Close
Faqja 4 prej 15 FillimFillim ... 2345614 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 61 deri 80 prej 296
  1. #61
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    05-07-2011
    Postime
    92
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Femrat shqiptare po martohen me maqedonas

    Statistikat zyrtare qė i publikoi Enti i Statistikave tė Maqedonisė bėjnė tė ditur se vetėm gjatė vitit 2010 gjithsej 154 fėmijė janė lindur nga martesat e pėrziera shqiptaro-maqedonase. Nėnėn e kanė shqiptare, ndėrsa babin maqedonas, ndėrsa numri ėshtė simbolik kur babai ėshtė shqiptar dhe nėna maqedonase ku mezi kanė lindur vetėm 24 foshnja. Kjo nėnkupton se femrat shqiptare me tė madhe martohen pėr maqedonasit.
    Sipas tė dhėnave nga publikimi i fundit “Lėvizjet natyrore tė popullatės nė Maqedoni” i mbėshtetur nga Enti Shtetėror pėr statistikė del se mbi 100 fėmijė nė Maqedoni vetėm gjatė vitit 2010 janė lindur nga baballarė maqedonas dhe nėna shqiptare.
    Kėto tė dhėna dėshmojnė se viteve tė fundit femrat shqiptare me tė madhe martohen me maqedonasit.
    Sipas kėtij hulumtimi nga numri i pėrgjithshėm i foshnjave tė lindura nga martesat e pėrziera konstatohet se 154 foshnja janė lindur nga nėna shqiptare dhe babai maqedonas, ndėrsa numri ėshtė simbolik kur babai ėshtė shqiptar dhe nėna maqedonase ku mezi kanė lindur vetėm 24 foshnja njofton e pėrditshmja shqiptare nė Maqedoni “Fakti".
    Qė nga viti 2003, nė krahasim me tė kaluarėn, martesat mes shqiptarėve dhe maqedonasve kanė ardhur nė rritje.
    Nė vitin 2005 pati 137 martesa tė pėrziera, nga tė cilat nė 16 raste nusja ishte maqedonase, kurse dhėndri shqiptar, dhe nė 121 raste tė tjera nusja ishte shqiptare dhe dhėndri maqedonas; nė vitin 2007 - 188 (19 raste - nusja maqedonase e dhėndri shqiptar dhe 169 e kundėrta), nė vitin 2006 - 246 (19 raste - nusja maqedonase e dhėndri shqiptar dhe 227 e kundėrta).
    Por lindja e 154 foshnjave para njė viti nga baballarėt maqedonas e nėna shqiptare ,duket qartė se meshkuj maqedonas preferojnė tė marrin shumė herė mė tepėr nuse shqiptare sesa preferojnė meshkujt shqiptarė tė marrin nuse maqedonase.
    Por, megjithatė, edhe kėto shifra, tė martesave tė pėrziera shqiptare e maqedonase nuk janė aspak shprehje e gjendjes sė vėrtetė nė kėtė drejtim nė kėtė vend, pėr tė mos thėnė se kemi tė bėjmė me njė tablo tė shtrembėruar tė realitetit, sepse kėto vitet e fundit ka marrė formė njė dukuri e re.
    Shumė burra maqedonas nga zonat rurale tė Maqedonisė janė martuar me nuse shqiptare, por jo nga Maqedonia, por nga Shqipėria, kohėt e fundit sidomos nga zonat veriore tė vendit tone “Statistikat lidhur me martesat e pėrziera, konkretisht mes maqedonasve dhe shqiptarėve nuk e reflektojnė realisht gjendjen lidhur me tendencėn nė rritje tė kėtyre martesave. Shifrat vetėm tregojnė se ka mė shumė nuse shqiptare, por ato, nė fakt, janė shqiptare nga Shqipėria”, vihet nė dukje nė sektorin pėrkatės tė Institutit Shtetėror tė Statistikave tė Maqedonisė.
    Sociologia, Rejhan Kadriu pohon se rritja e martesave mes burrave maqedonas dhe grave shqiptare nuk dėshmon se marrėdhėniet ndėretnike nė Maqedoni janė tė pėrsosura pasi nuset nuk janė vendi ynė por shumica nga Shqipėria.
    “Pa qenė nevoja tė bėhen shumė studime, do tė konstatosh se mes maqedonasve dhe shqiptarėve mbizotėrojnė, mosbesimi e dyshimi i ndėrsjellė, paragjykimet etnike, fetare, pėr tė mos pėrmendur ato politike; sapo dalin nga qendrat e punės ose shkollat e pėrbashkėta, shqiptarėt e maqedonasit nė Maqedoni futen secili nė botėn e vet, shkurt bėjnė njė jetė larg njėri-tjetrit”, thotė Kadriu duke shtuar se martesat e pėrziera mes shqiptarėve dhe maqedonasve tė vendit jo vetėm qė janė tė pakta, por janė mjaft tė rralla.” Shkaku kryesor i kėsaj dukurie ėshtė pėrkatėsia fetare dhe si shembull sjellin numrin jo tė vogėl tė martesave tė pėrziera brenda njė besimi fetar nė kėtė vend; nė rastin e atij mysliman, midis shqiptarėve, turqve e boshnjakėve, kurse nė rastin e besimit tė krishterė, midis maqedonasve dhe nuseve nga. Pėrkatėsia fetare por edhe statusi social nė kėto raste vendimtar”, pohon, socilogja, Rejhan Kadriu.
    Gazeta "Fakti" citon sociologun maqedonas Ilija Acevski, i cili shpreh mendimin se ajo qė duhet tė bėhet, ėshtė qė tė dyja palėt tė heqin dorė nga paragjykimet dhe qė pjesėtarėt e tė dyja bashkėsive etnike ta shohin njėri-tjetrin vetėm qenie njerėzore.
    “Sikur tė arrijmė qoftė edhe shifrėn 5 pėr qind sa u pėrket martesave mes maqedonasve dhe shqiptarėve, ky do tė ishte njė tregues i mirė se diēka po lėviz nė drejtim tė tolerancės dhe bashkėjetesės sė ndėrsjellė. Martesat e pėrziera janė treguesi mė real dhe, nė tė njėjtėn kohė, edhe mė i fortė i bashkėjetesės ndėretnike, sesa mund tė jetojnė sė bashku pjesėtarėt e kėtyre dy bashkėsive etnike nė Maqedoni”, thotė ai.
    Bota Sot

  2. #62
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    05-07-2011
    Postime
    92
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga fattlumi Lexo Postimin
    Dhe nga ata qe zot kan greket apo?

    Mos i harro greket e serbet se jane fare e njejte sikurse turqit,fare e felliqte.
    Zrushja e mori pergjigjen e duhur kur u mundua te justifikoj turqizimin,edhe te ti eshte e njejta,nuk mund te justifikosh faren e felliqte greke duke permendur turqit.
    Jane te njejte,vetem se njera pale falet te shtunen e tjetra pale te premten.I njejti gjak jane.
    Fatlum e din cfar fare na quajn turqit ,greket dhe serbet neve shqiptareve ..???

    lexoe shkrimin qe ta solla me larte,eshte dashur kete ta sjellish si teme e jo modernizimi i shqiptareve ne turq.

    sy ke drite nuk te bejne edhe ty edhe te tjereve si ti

  3. #63
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,744
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarushja Lexo Postimin
    Fatlum e din cfar fare na quajn turqit ,greket dhe serbet neve shqiptareve ..???

    lexoe shkrimin qe ta solla me larte,eshte dashur kete ta sjellish si teme e jo modernizimi i shqiptareve ne turq.

    sy ke drite nuk te bejne edhe ty edhe te tjereve si ti
    Tė quajnė ty mbase. Mua kur mė pyesin cfarė emri kam e cfarė jam kulturalisht rrijnė si tė dhjerė dhe mė shohin me cudi. Mundohen tė pėrshpėrisin prrr prr prrr qė nuk mund tė jesh shqiptar por dalin huq. Je ti zotėri qė ke shumė problem me identitetin tėnd turk qė nė mėnyrė konstante shikon majtas djathtas se cfarė mendojnė tė tjerėt pėr ty. Ai qė e di kush ėshtė nuk i plasi shumė se cfarė mendojnė tė tjerėt pėr tė, si nė jetė ashtu dhe nė identitet po pate njė.

    Nėse ju vėllazėroheni me Turqit mos pritni tė quheni ndonjė gjė tjetėr. Edhe pse vetė shkau e greku i solli nė Ballkan, kujtimi gjeneral i Europės nga kjo farė nuk ėshtė shumė i lumtur, ndėrsa i joni ėshtė tragjik.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Hyllien : 07-08-2011 mė 09:09
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  4. #64
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarushja Lexo Postimin
    Fatlum e din cfar fare na quajn turqit ,greket dhe serbet neve shqiptareve ..???

    lexoe shkrimin qe ta solla me larte,eshte dashur kete ta sjellish si teme e jo modernizimi i shqiptareve ne turq.

    sy ke drite nuk te bejne edhe ty edhe te tjereve si ti
    Une se kam problem at pune.Shpesh e quaj veten albanian pride.
    Edhe tek ti sikurse tek mijera shqiptare tjere egziston e ashtuquajtura krize identiteti(eshte fjala per identitet kombetar),dhe ngushellimin e vetem e gjeni ne religjion,ku per hir te ketij religjioni quani vellezer te gjitha ata qe kane fene tende pavaresisht nacionalitetit.
    Po te ishin serbet musliman,ju do i quanit vellezer,sepse kane fene tende.Une pavaresiht feje dhe religjioni nuk mund ta quaj dikend tjeter vella,perveq nese ka gjak te paster shqiptari.Religjioni duhet te mbetet diqka shpirterore dhe personale,mirepo kete nuk e doni ju,ju doni tu imponoheni te tjereve me idete e juaja,dhe mendimin ndryshe nuk e pranoni.Jeni te mbyllur ne boten tuaj te erret dhe nuk shihni me larg nga ajo qe ju eshte predikuar.

  5. #65
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    05-07-2011
    Postime
    92
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Njejten gje thone turqit per ne rrace e felliqt arnaut,pis milet,poashtu edhe turqive nuk ju intereson ti si i quan apo dikush tjeter si i quan ata.edhe ai teroristi norvegjez i quajti serbet vellezer duke sulmuar tuqrine dhe islamin ketu nuk keni dallim aspak ti dhe te tjeret si ky hullica nga ai.une se quaj asnje vella pervec atij qe ma ka lindur nena nuk mund ti them asnjehere vella nje shqiptari krishter, gjaku eshte gjak dhe nuk ka lidhje me vellazerine,une e di qe ka lloje te gjakut dhe ndare neper grupe ,por hera e pare qe ndegjoj nga juve kete budallaki gjak shqiptari.
    Ti akuzon tjeret se mundohen te te imponojne mendimin ndryshe ,e nuk e sheh se tere kohen mundohesh tu imponosh te tjereve mendimin tuaj,pikerisht je ti dhe ju me kete mendim qe jeni te mbyllur ne boten tuaj si nje breshke dhe nuk guxoni te dilni jashte,por kur dilni habiteni me boten sepse aq keni pare

  6. #66
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    05-07-2011
    Postime
    92
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    si duket nuk e keni lexuar teksin me larte sepse nuk ju vjen mire te komentoni,fund i fundit nuk keni cte komentone por duhet te ju vije keq se motrat tuaja nga gjaku shqiptare martohen me rracen e derrit rracen e sllavit

  7. #67
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Zrushe lexo pak kete artikull,ndoshta te vijne mendte dhe e sheh per qka po debatohet.

    Fenomeni “Pollat”


    “Historia magistra vitae est” apo historia ėshtė mėsuesja e jetės, nga Cicero, De Oratore, ose edhe “Ata qė harojnė tė kaluarėn janė tė gjykuar(dėnuar) ta pėrsėrisin atė”, nga George Santayana, The Life of Reason.


    Nga Valon Kurtishi


    Ernest Gellner, sociolog i madh britanik, nė veprėn e tij shumė tė njohur botuar nė vitin 1983, “Nations and Nationalism”, flet pėr disa fenomene shoqėrore tė sferės gjuhėsore, etnike apo identitare qė gjithnjė e mė shumė ėshtė duke i vėrtetuar praktika e raporteve tė kėsaj natyre nė shoqėri tė ndryshme anembanė ruzullit tokėsor.

    Sipas kėtij shkencėtari tė madh, shekulli i 20 ishte dhe shekulli i 21 do tė vazhdojė tė jetė nė disa zona gjeografike dhe hapėsira kulturore, shekulli i impaktit vendimtar tė shkollimit nė gjuhė amtare nė formimin e identiteteve tė veēanta kombėtare. Sipas tij, shkollimi publik nė gjuhė tė njėsuar standarde kombėtare, pėrdorimi i kėsaj gjuhe standarde nė administratėn shtetėrore, nė media, nė libra, nė art, nė shkencė, nė filma, nė jetėn kulturore nė pėrgjithėsi do tė ketė efekt vendimtar nė pėrcaktimet etnike tė popullsive tė caktuara.

    Nga ana tjetėr, disidenti i njohur ēek Milan Kundera, nė veprėn e tij gjithashtu tė njohur por tė ndaluar nga dikatura komuniste, “Libri i tė qeshurave dhe haresės”, pėrshkruan fenomenin e njėjtė jo aq nė terma shkencorė por nė njė gjuhė letrare shumė tė drejtpėrdrejtė dhe therėse, qė e godet fenomenin mu nė qendrėn e tij.

    Sipas eruditit ēek tė letrave, “Hapi i parė nė likuidimin e njė populli ėshtė tė fshini kujtesėn e tij. Shkatėrroni librat e tij, kulturėn e tij, historinė e tij. Atėherė vini dikė tė shkruajė libra tė rinj, tė krijojė njė kulturė tė re, tė shpikė njė histori tė re. Para se tė kalojė shumė kohė kombi do tė harrojė se ēfarė ėshtė dhe ēfarė ka qenė”.

    Kėto dhe shumė raste tjera tė manipulimeve e asimilimeve etnike mė shkuan nė mendje duke vėrejtur fenomenin e ēuditshėm tė dhėnies sė disa filmave njėherėsh nė gjuhėn turke nė disa Tv “shqipfolėse” nė IRJM, e madje edhe prej njė televizioni tė tillė “shqipfolės” nė Kosovėn tonė shqiptare.

    Pėrpjekja qė me anė tė ndikimeve gjuhėsore-kulturore tė ndryshohet identiteti kombėtar apo pėrkatėsia etnike e njė grupi tė caktuar popullsise nuk ėshtė asgjė e re. Kjo ka ndodhur nė tė kaluarėn nė forma mė tė egra dhe mė tė drejtpėrdrejta, qė me kalimin e kohės tė modernizohet e sofistikohet aq shumė sa qė tė arijė nė kohėrat e sotme nė ēėshtje filmash e dramash tė llojit mė tė ulėt tė a.q “Soap Opera”. Ky ėshtė njė fenomen interesant qė kėrkon pakėz spjegim historik.

    Nė viset shqiptare tė gjendura pėr 5 shekuj nėn okupimin otoman ka pasur nė tė kalurėn dhe ka akoma sot mbetje tė vogla tė popullsisė etnike shqiptare e cila e pėrdor gjuhėn e ish okupatorit nė komunikim tė pėrditshėm. Ky grup njerėzish qė nė disa qytete shqiptare si Prizren tė Kosovės dhe Gostivar tė IRJM arijnė nė disa pak mijėra veta, janė qytetarė tė vjetėr shqiptarė tė cilėt nėn ndikimin e administratės turke dhe mė vonė asaj sėrbe vazhdojnė akoma sot tė pėrdorin kėtė gjuhė si mjet komunikimi.

    Kjo i ka shkuar pėr shtati edhe okupatorit sėrb nė tė shkuarėn dhe kėtij maqedonas sot, tė cilėt problem kryesor e kanė uljen e numrit tė popullsiė shqiptare respektivisht. Kėshtu okupatori sėrb nė tė kaluarėn nuk ka lejuar shkolla nė gjuhėn shqipe por ka hapur sa ka mundur mė shumė shkolla turke pėr fėmijėt shqiptarė.

    Sot nė disa qytete shqiptare kemi disa shkolla tė mesme private tė quajtura “kolegje” ku fėmijėt shqiptarė deshqiptarizohen qė nė moshė rinore nė njė gjuhė joamtare aziatike. Njėra nga kėto shkolla me emrin e ēuditshėm, “Universiteti Ballkan”, madje doli tė ishte edhe njė nga sponzoruesit e vizitės sė disa aktorėve turq nė Shkup e disa qytete tjera tė IRJM-sė. Kėta janė aktorėt tė cilėt i pėrmendėm mė lartė tė atyre filmave tė lirė dhe pa asnjė vlerė kulturore-edukuese qė i emitojnė disa Tv “shqipfolėse” nė IRJM.

    Po pse filma nė gjuhėn turke pėr publikun shqiptar nė IRJM? Ėshtė e rastėsishme kjo apo ka njė prapavijė tė qartė politike-etnike?

    Sami Frashėri nė “Shqipėria ēka qenė, ē’ėshtė dhe ēdo tė bėhet”, shkruan se gjėja e parė nė pėrcaktimin e kombėsisė ėshtė gjuha. Qarqe tė caktuara nacionaliste nuk mund tė pajtohen qė shqiptarėt e pavetėdijshėm nga ana etnike qė sot flasin turqisht nė shtėpitė e tyre tė rikthehen nė gjirin e kombit amė shqiptar. Duke e parė kėtė rikthim tė natyrshėm tė kėtyre pak turqishtfolėsve nė rradhėt e kombit tė tyre shqiptar, kėto qarqe nacionaliste turke, nė bashkėpunim tė plotė djallėzor me qarqe tė fuqishme shoviniste tė qeverisė maqedonase, kėrkuan dhe gjetėn mėnyra si e si ta pengojnė kėtė.

    Nė fillim hapėn shkolla gjoja “mė tė mira private” nė gjuhėn turke. Pastaj vazhduan me korruptime tė apatridėve tė caktuar dhe keqpėrdorime tė ndryshme politike nė gjirin e komuniteteve fetare. Tani vazhdojnė me emitimin e filmave nė gjuhėn turke tė cilėt nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ndikojnė nė pėrhapjen e gjuhės turke dhe ngushtimin e hapėsirės sė gjuhės shqipe nė IRJM. Kjo pasi maqedonasit nuk i shikojnė fare kėto filma pa asnjė vlerė artistike dhe nuk rezikohen nga asimilime aziatike. Rezikun kryesor dhe dėmin konstant nga gjuha turke dhe antivlerat qė pasqyrohen nė kėto pseudo-filma e ka gjuha shqipe dhe kultura shqiptare edhe ashtu nė gjendje tė mjeruar kėtu.

    Duke e parė nga ky aspekt, maqedonasit janė tė interesuar qė media tė caktuara vizive “shqiptare” tė ofrojnė sa mė shumė programe nė gjuhė tė tilla joshqipe qė ēorodisin edhe mė shumė identitetin edhe ashtu tė ēoroditur kombėtar tė shqiptarėve nė Fyrom. Kjo ėshtė siē duket njė fushatė e mirėplanifikuar dhe mirėkoordinuar pėr zvogėlimin e numrit tė shqiptarėve dhe ngushtimin e hapėsirės sė kulturės shqiptare si nė Fyrom ashtu dhe nė Ballkan. Se kėtu ka njė plan djallėzor antishqiptar, e vėrtetoi edhe vetė televizioni i cili shfaq kėto filma, kur nė edicionet e veta informative e shpalli publikisht se vizitėn e “Pollatit” nė IRJM e paska inicuar dhe organizuar njė ministėr nė qeverinė turke.

    Ēėshtja pra doli nga sfera komerciale ku e kishin fshehur nė fillim dhe hyri nė fushė tė minuar politike nacionaliste. Pse tė interesohet “ministri i njė qeverie tė huaj” pėr emitimin e njė “Soap Opera” nė njė hapėsirė tjetėr kulturore, nė njė vend tjetėr, tek vlerat e njė njė kombi tjetėr?

    Fenomeni i i tillė i sulmit tė njė kulture ndaj njė kulture tjetėr me qėllim pushtimin e territorit tė kulturės mė tė dobėt duke asimiluar. d.m.th ulur numrin e pjesėtarėve tė saj, nė shkencat shoqėrore njihet me terma tė ndryshėm. Kėto emėrtime janė tė ngjashme nė disa karakteristika dhe dallojnė nė disa tjera, duke filluar me pėrshtatje kulturore, imperializėm kulturor, kolonializėm kulturor, e duke mbaruar me nocione tė tilla tė tmershme e tė frikshme bashkė si, kulturocid, etnocid apo gjenocid.

    Aplikimi i formave tė kėtilla tė zhdukjes sė kulturės sė mė tė vegjėlve njihen nė tė kaluarėn dhe funksionojnė edhe sot. Kėto praktika asimiluese e shfarosėse aplikohen nė varėsi tė kushteve e rethanave edhe atė, varėsisht nga koha, rethanat, raportet shoqėrore, mundėsitė materiale, situata nė marrėdhėniet ndėrkombėtare etj.

    P.sh. gjatė kohės sė okupimit klasik tė njė kulture nga njė kulturė tjetėr vepron “Hegjemonizmi kulturor”, i cili mund tė shkojė deri nė asimilim total tė njė populli apo kulturocid (vrasja, zhdukja e njė kulture). Nė kėtė drejtim, okupatori turk duke aplikuar nė praktikė hegjemonizmin kulturor nuk ka pranuar deri nė vitin 1912 asnjė shkollė fillore nė gjuhėn shqipe. Ose okupatori sėrb nuk ka pranuar asnjė shkollė tė vetme nė gjuhėn shqipe gjatė gjithė periudhės kohore 1912-1941.

    Forma mė ekstreme ėshtė etnocidi dhe gjenocidi apo shfarosja masive e gjithė njė populli. Edhe kjo ėshtė aplikuar nė periudha tė caktuara historike kundėr pjesėve tė caktuara tė kombit shqiptar si nga okupatorėt romakė e bizantinė, ashtu edhe nga ata turq, sllav e grekė.

    Imperializmi kulturor nė shkencė definohet si “ Praktikė e promovimit, vlerėsimit, dhėnies ose injektimit artificial tė kulturės sė njė shoqėrie tė caktuar nė njė shoqėri tjetėr. Si zakonisht kėshtu ua bėjnė kombet mė tė mėdhenj, mė tė fuqishėm ekonomikisht dhe ushtarakisht kombeve mė tė vegjėl dhe mė pak tė rėndėsishėm”. Definicioni thotė edhe se, “Imperializmi kulturor mund tė marė formėn e njė politike legale, aktive ose tė njė qasjeje tė pėrgjithshme”. Nė raste tė caktuara kultura tė varfėra pėrpiqen tė absorbojnė vlera kulturore nga mė tė fuqishmet.

    Kultura shqiptare nuk ėshtė nė nivele tė tilla rudimentare primitive qė tė absorbojė. Por kultura shqiptare, sidomos nė Fyrom gjendet nėn sulm tė drejtpėrdrejtė e tė planifikuar imperialist nga disa kultura bashkė. Njė nga ingredientėt mė tė rezikshėm tė kėtij sulmi kundėr kulturės shqiptare ėshtė edhe “Pollati” bashkė me Pollatėt e tjerė qė shfaqen non-stop nė televizionet gjoja “shqiptare” tek ne.

    Pėr mė tepėr temat e filmave tė tillė qė “mbrojnė shtetin turk nga armiqtė e jashtėm”, nuk u duhen aspak shqiptarėve e as tė tjerėve nė Fyrom. Shqiptarėt duhet tė shikojnė filma qė mbrojnė shtetin shqiptar dhe vetė shqiptarėt e kėtushėm nga oktapodėt qė i rethojnė dhe i kėrcėnojnė mė zhdukje tė plotė ēdo ditė tė kalendarit tonė.

    Ky duket tė jetė njė skenar ogurzi dhe plotėsisht antishqiptar i grupeve tė caktuara turke dhe maqedonase. Kjo shkakton njė ndjenjė tė pėrligjur frike e urejtjeje bashkė te komuniteti shqiptar i cili ndihet i rezikuar nga kjo dukuri kėrcėnuese pėr kulturėn shqiptare kėtu. Frika nuk ėshtė e mirė pėr marrėdhėniet ndėretnike pasi ajo shkakton frustracione dhe keqkuptime qė mund tė shfrytėzohen nga ekstremistė tė ēfarėdo ngjyre qofshin ato. Frustrimet e shqiptarėve janė tė arsyeshme dhe me shumė vend.

    Civilizimi pėrparimtar, perėndimor, oksidental shqiptar nuk ka nevojė pėr “vlera” asfiksuese primitive aziatike. Pėr mė tepėr, kėto antivlera reale i marin frymėn, i ngushtojnė hapėsirėn, e mbysin atė. Civilizimi shqiptar u ndalua nė shekujt e mesjetės sė hershme nga Bizanti dhe nė pesė shekujt e mėpastajmė nga Turqia qė tė kalojė nė rugėn e natyrshme tė zhvillimit njėjtė si sivėllezėrit e tij europianė.

    Pėrderisa europianėt e tjerė kaluan nga humanizmi nė renesansė, nė zbulimet e reja gjeografike, iluminizėm, revolucionin industrial, romantizėm, modernizėm etj, kultura jonė lėngoi nėn thundrėn e primitivizmit aziatik. Me kėtė identiteti ynė kombėtar u rezikua aq shumė saqė erdhi para zhdukjes sė plotė.

    Sot falangat e njėjta tė errėta tė sė kaluarės tentojnė ti ndajnė pėrsėri shqiptarėt nga gjiri i amės sė tyre tė natyrshme europiane. Dikur e ndalonin me ligje dhe me plumba gjuhėn shqipe e kulturėn shqiptare. Sot pėrpiqen ta bėjnė tė njėjtėn gjė me filma dhe me shkolla private nė gjuhėn e tyre anadollake, apo edhe greke e sllave nė rastin e filmave e shkollave sllavisht apo greqisht.

    Rinia shqiptare, shoqėria shqiptare si tėrėsi e vetme dhe unike nuk kanė nevojė pėr kėsi lloj pseudo filmash me prapavijė tmerėsisht antishqiptare dhe anticivilizuese. Sipas Felix Dahn-it tė madh, “Shpirti i kombit jeton nė gjuhėn e tij”. Pėrpjekja qė me anė tė mjeteve tė informacionit publik nė gjuhė tė huaj tė zvetėnohet identiteti kombėtar shqiptar dhe tė krijohet njė “Zombie” i ri joshqiptar apo i papėrcaktuar etnikisht ėshtė sa antishqiptare aq edhe antihumane.

    Kjo zezonė kombėtare shqiptare duhet tė ndėrpritet sa mė parė. Intelegjencia shqiptare, akademikėt, elita jonė intelektuale dhe rinia jonė e mrekullueshme studentore duhet tė jenė nė ballė tė luftės pėr eliminimin sa mė tė shpejtė tė kėtyre dukurive tė tmershme devijante nga gjiri i shoqėrisė shqiptare. Shoqėria jonė civile duhet tė dalė nga niveli katastrofal debatues dhe nga letargjia vetėvrarėse ku ėshtė sot dhe tė inicojė debat konstruktiv pėr kėto ēėshtje kardinale identitare pėr shqiptarėt nė IRJM.

    Ēėshtja ėshtė vėrtet shekspiriane pėr kulturėn shqiptare e me kėtė pėr vetė kombin shqiptar. Do tė ritet kombi ynė, do tė shtohen pėrdoruesit e gjuhės shqipe, do tė ritet numri i atyre qė ndjehen shqiptarė, qė ndjehen pjesė e botės shqiptare, civilizimit shqiptar, apo anasjelltas, do tė ulet numri i shqiptarėve kėtu, do tė dėmtohen prospektet kulturore tė kombit tonė pėr tė ardhmen.

    Beteja duket e rėndė dhe gati e humbur. Luftėn nga ana tjetėr nuk guxojmė ta humbin asesi shkaku i atyre qindra mijėra heronjve e viktimave shqiptare nga e kaluara qė ranė pėr kėtė gjuhė, pėr kėtė kulturė, pėr kėtė identitet, pėr shtet shqiptar. Luftėn ta fitojmė gjithė bashkė pėr hir tė shqiptarėsisė sė gjeneratave tona tė ardhshme, pėr hir tė sė ardhmes mė tė mirė tė fėmijėve tanė.

  8. #68
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Ndonese vizitat e njerezve te kultures dhe artit te mirefillte shqiptar ne Kosove mund te kalojne edhe pa u verejtur fare nga njerezit dhe mediat ketu,ja cfare ndodh kur ne Kosove vijne jevgjit anadollak qe veqse e kane turqizuar nje pjese te te rinjeve shqiptar,me pseudoartin e tyre me vlera 0 per nga ana artistike.

    A nuk eshte ky turqizim,permes okupimit "kulturor" nga ana e Turqve.Asimilim modern i shqiptareve.


    Mehmet Kosovari bllokon pėr dy orė qendrėn e Prishtinės

    Prishtinė, 11 dhjetor – Pėr ndikimin qė kishte pasur seriali turk “Aci Hayat”, konkretisht aktori Kenan İmirzalioğlu, i njohur si Mehmet Kosovari tek publiku ynė, u dėshmua tė premten.

    Pėr mė shumė se dy orė, hapėsira para kinemasė ABC nė Prishtinė ishte e bllokuar. Do tė ishte ai vendi nėpėr tė cilin İmirzalioğlu, bashkė me aktorin e njohur turk Şener Şen dhe regjisorin e filmit “Kabadayı”, Ömer Vargı, duhej tė parakalonin pėr tu larguar nga kinemaja ABC, ku fiks nė ora 15 ishte mbajtur konferencė pėr media.

    Por, njė gjė e tillė rezultoi e pamundshme. Ishte Mehmet Kosovari ai i cili u kishte bėrė sherrin tė gjithėve. Plot tre herė kishte tentuar tė dalė nga kinemaja ABC, por turma e madhe e adhuruesve ia kishte pamundėsuar kėtė.

    Si pasojė e kėsaj ka ndėrruar e gjithė agjenda e mysafirėve turk qė kishin ardhur pėr tė hapur edicionin e dytė tė “Java e Filmit Turk” nė Prishtinė. Ndonėse ishte planifikuar qė ata tė bėjnė njė shėtitje nėpėr sheshin “Nėna Tereze”, nė orėn 16:30, pėr shkaqe sigurie kjo ėshtė anuluar.

    “Ka qenė e pamundur qė mysafirėt, posaēėrisht aktori Kenan İmirzalioğlu tė bėjnė shėtitje nė sheshin “Nėna Tereze”, sepse sė pari ka qenė e pamundur tė dilet nga kinemaja, pėrderisa nuk intervenoi policia”, ka thėnė drejtori i kinemasė ABC Milazim Salihu.

    Si rezultat i kėsaj, Salihu paralajmėroi edhe njė tjetėr ndėrrim agjende. “Duket se as sonte, nė ceremoninė e hapjes nuk do tė vijė aktori Kenan İmirzalioğlu. Pėr shkaqe sigurie”, ka thėnė ai.

    Edhe nė konferencėn pėr media ishte pikėrisht aktori i serialit “Jetė e hidhur”, ai i cili luante rolin kryesor, megjithėse pėrkrah tij qėndronin emra tė mėdhenj tė kinematografisė turke, Şener Şen dhe Ömer Vargı. I pyetur pėr faktin se pse emri i tij nė serialin “Jetė e hidhur” ishte Mehmet Kosovari ai ėshtė pėrgjigjur.

    “Edhe para se tė luaja nė serialin “Jetė e hidhur”, kam luajtur nė njė serial tė tillė dashurie, sepse jam njeri qė e ēmoj dashurinė, ndėrkaq pėr emrin Mehmet Kosovari mund tė them se ka ardhur duke u bazuar nė kėmbėngulėsinė me tė cilėn njihen kosovarėt nė Turqi, e nė rastin e serialit unė isha kėmbėngulės nė dashuri dhe e fitova kėtė “mbiemėr”, krahas emrit Mehmet”, tha para gazetarėve aktori Kenan İmirzalioğlu.

    Edhe pse popullariteti i tij nė Kosovė u vėrejt gjatė ditės sė premte, İmirzalioğlu nuk ishte nė gjendje tė thoshte asnjė fjalė nė gjuhėn shqipe. Nuk e kishte mėsuar njė tė tillė as sa pėr ti pėrshėndetur adhuruesit.

    “Mjafton fjala Kosovė”, tha para gazetarėve İmirzalioğlu.Ndėrkaq, aktori kryesor i filmit “Kabadayi”, Şener Şen ndėr tė tjera u shpreh i lumtur qė “Kabadayi” po shfaqet nė Kosovė.

    “Jam shumė krenar qė ndodhem nė mesin tuaj dhe ndihem krenar qė ky film do tė shfaqet sonte kėtu. Por, para sė gjithash i kėrkoj falje publikut qė do tė mė duhet nė disa skena tė jem armik i ashpėr i tė adhuruarit tė tyre, Mehmet Kosovarit”, tha Şen.

    Ndryshe, “Java e Filmit Turk”, nė Kosovė ėshtė duke u organizuar pėr tė dytėn herė dhe ajo do tė zgjasė pesė ditė.

  9. #69
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,744
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarushja Lexo Postimin
    Njejten gje thone turqit per ne rrace e felliqt arnaut,pis milet,poashtu edhe turqive nuk ju intereson ti si i quan apo dikush tjeter si i quan ata.edhe ai teroristi norvegjez i quajti serbet vellezer duke sulmuar tuqrine dhe islamin ketu nuk keni dallim aspak ti dhe te tjeret si ky hullica nga ai.une se quaj asnje vella pervec atij qe ma ka lindur nena nuk mund ti them asnjehere vella nje shqiptari krishter, gjaku eshte gjak dhe nuk ka lidhje me vellazerine,une e di qe ka lloje te gjakut dhe ndare neper grupe ,por hera e pare qe ndegjoj nga juve kete budallaki gjak shqiptari.
    Ti akuzon tjeret se mundohen te te imponojne mendimin ndryshe ,e nuk e sheh se tere kohen mundohesh tu imponosh te tjereve mendimin tuaj,pikerisht je ti dhe ju me kete mendim qe jeni te mbyllur ne boten tuaj si nje breshke dhe nuk guxoni te dilni jashte,por kur dilni habiteni me boten sepse aq keni pare
    E kujt i plasi se cfarė mendon ti ? Ti je njė hic, ti nuk ke tru tė mendosh, nuk ke identitet, je njė specie hibride qė ke nevojė tė pėrhershme tė shohėsh se cfarė mendojnė tė tjerėt pėr ty, dhe kėndej na hiqesh sikur i ke tė qarta gjėrat.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  10. #70
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarushja Lexo Postimin
    si duket nuk e keni lexuar teksin me larte sepse nuk ju vjen mire te komentoni,fund i fundit nuk keni cte komentone por duhet te ju vije keq se motrat tuaja nga gjaku shqiptare martohen me rracen e derrit rracen e sllavit
    Si mundoheni ta minimizoni pushtimin turk gjithmone duke permendur sllavet.

    Sa shkolla te gjuhes shqipe funksionuan pergjate 500 viteve okupim te Turqise ne trojet shqiptare? A e kupton cka do te thote ta lesh analfabet nje komb te tere per 500 vite?

    Ja nje pergjigje e shqiptarit per nje "shqiptar" te turqizuar.Pergjigju ketyre fakteve historike,apo ndoshta historija juaj fillon me ardhjen e Mehmet kosovarit ne Kosove dhe Pollatit ne Maqedoni.

    Turqia e maskuar nėn eufemizmin Perandoria Otomane, e ka mbajtur pėr rreth 500 vite nėn okupim territorin etnik shqiptar nė Ballkan, duke i shkaktuar kombit njė gjenocid, kulturocid, asimilim social, shkretėtirė ekonomike dhe prapambeturi epokale e cila as sot mė 2010 nuk ėshtė duke u larguar nga jeta e pėrditshme e kolektivit si dhe nga mendėsia e individit shqiptar.
    Populli ynė ėshtė pėrpjekur nė rreth 57 kryengritje masive tė ēlirohet nga sundimi i huaj aziatik. Nė periudhėn e Tanzimatit apo reformave tė mėdha centralizuese, ėshtė bėrė pėrpjekje qė tė asimilohet tėrėsisht populli ynė, duke mos lejuar assesi shkolla nė gjuhėn shqipe, dhe duke hapur dhe mbajtur me dhunė shkolla nė gjuhėn turke pėr myslimanėt shqiptarė, si dhe duke lejuar shovinizmin grek qė tė mbajė shkolla nė gjuhėn greke pėr ortodoksėt shqiptarė. Kjo politikė turke i ka shkaktuar kombit shqiptar humbjen e gjithė vilajetit tė Janinės dhe atij tė Manastirit ku nė atė periudhė me lejen e qeverisė turke kanė vepruar mėse 400 shkolla greke dhe 200 shkolla bullgare dhe vllehe pėr fėmijėt shqiptarė.

    Profesorėt e nderuar Pėllumb Xhufi, Kristo Frashėri, Kasėm Biēoku, Ali Hadri, Zekeria Cana, Shukri Rahimi, Hivzi Islami e shumė tė tjerė e kanė sqaruar shumė mirė kėtė fazė tė marrėdhėnieve shqiptare me sunduesit e huaj.
    Nė vitet 30 dhe 50 tė shekullit XX, shteti turk ka nėnshkruar marrėveshje ndėrshtetėrore “pėr emigrimin e popullatės turke” me Jugosllavinė dhe Greqinė respektivisht, me tė cilat e ka dėnuar me vdekje kombin shqiptar tė Ēamėrisė, Kosovės dhe Maqedonisė gjeografike, pasi dihet se ata pak “turq etnikė” tė kėtyre territoreve janė larguar nga kėtu qė nė vitin 1912. Marrėveshjet e kėtilla kanė qenė tė drejtuara krejtėsisht kundėr interesave nacionale tė shqiptarėve dhe kanė shkuar plotėsisht nė favor tė planeve gjenocidale sllavo-greke pėr pastrimin etnik tė territoreve shqiptare. Ne nuk e dimė akoma sot a janė shfuqizuar kėto konventa apo jo?

    Nė gjithė kėtė periudhė kohore, shovinizmi sėrb ka tentuar ta shtojė nė mėnyrė artificiale numrin e popullsiė turke nė Ish-Jugosllavi dhe ta ulė sa tė jetė e mundur numrin e popullsisė shqiptare. Nė kėtė masakėr antishqiptare Turqia, Jugosllavia dhe Greqia kanė bashkėpunuar mė mėnyrė perfekte.
    Pėrgjatė gjithė periudhės nga viti i largėt 1912 e deri nė intervenimet e NATO nė Kosovė nė vitin 1999, politika turke ka qenė projugosllave dhe thelbėsisht indiferente ndaj fatit tė shqiptarėve dhe Shqipėrisė. Madje nė raste tė caktuara kjo politikė merr formė tė hapur antishqiptare kur Turqia nėnshkruan pakte ballkanike me Greqinė, Jugosllavinė dhe Rumaninė, si para luftės sė dytė botėrore nė vitet 30 ashtu edhe pas luftės nė vitet 50. Edhe pas intervenimit tė SHBA-NATO dhe ēlirimit tė Kosovės, politika zyrtare turke ka pasur njė qėndrim shumė anakronik me momente tė tilla kulmore negative si fjala e ambasadorit turk nė Kėshillin e Sigurimit nė OKB dhe kėrkesa e tij drejtuar anėtarėve tė kėtij Kėshilli pėr tė krijuar dhe mbrojtur “zona etnike turke” nė Kosovė.

    Njė moment tjetėr shumė negativ ka qenė kėrkesa qesharake dhe paradoksale drejtuar UNMIK-ut pėr tė zyrtarizuar me ēdo kusht gjuhėn turke nė Kosovė pėr 0.4% gjoja “turq” atje, nė tė njėjtėn kohė kur nė vendin e vet nuk pranon nė asnjė mėnyrė zyrtarizimin e gjuhės shqipe apo tė atyre kurde, boshnjake, armene, ēerkeze, greke p.sh. Pėrderisa pėr tė a.q “pakicė turke” nė Kosovė apo IRJM e cila de fakto nuk ekziston dhe ėshtė njė pėrzierje e shqiptarėve dhe sllavėve muslimanė tė pavetėdijshėm kombėtarisht, kėrkon me zė tė lartė deri nė OKB shkolla nė gjuhėn turke, pėr pakicėn e vėrtetė reale shqiptare prej 5 milionė nė Turqi as qė lejon identifikimin si grup i veēantė etnik, e lėre mė shkollimin nė gjuhėn amtare.
    Pėrderisa qeveritė shqiptare tė Shqipėrisė, Kosovės dhe qeveria antishqiptare e IRJM lejojnė hapjen jo vetėm tė shkollave publike por edhe tė atyre private nė gjuhėn turke pėr ata shqiptarė tė pavetėdijshėm nė aspekt kombėtar qė identifikohen si turq, shteti turk nuk lejon assesi shkollat nė gjuhėn shqipe nė Turqi.

    Pėr mė tepėr nė njė akt tė pabesueshėm, shumė tė ulėt dhe arrogant, ministri i arsimit sė kėtij vendi gjatė njė vizite nė Shkup, pyetjes sė njė gazetari shqiptar pėr shkolla shqipe nė Turqi iu pėrgjigj me njė sarkazėm primitiv se “le tė kėrkojnė dhe pastaj do e shqyrtojmė kėtė kėrkesė” apo edhe “paska shqiptarė nė Turqi?!”. Me njė arrogancė tė njėjtė mohuese iu pėrgjigjėn edhe kėrkesės sė kryeministrit Berisha pėr programe nė gjuhėn shqipe nė TV publik turk.

  11. #71
    i/e regjistruar Maska e Renea
    Anėtarėsuar
    12-08-2007
    Vendndodhja
    andej-kėndej
    Postime
    3,137
    Faleminderit
    1
    4 falenderime nė 3 postime
    fatlumi dhe hyllien , ju patriotizmin e shfaqni vetem duke sulmu shqiptaret musliman.

    Gjimnazi Loyola ne Prizren, a e din kush e ka hap dhe pse ?

    Serialet italiano, latino-amerikane ?

    Pse te pengojn serialet turke ? Mos vall se "varrimi" i personazheve te filmave zbehet me prifta-kryqa-kisha , por me hoxhallar-xhamia-Kuran.
    Pse te pengojn serialet turke dhe jo ato italiano-latine , sepse nuk festohen krishtlindjet por Bajrami ?

    Serialet qe jipeshin me heret ato te besimit tjeter , mesonin degjenerimin , na e prishnin rinine , jo vetem rinin ton te shendosh , por ato seriale shkaterruan dhe vet shoqerit prej nga vinin , psh. Brazil , Argjentin e ku ta di cilet vende , shkaku i ketyre serialeve , nataliteti ne keto vende shenonte renie , sepse te rinjt merrnin mesim nga ato seriale te degjenerum.

    Vazhdoj me von.
    Shqiperi eshte edhe Cameria

  12. #72
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Pse,kush foli mire per ato serialet latino-amerikane.Eshte e njejta,asimilim kulturor i shqiptareve.Mirepo ato seriale paten jete me te shkurter,mirepo cfer ti bejme turqizimit qe ka vene rrenje ,jo vetem permes serialeve por edhe ne sfera tjera te jetes.

  13. #73
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    10-04-2011
    Vendndodhja
    In my thoughts free from the world
    Postime
    546
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Renea Lexo Postimin
    fatlumi dhe hyllien , ju patriotizmin e shfaqni vetem duke sulmu shqiptaret musliman.

    Gjimnazi Loyola ne Prizren, a e din kush e ka hap dhe pse ?

    Serialet italiano, latino-amerikane ?

    Pse te pengojn serialet turke ? Mos vall se "varrimi" i personazheve te filmave zbehet me prifta-kryqa-kisha , por me hoxhallar-xhamia-Kuran.
    Pse te pengojn serialet turke dhe jo ato italiano-latine , sepse nuk festohen krishtlindjet por Bajrami ?

    Serialet qe jipeshin me heret ato te besimit tjeter , mesonin degjenerimin , na e prishnin rinine , jo vetem rinin ton te shendosh , por ato seriale shkaterruan dhe vet shoqerit prej nga vinin , psh. Brazil , Argjentin e ku ta di cilet vende , shkaku i ketyre serialeve , nataliteti ne keto vende shenonte renie , sepse te rinjt merrnin mesim nga ato seriale te degjenerum.

    Vazhdoj me von.

    Keta nuk e dine se c'flasin, jane teresisht out thelbit te ceshtjes. Flasin per turqizim te shqiptareve permes xhamive dhe serialeve, ndersa keto dyja vete jane antipode te njera-tjetres.
    Ne po ato xhami te ndertuara nga turqte (sikurse edhe ne te gjitha te tjerat) behet thirje qe t'i shmangemi TV-se gjate kohes se serialeve, qofshin ato turke, indiane, latine apo cfaredo qofshin.
    Keta nuk e dine qe serialet turke perfaqesojne pjesen e popullit te degjeneruar me europianizim, dhe ato po na serviren ne me te njejtin qellim sikurse serialet e vendeve tjera: zhdukjen e nocionit moral nga fjalori i popullit.


    Keto dite ne Prishtine po qendrojne disa pjestare te Tablighi Jamaat, dhe njeri prej tyre ishte turk. Me habiti kur e pashe pikerisht ate turkun me plis rruges. Ai e kishte vene plisin jo per shaka, por per t'iu thene shqiptareve muslimane qe ta bartin ate madje ne vend te terlemes (kapeles se hoxhes), sepse perfaqeson dy identitet: fakti qe eshte simbol kombetar, perfaqeson shqiptaret, dhe fakti qe ka ngjyre te bardhe, perfaqeson muslimanet (meqe sic e dime ngjyra e bardhe eshte ngjyra e preferuar ne Islam, ngase perfaqeson pastertine).

    Tash me intereson ta di nese patriotat e virtualitetit te quajtur Fattlum dhe Hyllien kane vene ndonjeher plis dhe kane hecur rruges me te? Thjesht pyetje retorike, s'me obligoheni me pergjigjje, sepse e di vete ate.

  14. #74
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,744
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Renea Lexo Postimin
    fatlumi dhe hyllien , ju patriotizmin e shfaqni vetem duke sulmu shqiptaret musliman.

    Gjimnazi Loyola ne Prizren, a e din kush e ka hap dhe pse ?

    Serialet italiano, latino-amerikane ?

    Pse te pengojn serialet turke ? Mos vall se "varrimi" i personazheve te filmave zbehet me prifta-kryqa-kisha , por me hoxhallar-xhamia-Kuran.
    Pse te pengojn serialet turke dhe jo ato italiano-latine , sepse nuk festohen krishtlindjet por Bajrami ?

    Serialet qe jipeshin me heret ato te besimit tjeter , mesonin degjenerimin , na e prishnin rinine , jo vetem rinin ton te shendosh , por ato seriale shkaterruan dhe vet shoqerit prej nga vinin , psh. Brazil , Argjentin e ku ta di cilet vende , shkaku i ketyre serialeve , nataliteti ne keto vende shenonte renie , sepse te rinjt merrnin mesim nga ato seriale te degjenerum.

    Vazhdoj me von.
    Seriale televizive e ? Un nuk shof seriale, ju qė mė jeni bėrė si gratė ose plakat e kėqia mė mirė, cfarė mendon njėri e cfarė mendon tjetri shikoni seriale. Sot tė mendosh se ekziston censura, tė paktėn nė Europė se nė Arabi tė zhdukin, ėshtė komike. Ik futu nė youtube dhe shiko cfarė tė dėshiron qejfi ty, nga serialet turke, e deri tek ato kineze. Herėn e fundit qė kontrollova shteti shqiptar akoma nuk ka censuruar gjė sic bėhet nė Arabi. Dhe ėshtė interesante qė muslimanėt atje janė pro censurės, ndėrsa nė Europė bėjnė si tė cmendur kur i kėrkohet integrimi nė kėtė qytetėrim. O njėrėn o tjetrėn. Sidoqoftė edhe pse para njė jave u arrit kulmi, njė absurditet, njė terrorizėm intelektual qė Autori i njohur Mustafa Biduli u detyrua tė hiqte nga galeria e arteve punime tė tija sepse nuk i shkonin poshtė komunitetit Islamik Durrsak, pėrsėri nė Shqipėri nuk ka censurė. Futu nė youtube dhe shiko cfarė seriali dėshiron. Ndėrsa pėr Plisin tonė tė kahmotshėm dhe ngjyrėn e bardhė qė na paska lidhje me Muslimanėt preferoj mos prononcohem. Por di tė them kaq, qė nuk jeni ju tė vetmit qė mundoheni tė shtrėmbėroni historinė, se plisin tonė e ka vjedhur dhe Papa jo mė Islamikėt qė vinė disa shekuj mė vonė. Kjo nevojė pėr tė vjedhur simbolikėn dhe ritualet e njė populli tė stėrmocėm nga varrimi tek lindja tek mėnyra se si jeton ėshtė patologji e popujve dhe religjoneve tė zhveshura pa kulturė qė mundohen tė mbijnė nė zemrat e njė populli, si ai i joni duke shpikur krahasime absurde qė plisi i kahmotshėm shqiptar i bardhė ka lidhje me religjonin e ri islamik tė lindjes sė mesme. Cfarė perle do na nxirrni mė vonė ?

    Un nuk sulmoj shqiptarėt musliman, un sulmoj shqiptarėt turq. Ka diferencė tė madhe. Si kulturalisht jomusliman un nuk identifikohem me Italianin e as me Grekun e as me Gjermanin e as me Amerikanin, pasi nė gadishullin Ilirik kanė shkelur shenjtorėt mė tė mėdhenj tė Krishtėrimit pėrpara se tė shkonin atje, dhe pėrpara kėtyre po aty u krijua tradita pagane. Tradita jonė apostolike ėshtė mė e lashtė se e Europės. Ju qė identifikoheni me Turqit keni problem identiteti tuajin, dhe jeni po ju qė keni nė dorė politikėn shqiptare, qė na futėt nė OIC, njė OKB Islamike(po mirė qė na futėt, por tė na sillnit ndonjė biznes tė paktėn, por jo, na sollėt dhe krijuat vec tipa si ai qė vrau nė Gjermani e Olsi Jazhexhirat), jeni po ju qė keni nė dorė median shqiptare qė sa herė ndodh dicka nė jug automatikisht shpėrthen dhuna psikologjike se po na "zhduk Greku", ndėrkohė qė kryenegociatorėt e kėtyre bisedimeve pėr hapjen e ndonjė shkolle atje qė mezi u hap pas 20 vitesh, apo shitja e detit Jon(Tonė) janė po shqiptarėt islamik, madje njėri nga ata i pėrfshirė nė bisedime ėshtė dhe i martuar me Turke.

    Mos ti futemi Historisė tonė, se pėrse dolėm tė fundit tė pavarur se ėshtė dicka shumė e dhimbshme. Jeni po ju qė shpikni teorira se vec Shqiptari Musliman ėshtė Shqiptar, ndėrkohė qė baza e krijimit tė shtetit shqiptar ishte fakti se nuk shpjegohej dot ekzistenca e tė Krishterėve nė brigjet mė perėndimore tė gadishullit Ilirik(gjuha nuk mjaftonte si element), kėta tė krishterė qė nuk ishin as Grek, as Italian e as Serb, por Shqiptarė. E mbi kėtė bazė, qė mė vonė u formulua nė gjeopolitikė se ka njė shqiptar qė ekziston, dhe se ky shqiptar ėshtė i ndarė nė tre tradita fetare, dhe se ky shqiptar ėshtė krejtsisht i ndryshėm nga tė tjerėt pasi flet tjetėr gjuhė dhe se rilindja e kėtij shqiptari erdhi pikėrisht nga Arbėria nė Itali, dhe se kėta Arbėreshė janė pasardhės legjitim tė Gjergj Kastriotit(po atė Gjergj qė surrati juaj Islamik nuk i leni gjė pa thėnė), kryezot i gjithė Arbėrisė dhe mbrojtės i civilizimit Europian. Ky civilizim ska asnjė lidhje me ekzistencėn e x apo y seriali. Ato janė fryt i lirisė sė pakufizuar dhe futjes sė rrymave subversive pėr tė ringjallur debatin e ashpėr mbi kontrollin e individit nė tė ardhmen, pasi ai tė shthurret dhe paaftėsohet. Ky skenar globalist apo quaje si tė duash nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me kulturėn Europiane. Kur themi kulturė Europiane ,qė tė kuptohemi njė herė e mirė themi ajo dritė qė vjen nga lashtėsia e lavdishme(Homerin, Sofokliun,Edipin,Eskilin e madh qė Kadareja i ka kushtuar njė libėr tė mrekullueshėm apo heronj si Pirrua, Aleksandri, Gjergji etj) e kontinentit, njė dritė qė herė forcohet sa disa qė nuk e meritojnė kėtė liri verbohen sic po verbon tani shumicėn qė po e shpėrdėron, e herė nė errėsirė totale si nė mesjetėn Kishtare rri atje larg si qiri por pa u tretur kurrė. Kjo ėshtė esenca e flakės Promotheane, e njėriut Promethe, njėriut jokomformist, jo e capaculėve dhe terroristave si Breviku apo Institucionet Kishtare, e Islamike. Kėto nuk kanė asnjė lidhje me kėtė kulturė, qė vec njė popull dashamirės pėr liri, dhe kur themi liri themi liri psikologjike jo thjeshtė fizike, liri nga dhuna e egėr fondamentaliste mund ta ketė. E sigurisht qė dhe lufta mė e ashpėr do ndodhi pikėrisht atje nė Iliri, sic ka ndodhur dhe do ndodhi, sepse ai popull ndodhet atje kahmoti.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Hyllien : 07-08-2011 mė 13:53
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  15. #75
    i/e regjistruar Maska e Renea
    Anėtarėsuar
    12-08-2007
    Vendndodhja
    andej-kėndej
    Postime
    3,137
    Faleminderit
    1
    4 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga fattlumi Lexo Postimin
    Pse,kush foli mire per ato serialet latino-amerikane.Eshte e njejta,asimilim kulturor i shqiptareve.Mirepo ato seriale paten jete me te shkurter,mirepo cfer ti bejme turqizimit qe ka vene rrenje ,jo vetem permes serialeve por edhe ne sfera tjera te jetes.
    Ka 15 vite qe serialet latine , me kryqa e lakuriqa , frekuentojn televizionet shqiptare dhe akoma sot jipen seriale te ktilla , sdi prej ku konstatove se paskan patur jet me te shkurtet , 15 vite seriale latine dhe 2 vite seriale turke.
    Rtv21 i Kosoves , 2-3 filma latino-amerikan , 1 film turk.
    Ne Shqiperi , 15 filma italiano-latin , asnje film turk.

    Prandaj pse ti o fatlum patrioti nuk po reagon ndaj ketyre filmave ndaj te cileve reagun edhe nga vet vendet prejardhese.

    psh. Ne Brazil supozohet se nen ndikimin e filmave serik , ka pasur 800.000 shkurorzime dhe 3 milion femij jan lindur me pak.
    Aty ku shikohet me shum televizioni GLOBO i cili emiton keto seriale , ne ato zona nataliteti esht me i ulet.

    Per Brazilin lakuriqsia , ajo menyr e jeteses , ndoshta dhe jan tradit kombtare, por kur ky serial emitohet ne Kosov , ku kemi menyr jetese krejt ndryshe , ateher mund vetem ti paramendojm pasojat.

    Turqia sesht duke na detyru me zor me i shiku ato filma , ne gjitha vendet e ish-Jugosllavis jepen filmat turq , shum me shum sesa ne Kosov ( Shqiperia esht koloni e Italis, andej akoma skan hy filmat turq).

    Ne Kroaci , filmat turq jan me te shikuarit momentalisht , gjitha filmat e mundur jan duke u dhen andej , u cmenden kroatet, dhjetra seriale turke jepen ne TV-te kroate.

    Mehmet Kosovari , i cmendi edhe kroatet , ne forume mijra komente per kete personazh. Ne forumin me te madh kroat , 7000 komente ka vetem per kete aktor. Ne facebook , mijra kroat jan kyqur ne faqet e filmave turke.
    Athua po turqizohen edhe kroatet .

    Filmat turq jan shfaqur edhe ne : Serbi , Mal te Zi , Sloveni , Ukrain , Ceki , Sllovaki , Greqi , Rumani , Bullgari , Bosnje dhe Hercegovin , Kazakistan , vendet arabe ...

    Po turqizohet e gjith bota e haj medet.

    Ne Maqedoni , televizionet ne gjuhen maqedonase i kan largu serialet latine , i kan zevendesu me seriale turke , maqedont me te cmendur se shqiptart per seriale turke , nga 2-3-4 seriale i ka cdo televizion nacional maqedonas.

    Me trego sa seriale turke jipen ne Kosov , qe te te tregoj sa seriale jipen ne Kroaci. A ta mban ?

    Nuk mu pergjegje as per gjimnazin Lojola te Prizrenit , e as per shkollat greke e italiane ne Shqipri , e as per peshkopet italian ne Shqipri, mos te flasim per "imtesira" tjera , sic jan njohja e gjuhes , muzika , sporti etj , ku disa me trup jan ne Shqiperi ndersa me mendje ne Itali.

    Ti po don mizen me e bo bull , ndersa bullin miz.

    Per dallim nga ti , un serialet nuk i dua per tjera arsye , jo per shkak te prejardhjes , perfshi ktu edhe serialet turke , fillimisht do te kisha then , mos te emitojn fare seriale te ktilla , por nese me detyron qe te zgjedh mes dy te kqijave gjithsesi kisha zgjedh serialet turke , qe jan shum me te perafert me mentalitetin-realitetin ton. Plus asaj , do te shpetonim nga ajo lakuriqsia dhe k*rvalleku qe promovojn serialet latine.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Renea : 07-08-2011 mė 14:38
    Shqiperi eshte edhe Cameria

  16. #76
    EAGLE warrior Maska e MafiaWarz
    Anėtarėsuar
    12-05-2010
    Postime
    1,793
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pse more njerz a nuk kem boll qka te marrim prej Shqipes ton te bukur a? a gjethqysh ja duhet mu kon turk,grek,arab,serb ???


    Kta '' Shqiptar '' qe bejne pjes ne ket kategori Arabe Turke Greke etj.. jon GABEL , tradhtar , te paftyr , kta edhe grat n shpija i shesin e le mo kombin e traditen.
    Praises due to the most high, Allah

    Praises due to the most fly, Prada

    Baby, I'm magic, ta-dah

  17. #77
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Kandy* Lexo Postimin
    Keta nuk e dine se c'flasin, jane teresisht out thelbit te ceshtjes. Flasin per turqizim te shqiptareve permes xhamive dhe serialeve, ndersa keto dyja vete jane antipode te njera-tjetres.
    Ne po ato xhami te ndertuara nga turqte (sikurse edhe ne te gjitha te tjerat) behet thirje qe t'i shmangemi TV-se gjate kohes se serialeve, qofshin ato turke, indiane, latine apo cfaredo qofshin.


    Tash me intereson ta di nese patriotat e virtualitetit te quajtur Fattlum dhe Hyllien kane vene ndonjeher plis dhe kane hecur rruges me te? Thjesht pyetje retorike, s'me obligoheni me pergjigjje, sepse e di vete ate.
    Ne fakt ju e keni te ndaluar edhe te shihni TV.Eshte haram per juve,perveq nese kthehni satelitin vetem nga kanalet arabe ,ku tere diten qendron para ekranit nje hoxhe duke bere sehire.
    Sa per plis,eshte mburrje ta vėsh,mirepo edhe nese nuk e ve,ndihem shqiptar perbrenda,njekohesisht ndihem evropian.Kush me shume sesa shqiptaret ka te drejte ta quaj veten evropian dhe te mos identifikohet me fiset shpellare aziatike.
    Nuk vuaj per simbole ashtu siq vuani ju qe nje shkrim ne arabisht ju bene te pjerrdhni nga trute.

  18. #78
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Renea Lexo Postimin
    Ka 15 vite qe serialet latine , me kryqa e lakuriqa , frekuentojn televizionet shqiptare dhe akoma sot jipen seriale te ktilla , sdi prej ku konstatove se paskan patur jet me te shkurtet , 15 vite seriale latine dhe 2 vite seriale turke.
    Rtv21 i Kosoves , 2-3 filma latino-amerikan , 1 film turk.
    Ne Shqiperi , 15 filma italiano-latin , asnje film turk.

    Prandaj pse ti o fatlum patrioti nuk po reagon ndaj ketyre filmave ndaj te cileve reagun edhe nga vet vendet prejardhese.

    psh. Ne Brazil supozohet se nen ndikimin e filmave serik , ka pasur 800.000 shkurorzime dhe 3 milion femij jan lindur me pak.
    Aty ku shikohet me shum televizioni GLOBO i cili emiton keto seriale , ne ato zona nataliteti esht me i ulet.

    Per Brazilin lakuriqsia , ajo menyr e jeteses , ndoshta dhe jan tradit kombtare, por kur ky serial emitohet ne Kosov , ku kemi menyr jetese krejt ndryshe , ateher mund vetem ti paramendojm pasojat.

    Turqia sesht duke na detyru me zor me i shiku ato filma , ne gjitha vendet e ish-Jugosllavis jepen filmat turq , shum me shum sesa ne Kosov ( Shqiperia esht koloni e Italis, andej akoma skan hy filmat turq).

    Ne Kroaci , filmat turq jan me te shikuarit momentalisht , gjitha filmat e mundur jan duke u dhen andej , u cmenden kroatet, dhjetra seriale turke jepen ne TV-te kroate.

    Mehmet Kosovari , i cmendi edhe kroatet , ne forume mijra komente per kete personazh. Ne forumin me te madh kroat , 7000 komente ka vetem per kete aktor. Ne facebook , mijra kroat jan kyqur ne faqet e filmave turke.
    Athua po turqizohen edhe kroatet .

    Filmat turq jan shfaqur edhe ne : Serbi , Mal te Zi , Sloveni , Ukrain , Ceki , Sllovaki , Greqi , Rumani , Bullgari , Bosnje dhe Hercegovin , Kazakistan , vendet arabe ...

    Po turqizohet e gjith bota e haj medet.

    Ne Maqedoni , televizionet ne gjuhen maqedonase i kan largu serialet latine , i kan zevendesu me seriale turke , maqedont me te cmendur se shqiptart per seriale turke , nga 2-3-4 seriale i ka cdo televizion nacional maqedonas.

    Me trego sa seriale turke jipen ne Kosov , qe te te tregoj sa seriale jipen ne Kroaci. A ta mban ?

    Nuk mu pergjegje as per gjimnazin Lojola te Prizrenit , e as per shkollat greke e italiane ne Shqipri , e as per peshkopet italian ne Shqipri, mos te flasim per "imtesira" tjera , sic jan njohja e gjuhes , muzika , sporti etj , ku disa me trup jan ne Shqiperi ndersa me mendje ne Itali.

    Ti po don mizen me e bo bull , ndersa bullin miz.

    Per dallim nga ti , un serialet nuk i dua per tjera arsye , jo per shkak te prejardhjes , perfshi ktu edhe serialet turke , fillimisht do te kisha then , mos te emitojn fare seriale te ktilla , por nese me detyron qe te zgjedh mes dy te kqijave gjithsesi kisha zgjedh serialet turke , qe jan shum me te perafert me mentalitetin-realitetin ton. Plus asaj , do te shpetonim nga ajo lakuriqsia dhe k*rvalleku qe promovojn serialet latine.
    Te ta heku nje merak,nese me ke percjellur ne disa tema tjera duhet ta kesh krijuar nje bindje sadopak per mua se cka shikoj,cka degjoj,etj etj.
    Kur kam hapur temen per Hans Zimmer,per Mikelangelo Buonarotin,kur degjoj muzike te klasit te larte,ta merr mendja ty se shiqoj ftyra jevgjish neper seriale turke?
    E paguaj SKY gjerman per cdo vit dhe skam nevoje te shoh surrate turke ne TV.Mirepo ata qe skane satelit mirepo vetem 3 kanale tokesore,tere dite ushqehen me "kulture"turke.
    Nuk eshte puna vetem tek serialet.Problemi qendron tek shqiptaret qe i thone vetes shqiptar e perbrenda ndihen me gjithcka si turq.Serialet jane vetem 1/100 e atyre qe juve ju bejne me shume turq sesa shqiptar.
    Renea,me duket se je nga Ilirida,desha vetem nje pyetje.Pse shqiptaret nuk u beri pershtypje vizita e Kadarese,e Inva Mules,e shume e shume te tjereve,ndersa per Kasandren dhe "Pollatin"e keni pritur mijera shqiptar e rom maqedonas.?

  19. #79
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Mos duhet te krenohemi qe jemi shqiptar nga kjo qe e lexojme me poshte?


    Cili lider shqiptar nė Maqedoni mund tė krenohet se nė qendėr tė Tetovės ka tubuar mė shumė shqiptarė se sa Pollati?

    nga Shkėlzen HALIMI

    Tė mohosh vlerat shpirtėrore autoktone dhe tė pranosh me lehtėsi fantastike vlerat e huaja, do tė thotė vullnetarisht tė heqėsh dorė nga identiteti kombėtar. Kjo, po kėshtu do tė thotė se janė ndezur aparatet e alarmit dhe se duhet shpejtuar pėr tė intervenuar.

    Por, ē'fajde nga e gjithė kjo, kur tė verbrit e shurdhmemecėt as i shohin e as i dėgjojnė sinjalet e zėshme.Nuk ka gjasa, as teorike, qė ndonjė personaliteti nga jeta politike e kulturore e hapėsirave shqiptare, t'i ndodhė njė pritje madhėshtore, ashtu siē i ndodhi "heroit" tė ri tė shqiptarėve, pėrkatėsisht aktorit turk (dhe shokėve tė tij), Nexhati Shashmaz, i njohur si Pollat Alemndar nga seriali "Lugina e ujqve".

    Thjesht, heroi i shqiptarėve tė Maqedonisė, Pollati, ishte trishtuar (se pse do tė tregojmė mė poshtė) nga pritja ekzaltuese qė ia bėnė pikėrisht shqiptarėt me tė arritur nė Shkup. Cili lider shqiptar nė Maqedoni mund tė krenohet se nė qendėr tė Tetovės ka tubuar mė shumė shqiptarė se sa Pollati?

    Natyrisht, qė tė mos keqkuptohemi, qė nė fillim do tė themi se aktori turk dhe shokėt e tij, absolutisht nuk janė fajtorė pėr shashtrisjen e shqiptarėve kėtu nė Maqedoni. Ai aspak nuk ka faj qė tashmė ėshtė bėrė mit i shqiptarėve, qė fėmijėt e lagjeve tonė e imitojnė atė dhe shokėt e tij nga filmi, duke luajtur me pistoleta plastike, ai aspak nuk ka faj pse serialet e filmit "Lugina e ujqve" qė moti kanė thyer rekordet e shikueshmėrisė. Nuk do tė mbajė asēfarė pėrgjegjėsie nėse nesėr fėmijėt e porsalindur do tė emėrohen me emrin Pollat.

    Do theksuar se para Pollatit rekordin e mbante Kasandra, njė serial latino-amerikan qė shqiptarėt e kishin parė vite mė parė. Mė tė vjetėrve do t'u kujtohet se kur erdhi Kasandra nė Shkup, nė stadiumin e qytetit kishin shkuar vetėm shqiptarė e rom pėr ta parė Kasandrėn pėr sė afėrmi.

    Nė Shkup e Tetovė shpesh kanė qėndruar Ndriēim Xhepa, Luiza Xhuvani, Enver Petrovci, Bujar Lako e aktori tjerė shqiptarė qė edhe sot vazhdojnė tė shkėlqejnė me paraqitjet e tyre nė filma e skena teatrale. Ka qenė edhe i madhi Ismail Kadare, edhe e famshmja Inva Mula, por njė pritje e kėtillė asnjėherė nuk u ka ndodhur. Tė gjitha kėta artistė tė shquar tė kombit tonė kanė kaluar pėrmes Bit Pazarit e Ēarshisė sė Vjetėr tė Shkupit pa u vėrejtur fare. Madje, edhe mediumet nuk u kanė kushtuan rėndėsinė e duhur.

    Tė premten qė e lamė pas, pra nė tė njėjtėn ditė kur shqiptarėt nė Maqedoni pėrjetuan katarzėn pėr shkak tė ardhjes nga Stambolli tė heroit-mitit tė tyre, nė Teatrin Shqiptar tė Shkupit u dha premiera e dramės "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur", vepėr e kjo e dramatizuar sipas romanit me tė njėjtin titull tė Ismail Kadaresė. Po mos tė ishin ftesat qė iu bėnė miqve nga Prishtina e Tirana, natyrisht, siē ndodh zakonisht, edhe tė afėrmve tė aktorėve e miqve tė tyre, premiera gjithsesi do tė kalonte me pak publik. Por, e them me zemėr tė thyer, se pas kėsaj premiere, nė reprizėn e parė ndoshta do tė mbushet gjysma e sallės (nja 150 veta), ndėrkaq pėr reprizėn e dytė askush nuk mund tė garantojė se do tė ketė publik. Pra, edhe kjo shfaqje do tė harrohet, siē janė harruar edhe shumė e shumė shfaqje tė mira, qė s'kanė patur fat tė reprizohen sė paku pesė herė.

    Merreni me mend se ēfarė do tė ndodhte me kėtė teatėr sikur nė vetėm njė shfaqje tė paraqitej Pollati. Do to ndodhte hataja, do tė duhej tė intervenonin njėsitė speciale tė policisė pėr ta mbajtur qetė radhėn e gjatė tė shqiptarėve pėr tė blerė njė biletė.

    Sikur vetėm njė pėr qind e atyre shqiptarėve qė u ēuan peshė pėr ta pritur mysafirin nga Stambolli tė dilnin e tė protestonin bashkė me prindėrit e nxėnėsve tė "Panēe Karagjozovit" sot me siguri do tė kishim njė situatė tjetėr, sikur vetėm njė pėr qind e atyre shqiptarėve qė dolėn pėr ta parė nga afėr heroin-mitin e tyre tė ngrinin zėrin pėr Institutin e Trashėgimisė Kulturore tė Shqiptarėve, sot ky Institut gjithsesi do tė funksiononte normalisht, sikur vetėm njė pėr qind e atyre qė u ekzaltuan me heroin e serialit "Lugina e ujqve" tė ngrinin zėrin pėr problemet e shumta qė po i ndodhin shoqėrisė shqiptare kėtu nė Maqedoni, pėr moslejimin e shqiptarėve tė shfrytėzojnė pishinat, pėr Burmali Xhaminė, pėr Shtėpinė e Nėnės Terezė, pėr gjuhėn, pėr natalitetin etj. ne sot do tė kishim njė pozitė shumė tė avancuar, e mos tė themi se do tė ishim populli mė i lumtur sikur vetėm njė pėr qind e gjithė asaj masa tė "lumturuar" tė lexonte sė paku njė faqe tė ndonjė vepre tė Kadaresė apo tė shikonte ndonjė shfaqje nė Teatrin Shqiptar tė Shkupit, tė Tetovės apo tė ndonjė qyteti tjetėr shqiptarė.

    Pastaj do tė dalin gojėkėqijtė dhe do tė thonė: fajin e kanė partitė politike. Bile-bile, nė kėtė muaj tė Bekuar tė Ramazanit, janė hutuar edhe imamėt e xhamive, tė cilėt nė mbrėmjet kur jepet seriali pėr Pollatin, namazi i teravisė falet vetėm me ata qė janė mė tė devotshėm, ndėrkaq tė tjerėt mungojnė, se nuk lejojnė t'u ikė heroi i tyre.

    Po pse ishte trishtuar Pollati nga ajo pritje? Nexhati Shashmaz, i njohur me rolin e Pollat Alemndarit, siē edhe mundėm tė konkludojmė nga prononcimet e tij, ishte njė njeri modest, i qetė, inteligjent, por edhe fetar. Dhe, njėrit nga organizatorėve tė ardhjes sė tij me shokė nė Maqedoni, pas konstatimit se ai mė ishte shndėrruar nė mit, pėrafėrsisht do t'i thotė se kjo qė po ndodh nuk ėshtė mirė, se edhe feja islame nuk lejon krijimin e miteve…

    Ja pra, ky ishte trishtimi i Pollatit tė pafajshėm, qė do t'ia shkaktojnė shqiptarėt gjithandej ku ai shkoi e qėndroi. Duhet ta pranojmė se jemi popull i ēuditshėm dhe i veēantė. Shumė shpejtė krijojmė mite nga tė huajt, shumė shpejt e huaja na bėhet vlerė e pandashmė e shpirtit tonė, kurse ajo qė ėshtė e jona me rrėnjė e trung, e pėrjeton fatin e mohimit.

    Sinjalet e krizės sė identitetit ka kohė qė po japin alarmin. Dhe, a i dėgjon kush…


    koha.com.mk

    ---------------------

  20. #80
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,744
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga fattlumi Lexo Postimin
    Ne fakt ju e keni te ndaluar edhe te shihni TV.Eshte haram per juve,perveq nese kthehni satelitin vetem nga kanalet arabe ,ku tere diten qendron para ekranit nje hoxhe duke bere sehire.
    Sa per plis,eshte mburrje ta vėsh,mirepo edhe nese nuk e ve,ndihem shqiptar perbrenda,njekohesisht ndihem evropian.Kush me shume sesa shqiptaret ka te drejte ta quaj veten evropian dhe te mos identifikohet me fiset shpellare aziatike.
    Nuk vuaj per simbole ashtu siq vuani ju qe nje shkrim ne arabisht ju bene te pjerrdhni nga trute.
    TV dhe muzikėn, por mesaduket aty e kanė mėndjen. Edhe ekspozitėn qė ja mbyllėn artistit pėr femrat nudo. Un nuk e kuptoj, mos e shif veprėn tjetėr tė artit. Por ja qė atje rafigurohet kafshėria e elementit fetar nė pėrgjithėsi jo thjeshtė Musliman. Prandaj sot nga antikiteti kemi buste pa kokė, pa krah, pa gjenitale, pa kėmbė e tė shpėrfytyruar sepse nuk i shkonin pėrshtat juve. Nesėr nuk do habitesha po tė ekzekutonin atė qė mendonte ndryshe nga ata.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

Faqja 4 prej 15 FillimFillim ... 2345614 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •