Close
Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 48
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime

    ZBULIMET ARKEOLOGJIKE ILIRE - DARDANE ne ILIRIDA

    Zbulim: Nė Kamjan u gjetėn dėshmitė e periudhės anitike
    Nė tė dy anėt e mbishkrimit kryesor, i cili ėshtė gdhendur me germa tė mėdha, janė shkruar emrat e femijėve tė Prokles (e cila duhet tė jetė paraqitur nė qendėr). Nė tė majtė ėshtė emri Makrobio, qė nė greqisht do tė thotė Jetėgjata. Nė tė djathtė emri Liko, qė ėshtė pėrsėri emėr femre. Ndėrsa, emri i tretė do tė ishte Laia, por nuk jam i sigurt. Nė fakt kam nevojė pėr njė foto tjetėr ku drita duhet tė bjerė pjerrtas nė mėnyrė qė tė shquhen mė mirė shkronjat.
    Zmadho fotografinė


    DĖSHMITĖ E ANTIKITETIT DARDAN FLASIN VETĖ

    Prof. Ismet Jonuzi-Krosi

    Kamjani (sot graviton nė Komunėn e Bogovinės, nė Fushėn e Pollogut tė Republikės sė Maqedonisė) ėshtė shtrirė dikur nė lartėsinė mbidetare diku afėr 800, ku edhe jane dėshmitė e antikitetit tė hershėm, pėr tė cilėn gjė dėshmojnė njė mori artefakte materiale siē ėshtė rasti i rrasės sė varrit, e cila daton nga shekulli i III tė erės sonė. Pra, historiku i Kamjanit ėshtė i pandriēuar fare dhe se nė lakoalitetin e quajtur Zabel ėshtė shtrirė fshati i lashtė ku supozohet se ka qenė edhe kėshtjella me fortifikatat e veta. Dėshmi nga fotot dhe gjetja e rrasės sė varrit sė bashku me dėshifrimin e mbishkrimit qė u gjetė fare rastėsisht nė muajin shkurt 2010 nga Hamdi Rexhepi.

    Profesori i historisė Ismet Jonuzi-Krosi, i cili ėshtė nga ky vendbanim, shpjegon pėr historikun e Kamjanit, qė sipas pos Kamjanit, i cili dikur ėshtė shtrirė nė lartėsi mbidetare afėr 800 matra qė radhitet nė fshatrat e brezit tė njėjtė me shumė e shumė vendbanime tė tjera tė Sharrit, qartė dėshmon se, lokaliteti i quajtur Kubja e Zabelit, ėshtė fare i pandriēuar dhe se nė tė duhet tė ketė njė mori faktesh, qė fragmentet e gjetura janė pasqyra sė kemi tė bėjmė me njė lokalitet antik qė ka vazhduar nė mesjetė e deri mė sot. Por, sipas prof. Ismet Krosit, brengos fakti se ky lokalitet ėshtė lėnė nė mėshirėn e kohės dhe me gjetjen e rrasės sė varrit nė muajin shkurt tė 2010, sikur i ka nxituar gėrmuesit e egėr qė tė bėjnė kėrdi duke kėrkuar se gjoja do tė gjejnė ndonjė fragment me vlera pėr t’u pasuruar, qė edhe e dėmtojnė tejmase kėtė lokalitet.
    Zmadho fotografinė
    DĖSHMITĖ E ANTIKITETIT DARDAN FLASIN VETĖ - Varr Dardan nė Kamjan
    Se ky lokalitet nė popull njihet si Kubja e Zabelit, Krosi shton se, fshati i moēėm i Kamjanit ėshtė shtrirė nė hapėsirat nė kėtė lokalitet tė lashtė, pėr kėtė dėshmojnė hapėsirat rreth e pėrqark po ashtu dihet se kemi pasur edhe njė kishė pėr tė cilėn dihet lokaliteti sot e kėsaj dite si dhe pėr disa vendvarreza qė mė tė lashtat qė nuk dihen se prej kur datojnė shtrihen nė vendin e quajtur “Shushlak”. Fshati Kamjan nė historiografi daton qė nė shekullin e XV mė saktė;1452/53 ku ka pasur 45 familje dhe 6 beqarė, mė 1467/68 ka pasur 55 familje, 3 beqarė dhe 5 vejusha, mė 1481/82 ka pasur 35 familje dhe 5 vejusha, mė 1544/45 ka pasur 19 familje, njė beqar dhe njė vejushė, por pėr herė tė parė hasen tė regjistruara 3 familje te fesė islame dhe mė 1568/69 familjet e krishtera janė pakėsuar nė 10 familje dhe 6 beqarė si dhe 2 familje tė fesė islame dhe njė beqar.

    Vlen tė pėrmendi njė dėshmi tė emrave vetjake mesjetare te shqiptarėt e Maqedonisė nė dritėn e defterėve osmane tė shekullit tė XV-tė / Turski dokumenti za istorijata na makedonskiot narod. Tapu tahrir defter Nr. 4, tė viteve 1467/68, Skopje, 1971/, ku Kamjanin e hasim me patronimin PAVLE ARNAUT fshati Kamjan TD 401. ky mbiemėr dėshmon edhe pėr pėrkatėsinė kombėtare-shqiptare ashtu siē na kanė quajtur osmanlinjtė edhe pse ėshtė nė cilėsinė e kryeparit dhe kryfamiljarit. Nė dritėn e emrave ku pėrmendet Kamjani nga dėshmitė e shekullit tė XV mė 1467/68; Arbana/Arbanash/Arnaut- emri etnik pėr shqiptarėt nė mesjetė, tė cilin nė kėtė periodė nė lakadredhat shqiptare tė Maqedonisė e hasim me njė pėrdorim shumė tė shpeshtė nė funksione tė ndryshme antroponomike, partonomike, etnonimike dhe toponimike.

    Ky emėr, tė cilin e ndeshim dhe me variacionet ARBANASH, ARBINA, ARNAUT, ARNAVUD, ARNAVID e OLBANASH, pėrveē atyre ARBANAS e ARBANASH, madje del me njė vlerė mė tė madhe pėrdorimi nga tė gjithė emrat e tjerė etnikė qė i ndeshim tė pėrdoren nė mesjetė nė kėtė trevė, krahaso ato grk, vlag, bolgarin, bugarin, srbin, ermen, kuman, german e tjerė. Njė shfaqe mė tė hapėt ka sidomos nė rrethinėn (nahijen) e Manastirit, tė Velesit, tė Shkupit, tė Tetovės, tė Kėrēovės, tė Mariovės, tė Follorinės ( Maqedonia egjejane) e tjerė, por nuk ėshtė pa njė pėrhapje tė vogėl as dhe nė rrethinat e tjera gjeografike tė Maqedonisė, qė dėshmon kjo pėr karakterin e ngulėt tė elementit shqiptar nė lakadredha gjeografike.
    Zmadho fotografinė
    Vendi ku ėshtė gjetur varri Dardan nė Kamjan
    Kėtu mė poshtė do tė zgjedhim njė varg emrash personal nė bashkėvajtje me emra KRYEFAMILJARĖSH, te tė cilat pėrmbahet termi etnik ARBANAS si element i parė (emri i tė birit) apo i dytė (i tė atit) dhe si element atributiv i pėrkatėsisė etnike, tė nxjerrė nga defterėt e regjistrimeve turke-osmane tė shekullit XV.

    Nga shembujt e kėtillė antroponomik po veēojmė kėtė fond emrash vetjak sipas krahinave tė ndryshme gjeografike.- Nahija e Manastirit, Nahija dhe Vilajeti i Tetovės, Vilajeti i Shkupi, Nahija e Kėrēovė, Vilajeti i Rekės sė Dibrės, Vilajeti i Velesit (Qupėrlisė), Nahija e Follorinės (Maqedonisė egjejane… /shih mė detajisht nga prof.dr. Qemal Murati “DĖSHMIME ONOMASTIKE PĖR AUTOKTONINĖ E SHQIPTARĖVE NĖ TROJET ETNIKE TĖ TYRE NĖ MAQEDONI”-Shtėpia botuese “FAN NOLI”-Tiranė, 1993 nė faqet 86,87 dhe 88.

    Kamjani shtrihet nė lartėsinė mbidetare mbi 500 m. pra gjendet nė jug 7 kilometra larg Tetovės, numėron gati 1 mijė shtėpi dhe 4.135 banorė sipas regjistrimit tė vitit 1994. Ka 5,9 km2, sipėrfaqe agrare 554 ha, tokė bujqėsore 450 ha, kullota 11 ha dhe 93 ha pyje.

    Pėrmbajtja e letrės sė profesorit Neritan Ceka ku thuhet se:

    “Faleminderit pėr informacionin dhe fotot. Nga njė vėshtrim i shpejtė dhe nga kualiteti ende i pamjaftueshėm i fotove mund tė them kėto pėrfundime. Ėshtė njė gur varri i fillimit tė shek. III mbas Krishtit (rreth 220-230 mbas erės sonė) dhe paraqet katėr personat e njė familje. Mbishkrimi ėshtė nė greqisht dhe pėrkthehet: “PROKLA JA NGRE (KĖTĖ MONUMENT) FĖMIJĖVE TĖ SAJ NĖ KUJTIM”.

    Nė tė dy anėt e mbishkrimit kryesor, i cili ėshtė gdhendur me germa tė mėdha, janė shkruar emrat e femijėve tė Prokles (e cila duhet tė jetė paraqitur nė qendėr). Nė tė majtė ėshtė emri Makrobio, qė nė greqisht do tė thotė Jetėgjata. Nė tė djathtė emri Liko, qė ėshtė pėrsėri emėr femre. Ndėrsa, emri i tretė do tė ishte Laia, por nuk jam i sigurt. Nė fakt kam nevojė pėr njė foto tjetėr ku drita duhet tė bjerė pjerrtas nė mėnyrė qė tė shquhen mė mirė shkronjat.
    Zmadho fotografinė
    Mbishkrimi i varrit Dardan nė Kamjan
    Mbishkrimi i takon njė familjes vendase, e cila pėrdorė emra grekė, qė ishte e modės nė atė kohė. Edhe nga paraqitja duket se ata mbajnė veshje aristokrate dhe jo popullore. Ky ėshtė mbishkrimi i tretė nė greqisht qė vjen nga ajo trevė dhe qė lidhet me bashkėsinė dasarete tė Lyhnidit (Ohrit), ku gjuha greke si gjuhė kulture u ruajt gjatė gjithė epokės romake.

    Mendoj se duhen lajmėruar autoritetet vendore tė Tetovės (kryesia e Komunės), tė cilat duhet tė marrin gurin pėr ta vendosur nė Muzeun e Qytetit, nėse ekziston. Pėrndryshe komuna dehet tė marrė njė vendim pėr krijimin e kėtij muzeu nė njė ambient publik dhe tė sillen atje edhe objekte tė tjera qė janė gjetur nė luginėn e Tetovės. Unė do tė isha i gatshėm qė tė ndihmoja nė pėrmbajtjen e kėtij muzeu. Sidoqoftė, nėse vendi tregon se aty mund tė jetė edhe varri i personave qė pėrmenden nė gur, nuk duhet prekur, por duhet mbrojtur, derisa tė vijė koha qė tė gėrmohet nga specialistėt.

    Pėrshėndetje, Neritan Ceka. (19.02.2010)


    Pėr kėtė dėshmi, prof. dr. Nebi dervishi, ligjėruas nė USHT dhe njėherit Kryetari i Shoqatės sė Historianėve Shqiptarė nė Maqedoni, pasi qė kuptoi pėr kėtė Rrasė Varri me tė parė shpreh opinionin e tij se:” Kjo rrasė varri i takon familjes sė pasur tė trevave tė Pollogut nė antikitet, pėrkatėsisht nė shekullin e III nė kohėn e dinastisė sė Severėve. Kjo dėshmi duhet t’i pėrkasė filsit tė Dardanisė. Por, duhet theksuar se dėshmitė e kėtilla janė gjetur edhe mė parė si nė rajonin e Strugės, por qė nuk ėshtė dėshifruar ende qė janė jesė e qytetėrimit tė dadaretėve, po ashtu edhe nga rajoni i Krushevės janė gjetur dėshmi tė kėsaj natyre, por nė mungesė tė ekspertėve tė kėsaj lėmie ende mbeten tė pa dėshifruara, pėrkatėsisht tė pa lexuara.
    Epitafi nė rrasėn e varrit qė ėshtė gjetur nė atarin e Kamjanit, qė na detyron tė hulumtojmė se aty duhet tė ketė edhe kishė e pse jo edhe ndonjė bazilikė paleokristiane.”

    Ndėrsa, se ku do tė ruhet kjo dėshmi profesor Nebi Dervishi, shpreh skepticizmin se mjerisht nuk kemi institucion pėrkatės pėr t’i ruajtur e kultivuar vlerat e kėtilla unikate tė dėshmive tė rralla tė antikitetit, por ai ėshtė i gatshėm qė edhe kėtė eksponat tė vė nė koleksionin e Muzeut tė tij qė i ka mbi 4000 nė Livadhi. Ky lakalitet nė mungesė tė gėrmimeve tė organizuara nga specialistė tė fushės sė arkeologjisė, ruan edhe shumė e shumė dėshmi tjera, qė nė sipėrfaqe hasen si fragmente tė qeramikės, rrėnoja the themele tė mureve rrethuese po pse jo edhe monedha. Tė gjitha kėto flasin se kėtu ka ekzistuar njė lokalitet me njė qytetėrim antik dhe mesjetar.

    Fragmentet e gjetura nga qeramika nė kėtė lokalitet flasin pėr organizimin e jetės. Prandaj, inventaret e varreza nė kėtė lokalitet duhet tė jenė me shumė materiale varresh qė janė tė ēmueshme siē pėrfolet statujė mermeri, vath, qafore, byzilik, armė si shpata, mburojet varėsisht nga pasuria dhe pozita shoqėrore.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 13-09-2010 mė 10:35

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Zbulim: Nė Kamjan u gjetėn dėshmitė e periudhės anitike
    vazhdim me foto 1-2.Vendi ku eshte gjetur varri Dardan ne Kamjan
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 13-09-2010 mė 10:37

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Disa fjalė pėr historikun e Shkupit
    Trajtėn latine grekėt e bėnė Scopi, prej nga e morėn sllavėt Skoplje, ndėrsa te udhėpėrshkruesi arab Idrisiu (1150) e gjejmė traj*tėn arabe Iskofia, Iskobia. Mė vonė turqit e morėn variantin popullor tė vendit, i shtuan njė ELIF nė fillim dhe e bėnė Yskyb[1]. Shkupi pėr herė tė parė nė histori pėrmendet nga Klaudie Diolomej me emrin e tij antik Scupi (Skup)i[2].

    Disa fjalė pėr historikun e Shkupit dhe shpėrnguljae shqiptarėve muslimanė pėr nė Turqi

    Behxhet Jashari

    Nė shekullin III para erės sonė (p.e.s.) Shkupi ishte i banuar me dardanė, ndėrsa mė vonė, me ardhjen e Perandorisė Romake, Shkupi u bė pjesė e Pe*ran*dorisė Romake. Shkupi ishte kryeqytet i Dardanisė. Pėr kėtė dė*sh*mojnė shumė tė dhėna tė periudhės romake me tė cilat disponon arkeologjia dhe historia e gjeografisė[3]. M. Shufflay, nė librin ‘Kostadin Balsiē (1392-1402)’ thotė:

    ‘Shkupi shtrihet nė pjesėn mė qendrore tė Dardanisė dhe nė kėtė tre*vė shqipja nuk ėshtė mė e re se greqishtja’[4].

    Nė fillim tė shekullit XVI njė udhėpėrshkrues venedikas pėr Shkupin kishte shkruar: “Nė Shkup gjuha e parė tė cilėn e flet gjithė Shkupi e kazaja, ėshtė gjuha shqipe”[5].

    Udhėpėrshkrues tė ndryshėm qė shkruan edhe nė shekujt e mėvonshėm pėr udhėtimet e tyre, shprehėn befasinė, gėzimin dhe kėnaqėsinė tė cilėn e kishin gjetur nė kėtė qytet. Udhėpėrshkruesi turk Deliger Zede, i cili nė shekullin XVII e kishte vizituar Shkupin, shkruan:

    “Kam udhėtuar njė kohė tė gjatė nėpėr shtetin e Rumelisė dhe kam vizituar shumė qytete tė bukura. Kam qenė i mahnitur nga tė mirat e Allahut, mirėpo asgjė nuk mė ka impresionuar, ēuditur dhe gėzuar aq shumė, si qyteti i mrekullueshėm, Shkupi, nėpėr tė cilin kalon lumi Vardar”[6].

    Behxhet JashariNė vitin 1559 Shkupin e vizitoi njė udhė*pėrshkrues tjetėr venedikas dhe shėnoi se qyteti i ka 2.900 familje, kry*esisht muslimane[7]. Edhe sipas buri*meve tė Propagandės Fide[8] (v. 1623), thuhet se shumica e qyte*tarėve tė Shkupit janė “shqiptarė myslimanė me ndikim politik”[9].

    Tė dhėnat antroponomike dhe toponomastike qė sjellin defterėt osman tė shekujve XV-XVI qartė tregojnė se edhe nė periudhėn kohore tė shekujve XV-XVI, shqiptarėt ishin shumicė dėrrmuese qė banonin nė krahinat e Shkupit, Tetovės, Gostivarit, Kėrēovės, Dibrės, Strugės, Prespės, Manastirit, Velesit e tė Prizrenit[10].

    SHKUPI - KRYEQENDĖR E VILAJETIT TĖ KOSOVĖS

    Vilajeti i Kosovės u formua nė vitin 1877[11] dhe pėrfshinte njė sipėrfaqe tė gjerė gjeografike prej 32.900 km katrorė. Brenda kufirit administrativ tė Vilajetit tė Kosovės bėnin pjesė gjashtė sanxhaqe. Ato ishin: sanxhaku i Prishtinės, i Shkupit, i Prizrenit, i Jeni Pazarit, i Pejės dhe i Tashllixhes (Plevljes)[12].

    Sipas shėnimeve zyrtare tė Perandorisė Osmane tė shpallura nė gazetėn zyrtare tė qeverisė sė atėhershme Osmane ‘La Turquie’ (maj 1878), thuhet se Vilajeti i Kosovės i kishte 1.199.154 banorė[13], ndėrsa sipas statistikave turke tė viteve 1896 dhe 1900, Vilajeti i Kosovės kishte njė popullsi tė pėrgjithshme prej 996.738 banorėsh[14]. Sipas regjistrimeve osmane tė viteve 1896-1900, Sanxhaku i Shkupit kishte 324.982 banorė[15].

    Sipas regjistrimeve osmane tė vitit 1900, vetėm kryeqendra e Vilajetit tė Kosovės - Shkupi, i kishte 4.682 shtėpi me mė shumė se tridhjetė mijė banorė, pjesėn mė tė madhe tė tė cilėve e pėrbėnin shqiptarėt myslimanė[16].

    SHPĖRNGULJET E SHQIPTARĖVE MUSLIMANĖ PĖR NĖ TURQI

    Shpėrnguljet e mėdha tė shqiptarėve jashtė trojeve etnike tė tyre filluan me tė ashtuquajturėn “Krizė Lindore” nė vitet 1877-1878[17], gjegjėsisht kur filloi lufta ruso-turke. Nė tė vėrtetė, kjo ishte edhe faza mė e rrezikshme qė e pėrjetoi Perandoria Osmane, sepse fuqitė e mėdha evropiane bėnin orvatje perfide diplomatike me tė vetmin qėllim qė “tė sėmurin e Bosforit” ta eliminojnė nga skena. Me kėtė mund tė thuhet se shpėrnguljet e muslimanėve, me kėtė edhe tė shqiptarėve nga trojet e tyre, ishin tė varura drejtpėrdrejt nga dobėsimi i shtetit osman dhe nga depėrtimi i ushtrive sllave nė viset shqiptare dhe viset tjera, tė administruara nga Porta e lartė.

    Shkatėrrimi i Perandorisė Osmane filloi kah mesi i shekullit XIX. Turbulencat politike dhe ato ekonomike qė u paraqitėn nė disa qarqe osmane, si nė radhėt e ushtrisė, administratės etj., ishin shkak qė Sulltan Abdul Hamidi i Dytė t’i miratojė tė ashtuquajturat Reformat e Tanzimatit. Kėto reforma u aprovuan nė vitin 1839[18]. Mė vonė, gjegjėsisht nė vitin 1856, u shpall edhe Dekreti i Hatihumajunit[19].

    Tė gjitha reformat tė cilat u realizuan brenda shtetit osman thuajse aspak nuk ia zgjatėn jetėn kėsaj perandorie. Fundi i shekullit XIX ishte periudha kur shteti osman e kishte bėrė shprehi tė humbė sipėrfaqe tė mėdha territoresh. “Kriza Lindore” ishte faktori kryesor qė ndikoi drejtpėrdrejt ose tėrthorazi nė marrėdhėniet tjera politiko-shoqėrore. Kėto rrethana shoqėroro - historike morėn jo vetėm pėrmasa ballkanike, por edhe evropiane.

    Mė rėnien e pjesėve tė territoreve osmane nėn okupimin sllavo-ortodoks, njėkohėsisht do tė fillojnė edhe dėbimet dhe shpėrnguljet masive tė popullatės autoktone shqiptare e muslimane drejt Azisė sė Vogėl.

    Shpėrnguljet e shqiptarėve nga trojet e tyre u realizuan edhe “falė” marrėveshjeve dhe planeve tė ndryshme qė u zhvilluan nė dėm tė tė shpėrngulurve, gjegjėsisht ndėrmjet Serbisė dhe administratės sė atėhershme turke. Ėshtė me rėndėsi tė theksojmė se shpėrngulje tė shqiptarėve muslimanė pati qė nga fundi i shekullit XIX dhe ato vazhduan deri nė fund tė shekullit XX. Vitet kur filluan shpėrnguljet pėr Turqi ishin vitet: 1912, 1919, 1920, 1924-1935, 1950-1958, ndėrsa shpėrnguljet mund tė thuhet se vazhduan deri nė vitin 1966.

    Shpėrnguljet e shqiptarėve ishin rezultat i komplotit dhe planeve famėkeqe sllave. I tillė ishte plani i hartuar apo memorandumi nga Ilija Garashanini i quajtur “Naēertanje”, i pėrgatitur nė vitin 1844. Sipas kėtij plani, parashihej qė tėrė Bosnja e Hercegovina, Sanxhaku dhe Kosova (si dhe Maqedonia), territore kėto qė ishin nėn administrimin e Perandorisė Osmane, tė shkėputen nga Perandoria...

    Sipas memorandumit tė Garashaninit parashihej qė: “Serbia doemos tė vazhdojė qė nga godina e shtetit turk tė shkėputė gurė-gurė, ashtu qė nga ky material cilėsor, mbi themelet e vjetra tė Mbretėrisė Serbe (tė Dushanit), pėrsėri ta ndėrtojė shtetin e ri tė madh serb”[20].

    Shpėrnguljet e shqiptarėve drejt Turqisė kishin filluar. Nė tri ditėt e fundit tė prillit 1925 nga stacioni hekurudhor i Shkupit ishin nisur pėr nė Turqi (me kalim transit nėpėr Selanik), rreth 350 familje shqiptare, njė pjesė e madhe e tė cilėve ishin me mbi dhjetė anėtarė. Tani mė planet famėkeqe kishin filluar tė realizohen. Kėto ishin plane tė hartuara nė dėm tė drejtpėrdrejtė tė shqiptarėve. Nė funksion tė kėtyre qėllimeve tė errėta shoveniste (pėr dėbimin e shqiptarėve, me kėtė edhe tė tė gjithė muslimanėve nga trojet e tyre), pushteti i atėhershėm jugosllav i vuri nė disponim tėrė mekanizmat.

    Qeveria jugosllave i kushtoi kujdes tė veēantė hartimit tė njė platforme (ose tė disa platformave) sa mė tė pėrpikta lidhur me problemet teorike e praktike tė zbatimit tė shpėrnguljeve me dhunė. Njė platformė e tillė nė etapa e periudha tė caktuara pėsoi ndryshime dhe riformulime gjithmonė tė kushtėzuara nga realizimi sa mė i thellė dhe, mundėsisht, i plotė i shpėrnguljes sė shqiptarėve nga trojet e tyre autoktone. Nė variantet disaplanėshe zyrtare ose formalisht jashtėzyrtare tė kėsaj platforme gjatė shekullit XX, vend tė rėndėsishėm zėnė projektet qė u diskutuan nė tė ashtuquajturin ‘Klubin serb tė kulturės’ tė Beogradit gjatė viteve tė tridhjeta (ato tė Gojko Perinės, Orestie Kėrstiqit, Vasa Ēubrilloviqit etj.); elaboratet e funksionarėve tė lartė tė Ministrisė sė Jashtme tė Mbretėrisė sė Jugosllavisė (Ivo Andriqit dhe Ivan Vukotiqit), mendimet e eksponentėve ēetnikė (si Drazha Mihajlloviqi); gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, projekti tjetėr i Vasa Ēubrilloviqit i 3 nėntorit tė vitit 1944, e deri te memorandumet e akademikėve serbė tė ditėve tona, nė tė cilat shpėrngulja me dhunė e shqiptarėve tė Maqedonisė sė sotme gjen trajtim tė veēantė ose pėrfshihet nė shpėrnguljen e shqiptarėve nė tėrėsi. Nga tė gjitha projektet e lartėpėrmendura duhen veēuar ato tė Vaso Ēubrilloviqit, ku shprehet shkalla mė e lartė e shovinizmit sllavoortodoks. Sipas rekomandimeve tė tij, shqiptarėt muslimanė tė Tetovės, Gostivarit, Shkupit, Kumanovės, Kėrēovės etj., ishin regjistruar arbitrarisht si turq ose pa vullnetin e tyre quheshin tė tillė[21].

    Nė kėto arazhmane politike pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nga trojet etnike tė tyre, nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė u inkuadruan edhe personalitete kyēe tė qeverisė turke tė viteve tė tridhjeta. Natyrisht, pazarllėqet bėheshin ndėrmjet qeverisė sė atėhershme jugosllave dhe asaj turke. Nė tė vėrtetė, mė 28 shkurt tė vitit 1933 ministri i Punėve tė Jashtme tė Turqisė, Ruzhdi Arasi, me sugjerimin e Kemal Ataturkut e viziton Beogradin. Nė suitėn e Ruzhdi Arasit ishte edhe e bija e tij Emel hanėm. Pasi qė u pritėn me njė nder tė veēantė, ata mė pas i filluan bisedimet me autoritetet jugosllave pėr shpėrnguljen eventuale tė shqiptarėve nė Anadoll. Nė kėtė takim mori pjesė edhe pėrfaqėsuesi zyrtar i Turqisė nė Beograd, Hajdar Beu. Nė vitin 1934 pati njė vizitė nga qeveritarėt jugosllav nė Turqi, kur Bogoljub Jevtiqi dhe Qemal Ataturku zhvilluan dy orė tė plota bisedime, kryesisht pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nga Jugosllavia dhe vendosjen e tyre nė Anadoll[22]. Bisedime dhe “pazarllėqe” pėr dėbimin e shqiptarėve nga trojet e tyre etnike pati edhe mė vonė siē ishte vizita e Millan Stojadinoviqit nė vitin 1938 nė Turqi, e cila kishte rėndėsi tė madhe pėr palėt jugosllavo-turke. Pas Marrėveshjes ballkanike, nė Beograd filluan tė mbahen mbledhjet ndėrministrore. Mbledhje tė tilla u mbajtėn nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme gjatė verės sė vitit 1938. Nė tė gjitha kėto tubime ministrore ishte potencuar se shpėrngulja me dhunė e shqiptarėve duhet ta pėrfshijė vetėm elementin fshatar, nė mėnyrė qė tė arrihet deri te pronat e lira tokėsore. Tė gjithė diskutuesit ishin pajtuar se numri i popullsisė shqiptare qė duhej tė shpėrngulet nė Turqi duhet tė sillet prej 200.000 deri nė 2 milionė. Po ashtu u vendos qė qeverisė sė Turqisė pėr ēdo familje tė shpėrngulur t’i paguhej njė shumė prej 15.000 dinarėsh, por me kėtė duhej tė insistohej qė numri i anėtarėve nė familje tė jetė sa mė i madh[23].

    Kėshtu, pėr t’u bėrė sa mė praktik ky plan famėkeq antishqiptar dhe antimusliman, si dhe pėr ta trasuar edhe mė tej rrugėn e shpėrnguljes sė shqiptarėve nga trojet e tyre, diplomacia e Beogradit arriti ta bindė Xhelal Bajarin qė ta vizitojė Jugosllavinė. Negociatat jugosllavo-turke (qeveritarėt jugosllav dhe kryetari i qeverisė turke Xhelal Bajar), u zhvilluan mė 10-11 maj tė vitit 1938[24]. Gjatė kėsaj vizite Xhelal Bajarit i dorėzohet medaljoni ‘Shqiponja e bardhė e shkallės sė parė’[25].

    Sipas konventės jugosllavo-turke tė vitit 1938, gjegjėsisht sipas nenit 2 qė fliste pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nė Anadoll, mes tjerash pėrfshihen edhe shqiptarėt e territoreve tė Banovinės sė Vardarit, ata tė rajonit tė Prizrenit, Dragashit, Therandės, Ferizajit, Tetovės, Gostivarit, Rostushės, Dibrės, Rrafshit tė Kosovės, pastaj shqiptarėt e rajonit tė Shkupit me rrethinė, Gjilanit, Preshevės, Prespės, Manastirit, Kavadarit, Marihovės, Negotinės nė Vardar, Kumanovės, Velesit, si dhe shqiptarėt ose muslimanėt e rajonit tė Kėrēovės, Ohrit, Strugės, Prespės, Vallandovės, Dojranit, Gjevgjelisė, Strumicės, Koēanės, Vinicės, Shtipit, Berovės etj...

    Planet dhe bisedimet pėr dėbimin e shqiptarėve nga trojet e tyre etnike kanė vazhduar edhe pas Luftės sė Dytė Botėrore, gjegjėsisht nė vitet 1950, 1951-1953. Ekzistojnė edhe dokumente tė publikuara qė flasin pėr kėto ēėshtje. Nė tė vėrtetė bėhet fjalė pėr dokumentin origjinal tė marrėveshjes, qė ėshtė evidentuar si Marrėveshja Tito-Kypėrli 1953, e cila ėshtė realizuar nė Split. Kėtu do t’i sjellim vetėm disa fjalė nga ajo marrėveshje:

    Tito: “Do tė ishte nė interes tė tė dyja vendeve qė tė punojmė pėr harmoninė e popujve nė tė ardhmen. Kjo do tė thotė se nuk do tė na ngarkojė fare e kaluara. Sa u takon shqiptarėve tė religjionit musliman nė Kosovė dhe Maqedoni, atyre pėrmes vizave qė do t’u lejohen nga Qeveria e Juaj (turke), do tė kenė mundėsi tė integrohen me familjet e tyre qė i kanė andej nė Turqi. Ato lidhje familjare janė krijuar shekuj me radhė. Pėr mėnyrėn e vizave tė pasaportave, ne nuk do tė vendosim, por ne do tė pėrkujdesemi qė tė keni sa mė tepėr kėrkues. Atyre u nevojitet t’u sigurohet pasuri tokėsore, sepse afėr 90% e tyre janė bujq... Besoj se deri nė vitin 1959 atje do tė keni pėrafėrsisht njė milion qytetarė bujq tė zellshėm. Kėshtu flasin informatat nga terreni, pėr tė cilat ne kemi punuar qė nga viti 1951... Bartja le tė fillojė nga Shkupi, sepse prej andej shqiptarėt ndjehen mė tė sigurt qė tė lėvizin. Kosovarėt janė mė tė egėr, por do tė pėrkujdesemi qė tė natyralizohen aty pėr fillim...”[26].

    Nė vitet 1950-1966 u formuan komisione tė posaēme, me qendėr nė Shkup, qė paraqiteshin nė opinion duke u ofruar ndihmė dhe kushte lehtėsuese atyre qė do tė shpėrnguleshin nė Turqi.

    Gazeta “Nova Makedonija” e Shkupit ndėrmjet muajve janar 1956 - janar 1957 i botonte emrat e 2.976 kryefamiljarėve, familjet e tė cilėve po shpėrnguleshin nė Turqi. Qyteti i Shkupit, veēanėrisht stacioni i tij hekurudhor, ishte dhe mbeti nyja mė e rėndėsishme tranzitore e largimit tė shqiptarėve drejt tokės sė panjohur turke. Nga trojet ballkanike nuk u shpėrngulėn vetėm shqiptarė. Me kėtė fushatė u shpėrngulėn edhe njė numėr i madh i pėrkatėsive tė tjera etnike. Natyrisht, tė gjithė ishin muslimanė, si; boshnjakė tė Bosnjės e Hercegovinės, boshnjakė nga Mali i Zi dhe nga Sanxhaku, torbeshė dhe turq.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  4. #4
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-09-2010
    Postime
    1,721
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Korigjo titullin o fegi,

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    [QUOTE=>_Ilirian_>;2857196]Korigjo titullin o fegi,[/QUOTE
    Apo te pelqen keshtu apo si thua ti.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 13-09-2010 mė 10:26

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    A. Milladinov. “Emri i Strugės del nga ilirishtja”, ndėrsa Ami Bue ishte i mendimit se emri sllav Bitolla vjen nga emri i vjetėr ilir Butelion (i butė – R.N), gjė qė e vėrteton origjinėn ilire tė kėtij qyteti, kurse M. Pavlloviq, emrin e lumit Dragor tė Manastirit e nxjerr nga fjala shqipe dragua, figurė mitologjike shqiptare, emrin e fshatit Gopesh, rreth i Manastirit e lidh me fjalėt shqipe rap “dru i fortė shekullor”, duke u bazuar nė emrin e mėparshėm tė Gopeshit – Rapesh. Ky autor, me rrėnjė shqipe i nxjerr edhe emrat e dy ēezmeve tė Prilepit – Ruklec (rrugė) dhe Zhurka (zhur, rėrė)

    Prof. Dr. Agostino Ribeco: “Tė drejtat mijėvjeēare etnografike dhe gjeografike tė shqiptarėve shtrihen prej kohėrave tė vjetėra nė Iliri, Maqedoni dhe nė Thesali”.
    Barbara Jelaviē. “Rrėnjėt etnike tė maqedonasve tė lashtė janė sipas tė gjitha gjasave ilire, megjithėse nė atė kohė shtresa e lartė kishte rėnė nėn ndikimin e kulturės greke”.
    Braisfold. “Nga rasat qė sot jetojnė nė Maqedoni, vetėm shqiptarėt mund tė thuhet se janė autoktonė”.
    Branisllav Nushiq: “Shqiptarėt janė autoktonė, tė cilėt gjatė tė gjitha dyndjeve tė popujve, e ruajtėn tipin dhe karakterin e vet nė mėnyrė tė theksuar. Ata u bėnė ballė sulmeve tė romakėve, mėsymjeve tė dendura tė sllavėve, tė cilėt ua pushtuan tė gjitha fushat, ultėsirat dhe lumenjėt”. Pėrndryshe, Nushiqi gjyshin e ka patur shqiptar me emrin Belo.
    Dimēe Kocev. Ky historian i shquar, nė praninė e studentėve maqedonas, ka thėnė se muri qė gjendet midis Kalasė sė Shkupit dhe Elektrodistribucionit ėshtė pjesė pėrbėrėse e qytetit tė antikitetit tė Shkupit Dardan, kurse pėr Kishėn e ngritur rrėzė Kalasė sė Ohrit pohoi se ishte dhuratė e themeluesit tė principatės sė arbėrit – Progonit.
    Dimitar Gėrdanov: Skirtonėt ilirė e kanė themeluar Heraklenė e Manastirit para 2500 vjet. (Ata siē duket e kanė themeluar edhe Resnjėn e Prespės, gjė tė cilėn e dėshmon edhe njė qytet i vjetėr me emrin Skitrina, qė ėshtė ngritur nė tė njėjtin vend).
    dr. Dushko Hr. Konstantinov: Ky historian maqedonas nga Manastiri, nė njė shkrim tė tij, botuar nė Muzeun Popullor tė Manastirit, nr.1, mars 1966, shkruan se: “Shqiptarėt janė banorė mė tė vjetėr nė Gadishullin Ballkanik dhe “pasardhės tė drejtpėrsėdrejtė tė ilirėve tė vjetėr”, tė cilėt kishin ndėrtuar shtetin mė tė fuqishėm nė Ballkan”. Pas ngjarjeve tė v.1981, ky studiues i Manastirit me dy tituj shkencor – dr-dr, nėn ndikimin edhe tė vėllaut tė vet, Millosh Konstantinov, ndryshoi qendrimin ndaj historisė tė popullit shqiptar, duke e quajtur bile edhe Kongresin e Manastirit si njė mbledhje e rastėsishme e disa intelektualėve shqiptar. Autori i kėtij shkrimi polemizoi ashpėr me tė nė shtypin maqedonas.
    Edvin Jasques: “Ilirėt dhe shqiptarėt kėta bijė tė paepur ishin luftėtar tė shqipes, trashėgimtarė tė denjė tė Akilit, Filipit, Aleksandrit tė Madh dhe Pirros sė Epirit…”.

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Home » Kronika nga qytetet » U zbuluan 3 korridore nėntokėsore nė Kalanė e Tetovės
    U zbuluan 3 korridore nėntokėsore nė Kalanė e Tetovės


    Nga gėrmimet masive arkeologjike nė gjithė territorin e Maqedonisė, u pėrfshi edhe Kalaja e Tetovės, por nė kėtė rast, pėr dallim nga lokacionet tjera ku nuk pranohet pėrfshirja e arkeologėve shqiptarė, kėtu bashkėrisht me arkeologėt maqedonas, marrin pjesė edhe disa kosovarė, tė cilėt kanė filluar gėrmimet nė lokacionin e kodrės sė Balltepes nga viti 2008 dhe do tė pėrfundojnė nė vitin 2012. Aty gjindet “Kalaja e Abdurahman Pashės”, i cili nė kohėn e Perandorisė Osmane, mė saktėsisht nė vitin 1820 e ndėrtoi atė, ashtu siē veprohej zakonisht, mbi themelet e njė kalaje ilire qė ishte paraprakisht nė tė njėjtin vend.
    Sipas menaxheres sė kėtij projekti arkeologjik Ljuljeta Abazi, kėto ditė janė zbuluar 3 korridore tė nėndheshme tė lidhura ndėrmjet veti dhe njė saraj vere qė ishte i mbuluar nėn dhe. Zbulimi i kėtyre 3 korridoreve nėntokėsore ishte njė e papritur e madhe. Ata fillojnė nga mesi i kalasė, aty afėr kishės “Shėn Athanasi” dhe njėri shpie poshtė nė pjesėn jugore, deri nė qytet dhe tjetri shpie kah pjesa veriore pėr tek fshati i afėrt Llacė dhe i treti kah pjesa perendimore, pėr tek lumi Shkumbin.
    Pėrndryshe, ekzistojnė gjithsejt tetė kala ilire nė rajonin e pollogut tė poshtėm (prej tė cilave del edhe njėra nga teoritė e emėrimit tė qytetit si “Tetė” dhe me prapashtesėn sllave “ov”), tė cilat presin rikonstruimet e munguara nga institucionet.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Vėshtrimi historik

    Shkrimet e para pėr ekzistimin e Tetovės si vendbanim, datojnė nga periudha antike, me emrin antik EUNEUM.

    Sipas disa tė dhėnave me tė cilat disponojmė, Fusha e Pollogut dikur ka qenė liqen. Kėto tė dhėna, mbėshteten nė gjurmėt e zbuluara nė Balltepe (Kodra e Mjaltit), ku gjendet rrafshnalta me shkėmbinj tė liqenit me lartėsi mbidetare prej 770 m. Sipas tė dhėnave turke tė dokumentuara, Tetova nė shek. XIV ėshtė trajtuar si fshat nė Fushėn e Pollogut. Nė shek. e XV Tetova pėrmendet si qendėr nė vendin e Vakėfit tė Mehmet Beut nė vitin 1436, ku thuhet se, nė Tetovė ka pasur shumė dyqane dhe punėtori, si dhe janė ndėrtuar lagje tė reja. Sipas Mehmed Beqir Ēelebiut (1470), Tetova fillon t’i ngjaj qytetit. Me ardhjen e turqve nė kėtė rajon, Tetova gjithnjė e mė tepėr zhvillohet.

    Nė ndėrkohė, gjatė kėsaj periudhe realizohen ndėrtimet e objekteve kulturore-historike, siē janė:
    - Xhamia e Pashės (e Larme),
    - Arabati Baba-Teqe,
    - Tempulli (faltorja) ortodokse "Shėn Kirili e Metodi",
    - Hamami i vjetėr,
    - Kalaja e Tetovės,
    - xhamia dhe kisha tė tjera,
    - Ura e gurit nė lumin Pena (Shkumbin-Artat), etj.

    Gjatė asaj kohe, gjithashtu filloi edhe ndryshimi i arkitekturės sė shtėpive, tė cilat gradualisht filluan tė marrin pamje orientale. Nė vitin 1689 Tetova emėrtohet si qytet. Nė Tetovė ka shumė kisha, tė cilat varėsisht nga periudha kohore qė i takojnė, kanė edhe vlerat e tyre tė veēanta historike.

    Nga periudhat e kaluara kohore, vlen tė pėrmendet biblioteka e Teqesė-Arabati (shek XVIII-XIX), sepse nė tė ėshtė zhvilluar kultura dhe arsimimi pėrkrah besimit islam. Nė kėtė bibliotekė, janė kopjuar veprat e intelektualėve me kaligrafi tė zgjedhur tė asaj kohe, qė mė vonė janė zbukuruar me ornamente tė mbėshtjella me lėkurė.

    Njė zhvillim i hovshėm i Tetovės ndodh nė pjesėn e dytė tė shek. XIX, deri te Luftėrat Ballkanike, kur Tetova bėhet qendėr tregtare dhe zejtare.

    Pas Luftėrave Ballkanike, i tėrė Ballkani ndodhej nė krizė, ashtu qė edhe zhvillimi i Tetovės si qytet shėnon stagnim. Sidomos, pas Luftės sė Dytė Botėrore, vjen deri te zhvillimi i shtuar i gjithė rajonit, pra, edhe i Tetovės si qytet.

    Veēoritė kulturore – historike

    Tetova bėn pjesė nė mesin e qyteteve mė tė vjetra nė Maqedoni, nė tė cilin gjatė historisė janė gėrshetuar njė numėr i madh kulturash tė mbėshtetura mbi traditėn e qytetarėve, qė jetojnė nė kėto troje.

    Menada (Valltarja ilire) e Tetovės nė vitin 1933, nė afėrsi tė lokalitetit tė quajtur "Ēeshma e Balezės", ėshtė zbuluar statuja e bronzit nga periudha e ilirėve, shek. VI p.e.s., qė paraqet zbulimin mė tė vjetėr arkeologjik tė gjetur nė rajonin e Tetovės.
    Statuja me dimensione 9 cm e gjatė dhe 4 cm e gjerė, gjendet nė muzeun e Tetovės.

    Xhamia e Pashės, e cila nė popull njihet si Xhamia e Larme, gjendet nė anėn e djathtė tė lumit Pena (Artat), nė pjesėn e vjetėr tė qytetit ku gjenden edhe objekte tė tjera tė arkitekturės fetare, civile e islame, siē janė: Hamami i qytetit, Ura e Gurit, tė rėndėsishme pėr vlerat estetike e artistike si dhe, pėr mbishkrimet historike qė i pėrmbajnė.
    Xhamia ėshtė ndėrtuar nė vitin 1495, kurse karakteristikė pėr tė, ėshtė ngjyrosja me ngjyra kolorite, jo vetėm nė brendėsinė e saj por edhe nė pjesėn e jashtme tė mureve. Nė oborrin e xhamisė gjendet edhe fontana dhe tyrbja oktagonale, nė tė cilėn janė varrosur zonja Hurshide dhe Mensure, tė cilat e kanė financuar ndėrtimin e xhamisė.

    Kompleksin bektashian, Teqe - Arabati e ka ndėrtuar Sersem Ali Dede nga viti 1538 deri mė 1548, dhe paraqet njėrin nga objektet mė tė rėndėsishme tė kėtij lloji nė Ballkan. Teqeja mahnit me arkitekturėn e instaluar nė brendinė e saj, si fontana - njė pavijon i hapur nga konstruksioni i drurit, objekti markant me ngjyrė tė kaltėr, i quajtur "Konaku i Grave" etj.

    Kisha Shėn Kirili e Metodi nė pjesėn e vjetėr tė Tetovės, paraqet njėrėn nga faltoret mė tė bukura ortodokse jo vetėm nė rajonin e Pollogut, por edhe mė gjerė.
    Ajo ėshtė ndėrtuar nė periudhėn mė tė re, respektivisht nė vigjilje tė Ilindenit tė famshėm nė vitin 1903, qė jep njė rėndėsi tė veēantė si shenjtore ortodokse. Iniciatorė pėr ndėrtimin e kėsaj kishe ka qenė famulltari me mė ndikim nė Tetovė Mihail Martinovski. Ai mė 21 nėntor 1902 nė Stamboll nga sulltan Abdul Hamidi ka arritur tė marrė leje pėr ndėrtimin e kėsaj faltoreje.
    Ndėrtimi i kėsaj kishe ka filluar mė vitin 1903 dhe ka pėrfunduar mė 1918, kurse ėshtė lėshuar nė pėrdorim mė 12 qershor tė vitit 1925 me rastin e festės (Dita e Petrovit).

    Nė qytetin e Tetovės ka edhe shenjtore tė tjera ortodokse, nė mesin e tė cilave janė: faltorja mė e vjetėr ortodokse Shėn Nikolla, e ndėrtuar gjatė viteve 1842-1847, kisha Shėn Bogorodica e ndėrtuar mė 1912, eshenjtėruar mė 28.08.1918, Shėn Dhimitri, e ndėrtuar mė 1912 kurse e shenjtėruar mė 1915.

    Kalaja e Tetovės(Vocės), gjendet nė majėn e Balltepes mbi Tetovė. Ėshtė ndėrtuar nga Abdurrahman Pasha mė vitin 1820. Kjo pėrmendore kulturore, paraqet njė bukuri tė rrallė nga e kaluara.

    Pėrbėrja e saj ėshtė komplekse:
    - pjesa e brendshme ka pesė saraje,
    - kuzhina tė mėdha,
    - banja,
    - njė pus nė mes dhe
    - tre tunele pėr dalje.

    Gjithashtu, paraqet njė ndikim tė madh tė arkitekturės osmane, por fatkeqėsisht gjatė kohės sė luftėrave botėrore janė bėrė dėmtime tė mėdha.

    Nė anėn e djathtė tė lumit Rakita, para derdhjes sė tij nė lumin Vardar (Aksium) afėr fshatit Orashė e Poshtme, gjendet kalaja ilire e periudhės antike, e njohur me emrin "Kalaja e Nicės" apo e Sobrit.

    Pozita strategjike e kalasė nė periudhėn antike ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė periudha kohore tė ndryshme, sidomos pėr mbrojtjen dhe kontrollimin e udhės qė lidh ultėsirat e Pollogut me fushat e Shkupit e tė Kosovės. Fatkeqėsisht, deri mė tash nuk janė bėrė hulumtime thelbėsore arkeologjike e as rikonstruktime (rindėrtime) pėrkatėse.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e XH.GASHI
    Anėtarėsuar
    07-03-2007
    Vendndodhja
    Prishtine
    Mosha
    55
    Postime
    1,129
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga XH.GASHI : 16-09-2010 mė 15:25

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Simbolet pagane, janė mė tė vjetra se vet religjionet e modifikuara monoteiste dhe shqiptarėt i kanė modifikuar gjatė pėrdorimit edhe simbolet qė i pėrdornin nė antikitet, duke i sintetizuar ata bashk me pranimin ose predikimin e feve tė ndryshme deri mė sot.

    Kėtu do tė paraqesim njė album fotografish, ku shihen simbole tė gjendura nė trevat e populluara me shqiptar qė nė antikitet:
    varr-katolik-mysliman-300x147.jpg


    1
    1.Varr katolik dhe mysliman tė shqiptarėve tė Maqedonisė, ku shihet qartė pėrdorimi i kultit tė diellit, qė ishte njė nga karakteristikat e besimit ilir pagan (ndėr mė tė rėndėsishmet ishte kulti i diellit dhe i gjarpėrit), qė u sintetizua qė nė antikitet nė kulturėn e tė gjitha provincave ilire, nė Dardani, Dalmati, Epir, Maqedoni dhe u trashėgua mė pas edhe tek kulturat e popujve tjerė pėrreth, veēanėrisht grekėve dhe romakėve, tė cilėt nė relacion me ngritjen e tyre kulturore, i transmetuan kėto simbole edhe mė shumė nė tė gjithė rajonin.

    Simboli qė shihen nė fasadėn e Xhamisė sė larme nė Tetovė qė u ndėrtua nga osmanėt nė shek. XV ėshtė poashtu vazhdimėsi e pėrdorimit tė kultit tė diellit. Edhe simboli i gjysėmhėnės qė pėrdoret nga myslimanėt (qė turqit e zyrtarizuan qė ky simbol ti pėrkiste Islamit), poashtu ishte pagan, qė shqiptarėt e kishin pėrdorur shumė para se ta pranonin Islamin. Origjina e simbolit te gjysem henes eshte Artemisa Pellazge dhe mė vonė Diana Romake.
    Flamurin me gjysėm hėnė e pėrdorėn pėr herė tė parė Romaket pas nje beteje qė e fituan kundėr Goteve, e cila u zhvillua ditėn e parė tė muajit hėnor, thuhet qė Roma me kėtė rast realizoi flamurėt me gjysėm hėnė.
    Komunitetet e para myslymane, pra dhe ne kohen e profetit Muhamed, nuk kishin asnjė lloj simboli, perdornin vetėm flamuj tė ngjyrosur (zakonisht tė gjelbėrta, tė zeza ose te bardhė) pėr tu identifikuar.
    Ishin turqit otomano-muslimane (qė 400 vjet administruan komunitetet muslimanė) qė morėn kėtė simbol antik pagan dhe e pėrshtatėn si simbol i tė gjithė botės myslimane. Simbole tė ngjajshme, qė ishin nė pėrdorim tek shqiptarėt, para se ata tė zyrtarizoheshin nė pėrdorimet fetare (si, Kulti i Diellit, Kulti i Gjarpėrit, Gjysėm hėna, Ylli i vaēant, qė mė von do tė quhet “Ylli i Davidid”…), do tė paraqesim nė fig. e mėposhtme:


    Figura qė pėrdoreshin nga shqiptarėt katolik dhe mysliman, tė gjetura mė sė shumti nė veri tė Shqipėrisė.

    Figurat e Kultit tė Diellit dhe tė gjysėm hėnės, tė pėrdorura nė Shqipėrinė e veriut.

    Hėna e katolikėve Shqiptarė nė Memorabilien e Bizantit
    Varre myslimane me simbole tė besimit Ilir
    Shkruan: Dr.sc. Ilmi VELIU

    Zyrtarėt e Komunės sė Osllomesė, na informuan se banorėt e fshatit Jagoll, rrethi i Kėrēovės, duke dashur tė rrafshonin njė tokė pjellore, kanė hasur nė disa varre tė vjetra, dhe kishin kėrkuar qė ne, si pėrfaqėsues tė Muzeut, ta vizitonim terrenin dhe tė shihnim se pėr ēka ėshtė fjala. Ditėn e caktuar, Isa Neziri dhe Sulejman Veliu, nga komuna e lartėpėrmendur, mė shoqėruan deri te lokaliteti nė fjalė.

    Terreni i perngjante njė varreze tumulare, dhe vetėm historianėt e lexuar mirė, e dinė se Ilirėt jėnė varrosur nė kėtė mėnyrė. Varrezat e quajtura “Tuma” jėnė zbuluar nė Shqipėri, Dalmaci, Bosnje e Mal tė Zi, dmth nė trojet ku jėnė shtrirė Ilirėt, dhe nėse ėshtė zbuluar edhe nė Maqedoni kėsi lloj varreze me siguri se nuk ėshtė publikuar ose ėshtė shkatėrruar, qė tė fshihen faktet dhe argumentet se ketu kanė banuar ilirėt dhe se shqiptarėt e sotėm jėnė pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė tyre.

    Pėr lexuesin e rėndomtė do tė skjarojmė se Tumat janė “varreza ilire” ku njė familje apo vendbanim i tėrė ėshtė varrosur nė njė terren tė rrafshtė, nė njė vijė rrethore tė caktuar dhe, kur vėndi ėshtė plotėsuar, terreni ėshtė mbuluar dhe bėrė nė formė tė njė gėrmadhe – tume, trume, (gėrmadhė dheu). Nė tė shumtėn e rasteve varrimi ėshtė bėrė me trup por jėnė zbuluar raste ku kufoma ėshtė djegur dhe ėshtė gjetur vetėm urna (ena) qė ka ruajtur hirin e kufomės.

    Nė lokalitetin nė fjalė, ka mundėsi qė toka, dalėngadalė tė ketė rrėshqitur nga lagėshtia, dhe varret ti ketė nxjerrur nė sipėrfaqe. Puntorėve qė kishin dashur ta rrafshonin terrenin u ishte dashur pakė punė qė ti zbulonin varret dhe ka mundėsi qė nė njė thellsi mė tė madhe tė ketė edhe varreza tjera.

    Varret jėnė tė njė gjatėsie prej 2m, dhe gjėrėsie 80 cm. Brėndia ėshtė e rregulluar me pllaka tė trasha prej 10-12 cm, por ka raste ku ata jėnė tė ndėrtuara me murė guri. Pllakat qė i kanė mbuluar varret mungojnė dhe ka mundėsi qė bujqit nė tė kaluarėn ti kenė hiekur, qė mė lehtė ta lėvronin e punonin tokėn.

    Varret nė fjalė jėnė tė njejtė me tre varret qė nė vitin 1985 i ka zbuluar arkeologja e Muzeut tė Kėrēovės, Gordana S. e cila nė oborrin e xhamise sė Kėrēovės duke kėrkuar themele kishe, ka zbuluar tre varre ilire pėr tė cilėt shkruan se jėnė tė sh.III p.e. Duke u bazuar nė materialet qė ka zbuluar ajo, mund tė thuhet se varret kanė qenė tė kohės kur kryeqyteti i fisit ilir tė Penestėve “Uscana” ka qenė nė kulmin e fuqisė sė sajė, dhe sipas Tit Livit ka pasur mbi dhjetė mijė banorė.

    Duke krahasuar varret e zbuluara nė Jagoll me varret e zbuluara te xhamia e Kėrēovės, vimė nė pėrfundim se edhe kėto varre jėnė Ilire, sepse jėnė tė ndėrtuar nė mėnyrė tė njejtė,formė tė njejtė dhe jėnė pėrdorur materiale tė njejta.

    Qė tė vazhdohet gėrmimi nė kėtė lokalitet, duhet bėrė marrėveshje mė pronarėt e tokės, tė bėhet proekt nėpėrmes Muzeut, tė kėrkohen mjete finansiare nga Qeveria e Maqedonisė dhe tė vazhdohen gėrmimet, ku nė mėnyrė shkencore dhe me ane tė materijaleve qė do tė zbulohen, do tė vėrtetohet edhe njėherė se nė kėto troje, nė kontinuitet ka jetuar i njejti popull, Ilirėt-Arbėrit-Shqiptarėt.

    Por ajo qė na habiti dhe na la pa teksat, gjatė vizitės dhe hulumtimit edhe tė varrezave shumė tė vjetra myslimane tė kėtij fshati, e qė mendojmė se ka domethėnje shumė tė madhe pėr ne shqiptarėt nė kėta troje, ėshtė ajo se disa nga pllakat e varreve, qė datojnė nga viti 1211, hixhri ose 1780 tė kalendarit tė sotėm, shihen edhe simbole tė besimit pagan-ilir.

    Kėto simbole ilire, tė zbuluara nė pllakat e varreve tė shqiptarėve mysliman, vėrtetojnė se popullata e kėtushme ėshtė autoktone-ilire, e cila edhepse, para 2000 vjetėve nga paganizmi kanė kaluar nė krishterizėm, dhe para 600 vjetėve nė Islamizėm, nuk e kanė harruar traditėn e besimit pagan.

    Pllaka a varrit, qė qėndron te koka e tė vdekurit ėshtė e shkruar nė osmanisht, me germa arabe dhe jep tė dhėna pėr tė vdekurin, por ajo qė ėshtė e veēantė dhe qė asnjėherė nuk mund tė haset nė varrezat myslimane joshqiptare, ėshtė se, nė majė tė pllakės sė varrit, ėshtė i gėdhendur dielli, i cili qėndron mbi dy koka tė gjarpėrinjėve.

    Ilirologu mė i madh i Ballkanit, po edhe i Evropės, shqiptari nga Zara, Aleksander Stipqeviē, pastaj Neritan Ceka e Muzafer Kėrkuti nga Tirana, kanė vėrtetuar se besimi pagan kryesorė tek Ilirėt, e sidomos te ata tė jugut, ka qenė besimi nė gjarpėrin.

    Edhe sot te shqiptarėt mbretėron mendimi se nėse gjarpėrin e gjen brėnda shtėpisė ose nė themel tė sajė, nuk duhet prekur, sepse ėshtė gjarpėr themeli, mbrojtės i shtėpisė, qė ėshtė besim pagan dhe ėshtė ruajtur ndėr shqiptarėt pėr 2500 vjet me rradhė.

    Nė shtėpitė e vjetra tradicionale shqiptare, qė ishin me vatėr e oxhak, aty ku mbeshteteshin drutė, qėndronte njė lloj objekti nga hekuri me kokė gjarpėri, katėr kėmbė tė shkurtėra dhe bisht tė pėrdredhur, i cili objekt nė Kėrēovė e rethinė, quhet “Dromoxhak”, dhe vazhdimisht qėndronte tek oxhaku. Simbolikėn e tij e kuptova vitin e parė tė studimeve, kur arkeologu arbėresh Stipqeviē, qė na ligjėronte Arkeologji, e pas tij edhe Muzafer Kėrkuti nga Tirana na e skjaruan simbolikėn e gjarpėrit.

    Ėshtė e vėrtetė, thotė Stipqeviē, se kulti i ilirėve parahistorik, sidomos nė Ilirinė veriore ka qenė dielli, dhe kėte e vėrtetojnė zbukurimet e gjetura qė ilirėt i kanė mbajtur nė qafė ose nė shtėpi. Tek ilirėt e jugut ka dominuar gjarpėri, dhe ai si kafshė toteme ka pasur rol qėndrorė nė sistemin mitologjik e religjioz tė tyre. Numėr i madh paraqitjesh tė kėsajė kafshe, qė bėhen tė shpeshta, veēanrisht prej sh.V,p.e. nė stolitė e ndryshme dhe mbi pllakat e varreve, vėrtetojnė rėndėsinė qė ka pasur kjo kafshė toteme.

    Gjarpėri ėshtė paraqitur si roje i vatrės sė shtėpisė, symbol i frytshmėrisė e plleshmėrisė, dhe si simbol i fiseve ilire tė jugut, qė do tu bėjė ballė tė gjitha fortunave dhe si qė shihet nga ky zbulim i joni, ka arritur deri nė ditėt tona.

    Video – ku shihen simbole pagane tė sintetizuara edhe tek shqiptarėt myslimanėt dhe gjurmė arkeologjike ilire, tė gjetura kėto ditė nė Kėrēovė:





    1.Varr katolik dhe mysliman tė shqiptarėve tė Maqedonisė, ku shihet qartė pėrdorimi i kultit tė diellit, qė ishte njė nga karakteristikat e besimit ilir pagan (ndėr mė tė rėndėsishmet ishte kulti i diellit dhe i gjarpėrit), qė u sintetizua qė nė antikitet nė kulturėn e tė gjitha provincave ilire, nė Dardani, Dalmati, Epir, Maqedoni dhe u trashėgua mė pas edhe tek kulturat e popujve tjerė pėrreth, veēanėrisht grekėve dhe romakėve, tė cilėt nė relacion me ngritjen e tyre kulturore, i transmetuan kėto simbole edhe mė shumė nė tė gjithė rajonin.


    2.Dielli dhe Hėna nė Bizhuteri –Ėshtė pėrdorur nė Malėsinė e Madhe
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 19-09-2010 mė 06:35

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Simboli qė shihen nė fasadėn e Xhamisė sė larme nė Tetovė qė u ndėrtua nga osmanėt nė shek. XV ėshtė poashtu vazhdimėsi e pėrdorimit tė kultit tė diellit. Edhe simboli i gjysėmhėnės qė pėrdoret nga myslimanėt (qė turqit e zyrtarizuan qė ky simbol ti pėrkiste Islamit), poashtu ishte pagan, qė shqiptarėt e kishin pėrdorur shumė para se ta pranonin Islamin. Origjina e simbolit te gjysem henes eshte Artemisa Pellazge dhe mė vonė Diana Romake.
    Flamurin me gjysėm hėnė e pėrdorėn pėr herė tė parė Romaket pas nje beteje qė e fituan kundėr Goteve, e cila u zhvillua ditėn e parė tė muajit hėnor, thuhet qė Roma me kėtė rast realizoi flamurėt me gjysėm hėnė.
    Komunitetet e para myslymane, pra dhe ne kohen e profetit Muhamed, nuk kishin asnjė lloj simboli, perdornin vetėm flamuj tė ngjyrosur (zakonisht tė gjelbėrta, tė zeza ose te bardhė) pėr tu identifikuar.
    Ishin turqit otomano-muslimane (qė 400 vjet administruan komunitetet muslimanė) qė morėn kėtė simbol antik pagan dhe e pėrshtatėn si simbol i tė gjithė botės myslimane. Simbole tė ngjajshme, qė ishin nė pėrdorim tek shqiptarėt, para se ata tė zyrtarizoheshin nė pėrdorimet fetare (si, Kulti i Diellit, Kulti i Gjarpėrit, Gjysėm hėna, Ylli i vaēant, qė mė von do tė quhet “Ylli i Davidid”…), do tė paraqesim nė fig. e mėposhtme:

    2.Figura qė pėrdoreshin nga shqiptarėt katolik dhe mysliman, tė gjetura mė sė shumti nė veri tė Shqipėrisė.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 19-09-2010 mė 06:58

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Varre myslimane me simbole tė besimit Ilir
    Shkruan: Dr.sc. Ilmi VELIU


    Zyrtarėt e Komunės sė Osllomesė, na informuan se banorėt e fshatit Jagoll, rrethi i Kėrēovės, duke dashur tė rrafshonin njė tokė pjellore, kanė hasur nė disa varre tė vjetra, dhe kishin kėrkuar qė ne, si pėrfaqėsues tė Muzeut, ta vizitonim terrenin dhe tė shihnim se pėr ēka ėshtė fjala. Ditėn e caktuar, Isa Neziri dhe Sulejman Veliu, nga komuna e lartėpėrmendur, mė shoqėruan deri te lokaliteti nė fjalė.

    Terreni i perngjante njė varreze tumulare, dhe vetėm historianėt e lexuar mirė, e dinė se Ilirėt jėnė varrosur nė kėtė mėnyrė. Varrezat e quajtura “Tuma” jėnė zbuluar nė Shqipėri, Dalmaci, Bosnje e Mal tė Zi, dmth nė trojet ku jėnė shtrirė Ilirėt, dhe nėse ėshtė zbuluar edhe nė Maqedoni kėsi lloj varreze me siguri se nuk ėshtė publikuar ose ėshtė shkatėrruar, qė tė fshihen faktet dhe argumentet se ketu kanė banuar ilirėt dhe se shqiptarėt e sotėm jėnė pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė tyre.

    1.Hėna e katolikėve Shqiptarė nė Memorabilien e Bizantit

    2.Figurat e Kultit tė Diellit dhe tė gjysėm hėnės, tė pėrdorura nė Shqipėrinė e veriut.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 19-09-2010 mė 07:06

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Gėrmime tinėzare nė Kalanė e Shkupit
    Shkup, 6 maj – Pala shqiptare ka alarmuar se faktet pėr gjetjet arkeologjike nė Kalanė e Shkupit po shtrembėrohen. Kjo, sipas tyre, me qėllimin pėr tė zhbėrė kulturėn ilire. Arkeologėt shqiptarė theksojnė se gėrmimet e bėra para dy vjetėsh janė lėnė anash. Pėrderisa njėjtė po veprohet edhe nė gėrmimet qė kanė rinisur. Madje kėsaj radhe, sipas tyre, ato po bėhen nė fshehtėsi.
    Skėnder Asani nga Shoqata e Historianėve Shqiptarė, thotė se autoritetet maqedonase kėtyre gėrmimeve i kanė dhėnė konotacion politik. Nė anėn tjetėr drejtori i Drejtorisė pėr Mbrojtjen e Trashėgimisė Kulturore, Pasko Kuzman, nuk ka dashur qė tė prononcohet lidhur me kėtė ēėshtje.
    “Kėto gėrmime qė u bėnė nė Kalanė e Shkupit nuk kanė pėrcjellje normale pasi qė ky gėrmim ka marrė konotacion politik dhe ka pėr qėllim zhbėrjen e kulturės sė lashtė ilire, duke i dhėnė mesjetės kahe sllave”, ka thėnė Asani. Sipas tij, ka dėshmi se gėrmimet arkeologjike janė bėrė nė mėnyrė tė padrejtė. Pėrdorimi i buldozerėve nė gėrmime, sipas tij, ėshtė vetėm njė fakt qė e dėshmon kėtė. Gjithashtu sipas Asanit, ato nuk janė bėrė nga shkencėtarėt, por nga njė ekonomist, siē ėshtė kryeministri Nikola Gruevski. Gėrmimet e radhės vazhduan edhe kėtė vit, por pėr dallim nga ato tė para dy vjetėve, kėto tė fundit janė zhvilluar nė heshtje dhe pėr disa ditė me buldozer ėshtė gėrmuar pjesa verilindore - ku mė parė janė gjetur shtresa tė neolitit, bronzit tė vonshėm, kur ishte edhe formimi kulturės ilire.
    “Pėr fat tė keq, edhe kėsaj radhe nuk kemi pjesėmarrės shqiptarė dhe gėrmimet zhvillohen nė mėnyre etnocentrike dhe dihet se ēka do tė arrihet nė fund”, ėshtė ankuar Asani.
    Sipas Ismail Krifcės nga lėvizja “Zgjohu”, kėto janė gėrmimet e treta me radhė qė bėhen dhe pėrveēse nga mediumet “ne nuk jemi tė informuar pėr asgjė se ēka ėshtė gjetur dhe ēka do tė gjendet”.
    “Kam informata se nė kėto gėrmime tani nuk ka asnjė arkeolog shqiptar. Pra, mė shqetėsuese ėshtė fakti se kėto gėrmime po bėhen me buldozer dhe duke marrė parasysh se gėrmimet duhet tė bėhen nė mėnyrė shumė precize, ku kėrkohet vėmendje. Nė kėtė mėnyrė me buldozer ata mbledhin gjithēka dhe shumė gjėra fshehin. Pasko Kuzman e ka treguar veten se ēdo gjė qė nuk i takon Maqedonisė do t’i fshehė nė favor tė tij”, ka thėnė Krifca.
    Madje Asani, nga Shoqata e Historianėve, iu drejtua me apel subjekteve politike shqiptare qė tė bėjnė presione me qėllim qė tė ruhet kultura ilire.
    ”Apeloj te tė gjithė shqiptarėt dhe subjektin politik shqiptar qė tė bėjnė presion qė nė kėto ekspedita tė hyjnė edhe shkolla tė tjera qė janė njohės tė kulturės sė lashtė ilire, sepse ne do tė jemi bashkėfajtorė pėr zhbėrjen e etnokulturės ilire“, ka thėnė Asani.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    MAQEDONSIT KĖRKOJNĖ T’U PRESIN "RRĖNJĖT" SHQIPTARĖVE

    Nga Agim Shehu, Gjenevė

    Akademikėt sllavo-maqedonė tė ndihmuar hapur e fshehur nga shteti vazhdojnė e pasurojnė zinxhirin e shovenizmit kokėfortė nė fushė tė dijeve. Meqė shqiptarėt nuk i shtrijnė dot nėn kėmbėt e tyre, pėrpiqen t’u presin rrėnjėt e historisė qė t’u thahet gjaku jetėsor e kombėtar. Sipėr njė kombi me rrėnjė tė thella lisi iliro-maqedon tė ngrenė njė komb tė paqėnė prej zhuku moēalesh sllave.

    Pėr mė tej, si pėr inatin e asaj qė, pėr fatin e keq tė tyre nuk janė ngrėnė Monumentin e Aleksandrit tė Madh si atribut tė vet nė mes tė Shkupit. Shqiptarėt me inatin e tyre e tė fyer nga grabitja e historisė, ngrėnė fuqishėm zėrin e kundėrshtimit. Kanė tė drejtė nisur nga motivi bizantin i qeverisė sė njėanėshme. Nga ana tjetėr mendojmė se nuk duhet tė shqetsohen fare pėr kėtė. Shteti nė tė vėrtetė ngrė Monument Njeriun e Madh tė historisė sė tyre. Ngrė drejt qiellit lavdinė iliro-maqedone nė kėto troje, kur tė parėt e sllavėve rronin nė stepat e Uralit. Leka i Madh nė bronz sllavėve nuk u jep asnjė shenjė si bir i tyre! Ai do bisedojė me zė bronzi e frymė njeriu me stėrnipėrit e tij, shqiptarėt. Nė statujė ai nuk urdhėrohet dot tė ndėrojė kombėsinė. Nė tė kundėrt, ai do qeshė me ironi tė pėrjetėshme ndaj atyre qė duan ta vjedhin me firma qeverie e akademie. Ai e di qė dėshmitė flasin saktė pėr prejardhjen e Tij dhe tė Atdheut tė tij nė tė tri degėt e shtrirjes nė histori: Iliri-Maqedoni-Epir. Bija tjetėr e madhe e shqiptarėve afėr Tij, Nėnė Tereza, Aleksandrit tė Madh do t’i flasė po ashtu nga bronzi i Monumentit tė Saj: «Rri qetė, Bir, Zoti s’e lejon gjatė tė bėhet ajo qė s’duhet bėrė. Bijtė tanė do dinė tė na dalin zot»!

    Nga Enciklopedia e parė gjėmėzezė ata u tėrhoqėn, mė saktė bėnė sikur u tėrhoqėn (pėr «tėrheqjen» e njė Akademie tė tillė Konica do thoshte «u hoq gozhda mbeti vrima»! Enciklopedia qe harmoni e shkencės me shtetin. U detyruan tė tėrhiqeshin pasi humbisnin mė shumė po tė ngulnin kėmbė mė tej. Dalja e tillė e Enciklopedisė qe dhe njė provė e tyre: sa tė pėrgjumur do qenė shqiptarėt nė Maqedoni pėr t’ua kaluar si heshtur nėn vete shovenizmin e tyre shtruar mbi faqe «shkence»! Ata e kishin llogaritur njė lloj kundėrshtimi e Veprėn e lėshuan dhe si njė dorezė dueli : ju ftojmė edhe pėr luftė! Me kėmbėnguljen tonė pėr emėrin, shtonin me vetėmburje ne po sfidojmė jo vetėm Greqinė e BE-sė por edhe NATO-n qė na do nė gjirin e saj. Nė fund tė fundit, Beogradi dhe Moska janė gjallė…»! Por ata nuk e kishin menduar gjer nė kėtė shkallė kundėrvėnien dinjitoze e burrėrore tė popullit shqiptar nė Maqedoni e mė tej. Pėrballė kėtij lumi tė tejfryrė nė zemėrim ata u tėrhoqėn, tė gjejnė njė vėnd mė tė sigurt kalimi pėr mė tej nė udhėn e tyre. Befas u gdhinė me ėndėr: do ngremė Monument Aleksandrin e Madh si sllavo-maqedon, e ai do na mbėshtesė!

    Shqiptarėt pranė fqinjėve shovenė me kėtė lloj «prodhimi» janė mėsuar si fakirėt indianė me provėn e helmit: duke e marrė gjithėnjė nga pak kanė fituar imunitet dhe vazhdojnė jetėn e vet gjithėnjė mė kėmbė. Nga njė rast i tillė i ri, sa i pikėllueshėm dhe i mjerueshėm shqiptarėt, dhe ēdo i arėsyeshėm nė botė, nxjerrin disa pėrfundime.

    Sė pari, kemi tė bėjmė me paradoksin unik: njė shtet pa komb kėrcėnon kombin pa shtet (shqiptarėt), njėlloj si degėt tė kėrcėnonin rrėnjėt mbi tė cilat rrinė e ushqehen pėr tė mbetur gjallė. Shteti pa komb ka moshėn 50 vjeēare (moshė fėmie pėr historinė) e fqinjėt rrotull e kapin pėr palltoje si grabitės: serbėt pėr kishėn, bullgarėt pėr gjuhėn, grekėt pėr emrin. Shqiptarėt duhej ta kapnin mė fort pėr vjedhjen e rrėnjėve tė historisė sė tyre. Megjithatė duke qėnė fisnikė, mirė keq nuk ia zėnė nė gojė kėtė; pėrkundėr, i thonė - eja tė rrojmė bashkė nė njė familje-Republikė me tė dyja etnitė tok! Qėndrimi fisnik i shqiptarėve sot puqet me mendimin e studjuesit V. Berard dikur te vepra «Maqedonia dhe helenizmi»: «Nė Siujdhesėn e Ballkanit ėshtė njė popull i cili s’jetoi kurrė brėnda forcave tė tij e pėr popullin e vet, por gjatė shekujve pati rol tė ushqejė vazhdimisht kombet fqinjė me material njerėzor». E mė tej: «Nuk dyshoj se e ardhmja nė Maqedoni i takon asaj pjese qė do ketė me vete Shqiptarin nė tė mirėn e tij». Miss Durham duke e parė Maqedoninė nė zhvillimin historik si etni dhe shtet, jep gjykimin e saj: «Maqedonia ėshtė njė term shumė elastik qė kushdo mund ta pėrdorė sipas qejfit pėr hapsira tė saj tė cilat kėrkon t’i marrė…Unė kam takuar njerėz qė kujtojnė se ka njė kombėsi maqedone te liqenet e Ohrit e tė Prespės…Njė pjesė e mirė e tokės qė e quajnė ‘ēiflig’ afėr liqenit tė Prespės ėshtė pronė e shqiptarėve myslimanė». Dijetari anglez Buxton nė veprėn «Europa dhe Turqia» gjykon: «Raca shqiptare formon njė faktor tė rėndėsishėm nė Maqedoni; ėshtė e pamundur tė shtrohet ēėshtja e quajtur ‘maqedone’ pa marrė parasysh kėtė popull tė vjetėr, Shqipėrinė nuk mund ta ndash pa e shkatėrruar atė si komb». Sllavėt nė Maqedoninė e sotme tė Veriut as kėtė nuk e duan. Siē duket mbeten tė lidhur me rrėnjė tė tjera, ato sllavo-«ortodokse» qė zgjaten nė Beograd e Moskė. Shtete tė tillė shpesh i ngjajnė njeriut nė hall: gjėndjen e papėlqyeshėm bėjnė sikur nė sy tė tė tjerėve nuk e shohin e s’e pėrfillin, por thellė vetes e ndjejnė e nga kjo vuajnė vazhdimisht me atė qė quhet «kompleksi i inferiorit». Mundohen t’u fryjnė, por pėr trashėgimi historike nė dorė kanė njė tollumbace dhe kjo u shfryhet; i fryjnė zjarrit gjer me enciklopedira pėr tė bėrė dritė, por s’kanė prush tė vetin dhe nga vatra e sajuar shpėrndajnė tym me tė cilin verbojnė veten.

    Ata zbatojnė gjykimin e Makiavelit «shpif, shpif se diēka do mbetet». Pėr prodhime tė tilla tė pėrēudnuara Brehti thotė se «mitra qė i lind ėshtė e paprekur». Dhe po lanė apo «ndreqėn» pėrkohėsisht njerėn, do vijė tjetra pasi ai pėrrua atė ujė ka. Shqiptarėt nė Maqedoni i dinė mė mirė kėto praktika nė vazhdimėsi.

    Autorit i mbetet i paharrueshėm njė rast i tillė prej rrugaēėrie shtetėrore qė i ndodhi nė Strugė mė 1993, nė Takimin e Poezisė. (Nė gazetėn RD kisha botuar studimin «I kujt ėshtė Dielli» nė flamur, e me argumentet qė dija gjykoja se ėshtė maqedono-ilir). Do festohej nata e fundit me recitime secili, kish ardhur dhe Presidenti Grigorov. Buzė Drinit qenė nė radhė tėrė flamujt e pjesėmarrėsve, disa dhjetra. Pėr ēudi, flamuri ynė kombėtar qe njė leckė e zhubrosur me cepa tė ējerrė, shqiponja s’i dukej e ngjante si leckė zhele e Internacionales. U trondita si rrallėherė. Njoftova tė zevėndėsohej, ndryshe nuk merrja pjesė nė darkė. U rrotulluan nė shfajsime dhe e lanė siē qe. Me ca shokė besnikė vėndas dolėm fotografi nėn flamurin tonė tė dhunuar (e ruaj kujtim tė veēantė), e bashkė me ta u larguam buzės sė liqenit…Bėheshin zgjedhjet, e nė Tetovė pashė njė parullė rėnqethėse si nė fushatat naziste pėr Gjeorgjievskin: «Shqiptarėt vetėquhen shqiponja, por ne do t’ua presim kthetrat»!

    Kohė mė parė shkrimtari dhe analisti i shquar Kim Mehmeti pėrmėndėte njė ndodhi sllavo-maqedone sa pėr tė qarė aq dhe pėr tė qeshur: njė studjues i tyre (sigurisht harmonizonte me Akademinė e tyre) spjegon qė «gjer Pakistani ka rrėnjė sllavo-maqedone!! Kjo del ngaqė njė emisar i tyre dikur shkoi atje dhe u foli sllavisht si shpėtimtar: «Paki, stan»! (Paki, ngreu)!..

    Shakaja gatuar me marrėzira shkon mė tej, siē e botonte dhe njė revistė zvicerane kėtu me humorin e qetė tė stilit zviceran: Hulumtuesi anglez Metju Leming mblidhka nė Maqedoni nga 200 meshkuj materie gjenetike (nga ana e ‘poshtme’ e tyre). Kėto do t’i krahasojė me ato tė 200 meshkujve afganė tė qytetit Al-Khanoum (pėrsėri nė anėn e poshtme tė tyre) pėr t’u gjetur ngjashmėri, si pasardhės tė Aleksandrit tė Madh! Mė shkencėrisht (meqė dhe nė Angli paska shkencėtarė me «shkencė» tė fantaksur), kromozoni ypsilon (Y) i «maqedonėve» sllavė mbase puthitet me kromozonin «afg» (!) tė afganėve! Mesa duket janė tė frymėzuar dhe nga pamfleti kalorsiak i Marko Pollos dikur qė i ra rreth botės gjer nė Indi e la tė shkruar «Rrėfim mbi kėrkimin e ‘fisit tė humbur’ tė Aleksandrit tė Madh»! Dhe hulumtuesit sllavė nė Shkup i janė vėnė pas kėsaj aventure si Don Kishotė tė pasionuar por tė vonuar. Shakąra tė tilla s’bėjnė gjė tjetėr veē na bėjnė tė qeshim njė ēikėz - do thoshte Konica.

    Ēfarė do bėnte fabrika sllave e trillimeve nė Shkup sikur tė kishte edhe njė tė mijtėn e dėshmive qė kanė shqiptarėt si pasardhės tė maqedono-ilirėve tė Filipit dhe Aleksandrit tė Madh!? Lėmė tė flasin dėshmitė!

    Dijetarja e madhe Dora d’Istria nė njė Letėr dėrguar De Radės thotė «Shqiptarėt e Afganistanit» (pikėrisht pėr vėndin ku kėrkohet ngjashmėri me «farėn» sllave)! Atje ėshtė vėndemri malor «Tora Bora». («Mali Bora» siē e thotė dhe Plini antik, ishte qė te Thesalia e lashtė maqedono-ilire). Dihet ngulimi maqedon qė nga lashtėsia mes Pakistanit e Afganistanit. Janė pasardhės tė atyre 6000 luftėtarėve tė Aleksandrit tė Madh qė pas fushatės sė tij mbetėn aty pėr arėsye tė kohės. Siē e pėrmend dhe studjuesi i nderuar arbėresh At Anton Belushi, ata flasin ende njė dialekt tė ilirishtes duke ruajtur traditat e lashta. Te studimi nė fjalė «Ilirėt nė Afganistan» thuhet se ai ėshtė fisi Kalasha (kalą e lashtė) i quajtur Kafiristan (Stani i Qafirit).

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Fisi ILIR I DARDANVE sipase autorve antike.
    Foto 1 me zmadhime

    http://img295.imageshack.us/img295/5...lesbalkans.jpg
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 29-09-2010 mė 10:34

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Ka mbi katėr muaj qė shoqatat joqeveritare shqiptare nė Maqedoni apelojnė te qeveria e Republikės sė Maqedonisė lidhur me mėnyrėn se si bėhen gėrmimet arkeologjike nė Kalanė e Shkupit dhe tė Ohrit. Na lejoni tė Ju sqarojmė brengėn tonė: kemi bindjen se ekspeditat e deritanishme arkeologjike tė zhvilluara nė trevėn e Maqedonisė janė zhvilluar me prapavijė politike. Qėllimi i tyre ka qenė fshehja e gjurmave tė trashėgimisė kulturore shqiptare. Pasi e kemi humbur besimin nė saje tė hulumtimeve arkeologjike tė zhvilluara gjatė kohės sė socializmit dhe periudhės sė tranzicionit, mendojmė se nė ekspeditat e ardhėshme duhen tė marrin pjesė edhe ekspertė tė dėshmuar tė periudhės dardane dhe ilire.

    Shqetėsimin tonė pėr shtrembėrimin e identitetit tė mirėfilltė antik tė Skupit dhe tė Ohrit e mbėshtesim me fakte historike nga shkrimet e autorėve tė Greqisė e tė Romės sė lashtė, (Homeri, Herodoti, Apijani, Nikolla i Damaskut etj), ku konstatohet se kėto dy qytete janė themeluar nga ilirėt. Madje, ato kanė qenė kryeqytete tė dy mbretėrive ilire. Kėtė e kanė pohuar edhe arkeologė, gjuhėtarė e etnologė, jo ėm shqiptarė, por edhe tė huaj, madje edhe sllavė.

    Mė 1953 njė ekip i arkeologėve maqedonas filloi gėrmime nė Kalanė e Shkupit.
    Punimet u ndėrprenė pas tre muajsh, pasi nė njė thellėsi prej njė metėr e gjysmė u spikatėn elemente tė njė kulture tė lashtė. Sipas arkeologėve tė mirėnjohur Zhivojin Vinēiē dhe Ivan Mikluēiē kėto ishin pa dyshim gjurma tė civilizimit ilir. Mė 1967 u bėnė gėrmimet e rradhės nė Kėshtjellėn e Shkupit, gjithnjė pa ekspertė shqiptarė dhe pa pėrgatitje tė njė dokumentacioni tė nevojshėm. Nga artefaktet e publikuara tė asaj ekspedite u prezantuan vetėm ato qė i pėrkisnin periudhės bizantine dhe asaj sllave. Fati i artefakteve tė periudhės iliro-dardane nuk dihet sot e asaj dite. Se ky projekt nė kalanė e Shkupit ka prapavijė politike e mbėshtesin edhe deklaratat e dy ekspertėve tė Universitetit tė Shkupit. Specialistja e kohės sė vjetėr nė Universitetin e Shkupit, Prof dr. Nada Projeva ka deklaruar se pa publikimin komplet tė rezultateve tė vitit 1967, nuk mund tė bėhen gėrmime tė reja. Sipas saj kjo punė bie ndesh me ligjin dhe kėshtu keqpėrdoren mjetet e destinuara pėr kėtė ekspeditė. Ndėrsa arkeologu I. Mikulēiē, pjesėmarrės nė gėrmimet arkeologjike tė vitit 1967 ka deklaruar se me gėrmimet e fundit nė kėshtjellėn e Shkupit janė shkelur rregullat e shkencės sė arkeologjisė. Edhe ai, si dhe profesoresha e pėrmendur konsideron se pa u bėrė publike tė gjitha artefaktet e gėrmimeve tė vitit 1967 nuk duhet tė zhvillohen gėrmime tė reja.

    Historianėt grekė e romakė flasin qartė pėr Dardaninė e Mbretėrinė Dardane. Mė tutje e pėrmendin Scupin antik (Shkupin e sotėm) si kryeqendėr tė provincės sė Dardanisė gjatė sundimit tė perandorit romak Dioklecianit. Kėtė e kanė mbėshtetur edhe arkeologė, historianė, gjuhėtarė e etnografė tė huaj. Prandaj, do tė pajtoheshim qė nė gėrmimet nė Kalanė e Shkupit tė marrin pjesė arkeologė tė huaj, tė mirėnjohur e tė paanshėm. Le tė ė nė pėrbėrje tė atij ekipi p.sh. ndonjė arkeolog anglez, amerikan, francez, italian e pse jo edhe ndonjė rus.

    Ne jemi tė brengosur pasi nė tė kaluarėn komuniste, krahas pėrpjekjeve pėr dėbimin e shqiptarėve nga trojet e tyre, me projekte politike njėkohėsisht janė zhdukur edhe gjurmėt e trashėgimisė kulturore shqiptare.

    Druajmė se me kėto ekspedita arkeologjike vazhdojnė tė realizohen projekte tė mbetura pėrgjysmė tė Mbretėrisė serbe (1912-1915) e asaj Jugosllave (1918-1941), tė cilat rrėnuan nė themel shumė xhamia, varreza islame, teqe, dhe i pėrvetėsuan pronat e Bashkėsisė Islame. Midis tjerash qeveria serbe rrėnoi Xhaminė Burmali, qė gjendej nė anėn e djathė tė lumit Vardar (1925) e mbi themelet e saj u ndėrtua Shtėpia e oficerėve. Besojmė se jeni nė dijeni qė atėherė Shoqata e arqitektėve ndėrombėtarė nė Vijenė e ka cilėsuar kėtė veprim si akt barbar.

    Regjimi komunist ia ndėrroi pamjen autentike edhe Urės sė Gurit mbi lumin Vardar, qė e ndan qytetin nė dy pjesė e qė ka shėrbyer ndėr shekuj pėr komunikim midis banorėve tė tij qyteti. Prishja e Kulles ose Mihrabit nė kėtė urė nė vitin 2000 nga ana e kseneofobėve ortodoks dhe vėnia e pllakės pėrkujtimore nė nder tė Vojvodės Karposh pėrballė kėsaj kulle me njė tekst urejtjeje vetėm me shkronja cirile paraqet edhe njė sulm tendencioz qė nė masė tė madhe do tė cregullojė marėdhėniet edhe ashtu tė brishta ndėr etnike dhe ndėr fetare nė Maqedoni.

    Mjerisht, kėto dėmtime tė trashėgmisė kulturore josllave u vazhduan edhe nė periudhėn postkomuniste. Mjaft xhami u lanė nė mėshirė tė kohės, tė tjera u rrėnuan ose u ndihmuan tė rrėnoheshin. Mjaft sosh u rrėnuan me pretekste nga mė tė ndryshmet, si psh. jetėsimi i planit urbanistik, ngritja e godinave publike etj., sidomos pas tėrmetit tė vitit 1963. Po pėrmendim me kėtė rast rrėnimin e njė xhamie me emrin Jelen Kapan , e cila u rrėnua me arsyetim tė ngritjes sė Gjyqit nr.1. Bashkė me xhaminė u shkatėrrua edhe varrezat qė gjendeshin nė oborrin e saj. Shumė varrezave myslimane tė pėrmendura nga udhėtarė tė huaj qė e kanė vizituar Shkupin gjatė sundimit osman, u janė humbur gjurmėt.

    Na lejoni tė pėrmendim edhe rrėnimin e kishės katolike nė Shkup (selinė e Ipeshkvisė mijėvjeēare shqiptare Shkup-Prizren), shtėpinė e nobelistes shqiptare shkupjane Nėnės Terezė. Qeveria e tanishme ka vendosur qė ta zhvendosė shtėpinė e saj nė njė vend tjetėr, jashtė syve tė kalimtarėve.

    Para njė kohe u rrėnua njė xhami nė qytetin e Ohrit, me pretekst se nėn themelet e saj na qenka njė kishė ortodokse. Ndėrsa nė Sahat Kullat nė Prilep dhe Manastrir u vendosen kryqe. Mė tutje, nė vitin 2000 u ngrit njė kryq i madh nė maje tė malit nė jug tė qytetit tė Shkupit (Vodno) i cili ėshtė kthyer nga veriu, e qė bie ndesh me rregullat e kishės ortodokse. Ai reflekton qytetin gjithė natėn, ngacmuar ndjenjat e mbi 40% tė besimtarėve islam. Ka disa muaj qė kėshilli i qytetit tė Shkupit dhe kėshilli i komunės sė Ēairit kanė rėnė nė ujdi qė tė merren nė mbrojtje tė shtetit dy shtėpi tė atdhetarėve shqiptarė, ato tė Jashar bej Shkupit dhe tė Qemal bej Shkupit. Mirėpo Muzeu pėr Mbrojtjen e Trashėgimisė kulturore e zvarrit qėllimshėm kompletimin e dokumentacionit pėrkatės.

    Qėllimi kryesor i kėsaj pėrkujtese ėshtė qė tė shpreh pėrkrahje pėr gėrmimet nė Kalanė e Shkupit, por nė tė njejtėn kohė tė shpreh kėmbėnguljen tonė qė arkeologė tė mirėfilltė shqiptar nga Shqipėria dhe/ose tė huaj, njohės tė periudhės ilire - tė cilės i takon Kalaja e Shkupit, tė marrin pjesė nė interpretimin e artefakteve nga kjo Kala. Jemi tė gatshėm qė tė ofrojmė ēdo ndihmė nė kėtė aspekt duke pėrfshirė edhe mbulim tė harxhimeve pėr angazhimin e arkeologėve shqiptar. Pėrndryshe, duke marrė parasysh pėrvojėn shumė tė hidhur nė tė kaluarėn, qė ka ditur tė rėndon edhe marrėdhėniet ndėretnike nė vend, shumė sinqerisht shprehim hezitimin tonė pėr pranimin e ēdo rezultati qė mund tė botohet pa pjesėmarrjen e arkeologėve tė mirėfilltė nga Shqipėria ose tė huaj nė interpretimin e artefakteve. Ju drejtohemi me shume respekt duke shpresuar se Ju si pėrkrahės tė mbrojtjes dhe kultivimit tė trashėgimisė kulturore nė botė, do tė ndėrmerrni sa mė parė ndonjė hap pėr t’i parandaluar kėto akte tė zhvlerėsimit dhe tė rrezikimit tė trashėgimisė kulturore tė njė entiteti etnik autentik.

    Me respekt:

    Lėvizja Qytetare ZGJOHU!, Shoqata e Historianėve Shqiptar ne Maqedoni, Shoqata e piktorėve ART VIZION, Lidhja e Shkrimtarėve shqiptar nė RM, Lidhja e Arsimtarėve Shqiptar nė RM, OJQ VIZIONI M, OJQ ESNAF, Dhoma e zejtarėve Ēair, Forumi Rinor PERSPEKTIVA, Shoqata e tregėtarėve PROSPERITETI, Shoqata e grave PERSPEKTIVA, Shoqata e Invalidėve SHPRESA, Lidhja e shoqatave kulturore artistike Shqiptare nė RM dhe Organizata Humanitare EL HILAL.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 29-09-2010 mė 11:17

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Zbulohet njė statujė e vjetėr 2000 vjeēare

    Ėshtė gjetur njė statujė e gdhendur nė gurė, rreth 2000 vjeēare. Statujėn e kanė gjetur arkeologėt maqedonas nė vendin “Stobi”, nė pjesėn lindore tė vendit.

    Arkeologu Jovan Radnjanski beson se bėhet fjalė pėr njė statujė tė perandorit romak Oktavian Augustit, qė rrjedh nga shekulli i parė apo i dytė.

    Pėrveē kokės, arkeologėt kanė zbuluar edhe njė bust mashkulli nga guri, njoftuan mediat e Shkupit. Punėt kėrkimore nė tempullin e “Stobit”, kanė filluar para dy vjetėve.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Epoka e gurit

    Sipas tė dhėnave tė fundit tė marra nėpėrmjet gėrmimeve arkeologjike nė objektet neolitike Tumba nė fsh. Palēishtė e Poshtme (1987/88.) dhe nė Pod selo tumba afėr fsh. Stenēe (2000.), gjurmėt mė tė vjetra tė jetės nė luginėn e Pollogut (rrethi i Tetovės dhe Gostivarit) datojnė prej para 8000 vjetėsh ose mė saktė prej viteve 6100 para erės sonė. Njė numėr i madh fragmentesh tė gėrmuara vijnė prej kėtyre vend kėrkimeve, por ka edhe pjesė qeramike plotėsisht tė ruajtura, si edhe kulte tė flijimit dhe statujėza tė dedikuara kultit femėror. Nė rajonin e Tetovės janė gjetur edhe shumė figura tė artit shkėmbor si dhe krijime artistike lidhur me ritualet e adhurimit.

    Kjo rrethinė gjatė gjithė periudhės sė neolitit ka qenė e banuar nga bartėsit e grupit kulturor Anzabegovo-Vrshnik, i cili grup ka ekzistuar edhe nė rajonin e Shkupit dhe nė Maqedoninė lindore. Sidoqoftė, gjatė neolitit tė hershėm ky rajon ka qenė edhe nėn ndikim tė madh tė kulturės neolitike Velushina-Porodin nga Pellagonia nė pjesėn jugore prej kėtu, gjė e cila vėrehet edhe prej formės sė flijuesit mė tė vjetėr tė ruajtur tipi ‘Nėna-Madhe’ (lat. Magna Mater) e gjetur nė kėto hapėsira, ndėrsa e zbuluar afėr fsh. Stence. Neoliti i vonshėm karakterizohet me ndikim tė Kulturės Vinēane nga veriu.[1].
    [redakto] Epoka e metalit

    Kah fundi i shek. 4. fillojnė grindjet e para tė ardhėsve tė ri, popuj step nga Azia qendrore – Indoevropianėt, tė cilėt duke e shkatėruar dhe asimiluar kulturėn e vjetėr neolite krijojnė kompleks tė ri kulturor eneolit nė Ballkan, i quajtur Salkuca-Bubanj-Krivodol. Gjurmė tė kėtyre banorėve janė gjetur edhe nė Pollog (nė Pallēishtė, Zhelinė etj.). Kjo gjendje stabilizohet nė periudhėn e mesme tė bronzit kur paraqiten embrionet e para tė bashkėsive ballkanike proto-etnike dhe mė vonė edhe para-etnike. Nė kėtė periudhė fillon edhe njė pushtim i madh i simboleve materiale nga jugu prej kulurės sė zhvilluar tė Mikenės, gjė e cila shihet edhe nga njė shpatė luksoze prej bronzi pėr paradė e gjetur nė Tetovė, e importuar mu nga ato qendra tė Mikenės.

    Edhe pse epokat e ardhshme gjithashtu do tė jenė nė shenjė tė migrimeve tė mėdha, sidoqoftė Koha e Hekurit karakterizihet me stabilizim, qė ka sjellė nė zhvillim tė tregtisė. Nga kjo periudhė datojnė edhe qypat e mėdhej prej qeramike pėr drithėra tė gjetura afėr fshatit Llėrcė.

    Nė kėtė periudhė, sipas mbishkrimeve tė Strabonit tė cilat kanė tė bėjnė me vendin e stampimit tė monedhave nė Damastion, dhe veēanėrisht sipas gjurmėve tė ruajtura onomastike tė kohėve mė tė vonshme, shihet se Pollogu ka qenė i populluar nga Brigėt (Briges, Brigoi). Brigėt kanė qenė pjesė pėrbėrėse e bashkėsive etnike mė tė vonshme tė pajoncėve, maqedonasve antik, dasaretėve, edonėve, dhe mikdonėve. Madje edhe pajonėt, edhepse kanė qenė popullatė e vjetėruar e kohės sė bronzit, nė kėtė pjesė tė Ballkanit kanė pasur lidhje tė padiskutueshme me Brigėt. Linguistika dhe onomastika e pajonėve dhe maqedonasve antik paraqesin njė numėr tė madh fjalėsh e emrash me rrėnjė nga brigėt. Kjo na ēon tek fakti se Brigėt kanė qenė substrat apo bazė nė formimin etnik tė pajonėve dhe maqedonasve antik.[1]
    [redakto] Antika e hershme

    Ndikimet e qendrave zejtareske greke nė kėtė pjesė tė Ballkanit, nė tė vėrtetė do tė ēojnė nė ndryshime plotėsuese nė kulturėn dhe mėnyrėn e jetesės tek popujt e kėtushėm. Pikėrisht kėto ndryshime paralajmėrojnė periudhėne e re arkaike dhe kalimin nga epoka e parahistorisė nė epokėn e historisė dhe antikės. Nė plan arkeologjik kėto transformime janė tė dukshme nėpėrmjet karakteristikave tė reja materiale (lloje tė reja qeramike, stoli dhe prodhime tjera zejtareske), dhe fetare (mėnyrė tė re tė varrimit: djegie kufomash nė vend tė varrosjes, pranimi i kulteve tė hyjnive greke) si dhe karakteristika tjera tė cilat fillimisht janė pranuar si njė lloj prestigji i klasave mė tė larta shoqėrore dhe mė vonė edhe nga pjesa tjetėr e popullatės, gjė e cila shihet mė mirė nga tė ashtuquajturat varreza fisnikėsh, prej tė cilave mė e njohura ėshtė ajo e Tetovės, ku ėshtė gjetur edhe statuja e njohur Menada.[1]

    Nė tė kaluarėn ka pasur teori tė ndryshme lidhur me ēėshtjen se cili fis antik e ka populluar kėtė rajon. Sidoqoftė, sipas njohurive tė fundit, i gjithė rajoni i Sėrbisė jugore, pjesa lindore e Kosovės dhe Maqedonia veriore, pėrfshirė edhe Pollogun, nė kėtė periudhė, deri nė shekullin e 3., ka qenė i populluar nga fisi Agrijan (Agrianes), fisi mė verior maqedono-antik (pajonėt). Kjo shihet nga vazhdimėsia e horizonteve arkeologjike, importi i zhvilluar qeramik nga jugu grek, varrezat e pasura tė fisnike etj. Ky fis ka patur mbretėrit e vet prej tė cilėve mė i njohur ėshtė mbreti Langar (Langaros) i cili nė v. 335. ka ndihmuar mbretin maqedonas Aleksandri i III-tė gjatė sulmit tė tij kundėr Tribalėve nė veri. Agrijanėt e kanė ndjekur atė edhe gjatė mėsymjes sė tij nėpėr Azi ku janė paraqitur si luftėtarėt mė tė pamėshirshėm nė shumė beteja kyēe, pėr ēka veēanėrisht edhe janė bėrė tė njohur nė botėn antike.

    Pėr shkak tė zhvillimit ekonomik dhe tregtues, edhe disa qytete tė caktuara kanė stampuar monedha tė tyre autonome. I tillė ėshtė rasti me qytetin Pelagija (Pelagia) i cili gjatė gjithė shekullit tė 4. shtyp monedhat e veta prej argjendi nė Damastion. Besohet se qyteti Pelagija ka ndodhur afėr Tetovės sė sotme dhe nė fakt ėshtė, nė kuptimin urbanistik, paraardhėsi i saj antik prej tė cilit emėr mė vonė ėshtė nxjerrė edhe emri i sotėm sllav i gjithė luginės sė Pollogut [Pelagia -Pollog, si nė rastin Scupi-Skopje (Shkupi), Astibo -Shtip, Tesalonika-Solun (Selanik) etj].

    Kah fundi i shek. 4. shteti i dobėsuar Agrijan bie nėn sundimin e mbretit Avdolen nga Pajonija, ndėrsa deri kah mesi i shek. 3. tė gjithė territoret e tyre kanė qenė tė okupuara nga Dardanėt nga veriu (nė jug bashkė me gjithė Maqedoninė veriore dhe Pollogun), gjė e cila shihet edhe nga diskontinuiteti i horizonteve arkeologjike nga kjo periudhė. Kėto rajone buzė kufijve do tė shfrytėzohen si mbėshtetje logjistike gjatė gjithė periudhės sė ardhshme, prej ku Dardania ka organizuar pushtime tė forta plaēkitėse nė jug drejt mbretėrisė sė pasur tė Maqedonisė, madje edhe pasi qė kėto territore do tė bien nėn Perandorinė Romake nė vitin 168. para erės sonė.[1]
    [redakto] Periudha romake

    Pėrfundimisht nė vitin 29. para erės sonė edhe Pollogu bashkė me pjesėt tjera tė Dardanisė, dhe nė veri deri nė Danub do tė bien nėn autoritetet romake, pas sė cilės fillon era e stabilizimit, jetės mė tė qetė, tregtisė dhe pėrparimit. Nga shek. 2.-3. tė erės sonė ekzistojnė disa pllaka guri – stela, nė tė cilat epitafi ėshtė shkruar me shkronja greke gjė qė tregon se ky rajon ka qenė pjesė e sferės gjuhėsore greke, pėr dallim nga Kosova dhe rajoni i Shkupit tė cilat kanė qenė pjesė e sferės gjuhėsore latinishte. Kjo nėnkupton se nė periudhėn e Perandorisė sė Hershme Romake (shek 1.-3. i erės sonė) Pollogu ka qenė pjesė e provincės romake sė Maqedonisė, ndėrsa nė antikėn e hershme (shek. 3.-6. i erės sonė), pas reformave tė Dioklecianit njė pjesė ka qenė e provincės Maqedonia e Dytė (Macedonia Secunda). Stelat e gjetura pėrmbajnė edhe materiale tė pasura onomastike dhe emra personal tė cilėt janė kryesisht autoktone dhe prej tė cilave shihet qė romanizimi nė kėto vende periferike jashtė rrugėve kryesore nuk ka patur ngritje tė madhe.[1]

    Tė mėsuar nga pushtimet e mėdha barbare (Kelte, Ostrogote, Hune) tė cilat mė shpesh kanė ndodhur prej shek 3. dhe kanė vazhduar shekuj me rradhė, perandorėt romak kah fundi i shek. 4. kanė filluar tė ndėrtojnė qytete tė rrethuara me mure dhe fortesa nėpėr kodra dominante. Nga kjo periudhė datojnė edhe shumė nga kastrumet (castrum), kėshtjellat (castellum) dhe banimet e refugjatėve (refugium) pėr banorėt nė rrethin e Tetovės prej tė cilave mė tė rėndėsishme janė ato afėr fshatrave tė sotėm Rogle, Orashė, Leshkė, Steēne, Jegunovcė, Gradec dhe lokaliteti Isar-Banjiēe afėr Tetovės.

    Edhe pse krishtėrimi nė Maqedoni vjen me Shėn Apostol Palin nė vitet e 50-ta tė shek. I nė erėn tonė, megjithatė depėrtimi mė masovik tek njerėzit e thjeshtė fillon tė ndodhė pas legalizimit tė krishtėrimit nga Konstantini nė vitin 313., kur edhe fillojnė ndėrtimet e kishave-basilike tė krishtėrimit tė hershėm. Deri sot nė Pollog janė regjistruar gjurmė tė 16 basilikave krishtere tė hershme prej tė cilave 12 nė rajonin e Tetovės dhe 4 nė atė tė Gostivarit, prej tė cilave mė mirė tė studijuara janė basilika e Stenēes nga shek. 7. i erės sonė e cila ėshtė e vetmja nė Maqedoni me 3 kryqe (baptisteriume) dhe ajo nė Tudencė e cila daton nga pjesa e dytė e shek. 5. dhe ėshtė kisha e vetme mė e vjetėr tre-konike (tri-korabe) nė Republikėn e Maqedonisė dhe ėshtė e rrallė edhe nė tė gjithė Evropėn jugore.

    Sidoqoftė, pas pushtimeve tė fuqishme avaro-sllave kah fundi i shek. 6. tė gjithė fortesat janė lėnė pas dore por nuk janė shkatėruar plotėsisht. Pjesa mė e madhe e tyre, pas dy-tri shekujsh, kur sėrish ėshtė vendosur organizim stabil shtetėror, janė restauruar pėrsėri pėr tė njėjtat qėllime, por kėtė herė ato do tė banohen nga popullata dominuese sllave duke vėrė kėshtu themelet e qytezave tė reja tė mesjetės.[1]

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Shume e vjeter studimet per henen dhe yjete
    Maj, 21 2010



    CNN International

    Maqedonia ėshtė vendi mė i ri i lashtė nė botė dhe ėshtė plot me gėrmadha tė kohės e kaluara.



    Ajo ka qenė pjesė e tė gjitha perandorive tė mėdha tė historisė, nga romake te Bizantit dhe Otomane pėr tė gjithė ata kanė lėnė gjurmėt e tyre me mijėra vende tė lashtė.
    Vendi ka rreth 4.485 vende arkeologjike nga tė gjitha periudhat historike, sipas Pashko Kuzman, i Zyrės kulturore tė vendit Mbrojtjen e Trashėgimisė.

    Jewel nė kurorė ėshtė Kokino, zbuluar nė malet nė afėrsi tė Kumanovės nė vitin 2001 nga arkeologu Jovica Stankovski lokale. Kjo ėshtė njė 4000-vjeēar megalithic Observatori pėrdorur nė Bronzit pėr studimin e diellin dhe hėnėn.

    Vendi, nė njė lartėsi prej mė shumė se 1000 m dhe me njė diametėr prej 100 milion, ėshtė pėrshkruar si Stonehenge "maqedonas" dhe ėshtė renditur nga NASA si observatori mė i vjetėr i katėrt lashtė nė botė, pasi Ebu Simbel nė Egjipt, Stonehenge nė Britani dhe Angkor Wat nė Kamboxhia.

    Disa vende guri, tė njohura si fronin dhe tė pėrballet me horizont lindje u zbuluan edhe nė kėtė faqe interneti.

    Hulumtimet treguan se observatori kishte njė vend tė veēantė pėr monitorimin e yjet dhe dielli, si vrima tė veēanta me tė cilat kjo lėvizje e diellin dhe hėnėn mund tė regjistruar.

    Sipas fizikan Gjore Cenev, observatori lashtė punuar me pėrdorimin e shėnuesve tė veēantė gur nė hartė lėvizjen e diellit dhe tė hėnės nė horizontin lindor. Me pjesė tė observatori ruajtur mirė, ėshtė ende e mundur pėr tė shėnuar pozicionin e diellit gjatė solstik verės, tha ai.

    Cenev, i cili ka bėrė analizė tė detajuar e vendit, shkruante nė njė letėr me temė: "Kokino ka saktėsi tė pabesueshme astronomike dhe ka njė post qendror vėzhgimit dhe postimet accessory tė vėzhgimit."

    "Observatori pėrcakton katėr pozicionet kryesore tė Hėnės dhe tre pozita kryesore e Diellit gjatė njė viti, ekuinoks vjeshtak dhe i pranverės dhe tė dimrit dhe verės solstik," shtoi ai.

    Besohet se disa nga ritualet mė tė rėndėsishme pėr banorėt lokal gjatė epokės sė bronzit tė hershėm do tė kishte ndodhur nė kėtė faqe interneti.

    Stankovski, tė cilėt e zbuluan rrėnojat, shkroi nė Lajme arkeologjike maqedonase: "Njė nga ritualet mė tėrheqėse nė dukje nė Kokino ėshtė ritual tė bashkimit tė shenjtė e Tokės Nėnė e Madhe dhe Birit tė saj, Die ritual ėshtė kryer nė mes tė verė dhe ndoshta ajo ishte lidhur me fundin e sezonit tė korrjes. "

    Ka teori qė megalithic Observatori Kokino ishte pjesė e njė qyteti tė madh pas nje rrjet prej 10 tempuj u zbulua aty pranė.

    vizatimet Stone dhe figurines kanė qenė gjithashtu tė zbuluar dhe nėse Kokino ėshtė identifikuar si njė qytetėrimi tė lashtė, ajo mund tė vjetėr tė njohur nė Ballkan.

    ME teper linku nga forumi .

    http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=116554

Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •