Close
Faqja 3 prej 6 FillimFillim 12345 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 104
  1. #41
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Krijohet LDN, ilaēi qė trajton me sukses pėrdoruesit e drogės


    Shkencėtarėt kanė krijuar njė ilaē qė mund tė pėrdoret ndaj shumė sėmundjeve pėrfshi sklerozėn e shumėfishtė, parkinsonin madje edhe kundėr virusit HIV. Por vėshtirėsia qė ndeshen ata ėshtė financiare dhe se sa do tė jenė nė gjendje tė bindin firmat farmaceutike pėr tė investuar nė kėtė prodhim tė ri. Ilaēi quhet LDN, akronim anglisht qė nė shqip mund tė pėrkthehet si “dozė e ulėt naltrexone”. Shumė pacientė qė e kanė provuar thonė se ilaēi jep rezultat tė mira dhe nuk lė efekte tė kėqia anėsore. Por marrja e LDN-sė nė farmaci mund tė jetė problem. Pam Suegart pėrpiqet tė kujdeset pėr fėmijėt e saj. Por nuk e ka tė lehtė. Ajo vuan nga sėmundje Crohn qė shkakton fryrje e ndonjėherė ulēer nė organin e tretjes. Si pasojė e sėmundjes, Pam ra nga pesha afro 30 kilogram dhe flokėt filluan t’i binin. Dikush i tha se shkencėtarėt nė njė klinikė po bėnin prova me njė ilaē tė ri qė mund t’a ndihmonte atė. Kėshtu Pam u bė pjesė e grupit tė pacientėve qė po eksperimenton ilaēin LDN nė Kolegjin mjekėsor tė Pensilvanisė.
    Prova
    Deri tani ky ilaē ėshtė provuar i suksesshėm nė doza tė larta vetėm nė trajtimin e personave nėn ndikimin e fortė tė drogės si heroinė e opium. Shkencėtarėt mendojnė se njė dozė e ulėt me LDN mund tė ndihmojė miliona pacientė qė vuajnė nga sėmundje tė ndryshme. Megjithatė, mjekėt kanė provuar se LDN-ja mund tė pakėsojė dukshėm simptomat tek pacientėt me dhimbje nė stomak. Mjekja Xhill Smith thotė se LDN-ja vepron duke forcuar sistemin e imunitetitit tė organizmit, ndryshe nga ilaēet e tjera qė e dobėsojnė atė. Dhe dobėsimi i sistemit tė imunitetit dihet se i hap rrugėn sėmundjeve tė tjera dhe mund tė bėhet shkak pėr kancer. Deri tani shkencėtarėt janė tė kėnaqur me rezultatet dhe pas dy a tre provave tė tjera klinike, ata shpresojnė qė LDN-ja tė dalė nė farmaci.
    Kėrkimet
    Ndėrkohė doktor Ian Zagon pranė Kolegjit mjekėsor, po pėrdor minjtė nė laborator pėr tė parė nėse LDN-ja mund tė ndihmojė pėr ngadalėsimin e sėmundjeve tė parkinsonit dhe tė sklerozės sė shumėfishtė. Ai filloi kėrkimet nė kėtė fushė pasi dėgjoi nga pacientėt pjesmarrės nė studim, se duke marrė LDN ata ndjeheshin mė mire. Por pėr tė siguruar miratimin nga qeveria pėr pėrdorimin e LDN-sė nevojiten prova e studime tė tjera nė shkallė tė gjėrė, dhe pėr kėtė duhen fonde. Doktor Zagon thotė se fondet financiare pėr studime nė shkallė tė gjėrė zakonisht vijnė nga firmat e mėdha farmaceutike. Shkencėtarėt thonė se LDN-ja ka edhe kosto tė ulėt, vetėm njė dollarė nė ditė pėr pacient dhe kjo mund tė shihet nga firmat framaceutike si pa interes fitimi. Studimi i tanishėm financohet nga Instituti kombėtar i shėndetit dhe nga Programi pėr kėrkime mjekėsore nė shkallė tė gjėrė.
    Mbipesha
    Rastet e mbipeshės trupore mes fėmijėve nuk pėsojnė rritje.
    Statistikat e fundit tė qeverisė tregojnė se qė nga viti 1999, rastet e mbipeshės trupore tek fėmijėt nuk kanė shėnuar rritje. Shtrohet pyetja: A mund tė jetė ky fillimi i fundit tė rasteve tė mbi peshės trupore tek fėmijėt? Mbi pesha trupore nė Shtetet e Bashkuara ka qėnė nė rritje qė prej vitit 1960 kur vetėm 5 pėrqind e fėmijėve ishin mbipeshė. Nė vitin 1999, kjo shifėr u rrit nė 19 pėrqind, por tė dhėnat e fundit tregojnė se kėto shifra po shkojnė drejt rėnies. Shkencėtarė pranė qendrės pėr kontrollin dhe parandalimin e sėmundjeve analizuan tė dhėnat nga 8 mijė fėmijė nė mbarė vendin qė morrėn pjesė nė njė anketė shėndetėsore.
    Ekspertėt
    Ekspertėt morrėn nė shqyrtim tė dhėnat nga viti 1999 deri mė 2006 dhe vunė re se gjatė kėsaj periudhe rastet e mbipeshės trupore tek fėmijėt nuk ishin shtuar. Kėto nivele nuk ishin rritur si tek djemtė edhe tek vajzat, megjithėse fėmjėt meksikano amerikanė e afrikano amerikanė vazhdojnė tė jenė me mbipeshė mė tė madhe nė krahasim me fėmijėt e racės sė bardhė. Ekspertėt shprehen tė kėnaqur nė pėrgjithėsi me tė dhėnat e studimit, duke thėnė se kėto janė rezultatet e pėrpjekjeve dhe masave tė mara nga sektori i shėndetit publik pėr tė luftuar mbipeshėn trupore tek fėmijėt duke hequr nga menutė e menzave tė shkollave artikujt ushqimorė qė shkaktojnė mbipeshė. Por gjithashtu ata theksojnė se mos shtimi i rasteve tė mbipeshės nuk do tė thotė pakėsim i tyre dhe nė kėtė drejtim mbetet ende shumė punė pėr t’u bėrė.

    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  2. #42
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Tė rejat nga shkenca


    Ē’ndodh me organizmin qė nga momenti i shuarjes sė cigares sė fundit
    Qė nė 20 minutat e para tė ndėrprerjes sė pirjes sė duhanit, organizmi i njeriut fillon t’i kthehet gjendjes normale. Zemra ėshtė mė mirė qė nė 24 orėt e para, mbaresat nervore pas 48 orėsh, ndėrsa mushkėritė pas disa muajsh.
    Pas 20 minutash: Shtypja e gjakut dhe pulsi bien nė vlera normale, temperatura e duarve dhe kėmbėve ngrihet nė vlerat normale.
    Pas 8 orėsh: Pėrqendrimi i monoksidit tė karbonit nė gjak bie dhe i afrohet normales, pėrqendrimi i oksigjenit nė gjak rritet deri nė vlerėn e duhur.
    Pas 24 orėsh: Zvogėlohet rreziku nga infarkti i zemrės.
    Pas 48 orėsh: Mbaresat nervore fillojnė tė ripėrtėrihen, pėrmirėsohet ndjenja e nuhatjes dhe shijes, tė ecurit ėshtė mė i lehtė.
    Pas 2 javėsh deri nė 3 muaj: pėrmirėsohet qarkullimi i gjakut, rritet kapaciteti i mushkėrive deri nė 30 pėr qind.
    Pas njė deri nė nėntė muaj: Zvogėlohet numri i kollitjeve, tendosja e sinuseve, lodhja dhe frymėmarrja e shpejtuar, rigjenerohen qelizat e mushkėrive.
    Pas njė viti: Rreziku nga sėmundjet koronare kardiovaskulare ėshtė 50 pėr qind mė e ulėt sesa te duhanpirėsit.

    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  3. #43
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Tė rejat nga shkenca

    Pasuria vret!

    Shkencėtarėt suedezė kanė pohuar se mėnyra e jetesės e cila ėshtė pasojė e pasurisė, te shumica e njerėzve, nė tė ardhmen do tė jetė njėri nga shkaktarėt kryesorė tė vdekjes. Deri nė vitin 2050, parashikohet se 1/3 e vdekjeve do tė jenė pasoje e aksidenteve tė komunikacionit, kancerit dhe sėmundjeve kardiovaskulare. Cigaret do tė mbeten edhe mė tutje si shkaktarė mė tė famshėm tė vdekjes, mirėpo vdekja nga duhani do tė mund tė parandalohet. Diabeti dhe astma janė po ashtu nė rritje nė mbarė botėn, thonė drejtuesit e OBSH, duke shtuar se edhe nė vendet e varfra personat vuajnė nga mbipesha. Nė njė raport, OBSH ka zbuluar se nė vitin 2004, nga kanceri kanė vdekur 7.4 milionė njerėz, ndėrsa ky numėr deri nė vitin 2030, do tė dyfishohet. Nė tė njėjtėn kohė do tė rritet edhe numri i vdekjeve nga sėmundjet kardiovaskulare, nga 17.1 milionė (nė vitin 2004), deri nė 23.4 milionė (nė vitin 2030). Vdekjet e shkaktuara nga malaria do tė zvogėlohen pėr shkak tė zhvillimit tė shpejtė. Nga duhani do tė vdesin 1/3 ose 1/2 duhanpirėsve. Ėshtė befasuese, se nė bazė tė kėtyre parashikimeve, mbi 80 pėr qind e tė vdekurve nga “sėmundjet moderne”, deri nė vitin 2030, do tė jenė nė vendet nė zhvillim.

    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  4. #44
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Kėmbė e re artificiale pėr tė sėmurėt me diabet


    Njė kėmbė e re artificiale, tashmė ka dalė nė treg dhe fillimisht po u ofrohet ushtarėve amerikanė qė kanė humbur kėmbėt nė luftė nė Irak e Afganistan, si dhe njerėzve qė vuajnė nga diabeti dhe si pasojė kanė humbur kėtė gjymtyrė. Kjo protezė quhet Proprio Foot apo Kėmbė e vėrtetė. Ajo kushton rreth 12 mijė dollarė dhe pėr nga veprimet i afrohet shumė kėmbės sė vėrtetė. Projekti pėr krijimin e njė kėmbe tė tillė artificiale u financua nga qeveria amerikane pėr t’u ardhur nė ndihmė ushtarėve tė saj tė plagosur nė Irak e Afganistan. Nė sajė tė pėrparimeve teknologjike, kjo kėmbė protezė lėviz thuajse njėsoj si kėmba qė ajo zėvendėson, duke reaguar ndaj sinjaleve qė dėrgojnė muskujt e pacientit. Disa prej kėtyre gjymtyrėve janė pajisur edhe me ndiesorė dhe mikropėrēues duke i bėrė ato t’i kryejnė veprimet vetė, natyrshėm, pa sforcim tė pacientit.
    Pėrdorimi
    Njė shembull ėshtė Proprio Foot, qė Bradly Peterson pėrdor. Kjo kėmbė ėshtė prodhuar nga njė firmė protezash nė Islandė, me fonde tė qeverisė amerikane. Peterson thotė se veēanėrisht kur ngjit shkallėt ai nuk sforcohet fare. Kėmba artificiale i kryen vetė tė gjitha veprimet. Kėmba artificiale vihet nė veprim me bateri dhe ėshtė pajisur me njė program kompjuterik qė pėrdor ndiesorė pėr tė dėrguar informacionin tek njė mikroprocesor, i cili sinjalizon njė aktivizues pėr t’iu pėrshtatur lėvizjes sė pacientit. Peterson mund tė mbathė lehtėsisht kėpucė atletike apo kėpucė tė ēdo lloji e pėr ēdo rast. Firma prodhuese thotė se kjo ėshtė kėmba e parė protezė inteligjente. Tani pėr tani, kjo kėmbė kushton 12 mijė dollarė, ēmim qė zakonisht pritet tė bjerė, ashtu siē ndodh nė treg pak pas daljes sė prodhimeve tė reja.
    Tumori
    Mjekėt i bėnė njė analizė biopsie tumorit tė senatorit Edėard Kennedy dhe njoftuan dje, se ai ėshtė malinj. Demokrati dhe mishėruesi i politikave liberale amerikane pėsoi njė krizė konvulsive tė shtunėn nė mėngjes nė shtėpinė e tij nė shtetin Masaēusets. Mjekėt e senatorit Edėard Kennedy zbuluan njė tumor nė indet qė mbėshtesin strukturėn e nervave nė tru dhe nė shtyllėn kurrizore. Termi pėr kėtė tumor ėshtė glioma malinje. Dhe njė nga simptomat e zakonshme janė krizat konvulsive. Senatori Kennedy u dėrgua me urgjencė nė spital pas kėsaj krize. Instituti Kombėtar i Kancerit thotė se gliomat malinje janė tipi mė i zakonshėm i kancerit nė tru tek tė rriturit. Askush nuk e di shkakun e kėtij tumori por faktorėt e rrezikut janė disa. Burrat mund tė preken prej tij mė shumė se gratė. Tė bardhėt preken mė shumė se racat e tjera. Mosha ėshtė gjithashtu njė faktor. Njė tumor i tillė shfaqet mė shpesh nė moshat mbi 70 vjeēare.
    Diagnostikimi
    Tumoret nė tru mund tė diagnostikohen me disa mėnyra duke pėrfshirė skanimin dhe biopsinė. Sėmundja ėshtė shumė e vėshtirė tė kurohet, por teknologjia e re mund tė ndihmojė nė kėtė drejtim. Nė qendrėn mjekėsore tė Universitetit Duke nė shtetin e Karolinės sė Veriut, mjekėt kryejnė njė radiokirurgji preēize nė tumor me njė pajisje tė quajtur Novalis Tx. Doktor John Kirkpatrik thotė se kjo teknologji ėshtė njė zbulim i rrallė. “Kjo na ndihmon tė fusim njė dozė tė lartė mjekimi nė tumor, pra ta vemė tumorin mė mirė nėn kontroll duke mos prekur strukturėn normale tė trupit”,- thotė ai. Mjekėt e Senatorit Kennedy nuk e kanė pėrcaktuar ende metodėn e kurimit. Por Instituti Kombėtar amerikan i Kancerit thotė se rezultetet e pacientėve me gliomė malinje nuk janė tė suksesshme. Megjithatė instituti rekomandon ndėrhyrje kirurgjikale pėr tė gjitha tumoret nė tru tė pasuara me rrezatime apo kimioterapi.


    Operacioni Lasik
    Agjencia federale qė kujdeset pėr cilėsinė e ushqimeve dhe ilaēeve po shqyrton edhe njė here njė procedure mjaft tė pėrhapur mjekėsore siē ėshtė operacioni Lasik nė sy qė i bėn njerėzit tė shohin pa ndihmėn e syzeve apo lenteve tė kontaktit. Miliona vetė i janė nėnshtruar kėsaj procedure, megjithatė disa pacientė thonė se vazhdojnė tė kenė probleme edhe pas operacionit.“Shikim tė pėrsosur sa hap e mbyll sytė”, ky ėshtė premtimi qė ėshtė pėrmbushur pėr rreth 95 pėr qind tė pacientėve. Por ēfarė ndodh me 5 pėrqindėshin tjetėr, qė pas procedurės shikon turbullt, nuk mund tė shikojė natėn, apo sheh hije e xixa e yje.
    Barbara Berney thotė se tani pas operimit nuk sheh as pėr t’i dhėnė makinės dhe e ka tepėr tė vėshtirė tė shikojė rrugėn qė ecėn. Dhe Barbara nuk ėshtė vetėm. Aby Ellin thotė se operacioni Lasik e ka lėnė atė me tharje kronike tė syve. Ajo ndjen dhimbje dhe i duket sikur sytė i janė mbuluar me njė perde qė nuk e lė tė shohė qartė.
    Studimi
    Tani, 10 vjet pas miratimit tė kėsaj procedure, Agjencia amerikane pėr ushqime dhe ilaēe po pėrgatit kryerjen e njė studimi nė shkallė kombėtare pėr tė pare gjendjen e pacientėve qė janė trajtuar me kėtė operacion. Doktor Roy Rubenfeld, i cili ka kryer mijėra operacione Lasik, kėmbėngul se komplikacionet nga kjo procedure janė tė rralla, madje suksesin e saj ai e quan njė rast tė pashembullt nė mjekėsi. Doktor Rubefeld thotė se ēdonjėri qė mendon t’i nėnshtrohet njė operacioni tė tillė duhet tė marrė parasysh edhe rreziqet. Lasik, njė akronim pėr Laser-Assisted In Situ Keratomileusis, qė don tė thotė ndėrhyrje nė sy me ndihmėn e rrezeve Lazer, kryehet pėr tė ndryshuar formėn e kornesė pėr tė eleminuar apo pakėsuar nevojėn e pėrdorimit tė syzeve. Procedura nuk zgjat mė shumė se 20 minuta pėr tė dy sytė dhe pacienti nuk ndjen ndonjė dhimbje. Agjenica e ushqimeve dhe ilaēeve tani po grumbullon dėshmitė e mjekėve dhe pacientėve pėr tė vendosur nėse vendimi pėr lejimin e njė procedure tė tillė duhet ndryshuar ose jo.

    Pėrgatiti: Jonida Tashi

    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  5. #45
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Tė rejat nga shkenca
    Shtatzėnat nuk duhet t’i pėrdorin celularėt
    Edhe pse vazhdimisht paraqiten studime kundėrthėnėse nė lidhje me pėrdorimin e telefonave celularė, ende nuk ėshtė e qartė nėse vėrtet pėrdorimi i celularėve mund tė jetė shkaktar i sėmundjes Alzheimer ose mund tė sjellė sterilitetin te meshkujt, ose sipas studimeve tjera radio-valėt nuk kanė asnjė ndikim negativ nė shėndetin e njeriut. Sipas njė studimi mė tė ri, tė realizuar nga UCLA (Universitet e Kalifornisė nė L.A.) dhe nga Universiteti Aarhus i Danimarkės, ekspertėt kanė ardhur nė pėrfundim se pėrdorimi i telefonave celularė gjatė shtatzėnisė, edhe atė vetėm dy ose tri herė nė ditė, mund tė shkaktojė probleme tė mėvonshme nė sjelljen e fėmijės, hiperaktivitet dhe ērregullime tė ngjashme. Shkencėtarėt nga tė dy Universitetet, tė cilėt kanė marrė pjesė nė kėtė studim kanė qenė tė befasuar nga rezultate e fituara, mirėpo kanė pohuar se nevojiten studime shtesė pėr t’i vėrtetuar kėto rezultate.

    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  6. #46
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Tė rejat nga shkenca/ Tani mund tė blini edhe zėrin


    Nė Sherbimin ORL pranė spitalit Francez prej gati 50 vjetėsh trajtohen midis tė tjerash edhe patologjitė tumorale tė laringut. Trajtimi i kėtyre patologjive konsiston nė heqjen e pjesshme tė laringut kur tumori ėshtė nė stadet fillestare, dhe nė heqjen e plotė tė tij kur tumori ėshtė nė stade tė avancuara. Natyrisht qė nė rastin kur tė sėmurit do t'i hiqet i gjithė laringu mjeku e ka tė vėshtirė qė t' ja prezantojė tė sėmurit kėtė dhe ta bindė atė qė laringu i tij duhet hequr dhe se ai nuk do tė ketė mė zė. Mungesa e zėrit pas heqjes sė laringut sjell jo pak probleme sociale pėr tė sėmurin dhe kjo bėn qė njė pjesė e tė sėmurėve tė mos pranojnė asnjė lloji trajtimi. Pėr tė shmangur kėtė problem tė madh social mjekėt e kėtij shėrbimi pėr herė tė parė kėto ditė kanė vendosur protezė zėri pas heqjes sė laringut e cila e rikthen zėrin nė masėn 70-80%. Bėhet fjalė pėr protezėn e cila vendoset menjėherė pas heqjes sė laringut nė rastin e patologjive tumorale tė laringut (kancerit nė laring), kur i sėmundja ėshtė nė stadet e avancuara. Proteza mund tė vendoset edhe tek tė sėmurėt qė e kanė hequr mė pėrpara laringun. Materiali i protezės ėshtė silikon dhe prodhohet nga kompania Suedeze "Provox", e vetmja e kėtij lloji nė botė. Vendosja e kėtyre protezave nė botė ka nisur rreth 7-8 vjet mė parė. Vendosja e protezės sė zėrit do tė zgjidhi kėtė problem social kaq tė madh duke rikthyer tek tė sėmurėt tė folurin si tė vetmin mjet komunikimi, dhe nga ana tjetėr besojmė se nuk do tė ketė mė tė sėmurė tė cilėt nuk do tė pranojnė tė operohen, pasi kanė frikė nga humbja e zėrit, ku suksesi i tyre tashmė ėshtė vėrtetuar.

    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  7. #47
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Gjashtė faktorėt qė dėmtojnė lėkurėn, si ti shmangim


    Rrezitja ose nxirja e tepėrt e lėkurės mund tė kalojė nė vartėsi, gjendje e njohur si tenoreksi. Ėshtė e vėrtetė se rrezitja na bėn tė jemi mė tė freskėt dhe tė dukemi mė bukur, edhe shkuarja nė solarium disa herė nuk mbyt, mirėpo duhet tė ekzistojė njė kufi dhe tė pėrcaktohet mė e rėndėsishmja: shėndeti. Nga njė anketim i mėparshėm, gjysma e britanikėve kanė pohuar se ndjehen mė tė shėndoshė kur e kanė lėkurėn e errėt. Njė angleze mesatarisht shpenzon nė muaj rreth 400 funta duke shkuar nė solarium, ose duke blerė produkte kozmetike, tė cilat shkaktojnė nxirjen e lėkurės. Nė kėtė mėnyrė ka lindur edhe njė vartėsi e kohės moderne: tenoreksia. Tenoreksikėt janė tė pushtuar nga mbajtja e vazhdueshme e lėkurės sė errėt. Shkuarjet nė solariume janė shumė mė tė shpeshta nė raport me atė qė rekomandojnė mjekėt. Shkuarja njė herė nė javė, shumė shpejt bėhet tri herė, pastaj katėr dhe nė fund ēdo ditė. “Ėshtė njė ndjenjė e pėrsosur, ngrohtė, era fryn si nė plazh, i mbyll sytė dhe madje ka edhe muzikė. Ėshtė njė moment qetėsimi pas njė dite tė lodhur. Ėshtė relaksim. Ndjehem shumė mirė. Ato janė dhjetė minutat e mia tė lumtura”,- kėshtu e pėrshkruan solariumin njė tenoreksike. Mjekėt pohojnė se vartėsia e tepruar pėr lėkurė tė errėt ėshtė njė lloj ērregullimi i veēantė psikologjik, ku pacienti nuk mund ta shoh veten se ėshtė nxirė aq shumė, saqė nuk ka nevojė mė pėr rreze ultravjollcė. Kėta persona kur shikohen nė pasqyrė, e shohin veten nė njė mėnyrė ndryshe nga ē’i pėrjeton rrethi shoqėror.

    Shmangia e rreziqeve dhe pėrfitimet
    Mėnyra mė e mirė pėr tė realizuar njė ekspozim tė mjaftueshėm, pėr tė pėrfituar prej tij si dhe pėr tė mos i vuajtur kaq shumė dėmet qė shkaktojnė rrezet e diellit ėshtė qė tė ekspozosh lėkurėn nė diell pėr njė kohė tė caktuar dhe pastaj ta mbulosh trupin me rroba. Koha pėr ekspozimin lakuriq ndryshon nė mėnyrė tė konsiderueshme. Njė person me lėkurė me ngjyrė mund tė qėndrojė mė shumė nė diell sesa njė person me lėkurė tė bardhė. E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr njė person qė e ka lėkurėn tė trashė. Ndėrkohė duke qėndruar sistematikisht nė diell gradualisht do tė ngjyroset lėkura dhe do tė bėhet mė rezistente ndaj rrezeve tė diellit, mė tolerante. Nėse merr rreze dielli pėr herė tė parė dhe nuk je mėsuar me diellin, rreth 10-15 minuta mund tė jenė tė mjaftueshme. Sidoqoftė, shpesh dėshironi tė ekspozoni lėkurėn tuaj nė rrezet e diellit mė gjatė sesa lėkura e pambrojtur mund tė tolerojė, dhe nė kėtė rast duhet tė pėrdorni krem tropikal kundėr diellit pėr mbrojtje nga rrezet. Kremi i diellit siguron mbrojtje tė konsiderueshme nga niveli 3 deri nė nivelin 30. Faktori mbrojtje supozohet tė tregojė sesa kohė mund tė rrini nė diell me kremin dhe pa kremin nė lėkurė. Bėhuni tė kujdesshėm, pasi faktori mbrojtės mund tė jetė realisht mė pak sesa ai qė ėshtė shkruar mbi produkt. Njė balsam me faktor 20 jo gjithmonė e ka kėtė faktor. Nėse ti e di se mund tė tolerosh gjysmė ore ekspozim pa mbrojtje mos mendo se vėrtetė mund tė tolerosh 10 orė ekspozim me njė balsam tė faktorit 20 qė ke pėrdorur. Balsami duhet tė vendoset disa herė gjatė kohės kur ekspozoheni nė diell. Kjo ėshtė e vėrtetė sidomos kur notoni, megjithatė balsami nuk duhet tė jetė shumė i vjetėr nė kohė. Fytyra ėshtė ajo pjesė e trupit qė ka shumė rėndėsi tė mbrohet nga dielli duke qenė se nuk mbulohet me rroba dhe logjikisht merr ekspozimin mė tė gjatė nė diell. Disa lloje ushqimesh duket se e bėjnė lėkurėn mė tė ashpėr pėrballė ndikimit nga rrezet e diellit prandaj ėshtė e menēur tė konsumohet mė shumė peshk dhe tė pėrdoret mė shumė vaj ulliri nė dietė. Duhet gjithashtu, tė mėsoni tė rejat pėr shtresėn e ozonit kėshtu qė gjithmonė tė mundeni tė mbroni lėkurėn nė stinėt kohore kur shtresa e ozonit ėshtė e holluar.

    Gjashtė faktorėt qė dėmtojnė lėkurėn
    Lėkura jonė ėshtė gjithmonė e rrezikuar nga agjentėt e dėmshėm atmosferikė, temperaturat e ulėta apo ato tė larta, edhe nėn veprimin e rrezeve ultraviolet, smogu, cigarja apo dhe ndotės tė tjerė tė gjendur nė ambientet qė na rrethojnė. Ekspertėt e bukurisė dhe tė dermatologjisė shpjegojnė mėnyrat se si mund tė veprojmė pėr t'u mbrojtur prej tyre, nė mėnyrė qė ta ruajmė sa mė tė pastėr e tė bukur lėkurėn tonė. Prandaj duhet tė zotėrojmė armėt me tė cilat tė balancojmė sa mė shumė tė mundemi efektet negative tė kėtyre dėmtuesve.

    1. Temperaturat e ulėta dhe efekti i tyre
    Dimri ėshtė shumė i pėrshtatshėm pėr tė fjetur, po kėshtu ndodh edhe me lėkurėn tonė. Nė temperaturat e ulėta metabolizmi i qelizave ngadalėsohet dhe lėkura rinovohet mė me vėshtirėsi. Jo vetėm kaq, i ftohti tenton tė dobėsojė filmin hidrolipidik (barriera e mbrojtjes natyrale) dhe vepron nė shtrėngimin e kapilarėve. Nė kėtė mėnyrė nė fytyrė do tė qarkullojė mė pak gjak pėr qelizat.

    2. Gjenet dhe plakja
    Disa gjene kanė aftėsinė qė ta mbajnė lėkurėn lisho dhe kompakte mė gjatė se zakonisht. Plakja kronologjike nė krahasim me atė tė shkaktuar nga rrezet e diellit, ėshtė e lidhur me faktorėt biologjik gjenetik tė AND-sė tonė, tė cilat japin instruksione pėr tė ndėrtuar organizmin tonė. Pėr tė evidentuar shenjat e kohės qė kalon, ėshtė mirė qė t’i sigurojmė epidermės njė hidratim deri nė 30-35 vjeē.

    3. Stresi “dėmton” lėkurėn
    Nė momentin qė kalon njė periudhė tė vėshtirė nuk ėshtė aspak ēudi qė lėkura tė fillojė tė humbasė shkėlqimin dhe butėsinė e saj. Truri reagon dhe stresi prodhon disa substanca tė quajtura neurotransmetues, tė cilat shtrėngojnė enėt e gjakut duke shkaktuar njė ngadalėsim tė qarkullimit. Epiderma nė kėtė kohė bėhet opake dhe rrudhat rreth syve, buzėve dhe gojės theksohen mė tepėr duke e bėrė lėkurėn tuaj qė tė ngjajė mė e plakur. E nėse stresit i shtohet edhe njė ambient i ndotur qyteti, plakja ėshtė padyshim e parakohshme.

    4. Duhani dhe nikotina
    Tė gjithė e dimė se cigarja e rėndon pamjen e lėkurės, duke krijuar rrudha rreth syve, buzėve dhe gojės qė krijohen mbas dhjetė vjet pirje e rregullt cigaresh. Nikotina krijon njė lloj tape qė pengon oksigjenin tė hyjė nė inde, dhe pa oksigjen qelizat mbeten tė uritura dhe nuk arrijnė qė tė jenė tė shėndetshme. Nė kėtė mėnyrė lėkura humbet shkėlqimin, epiderma thahet dhe irritohet plotėsisht. Pėrveē kėsaj nikotina prish mikroqarkullimin duke penguar prodhimin e kolagenit dhe tė fibrave elastike, prandaj lėkura humbet elasticitetin dhe plaket mė shpejt.

    5. Dielli dhe rrezet ultravjollcė
    Qėndrimi i gjatė nė diell dobėson dhe shkatėrron lėkurėn duke shfaqur njolla, zona super tė ndjeshme, mungesė toni. Arsyeja ėshtė njė pėrbėrės i rrezeve tė diellit, rrezet ultraviolet tė cilat reagojnė mbi fibrat elastike duke provokuar degjenerimin. Kėto tip rrezesh interferojnė nė mekanizmin e prodhimit tė kolagenit dhe tė elastinės, dy fibrat qė ndėrtojnė dermėn. Njė ekspozim i tepėrt nė diell, provokon njė dobėsim tė kėsaj strukture qė tenton tė humbasė elasticitetin dhe butėsinė.

    6. Smogu dhe ajri i ndotur
    Jetesa nė njė qytet tė madh tė bėn qė ēdo ditė tė jesh e detyruar tė bėsh llogaritė me ndotjen. Ajri qė tė rrethon dėmton shtresėn mbrojtėse tė lėkurės dhe nė tė njėjtėn kohė depozitohen mikrograme dhe substanca toksike nė formė pluhurash metalikė tė padukshėm. Nė kėtė fushė beteje padyshim qė fytyra ėshtė ajo qė ekspozohet mė tepėr: ndotet dhe merr njė ngjyrė gri nė kaf. Pa llogaritur kėtu rreziqet e zhvillimit tė alergjisė. Nė epidermat mė tė ndjeshme, akumulimi i substancave tė jashtme mund tė shkaktojė irritime tė bezdisshme antiestetike.

    Pėrgatiti: Jonida Tashi
    "Carpe Diem"

  8. #48
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Tė rejat nga shkenca
    Marihuana nė moshė tė re shkakton probleme mendore

    Qeveria amerikane ka dhėnė informata sipas sė cilave kombinimi i rrezikshėm i depresionit, adoleshencės dhe marrjes sė marihuanės mund tė sjelli deri te vartėsia, sėmundjet mentale dhe tendencat vetėvrasėse. Departamenti pėr kontrollimin e drogės, pranė Shtėpisė sė Bardhė, ka paralajmėruar se tinejxherėt, tė cilėt janė nė depresion kanė mundėsinė dy herė mė shumė qė ta provojnė marihuanėn nė krahasim me ata tė cilėt nuk janė nė depresion edhe atė nė raport prej 25 pėr qind ndaj 12 pėr qind. Derisa pirja e marihuanės mund tė shkaktojė shumė probleme serioze. Konsumimi i marihuanės rrit rrezikun pėr sėmundje mentale pėr 40 pėr qind, ndėrsa tinejxherėt tė cilėt kanė pirė marihuanė sė paku njė herė nė muaj brenda njė viti, tri herė mė shumė mendojnė pėr vetėvrasje.


    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  9. #49
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Tė rejat nga shkenca

    Studimi, ēokollata shėron kollėn

    Njė grup shkencėtarėsh kanė vėrtetuar se ēokollata ėshtė njė ushqim mjaft e mirė kundėr disa sėmundjeve. Merita i takon teobrominės, njė substancė qė ndodhet nė farat e kakaos, e cila ka rezultuar se ėshtė mė efikase se kodeina, njė nga qetėsuesit mė tė mėdhenj tė kollės kronike. Kjo substancė vepron duke bllokuar aktivitetin e “nervit endacak”, qė luan njė rol kyē pėr shkaktimin e kollės. Studiuesit e kanė eksperimentuar substancėn nė 10 vullnetarė tė shėndetshėm, ndėrsa njė grup tjetėr ka marrė njė dozė pa kėto efekte. Pėr tė vlerėsuar efektin, mė pas kanė matur nivelin e kapsaikinės, qė shėrben pėr tė shkaktuar kollėn, te grupet e ndryshme. E pėr tė bėrė tė mundur qė vullnetarėt qė kishin marrė teobrominėn, tė kolliteshin, ėshtė nevojitur njė sasi mė e madhe kapsaikine nė krahasim me tė tjerėt. “Ky pėrbėrės i ēokollatės duket mjaft i mirė ndaj kollės dhe ajo qė duhet
    nėnvizuar ėshtė fakti se nuk ka efekte anėsore si trajtimet e tjera tipike qė janė pėrdorur deri mė sot”,- thonė studiuesit.

    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  10. #50
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Disa kėshilla tė shkurtra mbi shėndetin


    Kujdes nga paracetamoli! Shumė tableta qė disa i gėlltisin me shumicė kundėr kokėdhimbjes, pėr qetėsimin e dhimbjes sė dhėmbit dhe dhimbjeve tjera, pėrmbajnė paracetamol.

    Ky analgjetik, mjaft mirė e zėvendėson aspirinėn dhe ėshtė i pėrshtatshėm pėr personat qė kanė tė thatė nė lukth dhe pėr ata tė cilėt herė pas here paraqitet gjakderdhja nė lukth.

    Por kujdes! Paracetamoli dėmton veshkat. Kėshtu, ata qė e shfrytėzojnė kanė mundėsi tri herė mė shumė tė sėmuren nga veshkat se ata qė nuk pėrdorin barėra qė nuk kanė paracetamol.

    Jogurti, me sukses mund tė evitojė diarrenė te fėmijėt

    Bakteret "mike" tė jogurtit dhe prodhimeve tė tjera qumėshtore mund tė pakėsojnė numrin e viruseve.

    Rrahjet e shpeshta tė zemrės

    Kini kujdes! Nėse pas pirjes sė disa kafeve me radhė, ndieni rrahje tė shpeshta tė zemrės, ėshtė mirė qė tė kontrollohet mėlēia. Nė rastet kur keni probleme me funksionimin e mėlēisė, kofeini i kafesė grumbullohet nė gjak dhe kėshtu fillojnė tė rrahurat e shpeshta tė zemrės.

    Mungesa e vitaminės A

    Mungesa e vitaminės A shkakton miopinė dhe verbimin e natės. Andaj, pos tė tjerash, hani majdanoz tė freskėt, i cili ėshtė i pasur me vitaminėn A, por pėrmban edhe kalcium tė nevojshėm pėr elasticitetin e muskulaturės sė syve. Gjysmė filxhani majdanoz plotėson nevojėn ditore tė organizmit me vitaminė A.

    Lėndimet

    Plagėt e ndotura lajini me ujė tė ftohtė e pastaj dezinfektojini me jod dhe etil-alkool. Gėrvishtjet e vogla mos i lidhni. Ato mė mirė shėrohen nė ajėr.

    Plagėt pakėz mė tė mėdha dhe ato qė ndeshen me rroba mbulojini me flaster ose me fashė. Ndėrrojini ēdo 24 orė. Flasterin do ta shkėpusni mė lehtė nga plaga nėse kėndet e tij mė parė i keni lyer me benzen pėr heqjen e njollave. Pėr plagė tė rėnda duhet drejtuar te mjeku. Nėse vaksina e fundit kundėr tetanosit ėshtė dhėnė para 5 vjetėve, ajo duhet pėrsėritur.

    "Telegrafi"
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    "Carpe Diem"

  11. #51
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Si t’i "detyrojmė" zorrėt tė punojnė mirė?


    Shkencėtarėt dhe mjekėt pohojnė njėzėri se 90% e sėmundjeve janė pasojė e mosfunksionimit tė mirė tė zorrėve dhe helmimit tė vazhdueshėm tė organizmit nga produktet e ndryshme.

    Ata thonė se tė gjitha sėmundjet “hyjnė” nė organizmin e njerėzve nga goja, kur pėrdoren ushqime tė papėrshtatshme ose kur merren mė tepėr nga ē’duhet. Nė kėto raste, stomaku dhe zorrėt kthehen nė njė burim dhe rezervuar substancash toksike.

    Nė zorrėn e trashė ka raste kur grumbullohen deri nė 10 kilogram “mbetje” qė po tė mos nxirren, mund tė qėndrojnė atje pėr 20 vjet me radhė, duke e helmuar organizmin e njeriut me plot kuptimin e kėsaj fjale. Sidomos pas moshės 40- vjeēare, ngaqė mbushet me mbeturina ushqimesh, zorra fillon tė fryhet, zgjatet e deformohet, duke penguar edhe organet e tjera qė tė kryejnė mirė detyrat e tyre funksionale. Tė gjitha kėto ēdo njeri mund t’i kuptojė nga sinjalet qė fillojnė tė japin vetė stomaku dhe zorrė.

    Nxirja e dhėmbėve, pėr shembull, ėshtė njė nga sinjalet e para qė tregon se nė organizėm ka shenja “skoriesh”, se na mungojnė vitaminat B dhe A, tė cilat, siē dihet, luajnė rol shumė tė rėndėsishėm nė ruajtjen e shėndetit. Po kėshtu, duhet mbajtur parasysh se stomakun dhe zorrėn e trashė i dėmtojnė rėndė edhe disa ushqime, sikurse dėmton nga ana tjetėr edhe mungesa e fibrave. Mė tė rrezikshme janė akulloret, kremrat, ajka e qumėshtit… Po kėshtu, shkaktojnė kapsllėk tė gjitha llojet e mishit, ēokollatat, kakaoja, ėmbėlsirat, sheqeri, qumėshti i lopės, vezėt, buka e bardhė, pastat, tortat.

    Pėr ērregullimet qė ndodhin nė zorrė dhe nė stomak, meqė ra fjala, jep sinjale tė forta edhe lėkura. Kėshtu, pėr shembull, nga pėrdorimi i tepėrt i mishit, fillojnė tė mbajnė erė kėmbėt, nga teprimet me ėmbėlsira, dalin puērra, etj. Lind pyetja: A ka mundėsi vetė njeriu tė vendosė rregull e pastėrti nė zorrėt e tij, sidomos nė zorrėn e trashė? Po, ka!

    Sė pari, zorrėt mund tė stimulohen nė punėn e tyre me anė tė masazheve tė jashtme. Njė nga kėto ėshtė “ngacmimi” i shputave tė kėmbėve, njė mėnyrė e thjeshtė kjo qė stimulon tė gjitha organet e rėndėsishme, pėrfshirė edhe zorrėn e trashė.

    Mėnyra mė e mirė pėr tė pastruar skoriet dhe helmet nga trupi ėshtė klizma, e cila, sipas mjekėve tė vjetėr, e shpėton njeriun nga 80% e sėmundjeve qė kėrcėnojnė shėndetin e tij.

    Pėr tė pasur njė efekt sa mė tė mirė, ėshtė e dobishme qė nė ujin e ngrohtė tė klizmės tė hidhen disa pika lėng limoni ose uthull molle, pak permanganat dhe kamomil. Klizma ėshtė mė mirė tė bėhet nė mėngjes. Parregullsitė e saj, zorra e trashė mund t’i sinjalizojė edhe me anė tė dhimbjeve tė kryqeve, tė belit, nėpėrmjet ashpėrsimit dhe tharjes sė lėkurės, rėnies sė fuqisė, dobėsimit.

    Nė kėto raste, ėshtė mė mirė qė klizma tė bėhet me qumėsht. Merret 100 gram qumėsht i ngrohtė dhe hidhen brenda 20 gram gjalpė. Pas klizmės ėshtė mirė tė qėndrosh shtrirė deri nė momentin kur zorra e trashė kėrkon tė lirohet natyrshėm. Zakonisht, pas dy-tri procedurash tė tilla, ēdo gjė shkon nė rregull. Kjo lloj klizme ėshtė mė mirė tė bėhet nė mbrėmje.

    Pastrimi i zorrės sė trashė mund tė bėhet fare mirė edhe me ujė mineral. Ja se si: Merret njė sasi uji mineral (llogarit 70-100 mililitra pėr ēdo 10 kilogram tė peshės trupore) dhe ngrohet. Gjysma e sasisė duhet pirė nė mėngjes, para buke dhe gjysma tjetėr, pasi e ndajmė nė mėnyrė tė barabartė, pihet nė drekė dhe nė darkė, gjithmonė 15-20 minuta para ngrėnies. Kjo kurė jep efekt tė madh sidomos tre ditėt e para, por duhet vazhduar deri nė pastrimin e plotė.

    Doza mund tė ulet dhe tė pihet vetėm gjysma e sasisė pėr 4 deri nė 6 javė. Nė ditėt e para, jashtėqitja mund tė ketė ngjyrė tė zezė, por mė vonė ēdo gjė normalizohet. Me kėtė mėnyrė, jo vetėm qė rivendoset mikroflora e dėmtuar, por pastrohen edhe mėlēia, veshkat, rrugėt urinare, ulet niveli i sheqerit nė gjak, si dhe ai i kolesterinės. Mund edhe tė dobėsohesh. Do ta ndjeni veten mė mirė, do tė pėrmirėsohet gjumi dhe shėndeti nė pėrgjithėsi.

    Zorra e trashė punon mė mirė nė qoftė se ushqimi i pėrditshėm do tė jetė i pasur me produkte qė kanė fibra. Tė tilla ushqime janė perimet, frutat, bollguri, krundet, etj. Ato e “shkathtėsojnė” zorrėn e trashė. Nga perimet, mė tė vlefshme janė karota, panxhari, sallatat, lakra e bardhė. Kur vuani nga koliti, lakrėn e bardhė ėshtė mė mirė tė mos e hash, por t’i pish lėngun. Pėr t’u mėsuar, kėtė lėng mund ta pish fillimisht sė bashku me lėngun e karotės e pastaj karotėn ta pakėsosh gradualisht. 300 gram lėng i lakrės sė bardhė, thotė dietologu i njohur amerikan doktor Wocker, i siguron organizmit tonė njė sasi ushqimi organik qė mund tė krahasohet me 50 kilogram ushqim tė zier apo tė konservuar.

    Mjaft tė dobishėm janė nė kėtė rast vajrat me origjinė bimore, buka e zezė, mjalti, shalqiri, pjepri, rrushi, kumbullat. Frutat e thata e dėmtojnė zorrėn e trashė.


    "Telegrafi"
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    "Carpe Diem"

  12. #52
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Jeni shtatzėnė? Ju nevojitet njė kurim i dyfishtė


    Gėzojuni kėnaqėsisė sė ardhshme tė amėsisė! Pėr ēdo ditė kushtojani nga njė orė bukurisė suaj. Mbajeni trupin nė formė tė mirė, lėkurėn tė butė - dhe do tė ndjeheni tė disponuara...

    Ndihmojini "kėmbėve tė rėnda"

    Gjatė shtatzėnėsisė enėt e gjakut bartin sė paku njė litėr gjak mė tepėr se rėndom. Andaj rrjedha kthyese ėshtė e ngadalshme, kėmbėt bėhen tė rėnda. Do t'ju ndihmojnė fashat e ftohta pėrreth nyejve tė kėmbėve dhe nė fund xhelet freskuese pėr kėmbė.

    Le tė jetė lėkura e butė

    Meqenėse trupi tajit mė shumė estrogjene, lėkura bėhet mė e thatė dhe qėrohet. Bėjani ēdo ditė nga njė masazh lėkurės me vaj pėr trup.

    Mbajeni fortėsinė e gjinjve

    Tashti keni gjinj qė i keni ėndėrruar kaherė! Sigurojani fortėsinė me zgjedhjen e drejtė tė jelekėve. Forcojini indet lidhėse nė mėngjes dhe nė mbrėmje alternativisht duke u bėrė dush gjinjve me ujė tė ngrohtė dhe tė ftohtė. Rregullisht kurojini me losion pėr trup i cili tendos lėkurėn (p.sh. Nivea apo Oriflame).

    Zbuteni tendosjen me masazh

    Barku ėshtė disi i tendosur dhe ju kruhet. Nuk bėn ta gėrvishtni me thonj! Mė mirė ėshtė t'i bėni njė masazh me lėvizje rrethore me njė brushė tė butė tė trupit ose rajonin qė kruhet duhet pickuar butė.

    Pengojini paraqitjen e "pėlcitjes" sė lėkurės?

    Pas masazhit tė barkut, nė lėkurė qarkullon mė i mirė gjaku dhe lėkura posaēėrisht mirė thith vajin apo losionin pėr kurim (p.sh. Oriflame).

    Pėr djersitje tė shtuar

    Nė kėtė periudhė ėshtė krejtėsisht normale qė tė djersiteni mė tepėr. Me rastin e larjes shfrytėzojeni xhelin e butė, pastaj qitni dezodorans pa alkool.

    Lėkura nuk bėn tė jetė e thatė

    Mos shfrytėzoni maskėn e cila e than lėkurėn. Mė mirė ėshtė qė dy herė nė javė tė qitni maskėn hidrante, ndėrkaq dy herė nė ditė kremin hidrant (p.sh. Oriflame).
    Ruajeni formėn e mirė

    Kini kujdes pėr ushqimin e rregullt. Merrni sa mė tepėr vitamina dhe ushqim tė pasur me materie balaste. Ēdo ditė merrni nga tri kokrra pemėsh, 300 gramė perime tė freskėta dhe njė gotė jogurt. Pini, sė paku, 2 litra lėngje (ujė-ēaj). Mjeku mund t'ju pėrshkruajė edhe tableta specifike.

    Ruajeni tenin e shkėlqyer

    Dukeni e zbehtė dhe e lodhur? Nė kėtė do t'ju ndihmojė njė krem i ditės, hijesime pėr sy ngjyrė ndryshku dhe pak buzėkuq nė faqe, rreth syve dhe nė mjekėr.


    Ushtrime tė kujdesshme

    Ēdo ditė ushtroni muskujt mė tė rėndėsishėm, prej tė cilėve kėrkohet angazhim gjatė dhe pas shtatzėnėsisė!

    Forconi duart: Shtrėngojini karpet 10 herė njėrėn pėr tjetrėn. Duart me atė rast qėndrojnė tė palėvizshme nė lartėsinė e gjoksit.

    Pėr gjoks tė bukur: Shtrėngojini shuplakat njėrėn pėr tjetrėn nė lartėsinė e gjoksit nė atė mėnyrė qė edhe gjoksi tė lėvizė.

    Relaksoni barkun: Duart shtrijini pėrpara. Kėmbėt ngadalė lakojini dhjetė herė (merrni frymė fuqishėm) dhe sėrish shtrijini (nxirrni frymėn).

    Ushtroni diafragmėn: Mbėshtetuni nė bėrryla, me rastin e marrjes frymė ngriteni barkun. Pėrsėriteni kėtė ushtrim 10 herė.

    Forconi rajonin e perineve: Kokėn mbėshteteni nė llėrė, prapanicėn ngriteni lart. Hapini gjunjtė. Pėrsėriteni kėtė ushtrim disa herė.

    "Telegrafi"
    "Carpe Diem"

  13. #53
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Mposhtni lodhjen pranverore dhe vėshtirėsitė e tjera


    Ekspertėt nuk e mohojnė ndikimin e ndryshimit tė kohės nė shumė sėmundjet, madje edhe nė vetėvrasje tė shpeshta dhe nė fatkeqėsi komunikacioni, ndėrkaq qė moti dihet edhe pėr alergjinė ndaj pluhurit tė luleve. Kėshillat tona do t'ju ndihmojnė qė mė lehtė ta kaloni pranverėn.

    Alergjia ndaj pluhurit tė luleve

    Ka njerėz tė cilėt reagojnė ndaj kohės. Njėra ndėr reagimet drejtpėrdrejt tė shkaktuara nga ndryshimet e klimės gjithsesi ėshtė alergjia ndaj pluhurit tė luleve... Njerėzit alergjikė ndaj pluhurit... me ardhjen e pranverės e dinė qė papandehur do t'i lotojnė sytė, do t'i skuqen dhe do t'i kruhen qerpikėt, tėrė ditėn do tė teshtijnė, por as dhjetėra facoleta nuk do t'u ndihmojnė qė tė ndalin turfullimin.
    Alergjikėt me pėrvojė tė cilat pėr ēdo pranverė luftojnė me tė njėjtin problem, me siguri do tė provojnė disa mjete mjekėsore, siē janė antihistaminikėt, pikat pėr hundė, akupunktura, hemopatia apo hiposensibiliacioni (futja e alergjenit nė mėnyrė qė nė trup tė krijohen antitrupat).


    Si mund t'i ndihmojmė vetvetes

    Gjatė ditėve me erėra tė forta duhet vėnė syze, nuk duhet tharė rrobat nė ajėr pėr shkak tė grimcave tė pluhurit tė cilat do tė mund tė ngjiten pėr to, nuk duhet fjetur afėr dritares sė hapur dhe nė orėt e mėngjesit, nė qoftė se ėshtė e mundshme, duhet qėndruar nė lokale tė mbyllura. Nė qoftė se jeni tė detyruar, me gjithė alergjinė qė keni, tė niseni pėr nė rrugė, para udhėtimit duhet tė mėsoni mirė pėr vegjetacionin dhe pėr kushtet atmosferike nė vendin ku shkoni.

    Hipotensioni - tensioni i ulėt

    Ndryshimet e temperaturės, nxehtėsia dhe zhegu gjithashtu ndikojnė nė shėndetin. Tek personat me tension tė ulėt pengesat janė shumė tė shprehura, por do tė keqėsohen edhe mė shumė gjatė kohės sė nxehtė dhe me lagėshti.
    Keqėsimi te personat me tension tė ulėt shkaktohet pėr shkak tė zgjerimit tė enėve tė gjakut nė organizėm. Shkaktohen mjegullimi i syve, marramendja, rrahje e fuqishme e zemrės, zhurma dhe oshėtima e veshėve, pastaj djersitje e ftohtė.
    Nė qoftė se keni probleme me tensionin, mė mirė ėshtė tė kėrkoni ndihmėn e mjekut i cili do t' ju pėrshkruaj tabletat pėr ngushtimin e enėve tė gjakut. Mirėpo, mos harroni qė ato tableta duhet t'i merrni vetėm nėn mbikėqyrjen e mjekut.

    Si mund t'i ndihmoni vetvetes

    Kurrė mos u ngritin shpejt nga shtrati, mos qėndroni gjatė nė njė vend, mos iu ekspozoni nxehtėsisė sė madhe dhe mos e teproni me aktivitete trupore - shėtitni, notoni ngadalė dhe vozitni biēikletėn. Veē kėsaj, mirė kujdesuni pėr ushqimin: shmanguni ushqimit tė yndyrshėm, pini shumė lėngje, hani mė shumė pemė, tė cilat pėrmbajnė kalium (banane, pjeshka, agrume) dhe perime tė pasura me vitaminėn C (spinaqi, sallata, speci, karota...)

    I thati nė lugth

    Nė pranverė dhe nė vjeshtė aktivizohet i thati nė lugth. Edhe kjo dukuri mund tė sqarohet me ndryshimet e shpeshta tė cikloneve dhe tė anticikloneve. Simptomat e kėsaj sėmundjeje dhe keqėsimi i saj janė shumė tė pakėndshme: paraqitet ndjenja e djegies nė gavrėn e barkut, shkaktohet thartinė, ndėrkaq dhembjet shpesh paraqiten edhe kur i sėmuri ėshtė i uritur.

    Si mund t'i ndihmoni vetvetes

    Shmanguni ushqimit dhe pijeve tė cilat pėrmbajnė kofeinė dhe alkool, pushoni tė pini duhan, ushqimin merreni nė sasi tė vogla, por nė racione tė shpeshta, kufizojeni marrjen e erėzave (posaēėrisht biberit). Nuk ka nevojė qė nga ushqimi tė hiqni bukėn, mirėpo ėshtė mirė tė hani bukėn taze por tė pjekur mirė. Nga mishrat lirisht mund tė hani mish pule (por pa lėkurė), mish viēi apo mėshtjerre (mė mirė nė qoftė se ėshtė i zier), ndėrkaq perimet gjithashtu duhet t'i zieni dhe sipas nevojės duhet t'i kulloni nė sitė.

    Pengesat respiratore

    Astmatikėt dhe tė sėmurėt kronikė nga bronkitisi gjithashtu janė shumė tė ndjeshėm nė ndryshimin e temperaturės dhe tė lagėshtisė, ndėrkaq kur ėshtė fjala pėr tė sėmurėt kronikė, ata duhet tė dinė mirė terapinė mjekėsore.

    Si mund t'i ndihmoni vetvetes

    Pos terapisė sė pėrshkruar, tė sėmurėve tė tillė u rekomandojmė qė tė sigurojnė ionizator, i cili krijon dhe pasuron ajrin e ngjeshur me ione gjė qė vepron volitshėm nė organizėm. Volitshėm do tė ndikojnė edhe pijet e ngrohta, aq mė parė ēaji nga sherbela me mjaltė.

    Migrena

    Migrena ėshtė kokėdhembje periodike nė lidhje tė ngushtė me ndryshimin e shtypjes sė ajrit. Migrenėn do ta identifikoni sipas dhembjeve pulsive pas syve apo nė ballė, tė shoqėruar me mundime, ndjeshmėri ndaj dritės dhe zėrave, e ndonjėherė edhe dėshtimi i fushės sė tė pamurit (fotografia do tė duket pjesėrisht e shtrembėruar).
    Pėr tė zbutur dhembjen, do t'ju ndihmojnė analgjetikėt nga grupi i ergotaminave apo antireumatikėve josteroidė, ndėrkaq tretmani i akupunkturės do tė zbusė dhe ulė intensitetin e kokėdhembjes.

    Si t'i ndihmoni vetvetes

    Migrena shpesh ėshtė e lidhur edhe me ushqimin, p.sh. konsumimi i alkoolit, ēokollatės dhe tė disa llojeve tė djathėrave tė yndyrshėm. Andaj, shmanguni alkoolit dhe prodhimeve tė tilla ushqimore, aq mė parė kur shkaktohen ndryshime tė motit dhe tė shtypjes sė ajrit.

    Lodhja pranverore

    Ndryshimet klimatike nuk ndikojnė vetėm nė keqėsimin e disa sėmundjeve, por edhe nė gjendjen e pėrgjithshme tė organizmit. Prandaj nė pranverė shpesh jemi tė lodhur pa kurrfarė mundimesh tė mėdha. Nė qoftė se ndjeheni i lodhur menjėherė pas zgjimit? Jeni tė padisponuar, keni depresion dhe jeni apatikė, ndėrkaq forca e koncentrimit ju ėshtė gjithnjė e mė e dobėt? Atėherė mund tė jeni tė sigurt se "vuani nga pranvera".

    Si t'i ndihmoni vetvetes

    Nė qoftė se i keni simptomat e sipėrpėrmendura, nuk keni nevojė tė humbni kohė duke shkuar te mjeku. Do t'ju ndihmojė ushqimi i llojllojshėm i pasur me vitamina dhe minerale, hani sa mė shumė pemė dhe perime tė freskėta, pini ēaj bimėsh, qumėsht dhe prodhime qumėshtore, zvogėlojeni pirjen e alkoolit dhe tė duhanit, ndėrkaq do t'ju ndihmojė edhe nė qoftė se qėndroni nė ajėr tė pastėr duke bėrė ndonjė ushtrim tė lehtė trupor. Nė qoftė se gjatė dimrit nuk keni marrė preparate multivitaminoze - akoma nuk ėshtė vonė pėr to.

    Pika nė tru

    Te paraqitja e rrymave tė ajrit tė ngrohtė organizmi, i mėsuar nė kushte tė ftohta, duhet shpejt tė pėrshtatet nė temperaturėn e lartė tė pranverės. Nė atė periudhė ėshtė shėnuar edhe numėr i madh i sulmeve nė tru.

    Si t'i ndihmoni vetvetes

    Pikėn nė tru mund tė pengohet vetėm nė atė mėnyrė kur eliminojmė faktorėt e rrezikut: trashėsinė, tensionin e lartė tė gjakut. Kujdesuni qė nga ushqimi tė eliminoni yndyrėn dhe materiet e dėmshme. Mė shumė lėvizni dhe zvogėlojeni pirjen e duhanit apo mė mirė ėshtė qė ta braktisni fare.

    Reumatizma dhe sėmundjet e sistemit lokomotor

    Te ndryshimet e befasishme tė shtypjes sė ajrit, posaēėrisht para shtrėngatave, nė atmosferė shtohet numri i ioneve pozitive. Ky shtim shkakton keqėsimin te njerėzit tė cilėt vuajnė nga reumatizmi dhe nga sėmundjet e tjera tė sistemit lokomotorik.

    Si t'i ndihmoni vetvetes

    Nė situatėn e tillė preventiva mė e mirė as qė ekziston, mirėpo gjendja nė organizėm mund tė lehtėsohet me gjimnastikė tė lehtė tė pėrditshme e cila forcon muskujt, por do t'ju bėjė mirė edhe masazhi.
    Nė kohėn e dhembjeve merrni antireumatikė josteroidė.

    Fatkeqėsitė e komunikacionit dhe depresionet

    Nė kohėn e ndryshimeve tė shtypjes sė ajrit ėshtė vėrejtur njė numėr i madh i fatkeqėsive tė komunikacionit, depresioni ėshtė mė i shprehur, ndėrkaq numri i vetėvrasjeve gjithashtu ėshtė nė rritje.

    Si t'i ndihmoni vetvetes

    Nė qoftė se jeni ndėr ata qė dinė tė pėrcjellin organizmin e vet dhe qė mė parė parandjenjė se si do tė reagojnė ndaj kohės, shmanguni udhėtimeve tė gjata. Nė qoftė se bieni nė depresion, mos lejoni qė ai t'ju pėrfshijė tė tėrin, por dilni nga shtėpia, shoqėrohuni me njerėz, gjeni ndonjė pune apo hobi.

    "Telegrafi"
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    "Carpe Diem"

  14. #54
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Ilaē i Ri Kundėr Virusit HIV

    Administrata e ushimeve dhe ilaēeve miratoi ilaēin e ri Reyrtaz. Ky ilaē ėshtė prodhim i firmės farmaceutike Bristol-Myers Squib. Ai ndihmon pėr vėnien nėn kontroll tė virusit Hiv qė shkakton Sidėn. Ilaēi i ri i pėrket grupit tė ilaēeve protease. Ky grup ilaēesh shpesh pėrdoret me ilaēin tjetėr tė grupit transkriptase i cili bllokon shumėzimin e virusit Hiv.



    Zeri I Amerikes
    "Carpe Diem"

  15. #55
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Si shkaktohen tumoret?



    Studimet e kryera nga mjeket specialiste te onkologjise rendisin 12 faktore kryesore te cilėt ndikojne ne shfaqjen e semundjeve te kancerit. Dy nga shkaktaret kryesore qe renditen si nxites te semundjes janė alkooli dhe duhani. Konsumimi i duhanit si tek femrat ashtu edhe tek meshkujt sjell probleme te riparueshme pėr mushkerine, probleme te cilat kalojne deri ne semundje kancerogjene. "Duhani dhe drogat e ndryshme permbajne lende kancerogjene qe shkaktojne mutacione ne organizem, duke shkaktuar kancer" thuhet ne studimin e kryer nga specialistet e onkologjise. Sipas tyre, edhe vera dhe birra permbajne substanca paresore qe shkaktojne kancer, edhe duke konsumuar 10 mililitra alkool.


    Mjedisi dhe ajri i ndotur janė faktore te tjerė qe tregojnė rritjen e kancerit te mushkerive, sidomos ne zonat industriale ku ka edhe mbetje dhe substanca toksike. Ndėrsa femrat qe jetojne pranė zonave me ndotje te tillė rrezikojne njė menopauze te hershme.

    Ushqimi i zgjedhur te bėn qe te mbash larg kancerin. Kjo ėshtė njė nga keshillat kryesore te mjekeve onkologe te cilėt rekomandojne mos pėrdorimin e ushqimeve qe permbajne elemente toksike. Kėshtu konservat, peshqit e rritur ne akuarium apo edhe qumėshti industrial permbajne lende qe shkaktojne kancer te zorres se trashe apo edhe te aparatit tretes. Por edhe uji i ndotur mund te jetė njė nga faktoret kryesore te shfaqjes se tumoreve tė ndryshme. Studimet e viteve te fundit kanė treguar se femrat janė me te rrezikuara te preken nga kanceri pėr shkak te kimikateve qe gjendjen ne shtepi. "Boja e mureve, mobilieve, tapetet, veshjet. Por edhe produktet kozmetike, shampot e ndryshme, produktet pėr pastrim shtepiak mund te jenė shkaktare te shfaqjes se kancerit" thonė studiuesit evropiane. Ndėrkohė qe edhe gazi, benzina dhe nafta sidomos pėr ata qe punojnė pėr nxjerrjen e tyre janė shkaktare te tumoreve. Sipas specialisteve, rrezik kanceri tek lekura shfaqin edhe prodhimet farmaceutike dhe ato kozmetike.

    Faktoret nxites:

    Duhani njihet si njė nga faktoret kryesore pėr shfaqjen e tumoreve ne mushkri

    Mbetjet toksike dhe industriale shkaktojne kancer te mushkerive dhe menopauze tek gratė

    Pirja e alkoolit njihet si njė nga faktoret kryesore te shfaqjes se kancerit te stomakut

    Elementet toksike te ushqimet perbejne rrezik pėr shfaqjen e kancerit te zorres se trashe

    Rrezet radioaktive mbeten njė nga shkaktaret kryesore te shfaqjes se kancerit ne lekure

    Niveli i lartė i hormoneve sjell menopauze te shpejte tek gratė dhe tumor te qafes se mitres

    Konsumimi i ujit te ndotur bėhet shkak mutacione tė ndryshme dhe shfaqje te tumoreve

    Kimikatet qe gjenden ne shtepi janė njė nga faktoret kryesore te shfaqjes se kancerit ne mushkri

    Gazi, benzina, vajguri sidomos pėr punonjesit ne kėto sektore janė shkaktar pėr shumė tumore

    Produktet farmaceutike nėse janė te pakontrolluara bėhen shkak i shfaqjes se tumoreve tė ndryshme

    Produktet kozmetike te njė cilesie te dobėt nxisin shfaqjen e tumoreve te lekures

    Mamografia

    Identifikohen 30 raste me kancer gjiri

    Rreth 30 gra kanė rezultuar pozitive ne kryerjen e mamografise. Sipas mjekeve kėto janė te prekura nga kanceri i gjirit. Qe nga periudha e instalimit te kėtyre aparaturave e deri me tani janė kryer rreth 2 mijė ekzaminime tė gjitha falas. "Kjo shifer ėshtė tepėr e lartė pėrsa i pėrket numrit te ekzaminimeve. Pra janė kryer vetėm 2 mijė ekzaminime dhe kemi 30 femra te cilat kanė kancer te gjirit" ėshtė shprehur Enzo Lattanzio, drejtori i qendres se Senologjise ne Bari te Italise. Sipas tij, kėto raste i perkasin moshes 35 deri ne 55 vjeē. Tė dhenat tregojnė se 100 pėr qind te rasteve gratė janė paraqitur vullnetarisht pėr ekzaminim, qe do tė thotė se sensibilizimi ka qenė njė nga pikat me te arritura te projektit. Ndėrkohė qe kryerja e njė ekzaminimi te tillė ne poliklinikat e vendit ėshtė falas pėr tė gjitha femrat mbi 35 vjeē. Por ekzaminime kryhen edhe pėr mosha me tė reja kur shihet se ka probleme.

    Burrat

    Kanceri u prek mushkerite

    Duket se konsumi i alkoolit apo duhanit janė edhe shkaktaret kryesore te shfaqjes se kancerit ne mushkri tek meshkujt. Tė dhenat tregojnė se rreth 306 raste shfaqen ēdo vit me kėtė lloj semundjeje, ndėrkohė pėrsa i pėrket vdekshmerise se tyre nuk ka te dhėna te sakta. Pas tumoreve ne mushkri janė ato ne lekure te cilėt kanė shenojne 291, te cilėt mendohet se shkaktohen nga rreze te dėmshme apo edhe semundje te lekures te cilat avancojne deri ne tumore. Prostata ėshtė njė nga llojet e tumoreve qe rrit rastet nga viti ne vit. Tė dhenet tregojnė se regjistrohen rreth 130 persona me kėtė lloj semundje gjatė njė viti. Por edhe kanceri i stomakut vazhdon te shenoje njė numer tė madh rastesh tek meshkujt dhe sipas mjekeve renditet i pesti duke shėnuar mbi 100 raste gjatė njė periudhe 12 mujore. Llojet e tjera te kancerit qe kanė mė pak se 100 raste tek meshkujt janė sistemi nervor qendror, larinksi, leucemia dhe limfoma malinje. Ndėrkohė numrin me te vogėl te rasteve e shenojne kanceri ne melci me 37 meshkuj te prekur ne vit. Ne po kėtė periudhe kohore regjistrohen 1700 meshkuj te cilėt preken nga kėto 10 lloje te kacereve, dhe nga kėta 456 persona preken nga tumore te llojeve tė ndryshme.

    Femrat

    Tumoret ne zonat intime

    Pjesa me e madhe e femrave qe preken nga tumoret, kanė atė te gjirit i cili shkakton edhe 400 viktima ne vit, ndėrkohė qe numri i te prekurve ėshtė me i madh. Por, pėrsėri edhe numri i femrave te prekura nga kanceri i qafes se mitres mbetet shqetesues kėshtu mbi 230 raste tė reja shenohen ēdo vit. Tė dhenat e QSUT-se tregojnė se rreth 200 raste humbasin jetėn. Ndėrsa tumoret qe shkaktohen ne lekure mbeten ne te njėjtat shifra si tek meshkujt ashtu edhe tej gratė. Ndonėse tek meshkujt ato ishin ne vendin e dytė edhe tek gratė ka njė numer tė madh te kėtyre rasteve. Tė dhenat regojne se 147 raste tė reja shenjohen ne njė periudhe 12 mujore. Me pas janė kancer i i stomakut dhe i i sistemit nervor qendror qe shenojne edhe midis 48 dhe 70 rasteve. E ndėrsa mushkrit tek meshkujt zinin vendin e pare tek femrat ato janė vetėm 35 raste dhe kjo pėr shkak te konsumimit me te paket te alkoolit dhe duhanit pjeserisht. Tė dhenet tregojnė se raste te tjera te tumoreve tek femrat konstatohen edhe ne vezore, limoma malinje, rektum, pankreas. Tek seksi femėr shenohen edhe mbi 315 raste te tumoreve tė ndryshme, ndėrkohė qe ne njė vit numerohen mbi 1250 te prekura me semundje tumorale.

    50.2 %

    e vdekjeve ne vendin tonė shenohen nga sėmundjet kardiovaskulare. Sipas mjekeve kėto semundje janė me te perhapurat dhe shkak mbetet duhani, alkooli, si dhe obeziteti. Por, pėrveē kėtyre faktoreve ndikojne edhe ushqimi me shumė yndyre, mėnyra e jetesės, qėndrimi ne pune apo edhe lenia pas dorė e vetes. Me te rrezikuar nga sėmundjet e zemrės mbeten meshkujt, ndėrsa pėr sa u pėrket femrave, ato rrezikohen pas menopauzes.

    16.6 %

    e vdekjeve ne Shqipėri shkaktohen nga kanceri, sėmundja qe sa vjen edhe shton rastet nga dita ne ditė. Ndėrsa lloji qe shkakton edhe numrin me tė madh te vdekjeve ėshtė kanceri i mushkerive dhe ai i gjirit tek femrat. Por edhe kanceri i lekures ėshtė njė nga shkaktaret me te medhenj te vdekjeve tek tė dy sekset qe preken prej tij. Kurse me te prekurit rezultojne se janė moshat e treta mbi 65 vjeē, por nuk perjashtohen edhe moshat e reja gjatė viteve te fundit

    11.3 %

    e vdekjeve shkaktohen nga shkaqe tė ndryshme, te cilat nuk arrihen te percaktohen nga mjeket. Megjithėse pacientet janė te prekur nga njė semundje, ajo nuk arrihet te kapet ne stadet e para apo edhe te avancuara, deri ne momentin qe shkakton mortalitetin. Kėto lloj vdekjesh zėnė njė numer te konsiderueshem, pasi renditen te tretat ne vendin tonė pas semundjeve kardiovaskulare dhe atyre te kancerit. Por, ndonjėherė shkaqet janė edhe natyrore.

    6.8%

    e vdekjeve shkaktohen nga aksidentet rrugore dhe ato ne pune. Sipas te dhenave te Ministrise se Shendetesise rezulton se aksidentet mbeten ne nivele te larta duke shėnuar kėshtu 6.8 pėr qind te vdekjeve qe ndodhin. Vdekjet me te shumta shkaktohen nga aksidentet automobilistike, te cilat gjatė viteve te fundit rriten pothuajse ēdo ditė. Ndėrkohė qe edhe aksidentet ne pune mbeten shqetesuese sidomos ato ne miniera, ndertim dhe fabrika.

    3500

    persona preken ēdo vit ne vendin tonė nga sėmundjet kanceroze. Sipas onkologeve shqiptare, pavarėsisht se te dhenat tona janė te mira, vihet re njė tendence rritjeje e rasteve, qe me kalimin e kohės do tė jetė e krahasueshme me statistikat evropiane. Regjistri i pacienteve me prekur me kancer tregojnė se mosha me e prekur ėshtė ajo e tretė, por vitet e fundit vihet re edhe prekje te personave mbi 40 vjeē. Rastet janė pothuajse te njėjtė si tek femrat edhe tek meshkujt

    600

    vdekje shenohen ēdo vit tek gratė nga sėmundjet kancerogjene. Tė dhenat e Qendres Spitalore Universitare ne Tiranė "Nene Tereza", tregojnė se rreth 400 femra ne vit humbin jetėn nga kanceri i gjirit, ndėrsa rreth 200 te tjera nga kanceri i qafes se mitres. Nga te dhenat e sherbimit onkologjik disa forma te kancerit si ai i gjirit, ne tre dekadat e fundit ėshtė trefishuar. Vendin e pare e ze kanceri i mushkerise pėr meshkujt, ndėrsa pėr femrat e ze kanceri i gjirit.

    Nga: Armando Jaupi

    "Gazeta Start"
    "Carpe Diem"

  16. #56
    ų
    Anėtarėsuar
    19-05-2007
    Postime
    8,336
    Faleminderit
    5
    31 falenderime nė 24 postime
    Y YYYYYYYY po ti me dreq per mjeksi ke mbaruar apo per juridik?
    "Expensive watches do not create time, but reflect how expensive it is to their owner."

  17. #57
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Citim Postuar mė parė nga MorDor Lexo Postimin
    Y YYYYYYYY po ti me dreq per mjeksi ke mbaruar apo per juridik?
    Juridik po me terheq shume dhe mjekesia.
    NJeriu eshte mire te kete njohuri pak nga te gjitha.
    "Carpe Diem"

  18. #58
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Me viruse kundėr kancerit?

    Duke pasur parasysh tė gjitha faktet tė cilat e renditin karcinomėn e mėlēisė nė vendin e gjashtė pėr nga malinjiteti dhe si shkaktar tė tretė tė vdekshmėrisė, atėherė secili bar potencial pėr tė ėshtė mė se i mirėpritur.

    Gjatė hulumtimit pėr barnat e reja, njė grup shkencėtarėsh kanė vėrejtur se injektimi i disa viruseve me ndryshime gjenetike te personat me karcionmė tė mėlēisė kanė efekt pozitiv.

    Mė tė rrezikuar nga karcinoma e mėlēisė janė bartėsit e virusit tė hepatitit B, pastaj ata me hepatit C, cirozė tė mėlēisė, hematokromatozė, marrje tė steroideve etj.

    Provat me viruse tė ndryshuar gjenetikisht janė bėrė te 14 tė sėmurė me karcinomė tė cilėt nuk kanė pasur zgjidhje tjetėr terapeutike. Atyre u ėshtė injektuar virusi nė tumor, ku ėshtė shumuar dhe ka shkaktuar vdekjen e qelizave kanceroze, ndėrsa ka vazhduar me anė tė gjakut dhe limfės duke kėrkuar qeliza tjera kanceroze.

    Nė gjysmėn e pacientėve jetėgjatėsia ka qenė dy herė mė e gjatė nė krahasim me prognozėn primare, ndėrsa katėr prej pacientėve kanė jetuar tri herė mė gjatė.

    Kėto rezultate primare kanė nxitur studime tė mėtutjeshme me qėllim qė ta bėjnė virusin sa mė specifik qė tė veprojė vetėm nė qelizat kanceroze dhe jo nė ato normale tė organizmit.

    "Spekter"
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    "Carpe Diem"

  19. #59
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Depresioni Post-Natal

    "Tėrė koha mė shkon duke qarė. Nuk mund tė bėjė asgjė, kam shumė punė qė mė duhet t’i kryej. Ndjej se kam dėshtuar plotėsisht si nėnė.Mė duket se nuk mund tė vendosi pėr asnjė gjė. Mendja ime ėshtė e turbulluar me mendime tė ngatėrruara dhe i bėrtas ēdokujt ēdoherė.

    Me duhet tė jem e lumtur, por unė ndjehem shumė keq’."


    ‘Foshnja qanė vazhdimisht e unė nuk mund ta rehatoj. Ndjehem qė kam dėshtuar por edhe e zemėruar. Ėshtė faji im, nuk ėshtė faji i foshnjes.’
    ‘Ndjehem se kam humbur plotėsisht vetėbesimin. Dukem shumė keq dhe ndjehem keq.’

    Si mund tė mė ndihmojnė ky udhėzues?

    Depresionipost-natal ėshtė njė gjendje shumė e vėshtirė tė cilen e pėrjeton tė paktėn ēdo e dhjeta femėr pas lindjes sė foshnjes. Shembujt e lartė pėrmendur janė mendimet dhe ndjenjat tipike tė cilat femrat me depresion post-natal i pėrjetojnė.
    Kjofletushkė ėshtė pėr femrat me depresion post-natal dhe pėr familjet dhe shoqėrin e tyre.
    Kjo fletushkė ka pėr qėllim tė:
    • Ju ndihmojė tė identifikoni se a vuani nga depresioni post-natal
    • Sqaroj ēka mund tė shkaktojė depresionin post-natal
    • Tė ju ndihmojė tė konsideroni se cila ėshtė mėnyra mė e mirė t’i ndihmoni vetes
    • Dhe ju sygjeron disa vende tė tjera qė mund tė gjeni ndihmė dhe pėrkrahje

    Ēka nėse jam e depresionuar sa qė nuk mund tė lexoj?

    Nėse jeni tė depresionuar me siguri se e keni vėshtirė tė koncentroheni dhe ta lexoni kėtė fletushkė. Ndoshta ju duket shumė e gjatė dhe e vėshtirė? Mos u brengosni ju lutem.Kėtu ka mjaft informata, lexoni ngapak disa herė. Nėse e keni vėshtire tė kuptoni, mund tė bisedoni pėr kėto me mjekun tuaj tė pėrgjithshėm (GP) apo me infermieren pėr shėndet (Health Visitor), apo mund ta lexoni kur ndjeheni pak mė mirė. Nėse terapisti ju ka dhėnė kėtė fletushkė ndoshta ata mund tė ju ndihmojnė ta kuptoni.

    Ēka ėshtė Depresioni Post-Natal?

    Depresionipost-natal ėshtė lloj depresioni I cili shfaqet pas lindjes sė foshnjes. Depresioni ndonjėherė mund tė fillon gjatė shtatėzanisė, por quhet depresion post-natal vetėm nėse vazhdon pasi qė keni lindur.
    Depresioni post-natal ėshtė shumė i zakonshėm dhe ėshte e ditur se dhjetė deri pesėmbėdhjetė femra nga njėqind qė lindin foshnje do ta pėrjetojnė. Numri i vėrtet mund tė jetė mė i madh sepse shumė femra nuk kėrkojnė ndihmė dhe nuk i tregojnė tė tjerėve pėr ndjenjat e tyre.

    Sidallon depresioni post-natal nga depresioni i zakonshėm?

    Simptomete depresionit post-natal janė tė njejta si tė ēdo depresioni. Ato pėrfshijnė mėrzitjen dhe mos interesim nė gjėrat qė zakonisht janė nė rregull. I vetmi ndryshim ėshtė se kėto ndjenja zakonisht fillojnė brenda tre muajve pasė lindjes sė foshnjes. Poashtu ėshtė e mundur qė depresioni post-natal tė fillojė mė vonė mirėpo, nėse simptomet ia fillojnė njė vit mė vonė apo mė shumė se njė vit pasė lindjes ka pak mundėsi qė tė quhet depresion post-natal.
    Pasiqė depresioni post-natal ėshtė shumė i ngjajshėm me depresionin e zakonshėm, fletushkat tona ‘Depresioni udhėzues pėr vetė-ndihmė’ dhe ‘Depresioni, fletushkė informative’ mund tė jenė tė dobishme pėr ju. Kėrkoni kėto nga mjeku apo terapisti.
    Lajm i mirė ėshtė se si ēdo lloji tjeter i depresionit, depresioni post-natal ėshtė shėruese me tretmane, dhe numer i madh i femrave shėrohen plotėsisht.

    A ka probleme tjera post-natale me tė cilat ballafaqohen gratė?

    Janė edhe dy gjendje tjera tė vėshtira emocionale te cilat femrat i pėrjetojnė pas lindjes sė fėmiut.
    E para ėshtė shumė e zakonshme dhe quhet ‘Baby Blues’. Kjo ėshtė lloj i lehtė i depresionit i cili paraqitet nė ēdo tetė nga dhjetė nėna gjatė ditėve tė para tė lehonisė. Kur nėnat vuajnė nga ‘Baby Blues’ ato ndjehen shumė emocionale dhe qajnė pa ndonjė shkas tė veqantė. Nėnat pasė lindjes sė foshnjes shpesh ndjejnė ankth, tendosje dhe rraskapitje dhe mund ta kenė problem me gjumė.
    Mjekėt mendojnė se ndyshimet e papritura nė nivelin e hormoneve rreth kohės sė lindjes e sjellin ‘Baby Blues’, por mund tė jenė shkaqet tjera, si traumat nga vetė lindja dhe shqetėsimet qė foshnja sjell. Ėshtė koha kur ju duhet pushimi i mjaftueshėm pėr tu forcuar por ėshtė koha mė e vėshtirė qė mund tė pushoni.
    ‘Baby Blues’ zakonisht zgjat njė ose dy ditė dhe zhduket aq shpejt sa vjen. Nuk ka nevojė pėr brengosje pėrveq nėse ndjenjat vazhdojnė tė keqėsohen, nė kėtė rast mund tė jetė fillimi i depresionit post-natal.

    Psikozat e Lehonisė

    Problemi i dytė i cili lajmėrohet ndonjėherė te femrat pas lindjes sė foshnjes ėshtė mė pak i zakonshme. Quhet Psikoze e Lehonise. Kjo shfaqet nė njė nėnė nga ēdo njėmijė dhe ėshtė mė serioze se depresioni post-natal. Problemi zakonisht fillon papritur gjatė dy javėve tė para tė lehonisė,me ērregullim tė thellė tė gjendjes shpirtėrore dhe te sjelljeve. Femrat me Psikozė tė Lehonisė mund tė bėhen shumė tė nevrikosura dhe tė hutuara dhe shpesh kanė besime tė pazakonshme dhe tronditėse pėr veten dhe foshnjen e tyre.
    Kjo fletushkė nuk i synon femrat me kėtė lloj problemi. Atyre ju duhet ndihmė specialiste nga psikiatri dhe duhet tė kėrkojnė ndihmė nga mjeku menjėherė. Tretman i zakonshėm pėr kėtė gjendje janė ilaqet dhe qėndrim i shkurtėr nė repartin pėr nėna dhe foshnje. Ėshtė me rėndėsi tė mbani nė mend se edhe pse Psikozat e Lehonisė mund tė jetė gjendje e frikshme dhe e brengosur pėr nėnėn dhe familjen e saj, tretmani ėshtė shumė efektiv dhe gratė shėrohen plotėsisht.

    Cilat janė simptomet e depresionit post-natal?

    Femrat i pėrshkruajnė njė numėr tė simptomeve, shumė prej tyre janė tė pėrmendura mė poshtė. Kėto simptome mund tė jenė tė tejkalueshme nė kohėn kur foshnjės tuaj i duhet shumė kujdes dhe vėmendje.
    Kėto janė disa nga shenjat e simptomeve qė ju mund t’i pėrjetoni nėse vuani nga depresioni post-natal.

    Ndjenjat apo emocionet

    • Pikėllim, shqetėsim, dėshprim
    • Qani shumė apo nuk mund tė qani
    • Ndjeheni tė pavlefshme
    • Gjendja shpirtėrore ndryshon shpesh
    • Ndjeheni fajtore
    • Nuk ndjeheni tė interesuara
    • Humbje tė kėnaqėsisė
    • Ndjeheni tė shqetėsuara apo me panik dhe brenga
    • Ndjeheni tė nevrikosura dhe tė zemruara
    • Nuk ndjeheni ashtu si dėshironi pėr foshnjen tuaj

    [/b]Shenjat trupore dhe fizike[/b]

    • Mungesė tė energjisė dhe rraskapitje
    • Shqetėsime gjatė gjumit
    • Ēdo gjė e bėni nė mėnyrė tė ngadalėsuar, apo
    • Tė shpejtuar, jeni tė nevrikosura dhe nuk mund tė relaksoheni
    • Mos intersim nė marrėdhėnie seksuale
    • Ndryshim nė oreks – hani shumė apo nuk hani sa duhet
    Mendimet – kur njerėzit janė nė depresion, ata bėhen ‘ekspertė’ nė mėnyrėn si mendojnė, gjithmonė nė mėnyrė negative dhe tė zymtė.
    • Kritikoni vetėveten – si ‘unė jam nėnė e padobishme’, ‘dukem keq’, nuk e kuptoj kėtė fletushkė unė jam budallaqe!’
    • Brengosje si – ‘foshnja nuk ushqehet mirė’
    • Fajsoni vetėn si – ‘unė i kam fajet’
    • Paramendoni mė tė kėqijat si – ‘Ēdo gjė do tė bėhet keq – asgjė nuk do tė ndryshojė kurrė’
    • Mendime pa shpresė si – ‘Ēdo gjė mė shtė pa shpresė. Ndonjherė mendoj qė tė gjithė do tė kishin kaluar mė mirė pa mua’
    • Mendimet pėr tė tjerėt si – ‘Ēdokush kalon mirė. Askush nuk kujdeset pėr mua’
    • Dhe bota – ‘Vend i tmershėm pėr tė rritur fėmijėt...’
    Mendja – poashtu nga depresioni ndikon nė mėnyra tė tjera.
    • Koncentrim i dobėt
    • Mos mundėsia pėr tė marrė vendime
    • mendime tė koklavitura dhe tė hutuara

    Sjelljet

    • Mos dėshira pėr tu takuar me njerėz tjerė dhe pėr tė dal
    • Moskėnaqsi pėr gjėrat qė ju kanė pėlqyer
    • Tė bėni shumė gjėra gjatė ditės apo nuk bėni asgjė nga detyrat ditore
    • Nuk merrni vendime tė duhura me kohė
    • Fjaloseni mė shpesh, bėrtisni, humbni kontrollin
    Nėse i keni njė numėr tė kėtyre sjelljeve dhe mendimeve mė lartė gjatė shumtėn e kohės, gjatė dy javėve apo mė gjatė, ėshtė e mundshme qė ju vuani nga njė form tė depresionit. Nėse kėto kanė filluar brenda disa javėve apo muajve qyshse keni lindur foshnjen, atėhere ėshtė e mundshme qė ju keni ndonjė form tė depresionit post-natal.

    A duhet tė kėrkoj ndihmė?

    Nėse vuani nga depresioni post-natal ėshtė me rėndėsi qė ta pranoni dhe kėrkoni ndihmė.
    Njerėzit shpesh nuk e njohin depresionin post-natal. Kjo ndodh nė kohėn kur shumė ndryshime ndodhin dhe nėnat shpesh nuk e dinė ēka ėshtė normal dhe ēka pritet. Problemi mund tė filloj ngadalė dhe shpesh nėnat mendojnė se nuk mund tė pėrballojnė nė vend qė ta njohin se ato janė duke vuajtur nga depresioni post-natal.
    Poashtu, shumė femra me depresion post-natal ndjehen tė turpruara dhe i fshehin simptomet e tyre nga tė tjerėt.
    Sa mė herėt aq mė mirė ėshtė ta dalloni qė e keni depresionin post-natal pėr tė marrė hapa pėr ti ndihmuar vetėvetes dhe pėr tretmane efektive.
    Mbajeni nė mend depresioni post-natal ėshtė shumė i zakonshėm dhe ka mundėsi qė ndodh nė njė nga ēdo pesė femrave. Kėshtu qė ju lutemi bisedoni dhe kėrkoni ndihmė nga anėtarėt e familjes tuaj, infermieren e shėndetit apo mjekut.

    Kush ėshtė e rrezikuar nga depresioni post-natal?

    Ēdokush qė lind fėmijė mund tė zhvillon depresionin post-natal. Mirėpo, ekzistojnė disa faktor tė cilėt do te ndikojnė mė shumė. Kėto janė:
    • Nėse keni pėrjetuar depresion mė parė
    • Nėse lindja e fėmijut ka qenė posaqėrisht e vėshtirė dhe traumatike pėr ju
    • Nėse keni probleme me marrėdhenie
    • Nėse jeni duke pėrjetuar ngjarje tė tjera tė vėshtira nė jetėn tuaj
    • Nėse jeni e izoluar nga shoqėria, pa familje dhe shoqėri tė cilėt mund tė ju ndihmojnė
    • Nėse nėna juaj nuk ėshtė afėr tė ju pėrkrah dhe ndihmojė
    Mirėpo, kjo sdo tė thotė se ēdokush qė i pėrjeton kėto vėshtėrsi do tė vuaj nga depresionin post-natal.

    Ēka e shkakton depresionin post-natal?

    Lindja e fėmijės ėshtė kohė kur bėhen ndryshime tė mėdha. Nėnat pėrjetojnė ndryshime biologjike, fizike, emocionale dhe sociale. Mund tė ndodhė se depresioni post-natal shkaktohet nga pėrzierja a tėgjitha ndryshimeve. Edhe ndodhitė tjera tė vėshtira nė tė njejtėn kohė mund tė kontribojnė.

    Ndryshimet biologjike

    Lindja e fėmijės sjell ndyshime tė hormoneve nė trupin tuaj. Depresioni post-natal mund tė jetė i lidhur me kėto ndryshime. Por edhe pse kjo mund tė jetė shkaku dėshmitė sygjerojnė se hormonet nuk janė shkaktar tė vetėm. Rrethanat tuaja individuale dhe sociale janė poashtu me rėndėsi.
    Megjithatė, ilaqet kundėr depresionit dhe ilaqet e tjera mund tė ju ndihmojnė. Bisedoni me mjekun pėr kėto.

    Ndryshimet fizike

    Lindja e fėmiut ėshtė rraskapitėse dhe ndonjėhere mund tė shkaktojė probleme fizike p.sh. nėse keni lindur fėmiun me operacion, dhėmbjet pas operacionit. Shėrimi pas operacionit nuk ėshtė gjithmonė i lehtė. Kujdesi pėr foshnje e bėnė tė vėshtirė qė ju tė pushoni dhe tė fleni sa duhet. Nėse keni fėmijė tė tjerė ata mund tė reagojnė duke kėrkuar nga ju vemendje mė tė madhe. Kjo mund tė ju bėjė mė tė lodhur.
    Ndoshta ju nuk keni oreks tė mirė dhe nuk hani sa duhet. Kur kjo ndodh ėshtė shumė lehtė tė lodheni pa masė. Disa femra poashhtu ndjehen tė pa sigurta dhe jo-atraktive pėrshkak se forma e tyre e trupit ndryshon dhe nuk kanė kohė tė kujdesen pėr veten. Nė tė njejtėn kohė disa femra tė cilat vuajnė nga depresioni post-natal kujdesen pėr veten dhe foshnjen e tyre posaqrisht mė shumė pėr tė fshehur ndjenjat e dėshtimit qė ndjejnė pėr shkak tė depresionit. Kjo shkakton mė shumė lodhje fizike.

    Ndryshimet emocionale

    Femrat shpesh nuk i pėrjetojnė ndjenjat qė i kanė paramenduar kur lindin foshnjen. Kur ato marrin nė duar foshnjen e tyre pėr tė parėn herė, njė numėr i madh i tyre nuk ndjenė atė emocione tė nxituar tė ‘dashurisė sė nėnės’. Ato vetėm ndjehen tė lodhura dhe pak tė shkėputura. Kjo ėshtė normale. Disa nėna e duan fėmijėn nė shikim tė parė por disa mėsohen ta duan fėmijėn gradualisht.
    Por kryesorja ėshtė qė mos tė brengoseni apo tė zghėnjeheni nėse lindja e fėmiut nuk ėshtė si e keni paramenduar. Dhe ėshtė e vėrtet se shumė femra thonė se pas lindjes sė fėmiut ndjehen mė tė emocionuara kėshtu qė kur gjėrat nuk shkojnė mirė atėhere duken shumė mė keq se zakonisht.

    Ndryshimet sociale

    Lindja e fėmiut mund tė shkaktojė shumė ndryshime. Nevojat e foshnjes vėshtėrsojnė vazhdoni jetė aktive shoqėrore. Poashtu mund tė shkaktojė tendosje nė marrėdhėniet e prindit sepse ėshtė vėshtirė tė kalojnė kohė sė bashku si ēift.
    Pėr shkak se shumė njerėz nuk jetojnė afėr anėtarėve tė familjeve tė tyre, prindėt mund tė ndjehen tė izoluar dhe nėnat nuk kanė ndihmė nga njerėzit e tjerė. Posaqėrisht ato tė cilat nuk i kanė nėnat e tyre afėr tė ju ndihmojnė gjatė kėsaj kohe tė vėshtirė. Edhe ato qė kanė familjet afėr mund tė kenė vėshtėrsi tė kėrkojnė ndihmė praktike.
    Gazetat, revistat dhe programet televizive thonė se tė lind fėmijė ėshtė pėrvojė e mrekullueshme por shpesh nuk pėrmendin pjesėt e vėshtira. Pėr shkak se ēka dėgjojmė nga mediat dhe se ēka njerėzit tjerė tregojnė pėr lindjen e fėmiut, femrat ndonjėherė ndjehen se kjo kohė duhet tė jetė e pėrkryer. Ato mendojnė qė ēdokush tjetėr ia del mbanė tė lind fėmiun nė mėnyrė natyrale dhe lehtė dhe menjėhere bėhet nėnė e pėrkryer. Kjo ndikon tė keni vėshtirė tė kėrkoni ndihmė.
    Por ky mit pėr amėsinė ėshtė larg nga e vėrteta pėr shumė njerėz. Lindja e fėmiut mund tė jetė shumė e vėshtirė dhe tė bėheni nėnė ėshtė rol i ri qė mėsohet nė jetė.
    Femrat kėto ditė kanė mė shumė kėrkesa se nėnat e tė kaluarės. Ato ndoshta janė mėsuar tė dalin tė punojnė dhe tani ndjehen tė izoluara nė shtėpi dhe i mungon takimi me kolegėt e tyre. Por nėse vendosin tė kthehen nė punė ato mund tė ballafaqohen me shumė mundime.

    Ndodhitė e vėshtira jetėsore

    Ne gjithashtu njohim se njerėzit tė cilėt kanė pėrjetuar apo perjetojne jete me ndodhi tė mundueshme mund tė ju shfaqet depresionin post-natal pas lindjes. Pėr shembull, abortimet spontane nė tė kaluarėn, vdekja e nėnės, probleme financiare, vėshtėrsi me banim. Pėrfundimisht ėshtė me rėndėsi tė mbani mend se njėra prej shkaqeve mė tė zakonshme tė stresit janė ndryshimet nė jetė, dhe asgjė mė shumė se lindja e fėmiut nuk e ndryshon jeten.

    Ēka mund tė ndihmon?

    Mos harroni se ndihma ekziston dhe ka mėnyra se si ju mund t’i ndihmoni vetės.
    Hapat e parė
    • Pranoni se diēka nuk ėshtė nė rregull
    • Bisedoni me partnerin/burrin tuaj ose me ndonjė shok/shoqe apo ndonjė nga anėtarėt e familjes pėr ndjenjat qė i pėrjetoni
    • Mos harroni se ju do tė bėheni mė mirė
    • Bisedoni me mjekun apo infermjeren e shėndetit (Health Visitor)
    ...dhe tjetėr
    Siq po e shohim, mund tė ketė shumė shkaqe tė depresionit post-natal, dhe ka disa tretmane qė ju ndihmojnė.

    A ndihmojnė ilaqet?

    Ilaqet kundėr depresionit mund tė jenė shumė tė dobishme, mirėpo ju ndoshta nuk mund tė merrni ilaqe pėrderisa jeni duke ushqyer foshnjen me gji. Bisedoni me mjekun pėr kėtė. Ilaqet mund tė jenė posaqrisht tė dobishme nėse jeni duke pėrjetuar shumė simptome fizike tė depresionit, si oreks tė dobėt, pagjumėsi, mungesė tė energjisė.
    Nėse mjeku juaj ju udhėzon ilaqe kundėr depresionit, mos harroni se ato fillojnė tė kenė efekt pas dy javėsh. Besohet se kėto ilaqe zakonisht nuk janė zakon-formuese (adiktive), mirėpo si me ēdo ilaq nuk duhet tė ndėrrpreni pėr njėhere. Ėshtė me rėndėsi ta merrni dozėn e plotė qė zakonisht zgjat 6 muaj. Mjeku juaj do tė bisedoj hollėsisht me ju pėr kėto ēėshtje nėse mendon se ilaqet do tė ju ndihmojnė.

    A do tė pėrjetojė efekte tė padėshiruara nga ilaqet?

    Disa njerėz pėrjetojnė efekte tė padėshiruara si lodhshmėri dhe tharrje tė gojės por kėto simptome kalojnė pas dy javėsh. Ndėrkohė konsumoni i madh i ujit dhe thithja e ndonjė ėmbėlsirė mund tė ju ndihmojė. Edhe pse kėto efekte tė padėshiruara mund tė jenė jo te kėndėshme dobia e ilaqeve e tejkalon kėtė. Posaqėrisht ndhmojnė me shumė nėse i merrni ilaqe kundėr depresionit paralelisht me tretmanet e tjera biseduese pėr pėrjetimet tuaja me terapistin. Prap, mjeku do tė ju informojė mė hollėsisht.

    Po tretman tjetėr?

    Studimet vėrtetojnė se terapija konsultuese ėshtė tretman shumė efektive pėr depresionin post-natal. Infermjerja e juaj e shėndetit ėshtė pėrsoni me tė cilėn mund tė bisedoni, ajo mund tė ketė trajnim nė shkathtėsi tė konsultimit. Mjeku mund tė ju drejtojė te njė konsultues nė klinikėn lokale apo te psikologu, infermjerja psikiatėr nga komuniteti. Konsultuesi juaj mund tė shqyrtojė me ju ēėshtjet nga e kaluara, tė cilat ju mendoni se kanėlidhshmėri me ndjenjat qė i pėrjetoni tani.

    Si ta ndihmojė vetėn?

    Mund te merrni disa hapa praktike tė cilat ju bėjnė tė ndjeheni mė mirė.
    • Tė bisedoni pėr ndjenjat tuaja ėshtė me rėndėsi. Ndoshta ju duket vėshtirė tė bisedoni me partnerin/burrin tuaj por nėse i mbani gjėrat nė vete tėrė kohėn ai mund tė ndjehet i lėnė anash. Kjo posaqėrisht ėshtė e vėrtet nėse nuk dėshironi tė keni marrėdhėnie seksuale, gjė qė ndodh shpesh te njerėzit me depresion.
    • Mundohuni tė mos kaloni kohėn vetėm ēdo ditė. Bėni pėrkjekje qė tė takoheni me shoqe/shokė apo tė takoheni me nėna tjera. Infermjerja e juaj e shėndetit mund tė ju tregojė pėr grupet lokale ku mund tė njoftoheni me femra tė tjera. Ndonjėhere mund tė ketė grupe ku japin pėrkrahje tė cilat mund tė ju ndihmojnė shumė. Poashtu ka edhe anėtarė nga organizatat vullnetare tė cilt mund tė ju ofrojnė pėrkrahje praktike dhe emocionale (Shikoni adresat nė fund tė kėsaj fletushke).
    • Ēdoherėpranoni ofertat pėr ndihmė praktike. Mos tė ju vjen keq tė kėrkoni ndihmė apo tė ndiheni keq pėr ta pranuar ndihmėn. Gratė tė cilat pėrjetojnė depresion tė rėndė ėshtė e mundur se kanė tė drejtė pėr ndihmė me mbikėqyrje tė fėmijve dhe punė shtėpiake.
    • Mos u mundoni tė bėheni amvise e pėrsosur. Nuk ėshtė me rėndėsi a e keni shtėpinė e pastėr apo tė papastėr. Bėni sa mė pak punė qė ėshtė e mundur.
    • Pushoni sa mė shumė sepse lodhja e keqėson depresionin.
    • Hani ushqim tė shėndoshė.
    • Gjeni kohė pėr vetėn. Kjo mund tė jetė joreale por nėse p.sh. kaloni njė kohė tė gjatė nė vaskė, bėni shetitje tė shpejtė apo vetėm nėse e lexoni njė revistė pėr gjysmė ore ju ndihmon tė qetėsoheni.
    • Ushtrimet fizike posaqrisht janė shumė tė dobishme.

    Ēka mund mund tė bėjė tjetėr?

    Ndoshta mund tė jetė vėshtirė tė bėni kėto ndryshime pėr shkak se depresioni ndikon nė mėnyrėn si mendojmė, ndjenjat tona dhe mėnyrėn se si sillemi. Mėnyrat nė vijim mund tė ju ndihmojnė tė i tejkaloni mendimet, sjelljet dhe ndjenjat depresive.

    1. 1.Planifikimi ditor

    Kur njerėzit janė nė depresion ata zakonisht nuk dėshirojnė tė bėjnė asgjė. Pėr ata ėshtė vėshtirė tė vendosin ēka tė bėjnė dhe mund tė mbeten duke bėrė pak gjėra.
    Nėse kjo ėshtė problem pėr ty, mund tė filloni tė krijoni njė listė me gjėrat qė ju deshironi pastaj planifikoni listėn se si te veproni. Ia filloni me diēka tė lehtė dhe mos synoni tė bėni shumė gjėra. Shikoni listėn dhe nėnvizoni gjėrat qė i keni kryer. Nė fund tė ditės ju mund ta shikoni listėn se ēka keni bėrė. Ushtrimet fizike dhe aktivitetet ju pėrmirėsojnė gjendjen shpirtėrore. Mundohuni tė shtoni diēka nė plan ēdo ditė. Vizitat e shoqėrisė, familjen dhe fqinjėve mund tė ju ndihmojė. Organizatat si Family Link (Shiqoni pjesėn Ku mund tė gjeni mė shumė ndihmė) mund tė ju ofrojė ndihmė tė ia filloni tė delni prapė me njerėz tė tjerė.
    Mbajeni nė mend mos synoni shumė. Gjėrat tė cilat kanė qenė tė lehta mund tė jenė shumė tė vėshtira tani. Filloni nga ku jeni tani dhe derisa arritni aty kur keni qenė mirė.

    1. 2.Kėnaqsitė dhe sukseset

    Kur njerėzit vuajnė nga depresioni ata shpesh harrojnė pėr sukseset e tyre dhe me ēka kėnaqen. Shumė njerėz nuk janė tė vetėdijshėm pėr sukseset e tyre.
    Kur i shkruani tė gjitha ngjarjet e ditės nė planin tuaj aktiv, gjėrat tė cilat ju ofruan kėnaqsi i shėnoni me shkronjėn K, dhe S pėr aktivitetet e suksesshme.
    Mos u bėni shumė modest. Njerėzit tė cilet vuajnė nga depresioni zakonisht nuk i pranojnė sukseset e tyre. Mos e krahasoni vetėn me si keni qenė me parė, lavdojeni veten pėr ēdo sukses. Kur jeni nė depresion ēdo gjė ėshtė vėshtirė kėshtu qė kur arrini tė bėni diēka ju duhet tė pranoni dhe shpėrbleni. Mundohuni tė keni disa ngjarje tė kėndshme. E dhuroni vetėn – kjo ju ndihmonė.

    1. 3.ABC-ja e ndryshimit te ndjenjave

    Ėshtė e mundshme se personi i cili vuan nga depresioni post-natal tė ketė mendime tė zymta te cilat shkaktojne gjendje tė ultė shpirtėrore. Kjo ėshtė e vėrtet pėr ēdokend me ēfardo lloj depresioni.
    Mundohu tė mendoni pėr ndonjė ndodhi tė tanishme qė ju ka zemėruar dhe kjo ju ka mėrzitur. Mendoni pėr ngjarje nė tri faza:

    A. Ndodhia
    B. Mendimet tuaja pėr te
    C. Ndjenjat tuaja pėr te
    Zakonisht njerėzit mbajnė nė mend A-nė dhe C-nė. Ta shikojmė njė shembull.
    Po supozojmė se fėmiu juaj nuk ndalet sė qari edhe pse ju keni bėrė ēdo gjė t’i ndihmoni.
    A. Ndodhia – fėmiu nuk pushon sė qari
    B. Mendimet tuaja – ‘Nuk mund tė duroj mė’. ‘Do ta dridhi fėmiun’. ‘Jam nėnė e padobishme’. ‘Nuke meritoj ta kam fėmijė.’
    C. Ndjenjat- mėrzitur, fajtore.
    Sa e mėrzitshme! Nuk mė vjen ēudi se ndjeheni keq! Ėshtė me rėndėsi tė jeni tė vetėdijshėm pėr kėto tri faza. Kjo ėshtė se nėse ne mund tė ndryshojmė se ēka mendojmė pėr njė ngjarje mund tė ndryshojmė si ndjehemi.

    1. 4.Barazpeshimi

    ‘Barazpeshimi ėshtė teknikė e dobishme pėr ta provuar. Kur keni mendime negative, mendime kritike e barazpeshoni duke i thanė vetės gjėra pozitive. Pėr shembull:
    Mendimi: ‘Unė nuk jam nėnė e mirė’, mund tė barazpeshohet me: ‘infermjerja ime e shėndetit mė thotė se jam duke u kujdesur mirė dhe foshnja vazhdon tė pėrparon.’
    Qartėsisht, kjo ėshtė lehtė tė flitet por vėshtirė tė bėhet. Kur keni mendime negative shpesh ėshtė vėshtirė tė i largoni kėto, por nėse praktikoni atėhere bėhet mė lehtė.

    1. 5.Mėnyra dy shtyllore

    Njė mėnyrė tjetėr qė mund tė ju ndihmojė ėshtė duke i shkruar mendimet negative nė njė rresht dhe nė rreshtin tjetėr mendimet mė tė barazpeshuara pozitive.
    Si kėshtu:

    Mendimet negative:
    Nuk jam duke i pėrballuar gjėrat – shtėpia ime ėshtė rrėmujė

    [/b]Mendimet e barazpeshive:[/b]
    Gjėrat mirė shkojnė. Ėshtė nė rregull nėse shtėpia ėshtė pak mė shumė rrėmujė se si zakonisht.

    Ju mund tė vazhdoni dhe tė mbani njė ditar tė ngjarjeve, ndjenjave dhe mendimeve. Mund tė duket si grafiku i mėposhtėm. Pėrdorni mėnyrat e shpjeguara qė tė ia filloni tė mendoni nė mėnyrė mė tė barazpeshuar. Shiqoni pėr gabime nė mendimet e shprehura mė poshtė.

    Ngjarja
    Shembull:
    Sot nė klinik njė nėnė nuk foli me mua

    Ndjenjat apo emocionet
    Mėrzitshėm dhe nė depresion

    Mendimet nė mendjen tuaj
    Unė nuk i pėlqej asaj, askush nuk mė pėlqen mua.

    Mendimet mė pozitive
    Ajo me siguri ėshtė e zėnė me mendime tė tjera – unė po konkludoj para kohe se a i pėlqej asaj.

    1. 6. Mbani nė mend hollėsirat

    2. Hetimet sqarojnė se personat qė vuajnė nga depresioni nuk i mbajnė nė mend hollėsirat e ngjarjeve dhe mendojnė nė mėnyrė tė pėrgjithshme si ‘Unė kurrė nuk kam qenė e mirė pėr asgjė’. Provoni ta mėsoni veten pėr t’i mbajtur nė mend hollėsirat kėshtu qė tė i kujtoni kohėrat dhe pėrvojat e mira. Ditari mund tė ju ndihmojė me kėtė. Bėni njė listė tė sukseseve dhe aspekteve pėr veten si ‘Unė gjithėmonė i mbaj takimet me kohė’, ‘I kam ndihmuar njė shoqes tė martėn’, Partneri im mė uroj pėr punėn time javėn e kaluar’.

    3. Pėrmbledhja

    Pėrdorimi i planit ditor, shėnimet e kėnaqėsive dhe sukseseve dhe ditari me mendimet tuaja automatike dhe me mendimet mė pozitive mund tė ju ndihmojė tė ballafaqoni depresionin dhe mendimet e zymta qė keni kur jeni nė depresion.

    1. 7. Zgjidhja e problemeve tė vėshtira

    Ndonjėherė ne ndjehemi tė zhytur plotėsisht nga gjėrat e komplikuara dhe tė vėshtira qė duhet ti bėjmė. Njė mėnyrė e cila mund tė ju ndihmojė ėshtė nėse shkruani hapat tė cilėt duhet t’i merrni pėr ta kompletuar njė punė dhe mandej e bėni atė punė hap mbas hapi.
    Kur jeni nė depresion edhe problemet mė tė vogla mund tė jenė vėshtirė tė zgjidhen. Nėse keni ndonjė problem qė ėshtė posaqėrisht problem i vėshtirė, i pėrkujtoni kohėn kur keni zgjedhur problemin tė njejtė me sukses dhe pėrdorni tė njejtėn mėnyrė. Apo mund ta pyetni ndonjė shoqe/shok se si kishin vepruar ata nė tė njejtėn situatė. I shkruani tė gjitha mundėsitė edhe ato qė ju duken pa kuptim. Jeni sa mė kreative qė ėshtė e mundshme. Sa mė shumė mundėsi qė mund t’i mendoni aq mė shumė keni mundėsi tė gjeni atė qė do tė bėjė punė. Pasi qė i konsideroni tė mirat dhe tė kėqijat e tė gjitha mundėsive e zgjedhni ate tė cilėn ju mendoni ėshtė zgjedhja mė e mirė.

    8. Besimet afatgjate

    Ndonjėherė njerėzit kanė mendime nga e kaluara pėr veten tė cilat janė vetė kritikuese – pėr shembull. ‘Unė nuk jam person shumė i menqur’ apo ‘Unė nuk jam person shumė i dashur’. Kėto besime zakonisht janė nga pėrvojat nė tė kaluarėn dhe mund qė nuk janė tė vėrteta tani. Mundohuni tė e shikoni kėtė mė gjerėsisht, mos e mundoni veten dhe kėrkoni pėr dėshmi qė i mohon kėto besime.

    9. Ku mund tė kėrkojė ndihmė tjetėr?

    Ne shpresojmė se ju do t’i pėrdorni ushtrimet dhe kėshillat nė kėtė fletushkė. Kėto mund tė ju ndihmojnė t’i tejkaloni vėshtėrsitė e depresionit post-natal dhe prap tė veni nėn kontroll mendimet dhe jetėn tuaj.
    Megjithatė, nėse ju keni nevojė mė shumė ndihmė, kėrkoni ndihmė nga mjeku juaj apo infermjerja e shėndetit. Siq i pėrmendem mė lartė ekzistojnė edhe tretmane tė tjera qė mund tė ju ndihmojnė.

    "Spekter"
    "Carpe Diem"

  20. #60
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    "Epidemia e duhanit" do tė vrasė njė miliardė njerėz

    Duhani ka vrarė 100 milionė persona nė mbarė botėn gjatė shekullit tė 20-tė dhe mund tė vrasė edhe njė miliardė gjatė shekullit 21.E gjithė kjo mund tė ndodh nėse qeveria dhe shoqėria civile nuk ndėrmarrin masa urgjente pėr kufizimin e pėrdorimit tė tij, thekson Organizata Botėrore e Shėndetėsisė (OBSH) nė "Raportin pėr epideminė botėrore tė duhanit - 2008.

    Raporti, qė bazohet nė hulumtime tė realizuara nė 179 vende nė botė, u prezantua mbrėmė nė Nju-Jork nga ana e drejtoreshės sė pėrgjithshme tė OBSH-sė Margaret Ēan dhe nga prefekti i Nju-Jorkut Majkėll Blumberg.

    Nė raport theksohet se qeveritė nė botė marrin 200 miliardė dollarė nga akciza pėr prodhimin e duhanit, por shpenzojnė mė pak se njė tė pestėn e kėtyre mjeteve financiare pėr kontrollin e pėrdorimit tė prodhimeve tė duhanit.


    OBSH-ja nė raport u propozon autoriteteve qė tė ndėrmarrin gjashtė masa pėr kontrollė - rritje tė ēmimeve dhe tė shkallėve tatimore tė prodhimeve tė duhanit, ndalim pėr reklamimin e tyre, mbrojtje tė joduhanpirėsve nga pirja pasive, masa pėr ndihmė tė pirėsve tė duhanit, studim tė tendencave nė pėrdorimin e prodhimeve tė duhanit me qėllim qė tė realizohet pas luftės efikase kundėr "epidemisė sė duhanit".

    Sipas OBSH-sė "epidemia e duhanit" nė vit vret rreth 5,4 milionė njerėz nga kanceri nė mushkėri, nga sėmundjet kardiovaskulare dhe sėmundje tė tjera, me ē'rast paralajmėrohet se nėse nuk ndėrmerren masa urgjente ky numėr do tė rritet nė tetė milionė njerėz nė vit.


    "Spekter"
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    "Carpe Diem"

Faqja 3 prej 6 FillimFillim 12345 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •