Close
Faqja 4 prej 7 FillimFillim ... 23456 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 61 deri 80 prej 136
  1. #61
    Antivirus -Llap- Maska e ardiana luzha
    Anėtarėsuar
    19-11-2007
    Vendndodhja
    Ne mendjen tende!
    Postime
    1,015
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga MemphiS_ Lexo Postimin
    une veq ja u heqi maskat atyne qe vetquhen shqiptar mos u prek ti nese je me maske jehheh
    ej doste sa kum mujte mete vlersu para dhe tasht ti nuk je per kurgja e aq me pak per me tregu dicka,ti nuk je ne gjendje mi mbrojte ne menyre te qete edhe me ''bashkpunim'' faqezit e tu.Kshtu qe TUNG.
    2011*Pse tė pėshtyjmė rrugės, kur ka njerėz qė e meritojnė fytyrės ...

  2. #62
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-03-2003
    Mosha
    58
    Postime
    7,662
    Faleminderit
    13
    15 falenderime nė 8 postime
    Merrnu me temen o burra e gra, se Tahiri jau ka mshel tana birat e jau ka qklluq rrent krejt. S po kini qka me than per ta e po shahni nermjet veti si grat e kqija.

  3. #63
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    5,157
    Faleminderit
    6
    11 falenderime nė 10 postime
    Behxhet Shala
    ***
    `Arsyeja tjetėr pse po shkoj nė pushim ėshtė se pas dekorimit tė Tahir Zemajt nga presidenti i Kosovės si Hero i Kosovės dua tė shkoj nė njė vend ku nuk ka heronj tė Kosovės! Ajo ėshtė Shqipėria, ėshtė Saranda! O Zot! Adem Jashari dhe Tahir Zemaj, Heronj tė Kosovės, a bėn kjo! O Zot, ma ruaj mendjen e shėndoshė dhe pastėrtinė e gjuhės para muajit tė Rahmetit, Ramazanit! Edhe nė shpalljen e heronjve tė Kosovės po bėhen marrėveshje dhe kompromise tė pista politike. Prandaj po iku nė Sarandė. Ta takoj Bacėn Adem i cili ėshtė hero i pashpallur por qė lehtė mund tė shpallet edhe ky hero, pasi tė vdes! Shoku i Adem Jasharit, Adem Demaēi tė bėhet shok i Tahir Zemajt, si Hero i Kosovės, a mund ta imagjinoni kėtė! Prandaj, do ta lusė qė Baca Adem tė mos vdes, sė paku jo para Fatmir Sejdiut! Dhe krejt nė fund do tė mundohem ta bind Bacėn Adem tė bėhemi anėtarė tė Partisė sė Pensionistėve tė Kosovės! Edhe ashtu nuk jemi duke bėrė asgjė dhe sipas mandatit nė mėnyrė automatike jemi tė antarėsuar! E gjithė Kosova!`


    *Autori shkrimit ėshtė Drejtor Ekzekutiv i KMDLNJ’sė. Pikėpamjet nė kėtė shkrim janė personale.
    BASHKIM KOSOVE ME SHQIPERINE DHE JO PAZARLLEQE ME SERBINE E GREQINE

  4. #64
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    5,157
    Faleminderit
    6
    11 falenderime nė 10 postime
    Sejdiu e Shpalli Hero tė Kosovües Tradhtarin Tahir Zemaj! Freitag, den 09. Juli 2010 um 12:47 Uhr
    R E A G I M

    Presidenti Sejdiu po e rehabiliton tradhtinė dhe dezerterin e luftės sė UĒK-sė



    Shoqatat e Invalidėve, Veteranėve dhe Familjeve tė Dėshmorėve tė Zonės Operative tė Dukagjinit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės pėrcjellin indinjatėn e tyre tė thellė ndaj vendimit tė Presidentit tė Republikės sė Kosovės, z. Fatmir Sejdiu, pėr shpalljen Hero i Kosovės tė kolonelit Tahir Zemaj.
    Shoqatat e kategorive tė dala nga lufta e UĒK-sė ndihen tė fyera rėndė me kėtė vendim tė njėanshėm tė Presidentit tė Kosovės, i cili padrejtėsisht i dha titullin Hero i Kosovės njeriut qė, nė vend qe t’i bashkangjitej luftės edhe pse I ra ndėrmend tė vinte shumė vonė dhe jo me qellim tė luftonte, nė momentet mė tė rėnda i braktisi radhėt e UĒK-sė, popullin e kėsaj ane dhe qindra tė plagosur, duke dezertuar nė momentet vendimtare, nė shtator tė vitit 1998.

    Shoqatat e kategorive tė luftės sė UĒK-sė nė Dukagjin, vlerėsojnė se me kėtė vendim, Presidenti Sejdiu ka fyer rėndė dhe nė mėnyrėn mė tė keqe ushtarėt e plagosur tė UĒK-sė, tė cilėt i braktisi koloneli Tahir Zemaj, invalidėt e luftės tė cilėt edhe sot i vuajnė plagėt e asaj tradhtie, luftėtarėt e lirisė tė cilėt sot janė dėshmorė tė kombit, pikėrisht pse nuk iu bashkuan tradhtarit tė luftės, kolonelit Tahir Zemaj, nė rrugėn pėr braktisjen e atdheut nė momentet mė tė rėnda tė kėsaj lufte.

    Koloneli Tahir Zemaj nuk ishte heroi i Kosovės, por ai ishte tradhtari dhe antiheroi mė madh i Kosovės.

    Nė asnjė vend tė botės, ku me tė vėrtetė ēmohen dhe mbrohen vlerat e lirisė, tradhtarėt dhe dezerterėt nuk dekorohen, nuk rehabilotohen kurrė. Ata mbesin tė tillė nė historinė e tyre – tradhtarė dhe braktisės tė pėrpjekjeve tė kombit nė momentet historike.

    Me shpalljen hero tė kolonelit Tahir Zemaj, Presidenti i Republikės sė Kosovės ka cėnuar vlerat mė tė larta pėr liri tė popullit tė Kosovės, gjakun dhe sakrificėn e mijėra dėshmorėve, tė invalidėve dhe veteranėve tė luftės sonė pėr liri.

    Shoqatat e dala nga lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nuk do tė pajtohen kurrė me njė vendim tė tillė dhe me veprime qė cėnojnė vlerėn tonė mė tė shenjtė – luftėn tonė pėr liri, qė ėshtė themeli i vėrtetė i shtetit tonė sovran e tė pavarur – Republikės sė Kosovės.

    Shoqatat e dala nga lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, do tė jenė pėrherė digė e pathyeshme kundėr ēdo pėrpjekjeje pėr fyerjen e vlerave tė luftės sonė pėr liri, pėr falsifikimin dhe shtrembėrimin e tė vėrtetės sė saj dhe tė pėrpjekjeve tona pėr shtet, sovranitet e dinjitet kombėtar, tė cilat u sublimuan me luftėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

    Askush se ka tė drejtėn ta falsifikojė kėtė tė vėrtetė, e aq mė pak tė rehabilitojė tradhtarė, sepse kėtė nuk do ta lejojmė ne, njerėzit qė netėt, ditėt, muajt dhe vitet i kaluam nė vuajtje e pėrpjekje tė vėrteta nėpėr frontet e Kosovės. Mbrojtja e kėsaj tė vėrtete dhe sublimimi i idealeve tė shtetit, ėshtė edhe porosia e fundit qė na e lanė tė rėnėt, bashkėluftėtarėt tanė.

    Shoqatat e dala nga lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės janė, gjithashtu, tė befasuara me heshtjen e deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės dhe tė atyre qė janė partnerė nė koalicion me Presidentin Sejdiu, se si, duke e ditur tė vėrtetėn, e mbyllin gojėn dhe nuk reagojnė pėrballė kėtij vendimi antihistorik tė Presidentit Sejdiu, i cili po e rehabiliton njė tradhtar dhe dezerter, qė iku nga lufta, ia ktheu shpinėn popullit dhe ushtarėve tė lirisė, nė njė moment historik dhe tė pėrballjes me jetė a vdekje, kur forcat armike na ishin vėrshuar pėr shfarosje, nė tė katėr anėt, nė ofesnivat e shtatorit 1998.

    Shoqatat e dala nga lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė ZOD, ftojnė Presidentin Sejdiu qė ta shfuqizojė kėtė vendim, nė tė kundėrtėn, edhe ai do tė mbetet pjesė e anės sė errėt tė historisė sonė mė tė re, pjesė e e tradhtisė dhe anės sė tė idealeve qė pėrfaqėsonte lufta pėr liri e popullit tė Kosovės, e udhėhequr nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės.

    Shoqatat e dala nga lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė Zonėn Operative tė Dukagjinit

    Deēan, 8 korrik 2010




    www.zeriikosoves.org
    BASHKIM KOSOVE ME SHQIPERINE DHE JO PAZARLLEQE ME SERBINE E GREQINE

  5. #65
    i/e regjistruar Maska e Daja-GONI
    Anėtarėsuar
    21-03-2006
    Postime
    1,640
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nuk té habité fakti, pse shqiptarét u robéruan dhe luftuan 3 shekuj me rradhé. Nuk té habit as fakti tjetér, pse edhe 11 vjet pas luftés, shqiptarét nuk e kan as bukén e gojés.
    Ata té cilet qéllimin e vetém gjat luftés e kishin pasurimin e tyre, marrjen e gradave ushtarake ( qé i shpérndané vet), marrjen e posteve udheheqése, dhe zhdukjen e atyre qé mendonin dhe mendojné ndryshe, tash e 11 vjet rrahin gjoksin, si majmuni kur krenohet dhe kércénon dike. Ata qé edhe sot e késajé dite nuk jané ne gjendje te déshmojné cofté edhe pér njé betej te vetme té fituar, luftojné " bashkpuntorét e shkaut" nga vilat e tyre miljonéshe. Ata qé ishin nxénés té zellshém té Fatos Nanos dhe té librave te Enverit, akuzojné tjerét si komunist. Ata qé veq komunikatave te shkruara nga klysht e Enverit, gjith jtén e vet nuk kan lexuar asnje gjé té vlefshme, akuzojne akademikét por edhe fytyrat e ndritura te kombit.

    Kété paradoks e gjené vetém tek ne shqiptarét.
    Kosova, ne pjesén mé té madhe té saj éshté shliruar nga serbi, por ajo duhet te shlirohet edhe nga komunistét e pérbetuar ndaj veprés sé Enverit. Duhet té shlirohet nga tradita bajraktareske e shekullit te fundit. Né fund té fundit, Kosova duhet pérfundimisht té shlirohet nga cubat dhe hajnat qé tash e 13 vjet ja kan zané frymén.

  6. #66
    i/e regjistruar Maska e beni33
    Anėtarėsuar
    27-04-2008
    Postime
    4,590
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    ardit mustafa

    Citim Postuar mė parė nga ardit mustafa Lexo Postimin
    Prishtinė, 6 korrik – Tahir Zemaj qė nga e hėna ėshtė “Hero i Kosovės”. Dekorimin me kėtė urdhėr tė ish-komandantit qė udhėhoqi forcat e UĒK-sė tė krahut tė ish-Qeverisė sė Kosovės nė ekzil e ka bėrė publik presidenti i Republikės, Fatmir Sejdiu, nė 12-vjetorin e Betejės sė Loxhės, e cila u kujtua tė martėn nė njė ceremoni nė Teatrin Kombėtar tė Kosovės.

    Akademia pėrkujtimore pėr tė kujtuar kėtė betejė dhe tė rėnėt e saj, Rrustem Bruēi, Enver Alaj dhe Lumni Surdulli, ka dėshmuar edhe 12 vjet pas saj se sa e ndarė ka qenė lufta e UĒK-sė nė Kosovė: aty nuk ka marrė pjesė asnjė zyrtar qeveritar i Partisė Demokratike tė Kosovės, parti kjo nė koalicion me LDK-nė dhe asnjė zyrtar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės. Strukturėn monopartiake nė kėtė akademi e kanė “prishur” vetėm dy deputetė tė AKR-sė, Ibrahim Makolli e Rita Hajzeraj.

    Dekorimin e Zemajt me urdhrin “Hero i Kosovės”, Sejdiu e ka bėrė me motivacionin se “kolonel Tahir Zemaj tėrė jetėn dhe personalitetin e vet i shkriu pėr lirinė, pavarėsinė dhe pėrparimin e Kosovės, dhe se udhėhoqi me menēuri Betejėn e Loxhės dhe i solli vendit njė fitore shumė tė rėndėsishme nė luftėn e pėrgjithshme tė popullit tė Kosovės pėr liri”.

    Betejėn e zhvilluar 12 vjet mė parė nė fshatin Loxhė tė Pejės ndėrmjet forcave tė UĒK-sė tė krahut tė LDK-sė dhe forcave serbe, presidenti i Kosovės, Famir Sejdiu, e ka vlerėsuar si njėrėn ndėr fitoret mė tė lavdishme nė luftėn pėr ēlirimin e Kosovės.
    te krahazohet i madhi dhe i pa vdekshmi adem jashari me tahir zemajn esht turp dhe nje provokim per te gjith veteranet e luftes

  7. #67
    i/e regjistruar Maska e beni33
    Anėtarėsuar
    27-04-2008
    Postime
    4,590
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    ardit mustafa

    Citim Postuar mė parė nga ardit mustafa Lexo Postimin
    Merrnu me temen o burra e gra, se Tahiri jau ka mshel tana birat e jau ka qklluq rrent krejt. S po kini qka me than per ta e po shahni nermjet veti si grat e kqija.
    momduket ty ta paska mshel me koh

  8. #68
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-02-2010
    Postime
    128
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga beni33 Lexo Postimin
    te krahazohet i madhi dhe i pa vdekshmi adem jashari me tahir zemajn esht turp dhe nje provokim per te gjith veteranet e luftes
    I ka kap paniku! Se UshtriaQlirimtareeKosoves ka pasur Adem jasharin qe eshte Hero i Kosoves...e cka me bo me farkucat nuk e kishin nje hero(bile te vogel)Tashi e Cpiken Tahir tradhtarin "shqiptarin e serbise" per hero.keta e gjuajne gurin large,ama nuk po pine uje hiq...

    Tahir M.u.tit i kane propozu me u lajmerue ne lufte me ambleme te UCK-se dhe me luftu UCK-ne.Pse nuk e kishte amblemen e farkut ne krah,por te UCK-se!!!? Ketu kan gishte shume shtete gabelo-demokratike te Evropistanit e ma GJERE

  9. #69
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-09-2008
    Vendndodhja
    KOSOVE
    Postime
    123
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Secili ka mendimin e tij personal dhe se ka te drejte secili te shprehet ashtu siq mendon,por te shpallesh "hero" nje njeri te definuar antikombetar siq ka qene Tahir Zemaj kjo eshte e pa pranueshme . Qka do te ndodhte sikur te shpallen heronje te gjithe ata te cilet vriten ose humbin jeten ne menyra te ndryshme dhe te shpallen heronje pas luftes se lavdishme te UQK-se .
    Ju qe po e "arsyetoni" "heroizmin" e tij a jeni te vetedijshem se po e ngarkoni historine e vlerave me histori te antivlerave.
    Derisa shoqatat e dalura nga lufta nuk e njofin si hero ku eshte arsyeja qe te shpallet hero je njeri i cili i solli shume dem luftes se UQK-se.

  10. #70
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-03-2003
    Mosha
    58
    Postime
    7,662
    Faleminderit
    13
    15 falenderime nė 8 postime
    Perveq Tahir Zemaj qe ka mujt me shkrue per ndonji sukses nė aksionet luftarake a dini ju ndonji sukses te UQK? Kam qef me dit.

  11. #71
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,129
    Faleminderit
    13
    62 falenderime nė 61 postime
    Po qysh more ky hapsi i kesaj teme u mundue ti barazoi
    kryetradhtarin e Kosoves e dhendrrin e shkavellave
    me Heroin ton Legjendarin Adem Jasharin

    qudi perse keta te keti forumi e lejoin nji tem te till
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  12. #72
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,129
    Faleminderit
    13
    62 falenderime nė 61 postime
    Citim Postuar mė parė nga ardit mustafa Lexo Postimin
    2. Kush ėshtė Tahir Zemaj ?

    Ka lindur me 28 dhjetor 1951 nė Strellc tė Epėrm. Shkollėn fillore dhe tetėvjeēare i mbaron nė Strellc dhe Isniq.
    Pas tyre ndjek gjimnazin “11maji”, nė Pejė, pas vitit tė dytė orientohet nė drejtimin shkencor. Ai rrjedh nga njė familje punėtore e fshatare, ka katėr vėllėzėr dhe tri motra. Dėshira e babės sė tij, si e ēdo prindi tė etur pėr arsimin e fėmijėve tė vet, ka qenė t’u krijonte mundėsi fėmijėve pėr shkollim. Zemaj pėrmend dėshirėn e babės sė tij qė njėri nga djemtė tė studjonte nė njė akademi ushtarake. “ Vėllai i madh nuk ka qenė shumė i lidhur me familjen dhe prindėrit, ndaj kam pranuar tė konkuroj dhe kam fituar tė drejtėn pėr t’u regjistruar nė Akademinė Ushtarake. Kam kaluar pa asnjė pengesė kontrollet psiqike dhe fizike.
    Kėshtu kam filluar studimet nė Akademinė Ushtarako-Teknike nė Zagreb. Gjatė vitit tė parė kam pasur vėshtėrsi tė jashtėzakonshme lidhur me gjuhėn. Tė gjitha provimet i kam dhėnė duke pėrdorur fjalorėt dy gjuhėsh dhe ia kam arritur.
    Megjithatė, Zagrebi ishte larg nga shtėpia ime, gjė qė mė pengonte edhe nė mėsime. Ndaj kam kėrkuar tė takohem me gjeneral Ramiz Abdylin, Kryeshef i Akademisė Ushtarake nė Zagreb. Nė atė takim ai mė ka sugjeruar qė tė vazhdoja vitin e dytė nė Beograd nė akademinė e forcave toksore.

    Rrjedhimisht vitin e dytė. Me disa provime shtesė, e fillova nė Beograd. Kemi qenė 28 shqiptarė tė regjistruar. Aty kam gjetur edhe Ahmet Krasniqin. Kjo kohė i pėrket vitit 1969. Plan-programi mėsimor ka qenė shumė i ngarkuar. Ka pasur mė tepėr lėndė shkencore se sa ushtarake. Matematika, fizika, mekanika, kibernetika, elektroteknika etj, program i ngjeshur mėsimor qė nuk pėrballohej lehtė nga studentė qė kishin ardhur nga gjimnaze apo shkolla tė mesme pa njė traditė tė konsoliduar.

    Nė fund tė vitit tė dytė kemi mbetur vetėm dy vetė, unė dhe Ahmet Krasniqi. Nė vitin e tretė dhe tė katėrt kemi vazhduar specializimin nė Sarajevė, ku edhe jemi diplomuar. Gradėn e parė si “nėntoger” e kemi marrė nė Beograd. Nė qershor tė vitit 1973, kemi filluar punė.

    Kam kėrkuar qė tė emėrohem nė Pejė, pėr fatin tim kėrkesa mė ėshtė pranuar dhe kam filluar punė nė kazermėn e Pejės. Aty kam qenė komandues i togės sė pėrzier qė pėrfshinte lloje tė ndryshme armėsh, tė lehta e tė mesme. Nė atė post kam qėndruar njė vit. Nėnkolonel Ali Muhaxheri, i cili ka qenė njė njeri dhe ushtarak i mrekullueshėm, me vizione tė qarta atdhetare, punonte nė degėn e korparmatės sė Kosovės. Kam kontaktuar me tė. Ai njeri ka pasur dije tė gjėra ushtarake, por edhe pėr shumė gjėra tė tjera.

    Ai mė ka nxitur tė mėsoj e tė pėrvetėsoj mė thellė disa dije speciale ushtarake. Aty kanė qenė fillesat. Jam promovuar nė postin e komanduesit tė kompanisė. (Nė ndryshim nga terminologjia qė pėrdoret nė Shqipėri, nė ushtrinė Jugosllave tė asaj kohe, pozitat e drejtuesve ushtarak deri nė rang batalioni janė quajtur komandues dhe jo komandant. Njė ndikim i tillė ėshtė reflektuar edhe gjatė luftės nė Kosovė, ku, njė drejtues skuadre ėshtė quajtur komandant – kjo mund ta ketė krijuar edhe atė pėrshtypjen qė ka pasur “shumė komandantė” nė luftėn e Kosovės. Kur janė mbledhur tre veta, njėrin e kanė shpallur komandant ! Rrjedhimisht, ka pasur dhjetėra “komandantė” nė njė fshat). Deri nė nivel batalioni e sipėr, kemi tė bėjmė me komandant, hiearki qė shkon deri nė komandant armate.

    Shkallėn e dytė tė kualifikimit ushtarak, magjistraturėn e kam pasė regjistruar nė Beograd dhe ato provime i kam dhėnė me sukses. Nė Sarajevė jam specializuar pėr komandant dhe aty kam njohur edhe njė epror shqiptar, i cili mė vonė ėshtė pėrfshirė nė Shtabin Suprem tė Republikės sė Kosovės, zotin Agim Mehmeti. Ai ka qenė mėsimdhėnės nė akademinė e ulėt ushtarake nė Sarajevė.

    Pas pak kohe ai u burgos pėr shkaqe politike, humbi edhe karrierėn ushtarake. Kam qenė komandant nė krahinėn e Timokut, pastaj kam punuar nė organet e zbulimit dhe tė kundėr-zbulimit pranė organit tė Sigurimit pėr shtete ballkanike. Pėrsėri ka qenė Muhaxheri, i cili nė atė kohė bėnte stazhin pėr komandant divizioni pėr tė marrė gradėn e gjeneralit, qė mė ka sygjeruar “t’i lė punėt nėpėr shtabe dhe tė filloj tė aftėsohem pėr komandant – do tė thotė tė punoja me trupat dhe jo nė administratėn ushtarake”.

    Propozimi i tij ka qenė qė unė tė kaloja nė njėsitė operative dhe tė merrja postin e zėvėndės komandantit tė batalionit. Vetėm pas njė viti jam emėruar komandant batalioni nė Zajeqar, nė njė moshė shumė tė re pėr atė detyrė. Kjo nė vitin 1980. Nuk kam pėrmendur disa kurse, speciale pėr zbulim dhe kundėr zbulim, pastaj njė tjetėr pėr njė armė-raketėn tokė-tkė tė tipit “malutka” 9K11M, minahedhėsit 82 milimetra, madje kam qenė i vetmi instruktor i kėsaj arme nė Armatėn e Dytė. Armė tė cilėn e kam pėrdorur mė vonė nė luftė kunėr forcave serbe nė Kosovė. Ka qenė e vetmja armė artilerike e kėmbėsorisė, vonė kemi marrė disa minahedhėsa 120 nė luftėn e Kosharės.

    Mė kujtohet - thotė Zemaj – i ashtuquajturi « kundėrrevolucion » i vitit 1981 nė Kosovė. Ushtria, edhe pase me kushtetutė e kishte tė ndaluar qė tė pėrzihej nė trazirat e brendshme, i futi hundėt. Eprorėt shqiptarė e kanė kundėrshtuar njė gjė tė tillė duke e paguar disa herė shumė shtrenjtė. Presioni ndajh eprorėve shqiptarė u rrit jasht mase, ndėrkohė, qė nė mėnyrė enigmatike disa kolegė disa kolegė tė mi, oficerė shqiptarė « u zhdukėn » !

    Kjo gjė ka ndodhur edhe me shumė ushtarė shqiptarė. Nė Krahinėn e Timokut, ku unė shėrbeja gjatė asaj kohe, nuk kanė ndodhur kėto gjėra dhe jo krejt pėr meritė timen, pasi edhe komandanti i divizionit ka qenė shqiptar. Pėr pesė vite nuk ka ndodhur asgjė, asnjė ushtar i plagosur apo i vrarė, asnjė epror i zhdukur. Sigurisht qė tentimet pėr tė na provokuar, me qėllim qė tė na akuzonin e mė vonė edhe tė na gjykonin nėpėr gjykatat ushtarake, kanė qenė tė shpeshta, por kanė dėshtuar.

    Ndoshta kemi qenė edhe me fat, por edhe e kemi mbėshtetur njėri-tjetrin. Ali Muhaxheri avancoi nė gradėn gjeneral dhe u kthye nė Kosovė nė postin e kryeshefit tė Korpormatės sė Kosovės, mė vonė edhe komandant i mbrojtjes territoriale tė Kosovės. Eshtė po ai qė ka kontribuar nė afrimin tim nė Prishtinė, ku fillova punė nė Shtabin e Mbrojtjes territoriale tė Kosovės. (Fq.13-16)
    Kush ishte dhe ēka bėri kolonel Tahir Zemaj


    NGA NJĖ ISH-OFICER AKTIV I ARMATĖS JUGOSLLAVE, AI SHNDĖRROHET NĖ NJĖ TĖ AKUZUAR PĖR DROGĖ

    LETĖRNJOFTIMI I USHTARAKUT QĖ NĖ LUFTĖN E KROACISĖ ISHTE NĖ ANĖN SERBE, KURSE NĖ ATĖ TĖ KOSOVĖS KUNDĖR UĒK-sė

    -Dy gra serbe shėnojnė pjesėn tjetėr tė biografisė sė Zemajt. Sllobodanka Travica - Zemaj, katėr vjet mė e vjetėr se ai, ishte gruaja me tė cilėn ai ishte martuar gjatė shėrbimit tė tij nė Knjazhevc dhe Negotin (tri plus tri vjet). Nė Zajeēar martohet me njė tjetėr serbe, Liljana Stankoviq - Zemaj, me tė cilėn do tė ketė dy fėmijė - djalė e vajzė. Mė pastaj, me urdhėr tė KOS-it, Tahir Zemaj do tė sistemohet nė Kosovė, nė kohėn kur veē kishte shpėrthyer Lėvizja studentore e vitit 1981. Po nė vitin 1981, flitet se ka qenė Tahir Zemaj ai qė nga helikopteri ka vrarė Tahir e Nebih Mehėn (djalė e babė), nė ditėn kur kėta tė fundit kishin zhvilluar njė betejė tė gjatė dhe heroike me forcat policore dhe ato ushtarake tė regjimit tė Beogradit

    Me gradė major dhe ndėr oficerėt shqiptarė mė tė privilegjuar nė APJ

    Ditėlindjen e vėrtetė tė heroit, i cili propagandėn e madhe kundėr djelmoshave "me kallashė tė ndryshkur tė Shqipėrisė qė donin ta digjnin Kosovėn" e kishte shndėrruar me njė dezertim masiv nė Bjeshkė tė Strellcit, e kam mėsuar pėr herė tė parė nė njė procesverbal aktgjykimi, me tė cilin Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, mė 1988, akuzonte pėr vepėr penale njerėz nga tė gjitha "kombet dhe kombėsitė" e ish-RSFJ-sė. Tahir Zemaj, i lindur mė 28 dhjetor tė vitit 1951, nė Strellc tė Epėrm tė Deēanit, akuzohej pėr kontrabandė droge, tok me njė rrjet tė gjerė bashkėpunėtorėsh tė tjerė tė tij. Kishte qenė njė betejė e fortė spiunazhi ndėrmjet dy strukturave mė tė forta sekrete tė ish-Jugosllavisė, ajo qė kishte rezultuar me prangosjen e shumė njerėzve tė implikuar nė lojėn me narkotikė. Tregtari dhe kontrabanduesi i pluhurit tė bardhė, i lidhur ngushtė me strukturat e ish-KOS-it, nuk kishte pasur asnjė mundėsi t'i ikė prangosjes. Nga njė ish-oficer aktiv i armatės
    jugosllave, ai shndėrrohet nė njė tė akuzuar pėr drogė. Dikush do tė mendojė se diēka e tillė mund tė ketė qenė nė vazhdėn e akuzave dhe kurdisjeve qė Beogradi bėnte ndaj shqiptarėve. Por, jo! Zemaj, me gradė major nė APJ, ishte ndėr mė tė privilegjuarit nė ushtrinė e Titos. Privilegjet e tij kishin arritur deri atje sa ai kishte pasur dy gra serbe dhe komoditet tė lartė jetese dhe ishte nga tė rrallėt oficerė shqiptarė qė kishin tė drejtėn e jetesės edhe nė Kosovė. Oficeri i ardhshėm shqiptar nga Kosova, kishte kryer shkollėn ushtarake nė Akademinė e Beogradit, nė periudhėn 1970-1974. Sikur edhe shumė oficerė tė tjerė, ai patjetėr duhej tė kalonte nėpėr shkollėn e rekrutimit nė shėrbimet sekrete tė shtetit, e bashkė me kėtė edhe tė pėrfitojė privilegje tė tjera. Ata qė e njohin e pėrshkruajnė si arrogant dhe tė padisiplinuar, me tipare tė njė mafiozi tė vėrtetė. Thuhet se e kishte tė mishėruar nė vete lojėn e bixhozit, nė tė cilėn njihet si njė lojtar i zoti. Nė periudhėn sa ishte nė shkollim ushtarak nė Beograd, Tahir Zemaj ishte rekrutuar edhe nė radhėt e shėrbimit informativ tė ushtrisė jugosllave, KOS. Njihet edhe si kapo i kosistėve tė Kosovės dhe cilėsohet ndėr tė paktė apo i vetmi oficer aktiv i APJ-sė, shqiptar nga Kosova, qė edhe pas aftėsimit final nė shkollat ushtarake t'i jetė lejuar tė jetojė nė Kosovė. Vetėm ushtarakėve shqiptarė proserbė u ishte lejuar qė pas shkollimit tė kthehen nė Kosovė. Dy gra serbe shėnojnė pjesėn tjetėr tė biografisė sė Zemajt. Sllobodanka Travica - Zemaj, katėr vjet mė e vjetėr se ai, ishte gruaja me tė cilėn ai ishte martuar gjatė shėrbimit tė tij nė Knjazhevc dhe Negotin (tri plus tri vjet).
    Nė Zajeēar martohet me njė tjetėr serbe, Liljana Stankoviq - Zemaj, me tė cilėn do tė ketė dy fėmijė - djalė e vajzė. Mė pastaj, me urdhėr tė KOS-it, Tahir Zemaj do tė sistemohet nė Kosovė, nė kohėn kur veē kishte shpėrthyer Lėvizja studentore e vitit 1981. Po nė vitin 1981, flitet se ka qenė Tahir Zemaj ai qė nga helikopteri ka vrarė Tahir e Nebih Mehėn (djalė e babė), nė ditėn kur kėta tė fundit kishin zhvilluar njė betejė tė gjatė dhe heroike me forcat policore dhe ato ushtarake tė regjimit tė Beogradit. Zemaj dyshohet tė jetė ndėr bartėsit kryesorė tė organizimit tė vrasjes sė veprimtarėve tė Lėvizjes kombėtare nė Kosovė, Rexhep Malės e Nuhi Berishės. Me qėllim zbulimi dhe hulumtimi brenda tė tė burgosurve politikė shqiptarė tė Kosovės, nė vitet 80-ta, Tahir Zemaj "burgoset" nė Burgun e Dubravės (Istog -tash Burim). Ai atje thuhet tė ketė kryer njė punė tė madhe hulumtimi nė funksion tė shėrbimit nė tė cilin ishte rekrutuar shumė herėt. Me shpėrthimin e luftės nė ish-Jugosllavi - Slloveni e Kroaci – majori shqiptar i ushtrisė jugosllave, nė luftėn pėr Kninin, do tė gjendet i pozicionuar nė anėn serbe. Mė pastaj ai do tė shkojė nė Perėndim, pėr t'u kthyer nė Kosovė gjatė vitit 1998, me qėllim tė shkatėrrimit tė brendshėm tė luftės sė nisur nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Konstatimin se ai ka pasur pėr qėllim shkatėrrimin e kėsaj lufte mė sė miri e kanė dėshmuar tė bėmat e tij, tė cilat do tė kulmojnė me dezertimin nė Bjeshkė tė Strellcit, nė shtator tė po atij viti. Strellci i Epėrm, njihet si njė ndėr arteriet e rėndėsishme tė organizimit tė luftės sė UĒK-sė. Sikur edhe e gjithė popullata deēanase, edhe njerėzit e kėtij fshati, qysh nė fillim kishin pėrkrahur luftėn e nisur nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Ky dhe fshatra tė tjera tė Deēanit, sikur edhe pjesė tė tjera tė Rrafshit tė Dukagjinit, kishin njė pėrvojė tė hidhur pėrgjatė gjithė shekullit njėzet nė ballafaqim me terrorizmin shtetėror tė Beogradit. Fshatrat e kėsaj ane kishin qenė nė thumb tė heshtave tė regjimit tė Beogradit, gjithmonė pėrgjatė qindvjetėshit tė kaluar. Bashkė me njerėzit kryengritės dhe liridashės tė kėtyre anėve, hordhitė serbe disa herė kishin tentuar edhe shkatėrrimin e kullave tė gurta dhe tėrė arkitekturės autentike shqiptare. Megjithatė, njerėzit dhe kullat e Strellcit dhe fshtarave tė tjera tė Deēanit, gjithmonė kishin qenė njė dhe ishin bėrė gur i pathyeshėm pėrballė hordhive serbe.
    Tahir Zemaj, majori i APJ-sė dhe njeriu i Bujar Bukoshit, i futur nė Kosovė menjėherė pas fillimit tė luftės me pėrmasa serioze, kishte zgjedhur pikėrisht Strellcin dhe fshatrat pėrreth pėr ta krijuar enklavėn e tij apo gangrenėn e luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Sikur edhe nė tė gjitha fshatrat tjera tė Rrafshit tė Dukagjinit, edhe kėtu ardhja e Zemajt, si "oficer me shkollė", nė kohėn kur lufta nė Kosovė veē kishte plasur, qe konsideruar shpresėdhėnėse pėr tė gjithė.



    Implikimet nė kontrabandėn me drogė dhe prangat nė duar pas njė lufte spiunazhi ndėrmjet UDB-sė dhe KOS-it

    Nė bazė tė njė aktakuze me shkrim tė Prokurorisė Publike tė Qarkut, nė Prishtinė, tė lėshuar mė 4.5.1988, Tahir Zemaj, bashkė me njė rrjet tė gjerė njerėzish nga Kosova dhe ish-RSFJ-ja, thuhet tė jetė implikuar nė trafikun me drogė e narkotikė, pėr cka figuron tė jetė akuzuar pėr vepėr penale. Nė rrjetin nė tė cilin ishte i implikuar majori Zemaj, ishin pėrfshirė edhe shumė njerėz tė tjerė nga mbarė hapėsira e ish-Jugosllavisė. Fakte tė tjera tė shumta flasin se ai kishte rėnė nė burg pėr shkak tė njė lufte shėrbimesh sekrete nė ish-RSFJ, ku UDB-ja kishte rėnė nė gjurmė tė veprave klandestine tė kryera nga njerėzit e shėrbimit informativ (KOS) tė ushtrisė jugosllave, APJ-sė. Nė kėtė betejė tė muajve janar e shkurt tė vitit 1988, Tahir Zemaj, si i rekrutuar nė radhėt e KOS-it, shėrbimit informativ tė APJ-sė, del tė jetė zhytur nė lojėn me kontrabandė droge, nė tė cilėn ishin tė implikuar edhe ushtarakė e joushtarakė tė shumtė tė APJ-sė, serbė, kroatė, malazias, maqedonė, shqiptarė etj., nė mesin e tė cilėve edhe vetė majori Zemaj. Kontrabanda me drogė ishte bėrė nė relacionin Stamboll-Prishtinė-Beograd-Madrid dhe pėrfundonte shpesh nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Rrugėkalim kryesor i kėtij trafiku ishte Italia. Destinacioni i fundit tė shumtėn e herave ishte vetėm Madridi. Pas mbajtjes sė seancave publike, prej 14 deri mė 19 korrik 1988, Prokuroria Publike e Qarkut nė Prishtinė kishte shpallur publikisht aktgjykimin ndaj 24 tė tė akuzuarve nga Kosova, nė tė cilėn listė Tahir Zemaj figuron tė jetė i dhjeti me radhė.
    Koha e trafikimit tė drogės nė tė cilin biznes Kosovėn e kishin futur edhe Tahir Zemaj dhe tė akuzuarit e tjerė, pėrfshinte vetėm periudhėn pėr tė cilėn Prokuroria posedonte fakte - atė prej shtatorit tė vitit 1985 deri nė nėntor tė vitit 1986. Nė pėrcaktimin e fajėsisė sė tė akuzuarve, bashkė me Tahir Zemajn fajėsia binte edhe mbi Sejdi Ramėn, tė cilėt, sic thuhet nė aktgjykim, akuzohen:;sepse gjatė vitit 1986, sipas marrėveshjes paraprake, nė mėnyrė tė paautorizuar kanė vėnė nė qarkullim 1,5 kg. heroinė, nė atė mėnyrė qė sė pari nė Prishtinė, nga Daut Kadriovski kanė blerė 0,5 kg. e pastaj kanė marrur hua 1 kg. heroinė, ashtu qė tėrė sasinė, nė dy raste, i akuzuari Sejdi Rama ia ka shitur Demir Deskut, nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės" Daut Kadriovski mund tė ketė qenė kapoja e tėrė kėsaj bande trafikantėsh tė drogės. Zemaj ishte i lidhur drejtėpėrdrejt me tė, nė tė cilin rrjet ishin tė implikuara edhe disa femra, sikurse Sllobodanka Dillberova, Millka Grigorovska, Millena Tasiq etj., dhe njė numėr i konsiderueshėm shqiptarkash e shqiptarėsh tė tjerė, tė lidhur ngushtė me shėrbimin informativ tė ushtrisė jugosllave, KOS. Tahir Zemaj qe dėnuar me gjashtė vjet burgim, duke iu llogaritur edhe koha e mbajtjes nė paraburgim, prej datės sė arrestimit, 8 shkurt 1988.

    Pėrpos bixhozit, pėrfitimi i parė prej 14 mijė dollarėsh nga shitja e drogės

    I akuzuari Sejdi Rama, kishte deklaruar para gjyqit nė mėnyrė tė hollėsishme se si ishte implikuar nė kontrabandėn me drogė, nė atė periudhė. Ky qė mė parė e kishte njohur njė person qė jetonte nė SHBA (Dallas), qė quhej Demir Desku. Me tė kishte pasur raporte edhe mė herėt, por me tė marrė vesh se ai mirret me tregtinė e narkotikėve, Rama ishte interesuar qė atij t'i gjejė lidhje nė Kosovė (Jugosllavi) pėr t'i siguruar narkotikėt qė vinin nga Stambolli. Sejdi Rama, nė anėn tjetėr, kishte dėgjuar pėr bixhozgjiun nga Kosova, majoring Tahir Zemaj. Ai ishte interesuar tė vė kontakte me tė. Tregtia me pluhurin e bardhė dhe loja e bixhozit pėr majorin Zemaj atėkohė ishin biznes i mirė. Ky nuk kishte ngurruar t'i premtojė Sejdi Ramės se narkotikun pėr Demir Deskun (SHBA) do ta sigurojė pėrmes disa njerėzve e lidhjeve qė kishte nė Prishtinė.

    Zemaj nė Prishtinė mbante lidhje tė mira me Daut Kadriovskin, njeri i shėrbimit informativ tė ushtrisė jugosllave, KOS-it. Ai, po ashtu, njihte nė anėn tjetėr, njė person sikur se ishte Sejdi Rama, i cili Zemajt i kishte thėnė se ėshtė punėtor i Sekretariatit Republikan tė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (SPBR) dhe atij tė Federatės (SPBF). Njėkohėsisht, Tahir Zemaj ishte i rekrutuar nė shėrbimin informativ tė armatės jugosllave, KOS. Ishte njė vend nė afėrsi tė restaurantit "Rugova" nė Prishtinė baza e njė biznesi tė tillė dhe vendtakimi me Daut Kadriovskin i cili ua siguronte narkotikėt Tahir Zemajt dhe Sejdi Ramės pėr t'i shitur mė pastaj nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
    Kėtė nė detaje e shpjegon vetė deklarata e Sejdi Ramės para gjyqit, e cila nga procesmbajtėsi ishte shkruar tekstualisht kėshtu: "I akuzuari Sejdi Rama ka cekur se me rastin e qėndrimit nė SHBA, te Demir Desku, nė Dallas, me tė cilin ėshtė njohur edhe mė parė, ka kuptuar se ai merret me tregti me narkotikė, andaj pasi qė ėshtė njoftuar me tė akuzuarin Tahir Zemaj dhe ka parė se ky luan bixhoz, kėtij i ka thėnė se e ka njeriun nė Amerikė, tė cilit mund t'i shesė narkotikė, ndėrsa i akuzuari Tahir Zemaj i ka thėnė se pėrmes disa personave nė Prishtinė mund ta sigurojė narkotikun. Pas asaj, pėrmes tė akuzuarit Muhamet Metaj kanė rėnė nė kontakt me Daut Kadriovskin, e kėtė fakt nuk e kontestojnė as i akuzuari Tahir Zemaj e as i akuzuari Muhamet Metaj, kėshtu qė kėta tė dy janė marrė vesh me Daut Kadriovskin, i kanė tubuar tė hollat dhe, nė Prishtinė, nė afrėsi tė restaurantit "Rugova" kanė blerė nga Daut Kadriovski 0,5 kg. narkotik, tė cilin ai pastaj ia ka cuar Demir Deskut nė Dallas, e nga ai kanė fituar 18.000 dollarė, nga tė cilėt tė akuzuarit Tahir Zemaj ia ka dhėnė 14.000 dollarė e pėr vete ka ndalur 2.500 dollarė dhe i ka llogaritur shpenzimet e udhėtimit. Pas asaj, ky dhe i akuzuari Tahir Zemaj, gjithashtu nė Prishtinė, te restauranti "Rugova", nga Daut Kadriovski kanė marrė 1 kg. narkotik, dhe atė si hua, tė cilin ky pėrsėri ia ka cuar Demir Deskut nė Dallas. Tė njėjtin nuk ia ka paguar pasi qė narkotiku atje ishte rrėmbyer e pasi qė pa tė holla nuk ka guxuar tė kthehet nė Jugosllavi, me vete e ka sjellur Demir Deskun, i cili nė Prishtinė direkt ėshtė marrė vesh me Daut Kadriovskin". Procesverbali ishte shkruar nė bazė tė saj qė kishte deklaruar bashkėpunėtori i Tahir Zemajt, Sejdi Rama, para personave tė autorizuar zyrtarė, njėjtė, nė tė dyja herėt, mė 12 shkurt 1988 dhe mė 22 shkurt 1988.

    “I madhi” Tahir Zemaj para gjyqit: “E kam konsideruar detyrė patriotike tė bashkėpunoj me njeriun e sigurimit shtetėror”

    Tahir Zemaj para gjyqit si mbrojtės tė tij kishte angazhuar avokatin nga Peja, Gavrillo Vujeviqin, i cili nuk kishte prezentuar nė momentin e marrjes sė tij nė pyetje, edhe pse Zemaj kishte kėmbėngulur para gjyqit qė, pa praninė e mbrojtėsit Vujeviq, tė mos pėrgjigjet. Nė pikat kryesore, deklarata e Zemajt do tė jetė e njėjtė me atė tė Sejdi Ramės. Ai do t'i pranojė tė gjitha implikimet e tij dhe blerjen e "mallit" nga Daut Kadriovski. Por, dallimi i vetėm kėtu ėshtė se Tahir Zemaj, si bashkėpunėtor i KOS-it, shprehet se me Sejdi Ramėn ka bashkėpunuar duke e konsideruar kėtė si veprim patriotik, sepse qė mė parė, ky i fundit i paska thėnė Zemajt se ėshtė punėtor i SPB-sė dhe se ėshtė futur nė kėtė lojė pėr t'i zbuluar rrėnjėt e rrjetit mafioz. Kėshtu sė paku i ka thėnė gjyqit majori Tahir Zemaj, thuhet nė procesverbal.
    Mė poshtė njė citat nga procesverbali: ;para personave tė autorizuar zyrtarė , mė 22.02.1988, pa asistimin e mbrojtėsit, i akuzuari Tahir Zemaj e ka dhėnė deklaratėn e tij, duke cekur se ky dhe i akuzuari Sejdi Rama, nga Daut Kadriovski kanė blerė 0.5 kg. narkotik, e pastaj e kanė marrė si hua edhe 1 kg. nė kohė dhe mėnyrė shtu sic i akuzuari Sejdi Rama cekė n mbrojtjen e tij. Nė fund ka theksuar se atė qė e ka bėrė, e ka bėrė dhe ka hyėrė nė punė me narkotikė, me insisitimin e tė tė akuzuarit Sejdi Ramės, i cili gjithkund ėshtė prezentuar si person i SPB-sė, ndėrsa atė (Tahir Zemajn) e ka bindur se me tė vėrtetė punon nė zbulimin e grupit i cili merret me tregti me narkotikė".
    Nga kėtu dalin edhe implikime tė tjera qė pranohen nga vetė goja e majorit Tahir Zemaj. Ai para gjyqit haptas e pranon dhe konfirmon, duke tentuar t'i ikė akuzės sė drejtpėrdrejtė tė implikimve nė tregtinė me drogė, se me Sejdi Ramėn ėshtė lidhur pėr arsye patriotike dhe qė tė shėrbejė pėr shėrbimet sekrete shtetėrore e ushtarake tė jugosllavisė sė atėhershme. Zemaj e pranon vetė se paraprakisht ka pasur njohuri se Sejdi Rama punon pėr SPB-nė dhe se ai i ka thėnė kėtij se ėshtė duke operuar nė tė zbuluarit e rrėnjėve tė rrjetit tė drogės. Nė njėrėn anė nuk mund tė kontestohet implikimi i ushtarakut Zemaj nė strukturat e shėrbimeve tė spiunazhit ushtarak dhe shtetėror tė Jugosllavisė e, nė anėn tjetėr, dalin si tė qarta vetė aktivitetet e tjera tė tij, si nė sferėn e bizhozit dhe atė tė tregtisė me heroinė. Tė parėn, implikimin nė fushėn e shėrbimeve tė KOS-it dhe "vullnetit tė tij tė mirė" pėr t'u ndihmuar edhe strukturave tė SPB-sė (Sejdi Ramės) e konfirmon vetė Tahir Zemaj. Tė dytėn, marrjen e tij (Tahir Zemajt) me tregtinė me narkotikė dhe me lojėrat e bizhozit, e konfirmon vetė Sejdi Rama, bashkėpunėtor i SPB tė Serbisė dhe atij tė Jugosllavisė. Ndėrkaq, mė poshtė, bėhet e ditur se Sejdi Rama kishte refuzuar tė pranojė para gjyqit se ėshtė dekonspiruar te Tahir Zemaj si bashkėpunėtor i SPB-sė:
    "Nė pyetjen se a i ka thėnė tė akuzuarit Tahir Zemaj se punon pėr sigurimin shtetėror, gjegjėsisht nė cilat organe tė pushtetit janė personat me tė cilėt ėshtė marrė vesh para nisjes pėr nė Amerikė dhe pas kthimit nga Amerika si dhe kush i ka bartur shpenzimet e udhėtimit nė Amerikė, i akuzuari ka refuzuar tė pėrgjigjet".
    Nė seancėn kryesore, Tahir Zemaj mohon tė ketė kryer aktivitete tė kontrabandės me drogė, ndėrsa pranon qė mė parė tė jetė pajtuar tė bashkėpunojė mė Sejdi Ramėn, me idenė se ėshtė duke kryer njė punė patriotike, sepse ky i fundit i kishte thėnė atij se pėrvec pėr shėrbimin e sigurimit republikan SPB (tė Serbisė) dhe atė federativ (tė Jugosllavisė) punon edhe pėr Interpolin. Zemaj thotė se pėr arsye patriotike e ka njoftuar Sejdi Ramėn pėrmes Muhamet Metajt me Daut Kadriovskin:
    "I akuzuari Tahir Zemaj, nė mbrojtjen e tij nė seancėn kryesore ka theksuar se ka pranuar t'i kryejė shėrbim tė akuzuarit Sejdi Ramės, pasi qė ai disa herė i ka thėnė se ėshtė duke i kryer disa detyra speciale pėr SPBR dhe SPBF dhe pėr Interpol, andaj pėr arsye patriotike, pėrmes Muhamet Metaj e ka njoftuar me Daut Kadriovskin;".
    Loja me narkotikė, kishte futur nė sherr dy shėrbimet sekrete tė Jugosllavisė, atė shtetėror (UDB-nė) dhe atė ushtarak (KOS-in). Zatėn, nė kėtė periudhė ishte bėrė njė luftė e fortė spiunazhi ndėrmjet kėtyre dy shėrbimeve. Tahir Zemaj dhe Sejdi Rama dalin kryekėput si dy bashkėpunėtorė, nė njėrėn, anė dhe si rivalė, nė anėn tjetėr. Punėtori i KOS-it, i pari, dhe ai i UDB-sė, i dyti, duke bashkėpunuar e kishin vėnė nė kurthė njėjri-tjetrin. Kėta qė tė dy ishin protagonistė nė nivele tė larta tė dy shėrbimeve tė spiunazhit jugosllav. Nė procedurė e sipėr tė marrjes nė pyetje dhe tė deklarimeve, del nė pah edhe dėshmia e Bexhet Bllacės, njeriut kryesor tė kėsaj historie. Nėse ky thjeshtė ka qenė vetėm njėri ndėr kryekapot e kėsaj loje pėr interesa tė pėrfitimeve menarkotikė, te Tahir Zemaj dhe lidhjet e tij me spiunėt dhe kontraspiunėt e kėtyre shėrbimeve sekerete, sipas edhe vetė deklaratave tė tij, del nė pah njė lojė edhe mė e madhe. Ai nė operimet nėntokė tė lidhjeve me drogė, kishte kryer, sic thotė edhe vetė, shumė punė patriotike nė shėrbim tė KOS-it dhe SPB-sė.
    UDB-ja nė kėtė periudhė bėnte njė lojė tė fortė nė tė zbuluarit dhe tė pėrcjellurit e aktiviteteve nacionaliste tė emigracioneve tė ndryshme, nėpėr Evropė e Amerikė.

    Nė luftėn pėr Kninin, nė anėn e armatės jugosllave (serbe), nė atė tė Kosovės, inspirues dhe menaxhues i dezertimit

    Tahir Zemaj do tė burgoset bashkė me bashkėpunėtorėt, por nuk do ta vuajė dėnimin tė tėrė. Ai mė vonė do tė jetė njė kuadėr i preferuar sėrish pėr armatėn jugosllave. Ishte dėshmuar si fanatik i Beogradit. Kėtė provim e kishte kaluar ndoshta edhe me operimet kundėr Tahir e Nebih Mehajt, nė Prekaz mė 1981 sikurse edhe nė organizimin e likuidimit tė aktivistėve tė ilegales shqiptare, Rexhep Mala e Nuhi Berisha. Jugosllavia do tė fillojė tė tronditet nė themele tė saj. Nga Sllovenia lufta gradualisht do tė bartet nė Kroaci, Bosnjė e Hercegovinė dhe fare vonė nė Kosovė. Argati konkret mė i fundit i Tahir Zemajt si ushtarak bėrė Beogradit, do tė jetė beteja pėr Kninin, nė luftėn e Kroacisė, ku majori do tė jetė i pozicionuar nė anėn e ushtrisė jugosllave (serbe). Tė gjithėve u ėshtė e njohur ajo luftė. Nė shumė beteja, nė anė kroate kishin marrė pjesė vullnetarė shqiptarė. Ushtarakė tė shumtė kishin dezertuar nga APJ dhe u ishin bashkuar rashėve kroate, njėjtė sikur mė vonė edhe nė luftėn e Bosnjė e Hercegovinės. Por, Tahir Zemaj, jo!
    Nė luftėn e Kninit kemi ndoshta ballafaqimin e parė direkt tė dy figurave qė dėshmojnė kontraversitetin qė do ta karakterizojė edhe luftėn nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Bekim Berisha - ABEJA do tė jetė njėri ndėr heronjtė e gjallė tė luftės nė anėn kroate, derisa Tahir Zemaj do tė jetė i pozicionuar nė anėn serbe. Ėshtė fjala pėr betejėn e Kninit, pas sė cilės, pėr shkak tė heroizimit tė treguar, ABEJA do tė gradohet nga strukturat mė tė larta ushtarake tė armatės kroate e cila vec kishte filluar tė lind. Tahir Zemaj do tė jetė drejtues i forcave serbe nė kėtė luftė, nė kėtė luftė nė tė cilėn krah clirimtarėve kroatė ishin pozicionuar edhe heronjtė tjerė si Fehmi e Xhevė Lladrovci.
    E njėjta do ta pėrcjellė mė vonė edhe luftėn nė Kosovė.
    Derisa ABEJA do tė bie heroikisht nė betejat e Junikut, e Fehmi e Xhevė Lladrovci nė ato tė Drenicės, protagonisti tjetėr i luftės nė Kroaci, Tahir Zemaj, do tė pėrgatisė njė dezertim masiv nė fshatrat e Decanti, tė cilat tashmė me tė madhe kishin shprehur gatishmėrinė dhe ishin mobilizuar nėn emrin e Ushtrisė Clirimtare tė Kosovės. Tahir Zemaj do tė jetė ai qė nė shtator tė 1998-tės, do tė urdhėrojė rreth dy mijė ushtarė tė tij, nė tri brigada, qė me armėt e tyre tė kalojnė kufirin shqiptaro-shqiptar nė bjeshkėt veriperėndimore tė Kosovės dhe pastaj t'ia mbajnė kah tė munden;
    Ky, pra, ėshtė Tahir Zemaj: Nė vitet e '70-ta major i APJ-sė dhe i rekrutuar nė shėrbimin informativ tė APJ-sė, KOS; nė vitet e '80-ta lojtar i njohur i bixhozit dhe kontrabandues droge; nė vitet e '90-ta nė luftėn e Kroacisė, i pozicionuar nė anėn e armatės serbe dhe nė vitin 1998 i pozicionuar kundėr djemve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, shkaktar i dezertimit masiv nė Bjeshkė tė Strellcit.
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  13. #73
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,129
    Faleminderit
    13
    62 falenderime nė 61 postime
    Citim Postuar mė parė nga ardit mustafa Lexo Postimin
    2. Kush ėshtė Tahir Zemaj ?

    Citim Postuar mė parė nga Marinari Lexo Postimin


    KUSH ĖSHTĖ TAHIR ZEMAJ?



    Tahir Zemaj, i lindur mė 28. 12. 1952 nė fshatin Strellc i Epėrm tė komunės sė Deēanit me profesion ushtarak. Ka tė kryer Akademinė Ushtarake (drejtimi i kėmbėsorisė) nė Beograd nė vitet (1970-1974). Ka punuar si oficer i Ushtrisė Jugosllave nė vende tė ndryshme tė Jugosllavisė me detyra tė veēanta. Ka shėrbyer njė kohė nė Zajeēar, Knjezhevac dhe Negotin.
    Nga viti 1984-85, me gradėn major caktohet me detyrė nė Prishtinė, ku pėr disa vite ka qenė kryeshef i Qendrės sė Mbrojtjes Territoriale nė Hajvali, i emėruar nga ana e serbėve, nė krizėn mė tė madhe pėr Kosovėn.
    Tahir Zemaj ka qenė komandant i Njėsisė Speciale tė Policisė Jugosllave me veprim nė Kosovė, pėr shtypjen e “nacionalizmit dhe irredentizmit shqiptar”.
    Ishte ndėr oficerėt shqiptarė mė tė privilegjuar nga qeveria serbe. Kryesisht ka punuar nė linjėn e KOS-it me projektet e Klubit tė Ushtarakėve Serbė „Shigjeta e vdekjes“. Kjo ishte edhe arsyeja pse Tahir Zemaj shėrbente nė Kosovė.
    Si i tillė Tahir Zemaj nė krye tė Njėsisė Speciale tė Policisė merr pjesė nė drejtimin e operacioneve pėr vrasjen e Tahir e Nebih Mehės nė Prekaz, tė Rexhep Malės e Nuhi Berishės nė Prishtinė, tė Enver Hadrit nė Bruksel, por flitet edhe pėr pjesėmarrjen nė vrasjen e Jusuf e Bardhosh Gėrvallės e Kadri Zekės nė Untregrupenbah tė Gjermanisė etj.

    Tahir Zemaj ėshtė i martuar me serbe. Gruaja e parė quhej Gordana Travica – Zemaj; ndėrsa e dyta Liljana Stankoviq – Zemaj, me tė cilėn ka dy fėmijė, tė cilėt edhe sot e kėsaj dite shkollohen nė Zajeēar e Beograd.

    Krahas detyrave speciale ushtarake Tahir Zemaj nė fund tė viteve 80-ta lidhet ngushtė me nėntokėn jugosllave e ruse nė Gjermani, duke hyrė thellė nė rrjetin e trafikimit tė drogės qė i sillte fitime tė mėdha, rrjet ky qė edhe sot ėshtė funksional.
    Pėr kėtė, mė 4. 5. 1988, Prokuroria Publike e Qarkut nė Prishtinė kishte ngritur aktpadi kundėr grupit tė Tahir Zemajt, tė cilėt e mbanin linjėn kryesore tė kontrabandės me drogė nė relacionin Stamboll – Prishtinė – Beograd – Madrid - SHBA. Destinacioni bazė i kėsaj vije tė trafikimit tė drogės ishte Italia. Nė aktakuzėn e shpallur publikisht mė 14 deri mė 19 korrik 1988, Prokuroria Publike e Qarkut nė Prishtinė kishte shpallur publikisht aktgjykimin kundėr 24 tė akuzuarve nga Kosova, pėr ēka Tahir Zemaj burgoset, por pas njė kohe tė shkurtėr nė rrethana misterioze i mundėsohet “ikja” nga burgu i Dubravės sė Istogut pėr tė kryer detyra tė veēanta. Kalon nė Republikėn Federale tė Gjermanisė dhe shumė shpejt i bashkohet prapė mafias nė Hamburg e Berlin, ku nė shėrbim tė vetin e kishte edhe bandėn e drejtuar nga Musajt e Strellcit. Atje vepron deri nė korrik tė vitit 1998 kur hyn ne Kosovs, me detyra tė sabotimit dhe dėshtimit tė luftės sė UĒK-sė.

    Me shpėrthimin e luftės nė ish-Jugosllavi (Slloveni, Kroaci, Bosnje) Tahir Zemaj ishte i pozicionuar nė anėn e serbėve. Nė anėn e forcave serbe Tahir Zemaj ka luftuar edhe nė luftėn e Kninit.

    Gjatė qėndrimit dymujor nė Kosovė, Tahir Zemaj nė muajin gusht tė vitit 1998 dy herė kishte shkuar pėrmes OSBE-sė nė garnizonin ushtarak serb tė Pejės pėr tė biseduar me oficerin Vllastimir Gjorgjeviq - RAXHA, shef i resorit pėr Sigurim Publik nė Kosovė, nė kohėn kur Millosheviqi urdhėronte zhdukjen e gjurmėve tė krimeve serbe nė Kosovė. RAXHA karrierėn policore e filloi nė Zajeēar. Punoi nė Beograd me detyra tė veēanta, ku brenda njė kohe tė shkurtėr u gjet nė detyra tė larta tė shėrbimit policor serb. Ishte i ngarkuar pėr ēėshtje tė Kosovės, sidomos pėr ta shtypur kryengritjen e UĒK-sė. Mė vonė e shohim me detyra edhe nė Kosovėn Lindore.
    Vllastimir Gjorgjeviq, sipas marrėveshjes me Tahir Zemėn ishte edhe nė Isniq, kur u bė dorėzimi i armėve dhe iniciator pėr formimin e tė ashtuquajturės „lokalno obezbedjenje“ (polici lokale), tė pėrbėrė nga shqiptarėt lojalė tė Serbisė.

    Nė kėtė mes Tahir Zemaj ka qenė ndėr hartuest dhe zbatuest kryesor tė planit sekret pėr shuarjen e kryengritjes sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė bashkėpunim me Rade Markoviqin, shef i policisė sekrete, Branko Gjurishiqin, shef policie, Dobrica Ēosiqin, ideator i Serbisė sė Madhe, Nebojsha Pavkoviqin etj., instruktorė ushtarakė tė cilėt kishin projektuar planin pėr shurjen dhe dėshtimin e UĒK-sė.
    Operacioni pėr eliminimin e UĒK-sė nė Rrafshin e Dukagjinit u shifrua „Olluja“, ku morėn pjesė mbi 15.000 policė, ushtarė e paramilitarė serbė. Nė kuadėr tė kėtij plani Tahir Zemaj organizoi dorėzimin masiv tė armėve tė fshatrave tė Rrafshit tė Dukagjinit nė Isniq dhe formimin e „policisė lokale serbe“, ku pjesa dėrrmuese e njerėzve qė i kishte caktuar Tahir Zemaj nė kuadėr tė Mbrojtjes Territoriale pas 15 gushtit 1998 pėr t’iu bėrė barazpeshė UĒK-sė nėpėr fshatra, nė shtator policia serbe do t’i emėrojė pėrgjegjės nė radhėt e „policisė lokale serbe“ personat: Brahim Tetaj, Elez Balaj, Maxhun Muēaj, Naser Hoxhaj, Sali Haxhosaj etj,
    Gjatė gjithė qėndrimit tė Tahir Zemajt nė Kosovė, i vetmi veprim (antiveprim) “ushtarak” ishte lėvizja e tij dhe ushtarėve tė tij nga Prapaqani deri pėrtej kufijve tė Kosovės. Mirėpo shumicėn e ushtarėve i braktisi nė Bjeshkėt e Nemuna, ndėrsa vetė me njė grup tė ngushtė prej 7-8 vetash, me ndihmėn e Ramiz e Sadik Muriqit, pėrmes Ministrit tė Punve tė Brendshme tė Malit tė Zi kaloi nė Shqipėri pėrmes pikės kufitare nė Han tė Hotit, kur, ne te vetmin rast nė histori dekorohet tradhtia. Pėr veprimet dezertuese dhe shkatėrruse tė UĒK-sė, Tahir Zemaj dekorohet nga ministri i mbrojtjes sė Qeverisė sė Kosovės, kolonel Ahmet Krasniqi, me gradėn kolonel. Mirėpo tė njėjtėn ditė nė Tiranė Tahir Zemaj me klanin e tij tė errėt pėrgatit vrasjen e kolonel Ahmet Krasniqit me qėllim tė krijimit tė anarkisė e kaosit, pėr tė dezorientur situatėn, pasi e kishte kryer detyrėn ndaj Tahir Zemės.
    Edhe pas pėrfundimit tė luftės (kur njė kohė qėndron nė Shkup) Tahir Zemaj, vazhdon veprimtarinė e vet, duke qėndruar nė krye tė kriminalitetit tė organizuar nė Kosovė, por njėkohėsisht duke pėrdor tė gjitha mjetet pėr shkatėrrimin e pjesėtarėve tė UĒK-sė. Duke organizuar marrjen e deklaratave tė ndryshme me dhunė, por edhe me pagesa tė majme deri nė 100 mijė marka gjermane, kinse persona tė caktuar tė UĒK-sė kanė kryer vrasje tė ndryshme gjatė luftės.
    Tahir Zemaj bashkė me Sadik Musajn shumė shpesh shkon nė Qendrėn e Policisė Rajonale tė UNMIK-ut nė Pejė, ku kontakton me komandantin e kėtij stacioni Valeri Korotenki, me njė oficere gjermane tė inteligent service dhe me zėvendėskomandantin e rajonit nga Jordania.



    KUSH ĖSHTĖ VESEL MURIQI?

    Vesel Muriqi, i lindur mė 15 mars tė vitit 1961, nė fshatin Koshutan, komuna e Pejės (tė zhvendosur me banim nė Vitomiricė), nga baba shqiptar dhe nėna serbe. I regjistruar nė librin amzė tė tė lindurve nė Zahaē me emrin Veselin Todoroviq (Todoroviq, mbiemri i vajzėrisė sė nėnės), kombėsia “jugosllave”, e mė vonė do tė marrė edhe emrin Vesel Muriqi (Muriqi, mbiemri i babės).
    Pėr periudhėn kohore deri nė vitin 1999, tė paktė janė ata qė e kanė ditur se ēfarė pėrkatėsie kombėtare ka Vesel Muriqi, pasi ai tėrė kohėn ka qenė i shoqėruar me serbė e malazez, shumica prej tyre mė postė zyrtare nė polici e administratėn jugosllave. Edhe ata pak shqiptarė me tė cilėt shoqėrohej Veseli i pėrkisnin tė njėjtės kategori shoqėrore. Duke gėzuar privilegjet e shoqėrisė sė kohės, Vesel Muriqi si punėtor i UDB-sė nė Pejė, qėndronte mbi ligjin, apo ligji mbyllte sytė para veprimeve tė tij, i pėrzier gjer nė maje me kontrabandė droge, armėsh, prostitucion e ēka jo tjetėr, pa u ndarė asnjėherė nga bashkėkombasit nga nėna Bozhana Todoroviq.
    Ndėrsa pas luftės del nė skenė me lansimin se Vesel Muriqi i paska shpetuar njė atentati dhe disa bashkėpunėtorėve tė tij nga ana e UĒK-sė. Mirėpo, fatin e Veselit nuk e paskan pas Bashkim Balaj, Rexhė Osaj, Sinan Musaj dhe Ramė Idrizaj.
    Njė lansim tė tillė, Vesel Muriqi e bėn nga kryqendra e Malit tė Zi, Podgoricė, nė fundin e vitit 1999, duke qenė nė “mbrojtje” tė ushtrisė dhe sigurimit serb, njėkohėsisht duke shfrytėzuar rastin sipas diktatit tė atyre qė e humbėn luftėn, pėr tė akuzuar persona tė njohur tė UĒK-sė, edhe nė Tribunalin e Hagės. Dhe, nė kėtė drejtim trumbetuesit mė tė medhenj do tė jenė KOS-isti Tahir Zemaj me bashkėpuntorėt e vet.
    Duke parė rrjedhėn e mėvonshme tė ngjarjeve, shihet se denoncimi dhe akuzimi i bėrė nga ana e Vesel Muriqit (alias Veselim Todoroviq) ka pasė njė prapavijė tė madhe, me pasoja tragjike.
    Pėrderisa Vesel Muriqi, nė shtypin e kohės, sidomos nė “Bota Sot” lavdėrohet si njė shenjtor e luftėtar i dalluar pėr lirinė e Kosovės (jashtė saj), si i tillė gjen strehim dhe pėrkrahje nė Mal tė Zi, pa u ndarė asnjeherė nga sigurimsat serbė e malazez, duke kontrolluar vijat Titograd-Beranė-Rozhajė, pėr t’u futur herėpashere edhe ne Kosovė, gjė qė nuk ka ndodhur me persona tė tjerė.
    Gjatė qėndrimit nė Mal tė Zi, shumicėn e kohės nė Beranė, por edhe nė Rozhajė e Bellopole Vesel Muriqi organizon njerez tė veēantė nė rrjetin e mbledhjes sė informatave pėr shėrbimet sekrete serbe.
    Njėkohėsisht bashkė me ortakėt e tij serbė blen 60 hektarė mal nga komuna e Rozhajės, por qė mali gjendej brenda territorit tė Kosovės, pėr t’i pėrpunuar nė Mal tė Zi dhe futur nė Kosovė. Duke qenė gjatė gjith kohės nė krye tė agjendave pėr kontrabandė droge e armėsh, madje i zėnė disaherė radhazi nga KFOR-i dhe policia e UNMIK-ut, por i liruar menjėherė dhe duke i lėnė hapėsirė tė pakufizuar veprimi. Duke poseduar leje pėr armėmbajtje (revole, automatik, pancir) edhe kėndej e andej kufirit Kosovė - Mal i Zi, bile duke qenė pjesėmarrės nė njė varg aksionesh tė armatosura, edhe nė vrasje, tė cilat do t’i paraqesim nė vijim.
    Vesel Muriqi ka lidhje tė mira me tre personat mė tė urryer nė komunėn e Istogut e me gjerė, veprimet kriminale tė tė cilėve i ka pėrjetuar nė kurriz popullsia shqiptare e kėsaj ane, siē janė Ahmet Mala, Muhamet Zekaj dhe Avdi Rexha, me tė cilėt ka mbajtur dhe vazhdon tė mbajė kontakte tė rregullta, si nė Mal tė Zi ashtu edhe nė Kosovė, tė cilėt pos tė tjerave i ndihmojnė edhe nė kontrabandėn e armėve e drogės nga Mali I Zi nė Kosovė.

    Ahmet Mala, nga Istogu, bashkėveprus i forcave paramilitare serbe gjatė lufte nė Istog me rrethinė dhe njėri prej informatorėve kryesor tė kėsaj ane qė vazhdimisht kontakton me oficerėt e UJ-sė dhe tė MUP-it serb qė gjenden nė Mal tė Zi, ku qysh pas pėrfundimit tė luftės qėndron nė Rozhajė e Tutin pjesėn mė tė madhe te kohės. Nė Kosovė (nė Pejė e Istog) hyn vetėm pėr tė kontaktuar me lidhjet e shėrbimeve serbe. Me Ahmet Malėn, Vesel Muriqi ka lidhje tė ngushta pune.

    Muhamet Zekaj nga fshati Sushicė (Istog), disa herė gjatė vitit 1998 i prezentuar pėrmes ekranit televiziv tė TV Beogradit, si shqiptar lojal i Serbisė. Bashkėveprues i forcave policore, ushtarake e paramilitare serbe gjatė luftės, tė cilin policia serbe e kishte caktuar edhe “mbikėqyrės” tė popullatės civile tė zėnė rob nga policia serbe nė Istog.
    Muhamet Zekaj bashkė me policin paramilitar Millosheviq e policė tė tjerė kanė dhunuar dhjetėra vajza shqiptare tė zėna rob. Ky e ka pru policin tek vajzat e zėna rob gjatė luftės dhe tė gjitha dhunimet janė bėrė nė prezencėn e tij
    Edhe pas luftės, gjatė viteve 2000-2001 nė shtėpinė e Muhamet Zekajt herėpashere ilegalisht kanė shkuar oficerė tė MUP-it serb.

    Avdi Rexha nga fshati Staradran (Istog), bashkveprus i hapt i forcave serbe, tezak i inspektorit te MUP-it serbė Demė Muja, i cili edhe sot e kėsaj dite mban kontakte tė rregullta me inspektorėt e MUP-it serb Demė Muja e Raēiq qe gjenden ne Tutin.

    Vesel Muriqi ka lidhje tė ngushtė me policin ndėrkombtar, pakistanezin Vahid, me shėrbim nė policinė rajonale tė Pejės, i cili bashkė me pėrkthyesin Rifat Berisha nga Klina, tash oficer i Inteligent Service nė Pejė gjatė viteve 1999 –2001 kanė marrė para tė majme pėr pranimin e njerėzve nė polici, duke tentuar me ēdo kusht mospranimin e pjesėtarėve tė UĒK-sė nė SHPK, por tė njerėzve tė shėrbimeve serbe. Edhe femrat qė janė pranuar nė SHPK pėrmes kėsaj linje sė pari ėshtė dashur tė kalojnė nėpėr “duart” e Vahidit, Veselit e Rifatit, duke paguar edhe tarifėn prej 500 – 1000 DM, varėsisht prej pamjes fizike tė tyre. Dhe nuk ėshtė ēudi qė pėrqindjen mė tė madhe tė vendeve nė SHPK nė rajonin e Pejės, e zėnė pikėrisht ato femra qė janė tė njohura pėr historitė e tyre me policė, sigurimsa e paramilitarė serbė.


    KUSH ĖSHTĖ RAMIZ MURIQI?!

    Ramiz B. Muriqi (1951) nga Koshutani i Rugovės, me banim nė Lagjen Fidanishte nė Pejė ėshtė lidhje e ngushtė e Tahir Zemajt e Vesel Muriqit. Edhe para luftės i njohur pėr koketimet me organet e sigurimit serb dhe pėr marrje me kontrabandė me drogė, falsifikim devizash, rrahje e keqtrajtime tė shumta tė qytetarėve nė Pejė. I lidhur ngushtė me organet mė tė larta tė sigurimit serb. Ramiz Muriqi pėrmes linjės direkte me ministrin e punėve tė brendshme tė Malit te Zi, nė pėrcjellje tė njėsive tė policisė malazeze nė shtator tė vitit 1998 bashkė me Tahir Zemajn kishte kaluar nė Shqipėri.
    Ramiz Muriqi ėshtė i vėllazėruar me Hysen Fazliun, apo siē njihet nė Pejė me emrin Hysen Maxhupi, me tė cilin bashkėvepron qe shumė vite.
    Mbi familjen e vėllezėrve Hysen e Ibrahim Fazlia, ka pasė kontroll direkt, oficeri i sigurimit serb tė Pejės, Sllavko Baleviq, tė cilėt kanė punuar dhe punojnė nėn urdhrat e tij.
    Hysen Fazlia gjatė muajve mars – qershor 1999 bashkė me Ramiz Muriqin, Ismet Ēekun e Irzniqit ėshtė marrė me trafikimin e shqiptarėve nga Shqipėria pėr nė Itali, ku shumė prej tyre i mbytėn nė det, duke i kaluar ilegalisht me skafa. Pėrderisa, gjatė vitit 1998/99 pėr tė kaluar pėrmes Malit tė Zi, qytetarėt shqiptarė pėr tė pasė udhė pa pasoja nga policia serbe ėshtė dashur tė marrin vėrtetime tek gjinekologu Ibrahim Fazlia nė Pejė.
    Hyseni me Ramizin edhe para luftės bashkė janė marrė dhe merren me kontrabandė droge, armėsh etj. Ata janė tė pandarė nė veprimet e krimit tė organizuar dhe kriminalitetit ekonomik.
    Ramiz Muriqi me Hysen Maxhupin, Zenel Kelmendin e Hamid Kajtazin e Llaushės qė nga ditėt e para tė pasluftės nė lidhje direkte me Tahir Zemajn janė marrė me trafikim armėsh me shumicė, duke filluar nga revolet me shurdhues, pushkėt automatike deri tek armėt mė tė rėnda. Tahir Zemaj armėt i ka sjellė pėrmes lidhjeve tė tij nga Serbia pėr t’i shitur nė Kosovė. Ramiz Muriqi ka edhe njė punėtori nė Pejė pėr prodhimin e pjesėve tė revoleve “TT” dhe atyre “shutgun”.

    Tė gjithė pjesėtarėt e grupit tė Ramiz Muriqit e tė Musajve tė Strellcit qarkullojnė tė armatosur me revole e pushkė automatike, mortaja krahu, pushkomitralozė, me kėmisha antiplumb e gjėra tė tjera pa pasė asnjėherė probleme me “ligjin”. Disaherė janė zėnė edhe nga vetė policia e UNMIK-ut dhe KFOR-i me armė tė tilla. Nuk ėshtė e qartė se kėta gangsterė kanė apo nuk kanė leje pėr veprime tė tilla nga ata qė janė tė ngarkuar pėr ruajtjen e rendit dhe qetėsisė nė Kosovė, apo kanė mbrojtjen e ndonjėrit prej tyre. Anėtarėt e kėtij rrjeti rregullisht marrin paga mujore prej 400 – 1200 DM nga Ramiz Muriqi.

    Kėta persona vazhdimisht kanė qarkulluar dhe qarkullojnė edhe me automjete me targa tė Malit tė Zi e Serbisė, duke pasė qarkullim tė herėpashershėm edhe nėpėr enklavat serbe nė Gorozhdec, Zveēan, Fushė Kosovė, Hoēė, Graēanicė etj. Njė gjė tė tillė e dėshmon edhe fakti i gjetjes sė targave serbe e maqedone, drogės e armve nga policia gjatė bastisjes nė lokalin e Isuf Kelmendit nė Pejė, bazė ku rrinė Musajt, Muriqėt e Kelmendėt, nė fillim tė vitit 2001:
    Targat serbe UR 120-70; BG 415-035; BG 361-973; BG 305-689; BG 423-714; BG 325-249; BG 144-805; BG 220-800; BG 136-279; BG 333-044; BG 203-419; BG 328-607; AR 181-33; NI 104-95; PE 136-00; targat maqedone SK 945-A9 dhe njė sasi droge, dy armė automatike dhe patentėshoferė e pasaporta fallso jugosllave.

    Ramiz Muriqi, mė 1 gusht 2000 nė Katundin e Ri nė Pejė tenton ta vrasė me armė zjarri qytetarin Shefqet Veseli nga Qyshku i Pejės, duke e plagosur nė shpatullėn e djathtė. Kėtė akt Ramiz Muriqi e kishte bėrė vetėm pse viktima Shefqet Veseli i kishte kėrkuar qė t’ia lironte rrugėn pėr tė kaluar, qė e kishte bllokuar me makinėn e tij “Ford Scorpio” nė mes tė rrugės. Mirėpo pas kėsaj Ramizi i afrohet Shefqet Veselit duke i thėnė “a e di kush jam unė dhe si guxon tė mė thuash ta largoj makinėn nga rruga”, duke e grushtuar, por edhe duke e qėlluar me armė.

    Mė 23 prill 2000, Ramiz Muriqi kishte mbajtur njė takim nė shtėpinė e tij nė Lagjen Fidanishte, ku merrnin pjesė Sadik Musaj, Vesel Muriqi, Sadik Muriqi, Mehmet Sadrijaj, Hysen Kurbogaj, Skėnder Muriqi, Ahmet Mala, Bedri Podrimēaku etj., rreth organizimit tė sulmeve kundėr disa pjesėtarėve tė TMK-sė.

    Nė dhjetor tė vitit 2000, nė bodrumin e shtėpisė sė Rexhep Muriqit (kushėri i afėrt i Ramiz Muriqit), nė lagjen Fidanishte nė Pejė, policia e UNMIK-ut ka zbuluar njė poligon ku pjesėtarėt e grupit tė Vesel e Ramiz Muriqit kanė kryer stėrvitje me armė zjarri, me ē’rast ėshtė gjetur edhe njė sasi armėsh.

    Enver Shkreli nga Peja, pronar i kafiterisė “Elan” bashėkveprues i ngushtė i Ramiz Muriqit, i njohur si bashkėpunėtor i policisė serbe dhe kontrabandist nė zė. Nė lokalin e tij qė gjendet pėrballė Shkollės Bujqėsore nė Pejė, Enveri, u ofron shėrbime pa pagesė, pastaj u jep vetura, por edhe financime tė tjera.
    Vazhdimisht pėr nevoja tė Ramiz Muriqit me shokė ka bėrė dhe bėn kalimin e mallrave tė padoganuara nga Mali i Zi nė Kosovė.


    MUSAJT E STRELLCIT

    Anėtarėt e familjes Musaj tė Strellcit ka mė se dy dekada qė vazhdimisht kanė kryer veprime tė jashtėligjshme, duke kryer edhe vrasje, dhunime, plaēkitje, keqtrajtime etj., si nė fshatin e vet, si nė Kosovė, por edhe nė Perėndim, ku vetėm nė Zvicėr e Gjermani banda e tyre, ku merrnin pjesė edhe Sadik Musaj, Xheladin Musaj, Naim Musaj, Sami Musaj, Ismet Musaj, Agim Musaj etj., kanė kryer mbi 30 vrasje e plaēkitje tė dhunshme, pėr ēka janė dėnuar me shumė vjet burgim nga gjykatat e kėtyre vendeve, por burgimin asnjėherė nuk e kanė mbajtur nė tėrėsi. Gjatė tėrė kohės kanė pasė mbrojtjen e policisė serbe.
    Nė vitin 1986, Musajt e kanė vrarė bashkėfshatarin e tyre Rrustem Mahmutdemaj, kurse Arif Mahmutdemajn e kanė plagosė rėndė, duke e therė me thika. Nė kėtė kohė e kanė vrarė edhe njė vajzė nė njė kafe nė Pejė.
    Mė 22 korrik 1996, nė orėn 22.00, Xhavit Musaj kishte konflikt me vėllezėrit Agron e Arben Bozhdaraj nė Strellc, rreth njė femre, nė tė cilin incident ishin pėrdor edhe armėt e zjarrit.

    Me 4 tetor 2000 Musajt e Strellcit e kanė therė me thika, duke e plagosė rėndė qytetarin Blerim Matoshi nga Peja nė vendin e tij tė punės.

    Mė 8 prill 2000, vajza S. L. punėtore nė barnatoren “Herbo Komerc”, nė Deēan derisa ishte nė vendin e punės kėrcėnohet, rrahet brutalisht nga vėllezėrit Musaj tė Strellcit, tė cilėt tentojnė ta marrin me dhunė. Vajza e sulmuar e paraqet rastin nė polici, por pas njė kohe detyrohet ta tėrheqė padinė nė presionin Musajve.

    Nė fillim tė muajit mars 2000 Sadik Musaj me grupin e tij e kanė nė Grykėn e Zhlebit e kanė plagosur qytetarin Lubo Stankaj, me qėllim tė plaēkitjes, duke e rrahur e maltretuar, madje duke ia thyer edhe dorėn. Personi i lartpėrmendur kishte arritur tė shpėtojė vetėm nė saje tė intervenimit tė KFOR-it.

    Mė 18 korrik 2001, Sadik Musaj e merr me dhunė njė femėr tė njohur me emrin Afėrditė nga kafiteria “Las Pallmas” nė Pejė, tė cilėn e dėrgon nė shtėpinė e pabanuar tė Haki Povatajt nė Strellc, ku dhunohet gjatė tėrė natės.
    Organet e hetuesisė gjatė kontrollit tė mėvonshėm nė kėtė shtėpi kanė gjetur njė sasi tė drogės. Mirėpo Sadik Musaj nuk ėshtė marrė as nė pyetje pėr kėtė rast.

    Mė 5 tetor 2000, Musajt e kanė rrahur rėndė gjyqtarin pėr delikte tė vrasjeve nė Pejė.

    Pėr veprimtarinė kriminale tė Musajve dėshmojnė edhe shkrimet e botuara nė shtypin zviceran tė kohės (vitet 90-tė) me titujt:
    - “Banda e shqiptarėve dhunonte, vidhte dhe vriste, por gjithmonė natėn”
    - “Gangu kosovar i dhomave tė fjetjes pėrsėri ringjallet nė Zvicrėn gjermane”
    - “Patriarkia e Gangut tė dhomave tė fjetjes lirohet nga burgu pėr mbajtje tė parregullt nė burg…”, ku kryeprotagonistėt e krimit tė organizuar ishin Musajt e Strellcit.

    Nė njė artikull tė botuar nė gazeten zvicerane “Tribune De Geneve”, mė 3 dhjetor 2000, duke iu referuar familjes Musaj me titullin “Njė familje kaq sharmante” ndėr tė tjera thuhet:

    Kalon si kriminel nė Zvicėr. Me kthimin nė Kosovė, vėllezėrit Musaj janė gjendur nė zemėr tė qėrimit tė hesapeve me dhunė. Tek ne (ėshtė fjala pėr Zvicėr) ata kanė mbjellė terror nėn emrin GANG apo “Gangsterėt e dhomave tė fjetjes”

    …Duke hulumtuar arkivat, kemi zbuluar se aktivitetet e tyre kanė zėnė vend nė organet e drejtėsisė zvicerane e gjermane. Sadik Musaj, njeriu qė ka hedhur granatėn, ka qenė nė tė njėjtin grup me disa nga vėllezėrit e tij dhe ai grup ėshtė i njohur pėr ne si “Gangsterėt e dhomave tė fjetjes”.
    Njerėz tė cilėt natėn hyjnė nėpėr ferma apo villa tė izoluara dhe terrorizojnė banorėt e tyre dhe ndonjėherė me ritualet e tyre i poshtėrojnė moralisht dhe i torturojnė para se tė plaēkitin dhe marrin paratė dhe tė zhduken nga vendi i ngjarjes.

    Vetėm nė Zvicėr, nė fillim tė viteve ’90, kjo bandė e kriminelėve ka kryer rreth 30 sulme tė kėtij lloji. Gjithsejt 12 shqiptarė tė Kosovės kanė qenė tė arrestuar, ndėr ta ishin gjashtė vėllezėr tė familjes Musaj. Tė dėnuar me shumė vite burgim nga gjykatat zvicerane dhe gjermane, ata ia dolėn qė tė kthehen nė vendin e vet, pėr tė gjetur njė vdekje tė dhunshme, sikur qė ėshtė rasti i Ismetit.
    Ismet Musaj ka qenė i dėnuar mė 1995 nga Gjykata pėr Kriminelė e Kantonit tė Solyrės me 5 vjet burgim, tė cilit dėnim iu shtua edhe 2 vjet e gjysmė burgim nga Gjykata e Kantonit tė Sant Gallenit. Nė muajin qershor 1992 ai kishte marrė pjesė nė njė agresion tė njė piktori dhe gruas sė tij nė Laupersdorf, nė rajonin e Salerės. Ky ēift bashkėshortor ėshtė sulmuar nė mes tė natės. Burri ėshtė rrahur keq, ndėrsa gruaja ka pėrjetuar dhunime disa herė rresht.

    I dėnuar nga Gjykata Kriminale e Pajernės

    Sadik Musaj nuk ėshtė vetėm njė familjar nga rajoni i Strellcit; ėshtė edhe njė njeri i madh, i cili ka pėshtjelluar shumėēka para se tė dalė para Gjykatės nė Pajernė.
    I lindur mė 1964, i ardhur nė Zvicėr, si azilkėrkues politik nė vitin 1986 ai shumė shpejt u gjend prapa grilave (nė burg) pėr dhunim, hajni dhe lėndime trupore, para se tė lirohet mė 1991.
    Dy vjet mė vonė ai u gjend prapė para Gjyqit kriminel nė Pajernė, i akuzuar pėr thyerje tė njė karrocerie tė firmės Broye sė bashku me disa bashkatdhetarė tė tij dhe vjedhje tė njė ferme tė dy vėllezėrve fermerė nė Kantonin e Bernit. Pėr kėrcėnim me armė zjarri dhe me shrafcigerė pėr terrorizmin e kėtyre banorėve dhe pėr rrahjen e tyre me ēykė revoleje dhe mbylljen e tyre nė bodrum dhe nė toalet. Sadiku i mori 10 vjet burg pėr gangsterizėm, vjedhje dhe dėmtim tė pronės.
    Ai i mbajti tri vjetėt e para nė Burgun e Orbes nė Zvicėr, siē e konfirmon Andre Valton drejtor i burgjeve tė Kantonit Vaud, e mandej ai ka qenė i transferuar nė njė burg tė kantonit Cug.
    Vitin e kaluar, ai shfrytėzoi rastin qė gjatė njė pushimi (kur lėnda e tij ishte nė shqyrtim pėr lirimin e tij me kusht), pėr tė ikur dhe u kthye nė Kosovė. Dhe, kėshtu, siē po e shohim ai iu kthye okupimeve tė tij tė mėparshme, ato ai i njeh mirė dhe kjo konsiston pėr tė shtyrė edhe pjesėtarėt e tjerė tė familjes sė vet, qė tė betohen se do t’i pėrgjigjen gjakut me gjak.
    Babai i Sadikut, Ramė Musaj ka qenė i dyshimtė pėr kontrabandė me drogė nga policia e Zvicrės nė fillim tė viteve 90-ta. Sipas disa dėshmive ai ka shkuar personalisht nė Placspic nė Cyrih pėr tė shitur heroinė. Nė vitin 1992 ai ka qenė i arrestuar nė Klloten, nė momentin kur po pėrgatitej tė udhėtonte pėr nė Kosovė dhe me vete kishte njė sasi tė arit. I dėnuar me tri vjet burg nga Gjykata e Bremgartenit kantoni i Argaut ai ėshtė liruar shumė shpejt me pretekst se ishte i sėmurė rėndė. Sot, ai kalon ditė tė lumtura, edhe pse herė-herė nė lėvizje afėr fermės sė tij nė Strellc. Gazetarėt e kanė takuar atė nė mesin e djemve tė vet. Prindi 70-vjeēar ėshtė sipas tė gjitha gjasave shumė mirė me shėndet.

    I liruar gjatė gjykimit (brenda nė gjykatė)

    Nga tė gjithė njerėzit e klanit tė tij mė i rrezikshmi del i biri i tij Xheladini. Sikurse edhe vėllai i tij, Sadiku, edhe ky ka ardhur nė Zvicėr ka dhjetė vite si kėrkues i azilit politik. Nė vitin 1991 dyshohet tė ketė bėrė njė vrasje, ai ka qenė i arrestuar nė Solyre dhe i liruar pėr mungesė provash. Tri vjet mė vonė, po nė Solyre, ai ėshtė dėnuar, kėsaj radhe mirė, me 17 vjet burg, por prapėseprapė ai nuk ėshtė nė burg.
    Me vėllain e tij, Samiun, ai u gjend nė Kėln tė Gjermanisė, ku kanė mbjellė terror para se tė arrestohen nė vitin 1992. Ata kalojnė nė gjyq vitin nė vazhdim kur ata lirohen nga njė shikues i armatosur (gjatė gjykimit) para syve tė gjyqtarėve dhe rojeve tė midis gjykatės sė kėtij vendi nė Kėln. Dhe, prej atėherė ata janė kthyer nė Kosovė.
    Njė gazetar, i cili ia ka dalė tė hyjė nė fermėn e Musajve ka pyetur Sadikun pėr veprimtarinė e tij nė Zvicėr e cila e ka nervozuar tej mase dhe gazetari praktikisht ėshtė ndjekur pėrjashta (pėrzėnė nga shtėpia). Pėr sa i pėrket qėrimit tė hesapeve tė 8 korrikut janė paraqitur si tė rrethuar dhe si viktima dhe kanė tentuar qė tė paraqesin kėtė ngjarje si tė natyrės politike para se tė minimizojnė rėndėsinė e saj, padyshim pėr tė pėrfituar njė qetėsi.
    …Duke njohur itinerarin e Musajve nė Zvicėr dhe Gjermani ata janė kalitur sikur njė bandė kriminale e kulluar…”



    KUSH ĖSHTĖ FATMIR FERIZI?!

    Fatmir Ferizin nga lagjja Kapeshnicė e Pejės, tė gjithė nė Pejė e mė gjerė e njohin si bashkėpunėtor dhe bashkėveprues tė hershėm tė forcave serbe, madje edhe gjatė kohės sė luftės, i cili gjatė gjithė jetės sė tij ėshtė marrė me gjėrat mė tė ndyra.
    Fatmir Ferizi i ashtuquajtur “RASHA” gjatė luftės ishte i pandarė me policėt kriminelė serbė tė MUP-it tė Pejės Mishko Ivanoviq (Pejė), Miqo Martinoviq (Vitomiricė) dhe me kriminelin e njohur Vidomir Shalipur.
    Numri i vajzave shqiptare vetėm nga Peja tė cilat Fatmir Ferizi ua ka qitur me dhunė policėve e paramilitarėve serbė sillet rreth 60-70 sish, njėkohėsisht duke marrė pjesė edhe vetė nė dhjetra dhunime tė tilla.

    Familja Ferizi apo siē njihet nė Pejė e mė gjerė Familja e Ullukxhinjve tė Pejės, ėshtė e njohur nė gjithė Pejėn si familje qė ka bashkėpunuar haptazi me policinė serbe. Janė marrė me kontrabandė tė drogės, tė veturave, tė tė hollave qė i kanė sjellė nga Nishi, por edhe qė kanė bashkėpunuar ngushtė me sigurimin dhe policinė serbe. Qytetarėt e kėsaj ane pėrgjithėsisht kanė frikė nga bėmat e tmerrshme tė tyre.

    RIZA FERIZI, djali i axhės sė Fatmir Ferizit, i ashtuqujtur “KOSTA” bashkėveprues i forcave serbe para dhe gjatė luftės, ėshtė larguar nga Kosova bashkė me forcat serbe nė qershor tė vitit 1999, pėr t’u kthyer nė Pejė nė vitin 2001.
    Lokali i tij “Bar RATKO” (afėr spitalit tė Pejės), gjithnjė ka qenė ēerdhe e policve dhe punėtorėve tė sigurimit serb. Edhe mė 4 dhjetor 1998, Myrvete Maksutaj, vritet nga njėsia intervenuese serbe qė gjendej me qėndrim nė lokalin e “Kostės”, siē e thėrrisnin gjithnjė serbėt. I kėtillė ishte edhe Filo Ferizi.
    Pas lufte, nė verėn e vitit 1999, Fatmir Ferizi - „RASHA“ qėllon me armė zjarri ndaj njė patrulle tė KFOR-it nė Pejė, ku gjatė kėtij shkėmbimzjarri plagoset edhe vetė, por nuk merret nė pėrgjegjėsi.
    Kėso kohe vėhet nė shėrbim tė plotė tė Tahir Zemajt e Ramiz Muriqit. Bashkėveprues nė vjedhjen e makinave tė shtrenjta, dėrgimin e tyre nė Shqipėri dhe kėmbimin me drogė gjithnjė do ta ketė djalin e Ramiz Muriqit, Musajt e Strellcit dhe njė varg banditėsh nė zė nga Shqipėria. Do tė vazhdon vjedhjet, plaēkitjet, dhunimet, trafikimin e drogės, pėr tė arritur kulmin me vrasjen kriminale tė ish-ushtarit tė UĒK-sė, Xhemajl Buēolli.

    Menjėherė pas lufte nė lagjen Kapeshnicė, Filo Ferizi, Nexhat Belegu, Mirsad Honsiq – „KALA“, me urdhėr tė Tahir Zemajt e tė Ramiz Muriqit nė Kapeshnicė e formojnė tė ashtuquajturin „shtab paralel tė UĒK-sė“ nė Pejė - „Kobra“, ku mblodhėn bashkėpuntorėt e policisė serbe pėr tė vazhduar avazin e mėhershėm tė maltretimeve tė qytetarve, kėrcėnimeve dhe plaēkitjes sė pasurisė sė tyre, sidomos tė asaj shtrese qė ua dinin bėmat e tyre me policinė e paramilitarėt serbė. Bashkėunėtore e kėtij shtabi ishte edhe Zyrafete Rraci - “Zuki”, e cila haptazi edhe gjatė lufteės ka shkuar me policė e paramilitarė serbė dhe ka bėrė organizimin e dhunimeve tė vajzave shqiptare nga forcat serbe nė Pejė.


    KUSH ĖSHTĖ MEHMET SADRIJAJ – “TUSHI”?!

    Mehmet Sadrijaj (1973) – “Tushi”, ėshtė nga fshati Lėbushė i Deēanit, me banim nė fshatin Kryshec tė Pejės. Nip i Ramiz Muriqit. Para luftės kishte lidhje tė ngushtė me shefin e Sigurimit Publik tė MUP-it tė Pejės, Bato Bullatoviq.
    Tushi bashkė me tė vėllanė mė tė madh Ilir Sadrijajn ka vite qė janė marrė me kontrabandė droge dhe me kriminalitet tė organizuar, duke qenė nė bashkėveprim tė ngushtė me Sadik Musajn, Xhavit Musajn, Xheladin Musajn, Sami Musajn e tė tjerė nė kuadėr tė mafias tė drejtuar nga Tahir Zemaj me qendėr nė Berlin tė Gjermanisė, tė cilėt ishin nė lidhje tė ngushtė me mafian serbo-jugosllave. Pėr shkak tė veprimtarisė sė tillė Ilir Sadriaj ėshtė dėnuar disaherė me burgim nga gjykatat gjermane, duke pėrfshirė edhe dėnimin e fundit me 100 vjet burg nga gjykatat gjermane bashkė me Xhavit Musajn (alias Xhavit Pashėn) e Strellcit nė vitin 1997, pasi ishin zėnė nga Interpoli nė Shkup. Edhe para kėsaj kohe nė Kosovė i arrestuar disaherė bashkė me Sami Musajn (gjatė viteve 1992, 1993) pėr akte kriminale.

    Nė nėntor tė vitit 1999, Mehmet Sadrijaj (Tushi) i kėrcėnohet KFOR-it gjerman nė Prizren me kidnapim tė ndonjė gjermani nėse nuk ia lirojnė tė vėllanė Ilir Sadriajn, i dėnuar me shumė vite burg pėr kriminalitet tė organizuar dhe trafikim droge nė Gjermani.

    Me bashkėvepruesit e mėsipėrm. Mehmet Sadriaj nuk do tė ndahet asnjėherė as pas lufte nė Kosovė. Duke qenė nė lidhje tė ngushtė familjare me Ramiz Muriqin, si nip i tij dhe me veprimtari tė pėrbashkėt disavjeēare, Mehmet Sadriaj u bė njėri ndėr ekzekutuesit mė nė zė tė urdhrave tė Tahir Zemajt dhe Ramiz e Vesel Muriqit.
    Vlen tė theksohet se mė 26 tetor 2000 nė tubimin promovues tė LDK-sė tė mbajtur nė palestrėn sportive nė Pejė, kryetari i kėsaj partie Ibrahim Rugova truproje i kishte Mehmet Sadriajn “Tushin”dhe Fatmir Ferizin “Rashėn”, tė dy tė implikuar nė njė varg aktesh kriminale nė Pejė e mė gjerė.

    Mė 21 qershor 2000, rreth orės 17.00, Mehmet Sadriaj pas njė rrahje qė e kishte nxitur vetė nė Pejė, e qėllon me arm zjarri Blerim Elshanin, duke e plagosur nė kėmbė.
    Tė nesėrmėn, mė 22 qershor 2000, rreth orės 11:00, tek stacioni i autobusėve nė Pejė, Mehmet Sadrijaj sėrish e sulmon me armė zjarri Blerim Elshanin qė po kalonte rrugės me makinė, por kėsaj radhe pa pasoja. Po mė 22 qershor 2000, rreth orės 12.00, nė afėrsi tė ndėrtesės sė OSBE-sė nė Pejė, Mehmet Sadrijaj, e sulmon me armė zjarri Adem Elshanin.
    Katėr ditė pas kėsaj, policia e UNMIK-ut e bastis shtėpinė e Mehmet Sadriajt nė Kryshec, ku e gjejnė edhe armėn gjysemautomatike me tė cilėn i kishte sulmuar Blerim e Adem Elshanin. Mė 26. 6. 2000 Mehmet Sadrijaj paraburgoset nga policia pėr t’u liruar pas disa ditėsh.
    Mė 26 qershor 2000, fill pas arrestimit tė Mehmetit, Sadik Musaj i ishte kėrcėnuar me likuidim fizik, prokurorit publik tė gjykatės nė Pejė, Flamur Kelmendit, qė tė mos merret me ta, nė tė kundėrtėn e pret vdekja.

    Nė ndėrkohė tre muaj pas vrasjes sė Virgjil Elshanit, ku nė dy tentim-vrasje ndaj Elshanėve merr pjesė edhe Mehmeti (Tushi), mė 4 janar 2001, nė orėn 17 e 15 minuta nga burgu hetues i Pejės arratisen Mehmet Sadriaj – Tushi nga Krysheci dhe Behar Badallaj nga Prizreni, tė dy tė akuzuar pėr vrasje, tė cilėve dikush prej personelit tė burgut ua kishte hapur portėn e burgut. Para se Mehmeti tė “arratiset” nga burgu, Sadik Musaj i Strellcit dhe Habib Gashi nga Qyshku i Pejės, prej orės 13.00 – 14.00, e kanė vizituar nė burg Mehmet Sadriajn – Tushin.

    KUSH ĖSHTĖ ILIR ISUFAJ – “ILIR SHTRIGA”?!

    ILIR ISUFAJ i njohur nė Pejė e mė gjerė me emrin “ILIR SHTRIGA”, i lindur mė 15. 8. 1974 nė Katundin i Ri tė Pejės, njihet si bashkėpunėtor i forcave serbe, i cili vazhdimisht ėshtė marrė me trafikun e drogės nė bashkėpunim tė ngushtė me Xhavit Musajn (Xhavit Pashėn) e Strellcit, Ilir Sadriajn, etj. Ėshtė i njohur sidomos pėr lidhjet e tij tė hapta me inspektorin e MUP-it serb tė Pejės, Dushko Armush.
    Motra e Ilir Isufajt (Ilir Shtrigės), Kymetja, gjatė tėrė kohės sė luftės ėshtė shoqėruar me policė e paramilitarė serbė.
    Kymete Isufaj e martuar me policin serb Pajo Radulloviq, me tė pėrfunduar tė luftės largohet pėr nė Serbi bashkė me forcat serbe.
    Ilir Shtriga, edhe pas lufte nė Kosovė e vazhdoi tė njėjtėn veprimtari, me tė njėjtin rreth bashkėvepruesish. Duke qenė i lidhur ngushtė me vėllezėrit Musaj tė Strellcit, Ramiz Muriqin, Mehmet Sadriajn (Tushin) dhe Habib Gashin e Ēyshkut, ka vazhduar kontrabandimin e drogės, armėve, plaēkitjeve tė armatosura, marrjen me prostitucion etj. Kėtu duhet pėrmend plaēkitjet arkave nė fabrikėn e Tjegullave nė Pejė (bashkė me Bedri Isufajn), nė degėn e Elektro-Kosovės nė Pejė etj., gjatė vitit 2000 dhe dhjetėra raste tė tjera tė plaēkitjeve me maska nė rajonin e Pejės.
    Nė fshatin e tij vazhdimisht ka shqetėsuar banorėt me tė shtėna tė pakontrolluara armėsh.
    Ilir Isufaj (Ilir Shtriga) nė rrjetin e vet ka edhe njė grup kontrabandistėsh tė armėve dhe drogės nga Shqipėria. Ndėr bashkėpunėtorėt e tij mė tė ngushtė nė kėtė drejtim qė ia sjellin dėrgesat nė Kosovė janė shtetasit shqiptarė Luan Tobli (1974) nga fshati Metali, komuna e Hasit; Xhevahir Sylaj (1979) nga fshati Mejdan i Tropojės, dhe Shkėlzen Ukėperaj (1976) nga Hasi.
    Mė 30 tetor 2000 Ilir Isufaj, i kėrkuar pėr disa plaēkitje e vjedhje tė rėnda nė Pejė, zihet nga policia kosovare, duke hyrė nė pikėn doganore nė Pejė, me pasaportė tė huaj fallso me emėr tė serbit Goran Millaēiq, kriminel i njohur nga Katundi i Ri.
    Pėr falsifikim dokumentesh dhe sulm ndaj policėve, tė njėjtėn ditė Ilir Shtrigės i caktohet paraburgimi prej 40 ditėsh. Mirėpo, mė 24 dhjetor 2000, Gjykata e Qarkut nė Pejė, duke qenė nėn presion tė vazhdueshėm tė bashkėpunėtorėve tė Ilir Shtrigės (por flitet edhe pėr marrje tė shumave tė mėdha tė tė hollave nga ana e gjykatėsve) e liron si tė pafajshėm Ilir Isufajn – “Ilir Shtrigėn”, i cili nė bazė tė veprave pėr tė cilat akuzohej pritej tė dėnohej sė paku me 5 vjet burgim. Tė njėjtėn ditė e braktis Kosovėn dhe kalon nė Gjermani, ku ėshtė i martuar me njė gjermane, pėr tė hyrė herėpashere ilegalisht nė Kosovė.

    Ndėr bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Musajve janė edhe vllezėrit Skėnder Azem Hoxhaj (1972), dhe Naser Azem Hoxhaj (1973) nga Strellci i Epėrm.
    Skėnder Hoxhaj ėshtė i njohur si bashkėpunėtor i hershėm i policisė serbe, sidomos prej vitit 1990 e kėndej. Prej vitit 1991 deri nė vitin 1997 ishte njėri ndėr informatorėt mė aktivė tė policisė serbe nė rajonin e Strellcit e fshatrat e tjera, nė aksionin pėr kėrkimin e armėve tek popullsia shqiptare, tė shifruar “Tragaq”, gjatė tė cilit dhjetėra shqiptarė u maltretuan e u torturuan barbarisht nė stacionet policore serbe.
    Mė 15. 12. 1992, Skėnder Hoxhaj, nė Strellc e kishte sulmuar dhe kishte tentuar ta dhunojė tė miturėn K.O. nga fshati Isniq.
    Sikurse i vėllai, edhe Naser Hoxhaj, organizator pėr dorėzimin e armėve tė fshatit Strellc, prej tetorit tė vitit 1998 deri nė pėrfundim tė luftės i uniformuar me uniformė tė policisė serbe dhe i sistemuar nė njėsitet e MUP-it serb nė Deēan (nė sektorin e tretė) vazhdimisht ka qarkulluar me automjete zyrtare policore serbe. Me policinė serbe nė Deēan, Naser Hoxhaj ka qėndruar e vepruar edhe nė kohėn e dėbimit masiv tė popullatės civile nė Shqipėri deri mė 12 qershor 1999, kur ka bėrė edhe djegien e dhjetėra shtėpive shqiptare nė Strellc tė Epėrm e tė Ulėt por edhe nė fshatra tė tjera, nė dhunime tė disa vajzave shqiptare bashkė me policinė serbe etj.
    Prej kėsaj kohe vėllezėrit Skėnder e Naser Hoxhaj, nuk janė ndarė asnjėherė nga Sami e Sadik Musaj. Nė qershor 1999, ėshtė largu pėr nė Serbi bashkė me forcat serbe pėr t’u kthye pas njė kohe.
    Mė 5 mars tė vitit 2000, Mentor Istrefaj nga Strellci e kishte akuzuar Naser Hoxhajn pėr djegien e shtėpisė sė tij bashkė me policinė serbe dhe shtėpive tė tjera tė lagjes Istrefaj, mirėpo ky i fundit e sulmon fizikisht. Gjatė pėrleshjes, Mentori e ther me thikė Naserin. Nė qershor 2000, Naser Hoxhaj, Sami Musaj e tė tjerė e rrahin brutalisht Mentorin nė shenjė hakmarrjeje, duke e kėrcėnuar se nuk guxon mė ta pėrmend djegien e shtėpisė.

    Agron Bajraj nga Strellci i Epėrm, i dėnuar para luftės disa here pėr vjedhje tė rėnda, bashkėpunėtor i policit serb Jokiq Veko. Pas luftės i pandarė mga vėllezėrit Sadik e Sami Musaj nėn urdhrat e Tahir Zemajt, nga i cili ėshtė caktuar oficer i zbulim-kundėrzbulimit.

    Nė rrjetin e Musajve dhe Ramiz Muriqit bėn pjesė edhe Fetah (Halil) Kamaj – me banim nė rrugėn “Avdullah Shabani”, nė Vitomiricė, i cili gjatė luftės ka vepruar me maska bashkė me forcat serbe. Edhe pas luftės i lidhur ngushtė me Sadik Musajn, tė cilin e viziton shpesh edhe nė shtėpi, Fetahu i ka mbajtur lidhjet me sigurimėsat serbė, tė cilėt e kanė vizituar vazhdimisht dhe i kanė sjellė edhe armė tė ndyshme. Kėtu duhet pėrmendur rastin e datės 5 shtator 2000, kur njė polic serb me shėrbim nė Rozhajė (mik i Fetahut), i cili qarkullon me dokumente fallso tė shqiptarėve, ia ka sjellė tetė revole tė tipit “TT” nga Rozhaja. Ky polic vazhdimisht vjen nė Vitomiricė, ku kontakton ilegalisht me Ramiz Muriqin.

    Me Musajt vepron edhe Qazim Metė Idrizaj nga Strellci i Epėrm i cili gjatė luftės nė Kosovė ka vepruar nė kuadėr tė organizatės terroriste serbe “Dora e Zezė” qė ka vepruar nė Pejė, ku ndėr kryesorėt e kėsaj organizate ka qenė edhe inspektori i MUP-it serb tė Pejės, Hamda Musiq, shok i ngushtė i Qazimit. Qazimi vazhdimisht ruan tek Musajt dhe paguhet pėr shėrbimet qė kryen.

    DISA NGA VRASJET E HAPTA


    VRASJA E VIRGJIL ELSHANIT

    TENTIMVRASJA E PARĖ NDAJ FAMILJES ELSHANI

    Mė 18 tetor 2000, nė orėt e mbrėmjes nė oborrin e shtėpisė sė vetė Isuf Elshani nga Ozdrimi (Pejė) e gjen tė vendosur njė minė teledirigjuese tė paaktivizuar, pėr ēka e njofton policinė nė Pejė, tė cilėt e bėjnė ēmontimin e saj. Akterėt, kur kishte dalė nga oborri i shtėpisė djali i Isufit, Demė Elshani, mbase pėr ndonjė gabim teknik nuk kishin mund ta aktivizojnė lėndėn plasėse, por as ta tėrheqin mė vonė, sepse ishte vėrejtur nga familjarėt dhe nė vendin e ngjarjes vie policia e SHPK-sė dhe UNMIK-ut.
    Sipas deponimeve qė do tė bėhen mė vonė nė polici, por edhe nė gjykatėn e qarkut nė Pejė, nga disa pjesėmarrėsit nė kėtė akt. Nė kėtė tentimvrasje kanė marrė pjesė Vesel Muriqi nga Vitomirica, Rexhep Kelmendi – “Xheka” nga Peja, Mehmet Sadrijaj – Tushi (operues me teledirigjues), njė ekspert pėr mina (45-vjeē) nga Bosnja ose Mali i Zi, qė ka folur nė gjuhėn serbe, tė cilin e ka sjellė Vesel Muriqi, Ilir Selimi nga Vitomirica e Pejės bashkė me tezakun e tij Hysenin nga Isniqi me banim nė Vitomiricė.


    TENTIMVRASJA E DYTĖ

    Pas tentimit tė realizimit tė atentatit me lėndė eksplozive, nga grupi i lartpėrmendur pason atentati tjetėr, kėsaj radhe sulm me armė zjarri. Gjithēka ndodhi mė 24 tetor 2000, rreth orės 22.30 minuta nė qendėr tė Ozdrimit, me ē'rast nė dy veturat e vėllezėrve Elshani ėshtė qėlluar nga pusia njėkohėsisht nga 5-6 armė automatike. Si pasojė e kėsaj plagoset rėndė Visar Elshani, ndėrsa mė lehtė plagosen Demė Elshani dhe Ramadan Elshani (ushtar i Brigadės "Adrian Krasniqi" tė TMK-sė nė Istog).
    Kėtė akt e kryen Sadik Musaj, Mehmet Sadrijaj – Tushi, Vesel Muriqi, Rexhep Kelmendi – Xheka, bashkė me vėllain dhe njė nip tė vetin nga Potėrēi, Ilir Selimi, Hyseni dhe njė person tjetėr.
    Pasi familja Elshani i zbulon disa prej pjesėmarrėsve nė dy sulmet e lartcekura, e lajmėron rastin nė polici, me ē’rast arrestohen tre prej tyre (Mehmet Sadriaj, Ilir Selimi dhe Hyseni) tė cilėt nė policinė e UNMIK-ut e pranojnė pjesėmarrjen e vet nė kėto dy sulme, por dėshmojnė edhe pėr pjesėmarrėsit e tjerė, duke dhėnė edhe detajet, se gjatė tėrė kohės kanė komunikuar mesveti me radiolidhje, se e kanė formuar njė grup prej 30 vetash me qellim qė tė kryejnė atentate kundėr pjesėtarėve tė UĒK-sė, TMK-sė, por edhe tė LDK-sė pėr tė nxitur konflikte tė hapta mes tyre etj.

    Lidhur me kėtė rast inicohet procedura penale nė Gjykatėn e Qarkut nė Pejė.



    ATENTATI I TRETĖ – VRASJA E VIRGJIL ELSHANIT

    Mė 10 nėntor 2000 (e premte), gjykimi kundėr personave qė ua kishin vėnė minėn nė oborr dhe i kanė gjuajtur me armė zjarri mė 18 e 24 tetor 2000, ishte paraparė tė fillonte nė orėn 12.00, por qė pėr arsye tė panjohura ishte shtyer nga gjykatėsi pėr dy orė. Nė atė gjykim Demė Elshani me babain e tij Isufin kishin pėr tė dalė nė gjyq si dėshmitar.
    Pas pėrfundimit tė seancės, rreth orės 16.20 min., duke u kthyer nga gjyqi, Elshani sėrish sulmohen me armė zjarri. Ata ishin duke udhėtuar me dy vetura: nė tė parėn ishin Isuf e Demė Elshani, ndėrsa nė tė dytėn Virgjil e Granit Elshani. Kur arrijnė nė Ozdrim, vetėm disa dhjetėra metra larg nga shtėpia e tyre, disa persona nga njė veturė „Alfa Romeo“ me ngjyrė tė bardhė (pronė e Musajve tė Strellcit), qė vinte nga drejtimi i Pejės, nė tejkalim e sipėr qėllojnė me armė automatike dhe bomba dore nė drejtim tė veturave tė Elshanėve.
    Nga shpėrthimi i bombės dhe plumbat e automatikut plagosėn rėndė Virgjil Elshani (19), ish-ushtar i UĒK-sė, i cili vdes pas 12 orėsh nė spitalin ushtarak tė KFOR-it nė Pejė dhe Granit Elshani (15), tė cilėt gjendeshin nė veturėn e dytė. Ndėrsa Demė dhe Isuf Elshani qė ishin mė pėrpara shpėtojnė, sepse vetura “Alfa Romeo” qė ishte nė tejkalim ndeshet ballė pėr ballė me njė makinė kombi qė vinte nga drejtimi i Mitrovicės dhe veturėn e mbulon zjarri.
    Shoferi i vetures “Alfa Romeo” nga tronditja qė merr nga ndeshja vetėm pas disa minutave qė e nxjerrin nga vetura vdes, ndėrsa tre tė tjerėt dėrgohen nė spitalin ushtarak italian.
    Nė veturė policia dhe KFOR-i gjejnė tri pushkė automatike me tre karikatorė rezervė, njė tjetėr pushkė automatike tė djegur nė veturė, njė revole gjysmautomatike dhe njė bombė dore.
    Kėsaj radhe kryesit e krimit ishin katėr persona nga Shqipėria: Fatbardh Gabraj (1979), nga fshati Geghysen me banim nė Tiranė, Gazmend Luma nga Bajram Curri, Shaqir Bajraj nga Tirana dhe njė person tjetėr.
    Tė lartpėrmendurit gjatė marrjes nė pyetje nga KFOR-i dhe policia atė natė kanė pranuar se janė paguar nga Vesel Muriqi dhe Sadik Musaj pėr ta krye njė akt tė tillė. Tė hollat nė vlerė 350 mijė markash gjermane ua ka dhėnė Sadik Musaj. Nė vendin e krimit policia e UNMIK-ut ka zėnė veturėn “Alfa Romeo” tė Musajve me tė cilėn personat nga Shqipėria kanė kryer krimin.




    VRASJA KRIMINALE E XHEMAJL BUĒOLLIT NGA RAUSHIQI I PEJĖS

    Xhemajl Buēolli nga njė familje e njohur e fshatit Raushiq tė Pejės, ishte njeri qė kurrė nuk ishte pėrzie nė punė tė dikujt tjetėr. Nė kohėn e luftės renditet nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ndėrsa pas lufte i kthehet punės. Me djersė e mund duke punuar pandėrprerė fitonte kafshatėn e gojės. Por mizorisht ia ndėrprenė jetėn e punėn.
    Derisa mė 5 gusht 2000, ditė e shtunė, Xhemajl Buēolli si ēdo ditė ishte duke punuar (duke bartė zallė) tek Agim Ganiqi nė Pejė, pasdite, Fatmir Ferizi nga Kapeshnica e Pejės bashkė me tre persona tė tjerė nga Puka e Shqipėrisė shkojnė dhe e kėrkojnė Xhemajlin kinse pėr tė punuar diēka. Mirėpo, me t’u larguar Xhemajl Buēollin e vrasin dhe kufomėn e tij e hudhin nė njė pus (bunar) nė Brestovik tė Pejės, vetėm pėr t’ia plaēkitur kamionin dhe pėr ta dėrguar nė Shqipėri.
    Prej kėtij grupi kriminelėsh (tre nga Peja e tre nga Shqipėria) dy arrestohen nga policia nė Pejė. Njėri prej tyre, Adrian Nela, tregon rastin e vrasjes, dhe nė bazė tė deklaratave tė tij gjendet kufoma e masakruar e Xhemajlit dhe e hudhur nė pus. Ndėrsa krimineli Fatmir Ferizi pas zbulimit tė vrasjes kalon nė Shqipėri, ku njė kohė qėndron tek Alfred Hasi nė Fushė Arrėz, bashkėpjesėmarrės nė vrasjen e Xhemajl Buēollit. E prej atje kalon nė Bosnje prej nga e ka prejardhjen e pastaj nė Gjermani, ku qėndron deri nė shkurt tė vitit 2002, kur ekstradohet nga policia gjermane nė Kosovė.


    VRASJA E SADRI AHMETXHEKAJT NGA ISNIQI

    Mė 10 korrik 2000, e martė, nė pikė tė ditės Besnik (Elez) Balaj nga Isniqi, nė tavernėn e lokalit hotelier “Deēani” nė tė hyrė tė Deēanit vrau publikisht me armė automatike bashkėvendėsin e vet Sadri Azem Ahmetxhekaj, luftėtar i UĒK-sė. Dėshmitarėt tregojnė se pas vrasjes makabre, Besniku bėrtiste “e nxora gjakun e vėllaut, e nxora gjakun e vėllaut...”
    Lidhur me vrasjen e Sadri Ahmetxhekajt, tė nesėrmėn mė 11. 7. 2000, zėdhėnėsi i Komandės Italiane tė KFOR-it nė Pejė, koloneli Xhanfranko Skalas i tha agjencisė ANSA se fill pas vrasjes ėshtė ndalur shqiptari Besnik Balaj, i cili iu dorėzua menjėherė policisė sė Kombeve tė Bashkuara. (Gazeta “Kosova Sot”, e datės 12. 7. 2000). Por deklarimin e bėrė njė ditė pas vrasjes, zėdhėnėsi i KFOR-it e mohoi tė nesėrmen, duke thėnė se nuk ėshtė zėnė vrasėsi, por ėshtė marrė nė pyetje njė anėtar tjetėr i familjes Bala.
    Nė rastin konkret, pėrflitet se njė deklarim i tillė ėshtė bėrė me qėllim qė Besnik Balaj pas vrasjes makabre tė kalon nė Shqipėri pa therrė nė kėmbė.
    Baba i vrasėsit Besnik Balaj, Elezi gjatė luftės ka punuar haptazi me policinė serbe, sidomos me kryeshefin e sigurimit tė MUP-it nė Deēan Vukmir Mirēiq – VULA. Elezi e ka bėrė dorėzimin e armėve te policia serbe nė Isniq dhe ėshtė caktuar kryepolic lokal i Serbisė, pėr bashkėsinė lokale tė Isniqit duke poseduar librezė pėrkatėse, revole, por edhe pushkė automatike qė ia jep policia serbe pėr tė luftuar kundėr UĒK-sė.



    VRASJA NĖ STRELLC

    Mė 14 shkurt 2001, nė orėn 24.30 minuta nga shtėpia e Musajve tė Strellcit shtihet me armė automatike nė drejtim tė veturės “Golf 2” me ngjyrė tė bardh, me regjistrim 145-KS-660, me ē’rast vriten vajzat Sanella Koiq dhe Vjollca Krasniqi, plagoset rėndė Kastriot Krasniqi, ndėrsa mė lehtė Alban Mulliqi dhe Riēard Krasniqi, tė gjithė nga Peja.
    Djemtė qė i shpėtuan vdekjes kanė treguar se pesė tė rinjtė po shkonin nė aheng pėr ta festuar Ditėn e tė Dashuruarve dhe ishin ndalur rastėsisht para shtėpisė sė familjes Musaj qė gjendet bri rrugės magjistrale bash te stacioni i autobusėve. Mirėpo sapo vetura ishte ndalė nė parkingun mu para shtėpisė, pasi qė dikujt i kishte rėnė gaca e cigares nė veturė dhe vajzat kishin dalė jashtė pėr t’u shkundur, aty i kishte pritur breshėria e plumbave. Ata me Sanellėn e vdekur nė makinė, kishin udhėtuar deri nė Deēan pėr tė kėrkuar ndihmėn e policisė. Ndėrsa Vjollca kishte vdekur rrugės pėr nė spitalin e Prishtinės.
    Pėr kėtė vrasje, policia ka arrestuar Qazim Musajn dhe Isa Hoxhajn, tė cilėt edhe kėsaj radhe kanė pėrsėritur slloganin e njohur “na kanė sulmuar”. Ndėrsa nga Gjykata e Qarkut nė Pejė, dėnohet vetėm Isa Hoxhaj, i cili e merr pėrsipėr aktin e kryer, ndėrsa Qazim Musaj lirohet pa kusht.

    Nuk janė tė pakta as rastet e qėrimit tė hesapeve mes pjesėtarėve tė kėtyre bandave. Kėtu duhet pėrmendur rastin, kur nė vjeshtėn e vitit 2000, Musa Zemaj nga Strellci, i pandarė me Sadik Musajn nė shumė vepra kriminale, i qėllon me armė zjarri shokėt e deriatėhershėm tė tij vėllezėrit Agron e Xhafer Bajraj nga Strellci, pasi nuk i ishin pėrgjigjur kėrkesės sė tij pėr t’u ndalė me makinė, duke e plagos rėndė Xhaferin, i cili ka mbetur pėrjetėsisht i lidhur pėr karrocėn invalidore.

    Gjatė procesit gjyqėor kundėr Musa Zemajt, pėr tė mos vuajtur dėnimin, mbrojtėsit kanė tentuar ta nxjerrin si person tė sėmurė mental, gjė qė ia kanė arritur, pas lėshimit tė diagnozės nga psikiatrja kroate Nada Morina, mė 1 mars 2001, pėrmes lidhjeve tė Tahir Zemajt, duke ia dhėnė edhe 80 mijė marka gjermane mito.

    Rasti tjetėr ka ndodhur po nė vjeshtėn e vitit 2000 (nė tetor), por kėsaj radhe nė mbledhje tė LDK-sė nė Strellc. Pasi qė Ibėr Alimusaj, kryetar i nėndegės sė LDK-sė nė Strellc tė Epėrm, pėrkrahės dhe i pandarė me Musajt, nė njė mbledhje paraprake e kishte njoftuar elektoratin e kėtij fshati se do tė vjen Ibrahim Rugova nė Strellc, nė mbledhjen tjetėr, Ibėr Alimusaj thotė se Rugova nuk bėn me ardhė nė Strellc. Konstatimin e Ibrės e kundėrshton Agim Alimusaj, anėtar kryesie i LDK-sė, edhe ky i pandarė me Musajt, me ē’rast vie deri tek fjalosja nė mes tyre. Pasi qytetari Mustafė Hasanaj nga Strellci i Ulėt u hyn ndėrmjet pėr t’i ndarė, Agim Alimusaj gjuan nė tė me revole, duke e qėlluar me dy plumba.
    Agim Alimusaj, mbase pėr shkak tė “imunitetit partiak” pėr kėtė plagosje merret nė pytje nga policia dhe pas njė kohe tė shkurtėr lirohet.

    Ky pra ishte tahir zeza
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  14. #74
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,129
    Faleminderit
    13
    62 falenderime nė 61 postime
    Prishtinė, 04 gusht 2001, 15:30 (KeL/Kpress)

    Kėto ditė, doli nga shtypi libri “Kėshtu bėri Tahir Zemaj”, i autorėve Ernest Luma dhe Skėnder Krasniqi. Nė kėtė libėr, lexuesit i ofrohen shumė dėshmi tė vlefshme pėr tendencat e manipulimit tė luftės sė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nga njerėz si Tahir Zemaj. Nė kėtė libėr, lexuesi ka mundėsi tė informohet edhe me dokumente tė ndryshme, pėr pozicionin e tij nė “Ushtrinė Jugosllave” kundėr familjes sė Tahir Mehės nė Prekaz tė Drenicės, pėr rolin e tij si oficer i KOS-it, nė luftė kundėr ilegalistėve shqiptarė nė Kosovė, Rexhep Malės e Nuhi Berishės.


    Pastaj, jepen fakte pėr lirimin e tij nga burgu, si njeri i “riedukuar”, pasi qė ishte dėnuar pėr trafikim droge. Por, Tahir Zemaj, pas tė gjitha kėtyre veprave tė ndyra, bėhet njėri nga oficerėt mė tė besuar tė Bujar Bukoshit. Ai, me fillimin e luftės sė UĒK-sė nė Dukagjin, me qėllime tė caktuara vie si oficer i “pėrgatitur”, pėr ta shkatėrruar UĒK-nė.


    Po ashtu, libri jep dėshmi si Zemaj arriti tė vijė nė krye tė Shtabit Operativ tė Rrafshit tė Dukagjinit; si arriti ta vejė nė zbatim planin e tij djallėzor pėr dezertim masiv tė ushtarėve dhe dorėzim tė armėve nė Dukagjin, nė shtator tė ‘98-sė; dorėzimi i spitalit ushtarak me tė plagosur, ushtrisė serbe.


    Kėtu jepen edhe intervista nga oficer dhe teknikė medicinalė, rrėfime nga familjarė pėr humbjen e tė afėrmve tė tyre, si rezultat i planeve tė “kolonelit”, pastaj dėshmi nga ushtarė pėr format e tradhtive tė “kolonel” Tahir Zemajt, e shumė faksimile tė rėndėsishme nga arkivi i UĒK-sė pėr “Kolonel-in ” dhe FARK-un qė pėr opinionin kanė qenė tė panjohura dėri me tani dhe shumė fakte tė tjera. Libri “Kėshtu bėri Tahir Zemaj” gjindet nė tė gjitha kiosqet e “Rilindjes” dhe libraritė nė Kosovė.
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  15. #75
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-03-2003
    Mosha
    58
    Postime
    7,662
    Faleminderit
    13
    15 falenderime nė 8 postime
    [QUOTE=Llapi;2807245]Kush ishte dhe ēka bėri kolonel Tahir Zemaj


    NGA NJĖ ISH-OFICER AKTIV I ARMATĖS JUGOSLLAVE, AI SHNDĖRROHET NĖ NJĖ TĖ AKUZUAR PĖR DROGĖ

    LETĖRNJOFTIMI I USHTARAKUT QĖ NĖ LUFTĖN E KROACISĖ ISHTE NĖ ANĖN SERBE, KURSE NĖ ATĖ TĖ KOSOVĖS KUNDĖR UĒK-sė

    -Dy gra serbe shėnojnė pjesėn tjetėr tė biografisė sė Zemajt. Sllobodanka Travica - Zemaj, katėr vjet mė e vjetėr se ai, ishte gruaja me tė cilėn ai ishte martuar gjatė shėrbimit tė tij nė Knjazhevc dhe Negotin (tri plus tri vjet). Nė Zajeēar martohet me njė tjetėr serbe, Liljana Stankoviq - Zemaj, me tė cilėn do tė ketė dy fėmijė - djalė e vajzė. Mė pastaj, me urdhėr tė KOS-it, Tahir Zemaj do tė sistemohet nė Kosovė, nė kohėn kur veē kishte shpėrthyer Lėvizja studentore e vitit 1981. Po nė vitin 1981, flitet se ka qenė Tahir Zemaj ai qė nga helikopteri ka vrarė Tahir e Nebih Mehėn (djalė e babė), nė ditėn kur kėta tė fundit kishin zhvilluar njė betejė tė gjatė dhe heroike me forcat policore dhe ato ushtarake tė regjimit tė Beogradit

    Me gradė major dhe ndėr oficerėt shqiptarė mė tė privilegjuar nė APJ


    flitet se ka qenė Tahir Zemaj ai qė nga helikopteri ka vrarė Tahir e Nebih Mehėn (djalė e babė).
    Kto jan te thash e te thana Llap.

  16. #76
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    16-12-2009
    Postime
    2,315
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ishte TRADHETAR,ata qe e mbrojne kete njeri ose jan injorant ose TRADHETAR!

  17. #77
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,129
    Faleminderit
    13
    62 falenderime nė 61 postime
    [QUOTE=ardit mustafa;2807318]
    Citim Postuar mė parė nga Llapi Lexo Postimin
    Kush ishte dhe ēka bėri kolonel Tahir Zemaj


    NGA NJĖ ISH-OFICER AKTIV I ARMATĖS JUGOSLLAVE, AI SHNDĖRROHET NĖ NJĖ TĖ AKUZUAR PĖR DROGĖ

    LETĖRNJOFTIMI I USHTARAKUT QĖ NĖ LUFTĖN E KROACISĖ ISHTE NĖ ANĖN SERBE, KURSE NĖ ATĖ TĖ KOSOVĖS KUNDĖR UĒK-sė

    -Dy gra serbe shėnojnė pjesėn tjetėr tė biografisė sė Zemajt. Sllobodanka Travica - Zemaj, katėr vjet mė e vjetėr se ai, ishte gruaja me tė cilėn ai ishte martuar gjatė shėrbimit tė tij nė Knjazhevc dhe Negotin (tri plus tri vjet). Nė Zajeēar martohet me njė tjetėr serbe, Liljana Stankoviq - Zemaj, me tė cilėn do tė ketė dy fėmijė - djalė e vajzė. Mė pastaj, me urdhėr tė KOS-it, Tahir Zemaj do tė sistemohet nė Kosovė, nė kohėn kur veē kishte shpėrthyer Lėvizja studentore e vitit 1981. Po nė vitin 1981, flitet se ka qenė Tahir Zemaj ai qė nga helikopteri ka vrarė Tahir e Nebih Mehėn (djalė e babė), nė ditėn kur kėta tė fundit kishin zhvilluar njė betejė tė gjatė dhe heroike me forcat policore dhe ato ushtarake tė regjimit tė Beogradit

    Me gradė major dhe ndėr oficerėt shqiptarė mė tė privilegjuar nė APJ


    flitet se ka qenė Tahir Zemaj ai qė nga helikopteri ka vrarė Tahir e Nebih Mehėn (djalė e babė).
    Kto jan te thash e te thana Llap.
    e paska mbet qe ty me te besue a
    haaaaaaa
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  18. #78
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-10-2009
    Postime
    2,388
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime
    Keshtu kur tentohet qe majmunin me vesh me lekuren e luanit. E paske bere pis forumin shqiptar me kete Tahir Zezen, me narkomanin ma te madhe te viteve 80 ne Kosove edhe ish -Jugosllavi dhe tradhtarin e pa epur, tradhtia e ti flet ende ne tribunalin e Hages edhe sot po belbzon, e Ramushit po i kushton...

  19. #79
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    16-12-2009
    Postime
    2,315
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Kosovelli Lexo Postimin
    Keshtu kur tentohet qe majmunin me vesh me lekuren e luanit. E paske bere pis forumin shqiptar me kete Tahir Zezen, me narkomanin ma te madhe te viteve 80 ne Kosove edhe ish -Jugosllavi dhe tradhtarin e pa epur, tradhtia e ti flet ende ne tribunalin e Hages edhe sot po belbzon, e Ramushit po i kushton...
    Te lumte

  20. #80
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-03-2003
    Mosha
    58
    Postime
    7,662
    Faleminderit
    13
    15 falenderime nė 8 postime
    Citim Postuar mė parė nga Kosovelli Lexo Postimin
    Keshtu kur tentohet qe majmunin me vesh me lekuren e luanit. E paske bere pis forumin shqiptar me kete Tahir Zezen, me narkomanin ma te madhe te viteve 80 ne Kosove edhe ish -Jugosllavi dhe tradhtarin e pa epur, tradhtia e ti flet ende ne tribunalin e Hages edhe sot po belbzon, e Ramushit po i kushton...
    valla bre dosti jem bash nuk po dihet kush asht majmun e kush luan, por nji po e di qe ky Tahir Zeza qysh po i thue ti bile ja ka ba bam dikun e per kta luanat tu s kam nie gja veq naj sakat t metun e naj halle ne paqin vra.
    Ramushit po i kushton krimi i vet. Nashta nuk ke harrue qysh i pat shkue njerit te shpija e vet, po ai dosti ja shtramoj qafen. Ka edhe raste te tjera. Duhet me u pergjegjun valla...
    u rritsh dosti jem.

Faqja 4 prej 7 FillimFillim ... 23456 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •