Close
Faqja 17 prej 45 FillimFillim ... 7151617181927 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 321 deri 340 prej 885
  1. #321
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    05-11-2009
    Postime
    2,364
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga bamatat Lexo Postimin

    Per kete nuk arrij te kuptoj "keta tifozet" ketu ne forum ! Edhe une jetoj jashte , madje ne shtetin me te fuqishem te botes , ku rrethin e ngushte familjar e kam te sigurte ! Por si cdo shqiptar , syte i kam ne vendin tim , zemra rrit rrahjet apo i qeteson per cdo gje qe ndodh aty ! Nuk iu kam harruar as formen lagjes ku kam qene .. rritur .... ! Dhe kur kthehem , kthehem me mall , pavaresisht kush firmos ne emer te shqiptareve ...!
    Nuk ka asgjė tė paqartė tek tifozėt. Ata qė janė tifozė me njė parti ose politikan, i kanė sytė tė verbuar dhe nuk arrijnė tė shohin e tė kuptojnė se ē'ndodh rrotull.

  2. #322
    i/e regjistruar Maska e puroshkodran
    Anėtarėsuar
    07-02-2008
    Postime
    3,637
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 4 postime
    Citim Postuar mė parė nga bamatat Lexo Postimin
    Nigjo ktu tina ! Mos mu anko pastaj kur une te ve emrin e vertete !

    Ti me pyet "Se pse nuk u modernizua ushtria shqiptare nga 1986-1990 ?" koha kur miqte e tu serbe u pajisen me Mig 29 , apo miqte e tu greke u pajisen me F 16 ..... dhe keshtu na tmerronin neve shqiptareve (qe po ta them une "na hanin mune") .

    Ti shqipfoles , qe as shqipen nuk e njeh , a e di se cfare kuptimi kane keto pyetje ? A e di se cfare pergjigje ju ke pergatitur , pergjigje qe del menjehere vete nga pyetja ?

    Dhe une nuk desha me ta dhene ate pergjigje ! Ushtria shqiptare per mua eshte pasuri dhe force e vendit tim ! Dhe jo prone e emrave te pervecem ku do te na nxjerresh ti !
    Ma i ndershem u tregove kur nuk u pergjigje.
    Pse ne 86 u prishem me Kinen?

    Shqipen e njof ma mire se ti. E njof te plote, jo gjysmen si ti

    Ndoshta ty te intereson polatika , dhe je enverist i kamuflum ! Prandaj ben edhe pyetje retorike !
    ahahahahah kjo prej gojes se nji kuqaloshi stalinist si ti asht kompliment

    p.s.
    tifozat jane ata qe thone "dikur ne goje te ujkut hidhnim valle"
    postime qe lavdrojne ushtrine e sotme nuk lexon kund ne ket teme

  3. #323
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-11-2002
    Postime
    6,396
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga puroshkodran Lexo Postimin
    postime qe lavdrojne ushtrine e sotme nuk lexon kund ne ket teme
    Cfar ka per ti lavderuar "ushtrise" se sotme psh ?

  4. #324
    i/e regjistruar Maska e puroshkodran
    Anėtarėsuar
    07-02-2008
    Postime
    3,637
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 4 postime
    Citim Postuar mė parė nga EuroStar1 Lexo Postimin
    Cfar ka per ti lavderuar "ushtrise" se sotme psh ?
    asgja, shume dakort.
    prandej po them se tifozat jane nga krahu tjeter

  5. #325
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga puroshkodran Lexo Postimin
    Ma i ndershem u tregove kur nuk u pergjigje.
    Pse ne 86 u prishem me Kinen?

    Shqipen e njof ma mire se ti. E njof te plote, jo gjysmen si ti


    ahahahahah kjo prej gojes se nji kuqaloshi stalinist si ti asht kompliment

    p.s.
    tifozat jane ata qe thone "dikur ne goje te ujkut hidhnim valle"
    postime qe lavdrojne ushtrine e sotme nuk lexon kund ne ket teme
    Tani cfare po na tregon se di me e dredh mire belin ? Me kedo mundesh , por jo me nje lab ! Do te citoj se ku e ke permendur ate qe them une ? T'i kthehem gjithe sa kemi shkruajtur me pare ? Me ke kujjton se po ben lojra ? E ke degjuar fjalen "flasim labce" , ose " e do labce ai ..." ?

    Kemi nje kenge qe e kam cituar disa here une , por eshte mire ta mesosh permendesh , kur te flasesh me mua :

    Ja ketu ne kembez
    une e kam gishtin ,
    mos mu dridh o gjarper
    se ta kepus bishtin !....

    eshte kenge labe !

  6. #326
    i/e regjistruar Maska e Alti Elezi
    Anėtarėsuar
    04-04-2010
    Postime
    793
    Faleminderit
    1
    29 falenderime nė 18 postime
    Kuvendi
    Ministri i Mbrojtjes do tė thirret tė martėn nė njė seancė dėgjimore
    Ministri i Mbrojtjes, Arben Imami pritet tė jetė javėn e ardhshme i pranishėm nė Komisionin parlamentar tė Sigurisė pėr tė raportuar nė lidhje me problemet e ushtrisė shqiptare, me pėrshtatjen e saj si anėtare e NATO-s. Imami, qė sipas burimeve pritet tė jetė tė martėn nė Komisionin e Sigurisė, do tė pėrballet dhe nė lidhje me disa prej problemeve tė hasura nė ushtrinė shqiptare. Ndėrsa, mėsohet se ushtria shqiptare ka qenė e shėnjestruar nė disa prej kabllogrameve tė ambasadorit tė SHBA-sė, John Withers. Nė tė pėrmendej korrupsioni nė emėrimet e ushtarakėve me misione tė NATO-s, si dhe mbi tė gjitha pėr problemet nė lidhje me tenderimet. Kėto pritet tė jenė pjesė e diskutimeve nga ana e opozitės. Mėsohet se gjithashtu objekt i diskutimeve mes deputetėve tė opozitės dhe mazhorancė me ministrin Arben Imami pritet tė jenė edhe konkluzionet e fundit tė konferencės IV Shqipėri-NATO. Nė kėto konkluzione qė disponohen nga opozita flitet pėr mjaft probleme nė ushtrinė shqiptare. Kėto vėrejtje u bėnė prezent kohė mė parė dhe nga nėnkryetari i Komisionit parlamentar tė Sigurisė, socialisti Ilir Gjoni, gjatė njė interviste pėr gazetėn “Shqip”. “Mjafton t’i hidhni njė sy konkluzioneve tė konferencės sė katėrt NATO-Shqipėri tė mbajtur nė qershor tė kėtij viti (pėr fat tė keq opinioni publik, media dhe opozita janė mbajtur nė terr lidhur me kėto konkluzione), pėr tė kuptuar se sa larg pėrafrimit me standardet e NATO-s jemi dhe nė ēfarė derexheje ėshtė katandisur ushtria jonė. Ky material hedh poshtė dhe tėrė makinerinė e propagandės sė qeverisė pėr arritjet e reformat e supozuara tė saj. Materialin opozita e ka nė dispozicion dhe do ta bėjė shumė shpejt objekt tė njė debati publik e parlamentar”, - tha Gjoni nė intervistėn e tij. Ndėrsa mėsohet se objekt i kėsaj seance dėgjimore pritet tė jetė edhe ēėshtja e arsimit ushtarak. Nė Komisionin parlamentar tė Sigurisė dy javė mė parė u zhvillua seanca e raportimit tė ministrit tė Brendshėm, Bujar Nishani. Pėr mė se katėr orė u raportua nė lidhje me situatėn e rendit nė Shqipėri, si dhe pėr ēėshtjen e emėrimeve nė piramidėn mė tė lartė tė Policisė sė Shtetit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Alti Elezi : 25-09-2011 mė 09:42

  7. #327
    i/e regjistruar Maska e puroshkodran
    Anėtarėsuar
    07-02-2008
    Postime
    3,637
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 4 postime
    Pytja ishte kjo:

    Citim Postuar mė parė nga puroshkodran Lexo Postimin
    Atehere mbasi u prishem me Ruset e Kinezet ku i merrnim armatimin modern per kohen qe thu ti?
    Fillo tash me kange e valle per mos me u pergjigje. O neperka pika pika

  8. #328
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Historiku i Forcave Detare


    [redakto] 1912-1944

    Me shpalljen e pavarėsisė me 28 nėntor 1912 u bėnė pėrpjekjet e para pėr organizimin e FD shqiptare nga Qeveria e Ismail Qemalit, por fillimi i Luftės sė Parė Botėrore e ndėrpreu kėtė angazhim.
    Nė vitin 1925, ushtria shqiptare filloi tė organizohej mbi bazėn e Statutit tė Shqipėrisė hartuar me 7 mars 1925.

    Mbi bazėn e kėtij statuti u krijua Komanda e Pėrgjithshme e Fuqive.

    Me 25 dhjetor 1925 mbėrritėn nga Italia dy anije 190 tonėshe, tė cilat u emėrtuan me emrat sinjifikativė "Shqipėria" dhe "Skėnderbeg". Kėto anije u pajisėn me efektivin pėrkatės dhe u pėrdorėn kryesisht nė detyra policie/roje bregdetare kundėr kontrabandės.
    Nė 1925 u dėrguan katėr studentė pėr studime nė Itali pėr tė plotėsuar nevojat e Flotėė Ushtarake pėr oficerė marine.
    Nė 1928 u krijua Komanda e Marinės dhe me 24 qershor 1928, u mblodhėn rekrutėt e parė pėr kėtė armė.
    Nė 1934 u blenė po nga Italia edhe dy anije tė tjera tė lehta, tė cilat u emėrtuan "Saranda" dhe "Durresi". Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore u shkatėrrua gjithēka.

    [redakto] 1945-1990

    Ēlirimi i Shqipėrisė e gjeti Flotėn Luftarake shqiptare nė gjendje tė mjerueshme. Nė prill 1945 u krijua Kantieri Detar Durrės pėr riparimin e varkave ekzistuese dhe nxjerrjen e anijeve tė mbytura gjatė Luftės dhe pėrgatitjen e tyre pėr detyra luftarake.

    15 gushti 1945 ėshtė dita e krijimit tė Flotės Luftarake Detare, (FLD). Atė ditė u bė pėrurimi i hedhjes nė ujė tė dy motoskafeve trofe me numėr MS-10 dhe MS-12. Kėto motoskafe u armatosėn me mitralozė tė lehtė dhe filluan patrullimin e ujrave bregdetare nė Vlorė e Sarandė. Nė kėtė kohė regjistrohen disa incidente me anije luftarake greke. Me 6 korrik 1945 dy anije greke u futėn nė kepin e Qefalit dhe rrėmbyen njė qytetar shqiptar dhe e morėn me vete nė Korfuz. Anijet greke u tėrhoqėn pasi artileria bregedetare shqiptare hapi zjarr. Me 17 korrik 1945 tre anije luftarake greke u afruan nė bregun e Himarės dhe qėlluan me mitralozė shtėpitė e banimit.
    Katrat.png

    Nė periudhėn 1946-1947, u dėrguan nė njė kurs 1-vjeēar nė Jugosllavi, kuadrot e parė tė Flotės Luftarake. Nė pėrbėrje tė kėtij grupi ishin oficerėt Selam Qejvani, Petro Treni, Rami Mborja, Xhavit Selimullari, Hajri Binaj, Vaskė Themeli, etj.

    Nė vitin 1948 dėrgohen dy grupe studentėsh nė Bashkimin Sovjetik, njėri prej 23 vetash, nė Baku dhe tjetri prej 5 vetash nė Shkollėn e lartė tė inxhinierisė detare nė Leningrad (sot San-Petėrsburg).

    Nė vitin 1949, dėrgohet pėr kualifikim afatshkurtėr njė grup tjetėr oficerėsh tė Flotės Luftarake Detare, nė kryeqytetin e Republikės sė Azerbajxhanit, Baku. Grupi pėrbėhej nga 10 vetė: Xhemal Shani, Aziz Hasa, Mark Plani, Stavri Ēika, Andrea Papadhimitri, Piro Kola, Muharrem Lulolli, Mehmet Karashabani, Shaqir Kapexhiu dhe Shefqet Pinari.

    Nė kėtė periudhė u punua me njė vizion tė qartė pėr zhvillimin e perspektivėn e Flotės Luftarake Detare. Kėshtu mund tė pėrmendim vitet 1953-1954, tė cilat shėnuan fillimin e njė etape tė re zhvillimi tė FD me pajisjen e tyre me katera silurues e mė vonė me dragamina, gjuajtėsa detare dhe anije ndihmėse tė llojeve tė ndryshme.

    Me 14 shkurt 1954 u krijua skuadrilja e katerave silurues e dislokuar nė Sazan, e cila shėnon edhe fillimin e njė pėrvoje tė re.

    Me 14 maj 1955, Shqipėria, Bullgaria, Ēekosllovakia, Gjermania Lindore, Hungaria, Polonia, Rumania dhe Bashkimi Sovjetik nėnshkruan Paktin e Varshavės, me qėllim mbrojtjen reciproke tė palėve nėnshkruese tė traktatit.

    Nė periudhėn 1956-1968, Flota Luftarake kreu Ēminimi i Kanalit tė Korfuzit nė bashkėpunim me Flotėn Luftarake tė Greqisė.

    Nėnshkrimi i Paktit tė Varshavės sollėn si pasojė pėrshpejtimin e modernizimit dhe kompletimit tė Flotės Detare tė Shqipėrisė, sidomos pas vitit 1957. Nė tetor 1957, bėri njė vizitė nė Shqipėri, Ministri i Mbrojtjes i Bashkimit Sovjetik, mareshali Zhukov. Zhukov vlerėsoi pozicionin strategjik tė Pashalimanit pėr tė kontrolluar hyrjet nė Mesdhe, ngushticėn e Gjibraltarit dhe kanalin e Suezit. Flota Sovjetike synonte tė zgjeronte fushėn e saj tė veprimit dhe tė krijonte baza tė pėrhershme nė Mesdhe. Admirali Ivan Kasatonov, komandanti i Flotės sė Detit tė Zi nė fillim tė viteve 90tė do tė rikujtojė njė bisedė me njė nga marinarėt e nėndetėseve tė dislokuara nė Vlorė nė 1959 gjatė shėrbimit tė parė afatgjatė tė Flotės sovjetike nė Mesdhe: "Mua mu duk atėhere se, marinarėt e kuptonin rėndėsinė e prezencės sė forcave tona detare nė Detin Mesdhe". "Anijet e Flotės Ruse kanė qėnė kėtu, nė Detin Mesdhe, qė nė kohėn e mami Katerina (Katerina II, e Madhe)- mė tha nėnoficeri i grupit tė torpedove- Ne e dimė se marinarėt nėn komandėn e Spiridovit, Ushakovit, Senjavinit kaluan dhe luftuan kėtu".

    Nė fund tė nėntorit 1957, nė qytetin e Durrėsit u zhvillua ceremonia e inagurimit tė Brigadės sė Parė tė Nėndetėseve. Gjatė vitit 1958, u krye specializimi i personelit drejtues tė nėndetėseve nė nė Akademinė e Specialiteteve tė Nėnujsave, nė Sevastopol, Krimea, Bashkimi Sovjetik. 4 nėndetėset e para arritėn nė bazėn e Pashalimanit nė shtator 1958. Me 17 shtator 1958, nė nėndetėse u zhvillua ceremonia e uljes sė flamurit tė Bashkimit Sovjetik dhe nė to u ngrit flamuri shqiptar. Nė fillim tė vitit 1960, Brigadės sė Nėndetėseve iu shtuan edhe 8 nėndetėse tė tjera tė tipit Projekti 613 klasi Whiskey.


    Nė vitin 1960 nė Vlorė u hap Shkolla e Marinės, sot Akademia e Detarisė, e cila ka luajtur njė rol shumė tė madh nė pėrgatitjen dhe kompletimin e Flotės me kuadro oficerė.

    Me 4 qershor 1961, pati njė pėrplasje tė ashpėr, deri nė prag tė pėrdorimit tė armėve mes ushtarakėve sovjetikė qė kėrkonin qė nė ikje tė merrnin nėndetėset e Pashalimanit dhe detarėve e eprorėve tė tyre shqiptarė, qė ishin tė vendosur qė tė mos lejonin largimin e nėndetėseve.

    Me 15 gusht 1961, nė bazėn e Pashalimanit vjen pėr inspektim Enver Hoxha i shoqėruar nga Mehmet Shehu, Hysni Kapo, Beqir Balluku, Kadri Hazbiu e tė tjerė. Enver Hoxha pėrgėzoi detarėt e oficerėt pėr qėndresėn me ēdo kusht nė mbajtjen e nėndetėseve luftarake.

    Periudha e viteve 1961-1980 shėnoi zhvillimin e mėtejshėm tė Forcave Detare, krijimin e disa reparteve tė KS, kompletimin me anije luftarake moderne tė kohės. U krijua Shėrbimi Hidrografik si organizim sigurimi lundrimor detar e tė veprimeve luftarake, i cili pėrgatiti e ngriti njė varg fenerėsh nė gjithė bregdetin. U ngritėn e u modernizuan mjaft pika sinjalo-vrojtuese dhe u pajisėn ato me njė rrjetė tė gjėrė radillokatorėsh.

    Periudha e viteve 1980-1990 mund tė konsiderohet si periudha e vijueshmėrisė sė lundrimeve, mbijetesė nė drejtimin e sigurisė sė gadishmėrisė teknike tė anijeve mbiujėse e nėnujėse. Njė kontribut tė madh nė kėtė drejtim ka dhėnė edhe Kantieri Detar i Riparimit tė anijeve nė Pashaliman.

    [redakto] 1990-1997

    Mbas vitit 1990 pėr FD shtrohej detyra e ristrukturimit, rikonceptimit tė reparteve tė saj pėr njė integrim tė natyrshėm nė strukturat e NATO-s dhe BEP-it. Nė kėtė periudhė vlen pėr t'u theksuar mbėshtetja qė dhanė efektivat e FD nė proceset demokratike, falė pjekurisė politike, shpirtit atdhetar e demokrat tė kuadrove e efektivave tė FD. Nė kėtė periudhė u rrit nė mėnyrė tė ndjeshme bashkėpunimi me Flotat e vendeve perėndimore e veēanėrisht ato tė NATO-s, ku u zhvilluan me shumė sukses mjaft stėrvitje tė pėrbashkėta, si "SAREX-I", "SAREX-2", "MAREX-I", "MAREX-2" etj, nė tė cilat kuadrot tanė treguan njė nivel tė lartė profesional.


    [redakto] 1997-2011

    Ngjarjet tronditėse tė marsit 1997 shkaktuan nė repartet e FD dėme shumė tė mėdha. Gjysma e dytė e vitit 1997 dhe vitit 1998 shėnon njė etapė ringritjeje dhe riorganizimi tė reparteve tė FD pas shkatėrrimit total. Pas njė pune tė madhe, falė pėrkushtimit maksimal tė kuadrove e efektivave tė FD, u bė e mundur ringritja dhe funksionimi i Distriktit Detar tė Durrėsit e Vlorės, si dhe BNd Sarandė e Shėngjin. Vlen pėr t'u pėrmendur nė kėtė proces ringritjeje ndihma e partnerėve tanė perėndimorė, SHBA, Italia, Greqia, Turqia, etj.

    Mbas vitit 1997 u synua ringritja e FD. Anijet e FD, tė cilat nė ngjarjet e marsit 1997 u strehuan nė Itali, falė marrėveshjes sė pėrbashkėt tė tė dy shteteve, pas riparimit u kthyen nė Shqipėri.

    Nė 1998 me ndihmėn e SHBA, FD u pajisėn me 5 motovedeta amerikane.

    Nė 1998 si rezultat i kohės sė gjatė tė pėrdorimit dolėn jashtė strukturave luftarake tė FD tė 4 nėndetėset e saj pas njė veprimtarie 40 vjeēare.

    Nė 2002 me kontributin e qeverise italiane pas miratimit tė Ligjit tė Rojes Bregdetare Shqiptare, tė datės 4 prill 2002, FD u pajisėn edhe me 6 motovedeta nga Italia, tė cilat sė bashku me anijet amerikane u futėn nė strukturat e Rojes Bregdetare.

    Nė gusht 2002, 14 anije tė FD morėn pjesė nė operacionin e gjėrė antitrafik "PUNA", i cili u realizua me sukses dhe bėri tė mundur bllokimin e kėtij trafiku.

    Nė qershor 2004, Italia i dhuroi 6 motovedeta Rojes Bregdetare Shqiptare, duke e ēuar nė 12 numrin e tyre.

    Mė 24 qershor 2006, Ministri i Mbrojtjes i Shqipėrisė, Fatmir Mediu deklaroi se: "Prej vitit 1997 e deri nė vitin 2005 rreth 42 317 klandestinė kanė kaluar kufirin dhe ujėrat detare. Ndėrsa prej fundvitit 2005 e pėrgjatė vitit 2006, vetėm 19 persona janė ndalur nga autoriteti i Guardia di Finanza." Mediu e konsideroi kėtė si rezultat tė punės dhe bashkėpunimit tė Rojes Bregdetare Shqiptare dhe Guardia di Finanza.

  9. #329
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Albanian Naval Defense Forces
    From Wikipedia, the free encyclopedia
    Albanian Naval Defense Forces
    Forcat e Mbrojtjes Detare Shqipetare
    Patrol Boat Iliria.jpg
    The Iliria, the newest patrol vessel of the Albanian Navy
    Active 1925 - today
    Country Albania
    Allegiance Albanian Joint Forces Command
    Branch Navy
    Headquarters Tirana
    Anniversaries December 25 - Navy's Foundation Day
    Insignia
    Naval Ensign Naval Ensign of Albania.svg
    Auxiliary vessels ensign Government Ensign of Albania.svg
    Coast guard ensign Albanian Coast Guard Ensign.svg

    The Albanian Naval Defense Forces (Albanian: Forcat e Mbrojtjes Detare Shqipėtare) are the naval branch of the Albanian military. Their name was changed from the Coastal Defense Command of the Albanian Army in 1996. With the new structure the naval forces are regrouped in the Albanian Navy Brigade under the Albanian Joint Forces Command. The Albanian Navy Brigade Headquarters is located in Durrės, and operates 2 bases. One in Durrės (Kepi i Palit base) and one in Vlora, Pashaliman base. The vessels of the Albanian Navy Brigade are mostly patrol craft and support craft, most of which were donated by Italy and the USA. Former Soviet or Chinese boats have been retired from service. Only 4 Soviet built minesweepers remain still in service, pending the arrival of 4 large Damen Stan Type 4207 patrol boats from the Netherlands. The Navy performs mainly Coast Guard duties, based on the concept of "one Force, two Missions". The legal framework has been updated in order to facilitate these missions and EU - NATO integration. Turkey and Greece are also assisting Albania in a common effort to modernize the current Naval Academy and rebuild the repair facilities in Pashaliman district. The Navy is also responsible for aids to navigation, including lighthouses.[1]
    Contents
    [hide]

    1 Fleet
    1.1 Mine Warfare Ships
    1.2 Patrol boats
    1.3 Service Craft
    1.4 Coast Guard patrol boats
    2 History
    3 Officer Ranks
    4 See also
    5 References
    6 Sources
    7 External links

    [edit] Fleet
    [edit] Mine Warfare Ships

    2 x Project 254 (T-43)

    2 x T 301 class
    [edit] Patrol boats

    4 x Damen Stan 4207 patrol vessels

    Albanian patrol vessel Iliria
    Albanian patrol vessel Oriku
    Albanian patrol vessel Lisus
    Albanian patrol vessel Butrindi

    [edit] Service Craft

    1x repair craft (ex-LCT Mk 3 Landing vessel)

    1x Project 522 (Nyryat-1) Diving Support Vessel

    1x Project 368 (Poluchat)
    [edit] Coast Guard patrol boats

    3x Sea Spectre PB MK III class

    2x 45 ft US "Patrol Craft, Coastal" (PCC-class; ex-US Coast Guard)

    5x Archangel type boat

    4x Italian Type 227 "Super Speranza" or "CP 231" class

    1x 44 ft Type 303 Motor life boat ex Italian Coast Guard/US Coast Guard

    7x Type 51/ "Keith Nelson-Design" harbor launches

    [edit] History

    Until 1996 Albania had more than 145 vessels in service. 45 of them were small, fast Chinese Type 25 Huchuan Class PHT torpedo boats, carrying two/four 533 mm Torpedoes, and some Shanghai-class coastal ASW patrol craft. The glory of the fleet were 4 Soviet built Whiskey class submarines, a direct result of an Albanian-Soviet dispute over their ownership, after Albania withdrew from the Warsaw Pact (1961) and the Soviets abandoned the Pashaliman base. The submarines were put into full service thanks to Chinese assistance, but by the end of 80's their efficiency was in doubt due to Albanian isolation and the end of Chinese help. Officially, the submarines were retired in 1998.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga bamatat : 25-09-2011 mė 10:23

  10. #330
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-11-2002
    Postime
    6,396
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga puroshkodran Lexo Postimin
    asgja, shume dakort.
    prandej po them se tifozat jane nga krahu tjeter
    Pikerisht pra Shkodran, ketu e kam edhe une problemin qe ushtria e sotme te jete e paisur me gjerat e nevojshme. Nuk po them une qe ushtria e komunizmit mund ti bente balle kohes se sotme, por qe ushtria e sotme ka nevoje urgjente per armtime te reja. Te pakten nje nivel normal sa per te thene qe i kemi standartet e kerkuara nga NATO dhe kemi mundesi ne raste konfliktesh ti bejme balle deri ne mberritje te aleateve. Jo te presim me sy nga qielli se kur po vjen ndonje avion mik apo fregate etj.

    Vetem kaq.

    Pershendetje

  11. #331
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga puroshkodran Lexo Postimin
    Pytja ishte kjo:



    Fillo tash me kange e valle per mos me u pergjigje. O neperka pika pika
    Mos ma luaj se s'ta quaj !

  12. #332
    i/e regjistruar Maska e Alti Elezi
    Anėtarėsuar
    04-04-2010
    Postime
    793
    Faleminderit
    1
    29 falenderime nė 18 postime
    Citim Postuar mė parė nga EuroStar1 Lexo Postimin
    Pikerisht pra Shkodran, ketu e kam edhe une problemin qe ushtria e sotme te jete e paisur me gjerat e nevojshme. Nuk po them une qe ushtria e komunizmit mund ti bente balle kohes se sotme, por qe ushtria e sotme ka nevoje urgjente per armtime te reja. Te pakten nje nivel normal sa per te thene qe i kemi standartet e kerkuara nga NATO dhe kemi mundesi ne raste konfliktesh ti bejme balle deri ne mberritje te aleateve. Jo te presim me sy nga qielli se kur po vjen ndonje avion mik apo fregate etj.

    Vetem kaq.

    Pershendetje
    Po ne dhe te duan te na pushtojne per cfare njeher?se ne te pushtuar jemi,ne cdo aspekt,ekonomik,politik,monetar,dmth nuk na kane lene gje mangut.
    qe te vijne tek ne Duhet te kete rene Turqia,Greqia,Italia,pastaj jemi ne oohhhuuuaaaa,jo nje Avion ka ardhur po nja 200.
    Para ca kohesh po kaloja per ne Kosove, ndaluam ne Lezhe,dhe po shikoja Kalane e saj,ne kohen ne lufte me Turqine jo 3 vjet qe ndjeten ata te rrethuar,po dhe 30 te rrinin as kishin per ta pushtuar ndonjehere,se vetem me Peshtyme i rrezoje kundershtaret.
    Nejse....

  13. #333
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga EuroStar1 Lexo Postimin
    Pikerisht pra Shkodran, ketu e kam edhe une problemin qe ushtria e sotme te jete e paisur me gjerat e nevojshme. Nuk po them une qe ushtria e komunizmit mund ti bente balle kohes se sotme, por qe ushtria e sotme ka nevoje urgjente per armtime te reja. Te pakten nje nivel normal sa per te thene qe i kemi standartet e kerkuara nga NATO dhe kemi mundesi ne raste konfliktesh ti bejme balle deri ne mberritje te aleateve. Jo te presim me sy nga qielli se kur po vjen ndonje avion mik apo fregate etj.

    Vetem kaq.

    Pershendetje
    Eurostar ,

    ne po themi pa kompromise (sepse jane ne kurriz te vendit , pavaresisht se i vjen mire ose jo puro malazezit dhe Co) se si atehere qe i bente balle , sepse nuk pati asnje guximin ta vinte ne prove , ashtu duhet t'i beje balle edhe sot ushtria shqiptare rreziqeve qe i kanosen vendit !

    Dhe se po te ishte ushtria e forte , nje lider shqiptar , qe eshte minimalisht shqiptar , do te ligjeronte dhe fjala do t'i zinte vendin e duhur ! Kaq e thjeshte eshte !

    Ne kurriz te vendit , nuk mundet te kete kompromise te tilla ! Puro malazezer apo filoserbe apo filo greke , kemi patur gjithmone ne mes tone ! Kujto historine qe nga cetat e para shqiptare (Memorandumi i Gerces , ceta e Cerciz Topullit , Isa Boletinit , Mihal Gramenos etj etj etj ) . Ka patur edhe atehere , madje kane qene ne pushtet edhe hapur , shume Brare , Puromalazez , Fatlumer etj etj. . Kjo ka qene historia jone ....

  14. #334
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    37
    30 falenderime nė 21 postime
    nuku u pergjigjet..

    cberi gjeneral petriti ndaj grekve?

    cben baballaret tuaj ne biruca me gjeneral petritin hero i popullit?

    e torturuan e pastaj e pushkatuan..
    e flisni ju per ushtri.. e atdhe..

    te duash ushtrine do te thote te duash ushtarin e oficerin..

    ju skini dashur asnjerin as tjetrin..

    mashtrusa..

    ju doni pllakatet qe bente sektori i piktures..

    brari e fatlumi duan bijt e popullit.. ushtar apo oficere qofshin..

    skini turp..

  15. #335
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-11-2002
    Postime
    6,396
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Ti je i mete o miku i Sali Protopapes. Ne Suedi the qe rri ti ? Si e kam Shkelzenin me te shoqen plake ?

    Ik brari dhe mos i prish te gjitha temat sic e ke zakon. Paralajmrimin ta kan dhene nja 10 here ty per sjelljet vulgare dhe ofendimet, por nuk e di pse nuk te cojne me pushime ! Apo je i djatht ti

  16. #336
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Arkivat ruse, zbardhet plani pėr pushtimin e Shqipėrisė nė gusht 1962 nga sovjetikėt

    Ferdinand Dervishi

    Sa shumė gjėra mbeten tė panjohura! Sa shumė gjėra koha i varros me sukses pėr dekada me radhė! Sovjetikėt tėrheqin nė qershor 1961 nėndetėset dhe anijet nga baza e Vlorės, por nuk e mbledhin dot mė mendjen. E shohin veten tė humbur, ndihen tė acaruar, tė pavlerėsuar dhe pėrfundimisht hedhin nė letėr planin e pushtimit tė Shqipėrisė. Njė plan ushtarak pushtimi, me sulm nga deti dhe toka. Njė pushtim qė duhet tė realizohej medoemos para datės 1 shtator 1962. Njė plan qė refuzohet vetėm nga Rumania, por edhe nga Josip Tito nė momentet e kurorėzimit. Por pėr fat edhe njė plan i mbetur nė letėr pėr shkak tė krizės sė raketave nė Kubė, njė impenjim qė duket kishte sfumuar planin pėr pushtimin e shtetit tė pabindur shqiptar. Kėto “xhevahire” ruhen nė arkivat e ushtrisė sė ish-Bashkimit Sovjetik. Mbase krejt tė panjohura nga shqiptarėt, por jo nga liderėt e tyre tė kohės, Enver Hoxha me shokė, qė shpejtuan tė pėrqafonin kinezėt duke u kėrkuar, para sė gjithash asistencė e ndihmė ushtarake, por edhe duke nisur tė gėrmonin llogoret e para e mė tej edhe vendstrehimet nėntokėsore. Kėshtu qė pėr herė tė parė mbase, paranoja e Enver Hoxhės, frika e tij se do sulmohej ushtarakisht, fillimisht nga sovjetikėt, tė paktėn nė kėtė rast ka njė justifikim... Materialet pėr kėtė shkrim janė marrė nga njė punim i Doktorit tė Shkencave tė Historisė, Aleksandėr Okorokov me titull “Zig-zaget e politikės shqiptare”, publikuar mė 16 shkurt 2009.


    Enver Hoxha zgjedh sovjetikėt

    “...nė korrik tė vitit 1947, nė Moskė u realizua takimi i parė i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste tė Shqipėrisė, Enver Hoxha me liderin sovjetik, Josif Stalin. Mysafiri habitet nga gjithēka; edhe nga thjeshtėsia e kabinetit, edhe nga butėsia e sjelljes sė tė zotit, edhe nga gjykimet e tij tė prera. Me sa u duk edhe lideri shqiptar i bėri pėrshtypje tė mirė Stalinit. Bisedat me Stalinin dhe Molotovin u materializuan nė njė marrėveshje pėr t’i dhėnė ndihmė tė konsiderueshme dhe kredi Shqipėrisė, nė pajisje industriale e trajnim tė specialistėve. Shqipėrisė iu dha njė kredi preferenciale, rreth 6 milionė dollarė amerikanė - njė shumė tė madhe pėr ato kohė. Gjatė kėtij takimi u vendos dhe pėr dhėnien e armatimeve, por pa pagesė.
    Mė 11 gusht 1947, pa ndonjė lidhje tė njohur me momentin, Enver Hoxha u nderua nga qeveria sovjetike me Urdhrin Suvorov tė Klasit tė Parė.
    Vizita e delegacionit qeveritar shqiptar shkakton
    tension nė Beograd. Frika mos humbiste njė pozicion ushtarak tė rėndėsishėm strategjik, aktivizoi jugosllavėt. Nėn presionin e tyre, nė radhėt e aparatit shtetėror dhe partiak shqiptar u bėnė spastrime. Njė numėr politikanėsh tė njohur, qė mbėshtesnin afrimin me Bashkimin Sovjetik iu nėnshtruan represioneve, ndėrsa njė pjesė, e akuzuar pėr ‘veprimtari shoviniste antijugosllave’, u ekzekutuan.
    Nė dhjetor 1947 Shqipėrinė e vizitoi Shefi i Shtabit tė Ushtrisė Jugosllave, K. Popoviē i shoqėruar edhe nga dy drejtues politikė, po tė forcave tė armatosura. Qėllimi i vizitės sė tij ishte pėrforcimi i lidhjeve nė fushėn ushtarake, dhe nė veēanti tė realizohej futja nė rajonin e Korēės tė njė divizioni jugosllav, si plotėsim i njė regjimenti ajror, gjoja pėr mbrojtjen e pėrbashkėt tė kufijve jugorė tė Shqipėrisė, nga njė sulm nė pėrgatitje e sipėr i monarko-fashistėve grekė dhe imperialistėve anglo-amerikanė.
    Kėto lėvizje shkaktuan njė protestė aktive tė vendeve perėndimore, si dhe njė reaksion negativ nė Bashkimin Sovjetik. Dhe nėse tė parėt i frikėsoheshin zgjerimit tė sferės socialiste tė influencės, pakėnaqėsia e udhėheqėsit sovjetik nė njė shkallė jo tė vogėl ishte shkaktuar nga rrethana se Beogradi e kishte marrė kėtė vendim pa njė marrėveshje paraprake me Moskėn.
    Nė mesin e prillit 1948 nė Shqipėri u dėrgua njė kopje e letrės sė Komitetit Qendror tė Partisė Komunistė tė Bashkimit Sovjetik (b) tė datės 27 mars, qė akuzonte Partinė Komuniste tė Jugosllavisė dhe liderėt e saj pėr linjė anti-sovjetike, gabime oportuniste dhe revizionim tė parimeve themelore tė marksizmit-leninizmit.
    Para Shqipėrisė u ngrit njė pyetje e vėshtirė: Mė kė palė tė bėheshin? Vendimi u mor nė favor tė Bashkimit Sovjetik. Mė 1 korrik 1948, Qeveria shqiptare lajmėroi anulimin e marrėveshjeve me Jugosllavinė dhe largimin nga vendi tė kėshilltarėve jugosllavė, numri i tė cilėve nė kėtė kohė pėrbėhej nga rreth 600 njerėz. Kursi i ri politik, qė zgjodhi vendi, nisi me spastrimet nga radhėt e partisė dhe ndryshimin e emrit tė saj, nga komuniste nė Parti e Punės, sipas njė kėshille personale tė Stalinit. Nė kuadrin e marrėveshjeve pėr ndihmė ndaj Shqipėrisė, nisėn tė dėrgoheshin mallra industriale e ushqimore si dhe tė lėshoheshin kredi. Paketa mė e madhe e marrėveshjeve tregtare e ekonomike mes Bashkimit Sovjetik dhe Shqipėrisė nėnshkruhet nė prill 1957. Qeveria sovjetike e ēliroi Shqipėrinė nga pagesa e kredive, shuma e tė cilave deri nė kėtė kohė kishte shkuar nė 422 milionė rubla. Bashkimi Sovjetik e ndihmoi Shqipėrinė tė vendoste shtyllat e ekonomisė, ndėrtoi 93% tė gjithė infrastrukturės pėr naftėn dhe industrinė minerare, rreth 90% tė transportit automobilistik, solli mė shumė se 80% tė traktorėve dhe 65% tė makinave tė tjera bujqėsore. Njė ndihmė e konsiderueshme u dha edhe nė fushėn ushtarake. Njė vėmendje e veēantė ju kushtua pėrforcimit tė bregdetit tė Adriatikut. Fakti ishte se nė kėtė periudhė i gjithė rajoni i Mesdheut futej nė zonėn e rivalitetit mes NATO-s dhe Traktatit tė Varshavės. Situata nė zonė u ndėrlikua me futjen nė vitin 1952 tė Turqisė dhe Greqisė nė NATO. Nė kėto kushte mundėsia nga ana e Turqisė tė kontrollonte ngushticat e Bosforit dhe tė Dardaneleve, e vetmja rrugė detare nė jug, qė lidhte Bashkimin Sovjetik me detet e tjera dhe oqeanin botėror, si dhe prezenca konstante nė Mesdhe e Flotės sė 6 Amerikane, pėrbėnin njė kėrcėnim tė pashmangshėm pėr sigurinė e Bashkimit Sovjetik. Hapat e parė pėr ndryshimin e situatės u ndėrmorėn nė fillim tė viteve 1950. Nė fund tė majit 1954 nė Shqipėri shkoi njė skuadėr e anijeve luftarake sovjetike tė kryesuara nga kryqėzori “Admiral Nahimov”... Nė njė nga ditėt e qėndrimit nė Shqipėri, nė radėn e portit tė Durrėsit, nė njė nga anijet tona erdhėn drejtuesi i florės, Admirali Gorshkov dhe Ministri i Mbrojtjes sė Shqipėrisė, Gjeneral-Kolonel, Beqir Balluku. Anija ngriti spirancėn dhe shpejt shkoi nė gjirin e Vlorės, ku drejtuesit e lartė vėzhguan njė port natyral tė pozicionuar nė mėnyrėn mė tė jashtėzakonshme...
    Nė fund tė viteve 1950 nisi tė realizohej plani i themelimit tė njė venddislokimi tė pėrhershėm tė anijeve sovjetike nė Shqipėri. Nė pėrputhje me vendimet e Kėshillit tė Ministrave tė Bashkimit Sovjetik, nga 26 korriku 1957 deri nė 22 prill 1959 nė gjirin e Vlorės nisi tė ndėrtohej baza luftarako-detare si dhe njė aerodrom ushtarak...
    Prishja e madhe
    ...Kulmin e marrėdhėnieve shqiptaro-sovjetike e shėnoi vizita e Hrushovit nė Shqipėri, nė maj tė vitit 1959. Kjo ishte vizita e parė nė kėtė vend e njė zyrtari tė njė rangu kaq tė lartė tė shtetit sovjetik. Gjithsesi periudha e euforisė kaloi shpejt. Shqiptarėt nisėn tė afroheshin mė shumė me kinezėt, duke e ndjerė se me ndėrrimin e partnerit do tė kishin mė tepėr pėrfitim. “Ndėshkimi” sovjetik nuk vonoi. Mallrat nisėn tė vinin me vonesė dhe jo tė plota si dhe u refuzuan kėrkesat pėr furnizim me traktorė sovjetikė etj...
    ...Pas mbledhjes sė Moskės, udhėheqja sovjetike i kaloi mosmarrėveshjet politike nė sferėn e marrėdhėnieve ndėrshtetėrore dhe u shkua nė zgjidhjen e lidhjeve ekonomike. Vijoi anulimi nga ana sovjetike i kredive pėr tė cilat ishte rėnė dakord, tė dhėna pėr planin e tretė pesėvjeēar (1961 – 1965)... Nga Shqipėria u tėrhoqėn specialistėt qė punonin nė ndėrmarrjet shtetėrore, ndėrsa studentėve shqiptarė, pėrfshirė edhe ata qė merrnin leksione tė taktikave ushtarake, ju hoq e drejta tė vazhdonin studimet nė Bashkimin Sovjetik... Nga shkurti i vitit 1961 Moska i vuri zhurmues edhe transmetimit tė valėve tė Radio-Tiranės nė gjuhėn ruse.
    Nė mars tė vitit 1961 Presidiumi i KQ tė Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik vendosi likuidimin e bazės sė Vlorės, miratuar nė mbledhjen e ardhshme tė Komitetit Politik Konsultativ tė vendeve pjesėmarrėse nė Traktatin e Varshavės. Ministri i Mbrojtjes sė Shqipėrisė, Beqir Balluku, qė merrte pjesė nė kėtė mbledhje, protestoi pėr kėtė vendim duke deklaruar se Shqipėrinė po e linin tė vetme pėrballė Flotės sė 6 Amerikane. Por ky kundėrshtim nuk gjeti mbėshtetje. Sipas marrėveshjes sovjeto-shqiptare, nė Vlorė u lanė 4 nėndetėse, baza lundruese “Nemēinov” dhe infrastruktura bregdetare. Sipas tė dhėnave nga shtypi i emigrantėve (diaspora shqiptare, red.), nėndetėset, qė i’u dhanė shqiptarėve nė fillim tė viteve 1970, vazhdonin tė bėnin dezhurn luftarak nė detin Adriatik...

    Plani i pushtimit tė Shqipėrisė
    Nė mesin e vitit 1961, nė Moskė u pėrpunua plani i zgjidhjes forcėrisht tė “problemit shqiptar”. Ai parashikonte pėrmbysjen e Enver Hoxhės me ndihmėn e komunistėve shqiptarė “besnikė tė idealeve socialiste” dhe drejtimit tė tyre ndaj Bashkimit Sovjetik dhe vendeve pjesėmarrėse nė Traktatin e Varshavės me kėrkesėn pėr “ndihmė ushtarake”. Pas kėsaj, ushtarėt e Bashkimit Sovjetik dhe tė vendeve tė tjera socialiste, veē Rumanisė, qė refuzoi tė merrte pjesė pėr “ndihmė”, duhet tė futeshin nė Shqipėri nga veriu dhe lindja, - pėrmes Jugosllavisė, dhe nga jugu, - pėrmes detit Jon. “Ēlirimi” i Shqipėrisė ishte planifikuar tė realizohej jo mė vonė se 1 shtatori 1962. Por, acarimi i marrėdhėnieve sovjeto-amerikane pėr shkak tė Kubės (Kriza e Karaibeve) nuk lejoi realizimin e planit nė afatet e parashikuara. Duke pėrfituar nga kjo shtyrje, udhėheqja shqiptare mori masa parandaluese. Pranverėn e vitit 1962, gjatė kohės sė vizitės sė radhės sė Enver Hoxhės dhe kryeministrit tė vendit, Mehmet Shehu, nė takimin me liderėt kinezė, Mao Ce Dun dhe Ēu En Lai, u arrit marrėveshja pėr ndihmė tė gjithanshme Shqipėrisė nga ana e Kinės. Pas kėsaj nė vend nisėn tė shkonin kėshilltarė ushtarakė kinezė, armatime, municione. Nė kohė tė shkurtėr nisėn tė ndėrtoheshin vendstrehime nėntokėsore, tė cilat nė vitin 1968 pėrfshinė pothuaj tė gjithė territorin e vendit. Njėkohėsisht u bė edhe pastrimi i radhėve tė partisė, nė radhė tė parė tė aparatit shtetėror. Si rezultat i kėsaj, nė vitet 1960-1962 u rinovua nė masėn deri nė 70 pėr qind pėrbėrja e Komitetit Qendror, udhėheqjes si dhe shumė ministrive dhe departamenteve. Kėto masa “kuruese” i realizonte Sekretari i KQ tė Partisė sė Punės, Ramiz Alia, qė u bė mė pas pasardhės i Enver Hoxhės.
    Nė verėn e vitit 1962 Moska i’u rikthye “ēėshtjes shqiptare”. Roli kryesor i planit pėr “destalinizimin” e vendit iu dha liderit jugosllav, J. Tito. Nė Moskė bėnin llogari se, aleanca shqiptaro-kineze, politika antijugosllave dhe propaganda e Tiranės, dhe gjithashtu apeli nė rritje i Enver Hoxhės kundėr “diskriminimit tė shqiptarėve tė Kosovės”, do ta detyrojnė Beogradin tė bashkėpunonte me Bashkimin Sovjetik. Nė korrik tė vitit 1962 Nikita Hrushovi i kėrkoi Titos leje pėr kalimin e ushtrisė sė Traktatit tė Varshavės pėrmes Jugosllavisė drejt kufijve shqiptarė. Por, duke mos marrė parasysh konfliktet me Enver Hoxhėn, Titua refuzoi ta ndihmonte Hrushovin. Pėr mė tepėr ai konfidencialisht i lajmėroi krerėt shqiptarė pėr planet e Moskės, por edhe Kryeministrin indian, Nehru, Presidentin e Egjiptit, Naser dhe atė tė Indonezisė, Sukarno (Tito ishte pėrfshirė nė njė aleancė politike me kėto shtete, red.) pėr synimet e Hrushovit pėr ti dhėnė njė “mėsim” tė mirė Tiranės. Duke iu frikėsuar daljes nė publik tė kėtyre planeve, Moska vendosi tė tėrhiqej, ndėrkohė qė konflikti me amerikanėt pėr shkak tė Kubės, tashmė nė kulmin e vet, ndryshoi pėrfundimisht prioritetet gjeopolitike tė sovjetikėve. Gjithsesi humbja e Shqipėrisė pati pasoja tė rėnda jo vetėm pėr Bashkimin Sovjetik. U dobėsua nė mėnyrė tė ndjeshme pozita strategjiko-ushtarake e gjithė kampit socialist pėrballė bllokut tė NATO-s. Sipas publicistit gjerman Harry Hamm, “pėr vendet komuniste tė Ballkanit qė nga kjo kohė u bė e pamundur tė zbatonin njė politikė tė pandryshuar nė marrėdhėniet me Turqinė e Greqinė pa ndihmėn e fuqishme tė Bashkimit Sovjetik”.
    Pėr sa i pėrket Shqipėrisė, ajo deri nė vitin 1978 ndoqi kėshillat e “mikut tė ri”, Kinės sė Madhe dhe shfrytėzoi kreditė e saj. Mė tej, pėr disa vjet me radhė, u gjend pothuaj nė izolim tė plotė politik.
    Nė kohėn e krizės jugosllave Presidenti shqiptar, Sali Berisha (zgjedhur mė 4 prill 1992) mbėshteti SHBA nė pėrpjekjet pėr tė mbushur vakumin e krijuar nė Evropėn Lindore pas daljes prej andej tė Bashkimit Sovjetik.
    Duke u pėrpjekur pėr tė pėrfituar nga vendndodhja e Shqipėrisė, si njė nga pikat mė tė rėndėsishme strategjike tė Mesdheut Lindor, vendit iu ofrua ndihmė ushtarake. Pėr kėto qėllime, nė buxhetin e Pentagonit u parashikuan kredi nė masėn 2 milionė USD pėr blerjen e armėve dhe uniforma pėr ushtrinė shqiptare. Qeveria dhe Berisha, nga ana e tyre, vunė aerodromet nė dispozicion tė avionėve zbulues amerikanė. Kjo e ndihmoi NATO-n tė realizonte vėzhgime aktive tė territorit tė Bosnjės nė vitin 1995".



    Enveri – Zhukovit: Nė Vlorė, linja e mbrojtjes sovjetike

    Nė bisedat pėr ndėrtimin e bazės luftarake tė Vlorės, Enver Hoxha ėshtė treguar tejet optimist. Ministri i Mbrojtjes i Bashkimit Sovjetik, Marshalli G. K. Zhukov, qė vizitoi nė tetor 1957 Shqipėrinė, nė njė telegram tė tij dėrguar Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik (25.10.1957), shkruante se Enveri kishte pasur kėtė reagim entuziast nė negociatat pėr bazėn e Vlorės: “Ne do tė dėshironim qė sot, kėtu, nė kėtė rreth tė ngushtė, nė emėr tė Komitetit Qendror Tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė dhe tė qeverisė tė bėjmė propozimet pėr bazėn luftarako-detare nė Vlorė. Ne e vlerėsojmė se Deti Mesdhe ka njė vlerė tė madhe pėrsa i pėrket kėndvėshtrimit strategjik tė kampit tonė socialist, sepse nė tė vepron Flota e Gjashtė Amerikane dhe forca tė tjera tė rėndėsishme tė vendeve tė NATO-s, tė cilat patjetėr qė janė tė drejtuara kundėr Bashkimit Sovjetik dhe kampit tonė socialist. Shqipėria, duke qenė pjesė e kampit socialit, gjendet nė brigjet e Adriatikut dhe kjo ka njė rėndėsi tė madhe. Duke u nisur prej kėtej, KQ i Partisė sė Punės sė Shqipėrisė i kėrkon KQ tė Partisė Komuniste tė BS, dhe Qeverisė sovjetike qė ta kthejė bazėn e Vlorės nė njė bazė sa mė tė fuqishme luftarak-detare pėr veprime ndaj forcave detare tė NATO-s nė Mesdhe. Ne mendojmė se linja e parė e mbrojtjes sė Odesės dhe Sevastopolit duhet tė ndėrtohet kėtu, te ne, nė breg tė Adriatikut. Njė vendim pozitiv, pėr kthimin e bazės sė Vlorės nė njė bazė tė fuqishme luftarako-detare, ėshtė ėndėrr e popullit tonė shqiptar dhe ka pėr tu pritur me entuziazėm. Pėr tė gjitha ēėshtjet praktike, tė lidhura me kėtė propozim, ne do tė biem dakord paraprakisht. Kėtė kėrkesė tonėn ne ju lutemi Juve, shoku Xhukov, ta dėrgoni nė vėmendje tė Komitetit Qėndror tė Partisė Komunistė tė Bashkimit tė Republikave Socialiste Sovjetike. Njė vendim i favorshėm pėr kėtė ēėshtje do tė ketė ndikim pozitiv nė marrėdhėniet tona me Jugosllavinė, e cila mė pas duhet ta marrė mė shumė nė konsideratė Shqipėrinė”.

    Panorama

  17. #337
    I love god
    Anėtarėsuar
    23-02-2007
    Postime
    7,776
    Faleminderit
    59
    22 falenderime nė 19 postime
    bamke ato tanket e zallherrit kane qene per muzeum.

    here tjeter diskuto dhe mos ofendo antaret e forumit.

  18. #338
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-04-2010
    Postime
    293
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Smile

    E kaluara ka pas armatim Shqiperia aq shume,harrone per me sulmue,por mbrojtje u deshten te rregullohen mjera bunkera,e tashi esht e vertet qe nuk ka shume armatim,por esht anetare e Natos ,qe do te thote po ja msyni kush Shqiperis duhet me llogarit se duhet te luftoj edhe me Shba.

  19. #339
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga drague Lexo Postimin
    bamke ato tanket e zallherrit kane qene per muzeum.

    here tjeter diskuto dhe mos ofendo antaret e forumit.
    ................
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga bamatat : 25-09-2011 mė 19:00

  20. #340
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga drague Lexo Postimin
    bamke ato tanket e zallherrit kane qene per muzeum.

    here tjeter diskuto dhe mos ofendo antaret e forumit.
    E cfare do te thuash ti me kete ? Me mire pa tanke dhe artileri fare , se sa me ato ? Nuk arrij ta kuptoj logjiken !

    Sa per ofendimin , nuk ofendova askend ! Me ate terminologji mu drejtuan dhe une po te njejten gje bera ! Ndoshta eshte kodi i vetem me te cilin eshte i frytshem bashkebisedimi !
    Nuk kam as inate ... me askend ! Edhe ne rast se i paguan serbi , une prape kam respekt , sepse armiku vritet , por respektohet !

Faqja 17 prej 45 FillimFillim ... 7151617181927 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •