Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 5 prej 5
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-12-2009
    Postime
    94
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Arrow Kush jan shijat?

    Kush janė Shijat?

    Ky sekt u paraqit si kundėrpėrgjigje e qėndrimeve tė Havarixhėve ndaj Ali ibn Ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, tė cilėt e shpallėn atė pabesimtarė dhe e luftuan, e nė fund edhe e vranė. Kjo ēoi deri tek ajo qė tė paraqitet ky grupacion tė cilėt e ndihmuan Aliun duke e lavdėruar mė shumė seē duhet, atė dhe Ehli Bejtin(Familjen e tij). Ndihmesa ndaj tij mė vonė u shndėrrua nė diēka tė tepruar duke pretenduar se ai ėshtė mė meritor se kalifėt pėrpara tij pėr kalifetin, pra se: ai ka qenė mė meritor se Ebu Bekri, Omeri dhe Othmani, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, pėr ta trashėguar kalifatin. Madje ata i fyejnė duke i akuzuar se kanė bėrė padrejtėsi nė lidhje me udhėheqjen e muslimanėve duke ia uzurpuar atė Aliut, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij.
    Ky grupacion gjithashtu emėrtohen edhe si “Imamije”, sepse imamllėku-udhėheqėsia tek ta ėshtė prej ēėshtjeve mė themelore, po ashtu quhen edhe “Ithna-esharije” sepse besojnė nė udhėheqėsin e imamėve tė tyre tė Ehli Bejtit tė cilėt janė:
    1. Ali ibn ebu Talib – i quajtur tek ata si Murteda.
    2. El-Hasen ibn Ali – i quajtur tek ata si Muxhteba.
    3. El-Husejn ibn Ali – i quajtur tek ata si Shehid.
    4. Ali Zejnul-Abidin ibnul-Husejn – i quajtur tek ata Sexhad.
    5. Muhamed el-Bakir ibn Ali Zejnul-Abidin – i quajtur tek ata Bakir.
    6. Xhafer Esadik ibn Muhamed el-Bakir – i quajtur tek ata si Sadik.
    7. Musa ibn Xhafer – i quajtur tek ata si Kadhim.
    8. Ali ibn Musa el-Kadhim – i quajtur tek ata si Er Rida.
    9. Muhamed el-Xhevad ibn Ali – i quajtur tek ata si Tekij.
    10. Ali el-Hadij ibn Muhamed el-Xhevad – i quajtur tek ata si Nekij.
    11. El Hasen el-Askerij ibn Ali el-Hadij – i quajtur tek ata si Zekij.
    12. Muhamed el-Mehdi ibnul Hasen el-Askerij – i quajtur tek ata se Huxhetul-kaimil-muntedhar.
    Pretendojnė se Muhamed el-Mehdiu, pra imami i dymbėdhjetė ka hyrė nė shpellėn Samara dhe presin qė tė dalė nė ēdo moment nga shpella deri nė kėto ēaste.
    Ndėrsa sa i pėrket besimit tė tyre do i pėrmendim karakteristikat bazė tė besimit tė tyre:
    1. El-Imametu (Besimi nė trashėgiminė e postit tė imamit-udhėheqėsit) – ėshtė prej ēėshtjeve mė primare tek shiitėt, tė cilės i japin rėndėsi tė veēantė dhe e shohin tė arsyeshme se ajo bėhet me tekst decid tė qartė, madje thonė se nuk ka pasur mundėsi qė i Dėrguari i Allahut, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, tė ketė vdekur e tė mos ketė lėnė imam pas tij, tek i cili do referoheshin besimtarėt. E pėr kėtė pretendojnė se i Dėrguari i Allahut, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, me tekst tė qartė ka folur pėr imamllėkun e Ali ibn ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, me tekst tė qartė dhe se Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, vet ka deklaruar se pas tij, imamllėku i mbetet djalit tė madh tė tij Hasenit, e pas tij Husejnit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre. Gjithashtu pretendojnė se tė gjithė imamėt pas vetes caktojnė dhe lėnė porosi se cili do ti trashėgoj ata nė imamllėkun e tyre.
    2. El–Ismetu (pagabueshmėria) – Kjo do tė thotė se imamėt janė tė ruajtur nga gabimet, nuk harrojnė dhe se nuk bėjnė mėkate, as tė mėdha e as tė vogla.
    3. El Ilmu Ledunijj – Kjo ka pėr qėllim se ēdo imam e ka marrė diturinė nga pejgamberi, paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė.
    4. El-Gajbetu – Kjo do tė thotė se nė ēdo kohė ka Huxhetullah(argumente nga ana e Allahut) dhe kjo ėshtė e vėrtetuar logjikisht dhe sheriatikisht. Sipas tyre imami i dymbėdhjetė ėshtė i fshehur nė shpellė dhe ende nuk ėshtė paraqitur.
    5. Er Rexh’atu (kthimi) – Kjo do tė thotė se imami i dymbėdhjetė i tyre do tė kthehet para kijametit kur do ti jep leje Allahu pėr tė dalė, pėr kėtė arsye i vėren se si mblidhen pas namazit tė akshamit para derės sė shpellės dhe e thirrin nė emėr qė tė dal derisa tė perėndojnė yjet, pas kėsaj largohen me nijet qė tė kthehen natėn tjetėr pėrsėri.
    6. Et Tukje (fshehja e bindjeve tė vėrteta) – Kuptimi i saj ėshtė tė shfaqėsh jashtė atė ēfarė nuk e disponon nė brendėsinė tėnde. Kjo ėshtė njė prej bazave tė tyre dhe ai i cili e le tukjen ėshtė sikurse ai i cili e ka lėnė namazin, madje e shohin si obligim derisa tė del imami dhe pretendojnė se imam Muhamed Bakiri ka thėnė: “Tukja ėshtė fe e imja dhe e prindėrve tė mijė, nuk ka besim ai i cili nuk ka tukje”.
    7. Besojnė se tek ta gjendet mus’hafi i Fatimes, e jo pėr Kuranin tė cilėn e posedojnė muslimanėt.
    Kuleniu nė librin e tij “El-Kafij” faqe 57, botimi i vitit 1278 H thotė: Nga Ebu Besir ebi Xhaferi Sadiku transmetohet se ka thėnė: “Ne e posedojmė mus’hafin e Fatimes”. – i thashė: Ēfarė ėshtė mus’hafi i Fatimes. – Mė tha: “Mus’hafi nė tė cilin ka ajete mė shumė se nė Kuranin tuaj, tri herė mė shumė, pėr Allahun nė tė nuk ka asnjė shkronjė prej mus’hafit tuaj”.
    8. Distancohen nga tri kalifet e parė, Ebu Bekrit, Omerit dhe Othmanit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, duke i sharė ata, duke i fyer, shpifur pėr veset e tyre, duke i pėrshkruar me cilėsi tė kėqija, duke i akuzuar se ata ia kanė marrė pushtetin me dhunė Ali ibn ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij. Po ashtu fyejnė edhe njė shumicė tė madhe prej sahabėve, sidomos nėnėn e besimtarėve Aishen-Allahu qoftė i kėnaqur prej saj.
    9. Teprim nė lavdėrimin e Ali ibn ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, derisa e kanė ngritur atė nė pozitėn e Hyjnisė si Sebijėt. Madje disa nga to kanė thėnė: Xhibrili-paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka gabuar dhe ia ka dorėzuar misionin Muhamedit-paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė, nė vend qė t’ia dorėzon Aliut, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, sepse tė dytė i pėrngjajnė njėri tjetrit siē i ngjan korbi korbit.
    10. Vajtimi, ngushllimi, pikėllimi tė rrahurit e gjoksit, ditėn e Ashurės duke besuar se kjo ėshtė afrim tek Allahu dhe se i shlyen mėkatet e tyre.[1]

    Pėrgatiti: Nexhat Ceka

    [1] Shih: “Meusuatul-mujeserah fil edjani vel-medhahibi el-muasira” fq. 55 pjesėrisht, Dr.Manij ibn Hamad El-Xhuhenij.

  2. #2
    Musliman Shqiptar Maska e pejani34
    Anėtarėsuar
    18-04-2005
    Postime
    902
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Ibn Abdu Rrahim Lexo Postimin
    Kush janė Shijat?

    Ky sekt u paraqit si kundėrpėrgjigje e qėndrimeve tė Havarixhėve ndaj Ali ibn Ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, tė cilėt e shpallėn atė pabesimtarė dhe e luftuan, e nė fund edhe e vranė. Kjo ēoi deri tek ajo qė tė paraqitet ky grupacion tė cilėt e ndihmuan Aliun duke e lavdėruar mė shumė seē duhet, atė dhe Ehli Bejtin(Familjen e tij). Ndihmesa ndaj tij mė vonė u shndėrrua nė diēka tė tepruar duke pretenduar se ai ėshtė mė meritor se kalifėt pėrpara tij pėr kalifetin, pra se: ai ka qenė mė meritor se Ebu Bekri, Omeri dhe Othmani, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, pėr ta trashėguar kalifatin. Madje ata i fyejnė duke i akuzuar se kanė bėrė padrejtėsi nė lidhje me udhėheqjen e muslimanėve duke ia uzurpuar atė Aliut, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij.
    Ky grupacion gjithashtu emėrtohen edhe si “Imamije”, sepse imamllėku-udhėheqėsia tek ta ėshtė prej ēėshtjeve mė themelore, po ashtu quhen edhe “Ithna-esharije” sepse besojnė nė udhėheqėsin e imamėve tė tyre tė Ehli Bejtit tė cilėt janė:
    1. Ali ibn ebu Talib – i quajtur tek ata si Murteda.
    2. El-Hasen ibn Ali – i quajtur tek ata si Muxhteba.
    3. El-Husejn ibn Ali – i quajtur tek ata si Shehid.
    4. Ali Zejnul-Abidin ibnul-Husejn – i quajtur tek ata Sexhad.
    5. Muhamed el-Bakir ibn Ali Zejnul-Abidin – i quajtur tek ata Bakir.
    6. Xhafer Esadik ibn Muhamed el-Bakir – i quajtur tek ata si Sadik.
    7. Musa ibn Xhafer – i quajtur tek ata si Kadhim.
    8. Ali ibn Musa el-Kadhim – i quajtur tek ata si Er Rida.
    9. Muhamed el-Xhevad ibn Ali – i quajtur tek ata si Tekij.
    10. Ali el-Hadij ibn Muhamed el-Xhevad – i quajtur tek ata si Nekij.
    11. El Hasen el-Askerij ibn Ali el-Hadij – i quajtur tek ata si Zekij.
    12. Muhamed el-Mehdi ibnul Hasen el-Askerij – i quajtur tek ata se Huxhetul-kaimil-muntedhar.
    Pretendojnė se Muhamed el-Mehdiu, pra imami i dymbėdhjetė ka hyrė nė shpellėn Samara dhe presin qė tė dalė nė ēdo moment nga shpella deri nė kėto ēaste.
    Ndėrsa sa i pėrket besimit tė tyre do i pėrmendim karakteristikat bazė tė besimit tė tyre:
    1. El-Imametu (Besimi nė trashėgiminė e postit tė imamit-udhėheqėsit) – ėshtė prej ēėshtjeve mė primare tek shiitėt, tė cilės i japin rėndėsi tė veēantė dhe e shohin tė arsyeshme se ajo bėhet me tekst decid tė qartė, madje thonė se nuk ka pasur mundėsi qė i Dėrguari i Allahut, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, tė ketė vdekur e tė mos ketė lėnė imam pas tij, tek i cili do referoheshin besimtarėt. E pėr kėtė pretendojnė se i Dėrguari i Allahut, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, me tekst tė qartė ka folur pėr imamllėkun e Ali ibn ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, me tekst tė qartė dhe se Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, vet ka deklaruar se pas tij, imamllėku i mbetet djalit tė madh tė tij Hasenit, e pas tij Husejnit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre. Gjithashtu pretendojnė se tė gjithė imamėt pas vetes caktojnė dhe lėnė porosi se cili do ti trashėgoj ata nė imamllėkun e tyre.
    2. El–Ismetu (pagabueshmėria) – Kjo do tė thotė se imamėt janė tė ruajtur nga gabimet, nuk harrojnė dhe se nuk bėjnė mėkate, as tė mėdha e as tė vogla.
    3. El Ilmu Ledunijj – Kjo ka pėr qėllim se ēdo imam e ka marrė diturinė nga pejgamberi, paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė.
    4. El-Gajbetu – Kjo do tė thotė se nė ēdo kohė ka Huxhetullah(argumente nga ana e Allahut) dhe kjo ėshtė e vėrtetuar logjikisht dhe sheriatikisht. Sipas tyre imami i dymbėdhjetė ėshtė i fshehur nė shpellė dhe ende nuk ėshtė paraqitur.
    5. Er Rexh’atu (kthimi) – Kjo do tė thotė se imami i dymbėdhjetė i tyre do tė kthehet para kijametit kur do ti jep leje Allahu pėr tė dalė, pėr kėtė arsye i vėren se si mblidhen pas namazit tė akshamit para derės sė shpellės dhe e thirrin nė emėr qė tė dal derisa tė perėndojnė yjet, pas kėsaj largohen me nijet qė tė kthehen natėn tjetėr pėrsėri.
    6. Et Tukje (fshehja e bindjeve tė vėrteta) – Kuptimi i saj ėshtė tė shfaqėsh jashtė atė ēfarė nuk e disponon nė brendėsinė tėnde. Kjo ėshtė njė prej bazave tė tyre dhe ai i cili e le tukjen ėshtė sikurse ai i cili e ka lėnė namazin, madje e shohin si obligim derisa tė del imami dhe pretendojnė se imam Muhamed Bakiri ka thėnė: “Tukja ėshtė fe e imja dhe e prindėrve tė mijė, nuk ka besim ai i cili nuk ka tukje”.
    7. Besojnė se tek ta gjendet mus’hafi i Fatimes, e jo pėr Kuranin tė cilėn e posedojnė muslimanėt.
    Kuleniu nė librin e tij “El-Kafij” faqe 57, botimi i vitit 1278 H thotė: Nga Ebu Besir ebi Xhaferi Sadiku transmetohet se ka thėnė: “Ne e posedojmė mus’hafin e Fatimes”. – i thashė: Ēfarė ėshtė mus’hafi i Fatimes. – Mė tha: “Mus’hafi nė tė cilin ka ajete mė shumė se nė Kuranin tuaj, tri herė mė shumė, pėr Allahun nė tė nuk ka asnjė shkronjė prej mus’hafit tuaj”.
    8. Distancohen nga tri kalifet e parė, Ebu Bekrit, Omerit dhe Othmanit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, duke i sharė ata, duke i fyer, shpifur pėr veset e tyre, duke i pėrshkruar me cilėsi tė kėqija, duke i akuzuar se ata ia kanė marrė pushtetin me dhunė Ali ibn ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij. Po ashtu fyejnė edhe njė shumicė tė madhe prej sahabėve, sidomos nėnėn e besimtarėve Aishen-Allahu qoftė i kėnaqur prej saj.
    9. Teprim nė lavdėrimin e Ali ibn ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, derisa e kanė ngritur atė nė pozitėn e Hyjnisė si Sebijėt. Madje disa nga to kanė thėnė: Xhibrili-paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka gabuar dhe ia ka dorėzuar misionin Muhamedit-paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė, nė vend qė t’ia dorėzon Aliut, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, sepse tė dytė i pėrngjajnė njėri tjetrit siē i ngjan korbi korbit.
    10. Vajtimi, ngushllimi, pikėllimi tė rrahurit e gjoksit, ditėn e Ashurės duke besuar se kjo ėshtė afrim tek Allahu dhe se i shlyen mėkatet e tyre.[1]

    Pėrgatiti: Nexhat Ceka

    [1] Shih: “Meusuatul-mujeserah fil edjani vel-medhahibi el-muasira” fq. 55 pjesėrisht, Dr.Manij ibn Hamad El-Xhuhenij.
    Hajde rren hajde, na knaqe ty na rrejt
    ANTI : SHKA, RRUS, GREK DHE VLLEZERVE TE TYRE

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e refet
    Anėtarėsuar
    24-04-2007
    Postime
    557
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Kush jan shijat?

    Citim Postuar mė parė nga Ibn Abdu Rrahim Lexo Postimin
    Kush janė Shijat?

    Ky sekt u paraqit si kundėrpėrgjigje e qėndrimeve tė Havarixhėve ndaj Ali ibn Ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, tė cilėt e shpallėn atė pabesimtarė dhe e luftuan, e nė fund edhe e vranė. Kjo ēoi deri tek ajo qė tė paraqitet ky grupacion tė cilėt e ndihmuan Aliun duke e lavdėruar mė shumė seē duhet, atė dhe Ehli Bejtin(Familjen e tij). Ndihmesa ndaj tij mė vonė u shndėrrua nė diēka tė tepruar duke pretenduar se ai ėshtė mė meritor se kalifėt pėrpara tij pėr kalifetin, pra se: ai ka qenė mė meritor se Ebu Bekri, Omeri dhe Othmani, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, pėr ta trashėguar kalifatin. Madje ata i fyejnė duke i akuzuar se kanė bėrė padrejtėsi nė lidhje me udhėheqjen e muslimanėve duke ia uzurpuar atė Aliut, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij.
    Ky grupacion gjithashtu emėrtohen edhe si “Imamije”, sepse imamllėku-udhėheqėsia tek ta ėshtė prej ēėshtjeve mė themelore, po ashtu quhen edhe “Ithna-esharije” sepse besojnė nė udhėheqėsin e imamėve tė tyre tė Ehli Bejtit tė cilėt janė:
    1. Ali ibn ebu Talib – i quajtur tek ata si Murteda.
    2. El-Hasen ibn Ali – i quajtur tek ata si Muxhteba.
    3. El-Husejn ibn Ali – i quajtur tek ata si Shehid.
    4. Ali Zejnul-Abidin ibnul-Husejn – i quajtur tek ata Sexhad.
    5. Muhamed el-Bakir ibn Ali Zejnul-Abidin – i quajtur tek ata Bakir.
    6. Xhafer Esadik ibn Muhamed el-Bakir – i quajtur tek ata si Sadik.
    7. Musa ibn Xhafer – i quajtur tek ata si Kadhim.
    8. Ali ibn Musa el-Kadhim – i quajtur tek ata si Er Rida.
    9. Muhamed el-Xhevad ibn Ali – i quajtur tek ata si Tekij.
    10. Ali el-Hadij ibn Muhamed el-Xhevad – i quajtur tek ata si Nekij.
    11. El Hasen el-Askerij ibn Ali el-Hadij – i quajtur tek ata si Zekij.
    12. Muhamed el-Mehdi ibnul Hasen el-Askerij – i quajtur tek ata se Huxhetul-kaimil-muntedhar.
    Pretendojnė se Muhamed el-Mehdiu, pra imami i dymbėdhjetė ka hyrė nė shpellėn Samara dhe presin qė tė dalė nė ēdo moment nga shpella deri nė kėto ēaste.
    Ndėrsa sa i pėrket besimit tė tyre do i pėrmendim karakteristikat bazė tė besimit tė tyre:
    1. El-Imametu (Besimi nė trashėgiminė e postit tė imamit-udhėheqėsit) – ėshtė prej ēėshtjeve mė primare tek shiitėt, tė cilės i japin rėndėsi tė veēantė dhe e shohin tė arsyeshme se ajo bėhet me tekst decid tė qartė, madje thonė se nuk ka pasur mundėsi qė i Dėrguari i Allahut, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, tė ketė vdekur e tė mos ketė lėnė imam pas tij, tek i cili do referoheshin besimtarėt. E pėr kėtė pretendojnė se i Dėrguari i Allahut, paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, me tekst tė qartė ka folur pėr imamllėkun e Ali ibn ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, me tekst tė qartė dhe se Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, vet ka deklaruar se pas tij, imamllėku i mbetet djalit tė madh tė tij Hasenit, e pas tij Husejnit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre. Gjithashtu pretendojnė se tė gjithė imamėt pas vetes caktojnė dhe lėnė porosi se cili do ti trashėgoj ata nė imamllėkun e tyre.
    2. El–Ismetu (pagabueshmėria) – Kjo do tė thotė se imamėt janė tė ruajtur nga gabimet, nuk harrojnė dhe se nuk bėjnė mėkate, as tė mėdha e as tė vogla.
    3. El Ilmu Ledunijj – Kjo ka pėr qėllim se ēdo imam e ka marrė diturinė nga pejgamberi, paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė.
    4. El-Gajbetu – Kjo do tė thotė se nė ēdo kohė ka Huxhetullah(argumente nga ana e Allahut) dhe kjo ėshtė e vėrtetuar logjikisht dhe sheriatikisht. Sipas tyre imami i dymbėdhjetė ėshtė i fshehur nė shpellė dhe ende nuk ėshtė paraqitur.
    5. Er Rexh’atu (kthimi) – Kjo do tė thotė se imami i dymbėdhjetė i tyre do tė kthehet para kijametit kur do ti jep leje Allahu pėr tė dalė, pėr kėtė arsye i vėren se si mblidhen pas namazit tė akshamit para derės sė shpellės dhe e thirrin nė emėr qė tė dal derisa tė perėndojnė yjet, pas kėsaj largohen me nijet qė tė kthehen natėn tjetėr pėrsėri.
    6. Et Tukje (fshehja e bindjeve tė vėrteta) – Kuptimi i saj ėshtė tė shfaqėsh jashtė atė ēfarė nuk e disponon nė brendėsinė tėnde. Kjo ėshtė njė prej bazave tė tyre dhe ai i cili e le tukjen ėshtė sikurse ai i cili e ka lėnė namazin, madje e shohin si obligim derisa tė del imami dhe pretendojnė se imam Muhamed Bakiri ka thėnė: “Tukja ėshtė fe e imja dhe e prindėrve tė mijė, nuk ka besim ai i cili nuk ka tukje”.
    7. Besojnė se tek ta gjendet mus’hafi i Fatimes, e jo pėr Kuranin tė cilėn e posedojnė muslimanėt.
    Kuleniu nė librin e tij “El-Kafij” faqe 57, botimi i vitit 1278 H thotė: Nga Ebu Besir ebi Xhaferi Sadiku transmetohet se ka thėnė: “Ne e posedojmė mus’hafin e Fatimes”. – i thashė: Ēfarė ėshtė mus’hafi i Fatimes. – Mė tha: “Mus’hafi nė tė cilin ka ajete mė shumė se nė Kuranin tuaj, tri herė mė shumė, pėr Allahun nė tė nuk ka asnjė shkronjė prej mus’hafit tuaj”.
    8. Distancohen nga tri kalifet e parė, Ebu Bekrit, Omerit dhe Othmanit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, duke i sharė ata, duke i fyer, shpifur pėr veset e tyre, duke i pėrshkruar me cilėsi tė kėqija, duke i akuzuar se ata ia kanė marrė pushtetin me dhunė Ali ibn ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij. Po ashtu fyejnė edhe njė shumicė tė madhe prej sahabėve, sidomos nėnėn e besimtarėve Aishen-Allahu qoftė i kėnaqur prej saj.
    9. Teprim nė lavdėrimin e Ali ibn ebu Talibit, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, derisa e kanė ngritur atė nė pozitėn e Hyjnisė si Sebijėt. Madje disa nga to kanė thėnė: Xhibrili-paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka gabuar dhe ia ka dorėzuar misionin Muhamedit-paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė, nė vend qė t’ia dorėzon Aliut, Allahu qoftė i kėnaqur prej tij, sepse tė dytė i pėrngjajnė njėri tjetrit siē i ngjan korbi korbit.
    10. Vajtimi, ngushllimi, pikėllimi tė rrahurit e gjoksit, ditėn e Ashurės duke besuar se kjo ėshtė afrim tek Allahu dhe se i shlyen mėkatet e tyre.[1]

    Pėrgatiti: Nexhat Ceka

    [1] Shih: “Meusuatul-mujeserah fil edjani vel-medhahibi el-muasira” fq. 55 pjesėrisht, Dr.Manij ibn Hamad El-Xhuhenij.
    ska send pi shijave , allahi na ruajte

  4. #4
    ...in the battle of Love! Maska e Pirate of Love
    Anėtarėsuar
    07-09-2010
    Vendndodhja
    Made in Lugina!
    Postime
    1,053
    Faleminderit
    31
    44 falenderime nė 37 postime

    Talking Pėr: Kush jan shijat?

    A jane keta nga ai sekti: ma han, ta han, na e han

    ...nuk i dihet kurre, nuk i dihet kurre, ndoshta vjen momenti...!

  5. #5
    Shqiptar nga Kosova Maska e prishtina75
    Anėtarėsuar
    22-03-2012
    Postime
    3,328
    Faleminderit
    142
    119 falenderime nė 105 postime

    Pėr: Kush jan shijat?

    Ja se si i spjegon dallimet mes shijave dhe suniteve, njeriu i cili ka perfunduar 5 fakultete.

    Trojet shqiptare kane nevoje per shqiptar, dhe jo per te krishter apo musliman!

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •