Close
Faqja 10 prej 45 FillimFillim ... 8910111220 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 181 deri 200 prej 885
  1. #181
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    04-10-2006
    Postime
    243
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Meso te shkruash shqip njeher pastaj hajde jep vleresime...ose mos hajde me fare se si behet vone njeriu per vleresimet e tua.

  2. #182
    Gregory Isaacs Maska e metinsk
    Anėtarėsuar
    21-06-2010
    Vendndodhja
    Shkup
    Postime
    91
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga puroshkodran Lexo Postimin
    Mos na tregoni prralla per ushtri te forte qe i keni pa te filmat e kinostudios, e per 500.000 ushtare. 2 milion banor 500.000 ushtare......
    Valla, edhe une thash shume bre.Ajo i bjen si 25 perqind popullata e Shqipnis me dal n'lufte, ajo osht mase e madhe e popullit, amo nuk ndodh kur.Ta zom 500,000 veta jon n'mosh 18-45 vjet, po sa prej tyne jon n'gjendje t'shendetsore t'mire?Sa jon n'gjendje me e fliju veten per atdhe??
    Qielli im

  3. #183
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga PLAKU Lexo Postimin
    I nerumi Hyllien, mos valle ka shkru ndokush tjeter me nofeken tuaj !!!
    Po ti lexoj keto fjale nga ndonje nostaligjik i rexhimit apo naiv enverist qe sju punon logjika fare, se kisha lexu kete shkrim qeekeni shkru!
    Duke u bazu ne shkrimet te Hyllien te mepareshme u detyrova ta lexoj, me vjen keqe nuk dua te them gje. asegja nuk ka te vertete aty ama hyq fare. provo edhe njehere ndoshta del me mire.
    Diktatura kishte ushteri dhe armatim per tu mbroiet nga populli vet por jo ti rrezistoj ndonje shteti tjeter, armatimi dhe ushtrija enveriste ishen vetem per ta masakeru popullin e vete. Jo me deshiren e ushtareve bijeve te popullit, por ashtu e kishen komanden nga larete,te mbrohet njeshi zoti i partis.
    Po pse o PLAKU cfarė ka atje jo tė vėrtetė ? Un nuk po i jap meritė Hoxhės. Mballosja me armė qe akt gjeostrategjik i domosdoshėm nga blloku. Shqipėria ishte dhe shtet themelues i paktit. Pra merita nuk qe e Hoxhės pėr ushtrinė, atij sigurisht i leverdiste njė mekanizėm i tillė dhe pėr tė ruajtur pushtetin e vet.

    Ti ku nuk bie dakort ? Un them qė e shitėm veten shumė lirė, keq mirė, kishim njė arsenal tė konsiderueshėm i cili u vu nė pėrdorim nga politikanėt e "drejtė" post 1990 pėr tė financuar lloj lloj pislliqesh nga Azia nė Afrikė me trafiqe armėsh, dhe sigurisht pėr 1997 famėkeqe. Nė 2007 a 2008 ti u bėre shteti i parė qė prishe armatimin kimik. Ne kishim mundėsi qė ushtrinė ta modernizonim jashtzakonisht duke pėrdorur diplomaci jo duke shitur cdo gjė pėr skrap nga disa tė paskrupullt.

    Tjetėr, mos ke ndonjė problem se ushtria duhet tė ekzistoj nė njė shtet ? E pėrmenda Zvicrėn pasi e di mirė, dhe mendoja se ishte shtet qė nuk kishte asgjė nga pikpamja ushtarake, por mėsova qė ishin ndoshta mė tė avancuarit nė rrajon. Deri dhe malet i kanė carė nė dysh. Tek shikoja tė rinjtė me armė nė dorė tek trenat e kuptoja se nderi pėr tė mbrojtur atdheun nuk limitohet vec nė kohė lufte, por ky shėrbim ėshtė detyrim edhe nė kohė paqeje. Nėse ke dicka kundra ma thuaj dhe e debatojmė. Un nuk shoh asgjė skandaloze tek shkrimi im.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  4. #184
    he he hee... Maska e halla mine
    Anėtarėsuar
    05-01-2011
    Vendndodhja
    brojė
    Postime
    1,580
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 5 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Greqia as nuk krahasohej me fuqinė ushtarake Shqiptare, ishte njė vend komik, dhe me shkatėrrimin e Jugosllavisė sot Shqipėria mund tė pėrballej me Serbinė pa pik problemi vetė, sigurisht nėse Serbi nuk do kishte ndihmė Ruse.
    Kjo esht ajo qe mua me ben enverist. Une s'merzitem e as nuk di fare se ē'eshte komunizmi e as qe me intereson. Forca ushtarake me magjeps, prandaj edhe enverin e konsideroj yll te pashuar.. S'ka patur e as qe do te kete ndonjehere Shqiperi me te pergaditur ushtarakisht se ajo e xhaxhit. Lavdi e perhershme.
    Asnjė kompromis, kurr asnjėher.. deri n'apokalips!

  5. #185
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga halla mine Lexo Postimin
    Kjo esht ajo qe mua me ben enverist. Une s'merzitem e as nuk di fare se ē'eshte komunizmi e as qe me intereson. Forca ushtarake me magjeps, prandaj edhe enverin e konsideroj yll te pashuar.. S'ka patur e as qe do te kete ndonjehere Shqiperi me te pergaditur ushtarakisht se ajo e xhaxhit. Lavdi e perhershme.
    Qe e pėrgatitur ashtu se kėshtu e deshte koha. Plus qė hovi ideologjik i 15 viteve tė para qe shumė i fortė. Gabimi fatal dhe qė krijoi pasoja tė tmerrshme nė psikologjinė shqiptare e xhaxhit ishte moshapja e Shqipėrisė, ose moshapja graduale dhe izolimi total nė linja ideologjike.

    Nesje ti e shifke me romantizėm, un e shoh me keqardhje dhe pragmatizėm, sado i keq tė qe sistemi, nuk u bė kalimi i duhur nė cilėsi, nuk u bė modernizimi i duhur dhe u shkatėrrua komplet ushtria. Ky ėshtė nė vetvete akt antikombėtar.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  6. #186
    he he hee... Maska e halla mine
    Anėtarėsuar
    05-01-2011
    Vendndodhja
    brojė
    Postime
    1,580
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 5 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Qe e pėrgatitur ashtu se kėshtu e deshte koha. Plus qė hovi ideologjik i 15 viteve tė para qe shumė i fortė. Gabimi fatal dhe qė krijoi pasoja tė tmerrshme nė psikologjinė shqiptare e xhaxhit ishte moshapja e Shqipėrisė, ose moshapja graduale dhe izolimi total nė linja ideologjike.

    Nesje ti e shifke me romantizėm, un e shoh me keqardhje dhe pragmatizėm, sado i keq tė qe sistemi, nuk u bė kalimi i duhur nė cilėsi, nuk u bė modernizimi i duhur dhe u shkatėrrua komplet ushtria. Ky ėshtė nė vetvete akt antikombėtar.
    Ajo qe me ben ta shoh me romanticizem eshte vuajtjet e masakrimet qe i kemi pesuar si shqiptare ne mungese se fuqis ushtarake. Ne kemi pesuar tragjedi e kemi leshuar territore te medha jo sepse na mungon guximi luftarak ose shkathtesia strategjike per lufte.. por gjithmone sepse nuk posedonim teknik e mjete per lufte dhe nuk ishim te bashkuar. Enveri me djallezite e tij e beri Shqiperine fuqi baroti, e dyta ne ballkan pas turqise.. jugosllavia ishte mbrapa nesh.. edhe pse kishte 10 here me shume banore. Vetem pasi vdiq enverizmi ngriti koken nacionalizmi serb dhe e shkaterroi jugosllavin.. sepse ju humbi frika. Ti dilte perballe ushtrise se Enverit serbia e vetme..?? Do te kishte qene hakmarrje e vertet per te gjitha mizorite qe kemi pesuar prej tyre, pa asfare dyshimi..
    Mos harro se Enveri qe nga viti 1976, pas infarktit, nuk kishte me kontroll te qindperqindet te kapaciteteve intelektuale e psiqike te tij.. ēdo dite e me teper humbte keto fuqi.. dhe kjo edhe qoi Shqiperin ne degradim.. Te tjeret s'kishin guximin e as aftesite e tij lidershipi qe te nderrmernin hapa domethenes e te benin ēfaredo kthese.. aq me pak ideologjike. Fajin per uri e mizerje te viteve te fundit te socializmit, qe shqipet e sjellin gjithmone si argument kunder Enverit, une e shoh te pasardhesit e tij.. te Ramizi & company, Enveri s'kishte me asgje ne dore.. ishte i humbur..
    Asnjė kompromis, kurr asnjėher.. deri n'apokalips!

  7. #187
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime
    ja ushtria kush ka qen o hallush minushi..

    --

    Dėshmia e gjeneralėve: Kadri Hazbiu sabotoi fortifikimin e kufirit
    Speciale e Enjte, Korrik 28th, 2011

    Kadri Hazbiu
    I kryqėzuar pėr sabotimin e vijės sė partisė nė fushėn e mbrojtjes, Kadri Hazbiu akuzohet nga ushtarakėt e lartė se ka bllokuar fortifikimin e brezit
    kufitar pėr tė lėnė tė hapur shtigjet pėr vėrshimin e armiqve tė jashtėm nė territorin e Shqipėrisė Nė seancėn e datės 25 shtator 1983, tashmė nė praninė e Rrapi Minos, prokuror i Pėrgjithshėm, ish-ministri i Brendshėm, detyrohet tė pėrgjigjej pėr vepra tė tjera kriminale qė i pėrkasin periudhės
    kur kryente detyrėn e kreut tė Mbrojtjes. Kėtė radhė janė shtatmadhorėt
    e ushtrisė, Veli Llaka, Nazar Berberi, Halim Abazi, Qemal Gegollari, qė e akuzojnė pėr shpėrfilljen e rolit tė partisė si njėsi e reparte pėr
    sabotimin e fortifikimit tė rajoneve kufitare, pėr ndėrprerjen
    e qėllimshme tė punimeve nė vendkomandėn sekrete tė Shtabit tė Pėrgjithshme, pėr zvarritjen e organizmit tė mbrojtjes kundėrtanke.
    Mohimi kategorik qė u bėn Kadri Hazbiu dėshmive tė bashkėpunėtorėve tė afėrt dhe drejtuesve tė lartė tė ushtrisė pėr prokurorin e Pėrgjithshėm, tė pranishėm nė hetime, mbetet njė pėrpjekje e dėshtuar pėr t’iu shmangur pėrgjegjėsive penale. I prerė nė qėndrimin ndaj Hazbiut, Rrapi Mino bėhet mė i ashpėr nė procesin gjyqėsor, ku pėrveē dėshmive tė ushtarakėve, i kujton ish-kreut tė Mbrojtjes se ka sabotuar urdhrin e Komandantit
    Suprem pėr t’i kthyer nė bunkerė tė lėvizshėm traktorėt e parkut tė makinave
    bujqėsore. Me aq sa shpjegohet pėrpara kryeprokurorit, ish- ministri i Mbrojtjes zbardh rrethanat nė tė cilat ka punuar me korpusin e specialistėve
    pėrkatės pėr pėrmbushjen e kėtij objektivi, i cili siē vėren ai, pėr arsyet qė dihen, mbeti njė ide. Gjithsesi, akuza e traktorėve tė destinuar pėr autoblinda, pėrbėn vetėm njė detaj nga skaneri qė i ka bėrė Hetuesia veprimtarisė armiqėsore tė Kadri Hazbiut, ku ajo pėr ēėshtjen e fortifikimit mbetet mė kryesorja. Nė pretencėn e Rrapi Minos ngihen pengesat qė ka
    krijuar Hazbiu pėr betonizimin e rajonit tė mbrojtjes sė batalionit, pėr zhvendosjen e pozicioneve tė zjarrit nga fusha nė mal e deri te orientimi
    i gabuar qė ka dhėnė pėr tė lėnė zbuluar drejtimet kryesore tė mėsymjes sė ushtrive tė huaja ndaj vendit tonė…
    Pyetje: Po tė njohim i pandehur me dėshminė e bėrė nga Qemal Gegollari, mė datėn 28.9.1983. Ē’ke pėr tė thėnė rreth saj?
    Pėrgjigje: Unė e lexova dėshminė e Qemal Gegollarit dhe kam pėr tė thėnė se programet e pėrgatitjes sė artilerisė bėheshin nga Drejtoria e Artilerisė dhe zv. ministrat pėrkatės. Mua nuk mė ėshtė ngritur ndonjėherė se koha e
    caktuar pėr stėrvitjen ėshtė e pamjaftueshme. Unė di se pozicionet e zjarrit tė artilerisė e kanė aneksin pėr municionet. Pėr lagėshtirėn nė rastet
    e vėrtetuara nuk e mbaj unė pėrgjegjėsinė, por vetė repartet e artilerisė qė duhet tė mirėmbanin. Projektet e pozicioneve tė artilerisė janė
    pėrgatitur dhe miratuar nga strukturat pėrkatėse. Unė nuk kam bėrė ndonjė ndryshim tė kėtyre projekteve. Le tė shihen dokumentet. Organikat e
    artilerisė nuk janė shkurtuar pa studim e konsultim. Pėr kompletimin e tyre me ushtar aktiv ka pasur mendime tė ndryshme dhe u vendos qė
    tė jenė aktivė aq sa duheshin dhe pjesa tjetėr, rezervistė. Pėr artilerinė e batalionit nė konsultimin e gjerė qė u bė, u arrit nė mendimin se ajo duhej
    reduktuar dhe nuk duhet tė ishte tip standard nė ēdo batalion, por sipas drejtimit. Ky studim u reflektua nė strukturėn qė do t’i paraqitej
    Kėshillit tė Mbrojtjes nė vjeshtė tė vitit 1982. E vėrteta ėshtė se me porosi tė
    udhėheqėsit, unė kam insistuar qė tė studiohet dhe tė bėhet organizmi i mbrojtjes kundėrtanke kudo.
    Pyetje: Po tė njohim i pandehur me dėshmitė e bėrė nga Halim Abazi me datėn 29.6.1983. Ē’ ke pėr tė thėnė rreth saj?
    Pėrgjigje: Unė e lexova dėshminė e Halim Abazit dhe kam pėr tė thėnė se stėrvitjet nė korpuse e brigada bėheshin sipas idesė sė pėrafėrt tė planit operativestrategjik. Provat pėr gatishmėrinė kanė qenė tė vazhdueshme
    nė tė gjitha rangjet, mua kėshtu mė ėshtė raportuar nga Shtabi i Pėrgjithshėm, Drejtoria Operative dhe ky vetė si kryetar Dege. Koordinimi
    i stėrvitjeve me kufirin dhe forcat e brezit tė Sigurimit bėheshin nga korpuset
    dhe kontrolloheshin nga Drejtoria Operative dhe vet ky. Nuk ėshtė e vėrtetė qė tė kem qenė pėr teorinė e rrėshqitjes.Pėr mbulimin e drejtimeve kryesore tė lėna pas dore, siē ishin ai i Kukėsit, Tropojės, Peshkopisė me objekt
    fortifikimin, janė dokumentet dhe le tė shikohen. Kėrkesa pėr kompletimin e
    fortifikimit me transhe, flasin dokumentet, nuk ėshtė lėnė pas dore. Rishikimi i dislokimit tė reparteve tė gatishmėrisė sė pėrhershme ėshtė bėrė me porosi tė udhėheqėsit dhe do t’i paraqitej atij gjatė vjeshtės sė vitit 1982. Studimi
    i strukturės sė ushtrisė u bė me pjesėmarrjen e kuadrove tė nevojshėm sipas miratimit tė udhėheqėsit. Nėse ka dal ndonjė sekret, unė nuk e di.
    Pėrllogaritjet nė planin operativ ekzistues kanė qenė tė fryra dhe pėr to kam dhėnė shpjegime. Nuk ėshtė e vėrtetė tė kem thėnė se pėr Ministrinė e Mbrojtjes nuk ėshtė problem zbatimi i vendimit tė Byrosė Politike mbi
    metodėn e punės, strukturėn dhe kompetencat.

    Pyetje: Po tė njohim i pandehur me dėshminė e bėrė nga Veli Llakaj, datė 6.6.1983. Ē’ke pėr tė thėnė rreth saj?
    Pėrgjigje: Unė e lexova dėshminė e Veli Llakės dhe kam pėr tė thėnė se pėr stėrvitjet e mėdha kanė qenė Mehmet Shehu, Veliu dhe drejtues tė tjerė tė Ministrisė. “Shebenikun 80” e kishin pėrgatitur kėta me kohė, unė
    kam qenė pėr stėrvitjen e vogėl me kompaktėsim deri nė batalion pranė shkollės sė lirė dhe krahas kėsaj tė forcohej pėrgatitja e shtabeve dhe
    rrallė tė bėheshin stėrvitje nė shkallė brigade me trupa. Veliu ka hezituar pėr kėtė lloj stėrvitje, por megjithatė ka rėnė dakord dhe kjo ėshtė reflektuar
    nė programet stėrvitore. Pėr prapambetjen e vendkomandave dhe tė pikave tė drejtimit, qė thotė Veliu, unė di se ėshtė ecur sipas planit.
    Nga ana ime ėshtė shtruar si detyrė qė tė studiohet projekti tip i pikave tė drejtimit pėr t’i thjeshtuar ato nė bazė tė funksionit tė tyre, sepse ashtu siē
    ishin ndėrtuar, ishin njė dublim i vendkomandės. Pėr kėtė gjendje nuk mbaj unė pėrgjegjėsi, pasi ato janė ndėrtuar para se tė shkoja unė ministėr i Mbrojtjes. Pėr ndėrtimin e madh dhe pa kriter tė rajoneve tė fortifikimit
    me qendra zjarri betonarme e kanė pėrgjegjėsinė Mehmet Shehu, Veli Llakaj e
    tė tjerė, qė i kishin miratuar e ndėrtuar ato. Kur kam vajtur unė ministėr i Mbrojtjes, kemi diskutuar thjeshtimin e objekteve betonarme, tė pėrgatiten
    pozicione gjysmė tė gatshme dhe t’u jepen prioritet transheve, punimeve fushore qė tė lidheshin qendrat e zjarrit. Kemi hequr disa pozicione
    betoni pėr artilerinė e transportueshme qė ishin pa vlerė dhe tė rrezikshme pėr konceptimin e luftės. Fortifikimin nga lart poshtė e kam thėnė
    unė tė bėhet nė zonat kodrinore pėr ēdo rajon mbrojtjeje batalioni. Kjo pėr
    mua ishte e drejtė, sepse endej pas numrit tė qendrave tė zjarrit, dhe jo nė bazė tė rajonit tė mbrojtjes tė ēdo batalioni. Ėshtė e vėrtetė qė kam
    biseduar me Veli Llakėn se na duhet tė studiojmė disa rajone mbrojtėse batalioni, qė kishin dendėsi qendrash zjarri pa kriter, prej tė cilave njė
    pjesė mund tė ēmontoheshin nė vend qė tė prodhoheshin tė reja. Ky ishte njė mendimi imi qė e shpreha nė gusht tė vitit 1982, me tė cilin ishte
    dakord edhe Veli Llakaj e qė duhej studiuar me Shtabin e Pėrgjithshėm dhe Drejtorinė e Fortifikimit. Pėr vendkomandėn e Kėshillit tė
    Mbrojtjes (e quajtur “Fusha”) asgjė nuk ėshtė penguar nga unė. Veli Llakaj dhe Alfred Moisiu janė dėrguar disa herė nė kėtė objekt dhe mė kanė
    raportuar se ēdo gjė ecėn nė rregull. Kishte mbetur vetėm problemi i administrimit nga Ministria e Brendshme apo e Mbrojtjes. Nuk ėshtė e vėrtetė
    tė kem thėnė unė qė tė futet nė programet stėrvitore rimarrja e qendrave tė zjarrit pėrballė. Po kėshtu, nuk ėshtė e vėrtetė t’i kem zvarritur unė
    raportet pėr Kėshillin e Mbrojtjes, por janė zvarritur nga Shtabi i Pėrgjithshėm dhe Veli Llaka. Radio-rrjeti qė lidhej me repartet e garnizonit tė
    Tiranės, ka ekzistuar me kohė. Qėllimi ka qenė qė tė mos humbte drejtimi i kėtyre reparteve nė rast tė ndėrprerjes sė ndėrlidhjes telefonike.
    Veli Llakaj kėtė e ka ditur prej kohe. Studimi i strukturės sė batalionit dhe i peshės sė ushtarit ėshtė bėrė me urdhrin tim dhe me miratim tė
    udhėheqėsit, pra, kur kam vajtur unė ministėr i Mbrojtjes, dhe jo siē thotė Veliu nė vitin 1979. Pėr kėtė le tė shihen dokumentet. Mehmet
    Shehu nuk ka qenė dakord pėr studimin e strukturės, por kur i thashė qė ky ėshtė mendimi edhe i udhėheqėsit, nuk e kundėrshtoi. Pėr komandantin
    e Brigadės sė Saukut unė nuk e kam mbrojtur, por e kemi gjykuar
    kolegjialisht sipas rregullave dhe vendosėm ta heqim dhe e hoqėm.. Pėr aviacionin dhe flotėn unė nuk kam penguar blerjen e materialeve tė prapavijės. Pėr gjendjen e uzinave ushtarake Kėshilli i
    Mbrojtjes ėshtė vėnė nė dijeni, sepse kjo ishte dhe metoda e punės sime. Unė s’jam marrė me emėrimin e nuses sė djalit tė Mehmet Shehut
    dhe njėkohėsisht tė djalit tė Llambi Peēinit, se propozimi ka dalė nga Drejtoria e Kuadrit, pavarėsisht se nė rastin e djalit tė Llambi Peēinit mund tė jetė firmosur shkresa nga ana ime. Pėr forcat vullnetare jam pėr pjekur pėr ingarnimin e tyre nė stėrvitjet me trupa, kėto janė nėnvlerėsuar nga Mehmet
    Shehu para se tė vija unė. Tek Ismet Isufi kam shkuar jo mė vonė se ora 21:00, dhe jo siē thotė Veliu. (Ėshtė fjala pėr natėn e vetėvrasjes sė Mehmet
    Shehut, ku sipas Llakajt Hazbiu ka shkuar nė shtėpinė e Mehmetit para vetėvrasjes, ndėrkohė qė Kadriu pohon se atė natė ka qenė nė ditėlindjen
    e sekretarit tė tij, Ismet Isufi-shėnim). Pėr pushkėnshkop, pushkė e pėrgatitur
    nga Dhimitėr Sherkua (mjeshtėr i laureuar me ēmimin e “Republikės” pėr teknologjinė e armatimit-shėnim) pėr Mehmet Shehun kam porositur
    Veli Llakėn, Nazar Berberin e Gaqo Pojanin, pas vetėvrasjes sė Mehmet Shehut, qė tė shohin se ē’armė janė prodhuar jashtė kontrollit e tė shihet
    Dhimitėr Sherkua nė kėtė drejtim. Para vetėvrasjes sė Mehmet Shehut, mė ka thėnė Dhimitėr Sherkua se kam pėrgatitur njė pushkė-bastun pėr
    t’ia dhėnė Mehmet Shehut. I thashė qė t’i mbajė dhe ai kėshtu bėri. Detyrėn pėr kontrollin e armėve qė prodhoheshin jashtė serie ia kam ngarkuar gjatė vitit 1982 dhe Ali Vukatanės(ish-sekretar i Komitetit tė Partisė sė Ministrisė
    sė Mbrojtjes-shėnim). Pėr lėndė fiziko-kimike pėr vėnien nė gjumė kam pyetur nė telefon Veli Llakėn, nėse kemi tė tilla. U pėrgjigj se kemi. E porosita
    qė t’i niste me helikopter bashkė me specialistėt pėr nė Ēermė, ku ishte rrethuar diversanti Xhevdet Mustafa. Ato nuk u dėrguan, se s’kishte
    tė gatshme. Kėshtu mė ka raportuar Veli Llakaj pas kthimit tim nė zyrė. Pas kėsaj, kam vėnė pėr detyrė qė tė prodhohen lėndė tė tilla qė tė
    jenė tė gatshme.

    Pyetje: Po tė njohim i pandehur me dėshminė e Jani Samarės datė 10.5.1983. Ē’ke pėr tė thėnė rreth saj?
    Pėrgjigje: Unė e lexova dėshminė e Jani Samarės dhe kam pėr tė thėnė se nuk e ka nėnvleftėsuar rolin udhėheqės tė Partisė, por s’e kam shtruar
    me forcė rritjen e rolit tė shtabeve nė raport me komandat
    dhe tė rritet llogaridhėnia e tyre para komiteteve tė Partisė.

    Pyetje: Ē’ke pėr tė hėnė i pandehur pėr atė ēėshtje qė ka shpjeguar dėshmitari Janko Konomi?

    Pėrgjigje: Unė e lexova dėshminė e Janko Konomit dhe kam pėr tė thėnė se ėshtė e vėrtetė sa thotė Janko Konomi, se mė ka informuar me njė letėr. Pėr projektin e objektit (ėshtė fjala pėr objektin e Uzinės sė Eksplozivėve
    nė Mjeks tė Elbasanit, e cila u nderua pas shumė peripecive me teknologji suedezeshėnim) unė nuk di gjė, sepse kur kam vajtur unė ministėr i
    Mbrojtjes, vepra jo vetėm ishte miratuar, por punohej nė stil tė gjerė pėr ndėrtimin e saj. Projekti, me sa di unė, ėshtė miratuar nga ish- ministri –
    Mehmet Shehu, ish-zėvendėsministri pėr sektorin e industrisė ushtarake dhe Niko Shuli, si drejtori pėrkatės(i Drejtorisė sė industrisė ushtarake).
    Unė nuk di se kur ėshtė miratuar kjo vepėr nga Kėshilli i Ministrave, se nuk
    isha nė atė kohė ministėr i Mbrojtjes. Nuk di se ē’pėrfundime ka dhėnė zbatimi i projektit tė kėsaj vepre, nga se vijnė kėto sabotime dhe
    nuk mė janė ngritur ēėshtjet siē i ngre tani Jankua. Sigurisht, kėtu nė kėtė vepėr ka sabotime tė rėnda, si e kuptoj unė, se pėr njė vepėr tė tillė tė madhe
    duhej tė merrej mė parė projekti qė nuk e kishin blerė, se kushtonte dhe donte kohė. Kėshtu qė ndėrtimi i saj u bė me projekte tė pjesshme, siē
    vinin nga Suedia. Konkretisht, pasojat e kėtij sabotimi unė nuk i di, porse nė kėto kushte nuk ishte e mundur tė pėrcaktoheshin drejt vlera dhe afatet
    dhe Instituti i projektimit u vu nė vėshtirėsi. Afatet e ndėrtimit tė objekteve tė kėsaj vepre janė caktuar nė ballafaqimet e pėrbashkėta investues – ndėrtues – projektues. Pėr ndjekjen e punimeve ėshtė krijuar njė
    grup me Rexhep Saraēin, Nuro Bratin dhe pėrfaqėsuesi i ndėrtimit tė Kombinatit dhe komanda e Brigadės xhenios. Unė di qė ėshtė punuar me
    projekt dhe preventiv tė pjesshėm. Nėse kjo nuk ėshtė zbatuar, pėrgjegjėsi kanė investuesi Rexhep Saraēi, Janko Konomi, Niko Shuli e Mendu
    Backa. Pėr vlerėn e objektit unė nuk kam miratuar ndryshime nga ē’ishin parashikuar se do mbulohej nga fondet rezervė tė qeverisė. Sigurisht, pati rritje tė fondit kur u inkludua ndėrmarrja e ndėrtimit tė Kombinatit
    (sepse nė fillim ishte parashikuar ta ndėrtonte vetėm Brigada e xhenios) qė
    janė bėrė para se tė vija unė ministėr i Mbrojtjes. Sa kam qenė unė ministėr, nuk kam pasur ndonjė raport nga financa ose nga plani se po tejkalohen
    fondet e planifikuar pėr kėtė vepėr. Ėshtė e vėrtetė se ushtarėt e xhenios nuk e kishin tė mirė pėrbėrjen politike, por unė kam porositur Sigurimin
    e ushtrisė qė tė hiqeshin ata mė tė komprometuarit dhe di se janė hequr.
    Unė nuk di tė jem njoftuar me hollėsi pėr kėto punime tė pėrsėritura qė thuhet nga Janko se kushtuan 200 mijė lekė dhe as se janė shpenzuar me
    miliona lekė kot. Nuk di pėr studimin prej 30-faqesh qė i ėshtė dhėnė Mendu Backės, siē thotė Jankua. Me hollėsi ēėshtjet teknike qė ngre Janko
    Konomi, nuk i di. Ato qė u ngritėn me letėr nga ky, u ballafaquan nėn drejtimin e njerėzve qė dėrgova unė me Alfred Moisiun dhe Ali
    Nekalanėn.

    Pyetje: Po tė njohim i pandehur me dėshminė e bėrė nga Nazar Berberi mė datėn 7.6.1983. Ē’ke pėr tė thėnė rreth saj?
    Pėrgjigje: Unė e lexova dėshminė e Nazar Berberit dhe kam pėr tė thėnė se pėr miratimin e armės qė do tė prodhohej, unė kam qenė nė Kryeministri, kur isha ministėr i Brendshėm, bashkė me ish-zv. kryetarin e parė tė Kėshillit tė Ministrave. Di se u aprovua ai tip qė u quajt mė i pėrshtatshėm nga specialistėt, tė cilėt sė bashku me zv. ministrat e Mbrojtjes ndodheshin
    nė mbledhje. Nė atė kohė, unė nuk dija vėshtirėsitė qė paraqiteshin pėr
    prodhimin e kėtij tipi pushke. Kėto i ndesha kur vajta nė Ministrinė e Mbrojtjes. Pėr artilerinė bregdetare janė ato qė thashė te Xhemal Dingo,
    Nazari (Berberi-shėnim) si specialist artilerie ka qenė dakord me konkluzionet qė u arritėn. Unė nuk kam qenė ministėr i Mbrojtjes kur ėshtė
    bėrė ndėrrimi avionėve “Mig 19” me kinezėt, siē thotė Nazari, dhe as mė ka
    pyetur njeri pėr kėtė problem. Rėndimi i batalioneve me artileri ėshtė miratuar nga Mehmet Shehu dhe kėta si zv. ministra, para se tė vija
    unė, qė kam qenė pėr ta reduktuar atė dhe ky ėshtė versioni nė studimin qė do paraqisnim nė strukturėn qė pėrgatitej, ka dokumente pėr
    kėtė problem. Pėr stėrvitjet e mėdha ose tė vogla e pėr komandantin e Brigadės sė Saukut dhashė shpjegime nė dėshminė e Veli Llakės. Pėr
    lėshimin e raketės kundėrajrore nė Fier, unė kam dhėnė urdhėr tė hetohet ngjarja dhe fajtorėt t’i jepeshin gjyqit. vijon

    AFRIM IMAJ


    panorama..

    ---------

    a kupton gje a jo..

    ??

    pallavra pallavra pallavra..dhe kanibalizem.. i nxitur nga enver ramizi.. me an te veglave te felliqura te llojit shkelzen e rrap miush.. qe gjeneralet te han njeri jatrin..

    turp i madh..

    dhe krim i djallezuaR..

    ..
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Brari : 31-07-2011 mė 06:36

  8. #188
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime
    ja ushtria shqiptare e enverit..
    miljona rreckamane te poshteruar..

    lexo.. shiko..e kupto.. o hallush lpk-ush..


    http://www.balkanweb.com/fotoAlbum/i...93&IDFoto=3393

  9. #189
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,382
    Faleminderit
    40
    30 falenderime nė 21 postime
    Dėshmia e gardianit: Si ja morėm frymėn Teme Sejkos

    Speciale e Mėrkurė, Gusht 3rd, 2011

    Kadri Hazbiu nė sallėn e gjyqit

    Dėshmitė e gardianėve tė Burgut tė Tiranės pėr ēastet e fundit tė Teme Sejkos, ish-komandantit tė Flotės, tė dėnuar me vdekje pėr tradhti nė vitin ‘61, janė pjesa mė makabre e pohimeve tė procesit hetimor tė Kadri Hazbiut. I thirrur pėr tė treguar ēfarė kujtonte nga bisedat e fshehta qė Hazbiu zhvillonte nė qeli me gjeneralin e kryqėzuar para ekzekutimit, Qemal Birēe, kryegardiani i Burgut tė Tiranės, rrėfente nė seancėn e 11 qershorit 1983 pėr sjelljet barbare tė ushtruara ndaj Teme Sejkos nė ditėt e fundit tė tij. Mė herėt, nė proces Hazbiu ka pranuar se pas shpalljes sė vendimit gjyqėsor ka autorizuar vartėsit e tij qė kreun e “grupit ēam”, para se ta ekzekutojnė, ta torturojnė pėr t’i vjelė ndonjė rezervė tė pa shprehur pėr veprimtarinė e tij armiqėsore. Pikėrisht ky ėshtė momenti ku dy fuksionarėt e lartė tė Sigurimit tė Shtetit, Mihallaq Ziēishti e Nevzat Hazdenari, me bekimin e Hazbiut, vihen nė krye tė operacionit tė fshehtė pėr ta transferuar Sejkon nga qelitė e Tiranės nė njė bazė sekrete afėr Durrėsit. “Aty, dėshmon Birēe, Temen e kemi qėlluar pėr orė tė tėra me shkopinj nė fytyrė, kokė, brinjė, kėmbė, deri sa mbeti pa ndjenja. Pastaj e hodhėm nė gazin e Ministrisė dhe, sa u pėrmend, e mbytėm me litar”. Pjesa nė vazhdim e dėshimisė sė ish-kryegardianit, marrė nga libri i Kastriot Dervishi, pėrshkruan detajet fundore tė tragjedisė makabre tė admiralit tė shpallur tradhtar me njė proces farsė…

    DĖSHMITARI QEMAL BIRĒE

    I vitlindjes 1920, pensionist, dėshmonte mė 11 qeshor 1983 pėr fundin e Teme Sejkos: Lidhur me sa pyetem, kam pėr tė thėnė kėto gjėra: Kur u arrestua Teme Sejko, mua mė sollėn me shėrbim nė burg, pėrgjegjės pėr grupin e oficerėve qė siguronin tė pandehurit nė dhomat e izolimit. Nė kėtė detyrė kam qėndruar deri nė fund, pra, deri nė kohėn kur u dėnua Teme Sejkua dhe grupi i tij. Pas gjykimit tė ēėshtjes e dėnimit tė tyre, shkova pėrsėri nė Ministri, nė vendin ku kisha qenė mė parė shef i Komandaturės. Si qėndrova 5 – 6 ditė nė Ministri, njė ditė, rreth orės 18:00 pasdite mė thirri nė zyrė Mihallaq Ziēishti. Kur shkova atje, vura re qė ishte edhe Kadri Hazbiu dhe persona tė tjerė, si Rexhep Kolli e Nevzat Haznedari. Mihallaqi mė dha urdhėr qė tė heqėsh rojet e policisė qė janė tek burgu i vjetėr, sepse atje do tė dėrgojmė Teme Sejkon dhe Tahir Demin, qė tė mos na i shikojė njeri, kur tė shkojnė atje. Nė kėtė kohė, Temja dhe Tahiri ishin dėnuar me vdekje, por dėnimi s’kishte marrė formė tė prerė. Unė shkova dhe e zbatova porosinė. Pas pak mė mori Mihallaq Ziēishti nė telefon dhe mė pyeti a je gati. Unė i thashė po, jam gati. Pak mė vonė, Mihallaqi erdhi me njė gaz 7- vendėsh. Nė gaz Mihallaqi kishte marrė Teme Sejkon e Tahir Demin. E shoqėronte edhe Nevzat Haznedari. I morėm Temen e Tahirin dhe i futėm nė dy dhoma tė veēanta nė katin e dytė tė burgut tė vjetėr, tė pėrgatitur qė mė parė me krevat me susta, batanije, dyshek e ēarēafė. Aty Teme Sejko e Tahir Demi janė mbajtur rreth njė muaj. Nevzat Haznedari vazhdimisht u binte si Temes dhe Tahirit letėr pėr tė shkruar dhe u merrte ato qė ata shkruanin. Se ku i ēonte kėto letra Nevzati, nuk e di. Bashkė me mua bėnin shėrbim edhe tre oficerė tė tjerė, Qemal Xhaferri, Luto Beqiri dhe Islam Gjondeda. Tė katėrt ne rrinim nė dy dhoma nė katin e parė dhe bėnim roje me radhė. Tahiri me Temen aty hanin ushqim, pėr nevoja personale i binin derės qė ne ua mbyllnim nga jashtė me ēelės, u jepnim brisk e makinė dhe rruheshin vetė. Mė kujtohet se rreth 10 ditė pasi kishim shkuar te burgu i vjetėr, mė mori nė telefon Kadri Hazbiu rreth orės 1:00 pas mesit tė natės dhe mė tha: “Jam Kadri Hazbiu, dil e mė prit se do tė vij aty”. Dola aty te oborri i burgut dhe pa kaluar as pesė minuta, Kadri Hazbiu erdhi vetėm. Pasi mė takoi, mė pyeti se ku rri Teme Sejko. Unė i thashė nė njė dhomė nė katin e dytė. Mė shoqėro deri te dhoma, tha Kadriu. Tė dy u ngjitėm nė katin e dytė. I hapa derėn e dhomės ku rrinte Teme Sejkoja. Temja u ngrit nga krevati dhe qėndroi nė kėmbė. Kadriu mė vėshtroi, pėr tė mė lėnė tė kuptoja qė tė largohesha. Dola jashtė duke tėrhequr pas vetes derėn dhe qėndrova nė mes tė shkallėve. Kadriu qėndroi brenda me Temen rreth njė orė dhe pastaj doli. Unė u ngjita dhe mbylla derėn e dhomės sė Temes me ēelės. Kadriu zbriti e doli jashtė nė oborr e pas tij dola edhe unė. Atje mė hodhi dorėn nė sup e mė tha: “Ki kujdes se partia thotė qė kėta armiq janė nė duar tė sigurta”. Unė i thashė, mos ki merak shoku ministėr. Se ēfarė bisedoi me Temen, nuk di asgjė. Pas kėtyre fjalėve qė shkėmbyem bashkė, Kadriu u largua. Pasi i mbajtėm te burgu i vjetėr njė muaj, njė natė pas mesit tė natės, vjen aty Mihallaq Ziēishti sė bashku me Nevzat Haznedarin, i cili nė atė kohė ishte kryetar i Degės sė Hetuesisė. U hapa derėn, u futėm tė tre bashkė brenda nė dhomėn ku mbanim Teme Sejkon dhe Mihallaqi me Nevzatin i hodhi Temes hekurat nė kėmbė e duar. Aty qėndruam deri nė mėngjes. Nė mėngjes herėt i zgjidhėm kėmbėt Temes, e mbėshtollėm me njė batanije dhe e hipėm nė njė gaz 7-vendėsh. Tahir Demin e lamė aty nė vend. Me shėrbim si roje mbeti Luto Beqiri. Pas kėsaj, nė gazin 7-vendėsh hipa unė, Nevzati, Islam Gjondeda dhe Qemal Xhaferri. Shofer ishte njė kushėri i Mihallaq Ziēishtit, oficer, emrin nuk ia kujtoj, di qė ka vdekur. Mihallaq Ziēishti ishte me makinėn e tij dhe u nis para nesh. U nisėm edhe ne nė drejtim tė Vorės. Makinėn tonė e drejtonte Nevzati, i cili duhet tė kishte biseduar me Mihallaqin, se e dinte ku po shkonim, por neve nuk na tha asgjė. Rrugės, Mihallaqin nuk e pamė. Kur shkuam nė Maminas, qėndruam nė mes tė vreshtit ku ėshtė njė shtėpi e vetme qė quhet pallati i beut. Aty e zbritėm Temen. Sa zbritėm ne, erdhi edhe Mihallaqi me makinėn e tij. Me tė ishte edhe Rexhep Kolli. E futėm Temen nė njė dhomė. Pas kėsaj, Mihallaqi dėrgoi Qemal Xhaferrin pėr tė prerė 20 shkopinj shkoze. Pasi i pruri shkopinjtė, vetė Mihallaqi nė prezencė tė Rexhepit e Nevzatit, filloi ta rrihte Temen me shkop. E godiste Temen me shkop, qė ishte sa tre gishta i trashė, nė gjithė pjesėt e trupit, pėrfshi edhe kokėn, me gjithė forcėn sa thyheshin shkopinjtė. Si lodhej Mihallaqi, vazhdonte Rexhepi e pastaj Nevzati. Kjo vazhdoi gjithė ditėn deri nė mbrėmje sa hyri dielli. Temja nga tė rrahurit gati kishte mbaruar, sa merrte frymė. Nga gjithė pjesėt e trupit qė i ishin nxirė e ēarė, nė fytyrė, kokė, brinjė, kofshė, kėmbė, i dilte gjak. Pra, ishte nė njė gjendje tė tillė qė ai nuk mund tė shpėtonte. Kur ai nuk ndiente mė asgjė, erdhi Kadri Hazbiu. Unė gjatė gjithė ditės tėrė ngjarjen e pashė me sytė e mi, sepse isha nė korridor dhe dera e dhomės ku rrihnin Temen ishte e hapur dhe unė vetėm atė shikoja. Dy shokėt e tjerė ishin caktuar larg si roje qė mos tė na afrohej njeri. Kur erdhi Kadriu, mė dha dorėn, mė pyeti ē’kemi. Unė i thashė se Temja po vdes nga tė rrahurit. Kadriu shkoi dhe u fut nė dhomė, ku u takua me Mihallaq Ziēishtin, Rexhep Kollin dhe Nevzat Haznedarin. Ishte vetėm kur erdhi aty, ndėrsa shoferi me shoqėruesin qėndruan te makina rreth 15 – 20 metra larg shtėpisė. Dua tė shtoj se nė atė shtėpi, nė atė kohė nuk banonte asnjeri. Kadriu qėndroi rreth 5 minuta dhe u largua. Si u largua Kadriu, e mbėshtollėm Temen me batanije e duar tė lidhura nga mbrapa me hekura siē i kishte kur e rrihnin, e hipėm nė gazin 7-vendėsh e bashkė me tė, edhe unė, Nevzati, Islami e Qemali dhe u nisėm nė drejtim tė Tiranės. Unė nuk e dija ku do tė shkonim, detyrėn e kishte marrė Nevzati… Pa kaluar Vorėn, unė dhe Islam Gjondeda qė ishim me makinėn mbrapa, i hodhėm nė fyt Teme Sejkos qė ishte i shtrirė nė mes nesh, njė litar nė formė laku dhe, duke e tėrhequr secili nė krahun e vet, e mbytėm. Pra, Temja nuk kishte asnjė shenjė jete. Pėr mbytjen e Temes me litar ne na urdhėroi Nevzat Haznedari. Vazhduam rrugėn dhe shkuam deri te kodrat karshi Linzės. Ishte natė. Ne qėndruam nė njė vend ku kishte qėndruar edhe Mihallaqi me makinėn e tij,i cili kishte shkuar atje para nesh. Rexhep Kolli nuk ishte me tė, se ku qe kthyer nuk e di. Na urdhėroi, nxorėm kufomėn ashtu tė mbėshtjellė me batanije. E mbanim Qemal Xhaferri, Islam Gjondede dhe shoferi qė ishte kushėrir i Mihallaqit. Unė qėndrova lart me Mihallaq Ziēishtin, ndėrsa shokėt e tjerė e ēuan kufomėn rreth 20 m poshtė xhades, kur qė gjatė natės ishte bėrė gropa gati. Gropėn e bėri shoferi qė na ēoi ne nė Maminas, i cili posa na ēoi, u largua dhe u kthye nė mbrėmje qė na mori, kėtė detyrė ai e kishte marrė nga Mihallaq Ziēishti. Si e zbritėn kufomėn te gropa, shkova edhe unė. Pėr t’u siguruar pėr vdekjen e Temes, unė me njė kazmė qė gjeta aty pranė, i rashė Teme Sejkos nė kokė disa herė derisa iu prish fare koka. Mė kazmė e qėlluan edhe shokėt e tjerė. Pasi e hodhėm nė gropė, e mbuluam me baltė dhe e larguam.

    “Pohimet e Teme Sejkos i kėrkonin sovjetikėt”

    Pyetje: Cilat kanė qenė marrėdhėniet e punės sė organeve tė Sigurimit tė Shtetit me kėshilltarėt sovjetikė nė fushėn e punės agjenturore – operative? Ē’qėndrim keni mbajtur ju nė kėtė drejtim?

    Pėrgjigje: Nė marrėdhėniet me kėshilltarėt sovjetikė mbeti po ai kufi marrėdhėniesh qė ishte para se tė bėhesha unė ministėr, domethėnė qė ata kishin tė drejtė tė njiheshin me normat e brendshme tė punės, me tė gjitha aktet normative bazė, pėrfshi platformėn, urdhrat, udhėzimet, direktivat dhe orientimet qė jepeshin nga Partia. Kjo ishte pa kufi. Pėr politikėn e goditjes, nėpėrmjet realizimit tė pėrpunimeve jepnin mendimet e tyre. Kėshtu ėshtė ecur deri nė gusht ose shtator tė vitit 1960, mbas arrestimit tė Teme Sejkos, kur nga udhėheqėsi i partisė na u dha qartė orientimi qė ta mbyllim gradualisht rubinetin, duke mos u thėnė asgjė pėr ēėshtjen e Teme Sejkos pėr sa depononte ai deri nė largimin e tyre, pra tė kėshilltarėve sovjetikė. Mbas gushtit ose shtatorit tė vitit 1960, patėm me ta pėrplasje mė tė shpeshta, mė tė ashpra e tė hapura pėr mjaft ēėshtje…

    Pyetje: Kur kanė ardhur kėshilltarėt sovjetikė dhe si eci numri i tyre? Pėrgjigje: Kur kam shkuar unė nė Ministrinė e Brendshme rreth viteve 1948 – 1949, kam gjetur njė kėshilltar sovjetik, Gllaskov. Mbas ikjes sė tij nėn pretekstin e sėmundjes erdhėn legalisht kėshilltarė nė shumė sektorė tė Ministrisė. Kur jam bėrė ministėr, mė kujtohet se numri i tyre ka qenė 16 – 17 persona Duke filluar nga viti 1956, numri i tyre u pakėsua deri nė 6 – 7 veta, derisa ikėn nė vitin 1961. Kryekėshilltari i fundit quhej Voronin. Kėta, me sa mė kujtohet, ikėn pjesė – pjesė mbas Kongresit tė Partisė dhe para procesit tė Teme Sejkos. Midis pėrplasjeve tė tjera me kėshilltarėt sovjetikė nė vitet 1960 – 1961, ishte edhe ēėshtja e Teme Sejkos, pėr tė cilin ata interesoheshin tė dinin se ē’depononte dhe arritėn deri aty sa tė protestojnė: “nuk flet apo s’doni ju tė na i thoni” dhe pėr kėtė morėn pėrgjigjen e merituar nga ana jonė. Kėrkesat pėr armikun Teme Sejko i justifikonin me atė se ai kishte qenė komandant i bazės ushtarako – detare tė Vlorės dhe mund tė kishte dhėnė sekrete qė dėmtonin interesat e Traktatit tė Varshavės. Kėto marrėdhėnie me kėshilltarėt sovjetikė ishin tė legalizuara nga Komiteti Qendror i Partisė. Kėto marrėdhėnie, qė nga ana jonė ishin tė ēiltra, prej tyre me siguri janė shfrytėzuar pėr tė marrė sekrete e tė dhėna qė u interesonin. Trajtimi ekonomiko – financiar i tyre deri nė vitin 1959 (kur erdhi Hrushovi nė vendin tonė) bėhej nga shteti shqiptar dhe mė pas i shpėrblente vetė qeveria Sovjetike. 5.2.1983

    Pyetje: Nga dokumentet qė disponojnė organet e hetimit, rezulton se nga viti 1955 qė keni qenė ministėr i Punėve tė Brendshme e mė pas, organet e Kundėrzbulimit tė BS dhe tė vendeve tė tjera tė ish-demokracive popullore janė njohur me agjenturėn e Kundėrzbulimit tonė nė ato vende, si dhe me elementėt shqiptarė qė zhvillonin aktivitet kundėrrevolucionar, tė cilėt ndodheshin me studime nė ato vende. Pse ėshtė lejuar kjo gjė dhe ē’pasoja ka sjellė?

    Pėrgjigje: Ngritja e agjenturės sonė nė BS dhe nė ish-vendet e demokracisė popullore ka pasur nė tė gjitha kohėt karakter kundėrzbulimi. Si e tillė, puna qė bėnim ne dhe njerėzit qė kemi dėrguar pėr ta bėrė kėtė punė, ishin me miratim tė qeverive pėrkatėse tė vendeve ku ishin dėrguar pėr studime tė ndryshme studentė ose specialistė shqiptarė. Kuadrot qė kemi dėrguar ne, njiheshin nga organet pėrkatėse tė vendit ku ishin. Koha se kur ka filluar kjo punė, mua nuk mė kujtohet, por pėr kėtė tė shihen dokumentet. Me sa mė kujtohet, nė BS ka pasur njė rezidenturė tė veēantė, ndėrsa pėr vendet e tjera ka pasur njė qendėr qė ndodhej nė Budapest. Pėr kėtė qėllim, pranė Drejtorisė sonė tė Zbulimit u krijua njė organ (sektor) i veēantė qė merrej me kėtė problem. Kufijtė e bashkėpunimit tė organeve tona tė Kundėrzbulimit, tė atashuara pranė pėrfaqėsive tona diplomatike nė kėto vende dhe organeve tė Kundėrzbulimit, vendase, kanė evoluar nė periudha tė ndryshme kohe dhe kanė qenė tė diferencuara nė vende tė ndryshme, sidomos midis BS dhe vendeve tė tjera me ish-demokraci popullore. Nė BS, nė fillim kufijtė e bashkėpunimit ishin tė tillė qė punėtorėt operativė u prezantoheshin organeve pėrkatėse tė vendit, kishin tė drejtė tė jepnin e tė merrnin informacione, reciprokisht pėr veprimtaritė armiqėsore dhe tė bashkėpunonin nė bėrjen e kombinacioneve agjenturore tė pėrbashkėta qė nxirrte nevoja e ndjekjes sė veprimtarisė armiqėsore qė zbulohej. Vetėkuptohet qė nė kėto raste ekspozohej edhe pėrpunimi konkret, d.m.th.; personi qė ishte nė ndjekje edhe agjentura qė aktivizohej pėr ndjekjen e kėtij pėrpunimi. Mė kujtohet qė agjenturės sonė i ishin dhėnė udhėzime qė pėr probleme tė ngutshme mund tė raportonin edhe drejt nė organet e Kundėrzbulimit vendas duke iu dhėnė parullėn e ndėrlidhjes me ato organe. Nė kėto raste, organet e vendit duhet tė njoftonin menjėherė rezidenturėn tonė pėr tė dhėnėn dhe pėr detyrat qė i ishin dhėnė nga punėtori operativ sovjetik dhe rezidentura nė kėtė rast dublonte punėn, njėkohėsisht mbante shėnimet pėrkatėse pėr bashkėpunėtorin qė kishte kontaktuar me organet e Kundėrzbulimit sovjetik.

    vijon…

    AFRIM IMAJ

    Te nderuar komentues! Duke mos dashur te cenojme opinionet tuaja, lutemi qe ato te mos permbajne fyerje dhe ofendime personale dhe te kene lidhje me shkrimin, apo temen per te cilen komentohet. Ne te kundert, nuk do te publikohen. Ju falenderojme qe na ndiqni dhe ju ftojme te vazhdoni te jeni pjese e Panorama Online. Moderatori

    2 Komente per “Dėshmia e gardianit: Si ja morėm frymėn Teme Sejkos”Hasan Shasivari - K o s o v a r i
    3 Gusht, 2011 - 13:19
    Pse more i marruar flet tani dhe i ngacmon ndjenjat,emocionet e pasardhėsve tė Temes.Dhe bėnė mirė sepse ti e tregon njė tė vėrtetė tė shėmtuar qė ėshtė prodhim,produkt i Shqipnisė sė Enverit i cili ka qen njė sadist i pa pėrshkruardhe njė fobist,qė pėr fat tė keq ka edhe sot simpatizant si Edi i Kristaqit dhe tė tjerė duke mos e mohuar edhe Skėnder vetulloshin.

    Pėrgjigjjuni Erida
    3 Gusht, 2011 - 15:13
    Ky nuk eshte tregim ore Qemal por film horror. Si mundesh ti te tregosh kete histori makabre per nje nder admiralet me te shquar shqiptar Teme Sejko. Ti nje cope nallbani. Si mundet familja jote te rrije e qete teksa lexon kere histori. Guximin tend te perdorimit te kazmes ne koken e nje nejriu???

    panorama


    ---

    ja pra se cfar qe ushtria e enverit..
    e zonja vetem per te mbytur barbarisht.. oficeret me te mire..

    ..
    tmerr..

  10. #190
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Jack Watson Lexo Postimin
    Ta kam thene sot s'ka asgjė, armatim tė lehtė kryesisht dhe ndonjė grykė zjarri.

    Por je gabim me pėrrallat qė na thua pėr ushtrinė e Enverit. Sipas tė gjitha revistave tė kohės ka qenė ushtria mė e dobėt nė Ballkan. Ato avionėt qė nxjerr t'i nė foto gjoja me krenari janė Mig-15 (prodhim 1947 - 80 copė kemi pas) dhe Mig-17 (prodhim i 1953 mė duket - edhe kshu rreth 80 copė kemi pas). Njė pjesė kanė qenė prodhim rus, pjesa tjetėr prodhim kinez me licence Sheniang dhe Chengdu. Avionė edhe pse ishin tė viteve 45-55 kanė qenė nė shėrbim deri nė vitin 2000. Kėta ishin avionė tė gjeneratės sė dytė kur nė fund tė viteve '80 tė gjithė vendet fqinje kanė pasur avionė tė gjeneratės sė katėrt (qė i bėnin fėrtele Migėt tanė). Prandaj, mos u kap shumė me kėto foto patetike tė epokės sė komunizmit. Ushtria e atėhershme ka shėrbyer mė shumė pėr tė mbajtur nė presion psikologjik popullin shqiptar sesa pėr t'u mbrojtur nga armiqtė e huaj (imagjinar).

    Ouuuu ! Pse nuk te vjen mire ty o Jacko ? Me ke je ti ? Apo si gjithmone me ate qe te jep lekun dhe jo me Atdheun ! Raca jote vazhdon edhe sot e kesaj dite shan edhe Skenderbeun , kuptohet ne aleance me Shmidet dhe ata qe i paguajne Shmidet e kompany ! Mos ngaterro kohen politike me fuqine e Atdheut tone !

    Mos harro qe ata qe drejtonin gjithe ato arme , teknologjia me e mire e kohes , ishin bij shqiptare , qe ashtu si edhe sot jane gati te japin edhe shpirtin per Atdheun ! Por qe sot jane zbathur si Selam Musai vaftit , me sopate dhe me hanxhar !

    Degjo nje keshillen time ! Mos iu gezo shume faktit qe shqiptaret sot kane vetem sepate dhe hanxhar ! Keshtu si ti mendonte edhe italjani , por i morri topat dhe i futi ne b.ythe te tij dhe i lagu breket ne det ! Nuk po te flas per shqiptaret e kohes se Skdenrbeut , ushqimin , armatimin , veshmbathjen apo stervitjen qe ata kishin ne raport me ushtrite turke !
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga bamatat : 19-09-2011 mė 11:09

  11. #191
    i/e regjistruar Maska e Kermilli
    Anėtarėsuar
    22-08-2009
    Postime
    372
    Faleminderit
    25
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga drague Lexo Postimin
    leni mer kto foto .

    armatimi i asaj kohe ka qene berdhok -plehra nga rusia vietnami dhe kina

    ne spital ushtarak e ke bo ushtrine?
    Sipas disa statistikave,ushtarake greke, Shqiperia konsiderohej nje nga vendet me te fuqishme ushtarakisht ne ballkan,dhe shteti i dyte pas Shqiperise vinte Serbia duke vijuar pastaj Greku dhe Bullgaria
    KORCA FOR EVER

  12. #192
    i/e regjistruar Maska e noc mark deda
    Anėtarėsuar
    28-08-2011
    Postime
    59
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga EuroStar1 Lexo Postimin
    Forcat ushtarake qe ne ato vite ishin per tu pasur frike

    http://www.youtube.com/watch?v=5ORH_...mbedded#at=448

    Forcat ushtarake te sotme, qe tallen edhe armiqt tane me ne

    http://www.youtube.com/watch?v=KaIjc...embedded#at=69
    ahahaha Se ke kuptu ti taktiken tone.. i kemi heke forcat ajrore pasi taktika jone eshte ajo tokesore.. avionet e huaj kur te shofin se skena aviona do mendojne qe skemi as ushtare ne toke dhe do futen ne sulm me forcat tokesore por aty do te jemi ne me forcat tona te pozicionuara me pistoleta ...granata e kallasha te ndryshkun qe do i kapim ne befasi armiqt..

  13. #193
    i/e regjistruar Maska e Alti Elezi
    Anėtarėsuar
    04-04-2010
    Postime
    793
    Faleminderit
    1
    29 falenderime nė 18 postime
    O Plaku,
    Hiq thenien,qe ke poshte,se duhet keshtu:Pa SHQIPERI ska as Kosov e as cameri,jo sic e ke shkrujt.

  14. #194
    I love god
    Anėtarėsuar
    23-02-2007
    Postime
    7,782
    Faleminderit
    60
    22 falenderime nė 19 postime
    Citim Postuar mė parė nga Kermilli Lexo Postimin
    Sipas disa statistikave,ushtarake greke, Shqiperia konsiderohej nje nga vendet me te fuqishme ushtarakisht ne ballkan,dhe shteti i dyte pas Shqiperise vinte Serbia duke vijuar pastaj Greku dhe Bullgaria
    propagande shoku.

  15. #195
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ushtria shqiptare nė raportet amerikane

    15.08.2010, ora 12:38


    Janė publikuar dy raporte pėr ushtritė e vendeve satelite tė BRSS tė shėrbimeve sekrete tė ushtrisė amerikane, gjatė viteve 1958-1959. Raportet zbulojnė edhe tė dhėna qė amerikanėt posedonin pėr ushtrinė e Shqipėrisė.
    Qendra e Ushtrisė sė SHBA nė Evropė gjatė Luftės sė Ftohtė pėrpilonte raporte shumė sekrete pėr ushtritė e bllokut komunist pėrfshirė kėtu edhe Shqipėri. Raportet dikur sekrete janė publikuar tashmė edhe nė gazeta zbardhin informacione pėr Shqipėrinė – nė dy prej kėtyre raporteve sekrete, tė shkruara nė vitet 1958-1959. Ata paraqesin gjendjen e ushtrisė shqiptare, numrin e forcave, ndryshimet, por njėkohėsisht edhe stėrvitjet qė zhvilloheshin dhe armėt ose mjetet e reja luftarake qė viheshin nė shėrbim tė ushtrisė shqiptare. Raporti duket se vėzhgonte edhe personelin sovjetik nė Shqipėri, dhe mbikėqyrte lėvizjet ose deklaratat politike tė kohės.

    Qėllimi i raportit ishte qė tė mbante nėn vėzhgim forcat e bllokut komunist dhe tė ishte nė dijeni tė plotė pėr lėvizjet e tyre. Duket se pėr Shqipėrinė ėshtė treguar pak interes, ose informacioni nuk ka qenė aq i mjaftueshėm, meqenėse SHBA i kushtojnė mė pak rreshta Shqipėrisė sesa satelitėve tė tjerė tė BRSS, ndėrkohė qė nuk ka as informacione pėr veprimet e shėrbimeve sekrete shqiptare ose harta tė vendosjes sė ushtrisė nė vend, ndėrkohė qė disa herė nėnvizohet se informacionet e mbledhura nuk ishin tė konfirmuara dhe se ato mund tė ishin tė dyshimta.

    Megjithatė, SHBA kanė qenė pothuajse nė dijeni tė plotė tė lėvizjeve, madje deri edhe tė stėrvitjeve mė tė vogla nė nivel tė batalioneve, tė cilat kryheshin nė Shqipėri. Kėshtu, amerikanėt theksojnė nė raportin e tyre se atėbotė numri i sovjetikėve ishte ulur nė vetėm nė 300. Duket se SHBA ende nuk kishin informacion se ndėrmjet Shqipėrisė dhe BRSS kishte filluar njė periudhė jo aq e mirė, dhe se dy vjet mė vonė marrėdhėniet mes dy vendeve komuniste do tė prisheshin pėrfundimisht.

    Sidoqoftė, SHBA kanė arritur tė zbulojnė rritjen e numrit tė forcave ajrore brenda njė viti dhe pėrforcimin e ushtrisė shqiptare me tanke - tė cilat raporti i quan tė paidentifikuara, pasi qė nuk dihej as numri e as cilėsia e tyre. Megjithatė, raporti vė nė dukje se nė Shqipėri po punohej pėr instalimin e raketave, por edhe tė njė baze tė nėndetėseve. Nuk dihet nėse raporti ka pasur informacione se nėse vėrtet do tė mund tė vendoseshin raketa nė Shqipėri, edhe pse nė njė pjesė tė tij thuhet se diktatura komuniste nė Shqipėri ishte e gatshme tė pranonte raketat sovjetike.

    Sipas Qendrės sė Ushtrisė Amerikanė nė Evropė, Shqipėria, sikurse edhe shtetet tjera satelite tė BRSS, kishte tė njėjtėn vijė veprimi tė punėve tė jashtme sikurse Moska, andaj edhe nuk kishte si tė pritej ndonjė devijim. Ky pohim nė fakt nuk rezulton aq i saktė, meqė vetėm dy vjet mė vonė Shqipėria shkėputet nga BRSS dhe del nga Pakti i Varshavės, si pasojė e ndryshimeve qė kishin filluar mė herėt.

    Situata e ushtrisė Shqiptare nė vitin 1958

    Sipas raporteve tė Qendrės sė Ushtrisė Amerikanė nė Evropė (QUAE), ishte raportuar se gjatė fillimit tė verės - gjegjėsisht nė muajin qershor - nė rrethinėn e Liqenit tė Shkodrės ishte kryer njė stėrvitje taktike nė terren, nė nivel batalioni, sė bashku me njė manovėr tjetėr tė vogėl. Misioni sovjetik ndėrkaq raportohet se ishte reduktuar nė 300 pjesėtarė.

    Mė 5 korrik, 1958 - Shqipėria i dėrgoi njė notė Italisė, ku thuhet se: “Shqipėria do jetė e gatshme tė vendosė fusha tė lėshimit tė raketave nė vend”, nėse SHBA vendosin fusha tė ngjashme pėr lėshimin e raketave nė Itali.

    Situata nė vitin 1959

    Shqipėria vazhdon tė drejtojė bllokun qė sulmon Jugosllavinė. Udhėheqėsit e regjimit rrallėherė kanė humbur mundėsinė pėr tė kritikuar qėndrimin ideologjik tė Jugosllavisė. Pas konsultimeve ekonomike me figurat kryesore tė Gjermanisė Lindore dhe tė Ēekosllovakisė, janė lėshuar komunikata tė pėrbashkėta qė e dėnojnė “revizionizmin” jugosllav. Mediat shqiptare kanė akuzuar Titon se vepron si njė agjent i “imperialistėve perėndimor” gjatė turneut tė tij nėpėr Lindjen e Largėt.

    Si pasojė, nė fillim tė marsit, kryetari i partisė, Enver Hoxha, akuzoi Jugosllavinė pėr bashkėpunim me Greqinė me qėllim tė shkatėrrimit tė Shqipėrisė. Jugosllavia dėnoi sulmet e fundit tė Shqipėrisė ndaj anijeve tregtare jugosllave. Gjithashtu, Qeveria jugosllave zbuloi edhe detaje pėr infiltrimin e 15 agjentėve shqiptarė nė zonėn e Kosovės, nė Jugosllavi, dhe ka tėrhequr zyrtarisht ministrin (ambasadorin) e saj nga Tirana.
    (E njejta gje vazhdon edhe sot , vetem me ndryshimin se Kryeministrat dhe posacerisht Saliun e kemi dhender tek serbet dhe skllav tek greket !
    shen-im)

    Veprimet shqiptare tė kohėve tė fundit kanė ashpėrsuar edhe mė shumė marrėdhėniet e pakta (mes dy vendeve), dhe ato sigurisht qė janė bėrė me pėlqimin, nė mos edhe me drejtimin, e Moskės. Mund tė pritet qė Shqipėria tė vazhdojė me politikėn e saj tė tanishme armiqėsore ndaj Jugosllavisė, pėr aq kohė sa Moska tė ndjejė se njė presion i tillė ėshtė efektiv nė minimin e regjimit “revizionist” jugosllav.

    Ushtria shqiptare

    Sipas raporteve, thekson QUAE, njėsitė e tankeve tė ushtrisė shqiptare janė duke u zgjeruar pėr shkak tė shtimit tė numrit tė tankeve moderne dhe tė mjeteve tjera nga ana e sovjetikėve.

    - Kemi raportime pėr nivele tė ulėta tė raketave dhe tė bazave raketore, ndėrkohė qė po vazhdon edhe zhvillimi i bazave tė nėndetėseve sovjetike dhe instalimeve pėr mbrojtjen e zonės ajrore bregdetare. Njė batalion i paidentifikuar i tankeve, qė ndodhet nė Durrės, ėshtė nėn komandė tė Komandės sė Mbrojtjes Detare. Gjithashtu, tashmė ėshtė pranuar edhe si njė regjiment i paidentifikuar i tankeve, nėn varėsi tė Shtabit tė Pėrgjithshėm.

    Trajnimi i ushtrisė shqiptare

    Njė mobilizim provues i tė gjitha klasave, pėrfshirė kėtu edhe atė tė vitit 1918, u zhvillua nė gusht tė vitit 1958. Qėllimi i mobilizimit ishte pėrllogaritja e kohės sė nevojshme pėr njė mobilizim tė vėrtetė, qė besohet se ėshtė zhvilluar nė gjithė Shqipėrinė.
    (Standard)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga bamatat : 21-09-2011 mė 09:18

  16. #196
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ja ky eshte modernizim ! Keshtu e kemi te sigurt se si t'ia marrim mendjen dhe pastaj ta luftojme dhe mundim armikun .....! .....Vajti per lesh vendi i shqipeve

    Ushtria shqiptare diskuton edhe per te drejtat e homoseksualeve!


    Instituti pėr Demokraci dhe Ndėrmjetėsim, nė bashkėpunim me Forcat e Armatosura dhe me OSBE publikuan sot nė Tiranė Udhėzuesin pėr tė Drejtat dhe Liritė Themelore tė Njeriut tė personelit tė Forcave tė Armatosura.
    Me rastin e prezantimit tė kėtij manuali, u zhvillua nė Akademinė e Mbrojtjes njė Konferencė Kombėtare pėr kėtė cėshtje ku njė prej pikave tė diskutimit ishte dhe cėshtja e tė drejtave tė homoseksualėve nė rradhėt e Ushtrisė. Diskutimi u krye nė prani tė gjeneralėve dhe kolonelėve kryesorė tė Shtabit tė Pėrgjithshėm si dhe nė prani tė ndėrkombėtarėve.

    Nė kėtė panel ishin tė ftuar pėr tė diskutuar ish Presedenti z. Rexhep Meidani i cili duke folur pėr tė drejtat e njeriut nė Ushtri, tė tilla i konsideroi edhe tė drejtat e homoseksualėve, ish kryetari i komisionit parlamentar pėr Mbrojtjen z. Dashamir Shehi, i cili pohoi se kjo ėshtė njė fushė ku Shqipėria pak ka bėrė, deputetja e PS-sė znj. Vasilika Hysi e cila tha se “tashmė ka ardhur koha qė tė flasim edhe pėr cėshtje deri mė sot tabu nė shoqėrinė shqiptare si pėr shembull, tė drejtat e personave me orientim tė ndryshėm seksual brenda Forcave tė Armatosura, etj. Panelin nė fjalė e drejtoi znj. Mesila Doda, deputete e PD-sė.
    Kristi Pinderi, pėrfaqėsues i PINK Embassy, pasi pėrshėndeti pėr faktin tepėr pozitiv qė edhe Ushtria ka nisur tashmė njė debat nė lidhje me tė drejtat e njeriut, tha se, “me miratimin e ligjit Anti Diskriminim, de jure Shqipėria nuk pengon pranimin e gejve, lezbikeve apo biseksualėve nė Ushtri, por de facto situata ėshtė krejt tjetėr”.
    Sipas Pink Embassy, Ushtria shqiptare ka nevojė aktualisht qė tė zhvillojė njė proces tė mirėfilltė informimi dhe kulturimi tė personelit tė saj nė lidhje me tė drejtat qė edhe pjesėtarėt e Ushtrisė dhe tė Forcave tė Armatosura gėzojnė nė mėnyrė tė barabartė me tė gjithė qytetarėt e tjerė tė vendit.

    Kurrikulat e Komandės sė Trajnimit dhe tė Doktrinės kanė gjithashtu nevojė tė rishikohen pėr tė qenė tė freskuara me informacion tė saktė, tė drejtė dhe jo paragjykues nė lidhje me homoseksualėt meshkuj apo femra tė cilėt, sipas PINK, “kanė qenė, janė dhe do tė vazhdojnė tė jenė pjesė e Ushtrisė, ndonėse nuk e deklarojnė dot hapur orientimin e tyre seksual pėr shkak tė atmosferės paragjykuese”.

    Nė udhėzuesin pėr tė drejtat e njeriut tė botuar nga OSBE, njė kapitull i vecantė i kushtohet edhe tė drejtave tė homoseksualėve nė ushtri. Udhėzuesi tregon se ka sot tre pėrqasje kryesore qė Ushtritė anėtare tė OSBE kanė ndaj cėshtjes nė fjalė. Njė pjesė e pranon ligjėrisht aktivizmin nė ushtri tė homoseksualėve madje ka organizuar edhe fushata tė mirėfillta sensibilizuese pėr kėtė cėshtje. Njė pjesė tjetėr e vendeve aplikojnė doktrinėn e famshme tė prezantuar fillimisht nga ish Presidenti i SHBA Bill Clinton “Mos pyet, mos thuaj”, ndėrkohė qė ka dhe vende si Serbia, Greqia apo dhe Turqia tė cilat e kanė tė ndaluar me ligjin aktivizimin e homoseksualėve nė ushtri, ndonėse BE ka disa direktiva qė kėrkon heqjen e ndalimit tė rekrutimit nė ushtri tė homoseksualėve.

    “Shqipėria nuk e pengon me ligj pranimin nė rradhėt e ushtrisė tė personave homoseksualė, ama deri mė sot nuk ka as edhe njė rast tė njohur tė deklarimit tė orientimin homoseksual nė ushtri dhe kjo pėrpara se tė jetė tregues se nė ushtrinė tonė nuk ka homoseksualė, mund tė jetė tregues i pakundėrshtueshėm i homofobisė ekstreme qė ekziston nė ushtri, ashtu si dhe nė shumicėn e fushave tė tjera tė shoqėrisė shqiptare”, tha Pinderi. Kjo solli qė moderatorja e panelit, znj. Mesila Doda ta konsideronte kėtė ndėrhyrje si provokuese, pasi sipas saj: “nėse ska patur do tė thotė se nė Ushtri nuk kemi homoseksualė”, gjė qė nė fakt ėshtė e vėshtirė ta vėrtetosh.

    Ambasada PINK ofroi gatishmėrinė pėr tė ndihmuar sferat edukuese tė Ushtrisė me trainime nė lidhje me cėshtjen e tė drejtave tė homoseksualėve apo edhe mė gjerėsisht pėr ta prezantuar tek tė gjithė pjesėtarėt e Forcave tė Armatosura tė drejtat qė rrjedhin nga Ligji pėr Mbrojtjen nga Diskriminimi.
    ‹ Tritan Shehu nėn akuzėt, Komisionerja: Dua shpjegime up


    © 2010 Pink Embassy | All right reserv

  17. #197
    i/e regjistruar Maska e puroshkodran
    Anėtarėsuar
    07-02-2008
    Postime
    3,637
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 4 postime
    Citim Postuar mė parė nga bamatat Lexo Postimin

    Mos harro qe ata qe drejtonin gjithe ato arme , teknologjia me e mire e kohes , ishin bij shqiptare , qe ashtu si edhe sot jane gati te japin edhe shpirtin per Atdheun ! Por qe sot jane zbathur si Selam Musai vaftit , me sopate dhe me hanxhar !
    ahahahahahahahah
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  18. #198
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    87 vjetori I armės tė Tankeve
    Posted on June 23, 2011 by Gaston

    24 Qershori I vitit 1924 shėnon krijimin e armės tė tankeve nė ushtrinė shqiptare. Mbushen 87 vjet nga krijimi I kėsaj arme , e cila si shumė armė tė tjera nė ushtrinė shqiptare tashmė ėshtė nxjerrė jashtė organikės , dhe konsiderohet si e panevojshme , nė kushtet e reja tė sigurisė dhe mbrojtjes shqiptare , si dhe nė doktrinėsn tone tė mbrojtjes

    Kjo armė , si ēdo armė nė ushtrinė tonė , njohu zhvillim shumė tė madhe gjatė Ushtrisė Popullore , ku u krijuan 11 Brigada Tankesh me njė sasi mbi 1500 tanke dhe mjete tė blinduara.

    Reformat e viteve tė fundit e nxorėn jashtė pėrdorimit kėtė armė. Regjimenti i fundit i tankeve , qė funksiononte por u nxorr nga organika dy vjet mė parė , ishte Batalioni i tankeve i dislokuar nė Laē , i cili ishte repart i Brigadės sė Reagimit tė Shpejtė.

    I gjithė ky arsenal , mbi 1500 mjete , u shkri pėr skrap nė uzinat e shkrirjes nė Greqi dhe Mal tė Zi , nė shumicėn e rasteve me proēedura jashtligjore dhe pėrfitime tė mėdha nga firmat nė dėm tė shtetit

    Lind pyetja , nė kushtet e reja tė sigurisė dhe doktrinės sonė tė mbrojtjes , a i duhen kėto armė ushtrisė sonė. Njė ushtri e cila pėrgatitet pėr operacione mbėshtetėse , operacione kundėr terrorizmit botėrore, operacione tė ruajtjes sė paqes dhe tė sigurisė , operacione humanitare nė interes tė popullsisė civile , operacione kundėr krimit tė organizuar etj.

    Nė thelb duke u bazuar nė doktrinėn e sotme tė ushtrisė sonė , dhe nė politikėn tonė tė mbrojtjes dhe sigurisė , ku Shqipėria konsiderohet se ėshtė njė shtet qė nuk rrezikohet nga asgjė vend fshinj dhe pėrgatit Forca tė Armatosura pėr operacionet e lartpėrmendur , sigurisht qė kjo armė nuk i duhet.

    Tanket dhe mjetet e blinduara , zakonisht janė pjesė e njėsive tė motorizuara , tė cilat janė njėsi goditėse me manovrueshmėri tė lartė nė fushat e betejės. Njėsitė tankiste pėr tė qenė tė efektshme , duhet tė funksionojnė nėn njė kombinim armėsh siē ėshtė artileria e mekanizuar , kėmbėsoria e mekanizuar , njėsi ajrore e kundraajrore , njėsi mbėshtetėse mekanike e furnizuese. Pa kėto reparte njėsia tankiste ėshtė e destinuar tė shpartallohet. Pra nuk mjafton tė kesh nė organikėn e ushtrisė njėsi tankiste , pa pasur njė dokrinė ose njė force e cila ėshtė e projektuar pėr operacione luftarake klasike. Dhe pėrveē kėsaj tanket moderne kanė kosto sė lartė tė blerje por kanė dhe kosto akoma mė tė lartė funksionimi dhe mirėmbajtje sidomos nė fushėn e betejės moderne.

    Por nėqoftėse tanket nuk i duhen ushtrisė shqiptare , mjetet e blinduara janė atė qė i nevojiten urgjentisht. Dhe i nevojiten mjete tė blinduara ė cilat do i pėrdorin pėr operacione paqeruajtėse.

    Trupat tona paqeruajtėse , qoftė ato qė janė nė vijėn e parė tė luftimeve , siē ėshtė operacioni Eagle2 ne Afganistan , qoftė ato tė prapavijave siē janė ato qė merr pjesė ushtria jonė nė Ēad ,Afganistan e Bosnje , janė komplet tė zbuluara nga blindi. Biles i kemi parė shumė herė qė trupat tonė ose tė pėrdorim Landroverat Turq gjatė patrullimit , ose nė tė mirėn e rasteve tė pėrdorin mjete tė ushtrive aleate siē janė HMMWV nė Afganistan , ose mjete tė tjera tė lehta , nė Bosnje.

    Ka ardhur koha qė “Beni tė eci vetė”. Trupat tona duhet tė kenė mjetet e tyre tė blinduara , tė stėrviten qė nė fillim me ato ,dhe mos tė detyrohen qė tė fillojnė stėrvitjen me to gjatė misioneve. Kėtė gjė e di dhe ministria e cila e ka si prioritet nė planet e saj marrjen e mjeteve tė blinduara , por deri tani nuk ėshtė bėrė asnjė hap nė kėtė drejtim. Biles sipas denoncimeve tė paqeruajtėsve tanė nė Irak, ushtria amerikane na ofroj falas 30 HMMWV , me kusht qė ne tė merrnim pėrsipėr koston e transportit nga Iraku nė Shqipėri , por qeveria jonė e refuzoj kėtė ofertė. Me tė vėrtet njė lėvizje e pakuptueshme nga ana jonė , duke marrė parasysh se kosto i kėtij transporti nuk do tė kalonte 2-3 milion $ , dhe sigurisht qė ushtria shqiptare do tė fuste nė arsenalin e saj njė nga mjetet mė tė mira nė rang botėror!

    Shpresojmė dhe urojmė qė mos tė jetė vonė , dhe mos tė kemi viktima nga rrallėt e trupave tona , derisa ministria e mbrojtjes ta kuptoj seriozitetin e ēėshtjes.

    Historiku i shkurtėr i armės tė tankeve

    Arma e tankeve ne Ushtrin shqipetare e ka fillimin ne Kohen e Ushtrse Mbreterore te Mbretit Zog. Ne Ligjin e pare organik tė Ushtrise te dates 24 qershor 1928 ne forcat e kembesorise u perfshine edhe 1 skuader autoblindash e tankesh. Pra data zyrtare e tankeve ne Ushtrine Shqipetare eshte 24 Qershori I 28. Tanket dhe autoblindat ishin te organizuar ne ku gjithesej ishin inkuadruar 4 tanke dhe 8 autoblinda. Tanket ishin te tipit Fiat 3000 kurse autoblindat ishin te firmes Lancia. Ejkujpazhi I tankev perbehej nga 3 vete. Kjo njesi e Ushtrise shqipetare kishte si mission mbeshtetjen e kalorserise dhe te kembesorise ne mbeshtetje. Por kjo arme u la mbas dore sepse instrukoret Italian te mbretit I sugjeruan atij te krijoj dhe te forcoj kavalerine sipas modeleve te ushtrive te medha te asaj kohe. Edhe pse tanku ishte perdorur qe ne Luften e Para Boterore , perseri ushtrite e medha e nenvlersonin kete arme. Edhe ushtria shqipetare , ra pre e kesaj ideologjia nga fakti se ajo menaxhohej nga instructor Italian , por gjithashtu edhe fakti ekonomik luajti rrolin e vet ne lenjen ne harrese te kesaj arme.
    Per shume vite kjo arme do te lihej ne harrese te plote. Do te duhej te vinte vit 48 qe te rikthehet interesi per kete arme. Pra ne kete vit u krijua Regjimenti I 1 I Tankeve ne Tirane. Komandanti I saj ishte Myslim Keta , nje nga tankistet me te mire te Ushtrise , I cili ate vit sapo ishte kthyer nga studimet per armet e tankve ne Bashkimin Sovjetik. Ky regjimen ishte i armatosur me tanke te tipit T34/85 qe I kishte dhen ushtria sovjetike per Ushtrine shqipetare. Mbas viti 50 dhe sidomos mbas hyrjes te Shqiperise ne Traktatin e Varshaves , ushtria shqipetare filloj te armatoset edhe me tanke modern te tipit T54/55 qe ishin ne ate kohe nga me te fuqishmit ne bote. Gjitashtu u morr nga Bashkimi Sovjetik dhe nje numer I konsiderueshem autoblindash , diagces dhe artilieri te levizur te tipave SU76/100. Per autoblindat u krijua ne vitin 1955 Regjimenti I Mekanizuar ne Tirane. Por kjo arme filloj te njoh lulezim te madhe mbas vitin 61 kur filluan te organizohen njesite e medha operative taktike tankiste. Keshtu ne 4 qershor 1962 Krijohet Brigada e I Tankeve ne Zall Herr me nr. 5009 ne te cilen u perfshine te gjithe mjetet e blinduara te ushtrise popullore. Nje vit me vone , me 13 Qershore 1962 u krijua Brigada e tankeve te Elbasanit. Gjate ketyre viteve1964-1968 ushtria popullore shqipetare filloj te armatosjen massive me tanke te reja nga kina , te tipit TYPE59 , kopjim kinez I tankut T54/55. Gjate ketyre vietev filloj dhe rikonceptimi I armes te tankeve. U hodhen baza e perdorimit bashkohor masiv te tyre. Per nje vend si Shqiperia , me burime te kufizuara njerezore , dhe me ulesi bregdetare fushore , tanku nuk ishte luks. Pra u hodh ideja e krijimit te njesive te tjera tankiste. Merita te vecanta ne kete secktor kishte Gjeneral Abaz Fejzo , komandanti I mjeteve te Blinduara te Shtetit. Ai ishte idetatori dhe krijuaesi I teorise dhe rregulloreve te luftimeve tankiste ne terrenin shqipetar. Ishte ai qe I sugjeronte shtetit te pasite ushtrine popullore me tanke moderrne , te afte per luftime ne terrene te thyera si dhe naten. Viti 1970 e gjeti Ushtrine popullore me rreth 1040 tanke , autoblinda dhe topa vetlevizes te cilet ishin te ndara ne 14 Brigada Tankiste. Keto ishin:
    1. Brigada 1 Zall-Herre(Grupimi I 8 Tirane)
    2. Brigada e Saukut(Grupimi I 8 Tirane)
    3. Brigada e Gerdecit(Koprusi 4 I Mbrojtjes Bregdetare Tirane)
    4. Brigada e Tankeve Sukth(Koprusi 4 I Mbrojtjes Bregdetare Tirane)
    5. Brigada e Tankeve Lac(Koprusi 4 I Mbrojtjes Bregdetare Tirane)
    6. Brigada e Melgushit(Koprusi I Shkodres)
    7. Brigada e Belshit-Elbasan(Grupimi I 6 Elbasan)
    8. Brigada e Poshnjes-Berat(Grupimi I 6 I Elbasanit)
    9. Brigada e Dizadrit-Kukes(Koprusi I 5 Puke)
    10. Brigada e Arshilengos (Koprusi I 2 Gjirokaster)
    11. Brigada e Pocestes(Koprusi I 3 Korce)
    12. Brigada e Kolonjes-Lushnje((Koprusi 1 I Mbrojtjes Bregdetare Fier)
    13. Brigada e Koshovices-Fier((Koprusi 1 I Mbrojtjes Bregdetare Fier)
    14. Brigada e Vlores((Koprusi 1 I Mbrojtjes Bregdetare Fier)
    Nje Brigade Tankesh zakonishte perbehej nga 3 Batalione Tankiste , me nga 30 tanke , topte vetlevizur plus autoblindave ne rangje nerepartesh. Pra nje Brigade mund te kishte rreth 100-120 mjete te blinduara). Gjitashtu nje regjiment autonom tankist ndodhej ne Tropoje me rreth 40-50 mjete te bliduara , si dhe nje battalion tankist I Gardes te Republikes me 30 tanke. Ne ushtrine popullore tanket kishin si mission mbeshtetjen e kembesorise , mbrojtjen bregdetare , por edhe luftimet tankiste me forcat antitanke ne skalionet e para dhe te dyta te mbrojtjes. Gjithashtu tanket si ne gjithe ushtrine popullore kishin venstrehmet e tyre si dhe fortifikata e tyre. Siodmos njesite bregdetare ishin llogaritur qe tanket te luftonin nga skalioni I pare I mbrojtjes ne pozicione te fortifikuara. Njesite tankiste sterviteshin vazhdimisht dhe nuk kishte stervitje e madhe operative apo plasnizim ushtarak qe most te merrej pjese njesi tankiste. Gjithashtu ishte krijuar edhe Uzina e Tankeve ne Tirane e cila arriti te kryej nje pune te mrekullueshme per mirembajtjen e ankeve sidomos mbas vitit 1978 kur Shqiperia nderpreu marrdhenjet me Kinen dhe u izolua komplet. Ne bashkpunim me me Uzinen e Traktorit u arrit te prodhohen ne vend zinxhiret e tankeve si dhe disa pjese kembimi per tanket te cilet ishin kaq shume te nevojiteshem per mbijetesen e kesaj arme. Biles aty nga viti 1978 keto uzina filluan te projektonin nje autoblind shqipetar. Traktorin e famshem te Uzines ta kthenin ne autoblin. Por kjo ide nuk u realizua sepse ideatori I saj , Mehmet Shehu vrau veten , dhe kjo pune u la mbas dore.
    Tanket gjate periudhes komuniste u perdoren ne disa raste , si gjate tencioneve me Sovjetiket ne Pashaliman kun je repart tankist u disllokua ne Vlore ne afersi te Pashalimanit , gjate denoncimi te traktatit te Varshaves ne 30 Gusht 1968 ku e gjithe Ushtria Popullore u vu ne gadishmeri numer 1 , dhe dy njesite e Grupimit te 8 dolen nga disllokimet e tyre dhe patrullonin gjithe kohen ne Tirane dhe ne periferi te saj. Gjithashtu gjate kuvenit te vorio epirit ne 1967 ku pervec njesive tankiste te Gjirokastres dhe Korces u vune ne gadishmeri dhe u derguan ne jug edhe Brigada e Elbasanit. Tanket u perdoren edhe gjate levizjeve demokratike ne vitin 1990-1992. Ketu do ndalem pak se kjo arme pati edhe rrol ``protagonistik``. Kur u rrezua busti I Enver Hoxhes demostruesit perpar ishin ndeshur me forcat e gardes. Tek Lana perpara Kryeministrise I prisnin forcat e Ushtrise dhe te tanket e Gardes te Republikes. Ramiz Alia kishte dhene urdher qe ushtaret dhe tanket te paisen me municione stervitore. Komandanti i Gardes Dane Binaj paralajmeroj se ne rast se tentohet te kalohej ura e Lanes do te hapej zjarr. Demostrusit fillimisht nuk u tremben dhe drejtusit bertisnin duke thene ``se mos kini frike , kane municion stervitor``. Vetem kur nje nga tanket shtiu ne ane te Lanes dhe u rrezua nje plep demostrusit kuptuan se komandanti i Gardes e kishte seriozisht. Njeri prej drejtuesve , Neritan Ceka hipi mbi nje tank dhe me megafon i beri thirrje demostruesve te kthehen mbrapsh , ashtu dhe sic u be. Me vone tanket u perdoren me 8 Mars ne Durres ku rrethuan portin. Edhe ketu tanket u nxorren per efekte psikollogjike. ne Shkoder , 2Prilli. Ministria e Mbrojtjes kaloj ne dispozicion te MPB nje skuader autoblindash te Brigades te Tankeve Melgush. Me shfaqen e ketyre autoblindave demostrusit u acaruan me teper dhe i sulmuan ato duke djegur me benzine 2 autoblinda . Ministria e Mbrojtjes ve ne gadishmeri Divizionin e Shkodres. Vete Ramiz Alia jep urdher qe te nxirren 2 Batalione tenkesh te Melgushit. Njeri nga Batalionet vendosen brenda ne qytet tek komanda e Divizionit dhe Batalioni tjeter vendoset ne rruge ne hyrje te Shkodres. Urdheri ishte dhene nga Ramiz Alia me goje me qellim te perdoren per shtypjen e demostruesve. Menjehere Ministri i Mbrojtjes jep urdher me shkrim qe tanket te mos levizin nga vendet ku ndodheshin pa marre urdher nga vete ai. Dhe ktu tanket u nxorren me shume per efekte psikollogjike por nga shume organizatore te larte u mirprit. Por kishte edhe nje plasn per ``mbrojtjen e Tiranes`` I cili u sugjerua nga vet Ramiz Alia Sipas planit , tanke te Brigades te Zall-Herrit do te vendosenin ne 3 vende. 1 Batalion ne Kinostudio , 1 Batalion ne Laprake dhe 1 ne Kombinat gjate rruges te Kavajes. Nese demostrusit do ti afroheshin ketyre vendeve tanket do ti vinin perpara deri tek qendra. Ne pyetje te Ministrit te Mbrojtjes se cte behet neqoftese tanket te sulmohen nga demostruset me lende djegese sic u be ne Shkoder kunder autoblindave Ramiz Alia mbasi u mendua tha qe te hapet zjarr. Gjithashtu ai dhe urdher gojarisht qe te krijoheshin Brigada te lehta me ushtare te perzgjedhur qe do te kryenin misione te ndryshme. Menjehere u vu Brigada e Zall-Herrit ne gadishmer , por nje gje e tille nuk u realizua kurre.
    Mbas renjes te komunizmit , filloj dhe riorganizimi demokratik i ushtrise. Arma e tankeve pesoj organizime te thella. Nga 14 brigadat e tankeve u mbajten vetem 7 Brigada(1995) dhe me vone 5. Pra Brigada e Zall-Herrit , Poshnjes , Melgushes , Dizdarit dhe Arshilengos si dhe brigada e mekanizuar e Lacit. Por paradoksi eshte qe brigadat e tankeve qe u nxorren jashte perdorimit , organika e tyre u la neper reparte aty ne meshiren e motit , pa ushtare dhe oficere. Por edhe ne repartet aktive gjendja nuk ishte me e mire. Tanket ne te shumten e rasteve u lane mbas dore , pa mirembjatje dhe nje pjese e tyre u nxorren jasht perdorimit. Mendohet qe ne vitin 1997(perpara trazirave) ne ushtrine shqipetare ishin ne gjendje operative 600-730 tanke dhe mjete te bliduara. Gajte trazirave te marsit 1997 tanket u perdoren ne shume raste , por paten edhe deme te medha , nga plackitjet e sulmet neper repartet. Per kontrollin e bandave te jugut dhe ``sulmin e ushtrise per ne jug`` u derguan ne Permet dhe Fier sipas planit , brigada e tankeve Zall-Herre , brigada e tankeve melgush si dhe Brigada e lacit. Gjitashtu tanke dhe blida kaluan nen varsine e ministrise te rendit. Brigada e Arshilengos doli neqytetin e Gjirokstres , ku efektiva tankist u zune rob nga forcat rrebele dhe shume nga ato u keqtrajtuan duke u rrahur. Te gjithe besoj se i mbajm mend pamjet e tankisteve te zen rob ne gjirokaster qe i kishin lidhur neper peme.
    Sulmet neper reparte si gjate periudhes te pare(1-8mars)si dhe perudhes te dyte (8-16mars) i shkaktuan dema te medha kesaj arme. Nuk mjafton qe u vodh e gjithe llogjistika e armes , u shkaterruan shenjuestrit dhe matesit e tankeve qe i nxirrte ato automatikish jashte gjenjes luftuese , shume tanke u vodhen nga fshtaret dhe u nxorren neper rruge si prone private , bile disa tankeve u vune edhe tabelen taxi. Llogaritet se mbi 200 tanke u nxorren jashte perdorimit.
    Gjate ringritjes te ushtrise shqipetare ne vitet 1997-1999 ne kete arme u krye nje pune kolosale. Ne bashkpunim te thelle mes njesive dhe Uzines te tankeve u be e mundur te vihen ne gadishmeri qe ne vitin 1997 Brigadat e Dizadarit ,Zall-Herrit , dhe Pocestes. Ne vitin 1998 u vune ne gadishmeri dhe Brigadat e Arshilengos dhe melgushit.. beles ne vitin 1998 tanket morren pjese edhe ne stervitjen treguese-demostrative Drini98 apo skuraj 98. Ishte perudha e proves te madhe. Lufta me serbine po na trokiste deren dhe ushtria shqipetare po mundohej te ringrihej nga shaktaerrimi total. Divizioni i Kukesit kishte perparsi. Aty u ringriten nenrepartet e para tankiste dhe te kembesorise te mekanizuar. Ne vitin 1999 ushtria shqipetare ishte gati 80% e ringritur. Ajo ishte vene ne gadishmeri per nje lufte me serbin. Ne kukes i gjithe divizioni ishte ne vijen e frontit. Pervec perforcimeve ne artilieri dhe kembesori , ky divizion mori si perforcim edhe batalioni e 1 tankist te brigades te Zall Herrit. Me keto perfrocime u realizua stervitja e madhe Drini i Bardhe 99 , Hasi99 , qe ishte deshmia me e madhe qe ushtria shqipetare ishe e ringritur dhe e afte te perballonte serbet. Dhe nuk vonoj dhe kjo gje u vertetua. Tanket u perdoren disa here. 11 Maj 1999 ne Qafen e Morines kompani serbe hyn dhe sulmoj ne drejtimin Qafe Morine-Kasaj-Padesh. Per perballimin e tyre u derguan Brigada e Tropoje(kembesori)artilieria ne bashkpunim me tanket e brigades happen zjarr ne drejtperdrejt mbi pozicionet serbe , zjarr ne ecje. Gjithashtu Me 17 Maj 1999 forca serbe deri ne kompani e mbeshtetur gjithmone me artilieri sulmojne ne drejtimin Qafe Prush-Perrollaj me qellim kapjen e qendrave stervitore te Helshanit dhe kapjen e rruges nacionale Tropoje-Kukes nga ku behej furnizimi me municione i frontit te Koshares. Menjehre mbas dhenies te kushtrimit Batalioni i Krumes ka kapur pozicionet e fortifikuara dhe tanket T-59 te toges te Tankeve kane hapur zjarr ne hecje i kombinuar me zjarrin e artilierise dhe kembesorise duke i detyruar serbet te largohen me humbje. Po Me 31 Maj 1999 nje kompani kembesorie serbe kaloj kufiri ne Zherke. Ne ate zone ndodhej nje Batalion i Brigades te Tropojes. Menjehere vehet ne levizje nje toge tankesh T-59 dhe nje toge kembesorie te mekanizuar me autoblinda YW531 ne drejtimin Tropoje-Sopat-Qafe Luzhe. Keto forca te mbeshtetura nga artilieria 122mm obuz kapin me shpejtesi Qafen e Luzhes dhe mbasi sigurojne pozicione tanket hidhen ne mesymje me gjuajtje te drejtperdrejta , si edhe me date 2 Qershore 1999 forcat serbe perseriten sulmin mbi Zherke. Nje kompani serbe e mbeshtetur me artilieri kaloj perseri kufirin. Tanket dhe autoblindat e Brigades te Tropojes u vune ne levizje per te ndaluar serbet dhe per ti detyruar te kthehen mbrapsh. Bashke me to mori detyre dhe artilieria obuz 152mm e vendosur ne Babine.
    Pra sic shihet tanket shqipetare ishin ne vijen e pare te luftes. Nuk patem humbje. Vetem nje komandant tanku eshte plagosur lehte kur me 17 maj artilieria serbe hapi zjarr kunder nje toge tankesh shqipetare , por mbass nje manovrimi te shpejte cdo gje vazhdoj ne rregullt. Ketu duhet then qe luftetar te uck jane stervitur per tankist ne Dizdar por tanket nuk u perdoren per arsye taktike dhe epersise ne mjete te serbeve
    Mbas perfundimit te luftes te Kosoves , ushtria shqipetare filloj riorganizimin e thelle te saj me qellim anetarsimin ne nato. Keshtu divizionet u kthyen ne Brigada dhe vetem divizioni i tiranes u la ne te njejten strukture dhe organike. Ish Brigadat tankiste u shnderruan ne Batalione. E vetmja Brigade u la ajo e Zall-Herrit. Por riorganizimi rrenjesor u be ne vitin 2003. Arma e tankeve u nxorr nga perdorimi. Doktrina e re e Ushtrise , antiterroriste , humanitare , paqeruajtese nuk linte vend per tanke , luftime frontale etj. Keshtu ne vitin 2003 Brigada e Zall Herrit nxirret nga organika. Gjithashtu nxirren nga organika te gjithe balalionet e tankeve te ushtrise. Ne organike lihet vetem nje batalion tankist. Balalioni i 1Tankist i Brigades te Reagimit te Shpejtee kompletuar me 40 tanke. Qysh ne vitin 2001 erdhen si ndihme per ushrine nga italia rreth 70 autobinda M113 te cilet kompletuan batalioni e 1 Vau i Dejs te B.R.SH. ne vitin 2006 batalioni i Tankeve nga Zall-Herri disllokohet ne Lac.
    2007 eshte edhe fundi i tankeve te ushtrise shqipetare. Kete vit u nxorr nga organika edhe batalioni i tankeve i Lacit. Hera e fundit qe u bene qitje me tank ishte stervitja ``Reagimi 07`` Tashme ushtria shqipetare perdor vetem autoblinda M113 ne Vaun e Dejs , per qellime stervitore , autoblind te lehte per policine ushtarake si dhe nje numer te vogel tankesh(2-3) ne Brigaden e mbrojtjes rajonale per misione humanitare.
    Kjo pra eshte pak a shume historia e armes te tankeve ne ushtrine shqipetare. Plane per kete arme ne te ardhemen nuk ka. Por kurr nuk dihet se cnodh. Ne me te miren e rasteve do ta shohim ushtrine shqipetare me tanke urahedhes ose blinda te lehte tip hummer ose fiat etj. Shpresa kemi por plane tashme nuk ka. Te pakten nuk eshte deklaruar ndonje gje e tille.
    Leteratur :
    Ushtria Popullore Shqipetare-Gaston Sanxhaku
    Kalendari Historik i MM qershori
    8 vjet ne krye te shtabit te pergjitheshme-Veli Llakaj
    Dosja 1991 Kico Mustaqi
    Marsi tragjik 1997Hekuran Rrapaj
    Kudusi Lama Gjenerali i luftes-Halil Katana
    Ringritja e ushtrise Shqipetare 1997-2000 hali katana
    Personalitete ushtarake ne vitevell1 Gjergj Titani , Proletar Hasani
    Deklarata per shtyp te MM ne vitet 2005-2008
    Historik i shkurter i ushtrise shqipetare proletar hasani

  19. #199
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-01-2010
    Vendndodhja
    Ne malet e Laberise atje ku Dielli dhe Shqiponja rrine bashke
    Postime
    1,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga puroshkodran Lexo Postimin
    ahahahahahahahah
    Lexoji ne origjinal raportet (jo me koment) ketu me poshte , se cfare thone sherbimet sekrete amerikane dhe perendimore , qe te mos qiheshesh me ...!

    http://radiobledi.ch/blog_view_6_Dok...shqiptare.html

    Ndersa ata Mig 21 qe ke nxjerre aty , per tu tallur , jane akoma me te miret ne bote , per misionin luftarak qe kane ! Lexo literaturen perendimore rreth tyre qe te pakten mos te qeshesh me me vehten ! Hapi syte dhe mendjen ! Mos u ndrydh dhe ligeshto ! Kane qene armet e vendit tend !
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga bamatat : 21-09-2011 mė 10:06

  20. #200
    i/e regjistruar Maska e Sami Hyseni
    Anėtarėsuar
    01-01-2010
    Vendndodhja
    Gjermani
    Postime
    874
    Faleminderit
    13
    5 falenderime nė 5 postime
    Citim Postuar mė parė nga drague Lexo Postimin
    flas me kompetenca

    1.plakum e kam pas oficer te larte deri 1974

    dhe 2.i kam pa me syte e mi.dy vjet mjaftojne besoj.

    hap nai teme tjeter, se do rrejme vetem shqiptaret e Kosoves.
    Ti, ndoshta, qenke i informuar mire per armatimin jugosllave (qe une dyshoj), por aspak per armatimin shqiptar. Pra, mund te flasesh per ate qe din e jo per ate qe nuk din.

Faqja 10 prej 45 FillimFillim ... 8910111220 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •