mė vonė nga shumė orientalistė tė cilėt e kanė ribotuar atė skenė nė njė sėrė veprash duke e sjellė deri nė ditėt tona. Por Pukėvili nė veprėn e tij nuk ka cituar asnjė burim nga i mori kėto informata, duke lėnė nė mjegull besueshmėrinė e tyre. Nė mungesė tė dėshmitarėve apo dokumentave autentike, vdekja e Aliut njihet ende nga kjo vepėr dhe nė ditėt e sotme, ku nė shtėpinė e ishullit tė Janinės turistėve kuriozė u tregohen vrimat e plumbave tė cilat vranė Vezirin e famshėm.

    Dokumentat e botuara sot nė DITA sjellin pėrmes dėshmive autentike, njė tablo tė ndryshme mbi fundin e Aliut, duke i dhėnė fund ngjarjes sė treguar nga Pukėvili. Dėshmia e Ministrit tė Jashtėm otoman pėr njė fuqi tė huaj si Anglia, duhet marrė si njė dėshmi shumė pranė tė vėrtetės.

    Dihet se Sulltan Mahmudi II nė pėrpjekjet e tij pėr njė reformė tė pėrgjithshme nė Shtetin Osman dhe mbrojtje nga ekspansioni rus, kėrkonte aleancė nė veēanti me britanikėt dhe francezėt. Pėrpjekjet pėr marrėdhėnie tė mira me kėto dy fuqi u shtuan gjatė revoltės sė Ali Pashės dhe nė veēanti nga kryengritja greke. Nė kėtė kontekst duhet marrė dėshmia qė Reis Efendiu, Ministri i Jashtėm i Perandorisė Otomane i jep Ambasadorit tė Britanisė, Lordit Strangford, pėr Sekretarin e Shtetit, Lord Castlereagh mbi fundin e Aliut.

    Kėto dėshmi janė tė vetmet fakte qė vijnė nga burimet osmane nė kohė reale mbi pėrfundimin e rebelimit tė Pashait shqiptar. Prandaj mendojmė se besueshmėria e tyre ėshtė shumė afėr ngjarjes sė vėrtetė.

    Pėr vėrtetėsinė e kėtyre dokumentave mund tė mbėshtetemi tek njė tjetėr burim i kohės: Robert Walsh, Kapelani i Ambasadės Britanike i cili ishte pjesė e ambasadės sė Lordit Strangford. Prifti Walsh jo vetėm ka pasur dijeni mbi disa tė dhėna qė pėrshkruhen nė dokumentin e Ambasadorit, por i ka pėrshkruar ato nė volumin e tij “Njė pėrshkrim i udhėtimit nga Konstandinopoja nė Angli”, botuar nė 1830.

    Robert Walsh i cili duket se ka pasur mundėsi tė njihet me dėshminė e Ministrit tė Jashtėm Otoman, pėrshkruan me imtėsi njė pjesė tė kėtij dokumenti por pa e cituar atė. Gjithsesi nga rrėfimi i tij duket qartė se burimi ėshtė i njėjtė me atė tė dokumentit tė Ambasadorit.

    Njė tjetėr fakt shumė interesant qė vjen nga dokumenti britanik, ėshtė dėshmia se nė fundin e Aliut ka ndikuar tradhtia e gruas sė famshme tė Vezirit, Vasiliqisė. Figura e Vasiliqisė e njohur nga njė sėrė veprash tė orientalizmit europian ėshtė konsideruar si simboli i besnikėrisė ndaj Pashait plak. E trajtuar gjithmonė me nota idealizmi dhe keqardhje pėr fatin e saj tragjik, roli i Vasiliqisė nė vdekjen e Aliut sipas burimit osman, duket se ka qenė vendimtar.

    Aq i rėndėsishėm ka qenė ky rol, sa tė jetė temė kryesore nė raportimin e Ambasadorit pėr Sekretarin e Shtetit, duke hedhur dyshime nėse gjenerali Hurshid Pasha ka raportuar rolin e saj nė vrasjen e Aliut, apo ka dashur tė marrė tė gjitha meritat pėr vete. Njė tjetėr fakt shumė i rėndėsishėm mbi figurėn e Vasiliqisė, ėshtė cilėsimi i saj qartėsisht si “vajza e njė prifti grek”. Kjo dėshmi mbi prejardhjen e saj hedh poshtė ndonjė pėrpjekje sporadike tė studiuesve pėr shndėrrimin e saj nė “shqiptare ortodokse nga Ēamėria”.

    Roli i Vasiliqisė nė fundin e Vezirit, nuk ka qenė asnjėherė i ndriēuar nga burimet e kohės. Mesa duket, veprimet e saj nė dobi tė Portės sė Lartė, kanė qenė aq sekrete sa askush deri mė sot nuk ka dyshuar mbi tradhtinė e saj, edhe pse dihej se pas rėnies sė Aliut ajo kishte nė zotėrimet e veta disa prona. Prona tė cilat citohen nė dokumentin britanik.

    Emri:  Portet-i-zonjės-Vasiliqi.jpg

Shikime: 273

Madhėsia:  108.3 KB
    Portet i zonjės Vasiliqi

    Dy letrat e shkurtit 1822 tė Strangford drejtuar eprorit tė tij nė Londėr

    FO195/34

    Nr.22 – Konstandinopojė – Shkurt 11.1822

    Imzot,

    Pėrpara disa ditėsh mora nga Dragomani i Portės letrėn qė po ja u pėrcjell mė poshtė e cila pėrmban tė dhėna tė besueshme qė kjo Qeveri ka marrė nga Shqipėria, se Lufta me Ali Pashėn ėshtė shumė pranė fundit.

    Mesa duket Kalaja ėshtė marrė me sulm nė 25 Janar dhe rreth 100 nga ushtarėt e Aliut kanė hedhur armėt. Aliu vetė me disa nga besnikėt e tij ėshtė tėrhequr nė Depon e Barutit, prej nga ku ai ka dėrguar njė propozim pėr dorėzim vetėm nėse Porta e Lartė do t’i kursejė jetėn, nė tė kundėrt do t’i vėrė flakėn Depos. Hurshid Pasha menjėherė i kėrkoi Qeverisė udhėzime tė cilat u dėrguan. Unė nuk e di qėllimin e kėtyre udhėzimeve, por ne shpresojmė se shumė shpejt do tė marrim tė dhėna nėse Aliu ėshtė kapur i gjallė apo i vdekur. Pėrfundimi fatlum i Luftės Shqiptare do ta bėjė kėtė Qeveri qė t’i pėrqėndrojė pėrpjekjet e saja mė konkretisht nė More, operacioni mė i rėndėsishėm pėr momentin, nė tė cilin mund tė pėrfshihen.

    Firmosur (Strangford)



    Konstandinopojė – Shkurt 25. 1822

    Imzot,

    Koka e Ali Pashės u soll nė Konstandinopojė tė shtunėn e shkuar nga Selihtari i Hurshid Pashės dhe dje u ekspozua publikisht nė Kamaren e Sarajit ku do tė qėndrojė pėr tri ditė. Kjo shfaqje ka ngjallur shumė kuriozitet. Njė tregtar anglez i cili mendon se njė ekspozim i ngjashėm do tė ngjallė tė njėjtin kuriozitet edhe nė Angli dhe duke spekuluar nė pėrfitimet qė ai mund tė nxjerrė nga ky ekspozim nė Londėr, po negocion me kryexhelatin pėr blerjen e Kokės. Nga shuma e lartė qė po ofron, ka shumė mundėsi qė t’ja arrijė qėllimit. Rrethanat e vdekjes sė Ali Pashės nė ēdo vend tjetėr mund tė konsiderohen si vrasje.

    Reis Efendiu i pėrshkroi ato pėr z.Chabert dhe e lejoi atė qė tė mbante shėnime pėr informacionin tim.

    Njė pėrkthim i kėtij rrėfimi serioz ėshtė i mbyllur nė zarf.

    Emri:  1-22.jpg

Shikime: 285

Madhėsia:  34.5 KB

    Unė nuk kam zbuluar nėse Hurshid Pasha ka pranuar nė Raportin Zyrtar pėr Portėn se ai, duke pėrdorur gruan e Aliut, kishte mundur ta nxirrte atė nga Kalaja. Megjithatė nuk ka aspak dyshim pėr faktin se ishte tradhtia e kėsaj gruaje (e quajtur Vasilica, bija e njė prifti grek) qė e dorėzoi Aliun nė duart e armiqve tė tij. Ajo ėshtė shpėrblyer pėr kėtė me tre ēifliqe apo ferma nė periferi tė Janinės.

    Disa nga xhevahiret dhe thesaret e Ali Pashės kanė mbėrritur nė Pallat. Plaēka e kapur thuhet tė ketė qenė e jashtėzakonshme, megjithėse ndoshta njė pjesė e vogėl do tė mund tė futet nė Arkėn e Sulltanit.

    Firmosur, (Strangford)


    Shėnimet e Robert Walsh-it

    “Koka e Aliut erdhi nė 23 Shkurt futur nė njė kuti. Nė 24 tė shkurtit u ekspozua nė Kamaren e Portės pėr tė gjithė ata qė donin ta shikonin. Unė mora njė jeniēer dhe shkova pėr tė parė njė traditė orientale e cila kishte mbetur e pandryshuar qė nga kohėt e hershme.

    Aliu kishte qenė Pasha dhe koka e tij trajtohej me respekt. Nuk ishte ekspozuar nė mėnyrė tė rėndomtė tek Porta por pėrkundrazi ishte vendosur nė njė tepsi, nė njė shtyllė mermeri tė ulėt midis portės sė parė dhe tė dytė tė Pallatit, ku ngjasonte me kokėn e Gjon Pagėzorit. Pak mė tutje ishte varur njė Fatva, njė letėr ku ishte shkruar akuza ndaj tij ashtu siē vendosej akuza kundėr atyre qė ishin kryqėzuar nė kryq. Pranė kokės qėndronte njė bostanxhi me njė shkop nė dorė. Tepsia ishte e qarkuar nga pak njerėz dhe kur unė u afrova, ata u tėrhoqėn pėr tė mė liruar vendin. Bostanxhiu me shkopin nė dorė e ktheu tepsinė nga unė, qė ta shikoja mė mirė, teksa njerėzia shikonte pa shprehur asnjė emocion, njėsoj sikur tė shikonin shtyllen prej guri ku qėndronte. Koka ishte mė shumė skalpi ku kraniumi dhe trutė ishin hequr dhe ishin zėvendėsuar me material tjetėr.

    Operacioni i cili nė pėrgjithėsi nuk bėhej mirė nga turqit, nė kėtė rast ishte kryer me kaq shumė mjeshtėri e kujdes, saqė pjesa e jashtme i ruante format nė mėnyrė perfekte dhe shprehjet ishin tė gjalla aq sa dukej sikur ajo nuk ishte ndarė nga trupi. Fytyra ishte e zbehtė, por e plotė dhe plot karakter. Ishte e gjerė, e bukur, dukej qė i pėrkiste njė personi qė impononte respekt. Kishte pamjen e njė personi tė hapur dhe me humor, por qė nėn kėtė pamje siē e dija, fshihej njė zemėr e pamėshirshme dhe e egėr. Ēaēka e kokės ishte pa flokė, por duke dhėnė konturin e plotė tė njė balli tė gjerė. Nga pas i vareshin njė tufė flokėsh nė ngjyrė gri, sipas modelit tė shqiptarėve tė sotėm apo tė grekėve tė lashtė tė tė njėjtit vend. Njė mjekėr e mrekullueshme nė ngjyrė gri tė argjendtė gati 6 inē e gjatė, i varej. Shumė vetė po lexonin Fatvanė e vendosur nė mur mbi kokėn e tij.

    Unė i shpreha jeniēerit dėshirėn time tė madhe qė ta kisha kur ajo tė mos hynte mė nė punė dhe meqė turqit bėjnė ēdo gjė pėr para, u premtova njė shpėrblim tė mirė. Ai foli me bostanxhiun dhe pas disa ditėsh ma sollėn nė dorė.

    Duke qenė se Aliu kishte qenė shumė i njohur nė Europė dhe kishte tėrhequr vėmendjen e njerėzve nė Angli nė veēanti, njė tregtar nga Konstandinopoja mendoi se do tė ishte me leverdi ta blente kokėn dhe tepsinė, dhe ta dėrgonte nė Londėr pėr ta ekspozuar. Ai mė informoi mua se kishte ofruar njė shumė tė madhe parash pėr kėtė qėllim. Por koka mesa duket, ishte rezervuar pėr njė tjetėr. Ndėr tė njohurit e vjetėr tė Aliut ishte njė Dervish Sulejmani, i cili kishte qenė agjenti i tij nė disa negociata tė rėndėsishme. Kishin pasur opinione tė ndryshme pėr disa ēėshtje dhe ishin ndarė; dhe Sulejmani pasi kishte dalė nga shėrbimi i tij, ishte futur nė njė teqe ku dhe veshi robėn e Dervishit. Kur dėgjoi pėr vdekjen e mikut tė vjetėr ai ishte shumė i shqetėsuar dhe kur koka u vendos nė publik, ai e bleu me njė ēmim shumė mė tė lartė se sa kishte ofruar tregtari”.

    DITA
    Kush ti ka mesuar TY keto IDIOTESIRA...

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    582
    Faleminderit
    30
    50 falenderime nė 49 postime

    Pėr: Arkivat britanike: Si u vra Ali Pashė Tepelena

    Ali Pashė Tepelena i ashtuquajtur dhe “Luani i Janinės” lindi rreth 1740-1750 nė Tepelenėn e Labėrisė, dhe vdiq mė 24 Janar 1822 duke mbrojtur trojet shqiptare tė Epirit nga forcat osmane. Ali Pasha ishte sundimtar i Pashallėkut tė Epirit, Thesalisė, dhe pjesė tė Peloponesit. Sa ishte gjalle Ali P. Tepelena, nuk kane mundur ne Shqiperi me hi ase kryqalit(evropianet) e as turkoshaket(otomanet), iken shqiptaret e lane dhe otomanet e vrane.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 23-05-2016 mė 14:56

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-09-2014
    Postime
    740
    Faleminderit
    1
    27 falenderime nė 27 postime

    Pėr: Arkivat britanike: Si u vra Ali Pashė Tepelena

    Idete, ideologjite ne pergjithesi ku hyn edhe feja(mendim i lire mbi Mbretin e qiejve I Cili e ka ndaluar fene e engjejve per shkak te rrezikut te sekretit) duket sikur behen pis menjehere dhe zhvleresohen nga lindja apo primitiviteti. Pa gjetur rrugedalje perfundojne ne nje dezhvu(rebelim i stilit te peshkut ne breg) derisa treten dhe humbin. Ali duket sikur eshte tamam Aliu i historise Islame, po ashtu Iskanderi duket si te ishte Umari i historise Islame etj.. Por a eshte primitiviteti(negativi apo zhvleresimi) feja e vertete lindore apo po vuajne edhe kete rradhe pas shkences apo sic quhet Ideja e Botes se re, teknollogjia apo teknika, dhe do pushojne vetem kur te shuhet.

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    582
    Faleminderit
    30
    50 falenderime nė 49 postime

    Pėr: Arkivat britanike: Si u vra Ali Pashė Tepelena

    Dyshime pėr identitetin e grekėve tė sotėm me grekėt e lashtė
    Me daljen nė pah tė skandaleve tė mashtrimeve ekonomike qė Greqia ka bėrė gjatė viteve filluan edhe problemet e dyshimeve tė vetė grekėve nė lidhje me identitetin e tyre nėse janė trashėgimtarėt e grekėve tė lashtė tė cilėt krenohen me shekuj. Nė tė vėrtetė populli grek kur u shpall pavarėsia e Greqisė nuk parapėlqente tė quheshin elenas, grek, por romaikos. Ndėrsa lėnda e historisė, gjuhės, fjalorėt quheshin historia Greqisė sė Re, fjalor i gjuhės sė greqishtes sė re etj.
    Nuk bėhej fjalė fare pėr grekėt e lashtė. Pėr qytetarėt e Greqisė sė Re, ata ishin tė huaj sepse Greqia e shekullit 19, pėrbėhej nga popullsi qė i pėrkisnin kombeve tė ndryshėm si shqiptar(arvanitasit), sllavė, bullgarė, turq, arab, hebrej etj. Por poetėt e huaj tė frymėzuar nga kryengritėsit e revolucionit tė 1821 i thurėn vargje kėsaj kryengritje duke i pėrmbledhur tė gjithė popujt nė emrin e pėrbashkėt Grek. Pra, pasi u themelua shteti grek u krijua kombi dhe ėshtė vėrtetuar qė ėshtė shteti ai qė bėn kombin dhe jo kombi bėnė shtetin. (Kjo vėrehet qartė edhe tek Republika e Maqedonisė sė sotme. Politikanėt, pushtetarėt dhe akademikėt sllavė tė cilėt pasi zyrtarizuan shtetin po krijojnė kombin maqedonas duke asimiluar shqiptarėt, serbėt, bullgarėt, romėt, turqit, boshnjakėt, goranėt. Ndėrsa shqiptarėt qė kishin ruajtur kombin e tyre tė pastėr ndėr shekujt pavarėsuar njė shtet shqiptar tė vogėl, tė dobėt politikisht dhe ekonomikisht. Kėrkesė kjo pėr brishtėsinė e shtetit shqiptar kur u pavarėsua nga serbėt, grekėt dhe rusėt.) Rigas Fereos (1757-1798), nė poemėn e tij “Kėngė Kushtrimi” nė njė rresht tė saj shkruan nė gjuhėn greke: “Βyλγαροι, κι Αρβανιτις, Αρμενος, κι Ρομιο, Αραπιδες”,(bullgarė, shqiptarė, armenė, grekė, arabė). Pra, nė poemėn e Rigas Fereos, grekėt e sotėm, njiheshin romei, kurse shqiptarėt me emrin arvanitis. Shkrimtari dhe poeti i njohur grek i ditėve tona Nikos Dhimu nė njė intervistė qė ka dhėnė mė 23 qershor 2009 gazetės sė madhe NY TIMES u shpreh: ”Ne flisnim shqip dhe vetquheshim romaikos, por pastaj na tha: “Gėte, Viktor Hugo, Delacroix: “Jo, ju jeni grekė, pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė Platonit e Sokratit...”. Nė qoftė se njė vend i vogėl, njė komb i varfėr ka njė barrė tė tillė mbi supet e tija, ai kurrė nuk do tė shėrohet...” Siē e deklaron shkrimtari Niko Dhimu, grekėt e sotėm nuk janė ata grekėt e lashtė qė pretendonte historiani gjerman nė shekullin 18 Johann Winckelmann. I cili krijoji vizionin se Greqia e lashtė ėshtė populluar nga njerėz tė bukur, me flokė tė verdhė e tė gjatė, njerėz tė zgjuar. Ky pėrfytyrim i Johann Winckelman nė tė vėrtetė ka lidhje me ilirėt tė cilėt kishin kėto karakteristika, pra, ata, grekėt e lashtė kanė qenė ilirėt dhe jo grekėt e sotėm.
    me gjersisht linku
    https://www.google.es/url?sa=t&rct=j...vqYCpaD-UhlPSA

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-09-2014
    Postime
    740
    Faleminderit
    1
    27 falenderime nė 27 postime

    Pėr: Arkivat britanike: Si u vra Ali Pashė Tepelena

    me mire te jesh cakall ngerdheshes sesa b..le dashi dhe greket e kuptuan dashurine Hyjnore.

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    582
    Faleminderit
    30
    50 falenderime nė 49 postime

    Pėr: Arkivat britanike: Si u vra Ali Pashė Tepelena

    Ti don me argumentu per heronjet pa fije historiani, morre greko fil!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 19-10-2016 mė 13:12

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-09-2014
    Postime
    740
    Faleminderit
    1
    27 falenderime nė 27 postime

    Pėr: Arkivat britanike: Si u vra Ali Pashė Tepelena

    nuk jam si Ty me b..ole ujore pa kriter lundrues; apo anglo-fill

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    582
    Faleminderit
    30
    50 falenderime nė 49 postime

    Pėr: Arkivat britanike: Si u vra Ali Pashė Tepelena

    Shko ne kishe lutu per mekatet, le historin e popullit shqiptar!
    Heronjet me fame Botrore
    Akili,Aleksandri i Madhe, Piro, Ali pash Janina,Muhamed Ali( sundus i Egjiptit)Ibrahim Pasha (biri Muamede Aliut) dhe ky i fundit Xhaxhai, nuk pe ja permendi emri se pe ju lshon shpirti e po jete populli shqiptar pa patriota )
    Te gjithe jan te jugut te ILirise (toske), pse evropa e ka falsfiku historin ajo esht tjeter gje.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 27-10-2016 mė 09:49

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •