Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 30
  1. #1
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Ēmimi i prodhimit

    Kėtė temė vendosa ta hap kėtu, pasi e di qė nė forumin e Ekonomisė nuk do kishte shumė popullaritet, dhe faktikisht aty do ishte vendosur po tė ishim njė vend me njė ekonomi. Si rrjedhojė kjo temė duhet tė trajtohet si fillim nė prizmin e ēėshtjes kombėtare.

    Disa nga pyetjet dhe artikujt qe duhen sjellur kėtu janė tė tilla:

    1) Pėrse nė Shqipėri ēmimet nė relacion tė GDP/Capita janė nga mė tė lartat nė botė ?
    2) A kultivohet sot gjė nė Shqipėri ?
    3) Ēfarė eksportojmė dhe ēfarė importojmė ?
    3a) Kush janė partnerėt tanė ekonomik dhe ēfarė qėndrimi kanė mbajtur ata ndaj ēėshtjeve jetike pėr kombin tonė ?


    Diskutimi ėshtė i lirė, dhe ka si synim tė bashkėbisedohet pėr gjėndjen reale ekonomike nė Shqipėri dhe ēfarė mund tė bėjmė ne si individė ta marrim shtetin pėrsėri nė dorė dhe ta kthejmė nė njė vend funksional pėr banorėt e vet dhe jo koloni konsumatore e Grekut, Italianit apo e dikujt tjetėr siē jemi katandisur tani.


    *Termi "Shqipėri" i aplikohet dhe Kosovės, edhe Maqedonisė edhe komuniteteve shqiptare nė Mal tė Zi.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Zoti Basha
    Anėtarėsuar
    25-01-2010
    Postime
    893
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Me lejo te jap mendimen e mia...


    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    1) Pėrse nė Shqipėri ēmimet nė relacion tė GDP/Capita janė nga mė tė lartat nė botė ?
    Mund te citosh burimin? Nuk besoj te jete e vertete. Megjitahte po pate burim te lutem citoje.


    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    2) A kultivohet sot gjė nė Shqipėri ?
    Shtete, ashtu si individed, specizlizohen ne prodhime te caktuara. Shqiperia kultivon, po ne nje bote me tregti te lire NUK DUHET TE KULTIVONTE GJE, pasi cdo gej qe mudn et kultivojm ene e prodhon ndonje shtet i huaj me cerek cmimi. Ne ti leme keto teori enveriste 'me forcat tona', te heqim tarifat doganore, dhe te specizlizohemi ne ate qe dimje te bejme me mire. Se ceshte kjo, nuk e di as une, e asush tjeter: vetem tregu i lire mudn ta tregoje.

    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    3) Ēfarė eksportojmė dhe ēfarė importojmė ?
    Kam pershtypjen se eksportorjme mineral, ushqimore dhe prodhime lekure, nders aimprotojme te tjerat.

    [QUOTE=Hyllien;2848692]
    3a) Kush janė partnerėt tanė ekonomik dhe ēfarė qėndrimi kanė mbajtur ata ndaj ēėshtjeve jetike pėr kombin tonė ?

    QUOTE]


    Partnerit tregtar nuk i intereson fare politika e brendshme e tjetrit: per aq kohe sa tregtia eshte e lire, le te vrasim veten nese duam.

    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Diskutimi ėshtė i lirė, dhe ka si synim tė bashkėbisedohet pėr gjėndjen reale ekonomike nė Shqipėri dhe ēfarė mund tė bėjmė ne si individė ta marrim shtetin pėrsėri nė dorė dhe ta kthejmė nė njė vend funksional pėr banorėt e vet dhe jo koloni konsumatore e Grekut, Italianit apo e dikujt tjetėr siē jemi katandisur tani.

    Serish ide te mbetura nga Enveri. Shqiperia nuk eshte 'koloni konsumatore'. Vete termi nuk ka kuptim. Qe te belsh, do shesesh nj ehere, dhe kjo eshte 100% e vertete. Pra, edhe po te duam ne nuk kthehemi dot ne 'koloni konsumatore'. Ne kete kendveshtrim mos ki hall.

    Se dyti, nese ajo qe pyet eshte se si mudn te ndihmojme rritjen ekonomike, atehere pergjigja eshte nje dhe vetem nje: liri. Sa me pak taksa, tarifa e licenca te kete, aq me shume pasuri do kete. Sigurisht individi nuk ka ne dore ligjet dhe taksat, por ndergjegjesimi eshte hapi i pare.

    Nga ana individuale, ne mudn te ndihmojme ne nej menyre: mos te punesohemi ne shtet apo OJF-ra,. por ne sektorin privat dhe vetem ne sektorin privat. keshtu secili mund te jap ekontributin e vogel per mireqenie. Ndersa punesimi ne shtet e kthen njeriun ne parazit, qe rorn ng avjedhja e punes se tjetrit.

  3. #3
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zoti Basha Lexo Postimin
    Me lejo te jap mendimen e mia...




    Mund te citosh burimin? Nuk besoj te jete e vertete. Megjitahte po pate burim te lutem citoje.
    Pėrshėndetje,
    Burime ka plot, megjithatė un po tė jap vec njė temė mė poshtė. Duke qėnė se kam jetuar dhe lart e poshtė si shumė prej jush, dallohet se nė krahasim me Europėn jemi gati gati baraz me cmimet, sepse fundia andej i importojmė gati tė gjitha. Nė krahasim me Amerikėn ēmimet tona janė rreth 20-40% mė tė shtrenjta, nga immobiliaret e deri tek lengjet e frutave. Merr GDP per capita Shqiptare qė ėshtė mė e ulta nė rrajon dhe del nė pėrfundimin e mėsipėrm.

    http://arkivi.peshkupauje.com/shqipe...mi/2008/04/24/


    Shtete, ashtu si individed, specizlizohen ne prodhime te caktuara. Shqiperia kultivon, po ne nje bote me tregti te lire NUK DUHET TE KULTIVONTE GJE, pasi cdo gej qe mudn et kultivojm ene e prodhon ndonje shtet i huaj me cerek cmimi. Ne ti leme keto teori enveriste 'me forcat tona', te heqim tarifat doganore, dhe te specizlizohemi ne ate qe dimje te bejme me mire. Se ceshte kjo, nuk e di as une, e asush tjeter: vetem tregu i lire mudn ta tregoje.
    Po mė keqkupton, nuk janė teori Enveriste, pėrkundrazi edhe ai xhaxhi nga kėta nė perėndim kishte mėsuar po aq sa kish mėsuar nga ata nė lindje. Tjetėr gjė qė doli ndryshe puna pėr manjakėritė e tia dhe tė atyre qė e vunė. Tani, nuk ėshtė e thėnė se Shqipėria nuk mund tė kultivoj ose nuk duhet tė kultivoj gjė, pasi me kėtė GDP/capita qė kemi ne, me ato hektarė tokė tė pashfrytėzuar sot pėr sot Shqipėria ja vlen ose t'ja japė hua dikujt tokėn e vet bujqėsore qė ka nevojė, ose tė kultivoj gjėra tė specializuara.


    Kam pershtypjen se eksportorjme mineral, ushqimore dhe prodhime lekure, nders aimprotojme te tjerat.

    3a) Kush janė partnerėt tanė ekonomik dhe ēfarė qėndrimi kanė mbajtur ata ndaj ēėshtjeve jetike pėr kombin tonė ?


    Partnerit tregtar nuk i intereson fare politika e brendshme e tjetrit: per aq kohe sa tregtia eshte e lire, le te vrasim veten nese duam.
    Nė kėtė botė globale kemi zgjedhje. Ajo qė thoni ju ėshtė nė njė botė perfekte kompeticioni, ku ai Rusi pėrshėmbull, atė tubin e naftės mund ta kalonte nga Shqipėria e tė kursente me miliona euro e km, por ja qė kundra cdo llogjike biznesi, ai e zgjat deri poshtė tubacionin. Kjo sepse politika e tij ndaj nesh ėshtė e tillė. Ka pastaj shėmbuj plot se si Amerika fill pasi filloi lufta nė Irak zhduku gati tė gjitha prodhimet Franceze(jo se kishte shumė mė pėrpara), deri dhe verėrat filloi ti merrte nga Australia! Partnerėt duhet tė jenė strategjik. Nuk ka pse Kosova blen tulla nga Serbia dhe Serbia bė bllokadė ekonomike ndaj Kosovės. E njėjta gjė me licensat e dhėna Euromaksit nė Shqipėri. Kjo ka dhe gjėra tė tjera mė pas qė leku qė fitohet nga kėto kompani tė huaja nuk re-investohet fare nė shqipėri. Ju mund tė thoni se krijojnė vėnde pune, por marzhinat e tyre tė fitimit janė pėrrallore. Nuk po flas pėr Vodafonė kėtu qė pėr nga tarifat e celularit jemi kampion absolut.


    Serish ide te mbetura nga Enveri. Shqiperia nuk eshte 'koloni konsumatore'. Vete termi nuk ka kuptim. Qe te belsh, do shesesh nj ehere, dhe kjo eshte 100% e vertete. Pra, edhe po te duam ne nuk kthehemi dot ne 'koloni konsumatore'. Ne kete kendveshtrim mos ki hall.

    Se dyti, nese ajo qe pyet eshte se si mudn te ndihmojme rritjen ekonomike, atehere pergjigja eshte nje dhe vetem nje: liri. Sa me pak taksa, tarifa e licenca te kete, aq me shume pasuri do kete. Sigurisht individi nuk ka ne dore ligjet dhe taksat, por ndergjegjesimi eshte hapi i pare.

    Nga ana individuale, ne mudn te ndihmojme ne nej menyre: mos te punesohemi ne shtet apo OJF-ra,. por ne sektorin privat dhe vetem ne sektorin privat. keshtu secili mund te jap ekontributin e vogel per mireqenie. Ndersa punesimi ne shtet e kthen njeriun ne parazit, qe rorn ng avjedhja e punes se tjetrit.
    Kthehesh madje je kthyer. Termi nuk ka kuptim se mbase nuk ekziston nė kėtė mėnyre nė literaturėn botėrore ekonomike. Fakti ėshtė qė nga kompanitė e celularėve e deri tek letra higjenike vijnė nga jashtė. Pra je njė market konsumatori. Shumė herė Amerika ėshtė akuzuar si pėrgjegjėsa numėr njė e Europės sė Bashkuar se i nevojitesh njė partner tregtar - konsumator. Kina ekonominė e vet po e rrit me eksporte, por kostoja e prodhimit tė ulėt ėshtė vec njėra nga aspektet, nė fakt sic po shikohet me rėniet dramatike tė cmimeve tė shkaktuara nga kriza, me artikujt ekonomikė nga mė tė ndryshėm pėr njė rėnie cmimesh nga ushqimet tek rrobat tregon qė fitimet kanė qenė prrallore edhe nė perėndim, imagjino nė Shqipėri! Arėsyeja pse Kina u lejua tė hyj ekonomikisht nė Evropė dhe Amerikė ėshtė qė kompanitė Amerikane dhe Evropjane tė prodhojnė me kosto tė ulėt e tė shesin pėrsėri me fitime pėrrallore. Stock Marketi i viteve tė fundit e vėrteton mė sė miri kėtė trend "offshore". Interesat e ulta nuk u pėrdorėn vec nė frontin immobiliar por ishin dhe kapital i lirė pėr konglomeratet qė tė investonin e hapnin fabrika kudo nė Azi dhe tė zgjeronin ndikimin e tyre - megjithatė kėto janė trende mė globale. Njė tjetėr gjė qė do shtoja unė kėtu ėshtė kur FIAT-i deshti tė blej OPEL-in nė falimentim. Arėsyeja dhe logjika e FIAT-it ishte e tillė qė me njė bashkim me OPEL-in do kishte akses nė njė market tė konsiderueshėm tė Evropės qėndrore. Kjo nuk u pranua nga Gjermanėt, edhe pse logjikisht nga ana biznesit kjo kishte kuptim, por ja qė Italiani futej nė marketin Gjerman. Kėshtu qė u detyrua tė hedhė sytė nga Chrysleri nė Amerikė dhe me shumė politika arriti njė formė partnershipi.



    Nė pėrfundim mendoj se mė ke keqkuptuar dhe e kuptoj se nga cila rrugė ke ardhur nė atė pėrfundim. Un nuk dua izolacion, nuk dua as qė ne tė prodhojmė cdo gjė nėse nuk na leverdis, por dua njė diskutim mbi njė plan biznesi zhvillimi pėr njė ulje tė kostove nė Shqipėri dhe rritje tė mirėqėnies ku individi tė jetė nė gjėndje tė ruaj pak lekė pėr tė ardhmen dhe jo 50% - 70% tė lekėve mesatarisht tė shkojnė pėr ushqim kur Maqedonia e ka rreth 30%, Greqia rreth 20%. Pėr mė tepėr. Personalisht mendoj se shifra ėshtė dhe mė e lartė se kėto janė tė dhėna tė vjetra dhe atėher ne dicka prodhonim dhe vetė. Sot pa remitancat nga emigracioni shqipėria si model ekonomik kolapson brėnda pak muajsh.

    http://www.ers.usda.gov/Data/Interna...dgetShares.xls
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Zoti Basha
    Anėtarėsuar
    25-01-2010
    Postime
    893
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Buka te ne kushtoka me shume se ne Itali apo Greqi? Kete e kam te veshtire ta besoj. Nese studimi e ka fjalen per cmimet ne raport me GDP-ne, duhet te mbahet parasysh qe 1) GDP-ja e shqiperise eshte me e larte se shifra zyrtate, pasi nje pjese e madhe e ekonmise eshte (fatmiresisht) informale., dhe 2) ne New York *thjesht per te marre nje shmebull), apertamenten mudn vertete te duken te 'lira', por ama nuk gjen dot! Keto jane pasoja te politikave idiote te cmimeve tavan te qeverive europiane. Pra, realisht dyshoj qe cmimet/GDP ne shqiperi te jene me te larat se ne BE. Por sigurisht, mund te gabohem.


    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Tani, nuk ėshtė e thėnė se Shqipėria nuk mund tė kultivoj ose nuk duhet tė kultivoj gjė, pasi me kėtė GDP/capita qė kemi ne, me ato hektarė tokė tė pashfrytėzuar sot pėr sot Shqipėria ja vlen ose t'ja japė hua dikujt tokėn e vet bujqėsore qė ka nevojė, ose tė kultivoj gjėra tė specializuara.
    Sigurisht qe nuk eshte e thene. Askush nuk mund ta dije. Vetem tregu i lire mun dta tregoje. Kj eshte ajo qe dua te them: nuk mund te pyesim veten "pse nuk prodhojme X mall, por e imprtojme", pasi arsyeja eshte nje e vetme: preferencat e 6 miliard njerezve. Dhe ato nuk i llogarisim dot.


    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin

    Nė kėtė botė globale kemi zgjedhje. Ajo qė thoni ju ėshtė nė njė botė perfekte kompeticioni, ku ai Rusi pėrshėmbull, atė tubin e naftės mund ta kalonte nga Shqipėria e tė kursente me miliona euro e km, por ja qė kundra cdo llogjike biznesi, ai e zgjat deri poshtė tubacionin. Kjo sepse politika e tij ndaj nesh ėshtė e tillė. Ka pastaj shėmbuj plot se si Amerika fill pasi filloi lufta nė Irak zhduku gati tė gjitha prodhimet Franceze(jo se kishte shumė mė pėrpara), deri dhe verėrat filloi ti merrte nga Australia! Partnerėt duhet tė jenė strategjik. Nuk ka pse Kosova blen tulla nga Serbia dhe Serbia bė bllokadė ekonomike ndaj Kosovės. E njėjta gjė me licensat e dhėna Euromaksit nė Shqipėri. Kjo ka dhe gjėra tė tjera mė pas qė leku qė fitohet nga kėto kompani tė huaja nuk re-investohet fare nė shqipėri. Ju mund tė thoni se krijojnė vėnde pune, por marzhinat e tyre tė fitimit janė pėrrallore. Nuk po flas pėr Vodafonė kėtu qė pėr nga tarifat e celularit jemi kampion absolut.
    Ke te drejte kur thua qe, fatkeqesisht, tregtia sot nuk lejohet te behet e lire por 'komandohet' nga qeverite per interesat vetjake. Por kjo esht e gabuar. Pra, kur tjetri gabon, nuk esht e thene qe edhe ne duhet te gabojme po ashtu!

    Duket si kapitullim, pr sikur neser Kosova dhe Shqiperia te eliminonin gjithe pikat doganore, me akciza e dogana, e tarrifa e gjithe keto kufizime, megjithese Serbia e BE-ja do vazhdonin te pengonin tregtine me ne, serish ne do fitonim e mireqenia do rritej. Pra, nese serbi (qe aq tru ka) mbyll tregtine, ne nuk duhet te bejme gafat e tij, po te mendojme llogjikisht per interesin tone. Dhe intersi jone eshte per tregti te lire me te gjithe, pavaresisht reciprocitetit apo jo.


    Per tarifat e celularit gjithashtu ke te drejte. Po kjo nuk eshte faji i 'grekut' qe ka vodafonin, por i licensave qe kufizojne hyrjen ne treg. me teorite e disa palo-gazetaruceve ne u dashka ti heqim licensat dhe ketyre qe jane, e te hapim kopnai monopol shqiptare. perkundrazi, te hiqen licensat fare, e kussh te doje te hape kompani celulare!


    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin

    Kthehesh madje je kthyer. Termi nuk ka kuptim se mbase nuk ekziston nė kėtė mėnyre nė literaturėn botėrore ekonomike. Fakti ėshtė qė nga kompanitė e celularėve e deri tek letra higjenike vijnė nga jashtė. Pra je njė market konsumatori. Shumė herė Amerika ėshtė akuzuar si pėrgjegjėsa numėr njė e Europės sė Bashkuar se i nevojitesh njė partner tregtar - konsumator. Kina ekonominė e vet po e rrit me eksporte, por kostoja e prodhimit tė ulėt ėshtė vec njėra nga aspektet, nė fakt sic po shikohet me rėniet dramatike tė cmimeve tė shkaktuara nga kriza, me artikujt ekonomikė nga mė tė ndryshėm pėr njė rėnie cmimesh nga ushqimet tek rrobat tregon qė fitimet kanė qenė prrallore edhe nė perėndim, imagjino nė Shqipėri! Arėsyeja pse Kina u lejua tė hyj ekonomikisht nė Evropė dhe Amerikė ėshtė qė kompanitė Amerikane dhe Evropjane tė prodhojnė me kosto tė ulėt e tė shesin pėrsėri me fitime pėrrallore. Stock Marketi i viteve tė fundit e vėrteton mė sė miri kėtė trend "offshore". Interesat e ulta nuk u pėrdorėn vec nė frontin immobiliar por ishin dhe kapital i lirė pėr konglomeratet qė tė investonin e hapnin fabrika kudo nė Azi dhe tė zgjeronin ndikimin e tyre - megjithatė kėto janė trende mė globale. Njė tjetėr gjė qė do shtoja unė kėtu ėshtė kur FIAT-i deshti tė blej OPEL-in nė falimentim. Arėsyeja dhe logjika e FIAT-it ishte e tillė qė me njė bashkim me OPEL-in do kishte akses nė njė market tė konsiderueshėm tė Evropės qėndrore. Kjo nuk u pranua nga Gjermanėt, edhe pse logjikisht nga ana biznesit kjo kishte kuptim, por ja qė Italiani futej nė marketin Gjerman. Kėshtu qė u detyrua tė hedhė sytė nga Chrysleri nė Amerikė dhe me shumė politika arriti njė formė partnershipi.

    Ketu nuk biem dakort. Qe kompanite falimentojne ne rteg kjo dihet. Qe FIAT-i e Fredy falimentojne, kjo ehst enormale. Kian nuk ka gisht ketu. Perrallat e amerikaneve qe gjoja Kian na paska shkaktuar krizen e idiotesira t etilla nuk pine uje: kriza ehste shakktuar nga inflacioni i dolalrit dhe ka 20 vjet qe ekonistet e shkolles austriake e parashikojne kete. Me e keqja ende pritet.

    Kian thjesht ka rritur mireqenien globale me prodhimin e vet. edhe nej here: tregtia nuk eshte lufte ku une fitoj, e ti humbet. tregtia eshte marrveshje me perfitim te dyfishte. Pra, gjithmone duhet te shohim pas perralalve te mediave: tregtia pasuron, izolacionizmi varferon. populli yne qe ka vujatur te zijt e ullirit nga teroia e 'formcave tona' duhet ta dije kete me mire se te gjithe. po ja qe i harrojme dhe ne ato qe i mesuam me vuajte.

  5. #5
    Manitu Maska e kiniku
    Anėtarėsuar
    08-07-2005
    Vendndodhja
    Mos tė na vijė cudi se cdo frymor nga vete natyra priret tė kerkoj ushqim; Lukreci
    Postime
    879
    Faleminderit
    23
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zoti Basha Lexo Postimin


    edhe nej here: tregtia nuk eshte lufte ku une fitoj, e ti humbet. tregtia eshte marrveshje me perfitim te dyfishte.

    Ndoshta nė tregti nuk ka humbės, por nė treg gjithsesi ka humbės.

    Ekonomia e tregut ėshtė luftė, luftė e pamėshirshme, jolojale ku ēdo herė ka humbės, madje edhe tė mėdhėnj. Problemi tek bota shqiptare ėshtė mungesa e njė politike ekonomike tė mirėfilltė, jo pse nuk ka ekspert tė ekonomisė, por pse politika duhet zbatuar, realizuar, e kjo nėnkupton funksionimin e shtyllave tė shtetit, sidomos drejtėsisė. E kur nuk funksionon shteti, nuk ka as zhvillim ekonomik.

    Tregu zhvillohet nė mėnyrė stihike, ēdo herė i udhėhequr nga babėzia dhe lakmia e prodhuesve, prapa tė cilėve, nė tė shumtėn e rasteve, qėndrojnė vetė politikanėt, siē ėshtė rasti nė Kosovė. Andaj nuk kemi politikė tė ēmimeve, nuk kemi intervenim tė shtetit. Edhe pse Kosova ėshtė rast unik nė botė, i vetmi nė rruzullin tokėsor i cili importon 97% tė produkteve. Vetėm oksigjenin e kemi tonin.
    Where have all the good men gone
    & where are all the gods?

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Zoti Basha
    Anėtarėsuar
    25-01-2010
    Postime
    893
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga kiniku Lexo Postimin
    Ndoshta nė tregti nuk ka humbės, por nė treg gjithsesi ka humbės.

    Ekonomia e tregut ėshtė luftė, luftė e pamėshirshme, jolojale ku ēdo herė ka humbės, madje edhe tė mėdhėnj. Problemi tek bota shqiptare ėshtė mungesa e njė politike ekonomike tė mirėfilltė, jo pse nuk ka ekspert tė ekonomisė, por pse politika duhet zbatuar, realizuar, e kjo nėnkupton funksionimin e shtyllave tė shtetit, sidomos drejtėsisė. E kur nuk funksionon shteti, nuk ka as zhvillim ekonomik.

    Tregu zhvillohet nė mėnyrė stihike, ēdo herė i udhėhequr nga babėzia dhe lakmia e prodhuesve, prapa tė cilėve, nė tė shumtėn e rasteve, qėndrojnė vetė politikanėt, siē ėshtė rasti nė Kosovė. Andaj nuk kemi politikė tė ēmimeve, nuk kemi intervenim tė shtetit. Edhe pse Kosova ėshtė rast unik nė botė, i vetmi nė rruzullin tokėsor i cili importon 97% tė produkteve. Vetėm oksigjenin e kemi tonin.
    Jane ide te cuditshme per dike qe perdor shprehje te Ayn Rand-it

    Sidoqofte, e shoh qe nuk do biem dakord. me lejo vetem nej pyetje: nes eune jam tregtar dhe dua te bej mallra nga, le te themi, Serbia nderkohe qe i njeti mall prodhohet ne kosove, a je pro ushtirmit te dhuens ndaj meje?

  7. #7
    Manitu Maska e kiniku
    Anėtarėsuar
    08-07-2005
    Vendndodhja
    Mos tė na vijė cudi se cdo frymor nga vete natyra priret tė kerkoj ushqim; Lukreci
    Postime
    879
    Faleminderit
    23
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zoti Basha Lexo Postimin
    me lejo vetem nej pyetje: nes eune jam tregtar dhe dua te bej mallra nga, le te themi, Serbia nderkohe qe i njeti mall prodhohet ne kosove, a je pro ushtirmit te dhuens ndaj meje?


    Nėse i njėjti mall prodhohet nė Kosovė, ti si tregtar i menqur qė je, me ndihmėn e kalkulatorit do tė arrish nė pėrfundim se ėshtė mė fitimprurėse dhe mė praktike nėse e blen mallin vendor. Ose, tė paktėn nuk do ta importosh nė sasira tė mėdha, duke marrė parasysh se ke prodhimin vendor i cili tė bėn konkurrencė.

    Pastaj, ekziston e drejta e shtetit qė tė kufizojė importin e produkteve tė caktuara. Unė jam pro tregtisė sė hapur, por jam contra parimit tend – jep e jep e mos merr fare! Ekziston ai ekuacioni tė hyra – tė dala. Kur e para mungon, kjo e dyta konsumohet shpejtė.

    Se pėr ēfarė dhune e kishe fjalėn, idenė nuk e kam, njėlloj si kur thuash “ide tė ēuditshme” pasi posti paraprak ėshtė pėrmbledhje e njerėzve tė kualifikuar nė ekonomi.
    Where have all the good men gone
    & where are all the gods?

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Zoti Basha
    Anėtarėsuar
    25-01-2010
    Postime
    893
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga kiniku Lexo Postimin


    Nėse i njėjti mall prodhohet nė Kosovė, ti si tregtar i menqur qė je, me ndihmėn e kalkulatorit do tė arrish nė pėrfundim se ėshtė mė fitimprurėse dhe mė praktike nėse e blen mallin vendor. Ose, tė paktėn nuk do ta importosh nė sasira tė mėdha, duke marrė parasysh se ke prodhimin vendor i cili tė bėn konkurrencė.

    Pastaj, ekziston e drejta e shtetit qė tė kufizojė importin e produkteve tė caktuara. Unė jam pro tregtisė sė hapur, por jam contra parimit tend – jep e jep e mos merr fare! Ekziston ai ekuacioni tė hyra – tė dala. Kur e para mungon, kjo e dyta konsumohet shpejtė.

    Se pėr ēfarė dhune e kishe fjalėn, idenė nuk e kam, njėlloj si kur thuash “ide tė ēuditshme” pasi posti paraprak ėshtė pėrmbledhje e njerėzve tė kualifikuar nė ekonomi.
    Te lutem, mos I bej bisht pyetjes. Jam tregtar dhe, per arsyet e mia, per t ecilat nuk dua te jap llohgari fare, importoj buke nga Serbiae jo nga Kosova apo Shqiperia. Je pro (po t akishe ne dore vetem ti) dhunimit tim fizik?

    Un epo pergjigjem drejtperdrejte: absolutisht jo. Per aq kohe sa ti vete nuk ushtron dhuen fizike mbi mua, a sune nuk mudn te ushtroj dhune mbi ty. Perosnalisht nuk do ish akuurr per perdoruin e dhunes ndaj atyre qe nuk ndajne te njetat ide ekonomiek me mua. Po ti, a je pro perdorimti te dhunes ndaj atyre qe nuk ndajne te njejtat ide ekonomiek me ty?

  9. #9
    Manitu Maska e kiniku
    Anėtarėsuar
    08-07-2005
    Vendndodhja
    Mos tė na vijė cudi se cdo frymor nga vete natyra priret tė kerkoj ushqim; Lukreci
    Postime
    879
    Faleminderit
    23
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zoti Basha Lexo Postimin
    Te lutem, mos I bej bisht pyetjes. Jam tregtar dhe, per arsyet e mia, per t ecilat nuk dua te jap llohgari fare, importoj buke nga Serbiae jo nga Kosova apo Shqiperia. Je pro (po t akishe ne dore vetem ti) dhunimit tim fizik?

    Un epo pergjigjem drejtperdrejte: absolutisht jo. Per aq kohe sa ti vete nuk ushtron dhuen fizike mbi mua, a sune nuk mudn te ushtroj dhune mbi ty. Perosnalisht nuk do ish akuurr per perdoruin e dhunes ndaj atyre qe nuk ndajne te njetat ide ekonomiek me mua. Po ti, a je pro perdorimti te dhunes ndaj atyre qe nuk ndajne te njejtat ide ekonomiek me ty?
    Unė jam nė parim kundėr ēdo dhune fizike.

    Sinqerisht nuk e kuptoj pyetjen tėnde. Nėse je duke aluduar nė atė se Kosovarėt janė bisha dhe dhunojnė ēdo kėnd qė shet e blen made in Serbia, atėherė e ke gabim. 70% e tregut Kosovar, nė lloj dhe nė sasi ėshtė i mbuluar nga produkte serbe.
    Where have all the good men gone
    & where are all the gods?

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Zoti Basha
    Anėtarėsuar
    25-01-2010
    Postime
    893
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga kiniku Lexo Postimin
    Unė jam nė parim kundėr ēdo dhune fizike.

    Sinqerisht nuk e kuptoj pyetjen tėnde. Nėse je duke aluduar nė atė se Kosovarėt janė bisha dhe dhunojnė ēdo kėnd qė shet e blen made in Serbia, atėherė e ke gabim. 70% e tregut Kosovar, nė lloj dhe nė sasi ėshtė i mbuluar nga produkte serbe.
    Me fal ne jam shprehur gabim, nuk besoj aspak qe kosvaret ne qenkan bisha! Madje, eshte shume e vertete ajo qe thua, e qe njerez me paqesore, pot e kemi parasysh ate qe kane pesuar, rralle se gjenden. Mora shembullin e Kosoves thjesht se ka ngarkese emocionale per ne shqiptaret, e per asnje arye tjeter.

    Qellimi I pyetjes ishte ky: nese je kunder perdorimit te dhunes fizike, atehere mos mbro nderhyrjen e shtetit ne ekonomi. Pasi pas fjaleve te medha si “modelim ekonomik” dhe “nderhyrje strukturore” qendron nje relaitet I thjeshte: nese blej mall nga Serbia dhe I shes ne Kosove, policia kosovare do konfiskoje me dhune pronen time, dhe po me dhune do me hedhe ne nej birruce ku do kaloj ca vite ne kushe barbare qe veshtire te shprehen. Nese do perpiqem te bej rezistence, do me vrasin.

    Nderhyrja e shtetit ne ekonmi, si ne cdo fushe tjeter, eshte praktikisht dhuen e ushtruar ndaj atyre qe nuk e mendojne si kryeminsitri. Eshte kthim ne barbarizem, ne epoken kur te vrisnin per nej lalf goje. Ja pse, nese realisht je kunder dhunes, dhe uen jam I bindur qe je, duhet te jesh kunder cdo nderrhyrjeje te shtetit ne ekonomi.

  11. #11
    Manitu Maska e kiniku
    Anėtarėsuar
    08-07-2005
    Vendndodhja
    Mos tė na vijė cudi se cdo frymor nga vete natyra priret tė kerkoj ushqim; Lukreci
    Postime
    879
    Faleminderit
    23
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zoti Basha Lexo Postimin

    Nderhyrja e shtetit ne ekonmi, si ne cdo fushe tjeter, eshte praktikisht dhuen e ushtruar ndaj atyre qe nuk e mendojne si kryeminsitri. Eshte kthim ne barbarizem, ne epoken kur te vrisnin per nej lalf goje. Ja pse, nese realisht je kunder dhunes, dhe uen jam I bindur qe je, duhet te jesh kunder cdo nderrhyrjeje te shtetit ne ekonomi.
    Mirė qė u sqarua puna e dhunes.

    Shteti ka disa funksione ekonomike dhe deri me sot, as shtetet mė liberale nė botė nuk lejojnė tė diktohen nga mbarė(keq)vajtja e tregut. – thjesht, rreziku ėshtė shumė i madh. Po tė mos ishin ndėrhyrjet e shtetit, mu atėherė do tė ktheheshim nė barabarizėm, do tė mbizotėronte kaosi. Mjafton tė pėrmendi shembullin e monopoleve nė treg – po tė mos ishte kontrolli i shtetit apo politikat e ēmimeve, monopolistet gjakpirės do tė...por jo, shteti pėrcakton ēmimin maksimal, dhe atė minmal. Shteti bėn pėrputhjen e ofertės dhe kėrkesės nė treg (jo prodhuesit apo tekat e konsumatorve), pėrcakton tė ardhurat minimale, kontrollon qiranė dhe shėrbimet komunale, bėn kontrollė administrative tė ēmimeve, maksimalizon dhe minimizon kamatat, kufizon eksportin, etj etj. Kėto janė funksione ekonomike prej tė cilave shteti nuk heq dorė. Pėrndryshe, popullata e heq tė zitė, humbet shtresa e mesme dhe do tė kemi tė pasur tė paktė dhe tė varfėr tė shumtė.

    Kjo ėshtė shkencė – nuk e kam zbuluar unė, vetėm po e pėrsėris.

    Pastaj, mos i lidh gjerat pėr ministra e kryeminista apo kryetar republike. Kemi politika ekonomike afatshkurtėr por edhe afatėgjatė, kėto tė fundit madje ndonjėherė pėrpilohen deri nė 10 vite. Pra, njė shtet i mirėfilltė ekonominė e lidh me interesin ekonomik tė vendit, e jo tė kryeministrit. Pastaj, kryeministrat vjedhin nė forma tjera, me tė vrazhda, e jo tė rafinuara pėrmes ligjeve tė sofistikuara ekonomike.

    Problemi nė botėn shqiptare ėshtė se tė gjithė janė dhėnė pas hajnisė.




    Nuk jam komunist, por njė dozė e intervenimit shtetėror ėshtė mė se e nevojshme. Politikat sociale, fondet publike, etj etj.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga kiniku : 07-09-2010 mė 08:49
    Where have all the good men gone
    & where are all the gods?

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Zoti Basha
    Anėtarėsuar
    25-01-2010
    Postime
    893
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga kiniku Lexo Postimin
    Mirė qė u sqarua puna e dhunes.

    Shteti ka disa funksione ekonomike dhe deri me sot, as shtetet mė liberale nė botė nuk lejojnė tė diktohen nga mbarė(keq)vajtja e tregut. – thjesht, rreziku ėshtė shumė i madh. Po tė mos ishin ndėrhyrjet e shtetit, mu atėherė do tė ktheheshim nė barabarizėm, do tė mbizotėronte kaosi. Mjafton tė pėrmendi shembullin e monopoleve nė treg – po tė mos ishte kontrolli i shtetit apo politikat e ēmimeve, monopolistet gjakpirės do tė...por jo, shteti pėrcakton ēmimin maksimal, dhe atė minmal. Shteti bėn pėrputhjen e ofertės dhe kėrkesės nė treg (jo prodhuesit apo tekat e konsumatorve), pėrcakton tė ardhurat minimale, kontrollon qiranė dhe shėrbimet komunale, bėn kontrollė administrative tė ēmimeve, maksimalizon dhe minimizon kamatat, kufizon eksportin, etj etj. Kėto janė funksione ekonomike prej tė cilave shteti nuk heq dorė. Pėrndryshe, popullata e heq tė zitė, humbet shtresa e mesme dhe do tė kemi tė pasur tė paktė dhe tė varfėr tė shumtė.

    Kjo ėshtė shkencė – nuk e kam zbuluar unė, vetėm po e pėrsėris.

    Pastaj, mos i lidh gjerat pėr ministra e kryeminista apo kryetar republike. Kemi politika ekonomike afatshkurtėr por edhe afatėgjatė, kėto tė fundit madje ndonjėherė pėrpilohen deri nė 10 vite. Pra, njė shtet i mirėfilltė ekonominė e lidh me interesin ekonomik tė vendit, e jo tė kryeministrit. Pastaj, kryeministrat vjedhin nė forma tjera, me tė vrazhda, e jo tė rafinuara pėrmes ligjeve tė sofistikuara ekonomike.

    Problemi nė botėn shqiptare ėshtė se tė gjithė janė dhėnė pas hajnisė.




    Nuk jam komunist, por njė dozė e intervenimit shtetėror ėshtė mė se e nevojshme. Politikat sociale, fondet publike, etj etj.

    Pra, QENKE dakort qe at aqe nuk e mendojne si ty duhen rrahur e hedhur ne birruce.

  13. #13
    Manitu Maska e kiniku
    Anėtarėsuar
    08-07-2005
    Vendndodhja
    Mos tė na vijė cudi se cdo frymor nga vete natyra priret tė kerkoj ushqim; Lukreci
    Postime
    879
    Faleminderit
    23
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zoti Basha Lexo Postimin
    Pra, QENKE dakort qe at aqe nuk e mendojne si ty duhen rrahur e hedhur ne birruce.
    Unė tentova tė jem racional, dhe tė pėrshkruaj, aq sa di, pasojat negative tė ekonomisė sė tregut. Tash, unė jam pėr njė intervenim tė shtetit, por jo pėr diktat tė shtetit. Ti menjėherė nė skajshmėri!

    Do tė dėshiroja tani tė dėgjoj ty!
    Where have all the good men gone
    & where are all the gods?

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Zoti Basha
    Anėtarėsuar
    25-01-2010
    Postime
    893
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga kiniku Lexo Postimin
    Unė tentova tė jem racional, dhe tė pėrshkruaj, aq sa di, pasojat negative tė ekonomisė sė tregut. Tash, unė jam pėr njė intervenim tė shtetit, por jo pėr diktat tė shtetit. Ti menjėherė nė skajshmėri!

    Do tė dėshiroja tani tė dėgjoj ty!
    Nuk eshte qellimi im te nervozojme njeri-tjetrin, por thjesht te bejme dy pare muhabet mbi ceshtje qe, jane vertet te rendesishme, por qe as une e as ti nuk I kemi ne dore.

    Tani, une nuk kaloj aspak ne skajshmeri, por pershkruar realitetin sic eshte. Hilja me e vjeter ne bote eshte te fshehesh dick aqe nuk te pelqen duke shpikur fjale te reja.

    P.sh. une te rrah e te rras ne biruce, ku do te te perdhunojne e rahin ca me shume per ca vjet, vetem e vetem se ti guxon te mendosh se jeten tende mudn ta drejtosh me mrie ti se une, dhe kete e quaj “shtet ligjor!” dhe “rend!”. Serish dhune mbetet, por, si me magji, po ta qush ‘nderhyrje sociale ne ekoomi’ e xhingal e tilal njerezit sikru harrojne natyren e vertete te ligjit. Realiteti eshte po ai, si ne fiset e alshta ashtu dhe ne demokracine ‘liberale’: mbi ty do ushtrohet dhuen fizike nes enuk mendon dhe vepron sic do shteti. Zhargoni nuk ka rendesi.

    Te thuash qedemokracia ‘liberale’ ‘nderhyn’ ne ekonmi, ehste si te thuash qe pese djem qe perdhunojen ne grup nej vajze po ‘njedkin politika per nxitjen e fertlitetit’.

    Tani, qe ekonmia do shakterrohej po te mos nderhynte shteti, e te gjtihe do vdismin, e monopolet do gllaberonin univerisn, e derrat do fluturonin, e Hitleri do rilindte ne formen e nje qeni, e te tjera si keto, jane shuem inetersante epr tu debatuar nga ana ekonmike, por prape kjo nuk ka rendesi.

    Edhe nese realisht i beson keto (une nuk ebsoj as ehd enje fjale, dhe ka qindra e qindra faqe traktatesh ekonmike qe vertetojne q eketo jane perralla), atehere nuk ka nevoje per te me dhunaur mua qe besoj ndryshe.


    Nese REALISHT ne qe importojme nga jashte, nuk ndjekim cmimet tavan, nuk ndjekim dikattine shtetit do u shkaterrokemi, ndersa ata qe VULLNETARISHT i binden politikave ekonike do prosperojne, ateher na lini te shakterrohemi!

    NUK ka nevoje per dhuen, nese relaisht ‘anarkia’ qenka kaq e keqe. Te lihet kush te doje te jetoje ne ‘anarki’, ndersa ata qe duan sherbimet e shtetit te paguane per to. Te behet kjo e le te shohim se kush do prosperoje, e kush do varferohet, kush ka te drejte e kush gabim.

    Nuk ak nevoje per dhune per te vednosur kete. Shtei shuem mire mudn te funksionoje si komapni qe i ofron sherbiet atyre qe paguajne.

    Filani mund te paguaje taksat e tw pranoje ligjet e shtetit shqiptar (apo ameriakn, per aq sa me behet) NE TOKEN E TIJ. Une personalisht, ne shtepine time e pronen time NUK dua te perdor lekun, as dollarin, nuk dua tatime e nuk dua cmime minimale.

    Nuk ka nevoje per dhune policore: kush do shtet, te paguaje. Kush nuk do, te rri rehat.

  15. #15
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zoti Basha Lexo Postimin
    Buka te ne kushtoka me shume se ne Itali apo Greqi? Kete e kam te veshtire ta besoj. Nese studimi e ka fjalen per cmimet ne raport me GDP-ne, duhet te mbahet parasysh qe 1) GDP-ja e shqiperise eshte me e larte se shifra zyrtate, pasi nje pjese e madhe e ekonmise eshte (fatmiresisht) informale., dhe 2) ne New York *thjesht per te marre nje shmebull), apertamenten mudn vertete te duken te 'lira', por ama nuk gjen dot! Keto jane pasoja te politikave idiote te cmimeve tavan te qeverive europiane. Pra, realisht dyshoj qe cmimet/GDP ne shqiperi te jene me te larat se ne BE. Por sigurisht, mund te gabohem.
    Zotėri, merr racionet, merr kostot dhe buka kushton ndoshta gati gati sa nė Boston, njė nga qytetet mė tė shtrenjta nė botė. GDP-ja e Shqipėrisė ėshtė mė e lartė se shifra zyrtare sepse ka remittanca nga jashtė, qė kėtė vit ranė ndjeshėm sipas vetė citemeve tė BSH-sė. Kjo ėshtė e pritshme pasi pas 20 vitesh po integrohen pjesa e emigracionit nė pikėn qė tashmė ata nuk mund tė quhen mė Emigrantė, pasi ėshtė dhe ofenduese.

    Sigurisht qe nuk eshte e thene. Askush nuk mund ta dije. Vetem tregu i lire mun dta tregoje. Kj eshte ajo qe dua te them: nuk mund te pyesim veten "pse nuk prodhojme X mall, por e imprtojme", pasi arsyeja eshte nje e vetme: preferencat e 6 miliard njerezve. Dhe ato nuk i llogarisim dot.
    Ti bazohesh nė premisėn e gabuar se gjoja nė shqipėri paska treg tė lirė, ose meqė ka dhe nė botė, atėher i bie qė edhe neve vec kėshtu mund tė adoptoheshim. Po tė kujtoj qė ne kemi qenė pėr 500 vjet sulltanat, per 20 vjet kaos, pėr 20 vjet tė tjera mbretėri, pėr disa vite koloni, pėr 50 vjet komunizėm, pėr 7 vjet gjoja demokraci, pėr 3 vjet luftė civile e ballkanike, pėr disa vite socializėm e ndėrtime leje e pa leje, e pėr kėto vitet e fundit, pak a shumė kemi ndenjur kot. Nėse ju thoni se tregu i lirė dikton dhe tek ne, atėhere me njė studim tė denjė pėr njė PHD nė disa disiplina, ne qėnkemi "the miracle of freedom".

    Ke te drejte kur thua qe, fatkeqesisht, tregtia sot nuk lejohet te behet e lire por 'komandohet' nga qeverite per interesat vetjake. Por kjo esht e gabuar. Pra, kur tjetri gabon, nuk esht e thene qe edhe ne duhet te gabojme po ashtu!
    Jo jo, se qeveritė nuk gabojnė, qeveritė e huaja mbrojnė interesat e tyre. Un mund tė jem me Ayn Rand, por Ayn Rand dhe kapitalizmi i saj nuk zbatohet as nė Amerikė dot, pėr shkak tė njė zhvendosjeje tė madhe tektonike tė edukimit nė fusha sociale dhe progresiste nė Amerikė, e jo mė nė Europė ku liria e kolektivit vlerėsohet mė tepėr se ajo e individit.

    Duket si kapitullim, pr sikur neser Kosova dhe Shqiperia te eliminonin gjithe pikat doganore, me akciza e dogana, e tarrifa e gjithe keto kufizime, megjithese Serbia e BE-ja do vazhdonin te pengonin tregtine me ne, serish ne do fitonim e mireqenia do rritej. Pra, nese serbi (qe aq tru ka) mbyll tregtine, ne nuk duhet te bejme gafat e tij, po te mendojme llogjikisht per interesin tone. Dhe intersi jone eshte per tregti te lire me te gjithe, pavaresisht reciprocitetit apo jo.
    Sigurisht, jam shumė dakort me kėtė gjė, qė Kosova dhe Shqiperia duhet ti heqin tė gjitha pikat doganore dhe tė fillojnė e mendojnė lirisht se ku mund ti leverdisi njėrės palė tė ndėrtoj e tė shesė.

    Per tarifat e celularit gjithashtu ke te drejte. Po kjo nuk eshte faji i 'grekut' qe ka vodafonin, por i licensave qe kufizojne hyrjen ne treg. me teorite e disa palo-gazetaruceve ne u dashka ti heqim licensat dhe ketyre qe jane, e te hapim kopnai monopol shqiptare. perkundrazi, te hiqen licensat fare, e kussh te doje te hape kompani celulare!
    Licensat janė vėnė pikėrisht qė "entry costs" tė jenė tė larta pėr operatorė tė ri, Shqiptarė pra, se me Vodafonin nuk hahesh dot, ėshtė kompani qė ka shtrirje shumė tė gjėrė gjeografike. Puna ėshtė se interesat e kujt mbrohen me kėtė politikė, dhe nė fakt ky ėshtė thelbi i shkrimit tim, duhet caktuar kjo sa mė parė e pastaj flasim pėr treg tė lirė. Por nuk mund tė flasim pėr tė tilla gjėra tė denja gjithsesi pėr njė "think-tank" qė nuk ekziston nė shqipėri nė rrole konsultuese pėr politik-bėrjen se sa politik-bėrje e mirfilltė. Tregu i lirė ėshtė fatkeqsisht akoma njė mit, pasi Fiati me ligjet e tregut tė lirė, fabrikat i hapte nė Kosovė e jo nė Serbi! Politika e prodhimit dhe e partneritetit ėshtė e alineuar me politikat stragjike gjeopolitike, psh. marrėdhėniet Japoni-Amerikė, dhe mos-marrėdhėniet Amerikė-Francė.

    Ketu nuk biem dakort. Qe kompanite falimentojne ne rteg kjo dihet. Qe FIAT-i e Fredy falimentojne, kjo ehst enormale. Kian nuk ka gisht ketu. Perrallat e amerikaneve qe gjoja Kian na paska shkaktuar krizen e idiotesira t etilla nuk pine uje: kriza ehste shakktuar nga inflacioni i dolalrit dhe ka 20 vjet qe ekonistet e shkolles austriake e parashikojne kete. Me e keqja ende pritet.

    Kian thjesht ka rritur mireqenien globale me prodhimin e vet. edhe nej here: tregtia nuk eshte lufte ku une fitoj, e ti humbet. tregtia eshte marrveshje me perfitim te dyfishte. Pra, gjithmone duhet te shohim pas perralalve te mediave: tregtia pasuron, izolacionizmi varferon. populli yne qe ka vujatur te zijt e ullirit nga teroia e 'formcave tona' duhet ta dije kete me mire se te gjithe. po ja qe i harrojme dhe ne ato qe i mesuam me vuajte.
    Mė vjen keq por ke karikaturuar argumentin tim. Un nuk thashė qė Kina ėshtė fajtore! Mė poshtė shkrimi im, po ta lexosh dhe njė herė do kuptosh se unė fajin ja vendos pikėrisht Amerikės pėr ngritjen ekonomike tė Azisė.


    Kthehesh madje je kthyer. Termi nuk ka kuptim se mbase nuk ekziston nė kėtė mėnyre nė literaturėn botėrore ekonomike. Fakti ėshtė qė nga kompanitė e celularėve e deri tek letra higjenike vijnė nga jashtė. Pra je njė market konsumatori. Shumė herė Amerika ėshtė akuzuar si pėrgjegjėsa numėr njė e Europės sė Bashkuar se i nevojitesh njė partner tregtar - konsumator. Kina ekonominė e vet po e rrit me eksporte, por kostoja e prodhimit tė ulėt ėshtė vec njėra nga aspektet, nė fakt sic po shikohet me rėniet dramatike tė cmimeve tė shkaktuara nga kriza, me artikujt ekonomikė nga mė tė ndryshėm pėr njė rėnie cmimesh nga ushqimet tek rrobat tregon qė fitimet kanė qenė prrallore edhe nė perėndim, imagjino nė Shqipėri! Arėsyeja pse Kina u lejua tė hyj ekonomikisht nė Evropė dhe Amerikė ėshtė qė kompanitė Amerikane dhe Evropjane tė prodhojnė me kosto tė ulėt e tė shesin pėrsėri me fitime pėrrallore. Stock Marketi i viteve tė fundit e vėrteton mė sė miri kėtė trend "offshore". Interesat e ulta nuk u pėrdorėn vec nė frontin immobiliar por ishin dhe kapital i lirė pėr konglomeratet qė tė investonin e hapnin fabrika kudo nė Azi dhe tė zgjeronin ndikimin e tyre - megjithatė kėto janė trende mė globale. Njė tjetėr gjė qė do shtoja unė kėtu ėshtė kur FIAT-i deshti tė blej OPEL-in nė falimentim. Arėsyeja dhe logjika e FIAT-it ishte e tillė qė me njė bashkim me OPEL-in do kishte akses nė njė market tė konsiderueshėm tė Evropės qėndrore. Kjo nuk u pranua nga Gjermanėt, edhe pse logjikisht nga ana biznesit kjo kishte kuptim, por ja qė Italiani futej nė marketin Gjerman. Kėshtu qė u detyrua tė hedhė sytė nga Chrysleri nė Amerikė dhe me shumė politika arriti njė formė partnershipi.



    Nė pėrfundim mendoj se mė ke keqkuptuar dhe e kuptoj se nga cila rrugė ke ardhur nė atė pėrfundim. Un nuk dua izolacion, nuk dua as qė ne tė prodhojmė cdo gjė nėse nuk na leverdis, por dua njė diskutim mbi njė plan biznesi zhvillimi pėr njė ulje tė kostove nė Shqipėri dhe rritje tė mirėqėnies ku individi tė jetė nė gjėndje tė ruaj pak lekė pėr tė ardhmen dhe jo 50% - 70% tė lekėve mesatarisht tė shkojnė pėr ushqim kur Maqedonia e ka rreth 30%, Greqia rreth 20%. Pėr mė tepėr. Personalisht mendoj se shifra ėshtė dhe mė e lartė se kėto janė tė dhėna tė vjetra dhe atėher ne dicka prodhonim dhe vetė. Sot pa remitancat nga emigracioni shqipėria si model ekonomik kolapson brėnda pak muajsh.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  16. #16
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga kiniku Lexo Postimin
    Unė jam nė parim kundėr ēdo dhune fizike.

    Sinqerisht nuk e kuptoj pyetjen tėnde. Nėse je duke aluduar nė atė se Kosovarėt janė bisha dhe dhunojnė ēdo kėnd qė shet e blen made in Serbia, atėherė e ke gabim. 70% e tregut Kosovar, nė lloj dhe nė sasi ėshtė i mbuluar nga produkte serbe.
    Pikėrisht, ky dhe ėshtė problemi kryesor. Shqipėria ėshtė shumė e pasur nė minerale, dhe me Kosovėn edhe nė sasi toke bujqėsore. Strategjikisht mund tė investohet dhe nė energji alternative por kjo ėshtė pėr njė stad mė vonė.

    Mund t'ju them vetėm njė gjė, qė zoti Ridvan Bode, nė vitet 1990 thoshte qė "asgjė nuk ka pėr tu prodhuar nė shqipėri mė, as edhe gozhdat, edhe ato do vijnė nga jashtė". Kėto nė njė seminar mbi ndėrtimin e disa mikrohidrocentraleve qė tani kanė plasur sheshit me pisėlliqe qė janė nė faqet e para tė secilės gazetė vendore. Megjithmend as gozhdėn nuk prodhonkemi dot ? E nėse nuk prodhojmė asgjė, nėse nuk jemi nė rrole konsultuese askund, nėse nuk bėjmė teknologji, pyetja qė shtrohet pamvarėsisht bindjeve tė mia dhe tė kujtdo, ėshtė se si ky shtet rri nė kėmbė?


    Mė lejoni gjithashtu tė pėrgėzoj tė dy juve pėr debatin civil dhe pėr njohuritė qė keni nė fushė.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Zoti Basha
    Anėtarėsuar
    25-01-2010
    Postime
    893
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Ti bazohesh nė premisėn e gabuar se gjoja nė shqipėri paska treg tė lirė, ose meqė ka dhe nė botė, atėher i bie qė edhe neve vec kėshtu mund tė adoptoheshim. Po tė kujtoj qė ne kemi qenė pėr 500 vjet sulltanat, per 20 vjet kaos, pėr 20 vjet tė tjera mbretėri, pėr disa vite koloni, pėr 50 vjet komunizėm, pėr 7 vjet gjoja demokraci, pėr 3 vjet luftė civile e ballkanike, pėr disa vite socializėm e ndėrtime leje e pa leje, e pėr kėto vitet e fundit, pak a shumė kemi ndenjur kot. Nėse ju thoni se tregu i lirė dikton dhe tek ne, atėhere me njė studim tė denjė pėr njė PHD nė disa disiplina, ne qėnkemi "the miracle of freedom".
    Tregu i lire egziston ne grade, jo "po " ose "o", dhe ne kemi shume me shume treg te lire se Europa, ndonese me pak se vende te tjera. Pra premisa nuk eshte aspak e gabuar. Sa per tiraden kunder historise se Shqiperise, nuk jam dakort fare me keto etiketime te periudhave, por kjo nuk eshte ceshtja ne fjale ketu.

    Ndersa per 'the mriacle of freedom", ne 90-en nuk kishte buke per te ngrene, sot cilesia e jetes eshte rritr ne vetem 20 vjet aq sa nuk ishte rritur ne 600 vjet. Pra, ne e beesofsh apo jo, ne shqiperi ka pasur revolucion pasurie. Sigurisht, nuk eshte merita e qeverise. Kur qeveri aishte thuajse inegzistente (1990-1997) zhvillimi ishte i rrembyeshem, dhe me ato rritme sot sdo ishim vendi me i pasur i europes lindore. Kete nuk e them une, por BE-ja ne 96-en.

    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Jo jo, se qeveritė nuk gabojnė, qeveritė e huaja mbrojnė interesat e tyre. Un mund tė jem me Ayn Rand, por Ayn Rand dhe kapitalizmi i saj nuk zbatohet as nė Amerikė dot, pėr shkak tė njė zhvendosjeje tė madhe tektonike tė edukimit nė fusha sociale dhe progresiste nė Amerikė, e jo mė nė Europė ku liria e kolektivit vlerėsohet mė tepėr se ajo e individit.
    Interesat e klienteve te pushtetit, jo te njerezve. Kete duhet ta kemi te gjithe shume te qarte.


    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Sot pa remitancat nga emigracioni shqipėria si model ekonomik kolapson brėnda pak muajsh.[/FONT][/SIZE]
    Do kishte ngadalesim te rritjes, por aspak kolaps. Madje, per ata qe e kane merak shume 'balancen tregtare', ndalesa e remitancave do balanconte brenda jave seksportet me importet. Sigurisht dhe niveli i jeteses do bionte, po le ta provojme nej here qe te na kujtohen kohet e enverit kur 'importi' ishte fiks i 'balancuar' me 'eksportin'.

    Ndofta ndofta do e detyronte dhe qeverine te hiqte ca licensa e idiotesira et tilla, e keshtu, ne balance, do kishte efekt pozitiv.

  18. #18
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zoti Basha Lexo Postimin
    Tregu i lire egziston ne grade, jo "po " ose "o", dhe ne kemi shume me shume treg te lire se Europa, ndonese me pak se vende te tjera. Pra premisa nuk eshte aspak e gabuar. Sa per tiraden kunder historise se Shqiperise, nuk jam dakort fare me keto etiketime te periudhave, por kjo nuk eshte ceshtja ne fjale ketu.

    Ndersa per 'the mriacle of freedom", ne 90-en nuk kishte buke per te ngrene, sot cilesia e jetes eshte rritr ne vetem 20 vjet aq sa nuk ishte rritur ne 600 vjet. Pra, ne e beesofsh apo jo, ne shqiperi ka pasur revolucion pasurie. Sigurisht, nuk eshte merita e qeverise. Kur qeveri aishte thuajse inegzistente (1990-1997) zhvillimi ishte i rrembyeshem, dhe me ato rritme sot sdo ishim vendi me i pasur i europes lindore. Kete nuk e them une, por BE-ja ne 96-en.
    Tregu i lirė nė shqipėri ekziston pėr tė tjerė. Un nuk di, por a tė ka rastisur ndonjėherė tė lexosh se cfarė thonė shėrbimet e inteligjencės ushtarake dhe ekonomike pėrshėmbull si CeMiSS(Centro Militare di Studi Strategici) apo modele tė ndryshme nga organizma si ISPRI e FMN ? Shqipėria si model ekonomik thuhet pak a shumė se ėshtė "banditesk". Ekonomia jonė nė 1997 u quajt "casino economy" nga shumica e kėtyre institucioneve. Ti flet pėr revolucion pasurie, ndėrkohė qė "ish-pronarėt"(term ky qė vec nė shqipėri pėrdoret), u detyruan tė largohen dhe morėn me vete gjithė pasurinė e tyre intelektuale tė krijuara nė tė paktėn 200 vjet edukim dhe shkuan jashtė shtetit. Nga familjet e mėdha kulturore, mbase deri diku do thoja nė jetėn politike qėndron Jozefina Topalli, por tė tjerėt janė shumica ish-sigurimsa tė cilėt vazhdojnė dhe sundojnė jetėn politike dhe ekonomike nė Shqipėri. Nuk do mend qė pėrderisa falimentoi nė 1990, do falimentoj dhe nė 2010 pėrderisa e njėjta kastė sundon dhe sot. BE nė 1996, thotė qė ishim "economy casino". Sigurisht thotė dhe atė qė thoni ju, por 1997 ėshtė temė mė vete qė akoma shqiptari fatkeqsisht nuk e di tė vėrtetėn e asaj katastrofe dhe pasojat qė pati dhe do ketė.


    Interesat e klienteve te pushtetit, jo te njerezve. Kete duhet ta kemi te gjithe shume te qarte.
    Un do dėshiroja mė shumė se ty qė ky vend tė ishte megjithmend i lirė, pasi mendoj se Shqiptari qoftė nga emri qoftė nga historia ka luftuar vec pėr lirinė e vet dhe nė pėrgjithėsi ėshtė individ shumė tolerant dhe i moderuar. Teoria e katastrofave, krizat e luftrat gati civile nė shqipėri i shpjegon vec me anė tė falimentimit tė qėllimshėm do shtoja politik dhe eksperimentimeve tė kėtyre sistemeve. Nė pėrgjithėsi pėrsa i pėrket klientėve njerėzimi ka qenė gjithmonė i ndarė nė kasta. Ne nuk ndodhemi nė pozitėn psiqike qė tė kėrkojmė revolucione tė tilla. Dalim tė vuajtur nga njė regjim shumė i ashpėr kundra ndjenjės sė enterprenourshipit i cili vazhdon edhe sot. Nėse ju quani sukses ndenjen kot tė rinisė, apo "brain-drain" sic e ka cilėsuar dhe OKB-ja qė ndodhi nė Shqipėri, ju lutem tė rikonsideroni qėndrimin tuaj tejet optimist.

    Do kishte ngadalesim te rritjes, por aspak kolaps. Madje, per ata qe e kane merak shume 'balancen tregtare', ndalesa e remitancave do balanconte brenda jave seksportet me importet. Sigurisht dhe niveli i jeteses do bionte, po le ta provojme nej here qe te na kujtohen kohet e enverit kur 'importi' ishte fiks i 'balancuar' me 'eksportin'.

    Ndofta ndofta do e detyronte dhe qeverine te hiqte ca licensa e idiotesira et tilla, e keshtu, ne balance, do kishte efekt pozitiv.
    Shqipėria sot nuk prodhon asgjė, quarcin nė Tropojė hic, krom, naftė (e cila kontrollohet nga klientėt e Berluskonit nė Shqipėri), e nuk po merrem me rezervat nė Kosovė. Shqipėria gjithashtu sot nuk korr asgjė, madje nė Tropojė dhe gjith zonėn rrafshnaltė-malore, komunizmi mbillte drithėra ndėrkohė qė ajo ėshtė tokė e bekuar pėr fruti-kulturė tė klasit tė parė. Gabimet ekonomike tė sė kaluarės ne nuk i kemi analizuar, por kemi kaluar nė njė sistem kaotik demokracie ku pronari u kthye ish-pronar, e ku cdo gjė qė ishte bėrė u la nė mėshirė tė fatit. Mos-rrespektimi i punės sė shqiptarit, sado qė ndodhi nė njė sistem opresiv kundra vetė kėtij tė fundit u ndėrtua me art nga forca klienteliste sic i quani ju qė punojnė jo nė tė mirėn e kombit shqiptar por tė klientėve tė cilėt i kanė vendosur nė shqipėri.

    Ju thashė qė Ridvan Bode, dhe kėtė shtypi shqiptar, pasi jam fare koshient qė janė me qindra gazetarė qė futen nė forum ditė pėr ditė, mund t'ja bėjnė si pyetje. Pėrse nuk u prodhoka dot as gozhda nė shqipėri Zoti Bode ? Pėrse nuk u ndėrtua dhe as pėrfundua asnjė vepėr madhore nė fushėn e ujrave dhe u shkaktua njė krizė energjitike e jashtzakonshme e cila vazhdon edhe sot ? Kjo nuk vlen vetėm pėr Boden por gjithė kastėn politike shqiptare.


    Mė lejo ta pėrmbledh atė qė thashė me artikullin mė poshtė nga Haaretz "What if Albania had become the Jewish state?"

    http://www.haaretz.com/print-edition...state-1.278743

    Njė nga pjesėt mė interesante tė artikullit pėrvec fjalėve shumė pozitive nė pėrgjithėsi pėr Shqipėrinė dhe Shqiptarė ėshtė ky paragrafi:

    "The Albanian option also had economic advantages. The land was extremely fertile, and if modern agricultural methods were used, it could easily supply the needs of five million people. "


    Pėrkthim:

    "Opsioni shqiptar ka dhe avantazhe ekonomike. Toka ėshtė jashtzakonisht fertile dhe nėse do aplikoheshin metodat e agrikulturės moderne, mund tė furnizoj pa asnjė problem 5 milionė njerėz"


    Artikulli flet nė fakt pėr njė opsion tė mundshėm tė rilokimit tė Hebrejeve nė Shqipėri. Nė fakt Hebrejte kanė shumė studime pėr tokėn shqiptare, vecanėrisht dhe atė bregdetare nė jug(psh. zona Labėri, Himarė etj), ku nė kohėt e paraēlirimit por dhe mė pas zona bregdetare kishte shumė lidhje me eksportin e qitrove me Izraelitėt.


    Nė stadin aktual, dhe me krizėn ekonomike botėrore, ku le ta themi nė Greqi njė punonjės paguhet nga 40 euro nė 20 euro dita, dhe ku potencialisht mund tė kesh njė kthim masiv tė emigracionit nė shqipėri, a mundet ai shtet tė mbaj 5 milionė shpirtra njerėzish pa rritur deficitin qė ėshtė gjithsesi i lartė ? Kolapsi i shtetit shqiptar me modelin aktual ekonomik ėshtė i pashmangshėm dhe ky nuk ėshtė disfatizėm i imi, as thirrje pėr revolucion politik e pėr greva pas prishja e kėtij stabiliteti qėndron nė interes tė grupeve kriminale qė duan shkatėrrimin e shqipėrisė, por ėshtė problem serioz qė duhet adresuar nga politikanėt tanė, sepse ēmimi i prodhimit ėshtė e pėrsėris shumė i lartė dhe toka ėshtė e pashfrytėzuar ose e keqshfrytėzuar. Kyēi i zhvillimit tonė ėshtė informimi tek shqiptarėt se ēfarė potencialesh ka ai vend, dhe po u bė ky informim me sukses, pėrderisa kasta elitare intelektuale u zhduk qėllimisht nga politika agjentureske, atėher mund tė vendosim bazat e njė ndėrtimi tė njė klase intelektuale tė re, e cila sa mė shpejtė tė bėhet aq mė dinamike do jetė shqipėria dhe me marrėdhėniet dhe organizimin e komuniteteve qė ndodhen jashtė saj, komunitete kėto qė kanė pasuri tė konsiderueshme qoftė nė kapital qoftė nė lidhje nė vėndet ku ndodhen, pak rėndesi ka ėshtė Turqi, Arabi apo Amerikė-Kanada. Nuk besoj se ai qė di potencialin e vet, do digjte shtetin e tijė, veprat e ndėrtuara me mund, apo do lejonte kėtė zhvillim kaotik pa minimumin e pengesės sė kulturuar.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Hyllien : 12-09-2010 mė 13:09
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Zoti Basha
    Anėtarėsuar
    25-01-2010
    Postime
    893
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Tregu i lirė nė shqipėri ekziston pėr tė tjerė. Un nuk di, por a tė ka rastisur ndonjėherė tė lexosh se cfarė thonė shėrbimet e inteligjencės ushtarake dhe ekonomike pėrshėmbull si CeMiSS(Centro Militare di Studi Strategici) apo modele tė ndryshme nga organizma si ISPRI e FMN ? Shqipėria si model ekonomik thuhet pak a shumė se ėshtė "banditesk". Ekonomia jonė nė 1997 u quajt "casino economy" nga shumica e kėtyre institucioneve.
    Nje keshille: ne castin qe nje 'institut ekonomik' perdor terma si 'casino econmy' qe ngjajne me shume me llafet e grave se analizen ekonomike (cdo te thote? ekonomi me shperndarje probabilitare te paqarte, lojeme shume zero, cfare dreqin do te thote?!) ben mire ta mbyllesh site-in dhe mos ta hapesh me. Keto propagandat e ketyre palo-instituteve (sdo men, te gjitha publike), kam kohe qe, personalisht, nuk e h ame. Te mesojne te shkruajne si ekonomiste nje here, pastaj te shohim.

    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Ti flet pėr revolucion pasurie, ndėrkohė qė "ish-pronarėt"(term ky qė vec nė shqipėri pėrdoret), u detyruan tė largohen dhe morėn me vete gjithė pasurinė e tyre intelektuale tė krijuara nė tė paktėn 200 vjet edukim dhe shkuan jashtė shtetit. Nga familjet e mėdha kulturore, mbase deri diku do thoja nė jetėn politike qėndron Jozefina Topalli, por tė tjerėt janė shumica ish-sigurimsa tė cilėt vazhdojnė dhe sundojnė jetėn politike dhe ekonomike nė Shqipėri. Nuk do mend qė pėrderisa falimentoi nė 1990, do falimentoj dhe nė 2010 pėrderisa e njėjta kastė sundon dhe sot.
    Pse ngaterron shtetin me privatin? jam dakort qe shtetaret jane idiote, po edhe po te ishin me te zgjuar prape nuk do vente puna me mire. JO, kur shteti te mos nderhuje me ne ekonomi atehere do ece puna me mire. Sa per revolucionin e pasurise, nuke them une: pyet kedo mbi 3o vjec se c'hanin ne 90-en e se c'hane tani. Kjo eshte e gjithe prova qe me duhet.

    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    BE nė 1996, thotė qė ishim "economy casino".
    Nuk jam aspak dakort: ne 96-en BE ne raportet e saj keshillonte shprejhimisht gjithe vendet e europes lindore te ndiqnin hapat e shqiperisem ndersa ShBA-ja e bente te qarte qe shqiperia do futej ne NATO,me ato rritme zhvillimi, ne 97-en. Mos te harrojme ate qe kja qene,. vetem e vetem se nukeshte me.

    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin

    Un do dėshiroja mė shumė se ty qė ky vend tė ishte megjithmend i lirė, pasi mendoj se Shqiptari qoftė nga emri qoftė nga historia ka luftuar vec pėr lirinė e vet dhe nė pėrgjithėsi ėshtė individ shumė tolerant dhe i moderuar. Teoria e katastrofave, krizat e luftrat gati civile nė shqipėri i shpjegon vec me anė tė falimentimit tė qėllimshėm do shtoja politik dhe eksperimentimeve tė kėtyre sistemeve. Nė pėrgjithėsi pėrsa i pėrket klientėve njerėzimi ka qenė gjithmonė i ndarė nė kasta. Ne nuk ndodhemi nė pozitėn psiqike qė tė kėrkojmė revolucione tė tilla. Dalim tė vuajtur nga njė regjim shumė i ashpėr kundra ndjenjės sė enterprenourshipit i cili vazhdon edhe sot. Nėse ju quani sukses ndenjen kot tė rinisė, apo "brain-drain" sic e ka cilėsuar dhe OKB-ja qė ndodhi nė Shqipėri, ju lutem tė rikonsideroni qėndrimin tuaj tejet optimist.
    Ketu biem dakort: ende jeton mentaliteti anti-sipermarres. Po veshtire te eliminohet ai: prinderit tane jane imprintuar me kete mendesi nefemijeri dhe , me disa perjashtime, nuk kane per ta humbur. Qe nuk jemi aq te lire a duhet, kete nuk e ve ne dyshim. thjesht po them qe, ne krahasim me kontinentin, jemi nder me te liret. Por eshte e vertete qe ajo indiferenca ndaj shtetit dhe zhvillim i vruillshem i 93-97-es nuk kthehet me: atehere njerezit nuk besonin ne shtet, por ne vetvete, sot te gjithe i kane syte nga shteti per te bere kete ose ate. Megjitahte, a shprese: sic thua me te drejte, Shqiptari do liri dhe gjithnje e ka kerkuar.

    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin

    Ju thashė qė Ridvan Bode, dhe kėtė shtypi shqiptar, pasi jam fare koshient qė janė me qindra gazetarė qė futen nė forum ditė pėr ditė, mund t'ja bėjnė si pyetje. Pėrse nuk u prodhoka dot as gozhda nė shqipėri Zoti Bode ? Pėrse nuk u ndėrtua dhe as pėrfundua asnjė vepėr madhore nė fushėn e ujrave dhe u shkaktua njė krizė energjitike e jashtzakonshme e cila vazhdon edhe sot ? Kjo nuk vlen vetėm pėr Boden por gjithė kastėn politike shqiptare.
    Bodja merr vesh nga ekonomia e tregut aq sa marr vesh une nga kabali hebre (zero). Sa per te filluar, i dahsuri zoti Bode dueht te dije qe nuk mudn te blesh (importosh) pa shitur (eksportuar). Nese asgje nuk do u prodhoka ketu, me cfare do imortojme ne? Po, jane remitancat dhe gjithashtu deficiti publik. Por serish importet jane shume me te medha se kato dy zera. e pra, nuk ka mundesi fizike qe ne te mos p[rodhojme gje. ESHTE E PAMUNDUR! kete e them me bindje t eplote. Pra, mos te degjojme ca palo-politikane qe nuk amrrin vesh gje e bejne si te mencur.

    Nga ana tjeter, nuk mund te pergjigjet Bodja, apo kushdo tjeter, se pse ne nuk prodhojme filan gje, apo kete tjetern: klete e di vetem tregu. Dhe NESE EGZISTON LIRIA E PRODHJIMIT, ne do prodhojme aty klu kemi perparesi relative. aktualisht ne prodhojme cimento dhe tulla. besoj qe, nese fushat minerare do privatizoheshin (jo koncension, privatizim) dhe licencat e shfrytezimit do hiqeshin, shqiperia serish do prodhonte minerale me shumice. Por sa per bujqesine nuk kam besim fare: prodhon ukraina me cerek cmime, skmei pse te prodhojm ene. Sidoqofte, le ta vendosi tregu, jo ne. Ne kemi per detyre ta leme tregun dhe pronen te lire.

    Citim Postuar mė parė nga Hyllien Lexo Postimin
    Mė lejo ta pėrmbledh atė qė thashė me artikullin mė poshtė nga Haaretz "What if Albania had become the Jewish state?"

    Artikulli ishte shume me interes, faleminderit per postimin. Tani, mund ta kehs vene re qe ustai nuk ishte ekonomist por gazetar. Ideja ishte, jo dhe aq nej plan zhvillimi, por nje 'reklame' per shqiperine si ngulim i mundshem cifut. Se cfare do prodhohej, nuk e dime as une e askush: trgeu mudn ta vendose. Cifutet mund te kishin rritur kapitalin, por kete mund ta bejme dhe sot nese heqim ligjet idiote qe pengojne pronesine e tokes nga te uajst dhe fillojme te shesim, pevec tokes, dhe sovranitetitn (modeli i Dubait).

  20. #20
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zoti Basha Lexo Postimin
    Nje keshille: ne castin qe nje 'institut ekonomik' perdor terma si 'casino econmy' qe ngjajne me shume me llafet e grave se analizen ekonomike (cdo te thote? ekonomi me shperndarje probabilitare te paqarte, lojeme shume zero, cfare dreqin do te thote?!) ben mire ta mbyllesh site-in dhe mos ta hapesh me. Keto propagandat e ketyre palo-instituteve (sdo men, te gjitha publike), kam kohe qe, personalisht, nuk e h ame. Te mesojne te shkruajne si ekonomiste nje here, pastaj te shohim.
    Do tė thotė, qė ven lekė me 100% dhe merr mbrapsht 125%. Nėse kjo nuk tė duket casino, nuk di cfarė mund tė quhet, dhe nėse ky ėshtė i vetmi model ekonomik(krahas biznesit privat kioskor), atėhere mė propozoni njė fjalė tjetėr.


    Pse ngaterron shtetin me privatin? jam dakort qe shtetaret jane idiote, po edhe po te ishin me te zgjuar prape nuk do vente puna me mire. JO, kur shteti te mos nderhuje me ne ekonomi atehere do ece puna me mire. Sa per revolucionin e pasurise, nuke them une: pyet kedo mbi 3o vjec se c'hanin ne 90-en e se c'hane tani. Kjo eshte e gjithe prova qe me duhet.
    Kush, fshatari qė nuk hante gjė erdhi nė qytet dhe nuk hante mė bukė tė thatė, por bukė e djathė qė ja siguronte kioska pa leje apo floktorja pa leje ? Ku ikėn intelektualėt zotėri, dhe pėrse ikėn ? Ajo e mat se sa u zhvillua Shqipėria.


    Nuk jam aspak dakort: ne 96-en BE ne raportet e saj keshillonte shprejhimisht gjithe vendet e europes lindore te ndiqnin hapat e shqiperisem ndersa ShBA-ja e bente te qarte qe shqiperia do futej ne NATO,me ato rritme zhvillimi, ne 97-en. Mos te harrojme ate qe kja qene,. vetem e vetem se nukeshte me.
    Zhvillimi i Shqipėrisė, lexo mė sipėr qe fiktiv, nuk kishte asnjė lloj zhvillimi, por njė privatizim kaotik, ku ti nuk prodhoje mė asgjė. E vetmja firmė sagllam mund tė quhej Vefa, i cili kishte njė model pak mė konservator dhe kishte futur shumė njerėz nė punė. Sigurisht ishte dhe kompani qė prodhonte dhe me fitim majde nė shqipėri, pėrderisa kur u bė shitja e aseteve erdhėn kompanintė mė me zė pėr tė bėrė auditimin. Problemi ėshtė qė qėlluan shumė mollė tė prishura qė rrėzuan gjithė sistemin, dhe kjo dihet pėrse u krye, pėr tė destabilizuar tėrė Kosovėn.


    Ketu biem dakort: ende jeton mentaliteti anti-sipermarres. Po veshtire te eliminohet ai: prinderit tane jane imprintuar me kete mendesi nefemijeri dhe , me disa perjashtime, nuk kane per ta humbur. Qe nuk jemi aq te lire a duhet, kete nuk e ve ne dyshim. thjesht po them qe, ne krahasim me kontinentin, jemi nder me te liret. Por eshte e vertete qe ajo indiferenca ndaj shtetit dhe zhvillim i vruillshem i 93-97-es nuk kthehet me: atehere njerezit nuk besonin ne shtet, por ne vetvete, sot te gjithe i kane syte nga shteti per te bere kete ose ate. Megjitahte, a shprese: sic thua me te drejte, Shqiptari do liri dhe gjithnje e ka kerkuar.



    Bodja merr vesh nga ekonomia e tregut aq sa marr vesh une nga kabali hebre (zero). Sa per te filluar, i dahsuri zoti Bode dueht te dije qe nuk mudn te blesh (importosh) pa shitur (eksportuar). Nese asgje nuk do u prodhoka ketu, me cfare do imortojme ne? Po, jane remitancat dhe gjithashtu deficiti publik. Por serish importet jane shume me te medha se kato dy zera. e pra, nuk ka mundesi fizike qe ne te mos p[rodhojme gje. ESHTE E PAMUNDUR! kete e them me bindje t eplote. Pra, mos te degjojme ca palo-politikane qe nuk amrrin vesh gje e bejne si te mencur.

    Nga ana tjeter, nuk mund te pergjigjet Bodja, apo kushdo tjeter, se pse ne nuk prodhojme filan gje, apo kete tjetern: klete e di vetem tregu. Dhe NESE EGZISTON LIRIA E PRODHJIMIT, ne do prodhojme aty klu kemi perparesi relative. aktualisht ne prodhojme cimento dhe tulla. besoj qe, nese fushat minerare do privatizoheshin (jo koncension, privatizim) dhe licencat e shfrytezimit do hiqeshin, shqiperia serish do prodhonte minerale me shumice. Por sa per bujqesine nuk kam besim fare: prodhon ukraina me cerek cmime, skmei pse te prodhojm ene. Sidoqofte, le ta vendosi tregu, jo ne. Ne kemi per detyre ta leme tregun dhe pronen te lire.




    Artikulli ishte shume me interes, faleminderit per postimin. Tani, mund ta kehs vene re qe ustai nuk ishte ekonomist por gazetar. Ideja ishte, jo dhe aq nej plan zhvillimi, por nje 'reklame' per shqiperine si ngulim i mundshem cifut. Se cfare do prodhohej, nuk e dime as une e askush: trgeu mudn ta vendose. Cifutet mund te kishin rritur kapitalin, por kete mund ta bejme dhe sot nese heqim ligjet idiote qe pengojne pronesine e tokes nga te uajst dhe fillojme te shesim, pevec tokes, dhe sovranitetitn (modeli i Dubait).

    Ti kėndej thua se njerėzit e kanė sytė nga shteti, kėndej thua qė duhet tė hiqen disa ligje kot(me tė drejtė) dhe individi tė lirohet ta themi. Si mund tė lirohet individi nėse i ka sytė nga shteti dhe nėse mentaliteti ėshtė i tillė qė nuk zbatohet asnjė ligj i mirfilltė biznesi. Un po tė them vetėm kaq ty, qė njė biznesmen Shqiptar nga Italia, Amerika apo Greqia tė ketė futje nė shqipėri, pra ta lejoj mafia ose tė hiqet mafia pėr njė muaj, ky biznesmen do i nxjerri jashtė biznesit Tacrat dhe Kacrat(K.Islami) me shokė dhe tė gjitha bizneset e tyre tė cilat mbahen nė kėmbė me forcėn e ish-sigurimit tė Enver Hoxhės.

    Sa pėr artikullin ke studime tė mirfillta pėr kėtė gjė, nuk ėshtė propagande Hebreje, sepse dardhat e Kosovės, qitrot e Chimerės, e Mollėt e Korcės kanė qėnė historikisht me namė kudo nė Europė. Por thua jemi ne qė nuk kemi rrespekt pėr tokėn tonė qė jemi katandisur nė importimin e cdo gjėje nga jashtė, dhe jemi kthyer de fakto nė njė koloni konsumatore pėr Euromaxet Serbe dhe supermarketet Italiane.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Hyllien : 12-09-2010 mė 23:17
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •