Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 31
  1. #1
    Hulumtoj i heshtur Maska e peshkaqeni33
    Anėtarėsuar
    31-12-2005
    Vendndodhja
    Diku aty ne mes!
    Postime
    564
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Dritero Agolli (Nese burreria do kishte pamje njerzore, do ti shembellente Driteroit)

    Meqenese herresira dhe injoranca jane bere te paturpeshme dhe kerkojne te sundojne kete vend eshte detyra jone te nxjerrim ne pah qirinjte e vertet te ketij vendi.

    Ne qoftese Burreria do kishte nje pamje njerzore, do kishte pamjen e Dritero Agollit
    Ne qoftese Burreria do kishte nje emer te dyte, emri i saj do ishte Dritero Agolli.
    Njeriu qe nuk justifikoi te kaluaren.

    Pak biografi.




    Dritėro Agolli lindi nė Menkulas tė Devollit Nė vitin 1931. Pasi mori mėsimet e para nė vendlindje, vazhdoi gjģmnazin e Gjirokastrės, njė shkollė me mjaft traditė. Studimet e larta pėr letėrsi i mbaroi nė Petėrburg. Ka punuar shumė kohė gazetar nė gazetėn e pėrditshme "Zėri i popullit", dhe pėr shumė vjet ka qenė Kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė. Pėr tridhjetė vjet me radhėDritėro Agolli u zgjodh deputet. Krijimtaria e tij letrare ėshtė mjaft e pasur nė gjini e lloje tė ndryshme: poezi, poema, tregime, novela, romane, drama, skenarė filmash etj. Ėshtė fitues i disa ēmimeve dhe i nderimeve tė tjera. Disa prej veprave mė tė rėndėsishme tė tij janė pėrkthyer nė Perėndim e nė Lindje. Dritėro Agolli hyri qė nė fillim nė letėrsinė shqiptare (vitet'60) si njė protagonist i saj, duke i ndryshuar pėrmasėn e sė ardhmes. Nė veprėn e Agollit e pa veten si protagonist bujku dhe bariu, fshatari dhe studenti, malėsori dhe fusharaku. Agolli i bė poeti i tokės dhe i dashurisė pėr tė, shkrimtari i filozofisė dhe i dhimbjes njerėzore. Vepra letrare e Dritėro Agollit krijoi traditėn e re tė letėrsisė shqiptare. Ajo na bėn tė ndihemi me dinjitet pėrballė botės sė madhe. Shkrimtar i madh i njė "gjuhe tė vogėl", ai ėshtė po aq i dashur prej lexuesve bashkėkombas, sa dhe nė metropolet e kulturės botėrore. Dritėro Agolli dhe brezi i tij letrar (vitet '60) nuk u paraqitėn me ndonjė poetikė tė re, sido qė u diskutua mjaft edhe pėr rimėn dhe ritmin, pėr vargun e lirė dhe vargun e rregullt, pėr "rreptėsinė" e poezisė. Mė shumė pėrvoja e tij krijuese, se traktatet teorike, bėri qė tė ndryshohej rrėnjėsisht tradita e vjershėrimit shqip. Dritėro Agolli u shfaq nė letėrsi si njė autor me kėrkesa tė larta pėr poezinė. Ai synoi njė poezi mė tė pėrveēme, me mė shumė individualitet. Agolli krijoi poezinė e "un-it", pėrkundėr poezisė sė "ne-ve", qė shkruhej "pėr tė bashkuar masat".
    Agolli krijoi njė model tė ri vjershėrimi tė natyrshum dhe duke komunikuar me Epoka kėshtu qė, nė mjeshtėrinė letrare, gėrshetoi vlerat tradizionale tė poezisė me mėnyra tė reja tė shprehjes poetike. Thjeshtėsia e komunikimit, mesazhet universale dhe shprehja e hapur e ndjeshmėrisė janė shtyllat e forta ku mbėshtetet poezia e tij.
    Nė prozėn e tij Agolli solli risi lo vetėm nė strukturėn narrative, por dhe nė galerinė e personazheve tė veta.



    Krenar qe mu dha mundesia te shkruaj dy rreshta per ju,

    i madhi Dritero Agolli.


    Nese dashuria dhe krenaria per vendin tim do ishte nje keshtjell e ndertuar me gure, sigurisht qe qe ne themelet e saj do ishin guret e tu.
    Te me fali ndonje handikapat, qe nuk e mendova si ai!

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    29 falenderime nė 21 postime
    kujdes kur te nxjerresh qirijt o peshk ..se mo djegesh mbathjet..
    aman derman..

    nga te kemi tyjan mo peshk?

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    57
    Postime
    2,632
    Faleminderit
    0
    18 falenderime nė 16 postime
    Titulli me talles per burrerine. E fundit qe pres per sado pak burreri(edhe pse dyshoj shume) nga Driteroi eshte autobiografia, qe me sa di eshte duke shkruar. Ja te shohim se sa ky lloj rrefimi i shpirtit agollian, do nxjerre te verteta qe do na cuditin per mire, apo per keq. Gjithsesi ky rrefim nuk ka per te qene bilete per hyrjen ne parajse.
    -Pasja e shpirtit ėshtė privilegj pėr trupin. (E SH)

  4. #4
    Hulumtoj i heshtur Maska e peshkaqeni33
    Anėtarėsuar
    31-12-2005
    Vendndodhja
    Diku aty ne mes!
    Postime
    564
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Njerez qe i kane bere veset..... viryte

    Citim Postuar mė parė nga Brari Lexo Postimin
    kujdes kur te nxjerresh qirijt o peshk ..se mo djegesh mbathjet..
    aman derman..

    nga te kemi tyjan mo peshk?
    Ti je nje ves i keq.
    Te me fali ndonje handikapat, qe nuk e mendova si ai!

  5. #5
    Hulumtoj i heshtur Maska e peshkaqeni33
    Anėtarėsuar
    31-12-2005
    Vendndodhja
    Diku aty ne mes!
    Postime
    564
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga mondishall Lexo Postimin
    Titulli me talles per burrerine. E fundit qe pres per sado pak burreri(edhe pse dyshoj shume) nga Driteroi eshte autobiografia, qe me sa di eshte duke shkruar. Ja te shohim se sa ky lloj rrefimi i shpirtit agollian, do nxjerre te verteta qe do na cuditin per mire, apo per keq. Gjithsesi ky rrefim nuk ka per te qene bilete per hyrjen ne parajse.
    Burreria eshte virtyt, prandaj, jo te gjithe e shohin, jo te gjithe e njohin!
    Te me fali ndonje handikapat, qe nuk e mendova si ai!

  6. #6
    Hulumtoj i heshtur Maska e peshkaqeni33
    Anėtarėsuar
    31-12-2005
    Vendndodhja
    Diku aty ne mes!
    Postime
    564
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Nga;Kadri Ujkaj,kritik letrar

    Dritėro Agolli-Korife i letrave shqipe, ndryshe

    Njėri nga poetėt mė njerėzorė tė kėsaj toke…

    *-Ese*-

    “ O,ti i fuqishёm,i kulturuar,i ngritur,nёnvizoje atё qё ёshtё jetёsore,qё ёshtё e . pёrjetshme,atё qё s’ndikon nё ndjenjёn e imtё,po nё ndjenjёn e vёrtetё njerёzore…”

    Anton Ēehov

    Meditimi pėr Dritėroin erdhi brenda meje nėn pushtetin e atyre vlerave sa humane,sa estetike tė pėrjetuara nga njohja sa reale, sa ireale e universit brilant agollian,si njё impresion brilant,apo si njė kėnaqėsi e llojit tė vet pėr njė lexues tė kualifikuar.

    Njohja ime Dritėroin,veprėn e tij, ka marrė jetė si lexues i kujdesshėm, sidomos i poezive tė tij lirike, tepėr tė kėndshme,gjithė patos patriotik,erotik, estetik dhe humanist,ku spikat dashuria e pafund e njė shpirti tė madh pėr njeriun,pėr natyrėn, pėr jetėn.

    Nė kėtė kontekst do tė kujtoja veēanarisht poezitė: “Malli i parė”,” Nėna ime”,”Qeni im i plakur”, “Vjersha e parė”,”Kėnga e tokės”,”Pleqėria”,”Mundja e Lekė Dukagjinit”deri tek poemat si:”Baballarėt”,“Poema e tė pagjumėve”,”Baladė e ashpėr”etj.kushtuar “baltės” nė kuptimin e asaj krijimtarie e cila merr spunto nga psiqika e popullit, ēka i shkojnė aq bukur njė poeti “liriku i tokės,demoni i fjalės”.

    Kujtoj, mes tjerash, botimin nė vitin 1974 tė poemės”Nėnė Shqipėri” me rastin e 30-Vjetorit tė Ēlirimit tė Atdheut, nė kuadrin e tė cilit poeti fitoi edhe Ēmimin I Kombėtar nė letėrsi. Parė edhe pas kaq vitesh botimi, apo anatemimesh, poema nė fjalė, me pak krasitje tė asaj pjese qė e kėrkonte “formati”, i reziston kohės

    Mė vonė njohja me Dritėroin ka vijuar disi historike kur kujtoj se mė 12 qershor 1991 ai do tė ishte njėri ndėr bashkėthemeluesit e PSSH*sė. Krejt interesant, nė kėtė ditė, qe reagimi i Dritėroit nė sensin e krijimit tė njė tė majteje moderne,si alternativė, njė ėndėrrim i brishtė pėr komunistėt ēlirimistė si: H.Xhelo, LL.Fundo, K.Boshnjakun etj, nė vitet “30*tė pėrballė grupimit tjetėr,bolshevikėve, brenda KONARE*sė si: K.Tashko, A.Kelmendi,S.Malėshova etj. tė hapur drejt stalinizmit,ndryshe shuarjes sė identitetit shqiptar tė vetė lėvizjes sonė komuniste .

    Nė vitet e pluralizmit kam patur rastin,si shkrimtar,tė vizitoj shtėpinė e Dritėroit nė qendėr tė Tiranės, po aq edhe atė nė plazhin e Durrėsit. Nė se nė te dy rastet pėrjetoje njė pamje sa klasike, sa moderne,ku nė gjithēka lexohej shije e hollė dhe kulturė,nė tė dytėn tė impresiononte ballkoni gjithė lule shumėngjyrshe nga shijohej deti Adriatik.

    Dritėroi flet shtruar,ngadalė,duke tė marrė me vehte.Sadija,shoqja e jetės,shkrimtare,e ndjek me njė kujdes dhe respekt tė llojit tė vet.Ata edhe nė heshtje komunikojnė… mrekullisht me njėri*tjetrin…Natyrisht nė kėto takime diskutonim rreth problemeve tė ndryshme si: Ē’mendonte poeti rreth zhvillimeve tona demokratike ? .

    A do tė ekzistonte shteti shqiptar pa fitoren e Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare si pjesė e kolalicionit botėror progresist? Ra komunizmi,por a mund tė themi qė ra edhe “Jalta”? Mund tė pranohet se vėrtet Enver Hoxha e ka shitur Kosovėn?

    Do ta dėshironte Dritėroi njė Shqipėri Natyrore tė Bashkuar?Cili ėshtė koncepti i tij mbi disidencėn shqiptare,kur dihet qė poeti drejtoi pėr 27 vite LSHA? Si shpjegohet fakti qė nė kulmin e lulėzimit tė diktaturave kemi edhe lulėzim tė krijimtarisė artistike?

    Ēfarė mendonte Dritėroi mbi dukuri tė tilla si harresa e vlerave tona kulturore tė traditės,injorimi i tyre? Ē’ėshtė dashuria pėr poetin?Si i vlerėson ai konsideratat e kritikės

    evropiane pėr tė si “Gogoli shqiptar” referuar romanit “Shkėlqimi dhe rėnia e shokut Zylo”? Po vlerėsimet ndaj mjaft krijuesve shqiptarė si: Kadare,Kongoli,Zhiti,Mustafaj

    etj.? Si i komenton poeti anatemime tė tilla si: ”shqiptarėt ende lexojnė Dritėroin dhe Kadarenė” tė revistės”Ars”nė Shkodėr etj.etj,? Ajo qė s’mund tė harrohet dot gjatė kėtyre

    bisedave krejt njerėzore ėshtė thjeshtėsia e tij emblematike,siē ėshtė pamja e tij deri nė pėrfeksion poetike…Si kritik letrar dhe gazetar televiziv kam patur rast tė takohem me jo pak personalitete nė tėrė atė hapėsirė qė thirret Shqipėri Natyrore nė bashkėbiseda tė lira, apo drejtpėrdrejt me publikun e gjėrė,por personalitet,madje akademik,qė tė jetė kaq i ēiltėr,aq vetvehtja si njeri i lirė,larg ēdo kompleksi ,deri nė madhėshti si Dritėroi nuk kam takuar.Kur e pyet lidhur me vlerėsime tė tilla si:”Uitmani”,”Shekspiri ”,”Kafka” apo “Gogoli” shqiptar tė kritikės perėndimore ndaj krijuesve shqiptarė,Dritėroi tė pėrgjigjet:

    ”Krahasimet jo me Kafkėn, Shekspirin, Homerin,Gogolin apo me Uitmanin etj.nuk janė tjetėr vetėm zakone tė kritikėve tė huaj,tė cilėt,sipas meje, i bėjnė pėr t’u bėrė qejfin shkrimtarėve tė vendeve tė vegjėl si yni.Kadri. Kėto i kam konsideruar gjithmonė si ana periferike e gjėrave,pa mohuar aspak faktin se letėrsia jonė e madhe,si e tillė, nuk ėshtė aspak mė e vogėl se ajo e huaj. Sikur, nga ana tjetėr,sado tė thuhet qė Dritėroi ka qenė komunist,pėrsėri atje ėshtė hiri im,kurse e vėrteta ėshtė libri im”

    Dritėroi gjithnjė ka ushqyer humanizmin ,kurrė konfliktualitetin. Si njė lirik i madh, krejt i ri shpirtėrisht, edhe pse mosha ka bėrė punėn e vet,Dritėroi ėshtė njė monument investimi pėr dashurinė. Pikėrisht nga njė“ballafaqim” brilant me tė gjatė njė interviste nė mjedisin e detit Adriatik, nė maj 2006, pėr TV*Koplikun mė ka lindur impresioni estetik: ”Hapėsira e poetit si hapėsirė e shpirtit”,

    ndryshe kthjelltėsia e shpirtit si kėshtjellė identiteti.

    Dritėroi nuk ka frikė nga vetvehtja,gjithėsesi tek ai shpaloset njeriu i lirė,tejet skeptik ndaj euforisė,madje aspak entuziast as dje me dogmėn komuniste,aq tė propaganduar, “Njeriu i ri *vepra mė e shkėlqyer e Partisė”:

    Ka njerėz qė pakėz pozitė tė kenė,

    E ngrysin ballin e fjalėt shtrėngojnė nė dhėmbė,

    Dhe janė tė lumtur kur shpirtin ta brejnė

    Dhe janė tė lumtur kur ndjenjat t’i shtypin me kėmbė!

    ( “Nėnė Shqipėri”,fq.83)

    Me koshiencёn estetike se “jo vetёm shoqёria ndikon mbi shkrimtarin,qoftё edhe nё diktatura,nё gjirin e tё cilave pёr hir tё sё vёrtetёs,siē shprehen studiuesit e shquar tё letёrsisё krahasuese evropiane R.Uellek dhe O.Ueren.gjen vehten edhe letersia e madhe, po aq edhe shkrimtari ndikon mbi shoqёrinё duke mos mbetur kurrё thjesht pasqyrues i saj.(“Teoria e letёrsisё”,fq.91),por me fjalёn e tij si kushtrim i shpirtit,pasuron vetёdijen civile tё kombit tё vet.Si njё rast brilant pёr kritikёn tonё letrare ёshtё vepra e Dritёroit krijues,sureal,shkrimtar i madh, i cili,duke u ngritur mbi kufizimet ideologjike tё kohёs sё vet, pёrvojё e njohur tek gjenitё e letёrsisё botёrore,do tё sfidonte Dritёroin real duke na dhuruar vepra dinjitoze si vlera serioze tё njё letёrsie tё madhe.

    Mjafton tё ndalemi,si njё lexim ndryshe,tek dy vepra aq tё njohura tё Dritёroit, siē janё:”Zhurmat e erёrave tё dikurshme”(mbi motivet e tё cilit, me skenar nga autori, kemi shijuar edhe filmin”Flutura nё kabinёn time”) si dhe “Shkёlqimi dhe rёmia e Shokut Zylo”pёr tё shijuar dhe ndjerё veprёn e Tij si njё parathёnie e dyzuar:
    “Zhurmat e erёrave tё dikurshme”,si profili i njё antene me zhurmues pёr kohёn, me karaktere letrar bosht tek tё cilёt lexohet sa njeriu real,sa ai sureal, shumё mё tepёr se sa si sfidues i zhurmave tё erёrave tё dikurshme si “-izma”,vёllimi mbi tё gjitha vimte si pёrjetues i zhurmёs dihotemike brenda karaktereve letrare si “tё pangjashёm” me tё tjerёt: “njeriun e mirё,apo njeriun e ri”qё “formohej” nё gjirin e “kolektivit revolucionar” i cili,jo rrallёherё,aq abuzivisht mbante peng,skёterroste jetёn private tё tjetrit.

    ”Heroi” i Agollit, me dualitetin e tij shpirtёror aristetolian:sa reali,i zakonshmi,apo normali,po aq ireali,i jashtёzakonshmi,apo” i krisuri”, kёrkon pa pyetur ē’thonё tё tjerёt ta braktisё “kolektivitetin”,si njё lloj “ngjashmёrie”mbytёse, duke synuar t’i shpёtojё statusit tё “masёs njerёzore” tё asfisksuar brenda vehtes. “Toma” i skenarit tё Agollit,me portretin e tij, tё braktisur sё jashtmi,me indiferencёn ndaj moralizimeve nga “jashtё”,me braktisjen e raportit intim me dispeēen e parkut tё automjeteve,kur ky intimitet po mirrte “frymё kolektivi” dёshmonte dёshtimin e plotё me “njeriun e ri”qё synonte tё formonte apo tё kaliste partia nё gjirin e kolektivit socialist.

    Personazhi kryesor i “zhurmave tё erёrave tё dikurshme” s’ёshtё tjetёr vetёm modeli i antiheroit, individualisti,i cili “suksesin kolektiv”e sheh vetёm si fillim tё jetёs me“sukses tё vetmuar”sipas motos individualiste:”Bota ekziston vetёm brenda meje…”

    Pёrballё boshit tё frikshёm tё qenies,si njё anomali qё po e pengon tё gjejё vetvehten,ai ngulmon gjithёsesi nё vlerёsimin dhe pranimin e gjithēkaje nga kjo optikё.

    Ai nuk shqetёsohet pёr derёn e prishur tё kamionit,si njё vёrejtje e shefit tё tij,faktikisht njёri nga shkaqet e aksidentimit tё Fluturёs(Margaritёs),sipas moralit tё njohur komunist kolektivist tё autokritikёs revolucionare,pёrkundrazi, kёtё shqetёsim brenda vehtes,personazhi kryesor i skenarit tё Dritёroit,e ndjen vetёm si mungesё dyshimi,si njё dozё e tepruar optimizmi, euforie apo entuziazmi idiot tek vetvehtja:

    ”Mos ia fut kot,ti nuk e di atё”i pёrgjigjet,me cinizёm,kur i fejuari i Fluturёs i shprehu mirёnjohjen pёr ndihmёn e dhёnё asaj duke e dёrguar nё spital.

    Sa i vjen keq qё humbi rastin e njё udhёtimi brilant me njё femёr,ndaj sё cilёs pёrjetonte tёrheqjen seksuale sё jashtmi,si dashuri estetike,po aq i vjen keq qё nuk arriti tё gjejё

    rrugёn drejt vetvehtes, si mungesё aftёsie e kapёrcimit tё saj.“Krenaria nuk ёshtё tjetёr vetёm njё budallallёk i njeriut me vetvehten”,- thoshte Konica.

    Personazhet e veprёs sё Dritёroit,pёrgjithёsisht,dёshmojnё pёr tabanin demokratik, aspak si slogan i thjeshtёsisё komuniste,ndryshe si diēka e kёrkuar,por si gjetje artistike,vlerat e sё cilёs si letёrsi e madhe,do tё thoshte Bjelinski,vinё gjithnjё nё proporcion tё drejtё me thjeshtёsinё brilante tё komunikimit me lexuesin e vet. Ato kurrёsesi s’ vinё nga atelia e heroit pozitiv,si moduli i njeriut tё ri, qё orientohej nga lart. Si i tillё vetё vёllimi nё fjalё,pёrgjithёsisht, nuk vinte nё jetё si njё botim enkas,ndryshe si sugjerim nga jashtё. . Pёrkundrazi, brenda thelbit estetiko-filozofik tё dyzuar tё personazheve tё tyre mishёrohet antiheroi,individualisti,sipas njё moduli sui generis qё integron brenda vehtes realen,tё pёrditshmen,rutinёn, me irealen,tё mistershmen,fantazmagoriken.

    Ndёrsa udhёton me mёsuesen e fshatit, “njё vajzё me gjunj aq tё bukur”,qё e mbёrthejnё shikimin e “heroit”tё Agollit,kur mund tё pritej njё bisedё e kёndshme,normale mes tyre si tё rinj-brenda njё kabine,”heroi” ofron tё paimagjinueshmen,absurden:

    Ndalon mes dёborёs kamionin, ngarkuar me lёndё pylli, dhe pranё xhamit tё kabinёs ku po e priste disi e tronditur Flutura,shfaqet i tjetёrsuar ,me ējerrjet,grithjet me thonj dhe ulurimёn e egёrsirёs.Kur pritej fryma e bisedёs sё lirё me” konisaren e dritёs”,brenda moralit kolektiv tё shqetёsimit revolucionar,antiHeroi agollian sjellё pёrvojёn e njё fёmije problematik qё deshi tё jetё kurrё ai qё duhej…,por ai qё ishte… .

    “Heroi” agollian, aspak modeli i heroit pozitiv tё Socrealizmit, na shpallet krejt ndryshe,disi konfuz,kokёkrisur,Rebel i llojit tё vet, thuajse nё tё gjitha tregimet e veta,Dritёroi vijon pёrvojёn e mё tё mirёve tё tregimit shqiptar tё viteve “30-tё. me Migjenin,Kutelin apo Koliqin,nё stilin e tregimeve tё Mopasanit,Ēehovit e Gorkit tё ri,shkollёn e krijimit tё tё cilёve Agolli,si student i diplomuar shkёlqyeshёm,e njohu shumё mirё gjatё studimeve qё kreu pёr filologji nё ish-Bashkimin Sovjetik,pranё Universitetit Shtetёror”Zhdanov”tё Sant- Petёrburgut(Leningradit).

    Jo rastёsisht,shkolla e artit e gjeniut rus tё tregimit,Anton Ēehov, do tё jetё edhe modeli i frymёzimit krijues pёr poetin dhe prozatorin e madh shqiptar.

    Kredoja artistike e tregimit”Zhurmat e erёrave tё dikurshme“apo objektiviteti,si standarti i njё letёrsie tё madhe,ndoshta ёshtё dёshmia mё e fuqishme e impresionit estetik apo e gjurmёs, prej tregimtarit gjeni, nё shkollёn e krijimit artistik tё Dritёroit tё ri,djaloshit 26 vjeēar,ndryshe shkrimtarit tё madh shqiptar nё tё ardhmen, gjeniu rus,Anton Ēehov,aq i admiruar botёrisht,me kredon e tij artistike:

    “O,ti i fuqishёm,i kulturuar,i ngritur,nёnvizoje atё qё ёshtё jetёsore,qё ёshtё e pёrjetshme,atё qё nuk ndikon nё ndjenjёn e imtё,po nё ndjenjёn e vёrtetё njerёzore”- , . Tё njёjtin profil personazhesh e takojmё edhe tek vёllimi tjetёr,nga mё tё bukurit e penёs sё Agollit,me titullin absurd ”Njerёz tё krisur”.Pёr cilindo qё njeh veprёn e Dritёroit

    karaktere tё tilla “tё krisura”,jashtё “standartit”socrealist, janё jo tё pakta nё “zejen” e tij prej poeti dhe prozatori krejt popullor.Si tё thuash ato pёrbёjnё stilin e tij, tё njё krijuesi

    rreptёsisht origjinal, ku harmonizohen mrekullisht realja me irealen,sikur koha universale me tё sotmen,aktualen.Dritёroi si profil ёshtё i papёrsёritshёm nё letёrsinё shqipe dhe saktёsisht vetvehtja nё pikёpamjen estetiko-filozofike tё pёrjetimit artistik.

    Edhe romani i tij ”Shkёlqimi dhe rёnia e shokut Zylo”njё vepёr madhore, me karakterin e saj kunderian,jo thjesht s’i lё gjё mangut substancёs estetiko-filozofiko tё

    romanit “Shakaja”,por me sensin tipik origjinal tё trajtimit sa realist,sa fantazmagorik,me njё vokal polifonik dhe plastikё qёndrimesh disarrafshesh duke infiltruar nё misterin e

    qenies,nё botёn e ndjesive tё jashtёzakonshme,si rifunksionalizim letrar i njё prototipi real,do tё ndizte, me shumё dinjitet, xhelozinё e autorit tё “Shakasё”.

    Shoku Zylo nuk ёshtё thjesht “mjerani-burokrat”i zyrave tona,dje,sot,pambarimisht…,por viktima mё tragjikomike qё krijoi vetё njerёzimi,si civilizim, me tejkalimin e masёs nё eksperimentimin e njё modeli tragjikomik si komunizmi. me prototipin e njeriut asket, si shakaja depersonalizuese,mё e dhimbshme,si viktima me konsekuenca tё pallogaritshme ekzistenciale,falё nxitjes artificiale tё pёrplasjes dihotimike brenda qenies..

    Duke ligjёruar njё viktimё-mekanizёm tё tillё,si Sistemi i Zylove,njerёzimi pёr ironi, kreu aventurёn mё tё madhe me vetvehten,do tё nёntekstonte Dritёroi.

    Zyloja i Dritёroit ofron mjeshtёrisht monumentin e tharjes “institucionale” tё vetё qenies,si sindroma me njё imunitet tё frymёzuar ekzistencial,ndryshe si dilema mё tragjikomike mes qenies dhe mosqenies,qё rrezikon tharjen tashmё pёrfundimtare tё vet njeriut modern nёn ethet e kultpragmatizmit dhe tё individualizmit ekstrem…

    Kёshtu Zylo,si karakter letrar, mishёron nё thelb karakterin letrar tё “antiHeroit ”me profilin e tij prej asketi tragjikomik,si ironi therёse e qenies me vetvehten.

    A nuk janё tё pushtuara nga Zylotё,Shemshedinёt, apo Q-ёt …si militantё klanesh, apo “ekpertёsh” konicianё partiakё aktualisht institucionet tona moderne?!?!

    Ėshtё pikёrisht kjo rezultante estetiko-filozofike qё dёshmon pёrmasat universale tё veprёs,aq e mirёpritur asokohe nga kritika letrare perёndimore.Zylo si shkurtim i emrit Zylfi, me o fundore,si afinitet, nё pёrdorimin real, kёsaj radhe, si qasje tragjikomike, nё binomin sintaksor shoku Zylo pёrjetohet si pёrmasё krejt e re ,polifonike, Si e tillё kalon hapёsirёn mjedisore,apo kombёtare duke rrokur atё universale.

    Njёra ndёr sarkazmat e goditura agolliane, me amё modelin popullor,pёrftohet tё rifunksionojё letrarisht, kurrёsesi si epigon nga vulgu,apo,thjesht,si kontravers i Zylos sё pёrditshёm,rutinё,por si Shoku Zylo,si Shoku Shemshedin,apo si Shoku Q,tё cilёt, me inflacionin e tyre sa etik,sa ekzistencial,prej burokratёsh-lolo,diskreditojnё llahtarshёm konsekuencat e pallogaritshme tё mediokritetit postmodern institucional.

    Ja,sa mjeshtёrisht, jepet me fjalёt e gruas sё Zylos,kjo sjellje depersonalizuese,mjerisht po kaq prezente si model imitues edhe sot nё institucionet tona demokratike:

    “Sa punё tё vёshtirё ka Zylua.Atё pasdite qё mbaroi raportin, ne bёmё festё.U shkarkua nga njё barrё e rёndё.U shkarkua e gjithё shtёpia.Ka ca njerёz qё e kanё inat,Ke

    parё ti?Mё tha se donte t’ia pёrlante raportin shoku Shemshedin.Zylua e bёri, shoku Shemshedin donte ta mbante pёr t’u mburrur…Ke parё ti!”(Vep.cit.fq.46).

    Jo rastёsisht duket,kur vepra erdhi nё jetё,kaq i dyshimtё dhe kompromentues pёr ёndrrёn socrealiste dhe realrealiste u lexua nga kritika letrare shqiptare e viteve “70-tё mesazhi estetiko-filozofik,intertekstualiteti i kёtij romani gogolian,sa qё nё Historinё e Realizmit Socialist tё Shqipёrisё prej 423 faqesh,botim i vitit 1978 nga Akademia jonё e Shkencave,librit ”Shkёlqimi dhe rёnia e Shokut Zylo,i janё kushtuar vetёm 8(tetё) rrjeshta,ndryshe po aq sa romaneve mё rutinё tё asaj kohe…

    Nė kėtė kontekst,nevoja e njё rileximi profesional, nga kritika jonё letrare vjen si domethёnia e konfirmimit nё adekuat tё trashёgimisё sonё mё tё mirё.Ndryshe si njёri ndёr hapat mё civil tё rikonfirmimit tё vlerave tona reale si komb, nё epokёn e postfronteve dhe postideologjive,kur vepra e Dritёroit tё madh, nё klimёn e “Shkёlqimit dhe rёnies sё shokёve Zylo” vjen mes nesh si apeli mё fisnik kundёr vizionit idiot tё antikomunizmit si kompleks: sa politik,sa filozofik,sa estetik.

    . Jo rastёsisht,kur erdhi nё jetё,kaq diskredituese pёr ёndrrёn socrealiste apo realrealiste u lexua mesazhi estetiko-filozofik,intertekstualiteti i kёtij romani gogolian, nga kritika letrare shqiptare e viteve “70-tё,sa qё nё Historinё e Realizmit Socialist tё

    Shqipёrisё(1978) prej 423 faqesh”Shkёlqimit dhe rёnies sё Shokut Zylo”i janё kushtuar vetёm 8(tetё) rrjeshta,ndryshe po aq sa romaneve mё rutinё tё asaj kohe…

    Tė flasėsh pėr “Dritėroin” ėshtė vėrtet njė privilegj total: Sa profesional, sa moral,sa estetik. Sikur tė fisnikėrohet jo vetėm fytyra, por gjithēka brenda teje.Sikur ke pronėsuar virtualisht ekskluzivitetin agollian t’u takosh tė gjithėve me komentin e fjalės sė tij si vlerė universale.Vlera si kjo mund tė plazmohen vetėm nga ama e njė shpirti tė madh si ai i Dritėroit me njė hapėsirė njohjeje dhe kualitet vizioni jo tė zakonshėm .

    Si i tillė dekodifikimi,leximi intertekstual,i veprės sė Dritėroit,jo vetёm mua,por ēdo interpretuesi,apo studiuesi tė apasionuar do t’i dhuronin vetėm ēaste lumturie.

    . Siē e thotė studiuesi i njohur i letrave shqipe,Dr.Moikom Zeqo,tek libri i tij”Liriku i tokės,demoni i fjalės”,njė libėr intim kushtuar poetit tė madh:

    “Dritėro Agolli ėshtė njė nga shkrimtarėt mė tė shquar shqiptarė.

    Ai ka krijuar profilin e tij si njė shkrimtar i traditės,por jo thjesht tradicional, i cili ka njė shpirtėzim tė botės shqiptare si njė aspekt tė jetės e tė motiveve letrare pėrmes tė

    cilave tė kujton personalitete lirike shqiptare tė kohėrave nga Naim Frashėri deri tek Lazgush Poradeci”.(M.Zeqo”Liriku i tokės,demoni i fjalės”fq.54)

    Dritėroi gjithnjė ėshtė treguar i ndjeshėm ndaj dashurisė si ama e jetės sonė,po aq ndaj dinjitetit tė jetės sė grave dhe vajzave, ndryshe ndaj seksit tė bukur. siē e vlerėsonte Migjeni,poeti ynė i madh, duke iu referuar kritikut tė madh rus, Bjelinskit.

    . Pėr Dritėroin dashuria nuk plaket kurrė,po aq nuk njeh moshė,kurse gruaja,nė pėrgjithėsi,ėshtė si ajri qė thithim,ėshtė oksigjeni i jetės…

    Kjo ka sjellur qė poeti ta pėrjetojė plot indinjatė rolin e shėmtuar tė shkuesve, apo tė mblesve, siē i quan Dritėroi nė poezinė”Mundja e Lekė Dukagjinit”. Dritėroi mjeshtėrisht e pėrjeton shkuesinė si njėra ndėr urat qė na lidh me skllavėrinė brenda vehtes,pavarėsisht metamorfozave, tė cilat duhen denigruar nė tė gjitha format e shfaqjes sė tyre.

    Ne sillemi mė mesjetarė se vetė Lekė Dukagjini,edhe pse nė vend tė qelesheve,mund tė kemi vėnė kravata ,nėnkupton poeti,nėqoftėse nuk luftojmė me tė gjithė forcėn tonė pėr shkatėrrimin rrėnjėsor tė kėtij pushteti poshtėrues nė ditėt tona,ēka mund tė arrihet duke i shpėtuar sė pari sjelljes mesjetare tė secilit prej nesh brenda vehtes.

    Nė kėtė vėshtrim anatemimi nga Agolli i kėsaj dukurie sa tradicionale,sa moderne mes nesh vjen krejt aktual: Shkuesit ende veprojnė, paēka se kanė ndrruar maskat,ngjyrat,format e komunikimit,por jo thelbin, kur shohim qė vajza 15* 16 vjeēe tė martohen me meshkuj me diferenca tė jashtėzakonshme moshe .Ēka bėn qė nė fakt ēifti nė atė qė thirret jetė intime, dashuri normale, tė mos plotėsohet kurrė,ndryshe tė mbetet pre e hijes sė njė opinioni anadollak, maskilist me shkėlqim tė rremė…

    Nė kėtė kontekst poeti ynė i madh vjen sa aktual,sa universal me mesazhet e veprės sė vet, pėrballė skllavėrimit postmodern, me tė gjitha larmitė e shfaqjes sė tij,

    sa tė dukshme,sa tė padukshme,shprehje e ndotjes patriarkale,mesjetare , nė njė shoqėri,si kjo jona, qė rreket tė jetė e njerėzve tė lirė, edhe pse, pėr hir tė sė vėrtetės, vazhdon po aq tė mbetet peng i “zhurmave tė erėrave tė totalitare” sa kohė qė vetė fati ynė si komb do

    tė mbahet peng i njė sjelljeje pėr t’u qarė e pėr t’u qeshur,si filozofi qolesh,apo“Zylosh dhe Shemshedinёsh”qė vazhdojnё tё “rekrutohen”partitisht nё zyrat tona.

    …Sjellje politike tė cilėn me aq dinjitet sa artistik,sa jetik,sa ireal,sa real Dritėroi do ta thėrriste vėnēe:Shkėrllatokraci,pre e burrėrisė sė sėmurė shqiptare, nėn trysninė e njė mentaliteti,madje aspak komunist,por thjesht feudal,si nė kohėn e kapedanėve dhe tė bajraktarėve: ”Unė kam njė gjel dhe gjeli im duhet t’i mundė tė gjithė gjelat e tjerė” do tė nėnvizonte gjithė indinjatė poeti ynė i mirėnjohur. Ja domethёnia qė buron nga vepra dhe

    jeta e Dritėroit nė njė Shqipėri qė akoma nuk po guxon tė heqё bragashat, do tė thoshte Migjeni,poeti tjetėr i madh shqiptar,me tė cilin Dritėroin e bashkon jo vetėm ditėlindja,13

    Tetori,por universaliteti i veprės sė tyre, si bij tė kėsaj Shqipėrie qė ėndėrron tė jetė nesėr, realisht, njė shoqėri e hapur, progresiste,dinjitoze nё gjirin Evropёs sё Re…

    Ja mesazhi qė sjell nė vazhdimёsi vepra e Dritёroit pėr cilindo nesh si njё kumt qё dritėron nё rrugėtiminn tonė si komb drejt sfidės serioze tė gjetjes sė vetvehtes sonё

    me sa mё shumё dinjitet dhe jo si skllevėr tė njė realiteti postmodern,posthistorik, nё tё cilin depersonalizimi,si formati mė i ligėsht i qenies,i sjelljes sė njeriut me vetvehten,pёr hir tё sё vёrtetёs mjerane njerёzore, po kthehet nė njё mjet jetese…

    Vjen natyrshėm ky kumt brenda cilitdo qė pёrjeton thelbin estetiko-filozofik tė veprės sė shkrimtarit tonė tė madh,Dritėro Agolli,”Nderi i Kombit”,nė 79-Vjetorin e tij tė lindjes,si kumti estetik qė merr jetė, ndryshe si njė obligim krejt fisnik ndaj Dritėroit:

    Njėri nga poetėt mė njerėzorė tė kėsaj toke…
    Te me fali ndonje handikapat, qe nuk e mendova si ai!

  7. #7
    Hulumtoj i heshtur Maska e peshkaqeni33
    Anėtarėsuar
    31-12-2005
    Vendndodhja
    Diku aty ne mes!
    Postime
    564
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Po!
    Ne kemi edhe nje fytyre te till!
    Ne fud te fundit kjo eshte fytyra qe duhet ti tregojme Botes!
    Te me fali ndonje handikapat, qe nuk e mendova si ai!

  8. #8
    Proud 2 b Albanian Maska e Linda-uk
    Anėtarėsuar
    10-08-2009
    Vendndodhja
    Angli
    Postime
    286
    Faleminderit
    2
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    cili eshte libri i fundit qe ka nxjerr Dritero Agolli ?
    U cant judge a book by its cover but you can tell its price

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    35
    29 falenderime nė 21 postime

    Dritero Agolli mbush 80 vjet

    Dritėroi: Pėrplasja me Mehmet Shehun pėr “Zylon”, pse u ftohėm me Kadarenė
    Argumente Enjte, Tetor 13th, 2011


    Dritero Agolli me bashkeshorten e tij, Sadijen, dje duke folur per “Panorama”

    Rrėfimi i Dritėroit pėr 80-vjetorin: Pengjet e jetės sime

    “S’po shkruaj dot librin e jetės, do doja njė apartament mė tė madh pėr bibliotekėn”
    Dritėro Agolli sot mbush 80 vjeē. I lindur nė fshatin Menkulas tė rrethit tė Devollit mė 13 tetor 1931, ai sot feston me fėmijėt e tij, nipėrit dhe mbesat, por dhe qindra e mijėra admirues nė tė gjitha trevat shqiptare.

    Ndėrsa “Shkėlqimi dhe rėnia e shokut Zylo” e ka bėrė atė me shumė miq nė Francė e vende tė tjera tė Europės, nė kėtė jubile tė ditėlindjes sė tij, shkrimtari i madh i letrave shqipe pranon tė hapė pėr ne derėn dhe tė flasim kėsaj radhe pėr jetėn, pengjet e tij, krijimtarinė, marrėdhėniet njerėzore, por, mbi tė gjitha, “Shkėlqimin dhe rėnien e shokut Zylo”. Duket se ky libėr tronditi shtetin e asaj kohe. Ishte viti 1974 kur Dritėroi, njė shkrimtar tashmė i afirmuar, ishte bėrė kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Shqipėrisė, me njė imunitet tė plotė, bazuar nė popullaritetin dhe karizmin e tij, tė mjaftueshėm qė mbi tė mos tė binin shigjetat armikut tė popullit. Vetė Kryeministri i asaj kohe, Mehmet Shehu, i cili ndodhej nė Francė pėr njė operim, interesohej me telefon prej andej se kur do tė pėrfundonte botimi i tij nė revistėn “Hosteni” tė asaj kohe, duke shprehur bezdi dhe siklet nga tema qė libri trajtonte. Nė rrėfimin e tij tė gjatė, si gjithnjė, shoqja e jetės, zonja Sadije, e cila ėshtė pjesė e ēdo vargu, e ēdo rreshti nė prozė, por dhe dėshmitare okulare, por dhe memorizuese e shumė episodeve pikante nga jeta e tij. Duke folur pėr bashkudhėtarin e tij letrar, Ismail Kadarenė, Dritėroi jo pa shqetėsim dhe rezervė shprehet se marrėdhėniet e tyre u ftohėn nė kohėn kur Agolli u bė kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Shqipėrisė. Por, pėr tė, “marrėdhėnia me Ismailin mbetet normale”.
    Nuk ėshtė hera e parė qė e intervistoj nė shtėpinė e tij shkrimtarin e madh dhe sa herė shkoj, gjej tek ai libra tė shpėrndarė gjithandej. Mė ka treguar dhe dhomėn ku ka vendosur bibliotekėn, ku librat janė vendosur nė mėnyrė tė ērregullt. Libra sheh kudo nė kuti, poshtė tavolinave dhe deri poshtė krevateve. Njė peng i madh i jetės sė shkrimtarit tė madh ėshtė pamundėsia pėr tė sistemuar kėtė bibliotekė tė madhe qė ka nė shtėpinė e tij. “Peng mė ka mbetur qė nuk kam njė apartament mė tė madh, qė tė kisha mundėsi tė sistemoja tė gjitha librat dhe dorėshkrimet qė kam”, shprehet Dritėroi dhe sytė i mbushen me lot. Ėshtė njė jetė qė e ka kaluar mbi letra, dorėshkrime, shkarravina, shėnime dhe njė mori librash, poezi, tregime dhe romane. Nga politika kėrkon qė ajo tė gjejė njė pikė takimi, njė kompromis qė tė shohin me kujdes hallet dhe problemet e popullit. Por Dritėroi ka dhe njė peng tė madh, nuk pėrfundoi dot librin e jetės, i shtyrė nė kohė, herė me humor e herė i sėmurė, ai e sheh tė pamundur ta pėrfundojė kėtė libėr. Dikur mė thoshte se qė ta pėrfundonte kėtė libėr duhet tė ishte nė gjendje tė mirė shpirtėrore, pėrveēse shėndetėsore. “Mė dridhen duart dhe nuk mund tė shkruaj, ndėrsa Sadija nuk mė ndjek dot me ritmin e dikurshėm hedhjen e tyre nė letėr. Mendimet mė ikin dhe pastaj fillojmė e zihemi”, shprehet Dritėroi, ndėrsa Sadija vijon e tregon episode kur shkrimtari kėrkon qė ajo tė shkruajė shpejt apo nė atė moment qė i vijnė mendimet.
    Nė kėto 80 vjet, cilat janė momentet mė kulmore qė kanė lėnė gjurmė dhe tė kanė lėnė pa gjumė?
    Nė kėto vite unė do tė kujtoja gazetėn “Zėri i Popullit”, ku kam punuar 15 vjet, dhe unė duhet tė kisha gjetur momentin qė ta ndėrprisja shumė mė shpejt. Kujtoj gazetarėt e “Zėrit tė Popullit”, njė pjesė e madhe e tyre kanė vdekur dhe ndonjėherė lajmin e kobshėm tė ikjes sė tyre nga kjo jetė e kam marrė vesh vonė, si Vangjush Gambeta, Niko Nikolla, Jusuf Alibali dhe tė tjerė.
    Pse thua se duhet tė ishe shkėputur mė shpejt nga gazeta?
    Unė duhet tė qėndroja aty jo mė shumė se 5 vjet dhe tė dilja nė profesion tė lirė. Por edhe kur dola nė profesion tė lirė, unė prapė shkoja nė redaksinė e “ZP”. Megjithatė, vitet e gazetarisė mė kanė pasuruar aq shumė, sa asnjė profesion tjetėr besoj. Ku nė kėmbė, ku nė mushkė, ku me ndonjė kamion, kam bredhur tė gjithė vendin, kam njohur vende dhe karaktere. Nuk ėshtė shprehja ime ajo qė thuhet qė ēdo shkrimtar duhet tė kalojė mė parė nga gazetaria, por duhet tė ndiejė kur tė largohet. “Pas pesė vitesh punė nė gazetė duhet tė largohesh”, ka thėnė Heminguej, i cili ka punuar nė gazeta 5-6 vjet. Por pėr shkrimtarėt ėshtė e domosdoshme puna nė gazetė. Edhe tė tjerė u larguan nga “Zėri i Popullit” dhe mirė bėnė, u morėn me letėrsi, si Xhevahir Spahiu, apo njė studentja ime, Ludmilla Xhapija dhe tė tjerė.
    Ju duket se gazetaria sot ka humbur forcėn dhe peshėn e fjalės, duke mos pasur atė efekt publik si dikur, qė pas ēdo shkrimi kritik si nė “ZP” apo nė gazetėn “Bashkimi” vihej nė lėvizje gjithė struktura shtetėrore, jo kundėr gazetarit, por kundėr fenomenit qė kritikohej apo satirizohej?
    Po, e ka humbur! Sot, rrallė ndodh qė tė bėhet ndonjė polemikė pėr fenomenet e ndryshme qė sillen nė lajme. Kjo ka ardhur dhe pėr shkak tė burimeve tė shumta tė informacioneve apo televizioneve. Pesha e pendės ėshtė zbehur, duke ia lėnė figurės tė flasė mė shumė pėrmes televizioneve. Sot ėshtė shpėrdoruar fjala.
    Cilat janė momentet mė tė vėshtira tė jetės tuaj qė ju kanė lėnė pa gjumė?
    Si plak 80-vjeēar kujtoj krijimtarinė time qė mė ka lėnė pa gjumė, si librat, ashtu dhe shkrimet nė gazetė. Unė zakonisht shkruaja natėn, ndėrsa shqetėsimi pėr temat qė trajtoja, apo libra tė veēantė, nuk mė linte tė mbyllja sy. Kulmet e shqetėsimeve dhe tė pagjumėsisė kanė arritur me “Zylon…” dhe “Arka e djallit”, qė mė kanė marrė mė shumė kohė dhe vuajtje pėr t’i krijuar, por dhe pėrjetuar.
    “Shkėlqimi dhe rėnia e shokut Zylo” kam pėrshtypjen se ka qenė mė i sikletshėm pėr t’u shkruar, por dhe pas shkrimit pėr kritikėn qė pėrcillte?
    “Zylo” ka qenė mė i sikletshmi, siē e the, sepse merrte pėrsipėr diēka shumė tė vėshtirė, sepse pėrmes Zylos unė godisja burokratėt e aparatit shtetėror. “Shkėlqimin dhe rėnien e shokut Zylo” nisa ta botoj te “Hosteni” dhe kjo u bė mirė, sepse nė atė kohė nuk besoja se do tė botohej i tėri pėr vetė kritikėn qė nisi tė merrte. Niko Nikolla, qė drejtonte revistėn satirike “Hosteni” nė fillim tė viteve ’70, nisi ta botonte kapitull pas kapitulli tė gjithė librin qė unė e kisha nė dorėshkrim. Kur botohej ky roman te “Hosteni”, Mehmet Shehu ishte nė Paris pėr tė bėrė njė operacion. Qė nga Parisi ai mori Niko Nikollėn dhe i tha: “Kur do tė mbarojė ky Zyloja?”, duke treguar njė lloj sikleti dhe bezdie qė i kishte krijuar libri. Nikoja i mblodhi kapitujt e mbetur nė njė broshurė dhe e botoi nė njė vėllim, sepse ndryshe mund edhe tė bllokohej. Nėse nuk do ta kisha botuar te “Hosteni”, jam shumė i bindur se “Zyloja” do tė ishte bllokuar si botim.
    Nga “Shkėlqimi dhe rėnia e shokut Zylo” patėt probleme nga sistemi i atėhershėm, pasi nė atė kohė u duk si njė frymė kritike ndaj fenomeneve tė dėmshme nė Shqipėri…
    Mehmet Shehu e ka kritikuar kėtė roman dhe pėr njė periudhė ai mbeti nė heshtje. Askush nuk u mor me tė, as kritika. Munguan dhe vlerėsimet letrare. Mehmet Shehu ėshtė shprehur nė atė kohė se “’Shkėlqimi dhe rėnia e shokut Zylo’ e bėn pėrshesh administratėn tonė”.
    “Zylo” mund tė konsiderohet pėr atė kohė njė lloj disidence fine, e hollė, apo e kujdesshme?
    Po, luajti njė rol tė tillė, sepse edhe Mehmet Shehu, nė njė mbledhje tė Kėshillit tė Ministrave, duke iu drejtuar ministrave, u tha: “Ē’mė dini ju mua, Zylo?!”. Pra, libri dhe personazhi e kishte lėnė njė gjurmė. Bile u propozua atėherė, nė’72-shin, qė “Zylo” tė botohej nė Francė dhe u ndalua. Unė, nė fakt, nė atė kohė, mė 1974-n, isha bėrė kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe si i tillė nuk ma ndaluan fare nga qarkullimi, por nuk i bėnė komente dhe publicitet tė madh, ndėrsa u bllokua botimi i tij nė Francė.
    Ishte kjo letėrsi e kėsaj periudhe e ndikuar nga njė frymė liberale qė kishte pėrfshirė dhe Europėn Perėndimore?
    Po, nė prozė dhe nė poezi ishim ne njė grup shkrimtarėsh tė rinj qė donim tė hapnin njė rrugė tė re. Por kohėrat e atėhershme ishin tė vėshtira, sepse quhej si letėrsi kundėr regjimit, njė disidencė e brendshme. Pėr shumė vite nuk u lejua Gyt, njė pėrkthyes francez, qė tė pėrkthente dhe tė botonte nė Francė nė atė kohė “Zylon”, pasi letėrsia jonė duhet tė kishte nė themel heroin pozitiv, dhe jo burokratin.
    Kėto botime ishin spontane, apo kishte njė vetėdije tė brendshme se kishte ardhur momenti qė vendi tė hapej nė letėrsi dhe art. Patėn ndikim lėvizjet studentore nė Europėn Perėndimore?
    Pėr mua kishte ardhur njė moment pėr tė kuptuar apo shpresuar se disa gjėra do tė bėhen mė mirė. Atė qė mendojmė dhe shpresojmė edhe sot, se vendi do tė hyjė nė rrugėn europiane. Ne nė atė kohė mendonim se gjėrat po brenda atij sistemi do tė bėheshin mė mirė, duke i korrigjuar po nga brenda sistemit.
    Si e shpjegoni faktin qė si ju, edhe Ismail Kadare, nuk patėt probleme nga botime tė tilla, si “Shkėlqimi dhe rėnia e shokut Zylo” apo “Kronikė nė gur”, nuk u dėnuat nga ai regjim?
    Kam pėrshtypjen se kjo vinte pėr vetė emrin qė kishim krijuar dhe reputacioni jo i vogėl. Njė shkrimtar tjetėr, jo i njohur, do tė ndalohej qė nė shtypshkronjė pėr botim, madje do tė shkarkohej. Kurse mua mė ra fati qė u bėra kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe nuk kishin se ē’mė bėnin, pasi edhe u duhesha. Edhe duhej ai sistem tė na mbante, sepse kishte dėnuar gjysmėn e shkrimtarėve dhe artistėve. Edhe Ismailin e pėrkthyen pėr tė njohur Shqipėrinė ndryshe dhe pėr tė mbyllur zėrat se kėtu ka censurė tė fortė. Megjithatė, luajtėn njė rol kėto vepra pėr tė futur njė frymė ndryshe. Por unė pata njė fat edhe mė tė keq, nė prozė kryesisht. Ēuditėrisht, gjithė prozėn time e kanė ndaluar, pasi ishte botuar mė parė sepse po tė merrej vesh nė shtypshkronjė se cila ishte pėrmbajtja, do tė bllokohej qė atje, por unė e kisha botuar mė parė nė organet e shtypit dhe ato letrare. Nė atė shoqėri kjo ishte interesante, librat ndaloheshin pasi ishin botuar. Qė mė 19610shin, kur nisi polemika pėr kėtė letėrsi, e ndaluan pėr t’u botuar nė Francė, por u botua nė fund tė 1989-s.
    Si kanė qenė marrėdhėniet tuaja me Ismail Kadarenė nė ato kohė kur letėrsia shqipe ndahej mes jush si peshė krijimtarie?
    Edhe nė shkollėn e mesme tė Gjirokastrės, por edhe kėtu ,derisa unė u bėra kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve, ne kishim miqėsi tė vjetėr dhe tė mirė. Na lidhte krijimtaria. Kemi pasur marrėdhėnie tė mira, edhe kur kemi pasur ndonjė diskutim apo problematikė, Ismaili vinte tek ne lart, se banonte poshtė nesh, dhe diskutonim. Asnjėherė nuk ka pasur zili mes nesh dhe kemi qenė me fat se tė dy kemi pasur drejtime tė ndryshme nė letėrsi.
    Kishit kontradikta apo pika ku nuk pėrputheshit pėr ēėshtje tė letėrsisė apo artit nė pėrgjithėsi?
    Ne kishim miqėsi dhe flisnim me njėri-tjetrin dhe pėr gjėra qė s’duhet t’i dėgjonin tė tjerėt, sepse njeriu ėshtė qenie e ēuditshme. Ka aftėsi edhe tė dyzohet. Ne na bėnin kritikė nė plenumet e Komitetit Qendror, siē ishte libri im “Zhurma e erėrave tė dikurshme”, por nuk pati kritika tė ashpra qė ne tė dėnoheshim.
    A kishit ju qėndrime tė ndryshme pėr figurėn e Enver Hoxhės?
    Ne, nė bisedat tona, nuk e zinim fare nė gojė direkt Enver Hoxhėn, por tėrthorazi, dhe nga kjo anė nuk kemi pasur ndonjė kontradiktė. Kur unė u bėra kryetar i Lidhjes, Ismaili pati njė ftohje ndaj meje, sepse duhej qė pėr shumė gjėra unė tė kisha mendimet e mia.
    Si u prit nė rang shkrimtarėsh apo dhe nė Lidhje arratisja e Ismail Kadaresė?
    U bė njė mbledhje nė Lidhjen e Shkrimtarėve, sepse e kėrkuan nga lart. Ai ishte edhe kryetar i Kryesisė sė Lidhjes. Nė mbledhje u fol se ēfarė qėndrimi do tė mbajė Lidhja pas “Zėrit tė Popullit”, i cili kishte shkruar se ai ishte tradhtar. Unė nė mbledhje thashė se Ismaili nuk ėshtė tradhtar, por ai u zhgėnjye se po zgjatej koha pėr hyrjen nė demokraci. Ai mbetet shkrimtar i madh pėr ne dhe vepra e tij nuk do tė ndalohet. Ramiz Alia mė tha: “Pse je shprehur qė tė mos ndalohen veprat e Ismailit dhe e ke quajtur shkrimtar tė madh?”.
    Si janė marrėdhėniet tuaja pas vitit 1990?
    Normale. Edhe para njė muaji jam takuar me Ismailin dhe mbajmė marrėdhėnie normale.
    Ka pasur mes jush dhe Ismail Kadaresė njė lloj hendeku, pasi ju konsideroheshit si shkrimtar i popullit, ndėrsa Kadare njė shkrimtar elitar? E keni ndjerė kėtė nė marrėdhėniet tuaja?
    Jo, sepse ne kishim drejtime tė ndryshme nė letėrsi dhe secili nga ne kishte admirues tė veēantė, qė nuk konfondoheshin me njėri-tjetrin.
    Pas viteve ’90 letėrsia shqiptare nuk po nxjerr shkrimtarė tė nivelit tuaj apo tė Ismail Kadaresė. Pėrse kjo varfėri kur liria e shprehjes ėshtė e pakufi, ndėrsa ju keni krijuar nė njė kohė qė liria mungonte?
    Tani lejohet ēdo gjė, secili mund tė botojė ēdo libėr. Por unė do tė thosha se ėshtė kohė e shkurtėr pėr tė nxjerrė shkrimtarė tė mėdhenj, 20 vjet pėr letėrsinė nuk janė tė mjaftueshme pėr tė rritur njė brez shkrimtarėsh tė spikatur. Shkrimtarėt e tanishėm nga forma shohim tė shkruajnė pa shumė rregulla dhe janė mė tė lirė. Mbase ėshtė pengesė qė njė pjesė e tyre mundohen tė imitojnė rryma tė paprekura pėr letėrsinė tonė, pasi jemi mėsuar me disa rryma standarde. Meqė rrymat moderniste ne nuk i kemi provuar, na duken si tė panjohura dhe jo me cilėsinė qė ne jemi mėsuar. Mbi bazėn e kėtyre eksperimenteve duket se nuk kemi shpėrthime dhe shkrimtarė tė spikatur. Por, nuk thellohen nė problemet sociale qė ka vendi, veēanėrisht pėr prozėn e kam fjalėn. Ka disa tė rinj qė shpresojnė, siē ėshtė Agron Tufa, njė njeri me talent. Ka botuar disa libra me poezi dhe ka talent, mund tė bėhet me emėr duke krijuar individualitetin e tij, por ėshtė politizuar pak. Pėr mua shkrimtari duhet tė ketė karakter tė fortė e mbi bazėn e karakterit ndėrtohet dhe krijimtaria e bashkuar me talentin. Unė kam shumė shpresė qė do tė dalin dhe formohen shkrimtarė tė mirė.
    Cili ėshtė pengu juaj nė politikė, nė krijimtari dhe nė jetė tuaj private?
    Personalisht mė shqetėson klima politike nė vend. Partitė politike e drejtojnė vendin me njė mentalitet tė vjetėr, duke mos gjetur asnjė pikė takimi mes tyre. Pa njė kompromis nuk mund tė ecė shoqėria jonė. Kompromisi ėshtė ajo qė na mungon gjithė kėto vite. Edhe kur diskutojnė nė Kuvend, nuk ka njė pikė takimi si do shkojė e ardhmja, si do e pėrballojmė varfėrinė, sepse nuk jetojnė tė gjithė njerėzit si nė televizor. Ka varfėri tė madhe. Kjo shoqėri ėshtė e ndėrlikuar dhe kėrkon vėmendje tė madhe nga politika shqiptare. Tė mos mbizotėrojė klima e tensionit dhe e konfliktit. Unė i bėra njė urim Lulzim Bashės si kryetari i ri i Bashkisė sė Tiranės dhe pati njė reaksion tė madh. Por unė jam mėsuar me reaksionet, por marr dhe pėrgjegjėsi. Njerėzit, sidomos rinia, duhet tė jetė mė tolerante dhe mė e kulturuar qė tė kuptojmė tjetrin pėrballė dhe jo ta fyejmė.
    Pengu juaj nė krijimtari?
    Peng nė krijimtari mė mbetet fakti se mė dridhet dora dhe nuk shkruaj dot. I kam mendimet dhe nuk arrij dot tė shkruaj, ndėrsa Sadija nuk mė ndjek dot e t’i hedhė shpejt mendimet nė letėr, si dikur. Mendimet mė ikin dhe nisim e zihemi. Ky ėshtė ngėrēi im nė letėrsi. Peng mė ka mbetur dhe libri im i jetės, i cili mė mbeti pa shkruar, do ta shkruaj tani, do ta shkruaj mė vonė dhe ngeli pa u shkruar. Kam dhe dorėshkrime tė tjera, njė libėr me poezi, “Prit edhe pak”, ėshtė faqosur, ėshtė redaktuar dhe do ta botoj pas pak… “Prit dhe pak unė i them vdekjes”, ėshtė njė varg i marrė nga Balzaku, si mendim i sė kaluarės dhe qė nuk e kemi shfrytėzuar si duhet kohėn. Ia kushtoj Sadijes.
    Po pengu i jetės suaj, cili ėshtė?
    (Mbėshtet kokėn nė kolltuk, fiksohet nė njė pikė nė mur, ku qėndron njė portret i tij nė vaj dhe flet me gjysmė zėri). Do tė doja, nėse do tė kisha pasur mundėsi, tė kisha njė apartament mė tė madh qė tė mundesha tė sistemoja bibliotekėn time. Pėr tė gjetur njė libėr duhet tė vuaj shumė. Shtėpia ime ėshtė mbushur me librat e mi, dorėshkrimet e mia dhe me librat e shkrimtarėve tė tjerė, tė cilėt sa herė botojnė, mė sjellin njė kopje tė librit tė tyre si dhuratė. Unė s’mund t’i hidhja, i kam tė gjithė librat qė mė kanė dhėnė shkrimtarėt e rinj dhe tė vjetėr, sepse e di shumė mirė se sa mund, sa orė pa gjumė dhe mendim ėshtė dashur pėr ta shkruar atė. Por nė kėtė rrėmujė qė ėshtė krijuar kėtu, nuk gjej dot mė shėnimet, dorėshkrimet dhe librat e mi.

    Festa sot nė Akademinė e Shkencave
    Akademia e Shkencave organizon sot nė orėn 9:00 njė takim kushtuar 80-vjetorit tė shkrimtarit tė njohur Dritėro Agolli. Ashtu si nė 75-vjetorin e tij, Akademia do tė organizojė njė takim ku shkrimtarė dhe akademikė do tė mbajnė kumtesa lidhur me jetėn, aktivitetin dhe krijimtarinė e Agollit. Pritet qė gjatė kėtij aktiviteti tė lexohen pjesė tė zgjedhura nga krijimtaria e tij si nė prozė, ashtu dhe nė poezi.

    Ceremoni edhe nė selinė rozė
    Partia Socialiste do tė organizojė njė koktej ditėn e premte, nė orėn 10:00, me rastin e jubileut tė ditėlindjes sė shkrimtarit, apo siē njihet ndryshe, patriarku i socialistėve. Janė ftuar nė kėtė aktivitet shumė personalitete tė kėsaj partie, tė cilėt kanė qenė bashkė me Agollin qė nė krijimin e kėsaj partie. Dritėro Agolli mbahet mend nė Partinė Socialiste ditėn e krijimit tė saj, pasi fjalimi i tij ishte ai qė bėri kthesėn e shkėputjes nga Partia e Punės nė Kongresin e 10 qershorit 1991.

    Pėrmbledhja e botimeve nė UET
    Pėr imazhin e Universitetin Europian tė Tiranės, Dritėro Agolli, i cili ėshtė fiksuar tek tė gjithė pėr mesazhet e dijes, do tė ketė sot pasdite njė mbrėmje tė veēantė. Libraria e UET-sė ka organizuar njė botim special me intervista, ese, poezi tė tij nė njė volum tė posaēėm, ndėrsa do tė ketė lexime tė seleksionuara tė tyre para tė pranishmėve. Pak muaj mė parė, ky universitet i dha Agollit titullin e lartė “Honoris Causa” para stafit pedagogjik tė tij.

    Urime edhe nga Kosova
    Dritėro Agolli, dy ditėt e fundit ka marrė urime nga shqiptarė kudo qė ndodhen. Duket se ai nuk i pėrket vetėm familjes sė tij, por “perandoria” shtrihet kudo ku jetojnė shqiptarėt. Njė grup miqsh nga Bilishti ishin nė shtėpinė e tij, ku nuk kishin harruar tė merrnin me vete dhe njė grup artistik me kėngėtarė dhe instrumentistė duke e rikthyer nė vendlindjen e tij. Por, njė lajmėrim disi i veēantė i ka ardhur pėrmes telefonit. Njė grup me nxėnės nga Bujanovci do tė mbėrrijnė tė premten, pesė nxėnės bashkė me mėsuesin e tyre, njė gazetar dhe njė operator do tė vijnė nga Kosova pėr t’i uruar 80-vjetorin dhe tė marrin prej tij kujtimin mė tė bukur tė jetės. Ndėrsa e zonja e shtėpisė nuk pėrton tė ngrejė vazhdimisht telefonin nga i cili merr ēdo 2 minuta urime nga shumė dashamirės.

    ARISTIR LUMEZI

    panorama

    .

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-06-2008
    Postime
    159
    Faleminderit
    1
    0 falenderime nė 0 postime
    Lavdi per Driteroin e madh dhe jete te gjate sa malet!

  11. #11
    I love god
    Anėtarėsuar
    23-02-2007
    Postime
    7,756
    Faleminderit
    54
    20 falenderime nė 17 postime
    i madherishmi dritero.

    pseudo poete ka prodhuar shume sistemi socialist.

    me kujtohet kur shkoja ne lidhjen e shkrimtareve te takoja dajen(dhe ky komunist si driteroi)hiqeshin si perparimtar,por e kishin ne zemer idealin.

    bishti i qenit bisht qeni mbetet

  12. #12
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,897
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime

    MERO BAZE i versulet Dritero Agollit!

    Dritėroi dhe Sadija pinė raki me njė vrasės

    Nga Bledi Mane

    1./ Na merre, ta kam sjellė!

    E enjte e zezė, e enjte e gjakosur, e enjte e frikshme dhe plot sarkazėm. Dje ka qenė njė nga ditėt mė halabake tė vitit.

    Bashkimi Evropian ia nxiu fytyrėn si shollė kėpuce vendit tim, Komisioneri i Zgjerimit, ish komunisti ēek Stefan Fule ia nxiu fytyrėn si shollė politikės shqiptare. Si plak i pjerdhur qė ėshtė Sali Berisha kėrcėnoi se do ia bėnte fytyrėn si shollė kėpuce deputetit opozitar Saimir Tahiri. Shkodra, Berati, Bulqiza, Don Bosko u nxinė frikshėm nga tritoli, pistoletat dhe gjaku i vrasjeve tė radhės. Uraganit tė ndėrprerė tė poezisė shqiptaro-malazezit MI-llosh GJE-rgj NI-kolla me rastin e 100 vjetorit tė lindjes ia kanė nxirė varrin si shollė opinge andej nga periferitė e plehrosura tė Shkodrės, ndėrsa nė derėn e shtėpisė sė shkrimtarit devolli Dritėro Agolli me rastin e 80 vjetorit tė lindjes sė tij iu shfaq pėr urim njė fytyrė e zezė shollė kėpuce. Kryebashkiaku i vjedhur i Tiranės Luli (jo i Migjenit, por i doktorit) i ktheu qokėn Dritėroit e i uroi jetė tė gjatė(?).

    Mė kishin treguar qė herėt se kopili hollandez do e vizitonte ish komshiun e Kadaresė, por mendova se nė familjen Agolli do e prisnin surprizat. Fantazoja ēmendurisht se Dritėroi do i hapte derėn e do bėnte sikur ta pėrqafonte, ndėrsa gruaja e tij Sadija papritur do i gjuante nga fytyra me kėpucė. Do i klithte si pedagogia Hanelli “ti je vrasės!” e sa hap e mbyll sytė megjithėse plak Dritėroi si Ante do i bėnte ndonjė kapje sovjetike nga fyti e do e shtrinte Lul Bashėn nė tokė. Nga dhoma tjetėr do dilte si uragan e bija e shkrimtarit Elona e sė bashku me burrin e saj Luanin e panaireve expoklikse do ia lidhnin duart kryq. Pėr tė mbytur rėnkimet kurvėrore dhe klithjet e Lulit “o mami mė ndihmo, o teta Liria po mė marrin peng, Argita njofto Agronin nė polici”, do i kishin rrasur nė gojė tė zhubravitur librin me poezi “Nėnė Shqipėri” e do ta tėrhiqnin zvarrė shkallėve tė pallatit ku banojnė. Njė kat mė poshtė do tė ndalonin nė derėn e familjes Kadare e do i bėnin zė Ismailit. Ky i fundit do t’i injoronte tė gjithė e do ua mbyllte derėn nė fytyrė. Por familja Agolli nuk do tė trishtohej aspak nga ky zhgėnjim e do tė kishin vazhduar qetėsisht zvarritjen e Lulit tė lidhur andej nga drejtimi i rrugės “Qemal Stafa”. Turma njerėzish do tė shikonin tė shtangur e askush nuk do tė ndėrhynte pėr ndihmė. Njėmbėdhjetė bathoristė do i afroheshin Lulit tė turpėruar e do t’i bėrtisnin pse i kishte gėnjyer pėr lekėt e fushatės dhe pse nuk i kishte punėsuar ende nė policinė bashkiake. Vetėm pak metra rrugė do kishin bėrė Agollėt dhe do tė qėndronin tė gjithė nė trotuarin mes Ambulancės sė Madhe dhe Prokurorisė sė Pėrgjithshme. Kalimtarėt kureshtarė do t’kujtonin se pengun e lidhur Lulėzim Basha do ta mjekonin nga shkarėzimet mbi asfalt, por do tė zhgėnjeheshin. Pas rropatjes dhe djersitjes sė Dritėroit, ky i fundit do tė merrte frymė thellė dhe si nė reklamėn uetė tė Henri Naim Ēilit do tė bėrtiste i emocionuar:

    -“Na merre, ja ku e ke, ta solla. Merre, merre Ina Rama dhe hetoje kėtė hajdut, kėtė vrasės hetoje dhe ēoja drejtėsisė! Merre kėtė vrasės se donte tė mė turpėronte, donte tė mė nxinte emrin dhe fytyrėn tani nė pleqėri”.

    Kėtu mbaron fantazia ime. Tani fillon realiteti. Mund tė ma shpjegojė dikush kėtė dashurinė Agoll-Bashė? Thonė se shkrimtari i shokut Zylo po sfidon tėrthorazi shkrimtarin e Lul Mazrekut. Thonė se Agollėt janė kthyer nė interesaxhinj materialistė dhe si panairbėrėsit mė tė mėdhenj tė vendit e kanė zvenitur dashurinė qė kishin pėr Edi Ramėn qysh mė 10 korrik 2011. Fantazia ime u le radhėn gjykimeve tuaja.



    2./ Jashtė kontrollit mė ka dalė kjo Jozefinė

    Gjej mėnyra tė ndryshme pėr tė komunikuar me Jozefinėn time tė dashur. Herė i dėrgoj ndonjė mesazh nė celular, herė e kritikoj tėrthorazi nėpėrmjet Artės sė administratės sė Kuvendit, herė i dėrgoj tė fala me ndonjė deputet tė njohurin tonė tė pėrbashkėt ose komunikoj me tė nėpėrmjet ndonjė analize tė botuar nė shtyp. Kemi kodet tona tė komunikimit, tė cilat kanė funksionuar kėto muajt e fundit.

    Dukej sikur m’i kishte dėgjuar kėshillat dhe po urtėsohej disi. Kishte riparuar pakėz komunikimin dhe pat patinuar servilizmin ndaj Berishės jo me blu tė thellė por me bojėqielli tė ēelur. Po forcon mjaft mirė klanin e saj me Olldashin brenda PD-sė pas curufjasjeve tė rėnduara tė Doktorit, po agravon kalbėzimin e qeverisė mjaft shpejt dhe Lulin e zė me shpulla sa herė qė tė dojė kjo shkodrania jeme si loēkė. Por pardje ma hoqi trurin fare. E shkatėrroi ēdo riparim qė kishim bėrė sė bashku dhe e dhjeu pėrsėri mėnyrėn e tė shprehurit. Atakoi gjithė partinė mė tė madhe opozitare PS me epitetin e frikshėm “celulė e rrezikshme antievropiane”. Dha njė intervistė pa lejen time kur ishte nė Pragė pėr radion Evropa e Lirė.

    Po mė lodh dhe po mė shkatėrron nervat kjo Jozefinė. Nuk mundet ta kėshilloj dot mė kėto 20 muajt e fundit qė do jetė nė pushtet. Ka arsye bukuroshja ime. E kuptoj mire tashmė. Qysh kur erdhi nė Tiranė mė 1996 nuk fle me noterin, e qysh pas 2005 nuk i afrohet asnjė mashkull se kanė frikė prej saj. I ka dalė vetja jashtė kontrolli dhe s’ka burrė nėne ta pėrmbledhė. Dyshoj se do i ketė filluar edhe menopauza tani ndaj po e le tė qetė deri nė fillim tė vitit 2014. Ah sikur tė isha si doktor Adem Harxhi qė jeton nė New York, kisha pėr ta kėshilluar ēdo tė diel nė faqet e gazetės Shekulli.

    tema

  13. #13
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,897
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Dritėro Agolli: PS tė zhbllokojė ngėrēin politik

    14 Tetor 2011

    Shkrimtari i njohur Dritėro Agolli ka lėshuar sot njė mesazh pėr politikėn shqiptare. Nė festėn e organizuar nga Partia Socialiste me rastin e 80-vjetorit tė lindjes, shkrimtari Agolli i kėrkoi opozitės tė zhbllokojė ngėrēin politik, duke theksuar se situata politike ėshtė e acaruar.
    Ndėrsa i pyetur rreth kėtij mesazhi kreu i grupit parlamentar socialist Gramoz Ruēi ka theksuar se kėshillat e Dritėro Agollit janė njė gur i ēmuar pėr veprimtarinė dhe aksion politik tė Partisė Socialiste.
    Sipas tij, me propozimet e fundit dhe me kėrkesėn qė ka bėrė lideri i PS-sė pėr njė debat institucional ėshtė nė kuadėr tė kėshillės sė urtė dhe tė menēur tė shkrimtarit.
    Ndėrkohė ditėn e djeshme pėr 80-vjetorin e shkrimtarit tė njohur Dritėro Agolli u organizua njė festė ku morėn pjesė politikanė e artistė, ku njė urim tė veēantė shkrimtari e mori edhe nga kryeministri Berisha./ora-news

    tema

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e pranvera bica
    Anėtarėsuar
    23-03-2009
    Vendndodhja
    Atje ku ka serenata.
    Postime
    4,985
    Faleminderit
    10
    28 falenderime nė 23 postime
    Edhe njeqint te behet shkrimtari yne i madh!

  15. #15
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,897
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Si reagojne partizanet e ēetes PS permes gazetes se Meros?


    61 Pergjigje per Dritėro Agolli: PS tė zhbllokojė ngėrēin politik

    Drini -- 14 Tetor, 2011 nė 11:29 am

    Ore legen shurrak! rri me mire e qelbu ne ate shurren tende prej plaku e mos ha m….

    Pėrgjigjjuni

    tironsi vendali -- 14 Tetor, 2011 nė 12:01 pm

    PO KY MATYFI E KA ZHBLLOKUAR PER VETE CDO APO NA SHET MENT IKO SE JE DHE AFER MOSHES RINORE E NA DUHESH PER TER JETEN PER MENT HAHA ME SE TE PASKAN FRYR TE PA FRYRET O MOS I NGRENCI ASNJE

    Pėrgjigjjuni

    Aqifi -- 14 Tetor, 2011 nė 5:01 pm

    Ik o Dritero, futi nje pshesh me raki dhe shit b… tek Berisha me shoke. Po keta trapat e PS-se akoma kane nevoje per kufoma? Dilni ore fshat me fshat dhe takoni njerezit qe u ka vajtur thika ne kocke…

    Pėrgjigjjuni

    Eltoni USA -- 14 Tetor, 2011 nė 3:24 pm

    Krijohet Partia e Socialosteve Anti-Socialite (PSA):Nano,Driteroi, Kaēi, Harasani,e ca Belule te tjere do te jene ne Kryesi.
    Po Saliu ēfare te beje si thua o shoku Dritero? Ae ke lexur Rregulloren e Parlamentit apo ste intereson me e Majta ty? Me para e ben kete thirrje si Meta e Nano. Edhe kur ishit ne pushtet si Saliu e katandiset Shqiperine.
    Gjithe bota kritikon Qeverine hajdute juve tre bashibozukeve ju duket i mire Saliu. Shkoni mirrni dhe ju testen e PD e mos beni TELLALLIN.


    Pėrgjigjjuni

    i Verteti -- 14 Tetor, 2011 nė 5:19 pm

    Me teper respekt te dashur ”miq per figura te tilla si Dritero Agolli.Ata jane pjese e historise sone kombetare.Ca plera qe nuk kane shtepi dhe jetojne me qera,dhe nuk dine se sa pare kane marre kur falen 15-kateshin tek Kokedhimat me kompani,jane lepujt e politikes shqipetare, me ne krye banditin Berisha.Qendrim dhe mendim, duhet te kemi per ata njerers[ne se jane te tille] qe kane afat skadence[si mishi i derrit, sallami, marmalata, kosi ,dhalla,etj. produkte si keto]jo per Dritero,Kadare,XH.Spahiu dhe shume e shume te tjere,po me siguri JU,te dashur jeni shume large ketyre emrave dhe me afer,antareve te dy bandave te politikes shqipetare,qe njera kerkon te hipi ne pushtet dhe tjetra qe nuk mendon t’a leje pushtetin..

    Pėrgjigjjuni

    eksperti -- 14 Tetor, 2011 nė 8:37 pm

    njeriu meson….

    http://kokqepa.com/2011/10/doktor-raki-kauza/

    Pėrgjigjjuni

    DJ Achmed I kil you -- 14 Tetor, 2011 nė 9:11 pm

    a po bej ketu? po ky trapi ketu lart majtas, me ke po qesh?

    njeriu meson

    te pi cica dhe sise

    pastaj meson te pi

    pastaj meson te shkruaje

    pastaj meson ti bjere me dore

    pastaj meson te q………

    pastaj meson edhe ta q……

    jeta eshte e paperseritshme

    e vetmja gje qe nuk duhet te na veje dem si sperma

    eshte koha.

    Dritero Agolli

    Pėrgjigjjuni

    Dean -- 14 Tetor, 2011 nė 11:43 am

    PLAK MATUF.
    Ke honger mire ti edhe me KOMUNISTET edhe me NEOKOMUNISTET

    Pėrgjigjjuni

    mjalti -- 14 Tetor, 2011 nė 11:54 am

    BRAVO.NUK DO NXE ME SPITALI SE U BENE SHUME.NENE SHQIPERI,MBLIDHEN RRETH TEJE GRATE ME THINJA …….PARA SHUME VITEVE POETI I PA CENSURUAR NE NJE EMISION DUKE FOLUR PER ORIGJINEN NA SHPJEGOI NGA E KISHTE PREJARDHJEN FJALA DEVOLL.DUKE PASUR RESPEKT PER MOSHEN NUK DO I VE EPITET POR LE TA PAGEZOJME ME EMRIN DEVOLL,,,,YSH KA NE SLLAVOMAQEDONISHT.

    Pėrgjigjjuni

    lashi -- 14 Tetor, 2011 nė 11:54 am

    te ngriten me me karroce e vure bebelionen?//////////////

    Pėrgjigjjuni

    Atdhetari -- 14 Tetor, 2011 nė 12:09 pm

    Ky u ēmend fare..po ka rrezik do me bo ndonje ndertese pa leje se ska mun desi t’ja lepije ****** kaq shume kti bashes..

    Pėrgjigjjuni

    Genti -- 14 Tetor, 2011 nė 12:13 pm

    E ka pas fjalen per prostaten.

    Pėrgjigjjuni

    Tutu -- 14 Tetor, 2011 nė 12:22 pm

    Nuk ka qene ndonje far burri as dje e as sot kokerr legeni u ben fresk koqeve te dhenderit nje pijanec folklorist po ata qe u vrane ne bulevard apo i quan ngerc

    Pėrgjigjjuni

    jurgeni -- 14 Tetor, 2011 nė 12:25 pm

    xhaxhi driteroi te lutem do me japesh nje autograf , apo nuk te le luli me saliun

    Pėrgjigjjuni

    aziz -- 14 Tetor, 2011 nė 12:32 pm

    kesaj i thone u debilosa ne pleqeri per nje tekje raki, pastaj ky vun akoma si shume shqiptare te tjere qe nga koha nenes parti mungesen e DINJITETIT uba vet si shoku zulo

    Pėrgjigjjuni

    Landi- Sverige -- 14 Tetor, 2011 nė 12:45 pm

    Mbrojtja me e mire eshte sulmi. Keshtu veterani i penes dhe i politikes i eshte pergjigjur kritikave, me se te drejta kundrejt tij, me sulme te nje mentaliteti fshataresk, sic e pranone edhe vet qe eshte. Mire do te ishte te kalonte i lumtur pleqerine e tij se sa te ngaterohet neper kembet e politikaneve per interesat e familjes se tij.

    Pėrgjigjjuni

    analist -- 14 Tetor, 2011 nė 12:59 pm

    Bravo,keshille me vend.
    Antaresimin ne PD do e kete lene per pak me vone shkrimtari yne i madh.


    Pėrgjigjjuni

    test -- 14 Tetor, 2011 nė 1:03 pm

    cdo gje behet me interes…
    qe ta dini ju te dashur komentues Driteroit i preken interesat e dhendrit
    te tij qe e ka menaxher te Klik-Ekspo-Klik. Duhen ca panaire tani dhe luhen ca leke…nuk mendon me njeri per Shqiperine…vetem per leket e kane mendjen…


    Tung…

    Pėrgjigjjuni

    Vizion -- 14 Tetor, 2011 nė 9:59 pm

    Sigurisht o test. E ka treguar nje jete te tere ky, se sa materialist dhe servil ka qene, eshte dhe do mbetet.

    Pėrgjigjjuni

    Hysamedin -- 14 Tetor, 2011 nė 1:09 pm

    Ike per lesh o babush. Zoti te falte per keto idiotlleqe qe po ben ne prag te varrit

    Pėrgjigjjuni

    tekniku -- 14 Tetor, 2011 nė 1:14 pm

    Me duket se ka ikur koha kur PS do te ndiqte ty ne cdo keshille te urte,mbasi ato nuk jane me te tilla.Inspiration qe vjen mbas tyre eshte tanime teper i dyshimte dhe i kompromentuar qe kur more anen e vrasesit dhe hajdutit L.Basha.

    Pėrgjigjjuni

    beno -- 14 Tetor, 2011 nė 1:30 pm

    sa mire e njifni driteroin me siguri ju kan fol mamat nonje gjo tjeter ju kane thene se thine qe e kas huq dhe ate pune
    skeni turp idote

    Pėrgjigjjuni

    olti -- 14 Tetor, 2011 nė 2:12 pm

    Ha diku nje lug corbe te prishur e pastaj vjell tere jeten qe te ka mbetur. E dha rezultatin dhurata e Lul Bashes: DIARRE GOJORE.

    Pėrgjigjjuni

    mirfa agolli -- 14 Tetor, 2011 nė 1:42 pm

    Xhaxhi Dritero! Do t’ju rekomandoja qe me mire do te ishte per Ju qe ta mbyllesh jeten tuaj me nje heshtje,per t’ju kujtuar per mire dhe jo ta mbyllni si shoku juaj i vjeter Sali Berisha.

    Pėrgjigjjuni

    Leka -- 14 Tetor, 2011 nė 1:51 pm

    Devolliu Agolli, ka pragmatistin e nje fshatari hileqar:Ne te semes le te veje ps-ja, tani qe e mola mire ate, duhet kthyer surrati nga bashkia e vjedhur dhe saliu, per te marre ndonje zgjerim apartamenti si e shpreh dhe vete,favore per te afermit dhe ti rezervohet nje varrim si nje hero kombetar, nga komunistet haxhiqamilas,qe vazhdojne ta shkerdhejne kete vend para dhe mbrapa.

    Pėrgjigjjuni

    gjethi -- 14 Tetor, 2011 nė 1:58 pm

    Shkrimtari i nderuar Dritero Agolli eshte bere avokat iLulushit te bashkise,pasi dhenderri nr.2 i tij z.luan Muhametaj i ka dhene nje koktejl ilacesh perkatsisht: Ilacin RDX te derguar ne Ceki. Ilacin SAM MANPAD te derguar ne qytetin e Nablusit ne Palestine dhe do i jape tani ne nentor edhe ilacin ALMEX. Per keto tre ilce dhe per t’ia bere qefin Lones plaku i nderuar Dritero eshte gati te hipe nudo te kali i Skenderbeut dhe te mbaje fjalime pro Lulush Kollovarit.Jane ilace shume te forta qe po nuk i pive sipas rekomanimit te doktor Penicilines te hyp dalldia dhe shkon per gjah andej nga Voskopoja!!!!!

    Pėrgjigjjuni

    askushi -- 14 Tetor, 2011 nė 2:05 pm

    Dritero,ti je i shquar, per poezit e tua,per servilizmin poltik ndaj regjimit te Hoxhes.Per kete servilizem ju kini dhe nuhatjen per te kaluar tek me i “forti” si mbeshtetes per te fituar perfitime.Do te ishte ne nderin tuaj te mos ngateroheshit me ne probleme servilizmi ndaj “superfuqive”,sepse kini akoma nje test partie ne xhep.Asnjeher mos mendo se do zgjidhesh problemet e niperve dhe mbesave,koha do beje te veten.

    Pėrgjigjjuni

    Miri -- 14 Tetor, 2011 nė 2:25 pm

    Nje faqore raki pergjysem, nje rrenje hurdhe e njome dhe nje pellg shurre. Komplet peisazh per kete TARALLAKUN qe ka harruar te vdese. Opozita te beje leshime, po pozita sipas teje cfare duhet te beje, pasi deri tani vetem shterngime po ben?

    Pėrgjigjjuni

    Shqiptar -- 14 Tetor, 2011 nė 3:41 pm

    …dhe nje qepe Bozhigradi.

    Pėrgjigjjuni

    Ina -- 14 Tetor, 2011 nė 2:29 pm

    Pleqeria po i ‘merr mendjen’ e batakēinjte perfitojne nga rasti per t’a shpalosur si ‘flamur’ neper bankete/ceremoni/festa. Nuk ka te aferm t’a keshillojne te gjorin plak, qe gjithsesi duhet pranuar qe ka qene shkrimtar i madh?

    Pėrgjigjjuni

    LI -- 14 Tetor, 2011 nė 10:04 pm

    Nuk po i merr mendjen pleqeria jooooooooooo, keshtu ka qene dhe keshtu do vdesi, spiun dhe servil i stazhonuar.

    Pėrgjigjjuni

    shkodrani -- 14 Tetor, 2011 nė 2:32 pm

    Turp o Dritero,nuki e kam menduar kurre se edhe ti shitesh me leke a perfitime. Kendojme shpesh ate kengen tende Kur te jeshe merzitur shume,tekstin e te ciles e bere ti dhe na frymezoje se me te vertete nje dite kur te ikim nga kjo bote duke lene kujtime te mira do te na kujtojne. Po si ti vete e drodhe,keshtu nuk kemi me te kujtuar me per mire.Me vjen me te vertete keq per ty.

    Pėrgjigjjuni

    alban -- 14 Tetor, 2011 nė 2:36 pm

    Vajte dhe ti o i madhi Dritero.Zoti paste meshire per ty

    Pėrgjigjjuni

    Qorja. -- 14 Tetor, 2011 nė 3:07 pm

    Po mirė o shoku Dritoro! Vėrtet qė grėnēin Partia socialiste ta ketė shkaktuar? Po sa di unė qė nuk jam socialist dhe rreth 12 vjet mė i vogėl se ti o komunist i stazhionuar, sot si as njė herė tjetėr socialistja nuk ka as njė faj sepse: Ėshtė rrahur, ėshtė sharė, ėshtė pėrdhunuar, ėshtė vrar (21 Janari) DHE TASHTI PO I NXINĖ DHE SURRATIN DUKE JA BĖRĖ SHOLLĖ KĖPUCE. Tė gjitha kėto krime kanė njė autor permanentė Sali VBiēitolin mikun tuaj shpirtėror qė ju urdhėroi 80 vjetorin!. Po socialistja nuk ėsht e vetėme qė shtypet nga Sala ytė, por po shtzpen edhe kombtaristėt e vėrtet, ish tė persekutuarit, ish tė burgosurit politik vetėm e vetėm se nuk bėjnė pjesė nė armėn e fshehtė tė ish sigurimit tė shtetit, tė cilėt partia jote dhe e Saliut i ka futur nė gjirin e PD-sė, pseudo tė djathtė.Ty tė vjen era gjak sepse ulėrijnė 10 jetimėt qė vrau ushtria e Bashės tėnt o socialist pa shpirtė. Hesht se turpėrove veten nė pleqėri. Ule veten si njeri, por sidoqoftė doli vlera e fisnikut kombtar Kadare qė i janė veshur hienat e sigurimit pėr ta denigruar, por gjeniu nuk tutet. Hesht Dritoro sepse e mbylle me turp. Leri mė kėshillat se jetimėt duan bukė punė jetė sepse prindrit jua vratė ju Mbretrėrit e pa kurorizuar.

    Pėrgjigjjuni

    Robert Muco -- 14 Tetor, 2011 nė 3:10 pm

    Njerzit fisnike kur plaken hijeshohen dhe e rrezatojne kete fisnikeri kurse
    driteroi eshte bere si nje fantazme qe tremb jo vetem te vegjelit por dhe ne te medhejte.Eshte nje fatkeqesi e dyfishte qe nje nje nga idhujt tane
    kthehet ne leter higjenike e qelbesires me emrin s.brisha.
    TU BOFTE VORRI HALE JEVGJISH ME GJITHE ATE GIRLFRENDEN SADISTEN.


    Pėrgjigjjuni

    Albanian Stud -- 14 Tetor, 2011 nė 3:17 pm

    ky thes me kocka u be shume qesharak…ka marre nje dore te mire paresh nge maloku i vucidolit per te fol keto budallalliqe

    Pėrgjigjjuni

    sali bej -- 14 Tetor, 2011 nė 3:18 pm

    Fajin e kane mjeket qe nuk e deklarojne te rrjedhur tani eshte bere si plAKU MERE NUK FLET ME MENDJEN E VET POR TE DHENDRIT QE E DREDH SI KU….

    Pėrgjigjjuni

    Claus -- 14 Tetor, 2011 nė 3:47 pm

    Te nderuar komentues,

    ka njeri qe te me sqaroje perse ky njeri, krijues i nderuar i “epokes se realizmit socialist”, ish-kryetar i lidhjes se shkrimtareve te asaj kohe, ish-anetar i komitetit qendror te partise se punes vleresohet aq shume 20 vjet pas renies se komunizmit?

    Lavdine e tij e arriti gjate sistemit te kaluar dhe i njohur u be po nga ai sistem.
    Nuk e kuptoj perse nderohet a respektohet aq shume per meritat e kohes se kaluar, per meritat e kohes se sotme ( qe duhet ti kerkosh me qirinj) apo per kete pjese te marre nga poema e tij aq e njohur ne letersine socialiste, pjese te se ciles e kam sjelle per ju per freskim kujtese:

    Me fletore te zhubrosur ne fundin e torbes,
    Me fletore perzier me buken, kalemat, fisheket..
    …Ecen ministrat e ardhshem, komisaret, strateget
    Eci muza jone poetike.
    Eci AI qe ti Shqiperi, nenokja e maleve
    I thua me fjalen prinderore BIR
    Eci AI qe kurre ndaj halleve
    Nuk ndenji
    te bente sehir.
    Qe koken mos ta ulje kurre,
    qe ballin ta
    kishe krenar,
    Ai u betua :
    ” NDERIN E NENES DO TA MBROJME SI BURRAT,
    SIKUR TA DIME QE HAME DHE BAR”…

    …Ne ishim krah
    tij, bashke si gishtat e dores
    Ne akuj, furtune,
    ngrice e terr
    Ne ishim
    krah tij mes skamjes, urise, debores
    Dhe ti i thoje:
    Pri bir i nenes, Enver!

    Pėrgjigjjuni

    ny men -- 14 Tetor, 2011 nė 4:22 pm

    FALEMINDERIT CLAUS
    une me teper njoh driteroin se enver hoxhen biles driteroi
    KY ANTAR I KQPPSH DHE KASAPI I LIDHJES SE SHKRITAREVE
    eshte pale me enver hoxhen.HABITEM ME SHUME ARTISTE
    DHE TE DENUAR NGA LIDHJA QE NUK FLASIN ..
    driteroi eshte poet i talentuar por kjo nuk na pengon ta quajme
    persekutori numer 1 i artisteve te shqiperise.


    Pėrgjigjjuni

    ooops -- 14 Tetor, 2011 nė 10:07 pm

    Ke shume te drejte ny men.

    Pėrgjigjjuni

    sorge -- 14 Tetor, 2011 nė 7:51 pm

    Nuk ka thene kot POETI I MADH DESIDENT RUS JEVTUSHENKO,KUR ERDHI NE SHQIPERI,SE “ANTI-KOMUNISTET ME TE RREZIKSHEM,JANE ISH KOMUNISTET”!!!Prandaj Shqiperia eshte bere FUSHE KRIMESH,sepse ish komunistet ekstremiste e kerrieriste,per t’u bere te besueshem ndaj SISTEMIT TE RI KAPITALIST,u duhej te beheshin “ME KATOLIK SE PAPA”,per t’u bere me te besueshem!!!Nga ana tjeter ish te persekutuarit e ish pronaret,kane qene aq te “TREDFHUR”nga trute,sa i besuan Sali Berishes dhe ish-eve si ai,qe gjoja po ndertonin DEMOKRACINE!!POR NUK E DININ SE KY BERISHE ISHTE AGJENT I SERBISE dhe ka marre detyre ta ZHDUKE SHQIPERINE,sic edhe e ka bere!!!

    Pėrgjigjjuni

    aline -- 14 Tetor, 2011 nė 3:47 pm

    Keshtu eshte kur te japin monopolin e Panaireve te librit per ty dhe rrethin tend familjar.

    Faqja e zeze

    Pėrgjigjjuni

    elio -- 14 Tetor, 2011 nė 3:49 pm

    Dini gje per Luan Muhamitin dhenderin e Driteroit, nga tenderi i pasaportave dhe aferave te tjera me qeverine Berisha….

    Pėrgjigjjuni

    beso -- 14 Tetor, 2011 nė 4:01 pm

    i nderuar Dritero,te behesh njeqind vjet!Nuk do ishte keq te permendje dhe 100 vjetorin e Migjenit te madh,se do te kishte shume lezet dhe do shkembeje xhentilese dhe kavaljerllek se bashku,se devollinjte,miqte e mi jane kavaljere te medhenj.Pastaj per ngerēin mire ke folur,po kjo eshte si te hash pershesh me qumesht pas mishit dhe tortes.Ti je i menēur Dritero,po nuk mund te djallosje ne pleqeri,kur i ben nje telefon urimi atij qe fitoi me hile poshte tavolines,se pastaj tregon dobesi dhe nuk ke target tu tregosh fabula moraliste niperve e mbesave.Pastaj ti e di o kengetar i fjales,o partizan i nderuar qe ne 21 janar u vrane 4 te pafajshem nga pushka e qeverise,dhe luli,ajo neperka qe qesh,ishte minister i brendshem.Nuk ka dy pa tre-thone italianet,tani te mungon qe te inagurosh me lulin ndonje feste shabanesh,ku luli te promovoje librin e tij me vjersha;nuk e diskutoj qe luli di te shkruaje vjersha,gjersa e qeshura kafshare s’i mungon.Ta kaloi dhe Kadareja ne ate pike ku ti o Dritero ishe me i forte dhe me tesere pale;i kerkoi lulit te terhiqej.Kurse ti e pershendete,biles tani kerkoke qe PS te zhbllokohetos valle ta dha miku yt luli kete mendje? …Me nje hall murrash te shtrember,brenda hyri lul kusar,qysh tu be ti hapesh deren,o i madhi im shkrimtar?

    Pėrgjigjjuni

    Claus -- 14 Tetor, 2011 nė 5:09 pm

    …e lexova me endje,sidomos fundi ishte “rrenues” per te,beso.Flmn.

    Pėrgjigjjuni

    BERISHA LARGOHU PER TI HAPE RRUGE INTEGRIMIT. -- 14 Tetor, 2011 nė 4:19 pm

    Agolli deshiron paqe per te mbajtur Berishen ne pushtet, ky ka rreqite nga truri nga vete mosha. Shqiptaret nuk duhet te marrin persiper idiotzirat e Agollit qe nxjerre nga goja e tije.

    Pėrgjigjjuni

    Linda -- 14 Tetor, 2011 nė 4:36 pm

    Ja ku e nxori koken Driteroi. Ai kerkon te perdore autoritetin e tij per t’i kerkuar simpatizanteve te tij ne PS qe te bashkohen me krahun e Nanos qe kuptohet do te jene bashkepunetore te Berishes. Keshtu krijohet trioja Nano-Berisha-Meta qe dukshem do te vazhdojne shkaterrimin dhe vjedhjen e Shqiperise. Nuk mund t’i kerkosh PS-se te zhbllokoje ngercin politik. Nuk eshte fajtore PS per kete ngerc politik. Madje PS po ben shume duke pranuar te futet ne parlament dhe te debatoje me huligane qe kane zaptuar ate salle. PS absolutisht nuk duhet te marre pjese ne asnje aktivitet politik. Ata duhet te braktisin dhe abandonojne te gjitha aktivitetet per t’i treguar botes se nuk behen pale me kriminele dhe hajdute. PS te pakten duhet te mbaje pergjegjesi morale per 5 viktimat e 21 janarit qe shkuan gjakhumb se urdheruesi i vrasesve te tyre tashme u emerua ne krye te Bashkise se Tiranes. Per cfare zhbllokim ngerci politik flet z.Agolli? Ai po ben sabotimin e radhes ndaj asaj qe u arrit qe Berisha me kliken e tij te demaskohej publikisht. Opozita e bashkuar qe per fat te mire ka ne radhet e saj edhe partine qe perfaqeson te persekutuarit politike duhet te vazhdoje luften e saj politike per te larguar kete klase politike nga pushteti i uzurpuar, ky eshte zhbllokim i ngercit politik.

    Pėrgjigjjuni

    pertef lufi -- 14 Tetor, 2011 nė 4:52 pm

    sigurisht, keshtu thote edhe berisha, po na blokon opozita, ps-ja. keshtu e ka porosite luli i berishes driteroin te flase. sic duket luli e ka gjete dosjen e driteroit kur germonte ne dokumenta kur i ishte minister i brendshem prandaj e e shohim sot driteroin te kerrusur nga, per cka na vjen keq, e shohim te poshteruar, te turperuar nga qorba e gelltitur e e gatuar ne guzhinen e sigurimit te enverit. i uroi edhe 100 vjet te tjera te kete fryme e fuqi si qenie edhe pse si figure ka ngordhur diten qe u rekrutue ne klanin berisha-basha i detyrur nga mosha e dosja, ndjese paste ai qe kujtuam qe ishte i madhi agolli po paska qene dhelper- cakall agolli

    Pėrgjigjjuni

    ela -- 14 Tetor, 2011 nė 5:23 pm

    ZOTI DRITERO AGOLLI…RESPEKTE PER MOSHEN..KE LENE KUJTIME TE MIRA NE LETERSINE SHQIPTARE…MOS I MOHO…NENE SHQIPERI TE TUNDEN THEMELET….E MBYLLE ..MOS FOLE ME..QAJNE SHUME SHQIPTARE…EKONOMIA VARFERIA..GERDECI..21 JANARI SHUME LOTE DHE JETIM JO TE NA MPOSHTI SALIU…NGREHUNI KATUNDARE E PUNTORE QE NGA SHKODERA GJERE NE VLORE …I MADHI MIGJEN ..SALIU GEZON KUR TY DRIDHESH ..SI VETE MOSHA…SHANE ME SHUME PSIKOPATI TURP…

    Pėrgjigjjuni

    drin shahini -- 14 Tetor, 2011 nė 5:27 pm

    Ka qene nje film jo i bukur i kinostudios “shqiperia e re” qe kishte
    titullin e goditur”shembja e idhujve” Tani me kete gje te shemtuar
    te zezero agollit mund te themi”cmenduria e idhujve”
    Kam qene fans i ketij baltaxhiu per gjysem shekulli dhe jam pamfundesisht
    i traumatizuar per nje artist QE BEN BIZNES ME TITULLIN QE KA “NDERI I KOMBIT” DUKE U BERE “HALE E KOMBIT”
    ty o plak i rrjedhur qe per bizesin e dhenderit shite nderin te zencin mallkimet e 12 jatimeve te 21 janarin.DHE KUR TE VDESESH O POET
    I PJERDHUR I BALTES DHE I ENVERIT NE DO THEMI
    mbuloi balta PLEHUN qe ishte me komunist se enveri.neveri PA FUND


    Pėrgjigjjuni

    luan kolonja -- 14 Tetor, 2011 nė 5:38 pm

    a eshte dridhe-ore agolli ky apo zedhenesi i shtypit te OSBE ?
    to ipe ,to ipe o papagallos
    (tope tope o papagallos)

    Pėrgjigjjuni

    Frikacaket -- 14 Tetor, 2011 nė 5:45 pm

    Agolli i kėrkoi opozitės tė zhbllokojė ngėrēin politik,

    Po Bashes i kerkove te shkoje ne burg per kater viktimat e 21 Janarit?Plak **********.

    Pėrgjigjjuni

    veneciani prej malsije -- 14 Tetor, 2011 nė 6:02 pm

    me kot e shani kete MATUF te shperfyteruar.
    ne korcaret i themi nga je? nga fshat i gruas dhe i bie
    qe ky plakush qe po ben biznes tani ne pleqeri me trofete e tij
    te jete shkodrani DREQERO AGOLLI.a nuk jan shkodront me pd mor
    morrsha t’keqen

    BOLL ME KEN SHKODRON
    SE T’TONA I BON

    Pėrgjigjjuni

    SKENDER BEU -- 14 Tetor, 2011 nė 6:44 pm

    AAA JO KESHTU MIKU YNE ZYLO? PER KOKEN E QEPES SE BOZHIGRADIT SE MENKULASI QEPUJKA BENTE,NA THUAJ CILA BAMKE TA PREGATITI FJALIMIN,SANIJA SHQIPTARE APO NADJEZHDA RUSE.

    Pėrgjigjjuni

    i drejti -- 14 Tetor, 2011 nė 7:52 pm

    ps.te cbllokoi ngercin-dmth ps e mbaka peng -shqiperine!keshtu do ta kete urdheruar luli me porosi nga berisha.po ik o agoll bej shurren ne brek me mire se sa ja fut si kau-peles.

    Pėrgjigjjuni

    tradhetari -- 14 Tetor, 2011 nė 8:28 pm

    ky driteroi ishe i mall per vendin e tij se matan kufirit nuk e njef njeri,i mathe eshte dhe do ngelet KADAREJA ,me ne funde e tregoj fytyren e tij prej spiuniiiiiiiiiiiiiiiii

    Pėrgjigjjuni

    Vasel Malor Malaj -- 14 Tetor, 2011 nė 8:35 pm

    Nje sinkron i plote i shemtires se surratit me shpirtin e zi.
    SPAJSIVA TAVARISH ZAGOLLI
    ka dicka ne boshtin bozhigrad-moske dhe vicidol-beograd. Do ta kesh henger
    diku nje luge corbe dhe po te terheq per hunde koloneli i udb
    lul udbashi nuk ka spjegim tjeter ta sheses kaq “lire”
    poetin driteroin e madh.NUK KA SOT NDONJE LIGJ APO
    MORAL QE NJE NJERI I MADH TE KETE QENE DHE AGJENT
    NUK KA RRUGE TJETER VEC ASAJ QE KALON NGA NASHA RODINA

    Pėrgjigjjuni

    pertef lufi -- 14 Tetor, 2011 nė 8:46 pm

    rrugen e zvarsjes nga e majta ne te djathten alla berishe, qe nisi xhuveli per perfitime ne para e vazduan lehesi nikolle, meta -, nano ,ceka e partia e tij, idrizi, cavo vangjel i madhi manjani e se fundi a. malaj. eshte e justifikueshme fitojne para te madhe me pushtetin e berishes. keshtu veprove edhe ti z. agolli shkove zvarre e u gjunjezove pra berishe. i shikoni te gjithe nga jugu ia dini vleren karriges e parase. te fala edhe gjeneralit te vitit 1997 a imami, tani minister mbrojtje atehera drejtues i rrebelimit popullor anti berish
    qe u grabiti para e pasuri popullit. na rrofshin keta politikane te mbedhenj.

    Pėrgjigjjuni

    Shefqet Cela -- 14 Tetor, 2011 nė 9:55 pm

    NE KETE BOTE, NJERIU VJEN SI KALAMA DHE IKEN PO SI KALAMA.
    SIDOQOFTE, DRITEROI DO TE NGELET I MADH, JO PER ATE QE ESHTE, POR PER ATE QE KA QENE SI DHE VEPRAT QE KA LENE.
    RRESPEKT!

    Pėrgjigjjuni

    historiani -- 14 Tetor, 2011 nė 10:10 pm

    Neise ,te merresh me Driteroin tani ,eshte humbje kohe.Ruci i ka dhene nje pergjigje teper diplomatike.Dopjo gjashta ndodhet ne doren e Pozites.S,ka nevoje per syze te askujt.

    Pėrgjigjjuni

    ersi -- 14 Tetor, 2011 nė 10:26 pm

    Epo plak 80 vjec qe mendon akoma qe femijet e tij te bejne para vetem kete plehre kam pare. Cu bene keta njerez keshtu moj aman. njeri me pleher se tjetri. Ik ore legen se u felliqe dhe ne pleqeri.. Zaten asnjehere nuk shkelqeve se je i piset ne shpirt.

    Pėrgjigjjuni
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DYDRINAS : 14-10-2011 mė 16:33

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e saura
    Anėtarėsuar
    07-09-2008
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    3,283
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pengu i Driteroit eshte djali i madh qe ka ne Rusi dhe dashuri qe kishte per te emen nje grua shume e mire qe u detyrua te ikte mbas prishjes me Bashkimin Sovjetik...
    E vuajti shume aty filloi te pinte dhe me vone u duk Sadia nje studente shkodrane shume shkathet ...vazhdonte per letersi me duket...

    Urime gezuar ditelindjen
    L'invidia e la forma piu sincera di ammmmirazione.

  17. #17
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,897
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Si u shpreh Dritero Agolli ne vitin 1991, ne kohen kur u themelua PS mbi rrenojat e PPSH-se:


    Nga Dritero Agolli

    Ju ma vertetuat mendimin tim te fshehur ne vetvete se Partia e Punes nuk rinovohet. Bertitjet tuaja jashte cdo civilizimi dhe jashte cdo kohe te qyteteruar jane pasqyre e nje partie qe eshte shtrire ne shtrat dhe po jep shpirt. Kur dikush jep shpirt te tjeret bertasin. Ju bertisni pasi ajo qe ju polli ju po jep shpirt ne shtratin e vdekjes. Une kot mora mundimin ta shpetoja. Shpetojeni vete po mundet une do te largohem pasi nuk e duroj dot eren e ketij te vdekuri dhe aq me teper bertitjet tuaja prane te vdekurit.


    Kongresi i 10-te i Partise se Punes i mbledhur ne atmosferen e pluralizmit politik partiak eshte quajtur kongresi i rinovimit. Me kete ai merr persiper nje barre te rende dhe te veshtire...


    Ne kohen kur Shqiperise nuk i mjafton streha per te futur koken nuk i mjafton banesa me modeste keta zyrtare te larte partiake shtonin plot pangopesi dhomat banjat dhe nevojtoret e vilave te tyre me qira simbolike si sheiket e Kuvajtit dikush me 12 dhoma e 4 banja dikush me 16 dhoma e 6 banja dhe si benin keto shtesa rrihnin gjoksin per lumturine e klases punetore.


    Me kete rrahje gjoksi rreth 20 familjet e bllokut te famshem vetem gjate vitit 1989-90 kane shpenzuar 20 milione leke te vjetra per meremetimet e vilave dhe per mbajtjen e personelit sherbyes domethene nje milion per familje Po ta marrim rrogen mesatare mujore te punetorit 4000 leke te vjetra i bie qe per keto familje te nje patriotizmi te vecante te punonin 400 punetore nje uzine me vete


    Ja kjo eshte pjella e vijes se diktatures ne udheheqjen e larte te partise vije qe krijon nje tip udheheqesi nje tip qe rri urte dhe nuk shpreh mendime kundershtare ne byrone politike pasi i pari i kesaj byroje Enver Hoxha e merrte per zverku nga vila me 16 dhoma dhe 6 banja dhe i jepte dy metra gjatesi trualli pa cati ose truall me cati biruce apo qelie...


    Por kulmin cmenduria e luftes se klasave e arriti kur filloi prishja e institucioneve fetare. Turma te medha njerezish te organizuara nga rripat transmetuese te partise nga organizata e rinise e nga revolucionare te organizatave te tjera shkaterronin dhe digjnin kisha xhami teqe tyrbe e vende te tjera te shenjta. Asnje kult te mos mbetej te mbetej vetem kulti i partise dhe i Enver Hoxhes. Por cdo popull ka nevoje ti besoje nje shenjti dhe keshtu u krijua shenjti Enver Hoxha.


    Ai hyri ne cdo shtepi me fotografi me buste me kalendare qe viheshin ne vendet me te dukshme duke perzene fotografite e prinderve dhe te femijeve. Bile ne cdo feste kombetare a intime sic jane dasmat shendeti i pare ngrihej per Partine dhe Enver Hoxhen. Por shenjti Enver kishte ane pozitive dhe ane negative ishte i lidhur me kuadro te afte e te paafte qe zbatonin vendimet e tij te marra ne byrone politike shenjti Enver ishte i lidhur me ngjarje reale me probleme te perditshme me jetesen e njerezve keshtu qe figura e tij ne vend qe te rritej dhe te shenjterohej shpesh here ngjallte dyshime sidomos ne inteligjencien e larte qe lexonte ne gjuhe te huaj apo i binte rasti te dilte jashte shtetit nder konferenca apo simpoziume nderkombetare dhe ballafaqohej me rritjen e mireqenies se atjeshme.


    Ndersa populli i thjeshte besonte ne shenjterine e Enver Hoxhes dhe gabimet qe beheshin i ngjiteshin kuadrove te paafte apo armiqve qe zbuloheshin here pas here ne radhet e larta partiake. Enveri nuk i di keto gjera - thoshin njerezit e thjeshte dhe prandaj u thuren nje-mal me kenge qe kendoheshin ne festivale ne festa te ndryshme e deri ne dasma...


    Gabimi i Partise se Punes e cila kishte ne dispozicion te saj si shtet monist institute e shtypshkronja ishte se nuk diti ti studioje dhe ti shohe me gjakftohtesi te metat e Enver Hoxhes ne menyre qe ai te ruhej nga dhunimi qe iu be por vazhdoi vijen e gabimeve te tij duke harxhuar paren e popullit duke e varferuar edhe me shume ate me ndertime muzerash monumentesh me botimin e shtrenjte te serise se pafund te veprave te tij e me radhe...


    Pas prishjes me Bashkimin Sovjetik dhe me vendet e tjera socialiste Enver Hoxha e lidhi partine dhe vendin e vet me Kinen nen pretekstin e ruajtjes se pastertise se marksizem-leninizmit. Partise sone nuk i pelqente hedhja poshte e kultit te Stalinit pasi ajo e kishte ne themel metoden staliniste te drejtimit dhe nuk mund te pajtohej me destabilizimin qe filloi ne Bashkimin Sovjetik dhe ne vendet e Lindjes ne mes te viteve 50-te. Ne qofte se nuk do te ishim staliniste pas prishjes me keto vende mund te lidheshim menjehere me Europen qe ne vitin 1960 dhe sot te kishim nje niveli te larte ekonomik e kulturor te lidheshim jo me nje shtet por me te gjithe sipas interesave me te mira. Por edhe ketu vepronte psikologjia e kultit e Njese. Dhe kete kult kete Nje e gjetem - kjo ishte Kina e Mao Ce Dunit...

    http://lajme.shqiperia.com/lajme/artikull/iden/1047048850/titulli/20-vjet-PS-Kujtimet-e-Dritero-Agollit-Servet-Pellumbit-Ramize-Alise

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e ajzberg
    Anėtarėsuar
    22-09-2004
    Postime
    2,203
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime
    Politika kundermon dhe qelb dynjane ,pak sa foli Driteroi dhe shikoni se me cfare vreri ju pergjigjen shumica e te ''majteve'',c eshte ky vrer per njeri tjetrin ,kush na i helmoi shprtin ?
    ptuuuuuuu politike e qelbur .....................



    Politike te kam bere
    mune
    Se bere te pasur
    hajdune
    Dija eshte injorance e mesuar.....

  19. #19
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,897
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Dritėro Agolli

    Ndarja e hidhur

    Kongresi i 10-tė i Partisė sė Punės, i mbledhur nė atmosferėn e pluralizmit politik partiak, ėshtė quajtur kongresi i rinovimit. Me kėtė ai merr pėrsipėr njė barrė tė rėndė dhe tė vėshtirė. Ėshtė njė gjė optimiste se nė gjirin e Partisė sė Punės ka njė potencial tė madh forcash, duke pėrfshirė dhe potencialin e shėndetshėm intelektual. Por rinovimi serioz bėhet atėherė kur njihen rrėnjėsisht gabimet dhe kur lind njė botėkuptim dhe mentalitet i ri, krejtėsisht i ndryshėm nga ai i deritanishmi, kur flaken tė gjitha dogmat dhe parimet e ngrira tė sė kaluarės dhe mbyllet fleta e tėrė kapitullit.

    Unė do tė pėrpiqem tė ndalem edhe nė kėto gabime, pa mbyllur ende kapitullin, nga dėshira e mirė e rinovimit.

    Kjo ėshtė tribuna ime, tribuna e partisė, ku unė aderoj dhe nuk ka njeri tė mė pengojė tė flas, pėrveē atij qė vazhdon tė ecė me rrugėn e djeshme dhe nuk ka dėshirė tė rinovohet, por preferon tė qėndrojė shtrirė nė shtrat si fanatik, duke mos ia zbuluar mjekut pjesėt e sėmura mė delikate tė trupit tė tij.

    Ēdo intelektual duhet tė ketė njė tribunė, ku t'i thotė lirshėm, me sinqeritet dhe pa ndrojtje mendimet e tij, nė mėnyrė qė t'i sjellė shėrbim idealit tė vet dhe shoqėrisė ku jeton.

    Shumė herė mendojmė se, cilat janė ato gabime qė e sollėn nė rėnie Partinė e Punės, qė e varfėruan atė bashkė me Shqipėrinė dhe shqiptarėt, qė e zhvlerėsuan kėtė “kala tė pamposhtur”, siē shpreheshim dikur plot patetizėm, qė ia nxorėn rrėnjėt mbi tokė kėtij lisi dhe e bėnė tė lėkundet dhe mezi tė qėndrojė nė kėmbė; cilat janė ato gabime qė e sėmurėn kėtė trup qė dukej aq i shėndetshėm, qė e bėnė tė zėrė shtratin dhe me zor tė marrė frymė dhe ne tė pėrpiqemi ta shėrojmė, duke kėrkuar ilaēe kokulur…

    Me sa duket gabimet janė aq tė rėnda, sa disa mendojnė se ky trup nuk mund tė shėrohet, kurse disa tė tjerė nuk i kanė humbur shpresat dhe kėrkojnė ilaēe pėr ta shpėtuar.

    Pra, cilat janė ato gabime qė e sėmurėn?

    I pari gabim ėshtė vija e diktaturės sė hekurt nė udhėheqjen e lartė tė partisė, nė byronė politike dhe nė komitetin qendror; ėshtė diktatura qė vendosi Enver Hoxha pėr ta nėnshtruar kėtė repart pararojė tė klasės punėtore, pėr tė mos lejuar asnjė mendim tė lirė tė kundėrt me atė qė kishte ai vetė. Nė kushtet e kėsaj diktature, nė byronė politike dhe nė komitetin qendror u zhduk demokracia dhe u shua ēdo shkėndijė e saj. Ai qė guxonte tė shprehte njė mendim tė kundėrt jo vetėm nxirrej jashtė byrosė, komitetit qendror dhe partisė, por edhe vritej apo burgosej si tradhtar, agjent i imperializmit e revizionizmit, kapitullues apo devijator. Po tė guxonte, fjala vjen, tė thoshte nė KQ tė partisė nė vitet '60: pse tė izolohemi nga bota; ikėm nga kampi socialist, tė lidhemi me Europėn, ky heretik lidhej me zinxhir. Po tė guxonte, fjala vjen, nė fillim tė viteve '80, e tė thoshte: ē'ėshtė kjo marrėzi e tufėzimit, pse ia marrim fshatarit tė shkretė lopėn, delen, derrin, gjelin e detit dhe ia lemė gomarin, ky rebel ose dėnohej me vdekje ose zinte qelinė e errėt e plot lagėshtirė. Nė kėtė diktaturė brenda udhėheqjes sė lartė, nė byronė politike dhe nė KQ tė partisė, bėhej sikur diskutohej dhe merreshin me vendime tė marrėzishme si ato pėr shkatėrrimin e institucioneve fetare, pėr tufėzimin, pėr bashkimin e kooperativave bujqėsore, pėr ndalimin e letėrsisė sė huaj, pėr hapjen e puseve dhe nxjerrjen e naftės dhe burgosjen e deri vrasjen e inxhinierėve dhe pedagogėve tė saj e kėshtu me radhė. Me kėtė diktaturė nė kohėn e partisė u zhdukėn valė-valė qė nga kongresi i parė dhe deri pranė Kongresit tė 9-tė tė partisė, gati tė gjithė anėtarėt e byrosė politike dhe tė Komitetit Qendror. Ata qė mbetėn dhe ata tė rinj qė u vunė nė tė, u servilosėn, u majmėn, u bėnė hamės tė mėdhenj dhe lakmues vilash dhe qyrku. Diktatura nė udhėheqjen e lartė tė partisė solli lulėzimin e servilizmit dhe nėnshtrimit, karrierizmit dhe shterpėsisė sė mendimit, hatėret e privilegjet. Bashkė me kėtė lulėzim kjo diktaturė vendosi luftėn e klasave brenda partisė, luftė qė mbolli farėn e frikės dhe tė terrorit nė gjithė komunistėt dhe nė gjithė shqiptarėt. Lufta e klasave si instrument i diktaturės sė udhėheqjes sė lartė krijoi tri kulte tė padėgjuara ndonjėherė nė historinė e Shqipėrisė: kultin e Enver Hoxhės, kultin e partisė dhe kultin e sigurimit. Ēdo gjė e zgjidhnin kėta tri kulte dhe nuk kishte nevojė tė vrisje mendjen. Kėta tri kulte krijuan modele kultesh: kulti i sekretarit tė parė tė komitetit tė partisė sė rrethit, kulti i sekretarit tė organizatės-bazė, kulti i operativit tė sigurimit e kėshtu me radhė. Nga frika e kėtyre tri kulteve filloi tė prishej e tė gėrryhej morali i njerėzve dhe humanizmi i shoqėrisė: mbinė nė arat e diktaturės antihumanizmi, hipokrizia, servilizmi, gėnjeshtra, korrupsioni, abuzimi, ryshfeti, hatėri, vjedhja, thashethemnaja dhe mbi tė gjitha u shkatėrrua personaliteti i njeriut dhe ndodhi varfėrimi i tij shpirtėror. Njeriu u bė kolektiv, me personalitet turme, pa individualitet dhe pa identitet. U shemb tradita e burrėrisė shqiptare dhe e fisnikėrisė kombėtare, e bujarisė dhe e besnikėrisė, e mikpritjes dhe e shpirtgjerėsisė, e urtėsisė dhe e punėdashjes. Lindi mosbesimi, dinakėria, dembelizmi.

    Kuadrit drejtues dhe nėpunėsit filloi t'i hipė zilia dhe lakmia, duke parė privilegjet e zyrtarėve tė lartė tė partisė, privilegjet e fėmijėve dhe tė afėrmve tė tyre, qė jetonin nė klane tė veēuara, nė njė botė sekrete dhe misterioze, qė hanin e visheshin ndryshe tė tjerėve, qė hipnin e zbrisnin nėpėr avionė tė nisur e tė kthyer nga Europa, kur populli i tėrė jetonte nė izolim tė plotė nga bota e qytetėruar. Kėta zyrtarė tė lartė partiakė, anėtarė tė byrosė politike, qė u ndriste cipa e lėkurės nga ushqimet e zgjedhura dhe tė kontrolluara nga specialistėt e sigurimit, qė kishin edhe njė fermė speciale nė Kamzė tė mbjellė me bar tė veēantė pėr t'i ardhur erė e mirė mishit dhe qumėshtit qė pėrtypnin e gėlltitnin; kėta zyrtarė tė lartė partiakė, kurnacė deri nė kulm dhe grykės deri nė fund, tė trashė dhe trumpirė, indiferentė ndaj varfėrisė mbarėkombėtare, e prishnin lekun e djersės sė njerėzve atje nė vilat sekrete e misterioze pa iu dredhur dora, ndėrkohė qė, populli i gjorė kujtonte se ata mendonin e punonin pėr tė dhe tė mirėn e Shqipėrisė. Nė kohėn kur Shqipėrisė nuk i mjafton streha pėr tė futur kokėn, nuk i mjafton banesa mė modeste, kėta zyrtarė tė lartė partiakė shtonin plot pangopėsi dhomat, banjot dhe nevojtoret e vilave tė tyre, me qira simbolike, si sheikėt e Kuvajtit: dikush me 12 dhoma e 4 banjo, dikush me 16 dhoma e 6 banjo, dhe si bėnin kėto shtesa rrihnin gjoksin: "Pėr lumturinė e kllasės punėtore". Me kėtė rrahje gjoksi rreth 20 familjet e Bllokut tė famshėm vetėm gjatė vitit 1989-‘90 kanė shpenzuar 20 milionė lekė tė vjetra pėr meremetimet e vilave dhe pėr mbajtjen e personelit shėrbyes, d.m.th, njė milion pėr familje! Po ta marrim rrogėn mesatare mujore tė punėtorit 4000 lekė tė vjetra, i bie qė pėr kėto familje tė njė patriotizmi tė veēantė, tė punonin 400 punėtorė, njė uzinė mė vete! Ja, kjo ėshtė pjella e vijės sė diktaturės nė udhėheqjen e lartė tė partisė, vijė qė krijon njė tip udhėheqėsi, njė tip qė rri urtė dhe nuk shpreh mendime kundėrshtare nė byronė politike, pasi i pari i kėsaj byroje, Enver Hoxha, e merrte pėr zverku nga vila me 16 dhoma dhe 6 banja dhe i jepte dy metra gjatėsi trualli pa ēati, ose truall me ēati biruce apo qelie!

    I dyti gabim ėshtė vija e shtrembėr politike nė ekonomi.

    Pasqyrė e kėsaj vije ėshtė gjendja katastrofike e ekonomisė sė vendit, ėshtė varfėrimi deri nė palcė i Shqipėrisė, djemtė e vajzat e sė cilės kanė marrė dhe po marrin arratinė nėpėr botė pėr t'i shpėtuar mjerimit, qė nuk e kishin ėndėrruar kurrė. Vendosja me diktaturė e centralizmit tė ekonomisė nė qytet e nė fshat, imitimi i vendeve tė mėdha pėr tė pasur nė radhė tė parė njė industri tė rėndė, qė tė na siguronte ndėrtimin e socializmit me forcat e veta, mitizimi i pronės shtetėrore e kolektive, ngjallja e urrejtjes ndaj pronės private, moskomunikimi ekonomik me botėn nėn dritėn e marksizėm-leninizmit fitimtar, bėnė qė Shqipėria, vendi mė i pasur nė Ballkan, tė ēapitet me opinga tė grisura dhe me torbė tė shpuar nė kurrizin me kocka tė dala. Ndėrtuam kovaēana gjigande si kombinati metalurgjik nė Elbasan; groposėm paren nė puset shterpė tė naftės; bėmė kooperativa bujqėsore, kombinate, si qeveri tė vogla; kryem tufėzimin famėkeq tė bagėtisė; ia premė krahun ēdo iniciative private; krijuam dogma nė teorinė e ekonomisė politike dhe nė bazė tė kėtyre dogmave nisėm me zell tė eksperimentojmė, duke mos marrė parasysh se shoqėria nuk ėshtė lepur qė ta vėsh nė laborator dhe tė provosh se ē'efekt bėn ky apo ai ilaē. A nuk ishte eksperiment tufėzimi i bagėtisė, qė pėr njė dekadė tė tėrė shkatėrroi si me plan tė caktuar blegtorinė kombėtare?!

    Ekonomia jonė, industria dhe bujqėsia, duke ecur sipas dogmave marksiste, njė herė me lėndė tė parė, njė herė pa lėndė tė parė, njė herė me njė instrument e njė herė pa tė, e tėra kolektive, e tė gjithėve dhe e askujt, i ēmėsoi njerėzit tė punojnė dhe ia hoqi dėshirėn pėr punė. Perėnduan mjeshtrat e mėdhenj tė punės, artizanėt e famshėm tė Shkodrės e tė Korēės, tė Tiranės e tė Elbasanit, tė Vlorės e tė Gjirokastrės. Punėtorėt e fshatarėt u bėnė tė varfėr tė barabartė, u krijua barazia nė varfėri. Interesi pėr punėn nė fabrikat e arat tona humbi, pasi humbi interesi dhe fitimi personal, humbi leku. I pari i burgosur politik nė Shqipėrinė socialiste ishte i mjeri lek dhe tė parin qė duhet ta lironim nga burgu ishte ai, leku! I liruar nga burgu duhet t'i shkonte njeriut tė zot, njeriut qė derdh djersėn e ndershme, njeriut tė lirisė sė pronės. Prona e lirė dhe ekonomia e tregut i jep pasaportė lekut pėr tė dalė nė Europė dhe nė Botė. I pari qė u izolua jo vetėm nga bota, por edhe nga prodhuesit dhe gatuesit e tij ishte leku. Ai u urrye nga propaganda marksiste, ai u quajt i poshtėr dhe i fėlliqur dhe u zėvendėsua me fletėlavdėrimin, tė ashtuquajtur "stimul moral". Punėtori me aftėsi tė rralla, ai qė tejkalonte ēdo normė, nė vend tė lekut merrte medaljen, pasi leku ishte dėnuar nga qė kishte biografi tė dyshimtė dhe tė keqe. Bashkė me lekun, u dėnua edhe e bukura, pasi quhej si ndikim i huaj. Me dėnimin e tė bukurės nė industri, nė kulturė e nė letėrsi, lindi kulti i tė shėmtuarės: rroba tė shėmtuara, etiketa tė shėmtuara, prodhime tė shėmtuara, ndėrtime tė shėmtuara, piktura me figura tė shėmtuara, drama me heronj tė shėmtuar. U urrye kozmetika pėr gratė e shkreta. Iu thur lavdi erės sė djersės dhe u shtua inati pėr erėn e livandos si borgjeze. U varfėrua xhepi dhe shpirti i prodhuesit dhe i krijuesit nė industri, bujqėsi e kulturė. Varfėri tė ekonomisė dhe varfėri tė shpirtit: - ja se ē'solli vija politike e gabuar nė ekonomi, vijė e pėrpunuar nga Enver Hoxha dhe nga Partia e Punės. Kjo vijė sė bashku me vijėn e diktaturės sė hekurt nė udhėheqjen e lartė, nė byronė politike dhe nė komitetin qendror, janė dy nga gabimet mė tė rėnda nė historinė e Partisė sė Punės dhe nė historinė e mėsimeve tė Enver Hoxhės dhe po nuk u ndėrgjegjėsuam pėr kėto, po nuk u bindėm se janė gabime, reparti pararojė i klasės punėtore nuk ka pėr t'u rinovuar kurrė, ndryshe ai duhet shpėrndarė si i tillė pėrpara se ta shpėrndajė koha.


    http://albdreams.blogspot.com/2011/06/zhgenjimi-i-dritero-agollit.html

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e saura
    Anėtarėsuar
    07-09-2008
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    3,283
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    BO ēfare urrejte qe kane komunistet ,nuk mund te jete njeriu civil pse i beri nje urim kryetarit te bashkise shpej e shpejt e quajne tradhetar...
    Bo ēfare fjalori pale ti kesh vrare nene e babe ketyre ēa te bejne ...
    fare e keqe ....
    L'invidia e la forma piu sincera di ammmmirazione.

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •