Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 18 prej 18
  1. #1
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime

    Lajme ekonomike

    Doganat, nė gusht u arkėtuan 11.4 miliardė lekė

    Bilanci pėr realizimin e planit tė tė ardhurave doganore pėr muajin gusht dhe pėr tetė mujorin e kėtij viti ka rezultuar pozitiv pėr doganat. Sipas Drejtorisė sė Pėrgjithshme gjatė muajit qė kaloi u arkėtuan 11.41 miliardė lekė nga 11.24 miliardė tė planifikuara. Nė pėrqindje kjo pėrfaqėson 101.5 pėr qind tė planit tė parashikuar me njė tejkalim prej 168 milionė lekėsh. Krahasuar me tė njėjtin muaj tė njė viti mė parė janė arkėtuar 812 milionė leke mė tepėr ose 8.5 pėr qind mė shumė. Ndėrkohė qė nėse realizimin e tė ardhurave e zhvendosim nė kontekstin e tetėmujorit sipas Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Doganave realizmi i planit ėshtė arritur nė masėn 101.5 pėr qind. "Administrata Doganore nė 8 mujorin e vitit 2010 arkėton 77.40 mld lekė nga 76.85 miliardė tė planifikuara, me njė realizim tė planit tė tė ardhurave nė masėn 101.5 %, ose me njė tejkalim prej 545 miliardė lekė", thuhet nė njoftimin pėr shtyp.

    03 SHTATOR 2010 - Gazeta Panorama
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  2. #2
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime
    INSTAT: Ne korrik, eksportet jane rritur me 39.3 per qind

    Niveli i eksporteve ne muajin korrik eshte rritur me 39,3 per qind krahasuar me te njejten periudhe te nje viti me pare. Sipas Institutit te Statistikave, ecuri pozitive eshte shenuar kryesisht ne grupin lekure dhe tekstile me 46,1 per qind. Nga ana tjeter, edhe importet kane shenuar rritje me 21 per qind krahasuar me vitin e kaluar ku grupi “Materiale Ndertimi” dhe “Metale” eshte ai qe ka shenuar rritjen me te larte me 30,4 per qind. Po ashtu edhe grupi ushqime, pije, duhan u rrit me 20,8 %. Nderkohe, partneri kryesor i vendit tone per shkembimet tregtare vazhdon te mbetet Bashkimi Evropian, kryesisht Italia dhe Greqia me 65 per qind te nivelit total.

    Koha Jone
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  3. #3
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime
    “Arritjet ekonomike, Shqiperia ngjiti 8 vende”

    Eshte publikuar nje raport i konkurrences globale 2010-2011 nga Forumi Ekonomik Boteror i cili rendit vendet e globit sipas arritjeve te tyre ekonomike dhe zhvillimeve te tjera ne gjithe aspektet. Ne kete raport Shqiperia ka shenuar permiresime pasi eshte ngjitur me 8 vende nga vendi i 96 kur renditej vitin e shkuar ne vendin e 88-te. Gjithsej ne kete raport jane perfshire 139 vende te botes. Raporti perfshin ecurine ne institucione, infrastrukturen mjedisin makroekonomik, arsimin e shendetin, eficencen e prodhimeve te tregut, eficencen e tregut te punes, zhvillimin e tregut financiar, gatishmeria teknologjike, madhesia e tregut, sofistikimi i biznesit, shpikjet e reja etj. Kjo renditje llogaritet ne baze te te dhenave ekonomike te bera publike tashme nga gjitha vendet, por edhe ne baze te pyetjeve ndaj qytetareve. E per kete studim jane pyetur 13 500 njerez ne 139 vende. Raporti eshte gjithsej 515 faqe. Nderkohe e vecante ne kete raport te fundit eshte renia e SHBA-se ne renditje. SHBA ka rene ne listen e konkurrences te pergatitur nga forumi ekonomik boteror. Keshtu SHBA tashme renditet ne vend te katert te ketij vezhgimi. Sipas listes se re te konkurrences ne vend te pare eshte Zvicra e cila i zuri vendin SHBA-se vitin e shkuar. Tashme ne vend te dyte kalon Suedia dhe ne vend te trete Singapori duke e zbritur SHBA-ne ne vend te katert. Gjermania ne kete liste eshte ne vend te peste si vendi i pozicionuar me mire nga e gjithe eurozona. Britania ka rene ne kete liste dhe eshte ne vendin e 12-te. SHBA ka humbur terren pas thirrjeve per dobesimin e institucioneve publike e private dhe pas shqetesimeve per gjendjen e tregjeve financiare. Suedia eshte ne rangun me te mire krahasuar me vendet nordike. Raporti i fundit i forumit ekonomik boteror reflekton permiresimin e ekonomise ne vendet ne zhvillim edhe pse thuhet se duhet kohe para se ato te krahasohen me boten e zhvilluar per konkurrencen. Kina eshte ne vendin e 27-te edhe pse eshte ngjitur me dy vende dhe pastaj vijne ekonomite e tjera si India, Brazili e Rusia. E vecante eshte zbritja ne kete raport e Greqise nga vendi i 71-te, ne vendin e 83-te.

    Koha Jone

    The Global Competitiveness Report 2010-2011
    http://www.weforum.org/en/initiative...port/index.htm
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    4,218
    Faleminderit
    1
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga shigjeta Lexo Postimin
    Doganat, nė gusht u arkėtuan 11.4 miliardė lekė

    Bilanci pėr realizimin e planit tė tė ardhurave doganore pėr muajin gusht dhe pėr tetė mujorin e kėtij viti ka rezultuar pozitiv pėr doganat. Sipas Drejtorisė sė Pėrgjithshme gjatė muajit qė kaloi u arkėtuan 11.41 miliardė lekė nga 11.24 miliardė tė planifikuara. Nė pėrqindje kjo pėrfaqėson 101.5 pėr qind tė planit tė parashikuar me njė tejkalim prej 168 milionė lekėsh. Krahasuar me tė njėjtin muaj tė njė viti mė parė janė arkėtuar 812 milionė leke mė tepėr ose 8.5 pėr qind mė shumė. Ndėrkohė qė nėse realizimin e tė ardhurave e zhvendosim nė kontekstin e tetėmujorit sipas Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Doganave realizmi i planit ėshtė arritur nė masėn 101.5 pėr qind. "Administrata Doganore nė 8 mujorin e vitit 2010 arkėton 77.40 mld lekė nga 76.85 miliardė tė planifikuara, me njė realizim tė planit tė tė ardhurave nė masėn 101.5 %, ose me njė tejkalim prej 545 miliardė lekė", thuhet nė njoftimin pėr shtyp.

    03 SHTATOR 2010 - Gazeta Panorama
    Nuk do ishte me drejte,sipas drejtoris se doganave;qe realizimi i planit o tejkalimi i shifres te 168 milion lekeve,te shprehej ne nje perqindje me "normale"?Pse 101.5%?.....
    Tejkalimi o fitimi i doganes,eshte diferenca e 11.41 miliarde leke nga 11.24 miliard leke...pra eshte plus 1.5 o 0.5 o..X perqind....jo njeqind e ca perqind.
    Qe te kuptojme dhe vleren e vertete te fitimit o te realizimit,per aq sa mar vesh nga matematika o ekonomia.

  5. #5
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime
    Citim Postuar mė parė nga SERAFIM DILO Lexo Postimin
    Nuk do ishte me drejte,sipas drejtoris se doganave;qe realizimi i planit o tejkalimi i shifres te 168 milion lekeve,te shprehej ne nje perqindje me "normale"?Pse 101.5%?.....
    Tejkalimi o fitimi i doganes,eshte diferenca e 11.41 miliarde leke nga 11.24 miliard leke...pra eshte plus 1.5 o 0.5 o..X perqind....jo njeqind e ca perqind.
    Qe te kuptojme dhe vleren e vertete te fitimit o te realizimit,per aq sa mar vesh nga matematika o ekonomia.
    Matematike e sakte, po sido ta paraqesesh mbetet nje vlere pozitive. (mund te ishte edhe negative ose e thene ndryshe me pak se sa pritej )
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    4,218
    Faleminderit
    1
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga shigjeta Lexo Postimin
    Matematike e sakte, po sido ta paraqesesh mbetet nje vlere pozitive. (mund te ishte edhe negative ose e thene ndryshe me pak se sa pritej :) )
    E kuptova,flm.
    Po edhe nje pyetje tjeter "kot",me qe je me shume e me mire e informuar:Keto leke jane reale,dmth,futen vertet shifrat e deklaruara ne arken e shtetit?Kontrollohen?.

    Se ate te diferences nga muaji ne muaj...(vlen vetem per doganen)..nje muaj ka 31 dite e nje tjeter ka 30 o me pak dite,pa vene edhe ditet e pushimit..etj etj..

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e pranvera bica
    Anėtarėsuar
    23-03-2009
    Vendndodhja
    Atje ku ka serenata.
    Postime
    4,985
    Faleminderit
    10
    28 falenderime nė 23 postime
    Shume mire Shigjeta!Ashtu eshte treguesit e doganave dhe importeve jane pozitive dhe kjo jo se nuk eshte nje gje e mire...por keta tregetare qe importojne mos abuzojne ne kurris te konsumatorit me cmimet se pastaj ka tregues te tjere qe jane llaftari... p.sh treguesi per fuqine blerese sa vjen e po bie...dhe ato mallra qe vijne nga doganat kalben e groposen nga tregetaret ...nje aspekt vetem...duhet koordinim i puneve!

  8. #8
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime
    Citim Postuar mė parė nga SERAFIM DILO Lexo Postimin
    E kuptova,flm.
    Po edhe nje pyetje tjeter "kot",me qe je me shume e me mire e informuar: Keto leke jane reale,dmth,futen vertet shifrat e deklaruara ne arken e shtetit?Kontrollohen?.

    Se ate te diferences nga muaji ne muaj...(vlen vetem per doganen)..nje muaj ka 31 dite e nje tjeter ka 30 o me pak dite,pa vene edhe ditet e pushimit..etj etj..
    Krahasimi po behet me parashikimin qe pritej te arrihej dhe me muajin gusht te vitit te kaluar. Mesa di une nuk ka ndryshuar gje kalendari nga vjet, sivjet, per numrin e diteve lol

    Per pyetjet e tjera, nje info me te sakte mund ta jap Kontrolli i Larte i Shtetit
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  9. #9
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime
    Citim Postuar mė parė nga pranvera bica Lexo Postimin
    Shume mire Shigjeta!Ashtu eshte treguesit e doganave dhe importeve jane pozitive dhe kjo jo se nuk eshte nje gje e mire...por keta tregetare qe importojne mos abuzojne ne kurris te konsumatorit me cmimet se pastaj ka tregues te tjere qe jane llaftari... p.sh treguesi per fuqine blerese sa vjen e po bie...dhe ato mallra qe vijne nga doganat kalben e groposen nga tregetaret ...nje aspekt vetem...duhet koordinim i puneve!
    Ke te drejte, konsumatori eshte ai per te cilin jemi te gjithe te interesuar, duke qene qe perfshihemi dhe vete Nuk di qe te jene groposur mallra... Produktet kane nje kosto dhe zakonisht cmimet i vendos kerkese/oferta. Gjithashtu, me vjen mire qe edhe ne Shqiperi ekzistojne tashme mekanizmat per mbrojtjen e konsumatorit sic eshte Zyra per Mbrojtje e Konsumatorit etj
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga shigjeta : 12-09-2010 mė 13:02
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  10. #10
    . Maska e illyrian rex
    Anėtarėsuar
    11-10-2009
    Vendndodhja
    ne fronin tim
    Postime
    4,219
    Faleminderit
    4
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Eksporti nė Kosovė rrite 15 pėr qind krahasuar me vitin e kaluar

    Prishtinė, 13 nėntor - Stabilizimi i ekonomisė botėrore ėshtė duke ndikuar mirė edhe pėr ekonominė kosovare. Mė sė shumti aktualisht ėshtė duke pėrfituar Ferronikeli, eksportet e tė cilit kanė ndryshuar bilancin me importin. Sipas tė dhėnave tė Doganave tė Kosovės, nė nėntėmujorin e kėtij viti eksporti ka shėnuar rritje nė 15% krahasuar me periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar. I gjithė ky zhvillim pozitiv vjen nga ndėrtimi i autostradės Morinė-Durrės, e cila ka ndikuar qė pjesa dėrrmuese e eksportit tė kalojė nėpėrmjet saj dhe portit tė Durrėsit. Ndėrkohė qė eksporti nga pjesa me kufirin me Serbinė vazhdon tė mbetet zero, mirėpo drejtuesit e doganave kanė konfirmuar se ka raste kur nėpėr pikat doganore qė lidhen me kėtė shtet po kalojnė kamionė me dy palė dokumente, tė Doganės sė Kosovės dhe strukturave paralele serbe.

    p.s. Shigjeta, a vlen kjo teme edhe per lajmet nga Kosova?...nese jo, ju lus ta hapni nje teme tjeter. Faleminderit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga illyrian rex : 14-11-2010 mė 17:16

  11. #11
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime
    Citim Postuar mė parė nga illyrian rex Lexo Postimin
    Eksporti nė Kosovė rrite 15 pėr qind krahasuar me vitin e kaluar

    Prishtinė, 13 nėntor - Stabilizimi i ekonomisė botėrore ėshtė duke ndikuar mirė edhe pėr ekonominė kosovare. Mė sė shumti aktualisht ėshtė duke pėrfituar Ferronikeli, eksportet e tė cilit kanė ndryshuar bilancin me importin. Sipas tė dhėnave tė Doganave tė Kosovės, nė nėntėmujorin e kėtij viti eksporti ka shėnuar rritje nė 15% krahasuar me periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar. I gjithė ky zhvillim pozitiv vjen nga ndėrtimi i autostradės Morinė-Durrės, e cila ka ndikuar qė pjesa dėrrmuese e eksportit tė kalojė nėpėrmjet saj dhe portit tė Durrėsit. Ndėrkohė qė eksporti nga pjesa me kufirin me Serbinė vazhdon tė mbetet zero, mirėpo drejtuesit e doganave kanė konfirmuar se ka raste kur nėpėr pikat doganore qė lidhen me kėtė shtet po kalojnė kamionė me dy palė dokumente, tė Doganės sė Kosovės dhe strukturave paralele serbe.

    p.s. Shigjeta, a vlen kjo teme edhe per lajmet nga Kosova?...nese jo, ju lus ta hapni nje teme tjeter. Faleminderit.
    Sigurisht qe vlen e njejta teme. Eshte mire kur lexon lajme pozitive. Ajo qe do shtoja ishte se kur sillni lajmin vendosni edhe burimin nga e keni shkeputur, kjo vlen edhe per lajmin e mesiperm.
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  12. #12
    . Maska e illyrian rex
    Anėtarėsuar
    11-10-2009
    Vendndodhja
    ne fronin tim
    Postime
    4,219
    Faleminderit
    4
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga shigjeta Lexo Postimin
    Sigurisht qe vlen e njejta teme. Eshte mire kur lexon lajme pozitive. Ajo qe do shtoja ishte se kur sillni lajmin vendosni edhe burimin nga e keni shkeputur, kjo vlen edhe per lajmin e mesiperm.
    Ke te drejte. Po e sjell nje lajm te ngjajshem por nga nje burim tjeter. Bashke me linkun.

    Metalet ngjallin eksportin

    Dogana e Kosovės raporton se eksportet e Kosovės janė rritur pėr 15 pėr qind, nėntė muajt e kėtij viti. Nga importi janė 1.5 miliard euro, kurse eksport 280 milionė euro. Rritja ka ardhur pas rritjes se ēmimit tė metaleve nė tregun botėror. Fatin e njėjtė nuk e kanė pasur prodhuesit e kėrpudhave.

    Nga Agon Sinanaj mė 15 nėntor 2010 nė ora 12:31
    Ndėrmarrjes “Fungo FF”, qė njihet pėr eksportimin e kėrpudhave, sivjet nuk i kanė dalė llogaritė, siē i kishte planifikuar. Stoqet me kėrpudha kanė mbetur pa u shitur, ndonėse jemi nė muajin nėntor.
    Fatmir Krasniqi, pronar i kėsaj ndėrmarrjeje, thotė se ndryshe nga viti i kaluar kur kishte eksportuar pėr Itali 70 tonė kėrpudha, sivjet shpreson qė me “qykė tė zorit”, tė arrijė t’i eksportojė 30 tonė.

    “Eksporti i kėrpudhave sivjet ka rėnė pėr 50 pėr qind”, thotė Krasniqi.
    Ndėrkohė, nė kohėn e krizės financiare, kur ēmimet e metaleve patėn rėnė, e me kėtė edhe eksporti i tyre, ka qenė pikėrisht tregtia e kėrpudhave, qė e mbante nė nivel edhe ata pak eksport. Por, kėtė vit, gjerat kanė shkuar nė drejtim tė kundėrt. Ėshtė rritur ēmimi i metaleve nė tregun botėrorė, duke e rritur kėshtu eksportin e metaleve. Nga ana tjetėr, eksporti i kėrpudhave, sipas tregtarėve, ka rėnė pėr 50 pėr qind.

    Kėshtu, pėr nėntė muajt e kėtij vitit, Dogana e Kosovės, raporton pėr rritje tė eksportit pėr 15 pėr qind, krahasuar me pėrudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar. Nga importi janė 1.5 miliard euro, kurse eksport 280 milionė euro. Krahasuar me periudhėn e njėjtė tė vitit tė kaluar, kur eksporti ishte 130 milionė euro.

    Adritatik Stavileci, zėdhėnės i Doganave, ka thėnė se kjo rritje ka ardhur pas rritjes se ēmimeve tė metaleve nė tregun botėror.

    “Pjesėmarrja me tė madhe e ka Ferronikeli me eksportimin e nikelit. Po ashtu, ėshtė rritur edhe eksporti i produkteve konsumuese”, tha Stavileci, pėr Express.

    Ky zhvillim pozitiv vjen edhe nga ndėrtimi i autostradės Morin-Durrės, e cila ka ndikuar qė pjesa dėrrmuese e eksportit tė kalojė nėpėrmjet saj dhe portit tė Durrėsit. Ndėrkohė qė, eksporti nga pjesa me kufirin me Serbinė vazhdon tė mbetet zero.

    Megjithėkėtė, Krasniqi thotė se sivjet ėshtė pėrballur mė shumė probleme. Posaēėrisht pėrmend tregtarėt ilegalė, tė cilėt pėrmes veriut tė vendit po shesin kėrpudha nė Serbi, duke i dėmtuar ndėrmarrjet serioze.

    Nė anėn tjetėr, kostoja e transportit pėr Mal tė Zi, thotė Krasniqi ėshtė shumė mė e shtrenjtė. Aq me tepėr kur kėrpudhat janė bimė tė ndjeshme, qė mund tė prishen shumė lehtė nėse transporti vonon deri tė blerėsi.

    “Malli zakonisht na vonohet deri nė 48 orė, qė pėr blerėsit italianė shumė herė nuk ėshtė mė atraktivė. Ndėshkimi pastaj na vjen duke na ulur ēmimin”, thotė Krasniqi.

    Ai tregon se si nė dy raste blerėsit ia kanė ulur ēmimin e mallit, pasi e kanė pranuar atė. Arsyetimi i tyre, sipas Krasniqit, ka qenė se kėrpudhat nuk janė mė cilėsore, pasi kishin kaluar shumė gjatė nė kamion.

    “Veē vitin e kaluar dy blerės ma kanė zbritur ēmimin”, tregon ai.

    Ndryshe, stabilizimi i ekonomisė botėrore ėshtė duke ndikuar mirė edhe pėr ekonominė kosovare. Mė sė shumti aktualisht ėshtė duke pėrfituar Ferronikeli, eksportet e tė cilit kanė ndryshuar bilancin me importin.

    Ndėrkohė qė eksporti nga pjesa me kufirin me Serbinė vazhdon tė mbetet zero.

    Megjithatė, drejtuesit e doganave kanė konfirmuar se ka raste kur nėpėr pikat doganore qė lidhen me kėtė shtet po kalojnė kamionė me dy palė dokumente, tė Doganės sė Kosovės dhe strukturave paralele serbe.



    http://gazetaexpress.com/?cid=1,14,41773

  13. #13
    . Maska e illyrian rex
    Anėtarėsuar
    11-10-2009
    Vendndodhja
    ne fronin tim
    Postime
    4,219
    Faleminderit
    4
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    BERZH: Vazhdon rritja e ekonomisė shqiptare



    Banka Europiane pėr Rindėrtim e Zhvillim publikoi dje nė Londėr raportin vjetor pėr vendet nė tranzicion, ku edhe kėtė vit vlerėson se Shqipėria do tė shėnojė rritjen mė tė lartė nė Europėn juglindore me 3 pėr qind.

    Nė BERZH mendojnė se rritja ka ardhur pėr shkak tė disa faktorėve, si mosprekja e drejtpėrdrejtė nga zhvillimet ekonomike globale, stabiliteti makroekonomik dhe politikat e kujdesshme financiare.

    Nė njė intervistė qė i dha BBC-sė, ekonomisti pėrgjegjės pėr Europėn juglindore nė BERZH, Peter Sanfey, shpjegon se ndėrsa bizneset e vogla janė shtylla kurrizore e ekonomisė shqiptare, vendi ka mbetur pak prapa nė zhvillimin e potencialit qe ka pėr eksport.

    Duke mos qenė vend anėtar, Kosova nuk pėrfshihet nė raportin e BERZH-it, por eksperti i BERZH-it thotė se vendi ka shėnuar disa pėrparime nė fushėn e zhvillimit dhe reformave.

    Ekonomistin e BERZH-it Peter Sanfey e intervistoi Sokol Gruda. Ai fillimisht flet pėr faktorėt qė kanė ndikuar nė rritjen e ekonomisė sė Shqipėrisė.

    Peter Sanfey: Mendoj se ka disa faktorė qė ndikojnė nė kėtė rritje, nuk mund tė veēojmė vetėm njė prej tyre. Ma merr mendja se ia vlen tė theksosh se ekonomia shqiptare ėshtė pak mė e mbrojtur nga zhvillimet botėrore, krahasuar me disa prej ekonomive tė tjera nė rajon.

    Prandaj, mendoj se ėshtė prekur mė pak nga kriza globale. Por ka edhe faktorė tė brendshėm dhe unė do tė theksoja faktin se qeveria dhe Banka Qendrore kanė krijuar njė bazė mjaft tė mirė gjatė viteve, pėrsa i pėrket stabilitetit makroekonomik, politikės se kujdesshme financiare dhe pėrmes njė politike tė suksesshme monetare. Kjo ka kontribuar nė mbajtjen e inflacionit nė nivel tė ulėt dhe ka ndikuar pozitivisht nė besimin e bizneseve dhe investitorėve. Kjo pėrbėn njė pjesė tė shpjegimit se pėrse ekonomia shqiptare ka arritur t'ia dalė kėshtu, nė mnyrė thuajse unike nė Europėn jug-lindore apo edhe nė atė qendrore, duke e shmangur, deri mė tani, recesionin.

    BBC: Ju thoni 'pak mė e mbrojtur' nga zhvillimet botėrore, por nė raport BERZH-i e pranon se kriza ekonomike nė Greqi ka njė ndikim tė madh nė nivelin e fondeve qė dėrgojne emigrantėt nė Shqipėri (remitancat). Nė kushtet kur ekonomia greke vazhdon tė ketė probleme, nė ēfarė drejtimesh duhet ta kėrkojė Shqipėria rritjen e qėndrueshme?

    Peter Sanfey: Po, ne parashikojmė njėfarė ngadalėsimi pėr vitin e ardhshėm dhe kjo vjen pjesėrisht pėr shkak tė vėshtirėsive qė po pėrjeton Greqia. Sigurisht me Greqinė ka lidhje tė ngushta tregtare dhe investimesh gjė qė ka lidhje tė rėndėsishme me tė ardhurat nga qė sigurojnė shqiptarėt qė punojnė nė Greqi. Gjendja nė Greqi, pra, do tė ketė njė ndikim negativ.

    Por Shqipėria ka pėrparuar shumė gjatė 10-15 vjetėve tė fundit, nė kuptimin e fazės sė tranzicionit, nė kuptimin e reformave, nė kuptimin e ecjes drejt Bashkimit Europian. Unė mendoj se vendi i Shqipėrisė ėshtė nė Bashkimin Europian, duke vazhduar me reformat strukturore, pėrafrimin e legjislacionit me standardet e Bashkimit Europian dhe hapjen e mėtejshme ndaj BE-sė dhe tregjeve globale.

    BBC: Sipas raportit tė BERZH-it pėr vendet nė tranzicion, Bosnjė-Hercegovina, Maqedonia dhe Serbia pėrfitojnė nga kėrkesa globale pėr metale tė rėndėsishme dhe projektet infrastrukturore (nė rastin e Serbisė). Nė ēfarė mbėshtet vlerėsimi pėr vazhdimin e rritjes sė ekonomisė sė Shqipėrisė?

    Peter Sanfey: Shqipėria nuk bazohet nė njė industri tė posaēme. Shumica e bizneseve janė tė vogla, shumė prej tyre janė mikro-biznese.

    Nė Shqipėri kemi vėnė re shpirtin e sipėrmarrjes dhe bizneset e vogla janė shtylla kurrizore e ekonomisė. Shqipėria ėshtė pak prapa nė zhvillimin e potencialit tė vet tė eksportit. Raporti i eksporteve ne kluadėr tė DGP-sė ėshtė mė i ulėt se mesatarja e rajonit. Kjo ėshtė njė fushė, ku nė njė periudhė afatshkurtėr Shqipėria duhet tė shėnojė pėrparim.

    Nė raportin e BERZH-it ka njė kapitull tė posaēėm pėr lidhjen mes eksporteve dhe mundėsive nė gjithė rajonin. Eksportet janė njė burim i rėndėsishėm i rritjes ekonomike dhe kjo ėshtė rruga qė Shqipėria duhet tė ndjekė.

    BBC: Nė raportin e BERZH-it vlerėsohet se "politikat e brendshme populiste mund ta shtojnė pasigurinė e investitorėve". A ka BERZH-i indikacione se zbatohen politika tė tilla nė Europėn juglindore e, veēmas, nė Shqipėri, ta zėmė pėrmes rritjes sė pensioneve, pagave tė administratės, etj.?

    Peter Sanfey: Jo, unė mendoj se Evropa Juglindore si rajon ka arritur ta pėrballojė krizėn shumė mirė.

    Sigurisht disa vende janė prekur rėndė, si Rumania qė shėnoi njė rritje negative -7% vitin e kaluar, apo Bullgaria me -5%, por tė inkurajon fakti qė po shohim se reformat strukturore qė janė ndėrmarrė gjatė dy dekadave tė fundit, qė prej fillimit tė tranzicionit nė kėtė rajon, nė pėrgjithėsi, nuk janė kompromentuar.

    Dihet qė politikanėt nė ēdo vend gjenden nėn presion kur tė ardhurat bien, kur rritet numri i tė papunėve dhe bashkė me kėtė edhe varfėria.

    Mendoj se politikbėrėsit nė rajon, pėrfshirė edhe ata nė Shqipėri, kanė vepruar me pėrgjegjėsi dhe maturi pėrballė kėsaj krize. Prandaj mendoj se ky rajon e ka pėrballuar mirė presionin pėr tė ndėrmarrė politika mė populiste.

    BBC: Cila ėshtė pamja e pėrgjithshme qė ka EBRD pėr ecurinė ekonomike tė Shqipėrisė?

    Peter Sanfey: Unė do tė thosha, dhe nė fakt kėtė e kam thėnė pėr disa vite me radhė, se Shqipėria po ecėn mirė duke patur parasysh startin shumė tė vėshtirė qė pati nė fillim tė tranzicionit nė vitet 90' - 91'.

    Tė gjithė i dimė kushtet nė tė cilat ishte atėherė vendi si rezultat i sundimit tė njė forme ekstreme tė komunizmit pėr mė shumė se 45 vjet. Pra, Shqipėria u nis nga njė start shumė mė i vėshtirė nė rrugėn e tranzicionit nė krahasim me fqinjėt e saj.

    Duke e patur kėtė parasysh, mund tė them se ky vend ka bėrė pėrparime shumė tė dukshme. Shqipėria ka ende shumė punė pėr tė bėrė, por mė duhet tė them se ky ėshtė njė vend qė ka kaluar nga periudhat e mungesės sė stabilitetit, siē ndodhi nė fillim tė viteve 90 dhe nė vitin 97, nė njė stad kur gjatė dekadės sė fundit ka qenė, si tė them, njė shembull stabiliteti nė rajon dhe kėtė e shohim edhe nė treguesit ekonomikė.

    BBC: Kosova nuk bėn pjesė nė raportin e vendeve nė tranzicion qė pėrfshihen nė hartėn rajonale tė BERZH-it, pavarėsisht se po lobohet qė Kosova tė bėhet pjesė e saj. Ēfarė interesimi shpreh Banka nė monitorimin, vlerėsimin dhe mbėshtetjen e ekonomisė sė shtetit mė tė ri tė Europės?

    Peter Sanfey:Ne kemi investime nė Kosovė dhe kemi zyrėn tonė nė Prishtinė. Jemi tė angazhuar qė tė kemi marrėdhėnie biznesi me Kosovėn dhe t'i shtojmė ato. Ne bėjmė vlerėsimin e situatės nė Kosovė, duke mbledhur tė dhėna pėr zhvillimin ekonomik.

    Por, duhet ta kuptoni se pėr shkak se Kosova nuk ėshtė vend anėtar i BERZH-it nė kėtė moment, ne nuk mund tė bėjmė dot vlerėsime tė ngjashme pėr tė nė raportet qė bėjmė publike pėr vendet ku ne kemi aktivitetin tonė.

    Sidoqoftė, ajo qė mund tė them, me terma tė pėrgjithshme, ėshtė se edhe nė Kosovė po shohim disa pėrparime pėrsa i pėrket zhvillimit ekonomik dhe reformave.

    17.11.2010
    http://www.bbc.co.uk/albanian/region..._ebrd_ir.shtml
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga illyrian rex : 17-11-2010 mė 13:28

  14. #14
    . Maska e illyrian rex
    Anėtarėsuar
    11-10-2009
    Vendndodhja
    ne fronin tim
    Postime
    4,219
    Faleminderit
    4
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Tregu i Kosovės po e mban “gjallė” Maqedoninė

    Qendra Maqedonase e Biznesit nė Prishtinė, si duket, po e kryen me sukses misionin e saj, pėr tėrheqjen e kompanive tė Maqedonisė pėr tė hyrė dhe investuar nė tregun kosovar.
    Kjo pėrfaqėsi, e cila ėshtė logjistikė pėr kompanitė nga Maqedonia dhe funksionon nė kuadėr tė Qendrės pėr Zhvillimin e Sipėrmarrjeve, ėshtė bėrė pėr shkak se ky vend po paraqitet si njė treg i madh dhe shumė atraktiv pėr bizneset e Maqedonisė, njofton agjencia e lajmeve INA.


    Jovan Maxhovski, menaxher rajonal pėr Maqedoni, Kosovė dhe Shqipėri, ka thėnė se Shėrbimet e kėsaj qendre deri tani i shfrytėzojnė njė numėr i madh i kompanive.

    Kosova importin mė tė madh tė mallrave e ka nga Maqedonia, rreth njė e katėrta e importit tė pėrgjithshėm, ndėrsa Maqedonia eksportin mė tė madh e ka nė Kosovė.

    Shpesh ėshtė thėnė se tregu i Kosovės ka mbajtur gjallė kompanitė maqedonase, jo vetėm nė dyvjetorin e fundit kur ka pėrfshirė kriza globale, por qė nga vitit 1999 e kėtej.

    Sipas tė dhėnave tė Odės Ekonomike tė Maqedonisė, nga janari deri nė shtator tė vitit tė kaluar Maqedonia ka eksportuar nė Kosovė mallra nė vlerė prej rreth 328 milionė euro, qė shėnon rritje tė dukshme nė krahasim me periudhėn e njėjtė tė vitit 2009 kur ėshtė shėnuar eksport nė vlerė prej 206 milionė dollarė. Derisa nė nėntė muajt e parė tė vitit 2010 nga Kosova nė Maqedoni janė eksportuar mallra nė vlerė prej rreth 15 milionė dollarė .

    Oda Ekonomike e Maqedonisė pėr vitin 2011 kėtė vit parashikojnė rritje akoma tė eksportit tė Maqedonisė nė Kosovė, sidomos tė prodhimeve bujqėsore.

    Mungesa e ofertės mė tė madhe tė prodhimeve bujqėsore nga prodhimi vendas dhe konkurrenca e lartė e produkteve tė Maqedonisė numėrohen si shkaqet kryesore tė vazhdimit tė trendit pozitiv tė eksportit tė Maqedonisė nė kėto dy vende fqinje.

    “Presim qė me Kosovėn edhe mė tej tė jetė trendi pozitiv i kėmbimit tregtar, pasi Kosova nuk ka rrjet tė zhvilluar pėr tregti tė lirė, ndėrsa nė kuadėr tė CEFTA-s ka qarkullim tė vėshtirėsuar me Serbinė, Bosnjė e Hercegovinėn dhe me Shqipėrinė”, ka thėnė pėr gazetėn Koha, Lubica Nuri nga Drejtoria pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare tė Odės Ekonomike tė Maqedonisė. /Telegrafi/

    http://www.telegrafi.com/?id=46&a=7160

  15. #15
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime
    Rriten eksportet, thyejne rekordet

    Publikohet bilanci i tregtise se jashtme per muajin dhjetor te vitit 2010. Sipas te dhenave te publikuara nga Instituti i Statistikave, ne Dhjetor 2010 u eksportuan 13,743 milione leke mallra, me ulje 3.5 per qind ne krahasim me Nentor 2010, por ama me nje rritje me 39.4 per qind ne krahasim me Dhjetor 2009, krahasim i cili merret si baze per cdo lloj bilanci te INSTAT-it. Nga statistikat vjetore, del se ne vitin 2010, eksportet "Made in Albania" u dyfishuan, ne krahasim me vitin paraardhes, duke shenuar 75 miliarde leke. Kesisoj, eksportet thyejne te gjitha rekordet e deritanishme, duke arritur ne 160 miliarde leke, ose 1 miliard e 200 milione euro. Bilanci Sipas Institutit te Statistikave, ne Dhjetor te vitit te kaluar u eksportuan 13.743 milione leke mallra, me ulje 3.5 per qind ne krahasim me Nentor 2010 dhe rritje me 39.4 per qind ne krahasim me Dhjetor 2009. nga ana tjeter, u importuan 48.843 milione leke mallra me rritje 16.9 per qind ne krahasim me Nentor 2010 dhe rritje 13.1 per qind ne krahasim me Dhjetor 2009. Deficiti tregtar i ketij muaji eshte 35.100 mln leke, duke shenuar nje rritje prej 27.5 per qind krahasuar me muajin paraardhes dhe nje rritje prej 5.3 per qind krahasuar me Dhjetor 2009. Tregtia me vendet e BE eshte 65.9 per qind. Partneret kryesore tregtare vazhdojne te jene Italia dhe Greqia. Me Italine eksporti eshte 49.1 per qind dhe importi 27.1 per qind, ndersa me Greqine, eksporti eshte 5.5 per qind dhe importi 14.4 per qind. Disa nga partneret tane tregtare me te cilet eksporti dhe importi eshte rritur, jane per eksportin, Greqi, Belgjike, Britani e Madhe, Spanje, Ukraine, etj, dhe per importin, Greqi, Gjermani, Itali, Kine, Turqi, etj. Krahasimi me muajin paraardhes per disa nga grup mallrat tregon qe: Eksporti i grupit "Prodhime druri dhe letre" u rrit 31.2 per qind, "Produkte kimike dhe plastike" u rrit 21.4 per qind, "Lekure dhe artikujt prej tyre" u rrit 13.3 per qind, etj. Shitjet Indeksi i volumit te shitjeve ne tregtine me pakice ne tremujorin e trete 2010 arriti 174.6 per qind, kundrejt vitit baze (2005=100). Krahasuar me te njejten periudhe te vitit paraardhes, indeksi i volumit te shitjeve ne tregtine me pakice eshte ulur 0.6 per qind, ndersa krahasuar me tremujorin paraardhes eshte rritur 2.7 per qind. Ne grupin "Artikuj te perzier kryesisht jo ushqimor ne njesi tregtare jo te specializuara" indeksi i volumit te shitjeve eshte rritur 8.7 per qind ne kete tremujor krahasuar me tremujorin paraardhes. Ne grupin "Tregtia dhe riparimi i automjeteve" indeksi i volumit te shitjeve eshte rritur 4.7 per qind krahasuar me te njejten periudhe te vitit paraardhes, ndersa krahasuar me tremujorin paraardhes ky indeks eshte rritur 2.6 per qind. Brenda grupit "Tregtia, mirembajtja dhe riparimi i automjeteve dhe motocikletave " ne grupin "Tregtia me pakice e karburanteve", indeksi i volumit te shitjeve per tremujorin e trete 2010 eshte rritur 9.4 per qind krahasuar me tremujorin paraardhes. Krahasuar me tremujorin e trete te vitit paraardhes indeksi i volumit te shitjeve ne grupin "Tregtia me pakice e karburanteve" eshte rritur 15.9 per qind. Tendenca vjetore Rritja e eksporteve ne vlera vjetore Per here te pare gjate vitit 2010, eksportet "Made in Albania" u dyfishuan, ne krahasim me vitin paraardhes, duke shenuar 75 miliarde leke. Sipas te dhenave te fundit nga Drejtoria e Pergjithshme e Doganave, qe i perkasin vitit 2010, eksportet thyejne te gjitha rekordet, duke arritur ne 160 miliarde ose 1 miliarde e 200 milione euro. Sipas burimeve zyrtare ne dogana, eksportet "Made in Albania" gjate vitit 2010 kane rritje ne sasi e vlere, krahasuar me vitin 2009, me nje rritje 100 per qind. Rritje kane shenuar edhe rieksportet qe tashme njihen si, si eksporte per te cilat ne vendin tone eshte perdorur vetem forca e punes, ndersa lenda e pare vjen nga jashte, te tilla jane bizneset e fasonit, rrobaqepesite dhe fabrikat e prodhimit te kepuceve

    KJ
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  16. #16
    Back Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Montagne Blanche
    Mosha
    27
    Postime
    3,426
    Faleminderit
    2
    2 falenderime nė 2 postime
    Nga nesėr, shėrbimet pėr qytetarėt 20 % mė shtrenjtė

    TIRANĖ- Nesėr fillon sė zbatuari regjimi i ri i Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar pėr profesionet e lira, gjė e cila pritet tė shtrenjtojė edhe mė tepėr shėrbimet pėr qytetarėt. Pėr ēdo vizitė tek mjeku nė klinikė private, takim me stomatologun, noteri dokumenti etj., qytetarėve do t'iu duhet tė paguajnė 20 pėr qind mė shumė para krahasuar me ē'kanė paguar mė parė.

    Ndryshimet e miratuara nga qeveria disa javė mė parė nė vendimin pėr profesionet e lira duke hequr kufirin minimal tė TVSH-sė mbi kėto profesione hyn sė shpejti nė fuqi ndėrsa pritet qė kjo tė fillojė tė vėrehet tek ēmimet me tė cilat do t'iu ofrohen shėrbimet qytetarėve.

    Kjo ėshtė e dyta herė qė ekzekutivi ndėrhyn nė vendimin e tij ku mė parė kishte ulur kufirin minimal tė TVSH pėr profesionet e lira deri nė dy milionė lekė xhiro vjetore, por tashmė ato do tė duhet tė paguajnė tatim pėr ēdo lek xhiro tė bėrė pavarėsisht shumės. Lista e profesioneve qė janė pjesė e kėtij tatimi pėrbėhet nga avokatėt, mjekėt, noterėt, dentistėt, infermierėt, veterinerėt, inxhinierėt, mamitė, etj.

    Shėrbim 20 pėr qind mė tė shtrenjtė do tė ofrojnė ndaj qytetarėve edhe ekspertėt kontabėl, arkitektėt, ekonomistėt, vlerėsuesit e pasurisė dhe projektuesit. Pjesė e listės sė TVSH-sė janė edhe agronomėt, tė cilėt pavarėsisht punės apo xhiros, iu duhet tė fillojnė tė bėjnė llogaritė me ēmimet e reja qė nga sot.

    Pėrfshirja nė skemėn e TVSH-sė edhe tė shėrbimeve qė ofrohen nga noterėt, farmacistėt, inxhinierėt, etj., pritet tė pėrkthehet me rritje tė mėtejshme tė kostos sė jetesės sė qytetarėve pasi, tashmė bizneset do tė jenė tė detyruara qė ēdo shėrbim ndaj qytetarėve t'ia faturojnė atyre edhe mė shtrenjtė.

    Kėto ndryshime vijnė nė njė kohė kur rritja e ēmimeve tė ushqimeve, karburanteve dhe asortimenteve tė tjera po bėhet ēdo ditė edhe mė e prekshme. Nėse sipas regjimit tė vjetėr tė TVSH-sė, njė seancė tek stomatologu kushtonte pėr shembull 2 000 lekė, nga sot ajo do tė kushtojė minimumi 2 400 lekė. E njėjtja gjė ėshtė edhe pėr shėrbime tė tjera, ku mund tė pėrmendim noterėt. Nėse deri mė tani noterimi dhe pėrkthimi i njė dokumenti kushtonte pėrafėrsisht 700 lekė, tashmė ajo do tė kushtojė tė paktėn 840 lekė.

    Zgjerimi i skemės sė TVSH-sė tek bizneset tė cilat mė sė shumti ofrojnė shėrbime ndaj qytetarėve pritet tė rėndojė edhe mė tej gjendjen nė xhepat e tyre. Ndėr mė tė prekurit pritet tė jenė shtresat nė nevojė dhe pensionistėt. Kėta tė fundit shpenzojnė deri nė 40 pėr qind tė pensionit tė tyre pėr marrjen e shėrbimeve shėndetėsore, si pėr vizita apo blerje ilaēesh. Kujtojmė se edhe ilaēet janė pėrfshirė nė skemėn e TVSH-sė me 10 pėr qind.

    Pas heqjes sė kufirit minimal tė TVSH-sė pėr profesionet e lira, qeveria ka ndėrmarrė njė tjetėr ndėrhyrje nė kėtė skemė qeveria pritet tė bėjė tė njėjtėn gjė edhe pėr hotelet. Momentalisht, ekzekutivi nuk ka ndėrmarrė asnjė veprim pėr ta konkretizuar atė por ėshtė Drejtoria e Politikave Fiskale nė Ministrinė e Financave, ajo qė e ka pėrcaktuar heqjen e kufirit minimal tė TVSH-sė pėr hotelerinė si objektiv parėsor tė sajin pėr vitin 2011.

    Nėse deri nė fund tė vitit financat do ta pėrmbushin edhe kėtė objektiv, hoteleve do tė duhet tė paguajnė TVSH pavarėsisht xhiros qė do tė bėjnė, qytetarėt do tė duhet tė shpenzojnė 20 pėr qind mė shumė pėr ēdo shėrbim tė marrė nga hotelet.

    Profesionet qė paguajnė TVSH
    Noter
    Mjek i specializuar
    Avokat
    Farmacist
    Infermier
    Dentist
    Mami
    Veteriner
    Inxhinier
    Arkitekt
    Mjek-laborant
    Projektues
    Ekonomist
    Agronom
    Ekspert kontabėl
    Vlerėsues pasurie
    Kontabilist i miratuar

    ``SHEKULLI``
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  17. #17
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime
    Eksportet "Made in Albania", 2011 nis me njė rritje tė lartė tė tyre

    Vendet qė janė tė interesuara pėr produktet shqiptare janė Italia dhe Greqia, ndėrsa ėshtė shtuar interesi edhe nga Austria, Anglia, Gjermania etj

    Edhe pėr muajin janar 2011 nė krye tė mallrave tė eksportuar qėndrojnė tekstilet dhe kėpucėt, duke dėshmuar se fasonistėt vijojnė tė jenė bizneset, qė kontribuojnė mė tepėr nė rritjen e eksporteve.

    Vlera e grupit tė mallrave tekstile dhe kėpucė ėshtė pėr kėtė muaj rreth 5miliardė lekė.

    Nė vendin e dytė, si pėr traditė vijojnė tė mbeten mineralet, lėndėt djegėse dhe energjia elektrike me njė vlerė prej rreth 4 miliardė lekė.

    Dhe nė vendin e tretė e zėnė materialet e ndėrtimit.

    Megjithėse, kjo industri ka pasur problemet e veta, materialet e prodhuara apo tė nxjerra nė vend, vijojnė tė kenė interes nė vendet e huaja.

    Ndėrkaq, fillimi i vitit ka shėnuar njė rritje me 54.5% te eksporteve krahasuar me te njėjtėn periudhe te njė viti mė parė.

    Sipas raportit mė tė fundit tė INSTAT mbi tregtinė e jashtme gjatė janarit tė kėtij viti, janė eksportuar rreth 15 miliardė lekė mallra.

    Kjo vlerė eksportesh ka ulur nė rreth 20 miliardė leke deficitin tregtar pėr kėtė muaj.

    Tregtia me vendet e BE ėshtė 66.5 pėrqind.

    Partnerėt kryesorė tregtarė vazhdojnė tė jenė Italia dhe Greqia.

    Me Italinė eksporti ėshtė 49.5 pėrqind dhe importi 29.3 pėrqind, ndėrsa me Greqinė, eksporti ėshtė 4.8 pėrqind dhe importi 12.6 pėrqind.

    Disa nga partnerėt tanė tregtarė me tė cilėt eksporti dhe importi ėshtė rritur, janė pėr eksportin, Austri, Britani e Madhe, Gjermani, Itali, Kinė,


    Gjithsej 14,770 miliardė
    Ushqime, pije, duhan 700
    Minerale, lėndė djegėse, en.el. 4,153 (nė vend tė dytė)
    Produkte kimike dhe plastike 146
    Lėkurė dhe artikujt prej tyre 223
    Prodhime druri dhe letre 413
    Tekstile dhe kėpucė 5,140 (vlera me e larte)
    Materiale ndėrtimi dhe metale 3,151 (ne vend te trete)
    Makineri, pajisje dhe pjesė kėmbimi 618
    Tė tjera 226

    ABC
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  18. #18
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,762
    Faleminderit
    62
    63 falenderime nė 51 postime
    Nė Shqipėri inflacioni arrin nė 4.5 pėr qind

    Nė Shqipėri, inflacioni regjistroi njė rritje tė menjėhershme duke kapur kuotėn e 4.5 pėrqind gjatė muajit shkurt e duke kapėrcyer kėshtu edhe kufirin maksmimal prej 4 pėrqind tė Bankės Qendrore.
    "Indeksi i grupit tė ushqimeve "Pije Jo alkoolike" shėnoi njė rritje prej 4.9 pėr qind. Brenda kėtij grupi rritja mė e madhe prej 23.5 pėr qind vėrehet nė grupin e zarzavateve. Gjatė muajit shkurt, ēmimet janė rritur edhe nė nėngrupe tė tjera tė grupit tė ushqimeve, ku mund tė veēojmė grupin bukė dhe drithėra me 3.2 pėr qind, fruta 4 pėr qind, sheqer dhe ėmbėlsira 3.3 pėr qind."
    Sipas Instat, rritje ėshtė regjistruar pothuajse nė tė gjithė grupet. Kėshtu shtrenjtim me 2.2 pėrqind ėshtė vėrejtur edhe nė grupin “Pije alkoolike dhe duhan”, e nė tė njejtėn mase edhe grupi “Shėndeti” ku ėshtė verifikuar rritja e cmimit tė medikameteve. Edhe nė shkurt ka vijuar shtrenjtimi I karburanteve, ku nafta ėshtė rritur me 1.5 pėrqind ndėrsa benzina me 1.3.
    Tė dhėnat e Instat nuk pėrbėjnė ndonjė surprizė, duke qenė se prej disa javėsh ēmimet nė treg pėsuan njė rritje tė shpejtė. Megjithatė sipas deklarimeve tė fundit tė Bankės sė Shqipėri, edhe gjatė kėtij viti inflacioni do tė mbetet mesatarisht brenda objektivit tė saj. Guvernatori Ardian Fullani deklaroi dy javė mė parė se nė parashikimet e veta, Banka kishte mbajtur parasysh edhe efektin e rritjes sė cmimeve nė tregjet ndėrkombėtare.

    VOA
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •