Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 27
  1. #1
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Xhenneti (Parajsa) dhe Xhehennemi (Ferri).

    Xhenneti, pėrshkrimi dhe begatia e tij

    1. Emrat E Xhennetit

    El Xhenneh (Kopshti), Darus Selam (Vatra e Paqes), Darul Huldi (Vatra e Pėrjetėsimit), Darul Mukameh (Vatra e Qėndrimit), Xhennetul Me'va (Xhenneti Me'va-Strehuesi), Xhennatu Adn (Xhennetet Adn), Darul Hajevan (Vatra e Gjallėrisė), Firdevsi, Xhennatu En-Neim (Xhennetet tė Begatshme), El Mekam El Emin (Pozite e besuar), Mak'adus Sidki (Vend i Kėnaqshėm), Kidemu Sidkin (Pozitė e Lartė).

    2. Dyert e Xhennetit

    Xhenneti i ka tetė dyer. Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,:" Nė Xhennet janė tetė dyer; njė derė quhet Rejjan, nėpėr te cilėn nuk hyn askush pėrveē agjėruesve". (Sahihul Buhari, 4/111, Muslimi, 1152)


    3. Gjerėsia e Dyerve tė Xhennetit

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: " Nė mes dy qepenave tė Xhennetit ėshtė distanca sikurse nė mes Mekkes dhe Hexherit, ose sikur nė mes Mekkes dhe Busras ". (Buhariu, 8/ 395, Muslimi, 193)

    Poashtu ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Gjerėsia e derės sė ummetit tim, nėpėr tė cilėn hyjnė nė Xhennet, ėshtė sa gjerėsia e distancės 3 (ditėshe apo vitėshe), tė cilėn e pėrshkruan kalorėsi fenomenal. Pastaj ata do tė dendosen (shtyhen pėr nė dyert e Xhehennemit) gati sa edhe shpatullat (supet, krahėt) do t'iu bien". (Tirmidhiu, 2548, Bejhekiu, 237)


    4. Distanca nė mes Dyerve

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Nuk ka distancė nė mes dy dyerve prej tyre (tetė dyerve tė Xhennetit) e tė mos jetė sa distanca, tė cilėn e pėrshkruan kalorėsi pėr 70 vite kalėrim". (E kanė transmetuar Abdullahu dhe Taberiu)


    5. Pozitat dhe Gradat e Xhennetit

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: " Xhenneti i ka 100 shkalle (grada, pozita, kate); (distanca) nė mes tė ēdo dy shkallėve (kateve) tė tij ėshtė sikurse (distanca) nė mes qiellit dhe tokės". (Buhariu, 6/11)

    Poashtu ka thėnė: "Banoret e Xhennetit do t'i shohin banorėt e dhomės (pallatit, katit ta lartė) ashtu siē i shihni ju yjet nė horizontin qiellit". (Buhariu, 11/416, Muslimi, 2830)

    6. Pėrshkrimi i Begative dhe Banorėve tl Xhennetit

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Nėse e lutni Allahun, atėherė luteni pėr Firdevsin (emėr xhenneti), sepse ai ėshtė vend nė mes tė Xhennetit; mbi tė ėshtė Xhennet, pėrmbi tė ėshtė Arshi i Rrahmanit (Allahut) dhe prej tij burojnė lumenjtė e Xhennetit". (Buhariu, 13/377, Tirmidhiu, 3506, Ahmedi, 2/ 404)


    7. Toka, Dheu, Rėra dhe Ndėrtesat e Xhennetit

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: " (Ndėrtesat e tij janė) Tulle nga ari e tulle nga argjendi, llaēi i tij (i cili vihet ndėrmjet tullave, qė ta mbajnė njėra tjetrėn) ėshtė misk (parfum), rėra e saj ėshtė rubin dhe margaritarė (gurė i ēmuar), dheu i tij ėshtė vers (bimė e verdhė me erė tė bukur, me tė cilėn ngjyroset) dhe shafran; kush hyn nė tė pėrjetėsohet dhe nuk vdes (kurrė), begatohet dhe nuk ndihet keq (i mjeruar, varfėr); rinia e tyre nuk kalon kurrė, rrobat e tyre nuk vjetėrsohen kurrė". (Ahmedi, 2/ 305)

    Poashtu ka thėnė: "Pastaj me futėn nė Xhennet, kur ja nė tė kishte kube tė margaritarit, kur ja dheu i tij ishte nga misku". (Buhariu, 6/ 374, Muslimi, 163)


    8. Tendat dhe Shatorėt e Banorėve te Xhennetit

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Nė Xhennet ėshtė njė tėnde nga margaritari i gjerė; gjerėsia e te cilit ėshtė 60 mile. Nė ēdo kėnd tė tij ka njerėz (familje), tė cilėt nuk e shohin njėri-tjetrin, ndėrsa rreth tyre sillen besimtarėt…". (Buhariu, Muslimi dhe Ahmedi)

    Poashtu ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Tenda ėshtė margaritar i madh; gjatėsia e tij vertikalisht ėshtė 60 mila. Nė ēdo kėnd tė tij ka anėtarėt (tė familjes sė) besimtarit, tė cilėt nuk i shohin tė tjerėt". (Muslimi‚ “teksti ėshtė i tij-, Buhariu)

    Thotė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Vėrtet nė Xhennet ka dhoma, nga tė gjitha llojet e xhevahirit. Forma e jashtme e tyre shihet nga brenda sikurse qė brendėsia e tyre shihet nga jashtė. Nė to ka dhunti dhe kėnaqėsi (dėfrime), tė cilat syri nuk i ka parė dhe as veshi nuk i ka dėgjuar". (Bejhekiu, 253, Ebu Neimi ne El Hilje, 2/ 356)


    9. Pemėt e Xhennetit

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Nė Xhennet ka pemė, hijen e sė cilės kalorėsi nuk mund ta pėrshkojė pėr 100 vite". (Buhariu, 11/ 415, Muslimi, 2827)

    Ebu Hurejre transmeton se Pejgamberi, Alejhi selam, ka thėnė: "Nuk ka pemė nė Xhennet e tė mos e kėtė trungun prej ari". (Tirmidhiu, 2525)

    Njė njeri e kishte pyetur Pejgamberin, Alejhi selam: "O i dėrguari i Allahut? ēka ėshtė Tuba? Tha: Pemė nė Xhennet, gjatėsia e sė cilės ėshtė 100 vjet ecje. Rrobat e banorėve tė Xhennetit dalin (prehen prej) mėngėve tė saj". (Ahmedi, 3/71)

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Kur njeriu ta marrė ndonjė fryt prej Xhennetit, (menjėherė) nė vend tė saj kthehet tjetra (dhe e plotėson atė duke mos mbetur bosh aty asgjė)". (Taberiu, Bezzari)

    Pejgamberi, Alejhi selam, njė ditė iu tha sahabeve te tij: A nuk ka ndonjė tė interesuar pėr Xhennet?!, sepse si Xhenneti nuk ka asgjė. Pasha Zotin e Qabes! Xhenneti ėshtė nur (dritė) qė rrezaton, rejhanė (borzilok-bimė) qė lėkundet, pallat i ndėrtuar, lum i rrjedhur, fryte (pemėsh) tė shumta e tė pjekura, grua tė bukur, rroba tė shumta, nė vendin e pėrhershėm nė begati dhe bukuri (tė fytyrės), nė shtėpi tė larta, komode dhe tė bukura. Thanė: O i dėrguari i Allahut! Ne jemi tė interesuar (seriozisht) pėr to. Tha: Thuani: Nėse do Allahu! Pastaj pėrmendi Xhihadin dhe nxiti pėr tė". (Ibni Maxhe, Ibni Ebi Dunja, Bezzari, Ibni Hibbani ne sahihun e tij, Bejhekiu)

    10. Lumenjtė e Xhennetit dhe Shtrati i Tyre

    Enes Bin Maliku transmeton se Pejgamberi, Alejhi selam, ka thėnė: " …pastaj mu ngrit (prezantua) Sidretul Muteha-ja, kur ja frutat e saj ishin sikur vorbė hexheri, gjethet e saj ishin sikur vesh elefanti. Tha: Kjo ėshtė Sidretu El Muntehaja…Kur ja katėr lumenj: dy tė padukshėm dhe dy tė dukshėm. Thashė: ē'janė kėta tė dy o Xhibril? Tha: Sa iu pėrket kėtyre dy tė padukshmeve, janė dy lumenj nė Xhennet, ndėrsa sa iu pėrket kėtyre dy tė dukshmeve, janė Nili dhe Eufrati…". (Buhariu)

    Enes Bin Maliku rrėfen se Pejgamberi, Alejhi selam, ka thėnė: " Derisa unė isha duke ecur nė Xhennet, kur ja njė lum, brigjet (anėt) e tė cilit ishin kube margaritarėsh tė gjerė. Thashė: ēka ėshtė ky o Xhibril? Tha: Ky ėshtė Kevtheri, tė cilin ta ka dhėnė Zoti yt! Tha: Meleku i ra e (futi) dorėn e vet kur ja dheu i tij ishte misk (parfum) me erė tė kėndshme". (Buhariu, 6/ 463)

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Nė Xhennet ėshtė deti i ujit, deti i mjaltės, deti i qumėshtit dhe deti i verės, pastaj (pas hyrjes sė banorėve tė Xhennetit nė Xhennet), gufojnė lumenj (tjerė)". (Tirmidhiu)

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Kevtheri ėshtė lum nė Xhennet, brigjet (anėt) e tė cilit janė nga ari ndėrsa rrjedha e tij ėshtė nėpėr margaritarė dhe korund (guri i ēmuar). Dheu i tij ėshtė mė i mirė (kėndshme) se sa misku, uji i tij ėshtė mė i ėmbėl se sa mjalti dhe mė i bardhe se sa bora". (Tirmidhiu, 3361)


    11. Shtretėrit e Banorėve tė Xhennetit

    Pejgamberi, Alejhi selam, nė koment tė ajetit: "Edhe shtretėr tė lartė (ose gra tė larta)". (Wakia, 34) ka thėnė: "Distanca nė mes dy shtretėrve ėshtė sikur distanca nė mes qiellit dhe tokės". (Ahmedi, 3/ 75, Tirmidhiu, 2540)

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: " Lartėsia e tyre (shtretėrve) ėshtė distanca vertikale nė mes qiellit dhe tokės ndėrsa largėsia (distanca horizontale) nė mes tyre ėshtė 500 vjet". (Tirmidhiu, 2540)


    12. Rrobat e Banorėve tė Xhennetit

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: " …dhe sikur tė shfaqej ndonjė njeri prej banorėve tė Xhennetit dhe t'i dukeshin bylyzykėt e tij, do ta shuante dritėn e diellit ashtu siē dielli shuan dritėn e yjeve". (Tirmidhiu, 2538, Ebu Neim, 266)

    Pejgamberi, Alejhi selam, nė pėrshkrimin e rrobave tė banorėve tė Xhennetit ka thėnė: " Janė tė veshur me bylyzykė ari dhe argjendi, janė tė kurorėzuar (nė kokė me kurora) margaritar(ėsh). Kanė (mbi kokė) kurora tė ngjitura nga margaritari dhe korundi (guri i ēmuar), mbi kokė kanė kurore sikurse kurora e mbretėrve, (janė) tė rinj djalosharė, me qėpalla tė lyera (me kuhl)". (Ibni Kethiri nė En Nihaje, 2/ 442, Ebu Neim, 267)

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: " Nuri (drita nė ditėn e gjykimit) pėrshkon besimtarin aty ku e ka pėrshkuar abdesi". (Muslimi, 250)

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam: Njeriu do tė shtrihet nė Xhennet 70 vite para se tė transferohet (nė banesėn e tij), pastaj i vie gruaja e tij dhe e prek nė krahė. Shikon fytyrėn e tij nė faqen e saj, mė tė kthjelltė se sa pasqyra. Margaritari mė i vogėl i saj ndriēon ēka ka mes lindjes dhe perėndimit. E pėrshėndet me selam. Tha: Ky ia kthen selamin dhe e pyet: Kush je ti? Thotė: Unė jam shtesa (shpėrblimi shtesė). Ajo do t'i kėtė 70 pale rroba, mė e ulta nė vlerė ėshtė sikurse lule tė ēeja (animoni) i Tuba-sė (pemės nė Xhennet ose vet Xhennetit). Ia lėshon shikimin derisa ai depėrton nė brendėsi saqė shef edhe palcėn e kėrēikės sė saj. Ajo do tė kėtė kurora, margaritari mė i vogėl me vlerė i tė cilave, mund ta ndriēoje ēka ka mes lindjes dhe pėrėndimit". (Ahmedi, 3/75, Harmele ne En Nihaje, 2/ 445)

    13. Ushqimi i Banorėve tė Xhennetit

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: " Hanė dhe pinė banorėt e Xhennetit nė tė ndėrsa nuk kryejnė nevojėn e madhe fiziologjike, nuk fshijnė qurrat si dhe nuk urinojnė, porse ushqimi i tyre ėshtė zėri, i cili buron nga lukthi kur tė mbushet e ushqim, (i cili ėshtė) sikurse djersėt (rrjedhat) e miskut; frymėzohen pėr tesbih (Subhanallah) dhe hamd (Elhamdulilah) ashtu siē frymėzoheni pėr frymėmarrje". (Muslimi, 2835)

    Ibni Omeri, nė koment tė ajetit: " Atyre u shėrbejnė me enė e gastare nga ari, ". (Zuhruf, 71) ka thėnė: Sillen rreth tyre me shtatėdhjetė edhe (sinia) tė arit; ēdonjėra ka njė ngjyrė, tė cilėn shoqja nuk e ka". (Bejhekiu, 321)

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Nė Xhennet, ti do ta shikosh shpendin duke fluturuar dh ke dėshirė qė ta has kėshtuqė ai tė bie para duarve i pjekur". (Bezzari, Bejhekiu, 318, Ebu Ja'la, 6/ 155)


    14. Lėnda, prej sė cilės janė krijuar Hyritė

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Hyritė symėdha janė krijuar nga shafrani". (Ebu Neim, 384, Hatib El Bagdadi ne Tarihu Bagdad, 7/99)

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Rrezaton njė dritė nė Xhennet ndėrsa njerėzit ngrisin kokat tė shkojnė se ēka ėshtė, kur ja, drita kishte rrezatuar nga goja e njė hyrie symadhe, e cila kishte qeshur nė fytyrėn e burrit tė saj". (Ebu Neim, 381)

    Enesi transmeton merfuan se: "Sikur njė Hyri Symadhe tė pėshtynte nė shtatė detėra do tė ėmbėlsoheshin detėrat nga ėmbėlsia e gojės se saj, si dhe hyritė symėdha janė krijuar nga shafrani". (Ebu Neim, 386, Ibni Ebi Dunja)

    Ahmed Bin Ebu El Havariu transmeton se Xha'fer Bin Muhammedi i kishte rrėfyer se si dy tė urtė ishin takuar dhe njėri kishte pyetur tjetrin: "A pėrmallohesh pėr hyritė symėdha? Jo -ia kishte kthyer. Pėrmallohu pėr to sepse drita (nuri) i fytyrave tė tyre ėshtė prej Nurit tė Allahut- ia ktheu pyetėsi. Me tė dėgjuar kėtė, njeriut i ra tė fikėt, dhe ashtu tė pavetėdijshėm e bartėn nė shtėpi, ku pėr njė muaj tė plotė e vizitonim (sepse nuk mund tė kthjellej mirė).

    Ibni Abbasi ka thėnė: "Ne Xhennet ėshtė njė lum, i cili quhet Bejdah; mbi tė ka kube diamanti ndėrsa nėn tė hyri tė krijuara. Thonė banorėt e Xhennetit: Ejani tė shkojmė tek Bejdahi! Shkojnė dhe i shikojnė ato. Nėse ndonjėri prej tyre pėlqen ndonjė robėreshė (hyri) e prek nė dorė dhe ajo e pason atė". (Ebu Neim, 382)

    Ka thėnė Ibni Mes'udi: "Nė Xhennet ėshtė njė hyri, tė cilėn e thėrrasin El Lu'beh (Kukull). Tė gjitha hyritė e Xhennetėve mahniten nga bukuria e saj; e rrahin nė krah dhe i thonė: Lum pėr ty oj Lu'beh! Po ta dinin kėrkuesit tu (kėtė bukuri) do tė tregoheshin shumė tė zellshėm. Nė mes dy syvė i shkruan: Kush kėrkon njė grua sikurse unė, le tė punojė sipas kėnaqėsisė sė Zotit tim!". (Kurubiu ne Et Tedhkir, f: 477)


    15. Vlera e Grave tė Dunjasė

    Ummu Seleme transmeton: Thashė: O i dėrguari i Allahut! Mė njofto pėr domethėnien e fjalės sė Allahut: "Tė dashuruara (pėr burrat e vet), tė njė moshe". (Wakia, 37)? Tha: Ato janė gratė, tė cilat kanė vdekur nė dynja plaka me sekrecion nė sy dhe tė thinjura. Allahu i ka krijuar pas moshės sė shtyrė dhe i ka bėrė virgjėresha, Uruben (tė dashura): tė dashura, tė sjellshme, Etraben (tė njė moshe): tė lindura (krijuara) nė tė njėjtėn kohė. Thashė: O i dėrguari i Allahut! A janė mė tė mira gratė e dunjasė apo hyritė symėdha? Tha: Gratė e dunjasė janė mė tė mira se sa hyritė symėdha. Kjo i ngjan shembullit tė vlerės sė asaj qė duket ndaj asaj qė nuk duket. Thashė: O i dėrguari i Allahut! Me ēka e kanė fituar kėtė epitet? Tha: Me namazin, agjėrimin dhe adhurimin e tyre pėr Allahun, subhanehu ve teala. Fytyrat e tyre ua ka veshur Allahu me dritė (nur), trupin e tyre me mėndafsh; me ngjyrė tė bardhė, rrobat ngjyrė tė gjelbėr ndėrsa stolitė ngjyrė tė verdhė, temjani (mjeti, me tė cilin pafrymosen) ėshtė nga margaritarėt, krehrit e tyre janė nga ari, thonė: Ne jemi tė pėrjetshme dhe nuk vdesim, ne jemi tė begatshme dhe nuk varfėrohemi kurrė, ne jemi vendase dhe nuk bėhemi nomade kurrė, ne jemi tė kėnaqura dhe nuk hidhėrohemi kurrė, lum pėr atė qė jemi pėr tė e ai qė ėshtė pėr ne!". (Taberaniu)


    16. Shtatėzania dhe Lindja nė Xhennet

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Kur besimtari ta dėshirojė femiun nė Xhennet, do tė jetė nė orėn apo ēastin, nė tė cilin dėshiron, por nuk dėshiron". (Hafidh Ed Dija El Makdesijj ka thėnė se hadithi ėshtė sipas kushtit te Muslimit. Shiko: En Nihaje, 2/ 467)

    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Banorit tė Xhennetit do t'i lind fėmiu si tė dėshirojė kėshtuqė shtatėzania, gjidhėnia dhe rinia e tij do tė jenė pėrnjėherė". (Ebu Neim, 2/ 124)
    Ka thėnė Pejgamberi, Alejhi selam,: "Vendi sa njė kamxhik ne Xhennet ėshtė mė me vlerė se sa tėrė dynjaja dhe ēka ka nė te". (Buahriu, 6/ 397)
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  2. #2
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kėto tekste janė shkėputur nga libri ''Hadi el-Erwah ila Bilad el-Efrah'', tė autorit Ibėn Kajim el-Xhewzije

    Kėrkimi i xhennetit nga banorėt e tij dhe...(10)

    Allahu i Lartėsuar thotė:''Zoti ynė! Vėrtet ne kemi dėgjuar thirrjen e njė ftuesi (tė Muhammedit) qė thėrret nė besim:'Besoni Zotin tuaj', dhe ne kemi besuar. Zoti ynė! Na i fal neve mėkatet tona, na i mbulo veprat tona tė kėqija dhe na bėj qė tė vdesim me tė mirėt, me tė pėrkushtuarit nė besim. Zoti ynė! Na jep Ti atė qė nėpėrmjet tė dėrguarve Tu na premtove dhe Ditėn e Kiametit mos na pikėllo. Vėrtet, Ti kurrė nuk thyen premtimin Tėnd''. (Ali Imran, 193-194)
    Domethėnė na jep atė – xhennetin, qė Ti na e premtove me anė tė gjuhės sė tė dėrguarve Tu. Njė palė tjetėr thanė: Na jep atė qė Ti na e premtove pėr besimin nė tė dėrguarit Tu. Mendimi i parė ėshtė mė i drejtė, sepse siē u pėrmend mė parė nė fjalėt e tyre, 'Zoti ynė! Vėrtet ne kemi dėgjuar thirrjen e njė ftuesi (tė Muhammedit) qė thėrret nė besim: Besoni Zotin tuaj, dhe ne kemi besuar', kjo tregon qartė pėr besimin e tyre nė tė dėrguarit dhe Dėrguesin, sepse mė pas, ata ndėrmjetėsuan tek Ai me besimin e tyre qė t'u jap atė qė u premtoi nėpėrmjet tė dėrguarve tė Tij. Kjo njėkohėsisht nėnkupton besimin e tyre nė tė dėrguarit, pasi ata ishin pėrcjellės tė premtimit tė cilin e besuan dhe kėrkuan qė t'ua japė.
    Mendo se si ky ajet ngėrthen nė vete besimin nė Allahun, bindjen ndaj urdhrave e ndalimeve tė Tij, besimin nė tė dėrguarit, besimin nė premtimin dhe kėrcėnimin e Tij, besimin nė emrat, cilėsitė dhe veprat e Tij; besimin se premtimi i Tij ėshtė i vėrtetė, frikėn nga kėrcėnimi i Tij dhe bindjen ndaj urdhrave tė Tij. Me tė gjitha kėto, ata u bėnė besimtarė nė Zotin dhe u bė i drejtė ndėrmjetėsimi i tyre me kėtė lutje, pėr t'ua plotėsuar premtimin dhe pėr t'i shpėtuar nga dėnimi.
    Disave u solli problem lutja e tyre qė t'ua ēojė nė vend premtimin, duke e ditur se Ai e bėn kėtė pa kurrfarė dyshimi. U ėshtė pėrgjigjur se ky ėshtė adhurim qė nuk i kuptohet domethėnia, i ngjashėm fjalėt e Tij:''Zoti im! Gjyko Ti me tė vėrtetėn'' (Enbija, 112), ose si fjalėt e melaikeve:''Fali ata qė pendohen e ndjekin Udhėn Tėnde'' (Gafir, 7). Ata nuk e kuptuan se premtimi ėshtė i varur nga disa kushte: dėshira e Allahut, lutja e tyre qė t'ua ēojė nė vend premtimin, ashtu siē ėshtė i varur edhe nga besimi (imani) i vėrtetė dhe qė kėtė tė fundit mos ta njollosin me diēka qė e prish atė. Kur ata e lusin Atė qė t'ua ēojė nė vend premtimin e dhėnė, kjo nėnkupton suksesin, pėrforcimin dhe ndihmėn qė u ėshtė dhėnė nė realizimin e shkaqeve me anė tė tė cilave Ai e ēon nė vend premtimin. Dhe pėr kėtė, kjo lutje konsiderohet nga lutjet mė tė rėndėsishme e mė tė dobishme pėr tė cilėn ata janė mė tė nevojshėm sesa pėr shumė lutje tė tjera.

    Ndėrsa fjala e Allahut:''Zoti im! Gjyko Ti me tė vėrtetėn'' (Enbija, 112), ėshtė lutje e bėrė Zotit qė t'u ndihmojė kundėr armikut tė tyre dhe t'ua shėnojė fitoren dhe mundjen. Njėsoj komentohet edhe lutja e melaikeve pėr faljen e tė penduarve. Ajo ėshtė nga shkaqet qė e bėn tė domosdoshme atė. Allahu i Lartėsuar ka kurdisur shkaqet, nė bazė tė sė cilave vepron atė qė do me tė zgjedhurit dhe armiqtė e Tij. Dhe ka bėrė qė ato shkaqe tė jenė realizuese tė vullnetit tė Tij dhe nė bazė tė tyre tė ndodhė ajo qė Ai do. Pra nga Ai ėshtė shkaku dhe e shkaktuara. Nė qoftė se nuk tė mbushet mendja pėr kėtė, atėherė shiko nė shkaqet e krijuara tė cilat e bėjnė tė domosdoshme dashurinė a hidhėrimin e Tij. Allahu dėshiron, pėlqen dhe hidhėrohet e zemėrohet nė bazė tė shkaqeve tė cilat i ka krijuar dhe i ka dėshiruar. Tė gjitha janė nga Ai, tė filluara nga dėshira dhe vullneti i Tij dhe po ashtu mbarojnė nė urtėsinė e Tij.
    Ky ėshtė njė kapitull madhėshtor nga kapitujt e Tewhidit, tė cilit nuk i referohen vetėm se tė diturit pėr madhėrinė e Allahut. I njėjtė me kėtė ajet ėshtė edhe ajeti tjetėr, ku Ai kėrkon pėr ta atė qė e ka premtuar:''Thuaj:'A ėshtė ai (ndėshkim) mė i mirė apo xhenneti i pėrjetshėm si shpėrblim dhe vendbanim i tė devotshėmve. Pėr ta atje do tė ketė ēfarė tė dėshirojnė dhe do tė banojnė nė tė pėrherė. Ky ishte premtim i kėrkuar nga Allahu'' (Furkan, 15-16). Pra, Ai e kėrkon atė pėr robėrit e Tij besimtarė, e kėrkojnė melaiket pėr ta, xhenneti kėrkon nga Allahu banorėt e vet, banorėt e tij e kėrkojnė atė nga Allahu dhe pejgamberėt e kėrkojnė atė pėr pasuesit e tyre. Ditėn e Kiametit Allahu vendos kėto para Tij dhe u mundėson tė ndėrmjetėsojnė pėr futjen e besimtarėve nė xhennet. Kjo tregon pėrsosurinė e mbretėrisė sė Tij dhe e bėn tė dukshme mėshirėn, bamirėsinė, fisnikėrinė dhe plotėsimin e lutjeve ndaj robėrve tė Tij. Kėto janė domosdoshmėri e emrave dhe cilėsive tė Tij, si dhe rezultat i tėrė asaj qė nėnkuptojnė dhe janė gjurmė e tyre. Prandaj kurrsesi nuk duhet mohuar gjurmėt dhe vendimet e tyre. Ai ėshtė fisnik dhe Atij i pėrket e tėrė fisnikėria. Ai dėshiron qė me anė tė lutjeve dhe kėrkesave t'i drejtohemi Atij. Ai i ka krijuar ata qė e lusin, i ka inspiruar ta lusin dhe gjithashtu e ka krijuar atė qė kėrkohet prej Tij. Pra, Ai ėshtė krijues i lutėsit, i lutjes dhe i asaj pėr tė cilėn lutemi. E gjithė kjo pėr tė treguar dashurinė qė ka pėr lutjen e Tij dhe pėr t'i inkurajuar ata qė ta bėjnė kėtė. Ai hidhėrohet nėse nuk kėrkohet nga Ai:

    Allahu hidhėrohet nėse s'kėrkohet nga Ai
    Ndėrsa bijtė e Ademit - po kėrkove nga ta, hidhėrohen

    Krijesa mė e dashur e Tij ėshtė ajo qė mė sė tepėrmi dhe mė sė miri e lut Atė. Ai i do ata qė kėmbėngulin nė plotėsimin e lutjes dhe sa mė tepėr qė robi tregohet kėmbėngulės nė lutje, Ai aq mė tepėr e do, e afron dhe i jep. Nė hadith thuhet:"Kush nuk kėrkon nga Allahu, Ai hidhėrohet ndaj tij1". La ilahe il-Allah, sa krim tė madh kanė kryer ato rregulla2 tė prishura ndaj Imanit (besimit). Janė bėrė pengesė nė mes zemrave dhe njohjes sė Zotit, emrave dhe cilėsive tė plota e madhėshtore tė Tij. Gjithė lavdėrimet e falėnderimet i takojnė Allahut, i Cili na udhėzojė nė kėtė (besim tė drejtė), pasi ne nuk do tė drejtoheshim sikur tė mos na udhėzonte Ai.

    Transmeton Enesi se Pejgamberi ka thėnė:'Nuk ndodh qė ndonjė musliman ta kėrkojė xhennetin tri herė, vetėm se xhenneti thotė:'O Allah, fute nė tė'. Dhe kush kėrkon mbrojtje nga Allahu qė ta ruaj nga Zjarri, Zjarri do tė thotė:'O Allah, mbroje nga Zjarri3'".
    ------------------------------------------------------------
    1. Transmeton Tirmidhiu (3373), ibėn Maxheh (3727), e tė tjerė. Shejh Albani thotė se hadithi ėshtė i vėrtetė ('Sahihah', 2653).
    2. Rregulla tė vėna nga bidatēinjtė pėr mohimin e emrave dhe cilėsive tė Allahut.
    3. Termidhiu (2572), Nesaiu (8/279), ibėn Maxheh (4340). Shejh Albani e ka vlerėsuar si tė vėrtetė nė librin e tij 'Sahih et-Tirmidhi', me numėr 2572.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  3. #3
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Xheneti dhe kėnaqėsitė e banorėve tė tij
    ________________________________________
    Autorė:
    Musaid bin Sad el-Huxhejli
    Ahmed bin Rashid e-Rruhejli

    Xheneti ėshtė njė vendbanim, tė cilin Allahu e ka pėrgatitur pėr ata tė cilėt i binden Atij. Nė tė, pėr robėrit e Tij, Ai ka pėrgatitur mirėsi, atė qė syri nuk e ka parė, kurrė; atė pėr tė cilėn veshi nuk ka dėgjuar dhe qė nuk i ka shkuar ndėrmend, kurrė. Allahu i lartėsuar thotė:
    ''Askush nuk e di se ēfarė ėshtė ruajtur pėr ta nga kėnaqėsitė e syrit, si shpėrblim pėr ēfarė ata punuan'' (Sexhde, 17).

    Ndėrtesat janė tė ndėrtuara prej tjegullave tė floririt dhe argjendit. Llaēi i tij lėshon njė erė shumė tė fortė parfumi. Guralecėt janė merxhan dhe rubin. Dheu i tij ka ngjyrė shafrani. Vėrtet, nė tė ėshtė njė pemė, nėn hijen e tė cilės kalėruesi ecėn njėqind vite dhe nuk e kalon. Nė xhenet ka njėqind shkallė (gradė). Distanca, nė mes dy shkallėve, ėshtė sa largėsia e qiellit nga toka. Shkalla mė e lartė ėshtė Firdewsi. Prej tij vėrshojnė lumenjtė e xhenetit. Lumenj tė kthjellėt, lumenj nga qumėshti, shija e tė cilėve nuk ka ndryshuar; lumenj nga vera, qė ėshtė e kėndshme pėr ata qė e pinė, dhe lumenj nga mjalti i kulluar. Banorėt e xhenetit do tė shndrisin si hėna e plotė, nė natėn e bedrit. Ushqim i tyre janė frutat, tė cilat mund t'i zgjedhin, dhe mishi i zogjve, tė cilin ua ka ėnda. Pije e tyre ėshtė vera e pėrzier me kamfur1 dhe xhenxhefil2. Atje, ata as nuk do tė pėshtyjnė, as nuk do tė fryjnė hundė, as nuk do tė kryejnė nevojėn dhe as nuk do tė urinojnė. Nevoja e ndonjėrit prej tyre ėshtė gogėsima dhe djersėt qė lėshojnė erė misku. Enėt i kanė nga ari dhe argjendi, tė cilat shkėlqejnė si qelqi. Rrobat e tyre do tė jenė nga mėndafshi. Do tė stolisen me byzylykė ari dhe merxhani. Do tė kenė shtretėr tė vijėzuar, me mėndafsh e brokadė. Ēdonjėri prej tyre do t'i ketė dy gra nga hyritė, tė cilave, nga bukuria (e rrallė), u duket palca e kockės (nė kėmbė), tejpėrtej mishit. Sikur ndonjėra prej tyre t'u shfaqej banorėve tė tokės, do ta shndriste kėtė botė, do ta mbushte me erė hapėsirėn nė mes qiellit dhe tokės, dhe do ta fikte dritėn e diellit. Vendi sa zė njė kamxhik, nė xhenet, ėshtė mė i mirė se kjo botė me gjithēka ka nė tė. Kėnaqėsia mė e madhe e banorėve tė xhenetit ėshtė kur Allahu t'u lejojė nga kėnaqėsitė e Tij, tė pėrgatitura pėr ta. Kulmi i kėnaqėsisė ėshtė njė ditė qė, si shtesė, do tė kenė vizitėn e tė Madhėrishmit, tė Lavdėruarit. Ndėrsa fundi i tė gjitha begative ėshtė shikimi nė Fytyrėn e Tij fisnike. Kur ata e shijojnė kėtė, harrojnė tė mirat nė tė cilat ishin. Ky ėshtė caku, pėr tė cilin pėrpiqen ata qė duan tė jenė tė pėrpjekur (tė nxitojnė, me padurim, nė bindje dhe pėrkushtim ndaj Allahut), dhe pėr kėtė le tė punojnė punėtorėt.
    --------------------------------------------------------------
    1. Lėndė kimike, e bardhė, e kristaltė, me erė tė fortė, qė nxirret kryesisht nga njė lloj druri, me fletė si dafina, dhe qė pėrdoret, sidomos, nė mjekėsi, si nxitės i sistemit nervor.(f.gj.sh. faq.542)
    2. Bimė barishtore shumėvjeēare e vendeve tė nxehta, me gjethe si heshta e me lule tė verdha, rizomat e sė cilės kanė njė lloj vaji dhe pėrdoren tė thara, pėr t'u dhėnė erė tė mirė pijeve, gatesave etj.(f.gj.sh. faq:1484)
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  4. #4
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė lidhje me kategoritė e banorėve tė Xhenetit, tė cilėve u ėshtė garantuar


    Allahu i lartėsuar thotė:

    ''Dhe nxitoni nė rrugėn (qė tė ēon drejt) faljes nga Zoti juaj dhe drejt Xhenetit, tė gjerė sa hapėsira e qiejve dhe e tokės, i pėrgatitur pėr tė devotshmit. Ata qė shpenzojnė nė kohė begatie e fatkeqėsie, ata tė cilėt e pėrmbajnė zemėrimin dhe ata tė cilėt e falin njėri-tjetrin; vėrtet, Allahu i do shumė muhsinunėt (bamirėsit nė rrugėn e Allahut). Dhe ata tė cilėt kur kanė bėrė fahishah (shkelje tė kurorės, apo marrėdhėnie imorale tė tjera, tė paligjshme, zina) apo qė e kanė njollosur veten me gjynah, e kujtojnė Allahun dhe kėrkojnė falje pėr gjynahet e tyre – dhe kush mund tė falė gjynahet, pėrveē Allahut? - dhe nuk vazhdojnė nė gabimin qė kanė bėrė, kur e dinė atė. Pėr tė tillėt, shpėrblimi ėshtė falje nga Zoti i tyre dhe kopshte me lumenj, qė rrjedhin poshtė tyre, pėr tė banuar ndėr to pėrgjithmonė. Sa i shkėlqyer ėshtė ky shpėrblim pėr punuesit!'' (Ali Imran, 133-136)

    Allahu i lartėsuar, njoftoi nė kėtė ajet se Ai e ka pėrgatitur Xhenetin vetėm pėr tė devotshmit, dhe mė pas ka pėrshkruar cilėsitė e tė devotshmėve. Ka pėrmendur bamirėsinė qė ata tregojnė, ndėrsa ndodhen nė vėshtirėsi a lehtėsim, nė fatkeqėsi a begati, duke e ditur se prej njerėzve ka tė atillė qė shpenzojnė vetėm kur janė tė lirė dhe tė begatė dhe nuk shpenzojnė kur ndodhen pėrball vėshtirėsive a fatkeqėsive. Pastaj ka pėrmendur ata tė cilėt pengojnė dėmet nga njerėzit, duke e pėrmbajtur zemėrimin dhe duke e zėvendėsuar hakmarrjen me falje. Nė vazhdim, ka potencuar raportet qė ata mbajnė me Zotin, kur bėjnė mėkat. Ata, kur bėjnė ndonjė mėkat, e kujtojnė Allahun, pendohen, kėrkojnė falje dhe nuk vazhdojnė me tė. Kėto janė raportet e tyre ma Allahun, ndėrsa ato qenė raportet me krijesat.

    Allahu i lartėsuar thotė:

    ''Me ata tė cilėt tė parėt pėrqafuan Islamin nga muhaxhirėt (besimtarėt qė u shpėrngulėn nga Meka nė Medinė) dhe ensarėt (besimtarėt e Medinės qė i strehuan dhe i ndihmuan ata) si dhe ata qė i ndoqėn besnikėrisht (nė Besim), me kėta Allahu ėshtė mjaft i kėnaqur dhe ata janė mė se tė kėnaqur me Tė. Ai ka pėrgatitur pėr ta Kopshte tė Begata, nėn tė cilėt rrjedhin lumenj, pėr tė banuar atje pėrherė. Ky ėshtė ngadhėnjimi madhėshtor'' (Teube, 100).

    Kėtu tregoi se Ai e ka pėrgatitur atė pėr muhaxhirėt dhe ensarėt, dhe pėr ata qė i ndoqėn ata besnikėrisht, ndėrsa ata qė devijuan nga rruga e tyre, ai (Xhenneti) nuk mund tė jetė synim i lakmive tė tyre.

    Allahu i lartėsuar thotė:

    ''Besimtarė janė vetėm ata tė cilėt, kur pėrmendet Allahu, ndjejnė frikė nė zemrat e tyre; kur u lexohen Vargjet e Tij (Kurani), ato ua shtojnė edhe mė Besimin. Ata i mbėshteten vetėm Zotit tė tyre. Ata tė cilėt kryejnė me pėrpikėri faljet e rregullta tė pėrcaktuara dhe qė shpenzojnė nga ato gjėra, me tė cilat Ne i kemi furnizuar'' (Enfal, 2-3).

    I ka cilėsuar si tė atillė qė i ēojnė nė vend obligimet ndaj Allahut, ato qė nuk duken (tė zemrės) dhe ato qė kryhen haptas, dhe detyrimet ndaj robėrve tė Tij.

    Nė Sahihun e Imam Muslimit, transmetohet nga Omer bin Hatabi, i cili thotė:

    ''Ditėn e Hajberit, njė grup nga sahabet e Pejgamberit u aviten dhe thanė:
    ’'Filani ra shehid! Filani ra shehid! Filani ra shehid!'', derisa e pėrmendėn njė njeri, pėr tė cilin thanė:
    ''Filani ra shehid!''. Atėherė, Pejgamberi tha:
    "Kurrsesi! Unė e pashė nė zjarr, pėr shkak tė njė pallte, tė cilėn e pėrvetėsoi para se tė ndahej preja e luftės’'' Pastaj, Pejgamberi tha:
    ''O (Omer) ibėn Hatab, shko dhe lajmėroji njerėzit se, vėrtet, nė xhenet hyjnė vetėm ata qė janė besimtarė''. Omeri thotė:
    ''Dola dhe i lajmėrove se nė xhenet nuk hynė askush, veē besimtarėve''.


    Nė Sahihun e Imam Muslimit, transmetohet nga Ijad bin Himar el-Muxhashii, se Pejgamberi, njė ditė prej ditėsh, ndėrsa po mbante rytbe, tha:

    ''Nga kjo ditė, Zoti im mė urdhėroi t'jua mėsoj atė qė nuk e dini dhe qė Ai ma mėsoi mua. Ēdo pasuri qė ti ia falė njė robi, ajo ėshtė e lejuar pėr tė. Vėrtet, Unė i krijova tė gjitha krijesat nė njė natyrė tė pastėr (Islame), dhe shejtanėt ishin ata qė u erdhėn dhe i devijuan nga feja e tyre (e vėrtetė), duke ua ndaluar atė qė Unė ua lejova dhe duke i urdhėruar tė mė shoqėrojnė tė tjerė nė adhurim, tė cilėt nuk kanė kurrfarė legjitimiteti nga Unė. Vėrtet, Allahu ka shikuar banorėt e tokės, arabėt dhe joarabėt, dhe i ka urryer, veē njė pjese qė kishin mbetur, nga pasuesit e librave tė shenjtė. Ai tha: Vėrtet, tė dėrgova pėr tė tė sprovuar, dhe pėr t’i sprovuar tė tjerėt me ty, dhe ta zbrita Librin, tė cilin nuk e shlyen uji (sepse ruhet edhe nė gjokset e besimtarėve), qė e lexon kur je nė gjumė dhe kur je zgjuar. Vėrtet, Zoti im mė urdhėroi ta ndez fisin Kurejsh, kurse unė i thashė:’Zoti im, nėse veproj kėshtu, do mė braktisin ashtu siē braktiset buka e copėtuar’. Atėherė, Ai mė tha:’'Nxirri ata, ashtu siē tė nxorėn ty dhe luftoji, se do tė tė ndihmoj. Nėse ti shpenzon, Ne do tė shpenzojmė nė ty; nėse dėrgon njė ushtri, Ne dėrgojmė pesė si ajo (nga melaiket). Lufto, me ata qė t'u bindėn, kundėr atyre qė tė kundėrshtuan. Dhe (mėso) se banorėt e xhenetit janė tre: Sovrani i drejtė; ai qė shpenzon dhe qė Allahu i dha sukses; njeriu mėshirues, me zemėr tė butė pėr ēdo tė afėrm dhe musliman, shumė i dėlirė dhe me farefis. Ndėrsa banorėt e xhehenemit janė pesė: njeriu mendjelehtė, qė e ndalon (tė varfėrve) atė pasuri qė nuk i duhet, tė cilėt nė mesin e jush janė pasues dhe nuk kėrkojnė (nuk pėrpiqen pėr) familje as pasuri; tradhtari, qė porsa i zbulohet ndonjė lakmi, qoftė dhe e imėt, ai tradhton. Pastaj pėrmendi koprracinė, rrenėn, kurvėrinė (ai qė ka moral tė keq). Dhe, vėrtet, Allahu mė ka shpallur: Tė jeni aq modest sa tė mos mburret njėri ndaj tjetrit dhe tė mos tregohet i padrejtė njėri ndaj tjetrit".

    Nė dy librat mė tė saktė (tė hadithit) ėshtė transmetuar nga Harithete bin Vehb, i cili e ka dėgjuar Pejgamberin tė thoshte:

    ''A t'ju tregoj pėr banorėt e xhenetit? (Ndėr ta ėshtė) Ēdo i dobėt (nga modestia), qė njerėzit e marrin si tė pafuqishėm, tė cilit, po tė betohet nė Allahun (pėr diēka), Allahu ia miraton (e realizon) betimin e tij. Dhe, a t'ju tregoj pėr banorėt e zjarrit? (Ndėr ta ėshtė) Ai i cili, kur armiqėson (grindet), kalon ēdo kufi, qė ka pak durim dhe ėshtė mendjemadh”.

    Ndėrsa imam Ahmedi transmeton nga Abdullah Amer bin Asi, se Pejgamberi ka thėnė:

    ''Vėrtet, banor i Zjarrit ėshtė ēdo njeri i ashpėr (i vrazhdė), me pak durim, kryelartė, qė grumbullon (pasuri) dhe ua mohon tė tjerėve, ndėrsa banorėt e Xhenetit janė tė dobėtit e mundur".

    Transmeton ibėn Abasi, se Pejgamberi ka thėnė:

    ''A t'ju tregoj pėr burrat tuaj, tė cilėt janė banorė tė Xhenetit: Pejgamberi ėshtė nė Xhenet, i sinqerti ėshtė nė Xhenet, shehidi ėshtė nė Xhenet, njė njeri qė e viziton vėllain e tij, nė skaj tė qytetit, vetėm pėr hir tė Allahut, do tė jetė nė Xhenet, dhe gratė tuaja, tė dashura, qė do tė jenė nė xhenet, janė po ato qė kur ai ose ajo hidhėrohen, vjen dhe e vė dorėn e saj mbi dorėn e burrit dhe pastaj i thotė se nuk shti gjumė (nė sy), derisa ti tė mos jesh i kėnaqur me mua".

    Nė dy pėrmbledhjet mė tė sakta (tė hadithit) ėshtė transmetuar nga Enes bin Malik, i cili thotė:

    ''(Pejgamberi) kaloi pran njė xhenaze, tė cilėn e kujtuan me tė mira. Atėherė, Pejgamberi tha:''Wexhebet! Wexhebet! Wexhebet! (i takon, domosdo, tė hyjė nė xhenet)". Pastaj kaloi pran njė xhenaze, e cila u kujtua me tė kėqija, dhe Pejgamberi tha:''Wexhebet! Wexhebet! Wexhebet!" Omeri, kur dėgjoi fjalėt e Pejgamberit, tha:''O i Dėrguar, unė pėr ty flijoj babanė dhe nėnėn time, mė trego pse, kur kaluam pran njė xhenaze, tė cilėn e kujtuan me tė mira, thatė 'Wexhebet, wexhebet, wexhebet', ndėrsa, kur kaluam pran njė tjetrės, tė cilėn e kujtuan me tė kėqija, thatė:'Wexhebet, wexhebet, wexhebet?' Atėherė, Pejgamberi tha:'Atė qė ju e kujtoni me punė tė mira, Xheneti pėr tė bėhet i domosdoshėm; atė qė ju e kujtoni me punė tė kėqija, Zjarri pėr tė bėhet i domosdoshėm. Ju jeni dėshmuesit e Allahut nė tokė'".

    Pėrgjithėsisht, banorėt e Xhenetit janė katėr kategori, tė cilat Allahu i ka pėrmendur nė fjalėt e Tij:

    ''Dhe kush i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit, ata do tė jenė nė shoqėrinė e atyre, mbi tė cilėt Allahu ka derdhur Mėshirėn e Tij, (nė shoqėrinė) e Pejgamberėve, e siddikėve (e tė besuarve), e Martirėve, e tė Drejtėve. Dhe sa tė shkėlqyer janė kėta shoqėrues!" (Nisa, 69).

    E lus Allahun, qė, me mirėsinė dhe bujarin e Tij, tė na bėjė prej tyre.


    Amin.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  5. #5
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Hyrja e tė varfėrve nė xhennet para tė pasurve


    Kėto tekste janė shkėputur nga libri ''Hadi el-Erwah ila Bilad el-Efrah'', tė autorit Ibėn Kajim el-Xhewzije

    Hyrja e tė varfėrve nė xhennet para tė pasurve (15)

    Transmeton imam Ahmedi nga ebu Hurejra se Pejgamberi ka thėnė:

    ''Tė varfrit e muslimanėve do tė hyjnė nė xhennet para tė pasurve pėr gjysmė dite e cila ėshtė pesėqind vjet''.1

    Ndėrsa nė "Sahihun" e imam Muslimit2 transmetohet nga Abdullah bin Umer i cili thotė se e ka dėgjuar Pejgamberin tė thotė:

    ''Tė varfrit e Emigrantėve do t'i kalojnė tė pasurit ditėn e kijametit pėr dyzet vjeshta''.

    Nė "Sahih" ėshtė transmetuar se ata do t'u paraprijnė pėr dyzet vjeshta. Ky transmetim duhet tė jetė i saktė, ose qė tė dy. Pėrparėsia ndryshon sipas gjendjes sė tė varfėrve dhe tė pasurve. Disa i kalojnė pėr dyzet, disa tė tjerė pėr pesėqind, ashtu sikurse vonohet qėndrimi i mėkatarėve monoteistė nė zjarr nė varėsi tė gjendjes sė tyre.

    Mirėpo, njė ēėshtje qė duhet tė kihet parasysh kėtu ėshtė se ata qė kanė hyrė para tyre, nuk ėshtė e domosdoshme tė jenė nė banesa mė tė larta. Mundet qė dikush tė jetė nė banesė mė tė lartė se tjetri edhe pse ai mund t'ia ketė kaluar nė hyrje. Argument pėr kėtė ėshtė fakti se prej ymetit do tė hyjnė nė xhenet shtatėdhjetė mijė pa dhėnė llogari dhe ėshtė e mundur qė disa prej atyre qė japin llogari tė jenė mė tė mirė se shumica e tyre. Nėse i pasuri jep llogari pėr pasurinė e vet dhe rezulton se e ka falėnderuar Allahun pėr tė dhe i ėshtė afruar Atij me lloje tė ndryshme tė bamirėsisė, me sadaka, do tė jetė nė shkallė mė tė larta se i varfri i cili ka hyrė para tij dhe nuk i ka patur tė gjitha kėto vepra, posaēėrisht kur i pasuri e shoqėron nė veprat e tij dhe shton mbi to. Allahu nuk ua humb shpėrblimin punėmbarėve.

    Dallimi ėshtė dy llojesh:

    Dallimi me hyrje dhe dallimi me ngritje. Kėto (dy lloje) mund tė bashkohen dhe mund tė ndahen. Ėshtė e mundur qė dikujt t'i jepet pėrparėsia (nė hyrje) dhe ngritja, kurse tjetrit t'i mohohen. Dikujt mund t'i jepet pėrparėsia dhe jo lartėsia, kurse tjetrit lartėsia dhe jo pėrparėsia. Kėto u ndahen nė bazė tė gjėrave me tė cilat arrihen ato dyja, ose njėrėn prej tyre, ose asnjėrėn.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  6. #6
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Cilėsitė e atyre qė do tė hyjnė tė parėt nė xhenet


    Kėto tekste janė shkėputur nga libri ''Hadi el-Erwah ila Bilad el-Efrah'', tė autorit Ibėn Kajim el-Xhewzije

    Cilėsitė e atyre qė do tė hyjnė tė parėt nė xhenet (14)

    Nė dy pėrmbledhjet mė tė sakta tė hadithit ėshtė transmetuar nga Ebu Hurejra se Pejgamberi ka thėnė:

    ''Grupi i parė qė do tė hyjė nė xhenet do tė duken si hėna e plotė natėn e Bedrit. Atje as nuk do tė pėshtyjnė, as nuk do tė kryejnė nevojėn dhe as nuk do tė fryjnė hundėt. Enėt dhe krehrat do t'i kenė prej floriri dhe argjendi. Nė mangall do tė digjet uluweh (dru me erė tė mirė). Djersėt e tyre do tė japin erė misku. Ēdonjėri do t'i ketė dy gra, tė cilave nga bukuria (e rrallė) u duket palca e kockės (nė kėmbė) nėpėrmjet mishit. Ata nuk do tė kenė mosmarrėveshje dhe as urrejtje nė mes vete. Zemrat e tyre do tė jenė si njė zemėr dhe e lavdėrojnė Allahun nė mėngjes dhe mbrėmje.''

    Gjithashtu nė dy Sahihet transmetohet nga Pejgamberi tė ketė thėnė:

    "Grupi i parė qė do tė hyjė nė xhennet do tė shndrisin si hėna e plotė natėn e Bedrit. Dhe ata qė do t'i pasojnė do tė shkėlqejnė mė shumė se njė yll qė vezullon nė qiell. Atje nuk urinojnė, nuk kryejnė nevojėn, nuk pastrohen dhe nuk fryjnė hundėt. Krehrat do t'i kenė prej floriri. Djersėt e tyre do tė lėshojnė erė misku. Nė mangall do tė digjet uluweh (dru me erė tė mirė). Gratė e tyre do tė janė hyritė. Morali i tyre do tė jetė si morali i njė njeriu dhe do tė kenė formėn e babait tė tyre, Ademit, gjashtėdhjetė parakrahė i lartė kah qielli.''

    Imam Ahmedi transmeton nė Musnedin e vet si edhe Taberaniu nė Mu'xhem nga Abdulla bin Omeri i cili e ka dėgjuar Pejgamberin tė thotė:

    "A e dini se cilėt janė ata qė do tė hyjnė tė parėt nė xhenet?'' I thanė:'Allahu dhe pejgamberi e dinė mė sė miri'. Ai u tha:''Tė parėt do tė hyjnė tė varfrit e muhaxhirėve, nėpėrmjet tė cilėve mėnjanohen tė kėqijat. Ndonjėri prej tyre vdes duke mos mundur t'i kryej nevojat qė mban nė gjoksin e vet. Melaiket thonė:'Zoti ynė, ne jemi melaiket Tua dhe ruajtėsit (shėrbyesit Tu) Tu, banues nė qiellin Tėnd. Mos i shti ata para neve nė xhenet. Atėherė Ai u thotė:'Ata janė robėrit e Mi tė cilėt nuk mė shoqėrojnė asgjė nė adhurim. Nėpėrmjet tyre mėnjanohen tė kėqijat. Ndonjėri prej tyre vdes duke mos mundur t'i kryej nevojat qė mban nė gjoksin e vet'. Atėherė atyre u hyjnė melaiket nga ēdo derė duke u thėnė:'Selamun alejkum (paqja pushoftė mbi ju) pėr durimin qė bėtė. Sa e mirė ėshtė shtėpia e fundit!'"

    Kur Allahu i lartėsuar pėrmendi llojet e bijve tė Ademit, tė lumturit dhe tė mjerėt, tė lumturit Ai i ndau nė dy:

    sabikin (tė pėrparmit) dhe as-hab el-jemin (tė sė djathtės).

    Allahu i lartėsuar thotė:

    ''Dhe ata mė tė parėt, mė tė parėt'' (Vakia, 10).

    Dijetarėt kanė tre mendime sa i pėrket domethėnies sė kėtij ajeti:


    1. Se ky ėshtė njė lloj pėrforcimi, qė si kallėzues pėr tė janė fjalėt e Allahut:''Kėta janė ata mė tė afėrtit (tek Allahu)'' (Vakia, 11).

    2. Fjala e parė, ''es-sabikun (tė parėt)'', ėshtė kryefjalė, kurse e dyta kallėzues i tė parės.


    3. Qė e para tė ketė kuptim tė ndryshėm nga e dyta, dhe kuptimi do tė ishte kėshtu: Ata tė cilėt janė tė parėt nė punė tė mira nė kėtė botė, janė tė parėt ditėn e kijametit nė xhenet; ata qė janė tė parėt nė iman, po ata janė tė parėt nė xhenete. Dhe ky ėshtė mendimi mė i qartė.

    Nėse thuhet:

    Si mund t'i pėrgjigjeni hadithit, tė cilin e transmeton imam Ahmedi dhe Tirmidhiu, dhe ky i fundit thotė se ėshtė sahih (i saktė), nga Burejde bin Husajb i cili thotė:

    "Kur pejgamberi u zgjua, e ftoi Bilalin dhe i tha:'Me ēka ma kalove pėr nė xhenet, sepse sa herė qė kam hyrė nė xhenet kam dėgjuar para meje hashhashatek (zhurmėn e lėvizjeve tua). Mbrėmė hyra nė tė dhe dėgjova hashhashatek (zhurmėn e lėvizjeve tua), dhe vazhdova deri sa erdhe tek njė pallat katėrkėndėsh i ndėrtuar nga floriri. Pyeta:'I kujt do tė jetė ky pallat?' Mė thanė:'I njė arabi'. 'Unė jam arab. I kujt ėshtė ky pallat?' – i pyeta. Mė thanė:'I njė njeriu nga fisi Kurejsh'. Unė jam nga fisi Kurejsh, kėshtu qė i kujt ėshtė ky pallat?' – u thashė. Mė thanė:'Ėshtė i njė njeriut nga umeti i Muhamedit'. U thashė:'Unė jam Muhamedi. I kujt ėshtė ky pallat?'. Mė thanė:'Ėshtė i Omer bin Hatabit'. Atėherė Bilali i tha:'O i dėrguar i Allahut, sa herė qe e kam kėnduar ezanin i kam falur dy rekate dhe pas ēdo prishje abdesi kam marrė abdest dhe e kam parė si obligim t'i fali dy rekate'. Pejgamberi i tha:'Me kėtė pra!'"


    Thuhet:

    E pranojmė dhe e besojmė; mirėpo kjo nuk tregon se dikush do tė hyjė nė xhenet para pejgamberit. Ndėrsa hyrja e Bilalit para pejgamberit ndodh sepse Bilali ftonte me ezan pėr tek Allahu, dhe ezani kėndohej para pejgamberit, kėshtu qė hyrja e tij para pejgamberit ėshtė sikurse e rojės a e shėrbėtorit.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  7. #7
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sqarim mbi praninė e Xhenetit-nga ibn Kajim el Xhewzije
    ________________________________________
    Aktualisht Xhenneti egziston. Njė fakt tė tillė e kanė besuar sahabėt, tabiinėt, tabi-tabiinėt, ndjekėsit e sunetit dhe tė hadithit kudo qė gjenden, juristėt islam, sufitė dhe fetarėt e pėrkushtuar, duke u mbėshtetur pėr vėr vėrtetimin e kėsaj ne tekstin kur'anor, sunet dhe nė faktet fetare, siē janė lajmet e pėrcjellura prej mbarė tė dėrguarve tė All-llahut, nga i pari tek i fundit. Tė gjithė ata u bėnė thirrje popujve tė tyre pėr ta besuar kėtė fakt, duke u treguar atyre pėr kėtė egzistencė. Kjo ndodhi derisa doli njė grup kaderish dhe mu'tezilėsh, tė cilėt mohuan praninė aktuale tė Xhennetit, duke thėnė se All-llahu do ta krijojė atė pėr her tė parė atė ditėn e gjykimit. Ajo ēfarė i ka ēuarnė kėtė pėrfundim ėshtė themeli i tyre i, mbrapshtė mbi tė cilin kanė ngritur parimet e tyre pėr veprimet e All-llahut Xheleshanuhu sipas tė cilave ata pėrcaktojnė se ēfarė duhet tė bėjė Ai e ēfarė jo, duke e krahasuar me krijesat e Tij pėr sa u pėrket veprave dhe duke pranuar se ato i pėrngjajnė Atij nė kėtė aspekt......

    Argumentet se Xhenneti ėshtė i krijuar:

    Nė dy sahihėt ( Buhari dhe Muslim ) shėnohet hadithi i Enesit pėr historinė e Israsė, nė fund tė cilės pejamberi alejhiselam thotė: " Xhibrili u nis bashk me mua. Kėshtu ai mbėrriti te Sidretul Munteha, e mbuluar me ngjyra qė nuk i njihja se ēfarė ishin. Mė pas hyra nė Xhennet. Atje pashė i ēuditur kodrina perle, kurse dheu i tij ishte prej misku. “

    Janė diku 25 hadithe tė cilat vėrtetojnė e xheneti ėshtė i krijuar1...

    Pėr mė tepė referohu te libri i ibn Kajimit: " Udhėrrėfyesi i shpirtrave drejt vendit tė gėzimeve "

    Shkallėt e xhennetit (7)

    All-llahu i Lartėsuar thotė:

    '' Nuk janė tė barabartė ata besimtarė qė rrinė nė shtėpitė e tyre ( qė nuk luftuan), pėrveē atyre qė nuk mundėn, me ata qė me pasurinė dhe jetėn e tyre luftuan nė rrugėn e All-llahut. All-llahu i ka parapėlqyer ( i gradoi ) me njė shkallė mė tė lartė ata qė luftuan me pasurinė dhe jetėn e tyre pėrmbi ata qė rrinė nė shtėpitė e tyre ( me arsye ). Pėr secilin All-llahu ka premtuar mirėsi ( Xhennet ), por All-llahu ka parapėlqyer (graduar) ata qė luftojnė pėrmbi ata qė rrinė nė shtėpi me grada shumė mė tė larta. Shkallė tė larta vlerėsimi prej Tij, si dhe falje dhe mėshirė. Dhe All-llahu ėshtė vazhdimisht falės i madh dhe kurdoherė mėshirėplotė''. (Nisa, 95-96)

    Dahaku nė lidhje me fjalėt e All-llahut: '' Ata kanė shkallė tė larta te Zoti i tyre '', thotė:

    " Njėra palė nė shkallė mė tė larta se tjetra. I sheh ata sipėr tė cilėve qėndron dhe nuk i sheh ata tė cilėt qėndrojnė nė shkallė mė tė larta se ai, dhe kėshtu mendon se askush nuk ėshtė mė lart se ai".1

    Shiko si All-llahu sė pari mbivlerėsoi me njė shkallė mė lartė luftėtarin pėrmbi atė qė nuk doli nė luftė pėr shkak tė pamundėsisė dhe, sė dyti, mbivlerėsoi me shumė shkallė mė lart atė qė luftoi ( muxhahidin ) pėrmbi atė qė pa arsye nuk doli nė luftė.

    Allahu i Lartėsuar thotė:

    ''A ėshtė atėherė ai qė ndjek dhe kėrkon kėnaqėsinė mė tė mirė tė All-llahut, njėsoj si ai qė tėrheq mbi vete zemėrimin e All-llahut. Vendbanimi i tij ėshtė Xhehenemi dhe sa i keq ėshtė njė fund i tillė! Ata janė nė shkallė tė ndryshme pranė All-llahut dhe All-llahu ėshtė Vėzhgues pėr ēdo gjė qė ata bėjnė. '' ( Ali Imran, 162-163 )

    '' Besimtarė janė vetėm ata tė cilėt kur pėrmendėt All-llahu ndjejnė frikė nė zemrat e tyre dhe kur u lexohen ajetet e Tij ( Kur'ani ), ato ua shtojnė edhe mė besimin, dhe ata i mbėshteten vetėm Zotit tė tyre. Tė cilėt e falin namazin dhe qė shpenzojnė nga ato gjėra me tė cilat Ne i kemi furnizuar. Mu kėta janė besimtarėt e vėrtetė. Pėr kėta do tė ketė shkallė tė larta te Zoti i tyre dhe falje e begati tė nderuar ''. ( Enfal, 2-4 )

    Nė dy pėrmbledhjet mė tė sakta2 tė hadithit ėshtė transmetuar nga Ebu Seid el-Huduriu se Pejgamberi ka thėnė:

    "Banorėt e Xennetit do t'i shohin nga lart banesat nė xhennet, ashtu siē e sheh njė yll qė shkėlqen larg nga lindja a perėndimi. Kjo pėr shkak tė epėrsisė sė tyre ndaj njėra-tjetrės nė shpėrblim “. Kur ata dėgjuan kėtė, thanė: " O i Dėrguar i Allahut, a janė kėto vendbanime tė larta pėr pejgamberėt dhe qė nuk mund t'i arrijė askush tjetėr? " Pejgamberi u pėrgjigj: " Jo! Pėr Atė, nė Duart e tė Cilit ėshtė jeta ime, kėto janė pėr ata njerėz qė besuan Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij ".
    -------------------------------------------------
    1. E transmeton iben ebi Hatimi nė Tefsirin e tij (8799) me zinxhirė tė saktė transmetuesish.
    2. Buhariu (3256) Muslimi (2831).


    Gjithashtu nė dy pėrmbledhjet mė tė sakta tė hadithit ėshtė transmetuar nga Sehl bin Sadi se Pejgamberi ka thėnė:]

    " Banorėt e xhennetit do t'i shohin banesat e xhenetlinjėve ashtu siē shihet njė yll nė lartėsi tė qiellit ".3

    Transmeton imam Ahmedi se Pejgamberi ka thėnė:

    " Poseduesit tė Kur'anit kur tė futet nė xhennet i thuhet: 'Lexo dhe ngrihu!'. Ai lexon dhe pėr ēdo ajet ngrihet njė shkallė mė lartė deri te ajeti i fundit qė di ".4

    Ky hadith argumenton qartė se xhenneti ka mė tepėr se njėqind shkallė.

    Ndėrsa hadithi tė cilin e transmeton Buhariu nga Ebu Hurejra se pejgamberi ka thėnė:

    " Nė Xhennet ka njėqind shkallė tė cilat All-llahu i ka pėrgatitur pėr ata qė luftojė nė rrugėn e Tij dhe largėsia nė mes dy shkallėve ėshtė sa largėsia e qiellit nga toka. Kur tė kėrkosh prej All-llahu, kėrko Firdevsin i cili ėshtė pjesa e mesme dhe mė e lartė e Xhennetit. Kulmi i tij ėshtė Arshi i tė Mėshirėplotit dhe prej aty rrjedhin lumenjtė e Xhennetit ".

    Kėto njėqind shkallė ose duhet tė jenė pjesė e shkallėve tjera, ose duhet tė jenė sipėr nėn shkallėve.

    Mendimin e parė e pėrforcon hadithi tė cilin e transmeton Muadh bin Xhebeli se Pejgamberi ka thėnė:

    " Kush fal kėto pesė namazet e detyrueshme dhe agjėron muajin e ramazanit, ka njė pretim tė drejtė nga All-llahu qė ta falė atė, pavarėsisht se a bėn hixhret, apo rri nė vendin ku e ka lindur nėna e tij". Muadhi tha: 'O i Dėrguar i Allahut, mė lejo tė dalė dhe t'i pėrgėzojė njerėzit?' Ai iu pėrgjigj: 'Jo! Lėri njerėzit tė punojnė, sepse nė xhennet ka njėqind shkallė dhe largėsia nė mes dy shkallėve ėshtė sa largėsia e qiellit nga toka. Shkalla mė e lartė ėshtė Firdewsi, mbi tė qėndron Arshi, ai ėshtė mesi i Xhennetit dhe prej aty rrjedhin lumenjtė e xhennetit. Kur tė kėrkoni nga Allahu, kėrkoni Firdewsin ".5

    Cila ėshtė shkalla mė e lartė dhe si quhet ajo (8)

    Imam Muslimi (384) transmeton nga Abdullah bin Amer bin Asi i cili e ka dėgjuar Pejgamberin tė ketė thėnė:

    " Kur ta dėgjoni muezinin, thoni po atė qė thotė ai. Pastaj mė dėrgoni salavat, sepse kush mė dėrgon mua salavat njė herė, All-llahu shpreh salavat mbi tė dhjetė herė. Dhe kėrkoni pėr mua Vesilen, e cila ėshtė shkallė nė Xhennet. Ajo i jepet vetėm njė njeriu dhe shpresojė tė jem unė ai. Kush e lut All-llahun qė tė ma jep mua Vesilen, atij i lejohet ndėrmjetėsimi im ".
    --------------------------------------------------
    3. Buhariu (6555) Muslimi (2830).
    4. Hadithi ėshtė i saktė.
    5. Albani thotė: Hadith i saktė.

    Imam Buhariu dhe imam Muslimi transmetojnė nga Xhabiri se Pejgamberi s.a.v.s., ka thėnė:

    " Kush thotė kėto fjalė pas dėgjimit tė ezanit: '' O Allah, Zot i kėsaj thirrjeje tė plotė dhe i namazit qė do tė falet, jepi Muhammedit Vesilen ( shkallėn mė tė lartė ) e nderimin dhe ngrehe nė vendin mė tė lartė ( mė tė lavdishėm ) tė cilin ia premtove ', ai e meriton ndėrmjetėsimin tim ".

    Ebu Nuajmi6 transmeton se Ajshja ka thėnė: " Njė njeri erdhi te Pejgamberi dhe i tha: ' Pėr All-llahun, vėrtet qė ti je mė i dashur tek unė se vetja ime, se familja ime dhe se fėmijėt e mi. Kur jam nė shtėpi dhe tė pėrmend, nuk mund tė pėrmbahem derisa tė vijė tė tė shoh. Ndėrsa po e kujtoja vdekjen time dhe vdekjen tėnde, kuptova se kur tė futesh nė xhennet do tė ngrihesh nė shkallė me pejgamberėt, ndėrsa unė kur tė futem nė tė, kam frikė se nuk do tė shoh mė. Pejgamberi nuk iu pėrgjigj vetėm pasi erdhi xhibrili me kėtė ajet:

    '' Dhe kush i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit ( Muhammedit ), ata do tė jenė nė shoqėrinė e atyre tė cilėt Allahu i begatoi; me pejgamberėt, me besnikėt ( ndaj Pejgamberit ), me dėshmorėt dhe me tė drejtit. Sa shoqėrues tė mirė janė ata ''. ( Nisa, 69 )

    Shkalla e Pejgamberit ėshtė quajtur Wesile7, sepse ėshtė shkalla mė e afėrt me Arshin e Mėshiruesit. Ajo gjithashtu ėshtė edhe shkalla mė e afėrt me Allahun. Fjala '' Vesile '' e ka kuptimin e ndėrmjetėsit.

    Ai ( Vesilja) ėshtė Xhenneti mė i mirė, mė i ndershėm dhe mė i ndritshėm. Salih bin Abdulkerimi thotė se Fudajl bin Ijadi na tha:

    " A e dini pse ėshtė zbukuruar xhenneti? Sepse Arshi ėshtė kulmi i tij ".

    Duke e komentuar Vesilen, Kelbij thotė: " Kėrkoni afrim tek Ai me vepra tė mira ". Kėtė kuptim tė wesiles e ka zbuluar qartė All-llahu i Lartėsuar nė fjalėt e Tij:
    '' Ata tė cilėt i thėrrasin ( i adhurojnė ) duke kėrkuar afrim ( Vesile ) te Zoti i tyre me atė ( tė adhuruarit e tyre tė kotė ), pėr tė cilin ( mendojnė se ) ėshtė mė i afėrt i Tij ''. ( Isra, 57 )

    Fjala e All-llahut:

    '' Pėr tė cilin ( mendojnė se ) ėshtė mė i afėrt i Tij '', ėshtė komentimi i Vesiles ( afrimit ) tė cilėn ata ( idhujtarėt ) bėjnė gara pėr ta arritur duke i lutur dhe adhuruar zotat e tyre tė kotė. Pėrderisa Pejgamberi qe krijesa mė e devotshme, qė mė sė miri njohu madhėrinė e Allahut, qė mė sė shumti iu frikėsua dhe e deshi All-llahun, grada e tij qe grada mė e afėrt me Allahun, pra shkalla mė e lartė e Xhennetit. Qė All-llahu t'i ngrejė dhe t'ua shtojė besimin ummetit tė tij, Pejgamberi i urdhėroi ata qė ta kėrkojnė kėtė shkallė pėr tė. Ndėrsa ummeti i tij e bėjnė kėtė nė shenjė respekti pėr besimin dhe udhėzimin qė arritėn nėpėrmes duarve tė tij.
    -------------------------------------------------------------
    6. el-Hilje ( 4/239 ). Shejh Mukbili e ka vlerėsuar kėtė hadith si tė mirė ( hasen ).
    7. Iben Kethiri nė tefsirin e tij ( 5/200 )thotė: " Vesila ėshtė ndėrmjetės me anė tė tė cilės arrihet qėllimi. Gjithashtu wesila ėshtė edhe emėr i shkallės mė tė lartė nė Xhennet. Ajo ėshtė grada dhe banesa e Pejgamberit nė Xhennet dhe vendi mė i afėrt me Arshin.”
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  8. #8
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shkaqet qė mundėsojnė hyrjen nė xhenet


    Allahu i Lartėsuar thotė nė Kuran:

    "Sigurisht se ata qė besuan dhe punuan punė tė mira, do tė kenė kopshtet e xhenetit firdeus pėr kėnaqėsinė e tyre." Kehf, 107.

    "(Ata do tė hyjnė ) nė xhenet e adnit tė cilat i Gjithėmėshirshmi ia ka premtuar robėrve tė Tij (nė fshehtėsinė eTij) nė gajb." Merjem, 61.

    1. Shprehja e dy dėshmive dhe punimi me atė qė kėrkojnė ato.

    Nga Ubade bin Samit transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Nuk ka ndonjė qė thotė LA ILAHE IL ALLAH...... nuk ka Zot tjetėr me tė drejtė pos Allahut, i vetėm, pa shok dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij dhe se Isai ėshtė fjala e Allahut tė cilėn ia vendosi Merjemes dhe shpirt prej Tij, veēse do ta fusė Allahu atė nė xhenet me atė punė qė ka." Buhariu dhe Muslimi.

    2. Mėsimi dhe numėrimi i Emrave tė Allahut.

    Nga Ebu Hurejre transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Vėrtet, Allahu ka nėntėdhjetė e nėntė emra, kush i mėson dhe i numėron ato do tė hyjė nė xhenet." Buhariu dhe Muslimi.

    Mėsimi dhe numėrimi kėtu ka pėr qėllim besimin e tyre dhe veprimi me atė qė ato kėrkojnė.

    3. Kėndimi i ajetit kursij pas ēdo namazi.

    Nga Ebu Umamete transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Kush lexon ajetin kursij pas ēdo namazi tė detyruar nuk e pengon atė nga hyrja nė xhenet veēse vdekja." Nesai, e saktėsoi Ibėn Haxheri.

    4. Leximi i sures Tebarek.

    Nga Enes bin Malik transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Sure nga Kurani, nuk ėshtė ajo veēse tridhjetė ajete, e ruan pronarin (lexuesin) e saj deri sa tė hyjė nė xhenet dhe ajo ėshtė Tebarek." Taberani, e ka bėrė tė mirė Albani.

    5. Dhėnia e sadakasė.

    Nga Hudhejfja transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Kush jep sadaka duke pasur pėr qėllim kėnaqėsinė e Allahut, i vulos Allahu me tė atij hyrjen pėr nė xhenet.” Ahmeti, e ka saktėsuar Albani.

    6. Kujdesi ndaj jetimit.

    Nga Sehėl bin Sadi transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Unė dhe kujdestari i jetimit jemi nė xhenet kėshtu dhe bėri me shenjė me gishtin tregues dhe gishtin e mesėm, duke lėnė hapėsirė ndėrmjet tyre." Buhariu.

    7. Mos kėrkimi lėmoshė njerėzve.

    Nga Theubani transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Kush mė premton se nuk do tė kėrkojė nga njerėzit lėmoshė i premtoj atij xhenetin." Ebu Dauti dhe Albani.

    8. Ruajtja e gjuhės dhe organeve nga harami.

    Nga Sehėl bin Sadi transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Kush mė siguron mua atė qė ka ndėrmjet dy buzėve dhe atė qė ka ndėrmjet dy kofshėve i siguroj atij xhenetin." Buhariu.

    9. Durimi nė humbjen e tė dashurve prej djemve apo tė tjerėve.

    Nga Ebu Hurejra transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė se Allahu i Lartėsuar thotė: "Nuk ka pėr robin Tim besimtar tek Unė shpėrblim tjetėr kur i marr ndonjė nga tė afėrmit e tij nė dynja dhe ai pėrmbahet (duron) nė kėtė dhe llogarit shpėrblimin veē xhenetit." Buhariu.

    10. Bindja e gruas ndaj burrit.

    Transmetohet nga Ebu Hurejra se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Nėse gruaja fal pesė namazet e saj, agjėron muajin e saj, ruan nderin e saj dhe i bindet bashkėshortit tė saj do tė hyjė nė xhenet nga ēdo derė e xhenetit qė tė dojė." Ibn Hiban, e ka saktėsuar Albani.

    11. Largimi nga mendjemadhėsia, vrazhdėsia dhe borxhi.

    Nga Theubani transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Kush vdes dhe ai ėshtė larg nga mendjemadhėsia, vrazhdėsia dhe borxhi do tė hyjė nė xhenet." Tirmidhiu dhe Albani.

    12. Gruaja e cila vdes nė nifasin e saj.

    Rashid bin Hubejsh trasmeton se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Ai qė vdes nė rrugėn e Allahut ėshtė shehid, ai qė vdes nga mortaja ėshtė shehid, ai qė mbytet ėshtė shehid, ai qė vdes nga sėmundjet e barkut ėshtė shehid, ajo qė vdes lehonė ėshtė shehide dhe atė foshnja e saj e tėrheq pėr kėrthize pėr nė xhenet." Ahmedi, e ka bėrė tė mirė Albani.

    13. Largimi i pengesės nga rruga.

    Transmetohet nga Ebu Hurejra se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Vėrtet, kam parė njė burrė qė rrotullohet nė xhenet tek pema tė cilėn e kishte prerė nė mes tė rrugės dhe qė pengonte njerėzit." Muslimi.

    14. Mėshirimi i kafshėve.

    Ebu Hurejre trasmeton se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Njė burrė pa njė qen i cili po hante baltė nga uria, kėshtu ai mori kėpucėn e tij dhe i dha qenit tė pinte derisa u ngop. E falenderoi Allahu kėtė burrė dhe e futi nė xhenet." Buhariu.

    15. Falja ndaj borxhliut.

    Hudhejfe trasmeton se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Njė burrė vdiq dhe hyri nė xhenet, kur hyri nė tė e pyetėn: ‘Ēfarė pune bėje nė dynja?’ Ai u pėrgjigj: ‘Unė bėja tregti me njerėzit dhe atyre qė mė kishin borxh ua shtyja afatin e shlyerjes, kėshtu qė Allahu e fali atė." Muslimi.

    16. Kush e lut Allahun e Madhėruar t'i dhurojė xhenetin tre herė dhe kush i kėrkon mbrojtje nga zjarri tre herė.

    Nga Enesi transmetohet se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Kush e lut Allahun tre herė qė t'i dhurojė xhenetin, xheneti thotė: ‘O Zot, bėje kėtė person nga banorėt e xhenetit!’ Dhe kush e lut Allahun tre herė qė ta mbrojė nga zjarri, zjarri thotė: ‘O Zot, nxirre kėtė njeri nga zjarri!" Tirmidhiu, e ka saktėsuar Albani.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  9. #9
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Nga kėnaqėsitė e Xhenetit

    Nga kėnaqėsitė e Xhenetit


    Nga Ebu Hurejre( رضي الله عنه )
    “Kam pėrgatitur pėr robėrit e Mi tė mirė atė qė asnjė sy s’e ka parė, asnjė vesh s’e ka dėgjuar, as qė i ka shkuar ndėr mend ndokujt”. 1.

    Ibn Abas ( رضي الله عنه ) pėrmendi lidhur me thėnien e Allahut ( سبحانه تعالى):

    “Dhe pėrgėzo ata qė besojnė dhe bėjnė punė tė mira se do tė kenė kopshte nėn tė cilat rrjedhin lumenjtė. Sa herė qė aty u ofrohen fruta, do tė thonė:’Kėto fruta na qenė ofruar mė parė’, dhe atyre do t’u jepen gjėra tė ngjashme. Aty do tė kenė bashkėshorte tė pastra dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė”. (el-Bekareh, 25)

    Sa i pėrket thėnies “... dhe atyre do t’u jepen gjėra tė ngjashme”, Ibn Abas pėrmendi:

    “... Kurrgjė nga gjėrat e kėsaj botė qė gjenden nė Xhenet nuk janė tė njėjta, pėrveē nė emėr”. 2.

    Nga Ebu Hurejre se i Dėrguari i Allahut (صلى الله عليه و سلم ):

    “Vėrtet, banorėt e Xhenetit nuk do tė kenė as qime nė trup, as mjekėr, dhe ata do tė kenė surmė (Kuhl) natyrore nė sytė e tyre. Rinia e tyre kurrė s’do tė mbarojė dhe teshat e tyre kurrė s’do tė vjetrohen”. 3.

    Nga el-Mikdām ( رضي الله عنه ) se i Dėrguari i Allahut ( (صلى الله عليه و سلم )tha:


    “S’ka ndonjė qė vdes si fetus apo si plak – dhe krejt njerėzit janė mes kėtyre – veēse do tė ringjallet nė moshėn 33 vjeē. Nėse ai do tė jetė nga banorėt e Xhenetit, do tė ketė shtatin si tė Ademit, pamjen si tė Jusufit dhe zemrėn si tė Ejubit. Kurse, kushdo qė ėshtė nga banorėt e Zjarrit, do tė ketė pėrmasa gjigande, si tė maleve”. 4.

    Nga Abdullah ibn Amr ( رضي الله عنه ) i cili tha:

    “Vėrtet, mė i ulėti nė pozitė nga banorėt e Xhenetit, do tė ketė (dhjetėmijė) 10 000 shėrbėtorė. Secili shėrbėtor do tė kryejė njė detyrė tė ndryshme nga tjetri”, pastaj recitoi ajetin:

    ”Kur i sheh ata, i mendon tė jenė margaritarė tė derdhur” (el-Insan, 19). 5.

    Nga Hakīm ibn Mu’āwijeh el-Kushejri ( رضي الله عنه ), nga babai i tij, I cili kishte dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut ( صلى الله عليه و سلم ) tė thoshte:

    “Nė Xhenet, ka njė Det me ujė, njė Det me Qumėsht, njė Det me Mjaltė dhe njė Det me Verė; pastaj lumenjtė (e Xhenetit) dalin prej tyre". 6.

    Nga Enes ibn Malik ( رضي الله عنه ) i cili tha:”Ndoshta, ju i mendoni lumenjtė e Xhenetit tė ngulitur nė tokė (si lumenjtė e dunjasė). Jo!

    Pasha Allahun, ata rrjedhin mbi sipėrfaqe. Njėri breg i tij ėshtė nga margaritari, tjetri nga rubini, dhe dheu i tij ėshtė nga edhfer misk”, kėshtu qė thashė:”Ēka ėshtė edhfer?” Ai u pėrgjigj:”I pastėr dhe i papėrzier”. 7.

    Nga Ebi Se’id el-Khudri ( رضي الله عنه ) i cili tha se i Dėrguari i Allahut( صلى الله عليه و سلم) ) tha:

    “Vėrtet, nė Xhenet ka njė pemė nėn tė cilėn njė kalorės i shpejtė e i zoti do tė kalėronte pėr njėqind vite dhe s’do ta kalonte atė”. 8.

    Nga Ebu Hurejre i cili tha se i Dėrguari i Allahut (صلى الله عليه و سلم )kishte thėnė:

    “S’ka pemė nė Xhenet veēse trungun e ka nga ari”. 9.

    Ibn Hibān shėnon njė hadith qė pėrmend se njė ēifut iu afrua pejgamberit dhe i tha:

    ”O Ebul-Kasim, a nuk thua se banorėt e Xhenetit do tė hanė e do tė pinė?” Ai ( صلى الله عليه و سلم ) u pėrgjigj:

    ”Po, pasha Atė nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti i Muhamedit. Vėrtet qė ndonjėrit prej tyre do t’i jepet fuqia e njėqind burrave nė tė ngrėnė, nė tė pirė dhe nė bėrjen e marrėdhėnieve seksuale”.

    Ai (burri) tha:

    ”Por, ai qė ha e qė pi, ka nevojė pėr jashtėqitje, kurse nė Xhenet s’do tė ketė gjėra tė pakėndshme!” Ai ( صلى الله عليه و سلم ) u pėrgjigj:

    ”Jashtėqitja pėr ndonjėrin prej tyre do tė bėhet nėpėrmjet djersitjes e cila do tė dalė nga lėkurat e tyre me erė misku, pastaj barqet e tyre do tė zbrazen”. 10.

    Nga Sulejm ibn Amir i cili tha:

    ”Sahabėt e tė Dėrguarit thoshin:’Vėrtet, Allahu na ofronte dobi nėpėrmjet ndonjė beduini dhe pyetjeve qė ai bėnte. Njė beduin erdhi njė ditė dhe tha:’O i Dėrguar i Allahut, vėrtet qė Allahu pėrmend njė pemė tė dėmshme nė Xhenet, kurse unė nuk mendoja se do tė ketė nė Xhenet ndonjė pemė tė dėmshme pėr pronarin e saj”.

    I Dėrguari (صلى الله عليه و سلم ) tha:

    ’Ēka ėshtė ajo?’

    Ai tha:

    ’Pema e Sidrit, meqė ajo ka gjemba tė
    dėmshėm’.

    I Dėrguari i Allahut ( صلى الله عليه و سلم ) tha:

    ’A nuk thotė Allahu:

    ’(Ata do tė jenė) Midis pemėve tė sidrit pa gjemba’ (el-Wāki’ah, 28)?

    ’ Allahu do t’ua heqė gjembat dhe, nė vend tė secilit gjemb, do tė vendosė fruta. Vėrtet qė ai (sidri) do tė japė fruta dhe ēdo frutė do tė ēelė me 72 ngjyra tė shijeve tė ndryshme dhe asnjė ngjyrė s’do t’i pėrngjajė tjetrės’”. 11.

    Nga Ebu Se’īd el-Khudri ( رضي الله عنه ) i cili tha se i Dėrguari i Allahut( صلى الله عليه و سلم) ) kishte thėnė:

    “Nėse besimtari dėshiron tė ketė fėmijė nė Xhenet, shtatzėnia, lindja e fėmijės dhe rritja e tij ndodhin pėr disa ēaste (apo pėr njė kohė tė shkurtėr) dhe fėmija do tė jetė mu ashtu siē e dėshirojnė”. 12.

    “Vėrtet qė nė Xhenet ka njė lum qė pėrshkon Xhenetin. Anash brigjeve tė tij ka vajza (tė virgjra) pėrballė njėra-tjetrės, tė cilat do tė kėndojnė me zėrin mė tė bukur qė krijesat kanė dėgjuar, saqė ata s’do tė besojnė sė ka kėnaqėsi si ajo (nė Xhenet)”. Ne thamė:”O Ebu Hurejre, si ėshtė ai kėndim?” Ai tha:”Nėse do Allahu, do tė jetė tesbih (subhane Allah), tehmīd (elhamdulilah), dhe lartėsime e lavdėrime ndaj Zotit ”(سبحانه و تعالى )13.

    Nga Ebu Ejub ( رضي الله عنه ) i cili tha:

    ”Erdhi njė beduin arab te i Dėrguari ( صلى الله عليه و سلم ) dhe tha:’O i Dėrguar i Allahut, vėrtet qė unė i dua kuajt. A do tė ketė kuaj nė Xhenet?’ I Dėrguari i Allahut( صلى الله عليه و سلم) ) tha:

    ’Nėse hyn nė Xhenet, do tė tė sillet njė kalė me dy krah, i bėrė nga rubini, dhe ti do tė bartesh mbi tė dhe ai do tė fluturojė me ty kudo qė ti do (nė Xhenet)' 14.


    Nga Sulejman ibn Burejdeh, nga babai i tij, i cili tha:

    ”Njė burrė e pyeti tė Dėrguarin ( صلى الله عليه و سلم ):’A ka kuaj nė Xhenet?’ I Dėrguari u pėrgjigj:

    ’Nėse Allahu tė shtie nė Xhenet, ti s’do tė dėshirosh tė tė sillet njė hamshor i bėrė nga rubini qė do fluturojė kudo qė ti do veēse kjo do tė ndodhė’.

    Njė tjetėr pyeti:’O i Dėrguar i Allahut, a ka deve nė Xhenet?’ Por, ai ( صلى الله عليه و سلم ) nuk iu pėrgjigj me atė qė i tha shoqėruesit tė tij (pyetėsit tė parė); ai ( صلى الله عليه و سلم ) tha:

    ’Nėse Allahu tė shtie nė Xhenet, do tė kesh ēfarėdo qė tė dėshiron shpirti dhe ēfarėdo qė ta kėnaqė syrin’” 15.


    1 Buhari & Muslim.
    2 Shėnuar nga Imam Ibn Xherīr et-Taberi nė tefsirin e tij 1/392.
    3 Shėnuar nga et-Tirmidhi (2539) dhe cilėsuar si sahi nga shejh Albani nė Sahih et-Terghīb.
    4 Shėnuar nga Bejheki dhe cilėsuar si hasan nga shejh el-Albani nė Sahīh Terghīb (3701).
    5 Shėnuar nga Ibn Xherīr et-Taberi dhe cilėsuar si sahih nė Sahīh Terghīb (3705).
    6 Shėnuar nga Ibn Hibān (2623) dhe Tirmidhi (2574), dhe cilėsuar si hasan nga shejh Albani nė Sahīh et-Terghī (3722).
    7 Shėnuar nga Ibn ebi Dunja dhe cilėsuar si sahi nga shejh Albani nė Sahīha (2513).
    8 Buhari & Muslim.
    9 Shėnuar nga et-Tirmidhi dhe cilėsuar si sahi nga shejh Albani nė Sahīh et-Terghīb (3732).
    10 Shėnuar nga Ahmed dhe Nesa’i dhe cilėsuar si sahi nga shejh Albani nė Sahīh Terghīb (3739).
    11 Shėnuar nga Ibn ebi Dunja dhe cilėsuar si sahi nga shejh Albani nė Sahih Terghīb (3742).
    12 Shėnuar nga Ahmed (11079) dhe Tirmidhi (2563) dhe cilėsuar si sahi nga shejh Albani nė Sahih Sunen et-Tirmidh (2077).
    13 Shėnuar nga Bejheki dhe shėnuar si sahi nga shejh Albani nė Sahīh Terghīb (3751).
    14 Shėnuar nga et-Tirmidhi dhe cilėsuar si sahi li gajrihi nga shejh Albani nė Sahīh Terghīb (3757).
    15 Shėnuar nga et-Tirmidhi dhe cilėsuar si hasan li gajrihi nga shejh Albani nė Sahīh Terghīb (3756).

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ramazan_it : 03-03-2012 mė 08:25
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  10. #10
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shkallėt e xhennetit



    Allahu i Lartėsuar thotė:

    ''Nuk janė tė barabartė ata besimtarė qė rrinė nė shtėpitė e tyre (qė nuk luftuan), pėrveē atyre qė nuk mundėn, me ata qė me pasurinė dhe jetėn e tyre luftuan nė rrugėn e Allahut. Allahu i ka parapėlqyer (i gradoi) me njė shkallė mė tė lartė ata qė luftuan me pasurinė dhe jetėn e tyre pėrmbi ata qė rrinė nė shtėpitė e tyre (me arsye). Pėr secilin Allahu ka premtuar mirėsi (xhennet), por Allahu ka parapėlqyer (graduar) ata qė luftojnė pėrmbi ata qė rrinė nė shtėpi me grada shumė mė tė larta. Shkallė tė larta vlerėsimi prej Tij, si dhe falje dhe mėshirė. Dhe Allahu ėshtė vazhdimisht falės i madh dhe kurdoherė mėshirėplotė''. (Nisa, 95-96)

    Dahaku nė lidhje me fjalėt e Allahut ''Ata kanė shkallė tė larta te Zoti i tyre'', thotė:

    "Njėra palė nė shkallė mė tė larta se tjetra. I sheh ata sipėr tė cilėve qėndron dhe nuk i sheh ata tė cilėt qėndrojnė nė shkallė mė tė larta se ai, dhe kėshtu mendon se askush nuk ėshtė mė lart se ai".1

    Shiko si Allahu sė pari mbivlerėsoi me njė shkallė mė lartė luftėtarin pėrmbi atė qė nuk doli nė luftė pėr shkak tė pamundėsisė dhe, sė dyti, mbivlerėsoi me shumė shkallė mė lart atė qė luftoi (muxhahidin) pėrmbi atė qė pa arsye nuk doli nė luftė.

    Allahu i Lartėsuar thotė:

    ''A ėshtė atėherė ai qė ndjek dhe kėrkon kėnaqėsinė mė tė mirė tė Allahut, njėsoj si ai qė tėrheq mbi vete zemėrimin e Allahut. Vendbanimi i tij ėshtė xhehenemi dhe sa i keq ėshtė njė fund i tillė! Ata janė nė shkallė tė ndryshme pranė Allahut dhe Allahu ėshtė Vėzhgues pėr ēdo gjė qė ata bėjnė.'' (Ali Imran, 162-163)

    ''Besimtarė janė vetėm ata tė cilėt kur pėrmendėt Allahu ndjejnė frikė nė zemrat e tyre dhe kur u lexohen ajetet e Tij (Kur'ani), ato ua shtojnė edhe mė besimin, dhe ata i mbėshteten vetėm Zotit tė tyre. Tė cilėt e falin namazin dhe qė shpenzojnė nga ato gjėra me tė cilat Ne i kemi furnizuar. Mu kėta janė besimtarėt e vėrtetė. Pėr kėta do tė ketė shkallė tė larta te Zoti i tyre dhe falje e begati tė nderuar''. (Enfal, 2-4)

    Nė dy pėrmbledhjet mė tė sakta2 tė hadithit ėshtė transmetuar nga Ebu Seid el-Huduriu se Pejgamberi ka thėnė:

    "Banorėt e xhennetit do t'i shohin nga lart banesat nė xhennet, ashtu siē e sheh njė yll qė shkėlqen larg nga lindja a perėndimi. Kjo pėr shkak tė epėrsisė sė tyre ndaj njėra-tjetrės nė shpėrblim". Kur ata dėgjuan kėtė, thanė:"O i Dėrguar i Allahut, a janė kėto vendbanime tė larta pėr pejgamberėt dhe qė nuk mund t'i arrijė askush tjetėr?" Pejgamberi u pėrgjigj:"Jo! Pėr Atė, nė Duart e tė Cilit ėshtė jeta ime, kėto janė pėr ata njerėz qė besuan Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij".

    Gjithashtu nė dy pėrmbledhjet mė tė sakta tė hadithit ėshtė transmetuar nga Sehl bin Sadi se Pejgamberi ka thėnė:

    "Banorėt e xhennetit do t'i shohin banesat e xhenetlinjėve ashtu siē shihet njė yll nė lartėsi tė qiellit".3

    Transmeton imam Ahmedi se Pejgamberi ka thėnė:

    "Poseduesit tė Kur'anit kur tė futet nė xhennet i thuhet:'Lexo dhe ngrihu!'. Ai lexon dhe pėr ēdo ajet ngrihet njė shkallė mė lartė deri te ajeti i fundit qė di".4


    Ky hadith argumenton qartė se xhenneti ka mė tepėr se njėqind shkallė.
    Ndėrsa hadithi tė cilin e transmeton Buhariu nga Ebu Hurejra se pejgamberi ka thėnė:

    "Nė xhennet ka njėqind shkallė tė cilat Allahu i ka pėrgatitur pėr ata qė luftojė nė rrugėn e Tij dhe largėsia nė mes dy shkallėve ėshtė sa largėsia e qiellit nga toka. Kur tė kėrkosh prej Allahu, kėrko Firdewsin i cili ėshtė pjesa e mesme dhe mė e lartė e xhennetit. Kulmi i tij ėshtė Arshi i tė Mėshirėplotit dhe prej aty rrjedhin lumenjtė e xhennetit".

    Kėto njėqind shkallė ose duhet tė jenė pjesė e shkallėve tjera, ose duhet tė jenė sipėr/nėn shkallėve.

    Mendimin e parė e pėrforcon hadithi tė cilin e transmeton Muadh bin Xhebeli se Pejgamberi ka thėnė:

    "Kush fal kėto pesė namazet e detyrueshme dhe agjėron muajin e ramazanit, ka njė pretim tė drejtė nga Allahu qė ta falė atė, pavarėsisht se a bėn hixhret, apo rri nė vendin ku e ka lindur nėna e tij". Muadhi tha:'O i Dėrguar i Allahut, mė lejo tė dalė dhe t'i pėrgėzojė njerėzit?' Ai iu pėrgjigj:'Jo! Lėri njerėzit tė punojnė, sepse nė xhennet ka njėqind shkallė dhe largėsia nė mes dy shkallėve ėshtė sa largėsia e qiellit nga toka. Shkalla mė e lartė ėshtė Firdewsi, mbi tė qėndron Arshi, ai ėshtė mesi i Xhennetit dhe prej aty rrjedhin lumenjtė e xhennetit. Kur tė kėrkoni nga Allahu, kėrkoni Firdewsin"5.

    Cila ėshtė shkalla mė e lartė dhe si quhet ajo

    Imam Muslimi (384) transmeton nga Abdullah bin Amer bin Asi i cili e ka dėgjuar Pejgamberin tė ketė thėnė:

    "Kur ta dėgjoni muezinin, thoni po atė qė thotė ai. Pastaj mė dėrgoni salavat, sepse kush mė dėrgon mua salavat njė herė, Allahu shpreh salavat mbi tė dhjetė herė. Dhe kėrkoni pėr mua Wesilen, e cila ėshtė shkallė nė xhennet. Ajo i jepet vetėm njė njeriu dhe shpresojė tė jem unė ai. Kush e lut Allahun qė tė ma jep mua Wesilen, atij i lejohet ndėrmjetėsimi im".


    Imam Buhariu dhe imam Muslimi transmetojnė nga Xhabiri se Pejgamberi ka thėnė:

    "Kush thotė kėto fjalė pas dėgjimit tė ezanit:''O Allah, Zot i kėsaj thirrjeje tė plotė dhe i namazit qė do tė falet, jepi Muhammedit Wesilen (shkallėn mė tė lartė) dhe nderimin dhe ngrehe nė vendin mė tė lartė (mė tė lavdishėm) tė cilin ia premtove', ai e meriton ndėrmjetėsimin tim".

    Ebu Nuajmi6 transmeton se Ajshja ka thėnė:

    "Njė njeri erdhi te Pejgamberi dhe i tha:'Pėr Allahun, vėrtet qė ti je mė i dashur tek unė se vetja ime, se familja ime dhe se fėmijėt e mi. Kur jam nė shtėpi dhe tė pėrmend, nuk mund tė pėrmbahem derisa tė vijė tė tė shoh. Ndėrsa po e kujtoja vdekjen time dhe vdekjen tėnde, kuptova se kur tė futesh nė xhennet do tė ngrihesh nė shkallė me pejgamberėt, ndėrsa unė kur tė futem nė tė, kam frikė se nuk do tė shoh mė. Pejgamberi nuk iu pėrgjigj vetėm pasi erdhi xhibrili me kėtė ajet:''Dhe kush i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit (Muhammedit), ata do tė jenė nė shoqėrinė e atyre tė cilėt Allahu i begatoi; me pejgamberėt, me besnikėt (ndaj Pejgamberit), me dėshmorėt dhe me tė drejtit. Sa shoqėrues tė mirė janė ata''. (Nisa, 69)

    Shkalla e Pejgamberit ėshtė quajtur Wesile7, sepse ėshtė shkalla mė e afėrt me Arshin e Mėshiruesit. Ajo gjithashtu ėshtė edhe shkalla mė e afėrt me Allahun.

    Fjala ''Wesile'' e ka kuptimin e ndėrmjetėsit.

    Ai (wesilja) ėshtė xhenneti mė i mirė, mė i ndershėm dhe mė i ndritshėm. Salih bin Abdulkerimi thotė se Fudajl bin Ijadi na tha:"A e dini pse ėshtė zbukuruar xhenneti? Sepse Arshi ėshtė kulmi i tij".

    Duke e komentuar wesilen, Kelbij thotė:

    "Kėrkoni afrim tek Ai me vepra tė mira". Kėtė kuptim tė wesiles e ka zbuluar qartė Allahu i Lartėsuar nė fjalėt e Tij:'

    'Ata tė cilėt i thėrrasin (i adhurojnė) duke kėrkuar afrim (wesile) te Zoti i tyre me atė (tė adhuruarit e tyre tė kotė), pėr tė cilin (mendojnė se) ėshtė mė i afėrt i Tij''. (Isra, 57)

    Fjala e Allahut:

    ''Pėr tė cilin (mendojnė se) ėshtė mė i afėrt i Tij'', ėshtė komentimi i wesiles (afrimit) tė cilėn ata (idhujtarėt) bėjnė gara pėr ta arritur duke i lutur dhe adhuruar zotat e tyre tė kotė. Pėrderisa Pejgamberi qe krijesa mė e devotshme, qė mė sė miri njohu madhėrinė e Allahut, qė mė sė shumti iu frikėsua dhe e deshi Allahun, grada e tij qe grada mė e afėrt me Allahun, pra shkalla mė e lartė e xhennetit. Qė Allahu t'i ngrejė dhe t'ua shtojė besimin ummetit tė tij, Pejgamberi i urdhėroi ata qė ta kėrkojnė kėtė shkallė pėr tė. Ndėrsa ummeti i tij e bėjnė kėtė nė shenjė respekti pėr besimin dhe udhėzimin qė arritėn nėpėrmes duarve tė tij.

    Kėto tekste janė shkėputur nga libri ''Hadi el-Erwah ila Bilad el-Efrah'', tė autorit Ibėn Kajim el-Xhewzije

    ___________________________________

    1. E transmeton iben ebi Hatimi nė Tefsirin e tij (8799) me zinxhirė tė saktė transmetuesish.
    2. Buhariu (3256) Muslimi (2831).
    3. Buhariu (6555) Muslimi (2830).
    4. Hadithi ėshtė i saktė.
    5. Albani thotė: Hadith i saktė.
    6. el-Hilje (4/239). Shejh Mukbili e ka vlerėsuar kėtė hadith si tė mirė (hasen).
    7. Iben Kethiri nė tefsirin e tij (5/200)thotė:

    "Wesila ėshtė ndėrmjetės me anė tė tė cilės arrihet qėllimi. Gjithashtu wesila ėshtė edhe emėr i shkallės mė tė lartė nė Xhennet. Ajo ėshtė grada dhe banesa e Pejgamberit nė xhennet dhe vendi mė i afėrt me Arshin."
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ramazan_it : 17-03-2012 mė 16:34
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  11. #11
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Xhehennemi

    Gjendje tė banorėve tė Xhehenemit


    El-Xhenneh uen-Nar e Umer Sulejman el-Eshkar

    Pėrmasat e mėdha tė banorėve tė Xhehenemit

    Kur banorėt e Xhehenemit tė hyjnė nė tė, ata do tė jenė me pėrmasa gjigande, nė njė formė qė kurrkush s’mund ta kapė, pėrveē Atij qė i krijoi. Sipas njė hadithi tė transmetuar nga Ebu Hurejre, i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Largėsia mes krahėve tė qafirit nė Xhehenem do tė jetė sa udhėtimi treditėsh i njė kalėruesi tė shpejtė”.

    Ebu Hurejre transmetoi se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Dhėmballa apo dhėmbi i syrit i qafirit do tė jetė sa (kodra) Uhudi, ndėrsa trashėsia e lėkurės sė tij do tė jetė sa njė udhėtim treditėsh”1.

    Zejd ibn Erkam tha:

    “Njeriu qė ėshtė pėrcaktuar pėr Xhehenem, do tė bėhet i stėrmadh si pėrgatitje pėr tė; njė dhėmballė e tij do tė jetė sa kodra e Uhudit”.


    Kjo ėshtė transmetuar nga Ahmed, i cili ia atribuon pejgamberit (salallahu alejhi ue selam), por Zejdi nuk pohoi ta ketė dėgjuar kėtė nga pejgamberi (salallahu alejhi ue selam). Shejh Albani tha qė isnadi i tij ėshtė sahi, sipas Ibn Maxhes dhe Ahmedit; Silsileh el-Hadith es-Sahiha 4/131.

    Ebu Hurejre transmetoi se pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Dhėmballa e qafirit nė Ditėn e Ringjalljes do tė jetė sa Uhudi, ndėrsa trashėsia e lėkurės sė tij do tė jetė shtatėdhjetė parakrahė"2 .

    "Krahu i tij do tė jetė sa el-Bejda, kofsha e tij do tė jetė si Werkani dhe vendi qė ai do tė zėrė do tė jetė sa largėsia mes meje dhe er-Rebdhe”3.

    Ky shtim i pėrmasave tė trupit tė qafirit do ta shtojė vuajtjen e tij. Duke e komentuar hadithin e transmetuar nga Muslim lidhur me kėtė temė, en-Newewi tha:

    “Krejt kjo ėshtė me qėllim tė shtimit tė vuajtjes, dhe kjo ėshtė e mundur pėr Allahun fuqimadh. Ne duhet tė besojmė nė kėtė, sepse i vėrteti (pejgamberi) na ka treguar pėr kėtė”4.

    Ibn Kethiri nė komentimin e kėtij hadithi tha: “(Kjo bėhet) Nė mėnyrė qė ndėshkimi dhe vuajtja tė jenė mė tė mėdha, meqė Allahu i madhėruar i cili ėshtė i ashpėr nė ndėshkim, thotė:

    ‘... qė ata tė shijojnė ndėshkimin’. (4:56)”5

    __________________________________________________ ______________

    1 Muslim 4/2189, et-Tirmidhi, el-Hakim, Ibn Maxheh dhe Ahmed.
    2 (Sh.p) Gjatėsia e njė parakrahu ėshtė rreth 45 centimetra.
    3 El-Hakim dhe Ahmed. Silsileh el-Hadith es-Sahiha 4/94. el-Bejda mund tė jetė emėr i ndonjė kodre.
    4 Sherh en-Newewi ala Muslim 17/186).
    5 Ibn Kethir, en-Nihaje 2/139.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  12. #12
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ushqimi, pija dhe veshja e banorėve tė Zjarrit


    Ushqimi i banorėve tė Xhehenemit ėshtė ed-Derij dhe ez-Zekkum, ndėrsa pija e tyre do tė jetė el-Hemijm, el-Gheslijn dhe el-Ghessaak.

    Allahu i madhėruar thotė:

    “Ata s’do tė kenė ushqim tjetėr pėrveē bimės helmuese e gjembaēe (Derij), e cila as nuk tė mban gjallė, as nuk ta largon urinė”. (88:6-7)

    ed-Derij ėshtė njė bimė gjembaēe, e njohur si esh-Shubruk, e cila rritet nė Hixhaz. Ibn Abas tha:

    “Kjo ėshtė bimė gjembaēe e ulėt. Kur rritet, quhet Derij”.

    Katade tha:

    “Ky ėshtė lloji mė i keq i ushqimit”6

    Ky ushqim s’do t’u bėjė kurrfarė dobie banorėve tė Xhehenemit dhe ata aspak s’do tė ndjejnė kėnaqėsi nė ngrėnien e saj. Kjo ėshtė njėra nga format e ndėshkimit qė ata do tė pėrjetojnė.

    Allahu i lartėsuar thotė:

    “Vėrtet, ushqimi i gjynahqarėve do tė jetė pema Zekkum, qė ėshtė si tunxh i shkrirė e qė do tė vlojė nė brendėsinė e tyre sikurse uji i valė”. (44:43-46)

    Pema e Zekumit pėrshkruhet edhe nė njė ajet tjetėr:

    “A ėshtė mė mirė Xheneti, apo pema Zekkum? Vėrtet qė Ne e bėmė atė njė sprovė pėr zullumqarėt. Ajo ėshtė njė pemė qė mbinė nė fund tė Xhehenemit. Frutat e saj janė si koka dreqėrish. Vėrtet, ata do tė hanė pre saj dhe do t’i mbushin barqet me tė, pastaj atyre do t’u jepet tė pinė njė pėrzierje nga uji i valė, pastaj ata do tė kthehen nė Zjarrin flakėrues”. (37:62-68)

    Nė njė vend tjetėr nė Kuran, Allahut i patėmeta thotė:

    “Atėherė, o ju mohues tė lajthitur, vėrtet do tė shijoni pemėn Zekkum. Ju do t’i mbushni barqet me tė dhe pas kėsaj do tė pini ujin e valė; vėrtet, ju do tė pini sikurse devetė e etshme. Kėshtu do tė priten ata nė Ditėn e Shpagimit”. (56:51-66)

    Ajo ēka mund tė kuptohet nga kėto ajete ėshtė se kjo pemė ėshtė njė pemė e pėshtirė, rrėnjėt e sė cilės lėshohen thellė nė fundin e Xhehenemit dhe degėt e sė cilės shtrihen kudo. Frytet e saj janė aq tė shėmtuara, saqė janė krahasuar me kokat e dreqėrve, nė mėnyrė qė secili tė kuptojė lehtė sesa tė shėmtuara janė, ndonėse nuk i kanė parė asnjėherė (kokat e dreqėrve). Ndonėse kjo pemė ėshtė aq e ndyrė dhe e padurueshme, banorėt e Xhehenemit do t'i kapė uria aq shumė, saqė s’do tė kenė zgjidhje tjetėr veēse tė hanė prej saj, derisa tė ngopen.

    Kur t’i kenė mbushur barqet, ky ushqim do tė fillojė tė trazohet si uji i zier, ēka do tė shkaktojė njė vuajtje tė pamasė pėr ta. Nė kėtė pikė, ata do ta mėsyjnė el-Hemijm, qė ėshtė uji tepėr i nxehtė, dhe ata do ta pinė sikurse devetė qė pinė vazhdimisht, por etja e tyre kurrė nuk shuhet, pėr shkak tė ndonjė sėmundjeje. Pastaj, ky ujė do t’i shqyejė tė pėrbrendshmet e tyre:

    “... atyre do t’u jepet ujė i valė qė ua shqyen zorrėt”. (47:15)

    Kjo ėshtė “mirėpritja” qė do t’u bėhet atyre nė atė Ditė tė tmerrshme. Allahu na mbrojt nga kjo me mėshirėn e Tij! Kur banorėt e Xhehenemit tė hanė ushqimin e ndyrė ed-Derij dhe ez-Zekkum, ai do t’ua zėrė frymėn, sepse ėshtė i qelbėsuar:

    “Vėrtet, te Ne ka pranga dhe Zjarr tė furishėm, njė ushqim qė ta zė frymėn dhe njė ndėshkim tė dhimbshėm”. (73:12-13)

    Ushqimi i cili ua zė njerėzve frymėn ėshtė ai, qė mbetet nė fyt. Pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) na e pėrshkroi natyrėn e tmerrshme dhe tė shėmtuar tė ez-Zekkum:

    “Sikur njė pikė nga ez-Zekkum tė binte nė kėtė botė, banorėt e tokės dhe krejt mjetet se jetesės sė tyre do tė shkatėrroheshin. E, si do tė jetė puna e atij qė do t’i duhet ta hajė atė?”7

    el-Gheslijn dhe el-Ghessaak ėshtė e njėjta gjė: qelbi qė rrjedh nga lėkurat e banorėve tė Xhehenemit. Ėshtė sugjeruar se kjo i referohet derdhjes nga pjesėt intime tė gruas qė kurvėron si dhe lėkurės dhe mishit tė kalbur tė qafirėve. El-Kurtubi tha:
    “Ky ėshtė lėngu i banorėve tė Zjarrit”8

    1) el-Hemijm – Uji tepėr i nxehtė .

    Allahu na tregon se el-Gheslijn ėshtė vetėm njė nga ndėshkimet e ngjashme tė padurueshme. Pija e banorėve tė Xhehenemit do tė jetė el-Hemijm. Allahu i madhėruar thotė:

    “... kur ata tė lusin pėr lehtėsim, atyre do t’u jepet ujė si tunxh i shkrirė, i cili do t’ua djegė fytyrat. Sa pije e tmerrshme dhe sa vendqėndrim i mundimshėm!” (18:29)

    “... dhe atij do t’i jepet pėr tė pirė ujė pėrvėlues, tė cilin ai do ta pijė pa dėshirė dhe do ta ketė tepėr vėshtirė ta pėrpijė...” (14:16-17)

    Kėto ajete pėrmendin katėr lloje tė pijes qė banorėve tė Xhehenemit do t’u duhet ta durojnė:

    Allahu thotė:

    “Dhe midis ujit tė valė do tė sillen vėrdallė!” (55:44)

    Kjo ėshtė shpjeguar si uji skajshmėrisht i nxehtė.

    2) el-Ghessaak – Njėjtė si mė lart.
    3) el-Sedijd (Qelbi) – lėngu qė rrjedh nga mishi dhe lėkura e qafirit.

    Muslimi transmeton nga Xhabiri se pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Kushdo qė pi alkool, do tė detyrohet tė pijė baltėn e Khebal”. Pyetėn:”O i Dėrguar i Allahut, ēka ėshtė balta e Khebal”. Ai tha:”Djersa e banorėve tė Xhehenemit” apo “Lėngu i banorėve tė Xhehenemit”.

    4) el-Muhl

    Sipas hadithit tė Ebu Se’id el-Khudrit, tė transmetuar nga Ahmed dhe nga et-Tirmidhi, pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Ky ėshtė si vaji i valė. Kur sillet afėr fytyrės sė personit, lėkura e fytyrės bie nė tė”.

    Ibn Abas tha:

    ”Ky ėshtė si vaji shumė i trashė”.

    Disa gjynahqarėve do t’u jepet pėr tė ngrėnė gaca tė Xhehenemit si njė ndėshkim i pėrshtatshėm:

    “Ata qė padrejtėsisht hanė pasurinė e jetimėve, nė barkun e tyre fusin zjarr, dhe ata do tė hyjnė nė Zjarrin flakėrues!” (4:10)

    “Ata qė fshehin atė qė Allahu zbriti nė Libėr pėr njė fitim tė vogėl, nuk pėrpijnė tjetėr veēse Zjarr...” (2:174)

    Sa u pėrket teshave tė banorėve tė Zjarrit, Allahu i madhėruar na thotė se atyre do t’u qepen tesha nga zjarri, siē thuhet nė Kuran:

    “... Sa u pėrket atyre qė mohojnė (Zotin), atyre do t’u qepen tesha nga zjarri dhe mbi kokat e tyre do tė derdhet uji i valė”. (22:19)

    Allahu fuqimadh thotė:

    ”Nė atė Ditė, do t'i shoshėsh gjynahqarėt nė pranga tė bėrė bashkė. Teshat e tyre do tė jenė nga katrani dhe fytyrat e tyre do t'i mbulojė zjarri”. (14:49-50)

    Ky katran apo zift ėshtė bakėr i shkrirė. Sipas njė hadithi qė Muslim e shėnon nga Ebu Malik el-Esh’ari, pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Gruaja qė vajton tė vdekurin, nėse nuk pendohet para vdekjes, do tė ringjallet nė ditėn e Ringjalljes duke mbartur kėmishė katrani dhe mbulesė zgjebeje”.



    __________________________________________________ ______________

    6 Ibn Rexheb, et-Tekhwif min en-Nar, f.115.
    7 Transmetuar nga et-Tirmidhi, i cili tha se ėshtė hadith sahih-hasen. Mishkat el-Mesabih 3/105, transmetuar nga Ibn Abas. Njė tjetėr lloj qė do tė hahet nga banorėt e Zjarrit ėshtė el-Gheslijn. Allahu fuqiplotė thotė: “Nė kėtė Ditė, ai s’do tė ketė mik e as ushqim tjetėr pėrveē qelbėsirės nga shpėlarja e plagėve (el-Gheslijn), tė cilin s’e ha kush pos gjynahqarėve”. (69:35-37) “Kėshtu do tė jetė! Pastaj ata do tė shijojnė njė lėng pėrvėlues dhe qelbėsirėn nga shpėlarja e plagėve (Ghessak), si dhe ndėshkime tjera tė ngjashme”. (38:57-58)
    8 Jekhedhet uli el-I’tibar, f.86.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ramazan_it : 22-03-2012 mė 15:12
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  13. #13
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ndėshkimi i banorėve tė Xhehenemit dhe shkalla e vuajtjes sė tyre



    Zjarri ėshtė njė ndėshkim shumė i fortė nė tė cilin ka lloje tė ndryshme tė torturave. Pėr t’i shpėtuar kėsaj, njerėzit do tė jepnin pasurinė mė tė dashur qė kanė.

    “Sa u pėrket atyre qė refuzojnė tė besojnė dhe vdesin tė tillė, sikur ata ta ofrojnė ari sa tėrė toka pėr t’u liruar, prej tyre s’do tė pranohet. Pėr tė tillėt ka ndėshkim tė dhimbshėm dhe ata s’do tė gjejnė ndihmues”. (3:91)

    “Sa u pėrket atyre qė refuzojnė besimin, sikur tė kishin gjithēka nė tokė dhe po aq mė shumė pėr t’u liruar nga ndėshkimi i Ditės sė Gjykimit, kurrė s’do t’u pranohej. Pėr ta do tė ketė ndėshkim tė madh”. (5:36)

    Muslim transmeton nga Enes ibn Malik se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Njė nga banorėt e Xhehenemit qė ishte kėnaqur mė sė shumti nė dynja, do tė sillet nė Ditėn e Ringjalljes dhe do tė zhytet nė Zjarrin e Xhehenemit e do tė pyetet:’O biri i Ademit, a ke parė ndonjėherė ndonjė gjė tė mirė? A ke pėrjetuar ndonjė kėnaqėsi?’ Ai do tė thotė:’Jo, pasha Allahun’”10

    Vetėm disa ēaste tė shkurtra do tė bėjnė qė qafirėt tė harrojnė krejt kohėt e mira dhe kėnaqėsitė qė i pėrjetuan. Buhariu dhe Muslim transmetojnė nga Enes ibn Malik se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Nė Ditėn e Ringjalljes, Allahu do t’i thotė atij i cili e ka ndėshkimin mė tė lehtė nė Xhehenem:’Sikur tė kishe ēfarė tė doje nė dynja, a do ta jepje pėr tė shpėtuar veten?’ Ai do tė thotė:’Po’. Allahu do tė thotė:’Unė desha nga ti mė pak se kjo. Kur ishe nė shpinėn e Ademit, Unė tė kėrkova tė mos mė shoqėrosh ndonjė gjė nė adhurimin ndaj Meje, por ti kėmbėngule nė shoqėrimin e tė tjerėve nė adhurimin ndaj Meje’”.. 11

    Tmerri dhe shkalla e ashpėrsisė sė Zjarrit do tė bėjnė qė njeriu ta humbasė mendjen, dhe ai do tė jepte gjithēka qė ēmon shumė vetėm e vetėm pėr tė shpėtuar, por ai s’do tė mund ta bėjė kėtė:

    “... gjynahqari nė atė Ditė do tė donte ta lironte veten nga ndėshkimi me fėmijėt e vet, me gruan dhe me vėllain e vet, me farefisin qė e strehonin dhe me krejt atė qė gjendet nė tokė vetėm qė tė shpėtojė. Kurrsesi! Pėr tė do tė jetė Zjarri i Xhehenemit, qė ia heq lėkurėn e kokės”. (70:11-16)
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  14. #14
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ndėshkimi i banorėve tė Xhehenemit dhe shkalla e vuajtjes sė tyre



    Zjarri ėshtė njė ndėshkim shumė i fortė nė tė cilin ka lloje tė ndryshme tė torturave. Pėr t’i shpėtuar kėsaj, njerėzit do tė jepnin pasurinė mė tė dashur qė kanė.

    “Sa u pėrket atyre qė refuzojnė tė besojnė dhe vdesin tė tillė, sikur ata ta ofrojnė ari sa tėrė toka pėr t’u liruar, prej tyre s’do tė pranohet. Pėr tė tillėt ka ndėshkim tė dhimbshėm dhe ata s’do tė gjejnė ndihmues”. (3:91)

    “Sa u pėrket atyre qė refuzojnė besimin, sikur tė kishin gjithēka nė tokė dhe po aq mė shumė pėr t’u liruar nga ndėshkimi i Ditės sė Gjykimit, kurrė s’do t’u pranohej. Pėr ta do tė ketė ndėshkim tė madh”. (5:36)

    Muslim transmeton nga Enes ibn Malik se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Njė nga banorėt e Xhehenemit qė ishte kėnaqur mė sė shumti nė dynja, do tė sillet nė Ditėn e Ringjalljes dhe do tė zhytet nė Zjarrin e Xhehenemit e do tė pyetet:’O biri i Ademit, a ke parė ndonjėherė ndonjė gjė tė mirė? A ke pėrjetuar ndonjė kėnaqėsi?’ Ai do tė thotė:’Jo, pasha Allahun’”10

    Vetėm disa ēaste tė shkurtra do tė bėjnė qė qafirėt tė harrojnė krejt kohėt e mira dhe kėnaqėsitė qė i pėrjetuan. Buhariu dhe Muslim transmetojnė nga Enes ibn Malik se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Nė Ditėn e Ringjalljes, Allahu do t’i thotė atij i cili e ka ndėshkimin mė tė lehtė nė Xhehenem:’Sikur tė kishe ēfarė tė doje nė dynja, a do ta jepje pėr tė shpėtuar veten?’ Ai do tė thotė:’Po’. Allahu do tė thotė:’Unė desha nga ti mė pak se kjo. Kur ishe nė shpinėn e Ademit, Unė tė kėrkova tė mos mė shoqėrosh ndonjė gjė nė adhurimin ndaj Meje, por ti kėmbėngule nė shoqėrimin e tė tjerėve nė adhurimin ndaj Meje’”.. 11

    Tmerri dhe shkalla e ashpėrsisė sė Zjarrit do tė bėjnė qė njeriu ta humbasė mendjen, dhe ai do tė jepte gjithēka qė ēmon shumė vetėm e vetėm pėr tė shpėtuar, por ai s’do tė mund ta bėjė kėtė:

    “... gjynahqari nė atė Ditė do tė donte ta lironte veten nga ndėshkimi me fėmijėt e vet, me gruan dhe me vėllain e vet, me farefisin qė e strehonin dhe me krejt atė qė gjendet nė tokė vetėm qė tė shpėtojė. Kurrsesi! Pėr tė do tė jetė Zjarri i Xhehenemit, qė ia heq lėkurėn e kokės”. (70:11-16)


    __________________________________________________ _________

    10 Muslim, Mishkat el-Mesabih 3/102.
    11 El-Buhari, Kitab er-Rekak, Bab Sifat el-Xhenneh uen-Nar, Fet’h el-Bari 11/416. Shih po ashtu Mishkat el-Mesabih 3/102.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  15. #15
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pamje tė ndėshkimit tė tyre


    1) Ndėshkimi i banorėve tė Xhehenemit do tė ketė shkallė tė ndryshme

    Meqė xhehenemi ka nivele tė ndryshme, nė disa prej tyre ka tmerr dhe torturė mė tė madhe sesa nė tė tjerat, nė mėnyrė qė banorėt e tij tė kenė shkallė tė ndryshme tė ndėshkimit.

    Sipas njė hadithi tė shėnuar nga Muslim dhe Ahmed nga Semurah, pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha lidhur me banorėt e Xhehenemit:

    “Ka disa tė cilėt Zjarri do t’i pėrfshijė vetėm deri nė nyej tė kėmbėve, disa deri nė gjunjė, disa deri nė bel, dhe disa deri nė fyt (klavikulė)”; sipas njė transmetimi tjetėr:”... deri nė qafėt e tyre”.12

    I Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) na ka treguar pėr ata qė do tė kenė ndėshkimin mė tė lehtė nė Xhehenem.

    Buhariu transmeton nga en-Nu’man bin Beshir i cili tha:

    ”Dėgjova tė Dėrguarin e Allahut tė thotė: “Personi qė do tė ketė ndėshkimin mė tė lehtė ndėr banorėt e Xhehenemit nė Ditėn e Ringjalljes, do tė jetė njeriu nėn kėmbėn e tė cilit do tė vendoset njė gacė nga e cila truri do t'i vlojė”.

    Nė njė tjetėr transmetim tė shėnuar nga Buhariu nga en-Nu’man bin Beshir, pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Personi qė do tė ketė ndėshkimin mė tė lehtė ndėr banorėt e Xhehenemit, do tė jetė njeriu nėn kėmbėn e tė cilit do tė vendosen dy gaca nga tė cilat truri do tė vlojė si uji nė mirxhel (enė bakri) apo nė kumkum (enė nė grykė tė ngushtė)”.13

    Sipas njė transmetimi nga en-Nu’man bin Beshir nga Muslim, pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Personi qė mė sė paku do tė ndėshkohet ndėr banorėt e Xhehenemit nė Ditėn e Ringjalljes, ėshtė njeriu tė cilit do t’i jepen mbathje nga zjarri nga e cila truri do t’i vlojė si uji nė mirxhel (enė bakri). Atij s’do t’i shkojė mendja se dikush mund tė ndėshkohet mė rėndė se ai, ndonėse ai do tė ketė ndėshkimin mė tė lehtė”.14

    Buhariu dhe Muslim transmetojnė nga Ebu Se’di el-Khudri se ai kishte dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut (salallahu alejhi ue selam) tė thoshte, kur u pėrmend xhaxhai i tij Ebi Talib:


    “Ndoshta, ndėrmjetėsimi im do t’i ndihmojė atij nė Ditėn e Ringjalljes qė ai tė vendoset nė pjesėn e cekėt tė Xhehenemit, ku Zjarri do ta arrijė deri nė nyejt e kėmbėve, ēka do tė bėjė qė atij t’i vlojė truri”
    15

    Shumė ajete konfirmojnė shkallėt e ndryshme tė ndėshkimit qė do t’u jepen banorėve tė Zjarrit:

    “Hipokritėt do tė jenė nė thellėsitė mė tė mėdha tė Zjarrit ...” (4:145)

    “... dhe nė Ditėn e gjykimit do tė vendoset (do t’u thuhet melekėve):’Hidhni popullin e Faraonit nė ndėshkimin mė tė rėndė!” (40:46)

    “Atyre qė e mohojnė Allahun dhe i pengojnė (tė tjerėt) nga rruga e Allahut, Ne do t’u shtojmė ndėshkim mbi ndėshkim pėr atė se bėnin ērregullime”. (16:88)

    el-Kurtubi tha:

    Kjo temė tregon se kufri (mosbesimi) i personit i cili vetėm mohon (bėn kufr) nuk ėshtė sikurse kufri i njė person qė bėn zullum, mohon, rebelohet dhe kundėrshton. S’ka dyshim qė qafirėt do tė vuajnė shkallė tė ndryshme tė ndėshkimit nė Xhehenem, siē dihet nga Kurani dhe Suneti. Ne, me siguri, e dimė qė ndėshkimi i atyre qė u bėnė zullum dhe i vranė pejgamberėt dhe muslimanėt, si dhe pėrhapėn ērregullim dhe mosbesim nė tokė, nuk do tė jetė i njėjtė si i atyre qė vetėm mohuan ndėrsa i trajtuan mirė pejgamberėt dhe muslimanėt. A nuk sheh sesi pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) do tė ngrejė Ebu Talibin deri nė njė nivel tė cekėt tė Xhehenemit ngaqė e ndihmoi atė, e mbrojti dhe e trajtoi mirė? Hadithi i transmetuar nga Muslim nga Semureh mund tė interpretohet se i referohet qafirėve meqė ka njė hadith rreth Ebu Talibit, apo mund tė interpretohet si referencė ndaj monoteistėve qė do tė dėnohen”.16



    Ibn Rexheb tha:

    “Dije se nivelet e ndryshme tė ndėshkimit tė vuajtur nga banorėt e Xhehenemit do tė jenė nė pėrputhje me shkallėt e veprimeve tė tyre pėr tė cilat ata hyjnė nė Xhehenem”.

    Pastaj ai citon dėshmi pėr kėtė, siē janė fjalėt e Ibn Abasit:

    “Ndėshkimi i atyre qė ishin ekstremistė nė kufrin (mosbesimin) e tyre dhe qė pėrhapėn ērregullime nė tokė duke i thirrur tė tjerėt nė kufr, s’do tė jetė si ndėshkimi i atyre qė nuk bėnė kėso gjėrash”.

    Pastaj Ibn Rexheb thotė:

    “Ngjashėm, ndėshkimet e monoteistėve nė Xhehenem do tė jenė tė shkallėve tė ndryshme, sipas veprave tė tyre. Ndėshkimi i atyre qė ishin fajtorė pėr gjynahe tė mėdha nuk do tė jetė si i atyre qė kanė bėrė gjynahe tė vogla. Ndėshkimi mund tė zvogėlohet pėr disa, pėr shkak tė veprave tė tyre apo pėr ēfarėdo shkaku qė Allahu do. Kėshtu, disa prej tyre mund tė vdesin nė Zjarr”. 17

    2) Pjekja e lėkurės

    Zjarri i tė Plotfuqishmit do t’i djegė lėkurat e qafirėve. Lėkura ėshtė vendi i ndjesisė, ku ndjehet dhembja e djegies dhe, pėr kėtė arsye, Allahu fuqimadh do ta zėvendėsojė lėkurėn e djegur me njė tė re, nė mėnyrė qė tė digjet rishtas, dhe kjo do tė pėrsėritet nė pambarim:

    “Ata qė refuzojnė Shenjat tona, Ne do t’i hedhim nė Zjarr. Sa herė qė lėkurat e tyre tė digjen krejtėsisht, ne do t’i ndėrrojmė ato me lėkura tė reja, nė mėnyrė qė ata tė shijojnė ndėshkimin. Allahu ėshtė i plotfuqishėm, i Urtė”. (4:56)

    3) Shkrirja

    Njė nga llojet e torturave do tė jetė derdhja e el-Hemijm mbi kokat e tyre. el-Hemijm ėshtė uji skajshmėrisht i nxehtė. Pėr shkak tė nxehtėsisė ekstreme tė tij, ai do t’ua shkrijė tė pėrbrendshmet:

    “... Sa u pėrket atyre qė mohojnė, atyre do t’u qepen tesha nga zjarri dhe mbi kokat e tyre do tė derdhet ujė i valė, qė do t’ua shkrijė atė ēfarė gjendet nė barqet e tyre si dhe lėkurat”. (22:19-20)

    Et-Tirmidhi transmetoi nga Ebu Hurejre se pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “el-Hemijm do tė derdhet mbi kokat e tyre dhe do tė tretė gjithēka, derisa tė mbėrrijė anėt e tyre dhe krejt tė pėrbrendshmet e tyre tė dalin jashtė nga kėmbėt e tij dhe gjithēka tė shkrihet. Pastaj, ai do tė pėrtėrihet siē ishte”18

    4) Pėrzhitja e fytyrės

    Pjesa mė fisnike e njeriut ėshtė fytyra. Nga ky shkak, pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) na ndaloi qė tė godasim nė fytyrė. Njė nga mėnyrat me tė cilat Allahu i madhėruar do tė poshtėrojė banorėt e Xhehenemit ėshtė tė tubuarit e tyre nė fytyrat e tyre, tė verbėr, tė shurdhėr dhe memecė, nė Ditėn e Ringjalljes:

    “... Ne do t’i tubojmė ata pėrmbys, tė verbėr, memecė dhe tė shurdhėr. Vendbanimi i tyre do tė jetė Zjarri. Sa herė qė ai (zjarri) bie nga intensiteti, Ne do t’ia shtojmė atė”. (17:97)

    Pastaj ata do tė hidhen me fytyrė nė Zjarr:

    “Dhe, nėse dikush bėn keq, ata do tė hidhen me kokė nė zjarr. A mos po merrni ndėshkim tjetėr pos atij qė e merituat me veprat tuaja?” (27:90)

    Zjarri do t’i djegė dhe do t’i mbulojė fytyrat e tyre pėrgjithmonė, pa ndonjė pengesė mes tyre dhe tij (zjarrit):

    “Vetėm sikur ta dinin mosbesimtarėt (pėr kohėn) kur s’do tė jenė nė gjendje ta largojnė Zjarrin nga fytyrat e tyre e as nga shpinat e tyre, dhe kur aty s’do t’u ofrohet kurrfarė ndihme”. (21:39)

    “Zjarri do t’i djegė fytyrat e tyre dhe ata do tė (duket sikur po) zgėrdhihen me buzėt e tyre tė shfytyruara”. (23:104)

    “Teshat e tyre do tė jenė nga katrani i lėngėt, ndėrsa fytyrat e tyre do tė mbulohen nga Zjarri”. (14:50)

    “Atėherė, a ėshtė njėjtė ai qė do t'i kundėrvihet me fytyrė ndėshkimit nė Ditėn e Gjykimit (si ai qė ėshtė i ruajtur nga kjo)?” (39:24)

    Shih skenėn e lemerishme qė tė bėn tė rrėqethesh.

    “Nė ditėn kur tė kthehen me fytyra nė Zjarr, ata do tė thonė:”Mjerė ne! Sikur t’i bindeshim Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij”. (33:66)

    A nuk sheh se ashtu siē mishi dhe peshku rrotullohen kur tė piqen, ashtu fytyrat e tyre do tė rrotullohen nė Zjarrin e Xhehenemit. Kėrkojmė shpėtim te Allahu nga ndėshkimi i banorėve tė Zjarrit.

    5) Tėrheqja zvarrė

    Njė tjetėr torturė e dhimbshme qė qafirėt do tė pėrjetojnė ėshtė tėrheqja zvarrė nė fytyrat e tyre:

    “Vėrtet, gjynahqarėt janė tė gabuar. Nė ditėn kur ata do tė tėrhiqen zvarrė me fytyra nė Zjarr (do t’u thuhet):’Shijoni prekjen e Xhehenemit’” (54:47-48)

    Dhimbja e tyre gjatė tėrheqjes zvarrė do tė shtohet me faktin se ata do tė jenė tė lidhur me zinxhirė dhe pranga:

    “...kur zgjedhat t'u vihen nė qafėt e tyre dhe zinxhirėt, ata do tė tėrhiqen zvarrė nė lėngun e valuar e tė qelbur, pastaj do tė digjen”. (40:70-72)

    Katadeh tha:

    “Ata herė do tė tėrhiqen zvarrė ne Zjarr, herė nė el-Hemijm”.19

    6) Nxirja e fytyrave

    Allahu i patėmeta do t’ua nxijė fytyrat banorėve tė Xhehenemit:

    “Nė ditėn kur disa fytyra do tė jenė tė bardha (vezulluese) dhe disa fytyra do tė jenė tė zeza (tė ngrysura). Atyre me fytyra tė zeza do t’u thuhet:’A mohuat pasi qė besuat? Shijoni ndėshkimin ngaqė refuzuat besimin”. (3:106)

    Kjo ėshtė nxirje e madhe, sikur errėsira e natės tė kishte mbuluar fytyrat e tyre.

    “Por ata qė bėnė keq, si shpėrblim do tė kenė tė keqen tė barabartė (me atė qė punuan), dhe fytyrat e tyre do t’i mbulojė poshtėrimi. Ata s’do tė kenė ndihmės nga Allahu. Fytyrat e tyre do tė mbulohen sikur tė ishte me copa errėsire nate. Ata janė banorėt e Zjarrit, ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė”. (10:27)

    7) Zjarri do t’i rrethojė qafirėt

    Banorėt e Xhehenemit janė qafirėt gjynahet dhe mosbindja e tė cilėve i rrethon ata, duke mos lėnė gjė tė mirė pėr ta. Allahu i lartėsuar tha nė pėrgjigje ndaj ēifutėve tė cilėt pohuan se Zjarri do t’i prekė vetėm pėr njė kohė tė caktuar:

    “... Kush bėn keq dhe rrethohet nga gjynahet e veta, ata janė banorė tė Zjarrit; aty do tė banojnė (pėrgjithmonė)”. (2:81)

    Kurrkush s’do tė jetė nė kėso gjendje, pėrveē njė qafiri apo idhujtari. Sidik Hasan Khan thotė:

    “Ajo sė cilės i referohet kėtu si vepra tė kėqija ėshtė njė lloj i caktuar i veprimit, arsyet e sė cilės duhen tė jenė mbizotėruese, pa pasur rrugėdalje apo mėnyra pėr arritjen e mirėsisė. Pėrjetėsia nė Xhehenem ėshtė pėr qafirėt dhe pėr idhujtarėt, kėshtu qė e keqja dhe gjynahu nė kėtė ajet duhen tė interpretohen si kufr dhe shirk. Kėshtu, argumentet e Mu’tezilive dhe tė Havarixhėve dalin tė jenė tė gabuara nėpėrmjet transmetimeve mutewatir, tė cilat thonė se gjynahqarėt monoteistė pėrfundimisht do tė nxirren nga Xhehenemi”.

    Gjynahet dhe veprat e kėqija i rrethojnė qafirėt sikurse njė byzylyk rreth kyēit tė dorės, qė ndėshkimi t’u pėrshtatet krimeve tė tyre. Prej kėtu, Zjarri do t’i rrethojė qafirėt nga tė gjitha anėt, siē edhe thotė Allahu, mė i larti:

    “Pėr ta do tė ketė shtrat (nga Zjarri) dhe pėrmbi do tė kenė mbulesė (nga Zjarri)”. (7:41)

    “Shtrati” ėshtė ai qė vjen ndėr ta, kurse “mbulesa” ėshtė ajo qė vjen mbi ta. Ajo qė mendohet me kėtė ėshtė se Zjarri do t’i rrethojė nga ana e sipėrme dhe e poshtme, siē thotė Allahu i madhėruar:

    “Nė ditėn kur ndėshkimi do t’i pėrfshijė nga ana e sipėrme dhe nga poshtė kėmbėve tė tyre”. (29:55)

    “Ata do tė kenė mbulesė tė Zjarrit pėrmbi ta dhe mbulesė nėn ta”. (39:16)

    Disa nga Selefėt e interpretuan “shtratin” (el-Mihad) si njė dyshek dhe “mbulesėn” (el-Ghewaash) si njė batanije.20

    8) Zjarri do tė mbėrrijė zemrat e tyre

    “Rrethimi” mund tė interpretohet nė njė mėnyrė tjetėr, e cila ėshtė se Xhehenemi do tė ketė njė mur qė do t’i rrethojė qafirėt, nė mėnyrė qė ata tė mos mund tė dalin apo tė ikin nga aty, siē thotė Allahu i madhėruar:

    “... Vėrtet, Ne kemi pėrgatitur pėr punėkėqijtė njė Zjarr muret e tė cilit do t’i rrethojnė ata (si tendė). Nėse lusin pėr lehtėsim, atyre do t’u jepet ujė si tunxh i shkrirė, i cili do t’ua djegė fytyrat. Sa pije e tmerrshme qė ėshtė! Dhe sa vendqėndrim i mundimshėm qė ėshtė!” (18:29)

    Tashmė shpjeguam se trupat fizikė tė banorėve tė Xhehenemit do tė jenė me pėrmasa gjigande. Pavarėsisht kėsaj, Zjarri do tė depėrtojė trupat e tyre, derisa tė mbėrrijė thellėsitė e fundme:

    “Unė do ta hedh atė nė Zjarr! E ku e di ti se ēka ėshtė Zjarri? Ai nuk kursen (asnjė gjynahqar) dhe nuk lė gjė pa djegur, duke ua nxirė dhe djegur lėkurat”. (74:26-29)

    Disa nga Selefėt frazėn “nuk lė gjė pa djegur” e interpretuan se:”Ai i han eshtrat, mishin dhe trutė, dhe nuk lė gjė pa prekur”21



    Allahu fuqimadh thotė:

    “Kurrsesi! Ai sigurisht qė do tė hidhet nė atė qė tė bėn copash. E ku e di ti se ēka ėshtė ai qė tė bėn copash? (Ai ėshtė) Zjarri i ndezur i Allahut, qė mbėrrin deri nė zemra”. (104:4-6)

    Muhamed ibn Ka’b el-Kurtubi tha:

    “Zjarri e han atė, derisa t’ia mbėrrijė dhe zemrėn. Pastaj trupi i tij do krijohet rishtas. Ėshtė transmetuar se, kur Thabit el-Benenij e lexoi kėtė ajet, ai tha:’Zjarri do t’i djegė ata, derisa t’i mbėrrije zemrat e tyre ndėrsa ata janė tė gjallė. Kaq e madhe do tė jetė vuajtja e tyre!’ Pastaj qau”.

    9) Tė pėrbrendshmet e tyre do tė derdhen nė Zjarr

    Buhariu dhe Muslim transmetojnė nga Usame ibn Zejd se pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Njė person do tė sillet nė Ditėn e Ringjalljes dhe do tė hidhet nė Zjarr. Pastaj tė pėrbrendshmet e tij do tė derdhen nė Zjarr dhe ai do tė detyrohet tė ecėn pėrreth tyre si gomari nė mulli. Banorėt e Xhehenemit do tė mblidhen rreth tij dhe do tė thonė:’O filan, ēka ėshtė puna jote? A nuk na urdhėroje pėr mirė dhe na ndaloje nga e keqja?’ Ai do tė thotė:’Unė ju urdhėroja pėr mirė, por nuk e bėja vetė; dhe ju ndaloja nga e keqja, por e bėja vetė’. Pastaj ai do tė vėrtitet si gomari nė mulli”.23

    Njė nga njerėzit tė pėrbrendshmet e tė cilit do tė derdhen nė Xhehenem, ėshtė Amr ibn Lehej, i cili ishte i pari qė ndryshoi fenė e arabėve. Pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) e pa atė tek tėrhiqte zvarrė tė pėrbrendshmet e tij nė Xhehenem. Muslimi transmeton nga Xhabir ibn Abdullah se pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Pashė Amr ibn Amir el-Khuze’in tek tėrhiqte zvarrė tė pėrbrendshmet e tij, dhe ai ishte i pari qė paraqiti es-Sa’iben (njė deve e lėnė e lirė pėr hir tė idhujve dhe e cila nuk pėrdorej pėr ngarkesė)”24

    10) Zinxhirėt, prangat dhe ēekiēėt e banorėve tė Zjarrit .

    Allahu i madhėruar ka premtuar se pėr banorėt e Xhehenemit do tė ketė pranga dhe ēekiēė:

    "Pėr mohuesit Ne kemi pėrgatitur zinxhirė tė hekurt, zgjedha dhe njė Zjarr flakėrues". (76:4)

    "Te Ne ka pranga dhe Zjarr, si dhe ushqim qė ta zė frymėn e njė ndėshkim tė dhimbshėm". (73: 12-13)

    Zgjedhat do tė vendosen rreth qafave tė tyre:

    "... Ne do tė vejmė zgjedha nė qafėt e qafirėve. A do tė ndėshkohen pėr tjetėr pos veprat e tyre tė kėqija". (34:33)

    "Kur zgjedhat tė vihen rreth qafave tė tyre dhe zinxhirėt, ata do tė tėrhiqen zvarrė". (40:71)

    Zinxhirėt apo prangat janė diēka me tė cilėn Allahu fuqimadh do t'i ndėshkojė ata:

    "Te Ne ka pranga ..." (73:12)

    Zinxhirėt janė njė lloj tjetėr i ndėshkimit me tė cilin punėkėqijtė do tė lidhen mu siē lidhen kriminelėt nė kėtė botė. Shih sesi i pėrshkruan Allahu ata:

    "(Do tė thuhet)Kapeni dhe lidheni, dhe digjeni nė Zjarrin flakėrues; pastaj lidheni me zinxhirė me gjatėsi prej shtatėdhjetė parakrahė". (69:30-32)

    Allahu i plotfuqishėm u ka premtuar banorėve tė Zjarrit shtanga tė hekurta me grremē, qė janė sikurse ēekiēė, me tė cilėt do tė rrihen punėkėqijtė sa herė qė orvaten tė dalin nga Zjarri dhe do tė hidhen edhe mė thellė nė Xhehenem:

    "Dhe pėr ta ka shtanga tė hekurta me grremē. Sa herė qė pėrpiqen tė dalin nga aty nga ankthi, do tė zmbrapsen dhe do t'u thuhet:'Shijoni djegien!" (22:21-22)

    11) Ata do tė shoqėrohen nė Xhehenem nga objektet e tyre tė adhurimit dhe nga shejtanėt e tyre

    Qafirėt dhe idhujtarėt madhėronin zota tė rrejshėm nė vend tė Allahut tė patėmeta. Ata i mbronin ata (idhujt) dhe e jepnin veten dhe pasurinė e tyre nė adhurimin ndaj tyre. Nė Ditėn e Ringjalljes, Allahu do tė bėjė qė idhujt tė cilėt i adhuronin nė vend tė Tijin tė hyjnė nė Zjarr si mėnyrė e poshtėrimit tė tyre, qė ata tė dinė se ishin tė devijuar dhe adhuronin diēka qė s'ka mundėsi as t'u bėjė dobi e as dėm:

    "Vėrtet, ju (qafira) dhe zotat (e rrejshėm) qė ju adhuroni veē Allahut s'janė tjetėr veēse lėndė djegėse e Xhehenemit. (Pa dyshim qė) Ju do tė hyni nė tė! Sikur kėta tė ishin zota, nuk do tė pėrfundonin aty, por secili do tė qėndrojė aty". (21:98-99)

    Ibn Rexheb thotė:

    "Ngaqė qafirėt adhurojnė zotat e tyre nė vend tė Allahut dhe besojnė se ata do tė ndėrmjetėsojnė pėr ta te Allahu dhe do t'i afrojnė ata te Allahu, ata do tė ndėshkohen me praninė e kėtyre zotave nė Xhehenem sė bashku me ta si njė mėnyrė poshtėrimi, pėr t'i bėrė ata tė ndjejnė pikėllim dhe keqardhje. Kjo sepse, kur njė ndėshkim tė shoqėrohet me njė gjė qė ishte shkak i ndėshkimit, dhimbja dhe pikėllimi bėhen mė tė forta".25

    Pėr kėtė shkak, dielli dhe hėna do tė hidhen nė Xhehenem dhe do tė jenė lėndė djegėse e tij, pėr t'i ndėshkuar punėkėqijtė qė i adhuronin ata nė vend tė Allahut, siē thuhet nė hadith:


    "Dielli dhe hėna do tė sillen nė Xhehenem" 26

    el-Kurtubi tha:

    "Ato do tė vendosen nė Xhehenem, sepse qenė adhuruar nė vend tė Allahut tė lartėsuar. Kjo s'ėshtė ndėshkim pėr ta (diellin dhe hėnėn), sepse ato janė gjėra tė pajetė, por kjo do tė bėhet me qėllim qė qafirėve t'u shtohet pikėllimi dhe turpi. Kjo ėshtė ēfarė ėshtė thėnė nga disa dijetarė". 27

    Nga ky shkak, qafirėt dhe shejtanėt e tyre do tė mblidhen bashkė, me qėllim qė t'u bėhet mė i rėndė ndėshkimi:

    "Nėse dikush tėrhiqet nga tė pėrkujtuarit e mė tė Mėshirshmit (Allahut), Ne i caktojmė atij njė shejtan pėr shoqėrues. Dhe vėrtet ata (shejtanėt) i shmangin nga rruga, por ata mendojnė se janė tė udhėzuar. Kur i tilli tė Na vjen, thotė (shoqėruesit tė vet):'Sikur tė ishim larg unė dhe ti si lindja e perėndimi. Sa shoqėrues i keq!’ (Atyre u thuhet) Sot s’do t’ju bėjė dobi (pendimi), meqė vepruat keq dhe ju do tė ndani ndėshkimin bashkė (me shejtanin shoqėruesin tėnd)”. (43:36-39)

    12) Pikėllimi, keqardhja dhe lutja e tyre

    Kur qafirėt tė shohin Xhehenemin, do t'i kapė njė pikėllim i madh, por keqardhja s'do t'u bėjė punė atėherė:

    "... ata do tė shfaqin pendimin, kur tė shohin ndėshkimin, por ndaj tyre do tė gjykohet me drejtėsi dhe kurrfarė e padrejte s'do t'u bėhet". (10:54)

    Kur qafirėt tė shohin shėnimet e veprave tė tyre dhe tė shohin kufrin dhe shirkun e tyre pėr tė cilin do tė meritojnė pėrjetėsinė nė Xhehenem, do tė luten qė tė harrohen dhe tė vdesin:

    "Ai qė i jepen shėnimet prapa shpinės, do tė lutet pėr shkatėrrim, dhe do tė hyjė nė Zjarrin flakėrues". (84:10-12)

    Ata vazhdimisht do tė luten qė tė harrohen, kur tė hidhen nė Zjarr dhe ai t’i prekė ata:

    "Kur ata tė hidhen tė lidhur bashkė me zinxhirė nė njė vend tė ngushtė aty, do tė luten pėr shkatėrrim! Mos e kėrkoni vetėm njė herė shkatėrrimin, por kėrkojeni shumė herė”. (25:13-14)

    Klithmat e tyre do tė vijnė duke u shtuar dhe do tė bėhen mė tė dėshpėruara, dhe ata do ta lusin Zotin e tyre me shpresė qė ai t'i nxjerrė nga Zjarri:

    "Aty, ata do tė klithin:'Zoti ynė! Na nxirr nga kėtu! Ne do tė veprojmė punė tė mira e jo ēfarė bėmė". (35:37)

    Atėherė, ata do tė kuptojnė gabimin dhe marrėzinė e mosbesimit tė tyre:

    "Do tė thonė:'Sikur tė dėgjonim dhe tė arsyetonim, nuk do tė ishim midis banorėve tė Zjarrit flakėrues'". (67:10)

    "Ata do tė thonė:'Zoti ynė! Na bėrė dy herė tė vdesim dhe dy herė na dhe jetė! Tash po i pranojmė gjynahet tona. A ka rrugėdalje nga kjo?'" (40:11)

    Por, lutja e tyre do tė refuzohet ashpėrsisht dhe ata do tė marrin pėrgjigjen qė e meritojnė kafshėt:

    "Ata do tė thonė:'Zoti ynė! Na kaploi mjerimi dhe nė humbėm rrugėn. Zoti ynė! Na nxirr nga kėtu! Nėse kthehemi (sė keqes), atėherė vėrtet do tė jemi zullumqarė!' Ai do tė thotė:'Shporruni! Dhe mos mė flisni!'" (23:106:108)

    Premtimi do tė realizohet dhe ata do tė arrijnė deri aty ku kurrfarė lutje s'do t'u bėjė punė dhe do tė mbeten tė pashpresė:

    "Vetėm sikur t'i shihje punėkėqijtė kur t'i ulin kokat para Zotit tė tyre (dhe tė thonė):'Zoti ynė, pamė dhe dėgjuam. Tash na kthe (nė dynja) e tė bėjmė vepra tė mira, se ne pėrnjėmend po besojmė (tash)'. Po tė donim Ne, do ta udhėzonim ēdo shpirt, por Fjala ime se do tė mbushi Xhehenemin me xhinė e njerėz sė bashku do tė realizohet. Shijoni, pra (ndėshkimin). Meqė harruat takimin e kėsaj Dite, edhe ne do t'ju harrojmė juve. Shijoni ndėshkimin e pėrjetshėm pėr punėt qė bėtė!" (32:12-14)

    "Pastaj banorėt e Xhehenemit do t’i thėrrasin rojtarėt e Xhehenemit:'Luteni Zotin tuaj tė na e lehtėsojė sė paku njė ditė! Ata do tė thonė:'A nuk ju erdhėn tė Dėrguar me Shenja tė qarta?' Do tė thonė:'Po'. Ata do tė pėrgjigjen:'Atėherė lutuni (sa tė doni)! Por, lutja e qafirėve ėshtė e kotė". (40:49-50)

    Pastaj ata do tė kėrkojnė ndėrmjetėsim qė Zoti i tyre t'u japė fund atyre:

    "Ata do tė klithin:'O Malik, (roja e Xhehenemit)!, le tė na japė fund Zoti yt!' Ai do tė thotė:'Aty do tė qėndroni (pėrgjithmonė)'". (43:77)

    Gjithēka qė ata kėrkojnė do tė refuzohet. Nuk do tė ketė dalje nga Zjarri, lehtėsim tė ndėshkimit apo vdekje. E tėrė kjo do tė jetė ndėshkim i pėrjetshėm, dhe do t'u thuhet:

    "... duruat apo nuk duruat, krejt ėshtė njėjtė. Ju po ndėshkoheni vetėm pėr atė ēfarė bėnit". (52:16)

    Pas kėsaj, ata vajtimi i tyre do tė shtohet edhe mė shumė dhe ata do tė qajnė gjatė:

    "Le tė qeshin pak, se shumė do tė qajnė si shpagim pėr atė ēfarė bėnin". (9:82)

    Ata do tė qajnė, derisa tė mos u mbeten lot, pastaj do tė qajnė me gjak dhe lotėt e tyre do tė lėnė gjurmė nė fytyrat e tyre si kanalet qė uji i bėn nė gur. Nė el-Mustedrek tė Hakimit, ka njė transmetim nga Abdullah ibn Kajs se i Dėrguari (salallahu alejhi ue selam) tha:

    "Banorėt e Xhehenemit do tė qajnė aq shumė, saqė, sikur tė vendoseshin anijet nė lotėt e tyre, do tė lundronin; dhe ata do tė qajnė me gjak nė vend tė lotėve". Enes ibn Malik transmetoi se pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    Enes ibn Malik transmetoi se pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) tha:

    "Banorėt e Xhehenemit do tė qajnė dhe do tė qajnė derisa tė mos u mbetet pikė loti. Pastaj do tė qajnė me gjak, derisa t'u bėhen kanalet nė fytyrė. Sikur anijet tė vendoseshin nė tė (gjakun), do tė lundronin".
    28

    Kėta punėkėqij humbėn shpirtrat dhe familjet e tyre, kur e preferuan kufrin (mosbesimin) ndaj imanit (besimit). Dėgjo vajtimin dhe klithmat, kur ata tė ndėshkohen:

    "Nė Ditėn kur tė kthehen pėrmbys me fytyrė nė zjarr, do tė thonė:'Mjerė ne!, sikur t'i bindeshim Allahut tė Dėrguarit!' Dhe thonė: 'Zoti ynė!, vėrtet ne i dėgjuam tė parėt tanė dhe ata na ēorientuan nga Rruga. Zoti ynė!, jepu atyre ndėshkim tė dyfishtė dhe mallkoji ata me njė mallkim tė madh!'" (33:66-68)

    Dėgjo sesi Allahu i lartėsuar i pėrshkroi gjendjet e tyre:

    "Sa u pėrket tė mjerėve, ata do tė jenė nė Zjarr duke psherėtirė thellė e ulėt. Aty do " (11:106-107)

    Ez-Zexhexh tha:

    "Psherėtima e thellė (ez-Zefijr) ėshtė pėr shkak tė intensitetit tė ofshamės dhe kjo do tė jetė e skajshme. Qe sugjeruar se ez-Zefijr do tė thotė gulēimi i frymės nė gjoks, pėr shkak tė frikės sė madhe, saqė dhe brinjėt do tė fryhen. Psherėtima e ulėt (esh-Shehijk) ėshtė fryma e nxjerrė ngadalė apo frymėmarrja e ngadaltė, e zgjatur. Sido qė tė jetė, kjo tregon pėr shkallėn e lartė tė ankthit dhe mjerimit. Situata e tyre krahasohet me atė zemra e tė cilit kaplohet nga nxehtėsia dhe shpirti i tė cilit ėshtė i rrethuar nga ajo. el-Lejth tha:'ez-Zefijr do tė thotė se njė njeri do tė ketė frymėmarrje tė thella, pėr shkak tė ankthit tė madh, kurse esh-Shekijk i referohet nxjerrjes se frymės'".29[/SIZE
    __________________________________________________ _________

    12 Muslim nė Kitab el-Xhenneh ue Sifat Na’imihaa, Baab Shiddet Harr en-Nar 4/2185.
    13 El-Buhari nė Sahih, Kitab er-Rekak, Bab Sifat el-Xheneh uen-Nar, Fet’h el-Bari 11/417, dhe Muslim nė Sahih e tij, Kitab el-Iman 1/196, nr.363.
    14 Sahih Muslim, Kitab el-Iman 1/196, nr.364; Muslim po ashtu transmeton nga Ebu Se’id el-Khudri nė kaptinėn e njėjtė, nr.361.
    15 Buhariu nė Kitab er-Rikak, Bab Sifat el-Xhenneh uen-Nar, Feth el-Bari 11/417 dhe Muslim nė Kitab el-Imam, Bab Shifa’at en-Nebi; Ali ibn ebi Talib 1/195, hadithi nr.360.
    16 et-Tedhkireh, f.409.
    17 et-Tekhwif min en-Nar, f.142-143
    18 Et-Tirmidhi tha:”Ky ėshtė hadith sahih-gharib-hasan”. (et-Tekhwif min en-Nar, f.145, Xhami el-Usul 10/540)
    19 Ibn Rexheb, et-Tekhwif min en-Nar, f.147)
    20 Tefsir ibn Kethir 3/168.
    21 Ibn Rexheb, et-Tekhwif min en-Nar, f.146.
    22 et-Tekhwif min en-Nar, f.146).
    23 el-Buhari dhe Muslim, Mishkat el-Mesabih 2/642, hadithi nr.5139.
    24 Mishkat el-Mesabih 2/642)
    25 et-Tekhwif min en-Nar, f.105.
    26 el-Bejheki nė Shu'eb el-Iman, dhe el-Bezzar, el-Isma'ilij dhe el-Khatabij; shih Silsilet el-Hadith es-Sahiha 1/32).
    27 el-Kurtubi, et-Tedhkirah, f.392.
    28 Shejh Nasirudin el-Albani i transmetoi kėto dy hadithe nė Silsilet el-Hadithe es-Sahiha (4/245, nr.1679) dhe ia atribuoi hadithin e parė el-Hakimit nė el-Mustedrek. El-Hakim tha: "Ky hadith ka isnadin sahi". Edh-Dhehebi u pajtua me tė. Shejh Nasir tha: "Ai ėshtė dashur tė shtojė: sipas kritereve tė Buharit dhe Muslimit. Tė gjithė burrat qė transmetuan kėtė hadith, janė nga ata prej tė cilėve kanė shėnuar Buhari dhe Muslim. Ai pėrmendi se njėri prej tyre, Ebul-Nu'man, llagapi i tė cilit ishte ‘Arim, s'ishte i sigurt. Shejh Nasiri citoi hadithin e dytė nė mbėshtetje tė tė parit dhe ia atribuoi atė Ibn Maxhes dhe Ibn ebi Dunjas. Jezid er-Rekkes, njė nga transmetuesit, ėshtė da'if, por pjesa tjetėr e transmetuesve janė nga ata prej tė cilėve transmetuan Buhari dhe Muslim.
    29 Siddik Hasan Khan, Jekedhet uli el-I'tibar, f.72.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ramazan_it : 22-03-2012 mė 18:07
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  16. #16
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Si tė shpėtosh nga Xhehenemi


    Meqė kufri ėshtė ai qė do ta dėnojė personin me Zjarr tė pėrjetshėm, mėnyra e shpėtimit nga Zjarri ėshtė nėpėrmjet imanit dhe veprave tė mira. Kėshtu, muslimanėt i luten Zotit tė tyre me besim pėr t'i shpėtuar nga Zjarri:

    "Ata qė thonė 'Zoti ynė!, ne pėrnjėmend besuam. Na i fal gjynahet dhe na shpėto nga ndėshkimi i Xhehenemit". (3:16)

    "... Zoti ynė, nuk e krijove kot tėrė kėtė. Lavdi tė qoftė Ty. Na shpėto nga ndėshkimi me Zjarr. Zoti ynė, atė qė e Ti e fut nė Zjarr, e ke poshtėruar, dhe punėkėqijtė s'do tė kenė ndihmues. Zoti ynė, ne e dėgjuam thirrjen e thirrėsit pėr nė besim:'Besoni nė Zotin tuaj', dhe besuam. Zoti ynė, na i fal gjynahet dhe na i fshij padrejtėsitė tona, dhe na i merr shpirtrat nė shoqėrinė e tė drejtėve (el-Ebrar). Zoti ynė, na jep atė qė na premtove nėpėrmjet tė Dėrguarit tėnd dhe na shpėto nga turpi i Ditės sė Gjykimit, se Ti kurrė s'e thyen premtimin". (3:191:194)

    Shumė hadithe flasin hollėsisht lidhur me kėtė ēėshtje dhe i pėrshkruajnė veprat qė tė ruajnė nga Zjarri; pėr shembull, dashuria ndaj Allahut tė patėmeta. Nė el-Mustedrek tė el-Hakim dhe nė el-Musned tė Imam Ahmedit ka njė transmetim nga Enes ibn Malik, ku thuhet:

    "I Dėrguari i Allahut tha: 'Pasha Allahun, Allahu kurrė nuk do ta hedhė nė Zjarr atė qė e do".30

    Agjėrimi, po ashtu, ėshtė njė shkak i shpėtimit nga Zjarri, siē transmetohet nė el-Musned dhe el-Bejheki nė Shu'eb el-Iman, me zinxhir hasen nga Xhabir ibn Abdullah:'I Dėrguari i Allahut tha:

    'Agjėrimi ėshtė mburojė nga ndėshkimi i Allahut'". 31

    Nėse agjėrimi shoqėrohet me kohė tė xhihadit kundėr armikut, atėherė kjo ėshtė njė fitore e madhe, siē qe transmetuar nga Ebu Se'id el-Khudri se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) tha:

    "Kushdo qė agjėron njė ditė nė xhihadin nė rrugė tė Allahut, Allahu do ta largojė fytyrėn e tij shtatėdhjetė vjet largėsi nga Zjarri". 32

    Tė tjera mėnyra tė shpėtimit nga Zjarri janė frika ndaj Allahut dhe xhihadi pėr hir tė Tijin:

    "Pėr atė qė i tutet qėndrimit para Allahut, do tė ketė dy Kopshte (nė Xhenet)". (55:46)

    et-Tirmidhi dhe en-Nesa'i transmetuan nga Ebu Hurejre se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) tha:

    "Kurrkush qė qan nga frika ndaj Allahut s'do tė hyjė nė Xhehenem pėr aq sa qumėshti tė kthehet nė gji (dmth kurrė). Njė person s'do tė ketė edhe pluhurin nga luftimi nė rrugė tė Allahut, edhe tymin e xhehenemit".33

    Buhariu transmeton nga Ebu Ebs se i Dėrguari i Allahut tha:

    "Dy kėmbė qė pluhurosen pėr hir tė Allahut, kurrė s'do tė takohen nė Zjarrin e Xhehenemit". 34

    Muslimi transmeton nga Ebu Hurejre se i Dėrguari i Allahut tha:

    "Njė qafir dhe ai qė e vret atė kurrė s'do tė takohen nė Zjarrin e Xhehenemit". 35

    Ne, po ashtu, mund tė mbrohemi nga Zjarri duke kėrkuar mbrojtjen e Allahut nga ai:

    "Ata qė thonė 'O Zot ynė, na largo nga ndėshkimi i Xhehenemit, se vėrtet ndėshkimi i tij ėshtė pambarim. Sa vendqėndrim i keq qė ėshtė ai!" (25:64-65)

    Ahmed, Ibn Maxheh, Ibn Hibban dhe el-Hakim transmetojnė me isnad sahi nga Enesi se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selam) tha:

    "Kurrkush nuk e lut Allahun pėr Xhenet tri herė veēse Xheneti thotė:'O Allah, pranoje nė Xhenet'. Dhe asnjė musliman nuk i kėrkon mbrojtje Allahut nga Xhehenemi tri herė veēse Xhehenemi thotė:'O Allah, shpėtoje atė nga unė'".36

    Buhariu dhe Muslim transmetojnė nga Ebu Hurejre se, kur pejgamberi po fliste lidhur me melekėt qė kėrkojnė tubimet e dhikrit, tha:

    "Allahu i pyet ata, ndonėse e di mė sė miri:'Nga ēka po kėrkojnė mbrojtje?' Ata i thonė:'Nga Zjarri'. Ai pyet:'A e kanė parė atė?' Ata thonė:'Jo, pasha Allahun, o Zot, ata nuk e kanė parė'. Ai thotė:'Si do tė ishte sikur tė shihnin?' Ata thonė:'Ata do tė tuteshin edhe mė shumė dhe do tė ishin mė tė shqetėsuar pėr t'i ikur atij'. Ai thotė:'Dėshmoni se i kam falur ata'".37

    __________________________________________________ ___________

    30 Sahih, shih Sahih el-Xhami 6/104.
    31 Transmetuar nga Ahmed, en-Nesa'i, Ibn Maxheh dhe Ibn Khuzejmeh dhe isnadi i tij ėshtė sahih (Sahih el-Xhami 3/264).
    32 Ahmed, Buhari, Muslim, et-Tirmidhi dhe en-Nesa'i (Sahih el-Xhami 5/310).
    33 Mishkat el-Mesabih 2/356, nr.3228, isnad sahi.
    34 Mishkat el-Mesabih 2/349, mr.3794).
    35 Mishkat el-Mesabih 2/349, nr.3795.
    36 Sahi el-Xhami 5/145, nr.5506.
    37 Sahih el-Xhami 2/233, nr.2169.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  17. #17
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Tash nuk na mbetet tjetėr pėrveē se me ju lut All-llahut pėr tė na shpėtuar nga ai xhehennemi dhe tė na bėjė qė tė jemi prej banuesit tė xhennetit.

    O Zot i Madhėrueshėm prano prej nesh lutjet me tė cilat i drejtohemi Madhėrisė Tėnde, sepse Ti je i Vetmi qė i pranon lutjet.

    O Zot i Plotėfuqishėm i lutemi Madhėrisė Tėnde qė tė na drejtosh e udhėzosh nė tė vėrtetėn nė rrugėn e drejtė dhe tė shpėtimit, pėr nė derėn tė Xhennetit.

    Na fal neve o Mėshirues, na fal neve o Bamirės i Pėrgjithshėm.

    Gjithashtu o Zot i Plotėfuqishėm, tė lutemi qė tė na largosh prej nesh tė gjitha tė ligat e kėsaj dhe asaj bote.

    O All-llah, na bėn qė ta njohim tė vėrtetėn si tė vertet dhe ta ndjekim ate, e tė pavėrtetėn si tė pavėrtet dhe tė largohemi prej saj.

    O All-llah, bėje tė dimė se kush jemi, ēka jemi dhe pse jemi nė kėtė botė?

    O All--lahu ynė i Vetėm dhe i Pashoq, bėje tė dijmė se kjo botė ėshtė kaluese, ndėrsa bota tjetėr ėshtė e pėrhershme dhe e pambarueshme. Bėje qė zemrat tona tė stabilizohen nė atė qė Ty na ke urdhėruar, qė sytė tonė tė shohėn tė mirėn dhe t'i largohen tė keqjes, veshėt tona tė dėgjojnė vetėm tė mirėn dhe ta largohen tė keqes, gojat tona tė flasėn tė mirėn dhe tė ruajmė gjuhėt tona nga pėrgojimet dhe fjalėt e kėqija, kėmbėt tona tė ecin me hapa tė sigurtė drejtė rrugės sė shpėtimit, nė tė cilėn rrugė kanė qenė Pejgamberėt e Tu.

    O All-llah, ne jemi njė popull mė i vjetėr nė Ballkan, kemi deklaruar se jemi shqiptarė musliman, pėrveē Teje askujt nuk i themi aman.

    O All-llah, rininė tonė tė cilėn e duam pa masė ata janė shpirti jonė, zemra jonė, gjaku jonė gėzimi jonė, dėfrimi jonė, pasuria jonė, ardhmėria jonė, arsimoj o All-llah dhe bėrja fenė Islame qė ta mėsojnė e asnjėherė qė ta mohojnė ose ta qortojnė.

    O All-llah, nėse besimin e kemi tė dobėt na e forco, nėse kemi humbur rrugėn na drejto, nėse nuk dijmė na meso, nėse harojmė na kujto, nėse jemi tė hidhėruar na pajto, nėse jemi larguar na ofro, nėse zemrat tona janė bėrė gurr na butėso, nėse jemi pakic na shumėzo, nėse sėmuremi na shėro, nėse vdesim na mėshiro dhe me ne gjithnjė qėndro.

    Pėr fund O Zot, te Ti kemi njė lutje mė tė pėrgjithshme qė, injorantėt pėr fenė e tyre qė fare pak e njohėn t'i drejtosh e udhėzosh qė, nė ditė e gjykimit bashkė me ne t'i takosh dhe me Xhennetul Firdevsin tė na gradosh.

    Amin!


    Sė fundi ju pėrshėndes me pėrshėndetjen mė madhėshtore qė ekziston nė tokė dhe nė qiell, me:

    " Esselamun alejkum we rahmetullahi we berekatuhu! "
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ramazan_it : 22-03-2012 mė 19:46
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  18. #18
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Zjarri dhe dėnimi i banorėve tė tij

    Zjarri dhe dėnimi i banorėve tė tij



    Autor: Musaid bin Sad el-Huxhejli Ahmed bin Rashid e-Rruhejli


    Zjarri ėshtė banesa, tė cilėn Allahu e ka pėrgatitur pėr mosbesimtarėt. Nxehtėsia e tij ėshtė e madhe, kėrbaēėt (pėr ndėshkim) janė tė hekurt, fundin e ka tė largėt.

    Me tė vėrtetė, kur njė gur i madh hidhet nė tė, ai vazhdon tė bjerė pėr shtatėdhjetė vjet, derisa tė mbėrrijė fundin e tij. Ai sillet, Ditėn e Kijametit, me shtatėdhjetėmijė kapistra, dhe me ēdo kapistėr shtatėdhjetėmijė melekė, tė cilėt e tėrheqin.

    Zjarri, nė kėtė botė, ėshtė vetėm njė pjesė nga shtatėdhjetė pjesėt e tij. Aty ka gjarpėrinj, me trup si qafat e devesė, dhe akrepa, si mushkat. Kur ndonjėri e pickon mosbesimtarin, ai i ndien dhimbjet e helmit pėr dyzet vite. Rrobat e banorėve tė tij janė nga zjarri, ushqim i tyre ėshtė zekumi1, ndėrsa si pije kanė qelbin dhe ujin qė pėrvėlon. Sikur njė pikė e zekumit tė pikonte nė kėtė botė, do t'ua prishte jetėn banorėve tė dynjasė.

    A thua, si ėshtė puna me atė qė ky ėshtė ushqimi i tij! Ushqehet, derisa t'i mbushet barku, pastaj e pason me ujin qė pėrvėlon. Kur ia afron atė gojės, i bije lėkura e fytyrės, dhe, mbasi ta ketė pirė, i shkrihet krejt ēfarė kishte nė bark.

    Mė pas, qėllohet me kėrbaē tė hekurt, dhe ēdo pjesė e trupit bije para tij. U mbėrthehen duart, me pranga pėr qafė. Balli me kėmbėt u bashkohen prej mbrapa shpine, me anė tė zinxhirėve, dhe kėshtu ata ballafaqohen me dėnimin, duke mos pasur mundėsi tė mbrohen me duart e tyre dhe duke mos mundur ta mėnjanojnė nga fytyrat.

    Ata kėrkojnė nga ruajtėsit e xhehenemit, tė cilėt janė tė ashpėr dhe shumė tė fortė, qė ta lusin Allahun qė t'ua lehtėsojė dėnimin, qoftė edhe vetėm njė ditė, kurse ata ua kthejnė, duke u thėnė:

    ''A nuk erdhėn tek ju tė Dėrguarit, me dėshmi e prova tė qarta?''. Ata u pėrgjigjėn:''Po'', ndėrsa ata, prapė, ua kthejnė, duke u thėnė: ''Atėherė, thėrrisni (si tė doni)! Dhe thirrja e mosbesimtarėve s'ėshtė veēse (endje) nė humbje!'' (Gafir, 50)

    "Ata thėrrasin:''O Malik (Ruajtėsi i Xhehenemit)! Le tė na japė fund Zoti yt!'' Ai do t'u thotė: ''Sigurisht, qė do tė mbeteni pėrjetė.'' (Zuhruf, 77)

    "Ata luten, duke thėnė:''Zoti Ynė! Na nxjerr qė kėtej! Nėse, ndonjėherė, do tė ktheheshim (tek e keqja pėrsėri), atėherė, vėrtet, do tė ishim Dhalimin (politeistė, keqbėrės)". Ai (Allahu) do t'u thotė:''Rrini nė tė, me turp! Dhe mos mė flisni!'' (Mu'minun, 106-107)

    Kėshtu, kur ata humbasin ēdo shpresė pėr tė fituar ndonjė tė mirė, fillojnė me pėllitje e me ulėrimė, dhe me lutje pėr mjerim e shkatėrrim.

    __________________________________________________ __________

    1. Emėr peme, nė xhehenem, me frute tė hidhur, me erė tė keqe dhe pamje trishtuese.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  19. #19
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ftohtėsia e Zemherir

    Ftohtėsia e Zemherir


    Grup autorėsh

    Ibnul-Kajjim ka thėnė: ”Thėnia e Allahut: « Kurrgjė tė ftohėt s’do tė shijojnė aty e as ndonjė pije, pėrveē ujit tė valuar dhe ghesaka » [en-Nebe, 24-25]

    Ky ėshtė zemherir. Ai i djegė ata me ftohtėsinė ekstreme tė tij mu ashtu siē i djegė me nxehtėsinė e tij.

    Ėshtė thėnė nga Muxhahid dhe nga Mukatil se kjo ėshtė kulmi i ftohtėsisė”. [Beda’i el-Feuaid, 2/244]

    El-Hafidh ibn Rexheb ka thėnė: “Allahu i lartėsuar e ka paraqitur atė qė gjendet nė kėtė botė, nė aspektin e nxehtėsisė dhe tė ftohtėsisė, nė lidhje me nxehtėsinė dhe ftohtėsinė e xhehenemit dhe si njė dėshmi pėr tė. Pėr kėtė arsye, ėshtė e rekomandueshme tė kėrkohet shpėtim nga xhehenemi, kur personi ndjen kėtė [ftohtėsinė dhe nxehtėsinė].

    Ėshtė transmetuar nga Uthman ed-Darimij dhe nga tė tjerėt hadithi i Deraxhit, nga Ebu Hajthem ... se Ebu Hurejre i ka transmetuar atij se pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:

    “Nėse njeriu thotė nė njė ditė shumė tė nxehtė:‘Kurrkush nuk meriton tė adhurohet, pėrveē Allahut. Sa e nxehtė ėshtė kjo ditė! O Allah, mė shpėto nga Zjarri i xhehenemit’, Allahu i thotė xhehenemit:’Vėrtet, njė rob i Imi mė kėrkoi shpėtim nga nxehtėsia jote. Vėrtet, Unė tė marr pėr dėshmitar se e shpėtova atė’. Nėse njeriu thotė nė njė ditė shumė tė ftohėt:‘Kurrkush nuk meriton tė adhurohet, pėrveē Allahut. Sa e ftohėt ėshtė kjo ditė! O Allah, mė shpėto nga zemherir i xhehenemit’, Allahu i thotė xhehenemit:’Vėrtet, njė rob i Imi mė kėrkoi shpėtim nga zemheriri yt. Vėrtet, Unė tė marr pėr dėshmitar se e shpėtova atė’. Sahabėt pyetėn:’Ēka ėshtė zemherir i xhehenemit?’
    Ai u pėrgjigj:’Ai ėshtė njė vendbanim ku hidhet mosbesimtari, ku do tė shqyhet nga tė ftohtit ekstrem tė tij’”
    1

    El-Ajni ka thėnė: “Kurrgjė nuk e parandalon zemheririn tė dalė nga i njėjti Zjarr i xhehenemit, sepse ajo qė mendohet me ‘Zjarr i xhehenemit’ ėshtė vendi i tij, xhehenemi, dhe nė tė ka njė nivel tė zemherir [ftohtėsisė].

    Ėshtė thėnė se s’ka kundėrthėnie nė kombinimin e nxehtėsisė dhe ftohtėsisė nė Zjarrin e xhehenemit, sepse Zjarri i xhehenemit ėshtė xhehenemi, dhe ėshtė transmetuar qė disa pjesė tė tij janė zjarr, kurse tė tjerat janė zemherir [tė ftohta]. Dhe ato nuk gjenden nė tė njėjtin vend, sepse ėshtė e pamundshme qė ato tė jenė tė kombinuara nė tė njėjtin vend.

    Them [el-Ajni]: Ai qė ka krijuar sundimin, pėrfshirė akullin dhe zjarrin, ėshtė i aftė tė kombinojė dy gjėra tė kundėrta nė njė vend. Veē kėsaj, xhehenemi ėshtė nga ēėshtjet e sė padukshmes dhe kėto ēėshtje nuk duhet krahasuar me ēėshtjet e kėsaj bote”. [Umdet el-Karij, 7350]


    __________________________________________________ _____________

    1 Sipas shejh Albanit, ky hadith s'ėshtė autentik. [Fet’h el-Barij, 3/71]
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  20. #20
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Prekja e Sekar

    Prekja e Sekar


    Hulumtim i Call To Islam1

    Vėrtet, Sekar [Djegėsi] ėshtė Zjarri i xhehenemit. Ai ėshtė “Pusi pa fund” [xhehenemi], “Zjarri flakėrues” [el-Xhehijm], “Burgu” [Sixhxhin], “Shtypėsi” [el-Hutame] dhe “Vendbanimi i shkatėrrimit” [Darul-beuaar] 2

    Allahu, mė i Larti, thotė:

    « Do ta gjuaj atė nė Sekar. Dhe ēka tė bėri tė kuptosh se ēėshtė Sekar? Ai nuk kursen aspak [asnjė mėkatar] e as nuk lė pa djegur lėkurat » [el-Mudethir, 26-29]
    Nga tė gjitha krijesat e Allahut qė njohim, xhehenemi ėshtė mė i tmerrshmi. Ai ėshtė i shėmtuar, i ndyrė, i zymtė, i tėrbuar, i dhimbshėm, i dėmshėm, i pafund dhe i pamėshirshėm. Edhe gjėja mė e tmerrshme qė mund tė imagjinojmė apo ėndėrrojmė, nuk mund tė krahasohet me njė moment tė vetėm nė xhehenem.


    Xhehenemi ėshtė i pėrjetshėm, i gjithmonshėm3. Torturės sė tij apo banorėve tė tij kurrė s’do t’u vjen fundi. Ai ėshtė njė humnerė tmerrėsisht e thellė, saqė, po tė hidhej njė gur nė tė, do bėnte shtatėdhjetė vjet pėr tė mbėrri fundin e tij4. Ai sheh5 dhe flet6. Ai do tė tėrbohet ethshėm, kur t’i shohė mosbesimtarėt7. Ai do tė sillet sikurse grabitqari kur vėren prenė e tij. Ai ėshtė shtatėdhjetė herė mė i fortė sesa zjarri i kėsaj bote8 dhe shfrytėzon njerėzit dhe gurėt si lėndė djegėse9



    Banorėt e xhehenemit dallojnė sipas pėrmasave tė dėnimit. Personi me dėnimin mė tė lehtė nė xhehenem10, do tė ketė njė qymyrgur tė ndezur nėn kėmbė, ēka do tė bėjė qė atij t’i vlojė truri11. Rojet e xhehenemit janė tė ashpra dhe tė vrazhda, dhe s’kanė kurrfarė konsideratė apo keqardhje ndaj banorėve tė tij. Ato e mbajnė tė nxehur e tė flaktė pėr tė ligat e njerėzve tė tij12.

    Banorėve tė xhehenemit nuk do t’ju lejohet tė vdesin apo tė pushojnė, sepse vdekja tashmė do t’u jetė therė pėrpara syve tė tyre13. Kėshtu, ata do tė jetojnė pėrjetėsisht nė mjerim dhe poshtėrim – njė jetė mė e tmerrshme se vdekja14.

    Njerėzit e xhehenemit do tė jenė tė pėrmasave gjigande. Sasia tepėr e madhe e lėkurės qė do t’i mbėshtjellė trupat e mėdhenj tė tyre si dhe trashėsia e lėkurave tė tyre do ta bėjė tė mundshme njė prani mė tė gjatė nė Zjarr dhe, si pasojė, mė shumė dhimbje. Nė xhehenem, mosbesimtarėt do t’i kenė supet e gjėra aq sa ėshtė gjatėsia tė cilėn e pėrshkon njė kalorės i shpejtė pėr tri ditė15, kurse dhėmballėt e tyre do tė jenė tė mėdha sa kodra Uhud16. Dhe lėkura e tyre do tė jetė e trashė sa gjatėsia e udhėtimit tre netėsh17 apo dyzetedy kut e matur nga njė dorė gjigande18. Ndenjėsja e tij nė xhehenem do tė ketė madhėsinė sa largėsia mes Mekės dhe Medinės19. Pavarėsisht trashėsisė sė tyre, lėkurat e mosbesimtarėve do tė digjen krejtėsisht. Ato lėkura tė mėdha e tė trasha vazhdimisht do tė ripėrtėrihen, nė mėnyrė qė mosbesimtarėt tė shijojnė dhimbjen pandėrprerė20. Nėse lėkura e tyre do tė digjej krejtėsisht dhe tė mos zėvendėsohej, ata s’do tė ndjenin mė dhimbjen. Por, njė favor i tillė s’do t’u bėhet atyre.


    Njerėzit e xhehenemit do tė hanė njė bimė helmuese e gjembaēe dhe frytin e tmerrshėm nga druri Zekum, i cili mbin nga fundi i xhehenemit. Ai do tė vlojė nė barqet e tyre si plumbi i shkrirė. Pija e tyre ėshtė njė pėrzierje e bėrė nga lėngjet e valuara. Ai do tė jetė aq i nxehtė, saqė do t’i djegė dhe do t’i shqyejė barqet dhe zorrėt e tyre e t’i bėjė copash. Ushqimi dhe pija e tyre s’do ta heqė urinė e tyre e as s’do ta shuajė etjen e tyre21. Madje, ato vetėm sė do t’ua shtojnė dhimbjen dhe vuajtjet. Veē nxehtėsisė sė madhe, ushqimi i tyre do tė jetė tmerrėsisht i ndyrė22. Kur ata tė lypin diēka pėr tė ftohur trupat e tyre tė pjekur, do tė pranojnė vetėm mė shumė lėng tė ndyrė e tė valė nė kokat e fytyrat e tyre, ēka do t’i shtojė agonisė sė tyre23.

    Ata do tė mbyllen brenda teshave nga zjarri24 dhe prangave tė hekurta nė qafėt e tyre25 dhe tė futen nė njė zinxhirė, gjatėsia e tė cilit ėshtė shtatėdhjetė kut26. Ata do tė kenė shtrojė tė zjarrtė27 dhe vazhdimisht do tė vajtojnė pėr vuajtjet e thella e tė pafundme. Rėnkimet dhe ofshamat e tyre do tė mund tė dėgjohen nga kushdo qė mund tė dėgjojė28. Ata do tė qajnė pandėrprerė, por, nė vend tė lotėve, do t’u dalė gjak nė sasi aq tė mėdha, sa anijet mund do tė mund tė lundronin nė lotėt e tyre29.


    Ata do tė trajtohen me poshtėrimin mė tė madh, tė prangosur, tė lėnė pas dore dhe tė torturuar. Fytyrat e tyre do tė fėrkohen pėr pisllėkun dhe nxehtėsinė e xhehenemit, dhe do t’u thuhet:

    « Shijoni prekjen e Sekar [Djegėsit] » [el-Kamer, 48]

    Ata do tė pėrballen me torturė pas torture, si fizike, ashtu edhe emocionale. Vuajtja e tyre emocionale do tė ndodhė nė mėnyra tė ndryshme:

    Ata do tė pendohen pėr mosbindjen ndaj Allahut tė lartėsuar dhe tė Dėrguarit tė Tij. Ata do t’i urrejnė udhėheqėsit e tyre, tė cilėt i devijuan nga shtegu i drejtė30. Ata do t’i urrejnė paraardhėsit dhe anėtarėt e tyre tė familjes, duke dėshiruar qė fėmijėt e tyre, gratė e vėllezėrit si dhe tė afėrmit qė i ofronin strehim nė dunja tė jenė haraē pėr lirim nga dėnimi31. Ata do tė hahen dhe diskutojnė ashpėrsisht me mosbesimtarėt e tjerė, tė cilėve do t’u mund tė afrohen, duke e lutur Allahun t’u japė atyre dėnim shtesė32.

    Ata do tė lypin lehtėsime nga agonitė e tyre. Lypjes sė tyre ndaj engjėjve rojtarė do t’i pėrgjigjet duke derdhur ujė tė valė mbi kokat e tyre. Lutja e tyre ndaj Malikut, kujdestarit tė xhehenemit, pėr t’u dhėnė fund jetėve tė tyre do tė injorohet plotėsisht33.

    Nė njė ēast, ata do tė kenė mundėsinė tė shohin besimtarėt, ēka do t’ua shtojė edhe mė shumė mjerimin, dhe do t’i lusin besimtarėt pėr ujė apo ēfarėdo qė Allahu u ka dhėnė atyre. Ata [besimtarėt] do tė pėrgjigjen:

    « ... Vėrtet, Allahu i ka bėrė kėto haram pėr mosbesimtarėt – ata qė morėn fenė si humbje kohe e zbavitje, dhe qė u mashtruan nga jeta e dunjasė”. Pra, sot, Ne do t’i harrojmė ata mu siē ata harruan takimin e kėsaj Dite tė tyre dhe ngaqė refuzuan porositė Tona » [el-A’raf, 50-51]

    Xhehenemi ėshtė vendi mė i tutshėm. Tortura e tij ėshtė mė e tmerrshme se ēfarėdo qė mund tė imagjinojmė. Ai ėshtė i shėmtuar dhe i neveritshėm pėrtej ēdo pėrshkrimi, por shtegu pėr tek ai ėshtė i rrethuar nga dėshirat dhe joshjet mashtruese34. Megjithėkėtė, ata qė seriozisht angazhohen pėr t’iu shmangur atij, me siguri, do tė jenė tė shpėtuar prej tij.

    Pa dyshim, xhehenemi ėshtė njė vend ku ne s’duam tė jemi. Ne, bile, s’duam ta shijojmė aspak atė. Duam tė jemi nga ata qė do ta kalojnė shpejtė Siratin [Urėn e varur mbi xhehenem, tė cilėn do tė duhet ta kalojnė tė gjithė ata qė pohojnė tė jenė besimtarė tė vėrtetė]. Pra, le tė pėrpiqemi me tė gjithė fuqitė qė kemi pėr t’iu shmangur atij dhe t’i bėjmė du’a tė sinqertė Allahut tė na mbrojė prej tij. Enes [radi Allahu anhu] ka transmetuar se pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:


    “Kur njė person e lut Allahun tri herė pėr ta pranuar nė xhenet, xheneti thotė: ’O Allah, pranoje atė nė xhenet’. Dhe, kur njė person e lut Allahun tri herė pėr ta mbrojtur atė nga xhehenemi, xhehenemi thotė:’ O Allah, mbroje atė nga Zjarri’”35.


    __________________________________________________ ______________

    1 Ky punim ėshtė pėrpiluar duke u mbėshtetur me bollėk nė librin e Ebu Abdilah el-Xhibeli Ma’rifetul-Jeumi Akhir [Njohja e Ditės sė Fundit].
    2 Kėto janė disa nga emrat e ferrit, tė cilėt gjenden nė Kur’an. Ata janė pėrshkrues pėr aspekte tė ndryshme tė torturės nė xhehenem.
    3 « Ata do tė banojnė aty pėr aq sa tė jenė qiejt e toka, pėrveē ēka do Zoti yt … » [Hud, 107] Vėreni pėrjashtimin qė bėn ky ajet. Sipas disa dijetarėve, kjo u referohet atyre besimtarėve qė kanė bėrė gjynahe tė mėdha, pėr tė cilat duhet tė dėnohen para se tė hyjnė nė xhenet.
    4 Kjo pėrmendet nė hadithin e transmetuar nga Ebu Musa el-Esh’erij [radi Allahu anhu], shėnuar nga Ebu Ja’la, Ibn Hibban dhe tė tjerėt. Ėshtė cilėsuar si i vėrtetė nga el-Albani [es-Sahiha, nr.2165].
    5 « Kur ai [xhehenemi] t’i shohė ata nga larg … » [el-Furkan, 12].
    6 « Ditėn kur Ne t’i themi xhehenemit:”A u mbushe?” Ai do tė thotė:”A ka mė?” » [el-Kaf, 30].
    7 « Kur ai [xhehenemi] t’i shohė ata nga larg, ata do ta dėgjojnė tėrbimin dhe gjėmimin e tij » [el-Furkan, 12].
    8 Siē pėrmendet nė hadithin e transmetuar nga Ebu Hurejre [radi Allahu anhu], shėnuar nga el-Buhari, Muslim dhe tė tjerėt.
    9 « Ruajeni veten dhe familjet tua nga njė Zjarr, lėndė djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt » [et-Tahrim, 6].
    10 Ėshtė transmetuar nga el-Buhari dhe Muslim nga Ebu Seid el-Khudrij [radi Allahu anhu] se ky person ėshtė Ebu Talib, xhaxhai i pejgamberit [salallahu alejhi ue selam].
    11 Siē pėrmendet nė hadithin e transmetuar nga en-Nu’man bin Beshir [radi Allahu anhu], shėnuar nga el-Buhari.
    12 « … tė cilin e ruajnė engjėj tė ashpėr, tė cilėt nuk i lėnė pa kryer urdhrat e pranuar nga Allahu, por e bėjnė atė pėr ēka urdhėrohen » [et-Tahrim, 6].
    13 Siē dėshmohet nė hadithin e transmetuar nga Abdullah ibn Umer [radi Allahu anhu] se pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:”Kur njerėzit e xhenetit tė hyjnė nė tė dhe njerėzit e xhehenemit tė hyjnė nė Zjarr, do tė sillet vdekja [nė formė tė njė dashi me brirė] dhe do tė vendoset mes xhenetit dhe xhehenemit dhe do tė theret. Pastaj do tė bėhet njoftimi:’O njerėzit e xhenetit, ju do tė jetoni pėrgjithmonė, pa vdekje; o njerėzit e xhehenemit, ju do tė jetoni pėrgjithmonė, pa vdekje…” [Buhari, Muslim dhe Ahmed].
    14 « Por pėr ata qė mohojnė, do tė jetė Zjarri i xhehenemit, i cili as nuk do t’i vrasė ata e as nuk do t’ju lehtėsohet atyre … » [Faatir, 36] « Por, ai atij do t’i shmangen fatkėqijtė, tė cilėt do tė hyjnė nė Zjarrin e madh dhe do tė shijojnė djegien e tij, ku as nuk do tė vdesin, as nuk do tė jetojnė » [el-A’la, 11-13]
    15 Siē pėrmendet nė hadithin e transmetuar nga Ebu Hurejre [radi Allahu anhu], shėnuar nga Muslim.
    16 Siē pėrmendet nė hadithin e transmetuar nga Ebu Hurejre [radi Allahu anhu], shėnuar nga Muslim, et-Tirmidhi dhe tė tjerėt.
    17 Ibid.
    18 Siē pėrmendet nė hadithin e transmetuar nga Ebu Hurejre [radi Allahu anhu], shėnuar nga Ahmed, et-Tirmidhi dhe tė tjerėt. Ėshtė cilėsuar si i vėrtetė nga shejh Albani [es-Sahiha, nr.1105].
    19 Ibid.
    20 « Ne do t’i djegim nė Zjarr. Sa herė qė lėkurat e tyre digjen krejtėsisht, Ne do t’i ndėrrojmė ato me lėkura tjera, nė mėnyrė qė ata tė shijojnė dėnimin » [en-Nisa, 56].
    21 « Pėr ta s’do tė ketė ushqim, pėrveē njė bime gjembaēe e helmuese, e cila as nuk do t’i ushqejė ata, as nuk do t’ua heqė urinė » [el-Gashije, 6-7] « A ėshtė mė mirė xheneti, apo druri i Zekumit? Vėrtet, Ne e bėmė atė sprovė pėr ata qė bėjnė punė tė kėqija. Vėrtet, ai ėshtė njė dru qė gufon nga fundi i xhehenemit. Degėt e trungut tė tij janė si koka dreqėrish. Vėrtet, ata do tė hanė prej tij dhe do t’i mbushin barqet e tyre me tė. Pas gjithė kėsaj, atyre do t’u jepet ujė i valė pėr tė pirė, kėshtu qė kjo bėhet njė pėrzierje [e ujit tė valė dhe Zekumit nė barqet e tyre] » [es-Safat, 62-67] « Vėrtet, druri i Zekumit do tė jetė ushqim pėr mosbesimtarėt, i cili ėshtė si vaj i vluar, qė do tė vlojė nė barqe, si vlimi i ujit pėrvėlues. [Do tė thuhet] “Kapeni dhe hidheni nė mes tė Zjarrit flakėrues. Pastaj derdhni ujė mbi kokėn e tij ujin e valuar. Shijo kėtė! Vėrtet, ti shtireshe si i fuqishėm, bujar! » [ed-Dukhan, 43-49]. « A janė kėta si ata qė do tė banojnė pėrgjithmonė nė Zjarr, tė cilėve do t’u jepet tė pinė nga uji i valuar, ashtu qė i shqyen zorrėt e tyre? » [Muhamed, 15].
    22 «Nė atė Ditė, ai s’do tė ketė as shok e as ushqim, pėrveē ndyrėsirės qė del nga plagėt » [el-Hakkah, 36-36].
    23 « Ne kemi pėrgatitur pėr ata qė bėjnė punė tė kėqija njė Zjarr, muret e tė cilit do t’i rrethojnė ata. Dhe, nėse ata kėrkojnė ndihmė, do t’u jepet ujė i valuar, i cili do t’i pėrvėlojė fytyrat e tyre. Sa pije e keqe dhe sa vendbanim i tmerrshėm! » [el-Kehf, 29].
    24 « ... Atėherė, sa pėr ata qė mohojnė, atyre do t’u qepen tesha nga zjarrit... » [el-Haxh, 19].
    25 « ... Kėta janė ata qė mohojnė Zotin e tyre! Janė ata qė do tė kenė pranga nė qafėt e tyre ... » [er-Ra’d, 5].
    26 « [Do tė thuhet]:”Kapeni dhe prangoseni, pastaj hidheni ne Zjarrin flakėrues, pastaj lidheni me njė zinxhir tė gjatė shtatėdhjetė kut!” Vėrtet, Ai mohonte Allahun, mė tė madhin ... » [el-Hakkah, 30-33].
    27 « Atyre do t’u takojė shtroja e xhehenemit dhe mbi ta do tė ketė mbulojė [nga Zjarri]. Kėshtu Ne i paguajmė tė kėqijtė » [el-A’raf, 41].
    28 « Sa pėr fatkėqijtė, ata do tė jenė nė Zjarr, duke rėnkuar zėshėm e nė vetvete ...» [Hud, 106-107].
    29 Siē pėrmendet nė hadithin e transmetuar nga Abdullah bin Kajs [radi Allahu anhu], shėnuar nga el-Hakim dhe verifikuar tė jetė hasen [i mirė] nga shejh Albani [es-Sahiha, nr.1679].
    30 « Nė atė ditė, fytyrat e tyre do tė pėrmbysen nė Zjarr. Ata do tė thonė:”Ah!, sikur t’i bindeshim Allahut dhe tė Dėrguarit!” Dhe do tė thonė:”Zoti ynė, vėrtet, ne i dėgjuam prijėsit dhe tė mėdhenjtė tanė, dhe ata na devijuan nga rruga e drejtė. Zoti ynė, jepu atyre dėnim tė dyfishtė dhe mallkoj ata me njė mallkim tė madh!” » [el-Ahzab, 66-68].
    31 « Ndonėse atyre do t’u mundėsohet ta shohin njėri-tjetrin [nė Ditėn e Ringjalljes. Gjithkush do tė shohė babanė, fėmijėt dhe tė afėrmit, por s’do t’u flasė e as s’do t’u kėrkojė ndihmė], krimineli do tė dėshirojė tė paguajė me fėmijėt e tij pėr lirimin nga dėnimi i asaj Dite, po ashtu edhe me gruan e vėllain e tij, dhe tė afėrmit e tij qė i ofronin strehė, si dhe me tėrė atė qė gjendet nė tokė, nė mėnyrė qė tė shpėtojė » [el-Me’arixh, 11-14].
    32 « Kush ėshtė mė i padrejtė sesa ai qė shpik kundėr Allahut apo i mohon ajetet e Tij? Tė tillėt do t’i mbėrrijė hisja e tyre e caktuar [nga gjėrat e mira e dunjasė], deri atėherė kur tė dėrguarit [engjėjt] Tanė t’u vijnė pėr t’ua marrė shpirtrat dhe t’u thonė:”Ku janė ata qė i lutnit dhe i adhuronit nė vend tė Allahut?” Ata do tė pėrgjigjen:”Ata na lanė e u zhdukėn”. Dhe ata do tė dėshmojnė kundėr vetvetes se janė mosbesimtarė. Allahu do tė thotė:”Hyni nė Zjarr, nė shoqėrinė e popujve qė kaluan para jush, nga njerėzit e xhinėt!” Sa herė qė hynė njė popull i ri, e mallkon popullin paraprak, derisa tė gjithė tė grumbullohen nė xhehenem. I pari prej tyre do t’i thotė tė fundit prej tyre:”Zoti ynė, kėta na devijuan, pra, jepu atyre dėnim tė dyfishtė”. Ai do tė thotė:”Pėr secilin prej jush ka dėnim tė dyfishtė, por nuk e dini”. I pari prej tyre do t’i thotė tė fundit prej tyre:”Ju s’ishit mė tė mirė se ne, kėshtu qė shijoni dėnimin e asaj qė fituat » [el-A’raf, 37-39].
    33 « Dhe ata do tė klithin:”O Malik [kujdestari i xhehenemit]! Le ta kryejė me ne Zoti yt!” Ai do tė thotė:”Vėrtet, ju do tė banoni aty pėrgjithmonė » [ez-Zuhruf, 77-78].
    34 Shiko hadithin e transmetuar nga Ebu Hurejreh [radi Allahu anhu] rreth krijimit tė xhehenemit:”... Allahu e rrethoi xhehenemin me dėshira e pastaj i tha Xhibrilit ...” [Ebu Daud, et-Tirmidhi dhe tė tjerėt. I cilėsuar si i vėrtetė nga shejh Albani [el-Mishkat, nr.5625].
    35 Et-Tirmidhi, en-Nesa’i dhe tė tjerėt. I cilėsuar si i vėrtetė nga shejh Albani [el-Mishkat, nr.2412]. « O Zoti ynė, na jep tė mira nė kėtė botė dhe nė ahiret, dhe na mbroj nga dėnimi me Zjarr » [el-Bekare, 201]
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •