Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 12 prej 12
  1. #1
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Vlera e vdekjes

    VLERA E VDEKJES

    Me tė vėrtetė falėnderimi i takon Allahut s.v.t., Atė e falėnderojmė, te Ai mbėshtetemi dhe prej Tij falje kėrkojmė, te Allahu kėrkojmė mbrojtje prej tė keqes sė shpirtrave tanė dhe prej veprave tona tė kėqija. Kė e udhėzon Allahu nė rrugėn e drejtė, askush nuk mund ta dėrgojė nė humbje, ndėrsa kė e lenė Allahu nė humbje, pėr tė nuk ka udhėzues.

    "O besimtarė! Kijeni frikė Allahun ashtu siē i takon Atij dhe vdisni vetėm duke qenė muslimanė!"

    Nuk do doja tė shtoj tjetėr nė lidhje me kėtė temė, pėrveē se disa hadithe tė besueshme (sahih), ajete kuranore dhe thėnije tė dijetarėve tė ndershėm qė tė kemi mundėsi tė pėrfitojmė dhe tė veprojmė sipas tyre.


    -VDEKJA ĖSHTĖ DHURATĖ E BESIMTARIT! (hadith)
    -
    NJERIU I URREN DY GJĖRA:
    E URREN VDEKJEN,NDĖRSA AJO ĖSHTĖ MĖ E MIRĖ PĖR TĖ SE SA SPROVAT DHE URREN PASURINĖ E VOGĖL DHE MODESTE, NDĖRSA ME TĖ MĖ LEHTĖ DO TĖ JAPĖ LLOGARINĖ! (AHMEDI)

    -DUNJAJA ĖSHTĖ KARAKTERIZUAR PREJ DIJETARĖVE (MUSLIMI, TIRMIDHIU, IBN MAXHE DHE AHMEDI) SI:” BURG PĖR BESIMTARIN,NDĖRSA XHENNET PĖR JOBESIMTARIN!”

    -TRANS. EBU KATADE,SE PĖRSKAJ TĖ DĖRGUARIT s.a.v.s.,KALOI NJĖ XHENAZE,ME Ē’RAST AI KONSTATOI:
    ”AI I CILI ĖSHTĖ REHATUAR DHE NGA I CILI JANĖ REHATUAR TĖ TJERĖT!”
    NJERĖZIT PREZENT PYETĖN:
    ”O I DĖRGUARI I ALLAHUT,KUSH ĖSHTĖ AI QĖ ĖSHTĖ REHATUAR DHE KUSH ĖSHTĖ AI PREJ TĖ CILIT JANĖ REHATUAR?”
    U PĖRGJIGJ:”
    “ROBI BESIMTAR ME VDEKJE ĒLIROHET NGA VĖSHTIRĖSITĖ E DUNJASĖ,NDĖRSA NGA ROBI JOBESIMTAR,ME VDEKJEN E TIJ ĒLIROHEN(NGA E KEQJA E TIJ) NJERĖZIT, QYTETET, DRUNJTĖ DHE KAFSHĖT!”(BUHARIU)

    -PĖRKUJTONI SA MĖ SHUMĖ ATĖ QĖ I NDĖRPRENĖ KĖNAQĖSITĖ (VDEKJEN)! (TIRMIDHIU)

    -ABDULLAH b.OMERI r.a.,trans. SE I DĖRGUARI I ALLAHUT s.a.v.s.,ishte pyetur:
    ”O I DĖRGUARI I ALLAHUT, KUSH JANĖ BESIMTARĖT MĖ TĖ MENĒUR?”
    ISHTE PĖRGJIGJUR:
    ”ATA TĖ CILĖT MĖ SĖ SHPESHTI PĖRKUJTOJNĖ VDEKJEN DHE TĖ CILĖT JANĖ MĖ TĖ PĖRGATITUR PĖR TĖ,ATA JANĖ MĖ TĖ MENĒURIT!” (IBN MAXHE)

    -PAVLERĖN E KĖSAJ BOTE NUK E ZBULON ASGJĖ MĖ SHUMĖ SE VDEKJA. SECILIT I CILI QĖ KA PAK MENĒURI, AJO NUK I LĖ ASPAK HAPĖSIRĖ QĖ T’I GĖZOHET KĖSAJ BOTE. SA HERĖ QĖ PERSONI TA PĖRKUJTOJĖ VDEKJEN, KJO BOTĖ DHE GJITHĖKA KA NĖ TĖ, NĖ SYTĖ E TIJ BĖHEN TĖ PAVLEFSHME!(HASAN EL BASRIU)


    -ALLAHU S.V.T. THOTĖ:
    “LĖRI (MUHAMMED) ATA, TĖ HANĖ, TĖ DĖFREHEN DHE T’I PREOKUPOJĖ SHPRESA (SE DO TĖ JETOJNĖ SHUMĖ), E MĖ VONĖ DO TA KUPTOJNĖ! (HIXHR,3)


    -Shėnon Ebu Nuajmi dhe El-Bejhekiu nė “Shuabul-Iman” nga Enesi r.a. i cili thotė: Ka thėnė Pejgamberi s.a.v.s., : “Vdekja ėshtė shpagim pėr ēdo musliman”. Ibnul Arabiu thotė se ėshtė hadith i vėrtetė (sahih). Ndėrsa Imam Kurtubiu thotė se vdekja ėshtė shpagimi pėr shkak tė fatkeqėsive dhe dhembjeve qė pėrjeton njeriu nė momentin e vdekjes. I Dėrguari i Allahut s.a.v.s., thotė: “Nuk ka musliman tė cilin e godet ndonjė pakėnaqėsi (e keqe, fatkeqėsi) qoftė edhe ndonjė gjemb apo diē mė e vogėl se ajo e qė Allahu mos t’ia mbulojė me tė gabimet dhe tė metat e tij!” (Buhariu 111/10) dhe (Muslimi 2571). Kur pėr njė tė keqe tė vogėl Allahu i falė mėkatet e muslimanit, atėherė ēfarė mendon pėr vdekjen dhe agonitė e saj qė janė mė tė vėshtira dhe mė tė rėnda se 300 goditje me shpatė?!.

    Ibėn El-Mubareku pėrmend nė librin e tij “Ez-Zuhd” dhe Ibėn Ebi Ed-Dunja nga Mesruki i cili kishte thėnė: “Nuk kam patur lakmi askėnd, pėrveē njė besimatar nė varrin e tij, sepse ai ėshtė i mbrojtur nga dėnimi i Allahut dhe i qetė nga fatkeqėsitė dhe hallet e kėsaj bote!”.

    Kurse Ibėn Ebi Shejbeh e tregon nė kėtė version: “Nuk ka diē mė tė mirė pėr besimtarin se varri i tij. Aty do jetė i qetė nga hallet, problemet, brengat dhe fatkeqėsitė e kėsaj bote dhe do jetė i mbrojtur nga dėnimi i Allahut!”

    Lus Allahun s.v.t. qė tė pėrfitojmė nga kjo temė qė tė jemi edhe ne prej atyre qė mendojmė sa mė shumė pėr vdekjen dhe tė jemi prej tyre qė pregaditemi pė tė AMIN!

    Selam alejkum we rahmetullahi we berekatuhu nga vėllau i juaj Ramazani.

  2. #2
    yep Maska e Izadora
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Vendndodhja
    ne zemren e atij qe ka "zemer"
    Postime
    8,060
    Faleminderit
    18
    18 falenderime nė 16 postime
    “Nuk ka diē mė tė mirė pėr besimtarin se varri i tij. Aty do jetė i qetė nga hallet, problemet, brengat dhe fatkeqėsitė e kėsaj bote dhe do jetė i mbrojtur nga dėnimi i Allahut!”
    Me falni per sinqeritetin por kjo sikur eshte thirje per harakiri .
    Jeto sot se neser nuk i dihet

  3. #3
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Izadora Lexo Postimin
    Me falni per sinqeritetin por kjo sikur eshte thirje per harakiri .
    Selam alejkum motėr Izadora!

    Pa asēfarė kundėrshtimi deshta me tė pyetur se, a ka mundėsi me ma sqaruar se ēka don me thanė " harakiri "? Kėshtuqė, me e kuptuar se ku ėshtė gabimi i asaj qė ėshtė shkruar nga ana ime mė sipėr! Mbasi nuk mund qė ta kuptoj ( mungesa ime personale ), se ku kam gabuar dhe ma bėn hallall nė rastėse ėshtė gabim, edhepse nuk e kam thanė unė atė, por e pranoj mbasi e kam nxjer nė temė dhe e quaj veten tė fajshėm.Por pik sė pari deshta sqarimin e asaj fjale se nuk e kuptoj qėllimin dhe arsyen se pse ėshtė ashtu?

    Dhe sė fundi mund tė them se, ēka e kemi qėlluar ėshtė prej Allahut dhe ēfarė kemi gabuar ėshtė prej ne dhe prej shejtanit tė mallkuar.

    Subhaneke Allahume bihamdike, LA-ILAHE ILA ENTE ESTAGFIRUKE WE TEUBUILEK.

    Selam alejkum nga vėllau i juaj ramazani.

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-08-2006
    Vendndodhja
    askund
    Postime
    8,835
    Faleminderit
    58
    21 falenderime nė 19 postime
    izadora plas nga inati ti po do vdesesh nje dite
    prandaj sillu mire ne kete jete
    JO SEKS PARA MARTESE

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-12-2009
    Postime
    120
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga ramazan_it Lexo Postimin
    Selam alejkum motėr Izadora!

    Pa asēfarė kundėrshtimi deshta me tė pyetur se, a ka mundėsi me ma sqaruar se ēka don me thanė " harakiri "? Kėshtuqė, me e kuptuar se ku ėshtė gabimi i asaj qė ėshtė shkruar nga ana ime mė sipėr! Mbasi nuk mund qė ta kuptoj ( mungesa ime personale ), se ku kam gabuar dhe ma bėn hallall nė rastėse ėshtė gabim, edhepse nuk e kam thanė unė atė, por e pranoj mbasi e kam nxjer nė temė dhe e quaj veten tė fajshėm.Por pik sė pari deshta sqarimin e asaj fjale se nuk e kuptoj qėllimin dhe arsyen se pse ėshtė ashtu?

    Dhe sė fundi mund tė them se, ēka e kemi qėlluar ėshtė prej Allahut dhe ēfarė kemi gabuar ėshtė prej ne dhe prej shejtanit tė mallkuar.

    Subhaneke Allahume bihamdike, LA-ILAHE ILA ENTE ESTAGFIRUKE WE TEUBUILEK.

    Selam alejkum nga vėllau i juaj ramazani.
    ramazan_it a nuk e kupton qe ajo tallet, Mos ja ve veshin, ska pune tjeter, llomotit ketu ne forum.

  6. #6
    yep Maska e Izadora
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Vendndodhja
    ne zemren e atij qe ka "zemer"
    Postime
    8,060
    Faleminderit
    18
    18 falenderime nė 16 postime
    Citim Postuar mė parė nga ramazan_it Lexo Postimin
    Selam alejkum motėr Izadora!

    Pa asēfarė kundėrshtimi deshta me tė pyetur se, a ka mundėsi me ma sqaruar se ēka don me thanė " harakiri "? Kėshtuqė, me e kuptuar se ku ėshtė gabimi i asaj qė ėshtė shkruar nga ana ime mė sipėr! Mbasi nuk mund qė ta kuptoj ( mungesa ime personale ), se ku kam gabuar dhe ma bėn hallall nė rastėse ėshtė gabim, edhepse nuk e kam thanė unė atė, por e pranoj mbasi e kam nxjer nė temė dhe e quaj veten tė fajshėm.Por pik sė pari deshta sqarimin e asaj fjale se nuk e kuptoj qėllimin dhe arsyen se pse ėshtė ashtu?

    Dhe sė fundi mund tė them se, ēka e kemi qėlluar ėshtė prej Allahut dhe ēfarė kemi gabuar ėshtė prej ne dhe prej shejtanit tė mallkuar.

    Subhaneke Allahume bihamdike, LA-ILAHE ILA ENTE ESTAGFIRUKE WE TEUBUILEK.

    Selam alejkum nga vėllau i juaj ramazani.
    Ndoshta ngaqe i shohim me sy te kundert vlerat e vdekjes. Te gjithe jemi mysafir ne kete bote, pra ashtu sic erdhem ashtu do ikim.

    Pse njeriu gjen shpagim pas vdekjes, perse miresia e njeriut nuk gjen shpagim ne jete reale.

    Pse vdekja hymnizohet .
    Pse te kemi frike nga vdekja qe te bejm miresi dhe mos te kemi frike ti bejm dem njeri-tjetrit.

    E thashe "harakiri" "vetevrasje" , pasi une keshtu e kuptoi :
    Mjafton te jesh besimtar , pavarsisht se cfare ben, mjafton ne castet e fundit te kerkosh meshire dhe shkon tek bota e endrrave.
    Marrim kamikazet , edhe pse thirin zotin e tyre kur kryejn krimin, prap shkojne ne boten e bukur.
    Ku eshte drejtesia e zotit ketu ??





    Ps.IQ jo cdo postim eshte tallje o njeri !
    Jeto sot se neser nuk i dihet

  7. #7
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    [QUOTE=Izadora;2647560]Ndoshta ngaqe i shohim me sy te kundert vlerat e vdekjes. Te gjithe jemi mysafir ne kete bote, pra ashtu sic erdhem ashtu do ikim.

    Ėshtė e vėrtetė qė vlerat e vdekjes i shohim me me sy tė kundėrt, sepse un i shoh sipas Islamit, kurse ju sipas mendimit tuaj personal dhe kjo ėshtė mesiguri e kundėrt.Shkaku ėshtė i qartė se unė tė kam sjellur argumente kurse ju e keni dhanė vetėmm se mendimin tuaj, e kjo nė Islam nuk ėshtė e pranuar. Unė e mar at qė kanė argumente se nė Ditėn e Gjykimit vlerat vlerėsohen vetėm se me argumente dhe jo me ndjenjat, apo mendimet personale.

    Pse njeriu gjen shpagim pas vdekjes, perse miresia e njeriut nuk gjen shpagim ne jete reale.

    Njeriu gjen shpagim si nė kėtė jetė, por edhe nė jetėn tjetėr, nė rastėse ai i ka kryer obligimet qė ėshtė i ngarkuar nga Krijuesi i Ghithėsisė. Pra, ai qė e don Allahun s.v.t. nė dunja, ai ka kėnaqėsinė e kėsaj dunjasė dhe aq mė shumė nė Ahiret ku do tė takohet me tė dashurin e Tij s.v.t..

    Pse vdekja hymnizohet .
    Pse te kemi frike nga vdekja qe te bejm miresi dhe mos te kemi frike ti bejm dem njeri-tjetrit.

    E ke shum gabim se muslimani nuk ka frikė prej vdekjes, por e don vdekjen, por jo ashtu siē mendon ti se tė bėn vetvrasje, por tė pret kaderin e Allahut s.v.t.. Pėr sa i pėrket se ti bėjm dėm njėri - tjetrit ma sjell argumentin se unė kam cekur njė gjė tė tillė!!!

    E thashe "harakiri" "vetevrasje" , pasi une keshtu e kuptoi :
    Mjafton te jesh besimtar , pavarsisht se cfare ben, mjafton ne castet e fundit te kerkosh meshire dhe shkon tek bota e endrrave.
    Marrim kamikazet , edhe pse thirin zotin e tyre kur kryejn krimin, prap shkojne ne boten e bukur.

    Ti mbasi e kupton si vetėvrasje, unė them se e kuipton shum gabim, se askund nuk kam pėrmendur njė gjė tė tillė dhe e dimnė krejt muslimanėt se vetėvrasja ėshtė e ndalur ( HARRAM ).

    Sa i pėrket se mjafton tė jesh besimtar........Subhanallah, kėtiu po e kuptova sipas kėsaj fjale, se ju nuk praktikoni fenė dhe ja futni kot fjalės ashtu siē kju pėjqen juPor, e ke shumė gabim!!! Pse??? >>Sepse nuk na ke sjellur asnjė argument pėr kėtė qė thoni ju prej Zotit tė Gjithėsisė se kjo qė thoni ju ėshtė e vėrtetė, mbasi ne si muslimanė e dim se ēfarė obligimesh kemi nė kėtė botė pėr tė qenė tė kėnaqur kėtu dhe nė Ahiret.


    Ku eshte drejtesia e zotit ketu ??


    Drejtėsinė e ke nė Librin e Allahut dhe nė praktikėn e Profetit tė Tij s.a.v.s., mjafton me studiu oj motėr dhe mos u mir me fantazijat e tua, por merr dhe lexo nėqoftėse don shpėtim! Dhe jo vetėm lexo, por edhe praktiko! Dhe mos u mer me fjalė tė kota se pėr ēdo fjalė ke me dhanė pėrgjithsi nda Allahut s.v.t., se Ai na ka krijuar dhe tek Ai do kthehemi dhe kėtė gjė s'mund ta mohon askush. Pra, ki frikė Allahun dhe bindju urdhėrave tė Tij deri sa nuk tė ka ardhur vdekja.

    Selam alejkum tė gjitjė besimtarėve musliman.

  8. #8
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Selam alejkum we rahmetullahi we berekatuhu.

    Ilaēi i largimit nga lakmija e dunjasė ėshtė:

    " Tė pėrmendurit e vdekjes! "


    Pėrfitimi i pėrmendjes sė saj ėshtė:


    " Tė pregaditesh pėr tė, me veprat e tua! "


    Tre gjėra e pėrcjellin tė vdekurin dhe do cekim se kush janė ato:

    - E para, e tradhton para se me dal prej shtėpisė dhe ajo ėshtė " pasuria "

    - E dyta, e tradhton mbasi e fusin nė varr dhe ajo ėshtė " familja dhe tė dashurit e tij nė dunja "

    - E treta, ėshtė shum besnike se tradhton atė, bile i thotė: " Qysh kur linde ta kam dhėnė besėn se nuk tė tradhtoj deri nė Ditėn e Gjykimit, kur tė dalim para Allahut s.v.t., bashkė me ty! Dhe kjo ja vlen tė pėrmendet se ėshtė vepra jote ( e mirė, apo e keqe ).


    Vlen tė pėrmendet edhe kjo se, ēdo person nė varin e tij do tė ketė njė shok. Nė rastėse ky ėshtė shok i mirė, ai do tė kalojė mirė, por nė rastėse ky shok ėshtė i keq, ka me kaluar shumė keq!

    A e dini se kush ėshtė ky shok???

    Ėshtė vepra e juaj qė keni bėrė bė dunja, pra zgjedhni shokun e juaj para se t'ju vijė " meleku i vdekjes " O ju besimtarė dhe mos vdisni pėrveēse si Muslimanė.
    Allahu s.v.t., na e mundėsoft kėtė inshallah, qė ta kemi pėrfundimin e mirė dhe tė vdesim me Teuhid ( Monoteizėm - Njehsim ) Ja Rabul Alemin, Amiiin.

    Subhaneke Allahume Bihamdike, La-ilahe Ila-ente Estagfiruke We Teubuilek.

    Esselamu alejkum we rahmetullahi we berekatuhu.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ramazan_it : 23-03-2010 mė 09:00

  9. #9
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shtrydhja nė varr


    Mewsū’etul-alameh, el-Imām, Muxheddidil-asr, Nāsirid-Dīn el-Albanī, vėll.9, f.159-160

    Pyetėsi: Ai tha nė Musned ... hadithi i Hudhejfes, i cili tha:”Ishim me pejgamberin ( صلى الله عليه و سلم ) gjatė njė funerali. Kur mbėrritėm te varri, ai u ul nė kėrcinjtė e tij dhe nisi tė shikonte nė tė (varr), pastaj tha:’Besimtari shtrydhet nė tė njė herė ashtu qė hemā’il e tij shtypen, kurse mosbesimtari mbulohet me Zjarr’”.
    Ai tha se hemā’il janė damarėt e testiseve. Ēka do tė thotė “... damarėt e testiseve tė tij shtypen”?

    Shejh Albani: Kjo ėshtė njė shprehje qė tregon ashpėrsinė e ndėshkimit. (Pėrmbledhėsi i librit tha:”Dmth, brinjėt e tij shtrydhen aq shumė, saqė edhe testiset do tė ndikohen nga kjo”.)

    Pyetėsi: Domethėnė, besimtari do tė shtrydhet deri nė atė pikė?

    Shejh Albani: (Po) Dhe brinjėt e tij do tė gėrshetohen. Kurrkush s’do tė shpėtojė nga kjo, bile as Sa’d ibn Muadh, siē tha ai ( صلى الله عليه و سلم ) nė disa hadithe tė vėrteta.

    Pyetėsi: Domethėnė, ai do tė ndjejė dhimbje nga kjo shtrydhje?

    Shejh Albani: ... pa dyshim. Kur brinjėt gėrshetohen, kjo ėshtė njė dhimbje e madhe, por nuk vazhdon. Njė shtrydhje, pastaj gjithēka kthehet nė gjendjen natyrale. Nėse ai ka qenė person i drejtė, atėherė (do tė jetė nė gjendje tė) njeri i mirė; nėse ka qenė person i keq, atėherė (do tė jetė nė gjendje tė) njeri i keq, siē kemi shpjeguar se nė varr ēelet njė dritare pėr tė vdekurin.

    Pyetėsi: Domethėnė, s’mund t’i shpėtosh kėsaj?

    Shejh Albani: (Jo) S’mund t’i shpėtosh kėsaj.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  10. #10
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Udhėtimi i shpirtit mbas vdekjes - Lumturia nė ndėrmjetėzėn mes dy botėve


    Kitab er-Ruh e Ibn el-Kajjim

    « O shpirt i paquar, kthehu te Zoti yt, i kėnaqur dhe i kėnaqshėm. Hyr te robėrit e Mi. Hyr nė xhenetin Tim » (el-Fexhr, 27-30)

    Varri ... Varri ėshtė njė fjalė qė ngjall frikė. Ne mėrzitemi, kur ajo pėrmendet, por s’jemi tė vetėdijshėm pėr kėnaqėsinė qė gjendet aty. Vėrtet, lumturia e varrit ėshtė mė e mirė sesa ēka mund tė ofrojė kjo botė. I Dėrguari (salallahu alejhi ue selam) tha:

    “Kur besimtari tė vdesė, atij i vijnė engjėjt e mėshirės. Kur tė merret shpirti i tij, ai vendoset nė njė copė tė bardhė mėndafshi dhe mbartet deri te porta e qiellit. Ata thonė: ‘Kurrė s’kemi ndjerė aromė mė tė kėndshme sesa kjo!’ Shpirti i tij pyetet: ‘Si ėshtė filani? Si ėshtė filani?’ Do tė thuhet: ‘Lėreni tė pushojė. Ai sapo ka ardhur nga vuajtjet e dunjasė!’”

    Varri apo ndėrmjetėza ėshtė faza e tretė e ekzistencės njerėzore. E para ėshtė faza e mitrės sė nėnės, me krejt kufizimet dhe tri errėsirat qė ajo pėrmban. E dyta ėshtė faza e kėsaj bote nė tė cilėn rritemi, tė cilėn e njohim dhe nga e cila e marrim tė keqen a tė mirėn dhe ėshtė mjet drejt lumturisė apo mjerimit. Faza e tretė ėshtė faza e ndėrmjetėzės, e cila ėshtė mė e gjerė sesa faza nė tė cilėn tash po jetojmė – faza e dunjasė. E katėrta dhe e fundit ėshtė faza e gjithmonshme, e cila pėrbėhet nga xheneti dhe Zjarri. Mbas kėsaj, s’ka fazė tjetėr, sepse kjo ėshtė faza e pėrjetėsisė.

    Ajo nė tė cilėn kemi mbėrri dhe qė po na intereson tash ėshtė faza e tretė, fusha e ndėrmjetėzės mes botėve. Kjo ėshtė e para nga fazat e jetės sė pėrtejme. Nė tė, shpirtrat janė tė ndarė nė dy grupe: njėri qė dėnohen dhe burgosen, tė shushatur nga dėnimi prej ēdo gjėje tjetėr, siē ėshtė vizitimi ose takimi me njėri-tjetrin; dhe grupi tjetėr qė ėshtė nė lumturi, grupi i dytė, i cili po na intereson kėtu.

    Shpirtrat e ēliruar tė atyre qė janė nė lumturi, e vizitojnė njėri-tjetrin dhe diskutojnė pėr atė qė ndodhi nė botėn qė e lanė si dhe pėr njerėzit e asaj bote. Ēdo shpirt shoqėrohet me ata qė vepruan nė mėnyrė tė ngjashme me tė. Shumė njerėz kanė parė ėndrra qė e tregojnė kėtė. Njė ėndėrr e kėtillė ėshtė shėnuar nga Salih bin Beshir, i cili tha:

    “Pashė ‘Ata es-Sulemin nė ėndėrr, mbasi ai vdiq, dhe i thashė: ‘Allahu tė mėshiroftė! Ti hoqe shumė nė dunja!’ Ai u pėrgjigj: ‘Pasha Allahun, kjo u pasua me lumturi e kėnaqėsi tė pafund’. Pyeta: ‘Nė ēfarė pozite je?’ U pėrgjigj: ‘Me ata qė i bekoi Allahu ndėr pejgamberėt, tė sinqertėt, shehidėt dhe tė drejtėt’”.

    Allahu i patėmeta thotė:

    « Kushdo qė i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit, ata do tė jenė me ata qė Allahu i ka bekuar – pejgamberėt, tė sinqertėt, shehidėt dhe tė drejtėt. Sa shokė tė mirė qė janė ata! » (en-Nisa, 69)

    Shpirtrat qė janė nė lumturi, e gėzojnė kėtė gjendje qė nga momenti i vdekjes. Tashmė e sqaruam kėtė nė mėnyrė tė detajuar dhe e vėrtetuam me hadith tė shėndoshė.

    Kur besimtari ėshtė duke vdekur, atij i vijnė engjėjt dhe i flasin atij dhe ai, po ashtu, u flet atyre, pa qenė tė vetėdijshėm pėr kėtė njerėzit e pranishėm pėrreth tij. Shpirti ka mall pėr tė takuar Allahun dhe e lė trupin lehtėsisht. Pastaj, engjėjt e bartin te qiejt dhe nga ai shpėrndahet njė aromė e kėndshme, e cila ndjehet nga krejt engjėjt dhe shpirtrat e dėlirė e tė ēliruar tė qiellit. Ata e pyesin shoqi-shoqin pėr kėtė aromė tė kėndshme. Tė afėrmit dhe shokėt mė tė mirė tė tij qė kanė qenė me tė nė dunja, ngarendin pėr tek ai. Ata qė janė nisur para tij pėr nė botėn tjetėr, grumbullohen rreth tij duke e pyetur pėr lajmet e dunjasė dhe pėr ata qė janė nė tė. Pastaj, engjėjt e ēojnė lart shpirtin nga qielli nė qiell dhe ēdo engjėll nė ēdo qiell nėpėr tė cilin kalon lutet qė ai te jetė i bekuar. Ai kėnaqet me pėrgėzimet mė tė ėmbla e mė tė hijshme. Pastaj, shpirti ndalet para Mbretit tė Plotfuqishėm, e lavdėruar qoftė shkėlqesia e Tij!

    Ai i thotė shpirtit:

    ‘Mirėseardhje pėr shpirtin e mirė dhe pėr trupin qė e la’.

    Kur Zoti i plotfuqishėm mirėpret diēka, atėherė gjithēka e mirėpret atė dhe ēdo kufizim mėnjanohet nga ajo.

    Pastaj, Ai thotė:

    ‘Tregojani vendin e tij nė xhenet dhe nderin e bekimet qė i kam pėrgatitur pėr tė’.

    Pastaj, engjėjt e kthejnė poshtė nė tokė, nė mėnyrė qė ai tė shohė trupin e vet tek lahet dhe ata vazhdojnė bisedėn, ndonėse tė gjallėt s‘mund ta dėgjojnė.

    Engjėjt luten/falen pėr shpirtin e besimtarit nė qiej ashtu siē ia falin xhenazen njerėzit nė tokė. Nė fund, trupi varroset dhe shpirti kthehet nė mes trupit dhe qefinit. Ky kthim nuk nėnkupton lidhjen e njėjtė qė trupi kishte nė kėtė botė. Bile, kjo s’ėshtė as lidhja e njėjtė qė kishte gjatė gjendjes sė gjumit e as lidhja qė kishte nė gjendjen e pushimit. Ky kthim ėshtė i veēantė pėr marrjen nė pyetje, siē e sqaruam tashmė.

    Pastaj, siē pėrmendėm mė herėt, dy engjėjt, Munker dhe Nekir, zbresin dhe e marrin nė pyetje. Pas kėsaj, ēelet njė derė pėr te Zjarri dhe atij i thuhet:

    ‘Shih! Ky do tė ishte vendi yt nė Zjarr, sikur tė rebeloheshe kundėr Allahut, dhe Allahu ta ka zėvendėsuar me vendin nė xhenet. Pastaj, kjo derė mbyllet dhe ēelet njė tjetėr pėr nė xhenet dhe ai e sheh vendin e vet aty. Kjo derė mbetet e ēelur deri nė Ditėn e Ngritjes. Diēka nga aroma dhe nga e kėndshmja e xhenetit e mbėrrijnė atė dhe varri i bėhet i gjerė. Ai fle i paquar, sikur tė ishte nė njė nga livadhet e xhenetit.'

    Gjerėsia, drita dhe blertėsia nė tė cilėn besimtari mbetet nga koha e vdekjes sė tij deri nė Ditėn e Ngritjes, s’ėshtė e njėjtė me atė qė ne e njohim. Sikur i gjalli tė
    ēelte njė varr, ai s’do tė gjente kurrfarė gjerėsie, drite apo blertėsie. Ai s’do tė gjente as derėn e ēelur, ai do tė mund tė shihte xhenetin. Ai nuk e sheh lumturinė apo dėnimin. Vetėm njeriu i vdekur ėshtė i vetėdijshėm pėr kėto gjėra dhe i sheh ato. Allahu i patėmeta, nėpėrmjet urtėsisė sė Tij, ka fuqi ta fshehė kėtė nga tė gjallėt.

    Dėshmi pėr kėtė ėshtė fakti se ka edhe tė tjera krijesa – si xhinėt – qė jetojnė me ne nė tokė. Ata bisedojnė me zė tė ngritur mes nesh, por ne as nuk i dėgjojmė, as nuk i shohim. Pati engjėj qė luftuan me besimtarėt (nė Bedr) dhe vranė mosbesimtarė e u bėrtitėn, por muslimanėt nuk i dėgjonin e as nuk i shihnin. Xhibrili i vinte pejgamberit (salallahu alejhi ue selam) nė mes njerėzve dhe ata nuk e shihnin apo dėgjonin.

    Kur njeriu ėshtė pranė vdekjes, engjėlli e zgjat dorėn e tij dhe e kap atė, i flet atij dhe pastaj ai del jashtė. Njė dritė si rrezja e diellit dhe njė aromė e kėndshme i del shpirtit. Pastaj, ai ngrihet mes radhėve tė engjėjve, por ata qė janė aty, nuk mund ta shohin apo ta ndjejnė kėtė. Ai merret nė pyetje, dėnohet, rrihet, klith e rėnkon. Krejt kjo ndodh ndėrsa ai ėshtė i vdekur dhe familjen e ka pėrreth vetes, por ata as nuk dėgjojnė e as nuk e shohin kėtė. Ėndėrruesi ėndėrron dhe kėnaqet nė ėndrrėn e tij apo torturohet nga ajo, kurse dikush qė ėshtė zgjuar pranė tij, nuk mund ta marrė me mend kėtė.

    Allahu i lartėsuar u ka dhėnė objekteve tė palėvizshme vetėdije dhe perceptim nėpėrmjet tė cilave ato e madhėrojnė Allahun. Gurėt rrokullisen nga frika ndaj Tij. Malet dhe drurėt i bien nė sexhde. Guralecėt, uji dhe bimėt e lartėsojnė Atė. Krejt kjo ndodh ndėrsa ne nuk jemi tė vetėdijshėm pėr kėtė.

    Allahu i patėmeta thotė:

    « S’ka gjė qė nuk e madhėron Allahun, por ju nuk e kuptoni kėtė » (el-Isra, 44)

    Sahabėt e pejgamberit (salallahu alejhi ue selam) e dėgjuan ushqimin qė po hahej tek madhėron Allahun. Kjo ndodhi sepse sahabėt kishin zemra tė ēiltra, ēka nuk ėshtė e pranishme te ne sot. Krejt kėto gjėra janė pjesė e botės sonė dhe megjithatė ne s’dimė gjė rreth kėsaj. Nuk ėshtė e tepėrt tė nxjerrim nė pėrfundim edhe pavetėdijen tonė rreth gjėrave tė botės sė pėrtejme.

    Njė ilustrim i lumturisė sė ndėrmjetėzės mes dy botėve gjendet nė fjalėt e tė Dėrguarit tė Allahut (salallahu alejhi ue selam), lidhur me shehidllėkun.

    Ai tha:

    “Shehidi pranon gjashtė gjėra tė mira nga Allahu:

    - Ai e fal atė posa gjaku i tij tė derdhet dhe i tregon atij vendin e tij nė xhenet;
    - Ai e mbron atė nga dėnimi i varrit;
    - Ai i jep siguri nga Tmerri me i madh,
    - Ai i vendos nė kokėn e tij njė kurorė dinjiteti, njė rubin i sė cilės ėshtė mė i vlefshėm se krejt kjo botė me gjithė ēka ka nė tė;
    - Ai e marton atė me shtatėdhjetedy hyri syzeza dhe


    Ai, po ashtu, ka thėnė:

    “Kur vėllezėrit tuaj vriten (nė fushėbetejė), Allahu i vendos shpirtrat e tyre nė tufat e zogjve tė gjelbėr, tė cilėt shkojnė te lumenjtė e xhenetit, hanė nga frutat e tij dhe strehohen nė llambat e arta, nė hijen e Fronit. Kur ata tė kenė pėrjetuar ėmbėlsinė e ushqimit e tė pijes dhe mirėpritjen e shkėlqyer, thonė: ‘Sikur ta dinin vėllezėrit tanė ēka ka bėrė Allahu pėr ne, ata kurrė s’do ta linin xhihadin e as qė do tė flisnin pėr luftėn jofetare’. Allahu i lartėsuar thotė: ‘Do t’ua pėrcjell kėtė pėr ju’”.

    Pastaj, Allahu i patėmeta i shpalli tė Dėrguari tė Tij (salallahu alejhi ue selam):

    « Mos i bėni hesap si tė vdekur ata qė u vranė nė rrugė tė Allahut. Ata janė tė gjallė dhe Zoti i tyre kujdeset pėr ta » (Aal Imran, 169)
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  11. #11
    Nuk ka faj pasqyra kur e Maska e Renato196
    Anėtarėsuar
    12-11-2010
    Vendndodhja
    Shqiperi Elbasan
    Postime
    39
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Izadora Lexo Postimin
    Me falni per sinqeritetin por kjo sikur eshte thirje per harakiri .
    Falenderim i takon vetem Allahut, qe me vdekjen ua uli kokat tiraneve dhe te pafeve! A nuk e di se besimtari i vertete eshte ai qe e pret me gezim takimin me Zotin e vet, Krijuesin e vet ?

  12. #12
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,777
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Jeta e varrit, pėr njerėzit e ndershėm


    Siē dihet, varri ėshtė stacioni i parė i udhėtimit nė Botėn tjetėr. Nga vetė natyra, njeriu e urren varrin dhe jetėn nė tė. Por, gjatė kėsaj teme, ne do tė zbulojmė gjėra tė cilat e bėjnė jetėn e varrit tė bukur pėr besimtarin.

    Edhe pse nė fund tė fundit ai ėshtė varr, Zoti e kthen atė nė njė kopėsht parajse pėr ata qė i janė frikėsuar Zotit, e kanė ruajtur veten nga harami dhe kanė vepruar punė tė mira.

    Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) i kėshillonte besimtarėt e parė, njėkohėsisht dhe neve, qė varret t'i vizitojmė shpesh. Vetė gruaja e tij, Aisheja, tregon qė Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) i vizitonte tė vdekurit e varrezave "Beki" shumė shpesh. Kjo varrezė, ndodhej shumė pranė shtėpisė ku banonte Profeti ( salAllahu alejhi ue selam).

    Sa herė qė shkonte tė vizitojė varrezat, Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) u drejtohej tė vdekurve me kėtė fjalė pėrshėndetėse: "Paqja e Zotit qoftė mbi ju, o banorė besimtarė tė kėtij vendi. Ju keni keni ardhur kėtu para nesh dhe nė dashtė Zoti, edhe ne do u bashkangjitemi."

    Me kėto fjalė, sikur Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) kėrkon tė na dėrgojė njė mesazh: Edhe pse janė tė vdekur, ata janė njerėz si ne, jetonin dhe kėnaqeshin me tė mirat e kėsaj bote. Ndryshimi ėshtė se ne jemi tė gjallė, ndėrkohė qė ata kanė vdekur. Prandaj nuk ka pėrse tė kemi frikė prej tyre.

    Nė fund, Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) shtonte: "O Zot! Na fal neve dhe banorėt e varrezės Beki!"

    Rreth jetės sė varrit, thotė dijetari i njohur Hasan El-basri: "Krijesat kurrė nuk kanė parė si dy netė: Nata e parė ėshtė nata kur do tė ngrysesh nė varr. Kurse nata e dytė ėshtė nata e nesėrme, nata e ringjalljes nė Ditėn e Kijametit."

    Kėshtu, sipas Hasan El-basri, nata e parė ėshtė ajo natė kur do tė befasohesh me takimin e dy melekėve tė llogarisė nė varr. Ndėrkohė qė nata e dytė fillon me ringjalljen dhe marrjen e librave nė dorėn e djathtė ose tė majtė.

    Padyshim qė njerėzit e mirė dhe tė ndershėm, do tė jenė nė shoqėrinė e melekėve, tė cilėt i pėrgėzojnė me xhenet dhe kėnaqėsi tė pėrhershme.

    Thotė Zoti nė Kuranin famėlartė: "A ėshtė njėlloj si ai qė Allahu ia ka hapur kraharorin pėr tė pranuar Islamin, duke qenė kėshtu nė dritėn e Zotit tė vet." (Zumer 21)

    "O ju qė besuat, ruajuni Allahut dhe besoni nė tė Dėrguarin e Tij (Muhamedin), se Ai do t’ju dhurojė pjesė tė dyfishtė nga mėshira e Vet, do t’ju japė dritė, me ndihmėn e sė cilės do tė ecni dhe do t’ju falė; Allahu ėshtė Falės dhe Mėshirėplotė." (Hadid 28)

    "A barazohet i vdekuri qė Ne e ngjallėm dhe i dhamė dritė me tė cilėn ecėn midis njerėzve, me atė qė ėshtė nė errėsirė e nuk mund tė dalė prej saj?! Kėsisoj, jobesimtarėve u duken tė bukura veprat qė bėjnė." (En'am 122)

    Nata e parė nė varr, do tė jetė nata mė e bukur pėr besimtarėt dhe njerėzit e ndershėm, pasi do tė jenė nė zijafetin e Allahut tė madhėruar.

    Nė njė hadith, Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) thotė: "I vizitoni varret, pasi ato u kujtojnė jetėn tjetėr."

    Sa herė qė tė shohėsh njė xhenaze, ėshtė mirė qė t'a shoqėrosh, t'i falesh xhenazen dhe tė presėsh derisa tė pėrfundojė varrimi. Shpėrblimi i njė vepre tė tillė, ėshtė shumė i madh. Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) thotė: "Kush shoqėron njė xhenaze derisa varroset, do tė kthehet me shpėrblim sa dy male."

    Disa fakte dhe njohuri rreth tė vdekurve nė varre.

    1 – Tė vdekurit nė varre i dėgjojnė tė gjallėt. Njė ndėr argumentet pėr kėtė, ėshtė se Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) na ka urdhėruar qė kur tė vizitojmė njė varrezė, tė themi:"Paqja qoftė mbi ju banorė tė kėtij vendi!"

    Pasi muslimanėt fituan nė betejėn e Bedrit, Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) u foli kufomave tė jomuslimanėve tė vrarė, duke u thėnė: "A e gjetėt tė vėrtetė premtimin e Zotit, pasi unė e gjeta tė tillė..."

    Umeri ndėrhyri dhe e pyeti: "A tė dėgjojnė o i dėrguar i Allahut?!"

    Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) ia ktheu: "Pėr Zotin ti nuk mė dėgjon mė mirė se ē'mė dėgjojnė ata!"

    Nė njė hadith tjetėr tė transmetuar nga Buhariu, thuhet se kur familja e tė vdekurit shkojnė nė varreza pėr tė vizituar tė afėrmit e tyre, tė vdekurit i dėgjojnė hapat e tyre.

    2 – I vdekuri ngushėllohet dhe gėzohet kur tė afėrmit e tij tė gjallė e vizitojnė varrin e tij dhe luten pėr tė.

    Para se tė vdesė, Amr ibnul As, i porositi familjarėt e tij: "Pasi tė mė keni varrosur, qėndroni afėr varrit tim, pasi e kam qejf t'ju ndjej pranė."

    3 – Veprat e tė gjallėve, u tregohen dhe tė vdekurve nga familjarėt. Veprat tona tė mira, i gėzojnė tė vdekurit, ndėrkohė qė veprat e liga i zemėrojnė dhe dėshpėrojnė.

    4 – Shpirtrat e njerėzve tė mirė dhe tė ndershėm, e vizitojnė njėri-tjetrin nė varr. Prandaj, i dėrguari i Zotit i varroste njerėzit e dashur pranė njėri-tjetrit, ashtu siē bėri me Amru ibnul Xhemuh dhe Abdullah ibnu Hiram.

    Thotė Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) rreth xhenazes sė njerėzve tė mirė: "Kur xhenazeja vendoset nė tabut dhe e mbajnė njerėzit nė krahė, nėse ka qenė njeri i mirė thotė:"Mė shpejtoni mė shpejtoni pėr nė varr."

    Kjo, pasi ky njeri, menjėherė pas vdekjes ka filluar tė shohė dhe konstatojė nderimet qė i janė pregatitur nga Zoti.

    Personi qė e vendosi imam Buhariun nė varr, tregon: "Kur e vendosa nė varr, ndjeva qė era misk (lloj parfumi) kishte mbushur varrin."

    Disa njerėz tė mirė thonė qė varri flet!!! Por si mund tė flasė varri dhe ēfarė thotė?

    Kur njė njeri i mirė ndėrron jetė dhe varroset, varri i thotė: "Edhe kur ishe gjallė, ti ke qenė njė ndėr njerėzit mė tė dashur pėr mua. Tashmė qė je brenda meje, je akoma mė i dashur."

    Varri i don njerėzit e mirė, pasi ata i don vetė Zoti i madhėruar.

    Nė fakt, varri i njė njeriu tė mirė dhe tė dashur tek Zoti, nuk do tė jetė ajo gropė qė ne e shohim, por do tė jetė pallat.

    Vetė Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) e pėrshkruan varrin e njerėzve tė mirė si lulishte nga lulishtet e xhenetit.

    Kur i vdekuri vendoset nė varr, ai i dėgjon zhurmat e hapave tė njerėzve qė largohen. Atėherė i vijnė dy melekė, Munker dhe Nekir, tė cilėt e pyesin rreth Zotit, fesė dhe profetit qė ka besuar.

    Nėse ėshtė njeri i mirė, ai do tė pėrgjigjet pa u hezituar: "Zoti im ėshtė Allahu, feja ime ėshtė Islami dhe profeti im ėshtė Muhamedi ( salAllahu alejhi ue selam) ."

    Ėshtė mirė qė secili prej nesh t'a lusė Zotin dhe tė thotė: "O Zot! Mė bėj tė qėndrueshėm nė dashurinė qė kam pėr Ty, pėr fenė Tėnde dhe pėr profetin Muhamed ( salAllahu alejhi ue selam) O Zot! Mė bėj tė vdes duke zbatuar dhe respektuar sheriatin Tėnd!"

    Kur robi i mirė u pėrgjigjet pyetjeve tė dy melekėve, ata do i thonė: "Ne e dinim qė ti do tė pėrgjigjeshė drejt. Ti ke jetuar me Zotin dhe ke respektuar ligjet e Tij dhe kėshtu ke vdekur."

    Atėherė do dėgjohet njė zė nga lart: “Robi Im tha tė vėrtetėn, prandaj ia shtroni varrin me shtresat e xhennetit dhe i hapni njė dritare ku tė shikojė vendin e tij nė xhennet. "Prej aty ai do tė shijojė aromoėn dhe pamjet e mrekullueshme tė xhenetit.

    Mė pas i vjen njė burrė me rroba tė bardha dhe fytyrė tė bukur, tė cilin e pyet: “Kush je ti, pasi nga fytyra ngjan sikur je njeri i mirė?” “Unė jam puna jote e mirė” -do t’i pėrgjigjet- Pėr Zotin ke qenė i shpejtė nė bindje dhe adhurimin e Zotit dhe i avashtė nė thyerjen e urdhėrave tė Tij. "

    Mė pas do fillojė t’i lutet Zotit, duke thėnė: “O Zot! Shpejtoje kiametin, qė tė takohem me familjen dhe fėmijėt.”

    Vepra qė i bėjnė dobi tė vdekurit.

    Duke qenė se secili prej nesh ka tė afėrm qė i kanė vdekur, ėshtė mirė qė tė kemi njohuri rreth atyre veprave qė mund t'ju bėjnė dobi nė varr.

    Njė ndėr kėto vepra ėshtė edhe lutja e sinqertė. Sa herė qė tė lutesh pėr dikė, melekėt luten pėr ty duke thėnė:"Zoti tė dhashtė edhe ty si kjo qė lutesh."

    Ėshtė mirė, madje ėshtė detyrė, qė nėse i vdekuri ka lėnė ndonjė ditė pa agjėruar nga ramazani, tė afėrmit e tij t'a agjėrojnė dhe t'ia shlyejnė. Gjithashtu, nėse ai ka ndonjė borxh tė pashlyer, duhet t'ia shlyejnė.

    Njė vepėr tjetėr e mirė ėshtė edhe dhėnia sadaka, mėsimi i tė paditurve, dhurimi i Kuranit, dhėnia ujė tė eturve etj...

    Thotė Profeti ( salAllahu alejhi ue selam) : "Kur njė njeri ndėrron jetė, i ndėrpritet shpėrblimi i veprave qė punonte, pėrveē tre gjėrave:"Njė sadaka rrjedhėse, njė dije nga e cila pėrfitojnė tė tjerėt dhe njė fėmijė i cili lutet pėr tė."

    Nė fund tė kėsaj teme, unė dua t'ju kėshilloj qė tė shkoni shpesh dhe t'i vizitoni varret. Teksa qėndroni atje, ėshtė mirė tė kujtoni Ditėn kur do tė ndaheni nga kjo jetė, tė kujtoni jetėn e varrit, ditėn e ringjalljes dhe paraqitjen para Zotit tė madhėruar.

    Vizita e varreve e pastron zemrėn e njeriut dhe e afron atė me Zotin. Vizita e varreve ia shton njeriut dėshirėn pėr vepra tė mira, pėr tė ndihmuar tė vobektėt etj...
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •