Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 21
  1. #1
    classico Maska e badylove
    Anėtarėsuar
    28-12-2002
    Vendndodhja
    kudo
    Mosha
    36
    Postime
    17
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Question Ferri i Dantes

    hi!
    une dua te pyes gjithsecilin prej jush nese a ka te drejte Dante Aligeri kur ka bere pershkrimin e ferrit, a eshte e vertete se per cdo mekat qe bejme ne do te perfundojme ne nje nga rrethet e ferrit dantesk?dua t'ju pyes edhe kete: a besoni se vertet egziston ferri dhe se ne nje dite do perfundojme aty???
    me mire une se sa te tjeret

  2. #2

    Anėtarėsuar
    11-01-2003
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ferri as parajsa nuk janė vende gjeografike, por gjėndje tė vetėdijes e shpirtit i cili varet nga veprimet tuaja. Nėse ke jetuar e vepruar nė principet e dashurisė do e kesh vetėdijen e shpirtin parajsė, nėse ke bėrė krime e mėkate do e keshė skėterrė. Dante vetem ka fantazuar i ndikuar nga doktrina e fesė...
    Ini, bėhuni, pėrhapni dhe jetoni dashuri!

  3. #3
    Bordi Drejtues Maska e huggos
    Anėtarėsuar
    02-08-2002
    Vendndodhja
    Hell-As
    Postime
    869
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mos-njohja e se vertetes, ben shume njerez te hedhin hipoteza nga me te ndryshmet. Dantja per mua do te mbetet nje shkrimtar, dhe asgje me teper. Fakti se nuk ishte ne gjendje (me gjithe gjuhen dhe imagjinaten e perdorur) te percoje te verteten e paster, per mua mjafton te me tregoje se tregimet e tij, nuk mund te jene as edukative...

    Persa i perket ferrit, ma merr mendja do te egzistonte edhe pa imagjinaten-fitimprurese te Dantes. E megjithate bileten per atje nuk e pret vetem duke bere keq...

    Nje saktesim i rendesishem. Ferri nuk eshte gjendje materiale. Pasi nuk i takon trupit, por shpirtit dhe frymes. Pra mbetet te jete gjendje frymore. Si i tille, sigurisht gjendet diku, por gjithmone ne forme frymore....

    teme e madhe kjo......

    miqesisht,
    huggos
    detyra ime ėshtė qė me gjithė fuqinė time t'i shėrbej kėtij brezi; duke bėrė kėshtu, njėkohėsisht, kam dhėnė kontributin tim mė tė mirė edhe pė brezin e ardhshėm... - george mueller

  4. #4
    i larguar
    Anėtarėsuar
    16-11-2002
    Postime
    1,083
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Postuar mė parė nga huggos
    Ferri nuk eshte gjendje materiale. Pasi nuk i takon trupit, por shpirtit dhe frymes. Pra mbetet te jete gjendje frymore.
    Huggo, po fryma nuk vdes bashke me trupin? Une e kisha ditur qe vdes fryma dhe pastaj vdes dhe trupi, ngelet vetem shpirti ne gjendje frymore (*qe nuk eshte njelloj me frymen). Meqe jane vetem supozime te pafaktuara atere doemos qe do kete dhe dilema ketu. Po pate kohe, ma sqaro pak kete koncept.

    *Fryma - thithja dhe nxjera e ajrit qe mban trupin dhe shpirtin gjalle;
    Gjendje frymore - gjendje e padukshme, e paprekshme, gjithandej,


    Flm ne advance

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-07-2003
    Postime
    730
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    mendoj se ferri eshte planeti toka
    Be yourself and you will always be in fashion.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e MtrX
    Anėtarėsuar
    29-11-2002
    Vendndodhja
    Korēė
    Mosha
    32
    Postime
    755
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    per te patur nje ide sa me te qarte vizive rreth menyres sesi Dante e pershkruan ferrin dhe parajsen, shikoni filmin:
    "What Dreams May Come" me Robin Williams
    eshte shume e goditur menyra sesi ne kete film pershkruhet me ane te pamjes gati gjithcka qe Dante e shkroi ne liber...
    MtrX ubicumque felix

  7. #7
    i larguar
    Anėtarėsuar
    16-11-2002
    Postime
    1,083
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Postuar mė parė nga MtrX
    per te patur nje ide sa me te qarte vizive rreth menyres sesi Dante e pershkruan ferrin dhe parajsen, shikoni filmin:
    "What Dreams May Come" me Robin Williams
    eshte shume e goditur menyra sesi ne kete film pershkruhet me ane te pamjes gati gjithcka qe Dante e shkroi ne liber...
    E pashe filmin.. kalova nja nje ore e gjysem ne parajsen dhe ferrin e Dantes.

  8. #8
    e panjohura Maska e *Ema*
    Anėtarėsuar
    17-08-2003
    Vendndodhja
    rruga e pyllit
    Mosha
    34
    Postime
    111
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ferri, a ekziston?

    Ferri ekziston, nuk ka nevoj per pershkrimet e mrekullueshme te Dantes per te thene nje gje te till. Per fat te keq te gjithe kemi kafshuar pak ne te. Nuk besoj se ekziston dikush ne kete bote qe te mos kete gabuar me vetedije te plote (atehere nuk quhet gabim, por faj)

    tju shtoj nje pyetje tjeter, po parajsja ekziston? Askush nuk do te jete ne gjendie te sjelli nje prove konkrete. Disa gjera nuk shpjegohen, vetem ndihen. Jo cdo gje eshte racionale... dhe nese mundohemi te shendrojme jeten tone ne nje prove matematikore, nuk do te arrijme asgjekundi...
    Encompassed in a love so profound,
    incomparable to all he has known.
    Propelled into this wondrous whirlwind,
    his heart understands she is his alone.

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e MtrX
    Anėtarėsuar
    29-11-2002
    Vendndodhja
    Korēė
    Mosha
    32
    Postime
    755
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Postuar mė parė nga StterollA
    E pashe filmin.. kalova nja nje ore e gjysem ne parajsen dhe ferrin e Dantes.
    i bukur filmi apo jo StterollA?
    MtrX ubicumque felix

  10. #10
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime


    A thua PSE Dante kishte vendos nė rrethin e parė tė ferrit :
    Averros dhe Avicena ?




    Neve
    PrInCiPiEl

    PS. Pėr informim :
    * Avicena ėshtė Ibn Sina
    * Averros ėshtė Ibn Rushd
    - qė tė dy njerėz tė shquar nė pėrmasa botėrore !

  11. #11
    Eks-plorator Maska e kolombi
    Anėtarėsuar
    27-05-2003
    Vendndodhja
    Mes oqeaneve...............
    Postime
    3,734
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ju duhet pershkrimi i Dantes te njihni apo kuptoni ferrin e se perditshmes,se kesaj bote xhungel ku jetoni?
    "Meqe brenga eshte burimi i gezimit,mos vajto............"

    GETE

  12. #12
    i shplodhur
    Anėtarėsuar
    28-11-2002
    Vendndodhja
    Boston
    Mosha
    37
    Postime
    288
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sa per informacion...
    Nese dikush lexon Italisht, e gjen "Komedine Hyjnore" dhe mund ta shkarkoj falas tek kjo lidhje:
    http://www.liberliber.it/biblioteca/...ieri/index.htm

  13. #13
    Bordi Drejtues Maska e huggos
    Anėtarėsuar
    02-08-2002
    Vendndodhja
    Hell-As
    Postime
    869
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Postuar mė parė nga StterollA
    Huggo, po fryma nuk vdes bashke me trupin?...
    Stereolla, sorry nuk e kisha pare kete postim.
    Sigurisht kur flasim per fryme nuk nenkuptojme frymemarjen. Edhe fjalet jane te ndryshme apo jo.. Une ate qe kam pasur per te thene e kam thene ne nje teme te lashte persa i perket vdekjes, qe mund ta gjesh ketu.


    Me te mira shef..
    huggos
    detyra ime ėshtė qė me gjithė fuqinė time t'i shėrbej kėtij brezi; duke bėrė kėshtu, njėkohėsisht, kam dhėnė kontributin tim mė tė mirė edhe pė brezin e ardhshėm... - george mueller

  14. #14
    i larguar
    Anėtarėsuar
    16-11-2002
    Postime
    1,083
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Mtrx edhe pse s'me pelqen ai zhanr filmash ne pergjithesi, ai film vecohej, me pelqeu.

    Huggos flm. Po e kuotoj nje postim tendin nga ajo teme se me pelqeu, ta lexojne dhe tjeret se per cilin postim behet fjale.

    Postuar mė parė nga huggos
    Eshte e drejte se per te dhene nje mendim per ceshtjen pas vdekjes, nuk mund te bazohemi ne shkence , pasi nuk mund te egzistoje asnje shpjegim shkencor per te.

    Per te kuptuar me qarte se cfare i ndodh nje njeriu pas vdekjes ndoshta duhet te bejme disa ndarje te nevojshme.

    Selia e personalitetit te njeriut d.m.th. vetdergjegjia, vullneti, vendi i pranimit dhe vleresimit te ēdo informacioni si edhe klasifikimit te tij, arkivi i kujteses, vendi qe shpalosen ndjenjat etj. quhet "shpirt".

    "Trupi" pershkruhet si prona dhe mjeti i shpirtit me ane te te cilit lidhet komunikimi i tij me boten materiale.

    "Fryma" pershkruhet gjithashtu si mjeti qe iu dha njeriut per tu lidhur me Krijuesin edhe ne pergjithesi per te komunikuar me boten frymore.

    ***
    Bota "materiale": perban ēdo gje me ane te se ciles marrim informacion nepermjet pese shqisave te trupit, Bota materiale = ajo qe rrethon trupin.

    Bota "frymore" erban Zotin, engjejt, djallin, demonet, dhe shpirtat e njerezve d.m.th. te gjithe qeniet jo materiale, "vendin" edhe gjendjen qe ata ndodhen.

    Bota "shpirterore" erban arkivin personal ēdo njeriu p.sh. mendimet, kujtimet, ndjenjat, fandazin e tij, etj, "boten e brendshme" te njeriut.

    Bota "frymore" edhe ajo "shpirterore" jane te dyja jo materiale por ne asnje menyre nuk indetifikohen ose barazohehen. Engjejt, demonet, dialli, nuk jane "shpirtra" dhe akoma me teper Perendia, ata jane "frymera". "Shpirt" eshte vetem njeriu. Perben gabim trashanik te gaterojme keto te dy bote te ndryshme.

    Njeriu i brendshem, "shpirti" del ose komunikon me boten materiale me ane te trupit (natyra e tij materiale) dhe me boten jomateriale te frymerve me ane te frymes te tij (natyra e tij frymore) duke pranuar nga te dyja botet elemente me te cilet ai pasuron boten e tij te brendshme, "boten shpirterore".

    Tani a mund te flasim pak me konkretisht ???


    Kur njeriu vdes c’ndodh??

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    21-11-2002
    Postime
    167
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    kjo Ema eshte ne ajer ndonjehere, e ia fut fare kot!
    ERIS RUSI

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dante Aligieri



    Komedia Hyjnore - Ferri







    Dante Aligieri, autori i "Komedisė Hyjnore" - vepėr madhore e letėrsisė botėrore, jetoi nė kohėn kur vendet mė tė pėrparuara evropiane po bėheshin gati tė dilnin mė nė fund nga epoka e errėt e Mesjetės dhe tė bėnin kėrcimin e madh pėr nė epokėn Moderne.

    Rizbulimi i veprave tė Aristotelit dhe i mjaft veprave tė letėrsisė antike nė shekullin e XII dhe fillimin e shekullit XIII nga burimet arabe qenė njė ferment i fortė intelektual pėr qarqet skolastike mesjetare. Shoqėria evropiane, qė ende nuk ishte shkėputur nga barbaria, por qė ishte shumė afėr qytetėrimit, lindi nė kėtė kohė njerėz me pėrmasa tė mėdha intelektuale dhe talent tė madh letrar.

    Pikėrisht atėherė Shėn Thoma Akuinasi pėrpunoi argumentet e dogmės sė krishtere, tė cilat janė tė vlefshme dhe shėrbejnė edhe sot e kėsaj dite, ndėrsa Dante Aligeri krijoi njė poemė tė madhe, me pėrmbajtje kryesisht mesjetare, por ku gjallojnė filizat e njė kohe tė re qė po afron.

    Vendlindja e tyre ishte Italia. Ky vend ishte nė pararojė tė zhvillimit shoqėror, pėr shkak tė sė kaluarės sė tij tė lavdishme politike dhe kulturore, gjurmėt e tė cilės ruheshin akoma, pavarėsisht nga invazionet e shumta tė barbarėve, si dhe pėr shkak tė pozicionit tė saj tė favorshėm gjeografik si ndėrlidhėse midis Perėndimit dhe Lindjes, tė tregtisė qė zhvillohej midis tyre, e cila sillte jo vetėm fitime por edhe ndikime tė ndėrsjellta nga mė tė ndryshmet midis kėtyre dy botėrave.

    Qendrat mė tė pėrparuara tė zhvillimit shoqėror tė kėsaj kohe ishin qytetet italiane, midis tė cilėve dallohej Firencja, ku nė maj tė vitit 1265 lindi Dante Aligieri.

    Familja e tij, fisnike nga titujt e nderet, kishte rėnė nga vakti. Megjithė kushtet ekonomike modeste, Dante mundi tė shkollohej dhe tė bėnte jetėn e njė fisniku tė ri. Nuk dihet me siguri se ēfarė shkolle ndoqi Dante, por mendohet se Retorikėn, qė pėrfshinte artin e tė folurit nė publik dhe tė shkruarit e letrave, zotėrimi i tė cilės kėrkohej jo vetėm nga gjyqtarėt dhe avokatėt, por edhe nga ata qė donin tė kishin influencė nė jetėn publike, ai i mėsoi nga Bruneto Latini, njė nga njėrėzit mė tė ditur tė qytetit, sikundėr e thotė edhe vetė, kur i drejtohet me kėto fjalė:

    ...nė botėn lart ju mė patėt mėsuar

    si bėhet i pavdekshėm njė njeri. (Ferri, Kėnga XV, vv. 83-84).

    Qė nė rininė e hershme filloi tė shkruante poezi, tė cilat u bėnė tė njohura dhe e lidhėn me mjaft poetė tė tjerė qė shkruanin nė imitim tė poezisė trubadore. Shumė shpejt poezia dhe filozofia u bėnė pėr Danten preokupimi kryesor nė jetė, sidomos pas lidhjes sė miqėsisė me intelektualin e shquar fiorentin Guido Kavalkantin. Por ndėrsa ky i fundit u thellua mė tepėr nė mendimin filozofik, sidomos atė epikurian materialist, Dante preferoi studimin e poetėve latinė, sidomos tė Virgjilit, tė cilit i drejtohet me kėto fjalė kur e takon nė Ferr:

    "Virgjili qėnke, ai krua i kulluar

    nga rrjedh njė lumė i gjerė poezie!"...

    "Ti, qė pėr poetėt je simbol lavdie,

    mė ndih se veprėn tėnde e studiova

    me zell e plot me ndjenja dashurie.

    Autor e mjeshtėr je qė preferova,

    tė ėmblin stil e mora veē prej teje..." (Ferri, K. I, vv. 79-86)

    Njė ndikim tė madh ushtroi mbi Danten poezia e trubadurėve provansalė, qė, e kombinuar me njohjen e shkėlqyer tė poezisė latine, e lejuan Danten tė krijojė artin e tij poetik, qė ai e quajti"dolce stil nuovo" (stili i ri i ėmbėl).

    Poezia e Dantes sė ri ėshtė e lidhur nė mėnyrė tė pashkėputur me imazhin e njė gruaje tė re fisnike fiorentine, tė Beatriēe Portinarit. Ai e pati njohur Beatriēen kur ajo nuk ishte mė tepėr se 8 vjeēe, ndėrsa ai vetė 9 vjeē. Ajo ushtroi njė ndikim tė madh nė shpirtin e poetit pėr gjithė jetėn. Dante i kushtoi Beatriēes vėllimin e tij tė parė me poezi "Jeta e re" (Vita Nuova,1292-93). Le tė kujtojmė sonetin e famshėm 127 nga ky vėllim - Kaq e njerėzishme (Tanto gentile):

    Kaq e njerėzishme dhe e dlirėt duket

    Me njerėz Zonja ime kur pėrshėndetet,

    Sa gjuh' e tyre ngrin e goja meket,

    Guxim s'ka syri qė ta shohė e tutet.

    Baret ajo dhe ndjen si e lėvdojnė

    Me mirėsi t'pėrkorėt e mbuluar,

    Nga qiejt ngjan tė jet' ajo dėrguar

    T'i thonė tokės ē'mrekulli sajojnė.

    Pėrshtypjet qė i kishte lėnė qė nė fėmini, idealizimi i saj si simbol i virtytit dhe i pastėrtisė qiellore dhe, padyshim, nevoja pėr tė paraqitur nė poezinė e tij "zonjėn e zemrės", sipas klisheve tė kohės, dalėngadalė ngulitėn tek Dantja bindjen se ajo duhej tė ishte udhėheqėsja e mendimeve dhe e ndjenjave tė tij drejt perfeksionit ideal, pėr tė cilin duhet tė aspirojė ēdo shpirt fisnik. Beatriēja vdiq shumė e re (nė vitin 1290), para se tė botohej "Jeta e re", dhe Dantja deklaroi se shpreson "tė thotė pėr tė ēfarė nuk ėshtė thėnė pėr asnjė grua tjetėr", gjė qė ai e realizoi vėrtet nė veprėn e tij madhore "Komedia Hyjnore".

    Nė kohėn e Dantes nė Firence po ndodhnin ndryshime tė mėdha shoqėrore: zhvillimi i madh i artizanatit dhe i tregtisė, dyndja e njerėzve tė rinj nė qytet, tė shtyrė nga etja pėr tė fituar dhe pėr t'u pasuruar, po e kufizonin gjithnjė e mė shumė pushtetin dhe ndikimin e shtėpive fisnike, qė nuk merreshin me zanate apo tregti dhe ndjeheshin ngushtė ekonomikisht. Dante qė jetonte pothuajse i shkėputur nga jeta materiale, duke qenė i zhytur nė studimet dhe nė provat e tij krijuese, e ndjeu gjithashtu darėn e nevojave materiale. Pėr tė rregulluar disi gjendjen ekonomike tė familjes, i ati e martoi me Xhema Donatin, pinjolle e njė familjeje tė kamur. Me tė ai pati disa fėmijė. Po kjo nevojė materiale e shtyu Danten tė hynte nė korporatėn e mjekėve, sepse vetėm kėshtu mund tė merrte ndonjė nėpunėsi nė komunė.

    Qyteti nė kėtė kohė ishte i ndarė nė dy parti kundėrshtare: guelfėt, partizanė tė ruajtjes sė pavarėsisė sė qytetit me pėrkrahjen e Papės, dhe gibelinėt, qė donin ta merrnin pushtetin me ndihmėn e Perandorit. Familja e Dantes, si tė gjithė fisnikėt e vegjėl tė qytetit dhe artizanėt, bėnte pjesė nė partinė e Guelfėve dhe ishte kundėrshtare e partisė sė Gibelinėve, nė tė cilėn bėnin pjesė pronarėt e mėdhenj tė tokės. Midis kėtyre partive u bė njė luftė e ashpėr pėr pushtet. Ardhja nė pushtet e njėrės sillte me vete mėrgimin e partizanėve tė partisė tjetėr. Dante kėshtu krenohet nėpėrmjet gojės sė gibelinit Farinata deli Uberti pėr familjen e tij:

    ... dhe tha: " U treguan armiq krenarė

    me mua, gjyshėrit dhe partinė time,

    prandaj dy herė ata i paē shpėrndarė!". (Ferri, K. 10, vv. 46 - 48)

    Dante mori pjesė nė kavalerinė e Komunės si kalorės dhe pati disa nėpunėsira. Nė vitin 1301 u dėrgua si ambasador i komunės nė San Xhiminjano pėr t'u mbushur mendjen toskanėve qė tė bėhen bashkė e tė mos i nėnshtrohen pushtetit tė papės. Nė vitin 1302, ndėrsa ishte dėrguar si ambasador pranė Papės, ai u dėnua nė mungesė bashkė me mjaft qytetarė tė tjerė nga guelfėt e zinj (qė ishin pėr pushtetin e papės), si kundėrshtar i pushtetit papėnor dhe shkaktar turbullirash, me njė gjobė prej 5000 florinėsh dhe me pėrjashtim tė pėrhershėm nga ushtrimi i ofiqeve zyrtare. Sipas vendimit gjyqėsor, ai qė nuk paguante gjobėn ekzekutohej duke u djegur i gjallė. Dante bashkė me tė tjerė, duke mos patur mundėsi tė mbrojnė veten apo tė paguajnė gjobėn, pranuan pasojat e kėtij dėnimi: mėrgimin.

    Mėrgimi qe i rėndė. Nė fillim ai bashkėpunoi me shokėt e tij nė mėrgim pėr t'u kthyer pėrsėri nė vendlindje, por shumė shpejt u nda prej tyre. Mendimet pėr Firencen dhe qėndrimin e fiorentinėve ndaj tij ai i shpreh nėpėrmjet Bruneto Latinit (Ferri, K. XV, vv. 61-76), i cili, pasi i thotė se nė kėtė qytet, qė ėshtė bėrė "fole pėr tė pandershėm", tė ardhurit qė kanė mbushur qytetin ēdo tė mirė do ta shohin me armiqėsi, dhe "qejf tė tė grijnė dy partitė kanė", e kėshillon qė tė mbėshtetet nė "fatin e mbarė" dhe tė mos shpresojė nė dashamirėsinė e bashkėqytetarėve. Nė fillim u strehua tek sundimtarėt e Veronės, por pastaj u largua prej tyre dhe u end nėpėr oborret e sundimtarėve qė kishin namin e njėrėzve dashamirės tė arteve dhe shkencės. Dante shpesh ankohet pėr fatin e tij, duke e krahasuar veten me njė barkė pa vela e pa timon qė era e shpie sa nė njė port nė tjetrin.

    Por mėrgimi pati edhe njė pasojė pozitive: ai e zgjeroi horizontin e Dantes, i cili nga njė qytetar i Firences u bė qytetar i gjithė Italisė. Duke qenė i mėrguar, Dante u ballafaqua me Italinė e kohės, ku sundonte pėrēarja dhe jo ligji, dhe kjo e pasuroi eksperiencėn e tij jetėsore dhe, si rrjedhim, edhe librin e tij.

    Dante nuk pati fatin tė kthehej nė qytetin e vendlindjes. Ai vdiq nė mėrgim. Nė verėn e vitit 1321 shkoi me njė mision diplomatik nė Venedik. Gjatė udhėtimit u sėmur dhe vdiq nė shtator nė Ravenė.

    Dante u dha shumė pas studimit tė filozofisė, sidomos tė veprave tė Aristotelit, studimit tė poezisė latine dhe nė tė njėjtėn kohė ai studjoi poezinė popullore tė trubadurėve. Ka mendime, tė paverifikuara, se ai ėshtė autori i njė pėrkthimi tė reduktuar nė italisht tė "Romanit tė Trėndafilit", kryeveprės sė poezisė trubadure, nė 232 sonete.

    Dante shkruajti kėto vepra nė italisht dhe latinisht: Jeta e Re"(Vita Nuova), Rimat (Rime ose Canzoniere), Gostia (Convivio), Mbi Elokuencėn popullore (De Vulgari Eloquentia), Monarkia (Monarchia), Letra (Epistole), Ekloge (Egloghe - dy nė latinisht).

    Tė gjitha kėto vepra, tė cilat dėshmojnė pėr punėn e madhe tė bėrė nga Dante pėr pėrsosjen e gjuhės popullore italiane dhe shndrrimin e saj nė njė gjuhė kulture, pėr thellimin e mendimit filozofik dhe zgjerimin e erudicionit, qenė njė parapėrgatitje pėr kryeveprėn e tij Komedia Hyjnore (La Divina Comedia).

    Komedia , qė u quajt Hyjnore vetėm mė vonė, nė njė botim tė vitit 1555, u hartua nga Dante midis viteve 1304-1320.

    Nė njė letėr qė i dėrgoi njė miku dhe mecenati tė tij, Dante shpjegon kuptimin dhe ndėrtimin e Komedisė. Sipas tij, kuptimi i poemės ėshtė i dyfishtė: i drejtėpėrdrejtė - gjendja e shpirtrave pas vdekjes, dhe alegorik - se njeriu, qė ka aftėsinė tė vendosė vetė pėr veprimet e tij, merr nga drejtėsia hyjnore ndėshkimin apo shpėrblimin qė meriton. Pra, me tė drejtė ėshtė thėnė se subjekti kryesor i kėsaj vepre ėshtė "Drejtėsia" dhe vendosja e saj.

    E vėrteta ėshtė se poema ka njė strukturė komplekse alegorish e simbolikash, tė planeve tė ndryshme, pėr shpjegimin e tė cilave kanė vrarė dhe vazhdojnė tė vrasin mendjen shumė studjues dhe komentues, por kjo nuk pengon aspak qė ajo tė jetė plotėsisht e kapshme nga lexuesi nė kuptimin e saj tė drejtpėrdrejtė.

    Forma e poemės ėshtė gjithashtu e dyfishtė. Struktura e saj mbėshtetet nė numrin tre nė raport me numrin njė: ka tre kantika (Ferri, Purgatori dhe Parajsa), tė ndara secila nė 33 kėngė, qė pėrbėjnė gjithsejt 99 kėngė nė raport me njė kėngė (Kėngėn e parė tė Ferrit qė shėrben si hyrje). Vargjet janė tė ndarė gjithashtu nė tercina (strofa me tre vargje). Vargu i parė dhe i tretė rimojnė bashkė, ndersa i mesit rimon me vargun e parė dhe tė tretė tė tercinės pasardhėse. Kjo rimė "trefishe" ėshtė shpikje artistike e vetė Dantes. Pėrdorimi i numrit tre pėrputhet me konceptin e Dantes se arti ėshtė imitim i natyrės (jetės), qė pėrshkohet nga Trinia e Shenjtė e Krijuesit. Prandaj dhe ky numėr manifestohet vazhdimisht nga Dante nė poemė, ashtu siē manifestohet ai nė jetė nga Providenca. Vargu ėshtė trokaik, pra rrokja e fundit ėshtė gjithnjė paraoksitone dhe lejon tė ketė njė pauzė mė tė madhe midis vargjeve, gjė qė, krahas rimės trefishe, bėn qė poezia tė tingėllojė veēanėrisht melodioze dhe harmonike.

    Dante e quajti veprėn e tij Komedi duke u nisur nga ligjet e Retorikės, ku pėrcaktoheshin tre stile: i lartė (tragjik), i mesėm (ose komik) dhe i ulėt (elegjiak o bukolik). Sipas Dantes, vepra e tij nuk ishte e stilit tė lartė, por tė mesėm, pėr shkak tė zhvillimit tė aksionit (sepse kėtu veprimi fillon i trishtuar dhe mbaron i gėzuar , e kundėrta ndodh me tragjedinė) dhe tė gjuhės (kėtu pėrdoret gjuha e folur italishte dhe jo latinishtja si gjuhė e stilit tė lartė). Siē e thamė mė lart, "Hyjnore" ajo u quajt vetėm mė vonė nga pasardhėsit pėr vlerat e saj tė larta poetike dhe tė pėrmbajtjes.

    Poeti e paraqet veten si njė njeri tė privilegjuar nga Hiri hyjnor qė tė bėjė njė shtegtim nė botėn e pėrtejvarrit duke kaluar tri pjesėt e saj: Ferrin, Purgatorin dhe Parajsėn. Dante takon mjaft shpirtėra tė ndėshkuar (nė Ferr) apo tė shpėrblyer (nė Purgator dhe Parajsė) nga drejtėsia e Perėndisė.

    Udhėtimi nėpėr Ferr zgjat aq kohė sa kohė pati kaluar nga zbritja e Krishtit nė Varr deri nė Ringjalljen e tij. Nė Purgator shpirtėrat pastrohen pėr nė Parajsė, ku shkojnė shpirtrat e bekuar nga Hiri Hyjnor. Ky ėshtė njė shtegtim qė bėhet duke patur "Perėndinė nė mendje dhe zemėr" . Ai ėshtė gjithashtu njė alegori pėr rrugėn qė pėrshkon njeriu nė jetė.

    Udhėheqėsi i tij nėpėr Ferr ėshtė Virgjili, i cili e shoqėron atė edhe nė Purgator. Pastaj atė e shoqėron Beatriēja, bashkė me tė cilėn ai ngjitet nė sferat e planetėve dhe tė yjeve tė Parajsės, ku takohet me shpirtrat e bekuar qė zbresin pėr ta pėrshėndetur.

    Duke dalė nga pylli i errėt i mėkateve, poeti takon Virgjilin, i cili me porosinė e Beatriēes, mishėrimi i hirit dhe i bekimit hyjnor, bėhet udhėrrėfyesi i tij nėpėr Ferr. Ata futen nė portat e Ferrit nė vigjilje tė sė Premtes sė Zezė tė vitit 1300. Sėbashku kalojnė nėntė rrathėt e Ferrit dhe sosin nė qendėr tė tokės, ku shohin Luciferrin (Satanain) tė prangosur nga graviteti i tokės dhe akulli i urrejtjes sė pėrjetshme.

    Tre janė mėkatet kryesore qė ndėshkohen nė Ferr: mospėrmbajtja, dhuna dhe mashtrimi. Sipas Dantes, Ferri ėshtė vendi i ndėshkimit tė ēdo dhune, e cila mund tė ushtrohet ndaj Krijuesit, tė afėrmėve dhe vetėvetes.

    Sistemi moral i Ferrit tė Dantes ėshtė njė shkrirje e kujdesshme e teologjisė sė krishtere me etikėn pagane. Etika e Aristotelit shėrben si burim i parė. I gjithė vizioni i Dantes pėr botėn e pėrtejme pėrshkohet nga kristianizmi i ndėrthurur me paganizmin. Ky ishte vizioni i kohės sė Dantes. sepse botėkuptimi i krishterė i kohės u pasurua shumė nga zbulimi i veprave tė Aristotelit dhe thellimi nė studimin e trashėgimisė kulturore greko-latine. Kėshtu Ferri, vendi i ndėshkimit hyjnor, ndėshkim qė zbatohet nga djajtė, sipas doktrinės sė krishtere, ėshtė i mbushur me qėnie tė mitologjisė antike: Fati, Gjigantėt, Minosi, Cerberi, Flegjasi, Karonti etj.

    Nė epiqendėr tė veprės ėshtė vetė autori.

    Nga njėra anė, bota qė ai pėrshkruan ėshtė krijesė e tij, e imagjinatės sė tij, mbėshtetur nė teologjinė e krishtere dhe etikėn pagane, nga ana tjetėr, ai shėtit nėpėr tė si njė kalimtar i rastit, nė njė kohė kur, siē thamė, vetė ėshtė gjyqtari, ndėshkuesi dhe njeriu qė ka gjetur mėnyrat mė tė pėrshtatshme tė ndėshkimit.

    Nga njėra anė ai ėshtė vetė gjyqtari gjakftohtė dhe objektiv, qė i ka dhėnė seicilit atė qė i takon, nga ana tjetėr, duke qenė prej mishi e kocke, na paraqitet si njė njeri, brenda tė cilit vlojnė dashuria dhe urrejtja, admirimi dhe pėrbuzja, mėshira dhe ndjenja e hakmarrjes, tek i cili shfaqen jo vetėm ndjenjat e holla tė simpatisė, por dhe tė pėrbuzjes, jo vetėm keqardhja e ēiltėr fisnike, por edhe keqdashja cinike zemėgurė.

    Nė kėtė botė tė pėrtejme tė dhimbjes sė pėrjetshme shohim njė galeri personazhesh: figura historike tė tė gjitha kohėrave, tė tė gjitha fushave: politikės, filozofisė, kulturės, por edhe bashkėkohės, miq apo armiq tė poetit, qė do tė kishin mbetur krejt tė panjohur po tė mos i kishte rrokur, pėr shkak tė miqėsisė apo armiqėsisė, pena e poetit tė madh.

    Nė letrėn qė pėrmendėm mė lart Dante shkruan: " ... mund tė themi shkurt se fundi i tė tėrės (i komedisė simė) ėshtė qė tė nxirren tė gjallėt nė kėtė jetė nga gjendja e mjeruar dhe tė udhėhiqen pėr nė gjendjen e bekuar"", me fjalė tė tjera qė njeriu tė ēlirohet nga mėkatet dhe tė perfeksionohet moralisht.

    Nė Komedinė e Dantes ndjehen edhe filizat e epokės qė ėshtė nė lindje e sipėr. Pikėrisht nė kėtė vepėr, ai ndėr tė parėt i thuri njė himn madhėshtor njeriut-sipėrmarrės tė guximshėm, qė nuk ngurron tė flijojė veten pėr tė zgjėruar njohuritė mbi botėn. Nė Kėngėn e njėzetegjashtė, njė nga kėngėt mė tė bukura tė Ferrit, ai pėrshkruan udhėtimin e fundit tė Odiseut, i cili u drejtohet shokėve tė tij me kėto fjalė:

    "Vėllezėr, - thashė, - qė nė perėndim

    arritėt nėpėr rrugė aq tė vėshtirė,

    sa ende gjallė e kemi ēdo ndijim,

    pak jetė qė na mbeti me dėshirė

    le ta flijojmė pėr tė njohur botėn,

    qė prapa diellit shtrihet si shkretirė. (Ferri, K. XXVI, vv. 112-117)

    Nė Komedi u mishėrua puna e madhe, e gjatė dhe kėmbėngulėse qė kishte bėrė Dante pėr pėrsosjen e tij si artist dhe mendimtar. Ai arriti tė krijojė njė kryevepėr me vlera unikale artistike, tė japė gjykimin pėr njerėzit e kohės sė shkuar dhe bashkėkohėsit, dhe ta bėjė gjuhėn e popullit tė thjeshtė italian njė gjuhė tė madhe kulture.

    Vepra e Dantes edhe sot demaskon dhunėn qė pėr fat tė keq vazhdon tė ushtrohet kundėr popujve dhe kundėr individit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arturo : 24-08-2004 mė 11:37

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dante Aligeri



    "KOMEDIA HYJNORE - FERRI"







    Kėnga e tretė

    Portat e Ferrit. - Ata qė s’kanė bėrė as mirė as keq.- Akeroni.- Varka e Karontit.



    "KĖTEJ TI SHKON NĖ NJĖ QYTET TĖ VUAJTUR,

    KĖTEJ TI SHKON NĖ DHEMBJEN E PAMATĖ,

    KĖTEJ TI SHKON TEK NJERĖZ KREJT TĖ SHUAJTUR;

    U SHTY NGA DREJTĖSIA KRIJUESI I LARTĖ; 4

    FUQIA HYJNORE DHE DREJTĖSIA E KULLUAR

    MĖ STISĖN TOK ME DASHURINĖ E PARĖ;

    VEĒ SĖ PĖRJETSHMES ASGJĖ S’QE KRIJUAR 7

    PĖRPARA MEJE; UNĖ RROJ JETĖ E MOT;

    KUSH HYN KĖTU MĖ S’KA PĖR TĖ SHPRESUAR!"

    Ja fjalėt qė lexova nė njė portė 10

    me bojė fare t’errėt sipėr shkruar.

    I them: "Mėsues, kuptimin s’kapkam dot!"

    Ma ktheu ai si njė njeri i zgjuar: 13

    "Kėtu do lėnė prapa ēdo dyshim,

    kėtu ēdo ligėsi do shpejt harruar.

    Siē tė kam thėnė, tek ai vend do vijmė, 16

    ku njerėz sheh qė dhembja aq i tret,

    sa mendjen humbin e ēdo gjykim".

    Pastaj mbi timen dorėn e pėshtet, 19

    pėr tė mė dhėnė mua pak kurajė,

    dhe qetėsisht mė fut nė botn’ e fshehtė.

    Aq psherėtima, klithma, kujė e vaj 22

    ushtonin nėn njė qiell pa yje-sterrė,

    sa nė fillim ia nisa shpejt tė qajė.

    Tė ndryshme gjuhė, tė folme tmerr, 25

    plot fjalė dhembjesh, zemėrim i thellė,

    pėrplasje duarsh tok me zė tė ējerrė

    s’pushonin kurrė nėn tė fėlliqtin qiell. 28

    Arrinte zallahia n’atė shkallė,

    sa dukej rėrėn ngrinte lart pėshtjellė.

    Prej frikės mendja vinte krejt vėrdallė, 31

    prandaj i them: "Mėsues, ē’ėshtė ky tmerr?

    Ē’mundim i ndrydh tė shkretėt vallė?".

    Dhe ai mė tha: "Nė gjendje kaq tė mjerė 34

    i kanė shpirtrat veē ata fatzinj

    qė mirė as keq nuk bėnė as njė herė.

    Me ta pėrzihen shpirtrat e kėqij 37

    tė engjėjve qė s’qenė rebeluar,

    por qė as besė s’patėn n’perėndinė.

    Qiejt i dėbuan pėr tė mos u shėmtuar, 40

    as ferr’ i thellė s’i pranoi kurrė,

    shkak s’patėn djajt pėr t’i mėshiruar".

    I them: "Mėsues, ē’ėshtė kjo torturė, 43

    qė i mundon kaq fort sa derdhin lotė?"

    M’u gjegj ai: "Dhe aq gjatė s’po e thur.

    Kėta as vdekjen s’e kėrkojnė dot. 46

    Pėr ta kjo jetė ėshtė aq e ligė,

    sa luten pėr njė fat tjetėr krejt mė kot.

    Nė botė s’lanė gjurmė qė s’u fik, 49

    mėshirė s’meritojnė, as drejtėsi,

    nuk po ta zgjas mė, por shiko dhe ik".

    Tek po vėshtroja, shoh si me shpejtėsi 52

    shkon si flamur njė duke u vėrtitur,

    aq sa dhe vrapin si ta ndalė s’di.

    Njė mizėri vjen pas duke roitur, 55

    sa kurrė s’do ta kisha pas besuar,

    qė vdekja aq fatzinj tė kish goditur.

    Pastaj, kur ca ndėr ta pata dalluar, 58

    shpejt njoha unė hijen e atij

    qė post tė madh prej frike pat lėshuar.

    Shpejt e kuptova se ky me siguri 61

    ish sekti i formuar nga tė dėnuarit,

    qė s’i desh zoti, as armiqt’ e tij.

    S’u bėnė gjallė kurrė tė mallkuarit, 64

    prandaj, ashtu tė zhveshur pėr munxyrė,

    i mbytnin miza e grerėza sė kafshuari.

    U rridhte gjaku ēurk nėpėr fytyrė 67

    qė thithej tok me lotėt i pėrzjerė

    te kėmbėt nga ca krimba fort tė ndyrė.

    Me qė mė la tė shoh njė copė herė, 70

    ca njerėz bregut lumit pashė unė.

    "Mėsues, lejomė, - i thashė atėherė, -

    tė di se cilėt janė e ēfarė i shtyn 73

    pėrtej me kaq nxitim pėr tė kaluar,

    siē shoh nė dritėn qė aq dobėt hyn".

    Dhe ai mė tha: "Shpejt ke pėr ta kuptuar, 76

    kur ne t’i kemi ndalur hapat tanė

    nė lumė t’Akerontit tė trishtuar".

    I shpura sytė e turpshėm unė mėnjanė 79

    prej frikės mos nga pyetjet u mėrzit

    dhe heshta lumit sa i vajtėm pranė.

    Njė varkė vjen drejt nesh, qė e vozit 82

    njė plak i zbardhur pleqėrie sė thellė.

    Bėrtet ai: " Mjerė ju me kėtė shpirt!

    Mė mos shpresoni qė tė shihni qiell! 85

    T’ju shpie erdha tek ai breg pėrballė,

    qė akull ka dhe terr e zjarr veē vjell.

    Dhe ti qė je kėtu, o shpirt i gjallė, 88

    Shpejt ndahu nga kėta qė kanė vdekur!".

    Kur pa se nuk po merrja vesh me fjalė,

    "Kjo s’ėshtė rrugė a port ti pėr tė prekur 91

    nė breg, - mė tha. - Kėtej s’ke pse kalon!

    Gjej varkė tjetėr rrugėn pėr tė ndjekur!".

    I thotė prijsi : " Mos u nxeh , Karon! 94

    Kėshtu tė bėhet lart u pėrcaktua,

    ku bėjnė ē’duan. Tjetėr kot kėrkon!".

    Fytyra e kėrleshtė iu qetua 97

    varkarit tė kėnetės sė lerosur,

    qė sytė i kish me flakė e zjarr qarkuar.

    Por shpirtrat, lakuriq e handakosur, 100

    kėrcitėn dhembėt e ndėrruan ngjyrė

    me fjalėt vrerė porsa i pat kanosur.

    Mallkonin Zotin, prindėrit e tyre, 103

    gjininė njerėzore, vend e farė,

    dhe orėn qė i lindi pėr munxyrė

    Pastaj u mblodhėn gjithė duke qarė 106

    nė breg tė atij lumi tė mallkuar

    qė pret kė s’ēan pėr Zotin kokėn fare.

    Ky djall Karon, me sy tė flakėruar, 109

    tė gjithė i grish, i mbledh duke bėrtitur,

    me rremė e godet ēdo tė vonuar.

    Sikur nė vjeshtė, vyshkur e venitur, 112

    bie gjethi njė pėr njė dhe trung’ i tharė

    sheh petkat dheut hapur e ronitur,

    dhe e Adamit e mallkuara farė 115

    njė e nga njė u ngjit nė breg aherė,

    si zogjt qė ndjell nė kurth njė zog kėngėtar.

    Ata u dyndėn nėpėr dallgėt sterrė 118

    dhe, para se nė breg tė kishin zbritur,

    u mblodh njė turmė tjetėr menjėherė.

    "Im bir, - mė tha mėsuesi zemėrndritur, - 121

    kėta qė Zoti s’pat me sy tė mirė

    kėtu nga tėrė vendet kanė arritur.

    Dhe s’e kalojnė lumin me pahir, 124

    sepse hyjnorja drejtėsi i shtyn

    qė frika shpejt t’u kthehet nė dėshirė.

    Kėtu njė shpirt i mirė kurrė s’hyn, 127

    prandaj nėse Karoni t’ėshtė akėrruar,

    kupto kjo sjellje ku e ka arsyen".

    Lėndin’ e errėt, ai me tė mbaruar, 130

    nga dridhj’ e fortė befas qe tronditur.

    Mė dirset balli duke e kujtuar!

    Njė erė dheu e vaji pati ngritur 133

    qė dritėn e pėrskuqi aqė shumė

    sa ndjenjat shpejt m’i pat fashitur.

    Dhe rashė siē bie njė qė vdiq pėr gjumė. 136

    ___________

    V. l-9. Mbishkrim mbi portat e Ferrit. Sipas doktrinės sė krishtere, Ferri u krijua nga Trinia e Shenjtė: Ati (fuqia hyjnore), Biri (Urtia e kulluar) dhe Shpirti i Shenjtė (Dashuria e parė). U krijua enkas pėr tė ndėshkuar Luciferin. Para tij s’qe krijuar asgjė veē sė pėrjetshmes (qiellit, tokės dhe engjėjve). V. 32. ē’ėshtė ky tmerr? - Poeti sheh midis portave tė Ferrit dhe brigjeve tė Akerontit njė hapėsirė tė mbushur me shpirtrat e atyre qė nuk bėnė as mirė as keq. Mu pėr kėtė arsye ata nuk meritojnė as tė dėnohen, as tė shkojnė nė Parajsė. V. 37. Me ta pėrzihen shpirtrat e kėqij - Janė shpirtrat e engjėjve qė s’u bashkuan as me Perėndinė, as me Luciferin, kur ky ngriti krye. V. 59. hijen e atij - Papa Ēelestin V qė u zgjodh nė kėtė post nė vitin l294, kur ishte 79 vjeē. Ai dha dorėheqje pas pesė muajsh i shtyrė nga kardinali Benedeto Kaetani, i cili e trashėgoi me emrin e Bonifacit VIII. Ky e futi Ēelestinin nė burg dhe e mbajti aty gjersa vdiq. V. 78. Akeronti - Nė botėn antike lum i pėrtejvarrit. Ai rrjedh edhe nė Ferrin e Dantes. Nė fillim ai quhet Akeront (gr. lumi i trishtimit) dhe pėshtjell rrethin e parė tė Ferrit. Pastaj zbret poshtė dhe formon kėnetėn e Stigjes (gr. i urryer), nė tė cilėn ndėshkohen zemėrakėt. Mė tutje ai kthehet nė Flegjeton (gr. pėrvėlues). Pasi pėrshkon me kėtė emėr pyllin e vetėvrasėsve dhe shkretirėn, ku bie shiu i zjarrtė, ai bie si njė katarakt plot zhurmė dhe derdhet nė thellėsi. Nė qendėr tė tokės ai kthehet nė liqenin e ngrirė tė Kocitit.V. 83. njė plak i zbardhur - Karonti, qė transportonte shpirtrat nė botėn antike tė pėrtejvarrit. Tė njėjtėn gjė bėn ai edhe nė ferrin e Dantes. V. 93. Gjej varkė tjetėr - Me qė Dante nuk ėshtė i dėnuar, Karonti mendon se ai duhet tė udhėtojė me njė varkė tjetėr, mė tė lehtė, qė i shpie shpirtėrat nė Purgator.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arturo : 24-08-2004 mė 11:36

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dante Aligeri



    "KOMEDIA HYJNORE - FERRI"





    Kėnga e pestė

    Rrethi i dytė. - Minosi. - Mėkatarėt e epshit.

    Dhe zbritėm ne nga rrethi i parė

    nė rreth tė dytė. Vend mė pak ai zinte,

    por dhembjet shpirtrat bėnin pėr tė qarė.

    Tek porta Minosi i frikshėm rrinte, 4

    ckėrrmitej kur gjykonte vdekatarėt,

    dėnonte dhe nė terr me bisht i shpinte.

    Kur dilnin para tij ata qyqarėt, 7

    secili fajet njė pėr njė rrėfente,

    nė ferr tė zi njė vend pėr mėkatarėt

    ky njohės i mėkatit vrik e gjente. 10

    Pėshtillte veten ai me bisht aq herė

    sa rrathė poshtė t’i hidhte i pėlqente.

    Pėrpara tij plot njerėz ka pėrherė, 13

    me rradhė vijnė ata pėr t’u gjykuar,

    flasin, dėgjojnė e flaken nė humnerė.

    "O ti qė vjen nė strehėn e mjeruar", - 16

    mė thotė Minosi sa sheh tė afrohem

    dhe lė mėnjanė punėn e mallkuar.

    "Shih si po hyn dhe kujt po i besohe! 19

    Mos u gėnje nga port’ e gjerė tepėr!".

    Por prijsi im i tha: "Pse i akrrohe?

    As rrugėn mos ia zėr, se fati i epėr 22

    ia ka caktuar. Kjo u vendos nė qieje,

    ku bėjnė atė qė duan. Mos pyet gjė tjetėr!".

    Ofshama dhembjesh veshi nis tė ndiejė, 25

    sepse tani tek vendi paē arritur,

    ku vaj i madh fillon qė tė shpėrthejė.

    Ky vend i zi, qė drita nuk ka ndritur, 28

    gjėmon e shfryn si deti prej shtrėngate

    nga erėra tė kundėrta i goditur.

    Duhi e ferrit kurrė nuk tulatet 31

    dhe bart me vete shpirtrat nė pėshtjellė,

    i tund, i shkund, sa i cfilit tė ngratėt.

    Dhe kur arrijnė mu mbi hon tė thellė 34

    ata bėrtasin, qajnė edhe gjėmojnė,

    ata mallkojnė zotin lart nė qiell.

    Mė thotė prijsi se kėshtu ndėshkojnė 37

    ata qė veē mėkate bėjnė epshore

    dhe qė arsyen pasionit ia nėnshtrojnė.

    Si gargujt qė nė mot tė keq dėbore 40

    nė rresht tė dendur enden krahėhapur,

    kėshtu pėrplasen shpirtrat mėkatnore,

    sa poshtė-lart nga era hallakatur. 43

    Nuk kanė shpresa qė t’i ngushėllojnė,

    as falje kurrė s’kanė pėr tė patur.

    Si krillat qė me britma qiellin shpojnė 46

    tek ecin bashkė nė njė varg tė gjatė,

    kėshtu i sheh tė ēirren, tė vajtojnė

    tė mjerat hije nė atė shtrėngatė. 49

    Dhe pyes: "Pse erė e zezė i bitisi,

    mė thuaj, mėsues, ē’kanė bėrė ata tė ngratė?".

    "E para, - mua qė lart mė foli prijsi, 52

    mes hijesh, pėr tė cilat do njoftime,

    perandoreshė qe mbi popuj, fise.

    Aq shumė u zhyt ndėr epshe e dėfrime 55

    sa gjithė qejfet la me ligj tė lira,

    veē tė mos kish nga populli qortime.

    Kjo ėshtė bash ajo Semiramira, 58

    qė Ninon trashėgoi dhe burrė pati.

    Tani Sulltani i ka ato mbretėrira.

    Ja Didoja qė fjalėn s’i pat mbajtur 61

    Sikeut dhe veten vrau nga dashuria.

    Ja dhe Kleopatra nė epsh e papėrmbajtur.

    Helenėn shih, qė pru’ mbi dhč me mija 64

    tė zeza, dhe Akilin trim me vlerė,

    qė u mposht nė jetė veē nga dashuria.

    Parisin shih, Tristanin" dhe tė tjerė, 67

    me mijra hije ai me gisht tregoi,

    qė dashuria nga jeta ndau pėrherė.

    Kur prijsi im me emėr mė dėftoi 70

    plot burra, gra, dikur me nam tė mirė,

    e humba krejt, mėshira mė pushtoi.

    Ia nisa prapė: "Poet, me sa dėshirė 73

    flas me ata tė dy qė tok po shkojnė

    dhe era lehtė duket se i prir".

    Dhe ai mė tha: "Ti prit sa tė shikojmė 76

    t’afrohen dhe lutju pėr dashurinė

    qė lehtė i bart, ata do tė dėgjojnė".

    Drejt nesh kur i shtyu era-suferinė 79

    u bėra zė: " O shpirtra tė dėshpėruar,

    tė flasim ejani po s’pat ndalime".

    Porsi pėllumbat mallit pėrvėluar 82

    drejt ēerdhes s’ėmbėl qiellit flur lėshohen

    me krahėt e shpalosur e shtrėnguar,

    kėshtu nga ēet’ e Didos vrik largohen 85

    dhe vijnė ata mes ajrit tė fėlliqur,

    aq fort nga thirrj’ e dhemshur pėrgjėrohen.

    " O shpirt plot hir, bujar e zemėrndritur, 88

    qė vjen tė shohėsh nėpėr errėsirė

    ne qė me gjak e patėm dheun vaditur,

    sikur ta kishim mik ne perėndinė, 91

    pėr paqėn tėnde fort e kishim lutur,

    se paske pėr tė gjorėt ne mėshirė.

    Nė paē gjė pėr tė thėnė a pėr tė pyetur, 94

    ty gati jemi pėr tė t’u pėrgjigjur,

    ndėrkohė, e sheh, dhe era ėshtė zbutur.

    Nė breg tė detit unė u pata lindur, 97

    n’atė krahinė ku Poi ndal rrėmbimin,

    ku pėrrenjtė e malit bėhen krejt tė bindur.

    Nga dashuria, qė prek ēdo zemėr trimi, 100

    u lidh ky fort pas trupit tim tė bukur,

    aq kobshėm vrarė sa mė zė trishtimi.

    Dhe dashuria , qė s’lė dashnor pa zbutur, 103

    me tė mė lidhi, dhe asnjė pėrpjekje

    prej tij mė kurrė s’ka pėr tė mė shkėputur.

    Kjo dashuri na ēoi tė dy nė vdekje. 106

    Nė Kainė vaftė kush na la pa jetė!".

    Kėshtu na thanė dhe ranė nė heshtje.

    Kur e dėgjova atė shpirt tė shkretė, 109

    e ula kokėn poshtė e mė s’e ngrita.

    Pyet prijsi: " Ēfarė po mendon, vėrtet?".

    Kur u pėrgjigja: "Vaj-medet!, - thėrrita, - 112

    kushdi ē’mendime t’ėmbla, sa dėshira

    i shtynė atje ku vdekja vinte prita!".

    Pastaj nga an’ e tyre unė u prira. 115

    "Franēeskė, - i thashė, - pėr kėto mjerime

    me lot’ tė hidhur qaj nga dhemshuria.

    Por thuaj, midis tė ėmblash psherėtime 118

    qysh vallė dashuria ju pat mėsuar kaq lehtė

    tė ndanit ju dėshirat nga dyshimet?".

    "S’ka dhembje mė tė madhe, - tha, - nė jetė 121

    se tė mendosh pėr kohėn e gėzuar

    nė fat tė keq. E di dhe prijsi vetė.

    Meqė tė dish si rrėnjėt pat lėshuar 124

    kjo dashuria jonė ke aq kureshtje,

    po bėj si ai qė flet duke lotuar.

    Lexonim ne njė ditė, kot pėr prehje, 127

    pėr Lanēelotin, si u dashurua,

    krejt vetėm ishim e dyshim s’na brente.

    Vėshtrimi ynė shpesh u kryqėzua, 130

    fytyra nga leximi na qe skuqur

    dhe mendja nė njė ēast u turbullua.

    Kur ne lexuam si ai dashnor pat puthur 133

    fytyrėn qė i blatonte lumturinė,

    ky, qė prej meje kurrė s’ėshtė shkėputur,

    mė puthi buzėt me aq drithėrimė. 136

    Galeot qe libri dhe ai q’e shkroi.

    S’lexuam mė tutje ne as dhe njė grimė!".

    Kur njėri shpirt kėto mua m’i tregoi, 139

    ai tjetri qau. Kaq dhembja mė pat prekur

    sa shpejt m’u duk se fryma mė mbaroi

    dhe rashė pėrdhe porsi njė trup i vdekur. 142

    ____________

    V. 4. Minosi - mbret dhe ligjvėnės i Kretės sė Lashtė, qė kishte famėn e njė njeriu tė drejtė. Nė Ferrin e Dantes u cakton dėnimin mėkatarėve. V. 58. Semiramida - mbretėreshė e Asirisė (l356 - l3l4 p. e. s.). La tė lira me ligj martesat sipas dėshirės. U martua vetė me tė birin. V. 61. Didona - mbretėreshė e Kartagjenės, e veja e Sikeut, tė cilit i kishte premtuar se nuk do tė martohej mė. ra nė dashuri me Eneun, u braktis prej tij dhe vrau veten. V. 63. Kleopatra - mbretėreshė e Egjiptit, dashnore e Mark Antonit. Kur ky u mund nga Oktavian Augusti, helmoi veten me anėn e njė gjarpėri. V. 64. Helena - e shoqja e Menelaut, mbretit tė Spartės. Rrėmbimi i saj nga Paridi u bė shkaku i shpėrthimit tė Luftės sė Trojės. V. 65. Akili - mė i shquari i herojve grekė nė luftėn e Trojės. Ai vdiq nga dashuria pėr Poliksenėn, tė bijėn e Priamit, mbretit tė Trojės. Nė kohėn kur do tė martoheshin e vrau Paridi. V. 67. Parisi (Paridi ) - I biri i Priamit. E vrau Pirroja, i biri i Akilit, pėr rrėmbimin e Helenės. Tristani - kalorės i tavolinės sė rrumbullakėt. U vra nga Marku, mbreti i Kornovajės, pėr shkak se i kishte ngashėnjyer tė shoqen, Izoldėn. V. 74....me ata tė dy qė tok po shkojnė... Janė hijet e Franēeska da Riminit dhe Paolo Malatestės. Franēeska ishte e bija e Guido da Polentės, sundimtarit tė Ravenės. Aty nga viti l275 u martua me Xhanēoto Malatestėn, babai i tė cilit ishte udhėheqės i guelfėve tė Riminit. Ai ishte i shėmtuar dhe i ēalė. Kur mori vesh se e shoqja kishte lidhur dashuri me vėllanė e tij mė tė vogėl, Paolon, ai i vrau qė tė dy. V. 97. Nė breg tė detit - nė Ravenė. V. l07. Nė Kainė vaftė kush na la pa jetė! Nė Kainė, nė rrethin e nėntė, janė dėnuar vėllavrasėsit.V. l28. Lanēeloti - hero i romanit mesjetar francez me tė njėjtin emėr pėr kalorėsit e tavolinės sė rrumbullakėt (shek. XIII). Romani tregon pėr dashurinė e Lanēelotit me mbretėreshėn Gjinevra, tė shoqen e mbretit Artur. V. l36. Galeot qe libri dhe ai qė e shkroi - Galeoti ishte kalorėsi qė ndihmoi afrimin e Lanēelotit me Gjinevrėn. Rolin e Galeotit luajti libri mbi Lanēelotin, qė e shtyu Paolon tė puthte Franēeskėn.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arturo : 24-08-2004 mė 11:35

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kėnga e njėzetegjashtė



    Lugu i tetė. - Kėshilltarėt dinakė. - Uliksi dhe Diomedi.



    Galdo, Firence, qė ke madhėshti,

    qė krahėt nder pėrmbi det e tokė,

    me emėr je edhe nė Ferr tė zi!

    Nga qytetarėt tu me vjedhėsit tok 4

    kur pesė i gjeta, turpi mė mbuloi,

    besoj se edhe ti do ulėsh kokė.

    Njė ėndėrr nė mėngjes po na tregoi 7

    veē tė vėrtetėn, do mėsosh pas pak

    tok me tė tjerėt Prato ē’tė uroi.

    Nė pastė ndodhur, herėt s’ėshtė aspak: 10

    u bėftė e keqja qė nuk mėnjanohet dot!

    Do tė vuaj mė shumė po tė jem mė plak.

    U nisėm nėpėr shkallėn gurėplot, 13

    nga ku mė parė poshtė patėm zbritur,

    me zor e ngjis, tėrhequr nga imzot.

    Po ecnim rrugės vetėm, tė mėrzitur, 16

    dhe mbi shkėmbinj e gurė kurrsesi

    pa duart kėmbėt s’kishin pėr t’u ngjitur.

    Sa vuajta dhe vuaj pėrsėri 19

    kur sjell ndėrmend ato qė pata parė.

    Pėrpiqem mendjes qė t’i vė kufi,

    sepse do ndjekur vetėm rruga e mbarė; 22

    nėse nga fati pata njė dhunti,

    ta humb nuk dua si ndonjė i marrė.

    Si njė fshatar qė majė kodrės rri, 25

    kur ai qė botėn gjithandej ndriēon

    pėshtjell sakaq ēdo gjė me terr tė zi,

    mishkonja mizėn kur zėvendėson, 28

    kaq xixėllonja s’sheh ai nė lėndinė,

    atje ku ndoshta vjel apo lėron,

    sa ē’shihja si nga flakėt vetėtin 31

    i teti lug, porsa pėr sytė e mi

    e tėra u shpalos ajo greminė.

    Si ai qė hakun mori me arinj 34

    kur qerren pa t’Elisė qė po largohej

    dhe kuajt qė e ngjisnin nė ajri,

    sado me sy ta ndiqte po mundohej, 37

    nuk shihte tjetėr veē njė flakėrimė

    qė si njė re drejt qiellit po lartohej,

    kėshtu nė grykė tė asaj gremine 40

    lėvizin flakėt dhe, pa u kuptuar,

    secila fsheh njė nga ata fatzinj.

    Mbi urė rrija veē duke vėshtruar 43

    dhe tė mos isha kapur tek njė shkėmb,

    do kisha rėnė kush pa mė dėgjuar.

    Kur prijsi pa si shihja te ky vend 46

    mė tha: "Ēdo flakė fsheh njė mėkatar

    qė digjet i pėshtjellė anekėnd".

    "Mėsues, - i them, - me mend e pata marrė. 49

    Por dhe mė fort mė bindėn fjalėt tua.

    Ja ē’desha tė tė pyesja pak mė parė:

    Cil’ djeg ai zjarr, qė krejt u bigėzua 52

    dhe ngjan sikur nga pirgu t’ishte ngritur,

    ku me vėllanė Eteokli u shkrumbua?".

    "Aty mundohen, - prijsi qe pėrgjigjur,- 55

    Uliks e Diomed. Si zemėrimi

    tė dy njėlloj shpagimi i ka goditur.

    Kėtu nė zjarr ata i mbyt vajtimi 58

    nga kali qė e futėn me dredhi

    atje ku Romės kthjellėt i del burimi.

    Pėr shkak tė Deidamisė heqin zi, 61

    qė pėr Akilin dhe e vdekur qan,

    dhe tė Paladės vjedhur me njimti".

    "Mes flakėsh mundėsi po qe se kanė 64

    tė flasin, veē njė lutje, prijs i mirė,

    qė vlen njėmijė, - i them, - pėr ty e kam.

    T’i bėsh tė flasin unė kam dėshirė, 67

    ja, po afrohet flakė e bigėzuar,

    e sheh me mall si drejt asaj jam prirė".

    Dhe ai mė tha: "Kjo lutje do lėvduar, 70

    prandaj prej meje ėshtė e mirėpritur,

    veē mos harro se gjuha do shtrėnguar.

    Ēfarė tė shqetėson ty duke e ditur, 73

    mė lėr t’i pyes, sepse grekėr janė

    dhe ndoshta ty s’kanė pėr t’u pėrgjigjur".

    Pastaj kjo flakė me tė ardhur pranė, 76

    ai zgjodhi ēastin dhe u qe drejtuar

    atyre qė kjo flakė fshehur mban.

    "O ju tė dy veē me njė zjarr mbuluar, 79

    nderim pėr mua nė paēi sadopak,

    ngaqė pėr ju nė jetė pata shkruar,

    lavdi u thura me tė lartin varg, 82

    aty qėndroni! Njėri tė tregojė

    ku vdekjen gjeti i madhi endacak!".

    Njė murmurimė nisi tė lėshojė 85

    dhe fort lėkundet mė i larti bri,

    sikur njė erė flakėn t’ia trazojė.

    Andej-kėtej valvitet majė e tij, 88

    pastaj zė nxori dhe na pat treguar

    si t’ish njė gjuhė qė tė flasė di:

    "Me t’ikur nga Circea, qė mė pat shtrėnguar 91

    mė se njė vit tė rrija nė Gaetė,

    Eneu ende pa e emėrtuar,

    as djali i dhembshur, as babai i shkretė 94

    qė fort nderoja, as dhe dashuria

    pėr Penelopėn plot gėzim tė qetė,

    s’mundėn t’i shuajnė endėrrat e mia 97

    kryq e tėrthor t’i bija botės mbarė,

    tė mirėn dhe tė ligėn qė tė dija.

    Dhe rrugėn e Mesdheut pata marrė 100

    veē me njė varkė dhe disa pak shokė,

    qė kurrė mua nuk m’u patėn ndarė.

    Dy brigjet pamė, Spanjė dhe Marok, 103

    ishullin Sard me ujė tė rrethuar,

    nga deti lagur plot tė tjera tokė.

    Tashmė ne ishim burra tė moshuar 106

    kur tek ajo ngushticė patėm sosur,

    qė Herkuli me shtylla pat shėnuar,

    kufi detarėve duke ua vendosur. 109

    Sevilėn djathtas lamė nė shtegtim,

    nė ujė majtas Seta qe fundosur.

    "Vėllezėr, - thashė, - qė nė perėndim 112

    arritėt nėpėr rrugė aq tė vėshtirė,

    sa ende gjallė e kemi ēdo ndijim,

    pak jetė qė na mbeti me dėshirė 115

    le ta flijojmė pėr tė njohur botėn,

    qė prapa diellit shtrihet si shkretirė.

    Ata nderoni qė na bėnė kokėn 118

    jo pėr tė jetuar nė padituri,

    po pėr tė njohur qiellin, detin, tokėn".

    U dhashė aq zemėr shokėve tė mi 121

    sa dhe pėr mua do ish vėshtirė

    t’i zbraps ata nga ky shtegtim i ri.

    E kthyem varkėn ende pa u gdhirė, 124

    si krahė i rrahėm rremat fluturim

    dhe rrugėn nisėm majtas duke u prirė.

    Dhe ja, shoh natėn yjet plot shkėlqim 127

    tė polit tjetėr, ylli i polit tonė

    nė ujė u zhyt tė detit pa mbarim.

    Plot pesė herė botėn e ndriēon, 130

    plot pesė herė hėna krejt u nxi

    qė kur shtegtimin varka po vazhdon.

    Por befas para shoh nė largėsi 133

    njė goxha mal. Jo, kurrė s’kisha parė

    njė mal si ky, tė madh e kaq tė zi.

    Nė vaj pėr ne u kthye gėzimi i parė: 136

    nga tokė e re njė shakullimė u ngrit,

    me vete varkėn pasi pati marrė,

    tri herė tok me ujėt u vėrtit, 139

    tė katrėn herė pupėn ngre pėrpjetė,

    pėrposh e zhyt dhe, pasi na godit,

    siē desh Dikush, ne na mbulon me det". 142

    _______________________________________

    V. 9. Prato - Qytezė e vogėl nėn sundim tė Firences. E pakėnaqur nga ky sundim, ajo uron qė Firencja tė pėsojė fatkeqėsi. V.26. kur ai botėn gjithandej ndriēon - Dielli nė verė. V. 28. mishkonja mizėn kur zėvendėson - Nė mbrėmje. V. 34-39. Si ai qė hakun - profeti Elia u ngjit para syve tė profetit Elize me njė qerre tė zjarrtė nė qiell. Arinjtė i shqyen fėmijėt qė ai mallkoi nga qė ishin tallur me tė. V. 54. ku me vėllanė - Djemtė e Edipit, Eteokli dhe Poliniku, vranė njėri tjetrin. I dogjėn bashkė mbi njė turrė drush. V. 56. Uliks e Diomed - Heronj grekė tė luftės sė Trojės. Bashkėpunuan si nė beteja, ashtu edhe nė dhelpėritė e tyre. V. 58-60. Kali - Kali i drunjtė, brenda tė cilit u fshehėn Uliksi dhe luftėtarė tė tjerė grekė. Trojanėt e futėn nė qytetin e tyre duke sjellė shkatėrrimin e tij. V. 6l. Deidamia - E bija e mbretit Likomed tė Skirės, u dashurua pas Akilit. Nė shtėpinė e tė jatit tė saj u fsheh Akili, i veshur si grua, qė tė mos shkonte nė Trojė. Uliksi dhe Diomedi e zbuluan me anė tė njė dredhie dhe e morėn me vete nė luftėn e Trojės, ku ai gjeti vdekjen. V. 63. Palada - Statuja e Athinasė nė Trojė, e cila u vodh me dredhi nga Uliksi dhe Diomedi. V. 82. lavdi u thura me tė lartin varg - Nė veprėn e tij "Eneida". V. 84. i madhi endacak - Plini Plak (shek. I para e.s.) dhe Solini (shek. III i erės sonė) tregojnė njė legjendė, sipas tė cilės Uliksi me t’u kthyer nė Itakė u nis pėrsėri pėr nė lundrim, duke dalė nė oqeanin Atlantik. Ai themeloi Lisbonėn (Ulisipin) dhe vdiq gjatė njė shtrėngate nė bregun perėndimor tė Afrikės.V. 91. Circea - Magjistare e bukur qė i kthente njerėzit nė kafshė. Kur Uliksi po kthehej nga Troja nė atdhe, pas shumė endjesh nėpėr det, zbriti nė bregun ku banonte Circea. Ajo i ktheu shokėt e Uliksit nė kafshė. Por pastaj u ktheu pėrsėri pamjen njerėzore dhe duke rėnė nė dashuri me Uliksin e mbajti atė njė vit pranė vetes. V. 92. Gaetė - Mali i Circeas (tani Monte-Ēirēelo) ėshtė afėr atij vendi, ku Eneu varrosi mėndeshėn e tij Kajeta, duke e quajtur kėtė vend me emrin e saj - Gajetė (nė breg tė detit Tirren). V. 94-l02. as djali - As dashuria pėr djalin, nderimi pėr babain dhe as dashuria "pėr Penelopėn plot gėzim tė qetė" nuk mundėn ta pėrmbanin, pas kthimit nė atdhe nga Troja, qė tė nisej pėrsėri nė udhėtim. V. l04. ishullin sard - Ishullin e Sardenjės. V. l08. qė Herkuli - Sipas mitologjsė antike, nė tė dy anėt e ngushticės sė Gjilbralatarit Herkuli nguli dy shtylla si cak pėr lundėrtarėt. Kėto janė: Kepi Kalne (Gjilbraltari) nė bregun evropian dhe Kepi Abila nė bregun afrikan. V. ll0. Sevilja - Qytet nė Spanjė, nė rrafshultėn e Guadalkivirit. V. lll. Seta - (tani Seuta) - Liman nė Kepin Abila. V. ll7. qė prapa diellit - Hapėsira e pamatur dhe e mbuluar me det nė perėndim. V. l26. dhe rrugėn nisėm majtas ...- Duke ndjekur drejtimin nė jug-lindje tė Gjilbraltarit. V. l27-l29. shoh natėn yjet plot shkėlqim - Uliksi tregon se sheh yjet e hemisferės jugore, ndėrsa ata tė hemisferės veriore ("ylli i polit tonė nė ujė u zhyt tė detit pa mbarim") nuk i sheh. Kjo do tė thotė se ai bashkė me shokėt kishin kaluar Ekuatorin. V. l30-13l. Plot pesė herė botėn e ndriēon - Pesė herė u ndriēua hėna, pesė herė ajo lėshoi dritė mbi tokė. Domethėnė kanė kaluar pesė muaj qė nga fillimi i shtegtimit. V. 134. njė goxha mal - mali i Purgatorit. V. l42. siē desh Dikush - Siē desh Zoti, i cili ua ka ndaluar tė gjallėve qė t’i afrohen malit tė Purgatorit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arturo : 24-08-2004 mė 11:33

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dante Aligieri





    KAQ E NJERĖZISHME





    Kaq e njerėzishme dhe e dlirėt duket

    Me njerėz Zonja ime kur pėrshėndetet,

    Sa gjuh' e tyre ngrin e goja meket,

    Guxim s'ka syri qė ta shohė e tutet.



    Baret ajo dhe ndjen si e lėvdojnė

    Me mirėsi t'pėrkorėt e mbuluar,

    Nga qiejt ngjan tė jet' ajo dėrguar

    T'i thonė tokės ē'mrekulli sajojnė.



    Nga sytė e saj buron aq ėmbėlsi,

    Tė jep aq endje duke e soditur

    Sa vesh e merr kush vetėm e provon.



    Nga buzėt ngjan se jashta saj lėshon

    Njė shpirt tė butė e dashuri-selitur

    Qė shpirtit tėnd i thotė: Psherėti!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arturo : 24-08-2004 mė 11:32

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Dante Aligieri (1265-1321)
    Nga Veshtrusja nė forumin Shkrimtarė tė huaj
    Pėrgjigje: 66
    Postimi i Fundit: 05-11-2012, 15:22
  2. Pėrkthimi, ē'ėshtė ai ?
    Nga oiseau en vol nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 45
    Postimi i Fundit: 12-03-2006, 12:54
  3. Komedia hyjnore e Dantes dhe letėrsia muslimane
    Nga Klevis2000 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 27-12-2005, 09:47
  4. Nje dritare burgu - Petrit A. Velaj
    Nga Veshtrusja nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 51
    Postimi i Fundit: 21-04-2005, 20:48
  5. Mjegulltķ
    Nga drini_nė_TR nė forumin Ditari i meditimeve
    Pėrgjigje: 43
    Postimi i Fundit: 23-11-2003, 07:10

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •