Close
Faqja 1 prej 8 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 158
  1. #1
    Promete (i lidhur) Maska e Kryeplaku
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    nė realitetin e hidhur
    Mosha
    31
    Postime
    2,080
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Post Lufta Nacional Ēlirimtare

    perSHENDETje
    Vura re se ne kete forum te "istorise Shqiptare" jan hapur shume tema interesante dhe tema qe nuk lidhen drejt per drejt me ne Shqiptaret. Mendova pse mos te hapim nje teme per luften qe bene "gjyshrit" tane ne emer te lirise, per luften qe shume patriota dhane jeten qe ne sot te flasim Shqip e te kemi shtet. Kjo lufte e Shqiptarve kundra fashistave duhet te jete krenaria e kombit tone, sepse morem guximin t'i themi "jo" vrasesve te kombeve (hitlerit dhe musolinit). Pavarsisht nga qendrimi i mbretit Zog dhe i qeverive qe erdhen mbrapa me Mustafa Krujen e Bushatin, populli shqiptar i tha "jo" armikut shkaterues e vrases, kete gje duhet t'a ngulisim ne koke dhe nuk duhet te tallemi me disa pleq kur thone se "jane veteran lufte". Se ata pleqt (e sotem) ishin njerez te thjesht si une e si ti dhe qe nuk kishin asnje interes te luftonin por kur u desh ishin te gatshem te japin jeten. Afersisht 27me 28000 shqiptare u vrane gjate kesaj lufte, qe shume veta mundohen ta harojne sepse e quajne "luften e Komunistave", lufta e 2 Boterore ishte "lufta e popujve kundra mostrave", dhe mire do ishte t'i rikujtojme ato vite sepse sipas "Realistave": istoria perseritet.
    Me kete teme ftoje te gjithe ata qe munden, te shkruajne ngjarje reth perpjekjes se Shqiptarve te asaj kohe per clirimin e atdheut.
    shkurtimisht...
    Me 18 Prill 1939 Italjanet zbarkojne ne Durres dhe ne Vlore , populli i Tiranes (dhe qyteteve te tjera) ishte "derdhur" neper rruge per te kerkuar arme qe t'i kundervihej armikut. Qeveria e Zogut deri diten e pushtimit komplet te Shqiperise i thoshte popullit se nuk kishte asnje rrezik. Itljanet brenda 3 diteve pushtuan te gjithe Shqiperine , Zogu u perndoq nga atdheu dhe shtegetoi ne Greqi, nga Greqia ne Angli dhe nga anglia ne Egjipt. Pra popullit shqiptar i mungonte udheheqesi qe do e conte drejt clirimit. Italia (mbas pushtimit te gjithe Ballkanit) deklaroi se kishte ndihmuar ne krijimn e "Shqiperise se madhe" me ngjitjen e Ulqinit, e Kosoves, e Dibres se madhe dhe Camerise ne qeverisjen Shqiptare (sidoqofte qeverisja ndodhej nen duart e Musolinit dhe Shqiperia kishte "qeveri kukull) e Mustafa Krujes. Kjo gje beri qe mos ket pergjigje te menjehershme nga populli. Por me kalimin e kohes fashistat e treguan fytyren e tyre.
    Viti 1941 krijohet Partia Komuniste Shqiptare qe perbehej nga tre grupime marksistesh , dega e Korces me ne krye Enver Hoxhen, dega e Girokstras dhe ajo e Tiranes.Ishte partia me e re komuniste ne gjithe europen. Komunistat bashkpunuan me delegatet e Titos. Te njejtin vit partia boton gazeten e paligjshme "zeri i popullit" dhe vendos fillimin e luftes nacional clirimtare. Revulucioni filloje ne Shtator te vitit 1941, 3 muaj para revolucionit jugosllav dhe 8 muaj para revolucionit grek.
    Ne te njejten kohe nje grup i perbere nga nacionalista, katolike dhe fermere (me ose kundra Zogut) bashkohen nen udheheqjen e Abas Kupit, ne kete grup mernin pjese dhe Shqiptar te trevave jash kufijve dhe ndihmoej nga Anglezet.
    Ne fund te 1942shit ishin cliruar gati gjithe zonat malore te Shqiperise se Mesme dhe Jugore, dhe revolucioni jone ishte bere i njohur anemban botes. Ministrat e jashtem te Bretanise dhe Bashkimit Sovjetik (Andoni Iden dhe Vladimir Molotof) po ate vit kishin pergezuar Shqiperine me "cmimin e nderit" dhe kerkuan me nje ze pavarsine e saj. Viti 1943 ishte i veshtire per Shqiperine sepse Fashistat Itljan u zevendesuan nga Nazistat Gjerman, 70 000 ushtar te Vermachtes zbarkuan ne Shqiperi. Ne ate koh partizanet ishin afersisht 20 mije te ndare ne 22 "brigada sulmuese" me armatim shum me te lehte.

    (Vashdimin po e lej ne doren tuaj, do doja te sillnit fakte istorike , data konferencash. Dhe do mundohem te shkruaj prape. )KETE TEME I'A KUSTOJE GJYSHERVE TE MIJE TE CILET LUFTUAN (si shum te tjere) PER CLIRIMIN E KETIJ ATDHEU, QE KURRE NUK PO "E NGREN KOKEN"

  2. #2
    Shpirt i Lirė
    Anėtarėsuar
    15-04-2002
    Postime
    907
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    E ashtequajtura LNĒ, them keshtu se nuk u ēlirua gje me 1945, ka plot pikepyetje ne rrugen se si eshte trajtuar deri me sot nga historianet shqiptare.

    Cili ishte reagimi i Mbretit Zog I kundrejt ultimatumeve te Musolinit?

    Vete numri 28 000 deshmore te rene ne te, vihet i pari ne pikepyetje.

    Pastaj kalojme tek problemi a pati ne Shqiperi nje rezistence te vertete kundra fashizmit apo nazizmit?

    Apo pati nje lufte civile (partizane kundra legalista & ballista) ?

    Partite qe u formuan gjate atyre vite rrjedhoje e kujt ishin?

    Sa rryma politike vepronin ne vend ne ato kohe?

    Para themelimit te PKSH a ka patur rezistence ne Shqiperi, apo ishte pikerisht ajo qe filloi rezistencen?

    Si u shprehen gjate viteve te luftes, partite politike shqiptare mbi ēeshtjen kombetare?

  3. #3
    Promete (i lidhur) Maska e Kryeplaku
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    nė realitetin e hidhur
    Mosha
    31
    Postime
    2,080
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    perSHENDETje
    Eni pyetjet qe shtron jane me vend, por me mire do isht t'i pergjigjeshe ndonjeres vet.

    Per te dhenat e mesiperme jam bazuar me shume te libri "istoria e Ballkanit" nga Georges Castellan.
    (do mundohem te pergjigjem me ngjarje te tjera istorike).falemiNDERit

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-02-2003
    Vendndodhja
    Durres
    Postime
    5
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    E di si eshte puna:NUK JA VLEN, SE PREJ ASAJ LUFTE TE MALLKUAR
    QE BENE KOMUNISTET E VUAJTEN TE GJITHE SHQIPTARET 50 vjet.
    Te gjithe paraardhesit jane fajtore.Synimi i" horrit" nuk ishte clirimi por, marrja e pushtetit me force.
    Si te doni

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2002
    Vendndodhja
    N.Y.
    Mosha
    43
    Postime
    672
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Une dua tju bej juve KHALID dhe te tjereve nje pyetje. Si do ishte me mire, pale e humbur dhe nje Shqiperi e madhe...., apo fitimtare dhe te copetuar sic dolem pas luftes?

  6. #6
    Promete (i lidhur) Maska e Kryeplaku
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    nė realitetin e hidhur
    Mosha
    31
    Postime
    2,080
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    perSHENDETje
    Beni ne qoftese do ishim me palen e humbur, sot nuk do kishim shtet do na kishte nda Europa me Rusine copa copa.

    E thash dhe here tjeter lufta nuk qe vetem e komunistave. Dhe mos mohoni mundimin e gjysherve tuaj se ata nuk dilnin neper male per partine apo per pushtet por dilnin ne male per lirine. Neqoftese mendoni se pushtuesit ishin "njerez te mire" beni gabim fatal, pushtuesit na mernin ushqimet per nevojat e ushtrise se tyre (italia me naftrat e Patosit , 1100 kubik, beri gjithe luften ne Etiopi) njerzit ne ate kohe s'kishin as te hanin, ne rruget e qyteteve gjermanet pushkatonin femije nenash. Dhe keto ne Shqiperi u bene ne mas me te vogel ne lidhje me vendet e tjera te botes kur kishte raste qe pushkatonin nje qytet te tere (psh. ne Kroaci nje nate gjermanet pushkatuan 7500 veta, bashke me nxenesit e shkollave).

    Le te vashdojme istorine....
    Shtator 1942 behet konferenca e Pezes ku marin pjese PKSHja, dhe shqiptar nacionalista, pasanike dhe katolike te gjithe keta vendosin krijimin e "rezistences antifashizte per clirimn kombetar".
    Maj 1944 behet konferenca e Permetit , vendoset krijimi i nje kuvendi prej 121 aneterave dhe krijimi i nje keshilli per pavarsine nga 13 anetar.
    22 Tetor 1944 konferenca e Beratit vendos krijimin e qeverise te pavarur shqiptare, me ne krye Enver Hoxhen.

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2002
    Vendndodhja
    N.Y.
    Mosha
    43
    Postime
    672
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    KHALID po a nuk na ndau ne europa ne kater pjese? Pasojat e kesaj ndarje i vuajme edhe sot e kesaj dite. Sa per luften une mendoj se duhet rishikuar ne nje kendveshtrim te vertete historik dhe te largohemi nga propogandat dhe ideologjite e ndryshme. Ato fakte qe ti na sjell i kemi lexuar e sterlexuar ne tekstet e historise tejet te politizuara te kohes se partise se punes.

  8. #8
    Shpirt i Lirė
    Anėtarėsuar
    15-04-2002
    Postime
    907
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Postuar mė parė nga Khalid

    Le te vashdojme istorine....
    Shtator 1942 behet konferenca e Pezes ku marin pjese PKSHja, dhe shqiptar nacionalista, pasanike dhe katolike te gjithe keta vendosin krijimin e "rezistences antifashizte per clirimn kombetar".
    Maj 1944 behet konferenca e Permetit , vendoset krijimi i nje kuvendi prej 121 aneterave dhe krijimi i nje keshilli per pavarsine nga 13 anetar.
    22 Tetor 1944 konferenca e Beratit vendos krijimin e qeverise te pavarur shqiptare, me ne krye Enver Hoxhen.
    Ne Konferencen e Pezes rezistenca kundra fashizmit nuk u pa si preoritet vetem i PKSH,por i te tere shqiptareve. Me pas PK e uzurpon kete te drejte madje na del dhe me propozimin per t'i vene legjioneve ushtarake kundra fashisteve, yllin e kuq ne kapelen ushtarake, veprim qe u kundershtua nga nacionalistet pjesemarres ne Peze.

    Para 1944, Khalid kemi konferencen e Mukjes ku shqiptaret rimblidhen serisht te pandare komuniste-nacionaliste per te vendosur mbi fatet e kombit dhe dilet me deklaraten se pas L.II.B. shqiptaret ne baze te Kartes se Vetvendosjes do te shprehin vullnetin e tyre per te qene nje komb Shqiperi-Kosove etj.
    Por dhe kjo tentative u shkelmua nga Hoxha nen udherat e leshuar nga Popovici & Mugosha.

    Vijme tek Kongresi i Permetit - turpi-tradhetia qe PK i ben Shqiperise dhe shqiptareve. Vendimet e Kongresit te Permetit shpallin luften civile ne vend, vellavrasjen - shqiptari komunist do te vrasi ate nacionalist. kongresi i Pr. vendos qe pushtetin pas luftes ta marre PKSH-ja. Por me ē'te drejte?

    Pale, Mbledhja e Br, s'ia vlen per komente krijohet qeveria komuniste, nje shkelje e hapur e parimeve te demokracise ne Shqiperi. Popullit i serviret nje qeveri e gatuar ne guzhinen komuniste, dhe si rrjedhim fait complé - rregjimi komunist vendos diktaturen gjakatare.

  9. #9
    Promete (i lidhur) Maska e Kryeplaku
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    nė realitetin e hidhur
    Mosha
    31
    Postime
    2,080
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    perSHENDETje
    O Beni ne Europa na kishte nda ne 4 copa para se tu bente lufta e 2 Boterore, mbas luftes nese do ishim me Naziztat do na ndante ne 8 copa.

    Eni , une nuk mohoje kritiken tende, dhe kur e hapa kete teme e hapa me qellim per te pasqyruar nje periudhe istorike qe Qeveria Enveriste e kishte stermadhuar kurse Qeveria sotme e ka shdukur nga librat shkollor. Dhe nuk eshte qellimi im propaganda ne favor te dikujt, dhe kerkoje qe mos te ngatroni rrjedhojat e mbas luftes me ngjarjet qe ndodhen gjate saj.

    Ju lutem , mos beni gabimin t'a analizoni luften nacional clirimtare si problem ideologjik dhe politik (megjithese nuk e mohoj qe gjate luftes ideologjite luajten rolin e tyre). Se sic e thash ne fillim lufta nuk ishte as e komunistave as Zogut e ku ta di une, lufta ishte e popullit shqiptar , si dhe shume popujve te tjere, kundra armiqve te Botes dhe te qenjes njeri.

    Mirepres shkrimet e juaja ne lidhje me ngjarjet e asaj kohe, do gezohesha nese do lexoja prej jush fakte qe argumentojne pjesmarjen ne kete lufte dhe te jokomunistave.
    falemiNDERit

  10. #10
    Promete (i lidhur) Maska e Kryeplaku
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    nė realitetin e hidhur
    Mosha
    31
    Postime
    2,080
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    perSHENDETje
    sqarim...
    Per ngarjet qe kam pershkruar me siper perdora librin e nje istoriani te madh per kohen e sotme , librin "Istoria e Ballkanit" te Georges Castellan (francez) i shkruajtur ne vitin 1991.falemiNDERit

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2002
    Vendndodhja
    N.Y.
    Mosha
    43
    Postime
    672
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    KHALID E vetmja kohe kur ne kemi qene te bashkuar eshte ajo gjate luftes se dyte boterore. Dhe ne duhet te ishim kapur me thonj pas ketij fakti, dhe jo te dergoheshin brigadat partizane per te luftuar kunder kosovareve per ti bere qefin Titos, Stalinit. Curcillit apo ku ta di une se kujt.
    Nga ana tjeter nuk te duket pak i manget ky liber i ketij historiani te madh francez! Me ssa kam lexuar ato qe ti shkruaje, ai vetem rreshton faktet burimi i te cilave per mua mbetet i dyshimte.
    Nga ana tjeter jemi lodhur me te huajt qe duan te na tregojne se kush jemi, c'duhet bere, dhe si duhet bere, kushdo qofshin keta. Ne mund ta bejme historine tone vete, duke u mbeshtetur ne fakte te verteta. Jane akoma gjalle disa prej atyre qe e jetuan ate kohe te turbullt. Le ti pyesim ato per disa gjera e pastaj te lexojme librat e te huajve per ne Shqiptaret.

  12. #12
    Atdhetar Maska e Dasius
    Anėtarėsuar
    21-07-2010
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    31
    Postime
    288
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Jo rrallė herė, nga njerėzit e palexuar, bėhen arsyetime naive dhe tė cekėta nė lidhje me Luftėn Nacional Ēlirimtare dhe kjo vjen jo sepse ekziston ndonjė arsye konkrete pėr ta kundėrshtuar atė por si rezultat i 50 vjeēarit tė diktaturės tė ashtuquajtur "komuniste" qė pasoi.

    Miėrpo nė tė gjitha kėto arsyetime dominojnė disa gabime logjike tė cilat rrjedhimisht tė nxjerrin nė konkluzione tė gabuara.

    Kur diskutohet pėr Luftėn Nacional Ēlirimtare bėhen kėto gabime logjike:

    Diktatura Enveriste dhe UNĒSH
    Figura e Enver Hoxhės ėshtė padyshim komplekse dhe kontroversiale dhe ashtu si shumė figura tė tjera nė historinė e Shqipėrisė edhe ai ka dy faza gjatė karriersė sė vet. Faza e parė ėshtė ajo gjatė LNĒ dhe faza e dytė ėshtė ajo pas LNĒ, gjatė diktaturės 40 vjeēare.

    Lufta nacional ēlirimtare shpesh shihet si shkaktare e drejtpėrdrejtė e diktaturės Enveriste. Teknikisht ashtu ėshtė, pasi menjėherė pas njėrės vijoi tjetra. Mirėpo, duhet patur parasysh qė rrethanat dhe objektivat gjatė LNĒ ishin tė ndryshme nga ato tė pas LNĒ pavarėsisht objektivave personale tė njėrit apo tjetrit. Gjatė L2B pėr shqipėrinė shtroheshin kėto problematika: lufta kundėr pushtuesit (Nazi-Fashizmi) dhe pavarėsia e Shqipėrisė.

    Natyrisht qė L2B pati njė influencė shumė tė madhe mbi atė ēka ndodhi mė pas nė tė gjithė botėn por pas L2B pėr Shqipėrinė shtroheshin tė tjera problematika, si ruajtja e pavarėsisė dhe integritetit tė kufijve, ndryshimet socialo-ekonomike tė shoqėrisė shqiptare, zhvillimi i ekonomisė, alenacat dhe influencat ndėrkombėtare, etj, etj, ēdo gjė qė ka tė bėjė me njė shtet.

    Pra, nuk ka pse tė njėsohet LNĒ me diktaturėn Enveriste pasi kėto tė dyja u zhvilluan nė rrethana tė ndryshme.

    Elementi komunist nė LNĒ
    Elementi komunist i LNĒ shikohet nėn dritėn e ngjarjeve tė pas 1944. Kjo logjikė ėshtė e gabuar. Komunistėt dhe koncepti i komunizmit gjatė LNĒ kishin tjetėr domethėnie nga periudha pas LNĒ. Gjatė LNĒ koncepti i komunizmit si tek komunistėt si tek njerėzit e tjerė tė thjeshtė pėrfaqėsonte luftėn e madhe tė Bashkimit Sovjetik kundėr nazi-fashizmit, idenė e lirisė sė popujve dhe pėrmbysjen e rendit tė vjetėr feudal.

    Padyshim qė jo tė gjithė partizanėt ishin komunistė, madje edhe shumica e atyrė qė ishin komunistė zor se mund tė kishin ndonjė ide tė rreth komunizmit alla Stalinian.

    Gjatė LNĒ askush nuk e bėnte lidhjen mes Komunizmit dhe diktaturės sė egėr "Staliniste" qė ekzistonte nė Bashkimin Sovjetik. Dhe fare tė paktė ishin ata qė kishin njė ide konkrete tė parimeve Marksiste Leniniste. Mė pas, me kalimin e kohės koncepti i komunizmit ndryshoi, ai u njėsua me koncepte tė tilla si diktaturė, diskriminim klasor, dhunė shtetėrore, etj, etj.


    Balli kombėtar - organizatė nacionaliste
    Shpesh herė Balli kombėtar ėshtė quajtur organizatė nacionaliste pėr tė bėrė dallimin nga FNĒ qė ishte komuniste, e rrjedhimisht internacionaliste. Si argument kryesor pėrdoret fakti qė Balli Kombėtar kėrkonte tė mbante Kosovėn pas lufte ndėrsa Partia Komuniste jo. Mirėpo kėtu ka njė gabim tė madh.

    Sipas ēdo dokumenti apo dėshmie personale, nga tė gjitha palėt rezulton se FNĒ frymėzohej nga njė ndjenjė shumė mė nacionaliste se Balli Kombėtar.

    Sipas konceptit qė kemi sot nacionalizmi shpreh kėto ide: asnjė kėmbė ushtari e huaj nuk duhet tė shkelė sovranitetin e shtetit, asnjė bashkėpunim me palė tė treta nė dėm tė shtetit, asnjė lėshim territorial nė dėm shtetit. Kjo pika e fundit mund tė ngatėrrohet me idenė e Ballit pėr tė mbajtur Kosovėn.

    Balli Kombėtar nuk i vuri asnjėherė vetes objektiv dėbimin e ushtrisė sė huaj pushtuese, madje bashkėpunoi me tė. Balli Kombėtar luftoi kundėr njė ushtrie qė kishte si objektiv dėbimin e ushtrisė sė huaj zaptuese. Gjithashtu Balli Kombėtar pretendonte tė ruante territore qė Shqipėria nuk i kish marrė me forcat e veta dhe qė sipas rregullave ndėrkombėtare nuk i pėrkisnin. Fakti qė Kosova ishte trevė Shqiptare dhe qė pėr ne kishte njė rėndėsi primare, nuk do tė thoshte se kėtė pikpamje e ndante dhe pjesa tjetėr e botės.

    Prandaj termi mė i pėrshtatshėm pėr Ballin Kombėtar do tė ishte oraganizatė konservatore, e cila kishte nė theb tė platformės sė vet politike ruajtjen e rendit tė vjetėr, pavarėsisht se kush ishte zot i vendit.


    Lufta partizane e padobishme pasi Gjermanėt ishin nė tėrheqje/kalimtare
    Mėnyra e vetme pėr njė shtet qė tė ruajė autoritetin e vet ėshtė lufta e armatosur kundėr ēdo ushtrie qė shkel sovranitetin e vendit. Ky ėshtė njė ligj qė zbatohet nga njerėzimi pėr mijėvjeēarė dhe nuk ka ndryshuar asnjėherė.

    Ushtria Gjermane nuk do tė kishte marrė pėrsipėr pushtimin e gjithė Europės nėse do tė kishte qenė thjeshtė kalimtare. Hitleri, ashtu si Duēja kishte bėrė plane tė mėdha pėr ndėrtimin e perandorisė sė tij tė re. Gjithashtu, njė ushtri thjeshtė kalimtare nuk tė vjedh gjithė pasurinė gjatė kohės qė kalon.

    Ushtria armike goditet kurdo dhe kudo, veēanėrisht nė momentin qė ėshtė mė e dobėt dhe nė tėrheqje sepse nė kėtė mėnyrė shanset pėr tė fituar janė mė tė mėdha.

    Lufta partizane ishte e kotė pėrballė njė ushtrie kaq tė madhe e tė fuqishme
    Pa pėrjashtim, nė tė gjitha vendet ku kishin shkelur ushtritė e Aksit ishin ngritur edhe lėvizjet e rezistencės. Ato varionin nga ata mė tė voglat tė cilat merreshin vetėm me spiunazh deri tek ato mė tė mėdhatė qė u kthyen nė ushtri tė mirėfillta partizane.

    Nė kėtė kuadėr, lufta kundėr ushtrive tė Aksit kishte njė karakter ndėrkombėtar ku gjithėsecili luante rolin e tij sipas forcave qė dispononte. Kjo do tė thoshte se sa mė shumė forca Aletate tė kishte, aq mė e thjeshtė do tė ishte fitorja. Diku 1000, diku 10.000, diku 100.000 e diku 1 milion. Asnjė nuk ėshtė i tepėrt.

    Thelbi i LNĒ nuk ka qenė asnjėherė asgjėsimi i ushtrisė naziste apo vajtja nė Berlin. Kėto ishin objektivat e ushtrisė sė kuqe dhe Aleatėve tė tjerė. Thelbi i LNĒ ka qenė gjithmonė krijimi i supremacisė lokale, marrja nė dorė e inisiativės, rritja e autoritetit, rivendosja e pavarėsisė, shkaktimi i sa mė shumė dėmeve.

    Megjihtatė, nė luftė nuk ka gjithmon barazi. Njėra palė mund tė jetė mė e vogėl por kjo sdo tė thotė se nuk shkakton dėm. LNĒ i ka shkaktuar dėme mjaft serioze Vermahtit, natyrisht pėr aq sa i takonte. Detyrėn e saj ajo e ka kryer me sukses tė plotė.

    Nėse bėjmė njė mbledhje tė thjeshtė do tė dalim nė kėto konkluzione, nėse Ushtrisė sė Kuqe i shtojmė edhe Ushtritė Nacional Ēlirimtare tė Ballkanit, pėrkatėsisht 1 milion Jugosllavia, 120.000 Greqia dhe rreth 40-50.000 Shqipėria (nėn armė) atėherė numri i saj i pėrgjithshėm do tė rritej me rreth 1.170.000 ushtarė, tė cilėt tė marrė tė gjithė sė bashku nuk janė pak.
    Atdheu mbi tė gjitha
    Tradhtarėt nė tė s'ėmės

  13. #13
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,570
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Uran Butka: Ja e vėrteta e luftės civile nė Shqipėri
    Bisedoi : Ilir BUSHI

    Cili ėshtė mendimi juaj pėr luftėn antifashiste tė kombit shqiptar?
    Lufta Antifashiste e popullit shqiptar lindi dhe u organizua si reagim patriotik i shqiptarėve kundėr pushtimit italian dhe mė pas gjerman tė Shqipėrisė dhe i shėrbeu ēlirimit te vendit dhe kauzės sė pėrbashkėt antifashiste tė popujve gjatė Luftės II Botėrore.Kam vlerėsim pėr kėtė luftė patriotike e ēlirimtare si edhe pėr sakrificat e gjakun e derdhur pėr liri tė luftėtarėve e tė dėshmorėve nacionalistė e partizanė, ndonėse historiografia shqiptare e ka trajtuar nė mėnyrė tė njėanshme, tė politizuar dhe tė tjetėrsuar, ndėrsa politika e ka fetishizuar dhe instrumentalizuar.Deri nė Kuvendin e Mukjes, pėrgjithėsisht zotėroi fryma e mirėkuptimit, shpesh edhe e bashkėpunimit, ndėrmjet dy organizatave kryesore politiko-ushtarake: Ballit Kombėtar dhe Frontit Nacionalēlirimtar.

    Secila organizatė kishte programin e vet tė dallueshėm e tė ndryshėm, por nė themel tė tyre ishte lufta kundėr pushtuesve nazifashistė. Deri nė atė moment kyē tė historisė sonė tė Luftės sė Dytė Botėrore, armik konsiderohej pushtuesi italian qė kishte zaptuar Shqipėrinė qysh mė prill tė vitit 1939 si dhe aleati i tij, okupatori gjerman, i cili sapo ishte dukur nė horizontin shqiptar.Marrėveshja e Mukjes lindi si njė nevojė e njė kombi pėr vetėmbrojtje, pėr liri e bashkim, pėr civilizim e demokraci. Ajo ėshtė njė ēėshtje kyē nė historinė moderne tė Shqipėrisė, por dhe njė ēelės pėr tė hyrė brenda saj, pėr tė ndriēuar e shpjeguar fenomenet e ngjarjet mė tė rėndėsishme tė asaj kohe lufte dhe tė gjithė periudhės gjysmėshekullore qė pasoi, ėshtė njė mėsim pėr tė gjithė ata qė duan tė mėsojnė nga historia, njė mesazh i nevojshėm pėr sot dhe pėr tė ardhmen.Mbledhja e Mukjes, qė ka dimensionet dhe vlerat e njė kuvendi kombėtar, u zhvillua mė datėn 1–3 gusht tė vitit 1943 . Nė njė kapėrcyell kohėsh: nė prag tė kapitullimit tė Italisė fashiste dhe tė pushtimit gjerman tė Shqipėrisė;. nė njė udhėkryq tė historisė sonė: nė prag tė bashkimit kombėtar nė luftėn kundėr okupatorėve, por edhe tė ndarjes, tė mosmarrėveshjes dhe tė konfrontimit tė madh brenda vetes; nė njė dualitet alternativash : nacionaliste apo komuniste, demokratike apo totalitariste, perėndimore apo lindore. Nė proklamatėn e datės 3 gusht 1943, Komiteti pėr Shpėtimin e Shqipėrisė, i zgjedhur nė Mukje, paraqiti kėtė program:

    1 .Luftė tė pėrbashkėt dhe tė menjėhershme pėrbri Aleatėve tė mėdhenj Anglisė, SHBA dhe Bashkimit Sovjetik si edhe tė popujve tė shtypur kundra pushtuesit barbar, me divizėn rilindse “Ja vdekje, ja liri”

    2 .Luftė pėr njė Shqipėri tė Pavarme, luftė pėr zbatimin e parimit tė njoftun botėrisht e tė garantuara nga Karta Atlantike tė vetėvendosjes sė popujve, pėr njė Shqipėri etnike.

    3 .Luftė pėr njė Shqipėri tė lirė, demokratike e popullore.

    Komiteti pėr shpėtimin e Shqipėnisė do tė vazhdojė luftėn tue udhėhequn popullin shqiptar nė rrugėn e sakrificės dhe tė nderit deri nė formimin e njė qeverie provizore.Forma e regjimit do tė caktohet prej vetė popullit me anėn e njė Asamblejeje kushtetuese tė zgjedhur me sufrazh universal direkt.”Marrėveshja e Mukjes, ndėrmjet Ballit Kombėtar dhe Nacionalēlirimtares, ėshtė njė kompromis i madh kombėtar, model pėt tė gjithė kohrat, madje edhe pėr sot.

    Ēfarė ndodhi mė tej?

    Komiteti pėr Shpėtimin e Shqipėrisė vendosi qė menjėherė pas shpalljes marrėveshjes tė bėnte njė aksion tė pėrbashkėt kundėr pushtuesve italianė. Nė komunikatėn e pas luftės, qė gjendet nė Arkivin shtetėrot, Fondi 270, Dosja 5, v.1943, lexojmė:“Ēetat vullnetare partizane tė Ushtrisė NĒ dhe ēetat e Ballit Kombėtar nėn komandėn e majorit Abaz Kupi, mė datėn 4 dhe 5 tė gushtit 1943, nė orėn 10.00, pasi morėn vesh se ushtria italiane shkonte pėr nė Mat, u nisėn pėr t’i prerė rrugėn nė tė gėdhirė. Kur ēetat mbėrritėn nė kėtė vend, ushtria armike, mbasi dogji disa shtėpi qė ndodheshin afėr rrugės si edhe komunėn e zyrėn e botores, kaloi dhe po i afrohej Qafė-Shtamės… Plot nė orėn 7.10 tė ditės sė nesėrme ushtria italiane e pėrbėrė prej 750 vetave mbėrriti nė vendin e pritjes e pėrnjėherėsh filloi luftimi, i cili zgjati tri orė rresht dhe mbaroi me shpartallimin e plotė tė ushtrisė armike. Humbjet e armikut janė: 150 tė vrarė, 40 tė plagosur, 7 robėr. Nė mes tė tė vrarėve italianė ėshtė edhe oficeri kolonel A.P.Scarpa, tė cilit i ėshtė gjetur nė xhep njė medalje e fituar kur ka hyrė nė tokėn shqiptare ditėn e 7 Prillit 1939. …Humbjet tona janė njė i vrarė dhe dy tė plagosur.” Kjo luftė, tri ditė pas Marrėveshjes sė Mukjes, tregoi se marrėveshja nuk mbeti nė letėr, por u mishėrua nė veprime konkrete; se marrėveshja ishte serioze, njė lidhje bese dhe jo njė tradhti qė, sipas E.Hoxhės, binte ndesh me interesat e luftės; njė betejė e pėrbashkėt e forcave partizane dhe nacionaliste pėr liri dhe jo njė “ grackė” siē thoshte E.Hoxha; njė bashkėpunim i suksesshėm nė luftė i udhėhequr nga struktura e re, Komiteti pėr Shpėtimin e Shqipėrisė.Pas prishjes sė njėanshme tė Marrėveshjes sė Mukjes nga PKSH, me nxitjen e jugosllavėve, dhe pas Konferencės sė Labinotit, 4-8 shtator 1943, qė i shpalli luftė tė hapur Ballit Kombėtar, me tė cilin ishte nė marrėveshje deri atėhere, si edhe me qarkoret e E.Hoxhės pėr tė goditur ushtarakisht dhe asgjėsuar Ballin Kombėtar (1 tetor 1943), nisi lufta civile nė Shqipėri.

    Ju pyesni, a kishte luftė civile nė Shqipėri nė vitet 1943-1945?

    Nė Librin tim “lufta civile nė Shqipėri 1943-1945”, kam argumentuar katėcipėrisht me dokumenta tė Arkivit Qendror tė Shtetit, si edhe me dokumenta tė arkivave britanike, italiane, gjermane, jugosllave, etj merr pėrgjigje tė plotė dhe tė dokumentuar kjo pyetje, e cila ėshtė kthyer nė njė dilemė.Lufta civile nė Shqipėri nė vitet 1943-1945, ishte njė luftė e brendshme, e organizuar dhe e armatosur ndėrmjet forcave politike e luftarake, pėrfshirė edhe masat popullore qė i mbėshtesnin ato, njė konflikt ushtarak midis tė djathtės e tė majtės, me pasoja tragjike jo vetėm pėr atė kohė. Ajo i rreshtoi shqiptarėt, pėr herė tė parė nė historinė e tyre, nė dy pjesė armiqsore dhe ndėrluftuese.

    Sipas jush cilėt janė pėrbėrėsit e luftės civile?

    Konfrontimi i brendshėm i armatosur pėr motive politike, ideologjike, pushtetore e kombėtare midis grupimeve kryesore politike e ushtarake shqiptare, rezistenca kundėrkomuniste me armė dhe lufta e pėrgjakshme pėr shtypjen e saj, janė pėrbėrėsit kryesorė tė luftės civile nė Shqipėri (1943-1945 e mė tej).Si njė fenomen shoqėror, lufta civile nuk ndodhi rastėsisht apo nuk nisi menjėherė. Ajo i ka fillesat qysh me pushtimin fashist tė Shqipėrisė, i cili u ēeli udhė dy rrymave politike dhe luftarake tė kundėrta: Ballit Kombėtar dhe Lėvizjes Nacionalēlirimtare, tė dyja lėvizje tė pėrftuara si njė reagim ndaj pushtimit tė huaj, por me mendėsi, platforma e vija politike tė ndryshme: njėra e djathtė, tjetra e majtė, njera kombėtare dhe tjetra internacionaliste. Kėto lėvizje thithėn, ngėrthyen dhe mobilizuan secila pjesė tė konsiderueshme tė popullsisė sė fshatit e tė qytetit, qė u pėrfshinė nė kėtė luftė, kėshtu qė u bė ndarja e madhe e shqoqėrisė nė dy kampe tė kundėrt, njėri i udhėhequr nga organizata nacionaliste “Balli Kombėtar” dhe tjetri nga Partia Komuniste.Kėshtu qė edhe Lufta Nacionalēlirimtare, e udhėhequr nga PKSH dhe E.Hoxha si edhe e dominuar nga detyrat e revolucionit komunist e tė marrjes sė pushtetit me dhunė e gjak, e kapėrceu shtratin e luftės sė popullit shqiptar pėr ēlirim dhe i vuri shqiptarėt nė luftė tė pamėshirshme kundėr shqiptarėve. Ajo degradoi kryesisht nė njė luftė civile pėr pushtet dhe pėr vendosjen e regjimit komunist nė Shqipėri.Vetė ekzistenca e PKSH, njė parti e tipit bolshevik dhe drejtimi i Luftės NĒ prej saj ishin premisa tė luftės civile nė Shqipėri. Ndėrkohė edhe Fronti NĒ, edhe Kėshillat NĒ, edhe Ushtria NĒ, organizatat e masave etj. u indoktrinuan dhe u shndėrruan gradualisht nė organe tė PKSH, si nė Rusinė sovjetike. Ishin udhėzimet e Kominternit si edhe pėrvojat jugosllave tė praktikuara ato qė, pėr formimin e funksionimin e Frontit NĒ si kusht tė parė vinin dominimin e tij tė plotė prej Partisė Komuniste, e cila duhet tė ruante vazhdimisht rolin udhėheqės nė Front dhe njė organizim stalinist, duke mos lejuar hapėsira dhe mundėsi pluralizmi apo aleance, duke i shpallur luftė kundėrshtarėve politikė, qė nxisnin luftėn civile, nėpėrmes sė cilės tė merrej pushteti.Tė gjitha urdhėresat e Hoxhės drejtuar komiteteve qarkore tė partisė apo drejtuesve tė lartė Ushtrisė NĒ e kanė tė shprehur qartė dhe prerė arsyen madhore tė shpalljes sė kėsaj lufte civile: marrjen e pushtetit. “Nė radhė tė parė na paraqitet ēėshtja e pushtetit, – udhėzonte E.Hoxha. “Me forcė dhe me armė tė marrim pushtetin nė duar”- deklaronte ai. “Mendonim se kėshtu neve do t’i zhduknim ata qė ishin jashtė Frontit… Kur krerėt e Ballit erdhėn tė luftonin bashkė me ne, Liri Gega mė ka thėnė se nuk duhej t’i pranonim dhe nuk duhet t’i linim tė luftonin ballistėt se do tė fitonin simpathi dhe influencė…Nė ēdo diskutim e nė ēdo mendim ka mbizotėrruar mendimi i Lirisė, se ne shikonim tek ajo gojėn e shokėve jugosllavė.. ” – dėshmonte Hysni Kapo. Kėto praktika terroriste bolshevike bėnė qė lufta civile nė Shqipėri tė shfaqej gjithnjė e mė e verbėr, mė e pamėshirshme, mė e pėrgjakshme.Lufta e armatosur kundėr organizatave, formacioneve ushtarake dhe individėve tė cilėsuar “armiq e tradhėtarė” u bė fillimisht kundėr ēetave vullnetare tė Ballit Kombėtar, mė pas tė Legalitetit dhe tė krerėve tė Veriut.

    Si u zhvilluan mė tej ngjarjet?

    Nė njė letėr qė E.Hoxha i shkruante mė 5 tetor 1943 Koci Xoxes, qė drejtonte PK tė qarkut tė Korēės, e udhėzonte pėr asgjėsimin kudo tė ēetave tė ballit Kombėtar, kėshillat balliste dhe personalitetet nacionaliste: “Ballin duhet ta likujdojmė pa mėshirė nė ēdo anė qoftė. Ēetat e atjeshme tė Ballit tė likujdohen pa u grumbulluar dhe pa e marrė veten. Sa pėr bashkėpunimin me Fazlli Frashėrin, mos u gėnjeni. I bini, pra edhe Faslliut, edhe atij qė e ka bėrė Faslliun.”“Nė kėto momente, – udhėzon Koci Xoxe, krahu i djathtė i Hoxhės nė atė kohė, – pėrpara Ushtrisė Nacionalēlirimtare paraqitet urgjente marrja e pushtetit, duke zaptuar krahina e qytete..”Nisja e luftės civile vėrtetohet edhe nga njė dokument i Shtabit tė Pėrgjithshėm NĒ: “Nė vjeshtė 1943 Partia Komuniste dhe Fronti NĒ u detyruan t’i shpallin luftė pėr vdekje Ballit Kombėtar”(Dokumente tė Shtabit tė Pėrgjithshėm NĒ)Mandej , nisi lufta kundėr Legalitetit nė Krujuė, Mat dhe Dibėr dhe krerėve tė veriut, si edhe mėsymja ushtarake pėr tė nėnshtruar veriun antikomunist, qė pėrfundoi me gjakderdhje tė mėdha nė Shkodėr, Nalėsinė e Madhe, Dukagjin, NIkaj Mertur , Tropojė e malėsinė e Gjakovės, pėr tė kaluar mandej nė Kosovė e trevat e tjera shqiptare.Nuk kemi tė bėjmė mė me luftime sporadike apo lokale. Lufta e armatosur ndėrmjet fuqive ushtarake tė Ballit Kombėtar dhe ushtrisė NĒ, tashmė ishte e organizuar dhe kishte dalė nė plan tė parė. Pėrveē tė vrarėve nė luftė, pasojnė tė pushkatuarit e robėrve tė luftės si edhe viktimat e shumta nga popullsia e pafajshme, grabitjet e pasurive, djegiet e shkatėrrimet. Nė ballė tė kėsaj lufte civile tė pėrgjakshme u vu Brigata e Parė Sulmuese, e cila betejat e saj tė para i bėri kundėr forcave nacionaliste nė gjithė vendin. Njė nga ato qe lufta nė afėrsi tė Lushnjės, tek kodra e Cen Hasanit nė fshatin Golem, mė 21 tetor 1943 kundėr forcave nacionaliste. Mehmet Shehu shkruan: “ U ramė befas dhe i shpartalluam tė 400 bashibozukėt ballista: 172 robėr dhe 10-15 tė vrarė” Pas betejės, Mehmet Shehu urdhėroi, nė kundėrshtim me ēdo rregull lufte, pushkatimin e 65 robėrve , qė s’ishin tjetėr veēse luftėtarė tė thjeshtė e tė rinj tė pafajshėm nga fshatrat e Myzeqesė, qė nuk pranuan tė bashkoheshin me Brigadėn I Sulmuese ( vetėm njėri pranoi) dhe nuk donin tė luftonin mė, po tė ktheheshin nė shtėpitė e tyre. Ata qė nuk i zuri plumbi, i theri thika e Dushan Mugoshės, zėvendėskomisarit tė Brigadės me pseudonimin Salė. Atje nuk kishte as italianė, as gjermanė, kish vetėm shqiptarė qė luftonin kundėr njėri-tjetrit, kishte dhe njė tė huaj, njė komunist malazez qė ushtronte luftėn civile si njė zanat tė vjetėr.Nė letrėn e datės 30.11.1943 Mugosha e qorton M.Shehun pėr moskordinimin si duhet tė forcave tė Brigadės I dhe i kėrkon atij qė forcat e kėsaj brigade tė jenė tė pamėshirshme “tue pėrdorė zjarrin mė tė tmerrshėm” kundėr nacionalistėve. Ai i kėrkon tė pėr me shkelė Dukatin, fshat nacionalist dhe me e zhdukė nga faqja e dheut..
    ”
    Nė luftėn e Dukatit, mė 30 nėntor 1943, u vranė dhjetra banorė tė pafajshėm tė fshatit, luftėtarė nacionalistė qė mbronin fshatin dhe dhjetra partizanė. A nuk ishte kjo luftė civile?

    Viti 1944 ishte viti i luftės civile nė gjithė hapėsirėn shqiptare, qė vazhdoi edhe nė vitin 1945. Mjafton tė pėrmendim luftrat kundėr forcave tė Muharrem Bajraktarit, luftėn kundėr forcave tė Kryezinjve, luftėn kundėr Preng Calit e kėshtu me radhė, tashmė tė dokumentuara.Lufta civile ėshtė ana e panjohur, pjesa vetvrasėse e Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri. Duhet ta nxjerrim nga heshtja, ta njohim e tė reflektojmė ndaj saj, duke kapėrcyer mosmarrėveshjen, urrejtjen, shfaqjet e reminishencat e frikshme qė rezaton ende ajo luftė; duhet tė ēlirohemi nga pengu e tabutė e sė shkuarės, pėr tė kuptuar mė mirė gjendjen tonė tė sotme dhe pėr t’i bėrė ballė si njerėz plotėsisht tė lirė e me vetėdije tė qartė tė nesėrmes.Shpirtrat e tronditur tė shqiptarėve, jo vetėm nga luftrat e vazhdueshme, traumat e mėnxyrat qė kanė pėrjetuar, por edhe nga mashtrimi i madh gjysmėshekullor dhe leximi i keq i historisė i cili vazhdon edhe sot, kanė nevojė mė sė shumti pėr tė vėrtetėn, drejtėsinė dhe paqen.

    Cili ėshtė mendimi juaj pėr optikėn e historianit Paskal Milo ndaj kėsaj ēėshtjeje?

    Historia ka nevojė tė korigjojė vetėveten. Historiani dhe politikani Paskal Milo, e mohon luftėn civile. Ai nuk ėshtė ndarė ende nga mendėsia komuniste, por edhe nga interesat elektorale tė tij. Natyrisht ai kėrkon tė mbrojė njė kauzė politike, njė deformim e mashtrim tė historiografisė sė kaluar, ku ka bėrė pjesė edhe vetė, por kėrkon tė marrė edhe vota, qė tė mbahet nė politikė. Ai thotė se Uran Butka ėshtė ndikuar nga familja Butka (patriote, antifashiste dhe demokrate) dhe mua mė vjen mirė qė i kam mbetur besnik kėsaj tradite, si edhe tė vėrtetės historike.
    Lajmi Shqip
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  14. #14
    Atdhetar Maska e Dasius
    Anėtarėsuar
    21-07-2010
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    31
    Postime
    288
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga PLAKU Lexo Postimin
    Uran Butka: Ja e vėrteta e luftės civile nė Shqipėri
    Bisedoi : Ilir BUSHI

    Cili ėshtė mendimi juaj pėr luftėn antifashiste tė kombit shqiptar?
    Lufta Antifashiste e popullit shqiptar lindi dhe u organizua si reagim patriotik i shqiptarėve kundėr pushtimit italian dhe mė pas gjerman tė Shqipėrisė dhe i shėrbeu ēlirimit te vendit dhe kauzės sė pėrbashkėt antifashiste tė popujve gjatė Luftės II Botėrore.Kam vlerėsim pėr kėtė luftė patriotike e ēlirimtare si edhe pėr sakrificat e gjakun e derdhur pėr liri tė luftėtarėve e tė dėshmorėve nacionalistė e partizanė, ndonėse historiografia shqiptare e ka trajtuar nė mėnyrė tė njėanshme, tė politizuar dhe tė tjetėrsuar, ndėrsa politika e ka fetishizuar dhe instrumentalizuar.Deri nė Kuvendin e Mukjes, pėrgjithėsisht zotėroi fryma e mirėkuptimit, shpesh edhe e bashkėpunimit, ndėrmjet dy organizatave kryesore politiko-ushtarake: Ballit Kombėtar dhe Frontit Nacionalēlirimtar...............................
    Lajmi Shqip
    Hala me Uran Butkėn ti or Plak? I ka dalė boja librit tė Uranit kėtu e 10 vjetė pėrpara.

    Sikur dikush tė mė gjejė qoftė edhe njė dokument, apo dėshmi tė argumentuar italiani, gjermani, anglezi, amerikani apo ku di unė qė vėrtetojė se:

    1. nė Shqipėri ka pasur "luftė civile"
    2. qė Balli kishte aq forca tė armatosura sa pėr tė bėrė luftė civile
    2. qė Balli ka qenė ndonjė forcė kryesore antifashiste (pėrveēse nė letrat e veta)
    4. qė Balli ėshtė angazhuar intensivisht nė luftime kundėr italianėve ose gjermanėve
    5. qe krerėt e Ballit nuk kanė bashkėpunuar asnjėherė me fuqitė pushtuese, ose nuk kanė qenė anėtarė qeverish kolaboracioniste kuislinge.
    6. qė forcat Balliste nuk kanė shėrbyer si kallauzė gjatė operacioneve antipartizane qė kryen trupat naziste nė dimėr dhe nė verė.
    7. qė nuk ishin forcat Balliste ato qė merrnin kontrollin e fshatrave me ndihmėn e trupave naziste pasi forcat partizane detyroheshin tė tėrhiqeshin.
    8. qė nuk ishin forcat Balliste ato qė ua dorėzuan Gjeneralin Devis nazistėve
    9. qė.....nuk mbarojnė qė-tė

    Vetėm Brigada 1 ka nė historikun e vet mė shumė se 300 aksione e beteja, le mė tė gjitha njėsitė e UNCSH tė marra sėbashku. Nėse dikush mund tė mė numėrojė mė shumė se sa 5 (medemek) aksione tė ballit kundėr italianėve ose gjermanėve, unė do vras veten. :P
    Atdheu mbi tė gjitha
    Tradhtarėt nė tė s'ėmės

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e xhori
    Anėtarėsuar
    25-12-2006
    Vendndodhja
    MARCHE
    Postime
    1,401
    Faleminderit
    3
    12 falenderime nė 10 postime
    Citim Postuar mė parė nga Dasius Lexo Postimin
    Hala me Uran Butkėn ti or Plak? I ka dalė boja librit tė Uranit kėtu e 10 vjetė pėrpara.

    Sikur dikush tė mė gjejė qoftė edhe njė dokument, apo dėshmi tė argumentuar italiani, gjermani, anglezi, amerikani apo ku di unė qė vėrtetojė se:

    1. nė Shqipėri ka pasur "luftė civile"
    2. qė Balli kishte aq forca tė armatosura sa pėr tė bėrė luftė civile
    2. qė Balli ka qenė ndonjė forcė kryesore antifashiste (pėrveēse nė letrat e veta)
    4. qė Balli ėshtė angazhuar intensivisht nė luftime kundėr italianėve ose gjermanėve
    5. qe krerėt e Ballit nuk kanė bashkėpunuar asnjėherė me fuqitė pushtuese, ose nuk kanė qenė anėtarė qeverish kolaboracioniste kuislinge.
    6. qė forcat Balliste nuk kanė shėrbyer si kallauzė gjatė operacioneve antipartizane qė kryen trupat naziste nė dimėr dhe nė verė.
    7. qė nuk ishin forcat Balliste ato qė merrnin kontrollin e fshatrave me ndihmėn e trupave naziste pasi forcat partizane detyroheshin tė tėrhiqeshin.
    8. qė nuk ishin forcat Balliste ato qė ua dorėzuan Gjeneralin Devis nazistėve
    9. qė.....nuk mbarojnė qė-tė

    Vetėm Brigada 1 ka nė historikun e vet mė shumė se 300 aksione e beteja, le mė tė gjitha njėsitė e UNCSH tė marra sėbashku. Nėse dikush mund tė mė numėrojė mė shumė se sa 5 (medemek) aksione tė ballit kundėr italianėve ose gjermanėve, unė do vras veten. :P
    pak a shume e ngjashme me 97, u vran te pafajshem atehere po ashtu edhe ne 97
    jeshét prčmč ne aliarčm
    jeshčm more jeshčm
    po drita skeshčm

  16. #16
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga Dasius Lexo Postimin
    Hala me Uran Butkėn ti or Plak? I ka dalė boja librit tė Uranit kėtu e 10 vjetė pėrpara.

    Sikur dikush tė mė gjejė qoftė edhe njė dokument, apo dėshmi tė argumentuar italiani, gjermani, anglezi, amerikani apo ku di unė qė vėrtetojė se:

    1. nė Shqipėri ka pasur "luftė civile"
    2. qė Balli kishte aq forca tė armatosura sa pėr tė bėrė luftė civile
    2. qė Balli ka qenė ndonjė forcė kryesore antifashiste (pėrveēse nė letrat e veta)
    4. qė Balli ėshtė angazhuar intensivisht nė luftime kundėr italianėve ose gjermanėve
    5. qe krerėt e Ballit nuk kanė bashkėpunuar asnjėherė me fuqitė pushtuese, ose nuk kanė qenė anėtarė qeverish kolaboracioniste kuislinge.
    6. qė forcat Balliste nuk kanė shėrbyer si kallauzė gjatė operacioneve antipartizane qė kryen trupat naziste nė dimėr dhe nė verė.
    7. qė nuk ishin forcat Balliste ato qė merrnin kontrollin e fshatrave me ndihmėn e trupave naziste pasi forcat partizane detyroheshin tė tėrhiqeshin.
    8. qė nuk ishin forcat Balliste ato qė ua dorėzuan Gjeneralin Devis nazistėve
    9. qė.....nuk mbarojnė qė-tė

    Vetėm Brigada 1 ka nė historikun e vet mė shumė se 300 aksione e beteja, le mė tė gjitha njėsitė e UNCSH tė marra sėbashku. Nėse dikush mund tė mė numėrojė mė shumė se sa 5 (medemek) aksione tė ballit kundėr italianėve ose gjermanėve, unė do vras veten. :P
    "Pas prishjes sė njėanshme tė Marrėveshjes sė Mukjes nga PKSH, me nxitjen e jugosllavėve, dhe pas Konferencės sė Labinotit, 4-8 shtator 1943, qė i shpalli luftė tė hapur Ballit Kombėtar, me tė cilin ishte nė marrėveshje deri atėhere, si edhe me qarkoret e E.Hoxhės pėr tė goditur ushtarakisht dhe asgjėsuar Ballin Kombėtar (1 tetor 1943), nisi lufta civile nė Shqipėri. !

    ti daisus klysh e kopil i kuq,shihesh qe je pjell enverucash,te mbarsuar me sllavo ruso vietnamo kinez per 50 vjet...e keni hak me ju shu faren me rob e robi!

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e saura
    Anėtarėsuar
    07-09-2008
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    3,281
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nga lufta nacionalēlirimtare nė luftė civile


    Qėndresa antikomuniste (2)

    Kėtė solidaritet e vė nė dukje edhe britanikja Znj. Hezllak qė punonte pėr SOE, nė njė pėrmbledhje informative tė datės 16 korrik 1943, ku ndėr tė tjera informon: "Partizanėt dhe vullnetarėt luftojnė nė tė njėjtėn ēetė dhe, kur njė ēetė partizane ėshtė e zėnė ngushtė, njė ēetė vullnetare nxiton qė ta shpėtojė dhe anasjelltas".

    Nė raportin qė Edith Durhami i dėrgon ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Anglisė, Anthony Eden, mė 30 korrik 1943, ndėr tė tjera, lexojmė: "Shqipėria po lufton pėr liri. Qysh prej tė Premtes sė Zezė tė 1939-ės, ēetat shqiptare kanė filluar rezistencėn. Kohėt e fundit e tėrė Shqipėria ėshtė gėzuar nga lajmet e humbjeve tė shumta tė Italisė dhe lufta pėr liri ėshtė bėrė e po bėhet mė intensive... Njė Kėshill i Pėrgjithshėm i ēlirimit kombėtar drejton dhe organizon veprimtarinė e rezistencės nė gjithė Shqipėrinė. Njėsitė luftarake zbatojnė urdhrat e tij. Ka tre lloj luftėtarėsh: partizanėt, vullnetarėt e lirisė dhe ēetat rezervė. Dy tė parat janė trupa tė organizuara mirė dhe tė disiplinuar…Nė zonėn e Vlorės dhe nė Shqipėrinė e Jugut janė dy njėsi vullnetare aktive, tė udhėhequra nga Hysni Lepenica, ish-oficer xhandarmėrie dhe Skėnder Muēo, njė avokat i ri i shquar… Nė krahinėn e Korēės, zemra dhe shtėpia e nacionalizmit shqiptar nė jug ėshtė ajo e Safet Butkės, ish-profesor qė komandon njė njėsi vullnetare dhe njė numėr ēetash. Nė Shqipėrinė Qendrore italianėt druhen nga Myslym Peza, i cili komandon njė grup partizan shumė tė shkathėt, qė lufton nė rrethin e Tiranės, tė Durrėsit e tė Kavajės. Afėr Krujės, majori Abaz Kupi komandon njė forcė ēetash, e cila sulmon kolonat italiane. Nė Verilindje, udhėheqėsi mė i shquar ėshtė kolonel Muharrem Bajraktari, ish-komandant xhandarmėrie. Nė Mat, nė Shqipėrinė Qendrore - njė grup partizan udhėhiqet nga Mustafa Kaēaēi. Pos kėtyre, ka njėsi tė tjera qė luftojnė nė Dibėr, Shkodėr, Berat, Skrapar dhe Gjirokastėr… Nė janar, forcat e udhėhequra nga Hysni Lepenica dhe Skėnder Muēo sulmuan njė fuqi italiane, nėn komandėn e kolonel Klementit, nė fshatrat e Vlorės. Luftimet zgjatėn disa ditė e kolonel Klementi u vra si edhe 180 ushtarė e oficerė… Grupi i Myslym Pezės ka zhvilluar mjaft luftime me milicinė fashiste afėr Tiranės. Ka sulmuar njė kolonė ushtarake nė rrugėn pėr nė Durrės, ka vrarė 42 italianė dhe ka zėnė 80 robėr…Njė rast tjetėr M.Peza ka sulmuar njė autokolonė dhe ka shkatėrruar 7 kamiona. Grupi i Prof.Butkės nė Korēė kohėt e fundit ka luftuar me njė detashment italian. Ka sulmuar gjithashtu Shtabin italian nė Voskopojė, ku u kapėn shumė armė e municione dhe u liruan njė numėr robėrish shqiptarė".Nė Konferencėn e Labinotit, 4-8 shtator 1943, u dėnua zyrtarisht Marrėveshja e Mukjes si edhe bashkėpunimi nė luftė kundėr pushtuesve dhe u vendos qė t'i shpallej luftė Ballit Kombėtar.

    Pėr tė shkuar te lufta civile, PKSH pėrgatiti e pėrdori propagandėn komuniste qė i shpalli armiq e tradhtarė forcat kundėrshtare si edhe vuri nė veprim terrorizmin ekstremist. Ajo u hodh hapur nė veprime terroriste pėr tė asgjėsuar njė nga njė krerėt nacionalistė me atentate dhe vrasje pas shpine nė gjithė Shqipėrinė: Zejnel Abduramani, Hysni Toska, Idriz Drizari, Dr.Kasimati, Hytbi Kulla, Zija Gashi, Hoxhė Selim Brahja, Besnik Ēano, Qeramudin Ēuka etj.

    Data 1 tetor mund tė konsiderohet si fillimi zyrtar i luftės civile, meqenėse nė kėtė datė urdhėrohet nisja e saj. E.Hoxha i dėrgonte njė letėr-qarkore gjithė komiteteve qarkore tė PKSH-sė, nė tė cilėn urdhėron nisjen e luftės sė armatosur pa marrė parasysh asnjė rrethanė e pasojė kundėr Ballit Kombėtar si armik kryesor.

    Rruga qė zgjodhi PKSH-ja pėr tė marrė pushtetin ishte ajo e luftės me armė e me gjak kundėr kundėrshtarėve politikė: "Me forcė dhe me armė tė marrim pushtetin nė duar". Tashmė, te PK zotėron tėrėsisht fryma, idetė e praktikat e revolucionit bolshevik dhe ushtria nacionalēlirimtare u kthye nė njė instrument tė kėtij revolucioni. Vetė lufta nacionalēlirimtare e humbi karakterin fillestar dhe u tjetėrsua nė luftė civile. Nė njė dokument tė Shtabit tė Pėrgjithshėm NĒ: "Nė vjeshtė 1943, Partia Komuniste dhe Fronti NĒ u detyruan t'i shpallin luftė pėr vdekje Ballit Kombėtar".

    Uran Butka
    L'invidia e la forma piu sincera di ammmmirazione.

  18. #18
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-11-2002
    Postime
    6,396
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Komunistat partizan keshtu eeee ?

    Ma do mendja qe kan vra ato qe ngelen ne pamundesi per te ikur pas kapitullimit fashist

    Lufta clirimtare hahhaa me ben te qesh vetem mendimi kur imagjinoj Shqiptaret me pelevrek dhe gomere me pushke te Qemal Ataturkut , kundra mjeteve te renda, flotes dhe aviacionit Italian apo Gjerman

  19. #19
    Atdhetar Maska e Dasius
    Anėtarėsuar
    21-07-2010
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    31
    Postime
    288
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga saura Lexo Postimin
    Nga lufta nacionalēlirimtare nė luftė civile


    Qėndresa antikomuniste (2)

    Kėtė solidaritet e vė nė dukje edhe britanikja Znj. Hezllak qė punonte pėr SOE, nė njė pėrmbledhje informative tė datės 16 korrik 1943, ku ndėr tė tjera informon: "Partizanėt dhe vullnetarėt luftojnė nė tė njėjtėn ēetė dhe, kur njė ēetė partizane ėshtė e zėnė ngushtė, njė ēetė vullnetare nxiton qė ta shpėtojė dhe anasjelltas".

    Nė raportin qė Edith Durhami i dėrgon ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Anglisė, Anthony Eden, mė 30 korrik 1943, ndėr tė tjera, lexojmė: "Shqipėria po lufton pėr liri. Qysh prej tė Premtes sė Zezė tė 1939-ės, ēetat shqiptare kanė filluar rezistencėn. Kohėt e fundit e tėrė Shqipėria ėshtė gėzuar nga lajmet e humbjeve tė shumta tė Italisė dhe lufta pėr liri ėshtė bėrė e po bėhet mė intensive... Njė Kėshill i Pėrgjithshėm i ēlirimit kombėtar drejton dhe organizon veprimtarinė e rezistencės nė gjithė Shqipėrinė. Njėsitė luftarake zbatojnė urdhrat e tij. Ka tre lloj luftėtarėsh: partizanėt, vullnetarėt e lirisė dhe ēetat rezervė. Dy tė parat janė trupa tė organizuara mirė dhe tė disiplinuar…Nė zonėn e Vlorės dhe nė Shqipėrinė e Jugut janė dy njėsi vullnetare aktive, tė udhėhequra nga Hysni Lepenica, ish-oficer xhandarmėrie dhe Skėnder Muēo, njė avokat i ri i shquar… Nė krahinėn e Korēės, zemra dhe shtėpia e nacionalizmit shqiptar nė jug ėshtė ajo e Safet Butkės, ish-profesor qė komandon njė njėsi vullnetare dhe njė numėr ēetash. Nė Shqipėrinė Qendrore italianėt druhen nga Myslym Peza, i cili komandon njė grup partizan shumė tė shkathėt, qė lufton nė rrethin e Tiranės, tė Durrėsit e tė Kavajės. Afėr Krujės, majori Abaz Kupi komandon njė forcė ēetash, e cila sulmon kolonat italiane. Nė Verilindje, udhėheqėsi mė i shquar ėshtė kolonel Muharrem Bajraktari, ish-komandant xhandarmėrie. Nė Mat, nė Shqipėrinė Qendrore - njė grup partizan udhėhiqet nga Mustafa Kaēaēi. Pos kėtyre, ka njėsi tė tjera qė luftojnė nė Dibėr, Shkodėr, Berat, Skrapar dhe Gjirokastėr… Nė janar, forcat e udhėhequra nga Hysni Lepenica dhe Skėnder Muēo sulmuan njė fuqi italiane, nėn komandėn e kolonel Klementit, nė fshatrat e Vlorės. Luftimet zgjatėn disa ditė e kolonel Klementi u vra si edhe 180 ushtarė e oficerė… Grupi i Myslym Pezės ka zhvilluar mjaft luftime me milicinė fashiste afėr Tiranės. Ka sulmuar njė kolonė ushtarake nė rrugėn pėr nė Durrės, ka vrarė 42 italianė dhe ka zėnė 80 robėr…Njė rast tjetėr M.Peza ka sulmuar njė autokolonė dhe ka shkatėrruar 7 kamiona. Grupi i Prof.Butkės nė Korēė kohėt e fundit ka luftuar me njė detashment italian. Ka sulmuar gjithashtu Shtabin italian nė Voskopojė, ku u kapėn shumė armė e municione dhe u liruan njė numėr robėrish shqiptarė".Nė Konferencėn e Labinotit, 4-8 shtator 1943, u dėnua zyrtarisht Marrėveshja e Mukjes si edhe bashkėpunimi nė luftė kundėr pushtuesve dhe u vendos qė t'i shpallej luftė Ballit Kombėtar.

    Pėr tė shkuar te lufta civile, PKSH pėrgatiti e pėrdori propagandėn komuniste qė i shpalli armiq e tradhtarė forcat kundėrshtare si edhe vuri nė veprim terrorizmin ekstremist. Ajo u hodh hapur nė veprime terroriste pėr tė asgjėsuar njė nga njė krerėt nacionalistė me atentate dhe vrasje pas shpine nė gjithė Shqipėrinė: Zejnel Abduramani, Hysni Toska, Idriz Drizari, Dr.Kasimati, Hytbi Kulla, Zija Gashi, Hoxhė Selim Brahja, Besnik Ēano, Qeramudin Ēuka etj.

    Data 1 tetor mund tė konsiderohet si fillimi zyrtar i luftės civile, meqenėse nė kėtė datė urdhėrohet nisja e saj. E.Hoxha i dėrgonte njė letėr-qarkore gjithė komiteteve qarkore tė PKSH-sė, nė tė cilėn urdhėron nisjen e luftės sė armatosur pa marrė parasysh asnjė rrethanė e pasojė kundėr Ballit Kombėtar si armik kryesor.

    Rruga qė zgjodhi PKSH-ja pėr tė marrė pushtetin ishte ajo e luftės me armė e me gjak kundėr kundėrshtarėve politikė: "Me forcė dhe me armė tė marrim pushtetin nė duar". Tashmė, te PK zotėron tėrėsisht fryma, idetė e praktikat e revolucionit bolshevik dhe ushtria nacionalēlirimtare u kthye nė njė instrument tė kėtij revolucioni. Vetė lufta nacionalēlirimtare e humbi karakterin fillestar dhe u tjetėrsua nė luftė civile. Nė njė dokument tė Shtabit tė Pėrgjithshėm NĒ: "Nė vjeshtė 1943, Partia Komuniste dhe Fronti NĒ u detyruan t'i shpallin luftė pėr vdekje Ballit Kombėtar".

    Uran Butka

    Raportet dhe shenimet e mbajtura nga Znj Hezllak jane te verteta por duhet patur parasysh qe Znj. Hezllak, edhe sipas komenteve te vete Oficereve te SOE, kishte burime shume te pakta informacioni ne lidhje me ate cfare ndodhte ne te vertete ne Shqiperi, veprimtaria e saj ishte e kufizuar vetem ne Tirane. Gjithashtu, te mos harrojme se me siper paraqitet ne vija te pergjithshme gjendja menjehere pas pushtimit nga Italia, gje qe me kalimin e kohes ndryshoi.

    Per te dale ne konkluzionet qe ka paraqitur Z. Uran Butka eshte e domosdoshme qe te behet nje analize shume e thelle dhe e shtrire ne kohe. Duhet pare me kujdes dhe asnjeanesi veprimtaria e personazheve te L2B ne te gjithe kompleksitetin e vet e padyshim gjate pese vjeteve qe zgjati lufta, sidomos per personazhe te tille qe ngjallin kundershti si Safet Butka.

    Ekzistojne dokumente te mjaftueshme, si nga pala shqiptare ashtu edhe nga anglezet dhe amerikanet, per ta kundershtuar forte kendveshtrimin e paraqitur me siper nga Z. Butka.

    Me gjithe kendveshtrimet e ndryshme dhe hapsirat per polemika, pergjithesisht te gjithe Oficeret e sherbimeve informative aleate pohojne faktin qe forcat e Ballit dhe ato te Legalitetit gradualisht filluan te bashkepunojne me Italianet e pastaj me Gjermanet.

    Gjate L2B ne Shqiperi ka pasur zhvillime intensive dhe ngjarje si me perspketive lokale, ashtu edhe me perspektive rajonale. Ka mjaft ngjarje me interes sa per te zgjuar kureshtjen e kujtdo qe interesohet per historine e Shqiperise.

    Kushdo qe do te kuptoje aspektin e vertete te luftes partizane duhet qe te informohet dhe te nxjerre konkluzionet e veta e jo te bazohet tek njeri apo tek tjetri.

    Njeanshmeria qe ekziston sot e ben shume te veshtire trajtimin e historise se luftes partizane me gjakftohtesi dhe dihet qe kjo do te zgjase per nje kohe te gjate.
    Atdheu mbi tė gjitha
    Tradhtarėt nė tė s'ėmės

  20. #20
    Atdhetar Maska e Dasius
    Anėtarėsuar
    21-07-2010
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    31
    Postime
    288
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga EuroStar1 Lexo Postimin
    Komunistat partizan keshtu eeee ?

    Ma do mendja qe kan vra ato qe ngelen ne pamundesi per te ikur pas kapitullimit fashist

    Lufta clirimtare hahhaa me ben te qesh vetem mendimi kur imagjinoj Shqiptaret me pelevrek dhe gomere me pushke te Qemal Ataturkut , kundra mjeteve te renda, flotes dhe aviacionit Italian apo Gjerman
    2 operacione antipartizane, te permasave masive ne rang rajonal (20 000 veta efektiv luftarak), te vena ne zbatim nga trupat e Vermahtit brenda nje viti, besoj, duhet te jene te majftueshme per te ngjallur kureshtjen tende ne lidhje me permasat e UNCSH dhe veprimtarine se saj.
    Atdheu mbi tė gjitha
    Tradhtarėt nė tė s'ėmės

Faqja 1 prej 8 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 18
    Postimi i Fundit: 09-06-2009, 12:18
  2. Arrestohet gjenerali i TMK-sė Selim Krasniqi
    Nga Llapi nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 98
    Postimi i Fundit: 19-04-2009, 05:40
  3. Vlerėsimi pėr Luftėn Nacional Ēlirimtare Shqiptare
    Nga Kryeplaku nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 177
    Postimi i Fundit: 05-11-2007, 19:10
  4. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 07-04-2006, 12:47

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •