Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 4 prej 4
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    21-10-2008
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Fibroza Cistike

    A ka dikush njohuri per kete semundje , nese ka le te tregoje gjithcka lidhur me kete.

  2. #2
    back to origin Maska e ☆Angie☆
    Anėtarėsuar
    02-11-2007
    Vendndodhja
    Skyline
    Postime
    2,515
    Faleminderit
    4
    4 falenderime nė 4 postime
    Njė shkrim nė shqip dhe i vetmi
    Fibroza kistike ose lat.: Mukoviscidoza ėshtė njė sėmundje e lindur, pra e trashėguar gjenetikisht. Ajo pėrēohet tek fėmija si tipar autozomal recesiv. Kur tė dy prindėrit janė bartės tė gjenit (por jo tė sėmure) ka 25% mundėsi qė fėmija i lindur tė preket nga patologjia.

    Fibroza kistike ėshtė njė ērregullim i trashėguar multisistemik, qė karakterizohet nga njė bllokim dhe infeksion i rrugėve tė frymėmarrjes, mangėsi nė tretje dhe nga pasojat e tyre.

    Fibroza kistike dėmton gjėndrat me sekrecion tė jashtėm tė tėrė organizmit. Klinika ėshtė e shumėllojtė dhe mund tė shfaqet me sėmundje kronike tė rėnde tė mushkėrive, insuficiencė ekzokrine tė pankreasit, polipozė tė hundės, pansinusite, pankreatit, kolelitiaze, hiperglikemi insulino-vartėse.

    Gjeni pėrgjegjės, ndodhet nė krahun e gjatė tė kromozomit 7 dhe kodon njė proteinė rregulluese tė pėrcjellshmėrisė membranoze, e cila rregullon funksionet jonike tė qelizave epiteliale tė rrugėve tė frymėmarrjes, tė traktit tretės, rrugėt biliare, gjėndrat e djersės, pėshtymės, tubulat renale dhe sistemin gjenito-urinar. Janė zbuluar rreth 700 tipe tė ndryshme mutacioni tė kėtij gjeni. Nė Shqipėri mutacioni mė i shpeshtė ėshtė numri ΔF508.

    Traktet e prekura

    Trakti respirator

    Mungesa e kėsaj proteine ēon nė moshidratim tė mukusit, i cili bėhet ngjitės (nga ku vjen edhe emri mukoviscidozė) dhe elastik, i vėshtire pėr tu larguar nga rrugėt e frymėmarrjes. Si rrjedhim sekrecionet mbetėse nė mushkėri, bllokojnė rrugėt e frymėmarrjes duke nisur nga mė tė voglat, brokiolet. Ky bllokim favorizon mbivendosjen e infeksioneve tė ndryshme kronike tė rrugėve tė frymėmarrjes. Ne kėtė mėnyrė instaurohet bronkioliti fillimisht dhe bronkiti mė pas. Zgjatja e infeksioneve pėr kohė tė gjata, ēon nė krijimin e bronkiolektazive dhe bronkektazive, qė prekin kryesisht lobet e sipėrme tė mushkėrive.

    Trakti tretės


    Nė lėkurė gjėndrat e djersės eliminojnė sasi tė mėdha kripe. Gjėndrat e pėshtymės prodhojnė pėshtymė tė trashė qė me kalimin e kohės bllokojnė kanalet dhe si rrjedhim ēon nė pakėsimin e pėshtymės dhe vėshtirėsinė e pėrpunimit tė ushqimit nė gojė. Pankreasi ėshtė mė i vogėl me kiste. Bllokimi i kanaleve tė tij sjell mungesėn e sekretimit tė enzimave pankreatike dhe si rrjedhojė mostretjen e ushqimit nė zorrė.

    Shenjat klinike janė tė shumėllojshme dhe interesojnė kryesisht sistemin e frymėmarrjes dhe atė tretės.

    Sistemi i frymėmarrjes

    Prekja e kėtij sistemi ėshtė shkaku kryesor i sėmundshmėrisė dhe vdekjes nga fibroza kistike. Shenja mė e qėndrueshme ėshtė kolla e thatė e cila mund tė kthehet edhe nė kolle tė njomė dhe shpeshherė mund tė mos vihet re fillimisht. Zakonisht kolla fillon nė vitin e parė te jetės, dhe nė disa fėmijė qė nė moshėn neonatale. Tek fėmijet e rritur kolla ėshtė mė e shpeshtė nė mėngjes dhe pas aktiviteteve fizike. Sputumi ėshtė purulent dhe ngjitės.

    Gradualisht gjoksi shtrembėrohet dhe gishtat marrin pamjen e shkopinjve tė tamburit. Fėmija mbetet prapa nė zhvillimin fizik. Vdekja mund tė vije nga pėrparimi i shenjave, nga ndėrlikimet (atelektazat, hemoptizia, pneumotoraksi, zemra mushkėrore) dhe sidomos nga infeksionet.

    Sistemi tretės

    Qė nė ditėt e para tė jetės mund tė shfaqet njė ileus mekonial nė 10-15% te rasteve. Shenjat shfaqen nė 24-48 e para me fryrje barku, tė vjella dhe pamundėsi eliminimi tė mekoniumit. Rrallė mund tė ndodhė peritonit nga ēarja e zorrėve. Pjesa mė e madhe e fėmijėve ka keqtretje si rrjedhojė e insuficiencės pankreatike. Fecet janė tė bollshme, yndyrore, tė shpeshta, me erė tė rendė. Barku ėshtė i fryrė, masa muskulore e pakėt, pesha trupore e vogėl, ka hipoproteinemi.

    Diagnoza

    Diagnoza vendoset nėpėrmjet testit tė djersės, i cili mat sasinė e klorit nė djersė. Niveli i klorit mbi 60 mEq/l jep diagnozėn e fibrozės kistike.

    Terapia


    Kujdes duhet treguar kundrejt dietės sė mbajtur. Ajo duhet tė jetė e plotė, me kalorazh mė tė lartė se dieta e bashkėmoshatarėve. Kufizimi nė yndyra nuk ėshtė mė i nevojshėm, pėr shkak tė ekzistencės tashme tė medikamenteve tė mira enzimatike. Duhet bėrė kujdes edhe me dhėnien e lėngjeve nga goja, tė cilat janė tė kėshilluara sidomos gjatė episodeve tė diarresė akute dhe/ose nė stinėn e nxehtė. Gjithashtu duhet tė bėhen edhe shtesa nė vitamina, sidomos tė vitaminave tė tretshme nė yndyra.

    Njė pikė e rėndėsishme e terapisė tė prekurve ėshtė edhe kineziterapia, tė cilės duhet ti nėnshtrohen tė tėrė fėmijėt me fibroze kistike, e cila ka njė rėndėsi tė veēante nė lėvizjen e sekrecioneve. Kineziterapia mbėshtetet nė perkutimin e gjoksit tė kombinuar me drenimin postural. Fillimisht ajo bėhet nga specialistė, por teknikėn mund ta mėsojnė edhe prindėrit. 1-4 seanca kineziterapie nė ditė ndikojnė mirė nė ecurinė e sėmundjes. Tek fėmijėt e rritur kėshillohen lėvizje aktive, aktivitete sportive etj.

    Ne Shqiperi, 1 ne 2000 lindje ose 26 femije ne vit, vijne ne jete me semundjen e fibrozes kistike, e cila nese nuk trajtohet sic duhet ka pasoja te renda, pasi ajo nuk kurohet.

    Njihet si semundje genetikisht e transmetueshme dhe duhet trajtuar gjate gjithe jetes me antibiotike, nga ku varet dhe jetegjatesia e pacientit.

    “Kjo semundje shkaktohet nga denatyrimi i nje geni, largimi i klorit dhe mungese lageshtire ne trup. Pacientit nuk i funksionojne mire mushkerite, ka bronkloplomoni te shpeshta, shkaterrim te pankreasit, si dhe probleme me diabetin dhe melcine”, shpjegon Mirela Idrizaj, nga Lidhja shqiptare per fibrozen kistike.

    Prinder te ketyre femijeve kerkojne ndihme nga shteti per ngritjen e nje qendre te posacme per trajtimin e ketyre femijeve por dhe rimbursimin e medikamenteve pasi trajtimi i tyre ka kosto te paperballueshme per familjaret. Prej tre vitesh eshte gati nje projketligj por ende nuk eshte miratuar .

    Femijet me keto probleme trajtohen ne pavionin e Pneomologjise ne spitalin e pediatrise ku shtrohen kater here ne vit por shpesh ata ndeshen me mungesen e antibiotikeve intravenoze, te cilat prinderit duhet t'i sigurojne jashte vendit. Kjo semundje ka vetem 15 vjet qe eshte ekzaminuar per here te pare ne Shqiperi.
    Elegance is an attitude.

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    21-10-2008
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Flm shume per keto te dhena.Por, shume kisha dashte qe neqoftese dikush ka pas ndonje eksperience me ndonje te aferm apo familjar me e tregu historine , sepse mendoj qe nuk mjafton vetem testi i djerses per me e diagnostifiku fibrozen , por duhet edhe teste tjera gjenetike.Kam nje familjare shume te aferm qe e kane diagnostifikuar me kete semundje , mirepo kemi shpresa se ndoshta nuk eshte diagnoza e sakte.

  4. #4
    back to origin Maska e ☆Angie☆
    Anėtarėsuar
    02-11-2007
    Vendndodhja
    Skyline
    Postime
    2,515
    Faleminderit
    4
    4 falenderime nė 4 postime
    Artushka, pėrgjithėsisht testi i djersės mjafton dhe ėshtė relativisht i saktė. Shpesh ka gabime nė diagnostifikimin e sėmundjes. Psh mund tė diganostifikohet asthma ose bronkitis. Ky test ėshtė shumė efiēent. Me atė mund tė shihet nqs djersa ka shije shumė tė kripur ose jo, kjo pėr shkak tė pėrmbajtjes sė madhe tė kripės nė djersė qė vjen si pasojė e ērregullimit tė balancės sė ujit nė trup. Gjatė mesjetės psh, mamitė lėpinin ballin e fėmijėve tė sėmurė me CF. Nqs shija e lėnė ishte e kripur, atėherė ato thonin qė fėmija ishte pre e njė magjie dhe do tė vdiste.

    Ajo qė matet me testin e djersės ėshtė pėrqėndrimi i joneve klorid. Nqs pėrqėndrimi i tyre ėshtė mė i lartė se 60mmol/l atėherė diagnoza ėshtė Fibrozė cistike. Gjithsesi testi duhet tė bėhet 2 herė pėr tė pėrjashtuar rezultate tė rreme.

    Tjetėr mėnyrė pėr diagnostifikim ėshtė njė test gjenetik, i cili realizohet me anėn e njė analize heteroduplekse pėr tė verifikuar nqs ėshtė mutacioni i pranishėm ose jo.

    Unė nuk njoh dhe as kam pėrvojė me pacientė me mukoviscidozė, por nga ato qė kam mėsuar si tė thashė edhe mė sipėr, testi i djersės duhet tė mjaftojė dhe ėshtė i saktė. Gjithsesi uroj vėrtet qė diagnoza tė jetė e gabuar, sepse kjo sėmundje e pashėrueshme ėshtė sh. e keqe Gjithashtu uroj qė i afėrmi juaj tė jetojė jashtė shtetit, sepse mundėsia pėr ta terapizuar dhe pėr tė lehtėsuar jetėn e pacientėve CF ėshtė mė e madhe.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ☆Angie☆ : 07-11-2010 mė 05:38
    Elegance is an attitude.

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •