Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 28
  1. #1
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    Autori: TARTAR BAZAJ



    SHKOZA DHE BABA ARSHI BAZAJ




    MILOSAO 2012

    Autori: Tartar BAZAJ

    Titulli: Shkoza dhe Baba Arshi BAZAJ

    Redaktor: Minella GJONI

    Korrektor letrar: Irena GJONI

    Konsulent: Prof. Shyqyri HYSI

    Punoi nė kompjuter: Ilir PAPA

    Kopertina: Agim MATO


    © Tė gjitha tė drejtat tė autorit


    ISBN 978-99956-15-43-7

    Shtypur nė shtypshkronjėn MILOSAO, SARANDĖ, 2012
    Rruga “Skanderbeg”Tel & Fax: 0852 2964 Mobile: 0692071360
    E mail: agimmato@yahoo.it

  2. #2
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    DY FJALĖ ZEMRE

    Vjen njė moshė dhe njeriu papritur fillon dhe ndien nostalgji e ėmbėlsi pėr vendin, ku i “ka rėnė koka, ku ka njohur mėmė e atė, ku e njeh dhe guri i thatė...
    Vitet vargėzojnė njėri-tjetrin, por, tė lidhur si gjerdanė, ndjesinė e bėjnė mė tė fortė. Atėherė bėhet mė i qetė, mė i urtė dhe ndien dhembshuri pėr tė shkuarėn e tė sotmen e tij. E kėshtu kėrkon tė vendosė edhe ai njė gur nė kalanė e madhe “histori”.
    Kjo ndjesi e ka prekur dhe birin e Shkozės, plot lavdi dhe vizion, avokatin e nderuar Tartar Tasim Bazaj.
    Tartari ėshtė tepėr i lidhur me vendlindjen dhe ėshtė krenar, qė ėshtė bir i atij vendi tė begatė nė lavdi e nė pasuri. Sa hapet fjala pėr Shkozėn dhe Kudhės-Gėrhotin, ai ndjen njė kėnaqėsi tė veēantė dhe tė rrėfen bėmat, trimėritė, rrėfenjat, kėngėt apo zakonet e vendit tė vet. Tė duket sikur Tartari ėndėrron vetėm pėr Shkozėn e tij tė dashur, ku kaloi fėmijėrinė e rininė plot ėndrra, disa prej tė cilave mundi t’i bėnte realitet vonė, shumė vonė.
    Kjo e nxiti qė t’i shkruajė mendimet e dėshirat e tij e t’i sistemojė nė librin me peshė shumė tė madhe dhe domethėnėse: “Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj”. Ky libėr zemre, thellėsisht i sinqertė, i thjeshtė e pa zbukurime, na fut nė vorbullėn e historisė shkoziote. Na panoramon ngjarje e rrėfime, ashtu siē i dinė vetė shkoziotėt dhe krahina e Kudhės-Gėrhotit.
    Shkoziotėt vetė kanė njė shprehje: “Historia e Kombit tim nis nga vendlindja ime, Shkoza”.
    Kjo ėshtė njė shprehje shumė kuptimplote. Dhe pėr Tartar Bazajn nuk mund tė kuptohet historia kombėtare, pa pėrshkruar nė rradhė tė parė kalldrėmet e fshatit, ku shpesh gjakoste kėmbėt e zbathura, pa pėrmendur ujin e ftohtė tė ēezmės sė Aligjone, pa harruar kredhjet foshnjarake nė ujėrat e rrėmbyeshme tė Vjosės, pa harruar atė misėrniken e lyer me pak gjalpė, ato sandalet mė tepėr tė grisura, ato rroba qė nėna ia lante e ia arnonte me kujdes.
    Dhe kur e lexon kėtė libėr, themi se kėtė punė e ka bėrė mirė. Ka dhėnė njė kontribut qė ēdo njeri qė e do Shkozėn, do ta komplimentonte avokatin e nderuar. Aty ēdo shkoziot, do tė gjejė copėza tė jetės sė vet, tė fisit tė vet e tė fshatit tė vet, thjesht dhe qartė, ashtu siē ia ka ndier zemra dhe shpirti. E nėse erėrat e kanė ēuar ēdokėnd prej bijve tė kėtij fshati fisnik diku larg nėpėr Shqipėri, a nė Evropė, do t’ua tregojė me krenari kėtė libėr bijve tė tij e do t’u thotė: “Ja nga vij unė, ja kush ėshtė Shkoza ime”.
    Ky libėr ėshtė njė kronikė e shkurtėr, pėrmes kujtesės sė vetė autorit, duke kujtuar ata qė e kanė pėrkėdhelur, kur ishte i vogėl e qė kanė gėzuar, kur u rrit e nisi me nder rrugėn e jetės.
    Vlerat dhe virtytet janė njė lumė i tėrė, qė shkojnė nga brezi nė brez. Ato rrinė pranė ēdo shkozioti tė mirė e natyrisht, ata janė krenarė pėr to.
    Shumė kuptimplote tingėllojnė vargjet e Astrit Pajės nga Shkoza:
    “Ngado shkojmė e kudo vemi,
    Origjinėn nė Shkozė e kemi,
    Brez pas brezi tė trashėguar
    Krenarė jemi tė nderuar”.
    Shkozioti i nderuar Fiqiri Aliaj, shpreh fjalė qė aq bukur i pėrshtaten vėllimit tė Tartar Bazajt:
    “Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj”:
    “Shkoza ėshtė fillimi i tokės amtare, ajo ėshtė fillimrruga qė nisim, qė kur ngrihemi nė kėmbė e vrasim gjunjėt dhe kur marrim vrapin pėr tė pėrshkruar Shqipėrinė. Ajo ėshtė porta, nga ku hyjmė e dalim. Shkoza ėshtė zėri qė rrjedh nėpėr damarė, qė thėrret e qė kėrkon, qė buēet e jep urdhėr, kur radari shėnon rrezikun qė kanoset dhe hapet fronti i mbrojtjes pėr ēdo pėllėmbė tokė, pėr ēdo gur sinori, pėr ēdo kryq e fije bari. Shkoza ėshtė edhe zėri i qetė, i urtė, i shtruar, i menēur, i pjekur, arsyeja e fuqishme qė drejton punėn dhe krijimin, bashkėjetesėn dhe harmoninė e qė vė nė lėvizje motorrin e madh tė jetės”.
    Vetė avokat Tartar Bazaj shprehet: ”Sado modest tė jetė vendosja e njė guri nga dora ime nė themelet e kalasė sė historisė, natyrshėm lehtėson dhe rrit sedrėn dhe krenarinė time, qė origjina e gjithkujt prej nesh ėshtė dhe mbetet kjo pjesė e Labėrisė. Si ēdo njeri, qė e ka pėr nder origjinėn e tij, dhe pėr mua ėshtė njė nder i madh qė jam djalė i kėtij fshati, ku era e malit nė harmoni me lumin Vjosė, flladi i luleve, familja sė cilės i pėrkas, familjet e mrekullueshme shkoziote dhe njerėzit bujarė e fisnikė, qė ka ky fshat, me historinė e tij mė kanė bėrė dhe mė bėjnė tė shprehem me plot gojėn: “Jam krenar qė jam nga Shkoza e Kudhės-Gėrhotit”.
    Libri “Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj”, ėshtė njė libėr me vlerė. Ai i bėn nder autorit, por dhe fshatit Shkozė, aq mė tepėr qė kėtė libėr e shkruan biri i vet fshatit Shkozė. Ky libėr ėshtė nė vazhdėn e shkrimeve tė vazhdueshme, qė kanė bėrė e bėjnė shkoziotėt, pėr historinė e tyre nė gazetėn “Shkoza”e mė gjėrė.
    Dhe unė si njė mik e shok i njė njeriu tė mirė e patriot tė vendit tė vet, shpirtėrisht Tartarin e pėrgėzoj pėr kėtė nismė dhe me sinqeritet i them, se rrugėn qė nisi, ta vazhdojė me dinjitet, jo vetėm nė lėmin e historisė, por edhe tė folkloristikės, tė traditės, tė miteve e riteve shkoziote, deri edhe tek vallja, kėnga, kostumografia etj, tė cilat nuk duhet t’i mbulojė pluhuri i harresės. Ka plot ngjarje e bėma shkoziote, qė Tartari me shokė intelektualė tė Shkozės nuk duhet t’i lėnė pa i grumbulluar e shkruar.
    Urime, miku im Tartar!


    MINELLA GJONI
    Mėsues i merituar,
    studiues i historisė, i
    gjuhėsisė dhe i folkloristikės

  3. #3
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    PJESA E PARĖ


    HYRJE

    Historia lė gjurmė kudo: nė vite, nė shekuj, mijėvjeēarė. Ajo shkruan kronika e kujtime nė tokė, dhe lė shenja e tregues tė pėrjetshėm, lumenjtė, luginat, fshatrat, trojet e ngrehinat, ledhet, kodrat e brigjet, dėshmitė e njė jete qė ecėn, prehistorinė, rrėnojat e ndėrtimet, copėzat e pėrjetimeve nė troje e ngulime, vendbanime e fortesa apo kulte fetare dhe kala, qė origjinėn e kanė nga tė parėt tanė. Ēdo popull, dhe ēdo fis e grup njerėzor ka fillesat e veta, dhe historia i ka caktuar fatin e tij. Rrėnjėt e lashta, prehistoria e vjetėr pagane, qė nė thellėsi tė mugėtirės sė lashtė rrjedhin e rrjedhin duke sjellė me vete njė emėr, njė toponim, duke shėnuar diku nė territor tė fiseve ilire, njė fshat, njė fis, njė grumbull ngrehinash apo shtėpi, njė vendbanim nė Jug tė Shqipėrisė (Ilirisė) apo mė parė (Pellazgjisė) dhe pjesė e fiseve tė qytetit tė Amantias sė lashtė, kėsaj kalaje tė vjetėr dhe tė madhe ilire, me rrėnjė nė legjenda, qė flasin e thonė biografinė dhe tė vėrtetėn e kėtij populli dhe fisit, tė cilit po i referohemi mė poshtė. Ėshtė njė popull, qė jeton e dėshmon vazhdimėsinė me lugina, kroje, shtėpi, varreza, kulte besimi e gjuhė, ku ėshtė folur e folur shqip, me emra njerėzish, fisesh, llagapesh, me njė kompleks natyror dhe njerėzor.
    Ėshtė njė territor interesant nė kufij tė kohės, kujtimeve e gojėdhėnave pėr formimin e fshatit Shkozė, i cili qėndron nė rrėzė tė njė kodre, me njė histori qė shikon nga e shkuara, e sotmja dhe ecėn nė tė ardhmen. Ka njė fushė tė bukur e pjellore. Ka pėrpara saj njė lumė tė madh dhe tė rrėmbyeshėm fushor, dhe mbi kėtė fushė mban kodrat dhe njė mal hijerėndė me copėza arash dhe fushėzash interesante.
    Ka kreshtėn shkėmbore tė shpatit tė malit Tartar, faqen diellore tė Shullėrit, kodrėn e bukur tė Goricės, lumin Vjosė ujėshumė, bregun e lartė tė Aligjone, qė ka nxjerrė shenjtorė, kapedanė, kadilerė, burra trima, bujarė dhe fisnikė.
    Ka tėrpilat e bukura, nga maja e sė cilės vėzhgon qė nga Kurora e Malit Tartar (Vendin e shenjtė, ku prehet shenjtori i madh Baba Hamzai), dhe zbret tek kalaja e vjetėr e kudhėsiotėve, e ngritur veēmas pėr tė pėrballuar sulmin dhe pushtimin e Ali Pashė Tepelenės, njė pjesė tė Mallakastrės dhe pėrfundon nė Dorėz Tepelenė.
    Ėshtė krenari pėr mua, tė shkruaj pėr kėtė fshat me tradita, i cili ka nxjerrė njerėz me peshė nė mbarė kombin shqiptar dhe jashtė saj, deri nė Amerikė. Nga ky fshat kanė dalė shenjtori i Madh, Baba Arshi Bazaj, aktualisht Baba Teqeje nė Detroit Michigan USA, kanė dalė burra, gra, djem dhe vajza, nipėr, stėrnipėr, mbesa dhe stėrmbesa, kapedanė trima, kadilerė, gjeneralė, Dr. shkencash, ushtarakė, arsimtarė, inxhinierė, burra shteti dhe tė besės, deri tek Kryeministra tė vendit

    AUTORI





    SHKOZA JONĖ


    Fshati Shkozė, nė lindje tė rrethit tė Vlorės, nė Krahinėn e Kudhės-Gėrhotit, nė kufi me Tepelenėn e Mallakastrėn, ėshtė porta hyrėse e Krahinės, si nga Tepelena edhe nga Mallakastra, duke vazhduar luginėn e Vjosės drejt Vlorės.
    Fshati Shkozė ėshtė i ndėrtuar rrėzė njė kodre tė bukur, qė ėshtė vazhdim i rrėzės sė malit tė Kudhėsit “Tartar” ose “Mali i Bardhė”, me majėn e tij mė tė lartė, 1978 m. Fshati ėshtė i ndėrtuar nė kėmbė mali e karshi fushės, e qėndron mbi kodrėn e quajtur “Shullėri”.
    Emėr interesant ”Tartar”. Nė etimologjinė e fjalės shpjegohet: “Tartar quhen kalorėsit, qė kryenin shėrbimin postar nė kohėn e pushtimit Osman. E cilėsonin “Tartar i Sanxhakbeut”.
    Nė histori, ky emėr njihet edhe me shpjegimin “pjesėtar i fiseve turke, qė formonin shtetin ”Hordhia e Artė”, nė shekullin XIII-XV. E kėtė fjalė, populli i Krahinės sė Kudhės-Gėrhotit e ka futur nė shprehjen frazeologjike: ”Tartari e merr vesh se ē’bėhet”. Pra, rrėmujėn e madhe qė bėhet, askush s’e shpjegon dot veē majės sė malit ”Tartar”, qė qėndron si kurorė mbi Kudhės -Gėrhot. Nė ēdo rast qė ta marrėsh pėr lartėsinė e saj, kėtė majė e pėr fshehtėsinė e saj, ėshtė pėrdorur pėr tė gjetur strehė korrierėt, udhėtarėt e pambrojtur, nevojtarėt, e pse jo edhe tė ligjtė. Burimi i kėsaj fjale ėshtė nga turqishtja, gjė qė na bėn tė mendojmė, se si toponim ėshtė pėrdorur nga fillimet e pushtimit turk, duke marrė mė pas tė drejtėn e pėrdorimit gati si autoktone, nga banorėt vendas.

    Nė majėn “Tartar” , Dishepujt Ėngjėllorė tė Bektashi-zmit, ngritėn aty njė objekt kulti: “Kurorėn”.
    Kurora nė majėn” Tartar” , ėshtė njė vend i shenjtė, ku prehet BABA HAMZAI, i ardhur nga lufta e Qerbelasė, ku pelegrinėt kėtė vend tė shenjtė, e quajnė objekt besimi e me efekte shėrimi psikologjik.
    Ky vend ėshtė i njohur si vend i shenjtė, dhe vijnė pelegrinė nga tė gjitha anėt e Shqipėrisė dhe mė tej.
    Sipas tė dhėnave rretheqark “Kurorės sė malit”, nė Luftėn e Parė Botėrore i janė hapur transhe nga Italia, e cila vendosi edhe topat gjuajtės kundėr trupave austriake, tė cilėt kishin pushtuar krahun e kundėrt tė Vjosės, rrethin e Tepelenės. Thonė se kur topēinjtė italianė provuan topat pėr tė gjuajtur, kėta tė fundit nuk shkrepnin. Ky fakt, sipas tė dhėnave, tregon mė sė miri qė vendi i shenjtė, “Kurora e malit”, nuk tė lejon tė bėsh keq kundėr qėnieve njerėzore, madje shkon edhe mė tej, kur tregohet, se njė pjesė e ushtarėve, pas gjumit tė bėrė, disa prej tyre janė gjetur tė vdekur tė nesėrmen.
    Po emri “Shkozė”?:
    Emri Shkozė ėshtė njė emėr i bukur, rrjedha e tė cilit ėshtė nga bima e shkozės, e pėrhapur nė masė tė gjerė nė kėtė zonė. Shkoza ėshtė njė dru pylli ose shkurre, me degė tė holla e me gjethe vezake, qė shpesh pėrdoret pėr dru zjarri e ushqim bagėtish. Shpesh pėrdoren fjalėt “Shkozebardhė” a “Shkozezezė”.
    Shkozebardha ėshtė tashmė jo njė bimė shkurrore, por bimė me trung tė trashė, me gjethe vezake tė dhėmbėzuara, me lemure ngjyrė hiri, tė hollė e tė lėmuar, qė rritet si dru pylli. Ndėrsa shkozėzeza, ėshtė bima me degė tė holla, tė mbushura me push, me gjethe vezake tė vogla e tė dhėmbėzuara, qė rritet deri nė 8 m. lartėsi, e qė pėrdoret pėr ushqim pėr dhitė.
    Ngulimi fillestar i kėtij fshati, mendohet tė ketė qenė mes shkozishtes, qė dalėngadalė u zhduk si bimė dhe mbeti vetėm rreth e rreth fshatit. E pse tė mos t’i besojmė edhe mendimit-legjendė tė banorėve vendas, se aty nė mes tė fshatit, aty ku sot janė shtėpitė e “Karafilajve”, ka qenė dikur njė pemė shkozė e madhe, nėn hijen e sė cilės thuhej se mėrzenin 1000 krerė dhėnė.
    Fshati, ndonėse nė luginėn e Vjosės, ėshtė i mbrojtur nga erėrat, sepse krijuesit fillestarė tė fshatit, i mbėshtetėn shtėpitė e para me shpatulla drejt malit tė Kudhėsit, nė kodrėn gjysmėrrethore qė shullohet drejt diellit tė lindjes nė mėngjes e tė perėndimit nė mbrėmje. Fshati, ndonėse larg nga buza e detit, rrihet nga erėrat detare tė Adriatikut. Lartėsia e fshatit Shkozė, nuk ėshtė mė shumė se 90 m. mbi nivelin e detit.
    Fshati Shkozė kufizohet: Nė Veri: me lumin Vjosė, nė Jugperėndim: me fshatin Mazhar, nė Lindje: me lumin Vjosė dhe fshatin Dorzė, Komuna Lopės ( Sinanaj) dhe nga Perėndimi: me fushėn e Golimbasit dhe fshatin Dushkarak, fshatrat e Kudhės-Gėrhotit ose Sevasterit.
    Vija qė kufizon fshatin ėshtė kjo: Nė Veri: Me lumin Vjosė dhe kufi me fshatin Dushkarak. Nė Perėndim: Pėrroi i Frashėrit, Gjyzel, Bregu pėrreth kodrave, Fiku i egėr (nė pėrrua), Burimi i Bajram Zogės, fundi i Rrapit tė Gastarit. Nė Jug: Goricė e Dede (Veshi i Shullėrit), Gropa e mbretit, Koria e Xhemalit, Shuri dhe Qepallat, Kroi i Hundės sė Pusit, Buza e Kuqe, Kroi i Sinos, mesi i Ledhėzave, Tartari. Nga Lindja: Ura e Iliazit, Pėrroi i Pikės, Pika, Qafa e Kisė, Mesi i Liqenit, Qafa e Shelegarit e deri tek Shtėrpazi.
    Nė fund tė fshatit, e ndarė nga rruga automobilistike, qė vjen nga Sevasteri, shtrihet nė mėnyrė simetrike fusha e tij, tė cilės zor se i gjendet shoqja nė fshatrat e Labėrisė nga gjerėsia dhe bukuria e saj. Edhe fusha komunikon me rrugė, sikur tė kishte dorė arkitekti nė projektimin e tyre. Njė bukuri tė rrallė i jep fshatit, gjarpėrimi i lumit Vjosė, i cili pėr pozicionin qė ka, kurrė nuk i ka sjellė probleme. Ai lumė pėr ne ka qėnė begati, bukuri, prodhim, jetė, etj. Sado i sertė nė dimėr, Shkozės s’i ka prekur asnjė pėllėmbė tokė, me pėrjashtim tė njė sasie tė vogėl nė Kaptė, ose mė saktė pjesėn e poshtme tė Fushės sė Cake. Njė bukuri e rrallė i jepet fshatit Shkozė, nga kodra si piramidė nė fund tė fshatit buzė lumit Vjosė, e gjelbėruar me vreshta e pemė frutore nga tė gjitha anėt e qė emrin s’e ka dhe fort tė bukur ”Goricė”. Gorica, gjysmė e tharė e djeshme, sodit sot si me zili bukuritė e vendlindjes sonė, Shkozės dhe pjesėn dėrrmuese tė fshatrave tė Kudhės-Gėrhotit, si dhe disa fshatra, tė cilėt pėrfshihen nė dy rrethe tė ndryshme, Kalivaēin dhe Dorėzėn, qė i pėrkasin njėsisė administrative Tepelenė, dhe Ēorrushin dhe Kutėn, qė kanė varėsinė administrative nga Mallakastra. Ky topomim “Goricė”, pėrfund fshatit e ka marrė emrin nga pema “gorricė”, pėr shkak tė rritjes sė saj nė kėtė vend me gjithė prerjet e saj dhe zėvendėsimin me ullinj dhe vreshtari, pasi ėshtė njė nga pemėt, qė i ka bėrė ballė erėrave tė forta, qė vijnė nga gryka e lumit Vjosė, apo ndoshta edhe nga shprehja popullore “Mė doli gorricė” (s’mė vajti puna mbarė). Le t’i qėndrojmė sė parės. Ajo duhet tė ketė ngacmuar imagjnatėn popullore, qė ta pagėzojė atė kodėr aq tė bukur me njė emėr jo fort tė bukur. Sikur ajo kodėr tė ishte nė Nju Jork apo nė Brazil , kushedi me sa ton flori do tė ishte veshur, nga ku vizitorėt do tė kundronin luginėn e bukur tė Vjosės ujėshumė. Aty nė ballin e kodrės “Gorricė”, nė pikėn mė tė dukshme tė fshatit, kanė ndėrtuar varrezat fisi Bazaj, dhe njė degė e fisit Aliaj, ku kėta tė fundit janė nipėr tek tė parėt.
    Nė ballė tė Goricės, nė pozicionin mė tė bukur tė saj, ėshtė ngritur njė Kube dhe rreth e qark janė varrezat e fisit Bazaj, ku nė kėtė Kube prehet njėri prej pinjollėve tė dėgjuar tė fisit Bazaj , Cane Dervish Bazaj. Nė vitin 1942, kjo Kube u godit nga italianėt me gjyle topi. U shpua tejpėrtej, por fatmirėsisht nuk ra. Nė ballin e Goricės prehen edhe bijat e fisit Bazaj, edhe pse kanė qenė tė martuara nė fise tė tjera nė Shkozė. Tė tilla kanė qenė Arzijana Bazaj, e bija e Cane Dervish Bazajt, e ėma e patriotit tė njohur Gani Aliko, vėllezėri me fisin Zykaj. Arizjana Bazaj ėshtė nėna e Sulltanės, sė ėmės sė Mehmet Shehut. Aty prehen: Fatime Bazaj, e ėma e Namik Ramajt, e gjyshja e Gjeneral Bujar Ramajt, Inxhi Bazaj, nėna e Islam Aliajt tė parė, bija tjetėr Shegė Breshanaj (Bazaj). Nė vitin 1967, pasi ishin prishur shtėpitė e mėdha dhe portat harkore antike tė fisit Bazaj, aty, pėr tė ndėrtuar ēerdhen dhe kopshtin e fshatit, nga pėrfaqėsues tė partisė nė fshat, u urdhėrua edhe prishja e Kubesė dhe shkulja e varrezave tė fisit Bazaj. Duke qėnė pėrpara njė situate tė tillė, kryefamiljarėt e kėtij fisi, sė bashku me Emine Alikon, bashkėshorte e patriotit Gani Aliko, nip i Bazajve, i drejtuan njė letėr ish -Kryeministrit Mehmet Shehu, qė tė ndėrhynte dhe tė ndalonte prishjen e Kubesė dhe shkuljen e varreve tė fisit Bazaj. Pėrpilimin e letrės e bėri djali i fisit, arsimtari Azem Ēelo Bazaj, sot Begaj. Menjėherė erdhi pėrgjigja, bashkė me urdhrin e ish Kryeministrit Mehmet Shehu, qė tė mos luhej me eshtrat e gjyshes sė tij, Arizjanės dhe varrezat e fisit Bazaj.
    Nė fund tė saj shtrihen varret e fshatit Shkozė. Kėto varreza, tė ndodhura nė vendin mė tė dukshėm, nė udhėkryqin e rrugėve tė fushės, duket se nuk janė piketuar pa qėllim nga tė parėt tanė. Ato janė ndėrtuar, pėr t’i kujtuar dhe respektuar ata tė gjithė, aty ku qėndrojnė tė grumbulluar nė tokėn e shenjtė tė Shkozės.
    Fshati ynė, Shkoza, ėshtė nga mė tė rrallėt nga pozicioni gjeografik si vendosje, jo vetėm nė zonėn e Vlorės, por dhe mė gjerė. Ėshtė njė fshat, qė Zoti i ka dhėnė dhe mal, dhe kodėr, dhe fushė, dhe pyll, dhe lumė, njė harmoni qė do ta kishte zili kushdo. Jo vetėm kaq, por ai ėshtė udhėkryqi dhe kufiri midis dy krahinave me zė nė Shqipėri, mes Mallakastrės dhe Tepelenės. Ėshtė nė zemėr tė Shqipėrisė sė Jugut, prandaj dhe ēdo shkoziot, pėr mpleksjet qė ka me kėto krahina dhe si pasojė e krushqive tė shumta, ndihet vlonjat, tepelenas dhe mallakastriot.
    Aty kalon rruga mbi 3000- vjeēare, ku tė parėt tanė, ilirėt, pėrshkruanin rrugėn nga qyteti Amantia, kjo qendėr e banuar mijėravjeēare, nė Gurė tė Lunecit dhe dilnin nė Dorėz tė Lopėsit, Tepelenė e prej andej pėrshkruanin rrugėn pėr nė Antigone, Luginėn e Drinos, Gjirokastėr, Janinė dhe pėrfundonin nė thellėsi tė territorit grek, deri nė Ambraki.
    Por ajo qė tė parėt tanė tė Shkozės kanė bėrė me mė shumė mend, ėshtė vendosja e fshatit nė kėmbėt e malit, nė rrėzėn e kodrės, me pamje nga fusha e gjerė dhe lumi Vjosė, duke bėrė njė harmonizim tė pėrsosur tė jetės baritore me atė tė bujkut. Njė shkoziot nga ballkoni i shtėpisė, kontrollon ēdo gjė tė kodrės dhe tė malit. Si duket tė parėt tanė, kur mjetet e komunikimit nuk ekzistonin, me njė tė thirrur me zė tė lartė, bėnin tė gjitha punėt nė distancė, drejtonin bujqėsinė e blegtorinė, lajmėronin pėr gėzimet dhe hidhėrimet, ose pėr rreziqet qė u kanoseshin. Kėto komunikime bėheshin edhe me fshatrat matanė lumit Vjosė, si me Kalivaēin e Tepelenės, Ēorrushin apo Kutėn e Mallakastrės.
    Menēuria e tė parėve tanė vazhdon dhe mė tej. Fshati ėshtė ndarė nė lagje, tė cilat janė vazhdimėsi e njėra – tjetrės. Zakoni ynė para sundimit turk, e donte qė shtėpitė tė ishin pranė e pranė njėra-tjetrės, qė banorėt, fillimisht tė paktė, tė komunikonin nė rast rreziku lehtėsisht, por edhe t’i vinin shpesh nė ndihmė njėri-tjetrit.
    Rrugėt e fshatit janė shtruar me kalldrėm, gjė qė tregon pėr njė mjedis qytetar e tė kulturuar qysh herėt. Brenda fshatit janė dy kroje me ujė tė ftohtė. Mė i madh ėshtė ai i Rrapit tė Aligjone. Shkoza nė pėrgjithėsi shtėpitė i ka dykatėshe, me gurė, tė mbuluara me qeramidhe, por edhe me dėrrasa guri.
    Dhomat i kanė me kubatura tė mėdha, tė ajrosura e me dritare me madhėsi mesatare. Nė pėrgjithėsi kanė qenė me tavan e dysheme dėrrase. Shtėpitė tradicionalisht janė mbajtur pastėr, brenda e jashtė tė lyera me gėlqere. Oborret pėrreth shtėpisė janė tė sistemuara e tė shtruara me pllaka. Pėr pjekjen e bukės pėrdoreshin furra tė punuara me mjeshtėri nga amvisat nė oborret e shtėpive tė veta. Ēdo shtėpi kishte furrėn e saj me kube gati 2 m2, tė shtruara me baltė, trazuar me copėza qeramidhesh. Ato pėrdoreshin dhe pėr pjekjen e mishit.
    Sipas kujtimeve tė bashkėfshatarit tonė Baftjar Ramaj, por edhe pėr njė pjesė tė realitetit qė ne vetė kemi pėrjetuar “Shkoza para vitit 1944 kishte 80 shtėpi. Prona ishte private: shtėpitė, tokat, kullotat, pyjet, bagėtitė. Njė pjesė e madhe e kullotave si nė mal dhe nė kodėr dhe disa pyje kanė qėnė pronė e fshatit dhe kishin tė drejtė tė gjithė tė kullosnin bagėtitė, sipas rregullave tė caktuara nga kanunet dhe rregullat e brendshme tė fshatit”.
    Zotėronin blegtori e kullota familjet e mėposhtme: Bazajt ose Jaupajt (vėllezėri), Aliajt, Vėllezėrit Alikaj: Ganiu, Idrizi dhe Mevlani, Ramo Rustemi e Xheladin Rustemi, Ymer Xhezairi, Haredin Sinani, Nexhip Ismaili, Sulo Ismaili, Ilmi Jaho, Duro Bega, Brahim Hyseni, Brahim Aliaj, Kanan Maze, Hamit Paja, Hamdi Ēekrezi, Kamber Zoto, Pasho Rrapi, Ferik Rrapi, Shemshedin Rrapi, Banush Rrapi, etj. Mane Aliaj kishte tokė e kullotė mė shumė se tė tjerėt dhe njė ēiflig nė Ondriē tė Koculit. Gjeneral Selim Zenjel Selimaj ka pasur ēiflik nė Bunavi tė Vlorės. Nė fshat ka patur njė mulli tė parė, pronė e Jaup Imer Bazaj ose “Mulliri Jaupe”, nė krye tė Fushės sė Cake ose nė fund tė Bregut tė Kovaēit. Vėllezėrit Alikaj ishin njė familje tjetėr me prona, por pjesa dėrrmuese e kėsaj pasurie, ishte e trashėguar nga Arzijana Bazaj, vajza e vetme e Cane Dervish Bazaj. Nė fshat, vėllezėrit Alikaj nė tokėn e tyre kishin ndėrtuar dhe njė fabrikė mielli, nė tė cilėn bluante misėr jo vetėm Shkoza, por dhe fshatrat pėrreth si Kuta, Ēorrushi, Kalivaēi, Gorrishti, Lezhani, Mazhari, Dushkaraku etj. Kjo fabrikė e vogėl bluante 4-5 kv. drithė nė orė. Aty grumbulloheshin 30 deri nė 50 burra me kafshėt e tyre. Alikajt aty kishin ndėrtuar njė dyqan me tė gjitha llojet e asortimenteve tė nevojshme, qė i sillnin nga Vlora me kafshė. Aty kishin hapur njė pus tė thellė, i cili kishte ujė tė ftohtė e tė mirė, ku pinte i gjithė fshati qė punonte nė fushė, si dhe ata qė bluanin drithin. Alikajt kishin ēiflig nė Ēermė tė Lushnjės, ku mbanin e shumėzonin pata, rosa etj. Familja Alikaj bėnte njė jetė qytetare. Ka pasur traditė dhe marrjen e grave nga qyteti. Kjo edukatė qytetare rrezatohej dhe nė familje tė tjera. Kjo familje ka pasur shtėpi tė mira dhe kulturė nė veshje e nė ngrėnie. Banush Rrapaj ka pasur kapitale dhe nė Gjiroven tė Beratit, si dhe nė qytetin e Beratit dyqan e toka. Shkoziotėt, pothuajse tė gjithė, kanė jetuar me kapitalet e tyre. Nga tė dy familjet Aliaj dhe Alikaj dolėn mė vonė dhe dy nipėr me emėr nė historinė e viteve 1940-1980, si Mehmet Shehu dhe Kadri Hazbiu, i pari Kryministėr i Shqipėrisė dhe i dyti Ministėr i Brendshėm pėr gati 40 vjet.
    Fshati Shkozė ėshtė i ndarė nė dy lagje tė mėdha: “Aligjoni” dhe “Sinaj”.
    Lagjia “Aligjon” pėrbėhet nga 45 familje, banorėt e tė cilit, veē Hyskajve, kanė lidhje gjaku. Nė kėtė lagje banojnė: fisi Bazaj, nga tė cilėt rreth viteve 1970-75, njė pjesė e tyre janė nėndarė nė Begaj, Rrokaj dhe Jaupaj njė vėllezėri. Gjithashtu janė edhe fiset e tjera si Hyskaj, Selimaj, Hodajt njė vėllezėri, Kapaj, Hasanaj, dhe Brahimaj, Ismailaj, Beqiraj e Pashaj.
    Katėr fiset e para tė lagjes Aligjon janė: Bazaj qė janė sot, ose Cani qė ka qėnė nė tė kaluarėn, Brahimaj qė janė sot, me nėndarjet e saj mė tė vonshme: Selimaj dhe Kapaj ( nėnkupto familjen e Muhamet Avdiut) dhe Kapaj qė janė sot.
    Lagjia “Sinaj” pėrbėhet nga 80 familje si: Telharaj, Zykaj, Bonaj, Aliaj, Murataj, Zenelaj, Karafilaj, Kapaj, Breshanaj, Demaj, Pajaj, Ramaj, Mazaj, Qyraj, Mukaj , Taraj, Zhupaj, Mukaj pėrsėri, Kaēupaj, Kasaj.
    Nė fshat ka njė grupim nė fise: Fisi i Zefraj dhe Fisi i Bregasit tė ardhur mė vonė.
    Nė fisin e Zefraj bėjnė pjesė: Bazaj dhe nėndegėt e tij: Begaj, Rrokaj, dje Jaupaj. Mė tej janė Brahimaj, Beqiraj, Ismailaj, Pashaj, Hodaj, Selimaj, Kapaj, Hasanaj,.
    Nė fisin Bregas bėjnė pjesė: Nanaj, Ramaj, Murataj, Pajaj, Demaj, Aliaj, Rrapaj, Alibalaj, Kapaj, Zenelaj, Sinanaj, Bonaj, Kasaj, Lazaj, Breshanaj, Mukaj, Zykaj, Murataj, Hysenaj, Karafilaj, Ēaushaj.
    Tė ardhur mė vonė: Mukaj, Taraj, Kaēupaj, Zhupaj, Qyraj dhe Sefaj.
    Sot fshati ka 125 familje dhe dhjetra tė tjera nė shumė qytete tė Shqipėrisė dhe jashtė atdheut nė emigracion.
    Pėr Shkozėn, biri i fshatit Fiqiri Aliaj, ka bėrė njė pėrcaktim tė saktė, kur shprehet :
    “Pėr ne shkoziotėt, Atdheu fillon nga Shkoza jonė. Shkoza ėshtė pikėfillimi i tokės amtare, ajo ėshtė fillimi, rruga qė nisim qė kur ngrihemi nė kėmbė e vrapim pėr tė pėrshkruar Shqipėrinė. Shkoza ėshtė zėri qė rrjedh nėpėr damarė, qė thėrret e kėrkon, qė buēet e jep urdhėr, kur radari shėnon rrezikun qė i kanoset dhe hapet fronti i mbrojtjes pėr ēdo pėllėmbė tokė, pėr ēdo gur sinori, pėr ēdo kryq e fije bari.
    Shkoza ėshtė zėri i qetė, i urtė , i shtruar, i menēur, i pjekur, arsyeja e fuqishme, qė drejton nė njė masė tė madhe punėn dhe krijimin, bashkėjetesėn dhe harmoninė. Shkoza ėshtė njė nga pjesėt e motorrit, qė vė nė lėvizje motivin e madh tė jetės.
    Kudo qė tė jesh, ēfarėdo qė tė jesh, i vetėdijshėm apo jo pėr kėto tė vėrteta, ato pėrbėjnė themelin e qėnies, janė lėkura dhe nėnlėkura, mėnyra si qarkullon gjaku, mėnyra si punon zemra, mėnyra si tė ritmon, se si bėhet nervoz ose si gėzohet, si qesh dhe si qan. Ėshtė njė mėnyrė se si njeriu e thotė fjalėn dhe si e bėn syrin tė shkrepė dritė, nis e shpėrthen vallen.
    Tė gjitha janė nė brumin, me tė cilin ėshtė gatuar njė shkoziot. Nė kėtė brum ėshtė babai dhe nėna, ėshtė pragu i derės, ėshtė Vjosa dhe bukuria e fushės, janė Krojet e fshatit dhe Mali ynė, Tartari, janė e djeshmja dhe e sotmja. Dhe kudo ku tė kesh lindur, Shkoza ėshtė pasaporta biologjike qė s’tė ndahet. Ose ėshtė geni i pasaportės shqiptare, sepse Atdheu fillon nga Shkoza pėr shkoziotėt”. (F.Aliaj gazeta “Shkoza” Nr.2. 2010)
    Pėr shkoziotėt, ėshtė shumė kuptimplote njė thėnie proverbiale e Abdyl Frashėrit: ”Qamil Beu, njė mik i afėrt i Abdyl Frasherit i tha atij, kur e futėn nė burg: “Ja ēfarė fitove Abdyl bej me punėn qė bėre pėr Shqipėrinė, burgun…” Po Abdyli iu pėrgjigj: “Qamil bej, bujkut qė lėron arėn dhe hedh farėn, nuk mund t’i thuash pse lėron arėn dhe pse hedh farėn nė tė, sepse bujku e di qė fara, kur tė vijė koha, do tė mbijė dhe do tė shpėrthejė… Edhe puna ime kėshtu ėshtė. Ēėshtja shqiptare do tė mbijė si fara qė hedh bujku nė arė”.
    Kjo thėnie e kėtij personaliteti tė Kombit Shqiptar, Abdyl Frashėri, mė bėn tė ritheksoj se sa e dashur ėshtė vendlindja jonė. Kėto radhė ia kushtoj pikėrisht fshatit tim tė mrekullueshėm, duke menduar dhe shpresuar se do tė shėrbejė si katalizator, pėr tė hedhur dritėn e vėrtetė pa ndikimin e askujt mbi historinė e kėtij fshati nga tė gjithė vėllezėrit e mi shkoziotė. Gjithashtu kam thurrur edhe njė poezi, me vargje tė dala nga thellėsia e shpirtit tim dhe ia dedikoj “Kurorės” sė malit Tartar, kėtij vendi tė shenjtė, ku dhjetra e mijėra pelegrinė nga tė gjitha trojet shqiptare, por edhe tė huaj pėrshkruajnė rrugėn tepėr tė vėshtirė dhe tė thepisur, pėr tė arritur aty, ku prehet i Madhi BABA HAMZA, i ardhur i plagosur nga lufta e Qerbelasė. Vendi ku prehet ky shenjtorė, qėndron mbi Kudhės-Gėrhot, si vrojtues i po asaj toke tė shtrenjtė dhe atyre trojeve tė tė parėve tanė, me tė cilat ne krenohemi, si me bėmat ashtu edhe historitė e tyre.
    Kėto shkrime modeste qė po hedh mbi letėr, besoj se do tė jenė si ajo fara e sipėrcituar, qė do ta bėjė tė vetėn gjatė viteve nė vijim:
    “ Kurora mbi Sevaster,
    Mbi ato gure mermer,
    Tek mekami me qemer,
    Kur flet vet me Pejkamber.

    Kur ngjitesh pėr nė Kurorė,
    Mali Tartarit pėrpjetė,
    Fluturon si zog mbi borė,
    Atje kėmbėt tė shpien vetė.


    Atje bora le tė bjerė,
    Edhe dimri bėn pranverė,
    Vet i shenjti Pejkamber,
    Lėshon dritė dhe bėnė diell.

    Syri i saj sheh anembanė,
    Mazhar, Dorėz e Dermihan,
    Baba Tomorr dhe Turan,
    Nė Vlorė sheh mbi Kuzbabanė.

    Tetė fshatrat e Kudhėsit,
    Tė gjithė janė krenarė,
    Fillojnė qė nga Shkoza,
    Amonicė nė anė.

    Dhe kur falesh tek Mekami,
    Shėrohet shpirti dhe xhani,
    Falė tė qofshim, moj Kurorė,
    Ku preket hėna me dorė”.

    Toponimet e fshatit Shkozė janė tė shumta, qė studiuesit e toponimologjisė njė ditė do t’i grumbullojnė e studiojnė. Po bashkėfshatari ynė Muhamet Lazaj i ka mbėrthyer ato aq bukur, si gjerdan nė vargje:
    “ Pse i thonė Kamina,
    Apo sheshi i Mecos,
    Po udhė e Karvanit,
    Apo Rrapi i Ēelos?

    I thonė Bregu i Kolės,
    Varr me pllaka guri,
    Po Maja e Gjyzelit,
    Vallė kush ia vuri?

    Bregu Ali Gjonit,
    A lėndinė e Zyke,
    Apo Bregu i Dashit,
    Pse ka formė pyke?

    Ledhi Mezhdės, Meterizi,
    Tėrpilat e qafė e Hanit,
    Qafė e Ramos a Murrizi,
    Tė jenė emrat e Vatanit?

    Balli i Gorricės, Kubeja,
    Ish xhamia e teqeja,
    Tok me moshatarėt veja,
    Po gėnjej mė zėntė “beja”.

    Uji i ftohtė qė humbi fare,
    Ē’u bėnė rrepet shekullorė,
    Fusha e Cake, arė e Cane,
    Manushaqet nėn dėborė.

    Kishim dhe mullin e Maēe,
    Dhe kamina pėr gėlqere,
    Shtėpitė i ndėrtonim fshatēe,
    Thoshin pleqtė:“hua per dere”.



    Pamje e lagjes Aligjon tė fshatit Shkozė
    Pamje e rrugės dhe njė pjesė e fshatit Shkozė dhe e malit Tartar mbi krye me vendin e shenjtė, i cili nuk duket nga largėsia

    Pamje nga njė pjesė e fushės, djathtas varrezat dhe mė djathtas balli Goricės me varrezat dhe Kubenė e Bazajve tė fshatit Shkozė

    Pamja e lagjes Aligjon dhe lumi Vjosė dhe mali Tartar




    Kėngėtarja Poni, bija e Shkozės, duke kėnduar nė festėn
    e parė nė fshat 22 Gusht 2010.

    Grupi polifonik, i krijuar enkas me bij tė Shkozės
    mė 22 Gusht 2010

    Kryeplaku i fshatit Shkozė, Manxhar Shaqo Bazaj
    mė 22 Gusht 2010, duke hapur festėn e fshatit.

    Njė pjesė e qėndrės sė fshatit
    Ksamil, ditėn e formimit tė degės sė Shoqatės sė Shkozės nė Sarandė.Majtas ,Daver Lazaj,Tasim Bazaj,Dervish Mukaj,Tartar Bazaj,Fiqiri Aliaj,Adriatik Ramaj,para Cuman Bazaj,pas Njazi Kacupaj,Hajdin Kacupaj dhe djathtas Bilal Kacupaj.

  4. #4
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    SHKOZA NĖ KUDHĖS-GĖRHOT

    Shkoza ėshtė fshat qė bėn pjesė nė Krahinėn e Kudhės-Gėrhotit, me njė gjatėsi rreth 30 km. dhe njė gjerėsi rreth 10 km. Fshatrat rradhiten buzė Vjosės dhe faqes sė malit Tartar ose Malit tė Bardhė. Ato vargėzohen: Shkozė, Golimbas, Sevaster, Dushkarak, Mazhar, Ploēė, Vajzė, Amonicė, Lezhan.
    Shumė etimologė kėrkojnė tė gjejnė rrėnjėt e kėtij emėrtimi interesant, si dhe hershmėrinė e pėrdorimit tė tij. Emėrtimi ”Kudhės”, sipas gjuhėtarėve, bazuar nė etimologjinė popullore leksikore, mund tė ketė disa variante prejardhjeje:
    a) Kulė a Kullė ėshtė toponim i emrit, ku mendohet se nė lashtėsi apo mė vonė, sipas rrėnojave arkeologjike, ka ekzistuar njė kullė pėr vrojtim dhe pėr mbrojtje tė krahinės nga pirateritė dhe grabitjet e jashtme. Tė tillė kullė vrojtimi e mbrojtjeje historia njeh qytetin dhe kalanė Ilire tė Amantias. Kulla ėshtė pjesė e dalė dhe e fortifikuar, pėr mbrojtje e vrojtim nė muret e qyteteve e tė kėshtjellave ose ndėrtim mbrojtės i veēuar, i ngritur gjatė rrugėve, nė manastire, nė vendqėndrime garnizonesh e feudalėsh. Nė fshatrat e krahinės dallon mirė praninė e banesave te fortifikuara, ose siē quhen ndryshe, banesa me kullė. Pas rrjedhjes sė kohės, fjala ka pėsuar disa ndyshime Kullė - Kulė- Kudės- Kudhės.
    b) Sė dyti ka mendime analoge a krahasuese. Kudhės nė nėndialektin lab, i thonė dhe njė vendi tė hyrė, tė thelluar, qė i ngjan njė kusie apo njė kudheje.
    c) Ndoshta rrjedhėn e ka dhe nga vendi i pėrshtatshėm pėr kullotė. Vetė Krahina ėshtė e pasur me kullota. Fjala qė i ėshtė shtuar pas “Gėrhot”, ėshtė fjalė sllave e qė do tė thotė vend me zallishte tė varur faqe mali. Emėrtime tė tilla vendesh ”Gėrhot” , ka nė Gjirokastėr, nė Lukovė tė Sarandės apo nė Grazhdan tė Peshkopisė. Shtesa pėrkon me dyndjet sllave tė shek VI-VII pas Krishtit. Kjo shtesė mund tė jetė bėrė nga zallishtja e lumit Asos (Vjosė) e pse jo, pėr ta dalluar nga fshati Kudhės i Bregdetit tė Himarės dhe pėr tė vėrtetuar mė sė miri, qė jemi njė rrėnjė me kėtė fshat, por ēdo toponim duhet tė ketė edhe dallimin nga njėri-tjetri.
    d) Bėhet shpesh pyetja: Pse dy vende njėri fshat e tjetri Krahinė me tė njėjtin emėr? A kanė gjė lidhje tė dy kėto toponime me njėri-tjetrin? Qė nė fillim, themi se kjo krahinė dhe ky fshat kanė shumė tė pėrbashkėta me njėri-tjetrin, ndonėse nuk ėshtė njohur ndonjė lėvizje demografike masive nga Kudhės-Perivoli nė Kudhės-Gėrhot, siē flitet nga tė dy anėt. Nėse do tė kishte ndonjė lėvizje tė popullsisė bregdetare drejt Kudhės-Gėrhotit, atėherė do tė pranojmė se ajo popullsi shkeli nė tokė tė pabanuar, gjė qė s’ėshtė e vėrtetė, se qyteti Ilir i Amantias ėshtė i dokumentuar qysh ne shek V para Krishtit. Nė Bregdet ka njė mendim se nė fshatin Kudhės, ka rėnė njė tėrmet i fuqishėm nė shek. XII, sa ka rrafshuar gjithė fshatin e se banorėt e tij u shpėrngulėn nė Kudhės-Gėrhot. Nėse kjo lėvizje demografike masive do tė kishte ndodhur, atėhere vetė Kudhėsi i Bregdetit nuk do tė ekzistonte, veē relikeve arkeologjike. Fakti qė ky fshat sot ekziston e rrėzon mendimin e lėvizjes masive drejt Kudhės-Gėrhotit. S’pėrjashtohen lėvizje spontane, por s’mund tė ndikonte nė emėrtimin toponimik tė tė gjithė krahinės. Pėfundimisht themi se Kudhės-Gėrhoti ėshtė njė krahinė autoktone, e banuar shumė shekuj para lindjes se Krishtit dhe mendohet se Kudhės-Perivoli ėshtė larguar nga kjo krahinė.
    e) Sipas disa thėnieve rezulton, se me Kudhėsin e Himarės jo vetėm qė kemi qenė krahinarė, por kur ėshtė bėrė ndėrrimi i fesė nga kristian nė bektashian (sekt mysliman), pėr t’i shpėtuar raprezalieve dhe syrgjynosjeve turke, njė pjesė e familjeve tė Kudhės-Gėrhotit kanė shkuar nė Kudhės-Perivol, pėr tė ruajtur fenė kristiane, si gjėnė mė tė shenjtė tė tyre.
    f) Jo vetėm kaq, por sipas gojėdhanave tė trashėguara brez pas brezi e informacioneve tė marra nga pleq tė kohės, thuhej se paria Kudhėsiote e kohės, pėrpara lėvizjes sė njė pjese tė bashkėfshatarėve tė tyre nga Kudhės-Gėrhoti nė Kudhės-Perivol, kanė blerė toka dhe kullota nga Qeparoi dhe janė ngulur aty me shtėpi dhe bagėti. Pas rreth njė shekulli, duke qėnė se kudhėsiotėt e vajtur u bėnė shumė tė zotė dhe fshati po lindte djem kapedanė dhe me kapital, vendasit u bėnė xhelozė dhe filluan t’i ngacmonin, duke u goditur bagėtitė, por edhe ēobanėt qė i ruanin ato. Meqėnėse nuk i jepnin dot zgjidhje kėsaj situate, pėr vetė faktin se ishin shumė tė paktė nė numėr, iu drejtuan vėllezėrve tė tyre nė Kudhės-Gėrhot pėr ndihmė. Njė pėrfaqėsi e parisė sė Kudhės- Gėrhotit, u nisėn dhe bėnė takim nė Himarė me parinė e Qeparoit dhe parinė e Kudhės-Perivolit. Kapedani i zonės sė Kudhės-Gėrhotit, pasi hasi nė mosmarrėveshje me parinė e Qeparoit, i thotė drejtuesit tė kėsaj parie: “Ne sot kemi ardhur qė t’ju komunikojmė se kėtė tokė, qė kanė vėllezėrit tanė e kemi blerė sipas dėshirės suaj dhe me ēmimin qė deshėt ju, prandaj tė mos na ngacmoni vėllezėrit. Nė rast tė kundėrt, ne do t’u dalim nė krah atyre”. Qė nga ajo kohė nuk pati asnjė problem midis tyre.
    Qė ka qenė krahinė e hershme e me tradita, kėtė e tregon edhe thėnia e sevasteriotėve dhe e pleqve tė hershėm tė kėsaj krahine: “Kudhės-Gėrhoti ka pasur vetėm njė rival: Kaninėn” (Pelivan Haxhiaj, Gazeta “Labėria”, Nėntor 2010, fq.7). Njė kėngė e kėnduar nga grupi i Sevasterit thotė :
    “Vijnė nga Vlora dhe Kanina
    Pėr tė bėrė miqėsinė”
    Kjo ka njė kuptim tė qartė, sepse Kudhės-Gėrhoti bėnte miqėsi me familjet e mėdha. Kėtė e tregon edhe fakti, se kjo zonė ka patur historikisht fise dhe burra me peshė nė Krahinė, nė Vlorė, por edhe nė Shqipėri e jashtė saj. Gjetjen e kėtij krahasimi, na e japin historitė qė bartin mbi supe kėto treva, si Kanina dhe Kudhės-Gėrhoti, me kalanė e ngritur nė njė nga gjymtyrėt e vet, aty nė Qafėn e Luadhit nė Plloēė, qė janė dy nyje tė historisė sė kombit tonė nė shekuj.
    Kudhės-Gėrhoti si Krahinė paraqitet me kėta kufij: Kutė, Ēorrush, Kalivaē, Lumi Vjosė, Dorėz, mali Tartar, Kurora e malit mbi majėn Tartar (ku ndahemi me Smokthinėn), me pėrjerjen e ujit, Beun, Amantia e Plloēės, Hadėraj, Gėrneci, Mallkeqi .
    Fakti tjetėr ėshtė, se tė dy Kudhėset kanė tė njėjtat tradita, si nė pritjen apo pėrcjelljen e miqve, bujarinė, besėn, trimėrinė, mbiemrat e tė tjera tė ngjajshme nė krahasim me zonat pėrreth tyre.
    Pse i qėndroj bindjes se jemi me origjinė tė pėrbashkėt me Kudhės-Perivolin?
    -Nė rast se do t’i referohemi mbiemrave e toponimeve tė Kudhės-Perivolit dhe mbiemrave e toponimeve qė ekzistojnė nė Kudhės- Gėrhot, tė ruajtur nė shekuj, unė kam bindjen absolute se jemi me njė trung tė pėrbashkėt, sa shekuj e breza, kėtė nuk mund ta them. Konkretisht: Fakti qė Kudhės-Gėrhoti dhe e tėrė Labėria dhe mė gjerė ka qėnė i krishterė, kėtė askush nuk e mohon, pasi ekzistojnė vendet e kishave, toponimet kristiane edhe sot e kėsaj dite. Gjithashtu ekzistojnė shumė mbiemra tė pėrbashkėt, tė ruajtura akoma. Kėtė fakt e filloj qė nga fisi Bazaj, tė cilit i pėrkas, ku paraardhėsi i mbiemrit ka qėnė Cani. Dhe ara ose vendi, ku kanė qenė tė parėt tanė, ka kėtė emėr toponimik: Ara e Canit. I njėjti mbiemėr ėshtė edhe nė Kudhės-Perivol. Dede nė Kapte Shkozė mė pas janė tjetėrsuar nė mbiemra tė tjerė. I njėjti mbiemėr Dedi ekziston sot nė Kudhės-Perivol. Ekziston nė Shkozė dhe Kudhės toponimi Goricė e Dede, Bregu i Dhimos, Fisi Gjoni, Markaj, Ara e Goles e tė tjerė qė duhen evidentuar e studiuar. Tė tillė toponime ka dhe nė Kudhės tė Bregdetit. Pothuaj janė shumė gjėra tė pėrbashkėta midis Kudhės-Gėrhotit dhe Kudhės-Perivolit.

  5. #5
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    SHKOZA SI PJESĖ E LABĖRISĖ

    Shkoza ėshtė pjesė e Labėrisė. Edhe gjithė fshatrat e Kudhės-Gėrhotit bėjnė pjesė nė zonėn e Labėrisė. Labėria ėshtė njė krahinė e madhe etnografike nė Shqipėrinė Jugperėndimore. Emėrtimi i saj lidhet me sa duket me emrin e hershėm etnik tė shqiptarėve “arbėr”a “l’arbėr”, qė do tė thotė “bij tė arbrit”, gjė qė rrėzon mendimin dashakeq se” Labėri do tė thotė ”la besėn”. Sipas traditės popullore e sipas studimit tė historianėve, Labėria shtrihet brenda tri urave: Urės sė Drashovicės, Urės sė Tepelenės dhe Urės sė Kalasės. Duke patur parasysh nė njė anė tė drejtėn zakonore tė krahasuar tė Labėrisė, bashkė me nėndialektin gjuhėsor, kulturėn materiale e shpirtėrore, doket dhe zakonet, gurrėn popullore, veshjet e deri nė fizionominė e banorėve tė Labėrisė, dhe nė anėn tjetėr studimet e bėra nga shumė autorė tė shquar vendas e tė huaj, por dhe tė dokumentave tė pakta arkivore, arrihet nė pėrfundimin se kufiri historik i Labėrisė ka qenė kėshtu:
    Nė Veri, merret si pikė referimi Kalaja e Kaninės. Kufiri vazhdon nė fshatin Qishbardhė dhe kalon nė lumin Shushicė, nė fshatin Peshkėpi, pėr tė mbėrritur drejt lumit Vjosė 2-3 km. nė Perėndim tė fshatrave Shkozė e Ēorrush. Prej kėtej, kalon nė Qafėn e Fratarit, duke pėrfshirė gjithė Mallakastrėn e Egėr. Pastaj Labėria pėrmbledh lumin e Vlorės, Bregdetin , Kurveleshin , Tepelenėn , Gjirokastrėn e deri tej nė Lunxhėri, duke pėrfshirė dhe Rrėzomėn e Delvinės. Kuptohet qė kjo shtrirje gjeografike e ky kufi/ nuk duhet marrė fiks e i pandryshuar, sepse ka dhe shumė “hyrje” e “dalje” brenda ose jashtė kėtij kufiri, qė nuk i pėrkasin pikėrisht kėsaj vije tė pėrafėrt.
    Labėria ėshtė pjesė e trevės sė Kaonėve tė periudhės Ilire, ndėrsa nė Mesjetė, e fiseve arbėreshe tė Grisejve, Kirilisejve, Plesejve (Plesati i sotėm), Korvesejve (Kurveleshi i sotėm) etj.
    Baza ekonomike e kėsaj popullsie, ishte blegtoria dhe bujqėsia. Kullotat verore i kishin tė pėrbashkėta dhe i shfytėzonin fshatēe, ndėrsa dimrit i shtegėtonin nė fushat e Myzeqesė e tė Delvinės.
    Nga ana e tė folmes e, bazė ėshtė toskėrishtja. Banesat e vjetra ishin me njė kullė nė qendėr dhe anekse tė ulėta pėrreth. Enėt e orenditė e shtėpisė punoheshin brenda ekonomisė shtėpiake. Janė tė pėrmendur qilimat dhe veēanėrisht sixhadet e leshta, tė punuara me mjeshtėri artistike prej grave labe nė avlimend.
    Veshja e burrit ishin poturet e leshta (poture ėshtė fjalė e vjetėr turke), qė zėvendėsuan fustanellėn me mėngore sipėr dhe qylaf tė bardhė, me majuce nė krye. Nė kohė dimri, pėrdornin bėrrucėn e zezė.
    Nė veshjen e grave, me gjithė ndikimin oriental, u ruajt jeleku dhe sharku tradicional.
    Nga veglat muzikore mė tė pėrhapura ishin fyelli, cula dyjare, kurse nė kėngė mbizotėronte kėnga polifonike. Thotė kėnga:
    “Lavdi paē zot i vėrtetė,
    Qė gostite Labėrinė,
    Labėrinė s’e le tė shkretė,
    Se i fale trimėrinė”.

    Ēajupi i Madh nė poezinė “Pėr Kuēin”, shprehet kėshtu pėr Labėrinė:

    “Labėri sa i dua,
    Pyjet e kodrat e tua,
    Ato gryka , ato male,
    Ku dhe zogu shkon ngadalė,
    Shkėmbinj dhe shpella si thikė,
    Qė t’i shikosh tė vjen frikė,

    Anės lumit, ndėnė hije,
    Ē’faqetė njė rrugė dhie,
    Rrugė e ngushtė nėpėr gjėmba,
    Mjerė kujt t’i shkasė kėmba!”
    (Ēajupi “Baba Musa Lakuriq” 1887 Egjipt).

    Labėrinė, ku bėn pjesė dhe Shkoza jonė e Kudhės-Gėrhotit, e kanė vlerėsuar nė mėnyra tė ndryshme, herė sipas bindjeve tė tyre, herė me tendenciozitet e herė me objektivitet. Veēse, shpirtin luftarak e tė papėrkulur, asnjėherė nuk kanė mundur t’ia mohojnė.
    Ahmet Ervezon beu e ish- sanxhakbej i Shqipėrisė nė shekullin XVIII, nė kohėn qė Sulltani e pat urdhėruar: “Lani duart me zonat rebele tė Labėrisė”, kur u fut nė ato male tė rrezikshme, i tha kronistit tė tij: “Duhet tė dalim sa mė shpejt nga kjo krahinė, pėrpara se kėta kokėfortė natyrėkėqinj tė tokės shqiptare, tė na mbyllin rrugėn”.
    Ky kronist po aty vazhdon tė shėnojė: “Tė pafetė qėndronin me heshta nė dorė, tė gatshėm qė s’linin as zogun, as egėrsirat tė kalonin gjallė nėpėr ato gryka”.
    Njė kronist i Sulltan Bajazitit tė dytė, (Ali quhej), shkruan kėshtu me tendeciozitet tė papėrmbajtur:
    “Me qėnė se tė pafetė shqiptarė, janė njė model i popujve tė Andit, me natyrė tė keqe dhe qė kanė pėr zakon kokėfortėsinė, qėndrojnė tė strehuar nėpėr male tė pakalueshėm, qė midis turqve njihen si vende, ku zogu nuk fluturon, ku klloēka nuk ecėn, ku djalli ēapitet me shkop, shejtani gris atje opingat, sorrat nuk fluturojnė dhe pulat, pa vėnė patkonj, nuk mund tė ecin. Ata nuk iu nėnshtruan urdhėrit tė Perandorit, dhe goditėn e vranė komandantėt, qė vanė atje me ataulle e flamurė, shumė prej tė cilėve i zunė rob dhe ia shitėn njeri-tjetrit”.
    Po ka dhe vlerėsime shume pozitive, ose mė saktė objektive. Ja disa prej tyre:
    “Nė majat e kėtyre maleve burrėria dhe vendosmėria pėr tė pranuar ēdo sakrificė, pėrbėn njė unitet, pėrpara tė cilit thyheshin tė gjitha sulmet e tėrbuara” (Historia Generals des tures V.I f 303).
    “Njerėzit nė atė vend, janė zotėr tė vendit tė tyre dhe s’duan t’i nėnshtrohen kurrkujt. Veten e quajnė shqiptarė. Janė njė numėr fshatrash qė rrisin bagėtitė, prodhojnė drithėra e vezė. Kam marrė vesh, se nuk hyn kush nė krahinėn e tyre, veē shpesh nėpėrmjet shkėmbinjve. Pikėrisht po kėta njerėz dhe banorė tė kėsaj krahine, janė pengesa mė e madhe pėr Sulltanin e Turqisė dhe vasalėt e tij. Nė kėtė vend, gjejnė strehim tė gjithė ata qė ndiqen prej turqve. Dhe sa pėr punė feje shqiptari nuk ėshtė fetar, por beson si tė thuash nė atė qė i do e bardha zemėr”. Dh.Pilika”Almanak”Revista “Vlora” Nr.4 v.1962 f.72, Pėrshtypje udhėtimi nga hollandezi Roterdam viti 1492).
    Nė pėrshkrimet e ndryshme tė Strabonit pėr molosėt, tė Homerit pėr kaonėt e deri vonė tek kronisti Osman E. Ēelepia pėr polifoninė labe, por edhe tek etnomuzikologu gjerman Stracman, Lord Bajroni, Edit Durham, J.Godar, Eduart Lik, piktori Eduar Lir e shumė tė tjerė, kanė theksuar ato tipare tė pėrbashkėta tė Labėrisė, qė i bėn ata me vlera tė veēanta. Ata kanė theksuar:
    “Trashėgimia e lashtė e Labėrisė, ka sjellė nėpėr shekuj genin e autoktonisė dhe tė trimėrisė”.
    Pėr traditėn e kėngėn labe, Sami Frashėri ėshtė shprehur: ”Lebėrit janė improvizatorė tė rrallė”. Tė vjen ndėr mend thėnia e mbretit Otton (gjerman), qė mbretėroi nė Greqi pas Revolucionit: ”Ē’gjė tė madhe kam humbur qė nuk mėsova shqipen!” Dhe Noli ynė i Madh shprehet: ”Kur tė vdes, pėrcillmėni me njė kėngė labe”. Dhe Bajroni i madh lėēiste kėngė labēe, nė anė tė njė liqeni nė Zvicėr. Vetė kėnga tregon:
    Pa kėto zėra, pa kėto fjalė,
    Historia do t’ishte ēalė.
    E hedhim vallen tė rėndė,
    Tundet toka nėnė kėmbė”.
    Labėria, ku bėn pjesė dhe Shkoza jonė dhe tėrė krahina e Kudhės-Gėrhotit, pėrbėn njė tė folur tepėr tė konservuar e tepėr origjinale tė tė folurit tė shqipes, me pak ndikime tė huaja leksikore, kjo pėr vetė natyrėn e mbyllur tė tė jetuarit nė zona, ku kėmba e pushtuesit ka qėnė e vėshtirė tė shkelte.
    Vallja Pirike, fustanella arvanitiko nuk janė gjė tjetėr, veēse motivet autoktone labe.
    Studjuesi Naxhi Zhupa nė librin “Fterra nė shekuj ” shprehet:
    “Labėria dallohet mbi tė gjitha, nga origjinaliteti folklorik nė veshje e nė tė folur. Qylafi i bardhė me majė, tirqet e bardha, opingat me xhufka, fustanella me pala, llabania, sharku e guna e punuar me duar tė arta, melodia baritore e culės dyjare, fyelli, trupilastar, shkathtėsia, guximi, trimėria, besa, mikpritja, krenaria, ballėlartė e mal nė kėmbė, diva me shikim tė thellė e tė ashpėr si shqiponja, zgjuarsia natyrale e admirueshme etj., e bėjnė Labėrinė njė krahinė me peshė tė veēantė, nė historinė tonė kombėtare. Kontributi i Labėrisė ėshtė historik nė fatet e kombit. (Naxhi Zhupa “Fterra ne Shekuj” bot v.2006 f.40).
    Shkoza dhe i gjithė Kudhės- Gėrhoti ynė, si pjesė e Labėrisė, i meriton plotėsisht vlerėsimet, qė jepen pėr tėrė Labėrinė. Ajo ka dhėnė kontributin e saj me vlerė, nė historinė e gjithė Shqipėrisė, dhe ka qenė edhe vendimtare nė pėrcaktimin e fateve kombėtare, nė momente shumė tė vėshtira.

  6. #6
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    RRĖNJĖT E SHKOZĖS

    Ēdo banorė i njė vendi bėn pyetjen: “Ne qė jemi kėtu, kush jemi, cilat janė rrėnjėt tona? Nėse jemi autoktonė, sa ėshtė hershmėria jonė? Ē’histori kemi? Kush na e vėrteton kėtė?
    Pėr ne shkoziotėt kėto pyetje kanė kėrkuar pėrgjigje. E kėto pėrgjigje na i japin historianėt, arkeologėt, etnografėt, gjuhėtarėt, muzikologėt, mitologėt e tė tjerė kompetentė nė fushat e tyre.
    Ka njė shprehje shumė kuptimplote nė Buz tė Tepelenės. Kur duan tė tė mallkojnė tė thonė: “ Tė pafsha pa gur varri, tė pafsha pa histori”. Dhe vėrtetė ėshtė njė mallkim i rėndė, kur njeriun zoti e ka dėnuar tė mbetet pa gurė varri. Po mė keq akoma, kur zoti e ka dėnuar ta lerė pa gjurmė nė histori.
    Por ne shkoziotėt jemi krenarė, se e dimė dhe gurin e varrit dhe historinė ku e kemi. Ajo ka ngelur e shkruar dhe e pashkruar nė kujtesėn e njerėzve me kėngė. Pėr tė, ėshtė shkruar e vazhdon tė shkruhet nga vetė shkoziotėt, por dhe nga historiografia shqiptare.
    Shkoza ka njė datė tė krijimit tė saj. Mendohet se ėshtė krijuar kėtu ku ėshtė sot mė 844 pas kr, me dy familje si pjesė pėrbėrėse e Kudhėsit me 16 familje. Ky ėshtė njė supozim se dokumenta tė shkruara nuk ka. Gjurmėt e krijimit e tė jetesės nė fshatin Shkozė, duhet t’i kėrkojmė mė herėt. Derisa arkeologėt, por dhe vetė fshatarėt kanė gjetur copėza qeramike, vazo tė vogla e tė mėdha pa ornamente e me figura njerėzish e kafshėsh me mbishkrime greke e latine, gėrmadha tė shembura e tė skalitura nga dora e njeriut, varreza me mbeturina qeramike etj. tregojnė se ky fshat ėshtė i njėkohshėm me sundimin romak.Po tė pranonim se krijimi i tij pėrkon me sundimin romak, koha e krijimit tė tij mė 844 bie. Perandoria romake nė atė periudhė kishte degraduar, dhe vendin e kishte zėnė Perandoria bizantine, por copėzat arkeologjike janė tė periudhės romake. Vendbanime tė hershme arkeologjike nė fshatin Shkozė dhe nė periferi tė tij, mund tė pėrmendim: Balli i Goricės, Mjetėrzimi, Mezhda apo lėmi i Nikajve. Shkoza bėn pjesė nė fisin e lashtė ilir tė Amantėve. Amantėt kishin qytetin e tyre me emrin Amantia. Qyteti Ilir i Amantias ėshtė identifikuar nė rrėnojat e lashta tė fshatit Plloēė. Themeluar aty nga fundi i shek V para kr, pėrmendet pėr tė parėn herė nė burimet e shkruara nė shek.IV para kr. Amantia kishte tė fortifikuar vetėm Akropolin me perimetėr 2.200 m. Qyteti shtrihej nė faqet rreth e rrotull kodrės nė njė siperfaqe prej 15 ha. Nė shek. III para kr, Amantia ishte kryeqendra ekonomike, politike e kulturore e bashkėsisė sė koinonit tė Amantėve, ku hynin dhe qyteti Olympe dhe qytezat e fortifikuara tė Matohasajt, Ceries e Hadėrajt, kėto tė fundit me tepėr me funksione strategjike. Nga mbishkrimet e zbuluara nė rrėnojat e Plloēės, del se nė krye tė bashkėsisė ishte prytani. Pėrmendet dhe kėshilli (buleja), gramateu (sekretari i kėshillit), toksaraku (komandant i shigjetarėve) dhe agonoteti (nėpunės qė merrej me organizimin e lojėrave).
    Amantia bėnte pjesė nė Lidhjen Epiriote deri mė 230 para kr. Pas shkėputjes nga Lidhja filloi prerjen e monedhave me emrin e amantėve, tė cilat qarkullonin ne trevat e bashkėsisė dhe jashtė saj. Pas pushtimit romak, ruajti njė farė autonomie tė brendshme dhe ishte njė nyjė e rėndėsishme nė rrugėn qė nga Apolonia, e qė zbriste nė Jug tė Epirit, sidomos drejt Antigonesė dhe Ambrakisė.
    Veē mureve rrethuese tė Akropolit, mureve tė terracimit e portave, janė zbuluar dhe stadiumi i Amantias, tempulli i Afėrditės, gjurmėt e njė teatri, nekropoli dhe varret monumentale etj.
    Amantia ishte dhe njė nga nyjet kryesore tė rrugės qė lidhte Apoloninė me Bylisin dhe Andrianopolin (Sofratikėn) nė fillimet e mijėvjeēarit pas kr. Tė gjitha kėto rrugė kryqėzoheshin e kalonin nga territori i Shkozės si nyje kryesore.
    Amantia pėrmendet si qytet nė shek. VI pas kr., si qendėr peshkopale. Tė kėsaj kohe janė njė fragment muri i restauruar dhe nje bazilikė e pasur me plastikė dekorative arkitektonike (Skėnder Anamali “Monumentet” 2 /1974).
    Shumė interesant ishte stadiumi i Amantias. Ishte ndėrtuar nė shek. III para kr. Merrte rreth 3000 shikues dhe shėrbente pėr zhvillimin e garave tė vrapimit, tė pesėgarėshit, tė mundjes dhe tė grushtit. Stadiumi ndodhet nė lindje tė qytetit, jashtė mureve rrethuese, nė truall tė rrafshėt. Ka formė patkoi me shkallare dhe pistėn e garave nė mes. Njė krah i shkallares i mbėshtetet shpatit tė kodrės. Krahu tjetėr ngrihet mbi njė mbushje dheu. Tė dy krahėt bashkohen me njė segment tė lakuar (sfendona), (Apollon Baēe “Iliria dhe Ilirėt).
    Vendbanim i hershėm, i lidhur me Amantian, ka qėnė dhe Olympe. Olympe ishte qytet Ilir i pėrcaktuar nė rrėnojat antike tė kalasė sė Mavrovės. Nga burimet e shkruara e pėrmend vetėm Stefan Bizantini. Fillimet e jetės sė kėtij qyteti, i pėrkasin fundit tė epokės sė bronxit. Nė shek. IV para krishtit u zhvillua si qendėr protourbane qė u shndėrrua nė qytet nė shek IV-III para kr. U rrethua me mure tė fuqishme dhe u bė qendėr e rėndėsishme prodhimi pėr gjithė trevėn. Preu monedha bronxi, qė mbajnė emrin e bashkėsisė qytetare. Monedhat qė u zbuluan nė gėrmimet e vitit 1979 nė kala dhe bashkė me njė vulė balte me emrin “Olympus”, ndihmuan pėr tė pėrcaktuar qytetin. Pas pushtimit romak, nė shek. II para kr, qyteti filloi tė bjerė dhe mbeti njė qendėr pa rėndėsi.
    Po nė afėrsi tė fshatit Vajzė, janė zbuluar varreza Ilire (Brusnje), tė pasura me objekte tė ndryshme (armė, zbukurime, enė balte ), qė i pėrkasin fundit tė epokės sė bronxit- fillim i asaj tė hekurit.
    Si konkluzion : Si gėrmimet arkeologjike nė vetė fshatin Shkozė dhe nė periferi tė tij nė Plloēė, nė Amantia, nė Vajzė, nė Sevaster, nė Olympia e nė vende tė tjera mund tė vėrtetojmė plotėsisht se Shkoza ėshtė njė vendbanim i hershėm i para lindjes sė krishtit. Nga dokumentet mesjetare, sidomos nga “Historia e Skėnderbeut “e M. Barletit, nėnkuptohet se nė fushėn e Shkozės dhe nė gjithė luginėn e Kudhės-Gėrhotit ka shkuar Skenderbeu, i shoqėruar me krushqit e tij kur mori Donikėn nė Kaninė. Vargani i krushqve ka ndier dhe bukurinė natyrore tė luginės sė Kudhės-Gėrhotit, ku, sipas zakonit tė kohės, ėshtė mbushur me dhurata. Rrugėn prej andej e ka vazhduar drejt Ēorrushit tė Mallakastrės.

    LEGJENDĖ APO HISTORI SHKOZIOTE
    Si ēdo fshat dhe Shkoza ka legjendėn dhe historinė e krijimit te saj. Nga gojėdhanat qė kanė qarkulluar nga brezi nė brez, mendohet se pėr fillimet e kėtij ngulimi ka kėto tė dhėna:
    Nė vendbanimin e fshatit Shkozė sė pari u vendosėn dy familje: Zerfaj nė lagjen Aligjon dhe Bregasit nė lagjen Sinaj. Zerfajt, paraardhėsit e Axhem Iljazit kanė ardhur nga Molla e kuqe (Turqi), kurse Bregasit, paraardhės tė Dino Liēos e Telharajve tė sotėm e kanė origjinėn nga jeniēerėt turq. Banorėt e tjerė tė lagjes Aligjon u shtuan nė kohėn, kur Zerfajt bėnė krushqi me njė bari vllah i krishterė, i cili pranoi tė ndėrronte fenė nga ortodoks nė mysliman. Me anė tė kėsaj i biri i vllahut, Gjoni, mori pėr grua tė bijėn e Zerfajve dhe shpejt lindi njė djalė qė ia vuri emrin Ali. Prandaj lagjia u quajt Ali-Gjon. Njė trashėgimtar nga ky fis u vendos nė Mazhar. Dhe sot e kėsaj dite ruajnė traditėn e vjetėr tė rrjedhjes nga njė gjak e pėr pasojė akoma nuk bėjnė krushqi me njeri-tjetrin. I pari i familjes Bregas u martua me njė vejushe nga Zhapokika e Tepelenės, e cila solli me vete njė djalė qė quhej Sino. Kaq e vėrtetė ėshtė kjo sa edhe sot nė Zhapokikė ruhet toponimi “Trojet e Sinos”. Sinua u rrit dhe kėrkoi tė bėhej vendas. Bregasi e lejoi, duke i dhėnė truall si shpėrblim pėr njė hakmarrje nė favor tė njerkut tė vet, kundėr njė farė Raē Gjini nga Golimbasi.
    Nga martesa e Sinos, lindėn katėr djem: Aliu (duke formuar fisin e Aliajve), Hyseni (duke formuar fisin e Alibejve), Kapua (duke formuar fisin e Kapajve) dhe Rapua (duke formuar fisin e Rapajve).
    Kėto katėr fise dhe sot e kėsaj dite i pėrmbahen traditės sė vjetėr tė rrjedhjes nga njė gjysh e njė gjak, prandaj ende nuk bėjnė krushqi me njėri-tjetrin. Sinua ka jetuar afėr kroit, te Prushet. Jo shumė vonė ka ardhur nga Penkova e Vlorės njė nip i Bregasve, i cili u vendos nė qėndėr tė fshatit dhe prej tij u formua lagjia e Nanojve, prej tė cilit rrjedhin Ramajt, Pajajt, Demajt. Edhe kjo lagje pėr tė njėjtat arsye, nuk bėn krushqi me Bregasit.
    Fiset e tjera tė fshatit kanė ardhur mė vonė nga vende tė ndryshme. Kėshtu Mukajt kanė ardhur nga Kamēishti i Tepelenės, Tarajt nga Smokthina, Kaēupajt nga Nivica e Tepelenės, Zhupajt nga Progonati, Qyrjat nga Sefajt (Dushkarak) dhe Binaj nga Ēepani i Skraparit. Koha e lėvizjes sė fiseve tė veēanta, ardhur nė kėtė fshat, nuk ėshtė fort e pėrcaktuar. E papėrcaktuar qartė mbetet dhe arsyeja e ardhjes sė kėtyre fiseve nė Shkozė. Mendohet se mund tė kenė ardhur pėr hasmėri ose pėr njė jetė mė tė mirė, pėr njė klimė mė tė butė, apo pėr arsye fetare.
    Nė ēdo rrethanė qoftė, njė gjė duhet pranuar: ata janė integruar tėrėsisht me jetėn e zakonet e Shkozės. Njohin historinė e kėtij vendi dhe thjesht pėr kulturė mund tė shprehin origjinėn e tyre tė largėt mbi 200-vjeēare. Ata sot e quajnė plotėsisht veten shkoziotė. Pra fshati sot ka 125 familje, nga tė cilat 45 jetojnė nė lagjen Aligjon dhe 80 familje nė lagjen Sinaj.
    Duhet theksuar se kėto ngulime kanė gjetur strehė nė njė popullsi paraardhėse qė fatkeqėsisht, pėr arsye tė myslimanizmit tė mėvonshėm, u duk sikur e humbėn origjinalitetin e tyre fillestar. Kėtė e ka dėmtuar dhe ndėrrimi i mbiemrave nga brezat , gjė qė e bėn tė vėshtirė identifikimin nė thellėsi tė shekujve tė rrjedhės sė fiseve.

  7. #7
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    HISTORI E SHKRUAR E FSHATIT SHKOZĖ

    Fshati Shkozė dokumentohet pėr herė tė parė nė regjistrimin turk tė vitit 1431 me 16 hane, duke pėrcaktuar si datė tė krijimit vitin 844 pas kr.(Dosja A III 262, regjistrimet turke nė Shqipėri nė vitin 1431. Ndodhet pranė Institutit tė Historisė Tiranė). Nė historinė shumėshekullore tė Shkozės si dhe nė gjithė Kudhės-Gėrhotin janė paraqitur helenė, romakė, sllavė, nomadė, gotė, visigotė,ostrogotė, saraēinė, bizantinė, turq, venecianė, francezė, grekė, austriakė e nė kohėt e reja nazi-fashistėt italianė e gjermanė.
    Pėrpjekja pėr tė qėnė i lirė dhe pėrballja nė shekuj me kėto hordhi, ka pėrbėrė vetė historinė e Shkozės.
    Dhe pėr tė hedhur dritė mbi kėto ngjarje, po u referohemi momenteve mė tė rėndėsishme tė epokave. Kur i drejtohemi historisė, kėtė nuk e bėjmė as pėr erudicion dhe as pėr t’i bėrė qejfin vetes, por pėr tė treguar dhe konkretizuar se historia jonė kombėtare, dhe brenda saj dhe historia e Shkozės, nuk ka qėnė kujtesė nė sirtar apo thjesht njė ēėshtje e arkivuar, por e gjallė, dinamike, e mbushur me aktivitet luftarak, tė pandėrprerė nė tė gjitha kohėrat. Ēdo pėrpjekje luftarake ka qėnė e imponuar nga tė huajt.
    Aq e vėrtetė ėshtė kjo sa qarkullon njė thėnie (s’di se nga ka ardhur): “Dhe sikur i mbushur me flori dhe i lyer me mjaltė tė kishin qėnė kėto troje malore tė Labėrisė, nuk do tė qenė lakmuar e sulmuar kaq shumė, kaq shpesh, kaq ashpėr, siē ka ndodhur me historinė shumėshekullore tė tyre”. Mendimi im mbi kėtė ēėshtje, ėshtė fakti se Shqipėria ėshtė buzė dy deteve dhe ka shėrbyer si rrugė kalimi nga lindja nė perėndim. Lakmia e shteteve tė tjera ka qenė, pėr ta mbajtur tė nėnshtruar kėtė vend pėr interesa tė tyre.
    Ndaj dhe shkoziotėt nė momente tė veēanta e vendimtare tė historisė u janė drejtuar armėve. Natyrisht, jo pėr t’u rėnė tė tjerėve nė qafė, por pėr tė mbrojtur trojet e pasurinė e tyre, mbi tė gjitha pėr tė mos pasė zgjedhė pushtuesi mbi kokė.
    Ajo qė e karakterizon jo vetėm Shkozėn dhe Kudhės-Gėrhotin, por gjithė Ilirinė ka qenė fakti, se asnjėherė nuk janė dėgjuar pėr lakmi dhe pushtime tė vendeve tė tjera, por pėrkundrazi janė tkurrur nga pushtime tė ndryshme barbare dhe tė pamėshirshme nė shekuj nga tė tjerėt .
    Pa kėto aktivitete luftarake nė mbrojtje tė trojeve tė tyre, pa kėtė drejtim tė detyruar tek armėt, Shkoza e tėrė Kudhės-Gėrhoti, nuk do tė kishin kėtė identitet dhe kėtė emėr qė kanė sot. Nuk ka ngjarje historike lokale a kombėtare, qė tė mos gjesh kontributin e gjakun e Shkozės e tė gjithė Kudhės-Gėrhotit.

    TURQIT NĖ JUG TĖ SHQIPĖRISĖ DHE NĖ SHKOZĖ

    Siē dihet nga historia, Niqifor Ėngjėlli nuk mundi t’i nėnshtronte feudalėt vendas dhe as tė eliminonte anarkinė feudale, prandaj bashkėpunoi me mercenarėt turq pėr tė arritur qėllimet e veta. Turqit mė 1388 u bėnė rrezik i drejtpėrdrejtė i Labėrisė. Nga Manastiri e Kosturi ata u nisėn e mbėrritėn nė Vlorė e nė zonėn pėrreth, deri nė Kudhės-Gėrhot. Turqit qė nga ai moment asnjėherė nuk hoqėn dorė nga pushtimi e nėnshtrimi i Krahinės e i fshatit tonė Shkozė. Dėm tė madh i solli krahinės momenti, kur feudalėt vendas e braktisėn vendin dhe shkuan nė Italinė e Jugut e nė Peloponez, duke mos i rezistuar dot hordhisė turke. Kapedanėt e princat feudalė me veprimin e tyre u lanė dorė tė lirė turqve tė vepronin mė tej pas kėtij largimi. Forcat vendase mbetėn pa drejtim. Nė tė njėjtėn kohė largimi i tyre nga Krahina nxiti dhe migrimin spontan tė shumė banorėve tė Labėrisė, tė Kudhės-Gėrhotit e Shkozės, tė cilėt dhe sot e kėsaj dite, aty ku kanė shkuar njihen si “arvanitas” ose “arbėreshė”. Kėshtu qė fshatrat tona u vunė nė njė darė rrethimi tė plotė, ndonėse nė fillim nuk guxuan tė hynin nė kėto gryka e lugina tė Vjosės. Kėtė mundėn ta realizonin pas 12 vjetėsh, duke pėrsėritur mė parė ekspedita ndėshkimore, tė cilat e kishin detyrė tė shkatėrronin ēdo gjė, duke vendosur dhe taksėn e tmerrshme tė gjakut , qė ishte marrje peng tė djemve 4-6 vjeē dhe rritjen e tyre nė Perandori si fėmijė pa nėnė e pa babė, pėr t’i bėrė pastaj jeniēerė e pėr t’i dėrguar kundėr vendit tė tyre. Jeniēerėt ishin ushtarė kėmbėsorė me pagesė nė ushtrinė osmane. Ata formonin njė korpus mė vete qė pėrbėnte pjesėn mė tė rėndėsishme dhe mė tė zgjedhur tė gardės sė sulltanėve. Korpusi i jeniēerėve u krijua nga fundi i shek XIV. Radhėt e tij mbusheshin me djemtė e zėnė rob gjatė luftrave ose tė grumbulluar nė bazė tė “taksės sė gjakut”, sistemit tė Devshirmesė. Korpusi i jeniēerėve luajti njė rol tė rėndėsishėm si ushtri e organizuar mirė pėr zgjerimin e Perandorisė nė fushatat pushtuese nė vende tė ndryshme. Jeniēerėt dėrgoheshin nė shėrbim edhe pėr ruajtjen e kalave. Tė tillė kishte dhe nė Krahinėn tonė deri nė shek. XVI .Atyre u jepeshin nė zotėrim timare tė rėndėsishme. Mė vonė, me fillimin e tatėpjetės sė Perandorisė dhe shthurjen e disiplinės sė Korpusit, jeniēerėt u bėnė vegėl nė duart e grupeve feudale rivale nė luftėn pėr pushtet.
    Nga kjo kohė e kanė origjinėn sipas gojėdhėnave prej jeniēerėve turq dhe Bregasit e Shkozės. Nė shek. XIX me zbatimin e reformave centralizuese dhe nė ushtri, korpusi i jeniēerėve u shpėrnda me dhunė, duke pėrdorur nė vitin 1826 dhe masakra ndaj tyre. Kėta jeniēerė nuk u larguan mė dhe u integruan nė jetėn shqiptare, aty ku ndodheshin. Kėshtu ndodhi edhe nė Shkozė.
    Presioni turk e bėri Krahinėn e Shkozėn qė t’i pėrvishej organizimit shoqėror e ushtarak dhe tė rriste prodhimin bujqėsor (Histori et descaioton vep.I, F. 198).Shkoziotėt rishikuan dhe masat mbrojtėse, sidomos nė drejtimin bregdetar, por edhe atė tė Kalivaēit, si drejtim nga ku turqit mund tė depėrtonin lehtėsisht nė Shkozė e nė Kudhės-Gėrhot. Turqit caktuan korierė (lajmėtarė) tė rregullt pėr informim tė Kėshillit Ushtarak, rritėn numrin e karakollėve dhe organizuan rrjetin informativ, deri nė qendėr tė Perandorisė. Nė betejat e vitit 1432-1434, tė udhėhequra nga Gjergj Araniti, me origjinė nga Golemi i Kurveleshit e sundimtar i Kaninės, morėn pjesė dhe shkoziotėt dhe gjithė Kudhės-Gėrhoti, tė cilėt nė atė kohė vareshin prej tij. Thotė kėnga:
    “Borė e madhe e atij viti,
    Prin nė ballė Arianiti,
    N’ato male veshur shkėmb,
    Ushtria e turkut u shėmb”.

    Turqit, duke u siguruar pėr njė pushtim tė plotė tė tė gjithė Shqipėrisė Jugore, mė 1431 mundėn tė bėnin lehtėsisht e nė mėnyrė tė saktė regjistrimin e parė. Nė kėtė regjistrim ėshtė pėrfshirė dhe Shkoza jonė. Ky regjistrim pėr fshatin shkozė, ėshtė me shumė vlerė. Ėshtė dokumenti i parė i shkruar pėr fshatin tonė. Ai na sqaron sa popullsi ka pasė fshati, cilat janė trungjet familjare, tė pėrfaqėsuara me kryefamiljarėt e tyre. Na jep gjendjen ekonomike tė fshatit, tė pėrfaqėsuar nė mall e nė para. Ai regjistrim na sqaron plotėsisht, se Shkoza ka qėnė njė fshat i krishterė, i ritit katolik, por dhe me emra ortodoks (kjo e papėrcaktuar mirė). Na jep tė dhėna demografike e territoriale. Fatkeqėsisht, me myslimanizmin e fshatit kanė mbetur mbiemra shumė tė paktė origjinalė tė asaj kohe, por edhe tė huazuar. Emrat e mbiemrat u ndėrruan, por trungjet me emra tė rinj mbetėn.
    Ky regjistrim ėshtė pėrsėritur pastaj nė vitin 1582, ku pėrsėri Shkoza figuron e regjistruar. Lufta kundėr turqve asnjėherė nuk kishte ndalur. Pėr luftrat e lebėrve nė vitin 1537, njė kronikė e kohės tregon: “Banojnė nė male tė thepisura, nga tė cilėt disa herė dilnin kundėr barbarėve dhe pėrsėri bėnin kėrdinė, ktheheshin nė ēerdhet e tyre plot me plaēka e robėr. Arbėrit as mund tė kapeshin, sepse kishin atė shpejtėsi me kėmbėn vepruese, si vepron ujku nė tufė dhe prej sė cilės i ngopur kthehet nė strofkullėn e vet me hapa shumė tė shpejtė pėr turp tė barinjve, qė mė vonė i lėshuan qentė mbi shpinė, ashtu siē vepronin lebėrit”.(A.Marmara “Della historia di Corfu”).
    Divani perandorak nė Vlorė, ishte i tėri me sulltanin. Ai vendosi qė forcat kryesore t’i fuste nė luftim pėrgjatė Mesaplikut e Kudhės-Gėrhotit dhe atje tė zhvillonte betejėn vendimtare e tė mos linte gjė tė gjallė nė ato gėrxhe e pyje, pėrveē ujqėrve e shpendėve.
    Po edhe luftėtarėt e Kudhės-Gėrhotit, por dhe tė Mesaplikut nuk rrinin duarkryq. Ata me kohė ndiqnin ēdo lėvizje forcash armike e ēdo pėrqėndrim dhe turreshin,- siē thotė kronisti,-si ujku nė kope, zinin robėr turq, i tėrhiqnin nė guva tė thella dhe i detyronin tė jepnin tė dhėna tė rėndėsishme. Robėrit tregonin qartė dhe qėllimin kryesor tė armikut. Prandaj kryengritėsit, tė informuar, futeshin nėpėr shtigje, gryka, gėrxhe e pėrrenj tė pyllėzuar, ku turqit,po tė futeshin, s’ktheheshin mė dot prapa. I sulmonin turqit deri nė luftim tė afėrt dhe zhdukeshin pa humbje.
    Kėto luftime u zhvilluan nė grykėn e Mesaplikut dhe nga pikpamja ushtarake, nuk kishin ndonjė ndryshim nga ato qė zhvilluan Sulltanėt e tjerė nė kėto treva. Ato vazhduan dhe nė Shkozė. Falė forcave tė shumta, turqit dolėn fitues mbi forcat kryengritėse, qė mė nė fund pothuajse e zbehėn rezistencėn.
    Kronisti Marmara thotė: “Duke i nėnshtruar plotėsisht Mesaplikun e Kudhės-Gėrhotin turqit mbi themelet e ndėrtesave mbollėn kripė”. (Marmara vep f.292-293).
    Rezistenca nė zona tė veēanta tė Labėrisė, qe shumė e fortė. Kronika e kohės shton pa dhėnė emra vendesh: “Kryengritėsit e pritėn nė vende tė tilla qė, tė lehtė si flutura dhe tė shpejtė si petrita, herė nga krahėt, herė nga shpina, herė pėrballė, i goditėn turqit osmanė nė atė mėnyrė sa lufta e tyre dukej me kohė e humbur. Nė kėto kushte, Divani nė Vlorė vendosi qė, meqėnėse po vinte dimri, turqit tė tėrhiqeshin nga rajoni”.(Marmara vepra f.292-293). Thotė kėnga:
    “Erdh’ Jeziti nga Anadolli,
    Mbi gėrmadha kripė mbolli,
    Ky halldup osmanlli,
    Si kasolle dhe shtėpi,
    Tė gjithė i bėri shkrumb e hi,
    Kėtu fėmijė, gra e pleq,
    Jatak s’kanė veē meleq (ėngjėjt)
    Lart nė Kuē e poshtė nė Shelg”.

    Duke shfletuar “Arkivin Ali Pasha”(Botim i Institutit tė Studimeve Neohelenike, nė katėr vėllime me rreth 32000 faqe, Athinė 2007-2009) vihet re nė indeks se emri lebėr i referohet vetėm pesė herė nė 1469 dokumente, ndėrsa pėr Labėri (Liapurja) shprehet shih Arbanon. Aty gjendet njė letėr interesante, ku shprehen marrėdhėniet mes lebėrve dhe himariotėve mė 1810 e ku pėrmendet dhe emri i trimit shkoziot tė asaj kohe Imer Aliut. Ja teksi i plotė i letrės sė arvanovėve (arbėrve):
    ”Tė dashur fqinjė, parėsi e Himarės, Vunoit, Dhrimadhes dhe Palasės dhe tė tjerė, ju pėrshėndesim. Me pėrshėndetjen tonė tregojmė se morėm vesh se keni ndėrmend tė futni aty Ali Pashėn qė tė na ngatėrroni tė gjithė Arbanon (Arbėrinė). Ne nuk besojmė ta bėni kėtė gjė, por po qėlloi qė ta bėni kėtė kini havale (barrė) gjithė Arbanon. Ju ē’tė keqe kini dhe nuk na pyesni edhe ne qė tė vdesim gjithė bashkė? Ne jemi lidhur qė nga Gjirokastra dhe Kardhiqi dhe gjer nė Kudhės, nė Dukat e Palasė dhe gjithė Arbanoni (Arbėria), ku nuk kemi asnjė frikė jo nga Ali Pasha, as nga Prahim(Ibrahim) Pasha, vetėm doni ju e trembeni dhe doni tė bėni armiq tėrė fqinjėt. Dhe tė prishni fjalėn tuaj, sepse zotėrinjtė kanė hallin e luftės, dhe ju i futni nė shtėpitė tuaja dhe pėr kėtė ju japim lajmin se po, ta bėni kėtė, keni pėr t’u prishur prej nesh njė orė e mė parė. Unė Imer Aliu tė jap lajmin ty Koka qė mė ke mik: po ta bėsh kėtė, ta dish se je i rrėnuar(bitisur). Nėntor 8; Kuēiotė, Lopėsiotė, Gjirokastėr dhe Kardhiqi, Dukati, Tragjasi i tėrė tej e tej, ne smokthinjotėt, ju shkruajmė velēiotėt, vajziotėt, shkoziotėt dhe gjithė Kudhėsiotėt (Gėrhoti). Mė 1810 nėntor (Ndodhet me sqarimet pėrkatėselambro Ruci “Himara, zėra e Akrokeraunėve” bot. v. 2011).
    Periudha e Ali Pashė Tepelenės mbaroi. Ajo periudhė e Kudhės-Gėrhotit dhe e Shkozės, veē taksave tė larta, sherre tė brendshme deri nė vėllavrasje, kthim i shtirur e i sforcuar nė myslimanė nuk solli gjė tjetėr. Aq tė mosbesuar ishin pėr fenė e porsapėrvetėsuar sa me pėrēmim vazhdonin t’i quanin “kaurė tė derrit”, term qė aty- kėtu pėrdoret dhe sot. Mė 7 Nėntor 1828 pėfaqėsuesit e popullit u mblodhėn nė Berat. Aty u formua Lidhja Shqiptare, nėn kryesinė e Ismail Vlorės, Zyliftar Podės, Shahin Kolonjės etj. Porta e Lartė nė fillim, bėri sikur i pranoi kėrkesat e shqiptarėve dhe i ftoi pėr bashkėpunim nė Janinė. Nga ajo dredhi e pėsoi kryeopozitari Ismail bej Vlora (gjyshi i Ismail Qemalit), tė cilin e vranė pabesisht mė 5 janar 1829. Thotė kėnga:
    ”Me pashain ballė pėrballė,
    Dy kobure pas ia dhanė”.
    Bashkė me beun e Vlorės u vra dhe trimi Halil Hyseni nga Brahimajt e Shkozės dhe 12 trima nga Lumi i Vlorės. Hakun ua mori Zenel Gjoleka, qė e vrau nė mes tė Janinės Pashain turk, urdhėruesin e vrasjes sė Ismail beut. Atėherė i dėrgoi lajm Tafil Buzit:
    “Tafil Buzit tė m’i thoi,
    Gjoleka s’e turpėroi,
    Kaftanazin ē’e martoi”.
    Familja Vlora i lidhi familjes sė Gjolekės njė rrogė tė majme pėr 50 vjet, ndėrsa familjes sė trimit nga Shkoza Halil Hysenit (Brahimaj) i dha shpėrblime tė ndryshme. Pabesinė mė tė madhe Turqia e tregoi mė 1830 nė Manastir. Pashai turk Mehmet Reshit Pasha vrau pabesisht 500 krerėt e Shqipėrisė sė Jugut. Nė kėtė masakėr u vranė dhe 4 djem nga Shkoza, qė fatkeqėsisht emrat nuk ua dimė. Kryengritėsit shqiptarė e mes tyre dhe Kudhės-Gėrhoti e shkoziotėt e vazhduan luftėn. Mahmud Hamdi pasha, edhe pse i pranoi kushtet e shqiptarėve, nuk i vuri nė jetė kėrkesat e tyre. Ai filloi ēarmatimin e pėrgjithshėm tė popullsisė dhe nė forma tė tėrthorta, u vu nė ndjekje pėr kapjen e udhėheqėsve tė kryengritėsve. Nė kėto rrethana Tafil Buzi, i ndihmuar dhe nga kudhėsiotėt u hodh nė Korfuz. Thotė kėnga:
    ”Kudhėsiotė mirė e prinė,
    Me treqind desh e gostistnė,
    Ngado tė shkojmė Tafilė?
    Mespėrmes Labėrinė,
    Nė Korfuz vanė e vėrvinė,
    Qė turqit tė mos e dinė...”.
    Nė muajin mars 1834 Tafil Buzi, Zenel Gjoleka, Mahmut Bajraktari nga Luarati i Margėllėēit dhe Nurēe Toska me shoqėruesit e tij u larguan nga Korfuzi dhe zbarkuan nė Dukat tė Vlorės (P. Arvantinoi ”Hronografia tis Ipiru”(1822-1852) bot. v.1856 Athinė). Sipas folklorit:
    ”Erdhi kartė nga Korfuzi,
    Thonė doli Tafil Buzi,
    Thonė se doli nė Vlorė,
    Me tre bajrakė nė dorė”.
    Kėta kapedanė nė rrethin e Vlorės, gjetėn kudo pėrkrahėsit e tyre. Fshatrat e Lumit tė Vlorės ishin ngritur nė kėmbė nėn udhėheqjen e Mete Jazos nga Dukati e Cane Myftarit nga Smokthina. Me kėto forca u bashkuan dhe luftėtarėt e Kudhės-Gėrhotit, me nė krye trimin nga Shkoza Imer Alinė. Shkoziotėt kanė marrė pjesė nė tė gjitha ngjarjet mė tė rėndėsishme nė Krahinė e mė gjėrė, siē ka qėnė Kuvendi i Taroninės afėr Zhulatit mė 1844, apo nė Kuvendin e Mesaplikut nė Lumin e Vlorės mė 1847.
    Kėto kuvende tė gjera e me pėrfaqėsues nga shumė krahina, kundėrshtonin Reformat e Tanzimatit. Thotė kėnga:
    “Xhelep e tymjake s’ka
    Jemi vėndė fukara”.
    Kėto kryengritje nė Shqipėrine e Jugut, i drejtonin Kapedanėt Zenel Gjoleka,Tafil Buzi, Rrapo Hekali, Ēelo Picari e shumė tė tjerė. Dhe Shkoza jonė u pėrfshi tėrėsisht nė kėtė rezistencė, e pėrfaqėsuar nga Imer Ali Shkoza, duke u bėrė komandant e drejtues i forcave popullore nė kryengritjen e Tanzimatit. Nė listėn e firmėtarėve tė letrės qė i dėrguan mbretit grek Oton, pėr t’i kėrkuar ndihmė nga Besėlidhja e Mesaplikut ishte dhe Imer Aliu nga Shkoza. Po kush ishte Imer Aliu? Imer Aliu ka pėrfaqėsuar krahinėn e Kudhės-Gėrhotit nė tė gjitha ngjarjet e viteve 1830-1850, jo vetėm nė kuvende, por dhe nė luftė. Ai ka qenė komandant i forcave tė zonės, nė ndihmė tė Rrapo Hekalit, kundėr reformave tė Tanzimatit. Mobilizoi forcat e Kudhėsit nė kryengritjet e vitit 1833-1834 nė Berat. Luftėtarėt e Kudhės-Gėrhotit me nė krye Imer Alinė, u caktuan pėr t’u rėnė nga ana e Mbrezhdanit focave turke e pėr t’i shpartalluar ato. Imer Aliu ishte burrė trim, i zgjuar, zotėronte urtėsi popullore nė gjykimin e ēėshtjeve madhore tė krahinės apo tė vendit. Fjala e tij zgjidhte probleme nė kuvende. Nė kuvendin e Greshicės, kujtohet dhe fjala e Imer Aliut qė tha: “Deri mė sot, o vėllezėr, ky popull nuk ka parė ndonjė tė mirė nga Vrionasit. Nė daē sillu mirė , nė daē sillu keq, ata po njėsoj, zullume dhe dėme bėjnė. Kėsaj dere tė mallkuar as ia kemi parė tė mirėn, as do t’ia shohim. Ja tashti, ky birēja qė na qėndron kokėulur si evlia, sikur u vuri kapakun tė gjitha zullumeve tė Vrionasve. Kanė ardhur edhe mė pėrpara nė fshatrat tona bejlerė zullumqarė, njėri mė i keq se tjetri dhe na kanė vrarė, na kanė djegur, na kanė plaēkitur, por atė qė bėri ky, nuk e ka bėrė as mė i keqi i tyre. Edhe turk anadollak tė ishte, nuk do ta bėnte, por Vrionasit janė turq e shkuar turqve dhe nuk u ka mbetur asnjė pikė gjak shqiptari nė damarėt e tyre. Me ato qė bėri nė Greshicė, ai nuk fyeu vetėm greshicarėt, por tė gjithė krahinėn tonė, me Mallakastrėn, me Tepelenėn, me Lumė tė Vlorės, tė gjithė Shqipėrinė! Prandaj pse e zgjasim kėtė punė!” Gjithė turma njėherazi thirri:”Tė lumtė goja, xha Imer!”
    Luftėtari Rrapo Hekali pėr tė kundėrshtuar shkuarjen e djemve nizam, mė 1847 shkoi nė Sinjė tė Mallakastrės dhe organizoi njė mbledhje tė shpejtė, me krerė tė thirrur nga krahina e Mallakastrės. Krahas udhėheqėsve kryesorė bėnte pjesė dhe udhėheqėsi popullor i Kudhės-Gėrhotit Imer Aliu. Thotė kėnga:
    ”Doli Rrapua nė Sinjė,
    Seē e mblodhi miqėsinė,
    Del, o Lumi i Vlorėso,
    Del se do tė dalimo,
    Tė mėdhenj tė vegjėlo,
    Tė pjekur nė Povėlo,
    Kemi hall me Vrjono,
    Na kėrkon nizamino,
    Nizam e xhelepeto”.

  8. #8
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    FIGURA TĖ SHQUARA TĖ FSHATIT SHKOZĖ NĖ KOHĖN E PUSHTIMIT TURK

    Shkoza, Kudhės Gėrhoti dhe gjithė Shqipėria gjatė shekujve kanė nxjerrė burra me peshė e tė zotė, duke e kthyer veten nė figura historike, tė cilėt, pėr fat tė keq, pjesėrisht janė pėrmendur dhe pjesėrisht janė lėnė nė hije pėr arsye tė konjukturave tė kohėve, apo arsyeve politike tė pasardhėsve tė tyre nė kohė diktaturash.
    Doja nė mėnyrė tė pėrmbledhur t’u kushtoja vėmendje nė kėtė studim, kėtyre figurave historike sa kam gjetur nė kujtesėn e brezave. Ata kanė lėnė gjurmė gjatė periudhės sė sundimit osman, duke sakrifikuar pėr vete dhe familjet e tyre nė shėrbim tė Shkozės, tė gjithė Krahinės dhe pse jo pėr tėrė Shqipėrinė.
    Po ndėr ta cilėt janė:

    IMER ALI ALIAJ:

    Njė figurė e shquar e fshatit Shkozė rreth viteve 1800 ka qėnė edhe Imer Aliu. Ky ka qenė ushtarak i lartė i ushtrisė turke dhe personalitet i kohės, por nė tė njėjtėn kohė dhe kundėrshtar i saj. Ai sė bashku me Selim Zenjelin, Mustafa Begėn, Fegė Mahilin, Tozo Beqirin bėnin pjesė nė parinė e Kudhės-Gėrhotit. Kėta ishin paria nė kuptimin jo vetėm tė pasurisė, por sidomos ata qė ishin nė kundėrshtim me reformat shfrytėzuese turke. Ata sakrifikuan dijet dhe pasurinė e tyre pėr lirinė e krahinės. Shumė vite mė vonė, brezat e pėrkujtuan kėtė figurė tė ndritur tė historisė. Komuna e Sevasterit e ka shpallur “Nderi i Komunės e i Krahinės”.

    BANUSH RROKO BAZAJ:

    Ka qėnė Kryeplaku i Kudhės- Gėrhotit rreth vitit 1730.
    Pėr tė Isuf Nurdin Bazaj sot Rrokaj nė muajin gusht 2011 nė Orikum Vlorė tregon njė ngjarje tė paraardhėsit tė tij:
    Banush Rroko Bazaj nga lagja Aligjon e fshatit Shkozė ka qėnė Kryeplak i Kudhės-Gėrhotit rreth viteve 1730. Nė Shkozė e nė Krahinė, kishte pllakosur uria dhe njerėzit rrezikoheshin pėr tė vdekur nga kjo uri. Tė gjithė kėrkonin rrugėdaljen nga kjo situatė tepėr e rėndė.
    Nė atė kohė, rruga qė pėrshkruante nga Vlora nė drejtim tė Janinės, kalonte nga Shkoza e lugina e Vjosės. Paria Kudhėsiote vendosi, me urdhėr tė Banush Rrokos, qė tė gjithė burrat dhe djemtė mė tė zotė tė zonės t’i prisnin rrugėn karvanit turk, tė ngarkuar me misėr, duke bėrė ēdo sakrificė dhe pse jo deri edhe nė asgjėsimin fizik tė drejtuesve tė karvanit pėr realizimin e qėllimit tė tyre. Fillimisht kėtij karvani i doli pėrpara njė grua me emrin Pashako nga fshati Shkozė, (qė pėr fat tė keq nuk dihet kujt fisi i pėrket), e cila shquhej pėr guximin e tepruar. I zuri rrugėn pa iu trembur karvanit turk (qė thuhet se kanė qėnė disa qindra mushka, tė ngarkuara nga vaporėt turq nė Vlorė) dhe u kėrkoi shoqėruesve tė armatosur, tė shkarkonin bereqetin pėr popullin dhe shpėtimin e zonės nga uria. Si prapavijė ishin djemtė kudhėsiotė, qė mbėshtetnin kėtė grua guximtare. Kėshtu u bė. Karvanėt u shkarkuan, misri u mor, fshatarėt shpėtuan nga uria. Pėr kėtė, Banush Rroko Bazajn e arrestuan dhe e ēuan nė burgun e Beratit. Ai, pėr tė shpėtuar burrat e tjerė dhe gruan me emrin Pashako, u rezistoi torturave tė turqve deri nė vetėmohim, duke i mbajtur pėrsipėr tė gjitha pėrgjegjėsitė, duke mos nxjerrė asnjė emėr. Kėtė e vėrteton kėnga:
    “O Banush Rrokua i shkret,
    Ē’e kishe fjalėn senet,
    U lidhe pėr dymbėdhjet,
    I jep shokėt a s’i jep,
    S’i jap sa tė varem vet”.
    Pas kėtij akti, i tėrė Kudhėsi u ngrit nė kėmbė. Caktoi pėrfaqėsuesit e tij, tė cilėt shkuan nė burgun e Beratit dhe kėrkuan lirimin e tij. Pas shumė pėrpjekjesh e realizuan. Pėr kėtė e thotė edhe kėnga:
    “Kudhėsi vėndi stėrrall,
    Mbledh burrat dhe vendim muarė,
    Nė Berat do tė shkojmė,
    Kryeplakun ta shpėtojmė”.


    SELIM ZENJEL SELIMAJ

    Njė figurė historike, e cila vlen tė pėrmendet si e tillė nė histori. Selim Zenjeli ėshtė nga lagjia “Aligjon” e fshatit Shkozė. Ai rrjedh nga fisi Selimaj. Familja Selimaj ėshtė njė familje fisnike, me kontribut tė madh patriotik dhe me kapital te madh deri nė Bunavi, me ēiflik dhe me kėngė, e pėr kėtė flet mė sė miri historia e kėtij burri trim dhe guximtar, jo vetėm pėr ēėshtjen e Kudhėsit, por pėr gjithė Shqipėrinė.
    Fati i kėtij burri fisnik, trim dhe patriot, jo vetėm qė humbi tragjikisht jetėn si kundėrshtar i Portės sė Lartė, por edhe mė pas, pėr shkak tė konjukturave politike, figura e tij u la nė pluhurin e harresės.
    Sė bashku me Jaup Imer Bazaj, shkuan mė 1847 nė Stamboll dhe zhvilluan takim me Sulltanin e Turqisė, ku i argumentuan, se pėrse ishin kundėr reformave tė Tanzimatit. Selim Zenjeli nė atė kohė, ndonėse ishte gjeneral nė formacionet ushtarake tė Turqisė, doli hapur kundėr kėtyre reformave dhe hapur u pėrball me luftėn e pushtuesit, pėr tė nėnshtruar Kudhėsin, mbarė Vlorėn dhe mė gjerė. Pėr kėto tė drejta, qė kėrkonte, me urdhėr tė komandės sė lartė turke, ai u mor peng dhe u helmua nė Stamboll.
    Tė dhėnat historike pėr tė, fatkeqėsisht janė tė pakta. Vėtėm nė kujtesėn e kėngės ka mbetur diēka. Ja ē’thotė njė kėngė pėr figurat e kohės, ku pėrmendet edhe emri i Selim Zenjelit:
    Haberet qė ven e vin
    Kudhės Grehoti oshtin
    Jaup Bazaj vetėtim
    Port mė port u jep kushtrim
    Mblodhi gjithė djalėrin
    Te rrapi e bėn tertimn
    Zgjodhėn komandantin trim
    Selim Zenjel pashallin
    Aligjon ka katimin
    C`pati e dha per lirin
    Cifliqet dhe pasurin
    Buajt edhe Bunavin
    Emrin e plakut me sqim
    E nderuan ne krahin
    Kudhėsiotėve c`u prin
    Pėrkrah me Hodo Alin
    Me Gjolek mandile zin
    Cane Myftari Smokthin
    Se i prźt Rrapua nė Sinj
    Tė shpėtojmė Shqipėrinė
    Tomorr Lelo
    Njė kėngė tjetėr thotė:

    “ Gjemitė nga deti vinė,
    Pėr tė parė parėsinė,
    Sėrasqer Baba Selimnė”.
    Po nė gazetėn “Shkoza” ėshtė botuar kohėt e fundit, njė kėngė pėr Selim Zejnelin:
    “Pėr Baba Selimin nga Shkoza,
    Dy fjalė nė kartė i hodha,
    Tetėqind e dyzet e shtata,
    Pruri gjithė ato tė prapa.
    Erdhi vapori nė Vlorė,
    Gjithė parėsinė e folė.
    Folė dhe Baba Selimnė,
    Dhe zotin Imer Alinė.
    Parinė e Kudhėsit e Labėrisė,
    Qė s’pranoi hyqmin e Turqisė,
    Dhe i mori nė vaporr,
    I shpuri nė Anadoll
    Por ata trima tė vyer,
    Besėn kurrė nuk e thyen,
    Shkozės sonė i dhanė nder”.

    (Novruz Kapaj. Gazeta “Shkoza” Nr.13 2011)


    JAUP IMER BAZAJ:

    Gjatė kohės sė pushtimit turk mbi popullsinė kudhėsiote u vunė taksa tė rėnda, ekonomikisht dhe absolutisht tė papėrballueshme pėr zonėn. Veē luftrave tė njėpasnjėshme tė kėsaj popullsie pėr kundėrshtimin e kėtyre taksave, ishte edhe domosdoshmėri takimi me Sulltanin e Turqisė nė mes shek. 19. Paria e Kudhėsit vendosi, qė kėtė takim ta bėnin dy djem shkoziotė Jaup Imer Bazaj dhe Selim Zenjel Selimaj , tė cilėt njiheshin pėr trimėri e zgjuarsi. Gjithashtu Jaup Imeri kishte dhe shumė kapitale, si dhe mullirin e parė nė Shkozė dhe ndoshta tė parin nė Kudhės-Gėrhot.
    Ata arritėn nė Stamboll dhe i parashtruan Sulltanit pamundėsinė pėr pėrballimin e taksave.
    Ja ē`thotė Nuri Sulo Hazizaj nga fshati Kut-Malla-kastėr, nip i fisit Bazaj, nė krijimin e tij:
    “Fisi Bazaj si gjithmonė,
    Ka lindur djem hazgan,
    Trima dhe burra tė besės,
    Brez pas brezi kapedanė.

    Kanė qėnė fis me kapital,
    Kanė patur kuaj me shalė,
    Shtėpitė ishin me tre porta,
    Edhe hodat me tavan.

    Shumė emėr i ka dhėnė fisit,
    Jaup Imeri me namė,
    Pjesė tė kapitalit prishi,
    Nė pėrballje me Sulltanė”.

    HYSEN LUZI:

    Nė vitin 1820-1830, Kudhėsi e ndiente veten tė fyer pėr vrasjen e dy vėllezėrve Xhakaj. Po ofeza mė e madhe ishte vrasja e Kapos nė Martalloz nga Ormėn Alliu. Pėr tė shpurė hakėn nė vend, u ngarkua Hysen Luzi nga Shkoza. Dhe ai e mori hakun e fisit Xhakaj dhe tė krahinės nė tėrėsi. Xhakajt kėrkuan shpagim pėr Hysenin, por ai u tha: ”Unė e vura nė vend nderin e Kudhėsit sipas Kanunit!”
    Hyseni ishte trim. Nė vitin 1805, nė Janinė vrau Kurt Mahmarin, komandantin e togės, ku Hyseni kryente shėrbimin. Qeveria turke e futi nė burgun e Janinės, por dhe aty Hyseni lidhi ēarēafėt dhe zbriti nga kati i tretė i burgut. U arratis. Rojet turke s’u besonin syve dhe thirrėn me nofkėn ”Hysen Maēi”. Qė atėherė i mbeti mbiemri ”Maēi” dhe iu thurėn vargjet:
    ”Nė fushė tė Kalivaēit,
    Lufton palla e Hysen Maēit,
    Vuri nė vendin e nderit,
    Kanunin e Sevasterit”.

    Hysen Maēi e vrau Ormėn Allinė:
    Ormėn Alli Kalivaēi,
    Borxhin Kudhėsit i pati,
    Se vrau Kapo Kananė,
    Burrė i madh pėr kazanė.

    O Kapo Kanani Xhake,
    I dėgjuar nė pallate,
    Besnik i Ali Pashait,
    I kishte ngjarė babait.
    Velo Hariz Labėria,
    Tė kishte zili Turqia,
    Tė shkėlqente trimėria,
    Tė nderonte dituria
    Tartar Imer Bazaj, vėllai i Jaupit, nip nė Liēaj tek beu i Bregasit (sot ndarė nė dy degė: Liēaj dhe Telharaj) ishte i shkolluar nė Romė pėr drejtėsi. Me emėrim nga Sulltani, ka ushtruar detyrėn e Kadiut (gjyqtarit) pėr shumė vjet nė Kudhės-Gėrhot. Ka qenė pėrkthyes i talentuar nga italishtja dhe turqishtja, nė shqip. U martua, por nuk la fėmijė. Vdiq nga gripi spanjoll nė moshė tė re. Vdekja e tij shkaktoi dhimbje nė fshat e nė krahinė. Ja si i kėndohet :

    “Gripi i madh bėri kėrdi,
    Vdiq dhe Tartar Imeri,
    Vdiq ky djalė bėri hata,
    Kudhėsin pa kadi e la”.

  9. #9
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    FEJA NE FSHATIN SHKOZĖ

    Shkoza, qysh me daljen e fesė kristiane, ka qenė pėrkrahėse dhe idhtare e kristianizmit dhe me ndarjen e tij nė ritin ortodoks ose katolik. Emrat kanė qenė mė tė pėrafėrt me ritin katolik.
    Qė ka qenė fshat i krishterė, e tregojnė dhe regjistrimet turke tė vitit 1431 dhe 1582, ku tė gjithė kryefamiljarėt dalin tė krishterė. Kėtė fakt e konfirmojnė edhe rrėnojat dhe toponimet krishtere ne fshat si: Maja e Kishės, Fundi i Kishės, Ara e Gole, Gorricė e Dede, Bregu i Dhimos, Mostovuni, Arė e Canit, Arė e Sokaēe, Gjopjetrat, Qafė e Lugut, Pėrroi i Pirės, Thanishte, Tėrpilat, Bregu i Kovaēit ,Bregu Dhimos etj etj. Disa mbiemra deri vonė, kanė qenė tė krishterė si: Cani, Dede etj etj.
    Pushtimi turk ushtarak, ekonomik e politik, solli tendecėn e tij sistematike pėr ta myslimanizuar si fshat, si krahinė dhe si Labėri. Ndonėse njė fshat e njė krahinė kryeneēe, qė shpesh kundėrshtonte pagimin e taksave, erdhi njė ditė e iu nėnshtrua diktatit turk. Turqia pėrdori forma tatimpaguese tė larta e tė ashpra, pėr popullsinė e krishterė. Turqia pėr kthimin e popullatės nga tė krishterė nė myslimanė pėrdori kėrbaēin dhe kulaēin. Nė fillim kėrkoi ta bėnte kėtė kthim me dhunė, me raprezalje e burgosje dhe syrgjynosje. Po kjo formė nuk dha shumė rezultat. U ndesh me njė rezistencė popullore. Mė vonė u pėrdor dredhia dhe kolona e pestė, brenda radhėve tė vetė fshatarėve. Popullsia e krishterė u kthye nė ritin Bektashi, sekt mysliman, por mė i moderuar. Kjo ishte si rrugė e vetme e shpėtimit nga myslimanizmi fanatik, qė u instalua nė Shqipėrinė e Mesme. Ata qė do tė ktheheshin nė myslimanė, ose thėnė mė saktė, nė bektashi, do tė paguanin pak ose aspak taksa, nuk do tė shkonin nizam, do tė pėrfitonin tokat e tė krishterėve, tokat nė verė do t’i vaditnin nė mėngjes ose nė mbrėmje, ndėrsa tė krishterėt nė kulmin e vapės sė korrikut. Myslimanėve u lejohej tė mbanin armė, si dhe tė kishin njė supremaci morale mbi tė krishterėt.
    Fshatrat e Kudhės-Gėrhotit po binin njė nga njė nė prehrin e fesė myslimane, sekti bektashi. Kėshtu dhe Shkoza u myslimanizua plotėsisht. R. Aravantis nė librin historik “I kronografia tis ipiru” shkruan :
    “Mė 1732, 1733, 1734 tė krishterėt e Kaonisė u pakėsuan ndiesisht. Shumė fshatra, nga presioni e shtrėngimi turk dhe nevoja ekonomike, qė tė mos paguanin haraē, u myslimanizuan. Nė tė parėt qe Zhulati, Progonati, Golemi, Picari, Pandalejmoni e Navarica”.
    Mendohet se rreth vitit 1733 - 1740 ėshtė bėrė dhe myslimanizimi i Shkozės dhe i gjithė Kudhės-Gėrhotit. Nė ēdo fshat kaluan misionarė myslimanė, qė propagandonin ndėrrimin e fesė, tė linin Krishtin e tė pėrqafonin Muhametin. Kėtė e bėnin, duke argumentuar supremacinė e fesė myslimane mbi atė tė krishterė, por dhe me joshje ekonomike.
    Por Shkoza e Kudhės-Gėrhotit, pėrkrahu njė sekt tė veēantė tė myslimanizmit, qė ishte bektashizmi. Ky besim bektashian u shtri nė Shqipėri, paralelisht ose pak mė vonė se ai mysliman. Mė vonė libri i Naim Frashėrit “Qerbelaja” u bė libėr i dashur pėr shkoziotėt, po ashtu dhe “Fletorja e Bektashinjve”. Ata dinin pėrmendėsh vargje nga ”Qerbelaja”:
    “O moj fushė e Qerbelasė,
    Qė mė rri nė sy,
    Ē’ėshtė ai qė shkon kaluar?
    Ėshtė Abaz Ali,
    Me dy-tri foshnja nė duar,
    Ecėn si veri”.

    Nė Shkozė u ndėrtua teqeja e parė me Baba Brahim Luzin e mė vonė me Dervish Hazbiun e me radhė shumė tė tjerė. Predikimet kėta baballarė i bėnin shqip. Kėshtu kombinonin mė mirė predikimin fetar me atdhedashurinė shqiptare.
    Feja myslimane e pėrqasi Shkozėn e Kudhės-Gėrhotin me vetė kėrkesat e programit politik e ekonomik tė Perandorisė Osmane. Kėshtu qė rezistenca antiturke nė Shkozė, qė nga ajo kohė u pėrqėndrua nė aspektin ekonomik e rezistencėn pėr tė mos i paguar xhelepet e tymjaket, me tė cilat i ngarkonin taksavėnėsit e kohės.
    Turqit nuk lanė dhe pa e shpėrblyer kthimin e Shkozės nė bektashi. Pati privilegje tė brendshme vetė fshati.

  10. #10
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    KOHA E GRIPIT TE MADH, SIĒ ĖSHTĖ QUAJTUR NĖ ATĖ KOHĖ

    Dy figura tė kohės morėn pėrsipėr ose tė shpėtonin zonėn, duke e detyruar pashain turk tė Vlorės tė firmoste dhėnien e ndihmave, si nė ilaēe dhe nė ushqim pėr mbarė Kudhėsin, ose nė tė kundėrt do tė vrisnin pashain nė zyrėn e tij. Kėta janė:
    Manxhar Jaup Bazaj dhe Kaso Luzi Hyskaj.
    Nė vitin 1870 nė Kudhės-Gėrhot pllakosi njė sėmundje e rėndė dhe njė fukarallėk i paparė. Sėmundjes ia vunė emrin”grip”, po i tillė nuk do tė qe. Tjetėr epidemi ishte e njerėzit nuk e shpjegonin dot. Sėmundjes iu shtua dhe varfėria. S’ishte parė ndonjėherė qė tė vdisnin njerėzit nga uria. Po atė kohė ndodhi. Dhe bagėtitė ngordhėn nga mungesa e ushqimit. Vdekjet pasonin njėra- tjetrėn, sa po tė vazhdonte dhe ca, fshati Shkozė e fshatrat e Kudhės-Gėrhotit, do tė zhdukeshin fare. Sėmundja u pėrhap nė mėnyrė tė rrufeshme, duke sjellė pasoja tė paimagjinueshme nė krahinėn e Kudhėsit, pėrfshi edhe Shkozėn. Sipas tė dhėnave e tė thėnave rezulton, se ka patur nga 2-6 vdekje pėr fis, por edhe pėr derė. Kjo ishte njė hata e madhe, sa komuniteti ishte drejt shuarjes.
    Duke u vėnė pėrpara kėsaj situate tė rėndė, paria Kudhėsiote u mblodh nė kuvėnd dhe vendosėn t’i drejtoheshin Pashait turk nė Vlorė pėr t’i kėrkuar ndihmė, pėr tė shpėtuar popullsinė e Kudhėsit nga vdekja dhe bagėtitė nga ngordhja. Sipas parisė Kudhėsiote, duheshin tė gjendeshin dy djem tė zotė, trima dhe tė zgjuar qė t’i komunikonin Pashait turk nė Vlorė situatėn, nė tė cilėn ndodhej zona dhe pėr t’i kėrkuar ndihmė urgjente, si dhe firmosjen sa mė parė tė dhėnies sė ilaēeve, sidomos pėr njerėzit dhe ushqim pėr bagėtitė. Nė kuvend u vendos qė takimin me Pashain ta bėnin dy djem pjesėtarė tė kėsaj parie, qė tė dy nga Shkoza e Kudhės-Gėrhotit dhe konkretisht u zgjodhėn kėta: Manxhar Jaup Bazaj, dhe Kaso Luzi Hyskaj, tė dy nga lagjia Aligjon e Shkozės. Tė dyve iu ngarkuan si detyrė tė takonin Pashain e Vlorės dhe tė zgjidhnin hallin me ēdo lloj ēmimi pėr jetėn e tyre. Takimi ishte i vėshtirė pėr faktin se ishte njė situatė tepėr e rėndė. Veē kėsaj Pashai ishte shumė i rreptė dhe mund tė urdhėronte ekzekutimin e tyre. Vajtja ishte shumė e vėshtirė dhe jo tė gjithė guxonin tė shkonin. Takimi mund tė pėrfundonte nė tragjedi pėr dy djemtė shkoziotė dhe me pasoja pėr gjithė njerėzit e mbetur gjallė dhe shpresat mbaronin. Ata, duke marrė rriskun e jetės pėrsipėr, sakrifikuan. Kjo sakrificė ishte pėr t’u vlerėsuar nga brezat e ardhshėm. Ata lanė rininė e tyre nė dorė tė fatit pėr tė shpėtuar Shkozėn dhe gjithė fshatrat e Kudhėsit. Tė armatosur me kobure, i shkuan Pashait nė zyrė dhe i komunikuan problemet, ku ndodhej jo vetėm Shkoza, por mbarė Kudhės-Gėrhoti. Nė takim i komunikuan Pashait vėshtirėsitė qė po hasnin gjithė fshatrat e Kudhėsit, sidomos nga sėmundja dhe ato ekonomike, si dhe rreziku qė i kanosej zonės nė tėrėsi, veēanėrisht tek fėmijėt. I bėnė tė qartė, se komuniteti do tė shuhej tėrėsisht, pėr faktin se sėmundja kishte marrė formėn e kolerės dhe ishte pėrhapur derė mė derė dhe nė tėrė krahinėn. Ajo priste pa mėshirė jetėt e njerėzve, sidomos tek fėmijėt dhe pleqtė, ku tregohej mė e pamėshirshme .
    Nė takim e sipėr Pashai u tha i nxehur dhe prerė: ”Dilni pėrjashta, se nuk kemi mundėsi t’u ndihmojmė, se kemi shumė vėshtirėsi tė tjera”. Djemtė u revoltuan. Kishte mė hall nga kaq? Nė kėtė moment e mori fjalėn Manxhar Jaupi e i tha: ”Turp pėr ty si Pasha i njė Perandorie shumė tė madhe, siē ėshtė Turqia, tė lesh njė popull tė tėrė tė vdesė nga sėmundja dhe pėr bukė. Janė 500 nėna me fėmijė nė djepe nė Qafė tė Koēiut, qė po presin”.
    Pashai, i prekur nė sedėr, por dhe i ofenduar, u drejtohet djemve: “Si guxoni dhe mė flisni mua me kėto fjalė? ”Atėherė ndėrhyri Kaso Hyskaj e i tha: “Turp tė kesh Pasha. Si merr pėrsipėr tė komandosh njė vend si Vlora dhe nuk i jep zgjidhje kėtij halli qė na ka zėnė?”.
    Pashai, duke parė vendosmėrinė e kėtyre djemve qė nuk kishin rrugė kthimi: ose tė shpėtonin jetėt e familjeve Kudhėsiote, ose ta vrisnin Pashain nė zyrėn e tij, i trembur dhe i turpėruar, por pa e dhėnė veten tėrėsisht nga frika u thotė: “Uluni more djema! Unė do t’ju ndihmoj”.
    Nga ana tjetėr firmosi dhe urdhėroi dhėnien e ndihmave pėr Kudhės-Gėrhotin me ushqime e ilaēe pėr njerėzit dhe ushqim pėr bagėtitė. Pėr kėtė thotė dhe kėnga e vjetėr nė Shkozė:
    Nė Kudhės u mblodh paria,
    Populli vdes nga uria,
    Nuk po na ndihmon Turqia,
    Duhet t`na shpėtojnė fėmija,
    Duhet tė vendosim vetė,
    Tė shpėtojmė kėto jetė,
    Kėrkojmė dy djem levendė,
    Qė tė dalim nga kjė gjėmė,
    Vėllezėr do ta bėjmė me forė,
    Tė dėrgojmė dy djem nė Vlorė,
    Pashait t’i tregojnė vėndė,
    T’i pėrgjigjen dhėmb pėr dhėmbė.
    Paria caktoi Manxhar,
    Bashkė me Kaso Luzi djalė,
    O Pasha nuk ke dermanė,
    Duhet tė shpėtojmė evlanė”.

    Menjėherė pas kėsaj, Manxhar Jaup Bazaj u largua pėr nė Amerikė, pėr t’i shpėtuar hakmarrjes sė Pashait tė Vlorės pėr kėrcėnimin qė i bėri. Nė Amerikė u shkollua, bėri plaēkė e pasuri e pas shumė vjetėsh, u kthye nė vendlindje. Aty u kthye nė gjykatės popullor. Me shark hedhur krahėve dilte nė lėmin e Aligjone sė bashku me Axhem Iliazin, njė nga bejlerėt mė tė vjetėr tė Shkozės. Mundohej tė eliminonte zėnkat e sherret, pėr t’i dhėnė fshatit mė shumė unitet. Ja si thotė kėnga:
    “Kur qėndron nė Aligjon,
    Gjen ca burra me zakon,
    Manxhar Jupi thonė,
    Ka lezet kur e dėgjon”.

  11. #11
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    SHKOZA NĖ SHEKULLIN XX

    Shpallja e Pavarėsisė

    Nė vitet 1910, 1911, 1912, kur vendi vuante nga pushtimi otoman, megjithėse nė grahmat e fundit, lėvizja pėr ēlirim pėrfshiu tėrė vendin. Tė gjithė ishin nė kėmbė, nė krah tė burrit tė moēėm e tė urtė, Ismail Qemalit. Dhe Shkoza e shkoziotėt nė kėtė periudhė, dhanė kontributin e tyre pėr Shpalljen e Pavarėsisė. Nė ato momente ata dėshmuan se e kundėrshtonin sundimin turk, pavarėsisht premtimeve e lajkave tė deri atėhershme, qė mundoheshin ta konsideronin popullsinė myslimane shqiptare, si tė lidhur pazgjidhshmėrisht me Portėn e Lartė. Pėr shkoziotėt pushtuesi ishte pushtues, prandaj ata u pėrfshinė nė kryengritjen antiosmane, deri nė Shpalljen e Pavarėsisė nė Vlorė, duke dhėnė dhe jetėn pėr lirinė e vendit.
    I tillė qe shkozioti Halil Brahimaj (xhaxhai i Nexhip Ismailit), qė ra nė luftėn e Janinės me armė nė dorė. Shembulli i tij ishte nga ngjarjet mė tė rėndėsishme dhe nga faqet mė tė bukura tė historisė sė Shkozės.
    Me afrimin e ditės sė Shpalljes sė Pavarėsisė, shkoziotėt zgjodhėn pėrfaqėsuesin e tyre pėr tė qėnė i pranishėm nė ditėn e Aktit tė Madh, pėrkrah Ismail Qemalit. Ata zgjodhėn burrin e shquar, trim e atdhetar Nexhip Ismail Brahimaj.
    Po pse shkoziotėt ia dhanė kėtė tė drejtė pėrfaqėsimi Nexhipit? Sepse tek ai, pėrveē burrėrisė, zgjuarsisė, urtėsisė, shikonin edhe besnikėrinė ndaj bindjeve tė tyre. Prandaj njėzėri ata i deleguan veten e tyre, besimin e tyre pėr t’i dhėnė ndihmėn Ismail Qemalit pėr Shpalljen e Pavarėsisė dhe shkėputjen njė herė e pėrgjithmonė nga pushtimi Osman.
    Nexhipi rridhte nga njė familje e madhe nė lagjen Aligjon tė Shkozės, me tradita patriotike tė hershme, qė ishte dalluar pėr njė qėndresė heroike ndaj Portės sė Lartė. Vetė Nexhipi pėr kėtė qėndresė ishte dėnuar dhe ishte izoluar nė burgun e Beratit nga qeveria turke. Me ndėrhyrjen e krerėve tė Krahinės sė Kudhės-Gėrhotit dhe miqve tė familjes, iu ul dėnimi me jetė burgu dhe u lirua me kusht, duke i mbajtur djalin (Nastradinin) peng.
    Roli i tij nė krah tė Ismail Qemalit, me bekimin e shkoziotėve, kishte njė kuptim tė veēantė. Ai nuk pėrfaqėsonte vetėm veten, por tė gjithė fshatin. Mė pas flamuri u ngrit lehtėsisht e me gėzim dhe nė Shkozė dhe nė tė gjithė Kudhės-Gėrhotin si nė gjithė Labėrinė. Ismail Qemali mori si besnik nė zyrat e tij Nexhipin, duke e vlerėsuar jo vetėm si trim, por dhe si nip i trimit shkoziot Halil Hysenit, me tė cilin e lidhte miqėsia e brezave tė fisit tė tij.
    Kur vdiq Nexhipi, pati njė peng tė madh nė zemėr, se Kosova dhe Ēamėria iu dhanė Sėrbisė dhe Greqisė.
    Figura e Nexhip Ismailit i bėn nder jo vetėm Shkozės, por gjithė Krahinės sė Kudhės–Gėrhotit.
    Kjo figurė ėshtė vėnė sot nė vendin qė i takon, pėr kontributin e dhėnė nė momentin mė tė rėndėsishėm tė historisė sonė kombėtare, nė atė tė Shpalljes sė Pavarėsisė.(F.Telharaj “kujtime” Gazeta “Shkoza” Nr.6 f.2)
    Nė Kuvendin Kombėtar mė 28 Nėntor 1912, morėn pjesė 84 delegatė, 40 prej tė cilėve janė firmėtarė tė Aktit tė Shpalljes sė Pavarėsisė, fill pas tė cilit u ngrit Flamuri Kombėtar. Emrat e firmėtarėve dallohen qartė nė atė dokument tė rėndėsishėm, ku shėnohet:
    “Nė Vlorė mė 28 tė vjeshtės sė tretė 1912, pas fjalės qė tha zoti Kryetar, Ismail Qemal Beu, me tė cilėn tregoi rrezikun e madh, ku ndodhet sot Shqipėria, tė gjithė delegatėt me njė zė menduan, qė Shqipėria me sot tė bėhet mė vehte, e lirė dhe e mos varur”.
    Emrat e firmėtarėve tė kėtij akti tė rėndėsishėm janė:
    Ismail Qemali, Don Nikolla, Abdyl Azis Vehbi, Jorgji Karbunara, Elmaz Boēe, Aristidh Ruēi, Abdi Toptani, Abaz Calkupa, Veli Harxhi, Qazim Kokoshi, Jani Minga, Dhimitėr Tutulani, Rexhep Mitrovica, Mit`hat Frashėri, Shefqet Dai, Zihni Abaz Kanina, Xhelal Kaprencka, Hajeredin Cakrani, Qemal Elbasani, Iljaz Vrioni, Salih Gjuka, Dhimitėr Berati, Murat Toptani, Dhimitėr Zografi, Pandeli Cala, Luigj Gurakuqi, Bedri Pejani, Spiro T.Ilo, Thomas V.Floqi, Qemal Bej Mullai, Lef Nosi, Dr.H.Myrteza, Nuvi Sojlliu, Mustafa Kruja, M. Ferid Vokopola, Imer Deliallisi, Nebi Sefa, Zyhdi Ohria.
    Ditėn e ngritjes sė flamurit nė Vlorė kanė qenė edhe shkoziotėt Ahmet Aliko, Gani Aliko ( nipėr ne Bazaj ) e Mane Aliu. Atyre u printe Nexhip Ismaili. Mė Korrik 1913 nė Mesaplik Ismail Qemali organizoi njė takim me krerėt e fshatrave tė krahinave tė ndryshme tė Vlorės. Nė atė takim nga Shkoza shkuan: patrioti Gani Aliko, Hamdi Ēerēizi, Mane Aliu e Pashun Hyseni.
    Pas Shpalljes sė Pavarėsisė, fshatrat e Labėrisė vuajtėn torturat mė ēnjerėzore nga dyndjet greke tė asaj kohe. Mė 1913-1914 forcat greke, qė lakmonin Vorioepirin, i vunė vetes detyrė ē`popullimin e plotė tė kėtyre fshatrave nga popullsia myslimane. Dėmet qenė tė pallogaritshme. Njerėzit u pėrndoqėn, fshatrat u dogjėn. Burra, gra e fėmijė ikėn tė lebetitur nga shtėpitė e tyre, pa bukė e pa ujė. Shkoza dhe Kudhės-Gėrhoti u ngrit nė kėmbė dhe u pėrball me hordhitė greke, deri edhe trup me trup. Krahinėn e Kudhėsit e udhėhiqte Kapedan Sali Shehu, nip i Bazajve, nga njė familje me autoritet absolut nė Kudhės-Gėrhot. Mes plumbave u dislokuan nė Beun e nė ullishtet e Vlorės. Pasuria u rrėmbye nga pushtuesit, grurit nė ara iu vu zjarri, ēdo gjė u bė shkrumb e hi. Periudha 1913-1914 pėr zonėn e Labėrisė, ka qenė njė nga dramat mė tė rėnda, qė ka kaluar nė tė gjitha kohėrat. Mė 1 qershor tė vitit 1913, Greqia e Sėrbia pėrfunduan marrėveshjen e fshehtė, pėr tė ndarė Shqipėrinė. Kėto ngjarje rrėnqethėse i dokumentojnė kėngėt:
    “Gratė e Kurveleshit,
    Shkojnė pėr nė Vlorė,
    Me plaēka ngarkuar,
    Me foshnja nė dorė,
    Qaj moj Shqipėri,
    Ulėrij moj e gjorė”.
    Greku po na djeg,
    Me urė nė dorė”.

    Kėto masakra qė bėri ushtria greke nė tėrė zonėn bektashiane nė Jug tė Shqipėrisė nė gati 114 fshatra, kishin pėr qėllim pastrimin etnik tė kėtyre trevave. Ato sollėn dhimbje tė thellė. Vajton motra tė vėllanė:
    “Vėlla pse s’mė vjen nė derė,
    Tė mė flisje si njė herė?!
    Qysh fryjti ajo erė,
    U rrėmbye menjėherė,
    Mbeē e shkretė dhe e mjerė,
    Tė dy krahėt mė janė prerė,
    Shumė vėllezėr tė tjerė”

    Vajton gruaja pėr burrin:

    “Ē`pate qė mė mbylle derėn,
    Dhe shtėpisė i vure ferrėn?!
    Mbetėm qyqe pa njeri,
    Ti, o bej, mos u mėrzit.
    Unė nderin nuk ta prish,
    Do tė bėhem dervish,
    Do vesh rrobat burrėrisht”.

    Shkoza qė ishte nė skajin verior tė Labėrisė, afėr Beunit priti me ē’mundi tė shpėrngulurit me dhunė nga fshatrat e tyre. I ndihmoi me sa mundi, megjithėse ishte shumė e vėshtirė tė pėrballohej njė fluks i tillė tė shpėrngulurish nga vetėm disa fshatra tė vogla nė Kudhės-Gėrhot e nė Beun tė Vlorės.
    Baba Ahmet Turani qė drejtonte Teqenė e Turanit tė Tepelenės gjatė viteve 1912-1920 luajti rolin e organizatorit dhe tė udhėheqėsit tė lėvizjes kombėtare. Baba Rexhep Hysen Kordha shkruan nė studimet e tij: “Baba Ahmet Turani, nė krye tė mjaft forcave shkoi nė frontin e luftimeve. Forcat e Tepelenės, me rreth 250 vetė ishin nėn komandėn e Baba Ahmet Turanit. Baba Ahmeti ngriti kazanėt tek ullinjtė e Vlorės pėr muhaxhirėt e ndjekur nga vatrat e tyre prej ushtrisė greke, nė pranverėn e vitit 1914. Ai formoi dhe komitetin e shpėtimit tė Tepelenės. (S.Vllamasi “Ballafaqime politike shqiptare (1897-1914) bot.v. 1995.)
    Nė Luftėn e Parė Botėrore, lumi i Vjosės u bė vija ndarėse midis forcave ndėrluftuese tė huaja e kryesisht mes italianėve dhe austro-hungarezėve. Kjo i shkaktoi akoma mė shumė dėme Kudhės-Gėrhotit dhe rrjedhimisht dhe fshatit tonė, Shkozės.

  12. #12
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    SHKOZA DHE LUFTA E VLORĖS (1920)

    Burra dhe gra nga e gjithė Shqipėria, morėn pjesė nė Luftėn e Vlorės mė 1920 kundėr pushtuesve italianė. Tė paarmatosur mirė, tė paushqyer e tė veshur keq, ata luftuan me heroizėm kundėr hordhisė italiane, e cila kishte rreth 20.000 ushtarė, tė komanduar nga 12 gjeneralė dhe tė armatosur me njė skuadrilje flote me shumė anije dhe tė mbėshtetur nga aviacioni. Mbi ushtrinė armike dhe armatimin e saj fitoi heroizmi popullor, i drejtuar nga Komandanti i Pėrgjithshėm i Luftės sė Vlorės , Qazim Koculi, nip nė Bazaj dhe dhėndėrr nė Aliaj Shkozė. Ai pati mbėshtetje po nga nipi i Bazajve, Ahmet Aliko Alikaj (Zykaj), ish kryeintedent (shef i logjistikės) tė Luftės sė Vlorės mė 1920. Ka mbaruar arsimin e lartė nė Perėndim, si edhe Sheme Sadiku, Selam Musa Salaria, Kanan Maze nga Shkoza etj.

    Gjendja nė tė gjithė Shqipėrinė ishte tepėr e rėndė. Kishte pėrfunduar Lufta e Parė Botėrore. Shqipėria nė kėtė luftė, u bė shesh luftrash midis fuqive kundėrshtare, sidomos mes italianėve dhe austro-hungarezėve qė vijėn e demarkacionit e kishin nė lumin e Vjosės, buzė sė cilės ndodhej dhe Shkoza jonė. Copėtimi i vitit 1913, i vulosur nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr mund tė ndiqej nga njė copėtim tjetėr midis Italisė dhe fuqive tė tjera ballkanike, Greqisė dhe Jugosllavisė, sipas traktatit tė fshehtė tė Londrės tė vitit 1915.
    Mandati i Italisė i vitit 1913 mbi shtetin Shqiptar u tejkalua. Pabesia e saj krijoi njė zemėrim tė natyrshėm, ndėrsa autoriteti i administratės shqiptare nuk pėrfillej. Nė kėto rrethana Kongresi i Lushnjės, vendosi qė administrata vendore tė vihej nėn autoritetin e Qeverisė sė Sulejman Delvinės.
    Italia e kundėrshtoi atė. Ajo donte tė mbante me ēdo kusht Vlorėn. Kuvendi i Barēallasė e analizoi situatėn, ngriti Komitetin e Mbrojtjes Kombėtare dhe vendosi tė fillonte luftėn. Rrugė tjetėr s’kishte.
    Komiteti dėrgoi njė pėrfaqėsi nė Tiranė, pėr tė marrė mbėshtetjen e Qeverisė. Sulejman Delvina premtoi njė mbėshtetje indirekte, qė tė mos pėrballej hapur me shtetin italian. Kjo pėrfaqėsi, nė kthim nga Tirana pėr nė Vlorė, kaloi nėpėr Mallakastėr, hodhi Vjosėn e qėndroi nė Shkozė, nė shtėpinė e nipėrve te Bazajve, vėllezėrve Ahmet e Gani Aliko. Kėtu u takuan e biseduan dhe me Mane Aliajn, Kanan Mazen, Remzi Ramajn dhe burra tė tjerė shkoziotė.
    U vendos qė menjėherė t’u bėhej thirrje gjithė fshatrave tė Labėrisė tė mblidheshin “njė burrė pėr derė” me armė nė Beun nė datėn 2 qershor 1920. Nė kuvendin e datės 29 maj 1920, qė u mbajt nė Barēalla tė Dukatit, morėn pjesė 200 burra nga Vlora e Tepelena, qė propozuan miratimin pėr tė filluar sa mė parė Kryengritjen Ēlirimtare. Ai zgjodhi njė Kėshill Kombėtar prej 30 vetash, nga i cili u zgjodh Komisioni i Lartė prej 12 vetash, qė do tė drejtonte luftėn. Pėr kėtė moment Halim Xhelo shkruan:
    “Kėta pleq sot nė Kuvendin Historik nė 29 maj 1920 lanė tėrė thashethemet dhe u bashkuan nė njė mendim: Shpėtimin e Shqipėrisė nga rreziqet e brendshme. Pleqtė d.m.th stėrnipat e Dervish Aliut, tė Haris Velos e tė Zoto Mahmutit dhanė besėn se Shqipėrinė do ta shpėtojnė”.
    Komisioni i Lartė, i mbledhur nė Beun tė Vajzės sė Kudhės-Gėrhotit, i dėrgoi me Selim Mallkeqin ultimatumin gjeneralit italian Settimo Piacentini, pėr tė tėrhequr trupat nga Tepelena e Vlora pėr 48 orė, ndryshe do tė pėlciste lufta. Pėrgjigja ishte negative dhe pėrbuzėse, duke i quajtur trimat e Labėrisė njė grusht brigandėsh tė pallogaritshėm. Siē duket, ai s’e kishte lexuar Baldaēin qė shkruan se nė malet e Vlorės, banon njė popull nga mė trimat e mė tė fortėt e Toskėrisė. 76-vjeēari Hamit Selmani tha kėshtu, kur mėsoi pėrgjigjen e dhėnė: ”Paēin neve e veten ne qafė, nė kėtė e nė atė jetė!”.
    Mė 2 qershor u mblodhėn nė Beun mijėra fshatarė, gati pėr luftė. Nė shtėpi tė Hamit Selmanit u bė njė mbledhje e gjerė e Parisė sė Dukatit, ku ai sqaroi situatėn dhe i vuri detyrė fshatit tė ngrihej i tėri nė luftė. Nė Beun u ndanė ēetat, u caktuan vendet e luftimit. U zgjodhėn komandatėt e ēetave tė fshatrave e krahinave. Nė tė gjithė Vlorėn u ngritėn pesė ēeta. Shkoza u pėrfshi nė ēetėn e Kudhės-Gėrhotit, sė bashku me Sevasterin, Dushkarakun, Rexhepajn dhe Mėrtirajn. Ēetat e Shullėrit, e Dukatit, e Kudhės-Gėrhotit, e Frengut, e Lumit tė Vlorės u pasuan dhe me formacionet e Kaninės, Topalltisė, Nartės, Ēeprat, Trevėllazėr e mė pas dhe me tė tjerė nga Salaria, Kurveleshi, Fterra, Mallakastra, Skrapari, Berati, Peqini, Gjirokastra, Ēamėria, Korēa, Tirana e deri emigrantė nga Amerika. Tė gjitha kėto forca komandoheshin nga Komiteti i Mbrojtjes Kombėtare dhe Komandati i Pėrgjithshėm Qazim Malaj, ose siē quhej Qazim Koculi. Forcat e Tepelenės ishin nėn komandėn e Selam Musa Salarisė. Thotė dokumenti kėngė:

    “Selam Musain e fole:
    -Ti Selam do veē nė Vlorė,
    -Do vete nė paēa forė.
    Dhe kishte plot trima Tepelena,
    Doli Selami si ylli:
    -Dukat, Kurvelesh mblidhi,
    Nga vate Hodo Zeqiri?”

    Mė 5 qershor 1920, nė tė gdhirė, filloi lufta e Vlorės, qė u shndėrrua nė njė epokė legjendare. U pėrballėn 4.000 burra lebėr me dyfeqe me gjalmė, me kosore dhe armė tė tjera rrethanore me 20.000 trupa italiane, tepėr tė armatosur. Luftimet qenė tė pėrgjakshme. Lufta e Vlorės u kthye nė njė luftė popullore. Kontributi i Shkozės nė kėtė luftė qe i madh. Thotė kėnga:

    ”Zunė shkoziotėt me radhė,
    Dymbėdhjetė istikamė”

    Kota qe pėrplasja e madhe e ēetės sė Shkozės me forcat italiane. Nė kėtė betejė u plagos rėndė komandati i ēetės sė Shkozės, biri i kėtij fshati Heroi i Popullit Kanan Maze. Qė nga ajo ditė drejtimin e ēetės sė Shkozės e mori Mane Aliaj. Nė Kotė u vra duke luftuar me njė trimėri tė rrallė Dervish Qerim Sinanaj nga Shkoza. Kėnga e pėrjetėson kėshtu aktin e madh tė bijve shkoziotė, patriotėve Kanan Maze e Qerim Dervishi:

    “Kudhėsi u mblodhė,
    Lidhėn fjalė e u betuanė,
    Thikat nė dorė i muarrė,
    Natėn Kotės iu hodhė,
    Nė Kotė kush u hodh i pari,
    Qerim Dervishi Kapedani,
    Qerim Dervish,o lule,
    Mitroloz ē’e zure,
    Hodo Mahilit ia dhe”

    Shumė historike mbetet kėnga kushtuar shkoziotit Kanan Maze, qė u plagos rėndė nė nofull nė Kotė:
    “Tė xhumanė qė nė saba,
    Komita nė Kotė ra,
    Shkoza ē’u bė lakėra,
    Ē’u vra Kanan Mazeja,
    Kanan Mazeja nga Shkoza,
    Me njė nofull copa-copa,
    Kanan t’u prish bukuria,
    Le tė rrojė Shqipėria,
    Shqipėria le tė rrojė,
    Ē’ka se mbeta unė pa gojė”.

    Pėr luftimet e pabarabarta pėr tė marrė Kotėn citojmė vargjet:

    “O bobo se ē’qėnka Kota,
    Bytym mitroloz e topa,
    Po vjen Kanani nga Shkoza,
    Me njė nofull copa-copa,
    Kanan t’u prish bukuria,
    Le tė rrojė Shqipėria”
    Shqipėria le tė rrojė,
    Ē’ka pse mbeta unė pa gojė”.

    Italianėt, me gjithė humbjet e mėdha, rezistuan. Mė 17-18 qershor 1920 ata sulmuan me tė gjitha forcat e tė gjitha mjetet, por pa sukses. Komiteti i Mbrojtjes Kombėtare dhe njė herė i kėrkoi gjeneralit Settimo Piaēentini me njė letėr, qė ia shpuri biri i Shkozės Manxhar Selfo, qė tė ndėrpriste luftėn dhe trupat tė largoheshin nga Vlora.
    Gjenerali, me anė tė agjentit tė vaporėve “Pulia”, Ulise Bozo, kėrkoi qė Italisė t’i lihej baza detare e Vlorės. Pėrgjigja e kryengritėsve qe e prerė “Jo”.
    Pas tri ditėsh mbi forcat kryengritėse u derdhėn topa, mitraloza, bombardime nga ajri, por pa dobi. Nė luftimet e ashpra qė u zhvilluan nė Qafė tė Koēiut si porta e qytetit tė Vlorės, qė ruhej nga 7.500 forca italiane, u vranė dhe dy djem tė tjerė tė Shkozės: Dasho Tahir Aliaj dhe Mahmut Sadedin Bazaj. Ishte ditė e xhuma (e premte). Kėnga i kujton kėshtu kėto ngjarje:

    “Duke gdhirė tė xhumanė,
    Nė Qafė tė Koēiut vanė,
    Shkel tel’e instikamė,
    Kudhės e Gorrisht u vranė,
    Nė Shkozė mbenė dy luanė,
    Dasho e Mahmut kapedanė”.

    Sa heroike ishte Lufta e Vlorės, e pranon vetė armiku nė atė periudhė. Musolini shkruan:
    “Nė Vlorė, nė mesin e korrikut 1920 Italia u mund dhe u mund keq. Disa pak mijėra shqiptarė, pa artileri, na kanė pėrplasur nė mėnyrė tė rrufeshme nė Vlorė dhe pėr tė shmangur qė tė na hidhnin nė det, kemi hapur tratativa”. Shqetėsimin e italianėve e ka pėrjetėsuar kėshtu kėnga:

    ”Telatė po venė e vinė,
    Punon Kota me Kaninė,
    Qysh do bėjmė unė e tinė?
    Se shqiptarėt errinė
    Nė Sherishtė, atje te fiku,
    Ku bėri yxhym armiku,
    Bėri se ashtu i thanė,
    Se shqiptarėt aty s’janė”.

    Me 2 gusht 1920 Kont Manxoni e qeveria e tij, nėnshkruan marrėveshjen pėr zbrazjen e Vlorės nga italianėt, dhe mė 17 gusht ata ua hipėn anijeve dhe lanė Vlorėn. Mė 3 shtator 1920 kryengritėsit, fitimtarė dhe krenarė nė tė drejtėn e tyre, hynė nė Vlorė dhe i bashkuan krahinat e tyre me pjesėn tjetėr tė Shqipėrisė. Trimat e Labėrisė e merituan kėtė fitore qė habiti gjithė Evropėn, se mbronin fėmijėt, gratė, dinjitetin e tyre stėrgjyshor. Kėnga qė sjell jehonėn e asaj kohe dhe ēudinė evropiane, thotė:

    “Evropa shkruajnė e thonė,
    Ē’ėshtė kėshtu si dėgjojmė,
    Bėhet dyfek nė Vlorė,
    Shqipėtarėt po luftojnė,
    Me njė mbret dyzetė milionė,
    Po me se luftojnė vallė?
    Me sopata me hanxharė,
    Dyfekėt lidhur me gjalmė,
    Fishekėt nė xhep i mbajnė”.

    Kjo qe luftė e vėrtetė. Pikėrisht pėr kėtė, kjo luftė mori tiparet e legjendės. Shkoza ėshtė pjesė e kėsaj legjende tė lavdishme tė luftės popullore ēlirimtare, me ēetėn e saj qė u mbush “me njė burrė pėr derė”, me trimėri dhe guximin e rrallė, me shpirtin e ndezur nga urrejtja pėr pushtuesin dhe nga ideali i madh i lirisė dhe i nevojės, pėr tė ngritur shtetin shqiptar dhe administratėn vendore shqiptare. (Fiqiri Aliaj,gazeta ‘Shkoza” Nr.1 2010 f.6). Poeti nga Vajza e Kudhėsit, i madhi Ali Asllani e ka pėrjetėsuar nė vargje kėtė heroizėm tė pashoq:

    Andej bomba dhe ballonė,
    Mitralozi dhe vaporrė;
    Kėtej njė flamur valon,
    Udhėtonte pėr nė Vlorė.

    Andej dinamit e topa,
    Njėmijė gjyle pėr njė orė;
    Kėtej palla copa-copa,
    Dhe njė kobure nė dorė

    Ai rreth e rrotull hekur,
    Ha e pi e vish e ngjish,
    Ky edhe kur pėr tė vdekur,
    Fshinte gjakun me kėmishė...”.

    Pėr momentin mė tė rėndėsishėm tė kėsaj lufte nė Kotė, mėsojmė nga kėnga popullore:
    “Njė ēetė vate nė Kotė,
    Shaqe Llapi trim i fortė,
    U vėrvit me gjak tė nxehtė,
    Zuri topa,mitrolozė,
    Kryetarėt mbi ēetė,
    Luanė me tė vėrtetė,
    U ndanė shtatė e nga tetė,
    I shumi gjashtėmbėdhjetė,
    Sheme Sadik nga Dukati,
    Nuk e lind mė nėna, ati,
    Me gjithė shokėt qė pati,
    Trima ja pėrdori fati,
    Sheme Sadik stravastoi,
    Qė kur e panė qė shkoi,
    Populli pas e mbuloi,
    Nė Tėrbaē Selman Hysenė,
    Qė dėshiron pėr atdhenė,
    Gjylet e topat e shqepnė,
    Memo Metua nga Brataj,
    Hidhej me tym e me flakė,
    Bėn pėrpara s’hiqej prapė,
    I vin armikut me hakė,
    Vranisht kapedanė Salinė,
    Trim i fortė e shumė i mirė,
    S’lij armik qė t’i nxirr synė,
    Radhimė Salih Asllanė,
    Me djemtė e tij si luanė,
    Shashicė dual mėnjanė”

    Ne shkoziotėt jemi krenarė pėr kontributin qė dhamė si fshat, nė Luftėn e Vlorės. Na ushqen dhe na frymėzon heroizmi i tyre. Edhe sot burojnė kėngė e kėndohen nė Shkozė, pėr ata qė s’u kursyen pėr kėtė tokė tė shenjtė, pėr Vlorėn e pėr vendin. Thotė kėnga:

    “5 qershor viti 20-tė,
    Shkoza seē i nisi djemtė,
    Pėr liri luftė me njė mbret,
    Liri pėr tė bėrė dhe shtet,
    Kanan Mazja prin nė ballė
    Nė nofull plumbin ka marrė”.

    Njė kėngė rrenqethėse kėndohet nė Shkozė pėr Dasho Tahir Alinė, Qerim Dervish Sinanajn dhe Mahmut Sadedin Bazajn:
    “Dasho Tahir syshkėndija,
    Kurban tė deshi liria,
    Dhe Qerim Dervish petriti,
    Nė dhėmballė plumbin e priti,
    Mahmut Sadedin dragoi,
    Me gjak historinė e shkroi”.

    Sado qė tė kalojė kohė, epoka tė tilla si lufta e Vlorės, nuk do tė zbehen kurrė. Ndėrgjegjia jonė ka nevojė tė ushqehet nga bėma tė tilla tė mėdha tė historisė.
    Pėr luftėn e Vlorės gazeta “Koha” e Korēės shkruante: “Labėt, tė bashkuar me vlonjatėt dhe me trimėrinė e tyre tė rrėfyer, s’kishin nevojė as pėr top, as pėr mitraloza, as pėr gėrshėrė tė presin telat…, por vinin gunat e tyre tė dhirta qė tė kapėrxenin”.
    “Dyfekėt e lidhur me gjalmė, shpatat e kamat, gunat e leshta, trasta me njė copė bukė misri ishin municionet, artileritė, mitralozat, ushqimi, mbrojtja dhe mjetet e luftės pėrpara tė cilave, fortifikatat e hekurta dhe tė ēelikta, artileria dhe ushtria e madhe, flota, ēdo gjė, shkenca heshti, e pushoi dhe u mund”, - do tė vinte nė dukje Teki Selenica.

    Ndėrsa Halim Xhelo, duke vlerėsuar kontributin e shquar nė kėtė luftė tė Labėrisė, theksonte:
    “Nėse pati Greqia e lashtė njė Spartė e njė Termopile, Shqipėria e re ka njė Labėri dhe Qafėn e Koēiut”.(Gazeta “Labėria”, shtator 2010, f.3)
    Po kush ishin kapedanėt shkoziotė qė e drejtuan ēetėn e Shkozės e qė dhanė edhe jetėn nė Luftėn e Vlorės?
    Nė krye tė tyre qėndronte Kanan Mazja, Komandanti i ēetės sė Shkozės, ”Hero i Popullit”. Gazeta “Labėria”, gusht 2010 f. 9 e pėrshkruan kėshtu Kanan Mazen:
    “Hero i Popullit nga Shkoza e Vlorės. Lindi me 1878. Rreth vitit 1900 shkoi nizam nė Jemen. Pėr zotėsi ushtarake e futėn nė njė shkollė ushtarake, ku u kualifikua pėr oficer kavalerie. Pas shkollės mori shėrbimin, por me disa bashkėatdhetarė tė tij u arratis e erdhi nė Vlorė. U pėrfshi nė Lėvizjen Patriotike tė kohės dhe u rreshtua nė ēetėn e Bajo e Ēerciz Topullit. Pėrkrahės dhe pjesėmarrės nė luftėn pėr Pavarėsinė e Kombit Shqiptar mė 28 Nėntor 1912 dhe pėr mbrojtjen e saj nga shovinizmi grek mė 1913-1914. Nė fillim tė vitit 1913 u lidh me Ēerēiz Topullin, duke organizuar forcat e Vlorės e kryesisht tė zonės sė Kudhėsit pėr nė frontin e Janinės. Thotė kėnga:

    “Shkon Ēerēizi pėr nė Vlorė,
    Kanan Mazesė ti thonė,
    Merri shokėt, hajt tė shkojmė”.

    Si komandat ēete, udhėhoqi bashkėfshatarėt e tij pėr shkatėrrimin e garnizonit italian nė Kotė mė 1920.
    Mori pjesė nė kuvendin e Barēallasė, tė Beunit etj. Nė Beun, iu ngarkua detyra pėr tė hartuar planin e sulmit mbi garnizonin italian tė Kotės. Ja si thotė kėnga:

    ”Fol, o Kanan Maze, folė,
    Tė lumtė mendja, ajo dorė,
    Pėr atė kartėn e hollė”.

    Kanani ishte njė nga komandatėt, qė siguroi mbrojtjen e Kongresit tė Lushnjės nė Janar-Shkurt 1920.
    Nė betejat e Luftės sė Vlorės, ēetės sė Shkozės, tė komanduara nga Kanan Maze, i takoi tė sulmonte pozicionet e ushtrisė italiane nė Kotė, tė cilėn e mbyllėn brenda vijave tė fortifikuara. Vetė Kanani printe nė krye dhe u plagos rėndė, duke copėtuar krejt nofullėn. Shokėt e tij qė e gjetėn duke fshirė gjakun me mėngėn e xhaketės, e morėn dhe e shpunė nė shtėpi. Me ndihmėn e patriotėve e familjeve tė kamura e ēuan nė Selanik pėr ta kuruar.
    Kanan Mazja gjatė luftės dhe pėrpjekjeve nė shėrbim tė atdheut u njoh me shumė personalitete. Njė nga ata qė e donte dhe e vlerėsonte shumė, ka qenė Avni Rustemi. Tregohet njė herė, se duke u pėrshėndetur me Avni Rustemin, Avniu puthi Kananin nė mjekėr si pėr ta nderuar e pėr t’i thėnė se rrezikohej tė mbetej pa gojė, duke luftuar pėr vendin e tij. Kanani i puthi gishtin, me tė cilin Avniu shkrehu revolen dhe e la te vdekur tradhėtarin Esat Pashė Toptanin nė mes tė Parisit. Vrasja e pabesė e Avniut i dhėmbi shumė Kananit dhe ai nuk mungoi tė betohet pėr hakmarrje, kur u bė varrimi i Avniut.
    Mė 1924 u vu nė krye tė forcave tė Kudhėsit e marshoi drejt Tiranės. Luftoi nė Berat e nė Kavajė, deri nė rrėzimin e Zogut. Nė qeverinė e Nolit shėrbeu me besnikėri. Po dhe Zogu, kur erdhi nė fuqi, nuk e pėrndoqi, por e la nė ushtri me detyrėn e nėntogerit. Mė pas Kanani kreu detyrėn e Qarkkomandantit nė rrethet e Gjirokastrės, tė Pėrmetit e tė Tepelenės. Mė 1928 Zogu e ēmobilizoi. Mė 1935 u lidh me forcat antizogiste tė Fierit. Zogu e dėnoi me vdekje, por u detyrua ta anullonte vendimin (Gazeta “Labėria” shtator 2010 f.3).
    Kanan Mazja vdiq i nderuar e i respektuar nga fshati i tij e nga historia, mė 1936. Shtypi i kohės e quajti ”Luftėtar Kombėtar”, ”veteran qė nderoi lartėsisht armėt shqiptare”.
    Mahmut Sadedin Bazaj ka lindur nė lagjen Aligjon tė Shkozės mė 1880. Ka qenė pėrkrahės i luftės pėr Pavarėsinė Kombėtare mė 1912 dhe mbrojtės i saj nga shovinizmi grek i vitit 1913-1914. Pjesėmarrės nė Luftėn e Vlorės mė 1920. Ra dėshmor nė kėtė luftė nė korrik 1920 nė Qafėn e Koēiut.
    Dasho Tahir Aliaj lindi nė Shkozė mė 1880. Ka qėnė pėrkrahės i luftės pėr Pavarėsi Kombėtare mė 1912 dhe mbrojtės i saj nga shovinizmi grek i vitit 1913-1914. Pjesėmarrės nė Luftėn e Vlorės mė 1920. Ra dėshmor nė kėtė luftė nė Qafėn e Koēiut, nė korrik 1920.
    Qerim Dervish Sinanaj lindi nė Shkozė mė 1886. Ka qėnė pėrkrahės i luftės pėr Pavarėsi Kombėtare mė 1912 dhe mbrojtės i saj nga shovinizmi grek i vitit 1913-1914. Pjesėmarrės nė Luftėn e Vlorės mė 1920. Ra dėshmor nė kėtė luftė nė Kotė.
    Atdhetarė nga Shkoza, tė dekoruar pėr veprimtari patriotike deri mė 1939 kanė qenė:

    1.Kanan Maze
    2.Qerim Dervishi
    3.Mahmut Sadedini
    4.Dasho Tahiri
    5.Ahmet Aliko
    6.Manxhar Selfo
    7.Ramo Rustemi
    8.Qerim Telharaj

    Mė 1924 u vra Avni Rustemi nga njė dorė e zezė tradhėtare. Nė varrimin e tij morėn pjesė nga tė gjitha krahinat. Nga Kudhės-Gėrhoti morėn pjesė: Rrapo Celo, Kanan Maze, Mane Aliu, Hairo Kaso, Mehmet Fega, Remzi Ramo, Myteak Muhameti etj.

  13. #13
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj


    Shkoza gjatė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare


    Nė luftrat pėr liri Shkoza ka patur vendin dhe rolin e saj, si gjithė Kudhės-Gėrhoti e Labėria.
    Heroizmi i bijėve tė saj ka qėnė i lavdishėm, i shkruar dhe i kėnduar. Ata qė kanė rėnė nuk janė pak dhe gjaku qė kanė derdhur, ka skuqur tokėn e Atdheut, qė nga vendi i lindjes, Shkozė, deri nė Kosovė, pothuaj nė tė gjithė hartėn e trojeve shqiptare. Dėshmorėt e Shkozės janė historia jonė, janė nderi dhe krenaria jonė. Ata luftuan me idealin e lirisė sė atdheut, pavarėsisht se me kėtė ideal u abuzua. Pėr ata liria qe e shenjtė, ndėrsa pėr komunizmin ata kishin pak ose aspak dijeni. Nė ato ditė tė vėshtira tė luftės, ata nuk mund ta imagjinonin dot atė tė ardhme tė zymtė komuniste qė do tė vinte qė do tė devijonte historinė dhe do tė linte nė pluhurin e harresės fiset dhe familjet kryesore tė Shkozės. Ata mendonin parajsėn e premtuar, ndonėse brezat trashėguan skėterrėn. E theksoj: Ata luftuan pėr lirinė e kombit tė tyre dhe pėr kėtė duhen respektuar.
    Fshati nė kohėn e L.N.ĒL. nuk ka patur mė shumė se 60 shtėpi dhe numėron 17 dėshmorė. Shumė dėshmorė pėr njė fshat tė vogėl, por me shpirt tė madh guximi, trimėrie, atdhedashurie, heroizmi dhe therrorie.
    Burrat e Shkozės e kanė patur fjalėn tė rėndė dhe e kanė pasur besėn me okė, jo me gramė. Dhe mė shumė se gjithēka, ēmohej detyra ndaj Atdheut. Atdheu ka kėrkuar gjithmonė lirinė, pavarėsinė dhe njė jetė tė re, tė bukur. (Fiqiri Aliaj “Dėshmorėt e Shkozės janė historia jonė”,Gazeta “Shkoza” nr.9, v.2011, f.1).
    Shkoza ėshtė shquar pėr kontributin qė ka dhėnė gjatė Luftės Nacionalēlirimtare. Banorėt e saj e pritėn me zemėrim tė madh agresionin fashist tė 7 prillit 1939. Ata u ngritėn nė mbrojtje tė Atdheut, me armėt qė mbanin fshehur. Nė luftėn italo-greke ushtarėt e Shkozės nė fomacionet italiane sabotuan duke u larguar nga ushtria. Gjatė kėsaj lufte nė dimrin e vitit 1940-1941 nė Shkozė, u strehuan 50 familje nga fshatrat Hormovė, Turhan, Memaliaj, Salari, Luzat, Matohasanaj e deri nga Panariti i Korēės, tė shpėrngulura nga lufta.
    Puna konkrete pėr organizimin e luftės nė Shkozė filloi nė qershor tė vitit 1942. Nė fund tė korrikut 1942 ra duke luftuar me trimėri Asllan Nurēe Bazaj, dėshmori i parė i fshatit.
    Nė nėntor 1942 u formua Kėshilli Nacionalēlirimtar i fshatit i pėrbėrė prej 3 vetash.
    Nė maj 1943 u formua ēeta partizane “Kanan Maze”. Kjo ngjarje shprehte qartė rritjen e luftės nė krahinėn e Sevasterit e kryesisht nė Shkozė. Ndėr partizanėt e parė qė u inkuadruan nė ēetė ishin: Boro Kasaj, Taip Avdullai, Arshi Refati e Cane Ramaj. Ndėr aksionet e para tė kėsaj ēete, ishte sulmi dhe asgjėsimi i Postkomandės sė xhandarmėrisė nė Sevaster, duke ēliruar gjithė Krahinėn. Nė pritėn qė iu bė autokolonės italiane nė Malin e Bardhė ( Mali Tartar) nga batalioni “Ismail Qemali” e “Halim Xhelo”, nė gusht 1943 u vra dėshmori Izet Alush Hanēe. Nė shtator 1943 u krijua batalioni territorial i Sevasterit, nė tė cilin bėnte pjesė edhe ēeta territoriale e Shkozės. Zėvendėskomandant u caktua Bektash Ramaj nga Shkoza.
    Gjatė verės sė vitit 1943 Shkoza ishte bėrė njė bazė e sigurtė pėr ēetat e batalionet e qarkut tė Vlorės, tė cilėt ēdo herė nė fshatin tonė u pritėn me dashuri. Ēeta territoriale e fshatit, me veprimtarinė e saj luftarake, u shtri dhe nė ndihmė tė forcave partizane kundėr fashistėve nė Vasjar dhe, me kapitullimin e tyre, shkoi nė Selenicė, nė dorėzimin e garnizonit pushtues.
    Kapitullimi i Italisė ishte fitorja e parė e luftės. Mė pas vendi u pushtua nga nazistėt. Ata u pritėn kudo me luftė, pa ndarje politike. Njė nga betejat mė tė lavdishme tė periudhės sė luftės, ishte ajo e Drashovicės. Aty mori pjesė edhe ēeta territoriale e Shkozės, e inkuaduar nė batalionin territorial tė Sevasterit. Luftimet zgjatėn 20 ditė qė nga 14 shtatori deri me 4 tetor 1943.
    Situata e krijuar pas kėtij okupimi qe e rėndė. Nazistėt filluan masakrat nė Vlorė dhe u pėrgatitėn pėr shtrirje tė mėtejshme. Nga ana e Kėshillit dhe e Ēetės territoriale tė Shkozės u morėn masa mbrojtėse pėr kėtė situatė. Ndėrkohė filloi Operacioni i Dimrit 1943-1944, qė u zhvillua nė dy faza: nėntor-dhjetor 1943 dhe janar-shkurt 1944. Gjatė kėsaj kohe, Shkoza u shkel tri herė nga forcat e huaja. Fshatarėsia u strehua nė vende tė fshehta si nė shpellat e Gurit tė Lunecit, nė brinja e nėpėr pyje. Ēeta e Shkozės, bashkė me forcat e tjera partizane, prishi urėn nė rrugėn Vajzė-Plloēė. Armiku bombardoi me mortaja fshatin, duke shkaktuar edhe viktima.
    Nė nėntor 1943 kaloi Brigada I sulmuese, e komanduar nga nipi i fshatit Mehmet Shehu. Nė Shkozė dhe nė kėtė brigadė, u inkuadruan kėta partizanė shkoziotė: Boro Kasaj, Eftar Sinanaj, Faik Pajaj, Hajro Binaj, Kuto Hasani, Memo Hadėri, Myfit Zykaj, Qani Bonaj, Qemal Ismailaj, Safet Halili, Xheto Rakipi e Veledin Sheme. Operacioni i Dimrit ishte nė kulmin e tij. Populli i Shkozės qėndroi me trimėri. Gratė ndihmuan nė mėnyrė tė veēantė me veshmbathje.
    Nė janar 1944 u inkuadruan nė Brigadėn V Sulmuese: Bektash Ramaj, Shamet Breshanaj dhe Shefit Breshanaj , Bari Mazaj, Taip Avdualli, Bilbil Kasaj, Tefik Brahimi, Ēize Ago, Drita Dalani, Ismail Qyraj, Laze Lazaj, Memė Dulaj, Nexhip Pajo, Razip Qyraj, Seit Sinanaj, Syrja Aliaj, Shaqo Mukaj, Shaqo Qyraj, Shaban Banaj,.
    Ndėrsa Jaup Bazaj bėnte pjesė ndėr drejtuesit kryesorė me gradėn oficer nė komandėn e brigatės 22 Sulmuese, e cila operonte ne Veri tė Shqipėrisė, deri nė fillimin e luftės civile nga komunistėt, ku u largua dhe kaloi me Ballin Kombėtar.
    Gjatė operacionit tė Dimrit ranė dėshmorė: Kuto Hasani, partizan i Br.1 Sulmuese, nė janar 1944 nė Qarrishtė tė Librazhdit, Razip Qyraj, partizan i Br. V S., nė Salari tė Tepelenės. Bari Mazaj, partizan i Br. V S. u plagos rėndė nė prill 1944 nė Kropisht. Pas dėshtimit tė operacionit armik tė Dimrit, u morėn masa pėr eliminimin e pasojave tė rėnda tė tij dhe pėr mbjelljet pranverore.
    Gjatė muajit prill 1944 u bėnė zgjedhjet e reja tė Kėshillit N.ĒL. tė fshatit, ku u zėvendėsuan ata qė shkuan nė radhėt e ushtrisė partizane. Kryetar u zgjodh Hazbi Hamzua. Gjithashtu u zgjodhėn edhe delegatėt pėr zgjedhjen e Kėshillit Krahinor dhe delegatėt pėr nė Kongresin e Pėrmetit. Kryetar i Kėshillit Krahinor u zgjodh Remzi Ramo. Gruaja drejtohej nga Zyraka Ramaj, ndėrsa rinia pati pėr sekretar Sihat Mazajn.
    Shtėpitė e para qė janė goditur nė Shkozė kanė qenė shtėpitė e mėdha tė Bazajve nė vitin 1942, nga njė predhė e Italisė nė kohėn qė bėhej mbledhje me personalitetet e Ballit Kombėtar ku ra, por fatmirsisht pa u vrarė njeri.
    Po atė ditė ėshtė gjuajtur me gjyle topi edhe kubeja e Cane Dervish Bazaj nė ballin e Goricės (vendi ku prehen varrezat e fisit Bazaj).
    Nė qershor tė vitit 1944 edhe nė fshatin Shkozė nga operacioni armik u bėnė dėme tė mėdha. Pas goditjes qė iu bė forcave armike nė Qafė tė Luadhit e nė majė tė Lezhanit nga forcat partizane, fshatarėsia e Shkozės u tėrhoq nė vende tė sigurta. Nazistėt dogjėn 7 shtėpi nė Shkozė: tė Bektash Ramos, Remzi Ramos, Et’hem Veselit, Duro Begės, Shaqo Dalanit, Rito Shemes e Asqeri Rustemit dhe grabitėn shumė gjė tė gjallė. Pas disa ditėsh populli u kthye pėrsėri nė fshat, por u diktua dhe u qėllua nga gjermanėt, nė njė kohė qė ata po tėrhiqeshin pėr nė Mallakastėr.
    Pati tė vrarė e tė plagosur. Pas dy ditėsh, kur familjet u kthyen nė fshat, forca tė shumta armike erdhėn pėrsėri dhe arrestuan 24 bashkėfshatarė, tė cilėt i dėrguan nė burgun e Vlorės, nga ku i nxorri bashkėfshatari ynė Ilmi Aliaj.
    Gjatė operacionit e pas tij forcat partizane shtuan veprimtarinė luftarake nė Qarkun e Vlorės. Nė kėtė kohė vepronte edhe Br.XII S., nė tė cilėn u inkuadruan dhe partizanėt shkoziotė: Ali Zerfaj, Reis Bonaj, Shefit Breshanaj, Islam Mukaj, Haxhi Brahimaj, Hasim Ismilaj etj.
    Gjatė muajit korrik deri nė tetor, u zhvilluan luftime tė ashpra kundėr forcave naziste qė ishin vendosur nė Drashovicė e Vlorė, deri nė ēlirimin e Vlorės mė 15 shtator 1944. Shkoza ishte mobilizuar tėrėsisht pėr fitoren. Partizanėt shkoziotė, tė inkraduar nė Br.V.S, Br I S dhe Br VIII S., luftuan pėr ēlirimin e Shqipėrisė sė Mesme e tė Veriut, Tiranės, Kosovės e deri nė Vishegrad nė Jugosllavi. Nė kėto luftime u plagos rėndė Ēize Ago Zhupaj, nė qershor tė vitit 1944, nė Godolesh tė Elbasanit. Ranė dėshmorė partizanėt shkoziotė tė Br. V S.,Ismail Qyraj(nė Qafė tė Sinjės nė Peshkopi nė korrik 1944) dhe Shaqo Qyraj (nė Kolesjan tė Kukėsit nė nėntor 1944). Ra nė luftė pėr ēlirimin e Tiranės dėshmori shkoziot Meme Hadėri. Mė 24 tetor 1944 ra dėshmor partizani Br V. S. Siet Kaēupaj (nė Rugovė tė Kosovės). (Cane Ramaj “Shkoza gjate L.N.Ēl” , Gazeta “Shkoza” Nr.9 V.2011 f.6,7)
    Dėshmorė tė L.N.Ēl tė fshatit Shkozė janė:

    1. Asllan Nurēe Bazaj
    2. Hamit Fejzo Pajo
    3. Kuto Besim Kapaj
    4. Izet Alush Hanēe
    5. Razip Aben Qyraj
    6. Seit Sinan Kacupaj
    7. Shaqo Hasan Qyraj
    8. Ēerēiz Jaho Aliaj
    9. Meme Hadėr Kapaj
    10. Qani Shemshedin Bonaj
    11. Bari Teki Mazaj
    12. Xheto Manxhar Rakipaj
    13. Hasan Hodo Qyraj
    14. Arshi Refat Mukaj
    15. Hetem Muk Mukaj
    16. Reshit Zyber Kasaj
    17. Hajri Feta Murataj
    Po lufta pėr ēlirimin e atdheut kishte dhe forca tė tjera veē atyre partizane. Ato ishin forcat nacionaliste anė e kėnd vendit, tė komanduara nga Mit`hat Frashėri, biri i patriotit tė madh Abdyl Frashėri. Ata kishin programin e tyre pėr ēlirimin e vendit nga fashizmi, por dhe njė program demokratik, se ku duhej tė shkonte Shqipėria pas largimit tė forcave naziste. Balli Kombėtar dhe forcat e tjera nacionaliste shpėrndanė “Dekalogun“ prej 10 pikash, qė, po ta shikosh me kėndvėshtrimin e sotėm, ėshtė gjithė programi qė po zbatohet sot nė kushtet e demokracisė, qė po ndėrtojmė. Ja se ē’pėrmban “Dekalogu”:
    1. Tė luftojmė pėr flamurin kuq e zi, pėr mbrojtjen e tė drejtave tė popullit shqiptar.
    2. Luftojmė pėr njė Shqipėri tė lirė, etnike, demokratike me baza tė shoqėrisė moderne.
    3. Luftojmė pėr njė Shqipėri tė rregulluar ekonomikisht dhe shoqėrisht, nė mėnyrė qė tė mos ketė tė shfrytėzuar dhe shfrytėzues.
    4. Luftojmė pėr njė Shqipėri, ku tė mbretėrojė liria e fjalės dhe e mendimit.
    5. Luftojmė pėr njė Shqipėri, ku do tė zbulohen, do tė pėrkrahen dhe do tė rriten vlerat e fshehura nė ēdo shtresė tė popullit, me anė tė shkollės shqiptare.
    6. Luftojmė pėr njė Shqipėri, ku do tė ēmohen drejtėsisht tė gjitha vlerat pa dallim moshe, krahine, besimi a klase.
    7. Luftojmė pėr tė formuar njė Shqipėri, tė drejtuar nga njerėz tė pakompromentuar.
    8. Luftojmė pėr njė Shqipėri, qė do tė dėnojė pa mėshirė dhe nė mėnyrė shembullore antipatriotėt, tradhėtarėt, tė shiturit, ngatėrrestarėt, spekulatorėt, spiunėt, pėr njė Shqipėri, ku nuk do tė kenė vend dallkaukėt, servilėt, feudalėt dhe tė gjithė ata qė pengojnė zhvillimin dhe pėrparimin e Shqipėrisė sė Rilindur.
    9. Luftojmė pėr tė harmonizuar dhe bashkuar energjitė e kombit, pėr tė gatuar bashkimin mendor dhe shpirtėror tė tė gjithė shqiptarėve.
    10. Luftojmė pėr mobilizimin e tė gjitha fuqive tė gjalla tė Kombit, kundėr pushtuesit pėr realizimin e idealit tė lartė kombėtar.
    Mbi bazėn e kėtij programi, u bėnė pėrpjekje pėr krijimin e strukturave nacionaliste nė tė gjithė vendin. Siē shikohet dhe nga programi, edhe forcat nacionaliste italianėt dhe gjermanėt i quanin forca pushtuese e ata duheshin larguar nga vendi, me ēdo kusht e me ēdo mjet. Forcat nacionaliste u krijuan dhe u mobilizuan dhe nė Shkozė mė 1943. Nė fillim u arritėn edhe marrėveshje me forcat partizane pėr tė luftuar sė toku, por kjo marrėveshje nuk zgjati shumė. Ēdo gjė e prishi Marrėveshja e Mukjes. Partia Komuniste me urdhėr te emisarėve jugosllavė, nuk pranoi kompromis si nė luftė e aq mė tepėr tė pranonte se pas ēlirimit do tė bėheshin zgjedhje tė lira e tė ndershme e pushtetin ta merrte ajo forcė politike, qė do ta votonte populli. Qė nga ajo kohė, nuk pati mė asnjė kordinacion politik apo ushtarak. Forcat nacionaliste tė Shkozės drejtoheshin nga nipi i Bazajve djali i Kapedan Sali Shehut , Sulo Shehu fisi mė me autoritet nė Kudhės-Gėrhot. Ato u mbeshtetėn edhe nga Baba Bektash Golimbasi, ku shėrbente dhe Baba Arshi Bazaj. Ai e ktheu Teqenė nė vend takimesh e mbledhjesh tė krerėve tė Ballit Kombėtar. Nė atė kohė nė Teqe kishte ardhur disa herė Mit`hat Frashėri, kishte marrė takim e kishte koordinuar veprimet me personalitetet e Kudhėsit dhe me nacionalistė tė tjerė shkoziotė, si Ilmi Jaho Aliaj, Shaqo Manxhar Bazaj, Muhamet Avdi Kapaj, Kuto Jaho Aliaj, Sabri Mane Aliaj e Jaup Merko Bazaj. Tė gjithė kėta rridhnin nga familjet me fisnike dhe tė kamura tė fshatit Shkozė, qė kurrsesi nuk mund tė pranonin programin e pasluftės tė komunistėve pėr ē`pronėsim total tė tyre, ashtu siē ndodhi realisht pas vitit 1945. Ndikimi i Ilmi Jaho Aliajt, bėri qė nacionalistėt nė Shkozė tė kishin ndikim, por dhe strehė. Ia vlen tė ilustrojmė fatkeqėsitė ndarėse tė Luftės me njė vaj tė njė nėne smokthiote, e cila qan dy djemtė e saj, ku shpreh dhimbjen e njė populli tė tėrė:
    “Ēerēiz, qė ike nashti,
    Aty poshtė nė thellėsi(nė varr),
    Maso pjek dhe djemtė e mi,
    Flasin a mbajnė mėri?
    Se kanė qėnė dy parti,
    Thuaju: rrini gji mė gji,
    Se jini vėllezėr tė dy!”


    DISA MENDIME TĖ MIA PĖR LUFTĖN, HISTORINĖ DHE NACIONALISTĖT E SHKOZĖS

    Krahas fakteve e ngjarjeve tė viteve 1943-1944, dua dhe unė tė jap gjykimin tim pėr ato ngjarje e pėr ato bėma tė kohės, qė vėrtetė i larguan fashistėt e nazistėt nga vendi, por mbollėn edhe farėn e ndasive e tė pėrēarjes vėllazėrore midis fshatarėve e midis krahinarėve nė Shkozė, nė Kudhės-Gėrhot e nė gjithė Shqipėrinė, farė e egėr qė do vite tė shkulet e tė mbetet toka mėmė e pastėr, siē ka qėnė nė shekuj. Njė moment tepėr delikat, ėshtė trajtimi dhe debatet pėr momentet mė tė rėndėsishme tė historisė bashkėkohore shqiptare nga njė klasė politike e dėshtuar. Ato kanė krijuar njė ērregullim tė trishtueshėm, jo tė vogėl nė popullin tejet tė ēorientuar pėr momentet e historisė, kryesisht ato tė luftės ēlirimtare. Ngarkesat politike dhe komplekset e fajėsive po ngacmojnė e po fyejnė deri edhe kujtesėn e brendshme kombėtare dhe po ngjallin njė pėrēmim tė frikshėm tek miqtė e Shqipėrisė. Pėrpjekja dritėshkurtėr e luftės dhe post-luftės sė dytė botėrore nga antishqiptarėt, pėr tė provokuar njė pėrēarje tė tillė ndėr shqiptarėt, shtron njė domosdoshmėri para shkencės sė depolitizuar historike shqiptare, ristudimin e plotė tė periudhave historike, tė dėmtuara mė fort nga ndėrhyrja rrėnuese e tė interesuarit kryesor, pėr manipulimin e shqiptarėve. Para sė gjithash shqiptari i thjeshtė ka nevojė pėr njė pėrgjigje tė shpejtė mbi thelbin e pėrmbajtjen e periudhės sė Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri. Vetėm njė studim i ēliruar nga komplesket e fajėsive tė paraardhėsve, tė ēfarėdo ngjyre qofshin, do t'u mundėsojnė shqiptarėve tė kuptojnė dhe vlerėsojnė pėrgjithėsisht realitetin konfliktual shqiptar tė asaj periudhe, shkatėrrimin institucional dhe pėrēarjen e thellė civile, tė krijuar nė Shqipėri, si rezultat i konvergimit tė disa faktorėve, pasojave fatale politike tė pushtimit nazi – fashist, fuqizimit abuziv nė terrenin e varfėr social shqiptar tė forcave tė majta, tė lidhura me strukturat politiko-ideologjike sllavo-komuniste me strategjinė e pėrēarjes dhe pafuqisė, si dhe paqartėsisė sė forcave nacionaliste pėr t'u orientuar qartė nė realitetin kompleks shqiptar dhe strategjik ndėrkombėtar, njė politikė ndėrkombėtare prapaskenore, krejtėsisht e ftohtė ndaj aspiratave dhe tė drejtave tė njė populli tė vogėl.
    Nė rrethanat e veēanta historike, kur ushtritė gjermane deklaruan njė dislokim strategjik nė territorin shqiptar dhe "njohėn pavarėsinė dhe neutralitetin" e Shqipėrisė, nacionalistėt e vėrtetė menduan tė pėrfitonin nga ky moment i dukshėm kalimtar pėr tė rikuperuar shtetin shqiptar nėpėrmjet kthimit tė legjitimitetit, pėr tė shmangur rėnien e Shqipėrisė nė njė kaos tė vėrtetė. Nė aspektin e sė drejtės, konstituimi i Kėshillit tė Naltė tė Regjencės (mbreti pas pushtimit fashist italian ishte larguar, por jo abdikuar), pėrbėnte njė hap tė parė, tė domosdoshėm qė do tė mund tė shmangte vakumin institucional, kaosin dhe rrezikun e ardhjes sė udhėheqėsve tė forcave komuniste, tė lidhura qartėsisht me agjenturat sllave. Kjo do tė mundėsonte njė shtet shqiptar tė ripėrcaktuar nė njė mbarim eventual tė luftės dhe njė vijimėsi tė legjitimitetit politiko-institucional tė shtetit shqiptar. Rikostituimi i strukturave bazė tė shtetit shqiptar mė 1943 dhe shpallja e neutralitetit nuk pėrbėnin tradhėti, pėrkundrazi ishin njė pėrpjekje, qė, nėqoftėse do tė mund tė pėrfundohej si proēes, do tė kishte pasur pasoja krejt tė ndryshme nga ē’pati Shqipėria pas Luftės sė Dytė Botėrore. Tė moderoje nė mes xhahilash, pėrbėnte njė guxim tė spikatur intelektual dhe nacional. Nacionalistėt kishin orientim te pakthyeshėm perėndimor.
    Shqiptarėt nė vitin 1943-44 duhet tė zgjidhnin nė mes mendjeve mė tė mėdha tė kombit, bijve tė sprovuar tė nacionalizmit dhe patriotizmit: Mit`hat dhe Mehdi Frashėrit,Qazim Koculin,Anton Harapit, Lef Nosit, Hysni Lepenices,Sulo Shehut e sa e sa tė tjerėve tė papėrlyer nga kolaboracionizmi me pushtuesin e huaj, nga njėra anė, dhe njė gjysmaku tė panjohur aventurier, qė ėndėrronte skema kundra-legjitime pėr marrjen e pushtetit, siē ishte Enver Hoxha. Abuzimi me aspiratat patriotike dhe sociale tė shtresave tė varfėra, me nivelin e ulėt kulturor tė popullit tonė dhe me gjakun e partizanėve tė thjeshtė nacionalistė, do tė pėrbėnte njė terren tė favorshėm, pėr mashtrimin e madh qė do tė ndodhte me shqiptarėt, Shqipėrinė dhe ēėshtjen e saj kombėtare dhe qė do tė kishte pasoja fatale tė tejzgjatura dhe tė paezauruara deri mė sot, duke e futur kombin nė njė luftė civile tė vėrtetė tė pashpallur. 28 Nėntor 1944 forcat e fundit gjermane, tė dislokuara strategjikisht nė Shqipėri do tė largoheshin pa as mė tė voglin shkėmbim zjarri nga qyteti mė i madh i Shqipėrisė, Shkodra. Mė 28 Nėntor pasdreke, shkodranėt do tė pėrkujtojnė nė ankth festėn e tyre kombėtare, pėrvjetorin e Pavarėsise sė Shqipėrisė, nė njė qytet pa kėmbė tė huaj, me shpresėn e njė rifillimi, te njė rimėkėmbjeje dhe vijimėsie tė shtetit shqiptar tė para pushtimit italian dhe gjerman.
    Por ajo qė iu imponua, qe diēka e ndryshme dhe fatale. Sot, nga lartėsia e gjykimit historik, vėrejmė se, duke filluar nga data 29 nėntor 1944, nė Shqipėri u instalua njė regjim dhunues makabėr, qė do t‘i kushtonte humbjen e bijve dhe tė bijave mė tė mirė tė saj. Elita kombėtare do tė zhdukej. Filloi kositja e trurit te kombit dhe do tė realizohej shkatėrrimi i plotė i institucioneve dhe trashėgimisė kulturore dhe qytetare tė saj, eleminimi gradual i primatit moral, kulturor, ekonomik dhe shpirtėror tė saj nė skenėn shqiptare. Nga kjo datė Shqipėria do tė pėrjetonte njė ekspansion primitiv nga zbatuesit e skemave komuniste jugosllave, qė fatkeqėsisht drejtuesit ishin shqiptarė te infiltruar nga agjenturat e huaja dhe sidomos jugosllave , pa arsim dhe pa asnjė njohuri mbi idealet e larta tė Ismail Qemalit, Mihal Gramenos, Ēerēiz Topullit, Faik Konicės, Sali Nivicės, Mustafa Qullit,Zenel Gjolekes etj etj burra shteti.
    Duke nderuar gjakun e bijve tė lirisė dhe prosperitetit tė Shqipėrisė, Shqipėria dhe Shkoza nuk mund tė pranojnė nė tė njėjtėn kohė simbolika qė fyejnė dinjitetin, madhėshtinė e qytetarisė e tė patriotizmit sė saj dhe qė shėnojnė edhe regrese, vėshtirėsisht tė rikuperueshme. Shkoza dhe Shqipėria mund tė pranojnė vetėm ngjarje historike qė i kanė sjellė popullit tė tyre prosperitet, paqė, ideal progresiv dhe integrim europian. Shqiptarėt kanė pranuar pa kontestim 5 majin si ditėn e pėrkujtimit tė martirėve, jo pėr oportunitet, por pėr tė nderuar gjakun dhe sakrificat e atyre mijėra idealistėve, qė dhanė jetėn dhe rininė pėr njė shoqėri mė tė mirė shqiptare, pėr tė nderuar figura tė tilla, simbol tė djalėrisė dhe menēurisė partizane shqiptare si: Qemal Stafa, Manush Alimani e qindra tė tjerė, pėr tė dėshmuar faktin e pamohueshėm tė ekzistencės sė njė disponimi dhe angazhimi antifashist civil, intelektual, krejtėsisht tė ndryshėm nė ambicien nga ligėsia e uzurpuesit tė pėrbindshėm dhe pėr tė provuar se dėnon ēdo krim qė individė shqiptarė kanė bėrė ndaj djemve idealistė partizanė dhe nacionalistė.
    Nė histori nuk mund tė vlerėsohet kuptimi i njė date historike, pa analizuar pikėsėpari pėrmbajtjen e asaj epoke, nė tė cilėn kjo datė ėshtė e pėrfshirė. Shqipėria zyrtare tashmė e ka tė vetėanalizuar nė mėnyrė krejtėsisht tė falsifikuar dhe tė njėanshme, sidomos atė pjesė tė historisė qė sot po argumentojmė. Madje, ato ēfarė kanė shkruar historianėt komunistė, kanė rezultuar tė pėrkundėrta dhe qesharake me analizat e bėra pėr historinė bashkėkohore shqiptare nga historiografia perėndimore. Njė nga testet europiane tė kuptimit tė seriozitetit tė politikės shqiptare, pėr rindėrtim tė normalitetit ėshtė edhe shkėputja e plotė me tė kaluarėn komuniste. Shkėputja me tė kaluarėn e palavdishme tė atyre baballarėve tė inkriminuar, duhet tė fillojė nga lejimi dhe krijimi i mundėsive pėr vlerėsimin profesionist tė historisė sė kontestuar. Para sė gjithash, ne nuk kemi akoma njė studim tė paanshėm tė pėrmbajtjes sė epokės sė Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri; nuk ekziston njė studim, i tė tillė parametri, mbi strategjitė, taktikat dhe veprimtaritė konkrete tė forcave politike shqiptare nė kėtė periudhė; nuk ėshtė vendosur kufiri real midis ekzistencės sė veprimtarisė nacional-ēlirimtare, veprimtarisė sociale dhe konfliktimit civil tė thellė, qė ka mbarsur kėtė pėriudhė; nuk ka njė analizė tė qėndrimit, qė duhet tė merrnin forcat politike shqiptare, qė nė kėtė moment tė mund tė zgjidhnin njė herė e mirė ēėshtjen e pazgjidhur kombėtare; nuk ėshtė bėrė njė analizė e paanshme e periudhės pas kapitullimit tė Italisė fashiste, deri nė fund tė nėntorit 1944 dhe mė pas.
    Nuk duhet tė harrojmė gjithashtu, se ēdo etiketim enverian pėr tradhti ka qenė i bashkėshoqėruar me urdhrat e Beogradit pėr shfarosje dhe kositje mendjesh kombėtare. Dėshmitarėt e ditės sė ēlirimit nuk duhet tė harrojnė se janė njėkohėsisht edhe dėshmitarė tė njė gjuetie tė tillė vėllezėrish shqiptarė, tė mandatuar nė botėn sllave, tė cilėn do tė duhet ta dėshmojnė pėr hir tė ndershmėrisė, seriozitetit dhe pajtimit kombėtar. Tė kuptojmė njė herė e mirė mekanizmin e vlerėsimit tė historisė: ajo mbėshtetet nė fakte dhe faktet janė tashmė pėrfundimisht tė qarta. Perėndimi tė pranon vetėm kur je serioz e konsekuent nė rivlerėsimin e mashtrimit tė madh qė ju bė shqiptarėve pas 29 nėntorit 1944.
    Pikėrisht referuar kėsaj rezumeje, tė bėrė nga ana ime, nuk mund tė le pa pėrmendur nacionalistėt e fshatit Shkozė, tė cilėt rridhnin nga familjet mė tė mėdha dhe fisnike shkoziote dhe pasojat u panė para dhe pas asaj periudhe, qė pėrmendėm mė lart. Fatkeqėsisht gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, po nga partizanė shkoziotė u plaēkitėn shtėpitė e Bazajve e tė Aliajve, nė kohėn qė djemtė e tyre ndodheshin ne Vlorė, tė thirrur nga Mi`hat Frasheri, ku u vendos tė shmangej lufta cilive, e nisur nga famėkeqėt komunistė.
    Baba Arshi Bazaj nga Amerika shprehet:
    Forcat partizane kishin rrethuar Dukatin e Vlorės me dy brigada dhe po e qėllonin nga tė gjitha krahėt, tė udhėhequra nga Hysni Kapo, ku nė ndihmė tė Dukatit kishte ardhur e gjithė Vlora, ku ka qėnė edhe vetė Baba Arshiu dhe Shaqo Manxhari. Shaqo Bazaj ėshtė plagosur sė bashku me Komandant Lahe Nuren nga Bolena.
    Shaqo Manxhar Bazajn e kanė marrė dhe e kanė ēuar nė njė vend tė fshehtė nė Vlorė Mė pas ka ikur nė Shkozė pėr disa ditė. Pastaj ėshtė nisur sė bashku me shumė personalitete tė Ballit Kombėtar, pėr t’u larguar nga Shqipėria. Nė Shkodėr i arrestuan.

    Edhe pas ēlirimit tė vendit nga fisi Bazaj u arrestuan, u dėnuan, u internuan djem, qė kishin sakrifikuar pėr luftėn dhe ēlirimin e vendit, deri edhe nė komandėn drejtuese tė brigatės 22 sulmuese si Jaup Merko Bazaj. Shpėrblimi ishte me varje nė litar. Nuk mjaftoi me kaq, por pas vitit 1967 u dogjėn dhe u prishėn shtėpitė e Bazajve, deri tek tentativa pėr shkuljen Kubes dhe tė varrezve nė maj tė Goricės dhe arritėn deri aty, sa nė historikun e vitit 1975, fisi Bazaj nuk u regjistrua pėr tė humbur identitetin e tij, por edhe djegien e shtėpive tė Aliajve, arrestimin dhe vrasjen e birit tė Shkozės, tė ndjerin Sejdi Hyskaj, vetėm tre ditė para lirimit nga ushtria dhe fatkeqsisht mbi tė, qėlloi po njė i shkoziot.
    Fiset e mėdha dhe fisnike tė mbarė Kudhės Gėrhotit u pėrdhosėn sikur ishin ata qė i kishin bėrė dėm vendit, qė me breza kishin luftuar dhe derdhur gjak pėr kėtė tokė dhe si shpėrblim, komunistėt u rezervuan dėnimin dhe pėrdhosjen mė tė rėndė.
    U sulmua edhe shtėpia e nipit te Bazajve, Gani Alikos, patriot i njohur, nė shtėpinė e tė cilit mė 1908, ėshtė pritur edhe ēeta e Ēerēiz Topullit.
    Fiset dhe figura tė papėrmendura tė fshatit tonė, veē plaēkitjes qė pėsuan nga forcat komuniste pas vitit 1943, patėn edhe persekutime intensive nė vitet e tjera tė pasēlirimit. U vranė, u rrahėn, u burgosėn, u internuan, u persekutuan jo njė familje e dy por fiset e mėdha , pa bursa shkollash, pa as mė tė voglin privilegj e pėrkujdesje. U shpallėn kulakė e luftoheshin ēdo ditė e ēdo orė nga organizata e partisė sė punės dhe deri nga kalamajtė e shkollės. Njė luftė klasash e paparė. Pasurinė qė kishin vėnė nė shekuj me breza tė tėrė, ua grabitėn si gjatė luftės edhe pas saj pa asnjė lloj shpėrblimi e pa asnjė tė ardhme dhe pėrfundimisht i zhveshėn me tė ashtuquajturėn Reformė Agrare, derisa e gjithė pasuria u kolektivizua nė koope-rativa bujqėsore dhe ish-pronarėt e tokave u kthyen argatė me mėditje nė tokat e tyre shekullore. U shpallėn kulakė: Merko Bazaj, Shaqo Bazaj, Jaup Bazaj, Xhezo Bazaj, babai im Tasim Bazaj, qė nė kohėn e luftės ishte vetėm dy vjeē, Sabri dhe Novruz Aliaj, Ilmi Aliaj, Pashun Hysenji, ndėrsa Gani Alikua u propozua pėr kulak, por nuk u bė. U arrit deri atje, sa banaliteti nuk kishte kufi qė kėta ish-pronarė dhe familje fisnike tė diskretitoheshin pėrpara fshatit dhe mė gjerė, sikur kishin ngrėnė pula, por pa argumentuar se tė kujt ishin vallė ato, tė atyre qė s`kishin bukė pėr tė ngrėnė?
    U krijuan kooperativat bujqėsore, qė pėr hir tė sė vėrtetės, fillimisht sollėn rritje tė prodhimeve bujqėsore, por mė pas degjeneruan e u kthyen nė qendra varfėrie, deri sa degraduan plotėsisht, bashkė me sistemin qė i polli e i krijoi me dhunė pėr 50 vjet. Dhe nė Shkozė mė 1955, u krijua kooperativa. U kolektivizua ēdo gjė: arat, kullotat, bagėtitė, kafshėt e dorės deri dhe truall shtėpie. Mė 1967, Teqeja e fshatit Shkozė u prish dhe u kthye nė magazinė drithrash tė kooperativės bujqėsore.
    Nė fshat u modifikua dhe njė vatėr kulture, i vetmi mjet i grumbullimit tė tė rinjve pėr argėtim kolektiv. Fshati me forcat e tij krijoi grupin polifonik me kėngė e valle tė krahinės, qė nė konkurset zonale gjithmonė dilte mbi tė tjerėt. Nė fshat u hap shkolla 8-vjeēare.
    Koha e komunizmit ishte tepėr e vėshtirė, por pėr Shkozėn edhe atėherė kanė dalė burra nė zė, qė shkruan histori e mbetėn emblemė e kurajos dhe e sakrificės, duke e pozicionuar veten nė anėn e njerėzve tė thjeshtė e plot halle. I tillė mbeti nė histori Dino Lico Licaj,Isuf Nuredin Bazaj,Nein Manxhar Rakipaj,Bektash Ramo Ramaj ,Petref Telha Pashua,Ferik Shemedin Bonaj ,Hasan Sinan Kacupaj,Luftar Medin Mukaj e plotė tė tjerė, tė cilėt luajtėn rol pozitiv nė pėrballje me disa dėmbėrės shkoziotė, tė cilėt flisnin nė emrin e partisė sė punės.
    Po kush ėshtė Isuf Bazaj ?
    Isuf Bazaj ka lindur nė Shkozė mė 1934, ka mbaruar shkollėn 7-vjeēare dhe ka kryer njė kurs 2-vjeēar si dhe kurse disamujore pėr bujqėsinė, trajnime, seminare dhe aktivitete nė funksion tė shtetit tė kohės. Gjithashtu ka kryer njė kurs pėr Kryetar Kooperative si dhe ka qėnė me detyrė ish-Kryetar i Kooperativės sė Shkozė-Mazhar dhe nėnkryetar i Kooperativės sė Kudhės-Gėrhotit pėr njė periudhė rreth 17 vjet. Duke patur parasysh kohėn nė tė cilėn ka kaluar, ai ka patur njė karrierė nė jetėn e tij nė shėrbim tė komunitetit dhe ka qėnė prezent, por dhe aktor nė disa takime tė rėndėsishme. Isuf Bazaj ka qėnė si pėrfaqėsues i Kudhės-Gėrhotit nė ish- hotel “Adriatik” nė Tiranė nė darkėn qeveritare, tė organizuar pėr nder tė Kryeministrit dhe Ministrit tė mbrojtjes Kineze tė asaj kohe, sė bashku me udhėheqjen politike tė kohės nė vitin 1963. Ai ka darkuar me ta dhe ka mbajtur aty dhe njė fjalim. Nga vetė natyra e kėtij njeriu inteligjent, tė zgjuar e fisnik si dhe humori tepėr i hollė lab, bėri qė pjesėmarrja e tij tė binte nė sy e tė kishte vlera nė atė takim.
    Po ajo qė i jep vlera kėtij njeriu me vizion e me reputacion popullor ėshtė ngjarja: Nė vitin 1964 Isuf Bazaj ishte Kryetar i Kooperativės Bujqėsore pėr fshatrat Shkozė-Mazhar. Populli i zonės nė atė kohė nuk kishte bukė pėr tė ngrėnė, gati kishte pllakosur zia e bukės. Ai mori iniciativė e dha urdhėr pėr hapjen e magazinave dhe hambarėve tė shtetit, pėr tė shpėtuar popullsinė nga uria e madhe, duke u shpėrndarė misėr gjithė popullit tė Kudhėsit, sipas frymėve dhe nė proporcion tė drejtė. Pėr kėtė veprim u shkarkua menjėherė nga detyra dhe e bėnė gati pėr arrestim e mė pastaj ta nxirrnin para gjyqit si armik i popullit. Fshati Shkozė menjėherė iu gjend pranė nė kėtė rrezik jete, duke shkuar deri nė qarqet e larta tė shtetit. Si pasojė e vendosmėrisė sė fshatit, Isufi i shpėtoi ndėshkimit tė madh, por u ul nė detyrė dhe e dėrguan si brigadier tė thjeshtė nė Mazhar. Fshati Shkozė nuk e la me kaq mbrojtjen e djalit tė tyre. Duke parė qė veprimi i tij ishte sa human dhe fisnik, ndėrsa ndėshkimi i autoriteteve shtetėrore tė kohės ishte jo i drejtė, caktuan njė pėrfaqėsi, tė kryesuar nga Haki Brahim Aliaj, po shkoziot, pėr tė bėrė njė takim me ministrin e Punėve tė Brendshme tė asaj kohe Kadri Hazbiun, qė ishte njėkohėsisht dhe nip nė Aliaj tė fshatit Shkozė. I kėrkuan atij kthimin e dinjitetit tė cėnuar, jo vetėm tė Isuf Bazajt, por tė tė gjithė Kudhėsit. Kadri Hazbiu i dėgjoi dhe iu drejtua Haki Brahimit: “Dajo, na u vodh misri”. Mirėpo delegacioni shkoziot nuk u tėrhoq. Ata i sqaruan ēėshtjen dhe i kėrkuan me insistim, qė Isuf Bazaj tė kthehej nė detyrėn qė kishte. Kjo u realizua. Kadri Hazbiu e ktheu Isufin nė detyrė, duke vėnė kėshtu nė vend dinjitetin e tij, por dhe tė fshatit Shkozė. Veprimi i Isuf Bazajt ishte pėr t’u admiruar e jo pėr t’u ndėshkuar.
    Nė vitin 1965 nė Qishabardhė tė Vlorės u paraqit ēeta vullnetare e fshatit Shkozė. Ajo udhėhiqej nga Isuf Bazaj. Nė mbledhjen me njė gjeneral tė Ushtrisė Shqiptare, Isufi i shtroi atij situatėn, nė tė cilėn ndodhej ēeta vullnetare, kooperativa bujqėsore dhe populli i zonės nė tėrėsi. Ato ai ia tregoi realisht e pa zbukurime sa tė gjithė u habitėn. Duke u kthyer pėr nė fshat Kapo Kojdheli (ose Kapo Kapaj), ia mori kėsaj kėnge labe, qė mė pastaj kėndohej nga shumė grupe mbrėmjeve nė fshat:

    “Isufi 30 vjeē djalė,
    Ē’u llafos me gjeneralė,
    Ai fort dhe ky ngadalė,
    Pėr popullin po qan hallė.
    O Isuf, o kapedan,
    Ti pėr ne je djalė i rrallė,
    Me pak fjalė dhe me rromuze,
    E bllokove gjeneralė!
    Me ty po krenohet zona,
    Prandaj unė po tė kėndoj,
    Pėr djem si Isuf Bazaj,
    Zona jonė ka shumė nevojė”.

    Tė tillė misionarė historia nuk i harron. Ata shfaqin karakterin e tyre burrėror, por dhe temperamentin dhe karakterin e vetė fshatit Shkozė e tė krahinės sė Kudhės-Gėrhotit nga vijnė ata. Me shtimin e luftės sė klasave, e larguan nga drejtimi i Kudhėsit, pėr shkak se njė pjesė e fisit Bazaj ishin armiq tė popullit.

  14. #14
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    PJESA E DYTĖ

    BABA ARSHI BAZAJ
    EKZISTENCA BEKTASHIANE

    Bektashizmi ėshtė shkollė e Ehli-Bejit, doktrinė e praktikė fetare qė i ka rrėnjėt nė Kur’an dhe mėsimet e profetit Muhamet dhe tė imamėve tė shenjtė. Bektashizmi ėshtė pjesė e besimit islam dhe bėn pjesė nė degėn shiite tė tij. Ai respekton Profetin Muhamet dhe derivon tek Imam Aliu. (AMR.F.Drejtorisė sė Dyte.Viti 1958, dosja 59 fleta, 128).
    Bektashizmi mishėron urtėsinė hyjnore, qė i ėshtė zbuluar njeriut qysh nga fillimet e ekzistencės sė tij, urtėsi e kodifikuar nga ati i madh Haxhi Bektash Veliu dhe nga udhėheqėsit e tjerė tė ndritur tė tij, e pasuruar nė njė proces tė parreshtur shkėmbimi dhe ndikimi tė ndėrsjelltė me pėrvojat e njohuritė mė pozitive tė ēdo kohe (Kalendari Bektashian”Urtėsia”, Tiranė, V.2000 Fl.3-4).
    Misioni i tij ėshtė ruajtja dhe manifestimi i thelbit hyjnor tė njerėzve, zhveshja e tij nga hiri i pasioneve dhe bujės sė kėsaj bote dhe pėrhapja e fesė islame midis tyre. Kėtė mision bektashizmi e synon pėrmes zbatimit tė sheriatit nė frymėn e mistiēizmit e tė tolerancės, larg ēdo prirjeje fondamentaliste e keqpėrdorimi politik, duke vėnė nė themel tė tij vlerat e vėrteta tė ligjit Islam, duke i dhėnė atij gjallėrinė e jetės e duke mėnjanuar nė kėtė mėnyrė rrezikun e qėndrimeve abuzive, qė mbart me vete shndėrrimi i misionit fetar nė program (“Statuti i Komunitetit Bektashian”, bot V. 2000, F.3)



    SI LINDI BEKTASHIZMI DHE SHTRIRJA NĖ FSHATIN SHKOZĖ



    Lindja e Bektashizmit lidhet me emrin e pirit Haxhi Bektash Veliu, i cili ishte ideatori, themeluesi, organizatori dhe teologu i tarikatit bektashian. Hynqar Haxhi Bektash Veliu konsiderohet frymėzuesi dhe themeluesi i bektashizmit. Ai u lind me 1249 ne Nishabur Horasan tė Persisė dhe ndėrroi jetė mė 1339 nė Haxhi Bektash Turqi, rrethinė e Kėrshehrit, guverna e Ankarasė. Kėtu ai ndėrtoi mė 1282 Teqenė e parė bektashiane nė botė, nė tė cilėn janė fronėzuar pas Hazretit Pirit, nė postin e tij tridhjetė dedelerė, nga tė cilėt tre kanė qenė me kombėsi shqiptare: Hasan Dede Selaniku (1849-1850), Fejzi Dede Tepelena (1898-1913) dhe Sali Njazi Dede Kolonja (1913-1925).
    Haxhi Bektash Veliu, pasi vendosi t’i pėrkushtohej veprimtarisė fetare, bėri njė udhėtim tė gjatė nė gadishullin Arabik nė Qerbela. Vizitoi Tyrben e Imam Aliut nė Nexhef, bėri njė vizitė nė Mekėn e Shenjtė dhe nė Medinė, vizitoi vendin e varrit tė Profetit Muhamet. Haxhi Bektashi shkoi nė Jerusalem, ku vizitoi varrin e Krishtit dhe u njoh me bazėn teologjike te Judaizmit, Krishtėrimit dhe Myslimanizmit. Nė teqenė e tij Haxhi Bektashi mblodhi shumė besimtarė dhe misionarė, tė cilėve u predikonte dashuri, vėllazėri, mirėkuptim, tolerancė, harmoni midis besimtarėve tė ndryshėm (Haxhi Bektashi e konsideronte Krishtin si “birin e perėndisė”. Ai porosiste distancimin prej dhunės e fanatizmit). (Shyqyri Hysi “Misioni bektashian” fl.14-15) .
    Themeluesi dhe misionarėt e tij deklaruan:
    “Nuk duam fanatizėm e pėrēarje fetare. Doktrina jonė mėson dashurinė pėr tė gjithė, vėllazėrinė dhe bashkimin”. (E.Jacques“Shqiptarėt, Kartė e pendė”, bot V.2002, fl.250-251).
    Pesė parimet themelore bektashie janė:
    Mos e ndiz dritėn nė ditėn me diell.
    Mos hidh ujė nė tokėn e pėrbaltur.
    Mos i ofro tė ngopurit njė pjatė me gjellė tė mirė.
    Mos u mundo t’i japesh tė verbėrit njė grua tė bukur (mjafton tė martohet).
    Mos fol me fjalė tė mėdha e tė bukura pėrpara injorantit.
    Nga “Fletorja e Bektashinjve” po veēojmė disa nga ”nenet” e saj: ...Njeriu ėshtė Fletorja qė flet; besa ėshtė njė fjalė...nė kraharuar, nuk ėshtė njė kartė e shkruar. Bektashiu ka zėmrėnė, shpirtinė, mendjenė dhe vetėdijenė, pa dhe trupin e rrobėn, edhe vendin’ e shtėpinė dhe nder’ e shėndenė tė pa- fėlliqurė. ...Po mė shumė duanė mėmėdhenė edhe mėmėdhetarėtė, kjo ėshtė m’e mirė nga tė gjithė tė miratė. ...Bektashiu gruan e shokut e ka motrė, plakėn e mjerė e ka mėmė, tė varfėrin e ka vėlla, gjithė njerėzinė e ka mik. ..Udhė e tij ėshtė vetėm mirėsia.
    Se cili ėshtė misioni dhe shėrbesa e Bektashizmit nė kėtė botė, e jep plot zjarr mė i madhi bektashi shqiptar, Naim Frashėri nė poezinė “Falja”:

    “Zot i madh e i vėrtetė,
    Tė qofshim falė pėr jetė,
    Falna shėnden e fuqinė,
    Miqtė e gjithė njerėzinė,
    Bėna tė urtė e tė mirė,
    Jepna nė zemėr mėshirė,
    Falna gjthė urtėsitė,
    Mirėsitė,dituritė,
    Mos na lerė nė errėsirė,
    Rrėfena udhėn e mirė,
    Dėrgona nė shpirt dritė,
    Tė njohim mirėsitė,
    Mėrgona nga ligėsia,
    Nga punėrat e kėqia,
    Prej ēdo fare marrėzie,
    Qė s’i ka njeriut hije,
    Nga tė ligat vetija,
    Qė nuk i qa vetėdija,
    Bėna njerėz tė vėrtetė,
    Tė mos jemi fajtorė,
    Tė ligj, tė mjerė e tė gjorė,
    Tė ndyrė e tė pabesė,
    Tė mundur e tė pashpresė,
    Nga tė ligat mėrgona,
    Nė mirėsitė afrona,
    Mos na lerė nė mundime,
    Nė sėmundje dhe lėngime,
    Falna, Zot i madh, uratė,
    Tė mos biem nė mėkatė,
    Me vėllazėri tė shkojmė,
    Jetėn tė trashėgojmė,
    Nga ēdo mėnxyrė shpėtona,
    Udhėn e drejtė tregona,
    Mos na lerė kurrė tė shkretė,
    Zot i madh e i vėrtetė”.

    Pranimi i islamit nga njė pjesė e konsiderueshme e popullsisė sė krishterė shqiptare, ishte njė proces qė nuk u zhvillua pa reagime. Njė nga format e qėndresės, ishte krishterimi i fshehtė. Bektashizmi, qė nė fillimet e veta, u paraqit si njė sekt islamik liberal, duke qenė i afėrt nė shumė aspekte e dogma edhe me krishterimin. Tri ishin elementėt kryesorė, mbi tė cilėt mbėshtetej besimi bektashian: e vėrteta (hakikati), dituria (marifeti) dhe ligji (sheriati). Kėta tre elemente, konsiderohen si shtylla tė kėtij besimi dhe si parimet udhėheqėse tė veprimtarisė sė njeriut. Naimi perifrazon:

    Po thelbi i gjithėsisė,
    Ėshtė mėndj’ e njerėzisė,
    Atje ėshtė Perėndia,
    Edhe vetė vetėdija”

  15. #15
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    BEKTASHIZMI NĖ TREVĖN JUGORE SHQIPTARE

    Misionari i parė bektashian nė Shqipėri, ka qenė Sari Salltiku nė shek. XIV. I veshur me veladonin e njė murgu tė krishterė, pėr tė mos rrezikuar jetėn, ai mbolli besimin bektashian nė Shqipėri. Ai rekrutoi shumė Dervishė, qė i pėrhapi nė shumė zona tė Shqipėrisė mė 1378. Kėta Dervishė i maskoi si murgj ortodoksė, por qė predikonin Bektashizmin (Historia e Popullit Shqiptar, bot. V.2002, f.596).
    Kėnga polifonike labe thotė:
    “O njerėz gjeēi belanė,
    Si s’e njohėt Salltik Babanė,
    Kėrkoi ujė, po ujė s’i dhanė,
    Nė det e shtroi harkanė,
    Nė Korfuz gjeti dermanė”.
    Bektashizmi, i hapur dhe liberal, iu pėrshtat realitetit shqiptar dhe, pa hequr dorė nga parimet islame, vuri nė qendėr tė botėkuptimit tė vet, njohjen e kombėsisė shqiptare, tė atdheut tė saj, Shqipėrisė si dhe tė tė drejtave tė shqiptarėve pėr pėrdorimin e gjuhės sė vet tė shkruar dhe pėr zhvillimin e kulturės shqiptare nė kėtė gjuhė. E dėshmojnė kėtė mė sė miri shkrimet patriotike dhe ato me karakter fetar tė Naim Frashėrit. Ai u rrit nė njė vatėr kulturore bektashiane, siē ishte Frashėri i shek XIX, ku lulėzoi njė letėrsi fetare nė gjuhėn shqipe (Kristo Frashėri “Abdyl Frashėri”, bot. V.1984, f.46-47)
    Ai shkruan:
    “Gjithe ē’jemi shqipėtarė,
    Besė kemi perėndinė,
    Mėmė kemi Shqipėrinė”
    (N.Frashėri “Vepra tė zgjedhura”vėll.I,bot V.1980 f.227).
    Jo rastėsisht, udhėtari francez Gabriel Lui Zharej shkruante se teqetė u bėnė “qendra kombėtare sa fetare, aq dhe vatra tė kombėsisė, qė luftonte pėr lirinė e Shqipėrisė”. (G.Lauis Jaray “Au jeune royaume d’Albanie 1914, f.100-101)
    Shumė patriotė myslimanė pėrqafuan bektashizmin, sepse ai kėnaqte aspiratat e tyre kombėtare e demokratike dhe shumė bektashinj hynė nė lėvizjen kombėtare dhe pėr shkak tė qėndrimit opozitar tė bektashizmit ndaj Portės sė Lartė.
    Njė parim themelor i bektashizmit ėshtė “Pa atdhe nuk ka fe”, parim qė nė thelb pranon pėrparėsinė e ndjenjės kombėtare pėrballė asaj fetare (K.Frashėri “Naim Frashėri dhe bektashizmi shqiptar” bot.V.1995 f.670). Kjo ėshtė arsyeja pse te bektashinjtė shqiptarė “ ndėrgjegjia fetare nuk e errėsoi dhe nuk e mbuloi asnjėherė vetėdijen kombėtare”. (K.Prifti “Diversiteti fetar dhe Uniteti kombėtare te shqiptarėt”, bot.V.1995, f.670 ).
    Bektashinjtė mbėshtetėn shpesh luftėn pėr liri dhe pėr gjuhėn, pėr shkollėn, pėr shkronjat, pėr mėsimin shqip (S.Skėndi “Zgjimi kombėtar i Shqiptarėve”, bot.V.2000, f.137 ).

  16. #16
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    BEKTASHIZMI NĖ SHKOZĖ. SHKOZA BEKTASHIE

    Shkoza qysh nė momentet e para tė islamizmit, pėrkrahu sektin bektashian. Kjo kishte arsyet e veta. Duke qenė pėr shekuj fshat i krishterė i ritit katolik e mė vonė ortodoks (gjė qė e vėrtetojnė mė sė miri toponimet kishėtare brenda e nė periferi tė Shkozės edhe sot pas gati 300 vjetėsh), nuk mundej tė tjetėrsohej nė mėnyrė tė menjėhershme nė ritet rigoroze myslimane, bazė e tė cilit ishin shtetet arabe, me tė cilėt vendin tonė kurrė s’e kishte lidhur asgjė. Bektashizmi pėr ta sikur i zbuste pak konfliktet fetare dhe ishte mė pranė shpirtrave tė tyre. Bektashizmi aplikonte rite qė pėrqaseshin me ritet kristiane, me tė cilat popullsia shkoziote kishte 17 shekuj qė i aplikonte. Ai nuk qe sekt i ashpėr, i ngurtė e i bezdisshėm e mbi tė gjitha nuk i prekte shkoziotėt nė sedrėn kombėtare, tė cilėn ata e kishin mė tė shtrenjtė se jetėn. Pėrkundrazi ajo e stimulonte dashurinė pėr vendin, Shqipėrinė, e rrjedhimisht dhe vendlindjen tonė Shkozėn, nxiste patriotizmin e duke nxjerrė nga gjiri i saj shumė patriotė e atdhetarė.
    Bektashizmi pėrputhej me shpirtin shkoziot dhe nė aspektin e dashurisė pėr vendin, pėr Kudhės-Gėrhotin, pėr tė cilin duhet theksuar se dhe ai kishte pėrkrahur ritin mysliman tė bektashizmit, duke ndėrtuar nė vendet e kishave teqetė e para, tybet e kajmekamet.
    Kėto elemente, kėto pėrputhje, kėto rekomandime, kėto lehtėsira e bėnė qė shkoziotėt, ndonėse me vėshtirėsi, tė pėrvetėsonin sektin bektashian. Emrat u kthyen nė myslimanė, por aty-kėtu mbiemrat u ruajtėn tė krishterė. Bile ngeli njė zakon: Kur nė njė familje fėmijė tė njėpasnjėshėm, tė lindur nuk rronin, u vinin emra kristianė, me besim se ata do tė jetonin gjatė. Nė momentet e para tė kthimit nė bektashi, shkoziotėt aplikonin rite tė krishtera. Gratė nė shtėpi byrekun e festės me mish nė mes, e bėnin dhe me mish derri dhe me mish berri (tė hante dhe babai bektashi mish berri dhe fėmijėt e gruaja qė mė tepėr anonin nga ritet kristiane tė hanin mish derri), sa thoshin “u bė si byreku i Kuēe, gjysmė berr e gjysmė derr”.
    Ndėrtuan teqenė e fshatit mbi rrėnojat e kishės. Emrin e kishte tė thjeshtė: ”Teqeja e Shkozės”.
    Baballarėt qė shėrbenin aty quheshin thjesht, Baba i Teqesė sė Shkozės. U veshėn dervishė qė pasuan njėri-tjetrin: Baba Brahim Luzi, Baba Sherifi, Myhip Hakiu, Dervish Minua, Baba Arshi Bazaj, Dervish Hazbiu, etj.
    Nė Teqenė e Shkozės shėrbyen shumė baballarė vendas, por dhe nga fshatrat e zona tė tjera, sikundėr dhe baballarė shkoziotė shėrbyen nė Teqetė e fshatrave tė tjera bektashie, si nė fshatrat e Tepelenės, tė Mallakastrės e deri nė Teqenė e Zallit nė Lazarat tė Gjirokastrės.
    I tillė qe dhe Baba Arshi Bazaj.
    Nė poezinė time unė kam shprehur:

    “Sapo dola nė ballkon,
    Teqenė nė Sarandė shikoj,
    Baba Sadikun mendoj,
    Ky njėri i madh shenjtor,
    E zgjodhi Zoti me dorė,
    Qė nga Kuz-Baba nė Vlorė,
    Teqeja e Zallit me forė,
    Trashėgon shumė Baballarė,
    Kė uron i vete mbarė,
    Nur,o nur i qofshim falė,
    Do mbetet pėr breza me radhė”.

    Fiqiri Aliaj nga Shkoza e Kudhės-Gėrhotit, shprehet kėshtu nė tetor 2010 nė gazetėn “Shkoza” ( Nr.3):
    “Unė nga fėmijėria dhe adoleshenca mbaj mend dervish Hazbiun, i gjatė e me njė ecje sportive, i qetė dhe i vėmendshėm. Mbaj mend qė na ka ardhur nė shtėpi nė Selenicė baba Sherifi, pėr tė cilin tė gjithė kishin respekt e admirim tė veēantė. Ai vinte tek ne dhe shkoziotėt mblidheshin rreth tij dhe dėgjonin tek fliste me urtėsinė karakteristike dhe me plot menēuri. Autoriteti i tij, si baba teqeje, qe absolut. Fjala e Zotit, pėrmes gojės sė tij, vinte e shtruar, e gjithėfuqishme, e plotė.
    Mė kujtohen dy baballarė tė tjerė, tė cilėve s’ua mbaj mend emrat, qė shkoziotėt nė Selenicė i prisnin me shumė dashuri nė shtėpitė e tyre. Unė kam pasur xhaxhanė myhip. Po Shkoza ishte e gjitha bektashi, prandaj ndodhte kjo pritje e veēantė e baballarėve edhe nga shkoziotėt nė Selenicė, deri kur feja lejohej. Ato ditė ishin tė nxehta. Njerėzit ndjeheshin mirė, mė afėr Zotit dhe mė afėr njeri-tjetrit.
    Dukej sikur institucioni i Kultit lėvizte sė bashku me Babanė, derė mė derė.
    Po pas vitit 1967 jeta pėr klerin shqiptar u bė sterrė. Sterrė u bė dhe pėr baballarėt e teqeve. Objektet e kultit u prishėn. Feja dhe besimi fetar u ndaluan me ligj. Unė nuk i pashė mė baballarėt. Ruaj vetėm kujtimet pėr ta. Nėna ime, Xhania, vuante shumė pėr kėtė”.

  17. #17
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    PREJARDHJA E FISIT, DJEPI DHE PINJOLLET, KU U LIND DHE U RRIT BABA ARSHI BAZAJ

    Nga hulumtimet e mia rezulton, se ēdo fis ka pasur paraardhėsit e tij tė krishterė me emrat dhe mbiemrat pėrkatės. Ato fatkeqėsisht kanė humbur e dokumenta tė shkruara ka fare pak. Ato tė plota e tė rregullta ndoshta ndodheshin nė kishėn e fshatit, qė, bashkė me ndėrrimin e fesė, u zhdukėn dhe ai dokumentacion me vlerė historike. Por sa kanė mundur njerėzit e fiset i janė futur thellėsisė sė historisė dhe, sa kanė mundur, diēka kanė zbuluar, kanė shkruar dhe ua kanė lėnė brezave qė vijnė. Kėtė po e japim pėr sa kemi gjetur pėr fisin Bazaj.
    I pari i fisit Bazaj ka qėnė Bazo Cani. Me vdekjen e tij, mbiemri i fisit ndryshoi nga Cani nė Bazaj. Kjo tregon hershmėrinė kristiane tė vetė fshatit, se mbiemri Cani ėshtė mirėfilli kristian. Ne kemi njė pasuri nė fund tė Kishės siē quhet, por kjo tregon se edhe Kisha duhet tė jetė shėrbyer nga njerėzit tanė.
    Fakti qė ne kemi qėnė me njė origjinė me Kudhės Perivolin dhe ka njė fis me mbiemėr Cani, aty ku ata kanė ndėrtuar Kishė, tė krijon bindje se jemi njė fis me tė dhe disa fise tė tjera kanė tė pėrbashkėta me fise tė tjera tė Kudhės Perivolit.
    Nga fisi Bazaj kanė dalė djem, vajza, nipėr, stėrnipėr, mbesa, stėrmbesa me emėr dhe me shkollė si : gjeneralė , kadilerė, kapedanė trima e tė zotė e me kapital e deri tek Kryeministra tė Shqipėrisė nė epoka tė ndryshme si Qazim Koculi para Luftės e Mehmet Shehu, nė periudhėn e komunizmit.
    Nga fisi Bazaj ka paraprirė nė vite tė historisė Banush Rrokua, i cili ka qėnė Kryeplak i krahinės sė Kudhės-Gėrhotit e pėr tė janė kėnduar dhe kėngė, meritė qė e gėzonin trimat dhe ata qė kanė dhėnė kontribut pėr fshatin a krahinėn nė situata tė vėshtira. Tė dėgjuar pėr bėmat e tyre nė interes tė fshatit e tė krahinės, kanė qenė dhe Cane Dervish Bazaj,Imer dhe Ahmet Bazaj,Jaup Imer Bazaj, Manxhar Jaup Bazaj. Tartar Imer Bazaj ka qėnė Kadi (gjykatės) dhe pėrkthente edhe letrat e kohės pėr krahinėn e Kudhėsit.
    Dua tė ndalem tek figura mė e dėgjuar e qė ka lėnė gjurmė nė histori, ajo e Bazo Canit. Po kush ka qenė Bazo Cani?
    Bazo Cani njihet si i pari i fisit Bazaj, i vendosur nė Aligjon nga mė tė parėt. Ka pasur njė stan tė madh e toka qė nga ara e Canit gjer nė krye tė Mostovunit deri nė krye tė Thanishtes. Kishte njė autoritet tė madh, aq mė tepėr dhe si kundėrshtar sistematik i pushtuesve turq. Sipas tė dhėnave ka qėnė komandant i njė ēete kaēakėsh kundėr ushtrisė turke. Tregonte i ndjeri Nazo Memushi , e moēme Xhixho Bazaj dhe Nasip Xhezo Jaupaj (ish-Bazaj) etj:
    “Bazo Cani dhe ēeta e tij luftoi kundėr turkut, se nuk i pėrballonin dot taksat e rėnda tė Perandorisė Osmane. Nė njė pėrleshje, ēeta e tij pėsoi humbje tė mėdha. Shkoza u nėnshtrua. Influenca turke sa po vinte e rritej nė krahinė. Bazo Canit nga dėshpėrimi i humbjes sė ēetės, por dhe nga vrasja e shokut tė tij tė ngushtė nė kėto pėrpjekje, u mbyll nė oxhakun e shtėpisė sė vet, tepėr i mėrzitur e i shqetėsuar. Kur i shkonin kryeoxhakėt e fshatrave tė krahinės e mė gjerė, ai nuk fliste, veē rrinte i menduar, duke pirė duhan. Midis burrave qė i preknin ballin e shtėpisė, pas shumė kohėsh, njėri mori guximin dhe e pyeti me vargje labēe:
    “Ē ke tė thuash, o Bazo Cani,
    T’u sos rakia dhe duhani?”.
    Bazo Cani, ndonėse i dėshpėruar nga fatkeqėsia e rėndė, ia ktheu po me vargje labēe:
    “Raki e duhan kam vetė,
    Mjerė unė pėr atė ēetė!”.
    Bazo Cani ka patur katėr djem: Imer Bazo Bazaj, Ahmet Bazo Bazaj, Rroko Bazo Bazaj dhe Dervish Bazo Bazaj. Dy djemtė e parė Imeri dhe Ahmeti kishin mbaruar shkolla ushtarake nė Napoli dhe kanė shėrbyer si ushtarakė tė lartė nė Vilajetin e Janinės, me grada shumė tė larta si oficerė madhorė tė Vilajetit. Kur Greqia fitoi pavarėsinė mė 1827-1829, u krijua njė komision, pėr tė ndarė kufijtė mes Greqisė dhe territorit tė Perandorisė Osmane, ku ishte e pėrfshirė dhe Shqipėria. Nė kėtė komision, si pjesėtarė tė delegacionit tė Vilajetit tė Janinės, u caktuan dhe Imer Bazo Bazaj dhe Ahmet Bazo Bazaj. Ja si e vėrteton kėnga:
    “Imer dhe Ahmet Bazua prin,
    Tė ndajnė kufijtė me Greqinė”.
    Kjo ngjarje ka ndodhur tek vendi i quajtur “Tri furkat”, qė mendohet se ėshtė pas malit tė Gramozit. Kėnga e ka pėrjetėsuar kėtė moment dhe ėshtė ruajtur mirė nė kujtesėn e njerėzve, deri sa erdhi deri tek Kimet Namik Ramaj, vepra tė cilat i sqarojnė thjeshtė e prerė vargjet:
    “Tre furkat u bė imet,
    Mbetėm pėr ibret,
    Hairet e din,
    Po dora s’ e jep”.
    Tregohet njė histori interesante pėr njė nga djemtė e Bazo Canit e pikėrisht pėr Rroko Bazo Bazajn: Rrokua do tė shkonte nizam pėr 9 vjet pėrtej Urės sė Qabesė. S’dihej nė se do tė kthehej apo jo. Kishte njė pasuri tė madhe floriri. Ai e fshehu gjithė floririn nė afėrsi tė Gurit tė Lunecit mbi Urėn e Nuses. Aty mblodhi vėllezėrit e u tha:”Dėgjoni kėtu, o vėllezėr, nė kėtė vend kam fshehur floririn. Kini amanet: ”Nuk do ta prekni pėr 9 vjet tė plotė tė shėrbimit tim ushtarak. Nė rast se do tė vijė karta e djegur (qė nėnkuptonte vdekjen e Rrokos ose vrasjen e tij nė luftė, aty ku do tė shėrbente pėr llogari tė ushtrisė turke), do tė prisni dhe njė vit mbi tė, pra 10 vjet. Atėherė ju do ta hapni floririn dhe do ta ndani. Po e morėt pėrpara kėsaj kohe, nuk do ta gėzoni, se do tė shkelni mbi amanet”.
    Vėllezėrit u ndanė mes lotėsh dhe me premtimin se do ta mbanin amanetin si gjėnė mė shenjtė, e kurrė nuk do tė shkelnin mbi tė.
    Vitet shkuan e Rrokua u kthye nga nizamllėku. Si u takua me mall me vėllezėrit, tė gjithė bashkė shkuan tek vendi, ku kishin fshehur floririn. Floririn e gjetėn tė paprekur. Fjala e dhėnė ishte mbajtur. Rrokua, i entuziasmuar, u shpreh: “Amanetin nuk e tret as dheu”. Tha kėto fjalė dhe gjithė floririn e ndau nė mėnyrė tė barabartė mes vėllezėrve. Qė atėherė vėllezėria e fisit ka qenė tepėr e bashkuar, duke ia lėnė amanet brezi brezit nė tė mira e nė tė kėqia. Kjo u ruajt dhe atėherė, kur fisi Bazaj u trungėzua nė Rrokaj, nė Begaj e nė Jaupaj. Besa e dhėnė nė kohėn e nizamit Rroko Bazo Bazaj, i la gjurmėt e saj nė breza e nė shekuj.

  18. #18
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    BABA ARSHI BAZAJ


    Baba Arshi Bazaj Detroit , Michigan USA , 23 Dhjetor 2011


    Baba Arshi Bazaj lindi mė 20 Maj 1906 nė fshatin Shkozė. Lindi nė njė nga familjet e mėdha tė Shkozės. Ishte familje me tradita atdhetare. Fisi Bazaj (Jaupaj) ishte njė nga fiset e hershme dhe mė tė vjetra tė Shkozės, qė me sa mbahet mend nė breza, janė etnikisht shkoziotė tė pastėr. Kanė pasur lidhje gjaku me fisin Telharaj, fisin Aliaj, fisin Alikaj (Zykaj), fisin Ramaj dy herė, fisin Mukaj (Novruz Hazizin), fisin Qyraj, fisin Murataj, fisin Ismailaj, fisin Breshanaj,fisin Lazaj. Kanė qenė e janė gjak me fisin Begaj, tė cilėt dhe sot e kėsaj dite janė pjesė e fisit Bazaj. Me fisin Rrokaj kanė qenė e janė e njėjta vėllezėri dhe njė gjak, fisin Jaupaj (Nasip Jaupaj). Tė gjithė kėta e kanė ndryshuar mbiemrin pas trysnisė komuniste nė vitet 1970. Nė kėtė mjedis, lindi dhe e shkoi fėmijėrinė e hershme Baba Arshiu.
    Baba Arshi Bazaj nė moshėn 13 vjeē u sėmur rėndė. Familjarėt e tij e ēuan nė Vlorė dhe e vizituan tek mjekėt italianė. Ata nuk i dhanė shpresa pėr shpėtim. Ai kishte mbi 18 ditė qė nuk hante dhe nuk pinte. Zoti i kishte caktuar detyrat, por pėrpara se ta ngarkonte me mision, e kaloi nė njė provė shumė tė fortė.
    Familjarėt, pasi e vizituan, e sollėn nė fshat nė Shkozė, duke menduar se nuk e kishte tė gjatė. Po ditėgjati kurrė nuk bėhet ditėshkurtėr. Aty, kur vinin njerėz pėr tė vizituar Arshiun e vogėl dhe tė bėrė kockė e lėkurė nga mungesa e ushqimit dhe pijes, mendonin se nga dita nė ditė do tė vdiste. Njėri nga miqtė e familjes sė madhe tė fisit Bazaj, u propozoi tė kėrkonin Baba Bektashin, njė shenjtor i zonės sė Kudhėsit, ku gjenin shėrim shumė besimtarė bektashi, nė atė kohė me mision si Baba i Teqesė sė Golimbasit. Baba Bektashi u paraqit menjėherė dhe kėrkoi tė takonte tek pėr tek Arshiun, djalė i njomė dhe i katandisur keq.
    Baba Bektashi, pas vizitės sė djalit tė sėmurė, Arshiut, u tha prindėrve tė tij:
    “Ky s’ėshtė mė pėr ju, ky ėshtė pėr mua, ėshtė pėr Zotin”. Dhe e mori nė Teqenė e Golimbasit, ku shėrbente edhe vetė. Aty Arshiu u shėrua dhe u bė dervish. Pasi shėrbeu pėr njė kohė tė gjatė nė Golimbas, u transferua nė Teqenė e Shkozės. Mė pas u transferua nė Teqenė e Koshtanit nė Tepelenė. Atij fillimisht iu shfaq nė ėndėrr Haxhi Bektash Veliu, pėr tė cilin po shkruaj pak rreshta pėr ta bėrė mė tė kuptueshėm.
    Haxhi Bektash Veliu, Fryma e Ringjalljes :
    “Bektashizmi ėshtė dogmė mistike islame, qė merret me pėrsosmėrinė shpirtėrore tė njeriut. Ėshtė rruga qė e udhėheq ndjekėsin dhe e shpie nė objektivin e dėshiruar, nė afrimin me Zotin. Ėshtė ajo vijė vetmitare mistike, e cila e mėrgon ndjekėsin nga tė gjitha shijet e kėsaj bote dhe e pajis me dashurinė e Zotit. Ndjekėsi nė kėtė mėnyrė, pastrohet nga Masivaja ( nga ēdo gjė pėrveē Zotit), dhe i dehur me dashurinė e Zotit, shkrihet fare nė tė dhe mbetet tek Ai”.

    Lufta N.Ēl, Baba Arshi Bazajn e pozicionoi nė frontin antikomunist. U inkuadrua nė formacionet balliste, duke shėrbyer nė Teqenė e Koshtanit, Tepelenė dhe nė kohėn e mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore nė Teqenė e Zallit nė Lazarat tė Gjirokastrės. Gjatė luftės me tė tjerė, strehoi dhe udhėhoqi forcat balliste nė vendlindjen e tij, por mė tepėr lidhje pati me forcat e organizuara tė formacioneve balliste tė Lazaratit, qė ishin tepėr aktive nė atė kohė kundėr dogmave komuniste. Ato forca kishin njė koordinacion tė ēuditshėm me forcat balliste tė Dukatit, tė Salarisė e tė Golemit ( tė drejtuara nga Ismail Golemi).
    Vit pas viti, ai kishte fituar autoritet dhe emri i tij ishte bėrė i dėgjuar nė Teqenė e Zallit. Aty ai shėrbeu me Baba Rexhepin, me tė cilin, veē bindjeve fetare, e lidhnin dhe bindjet antikomuniste dhe shpirti vetė qė i bėri njė e tė pandarė deri nė moshėn e pleqėrisė.
    Baba Arshi Bazajn, periudha e komunizmit nė vitin 1945, e gjeti nė Teqenė e Zallit nė Lazarat, duke qenė njeri i Zotit dhe afėr me tė, mė shumė se njerėzit e tij tė zakonshėm. Ai e ndjeu tė keqen qė po vinte pėr klerin shqiptar dhe sidomos pėr ata qė nuk e mbėshtetėn Luftėn Nacionalēlirimtare e u inkuadruan nė radhėt e Ballit Kombėtar. Si e tillė, njė e ardhme e hidhur do tė vinte si pėr fisin Bazaj dhe pėr vetė Baba Arshi Bazajn. Ndaj Baba Arshi Bazaj, vendosi tė arratisej nga Kukėsi nė vitin 1945.
    Ēuman Bazaj nga Shkoza, nip i Baba Arshi Bazajt, shkruan disa vargje kushtuar tre fiseve shkoziote, duke pėrfshrė dhe Baba Arshi Bazajn. Ja ē`thotė konkretisht:

    “ Ti, more komunizėm, mos ardhsh kurrė:”

    Ti, mor komunizėm, mos ardhsh kurrė,
    Ndave fėminė me babanė,
    Ndave motėr me vėllanė,
    Po me fisin Bazaj ē’pate?
    60 vjet nė qafė e more,
    Sulmove njė fis tė tėrė,
    Vallė ēfarė tė kishin bėrė,
    Pasurinė tė gjithė ua more,
    Dhe nė burg njė pjesė i ēove,
    Njė pjesė i internove,
    Dhe kulak i deklarove,
    Baba Arshiu shpėtoi,
    Komunizmin nuk pranoi,
    Dhe nė Amerikė qėndroi,
    Po malli e pėrvėloi,
    Se mė njerėzit s’i takoi.
    Po pėr Aliajt e shkretė,
    Tė gjithė pasurinė ua more,
    Gjer tek tigani e ēove,
    Xha Ilmiun internove,
    Xha Kuton nė burg e ēove,
    Xha Sabriu plak njeri,
    Me gjithė atė pasuri,
    Mbeti pa bukė e shtėpi.
    Po pėr Hyskajt e shkretė,
    Djalin ua zhduke pėr jetė,
    Nė moshėn 23 vjeē,
    Nėnė Xhania s’pushoi kurrė,
    E shkoi jetėn me tė qarė,
    Qante Sejdin djalė,
    Si nėna qė qan evlanė,
    Derisa i shkoi pranė,
    Sejdiu djalė i ri,
    Ē’kishte atė bukuri,
    Qė donte demokraci,
    Me plumb e pėsoi”.

  19. #19
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    BABA ARSHIU PAS VITIT 1945
    (PERIPECITĖ)

    Baba Arshi Bazaj u arratis mė 1945. Me vete kishte njė torbė, ku mbante librin “Fletorja e Bektashinjve” tė Naim Frashėrit, qė ia kishte dhėnė si kujtim Mit’hat Frashėri gjatė Luftės mik me fisin Bazaj dhe nipėrit e tyre Shehaj tė Sevasterit. Kishte dhe ca bomba dore. Me kėto bomba, sė bashku me dy-tre shokė ēanė brezin e kufirit, por “Fletoren e Bektashinjve” e dogji tė mos binte nė duar tė komunistėve, tė pafeve,- siē shprehej ai. Kalimi i kufirit u bė me vėshtirėsi dhe kujdes tė madh, pasi nga momenti nė moment mund t’i rrezikohej jeta.
    I pabesueshėm u bė pėr regjimin komunist, por po aq i pabesueshėm u bė dhe pėr forcat e shėrbimeve sekrete greke dhe italiane, ku ai shkoi. Ai nė Greqi, ndonėse u dorėzua, u mbajt pėr shumė kohė nė kampet e punės, derisa u largua pėr nė Itali. Po edhe aty u mbajt nė kampet e punės. Kėshtu qė pėr 6 vjet si nė Greqi dhe nė Itali, bėri jetė tė izoluar dhe tė survejuar nga forcat e shėrbimeve sekrete qeveritare vendase, pasi ai nė zemrėn dhe ėndrrėn e tij, kishte kombin shqiptar dhe Shqipėrinė, qė po binte nė dorė tė komunistėve, tė cilėt filluan tė vrisnin patriotėt dhe gjithė njerėzit me shkollė dhe dalėngadalė po kositej truri i kombit. Pėrballoi situata tė vėshtira provokative dhe manipuluese. Pėr tė, jeta mori trajtėn e njė aventure tė rrezikshme. Po Baba Arshi Bazaj kishte zgjedhur vetėm njė rrugė: rrugėn e Zotit dhe shėrbimin ndaj kombit tė tij pėr tė mirėn e njerėzve. Figura e tij mbeti e pastėr.




    BABA ARSHIU NĖ SHBA

    Njė ditė, me ndihmėn e Baba Rexhepit dhe tė autoriteteve amerikane nė Itali, mė 1951, u nis pėr nė Detroit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Aty filloi dervish dhe mė pas u bė Baba i Teqesė sė Bektashinjve nė Detroit, ku dhe sot, nė moshėn 106-vjeēare, vazhdon tė veprojė nė krye tė saj.
    Ja ēfarė shkruan Syrja Xhelaj pėr Baba Arshi Bazajn:
    Baba Arshi Bazaj, sot 106 vjeē, nė teqenė Bektashiane nė Detroit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės kujton: ”Nė ditėt qė erdhi Italia nė Vlorė dhe nė Durrės, isha me detyrėn e shenjtė tė dervishit nė teqenė e Koshtanit. U mbluadhėn njerėzit si mizė lisi, tė gjithė tė armatosur. Baba Shefqeti fillimisht i priti nė kafeoxhak. Kur fliste ai, tė gjithė dėgjonin. Askush s’ia priste llafin Baba Shefqetit. Tė vemė nė Gjirokastėr, t’u vėmė dyfekun italianėve. Nuk mbahen disa. Babai i dėgjonte, pastaj urtė e butė u tha se nuk mund tė luftohej gjithė ajo ushtri e huaj me disa kaēakė. Duhet tė merremi vesh me njėri tjetrin,- u tha ai. Njė djali nga Rabija i pėrshkėndisnin sytė pėr luftė, tha se nuk kishte qeveri e ku duhej tė drejtoheshin. ”Ne kemi myrshidin tonė, Sali Njiazi Deden”,- tha babai qė i qetėsoi trimat. Pas tri- katėr ditėsh me njė letėr tė fshehur nė gjoks, unė u nisa pėr nė Tiranė”.(Revista “Urtėsia”, Nr. 81, f. 28)
    Ka 60 vjet qė shėrben nė Teqenė e Detroitit. Baba nė dy shekuj nė shek. XX dhe nė shek. XXI. Aty shėrben me devotshmėri fetare, qė e ka pasė nė shpirt gjithė jetėn. Dhe ata qė venė nė Teqenė e Detroitit nuk janė pak, bektashianėt me banim nė SHBA nga Vlora, nga Tepelena, nga Skrapari, nga Delvina, nga Gjirokastra, nga Kruja, nga Prespa, nga Tetova. Venė dhe i puthin duart babait shekullor. Ai ėshtė dhe njė pathua popullor. Aty vizitohen dhe shumė prej tyre gjejnė shėrim. Aty nuk shkojnė vetėm besimtarė bektashi nga Amerika dhe mė gjerė, por edhe tė besimeve tė tjera si tė krishterė e tė huaj, qė kėrkojnė shėrim dhe marrin bekimin e kėtij shenjtori.
    E shtrirė nė dy shekuj, jeta e tij gjallon akoma. Ka dhe sy jeshilė plot dritė dhe njė energji fizike gati mahnitėse. Ulet nė kolltukun e tij, nė kafeoxhakun e Teqesė Bektashiane nė Detroit dhe pėr gjithkėnd qė hyn brenda, ēohet si tė jetė 18-vjeēar. Kur vizitorėt hyjnė brenda, ai ēohet nė kėmbė edhe kur i thonė:
    “ Ulu ejvallah, mos u ēo pėr mua”. Ai nuk i pranon kėto fjalė dhe mėrzitet duke u shprehur: “Ka rregulla teqeja, a, tė lutem”.


    Baba Arshiu nė teqenė e Detroitit Michigan SHBA


    TĖ FSHEHTAT E JETĖS SĖ BABA ARSHI BAZAJT


    Shumė tė fshehta pati nė jetė Baba Arshiu. Pak njerėz dinė pėr familjen e harruar tė tij. Shumė tė fshehta, ai ia pati besuar vetėm Baba Rexhepit, tė cilin e kishte idhull, gati perėndi. Njė mjegullnajė gati shkatėrruese, endet akoma mbi familjen, fisin, fėmijėrinė dhe rininė e kėtij kleriku stoik bektashian. Po ai pėr vete flet pak. Ėshtė i rezervuar nė kėtė drejtim. Me njė mburrje karakteristike labe, donte tė fliste vetėm pėr Shkozėn dhe pėr tė gjitha fshatrat e Sevasterit, Baba Bektash Golimbasin Vlorėn dhe djemtė e saj. Tregonte se kishin miq e tė afėrm tė familjes Skėnder Muēon, Qazim Koculin qė ishte nip i Bazajve, kishin miq si Mit’hat Frashėrin, Enver bej Risilinė, Hysni Lepenicėn, Hysen Lepenicėn, me tė cilin kishin luftuar krah pėr krah dhe nuk e hiqte nga goja, Osman Haxhi Muhametin, nacionalistin dhe njeriun me autoritet nė Kudhės-Gėrhot, Gjeneral Temo dhe Sulo Shehun, djemtė e kapedan Sali Shehut nga Sevasteri, edhe ky nip i Bazajve, e shumė personalitete tė krahinės dhe tė Vlorės, por edhe tė rretheve tė tjera. Nga Mit’hat Frashėri kishte pasur si kujtim njė libėr tė Naim Frashėrit “Fletore e Bektashinjve”, por kur e ndiqnin komunistėt nė malet e Kukėsit, nė vitin 1945, gjithė ēantėn e librave e dogji. Thotė: “E bėra pėr tė mos rėnė nė dorė tė tė pafeve”.
    Ka vuajtur plot 6 vjet nė kampet e punės nė Greqi e Itali. Ėshtė pėrballur me aventurierė e agjentuara gjithfarėsh, por midis miqve qė ka patur atje ka qenė Haxhi Veli Bektashi. Mban si hajmali nė gjoks njė thėnie tė Salih Njazi Dedeit, i cili njė natė dimri tė vitit 1940, ndėrsa kishte bujtur nė Tiranė nė Selinė e Kryegjyshatės Botėrore Bektashiane, i kishte thėnė: “Dėgjo evlat! Mund tė ndodhi nė jetė tė kalosh nga njėra fatkeqėsi nė tjetrėn, nga njėri hidhėrim nė tjetrin, nga njė sakrificė nė tjetrėn, Haxhi Veli Bektashin mos e ndaj nga besimi i shpirtit dhe do t’i kalosh tė gjitha”.
    Me ndihmėn e Baba Rexhepit, si dhe tė autoriteteve shtetėrore amerikane, i ardhur nga kampet e punės nė Itali, u vendos nė Teqenė bektashiane tė Detroitit.
    Ka njė dashuri tė thellė dhe tė dukshme pėr Baba Rexhepin. Gjithēka qė ndodh sot nė Teqe, e sheh me sytė e udhėheqėsit tė dikurshėm shpirtėror. Shkon disa herė nė ditė tek tyrbja. Nė muzg, me perėndimin e diellit ndez ēirakėt. Kur sheh diēka qė nuk shkon, thotė me gjysmė zėri: “Ah, jo, jo, kėtė s’e donte Baba Rexhepi”. Fragmente historish, legjendash, kėngėsh apo setenca bektashiane shpalosen nė kafeoxhakun e hijshėm, aty ku rri zgjuar kurdoherė mirėsia dhe dashuria. Baba Arshiu rri aty, i vėmendshėm, i gatshėm tė japė pėrgjigje nė telefon, i heshtur kur e pyesin pėr tė kaluarėn e vet dhe tė familjes sė tij.
    Tė vetmin merak nė kėta 100 vjet jetė, e ka qė nuk e pa dot dhe njė herė familjen e tij, tė pėrndjekur nga komunistėt, rrėnojat e shtėpisė sė tij nė Shkozė. Do tė shikojė Vlorėn, Sazanin, Karaburunin.
    Ai thotė: “Shtėpinė tonė e bombarduan italianėt nė vitin 1942, kur ishte duke bėrė njė mbledhje me personalitetet e Ballit Kombėtar, po disa mure patėn mbetur”. Shpesh shprehet: “Ai i flamosuri komunizėm, ma luftoi padrejtėsisht familjen time”.
    Pėr Shkozėn emri i Baba Arshi Bazajt, pėrbėn mburrje dhe krenari. Mbetet detyrė qė kjo figurė tė njihet dhe tė bėhet publike, duke hulumtur pėr gjithēka qė plotėson figurėn dhe personalitetin e kėtij kleriku bektashian tė shquar. Pėr shkoziotėt, figura e Baba Arshiut ka mbetur pėr 60 vjet enigmė e duke hedhur edhe baltė mbi tė, si pėr shumė baballarė dhe personalitete tė tjere si Baba Bektash Golimbasin, pse jo edhe pėr Baba Dervish Rakipin nga Mazhari, njė personalitet dhe njė burrė i menēur dhe shumė i dashur nga tė gjitha fshatrat e Kudhėsit dhe tė Vlorės.
    Me vendimin Nr.14 datė 26.12.2011 Kėshilli i Komunės Sevaster, nė unanimitet e shpalli Baba Arshi Bazaj ”Qytetar Nderi”.
    Tani Shkoza dhe gjithė Kudhės-Gėrhoti njihen me kėtė realitet tė veēantė, me kėtė pesonalitet tė nacionalizmit shqiptar. Ata nuk e kanė ditur kėtė, ose kane qenė pak vetė, qė kanė ditur se Baba Arshiu rron, se ėshtė nė SHBA dhe se nga fisi Bazaj kishte dalė edhe njė personalitet i tillė, e se ai s’e ka harruar atdheun dhe Shkozėn. Se ai, qė andej larg dėrgoi dhe bėri varroshet e prindėrve tė tij Merko e Fatime Bazaj, aty nė ballė tė Goricės. Atje larg nė Amerikė, ai nuk pranon lėvdata pėr vete nga ata qė i venė pėr vizitė dhe kėrkojnė shėrim tek ky shenjtor, por nėse i flasin pėr Shqipėrinė, Vlorėn dhe Shkozėn, ēelet menjėherė e gėzohet shumė.
    Ai kohėt e fundit, ėshtė gėzuar tej mase qė ka shkuar me shėrbim njė djalė nga Sevasteri, nga fisi Pashaj, i cili ėshtė veshur Dervish.
    Atje larg nė Amerikė ia merr kėngės labe dhe duket sikur fjalėt dhe melodia e saj vijnė deri tek ne, deri nė Aligjon, tek kroi me ujė tė ftohtė, tek Rrapi i Madh. Kėnga labe e ushqen, e pėrtėrin dhe i zgjat jetėn.
    Nė tė vėrtetė, mendojmė se nė kujtimet dhe kėngėt qė kėndon Baba Arshiu ėshtė Shkoza qė ai la, atėherė nė vitin 1945. Ėshtė brenga pėr vėlla Jaupin, qė e burgosėn. Ėshtė brenga pėr persekucionin e njerėzve tė tij, por dhe malli qė e zhurit. Ndoshta mosha s’e ka lėnė e s’e lė qė tė vijė njė herė nė Shkozėn e tij tė dashur.
    Baba Arshiu, si klerik bektashi, pėr vlerat e kontributin qė ka dhėnė, renditet ndėr bijtė e denjė tė Shkozės dhe Shkoza krenohet me tė. Nė muajin qershor 2011, nėpėrmjet numrit tė telefonit kėrkova Baba Arshiun dhe mė doli njė djalė nga Sevasteri, dervish Pashaj quhej, i sapovajtur, tė cilin e pyeta pėr Baba Arshiun, duke i thėnė se jam nipi i Baba Arshiut. Ai m’u pėrgjigj se Baba Arshiu ėshtė mirė, u dėrgon tė fala e u puth me mall nga larg gjithė shkoziotėt e tė jeni gjithė tė bashkuar, pavarėsisht viteve qė shkuam, tė ndarė e tė luftuar vėlla me vėlla. Kur dėgjova kėto fjalė testament u gėzova e thash me vete: ”Tė menēurit qė dinė ē’ėshtė jeta, dinė edhe tė falin, nė emėr tė dashurisė e vėllazėrisė shkoziote e atdhetare”. M’u kujtuan fjalėt e Jezu Krishtit, kur thotė:“Fali, o Zot se s’dinė ē’bėjnė”. Dhe vėrtet marrėzia pėr 60 vjet disa tė verbuar tė komunizmit, i bėri tė mos kuptonin se ē’bėnin.
    Kam folur dhe flas aktualisht shpesh me tė dhe mė pėrgėzon pėr telefonatat qė i bėj.
    Njė vizitor bektashian dhe koordinator i Kryegjyshatės Botėrore Bektashiane, Syrja Xhelaj, shkruan nė kujtimet e tij pėr takimin me Baba Arshi Bazajn: ”Ende e kam nė kujtesė agun e asaj dite marsi, derisa po pėrgatitesha tė merrja avionin nga Detroiti nė Nju Jork, kur Baba Arshiu erdhi nė dhomėn time dhe sikur po mė zbulonte ndonjė sekret shtetėror, me gjysmė zėri mė tha: ”Tė kam zier nja dhjetė kokrra vezė, t’i kesh pėr rrugės se kėshtu bėnte dhe Baba Rexhepi”. Brenda atij ēasti zbulova tė vėrtetėn e madhe, se duke jetuar me dashurinė pėr Krijuesin, mund tė jetosh dhe njė shekull me dashuri pėr njerėzit”.
    Tregon Baba Sadik Ibrokodheli: “Njė patrioti jonė nga Durrėsi, i shkoi Baba Arshiut dhe e takoi atė nė Detroit , ku Baba Sadiku ka qenė prezent. Si u ēmall me tė ia kėrkoi dhe njė hall qė kishte:-“Dua, Baba Arshi qė djalin tė ma sjellėsh nga Italia nė Amerikė”-“Jo ,-i tha Baba Arshiu. Por patrioti i tij nguli kėmbė duke i puthur duart shumė herė me lutje dhe kėmbėngulje. Atėherė Baba Arshiu mori njė peshqir tė palosur dhe e mbajti para duarve tė tij. Me kokė ulur qėndroi 10 minuta. Tė gjithė po habiteshin, se ē’po bėnte Baba Arshiu. Baba Arshiu ngriti kokėn e i tha Baba Sadikut ”Shko nė oborr nė varrin e Baba Rexhepit dhe ndiz dy qirinj se unė po bėj njė mėkat”. Pastaj iu drejtua patriotit: ”Dėgjo more bir, unė, ndonėse bėj mėkat, djalin do tė ta sjell nė Amerikė, po dije se s’ka pėr t’i vajtur mbarė”. Djali shkoi nė Amerikė, dhe shume shpejt vrau njerin dhe u vra dhe vetė.

    FOTO:

    Baba Arshiu nė Detroit 2011
    Ekrem Bardha duke folur ditėn e Sulltan Novruzit nė Teqenė e Detroitit, viti 2011
    Baba Arshiu, Baba Vafiu dhe z. Fehmi Yildirim
    (Drejtor edukativ i Qendrės Kulturore turke nė Nju Jork York)
    Baba Arshiu dhe Baba Vafiu , viti 2011
    Baba Arshiu duke kėnduar Ashura Lamentin(Mersyye), qė ishte shkruar nga Baba Rexhepi shumė vjet mė parė,viti 2011
    Baba Arshiu dhe Dervish Eliton viti 2011
    Baba Arshiu dhe Ekrem Bardha nė Detroit, viti 2011
    Baba Arshiu
    Baba Arshiu duke mbajtur fjalimin, Sulltan Novruzi, viti 2011.
    Baba Arshiu, duke biseduar me njė vizitor kroat para dreke, viti 2011
    Z. Novruz Nazarko drejtuesi i evenimentit,viti 2011
    Imam Shuajb ef. Gerguri i Qendrės Islamike Shqiptare nė Michigan,viti 2011
    Vendi ku prehet Baba Rexhepi, Teqeja e Detroitit USA
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 24-03-2013 mė 15:03

  20. #20
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    23,960
    Faleminderit
    64
    759 falenderime nė 622 postime

    Pėr: Shkoza dhe Baba Arshi Bazaj

    SHOQATA “SHKOZA E KUDHĖS-GĖRHOTIT” KOMUNIKON ME BABA ARSHIUN

    Mė 23 Nėntor 2010 shoqata “Shkoza e Kudhės-Gėrhotit”, i dėrgoi njė letėr Baba Arshi Bazajt nė Amerikė.
    Nė letėr shkruhet:
    “I dashur Baba Arshi,
    Qė nė fillim dua tė shpreh respektin e madh tė veēantė qė ndiej pėr Ju, si bir i shquar i Shkozės dhe personalitet i dalluar i klerit bektashi.
    Gati para njė muaji, nga kjo ditė qė po ju shkruaj, unė nuk dija asgjė pėr Ju. Tani di dhe ndihem i gėzuar qė Ju kemi, sado larg, por nė njė vend qė ėshtė atdheu i dytė, siē ėshtė SHBA.
    Ne kemi krijuar shoqatėn “Shkoza e Kudhės-Gėrhotit” qė mė 21 shkurt 2010. Qendrėn e kemi nė Vlorė. Kemi krijuar degėt e saj nė Sarandė, nė Fier, nė Durrės e nė Tiranė. Kemi statutin, vulėn, librezėn e anėtarit dhe kemi nxjerrė tre numra tė gazetės “Shkoza”. Gazetėn dhe statutin po jua dėrgojmė. Nė numrin e parė, kemi shkruar pėr ju. Shkruam aq sa dinim. Po tė dimė mė shumė do tė shkruajmė prapė, sepse shkoziotėt duhet tė mėsojnė ēdo gjė pėr Ju, se jeni njė bir i shquar i fshatit tonė me emėr dhe se ne e ēmojmė sė tepėrmi veprimtarinė tuaj nė shėrbim tė Zotit dhe tė njerėzve.
    Shpresojmė kjo letėr, gazeta dhe statuti do t’u sjellin aty nė Detroid Shkozėn e dashur dhe urimet tona mė tė mira pėr shėndet e jetė tė gjatė.
    Me shumė dashuri
    Fiqiri Shato Aliaj
    Kryetar i Shoqatės “Shkoza e Kudhės-Gėrhotit” Vlorė.
    Vlorė mė 23.11.2010”
    (Botuar nė gazetėn “Shkoza”,Nr. 4, 2010)



    KERKESĖ E SHOQATĖS KULTURORE-ATDHETARE “SHKOZA E KUDHĖS-GĖRHOTIT”

    Drejtuar: Kryetarit tė Komunės Sevaster.
    Kėshillit tė Komunės Sevaster.

    Kryesia e Shoqatės “Shkoza e Kudhės-Gėrhotit” i parashtron Kėshillit tė kėsaj Komune kėrkesėn pėr shpalljen “Qytetar nderi” tė Komunės Baba Arshi Bazaj.
    Baba Arshi Bazaj ka lindur nė Shkozė nė vitin 1906. Ai qė nė rininė e hershme ka shėrbyer si dervish nė fillim nė Teqenė e Golimbasit, pastaj nė Koshtan dhe mė pas nė Teqenė e Zallit nė Gjirokastėr. Nė vitin 1945 Baba Arshi Bazaj, duke qėnė kundėrshtar i regjimit komunist qė u vendos nė Shqipėri dhe duke ndjerė rrezikun si klerik, u arratis jashtė vendit. Pėr gati 60 vjet ai ka shėrbyer nė Teqenė e Bektashinjve nė Detroit Michigan tė SHBA-sė.
    Nė Teqenė e Detriodit ku shėrben, shkojnė dhe kėrkojnė ndihmė pėr shėrim tė gjithė ata shqiptarė me banim nė Amerikė, bektashinj ose jo, nga Vlora, Tepelena, Gjirokastra, Delvina, Berati, Kruja, Dibra, Prespa e Tetova. Baba Arshi Bazaj u ka shėrbyer me njė devotshmėri tė rrallė shembullore, prandaj ai gėzon dashurinė e respektin e tė gjithė atyre qė e njohin. Ai ėshtė njė personalitet i veēantė, pėrfaqėsues i shquar i klerit bektashi.
    Gjatė gjthė jetės ai s’e ka harruar dashurinė pėr Shkozėn dhe pėr Shqipėrinė. Ata qė kanė patur mundėsinė tė njihen nga afėr me tė, dėshmojnė se ēelėsi i vetėm qė e detyron Baba Arshi Bazajn tė flasė ėshtė Shkoza, Vlora dhe Shqipėria.
    Duke vlerėsuar kontributin e tij dhjetravjeēarė nė shėrbim tė Zotit dhe tė njerėzve, dashurinė e tij pėr Shkozėn dhe pėr vendin, kryesia e shoqatės “Shkoza e Kudhės-Gėrhotit” i paraqit kėtė kėrkesė Kėshillit tė Komunės Sevaster pėr tė shpallur “Qytetar nderi” tė Komunės Baba Arshi Bazajn.
    Me besim nė pėrmbushjen e kėsaj kėrkese dhe me falenderim pėr Ju.

    Kryetari i shoqatės
    Fiqiri Aliaj

    Ja faksimile drejtuar Komunės Sevaster


    REPUBLIKA E SHQIPĖRISĖ
    SHOQATA KULTURORE – ATDHETARE
    “Shkozė e Kudhės Grehotit”
    Lėnda: Kėrkesė pėr dhėnie titulli “Qytetar Nderi” i Komunės Sevaster.
    Drejtuar: Kryetarit tė Komunės Sevaster.
    Kėshillit tė Komunės Sevaster.
    Kryesia e shoqatės “Shkozė e Kudhės Grehotit” i parashtron Kėshillit tė kėsaj Komune, kėrkesėn pėr shpalljen “Qytetar Nderi” tė Komunės Baba Arshi Bazaj.
    Baba Arshi Bazaj ka lindur nė Shkozė nė vitin 1906. Ai qė nė rininė e hershme ka shėrbyer si dervish bektashi nė fillim nė Teqenė e Golimbasit, pastaj nė Koshtan dhe mė pas nė Teqenė e Zallit nė Gjirokastėr. Nė vitin 1945-1946, Baba Arshi Bazaj, duke qėnė kundėrshtar i regjimit komunist, qė u vendos nė Shqipėri dhe duke ndjerė rrezikun si klerik, u arratis jashtė vendit.
    Pėr gati 60 vjet, Ai ka drejtuar teqenė e bektashinjve nė Detroit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
    Nė teqenė e Detroitit, ku shėrben, shkojnė dhe kėrkojnė ndihmė e shėrim tė gjithė ata shqiptarė me banim nė Amerikė, bektashinj ose jo, nga Vlora, Tepelena, Gjirokastra, Delvina, Berati, Kruja, Dibra, Prespa, Tetova e tj. Baba Arshi Bazaj u ka shėrbyer me njė devotshmėri tė rrallė e shėmbėllore, prandaj Ai gėzon dashurinė e respektin e tė gjithė atyre qė e njohin. Ai ėshtė njė personalitet i veēantė, pėrfaqėsues i shquar i klerit bektashi.
    Gjatė gjithė jetės, ai s’e ka harruar dashurinė pėr Shkozėn dhe pėr Shqipėrinė. Ata qė kanė patur mundėsinė tė njihen nga afėr me tė, dėshmojnė se ēelėsi i vetėm qė e detyron Baba Arshiun tė flase ėshtė Shkoza, Vlora dhe Shqipėria.
    Duke vlerėsuar kontributin e tij dhjetra vjeēar nė shėrbim tė Zotit dhe tė njerėze, dashurinė e tij pėr Shkozėn dhe pėr vendin, Kryesia e Shoqatės “Shkoza e Kudhės Grehotit” i paraqet kėtė kėrkesė Kėshillit tė Komunės Sevaster, pėr tė shpallur “Qytetar Nderi” tė Komunės Baba Arshi Bazaj.
    Me besim nė pėrmbushjen e kėsaj kėrkese dhe me falenderimin pėr Ju
    Kryetari i Shoqatės
    Fiqiri ALIAJ

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •