Close
Faqja 9 prej 16 FillimFillim ... 7891011 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 161 deri 180 prej 303
  1. #161
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Te vraret dhe te masakruarit ne Prekaz.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  2. #162
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Lavdi te reneve
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  3. #163
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Fotot flasin me shume se fjalet
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  4. #164
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    25-09-2009
    Postime
    115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga fattlumi Lexo Postimin
    Jane shume grafike dhe te tmerrshme,per ate pune edhe nuk i postova.
    Tash do i postoj.
    O Fattlum nuk po kamė qare pa tu lajmrue apet se nga njėher po ma plas zemrėn pėr qfar arsye nuk i ke qitė fotot e gjeneratės sė re tė JASHARVE por i ke qit ato foto bashė me 5 mars. Ne si popull po shiqojm pėrpara qė tė ecim nė hap me evropen dhe botėn e jo tė shofim vetėm prapa. Nukė them qė ta harrojm historin tonė tė lavdishme por nukė ėsht koha pėr ato foto Me nderime

  5. #165
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,534
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga qeli3 Lexo Postimin
    O Fattlum nuk po kamė qare pa tu lajmrue apet se nga njėher po ma plas zemrėn pėr qfar arsye nuk i ke qitė fotot e gjeneratės sė re tė JASHARVE por i ke qit ato foto bashė me 5 mars. Ne si popull po shiqojm pėrpara qė tė ecim nė hap me evropen dhe botėn e jo tė shofim vetėm prapa. Nukė them qė ta harrojm historin tonė tė lavdishme por nukė ėsht koha pėr ato foto Me nderime
    Shiqo edhe lexo qka kam shkru aty ne fillim para se me i postu fotot.
    Shko ne faqen 8,pra nje faqe me heret edhe i shen fotot qe ndoshta si ke pare kurre.Keto fotot tjera i kerkuan e per ata edhe i postova.E pata ndermend vetem ato te parat ti postoj pra prej postimit nr.147 ,pa keto tjerat ,te fundit.

  6. #166
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    25-09-2009
    Postime
    115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga fattlumi Lexo Postimin
    Shiqo edhe lexo qka kam shkru aty ne fillim para se me i postu fotot.
    Shko ne faqen 8,pra nje faqe me heret edhe i shen fotot qe ndoshta si ke pare kurre.Keto fotot tjera i kerkuan e per ata edhe i postova.E pata ndermend vetem ato te parat ti postoj pra prej postimit nr.147 ,pa keto tjerat ,te fundit.
    Me nderime Fattlum unė po tė kuptoj por zdo me thanė me ja plotsue dėshiren gjdo kujt se qka tė kėrkojn e me ba kėtu fontan dėshirash. Se mundet me ngja ajė person vetėm ėsht gėzue kur i ka pa edhe fotot tjera Me respekt

  7. #167
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    25-09-2009
    Postime
    115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga gjakushi Lexo Postimin
    BACĖ ADEM JASHARI : AKOMA S'ĖSHTĖ KRY!


    MĖ 05, 06, dhe 07, tė marsit 1989 ADEM DHE HAMZĖ JASHARI RANĖ HEROIKISHT NĖ PREKAZIN LEGJENDAR


    Sot eshte dite rikujtimi! Dite jehone! Dite krenarie dhe humbjeje !

    Nė rikujtim me del skena e kthetrave te gjaksorit e quajtur Serbosllavi, e perkrahur dhe e ndihmuar nga sllavė . Ajo kishte ngulur kthetrat e pushtimit nje shekull pėrpara, duke bere gjithe te zezat, mbi token ku jetonin shqiptaret.Me kralevina e me banovina. Me car e drugar kishte jetuar me projektet e te zezave, dhe me agresionin! Shqiptaret , si lisat kur i shkul era , binin e ngriheshin serish dhe nisnin si Sizifi te arrinin ne kulm te qendresės, per ate tokė te te parėve! Per amanetin e mbetur shekujve si duhet vdekur per te!

    Kjo gjendje nuk i gezonte serbet! Por, ua mundesonte te turreshin tek vėllau i madh , rusosllavia e carėve e drugarėve, ku gjeten per cdo cast e rast sponsorin kryesor, se si te mbajne shpaten e Demokleut mbi qafen e shqiptareėve. Kjo deshire e krimit i yshti te krijojne shtratin e Prokrustit te vene ne gjumin e perjetshem shqiptaret qe ua prene gjymtyret me zjarr, me flake , me linq! Me shperngulje e me toborrin e bashkepunetoreve qe u sherbyen se si te realizohet ai projekt gjenocidi mbi shkrumin dhe hirin e mbetur te shqiptarisė!

    Ku ishte mekanizmi mbrojės i shqiptarėve qė nė altarin e lirisė kishte dhane shume kolosė e heronj? Kishte mundėsi Nėna Shqipėri e prerė gjymtyrve nga diplomacia djallėzore e kohės se vendimeve tė zeza per tė, nga Traktati i Shėn Stefanit e deri tek Paqa e Versajit te ndihmojė?!

    Ajo qe me shpirtin e gėrryer po mbante ate teresi te mbetur nga sakatimet ku plaget i kullonin vrer e pikėllim! Nė kohen e agresionit dhe gjenocidit mbi Kosoven , kur Serbia inkuizitore - militare hapi kthetrat dhe mbuloj zi gjithe territorin Kosovė !

    E mbetur nė zgrip Kosova pėrpelitej e drobitej nga ēorroditjet defetiste tė ganduara nga politika e durimit. Ishin kthyer shqiptaret e saj nė trumpeta duke shperndare jehonen se : Do te bėhet mirė ! Fatkeqėsisht, pėr ēdo ditė millosheviqianet e serbosllavisė ia ngulnin thikat e dhunes nė palce me trupat e bandave te Arkanit e Sheshellit, Koshtunices e Tadiqit. Te gjithe per nje qellim ! Si te zhbejnė pėrjetėsisht kauzėn e shqiptarėve qė ishin pa sistemin e forte te sjelljes se vendimit per te nis e mbrojtur qenėsinė : Njė komb - njė qėndrim!

    Ashtu s' pandehen te gjithe! Defetistet thyen duart dhe u turren nėpėr kuluarėt e Evropes dhe te Amerikės, se janė per qetesi e per masa adaptuese, pa ia egersuar shqisat dhe oreksin e krimit serbosllavisė. Le te bėnte cka do ajo zonja shtrige ku djalli Millosheviq i ēorroditur sterkeqej me turinjt e derrit! Kush do t'i thoshte jo? Ndaj perhapej jehona e durimit, se e keqja tiranike, kalon me perkulje deri nė themėr te atij qe te shtyp!

    Keshtu nuk mendonte Adem Jashari !

    Ai duke ditur specifiken e nje populli qe per lirine e tij kishte dhane shume mund e kishte derdhur gjak, doli si heroi qe del nga legjenda. Po! Doli me 05 mars te Motit te Madh 1998, kur UĒK , kishte nis e shperndante rrezet nėpėr qiellin e ngrysur te robėrisė dhe paralajmėronte se Ura e Rozafes e quajtur Kosove, s'do te rrenohej ! Ajo patjeter te behej , edhe pse kerkonte sakrifica dhe viktima!

    I perkrahur nga vėllai Hamza dhe babai i tij Shaban Jashari, priu Kryekomandanti Adem, per tė pėrballe agresionin e 8000 kriminelve te shkinokaurrise serbosllave !Edhe 22 legjenda qėndrese te familjes se tij, dolen ne log! Krisma e flake degjoi Kosova. Dhe mori krahėt , dhe zemren e trimit qe se ndali betejen per tri ditė duke i shtrire per toke 70 djaj te zi te mbushur me krim! Dhe mbeten ata me gjakun e zi te tyre ti mallkoje e ti kujtoje nėpėr shekuj Kosova, se ia behen si gjindet te vrasin e shembin kauzen shqiptare te lirisė, ku Kryekomandanti i saj Adem Jashari i dha jetė e bekim, me heroizmin e tij dhe tė familjes!

    Lavdia i bashkohet thonė lavdisė. Tė njejtat krisma tė Azemit e Shotes heroinė u ringjallėn ! U nis vargani i gjatė me ylberin UĒK te ndryshojė historinė !Bota hapi veshet dhe degjoj, pa syte dhe shikoj se doli Legjenda e quajtur Adem Jashari ! Ranė skemat e filantropise e servilėve. U rrenua imazhi i durimit! U pa ndjenja e krimit serb qė organizoj terrorin e pa parė ! Zverdhen pamjet xhuxhėt e lidhur me miqesine e Sėrbisė, se u ranė bizneset ! Nisi Marsi kryengritės kėngen :

    Bacė Adem Jashari : Do tė kryhet !

    Por, baca Adem nuk ishte nder ne. Ai ishte shnderruar Diell lirie. Rrezet e tij, bleruan ndergjegjen e ngrire , dhe jehuan ne veshin e shurdher , dhe syrin e verber te diplomacisė Botrore. Nisėn shpalimet ! U dolen te larat dhe te palarat te gjithve atyre pjetisjeve dhe telendisjeve per te vene ne robėri Kosovėn. Asnje nuk pyeste :

    Perse kjo gjamė e ky krim u be nė Kėshtjellen e Qėndresės , ku legjendaret e Jasharajve, u bene balle tri dite forcave te zeza te Serbisė?!

    Than se ranė Jasharajt! Nė realitet, aty rilinden ata! Dhe ra e rėntė perjetesisht ndjenja e zeze e roberise se serbosllaveve !

    Bijte e shqipes, u bene kolose te pavdekshem ! U bene mesim i perjetshem i brezave, se mbesin te pavdekshem ata qe dalin ne log dhe perballen me armikun, jo ata qe zgjedhin modelin perkules, lutes e servil! Nuk mundet politika dhe sjellja e tille te udheheqe kur flaka e zjarri i dhunes djeg.Nuk krijohen Oaza paqeje ne te. Pos te behesh feniks dhe te digjesh per te rilind!

    "Likoshani, Qirezi, Llapushniku, Prekazi-Drenica, Dukagjini- Kosova nė flakė, kurse kryeqyteti Prishtina “oazė paqeje” dhe “qendėr lulėzimi” e biznesit serbo-shqiptar" .

    Ngrehina imazhesh me sterkeqje ka edhe sot ne kete dite perkujtimi! Dhe do te kete akoma skeqe duke blere traktore, e duke derdh dhurata e mjete , nga qeveritė kukulla te shqiptarėve, dhe liderėt me dukje e shpirtė xhuxhi, qė harrojnė veprat e Kolosve te Kauzės shqiptare.

    Bacė Adem Jashari ! Akoma nuk eshte kry ... !
    Me tė vėtet simbas teje ende sasht krye asėgj se atė vit qė e ke shkruar ti ende BACA ADEM ka qenė gjall. Por me siguri ato momente ke qen nervoz prej elitės politike dhe tė ka dhimtė koka duke e parė EPOPEN E UQK sė

  8. #168
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    5,200
    Faleminderit
    7
    12 falenderime nė 11 postime
    Epopeja e UCK-se
    05/03/2010 20:30

    Marsi i viti 1988, lufta dhe sakrifica e Jasharajve ne Drenice ishte pikenisja e asaj qe Kosova ka kerkuar per shume kohe: lirise dhe me pas pavaresise.
    E njohur sot si “epopeja e UCK-se”, beteja e Jasharajve kujtohet cdo dite ne datat 5, 6 dhe 7 mars.

    Qe nga viti 1999 kur Kosova ka filluar te perkujtoje keto dite, duket se pjesemarrja ka ardhur gjithnje duke u zvogeluar. Duket se edhe madhesia ne keto aktivitete ka filluar te zbehet.

    Aktivitetet te tilla para pavaresise mbaheshin gjate gjithe dites, ndersa ai i sotmi zgjati vetem 30 minuta.

    Ne keto 30 minuta perpos gardes se nderit te Forcave te Sigurise se Kosoves, jane mbajtur edhe fjalimet e udheheqesve te Kosoves.

    “Marredhenie te mira ne kerkojme te kemi edhe me Serbine, e cila per fat te keq ende nuk po clirohet nga muzika e vjeter e hegjemonise”, u shpreh presidenti i Kosoves, Fatmir Sejdiu.

    Aktivitetet ndonese te vakta do te vijojne edhe gjate te shtunes dhe te dieles.
    BASHKIM KOSOVE ME SHQIPERINE DHE JO PAZARLLEQE ME SERBINE E GREQINE

  9. #169
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    5,200
    Faleminderit
    7
    12 falenderime nė 11 postime
    BASHKIM KOSOVE ME SHQIPERINE DHE JO PAZARLLEQE ME SERBINE E GREQINE

  10. #170
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    15-02-2008
    Vendndodhja
    Uskana Ilire
    Postime
    776
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga qeli3 Lexo Postimin
    Me tė vėtet simbas teje ende sasht krye asėgj se atė vit qė e ke shkruar ti ende BACA ADEM ka qenė gjall. Por me siguri ato momente ke qen nervoz prej elitės politike dhe tė ka dhimtė koka duke e parė EPOPEN E UQK sė

    qeli3, te falnderoj.Eshte bere nje gabim ne permutimin e numrave tek viti. Duhet 1998 ! Edhepse, nisma e aksioneve ishte pikerisht ne ate vit, qellimi i shkrimit tim ishte pikerisht data e nismes se perballjes e 5 mars...!

    Kerkoj ndjese nga lexuesit !
    KOSOVA - SHENJA E SHENJTĖ E SHQIPTARISĖ

  11. #171
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,958
    Faleminderit
    22
    72 falenderime nė 71 postime

    Adem Jashari - Dokumentar Al-Jazzera TV

    Adem Jashari - Dokumentar Al-Jazzera tv

    Adem Jashari Dokumentar i Al Jazeera Pjesa 1



    Adem Jashari Dokumentar nga Al Jazeera Pjesa 2


    Adem Jashari Dokumentar nga Al Jezeera Pjesa 3



    Adem Jashari Dokumentar nga Al Jezeera Pjesa 4




    Adem Jashari Dokumentar nga Al Jezeera Pjesa 5
    Lista e Injorimit: Pirate of Love,referi_1, Le dévoué, Zagor,ane,beni33.

  12. #172
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,958
    Faleminderit
    22
    72 falenderime nė 71 postime
    Disa Fjal Nga Adem Jashari

    Lista e Injorimit: Pirate of Love,referi_1, Le dévoué, Zagor,ane,beni33.

  13. #173
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    24-02-2009
    Vendndodhja
    Prishtinė
    Mosha
    23
    Postime
    3,694
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Adem Jashari (1955 - 1998)



    Adem Jashari (1955 - 1998)


    -Biografia e shkurtėr

    Adem Jashari u lind nė Prekaz, nė rajonin e Drenicės sė Kosovės, mu nė "Ditėn e Flamurit" mė 28 Nėntor 1955. Ai ėshtė njė nga arkitektėt kryesor tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Adem Jashari ishte kryekomandanti i UĒK-sė.

    Sė bashku me tė vėllain e tij Hamzėn, Ademi ka marrė pjesė nė sulmet kundra forcave policore-ushtarake serbe. Forcat policore jugosllave dhe Ushtria Jugosllave e sulmuan shtėpinė e tij nė mars tė vitit 1998, ku Jashari heroikisht ra sė bashku me pesėdhjetė e gjashtė anėtarėt e familjes sė tij. Ky ėshtė rast unikat nė historinė e luftėrave. Ai mban titullin "Komandanti Legjendar i UĒK-sė". Titullin "Hero i Kosovės" u dha atij nė vitin 2008 nga kryeministri i Kosovės.

    -Jeta

    Nė vitin 1991,Adem Jashari u zhvendos nė Shqipėri pėr t'u trajnuar me vullnetarėt e parė, qė mė vonė u bashkuan nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK). Mė 28 shkurt 1998, njė grup kryengritės tė udhėhequr nga Adem Jashari, sulmuan patrullat e policisė serbe duke vrarė katėr policė dhe plagosur dy. Familjen Jashari e luftuan forcat serbosllave nė Kosovė nė vitet e 90-ta, por ky fakt u mbajt i fshehur nga opinioni i gjėrė, nga ana e politikanėve tė moderuar shqiptarė dhe nga qeveria e Beogradit, si mėnyrė pėr tė ruajtur status-quonė. Beteja e parė mes Ademit dhe shokėve e tij kundėr Forcave Federale ushtarako-policore Jugosllave u bė nė mėngjesin e 30 dhjetorit tė vitit 1991. Shtėpia e Jasharajve ishte rrethuar nga njė numėr i madh i forcave tė sigurimit serbosllav duke kėrkuar dorėzimin e tij. Jasharajt me shokėt, thyen rrethimin dhe mė vonė morėn pjesė nė disa aksione kundėr ushtrisė jugosllave dhe tė policisė. Adem Jashari nė Prekaz u sulmua pėrsėri nga forcat e policisė federale mė 22 janar tė vitit 1998.

    -Sulmi mbi Prekaz

    Nė orėt e hershme tė mėngjesit tė 5 mars 1998, nė Prekaz u sulmua sėrish nga Ushtria Jugosllave dhe forcat policore. Njė rrethim e dytė u bė pėr tė pamundėsuar ēdo shpėtim jete. Forcat sulmuese pėrbėheshin nga transportues tė blinduar dhe pjesėtarė tė policisė, tė mbėshtetura nga artileria nga njė fabrikė municioni nė afėrsi. lagjen jashari e kishin rrethuar diku me rreth 7-8 mije trupa. Sulmi zgjati dy ditė.

    Forcat policore kėrkuan sė pari qė Adem Jashari tė dorėzohet, pasi se kjo nuk ndodhi, ata i dhanė 2 orė afat pėr tė shqyrtuar ofertėn. Pas kėsaj kanė filluar tė shtėnat. Nga njė shtėpi, policia qėllonte me mortaja, pasuar nga gazi lotėsjellės. Shumica e familjes sė gjėrė e Jasharajve u mblodhėn nė njė dhomė tė vetme, e cila ishte e murosur me tulla. Njė predhė pastaj ra pėrmes ēatisė, duke vrarė njė numėr tė anėtarėve tė familjes. Granatimet e vazhdueshme pėr nja tridhjetė e gjashtė orė ia mundėsuan policisė mė nė fund tė hyjė nė shtėpi.

    Organizata "Amnesty International", nė njė raport tė bėrė pėr rastin, tha se sulmi kishte pėr qėllim eliminimin e tė gjithė dėshmitarėve. Adem Jashari sė bashku me pesėdhjetė e gjashtė anėtarėt e familjes sė tij u vranė. Gjithsejt pesėdhjetė e tetė persona janė vrarė, nė mesin e tyre tetėmbėdhjetė ishin gra dhe dhjetė fėmijė nėn moshėn gjashtėmbėdhjetė vjeēare. Nga ana tjetėr televizioni serb "B-92" lajmėronte pėr 69 pjesėtarė tė vrarė tė policisė dhe ushtrisė.

    -Pas vdekjes

    Adem Jashari u bė njė simbol i pavarėsisė pėr shqiptarėt e Kosovės dhe pėr shqiptarėt kudo qė janė, shumė nga tė cilėt veshėn bluza me fotografinė e tij, pasi Kosova shpalli pavarėsinė e saj tė dielėn, mė 17 Shkurt tė vitit 2008. Nė bluzė shkruante "Bac, U kry!". fitoj kosova e fitove ty pavarsin per xhdo her do te jesh ne zemrat shqiptare

  14. #174
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    24-02-2009
    Vendndodhja
    Prishtinė
    Mosha
    23
    Postime
    3,694
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime


    Adem Jashari

    Adem Jashari lindi nė Prekaz tė Drenicės, mė 28 nėntor 1955. Kėtė vit, Shaban Jasharit babai i tij, krahas Festės sė Flamurit, qė e festonte pėr ēdo mot, ju shtua edhe njė festė tjetėr - Ditėlindja e djalit tė cilin e pagėzoi: Adem. Dhe ishte e natyrshme qė mbi djepin e posa tė lindurit nė kėtė ditė, Djepi tė mbulohej me flamurin e Skėnderbeut. Kėshtu ndodhi atė ditė nė familjen Jashari, nė Prekazin e Ahmet Delisė. Familjes se xha Shabanit iu shtua edhe njė pushkė, nė Drenicė jehuan krismat e pushkėve pėr flamur dhe ushtarin e posalindur tė lirisė. Xha Shabanit ju duk se jehona e pushkėve qė krisėn pėr lindjen e Adem Jasharit po shpėrndahej valė - valė nėpėr Drenicė e Kosovė si jehona "Prite, prite Azem Galicėn o heeejjj", e atij sikur ju duk se po ndėgjonte jehonėn: "Prite, prite Adem Jasharin o heeejjj". S'do tė ishte ēudi qė atė ditė, xha Shabani t'i kishte ndėgjuar tė dy jehonat, se atė ditė e kaluara po e pėrcaktonte tė ardhmen, ishin bėrė njė. Atė ditė, Flamuri - Lindja - krisma - jehona ishin determinim i njė lavdije tė madhe. Adem Jashari erdhi nė kėtė botė me tė vetmin ndryshim nga gjithė moshatarėt e tij se ky u lind nė ditėn e fitorevė mė tė lavdishme tė popullit shqiptar, nė Ditėn e 28 Nėntorit. Kėshtu nisi jeta nė vazhdimėsi nė Prekazin e lavdive tė pėrsėritshme. Nė festė me krisma e kėngė edhe vdekjen e bėjnė me krisma e kėngė. Xha Shabani ishte i kujdesshėm me tė gjithė fėmijtė, por ndaj Ademit tregonte njė kujdes tė veēantė, ndoshta pse i kujtohej dita e lindjes, i kujtoheshin krismat e pushkės dhe jehonat e pėrsėritura tė atyre krismave nė 28 Nėntorin e vitit 1955. Xha Shabani ishte bujk. Pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr njė kohė pati ushtruar profesionin e mėsuesit, por pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ai do tė largohet nga procesi mėsimor. Ai pa ndonjė kundėrshti vendosi tė merrej me punimin e tokės dhe edukimin e fėmijėve nė frymėn e atdhetarizmes. Kėshtu po rritej Ademi sė bashku me vėllezėrit mė tė mėdhenj, Rifatin dhe Hamzėn. Ademi kishte njė interesim tė veēantė pėr armėt, pėr tė bėmat e prekaziotėve gjatė historisė e sidomos i interesonte akti tepėr burrėror i Ahmet Delisė dhe ndihma qė ai i pati dhėnė fqiut, qė ishte sulmuar nga bandat serbe. Sopata e Ahmet Delisė, ajo qė bandės ēetnike i ndau kokat nė dysh, ishtė bėrė legjendė, legjendė e historisė nė mbrojtje tė nderit dhe dinjitetit kombėtar. Adem Jashari kishte njė interesim tė veēantė pėr Emin Latin, prekaziotin bashkėluftėtar tė Azem e Shotė Galicės, tė atij brezi trimash, qė nė gjithė shqiptarinė njiheshin pėr tė bėme e trimėri. Ndonėse ky brez i trimave tė qartur tė lirisė, Kosovės nuk i sollen ēlirimin e bashkimin kombėtar, por brezave ju lan amanet: pushkėt trimėrore tė lirisė. Ky amanet pėrcillej nga brezi nė brez, nga luftėtari tė luftėtari me porosi, qė tė pėrcillej si stafetė deri nė fitoren mbi armikun e kombit. Prekazi nė mėnyrėn mė besnike e pėrcolli amanetin e luftėtarėve tė lirisė, jo vetėm duke e mbajtur syrin nė shėnjestėr, por duke pėrcjell jehonėn e pushkėve tė lirisė nga Prekazi nė Drenicė e nė Kosovė, jehonė qė i mbulonte tė gjitha tokat e pushtuara tė Shqipėrisė. A nuk e tregoi kėtė edhe Kulla e Shasivar Alisė, nė dimrin e ftohtė tė vitit 1945? A nuk u pėrsėrit kjo nga pasardhėsi i Emin Latit me 13 maj 1981, kur Tahir Meha mbuloi me turp njėsinė speciale tė policisė beogradase? Tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera qė s'u pėrmendėn, lanė gjurmė tė thella nė edukimin atdhetar tė Adem e Hamėz Jasharit dhe ēetės sė tij trime. Adem dhe Hamez Jashari do tė betohen para varrit tė Tahir Mehės, se do tė vazhdojnė luftėn pėr ēlirim deri nė fitore. Dhe, ecen guximshėm rrugės sė luftėtarėve kombėtarė, duke ngritur si nė cilėsi e nė sasi numrin e luftėtarėve tė lirisė e tė pavarėsisė, duke ngritur cilėsin e luftės ēlirimtare, me ēka ndryshuan rrjedhat e historisė dhe hapen njė epokė tė re - Epokėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Demonstratat e vitit 1981, ngjarjet e Pranverės sė madhe studentore tė vitit 1981, tė cilat u shndėrruan nė Lėvizje tė madhe popullore, qė me vite mbajten tė ndezur flakadanin e lirisė e tė ēlirimit tė kombit, patėn ndikim magjik nė brezin qė formuan, organizuan dhe udhėhoqen politikisht dhe ushtarakisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK). Adem Jashari dhe ēeta e tij ka qenė dhe ka mbetur bėrthama themeltare e UĒK-sė. Nė histori ndodh edhe tė ndodhin ngjarje tė rastsishme, por Adem Jashari, ēeta dhe familja e tij nuk janė rastėsi e historisė, ata me ndėrgjegje e vendosmėri u pėrgatitėn pėr kthesėn vendimtare tė historisė sonė mė tė re. Adem Jashari nuk shkoi rastėsisht nė Shqipėri pėr tė pėrsosur artin e luftės, tė cilin e pėrvetėsonte me shpejtėsi tė rrufeshme, dallohej nga i gjithė brezi i tij. Nė pėrgatitjet ushtarake tregoi aftėsi dhe cilėsi tė larta nė pėrvetėsimin e artit tė pėrdorimit tė armeve tė ndryshme pėr luftėn ēlirimtare. Adem Jashari, ndryshimet qė po bėheshin nė vitet 90, i shihte me optimizėm, prandaj sinēerisht e vendosmėrisht nisi angazhimin e tij nė sferėn ushtarake, pėr organizimin e luftės ēlirimtare. Adem Jashari dhe ēeta e tij nuk ishin nisur nė rrugėn e luftės pėr liri pėr hirė tė kėtij apo atij lideri, pse ky apo ai i paskan sytė e zinj. Ata ishin nisur pėr ēlirimin e Kosovės pa bėrė llogari meskine, karieriste apo grabitėse. Ata e donin Kosovėn e lirė e tė pavarur. Ata ishin tė liruar nga ideologjizmat, veē shqiptarizmės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ndryshimet politike qė ndodhen nė vitet 90 i priti me optimizėm, besoj shumė, por nuk do tė kalojė shumė kohė dhe do tė zhgėnjehen se kasta e "re" e politikajve po bėhej pengesė e rrjedhave tė reja tė historisė, po ngulfaste shpirtin luftarak tė shqiptarėve liridashės. Kur nė fund tė vitit 1991, nė Kosovė po bėheshin arrestime tė tė gjithė atyre qė ishin pėrgatitur nė Shqipėri, Adem Jashari do tė njoftojė ēetėn e tij dhe tė kėrkojė nga ata, qė tė ishin vigjilent se ēdo natė armiku mund t'iu trokaste nė porta. Ai do t'iu thotė shokėve: "Armėt nuk i kemi marrė qė t'ia dorėzojmė armikut, por qė ta luftojmė deri nė fishekun e fundit". Mė fjalėn e komandantit u pajtuan tė gjithė. Dhe, nuk vonoi dita kur armiku do tė trokas nė portėn e Jasharėve. Ishte mėngjesi i hershėm i 30 dhjetorit 1991, ku armiku me njė makineri tė tėrė policore kishte rrethuar Jasharajt dhe kėrkuan dorėzimin e Adem Jasharit dhe Jasharėve tjerė. Adem Jashari me vėllezėr e shokė apelit tė armikut pėr dorėzim ju pėrgjigjen me breshėri armėsh nga shumė drejtime. Ishte e ēartė, ēeta e Prekazit kishte vendosur epokėn e luftės ēlirimtare, ata mes jetės se burgut e tė poshtėrimit kishin zgjedhur jetėn e lavdisė e tė lirisė, me tė gjitha pasojat qė mund t'i kishte. Vetėm tė guximshmit nėpėr kohė tė ndryshme i kanė ndėrruar rrjedhat e historisė, kėshtu ndodhi edhe me Adem Jasharin dhe ēetėn e tij. Kėshtu nisin aksionet luftarake mbi policinė e armikut, fillimisht nė Drenicė, e pėr t'u pėrhapur mė vonė ne Llap e Dukagjin, nė Drini e kudo nė Kosovė. UĒK po bėhėj shpresė pėr popullin dhe tmerr pėr armikun, armikut po i rrėshqiste dheu nėn kėmbė, pasigurinė e shihte tė ēdo kaēube. Adem Jashari ishte kudo. Ai po bėhej legjendė. Ai ishte kudo ku sulmohej armiku, ai ishte nė ēdo cep tė Kosovės. Vetėm frikacaket nuk mund t'i besonin trimėrive e tė bėmave tė Adem Jasharit, ata nuk dėshironin ndeshjen me armikun dhe sa herė qė ēeta e tij sulmonte e vriste policinė kriminale tė armikut do tė thonin: "Kėta janė dorė e zgjatur e armikut, janė tė Sheshelit apo tė Arkanit etj.", - dhe kjo nuk ishte diēka e re, dikush duhej tė mbulonte kolaborimin me Beogradin, por paraprakisht duhej akuzohej tjetri. Adem Jashari kishte shumė mundėsi, ai kishte zgjedhur me ndėrgjegje mundėsinė e luftės sė armatosur pėr liri e pavarėsi, anipse ai i dinte mundėsitė e veprimit luftarak tė UĒK-sė. Pas luftės se 26 nėntorit 1997, nė Llaushė tė Re, ku mori pjesė Ademi me ēetėn e tij, nga e cila armiku u tėrhoq me bisht nėn kėmbė, armiku do tė bėjė plane pėr zhdukjen e Adem Jasharit. Kjo do tė ndodhė me 22 janar 1997. Njė bandė kriminele kishte sulmuar familjen Jashari, me qėllim qė tė zhdukej kjo ēerdhe e rrezikshme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, falė gjakftohėsisė e guximit tė familjes dhe ndihmes qė erdhi nga ēeta, armiku u tėrhoq pa arritur qėllimin. Ato ditė e tėrė Kosova sikur ishte nė Lagjen e Jasharėve. Nuk ishte e vėshtirė ta kuptoje mesazhin qė kishte lėnė armiku. Armiku ishte tėrhequr i bindur se nuk kishte gjetur mėnyren e eliminimit tė Adem Jasharit dhe familjes Jashari. Armiku dėshironte qoftė edhe largimin e Jasharajve nga trojet e tyre, por Jasharajt nuk i lėshonin trojet stėrgjyshore. Ata as tė vdekur nuk donin tė shkuleshin nga vendi i tyre, pėr ēka kishin nisur luftėn. Adem Jashari dhe gjithė Jasharajt nuk e donin ikjen e poshtėrimin, ata e dėshironin qėndresėn, e donin lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Armiku pas disfatės sė 22 janarit kishte filluar pėrgatitjet pėr njė sulm tė pėrmasave tė mėdha policore dhe ushtarake, dhe ky sulm do tė fillojė nė mėngjesit e hershėm tė 5 prillit 1998, pak ditė pasi policia armike kishte pasur njė disfatė tė Lisat Binak, nė Likoshan. Kėtė herė forca tė mėdha ushtarake dhe policore e kishin rrethuar Prekazin, me orientim kryesor Lagjen e Jasharėve. Lufta pėr eliminimin e Jasharėve ishte e rreptė. Armiku Prekazin e kishte vendosur nė rreth tė hekurtė dhe sulmonte nga shumė anė me armatim tė rėndė. UĒK-ja aso kohe i kishte mundėsitė e kufizuara tė sulmit e tė depėrtimit. Adem Jashari dhe ēeta e tij sulmit armik ju pėrgjigjen me sulm. Lufta qė zhvilloi Adem Jashari me shokė qė e madhe. Sulmi i armikut vinte nga larg. Pas njė rezistence tė gjatė dhe herioke, armiku arriti tė djegė e shkatėrrojė Lagjen e Jasharėve, por jo kurrė vendosmėrinė pėr tė vazhduar luftėn pėr liri e pavarėsi. Adem Jashari deri nė vdekje luftoi e kėndoi, jo vdekja e Adem Jasharit nuk ėshtė vdekje ėshtė pėrjetėsi. Lufta pėr Prekazin qė e ashpėr. Qėndresa ishte e madhe. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės humbi prijetarin e saj. Kosova fitoi komandantin legjendar. Me aktin e rėnies se Jasharėve, Kosova mundi frikėn dhe pėr lirinė e pavarėsinė u hapen shtigje tė reja. Adem Jashari - legjendė, solli kualitet tė ri nė filozofinė dhe mendėsinė e shqiptarėve pėr jetėn, atdheun, lirinė pėr nderin dhe dinjitetin e kombit. Rėnia heroike e Adem Jasharit i dha shtytjen mė tė fuqishme mobilizimit, strukturimit dhe profesionalizimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės fitoi hapėsira tė reja veprimi. Komandanti Legjendar i UĒK-sė me jetėn, veprėn dhe lavdinė e tij i dha kualitete dhe pėrmasa tė reja 28 Nėntorit - Festės sonė Kombėtare.

  15. #175
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    24-02-2009
    Vendndodhja
    Prishtinė
    Mosha
    23
    Postime
    3,694
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime


    "Ju rrėfej pėr bacėn Adem dhe Jasharėt"

    Plot 10 vjet mė parė, nė marsin e 1998-ės, nė fshatin Prekaz tė Kosovės, gjatė njė pėrpjekje tė armatosur, e cila zgjati pėr tri ditė me radhė, mbeti i vrarė nga trupat e ushtrisė serbe tė Sllobodan Millosheviēit, njėri nga komandantėt dhe udhėheqėsit kryesorė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Adem Jashari, sė bashku me 27 pjesėtarė tė asaj familje. Qė nga ajo ditė dhe mė pas, sidomos gjatė periudhės sė luftės sė Kosovės, emri dhe figura e Adem Jasharit, do tė kthehej nė njė mit dhe legjendė tė vėrtetė, i cili do tė frymėzonte edhe shumė tė rinj e tė reja kosovare, kudo qė ndodheshin, pėr tė kapur armėt dhe pėr t‘u rreshtuar nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Pėr legjendėn e Kosovės, Adem Jasharin, apo siē njihet tashmė prej tė gjithėve, baca Adem, janė thėnė dhe shkruar shumė gjėra. Nė kėtė pėrvjetor tė dhjetė tė rėnies sė tij, gazeta "Shqip", ka realizuar njė intervistė ekskluzive me publicistin, gazetarin dhe shkrimtarin e njohur, Bedri Islami, i cili ka qenė dhe njė nga drejtuesit kryesorė tė organizatės "Lėvizja Popullore e Kosovės", e cila e drejtonte edhe politikisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, ku Adem Jashari, ishte njė nga komandantėt dhe udhėheqėsit mė tė shquar tė saj. Nisur nga fakti se zoti Islami, veē tė tjerash ka qenė dhe njė mik i afėrt i familjes Jashari, nė intervistėn e tij, qė po botojmė nė kėtė shkrim, ai rrėfen shumė ndodhi dhe ngjarje tė panjohura nga jeta e Adem Jasharit, si dhe njė letėr tė gjatė, e cila publikohet pėr herė tė parė ekskluzivisht pėr gazetėn "Shqip".

    Zoti Islami, plot dhjetė vite mė parė, pikėrisht nė marsin e 1998-ės, do tė bėhej i njohur pėr tė gjithė shqiptarėt emri i Adem Jasharit dhe i familjes sė tij. Ky emėr qė nga ajo ditė dhe mė pas, nė pėrfytyrimin e shqiptarėve kudo ndodhen, do tė ngrihej nė mit dhe do tė bėhej njė nga figurat mė legjendare tė luftėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ju zoti Islami hyni nė radhėn e bashkėpunėtorėve tė tij, por mė shumė, me sa kemi dijeni, ju jeni i njohur edhe si mik i familjes Jashari. Nisur nga kjo, fillimisht a mund tė na thoni diēka se si e keni njohur Adem Jasharin?

    Pa as mė tė voglin dyshim qė emri i Adem Jasharit ėshtė ndėr mė tė njohurit dhe mė tė respektuarit nė tė gjitha trevat shqipfolėse dhe te bashkėkombėsit e tij. Ėshtė ndėr rastet e rralla tė historisė njerėzore, jo vetėm tė kombit tonė, kur emri i njeriut, nė fare pak kohė, i dalė si nga legjenda, bėhet simboli i popullit tė tij. Tashmė, ndryshe nga dhjetė vite mė parė, kur ishte e zakonshme tė pyetej se "kush ėshtė Adem Jashari", rreth emrit tė tij ėshtė ngritur miti, legjenda dhe e vėrteta. Sa lidhje kanė ato me njėra-tjetrėn, ku ėshtė fillesa e njėrit dhe vazhdimi i tjetrės, nė cilin kufi ndahen ato nga njėra-tjetra, apo tė tria sė bashku, duke mos qenė, veēse vazhdim i njėra-tjetrės, pėrbėjnė atė qė sot mund tė quhet "ēmimi ‘Nobel‘ i lirisė", siē ėshtė shprehur nė ditėt e para tė pasluftės ministri i sotėm i Jashtėm francez, Bernard Kushner.

    Pėrse ndodhi, menjėherė pas rėnies, mitizimi i Adem Jasharit dhe ngritja e legjendės sė tij? Ishte njė rastėsi, njė thirrje e kohės, pasi populli kishte nevojė pėr njė mit dhe njė legjendė, ishte kėrkesė apo gjithēka ishte e vėrtetė dhe kjo po fillonte tė bėhej qartėsisht e lexueshme pėr tė gjithė, pėr pasuesit e tij, por edhe pėr mohuesit e tij?

    Adem Jashari ėshtė njėri ndėr themeluesit kryesorė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe komandanti i parė i pėrgjithshėm i saj. Nė ditėn qė u vra kishte mė shumė se njėzet vite aktivitet ilegal, ishte dėnuar tri herė nė mungesė nga pushteti serb, dhe tė tria herėt me nga 20 vite, kishte mė shumė se 10 vite qė ishte i pėrfshirė nė strukturat ilegale tė luftės. Qė pas 8 marsit tė vitit 1998, emri i Adem Jasharit, tė atit, bacės Shaban, vėllait, Hamzės, dajės Osman dhe i tė gjithė atyre qė luftuan nė atė fillim marsi, i kullave qė u shkrumbuan, i 57 jetėve qė u dhanė, i pushkėve qė u ngritėn, i luftės deri nė sublimitet, u bėnė fillesa e simbolit tė popullit qė i takonin. Pėr kėtė nuk u desh asnjė dekret dhe si tė tillė askush nuk mund ta nxirrte, nuk u mor asnjė vendim, nuk u bė asnjė mbledhje e veēantė, gjithēka rrodhi krejt natyrshėm, tepėr njerėzore, sublime do tė thosha, deri nė atė kufi ku kufiri mes mitit, legjendės dhe sė vėrtetės nuk ėshtė kurrė qartėsisht i pėrcaktuar, sidomos nė ditėt e para.

    A kishte njė shkak tjetėr, po ashtu aq madhor dhe sublim, sa edhe rėnia e tyre, qė solli mitizimin e menjėhershėm tė Adem Jasharit?

    Sigurisht qė po. Nė ditėt e para, pas rėnies sė tij dhe bashkėluftėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ka qenė e natyrshme qė ana figurative, emocionale, e prekshme, e dhimbshme, mė e kapshme, lufta, qėndresa dhe sakrifica, tė ishin mė evidentet. Por emri i Adem Jasharit ishte i njohur. Nė marsin e vitit 1998, ai ishte tashmė emri i njeriut luftėtar, i cili i kishte thyer forcat policore serbe dy herė radhazi. Po ashtu, me emrin e tij lidhej Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Nuk duhet harruar se tre muaj mė parė, pikėrisht mė 28 nėntor 1997, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės kishte bėrė paraqitjen e parė publike. Nga ana tjetėr, ėshtė njė rastėsi e bukur qė Adem Jashari ka lindur pikėrisht mė 28 nėntor.

    Mirėpo kėto nuk mjaftojnė pėr tė bėrė njė mit, ata shumė-shumė mund tė bėjnė njė shembull, njė prijės tė ditės, njė emėr pėr t‘u ndjekur, ata mund tė bėjnė njė kėngė ose shumė kėngė, por nuk mund tė bėjnė mitin Njeri, nuk mund tė hedhin bazamentin e legjendės, e cila nė kėtė rast, nuk ėshtė asgjė tjetėr, veēse e vėrteta?!

    Pėr tė kaluar nga emri i njeriut luftėtar nė mit, Adem Jasharit nuk iu deshėn mė shumė se 48 orė. Qė nga dita kur kishte vendosur tė zgjidhte ēėshtjen e Kosovės pėrmes pushkės dhe deri nė ditėn e rėnies sė tij, ishin mė shumė se dy dekada, mirėpo edhe kjo nuk do tė ishte e mjaftueshme pėr tė shpjeguar mitin e jashtėzakonshėm tė Jasharėve. Qė nga dita kur ishin hedhur themelet e para tė fisit tė Jasharėve nė Prekaz dhe deri nė ditėn kur do tė digjeshin pėr herė tė fundit kullat e tyre, do tė kishin kaluar treqind vite, mirėpo edhe ky autoktonitet, nuk i ka tė gjitha nė vete.

    Nė cilėn ditė ose nė ēfarė demonstrimi ėshtė bėrė pėr herė tė parė i njohur publikisht emri Adem Jasharit?

    Kjo ka ndodhur mė 9 mars 1998, dy ditė pas pėrfundimit tė luftės nė Prekaz, nė qytetin e Shtutgartit. Lėvizja Popullore e Kosovės do tė organizonte njė manifestim tė madh kundėr dhunės dhe pushtimit serb tė Kosovės. Ishte manifestimi dhe njėkohėsisht demonstrata e parė e madhe qė bėhej. Sė bashku me profesor Hasan Ukhaxhajn, ishim ftuar si drejtues tė lėvizjes, pėr tė folur nė kėtė manifestim. Nė sheshin e madh ishin mė shumė se njėzet mijė vetė. Mė takoi tė kisha fjalėn e rastit. Ende nuk dihej saktėsisht se ēfarė kishte ndodhur nė Prekaz, lajmet vinin tė paqarta deri nė fund, as nė familjen Jashari qė jetonte nė Mynih ende asgjė nuk ishte e qartė. Pikėrisht nė kėtė shesh, pėr herė tė parė, pa kaluar as 48 orė nga vrasja e tyre, emri i Adem Jasharit gjėmoi. Kam parė njerėz qė thėrrisnin emrin e tij me gjithė shpirt, duke valėvitur flamurin kombėtar, sikur shpirti i tij ishte tashmė nė palėt e flamurit. Ishte njė thirrje e re, krejt e veēantė, nga askush e orientuar, e dalė nga thellėsia e shpirtit, megjithėse ende kishte shumė e shumė njerėz qė pyesin se "kush ėshtė Adem Jashari?".

    Po kthehem edhe njė herė te pyetja qė ju bėra mė parė: ishte rastėsi, kėrkesė e kohės, apo ishte gjithēka e natyrshme, njerėzore dhe saktėsisht e merituar mitizimi i figurės sė Adem Jasharit?

    Ne jemi mėsuar ta shohim nė fotografi tė ndryshme Adem Jasharin, gjithnjė me armė nė dorė, me pelerinėn e luftės hedhur krahėve, me mjekrėn e derdhur si ujėvarat e Bjeshkėve tė Sharrit, me shikimin e tij tė papėrsėritshėm. Sytė e tij flasin mė shumė se qindra deklarata, jemi mėsuar edhe ta pėrfytyrojmė njė njeri qė vetėm ka luftuar, ka organizuar aksione, ka qėndruar, ka mposhtur armiqtė, ka ngrohur zemrat e njerėzve. Kėshtu jemi mėsuar dhe tė gjitha kėto, duke qenė tė vėrteta, janė njėkohėsisht edhe tė paplota. Adem Jashari nuk ėshtė vetėm fotografia qė njohim, vetėm thelbi i asaj qė besojmė, nuk ėshtė vetėm streha nga e cila, domosdo kanė shkuar tė gjithė ata qė donin tė luftonin, ai ėshtė shumė mė tepėr se kaq. Edhe shumė vite pas rėnies sė tij, shumė njerėz qė kishin pozicione drejtuese nė strukturat e luftės, kur duan tė dėshmojnė njė qėndrim apo tė kenė njė mbėshtetje, krejt natyrshėm i drejtohen Adem Jasharit apo faktit se kanė qenė nė lidhje me tė, se kanė bujtur te Jasharėt, se kanė pasur kontakte ose se u kanė ndihmuar atyre. Nė fund tė fundit kjo ėshtė forca qė ngjall emri i Jasharėve, sidomos i Ademit, bacės Shaban dhe Hamzės, dhe ne duhet ta pranojmė si tė tillė. Jasharėt, duan apo nuk duan, nuk do tė mund t‘i shmangen kurrė mbėshtetjes qė kėrkojnė tė tjerėt tek emri i tyre.

    Ēfarė e bėri dhe ēfarė e bėn edhe sot e kėsaj dite Adem Jasharin krejt tė veēantė nė historinė e kombit tonė? Cila ėshtė rrjedha pėrmes sė cilės ka ecur e vazhdon tė ecė emri i tij? A ishte ai thjesht luftėtari, njeriu me pushkėn hedhur krahėve, i hekurt dhe i ftohtė, i pafjalė dhe serioz, apo kishte shumė mė tepėr se kaq?

    Personalisht, dua tė them fizikisht, nuk e kam takuar asnjėherė Adem Jasharin. Nuk futem nė radhėn e njerėzve qė e kanė pasur njė fat tė tillė nė jetėn e tyre. E kam dėgjuar pėr herė tė parė emrin e tij nga Fehmi Lladrovci, figurė tjetėr e shquar e luftės nė Kosovė, i cili u vra sė bashku me gruan e tij, Xhevėn, mė 22 shtator 1998. Fehmiu kishte njė respekt tė jashtėzakonshėm pėr tė dhe mendoj se Adem Jashari ishte i vetmi njeri para tė cilit pėrkulej Fehmi Lladrovci. Mė pas do tė mėsoja se edhe Adem Jashari, kur i kishin kėrkuar tė kishte njė ndarje me Fehmiun, do tė thoshte se "vetėm vdekja mė ndan nga Fehmi Lladrovci". Kjo ka qenė njohja ime e parė me tė, pėrmes figurave qė ishin tė afėrta me Adem Jasharin, por, thėnė sinqerisht, nuk e kam menduar se po flisnim pėr njeriun qė shpejt, shumė shpejt do tė bėhej figura mitike e shqiptarėve. Ishte koha kur ai sapo ishte dėnuar me njėzet vite nė mungesė, nė gjyqin e njohur ndaj Grupit tė Drenicės. Mė pas e pash fotografinė e tij dhe mė bėnė pėrshtypje sytė e tij, tė cilėt, kushdo qė i sheh me vėrejtje, e ndjen se kanė ngjashmėri tė jashtėzakonshme me tė shqiponjės. Por unė kam pasur njė fat tjetėr tė dyfishtė: kam njohur nga afėr, si mik i tyre, familjen e jashtėzakonshme tė Jasharėve, tė cilėt kanė hisen e tyre tė papėrsėritshme nė luftėn qė ėshtė zhvilluar nė Kosovė. Unė mund tė them me bindje se, nėse nuk do tė kishte qenė mbėshtetja e tyre e hapur dhe angazhimi nė strukturat e luftės, shumė gjėra nuk do tė shkonin ashtu si do tė rridhnin punėt mė tej. Nė familjen e tyre, shumė herė, mė ka takuar tė shoh incizimet e ndryshme familjare, krejt tė zakonshme, tė shoh Ademin dhe Hamzėn mes familjeve tė tyre, tė ndjek rrjedhėn e jetės qė ata kanė bėrė, punėt e hallet e pėrditshme, tė dėgjoj se si e kanė konceptuar jetėn dhe si kanė menduar pėr tė ardhmen e Kosovės, duke folur krejt natyrshėm, i kam parė tė luanin me fėmijėt nė njė ditė tė zakonshme, si silleshin me prindėrit, atė aktin e veēantė kur i merrnin mes duarve tė tyre dorėn e nėnės plakė dhe e pėrkėdhelnin butėsisht, hyrjen pa bujė e zhurmė nė dhomėn e miqve, deri nė njė ditė tė zakonshme kur merreshin me punėt e pėrditshme, si do tė ishte krasitja e pemėve apo ēarja e drurėve nė oborrin e shtėpisė. Nga familja e Jasharėve unė kam biseduar me shokėt qė ishin nė Drenicė. Fati tjetėr i imi lidhet me faktin se nė vitet e luftės isha i zgjedhur drejtuesi kryesor i "Lėvizjes Popullore tė Kosovės", organizatė sė cilės i kishte takuar edhe Adem Jasharit, qė nga mesi i viteve ‘80-tė. Nė arkivin e saj ndodheshin dhe mora mė pas shumė kaseta, nė tė cilat ishin tė regjistruara porositė e Adem Jasharit, mendimet e tij, qėndrimin e tij pėr njerėz, ngjarje dhe pozicione tė ndryshme, kam dėgjuar vizionin e tij, i cili, kishte po tė njėjtėn peshė dhe po tė njėjtėn forcė si edhe lufta. Ndodheshin letra, tė cilat ruhen edhe sot si thesar i jashtėzakonshėm dhe pėrmes tyre, mund tė dallosh qartėsisht se pas tij nuk ėshtė vetėm njeriu i luftės, por edhe i mendimit vizionar; nuk ėshtė vetėm luftėtari, por edhe prijėsi; nuk ėshtė vetėm e tashmja, por edhe pėrvoja qė kishte shkuar; nuk ėshtė vetėm Drenica, por edhe Kosova, nuk ėshtė vetėm Kosova, por edhe kufijtė mė skajorė tė Shqipėrisė londineze. Adem Jasharin unė nuk e kam parė kurrė thjeshtė e vetėm si luftėtar, si dalėzotės i zakonshėm i Kosovės, por shumė mė tepėr se kaq. Pėrfytyrimi i Adem Jasharit thjesht e vetėm si njė luftėtar, prijės apo edhe diēka mė tepėr, asnjėherė nuk ka qenė i saktė. Sepse ka qenė i paplotė. Kjo ėshtė thelbėsorja. Sepse ka qenė vetėm njėra anė e shfaqjes sė tij, ajo mė e dukshmja, mė e pėrfytyrueshmja, mė e kapshmja. Ajo pėr tė cilėn ėshtė edhe mė e lehtė tė flitet, por qė jo gjithmonė ėshtė e gjithė e vėrteta. Adem Jasharin ne duhet tė mėsohemi ta shohim pėrtej kėtij pėrfytyrimi, duhet tė mėsohemi ta shohim nė ato pėrmasa qė janė e vėrteta e jetės dhe e mendimit tė tij politik, perceptimit vizionar dhe e shfaqjes sė tyre nė kapėrcyellin e shekullit qė shkoi.

    Cilat ishin disa nga ēastet mė themelore tė mendimit politik tė Adem Jasharit dhe tė vizionit tė tij?

    Pas arrestimeve tė mėdha qė ndodhėn nė Kosovė, qeveria e asaj kohe i propozoi atij, si shumė tė tjerėve, tė ikte nga Kosova. Ai nuk pranoi. Adem Jashari e kishte mendimin e tij tė pjekur politik dhe ky ėshtė guri i parė themeltar i ēdo qėndrese: pėr vendin tonė duhet tė luftojmė nė vendin tonė. Nuk na bėn mirė as buka e tė huajit, as ngrohja e tė huajit, as fjala e tė huajit. Ai pra mund tė rrinte, ta zėmė nė Gjermani, mirėpo ėshtė nga gjėrat e para qė nuk i shkon ndėr mend. Vizioni i qartė politik se lufta duhet filluar qė nga vetvetja e duhet bėrė nė Kosovė, do tė ishte ndėr vendimtarėt nė politikėn e fundit tė shekullit tė shkuar. Adem Jashari, krahas tij edhe figura tė tjera madhore, si Zahir Pajaziti, do tė kishin meritėn e jashtėzakonshme, tė papėrsėritshme do tė thosha, qė pasi pėrcaktuan qartėsisht vizionin e tyre u bėnė njėkohėsisht edhe mishėrues tė kėtij vizioni. Nė librin e shenjtė kristian, "Biblėn", ėshtė edhe thėnia e njohur e Jezus Krishtit se: "Nuk mund tė jesh profet nė vendlindjen tėnde". Shembulli i Adem Jasharit dėshmoi se mund tė ndodhte edhe ndryshe. Mund tė ishte profet edhe aty ku kishe lindur. Kjo do tė ndodhte nėse nuk do tė shkėputeshe kurrė nga vendi yt, nėse nuk do t‘i humbisje ato lidhje tė veēanta qė tė mbajnė fuqishėm pas saj. Sė dyti, Adem Jashari do tė krijonte, fillimisht nė kujtesėn e tij, e pastaj nė konfiguracionin politik tė strukturave tė luftės, idenė e saktė se lufta do tė mund tė fitohej, nėse shteti amė, Shqipėria, do tė ishte streha e dytė e luftės. Pėr tė bėrė sa mė tė qartė kėtė vizion brenda vetes, ai rikrijon mitin e Ēerēiz Topullit dhe bashkė me tė vėllain, Hamzėn, mitin e Mihal Gramenos. Ai mund tė ngrinte brenda vetes njė mit tjetėr. Kishte mjaft tė tillė, mirėpo ai e kėrkon deri atje ku mendon se mund tė jetė shembulli mė i skajshėm, nė Gjirokastėr dhe ku ėshtė edhe njėkohėsisht mė domethėnės: njė toskė, luftėtar i vrarė nga sllavėt nė daljen buzė liqenit tė Shkodrės. Nė ditėt e netėt e luftės sė njohur tė 5, 6 dhe 7 marsit, Adem Jashari do t‘i kthehej edhe njė herė mitit tė tij: gjatė gjithė kohės ai do tė kėndonte kėngėn e njohur tė Ēerēiz Topullit. Do ta pėrsėriste dhe ripėrsėriste, do ta kthente nė thirrje e forcė, dhe mė pas, pak kohė pas pėrfundimit tė luftės, Besarta, e vetmja mbesė e fisit qė mbijetoi do tė thoshte se: "Sa kam dėgjuar bacin Adem qė kėndonte, hiē nuk kam pasė frikė...". Vizioni i Adem Jasharit se lufta duhej kaluar pėrmes tė gjithė kombit do tė ishte mė se i saktė dhe jetik. Ai, nė shumė raste, do tė ishte ndėr faktorėt mė pėrcaktues dhe njeriu i heshtur, Adem Jashari e kishte ditur dhe e kishte paraprirė kėtė. Vizioni politik i Adem Jasharit, ndėrsa ėshtė i mbėshtjellė me konfigurimin e armės, ka nė thellėsinė e vetė mendimin e qartė se lufta ishte e domosdoshme, pasi nuk do tė kishte rrugė tjetėr dhe, sė dyti, kjo luftė nuk duhet bėrė, ashtu kaēakēe, si kishte ndodhur jo rrallė nė historinė e kombit tonė. Ai kėrkonte shumė mė tepėr se kaq, dhe pėr tė ngritur njė gjė tė tillė ai kishte aftėsinė qė tė priste, tė ecte nė drejtėvizimin e duhur, tė mos ngutej dhe tė mos krijonte rreth vetes njė rreth tė mbyllur. Mė shumė se gjithēka kjo do tė ishte njė luftė politike qė kėrkonte njė drejtim politik. Nė fillimet e vitit 1989 dhe mė pas, Adem Jashari do tė ishte njė ndėr anėtarėt e strukturave ilegale qė do tė kėrkonin ngritjen e ushtrisė sė shqiptarėve. Por jo vetėm kaq. Grupi i Drenicės, mes tė cilėve spikaste roli dhe figura e Adem Jasharit, do tė thoshte qartėsisht: "Ne jemi tė gatshėm tė bėjmė edhe nga njė aksion nė javė, por dikush duhet t‘u dalė zot aksioneve tona. Jo vetėm t‘i mbėshtesė, por edhe tė ketė pėrfaqėsimin politik, mbėshtetjen politike". Kjo do tė ndodhte pėr herė tė parė pas shumė e shumė viteve. Deri atėherė lėvizjet spontane apo tė organizuara tė qėndresės shqiptare nė Kosovė nuk e kishin pasur kėtė element thelbėsor, tani forcat politike ilegale e kėrkonin kėtė, ndoshta edhe duke pasur parasysh pėrvojat e deriatėhershme. Adem Jashari do tė ishte njėri nga tė parėt qė do ta kėrkonte kėtė, si forcė madhore pėr tė krijuar qėndresėn e armatosur dhe luftėn deri nė fitore.

    A ka qenė e mundshme qė lufta tė niste mė herėt dhe rolin prijės, qė asaj kohe, ta merrte Adem Jashari?

    Sigurisht qė po. Ėshtė i njohur fakti se rrethimi i parė i kullave tė Jasharėve ndodhi mė 30 dhjetor tė vitit 1991. Nė shtėpi ishin tė tre djemtė, Rifati, Hamza dhe Ademi, ishte i ati i tyre, baca Shaban, ishin pjesėtarėt e tjerė. Rrethimi kishte filluar qė nė orėt e vona tė mbrėmjes dhe, si do tė dėshmonin mė vonė pjesėtarėt e familjes Jashari, ka qenė i pritur prej tyre. Ishte piku i dimrit, ftohtė i jashtėzakonshėm, gjithkah ishte mbuluar nga dėbora. Tre burrat e familjes Jashari, pas pėrleshjeve tė forta, do tė ēajnė rrethimin dhe do tė dalin nė kahe tė ndryshme, nga ku ndezėn edhe njė herė zjarrin e luftės. Policia morri peng 27 anėtarėt e familjes Jashari, ndėrsa tė gjithė meshkujt, prej Fitimit e lart, pra ata qė i kishin mbi 13 vite, i nxorėn me duar tė lidhura, nė borė, para tankut. Policėt e nxorėn po ashtu edhe nėnėn e Jasharėve si mburojė pėrpara, duke dashur tė hynin nė shtėpi, gjithnjė me mendimin se Ademi ishte brenda. Ndėrkohė Grupi i Drenicės ishte mbledhur. Me orėt qė shkonin, filluan tė shkojnė nė ndihmė tė Jasharėve njerėz tė armatosur nga Prekazi, nga tė gjitha anėt e Drenicės, por edhe me gjerė se kaq. Mali pėrballė kullave ishte mbushur me njerėz. Secili e kishte nga njė armė me vete. Aty u mblodhėn pėr tė gjykuar dhe u kanė thėnė Jasharėve: "Merrni komandėn dhe udhėhiqeni luftėn".

    Gazeta Shqip

  16. #176
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    16-12-2009
    Postime
    2,315
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga gimche Lexo Postimin


    Adem Jashari (1955 - 1998)


    -Biografia e shkurtėr

    Adem Jashari u lind nė Prekaz, nė rajonin e Drenicės sė Kosovės, mu nė "Ditėn e Flamurit" mė 28 Nėntor 1955. Ai ėshtė njė nga arkitektėt kryesor tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Adem Jashari ishte kryekomandanti i UĒK-sė.

    Sė bashku me tė vėllain e tij Hamzėn, Ademi ka marrė pjesė nė sulmet kundra forcave policore-ushtarake serbe. Forcat policore jugosllave dhe Ushtria Jugosllave e sulmuan shtėpinė e tij nė mars tė vitit 1998, ku Jashari heroikisht ra sė bashku me pesėdhjetė e gjashtė anėtarėt e familjes sė tij. Ky ėshtė rast unikat nė historinė e luftėrave. Ai mban titullin "Komandanti Legjendar i UĒK-sė". Titullin "Hero i Kosovės" u dha atij nė vitin 2008 nga kryeministri i Kosovės.

    -Jeta

    Nė vitin 1991,Adem Jashari u zhvendos nė Shqipėri pėr t'u trajnuar me vullnetarėt e parė, qė mė vonė u bashkuan nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK). Mė 28 shkurt 1998, njė grup kryengritės tė udhėhequr nga Adem Jashari, sulmuan patrullat e policisė serbe duke vrarė katėr policė dhe plagosur dy. Familjen Jashari e luftuan forcat serbosllave nė Kosovė nė vitet e 90-ta, por ky fakt u mbajt i fshehur nga opinioni i gjėrė, nga ana e politikanėve tė moderuar shqiptarė dhe nga qeveria e Beogradit, si mėnyrė pėr tė ruajtur status-quonė. Beteja e parė mes Ademit dhe shokėve e tij kundėr Forcave Federale ushtarako-policore Jugosllave u bė nė mėngjesin e 30 dhjetorit tė vitit 1991. Shtėpia e Jasharajve ishte rrethuar nga njė numėr i madh i forcave tė sigurimit serbosllav duke kėrkuar dorėzimin e tij. Jasharajt me shokėt, thyen rrethimin dhe mė vonė morėn pjesė nė disa aksione kundėr ushtrisė jugosllave dhe tė policisė. Adem Jashari nė Prekaz u sulmua pėrsėri nga forcat e policisė federale mė 22 janar tė vitit 1998.

    -Sulmi mbi Prekaz

    Nė orėt e hershme tė mėngjesit tė 5 mars 1998, nė Prekaz u sulmua sėrish nga Ushtria Jugosllave dhe forcat policore. Njė rrethim e dytė u bė pėr tė pamundėsuar ēdo shpėtim jete. Forcat sulmuese pėrbėheshin nga transportues tė blinduar dhe pjesėtarė tė policisė, tė mbėshtetura nga artileria nga njė fabrikė municioni nė afėrsi. lagjen jashari e kishin rrethuar diku me rreth 7-8 mije trupa. Sulmi zgjati dy ditė.

    Forcat policore kėrkuan sė pari qė Adem Jashari tė dorėzohet, pasi se kjo nuk ndodhi, ata i dhanė 2 orė afat pėr tė shqyrtuar ofertėn. Pas kėsaj kanė filluar tė shtėnat. Nga njė shtėpi, policia qėllonte me mortaja, pasuar nga gazi lotėsjellės. Shumica e familjes sė gjėrė e Jasharajve u mblodhėn nė njė dhomė tė vetme, e cila ishte e murosur me tulla. Njė predhė pastaj ra pėrmes ēatisė, duke vrarė njė numėr tė anėtarėve tė familjes. Granatimet e vazhdueshme pėr nja tridhjetė e gjashtė orė ia mundėsuan policisė mė nė fund tė hyjė nė shtėpi.

    Organizata "Amnesty International", nė njė raport tė bėrė pėr rastin, tha se sulmi kishte pėr qėllim eliminimin e tė gjithė dėshmitarėve. Adem Jashari sė bashku me pesėdhjetė e gjashtė anėtarėt e familjes sė tij u vranė. Gjithsejt pesėdhjetė e tetė persona janė vrarė, nė mesin e tyre tetėmbėdhjetė ishin gra dhe dhjetė fėmijė nėn moshėn gjashtėmbėdhjetė vjeēare. Nga ana tjetėr televizioni serb "B-92" lajmėronte pėr 69 pjesėtarė tė vrarė tė policisė dhe ushtrisė.

    -Pas vdekjes

    Adem Jashari u bė njė simbol i pavarėsisė pėr shqiptarėt e Kosovės dhe pėr shqiptarėt kudo qė janė, shumė nga tė cilėt veshėn bluza me fotografinė e tij, pasi Kosova shpalli pavarėsinė e saj tė dielėn, mė 17 Shkurt tė vitit 2008. Nė bluzė shkruante "Bac, U kry!". fitoj kosova e fitove ty pavarsin per xhdo her do te jesh ne zemrat shqiptare
    Heroi ma i madhe shqiptar

  17. #177
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    24-02-2009
    Vendndodhja
    Prishtinė
    Mosha
    23
    Postime
    3,694
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime


    "Ju rrėfej epopenė e Adem Jasharit dhe familjes sė tij"

    Nė pjesėn e parė tė kėtij shkrimi tė botuar nė numrin e djeshėm, nėpėrmjet intervistės ekskluzive pėr gazetėn "Shqip" tė zotit Bedri Islami (gazetar, publicist dhe shkrimtar i njohur, i cili qė prej disa vitesh jeton nė Gjermani), ish-drejtuesi kryesor i organizatės Lėvizja Popullore e Kosovės, u njohėm me figurėn, personalitetin e rolin deēiziv tė Adem Jasharit dhe burrave tė tjerė tė familjes dhe fisit tė tij, nė fillesat dhe organizimin e luftės guerile, dhe mė pas asaj tė organizuar nga UĒK-ja kundra forcave ushtarake dhe policore qė kishin okupuar Kosovėn qė nė fillimin e viteve ‘90. Nė pjesėn e dytė tė kėtij shkrimi po publikojmė vazhdimin e intervistės ekskluzive tė zotit Islami, si dhe njė letėr tė rrallė tė dėrguar nga Drenica prej Adem Jasharit qė nė dhjetorin e vitit 1997. Kjo letėr ruhet nė arkivin e organizatės Lėvizja Popullore e Kosovės dhe publikohet pėr herė tė parė nga "Shqip" me gjithė faksimilen e saj.

    Zoti Islami, a ka qenė e mundur qė lufta tė niste mė herėt dhe udhėheqjen e saj ta merrte Adem Jashari?

    Nėse Adem Jashari do tė kishte pasur konceptin e ngushtė pėr luftėn, pra nė se ai do tė kishte menduar se "hajt, po ja fillojmė...", gjithė ata njerėz qė kishin rrethuar malin do tė ishin njė ngasje e madhe pėr ta bėrė kėtė. Njė njeri i zakonshėm, i revoltuar, i gatshėm tė luftojė, ndoshta do e kishte parė tė arsyeshme se "mund t‘ia fillojmė". Nė fund tė fundit do tė kishte qenė e justifikueshme. Aq mė shumė kjo do tė kishte qenė e justifikueshme nė momentet e dhimbjes vetjake, kur sheh se gjithė anėtarėt e familjes janė peng i pushtuesit, kur djemtė janė lidhur dhe nuk dihet fati i tyre. Por kjo do tė ishte e natyrshme pėr njė njeri tė zakonshėm, jo pėr njerėz qė kthejnė pėr sė mbari historinė dhe jetėn e njė kombi. Mendimi vizionar i Adem Jasharit pėr tė ngritur nė radhė tė parė strukturat e luftės, mbėshtetur jo vetėm te njė njeri, te njė familje apo te njė fis, dėshmoi se kishte qenė i drejtė dhe i saktė. Fakti se rreth tij u mblodhėn, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, nga larg ose nga afėr, tė gjithė ata qė do tė ishin njėkohėsisht pjesė dhe realizues tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė ēon pashmangshėm te mendimi tjetėr: cilėt ishin ata te tė cilėt Adem Jashari kishte falur besimin e tij tė madh dhe kishte rrokur besėn se do u shkonin punėve deri nė fund?

    Nė historinė e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, a ka njė datė tė njohur, nė tė cilėn janė marrė vendime tė rėndėsishme?

    Ka njė datė tė tillė. Ėshtė 5 prilli i vitit 1993, kur bėhet Mbledhja e njohur nė Kullėn e Jasharėve. Mendoj se ėshtė njėra nga datat mė tė rėndėsishme tė luftės. Edhe nė kėtė mbledhje, Adem Jashari nuk e vendos veten mbi tė tjerėt, sepse as qė e kishte ndėr mend njė gjė tė tillė. Fjalė pak si gjithnjė, atė e brenin rishtas dy halle tė mėdha: ecuria e ushtrisė qė po ngrihej, emėrtimi i saj dhe, mė e rėndėsishmja, ai rikthehej te mendimi i tij pėr pėrgjegjėsinė politike tė aksioneve. Mbledhja e 5 prillit nė Prekaz ishte njėra ndėr mė tė rėndėsishmet pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Disa nga emrat e njohur tė luftės do tė ishin pjesė e saj, mes tė cilėve edhe Hashim Thaēi, Fadil Kodra, Hamit Jashari, Sahit Jashari, Besim Rama, Rafet Rama, Jakup Nura, Ilmi Zeka, Jakup Krasniqi, Sami Lushtaku e tė tjerė. Fakti qė mblidheshin nė kullat e Jasharėve, megjithėse ndodhej nėn vėzhgimin e pėrhershėm dhe mund tė sulmoheshin, dėshmon pėr dy gjėra: sigurinė qė afronte ajo dhe rolin prijatar tė Adem Jasharit.

    Si ėshtė njohur roli dhe funksioni drejtues i Adem Jasharit? Pėrmes cilave kanale ka kaluar njė gjė e tillė?

    Me gjithė se ai kurrė nuk e kėrkonte njė gjė tė tillė, pra tė ishte prijės, e gjithė kjo, brenda Kosovės, u bė krejt natyrshėm, si diēka e zakonshme dhe e kuptueshme. Nėpėr portat e atyre kullave do tė hynin: Rexhep Selimi, Mujė Krasniqi, Sulejman Selimi, Nait Hasani, Ramiz Lladrovci, Jakup Krasniqi, Iliaz Kodra, Nuredin Lushtaku, Abedin Rexha, Kadri Veseli... Mė parė e kishin bėrė kėtė rrugė Ahmet Haxhia dhe Ramadan Avdiu. Mė pas do tė shkonin drejt saj Adrian Krasniqi dhe Daut Haredinaj. Do tė kishin lidhje me tė: Xhavit Haliti, Ali Ahmeti, Fehmi Lladrovci. Kjo do tė thotė se bashkėpunėtorė tė tij ishin thuajse tė gjithė emrat e njohur tė luftės. Kjo nuk ka qenė rastėsi dhe nuk do tė ishte po ashtu e rastėsishme qė nė ditėt mė tė vėshtira do e kishin tė domosdoshme mbėshtetjen tek emri i Adem Jasharit. Krejtėsisht logjikshėm ai u bė qendra e luftės, dhe rrjedhja e mėpasme e ngjarjeve dėshmoi vėrtetėsinė e thėnies sė Shaban Jasharit se "besėn po ua jap, nėse kėrcet nė Prekaz, ka me kėrcitė nė tė gjithė Kosovėn".

    Dhe kur e si kėrciti nė Prekaz?

    Fisi i Jasharėve ka njohur tri rrethime nga forcat policore dhe paraushtarake serbe. Pėr herė tė parė ata janė rrethuar mė 30 dhjetor tė vitit 1991 dhe prej asaj dite ka filluar edhe ilegaliteti i Adem Jasharit. Pėr herė tė dytė ata u rrethuan nė 22 janar tė vitit 1998, dhe dy muaj mė vonė, nė fillimin e marsit, ku ndodhi edhe beteja e njohur tashmė nė histori. Nė rrethimin e dytė dhe tė tretė kanė qenė pjesė edhe forcat paraushtarake tė Arkanit dhe ai vetė. Natyrisht rrethimi i tretė ka qenė edhe mė i shumėfishtė. Mund tė them se ka qenė i disafishtė dhe me gjithė pėrpjekjet qė janė bėrė pėr t‘u ardhur nė ndihmė, pėrsėri ka qenė e vėshtirė, nė mos e pamundur. Lufta ka zgjatur mė shumė se dy ditė dhe dy net. Kanė luftuar tė gjithė, qė nga plaku i shtėpisė, daja i Ademit, qė kishte qenė mik asaj nate dhe deri te fėmijėt mbi 12 vjet. Njėri prej fėmijėve, Fitimi, ėshtė gjetur i vrarė me automatik nė dorė, nė oborrin e shtėpisė. Nė tri kullat e Jasharėve janė varė 26 vetė, ndėrsa nga i gjithė fisi i tij 57 vetė. Si ju thashė, gjatė gjithė kohės Ademi ka kėnduar kėngėn e Ēerēiz Topullit. Ai ėshtė vrarė i fundit dhe pas rėnies sė tij, pėr disa orė askush nuk u ėshtė afruar kullave tė djegura. Por pas luftės nė Prekaz ėshtė e vėrtetė se kėrciti nė tė gjithė Kosovėn. Nė atė kohė unė kam pasur drejtimin e organizatės, qė drejtonte politikisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės dhe e di fare mirė se si rėnia e tyre u shndėrrua nė njė mrekulli, tė cilėn, them tė drejtėn, nuk e kishim menduar kurrė se do tė ndodhte nė ato pėrmasa.

    Letra e rrallė, e dėrguar ekskluzivisht pėr gazetėn "Shqip" nga Bedri Islami

    Dėshmia historike e njė letre dėrguar nga Drenica


    Kjo letėr, e dėrguar nga Adem Jashari dhe e shkruar nga i vėllai, Hamza, si dhe e nėnshkruar nga njė grup luftėtarėsh tė Drenicės, ėshtė njė ndėr mesazhet e luftės. Natyrisht ajo nuk ėshtė shkruar me mendimin se do tė botohet ndonjėherė; ajo ėshtė njė letėr mes shokėve tė luftės, flet pėr realizimin e njė aksioni dhe pėr probleme tė tjera. Por, nė gjithė secilin rresht tė saj, tepėr dukshėm mund tė shikosh atė qė do tė vinte mė pas. E shkruar thjesht, si gjithēka qė ėshtė madhėrisht e bukur, pa fjalė tė mėdha dhe pa mburrje, ajo mbart nė vete dėshminė historike, jo vetėm tė njė beteje. Kjo letėr ėshtė shkruar nė fundin e vitit 1997, mė saktėsisht nė dhjetor tė kėtij viti. Fillimisht ajo ėshtė faksuar nga jashtė Kosovės, sipas tė dhėnave nga njė faks nė aeroportin e Shkupit, e mė pas ka ardhur edhe origjinali, pas disa ditėsh, pėrmes kanaleve ilegale. Letra ruhet sot nė arkivin e Lėvizjes Popullore tė Kosovės, ku edhe ėshtė adresuar, ndėrsa njė kopje e saj ruhet nė Kosovė. Kėtė letėr po e publikojmė pothuajse tė plotė.

    "Tė dashur shokė e vėllezėr!

    Disa tė dhėna rreth ngjarjes nė fshatin Vojnik, tė ndodhur me 25 nėntor 1997 nė mes forcave tona dhe tė policisė sekrete tė okupatorit serb. Ngjarja fillon me lajmėrimin e njė automjeti civil tė tipit "Niva" me katėr persona civilė, i cili bėnte lėvizje tė dyshimta nė fshat, nga lagjja nė lagje. Atė e vėrejtėm dhe e pėrcollėm deri sa erdhi tek lagjija e Binakajve dhe pikėrisht afėr shtėpisė ku gjendet veprimtari ynė. Sipas rrėfimit tė shokut, ky tentoi t‘i identifikojė, por ata tentuan ta tradhtojnė, duke u paraqitur njėri prej tyre se "jemi shqiptarė" dhe porsa ai e mbaron fjalėn, njėri prej tyre shtien disa herė me revolver, nė drejtim tė veprimtarit tonė. Shkathtėsia e tij e shpėtoi nga plumbat dhe me shpejtėsi tė madhe ky ia kthen automatikun dhe e qėllon automjetin dhe dihet se i ka qėlluar disa nga tė ndodhurit brenda. Tė dyshimtit largohen me shpejtėsi tė madhe nga vendi i ngjarjes, duke lėnė nė vend shenjat e xhamave tė thyer dhe shenja gjaku. Kjo ka ndodhur rreth orės 14.00. Pasi largohen tė dyshimtit, ky kthehet nė shtėpi dhe bashkohet edhe me tre shokėt e tjerė, tė cilėt ishin tė gatshėm pėr ndihmė, por rreziku mendohej se kaloi. Vendosėn tė mos largohen nga fshati se mos ndodh ndonjė intervenim i mundshėm policor. Ashtu edhe ndodhi. Pas dy orėsh, pra rreth orės 16.00, nė fshat hyjnė dy autoblinda, tė shoqėruar edhe nga njė "NIVĖ" dhe mėsyjnė lagjen e Binakajve. Kėta, shokėt tanė, zėnė pozicionet nė malin e afėrt dhe nė gardhiqet e afėrta. Porsa mbėrrin ekspedita ndėshkuese e forcave speciale, zbresin nga blindat dhe fillojnė tė shtiejnė drejtimesh tė ndryshme, pėr tė pėrhapur panik. Por, nė atė kohė, forcat tona, tė pėrbėra, si e thamė edhe mė lart, nga katėr persona, hapin zjarr dhe e kthejnė konfliktin mes tyre dhe ekspeditės ndėshkuese serbe. Tė pabarabartė nė numėr e nė teknikė, bėhet tėrheqja nė drejtim tė pyllit. Forcat speciale serbe shtinin pa ndėrprerje dhe filluan tė afrohen, ēka u detyruan tė pėrdorim bombat, edhe pse tė pakta. Atėherė, me pėrdorimin e bombave, serbėt u tėrhoqėn nė autoblinda dhe lufta bėhej vetėm nga autoblindat. Kjo zgjati deri rreth orės 18, por nuk mundėn tė na shtiejnė nga pozicioni qė e zumė nė pyll. Kjo i shtyri tė largohen me shpejtėsi tė madhe nga lagjja dhe fshati. Nga ana jonė nuk patėm viktima ose tė plagosur: Kurse nga ana e armikut ka patur shenja gjaku nė vendin e ngjarjes, sidomos tė shumta ishin ku janė pėrdorė bombat. Sa i pėrket organizimit tė mėvonshėm dhe informimit tė antarėve, ngjarja zhvillohet kėshtu: Nė organizimin tonė ekzistojnė edhe vėzhguesit e terrenit. Njėri prej tyre vėren autoblindat duke shkuar nė drejtim tė Klinės apo Turiqevc, deri sa pėr rastin qė biseduam mė lart, kishim informata. Bėhet lajmėrimi i disa prej punkteve tona dhe ata bėnė lajmėrimin e antarėve, por vetėm tė jemi tė gatshėm, qė porsa tė marrim lajmin se ēfarė po ndodh nė terren, tė jemi tė gatshėm pėr ndihmė. Nata e bėri tė vetėn dhe me vonesė u bė e ditur se ishte fshati Vojnik ku shkuan forcat policore. Edhe pse ne shpejtuam drejt Vojnikut, tėrheqja e policisė bėri qė tė mos konfrontohemi atė mbrėmje. U tubuam dhe konstatuam se nga forcat tona nuk kishte humbje. Vendosėm qė tė jemi nė vėzhgim tė terrenit, nė tė gjitha rrugėt qė tė shpien drejt vendit tė ngjarjes. Dėrguam vėzhguesit, pra edhe tė tjerėt, vendosėm, pasi e morėm edhe pėlqimin e shokut nė ngjarje tė drejtpėrdrejtė qė: nėse policia do tė ndėrmarrė ndonjė operacion ndėshkues, tė bėjmė rezistencė. U vendos qė para mėngjezit tė zihen pikat mė strategjike nė rrugėt qė shpien drejt rajonit tė rrezikuar, duke e patur parasysh se forcat mund tė ndėrhyjnė nga Mitrovica, Peja, por edhe nga Prishtina. U caktuan grupet qė do tė zėnė pritat, por edhe vėzhguesit pėr lajmėrim. Ēdo gjė nė Drenicė dhe rreth saj ishte nėn kontroll. Dėshira jonė ishte dhe luteshim, qė bash nė vendin ku edhe ndodhi konfrontimi, tė jetė ashtu. Pra aty e parashikonim se do tė korrnim fitore. Kemi pasė mundėsi edhe mė herėt, pra nė vend tjetėr t‘i "shkurtojmė", por bash aty, ku edhe e dėshironim, na erdhėn. Ishim disa grupe, nė disa prita. Kolona ishte e gjatė. Kishim lajmin nga vėzhguesit se janė tė shoqėruar edhe me helikopterė. I pritėm deri sa hynė nė mesin e tė gjithė grupeve nga 3-4 e deri nė 5 veta nė grup, ku numri i pėrgjithshėm nga ne ishte prej 23 vetash (kuptohet prej fshatit Lludeviq deri tek vendi i quajtur "kryqat e popit"). Tė tjerėt ishin nė vende tė tjera, pėr tė mos i pėrshkruar tash tė gjitha. Kolona hyri ku dėshironim. Sė pari sulmuam me minahedhės, e pastaj disa me bomba e disa me armė zjarri tė ndryshme, si automatikė, snajperė e mitralozė. Konfrontimi filloi rreth orės 10 ku zgjati deri rreth orės 13-14. Operacioni ishte shumė i vėshtirė, luftė e ashpėr, e pandėrprerė, harxhuam shumė municione, sidomos nė helikopterėt. Disponimi nė forcat tona ishte nė nivel, edhe pse disa ishin nė paren. Pėrveē harxhimeve nė municion, nga forcat tona nuk pati humbje e as tė plagosur. Ēka ėshtė mė e rėndėsishmja, edhe fshatarėt e kėtyre anėve u pėrgjigjen dhe u mbushėn malet me luftėtarė tė gatshėm, ku gjatė tėrheqjes policia u sulmua nga tė gjitha anėt, e ku policia nė panik shtiu kah mundi, nė objekte civile, shkolla e xhami. Pasi i shtymė tė tėrhiqen forcat speciale serbe, shkuam nė vendin e ngjarjes ku ishin forcat armike. Ata kishin lėnė nė vend shumė dėshmi qė tė tregojnė se kanė pasur humbje dhe se kanė qenė tė hendikepuar nga paniku. Gjetėm municion tė ndryshėm tė kalibrit tė madh e deri tek revolverėt, veshje antiplumb tė pėrgjakura, shlema, karikatorė tė ndryshėm, maska kundėr gazrave, patrona lotėsjellės e shumė e shumė tė tjera. E gjithė rruga qė nga fshati Lludeviq e deri nė vendin "Kryqat e popit" ishte e mbuluar nga gėzhonjat. Damet e pėsuara nga armiku, ēka na i kemi parė, janė njė autoblind i kallur, njė i prishur, mitralozin e shkatėrruar, njėrin nga "pizgauerėt" e djegur e disa blinde tė damtuar pjesėrisht. Helikopteri dyshojmė se ka qenė i goditur, se shumė shpejt u largua dhe mė nuk u duk, duke i lėnė forcat e veta tė vetmuara, gjysėm ore para se tė tėrhiqeshin. Kemi kėrkesa tė mėdha pėr antarsim, por mungon armatimi. Shumė pak keni punuar nė kėtė drejtim. Prandaj shokėt qė veprojnė nė kėtė trevė tė Drenicės, kėrkojnė qė tė pėrfaqsohemi me nji nga shokėt tonė tė mėhershėm qė tani e disa kohė gjendet jashtė, nėn emrin e tij konspirativ "VESHI". Nė fund tė kėtij rrėfimi ju pėrshendesim pėrzemėrsisht nga Drenica. Lavdi tė rėnve pėr liri.

    Nga njė grup shokėsh."

    Tė nėnshkruar

    Rafeta,

    Gipa,

    Zena,

    Dili,

    Nura,

    Dyli,

    Gafurri.


    Kush janė tė nėnshkruarit e kush ėshtė "Veshi"

    Njė sqarim pėr lexuesit: "Rafeta" ishte pseudonimi i Adem Jasharit, "Gipa" i Iliaz Kodrės (komandant i brigadės "Fehmi Lladrovci", vrarė nė luftė). "Zena" ishte Zenun Kodra, "Dili" ishte Fadil Kodra, "Nura", Nuredin Lushtaku, "Dyli", Hamzė Jashari, "Gafurri", Abedin Rexha, i njohur mė vonė si "Sandakani", komandant brigade, i vrarė nė luftė. Nga shtatė tė nėnshkruarit, katėr janė vrarė nė luftė, tre tė tjerėt janė sot nė TMK, me gradat superiore gjeneral major e mė tej. Ndėrsa "Veshi" ishte emri konspirativ i Ramiz Ladrovcit, gjatė luftės i caktuar me detyra tė njė rėndėsie tė veēantė pranė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, si pėrfaqėsues i saj nė Shqipėri dhe pranė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Jam mrekulluar gjithnjė prej kėsaj letre, qė kur e kam pasur nė duar pėr herė tė parė, mrekullohem edhe tani. Pėrgjithėsisht aksionet e ndryshme tė UĒK-sė janė informuar nė Shtabin e Pėrgjithshėm ose nė Kryesinė e Organizatės. Disa prej tyre ruhen ende. Por kjo letėr, e shkruar thjesht, nganjėherė duke u rėnė shkurt disa ngjarjeve, ka nė vete edhe njė vlerė tė madhe: asnjėherė e askund nuk mund tė gjesh mburrje, rrahje gjoksi, askund nuk gjen emra tė pėrveēėm, se ishte ai apo isha unė, por gjithēka mbeti nė emrin e shokėve dhe tė luftėtarėve tė lirisė. Rreth tre muaj pas kėsaj letre, Adem Jashari u vra nė luftė. Mirėpo kushdo qė ka rastin tė lexojė kėto radhė, mund tė kuptojė fare mirė se asgjė nuk ka qenė e rastėsishme.

    Marre nga Gazeta Shqip

  18. #178
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    5,200
    Faleminderit
    7
    12 falenderime nė 11 postime

    Thumbs up FAMILJA JASHARI - Pasardhesit e familjes legjendare -



    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Jack Watson : 26-09-2010 mė 20:05
    BASHKIM KOSOVE ME SHQIPERINE DHE JO PAZARLLEQE ME SERBINE E GREQINE

  19. #179
    i larguar Maska e bindi
    Anėtarėsuar
    17-10-2009
    Vendndodhja
    Ne bregdet
    Postime
    1,533
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Veshtir qe mund gjesh edhe nje shembull ne bote per dimenzionin e sakrifices qe beri Adem dhe familja Jashari per lirine dhe atdheun e vet...

    Qofte i paharruar kujtimi i tyre ne jete te jeteve.

  20. #180
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    16-12-2009
    Postime
    2,315
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime



    Nje kenge per kete shqiptar te madhe...........

Faqja 9 prej 16 FillimFillim ... 7891011 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Dr. Ibrahim Rugova - Presidenti i parė i Republikės sė Kosovės
    Nga Albanino nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 2040
    Postimi i Fundit: 28-07-2014, 03:53
  2. Kėshtu foli Tahir Zemaj
    Nga Nice_Boy nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 123
    Postimi i Fundit: 01-01-2014, 17:52
  3. Tahiraj: Rrefime mbi luften ne Kosove
    Nga Kuksjan_forever nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 22
    Postimi i Fundit: 09-11-2010, 13:42
  4. Me ne fund u pranua publikisht se kosova ska ushtri
    Nga beni33 nė forumin Shqipe nga Kosova
    Pėrgjigje: 126
    Postimi i Fundit: 11-03-2009, 18:14
  5. Shpėrthen dhuna ndėretnike nė Kosove
    Nga mitrovicalia_81 nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 334
    Postimi i Fundit: 12-05-2004, 00:26

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •