Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 7 prej 7
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2011
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Troku I Kalit Tė Zi

    BEGZAT RRAHMANI


















    TROKU I KALIT TĖ ZI
    -POEZI-









    Kėrēovė
    2005










    BIBLIOTEKAJELLMA


    REDAKTOR:NAZIF SELIMI



    RECENSENT:SALAJDIN QAZIMI
    Qamil VELIU



    LEKTORAKUP MAKSUTI


































    BOTIMIN E VEPRĖS E FINANCOI ZOTĖRI SELIM SELIMI - PINJOLLI












































    QIRIRI I VERDHĖ

    Natėn se prisja
    por ajo ishte futur
    tinėzisht nė dhomė
    bashkė me trishtimet
    dhembjet dhe prapėsitė
    e kohės moderne.
    Iu luta yllit pėr shpėtim
    ai s’dėgjoi ishte shumė larg
    prita tė vinte hėna
    edhe asaj ia zinin rrugėn mjegullat
    ndeza qiririn e verdhė
    qė prej kohėsh thahej nė dhomė...
































    PAFAJĖSIA

    I duroja fashat e trupit
    nė turmėn e plehut plot ofkėllima
    qė kundėrmonin qelbėsirė vdekje
    duke na thėnė:
    pafajėsinė tregojani Zotit
    atje lart nė katin e shtatė
    dhe zbritni tė lumtur
    nė jetėn e amshuar...




































    JETA E HARLISUR

    Ėndrra ka aromėn e jetės nė errėsirė
    njerėzit harlisen nėpėr hapėsirėn pa fund
    mėngjesi i ditės i gjen nė pėrsiatje
    pėrralla e horoskopit u fut nė rrugė shkencore
    ngjyrėn dhe shijen e kafesė i sheh si fushė e bleruar
    herė here bėhen xhelozė pėr djalė apo leshzezė
    dhe rrugėt e purpurta tė yjeve nė galaktikė
    dikur kujtohen pėr jetėn e harxhuar si uji nė djerrinė?!
































    LĖKUNDJET E DJEPIT

    Valle mortore bėnin mjegullat
    sė bashku me valėt
    ėndrrat shembeshin si kulla rėre
    duke i shuar rrezet e hėnės rinore
    me ato sy pėrcjellės nė fundin e ferrit
    shuheshin shpresat e djepit qė lėkundej
    nga vaji i fėmijės i lidhur nė pranga robėrie
    pėrherė i ngopur me uri tė mallkuar
    nga kufijtė e botės pa rrugė...?!





























    DREDHI GJARPRI

    Gjarpri me kokėn lart nė qiell
    mbi sipėrfaqen kėsulė breshke
    bėnte ca numra tė ēuditshėm
    ajo ngadalė me kėmbėn e majtė
    ia gėrvishte bishtin e pistė
    kurse me tė djathtėn bėnte hapa
    shqiponja nga lart e shikonte me kujdes
    ēapkėnllėkun dhe jo rehatinė e breshkės
    dikur u bind pėr egėrsinė gjarpėrore
    dhe iu vėrsul me tėrė forcėn e saj...


































    QAFA E UJKUT

    Armiku pa ndalur na pinte gjakun
    dhe ankohej pėr t’i zhdukur gjurmėt e krimit
    ne shkuam e pyetėm plakun e fisit tjetėr
    qė kishte pasur tė njėjtin dert
    ai me shumė nervozė na tha:
    -a dini pse ujku e ka qafėn e trashė?!
    Frėngjitė duhej hapur pėr armikun
    dhe me plumba ta qėlloni nė kokė
    mjaft u bėtė copė e thėrrmijė...



































    TROKU I KALIT TĖ ZI

    Sokakėve tė qytetit pėr nė Anadoll
    ėndėrroja trokun e kalit tė bardhė
    qė dikur i shaluar ecte kodrės sė kishės
    dhe i lumtur pritja me padurim takimin
    e asaj qė mė priste te Guri i Cucės.
    Shpejt ylberi i zjarrtė mė mbėshtolli
    nė kujtesėn e asaj qė iku pa kthim
    duke mallkuar fatin e viteve
    kur nėpėr vrimėn e xhamit
    pėrfundoja hartimin e nisur
    pėr ndarjen e zemrave plot lot e vaj
    kur te kodra e kishės trokun e kalit tė zi
    pėrgatitej pėr nė Anadollin e largėt
    ku lumturia treti pėrgjithmonė...






























    LIMFA KTHEHET NĖ GJAK TĖ KUQ

    Rrėnjėt tona janė tė thella
    nga toka jonė mėmė
    pa ndalur thithin ushqim limfatik
    qė nė trupin tonė kthehet nė gjak tė kuq
    pėr revitalizimė dhe ripėrtėritje rodi
    rrėnjėt tona s’ takohen as nė ėndėrr
    me mbretėrinė e vdekjes shfarosėse
    ne pėr tė zėnė mik nga larg
    e gdhendim mirė trurin...?!



































    SHKRONJA TĖ SHTREMBĖRUARA

    Caranjtė kalbeshin gurėt thyheshin me emėr e mbiemėr
    te varri moēėm tė Burrit Historimadh
    duke na lėnė mistere nė vatrėn tonė denbabaden
    qielli mbushej me stuhi e dallgė tė ftohta nga ardhacakėt
    qė kockat e varreve i zėvendėsonin me tė huaj
    duke i konservuar nė qeska tė ndyra rrena karpatesh
    bashkė me shkronja tė shtrembėruara e tė pakuptueshme pėr ne
    por toka e pastėr e kalbėte huajsinė-
    duke ruajtur shkronjat dhe gravurat e kockave tė njeriut tė moēėm...



































    MASKARENJTĖ NĖPĖR KOHĖRA

    Ferra tė bėnė tė ēalė tė amputon kėmbėn
    gjaku i prishur tė ndyn fytyrėn tė amputon trurin
    qetėsinė e varrit dhe Parajsėn ta bėjnė tym e flakė
    vėrtetė meritojnė fjalėn kaurė dhe maskarenj
    si gjarpėrinj nxjerrin kokėn tė kafshojnė me hile
    tė bėjnė be: nė je Turk mos na ngitni
    s’kishim qėllim tė keq deshėm helmin ta mbjellim
    ju keni shumė Kolosė nėpėr kohėra ē’ duhet edhe Kjo(Nėnė Terezė)
    keni emėr bile edhe mbiemėr fluturoni si flamuri
    s’ bėhet nami pėr kėtė qė ua marrim me poshtėrsi
    ne prapė Ju lutemi dhe Ju bėjmė be:
    -Nė jeni Turq lėna rehat Ajo besonte nė KRYQ...???!!!
































    VALĖT E LUMIT PA SHPIRT

    Mė erdhi keq pėr shpirtin tim tė kristaltė
    kur valėt e lumit tė pa shpirt e pėrplasnin nėpėr shkėmbinj
    duke i dalė pėrpara breg mė breg e ai humbej si hije nate
    unė ndihesha si kopsht pa aromė lulesh dhe kėngė zogjsh
    edhe hėna me rrezet plotė lot lutej tė mė kthente shpirtin
    ai vazhdonte luftėn me valėt e tėrbuara tė lumit pa shpirt
    dikur tha:kėto qenkan pėrkundjet e gjumit tė pėrjetėsisė
    prej diku larg dėgjova ulėrimėn qė vinte nėpėr rrezet e hėnės...




































    QIELLI I ROBĖRISĖ

    Plumbat ēanė qiellin e robėrisė sė zogut nė fluturim
    bashkė me mjegullėn e zymtė qė gjėmonte kėngė trumbetuese
    pėr vdekjen e gjakut tė ēmendur nė qiellin e paguar shtrenjtė
    duke i vėnė akuza krimi tė mjeshtėrisė ortodokse
    bota mbėshtillej nė rrjetėn e merimangės-vejushė tradhtie
    duke pėrzėnė ata me rrėnjė tė thella e krahė tė gjatė...!






































    SHPIRTRAT E LĖNDUAR

    U rrasėm me kėngė trimėrie vajtimi e dashurie
    por dhe plagė nė zemėr tė luftės pėrjetuam
    varret i hapnim pėr tragjedinė e zezė pa dhimbje
    pasi mirėsinė na e shkruanin si mėkat me kėrtylje
    shpirtrat e lėnduar kurrė se harruan shtėpinė e vjetėr
    durimi vyshkej duke ringjallur zemra trimash
    me plakun nė ballė duke shpaluar histori rishtuese
    pėr oborrin plot rrugė pezhishke me ecje hijesh tė padukshme
    ēdo kulm pėrgjakej me kėngė shpendkeqve...?!



































    KOLOSĖT

    Dituria vazhdon rrugėn nėpėr shtresa
    si shndritje zejesh nėpėr univers
    duke lėshuar gjallėri si shiu nė tokė
    pėr ripėrtėritjen e krijesės njeri
    pasi erėrat zhdukin njerėz por jo fytyra
    ata hapin rrugė e dritare pėr mendime pa fund
    duke lėnė gjurmė jete pėr dije e pėrjetėsi
    si aromė lulesh nė kopshtin Parajsė
    duke shfletuar titujt plot mrekulli
    kurse erėrat me unin KURM
    cofin nėpėr tufan si flluska sapuni...

































    TOPI I DJALIT TĖ PASHAIT

    Valėzonte liqeni i Janinės
    si nė kohėn e pashait tė madh
    duke formuar damar gjaku
    qė merrte teposhtėn
    pėr tė ripėrtėrirė Artėn dhe Prevezėn
    prej sėmundjes plot rėnkime
    tė shekullit ortodoks
    inhalacioni i damarit
    dukej si ugar pranveror
    pleqve ua lironte frymėmarrjen
    kurse tė rinjve u jepte:
    -DIJENI DHE FORCĖ ILIRE-
    ai vazhdonte rrugėn
    pėr nė Valtosin e Pargės
    pėr t’u ngjitur nė Kala
    te topi i djalit tė pashait...?!




























    LIHNIDA PARTALLE NĖ SHKOP

    Kokat tė ngulura nė hunj pas shpine
    shikonin gjymtyrėt e ndara nga trupi
    dhe sytė e skuqur pėr pushtet tė kalbur
    Lihnida partalle e bardhė nė shkop
    me kataroshėt qė kėnaqen me tul fėmijėsh
    duke rrėmbyer tinėzisht fjalėn e shenjtė komb...?!






































    PLAGĖ E ASTMĖS

    Duhmėn e astmės e pėrzura
    me aromėn dhuratė tė Kefirit
    qė erdhi ngadalė me plakun
    plot shėndet e freski malesh
    kollėn dhe dhembjet i griri
    si rėrė deti duke mbuluar
    -PLAGĖT E ASTMĖS-
    tė pa mėshira copėtonin mushkėritė
    pėr tė gjetur thesarin-VDEKJE-...?!



































    RRĖNJA E FJALĖS SHFAROSĖSE

    Dikur mė stolisėn mbiemrin
    me rrėnjė fjale Karpatesh
    pėr qėllim zaptimi e shfarosjeje
    tė tokės sė bukės qė e kemi dhuratė
    nga vetė Zoti pėr trimėri mejdani
    dhe heronjtė na i bėnė me histori
    tė dyshimtė me pėrralla trishtuese
    gjyshėrve ua shterėn bisedat
    skamja ua shkriri edhe metalikun e fundit
    me qėllim tė pėrēarjes nė –KULLĖN E GURIT-!


































    PIKTURIM MENDIMESH

    Nė qetėsinė e natės Hėna pikturonte
    mendimet e piktorit me penelin e gjatė
    plotė ngjyrė Ylberi me plagė njerėzore
    duke i kėputur Yjet nga shpirti i piktores
    kurse zogjtė e vajtonin duke u kotur
    nėpėr ėndrrat e dashurisė sė humbur
    sė bashku me hapat e trembur tė drenushės
    nėpėr natėn e ndezur flakė qiellore
    duke kėrkuar ujin e pėrroit plot lot etjesh
    derisa natėn filluan ta pėrpijnė rrezet e diellit!


































    VAJTIM I ZOGJVE NĖ FLUTURIM

    Peshimi i fjalėve fortesė guri e themelit historik
    duke u ngjitur jetės pėrpjetė nėpėr rrugėt e rėnda tė kohės
    me kryqėzime shpatash pėr mendime e pasuri antinjerėzore
    me katarakte gjaku qė mbushet qielli e toka me lot e plagė tė pashėrueshme
    qė sa herė kemi parė sy e zemra fėmijėsh tė renditura nė karikatorė
    duke vajtuar zogjtė nė qiell nėpėr rrugėt e tyre pa kthim
    pėr prangat e fjalėve nė themelet e shtėpive tė rrėnuara...





































    TE URA E DRINIT TĖ ZI

    Takim shpirtrash
    tė njerėzve poshtėr
    nga shteti i coptuar
    nėn flamurin e pėrdhosur
    me prapavijė politike
    vite me radhė
    te URA E DRINIT TĖ ZI
    SHQIPONJA bėhej sorrė...?!




































    MJEGULLAT E VDEKJES

    Dikush ajrin ma drynosi
    nė bombė tė ēeliktė
    edhe varrin ma hapi para kohe
    qė emri tė zhdukej pa gjurmė
    drynin e shkatėrrova me dhėmbė
    kurse varrtarėt i vranė fėmijėt
    bombėn e futa nė xhep
    me hisen e ajrit pėr jetė
    me thonj e gėrvishta mjegullėn e vdekjes
    qė pengonte prej kurrė aromėn e jetės.


































    MADEMI GURBEVE

    Vargun pėr ty e kam filluar vendlindje
    atėherė kur Zabit Zhubrina
    ka shkrepur plumbin e armės pa leje
    kurse unė kam ndalur vajin nė djep
    dhe paskam lėshuar njė pordhė burri
    gjyshja paska thėnė:
    -ky s’do tė trembet nga kaurėt tamam si Zabiti
    tė nesėrmen Zabit Zhubrina te Mademi i Gurbeve
    ka palosur njė duzinė xhandarėsh...



































    SHKĖMBINJ BURGJESH

    Edhe shpirti iku
    prej plagės sė hapur
    qė ringjallte epshe pa shpirt
    tė zemrės plot plagė
    nga gjaku i prishur
    prej mishit kujtesė gjarpri
    qė shtriu dorėn thimth tė helmuar
    nėpėr shkėmbinjtė e burgjeve
    tė thyer prej muskujve tonė
    si statuja tė bardha
    qė fluturojnė si tinguj
    dritash tė qiellit pa fund...?!
































    STINĖT E KOHĖS

    Nėpėr buzėt e thara eshkė
    kalon lumi pa fund
    qė ndez zemrėn qėndresė
    si shkėmb plot plagė kohe
    erėrėnda e tė mykėt
    pėr diellin e qiellit tė pėrgjakur
    nėpėr stinėt e kohės plotė dhimbje
    qė nguliten nė historinė
    e kombit tė shpėrndarė
    dhe tė ndarė me bedena gjemborė.


































    SHIJIM I PARAJSĖS

    Nė Parajsė s’ka dete
    as lumenj me ujėra tė kulluar
    atje ringjallen epshet pa kufi
    qė i shijon si nė ėndėrr
    plagėt e trupit rrokullisen nėpėr shkallė
    copėtohen si himen vajzėrie
    epshet edhe mė shumė ringjallen
    vuajtjet i merr vala e lumit
    i dėrgon nė Ferrin e jetės mėkatare
    pėllumbat ngelin tė bėjnė dashuri
    me Lulezonjat e porsaēelura
    karafilat ua hijeshojnė kurorat
    sofrat e gotat mbushen e zbrazen
    por pa ngimje e dehje
    kurse dita e haresė zgjat
    sa njė jetė njeriu...




























    SHTRYDHJA

    Kur e shtrydha qytetin
    darėt formuan njė rreth
    me dy vega pėr kapje
    atėherė robotėt ecnin si hije
    duke shkelur njerėzit e vdekur
    kurse aktorėt dhe piktorėt
    kėrkonin poetėt
    qė t’i jepnin jetė qytetit
    ata shkonin pėrreth qytetit
    qė diku ta kėputnin
    por rrethi kthehej nė rrjetė
    merimanga rrotullohej
    me shpejtėsi marramendėse
    duke vjellė qelbėsirė
    gjersa nga poetėt u frikėsua
    dhe u zhduk bashkė me rrethin...?!




























    EPSHE PA FUND

    Sonte dashuria u bė
    me ėndrrėn e valėve tė liqenit
    ku rrokullisej
    si bollė Qikllop flokėgjatė
    shtatė krerė e njė gojė
    pa organe tė mbarsmėrisė
    por e epėshuar
    si valėt e liqenit pa fund...




































    ENGJĖLLI

    Shpirti rrinte pezull
    mbi trupin lakuriq
    tė engjėllit fėmijė
    nė botėn e dhunuar
    ku edhe Zoti
    ishte i pamundur
    nė polarizimin
    e dy botėve!




































    PREJ NESĖR

    Me duart e urrejtjes
    shkyēėn telat e rrymės
    me ēelėsin e mbylljes
    s’lejuan ujin nė kuzhinė
    “Flaka” shkruante
    pėr paralelen e padėshiruar
    nė qytetin e alfabetit
    njė rreze errėsire
    mė binte trurin e trullosur
    mjeku mė kėshilloi
    pėr ushqim pa yndyrė
    unė qeshja
    me xhepin pa asnjė lek
    gazetashitėsi mė uroi
    duke u zgėrdhi
    pėr mosdaljen e Flakės...?!




























    TRURI I GRISUR

    Kokėn e pėrplasa
    pėr gurit tė themelit
    tė arnoj trurin e grisur
    prej dijenisė sė fėlliqtė sllave
    gjilpėra thyhej peri kalbej
    gjersa e shtrydha trurin
    dhe helmi kthye
    te pronari gjarpėr...?!



































    LABIRINT GJAKU

    Varret i mbyllnin
    nė labirinte gjaku
    pėr tė zhdukur rrugėn tonė
    kurse ne frymonim
    lėshonim rrėnjė dhe pika gjaku
    duke shėnuar rikthimin
    pasi ai gjak kalbte
    derėn e labirintit mbyllės.




































    GJUMI MORTOR

    Tronditja e anijes
    nga valėt e tėrbuara
    dhe zėri i pulėbardhės
    largonin gjumin mortor
    tė timonierit tė rraskapitur
    nga rruga maratonike
    pėr tė treguar virtytet
    e kombit fisnik...!




































    LOTI

    Loti i motrės
    hap krater
    dhe vullkan tė pashuar
    nė zemrėn e vėllait...?!








































    DORA NĖ VALĖT E DETIT

    Kishte ngelur dora
    si dru i njomė nė dimėr
    mes valėve tė tėrbuara
    tė detit pa shpirt
    duke dashur valėt
    t’ia kėpusin gishtat
    qė i jepnin pak gjallėri
    valėt vinin kryelarta
    me qentė e Ballkanit
    por ktheheshin tė turpėruara
    pasi s’ishin nė shtėpi tė vet
    dora ngelte e pa luhatur
    si shqiponja nė fluturim...!































    VARGJET E DRURIT TĖ THINJUR

    Prej degėve tė drurit tė thinjur
    mė lindėn vargje aromatike
    me ngjyrat e spektrit nė horizont
    qė dikushin e bėnin skeptik
    pasi vargjet s’gjenin rehati te ai
    dhe ngelnin enigmė e pa zbėrthyer
    dhe lėngonin nga padijenia njeri
    duke u munduar si vullkan nė brendi tė tokės
    thyenin eshtrat e skeletit njeri pa shpirt
    gjersa lava e vargjeve aromatik
    tė shpėrndahet nėpėr zemrat e rruzullit tokėsor.

































    PLUMBAT

    Mjekra iu rrit
    flokėt u zbardhėn
    dhėmbėt i ranė
    buka u zhduk
    motin e kapi
    njė shi pikėllimi
    por lugėt iu bėnė
    -PLUMBA-




































    AROMA E BUKURISĖ

    Tastierat akoma lėshojnė
    melodi korēare tė vilajetit
    prej asaj qė prehet
    nėn mollėn e moēme tė
    -MAMAJES-
    ku fustani primadonė
    lėshon aromė kombi
    dhe tė deh nga bukuria
    e trupit tė gdhendur
    nga talenti krijues i kohės
    pėr shpirtin Eros...?!

































    SHKRUMBIM I SHPIRTIT

    Edhe pse larg
    kanė shkuar poetėt
    dhembjet i ndjejnė
    thellė nga brendia e tokės
    e shpirti u shkrumbohet
    prej flakės qė ndjek fėmijėt
    me ēantat plot libra
    e pak bukė Kosove...?




































    SHEKULLI I MURIT NDARĖS

    Nė tokėn tonė
    mbollėm shpirtin e lules
    aroma e saj dhimbesė
    tė na mbajė gjallė
    me ngrohtėsi
    edhe nė ditėt plot acar
    e rrėnjėt tė rrėnojnė
    murin ndarės tė
    -SHEKULLIT-
    qė e ndėrtuan ata
    qė urrejnė fjalėn fėmijė
    prandaj Zoti ua fali
    sterilitetin dhe dashurinė e ftohtė!































    AMANET KARPATESH

    U krijuat prej farės gjarpėr
    kur nėpėr terrin e natės
    nėna bėnte aktin e ndyrė
    me krijesėn pa vetėdije
    prandaj bėri vepra tė shėmtuara
    qė i keni amanet thatėsie
    ne dhe bota s’jemi si para njė shekulli
    prandaj tė shtypet koka
    gjersa tė del fara gjarpėr
    prej qendrės Ballkan
    t’i kthehesh vendit tė zanafillės?!

































    GREMINA

    Drejt udhės greminė
    dorė pėr dore ecni
    akademikė pa merita
    duke u lutur pėr shpirtin
    e fėmijėve si qen tė zgjebosur
    duke parė fatin e tyre
    nė fatkeqėsinė e tė tjerėve.





































    MJEGULLAT E LOTĖVE

    Avalla me fiks vaksinat
    mbollėn plagėn e pėrgjakur
    nė trupin e meteorit-Uskana
    qė ndeshet me temperaturė siberiane
    qė del nga krateri kuēedėr
    duke thirrur rreze mjegullash
    tė lotėve tė karbonizuar
    tė kapi pikėn e vesės
    pėr ripėrtėritjen e mushkėrive tė
    -METEORIT USKANA-
    dhe gjarprit t’i hiqet helmi
    me shiringė thatėsie
    pėr ulėrimėn njerėzore
    nga kryqi sllav i viteve...?!






























    TIK-TAKET E ORĖS

    Kėtė natė plot terr
    tik-taket e orės
    mė gėrvishtin trurin
    pa pikė mėshire
    duke u thelluar
    nė damarėt e shpirtit
    pėr tė larguar me dhunė
    nga trupi im i lodhur
    vitet e kaluara me plotė
    histori kasapėsh
    pėr shpirtin njerėzor
    qė linden nga njerėz tė dehur
    me kryqin e pėrgjakur nė zemėr
    pėr emėr tė vet
    shkatėrrojnė themelin e shtėpisė...?!





























    SHPIRTI I TOKĖS

    Hėna me rrezet
    shqyente errėsirėn
    pėr t’u freskuar
    nė zemrat e fėmijėve
    tė pa strehė dhe prindėr
    nė skajin e pėrroit
    me ujė kristali
    gurgullima shėrim plagėsh
    dhe ringjallje jete
    pėr luftė vatani
    ku shpirti i tokės
    shndėrrohej nė pinjoll kombi.
































    PLUGIM TRURI

    Eshtrat bėnin
    plugimin e trurit
    pėr farė pėrdornin
    gjakun arian
    pėr dredhitė e kryqit ogurzi
    duke u dridhur truri bėrtiste:
    -mblidheni rreth trungut
    boll u ranė nė qafė
    duke ua prerė degėt
    dalėngadalė do t’u thajnė rrėnjėt
    dhe trungu do tė bie...?!

































    TRURI REBEL

    Sonte lotėt lexuan vjershėn
    duke luftuar me terrin e zi
    truri plot ide pėr ngjyrėn e letrės
    tė shtėpisė sė rrėnuar pėr lindje fėmijėsh
    nė acarin e mbėrthyer me rrjetė merimange
    filizat lindnin bashkė me poezinė e trurit rebel
    kurse asaj i plasnin sytė e pėrgjakur?!





































    PAS EKSTAZĖS

    Prej rrėkesė sė gjakut
    ringjallen epshet e sėmurė
    jeta shuhet me ekstazė shtazarake
    botėn e kap terri
    lehona merr fėmijėn nė gji
    duke i shpėtuar shtazarakut
    bota premton ndihma
    pėr vendin pa gjallėri
    dhe ėndrrat gjatė ekstazės
    tė betuara nė kryqin e zi...


































    GJAKU I BASHKIMIT

    Dimri akulloi stinėt
    duke plagosur diellin
    me dhimbje vdekjeje
    nė tokėn e djegur
    tė mbetur vetėm njė ushtar lirie
    me flamurin pikė tė zezė
    nė truallin e mbuluar me gjak
    duke rrafshuar me shtizė dimrin acar
    pėr tokėn qė kurrė s’e kurseu
    gjakun e bashkimit...


































    SHARJA E TRURIT

    Muzgu mė pėrcėlloi mendimet
    dhe m’i ngurtėsoi buzėt
    fjalėt mė kalben bashkė me mushkėritė
    duke u bėrė kufoma tė pa dėshiruara
    pėr tokėn qė s’dhashė asnjė pikė gjaku
    sytė mė plasėn si kokoshka
    por ‘ derdhnin asnjė pikė loti
    -SHAJNĖ TRURIN-




































    QIELLI PURPURONTE

    Te shkėmbinjtė e albatrosit
    valėt duke qarė shkumonin
    pėr rrezet e diellit qė zhdukeshin
    atje thellė ku peshkaqenėt i gėlltitnin
    qielli purpuronte nga lėndimet
    shkėmbinjtė merrnin pamje vdekjeje
    pulėbardhat vinin nga larg
    duke kėnduar nė kor
    pėr gostitė qė kishin pasur
    kurse albatrosėt lodhnin trurin
    pėr ditėn qė vinte plot re tė zeza.

































    HIPNOZĖ GJARPRI

    Shkathtėsi truri
    pėr dinakėri naive
    me hipnozė gjarpri
    tė kohės moderne
    pėr koka hendikepi
    dhe tė lindur
    para kohe...





































    LAVA E SHPIRTIT

    Shikoj pėrmes pasqyrės
    ndryshimet e relievit tim
    qė i lėshojnė rrėnjėt thellė
    nė zemėr e mushkėri
    duke gropuar trurin
    pėr lavėn e shpirtit
    qė digjet me shekuj
    pėr tė pastruar trurin
    nga paraziti egėrsirė
    qė pa ndalur ma ka thithur
    gjakun e damarėve
    pėr tė ushqyer kėlyshėt
    qė i pėrgatit pėr parazitė.































    VIRUSI SHPIRTIT KATIL

    Kėtė natė lėngon hėna
    prej gjakut qė i rėndon nė tru
    shkėlqimi i rrezeve zbehet
    nga fytyra e pėrgjakur nga lotėt
    ylli i rrinė afėr duke ia mikluar trupin
    pėr t’i ndalur dhimbjet qė vinė nga rreze tė zeza
    nga virusi i shpirtit katil qė kurrė s’ka pasur
    rrėnjė nė planetin e quajtur tokė...?!




































    GRAVURĖ TRURI

    I ri ngele nė mermerin e ftohtė
    rrezet e hėnės e diellit afrohen
    tė tė ledhatojnė e ti u buzėqesh
    duke shkarravitur nė fletoren e hapur
    pasi askush s’ ti trazon mendimet
    as huti i natės
    as gjinkallat e verės
    fletoren e rėndė s’e lėshon
    qė tė mos tė vriten mendimet
    lapsi i shtanguar nė dorė
    bėnė gravura nė trurin e lodhur.

































    RREZET E PLAGOSURA

    Nėpėr rrezet e yjeve tė natės
    kacavirreshin fėmijėt e fisit tim
    qė t’i shmangeshin orės sė keqe
    dhe sėpatės qė mundohej t’i priste
    dhe tė binin nė kazanin e vdekjes
    bashkė me rrezet e plagosura
    pėr gjarprin qė jetėn
    e shndėrronte nė gėrmadha hiri
    bashkė me bereqetin e verės
    pėr t’u kėnaqur me krimet
    njerėzit monstrumė...?!

































    MBLEDHJE GJYMTYRĖSH

    Damari pėrbiroi Sharrin
    pėr tė ushqyer tokėn e djegur
    tė zbuti pak dhimbjet
    nė plagėt e hapura
    e tė lulojnė ndryshe bozhuret
    bashkė me zogjtė nė foletė e reja
    me krahė tė shėndoshė
    lokja e lumtur tė pėrgatisė djepin
    qė fara e zezė me vjet i la thatė
    toka e djegur tė japi bereqetin
    lisi i moēėm sa vetė toka
    tė mbledh gjymtyrėt e ndara
    nga pėrēarjet nėpėr rrebeshe.































    NUSĖRUAN NUSET PA NUSĖRI

    Prej meteorit tė shuar
    shikoj tė zhveshur mėmėn tokė
    prej petkut tė bukur pranveror
    e mbėshtjellė me pamje vdekjeje
    zemrat ngrinin nė trupa tė njomė
    ujku ia kėrcėllonte dhėmbėt te dera
    duke mos guxuar tė hynte brenda
    pasi nė tru i pėrplasej njė rrufe
    qė e grimoi duke e fshirė prej tokės sonė
    atėherė nuset pa nusėri nusėruan
    kurse toka zhveshi rrobat e vdekjes.

































    HELM KUNDĖR PLUMBAVE

    Dritaret nuk kapeshin nga lagėshtia
    e dimrit tė egėr nė muajin e pestė
    derėn e thyem me pak eksploziv
    sytė i fėrkuam me qepė tė bardha
    helmin e pimė ushqim kundėr plumbave
    nxėnėsit i kishin tredhur barbarisht
    ca tė tjerė i kishin pėrcjellė diku larg
    pėr t’u dhėnė emrin kopilė pėr luftė
    shumė vajza kishin vdekur nga turpi
    shkolla kishte marrė pamje vdekjeje
    nė horizont purpėronte kryq
    i yllit pesė cepash tė thyer
    njė shkabė u sillej vėrdallė
    gjersa i zhduku prej atarit tė vet...






























    VALON FLAMURI I BUKĖS

    Shiu kafenetė i mbushi plot verė
    hardhitė u zhdukėn me erėn pa vjelė
    klientėt deheshin qysh herėt prej aromės
    letrat e bixhozit shndėrroheshin
    nė mish tė pjekur pėr meze
    tregtarėt habiteshin klientėt i pėrqeshnin
    nėpėr pasqyrat varur nėpėr mure
    duke u hedhur pas shpine nga njė jelek
    nesėr thoshin:do tė jetė edhe mė mirė
    tash ne u kemi si peshqit nė tavė
    tregu dhe qyteti mė s’janė tė juaj
    ēdo gjė ėshtė hapur si qielli pėr zogjtė
    qė na sjellin fruta nga larg
    kurse nėpėr ara valon flamuri i bukės
    ne jetojmė me ėndrrat e dehura tė ditės...





























    KOKA E POPULLIT

    Rrudhat e ballit
    dhe kėmbėt e zbathura
    bėjnė gjurma si thundrat e kalit
    nė shkėmbinjtė e fortė
    duke i mbledhur gjymtyrėt
    dhe pjesėt e trupit
    pėr kokėn e popullit
    nė kullėn e vjetėr tė gurit
    e ndarė nė shumė pjesė pa hise
    e ndarė me mure por e lidhur me damarė
    shpirtėror tė nėntokės
    kazma barbare s’mund t’i shkuli
    por as me tru tė mykur
    dhe dhėmbėt katarosh!






























    DUKE ECUR RRUGĖS

    Ecja si pėrherė rrugės sime
    pa tė keq shikoja si tė tjerėt
    atė tė mėsuarin shok tė fėmijėrisė
    ai na shikoi me tė keq dhe i vrenjtur
    duke mė sharė kokėn qel
    heshta duke iu ankuar njė plaku tė menēur
    aty afėr nė parkun e qytetit
    i habitur mė tha le tė shkojė nė... tė nėnės sė vet
    i tregova vėllait prej nėne e babe
    na bėri tė marrė si mua ashtu edhe plakun
    vazhdova duke parė luftėn e degėve me erėn
    dhe gruan shamizezė me fėmijėn nė gjoks
    duke pėrtypur kafshoren e bukės sė tharė nga koha
    u ndal buzėqeshi e mė tha:
    -edhe ti je plot halle bir...?!





























    QIELLI I KUQĖRREMTĖ

    Nėpėr xhamin e thyer tė kullės
    shikoja pikturimin e natyrės
    dielli mė ikte nga shikimi
    qielli mė bėhej i kuqėrremtė
    bilbili vajtonte diku nė afėrsi
    njė fėmijė puthte dorėn e vėllait
    qė pak mė parė e kishte gjetur
    nė pluhurin e rrugės
    bashkė me kokė,kėmbė e gishta
    me shumė kujdes i paloste
    aty nė skaj tė rrugės
    pėr t’i parė tė afėrmit e djegur
    dikur vonė nėpėr xhamin e kullės
    hyri njė rreze e ngrohtė dielli...






























    FRAGMENTET E JETĖS

    Acari dhe mjegullat e zeza
    me krongjijtė gjer nė tokė
    ndalėn cicėrimėn e zogjve
    shtuan vajin dhe mjerimin e fėmijėve
    matrapazėt kėnaqeshin me pėrfitimet
    duke parė nė popull litarin pėr fyti
    klerikėt pritnin ditėn me padurim
    pėr tė kryer punėn profesionale
    hovin ua ndali fryma e jugut
    me ripėrtėritjen e spermės
    zėrin e bukur tė kanarinave
    dhe aromėn e bukur nga skaji i botės
    duke i mbytur egoistėt dhe sadistėt
    qė kurrė s’kishin menduar pėr ėndrrėn e trishtueshme
    dhe fragmentet e jetės plot krongjij gjaku...?!





























    UDHĖKRYQI I JETĖS

    Atė natė nga kėnga e lahutarit
    mjegullat rėndonin sa pesha e trimit
    qė ndeshte mendimet nė udhėkryqe
    duke ia shkallmuar trurin si rrufeja shkėmbin
    sa mundohej tė largonte mendimet
    diē i vinte nė kokė si shigjetė armiku
    duke ia kapur ėndrrat si perėndim dielli
    dhe ia errėsonte rrugėn me errėsirė tė dendur
    monodramės njerėzore nė oazėn e paqes...?!



































    MBARĖSI I KOBIT

    U zbarkua nga retė e mėndafshta
    pėr botėn miope tė kėtij shekulli
    nė mushkėritė e virgjėra tė meteorit
    duke e mashtruar edhe atė me bishtin
    e njė buēe pėr dashuri rebele
    duke e mbarsur me kob tė zi fatin
    duke ia okupuar rrugėt e jetės
    me atė forcė nė fyt qė s’kapėrdihet
    qė ta largojė nga mesi njerėzor
    si jetėn e lumtur tė lules pranverore
    duke ia afruar greminėn ferr
    nėpėr bronket e mushkėrive tė thara!
































    TOKA EGĖRSIRĖ

    Shtėpia fillon tė rrėnohet
    nga krrokat e mjegullės fatzezė
    lajmet vonė nga labirintet
    e yjeve qė derdhen nėpėr ėndrrat
    e ditės tė kufomės qė kalbet
    duke ua prerė degėt IKONAT
    piktura qė s’ekzistojnė
    kopilėt e blinduar heqin valle
    duke mos ditur pėr dashurinė princore
    fėmijėt vizatojnė pėllumba nė letėr
    kurse kopilėt i ringjallin nė egėrsira
    duke thėnė:ne vijmė nga toka egėrsirė!
































    SHPIRTI I FJALĖS

    Nėpėr kreshtat
    e njė vendi tė huaj
    me shekuj ruhet zėri
    kurse vendlindja
    e mbanė thellė nė zemėr
    qė njė ditė t’i kthehet
    e pėrzėnėsit t’ia thajė
    gjakun nė damarė
    si akulli lulen
    ditėn e pranverės
    pasi ai pa zė shkatėrron,por
    -SHPIRTI I FJALĖS-
    del nga toka si FENIKS
    nga lėkura e stinės sime...?!






























    ĒRRĖNJOSJA

    Nė muret e rrėnuara tė Kalasė
    shkaba e topit i bėnte roje
    shpirtit tė Ali Pashės
    kurse djali i bedemosur
    luftonte me ortekėt barbar
    qė donin ta rrafshonin me tokė
    Rrapin e Epėrm dhe tė Poshtėm
    Rrapjanėt ndėrtonin kishėn
    me elemente iliro-shqiptare
    duke e ērrėnjosur jonianin
    nga tokat e Ali Tepelenės
    shkaba e vulosur nė Top thoshte:
    “Ēamjanėt mua mė kanė nė shpirt”
    valėt e detit ēoheshin pėrpjetė
    Kalaja merrte erėn e portokajve.

    1-Rrapi i Poshtėm dhe i Epėrm janė dy fshatra nė afėrsi tė Pargės,
    tė banuara nga shqiptarė.


























    TAKIMET E NATĖS

    Vonė do tė them mirupafshim
    nesėr do tė jetė herėt
    zėri me ngjyrė tė zezė do tė pikėllojė
    nė bebėzat e syrit do tė mė ngjiten
    dy gjarpėrinj me gjatėsi pa fund
    pa bishta e me dy koka
    qė groposin sy e zemėr
    prej goje do tė dalin tri fjalė:
    vatan,nėnė e babė
    fėmijėt do tė ecin nėpėr terr
    tė huaj pėr njėri tjetrin
    kėngėt e bardha i pėrpin zogu i zi
    nėnave u lidhen shami zeza
    Amerika,Evropa na sjellin arkivole
    me krimba krye zi e tė blinduar
    lumturinė do ta harrojnė Pallatet e Bardha...




























    ARKIVOLI

    Trupin tė nakatosur
    e me njė ēerek syri
    u ndal pėrpara nesh
    nė arkivolin e vulosur
    ndihmė tha s’kėrkoj
    por ju keni pėrgjegjėsinė
    kurse historia le tė shkruajė
    pėr pabesinė e kryqit
    unė gabimin e pagova me kokė
    Zot pjella ime mos e pastė fatin tim?!


































    COPA RREZESH

    Sonte zemra
    nėn rrezet e –Hėnės Nuse-
    bėhet copa rrezesh
    duke pritur lajmet
    e hutimit pėr inat djallėzie
    drejt ēatisė sė kalasė tė moēme
    nga lisi mijėvjeēar
    shkaba hapi krahėt
    duke ia zėnė frymėn kryqit
    atėherė plaku shkrepi
    tė shtatė kraljive
    frika u hyri nė palcė...
































    HIPOKRATI S’ ISHTE ATY

    Dy orė bėra luftė
    nė Shtėpinė e Madhe
    Hipokrati s’ishte aty
    vinin mė matnin kokėn
    mė shikonin nė mes tė kėmbėve
    dhe iknin si tė ēmendur
    nėna frikohej aty nė afėrsi
    duke iu lutur Perėndisė
    unė qetė kuvendoja me shpirtin
    dikush erdhi e tha:
    -pėrdorni tėrė arsenalin
    do tė jetė i rrezikshėm
    koka dhe...i rėndojnė
    mė tepėr se trupi...?!






























    SHQIPONJA U KTHYE NĖ QIELL

    Mjekra mu rrit
    flokėt u zbardhėn
    dhėmbėt mė ranė
    kur u lėndua shqiponja
    nga sofra u zhduk buka
    lugėt u bėnė armė
    vrasėsit i kapi shi pikėllimi
    duke llomotitur si pėrherė
    nga varrezat e moēme
    lindėn (A)eliksiret
    shqiponja u kthye nė qiellin e vet!

































    DJERSA E SHTRYDHUR

    Trurin e zhyta thellė
    nė baltėn e truallit tim
    ujin e kulluan
    kallot e duarve
    djersa shtrydhej
    nga fjalėt e plakut
    qė i thoshte me aq fuqi:
    -trupin s’ma kalb toka...?!




































    ĒMALLJA ME VARGJE

    Dita zvarritej nata shuante
    gjallėrinė qė zgjatej njė shekull
    unė zhytesha nė mendime pa mbarim
    herė-herė ēmallesha me vargje fėmijėrie
    dikush mė pėrshėndeste rrugėve
    por unė i humbur si delja jashtė kopesė
    nė mes tė gjuhės qė kurrė se kisha dashur
    zhurma e parregullt mė lodhte trurin
    prandaj ngjitesha pėrpjetė si kanguri
    tė dėgjoj zhurmėn e pikamerit
    tė minatorit plak tė vendlindjes sime
    por atje mu ngul turjela
    siē mė ngulej nė tru ajo gjuhė barbare...































    DĖNIMI

    Ti fėlliqėsirė tokėsore
    kthjello trurin e pastro shpirtin
    pėr jetėn qė s’ėshtė nė duart tua
    pėrkulen me vuajtje tė papara
    nėn kthetrat e nepsit tėnd
    duke llogaritur pėr dėnimin
    qė dikur do ta japish pėrpara popullit
    por edhe pėrpara Zotit...




































    SUMBULLA LOTĖSH

    Oborri shkundi pluhurin
    kur fėmija qau nė duar tė lokes
    nga zemra i ranė nė kėrthizė
    plot sumbulla lotėsh
    gjyshi tėrhoqi kėmbėzėn
    pėr trashėgimtarin e oborrit
    duke thėnė:
    -tash do tė prehem i qetė
    nė tokėn e pėrgjakur?!



































    SHPIRTI I THYER

    Gjaku qė shpėrtheu kėtė natė
    ēfarė lumturie do tė sjelli nė jetė
    nga shpirti i tij ndyrėsirė
    ēfarė ėndrre e pėrlyer nė shtrojėn e pastėr
    qė kundėrmon-qelbėsirė-jetė pasaniku
    pėr zemrėn e thyer qė ėndėrronte
    lumturinė e vobekėsisė nė fundin e botės
    lumturia makabre nga truri egėrsirė
    pėr prenė virgjėreshė pasuri e vobekėsi
    pėrqafim ėndrrash nė shtratin dėrrasė lulėzimi
    ku tash pėrmbytej nė divanin e bukur
    nusja pa nusėri nė amshimin e virgjėr
    me zemrėn e thyer por shpirtin Parajsė.































    HIMNI I GJINKALLAVE

    Edhe pse tė mėrzisin
    ato vazhdojnė me kėngėn
    edhe atė me krenari
    edhe kur ua merr jetėn
    thonė fjalėn e fundit:
    -Himni le tė jetojė-






































    MOLLA E BEJLEGUT

    Shija e frutave
    zbukuron aromėn e luleve
    bashkė me melodinė
    bletės ėmbėltuese
    hija trashet pėr shtratin
    e poetit qė lufton me polenin
    kėnga e feniksit
    trimėron mushkėritė
    pėr mollėn e bejlegut...



































    RREBESH MOTI

    Natėn e parė tė nusėrisė
    unaza kėrkonte gishtin e kėputur
    nė gjerdekun e ėndrrave tė virgjėra
    e njė rrebesh moti bėnin tupanėt
    nė errėsirėn e vjeshtės pa bereqet
    dikush mbeti meit nė ėndėrr
    duke menduar pėr mollėn e mėkatit
    dhe takimin e gishtit nė Parajsė.




































    DALJE NGA FERRI
    -Fishtės-

    Shkelmimi i viteve
    shndėrrohej nė pluhur
    pėr oborrtarėt e mjerė
    duke mos ofshuar shpirtin
    pėr meshėn e popullit
    qė mbillej si kėngė bilbili
    nė shpirtin e meshtarėve
    duke ua hequr dhimbjet
    e shtuar jetėn...
    kurse oborrtarėt ēmendeshin
    pse hapej dera e Ferrit...
































    PLUMBA E KALASĖ

    Dhembjet tona
    plagė nėpėr shekuj
    si plumbat e kalasė
    nėpėr muret e frėngjive
    qė si zhduk koha
    si gurėt e ndarė
    nga rrebeshet e motit
    tė mjegullės rebele!




































    RRUGĖT E LECKOSURA

    Mos i shqetėsoni yjet
    kur i ledhaton hėna
    atėherė smira e diellit
    zhduket si shkuma e detit
    hėna e zbukuruar nuse
    prej larg e pėrshėndet
    me njėrin sy
    dielli i buzėqesh
    dhe ngadalė rrėshqet
    rrugės sė leckosur
    tė shekullit atomik.

































    IDE TĖ MYKURA

    Toka shtrydhet
    si akulli nė verė
    prej krijesės noprane
    me ide tė mykura
    kataroshėt e kohės
    rrėmbejnė fetuset
    nė muajin e parė
    planetėt frikohen
    prej duarve tė gjata
    tė njerėzve sakatė.


































    TAKIMI SILUETASH

    Takimi ynė siluetė malesh
    qė turret si hija pas trupit
    ta takojė nė majė tė malit
    atje ku shqiponjat fluturojnė lirisht
    nėpėr mjegullat e Ikarusit
    qė fėmijėt tė hedhin shtat.






































    VARRET HAPEN PARA VDEKJES

    Nga thellėsia e detit
    vjen njė rreze zgjimi
    pėr shpirtin e popullit
    tė robėruar me shekuj
    nga pluhuri i palosur
    tė trurit tė mykur
    pėr lutje-falje
    e kohė tė humbur bisedash
    pėr luftė tė drejtash
    pa copė toke me tapi
    duke hapur varre para kohe
    prej sadistėve tė popullit tė vet?!
































    GISHTA KĖPUTĖSIT

    Historinė e shkruajnė
    gishta kėputėsit
    sekretet i mbėshtjellin
    me lėkurė gjarpri
    tė botės sė sėmurė
    plagėt rrjedhin
    nėpėr gishtat e bėrė gjerdan
    pėr laviret e prapavijės
    varret gjėmojnė
    shpirtrat shkruajnė legjenda...


































    HIEROGLIFĖ KOKE

    Koka tė ėshtė zbardhur
    mė thanė nė pranverė
    tė paskan rėnė flokėt
    mė thanė nė verė
    Koka jote hieroglifė kohe
    mė thanė nė vjeshtė
    Tavani lėshoi lot ngushėllimi
    pasi natės ia nxorėm
    dhėmbėt kataroshė
    Nė dimėr
    errėsira ra nė bunacė...!

































    DAMARĖT E THARĖ


    Shkel truri i juaj
    mbi freskat e Onufrit
    duke bėrė plagė tė thella
    qė as edhe vetė toka si kalb
    qimet e brushave
    i keni ferra nė sy
    ngjyrat ua ndalin gjakun
    nė damarėt e tharė
    feniksi i freskave
    rrit popullin e vet.

































    XHINDET E NATĖS

    Nė shtėpinė pėrdhese
    nė ēati gjysmė tė zbuluar
    kalova natėn e parė tė martesės
    nė shtratin dėrrasė ahu
    i gdhendur me sėpatė
    shiu qė s’ndalej dėgjonte
    ndodhitė nėpėr xhamin e thyer
    nga xhindet e natės.




































    GJAKIM NĖ ĖNDĖRR

    Lart nė qiell
    ka vetėm njė fjalė
    -LIRI-
    kurse nė tokė
    jetė e padrejtėsi
    gjakim nė ėndėrr
    truri i njeriut rropulli.





































    JETA

    Jeta ėshtė libėr
    me prozė e poezi
    data,muaj e vite
    dashuri gėzime
    politikė e hidhėrime
    vrasje e vetėvrasje
    tradhti por dhe besnikėri,





































    NUSJA QIELLORE

    Nėpėr degėt
    e rrapit plak
    kalonin rrezet
    e nuse qiellore
    duke grisur errėsirėn
    e natės fantomė
    tė sheh sytė
    e tė bukurės sė dheut
    siē ndija ngrohtėsinė trupore
    dhe aromėn e duhmės nusėrore.


































    MBROJTJA E KULLĖS

    Jeta dhe besa vendosen
    Nė GURĖT E KULLĖS
    kurse syri nė frėngji
    armikut nuk i mbyllet dera
    as me vaj e as me kėngė
    por me tytat drejt tij...























































    RRUGA PĖR NĖ PARAJSĖ




























    SONTE PIJĖ VERĖ

    Pijė verė dalėngadalė
    shpirti mė thotė ca fjalė
    linde mish qė tė bėhesh dhe
    vera e kuqe eliksir pėr ne
    hajet e pijet s’janė krim njerėzie
    VEPRAT kriminele janė ndalesė PERENDIE
    vera e kuqe tė ēon lart nga qielli
    ENGJUJT tė pėrcjellin si rreze dielli
    shpirti e zemra ndizen flakė
    pini verė nesėr bėheni plak e plakė...


































    TAVERNA NĖ ERRĖSIRĖ


    Shishes sė mbushur do t’ia gjejė atė fund
    do tė lodhem e rraskapitem do tė jap shumė mund
    e bardhė e kuqe pėr shpirtin ELIKSIR
    ca herė hidhėrohen fare s’kanė mėshirė
    qajnė pėr verėrat qė i lanė bosh
    bukuroshet e lodhura i hedhin nė kosh
    shikojnė hėnėn si perėndon me rrezet
    zemra e shpirti tė rraskapitur e epshi ndizet
    nė tavernėn pa rreze ndiej qetėsi
    kėnga e bilbilit ngadalė mė thotė:
    -eja pas meje nė shtėpi...

































    NJOMĖZOHEN BUZĖT

    Zoti u gėzua kur fali hardhinė
    tė dashuruarit me lezet verėn ta pinė
    vera e kuqe ėshtė NEKTAR pėr Zotin
    shėron plagė njerėzore largon lotin
    gjaku me ngut lėviz nėpėr damar
    njomėsohen buzėt qė mė parė kishin zjarr
    taverna ėshtė plot miq e shokė
    prandaj lindėm ne tė dy vera e kuqe thotė
    bregore e fusha lulėzojnė nė agim
    kur qyteti i zjarrtė pranon ledhatim...

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2011
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Begzat Rrahmani

    Gjarpėrinjtė E Fushės Sterile (pjesa e pare)

    BEGZAT RRAHMANI








    GJARPĖRINJTĖ E FUSHĖS STERILE
    (O P I N I O N E)












    Kėrēovė, 2010


    Biblioteka: JEHONA





    Redaktor:




    Recensent:





    Lektore: Prof. Gėzime Baftiri




    Ballina:




    EDHE TEUTA ĖSHTĖ E JONA


    Pėrpara disa ditėsh, rastėsisht u takuam me njė shok tė fėmijėrisė. Dhe pasi isha nė afėrsi tė banesės sime i thash qė tė pinim njė kafe te unė. Shoku pa mos u mendua tha se me gjithė qejf do pimė. Mė tepėr se njė orė biseduam dhe u ēmallėm me njėri-tjetrin. Pėrpara se tė largohet mė tha:
    -A s’ mė jep ndonjė vepėr tėnden, kam dėgjuar se keni botuara mjaftė ?! I thash urdhėro tė shkojmė nė dhomėn e punės. Pasi ishte hera e parė qė ishte nė banesėn time, u habit kur pa se biblioteka ime ėshtė aq e pasur. Rastėsisht e pa njė libėr(fotokopje) qė pėrpara disa muajsh ma kishte dhuruar njė bashkėfshatar, si e kontrolloi mirė mė tha:
    -Qenka i mirė, edhe unė dua ta kem nė bibliotekėn time., i thash se s’ ka problem e bėjmė fotokopje.
    Pėrpara se afroheshim te libraria ku bėjnė fotokopje takuam njė shok, qė dikur kishim punuar bashkė nė njė organizatė pune. Si e pa materialin qė unė e mbaja nė dorė, ku me germa tė mėdha shkruante: TEUTA tė autorit Mirash Martinoviē, si me ironi tha:
    - Edhe kjo ėshtė e jona, i thash Ju lumtė ēdo gjė qė ėshtė e mirė dhe person me nam ėshtė i juaji. Neve na e morėt; Nėnė Terezėn, gati ėshtė tė na e merrni edhe Skėnder beun, ja tash nga goja jote doli fjala edhe pėr Teutėn, grekėve ua merrni krejt qė ėshtė greke, po ashtu silleni edhe me bullgarėt, ju lumtė i thash, prej kurrkush bėheni dikush. Prapė ashtu me ironi mė tha:
    - Ne nuk jemi si Ju, duke pasur peshkun tė marrim krimbin. Juve u udhėheqin njerėzit LOJAL tė PUSHTETIT si nė kohėn e turkut MJEKRROSHAT, e ĒALLMOSHAT ata me ju luajnė atė lojėn e biliardit tė xhepit, ju nuk dini ata ē’ kanė nėn mitan. Sa nuk ka dalė fjala prej gojės sė pushtetarėve maqedon se Ju SHQIPTARĖT nė Maqedoni jeni FUNDAMENTALISTA, qė me fjalėt qė dalin nga ata qė u udhėheqin nėpėr ura dhe nėpėr sheshe, bile edhe kabinete mė bota ėshtė bindur se ju jeni MUXHAHEDINĖ, dhe miq tė besueshėm tė Osama Bin Lladenit, nuk bėni zhurmė pėr atė qė duhet. Unė pasi i dėgjova kėto fjalė i thash:
    - Pėr ēfarė ne duhet tė bėjmė zhurmė, ai ashtu i nervozuar tha:
    - Pėr gjuhėn zotėri, pėr kulturėn, pėr historinė dhe...unė ia ktheva se bėjmė zhurmė, por askush nuk na dėgjon, ai prapė i nervozuar tha:
    - Zhurmė bėni, por jo zhurmė tė vėrtetė, a nuk shikoni se me ēfarė fjalori pėrgjigjen njerėzit tuaj? Me ēfarė fjalori i thash, pse tha a nuk dini? Jo i thash, atėherė tė tregoj unė. Ata qė ju u thoni kompetentė thonė:
    -Projekti nuk ėshtė pėrgatitur mirė, ėshtė i ngutshėm, ėshtė lehtėsues pėr Ju kurse pėr ne ėshtė ngarkesė e sa e sa fjalė pa lidhje, qė do tė thotė se ata i kanė dhėnė dritė jeshile dhe i japin gjuhės time, qė fėmijėt tuaj ta mėsojnė prej klasės sė parė. Atėherė unė thash:
    - Ē’ duhet tė bėjmė, kur Ju e sollėt atė Volebekun, qė me siguri ( me njė torbė tė madhe) ishit marrė vesh me te qė ai tė vijė dhe ta shpalli atė projekt famėkeq, dhe ai tė jetė si ndėrmjetėsues, apo lehtėsues siē keni qejf Ju tu thoni nė kohėn e fundit. Prapė ai me nervositet tha:
    - Pse ai Volebeku nuk shkon atje nė Kosovė dhe ato rregulla tamam pėr pakica ti tregojė atje, por kėtu nė Maqedoni ua tregon Juve, qė krekoseni se jeni kaq apo aq e mė kėtė tregoni se jeni pakicė bile mė e vogėl se pakica. Neve prej kur na thonė se duhet tė ndėrrojmė emrin, edhe atė e tėrė bota, dhe ka mė shumė se 20 vjet, por neve nuk na ha palla, kurse Ju pėr 2 a 3 muaj edhe atė vetėm prej njė ministri, jeni duke i mbushur pantallonat, unė nuk di sa i meritoni ato pantallona, ne e dimė rrezikun dhe dėmin e ndėrrimit tė emrit, kurse Ju aspak nuk jeni tė vetėdijshėm pėr atė qė kėrkojmė ne nga ju, ajo ėshtė e njėjtė me atė qė kėrkon bota dhe greku nga ne. ?! I ndjeri baba dikur mė ka thėnė:
    - Pėr njė kolltuk tė butė e hėngra dhe e hėngrėm njė kunj tė fortė. Tash mė tha shkoni e bėni atė qė duhet ta bėni, por ruaje kėto libėr mos ta shikon ndonjė tjetėr se menjėherė nesėr do tė shkruajnė gazetat se edhe ZONJA E MADHE MBRETĖRESHA TEUTĖ ĖSHTĖ E JONA ...

























    SUPER KOMBI


    Sa kishim hyrė nė dekadėn e parė tė mileniumit tė tretė edhe atė sipas Krishtit, prej te vila e bukur “BILJANA” tė Ohrit u paraqit reporteri i televizionit duke lajmėruar se sė shpejti do tė paraqitet personi kompetent pėr tė lajmėruar, ose mė mirė tė them pėr tė na marrė sihariqin “MREKULLINĖ” e tė gjithė kohėrave prej kurrė ekziston njerėzimi nė planetin TOKĖ. Ne nė kafenenė ku e pinim pijen me shtatėqind qejfe i hapėm sy e veshė ka monitori qė ishte pėrballė nesh. Nuk shkuan as dy minuta doli personi i aq shumė pritur dhe me njė copė letėr nė dorė, duke shikuar dhe lėvizur djathtas e majtas ia nisi nė atė stilin e vet:
    - Mė ne shqiptarėt s’ kemi ē’ kėrkojmė mė shumė nė kėtė shtet, prej sot jemi KOMB. Nė lokal jehuan zėrat, kurse pėrjashta edhe krismat. Njėri shok i imi qė ishte nė tavolinė tjetėr mu afrua dhe mė tha:
    - A tė kujtohet ai personi atje nė Prishtinė kur na tha, se paska thėnė ZONJA e MADHE se do t’ ia shohim sherrin, unė u habita dhe vetėm pohova me kokė. Tė nesėrmen tė gjitha gazetat shkruan se nė PREAMBULLĖ do tė jetė vetėm SUPER KOMBI, kurse ne shqiptarėt do tė jemi KOMB sė bashku me ato qė deri dje s’ ishin kurrkund, ne ishim KOMBĖSI. Sihariqi mė i madh ishte kur, po ashtu pėrpara kamerave doli KRYESHTETARI i sotshėm e tha:
    - Ju bėni ēka tė doni, por unė kur do tė vite nė pushtet do bėjė modelin e Amerikės. Ky vend ėshtė vend BIBLIK, por mos harroni se edhe SUPER KOMBI ėshtė po ashtu BIBLIK. Dikush shkoi edhe mė larg e tha:
    - Edhe ZOTI paska lindur nė kėtė vend, dhe mu aty ku ndodhet KRYQI, qė i han krejt tė ardhurat e KOMBEVE, e veēanėrisht tė shqiptarėve.
    Parlamentarėt tonė, gojėn plot, apo siē thotė populli “ gojėn vesh mė vesh” nė foltoren e parlamentit e pėrdornin fjalėn KOMB dhe po ashtu shikonin djathtas majtas bile edhe lart, dhe mendonin se ja kush jem ne, ju na i thatė votat, por ja ne ē’ bėjmė pėr Ju. Por nuk shkoi shumė kohė njė parlamentar i SUPER KOMBIT kur pėrherė tė parė e pėrdori termin SHQIPTARĖT MAQEDON, tė gjithė u shikuan, por asnjėri nuk bėri zė. Prej atė ditė PARTALLMENTARĖT tonė filluan nė PARTALLMENT tė pėrdorin temat: KOMUNITET, BASHKĖSI, PAKICĖ, dhe atė KOMBIN e bėnė vetėm njė FIQO tė ndryshkur dhe kalbur.
    Nuk shkoi shumė kohė Super Kombi, solli vendim sipas modelit amerikan gjuhėn e vet ta bėjnė, prej asaj ZYTARE nė atė SHTETĖRORE. Tė gjithė bėnė AMIN, pasi jetojnė me qira nė shtetin, apo nė tokėn BIBLIKE. Duke i ruajtur djerrinat i humbėn arat dhe oborret e shtėpive.
    Tė nesėrmen pas shpalljes gjuhė shtetėrore u paraqit ministri me dekret:
    -Maqedonishtja prej klasės sė parė, dhe pikė, prej kėsaj s’ ka kthim prapa. Zonjat e mėdha dhe zotėrinjtė e mėdhenj filluan tė dalin me mendime tė ndryshėm, por tė gjithė nė favor tė gjuhės shtetėrore. Ne s’ dimė ku e mėsuan dhe kush ua mėsoi atė; psikologji, pedagogji, metodikė, apo atė shkencė sekrete tė kėtij mileniumi tė tretė, ku thuhet dhe shkruhet se pėr fėmijėn tėnd 100 kilogram janė njė barrė e lehtė, kurse pėr mua dhe fėmijėn tim njė kilogram ėshtė shumė, apo njė barrė tepėr e rėndė, ju lumtė ky na qenka zbulimi epokal, pėr partallmentarėt tanė mė falni kėshtu u thoshte dikur Baca Salė-Kėrēova. Pas disa ditėsh zyrtarizmin e kėsaj gjuhe filluam ta shohim edhe nėpėr muret dhe fasadat e ndėrtesave nėpėr qytete, por edhe nėpėr rrugėt kryesore tė SHTETIT BIBLIK, por tash shkohet edhe mė larg, ku nė njė vend shkruante: “ Gjuha shtetėrore, qysh nė mitėr tė nėnės”. E mua mė vajti mendja te fjalėt e pleqve, apo tė hoxhallarėve kur dikur thoshin:
    - Ky fėmijė ėshtė apo s’ ėshtė i hairit, ose i mbarė apo i prapėt, ėshtė bėrė, apo s’ ėshtė bėrė me bismilah. Tash sipas vendimeve dhe ligjeve shtesė tė parlamentarėve dhe tė ministrave ku pėr fat tė keq bėjnė pjesė edhe ata tė jonit, qė po sa kanė hyrė nė Qeveri ua kanė shpėrlarė trurin dhe ato BIBLIKĖT i ēojnė vėrdallė apo siē thuhet te ne, luajnė herdhet, apo cjapin, kur tė fillohet fėmija duhet tė thuhet:
    - “Tė filloj nė emėr tė SHTETIT BIBLIK dhe tė punosh pėr KOMBIN BIBLIK”. Parlamentar dhe juve ministra shqiptarė Zoti ju marroftė, mė falni gabova ZANA ju SHITOFTĖ...?!





















    KALI FAL NA ZHYTI NĖ BATAK


    Qysh si fėmijė shpesh herė kam dėgjuar nga mė tė vjetėrit thėnien” KALI FAL NUK SHIKOHET TE DHĖMBĖT”. Dorėn nė zemėr, pėrmbajtja e kėsaj thėnie shumė mė ka munduar, bile njėherė mė kujtohet kur xha Biti nė njė tubim si e dėgjoi kėtė thėnie, iu drejtua atij personit qė e tha, me kėto fjalė:
    - Po, keni tė drejtė, por AI KALĖ SHUMĖ HERĖ NA KA LĖNĖ NĖ MES TĖ BALTĖS, ose mė vonė ia kemi parė SHERRIN. Edhe kjo pėrgjigje mė ėshtė ngulitur nė kokė dhe shpeshherė mė kujtohet, ndonjėherė pėr tė mirė, por mė shumė pėr tė keq.
    Njė ditė kur nė gazetė lexova pėr LIBRIN E MUZIKĖS, por edhe pėr shumė libra tė tjerė, qė mė kanė renė nė dorė dhe i kam shfletuar me vėmendje, prapė mu kujtua ajo thėnia popullore, qė e ceka pak mė lartė.
    Po ai shoku qė ma tėrhoqi vėrejtjen pėr Teutėn, dje mė habiti, se sa mirė i kishte analizuar kėngėt tona TALLAVAJAT, BAKLLAVAJAT apo HALLVAHAJAT, s’ mė kujtohet se si i shqiptoi saktėsisht. Po ashtu mė tregoi, se vetė shumė ishte habitur, dhe kurrė se kishte pritur njė ndodhi tė tillė, prej atij DEPUTETIT PLAK, qė rastėsisht ishin takuar te URA e GURIT dhe kishin shkuar bashkė deri te TEMPULLI i Bit Pazarit. Siē mė tha se ai ish deputeti, prej te vend takimi e deri atje me asnjėrin s’ishte pėrshėndetur SHQIP. Prapė shoku i pėrmendi do fjalė; si taraba, hallava, salama, por edhe nė gjuhėt e tij nga kombi, qė me tė vėrtet tha i kishte ardhur shumė mirė, dhe se atje nė Shkup s’ paska shqiptarė. Si mbėrrimė tha pėrpara xhamisė ai e pa orėn dhe mė tha:
    - Unė do tė shkoj tė bėjė njė rend, ėshtė pak herėt, por tė zė njė vend te rendi i parė, ai pėrdori njė fjalė tjetėr, qė unė se kuptova, por mendoj se ajo fjalė ishte pėr rendet nė faltore. Unė i thash:
    - Ani se unė nuk jam kryeministėr, edhe unė do tė vij, ai mė kapi pėr krahu dhe mė tha:
    - Tė lumtė, ti qenke mė i madh se ato mė tė mėdhenjtė. U ulėm sė bashku te rendi i parė. Ligjėruesi, ligjėronte me afsh nė shumė gjuhė, i lumtė, sa i aftė qė ishte, por assesi ligjėrata si ngjante gjuhės shqipe. Unė nervozohesha, kurse ai vazhdoi duke mė thėnė:
    - Zotėri ēdo e dyta fjalė pas shqipes e ligjėruesit ishte; arabe, turke, ēifute, por edhe nė gjuhėn time. Mua mu rrotullua pllaka nė kokė, se edhe unė asi farė ligjėratash kam dėgjuar sa herė qė kam vizituar, apo jam falur e lutur nė xhami, por nuk ua kam venduar veshin. Prandaj tha mos u mėrzit dhe mos u nervozo, pėr librat e juaj pse janė tė pėrziera me gjuhė tė ndryshme tė botės e veēanėrisht me atė timen-SHTETĖRORE. Ju ato persona tė zgjedhur tė fesė dhe politikės i paguani shumė trashė dhe ato u asimilojnė, kurse ne tash ua botojmė librat, edhe atė pa asnjė lek, dhe ua japim fėmijėve tuaj. Kurse mua prapė mu kujtua ajo thėnia e pleqve, e veēanėrisht ajo e xha Bitit” KALI FAL NUK SHIKOHET TE DHĖMBĖT”, por “ AI KALĖ NA ZHYT NĖ BATAK”. Ndoshta prej vitit tė ardhshėm nėpėr ato LIBRA SHKOLLOR do tė kthehen edhe toponimet si nė kohėn e LIMANOVSKIT, pėr myslimanėt, por ndoshta edhe diēka mė tė re dhe mė interesante si ajo nga AKADEMOSKĖT. Ndoshta edhe modeli i ligjėrimit tė atij nė xhami, do tė fillojė tė zbatohet edhe nėpėr shkolla. Prapė shoku me njė ton nervoz dhe tė habitshėm mė tha:
    - Ju zotėri, deri sa nuk i respektoni FATOSAT, PIONERĖT, NXĖNĖSIT dhe rininė tuaj ashtu si NE dhe e tėrė bota, Juve u dėnon dhe do tu dėnojė ZOTI...???!!! Unė i nervozuar i thash:
    - Ē’ doni tė thoni me kėto fjalė, ē’ bėjmė ne?! Ai edhe mė i nervozuar mė tha:
    - Vėrtetė nuk dini?!
    - I thash jo. Atėherė tė tregoj unė, por dėgjo mirė, dhe ia nisi:
    - Shkollat e Juaja janė nė situatė tė mjerueshme. Bankat tė copėtuara, pa ujė, pa nevojtore, pa nxehje, pa drita, me plotė pluhur dhe lagėshti dhe ku ta dijė unė edhe sa e sa tė kėqija. Fėmijėt tuaj aty rrinė, nė ato kushte ēnjerėzore nga tri apo katėr orė, dridhen si pula tė lagura nė shi, kurse ti dhe ai DEPUTETI ME NAM, por edhe ai plaku qė ėshtė pėrpara vdekjes, pėr pesė, dhjetė, apo njėzet minuta lutje-falje keni bėrė kushte PERĖNDIMI, dhe doni tė shkoni pėrpara, JOOO ZOTĖRI, Ju ua shkatėrroni fėmijėve tuaj shėndetin, NA dhe ATO LIGJĖRUESIT me kushte komod ua trullosim trurin. Deri sa Ju ta ktheni gjuhėn e PASTĖR SHQIPE, ta caktoj mirė nėpėr FALTORE, nėpėr rrugė PĖRSHĖNDETJET e tė mos flasim pėr GJUHĖN nėpėr shkolla, nga Ju s’ka PĖRPARIM as respekt nga NE e aq mė pak RESPEKT dhe NDIHMĖ nga ZOTI. Bota Ju njeh si popull me PENDLA ARI, kurse Ju vetveten e mbuloni, apo DEKORONI me pendla TENEQEJE...?!














    BUNDESTAGĖT


    Nuk mė kujtohet saktėsisht data dhe muaji, por mė kujtohet mirė se ishte fundi i mandatit tė dytė nė sistemin demokratik. Isha lodhur duke shkruar me makinėn Olympia, qė edhe pak mbush gjysmė shekulli, dhe akoma mė shėrben si nė ditėt e para, e ruaj me fanatizėm, pasi e kam kujtimi nga bashkėfshatari, punėtori i pa lodhur i arsimit, dhe i KAUZĖS KOMBĖTARE i ēmuar dhe i respektuar i ndjeri prof. Mustafa Pinjolli.
    Kur me padurim prisja ti radhisė edhe vargjet e fundit, si sot kur e shkruaj kėtė punim, cingėroi telefoni. Vajza ime e vogėl erdhi dhe mė tha:
    - Babi ėshtė pėr Ju. Unė u ngrita dhe shkova aty ku ndodhej telefoni. I thash tė faleminderit jam i nderuar, po, po do tė vij, dhe iu ktheva punės. Pa mos e mbaruar vargun, gruaja ma solli kafen. Dhe me atė stilin e policit mė tha:
    - Prej kujt je i nderuar, ku do tė shkosh?! Prit i thash, ta mbaroj fjalinė. Ajo i mblodhi disa fletė qė unė i kisha bėrė shuk dhe i kisha hedhur nėpėr dhomė. Si u mbusha me frymė, por me shumė mundim nga ASTMA e ndyrė... i thash:
    - Mė thirri kryetari i KOMUNĖS RURALE, dhe mė duket se ishte hera e parė qė e pėrdora atė fjalė, paska njė delegacion tė jashtėm. Si i dėgjoi kėto fjalė me letrat shuk u fut nė kuzhinė.
    Nėntėmbėdhjetė pa pesė minuta isha te restorant “KOKOLI”. Atje nė skaj te tavolina, qė pėrherė shkruante e rezervuar ishin tė ulur dy persona, shokėt tonė. Njėri mė thirri, kur u afrova, mė tha:
    - Shpejt vjen edhe kryetari. Unė sa bėra porosinė kryetari me dy persona tjerė hyri te dera, unė asnjėrin nuk e njihja. Pa u ulur na njoftoi me MIQTĖ, pastaj edhe ata me ne. Njėri nga ata si na shikoi disa herė, herė njėrin herė tjetrin, shikimin e ndali tek unė, dhe mu drejtua nė atė STILIN PERĖNDIMOR, bile pak edhe mė ashpėr:
    - Zotėri, unė me Ju kam kohė tė bisedoj vetėm pesėmbėdhjetė minuta. Unė s’ di pse ashtu dhe aq shpejt bile edhe ashpėr reagova:
    - Zotėri, unė me Ju, skam kohė tė bisedoj as pesė sekonda. Kryetari reagoi duke mė thėnė tė kemi kujdes. Kurse miku edhe mė ashpėr mė tha:
    - Kush je ti zotėri, qė s’ ke kohė tė bisedosh me mua as pesė sekonda, kurse unė vijė nga BUNDESTAGU Gjerman?! Unė iu pėrgjigja:
    - Zotėri unė jam ky qė jam, e sa pėr Ju kush jeni dhe prej nga vini mua aspak nuk mė intereson. Kryetari prapė edhe mė i nervozuar mė tha, tė jem mė i kujdesshėm. Miku me atė SHQIPEN e pastėr, por njė tė folur tė ngadalshme dhe tonin mė tė ulėt, prapė mė tha:
    - Pse jeni aq tė plogėsht zotėri?! Atėherė edhe unė pak mė qetė i thash:
    - Mė vjen mirė qė, njė GJERMAN e flet aq bukur gjuhėn time. Ai plot krenari tha:
    - Unė i kam ndjekur disa KURSE dhe SEMINARE tė gjuhės shqipe, te profesorė me nam edhe pse profesioni im ėshtė ekonomia. Dhe unė kam erdh pėr tė mirėn Tuaj?! Unė mė qetė ia fillova:
    -Zotėri Ju pėrpara se tė vini nė Maqedoni, me siguri jeni pėrgatitur njė kohė tė gjatė, dhe po ashtu keni lexuar raportet MAQEDONE pėr ne SHQIPTARĖT. Dhe me siguri ato kanė qenė ZI e mė ZI, p.sh: ne jemi IRRIDENTISTA, SEPARATISTA, TERORISTA, DROGISTA e ku ta di unė edha sa ISTA e ISTA tė tjera. Dhe prej BUNDESTAGUT tėnd ke erdh nė BUNDESTAGUN MAQEDON, edhe aty tė kanė KĖNDUAR mirė, dhe unė pėr ato pesė minuta duhej vetėm tė pohoj atė, qė Juve u ėshtė ngulitur me pa tė DREJTĖ dhe pa FAKTE dhe ARGUMENTE nė KOKĖ. Gjermani u habit, dhe tha:
    - Pajtohem, por me kėtė nuk di sa pajtohen PARLAMENTARĖT e juaj, por edhe zoti KRYETAR! Unė prapė ashtu qetė, bile edhe mė qetė iu pėrgjigja:
    - PARLAMETARĖT tonė si hynė nė PARLAMENT dhe japin BETIMIN, ulen nė FOTELJET e BUTA, harrojnė krejt, bile e SHPĖRLAJNĖ edhe TRURIN. Kurse unė tė fol mirė pėr gjendjen e kaluar POLITIKE, por edhe pėr kėtė momentale tė KOMBIT tim atėherė me TRURIN tim s’ ėshtė diēka nė rregull. Ne kėtu qė jemi tė gjithė kemi mbaruar fakultetin, apo shkollėn e lartė nė Prishtinė. Unė pėr fat tė mirė nuk kam qenė i burgosur, por disa nga kėto, qė janė ulur kanė vuajtur nėpėr KAZAMATET SLLAVE, dhe kanė qenė tė pėrjashtuar nga puna, por jo pėr MOS DIJE, por siē thoshin nė atė kohė” KANĖ PARĖ NĖ ĖNDĖRR KALIN E BARDHĖ”. Unė do tė flas diēka edhe pėr gjendjen ekonomike, edhe atė nė emėr tė mė shumė se njėqind mijė pensionistėve, qė jetojmė me afėr pesėdhjetė marka gjermane nė muaj. Nė kėtė numėr shqiptarė ka shumė pak, sepse prindėrit tonė kanė qenė BUJQ, por edhe ato tė tjerėt si unė dhe Ju, janė njerėz dhe kanė tė drejtė tė jetojnė njė jetė normale. Kurse Parlamentarėt, por edhe kryetari kanė RROGĖ mė shumė se njėzet pensione tonat. Unė u kisha pyet Juve ZOTĖRI i BUNDESTAGUT, po tė ishit JU dhe dikush nė shtetin tėnd me kėtė pension, dhe me kėto tė DREJTA, por tė mos harrojmė se edhe rrogat tjera nuk janė mė tė mira. Ēka do tė bėnit?! Zotėriu me njė ton mallėngjyes:
    - Mė vjen shumė keq, pėr tė gjithė, por sikur tė isha unė nė gjendjen tėnde, dhe me gjithė kėto vepra, por edhe si gjerman i thjesht me siguri se do tė kisha bėrė disa herė VETĖVRASJE. Unė si e shikova edhe njėherė orėn, i thash:
    - Mua mė vjen keq, qė u bėnė shumė minuta, bile mė shumė se dhjetė herė se sa Ju kishit planifikuar tė bisedoni me ne, por prej kėsaj bisede dhe prej leximeve, qė keni bėrė gjatė seminareve dhe kurseve pėr ne SHQIPTARĖT, pėr shembull, pėr NĖNĖ TEREZĖN, SKĖBDERBEUN, KADAREN dhe shumė tė tjerė BESOJ se prej kokės SUAJ mė janė SHKULUR ato tė thėnat dhe raportet TĖ PA VĖRTETĖ SLLAVE.
    E sa pėr veprat unė e kam AMANET prej xha Bitit plak, qė dikur mė ka thėnė: “NIPĒE, mundohu diēka tė mbjellėsh, si ato tė kombeve tė tjerė, qė kanė gėrvisht nė; dru, gurė, gjethe e lėkurė. Ju tash keni gjuhėn, por edhe germat, qė ne dikur si kemi pasur”. Prapė duke e parė orėn i thash:
    - Zotėri PALAMENTAR u bėnė plot dy qind minuta, Ju falėnderohemi nga zemra. U ndamė duke shtrėnguar duart si miq tė moēėm, por me porosi tė BUNDESTAGUT, JO PALAMENTARĖ SHQIPTARĖ, KREKOSXHI E GJAKPIRRĖS TĖ POPULLIT E P U L A DHE AMINXHI NĖ PARLAMENT...






    VĖLLAI I VĖLLAIT


    Tregu i fruta-perimeve ishte i zbrazur, pasi ishte ditė e diel. Por tregun e kishin zaptuar disa qen endacak, ndoshta kishte edhe prej atyre tė tjerėve. Mua mė ranė nė sy ata qentė tjerė qė ecin vertikalisht, por dėmet i bėjnė nė HORIZONTALE. Njėri kishte hipur nė njė tezgė dhe vėshtronte nė tė gjitha anėt, majtas, djathtas, lart, poshtė, sikur tė ishte ndonjė LIDER, apo prej atyre me dylbi, qė shikojnė edhe pas malit, pėr tė bėrė operacionet e planifikuar tė natės e pastaj tė vinė, e tė tė qajnė ditėn si ALIGATOR.
    Vazhdova rrugėn pėrmes ēarshisė si ai trimi me KALIN E BARDHĖ, bile edhe FLAMURIN e kisha nė kokė, se nė krahė dorėn nė zemėr, s’ ma mbante, frikohesha ma shikonin ATA, qė thonė se duhet tė jemi pesėdhjetė e njė pėr qind, se atėherė qenkėshim SHQIPTARĖ. Ne nė kėtė ĒANAK- USKANĖ qė jemi, na thonė:
    - Paramendoni se ĒANAKU ėshtė i THYER, JU S’ JENI, por duhet tė JENI tė COPTUAR. Sepse ajo BILJANA e BUKUR, u solli LIGJE ĒFAROSĖS, kurse ne mė falni ATO me KOKĖN GJOK e me MENDJEN ZOG, filluan tė fluturojnė, prej njėrit KAURROCIONI nė atė tjetrin KAURROCION, qė sa vjen e mė tepėr ZBEHET ajo BUKURIA, por mė tepėr ajo qė ne dhe tė parit tonė i kanė thėnė; TRIMĖRI dhe KRENARI KOMBĖTARE.
    I vendosur se me asnjėrin s’ do tė pėrshėndetem, as me TARABA, e as me DOBRABA, e as do tė bisedoj, vazhdova prapė pėrmes ēarshisė duke menduar se jam nė Durrės, e jo nė ēanakun, apo nė KALANICĖN e PĖRDHOSUR. Dhe kur kaloi ajo aroma e qebapėve, nuk eca as dhjetė hapa dikush mė thirri nė emėr. Nuk e ktheva kokėn, por ai me kėmbėngulje bėrtiti edhe disa herė. Njė person qė unė nuk e njihja, e ndodhej pėrpara meje, e ktheu kokėn pas dhe mė tha nė emėr se mua mė thirrin. E ktheva kokėn dhe u nisa nė drejtim tė vėllait. Ai u ndal te dera e kafenesė dhe sa mbėrrita mė tregoi se ishte me VĖLLAIN e vet, por nė atė moment edhe vėllai i vėllait mė pa. Rashė nė mat pozicion, as tė hy nė kafene, por as tė kthehem prapė, dhe tė vazhdoja rrugėn si miza pa kokė. Vėllai i vėllait u ngre mė dha dorė dhe e hoqi karrigen dhe mė tha:
    - Urdhėroni, uleni, prej kurrė kam dėshirė tė pimė njė kafe bashkė. Me vėllamė pėrherė pimė kafe, raki, bile hamė edhe dreka dhe darka, por me ty asnjėherė s’ kemi pasur rastin. Unė kisha pasur dėshirė, siē jam me vėllain, me ty tė jem edhe mė afėr dhe mė i lidhur. Vėllai im atė e pohoi disa herė, se ajo na qenka diēka e shkėlqyer, bile edhe MREKULLI e kohės. Ma porositėn kafen, por edhe ujė me gaz siē i thonė atje, qė e pėrmenda mė lartė se dikur po ta pėrmendja nė kohėn e VĖLLAIT tė VĖLLAIT, do ti haja pesėmbėdhjetė vjet tė mira.
    Vėllai i vėllait me shumė kujdes dhe DASHAMIRĖSI ma shpalli dėshirėn, qė prej kurrė paska dashur tė pimė kafe dhe tė ma thotė atė MREKULLINĖ e kohės. Vėllai prapė me gojėn vesh mė vesh e sytė, na si bila. E pėrshėndeti propozimin e vėllait. Njėsoj si ai qė tha:
    - Edhe heronjtė tonė kanė folur dy gjuhė. Por nuk na tregoi se cilėt HERONJ, ato tė PĖRMENDOREVE apo ato tė KOLLTUQEVE dhe na kanė pasur MIQĖSI dhe BINJAKĖZIME apo MOTĖRZIME, siē kėrkonte nga unė vėllai i vėllait.
    Si vėllait tim, po ashtu edhe vėllait tė vėllait u thash:
    - Ju lumtė sa bukur e keni pėrgatitur, bile edhe mė bukur dhe mė me precizitet se sa ai MINISTRI. Pėrveē qė ne tė flasim atė gjuhėn zyrtare tash mė SHTETĖRORE, unė dhe ti vėlla i im nėpėr zyra, nė shkollė, nė kafene, nė rrugė, tash mundoheni qė ajo gjuhė tė hyjė edhe nėpėr shtėpitė tona edhe atė nė mėnyrė shumė perfide. Ti VĖLLA i vėllait tim, qė insiston qė fėmijėt tonė, tė mit dhe tė tuat tė shoqėrohen, apo tė MOTĖRZOHEN siē thau ti, duhet edhe tė kushtėzohen edhe nga unė, e jo vetėm nga ti. Atėherė ai vėllai i vėllait i nervozuar dhe me habi mė pyeti:
    - Ē’ doni tė thoni ju?! I thash shkurt e shqip do tė them:
    - Ajo s’ duhet tė ndodhi, sepse ne nuk jemi as farė e as fis. Por nėse vjen rasti qė fėmijėt tuaj tė vinė dhe tė bredhin siē thoni ju me fėmijėt e mijė, apo tė kundėrtėn atėherė, fėmijėt tonė duhej tė flasin gjuhėn e njėri tjetrit, edhe atė, bile shumė mirė, ju ashtu thoni. Nėse fėmijėt e mijė e flasin gjuhėn tėnde, e tė tuat nuk e flasin gjuhėn time, atėherė s’ ka MOTĖRZIM. Vėllai i vėllait, por edhe ai imi prej kėsaj pėrgjigjeje boll u nervozuan. Vėllai i vėllait e nxori atė tė keq, nga barku, apo siē i thonė te ne HOMLE, qė unė nuk di a ėshtė fjalė shqipe. Duke e shikuar vėllain tha:
    - Unė e kam ditur se ti nuk je njeri i mirė, prej atėherė kur kėrkuat ta ndėrroni mbiemrin prej nė OSKI nė I. Unė nuk di ēka tė pengonte dhe tė pengon ty ajo OSK-I-A?! Edhe unė i nervozuar bile edhe me ton tė lartė i thash:
    -Ē’ tė pengonte, dhe tė pengon ty ajo VIQ-KA dhe OV-KA, mua mė pengonte dhe mė pengon ajo OSK-I-A...?! Bindu se mė nuk jemi ato tė para pesėdhjetė vjetėve. Shumė mirė ti e dinė ē’ thotė ai pedagogu, por ajo ėshtė shkruar shumė decenie pėrpara tij nė BIBLĖN tėnde:”SILLU ME ATĖ SIĒ SILLET AI ME TY”. Hiqe mė nga mendja atė PLEHĖR tė kohės sė TITOS. Bėnit krime dhe nuk pėrgjigjeshit, kurse ne nuk kishim tė drejtė as tė tregojmė, se ndaj nesh ishin kryer KRIME. Tash e kemi atė mundėsi tė tregojmė, kėtu por edhe mė larg, bile edhe ti kthejmė ato KRIME me KRIME, edhe pse nuk jemi tė asaj NATYRE...
























    GJARPĖRINJTĖ E FUSHĖS STERILE



    E kisha lexuar disa herė Statutin e Punės sė Bashkuar, por iu ktheve edhe njėherė, aty ku flitej pėr obligimet dhe tė drejtat e vendit tė punės ku unė, edhe disa ditė i bėja plotė njė muaj.
    Arkėtari filloi tė shpėrndajė rrogat, unė si u pėrshėndeta me ato punėtorė qė i njihja, po ashtu edhe me ato qė si njihja, u vėrtetova se nė atė Njėsi tė Punės sė Bashkuar “KUARC- KUARCIT”, vėrtetė afėr nėntėdhjetė pėr qind ishin shqiptarė. Dorėn nė zemėr rrogat ishin tė majme, te punėtorėt ndihej kėnaqėsia.
    Si u kthyem nė qendėr edhe unė e mora rrogėn, u habita, kur nė dorė kisha mė tepėr se njė rrogė e gjysmė tė arsimtarit. Por u habita edhe mė tepėr kur pash se arkėtari kishte edhe shumė mė shumė se unė, por edhe disa vende tė tjera pune qė kishin shumė mė pak pėrgjegjėsi se sa kishte vendi i punės sime.
    Tė nesėrmen duhej pėr tė njėjtin karakter pune tė shkonim nė Njėsinė e Manganit. Rruga ishte jo e pėrshtatshme, por njė bukuri e rrallė natyrore, me plot cicėrima zogjsh. Kur mbėrrimė lexova te pllaka njėmijė e katėrqind e njėzet metra mbi lartėsinė detare. Prapė arkėtari filloi tė shpėrndajė rrogat, u dėshpėrova edhe mė shumė, dhe sa vinte e mė shumė bindesha me padrejtėsitė, qė pėrpara disa ditėsh kishim biseduar me shoferin.
    S’ di si dhe pse e hapa derėn nė anėn e djathtė ku ndodheshin njė grumbull, kazmash, lopatash e shetėrish. Brenda pash dy persona, qė bisedonin nė lidhje me TORNON, me tė vėrtetė u habita kur e pashė atė makinė aq tė shtrenjtė. Njėri mu afrua, mė pėrshėndeti dhe mė pyeti:
    -A ke letėrnjoftim?! Unė u habita, i thash kam nė shtėpi, por jo kėtu, ai prapė mė pyeti:
    - A dini ē’ ėshtė letėrnjoftimi?! Unė prapė i habitur i thash po, pse mė pyet?! Plaku ashtu tha kot, shumica e punėtorėve shqiptarė nuk e dinė. Atėherė unė e pyeta:
    - Prej ku e dini ju kėtė fjalė shqipe?! Plaku si e lėkundi kokėn u pėrgjigj:
    - Me babėn, si fėmijė dhe disa fshatarė shpesh shkonim nė Durrės pėr kripė, por dhe vizitonim do tė afėrt, nga nėna, por edhe nga baba, qė shumė mė ka marrė MALLI, dhe policėt na pyetnin pėr letėrnjoftimet.
    Kur u ktheva te arkėtari, punėtorėt bisedonin, pėr rrogat, e njėri u tha:
    - Vetėm inxhinieri slloven ulte normėn e trashte rrogat, kurse kėto tė Titos bėjnė tė kundėrtėn. Unė prapė u habita pse nuk janė tė kėnaqur me rrogat aq tė majme, kurse te shqiptarėt ndihej kėnaqėsia, edhe pse trashėsia e rrogave nė anėn veriore te SHQIPTARĖT ishin shumė mė tė vogla.
    Mė ngeli edhe njė ditė punė nė teren. Tė nesėrmen si njė ditė mė parė, u nisėm pėr te Njėsia e Mermerit, por atė ditė na u bashkua edhe njėri nga drejtorėt. Si udhėtuam mė tepėr se njė ēerek ore, shoferi kthehu nė anėn e majtė. Pas dy a tre minutave tha:
    - Tash hymė nė terrenin e FUSHĖ sė THATĖ. Edhe atė nė gjuhėn shqipe, drejtori dhe arkėtari u shikuan njėri me tjetrin, por nuk thanė asnjė fjalė, edhe unė heshta. Sa e kaluam lakesėn e parė, njė GJARPĖR mjaftė i madh na preu rrugėn. Ata prapė heshtėn, kurse unė, pėrveē qė u lemerisa, mendja mė vajti edhe pėr ndonjė KOB. Kjo mė tepėr u shtua kur pas tre katėr minutave u zbrazėn disa BATARE. Shoferi mė shikoi dhe mė tha:
    - Mos u friko, janė manovrat e Ushtrisė Jugosllave, dhe nė njė largėsi prej afėr njėqind metrash u paraqit njė ushtar me flamur tė kuq. U ndalėm disa minuta, me siguri pasi mbaruan manovrat, dhe kaloi rreziku na dha shenjė qė tė vazhdonim. Pas disa minutash shoferi duke kthyer kokėn pas tha:
    - Tash jemi afėr fshatit SOP, tė djegur deri nė themel, ja shikohet njė pjesė e murit tė xhamisė, kurse ato shtėpitė qė duken atje larg janė tė BĖLLGARISĖ SĖ VOGĖL. Arkėtari dhe drejtori prapė u shikuan, por nuk thanė asnjė fjalė, kurse shoferi me xhipin LANDROVER kthehu nė tė djathtė, ku mė filloi tė duket fabrika e Mermerit, qė gėlltiste disa miliona dollarė investime tė huaja.
    Kur mbėrrimė te fabrika drejtori dhe arkėtari u ndalėn aty, kurse unė me shoferin vazhduam pėr te qendra. Aty mė pritėn mirė, i bėmė krejt regjistrimet e mensės. Aty e hėngra edhe drekėn e parė me shoferin dhe disa punėtorė. Motra e medicinės sė bashku me mėsuesin e fshatit sa arritėn, menjėherė motra e vendoi xhezven e kafes. Na duke e pirė kafen, me xhipin e organizatės arriti edhe arkėtari, qė tua shpėrndante rrogat. Gjellėbėrėsi kryesor sa e pa arkėtarin e solli njė shishe me raki shtėpie qė e kishte pjekur vet. Dhe sa e hapi kundėrmoi njė aromė kumbullash. E pimė nga njė, por arkėtari dhe gjellėbėrėsi e mbushėn edhe nga njė tjetėr, kurse unė i refuzova, atėherė arkėtari tha se hisen time do ta pinte ai, dhe si e piu tė dytėn e mbushi edhe tė tretėn.
    Pas disa minutash nė sallė hynė disa punėtorė, qė duhej edhe ata tė merrnin rrogėn, dhe duhej tė vazhdonin punėn nė turnin e dytė. Njėri ishte mjaftė i dehur, por edhe tė tjerėt s’ ishin tė pa pirė, sa mė pa ai i dehuri e pyeti gjellėbėrėsin:
    - A ėshtė ky ai shqiptari, dhe e kapi njė taketuke tė xhamit dhe u drejtua nė drejtim timin, kurse unė iu afrova shishes me raki. Shoferi qė rrinte pak mė larg i ulur nė njė karrige u ngrit, dhe me njė ton tė ashpėr u tha:
    - Merrni rrogat dhe hupeni, se tė gjithave do tu bėjė shoshė. I dehuri u zbyth, kurse njėri nga tė tjerėt tha:
    - Ne s’ bėmė gjė, ai ėshtė mjaftė dehur. Kurse ai trimi dhe tė tjerėt, pasi i morėn rrogat duke dalė te dera tha:
    - Faji ėshtė i atyre, kur e dogjėn SOPIN nuk u shfarosėn tė tėrė juve tė PRERĖVE. Kurse mua mu afrua kamerieri dhe mė tha:
    - Mos ua vendo veshin, nuk janė trima, ashtu sillen me tė gjithė ne, qė s’jemi tė kėtij fshati, pėrherė janė tė dehur, janė pėrpara vdekjes, dhe akoma s’ kanė formuar familje.
    Unė iu falėnderova shoferit...?!













    P Ė R G J I M E T


    Ishte koha kur pėr njė telefonatė pritnim me orė tė tėra, ose tė kishe ndonjė mik nė postė, por ishte shumė vėshtirė, pasi ne shqiptarėt assesi nuk vinim nė rend, pėr tu punėsuar nė ato vende pune. Pėr njė numėr telefoni kishte biznesmenė, qė jepnin para tė majme, por deri te numri assesi tė vinin. Dėgjonim se tek tuk jepej ndonjė numėr. Dorėn nė zemėr pėr atė kohė ishte luksoz dhe privilegj tė kishe telefon nė shtėpi, e veēanėrisht pėr ato persona, qė merrnin numra a nuk u nevojiteshin aq shumė, sa atyre qė i pėrmenda mė lart.
    Unė si gjithė moshatarėt, mbytesha me hallet e jetės, dhe assesi tė mbėrrinte rroga pėr tėrė muajin. Ato pak dijeni qė i kisha nga lėnda e ELEKTROTEKNIKĖS me ELEKTRONIKĖ, por mė tepėr nga skamja. Shpeshherė televizori, qė e kisha dhuratė nga martesa prishej disa herė nė javė. Si e siguroja HAVINĖ tėrė tė dielėn merresha me ndreqjen e tij. Edhe ajo e diel mė kaloi me ndėrrimin e disa llambave dhe disa pėrmirėsimeve tė vogla. Si e mblodha televizorin dhe fillova ti rregulloj kanalet, ishin shumė pak, por mė tepėr mė interesonte ai kanal ku e kapsha TELEVIZIONIN SHQIPTAR, kuptohet se e mbyllnim derėn dhe i vendonim perdet, sepse siē thotė populli ”FUSHA KA SY, KURSE MALI KA VESHĖ”, dhe mundej ti haja disa vite tė mira burg. Kur do tė dilja do tė shpallesha HERO, ose dikush tjetėr do tė mė shpallte, kurse unė kurrė s’ kam bėrė dhe s’ bėja punė, qė ta meritoja atė EPITET.
    Pėrnjėherė dėgjova njė zile telefoni. U habita, telefon nė shtėpi nuk kisha. As fotografi televizori s’ kishte, por mė fillova tė dėgjoj bisedėn e lidhjes. U folėn shumė fjalė tė MĖDHA dhe EMRA. Disa prej tyre edhe i njihja. Njė pjesė tė bisedės e dėgjoi edhe gruaja, por ajo nuk i vendoi shumė rėndėsi sepse nuk ėshtė prej kėtij rrethi, dhe nuk njihte asnjė emėr prej atyre qė u pėrmendėn. Unė si ia sqarova bisedėn kėrkova edhe mendimin e saj, a tė shkoj te ai shoku qė emri i tij u pėrmend disa herė. Gruaja nuk dha asnjė mendim, mė la qė tė vendosja vet.
    Rastėsisht nė qytet takova kushėririn. Duke pirė kafen ia sqarova krejt ndodhinė, dhe kėrkova edhe mendimin e tij. Ai u pajtua se do tė ishte mirė qė ta lajmėronim personin, dhe ai do tė shfrytėzonte rastin qė tė takohej me tė, as qė kishte dėgjuar se kishte dalė nga burgu, pasi ai pėrpara disa ditėsh ishte kthyer nga kurbeti.
    Shoku na priti shumė mirė, unė i thash:
    - Sot jam nė shtėpinė tėnde me njė MISION SEKRET, ashtu mendoj unė, dhe se ėshtė HUMANITAR. Shoku pak u habit, dhe tha:
    - Sido qė tė jetė, ju pėrherė jeni tė mirėseardhur nė shtėpinė time, por besoj se edhe unė nė shtėpinė tuaj. Unė si e dėgjova me shumė vėmendje bisedėn, prapė e mora fjalėn:
    - Prapė do tė them se ėshtė sekret, unė dyshoj pėr kėtė kohė, ēdo bisedė mundet tė jetė edhe ndonjė KURTH, por jo prej SHOKUT, MIKUT dhe ndoshta edhe prej KOLEGUT. Unė nuk dyshoj nė sinqeritetin e atyre qė bisedonin dhe qė u thanė ato fjalė, por vallė nėse unė kap asi bisedash me atė televizorin tim SHKATRRAQ, atėherė ēka ngelur pėr organet POLICORE. Unė tė them, bile edhe tė lus, sot pėr nė ora tetėmbėdhjetė e lanė tė bisedojnė; pėr PUNĖ edhe mė tė MĖDHA dhe mė me PĖRGJEGJĖSI. Prandaj ju kisha lutur tė vini nė shtėpinė time dhe nė orėn e caktuar tė DĖGJONI BISEDĖN, dhe tė bindeni se televizori im s’ ka KURRĖGJĖ mė TEPĖR se televizorėt tjerė.
    Ne dolėm kurse shoku premtoi se nė kohėn e caktuar do tė vinte nė shtėpinė time. Unė bashkė me kushėririn e kyēėm televizorin dhe deri nė minutėn e fundit pritnim, qė tė vinte personi, por ajo nuk ndodhi. Fiks nė orėn e caktuar, ra zilja e telefonit. Personi nuk erdhi, por e kishte kryer punėn. Zonja e cila ishte kėndej i tha:
    - Mos flisni asgjė se SPIUNĖT SHQIPTARĖ na kanė parė nė televizor. Ai prej andej nuk la fjalė BANALE dhe tė PISTA pa thėnė.
    Me shkatėrrimin e sistemit njė partiak, kur mė nė vendin tonė ishte formuar edhe PARTIA e JONĖ SHQIPTARE, dhe kishim disa deputetė nė Parlament mendonim dhe mendojmė se mė mirė, dhe mė lehtė do tė frymojmė. Atė e dėshmoi, dėshmon dhe do ta dėshmojė koha, pėr fat deri tash pėr tė KEQ.
    Pas njė kohe rastėsisht atje nė Bit Pazar u takova me disa shokė, dhe u ulėm nė njė kafene, pėr tė pirė kafe dhe pak tė pushonim. Nuk shkuan shumė minuta andej kaloi njė person, qė unė nuk e njihja personalisht. Ato shokėt e thirrėn dhe ai u ndal dhe u ul qė edhe ai tė pinte njė kafe. Biseda ishte mjaft e mirė dhe konstruktive. Unė vetėm dėgjoja, me tė vėrtetė PUNĖT e MĖDHA, bėhen nga njerėz tė mėdhenj, por edhe nė qendėr, QYTET e jo nėpėr fshatra, apo vende rurale, siē u thonė nė kohėn e fundit.
    Mua gjatė bisedės disa herė nėpėr kokė mu soll ai rasti i bisedės telefonike nėpėrmes televizorit. Disa herė u mata t’ ua tregoj por nuk mė jepej rasti. Njėri nga tė pranishmit tregoi njė rast pėrafėrsisht tė njėjtė, kurse ai kalimtari, DEPUTET tregoi se ishte ekspert pėr atė fushė, prandaj edhe unė mora guximin qė tė kyēem nė bisedė. Ua tregova krejt rastin, kurse deputeti dėgjonte me shumė vėmendje. Ky rast dukej se i ishte pėr tė pranishmit si i veēantė, dhe UNIKAT. Deputeti vetėm mė pyeti:
    - A ishte kanali KATĖRT?! Unė iu pėrgjigja me po. Atėherė deputeti tregoi si ekspert qė ishte pėr atė fushė, se kanali i katėrt ka qenė i lidhur me telefonat privat, por ndoshta edhe me ato shtetėror dhe krejt bisedat kanė qenė tė INĒIZUARA e veēanėrisht bisedat e shqiptarėve. Me PĖRGJIMET qėllimi i pushtetit tė atėhershėm ndoshta edhe ky i tanishmi ka qenė, dhe ėshtė, qė tė ketė sa mė shumė; BURGOSJE, PĖRĒARJE dhe VĖLLAVRASJE ndėr shqiptarė.



















    AUTODIDAKTĖT


    Duke lexuar gazetat, atje ka faqja e parafundit me germa tė mėdha lexova KONKURS. E lexova disa herė prej nė fillim e deri nė mbarim. U binda mirė, se ai konkurs pėrgjigjet pėr kualifikimin tim. Por edhe s’ ishte me orar tė plotė pune, pėr mua si pėrtac qė jam, ishte i mirėseardhur.
    Tė nesėrmen qysh nė mėngjes fillova tė kompletoj dokumentacionin e kėrkuar. Ē’ ėshtė e drejta kishte afat gjashtė ditė, dhe dy ditė jo pune, ato bėjnė tetė, por sot nuk i dihet nė ėshtė njėri nėpunės s’ ėshtė tjetri, ose mundet tė jetė e tėrė java festė fetare, duam apo s’ duam ne ky ėshtė SHTET BIBLIK, por ndoshta pėr disa mundet tė jetė edhe festė shtetėrore.
    Tėrė javėn bėja edhe planet ku dhe si do ti harxhoja ato para. Mė nė fund mu kujtua, qė ti jepja pėr BAMIRĖSI, tė gjithė do tė mė shpallnin si njeri tė mirė, bile edhe njeri tė MADH si ato artistėt e HOLIVUDIT.
    Ditėn e fundit kur mbaronte afati i konkursit, unė e kisha gati tė tėrė dokumentacionin, dhe si i futa nė njė zarf, u nisa nė drejtim tė postės. S’ di pa dashtė dhe pavetėdije duke shkuar rrugės i kam pėrsėritur planet pėr harxhimet e parave, edhe atė me zė. Pėrpara se tė arrijė te posta dhe tė bėja postimin, dikush mė kapi pėr krahut tė djathtė. Unė ktheva kokėn dhe pash dy persona. Ai qė mė kapi pėr krahu mė tha:
    - Tė lutem ma jep hisen time. Unė jam njėri nga ato. Unė u habita, sa shpejt fjala e mirė, apo premtimi shkon nė veshin e njerėzve nevojtarė. I habitur e pyeta:
    - Mė falni, ju kush ishit?! Ai gjithė qejf tha:
    - Unė jam DEPUTETI i zonės. Ju duke ecur disa herė thatė se paratė do ti ndani nė katėr pjesė! Unė pohova me kokė. Atė se ndal as topi. Njėrėn pjesė i thash TY si deputet zonė, njė pjesė, KRYETARĖVE RURALĖ dhe pjesė tjetėr do ta harxhoj me KRYETARIN e SHSHM-ės edhe atė duke zbrazur shtambat me verė te RRAPI, atje matanė KISHĖS qė ėshtė nė ndėrtim prej parave tė njerėzve tė mirė. Bile mė shumė prej parave tė atyre qė kurrė s’ do tė hynė aty tė luten, por ATO tė atyre bėhen sikur s’ duan qė ajo tė ndėrtohet, kurse disa herė, atje ku duhet kanė bėrė AMIN bile edhe AMEN.
    Ja shikoni, tani shkoj nė postė tė bėjė postimin, tė bėhen tė gjitha formalitetet, tė punoj tėrė muajin, tė kalojnė edhe ato pesėmbėdhjetė ditė nga muaji tjetėr, siē tha ai i JUAJI, ti marr ato para, e pastaj t’ ua shpėrndajė juve, por edhe atyre, por edhe unė me kryetarin e SHSHM-ės tė kėnaqem aty te RRAPI duke zbrazur KUPA, bile ndoshta edhe...?! Deputeti i revoltuar mė tha:
    - Zotėri kėtij premtimit tėnd populli i thotė “ PRIT MAGJAR TĖ MBIJĖ BAR” Si i dėgjova kėto fjalė tė zotit deputet, ashtu qetė i thash:
    - Ju duhet ta dini se kėtu ka LIGJE dhe rregulla, qė i keni sjellė JU, por ka dhe zot tė kėtij SHTETI, apo siē i thoni ju atje nė PARTALLMENT se ashtu e quan baca Salė Kėrēova ėshtė VEND BIBLIK, kėtu lindin MREKULLI tė ĒUDITSHME. TERAKU ngjyrė SKEMJEJE i venduar aty nė afėrsi tė shtėpisė sė Nėnės Terezė pėr tė cilin janė harxhuar mjete mė tepėr se sa pėr njėmijė studentė, s’ di a tė them studentė shqiptarė, apo njė mijė punėtore tė falimentuar. Ai personi tjetėr qė tėrė kohėn heshte dhe nervozohej, ajo nervozė shikohej nga ngjyra e fytyrės, mė nė fund edhe ai u kuq, duke mė thėnė:
    - Mė duket se keni qėllim tė mirė, por veprimi ėshtė i KEQ. Unė sa dėgjova ju doni tė ndihmoni dhe tė bėni bamirėsi. Ju kėto para qė i jepni pėr kėto njerėz, mua mė duket, jo qė s’ bėni bamirėsi, por ndoshta bėni edhe mėkate. Unė u habita dhe i thash:
    - Hajde trego si bėhet bamirėsia. Ai duke shikuar deputetin e zonės ia nisi:
    - Ju me siguri keni dėgjuar se vinė njerėz prej Turqie, dhe kėtu japin darka-iftare, edhe atė disa qindra, ndoshta edhe mijėra, ajo ėshtė bamirėsi. I thash nė rregull, por ti dhe ato a e dini sa ditė ka viti?! Ē’ bėjnė ato skamnorė vetėm me njė darkė apo drekė vjetore?! Prandaj unė ua jap atyre qė kanė, ta jetojnė atė pak jetė tamam si ato qė i majmė tėrė verės, dhe kur afrohet dimri, e dini ē’ dua tė them, ua bėnė ai xhaxhi zot i SHTETIT BIBLIK, por me ndihmėn e atyre ZOTULAVE shqiptarė. Qė dikur janė shkolluar me plotė taksa, pa bukė, bile edhe pa ujė tė mjaftueshėm, por pėr kolltukun e butė, shpejt kanė harruar dhe sillen ashtu siē u thotė padroni dhe shpallin konkurset pėrfitues tė MO-ės.
    A e dini ju kur mbaroi MO-ja ai xhaxhi me plot gojėn KOMB, para gazetarėve dridhej e pėrdridhej, kur ne i duartrokitnim, kurse ai mė ish dhėndėr ynė i tha:
    -Mos u dridh e pėrdridh, pėr FITORE more HALLDUP AUTODIDAKT si ato tė fazės sė PUBERTETIT, ti dhe ato tė tuat, por dhe tė tjerėt se kuptuat, se NE kėtu te BILJANA e BUKUR, por edhe te ARENAT “MIRĖ UA FUTĖM”. Pas pak kohe te gazeta FLAKA, njė autor botoi POEZINĖ:
    LIHNIDA PARTALL NĖ SHKOP
    Kokat tė ngulura nė hunj pas shpine
    Shikonin gjymtyrėt e ndara nga trupi
    Dhe sytė e skuqur pėr pushtet tė kalbur
    LIHNIDA PARTALL I BARDHĖ NĖ SHKOP
    Me kataroshėt qė kėnaqen me tul fėmijėsh
    Duke rrėmbyer tinėzisht fjalėn e shtrenjtė KOMB...?!
    Plaku i urtė xha Biti si e lexoi mirė e mirė disa herė poezinė, por edhe shumė shkrime tė gazetave tė asaj kohe pėr MO, e zgjidhi shaminė e kuqe gjak, qė e mban pėr brezi, prej atėherė kur me atė shami ia kishte fshirė dhe lidhur plagėt vėllait tė vrarė pėr LIRI, sė bashku me poezinė e lidhi te shkopi i pleqėrisė me kėrrabė dhe pėrmes ĒARSHISĖ, kėndoi kėngėn:
    Hėnė e re. Hėnė e vjetėr. Me MO-nė. Robėri e luftė tjetėr....
















































    PROFESORI I GOLI OTOKUT


    Muaji i dytė apo i tretė nuk mė kujtohet mirė, cili ishte qė kisha filluar tė punoja nė atė organizatė, por mirė mė kujtohet, sa kisha hyrė nė zyrė dhe kisha filluar tė shfletoj gazetat e ditės. Ra telefoni, e hapa, prej andej sekretari i organizatės, me njė ton tė ashpėr dhe urdhėrues, mė tha shpejt tė isha nė zyrėn e tij. Si i lexova krejt titujt e Flakės sė Vėllazėrimit tė atėhershme, u nisa pėr te sekretari. Sa e hapa derėn, mė shikoi dhe mė tha:
    - Shpejt ma sjell librezėn e Lidhjes Komuniste. Unė iu pėrgjigja se nuk e kuptoja ēfarė libreze kėrkonte. Ai me shumė seriozitet, prapė i pėrsėriti fjalėt e pak mė para. Unė gjo i habitur, por serioz i thash:
    - Unė as qė jam anėtarė i asaj lidhjeje. Sekretari e ēoi kokėn dhe mė shikoi me njė seriozitet tė egėrsuar, dhe tha:
    - Si ėshtė e mundur njė person qė ka punuar nė arsim tė mos jetė anėtar i Lidhjes Komuniste?! Edhe unė me shumė seriozitet i thash:
    - Nuk e di si ėshtė e mundur, por e di se unė nuk jam, dhe as qė do tė jem. Atėherė ai edhe mė me egėrsi mė tha:
    - Ja ku e ke letrėn dhe bėre LUTJEN, ose shkruaj ARSYEN, pse nuk dėshiron tė jesh anėtar i LKJ. I thash se unė nuk shkruaj as njėrėn e as tjetrėn, por tė them, se tash pėr tash nuk jam i gatshėm, sepse ajo ėshtė diēka shumė me VLERĖ me PĖRGJEGJĖSI dhe SERIOZE, kurse unė nuk jam njeri i tillė, dhe dola prej zyre.
    Kaluan disa muaj, Organizata e jonė bėri njė kontratė mė Kombinatin Metalurgjik tė Elbasanit, pėr ti shitur njė sasi mjaftė tė madhe tė KROMIT. Dhe unė si i vetmi shqiptar i punėsuar mė angazhuan tė jem edhe si pėrkthyes. Gjatė asaj kohe rashė nė kontakt me KIMISTIN e organizatės sonė. Ishte mjaft plak, ai mė tregoi se shumė herė kishte dėgjuar, pėr refuzimin tim qė tė mos bėhem anėtar i LKJ-ės. Kimisti mė tha se edhe ai nuk ka qenė dhe nuk ėshtė anėtar i LKJ-s. Po ashtu mė tha se sekretari do tė insistojė, por unė duhej me kėmbėngulje ta refuzoj, por tė kem kujdes se ėshtė njeri shumė i rrezikshėm. Dhe hiē pa droje mė tha:
    - Sa tė cofi ai qė e mbajnė tė varur nėpėr zyra, ky shtet do tė SHPĖRBĖHET. Por edhe shumė fjalė tė tjera, qė pėr atė kohė ishin mjaftė tė rrezikshme, e veēanėrisht pėr mua si shqiptar. Dorėn nė zemėr unė as qė i besova, dhe mė shumė e mora si provokim. Prej atėherė i iksha sikur bisedės, por nga tė punėsuarit tjerė dėgjova se ai nuk ka kurrgjė pėrveē gruas, dhe se ai pėrveē qė ishte kimist i diplomuar, pėrpara ka pas tė kryer fakultetin teologjik.
    Investimet e huaja harxhoheshin pa kontroll. Disa herė me njėrin nga drejtorėt, qė ishim edhe moshatarė dhe tė dy kishim punuar nė arsim, diēka na afronte dhe pėr shumė gjėra na pėrputheshin mendimet.
    Nė fillim tė javės, kur arrita nė punė, nė tabelėn e shpalljeve lexova. Tė mėrkurėn do tė mbahej mbledhja e Lidhjes Komuniste, kurse tė premten, do tė mbahej Tubimi i punėtorėve. Rastėsisht unė ashtu mendoj, u takuam me kimistin, dhe ai mė tha:
    - Sot, me siguri do tė thirri ai pabesė, apo siē i thoni ju KAURI. Unė qesha dhe vazhdova rrugėn.
    Vėrtetė, pas hajes sė mėngjesit mė thirri sekretari dhe ashtu me urdhėr tė prerė mė tha qė ta nėnshkruaja lutjen qė ai e kishte pėrpiluar vetė. Unė jo vetėm qė e refuzova, por edhe e grisa lutjen, dhe u nisa tė dalė prej zyre. Kur arrita te dera, sekretari i revoltuar tha se do tė hakmerrej. Unė duke mbajtur bravėn me dorė i thash se do t’ ia thyeja edhe kėmbėn tjetėr, nėse bėnė zė.
    Tė premten mbledhjen e mbajtėm te salla e Pallatit tė Kulturės. Pati shumė biseda tė nxehta, foli edhe kimisti, por pėr mua bisedė mė e nxehtė ishte ajo e atij plakut, qė unė e shikoja pėrherė tė parė. Ai si i tha disa fjali shumė me vend dhe me njė stil tė lartė, nė fund tha:
    - I nderuari drejtor, djalė i im, faji s’ ėshtė te ju, faji ėshtė i imi dhe i EPRORIT tim. Kur e pata nė dorė, EPRORI nuk mė la ta thersha si DERR DOSE, atė qė ėshtė i varur mbi kokėn tėnde-TITON.
    Pas disa ditėsh me tė njėjtin drejtor shkuan nė njė udhėtim zyrtar. Gjatė rrugės, drejtori mė pyeti:
    - Si tu duk profesori i Drazhės?! Unė i thash se nuk di pėr cilin e keni fjalėn! Drejtori ashtu serioz mė tha pėr plakun qė foli nė tubimin e punėtorėve. Unė si habitur e pyeta:
    - Vėrtetė kush ishte ai, mu duk mjaftė nė moshė, por shumė inteligjent. Atėherė drejtori mė tregoi se ai ėshtė njė profesor filozofie i cili ka qenė nė Kabinetin e Drazha Mihajlloviqit. Si kam erdh unė nė kėtė ndėrmarrje e kam pranuar, qė tė bėjė pak stazh pune dhe tė dali nė pension, nėse arrin pasi i ka mbushur tė shtatėdhjetat.
    Disa ditė mė vonė i thash shoferit, qė tė gjejė pak kohė, dhe shkak ta vizitonim profesorin nė vendin e punės. Ai mė tha se po tė isha unė i lirė mundej menjėherė tė niseshim.
    Prej te rruga ku e lamė Landroverin duhej tė ecnim nėpėr baltė sė paku njė kilometėr. Prej larg e pamė profesorin duke thyer gurė me njė tokmak disa kilogramėsh. Unė u afrova e pėrshėndeta, edhe ai mė pėrshėndeti. Biseduam disa minuta, profesor s’ ndalej duke thyer gurė, unė i thash ndalu, merr njė frymė. Ai mė tha puna s’ ėshtė e rėndė dhe se shumė mirė ndihej nė mesin e njerėzve tė mi. Dhe se kishte biseduar me popin-kimistin pėr mua dhe refuzimin qė tė bėhem anėtar i LKJ-ės, dhe se mirė kam vepruar. Aty mė tregoi se POPI pas lufte paska hekur tė zezėn e ullirit, Titoja e paska TREDHUR e ka lėnė pa familje, kurse atė e ka dėnuar me pesėmbėdhjetė vite burg nė Goli Otok, ku ka pasur edhe shumė shqiptarė.
    Edhe profesori mi tha fjalėt e popit-kimist: ” Pas cofjes sė Titos, ky shtet do tė SHPĖRBĖHET ”. Kurse ai nė shpirt kishte njė plagė dhe njė hidhėrim ndaj EPRORIT tė dikurshėm, qė nuk e ka lėnė t’ ia priste kokėn si DERRIT. Nuk di ē’ do tė thoshin profesori dhe popi-kimist pėr OAZĖN dhe GOLI OTOKUN e ditėve tona...?!



















































    TRIUMFI


    Nuk ka njeri nė kėtė botė, qė i dėshiron, vetvetes dhe fėmijės sė vet tė jetė; fukara, i sėmurė, anormal, i pa shkolluar dhe shumė e shumė tė meta tė tjera. Por ajo nuk varet krejt nga vetė individit, sepse ashtu ndoshta ia ka pėrcaktuar fatin i LARTĖ MADHĖRISHMI, por shpeshherė edhe faktori njeri.
    Nė sektorin qė e udhėhiqja i kisha dy persona total me tė meta mentale. Nėse u thoshe tė mbushin ujė, ato do tė ēanin dru, nėse u thoshe tė fshinė, ato do tė thoshin se duhej tė shkonin nė shtėpi, apo diēka tė ngjashme, por edhe ato duhej tė jetonin. Arsyeja e punėsimit tė tyre ishte, Organizata ua kishte marrė, atė pak tokė, tė klasės sė pestė, tė gjashtė, por ndoshta si takonin asnjė klase. Edhe nė sektorėt tjerė kishte prej atij lloj njerėzish.
    Nė bisedė me drejtorin nė lidhje me ato persona, ai mi pėrsėrit fjalėt e lartė pėrmendura. Mu dha rasti ti them se edhe mua mė ėshtė marrė disa herė mė shumė tokė se atyre, dhe toka ime ėshtė shumė mė e mirė. Kazani me avull i Termoelektranės ėshtė i ndėrtuan nė tokėn time, por unė dhe shumė bashkėfshatar nuk i kemi, dhe nuk i gėzojmė kėto privilegje. Drejtori mė shikoi e thithi thellė tymin e cigares, e piu gllėnjkėn e fundit tė rakisė, dhe nė dorė e kapi filxhanin e kafesė, dhe prapė e thithi thellė tymin e cigares, dhe pa shkrepit sytė mė tha:
    - Atė qė thatė ju ėshtė e saktė. Por ju dhe njerėzit tuaj, nuk ia keni parashtruar shtetit ato kėrkesa dhe kushte, qė kanė parashtruar kėto tė mitė. Mė kujtohet mirė kur ato TRE PERSONAT e juaj, dhe mi tregoi me emėr e mbiemėr, qė mirė kanė qenė tė kripur u kanė thėnė, ato tė vazhdonin punėt, kurse ato TRE do tė merren veshtė me pronarėt e tokės, qė do tu merret, frikėn do t’ ua shtinė deri nė palcė. I thash ajo ka qenė e vėrtetė, ju aspak nuk gėnjeni, se njėri prej atyre, babės tim i ėshtė kanosur me burgim, dhe dajak nėse nuk pranon, pėr njė metėr katror tė marri aq para sa tė blen njė, bile edhe mė pak se njė pako cigare prej atyre mė tė kėqijave. Ju mė tha drejtori jeni njerėz tė ēuditshėm, pėr vetveten jepni tėrė KOMBIN, kurse ne pėr KOMBIN japim vetveten, por mė tė flaktė pėr SHTETIN dhe KOMBIN janė serbėt. Dhe pėrmendi disa raste tė Kosovės, nė mesin e tyre edhe atė tė Martinoviqit, me shishen e koka kolės. Prandaj ne dhe ato e kemi shumė lehtė me ju. Kripi mirė jepu kolltukė disa personave tuaj, dhe krejt punėt do tė shkojnė sipas qejfit. Unė tha kam mundur tė ngel nė punė atje, por me marrėveshje, qė rroga dhe disa punėsime tė jenė sipas qejfit tim, ndodhem nė kėtė ndėrmarrje. Ti shumė sekrete nuk i dinė, se ke punuar nė arsim, siē nuk i dija edhe unė kur punoja nė shkollėn e mesme tė xehetarisė. Nė arsim nuk ka DALLAVERE, por nė prodhim dhe nė politikė ka sa tė duash. Unė duke qeshur i thash:
    - U binda se ju bėni dallavere, por a do tė mundem edhe unė tė bėjė, si ju dhe ato tre shqiptarėt e NDERSHĖM, me pronat dhe tė DREJTAT e vėllezėrve tė vet. Unė tha nuk e di, por ti dhe drejtori i INVESTIMEVE tė huaja i keni duart e zgjidhura!
    Nuk shkoi shumė kohė mė lajmėruan se tė nesėrmen me dy persona tė tjerė do tė duhej tė marrim pjesė nė varrimin e njė punėtori i cili kishte ndėrruar jetė nė njėrin prej reparteve ku unė pėrpara pak kohe isha zgjedhur Kryetar Sindikate. Tė nesėrmen prej nė mėngjes landroverin nuk e pash tė parkuar, por ēdo moment e prisja shoferin tė paraqitej nė zyrė dhe tė niseshim. Aty ka ora dhjetė e diēka erdhi shoferi i veturės luksoze dhe mė tha se ishte gati pėr tu nisur.
    Mbėrritėn nė kohė, dhe u ndalėm derisa mbaroi ceremonia e varrimit. Si u pėrshėndetėm me shumė punėtorė tė atij reparti dhe fshatarėt unė me dy personat, dhe pėrgjegjėsin e repartit shkuam, nė shtėpinė e tė ndjerit, qė tė takoheshim me familjarėt tjerė mė tė afėrt. Duke i pirė kafet, edhe meqenėse ne nuk deshėm, por ato na i sollėn, unė pyeta pėr fėmijėt e tė ndjerit. Pėrgjegjėsi i repartit, punėtor mjaft i dalluar dhe bashkėfshatar i tė ndjerit mė tha se djali mė i madh ishte ai pėrballė meje, dhe se pėrpara dy muajsh ka mbaruar tetėvjeēaren dhe atėherė i ka mbushur plot pesėmbėdhjetė vjet. Pėrpara se tė largohemi i thash pėrgjegjėsit, qė tė mendonte njė vend pune pėr djalin, kurse atij i thash, pasi ti bėnin rendet tė vinte nė zyrė te unė dhe tė fillonte me punė. Djali dhe disa tė afėrt u falėnderuan, kurse pėrgjegjėsi duke u pėrshėndetur mė tha:
    - Mos u ngute, djali ėshtė shumė i ri, ē’do tė thonė atje poshtė. I thash ti mos u mėrzit. Rrugės edhe shoferi mė tha se do tė jetė vėshtirė, por edhe atij i thash, qė ai tė mbante timonin dhe tė heshtte.
    Dorėn nė zemėr disa herė natėn mė vajti mendja te i ndjeri, dhe premtimin qė bėra, pėr sukses, por mė shumė pėr jo sukses. Tė nesėrmen sa mbėrrina nė zyrė dhe fillova tė shfletoj gazetat e ditės, njėra nga koleget ma solli kafen e mėngjesit, dhe pas saj menjėherė nė zyrė hyri Drejtoresha kadrovike dhe kėrkoi qė edhe asaj ti bėnte kafe, por zonja i tha, asaj nuk do ti jepte helm e jo kafe. I thash, shumė mirė i thatė, por bėja njė kafe ndoshta erdhi me detyrė, ajo qeshi dhe u ul pėrballė meje.
    Duke e pirė kafen mė pyeti si kaluam dje, i thash mirė si nė varrim, me siguri, ua kanė marrė sihariqin. Zonja qė i bėri kafe tha se ata dhe ajo, tė krejt janė spiunė. Drejtoresha shumė serioze tha se djali qenka shumė ri, dhe se s’mundet tė bėjė asnjė punė. I thash me siguri do tė bėjė mė shumė punė se ato tė asaj e veēanėrisht ai kushėriri i vet. Pa mos e pirė deri nė fund kafen, doli prej zyre.
    Nuk shkuan as dhjetė minuta e hapi derėn dhe si e ēmendur mė tha qė tė shkoja me atė te drejtori, dhe fjalėt qė ia thash asaj t’ia them edhe drejtorit. I thash, ti shko unė do tė vite, dhe do t’ ia them tė tėra fjalėt bile edhe mė tepėr, se sa i kam thėnė asaj. Kurse zonja i tha:
    -Ēfarė ushunjėze je tiiii. Pas dy a tre minutash edhe unė shkova. E pėrshėndeta, edhe drejtori mė pėrshėndeti dhe e uli kokėn sikur lexonte diēka, kurse USHUNJĖZA siē i tha ajo zonja filloi t’ia sqarojė ndodhinė. Drejtori pa mos e ngritur kokėn mė pyeti si kalova, edhe atij i thash, mirė si nė varrim, plotė dhimbje. Drejtori e ēoi kokėn dhe mė pyeti:
    - A ėshtė e vėrtetė, kjo qė thotė drejtoresha?! I thash se po, ai edhe njėherė mė pyeti, a ėshtė e vėrtetė, unė mė i vendosur, prapė i thash se po. Atėherė drejtori shumė i vendosur dhe shumė serioz tha:
    - Ka marrė fund, edhe unė tė isha, ashtu do tė veproja, tė lumtė. Drejtoresha e hapi SHPELLĖN, por drejtori i tha tė hesht, ajo ėshtė punė e tij dhe e imja, dha assesi e saj...?!


































    MREKULLIA E SHEKULLIT


    Gotėn e lėngut qė e mbaja nė dorė, dhe pak mė parė e kisha shijuar, mė kthehu shumė vite mbas. Mė saktėsisht nė gjysmėn e viteve, qė i kam tash, por duke e minusuar edhe me gjysmėn e numrit tė parė dyshifror. Atėherė kur isha mysafirė nė shtėpinė e madhe dhe tė bukur tė Sekretarit tė Lidhjes Komuniste, nė qytetin e madh ku kishte lindur PAPA i atėhershėm. Nikoqiri krenohej me Papėn dhe sa herė, qė e pėrmendte emrin e tij nė kraharorin e vet bėnte kryq, kurse unė habitesha, si mundej njė komunist, edhe atė i pėrbetuar tė bėnte atė rit fetar. Zonja e madhe me zonjushėn e vogėl, krenoheshin me dhuratat, qė disa herė i merrnin nė dorė, disa herė i lenin mbi kanape, dhe herė njėra herė tjetra i merrnin ēelėsat e veturės me zero kilometra, qė zotėriu e kishte DHURATĖ, nga shteti mė i madh dhe mė i fortė KOMUNIST nė botė.
    Si i shikuam fotografitė e albumit mė tė rinj, mė tha se do ta sillte shishen e verės “KUMIS”, qė e kishte dhuratė tė rrallė, nga vizita e fundit nga vetė sekretari i LK-ės tė kryeqytetit. Dhe filloi tė mė tregojė, se nė pusullėn e shishes shkruante pėr pėrbėrjen. Pėrveē tė tjerave kishte edhe qumėsht PELE tė stepave ruse, unė dorėn nė zemėr as qė kisha dėgjuar ndonjėherė pėr atė pije, dhe se qumėshti pelės pėrdorej pėr asi farė pijeje apo vere, dhe se ishte aq i dobishėm pėr shėndetin e njeriut. Kurse unė e dija se nė fshatin tim tė lindjes, nė ēdo kohė kishte nga dy apo tri pela tė pjella. Pas njė kohe bile tash shpejt mė ėshtė kujtuar, kur isha nė shkollė fillore, njė shok klase mė pat thėnė, se kur e ka pasur FRUTHIN i kanė dhėnė tėmbėl pele, apo gomarice nuk mė kujtohet mirė.
    Edhe dita e djeshme ishte si dita e atėhershme, me plotė vranėsira, dhe shumė e papėrshtatshme pėr shėndetin tim, por lėngu i bardhė, qė e bėri zonja me aromė dhe shijen e bukur tamam si KUMISI i dikurshėm i rezistonte Astmės, mikeshės sė mbrapsht, qė e mbajė si zonjė me tėrė tė mirat e Zotit, mė tepėr se gjysmėn e viteve qė kam, por tash duke ia shtuar edhe numrin e parė dyshifror dhe prapė s’ėshtė e kėnaqur, si damat e shtetit biblik.
    Ecėm, ndoshta i bėmė mbi dy kilometra, por nuk gjetėm asnjė titull shqip, krejt ishte pastėr si loti, ORTODOKSE-SLLAVE. U takuam me disa miq tė vjetėr, por tė vendit se nga jashtė kufirit biblik, as qė kishte njeri, dhe mė shumė na befasoi ajo mungesa e veriut, se i kanė vėllezėr dhe motra nga baba, se nga nėna, siē tha dikur ai funksionari shqiptar nga perėndimi, tash mė i ndjerė, ndjesė pastė; tė gjitha nėnat e atyre janė....?!
    Unė si atėherė edhe dje, arrita ashtu i pa vetėdijshėm te URA, qė dikur mė ēonte te ORA e ndalur herėt nė mėngjes. Por atėherė nė dorėn e djathtė mbaja atė LIBRIN HALLALL, kurse nė dorėn e majtė atė tjetrin, qė pėr NE dhe mua ėshtė HARAM. Tė dy i bleva me kuaj tė kuq, dhe nė xhep ngela pa asnjė kalė. Atė halla edhe pse ishte mbėshtjellė me dy qeska najloni e futa nėn sqetull dhe dorėn e futa nė xhep, qė mos e kapte asnjė pikė shiu, kurse pėr atė tjetrin as qė mė vajti mendja tė kujdesem. Edhe atė e mbėshtolla mirė, por jo se ishte me vlerė, dhe frikohesha prej ATIJ lartė, por tė mos ma shikonte dikush prej atyre, qė pėlhurėn e bardhė savan e mbajnė tė mbėshtjellė pėr kėsule, por jo me qėllimin e atyre tė anės sė Rugovės, si ka mbetur ai adet, nė atė profesion unė nuk e di pasi nuk jam ekspert pėr atė lėmi.
    Aty mbi urė dėgjova disa zėra, por si kuptoja prej ku vinin. Prej rrjedhės sė ujit, apo prej te duart e mija. Qartė dhe mirė dėgjova se dikush mė tha:
    - Shikoje mirė ujin nėn urė, ai vjen prej shumė larg, kurse ti ku je ėshtė ai RRETHI, qė e kanė zbuluar ato tė dorės tėnde tė djathtė. Unė kam lind atėherė, jam rrit dhe zhvilluar aq shumė sa ju asnjė nuk dini, a ti mė mban nė dorėn e majtė, si pa vlerė, ajo ėshtė e drejt e juaj. Ato qė e zbuluan ngelėn aty ku janė me atė rreth, dhe dikur lindi ai qė ti e mban nė dorėn e djathtė, qė unė nuk e nėnvlerėsoj, por ato qė iu bashkėngjitėn ATIJ e keqinterpretuan dhe ngelėn aty ku ishin...?!
    I thash se krejt ėshtė nė rregull, por unė tė kthehem atje ku isha. Siē pėrmenda atje u takova me disa zotėrinj, dhe me njėrin u afruam te njė i njohur i tij, i cili shiste libra me nam. I thash ta jap edhe unė njė tė imin edhe pse nuk jam njeri me nam. Ai e mori librin nė dorė e shikoi pak si gjatė, dhe pastaj mė pyeti:
    - A vetėm shqip ėshtė?! Unė i thash ashtu ėshtė siē e shikoni ju. Atėherė ai mė tha eja pas meje, dhe drejt te disa mjekėrosha. Mori njė libėr dhe ma dha duke mė thėnė:
    - Shikoje mirė, dhe ta kesh, dhe ta keni si model, pėr veprat tjera. Unė e shikova, vėrtetė kishte fjalė shqipe, por edhe njė gjuhė tjetėr. Plotė germa tė thyera, tė shtrembėruara, plotė pika, qė unė si kuptoja. E pyeta :
    - Kėto germa tė kujt gjuhe janė?! Ai me mjekrėn e pėrjargur, mė shikoi dhe ashtu, shpejt e shpejt tha:
    - Ata germa janė tė atyre qė se PRANOJNĖ, Kosovėn, dhe as qė do ta pranojnė ndonjėherė. Mirė thash, Ju shkoni atje nė HAXH dhe ndoshta thotė Zoti faroheni, por cila gjuhė ėshtė kjo te ky libėr?! Ai, prapė ashtu i nervozuar tha:
    - Turp, kjo ėshtė ajo gjuha qė e kanė folur heronjtė. Zonja qė ishte aty afėr tha:
    - Tash ekspertėt pėrpilojnė MREKULLINĖ E SHEKULLIT. Ēdo grua apo burrė shqiptar do tė duhej tė ketė edhe njė grua, apo njė burrė tjetėr, siē janė edhe librat e kėtyre mjekroshėve, ose do tė jenė, bile edhe janė librat shkollor nė gjuhėn shqipe. Tash, thash e kuptova, por a pajtohesh Ti me tė?! Biondja tha:
    - Unė jam pajtuar pėrpara atij qė ti e pėrmende, dhe tash ėshtė i ndjerė, sė bashku me partnerin e vet tė koalicionit tė atėhershėm-Titon. I thash shumė nė rregull e kuptova, por cila gjuhė ėshtė nė kėtė libėr sė bashku me gjuhėn time?! Ai prapė edhe mė i nervozuar, por tash duke i fshirė jargėt, me siguri iu shijua diēka, tha:
    - Siē mė duket ti s’ di kurrgjė, as lexon e as shikon televizor. Kjo ėshtė gjuha e atyre te filmi “NJĖ KOMB”, qė pinė drogė, shkatėrrojnė tė rinjtė dhe me lezet e hanė mishin e derrit tė egėr, dhe prapė fshiu jargėt...?!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fiori : 24-05-2011 mė 13:19

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2011
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Gjarpėrinjtė E Fushės Sterile (pjesa e dyte)

    BEGZAT RRAHMANI








    GJARPĖRINJTĖ E FUSHĖS STERILE
    (O P I N I O N E)






    POROTA


    Nė qendėr tė fshatit me disa shokė klase bisedonim pėr provimin e aq tė pėrfolur tė semimaturės. Disa arsimtarė thoshin se do tė mbahet e tė tjerėt e mohoni. Kurse neve na kishin ngelur vetėm edhe dy muaj mėsim. Njėri nga shokėt, pas asaj bisede na tregoi lajmin qė e kishte dėgjuar nga babai se pas tri ditėsh nė qytet do tė vinte AVOKATI mė me nam nė BALLKAN, edhe atė nga kryeqendra e shtetit tonė. Dorėn nė zemėr ne as qė dinim pėr ēka shėrbente ai titull, prandaj ne e mendonim se ai njeri ėshtė si i mbinatyrshėm, kuptohet pas kryetarit tė shtetit, tė atėhershėm.
    Atė ditė sė bashku me dy shokė ecėm nė kėmbė plot dy orė. Dhe mbi njė orė pritėm nė rrugėn kryesore ku do tė kalonte avokati. Arriti edhe sekonda e fundit kur ai do tė ndodhej pėrpara nesh. Dikush bėrtiti vjen FILLOTA. Ne hapėm sytė nė drejtim tė tij. Vėrtetė ishte ashtu siē thash pak mė parė. I veshur shik, nė kokė njė kapelė me strehė ngjyrė kafeje, nė dorė njė ēantė lėkure, dhe pas tij ecnin disa persona, qė e pėrcillnin hap pas hapi.
    Edhe pse i kisha mbushur tri dekada tė jetės bile edhe pak mė tepėr, unė s’ kisha hyrė nė derė tė gjyqit dhe as qė do tė hyja, sikur tė mos kishim njė fatkeqėsi nė ndėrmarrjen ku punoja. Sa e kisha hėngėr mėngjesi dhe prisja ta pijė edhe kafen. Dėgjova zhurmė, pėr dritares pash kalin tė mbrehur nė njė qerre me dy rrota, dhe me shpejtėsi marramendėse vinte nė drejtim tė zyrave tė ndėrmarrjes. Nė jug tė barakės kishte njė rrugicė tė gjerė afėr njė metėr, dhe pastaj njė mur tė ndėrtuar me material tė fort. Kali nuk e di pse ishte trembur aq shumė, por e di se duke dashur tė kalojė atė rrugicė tė ngushtė, pa mos i bėrė as dy metra kishte ngelur me njėrėn shtizė tė ngulur nė anėn e djathtė tė barkut. Ne kur dolėm, nuk kaluan as dy-tre minuta kali ndėrroi jetė. Menjėherė arriti edhe pronari, kur e pa kalin nė atė gjendje, me gojėn e hapur dhe tė larė nė gjak, pėr faqesh filluan ti rridhnin rrėke lotėsh. Por ky nuk ishte dėmi i vetėm, kali kishte dėmtuar edhe veturėn e ndėrmarrjes, qė ishte gati mė e mira nė qytet. Sa hap e mbyll sytė arriti edhe policia. Bėnė procedurėn, kurse plakut assesi ti ndalen lotėt.
    Nuk shkoi as njė muaj, mua dhe njė kolegut nė punė na erdhi thirrja prej gjyqi, qė tė dėshmonin pėr rastin e kalit dhe plakut, qė unė akoma i kisha pėrpara lotėt, qė rrokulliseshin nėpėr faqet e tij.
    Ishte hera e parė, qė isha nė sallė tė gjykimit. Aty e pash plakun, pa lot, por mjaftė tė mėrzitur. Nė afėrsi tė tij kishte edhe tre a katėr tė rinj, qė mė vonė kuptova se ato ishin praktikant. Dhe po atė ditė kuptova, dhe mėsova se pėrveē GJYKATĖSIT, ata personat qė ishin nė krahun e djathtė dhe krahun e majtė tė tij quheshin POROTĖ.
    Gjykatėsi mė tha tė dal te foltorja, tamam si nė PARLAMENT. Mė tregoi se nėse nuk e them tė vėrtetėn do tė pėrgjigjesha. Si i regjistruan krejt tė dhėnat, mė tha prapė, qė tė tregoja tė vėrtetėn dhe vetėm tė vėrtetėn. Unė e tregova tė vėrtetėn dhe vetėm tė vėrtetėn, gjykatėsi i habitur tha:
    - Ti dėshmove krejt nė dėm tė ndėrmarrjes tėnde. Ajo ėshtė e drejta e jote. Unė i thash se unė dėshmova drejtėsinė dhe vetėm drejtėsinė. Dėshmitari dytė nuk tha asnjė fjalė, vetėm tha se pajtohet me atė qė thash unė, unė nuk e pritsha atė prej tij. Atė ditė, gjykatėsi me gjykatėsit porotė plakun e kishin shpallur tė pa fajshėm.
    Pak pėrpara se tė ndėrrojė jetė, plaku kėtė ndodhi ia paska treguar nipit-jurist tė sa po diplomuar. Pas disa vitesh rastėsisht nė qytetin me dy Universitete, pas mbledhjes u ulėm nė kafene dhe u njoftuam me nipin, qė unė nuk e njihja, por as ai, duke pirė kafe dhe pas bisedės sė gjatė nė atė shoqėri, nipi u falėnderua nga zemra, qė tash ka titull tė lartė dhe pėrgatit-JURISTA.
    Pas njė zėnkė, nė organizatė, drejtorin mė tha:
    -Ju prapė jeni kundėr organizatės ku punoni?! I thash se ashtu thotė dhe e kėrkon drejtėsia kurse ti nuk e ke dashur, nuk e do dhe as qė do ta desh DREJTĖSINĖ, sepse je njė komunist i pistė.
    Rastėsisht dėgjova pėr konkursin e shpallur pėr POROTĖ, si e lexova mirė dhe u binda se i plotėsoja kushtet bile edhe shumė mė tepėr, e dorėzova lutjen dhe pas dy a tri ditėve edhe dokumentacionin e nevojshėm, pasi atėherė i kisha mbushur dy dekada jetė nė pension, dhe mė nuk mė interesonin diplomat. Isha i bindur se kurrė mė s’ do tė mė duhen, por nė jetė shumėēka ndryshon, dhe ka plotė befasi.
    Dorėn nė zemėr isha i bindur se ato njerėz janė tė DREJTĖSISĖ. Dhe unė si njė ēerek intelektual, kjo fjalė ėshtė e MADHE dhe e SHENJTĖ, unė me mbi dy mijė punime, dhe mė shumė se gjysma tė jetėsuar nė mė shumė se pesėdhjetė revista dhe gazeta tė kohės nė tė dy shtetet, dhe nė tė tre gjysmė shtetet, do tė kontribuoja pėr tė mirėn e popullit dhe asaj shtėpie. Edhe pse dikur ai intelektuali i madh i krijimtarinė time e quajti si SHKARRAVINĖ. Sepse intelektual i madh na qenka ai i cili s’ka vepra por ėshtė nė listėn e madhe tė internetit, edhe atė me emėr e mbiemėr, me profesionin dhe punėn e tij si hero i kryqit sllav.
    Ajo ėshtė e drejtė e tij. Unė mendova se pas mandatit, por edhe brenda tij do tė bėja ndonjė shkarravinė, tė asaj natyre. Kaloi gjysma e mandatit, unė s’kisha marrė pjesė nė asnjė seancė gjyqėsore. Dalėngadalė nė trurin tim filloi tė NGULITET ajo drejtėsia FILLOTIJANE. Pas njė kohe njėri prej atyre e zgjidhi zemrėn, siē thuhet nė popull dhe mė thirri. Mė kujtohet mirė, u ula nė anėn e djathtė, tė niset ka e mbara. Kalova mirė edha atė plotė tri orė. Prej katėr gjykimeve, tri i anuluam pėr njė herė tjetėr, kurse pėr njėrin sollėm vendim, real.
    Mendova se mė u thye akulli, dhe vėrtetė ashtu ndodhi. Pas disa ditėsh mė thirri edhe njė tjetėr. Pastaj edhe njė tjetėr... Unė mė u binda se aty ishte ajo DREJTĖSIA FILLOTIJANE, apo siē thuhet nė popull “ Paraja e ēon ujin nė hava”. Ajo bindje edhe mė shumė u vėrtetua, kur pėr njė vit stazh porote i mora njėzet euro. Njė shok tash i ndjerė mė tha, se ato, prej meje paskan pritur shumė mė shumė, bile edhe mrekulli.
    Aty ka gjysma e mandatit, njėri prej atyre mu ankua duke mė thėnė:
    - Po tė ishte gjallė Titoja do tė kisha edhe dy herė mė shumė rrogė se tash. Unė iu pėrgjigja:
    - Po tė ishte Hitleri i gjallė, unė si arsimtar do tė kisha tri herė mė tepėr rrogė se ti. Krejt ju shkatėrroni ose lumturoni njė person, ose njė familje, kurse ne shkatėrrojmė ose lumturojmė tėrė gjeneratėn, prandaj pėr arsimtarėt pėrherė ka qenė litari nė qendėr tė qytetit...?!




































    VESHKAT E KALBURA TĖ GJENERALIT


    Dhimbjet ishin aq tė forta, sa qė isha i detyruar njė orė pas mesnate tė shkoja nė Qendrėn urgjente. Mjeku si bėri kontrollin me tha, me doemos tė nxirrej dhėmballa e prishur. Unė s’ kisha rrugė tjetėr, vetėm se tė pajtohesha me fatin. Mjeku si ma dha gjilpėrėn u largua nė dhomėn tjetėr. Unė ngela i ulur nė karrigen stomatologjike. Motra bėnte punėt e veta, dhe herė, herė mė shikonte. Pas marrjes sė gjilpėrės dhimbjet filluan tė qetėsohen, por edhe nofulla filloi tė mpihet.
    Mjeku erdhi pas disa minutash, i mori darėt dhe mė tha ta hapja gojėn. Pa asnjė farė problemi e hoqi dhėmballėn. Mė tha edhe pak tė rrija ulur dhe mundesha tė shkoj. Mjeku si doli nė dhomėn e mjekėve, motra mė pyeti:
    - A njihemi ne?! Unė i hapa sytė, e shikova dhe i thash nuk e dijė, ndoshta. Ajo tha ti nuk kujtohesh, por ajo kujtohet mirė, mė tha ta ktheja kujtesėn, disa vite pas, edhe atė pėr ahengjet nė BORDELIN e kryeqendrės, siē i kam thėnė dikur atje lart nė mesin e bukurive tė rralla tė AVALLĖS. Po ashtu tha se shumė mirė i kujtohet poezia e lamtumirės me titullin provokues dhe jo aq tė qartė pėr atė kohė -FIKS VAKSINA- e bordelit, tė cilėn e kam shkruar atė ditė nė afėrsi te Varri i Ushtarit tė pa njohur. Pas kėtyre fjalėve edhe njėherė mė pyeti:
    - A janė kėto fjalėt tuaja?! Atėherė u binda nė fjalėt, qė i dėgjova pak mė parė, dhe memoria u kthye pas mė tepėr se gjysmė dekade, kurse ajo vazhdoi:
    -Pėr tė mė larguar prej asaj rruge BORDELIJANE, siē i thoshe ti atėherė dhe vetė vendose tė largohesh, baba im kėrkoi transferim nė kėtė vend ku jam tani. Kurse mua mė vajti mendja te poezia e asaj kohe, ku mundet tė ndodhet ajo poezi?!
    Ditėn e parė qė u ktheva nga kryeqyteti, disa orė i shfletova librat e sjellė dikur nė gjuhėn e asaj, qė mė kujtoi poezinė, por dhe bordelet e viteve adoleshent. Mė nė fund ajo poezi e shkruar dikur nė dialektin GEGĖ e tė folmes sė vendlindjes sime, ndodhej nė librin “ NJERĖZIT DHE TOKA” e nėnshkruar nga kujdestari i klasės dhe tė gjithė shokėt dhe shoqet, qė ma ka dhėnė vet kujdestari, nė emėr tė tė gjithėve te stacioni i trenit, pak pėrpara se ai tė nisej pėr nė jug.
    Nuk mė kujtohet pas sa vitesh u takuam prapė, atje ku dikur kisha vizituar bordelet dhe kisha shijuar vaksinat. Por mė tė mplakur dhe jo tė disponuar si vite mė parė. Atė mė tepėr e brengoste shėndeti i babės, Gjeneral i APJ, por me VESHKA tė KALBURA. Atje nė kryeqendėr mė tha se pas disa ditėsh gjenerali do tė shkonte nė kryeqytetin e shtetit mė tė madh dhe mė tė fortė nė botėn KOMUNISTE, pėr tė operuar dhe rigjeneruar veshkat e kalbura. Edhe unė i tregova se e kisha botuar poezinė e dikurshme.
    Prej atij takimi shpejt nė lajmet e mbrėmjes nė televizion thanė “ Njė ushtar i APJ ka bėrė vetėvrasje”. Me siguri ēdo prind, qė kishte dėgjuar dhe parė lajmet, mendja i kishte shkuar te fėmija i vet ushtar.
    Ditėn e tretė po ashtu lajmėruan se ushtari i vetėvrarė ėshtė i rrethit tė vendlindjes sime, dhe se ėshtė i kombit tim. Atė ditė nė ēdo shtėpi ndihej dhimbje, por mė tepėr e ndienin ato, qė kishin fėmijė nė APJ.
    Varrimi u bė, dhimbja ishte e pa pėrshkruar. Ēdo nėnė dhe motėr, qante dhe nėmte, atė dorė vrastare duke mos besuar nė raportet e vrastarėve pėr vetėvrasje.
    Nuk shkuan shumė ditė nė trojet filluan tė qarkullojnė disa kaseta. Nė ēdo kasetė qartė shihej masakra shtetėrore ndaj ushtarėve tė rinj tė kombit tim. Ekspertėt zbulonin se atyre u mungonin organet, shumicės u mungonin veshkat. Pas shikimit tė atyre kasetave, mua mu kujtua gjenerali i APJ-ės, me veshkat e kalbura, atje nė metropolin e shtetit KASAP tė pėrbashkėt, qė KRYEKASAPI me kasapėt e mbanin me dhunė.
    Si e shkrova poezinė VESHKA PĖR TRANSPLANTIM, por edhe disa tė tjera, mora rrugėn pėr nė kryeqytetin e shtetit mė tė rinj nė botė. Dorėn nė zemėr atje pėrherė mė pritnin mirė. Edhe kėsaj radhe redaktorėt e revistave mė pritėn mirė. Edhe redaktori i gazetės pėr krijimtari pėr tė rritur mė priti mirė, por kur e pa titullin e poezisė, me fjalėn transplantim i habitur e lexoi disa herė poezinė, dhe pak i nervozuar mė tha:
    - Kėtė poezi unė nuk mundem ta lėshoj, bile as ta mbaj nė zyrėn time. E mora poezinė e futa nė ēantė, ashtu qetė u pėrshėndetėm dhe dola prej Pallatit. Duke e arsyetuar se kishte tė drejtė, pse tė humbte vendin e punės pėr njė poezi. Por unė e arsyetoja edhe vetveten, atė qė e bėnte shteti te tė rinjtė e kombit tim, ishte njė krim i pa parė.
    Tė njėjtėn poezi ia dhashė edhe redaktorit tė gazetės sė vetme shtetėrore nė republikėn time. Por pėrgjigja ishte e njėjtė si e njė dite mė parė. Edhe aty u dėshpėrova, por nuk u hidhėrova. Po atė ditė me autobusin e parė urban udhėtova disa minuta deri sa arrita te redaksia e gazetės “TRIBUNA-SH. Pėr fat tė mirė nė vendin e punės e takova redaktorin. Si u pėrshėndetėm unė hapa ēantėn dhe ia dhashė disa poezi, por e para ishte ajo qė ma refuzonin. Ai sa e lexoi titullin tha:
    - Titull provokues. Unė nuk thash asnjė fjalė. Redaktori e lexoi me shumė vėmendje. E la nė anėn e djathtė. Dhe vazhduam bisedimin duke qarė hallet e jetės, por edhe pėr krijimtarinė nė trojet mbarė shqiptare, por edhe pėr poezinė me pėrmbajtje tė krimeve shtetėrore ndaj vėllezėrve tonė, qė kur i hapnim arkivolet i shikonim tė qepur si arrėn thesi tė atyre me atė kėsulėn karakteristike, qė shesin nėpėr fshatrat tona, gėshtenja e molla.
    Kėnaqėsia dhe dhembja u bashkuan mė njė nėntor, kur nė faqen njėzetedy ishte poezia, aq e rrezikshme.
    Gjenerali kalbej, por nė memoaret dhe ditarin, qė ia kishte lėnė pjellės sė vet shkruan: “ Me veshkat e ushtarit dhe ushtarėve tė vetėvrarė, unė jetova plotė edhe njė dekadė”. Kurse pjella e vet atje nė afėrsi tė pallatit ALBANIJA, duke pirė raki tė sertė do tė mė thotė: “ Pėrveē shpėtimit nga vdekja e sigurt tė disa qindra personave tė kombit tim, ne kemi pėrfituar edhe shumė para nga ato, qė edhe sot e kėsaj dite s’u dihet as nami e as nishani”. Plotėsisht ka tė drejtė ajo HAGOVIĒKA, por atė qė e thotė pėr ty dhe kombin tėnd, ėshtė dashur ta THOTĖ si BURRNESHĖ, pėr mua dhe KOMBIN tim, kurse JU ATJE hapni sytė...?!






































    SHKROLA E ZOTIT


    Shumica kur do ta lexojnė kėtė titull, do tė thėnė se ėshtė TEIST, e tė tjerėt do tė thonė ėshtė ATEIST. Kurrė nė jetė kėmba e tij s’ka shkelur pragun e xhamisė. Secili ka tė drejtėn e vet, unė nė xhami s’ jam falur e lutur si ato, por i kam katėr vepra me pėrmbajtje FETARE, dhe njohėsit e mirė tė asaj fushe kanė folur dhe shkruar mirė. Ose siē thotė populli secila dele, unė do tė them DASH, do tė varet pėr kėmbės sė vet, edhe unė llogari do ti jap ATIJ LART e jo kėtyre poshtė, qė urrejnė fjalėn e shkrua, dhe sipas POROSISĖ sė KRYQIT, tė mos lihet gjurmė...?!
    Si i botova disa vepra, dorėn nė zemėr pak mu rrit mendja. Njė ditė i thash vetes, pasi ka mundur ZHABA tė provojė tė mbathet si kali, pse unė tė mos provoj si ato INTELEKTUALĖT e MĖDHENJ, tė konkurroj nėpėr konkurse, me njė titull. Kur doli konkursi i parė pėrgatita dokumentacionin e nevojshėm dhe drejt e nė postė. Pėr fat tė mirė, kur u shpallė rezultati emri dhe mbiemri, sė bashku me titullin e veprės nė tė gjithė gazetat, bile edhe te ato nė gjuhėn shtetėrore. I gėzuar thash, sot do ta qeras vetveten, edhe atė me njė raki tė sertė burrash. A dini pse, hyra te ato tė mėdhenjtė, por unė me vepra, jo vetėm intelektual, me diplomė parash dhe pak para nė xhep. I bėra krejt rendet dhe obligimet, ato duhej tė mė jepnin hakun-PARET. Dikush atje nė kryeqendėr mė tha:
    - Kush u njeh juve krijuesve! E veēanėrisht ty si shqiptarė. Nė se doni ta dini edhe ai vetė ishte i gjakut tim, ishte krijues bile grandioz, mė tha se do tė mė ndihmonte se ai vet punonte nė atė zyrė. Kur u ndamė tha hajde pas disa ditėsh. Javėn e dytė apo tė tretė nuk mė kujtohet, me trenin e mėngjesit drejt e nė zyrė te ai. Prita pas dere si ai pėr kocin, ai mė shihte, kur hapej e mbyllej dera, por komunisti atė e ka pasur nė gjak dhe porosi e urdhėr, qė sa mė shumė maltretim, aq mė vlerė do tė ketė vendi i punės, por edhe pėrfitime, mos habiteni ajo ėshtė edhe nė demokraci bile edhe mė tepėr. Dikur edhe unė u futa nė atė zyrė, qė ishte hera e parė nė jetėn time. Ajo zonja mė shikoi dhe nisi tė mė pyes pėr hallin, por zotėriu ia mori llafin prej goje siē thotė populli. Mu drejtua mua nė gjuhėn tash shtetėrore, se unė nuk jam nė kompjuter, por as nė gazetė. Zonja rrudhi krahėt, kurse unė e hapa ēantėn dhe dy gazetat nė gjuhėn time-zyrtare dhe njė nė gjuhėn shtetėrore ia tregova emrin, mbiemrin, titullin e veprės bile edhe tė Shtėpisė Botuese. A e dini si u bė, si ai qė i ka mbushur brekėt, por edhe mė shumė u hidhėrua. Mua nuk mė ngeli tjetėr, vetėm tė dilja prej zyre. Pas meje doli edhe ai, kur u pėrshėndetėm, mė tha, mund tė negociojmė! Unė dorėn nė zemėr deri atėherė mendoja se mundet tė negociohet vetėm pėr politikė, apo emrin e ndonjė shteti, por ja diēka mėsova dhe u binda nė fjalėn e popullit, sa jeton mėson.
    Disa javė apo njė muaj, nuk mė kujtohet mirė shkova te Agjencia e Autorėve. Edhe ato nuk e morėn me seriozitet, bile njėra qeshi, mė shikoi dhe tha, dikush mundet edhe ti ketė hėngėr ato tė holla. Aty mu kujtuan disa shokė tė mi me tė njėjtin fat, qė u kishin dhėnė vetėm nga pesė ekzemplarė, honorarėt dhe ekzemplarėt tjerė i hėngri BUBA. Prej aty prapė te zyra e atij, rrugės mendoja edhe pėr negociata, por kush do tė ishte lehtėsuesi?! Dhe a do tė pranonte lehtėsues?! Pritja dhe pėrgjigjja ishte e njėjtė, emri im nuk ndodhet nė kompjuter edhe pse ėshtė nė shumė gazeta, goja iu mbyll, koka iu lėvar, mua s’ mė ngeli tjetėr vetėm tė lėshoja zyrėn, edhe pse pak prita pėr negociata, bile e kisha caktuar edhe vendin, por ai edhe kur dola se hapi gojėn. Populli thotė; dikush tė shkel gjurmėt, por fatin apo riskun assesi, ose SHKROLĖN E ZOTIT SE FSHIN GOMA APO DORA E NJERIUT.
    Duke zbritur shkallėve, nė kokė mė silleshin shumė mendime, qė kisha dėgjuar, pėr shumė persona, por edhe pėr atė tė zgjedhurin, bile mu kujtua edhe ai rasti kur bėmė zgjedhjen e Kryesisė tė SHSHM-ės, kur unė dhe njė krijues i mirėfilltė dhe serioz kishim vota tė njėjta dhe duhej prapė tė votohej ose njėri tė tėrhiqej. Nė bisedė i zgjedhuri i tha ē’ po ja ... ti je mė i mirė, dhe nė votimin e dytė do tė fitosh, prandaj mos u tėrhiq, unė atėherė e ktheva kokėn, mė panė tė dy, por i zgjedhuri, nuk mbeti me aq:- tha jemi tė dy tė mirė, kush fiton duhej tė shtrihet dora. Unė thash, po, po, por ēdo tė bėhet me NĖNĖN?! I poshtri vetėm pak bėri sė mė tė skuqur. Kur filloi mbledhja, pėr votimin e dytė, kolegu e mori fjalėn dhe u tėrhoq, nga votimi i dytė, unė edhe sot jam nė Kryesi, jemi tė pėrjetshėm si liderėt partiak, kurse kolegut i jam mirėnjohės. Kur arrita te shkalla e fundit e vėrejta rrugicėn e kuqe, me njėherė mu kujtua ajo rruga e gjatė prej njė qyteti tė shtetit tė atij qė ngordhi nė Hagė. Kur arritėm pėrpara MONTANĖS ai qė na hapi dyert e Mercedesit tė zinj korb, na shtroi edhe rrugicėn e kuqe. Unė isha ulur pas shoferit, nė anėn tjetėr ajo leshverdha furnizuesja e letrės, prej atje ku dikur SHKRONJAT e plumbit morėn rrugėn e gjatė, kurse nė anėn tjetėr tė shoferit ishte PIKTORI me DORĖN e SAKATUAR.
    Tė nesėrmen piktori mė thirri nė dhomėn e leshverdhės, ajo i kishte hapur tė dy sėndukėt, plotė e pėrplot me bankėnota prej atyre mė me vlerė. Aty piktori mė tregoi se pėr ato bankėnota dikur ia kishin prerė katėr gishta e dorės sė majtė, qė kurrė mė tė mos kapi brushė me dorė. Gishtin e madh deri nė fund, atė tregues deri te thyerja e parė, tė mesmin deri te thyerja e dytė, kurse atė afėr tė voglit vetėm gjysmėn e thoit. Prej xhepi nxori njė shumė parash, po ashtu edhe leshverdha, kurse shoferi EKSPERT pėr PRERJE dhe pėrgjegjės i grupit mė dha shumė mė shumė se ata tė dy.
    Kur mė kishin ngelur vetėm edhe dy hapa, nė atė katrahurė, dikush me zė tė lartė mė thirri me emėr e mbiemėr, qė unė nuk u besova as veshėve e as trurit. Kur ktheva kokėn pas pashė ARTISTIN, qė dikur pėr atė kisha shkruar poezinė “BALADA E URTISĖ”. Mė pyeti ē’ e mirė mė ka sjellė aty, por unė i thash; jo e mirė, por e keqe. Ua tregova rastin, artisti tha, ka mbaruar ajo punė, ky ėshtė personi kompetent. Kurse personi mė tha qė tė kthehem prapė atje nė zyrė te i zgjedhuri. Ai kur mė pa nė derė u habit, por unė ia pėrcolla fjalėt e kompetentit. I zgjedhuri kur i dėgjoi fjalėt sikur i ra DAMLLA. E gjeti emrin e mbiemrin nė kompjuter, bile edhe shumė gjėra tė tjera, qė unė si kuptova. Javėn e parė, arritėn paratė, nuk e di a e dini sa?! Mos mėrziteni ua tregoj, aq sa mė kishte dhėnė leshverdha, qė ti harxhoja te Montana nėn pisha -ELIKSIR- kundėr Astmės, dhe atje te Guri i Arushės.
    Kurse piktori mė tha, se do ta bėjė “FIRMĖN” e ndėrmarrjes time mė tė mirė se “DY LUANAT”, atje ku prehen eshtrat e ushtarėve tė Hajredin Pashės...

































    DHURATĖ PĖR KRYETARIN


    Nesėr bėhet plot njė vit, kur i dhurova pėr ditėlindje VARKĖN kryetarit tė shtetit. Duke u falėnderua, tha ėshtė hera e parė qė i dhurohet njė dhuratė e tillė, dhe po ashtu ėshtė hera e parė qė njė njeri prej qytetit tė Hekuranės mė tė madhe nė vend ėshtė kujtuar pėr ti dhėnė dhuratė. Pėr plot njė vit e bėra edhe kėtė qė shikoni, nesėr do ta lėshojmė nė ujin e trazuar tė lumit, do tė kalojmė nė anėn tjetėr, pėr njė piknik nė vilėn e babait.
    Tė nesėrmen nė afėrsi tė ankorimit u ndalėm me veturėn dhe avokati mė tha qė tė merrja njėrėn nga valixhet pėr ta ēuar nė varkė, gruaja e profesorit, nė realitet ai ishte inxhinier, gruaja e tij ishte profesoreshė, por unė e thirrja edhe atė profesor. Ajo tha qė tė mos i prekja ato valixhe dhe tė merrja atė qė mė jepte ajo. Avokati pak u nervozua, po ashtu edhe gruaja e tij. Profesoresha duke sharė, bile nė atė moment shau edhe Zotin, atė e kishte njė ves tė keq jete. Tha se ato valixhe kanė ushqime qė nuk i ha unė, prandaj edhe s’ duhet prekur, kurse mua duke ma dhėnė valixhen me ushqimin e pėrgatitur special pėr mua, tha nė gjuhėn time, te ato ndodhet mishi i keq i pjekur, dhe verė shtėpie, avokat e pėrgatit duke shtrydhur rrushin prej vreshtės sė vet, nė fillim bėnė musht, pas njė kohe bėhet verė, avokat e pinė si mishi i atij qė ėshtė pjekur, ti mos u mėrzit unė pėrherė jam, dhe do tė jem me ty, edhe unė kam pak besė, e dinė ku kam lind. Lumin e kaluam shpejt, nė anėn tjetėr na priste babai i profesorit me shokun e vet. Aty ia uroi varkėn djalit duke e sharė si shumė herė tė tjera pėr dhuratėn, qė ia kishte dhėnė kryetarit tė shtetit mė tė madh nė Ballkan, me arsye se KRYETARI dikur ia kishte konfiskua njė pjesė tė madhe tė pasurisė dhe tash i kishin ngelur vetėm disa hektarė tokė pėr rreth vilės. Kurse ai xhaxhai, shoku i babait tė profesorit edhe njėherė i pėrsėriti fjalėt, qė mi kishte thėnė disa herė, pėr vrasjet e gjimnazistėve, dhe djalin e tij. Dhe prej atėherė, largohet prej ati qyteti, dhe deri nė atė ditė kurrė kėmba e tij nuk kishte shkelur atje, as e kishte vizituar varrin e tė birit, duke e akuzuar kryetarin, pėr masakrėn qė kishin bėrė komunistėt pėr tė njollosur okupatorin me mėnyrėn mė tė PISTĖ komuniste.
    Vila ishte dy kat, mjaft e bukur me mobilije tė stilit tė vjetėr, tė punuara krejt prej druri. Ai hidhėrimi i lehtė, qė u bė andej lumit, mori fund duke cakėrruar gotat e verės, kurse unė i cakėrrova me lėngun e shtėpisė, qė e kishte pėrgatitur vetė profesoresha e gjuhės frėnge. Gruaja e avokatit, kur i cakėrruam gotat mė uroi pėr fjalėt e bukura, qė disa ditė mė parė, nė shtėpinė e tyre pėr mua i kishte thėnė profesori i matematikės dhe gruaja e tij po ashtu profesoreshė e gjuhės frėnge. Profesori ndėrtuesi i varkės tregoi se unė kam arritur shpejtėsinė mė tė madhe nė grup.
    Nė mbrėmje kur u ktheva nė banesė baba dhe shokėt e dhomės kishin shkuar nė turnin e tretė. Unė disa orė mėsova nėn dritėn e llambės sė vajgurit, dhe freskinė qė mora nė vilėn e bukur, me plot aromė lulesh u zhduk nga mushkėritė, duke u zėvendėsuar me tym vdekjeprurės.
    Tė nesėrmen, ditėn e diel plotė tri orė isha nė fushėn e sportit sė bashku me shokėt, profesorin e fizkulturės dhe trajnerin e klubit. Kėmbėt s’ mė mbanin nga lodhja dhe uria. Duke shkuar pėr nė banesė u ndala nė afėrsi tė shtypshkronjės, te ėmbėltorja, qė pronari krenohej mė ndėrtimin e xhamisė dhe minares me tri sherife, atje nė vendlindje, nė afėrsi tė lumit mė tė madh nė Republikė. Ishte adhurues i flaktė i futbollit, nė njėrėn anė tė lokalit mbante fotografitė e disa klubeve, por me njė madhėsi tė veēantė mbante portretin e lojtarit tė atėhershėm-JUSUFI. Si e hėngra ėmbėlsirėn e dytė bėhesha gati edhe pėr tė tretėn, u hap dera e lokalit, dikush hyri. U afrua afėr meje dhe kėrkoi qė ti paguaja disa ėmbėlsira. Unė e refuzova, sepse shumė herė kisha dėgjuar nė atė vend tė shahej Zoti, qė nuk ishte ai ves nė vendin tim tė lindjes, i helmuar me Vėllazėrim-bashkimin Komunist, qė s’ donim tė dėgjonim pėr lėmoshė e as pėr Zot. Edhe pronari nuk ia vendoi veshin, bile i tha, sa veta vinė si ju nė ditė nė kėtė lokal. Ajo prapė mė tha bile u lut qė ti paguaja disa ėmbėlsira, por unė vazhdova tė hajė edhe ėmbėlsirėn e tretė. Ajo u afrua mė afėr, ma kapi dorėn e djathtė dhe tha:- paguaj atė qė tė kėrkova do tė tregoj pėr tėrė jetėn tėnde dhe familjen. Mė tepėr u nervozova dhe fillova ta tėrheq dorėn, por disi nuk munda. I thash tė ma lėshonte dorėn isha i lodhur, ajo mė tha nėse nuk mundem tė paguaj aq sa kėrkoi ti paguaja vetėm njė. Unė edhe atė e refuzova. Mė lėshoi dorėn, duke mė thėnė:
    - Paē vetveten mė qafė. Do tė tregoja edhe atė qė dinė, por mė shumė pėr atė qė s’ din dhe kurrė s’ do tė dish. Emrat e prindėrve tė tu fillojnė me germėn, R dhe germėn T. Ėshtė e vėrtetė i thash. Ti tha shumė shpejt do tė largohesh prej kėtij vendi, as ti e DURON, por as ky VEND s’ tė duron. Unė nė kėto fjalė assesi nuk besova, sa kisha filluar shkollimin! Kėtė qė mendon tė bėhesh, kurrė s’ do tė bėhesh, do tė vuash mjaftė, por do tė arrish shumė nė fushė tjetėr. Po ashtu do tė jetosh gjatė, bile shumė gjatė, as prej njėrės e as prej tjetrės s’ do tė thyesh qafėn, por kur do tė futet nė trupin tėnd ai i treti atėherė...?! Doli pėr dere, mu duk si ėndėrr edhe pronari u habit, duke mė thėnė se kurrė atė person se ka parė nė lokalin e vet, por edhe ato fjalė si ka dėgjuar kurrė. Edhe unė dola, pėr tė shkuar atje nė dhomėn e FERRIT.
    Nuk shkuan as plotė dy javė, sytė i hapa nė spitalin e qytetit. Tė nesėrmen mė dėrguan atje nė kryeqendėr, ku pėrpara njė viti kishte arritur edhe VARKA e profesorit, dhuratė pėr kryetarin e shtetit, qė me gojėn plot llomotiste pėr DREJTĖSI dhe tė drejtat e punėtorėve, kurse baba dhe shumė punėtorė, vetėm disa kilometra larg tij, akoma s’ kishin rrymė elektrike, por edhe muret e dhomės plotė lagėshti...?!
    U bėnė mė shumė se katėr dekada, fjalėt e dėgjuara, si nė ėndėrr te ėmbėltorja nė afėrsi tė shtypshkronjės shumė herė nė jetė mė kanė shqetėsuar dhe mė shqetėsojnė...?!















































    KANIBALĖT E TOKĖS


    Nuk mė kujtohet, as nuk e dijė, e kam dėgjuar apo e kam lexuar prej dikujt, por e di mirė se mua vetė mė ka ndodhur, edhe atė atje lart te BAJRAKU. Ju atė vend dhe Bajrakun nuk e dini, sepse edhe unė vetė se kam ditur. Rastėsisht dikur nė dorė mė ra libri i shkruar, pėrafėrsisht njėqind vjet mė parė nga njėfarė Cvijiqi dhe mė vonė tė njė farė Smiljaniqi, edhe atė me urdhėr tė carit serb tė atėhershėm, tė vinė nė vendin tim dhe tė shkruajnė, tė regjistrojnė popullatėn, mėhallėt por edhe toponimet. Tė vinė ato se ne trurin e kemi pasur tė mykur, mė falni edhe sot ashtu e kemi, sepse ashtu i kemi politikucat, pėr fjalėn e shkruar le qė s’ japin asnjė lek, por edhe tallen bile edhe tė dėnojnė.
    Unė atje lart nė afėrsi tė bajrakut, te ARA e SHJAUT, siē i thonė fshatarėt, ajo nė realitet ėshtė ARA e SHEGĖVE. Si i ri ruaja bagėtinė, dikush do tė tallet, pėr kėtė qė them se kam ruajtur bagėtinė, por unė edhe sot krenohem se kam qenė dhe jam njeri fshatar, apo rural dhe atėherė pėrgatitja provimin, mirė mė kujtohet, Vizatimi teknik me Gjeometri diskriptive. Nė afėrsi pushonte Laroja, shoku im mė i mirė, dhe nė mes kishim shkopin, Laroja kur e lėkundi kokėn qė tė largojė mizat, qė se linin rehat, mua mė vajtėn sytė te shkopi. Mbi tė kishte hipur njė mizė thnegle, apo milingonė, s’ di si ta quaj sepse ishte pak mė e madhe, ndoshta pse ishte rritur nė mal, me kushte shumė mė tė mira se sa atje poshtė nė fshat. Atėherė u ēova e mora shkopin dhe prej pozitės horizontale e ktheva nė pozitėn vertikale. Milingona arriti pėrafėrsisht deri te gjysma e shkopit dhe ra poshtė, por nuk largohej prej meje dhe shkopit. Prita pak qė prapė tė ngjitej, por ajo nuk deshi. E lash shkopin nė pozitėn horizontale dhe vazhdova punėn. Dikur prapė mė vajtėn sytė te shkopi dhe milingona. Ajo kishte hipur mbi shkop dhe bėnte disa lėvizje, apo rrotullime, me siguri hulumtonte terrenin, unė u ēova dhe prapė e ngrita shkopin nė pozitėn vertikale. Krejt kėtė ndodhi apo eksperiment ma prishėn dy policėt, qė dolėn prej dushkajave dhe u nisėn drejt meje. Kur ato arritėn edhe thnegla arriti deri te gjysma e shkopit. Ato filluan me pyetjet provokuese. Mė vendonin nė pozitė, qė s’ mundja tė jap pėrgjigje. Njėri e pa librin me detyra tė zgjedhura nga matematika, tė Apsenit. Dhe mu vėrsul si i ēmendur pėr autorin duke menduar se fjala Apsen ėshtė e keqe. U mundova ta bind, por ishte kot. Dikur ai tjetri, pak mė i shkolluar ia sqaroi, por ai i revoltuar nxori njė bllok dhe filloi tė mė marri tė dhėnat, unė s’ kisha rrugė tjetėr vetėm ti tregoja atė qė mė pyeste, mė nė fund mė tregoi dorėn e prerė, i thash mos ke pirė gjak?! Ai tha, kam pirė dhe do tė pimė, tėrė familja ime ka qenė dhe ėshtė pėr kėtė shtet...! Laroja i shikonte herė ato e herė mua dhe lėvizte kokėn, kurse unė shumė herė i ēoja sytė te shkopi dhe miza. Nė atė moment mė vajti mendja te vizita e Muzeut tė Cvijiqit; me plotė raketa, fluturake, libra, fletore dhe harta tė ndryshme, atje diku nė mes tė HEKURANĖS dhe fshatit, tė XHAJIQIT, lojtarin e famshėm.
    S’di cilėn herė, por MILINGONA arriti deri nė majė tė shkopit, kur policėt ndoshta raportonin pėr ditėn operative. Unė me Laron u nisėn nė drejtim tė bagėtisė, por ato baba pak pėrpara se tė bėnin zullum nė arat e fshatarėve i kishte marrė nė shtėpi, si shumė herė tė tjera, se mua mė merrte gjumi nėpėr hije, kurse Laroja mė bėnte roje.
    Pas disa ditėsh nė njė kafene, takova shokun, tash gjykatės aktiv dhe mė i vjetėri nė qytet. Mė pėrgėzoi pėr poezinė “TASH U RROTULLUA RROTA”. Mė tha se e kishte lexuar disa herė dhe kishte qarė, por tė kem kujdes. Mua nė atė moshė, kurrė nuk mė kishte vajtur mendja se mundej tė pėrgjigjet njė autor pse ka shkruar njė poezi tė tillė, dorėn nė zemėr mė vajti mendje, atje te Bajraku, nė librin e Cvijiqit qė te Muzeu kishte vendin mė prestigj, pastaj pėrmendet edhe te Smiljaniqi, KANIBALĖ tė tokės sime, por edhe KANIBALĖ tė popullit tim.
    Pas disa ditėsh, i vendosur i hipa trenit, i armatosur mirė me disa tituj, i kisha futur nė ēantė dhe assesi se lėshoja prej dore. Atje nė kryeqendėr zbrita dhe drejt nė Pallatin e shtypit, ku ndodheshin edhe redaksitė e gazetės dhe revistave tona. Si hyra te kati i parė, u ndala pėrpara ashensorit, ku prisnin edhe dy persona, atė njėrin e njoha, se ishte i njohur bile unė kisha shkruar dhe botuar njė poezi pėr atė me titull “ KUKUDHI”. Atė tjetrin nuk e njihja, por edhe ai ishte i atij SOJI, atė aty e pagėzova me emrin DRAKULLA. Duke pritur ashensorin, kukudhi i tha drakullės:
    - Kėtė qė bėjė unė, shok ėshtė njė PUNĖ e madhe, atė s’ mundet ta bėjė askush...?! Kurse drakulla duke e parė me njė cinizėm tė pa parė i tha:
    - Atė qė bėnė ti, s’ėshtė kurrgjė, ti dhe ato tė tjerėt duhet tė punoni... Pas disa ditėsh nė njė gazetė lexova, me urdhėr tė drakullės, kukudhi duhej krejtėsisht tė transformohej, prej HĖNĖS nė KRYQ. Atje buzė liqenit dikush mė tha, ato ditė kukudhin nė afėrsi tė fshatit e kishin dėnuar me zhveshje-lakuriq.
    Unė u ndala aty ku duhej, kurse ato thyen qafėn, nė punė tė vet. Fillova me rend, aty nė afėrsi tė ashensorit, e hapa derėn, por personi kompetent, sa mė pa e uli kokėn dhe assesi s’ deshi tė mė shikojė. Unė e hapa ēantėn, qė ti lejė punimet, por ai mė tha, s’ka nevojė ka shumė punime prej meje. Me ēantėn e hapur shkova nė dhomėn tjetėr, por edhe ai nuk mė priti mirė, bile mė tha:
    - Njė herė e hėngra, tash kam kujdes, lėri po tė duash, por njė kohė tė gjatė do tė pushoni. E mbylla ēantėn dhe dola prej zyre. U ndala, u mendova pak, tė hy edhe te dera e tretė, apo tė pres ashensorin. Nė fund vendosa tė hap edhe derėn e tretė. Pėr fat aty ishte personi qė duhej. E pėrshėndeta edhe ai mė pėrshėndeti, bile mė tha qė tė ulem. U ula dhe e hapa ēantėn, ai duke qeshur mė tha:
    - Me ēka do tė na gėzosh kėtė herė?! Unė ia dhashė disa punime, por ai duke qeshur, tha:
    - Mos jenė si ato te “THUMBI” dhe ajo nė redaksinė tonė...?!
    Njė faqe tė revistės sė atij muaji e kishte mbushur plot e pėrplot...












































    TOPI I QERSHISĖ


    Pėr incidentin dhe atė qė dėgjuat sot mos mėrziteni. Ata janė tė pa cipė, jetojnė me njė civilizim tė egėr. Unė e thirra shoferin dhe u larguam nga reparti i tė pa civilizuarve. Shumė herė nė kthim pak kotesha, kurse sot fjalėt e plakut; tė pa kulturuar dhe civilizim tė egėr shumė herė mė pėrsėriteshin nė kokė.
    Pak prej lodhjes dhe mė shumė prej revoltės, sa mbėrrina nė qendėr, pa mos hyrė nė zyrėn time, prej sekretares kėrkova dhjetė ditė pushim. Ajo kishte kuptuar pėr incidentin, por nuk bėri zhurmė menjėherė i tha nėpunėses qė tė bėnte gati vendimin. Me telefon bisedova me gruan, qė edhe ajo tė merrte disa ditė pushim. Ajo nuk pyeti pse, si e kanė zanat gratė.
    Ishte dita e dytė qė ishim vendosur nė afėrsi tė urės prej ku buron Drini. Gruan dhe fėmijėt i lash te byrektorja, kurse unė aty nė afėrsi shkova tė blejė Flakėn e vėllazėrimit, nė atė kohė ajo ishte gazetė e vetme nė gjuhėn shqipe. Duke ecur nėpėr trotuar bėja edhe shfletimin e gazetės. Prej krejt titujve mė interesant mė erdhi titulli i shkruar nga i nderuari Prevalla. Edhe pse jo historian kishte zbuluar dhe shkruar njė punim shumė interesant edhe nga aspekti artistik, por mė shumė nga ai shkencor. E lexova disa herė. Nė kokė filloi tė mė mundojė dhe tė rrotullohet diēka. Mė nė fund, mu kujtuan fjalėt e ėmbla dhe qetėsuese tė plakut atje te reparti i mermerit. Po ashtu edhe tė katėr bashkėfshatarėve tė tij, qė sa e gjenin rastin ndaleshin dhe bisedonin me mua, me njė sjellje shumė tė kulturuar dhe me cipė.
    Isha i detyruar, qė njė ditė pėrpara apo mbas mbarimit tė muajit tė vizitoja tė gjitha repartet, po ashtu edhe atė tė mermerit. Por tash mė shkoja mė i pėrgatitur dhe me njė mision pak tė ēuditshėm, por edhe me njė rezervė, sepse ēdo reagim i atyre mundej tė ishte i fatalėt pėr mua. Mė shumė kujdes dhe mjeshtri iu afrova plakut, sė pari iu falėnderova pėr fjalėt e bukura. Edhe ai nė mėnyrė shumė njerėzore, mė kapi pėr krahu dhe mė tha:
    - Jemi njerėz, bile edhe tė njė gjaku. Unė e shikova dhe nė shpirt ndjeva njė lehtėsim. Si mora frymė thellė, i tregova pėr shkrimin e zoti Prevallės. Plaku duke qeshur tha:
    - Unė nuk e njoh Prevallėn, por ajo ėshtė e vėrtetė, TOPIN e QERSHISĖ e kemi bėrė NE, mendoj unė dhe ti. Dhe mua mė vjen keq, bile shumė keq, qė jemi larguar, bile shumė jemi larguar. Nė atė moment na u afrua njė bashkėfshatar, i thash qė ta ndalnim bisedėn, por plaku mė tha se edhe ai ėshtė si ne, bile edhe mė i flaktė. Nė prezencėn e bashkėfshatarit plaku tha:
    - Ajo ndasi filloi atėherė kur prej fshatit u largua mėsuesja dhe shkoi nė qytetin ALFABETIT. Nė atė moment plakut pėr faqesh iu rrokullisin dy sumbulla lotėsh. Mė tregoi duart e plasaritura dhe tė pėrgjakura. Prej kėtyre plasave dhe kėtij gjaku aspak s’kam dhimbje. Por prej kėtyre qė rrokullisen jam i dėrrmuar. Dhe pėrmendi familjen QIRIAZI. Dhimbjen mė tė madhe e kemi pėrjetuar, atėherė kur dėgjuam se mėsuesja nė klasė, PĖLLUMBAVE u thotė “ PIS ARNAUTĖ”, harron gjakun dhe tėmblin e nėnės, qė me siguri, kurrė s’ do t’ia falė, dhe atje nė amshim pranė nėnės, nėse e pranon tė rri nė afėrsi tė saj, kurrė s’do tė ketė qetėsi. E lamė, bisedėn ta vazhdonim ndonjėherė tjetėr, nė kushte dhe vend mė tė pėrshtatshėm.
    Mua mė vajti mendja te KOPILI i fshatit tim. Dikur pasi mbarova tetėvjeēaren, dikush atje nė fshat mė tha:
    - Ai iku se nuk i takon kėtij fshati, ėshtė kopil, as nėna e as baba s’ janė tė tij. Ato fjalė mi vėrtetoi edhe nėna. Edhe pse u binda nė atė realitet tė hidhur, vendosa tė bisedoja edhe me tezen, gruan qė e rriti dhe ai e thirri nėnė aty nė fshatin tim, pak mė pak se njėzet vjet. Edhe tezja me lot tė pėrgjakur, shkurt mė tregoi pėr historinė e shokut, qė ishim rritur disa vite bashkė. Tezja mė tregoi edhe ēekun, qė djali ia kishte ēuar prej atje nė kryeqendrėn e shtetit artificial. Po ashtu mė tregoi se pas disa javėsh ai do tė martohej dhe do tė jetonte me nusen, atje ku nė atė mbledhje KOSOVA do tė marri pjesė si shtet i pavarur dhe i barabartė me tė tjerėt.
    Si u ktheva prej fushės, baba mi dha paret e nevojshme pėr pushimin veror. Unė thash ti mbaj se akoma si kam kryer obligimet. Ai qeshi, i futi paret nė xhep dhe mė tha:
    - Je pak i krisur, por e mban fjalėn e dhėnė. I thash, jemi apo s’jemi burra. Dhe i tregova, se pas pushimit, mendoj ti bėjė njė vizitė, shokut tė fėmijėrisė edhe meqenėse ai ishte disa vite mė i vjetėr se unė. Baba aspak s’u mendua, por mė tha se do tė bėj mirė. Ėshtė rritur edhe nė shtėpinė tonė. Prapė duke qeshur mė tha: - do tė duhen edhe pak mė shumė pare. Edhe unė duke qeshur i thash se nuk do tė mė duhen mė shumė se atėherė, kur pas pushimit nė det i vizitova ato atje te liqeni nė afėrsi tė Bullgarisė.
    Pas njėzetepesė ditė pushimi nė detin Adriatik, e nxora biletėn pėr atje ku ndodhej shoku i fėmijėrisė, apo siē u pėrfol disa ditė me radhė atje nė fshat. Mė priti shumė mirė, shumė i trimėruar, i tha nėnės sė gruas:
    - Me vėllain e kėtij jemi tė njė moshe, dhe jemi rritur si vėllezėr, por kėtė e kemi pasur pėrherė nė shoqėri. Nė atė moment gruaja e tij na thirri pėr tė ngrėnė, kurse pas saj edhe motra mė e vogėl, hyri me vajzėn qė u kishte lindur, pėrpara disa javėsh. Atė natė deri vonė u ēmallėm me lloj-lloj bisedash. Tė nesėrmen si hėngrėm mėngjesin shkuam atje te fabrika ku ishte punėsuar disa muaj pėrpara. Nė derė ishte emri, por mbiemėr tjetėr, me titull inxhinier i lėkurave. Ia urova punėn, por edhe titullin, qė ne nuk dinim. Aty na gostitėn me tė gjithė tė mirat e Zotit. Aty mu dha rasti, ta pyes pėr mbiemrin dhe pak tė hynim nė autobiografinė e tij. Vet mė tha se ndoshta pak do tė befasohem, pėr atė qė do tė mė tregonte, por ajo ėshtė realitet. Baba tha ka marrė pjesė nė luftėn e Republikės sė Krushevės. Ka qenė nė Kryesi. Shumė vonė martohet, u lindin dy vajza dhe njė djalė, pas tyre kam lindur edhe unė. Baba revoltohet prej shumė PADREJTĖSIVE, dhe REBELOHET. Pas rebelimit bėhet likuidimi i tij. Unė kam qenė vetėm gjashtė javė, nėna ndoshta s’ ka pasur rrugė tjetėr, mė bėnė lurek dhe ditėn e premte, mė lenė pėrpara derės sė xhamisė, me siguri kam qarė. Lajmėrojnė organet, nė atė moment dėgjon nėna, qė ėshtė atje te ju, ajo s’ka pasur fėmijė, ajo mė birėson dhe prej atje te qyteti i Republikės martohet nė fshatin tuaj ku edhe unė sė bashku me ju rritem. Nė atė moment iu mbushėn sytė me lot, e ndėrpreva duke i thėnė:
    - E lejmė me kaq...?!




































    AL MATA HARI


    Ishte ndalur te URA e dytė dhe shikonte nė drejtim tė rrjedhės sė ujit. Nė fillim se njoha, por kur u afrova edhe disa metra, u binda se ishte ai i viteve tė krizės sė tij adoleshente. Qė tė bindem edhe mė mirė, i thash;-pėrmallu si dikur nė tė njėjtėn vend! Njėri nga trupėrojet e tij, mė tha, tė shikoj pėrpara dhe tė hesht, se do tė mė gjejė ajo mė e keqja. Atėherė ai ktheu kokėn dhe u lėshua nga unė. Tėrė trupėrojet stepėn. Biseduam si dikur, kishin kaluar mė shumė se tridhjetė vjet. Mė tha tė takohemi, pas dy orėsh atje ku njė kafe kushton mė shumė se pesė euro. E refuzova, ai qeshi mė ra krahėve, duke mė thėnė; mos u mėrzit, krejt do tė jetė nė rregull.
    Trupėrojet mė njohėn, dhe njėri nga ato mė tha qė tė shkoja pas tij. Por lėvizjet me shumė kujdes. Tryeza ishte e mbushur, por karrigia nė afėrsi tė tij ishte e zbrazur. Sa mė pa nė derė, vet u ēua nė kėmbė por edhe tė tjerėt. Si pijet, po ashtu edhe ushqimi ishte prej atyre tė mė tė shtrenjtėve. Ushqimi zgjati mė shumė se dy orė. Unė kėrkova tė largohem, por edhe pėr njė takim, ai mė tha se do tė ishte shumė vėshtirė pėr njė takim tjetėr, por atė ditė mundeshim tė rrimė edhe disa ore, bile edhe pa prezencėn e tė tjerėve. Atė propozim e pranova. Dolėm nė sallėn e vogėl. Ishin disa tavolina, te dy tavolina ishin ulur prej atyre tė eskortės, qė nuk na pengonin. Nė fillim biseduam pėr familjet, dhe hallet e jetės, mė shumė unė se sa ai. Pastaj edhe pėr sėmundjen time, por edhe pėr tė atij, pastaj edhe atė tė jetės-krijimtarinė. Mė tha se ėshtė i gėzuar qė kam pėrparuar, por ėshtė dashur, qė unė ti paraqitem, bile edhe ta vizitoj. I thash; as qė mė ka ra ndėr mend. Pastaj i thash se ti ishe nė pozitė, qė me siguri s’ke ditur ku e ke kokėn e jo shokėt. Dhe mendja mė vajti te ai nxėnėsi, kur e pyet profesoresha, vetėm por ti vėnė njė dysh, ku e ka kokėn Ali pashė Tepelena?! Ai i pėrgjigjet:-profesoreshė unė s’di ku kam kokėn time e jo tė atij qė thatė Ju?!
    Pas gati njė orė bisede e pyeta:
    - Ēfarė doni tė thoni, disa herė e keni pėrsėritur, se ju e keni humbur luftėn?! Pa mos u menduar tha:
    - Ne e humbėm luftėn me FITORE, kurse ju e fituat luftėn me HUMBJE, edhe atė me humbje tė thellė, pėr ēdo ditė ajo humbje thellohet, dhe do tė vijė deri nė katastrofė. Fitorja e juaj ėshtė si FITORJA e PIRROS. Kurse mua mė vajti mendja te tregimi i URTARIT xha Biti. Ndoshta dikush se ka dėgjuar, prandaj me ca fjalė do t’ua tregoj. Njėfarė kapadaiu, i gjakut tim, por edhe i juaji, qė do ta lexoni, kėtė shkrim, ka qenė shok i mirė i shefit tė policisė serbe, sepse nė atė kohė nė kėto troje kanė qenė serbėt, bile ndoshta edhe sot janė. Vret komshiun e vet, dhe shkon te shefi tė kėrkojė ndihmė. Ai shumė i gėzuar i thotė: - tė lumtė, mirė paske bėrė ne jemi miq shko fli rehat, bile siē thuhet nė popull-pa brekė. Nuk shkon shumė kohė kapadaiu vret njė tė afėrm, edhe pėr atė miku i thotė tė lumtė, bile e shpėrblen me njė revole, tė pa pėrdorur, kapadaiu krejt qejf. Kapadaiut i rritet mendja edhe mė shumė. Shumė shpejt shkon dhe i thotė:
    - Vrava edhe njė tjetėr. Miku edhe mė i gėzuar i thotė; tė lumtė unė pse ta dhashė revolen. Kapadaiu ndalet mendohet pak, shefi i thotė;-tė kisha ta jepja edhe njė revole, ose diēka mė tė madhe. Atėherė kapadaiu i thotė:
    - Shef, nuk mė pyetėt cilin kam vrarė?! Shefi habitet, hėėė cilin vrave?! Kapadaiu pak si nėpėr dhėmbė i thotė:
    - Shef, unė sot vrava, njėrin nga ato tė tutė. Shefi ēohet nė kėmbė, dhe i thotė:
    - Ēfarė ke bėrė?!-Kapadaiu i thotė atė qė i tha pak mė parė. Shefi ia merr revolen, prej brezi e shtyn nga dera duke i thėnė:
    - Mos trego se e ke vra me kėtė revole se tė hanė dreqi. Tash shporru dhe ngordh atje nė burgun e Nishit. Ku me mijėra shqiptarė, janė tharė dhe thahen nė tavanin e burgut famėkeq. Besoni verės temperatura kalonte mbi plus pesėdhjetė gradė celsius, kurse dimrit po aq minus. Asnjėrin Zoti mos e dėrgoftė atje?!
    Ne, tha pas luftės u mblodhėm siē thuhet nė popull LIDERĖT. U konsultuam mirė e mirė. Lidhėm BESĖ tė HEKURT. Bėmė njė marrėveshje me ju si marrėveshja e UJKUT dhe QEVE. Njėherė t’ia hamė kokėn njėrit, pastaj ėshtė lehtė me tjerėt. Marrėveshja pėrmban; ai qė do tė vijė me ne, kurrė mos tė bisedojė dhe mos tė ulet nė tavolinė me rivalin, apo me opozitėn, atė urrejtjen ndaj nesh ta kthejnė ndaj tė vetėve. Atėherė unė i thash;- shumė mirė e keni kurdisur, por a do tė keni sukses?! Tha shkurt, PO...?! Por, kjo po, na kushton shumė. Paguajmė ekspertė tė jashtėm dhe tė brendshėm, pėr SHPĖLARJEN E TRURIT. Kurse mua mė vajti mendja te filmi “NJĖ KOMB”. Si bėhet tha kjo, pastaj e kemi lehtė, por duhej mjaftė kujdes, se njė bashkim i tyre prishet HIPNOZA, apo SHPĖLARJA. Mua mė vajti prapė mendja te vrasja e njė serbi nga kapadaiu jonė-shqiptar, dhe shefit tė policisė sllave. A e dini sa kushton vrasje e njė SLLAVI...?!
    Do tė tregoj tha, edhe njė SEKRET. Pas humbjes, bile edhe para saj ne trajnuam edhe MATA HARA, ashtu si nė kohėn e LNĒ, qė udhėtonin me tren, deri atje nė kryeqendrėn e shtetit artificial, qė neve na bėnė SHTET, bile tė FORTĖ dhe PROBLEMATIK, por kėto janė mė tė sofistikuara. Edhe atyre u janė shpėrla trutė, por nė njė mėnyrė tjetėr, ajo shpėlarje nuk prishet kurrė. Nė atė moment mė vajti mendja te KIMISTI, kryetari i degės tė qytetit mė tė ndotur nė republikė, qė herė-herė shet pjeshka e rrush, dhe bisedojmė me orė tė tėra, si dikur, nxėnės nė gjimnazin e qytetit, kur i ndihmoja nga lėnda e matematikės. Por edhe te Pirroja kur hyri nė qytet, i mungonin shokėt mė tepėr se gjysma e gjysmės sė gjysmės bile edhe tė gjysmės.
    Liderėt dhe Mata Harat u bėnė dhe na bėnė KASHTĖ e ****. Pėr ēdo ditė marrin poenė pozitiv, nga padroni, AI qė i mban nėn ombrellėn e vet, deri atėherė kur pėr popullin e vet bėhen LIMONA.
    Biseda me mikun s’kishte tė sosur. Unė e pritsha si dikur ai tė qante, si atėherė kur terė bukėn e hante me tre qebapė, me shumė qepė dhe kėrkonte vetėm tė fut kokėn nė njė dhomė dhe tė shtrihej nė ēfarėdo krevati. Pak pėrpara se tė mbaronim me bisedėn, njėri nga rojet ia solli telefonin e kuq. Bisedoi bukur gjatė, pastaj edhe disa herė nė mobil. Nė fund duke shtrėnguar duar si dikur e lamė tė takohemi atje te Albena e bukur, nė afėrsi tė katakombeve, te shkėmbinjtė e thepisur, te Manastiri i Allabaxhinovit, qė dikur dyshonim nė sinqeritetin dhe teizmin e sekretarit tė PK tė qytetit tė vendlindjes sė PAPĖS tė atėhershėm...?!



































    LEKA I MADH


    Isha i lodhur dhe mjaft i mėrzitur. Me mbesėn pėrdore dhe nipin hopa, hyra nė hapėsirėn e madhe tė aeroportit. Pėrpara mė doli diēka, qė herėn e fundit se kisha parė. E lėshova nipin dhe i kapa tė dy pėrdore, u afrova mė afėr. Si mendova pak, u ktheva pas, pak mė shumė se katėr dekada. Pėrpara mė doli parku dhe lumi mė i madh i republikės, kur unė rrija dhe mendoja, pėr atė pak kohė, qė mė kishte ngelur pėr tė pėrgatitur temėn e maturės, ose do ta humbja njė vit. Prej drejtimit tė gjimnazit vinte, kujdestari i klasės, tash i ndjerė, ndjesė pastė. Pak i revoltuar, sepse ashtu ishte nga natyra, por edhe koha ishte pėr t’u trembur e veēanėrisht pėr ne qė kishim ardhur nga njė qytet pak problematik, dhe ishim nė klasėn e tij, mė bėrtiti:
    - Ēfarė ke bėrė, a dėshiron tė na mbyllėsh tė tėrėve?! Unė u habita, kurse ai ma dha letrėn e postės dhe mė tha;- sa mė shpejt tė paraqitesha nė zyrėn e drejtorit, ku mė priste postieri. E nėnshkrova letrėn dhe e mora pakon. Drejtori mė pyeti:
    - Ē’ lidhje keni me Ambasadėn e Iranit. I thash shkurt:
    - Ėshtė e drejtė e imja. Nėse dikush dyshon, ka organe, atje do tė pėrgjigjem. Me pakon nė dorė, shkova drejt e nė klasė. E hapa pėrpara shokėve, shoqeve tė klasės, kujdestarit tė klasės dhe profesorit tė gjeografisė. Ishin disa libra nė gjuhėn perse, disa nė gjuhėn serbokroate, dhe ajo qė ishte mė me vlerė, pėr mua nė gjuhėn angleze. Kishte edhe disa harta tė PRARUARA, njė vizitė kartė tė ambasadorit, nė shtetin tonė tė atėhershėm, dhe njė letėr nga vetė kryetari i Iranit shkėlqesia e tij SHAH REZA PAHLAVI, sė bashku me njė foto tė Shahut, dhe familjes sė tij, me pėrshėndetjet mė tė pėrzemėrta.
    Derisa unė pėrsiatja nipi dhe mbesa kishin shkuar me nėnėn dhe babėn e vet. E pyeta Lekėn, ē’ e mirė e kishte sjellė aty?! Ai rrudhi krahėt dhe heshti. Nė atė moment erdhėn dy persona, njėri me uniformė e tjetri, njeri shik. Me njė sjellje shumė njerėzore mė thanė:
    - Dikush dėshiron tė bisedojė me Ju, po tė doni edhe ju tė bisedoni, urdhėroni me ne. U thash nė rregull, por nuk e dijė, sa do ti vlejė ajo bisedė, qė do tė zhvillojė me mua?! Ata rrudhėn krahėt, ai shik ma vendoi dorėn nė krahė, dhe mė tha:
    - Unė dhe ai nuk mendojmė ashtu siē mendon ti, dhe u nis nė drejtim tė restorantit. Kur arritėm te tavolina, mbesa u lėshua dhe mė kapi pėr dore. Nė atė moment edhe njeriu i cili dėshironte tė bisedojė me mua u ēua nė kėmbė dhe shtriu dorėn, qė unė habita. I dhashė dorė kurse ai e puthi mbesėn. Unė nė tavolinėn e tyre e pashė gazetėn 24 orė, tė hapur nė faqen OPINION, ku ndodhej fotoja.
    Biseda zgjati mbi tridhjetė minuta. Ndoshta do tė zgjaste edhe mė shumė, por lajmėruan, udhėtarėt qė do tė udhėtonin nė drejtim tė Lubjanės, tė kalonin doganėn. U pėrshėndetėm si miq tė vjetėr, kurse unė me lotėt qė rrokulliseshin nėpėr faqe, putha nipin dhe mbesėn, dhe i shikova derisa u humbėn nėpėr kthinat e doganės.
    Prapė vazhdova bisedėn me LEKĖN e MADH. I thash se pėr qime tė flokut, shpėtova tė mos bijė nė provimin e maturės. Ai u habit dhe mė pyeti, pse ēfarė nuk dije?! I thash se njėra nga pyetjet shtesė ishte:
    - Ēfarė tė keqeje i keni bėrė DARJES?! Ai qeshi dhe shkurt tha;- ėshtė e vėrtetė. Isha i ri siē jam edhe sot, por edhe i bukur, bile shumė mė i bukur se sa jam kėtu, kėtu pėr ēdo ditė shėmtohem, nuk ėshtė vendi im. Edhe AJO ishte e bukur, dhe e re, ėshtė e drejtė natyrore.
    E pyeta pėr TRIMĖRINĖ. Ai prapė shkurt mė tha, atė e kemi nė shpirt dhe gjak, trashėgim DENBABADEN. Pse mė pyet, ti shumė mirė e din historinė e Skėnderbeut, por edhe tė tjerėt, qė vinė pas tij, bile edhe pėr ATĖ tė kohės sė sotme, edhe ti edhe unė edhe ata jemi tė njė gjaku. Mua mė vjen keq, Ju gjakun shumė pak, apo fare se ruani, afroni dhe respektoni, mua mė vjen po ashtu keq, bile shumė keq, edhe pėr mua, por mė shumė pėr NĖNĖN E MADHE, e tėrė bota e ruan dhe nderon, kurse Ju dėgjoni ato, qė nė emėr tė ATIJ lart dhe tė atij...flasin keq e mė keq dhe bėjnė treqind tė zeza, e ju heshtni bėni amin ato veprojnė lirshėm, pse...?! Prapė ktheve memorien pas te ai mevludi, kur profesori pėrkrahu ēallmėn pa tė drejtė, dhe pastaj kėrkoi falje cinike...?!
    Nė atė moment mė vajti mėndja te nipi dhe mbesa, qė mė ishin lart mbi re. Fillova tė lutem, qė sa mė mirė dhe mė lehtė tė pėrballojnė udhėtimin dhe tė arrin shėndoshė e mirė nė shtėpinė e tyre. Atje larg ku gjaku dhe takati i kombit tim, vlerėsohet pak mė shumė se sa nė vendlindje e tyre, por jo aq sa duhej dhe tė jenė tė barabartė me vendasit. Por edhe te biseda e atij njeriut tė madh, qė pėrpara se tė largohet mė tha:
    - Je kėnaqur dhe kėnaqesh, me fėmijėt dhe tash me nipėr e mbesa, qė unė ua kam lakmi, pajtoheni me vajtje dhe sakrifica, por krijoni familje. Pėr faqesh iu rrokullisin ca lot. Unė kuptova se ai njeri aq i madh dhe i pasur nuk ishte i lumtur.
    Ai mundohej me tėrė botėn ta lumturojė popullin e kėtij vendi, por siē tha;-me njerėz tė pa pėrgjegjshėm dhe NARCIZOIDĖ e ka dhe do ta ketė, apo do ta kenė bile e tėrė bota shumė vėshtirė. Po ashtu mė vajti mendja te habia e atij, pėr krenarinė dhe trimėrinė e popullit tim, apo siē tha ai, duke e shqiptuar mirė fjalėn KOMB. Ishte mjaftė i habitur, dhe i zhgėnjyer prej krejt liderėve dhe deputetėve tanė. Gjatė tėrė kampanjės zgjedhore llomotisin e premtojnė kur hynė nė parlament, krejt atė e harrojnė, por qė ėshtė mė tragjike, harrojnė edhe atė mė tė shenjtėn, fjalėn KOMB, qė gjatė bisedimeve nė foltore, apo me tė huaj, pėrdorin terminė ēuditėse, mendojnė se me ato fjalė do tė na bindin se janė njerėz tė mėdhenj, ndoshta mendojnė edhe pėr kozmopolitizėm.
    Nė fund mė tha se ai e kishte studiuar mirė fjalėn komb, dhe si me ironi tha:
    - Kur hynė nė koalicion, hynė si komb, aty mendojnė pėr MERCEDESĖ, kur dalin, dalin si FIQO. Mua mė vajti mendja te ai i madhi ynė, dikur i DYTI, qė nuk deshi tė ndihmojė SHSHSHM, por edhe te tė tjerėt, qė tash tėrė ditėn fėrkojnė tespihe dhe... pėrshėndeten me; kėrraba e sallama... kurse njeriu i madh i botės, ashtu serioz mė tha:
    - Kam menduar dhe kam qenė i bindur se te kombi i yt s’ ka njerėz tė pjekur, tash u binda jo vetėm qė jeni tė pjekur, por bile edhe tė stėrpjekur. Mos na dėrgoni njerėz MIOPĖ dhe NARCIZOIDĖ...?!








































    S’ MBAHET TURPI

    Dikur dikush erdhi nė shtėpinė time si musafirė, dhe si bisedonim i pyeti vajzat e mija, qė ishin tė tria;-ē’ bėnė babi juaj?! E madheje dhe ajo e vogla heshtėn, kurse ajo e dyta tha:
    - Babi, pėrditė hanė, pinė, lexon gazeta dha na bėnė zhurmė me makinėn e shkrimit. Pare i sjell postieri, kurse babi, kurrė s’ka shkuar nė punė si mami. Qeshėm, por ajo ishte realitet. Unė edhe sot bėjė tė njėjtėn punė vetėm qė tash nuk bėjė shumė zhurmė, kurse gazetat i kam blerė i blejė dhe do ti blejė, deri kur tė kem frymėn e fundit, edhe atė pėrpara se tė blejė bukė, mė ka ndodhur, dhe mė ndodh pėr vajzat, nipėr e mbesa tė mos blejė akullore apo ēokolatė, por nuk mė ka ndodhur qė tė mos blejė gazetat e ditės. Vajzat nervozoheshin pėr mos plotėsimin e dėshirave tė tyre, kurse unė nervozohesha dhe nervozohem duke lexuar pėr sjelljen e pa kripur tė disa, apo tė shumicės tė atyre funksionarėve AXHAMILLĖKĖ. Si pėr shembull kur njė prej atyre tha:
    - Pėr shqiptarėt ėshtė LEHTĖSUESE edhe nėse i ndėshkon me njėqind shkopinj, apo u vendon mbi shpinė njėqind kilogram. Kurse pėr ato tė tjerėt ėshtė RĖNDUESE, bile ofendues nėse mendon pėr RECIPROCITET. Kurse mua mė vajti mendja te thėnia e dikurshme e URTAKU xha Biti, qė tė mos vendohen nė krye PĖRLAKĖT dhe MĖZĖT.
    Ėshtė realitet se neve kurrė s’ na kanė nderuar dhe dashur kėto tė rrethit apo siē u themi komshi, edhe pse kemi qenė tė kualifikuar si ato nė atė rreth ku kemi punuar, e tė mos flasim, nėse nuk kemi pasur kualifikim si ato dhe adekuat. Nuk duhet tė hidhėrohemi, s’ janė tonėt, as nga gjaku as nga feja. Mua sot dhe shumė herė pėrpara mė ėshtė ngritur adrenalina prej axhamillėkut tė funksionarėve tė tyre e veēanėrisht prej atyre tė tonėve, qė pėr shumė raste nuk kanė reaguar, kur ka qenė dhe ėshtė nė pyetje kombi, por ėshtė mirė qė janė zgjuar nga ai gjumi arushės dhe reagojnė pėr interesat e veta personale.
    Ato axhamillėkėt e tyre sillen si macja me miun; kur duhan tė japin, kur duan tė marrin, kur duan tė...?! E unė duke lexuar gazetėn dhe ashtu i nervozuar u zhyta nė meditim, dhe s’ di si u ktheva andej ka vitet pas trazirave nė shtetin mė tė ri nė botė, kur pėr ne ishte shumė rrezik, dhe mbanim kujdestari tė ēuditshme. Mua pėrherė mė binte tė mbaj nga ora, dy pas mesnate e deri nė ora gjashtė tė mėngjesit. Rrugės mė ndalnin dy tri herė policėt, por edhe nė punė vinin, mė provokonin, talleshin e silleshin, ashtu siē thash pak mė lartė, por kjo nuk ndodhte vetėm me mua, por unė di pėr vetveten.
    Atėherė mė kishte COFUR ai POPI dhe pritej po ashtu tė pėrfundojė edhe HOXHA. Kėto kėtu me ato atje bėnė njė kontratė pėr shitblerje tė manganit dhe kromit. Unė nuk mundem tė them se kush cilin e rreni, apo siē thuhet nė popull kush kujt ia futi, por e di se u mėrzita, mua mė doli pak punė, pėrkthimi. Kurse unė dorėn nė zemėr isha mėsuar me pėrtacinė, tamam siē i tha dikur, vajza ime e dytė dajės sė vet.
    Unė me shoferin e xhipit kishim shkuar tė hanim mėngjesin nė periferi tė qytetit, qė ajo ndodhte shpeshherė, e dija se njėrit nga pėrgjegjėsit e reparteve, qė ishte si tepėr kryelartė dhe mbahej si trim dhe i kishim pak tė acaruara raportet i duhej xhipi dhe vozitėsi, qė edhe ai nuk ia kishte fort qejfin, po ashtu e dija se nė atė kohė do tė vinin edhe ato tė hoxhės dhe unė duhej tė bėja pėrkthimet dhe tė udhėtoja me ato deri te reparti i manganit. Sa zbrita prej xhipit ai kapadaiu filloi tė bėrtet, kurse unė nė atė moment e pash njėrin nga vozitėsit e hoxhės, se ai kishte qenė edhe mė pėrpara, u pėrshėndeta dhe i thash tė vinte nė zyrė ku punoja. Ne sa u ulėm kapadaiu e hapi derėn dhe filloi tė bėrtet. Unė e shikova dhe i thash;- hupu dhe mbylle derėn. Ai shikoi vozitėsin e hoxhės, mė shikoi edhe mua dhe e mbylli derėn, duke e lėkundur kokėn. Unė dola porosita tri kafe, se nė atė moment erdhi edhe ndihmėsi i shoferit. Duke mbushur formularėt nė sy mė ranė duart e shoferit, qė ishin tė katranosura, tė ēara, bile edhe tė pėrgjakura. Dorėn nė zemėr, mu dhimb. Duke shkruar sytė i drejtova nė drejtim tė ndihmėsit tė tij, duart i kishte tė pastra dhe tė pa ēara, tė mos them si tė mijat, se kurrė s’ mė kanė thėnė:-pune mbarė, por mirė se rinė! Duke shkruar fillova tu bėjė edhe disa pyetje, pak provokuese. Shoferi i vėrtetė sa herė qė pėrgjigjej e shikonte ndihmėsin, kurse ndihmėsi pėrgjigjej pa asnjė droje. Bile pak u nervozua, pse unė u solla ashtu me pėrgjegjėsin nga ndėrmarrja e jonė. Dhe mė tha, po tė kishte qenė ai nė vend tė pėrgjegjėsit do tė mė kishte ndėshkuar si pėrgjegjės. Unė i thash se edhe unė jam pėrgjegjės, pėr vendim tim tė punės. Ai vetėm lėkundi kokėn. Si i pimė kafetė unė u thash se edhe dokumentet janė gati mundet tė shkojmė.
    Kur dolėm nė oborr, kapadaiu qė ngutej pėr tė shkuar nė repart, jo qė s’ kishte shkuar, por bėnte roje te dritarja e zyrės sė drejtorit. Sa mė pa tha; shok, sepse atėherė akoma s’ dinim pėr fjalėn zotėri, tė thėrret drejtori. U ktheva, kurse atyre u thash qė tė shkonin dhe tė mė pritnin te kamioni. Sa hyra nė zyrė kapadaiu filloi tė bėrtet, se unė e kisha TURPĖRUAR pėrpara mysafirėve nga shteti i hoxhės. Drejtori herė shikonte atė e herė mua. I thash mirė qė kėrkon ndihmėn e drejtorit, por pse nuk kėrkon edhe ndihmėn e policisė, siē kanosesh shumė herė?! Drejtori u habit dhe mė pyeti ēfarė ėshtė problemi! I thash me siguri tė ka treguar! Ai filloi tė thotė diēka, por drejtori e ndėrpreu. Kapadaiu arriti tė thotė fjalėn se e kam turpėruar si pak mė parė. Drejtori mė shikoi dhe deshi tė thotė diēka, por unė i thash:
    - Mirė ėshtė qė ti se mban turpin, por a duhej unė ta mbaj TURPIN nga ti, qė u solle si kapadai i pa kulturuar dhe i pa cipė?! Kapadaiu si kapadai tha:
    - Kush je ti, qė se mban turpin?! A e din kush jam unė, duhej tė kesh pak respekt pėr vendin e punės, qė jam si pėrgjegjės?! I thash:
    - Edhe unė jam pėrgjegjės dhe kemi njė shkallė tė kualifikimit, ti ke zgjedhur atė profesion, qė tė bėsh punė tereni dhe ato kėrkesat qė i bėnė kundėr meje pas shpine tregoi haptas dhe dije se jam ai qė s’ mbajė TURP, bile edhe ta... atėherė tamam si qaraman mjekroshi partallmentit, siē i thotė Baca Salė, tha:
    - Drejtor ky kanoset, siē tha ai se kėto prapė na kanosen me krisje, kurse unė iu ktheva drejtorit:
    - Me kėsi budallenjsh dhe axhamillėku nuk mbahet ndėrmarrja. Ky shikon si kalė, apo si ato qė i pėrmenda nė fillim, ndoshta njė ditė do ti thyhej hundėt. Ju thash vazhdoni, unė shkoj, mė presin ato tė hoxhės...?!



































    ZOTI ĖSHTĖ KUDO


    I kisha kaluar dy dekada dhe pak mė tepėr tė jetės sime. Njė shok dhe kushėriri mė i madh prej ka dajallarėt mė thirrėn qė tė vizitonim panairin qė mbahej atje nė kryeqendėr. Dorėn nė zemėr unė as qė dija dhe as qė kisha dėgjuar nė atė kohė pėr panairet. Me trenin e parė tė ditės arritėm nė kryeqendėr dhe pėr disa minuta edhe nė sallat e mėdha tė panairit. Ecėm afėr njė orė, por mua aspak nuk mė interesonin ato materiale, apo aparate qė ishin tė interesuar shoku dhe kushėriri. Si pimė kafe te njė shok i kushėririt, qė kishte erdh nga Kroacia e largėt dhe reklamonte mobilie mjaftė tė shtrenjta, prapė filluam tė vizitonim materialet qė ishin tė ekspozuara nėpėr salla. Nė njė skaj pash tė ekspozuar libra, u afrova kuptohet se ishin nė gjuhė tė shtetit tash mė tė shpartalluar, por jo edhe nė gjuhėn time. Duke shikuar pėrherė tė parė nė jetėn mė ra nė sy KUR’ANI. Edhe ai ishte nė gjuhėn e kasapit tė republikės mė tė madhe tė shtetit. Por pėr mua dhe shumė tė tjerė ajo gjuhė nuk ishte problematike, prandaj edhe e bleva, po ashtu bleva edhe Enciklopedinė e pėrgjithshme tė Larousses, do libra tė Apsenit dhe disa tė tjerė.
    Kur’ anin e lexova shumė shpejt, sepse mė interesonte. Pas njė koha iu ktheva pėr sė dyti, qė mė mori njė kohė bukur tė gjatė. Pas njė kohe atje ku dikur studioja nė dorė mė ra prapė Kur’ ani por nė gjuhėn shqipe. Edhe atė e bleva, dhe fillova ta lexoj ashtu me vėmendje, qė mė mori njė kohė afėr dy vjeēare.
    Nėpėr revista dhe gazeta tė kohės mė kisha botuar njė numėr bukur tė madh titujsh, kuptohej mė sė shumti poezi, por numri i krijimeve arrinte numrin me katėr shifra. Krijimet ishin tė larmishėm, njė natė shumė shpejt e pėrpilova njė poezi me karakter fetar, e pagėzova “Rrjedh dijenia”. Tė nesėrmen e adresova pėr te “Hėna e Re”. Edhe ajo shumė shpejt e pa dritėn. Brenda disa muajsh shumė poezi tė atij lėmi i adresova nė disa revista tė kohės, bile njė edhe atje nė kryeqendėr ku jetonte satrapi i kohės. Edhe ajo e pa dritėn nė revistėn “NURI”. Dorėn nė zemėr pak u kryelartėsova, por ato siē do ti quaj tash ai atje nė shtetin mė tė ri tė botės me uniforma zyrtare, filluan tė mė injorojnė. E bėra pėrmbledhjen gati pėr botim dhe vajta atje nė Qendrėn Fetare tė kėrkoj ndihmė tė ma financojnė, atje mė kishte mbėrri PETICIONI kundėr meje. Me akuza reale, por edhe jo reale. Ato reale nuk i mohova, qė si mohoj edhe sot. Dorėn nė zemėr, kam pak qejf tė pijė ndonjė gllėnjkė, ashtu jemi ne krijuesit, por ajo s’ ėshtė punė e atyre HAMAMĖLLARĖVE, pėr atė nėse ka nevojė do ti pėrgjigjem ATIJ LART. Shkurt u thash unė te ju kam sjellė punime me karakter fetar, nėse kanė vėrejtje pėr punimet, atėherė unė do tė kėrkoj falje, dhe do tė pėrmirėsohem. Ai i zyrės tha, punimet si luan topi, e ku ato palaēo, tė lumtė, por...???!!! Jo qė s’ mė pėrkrahėn pėr botimin e veprės, por mi ndaluan edhe botimet, JU LUMTĖ, u vėrtetova se ato janė armiqtė e fjalės sė shkruar nė GJUHĖN SHQIPE. Po ashtu mė jam bindur, ndoshta edhe tė tjerė, se ato janė mė tė rrezikshėm pėr gjuhėn shqipe se sa SLLAVĖT.
    Siē thotė populli “Shkrolėn e Zotit, askush s’ mundet ta fshijė”?! Me plotė punime nė ēantė, dhe pėrmbledhjen “ ZOTI ĖSHTĖ KUDO ”, u nisa nė drejtim tė fshatit ku mė kishte filluar tė punojė me kapacitet dhe plotė vullnet Universiteti. Aty botohej edhe revista pėr fėmijė me pėrmbajtje fetare, ku mė ishin botuar disa poezi, dhe nė numrat e fundit isha edhe anėtarė i redaksisė. Imami i xhamisė pėrgjegjės pėr arsimimin fetar tė fėmijėve, si disa herė mė parė mė priti mirė. Duke pirė ēajin dhe biseduar nė lidhje me revistėn dhe pastaj edhe pėr pėrmbledhjen time me poezi fetare, dikush trokiti nė derė. Pas disa sekondash dera u hap. Ishte njė burrė mesatar. Na pėrshėndeti dhe u ul nė afėrsi tė imamit. Ne vazhduam me bisedėn nė lidhje me pėrmbledhjen time. Mysafiri dėgjonte me shumė vėmendje. Kur u bind se ne kishim edhe shumė pėr tė biseduar, kėrkoi leje prej imamit. Si e kapi me dorė bravėn e derės, u kthe nga ne dhe tha:
    - Kėtu dėgjova fjalė tė mira, zotėri hoxhė, a janė poezitė VĖRTETĖ tė mira ashtu siē dėgjova dha a janė origjinale apo tė pėrkthyera?! Hoxha pėrveē qė pohoi me kokė, tha:
    - Poezitė janė tė shkėlqyera dhe janė origjinale, autori ėshtė zotėriu, por momentalisht na mungojnė mjetet, ndoshta na ndihmon Zoti dhe kjo pėrmbledhje ( qė e kishte nė dorė ) del nė dritė, pėr fėmijėt ėshtė njė pasuri shumė e ēmuar. Zotėriu si mė tha mua, Zoti tė mė japi shėndet dhe jetė i tha hoxhės:
    - Zotėri hoxhė, sa para duhet?! Hoxha tha atė shumė qė ne e kishim biseduar pak mė parė. Zotėriu duke hapur derėn tha:
    - Ato para i jap unė, dhe i sjell mė vonė libri le tė botohet. Unė atė moment nuk di si ta pėrshkruaj. Arrita ti them faleminderit dhe e pyeta pėr emrin, por ai tha:- emrin e din Zoti dhe doli pėr dere. Emrin e tij nuk ma tregoi as imami. Unė iu falėnderova edhe njėherė hoxhės, por sot i falėnderohem publikisht ATIJ PERSONI qė me siguri nuk kishte mjete tė tepėrta, por kishte dashuri dhe respekt pėr fjalėn e shkruar e veēanėrisht pėr fjalėn e BUKUR SHQIPE.
    Pas gėzimit qė e ceka pak mė lartė do tė vinė edhe shumė e shumė; hidhėrime, nėnēmime, nėnvlerėsime bile edhe ofendime, dhe pikėrisht pėr librin me poezi tė karakterit fetar.
    Kisha shkuar nė miqėsi nė shtetin tonė, qė dikur pse e pėrmendnim dikush shkonte disa vite nė burg, por duke iu falėnderuar Zotit ndryshuan kohėrat dhe politika. Kisha edhe dy orė kohė, prandaj dola tė bėjė njė shėtitje aq tė dashur nėpėr qendėr tė kryeqytetit. Aty nė afėrsi tė xhamisė te njė barakė e vogėl shkruante; LIBRARI. U afrova, si lexova disa tituj, qė ndodheshin nė vitrinė, hyra edhe brenda. Shitėsi ishte njė mjekrosh. Por tre tė tjerė ishin ulur. Unė duke shikuar librat qė tė tėrė ishin me pėrmbajtje fetare, e pash edhe librin tim “ZOTI ĖSHTĖ KUDO”, u gėzova si fėmija pėr ēokolatė. E kėrkova, mjekroshi ma dha por e vėrejti foton, pastaj edhe mua. Mė tha ju qenkeni autori, po iu pėrgjigja. Mjekroshi ashtu me inat tha:
    - Poezitė janė mjaftė me mesazhe tė mira, por TITULLI ėshtė shumė i keq. Atėherė njėri nga mjekroshėt e mori e pa dhe e hodhi. I thash pse e mbani dhe e shitni?! Ju lutem mė tregoni atėherė, ēka nuk bėnė?! Mjekroshi qė ishte ulur tha:
    - Zotėri, Zoti a ndodhet nė NEVOJTORE?! U habita, prej asaj pyetjeje. I thash, unė nuk jam aq i mbėrritur, qė ta shikoj Zotin, apo tė bisedoj me Zotin, por ama e di se edhe ato qė kanė trurin HALE nuk kanė biseduar, apo parė Zotin. Unė mendoj se Zoti ėshtė edhe kėtu ku jemi ne, edhe atje ku jetoj unė, por edhe nė ēdo skaj tė botės. Mjekroshėt filluan tė nxehen, por edhe mua mė afrohej koha e takimit, qė do tė jetė edhe mė katastrofik se ky, besoj do ta lexoni...???!!!

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2011
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    DITARI I NJĖ TĖ HUMBURI (pjesa e pare)

    BEGZAT RRAHMANI








    DITARI I NJĖ TĖ HUMBURI











    K Ė R Ē O V Ė
    2008



    Biblioteka: JEHONA





    Redaktor: Mr.Ilmi VELIU



    Recensentė: Numan LIMANI
    Salajdin QAZIMI



    Lektor: Gėzime BAFTIRI




    Ballina: Kujtim ZENDELI



    Shtypshkronja: "Grafomak" - Kėrēovė











    29. 06. 1964
    Zhubrinė


    Kjo s’ėshtė nė rregull. Prej klasės ku mėsoja konkurruam shtatė nxėnės krejt me nota tė shkėlqyera,kurse nė listėn e atyre qė e kemi dhėnė provimin kalues ndodhem vetėm unė. Nuk besoj se shokėt e mi si kanė ditur detyrat nga lėnda e matematikės,por dyshoj edhe te ato tė maqedonishtes. Nėse si kanė ditur shokėt e mi tė klasės,ku janė ata tė Zajazit,Garanės,Tuhinit apo tė Jagollit?! Unė vet e di se disa prej shokėve tė klasės kanė qenė ndoshta mė tė mirė se unė,por edhe prej shkollave tė tjera,nėse nuk ka pasur mė tė mirė kanė qenė tė rangut tim. Ndoshta profesorėt maqedonė duan me njė lule tė shijohet aroma e “VĖLLAZĖRIM-BASHKIMIT” nė kėtė Jugosllavi Titoiste.
    Unė do tė jem rehat gjatė pushimeve tė verės dhe do tė pres shtatorin,por brenga e shokėve tė mi edhe mua do tė mė mundojė sa herė qė tė mė kujtohet lista e varur nė korridorin e gjimnazit tė qytetit. Do tė mė dhimbsen shokėt se gjatė pushimeve do tė duhej tė bėjnė dy punė;ato tė fushės dhe tė pėrgatiten pėr provimin pranues pėr njėrėn nga shkollat e mesme tė republikės apo edhe tė ndonjė republike tjetėr...


    10 .09.1964
    Zhubrinė

    Tash jam edhe mė i humbur se ditėn e provimit pranues. Nė klasė s’kam asnjė shok tė tetėvjeēares ku kam mėsuar,por as tė tetėvjeēareve tė tjera. Nė klasė jam unė i vetmi shqiptar. Ndihem si dhia ndėr dhen. Kujdestare tė klasės kemi profesoreshėn e gjeografisė,njė grua tė njė eprori ushtarak dhe janė nga dy kombe tė ndryshėm,kurse kujt feje i takojnė dinė ata vetė. Nė pamje dhe nė veshje ėshtė shik dhe shumė e bukur,elegante por nė sjellje dhe shpirt shumė e shėmtuar dhe katile dhe krejt atė shėmti dhe katilėllėk e tregon vetėm ndaj meje,se me tė tjerėt sillet shumė mirė. Unė nuk mėrzitem shumė,as qė ia vė veshin,pasi shumė shpejt do tė humbėm edhe unė si shokėt e mi. Si prej kėsaj shkolle ashtu edhe prej kėtij vendi tė nėmur. Edhe atje do tė jetė gjuha e huaj bile edhe mė huaj,mė e egėr dhe mė e zezė se kjo e profesoreshės sė gjeografisė,por kjo dhe tė tjerėt s’do tė munden tė kėnaqen me vuajtjet dhe maltretimet e mija...


    15.09.1964
    Zhubrinė

    Shiu kishte rėnė tėrė natės dhe akoma vazhdonte tė bie me atė intensitet. Unė u nisa me kohė dhe udhėtoja si pėrditė,por nė ēdo dhjetė minuta shikoja se i humbsha disa hapa tė rrugės. Nė dy kilometrat e fundit edhe pse i rraskapitur fillova edhe tė turrem,por u vonova afėr tre minuta,kur mė isha te shkallėt e shkollės sė mesme tė qytetit. Disa hapa pėrpara meje profesori i fizikės e kapi bravėn e derės dhe ma mbylli derėn me njė sjellje tė pa hijshme. Unė si
    u mendova pak mora guxim qė tė trokitja nė derė dhe tė hyja nė klasė,ashtu siē kishin bėrė dhe shumė shokė tė klasės,por ata ishin ata qė ishin dhe kishin tjera privilegje. Profesori ishte ulur nė karrigen e vet dhe shėnonte orėn e mėsimit. Ai aspak se ngriti kokėn dhe unė qėndroja nė afėrsi tė derės duke pritur tė sharat,por i pėrgatitur,qė tė ulesha nė vendin tim,apo tė dilja
    pėrjashta. Ai studenti i pėrjetshėm i fizikės dikur e ngriti kokėn dhe me njė ton ēnjerėzor bėrtiti:
    -A u kam thėnė se pas meje tė mos hapej dera?! Unė si fshiva pikat e ujit,qė s’di a ishin djersėt,apo pika shiu,por e di se mė rrokulliseshin nėpėr ballė dhe faqe, si mora frymė thellė e kapa bravėn,por nuk e hapa derėn dhe s’di si shtanga duke shikuar shokėt e klasės,por jo tė kėrkoj ndihmėn e tyre,dorėn nė zemėr mu dhimbsėn kur i pashė se edhe ata mė shikonin po me tė njėjtėn dhembje dhe habi pėr njė tė pa mundur. Afėr dy minuta mbretėroi njė qetėsi,derisa profesori mu afrua mė kapi pėr koke dhe mė tha :
    -Ty tė flas,dhe nė atė moment e hoqi dorėn qė mė i ishte lagur nga djersėt e mija. Dhe prapė mė bėrtiti,por tash edhe mė fort:
    -Ty tė flas,dhe prej dorės tjetėr e mori shkumėsin dhe mė hoqi dy vija kryqi nė ballė. Duke i shikuar shokėt e klasės tha:
    -Avullon si ndonjė kalė i lodhur sė tepėrmi. Atėherė unė i thash:
    -Kam ngarendur,qė tė arrij nė kohė,por ja u vonova pak. Atėherė trokiti dera dhe hynė edhe dy shokė klase,por atyre nuk u tha asnjė fjalė. Mua mė pyeti prej kujt katundi vija?! Unė tregova se pėr ēdo ditė udhėtoj nga dhjetė kilometra nga fshati Zhubrinė. Atėherė si me habi dhe ironi tha:
    -Ti qenke ai shqiptari vetėm,qė dėshiron tė shkollohesh, mė vjen keq se qenke lodhur shumė dhe prapė qeshi me ironi duke u dhėnė shenjė dy tė tjerėve qė tė shkonin nė vendet e tyre,pastaj edhe mua,por mė porositi qė kurrė mė tė mos vonohem. Unė e nxora shaminė e xhepit qė tė fshija djersėt dhe u ula nė vendin tim.
    Pasi shpjegoi mėsimin mu afrua dhe mė pyeti a e kisha kuptuar. Unė i thash se formulat i mbaja nė mend, por fjalėt jo,por do ta lexoja disa herė nė shtėpi dhe krejt do tė jetė nė rregull dhe mė pyeti ashtu si nė kuis disa pyetje pėr mėsimin e parafundit. Unė iu pėrgjigja,atėherė profesori i fizikės u tha nxėnėsve maqedon:
    -Kėto janė tė aftė se janė nga vendlindja e Joakim Kėrēoskit. Unė nuk di si dhe pse reagova aq shpejt duke i thėnė:
    -Mė mirė ti thoni Joakim Kėrēova. Profesori u nxeh por nė atė moment ra zilja dhe nė klasė filloi tė bėhej zhurmė. Shoku i bankės mė tha:
    -Mos i kthe fjalė profesorit,fizika ėshtė lėndė e rėndė ti edhe gjuhėn se dinė mirė. Unė i thash:
    - Gjuha mėsohet,por edhe fizika,kurse profesori duhej tė jetė pėr tė gjithė i njėjtė,a vėrejtėt se maqedonasve s’u tha asnjė fjalė! Ai doli pėrjashta kurse unė vendova kokėn nė mes tė dy duarve dhe pritja orėn e dytė tė asaj dite.
    Orėn e tretė kishim matematik dhe prej sjelljes sė profesorit u binda se kishin biseduar me profesorin e fizikės,por sjellja e kėtij ishte pak mė ndryshe dhe ngeli mjaft i kėnaqur prej pėrgjigjes sime duke e zhvilluar detyrėn e dhėnė nė dėrrasė tė zezė.

    * * *

    Nė ora pesėmbėdhjetė isha nė shtėpi dhe nėna ma dha letrėn tė cilėn ia kishte dhėnė postieri dhe ishte nga babai i cili punonte prej vitesh nė Hekuranėn e Smederevės tė Serbisė.
    Babai mė shkruante se mė kishin pranuar nė gjimnazin e Smedervės dhe se duhej tė merrja fletėēregjistrim dhe sa mė parė tė nisesha pėr nė qytetin ku babai kishte kaluar njė pjesė tė mirė tė jetės sė vet.



    * * *

    Tė nesėrmen orėn e parė kisha me kujdestaren e klasė. Ajo si pėrherė e zhvilloi mėsimin dhe i ngeli aq kohė sa pėr tė bėrė njė pėrsėritje tė shkurtėr. Unė pak pėrpara se tė binte zilja ngrita dorė dhe i thash:
    -Profesoreshė a do tė mundeni tė mė jepni fletėēregjistrimi dhe dokumentet tjera?! Ajo u habit prej kėrkesės sime. Mė shikoi me habi,po ashtu mė shikuan edhe shokėt. Ajo me atė stilin e vet me inat mė pyeti:
    -Ku do tė shkosh;nė Shkup,Prishtinė,apo nė Shqipėri?! Unė ashtu i qetė i thash:
    -Askund prej kėtyre qė ju pėrmendėt,do tė isha i lumtur qė tė shkoja nė njėrin nga kėto qytete por,pėr fat tė keq do tė shkoj nė Smederevė atje ku baba im punon qysh si i ri. Ėshtė tha e drejtė e jote,por nuk do tė bėsh mirė. Unė thash se duhej tė veproj sipas dėshirės sė babait. Kur doli pėr dere mė tha qė edhe unė tė shkoja pas saj te drejtori dhe sekretari i shkollės.
    Edhe ata nuk u sollėn mirė. Mė bėnin do pyetje idiotėsie. Unė nuk reagoja,kurse ata edhe mė shumė revoltoheshin...

    * * *

    Ditėn e shtunė nė ora njėmbėdhjetė nėna dhe motra mė pėrcollėn deri te stacioni i trenit qė ishte vetėm disa metra larg oborrit tė shkollės ku pak muaj mė parė kisha mbaruar tetėvjeēaren.
    Pas disa minutash qė kishim arritur ne treni dha shenjė se vinte me shpejtėsi tė breshkės,kurse unė isha afruar te dritarja e klasės dhe vėreja bankat,karriget dhe dėrrasėn e zezė qė disa herė e kisha mbushur me germa dhe numra, vėshtirėsitė e jetės pėr moshėn time,po ashtu mė shkuan sytė te banka dhe karrigia ku njė vit mė parė kishte qenė ulur vajza,qė pa mbaruar viti shkollor sė bashku me tėrė familjen e saj mori rrugėn e pa kthimit tė Anadollit.
    Unė udhėtoja me zhurmėn shurdhuese tė trenit,kurse nėna dhe motra me lotėt qė u rrokulliseshin faqeve teposhtė,si rrugica gjarpėruese nėpėr fushėn e gjerė tė Sėrbicės,qė unė e kisha ecur plot katėr vjet me radhė nėpėr acar e borė,por edhe nėpėr zhegun e verės plotė pėrcėllimė,dhe prej atij shtatori ia lash si amanet pėr katėr vjet me radhė ti shkeli motrės sime tė dashur.
    Klasa e trenit tė vogėl ishte e mbushur pėrgjysmė me udhėtar,por nė ēdo stacion mė shumė hipnin se sa zbritnin prej trenit. Unė si i ri s’njihja asnjė prej udhėtarėve,prandaj edhe lexoja mėsimin e fundit nga lėnda e historisė,por prej ēante kisha tė nxjerr edhe librin e latinishtes. Personi qė ishte pėrballė meje ishte njė njeri zotėri i veshur shumė bukur bile kishte edhe kollare dikur pa dashtė vėrejta se mė shikonte herė pas here ashtu tinėzisht. Si kaluan disa orė udhėtimi ai maqedonisht mė tha:
    -Nė fillim kur hipėt mendova se jeni njė kurbetēi i ri,por tash u binda se jeni nxėnės,por edhe shumė fjalė tė tjera ofenduese. Unė ashtu i qetė i thash:
    -Mirė paskeni menduar,por ndoshta shumė herė u gėnjejnė mendimet. Ju mė duket se akoma shkoni me ato parullat e ABETARES sė dikurshme:“Hasani do tė lėvrojė tokėn,kurse Zorani do tė punojė nėpėr fabrika apo zyra”. Mė duket se ju nuk dini,apo ashtu bėheni sikur nuk dini se nė punė tė rėnda pranohen tė punojnė ata qė i kanė lėshuar brisk fytyrės. Si do qoftė unė shkoj rrugės sime pas dijenisė. Bashkudhėtari kėrrusi kokėn,kurse unė vazhdova me leximin.



    * * *

    Nė Gostivar arritėm pas tetė orė udhėtime edhe meqenėse nuk i ka mė shumė se tridhjetė e pesė kilometra. Aty duhej tė prisja afėr njė orė dhe tė hip te treni qė do tė mė ēonte deri te stacioni i parafundit,ku do tė mė priste babai me fytyrė tė buzėqeshur,kurs nėnės dhe motrės akoma do tu rrokullisen lotėt nėpėr faqe...


    22. 09. 1964
    Shkup-Beograd


    Fiks nė ora njėzetetre u futa nė kupenė e trenit tė madh dhe u ula nė vendin e rezervuar disa orė mė parė. Pas meje hyri edhe njė njeri nė moshė mė pėrshėndeti dhe u ul nė vendin e vet. Pak pėrpara se nisej treni mė tregoi se udhėtonte,pėr nė Beograd,por prej aty do tė vazhdonte pėr nė Kroaci. Po ashtu mė tregoi se ishte prej njė fshati tė rrethit tė Gostivarit.
    Si kaluam disa orė udhėtimi kuptova se nė Kroaci kishte gati tėrė familjen,qė prej disa vitesh kishin hapur disa ėmbėltore. Po ashtu plaku si ish partizan ishte shumė i revoltuar nė shokun Tito,qė pėrveē disa dekoratave s’kishte asnjė gradė,por as njė vend pune,kurse shokėt e luftės maqedon,serb,malazez,kroat,slloven,ndoshta edhe rumun dhe shumė tė tjerė kishin arritur grada deri nė gjeneralė. Po ashtu mė tregoi se disa herė kishte pasur takim me Titon dhe se ai i kishte premtuar shumė,por deri nė atė moment s’ kishte realizuar asnjė premtim bile edhe atė pak pension ushtarak,qė e kishte marrė disa vite pėrpara atij viti ia kishin ndėrprerė organet. Unė si fėmijė si kuptoja shumė fjalė qė plaku i thoshte dhe dorėn nė zemėr,deri nė atė moment unė s’kisha dėgjuar qė ndonjė njeri tė foli aq keq pėr Jugosllavinė e veēanėrisht pėr shokun Tito.


    23.09.1964
    Beograd


    Dy personat qė hipėn sė bashku me ne nė Shkup zbritėn nė Nish dhe nė kupe ngelėm unė dhe plaku dhe si u nis treni prej Nishi ne u shtrimė si kush nė anėn e vet dhe bėmė njė sy gjumė.
    Aty nga ora shtatė e mėngjesit arritėm nė Beograd. Kur u pėrshėndetėm,plaku mė tha:
    -Djalė pėrherė tė ngarendsh pėr dijeni,por kur pas politikės. Do tė shkollohesh nė gjuhėn serbe dhe do tė kesh shumė shokė serb,por unė ta lejė me amanet qė atyre kurrė tė mos u besosh...???!!! Plakut iu falėnderova pėr shoqėrinė gjatė udhėtimit,por edhe pėr kėshillat dhe u drejtova nė drejtim tė stacionit tė autobusėve.
    Pak pėrpara se tė preja biletėn pėr nė Smederevė takova Xheladin Tafallarin njė bashkėfshatar timin qė prej kohėsh punonte nė Beograd. Si u pėrshėndetėm dhe kuptoi ardhjen time nė Beograd u afrua te sporteli dhe preu biletėn pėr nė ora katėrmbėdhjetė edhe atė pa lejen time dhe me paratė e veta. Si doli prej rendit e mori valixhen dhe mė tha qė tė shkoja pas tij. Nuk ecėm as pesėdhjetė metra hyri nė njė byrektore tė njė shqiptari tė rrethit tė Tetovės,sa u ulėm bėri porosinė dhe filloi tė pyes pėr familjen,por edhe tėrė fshatarėt qė si kishte parė afėr gjysmė viti.
    Valixhen e lamė te byrektorja dhe u ngjitėm njė rruge pėrpjetė dhe pastaj hipėm nė tramvajin,qė pėr mua ishte hera e parė tė hip dhe shikoj tramvaj. Si udhėtuam disa minuta zbritėm dhe u lėshuam njė rrugice teposhtė tė shtruar me kalldrėm,ku aty afėr ndodhej njė barakė me disa dhoma tė mėdha punėtorėsh. Nė njėrėn prej tyre banonte Xheladin Tafallari sė bashku me disa bashkėfshatar tė mi,kurse nė dhomėn tjetėr qė ishte e ngjitur me tė banonte edhe xhaka Ēil djali i xha Bitit,qė njė kohė tė gjatė ka punuar nė tė njėjtėn organizatė pune”KOMGRAP”.
    Aty hėngra edhe drekėn nė mensėn e punėtorėve sė bashku me bashkėfshatarėt e mi,por edhe shumė kėrēovarė tė tjerė. Ato mė njoftuan me jetėn dhe punėn e tyre nė kryeqendrėn e Jugosllavisė.
    Fiks nė ora trembėdhjetė u nisėm nė drejtim tė stacionit tė autobusėve,por tash jo veē unė dhe Xheladini,por tė tėrė bashkėfshatarėt e mi dhe disa kėrēovarė tė tjerė. Pak pėrpara se tė hipja nė autobus u pėrshėndeta me tė gjithė,por ata mė premtuan se shpesh do tė shiheshim nė Smederevė ndonjė tė diele,kur ata s’do tė punojnė.
    Unė vazhdova nė drejtim tė Smederevės,pėr tu arsimuar,kurse bashkėvendėsit e mi u kthyen nė banesėn kolektive,qė tė pushonin pėr ditėn e nesėrme qė i priste puna mė rėndė nė kryeqendrėn e Jugosllavisė titiste. Gjatė ati udhėtimi disa herė mu kujtuan fjalėt e plakut tė zhgėnjyer nga Titoja dhe regjimi i tij komunist,veēanėrisht bashkėpunėtorit tė tij si dorė e djathtė SATRAPIT Rankoviq qė i kishte bėrė dhe i bėnte dėme tė mėdha kombit tim...


    24.09.1964
    Smederevė

    Pas njė ore udhėtimi arrita nė qytetin e babės ku vite me radhė kishte punuar dhe punonte nė Fonderinė e Hekuranės,prej ku siguronte kafshatėn e gojės si pėr vete ashtu edhe pėr tėrė familjen,por edhe pėr shkollimin tonė. Prej sė largu i pash oxhakėt e Hekuranės,qė villnin pa ndal shtėllunga tymi vdekjeprurės.
    Kur zbrita prej autobusit nė kokė dhe trup ndjeva njė lodhje dhe marramendje,qė kurrė nė jetėn time se kisha ndier,por as atė shtrėngim kraharori. Aq mė shumė u keqėsova prej asaj tollovie njerėzish,qė s’njoha asnjėrin dhe ndihesha si dhia ndėr dhen apo mė mirė tė them si i “HUMBURI NDĖR TĖ HUMBUR”.
    Duke pyetur arrita te rruga dhe pastaj duke i ndjekur numrat me radhė arrita deri te ai numėr dhe ajo shtėpi qė do tė banoja disa vite me radhė. Prej rrugės kryesore duhej tė kaloj nėpėrmes dy shtėpive tė bukura dhe pas tyre duhej tė ecja edhe nja njėqind hapa pėr tė arritur te shtėpia pėrdhese me njė dhomė,pėrafėrsisht katėr metra me katėr,e mbuluar pak me llamarinė e tjetra pjesė e ēatisė me tjegulla mė shumė tė thyera se sa tė tėra.
    Brenda kishte dy krevat tė hekurt nga koha e kralit,nė mes njė koftor llamarine dhe nė njėrin skaj njė grumbull hime sharre,pėr ndezje tė koftorit,verės pėr tė zier,kurse dimrit pėr tė zier dhe pėr tu ngrohur,pasi nė kėtė shtėpi akoma s’kishte arritur rryma elektrike. Nė tjetrėn anė tė dhomės ndodhej njė tavolinė e punuar nga dora e babait dhe njė karrige ku mundeshin tė ulen dy veta. Mbi tavolinė nė mur ishte varur llamba e vajgurit,qė njė pjesė ishte mirė e tymosur,qė mua mė kujtoi kohėn e Naimit apo tė Migjenit shėndetlig.
    Baba arriti aty nga ora gjashtėmbdhjetė, kishte punuar nė turnin e natės dhe kishte vazhduar edhe nė turnin e parė,dhe ishte shumė i gėzuar se do tė merrte atė muaj afėr dy rroga. Tė nesėrmen do tė shkonte nė turnin e parė,por do tė vazhdonte edhe turnin e dytė se nė fonderi pėr ēdo pesė muaj bėjnė do riparime.
    Kur mė pa pėrpara derės tė ulur te karrigia dėrrasė,ai shpejtonte tė afrohej sa mė parė te unė,kurse unė u ngrita dhe u turra nė drejtim tė tij. U pėrqafuam dhe ashtu ndenjėm njė kohė,si prindi me fėmijėn e dėgjova kur mė tha:
    -Arrite bir i babės. Po i thash babė,por ai mė s’mundi tė foli nėpėr faqe i rrokulliseshin plot lot gėzimi. Kur hymė nė dhomė pak ishte pastruar nga era e lagėshtisė dhe erės sė himes nga ēami i bardhė apo pishės sė zezė,kurse mua mė shkuan sytė te lagėshtia e murit qė arrinte largėsinė afėr pėrgjysmė. Babai e ndezi koftorin dhe ngrohi groshėn qė e kishte zier njė ditė mė parė,preu ca copa buke dhe mi vendoi pėrpara duke mė thėnė:
    -Ha biri babės. Unė fillova tė haj me njė oreks tė pa parė,por vapa qė u bė nga koftori disi ma ndalte nė fyt kafshatėn e bukės. Ne mė kur ishim nga fundi i ngrėnies nė derė trokitėn dy persona qė unė nuk i njihja. Baba ua ēeli derėn,i pėrshėndeti dhe u tha se ja mė nė fund erdhi djali. Ata u afruan unė u ēova nga karrigia dhe i pėrshėndeta. Baba i ngriti pjatat kurse unė e pastrova tavolinėn.
    Ato bisedonin pėr punėn qė bėnin nė fonderi dhe pėr tė hollat qė do tė merrnin atė muaj,kurse unė fillova tė lexoj njė temė nga fizika,por ajo nuk zgjati shumė,pasi nė dhomė filloi tė bie terri. Baba e ndezi llambėn,por ajo dritė s’mjaftonte pėr ti parė germat dhe formulat e fizikės. Pa dashtė mendja mė vajti te amaneti i plakut,duke menduar se qyteti qė unė duhej tė merrja diturinė ndodhej disa kilometra afėr banimit tė shokut Tito dhe babai im akoma s’paska rrymė elektrike nė dhomėn e banimit,kurse sa e sa herė vet Titoja ka folur pėr tė drejtat dhe kushtet e punėtorit.
    Tėrė natėn s’fjeta nga kundėrmimi i erėrave,por edhe pėr ditėn e parė nė shoqėrinė e re tė gjimnazit,nė atė vend tė pa njohur pėr mua dhe...








    25.09.1964
    Smederevė


    Baba nė ora pesė e kishte zier qumėshtin dhe hante ca kafshore buke,qė tė ketė fuqi pėr punėn e ditės edhe atė mė tė rėndėn nė fonderinė e Smederevės. Pak para se tė shkonte nė punė shumė me kujdes mė porositi,qė fiks nė ora shtatė fillon mėsimi,kurse unė duhej tė isha pak mė pėrpara te zyra e sekretarit tė shkollės. Por mė tregoi se edhe qumėshtin e kisha gati. Unė edhe ashtu nuk kisha fjetur tėrė natės,pak prej asaj qė e kisha ndėrruar vendin e fjetjes,pak prej kushteve,por ndoshta mė tepėr pėr dėshirėn qė kisha tė arsimohesha,dhe tė mos bėja punėt mė tė rėnda tė shtetit siē i bėnin njerėzit e kombit tim. Dhe tėrė natės mendoja pėr duart e plasaritura tė babait,por edhe tė atyre dy burrave qė erdhėn kur ne hanim drekėn,qė pėr mua ishte ushqimi i parė nė atė vend tė mallkuar pėr punėtorėt e kombit t' im. Po ashtu tėrė natės pėrpara mė dilte fytyra e buzėqeshur e babait,qė pas sa kohėsh nė afėrsi tė vet kishte njėrin fėmijė nga pjella e vet.
    Shtatė pa dhjetė minuta isha pėrpara zyrės sė sekretarit tė shkollės. Korridori i gjatė qė ndodhej pėrpara zyrės vlonte nga nxėnėsit dhe arsimtarėve qė vinin me tė ngut dhe futeshin nėpėr klasa dhe zyrėn e arsimtarėve. Pak pėrpara orės shtatė erdhi njė njeri jo shumė nė moshė i veshur mirė,me ēantė nė dorė dhe me njė fytyrė tė mbyllur. Mua mi hodhi sytė dhe e nxori ēelėsin prej xhepit tė palltos e vendoi nė bravė duke mos hequr shikimin nga unė e hapi derėn hyri brenda dhe e mbylli si i revoltuar. Unė prita afėr pesė minuta dhe trokita nė derė,nuk e dėgjova tha ose jo hynė,por unė e ēela derėn dhe hyra ai as qė e ngriti kokėn,se diēka shkarraviste. Dikur e ēoi kokėn dhe mė tha urdhėro. Mua siē mė kishte porositur babai,i thash se unė jam nga Maqedonia dhe dua qė ti vazhdoj mėsimet nė shkollėn tuaj. Ai me njė buzėqeshje ironike mė tha:
    -Ti qenke ai zogu nga larg,pėr tė marr dijen tonė. U ngrit dhe mė dha shenjė qė tė shkoja pas tij. Hymė nė klasėn e katėrt qė ishte nga zyra e sekretarit. I tha diēka profesoreshės,por unė se kuptova. Kur arriti te dera unė ia dhashė dokumentet qė i kisha nė dorė ai mi rrėmbeu dhe doli pėr dere. Profesoresha ishte njė grua nė moshė u ēua nė kėmbė u afrua te unė mė dha dorė dhe mė tha:
    -Mirė se erdhe nė shkollėn tonė unė jam profesoreshė e matematikės dhe kujdestare e kėsaj klase,por prej sot edhe e jotja. Dhe u kthye nga nxėnėsit dhe u tregoi se prej asaj dite nė mesin e tyre do tė jem edhe unė njė shqiptar nxėnės nga Maqedonia. Mė tha tė ulesha nė bankėn e parė ku ishte vetėm njė djalė.
    Orėn e dytė kishim gjuhė serbe,qė e ligjėronte njė burrė mesatar me moshė,por i deformuar nė trup dhe fytyrė dhe shikimi i tij tė tmerronte,jo vetėm mua por edhe tė tjerėt. Profesori sa hyri na shikoi me atė pamjen e tij tmerruese dhe u
    ul nė vendin e vet dhe filloi tė regjistronte orėn. Unė pasi isha te banka e parė shikoja se si shkruante dhe si i dridhej dora,mua mu dhimbs,pėr moshėn e vet nuk duhej tė ishte nė atė derexhe. Dikur e ēoi kokėn dhe mė shikoi ndoshta jo me qėllim,por unė isha te banka e parė dhe e kisha pėrballė. Ai sikur u habit se deri nė atė moment s’ mė kishte parė ishte ora e parė me te. Mė pyeti:
    -Nxėnės i ri?! Po i thash,por dikush prej pas tha:
    -Ėshtė nga Maqedonia,shqiptar. Profesori tha:
    -Nuk ka shqiptar nė Jugosllavi e as nė Maqedoni,por ka Shiptarė.
    Nė klasė reaguan tė dy nxėnėsit qė me prindėrit e tyre kishin jetuar gjatė kohė nė Kosovė dhe e dinin shumė mirė gjuhėn shqipe. Njėri u ēua nė kėmbė dhe filloi ti sqarojė profesorit se duhej ta shqiptonte edhe germėn “Q”ose tė thoshte” ALBANCI”. Profesori duke qeshur me ironi tha:
    -Unė mė mirė se ju e dijė historinė e tyre,unė s’ thash asnjė fjalė duke e shikuar atė fytyrė tė mallkuar nga vet Zoti,duke u penduar pėr atė qė ndjeva nė shpirt e zemėr pak mė parė kur regjistronte orėn nė ditar dhe u habita pėr sqarimin e shokėve tė klasės.


    * * *

    Shoku i bankės mė pranoi shumė mirė dhe shumė herė mundohej tė mė sqaronte nga mėsimet dhe mė thoshte qė tė mos mėrzitem nga sjellja e profesorėve apo tė shokėve tė klasės. Po ashtu edhe Peroviqi dhe Mandiqi qė e dinin gjuhėn shqipe mė thoshin qė tė mos mėrzitem,por ata tė dy disi e urrenin shokun e bankės,ku mė vonė u binda se ai ishte shumė i aftė dhe se ishte djalė i Sekretarit tė Komitetit Qendror tė qytetit.


    20.10.1964
    Smederevė


    Pas dy treshave nė matematik dhe gjuhė frėnge nė ditar te emri im u shėnua edhe nota e dobėt njėsh edhe atė nė gjuhėn serbokroate. Unė ndoshta nuk meritoja mė shumė se njėsh dhe nuk do tė mėrzitesha sikur profesori tė shkruante nė ditar edhe njėshat tjerė tė ushtrimit me shkrim,por ato njėsha tė nxėnėsve serb i la ashtu duke u thėnė qė tė mundoheshin nė hartim ti pėrmirėsonin. Kurse mua si ma shkroi njėshin mė tha:
    -Pėrmbajtja ishte e mirė dhe kishte kuptim se unė kuptoj edhe maqedonisht edhe gjuhėn tėnde,por kėtu i thonė Serbi,i thash se do tė mundohem edhe unė kur do tė bėjmė hartim dhe dita ditės e pėrvetėsojė gjuhėn serbe. Profesori nuk e la me aq,por mė tha:
    -Ju Shiptarėt,jo Shqiptarėt (qė tė mė fyej sa mė shumė) tha jeni DEBILA,atėherė unė i habitur dhe i befasuar i thash:
    -Profesor nėse jam unė debil,por edhe dikush nga serbėt,mundet tė jetė,por nuk do tė thotė se janė tė krejt shqiptarėt dhe serbėt. Atėherė ti tha mendon se edhe unė jam debil,unė heshta,por profesori mė tha tė dilja pėrjashta mė shkroi mungesė por edhe vėrejtje me shkrim nė ditar. Disa shokė tė klasės,por edhe ai bankės dhe Mandiqi me Peroviqin reaguan,por unė nuk e zgjata mė shumė dola prej klasės. U mbėshteta pėr murit te dritarja pėrball derės dhe rrija duke u menduar pėr atė qė ndodhi. Nuk shkuan as pesė minuta profesori doli prej klase mė shikoi dhe u largua nė drejtim tė sallės sė arsimtarėve. Shoku i bankės erdhi te unė mė kapi pėr krahu dhe mė tha qė tė hyja nė klasė,por unė thash jo deri sa tė mbarojė ora e gjuhės serbe. Nė atė moment nė drejtim tė klasės vinte profesori sė bashku me drejtorin,e pas tyre sekretari dhe kujdestarja e klasės. Kujdestarja mė kapi pėr dore dhe mė mori nė klasė dhe mė tha qė tė ulesha nė vendin tim. Drejtori mė pyeti ēfarė kisha bėrė. Unė u ktheva nga shokėt dhe shoqet dhe i luta qė ti nxirrnin mbi banka fletėt e ushtrimit me shkrim dhe i thash drejtorit qė tė shikonte se vetėm mua mė shkroi profesori notėn e dobėt nė ditar. Ai mori ditarin dhe mė tha; pastaj ē’ ndodhi?! unė i thash se mė fyeu mua dhe tėrė kombin tim se jemi debila edhe meqenėse unė nuk e kuptoj mirė kėtė fjalė dhe e thash atė fjalė qė ua ka thėnė profesori. Kryetarja e klasės Liljana Ēoliqi u ēua nė kėmbė dhe me njė revoltė tha:
    -Profesori shumė herė e ka ofenduar shokun e klasės por edhe neve,kurse sot ia qiti fundin. Ndoshta do tė thoshte edhe mė shumė,por derėn e hapi profesori i fizikės. Drejtori ia dhe regjistrin profesorit dhe u dha shenjė qė tė lironin klasėn qė ne tė vazhdonim me orėn e fizikės. Mua s’di si dhe pse mė rridhnin ashtu lotėt nėpėr faqe,profesori i fizikės mė shikoi dhe filloi tė shėnonte orėn dhe pa mos e ēuar kokėn tha:
    -Nė kėtė botė krejt ėshtė e mundur e veēanėrisht nė shtetin tonė. E kisha ndėrmend tė pyes,por shikoj se shumica prej jush s’jeni tė disponuar,prandaj do tė shpjegoj mėsimin nė vijim.
    Pas disa ditėsh edhe nė fizikė dhe gjuhė latine mora nota pozitive. Profesori i edukatės fizike mė thirri dhe mė tha qė atė ditė pas orėve tė mėsimit tė paraqitesha te Kryesia e klubit futbollist tė qytetit ku do tė ishte edhe ai.
    Unė bėja aq sa mundja,kurse profesori i gjuhės serbe bėnte atė tė vetėn,por mė tė keqen e bėnte lagėshtia e dhomės ku kaloja kohėn mė tė gjatė,dhe shumė mirė i ndihmonte edhe ajri i pa pastėr i hekranės ku baba punonte vite me radhė...



    * * *


    24.02.1965
    Beograd


    Edhe sonte si netėt tjera ndodhemi nė tė njėjtin vend dhe prapė e morėm FIKS VAKSINĖN. Zorani, Gilja siē i themi edhe sonte s’ėshtė me ne. Ai dy orė pėrpara nesh u nis pėr nė Beograd dhe na tha se pas treningut nė stadiumin e “CRVENA ZVEZDĖS” do tė vinte,qė tė kalonim mbrėmjen sė bashku. Ndoshta ai mė i ik takimit me ne,ashtu siē mė tha profesori i fizkulturės dhe trajneri im se unė nė kohėn e fundit s’ jam i disiplinuar dhe ndoshta kam marrė edhe rrugė tė gabuar. Mos vallė Gilja ka treguar diēka?! Si do qoftė unė duhet tė konsultohem me Dr. Vėrhovacin pėr shėndetin tim e veēanėrisht me marrjen e kėtyre vaksinave,por edhe nė lidhje me lagėshtinė e banesės. Por nuk di a do tė jem aq i fortė me ndėrprerjen e tyre? Edhe shoku i bankės Iliēiqi e ka ndryshuar sjelljen,por edhe nė mėsime s’ėshtė siē ka qenė. Atė ditė kur te ai drekuam s’ bashku me babanė e tij ai mė pyeste pėr humbjen tonė,por unė i ikja pėrgjigjes. Unė nuk e di prej ku kishte dėgjuar ai se unė tri herė s’kam qenė nė trening. Ndoshta pėr ne tė futbollit bisedohet edhe nė mbledhje partiake.
    Unė edhe me shėndet nuk ndihem mirė,por edhe nė shkollė disa nga shokėt mė thirrin me atė fjalėn e profesorit tė gjuhės serbe,por kėto germėn “P” e zėvendėsojnė me germėn “F” dhe shumė herė mėrzitem dua ti grushtoj,por deri tani jam pėrmbajtur.
    Dje gabova kur i refuzova shokėt pėr tė shkuar nė fshatin Lozovik te shoku,qė ditė mė parė i vdiq e ėma,ata nuk reaguan keq e dinin se unė duhej tė shkoj nė trening,por unė nuk shkova as nė trening,prandaj edhe mundet tė mė krahasojnė me sjelljen e keqe tė disa profesorėve qė shokun qė mė s’ka as nėnė e as baba e thirrin; “Shitės qumėshti”.


    * * *

    Dr. Vėrhovaci dukej se ka biseduar me babėn dhe i paska thėnė qė tė kujdeset pėr shoqėrinė time,ashtu siē mė tha edhe baba i Iliēiqit. Dhe prapė i kishte thėnė qė tė bėja analizat e gjakut.
    Nė mbrėmje kėrkova leje nga babai qė tė shkoja nė ditėlindjen e njė shoqeje tė klasės e cila ishte vajza e profesorit tė artit figurativ. Baba nuk mė tha asnjė fjalė,por pohoi me kokė dhe mė dha ca para pėr tė blerė ndonjė dhuratė. Unė njėherė s’desha ti merrja,por u pėrmbajta dhe nuk i tregova babės se kisha pare.
    Kaluam shumė mirė edhe atė deri nė momentin,kur mua diēka mu rrotullua nė kokė dhe kisha rėnė nė dysheme. Profesori me ca shokė mė kishte ēuar nė spital,por unė mė isha nė vetėdije dhe s’ishte diēka serioze.
    Kur shkova nė banesė babai kishte shkuar nė turnin e tretė dhe ndoshta me dhjetėra herė e kishte lagur kėmishėn qė tė freskohej prej temperaturės sė lartė ku shkrihej dhe derdhej nėpėr kallėpe hekuri...



    Mars 1965
    Avallė


    Prej para dy javėsh shoku i klasės futbollisti Gile u transferua nė Beograd,ku do tė vazhdojė edhe shkollimin. Sonte e thirrėm nė tė njėjtin lokal ku merrnim sė bashku FIKS VAKSINAT,por ai nuk erdhi. Me ne u veprua si disa herė mė parė. Unė duke e parė atė vajzėn me pendlėn e palloit pas nė prapanicė si rrotullohet,por edhe me tė tjerėt vallėzimet e pakontrolluar,nė mend mė rrotullohej se mė nuk duhej ardhur nė kėtė vend,podrum tė mallkuar.
    Edhe shoqja ku disa herė kisha fjetur mė rekomandon qė tė largohem nga ato fėmijė tė komunistėve tė ndytė.
    S’di pse sonte tėrė natėn pėrpara mė del ai mjeshtri plak me shokun e tij,qė dikur nė Kragujevc partizanėt e Titos ia kanė vrarė djalin e pastaj kanė thėnė dhe thonė se i kanė pushkatuar gjermanėt. Atje nė Maqedoni kur nuk dėgjonim fjalė kaq tė kėqija pėr Titon dhe njerėzit e tij,kurse kėtu nė kryeqendėr dhe nė Smederevė vetėm disa kilometra larg banimit tė Titos flitet me tė madhe keq e mė keq pėr tė.
    S’kam dashur tė besoj pėr atė qė dėgjoja,por fjalėt e ati plakut pėr djalin e vrarė nė gjimnazin e Kragujevcit s’mund ti hedhim si trillime. Ai prej atėherė ėshtė larguar prej ati qyteti dhe paska lėnė edhe varrin e djalit vetėm tė mos i shikojė vrasėsit,qė siē thotė i dinė me emėr dhe mbiemėr,por s’guxon tė thotė asnjė fjalė.
    Kur u zgjova ora ishte nėntė,duke hėngėr mėngjesin shoqja mė tregoi se ajo shoqja e saj kishte pyetur pėr mua;kush jam dhe nga vij. Ajo diēka dinte pėr mua e diēka jo,por unė i tregova pikė e pėr pe. Ajo qeshi duke mė thėnė:
    -Ti qenke SHIFTAR. Po i thash dhe krenohem,qė jam,ajo mė tha se ka ditur prej ditės sė parė kur jemi takuar. Si do qė tė jetė dhe tė jemi ne duhet tė largohemi nga kjo shoqėri tha dhe ma mbushi edhe njėherė gotėn me qumėsht. Mė shikoi me kujdes dhe preras mė tha:
    -Unė sot nuk do tė vij nė Avallė. Unė i habitur e shikova u mendova pak dhe i thash:
    -Por pse nuk thatė kur u ndamė me shokėt,por tash mė thoni mua. Atyre nuk u thash,por tė them ty dhe kurrė mė s’do tė vij nė atė podrum tė mallkuar,por edhe njėherė tė them ty qė edhe ti mė kurrėn e kurrės tė mos shkelėsh nė atė vend. Unė i habitur prej atyre fjalėve qė dėgjova, thash:
    -Unė sot do tė shkoj nė Avallė e pėr herė tjetėr s’di.

    * * *

    Nga pirgu i lartė u lėshua shqiponja me krahėt e saja korb tė zeza,kurse nga goja i dilte njė flakė e kuqe gjak. U ndal ca metra lart nga unė dhe mė shikonte me habi. Shokėt e shikonin,ashtu siē e shikoja edhe unė. Dikush tha:
    -Shiftar kjo erdhi pas teje. Shqiponja nė atė moment zbrazi barkun dhe pėrpara tyre ra njė glasė bukur e madhe. Shqiponja duke mė shikuar u ra krahėve dhe vazhdoi rrugėn nė drejtim tė jugut. Mua nė vesh mė erdhi njė zė,qė nuk e kuptova,por u largova nė njė skaj dhe nė trup ndjeva njė dridhje dhe shqetėsim. E kapa kokėn me dorė bėrrylat i vendova mbi gjunjė dhe i mbylla sytė. Pėrpara mė dilnin shumė fytyra,nė mesin e tyre profesori i gjuhės serbe,por mė sė tepėrmi fytyrat e njoma duke marrė FIKS VAKSINAT. S’ mundja tė qetėsohem deri sa nuk e mbolla nė letėr shqetėsimin dhe nuk u betova se mė kurrė nuk do tė shkel nė atė vend tė mallkuar. Atėherė shqiponja edhe njėherė erdhi nė
    afėrsi te unė bėri njė rreth dhe u largua pėr tė kryer obligimet e ditės.

    FIKS – VAKSINA

    S’ mund tė jem i lumtur
    Nė kėtė gjimnaz pa emėr
    AVALLA ēdo ditė mundohet
    Tė ma shkrij trurin
    Fėmijėt e pasur
    Pinė cigare “XHOJINT”
    -DISPONIMI-
    Ca kanė edhe “QILLAMA”
    Nė podrumin e argėtimit
    FIKS VAKSINAT
    Pėrfitim me ofendime
    Jeta bėhet ēdo ditė
    Mė e zezė se terri
    Zani i shpėtimit mė vjen
    Nga JUGU nė gjuhėn time.

    1965-AVALLĖ
    Beograd

    Te stacioni i trenit kur babės i rridhnin rrėke lotėsh Dr. Vrhovaci i tha:
    -Do tė ngelėsh i vetmuar,por do tė shpėtojmė njė jetė tė njomė. Pak pėrpara se tė nisej treni profesori i gjeografisė mė dhuroi librin “TOKA DHE NJERĖZIT”. Pėrqafimi lamtumirės i babės mė zinte frymėn,por s’kishte rrugė tjetėr. Shokėt dhe shoqet e klasės,por edhe shumė tė tjerė shokė e shoqe dhe trajneri i klubit lėviznin duart pėr tė mė pėrshėndetur,kurse treni pėr ēdo sekondė shtonte shpejtėsinė nė drejtim tė jugut...



    Fotografia e klasės sė dytė tė fotografuar nė kala tė Kėrēovės.










    Tė fotografuar pas dyzet vitesh pėrpara gjimnazit tė Kėrēovės, por tash si:profesorė,mjekė,juristė,inxhinierė,ekonomistė dhe poetė.







    * * *


    Nė vjeshtėn e vitit nė vijim,maqedonėt kishin vendosur qė nė Kėrēovė arsimimin e nxėnėsve shqiptarėve ta ērrėnjosin njėherė e pėrgjithmonė. Por nuk kishin menduar se kur nuk do t’ia arrin atij qėllimi aq tė pistė dhe ēnjerėzor,por ishin tė lumtur,se pas dy vitesh arritėn ti mbyllin paralelet nė gjuhėn shqipe edhe pse vetėm tri lėndė ligjėroheshin shqip e tė tjerat nė gjuhėn maqedone.
    Ne nxėnėsit e vitit tė tretė u drejtuam nėpėr gjimnazet e Republikės. Unė me tre shokė dhe njė shoqe u drejtuam nė gjimnazin e Gostivarit dhe hallet tona profesorėt shqiptar i kuptuan ashtu siē u ka hije pedagogėve. Por kjo nuk ndodhi me drejtorin maqedon tė gjimnazit dhe organet e komunės. Qysh prej ditės sė tretė lindėn problemet dhe ne assesi tė regjistrohemi nė regjistrin e nxėnėsve. Vet drejtori disa herė na tha se pėr ne nuk ka vend nė atė gjimnaz, dhe se do tė duhej tė kthehemi nė Kėrēovė,prapė nė duart e xhelatėve maqedon,qė kishin bėrė kėrdi,prej afėr njėqind nxėnėsve nė vitin e parė nė vitin e dytė kishin kaluar vetėm shtatėmbėdhjetė dhe njė unė tetėmbėdhjetė,kurse pėr nė vitin e tretė kaluam vetėn gjashtė nxėnės, por ne vazhdonim tė vijojmė mėsimet,por tė pa regjistruar,nė ditar si shokėt tjerė.
    Ditėn e premte prapė nė klasė erdhi drejtori dhe na tha preras:
    -Nėse ditėn e hėnė nuk sillni vėrtetim se komuna e Kėrēovės do tė paguaj pėr ju harxhimet do tė largoheni nga shkolla nėse duhej edhe me dhunė.
    Unė ditėn e hėnė u drejtova nė zyrėn e referentit pėr arsim nė Kėrēovė. Si trokita hyra brenda e pėrshėndeta,por ai assesi ta ēonte kokėn,me siguri ai e dinte prezencėn time nė atė zyrė. Dikur mė tha:
    -Ē’ doni???!!! Si ia sqarova hallin tim dhe tonin ai me njė arrogancė tė paparė mė shau NĖNĖN SHQIPTARE,pėr ne sė paska pare dhe sa mė parė tha qė tė lėshoja zyrėn.
    Tėrė natėn s’fjeta duke menduar se ku tė vazhdoja dhe tė vazhdonim mėsimet e vitit tė tretė. Qysh nė fillim tė orės sė parė isha nė zyrėn e drejtorit qė ti merrja sihariqin se njerėzit e tij nė Kėrēovė nuk duan tė dėgjojnė pėr hallet tona si shqiptarė. Por pas meje nė zyrė hyri edhe profesori i nderuar i gjuhės frėnge,njė burrė shtat lartė pėrherė me nxėnėsit i buzėqeshur dhe plot energji. Unė sa i tregova drejtorit pėr sjelljen e referentit nė Kėrēovė. Profesori i nderuar mu drejtua me fjalė shumė tė ashpra:
    -Kėrēovar vendi yt nuk ėshtė kėtu,qė ti kėtij ti raportosh,ti drejt e nė klasė. Por unė i humbur,i trembur dhe... thash :
    -Profesor!!!por ai s’ mė la qė mė tepėr tė hapja gojėn,mė kapi pėr krahu dhe mė shtyri nė drejtim tė derės,dhe po me atė ton tė ashpėr bile edhe mė tepėr dėgjova se i tha drejtorit:
    -Mjaft i malltretove nxėnėsit...,ata kanė njė hallė,qė tė shkollohen...dhe nuk u interesojnė hallet tuaja pėr pagesa e ngatėrresa qė bėni ju me nxėnėsit tonė shqiptarė. Kurse unė fillova tė zbritja shkallėve teposhtė duke mu zėnė fryma nga astma dhe nga ai shqetėsim i asaj dite shtatori kur moshatarėt e mi ishin shumė tė lumtur. Duke u mbajtur pėr parmakėve tė shkallėve,veshėt e mi prapė i dėgjuan fjalėt e profesorit:
    -“MJAFT I MALLTRETUAT NXĖNĖSIT SHQIPĖTARĖ”...dhe s’di pse nė trup ndjeva njė lehtėsim dhe njė forcė,qė tė vazhdoja pėr nė klasė...
    Tė nesėrmen emrat e tonė u regjistruan nė regjistėr dhe ajo barrė na u hoq prej trupi dhe koke,por mua mė kapi njė frikė prej atyre fjalėve qė profesori i nderuar ia tha drejtorit dhe po tė thuheshin ato fjalė nė Kėrēovė qysh prej ati momenti profesori do ti fitonte nja dhjetė vjet burg edhe atė prej vet komunistėve shqiptarė,qė aq shumė e urrenin gjuhėn dhe arsimimin shqip,duke u arsyetuar me njė “VĖLLAZĖRIM BASHKIM” tė fėlliqtė,e kjo urrejtje mė tepėr ishte te ai qė,na doli nė ballkonin e banesės sė vet dhe nė gjuhėn maqedone na shau, na fyhu dhe na tha tė largoheshim,kurse nė atė post ishte zgjedhur me votat e prindėrve,vėllezėrve dhe motrave tona...???!!!






























    09. 03. 1972
    Kėrēovė


    Cingėrima e ziles tregoi se mbaroi edhe ora e tretė e asaj dite,por edhe unė kisha mbaruar me shpjegimin e mėsimit dhe kisha bėrė edhe pėrsėritjen e asaj teme nė pika tė shkurtra me nxėnėsit dhe prisja me padurim tė laja duart prej pluhurit tė shkumėsit. Me regjistrin nė dorė arrita i pari nė sallėn e arsimtarėve,pasi klasa ku kisha mbajtur mėsimin si kishte mė shumė se pesė,apo gjashtė metra largėsi. Sa e hapa derėn nė njė tavolinė e pashė arsimtarin e gjuhės shqipe,qė dikur e kisha pasur edhe arsimtar,i kishte venduar bėrrylat mbi tavolinė dhe me gishtat e gjatė dhe tė hollė e kishte mbėshtjellė kokėn dhe aspak si bėri pėrshtypje se unė e hapa derėn e sallės,por as edhe tė tjerėt pas meje. Unė shkova te ēezma i lava duart dhe kur u ktheva prapė mė shkuan sytė te arsimtari i nderuar. U brengosa duke menduar se do tė kishte njė kokė dhembje tė pa durueshme. U afrova dhe i thash:
    -Shoku arsimtar,po tė doni unė kam hapa pėr kokė dhembje! Ai vetėm pak e lėvizi kokėn mė shikoi dhe mė tha:
    -Ju faleminderit koleg,por unė nuk kam kokė dhembje,por mendohem se pas kėsaj ore kam hartimin e tretė tė kėtij viti dhe i kam tri tema dhe mendohem t’ua jap tė tria,dhe nxėnėsit tė zgjedhin njėrin nga ato,apo vetėm njėrėn pėr tė gjithė klasėn. Dhe e hapi fletoren dhe mi tregoi tė tria temat. Unė si i lexova me vėmendje desha diēka tė them,por mė ndėrpreu njė nga kolegėt qė kėrkonte regjistrin e klasės qė unė kisha pasur mėsim dhe akoma se kisha venduar nė vendin e caktuar,si kėrkova falje pėr gabimin u nisa nė drejtim tė tij,qė tė ia jepja regjistrin,por ai me njė shpejtėsi erdhi dhe e mori regjistrin. Unė u ktheva te arsimtari dhe fillova prapė ti lexoja temat e planifikuara dhe s ‘di si mu kujtua njė temė dhe i thash kolegut:
    -Por sikur unė tė ju propozoja edhe njė temė dhe nxėnėsit tė zgjidhnin njėrėn prej tė katėrtave?! Ai mė tha:
    - Me kėnaqėsi do ta pranoja temėn e propozuar,Ju vetė thoni. Atėherė unė e thash temėn,qė aty pėr aty mu kujtua:
    -“A DO TĖ NA SJELLI LULE KJO PRANVERĖ”.
    Profesori i nderuar mė shikoi dhe mė luti qė tė ia diktoja si temė tė katėrt,dhe mė tha:
    -Tė lumtė koleg dhe tė faleminderit. Unė e shikova dhe u drejtova nė drejtim qė tė merrja regjistrin e ngelur dhe sa mė shpejt tė shkoja nė klasė ku mė prisnin nxėnėsit pėr tė zhvilluar mėsimin nga lėnda e fizikės.


    16. 03. 1972
    Kėrēovė

    Nė ora shtatė isha nė sallė tė arsimtarėve,por profesori i nderuar kishte arrit pėrpara dhe mė priste me njė ushtrimore nė dorė duke mė pėrgėzuar se disa nga nxėnėsit kishin marrė si temė atė qė e propozova unė,por njėrėn nga ata ma kishte lėnė mua qė unė ta lexoja dhe tė bėja notimin. Unė i thash se do ta lexoj me kėnaqėsi,por kurrė nuk do tė bėjė notimin,pasi unė nuk jam kompetent pėr lėndėn qė se ligjėroj dhe s’kam bile edhe aq njohuri. Tema ishte vėrtetė ajo qė e kisha propozuar ditė mė parė unė,por vėrtetė s’ishte e notuar,profesori kishte bėrė vetėm disa korrigjime drejtshkrimore.
    “ Ishte dita e diel,kur dielli ishte ngjitur lart disa hosten,dhe me rrezet e veta ngrohte natyrėn e sa po filluar tė gjelbėronte,por nė UJMIR dhe ĒELVJOLLCĖ,bora akoma s’ishte shkrirė. Unė me tė motrėn dhe disa shokė dhe shoqe u ngjitėm kodrės pėrpjetė. Aty te zabeli i xha Dervishit nėn ferrat e kulumbrisė ndiem njė mermė vjollce. Motra ime me njė shoqe u afruan dhe mblodhėn njė tufė lule,edhe ne mblodhėm disa lloje tė luleve dhe vajzat i lidhėn shumė bukur nė buqete. Kur u kthyem nė fshat njėra nga shoqet na tha qė tė shkonim drejt e nė shtėpinė e mėsueses tė pensionuar,prej kohėsh. Ne tė gjithė e pėlqyem propozimin dhe tė tėrė u gjendėm pėrpara derės sė shtėpisė sė mėsueses. Sa i ramė ziles derėn e hapi i shoqi i mėsueses,po ashtu dikur mėsues i yni. Si e hapi derėn deri sa u mbėshtet pėr muri dhe na tha:
    -Urdhėroni nxėnės tė dashur edhe mėsuesja ėshtė nė dhomė. Ne tė gjithė hymė drejt e nė dhomėn e saj se kjo nuk ishte hera e parė,por sot ishim disi mė shumė. E pėrshėndetėm,edhe ajo na pėrshėndeti motrėn time dhe njė shoqe tė saj i thirri nė emėr,qė tė afroheshin dhe tė uleshin nė prehrin e saj. Edhe mėsuesja si ne pak mė parė e shijoi aromėn e luleve,ne i mbanim nė dorė. Unė i dhashė shenjė njė shoqes qė ajo me disa fjalė tė ia uronte mėsueses TETĖ MARSIN,dhe Yllka me atė stilin e saj si aktore i tha disa fjalė,mėsuesja i shtriri duart dhe tha:
    - Tė lumtė Yllka e mėsueses,po afrohuni te mėsuesja tu puthi. Derisa mėsuesja na puthte nė dhomė hyri mėsuesi me disa sheqerka nė dorė,unė me tufėn e luleve nė dorė i dola pėrpara dhe i thash:
    -Mėsues edhe pėr Juve kemi mbledhur pak lule,por tė na falni se sikur pak jemi vonuar,por dje nuk ishin disa nga shokėt,prandaj edhe vendosėm qė sot tė vinim tė gjithė. Mėsuesi si mori lulet u falėnderua dhe mė puthi,po ashtu i puthi edhe tė tjerėt. Nėpėr faqet e mėsueses rrokulliseshin ca sumbulla lotėsh dhe i tha tė shoqit:
    -EDHE KJO PRANVERĖ NA SOLLI LULE,kurse mėsuesi i tha:
    -Po zonjė,por nuk duhet tė rrokullisėsh pėrherė lot nėpėr faqe se ashtu dikur i humbe sytė,tash ndoshta tė keqėsohen. Ne u shikuam nė mes veti ndenjėm edhe pak dhe kėrkuam leje,por me premtim se do ti vizitonim edhe herė tė tjera.
    Unė u binda nė atė qė kisha dėgjuar nga prindėrit se mėsuesja i ka humbur sytė nė vitin njėmijė e nėntėqind e pesėdhjetė e pesėn,kur pėr afėr njė javė prej klasės sė sajė pėr nė Turqi kanė shkuar afėr gjysma e klasės. Mėsuesja ka qarė tėrė muajin dhe prej atėherė e ka humbur shqisėn e tė parit...”
    Unė si e lexova hartimin shpesh ndija TROKUN E KALIT TĖ ZI duke shkuar rrugės pėrskaj zabelit tė xha Dervishit pėr te Kodra e Kishės ku atje nė skaj te lėndinat ndodhej GORRICA dhe mė kujtohej HARTIMI I PA MBARUAR i shoqes sė klasėn,qė mori rrugė e gjatė dhe pa kthim,pėr nė fshatrat e Anadollit,apo ndonjė lagje tė Stambollit.

    * * *

    24. 06. 1972
    Zhubrinė


    Sot ishte konsultimi i fundit me shokun dhe mė s’kam nevojė pėr informata tė tjera. Nesėr duhej dhėnė pasaportėn pėr vazhdim,pasi pėr dhjetė ditė i kalon afati.











    10. 07. 1972
    Stamboll


    Taksin e pagova pak si shtrenjtė,por ndryshe nuk do tė mundja tė gjendesha,nė kėtė qytet kaq tė madh dhe kur s’di asnjė fjalė turke. Kryesorja jam nė atė rrugė dhe prej numrit tė kėrkuar jam larg vetėm pesėmbėdhjetė numra mė afėr s’mundej,pasi ky ėshtė ti themi hotel mė i afėrt dhe ndoshta edhe i vetmi nė kėtė lagje.
    Kohėn e para ditės e kalova nė ēajtoren qė ndodhet pėrballė numrit tė kėrkuar dhe sa herė hapet porta shikohej mirė pasi edhe xhami ėshtė i madh,por edhe i pastėr.
    Edhe pas dite ndodhem nė tė njėjtėn ēajtore,por edhe nė tė njėjtin tavolinė,por edhe nė tė njėjtėn karrige. Ashtu siē i kisha informatat,aty nga ora gjashtėmbėdhjetė u hapė porta dhe prej saj doli njė burrė,qė para dite e kisha parė aty nė afėrsi ku unė isha ulur me njė djalė duke pirė ēaj. Pastaj edhe njė grua me njė fėmijė lurek. Bėra pagesėn dhe dola qė tė shikoja kush do tė ishte ajo grua. Si ecėn nja njėqind hapa u ndalėn te turma e njerėzve,ku pas disa minutash erdhi autobusi dhe gruaja me lurek hipi,kurse burri si i tha diēka u kthye nė drejtimin e ēajtores. Unė pa mos u hamendur hipa nė autobus,qė ishte gjysmė i mbushur dhe u ula pėrballė asaj gruaje. Prej vapės qė bėnte ajo e hoqi pak shaminė dhe iu duk e tėrė fytyra,pak e rrudhur,por bukuria e dikurshme akoma ishte nė fytyrėn e saj. Unė e hapa fletoren,shkarravita diēka dhe pastaj me njė ton tė ulėt thash:
    Sot do ta mbarojmė hartimin e filluar atėherė kur u pėrcollėm prej klase direkt te treni qė villte tym tė zi. Tė bėnė tė fala mėsuesja e verbėruar pėr ju,GORRICĖN e kishin prerė,por prej trungut tė saj tė fortė kishin dalė shumė filiza. Atėherė gruaja e ktheu kokėn andej prej ku i vinin fjalėt,por edhe unė e ktheva kokėn nga ajo dhe na u pėrputhėn shikimet. Ndoshta do tė thoshte diēka,por fėmija qė e mbante nė prehėr lėvizi dhe dha njė shenjė shqetėsimi. Ajo e lėkundi dhe i tha:
    - Fli zemėr nė prehrin e nėnės zemėrplasur dhe shpirtrob,fati ashtu e deshi,mė vjen keq pėr mėsuesen,prej kur kam dėgjuar edhe unė kam derdhur shumė lot,kam derdhur edhe lot tė tjerė...Unė u ēova duke i uruar tė mira nė jetė... Edhe ajo mė uroi rrugė tė mbarė dhe mbarėsi nė jetė,duke mė porositur qė tė pėrshėndes dhe ta puth mėsuesen e dashur dhe tė ulem dhe tė rri pak nėn hijen e filizave tė GORRICĖS sė prerė nė fushėn e fshatit tė saj tė lindjes dhe... Unė u afrova te vozitėsi i autobusit dhe i dhashė shenjė,qė tė ndalej qė unė tė zbrisja,ai i habitur diēka tha,por unė s’kuptova gjė,zbrita i shqetėsuar dhe i HUMBUR diku nė Anadollin ku tret gjaku im...



    12. 07. 1972
    Stamboll


    Anija ēante valėt e detit tė tėrbuar,dama me borsalinė prej kashte sodiste hapėsirėn,kurse albatrosėt fluturonin tė shqetėsuar mbi kokat tona,kurse unė shkruaja poezinė:













    MATANĖ DARDANELEVE


    Matanė Dardaneleve
    Tė bėhet trupi shkrumb
    Pėr ėndrrat fėmijėrore
    Nė zemrėn e shkatėrruar
    Ngushėllon vetveten me fėmijėn
    Qė kur lindi qau S H Q I P
    Herė pas herė njė shpresė
    Me dridhje trupi si purtekė
    Pėr vizitė-SHTĖPISĖ PA NJERĖZ-
    Lot pėr DITARIN plotė pesėshe
    Pėr rrugėn te KODRA E KISHĖS
    Qė u trembėm nga troku i kalit azgan
    Tė dijė fėmija pėr vendlindjen e nėnės
    Tė qajmė atje larg-
    MATANĖ DARDANELEVE?!














    26. 06. 1974
    Zhubrinė


    Provimin e Vizatim Teknik e kalova me shtatė. Profesor Engjėll Rodiqi mė tha se kam mundur edhe mė shumė,unė i thash se do tė mundohem pėr nė vjeshtė nė provimin e Ndėrtimtarisė. Ai qeshi dhe mė uroi pushime tė kėndshme,por edhe unė ashtu i urova profesorit tė nderuar. Dhe pas njė ore prej Prishtine u nisa pėr nė Shkup dhe pastaj nė Zhubrinėn time tė dashur,nė shkollė ku punoja i kisha dorėzuar tė gjithė raportet.
    Baba i pensionuar nuk mė angazhon shumė me punė tė fushės,por unė kam qejf tė shkoj nė mal,prandaj i ruaj edhe lopėt,pėrgatis provimet shkruaj,lexojė literaturė tė ndryshme dhe bėjė plane pėr pushimet e verės nė det. Sot duke lexuar mė kishte zėnė njė gjumė i ėmbėl dhe i thellė. Ajo laroshja qė shumė herė mė bėnte probleme,sot si kishte hetuar qė unė isha nė gjumė ngadalė me siguri duke i mashtruar edhe lopėt tjera ishin lėshuar teposhtė dhe drejt e nė arėn e xha Rexhės. Pėr fat xha Rexha kishte ndodhur aty afėr dhe lopėt nuk kishin bėrė shumė dėm. Duke mos ditur se tė kujt janė i merr dhe dėrgon nė drejtim tė fshatit. Aty te ura e fshatit ku pėrherė pinė ujė i kishte parė lopėt baba,por kishte parė edhe xha Rexhėn. Ashtu i trembur dhe mėrzitur e pyet a i kanė bėrė shumė zullum dhe se krejt zullumin do tė ia paguaj. Xha Rexha kur kupton se lopėt janė tė tija dhe se unė i paskam ruajtur atė ditė nė mal i thotė babės:
    -Po si nuk i lash ta hanin tėrė bimėn dhe i afrohet babės dhe i thotė me ton edhe mė tė lartė;mos e qortosh djalin se n ...n... Xha Rexha ėshtė njė burrė mesatarė,njė bujk i mirė,por nė majė tė gjuhės e ka bėrtitjen dhe sharjet,siē thotė edhe tezja,gruaja e tij ai gjėmon por kurrė nuk shtinė rrufeja,sa tė afrohet tė shan edhe menjėherė ik nė drejtim tjetėr.


    * * *

    Njė ditė kur u ktheva bashkė me lopėt dhe kalin mbi tavolinė tė kuzhinės pash njė zarf me shumė pulla. Kur u afrova tė shkruar pash emrin tim,ishte nga Vjena e largėt. E hapa,por s’kuptova asnjė fjalė,ishte e shkruar nė gjuhėn angleze.
    Tė nesėrmen u nisa pėr nė Kėrēovė te Ahmed Mora, profesor i gjuhės angleze. E lexuam dhe po atė dita iu pėrgjigja. Dhe prej ati momenti ndryshoi plani i pushimeve verore. Si lutje prej babės pėr punėt e fushės kisha tė ujitja dy herė misrin e mbjell dhe kur tė doja mundesha tė shkoj nė pushim. S’di pse kur i shikoja gjethet e misrit tė venitur gjatė ditės kur bėnte shumė vapė,nė trup ndija njė lodhje,dhembje dhe sulm astmatik.
    Nė mal ishte freskėt,por dhe bar tė mjaftueshėm kishte pėr bagėtitė. Unė pėrveē qė i ruaja bagėtitė edhe lexoja pėr provimet e ngelur,por bėja edhe planin e udhėtimit tė gjatė dhe shpejtoja me pėrpunimin e dytė tė romanit “ANIJA KOZMIKE”,pasi kisha marrė njė pėrgjigje jo pozitive nga Redaktori i Botimeve nė Prishtinė,por unė nuk hekė dorė aq lehtė nga krijimtaria ime. Ndoshta dikur do tė ndryshojnė mendimet dhe censurat,pėr njerėzit jashtė “ELITĖS” shkatėrruese pėr krijimtarinė shqiptare,nė kėtė shtet artificial si edhe vet kryetari enigmatik TITO.





    10. 07. 1974
    Zhubrinė


    Nė mbrėmje i tregova babės se tė nesėrmen nė gjashtėmbėdhjetė e tridhjetė minuta me tren do tė nisem nė rrugė,ai mė tha pėr nė Ulqin,unė i thash se do tė nisem,por akoma nuk kam vendosur pėr ku. Duke qeshur i thash,ndoshta nė Vllajakėn (Rumuni) tėnde,ku dikur si i ri ka punuar edhe ai qeshi duke mė dėshiruar rrugė tė mbarė.
    Para ditėn e kalova duke u pėrgatitur dhe nė ora katėrmbėdhjetė sė pari u pėrshėndeta me motrėn,pastaj me babėn dhe nė fund me nėnėn. Motra duke mė vėrejt me njė buzėqeshje pėr rrugė tė mbarė mė tha:
    -Thėntė Zoti ky tė jetė vit i fundit,qė nė pushime shkon vetėm. Unė qesha baba dhe nėna pėrnjėherė thanė:
    -Motra ka tė drejtė moshatarėt tuaj fėmijėt i kanė nė shkollė. Baba mu afrua dhe nė xhep mė futi ca para duke mė thėnė:
    -Tė tė gjinden pėr rrugės. Unė mora valixhen dhe u nisa pėr atje ku ndalej autobusi,qė ka afėr dy kilometėr. Gjatė rrugės dy herė e ndėrrova valixhen prej njėrės dorė te tjetra,kurse Laroja si pėrherė mė shikonte me habi. Kur arrita te hija e lisit te mulliri i xha Halimit u ndala pak dhe nuk di si mė shkoi dora te xhepi,u habita kur pash se baba mė kishte dhėnė njė shumė parash,pak mė tepėr se dy rroga tė arsimtarit edhe atė nė valutė. Desha tė kthehem ti lejė paratė nė shtėpi,por i thash vetvetes se nuk duhej ti harxhoj,kurrgjė s’ mė pengojnė qė i kam mė tepėr.





    14. 07. 1974
    Vjenė


    Edhe sot si dje duhej tė shkoj nė atė shtėpi ku portreti i HITLERIT ėshtė me njė dimensione bukur tė mėdha i var nė murin e sallonit tė rregulluar nė mėnyrėn mė bashkėkohore. Aty biseduam pėr bregdetin e bukur tė Adriatikut,pėr verandėn e bukur tė hotelit”TARA” ku pėrpara njė muaji vallėzonim sė bashku me nxėnėsit e mijė mjaftė tė disiplinuar tė sjellshėm dhe super tė shkėlqyeshėm nė mėsime.
    Deri te ajo shtėpi sot mė shoqėroi shoku Halim Miftari njė bashkėfshatar i imi dhe prej aty shkoi nė punė,ndėrrimi i dytė. Edhe kjo ditė kaloi shumė mirė me biseda tė temave tė ndryshme. Ku pėr ēudi nė hartėn e tyre pėrveē Kėrēovės ekzistonte edhe Zajazi. Nė shtėpi ndejmė afėr njė orė e pastaj shkuam te vila e tyre afėr njėzet kilometra nė jug tė Vjenės,qė ndodhej nė mes tė pemėve dhe afėr njė hektar vresht.
    Nė ora njėzetedy e tridhjetė minuta ra zilja e shtėpisė,sa e hapėm derėn i pash shokun Halim dhe shokun Neshat Hajdinin,po ashtu njė bashkėfshatar i imi. I luti pėr njė kafe,por ata nuk pranuan duke thėnė njėherė tjetėr. U pėrshėndetėm duke mė thėnė:
    -Nesėr nė kohėn e caktuar,qė tė vizitonim Parkun e Praterit,katedralet dhe...,por unė i thash edhe Muzeun ku ndodhet shpata e Skėnderbeut,pėrgjigja ishte; pa tjetėr.
    Mė lutėn tė hanim darkė,por unė i refuzova,pasi kisha hėngėr me njė familje HITLERIANE,por nuk munda tė refuzoj edhe pijet.





    17. 07. 1974
    Bratislavė


    Personi i familjes sė Hitlerit,nė punė do tė ishte njėzetekatėr orė me gjithė kujdestarinė,pasi shumica e mjekėve nga tė punėsuarit ishin nė pushim vjetor. Prandaj unė kėtė ditė e shfrytėzova pėr tė shkuar nė qytetin e parė tė Ēekosllovakisė,Bratislavėn.
    Nė kufi tė Ēekosllovakisė,sė pari na kontrolluan pasaportat,pastaj kėmbyem kruna dhe mė nė fund erdhi njė femėr,qė bėnte doganimin. Unė kisha vetėm ēantėn nė te njė fjalor,njė roman dhe njė ombrellė. Ajo u ndal te unė dhe filloi tė mė pyes:
    -Ē’do tė shes dhe ē’do tė blejė nė Bratislavė?! Unė i thash:
    -Pėr tė shitur s’kam ē’tė shes,kurse pėr tė blerė po, ajo mė shikoi me habi dhe mė tha:
    -Ē’do tė blini?! Unė ashtu serioz:
    -Njė vajzė tė bukur si ti,por jo police. Se e urrej uniformėn,nė vendin tim ia kemi parė sherrin. Ajo e shtriu dorėn dhe ma mori pasaportėn,qė e mbaja nė dorė. Duke qeshur nė gjuhėn frėnge tha:
    -Tito,njeri i mirė. Unė i thash:
    -Si ai qė ėshtė i varė nė murin e mikes. Ma dha pasaportėn duke mė uruar njė ditė tė kėndshme nė shtetin e saj. Unė e mora ēantėn dhe dola prej nė kupe,pasi ishim afėr stacionit. Deri nė qendėr tė qytetit shkova me autobus. Sa zbrita hyra nė njė restorant pėr tė hėngėr bukė,por edhe tė pija njė kafe. Personeli ishte shumė mikpritės,por ushqimet dhe kafeja,jo aq kualitativ. Tėrė para ditėn vizitova shumė shitore dhe kafene,por nuk mė lanė ndonjė pėrshtypje,pėrveē... Duke u larguar nga qyteti nė drejtim tė stacionit tė trenit,vizitova Muzeun e Leninit dhe njė librari mjaftė mirė tė pajisur me libra,qė mė lanė shumė pėrshtypje.
    Nė ora shtatėmbėdhjetė e tridhjetė minuta u nisa pėr nė Vjenė,por sot drejt e nė banesėn e shokut Neshat. Ai ishte kthyer nga pune dhe mė priste,qė tė dilnim nė qytet,ku nė njė kafene duhej tė takoheshim me shoku Halim.
    Nė ora njėzetedy unė u futa nė njė shitore, librari ku shiteshin edhe aparate pėr tė fotografuar, njėri prej tyre mė pėlqeu shumė,qė mė shtyri edhe ta blejė.


    18. 07. 1974
    Vjenė


    Nė banesė u takuam aty nga ora dhjetė pėr tė vizituar edhe disa vende turistike nė qytet,e pastaj me njė kolege pune,qė e zotėronte shumė mirė njė gjuhė sllave shkuan nė njė vend turistik,larg nga Vjena afėr tridhjetė kilometra. Tėrė ditėn e kaluam sė bashku,ku shumė herė vinim nė kundėrshtim me politikėn Jugosllave ndaj shqiptarėve e veēanėrisht ndaj Kosovės.


    19. 07. 1974
    Hungari


    Sė bashku me shokun Neshat u ēuam nė ora pesė tė mėngjesit dhe pa humbur kohė u nisėm nė drejtim tė stacionit tė trenit West Banof. Aty u pėrshėndetėm,ai shkoi nė punė,kurse unė i hipa trenit pėr nė Budapest. Udhėtimi ishte komod nė klasėn e parė dhe jo shumė pasagjerė. Nė tren piva kafen e mėngjesit,por edhe hėngra njė ushqim tė paketuar,qė nuk ishte sipas shijes sime. Pas disa orėsh udhėtimi arritėm nė Budapest,e lash valixhen nė gardėrobė tė stacionit dhe u nisa nė njė drejtim pa lidhje. Budapesti qytet i vjetėr,por i rregulluar dhe i pastėr,por jo edhe i furnizuar,si shitoret e Vjenės.
    Drekėn e hėngra nė restorantin qė ndodhej nė qendėr tė qytetit,por pėrpara se tė bėja porosinė kamerieri mė tha se aty janė ushqimet e shtrenjta. Unė kėrkova menynė dhe
    porosita gullash,sallatė dhe njė birrė,sa mbarova me ushqimin porosita edhe njė kafe dhe i thash qė tė paguaja dhe fillova tė mbush njė fjalė kryq,qė mė kishte ngelur pėrgjysmė. Kamerieri erdhi ma solli llogarinė unė ia dhashė forintat dhe i thash:
    -Ky ushqim ėshtė dy herė mė lirė se nė bregdetin Kroat apo Malazez, ose nėpėr restorantet e Austrisė,bile edhe nė tėrė Jugosllavinė dhe kuptohet i dhashė edhe bakshish pėr tė pirė njė kafe. Ai qeshi dhe mu falėnderua nė gjuhėn frėnge. S’di pse ky qytet,por edhe vendi nė pėrgjithėsi pėr kaq kohė tė shkurtėr mu bė i bezdisshėm dhe i pa dėshiruar. Pėrpara sysh i kam gratė punėtore tė hekurudhės,qė ngrinin pragjet dhe shinat. Ata gjatė udhėtimit prej nė kufi tė Hungarisė i takuam disa herė,nėpėr hekurudhėn e gjatė,s’di a ishin tė punėsuara apo ndoshta ishin tė burgosura...?!
    U futa nė rend tė marrė valixhen prej nė gardėrobė,ia dhashė tiketėn i punėsuari e shikoi dhe shkoi ta merrte. Edhe unė edhe tė tjerėt udhėtarė pritnim,ai shkonte herė nė njėrėn herė nė anėn tjetrėn,por assesi ta gjente valixhen time. Koha e trenit pėr tu nisur afrohej,thirri edhe njė tjetėr ia dha tiketėn dhe vazhdoi punėn me tė tjerėt. Ai mė thirri brenda dhe mė tha qė tė prisja ai hyri nėpėr njė derė me siguri nė zyrėn e tyre dhe a nxori valixhen duke qeshur,unė i nervozuar i thash nė gjuhėn shqipe:
    -Unė jam terrorist i gjetėt bombat,apo brekėt e palara,edhe ai qeshi dhe tha diēka nė gjuhėn e tij. Treni nė ēdo moment duhej tė nisej,pėr nė Bukuresht. Unė sa u drejtova pėr te sporteli qė tė preja biletėn,konduktori mu afrua dhe mė tha:
    -Bukuresht,unė pohova me kokė dhe vetė e mori valixhen dhe u nis nė drejtim tė trenit. Hipa konduktori mė dha shenjė qė tė rrija aty ku isha dhe zbriti. Nuk shkoi as njė minutė treni u nis. Ai vinte prej anės tjetėr tė vagonit sa mė pa dhe mė dha shenjė qė tė shkoja pas tij. Nė atė vagon kishte njė grup fėmijėsh me siguri nxėnėsi,qė shkonin nė pushime nė bregdetin Rumun. Mė dha shenjė qė tė futesha aty ku ishin katėr femra,qė mė vonė kuptova se ishin arsimtare tė atij grupi. Nxora prej valixhes fjalėkryqin,u mbusha me frymė e vendova valixhen dhe u ula,pėr tė vazhduar aty ku kisha mbetur. Nė kokė mu paraqit ajo katrahurė e pak mė pėrparshme. Duke filluar tė mendoja,mos mė kėrkonte para tė dyfishta pėr biletėn,apo tė thėrriste policinė. Dola prej kupesė,pash andej,por konduktori me siguri bėnte punėn e vet,kurse nxėnėsit shkonin prej njėrės kupe nė tjetrėn. Dy vajza erdhėn nė kupenė tonė ku ishin arsimtaret dhe u konsultuan diēka,ku edhe unė kuptova pėr profesionin e tyre dhe disi u rehatova.
    Dikur filluam tė bisedojmė herė nė gjuhėn frėnge herė nė gjuhėn serbe,qė njėra nga ata e dinte, pak mė tepėr dhe na afroi profesioni i ynė prej arsimtari. Unė e hoqa katrahurėn prej koke dhe vazhdova bisedėn me katėr arsimtaret e kombit,qė pėr aq kohė tė shkurtėr mė la njė pėrshtypje jo tė mirė. Nuk shkoi shumė kohė erdhi konduktori dhe mė pyeti,a jem mirė,unė i thash se ndihem shumė mirė nė mesin e katėr arsimtareve. Ai doli prej kupesė,por edhe unė pas tij duke e pyet sa duhej tė paguaj dhe tė mė jepte biletėn.

    Ai qeshi dhe mė tha shumė. Unė desha ta pastronim punėn e biletės,por nė atė moment doli njėra nga arsimtaret bisedoi me konduktorin dhe mu kthe mua nė gjuhėn serbe:
    -S’ka problem,do tė udhėtoni nė shoqėri me ne. Unė thash faleminderit dhe ajo hyri nė kupenė e parė qė ishte afėr nesh. Unė fillova tė shikoj pėr xhamit tė trenit dritat e shumta,qė ngelnin pas nesh dhe nė atė moment fishkėlleu treni.
    Me arsimtaren,qė e dinte gjuhėn serbe u miqėsuam pak mė tepėr sepse mė shumė komunikonim. Atė e kisha edhe pėrkthyese kur bisedoja me koleget e saja,por edhe me konduktorin,qė shumė herė na vizitonte. Aty pas orės njėzetetre i qerasa nga njė kafe tė katėr arsimtaret,por edhe konduktorit mė vonė i thash tė pinte njė kafe prej meje,ai prapė qeshi dhe u falėnderua. Arsimtarja kishte studiuar dhe akoma studionte gjuhėt ballkanike dhe kishte mjaft njohuri edhe pėr gjuhėn shqip,qė edhe shumė fjalė dinte. Edhe ajo kishte tė shkruara shumė poezi,por edhe tė botuara nėpėr revista tė ndryshme. Edhe unė ia tregova ditarin qė mbaja pėr ato ditė udhėtimi,por edhe disa botime.
    Nė kufi policėt ma morėn pasaportėn dhe shkuan. Pak para se tė hymė nė territorin Rumun konduktori ma solli dhe mė tha se krejt ėshtė nė rregull,por e paske tė mbushur me vula tė shumė shtetesh. Unė prapė i thash pėr biletėn,por ai tha se nuk duhej tė mėrzitesha se e pagova me kafenė. Mua mė kishin ngelur dyzet forinta dhe i thash merri,se do tė mė duhem edhe pak do tė duhej tė kem para tė Rumanisė.
    Shumė herė nėpėr fjalėkryqet duhej ta dija qytetin e bukur tė Rumanisė,Aradin dhe isha me nijet qė tė ndalesha,por kur arritėm ishte natė dhe shoqėria ishte e mirė,prandaj edhe vazhdova pėr nė Bukuresht,por aty nxora biletėn,qė nuk mė kushtoi shumė.


    Konduktori si bėni krejt kontrollimet erdhi nė kupenė tonė dhe mu drejtua mua,po tė deshėm vagoni tjetėr ėshtė pėr fjetje,pėr shumė pak para mundeni tė pushoni disa orė...



    21. 07. 1974
    Bukuresht


    Kur arritėm nė Bukuresht rrezet e diellit nxehnin dhe treni tjetėr pėr tu nisur pėr nė Konstancė kisha afėr pesė orė tė plota. Eca lart e poshtė nėpėr rrugėt e Bukureshtit nėpėr tė cilat dikur baba,daja por dhe shumė tė tjerė kėrēovarė siguronin kafshatėn e bukės,pėr vete dhe familjet e tyre. S’ di si mė shkuan sytė lart dhe pash me germa tė mėdha ku shkruante: Hotel ”NORD”,u afrova dhe hyra brenda,porosita njė kafe dhe u ula nė njė tavolinė afėr banakut tė kafenesė dhe si shumė herė edhe kėtu e nxora fjalėkryqin dhe fillova tė mbush katrorėt qė kishin ngelur tė zbrazėt. Kamerierja ma solli kafenė dhe u afrua tė shikonte diēka te fjalėkryqi. Shikoi gjatė e dikur unė i thash:
    -Ti nuk kupton se ėshtė nė gjuhėn shqipe,ajo me siguri e kuptoi fjalėn shqip dhe mu kthye me njė buzėqeshje:
    -Albane,unė iu pėrgjigja:po,prapė nė gjuhėn shqipe. Ajo vazhdoi nė gjuhėn e vet:
    -Komshiu i im ėshtė tha shqiptar,Xhelko Maksutovicki. Pėr fat tė keq unė nuk kisha dėgjuar pėr atė njeri. Ajo prapė mė tha se ėshtė profesor. Atėherė unė nė gjuhėn frėnge i thash:
    -Baba dhe daja im dikur kanė punuar nė Bukuresht,po tė keni kohė tė lirė uleni dhe pini njė kafe prej meje. Ajo e zotėronte shumė mirė gjuhėn frėnge. U ul dhe tha

    se me kėnaqėsi do ta pinte njė kafe prej meje dhe shkoi,por pėr disa minuta erdhi me gjithė kafenė. Ia nisėm bisedės aq sa unė e dija frėngjishten. Kamerierja ishte njė studente e vitit tė fundit nė histori,por prej gjendjes jo tė mirė financiare gjatė pushimeve tė verės siē mė tha punon ku tė gjejė njė vend pune,vetėm e vetėm tė siguronte pak lei pėr studime. Biseda do tė vazhdonte,por njė grup turistėsh hyri nė hotel dhe ajo u ēua se puna ėshtė punė.
    Prej kėsaj qė kam parė gjer tani jam bindur se Titoja me shtetin e vet Jugosllavinė,sa ėshtė nė lindje aq ėshtė edhe nė perėndim.
    Biletėn e trenit pėr nė Konstancė e sigurova me kohė dhe nuk mė kushtoi shumė,por vetėm njėqindenjėzetepesė lei,qė pėr atė distancė nė vendin tim do tė kushtonte dy herė bile edhe mė tepėr. Edhe ushqimi nė kryeqytetin Rumun nuk ėshtė i shtrenjtė. Shitoret janė tė furnizuara njė lloj si nė kryeqendrėn Hungareze. Unė edhe meqenėse vizitova shumė shitore askund nuk bleva asnjė plaēkė. Shitėset ishin tė sjellshme dhe me ēdo kusht insistonin,qė tė blejė diēka e veēanėrisht kur kuptonin se jam i huaj.
    Udhėtimi prej Bukureshtit deri nė Konstancė nuk duhej tė mbante aq shumė kohė,por njė defekt qė kishte ndodhur diku me shinat e zgjati kohėn e udhėtimit pėr mė tepėr se tri orė. Bufeja e trenit nuk ishte aq mirė e furnizuar,por kafen e zinin nė atė mėnyrėn e tyre prej fukarai. Pak pėrpara se tė arrinim nė Konstancė njėri nga konduktorėt mu afrua dhe mė tha:
    -A do tė duhej bileta? Unė u habita pėr pyetje,por ai vazhdoi:
    -Nėse nuk u duhej ma jep mua. Unė e nxora prej xhepi dhe ia dhashė,ai mė shikonte dhe pas pak nxori prej xhepi njėzetepesė lei dhe mi dha. E pyeta pse? Ai qeshi dhe u largua duke u falėnderua pėr biletėn qė ia dhashė.

    Isha mjaft i lodhur dhe rraskapitur,sa e gjeta banesėn rashė dhe deri tė nesėrmen nė ora tetė kisha fjetur si qengj,siē thotė populli.



    22. 07. 1974
    Konstancė


    Mėngjesin e hėngra aty afėr banesės,njė byrek me djathė dhe njė jogurt. Piva edhe kafenė e parė nė qytetin e Konstancės,qė shumė herė kishim biseduar me shokė nėpėr tubime tė ndryshėm. Kafenė ma pagoi pronari i banesės ku isha vendosur,qė rastėsisht mė pa pėr xhamit tė byrektores dhe nė banesė u kthyem sė bashku. Pronari ishte njė burrė mesatar i punėsuar nė njė ndėrmarrje bujqėsore,shumė mirė e fliste gjuhėn bullgare dhe kuptoheshim,pasi unė i di disa gjuhė sllave. Sa arritėm nė oborr mė tha tė ulesha nė tavolinėn e vjetėr prej dėrrasave jo tė gdhendura mirė. Ai hyri nė shtėpi i la artikujt e blerė dhe doli me njė shishe raki dhe disa gota nė dorė. Pa mos mė pyet i mbushi,unė e shikova dhe i thash se ėshtė shumė herėt. Nė atė moment doli prej dhomės pėrdhese njė burrė me pantallona tė shkurtra dhe pa kėmishė. Na pėrshėndeti dhe pa mos u lutur shumė e mori gotėn time dhe ia gjeti fundin. Ato bisedonin nė gjuhėn e tyre unė dėgjoja edhe pse nuk kuptoja asnjė fjalė. Nisa tė ēohem,por ai burri mė foli diēka,qė nuk e kuptova,por pronari mė tha se gruaje e tij e paska venduar kafen dhe s’ėshtė mirė ta refuzosh siē ma refuzove rakinė. U ula dhe thash ti thotė shokut se do ta pijė me gjithė qejf. Ne sa mbaruam fjalėt prej derės sė afėrt doli njė grua goxha zonjė. Na pėrshėndeti,mua mė dha dorė dhe e pyeti pronarin prej cilit vendi jam. Ai i tregoi se jam nga Jugosllavia,por se jam shqiptar. Ajo mė buzėqeshi ma afroi kafen dhe u ul nė afėrsi tė burrit.
    Nė ora njėmbėdhjetė dola nė plazh,qė nuk e kisha shumė larg nga banesa. Pronari mė tha se edhe ai me tė shoqen do tė dilte nė plazh,pasi disa ditė kishte marrė pushim dhe do tė mė takonte,por tė kisha kujdes. Rrezet e diellit nxehnin,por unė nuk kisha pengesa se isha rrezitur nė mal duke ruajt bagėtinė,por edhe duke ujitur misrin. Si eca pak lart e poshtė e shtrova peshqirin mbi rėrėn e nxehtė qė herė e mbaja nė dorė herė e vendoja mbi njėrin krahė. U shtriva,por prej rrezeve tė forta u djersita shumė shpejt. I hoqa syzet dhe kapelėn prej koke dhe u drejtova drejt detit tė kaltėr me valėt sikur tė lodhura. Sa mu lagėn kėmbėt trupi mu mbush plotė mornica. Me njėherė mu kujtuan valėt dhe uji i vakėt i Detit Adriatik nė Ulqinin piktoresk,por edhe nė shumė vende tė tjera. Mora ujė me dorė dhe e laga trupin,por mornicat mė tepėr shtoheshin. Unė ecja pėrpara dhe thellohesha nė valėt e detit,qė vinin njėra pas tjetrės,por edhe trupi adaptohej nė temperaturėn e ujit tė pastėr,qė ishte hera e parė tė lahem nė Detin e Zi tė jetės time. Si bėra pak not dola se mė mungonte kondicioni i ujit. U shtriva mbi peshqir dhe fillova tė mbush fjalėkryqet e ngelur tė EUREKĖS,pasi ato nė gjuhėn shqipe ishin tė tėra tė mbushura.
    Drekėn e hėngra nė njė restorant nė afėrsi tė plazhit,por duke hėngėr ndihesha i lodhur dhe mė nuk u ktheva nė plazh,por shkova qė tė pushojė nė krevatin jo aq komod sepse trupi i lodhur nuk kėrkon shumė komoditet. Me siguri do tė kisha fjetur edhe mė shumė,por zhurma e atyre qė banonin nė atė banesė,pasi ishin kthyer prej plazhit ma nxori gjumin.
    Mbrėmjen e kalova sė bashku me atė shoqen qė na bėri kafe dhe tė shoqin e saj nė njė restorant,qė kishte njė verandė tė bukur vallėzimi.



    25. 07. 1974
    Konstancė


    Dje dola mė herėt qė tė kėmbeja ca para. Rastėsisht nė afėrsi tė xhamisė dėgjova ca tė rinj qė flitnin shqip dhe nė dorė mbanin para tė ndryshme,por ruheshin nga policėt. Po ashtu nja tre katėr persona qė flitnin serbisht,qė dėshironin tė kėmbenin para bisedonin se ato tė rinj i kėmbenin shumė mė mirė se nė bankė. Unė u afrova tė rinjve qė flitnin shqip dhe i pyeta a merrnin marka tė Gjermanisė,njėri mė shikoi dhe mė tha:
    -Ti je shqiptar?! Unė u pėrgjigja se po. Atėherė po ti paguajmė mė mirė. Unė i qita njėqind marka gjermane,njėri mė pyeti krejt,i thash se po. Mi dha tė hollat,unė iu falėnderova dhe u nisa nė drejtim tė kundėrt pėr nė banesė. Njėri nga serbėt mė pyeti:
    -Mos ndėrrove para,unė thash se po,por ai mė pyeti ēfarė valute edhe me ēfarė vlere unė si i numėrova ia tregova saktėsisht shumėn. Ato nė mes veti thanė se mua mi kanė paguar mė mirė. U ndalėm pak tė bisedonim dhe njėri mė tha po tė kem kohė mundemi tė pimė nga njė kafe. Unė u thash s’ka problem,unė jam vetė dhe s’kam asnjė obligim. Hymė nė restorantin e parė dhe porositėm nga njė kafe. Aty u njoftuam mė mirė dhe mė thanė se ishin nga njė qytet i vogėl qė ndodhet nė afėrsi tė Novi Sadit.
    Mė grupin e Novi Sadit e kalova tėrė ditėn nė plazh,por edhe nė mbrėmje ishim deri vonė,nėpėr hotelet e Konstancės. Dorėn nė zemėr unė harxhova ato paratė e tepėrta qė mi dhanė nė afėrsi tė xhamisė kėmbyesit shqiptarė,qė me siguri pasi ti harxhojė kėta prapė do tė kėmbej te ato. Edhe para ditėn e sotme e kaluam sė bashku me ta,nė mbrėmje ato do tė udhėtonin pėr nė Jugosllavi.
    Ato mė treguan se nė afėrsi tė Konstancės ndodhet MAMAJA njė vend shumė i bukur,prandaj unė vendosa qė mbrėmjen e kėsaj dite ta kaloj nė hotelin qė ata ma pėrshkruan shumė bukur.
    Aty nga ora njėzetenjė dola te rruga ku ndalej autobusi urban,ku prisnin edhe shumė tė rinj tė tjerė. Sa erdh autobusi u bė njė tollovi,por unė hipa dhe u ndala nga mesi i autobusit. Rruga ishte shumė e ngarkuar,ne nuk pamė se ē’ ndodhi,por kur shoferi autobusit frenoi,u pėrplasėm njėri me tjetrin. Ashtu tė friksuar,por dikush edhe me dhimbje,filluam tė kėrkonim falje njėri tjetrit. Mua njė i ri qė pak mė parė u pėrplasėm njėri me tjetrin,mė foli diēka nė gjuhėn rumune,por unė nuk e kuptova,por isha i bindur se mė kėrkoi falje,qė edhe unė e bėra tė njėjtėn,por nė gjuhėn frėnge. Ai mė shikoi dhe me habi mė tha:
    -Ti je francezė?!
    -Jo,i thash, unė jam shqiptar. Ai prapė me habi mė shikoi dhe tha:
    -S’ėshtė e mundur shok! por tash nė gjuhėn shqipe. Unė i thash se vėrtetė jam shqiptar. Ai mė pyeti:
    -Nga Shqipėria,Tirana apo Korēa. Unė i thash:
    -Jo unė jam nga Jugosllavia, republika e Maqedonisė, Kėrēova njė qytet nė afėrsi tė Ohrit. Dhe nė atė moment arritėm nė Mamaja,qė s’ėshtė shumė larg nga Konstanca. Zbritėm prej autobusit dhe u ndalėm tė bisedonim,por bisedėn na e ndėrpreu njė shok i tij,turk dhe si i tregoi atij se unė jam shqiptar,ai ma shtrini dorėn dhe mė tha se quhej ORHAN,unė ia tregova emrin tim,pastaj duke ia dhėnė dorėn atij shokut,qė fliste shqip i thash:
    -Ju mė njoftuat me shokun e juaj,por as ti mua as unė ty s’ta dijė emrin dhe ia tregova emrin tim edhe atij,kurse ai mė tha:
    -Unė quhem LAZĖR,kurse mbiemrin e kam GJAN. Si u kuptuam pse vinim nė Mamaja,ai si bisedoi pak me shokun e vet turk,mu kthye mua dhe mė tha:
    -Sonte je mysafir i yni. Unė i thash me kėnaqėsi dhe u nisėm nė drejtim tė hotelit tė bukur pėr vallėzim”KASUCE”. Pėr fat tonin njė tavolinė ishte e lirė nė afėrsi tė ēinarit tė madh e tė trash,qė ne tė tre s’do tė mundeshim ta mbėrthenim dhe prej rrėnjėve tė tij gurgullonin rrėke uji. Porositėm njė shishe verė dhe ca meze. Koha na kalonte shumė bukur nėn tingujt e muzikės dhe vallėzimeve tė lloj-llojit pa pushim tė asaj mbrėmje tė pa pėrshkruar veēanėrisht,qė unė nė Rumani takova shqiptar,qė edhe qėllimi ishte mu ai. Nė hotel ngelėm gjer pas mesnatės,kur edhe ishin autobusėt e fundit.
    Lazėrit i thash kur tė arrinim nė afėrsi tė stadiumit tė mė tregojė se aty nė afėrsi e kam banesėn,ai pohoi me kokė,por me njė buzėqeshje dhe filloi tė bisedojė me shokun e vet tė fėmijėrisė,turkun. Kur arritėm,turku vazhdoi kurse mua mė tha,qė tė zbritnim. Unė sa e pash rrugėn mu kujtua banesa dhe i thash se jemi afėr,por ai mė tha se do tė vinte edhe ai te banesa e ime dhe vazhduam. Sa i bėmė katėr pesė hapa ai mė tha:
    -Shok ti do tė vish nė shtėpinė time edhe gjyshja do tė gėzohet. Unė i thash se ėshtė shumė vonė dhe nuk di si do tė reagojė pronari. Ai mė tha se me pronarin do tė bisedonte dhe nuk ka pse tė ketė mosmarrėveshje. Unė iu falėnderova duke i thėnė se do t’ia paguaj atė natė por edhe disa net tė tjera po tė ketė nevojė. Nė sa hymė nė oborr pronari doli prej dhome dhe na pėrshėndeti. Unė fillova tė lajė fytyrėn te ēezma e oborrit ato ia filluan bisedės. Kur u afrova pronari mė tha nė gjuhėn bullgare:
    -S’ka problem unė nxora tė holla tė paguaj plus pėr dy net,por ai mori aq sa duhej. E morra valixhen dhe u nisėm duke iu falėnderuar,por ai mė tha:
    -Kur tė keni kohė urdhėroni nė kafe. Ne vazhduam rrugėn dhe ecėm afėr dhjetė minuta dhe arritėm nė qendėr tė Konstancės. Sa kthyem nė tė djathtė nė njė shtėpi ishte venduar njė pllakat qė tregonte emrin e rrugės ku shkruante”GEORGE ENESCU” dhe menjėherė shtėpia e parė ishte e prindėrve tė Lazėrit. Sa hymė nė oborr dera e shtėpisė u hap,dhe Lazėri bėrtiti:
    -Gjyshe kemi mik nga vilajeti i yt. Ne hymė brenda gjyshja mė mori grykė dhe hyri nė pjesėn e kuzhinės ku i mbanin zahiretė dhe shporetin. Nuk shkuan as pesė minuta doli me njė sini,ku kishte njė shishe verė,dy gota,tre a katėr copa buke,ullishte pak djathė dhe dy vezė tė ziera. Lazari i mbushi gotat,kurse gjyshja tha:
    -Unė do tu pjek edhe nga njė kafe. Ne filluam tė hanim. Gjyshja na i solli edhe kafetė dhe filloi tė mė pyeste;pėr familjen dhe nga isha,unė i tregova krejt pėr familjen,por edhe ajo mė tregoi se kishte lindur nė Korēė dhe si fėmijė tre katėr vjeēe kishte erdh nė Konstancė dhe kur s’ishte kthyer mė nė vendin e lindjes. Ne duke biseduar nė atė kohė tė pas mesnatės,mua filluan tė mė dėgjojnė veshėt njė melodi tė bukur shqipe. Dorėn nė zemėr nuk u besoja,bile nuk besoja se jam i zgjuar! Lazėri shikoi gjyshen,por edhe gjyshja Lazėrin. Gjyshja filloi njė bisedė,por e ndėrpreu hapja e derės harmonikė,qė ndodhej pėrballė meje. Dera sa u hap,pėrpara nesh u paraqit njė ZONJĖ PRIMADONĖ e veshur me njė fustan tė bardhė. U afrua pėrpara meje dhe mė tha:
    -Zotėri si ishte muzika???!!!Unė pak i shqetėsuar bile pak edhe i trembur i thash:
    -Ju lumtė, shumė bukur ZONJĖ,qė pėrherė tė parė e pėrdora fjalėn zonjė,pasi nė vendet komuniste pėrdoren fjalėt shok dhe shoqe. Dhe heshta,ajo herė mė shikonte mua herė Lazėrin herė gjyshen. Si shkuan disa minuta u ngrit Lazėri dhe iu afrua me fjalė tė bukura:
    -Mėmė tė lutem ėshtė shumė vonė dhe jeni tepėr e lodhur,ejani dhe bini tė pushoni,nesėr do tė vazhdoni...ajo duke kėrkuar falje na tha natėn e mirė dhe me Lazėrin hynė nė dhomėn e saj,ku unė e pash PIANON e bukur tė madhe,njė relikt i rrallė. Lazėri u kthye e mbylli derėn harmonikė dhe mė tha:
    -Ėshtė mėma ime,profesoreshė e muzikės,por ka disa vjet qė vuan nga nervat dhe prej atėherė ekzekuton vetėm muzikė shqipe. I mbushi edhe njėherė gotat i cakėrruam,por unė i mėrzitur pėr atė qė pash,gjyshja erdhi prej dhomės tjetėr duke na thėnė:
    -Krevatet janė gati kur tė doni mundeni tė bini qė tė pushoni. Ne duke i thėnė natėn e mirė u futėm nė dhomėn tjetėr pėr tė fjetur.

    26. 07. 1974
    Konstancė


    Ora ishte tetė e diēka,kur nė derėn e dhomės qė flinim trokiti gjyshja e Lazėrit. Me njė sjellje tė jashtėzakonshme na tha se ushqimi i mėngjesit ishte gati dhe doli nė kuzhinė ku gjyshja ishte ulur nė skaj tė tavolinės dhe na priste qė tė hanim sė bashku. Unė si u ngrita i pėrshėndeta dhe dola nė oborr,qė bėnte freskėt,diellin e kishin mbuluar do re tė zeza,e mua nuk di si mė vajti mendja te Deti i Zi,prandaj edhe retė ishin aq tė zeza. Kur u ktheva nė kuzhinė Lazėri ishte ulur dhe nė dorė kishte njė copė lakrori,duke mė thėnė:
    -Gjyshja i bėnė tė mirė i ka mėsuar prej nėnės sė vet,si nė vendin e lindjes. Gjyshja si mė shikoi mua tha:
    -Kurrė se ka parė gjyshja Korēėn e dashur,qė aq me mall dhe dashuri mė fliste nėna,por rrallė herė edhe baba ndjesė pastė. Edhe i shoqi mė fliste,ai e mbante mirė nė kujtesė,Korēėn kur kishte ardhur kėtu nė Konstancė kishte qenė afėr dhjetė vjeē. Atėherė Lazėri tha:
    -Sa Skėnderbeu kur e kanė marrė turqit. Atėherė nė bisedė u ndėrlidh edhe nėna e Lazėrit,qė e mbante kokė me dorė,mua mė dhimbsej sepse mendoja se ka dhimbje tė pa durueshme. Ajo me njė kujdes duke na shikuar tha:
    -Skėnderbeu pas shumė vitesh ėshtė kthyer nė atdhe kurse gjyshi yt kurrė. Si vajti nė Amerikė edhe prej atje s’u kthye,a unė isha nuse e re dhe mirė e mbaj nė mend kur mori njė sėnduk druri e mbushi me do plaēka dhe e pėrcollėm deri tė porti dhe aty pritėm;shumė nuse,gra,plaka,fėmijė,por edhe shumė tė tjerė deri sa anija u zhduk nė detin e pa fund.
    Lakrori vėrtetė ishte i shijshėm,por bisedat kafshatat disi mi ndalnin nė fyt,duke menduar pėr fatin e njėjtė tė shqiptarėve pa marrė parasysh se ku jetojnė. Ne sa hėngrėm bukė erdhi Orhani dhe tė tėrė pimė kafenė e mėngjesit.
    Dolėm prej shtėpisė dhe morėm drejtimin e portit,tė shikoja prej ku vinin shqiptarėt,por mė sė shumti prej ku shkojnė. Rrugės Orhani i tregoi Lazėrit se i kishte ardhur dje nė mbrėmje thirrja pėr tė shkuar nė Bukuresht,qė tė bėnte praktikėn. Lazėri u habit duke i thėnė:
    -Por pse mua akoma s’ mė ka arritur?! Ai iu pėrgjigj:
    -Ndoshta tė vjen sot dhe nesėr ikim bashkė.
    Tė porti takuam njė komshi tė Lazėrit, qė priste tė takohej me njė shok tė djalit,kadet i cili duhej tė udhėtonte pėr nė Odesė tė Bashkimit Sovjetik dhe atje do tė takohej me djalin e tij,qė edhe ai afėr njė muaj bėnte praktikėn nė Marinėn Ruse.
    Kur u kthyem nė shtėpi vėrtetė i kishte arritur thirrja Lazėrit dhe tė nesėrmen duhej tė udhėtonte pėr nė Bukuresht,qė duhej tė bėnte praktikėn afėr njė muaj. U mėrzit,jo se duhej tė shkonte,por siē mė tha pse isha unė dhe kishte dėshirė ato ditė,qė unė do tė rrija nė Konstancė tė ishte edhe ai dhe Orhani. Prej asaj katrahure e nxori gjyshja duke i thėnė:
    -Nuk ka ardhur vetėm thirrja jote,por ka ardhur edhe pensioni im nga Amerika e largėt dhe ia dha njėqind dollarė,qė tė pinim kafe nė mbrėmje nė restorantin mė tė mirė tė Konstancės dhe na thirri tė provonim specialitetet prej peshku.
    Nė mbrėmje na u bashkėngjit edhe xhaxhi Pandeli ai komshiu,qė e takuam nė port dhe tėrė kohėn e kaluam nė verandėn e bukur tė restorantit nė afėrsi tė detit. Xhaxhi Pandeli kur kuptoi se tė nesėrmen Orhani dhe Lazėri do tė udhėtonin pėr nė Bukuresht u tha se pėr mua do tė kujdeset ai dhe prej atė natė unė do tė shkojė nė shtėpinė e tij. Lazėri i tha se unė do tė rrija ku isha dhe se s’ prishte punė mungesa e tij. Unė kur kuptova se ai nė shtėpi ėshtė i vetėm dhe ndodhej nė pushim vjetor,Lazėrit i thash se mendimi i xhaxhit Pandeli ishte me vend,mendimin tim e pėrkrahu edhe Orhani.
    Ora ishte fiks njėzetetre kur i treguam gjyshes pėr vendimin tonė. Ajo u prek mjaft,por unė i thash se pėr ēdo ditė do ta vizitoj,atė e pohoi edhe xhaxhi Pandeli. Unė nxora prej xhepi ca lej dhe deviza,por gjyshja u prek edhe mė shumė Lazėri mė kapi pėr krahu dhe mė tha:
    -Unė nuk tė morra se na mungojnė paratė,por se na mungon vendlindja dhe njerėzit e gjyshes,qė shumė herė ia kam parė sytė me lot. Atėherė unė thash:
    -Ajo na mungon edhe neve dhe pėr vendlindjen e gjyshes me qindra shqiptarė ndodhen nėpėr burgjet e Jugosllavisė ne s’guxojmė tė pėrmendim emrin Shqipėri. U habitė dhe mė tha :
    -Juve s’u vinė as gazeta prej Shqipėrie?!i thash jo. Lazėri hyri nė dhomėn e nėnės sė vet dhe ma nxori numrin mė tė ri tė “ZĖRIT TĖ POPULLIT”,qė ishte rasti parė tė shikoja njė gazetė tė Shqipėrisė. Xhaxhi Pandeli i tha se i ruan disa gazeta dhe do tė mi japi ti lexoj. U pėrshėndetėm duke i uruar sukses nė studimet e mė tutjemė...
    Deri vonė biseduam me tė zotin e shtėpisė,qė pėr aq kohė tė shkurtėr ndėrrova tri banesa. Dikur pimė edhe nga njė gotė verė dhe mė tha se do tė flija nė dhomėn dhe krevatin e djalit tė vetėm dhe se mundem tė rri sa tė dua..


    27. 07. 1974
    Mangalia


    Xhaxhi Pandeli ishte ēuar mė herėt se unė,kishte dalė nė qytet dhe kishte blerė disa simite,pėr ushqimin e mėngjesit. Unė kur dola prej dhome ai lexonte njė gazetė,por nė tavolinė i kishte venduar disa numra tė “ZĖRIT TĖ POPULLIT”,desha ta pėrshėndes i pari,por ai sa u ēol dera tha:
    -Mirėmėngjesi shok i nderuar,a keni pushuar mirė? Unė iu pėrgjigja po. Ai e la gazetėn dhe u ēua duke mė pyet:
    -Do tė pimė kafe apo e lejmė pas buke. Unė duke qeshur i thash:
    -Nė punė kam njė shok,babėn e ka hoxhė dhe pėrherė kur e pyesin;a doni kafe? Ai u pėrgjigjet:
    -Po por pas buke. E ndezi njė furnelė goxha tė vjetėr,por shėrbente.
    Duke hėngėr i tregova se pėrpara se ik pėr nė Bulgari duhej tė takohem me njė tė njohur nė Mangali dhe atė pas orės katėrmbėdhjetė se deri atėherė ėshtė nė punė pėr ēdo ditė. Xhaxhi Pandele,pa mos u mendua shumė mė tha:
    -Sot ėshtė ditė e mirė dhe nisemi qė tash do tė ndalemi disa orė nė EFORIE NORD dhe aty nga ora trembėdhjetė do tė shkojmė nė Mangali. Propozimi ishte nė rregull.
    Plazhi ishte shumė i bukur,por uji mjaft i ftohtė. Ecėm pak lart e poshtė plazhit dhe kur mendonim tė uleshim qė tė rrezitemi,dikush e thirri xhaxhin Pandele. Ai ktheu kokėn andej prej nga erdhi zėri dhe si e pa kush ishte mė tha qė tė afroheshim. Ne sa u afruam njė burrė mesatar u ēua nė kėmbė i dha dorė duke e pyetur nė gjuhėn shqipe:
    -Kush ėshtė ky shok?! Xhaxhi Pandele duke qeshur i tha:
    -Mirė fole shqip qė tė mos kuptojė,por shoku ėshtė si ne shqiptar. Ai duke kėrkuar falje i tha njė djali qė tė na shtronte njė batanije,qė tė uleshim kurse xhaxhi Pandele mė tha se ishte vėllai i gruas sė vet tė ndjerė. Gruaje e tij na shėrbeu me disa llokume,e pyeti pėr djalin dhe pastaj i tregoi se me te kishte biseduar pėrpara dy ditėsh. Por edhe xhaxhi Pandele i tha se kishte biseduar dhe i kishte dėrguar diēka pas njė shokut tė vet.
    Dielli na nxehu mirė dhe me propozimin e djalit tė mikut tė xhaxhi Pandele u drejtuam nė drejtim tė detit,pak tė valėzuar. Ato hynė bile edhe shumė thellė,kurse unė nuk munda ta pėrballojė ujin e ftohtė. U laga pak dhe dola qė ti prisja nė rėrėn e ngrohtė.
    Nė ora katėrmbėdhjetė ishim nė Mangali dhe sa zbritėm prej autobusit u drejtuam nė drejtim tė postės,ku punonte personi,qė duhej ta takoj unė,qė disa ditė mė parė kishim udhėtuar nga Bukureshti. E thirrėm nė telefon,pasi pėrpara pesė minutash kishte hipur nė katin e tretė tė postės ku e kishte edhe banesėn. Pėr disa minuta zbriti dhe tė tre u nisėm nė plazh,qė tė shfrytėzonim kohėn e bukur,por edhe tė shikoja plazhin dhe bukuritė e tij.
    Kur arritėm nė Konstancė ora ishte pa pak njėzetenjė dhe kishim edhe aq kohė sa tė pėrgatiteshim dhe tė shkonim nė darkė te miku i shokut Pandeli,por unė isha i brengosur,pse nė mėngjes nuk shkuam te gjyshja. Xhaxhi Pandele mė tha se do tė kalonim andej dhe do ta pėrshėndetnim dhe tė nesėrmen do tė shkonim nė kafe. Ne sa u afruan te shtėpia e Lazėrit na pa nėna e tij qė ishte ulur nė njė kolltuk tė vjetėr prej thuprash dhe luhatej. U ēua dhe na doli pėrpara duke na thirr pėr darkė. Ne i treguam dhe ajo tha mirė,si ta keni punėn,por ne kemi qejf se mikun e kemi tamam si Lazėrin. Xhaxhi Pandele i tha qė ti tregonte gjyshes,pasi nė atė moment nuk ndodhej nė shtėpi.
    Miku i xhaxhi Pandeles kishte njė shtėpi goxha tė madhe dhe tė rregulluar mirė. Ne sa u ulėm ai kapi telefonin dhe thirri nė tre numra. Kurse e shoqja na i mbushi gotat dhe doli qė tė piqte kafet. Ne sa i cakėrruam gota ra zilja dhe nė dhomė hynė njė burrė njė grua dhe dy fėmijė. Ata sa u ulėn prapė ra zilja dhe salloni i gjatė i gjerė dhe bukur i rregulluar u mbush pėrplot me njerėz. Gotat sa mbusheshin edhe zbrazeshin. Edhe darka ishte shumė mirė e pėrgatitur. Atmosferėn herė-herė e nxehte njėri nga tė pranishmit me kėngė tė vjetra KORĒARE,qė unė me tė vėrtetė humbsha dhe befasohesha duke mos i besuar vetvetes se ndodhem nė atė vend tė largėt nė mesin e shqiptarėve dhe mė bėnin aq respekt. Unė disa herė i cakėrrova gotat me atė personin qė kėndonte aq bukur, por edhe me tė tjerėt,por me atė gotėn e zbraznim menjėherė. Pronari i shtėpisė mė tha:
    -Mos u habit se kolegu im mjek kėndon aq bukur,se ėshtė kushėriri i nėnės sė Lazėrit,shokut tėnd,kėta e kanė pir kėngėn. Ai duke qeshur tha:
    -Por edhe nervat dhe ia nisi njė serenate korēare. Nė atė moment iu afrua gruaja dhe ne tė gjithė u duartrokitėm. Si e mbaruan kėngėn mjeku tha:
    -Kjo i pėrket fesė tjetėr,por ėshtė gruaja ime dhe i ra kraharorit,ajo qeshi dhe e kapi pėr qafe.
    Tė mos ishte e nesėrmja ditė pune,kush e dinė se deri kur do tė vazhdonim nė atė atmosferė aq tė hareshme. Kur u ndamė u premtova se mė kėnaqėsi i pranova thirrjet e tyre.





    30. 07. 1974
    Konstancė

    Kafen e mėngjesit e pimė nė oborrin e gjyshes;unė,xhaxhi Pandele gjyshja dhe nėna e Lazėrit. Gjyshja mė tha se dje kishin biseduar me Lazėrin nė telefon dhe fjalėt e para,qė kishin bėrė kishin qenė pyetjet pėr mua se si ndihem nė Konstancėn e bukur dhe si ndihem nė shoqėrinė e re,pasi mosha nuk pėrputhet. Po ashtu mė tha se me shėndet ka qenė mirė,por shumė i angazhuar nė punė.
    Nėna e Lazėrit mė pyeti si kishim kaluar mbrėmė te kushėriri i saj mjeku?! Ai tha ėshtė i mirė nė zemėr,por shumė shpejt hidhėrohet dhe shumė kohė nuk donė tė rri nė shoqėri,mė shumė kohėn e kalon nė lexim tė literaturės profesionale.
    Mua mė kishin ngelur edhe tri orė kohė dhe duhej tė nisesha me njė grup tė rinjsh,pėr nė Bulgari. Prandaj iu luta nėnės sė Lazėrit,qė edhe njėherė tė dėgjoja ekzekutimin e njė melodi tė bukur shqipe. Ajo me kėnaqėsi si sorkadhe u fut nė dhomėn e saj dhe pėr afėr pesė minuta i hapi perdet e dritareve,por tash mė e veshur me fustanin e saj borė tė bardhė.
    Ndarja ishte prekėse dhe e dhimbshme...
    Unė dhe xhaxhi Pandele shkuam tė vizitoj xhaminė e qytetit,qė ishte pėr tu habitur se njė vajzė kur ka qenė vetėm katėr a pesė vjet ka filluar ta thurte qilimin qė mbulonte tėrė sipėrfaqen e xhamisė,por edhe ai ciceroni nė moshė aq tė re i zotėronte shumė bukur disa gjuhė tė botės,por edhe gjuhėn shqipe. Hipa edhe nė minaren e xhamisė qė nuk ishte shumė e lart por shumė bukur shikohej njė pjesė e Konstancės,qė duke ecur nė kėmbė nuk mundej ta shikosh.
    Xhaxhi Pandele mė shoqėroi deri te stacioni i autobusėve,ku i tėrė grupi priste minutat e fundit qė tė vinte autobusi dhe tė niseshim nė drejtim tė kufirit Rumun-Bullgar. Xhaxhi Pandele mė bleu edhe njė byrek te byrektorja qė ishte nė afėrsi tė stacionit,ku tė punėsuarit ishin gati tė tėrė shqiptarė e nė mesin e tyre edhe njė shqiptar mysliman.
    Si hipėm nė autobus dhe udhėtuam disa minuta,qė mos ftohej byreku fillova ta hajė,por letra qė ishte i mbėshtjellė byreku ishte e yndyrshme,prandaj e hapa valixhen,qė tė merrja peshqirin,por brenda pash disa numra tė ZĖRIT TĖ POPULLIT,qė i kishte futur xhaxhi Pandele,me tė vėrtetė kujdesi i tij mė gėzoi shumė.
    Udhėtimi nuk zgjati shumė dhe arritėm nė kufi. Doganieri i cili hipi tė na i kontrollonte pasaportat ishte njė djalė i ri i moshės sė Lazėrit. Sa ia dhashė unė pasaportėn ai e hapi e lexoi emrin mė shikoi dhe mė tha:
    -Shqiptar nga Jugosllavia ashtu pastėr nė gjuhėn shqipe. Iu pėrgjigja po shqiptar. Prej kurrė jam unė kėtu nė punė Ju jeni i vetmi shqiptar,qė kalon kufirin dhe vazhdoi tė bėnte punėn e vet. Sa bėri kontrollin u konsultua me njė doganier tjetėr dhe na thanė qė tė zbritnim. Kur zbritėm kufiri ishte i hapur dhe na dhanė shenjė se mundeshim tė kalonim,mua doganieri shqiptar mė dėshiroi udhėtim dhe pushim tė kėndshėm nė “RĖRAT E ARTA”.
    Edhe bullgarėt na pritėn mirė dha sa i bėnė kontrollimet na treguan se autobusi qė ishte i parkuar aty afėr ishte pėr ne dhe na kishte pritur afėr njė orė. Rruga ishte mjaft e ngushte dhe e prishur,herė i afrohej shumė detit herė largohej,qė tė bėnte pėrshtypje tė njė toke tė shkretė. Fshatrat tė vogėl,me shtėpi pėrdhese dhe mjaft tė vjetra. Nė disa fshatra pashė xhami dhe kisha tė rrėnuara,dėm i madh pėr atė shėmti bregdeti,qė herė-herė,kur i afroheshim tė freskonte pamja e detit azur.
    Nė Varnė arritėm shumė vonė. Unė hyra nė agjenci pėr tė kėrkuar banesė,por dy vajzat e reja qė punonin mė thanė se ishte shumė vėshtirė nė atė kohė tė gjendej banesė,por do tė kėrkonin me anė tė telefonit dhe filluan tė kėrkonin nė regjistrat e tyre,qė i kishin pėrpara. Unė u ula nė njėrėn nga karriget qė ishin aty dhe prisja,qė sa mė parė tė shkojė tė pushoj se isha shumė i lodhur prej udhėtimit nėpėr atė rrugė gjarpėrore. Pritja vazhdoi deri nė orėt e hershme tė ditės sė nesėrme,kur njė plakė u paraqit nė derėn e agjencisė dhe njėra nga vajzat mė tha se plaka ka njė krevat tė lirė dhe po tė doja mundesha tė shkoj me tė. Unė qė kisha dremitur pak nė karrigen e agjencisė as qė mė shkonte mendja tė pyesja pėr ēmimin dhe kushtet e banesės. E morra valixhen dhe u nisėm sė bashku me plakėn pėr nė banesėn e saj,qė mė kishte filluar tė dukej dhe tek-tuk shiheshin njerės duke vrapuar pėr nė punė tė tyre,kurse pastruesit e rrugėve bėnin punėn e vet tė pėrditshme.



    31. 07. 1974
    Varna


    Kur u zgjova ora ishte dhjetė. Dola nė oborr dhe u ula nė njė karrige qė ishte nėn hijen e njė bliri mjaftė tė moēėm. E vendova kokėn nė mes duarve dhe fillova tė mendoj pėr Konstancėn e bukur dhe ato njerėz tė mrekullueshėm,qė shumė shpejt u shoqėruam,por edhe pėr DITARIN,qė se kisha prekur disa ditė me radhė. Prej mendimeve tė pa fund mė nxori njė bullgar banues si unė nga njė qytet nė veri tė Bullgarisė me emrin Ruse. Ai mė pėrshėndeti dhe i tha njė gruaje qė tė vendonte kafe edhe pėr mua. Unė si iu falėnderova dhe i thash se do ta pijė me shumė oreks,u ēova dhe dola nė rrugė ku pėrballė shtėpisė ku banoja kishte njė shitore tė vogėl. Bleva njė pako kafeje,zhilet pėr rroje njė sapun dhe njė kilogram sheqer. Kur u ktheva kafja ishte mbi tavolinė. Njėra nga gratė mė afroi cigare,por unė i thash se nuk e pijė duhanin. Ajo tha diēka nė gjuhėn e vet,por unė se kuptova. Unė duke e pirė kafen ua lash paketėn e kafes dhe kilogramin e sheqerit nė tavolinė duke u thėnė se ėshtė prej meje dhe e pyeta atė bullgarin a kishte aty afėr ndonjė byrektore,apo diēka tjetėr pėr ushqimin e mėngjesit. Ai filloi diēka tė thotė,por nusja e shtėpisė doli prej njė dhome me disa kilogram peshk tė freskėt dhe na tha se atė ditė jemi tė thirrur te ajo pėr drekė dhe erdhi te unė tė pėrshėndetet se deri atėherė s’ishim parė.
    Unė me bullgarin i morėm plaēkat dhe u nisėm pėr nė plazh,qė s’ishte shumė larg,kurse tė tjerėt do tė vinin pak mė vonė,qė unė akoma si njihja se kush me cilin ishin. Plazhi ishte i pastėr dhe i rregulluar shumė mirė,por uji edhe nė Varnė ishte i ftohtė si nė Konstancė e jo si nė bregdetin Adriatik.
    Nė banesė u kthyem aty nga ora gjashtėmbėdhjetė dhe u kėnaqėm me peshkun e pėrgatitur nė mėnyrė tė shkėlqyer. Unė dhe bullgari blemė disa litra verė. Pas darke apo dreke s’di si ti them unė rashė dhe kisha fjetur gjer nė ora njėzetė e tridhjetė minuta.
    Nė tavernėn e restorantit me shikim nga deti ndenjėm deri orės njėzetekatėr nė njė ambient shumė tė hareshėm. Aty mė tregoi bullgari se tė nesėrmen do tė largohej pėr nė Ruse dhe me tė qeshur mė tha se tė tėrė shoqėrinė ma lenė mua tė kujdesėm,por edhe gruan e vet,qė do tė ngelte aty edhe tri ditė tė tjera. Unė dorėn nė zemėr as qė e njihja mirė se cila ishte dhe a kisha shkėmbyer disa fjalė pėr aq kohė tė shkurtėr. Ajo qeshi duke thėnė se sa do tė kujdesesha unė pėr atė aq edhe ajo pėr mua dhe se ėshtė hera e parė pėr atė qė ka parė dhe biseduar me njė djalė shqiptar.
    Pagesėn e bėri bullgari,qė nuk kushtoi shumė dhe u ēuam se kishim njė copė rruge deri nė banesė,duke mė thėnė e shoqja e bullgarit se kafen qė desha t’ua jap unė nė restorant do ta piqte ajo nė banesė,prej kafesė qė e kisha blerė unė nė mėngjes.


    1. 08. 1974
    Varna


    Kur mė doli gjumi ora ishte afėr nėntė. U rrojta se s‘isha rruar qysh ditėt e fundit qė isha nė Konstancė. Kur dola nė oborr gruaja e bullgarit mė tha se kishte shkuar i shoqi,por na kanė erdh tė tjerė,prindėrit e asaj polonezes nga Krakovi,qė
    vallėzonit mbrėmė,Madeja Zofisė. Unė u ula nė njė karrige,ajo hyri nė dhomė qė tė bėnte kafen e mėngjesit.
    Unė gjer sa pritja kafen e mora njė numėr tė Zėrit tė Popullit,nga ato qė si kisha shfletuar qė mi kishte futur nė valixhe xhaxhi Pandeli dhe e hapa rastėsisht te faqja ku xhaxhi ENVER ishte i fotografuar me njė sheshir tė madh tamam si kaubojt e Teksasit. U zhyta nė lexim sa qė nuk e kisha vėrejt kur ma kishin sjellė kafen. Kur isha nga mesi i artikullit prej njė dhome doli njė njeri tamam zotėri. Mė pėrshėndeti unė e shikova dhe e pėrshėndeta,pas tij doli njė grua,po ashtu tamam damė perėndimi. U njoftuam,por mė mirė mė sqaroi nė gjuhėn bullgare Zofia,vajza e tyre njė studente nė Universitetin e Krakovit. Baba i saj u ul afėr meje dhe sytė menjėherė i shkuan te fotografia e Xhaxhit ENVER. Pa mos u mendua dhe pa droje tha:
    -Mirė ua bėri Rusėve,por prapė ngeli aty ku ishte,nuk bėri asnjė hap nga perėndimi. A keni qenė Ju nė Shqipėri?! Unė i thash:
    -Jo ne nuk guxojmė as tė pėrmendim Shqipėrinė,kėto gazeta mė ranė nė dorė nė Rumani,nė Konstancė. Atėherė,preras mė tha:
    -Duhej tė keni kujdes,se shkon edhe koka. Unė tha punoj nė Komitetin e Partisė nė Krakov,por dije se nuk jam aspak i kėnaqur edhe pse jetojė mirė,ja kam edhe veturė perėndimi,kam edhe rrogė tė majme,vajzėn e kam studente. Ne nė Poloni punojmė si tė zitė,kurse rusėt dhe gjermanėt hanė dhe pinė si derra.
    Biseda shkonte mirė edhe pse unė disa herė dyshoja,nė fjalėt e polakut dhe dėshiroja,qė tė ndėrpritet biseda se u folėn fjalė shumė politike dhe...Nga politika e pistė komuniste na nxori Zofia kur pėrpara nesh na i solli gotat e ēajit dhe mė tha se i kishte folur mjaft babait pėr mua,ndoshta do tė mė thoshte edhe fjalė tė tjera,por prej te dera e dhomės sė tyre nėna e saj mė tha:
    -Ēaj special prej Polonie pėr rregullimin e temperaturės trupore. Unė iu falėnderova,por dorėn nė zemėr doja,qė sa mė parė tė largohem dhe mė kurrė mos takohem me atė njeri,qė mė bindi se ishte njė komunist i madh me punėn qė bėnė dhe po aq antikomunist me fjalėt qė mi tha. Pas ēajit kur unė doja tė ik,dama na solli edhe ushqimin e mėngjesit. Duke hėngėr mė vajti mendja te pasaporta dhe u ngrita duke u thėnė se duhej tė marr do hapa qė i pi pas buke. Shkova nė dhomė,pasaporta ishte nė vendin ku e kisha venduar nė palėn e njė kėmishe. Po ashtu mė vajti mendja,pse as nė Rumani e as nė Bullgari nuk bėhej paraqitja e turistėve si nė bregdetin Adriatik. I mora hapat,qė me tė vėrtetė i pija pas buke,pėr Astmėn qė mė shoqėronte vite me radhė dhe u ktheva tė vazhdoja me ushqimin,por edhe bisedėn politike.
    Plazhin e bėmė sė bashku,biseda ishte e lirė dhe e larmishme. Unė mė isha zhytur me fjalė nė politikė,por edhe me vepėr pasi polaku mė takoi duke lexuar “Zėrin e Popullit” por edhe polaku tha shumė fjalė antishtetėrore. Pritja tė mė kėrkojė adresėn,tė mos ia epja dhe sa mė shpejt tė zhdukesha. Ai e njihte mė mirė politikėn Jugosllave se sa unė. Disa herė mė foli pėr Kosovėn dhe demonstratat e gjashtėdhjetetetės nė Maqedoni. Unė i tregova se kam studiuar nė Prishtinė. Edhe ai dikur pranoi se ato biseda ai kurrė s’do ti bėnte me njė serb,maqedon,bullgar,por jo edhe me shokun mė tė ngushtė tė kombit tė vet polak.

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2011
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    DITARI I NJĖ TĖ HUMBURI (pjesa e dyte)

    BEGZAT RRAHMANI








    DITARI I NJĖ TĖ HUMBURI











    K Ė R Ē O V Ė
    2008




    4. 08. 1974
    Albena

    Dje kaluam mirė nė plazhin e RĖRAVE TĖ ARTA. Nė bisedė me babanė e Zofisė i tregova se para disa ditėsh nė plazh tė Varnės kam biseduar me njė bashkėvendės timin,shokun Hamit Mehmedin,inxhinier i punėsuar nė Kosovė,se ka njė qytet me emrin Albena dhe se pėr ēdo vit organizon njė KARNEVAL dhe se nuk ėshtė shumė larg nga Varna. Ai mė tha se nuk ka problem kur tė donim mundemi tė shkojmė,ta vizitojmė qytetin dhe pastaj do tė vizitojmė edhe njė manastir,qė ndodhet nė afėrsi tė Albenės. Mua vizita e manastirit mė habiti pėr atė njeri me post tė lart si komunist. Ai e vėrejti habinė time dhe mė tha:
    -Unė jam nga Krakovi ne kemi priftėrinj me grada tė larta kishtare edhe PAPA ėshtė nga vendlindja ime. Unė nuk e zgjata mė shumė,se u binda se do tė plotėsohej dėshira ime pėr tė vizituar Albenėn.
    Babai i Zofisė ishte ngritur mė herėt e kishte larė dhe pastruar mirė veturėn dhe aty nga ora tetė hyri nė dhomėn time,mė pyeti si kam fjetur dhe mė tha se nga ana e tij ishte ēdo gjė gati dhe se priste qė tė pėrgatitemi dhe tė nisemi nė rrugė.
    Nėpėr rrugėt e Albenės akoma shiheshin reklamat,dhe shumė fėmijė qė ecnin me maska dhe gjurmė tė tjera tė Karnavalit. Ne si u lodhėm duke ecur u ulėm nė tarracėn e njė restoranti tė pushonim,por edhe tė shuanim etjen e ditės me plotė rreze tė arta dielli,siē thoshte babai i Zofisė. Aty bėmė disa fotografi,por vetėm me aparatin tim se akoma nuk kisha besim nė njė funksionar komunist,por edhe pasaportėn e mbaja me vete.
    U nisėm nėpėr njė rrugė tė njė mali mjaft tė dendur dhe shkėmbinj tė thepisur,qė te unė sa qė largoheshim nga qyteti aq mė tepėr shtohej dyshimi te funksionari polak. Dikur u ndalėm dhe babai i Zofisė mė tha qė tė dilnim se aty nė afėrsi ndodhet njė KATAKOMB. Zbritėm dhe sa dolėm prej veture,prej anės sė poshtme pamė njė grup vizitorėsh,qė kishin vizituar Katakombin. U afruam edhe ne,por mos kujdesi i shtetit dhe dhėmbi i kohės e kishte bėrė tė veten.
    Vazhduam edhe pak me veturėn dhe pastaj nė kėmbė, nėpėr njė rrugė aspak tė pėrshtatshme nėpėr do shkallė tė hekurta deri sa u afruam qė tė vizitonim Manastirin e ALLABAXHINOVIT,krejt i futur nė shkėmbin e thepisur. Unė pasi kisha fotografuar disa herė,e kisha bėrė aparatin gati dhe shikoja me kujdes,atė polakun komunist,por edhe si fetar ēka do tė bėnte kur do tė hynte nė manastir. Kur u afruam afėr derės sė hyrjes ai u KRYQĖZUA,unė e fotografova,me qėllim qė tė kisha njė dokument edhe unė kundėr atij, ai priti gruan dhe vajzėn e vet Zofinė dhe u tha qė edhe ata tė KRYQZOHESHIN. Aty disi u binda se polakėt nuk janė adhurues tė flaktė tė KOMUNIZMIT,por forca ėshtė forcė,kurse unė prapė bėra edhe njė fotografi nė rast se do tė mė duhej dikur pėr dėshmi.
    Unė besimin nė komunistėt e kisha humbur disa vit mė parė,kur baba dhe disa fshatar mė tregonin se krejt tė zezat nėpėr fshatrat i bėnin ato dhe pastaj thoshin se i kanė bėrė BALLISTĖT. Siē thotė xha Biti; KOMUNISTĖT tė vrasin natėn e tė qajnė ditėn dhe sherrin ta bėjnė duke hėngėr dhe pirė. Aty takova edhe turq e rom tė cilėve shteti Bullgar ua kishte ndėrruar emrat dhe mbiemrat dhe ishin shumė tė revoltuar.
    Pėrpara se do tė shkonim tė hanim darkė vizituam Muzeun “AKVARIUM”, tė Varnės,qė mė la shumė pėrshtypje. Darkėn e hėngrėm nė njė restorant nė qendėr tė qytetit me muzikė,kėngė,valle dhe vallėzim deri nė mėngjes.


    8. 08. 1974
    Varna


    Sot ėshtė dita e fundit e pushimit nė detin bullgar,por edhe me shoqėrinė e rastit tė kėsaj vere,qė i pata tė shumta. Gabriella dhe Nikollai shkuan qė herėt nė mėngjes,unė do tė shkoj nė mbrėmje me tren deri nė Sofje,pasi nuk kishte bileta aeroplani. Polonezi me familjen do tė rri edhe nja dy tri ditė,siē mė tha do tė varet prej kohės,por mė shumė prej shoqėrisė,se kush do tė vijė tė banojė pas nesh nė kėtė banesė. Tėrė ditėn e kaluam nė plazh edhe meqenėse unė nuk ndihesha mirė prej tė ftohurit,qė e pėrfitova ditėt e fundit. Edha hapat kundėr tė ftohurit s’ndihmojnė,e as pikat pėr nė hundė,gripi ėshtė grip dhe e bėnė tė veten aq sa e ka kohėn. Babai i Zofisė disa herė mė ka thėnė,por edhe sot i tha fjalėt:
    -Kurrė mos tu besosh komunistėve,e sidomos KOMUNISTĖVE ORTODOKS-SLLAV. Ato ta bėjnė sherrin duke hėngėr e duke pirė bile edhe pėr asgjė. Edhe ky mi pėrsėriti fjalėt e dikurshme tė xha Bitit,qė ishte bindur kur ka punuar nė Beograd. Kini kujdes me gazetat shqiptare. Unė iu falėnderova pėr kėshillat.
    Drekėn e hėngrėm sė bashku te restoranti”ZOGU I ART”. Ndenjėm afėr dy orė,nė njė ambient shumė miqėsor dhe komod. Duke u kėrkuar falje u thash se unė do tė dal,qė tė blejė ndonjė dhuratė pėr motrėn dhe prindėrit dhe do tė pushoj gjer nė orėn njėzet,por nėse nuk zgjohem,ju lus qė tė mė zgjoni se do tė mė iki treni. U dakorduan,unė u ēova ata ngelėn aty,qė pas pak kohe tė vazhdonin me plazhin.
    Eca nėpėr dyqanet e Varnės afėr njė orė dhe bleva disa parfume. Kur arrita nė banesė Zofia lexonte romanin,qė e kishte filluar pėrpara disa ditėsh dhe pėrpara saj kishte njė pako tė vogėl,tė mbėshtjellė shumė bukur. Sa mė pa qeshi dhe ma dha pakon,unė iu falėnderova dhe hyra nė dhomė. I vendova nė valixhe gjėrat e blera dhe hyra tė bėja banjė.
    Nė ora njėzetenjė e tridhjetė minuta ishim te stacioni i trenit. Unė vajta tė pres biletėn,kurse familja polake u ul te restoranti i stacionit. Ēmimi i biletės ishte shumė i lirė,por kur mė hetuan se jam i huaj,mė kėrkuan vėrtetim qė kam kėmbyer deviza pėr leva. Unė ata nuk i ruaja,por aty i kėmbeve edhe njėzet marka dhe krejt ishte nė rregull. Kėrkova vend nė vagonin e fjetjes,por mė thanė se atė do ta kėrkoj prej konduktorit. U ktheva te restoranti ku mė priste familja polake,qė tėrė kohės kishin njė sjellje mjaft korrekte ndaj meje,por kuptohej edhe unė ndaj tyre. Si pimė kafetė u pėrshėndetėm si miq tė vjetėr dhe unė u afrova te treni qė edhe pak do tė nisej,kurse babai i Zofisė pėrherė tė fundit mė porositi tė kem kujdes me gazetat,e veēanėrisht me atė ku ėshtė fotografia e SHOKUT ENVER HOXHA,armikut numėr njė tė TITOS.
    Nė kupenė e klasės sė parė isha unė,njė kubanes dhe tri kubane,por njė kupe afėr nesh ishte krejtėsisht i lirė dhe konduktori na tha se po tė dėshironim mundemi ta shfrytėzojmė,por do tė duhej diēka tė paguanim,qė ne u pajtuam me kėrkesėn e konduktorit. Tė gjithė e zotonin gjuhėn bullgare,se disa vite me radhė kishin bėrė praktikėn nėpėr agjencitė e Bullgarisė. Bisedonim pėr shumė tema tė ndryshme,por edhe ata ishin shumė tė rezervuar dhe tė kujdesshėm,siē jemi edhe ne tė vendeve komuniste. Udhėtimi zgjati deri nė mėngjes,kur u pėrshėndetėm dhe u ndamė secili nė rrugė tė vet,pėr tu takuar ndonjėherė tjetėr...?!



    9. 08. 1974
    Sofje


    Te stacioni i Jugosllavisė mė thanė se pėr tri ditėt e fundit nuk ka bileta autobusi. Aty kishte edhe tre maqedonas nga Shkupi,qė kėrkonin bileta,por mė kot bileta shitėsi na e mbylli sportelin dhe filloi tė pijė kafenė,duke mos e lodhur kokėn pėr hallin tonė. Unė i thash taksistit,qė mė pruri nga stacioni i trenit,tė na ēonte deri nė Shkup,por ai mė tha se s’mundej pasi nuk do ta lėshonin nė kufi. Me tė njėjtin taksist u ktheva te stacioni i trenit,por tash te ai nė jug.
    E preva biletėn pėr nė ora dymbėdhjetė e dyzetė minuta. E lash valixhen nė gardėrobė dhe dola nėpėr rrugėt e Sofjes,qė ajo pjesė mė dukej tamam si njė fshat i shkapėrderdhur. U ula nė njė restorant,qė tė pushoj trupin e lodhur nga udhėtimet e gjata,por edhe nga gripi,qė ditėt e fundit mė lodhi sė tepėrmi.
    Pak pėrpara se nisej treni arrita e mora valixhen prej gardėrobės dhe hipa nė trenin qė pėr pak kohė do tė nisej nė drejtim tė Nishit. E hapa valixhen i nxora gazetat e shtetit tim SHQIPTAR,qė kurrė se kisha vizituar dhe shumė herė e ėndėrroja,u hodha edhe njė sy faqe mė faqe dhe si lexova edhe njėherė tė gjitha titujt e hapa dritaren me lotėt,qė mė rrokulliseshin nėpėr faqe i hodha duke nėmur ata qė na ndanė nė disa shtete dhe pėr njė fjalė goje,njė gazetė apo libėr nga SHQIPĖRIA kalonin shumė vite nėpėr kazamatet e Jugosllavisė sė SATRAPIT Tito.
    Plaku i ulur pėrballė meje i vetmi nė tė njėjtin kupe,mė shikonte me njė habi tė pa pėrshkruar. Dikur mė foli nė gjuhėn turke,por unė i thash se s’kuptoj,jam shqiptar nga Jugosllavia. Ai mė shikoi edhe pak dhe nė gjuhėn time mė tha:
    -Biri im edhe unė kam qenė nga Jugosllavia,Kosova ime e dashur,por prej regjimit Titist,kam shkuar nė Turqi,qysh prej pesėdhjetepestės dhe tash kthehem tė takohem me tė afėrmit e mijė nė Kosovėn time. Tė vizitoj varrin e vėllait qė mė ka vdekur prej para pesė vitesh,por edhe shumė tė tjerė,por me siguri kanė lindur disa herė mė shumė. Tash lotėt e mijė ishin tharė nėpėr faqe,por lotėt e plakut arrinin deri te mjekra e tij e dendur dhe prej ngjyrave tė saja shikohej se ishte shumė e munduar. Mė pyeti pse i hodha gazetat dhe u mėrzita aq shumė. I tregova fill e pėr pe,pėr historinė e gazetave. Atėherė plakut nėpėr faqe iu rrokullisėn edhe njė lumė lotėsh dhe filloi tė mė tregojė,pėr xhandarėt serb si i kanė bėrė baskun dhe i kanė gjetur flamurin e dashur,njė revole dhe disa libra. Vėllai i tij ka shkuar nė burg,kurse atij,pėr pare njė mik serb pėr disa ditė ia ka bėrė dokumentet pėr nė Turqi. Bisedėn na e ndėrpreu konduktori,qė pėr tė dytėn herė hyri pėr tė kontrolluar biletat dhe na solli edhe tri udhėtare qė udhėtonin deri nė afėrsi tė kufirit.
    Doganierėt bullgarė bėnė punėn e tyre dhe na dėshiruan rrugė tė mbarė,kurse ato serb nė fillim u sollėn mirė,por kur panė nė pasaportėn time aq shumė vule disi u hutuan dhe mė kėrkuan valixhet. Unė thash se kam vetėm njė valixhe se nuk kam qenė nė kurbet,por nė pushimin veror. E zbrita valixhen dhe e hapa,njėri mė pyeti ēfarė kam,i thash se tesha tė pa lara dhe fillova ti nxirrja,por ai me njė ton prej idioti mė tha edhe mė ashpėr:
    -Shpejto dhe nxirri tė gjitha,a nuk kemi ne det,por tė harxhosh aq shumė para nė vende tė huaja?! Unė vazhdova tė nxjerr tesha e pa lara dhe mė vajti mendja te ai polaku komunist,mos ka dėrdėllitur diēka! Kurse njėri nga policėt e hapi njė fletore dhe kėrkonte me siguri emrin tim tė shėnuar nė listėn e zezė. Mė shikoi mua edhe njė herė dhe i tha kolegut tė vet:
    -Lere rehat ėshtė i ri ka harxhuar paratė e veta,pėr qejfin e vet. Ma hodhi si me inat pasaportėn dhe e mbylli derėn. Plaku pa mos e ngritur kokėn tha:
    -Qenė kanė qenė dhe qenė kanė ngelur. Ishalla nuk u shkon edhe shumė gjatė...
    Kur arritėm nė Nish treni i cili duhej tė vinte prej Beogradi pėr nė Shkup sa s’kishte arritur dhe plaku tha se do tė vazhdonte udhėtimin me mua deri nė Shkup e pastaj pėr nė Prishtinė. Aty e bleva biletėn e fundit tė udhėtimit maratonik tė ati pushimi veror,dhe ndoshta do tė ishte i fundit dhe motrės dhe prindėrve do tu plotėsohej dėshira pėr martesėn time,qė mė kishte lėrė shumė kujtime tė mira,por edhe tė kėqija,qė pėr atė kohė duhej tė adaptohesha me disa kombe tė botės,duke menduar pėr njėrin nga filmat,me plotė kujtime dhe panorama tė bukura nė Konstancėn piktoreske dhe shqiptarėt e mijė tė dashur tė tri feve mjeshtri bullgar ma humbi apo ma fshehu me qėllim,ose ishte urdhėr i dikujt nuk e di nė Varrnėn e bukur...
















    22. 03. 1975
    Kėrēovė


    Zilja pėr mbarimin e orės ra fiks nė ora nėndė e dyzetepesė minuta. E hapa derėn e klasės dhe u drejova nė drejtim tė shkallėve qė tė leja regjistrin,por nė atė moment e pashė njė koleg dhe ia dhash atij regjistrin dhe u lėshova shkallėve teposht pėr tė arritė sa mė parė te udhėkryqi,pėr tė hipur nė autobusin nė drejtim tė Shkupit. Me siguri pas kilometrit tė parė i mbylla sytė dhe fillova tė meditoj pėr momentet e jetės sė kaluar. Mu kujtua se si baba,por edhe nėna me motrėn disa herė mė thonė,qė tė martohem. Disa herė pėrpara mė doli ai shoku i klasės me djalin duke ecur nėpėr rrugėt e fshatit. S’di pse mu kujtuan edhe fjalėt e atij plakut tė fshatit,qė disa herė mė ka pyetur; “Ku kėrkoj NUSE qė ai tė mė ndihmojė,edhe pse unė disa herė i kam thėnė,se do tė martohem kur tė vie koha,por me siguri se nuk pres tė mė martojė plaku i katundit,apo...”.
    Si mora tė dyja ineksijonet kundėr alergjisė sė pluhurit tė shtėpisė dhe polenit,siē i kisha marrė muajė me rradhė,dola nė koridor shikova djathtas-majtas dhe s’ si mu kujtua tė bėja njė bisedė me profesorin e nderuar tė klinikės. Aty pėr aty vendosa qė tė shkoj te zyra e tij. Kur kisha edhe tre a katėr hapa profesori e hapi derėn dhe me tė ngut e vėndoi ēelsin te brava e derės,por edhe mua mė shikoi,unė si e pėrshėndeta i thash se desha tė bisedoja me te,por nėse ai ka kohė ti ndaj nja pesė minuta. Profesori mė tha se me kėnaqėsi,por pas njėzet minutash,pasi ka njė konsultim me disa studentė. I thash se unė kam kohė dhe do ta pres pėrpara kabinetit tė tij.
    Si hapi derėn mė dha dha shenjė qė tė hyja. Ai u ul mori frymė thellė dhe lėshoi njė rrėnkim tė dhimshėm. Si mė shikoi edhe njėherė mė tha qė tė ulesha te karrigėja qė ndodhej pėrballė tij. Pastaj e thirri motrėn medicinale dhe i kėrkoi disa tableta,tė cilat i piu pėrpara meje. Si pushoi edhe dy a tri minuta pa mos mė shikuar mė tha:
    -Urdhėroni tregoni pėr hallet qė keni?! I thash se jam pacient i tij dhe kolegėve tė tij. Shurt mė tha:
    -E dij. I thash se vuaj nga Astma e dhe pėr te mė tha se e din. I thash se jam shqiptar,edhe pėr kėte shkurt mė tha:
    -Edhe ate e di. Por se mė jam nė moshė dhe shokėt e mi tė klasės janė martuar dhe shumica kanė edhe fėmijė,se edhe unė duhej tė bėjė rendet e jetės. Profesori i nderuar,qeshi dhe tha:
    -Edhe ata qė thatė i di dhe ėshtė normale qė edhe ju si krejt ne tė bėni rendet e jetės. Unė si mora frymė thellė i thash:
    -Profesor ē’do tė bėjė Astma me fėmijėt e mi,po tė mi japi Zoti?! Nė atė moment profesori mė shikoi u mendua pak dhe mė tha:
    -Kėtė pyetje se kam pritur,por si do qoftė unė tė falenderohem,pėr guximin dhe respektin ndaj meje. Shikoni thanė jam gati me titull mė tė lart shkencor. Pėr trashigimin e Astmės nga ti, te fėmijėt e tu unė nuk mundem tė them,as po e as jo. Unė vet vuaj edhe nga Astma e jote,por edhe nga disa smundje tė tjera. Nė kėtė kohė nėse dikush nuk vun nga njė sėmundje,ose ėshtė fenomen i kohės,ose ėshtė totall budall. Unė pėr veten time dij se s’ jam as njėri e as tjetri,por besoj se edhe ju nuk jeni as fenomen i kėsaj kohe e as totall budall. Unė prap tė falenderohem pėr besimin,por edhe pėr kėtė bisedė disa minutėshe. Pasi mė pyetėt pėr kėshillė,unė do tė them,ate qė ju do tė keni nevojė pėr tėrė jetėn. Ajo ėshtė qė tė keni njeri afėr,qė do tė mundet tu japi ndihmėn e parė edhe ate nė ēdo kohė. Nga unė kaq...Unė si iu falenderova u nisa drejt ardhmėrisė...

    * * *















    4 . 11 . 1975
    Zhubrinė


    Vonė nė mbrėmje Zhubrinės iu shtua edhe njė banorė,nuse,por jo si ata pėrpara sajė me vetura dhe qerre kuajsh,apo qesh tė stolisura,por as edhe si nuset e para sajė tė veshura me fustane nusėrie,dimi,apo kėmisha nusėrie tė vejura nė tullar,me plotė stolira,me kėngė,valle bile edhe tupana. Kjo ishte njė nuse e veshur si ēdo ditė kur nėna e pėrcillte,me pantallona,pallto me njė ēantė tė vjetėruar,dhuratė nga njėra nga motrat e saja tė martuara nė punė ku punonte nė ambullantėn e njė fshati nė afėrsi tė qytetit tė lindjes, Tetovės.
    Nė dhomė isha unė,gruaja ime,nusja qė familjarėt e mi e pritnin njė kohė bukur tė gjatė,motra dhe nusja e vėllaut tė madh. Dikush i tregon babės qė me disa shokė kishte pirė njė lėng te shitorja e fshatit,dhe pa frymė erdhi nė shtėpi dhe drejt e nė dhomėn tonė,kurse pas tij edhe nėna,qė nė guzhinė kishte filluar tė bėnte diēka pėr tė hėngėr. Sa hapi derėn mė shikoi dhe u lėshua nė drejtim tė nuses,duke ia shtri dorėn i tha:
    -Mirė se erdhėt moj mij bijė nė shtėpinė tonė. Dhe u step duke mė shikuar mua, mė dha shenjė qė ta dalė me te pėrjashta. Mė pėrqafoi puthi dhe uroi gjithė tė mirat,nė jetė.
    Pas disa ditėsh nė fshat u harxhua aq alkoohol sa ndoshta nuk ishte harxhuar pėr njė vit tė tėrė,bile konsumuan edhe disa qė kurrė raki s’kishin futur nė gojė gjatė jetės sė tyre. Edhe urimet vazhduan sė pari nga nxėnėsit ku isha kujdestar klase e pastaj edhe tė tjerėt,qė zgjati disa ditė me rradhė...
    Unė fillova tė mbush albumin e rinj,duke i hekur disa nga albumi i vjetėr,qė prushi i kaftorit nė mes tė dhomės dha njė flakė,qė pėr pak do tė pėlciste.



































    18. 07. 1990
    Kėrēovė


    Disa vite me radhė sė bashku me gruan dhe fėmijėt,pushimet verore i kemi kaluar nė bregdetin e Malit tė Zi,por edhe tė Kroacisė. Disa muaj mė parė i thash gruas se kėtė vit mendoj qė pushimet verore ti kalojmė nė bregdetin e Greqisė edhe atė nė plazhin e qytetit tė Pargės dhe tė Prevezės. Ajo pohoi me kokė se ėshtė dakord,kurse fėmijėt akoma janė tė vegjėl dhe nuk bėjnė probleme.
    Disa ditė mė parė e kishim caktuar datėn e nisjes,pasi njė ditė mė parė gruaja e merrte pushimin vjetor,por edhe mua vllahu im Esati ku punoja me honorar si pensionist i parakohshėm mė kishte thėnė se pushimin mundesha ta marr kur tė doja. Si ia sqarova vėllahut drejtimin e udhėtimit,ai mė tha se relacioni ėshtė tepėr i gjatė,kurse fėmijėt akoma janė tė vegjėl,veēanėrisht mė tha pėr Yllėzėn,qė akoma ėshtė bebe,por unė kisha vendosur. Ai mė tha se gjer nė kufi me Greqinė,Florinė do tė mė ēonte ai me veturė,kurse unė prej aty i thash do tė merrja taksin,ose me autobus,gjer nė Pargė.


    * * *

    Nė ora tetė ishim nė kufi me Greqinė,ne sa u afruam njė veturė me targa tė Shkupit u kthye dhe na tha se po tė mos kishim nga njėmijė marka gjermane pėr person nuk ka shans tė kalonim kufirin. Unė kisha mjaft para,por aq sa kėrkonin grekėt jo. Sidoqoftė unė i thash vėllait se do tė afrohem,por ai tė mė pret deri sa unė tė kaloj kufirin ose kthehem prapė. Ai ra dakord dhe unė me fėmijėt,gruan dhe valixhet nė dorė u afruam te doganieri dhe ia dhashė pasaportat,ai shikoi dhe mė pyeti pėr para,unė i thash se kam pėr njėzet ditė,por po ti harxhoj do tė kthehem mė parė edhe dhjetė ditė pushin nė bregdetin e tyre tė bukur janė tė mjaftueshme,ai qeshi i vulosi pasaportat dhe mė uroi rrugė tė mbarė,me njė shqipe mjaftė melodike. Unė iu falėnderova duke i thėnė se do tė shkoj atje ku flitet shqip.
    S’di a prej diellit qė nxehte,apo prej suksesit qė pata u bėra qull nė djersė. Dola atje prej ku mundesha ta shikoj vėllahun dhe i dhashė shenjė me dorė se krejt ishte nė rregull.
    Taksi qė priste ishte i qytetit tė Kozanit,sa i thash se shkoj nė drejtim tė Pargės,ai mė dha shenjė se ėshtė i lirė dhe i hapi dyert dhe bagazhin,pėr tė venduar valixhet. Rrugės mė tregoi se udhėtimi do tė mė kushtonte mė lirė se sa me autobus,se prej Kozani e deri nė kufi ka sjellė do gjerman dhe e kanė paguar shumė mirė. Dhe do tė vozis pak mė shpejt qė tė arrijmė autobusin,qė shkon direkt nga Kozani pėr nė Parga.
    Sa ia bėra pagesėn taksistit hyra nė rend qė tė marrė biletat e autobusit,qė kishte edhe shumė pak kohė dhe duhej tė nisej. Gruaja i kishte venduar valixhet dhe me fėmijėt mė pritnin afėr derės sė autobusit. Ne sa bėheshim gati tė hipim taksisti erdhi me njė qeskė najloni,plot me ushqime dhe pije freskuese. Unė nxora para,por ai tha se janė prej tij,iu falėnderova dhe ia ktheva njė koka kolė,se unė derisa kisha prerė biletat gruaja kishte blerė disa pije dhe do tė na nxeheshin nė autobus. Edhe ai u falėnderua dhe edhe njėherė na uroi pushime tė kėndshme nė bregdetin e tyre.
    Kur arritėm nė Pargė dielli edhe pak do tė perėndonte,kurse prej plazhe ktheheshin vizitorėt e shumtė. Pėr tė gjetur banesė nuk humbėm shumė kohė, pronarja na tha se ishim shumė afėr plazhit tė VALTOSIT. Bėmė banjė dhe gruaja vendoi tė hanim prej asaj qė kishte ngelur prej rrugės dhe fėmijėt sa hėngrėn i mori njė gjumė mjaft i ėmbėl,kurse unė dola nėpėr rrugėt e Pargės sė bukur ,por edhe tė shikoja plazhin pėr ditėn e nesėrme...



    19. 07. 1990
    Parga


    Si unė me gruan,po ashtu edhe tri vajzat tona kishim fjetur tėrė natėn dhe nė mėngjesin e kėsaj dite ishim mjaft tė freskėt dhe plot kondicion,pėr tė dalė nė plazh edhe atė sa mė parė. Unė qysh nė mbrėmje e kisha hulumtuar terrenin,unė deri sa bleve ushqimin e mėngjesit,gruaja me fėmijėt kishin hipur lart dhe pritnin,qė tė arrijė unė dhe tė lėshoheshim shkallėve tė plazhit tė VALTOSIT. Aty afėr shkallėve te shitorja kolonial kishin hyrė tė tria vajzat dhe kishin blerė AEROKREMIN,qė e adhurojnė sė tepėrmi. Ata duke biseduar u afrohet pronarja e shitores njė plakė shumė pedante dhe u flet nė gjuhėn e jonė SHQIPE. Dy vajzat e mėdha habiten,kurse Yllėza e vogėl i kishte thėnė; NANA. Me tė tria vajzat plaka doli pėrjashta dhe na u afrua neve. Na pėrshėndeti dhe na pyeti mos jemi nga SHQIPĖRIA?! Unė i thash jo,jemi nga Maqedonia. Na thirri nė kafe,por ne i thamė se sa kishim pirė,qė ishte e vėrtetė. Atėherė na tha rrugė tė mbarė,kafen do ta pimė kur tė ktheheni dhe u nis nga shkallėt duke e mbajtur Yllėzėn pėr dore. Te shkallėt u pėrshėndetėm dhe filluam tė zbresim,por tė tria vajzat shumė herė e kthyen kokėn qė tė shikonin plakėn atje lart te shkallėt,kurse Yllėza edhe disa herė tha:nana, nana...
    Nė skaj tė plazhit kishte njė dru me njė hije tė trashė dhe aty afėr restoranti,qė pėrherė kishte ujė tė ftohtė akull. I lamė plaēkat shkuam te deti i lamė e shpėrlamė duart ecėm pak lart e poshtė dhe u afruam,qė tė hanim mėngjesin. Koha ishte shumė e bukur dhe deti me pak valė. Duke hėngėr Gėzimja vajza mė e madhja mė pyeti:
    -Babi si e quajnė kėtė plazh ku jemi ne. Unė prej nė mbrėmje e dija,por prej fjalėve tė pronares sė shitores u vėrtetova saktėsisht dhe i thash Gėzimes se quhet VALTOS,ajo as njė as dy,por tha:
    -Mirė babi ne kėtė vend do ta quajmė VALĖT TONA,ndoshta dikur ashtu ėshtė quajtur.
    Ja shikoni si vinė VALĖT TONA...?! Ndoshta babi ti pėr kėtė arsye e ke pagėzuar kėtė libėr me vjersha”VALĖT E GURRĖS”,dhe e drejtoi gishtin nga valixhja ku ishte libri. Unė qesha,por u habita nga mendimi aq filozofik i njė fėmije.
    Sa hėngrėm mėngjesin tė tria vajzat u ēuan dhe u drejtuan nė drejtim tė detit me ujin aq tė pastėr dhe tė ngrohtė. Mami me Gėzimen dhe Teutėn u futėn pak mė thellė,kurse unė me Yllėzėn aty mė nė skaj ku mundohesha ta mėsoja not. Teuta na u afrua dhe tha:
    -YLLĖZA NOTON SI PATĖ.
    Sa dolėm prej detit u rrezitėm pak dhe hymė nėn hijen e lisit,siē e pagėzuam, drurin e moēėm. Unė i frymėzuar prej fjalėve tė Teutės e mora lapsin dhe fillova tė shkruaj vjershėn:













    YLLĖZA NOTON SI PATĖ


    Kėtu nė VALLTOS
    Zalli shndrit si ar
    Prej shumė vendeve tė botės
    Kanė ardhur pėr tu larė.

    YLLĖZA NOTON SI PATĖ
    Mbi tė kalon njė parashutė
    Fluturojnė do ēupa-
    Motrat e sajaėzime e Teutė.

    Me litarin e gjatė
    I tėrheq njė varkė
    Nė plazhin e bukur
    Tė qytetit PARGĖ.


    Qysh atė ditė Gėzimja dhe Teuta e lexuan disa herė dhe e mėsuan pėr mendsh dhe filluan ta recitojnė,duke mė thėnė se u pėlqente shumė.
    Dielli na perėndoi kur kishim edhe disa shkallė dhe arrinim te shitorja e NĖNĖS siē i mbeti emri pronares sė shitores,qė akoma ishte nėn ombrellėn e diellit. Sa na pa u ēua mė kėmbė dhe tha menjėherė do ta vendonte xhezven e kafes se edhe ajo s’kishte pirė duke na pritur neve. Duke e pirė kafen shkėmbyem shumė mendime,nė lami tė ndryshme e veēanėrisht tė politikės. U binda se NANA ishte shumė e revoltuar prej grekėve tė tėrbuar...




    20. 07. 1990
    Parga


    Kafen gruaja ma solli te krevati,si pėrherė nė shtėpi gati prej kur jemi martuar dhe ajo u punėsua nė ĒERDHEN E FĖMIJĖVE nė Kėrēovė. E pyeta pse aq herėt nuk jemi nė shtėpi,jemi nė pushim ajo qeshi dhe i mori teshat e palara dhe shkoi nė banjė pėr ti njomur. Unė sa lava sytė,kur u ktheva hyra nė dhomėn e vajzave edhe ata ishin zgjuar tamam nė ora gjashtė si nė shtėpi. Sa e piva kafen e mora romanin VĖLLEZĖRIT KARAMAZOV tė F. Dostojevskit dhe fillova tė lexoj aty ku kisha ngelur ditė mė parė. Gėzimja hyri ngadalė nė dhomėn tonė dhe kėrkoi valixhen ku i kishin tė venduar librat qė do tė lexonin gjatė pushimit. E hapi valixhen dhe mori romanin MALĖSORJA tė Nazmi Rrahmanit dhe prapė ngadalė pa zhurmė shkoi nė dhomėn e tyre.
    Unė lexova disa faqe edhe pse nė mendje filloi tė mė sillet ajo biseda me Nėnėn aty nė afėrsi tė shitores nėn ombrellėn e diellit duke pirė kafen plotė shije kombėtare. E lash romanin i mbylla sytė dhe fillova tė meditoj pėr atė qė biseduam dhe qė pash gjatė rrugės e veēanėrisht nė Konicė mbiemrin e Faikut tonė tė madh. Kėto mendime s’mundja ti largoj prej mendje deri atėherė kur nėn hijen e lisit plak e shkrova poezinė:









    K O N I C A

    Konicė-
    O qytet i munduar
    Ē’ ka bėrė vallė me ty koha
    Tė vetmen xhami ta ka dėrmuar.

    E vetmuar aty nė kep
    Si fėmija pa nėnė
    K O N I C Ė-
    Grusht tė fort tė kanė dhėnė?!

    Edhe emrat i shkruan
    Me alfabet grek
    Anatemė merr fėmija
    Pa lindur nė djep.

    Pastaj edhe qortime
    Para se shkon nė shkollė
    Hidhe atė qė tė thonė
    Mėndėt tė jenė mė tė hollė...?!



    Edhe aq mė shumė mė helmoi nė kėto ditė pushimi vajza qė shiste VAJ ULLIRI,pushuesve tė shumtė. Kur u afrua te ne,ajo si me tė gjithė filloi tė na foli dhe sqarojė tė mirat e vajit tė ullirit,nė gjuhėn greke. Teuta vajza e dytė e jona,qė edhe pak do tė bėhej nxėnėse e shkollės sė mesme i tha:
    -Ti mirė bluan,por ne s’tė kuptojmė. Vajza me shishen nė dorė u step ndenji pak dhe tha:

    -Ju s’ mė kuptoni,por unė u kuptova. Ia filluam bisedės,por mua nė zemėr mu shtuan tė therurat,nga ajo qė dėgjoja. Mė tregoi pėr RRAPIN E POSHTĖM dhe RRAPIN E EPĖRM,por edhe pėr KALANĖ E DJALIT TĖ ALI PASHĖ TEPELENĖS dhe shumė vende tė tjera,ku janė masakruar shqiptarėt dhe janė dėbuar nga trojet e veta mijėvjeēare. Pėr ato informata unė s’dija si ta shpėrblej pėrveē me ujin e ftohtė tė restorantit,qė e kishim vetėm disa metra larg lisit,dhe kafen qė e pėrgatiti Gėzimja dhe ti dhuroja njė libėr timin pėr fėmijė”VALĖ E GURRĖS”.E mori nė dorė e lexoi titullin e puthi dhe tha:
    -Pėr herė tė parė nė jetėn time kam nė dorė libėr nė gjuhėn e nėnės dhe dy pika lot iu rrokullisėn nėpėr faqe. Shikoi rreth e rrotull e mbėshtolli me njė qeskė tė najlonit dhe e futi nė fund tė koshit tė vogėl,ku i kishte tė venduar shishet e vajit tė ullirit. U ēua pėr tė vazhduar punėn e ditės,qė tė siguronte kafshatėn e bukės,por edhe pak dhrahmi pėr tė vazhduar shkollimin nė vjeshtė,por mė si studente nė qytetin e Selanikut.
    Unė me gruan dhe tri vajzat filluam tė komentonim bisedat,qė kishim dėgjuar ato pak ditė nė qytetin e bukur tė Pargės dhe shqiptarėve tė aq vuajtur nė shtetin Grek,qė ua kalon disa herė me sjelljet aq brutale republikave nė Jugosllavinė e TITOS...???!!!


    23. 07. 1990
    Rrap i Epėrm


    Edhe dje edhe pardje isha nė fshatin RRAP I EPĖRM,takova shumė shqiptarė,pasi grek as qė kishte,sepse jeta ėshtė shumė e vėshtirė,por infrastruktura ėshtė nė rregull falėnderuar BAZAVE USHTARAKE. Kohėn mė tepėr e kalova te kafeneja e vėllezėrve me mbiemrin LEKA,por njėri e kishte LEKAS,ashtu siē na i kanė venduar edhe neve maqedonasit prapashtesėn ‘SKI’ dhe serbėt “VIQ”,ashtu grekėt shqiptarėve tė vet ua kanė venduar prapashtesėn ‘AS’. Nė bisedė i thash njėrit vėlla,qė mbante edhe njė shitore kolonial dhe nė firmėn e vet e kishte atė prapashtesė asimiluese,ai mrroli krahėt kurse ai qė se kishte atė prapashtesė i tha:
    -Ose ta heqėsh atė siē kanė vepruar shqiptarėt e Maqedonisė,unė por edhe ato tė Kosovės,ose unė ta... “AS”-in e nėnės.
    Sot nė orėt e pas ditės rastėsisht nė plazh takova dy shqiptar me familjet nga Presheva dhe Shkupi;z. Behxhetin dhe z. Ruzhdiun.
    Tėrė pas ditėn e kaluam sė bashku nė rėrėn e ngrohtė tė Valtosit,ashtu siē ishte edhe biseda. U tregova pėr ditėt e kaluara dhe vuajtjet e shqiptarėve nga grekėrit e fėlliqtė siē i quanin shumė shqiptarė,qė kisha takuar deri nė ato momente. Pėr tė nesėrmen e lamė qė nga ora tetė tė shkonim tė vizitonim kalanė e djalit tė Ali pashė Tepelenės,qė ndodhet atje lart mbi Rrap tė Poshtėm dhe pastaj tė shkonim nė Rrap tė Epėrm siē i thėrrisnin shqiptarėt se grekėt i kishin pagėzuar me fjalė tė tyre greke,ashtu siē na i kanė ndaluar me ligj neve maqedonasit ti thėrrasim qytetet tona nė Maqedoni, si p.sh. Kėrēovėn time Kiēevo, Manastirin Bitolla, Shkupin Skopje, Tetovėn Tetovo dhe ashtu me radhė.










    24. 07. 1990
    Parga


    Fiks nė ora tetė unė i prisja nė afėrsi tė kishės sė qytetit. Ato nuk u vonuan mė shumė se tre minuta,qė do tė thotė se janė adaptuar nė saktėsinė e perėndimit,pasi disa vite me radhė punojnė nė Zvicėr.
    Z. Bexheti e kishte marrė veturėn e vet “OPEL OMEGA”,qė siē tha e kishte blerė pėrpara disa muajsh direkt prej fabrike,pasi punojnė burrė e grua dhe shumė harxhime nuk kanė pasur,fėmijė akoma nuk kishin,por ishin shumė mė tė rinj se unė dhe z. Ruzhdiu,qė kishte gjashtė vajza. Kafenė e mėngjesit e pimė jashtė Pargės nė njė motel mjaftė luksoz. Nė realitet pėr mua ishte kafja e dytė,por s’prishte punė.
    Aty nga ora dhjetė ishim nė Rrap tė Poshtėm,u ndalėm nėn hijen e njė RRAPI mijėvjeēar,qė shumė afėr ishin varrezat e fshatit. U afruam te disa varre,por s’kuptonim asnjė fjalė. Unė u afrova edhe te kisha,qė ishte e vogėl dhe shumė e vjetėr.
    U nisėm rrugės sė asfaltuar,por te shtėpia e fundit,qė ndėrtohej dhe akoma nuk ishte e mbuluar asfalti mbaronte,por edhe rruga mbyllej. Rruga ishte aq e ngushtė,sa qė duhej tė hynim nė oborrin e shtėpisė qė ndėrtohej. Dolėm tė tre prej veture,qė tė shikonim terrenin dhe nė atė moment prej katit tė parė,qė ishte i adaptuar pėr banim doli njė burrė zotėri. Unė e pėrshėndeta nė gjuhėn shqipe,ai mė shikoi dhe mu pėrgjigj nė gjuhėn greke se s’kuptonte gjuhėn qė e flisja unė. Unė e pėrshėndeta prapė,por shqip,kurse ai pėr inat na thoshte:
    -Ohi katallavene.. Dikur zotėri Bexheti u hidhėrua, shahu hipi nė veturė dhe me shpejtėsi u kthye pas me veturėn dhe i ra kazanit,qė ishte i mbushur me ujė me siguri pėr tė mbaruar llaē. Kazani u dėmtua dhe uji filloi tė rrjedh,pak u dėmtua edhe vetura. Pronari kur pa si rridhte uji prej kazanit bėrtiti:
    -Ooo ma dėmtove KAZANIN,qė e kam amanet prej babės sė babės,por tash nė gjuhėn e pastėr SHQIPE. Atėherė unė i thash:
    -Pse zotėri nuk flisje shqip,por fole si u hidhėrove pėr kazanin. Ai me inat tha:
    -Ju jeni MUTAT (agjentėt e Athinės)?! Unė i thash po, ne jemi agjentėt(MUTAT) tė Athinės dhe u tėrhoqa pak,aty pas shtėpisė pash veturėn e pronarit tė shtėpisė me targa tė Zvicrės. I tregova z. Bexhetit,u afrua afėr meje dhe e pa veturėn dhe e njehi se prej kujt Kantoni ishte dhe i foli nė gjuhėn gjermane,por edhe shqiptari i Rrapit tė Poshtėm i pa targat e veturės sė z. Bexhetit dhe e ndryshoi mendimin u afrua u pėrshėndetėm,kėrkoi edhe falje dhe ashtu ia filluan bisedės, kurse nėpėr faqet e tija filluan tė rrokullisen djersėt,por edhe lot dhe bėrtiti:
    -Grua sjell ujė tė ftohtė(unė thash krio nero)dhe atė shishen e rakisė dhe mu drejtua mua:
    -Pash Zotin mos e fol atė gjuhė m...!
    Nėn hijen e pemės qė ndodhej nė afėrsi tė shtėpisė me ujin e ftohtė dhe bisedėn e ngrohtė vėllazėrore kaluam afėr dy orė tė tėra. Pėrpara se ndaheshim na tha:
    -Falė terrenit jo tė pėrshtatshėm kemi ngelur nė vendin e lindjes,pėrndryshe do tė na derdhnin;edhe andej edhe kėndej dhe do tė humbnim si kripa nė ujė. Nė ndarje i shtrėnguam dorėn njėri tjetrit,kurse unė i dhashė njė ABETARE dhe librin tim Valėt e Gurrės.
    Aty nga ora katėrmbėdhjetė ishim nė kafenenė e vėllezėrve Leka. Duke pirė kafe dhe biseduar me postierin e fshatit,i cili shumė i pezmatuar nė shtetin Grek,dėgjuam njė melodi klarinete dhe kėngė toske. Dikush nga tė pranishmit tha:
    -Po vjen nusja. Por edhe fėmijėt dhe ca plaka qė vinin teposhtė rrugės sė fshatit thoshin:
    -Vjen nusja,vjen nusja. Pėr disa minuta orkestra arriti pėrpara restoranti dhe pas tyre edhe krushqit dhe nusja. Dikush na tha mos habiteni se ne e kemi adet,qė nusja tė zbres,prej veture,apo dikur prej kalit dhe prej nė fund tė katundit e deri te kisha tė eci nė kėmbė.
    Ne u ēuam dhe hymė nė radhėt e krushqive,ku pėrpara kishim tri vajza tė rritura dhe njė ēupė afėr pesė vjeēe e veshur nė fustan tė bardhe dhe kurorė nė kokė. Unė u thash,
    z.Bexhetit dhe z.Ruzhdiut se do tu flas tė shohim a dinė shqip. Iu afrova ēupės sė vogėl dhe i thash:
    -Sa nuse e bukur,vajzat kthyen kokat dhe na panė,por ne s’ishim tė veshur me kostume pėr dasmė,por pėr plazh. Njėra e habitur mė tha:
    -Edhe ju jeni shqiptar?! Unė i thash po,por jo tė Greqisė. Ajo afėr saj tha:
    -Tė Shqipėrisė?! Unė i thash,jo jemi tė Maqedonisė. Ajo na tha:
    -Kemi shumė shoqe e shokė,ne tė tria studiojmė nė Gjilan tė Kosovės dhe jemi tė parat qė e thyem akullin pėr tė studiuar jashtė Greqisė edhe atė nė Kosovė nė gjuhėn tonė tė dashur,dhashė Zoti s’kthehet prapė ajo qė kanė vuajtur prindėrit tonė. Edhe dhėndėri ka qenė student nė Prishtinė,kurse nusja ėshtė nga Preveza dhe sė bashku me prindėrit jeton nė Gjermani. Biseda do tė vazhdonte,por nė atė moment arritėm nė oborrin e kishės dhe vajzat shpejtuan tė afroheshin sa mė afėr se ishin tė thirrura nga ana e dhėndrit. Ne bisedonim me disa fshatar e dikush nga ato na tha
    -Kjo nė afėrsi tė kishės ėshtė shkolla e fshatit dhe nė kėtė katund vetėm popi dhe mėsuesit janė grekė,kurse ne tė tjerėt jemi shqiptar. Me siguri qė biseda nė mes nesh do tė vazhdonte,por nė atė moment erdhi njėra nga vajzat dhe mu drejtua mua:
    -Zotėri dhėndėri ju thėrret tė vini nė kishė,pėrndryshe nuk do tė kurorėzohet! Ne u habitėm dhe unė i thash;ne me teshat tona nuk jemi tė pėrgatitur pėr nė kishė,dhe ne as qė e njohim dhėndrin. Ajo mė kapi pėr dore dhe u nisėm nė drejtim tė derės sė kishės,tė pranishmit na hapėn rrugėn. Unė u afrova afėr popit dhe ēiftit tė rinj,kurse z. Bexheti dhe z. Ruzhdiu u ngjitėn shkallėve pėr nė katin e dytė tė kishės.
    Pas ceremonisė sė KURORĖZIMIT nė oborrin e kishės i cakėrruam gotat me dhėndrin,nusen dhe shumė tė afėrt tė tyre,por edhe me njė shok tė dhėndrit i cili,nė Novi Sad tė Vojvodinės kishte studiuar lėndėn e Historisė,por serbėt kur kanė kuptuar se ėshtė shqiptar,por i fesė ortodokse kanė filluar ta pėrbuzin,por edhe me maltretime tė lloj-llojit. Dhe prej nė vjeshtė do tė transferohet nė Prishtinė,por kuptohej nėse nuk lindin probleme tė tjera,por assesi nuk do tė ngeli nė duart serbėve. Fundi fundit do tė kthehem na tha nė Selanik,apo nė ndonjė fakultet tjetėr tė Greqisė. Unė si me tallje i thash:
    -Do tė thotė se je bindur se kombet e Titos janė mė tė kėqij se grekėt. Ai mė tha:
    -Shumė mė tė fėlliqtė se grekėt tonė.


















    DASMA E RRAPIT





    * * *


    Unė me gruan dhe fėmijėt deri nė orėt e vonshme tė kėsaj dite i kaluam te kumbara e pronares ku banonim. Njė plakė shqiptare,qė disa ditė me radhė na luste qė ta vizitonim dhe tė pinim njė kafe tė pastėr shqiptari nė Pargėn e bukur,qė po ashtu disa herė na ishte ankuar pėr maltretimet e shumta,tė shtetit Grek. Ajo na tha se kanė qenė pesė motra dhe se ajo dinė vetėm pėr njėrėn,qė jeton nė Selanik,kurse pėr tri tė tjerat prej shumė vitesh s’ka dėgjuar asnjė fjalė,as qė guxon tė pyes. Me lot tė pėrgjakur dhe vaj na tha:
    -Hallall krejt,por kurrė nuk mund t’ia fal shtetit Grek,qė ma mori vajzėn kur kishte njėzetepesė vjet dhe prej atėherė s’kam asnjė lajm,tė mirė apo tė keq,sė paku t’ia dijė shtėpinė apo varrin. E pimė kafen,por na ngeli nė fyt,kurse plaka ledhatonte tri vajzat tona dhe qante,duke na u lutur,qė ta vizitonim prapė,kurse vitin tjetėr po tė vinim tė banonim te ajo,pa asnjė dhrahmi,por vetėm tė llafosnim shqip...


    25. 07. 1990
    Parga


    Kur e pinim kafen e mėngjesit gruaja mė tha se dhrahmitė ishin nga fundi,prandaj duke shkuar nė plazh tė kėmbenim pak tė holla,por do tė ishte mirė tė kėmbenim prej dinarėve tė Markoviēit. I quajmė kėshtu se ai pėrpara sezonit turistik pėrpara kamerave televizive tha:
    -Ēdo turist i Jugosllavisė i cili mendon tė kalojė pushimet verore jashtė vendit nuk ka nevojė tė furnizohet me deviza nė vendin e vet,pasi dinari jonė mė ėshtė KONVERTIBIL,qė pėr shumicėn e popullatės kjo fjalė ishte e pa kuptuar. Kur u nisėm pėr nė plazh unė i mora tė tėrė paratė qė kisha. Kur u afrova afėr kėmbimores,ku disa herė kisha kėmbyer tė holla,hyra nė rend i nxora njė shumė tė hollash,nė dinarė KONVERTIBIL tė Marko-viēit dhe prita derisa u afrova nė rend. Pronari i kėmbimores mė kishte hetuar se jam shqiptar,me siguri duke biseduar me gruan apo fėmijėt. Sa ia lash nė tavolinėn e sportelit,ai mė shikoi dhe shqip mė tha:
    -Zotėri i nderuar unė atė ***,pare nuk e fus nė kasė. Unė dorėn nė zemėr u befasova dy herė. Tė parėn herė,qė mė foli shqip,tė dytėn pse e tha atė fjalė pėr paratė e shtetit Jugosllav. Unė e shikova dhe s’dija ēka ti them dhe s’di si mu kujtua dhe i thash:
    -Zotėri unė tjera para s’kam devizat i harxhova! Ai filloi tė numėrojė dhrahmi dhe mė pyeti
    -Sa tė duhen zotėri?! Urdhėroni merrni! Unė i habitur,por edhe gruaja me fėmijėt qė ishin aty afėr. I thash:
    -Si mi jep kurse s’ njihemi,i marr dhe ik dhe s’ ti kthej kurrė. Ai shumė serioz tha:
    -Zotėri unė thash;se atė *** para nuk e fus nė kasė. Ty s’tė thash qė tė mi kthesh,punė e madhe pėr kaq para,por ti me familjen tėnde tė mos mėrzitesh dhe tė kalosh edhe ca ditė tė kėndshme nė Pargėn tonė tė bukur. Unė iu falėnderova dhe dola prej rendit. U konsultuam mė grua dhe fėmijė,qė tė kėmbeja edhe ata deviza,qė na tepronin,prej pagesės sė banesės dhe rrugės deri nė kufi dhe krejtėsisht do tė bėheshin ditė pushimi nė plazhin e bukur tė Valtosit dymbėdhjetė,apo trembėdhjetė ditė,kurse ne ishim mėsuar me afėr njėzet ditė. Pronari si mi numėroi dhrahmitė e devizave tepricė,mė tha:
    -Zotėri,fjalėt qė ti thash janė nga zemra dhe serioze. Unė edhe njėherė nga zemra iu falėnderova...
    Vazhduam rrugėn pėr tu ngjitur nė kala e prej aty shkallėve teposhtė pėr nė VALTOS te vendi i caktuar,te lisi plak. Vajzat hynė te shitorja e nanės,kurse ajo sa na pa tha:
    -Sa mė pihej kafe,por vetė disi nuk mė shkonte. Vajzat u nisėn pėr te hija e lisit,kurse ne me gruan u ndalėm tė pinim kafe me nanėn.
    Prej te fillimi i shkallėve kur duhej tė lėshoheshim teposhtė,pėr nė plazh,shikova se njė njeri me netull nė krahė ngjitej lartė fortesės,u ndala dhe fillova ta perceptojė mirė,dhe i thash gruas:
    -Edhe ky njeri mė duket prej rrudhave nė ballė dhe fytyrėn e vuajtur se ėshtė shqiptar. Gruaja si e shikoi tha:
    -Krejt ėshtė e mundur...!Kur afrua unė e pėrshėndeta,por nė gjuhėn greke e pastaj edhe nė gjuhėn shqipe. Ai kur kuptoi se jam shqiptar,duke mė shtrėnguar dorėn ia nisi njė kėngės:”TĖ NA RROJĖ SHQIPĖRIA...”
    Mua tėrė kohėn nė kokė mė silleshin e vėrtiteshin fjalėt e pronarit tė kėmbimores,por edhe DASMA E RRAPIT,por edhe kėnga e pastruesit tė fortesės. Sa arritėm te hija e lisit,vajzat u futėn nė det unė u shtriva nė rėrėn e nxehtė,kurse gruaja filloi tė pėrgatitė ushqimin e mėngjesit,duke u thėnė vajzave,tė mos largohen shumė. Unė prapė hahesha dhe mbytesha me mendimet e mėparshėm,e kapa lapsin dhe fletoren e shėnimeve dhe fillova tė shkruaj:























    DASMA E RRAPIT

    Dikur e sot,e quajmė Rrap
    Kurse me dhunė Anthusa
    Kanė jetuar bashkė:
    Leka,Jorgua,Mikis e Musa...

    Ka pasur e ka kishė
    Por s’ka mė xhami
    I kanė festuar bashkė festat
    Ka qenė LIGJ nė ĒAMĖRI.

    Kurse sot shqiptarėt e Ēamėrisė
    I KURORĖZON popi i Greqisė
    U dėshiron shėndet e fėmijė plot
    Por tė mos jenė,siē ėshtė baba sot?!

    Popi u dėshiron nga zemra
    Jetė tė lumtur nė perėndim
    Dhe tė mos vuaj pėr MALET e ĒAMĖRISĖ
    Por pėr gjuhėn dhe kishėn e Greqisė
    DHĖNDĖRRI QESH SI QESH SHQIPTARI...?!



    Si e shkrova poezinė mė mirė fillova ta pėrballoj nxehtėsinė e diellit. Hyra pak nė ujin e vakėt dhe tė pastėr tė detit dhe u largova disa metra nga hija e lisit,ashtu pa lidhje dhe pa ndonjė qėllim. U pėrshėndeta me z. Bexhetin dhe z. Ruzhdiun,qė ishin ndalur pak mė larg nesh dhe vazhdova tė ec. Nuk vajta as pesėdhjetė metra dėgjova se dikush mė thėrriste nė emėr,nė fillim u habita edhe pse atė zė e kisha tė njohur. Kur e ktheva kokėn i pashė dy vėllezėrit Imeri, Zotėri Hasanin,profesor gjeografie dhe zotėri Abdullahun,ekonomist. Me tė dy kisha biseduar nė njė dasmė se kėtė vit planifikoj,qė pushimet verore ti kaloj nė qytetin Parga. Z. Hasani dhe z. Duli siē e thėrrasim shkurt u afruan mė morėn grykė dhe z. Hasani mė tha:
    -Po ku je z. Beg,dy ditė tė kėrkojmė se e dinim se ndodhesh nė kėtė vend,pak prej bisedės nė atė dasmėn dhe mė shumė u bindėm kur na tregoi vėllai yt z. Esati.
    Shkuam u ulėm te restoranti nė afėrsi tė lisit dhe ia shtruam bisedės. Z. Duli mė pyeti se kur do tė kthehem nė Kėrēovė. U tregova se ē’mė kishte ndodhur me pronarin e kėmbimores. Atėherė z. Hasani mė tha se ato kishin mjaft tė holla dhe po tė desha ato do tė mė jepnin,qė tė rri edhe disa ditė me ato. Unė u pajtova dhe u dhashė dinarė KONVERTIBIL tė Marko-viēit ato mė dhanė edhe pesėqind marka gjermane dhe ashtu i sigurova gati edhe pesė ditė tė tjera pushim nė Pargėn e bukur.
    Edhe pronari i restorantit sillej mirė,por ruhej prej grkėrve tė fėlliqtė siē u thoshin shumė vendas shqiptarė...
    Me vėllezėrit Imeri mbrėmjen e kaluam nė njė atmosferė tė pa pėrshkruar nė shtėpinė e mishshitėsit,ku ata ishin tė vendosur,me gotat dhe pjatat e mbushura plotė e pėrplot duke parė programin e TELEVIZIONIT SHQIPTAR, por me ton tė ulėt dhe perdet e lėshuara.









    27. 07. 1990
    Parga


    Sot plazhin e lamė pak mė herėt,pasi edhe rrezet e diellit shpesh i zinin ca re tė zeza,qė hamendeshin pėr tė lėshuar ca pika shiu nė rėrėn e pėrzhitur.
    Disa ditė nė mbrėmje kishim bėrė xhiro nėpėr shumė rrugė tė qytetit,por andej nga kisha lart s’kishim shkuar dhe parė ē’ kishte. U blemė vajzave nga njė akullore dhe unė e mora Yllėzėn e vogėl hopa dhe filluam tė ecnim rrugės,por edhe tė shikonim reklamat e shumta tė shitoreve tė furnizuara mirė. Teuta u ndal dhe na tha:
    -Ne i hėngrėm akulloret,tash ju duhej tė pini kafe. Gėzimja duke qeshur iu pėrgjigj:
    -Mami dhe babi duhej tė pinė kafe,apo ti u lodhe dhe dėshiron tė ulemi diku. Teuta duke qeshur i tha:
    -Edhe njėra edhe tjetra. Unė e lėshova Yllėzėn, edhe ajo pak tė ecte dhe u thash se do tė uleshim te kafeneja e parė.
    Nuk ecėm as pesėdhjetė metra dhe vajzat panė ca karrige nė njė verandė kafeneja dhe pa mos u thėnė ata shkuan dhe u ulėn. Ne kur arritėm dhe sa tė uleshim njė burrė bukur nė moshė arriti,qė tė na shėrbente. Porosita dy kafe dhe kur i pyeta vajzat ēka do tė pinin,plaku me habi na tha:
    -Shqiptarė jeni?! Unė iu pėrgjigja se po,por jo tė Shqipėrisė,por nga Maqedonia. Ai shkoi i porositi kafetė i solli dy lėngje dhe duke kėrkuar leje u ul dhe mu drejtua mua:
    -Unė dikur ushtrinė e kam bėrė nė QYTETIN E ALFABETIT. Kam qenė shok i mirė me vėllezėrit MANAKI. Prej kurrė digjem pėr ta vizituar dhe pėr tu llafosur shqip, nė shtėpi kam gruan dhe nusen greke,por prej atyre mė tė kėqijve. U llafosėm afėr njė orė,por gruaja disa herė afrohej dhe diēka i thoshte,ai nervozohej por s’luante nga vendi,por edhe gruaja,pas fjalėve tė tija i thoshte diēka,por tash me ton tė lart. Kur u ndamė nė faqet e tij pash ca lot,qė rrokulliseshin nė drejtim tė mjekrės. Duke na thėnė :
    -Greqia ėshtė njė SHTET I ROMĖVE APO ĒERĖGARĖVE siē u thoni ju atje. Dorėn nė zemėr unė u habita,por edhe gruaja...?!
    Me vėllezėrit Imeri u takova te helikopteri i fėmijėve,qė pronarja ishte njė plakė shqiptare,qė sillej shumė mirė me fėmijėt dhe pėr ēdo ditė vajzave u jepte nga njė zheton gratis,kuptohet pas disa zhetonėve tė harxhuar.


    30. 07. 1990
    Parga


    Sė bashku mė vėllezėrit Imeri,z. Bexhetin dhe z.Ruzhdiun aty ka ora dhjetė ishim nė hyrje tė fshatit Rrap i Poshtėm,ku takuam njė plak,me njė lopatė nė krahė. Z. Ruzhdiu e pėrshėndeti dhe e pyeti pėr rrugėn qė do tė na ēonte nė KALANĖ e djalit tė Ali Pashė Tepelenės. Plaku na shikoi e uli lopatėn nga krahu dhe u mbėshtet te bishti i saj,mori frymė thellė,sikurse ėshtė pėrpara mikrofonit dhe na dėshiroi mirėseardhje nė fshatin e tij. Plaku na sqaroi se atje pas kishės,rruga e asfaltuar ju ēon nė tė majtė dhe diku mbaron,qė mė ne dinim,kurse ajo qė ėshtė e pa asfaltuar,nė tė djathtė do tu ēojė deri nė kala. Por me kėmbėngulje insistoi qė nė shtėpinė e tij tė pimė nga njė gotė raki,apo ujė tė ftohtė tė ēezmės,qė e ka nė frigorifer apo tė kroit tė fshatit. Ne iu falėnderuam nga zemra duke i thėnė se do ta lejmė pėr ndonjėherė tjetėr,sepse fėmijėt i kishim lėnė nė plazhin e Valtosit. Plaku na tha:


    -Herėn tjetėr tė na vini me fėmijėt dhe gratė sepse shtėpitė tona janė tė mėdha,pėr vėllezėrit tonė nga Shqipėria dhe Kosova,qė shpejt serbin e ndytė,vėllain e grekut do ta hekė qafe. Ne vazhduam rrugėn,kurse plaku shikonte komben se si gjarpėronte nėpėr rrugėn e fshatit tė tij e pastaj rrugės qė ēonte pėr nė kala.
    Kalanė e kishin mbuluar shkurret dhe ferrat,muret kishin filluar tė rrėnohen,por gryka e topit me gravurėn e vitit,shkabės sė bashku me VITOREN,kalanė e ruanin me fanatizėm,duke pritur trimin e vėrtetė,qė njė ditė tė kthehet nė KALA. Profesor Hasani na mbajti njė ligjėratė tė shkurtėr pėr Ali pashė Tepelenėn.
    Duke shikuar antenat e shumta nė kufi me Shqipėrinė zbritėm,pėr tė vazhduar pas ditėn nė rėrėn flori tė Valtosit,sė bashku me familjet.






    2. 08. 1990
    Florina


    Kur arritėn nė Janinė,ora ishte tetė e mėngjesit. Z. Ruzhdiu e bėri parkimin e kombes nė njė vend tė sigurt dhe hymė nė njėrin nga restorantet e shumtė tė Janinės qė tė hanim mėngjesin dhe tė pinim kafet e para tė asaj dite. Z. Bexheti bėri pagesėn dhe dolėm prej restorantit,pasi gratė dhe fėmijėt kishin dalė mė pėrpara dhe shikonin nėpėr vitrinat e shitoreve.
    Kur filluam tė ngjitemi shkallėve tė SELISĖ sė dikurshme tė tė madhit ALI PASHĖ TEPELENĖS dielli pėrcėllonte dhe Yllėza e vogėl mu afrua dhe mė tha:
    -Ose mė merr hopa ose unė do tė ulem. Bėra ashtu sipas urdhrit dhe vazhduam rrugėn pas varganit tė shumtė tė vizitorėve. Xhaminė e pashait e meremetonin,por sipas asaj qė pamė se punėt bėheshim me njė pėrtim dha pa ndonjė interes dhe kujdes tė veēantė.
    Pyetjet qė i bėnim kustoses e nervozonin dhe nė tė shumtat nuk pėrgjigjej,e veēanėrisht kur na hetoi se jemi shqiptar,na tha:
    -Pashai ka qenė njė njeri analfabet,amoral,doras dhe katil. Kurse pashai pa asnjė farė shqetėsimi,pėr fjalėt qė u folėn thithte nargjilenė duke bėrė qejfin e vet vite me radhė nė portretin e madh e tė dashur pėrpara vizitorėve dhe adhuruesve tė vet. Z. Bexheti e pyeti kustosin pėr Artėn,por ajo i tha se Arta disa ditė do tė jetė e mbyllur pėr vizitorėt.
    Unė me gruan dhe fėmijėt ngelėm edhe pak nė kala,kurse z. Bexheti dhe z. Ruzhdiu me familjet zbritėn,qė tė blejnė ndonjė send kujtimi dhe tė ktheheshin nė Pargė,pėr tė vazhduar plazhin.


    Kur zbritėm poshtė kalasė u ulėm nėn hijen e trashė tė blirit plak,ku ishin ulur shumė pleq dhe bisedonin pėr historinė e kaluar. Nė mesin e tyre ishte edhe xha Jorgoja,njė shqiptar i Sarandės,qė kishte ikur prej regjimit tė Enver Hoxhės qysh prej njėzet vitesh dhe ato ditė priste leje pėr tu kthyer nė Sarandėn e vet tė dashur dhe tė shikonte tetė fėmijėt e vet mė tė rritur,por pėr fat tė keq edhe varrin e gruas. Duke ua dhėnė vajzave akulloret mė tha:
    -Janina ėshtė e jona,kėtu kanė mėsuar njerėzit mė nė zė tė shqiptarisė dhe mė tepėr se gjysma e popullatės jemi shqiptarė,por politika ėshtė politikė,por duket se edhe asaj i vjen fundi.
    Nė ora dhjetė hipėm nė autobusin qė shkonte pėr nė Konicė. Pėrpara se tė arrinim edhe njėherė e pashė xhaminė e rrėnuar nga dhėmbi i kohės,por edhe tė njeriut ortodoks. Sa zbritėm prej autobusi dėgjova ca fjalė shqip; “Nėnė shpejt se autobusi do tė nisej”,iu afrova djalit tė vogėl dhe e pyeta:
    -A dini ju shqip?! Ai mu pėrgjigj:
    -Si tė mos di unė shqip,kurse jam shqiptar.
    -Ku do tė shkoni me autobus?! Ai mė tha:
    -Ja atje(tregoi me dorė)ėshtė fshati im nė kufi me Shqipėrinė. Unė e pyeta:
    -A frikoheni prej grekut?! Djali me guxim tha:
    -Po ta luaj grekun e nėnės dhe hipi nė autobus. Ne si ecėm pak nėpėr rrugėt e Konicės hymė nė restorantin”KONITSA”, pėr tė drekuar dhe pėr tu freskuar me ujin e ftohtė,qė dikur ėshtė freskuar edhe i madhi Faik. Edhe kamerieri na tha se aty flitet shqip, por kanė kujdes,se pasojat janė tė rėnda dhe tė papara.
    Autobusi i fundit i cili do tė shkonte prej Kozani nė drejtim tė Florinės kishte shkuar,prandaj ne pa humbur kohė e morėm taksin dhe nė ora njėzet arritėm nė kufi me Maqedoninė. Te shitorja e furnizuar mirė qė ndodhej nė afėrsi
    tė kufirit i harxhuam dhrahmitė e fundit dhe e thirra vėllain nė telefon,qė tė vinte tė na merrte se ashtu mė kishte thėnė kurse ne me valixhet nė dorė kaluam kufirin Greko-Maqedon...



































    18. 05. 2005
    Kėrēovė


    Gruaja si ēdo ditė edhe sot ishte ēuar me ndarjen e natės me ditėn,apo aty ka ora pesė. Si e kishte pjekur mirė kafen ma kishte sjellė te krevati dhe mė tha,qė tė laja sytė dhe tė pinim kafetė. Ajo si pėrherė ashtu edhe sot kafenė e piu shumė shpejt dhe vazhdoi punėt e mėngjesit,qė nė ora tetė pa ēerek tė nisej pėr nė punė,qė edhe pak ditė i mbush plotė tridhjetė vite stazh pune.
    Unė vazhdova me atė shkrimin e lirė,qė e kisha nisur aty ka ora njė pas mesnatės. I lodhur dhe rraskapitur s’di si ēova kokėn lartė dhe sytė mė vajtėn te ora e murit qė me tiktaket e saja kishte arritur fiks nėntė e njėzeteshtatė minuta. E memorizova shkrimin e filluar nė monitorin e kompjuterit largova filxhanin e kafesė prej tavoline dhe u afrova te shporeti elektrik pėr tė bėrė edhe njė kafe. Qė pak tė relaksoja trurin e lodhur. Nė atė moment ra zilja e telefonit. U afrova kapa receptorin,prej andej dėgjova njė zė fėmije,qė shpejt mu kujtua se ishte zėri i mbesės sė dashur,dhe pastaj pėrshėndetjen e Teutės. Bijės tonė qė prej dy vitesh jeton nė Parisin e bukur,por pėr ne shumė larg dhe mos tė them edhe tė shėmtuar. Si biseduam pak,mė tha se ishte shumė e mėrzitur,pse akoma s’kishin pėrgjigje prej Ministrisė,nė lidhje me vizat tona,dhe se gjatė dorėzimit s’kishin pasur asnjė vėrejtje,bile u kishin thėnė se ēdo gjė ėshtė nė rregull. Unė i thash qė tė mos mėrzitet,ata i dinė punėt e veta dhe se ata s’nguten siē ngutemi ne. Si e dėgjova edhe njė herė zėrin e mbesės i thash tė pėrshėndetėt Agimin burrin e saj dhe anėtarėt tjerė tė familjes,qė pėr tu parė sa mė shpejt nė Paris e mbylla telefonin,qė tė vazhdoja me pjekjen e kafes dhe tė pėrfundoja mendimin e filluar pak mė parė. Kafen e piva, por assesi tė vazhdoja me mendimin e filluar,pas bisedės me vajzėn time qė kur s’kam menduar se pas studimeve tė matematikės dhe atėherė kur u punėsua nė gjimnazin e Kėrēovės si profesoreshė do tė dojė fati qė ajo tė martohet pėr personin qė Parisin e bukur e kishte si mėmėdhe tė dytė,pasi atje ėshtė rritur dhe ka mbaruar studimet pėr kimi. E shkyēa kompjuterin pėr tė vazhduar dikur mė vonė,apo...
    Aty nga ora dymbėdhjetė i bleva gazetat e ditės dhe u drejtova nė drejtim tė kafenesė “ELITA”,qė ndodhet nė qendėr tė Kėrēovės,tė pijė edhe njė kafe e ndoshta takohem me ndonjė mik apo shok qė s’jemi takuar prej shumė kohėsh. Ashtu edhe ndodhi,pak para se ti afrohem “ELITĖS” dikush mė thirri nė emėr. Ishte njė shok klase,u ulėm brenda nė lokal,pasi pėrjashta akoma bėnte ftohtė e veēanėrisht ajo ditė,dorėn nė zemėr kėtė e bėmė mė shumė pėr hire tė shokut,qė prej disa muajsh apo njė viti mjekėt i kishin thėnė se vuan nga kanceri,qė si ai ashtu dhe unė dyshonim,nė atė hije qė i dukej nė fyt mė sė shumti nga ngacmimet e kemikaleve tė laboratorit ku punonte si inxhinier se sa nė atė qė dyshonin mjekėt,edhe meqenėse nė kohėn e fundit ėshtė dobėsuar si tepėr.
    Biseduam gjatė kohė,pėr problemet e jetės. E mė sė tepėrmi pėr plagėn e pa shėruar tė kurbetit,qė s’ka lėnė familje pa prekur. Nuk lamė pa prekur edhe politikėn,qė prej se kemi lindur na ka hėngėr shpirtin. Edhe dikur si nxėnės,por edhe sot kur jemi tė pensionuar pėrpara kohe,nga shkatėrrimi i shėndetit dhe nga politika e pistė komuniste.
    Nė shtėpi u ktheva aty nga ora gjashtėmbėdhjetė kur mė edhe gruaja ishte kthyer nga puna,dhe e kishte ngrohur gjellėn dhe pėrgatiste sallatėn. Ne sa u ulėm rreth tryezės ra zilja e telefonit. Andej prapė dėgjova zėrin e mbesės sė vogėl e pastaj edhe tė Teutės,por tash ishte mjaftė e gėzuar. Ajo mė tregoi se aty nga ora katėrmbėdhjetė i ishte paraqitur bashkėshorti-Agimi dhe i kishte treguar se i ishte paraqitur inspektori pėr tė huaj nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė Francės se vizat tona janė gati. Dhe po atė ditė janė dėrguar nė Ambasadėn e Francės nė Shkup nė Maqedoni. Dhe qysh prej ditės sė nesėrme ne mundemi tė shkojmė qė ti marrim,por ndoshta ata nuk punojnė se tė nesėrmen Franca e ka ditė feste. Ndoshta do tė jetė mė mirė qė tė shkonim nė Shkup pas vikendit. Duke u pėrshėndetur me mua dhe nėnėn e vet e mbyllėm telefonin qė sa mė parė tė takohemi nė Parisin e bukur,qė qysh si fėmijė ėndėrroja qė njė ditė ta vizitoj.


    24. 05. 2005
    Kėrēovė

    Gati tėrė natėn s’fjeta as unė e as gruaja. Fiks nė ora pesė e tridhjetė minuta ishim nė rrugėn kryesore qė lidhė Kėrēovėn me Gostivarin,pėr tė pritur minibusin qė pėr ēdo ditė udhėton nė drejtim tė Shkupit.
    Rrugės kaluam mirė,hėngrėm mėngjesin pimė edhe kafen e dytė tė asaj dite dhe aty nga ora dhjetė ishim pėrpara sportelit tė Ambasadės Franceze. I morėm formularėt dhe fillova ti mbush pa ndonjė vėshtirėsi,herė i lexoja nė gjuhėn shqipe herė nė gjuhėn frėnge. Puna shkonte mbar,edhe meqenėse ishte hera e parė qė mbushja asi lloj formularėsh, pėr marrjen e vizės pėr tė udhėtuar nė njė vend tė huaj. Puna ngeci kur arrita te numri qė kėrkohej tė shkruaj adresėn e personit qė na i ka dėrguar vizat, por edhe emrin e tij. Ata vende i lash tė zbraztė, pasi me tė vėrtetė s’dija as adresėn e as emrin e saktė tė personit, qė na i dėrgonte vizat.
    Aty nga ora njėmbėdhjetė i dorėzova dokumentet nė sportelin e Ambasadės,por i punėsuari u bėri njė vėshtrim dokumenteve,pastaj shikoi njė dokument qė kishte pėrpara me siguri ishin vizat tona dhe me shumė arrogancė dhe sjellje jo njerėzore mė tha:
    -Nuk mundesh ti marrish vizat,pa mos e plotėsuar pyetėsorin nė tėrėsi. Unė i thash me shumė sinqeritet se nuk e njohė dhe nuk e dijė adresėn e personit,dhe se ėshtė hera e parė qė do tė vizitoj Francėn. Por ai edhe mė tepėr u hutua dhe mi hodhi dokumentet,pėr ti plotėsuar nė tėrėsi. Si unė ashtu edhe gruaja u mėrzitėm dhe s’dinim ēka tė bėnim pėrveē qė tė paraqiteshim te Teuta nė Francė dhe ti tregonim pėr hallin.
    Ambasada e Francės ndodhet nė periferi tė Shkupit dhe nė afėrsi tė saj nuk ka telefon,por edhe ne nuk kemi celular. Shikova rreth e rrotull,por s’ pashė asnjė njeri tė njohshėm. Sė bashku me gruan dolėm nė hyrje tė Ambasadės,pėr tė marrė ndonjė taksi,pėr tė shkuar deri te telefoni mė i afėrt dhe tė bisedonim me Teutėn,por nė atė moment njė shqiptar i cili bėnte kėmbimin e valutave pėr tė paguar taksat e vizave,mė pyeti se ēfarė halli kisha. I tregova,ai mė tha se nuk kishte ēka tė bėnte,por mundej tė mė ndihmonte tė shėrbehem me telefonin e rojės sė Ambasadės qė ėshtė i lidhur direkt me Francėn,por do tė duhej tė paguaj. I thash se as qė mendoj dikush tė mė shėrbejė falas. Hyri brenda bisedoi me tė punėsuarin dhe mė thirri,qė edhe unė tė hyja. Ia dhashė numrin dhe shumė shpejt kapi lidhjen. Teutės ia sqarova problemet dhe ajo mė tha se do ti tregonte Agimit dhe do tė paraqitej pėr disa minuta. Vėrtetė ashtu ndodhi. Por tash u paraqit Agimi dhe mė tha se ishte konsultuar me inspektorin dhe ai i kishte thėnė se nuk ka nevojė tė shkruhet adresa. Dhe nėse nuk ia pranojnė dokumentet le tė kėrkojė pranim te Atasheu. I thash Agimit se ne jemi nė Maqedoni dhe kush do tė mė lejojė mua qė tė takohem me Atasheun e Francės. Ai nguli kėmbė qė unė tė paraqitesha te sporteli dhe ti thosha atė qė tha ai.
    Ata pak veta qė kishin ngelur pėrpara sportelit mė panė dhe mė lejuan ti dorėzoja dokumentet,apo tė thosha atė qė kisha pėr tė thėnė. I punėsuari prapė me arrogancė mė tha:
    -Ēka bėre?! I thash atė qė mė tha Agimi,por ai edhe mė tepėr u egėrsua,duke mė thėnė:
    -Kush je ti apo ky qė tė ka dėrguar vizat tė bisedoni me Atasheun e Francės. Unė i thash se personin qė i ka dėrguar vizat nuk e njohė,sa pėr mua nė se donė tė dish se kush jam,edhe pse nuk dua, por mė shtyni qė tu them se pėr ty jam njeri shumė i madh,dhe pėr kombin tim,sa i pėrket Atasheut tė Francės ai pėr kėta probleme ėshtė i dėrguar prej shtetit tė vet. Dhe u largova,qė tė mos u merrja shumė kohė tė pranishmėve. U largova pėr ti treguar dhėndrit pėr atė qė ndodhi,pasi afrohej koha pėr tu mbyll sporteli.
    Ia tregova hallin tė punėsuarit,dhe ai menjėherė e kapi telefonin,si pak mė parė, Agimi u paraqit dhe mė tha:
    -Unė bisedova prapė me inspektorin. Ai mė tha se po tė mos ia pranojnė dokumentet le t’ia lejė pėrpara sportelit dhe le tė shkojė. Ai i punėsuari i ka krejt tė dhėnat e nevojshme pėr tu marrė njė vizė. Unė sa desha tė bėja pagesėn ra telefoni,andej ishte Teuta. Dhe pa asnjė farė nervoze mė tha:
    -Mos mėrziteni babi,se nuk ka probleme qė tė mos u jepen vizat. Dhe kėrkoi tė bisedonte me nėnėn,por unė i thash se s’kemi tash kohė,se sporteli punon vetėm edhe dhjetė minuta,dhe mbyllej do tė thirrėm kur tė zbresim nė qytet. E mbylla telefonin dhe u nisėm me gruan nė drejtim tė sportelit
    qė prej aty i ka afėr njėqind metra largėsi. Pėrpara sportelit kishte edhe vetėm njė person,kur unė u afrova ai mė ishte gati dhe u largua. I punėsuari mė shikoi me inat,por unė i thash atė qė mė tha Agimi dhe ia hedha dokumentet dhe e pyeta kur tė vija pėr rezultat. Ashtu me inat i mori dhe mė tha tė nesėrmen,por me siguri do tė jetė rezultati negativ. I thash se ajo nuk ėshtė punė e tij dhe u largova. Se me tė vėrtetė isha i lodhur dhe disa herė e pėrdora sprejin kundėr astmės duke hipur e zbritur atyre shkallėve prej te hyrja Ambasadės e deri te sporteli,qė mė ktheu disa herė ai njeri i pandėrgjegjshėm,por ndoshta kishte edhe tė drejtė...
    Me gruan morėm taksin dhe zbritėm nė qytet. Pimė nga njė kafe me lėng pemėsh pushuam pak,dhe dolėm tė blejmė dhurata pėr mbesėn e dashur. Por duke komentuar sjelljen e atij personi tė punėsuar nė atė vend me aq pėrgjegjėsi. Dhe duke pritur me njė dozė pesėdhjetė me pesėdhjetė pėr rezultatin e ditės sė nesėrme.



    25. 05. 2005
    Kėrēovė


    Edhe pse rashė shumė vonė,nė ora pesė e tridhjetė si njė ditė mė parė me minibusin e mėngjesit u nisa pėr nė Shkup,por sot pa gruan me droje dhe lodhje,por sidoqoftė gruan e porosita qė tė bisedonte me drejtorin nė lidhje me pushimin vjetor.
    Me siguri prej lodhjes,dhe prej atij pak gjumi tė natės,shumė shpejt isha kotur dhe kur u zgjova mė ishim nė afėrsi tė Shkupit. Shoferi i minibusit pyeti se kush ėshtė pėr te spitali shtetėror le tė mos zbres,pasi prej asaj dite paska urdhėr qė sė pari tė shkojė te spitali e pastaj te stacioni i autobusėve. Ky relacion mė pėrgjigjej edhe mua,pasi prej te spitali shtetėror Ambasada e Francės nuk ėshtė larg dhe po tė mos ketė taksi pėr disa minuta do tė jem atje.
    Nė afėrsi tė spitalit te njė restorant mjaft luksoz hėngra njė ēorbė viēi,si piva edhe kafen e dytė tė asaj dite pak e mora veten dhe aty ka ora nėnd ngadalė u nisa nė drejtim tė Ambasadės Franceze. Pak pas orės dhjetė isha nė hyrje tė Ambasadės dhe menjėherė mė panė ata tė punėsuarit,qė njė ditė mė parė mė kishin shėrbyen me telefonin,mė pėrshėndetėn por edhe unė i pėrshėndeta dhe vazhdova rrugėn. Duke zbritur shkallėve pashė se pėrpara sportelit kishte mjaftė njerėz,aty pėr aty mė kapi njė frikė e nervozė dhe filluan kėmbėt tė mos shkojnė pėrpara,qė tė afrohesha pėrpara sportelit. Por s’kisha rrugė tjetėr tė afrohesha dhe tė kuptoja pėr vizat e aq pritura. Ai personi arroganti i djeshėm mi hodhi sytė dhe filloi tė shėrbejė njė person. Me te nuk pat shumė punė dhe prapė mi hodhi sytė dhe mė thirri qė tė afrohesha ti merrja pasaportat. Sė pari mė uroi rrugė tė mbarė pėr nė shtetin e Francės e pastaj mi dha tė dy pasaportat. Iu falėnderova dhe dola prej rendit,qė tė kryenin punė edhe tė tjerėt. I hapa tė dy pasaportat dhe pashė se kishim fituar viza edhe atė pėr tre muaj,edhe atė me shumė hyrje dalje. E hapa ēantėn i futa pasaportat dhe nxora tri veprat e fundit dhe kėrkova leje qė tė afrohesha te sporteli,pėr t’ia dhėnė ati arrogantit. I mori me shumė kėnaqėsi duke u falėnderuar mė tha:
    -Prej jush kam lexuar disa vepra dhe shumė punime nėpėr gazeta e revista pėr fėmijė,puna ėshtė punė e neve shpejt na merr lumi. Edhe unė iu falėnderova qė paska harxhuar pak kohė pėr tė lexuar punimet e mija.
    Shkallėt e shumta tash i mora me shumė lehtėsi. Pėrpara se tė dilja prej Ambasadės, takova atė shqiptarin qė njė ditė mė parė mė ndihmoi me telefonimin dhe mė pyeti se a ishte nė rregull,i thash se po dhe hapa ēantėn edhe atij i dhashė disa prej vepra tė mija. Edhe ai i mori me shumė kėnaqėsi dhe mė tha qė tė prisja pak,kurse vetė hyri te ai i punėsuari i ambasadės,me siguri i tregoi,edhe ai mė uroi rrugė tė mbarė pėr nė Francė,kurse ai doli mė kapi pėr krahu dhe me tha se edhe ai kishte do punė nė qytet dhe u nisėm nė drejtim tė veturės sė tij. Gjatė udhėtimit bisedoi disa herė nė celular,dhe shumė pak patėm kohė pėr tė biseduar. Si arritėm nė qytet i thash se unė mund tė zbres nė ēdo vend ,vetėm e vetėm tė mos e pengoja atė. Ai mu pėrgjigj se do tė mė ēonte deri aty ku unė dėshiroja,por sė pari tė pinim nga njė kafe,por edhe nėse isha i unėt edhe ushqim. Iu falėnderova nga zemra. Edhe ai mė tha se kishte lexuar shumė punime nga unė dhe i vinte mirė,qė sot kishte mundėsinė tė rrinte pak kohė me mua,por me kusht qė tė mos mė pengonte. I thash me kėnaqėsi,unė punėt e kėsaj dite i bėra edhe atė me shumė sukses. Ai voziti edhe pak,e ndali veturėn e thirri njė shok tė vetin qė e priste aty nė skaj tė rrugės dhe vazhdoi rrugėn,deri te hotel Grandi dhe aty u ndal. Mė tha se aty do tė pinim kafe,duke i treguar shokut se kush isha unė,po ashtu i tregoi se i kam dhėnė disa vepra. Atėherė ai tha se duhej tė hanim edhe drekė,ai iu pėrgjigj me shumė kėnaqėsi.
    Hymė nė hotel, ai prapė mė pyeti pėr tė ngrėnė i thash jo,se me tė vėrtetė s’isha i unėt. Porositėm kafetė,por pėr mua porositi edhe lėng pemėsh. Biseda ishte shumė e ngrohtė dhe miqėsore. Pėrpara se tė ndahemi edhe ati shokut i dhashė dy nga veprat e mija,edhe ai u falėnderua nga zemra duke mė thėnė;papunėsia dhe nevojat e jetės i ka shtyrė qė ata tė dy disa vite me radhė tė merren me kėmbimin e valutave dhe se njėri prej tyre ėshtė pėr ēdo ditė pėrpara Ambasadės sė Francės. Mė nė fund duke u pėrshėndetur dhe falėnderuar pėr kafenė,qė ndoshta takohemi edhe ndonjėherė tjetėr ata vazhduan rrugėn pėr nė punėn e pėrditshme,kurse unė u ndala te telefoni aty nė afėrsi pėr tė marrė sihariqin e vizave,sė pari Teutės,pastaj Gėzimes,Yllėzės dhe gruas,por pėr fat tė keq assesi nė atė moment tė mė kujtohej numri i telefonit tė gruas nė punė,prandaj e pyeta Yllėzėn,ajo njėherė qeshi e pastaj tha:
    - Ndoshta prej gėzimit babi dhe pastaj mė tregoi numrin...



    28. 05. 2005
    Kėrēovė


    E tėrė pas dita dhe nata gjer vonė na kaloi duke pritur e pėrcjellė tė afėrmit,qė na sillnin dhurata dhe tė fala pėr Teutėn e veēanėrisht pėr Aurelėn e vogėl,por edhe pėr tė tjerėt. Tė nesėrmen gruaja ishte ngrit pėrpara orės gjashtė,e kishte pėrgatitur kafenė dhe ma solli te krevati. I thash pse aq herėt,por ajo mė tha,tė ēohem tė freskohem dhe tė pimė kafen,se ajo tėrė natėn s’ka mbyllur sytė. Unė duke qeshur i thash frikohesh prej aeroplanit,pasi ishte hera e parė qė do tė hipte nė aeroplan. Ajo nuk foli por i shtrydhi disa pika limoni kafes dhe ma afroi mė afėr,kurse tė vetes ca pika mė shumė se nė kohėn e fundit vuan prej tensionit tė lart tė gjakut.
    Si piu kafen doli nė dhomėn tjetėr e mori njė valixhe dhe filloi tė paloste teshat qė kishin ngelur prej ditės sė djeshme. Aty ka fundi mu lut qė tė mbaja valixhen,qė tė fuste edhe ato tė fundit e pastaj ta mbyllnim. Tė kontrollonim edhe njėherė aparatet me korrent elektrik,tė mbyllnim dritaret e katit tė parė dhe nė ora nėntė pa ēerek tė dilnim nė rrugė siē kisha biseduar ditė mė parė me taksistin.
    Fiks nė kohėn e caktuar taksisti kishte ardhur kishte hapur dyert dhe na priste. Ne sa mbyllėm derėn tė tėrė gratė e shtėpive pėr rreth dhe tė vėllezėrve dolėn tė na pėrcillnin,kurse njėra nga kunatat na tha se nėna afėr njė orė pėrpara kishte dalė te dera dhe priste,kur do tė vinte taksi, t’u tregonte. Kurse njėra nga gratė,qė ka udhėtuar disa herė,i tha gruas tė mos frikohet se nė aeroplan ėshtė mė mirė se nė autobus.
    Aty nga ora njėmbėdhjetė ishim nė Tetovė te Yllėza. Gruaja hipi lartė kurse unė i lash valixhet te shitorja nėn banesėn tonė tė blerė njė vit mė parė. Bleva do ushqime pėr Yllėzėn dhe shoqet e saja qė banojnė sė bashku dhe desha tė hipja lartė,por mu kujtua se gruaja mė tha qė tė blerja edhe dredhėza. Aty nuk kishte,prandaj u detyrova tė shkoja nė njė shitore tjetėr aty afėr.
    Lart me Yllėzėn ishin tė tėra cimeret. Gruaja ishte shtri nė njėrin krevat qė tė pushonte. Unė si i lash dy qese najloni plotė me ushqime duke e porositur Yllėzėn,qė ti hanin sė bashku,piva njė lėng qė ma solli njėra nga vajzat mė duket se quhej Thėllėzė dhe studionte pėr farmaci. I u falėnderova dhe i thash gruas se do tė dilja tė takojė njė shok dhe tė rezervoja taksin pėr nė Shkup,por edhe tė blejė edhe disa medikamente,qė si kishte nė Kėrēovė,pėr miken time qė mė shoqėron mbi dyzet vjet-Astma. Rrugės rezervova taksin,qė nė ora trembėdhjetė tė jetė pėrpara ndėrtesės dhe vazhdova rrugėn pėr te Shtėpia botuese “ORA”ku duhej tė takohem me z. Rami Kamberrin dhe z. Ekrem Ajrulin. Me z.Ramiun kisha njė bisedė nė lidhje me projektin e tij qė i kishte kaluar nė Ministrinė e Kulturės ku edhe unė pėrfshihesha me disa faqe. Tua lija veprėn time tė fundit qė po ashtu ishte financim i Minitrisė sė Kulturės. Z. Ekremi porositi njė lėng dhe kapi telefonin qė tė thėrriste z. Ramiun, pasi koha nuk mė premtonte. Ai mė tregoi se njė ditė mė parė z. Kaloshi ia kishte sjellė disa copė tė “ZEKTHIT” ku edhe unė isha pėrfshi me njė faqe,me disa poezi,por kur i tregova se udhėtoja pėr nė Paris mi dha pesė copė qė ti shpėrndaja atje. Duke pirė lėngun mė uroi se prej ati numri unė isha anėtar i Redaksisė sė “ZEKTHIT”. Si futa ekzemplarėt nė ēantė nė derė u duk z.Ramiu. U pėrshėndetėm mė uroi rrugė tė mbarė pėr nė Paris dhe ia filluam bisedės. Mė tha se ēdo gjė ishte nė rregull prej anės sė tij,por kishte probleme me Shtypshkronjėn qė ka edhe Shtėpinė Botuese dhe se ajo paska konkurruar me titullin dhe nuk ia jep honorarin dhe se do tė jetė i detyruar ta paditi nė gjyq. Unė i thash se edhe unė pata tė njėjtin problem,por kur desha tė bėja padinė mi dhanė tė hollat. Dhe u thash se e prishim kontratėn e bashkėpunimit tė mė tutjemė,por njėri nga ata tė punėsuarit mė tha se kanė pasur do mosmarrėveshje nė mes veti,dhe tė vazhdonim si mė parė. Por unė i thash se kjo ėshtė vepra e fundit dhe po ashtu paret e fundit qė ata i marrin prej meje. Pasi e piva edhe pikėn e fundit tė lėngut u pėrshėndeta dhe dola pėr tė vazhduar nė drejtim tė banesės,ku mė kishte ngelur edhe shumė pak kohė pėr tu nisur nė drejtim tė Shkupit.
    Fiks nė ora trembėdhjetė taksi ishte pėrpara banesės. Yllėza sė bashku me shoqet dhe mamanė e vet kishin dalė poshtė dhe mė prisnin mua. Unė i morra valixhet prej te shitorja i vendova nė veturė u pėrshėndeta me Yllėzėn dhe shoqet e saja,po ashtu edhe gruaja dhe hipėm nė taksi pėr tė vazhduar rrugėn pėr nė drejtim tė Shkupit,qė pėrpara orės pesėmbėdhjetė tė ishim nė aeroport.
    Si bėmė tė gjitha procedurat dhe kontrollet e aeroportit pak pėrpara orės gjashtėmbėdhjetė si bėmė me gruan njė foto pėrpara aeroplanit,por kuptohet si morra lejen nga personi qė ishte nė afėrsi dhe ajo qe fotografia e parė nė kėtė udhėtim pėr ne maratonik u ngjitėm shkallėve tė aeroplanit Adria tė kompanisė sllovene.















    NĖ SHKUP PĖRPARA AEROPLANIT



    Udhėtimi ishte i rehatshėm dhe gruaja si hera e parė qė udhėtonte me aeroplan nuk pati ndonjė problem,bile kėnaqej duke parė nėpėr dritaren e aeroplanit bukuritė natyrore e veēanėrisht kur hymė nė territorin slloven.
    Pak pėrpara orės tetėmbėdhjetė,stjuardesa tha qė tė vendonim rripat se shumė shpejt do tė aterronim nė aeroportin e Lubjanės,kurse ne nė atė moment bėnim fotografinė e fundit duke hėngėr senduiēin, qė pak mė parė na i dhanė tė punėsuarat duke i thėnė njė plake aty pėrpara nesh,nė gjuhėn shqipe se nė atė aeroplan kurrė nuk pėrdoret mishi i derrit dhe se plaka mundej ta hante lirisht senduiēin. Edhe aterrimin e pėrballuam mirė.
    Nė aeroportin e Lubjanės pushuam afėr njė orė. Gruaja shkoi te njė kioskė,qė ishte nė brendi tė aeroportit dhe bleu disa lodra dhurata dhe ēokollata pėr Aurelėn e vogėl. Po ashtu edhe nė aeroportin e Lubjanės i bėmė disa fotografi.
    Tash mė aeroplani i tė njėjtės firme,por mė i madh dhe mė me shumė pasagjer ishte mbi retė dhe fluturonte nė drejtim tė Parisit tė bukur ku rritej e lumtur princesha e jonė e vogėl. Si prej Shkupit po ashtu edhe prej Lubjane gruaja u ul nė afėrsi tė dritares dhe shikonte herė retė,shtėllunga gjigante herė bukuritė e natyrės nėnė. Edhe nė kėtė aeroplan na shėrbyen me nga njė sendiuē,dhe kush dėshironte kafe e kush lėng. Dhe ne sa e hėngrėm senduēin dhe pimė kafetė stjuardesa tregoi se pėr disa minuta do tė aterronim nė aeroportin “CHARL DE GOL”,ku koha ėshtė mjaftė e mirė dhe e pėrshtatshme pėr aterrim.
    Gruaja si shikonte pėr dritares sė aeroplanit,kur u kthye nga unė,vėrejta se pėr faqeve tė saja rrokulliseshin njė rrėke lotėsh. E pyeta ē’ kishte ndodhur,por ajo s’mundej tė mbushej me frymė dhe tė mė pėrgjigje. Atė e vėrejti edhe njė udhėtare qė ishte pėrballė nesh. Unė prapė e pyeta dhe i thash qė tė mos bėnte cirk nė aeroplan. Se kush e dinė se ēka do tė mendojnė ata qė do ta shikonin nė atė gjendje. Ajo dama qė ishte pėrballė nesh nė njė gjuhė sllave tha:
    -Emocione zonjė. Nė atė moment gruaja tha:
    -Pėr pak minuta unė gjyshja do ta pėrqafojė fortė bebushkėn time, princeshėn, bukuroshen e gjyshes. Atėherė unė duke qeshur,i thash:
    -Por Teutėn,mamanė e princeshės?! Ajo mė shikoi dhe qeshi duke thėnė:
    -Rrugėn e gjatė e kemi marrė pėr tė gjitha,por mė sė tepėrmi pėr mbesėn e dashur- A U R E L Ė N.
    Aty nga ora njėzetenjė aeroplani i firmės ADRIA aterroi nė aeroportin “CHARL DE GOL” tė Parisit.
    Aty gruaja,por edhe unė prej afėr pamė aeroplanė disa herė mė tė mėdhenj se ai qė kishim udhėtuar ne.
    Te shkallėt e aeroplanit,prapė mu afrua ai Maqedoni,i cili mu paraqit nė aeroportin e Lubjanės dhe mė tregoi se nė Paris punon nė sigurim,dhe po tė kisha probleme ai do tė mė ndihmonte,por unė i thash se unė nuk jam njeri i problemeve. Ai pa mos e pyet mė tha se ka udhėtuar pėr nė Maqedoni se ka pasur njė rast vdekjeje,dhe se ishte nga Radovishi. Prindėrit dhe vėllain tha i humba,por kam edhe njė motėr dhe se te ajo paska fjetur disa net. Si i morėm valixhet mė tha se ia kanė vjedhur portofolin dhe njė shumė tė hollash. Atėherė unė i thash:
    -Paraqitu nė punė dhe s’do tė kesh probleme. Ai mė pyeti:
    -Por ti nuk ke pak para tė mė huazosh? Unė i thash:
    -Unė vite prej Maqedonie,prej atij vendi ku s’ka pare. Ai filloi tė bisedojė me vetveten:
    -Ndoshta tė hollat i kam harruar te motra. Atėherė unė i thash:
    -S’ėshtė ndonjė tragjedi e madhe,edhe ashtu ėshtė dashur ti japish pak pare motrės sė vetme qė tė ka ngelur e gjallė. Ne atje kemi nevojė pėr ju qė jeni nė vende tė pasura siē ėshtė Franca. Ai mė shikoi,kurse unė shtyja bagazhin duke e shikuar se si nė Lubjanė bleu njė birrė dhe njė pako cigare, duke menduar se ai do tė jetė ndonjė kriminel,apo ndonjė lypsar,apo siē u thonė nė Francė klosharė.
    Ashtu i menduar dhe duke shtyrė bagazhin gruaja mė tregoi se e kishte parė Agimin,dhėndrin dhe ja pas tij tha Teuta dhe Aurela e vogėl,dhe prapė pėr faqesh filluan ti rrokulliseshin rrėke lotėsh.
    Pėrqafimi ishte i pėrzemėrt,dhe i pėrmalluar. Bebushi na shikonte me habi dhe herė, herė qeshte,pasi s’na kishte parė njė kohė tė gjatė. Unė u pėrshėndeta edhe me z. Bashkimin vėllain e z. Agimit dhe u drejtuam nė drejtim tė veturės-kombit,qė ishte pronė e z. Bashkimit,dhe me te do tė shkonim deri te shtėpia e z. Agimit,qė ndodhet nė pjesėn e Parisit nėntėdhjetetre - NOISY LE GRAND.
    Udhėtuam afėr njė orė,pasi prej aeroportit e gjer te shtėpia e z. Agimit,por mė saktė tė z. Qamilit babės sė Agimit,ka afėr tridhjetė kilometra,por trafiku ėshtė mjaftė i dendur nė atė kohė tė ditės. Gjatė rrugės bisedonim tema tė ndryshme,kurse Aurelėn e zuri gjumi nė prehrin e gjyshes.
    Nė shtėpi na pritnin prindėrit e z. Agimit dhe zonja e z. Bashkimit sė bashku me tė tre fėmijėt. Pushuam duke biseduar me z. Qamilin,po ashtu tema tė ndryshme pėr Kėrēovėn dhe nė pėrgjithėsi pėr ēėshtjen shqiptare nė Maqedoninė e pas luftės,pimė edhe kafenė e parė nė Parisin e bukur,qė unė pesėdhjetė vjet e kam ėndėrruar. Aty diku pas mesnate e hėngrėm edhe darkėn ose mė mirė tė them ushqimin e parė nė Paris apo Francėn e largėt,ku gėrshetohen kultura tė shumta. Si hėngrėm darkėn z. Bashkimi kėrkoi leje qė tė shkonte nė banesėn e vet,pasi ishte shumė vonė dhe fėmijėt ia zuri disa herė gjumi. Nuk shkoi shumė kohė dhe u ngjitėm nė katin e dytė,ku banonte z. Agimi mė Teutėn dhe Aurelėn e vogėl. Pėr ne kishin pėrgatitur njė dhomė jo shumė tė madhe,por tė pajisur mjaftė bukur me njė krevat dyshe,njė orman pėr teshat dhe njė tavolinė pune me dy karrige. Po ashtu kishin pėrgatitur edhe njė dhomė gjumi dhe njė dhomė tė vogėl pėr Aurelėn,kurse kuzhinėn,dhomėn e ditės dhe sallonin nė katin e tretė akoma si kishin rregulluar,pasi shtėpinė e kishin ndėrtuar njė vit mė parė. Por nuk kishin edhe aq nevojė tė nguten se gjatė ditės rrinin nė katin pėrdhes,qė ishte shumė mirė i pajisur dhe i rregulluar. Z. Agimi kohėn e lirė e kalonte lart te salloni ku kishte bėrė instalimin e kompjuterit me internetin,ku ishte i lidhur plotė njėzetekatėr orė. Por edhe shumė aparate tė tjerė.
    Ne mbetėm edhe pak me Aurelėn e vogėl z. Agimin dhe Teutėn,dhe si e zuri gjumi Aurelėn edhe ne shkuam nė dhomėn tonė pėr tė pushuar dhe tė bėnim edhe gjumin e parė nė Francė - Parisin e bukur,pėr tė cilin thonė se ka shumė gjumė tė lezetshėm dhe tė rehatshėm...


    29. 05. 2005
    Paris


    Kur u zgjova dielli mė ishte afėr zenitit,dhe ngrohte ngadalė qershitė,qė diku,diku kishin filluar tė merrnin ngjyrėn e kuqe. E hapa dritaren duke vėrejtur njė zog qė bėnte luftė me njė qershi qė ishte nė majėn mė tė lartė tė pemės. Nuk e di a u turpėrua nga unė,pse s’mundej ta kapte qershinė me sqepin e tij tė vockėl,apo u tremb nga aeroplani qė nė atė moment kaloi mbi ne dhe iku duke u rėnė fletėve si me pėrtim.
    Aty nga ora dymbėdhjetė zbrita nė katin e parė,ku z. Qamili luante me tė mbesat Aurelėn e vogėl dhe vajzėn e z. Bashkimit,qė mbrėmė kur shkuan atė e kishte zėnė gjumi dhe ngeli tė flinte nė shtėpinė e babagjyshit. Zonja e shtėpisė gruaja e z. Qamilit ma solli kafenė,kurse Teuta filloi tė shtrojė tryezėn e ushqimit. Unė dhe gruaja ime hėngrėm ushqimin qė e kishte pėrgatitur zonja e shtėpisė,kurse ata hėngrėn byrekun,qė ne ua kishim sjellė nga Kėrēova,tė bėrė special nga byrektorja “XHEJ”,qė ndodhet nė afėrsi tė banesės sonė edhe atė disa me mish e disa me djathė. Unė me gruan u ngopėm mirė se me tė vėrtetė ushqimi ishte i shijshėm,por nuk di se a u ngopėn ata,pasi njė pjesė tė byrekut,zonja e shtėpisė,ia kishte dhėnė zonjės sė Bashkimit,kurse njė pjesė tjetėr ia ruante,djalit tė tretė, Aliut qė e pritnin tė vijė nė ēdo moment sė bashku me gruan dhe vajzėn.
    Unė dhe z. Qamili dolėm nė kopsht,kurse gratė llafoseshin nė kuzhinė. Z. Agimi me Teutėn dolėn nė qytet,pėr tė bėrė pazarin e javės. Ne sa u ulėn nėn hije tė qershisė gruaja ime na solli kafet dhe nga njė gotė lėng pemėsh. Duke pirė kafetė z. Qamili mė tregonte pėr kopshtin,qė kishte mbjellė prej tė gjitha zarzavateve,por farėn e kungullit dhe tė misrit i kishte sjellė nga Kėrēova. Ashtu ne tė zhytur nė bisedat,qė z. Qamili mė pyeste pėr Kėrēovėn e unė i tregoja,pamė se pėrpara shtėpisė u parkuan dy vetura,njėra e z. Bashkimit dhe tjetra e z. Likut siē i thonė djalit tė tretė. Erdhėn nė kopsht u pėrshėndetėm,por tash mua mė duhej pėrkthyes,pasi gruaja e Likut ėshtė njė franceze,prej njė martese tė pėrzier,baba afrikan kurse nėna franceze. Ajo mė tha se vajza e ime Teuta shumė shpejt e ka mėsuar gjuhėn frėnge,kurse ajo vetėm disa fjalė tė gjuhės shqipe.
    Z. Bashkimi dhe z. Liku si pinė kafetė,menjėherė u ēuan e morėn skarėn e pastruan mirė dhe e ndezėn atje nė skaj tė kopshtit. Z. Bashkimi shkoi te vetura dhe solli njė shportė tė madhe plotė me mish tė disa llojeve,kurse z. Liku solli disa qeska najloni me pemė,perime dhe pije tė ndryshme.
    Aty nga ora gjashtėmbėdhjetė kopshtit i vinte njė erė kėndshme mishi. Unė sa u bėra gati tė afrohem te skara,pėrpara shtėpisė u ndal edhe njė veturė. Para dolėn dy djem,qė unė nuk i njihja,pastaj edhe njė grua,qė edhe atė nuk e njoha,i fundit doli njė burrė qė nė fillim nuk e njoha,por si u afrua pak mu kujtua se dikur e kam pasur nxėnės, nipi i z. Qamilit. Sė pari mė pėrshėndeti gruaja dhe fėmijėt,pastaj u afrua edhe z. Qemali qė s’ishim parė afėr njėzet vite. Ai mė tha:
    -Mėsues,aspak s’jeni plakur. Jeni si dikur,kur hynit nė klasė me ditarin nė dorė me plotė pedanteri. Akoma mė kujtohen eksperimentet nga Bazat e Arsimit Teknik dhe ata tė Fizikės. Ne edhe sot jemi me ju,por edhe krenohemi,kėtu nė perėndim shpesh na vinė veprat e Juaja. I thash tė faleminderit pėr komplimentet,duke shikuar ndryshimet e tij nė trup dhe fytyrėn e tij tė dikurshme i thash:
    - Ajo ka qenė pėrpara tridhjetė vitesh,tash jam plakur dhe ndihem i lodhur. Po ashtu iu falėnderova qė interesohen pėr veprat e mija,se ata janė qė mė mbajnė tė gjallė,nė kėtė kohė tė pa kohė. Ne do tė vazhdonim bisedėn,por nė atė moment z. Bashkimi na solli nga njė pjatė me plotė mish tė pjekur,kurse z. Agimi na i vuri pėrpara birrat e ftohta,kurse z. Qamili u ngrit nė kėmbė dhe duke mė uruar mirėseardhje i cakėrruam gotat. Haja e drekės vazhdoi deri nga ora njėzet,kur fėmijėt e z. Bashkimit e sollėn topin dhe tė gjithė dolėm,aty pas kopshtit ku ishte fusha e sportit pėr banorėt e lagjes.
    Si u freskuam pak me lėvizjet nėpėr fushėn e sportit,prapė u kthyem te tryeza,pimė nga njė birrė dhe herė,herė me pirunėt merrnim nga njė copė mishi. Kjo vazhdoi deri aty ka ora njėzetedy kur edhe rrezet e fundit tė diellit u fshehėn diku pas maleve tė larta dhe tė largėt duke na e ftohur pak kohėn,por akoma ndihej mermė e mishit tė pjekur,qė prushi nė ēdo moment ishte i gatshėm tė vazhdonte me punėn e vet.
    Aty nga ora njėzetekatėr Aurelėn e vogėl nė krevatin ku flinim me gruan e zuri gjumi. Erdhi Teuta e mori dhe e ēoi te dhoma e saj,ku sipas ligjeve tė perėndimit fėmija duhej tė flejė nė dhomė tė vet,pa prindėr...?!


    30. 05. 2005
    Paris


    Aty nga ora nėntė e tridhjetė prapė dėgjova zėrin e Aurelės,qė ishte zgjuar dhe lėshonte ca zėra,me siguri ta dėgjonte nėna e vet,apo dikush tjetėr. Ajo kur u bind se askush s’lėvizte ia tha tė qarit. Unė u ngrita dhe shkova nė dhomėn e saj,por ajo ia tha edhe mė tepėr. Trokita te dera e Teutės,qė ishte gjysmė e hapur,atėherė ajo dėgjoi se qante Aurela,dhe duke fėrkuar sytė u lėshua nė drejtim tė dhomės ku i flinte vajza,duke mė thėnė se ėshtė e rraskapitur,prej ditės sė djeshme,bile tha se edhe Agimin se ka dėgjuar kur ka shkuar nė punė. Aurela u ndal sė qari dhe u mbėshtet nė kraharorin e mėmės sė vet.
    Poshtė nė katin ku banonin prindėrit e Agimit s’dėgjohej asnjėfarė zhurme. Teuta sė bashku me Aurelėn nisėn tė zbritnin shkallėve kurse unė shikoja qershinė duke pritur tė shikoj atė zogun,qė bėnte luftė me frytin e porsa filluar tė skuqej. Gruaja doli prej banje dhe filloi tė vishej ,duke mė pyetur pėr Aurelėn dhe Teutėn. Nė atė moment Teuta mė tha qė tė zbrisnim,pasi tė gjithė kishin shkuar nė punė,dhe kafeja ishte gati. Unė zbrita e mora Aurelėn dhe dola nė kopsht,ajo mė shikonte dhe qeshte. E ngrita lart,qė tė kėpuste ca gjethe dhe u drejtuam nė drejtim tė kuzhinės,kgruaja dhe Teuta mė e kishin pirė kafenė,dhe Teuta e ndezi shporetin elektrik qė tė pėrgatiste mėngjesin,kurse unė i thash qė tė mos bėnte gjė,por tė ngrohte prej ushqimit tė djeshėm,bile s’kishte nevojė tė bėnte as drekė,se ėshtė mėkat tė hidhej ajo qė kishte ngelur prej ditės sė djeshme.
    Nė atė moment ra telefoni dhe Teuta mė tha se ishte pėr mua. Andej ishte z. Qamili,dhe mė pyeti a kam fjetur dhe pushuar mirė,duke kėrkuar falje se atė ditė ka pasur disa takime me bashkėpunėtorėt e vet,dhe ka qenė e pa mundur qė ti anulonte,pasi do tė na prishej rendi prej ditės sė nesėrme,duke qeshur tha se do tė kėrkonte pushim vjetor,prej drejtorit,z. Bashkimit,djalit tė vet.
    Aty nga ora shtatėmbėdhjetė prej pune u kthye z. Agimi dhe sa hėngri bukė,sė bashku me mua,gruan time,Teutėn dhe Aurelėn u nisėm nė drejtim tė Portės Triumfale.



    31. 05. 2005.
    Paris


    Disi u mėsova me kushtet e klimės franceze,por edhe me kohėn,edhe pse dielli perėndonte shumė vonė. Sot nė mėngjes mė doli gjumi shumė herėt,edhe meqenėse isha zgjuar disa herė natėn. Bile njėherė u zgjova pėrnjėherė me Aurelėn. Ngadalė tė mos e zgjoja gruan u ngrita prej krevati e hapa derėn dhe u futa nė dhomėn e Aurelės sė vogėl. Ajo i kishte hapur syēkat dhe vėshtronte djathtas,majtas e lart nė tavan. Kur mė pa mua qeshi,unė e kapa pėr dore,ia mbulova kokėn e vogėl dhe i thash:
    Fli, gjyshi ėshtė kėtu, edhe gjyshja ėshtė, por ajo fle si qengj se ėshtė e lodhur. Duke i folur ngadalė,pėllumbeshėn e gjyshit e zuri prapė njė gjumė i ėmbėl,kurse unė prapė ngadalė u futa nė krevat,ku pak mė parė mė kishte dalė gjumi. Duke menduar,pėr tė zgjuarit e shpeshta tė Aurelės,ndoshta ajo nuk dėshiron nė njė dhomė tė flejė e vetmuar,por ndoshta edhe frikohej.
    Prej njė zhurme tė vogėl prapė mė doli gjumi,por tash mė ora ishte shtatė e tridhjetė minuta. U koncentrova nė atė zhurmė,por u binda se Aurela e vogėl flinte,kurse zhurmėn e kishte bėrė baba i Aurelės,qė pėrgatitej pėr tė shkuar nė punė. Ai pėr ēdo ditė nė atė kohė shkon nė punė. Edhe meqenėse ėshtė profesor kimie,punon nė njė bankė si mirėmbajtės i kompjuterėve,pasi ka mbaruar edhe disa kurse gjatė studimeve,dhe ėshtė bėrė specialist i tyre,por edhe rrogėn e ka shumė mė tė madhe se sa tė punonte nė arsim.
    Mua mė nuk mė merrte gjumi,prandaj e morra ZEKTHIN e Kaloshit dhe fillova ta lexojė prej fillimit. Ashtu duke lexuar nuk di si mė vajtėn sytė te ora e murit,ku gjatė tėrė kohės mė shoqėronte me tiktaket e saja,dhe akrepat tregonin plotė orėn nėntė. Nuk shkuan as tre a katėr minuta dhe alarmoi Aurela,se mė ishte koha kur ajo duhej tė pinte qumėshtin e mėngjesit. Nėna e vet shpejt u fut nė dhomėn e saj,por edhe unė si e lash Zekthin i vendova syzat mbi tavolinė e hapa dritaren dhe u drejtova nė drejtim tė dhomės sė Aurelės. Kur unė hyra brenda ajo mė biberonin e mbante me dy doriēkat e vockla. Sa mė pa e lėvizi kokėn dhe bėri si mė tė qeshur,por nuk e hoqi biberonin nga goja.
    Teuta duke zbritur shkallėve teposhtė kishte parė z. Qamilin nė kopsht e kishte pėrshėndetur,por ai e kishte pyetur,se a jam ngritė unė. Teuta u kthye qė tė mė tregonte,por unė e dėgjova bisedėn dhe u nisa nė drejtim tė shkallėve,qė tė zbrisja poshtė. Atėherė z.Qamili ishte nėn hijen e qershisė. Mė pėrshėndeti dhe mė tha se ai njė kafe e kishte pirė qysh nė ora tetė,dhe mezi priste tė pinte tė dytėn me mua. Teuta hyri nė kuzhinė e kishte venduar xhezven dhe doli tė na pyeste ēfarė kafeje donim. Unė i thash si do qoftė vetėm na e sjellė pėrjashta,kurse z. Qamili i rregulloi karriget e plastikės dhe mbuloi tavolinėn me mbulojėn qė ishte e palosur aty nė skajin e tavolinės,dhe tha se do tė shkonte tė merrte sakarinėn,pasi tė dy vuajmė nga Diabeti.
    Si i pimė kafetė z. Qamili duke mė kėrkuar falje tha se do tė shkonte tė merrte dy fėmijėt e z. Bashkimit,pasi edhe disa minuta u mbarojnė orėt e mėsimit,sepse nėna e tyre ka disa javė qė ndjek njė kurs tė gjuhės frėnge.
    Aty nga ora pesėmbėdhjetė dolėm prej shtėpisė,qė me z. Qamilin tė vizitonim,kishėn SACRE COUR,dhe do tė ishte hera e parė qė unė do tė udhėtoja me METRO. Me tė vėrtetė metroja ėshtė njė mrekulli njerėzore. Si stacion i parė prej ku hipnim ishte Noisy le Grand,kurse ai fundit qė zbritėm ishte Nation,ku ai ishte si qendėr,prej ku ne mundeshim tė lidhemi me shumė qendra tė jetės kulturore. Z. Qamili e njeh mirė Parisin,pasi aty ai ėshtė rritur dhe plakur.
    Aty nga ora shtatėmbėdhjetė arritėm pėrpara kishės dhe filluam tė ngjitemi shkallėve tė kodrės pėrpjetė. Koha ishte e mirė dhe vizitorėt ishin tė shumtė. Disa minuta u ndalėm duke parė fasadėn e pėrparme,e pastaj hymė edhe brenda. Aty kishte edhe vizitor,por edhe prej atyre qė kishin ardhur tė bėnin lutjet e ditės. Ne bėmė njė rrotullim dhe u ulėm pėr tė parė tavanin e kishės,qė ishte shumė i lartė,por edhe i stolisur me shumė piktura dhe freska tė Shenjtorėve. Pak mė larg nesh njė klerik masės pėrpara tij u tregonte diēka por ne as qė ia venduam veshin,dhe as dėgjuam se ēfarė u thoshte edhe meqenėse ishte njė qetėsi apsolute. Aty afėr nesh u ndalėn disa persona dhe njėri u tregoi diēka,por njėri nga ata tė sigurimit u afrua tha u tha se aty nuk bėhej fjalė,por vetėm lutje,se ajo ėshtė Shtėpi e Zotit. Ne pasi pushuam pak, u ēuam
    qė tė shikonim ata bukuri pėrrallore. Vizita e kishės brenda na mori mbi njė ore,pastaj dolėm mbrapa saj ku rrugės ka piktorė tė shumtė,qė bėnin portretet e kalimtarėve tė rastit,por disa edhe i shitnin pikturat e tyre,me njė ēmim tė arsyeshėm. Ne u ndalėm tė shikonim njė piktor mjaftė nė moshė, qė pikturonte njė fėmijė. Nėna e tij ishte njė evropiane,por fytyra e fėmijės tregonte njė fytyrė kinezi. Baba i fėmijės e pyeti prej kur ka filluar tė pikturojė,ai iu pėrgjigj shkurt:
    -Kėtu jam rritur dhe filloi tė pikturojė duke qeshur,kurse unė me z. Qamilin hymė nė restorantin aty pėrballė,pėr tė shuar etjen dhe urinė.

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2011
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    DITARI I NJĖ TĖ HUMBURI (pjesa e trete)

    BEGZAT RRAHMANI








    DITARI I NJĖ TĖ HUMBURI











    K Ė R Ē O V Ė
    2008



    1.06. 2005
    Paris


    Duke e pirė kafenė e mėngjesit bėnim edhe planin e vizitave tė ditės. Pėr kėtė ditė qysh ditėn e djeshme z. Qamili tha do tė vizitojmė disa lagje tė Parisit,qė me tė vėrtetė pėr mua do tė jenė shumė interesante. Deri aty ka ora njėmbėdhjetė e tridhjetė minuta ne kishim hėngėr edhe mėngjesin. Unė lozja me Aurelėn,kurse z. Qamili ujiste lulet dhe disa rrėnjė domatesh,qė i mbollėm njė ditė mė parė.
















    Unė gruaja dhe Aurela e vogėl pėrpara shtėpisė sė z. Qamilit

    Sot ishte dita e parė nė jetėn time,qė do tė udhėtoja me Aero erin. Si ēdo ditė tjera edhe sot,siē tha z. Qamili tollovia nuk mungonte. Ne pas tre apo katėr stacioneve zbritėm dhe u drejtuam nė drejtim tė lagjes,dhe si ecėm disa minuta z. Qamili mė tha se tash mė jemi nė atė lagjen qė mė kishte folur ditėn e djeshme,por edhe nė mbrėmje. Unė e pyeta pėr emrin dhe e nxora bllokun e shėnimeve,dhe shkrova fjalėn PIGALO,duke e pyetur z.Qamilin,se a e kam shkruar fjalėn mirė,kurse ai mė tregonte se ajo lagje ishte lagje e argėtimit e veēanėrisht gjatė natės,dhe u ndalėm pėrpara njė lokali qė tė lexonim programin e ditės,por edhe tė natės. Atėherė njė femėr na u afrua dhe na tha se me dhjetė euro mundemi tė shikonim njė program tė bukur,ku nė ato dhjetė euro ėshtė pėrfshirė edhe njė pije,dhe pastaj sipas qejfit ju do tė vendosni vetė. Ne si lexuam programin iu falėnderuam asaj pėr sqarimet dhe vazhduam rrugėn,ku pas disa minutash u futėm nė njė restorant,pėr tė pirė nga njė pije freskuese,se ishim lodhur por edhe koha bėnte pak nxehtė. Pronari i restorantit ishte njė turk,mjaftė nė moshė dhe z. Qamili e njihte,pasi dikur ka banuar nė atė lagje. Aty vendosėm edhe tė drekonim,pasi unė edhe nuk dyshoja nė ushqimet e pėrgatitura,por edhe personeli punues ishin mė shumė turq.
    Duke pirė lėngjet,por edhe gjatė drekimit hapėm shumė tema,nė mesin e tyre z. Qamili mė tha se do tė jetė mirė,qė njė ditė tė vizitonim piktorin dhe bashkėvendėsin e tij,por edhe timin me renome botėrore,z. Omer Kaleshin. Mė tha se po tė vish nė Paris dhe nuk e viziton atė,veēanėrisht pėr ne qė jemi kėrēovarė do tė thotė se nuk ke vizituar as Kullėn e Afelit,por as Muzeun e Luvrit. Unė u pajtova,por me njė rezervė duke i treguar se dikur kemi pasur njė polemikė,nė Shkup sė bashku me avokatin dhe shkrimtarin z. Numan Limanin dhe shkrimtarin z. Kalosh Ēelikun pėr biografinė e tij tė shkurtėr dhe tė shkruar nga ambasadori i Maqedonisė kėtu nė Francė,qė pėr mendimin tonė ėshtė qėllimkeqe. Biseda u zhvillua nė hotel BRISTOL,ku aty e prisnin edhe njė grup gazetarėsh maqedonas,ku poenta ishte mu pėr prejardhjen e tij,dhe incizimin e njė dokumentari pėr jetėn dhe veprimtarin e piktorit tė madh z. Omer Kaleshit. Aty pėr aty ai i refuzoi gazetarėt dhe biseda e jonė vazhdoi gjer vonė nė mbrėmje me plotė polemika. Unė vazhdova pėr nė Kėrēovė kurse ato kishin vazhduar me bisedėn,por edhe tė nesėrmen z. Numani e kishte shėtitur nėpėr vendet turistike tė rrethinės sė Shkupit dhe veēanėrisht kishat dhe manastiret,kurse nė mbrėmje kishte pasur disa biseda me gazetarėt e “Flakės”,por edhe ata tė radios dhe televizionit nė gjuhėn shqipe. Pas disa ditėsh u takuam nė Kėrēovė,por tani mė situata kishte ndryshuar dhe bisedat merrnin drejtim tjetėr. Por unė i ngacmuar prej asaj biografie e shkrova njė poezi “MERIMANGA NĖ PARIS” dhe e botova nė gazetėn Flaka,pastaj edhe te vepra ime me poezi “COPĖTIM NATE”. Nė njė takim tjetėr unė ia dhashė ta lexonte poezinė,ai nuk tha gjė,por e futi nė xhep dhe vazhduan me z. Safet Purellkun njė kushėri pėr nga nėna,historian te shtėpia tij ku ishte vendosur. Z. Omeri me siguri qė poezinė e kishte lexuar disa herė nė dhomėn e vet,dhe tė nesėrmen kur u takuam e vėrejta se ishte i prekur. Prej atėherė mė s’jemi parė,dhe biseda e para dy muajve kur Ju ia kishit dhėne numrin e telefonit tim nė lidhje me z. Safetin nuk zgjati shumė dhe ndoshta nuk do ti bėhej qejfi qė ta vizitojmė.
    Z.Qamili e ndezi njė cigare edhe meqenėse nuk ėshtė adhurues i duhanit. U mendua pak dhe mė tha:
    -Unė do ti paraqitem nė telefon,pasi disa muaj qė s’jemi takuar dhe dėgjuar, kurse nė fillim kur erdhi nė Francė jemi takuar shumė shpesh,bile vikendeve shumė herė zonja e ime na ka bėrė lakror Kėrēove, apo Sėrbice qė z. Omeri e adhuron sė tepėrmi. Unė i thash s’ka problem,por tė mos insistojė qė tė takohemi nėse ai vet nuk shpreh vullnet dhe interes.
    Gjer vonė ecėm rrugėve tė asaj pjese tė Parisit. Aty ka ora njėzetedy z. Qamili mė tha qė tė hanim darkė,por unė nuk lejova duke thėnė se do tė hanim nė shtėpi. Dhe u nisėm nė drejtim Ero erit.
    Sa arritėm nė shtėpi z. Qamili e gjeti numrin e piktorit dhe iu paraqit,duke i kėrkuar falje qė ishte aq vonė,por z. Omeri prej andej i tha se pėr te koha e trazimeve ėshtė herėt nė mėngjes gjer ka ora njėmbėdhjetė kur ai bėnė gjumin mė tė mirė. Biseda zgjati pak si tepėr duke pyet pėr hallet e njėri tjetrit,por edhe pėr ndonjė lajm nga vendlindja. Nė fund z. Qamili i tha se pėr vizitė te ai jam unė,dhe sa ia pėrmendi emrin atij iu kujtova,dhe menjėherė pyeti duke thėnė:
    -Ai poeti?! Sa mirė paska bėrė. Do tė mė bėhej qejfi,po tė mė vizitonit,me tė vėrtetė do tė ndihesha i nderuar. Z. Qamili i tha se do tė qėndroja njė kohė mė tė gjatė dhe caktuan edhe takimin pėrpara se tė mbylli telefonin.


    2. 06. 2005
    Paris

    Sot aty ka ora dhjetė nėn hije tė qershisė,pimė kafen e mėngjesit,duke biseduar pėr ato pak tė mbjella qė kishte nė kopsht. Unė i thash se krejt ishte nė rregull,por patatet nuk i kishte mbushur mirė me dhe ashtu siē kanė nevojė dhe me lejen e tij e morra shatin dhe fillova tu hidhja edhe pak dhe,kurse z. Qamili pastronte barėrat e kėqija nėpėr kopsht. Unė sa mbarova punėn e filluar,Teuta me Aurelėn na sillnin njė shishe mė lėng pemėsh dhe mėngjesin e pėrgatitur kurse z. Qamili duke i parė patatet si ishin mbushur me dhe,i tha Teutės:
    -Babi yt paska qenė edhe njė bujk i mirė. Ajo duke qeshur i tha:
    -Babit ēdo punė i shkon pėr dore,domatet nė kopshtin tonė rriteshin mbi njė metėr dhe kishin disa kat me fruta. Unė e morra Aurelėn dhe e ngrita lart qė tė kėpuste qershia. Ajo duke qeshur i kėputi dy qershi dhe i shikonte e habitur,nė atė moment arriti edhe gruaja me pjesėn tjetėr tė ushqimit dhe filloi tė rregullonte tavolinėn,qė ndodhej nėn hije tė qershisė. Pas ushqimit luajtėm shah,por gati tė tėra i nxirrnim remi.
    Fiks nė ora pesėmbėdhjetė e tridhjetė minuta ishim te dera e ndėrtesės sė z. Omer Kaleshit,pėr fat dera ishte e hapur,dhe nuk kishte nevojė qė z. Qamili tė nxirrte notesin qė tė shikonte kodin pėr hapjen e derės. Nėpėr njė korridor dolėm mbrapa ndėrtesės ku ndodhej ashensori i montuar,pėrpara disa vitesh edhe atė vetėm pėr dy persona,apo njė mė i plotė. Ndėrtesa ishte tetė katesh dhe banorėt ishin shumica tė moshuar,dhe pa familje.
    Me ashensorin arritėm shpejt nė katin e tetė atje nėn kulm ku ndodhej banesa e piktorit. Sa i ramė ziles dera u hap dhe pėrpara na doli zotėri Omeri,si pėrherė me fytyrė tė buzėqeshur. I veshur krejt nė tė zeza. Me flokė tė gjata dhe krejt tė bardha dėborė dhe tė rregulluara pėr bukuri. Na pėrshėndeti duke na marrė ngrykė.
    Banesa ishte e shndėrruar nė atelie,e rregulluar prej dorės sė vet piktorit,me mindere tė shtruara mbi nime,kurse nė hyrje ndodhej edhe banja e hapur,prej aty edhe ca shkallė ku i ndodhej krevati,po ashtu i bėrė prej dėrrasave tė trasha prej dorės sė vet piktorit,dhe me gjithė kėtė vend qė e pėrdorte si dhomė gjumi ishte pesėdhjetė metra katror,pėrndryshe do tė kishte dhjetė mė pak. Banesa ishte e dekoruar me elemente tė fshatit tė vet tė lindjes. Si pėr shembull njė karrige me tri kėmbė dhe mjaftė e vjetėr,njė samar,njė anxhik disa jastėkė tė leshtė,njė sofėr tė vogėl me tri kėmbė,disa velenxe tė vejtura nė tullar,disa palė ēorape tė thurura me njė shtizė siē u thonė nė vendlindjen e piktorit e shumė gjėra tė marra prej fshatit tė vet tė lindjes,por edhe njė elektromotor tė vjetėr,qė ia kujtonte punėsimin e parė buzė Vardarit nė Shkup si elektroteknik. Nė afėrsi tė tij edhe njė tezgjah zdrukthėtari me plot alete tė ndryshėm,qė i shėrbenin gjatė punimeve tė kornizave tė pikturave,por edhe tė orendive nė banesė. Aty nė afėrsi tė vendit qė e pėrdorte si kuzhinė ndodhej edhe mbėshtetėsja tė blerė nė njė treg tė Parisit tė njė mjeshtri tė madh tė pikturės,qė i shėrbente pėr pikturim.
    Nė tavan,ku prej krevatit s’kishte mė shumė se njė metėr lartėsi ndodhej njė dritare pėr ajrosje,por kuptohet se vetėm kur ishte koha e mirė. Nė anėn e lindjes ndodhej njė raft plote e pėrplot me libra,kurse nė afėrsi tė tij njė oxhak i improvizuar me saē, ēerep dhe mbi te njė telefon mjaft i vjetruar dhe po ashtu njė GACĖ siē i thonė nė vendlindjen e piktorit kandilit me vaj guri pėr ndriēim.
    Si u ulėm mbi mindere i bėmė ca llafe dhe mua mu drejtua e pimė nga njė,e z. Qamilit do ti bėjė njė ēaj tė Ēelvjollcės(mal nė afėrsi tė fshatit tė lindjes sė piktorit),qė e ruaj pėr miq si z. Qamili. Gjersa z. Omeri i mbushte gotat unė shikoja edhe disa nga tė veshurat e rrethit tė Kėrēovės,qė ishin tė varura nė mur aty mbi oxhak:njė palė kėmbėza grash,njė dizgė,njė brez,njė struke(setėr prej leshi burrash me duar tė shkurtra deri nė bėrryl),njė kėsulė tė bardhė leshi,njė palė tirq dhe disa gjėra tė tjera.
    Si i cakėrruam gotat unė prapė i hedha sytė mbi murin pėrballė,qė ishte i dekoruar krejt mė elemente shqiptare tė rrethit tė Kėrēovės e veēanėrisht tė fshatit tė vet tė lindjes,Sėrbicės,kurse ai i KOHĖS SĖ DHIVE nė biografinė e shkruar nga dora e vet e paraqiste si maqedon apo si maqedon mysliman por edhe si turk...,kurse nė banesėn e tij s’kishte asnjė element tė atyre. Ata qė ishin tė varura besoj se s’ishin bėrė me dhunė,por me dėshirėn dhe vetėdijen e vet piktorit. Gjatė bisedės unė ia dhashė kompletin e veprave tė mija,por edhe ai ma dha njė katalog tė veprave tė veta dhe njė vepėr tė madhe tė Kadaresė ku pėr piktorin ishin tė shkruara disa faqe nga vet Kadareja. Ku edhe ai ka bėrė disa gabime pėr piktorin e madh tė kombit shqiptar,por nuk e dimė a janė me qėllim,apo tė mos dijes,dhe informimit dhe ngulisė nė trurin e tij prej atij tė kohėve tė dhive.
    Z.Omeri iu falėnderua z. Qamilit qė dikur ia kishte dhėnė numrin tim tė telefonit dhe ashtu nėpėrmes meje ra nė kontakt me z. Safet Purellkun. Biseda vazhdoi gjer vonė me tema tė larmishme,por mė tepėr pėr ngjarjet nė vendlindje. Disa herė i kapte me dorė veprat e mija dhe mė thoshte se kam punuar mjaft,por unė e ndėrprisja duke e pyet pėr shumė piktura qė ishin tė mbėshtetura pėr muri dhe disa tė pa mbaruara,por edhe duke bėrė disa fotografi,ai mė pėrgjigjej,por disi mė tepėr i pėlqente biseda,pėr tė kaluarėn nė fshatin e lindjes dhe ngjarjet e ndodhura nė kohėn e fundit e veēanėrisht pas luftės,sė UĒK-ės me forcat ushtarake dhe policore tė Maqedonisė.
    Duke shtrėnguar duart u ndamė pėrpara ashensorit, duke uruar shėndet njėri tjetrit dhe z. Omeri mė tha:
    -Tė ma pėrshėndesėsh z. Safetin dhe si u afrua mė afėr mė pyeti;ēka bėnė ai me studimet?!pak sikur i zgjati. Unė i thash se ashtu e ka jeta nė vendlindjen tonė me probleme dhe vonesa,kurse ai ka pasur shumė probleme nė jetė... U futa nė ashensor ashtu i zhytur nė mendime se vetmia dhe mos reagimi nė kohė,te piktori kishin lėnė gjurmė tė thella dhembjeje. Ne mė z.Qamilin u ndalėm edhe pak nėpėr lagjen e piktorėve botėror,por duke komentuar edhe vizitėn,e mė sė shumti pėr dekoret e banesės atelie tė piktorit tė madh shqiptar,qė pėr z.Qamilin nuk ishte hera e parė tė vizitonte atelien e z.Omerit.
    Atė ditė edhe gruaja e ime me Teutėn kishin shėtitur nėpėr Parisin e bukur dhe kishin vizituar njė ēerdhe fėmijėsh,qė tė punėsuarit e kishin pritur shumė mirė e veēanėrisht kur kishin kuptuar se gruaja e ime ėshtė e punėsuar nė ēerdhen e vetme nė Kėrēovė edhe atė qysh prej themelimit qė edhe pak prej aty do tė pensionohet.






    Gruaja me fėmijėt e ēerdhes nė njė lagje tė Parisit



    Dhe prej aty kishin shkuar nė atelienė e z.Qamilit,ku nė mbrėmje ishin kthyer bashkė me zonjėn e z.Qamilit djalin e tij z. Bashkimin,por edhe z. Agimin qė prej punės sė vet kishte kaluar andej,kurse Aurelėn e vogėl e kishin lėnė te zonja e Bashkimit,qė shumė e donė vajzėn e tyre pesėvjeēare,Leonėn.



    3 . 06 . 2005
    Paris


    Edhe Aurela e vogėl mė nuk dėshiron tė rri e mbyllur nė shtėpi. Ajo cilin shikon tė parin,mua apo z. Qamilin e kap pėr dore dhe niset nė drejtim tė kopshtit. Dhe sa del prej shtėpie shikon nė drejtim tė qershive mė tė skuqura,si i kėput njė ose dy fillon ti shikojė dhe i drejton nė drejtim tė gojės,por edhe pret qė t’ia lajmė se mė i ėshtė bėrė shprehi duke ia marrė prej dore dhe ia larė te ēezma,qė ndodhet aty afėr qershisė. Sa i fut nė gojė i kic me dy dhėmbėt tash mė tė rritur dhe prapė na shikon me habi me siguri prej shijes sė lėngut tė qershisė.
    Sot edhe mėngjesin e hėngrėm pak mė vonė,se ėshtė ditė e premte dhe z. Qamili pėr ēdo tė premteje apo siē thuhet ndėr myslimanė xhuma ai shkon tė falet e tė lutet te xhamia e boshnjakėve. Pėr sot edhe mua mu lut,qė tė shkonim sė bashku. Unė ē’ ėshtė e drejta edhe pse jam autor i tri veprave me karakter fetar dhe shumė mirė janė pritur prej kritikės dhe tė katėrtin e kam gati,dhe jam i vetmi nė Ballkan qė deri tani ka shkruar asi lloji veprash, kurrė s’jam falur dhe lutur nė xhami. Dhe shumica e besimtarėve habiten si mundet tė jem autor i atyre veprave,e kurrė s’kam pasur afri me njerėz tė fesė.
    Unė nuk bėra shumė inat dhe aty nga ora trembėdhjetė pasi kishim hėngėr bukė,ishim larė dhe kishim marrė abdes dolėm prej shtėpie,qė sa mė shpejt tė kapnim metronė dhe nė kohėn e caktuar tė ishin nė xhaminė e boshnjakėve. Shqiptarėt shkojnė atje se te turqit apo arabėt nuk kuptojnė gjuhėn,kurse xhami tė vet akoma nuk kanė.
    Xhamia ishte nė njė lagje tė Parisit,qė unė as nuk u interesova se si quhej,ajo ishte njė ndėrtesė disa katesh dhe nė katin e parė njė dhomė afėr gjashtėdhjetė metra katror,qė me siguri ishte e pėrgatitur pėr kuzhinė,pasi kishte edhe nishė e pajisur me ujė,ku edhe merrnin lutėsit abdesin. Ne kur arritėm xhamia ishte mbushur afėr pėr gjysmė. Edhe hoxha ishte aty,dhe tregonte ndodhi dhe lexonte pjesė nga Kur’ani. Siē mė tregoi z. Qamili se ai kishte ardhur nga Bosnja pak javė mė parė dhe se ishte shumė i aftė,nė vais dhe se ka marrė pjesė nė luftėn e Bosnjės dhe se ėshtė me gradė tė lartė ushtarake,prej nė ish Jugosllavinė e Titos. Ai edhe pas luftės ka qenė i punėsuar nė armatėn boshnjake,por ēfarė e ka shtyre tė vinte nė Paris tė punonte si imam ai nuk dinte,por dinte se shkollėn e mesme teologjike e ka kryer dhe pastaj ka vazhduar Akademinė Ushtarake nė Beograd.
    Hoxha si lexoi edhe disa Ajete,nga Kur’ani na u drejtua me fjalėt“VĖLLEZĖR MYSLIMAN”dhe u ēua nga vendi shkoi te televizori ku ndodhej edhe videoja futi njė kasetė dhe na sqaroi se ai nga Bosnja ka sjellė shumė kaseta ku do tė mundemi tė shikojmė masakrat serbe ndaj popullit boshnjak tė pafajshėm,veēanėrisht ndaj fėmijėve,grave dhe pleqve. Po ashtu na sqaroi se disa javė me radhė do tė jepet ky emision njė orė pėrpara se do tė falej namazi i xhumasė. Po ashtu dy ditė me radhė televizioni francez pas orės njėzet afėr njė orė jepte njė emision pėr masakrat serbe nė Bosnjė.
    Gjatė ligjėratės sė Hydbes hoxha foli pėr Hazreti Nuin dhe bėri njė krahasim me barkėn e tij dhe xhaminė. Duke thėnė:
    -Ata qė hipėn nė anije shpėtuan edhe ata qė do tė vinė nė xhami dhe s’do tė bėjnė vepra tė kėqija ndaj njerėzisė do ti shpėtojnė derės sė ferrit. Pas mbarimit tė namazit tė xhumasė imami foli pėr “VĖLLAZĖRIM BASHKIMIN” Jugosllav. Ai tha se serbėt gjatė njėqind vjetėve tė fundit kanė bėrė disa masakra ndaj myslimanėve tė Bosnjės,por edhe ndaj popujve tė tjerė e veēanėrisht ndaj Shqiptarėve,nė ish trojet jugosllave dhe krejt nė emėr tė atij ‘VĖLLAZĖRIM BASHKIMIT” tė nėmur. Ē’ ėshtė mė e keqja edhe tani pas masakrave me shumė dredhi duan prapė tė na kthejnė nė atė vėllazėrim bashkimin e tyre tė pistė. Duke na thėnė:
    -Vėllezėr tė dashur mysliman,kjo qė ndodhi duhej tė harrohet,dhe lėnė historisė tė mos helmohen boshnjakėt e vegjėl,me tregime dhe shkrime. Kurse nuk ka natė qė pas lajmeve nė programet e tyre me orė tė tėra tregojnė rrena tė montuara,apo ata qė i kanė bėrė vet ndaj nesh, na i mveshin neve se i kemi bėrė ndaj tyre. Kėto fjalė mua mė erdhėn shumė interesante,se edhe nė trojet tona shumė herė dėgjohen kėto fjalė nga goja e maqedonėve sllavė. Mua mirė mė kujtohet kur kam qenė i vogėl kurrė s’kemi mundur tė rrimė nė odėn e burrave duke na thėnė se nuk duhej tė dėgjonim fjalėt e tyre. Ata s’kanė ditur tė shkruajnė dhe krejt historitė e kėtyre trojeve kanė ngelur si ndodhi tė sllavėve dhe ata kanė shkruar historinė,krejt nė dėm tonin dhe nė dobi tė tyre. Qė do tė thotė se ajo ka qenė porosi sllave,kurse populli ynė pa sherr naiv dhe i pa shkolluar u kanė besuar armiqve tė vet. Edhe nė vendin tim ka disa masakra ndaj popullatės shqiptare tė pa fajshme. Siē ėshtė bunari Seferit me mbi njėqind burra tė vrarė dhe tė hedhur,po ashtu edhe bunari Sadetit te gėshtenjat e Osoit,dėllinjat e Cėrvicės e shumė vende tė tjera.
    Kėto hile dhe rrena sllave ndodhėn edhe nė vitin dymijė e njėshin,dhe si partitė sllavomaqedone,por edhe ata shqiptare na servojnė njė ish vėllazėrim tė Titos. Dhe po ashtu flitet qė tė harrohet ēdo e keqe qė ndodhi,por nė dėm tonin,kurse ata prapė vazhdojnė me avazin e vjetėr. S’ka mbledhje Partallmenti siē i thotė Baca Salė-Kėrēova,qė maqedonėt tė mos vjellin kundėr UĒK-ės,edhe meqenėse ajo s’ka bėrė asnjė dėm masakėr ndaj tyre,kurse ata ndaj ushtarėve tė UĒK-ės edhe pas luftės,bėjnė atė ma tė keqen. Kurse eprorėt e tyre tė rehatshėm rrinė nėpėr kolltukė dhe shikojnė sehir,dhe heshtin edhe kur i thėrrasin si SHQIPTARĖ-MAQEDON...???!!!


    4. 06. 2005
    Paris


    Sot koha ėshtė me vranėsira,por bėnė edhe pak freskėt. Me z. Qamilin si i pimė kafetė dolėm nė kopsht,ku mė mbjelljet pėrparonin mirė. Dhe prisnin pikat e shiut si fėmija qumėshtin e nėnės. Pikat e shiut i priste edhe bari qė z.Qamili e kishte kositur ditė mė parė. Ne duke biseduar na u afrua z. Agimi,pasi sot ėshtė ditė e shtunė dhe ai nuk punon,prandaj edhe kishte fjetur pak mė gjatė. Priti ne tė mbaronim bisedėn me z. Qamilin nė lidhje me domatet dhe duke kėrkuar falje mua mė tha:
    -Unė me Teutėn do tė shkojmė te njė supermarket,qė ndodhet pak si larg nga ata dhe po tė desha tė shkoj edhe unė me ata. Unė pranova me kėnaqėsi ofertėn,por edhe z. Qamili mė tha qė tė shkoja se kam ēka tė shohė atje. Unė dola nė rrugė ku ndodhej vetura,pastaj erdhėn Teuta me Agimin dhe gruan time,qė nė dorė mbante Aurelėn e vogėl,kurse Teuta njė
    fletė tė mbushur,plotė me emra artikujsh pėr tė blerė. Unė e morra Aurelėn dhe e hipa mbi veturė,ajo duke parė njė mace nė oborrin e shtėpisė pėrballė nesh filloi tė qeshte duke shtrirė dorėn nė drejtim tė maces.
    Kur u kthyem prej tregut i rregulluam artikujt nėpėr vendet e veta dhe u ulėm tė pushonim. Z. Qamili me tė shoqen kishin shkuar te atelieja,pasi tėrė javėn kishte shėtitur me mua,dhe disi akoma nuk kishte besim nė aftėsitė e fėmijėve,pėr punėt nė atelieje dhe sjelljen e tyre me klientėt. Sot mė tepėr kishin shkuar pėr tė rregulluar disa kostume tė porositura special, se pėr atė punė z. Qamili ėshtė i specializuar.
    Nė duke biseduar me z. Agimin ra zilja e telefonit. Andej ishte e shoqja e z. Bashkimit. Teuta e kapi receptorin dhe ajo i tha se fėmijėt me padurim presin qė ta dėrgonim Aurelėn e vogėl.
    Aurela sa e pa Leonėn e vogėl vajzėn e z. Bashkimit,na harroi neve dhe u lėshua nė drejtim tė saj,por edhe dy djemtė e tij binjakė;Arbėnori dhe Antigoni. Zonja e z. Bashkimit na thirri tė pinim kafe,por ne e refuzuam duke i thėnė se kishim pirė gjer nė atė moment nga dy kafe. Unė e putha Aurelėn,pastaj edhe gruaja,kurse z. Agimi i tha zonjės sė z. Bashkimit se pėr atė ditė kishim planifikuar shumė vizita.
    Si hipėm nė veturė z. Agimi mė tha se do tė merrnim njė rrugė qė ai mendon se mė pak do tė kishte tollovi trafiku dhe se shumė shpejt do tė arrinim deri te Kulla e Afelit,por do tė ishte mirė sikur tė kishim fat tė gjenim edhe njė vend parkim aty nė afėrsi.
    Rendi ishte shumė i gjatė dhe unė nuk pajtohesha tė humbim aq kohė pėr tė hipur lartė nė Kullė dhe se nuk do tė mundja tė rri aq gjatė nė kėmbė. Mendimin tim e refuzoi gruaja,por z. Agimi tha qė tė bėnim njė udhėtim me anije nėpėr lumin Senė,dhe kur do tė ktheheshim po tė mos kishte shumė rend do tė prisnim qė tė hipnim lart nė Kullė. Me kėtė mendim u pajtuam tė gjithė.Si premė biletat pritėm afėr njėzet minuta,tamam sa pimė edhe kafe aty afėr ku ndalej anija. Udhėtimi ishte sa i kėndshėm aq edhe interesant,por edhe mė tepėr tėrheqės e bėnte udhėheqėsi i lundrimit,qė tregonte dhe sqaronte se ku ndodhemi dhe ēfarė historie ka ai vend. Mė interesant ishte kur arritėm pėrpara Muzeut tė Luvrit. Udhėheqėsi tha se gjatėsia e tij ėshtė gjashtėmbėdhjetė kilometra dhe po tė vizitohej ashtu siē duhet njė vizitori i duhen afėr katėr muaj.
















    Pėrpara kullės sė Ajfelit







    Udhėtimi zgjati afėr njė orė,kur u kthyem te Kulla e Afelit rendi ishte edhe mė i gjatė. Gruaja u nervozua,por unė pėr tė ia tėrhequr vėmendjen i thash se u harxhua edhe filmi i tretė nė aparatin tonė,por edhe mė shumė kishim bėrė fotografi te aparati i z. Agimit,pasi ai ėshtė digjital.
    Pa humbur kohė vendosėm tė vizitonim Trokaderon e pastaj Portėn Triumfale.
    Edhe te Porta Triumfale kishte rend,por jo siē kishte te Kulla e Afelit. Pėr disa minuta filluam tė ngjiteshim shkallėve pėrpjetė,por duke pushuar dhe dikur arritėm lartė. Vėrtetė ishte njė mrekulli vetė Porta Triumfale,por edhe shikimi i tėrė Parisit. Z. Agimi mė tregonte pėr pjesėt e Parisit dhe historitė e tyre. Gjatė tėrė kohės blicet s’pushuan si ai i joni po ashtu edhe tė tjerėve.
    Aty nga ora njėzetenjė shkuam tė hanim darkė te njė restorant kinez,qė ndodhet nė afėrsi tė punės sė z. Agimit dhe pronari i tij ėshtė njė fis i njė shoku tė z. Agimit qė e ka pasur gjatė studimeve. Prej Teutės dhe z. Agimin ėshtė shumė herė i vizituar. Dhe ja tash edhe ne ti shijonim specialitetet kineze dhe ishte hera e parė nė jetėn tonė qė hynim nė njė restorant kinez.
    Na sollėn pirunė por edhe prej atyre shkopinjve tė tyre qė shėrbejnė pėr ushqim, po ashtu na sollėn edhe njė palė pėr nė shtėpi,tė pa hapur.
    Ushqimi ishte mjaftė i shijshėm,por me njė erė tė rėndė dhe gruaja pėr pakė do tė vjellte,dhe hėngri vetėm prej sallatės sė pėrzier,kurse ushqimin e hėngrėn Teuta dhe z. Agimi. Nė fund prej shtėpisė na sollėn njė pije speciale kineze.
    Kur dolėm prej restorantit z. Agimi na tha qė tė shikonim nė drejtim tė Kullės sė Aefelit qė e zbukuronin dritat e shumta, prandaj edhe quhet qyteti i dritave. Ecėm edhe pak nėpėr atė pjesė tė Parisit dhe u drejtuam nė drejtim tė shtėpisė. Arritėm aty nga ora njėzetekatėr,ku na priste duke luajtur z. Qamili me Aurelėn dhe Leonėn. Aurela mė e mėrzitur pėr Teutėn,sa e pa filloi tė qajė,ajo e mori e mbėshteti nė kraharor dhe atė shumė shpejt e mori gjumi. Ne mbetėm edhe pak duke biseduar pėr Versajėn.


    5.06.2005
    Versajė


    Edhe pse sot u ēuam shumė mė herėt se ditėt tjera, ushqimi i mėngjesi ishte gati edhe atė petulla me kos si nė Kėrēovėn tonė tė dashur,tė cilat i kishte pėrgatitur zonja e shtėpisė.
    Pas buke pimė edhe kafe duke u tallur me tė thėnėn e atij hoxhės,pėrherė kur e pyetnin se a do tė pijė kafe ai thoshte;po, por pas buke mė ka mė shumė shije. Ne me z. Qamilin ishim gati,prandaj edhe dolėm nė kopsht,kurse gratė pėrgatiteshin,qė sa mė parė tė niseshim nė rrugė,pėr nė Versajė. Ne me z. Qamilin shikonim njė fik tė komshisė,qė mė i kishte rritur frytet,por tek tuk kishte edhe ndonjė tė pjekur. Nė atė moment nė bahēe doli z. Agimi me Aurelėn e vogėl duke na thėnė:
    -Unė dhe Aurela jemi gati dhe shikoni sa bukur jemi veshur,mami i vet i ka bėrė edhe kordele,kurse ajo mbante kokėn lart nė drejtim tė qershive tė skuqura. Unė u afrova e mora hopa,kurse ajo mė kapi pėr veshi duke qeshur.
    Edhe pse trafiku ishte shumė i dendur,ne aty nga ora dymbėdhjetė ishim nė hyrje tė Pallatit Mbretėror. Dhe shikonim djathtas e majtas tė takoheshim me Teutėn dhe z. Agimin,qė udhėtuan me veturėn e vete,kurse ne me veturėn e z. Qamilit. Nuk shkoi shumė kohė edhe ata arritėn pėrpara hyrjes,por Aurelėn e vogėl e kishte zėnė gjumi. Ne kishim bėrė disa fotografi. Z. Agimin dikush e thirri nė emėr dhe ai u largua pak prej nesh qė tė bisedonte me te,kurse z. Qamili i tha tė mos vonohet ose ai tė shkonte tė merrte biletat,por z. Agimi i tha mos u mėrzit shpejt do tė kthehem. Ashtu edhe ndodhi,pas disa minutash z. Agimi u kthye,por me biletat nė dorė.
    Siē thotė populli, se dita shihej qysh nė mėngjes,ashtu edhe kėtu shihej se ai vend qysh nė fillim ėshtė njė MREKULLI njerėzore, apo njė vend PARAJSĖ,e kėsaj bote. Pėrpara nesh shtrihej njė hapėsirė e pa fund,shikonim njė park tė gjatė dhe tė gjerė,me tre liqenet njėri pas tjetrit. Ne u lėshuam parkut teposhtė me plotė rrugica dhe labirinte,shkurret tė krasitura pėr bukuri dhe tė njė madhėsie. Pėrafėrsisht nė ēdo pesėdhjetė metra kishte nga njė pėrmendore tė personaliteteve tė kohės civile apo ushtarake,tė shtetit tė Francės apo botėror,po ashtu ndodheshin edhe karrige pėr pushim tė vizitorėve tė shumtė.

























    Nė Versaj unė, gruaja ime, z. Qamili gruaja e tij, Agimi, Teuta dhe Aurela e vogėl.


    Unė me z. Qamilin shikonim disa pėrmendore qė ishin nė varg,bashkėshortet u ulėn tė pushonin,kurse Teuta me Agimin u ndalėn Aurelės tė ia ndėrronin pelenat,por edhe ta ushqenin. Sa mbaronte vargu i pėrmendoreve,aty nė mes tė disa drunjtėve,njė park i rregulluar pėr mrekulli ndodhej edhe restoranti,qė unė me z. Qamilin u ndalėm tė pinim kafe,por edhe nga njė lėng pa sheqer,tė dy vuajmė nga diabeti,dhe ti prisnim. Sa arritėn z. Agimi na bėri nga njė foto,pastaj u ulėn edhe ata tė shuanin etjen. Si bėnė porosinė dhe kamerieri i solli,gruaja e ime tha qė tė bėnim njė foto tė gjithė. Z. Agimi luti njė nga kalimtarėt e rastit,por njė zezake qė ishte me ta vullnetarisht e mori aparatin prej dorės sė z. Agimit u afrua te Aurela e pėrkėdheli,e puthi nė tė dyja faqet dhe mori largėsinė e nevojshme dhe na bėri dy fotografi,prej pozitave tė ndryshme,qė unė u binda se ajo ishte njė eksperte e fotografimit.
    Ajo rrugė vazhdonte ndoshta edhe disa kilometra,por neve s’na premtonte koha,prandaj morėn anėn e majtė,ku nė drejtim tonin vinte njė karrocė me dy kuaj tė zinj,qė shėtiste dy ēifte tė rinjsh si dikur oborrtarėt mbretėror. Edhe pėrpara karrocės bėmė disa fotografi,dhe vazhduam rrugėn. Nuk kaluam as njėqind metra,pėrpara na doli njė grua e veshur bukur dhe iu afrua z. Agimit duke i thėnė:
    -Vini te ne,z. Agimi tha duke qeshur:
    - Po zonjė. Ajo duke iu falėnderuar tregoi me dorė se teatri i tyre nė qiellin e hapur ndodhet prej aty afėr pesėdhjetė metra nė anėn e djathtė,dhe se pas pak minutash do tė fillojė njė dramė e Molierit tė madh. Ne vazhduam nė drejtim tė teatrit ku njė grumbull vizitorėsh pritnin nė rend,kurse disa ishin ulur nėpėr karriget e teatrin gjysmė rrethi me binėn nė mes,pėr ēdo njėrin vizitor artistėt ishin afėr,dhe ēdo fjalė e tyre dėgjohej shumė qartė. Ne u ndalėm disa minuta,por jo deri nė fund tė shfaqjes,pasi s’na premtonte koha dhe unė desha sa mė tepėr tė shikoja. Ashtu vazhduam nėpėr parkun me plot bukuri deri sa arritėm te parku botanik,qė ndodhet pėrpara daljes nė anėn e majtė tė Pallatit Mbretėror. Aty kishte tė mbjella nėpėr vazo;pemė,dru dhe bimė prej tėrė rruzullit tokėsor.










    TEATRI I HAPUR I VERSAJĖS


    Sa mbaronte parku botanik fillonte sheshi pėrpara Pallatit pa dru,pemė dhe shkurre,por me lule tė llojllojshme. Aty u ulėm pushuam pak duke komentuar me z. Qamilin dhe z. Agimin,qė pėr ata nuk ishte ndoshta aq interesant se ata kanė qenė edhe shumė herė mė parė e veēanėrisht pėr z. Agimin,qė disa herė e ka vizituar si student, por pėr mua dhe gruan time vėrtetė ishte njė ndėr vizitat mė me vlerė dhe interesante nė jetėn tonė.
    Nė tė dalė prej Pallatit,na pritnin shumė shitės tė ēikėrrimave tė ndryshme,dhe mė shumė ishin zezakė. Teuta s’di pse thirri:
    -Mami prit pak,dhe njėri nga ata zezakėt,po ashtu thirri mami prit pak,me duart e zėna me plotė ēikėrrima. Unė ktheva kokėn,por ai prapė thirri tė njėjta fjalė,unė u afrova e kapa pėr krahu dhe e thirra z. Agimin tė na bėnte njė fotografi duke i thėnė nė gjuhėn shqipe se shumė bukur i shqiptoi fjalėt,nė atė moment arriti edhe gruaja dhe bėmė njė fotografi me zezakun qė foli shqip,pėrpara Pallatit Mbretėror tė Versajės.
    Rrugės kaluam mirė dhe aty nga ora nėntėmbėdhjetė ishim nė shtėpi. Zonja e z. Qamilit na bėri kafe na luti qė diēka tė hanim,por ne s’deshėm,pasi kishim hėngėr nė njė restorant tė Versajės,dhe duhej sa mė parė tė niseshim nė darkė te njė kushėri i jemi,qė banonte nė Parisin nėntėdhjetetre dhe ėshtė i martuar me njė marokene.
    Pas dyzet minutash udhėtimi arritėm pėrpara shtėpisė tė kushėririt,z. Rexhep Limanit. Pėr mua dhe gruan time ishte hera e parė qė i vizitonim. Aty na pritnin gruaja e z. Rexhepit me fėmijėt dhe gruaja e z. Nexhbudinit,tė vėllait tė z. Rexhepit,kurse z. Rexhepi ishte te shtėpia,qė e kishte blerė pak kohė mė parė dhe bėnte disa renovime. Unė me z. Agimin nuk hymė brenda,e parkuam veturėn pėrpara shtėpisė dhe shkuam drejt te z. Rexhepi. Ai nė atė moment ua paguante mėditjen disa shqiptarėve tė Shqipėrisė,qė disa muaj janė nė atė lagje dhe punojnė punė ndėrtimtarie. Si e shėtitėm shtėpinė kat mė kat,shkuam te kafeneja qė ishte aty afėr. Mua mė porositi njė pije qė se kisha pirė kurrė nė jetėn time,qė ishte pėrafėrsisht si Uzoja greke,kurse z. Agimi mori njė birrė,z. Rexhepi njė lėng pemėsh duke na thėnė se ka afėr tre muaj qė s’ka futur alkool nė gojė,prej atėherė kur me mua kishim pirė nė Kėrēovė te restorant “ELITA’.
    Aty nga ora njėzetenjė u shtrua darka,por me njė vėrejtje tė gruas sė z. Rexhepit,qė se kishim marrė edhe z. Qamilin dhe zonjėn e tij. Unė u arsyetova se ai ndihej shumė i
    lodhur,qė ishte edhe e vėrtetė. Ajo me ato pak fjalė qė i ka mėsuar shqip duke ardhur nė Kėrēovė mė tha :
    -Do ta paguani shtrenjtė,edhe ti edhe z. Qamili. Unė duke qeshur i thash se do ta paguaj kur do tė vijė nė Kėrēovė,edhe atė te Picerija “Roma”. Ajo tha se edhe dy vajzave edhe djalit shumė u pėlqen vendlindja e babit,dhe se shumė e duan Haxhi Babėn,apo si thoni JU Babagjyshin.
    Darka ishte shumė e shijshme dhe e bollshme,hėngrėm ngadalė afėr njė orė. Dhoma ishte e vogėl, dhe filloi tė bėnte nxehtė, prandaj dolėm nė oborr ku na sollėn fryte tė llojllojshėm,por edhe pije freskuese,ku vazhduam deri nė ora njėzetetre,duke u premtuar se gjatė kohės qė do tė ishim nė Paris do ti vizitonim edhe njėherė tjetėr.


    6. 06. 2005
    Paris

    Edhe pse qershor moti kėtė bėnė shumė ftohtė,shiu qė ra tėrė natės dhe vazhdon tė bie ėshtė mjaftė i ftohtė si breshėr dhe mjaftė i furishėm. Unė disa herė e hapja dritaren,qė tė dėgjoja atė zėrin e atij zogut tė zi,qė tėrė natės netėve tė tjera hante qershia dhe kėndonte pėr qejf tė vet,dhe aspak s’mėrzitej se unė shqetėsohesha nė pikė tė natės.
    Z. Qamili ishte ēuar si ēdo ditė kur gruaja e tij dhe z. Bashkimi shkojnė nė atelie. Tė fillojnė me punėn e re ose tė mbarojnė atė qė e kanė lėnė nė mbrėmje vonė. Ai si ēdo ditė njė kafe e pinė ose me gruan e vet,ose si shkon ajo nė punė. Edhe sot kishte dalė nė bahēe tė shikojė tė mbjellurat,por siē mė tha se ishte kthyer menjėherė jo vetėm prej shiut tė furishėm,por edhe prej tė ftohtit.
    Sot unė pak pėrpara se Aurela e vogėl tė jepte shenjė se
    ishte e zgjuar,kisha marrė “Zekthin” e Kaloshit dhe lexoja aty kah mesi,faqen qė nė fillin shkruante “AGOLLĒE”. Ajo sa dha zėrin,unė u ēova dhe u futa nė dhomėn e saj,ajo mė shikoi dhe e shtriri doriēėkėn me siguri mė tregoi se i kishte mėrdhi,prej shiut aq tė ftohtė. Unė i thash se tash do tė shkojmė poshtė, te babagjyshat do tė pimė kafe,kurse ajo sė bashku me ne qumėshtin e mėngjesit. Ne duke biseduar nė dhomė hyri Teuta duke qeshur me bisedėn time dhe tė Aurelės. Ajo na tha se z. Qamili na priste poshtė,dhe se lexon librin e Luan Ramės,qė ia pėrkushton piktorit z. Omer Kaleshit. Unė morra hopa Aurelėn dhe hymė nė dhomėn e gjyshes dhe ia vendova mbi kokė tė saj,duke i thėnė:
    -Ēohu,se vetėm ti fle nė kėtė shtėpi,ne prej kur jemi zgjuar. Teuta duke qeshur e mori,prej te koka e nėnės sė vet,duke mė thėnė se ėshtė e lagur duhej t’ia ndėrronte pelenat. Unė kur dola prej banje Aurela me doriēkat e vogla mbante biberonin nė gojė duke mos hekur as frymė qė sa mė parė tė shuante urinė. E lash ta pinte rehat qumėshtin, unė zbrita shkallėve duke parė qershitė e lagura,prej shiut aq tė ftohtė. Sa hyra nė kuzhinė z. Qamili e la librin dhe mė pyeti si kam fjetur,nata ka qenė e ftohtė tha. Unė si i thash se kam fjetur mirė,e pyeta pėr librin,qė kishte filluar ta lexojė. Ai mė tha se ėshtė shumė interesant,por se kam pasur tė drejtė qė dikur e kam shkruar poezinė “MERIMANGA NĖ PARIS”.













    MERIMANGA NĖ PARIS
    -Omer Kaleshit-

    Harqet e Urės sė Gurit
    Ia dėrmonin trurin
    Si elektromotori nė punė
    Ai zhurmėn e kthente
    Nė spektėr ngjyrash
    Si lulet e bukura tė
    -CHAMP ELIZES-
    Ku atelieja e priste
    Artistin Kapuē Bardhė
    Nė atarin e Vejushės sė Zezė
    Ku nėnėn se kalb Toka e Hėnės me yll
    Duke ju lutur Zotit tė Senės
    Pėr birin e urtė,duke mallkuar
    Merimangėn e Zezė pėr shpifjet
    E shekullit njėzet dhe pluhurin
    Qė i hedhet botės sė prishur
    ARTISTI QESH E QANĖ SHQIPTARĒE...

    Unė thash se do ta lexoj kur do tė shkoj nė Kėrēovė. Ai u ēua qė tė vinte kafen,por unė nuk e lash duke i thėnė se tash do tė vinė Teuta dhe gruaja e ime,ai mė tha se njė kafe e ka pirė si pėrherė,por pėr mua. Dhe mė pyeti pėr sot ēfarė plani kam,ku do tė shkojmė,pasi bėnė ftohtė dhe bie shi. Unė i thash ku tė dojė ai dhe mendon se pėr mua do tė jetė interesant. Atėherė tha do tė vizitojmė Qendrėn Tregtare tė Parisit,tha janė disa kate dhe nė katin e fundit ka restorante tė bukur,ku prej atje duket i tėrė Parisi. Tamam sikur kemi hipur te Kulla e Afelit,dhe ka disa teleskopė tė vegjėl.
    Aty nga ora pesėmbėdhjetė shikonim orėt e shtrenjta tė Zvicrės tė florinjta dhe tė dekoruara shumė bukur.
    Dalėngadalė arritėm nė katin e fundit u ulėm nė njėrin nga restorantet dhe duke pirė kafetė shikonim pjesė tė Parisit dhe shiun qė binte me njė mėrzi dhe pendohej qė pengonte vizitorėt e largėt qė kishin ardhur tė shikonin kulturat e shumta nė Metropolin Evropian. Unė u afrova afėr njė teleskopi futa njė euro dhe fillova tė shikoj ata pjesė qė me syrin tim s’mundesha.
    Aty nga ora tetėmbėdhjetė ishim duke ngrėnė nė njė restorant turk. Dhe bisedonim pėr tema tė ndryshme,bisedėn e ndėrpreu zilja e telefonit tė z. Qamilit. Andej ishte z. Bashkimi,pasi pyeti ku ndodhemi,i tha se na presin nė atelie.
    Me Metro udhėtuam afėr gjysmė ore, dhe nė ora njėzet ishim nė atelie. Ata kishin ndėrprerė punėt dhe pastronin makinat. Z. Qamilit zonja e vet iu afrua dhe i tha:
    -Jemi tė shqetėsuar dhe tė mėrzitur,ai u drejtua dhe i habitur e pyeti:
    -Pse ēka ndodhur?!Ajo i tha se nuk ka ndodhur gjė,por punėtorja e tyre njė kineze mjaftė e re dhe punėtore e shkathtė,prej disa ditėsh s’ėshtė ndier mirė,dhe se atė ditė ka qenė te mjeku. Pasi ka bėrė disa analiza tė gjakut dhe tė tjera mjeku i paska thėnė:
    -Ty zonjushė tė kanė ngelur edhe disa ditė jete,ti je e sėmurė,prej kancerit,dhe ėshtė faza e fundit,ku ke qenė deri tani,ne mė s’kemi ē’tė bėjmė. Kinezja tėrė pas ditėn kishte qarė aty nė atelie,pasi nė banesė s’ka njeri,tė krejt familjen i ka nė Kinė. Dy herė ka biseduar nė telefon me tė afėrmit dhe kur i ka treguar nėnės,asaj i ka rėnė tė fikur,edhe vėllezėrit janė mėrzitur shumė,ata janė shumė tė varfėr. Dorėn nė zemėr edhe neve na erdhi shumė keq. Ėshtė shumė e re dhe mjaftė e bukur,me shkathtėsitė e veta ka fituar mirė,dhe ėshtė kujdesur pėr familjen... Brenda kohės telefoni ra dy herė. Teuta me z. Agimin dhe gruan time na prisnin nė shtėpi,qė tė hanim darkė sė bashku.
    Aty nga ora njėzetenjė unė pasi e putha Ayrelėn ia dhashė z. Qamilit,gruaja e ime bėnte sallatėn e freskėt,kurse Teuta dhe zonja e z. Qamilit pėrgatitnin tryezėn.


    7. 06. 2005
    Paris

    Kur e pash orėn, ishte dhjetė e tridhjetepesė minuta,kishim edhe dy stacione dhe do tė arrin nė atė tė fundit,qė quhej Nation. Prej aty do tė merrnim drejtimin pėr nė Notėr Damė.
    Duke ecur ndėrruam mendimin,qė sė pari tė vizitonim Sorbonėn. Dhe aty ka ora dymbėdhjetė ishim pėrpara rojės me uniformė tė Universitetit. Z. Qamili i foli nė gjuhėn frėnge dhe i tha do fjalė duke mė shikuar mua, roja na shikoi dhe e lėshoi derėn duke na thėnė urdhėroni. Ne hymė nė oborrin e Universitetit tė Sorbonės,ku nė atė moment aty ishin njė grup njerėzish mjaftė tė moshuar,dhe bisedonin,pėrpara njė dere. Z. Qamili e pyeti rojėn kush janė ata njerėz, ai qeshi duke na thėnė:
    -Ata janė njė grup profesorėsh nga shumė shtete tė botės dhe disa tė vetė Universitetit, por prej atyre qė janė mė nė zė, qė presin pranim te Rektori. Mė tepėr nuk guxonim tė rrinim brenda,prandaj ecėm edhe disa minuta rreth e rrotull dhe dolėm nė anėn tjetėr ku ndodhet PANTEONI.
    Edhe Panteoni ėshtė njė mrekulli e veēanėrisht pėr ne tė Ballkanit. Nė brendi tė tij shikon mrekullitė e dorės njerėzore.Vizitorėt e shumtė nė grupe apo individuale,lėviznin me njė qetėsi tė them absolute. Pėr ti pėrshkruar krejt ato mrekulli me siguri do tė mė duhen me ditė tė tėra dhe faqe tė letrės pa fund,por porosia e ime do tė jetė,ai qė ka pak mundėsi pėr kėto qė shkruaja pak mė lart le shkojė ti vizitoj vetė.
    Tash mė ishim lodhur,ishim uritur,por edhe etur shumė. Z. Qamili mė tha qė tė durojmė edhe ca minuta se aty nė afėrsi ka njė restorant Pakistanez ėshtė shumė modern, ushqimet janė tė kualitetit tė mirė dhe shėrbimi ėshtė mjaft nė nivel.
    Si hėngrėm drekėn pushuam pak,dhe u lėshuam nė drejtim tė rrugės qė tė ēonte nė drejtim tė xhamisė kryesore tė Parisit. Ajo ishte e vetmja xhami me minare dhe shtrihej nė disa mijėra metra katror. Si hymė brenda z. Qamili tha tė shkonim te faltorja kryesore,por sa ecėm disa metra dolėm nė njė derė,pamė se ajo ishte prishur,dhe kishin filluar njė objekt tė rinj, dhe shumė mė tė madh,qė me siguri do tė pėrshtatej pėr lutje-falje,por me kushte shumė mė tė mira se si kanė qenė pėrpara. Prej aty u drejtuam njė korridori qė na ēoi drejt e te njė faltore. Brenda kishte shumė njerėz qė kryenin sipas mendimit dhe dijeve tė tyre lutje-faljet. Z. Qamili u largua pak qė edhe ai tė falte njė pjesė tė namazit tė drekės,apo siē tha dy rekatė. Unė u afrova te njė grup qė kėndonte nė kor,ishin njerėz tė moshave tė ndryshme,por edhe tė ngjyrave. E pyeta njėrin qė ishte afėr dėgjonte dhe shikonte me vėmendje. Mė tha se kėndojnė MEVLUD,qė edhe mua ma mori mendja,por nė cilėn gjuhė unė s’arrita ta kuptoj. Kėndimi zgjati afėr tridhjetė minuta,prej kur dėgjoja edhe unė. Njė i ri qė ndodhej nė mes tė turmės,shumė herė ēohej nė kėmbė bėrtiste mė shumė dhe ēonte duart lart. Z. Qa mili e pyeti atė personin qė unė e pyeta pak mė parė se kush do tė ishte ai dhe ē’ thoshte,ai iu pėrgjigj:
    -Ėshtė njė Palestinez,qė ka marrė pjesė nė luftė kundėr izraelitėve,por nė kohėn e fundit s’ėshtė mirė me shėndetin. Si mbaruan tė kėnduarit sollėn njė ushqim tė bollshėm me mish e me pije,qė e venduan nė dysheme tė faltores dhe nė grupe filluan tė hanin,por me traditėn e tyre,pa lugė dhe piru. Me ta u ul edhe palestinezi,siē na thanė se ai tėrė kohėn e kalon nė xhami,duke u lutur dhe falur pėr Palestinėn e vet tė shenjtė.
    Vizituam edhe restorantin e xhamisė,nė tė cilin pimė nga njė ēaj tė ngrohtė,deshėm tė vizitonim edhe Muzeun,por nė atė moment ishte i mbyllur. Ne do tė vazhdonim tė vizitonim edhe disa vende tė tjera,por nė telefon na u paraqit Teuta,duke i thėnė z. Qamilit:
    -U paraqit Agimi,dhe mė tha se nė mbrėmje do tė vizitojmė Diznilendin.
    Darkėn e hėngrėm tė tėrė nė shtėpi dhe aty nga ora njėzet,unė gruaja e ime Teuta dhe z. Agimi u nisėm pėr tė vizituar Diznilendin. Prej shtėpisė sė tyre ai ndodhe larg plotė tetėmbėdhjetė kilometra, rrugės nuk kishte shumė tollovi,prandaj edhe arritėm shumė shpejt.
    Veturėn e parkuam aty afėr daljes pėr te treni mė i shpejt nė botė,dhe nė atė moment ishte i parkuar dhe pas disa minutash do tė nisej,prandaj edhe disa minuta ecėm nėpėr stacion,gjersa edhe treni u nis.
    Pėrpara hyrjes kishte njė grup njerėzish qė pritnin rend pėr tė hyrė. Edhe ne u rreshtuam nė atė rend,dhe pėr disa minuta ishim pėrpara hyrjes,ku bėhej njė kontroll,mjaft rigoroz. Unė si i qita krejt sendet prej xhepi,dhe pas meje nuk kishte shumė njerėz qė pritnin e futa dorėn nė xhep dhe nuk e nxirrja,njėri prej tyre mė tha shpejto,unė qesha dhe i thash:
    -Jo se kam bombė,z. Agimi filloi tė qeshi dhe ju foli nė gjuhėn frėnge,nė atė moment unė nxora Ventolinėn njė aparat,kundėr astmės pėr frymėmarrje. Njėri prej rojeve qeshi dhe u tha atyre dhe z. Agimit:
    -Kolegė i imi,dhe e nxori prej xhepi tė njėjtin aparat,mua mė dha dorė,nuk mė pagoi biletė,por na tha:
    -Mirė se na erdhėt,nė Diznilendin tonė,shėndet dhe jetė tė gjatė,ani se vuajmė nga Astma.


    Pėr mirėseardhje shkruante edhe nė shumė vende dhe nė shumė gjuhė tė botės. Sė pari aty nė hyrje vizituam Krokodilin e improvizuar,pastaj edhe shitoren me shumė ēudira,por mė interesant ishte kur prishej moti me shumė bubullima,vetėtima dhe kafshė, tamam si kur je nė xhungėl. Aty bėmė edhe disa fotografi,por me aparatin qė e blemė aty nė njė shitore vetėm pėr njė pėrdorim,pasi edhe ne edhe Teuta me z. Agimin e kishin harruar nė shtėpi aparatin e tyre.
    Edhe nė katin pėrdhes tė restorantit “BILLY BOB’S” kishte vende tė lira por ne hipėm nė kat pėr tė parė mė mirė orkestrėn dhe valltarėt e shumtė,tamam si nėpėr filmat e kaubojve tė Teksasit. Unė porosita njė TEKILĖ,pije meksikane,qė ishte hera e parė tė pijė atė pije,si i ri atė fjalė e dėgjoja shpesh kur shikonim filma kaubojsh. Z. Agimi porositi njė birrė,kurse Teuta me mėmėn e vet nga njė lėng pemėsh. Nė Diznilendin e bukur vizituam edhe shumė lokale duke bėrė edhe fotografi,gjersa mbaroi filmi,dhe aty nga ora njėzetekatėr u nisėm nė drejtim tė shtėpisė.


    8. 06. 2005
    Paris


    Qysh njė ditė mė parė,por edhe nė bisedėn e mbrėmshme kėtė ditė e rezervuam pėr tė vizituar Muzeun e famshėm “LUVRIN”. Z. Qamili ishte zgjuar si pėrditė,kur gruaja dhe djali i tyre z. Bashkimi shkojnė nė atelienė,qė prej aty ėshtė goxha larg. Ai kishte pirė kafe,bile kishte hėngėr edhe bukė dhe kishte pirė edhe hapat e diabetit. Dhe unė kur zbrita,prej katit tė dytė ai lexonte librin e z. Ramės,qė e ka shkruar pėr z. Omerin. Edhe z. Qamili sa mė tepėr thellohej nė libėr aq mė tepėr inatosej pėr prejardhjen e Omerit,piktorit tonė me famė botėrore. Po ashtu z. Qamili atė natė deri vonė paska lexuar edhe veprėn e z. Kadaresė,Vėllimin e njėmbėdhjetė,ku ashtu ara-mara pa asnjėfarė pėrgjegjėsie dhe dijenie bėnė gabim, shkruan pėr atė qė se dinė fare. Qė e njėjta e kishte prekur edhe z. Omerin,prandaj edhe na tha:
    -“EDHE KADAREJA BĖNĖ GABIME”. Ne s’habitemi prej shtetit Maqedon,ai ėshtė i sėmur pėr tė pėrvetėsuar njerėz tė mėdhenj. Nėnė Tereza me dorėn e vet shkruan:
    “Unė gjithmonė e kam nė zemėr popullin tem Shqiptar”... Nė Oslo mė dt. 10.12.79,por ēfarė i shtyn Kadarenė e Ramėn... Z. Qamili edhe njėherė mė tha se z. Omeri duhej sa ėshtė gjallė tė reagojė, sa pėr turk nuk habitem,se deri vonė por ndoshta edhe tash ndonjė plak apo plakė shqiptare nė rrethin tonė bėnė be:”NĖ JE TURK”.
    Ne duke biseduar gruaja dhe Teuta me Aurelėn e vogėl zbritėn dhe Teuta menjėherė vendoi xhezven pėr tė pjekur kafen. Aurela sa e pa z. Qamilin u lėshua nė drejtim tė tij,ai e mori por mė tha se na donė tė dyve njė lloj... Gruaja ime filloi tė rregullonte tryezėn qė tė hanim mėngjesin do krofne,qė i kishte pėrgatitur zonja e z. Qamilit. Nė atė moment ra zilja e telefonit andej ishte zonja e z. Bashkimit,e cila donte tė dije se a do ta ēojmė Aurelėn te ajo. Teuta na pyeti se a ka ndonjė ndryshim pėr ditėn e sotme,por z. Qamili i tha se jo. Sa tė hamė mėngjesin do tė nisemi pėr tė vizituar “LUVRIN”. Teuta i tha se do ta ēonim,por tani bėhemi gati tė hamė mėngjesin,dhe nėse nuk keni ngrėnė do tu sjellim krofne qė ka bėrė vjehrra e jonė.
    Aurela gjatė rrugės vetėm kthente kokėn sa dėgjonte zhurmėn e veturave,por mė interesant i vinin kur shikonte ndonjė qen,mace apo ndonjė zog duke fluturuar.


    Para orės dymbėdhjetė ishim nė hyrje tė “LUVRIT”,i premė biletat,por u ndalėm pak tė shikojmė njė grup studentėsh tė,arkitekturės, me profesorėt e tyre ishin shtrirė pėrpara “LUVRIT” nė ēimento dhe bėnin grevė,kundėr Ministrisė sė Arsimit. Siē dėgjuam nė lidhje me rrogat e profesorėve dhe disa mjete materiale pėr vizitat e shumta qė duhej tė bėnin studentėt...





    Pėrpara Luvrit demonstratat e studentve te arqitekturės







    Nė hyrje pamė disa statujė personalitetesh tė vendosura nė oborr dhe disa nėpėr do dhoma tė vogla. Aty u ndalėm ti shikonim,por edhe analizonim planin qė na e dhanė kur premė biletat,nė cilėn anė do tė fillonim vizitėn. Qysh nė fillim plani tregonte se portreti i Mona Lizės nuk ndodhet nė vendin e mė parshėm,edhe atė pėr shkaqe sigurie.
    Nė katin e parė ngelėm deri nė ora katėrmbėdhjetė. U ulėm nė njė restorant pushuam pak dhe u freskuam me kafe dhe lėng pemėsh,po ashtu aty harxhuam edhe pozėn e fundit tė filmit,qė mė tepėr i kishte harxhuar gruaja ime,dhe Teuta i vendoi njė film tė ri.
    Prej aty filluam tė hipim nė katin e dytė ku ndodhen mobilet,kultura Franceze dhe e kaluara e Napoleonit. Vizituam edhe Kulturėn Islame. Pasta u drejtuam nė drejtim tė sallės ku ndodhej “MONA LIZA” e famshme. Pėr tė arritur atje sė pari duhej tė vizitonim njė sallė ku ruheshin stoli me vlerė tė pa ēmueshme. Aty lejohej tė bėhen fotografi si mė parė,por kėtu dallohej se aty nuk guxoje tė pėrdorsh blicin,qė na treguan nė fillim tė hyrjes. Njė grua vizitore ruse prej mos dijenisė,apo pėr diēka tjetėr e pėrdori blicin,qė pat vėrejtje,por ajo e pėrdori edhe herėn e dytė. Iu afrua roja dhe ia mori aparatin dhe i bėrtiti pėrpara tė pranishmeve. Rojės iu afrua udhėheqėsja e grupit,por ai nuk deshi tė dėgjojė bile edhe mė tepėr filloi tė bėrtas,e kapi pėr krahu dhe e nxori prej salle.
    Pėrpara sallės ku ndodhej “MONA LIZA”ishte vėrtetė njė rrėmujė e pa parė,dhe nuk ishte e ndaluar tė pėrdorej blici. Ne duke pritur nė rend,dy persona bisedonin nė lidhje me mos lėnien e blicit nė sallėn e stolive. Prej njėrit dėgjuam se shkaku ishte se prej ēdo drite tė blicit paskan dėm stolit e shumta dhe humbin prej vlerės...












    Pėrpara M o n a L i z ės









    Edhe ne arritėm nė afėrsi tė “MONA LIZĖS”i bėmė disa fotografi dhe ua lėshuam vendin vizitorėve,qė me tė vėrtetė ishin shumė tė disiplinuar. Aty ka ora shtatėmbėdhjetė na telefonoi z. Agimi dhe i tha z. Qamilit se nė ora tetėmbėdhjetė e tridhjetė minuta do tė jetė pėrpara LUVRIT. Ne sa dolėm prej sallės sė Mona Lizės u ulėm nė bufenė e parė qė tė pushonim dhe tė freskoheshim aty i bėmė edhe disa fotografi,por prapė mė shumė gruaja.
    Tamam nė kohėn e caktuar z. Agimi ishte pėrpara PIRAMIDĖS,por edhe ne zbritnim shkallėve tė Muzeut. Pėrpara Muzeut bėmė edhe disa fotografi,por tash me ne ishte edhe z. Agimi.
    Z. Agimi na tregoi se edhe te ai ishte paraqitur,z. Nexhbudini kushėriri im dhe gruaja e tij dhe aty nga ora njėzetenjė na presin nė darkė,nė njė piceri apo restorant tė Parisit.
    Zonja e z. Qamilit e kishte marrė Aurelėn,prej tė shtėpia e z. Bashkimit dhe na priste me Aurelėn,qė sa mė parė tė kthehemi. Aurela sa na pa u gėzua shumė dhe s’dinte se ku tė shkonte pėrpara,por shpejt vendosi,qė tė hidhet nė krahėt e nėnės sė vet Teutės. Ajo prej mėrzisė siē tha zonja e z. Qamilit shumė pak kishte hėngėr,prandaj Teuta u ul sė bashku me Aurelėn,aty ku ishte ushqimi i saj dhe filloi ta ushqejė,qė Aurelės sė vogėl iu kthye oreksi.
    Para orės njėzetenjė u nisėm unė,zonja e ime, Teuta dhe z. Agim,qė tė takoheshim,me z. Nexhin dhe zonjėn e tij,pėr darkėn e caktuar. Ne duke udhėtuar nė telefon u paraqit zonja e z. Nexhit duke i treguar z. Agimit se nė cilin restorant tė takohemi dhe nėse nuk na pėlqen do ta ndėrronim. Po ashtu ajo i tregoi se ėshtė aty afėr kurse i shoqi i saj z. Nexhi do tė vonohet pak,nė atelie pėr shkak se pak mė parė i paskan ardhur do klientė pėr do porosi.


    Ne arritėn tė parit dhe porositėm pijet,unė dhe z. Agimi nga njė birrė,kurse Teuta dhe gruaja e ime nga njė lėng pemėsh. Nuk shkuan as dhjetė minuta arriti edhe zonja e z. Nexhit,ajo sa u ul,ra telefoni,zotėri Nexhi u paraqit se kishte dalė prej atelie dhe varej,sa do ti bėhej udhėtimi prej tollovisė sė trafikut. Restoranti pėr z. Agimin ishte i njohur,bile disa herė me delegacione tė punės kanė ngrėnė nė tė njėjtin,por edhe me shumė shokė tė tjerė,por aty nė afėrsi tė tij ėshtė hapur shpejt njė restorant,qė ėshtė edhe mė luksoz se ky ku ndodhemi tani. Zonja e z. Nexhit e thirri kamerierin qė tė bėnte pagesėn,por z. Agimi nuk e lejoi dhe e bėri ai. Duke i thėnė dakordoheni,qė tė nisemi,ne i dhamė shenjė se po. Ai e pyeti zonjėn e z. Nexhit se a do tė gjendet ai dhe tė vijė atje. Ajo i tha se do ti paraqitej nė telefon dhe ai i dinė tė gjithė restorantet dhe birat e Parisit,se ēdo ditė ėshtė me klientėt nėpėr kafene.
    Restoranti vėrtetė ishte i klasit tė parė,pėr fatin tonė kamerierja qė do tė na shėrbente ishte njė zezake me njė ngjyrė ēokollate,e re dhe shumė simpatike,por e donte edhe humorin. Si bėmė porositė unė i thash se a mundet tė bėnim njė foto ajo u afrua dhe hyri nė mes meje dhe gruas sime e thirri kolegen e vete ia dha aparatin dhe ajo mori pozitėn qė aparati tė na zinte tė tėrėve. Unė,z Agimi dhe z. Nexhi,porositėm birra me krikėll,kurse gratė si pėrherė lėngje. Picat dhe specialitete tė tjera tė mishit vinin njėra pas tjetrės,qė dekoret tė ēelnin dhe shtonin oreksin. Darka zgjati deri nė ora njėzetekatėr,duke i cakėrruar gotat,u falėnderova pėr darkėn e shijshme dhe respektin,qė mė bėnė si kushėri,edhe ata u falėnderuan pėr pranimin e ofertės.
    Kur arritėm nė shtėpi Aurela e vogėl flinte,kurse z. Qamili me zonjėn na pritnin,duke parė njė film tė vjetėr shqiptar.




    9. 06. 2005
    Paris


    Pėrherė gjėrat e vjetra janė mė interesante,por nuk duhej lėnė anėsh edhe ato tė kohės sė sodit. Prandaj ne me z. Qamilin vendosėm qė ditėn e sotme ta kalojmė nė pjesėn e re tė Parisit. Ku tėrė ndėrtesat janė tė ndėrtuara sipas arkitekturės mė moderne,dhe me njė lartėsi tė konsiderueshme.
    Aty nga ora njėmbėdhjetė ishim tė hipur nė metro dhe udhėtonim nė drejtim tė lagjes qė e kishim planifikuar njė ditė mė parė. Nė vagonin ku hipėm s’kishte asnjė vend tė lirė. Siē ishim nė kėmbė,njė i rinj me njė mjekėr tė verdhė dhe jo aq tė pastėr disa herė mi hedhi sytė dhe mi hedhi ēelėsat qė i mbante nė dorė pėrpara kėmbėve. Pastaj u kėrrus,por me shumė mjeshtri mė preku te xhepi i kėmishės,ku i kisha ca euro. Edhe kur u ēua e bėri tė njėjtėn,por spati sukses qė tė nxirrte te hollat. Nė atė moment u ndal metroja dhe u hap dera,ai si vetėtima zbriti. Z. Qamili mė pyeti a mė mori diēka?! Kėsi rastesh ka shumė herė nėpėr metrotė. Ne pas dy stacionesh,zbritėm nė afėrsi tė stacionit tė trenit,qė quhej “LE GARE DE LION”. Sa u afruam z. Qamili tha se aty ka zbritur pėrherė tė parė kur ka udhėtuar nga ish Jugosllavia,pėr nė Francė. Dhe pėrpara disa vitesh nė tė njėjtin stacion,ka pritur njė mik,piktor tė madh nga Shqipėria,me emėr Sadik KACELI, kurse mua mu kujtua piktura e varur nė murin e kuzhinės sė z. Qamilit, qė dikur pėrafėrsisht dyzet vjet ka studjuar nė Paris pikturėn dhe prej atėherė,gjer nė atė moment kurrė nuk paska shkelur kėmba e tij,prej regjimit tė Enver Hoxhės. Ai sa ka zbritur,ka thėnė:

    -Si ka qenė atėherė stacioni ėshtė edhe sot ,pa asnjė ndryshim. Ne nėpėr stacion u ndalėm afėr njė orė,aty pimė edhe kafe,por bėmė edhe disa fotografi. Pastaj vazhduam pėr nė Qytetin e Ri,ku me tė vėrtetė ishte i ndėrtuar sipas kohės. Prej larg shikohej njė Kullė,qė ishte e lartė pėrafėrsisht njėqind metra,dhe ashensorėt ishin tė montuar nė pjesėn e jashtme tė murit tė objektit. Pėr tu afruar gjer te Kulla duhej tė ecish nėpėr njė shesh tė rregulluar bukur,pastaj tė ngjitesh nėpėr shumė shkallė. Z. Qamili u afrua,tė merrte bileta,por unė nuk e lash duke i thėnė,se mė interesant mė vjen tė ecim lart e poshtė se sa tė harxhojmė kohėn nėpėr ashensorė. Anės tjetėr prapė duhej tė zbritnim po aq shkallė sa edhe hipėm. Dhe prej nė fund tė shkallėve shtrihej njė urė e ngushtė dhe mjaftė e lartė. Nė anėn e djathtė ndodheshin varreza mjaftė bukur tė rregulluara,kurse nė anėn e majtė,ndėrtesa tė larta pėr shtresėn mė tė pasur tė Parisit. Ura ishte e gjatė mbi pesėqind metra dhe nė skaj ishte e thurur mirė,qė do tė thotė se s’kishte dalje,medoemos tė ktheheshim prapė nga kishim shkuar,qė me siguri ajo dikur do tė vazhdohej.
    Si vizituam edhe SHESHIN E FITORES,edhe andej bėmė disa fotografi dhe u futėm nė njė restorant pėr t’u freskuar dhe pas njė kohe edhe drekuam.
    Duke hėngėr ra zilja e telefonit tė z. Qamilit,andej ishte z. Bashkimi,qė na thėrriste tė shkonim nė atelie,dhe tė tėrė do tė shkonim nė shtėpi. Thirrjen e bėri pasi i ishte paraqitur,z. Agimi dhe pėr darkė na thėrriste tė tėrė tė shkonim nė njė restorant familjar.
    Rrugės pėr nė shtėpi kishte shumė tollovi,prandaj edhe u vonuam shumė,bile dy herė na telefonoi z. Agimi,mos na kishte ndodhur ndonjė e pa pritur. Ne sa arritėm z. Agimi na tha se ata janė gati me Teutėn dhe Aurelėn e vogėl,prandaj ne nuk pushuam as dhjetė minuta dhe u nisėm me komben e z. Bashkimit nė drejtim tė restorantit familjar.

    Vozitės kishim z. Agimin dhe nė afėrsi tė tij nė karriget e para tė kombes ishim unė dhe z. Qamili,kurse gratė dhe Aurela e vogėl ishin pas nesh. Duke vozitur z. Agimi mua mė dha shenjė me sy,dhe u drejtua nga z. Qamili,dhe i tha:
    -Unė sonte paguaj,por vetėm pėr ata qė do tė hanė GUACA deti,kėta fjalė i tha qė ta nervozonte z. Qamilin,pasi ai dikur ėshtė gėrditur dhe prej atėherė kurrė mė s’ka futur guaca nė gojė,por ē’ ėshtė e drejta edhe unė me gruan time kurrė nė jetėn tonė s’kemi ngrėnė guaca,pasi ne nė vendlindjen tonė detin e kemi shumė larg. Z. Qamili me njė nervozė i tha:
    -Ne do tė hamė atė qė na do shpirti e zemra,dhe unė kurrė s’kam pasur nevojė qė tė mė paguash ti. Prandaj unė dhe miku,vjehrri yt kemi punuar nga dyzet vjet,qė tė mos kemi nevojė pėr ju,dhe tė na digjet zemra pėr njė lėng goje. Por kije mendjen te timoni, mos ma prish mbrėmjen. Z. Agimi duke qeshur tha:
    -Shikuat sa shpejt mundem ta nervozoj babulin tim tė dashur.
    Pėr disa minuta arritėm pėrpara restorantit,qė me germa tė mėdha shkruante: MIRĖ SE NA VINI dhe po ashtu me germa tė mėdha lexuam edhe emrin e restorantit:”LEON DE BRUXELES”. Si e parkuam komben u afruam afėr derės sė hyrjes,por njė person qė kujdesej pėr klientėt na tha se momentalisht s’ka asnjė vend tė lirė. Z. Qamili u nervozua edhe mė shumė se pak mė parė,por z. Agimi i tha personit qė tė lajmėronte njė nga tė punėsuarit qė me siguri do tė ishte njėri nga pėrgjegjėsit,kurse z. Qamili filloi tė ecte aty afėr nesh por me shumė nervozė. Nuk shkuan as pesė minuta,ai personi doli dhe kur e pa z. Agimin e pėrshėndeti dhe i tha se vendi jonė ėshtė i rezervuar dhe mundeshim tė hynim brenda nė restorant. Z. Qamili mua mė kapi pėr krahu dhe mė tha:

    -Ky dhėndri yt,shpesh mė nervozon por punėt i bėnė me shumė kujdes dhe me shumė pėrpikėri.
    Restoranti ishte shumė i rregulluar i pastėr dhe shėrbimi nė nivel. Pėr Aurelėn e vogėl njė i punėsuar na solli njė karrige tė lartė mė plotė lodra,pas tij erdhi edhe kamerieri tjetėr qė tė bėnim porosinė.
    Z. Agimi dhe Teuta vėrtetė porositėn guaca deti,kurse unė me z. Qamilin dhe gratė porositėm mish viēi njė nga specialitet e restorantit. Na sollėn sallata dhe pijet. Atmosfera ishte shumė e kėndshme,por edhe Aurela e vogėl,nė fillim lunte dhe argėtohej mirė me lodrat e karriges. Mishi ishte shumė mirė i pjekur dhe me shije shumė tė kėndshme,por edhe pamja me dekorin ta shtonte oreksin. Ne duke hėngėr porosia u erdhi Teutės dhe z. Agimit. Guacat ishin nė dy tenxhere mjaftė tė mėdhaja,qė avullonin z. Qamili e kthehu kokėn nė anėn tjetėr,kurse unė i mora nja tri a katėr sa pėr ti shijuar,sa tė them se edhe unė nė jetėn time kam hėngėr guaca deti,qoftė edhe pėr tu lavdėruar. I thash tė provonte edhe gruas sime por ajo s’deshi. Guacat ishin tė shijshme,por ne s’kemi traditė pėr ushqime deti. Vėmendjen e ushqimit na e prishi Aurela e vogėl,kur menjėherė filloi tė qajė,me siguri iu mėrzit nė atė karrige tė lartė,e mori Teuta nė prehėr,por Aurela e nervozuar i lėvizte kėmbėt dhe ia derdhi lėngun qė kishte pėrpara,atėherė z. Qamili duke qeshur tha:
    -Mirė ia bėre edhe kėta tė dinė se si rriten fėmijėt,por pse nuk qave pak mė parė dhe t’ua derdhe ata kėrmijtė tė zinj. Z. Agimi deshi tė thotė diēka,por nė atė moment kamerieri na solli ėmbėlsirat,qė dekorimi i tyre na e tėrhoqi tė tėrėve vėmendjen.
    Pagesėn e bėri z. Agimi aty ka ora njėzetetre dolėm mjaftė tė kėnaqur prej restorantit aq modern dhe me njė mikpritje shembullore.




    10. 06. 2005
    Paris


    Mbrėmjen e ditės sė kaluar z. Qamili mė luti qė lutjen e ditės sė premte apo xhumasė siē thuhet ndėr myslimanė ta falnim sė bashku,pasi ajo ishte xhumaja e fundit e imja nė Paris gjatė kėsaj vizite,por ndoshta edhe vizita e fundit qė i bėja Parisit nė jetėn time.
    Ora ishte nėntė kur u afrova afėr dritares dhe sodisja bukuritė e natyrės,e veēanėrisht bukuritė e qershisė qė me degėt dhe frutat e veta arrinte deri te dritarja ku flija unė dhe gruaja e ime. Zogjtė e shumtė vinin me shpejtėsi merrnin hisen e tyre tė mėngjesit dhe iknin pėr ti shijuar aty nė afėrsi. Unė i humbur nėpėr ato bukuri dhe mendime nė Parisin e largėt,dėgjova zėrin e mbesės sime Aurelės,qė edhe ajo me siguri ishte zgjuar mė parė,por ishte mėrzitur qė asnjėri nga ne s’kishte hyrė nė dhomėn e saj,ajo ia tha tė qarit,sepse edhe asaj si zogjve i kishte ardhur koha tė merrte hisen e mėngjesit dhe tė shuante urinė e natės.
    Teuta hyri te Aurela,kurse unė fillova tė zbres shkallėve dhe nė atė moment pėrpara meje ra njė qershi all e kuqe qė me siguri i ra nga sqepi ndonjė zogu. Duke zbritur e pash z. Qamilin nė kopsht aty afėr domateve duke punuar diēka me shat. U afrova i thash mirėmėngjesi por edhe puna e mbarė ai u drejtua nė kėmbė mė pėrshėndeti dhe mė pyeti a kisha fjetur mirė,dhe doli nė anėn tjetėr ku kungujt kishin lėshuar lėndė dhe njėri kishte filluar edhe fruta. Ma tregoi me gisht frytin dhe mė tha se unė isha ekspert pėr bahēe se pėrpara disa ditėsh i kisha thėnė mu ajo rrėnjė do tė fillojė e para fryt. Unė qesha dhe i thash se unė nuk jam ekspert,por mė ka treguar njė kojshi i cili ka qenė dikur i burgosur se kungulli ka nevojė pėr mė shumė dhe rreth rrėnjės,por edhe kur tė zgjatet pak lėnda duhej edhe njė apo dy herė tė mbushet me dhe,qė tė ushqehet sa mė shumė e ajo lėndė ka pasur mė shumė dhe rreth rrėnjės dhe prandaj unė ashtu i kam thėnė.
    Ne do tė vazhdonim bisedėn pėr kungujt,domatet,patatet,por edhe biseda tė tjera,por Teuta u afrua na pėrshėndeti dhe na pyeti se ku do ti pinim kafetė,edhe se mėngjesi ishte gati. I thamė se do ti pinim nė kuzhinė dhe do tė hanim mėngjesin, ashtu duke kėputur qershia u futėm nė kuzhinė ku na pritnin gruaja ime dhe Aurela e vogėl.
    Sa u afruam rreth tavolinės Aurela u largua nga gjyshja e vet dhe erdhi te ne qė ta ulnim nė karrigen e tavolinės,pasi nė kohėn e fundit ka shumė dėshirė tė ulet me ne rreth tavolinės dhe me shumė apetit e hanė ushqimin.
    Fiks nė ora dymbėdhjetė u nisėm nė drejtim tė xhamisė pėr tė falur namazin e drekės. Atje arritėm afėr gjysmė ore pėrpara se fillonte falja e namazit. Nė xhami kishte njė grup besimtarėsh qė shikonin filmin pėr masakrat serbe ndaj myslimanėve tė Bosnjės,e veēanėrisht atyre tė Srebrenicės. Shumica nga tė pranishmit qanin,pėr atė qė shikonin,por disa nga ata tė masakruarit i kishin edhe familje.
    Z. Qamili shpejt e shpejt fali dy rekatė namaz,kurse unė iu bashkėngjita atyre qė shikonin filmin qė e kishte sjellė hoxha nga Bosnja me plotė dhembje. Z. Qamili sa u ul aty afėr meje njėri u ēua dhe filloi tė thirri Ezanin e xhumasė,qė na thėrriste tė renditeshim nė safė pėr tu falur.
    Nė mes tė faljes hoxha si ligjėratė tė Hudbes vazhdoi atė tė javės sė kaluar,prej aty ku kishte ngelur pėr Anijen e profetit Nuh. Imami prapė me njė dhembje tha:
    -Myslimanėt e Bosnjės gjatė njėqind vjetėve tė fundit,prej serbėve kanė pėrjetuar tri masakra tė tmerrshme,por kjo e fundit ka qenė edhe mė e tmerrshme se dy tė parat. Serbėt s’kanė qenė, s’janė dhe kurrė s’do tė jenė pėr bashkėjetesė me myslimanėt,pa marrė parasysh pėrkatėsinė e tyre kombėtare. Atė vėllezėr mysliman e pamė edhe me luftėn e Kosovės. Serbėt janė njė krijesė kanibalė,pa komb fe dhe ndjenja njerėzore,me fjalė shumė njerėzor,por nė vepėr bisha tė tėrbuara.
    Kurse mua nė kokė mė silleshin vitet e fėmijėrisė kur pleqtė sipas porosive sllave s’na linin tė dėgjojmė bisedat e burrave,qė masakrat sllave pėrsėriteshin brez pas brezi,nė trojet tona. Kurse serbėt dhe maqedonėt pėrveē qė kanė shkruar histori tė rrejshme ata gjeneratave u linin dhe u lejnė amanet urrejtjen ndaj myslimanėve.
    Si falėm edhe pjesėn tjetėr tė namazit tė xhumasė,kuptohej pas ligjėratės u pėrshėndetėm me hoxhėn dhe shumė tė tjerė,por pėr nė fund e lash xha Enverin e fshatit tim Zhubrinė,qė nė Francė jeton prej afėr dyzet vjetėsh.
    Me z. Qamilin udhėtuam afėr njėzet minuta dhe u ndalėm te njė restorant turku mjaft modern qė tė hanim drekė. Duke hėngėr komentonim edhe bisedėn e hoxhės,atė na e ndėrpreu cingėrima e telefonit tė z. Qamilit,qė e thirri z. Selim Selimi njė shok i z. Qamilit,kreator mode edha ai ėshtė njėri nga tė parėt qė ka ardhur me z. Qamilin nė Francė,pėr tė siguruar kafshatėn e gojės pėr vete dhe familjen e tij,qė na priste pėr kafe nė shtėpinė e vet.
    Nė shtėpinė e tij pashė shumė fotografi shqiptarėsh tė aktiviteteve tė ndryshėm;si pėr hapjen e shkollės shqipe nė Paris,demonstratave pėr Kosovėn,pėr Festėn e Flamurit dhe fotografi nxėnėsish me aktivitete tė llojllojshėm. Z. Selimi na luti qė tė rrinim pėr darkė,por ne e kishim tė rezervuar atė mbrėmje,pėr tė shkuar te z. Rexhep Limani njė kushėri i imi,por jo nė shtėpi te ai por nė njė nga restorantet mė tė mirė tė Parisit.
    Kur arritėm nė shtėpi Teuta mė tha se pėrpara orės njėzetenjė duhej tė takoheshim me z. Rexhepin nė njė restorant nė afėrsi tė OPERĖS,dhe pastaj do tė shkonim atje ku ai e ka rezervuar darkėn. Ne duke biseduar me Teutėn ra zilja e telefonit tim,qė ishte hera e parė tė bisedoj gjate njė muaji,qė isha nė Francė. Andej ishte shoku im i shkollės inzh. Shukri Saliu,qė prej njė kohe s’ishte mirė me shėndet dhe mjekėt i thoshin se vuan nga kanceri nė fyt,kurse si ai po ashtu edhe unė dyshonim nga hemikalet e laboratorit tė KOMBINATIT tė Osllomes. Analizat qė i kishin ardhur prej njė laboratori tė perėndimit kishin dalė nė rregull,por interesoheshin pėr vendin e punės dhe ndotjen e ambientit,shoku im ishte shumė i disponuar nga ai lajm aq i mirė.
    Aurelėn e vogėl e lamė nė shtėpi me gjyshin dhe gjyshen,kurse unė me gruan dhe z. Agimi me Teutėn u nisėn nė drejtim tė OPERĖS,qė arritėm pak pėrpara kohės sė caktuar. Ne duke ecur andej z. Rexhepi na telefonoi se kishte kaluar andej me veturėn dhe na kishte parė,dhe do arrinte sa tė bėnte parkimin e saj,dhe ne tė mos largoheshim shumė nga ai vend ku ishim.
    Z. Rexhepi ishte me gruan dhe djalin e vetėm pas tri vajzave. Nė realitet ai nė Francė ka djalin dhe dy vajza,por edhe njė ka nė Kėrēovė me gruan e parė,qė shumė herė e pėrmend,dhe se ka parė afėr njėzet vjet. Ai shumė herė kur vjen nė Kėrēovė dėshiron ta shoi por ajo s’pranon,e veēanėrisht tash kur i ka vdekur nėna,dhe mė ėshtė rritur dhe ka mbaruar fakultetin dhe ėshtė pėrpara martesės.
    Si u takuam me z. Rexhepin shpejt e shpejt pimė nga njė kafe te restoranti”CAFE DE LA PAIX” dhe dolėm tė vizitonim hotelin e dashnorit tė Dajanės dhe hotelin ku AVNI RRUSTEMI e kishte vrarė Esat Pashė Toptani. Duke ecur z. Rexhepi ma bėri me dije se pse e kishte blerė pjesėn e dyqanit tė vėllait tė vet,dhe nė tė ardhmen mendonte ti blejė edhe dy pjesėt tjera tė vėllezėrve tė vet dhe t’ia dhurojė vajzės,me gruan e parė-TIXHES(HATIXHE),dhe i shpėtuan lotėt,duke kėrkuar edhe mendimin tim pėr ti blerė edhe njė banesė nė Tetovė,edhe meqenėse tash pėr tash ai nuk e njehė,por edhe ajo nuk dėshiron ta takojė,pasi ia ka pėrzėnė tė amėn. Unė i thash se atė qė ka planifikuar ėshtė njė ide shumė e mirė,dhe humane.
    Restorantin tė cilin e kishte zgjedhur z. Rexhepi ishte shumė luksoz dhe shėrbimi nė nivel. Ne sa u ulėm nė karriget tepėt luksoze kamerieret e bukura i sollėn menytė dhe ne filluam tė bėnim zgjedhjet e ushqimeve si mysliman tė Ballkanit. Unė zgjodha njė ushqim me mish tė pėrzier,qė lejohet nė menynė tonė,por z. Rexhepi i kishte thėnė kamerieres qė tė jetė i dyfishuar, po ashtu pėr z. Agimin dhe vetveten. Ne duke cakėrruar fundin e gotave tė aperitivit kamerieret filluan tė sillnin edhe pije tė tjera,dhe mė nė fund edhe ushqimet e shijshėm. Gjatė kohės sė pijeve ne bėmė disa fotografi familjare, por edhe me personelin e restorantit,veēanėrisht me djalin e z. Rexhepit,Ibrahim-Albanin e vogėl. Kur filluan tė sillnin ėmbėlsirat akrepat e orės sė madhe ishin njėri mbi tjetrin te numri dymbėdhjetė. Ne do tė vazhdonim akoma nė atė atmosferė tė bukur,por z. Agimi veturėn ia kishte dhėnė tė vėllait,qė do tė udhėtonte diku larg Parisit,prandaj ne duhej tė ktheheshim me metro,dhe pas orės njėzetekatėr janė shumė tė rrallė.
    Si dolėm prej restorantit u pėrshėndetėm me tė gjithė,por kur erdhi radha tė pėrshėndetem unė me zonjėn e z. Rexhepit dhe z. Rexhepin ata s’ mė jepnin dorė dhe s’ dėshironin tė pėrshėndeten,duke mė thėnė se do tė pėrshėndeten atėherė kur do tė hamė edhe njė darkė nė shtėpinė e tyre. Unė arsyetohesha se s’ na premtojnė ditėt e pushimit tė gruas,por edhe dita e biletės kthyese,zonja e z. Rexhepit tha se penalet e biletės i paguan ajo po tė jetė nevoja. Po ashtu na tha se tė vijmė deri nė Paris dhe tė mos hamė njė specialitet tė vendlindjes sė saj Tunizit,s’ėshtė e mundur. Duke u premtuar se edhe njėherė do tė takoheshim nė shtėpinė e tyre,u nisėm nė drejtim tė metrosė.
    Pritėm afėr njėzet minuta,dhe aty z. Agimi mė tregoi se gjatė studimeve ka punuar me ndėrrime nė njė postė,qė ndodhet aty nė afėrsi dhe shumė herė ka udhėtuar nė atė kohė tė natės dhe pėrherė e kanė pritur vėllezėrit ose babai,pasi udhėtimi i asaj kohe ka shumė rreziqe.


    11. 06. 2005.
    Paris


    Sot fjetėm pak mė gjatė,dhe z. Qamili do ta shfrytėzojė si ditė pushimi. Z. Agimi ditėn e shtunė nuk punon dhe nė vend tė z. Qamilit ai sė bashku me Teutėn do tė na bėjė shoqėri.
    Mėngjesin e kaluam duke blerė zahire pėr tėrė javėn. Por nė tė njėjtin shitore ato ditė kishin pruar edhe disa pajisje,qė do tė shėrbenin pėr pushimet verore,qė z. Agimi me Teutėn dhe Aurelėn e vogėl,prej pėrpara disa ditėsh kishin parapaguar kėstin e parė nė njė hotel nė bregdetin kroat,dhe prej atje ditėt tjera do ti kalojnė nė vendlindje. Po ashtu ata planifikonin qė tė bėnin njė vizitė te familja e nėnės sė nėnės nė rrethinėn e Kikindės. Z. Agimi dikur si fėmijė paska qenė,por shumė pak i kujtohej ajo vizitė,siē thuhet si nėpėr ėndėrr.
    Kjo farefisni ėshtė lidhur atėherė kur babė daja i z. Agimit paska shėrbyer ushtrinė nė atė vend dhe njoftohej me nėnėn e nėnės tė z. Agimit dhe mbaron me martesėn e tyre.
    Nė atė shitore blemė edhe disa lodra pėr Aurelėn,qė i do shumė kukullat e veshura me fustane tė kuq,po ashtu ne blemė edhe njė kukull pėr vajzėn e z. Bashkimit, Leonėn e vogėl.
    Nė ora trembėdhjetė Aurelėn e ēuam te nusja e z. Bashkimit,kurse ne do tė vazhdonim pėr tė vizituar kishėn NOTĖR DAMĖ. Aurela sa e pa Leonėn si i mbante me duart e saja tė vockla tė dyja kukullat u lėshua nė drejtim tė saj,duke lėshuar disa zėra dhe ia lėshoi nė dorė,ajo e puthi dhe deshi ta merrte hopa,por s’mundi se Aurela ishte e veshur pak si trash. Teuta filloi t’ia hiqte teshat e tepėrta,por Aurela filloi ta kapte pėr flokėsh,veshėsh dhe ta puthi,qė mua mu duk se dėshironte ti thotė;shkoni unė tash kam shoqėri.
    Zonja e z. Bashkimit e vendoi xhezven,ne reaguam se kishim pirė,por ajo s’deshi tė dėgjonte duke na thėnė se edhe herėn tjetėr s’deshėm tė pinim kafe nė shtėpinė e saj,dhe filloi tė mbushte gotat me lėng pemėsh. Z. Bashkimi u ul me ne dhe na pyeti pėr z. Qamilin. Unė i thash se e lamė nė kopsht me detyrė qė tė prashitė domatet dhe tė bėnte edhe disa punė tė tjera nė kopsht. Ai filloi tė qeshi dhe ma afroi gotėn e mbushur me uiski,por pa mos mė pyetur,unė e kapa dhe duke qeshur i thash: ēin,ēin...
    Te kisha NOTĖR DAMĖ bėmė disa fotografi,dhe e vizituam pėr herė tė dytė vetėm e vetėm pse nuk kishte qenė me mua dhe z. Qamilin gruaja e ime. Po ashtu vizituam pėr hatėr tė saj edhe PANTEONIN dhe SORBONĖN. Aty nga ora shtatėmbėdhjetė hėngrėm drekėn te njė restorant maroken,u freskuam dhe si pushuam mirė u nisėm pėr te KULLA E AIFELIT. Atė e kishim vizituar disa herė,bile njėherė me Aurelėn e vogėl,qė kėnaqej pas pėllumbave tė shumtė,qė ecin nėpėr turmat e njerėzve,po ashtu edhe aty bėmė disa fotografi,qė iniciatori ishte gruaja e ime. Ajo po ashtu nguli kėmbė qė tė prisnim rend qė tė hipnim lart te kulla,por unė nuk pranoja se rendi ishte shumė i gjatė,si disa herė tė tjera. Teuta dhe z. Agimi nuk thoshin as jo e as po,me siguri qė tė mos hidhėronin njėrin nga ne. Mė nė fund vendosėm qė tė vinim ndonjė ditė mė herėt dhe si bėmė edhe njė fotografi u nisėm qė tė dilnim nė anėn tjetėr tė Senės. Atje nė restorantin e parė u ulėm tė pinim kafe,pasi vėrtetė ishim tė lodhur.
    Si i pimė kafetė u afruam te njė turmė njerėzish koreanė qė bėnin demonstrata kundėr Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės,dhe po ashtu shpėrndanin afishe nė disa gjuhė tė botės. Aty nuk u ndalėm shumė,pasi filloi tė rigonte njė shi i hollė,por edhe i ftohtė. Prandaj edhe u futėm nė njė restorant,ku unė dhe z. Agimi porositėm nga njė krikėll birrė,kurse Teuta me nėnėn e vet nga njė lėng pemėsh. Unė i thash z. Agimit se po tė binte shi edhe nė atė pjesė ku ata e kishin shtėpinė do tė gėzohej z. Qamili se do tė ujitej kopshti dhe ai nuk kishte nevojė tė mbante ujė me kova,z. Agimi duke qeshur tha:
    -Ju me babulin tim doni tė hani me shumė lugė,unė Ju them mos e lodhni trupin tani nė pleqėri.
    Si u ndal shiu u drejtuam nė drejtim tė veturės,ku z. Agimi mė tha se do tė bėnim disa vizita nėpėr disa pjesė tė Parisit. Kur arritėm nė njė vend mė tha se aty ka bėrė edhe njė pjesė tė praktikės si student,dhe se aty bėhej riciklimi i bėrllokut. Diku aty nė afėrsi ishte edhe Biblioteka e Fransua Miteranit,qė francezėt i bėjnė shumė kritika pėr harxhime tė tepėrta,qė pėr mua ėshtė qesharake tė thonė dhe tė mendojnė ashtu francezėt pėr ndėrtimin e njė biblioteke.















    12. 06. 2005
    Paris


    Z. Qamili pėrpara disa ditėsh kishte biseduar nė telefon me zonjėn Kllara Budėn,redaktore e Radio Francės emisioni nė gjuhėn shqipe dhe i kishte treguar pėr mua se jam mysafir te ai nė Paris. Ajo e kishte pėrshėndetur vizitėn time dhe pėr sot nė ora nėntė kishte caktuar njė takim nė Redaksinė e Radio Francės.
    Nė ora shtatė zbrita nė kuzhinė,z. Qamili ishte bėrė gati,kurse gruaja e tij e kishte zier qumėshtin,por edhe kafja ishte gati. Prandaj unė sa u ula zonja na i solli kafetė dhe i vendoi nė njė stol tė vogėl. Ne duke i pirė kafet ajo e pėrgatiti edhe ushqimin,sa pėr tė pirė hapat e mėngjesit,pasi vuajmė tė dy nga e njėjta sėmundje,Diabeti.
    Nė fillim morėm Aero Erinė,pastaj edhe Metron pėr tė shkuan nė pjesėn e Parisit,qė quhej Pasi ku ndodhej kompleksi i Radio Francės. Nė ora nėntė pa pesė minuta ishim pėrpara sportelit tė informacionit. Ia dhamė emrin dhe mbiemrin e Kllara Budės,por i punėsuari na tha se nuk e njeh pasi ka shumė tė punėsuar,por do ta shikojė atė emėr a ėshtė i regjistruar nė kompjuterin e Radio Francės dhe do tė na thėrriste,duke na treguar karrigen ku do tė mundeshim tė ulemi. Nuk shkuan as pesė minuta na thirri,por unė nuk lėviza nga karrigia,kurse z. Qamili u afrua,pasi ai e njeh mirė gjuhėn frėnge. I punėsuari i tha se ėshtė nė rregull emri i saj ėshtė nė kompjuter dhe se ėshtė Redaktore e Radio Francės emisioni nė gjuhėn shqipe. Z. Qamili pohoi me kokė dhe ia dha njė kartele tė identifikimit,kurse mua ma kėrkoi pasaportėn. Si i pa mirė i punėsuari i rrotulloi numrat e telefonit,dhe menjėherė na tha se shpejt do tė zbriste personi i kėrkuar pėr ne.
    Zonja Kllara me z. Qamilin ishin takuar disa herė nė tubime tė shqiptarėve qė jetojnė nė Francė,por edhe ajo si z. Qamili dhe shumė tė tjerė janė tė interesuar,qė sėrish tė hapet njė paralele me mėsim nė gjuhėn shqipe. Ashtu siē ka ekzistuar nė ish Jugosllavinė e Titos. Nė atė paralele ka mėsuar edhe z. Agimi dhe vėllezėrit e tij,prandaj edhe aq bukur e flasin gjuhėn shqipe,por edhe shumė shqiptarė tė tjerė. Nė kohėn e Titos nė Paris ka ekzistuar edhe Shoqėria Artistike “ TREPĒA”.
    Zonja Kllara sa e pa z. Qamilin e njohu dhe u pėrshėndetėn si miq tė vjetėr e z. Qamili mė prezantojė mua dhe i tregoi se unė jam mysafiri i tij nga Maqedonia,kurse ajo duke qeshur mė tha i vjehėrri i z. Agimit,unė pohova me kokė. Hipėm shkallėve nė katin ku ndodhej selia e redaksisė.





















    Redaktorja e Radio Franca emisioni nė gjuhėn shqipė, z. Klara Buda dhe z. Begzat Rahmani


    Ishte njė dhomė bukur e madhe me disa karrige dhe tavolina pėr tė punėsuarit dhe mbi secilėn nga njė kompjuter. Ne duke biseduar ra telefoni unė dorėn nė zemėr prita tė bisedohej nė gjuhėn frėnge dhe unė s’ do tė kuptoja asnjė fjalė, por fjala e parė e zonjės Kllara qe:
    -Hė zemėr u ēove,si fjete dhe pastaj i tregoi diēka nė lidhje me muzikėn,qė unė s’kam asnjėfarė dijenie. Pasi mbaroi bisedėn na tregoi se ishte djali i saj dhjetė vjeēar dhe se krahas shkollės ndjek edhe shkollėn e muzikės. Po ashtu mė tha se ata mėsojnė dhe punojnė nė ambient frėng,por flasin dhe kėndojnė shqip. Dhe pyeti z. Qamilin ēfarė u bė me iniciativėn pėr rihapjen e paraleles nė gjuhėn shqipe,dhe se ajo mezi pret qė ta regjistrojė edhe djalin e vet,por se ka edhe shumė shqiptarė tė tjerė tė interesuar. Unė u kyēa nė bisedė duke thėnė:
    -Kemi vizituar shumė familje,por jam i prekur se shumica edhe nė shtėpi flitnin frėngjisht. Edhe zonja Kllara pohoi me kokė se edhe ajo atė e kishte vėrejt. Unė thash se edhe vajza ime Teuta mė ka thėnė se i paska thėnė mjeku:
    -Ju me vajzėn e juaj Aurelėn,qė akoma si ka dy vjet duhej tė komunikoni sa mė shumė nė gjuhėn frėnge. Pėr mua kjo ėshtė njė budallaki dhe francezėt qenkan mė tė zi se sllavėt tonė. Atėherė z. Qamili tregoi se dy djemtė binjakė tė z. Bashkimit nė shkollė i paskan ndarė nė dy paralele,qė sa mė pak tė kenė kontakt njėri me tjetrin. Atėherė unė prapė u kyēa nė bisedė,duke thėnė; se nuk ėshtė e rastit qė serbėt janė miq tradicional me francezėt. Dhe nė emėr tė “VĖLLAZĖRIM BASHKIMIT” na shtynin tė hiqnim dorė nga gjuha e jonė amtare.
    Nė kėtė takim duhej tė ishte edhe z. Omer Kaleshi,piktori Kėrēovar qė jeton dhe vepron nė Paris. Siē na tha zonja Kllara,kishte biseduar njė ditė mė parė me zotin Kaleshi,por kjo kohė pėr atė ėshtė e pa pėrshtatshme,pasi ai tėrė natėn pikturon dhe nė kėtė kohė akoma ėshtė nė gjumė.
    Ajo sa mbaroi bisedėn erdhi njė person dhe e thirri qė tė shkonte nė studio. Ajo na thirri edhe neve qė tė shkonim me te,se priste njė bisedė-intervistė telefonike me z. Albin Kurtin nga Kosova,nė lidhje me statusin e Kosovės. Atė bisedė e kishte caktuar pėr nė ora tetė e tridhjetė minuta,por linja ka qenė e zėnė. Prandaj edhe kėrkoi falje qė do tė prisnim pak. Unė i thash:
    -Ne erdhėm vetėm qė unė tė dorėzoj veprat e mija,dhe ne e kryem detyrėn,por ajo tha se dėshironte edhe me mua tė bėnte njė intervistė,e veēanėrisht kur i pa se unė jam autor i pesėmbėdhjetė veprave,dhe tha se me kėnaqėsi do ta lexonte romanin “ANIJA KOZMIKE”,por edhe tė tjerat.

    Nė linjė telefonike nga Kosova ishte personi i opozitės qė,kėmbėngulte se bisedimet me Serbinė pėr statusin e Kosovės janė tė panevojshme dhe tė dėmshėm,qė edhe unė pajtohem plotėsisht me atė person. Edhe ai edhe unė jemi tė njė mendimi se s’ka serb,maqedon, malazez,por edhe rus,qė pėr kėtė kohė qė do tė thotė fjalėn PAVARĖSI pėr Kosovėn. Vallė shqiptarėt e Kosovės mos duhej serbėve tu thonė faleminderit pėr DĖBIMET, MASAKRAT,DJEGĖJET dhe SHKATĖRRIMET e Kosovės???!!! Biseda zgjati afėr gjysmė ore,qė nė studio u bė mjaftė vapė,prandaj dolėm,u freskuam me nga njė lėng dhe kafe dhe hymė nė studio pėr tė vazhduar intervistėn me mua. Intervista zgjati afėr pesėmbėdhjetė minuta,por pėr nė radio do tė jepet vetėm tre minuta dhe disa minuta pėr krijimtarinė time do tė foli zonja Kllara. Pas intervistės dolėm nė zyrėn e saj ku i bėmė disa fotografi,dhe pastaj ajo na thirri tė pinim nga njė kafe,por nė restorantin jashtė kompleksit tė Radio Francės,se me intervistėn time asaj i mbaroi edhe orari i punės. Duke zbritur shkallėve na tha se kafenė do ta pinim nė restorantin ku ajo pėr ēdo ditė hanė mėngjesin,apo ndonjėherė edhe drekėn.
    Restoranti ishte afėr kompleksit tė radios,por mjaft luksoz dhe i shtrenjtė. Aty vazhduam bisedėn njė orė e dhjetė minuta. Gjatė bisedės na tregoi se nė zgjedhjet Parlamentare tė Maqedonisė ka qenė atje dhe i ka bėrė njė intervistė zotit Ali Ahmeti. Dhe nė tė njėjtėn kohė nė Ohėr ka organizuar njė trajnim nė gjuhėn shqipe pėr Redaktorėt e radio Kėrēovės,Strugės,Gostivarit,Tetovės,Dibrės,Shkupit ,Kumanovės,Ohėrit,por edhe tė disa radiostacioneve lokale tė Maqedonisė. Pėr redaktorin e radio “GURRĖSĖ” nė Kėrēovė z. Driton Dikenėn mė dha disa fotografi,qė ai do t’ua shpėrndante kolegėve tė vet. Gjatė asaj kohe nė restorant ra biseda edhe pėr serbėt. Unė thash atė qė kam menduar dhe mendoj:

    -Sllavėt nė pėrgjithėsi,por veēanėrisht ata qė kufizohen me Kosovėn dhe Shqipėrinė,duke pėrfshirė edhe Maqedoninė e Gligorovit njė antishqiptar i pėrbetuar janė: KOMUNISTA TĖ PIST, PARAZITĖ, TERRORISTA, FASHISTA, KANIBALISTA dhe EGĖRSIRA, por tė TĖRBUARA,dhe te ATA SUNDON FUNDAMENTALIZMI ORTODOKS, veēanėrisht SERBĖT janė njė KOMB,nėse mundet tu thuhet KOMB,janė tė RETARDUAR NĖ KOKĖ. Unė pėr serbėt kam edhe njė mendim timin:gratė serbe pjellin fėmijė kriminelė,kurse meshkujt rrena dhe trillime,kur ua mėson njė rrenė ato pjellin dhjetė tė tjera. I pranon nė shtėpi,ato ditėn e parė,ndoshta rrinė urtė,tė dytėn,hulumtojnė terrenin tė tretėn dije se tė bėhen HISETAR,kah fundi i vitit mundohen tė tė nxjerrin krejtėsisht prej shtėpie,siē ėshtė rasti me Kosovėn. Me krejt kėta qė thash mė ėshtė bindur edhe bota perėndimore prandaj edhe njėri tjetrit kanė filluar ti vendojnė kufijtė,siē vepron Mali i Zi sepse zullumi tash bėhet nė mes tyre,sepse tė tjerėt janė larg. Zonja Kllara bisedėn e ndiqte me shumė kujdes,dhe nė fund tė bisedės sime nė fund tha; se edhe nė Shqipėri komunizmit ia kanė parė sherrin. Z. Qamili e thirri kamerierin qė tė bėnte pagesėn,por zonja Kllara i tha prerazi qė paratė ti fuste nė xhep,kurse kamerierit i tha se do ta thėrriste ajo kur tė duhej. Aty bėmė edhe disa fotografi tė tjera. Biseduam edhe pėr jetėn private dhe na tregoi se disa herė nė vit viziton Shqipėrinė,sė bashku me djalin dhe tė shoqin,qė nė Shqipėri bėnė disa projekte pėr Francėn me ekspertė shqiptarė,pasi edhe fitimi ėshtė mė i madh.
    Nė ora njėmbėdhjetė e tridhjetė minuta u pėrshėndetėm,por pėr tu takuar edhe njėherė tjetėr. Unė me z. Qamilin u nisėm pėr nė drejtim tė Metrosė,qė do tė na ēonte nė Noisi le Grande.


    Kur arritėm nė shtėpi z. Bashkimi e kishte ndezur skarėn dhe e kishte mbushur njė pjatė plotė me mish tė pjekur tė llojeve tė ndryshėm. Nė atė moment arriti edhe z. Agimi me pijet qė i kishte porositur z. Qamili,por edhe drekėn e bėnte ai dhe nė ēdo moment pritnim tė arrinin kushėrinjtė e mijė;z. Nexhbudini me tė shoqen,z. Rexhepi me tė shoqen dhe z. Limani. Ne duke pirė me z. Qamilin u afrua Teuta dhe mė tha se aty nga ora dhjetė ishte paraqitur gruaja e z. Nexhit dhe i kishte thėnė se ata dhe z. Limani nuk do tė vinė,se mbrėmė nga ora njėzetekatėr z. Limani paska pasur ndonjė atak dhe momentalisht ndodhet nė njė nga spitalet e Parisit. Prej mbrėmė edhe z. Nexhi ndodhet atje dhe se ajo s’dinė gjė pėr gjendjen e z. Limanit.
    Fiks nė ora katėrmbėdhjetė u paraqit z. Rexhepi se vinte sė bashku me familjen e vet dhe njė teze tė gruas,dhe se ishte aty afėr,por nuk i kujtohej mirė se ku ndodhej shtėpia,prandaj e thirrėm z. Agimin qė ti jepte sqarime. Pėr afėr njėzet minuta z. Rexhepi ishte pėrpara shtėpisė sė z. Qamilit. Unė menjėherė e pyeta pėr z. Limanin por ai mė tha se nuk dinte gjė. Ne sa u ulėm z. Bashkimi na solli njė pjatė plotė me mishra tė pjekur,qė akoma avullonte. Por edhe z. Agimi na solli birra dhe lėngje tė ftohta.
    Si u pėrshėndetėm me tė gjitha dhe u stabilizua gjendja,nė telefon e morėm z. Nexhin,ai na tha se momentalisht ėshtė i shtrirė nė spital dhe se kėmba djathtė i ėshtė e pa lėvizshme. Mjekėt i kishin thėnė se nuk duhej tė shqetėsohen,por duhej tė bėhen disa analiza mė tė pėrpikta. Prej fjalėve tė z. Nexhit pak u rehatuam dhe me drekėn vazhduam gjer aty nga ora tetėmbėdhjetė,nė njė atmosferė mjaftė festive. Z. Rexhepi por edhe gruaja dhe tezja e saj u falėnderuan,por edhe kėtu thanė se s’do pėrshėndeteshin,por do ta linin pėr nė shtėpinė e tyre ku pėr darkė do tė hanim KUS-KUSIN.

    Me propozim tė z. Bashkimit tė tėrė me komben e tij tė shkonim nė parkun e qytetit,qė prej shtėpisė sė tyre ėshtė afėr njėzet kilometra. Propozimi ishte me vend dhe tė tėrė u pajtuam. Pa humbur kohė nė kombe i ngarkuan edhe katėr biēikletat qė i mbajnė nė garazhin e z. Qamilit,por z. Bashkimi shkoi nė banesėn e vet qė tė merrte biēikletat e fėmijėve dhe sa mė parė tė niseshim.
    Atje sa arritėm z. Qamili e mori njėrėn nga biēikletat ma dha mua dhe njė mori pėr vete dhe u nisėm nėpėr pistėn e parkut pa fund. Duke vozitur shikoja mrekullitė e natyrės por edhe tė njeriut perėndimor. Kėnaqėsia vazhdoi gjer aty nga ora njėzetedy kur dielli u fut pas maleve,dhe terri pa mėshirė filloi tė mi rrėmbente bukuritė e parkut prej pėrpara syve.


    13. 06. 2005
    Paris


    Prej asaj dite qė z. Omeri na i dha librat e Luan Ramės dhe tė Ismail Kadaresė,ku pėrshkruajnė autobiografinė e z. Omerit,z. Qamili ēohet herėt dhe lexon nga disa faqe,e pastaj ne komentojmė sa ėshtė reale pėr atė qė shkruajnė ata,pasi ne jetėn e familjes sė z. Omerit e njohim mirė,pasi jemi tė njė vendi.
    Edhe sot biseduam gjatė pėr familjen Kaleshi,bile e pėrsėritėm atė qė e kishim biseduar ditė mė parė. Edhe sot e thamė atė,pse z. Omeri si njeri dhe intelektual i rrallė lejon qė dikush tė luaj me prejardhjen e familjes dhe prejardhjen e tij. Nė njė vend z. Kadare shkruan:z. Kaleshi sa ndihet shqiptar aq ndihet turk dhe po aq maqedon...???!!!
    Me tė vėrtetė diēka absurde dhe mendim i pa pjekur. Pėr babėn e z. Omerit dihet se ėshtė shqiptar atė topi se luan,pėr nėnėn po ashtu,po le tė jetė maqedone myslimane nga nėna e nėnės siē kanė qejf z. Kadare, z. Rama dhe shumė tė tjerė ta paraqesin,dhe z. Omeri le tė ndihet sa maqedon aq edhe shqiptar,por si mundet tė ndihet edhe turk?! Kur as nėnė e as babė,s’kanė lidhje me turkun. Nėse mendon z. Kadare se z. Omeri ka jetuar dhe ka mbaruar fakultetin e artit nė Turqi,pse nuk thotė se edhe ai edhe z. Omeri janė edhe francez,pasi z. Omeri mbi dyzet vjet jeton nė Francė,por edhe z. Kadare u bėnė shumė vjet qė jeton nė atė vend. Ose z. Kadare kur ia dhanė njė ēmim bukur tė madh nė Londėr,gazeta Le Figaro e datės:07. 06. 2005 shkroi:Ismail Kadare ėshtė shkrimtar shqiptar,kuptohet nė gjuhėn frėnge,as njėri nuk pyeti se ēfarė e ka pasur babėn,nėnėn apo...do tė thotė se z. Kadare nuk lejon tė luhet me prejardhjen e tij...???!!! Por sipas mendimit tim Kadareja xhelozon nė njerėz tė rangut tė tij. Dhe ndoshta njė ditė do tė thotė:
    -Po z. Omeri ėshtė njeri i madh i rangut tim,por ai s’ėshtė shqiptar si unė i “PASTĖR”,lexoni ēfarė shkruhet pėr nėnėn e nėnės sė tij. Dikur mė kujtohet se vet z. Kadareja ka shkruar njė artikull se Shqiptarėt e Maqedonisė mė sė tepėrmi ka gjase tė kenė qenė tė fesė ORTODOKSE,por qė tė mos SLLAVIZOHEN kanė pranuar nga turqit ISLAMIN. Unė jam i bindur se jam rritur dhe plakur me maqedonėt dhe e di mirė mentalitetin e tyre. Dhe po tė kishte qenė nėna e nėnės sė z. Omerit maqedone ata assesi nuk do ta linin qė ajo vajzė tė rritet nė njė familje tjetėr qė si pėrket fesė dhe kombit tė tyre...
    U lodhėm mjaftė me kėta biseda dhe mendime,qė tė relaksoheshim pak e morėm Aurelėn e vogėl dhe dolėm nė kopsht. Unė pėrherė tė dytė i mbusha disa rrėnjė kungulli siē mė kishte thėnė dikur njė i burgosur,kurse z. Qamili me Aurelėn kėpuste qershia,si e mbushi njė enė i lanė te ēezma dhe mė thirrėn tė uleshim nėn hijen e qershisė se edhe Teuta do ta sillte kafenė.

    Sa na erdhi kafja ra telefoni z. Qamilit,andej ishte z. Qemali njė nip i z. Qamilit, qė na kishte thirrur pėr darkė,por tash na thirri qė ta vizitonim nė atelienė e tij,tė pinim njė kafe dhe...Z. Qamili mė pyeti mua a jem dakord,unė i thash me gjithė qejf.
    Si hėngrėm bukė u nisėm me veturėn e z. Qamilit,sė pari tė shkonim te atelie e tij,pasi nė afėrsi tė saj ka njė barnatore,prej ku z. Qamili furnizohej me barna. Nė atelie takova njė tė njohur qė dikur i kisha dhėnė disa nga veprat e mija dhe prej atėherė s’ishim takuar. Ai mė tha se i kishte lexuar me vėmendje veprat dhe pėrafėrsisht mė tha fjalėt qė dikur nė Ohėr mi kishte thėnė Dr. Dielli njė kirurg,por sipas fjalėve tė tija mė sė tepėrmi i pėlqen humori dhe satira,por edhe ai mė tha se kur e ka lexuar poezinė pėr Aurelėn e vogėl,i janė mbushur sytė me lot. Kurse unė i thash se prej atėherė kur e kam shkruar atė poezi dhe i kam parė se si qanin tri vajzat e mija,s’mundem ta stabilizoj tensionin e gjakut. Dhe shumė miq e shokė mė janė paraqitur me telefon,qė tė mė pyesin mos kam pasur ndonjė tragjedi.
    Aty nė atelie pimė vetėm nga njė lėng pa sheqer dhe u nisėm pėr nė atelien e z. Qemalit,qė prej aty s’do tė ishte mė shumė se pesė kilometra. Atje na priste ortaku i z. Qemalit,pasi ai kishte shkuar tė merrte njė porosi,dhe nė ēdo moment duhej tė kthehej. Ne duke pirė kafet z. Qemali erdhi u pėrshėndetėm ua shpėrndau punėtorėve punėn dhe dolėm nė restorantin qė ishte nė afėrsi tė atelies. Aty na u paraqit z. Agimi dhe na tha qė tė mos shkonim nė shtėpi,sepse ai do tė vinte te atelija me Teutėn,Aurelėn dhe gruan time,dhe prej aty do tė vazhdonim pėr te z. Qemali dhe se ka njė befasi pėr mua.
    Nė ora nėntėmbėdhjetė nė veturėn e z. Agimit hipa edhe unė dhe u nisėm pėr te z. Qemali. Si udhėtuam afėr pesėmbėdhjetė minuta e ndali veturėn dhe mė tha,qė tė zbritnim,dhe e mori foto aparatin,por i tha edhe gruas time qė edhe ajo tė vinte me ne,dhe po tė deshi edhe Teuta,por ajo u kujtua se ku ishim. Ecėm afėr pesėdhjetė metra dhe nė njė pllakė tė madhe shkruante: “PLAC DE SKENDERBEC”,qė pėrfshinte njė sipėrfaqe bukur tė madhe. Aty bėmė disa fotografi dhe z. Agimit iu falėnderova nga zemra.
































    Sheshi i Skenderbegut nė Paris


    Kur arritėm te z. Qemali,z. Qamili me gruan dhe z. Bashkimi po ashtu me gruan dhe fėmijėt kishin mbėrri dhe pinin nga njė lėng,kurse kafenė pritnin ta pinim sė bashku. Sa hymė brenda z. Qamili mė pyeti ēfarė ishte befasia,unė i tregova dhe ai duke u ēuar nė kėmbė i tha tė lumtė z. Agimit,sepse atij si kishte ra ndėr mend,pėr ta vizituar” SHESHIN SKENDERBEK”.Ne sa u pėrshėndetėm dhe u ulėm arriti kafja,qė e kishte pėrgatitur zonja e shtėpisė,por na e solli zonja e z. Bashkimit. Duke pirė kafetė,z. Qemali solli dy lloje tė uiskit,dhe z. Qamili tha:
    -Mbushi nga njė,pėr Agimin qė i ėshtė kujtuar tė shkojė asaj rruge ku ndodhet sheshi i Skėnderbeut. Tė gjithė u ēuam nė kėmbė dhe i cakėrruam gotat. Bisedat ishin tė ngrohta,por edhe darka e bollshme. Aty nga ora njėzetedy ra telefoni i z. Qemalit. Ai pasi bisedoi pak i tha se po janė te unė nė darkė. Andej ishte njė person qė pėr grua ka njė mbesė timen,por jo aq tė afėrt dhe na thėrriste nė drekė,apo darkė si tė na konvenonte neve. Unė iu falėnderova pėr njėherė tjetėr,pasi ėshtė shumė larg nga Parisi dhe ditėt u afruan pėr tu kthyer.
    Aty nga ora njė pasmesnate ramė tė rraskapitur,por dorėn nė zemėr unė isha edhe pak qejfli,se me z. Qemalin ish nxėnėsin tim dhe z. Qamilin ndoshta e tepruam me Uiskin e ftohtė,herė herė na shoqėronte edhe djali i z. Qemalit njė student solid i informatikės,por se linin mangėt edhe z. Agimi dhe z. Bashkimi,por jo sa ne se ata do tė vozitnin. Pėr fat tonin rruga nuk ishte shumė e ngarkuar dhe udhėtuam pa probleme.

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2011
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    DITARI I NJĖ TĖ HUMBURI (pjesa e katerte)

    BEGZAT RRAHMANI








    DITARI I NJĖ TĖ HUMBURI











    K Ė R Ē O V Ė
    2008





    14. 06. 2005
    Paris


    Lodhjen e djeshme,por edhe tė tėrė javės e ndjeva natėn,por edhe sot nė mėngjes,trupin e kisha tė dėrmuar dhe tė rraskapitur. Atė lodhje e ndien disa ditė edhe z. Qamili,pasi ai ėshtė mė nė moshė se unė.
    Kafen e mėngjesit e pimė nėn hije tė qershisė,qė akoma ka fruta nė majė,por tash janė me ngjyrė,mė tepėr tė zezė se sa tė kuqe,por edhe mė tė ėmbla,dhe pėr ēudi asnjėra s’ėshtė e krimbur. Aurela shpesh shikon nė drejtim tė qiellit,dhe me siguri u lutet zogjve ti hedhin ndonjė kokėrr qershie. Nėn hijen e qershisė e hėngrėm edhe mėngjesin,duke bėrė planin se ēka do tė vizitonim atė ditė.
    Sė pari vendosėm tė vizitonim oborrin e muzeut tė Luvrit,pastaj tė vazhdonim nėpėr parkun dhe tė dilnim nė rrugėn me emrin”MUFTAR”ku ndodhej kafeneja”NJĖ PIJE PREJ NĖ KĖMBĖ” qė vite me radhė e viziton z. Omer Kaleshi. Ai aty takohet me shokėt dhe kolegėt e tij,por edhe me tė madhin Kadare.
    Nėpėr park ecėm afėr dy orė dhe aty nga ora pesėmbėdhjetė filluam tė ecim nėpėr rrugėn Myftar dhe me kujdes shikonim tė gjenim kafenenė e lart pėrmendur. Rruga ishte e vjetėr e ngushtė dhe e shtruar me kalldrėm,nė tė dy anėt shitore pėr ushqime,por edhe pijetore. Unė prej larg nėpėr xhamat e njė lokali pashė shumė piktura dhe i thash z. Qamilit; duket se e gjetėm atė qė kėrkojmė u afruam te dera dhe hymė brenda. Ishte njė lokal i ngushtė dhe i gjatė. Nė anėn jugore,prej te dera fillonte banaku,kurse nė anėn veriore muri ishte i mbushur me piktura,dhe disa tavolina me nga tri karrige. Unė shkova deri nė fund tė lokalit,ku ndodhej piktura e z. Omer Kaleshit,dhe ishte mė e madhe se tė tjerat. U ulėm nė njėrėn nga tavolinat,bėmė porosinė dhe kur na i solli kamerieri z. Qamili e pyeti a e njihte z. Omerin. Ai qeshi dhe tha:
    Me z. Omerin njihemi prej shumė vitesh,pasi jemi edhe kolegė. Pėr ēdo ditė kėtu e hanė nga njė ushqim dhe takohemi me kolegėt tonė piktor,por edhe me tė tjerė. Edhe sot ishte dhe s’ka as gjysmė ore qė shkoi. Z. Qamili i tha se jemi tė njė vendi,ai na tha nga Sėrbica,unė i thash,jo unė jam nga njė fshat aty afėr ZHUBRINĖ. Ai qeshi dhe na tha:
    -Nga Zhubrina z. Omerit i ka ngelur nė kokė koha e luftės,kur janė fshehur te “BIRAT e DHELPRAVE”,prandaj edhe i vizaton kokat. Z. Qamili e kėrkoi numrin e telefonit,por e kishte harruar nė shtėpi. E luti pronarin e restorantit,qė po ta kishte numrin e telefonit tė z. Omerit tė na e jepte. Ai qeshi dhe filloi tė rrotullojė numrat e telefonit. Z. Omeri sa kishte mbėrri nė banesėn e vet. Ai bisedoi pak dhe ia dha telefonin z. Qamilit,sa u pėrshėndetėn dhe z. Qamili tha :
    -Tė faleminderit do tė presim kėtu. Z.Qamili mu drejtua mua dhe mė tha:
    -Shumė i ėshtė bėrė qejfi,qė do tė takohemi mu nė kėtė kafene,dhe do tė vijė shumė shpejt. Vėrtetė ashtu ndodhi,nuk shkuan dhjetė apo pesėmbėdhjete minuta z. Omeri arriti,i veshur si pėrherė krejt nė tė zeza u pėrshėndetėm,por ai iu falėnderua pronarit pėr shėrbimin e telefonit. Si u konsultuan,pronari i mori pijet tona dhe dolėn nė pjesėn e fundit tė kafenesė te njė tavolinė dėrrasė e trashė,por edhe karriget ishin prej tė njėjtit materiali, ku pėrherė rrinė me miqtė z. Omeri. Unė nuk kuptova kur z. Omeri kishte porositur nga njė birrė krikėll. I cakėrruam gotat pėr shėndetin e piktorit,dhe ia shtruam bisedės dhe herė pas here unė fotografoja. Aty na tregoi z. Omeri se pėr aq kohė tė gjatė sa ėshtė nė Paris,pėr Parisin dhe Francėn s’ka bėrė asnjė pikturė,dhe me siguri qė s’do tė bėnte,por pėr fat tė mirė ai njė ditė duke ecur nėpėr Bulevard kishte parė ca dru tė prerė nga njė sėmundje tė pa njohur tash pėr tash dhe ashtu i kishte lindur ideja tė pikturonte disa piktura qė akoma si kishte mbaruar.
    Ai na tha se po tė dėshironim tė shėtitnim nėpėr Bulevardin”ARAGO”do tė shikonim se si natyra apo Zoti ka rritur njė Ēinar dhe nė te njė femėr cullake,dhe se atė e ka vėrejtur prej kohėsh z. Omeri. Sa i pimė pijet dolėm dhe u drejtuam nė drejtim tė ēinarit,edhe pse rigonte njė shi imėt. Kur arritėm te ēinari mua mė shkuan sytė te flokėt e bardha tė z. Omerit,qė shiu kishte bėrė ca sumbulla. Aty u ndalėm afėr dhjetė minuta duke analizuar ēinarin qė me tė vėrtetė nė trupin e tij kishte rritur dhe e ruante me fanatizėm trupin cullak tė asaj femre. Edhe aty pėrpara ēinarit i bėmė disa fotografi. Shiu rigonte me tė njėjtin intensitet,ne me z. Qamilin thamė qė tė uleshim aty afėr nė restorant,por z. Omeri tha se do tė pimė kafe atje ku ai me shumė miq,shokė dhe kolegė tė penės e brushės ka pirė kafe,por shumė herė edhe me tė madhin PIKASO. E sa pėr shiun mos mėrziteni se mė kujton ditėt e rinisė ne fshatin tim tė dashur Sėrbicėn.
    Sa u futėm nė restorant njėri nga kamerierėt na pėrshėndeti dhe na ēoi nė pjesėn ku z. Omeri shumė herė ėshtė ulur dhe ka biseduar me Pikason. Nė sallė e pėrshėndetėn edhe shumė tė tjerė ashtu siē e pėrshėndetnin edhe gjatė rrugės. Njė i moshuar u ēua prej njė tavoline dhe erdhi tė pėrshėndetet me z. Omerin,por kur i tregoi se ne jemi prej vendlindjes sė tij ai u pėrshėndet edhe me ne. Z. Omeri i tregoi se unė jam nga fshati Zhubrinė ai duke qeshur tha:
    -Nga birat e dhelprave! Z. Omeri i tha se jam edhe autor i shumė veprave.
    Kur porositėm pijet e dyta,kamerieri na tha se z. Omeri kur nuk ka ndej aq gjatė nė kafene,sa ditėn e sotme!
    Me siguri se nuk do tė jeni parė shumė kohė,kurse ne vazhduam me bisedėn,por dikur mua mu kujtuan fjalėt e kamerierit dhe thash qė tė ngriheshim,por z. Omeri prapė mė tha se ai nuk kishte ndonjė angazhim qė duhej tė shkonte,dhe ia nisi njė bisede nė lidhje me krijimtarinė time,duke mė thėnė,se kam bėrė shumė vepra,por edhe tė mira. Sa e mbaroi bisedėn me mua,ia nisi njė bisede me z. Qamilin pėr fshatin e lindjes,nė lidhje me njė hakmarrje,qė kishte ndodhur mė tepėr se dyzet vjet. Shumė herė edhe emocionohej.
    Kur dolėm prej kafenesė Bulevardi Arago shndriste prej dritave tė shumta tė neonit. Duke shtrėnguar duart dhe thamė natėn e mirė gjer ditėn e nesėrme,ne u nisėm nė drejtim tė Metros,kurse z. Omeri tė njėjtės rruge nga erdhėm,qė me siguri do tė ndalej pak te ēinari,qė tė shikonte se si shkonin currilat e shiut nėpėr trupin cullak tė asaj femre, qė prej lindjes sė vet e mbante nė vetvete. Gjatė rrugės z. Qamili mė tha:
    -Si sot kur se ka parė kaq tė shqetėsuar dhe tė emocionuar z. Kaleshin.
























    Begzat Rahmani, piktori Omer Kaleshi dhe Qamil Selimi
    Kafeneja "Njė pije prej nė kėmbė", nė rrugėn " Muftar",
    ku piktori Omer Kaleshi takohet me meqtė e shumtė: tė penės, brushės dhe profesioneve tė ndryshėm.










    15. 06. 2005
    Paris


    Para ditėn e kaluam duke ecur nėpėr rrugėt e Parisit. Nėpėr ato vende,kur dikur por edhe sot shqiptarėt presin pėr tė gjetur punė,por tash janė mė tė shumtė,pasi shqiptarėve tė ish Jugosllavisė iu janė bashkangjitur edhe ata tė Shqipėrisė. Tek tuk gjen edhe tė reja shqiptare,qė presin ditė mė tė mira pėr jetėn e tyre tė shthurur.
    Aty nga ora pesėmbėdhjetė u nisėm nė drejtim tė banesės,sė z. Omer Kaleshit,pėr ti parė pikturat e fundit,qė ende janė tė pa mbaruara. Kohėn e kemi tė kufizuar,z. Kaleshi nė ora nėntėmbėdhjetė ka njė takim me Ministrin e Kulturės tė Francės dhe disa Ambasador tė vendeve tė botės,nė lidhje me hapjen e njė ekspozite. Fiks nė ora gjashtėmbėdhjetė ishim pėrpara derės sė hyrjes tė ndėrtesės,pėr fat edhe ashensori ishte nė katin e parė dhe menjėherė u ngjitėm nė katin ku banon z. Kaleshi.
    Sa i ramė ziles dera u hap dhe me njė buzėqeshje tė ėmbėl na priti piktori. U ulėm po nė atė vend ku ishim ulur disa ditė mė parė,krejt nė ambient shqiptar,por tė rrethit tė Kėrēovės. Mua mė shkuan sytė te anxhiku dhe njė furkė e vjetėr me shtėllungė leshi sė bashku me njė bosht,qė ishte i mbėshtjellė me penj,por pėr vjetėrsinė e tyre unė s’mundem tė them asnjė fjalė,ndoshta ishin mė tė vjetėr se mosha ime?! Unė sa soditja reliktet nė murin pėrballė z. Omeri i kishte sjellė dy gota dhe disa shishe alkooli,dhe mė tha:
    -Prej kujt do tė kėnaqemi sot?!pėr z. Qamilin e vendova ujin pėr ēaj Bukojēi. Unė duke i marrė erė njė balloni me raki shtėpie i thash :
    -Prej kėtij mė duket se ėshtė mė i mbushur,z. Omeri duke qeshur i mbushi,por pak si tepėr. Si cakėrruam gotat,bėmė disa fotografi. Z. Omeri u ēua dhe e vendoi njė pikturė mbi mbėshtetėse prej atyre tė fundit dhe deri nė atė moment ata si kishte parė tjetėr person, pritnin tė lyhen me lak dhe tė finalizohen pėr jetė tė amshuar. Na i tregoi tė njėzetekatėrtat piktura,koka qė dilnin prej drunjėve tė prerė nga sėmundja e pa zbuluar gjer nė atė moment dhe secila nė mėnyrė tė vet mė interesante prej te e para deri te ajo e fundit.






    Z. Omeri na i tregon pikturat e pa mbaruara



    Me kėta piktura z. Kaleshi ka fundi i vitit do tė hapte njė ekspozitė nė lagjen ku jeton prej vitesh nėn patronazhin dhe mbikėqyrjen e kryetarit tė po asaj komune. Pėr ēdo pikturė,z. Kaleshi bėnte sqarim,por kėrkonte edhe mendimin dhe kritikėn tonė,qė z. Qamili shpesh ia qėllonte dhe mendimi pėrputhej me atė tė z. Kaleshi. Ky sqarim zgjati afėr njė orė e njėzet minuta dhe si e pimė edhe nga njė gotė aty nga ora tetėmbėdhjetė u pėrshėndetėm me z. Omerin ashtu siē pėrshėndetet shqiptari me shqiptarin,qė tė takoheshim nė VENDLINDJEN TONĖ TĖ DASHUR,KĖRĒOVĖN DHE SĖRBICĖN E PIKTORIT,por nėse na mban koha tė vizitonim edhe birat e dhelprave,edhe unė ka disa vjet qė si kam vizituar,qė me tė vėrtetė janė njė mrekulli e rrallė.
    Unė dhe z. Qamili menjėherė morėm Metronė,pasi kishim caktuar pėr nė ora njėzet darkėn te kushėriri im z. Rexhep Limani. Kur arritėm nė shtėpi z. Agimi me Teutėn dhe zonja e z. Qamilit ishin gati dhe pa humbur kohė u nisėm. Udhėtimi na zgjati afėr tridhjetė minuta. Z. Rexhepin nuk e gjetėm nė shtėpi,por ai i kishte treguar tė shoqes,qė ne tė shkonim te atelie e z. Rasim Jagodinit,ku ndodhej edhe z. Rexhepi.
    Aty u takuam edhe me disa kėrēovarė tė tjerė,por edhe disa shqiptarė tė Shqipėrisė. Aty i zbrazėm nga njė gotė uiski dhe tėrė kohėn na shoqėronte Xhaksi,qeni i z. Rasimit,mjaftė i madh i pastėr dhe qime zi korb.
    Darka te z. Rexhepi ishte e bollshme,por mė shumė pėrshtypje na la ai specialiteti Arabo-Tunizian me emrin”KUS-KUS”,tė cilin e kishte pėrgatitur zonja e shtėpisė,por edhe vajza e tij njė studente e shkėlqyer. Si darka po ashtu edhe koha tjetėr na kaloi shumė shpejt nė atė atmosferė festive. Aty nga ora njėzetetre e diēka z. Qamili kėrkoi leje qė tė niseshim,por unė duke qeshur thash:
    -Unė tash nuk pėrshėndetem,biletat i vazhduam edhe pėr njė javė ne do tė rrimė kėtė kohė nė shtėpinė e z. Rexhepit,si mysafirė tė pa ftuar,nė realitet tė ftuar vetėm pėr njė darkė,dhe kėputa disa qershi qė piqeshin mė vonė se ajo e z. Qamilit. Gruaja e ime iu drejtua gruas sė z. Rexhepit,qė ia pėrkthente fjalėt nė gjuhėn frėnge zonja e z. Qamilit:
    -Ky burri im ia pa hairin kėsaj dynjaje pėrveē gazetės dhe shkrimeve kurrė s’ka bėrė punė tjetėr. Teuta kur ishte e vogėl,kush e pyeste ēka bėnė babi,ajo pėrgjigjej:
    -Babi,han,pinė,lexon gazetė,mbush fjalė kryq dhe na bėnė zhurmė me makinėn e shkrimit. Mė nė fund u pėrshėndetėm pėr tu takuar nė Kėrēovė,zonja e z. Rexhepit tha:
    -Sa tė mbarojnė vajzat me shkollėn do tė vijmė ...


    16. 06. 2005
    Paris


    Kjo ditė ėshtė e parafundit tė qėndrimit njė mujor nė Parisin e bukur me kulturė dhe civilizim shekuj me radhė. Qysh nė mbrėmje me z. Qamilin biseduam qė kėtė ditė ta kalojmė nė atė pjesė tė Parisit ku shqiptarėt dhe tė tjerė hallexhinj tė botės sigurojnė kafshatėn e bukės. Ē’ ėshtė e drejta nė kėtė pjesė ne kemi qenė dhe kaluar disa herė,por sot do tė rrimė pak mė gjatė,dhe ndoshta takoj ndonjė shok fėmijėrie. Nė kėtė pjesė tė Parisit punė gjejnė edhe ata qė merren me zanatin mė tė vjetėr,pėr sigurimin e kafshatės sė bukės.
    Ecėm afėr tri orė tė tėra,ē’ ėshtė e drejta z. Qamili disa herė mė luti dhe mė thoshte tė uleshim,por mua disi sot nuk mė merrte etja dhe uria. Duke ecur z. Qamili mė tha:
    -Kėtu afėr ka njė xhami a do tė pengojė sikur unė tė fal dy rekatė namaz. Unė iu pėrgjigja se mua aspak s’ mė
    pengon,bile do tė hy edhe unė,qė tė shikoj dhe tė pasurohem edhe me pak dijeni tė kulturės fetare Islame,pasi qenka njė xhami ku falen;indian,kinez, maroken,tunizian dhe...
    Xhamia ishte pėrplot me njerėz tė ngjyrave tė ndryshme. Bėnin lutjet ashtu siē dinin dhe shkonin,vendin ua lironin tė tjerėve. Hyrje daljet s’u ndalėn sa ndeja nė xhami,afėr tridhjetė minuta,edhe meqenėse s’ishte asnjė kohė pėr falje.
    Drekėn vendosėm ta hanim nė njė restorant indian. Ishte mjaft i pastėr,luksoz dhe ushqimi me mjaftė shije. Kafen e pas bukės vendosėm ta pinim nė njė vend tjetėr,qė mua sot mė ishte shtuar oreksi pėr tė parė dhe vizitua sa mė tepėr lokale tė popujve tė ndryshėm qė jetonin nė shtetin Francez. Ecėm afėr njėzet minuta dhe z. Qamili mė tha qė tė hynim nė lokalin qė kishim pėrballė,sepse atė e vizitojnė shumė njerėz tė vendit tonė,por edhe shqiptarė tė viseve tė tjera.
    Ne duke pirė kafenė z. Qamili nėpėrmes tė dritares e pa njė shqiptar tė Kosovės,por edhe ai na kishte parė,hyri nė lokal dhe erdhi u ul nė tavolinėn tonė. Ishin njohur vite me radhė,bile kishin shkuar edhe familjarisht te njėri tjetri,prandaj edhe pyetėn njėri tjetrin pėr njerėzit,qė kishin nė Francė,por edhe nė vendlindje. Pasi u shterėn pyetjet dhe pėrgjigjet ai pyeti pėr mua dhe z. Qamili i tregoi se unė jam i vjehėrri i z. Agimit. Atėherė ai u ēua nė kėmbė dhe ma shtriri dorėn,duke mė thėnė:
    -Kam lexuar nga ju disa libra,qė mi ka dhėnė z. Qamili. Unė iu falėnderova,kurse ai mė tha se quhej;Hasan Osmani,kurse z. Qamili tha:
    -Veteran i U. Ē. K-ės. Z. Osmani u ul dhe prej ēante nxori njė libėr mjaft voluminoz,kopertina tė trasha tė ndritshme me HARTĖN E KOSOVĖS dhe me titullOSOVA DHE USHTRIA ĒLIRIMTARE tė autorit, GJENERAL KUDUSI LAMA.
    Biseda do vazhdonte me z. Hasanin,por nė atė moment pėr dritares sė restorantit na kishte parė njė bashkėvendės i z. Qamilit,por edhe unė e njihja,pasi dikur kishim mėsuar nė njė shkollė tė fillores. Ai hyri nė restorant dhe u drejtua nė drejtim tonin. Mu afrua mua dhe mė dėshiroi mirėseardhje nė Parisin e tyre. Mė pyeti edhe pėr shėndetin,por unė nuk iu pėrgjigja,se nė atė moment erdhi kamerieri dhe e pyeti ē’do tė pinte. Ai na shikoi tė tėrėve dhe nė fytyrė mori njė pamje tė kuqe. Si nėpėr dhėmbė tha njė kafe,dhe si u largua kamerieri na pyeti neve ē’do tė pinim,por z. Qamili i tha se ne kemi pirė tėrė ditėn,dhe qė ta freskonte pak prej temperaturės sė fytyrės e pyeti kur do ta merrte pushimin. Ai iu pėrgjigj se ndodhej nė pushim,prej disa ditėsh,por...Z. Qamili i tha ndoshta do tė shkosh nė Kėrēovė,ai me njė ton tė ulėt i tha:
    -Jo,nuk do tė vete kurrkund dhe...Unė pash se diēka nuk ishte nė rregull me te dhe e pyeta:
    -Rastėsisht mos dini ku punon njė kushėri i imi,ai pa mos e pėrmendur unė emrin mė tha, se e dinte,por nuk dinė se a ėshtė nė punė se s’ėshtė mirė me shėndet,por e dijė tha banesėn e tij. Kurse atelia e vėllait tė tij ndodhet aty afėr,dhe se deri pėrpara disa ditėsh ka punuar te ai,por...Unė e shikova z. Qamilin dhe thash:
    -Po tė doni tė shkojmė qė tė takohem,nesėr do tė ik pėr nė Kėrēovė. Z. Hasani e thirri kamerierin qė tė paguante,por z. Qamili i tha qė paratė ti fuste nė xhep. Kurse ai shoku,uli kokėn, tė shikonte kėpucėt e vjetra,jo siē e mban lart kur takohemi rrugėve tė vendlindjes i veshur shik.
    Ecėm disa minuta dhe hymė nėpėr njė tunel tė njė ndėrtese disa kate,qė vinte njė erė lagėshtie,sikur nuk ndodhesh nė metropolin botėror,vatėr e kulturės dhe civilizimit. U ngjitėm nja katėr pesė shkallė,i ramė ziles,por dera nuk u hap. Shoku tha se ndoshta kushėriri e ka mbyllur punėtorinė,ose janė punėtorėt,por nuk e hapin derėn se ka disa
    qė punojnė nė tė zezė. Rrugėn e vazhduan nėpėr ata ndėrtese tė vjetra qė kundėrmonte erė vdekjeje,dhe prapė u futėm nė njė tunel dhe dolėm ku shtrihej njė barakė druri e vjetėr. Ndoshta mė tepėr se vitet e mija dhe tė shokut tė shkollės,por ndoshta sa edhe vet Parisi. Trokitėm nė njėrėn derė,unė isha i bindur se nuk mundet tė jetė aty brenda kushėriri im,por pėr fat tė keq dera nuk kishte atė vrimėn spiune,u hap dhe doli njė plak,qė na pėrshėndeti nė gjuhėn serbe apo boshnjake unė nuk kuptova...?! I tha shokut tim tė shkollės,qė tė hynim brenda. Mua mu rrotulluan mėndėt nga era e mykur vdekjeprurėse,por mė tepėr, kur pash se kushėriri im ishte i shtrirė nė njė krevat,prej kohės sė Napoleonit. Me dritė tė ndezur dhe njė dritare e mbuluar me kartonė. Kushėriri u prek,unė u ula te krevati dhe e pyeta pėr shėndetin,kurse tė tjerėt rrinin nė kėmbė. Ai boshnjaku tha tė na bėnte nga njė kafe,por z. Qamili i tha jo se shpejtojmė,kemi tė caktua njė termin. Por edhe ai shoku i shkollės,qė nė vendlindje e shikojmė tė veshur shik tha se shpejtonte tė shkonte te”SINDIKI”,pėr tė bėrė do fotokopje pa pagesė,kurse mua mu kujtua viti 1974 kur kam vizituar ca shokė tė fėmijėrisė qė punonin nė Vjenė tė Austrisė dhe ishin duke banuar nė grup nė njė barakė druri nė kushte tė mesjetės,apo diku nė Afrikė,apo sot nė Parisin e kulturės botėrore ku gjaku im mpikset nga hallet dhe mos besimi i syve,nė atė pjesė tė Parisit ku mbillej vdekja pėr njerėzit e gjakut tim. Dolėm duke i uruar shėndet...?!
















    17. 06. 2005
    Paris


    Edhe pse ndenjėm shumė vonė,nė ora shtatė e tridhjetė minuta ishim tė zgjuar. Gruaja u ēua e hapi dritaren dhe filloi tė pakonte teshat e fjetjes. Unė u ktheva nė anėn tjetėr,por ajo mė tha,qė edhe unė tė ēohesha,koha kalonte. Nė atė moment Teuta trokiti nė derė,duke na pėrshėndetur na tha:
    -Kafja ėshtė gati,po ashtu nė atė ēast edhe Aurela e vogėl dha zė unė u ngrita dhe hyra nė dhomėn e saj duke menduar se si do tė ndihemi ditėt e para pa tė. Ndoshta edhe ajo,qė u zgjua aq herėt vetėm kėtė ditė pėr njė muaj qė jemi nė Francė ėshtė e brengosur pėr largimin tonė. Kur unė hyra nė dhomėn e saj,ajo ishte ēuar nė kėmbė dhe mbahej pėr parmakėve tė krevatit. Sa mė pa filloi tė qeshi dhe dha disa zėra prej fėmije. E mora hopēe si themi ne nė Kėrēovė dhe hymė nė dhomėn e gjyshes. Aty ndejtėm pak dhe e mora prapė,qė tė zbritnim nė kuzhinė,ku na priste z. Qamili,baba plak i Aurelės. Duke zbritur shkallėve Aurela kapi njė degė tė qershisė dhe e ēoi kokėn lart ku nė majė tė saj kishte akoma qershia tė kuqe all. Nė atė moment edhe ai zogu i zi qė tėrė natėn kėndonte kėngėn e vet dhe kėnaqej me ėmbėlsitė e frutave tė pjekur pėr sė tepėrmi,fluturoi siē pėr pak kohė do tė fluturojmė edhe ne me aeroplan. Zogu Aurelės ia tėrhoqi vėmendjen dhe e lėshoi degėn e qershisė,por nė dorė i ngeli njė gjeth,qė ajo e shikonte me habi,ndoshta pse nė doriēkėn e saj s’kishte qershia.
    Kur hymė brenda nė kuzhinė Aurela u lėshua nė drejtim tė z.Qamilit,unė i pėrshėndeta atė,zonjėn e tij dhe z. Agimin,dhe ia dhashė Aurelėn,kurse ajo menjėherė filloi ta tėrhiqte pėr veshi dhe hunde duke i thėnė diēka nė gjuhėn e vet prej fėmije.
    Si pimė kafen Teuta dhe zonja e z. Qamilit filluan tė shtronin ushqimin e mėngjesit. Si hėngrėm unė dhe z. Qamili dolėn nė kopsht, ku dielli kishte filluar ti ngrohi; domatet,kungujt dhe misrin qė pėrparonin shumė mirė. Z. Qamili u afrua te dredhėzat dhe i kėputi ata tė fundit dhe nisi tė mi japi, por unė mora vetėm tri duke i thėnė:
    -Tri hani ju e tė tjerat do tė ia ēojmė Aurelės. Z. Qamili qeshi...dhe u nisėm nė drejtim tė kuzhinės. Z. Agimi u nis nė drejtim tė portės qė ta hapte,pasi aty ishte z. Bashkimi me tė shoqen dhe fėmijėt. Unė mė nuk u ula,por me z. Qamilin dolėm dhe pritja qė tė dilte edhe gruaja,kurse z. Agimi dhe z. Bashkimi i nxirrnin valixhet dhe i vendonin nė golfin e z. Agimit. Unė i thash z. Bashkimit:
    -Sa erdhėt dhe u kapėt pėr pune,ai qeshi duke mė thėnė:
    -Pėr ne nuk ėshtė shumė interesant,ne tri katėr herė nė vit bėjmė kėtė punė. Fiks nė ora nėntė,u pėrshėndeta me familjen e z. Bashkimit,pastaj edhe me z. Qamilin dhe zonjėn e tij dhe u futa nė veturė,qė mė punonte dhe priste tė nisej nė drejtim tė Aeroportit Charl de Gol.
    Teuta mė tha:
    -Babi shpejt shkoi njė muaj dhe nėpėr faqet e saj rrokulliseshin ca pika loti. Aurela shikonte herė pėrjashta me siguri drunjtė dhe veturat e shumta herė neve nė veturė. Teuta vazhdonte me porositė e pėrshėndetjeve,pėr Gėzimen dhe Yllėzėn e vogėl edhe meqenėse ajo mė ėshtė rritur dhe ėshtė studente.
    Gjatė rrugės mė kujtoheshin fjalėt e z. Qamilit kur te xhami i veturės mė tha:
    -Z. Beg shpejt do tė takohemi nė Kėrēovė,rrugė tė mbarė dhe mi pėrshėndet shokėt,por mė sė shumti Kėrēovėn,qė mė mungon shumė.

    Fiks nė ora dhjetė ishim pėrpara sportelit tė doganės dhe i bėmė tė tėra kontrollet. U pėrshėndeta me z. Agimin pastaj edhe me Teutėn,qė lotėt akoma i rrokulliseshin,por tash mė lehtė se i kishin trasuar rrugėt gruaja pėrkėdhelte Aurelėn dhe fshinte lotėt,kurse ajo flinte nė gjumin mė tė ėmbėl nė afėrsi tė gjyshes dhe gjyshit,unė e putha dhe u rendita nė rendin e gjatė sė bashku me gruan duke mallkuar fatin tonė tė kurbetit. Ne akoma pa hyrė nė derėn e zonės sė aeroportit,u afrua z. Agimi dhe mė tha:
    -Erdhi edhe z. Enver Tafallari do tė keni shoqėri rrugės.


    AEROPORTI CHARL DE GOL



    ZĖRI NGA QIELLI


    O njeri i humbur
    Nė ēdo skaj tė botės
    Por edhe nė mes tė Parisit
    Nė se shikon njė barakė
    Nga dėrrasa druri
    Ose llamarinė tė ndryshkur
    Por edhe shtėpi plotė plehra
    Kthe se aty do tė gjesh
    Njerėz tė gjakut t'im...???!!!






    Nė ora njėmbėdhjetė u mbyllėn dyert e aeroplanit “ADRIA”. U nis por me njė shpejtėsi tė vogėl dhe udhėtuam afėr pesė minuta dhe u ndal. Aty ndejtėm afėr njėzet minuta dhe dėgjoja komente tė ndryshėm,por ne me gruan shikonim nėpėr xhama aeroplanėt qė ngriheshin dhe aterronin prej drejtimeve tė ndryshėm,qė kurrė s’kishim parė nė jetėn tonė.
    Nė Lubjanė arritėm aty kah ara trembėdhjetė. Xha Enveri tėrė rrugės mė tregonte pėr udhėtimet e shumta,qė ka bėrė pėr afėr dyzet vjet jetė prej kurbetēiu nė Francėn largėt,qė kurrė se kishte ėndėrruar si fėmijė e ku se do tė jetonte kohėn mė tė bukur tė jetės sė vet,ku do ti lindnin me radhė disa vajza e mė nė fund edhe djali hasretit,qė pėr francezėt ka qenė shumė interesante jeta e tij dhe dėshira pėr tė pasur njė djalė.
    Unė po ashtu kėnaqesha me bukuritė e Alpeve tė larta ku nė shumė vende bora ishte e pa shkrirė,por edhe me mjegullat e shumta qė bėnin reliefė tė ēuditshėm ashtu si edhe vetė jeta ime...???!!!


    P.S. Pėrzemėrsisht i falenderohem vrimės sė murit tė ahurit dhe VITORES qė gati katėr dekada u kujdesėn dhe i ruajtėn me fanatizėm,shumė fletė dhe fletore tė shkruajtuara tė kėtij DITARI dhe shumė shkrime tė tjera...

    Autori



    Fund















    Libri botohet me ndihmėn e Ministrisė pėr kulturė tė R . M

    Tirazhi: 500 copė

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •