Close
Faqja 39 prej 55 FillimFillim ... 29373839404149 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 761 deri 780 prej 1094
  1. #761
    Perjashtuar Maska e Prishtina.C
    Anėtarėsuar
    18-10-2010
    Postime
    1,071
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Gjermania do tė vazhdojė lobimin pėr njohjen e Kosovės






    Presidenti i Republikės sė Kosovės, Behgjet Pacolli priti sot nė takim ambasadorin e Republikės sė Gjermanisė nė Kosovė, Hans Dieter-Steinbah, i cili i pėrcolli z.Pacolli urimet e tij dhe tė shtetit gjerman pėr zgjedhjen nė postin e presidentit tė vendit.
    Ambasadori Steinbah tha se Gjermania e ka pėrkrahur nė vazhdimėsi Republikėn e Kosovės, nė tė gjitha periudhat dhe do tė vazhdojė ta pėrkrahė edhe nė vazhdim. Ai u fokusua nė ndihmėn qė ka dhėnė Gjermania nė planin e lobimit pėr njohjen e shtetit tė Kosovės, pėr anėtarėsimin nė Bankėn Botėrore dhe nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe theksoi se Gjermania do tė vazhdojė aktivitetin e saj pėr tė siguruar njohje tė reja pėr Kosovėn, si dhe pėr integrimin e saj sa mė tė shpejtė nė institucionet ndėrkombėtare.

  2. #762
    Perjashtuar Maska e Prishtina.C
    Anėtarėsuar
    18-10-2010
    Postime
    1,071
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Rifat Jashari mė tha: Bėhu numri njė i vėrtetė i popullit tė Kosovės!






    Nė intervistėn ekskluzive pėr gazetėn kombėtare “Bota sot”, presidenti Behjget Pacolli flet pėr synimin e tij qė tė jetė president i unitetit tė popullit tė Kosovės nė mandatine tij presidencial.
    I pyetur se a u ėshtė realizuar njė nga qėllimet tuaja jetėsore, mbase edhe njėrėn nga ėndrrat mė tė pambėrrijtshme, pėr tė qenė i pari i vendit, presidenti Pacolli ndėr tė tjerash u pėrgjigj:
    “Mund tė them se do tė jem president i tė gjithė Kosovės dhe i tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, dhe tė gjithė janė njėsoj pėr mua, dhe do t’i trajtoj njėsoj, do tė punoj pėr tė gjithė, pa marrė parasysh se ēfarė etnie, ēfarė pėrcaktimi politik kanė, ēfarė shtrese tė forcės blerėse i takojnė ata. Mė bėri pėrshtypje porosia e bacės Rifat, kur vizitova familjen e Jasharajve. E kam konsideruar gjithmonė atė familje, njė institucion real tė shtetit tonė, ndaj kam kėrkuar edhe para se tė bėhesha president, qė ajo familje sė bashku me familjet e tjera tė dėshmorėve tė mėdhenj tė lirisė dhe shtetėsisė sonė, tė kenė njė pėrfaqėsi nė Prishtinė. E dini ē’mė tha baca Rifat me njė ndjenjė drejtėsie qė mė preku shumė? Mundohu tė bėhesh numri njė i vėrtetė i popullit tė Kosovės! Shikoji tė gjithė qytetarėt e Kosovės nė mėnyrė tė barabartė, pavarėsisht etnisė, sepse asnjė vend nuk ėshtė i pastėr etnikisht. Por, mos lėsho asnjėherė pe, kur ta kėrkojė e drejta! A nuk ėshtė kjo diēka fisnike, veēanėrisht fisnike kur vjen nga pėrfaqėsuesi i kėsaj familjeje tė madhe qė ka pėrjetuar aq shumė dhimbje? Unė pėrkulem me respekt para kėsaj familjeje, para tė gjithė familjeve tė heronjve tė Kosovės, qė i dhanė gjithēka tė shtrenjtė popullit. Dhe do tė punoj pėr amanetin e tyre.

  3. #763
    Perjashtuar Maska e Prishtina.C
    Anėtarėsuar
    18-10-2010
    Postime
    1,071
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Pacolli merr ftesė ta vizitojė Maqedoninė





    (E plotėsuar) Behgjet Pacolli, nė ditėn e dytė tė punės si President i Kosovės, ka marrė njė ftesė pėr tė vizituar Maqedoninė. Ftesėn ia ka dorėzuar ambasadori i Maqedonisė nė Prishtinė Stojan Karajanov.

    “Presidenti Pacolli e falėnderoi Presidentin Ivanov pėr ftesėn pėr vizitė, e cila do tė realizohet nė njė tė ardhme shumė tė afėrt. Nga ana e tij, Presidenti Pacolli falėnderoi ambasadorin Karajanov pėr vizitėn dhe urimet e tij. Gjithashtu, ai vuri theksin tek marrėdhėniet mes Kosovės e Maqedonisė, tė cilat janė shumė tė mira dhe tė cilat duhet tė njohin zgjerim nė tė gjitha fushat” thuhet nė njė njoftim tė Presidencės.

    Pacolli tė martėn ėshtė vizituar edhe nga shefi i zyrės diplomatike nė Prishtinė Alan Van Gucht i cili e ka uruar atė dhe i ka ofruar bashkėpunimin e shtetit belg.

    Pacolli ka pranuar nė zyrėn e tij edhe Kryeministrin Thaēi i cili ėshtė meritor pėr faktin qė kreu i AKR’sė tani ėshtė President i vendit.

    “Tė dy liderėt mė tė lartė institucionalė tė vendit u shprehėn shumė tė pėrkushtuar pėr tė bashkėpunuar nė tė gjitha fushat qė janė tė ndėrlidhura me kushtetutė mes kėtyre dy institucioneve, nė tė mirė tė interesit tė Republikės sė Kosovės dhe tė tė qytetarėve tė saj” ka njoftuar Presidenca.

  4. #764
    Perjashtuar Maska e Prishtina.C
    Anėtarėsuar
    18-10-2010
    Postime
    1,071
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Pacolli zhvilloi njė takim me shefin e EULEX-it







    Presidenti i Republikės sė Kosovės, Behgjet Pacolli priti nė rezidencėn e tij shefin e Eulex-it, Xavier De Marnak. Presidenti, Pacolli tha se nė takim u bisedua pėr rolin e misionit tė Eulex-it nė Kosovės.
    Pacolli theksoi se do tė ketė bashkėpunim intenziv me Eulex-in sepse siē tha ai problemet janė evidente dhe ato mund tė njihen vetėm nėse trajtohen.
    Ndėrsa, shefi i Eulex-it, Xavier De Marnak u shpreh se ėshtė kėtu qė tė sigurojė se Eulex-i tė cilin e udhėheq ai ėshtė i pėrkushtuar pėr promvimin e sundimit tė ligjit nė Kosovė. Marnak theksoi se vazhdon tė mbėshtes institucionet e Kosovės dhe tė bashkėpunojė me to nė ecjen pėrpara nė fushėn e sundimit tė ligjit.
    Presidenti, Behgjet Pacolli as sot nuk ka qenė i gatshėm t`u pėrgjigjej pyetjeve tė gazetarėve.

  5. #765
    Perjashtuar Maska e Prishtina.C
    Anėtarėsuar
    18-10-2010
    Postime
    1,071
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Pacolli merr urime pėr zgjedhjen e tij president





    Behgjet Pacolli ka marrė njė sėrė urimesh pėr zgjedhjen nė detyrėn e re si president i Republikės sė Kosovės. Zyra pėr informim e Presidencės pėrmes njė komunikate bėri tė ditur se gjatė ditės sė enjten, Pacollin e kanė uruar presidentja e Konfederatės sė Zvicrės, presidenti i Italisė, kryeministri i Shqipėrisė dhe presidenti i Maqedonisė.
    Pacolli pas urimit tė parė qė mori ditėn e zgjedhjes si president i Kosovės nga presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi,
    tani vetėm tri ditė pas kanė ardhur edhe njė sėrė urimesh.
    Nė njoftimin e Zyrės pėr informim tė Presidencės bėhet e ditur se presidentja e Konfederatės sė Zvicrės, Micheline Calmy-Rey e ka uruar presidentin e sapozgjedhur tė Republikės sė Kosovės.
    “Me rastin e zgjedhjes President i Republikės sė Kosovės, kam kėnaqėsinė qė, nė emėr tė Kėshillit Federal Zviceran, t’ju shpreh pėrgėzimet e mia tė ngrohta dhe dėshirat mė tė mira pėr suksesin e misionit tuaj tė lartė dhe pėr prosperitetin e popullit kosovar. Lidhjet tona tė miqėsisė dhe bashkėpunimit tė tashėm do tė intensifikohen edhe mė nė tė ardhmen”, ka thėnė nė urimin e saj Calmy-Rey.
    Kurse presidenti i Italisė, Giorgio Napolitano nė urimin e tij drejtuar presidentit Behgjet Pacolli, ka shprehur mbėshtetjen e plotė tė Italisė pėr perspektivėn evropiane tė Kosovės.
    “Italia ėshtė shumė e angazhuar nė Kosovė, qoftė nė planin dypalėsh, po ashtu edhe pėrmes pjesėmarrjes nė misionet ndėrkombėtare, nė mbėshtetje tė sigurisė, tė forcimit tė rendit dhe tė ligjit, si dhe tė zhvillimit ekonomik. Dėshiroj shumė qė marrėdhėniet tona dypalėshe tė vazhdojnė me intensifikimin dhe thellimin e tyre”, ka thėnė ai.
    Edhe kryeministri shqiptar Sali Berisha uroi Pacollin dhe ka siguruar se qeveria shqiptare dhe ai personalisht do tė jenė tėrėsisht tė angazhuar dhe tė vendosur pėr tė ndėrtuar marrėdhėniet mė tė shkėlqyera e vėllazėrore pėr ecjen pėrpara nė rrugėn e pėrbashkėt euroatlantike.
    “Unė ruaj besimin se, si President i shtetit mė tė ri tė Evropės, ju do tė sillni njė kontribut tė ri nė konsolidimin e mėtejshėm tė kėtyre arritjeve dhe nė shndėrrimin e Kosovės nė njė faktor edhe mė tė rėndėsishėm paqeje e stabiliteti dhe promovuese tė miqėsisė e tė bashkėpunimit nė rajon”, ėshtė shprehur ai.
    Njė urim pėr presidentin e sapozgjedhur tė Kosovės ka dėrguar edhe presidenti i Maqedonisė, Gjorgji Ivanov, i cili tha se do tė angazhohet pėr njė rajon tė qėndrueshėm dhe tė begatė me perspektivė euro-atlantike.
    “Jam plotėsisht i bindur qė, nė njė kohė tė shkurtėr, me forca tė pėrbashkėta, do tė nxisim dhe forcojmė marrėdhėniet mes dy shteteve tona dhe me kėtė do tė kontribuojmė nė thellimin dhe intensifikimin e bashkėpunimit tė ndėrsjellė mes Republikės sė Maqedonisė dhe Republikės sė Kosovės”, ka thėnė Ivanov.
    Nga liderėt rajonal dhe evropian njė mesazh urimi pėr zgjedhjen e Pacollit president i Kosovės ka dėrguar edhe pėrfaqėsuesi i OKB-sė nė Kosovė, Lamberto Zannier.
    Ky i fundit shkruan se ndjehet i kėnaqur me zgjedhjen e Pacollitpėr president, ngase ka bindje tė fortė se ai do tė jap maksimumin pėr t’i sjellė komunitetet e ndryshme tė Kosovės.
    “Ashtu siē e keni cekur edhe nė fjalimin pėrurues, do tė fokusoheni nė bashkėpunimin rajonal, dialog, prosperitet dhe integrimin evropian. Respektimi i diversitetit, bashkėpunimi rajonal dhe angazhimi pėr paqe janė vlerat themelore tė Kombeve tė Bashkuara”, ka thėnė Zannier, i cili nė emėr tė Sekretarit Gjeneral, shprehu pėrkushtimin pėr angazhim nė pėrmbushjen e qėllimeve tė pėrbashkėta.

  6. #766
    Perjashtuar Maska e Prishtina.C
    Anėtarėsuar
    18-10-2010
    Postime
    1,071
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Presidenti Pacolli u takua me Kryeministrin Thaēi






    Presidenti i Republikės sė Kosovės, Behgjet Pacolli ėshtė takuar sot nė kabinetin e tij me kryeministrin e Republikės sė Kosovės,Hashim Thaēi.Nė takimin e tyre tė parė zyrtar, pas krijimit tė institucioneve tė reja tė vendit, Presidenti Pacolli dhe Kryeministri Thaēi diskutuan pėr njė varg ēėshtjesh tė rėndėsishme dhe detyrat qė i presin institucionet e vendit nė tė ardhmen.
    Tė dy liderėt mė tė lartė institucionalė tė vendit u shprehėn shumė tė pėrkushtuar pėr tė bashkėpunuar nė tė gjitha fushat qė janė tė ndėrlidhura me kushtetutė mes kėtyre dy institucioneve, nė tė mirė tė interesit tė Republikės sė Kosovės dhe tė tė qytetarėve tė saj.

  7. #767
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,570
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga Sharri-Liburna Lexo Postimin
    O plaku,Boten sot e ka ble behgjeti,edhe gazeten lajm,mos te quditin shkrimet e ketyre gazetav.
    z. sharri, nuk di me se kush ku a shit!, kohet e funedit jan perzi aqe shum gjenat sa qe njeri nuk di ka tia mbaj, kujt me i besu e kujt jo! Plaku ndoshta nuk di me shkru mire, por i shef dhe i din senet mire. Luhet nje dreq i madh ne kurris te Shqyptareve. per plakun nuk ashete i vetmi burim i gazetave per tu ineforemua,
    mjafeton te lexosh disa forumiset ketu, dhe bindesh se si manipulojen liderat ton me popullin!mjere kosova dhe shqypetaret ne duar te kujna kan ra?! Pse ia lejojem vetes kete nuk e di. Ku jan me te miret nuk e di.
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  8. #768
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    16-12-2009
    Postime
    2,315
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Martesa e Pacollit me Thaēin shpreh lumturi pėr kėta tė dy por pėr popullin e Kosovės kjo martesė e simbolizon kurorėzimin e hajnisė. Thaēi e Pacolli janė ēift ideal pėr tė negociuar me Serbinė.

    Ndėrkohė qė ishte i martuar me Sejdiun, Thaēi e kishte filluar kėtė lidhje tė fshehtė me Pacollin. Sa herė qė iu desh ndihmė, Pacolli nuk hezitoi ta ndihmonte sepse Thaēi kėtė tė mirė ia ktheu me tenderė. Pra, kjo lidhje dikur e fshehtė tani ėshtė bėrė publike dhe kėtė e ka ndihmuar nė forma tė ndryshme, qoftė edhe me sms ambasadori Dell i cili nuk ka lėnė ēėshtje pa i futur hundėt.

    Ne jemi kundėr kėsaj martese pėr shkak tė programit qė kėta politikan paraqesin dhe pėr shkak tė asaj qė ata thonė se do ta bėjnė.

    Lėvizja VETĖVENDOSJE! ėshtė kundėr negociatave me Serbinė dhe rrjedhimisht ėshtė edhe kundėr koalicionit PDK-AKR kur dihet qė ky koalicion do t’i rifilloj kėto negociata tė cilat janė tė padrejta dhe shumė tė dėmshme pėr Kosovėn.

    Kėto negociata qė po pėrgatiten tani, janė negociata qė do tė pėrpiqen ta pėrfundojnė procesin e ndarjes sė brendshme tė Kosovės, projekt ky i cili, natyrisht, filloi me planin e Ahtisaarit qė ne e patėm kundėrshtuar edhe atėherė ndėrsa tė dyja kėto parti e patėn votuar nė Kuvendin e Kosovės.

    Arsye tjetėr pse nė jemi kundėr kėsaj martese ėshtė se ky koalicion do ta vazhdoj procesin e privatizimit edhe tė kėtyre ndėrmarrjeve publike qė kanė mbetur. Pra, do t’i shesin ndėrmarrjet tona shpejt dhe lirė, dhe pa hartuar kurrfarė plani zhvillimor.

    Ne angazhohemi qė t’i ndalim negociatat me Serbinė dhe privatizimin e ndėrmarrjeve publike, si dhe tė gjitha projektet e dėmshme qė tenton t“ia bėjė kjo qeveri popullit tė Kosovės. Kėtė do ta bėjmė edhe pėrmes institucioneve edhe pėrmes aksioneve tė tilla simbolike e demonstratave gjithė-popullore.

    Lėvizja VETĖVENDOSJE!

    Ja linku i fotos
    http://www.vetevendosje.org/?cid=1,2,2775&author=0

  9. #769
    Perjashtuar Maska e Prishtina.C
    Anėtarėsuar
    18-10-2010
    Postime
    1,071
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Presidenti Pacolli prit shefin e Zyrės Diplomatik tė Belgjikės nė Kosovė, Alan Van Gucht






    Presidenti i Republikės sė Kosovės, Behgjet Pacolli priti sot nė njė takim shefin e Zyrės Diplomatik tė Belgjikės nė Kosovė, Alan Van Gucht.
    Z. Gucht fillimisht uroi z.Pacolli pėr zgjedhjen e tij si president i Republikės sė Kosovės, duke i ofruar gjithė bashkėpunimin e tij dhe tė shtetit belg.
    Ai theksoi se Belgjika e ka ndihmuar dhe do tė vazhdojė ta ndihmojė Republikėn e Kosovės nė vazhdimėsi, duke ofruar pėrvojat e saj nė tė gjitha fushat.
    Presidenti Behgjet Pacolli falėnderoi z. Gucht pėr ndihmėn e pakursyeshme qė vendi i tij ka dhėnė nė tė gjitha periudhat pėr Republikėn e Kosovės dhe theksoi se institucionet e vendit tonė mirėpresin kėtė ndihmė, e ēmojnė shumė atė dhe janė tė pėrkushtuara pėr vazhdimin e bashkėpunimit dhe zgjerimin e tij

  10. #770
    Perjashtuar Maska e Prishtina.C
    Anėtarėsuar
    18-10-2010
    Postime
    1,071
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Biografia e presidentit tė Kosovės, Behgjet Pacollit





    Behgjet Pacolli u lind nė Marec, ėshtė i biri i Isa dhe Nazmije Pacollit. Pas shkollės fillore dhe tė mesme, Pacolli kaloi nė Prishtinė qė tė vazhdonte shkollimin e tij. Pas katėr viteve ai pėrfundoi nivelin e Gjimnazit dhe Pedagogjisė. Nė vitin 1970 Pacolli shkoi nė Hamburg ku diplomoi nė Ekonomi – Marketing dhe Menaxhim.
    Karriera nė biznes
    Nė vitin 1974, Pacolli pėrfundoi shėrbimin ushtarak dhe u kthye nė Kosovė. Nė vitin 1976 Pacolli shkoi nga Kosova pėr tė punuar si menaxher i shitjes pėr kompaninė austriake Peter Zimmer. Prej vitit 1977 deri nė vitin 1990 Pacolli ka punuar nė Interplastica Engineering si menaxher i lartė. Nė vitin 1982 Pacolli specializoi nė Marketing dhe Menaxhim nė Moessinger Institute, Cyrih. Nė vitin 1990, pas njė marrėveshjeje paqėsore me shokun dhe ish shefin e tij Max Gygax, Pacolli la Interplastikėn qė ta krijonte Mabetex Project Management (mė vonė e njohur si Mabetex Group). Pacolli sot ėshtė kryetar dhe CEO i Mabetex Group, njė kompani qė si aktivitet themelor ka studimin, planifikimin, projektimin dhe ndėrtimtarinė globale dhe e cila ka 19 pėrfaqėsi anembanė botės, duke pėrfshirė Amerikėn, Evropėn, Afrikėn dhe Azinė.
    Mė 1992, gjatė realizimit tė projekteve ndėrtimore nė Yakutsk, Rusi, Pacolli bashkėpunoi me kryetarin e komunės tė Yakutsk Pavel Borodin. Mė 1993, pasi Borodini u emėrua menaxher i pronave presidenciale, Mabetex-it iu ofrua njė kontratė ndėrtimore pėr renovimin e Kremlinit tė Moskės. Gjatė viteve 1998-1999 prokurori i pėrgjithshėm i Rusisė Yury Skuratov filloi njė hetim kundėr anėtarėve tė familjes sė Presidentit Boris Jelcin pėr tė cilėt dyshohej pėr marrje tė mitos edhe nga Mabetex-i. Ky hetim u hodh poshtė pas mandatit tė tij. Nė vitin 2000, Pacolli paditi Skuratovin pėr shpifje dhe fitoi gjyqin. Gjatė viteve 2000-2001, pėrderisa hetohej rasti i shpėlarjes sė parave ndaj Borodinit, i cili u arrestua nė SHBA, Pacolli u pėrfol pėr dhėnie tė mitos zyrtarėve tė lartė rusė dhe vetėm njėherė u thirr nė bisedė nė hetuesinė Zvicerane. Akuzat u tėrhoqėn nė mungesė tė dėshmive.
    Inkuadrimi nė politikė
    Mė 17 Mars 2007 ai e themeloi partinė Aleanca Kosova e Re, e cila nė zgjedhjet parlamentare tė vitit 2007 u radhit si partia e tretė mė e votuar. Ajo fitoi 13 vende nė Parlamentin e Kosovės.
    Jeta personale
    Nė vitin 1996 Pacolli u martua me kėngėtaren italiane me prejardhje shqiptare Anna Oxa. Kjo martesė zgjati deri nė vitin 2002. Pacolli ėshtė baba i njė djali dhe tri vajzave. Ai posedon dy nėnshtetėsi, zvicerane dhe kosovare.
    Aktivitetet kryesore
    Pacolli punoi nė ndėrtimin e qytetit verior tė Rusisė, Yakutsk. Nė vitin 1992 ai shkoi nė Yakutsk nė republikėn mė tė madhe veriore tė Federatės Ruse qė tė merrej me aktivitetet e ndėrtimit, duke filluar nga spitali i madh modern Qendra Shėndetėsore pėr Nėna dhe Fėmijė (Yakutsk). Nė kėtė mėnyrė ai ra nė kontakt me Pavel Borodinin, i cili u emėrua menaxher i pronave presidenciale ai kontaktoi Pacollin pėr fillimin e punėve ndėrtimore nė Moskė, duke filluar me renovimin komplet tė ish Parlamentit tė Federatės Ruse "Shtėpia e Bardhė", pas bombardimit nė Moskė (Shtator 1993 – Qershor 1994), renovimin e Ndėrtesės sė Kėshillit Federativ tė Rusisė dhe tė Dumės Shtetėrore (Shtator 1993 – deri nė fund tė 1994), renovimin e hotelit tė parė luksoz nė epokėn e re ruse, Swiss Diamond Hotel Moscow (1995 – 1997), si dhe renovimin e kompleksit tė ndėrtesave historike nė Kremlin (1995 – 1996). Nė Norilsk dhe Stary Oskol ai ndėrtoi spitalet e pėrgjithshme.
    Pėrpos Rusisė, aktivitetet e tij ndėrtuese u zhvilluan edhe nė Itali, Kazakistan dhe Uzbekistan. Pacolli bėri projektin pėr renovimin e teatrit La Fenice pas djegies sė tij. Nė Kazakistan, ai bėri ndėrtimin e qendrave kryesore qeveritare tė kryeqytetit tė ri, Astana. Projekti i tij, pallati presidencial “Akkorda” u shpėrblye nga Qeveria e Kazakistanit. Nė Kazakistan Pacolli gjithashtu bėri ndėrtimin e disa qendrave spitalore, universitare dhe sportive. Nė Uzbekistan Pacolli u shpėrblye pėr ndėrtimin cilėsor tė ndėrtesės sė Komunės sė Tashkentit.
    Aktivitetet tjera
    Pacolli dha ndihmėn humanitare nė kampin e refugjatėve nė Mal tė Zi dhe nė Kukės si dhe ndihmėn e koordinuar nė Kosovė pas mbarimit tė luftės. Pėrveē kėsaj, Pacolli dhuroi 5.1 milion euro pėr ndėrtimin dhe furnizimin komplet tė Universitetit Amerikan nė Prishtinė[8]. Nė vitin 2004, Pacolli bėri tė mundur lirimin e tre punėtorėve tė OKB-sė tė marrur peng nė Afganistan (Shqipe Hebibi, Annette Flannigan dhe Angelitoo Nayan) [9]. Nė vitin 2006 ai gjithashtu ndihmoi nė lirimin e korrespondentit italian Gabriele Torsellos i cili ishte rrėmbyer nė Afganistan [10] [11]. Pacolli kontribuoi nė zgjerimin e ndėrtesės qendrore tė Universitetit tė Prishtinės. Ai bėri edhe restaurimin e Xhamisė sė Llapit, monument ky i shekullit XIV.
    Fondacionet e Behgjet Pacollit
    •Fondacioni Humanitar Behgjet Pacolli
    •Fork (Fondacioni pėr Organizimin dhe Ristrukturimin e Kosovės)
    •Fondacioni Ibrahim Kodra
    •Fondacioni SEED (Fondacioni pėr zhvillim ekonomik tė Evropės Juglindore) financim dhe mbėshtetje pėr Konferencat Ndėrkombėtare dhe Logjistikė
    •AKR – Aleanca Kosova e Re, Organizata pėr lobim (Alliance For New Kosovo) nė Washington D.C. Deri 2007 veproi pėr lobim pėr pavarėsinė e Kosovės.

  11. #771
    mall Maska e bili99
    Anėtarėsuar
    05-04-2007
    Vendndodhja
    USA
    Mosha
    51
    Postime
    1,776
    Faleminderit
    109
    15 falenderime nė 12 postime

    Ne rregull!

    Citim Postuar mė parė nga Prishtina.C Lexo Postimin
    Ti je shume ne rregull sipase asaje qe ke mesuar per Behgjet Pacollin nga koha e veton sorres mbase je teper korrekt mirpo nuk e din te vertetn dhe gjykone sipase propagandes se kohes dhe zagarve te saje .

    Mose lejoni te manipulohi nga fletushkat e sorrogatve te kosoves se komplet shkrimet e botuara keto dite ne mediat e kohes kan qen te manipuluara nga kjo fletushke.


    Me ke detyruar te te pergjigjem

    ...dhe ti nuk je ne rregull fare,pasi nuk ke lexuar vargun e pare te postimit tim"opinion personal... jo per replike",
    por as e ke ne rregull per shumecka ja disa:
    -Nuk kam gje personale kunder Pacollit ,e le me kunder zedhenesit( kunder teje)
    - opinioni im ne ate postim eshte origjinal(dhe jo vetem ne kete postim), une le qe nuk kam lexuar se cthone gazetat,por as gjysen e postimeve ketu ne kete teme...per shkak kohes dhe jo te injoroj kend,por edhe sikur te lexoj do te jete nje info per nje opinion te dikujt dhe nuk do te afektoje gjykimin tim personal.Ata qe kan mend dhe perdorin sistemin personal te vleresimit per dukuri dhe ceshtje te njejta mendojne relativisht njejte.
    -tifozlleku per individin cilidoqoft ai per mua eshte shume qesharak, e kam tejkaluar ne fillore kete
    - mos u jep pergjgje te gjitheve ne kete teme, edhe sikur te jeshe zedhenesi i Pacollit leri disa eksik
    - pasuria nuk tregon se kush je, dhe aq me pak me vleresimin tend qe qenka definicion kryesor per njeriun- ka shume prostituta dhe porn stars qe kane para sa Pacolli ,do behet nje prej tyre kryetare e kombeve Bashkueme? ( mbase i takon) apo kryetare e shtetit te origjines? nese na qenka pasuria kriteri i vetem!
    - une nuk e di se ku shkruan Veton Surroi,dmth moti nuk me ka ra ne sy emri i tij( por e di kush eshte, dhe per kete titistin jugosllav qe u be kryetar i Kosoves ,Vetoni eshte nje profesor i artit politikes,dhe jo vetem per kete kryetarin e posazgjedhur...por per shumicen absolute te klases politike te Kosoves.
    - Jep mendimin tend dhe mos e sforco qe ta marrin edhe te tjeret ,njerezia do ta kuptoje,ne nje teme opinionesh ka te drejte secili te mendoje sic mendon
    - Pacolli i ka krijuar te gjitha parakushtet qe te jete ne gjendje te beje mire ne Kosove, dhe ai ben shume, por te jete kryetar JO, kriteri i vetem qe eshte perdorur ai i pasurise,dhe kjo vetem siperfaqsore...eshte nje zgjedhje ndoshta fatale per Kosoven
    - nderkaq motivi politik i zgjedhjes eshte, pazari i Kosoves me Serbine, do bisedoje me ish vellezerit jugosllav njeriu qe me 2006 tha se fati yne eshte ne duart e Serbise dhe se luan topi
    bisedime keto qe nuk duhet te mbahen fare ne keto kondita dhe per ceshtjet qe kerkon Serbia.

    Nuk eshte zgjedhje e popullit te Kosoves, andaj nuk mund as ta uroj dhe as ti them se e meriton kryetarin qe e ka...koha do te tregoje te verteten!
    - Per info: une deshiroj te jeme nje gabimtar ne gjykim dhe ai te beje shume per Kosoven dhe popullin e saj,dhe une do te jeme vetem nje gabimtar i nje gjykimi dhe njeri i lumtur per Kosoven...
    - ke ofenduar nje anetar ne kete teme duke bere nje krahasim shume te ulet,nuk je fare ne rregull
    por une e kuptoj mentalitetin, kush i aplaudonte Titos dje sot i aplaudon Pacollit ,
    - jetojme ne kohen e informimit dhe mund te gjeshe informata sa te duash per Pacollin,madje ai nuk eshte nje njeri ordiner,mund te jete njeriu me i pasur shqiptar.Gjykimet e mija nuk jane personale as me Pacollin , jane gjykime parimore mundohu ta kuptosh!
    - une nuk jam kategori qe manipulohem, nderkaq per ju mbase e dini vete me mire se cdo te thote tifozlleku per nje njeri,per nje parti, per nje ideologji dhe per nje bindjeo le ta them une ky eshte definicioni per nje te manipuluar ose vetmanipuluar! njeri qe nuk i takon kesaj kategorie ka mendje te hapur dhe gjykim relativisht te drejte per cdo njeri,ndodhi dhe fenomen!



    " nuk eshte mire te vdesish per bindjet tua, sepse mund te keshe bindje te gabuar"


    me nderime,
    bili99
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga bili99 : 25-02-2011 mė 15:27
    I Ilirides jam Iliri,
    dhe i lire dua me mbet.
    Per cfardo xhevahiri,
    Shqiperine se jap per jete

  12. #772
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    16-12-2009
    Postime
    2,315
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

  13. #773
    barcelona Maska e shpresa-gazi
    Anėtarėsuar
    28-09-2010
    Vendndodhja
    NE TOKE
    Postime
    127
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Smile urime shum urime

    i uroj pun te mbar do ta shihni nje kosov evropiane,sepse zotri pacolli ka para nuk i duhet ta vjedh pasurin e kosoves................
    BARCA IS DIE BESSTE!!!

  14. #774
    i/e regjistruar Maska e drenicaku
    Anėtarėsuar
    06-05-2003
    Postime
    3,857
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Prishtina.C Lexo Postimin
    Pacolli merr urime pėr zgjedhjen e tij president





    Behgjet Pacolli ka marrė njė sėrė urimesh pėr zgjedhjen nė detyrėn e re si president i Republikės sė Kosovės. Zyra pėr informim e Presidencės pėrmes njė komunikate bėri tė ditur se gjatė ditės sė enjten, Pacollin e kanė uruar presidentja e Konfederatės sė Zvicrės, presidenti i Italisė, kryeministri i Shqipėrisė dhe presidenti i Maqedonisė.
    Pacolli pas urimit tė parė qė mori ditėn e zgjedhjes si president i Kosovės nga presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi,
    tani vetėm tri ditė pas kanė ardhur edhe njė sėrė urimesh.
    Nė njoftimin e Zyrės pėr informim tė Presidencės bėhet e ditur se presidentja e Konfederatės sė Zvicrės, Micheline Calmy-Rey e ka uruar presidentin e sapozgjedhur tė Republikės sė Kosovės.
    “Me rastin e zgjedhjes President i Republikės sė Kosovės, kam kėnaqėsinė qė, nė emėr tė Kėshillit Federal Zviceran, t’ju shpreh pėrgėzimet e mia tė ngrohta dhe dėshirat mė tė mira pėr suksesin e misionit tuaj tė lartė dhe pėr prosperitetin e popullit kosovar. Lidhjet tona tė miqėsisė dhe bashkėpunimit tė tashėm do tė intensifikohen edhe mė nė tė ardhmen”, ka thėnė nė urimin e saj Calmy-Rey.
    Kurse presidenti i Italisė, Giorgio Napolitano nė urimin e tij drejtuar presidentit Behgjet Pacolli, ka shprehur mbėshtetjen e plotė tė Italisė pėr perspektivėn evropiane tė Kosovės.
    “Italia ėshtė shumė e angazhuar nė Kosovė, qoftė nė planin dypalėsh, po ashtu edhe pėrmes pjesėmarrjes nė misionet ndėrkombėtare, nė mbėshtetje tė sigurisė, tė forcimit tė rendit dhe tė ligjit, si dhe tė zhvillimit ekonomik. Dėshiroj shumė qė marrėdhėniet tona dypalėshe tė vazhdojnė me intensifikimin dhe thellimin e tyre”, ka thėnė ai.
    Edhe kryeministri shqiptar Sali Berisha uroi Pacollin dhe ka siguruar se qeveria shqiptare dhe ai personalisht do tė jenė tėrėsisht tė angazhuar dhe tė vendosur pėr tė ndėrtuar marrėdhėniet mė tė shkėlqyera e vėllazėrore pėr ecjen pėrpara nė rrugėn e pėrbashkėt euroatlantike.
    “Unė ruaj besimin se, si President i shtetit mė tė ri tė Evropės, ju do tė sillni njė kontribut tė ri nė konsolidimin e mėtejshėm tė kėtyre arritjeve dhe nė shndėrrimin e Kosovės nė njė faktor edhe mė tė rėndėsishėm paqeje e stabiliteti dhe promovuese tė miqėsisė e tė bashkėpunimit nė rajon”, ėshtė shprehur ai.
    Njė urim pėr presidentin e sapozgjedhur tė Kosovės ka dėrguar edhe presidenti i Maqedonisė, Gjorgji Ivanov, i cili tha se do tė angazhohet pėr njė rajon tė qėndrueshėm dhe tė begatė me perspektivė euro-atlantike.
    “Jam plotėsisht i bindur qė, nė njė kohė tė shkurtėr, me forca tė pėrbashkėta, do tė nxisim dhe forcojmė marrėdhėniet mes dy shteteve tona dhe me kėtė do tė kontribuojmė nė thellimin dhe intensifikimin e bashkėpunimit tė ndėrsjellė mes Republikės sė Maqedonisė dhe Republikės sė Kosovės”, ka thėnė Ivanov.
    Nga liderėt rajonal dhe evropian njė mesazh urimi pėr zgjedhjen e Pacollit president i Kosovės ka dėrguar edhe pėrfaqėsuesi i OKB-sė nė Kosovė, Lamberto Zannier.
    Ky i fundit shkruan se ndjehet i kėnaqur me zgjedhjen e Pacollitpėr president, ngase ka bindje tė fortė se ai do tė jap maksimumin pėr t’i sjellė komunitetet e ndryshme tė Kosovės.
    “Ashtu siē e keni cekur edhe nė fjalimin pėrurues, do tė fokusoheni nė bashkėpunimin rajonal, dialog, prosperitet dhe integrimin evropian. Respektimi i diversitetit, bashkėpunimi rajonal dhe angazhimi pėr paqe janė vlerat themelore tė Kombeve tė Bashkuara”, ka thėnė Zannier, i cili nė emėr tė Sekretarit Gjeneral, shprehu pėrkushtimin pėr angazhim nė pėrmbushjen e qėllimeve tė pėrbashkėta.
    O zot kqyrja facen si ftyr kupatill,e kan pegllat shtremt a e kan sos kah e pegllatin,veq tmerr me pa

  15. #775
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-12-2009
    Postime
    1,801
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Uka, djali i Rugovės

    Publikuar: Sot, mė 25 shkurt 2011



    Adriatik Kelmendi

    Nė Kosovė kemi parė transfere e trafikime tė deputetėve nga njė parti nė tjetrėn. Por, Rugova i Ri ia ka arritur t’ua kalojė tė gjithėve. Morali, nderi familjar, dinjiteti, devotshmėria, besnikėria? Ēfarė janė kėto?! Uka ia ka dalė tė shpikė edhe njė nėnkategori politike pėr tė cilėn do tė kompleksohej edhe vetė Platoni. Quhet: prostitu-politika!



    BABĖ E BIR sigurisht se ia kanė dalė tė lėnė gjurmė tė pashlyeshme nė historinė e re tė Kosovės. Rugova i Vjetri ka mbetur nė piedestal tė tė madhėrishmėve si i pari i alternativės politike tė Kosovės pėr t’u shkėputur nga Serbia, duke u vėnė nė krye tė lėvizjes sė atėhershme qė simbolizohej me LDK-nė, duke ngulur kėmbė nė rezistencėn me ēdo kusht ndaj regjimit tė Beogradit e duke qenė president i Kosovės pėr katėr mandate etj. etj. Edhe Rugova i Riu u pėrkujdes kėto ditė qė tė mbetet nė histori. Por, fatkeqėsisht – nė anėn e errėt tė saj.

    UKĖ I. RUGOVA tė martėn e mbylli qarkun e plotė politik. Ia doli ta bėjė kėtė pėr njė afat rekord prej mė pak se gjashtė muaj jetė politike dhe u pėrkujdes qė artit tė sė mundshmes t’ia shtojė edhe njė nėnkategori, pėr tė cilėn edhe vetė Platoni do t’ia merrte lakmi. Por tė shkojmė me radhė.
    Kur nė verėn e vonė i ra nė tė se e kishte formulėn se si tė bėhej dikush – natyrisht, duke pasur si vlerė tė vetme nė CV emrin e babait – rrugėn mė tė lehtė e pa me anė tė inkuadrimit tė drejtpėrdrejtė nė politikė. Mirėpo, llogaritė i kishte tė ēuditshme, thėnė sė buti.
    Sė pari, shkoi edhe u bė bashkė me kundėrshtarin mė tė madh tė Rugovės sė Vjetėr brenda partisė, Bujar Bukoshin. Dihet botėrisht se Rugova i Vjetėr dhe Bukoshi nuk kanė qenė nė marrėdhėnie fort miqėsore qė nga mesi i viteve ’90. As Konferenca e Rambouillet-sė, ku kėta tė dy u takuan pėr herė tė parė pas 5 vjetėsh, nuk ndikoi qė tė zvogėlohej hendeku mes tyre, e kjo nuk ndodhi as pas riorganizimit tė LDK-sė pas luftės. Pėrkundrazi, Bukoshi formoi parti tė veten me qėllim qė ta dobėsonte Rugovėn e LDK-nė. Por nė zgjedhjet nė tė cilat mori pjesė PReK-u, jo vetėm qė nuk e kaloi pragun si parti, por mori mė pak vota se p.sh. kandidati i pavarur pėr deputet Fuad Ramiqi. Nė kėtė kohė, Bukoshi vazhdoi tė kritikonte me gjuhėn mė tė ashpėr Rugovėn e Vjetėr, duke e akuzuar edhe vetė djalin e tij Ukėn si tė lidhur me “grupe kriminale e mafioze qė kontrollojnė Presidencėn” (sic!). Gjuhė mė e ashpėr lidhur me familjen Rugova nuk mbahet mend tė jetė pėrdorur as nga kundėrshtarėt mė tė vrazhdė politikė tė LDK-sė nė atė kohė, PDK-sė.
    Dhe kur u kujtua se, megjithatė, mbase do tė duhej pėrshėndetur bashkimin e Ukės me Bukoshin nė emėr tė ndonjė iluminizmi largpamės, se duhet harruar lajthitjet e mėritė e vjetra dhe se vetėm me bashkim arrihet fuqia kapėrcimin e keqkuptimeve tė vjetra – ndodhi e kundėrta. Uka e Bukoshi
    hynė nė luftė tė pakompromis me sharje tė shumta kundėr udhėheqjes sė LDK-sė, nė krye me Sejdiun, vetėm pėr tė kuptuar shpejt se s’kanė gjasa ta marrin partinė nga brenda, pasi qė – ashtu siē ndodh zakonisht me ligjet e natyrės me frutet qė s’mbėrrijnė tė piqen e bien nė tokė –
    partia i abortoi.
    Nė krye tė LDK-sė u zgjodh Isa Mustafa, por sėrish, Uka me tė tijtė, deshėn tė katapultoheshin nė pozita partiake, pavarėsisht se nuk kishin marrė pjesė nė Kuvendin e rregullt Zgjedhor. Tė mbetur duarthatė, me dy skenarė tė dėshtuar nė duar, Uka niset drejt aventurės sė radhės. Bashkė me atė qė e quajti “Lista Dr. Ibrahim Rugova”, nė minutat e fundit u renditėn nė listėn zgjedhore tė AAK-sė, e cila u tregua ekstremisht zemėrgjerė, duke ia dhėnė Ukės edhe numrin 2 nė listė, qė nė fakt nėnkuptonte tė parin, nė mungesė tė liderit Ramush Haradinaj. Siē u pa, “Lista” e Ukės nuk i solli ndonjė dobi AAK-sė, por i mjaftoi vetė Rugovės sė Ri qė tė pėrvidhej si deputet nė Kuvendin e Kosovės, nė vend tė ndonjė anėtari tė pafajshėm tė AAK-sė. Natyrisht se pritej: ashtu siē tradhtoi edhe mė herėt, Uka nuk ngurroi tė tradhtojė edhe partinė qė iu gjend nė kohėn mė tė vėshtirė dhe nuk e la nė rrugė. Pavarėsisht se AAK-ja vendosi tė mos bėjė koalicion me PDK-nė, Uka qė ishte nisur me ēdo kusht drejt kolltukut, ndonėse me njė votė tė vetme, “u shit” te PDK-ja. E kėtu duhet ndalur pak mė tepėr. Pa dashur tė gjykoj tash nėse ka qenė veprim i drejtė ose jo, ka qenė pikėrisht Ibrahim Rugova, i cili pėr gjallje tė tij nuk e la assesi Hashim Thaēin qė ta realizonte aspiratėn e
    tij jetėsore – tė bėhej kryeministėr i Kosovės. Tė gjithė i kujtojnė zgjedhjet nacionale tė vitit 2001 dhe negociatat rreth tremuajshe pėr t’ia mbushur mendjen Rugovės sė Vjetėr pėr ta pranuar Thaēin si kryetar tė qeverisė – mirėpo qėndrimi ishte stoik. Kompromisin u detyrua ta bėnte Thaēi – Bajram Rexhepin kryeministėr.
    Tash, pesė vjet pas ndarjes nga jeta tė Rugovės sė Vjetėr, pikėrisht Rugova i Ri iu vu nė ndihmė atij qė nuk u bė kryeministėr pėr shkak tė babait tė tij. Bile tė kishte ndonjė votė mė tepėr, por njė votė tė vetme dhe tė marrė nė mėnyrė klandestine nėpėrmjet tė listės sė njė partie tjetėr, ia ēoi Thaēit, qė nė mėnyrė ironike i bie – ta ndihmojė atė tė arrijė diēka pėr tė cilėn babai i tij kishte qenė kundėr.
    E sikur tė gjitha kėto tė mos mjaftonin, satelitėt e Ukės sė Ri nga “Lista” po bėjnė pėrpjekje titanike pėr ta shkėputur edhe ndonjė deputet nga LDK-ja, partia tė cilėn e themeloi babai Rugova i Vjetėr, e pėr t’ia ēuar nė megjen e rivalit tė vjetėr, Thaēit e PDK-sė.
    Dikush kėtu mund tė shtojė: Mirė qė s’ka qenė ndonjė parti e minoriteteve mandatare pėr formimin e qeverisė se rrezik qė Rugova i Ri tė ndėrronte edhe etninė!

    DORĖN NĖ ZEMĖR, nuk ėshtė se nuk kemi parė nė Kosovė transfere e trafikime tė deputetėve nga njė parti nė tjetrėn. Por, Rugova i Ri ia ka arritur t’ua kalojė tė gjithėve. Morali, nderi familjar, dinjiteti, devotshmėria,
    besnikėria? Ēfarė janė kėto!
    E, sigurisht, s’do t’ju mbetem borxh nė shpjegimin e nėnkategorisė politike qė e ka shpikur Ukė Rugova, ajo quhet: prostitu-politika.
    Pėrveē ndonjė familjari tė tij, Rugova i Ri do ta bėnte edhe Platonin e urtė tė rrotullohet nė varr.
    Sa larg mund tė tė ēojė – lakmia?

  16. #776
    i/e regjistruar Maska e drenicaku
    Anėtarėsuar
    06-05-2003
    Postime
    3,857
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Prishtina.C Lexo Postimin
    O Minush po ku e din ti se kush esht delli ku e din ti se qfare ben delli per pare po rrini ore se lat name me keto budallaqe.
    Ja po dalin fjalet e mia o kungull,delli u mundua qe fajin te ja hedh ramushit pse u zgjodh pacolli,dhe me ket tregoi indirekt se nuk ka qen deshira e amerikes me pa pacovin kryetar,por ja ka kajt leket dellit,kjo u pa ne sms duke u dakordu,kerkun nuk zgjedhet ne ket menyr kryetari

  17. #777
    i/e regjistruar Maska e drenicaku
    Anėtarėsuar
    06-05-2003
    Postime
    3,857
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Prishtina.C Lexo Postimin
    Po vetem ket gajle baje ti nuk e di a ka a ska shkolle te kryme Pacolli por nje e di se aje esht Multi-Miliarder ndersa ti sillesh me brek te grisura neper prishine.
    Nuk dyshoi qe eshte i pasur,por kjo nuk e ben njeri te mire,keto para mund ti ket fitu ne menyra te ndryshme,ti e din qe gjykata e zvicerres e ka ndjkur,por pasi rusia nuk bashkpunoi ajo qe detyrua ta nderpres hetimin,dhe asgje nuk ka perfundu,tani ai duhet mbrena nje muaji ta deklaroi pasurin dhe burimin e saj,ti mos rreh gjyks, me pasurin e te tjerve ketu po flasim per kryetarin dhe moralin e tij i cili moral eshte katastrof

  18. #778
    i/e regjistruar Maska e drenicaku
    Anėtarėsuar
    06-05-2003
    Postime
    3,857
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Prishtina.C Lexo Postimin
    Rifat Jashari mė tha: Bėhu numri njė i vėrtetė i popullit tė Kosovės!






    Nė intervistėn ekskluzive pėr gazetėn kombėtare “Bota sot”, presidenti Behjget Pacolli flet pėr synimin e tij qė tė jetė president i unitetit tė popullit tė Kosovės nė mandatine tij presidencial.
    I pyetur se a u ėshtė realizuar njė nga qėllimet tuaja jetėsore, mbase edhe njėrėn nga ėndrrat mė tė pambėrrijtshme, pėr tė qenė i pari i vendit, presidenti Pacolli ndėr tė tjerash u pėrgjigj:
    “Mund tė them se do tė jem president i tė gjithė Kosovės dhe i tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, dhe tė gjithė janė njėsoj pėr mua, dhe do t’i trajtoj njėsoj, do tė punoj pėr tė gjithė, pa marrė parasysh se ēfarė etnie, ēfarė pėrcaktimi politik kanė, ēfarė shtrese tė forcės blerėse i takojnė ata. Mė bėri pėrshtypje porosia e bacės Rifat, kur vizitova familjen e Jasharajve. E kam konsideruar gjithmonė atė familje, njė institucion real tė shtetit tonė, ndaj kam kėrkuar edhe para se tė bėhesha president, qė ajo familje sė bashku me familjet e tjera tė dėshmorėve tė mėdhenj tė lirisė dhe shtetėsisė sonė, tė kenė njė pėrfaqėsi nė Prishtinė. E dini ē’mė tha baca Rifat me njė ndjenjė drejtėsie qė mė preku shumė? Mundohu tė bėhesh numri njė i vėrtetė i popullit tė Kosovės! Shikoji tė gjithė qytetarėt e Kosovės nė mėnyrė tė barabartė, pavarėsisht etnisė, sepse asnjė vend nuk ėshtė i pastėr etnikisht. Por, mos lėsho asnjėherė pe, kur ta kėrkojė e drejta! A nuk ėshtė kjo diēka fisnike, veēanėrisht fisnike kur vjen nga pėrfaqėsuesi i kėsaj familjeje tė madhe qė ka pėrjetuar aq shumė dhimbje? Unė pėrkulem me respekt para kėsaj familjeje, para tė gjithė familjeve tė heronjve tė Kosovės, qė i dhanė gjithēka tė shtrenjtė popullit. Dhe do tė punoj pėr amanetin e tyre.
    Familja jashari nuk eshte dasht ta pres dhendrrin e rusis,edhe pse ne mynyr diktatoriale u be kryetar

  19. #779
    i/e regjistruar Maska e drenicaku
    Anėtarėsuar
    06-05-2003
    Postime
    3,857
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Prishtina.C Lexo Postimin
    Pacolli merr ftesė ta vizitojė Maqedoninė





    (E plotėsuar) Behgjet Pacolli, nė ditėn e dytė tė punės si President i Kosovės, ka marrė njė ftesė pėr tė vizituar Maqedoninė. Ftesėn ia ka dorėzuar ambasadori i Maqedonisė nė Prishtinė Stojan Karajanov.

    “Presidenti Pacolli e falėnderoi Presidentin Ivanov pėr ftesėn pėr vizitė, e cila do tė realizohet nė njė tė ardhme shumė tė afėrt. Nga ana e tij, Presidenti Pacolli falėnderoi ambasadorin Karajanov pėr vizitėn dhe urimet e tij. Gjithashtu, ai vuri theksin tek marrėdhėniet mes Kosovės e Maqedonisė, tė cilat janė shumė tė mira dhe tė cilat duhet tė njohin zgjerim nė tė gjitha fushat” thuhet nė njė njoftim tė Presidencės.

    Pacolli tė martėn ėshtė vizituar edhe nga shefi i zyrės diplomatike nė Prishtinė Alan Van Gucht i cili e ka uruar atė dhe i ka ofruar bashkėpunimin e shtetit belg.

    Pacolli ka pranuar nė zyrėn e tij edhe Kryeministrin Thaēi i cili ėshtė meritor pėr faktin qė kreu i AKR’sė tani ėshtė President i vendit.

    “Tė dy liderėt mė tė lartė institucionalė tė vendit u shprehėn shumė tė pėrkushtuar pėr tė bashkėpunuar nė tė gjitha fushat qė janė tė ndėrlidhura me kushtetutė mes kėtyre dy institucioneve, nė tė mirė tė interesit tė Republikės sė Kosovės dhe tė tė qytetarėve tė saj” ka njoftuar Presidenca.
    Edhe tadiqi ka me thirr shume shpejt hiq mos u merakos,se daj te grues e kish

  20. #780
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-12-2009
    Postime
    1,801
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    nje gazetari e shkelqyshme investiguese qe ka vlera kohore dhe hapsinore!
    lexoje ti me shume ftyra(nofka) se te duhet nese e merr vesh!


    Sekretet amerikane dhe sekretet ruse tė Behgjet Pacollit


    Nga Kastriot MYFTARAJ

    Behgjet Pacolli ėshtė njeriu i sekreteve tė mėdha, qė kanė tė bėjnė me qendrat relevante tė pushtetit nė botė, qė prej Moskės, Beogradit e deri nė Washington. Pacolli u bė i famshėm botėrisht nė vitin 1998, kur Prokurori i Pėrgjithshėm i Rusisė,

    Yuri Skuratov filloi njė hetim pėr njė ēėshtje tė madhe korrupsioni, dhe e akuzoi Pacollin me emėr se ishte pjesė e njė skeme abuzimesh gjigande me fondet publike ruse, ashtu qė Presidenti rus Jelcin influenconte qė kompania e Pacollit Mabetex tė fitonte tenderė nė shuma tepėr tė mėdha. Si shpėrblim, Pacolli bėnte qė njė pjesė e madhe e parave tė kanalizoheshin nė llogaritė bankare private tė familjarėve tė Jelcin, nė bankat e huaja. Hetimet siē dihet u zgjeruan dhe nė Zvicėr, ku e kishte qendrėn kompania e Pacollit, me ē’ rast u bė e famshme botėrisht Carla Del Ponte, e cila ishte prokurorja e ngarkuar me kėto hetime.
    Nė botė, rėndom ndodh qė aventurierėt e llojit Pacolli, pasi pėrdoren nė skema tė tilla, vdesin papritur, pėr shkak se ata qė i kanė pėrdorur e gjejnė krejt tė papėlqyeshme vazhdimin e ekzistencės nė kėtė botė, tė kėtyre lloj njerėzve. Pacolli ėshtė gjallė sot, se ai nuk ka folur dhe as i kanė rrjedhur nė ndonjėfarė mėnyrė, sekretet qė di pėr tė fuqishmit e Kremlinit, nė lidhje me kėtė aferė dhe tė tjera. Aq mė tepėr kur njeriu kryesor i ngarkuar nga Jelcin nė atė kohė, pėr tė ndėrmarrė njė operacion special pėr kompromentimin publik tė Prokurorit tė Pėrgjithshėm, Skuratov, ishte pikėrisht Vladimir Putin, nė atė kohė shef i FSB, pasardhėses sė KGB. Pėr hir tė Pacollit, Putin, nė prill 1999, bėri njė shfaqje televizive pa precedent nė botė, ku ai shfaqi dhe komentoi njė videoregjistrim, ku paraqitej Skuratov duke marrė pjesė nė njė orgji seksuale, me dy femra. Putin dha edhe informacione shtesė se kėtė argėtim e kishin paguar kriminelė tė cilėve Skuratov u kishte mbyllur problemet me drejtėsinė. Definitivisht, ky veprim i Putin influencoi qė Jelcin ta bėnte atė trashėgimtarin e vet tė pushtetit. Me kėtė ngjarje Vladimir Putin, i cili pak muaj mė pas u bė President i Rusisė, do tė bėhej pėr herė tė parė i njohur botėrisht. Pra, ironikisht, ai qė sot shihet si njeriu mė i fuqishėm i Kremlinit, i cili pasi qėndroi pėr tetė vite president, aq sa ia lejonte kufizimi kushtetues, dhe qė tash ėshtė kryeministėr, nė pritje qė, pas ndryshimeve kushtetuese qė bėri, tė rikthehet nė 2012 nė postin e Presidentit, pėr njė periudhė tė pakufizuar, ia dedikon karrierėn e vet njė shėrbimi qė i ka bėrė Pacollit, nė interes tė Jelcinit.
    Pacolli i ruan shumė mirė sekretet e veta ruse. Dhe qė Putin tė jetė mė i sigurt pėr kėtė gjė, sidomos tash qė Pacolli ka hyrė nė politikė nė Kosovė, dhe ka tė bėjė me amerikanėt, Putin, si njė ēekist i kujdesshėm, i ka vėnė pranė Mashėn, me tė cilėn Pacolli ėshtė martuar. Pacolli ka aq detyrime ndaj Mashės, sa ē’ ka Masha ndaj Putinit. Putini dhe Masha njihen qėkurse Putini ishte shef i FSB dhe Masha ishte njeriu-kyē i tij pėr organizimin e operacioneve speciale, tė llojit tė videoregjistrimit kompromentues pėr Skuratovin. Putini nė detyrėn qė kishte ka fituar mirėnjohjen e shumė femrave tė kėtij lloji, tė cilat nėse nuk do tė kishin qenė nėn mbrojtjen e tij, nė underworld ruse, do tė kishin pėrfunduar tė trafikuara nga mafia ruse nė kryeqytetet perėndimore. Edhe Pacolli duhet t’ i jetė pėrjetė mirėnjohės Mashės, se ėshtė falė saj qė ai sot nuk gjendet nė njė burg rus, prej 12 vitesh, por ėshtė President i Kosovės.
    Pacolli i ruan shumė mirė edhe sekretet e veta serbe. Kur Pacolli doli nė emisionin “Opinion” tė Blendi Fevziut, nė Tv Klan, nė maj 2000, kur Fevziu e pyeti pėr detaje tė takimit me Millosheviēin, nė kuadėr tė misionit qė ndėrmori Pacolli nė 1998, pėr ndėrmjetėsim me proveniencė nga Moska, mes Millosheviēit dhe liderėve shqiptarė tė Kosovės, Pacolli u pėrgjigj se nuk mund t’ i zbulonte kėto detaje. Ēudi, se tashmė kishte kaluar njė vit nga ēlirimi i Kosovės dhe Millosheviēi gjendej i izoluar nė Beograd, nė prag tė rrėzimit nga pushteti. Por Pacolli duket se edhe kėtu ruante, sa njė sekret beogradas, aq njė sekret moskovit.
    Pacolli ēuditėrisht nuk qenka nė gjendje qė tė ruajė vetėm sekretet amerikane tė tij. Kėshtu qė, ky njeri i sprovuar nė ruajtjen e sekreteve tė mėdha, bėri njė “pakujdesi”, duke dekonspiruar pėr mediat, si padashje, komunikimin qė bėnte ai me ambasadorin amerikan Dell, nėpėrmjet kėshilltarit tė tij, gjatė seancės pėr zgjedhjen e Presidentit nė Kuvendin e Kosovės. Nga sms-tė qė Pacolli la tė duken pėr median, tashmė ėshtė e qartė, jo vetėm se ambasadori amerikan nė Kosovė Dell, ishte nė krye tė operacionit pėr zgjedhjen e Pacollit President, por se ambasadori Dell, me anė tė aparaturave speciale kontrollonte mėnyrėn se si votonin deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, nė votimin e fshehtė pėr Presidentin. Ndryshe nuk ka si shpjegohet qė Dell e informon Pacollin me anė tė Pushkar se ata nga tė pranishmit qė votuan kundėr nė votimet e para nuk janė disa deputetė serbė, por janė pikėrisht disa deputetė tė PDK.
    Ajo ēka doli nga sms-tė, nuk ėshtė njė dhunim i privatėsisė, siē u shpreh ambasadori Dell, por dhunim shumė i rėndė i Kushtetutės sė Kosovės nga njė ambasador dhe njė politikan. Ēka do tė thotė tash Gjykata Kushtetuese e Kosovės, e cila ia zuri pėr tė madhe, si shkelje tė rėndė, ish-Presidentit Sejdiu, se ai kishte mbajtur dy poste? Komunikimi Dell-Pacolli kompromenton edhe akt-vendimin e Gjykatės Kushtetuese tė shtatorit 2010, kundėr Presidentit Sejdiu. Publikimi nga media i sms-ve tė Pacollit, me kumte tė ambasadorit amerikan nė Kosovė, Dell, konfirmojnė faktin se Pacolli ėshtė njeriu i SHBA-ve. Ambasadori Dell para sė gjithash krijoi realitetin politik nė tė cilin Pacolli bėhej njeriu-kyē i politikės kosovare. Nė origjinė tė kėsaj ėshtė akt-vendimi i Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės, i shtatorit 2010, qė shpalli se Presidenti Sejdiu kishte bėrė shkelje tė rėndė tė Kushtetutės, duke mbajtur dy poste. Nė arritjen e kėtij akt-vendimi, rolin kryesor e ka pasur gjyqtari amerikan i kėsaj Gjykate, Robert Carolan, i cili qėllimisht u caktua gjyqtar-raportues nė kėtė ēėshtje, ashtu qė tė influenconte paraprakisht tė tjerėt. Detyrimi i Presidentit Sejdiu qė tė japė dorėheqjen dhe tėrheqja e paevitueshme e LDK nga qeveria, qė pasoi, ēoi deri tek zgjedhjet e parakohshme, tė cilat hapėn rrugėn pėr implementimin e skenarit pėr ngjitjen e Pacollit nė postin e Presidentit. Marrėveshja Thaēi-Pacolli pėr ndarjen e posteve kryesore shtetėrore, ishte njė gjė e nevojshme nė realitetin politik tė krijuar nga ambasadori Dell.
    Pacolli e dinte se nė momentet qė po lexonte sms-tė ishte nėn vėzhgimin e kamerave, se ai qe njeriu ku qe fokusuar vėmendja nė sallė, dhe ai qėllimisht nuk veproi nė mėnyrė qė ta pamundėsonte kqyrjen e pėrmbajtjes sė sms-ve nga kamerat. Pacolli lejoi qėllimisht qė t’ i rrjedhin sekretet amerikane tė tij, dhe kėtė e bėri pėr disa arsye qė kanė tė bėjnė me interesat e veta dhe ato tė Rusisė e Serbisė. Sė pari, Pacolli e bėri kėtė gjė qė Serbia tė mund t’ i thotė botės se ja se si veprojnė amerikanėt nė Kosovė. Sė dyti, Pacolli e bėri kėtė qė Rusia tė mund tė thotė se SHBA-tė qė shtiren se janė tė angazhuara pėr ndėrtimin dhe funksionimin e institucioneve demokratike nė botė, nė fakt veprojnė nė stil kolonial. Sė treti, Pacolli e bėri kėtė pėr t’ u thėnė shqiptarėve tė Kosovės se tashmė ai dhe jo Hashim Thaēi ėshtė njeriu i amerikanėve nė Kosovė. Kėshtu, Pacolli llogarit qė tė fitojė mė tepėr mbėshtetės pėr vete dhe pėr partinė e vet.
    Fakti qė ditėn kur Pacolli u zgjodh President, falė amerikanėve siē u duk qartė, ai i shpėrbleu amerikanėt duke i kompromentuar ashtu siē nuk ka ndodhur kurrė nė historinė e diplomacisė amerikane nė raste tė ngjashme nė botė, ėshtė shumė domethėnės. Sikur Pacolli tė ishte treguar aq i kujdesshėm kur lexonte sms-tė e Dell, aq sa tregohet kur lexon sms-tė e Mashės, e gjithė ajo qė ndodhi nuk do tė kishte ndodhur. Por amerikanėt nuk mėrziten me Pacollin, se ky i fundit nuk ėshtė njeriu i Amerikės qė bombardoi Serbinė nė 1999 pėr tė ēliruar Kosovėn, por ėshtė njeriu i asaj Amerike qė ishte kundėr bombardimeve. Komandanti i forcave tė NATO gjatė fushatės ajrore kundėr Serbisė nė 1999, Gjenerali Wesley Clark, nė kujtimet e veta rrėfen njė ndodhi gjatė fushatės: “M’u afrua mundėsia qė sėrish tė shprehem kundėr intensifi¬kimit hap pas hapi tė fushatės para sekretares sė Shtetit, Made¬leine Albright, gjatė njė takimi nė katėr sy, duke ngrėnė mėn¬gjes, mė 12 prill. Kishin kaluar pak mė shumė se katėr javė nga takimi ynė i fundit para fillimit tė luftės.
    ‘Pra, Wes, e tėra varet nga ti!’, tha ajo, nė momentin kur u ul. ‘Kam bėrė ēdo gjė qė ishte e mundur, por ata e kanė cilėsuar kėtė si luftė timen dhe janė kthyer kundėr meje. Tash, ata do tė kthehen nė drejtim tėndin!’
    Nuk dėshiroja tė pyesja se kush ishin “ata”; kjo ishte njė gjė tejet e dhimbshme”. (Wesley K. Clark, “Tė bėsh luftė moderne”, Botime “Zėri”, Prishtinė 2003, f. 295)
    Kjo bisedė e ēuditshme, e bėrė nė terma qė janė versioni i tė folmes orwelliane nė Washington, mes dy prej njerėzve kryesore nė hierarkinė amerikane tė pushtetit, ėshtė sa konfonduese, aq edhe instruktive. Cilėt qenė “ATA”, tė cilėve u trembej sekre¬tarja e Departamentit tė Shtetit, dhe qė i pėrmendte nė tė folmen orwelliane tė njeriut qė tė trembur, cilėt qenė “ATA”, pėrme¬ndja e tė cilėve e pezmatonte shumė komandantin e NATO? Derisa gjenerali Clark thotė se nuk dėshironte tė pyeste se kush qenė “ata”, por njėkohėsisht ndjehet shumė i pezmatuar, qė “ata” janė vėnė kundėr tij, atėherė kuptohet se ata qenė njė linjė shumė e fuqishme nė Washington, njė linjė kundėr fushatės ajrore ndaj Serbisė. “Ata” kėrkonin qė trupat e NATO tė mos dislokoheshin nė Kosovė,
    “Ata” e humbėn luftėn nė 1999, e vazhduan atė nė mėnyra tė tjera, dhe nė 2011 bėnė Pacollin President tė Kosovės. Siē e ka pohuar vetė Pacolli, ndėr tė tjera edhe nė emisionin e Blendi Fevziut, “Opinion”, nė maj 2000, nė mars 1998, kur kishte filluar lufta nė Kosovė, Pacolli shkoi nga Moska nė Beograd dhe Prishtinė nė njė mision kinse ndėrmjetėsimi midis Millosheviēit dhe liderėve shqiptarė tė Kosovės. Nė tė vėrtetė ky nuk ishte njė mision ndėrmjetėsimi, se Pacolli nė fakt bisedoi me liderėt shqiptarė tė Kosovės si njė lobist i Millosheviēit, duke u kėrkuar atyre qė tė pranonin ofertėn e Millosheviēit qė Kosova tė ngrihej nė statusin e republikės sė tretė tė Jugosllavisė sė mbetur, ndryshe, siē thoshte Pacolli, nė Kosovė do tė ndodhte ajo qė kishte ndodhur nė Bosnjė-Herzegovinė.
    Millosheviēi, kur e ndjeu rrezikun qė lufta nė Kosovė tė ēonte nė ndėrhyrjen e NATO, deshi qė ta evitonte kėtė, duke i dhėnė Kosovės statusin e republikės. Por oferta e Millosheviēit, e cila mund tė duket e ngjashme me atė qė u bė njė vit mė pas nė Konferencėn e Rambouillet (Rambuje) kishte njė ndryshim thelbėsor se nuk pėrmbante dislokimin nė Kosovė tė trupave tė NATO dhe as tė drejtėn e referendumit pėr shkėputje nga Jugosllavia, si dhe pėrjashtonte negocimin ndėrkombėtar. Beogradi dhe Moska e dinin se nėse SHBA-tė nuk do tė mund tė ndėrhynte nė Kosovė nė vitet 1998-1999, atėherė nuk do tė mund tė ndėrhynte mė kurrė, pėr shkak se nė vazhdim do tė ndodhnin ngjarje nė pjesė tė tjera tė botės, tė cilat do tė kėrkonin ndėrhyrjen amerikane, ēka u verifikua si e vėrtetė nga koha.
    Pacolli ėshtė pėrpjekur qė misionin e tij tė vitit 1998 ta krahasojė me takimin qė Rugova dhe liderė tė tjerė shqiptarė tė Kosovės patėn me Millosheviēin, pak kohė mė pas, nė maj 1998. Por kėto dy ngjarje nuk mund tė krahasohen se Rugova nė takimin me Millosheviēin kėrkoi bisedime mes Kosovės dhe Serbisė me ndėrmjetėsinė ndėrkombėtare, duke e kthyer takimin nė dėm tė Millosheviēit. Derisa Pacolli donte qė negociatat mes Prishtinės dhe Beogradit tė fillonin dhe mbaronin nė Beograd, Rugova deklaroi se ato mund tė fillonin nė Beograd por duhet tė vazhdonin nė njė vend tė tretė pėrėndimor, ēka pėr Millosheviēin ishte e papranueshme. Pikėrisht Pacolli, njeriu qė nė 1998 erdhi nga Moska dhe loboi fort nė 1998 qė shqiptarėt e Kosovės tė pranonin ofertėn e Millosheviēit, nė 2011 u bė President i Kosovės, duke pasur nė krah njė grua ruse, apo shoqe siē thonė nė Kosovė.
    Nuk ėshtė rastėsi qė pikėrisht me zgjedhjen e Pacollit nė postin e Presidentit, ndodhi njė zhvillim tepėr interesant. Pacolli u zgjodh President me 62 vota, nga tė cilat vetėm 37 qenė vota tė deputetėve shqiptarė! Diferenca prej 25 votash i erdhi Pacollit nga deputetėt e minoriteteve, duke pėrfshirė edhe 13 deputetėt serbė. Pacolli ėshtė sot President i Kosovės, ku mbi 90% e popullsisė janė shqiptarė, dhe ai ėshtė zgjedhur nga njė parlament prej 120 deputetėsh, duke marrė votat e vetėm 37 deputetėve shqiptarė. Pra, Pacolli ėshtė sot President i Kosovės mbi 90% shqiptare, me votat e vetėm 30% tė deputetėve shqiptarė. Kjo ėshtė Kosova e Re e Pacollit, ėshtė Kosova siē dėshiron qė tė jetė Serbia dhe Rusia, Kosova ku shqiptarėt janė njė minoritet. Shifrat e zgjedhjes sė Pacollit President, zbulojnė planet e fshehta pėr genocid dhe spastrim etnik tė ri ndaj shqiptarėve tė Kosovės.
    Ėshtė interesante se, shkarkimi i paraardhėsit tė Pacollit, Fatmir Sejdiu, i cili ishte zgjedhur me votat e pjesės mė tė madhe tė deputetėve shqiptarė, i cili shkarkim i hapi rrugė ngjitjes sė Pacollit nė postin e Presidentit, u bė me votat e vetėm katėr gjyqtarėve shqiptarė, nga nėntė gjyqtarė qė ka Gjykata Kushtetuese e Kosovės! Nė tė dy rastet, shqiptarėt janė minorancė! Nė 23-24 mars tė kėtij viti kryeministri rus Putin do tė jetė nė Beograd, duke qenė kjo hera e parė qė njė shtetar rus i kėtij niveli e viziton Beogradin nė kėtė ditė tė fillimit tė fushatės ajrore tė NATO ndaj Serbisė. Putin po shkon nė Beograd qė tė shprehė edhe njė herė qortimin ndaj fushatės ajrore tė NATO kundėr Serbisė, e kryer pėr shkak tė Kosovės. Nuk ėshtė rastėsi qė pikėrisht nė vitin qė njė shtetar rus i kėtij niveli viziton Beogradin pikėrisht nė kėtė ditė, nė Prishtinė Pacolli zgjidhet President.
    Por koincidenca tė tjera i kanė paraprirė zgjedhjes sė Pacollit. Nė 14 nėntor 2010, nė Kosovė hynė nga dy drejtime tė ndryshme dy femra, shqiptarja Albana Vokshi, deputete e Kuvendit tė Shqipėrisė, dhe rusja Masha Pacolli, gruaja e Behgjet Pacollit. Tė dyja kėto zonja kanė njė lidhje historike mes tyre. Albana Vokshi ėshtė stėrmbesa e Sylejman Vokshit, komandantit tė Ushtrisė sė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, e cila u krijua pėr t’ i mbrojtur trojet shqiptare, nga coptimi qė u bėri Rusia nė Traktatin e Shėn Stefanit, pasiqė fitoi Luftėn Ruso-Turke nė 1877-1878. Masha Pacolli ka ndodhur qė tė jetė stėrmbesa e gjeneralit Mikhail Skobelev, i cili ka marrė pjesė nė kėtė luftė. Albana Vokshi, edhe pse me status diplomatik u keqtrajtua brutalisht nė vendkalimin kufitar tė Morinės nga policia e Hashim Thaēit. Masha Pacolli, e cila nė 14 nėntor zbriti nė aeroportin e Prishtinės, nuk kishte status diplomatik, e megjithatė ajo u trajtua nga personeli i aeroportit, i pėrbėrė nga njerėz tė Hashim Thaēit, se Pacolli ishte tashmė aleat i Thaēit. Ky ėshtė shteti ligjor i standardit tė dyfishtė, i cili nė fakt nuk e kishte me Albana Vokshin, por me Sylejman Vokshin, i cili i ndaloi shkijetė qė tė dilnin nė Adriatik nė 1878. Ajo qė ndodhi nė 14 nėntor nė Morinė ishte paralajmėrim i asaj qė do tė ndodhte nė 22 shkurt nė Kuvendin e Kosovės. Ajo ēka ndodhi nė 22 shkurt nė Kuvendin e Kosovės, paralajmėron gjėra tė kėqija, paralajmėron 1998-1999, pa ndėrhyrjen e NATO.

Faqja 39 prej 55 FillimFillim ... 29373839404149 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •