Close
Faqja 2 prej 6 FillimFillim 1234 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 120
  1. #21
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Tirana etruske nga Ilir Mati.

    Hyjnesha Aferdite ne emrin e qytetit
    Historia e Tiranes nuk ka pse te mbeshtetet ne legjenda
    Nga Ilir Mati

    Me vjen keq kur per historine e qytetit te Tiranes ku kam lindur, i meshohet fort deshmive gojedhanore, kur dihet shkencerisht se keto deshmi te rendesishme nuk merren kurre si te dores se pare. Historia e Tiranes nuk ka pse te mbeshtetet ne legjenda, nderkohe qe kemi faktet per te shqyrtuar. Ne rradhe te pare, persa i perket prejardhjes te vete emrit te Tiranes, me duket se ka deshmi me te favorshme per t'iu afruar se vertetes, se sa perralla e pashait turk qe mori pergjigje nga plaka e cila thuhet se po tirte, nderkohe qe emri i vendit eksistonte shume kohe me pare se turqit te dukeshin ne Ballkan. Une po ve ne dukje dy nga keto deshmi, te cilat shkenca i quan te dores se pare: ato arkeologjike dhe toponimite.

    Nder deshmite arkeologjike rreth Fushes se Tiranes, po permendim Zgerdheshin, Persqopin dhe muret ne Malin e Dajtit, te tria qendra te rendesishme te kultures sone, shume pak, per te mos thene aspak te vizituara edhe nga njerez te pasionuar me historine. Keto vendbanime jane datuar nga specialistet si te shekullit te trete para Krishtit. Per Zgerdheshin ka zera qe mbeshtesin arkeologun austriak J.G.Han, i cili per here te pare shprehu mendinin se prane atij fshati duhej kerkuar Albanopolisi i hartes se Ptolemeut. Punimet arkeologjike ne kete vendbanim jane nderprere ka kohe, pa nxjerre ndonje rezultat te sigurte ne lidhje me emrin e tij. Nuk jane gjetur as varrezat e atj qyteti te math, te rrethuar me mure te forte, te cilat mund te nxirrnin ne drite material te pasur arkeologjik qe do te ndihmonte per historine edhe te treves. Muret ne malin e Dajtit, mbi ish kampin e punetoreve, jane te paprekura nga arkeologet. Miku im Genc Celo me ka vene ne dijeni, se dikur aty nga vitet gjashtedhjete, gjate nje eskursioni me Neritan Ceken, ky i fundit aty ka gjetur nje monedhe. Germimet ne Persqop, te pakta, kane dhjetvjecare qe jane nderprere, edhe ketu, pa arritur ne ndonje perfundim ne lidhje me emrin e vendbanimit. Meqenese pervec pozicionit te perafert ne harten e Ptolemeut, nuk ka shpjegime te tjera ne lidhje me hipotezen Zgerdhesh-Albanopolis, per Albanopolisin mund te ngerme edhe nje dyshim tjeter nisur nga toponimi Petralba, Petrela e sotme.

    Petralba qe do te thote guri i albes. Ndoshta me marrjen ne konsiderate te ketij toponimi, shtojme nje argument me shume pervec aferise ne harten e Ptolemeut, per te gjetur Albanopolisin. Nese udhetoni duke ardhur nga veriu neper Fushen e Tiranes ose nga perendimi neper rrjedhen e poshtme te Erzenit, per te zene luginen e Shkumbinit, pra per te dale ne rrugen Egnatia, si shenje do t'iu sherbeje shkembi i Petreles, mbas te cilit ne faqen e malit eshte Persqopi. Ne kete rast mund te mendojme se edhe Persqopi ka gjase te jete Albanopolis i hartes se Ptolemeut, me gurin e madh dhe te larte perpara si shenje orjentimi. Edhe vendosja ne harte e qytetit nga vete Ptolemeu, aty ku eshte distanca me e vogel midis dy luginave te ndara me male, si edhe orjentimi i qytetit nga ana jugore e maleve, jep idene se Albanopolisi mund te jete edhe ne Persqopin e sotem.

    Permenda sa me siper, per te ndaluar ne lidhjen midis emrit te vendqendrimit Albanopolis, dhe kohes se ndertimit te vendbanimeve Zgerdhesh dhe Persqop. Ne te dy rastet kemi te bejme me ndertime te fundit te shek.IV p.K.-shek.III p.K. mbi ndertime protourbane. Duke kerkuar ne historine e lashte te pellgut te Adriatikut te kesaj periudhe, kam vene re se ne kete kohe romaket, gjate luftes njeqindvjecare, perzune shume kundershtare te tyre nga Gadishulli Italik. Per te treguar se sa e ashper ka qene lufta e romakeve ne kete kohe ndaj kundershtareve te tyre, kam zgjedhur nje cope nga Historia e Italise e Indro Montanelit, Fabri Editore Milano 1994 :

    "Ndryshe nga romaket e sotem qe bejne shaka te medha, romaket e antikitetit cdo gje e merrnin shume seriozisht. Dhe vecanerisht, atyre kur u hipte ne koke qe te shkaterronin nje armik, jo vetem i hidheshin me lufte, e nuk pushonin deri sa ta mundnin edhe pse ju kushtonte ushtri pas ushtrie dhe dinare mbi dinare, por i hynin pastaj ne shtepi dhe nuk i linin gure mbi gure... Ishte lufte e gjate dhe e panderprere, te mundurve nuk iu linin as sy per te qare. Rralle eshte pare ne histori te njerezimit te zhduket nje popull nga faqja e dheut dhe nje popull tjeter qe te fshij gjurmet e bemave te tij me aq armiqesi dhe egersi.." Asnjeri nuk di me saktesi se c'u bene keta njerez te trajtuar keshtu. Ne kete rast, bazuar ne ndertime te shekullit te IV-III p.K. dhe ne toponimin Albanopolis, qyteti i albaneve, kemi te drejte te ngreme hipotezen se mund te jene albanet, banore rreth liqenit Alban, te debuar nga Gadishulli Italik, te cilet ndertuan vendbanimin e tyre te ri Albanopolisin. Kjo hipoteze, mund te qendroje e ngritur aq sa edhe hipotezat e tjera, derisa te dhena te sigurta, nder te cilat rezultatet e studimeve te mbeshtetura nga germimet arkeologjike, te vertetojne te kunderten.

    Me 398 p.K, gjate luftes njeqindvjecare ndermjet romakeve te Romes dhe etruskeve te Veios, ndodhi qe ujerat e liqenit Alban te ngriheshin gjate thatesires. Romaket e quajten si shenje te zotave, por, meqe nuk dinin te kuptonin shenjat, zune rob nje prift etrusk dhe e nxoren para senatit. Ja cfare iu tha prifti etrusk nga Veio : " Ne librin mbi fatin dhe ne disiplinen etruskeve eshte shkruar se pakesimi i ujerave te liqenit Alban, eshte e lidhur me shkaterrimin e qytetit etrusk te Veios." Por ujerat e liqenit kontrolloheshin fshehtesisht nga banoret me ane te nje kanali nentokesor shkarkimi. Ate vere ata i kishin mbyllur portat e kanalit ! Kanali ishte 1200 m i gjate dhe eshte aty edhe sot e kesaj dite. Ne luften 100-vjecare, etrusket u munden dhe u skllaveruan, u vrane ose u shiten nga romaket. Shume te tjere u larguan pergjithmone ne vende te reja. Turma te medha, disa mijera njerez, u hodhen edhe ne bregun lindor te Adriatikut. Ne historine e Romes keto shperngulje kane qene te shpeshta. Psh, mbas shkaterrimit te 70 qyteteve te Epirit, Roma mori me vete 150 000 skllever.

    Po ashtu me vone Roma, shpesh ka kthyer ne vendin e tyre, matane Adriatikut, ne brigjet e Ilirise, me mijera njerez. Hipotezes se ngritur i vine ne ndihme edhe toponime te tjera te mberritura deri me sot. Gjate nje bashkebisedimi mbi formimin e qyteterimit etrusk ne Universitetin per te Huaj te Peruxhias, ne korrik 1999, profesor Camporeale me pyeti per raportin midis etruskeve dhe shqiptareve. Meqenese kisha kuptuar se profesor Camporeale, ashtu si edhe profesore te tjere, e njihte punen e "zhdukjes" te misterit etrusk nga francesi Majani me ane te shqipes, i shpjegova atij me shume kujdes se nuk me intereson ky kendveshtrim, madje e quaj te gabuar. Jam i prirur te kuptoj ne se ne gjuhen dhe ne kulturen shqiptare gjenden ose jo gjurme qe mund te deshmojne per roporte te hershme midis kulturave te dy popujve qe flisnin keto gjuhe ne basenin e Adriatikut.

    Si shembull i permenda profesorit toponimet e me poshteme : ARBAN, ALBANOPOLIS, PRISKE, DAITI, TUJAN , TIRANE, TUFINA, TALE, LANA, LINXA, FAGU Shpreha mendimin se keto toponime duket se permbajne informacion direkt per mundesine e pranise te kultures etruske ne zonat ku ato ndodhen dhe i takon etruskologjise per t'i verifikuar. Profesori me dha te drejte. Toponimet e mesiperme ndodhen ne zonen e Tiranes. Priska, eshte emri i mbretit te pare etrusk, burrit te Tanes, i cili thuhet se ka themeluar Romen. Ne historine e Romes jane tre mbreter etruske. Turan, eshte hyjnesha Aferdite e etruskeve. Ita, eshte Zeusi I etruskeve. Vini re se sa afer gjeografisht jane toponimet e me siperme me Albanopolisin. Perendia me e larte e etruskeve ishte Tin ose Tinia, te cilen romaket e quajten Giove.

    Ne nje vazo te gjetur ne Dodone e cila ruhet ne muzeun e Luvrit shkruhet : THEOZOTO. Theo ne greqisht eshte zot, pra kemi : zot- zoto. Te Buzuku kemi: tinzot.Te etrusket kemi: Tin, Tinia. Ne etruskologji, perendia Tin mban ne dore tre rrufe : me te paren lajmeron (bubullin), me te dyten shfaqet (vetetin) dhe me te treten qellon (shkrepetin). Ne fjalet shqip : vete-tin , shkrepe-tin, bubull-in , mos valle kemi edhe emrin e perendise Tin, simboli i te cilit ishte rrufeja? Perendi tjeter e etruskeve eshte dhe Ita. Vendin ne te cilin kjo perendi ka lere shqiptaret e therrasin Tale ose edhe Itale. Ne nekropolin e Durresit eshte gjetur emri Eitalia, datuar ne shekullin IV -III p.K. Nga keto qe permendem me siper, nxitemi te kerkojme nese toponimi Tufina ka lidhje me tu Tina, pra me kuptimin: te perendia Tina. Po ashtu te kerkojme nese toponimi Dajti ka lidhje me emrin e perendise Ita, Tu ita, Ta Ita, te perendia Ita. Ne se Priska e Madhe dhe dy Priskat e Vogla ruajne emrin e mbretit te famshem Prisko. Ne se Lana Fagu eshte Lana Fegu qe haset ne epigrafine etruske. Nese Tirane, Tirkan, Tyrann, Tujan ka lidhje me hyjneshen etruske Turan. Pra, ne se ne kete zone te Ilirise, kemi deshmi te mbrritura deri me sot te kontakteve kulturore te popullsise ndoshta etruske te ardhur me vendasit. Sot si emer vendi kemi Shkallen e Tujanit dhe fshatin Tujan, fshat strategjik ne nje nga grykat me te rendesishme te kalimit te rruges antike drejt lindjes. Ne fshatin Brar, kam degjuar se grykes i thone edhe Turan.

    Ambasadori venecian, me 1591, kur udhetoj nga Shengjini i Lezhes per ne Oher, nuk e permend Tiranen. Ne zonen per te cilen po flasim, ai permend Lacin, Prezen dhe Petrelen, por Tiranen jo. Permend se rreze malit kishte qendra te banuara, por Tiranen, jo. Si qender e banuar, ketu ku eshte sot, Tirana mund te mos kete ekzistuar, sepse ambasadori do ta kishte vene re gjate kalimit te detyruar neper fushe, por fusha emerin e kishte ne ate kohe, pa ardhur turqit dhe pashallaret e tyre, emer te cilin na e thote Barleti Tyrann. Kerkimet arkeologjike ne qytete antike qe permendem me siper, do te ndihmonin te kuptonim ne se keto shenja jane te rastit, te keqinterpretuara ose kane vlere. Do te na ndihmonin po ashtu, te thellonim studimet tona per te kuptuar me mire shkembimet kulturore midis popujve te lashte qe banonin ne pellgun e Adriatikut, dy popuj prej te cileve ishin etrusket dhe iliret. Sa per mua, une jam i bindur se emri i Tiranes nuk ka te bej me krijime mesjetare. Ai mund te kete ardhur nga emri i hyjneshes te cilen iliret dhe greket e therrisnin Aferdite, latinet Venere, dhe etrusket te ndjekur nga romaket, ndoshta te shperngulur nga Italia dhe te vendosur rreze Dajtit ne shekullin e trete para Krishtit, i thonin Turan. Emer qe te Barleti del Tyrann dhe sot shqiptohet Tirane. Ky emer rezulton 2700 vjet i deshmuar ne epigrafine etruske.

    11 February, 2000
    My silence doesn't mean I am gone!

  2. #22
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Tirana, metropoli shqiptar ndėr shekuj

    Tirana, si lindi dhe u rrit. Si u themelua dhe u bė e pavarur kryeqendra e shqiptarėve.

    Shumė pak e njohin Tiranėn e vjetėr. Madje njė pjesė e mirė e brezit tė ri nga sondazhet e bėra nga OJF-tė tė ndryshme, del se lagjen e “Shallvareve” nė kryeqytet e njohin si mė tė vjetrėn. Por historia e metropolit shqiptar ndėr vite vėrteton dhe nxjerr nė pah lashtėsinė e lagjeve tė tėra, qė kanė filluar tė mbulohen nga pluhuri i harresės. Banorė “puro“ tiranas rrallė tė takon tė gjesh nė kryeqendrėn e shqiptarėve. Ata pleqtė e moēėm qė kanė ngelur tek-tuk nė lagjet e vjetra tė kryeqendrės tė tregojnė me pėrpikmėri se si ka ndryshuar metropoli shqiptar pėr vite e shekuj me radhė.

    Themelimi

    Viti 1418 daton dhe me “pagėzimin” e emrit Tiranė. Nė kėtė vit nė njė dokument venecian ėshtė pėrmendur pėr herė tė parė emri i kryeqendrės sė shqiptarėve. Ndėrsa mė pas shumė vitesh, pasi u formua administrata e Turqisė, duke e organizuar atė nė vilajete del se nė vitin 1865 Tirana kishte 20 mijė banorė. Nė fillimin e shekullit XX Tirana kishte 140.000 rrėnjė ullinj, 400 mulli vaji dhe nė pazarin e qytetit numėroheshin 700 dyqane. Nuk zgjati shumė dhe nėn kujdesin e Esat Pash Toptanit u bė i mundur rregullimi i Pazarit tė Ri, qė dhe sot mban tė njėjtin emėr. Vitet iknin dhe Tirana rritej, nė vitin 1912 sipėrfaqja e qytetit u rrit 3 kilometra dhe mė 26 nėntor tė kėtij viti Tirana shpallet e pavarur, duke u bashkuar me qeverinė e Ismail Qemalit.

    Ndryshimet

    Pėr herė tė parė nė vitin 1917 ėshtė hapur libraria e parė nė metropolin shqiptar, nga familja Bakiu. Nga 1913-1920 Tirana pėrfshihet nė luftėn e parė botėrore. Po nė 1920 qyteti i Tiranės shpallet dhe kryeqendra e shqiptarėve. Po nė kėtė vit Kryqi i Kuq amerikan hap edhe shkollėn e parė teknike. Vetėm dy vjet mė vonė fillon dhe hartimi topografik i qytetit dhe nė fund tė 1922 pėrfundon bulevardi “29 Nėntori” si dhe rruga “Nėna Mbretėreshė” qė sot njihet me emrin rruga e Durrėsit. Ajo qė vlen pėr t’u pėrmendur ėshtė se vetėm njė vit mė pas ėshtė bėrė hartimi i planit tė parė rregullues tė kryeqytetit. Nė vitin 1924 u ndėrtuan Godina e Pallatit tė Oficerave, Shkolla Bujqėsore, Parlamenti dhe, po njė vit mė pas, u ndėrtua blloku i ambasadave dhe Tirana u shpall kryeqender e bektashinjve. Ndėrtimet u konkretizuan mė shumė duke marrė modelet nga Turqia. Nė vitin 1928 u rirregullua kulla e madhe e Sahatit. Nuk kaluan shumė vite dhe nė vitin 1929 u rregullua kompleksi i parė Spitalore qė sot ėshtė Qendra Spitalore Universitare “Nėnė Tereza”, nė atė kohė cilėsohej si qendra mė e madhe nė Ballkan, pasi kjo e fundit pėrbėhej nga 300 shtreter.

    Lufta e Dytė Botėrore

    Godinat e ministrive, Bashkia e Tiranės, (godina e sotme) Banka e Shqipėrisė, lidhjet rrugore e ajrore mes qyteteve, 28 hotele, pallatet e shallvareve, 7 farmaci, katėr kinema, pesė shkolla tė mesme dhe nje numer i madh organesh mediatike lulėzuan nė Tiranė nga viti 1925 deri mė 1938. Njė vit mė pas gjatė pushtimit italian u ndėrtua Kėshilli i Ministrave, stadiumi “Qemal Stafa”, Hotel “Dajti”, komplekse banimi nė Laprakė. Nė vitin 1949 u rregullua hekurudha Tiranė-Durrės, dhe vetėm pas njė viti u ngritėn parku „Rinia“ dhe Kinostudioja „Shqipėria e Re“. Tė tjera ndryshime ndėr vite…

    Tirana e sotme

    Viti 2000 shėnon dhe vitin e rinovimit tė monumenteve tė kulturės. Po nė kėtė vit e gjithė qendra e Tiranės iu nėnshtrua njė procesi restaurimi, tė titulluar “Kthim nė identitet”, projekti kishte dy qėllime: kthimin e hapėsirave publike pėr qytetarėt, si dhe restaurimi i godinave me vlera historike. Po nė kėtė vit vendoset nė rrugėn “Punėtorėt e Rilindjes” monumenti i Sulejman Pashės, i cili ėshtė cilėsuar dhe themeluesi i Tiranės. Vetėm njė vit mė pas mbaron sė punuari Kisha Katolike e Shėn Palit mė e madhja nė Tiranė. Po nė kėtė vit pėrurohet dhe autostrada Tiranė-Durrės.

    Gazeta e Tiranės
    .
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    My silence doesn't mean I am gone!

  3. #23
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,409
    Faleminderit
    209
    11 falenderime nė 10 postime
    Tirana ne pragė te luftes se dyte botrore;

    Ne nje numer te posaqem MACH i Parisit ne vitin 1939, vetem nje jave pas pushtimit italian i kushton Shqiperise me disa faqe duke treguar mbreterine e shqiperise para pushtimit qe nga pamvaresija e sajė.
    Ne kete reviste speciale ka nje mori fotosh te rralla e nder to shifet edhe Tirana e atyre viteve para pushtimit italianė.

  4. #24
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    2,571
    Faleminderit
    31
    65 falenderime nė 56 postime
    Citim Postuar mė parė nga Davius Lexo Postimin
    Tirana, si lindi dhe u rrit. Si u themelua dhe u bė e pavarur kryeqendra e shqiptarėve.

    Shumė pak e njohin Tiranėn e vjetėr. Madje njė pjesė e mirė e brezit tė ri nga sondazhet e bėra nga OJF-tė tė ndryshme, del se lagjen e “Shallvareve” nė kryeqytet e njohin si mė tė vjetrėn. Por historia e metropolit shqiptar ndėr vite vėrteton dhe nxjerr nė pah lashtėsinė e lagjeve tė tėra, qė kanė filluar tė mbulohen nga pluhuri i harresės. Banorė “puro“ tiranas rrallė tė takon tė gjesh nė kryeqendrėn e shqiptarėve. Ata pleqtė e moēėm qė kanė ngelur tek-tuk nė lagjet e vjetra tė kryeqendrės tė tregojnė me pėrpikmėri se si ka ndryshuar metropoli shqiptar pėr vite e shekuj me radhė.

    Themelimi

    Viti 1418 daton dhe me “pagėzimin” e emrit Tiranė. Nė kėtė vit nė njė dokument venecian ėshtė pėrmendur pėr herė tė parė emri i kryeqendrės sė shqiptarėve. Ndėrsa mė pas shumė vitesh, pasi u formua administrata e Turqisė, duke e organizuar atė nė vilajete del se nė vitin 1865 Tirana kishte 20 mijė banorė. Nė fillimin e shekullit XX Tirana kishte 140.000 rrėnjė ullinj, 400 mulli vaji dhe nė pazarin e qytetit numėroheshin 700 dyqane. Nuk zgjati shumė dhe nėn kujdesin e Esat Pash Toptanit u bė i mundur rregullimi i Pazarit tė Ri, qė dhe sot mban tė njėjtin emėr. Vitet iknin dhe Tirana rritej, nė vitin 1912 sipėrfaqja e qytetit u rrit 3 kilometra dhe mė 26 nėntor tė kėtij viti Tirana shpallet e pavarur, duke u bashkuar me qeverinė e Ismail Qemalit.

    Ndryshimet

    Pėr herė tė parė nė vitin 1917 ėshtė hapur libraria e parė nė metropolin shqiptar, nga familja Bakiu. Nga 1913-1920 Tirana pėrfshihet nė luftėn e parė botėrore. Po nė 1920 qyteti i Tiranės shpallet dhe kryeqendra e shqiptarėve. Po nė kėtė vit Kryqi i Kuq amerikan hap edhe shkollėn e parė teknike. Vetėm dy vjet mė vonė fillon dhe hartimi topografik i qytetit dhe nė fund tė 1922 pėrfundon bulevardi “29 Nėntori” si dhe rruga “Nėna Mbretėreshė” qė sot njihet me emrin rruga e Durrėsit. Ajo qė vlen pėr t’u pėrmendur ėshtė se vetėm njė vit mė pas ėshtė bėrė hartimi i planit tė parė rregullues tė kryeqytetit. Nė vitin 1924 u ndėrtuan Godina e Pallatit tė Oficerave, Shkolla Bujqėsore, Parlamenti dhe, po njė vit mė pas, u ndėrtua blloku i ambasadave dhe Tirana u shpall kryeqender e bektashinjve. Ndėrtimet u konkretizuan mė shumė duke marrė modelet nga Turqia. Nė vitin 1928 u rirregullua kulla e madhe e Sahatit. Nuk kaluan shumė vite dhe nė vitin 1929 u rregullua kompleksi i parė Spitalore qė sot ėshtė Qendra Spitalore Universitare “Nėnė Tereza”, nė atė kohė cilėsohej si qendra mė e madhe nė Ballkan, pasi kjo e fundit pėrbėhej nga 300 shtreter.

    Lufta e Dytė Botėrore

    Godinat e ministrive, Bashkia e Tiranės, (godina e sotme) Banka e Shqipėrisė, lidhjet rrugore e ajrore mes qyteteve, 28 hotele, pallatet e shallvareve, 7 farmaci, katėr kinema, pesė shkolla tė mesme dhe nje numer i madh organesh mediatike lulėzuan nė Tiranė nga viti 1925 deri mė 1938. Njė vit mė pas gjatė pushtimit italian u ndėrtua Kėshilli i Ministrave, stadiumi “Qemal Stafa”, Hotel “Dajti”, komplekse banimi nė Laprakė. Nė vitin 1949 u rregullua hekurudha Tiranė-Durrės, dhe vetėm pas njė viti u ngritėn parku „Rinia“ dhe Kinostudioja „Shqipėria e Re“. Tė tjera ndryshime ndėr vite…

    Tirana e sotme

    Viti 2000 shėnon dhe vitin e rinovimit tė monumenteve tė kulturės. Po nė kėtė vit e gjithė qendra e Tiranės iu nėnshtrua njė procesi restaurimi, tė titulluar “Kthim nė identitet”, projekti kishte dy qėllime: kthimin e hapėsirave publike pėr qytetarėt, si dhe restaurimi i godinave me vlera historike. Po nė kėtė vit vendoset nė rrugėn “Punėtorėt e Rilindjes” monumenti i Sulejman Pashės, i cili ėshtė cilėsuar dhe themeluesi i Tiranės. Vetėm njė vit mė pas mbaron sė punuari Kisha Katolike e Shėn Palit mė e madhja nė Tiranė. Po nė kėtė vit pėrurohet dhe autostrada Tiranė-Durrės.

    Gazeta e Tiranės
    .
    Posi ke te drejte..., ashtu eshte! Mos ishte gje edhe ajo xhamia ke foto qe ke bashkangjitur...more?
    Me kujtohet aty nga fillimi i viteve 80' - kur ne pallatin e kutures ne Tirane u festua 100-vjetori i themelimit..., o ndoshta 120-vjetori?... Pastaj i gjithe qarku i Tiranes ne 1937, nuk kishte 30.000 banore!
    Me duket si barcalete e thene nga Fadil Hasa, aty ke Sofra e Tiranes, kur gjyshi i tij banonte rreze Dajtit...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 15-10-2007 mė 13:58

  5. #25
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,409
    Faleminderit
    209
    11 falenderime nė 10 postime
    Kjo ishte Tirana para 1939 tes.





    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 16-10-2007 mė 17:15

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,409
    Faleminderit
    209
    11 falenderime nė 10 postime
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 25-11-2007 mė 01:58

  7. #27
    kuku Maska e brooklyn2007
    Anėtarėsuar
    18-08-2007
    Postime
    3,531
    Faleminderit
    1
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    E kush mund te sherbeje si burim informacioni me i mire sesa ai i vet Bashkise se Tiranes ne lidhje me historine e ketij qyteti?!!!



    Tri hipotezat pėr prejardhjen e emrit tė Tiranės

    1- “Tiranė” mendohet se vjen nga fjala “Theranda”, e pėrmendur nė burimet e lashta greke dhe latine, qė vendasit e quanin Te Ranat, meqė fusha ishte formuar si rezultat i materialeve tė ngurta qė sillnin ujrat nga malet pėrreth.


    2- “Tirana” vjen nga “Tirkan”. Tirkan ka qenė njė kėshtjellė nė shpat tė Malit tė Dajtit. Edhe sot e kėsaj dite ekzistojnė rrėnojat e kėsaj kėshtjelle tė lashtė qė daton nė fillimin e shekullit I para Krishtit. Kjo mendohet tė ketė qenė kėshtjella qė historiani bizantin Prokop, (shek.VI), e quan Kėshtjella e Tirkanit.


    3- “Tirana” vjen nga greqishtja e vjetėr, “Tyros” qė do tė thotė bulmet. Mendohet se ky variant ka mbetur ngaqė nė fushėn e Tiranės bėhej tregtimi i bulmetrave nga barinjtė e zonave pėrreth.


    Pėr herė tė parė emri i Tiranės nė formėn e sotme pėrmendet nė vitin 1418 nė njė dokument tė Venedikut.

    Pėr herė tė parė regjistrimi i tokave u bė nėn pushtimin otoman nė vitet 1431-1432. Tirana kishte 60 qendra tė banuara me rreth 1000 shtėpi dhe 7300 banorė.

    Nė shekullin XV njihen, siē pėrmendet nga Marin Barleti, Tirana e Madhe dhe Tirana e Vogėl.

    Nė regjistrimet e vitit 1583 treva e Tiranės rezulton me 110 qendra tė banuara, 2900 shtėpi dhe 20, 000 banorė.

    Tirana u themelua nė 1614 nga Sulejman Pasha, i cili ishte me origjinė nga fshati Mullet. Fillimisht ai ndėrtoi njė xhami, njė furre dhe njė hamam.

    Dy shekuj me vonė drejtimin e qytetit e mori familja Toptani nga Kruja. Dy lagjet mė tė vjetra tė Tiranės kanė qenė ajo e Mujos dhe e Pazarit, tė ndodhura sot nė zonėn mes qėndrės aktuale dhe Rrugės sė Elbasanit, nė tė dy anėt e Lanės.

    Nė vitin 1703, Tirana kishte 4000 banorė.

    Nė vitin 1769 treva e Tiranės eksportonte nė tregjet e Venedikut 2600 fuēi me vaj ulliri dhe 14.000 dengje duhani.

    Nė vitin 1820, Tirana kishte 12.000 banorė.

    Nė vitin 1901, Tirana kishte 15.000 banorė.

    Nė fillim tė shekullit XX, Tirana kishte 140.000 rrėnjė ulliri, 400 mullinj vaji, ndėsa pazari i saj numėronte 700 dyqane.

    Nė vitin 1838, Tirana kishte 38.000 banorė.

    Nė vitin 1945 kishte 60.000 banorė. Xhamia nė qendėr tė Tiranės, e quajtur Xhamia e Et'hem Beut, filloi tė ndėrtohej mė 1789 nga Molla Beu, i ardhur nga Petrela. Xhamia u pėrfundua mė 1821 nga i biri i Molla Beut, Haxhi Et'hem Beu, stėrnipi i Sulejman Pashės. Pėr tė punuan mjeshtrit mė tė mirė tė Shqipėrisė. Kulla e Sahatit u fillua nga Haxhi Et'hem Beu rreth vitit 1821-1822 dhe u pėrfundua me ndihmat e familjeve tė pasura tė Tiranės. Montimi i sahatit u bė nga familja Tufina. Mė 1928 u ble nė Gjermani nga shteti shqiptar njė sahat modern dhe kulla u ngrit nė lartėsine 35 metra. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, Sahati u dėmtua, por u rivu nė punė nė korrik tė vitit 1946.

    Kisha Ortodokse e Shėn Prokopit u ndėrtua nė vitin 1780.

    Kisha Katolike e Shėn Mėrisė u ndėrtua nė vitin 1865 me shpenzimet e Perandorit austro-hungarez Franz Jozef. Ura e Tabakėve dhe Ura e Terzive, (aktualisht ura e Rrugės sė Elbasanit), datojnė nė fillim tė shekullit XIX. Tyrbja e Kapllan Pashės, (pranė monumentit “Ushtari i Panjohur”), ėshtė ndėrtuar nė vitin 1816.

    Bibloteka u themelua nė vitin 1922 dhe kishte 5000 vėllime.

    Kalaja e Petrelės ndodhet 12 km nga Tirana dhe daton nė shekullin IV, para Krishtit. Formėn e saj aktuale e mori nė shekullin e XIII nėn sundimin e Topiajve dhe mė vonė kaloi pronė e familjes sė Kastriotėve.

    Tirana u shpall kryeqytet i pėrkohshėm mė 8 shkurt 1920 nga Kongresi i Lushnjes dhe pėrfundimisht e mori kėtė status mė 31 dhjetor 1925.

    Tirana ėshtė kryeqendra botėrore e bektashinjve nga viti 1925, vit kur bektashinjtė u ndaluan dhe pėrzunė nga Turqia.

    Plani i parė rregullues i qytetit u hartua nė vitin 1923 nga Estref Frashėri. Rruga e Durrėsit ėshtė hapur mė 1922 dhe quhej rruga “Nana Mbretneshė”. Pėr ndėrtimin e saj u prishėn shumė shtėpi e kopshte. Godina ekzistuese e Parlamentit u ngrit mė 1924 dhe fillimisht ka shėrbyer si Klubi i Oficerėve. Atje, mė 1 shtator 1928, Ahmet Zogu shpalli monarkinė.

    Qendra e Tiranės ėshtė projektuar nga arkitektėt e njohur italianė tė periudhės musoliniane Florestano de Fausto dhe Armando Brasini.

    Pallati i Brigadave (ish-Pallati Mbretėror), godinat e Ministrive, Banka Kombėtare dhe Bashkia janė vepra tė tyre.

    Bulevardi “Dėshmorėt e Kombit” ėshtė ndėrtuar nė vitin 1930 me emrin Bulevardi Zogu I. Nė periudhėn e komunizmit pjesa nga Sheshi “Skėnderbej” deri te Stacioni i Trenit u quajt Bulevardi “Stalin”.

    Pallati i Kulturės, ku ndodhet Teatri i Operas dhe Baletit dhe Bibloteka Kombėtare, u pėrfundua mė 1963. Ai u ndėrtua mbi ish-Pazarin e Vjetėr tė Tiranės dhe tulla e parė u vendos nga ish-presidenti sovjetik Nikita Hrushov mė 1959.

    Monumenti i Skėnderbeut, i ngritur mė 1968, ėshtė vepėr e Odhise Paskalit, nė bashkėpunim me Andrea Manon dhe Janaq Paēon. Ai u vendos me rastin e 500-vjetorit tė vdekjes sė heroit tonė kombėtar.

    Monumenti “Nėnė Shqipėri”, 12 metra i lartė, u pėrurua nė varrezat e “Dėshmorėve tė Kombit” mė 1971.

    Akademia e Shkencave u pėrfundua mė prill 1972.

    Galeria e Arteve Figurative u krijua mė 1976 dhe nė tė pėrfshihen rreth 3200 vepra tė autorėve shqiptarė dhe tė huaj.

    Muzeu Historik Kombėtar u ndėrtua mė 1981 dhe afresku nė pjesėn ballore tė tij titullohet “Shqipėria”.

    Qendra Ndėrkombėtare e Kulturės, ish-muzeu “Enver Hoxha”, u pėrurua mė 1988. “Piramida” u projektua nga njė grup arkitektėsh nėn drejtimin e Pranvera Hoxhės dhe Klement Kolanecit.

    Nė vitin 1990 Tirana kishte 250.000 banorė. Aktualisht, dyndja masive e banorėve nga gjithė pjesėt e tjera tė vendit drejt kryeqytetit, e ka ēuar popullsinė e Tiranės nė mbi 700.000 banorė.

    Nė vitin 2000 qendra e Tiranės, nga Korpusi Qendror i Universitetit dhe deri te Sheshi “Skėnderbej”, u shpall Ansambėl Kulturor me vlera tė veēanta dhe mbrohet nga shteti. Po atė vit, nė kėtė zonė filloi njė proces restaurimi i quajtur “Kthim nė Identitet”


    http://www.tirana.gov.al/?cid=1,8,1
    ABCĒDDhEĖFGGjHIJKLLlMNNjOPQRRrSShTThUVXXhYZZh (Alfabeti Shqip, 36 gėrma)

  8. #28
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,223
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Themelimi, ndėrtimi dhe zhvillimi ndėr vite i kryeqytetit tė Shqipėrisė

    Historia e Tiranės, nė foto tė rralla

    Agim Faja

    Nė shtator tė vitit 1996, i ftuar nga Arben Shira, njė ish-nxėnėsi im tashmė emigrant, piktor me emėr tė mirė dhe konsiderata tė veēanta nė Fasano, bashkė me gruan time, Durrijen, shkuam pėr njė vizitė nė Itali. Brenda harkut kohor tė njė muaji, pamė dhe vizituam shumė qytete tė mahnitshme, qendra kulturore dhe galeri me vepra arti tė pėrmasave botėrore pėr tė cilat kishim dėgjuar, kishim lexuar apo i kishim parė nė riprodhime dhe emisione televizivė. Pėr gjysmė shekulli mbyllje hermetike, asnjėherė nuk na kishte shkuar ndėrmend, se mund t’i shkelnim me kėmbė ato vende apo t’i preknim me duar ato mrekulli.
    Natyrisht, kėtu nuk do tė shkruaj pėr ato qė pamė, se nuk ėshtė vendi, por pėr njė fakt qė mė ka bėrė shumė pėrshtypje. Kjo ndodhi nė Bastija tė Umbrias, ku bashkė me Benin kishim shkuar pėr njė vizitė tek Edi, baxhanaku i tij. Qė andej do tė shkonim nė Firence, Peruxhia e Romė. Atė mėngjes qė do tė niseshim pėr nė Romė, pronari i pallatit ku banonte Edi me familjen, erdhi pėr tė pirė njė kafe me ne dhe kur mori vesh se po bėheshim gati pėr tė udhėtuar drejt kryeqytetit italian, tha mė njė farė habie dhe ironie bashkė: “Interesant vini ju prej Shqipėrie, pėr tė parė Romėn, ndėrkohė qė unė akoma nuk e kam parė. Jam 75 vjeē dhe ja ku e kam, shumė afėr”.
    Tė them tė vėrtetėn mbeta si i shtangur. Nuk e merrja me mend se si mund tė ndodhte njė gjė e tillė. O zot si mund tė vdesėsh pa parė kryeqytetin e vendit tėnd, veēanėrisht Romėn, djepin e rilindjes, vendin e artit dhe tė kulturės, me vlera botėrore, kryeqendrėn e Perandorisė Romake? Dhe e thua kėtė muhabet a thua e kishim ne fajin.

    Nėpėr faqet e historisė

    Ma do mendja se nuk ka shqiptar, as nė zonėn mė tė thellė tė vendit, qė tė mos e ketė parė Tiranėn. Dhe e kam fjalėn pėr tė moshuar, pa pėr fėmijėt... as qė diskutohet, pasi ata e kanė parė me ekskursionet qė organizojnė shkollat, nė zbatim tė programeve mėsimore. Unė pėr vete Tiranėn e kam parė nė vitin 1948, kur isha vetėm 9 vjeē. Ai qe kontakti i parė fizik me kryeqytetin, pasi Tiranėn e kisha parė vite tė shkuara, nėpėr fotografi qė i blija nėpėr dyqanet e Bakajve nė Shijak dhe Durrės, dhe i shihja nė librat e tim eti, qė ishte mėsues. I ruaj dhe sot ato fotografi, kryesisht me ngjyra, me lustėr dhe mat, tė foto Balit, tė institucionit gjeografik “De Agostini-Novara”, tė Italisė, tė Foto Stampa “Angeli Terni” tė stabilimentit “Dalle Nogare e Armeti- Milano” etj, ku dukeshin pamje tė Tiranės nė fillim tė shekullit tė njėzet, si xhamia e Et`hem Beut dhe kulla e Sahatit, pazari i vjetėr, sheshi i madh me rotondo betoni, xhamia e Karapicėve, tyrbja e Kapllan Pashės,.....pallati “Vllazėn Kaceli”, etj. Nė printime tė tjera, tė Vesim Kokalarit, stampuar nė Torino, kisha parė fotografi kostumesh popullore tė Tiranės, sidomos tė grave tė veshur me dimiq – mermeti tė bardhė, me jelek tė kuq, tė qėndisur me fije ari, bluzėn, kėmbėsorėt, hilallikun dhe brezin poshtė tyre, shkruhej: “Costume di Tirana”, ndėrsa nė mes: “Ricordod’Albania” ( kujtim nga Shqipėria). Kur do tė shkoja nxėnės nė liceun artistik “Jordan Misja” mė 1954, Tirana do tė ishte tashmė njė ėndėrr e realizuar dhe unė gjatė tėrė viteve dhe gjatė studimeve tė larta do tė isha banor i saj, do ta njihja mė me hollėsi jetėn e historinė e saj. Pa dashur tė pėrsėris ēka kam shkruar nė “Gazeta Shqiptare” nė vitin 2001,(Tirana, pėrse e dėshirojnė kaq shumė tė gjithė), duke lexuar e studiuar vėllime tė ndryshme historike tė bėra enkas pėr Tiranėn dhe monumentet kulturore tė saj do tė mėsoja se si datė e themelimit tė qytetit merret viti 1614 ku nėn kujdesin e Sulejman Pashė Bargjinit, nė vendin ku sot ėshtė monumenti i “partizanit”, u ngrit bėrthama e parė e qytetit tė ardhshėm me njė bėrthamė, njė hamam, njė furrė e disa dyqane. Nga mesi i shek XVII mori njė hov zhvillimi me pazarin ku zejtarėt punonin mėndafsh, pėlhurat e pambukut, lėkurat, qeramikėn, metalet, argjendin etj. Lagjja e parė qe ajo e Bamit, mė vonė ajo e “ Mujos” dhe mė 1789-ėn nisi tė ndėrtohej xhamia e Ethem Beut. Nga njė studim tjetėr, do tė mėsoja se sipas pėrshkrimit qė ndodhej nė portretin e brendshėm tė xhamisė, mendohej qė ndėrtimi i saj kishte filluar qė mė 1784 dhe bėhej me shpenzimet e Molla Beut, i cili ishte stėrnip nga vija femėrore e themeluesit tė Tiranės, Sulejman Bargjinit. Molla Beu arriti tė ndėrtonte vetėm trupin e xhamisė (mesxhiden) sė bashku me kupolėn e saj. Atė e pėrfundoi i biri i tij, Haxhi Ethemi, i cili mė 1821 ngriti minaren, ndėrtoi portikun, plotėsoi ēatinė, ndėrmori dekoracionet dhe mė 1823, pikėrisht dy vjet mė vonė pėrfundoi pikturat e portikut. Tė frymėzuar nga njė ambicie e lartė e artistike, ndėrtuesit e saj arritėn qė mė kėtė faltore t’ia kalonin tė gjitha tė tjerave tė ndėrtuara na Tiranė para dhe pas saj. Nė tė vėrtetė pėr nga hijeshia, niveli arkitektonik dhe nga raporti i drejtė i pėrmbajtjes sė formės, xhamia e Ethem Beut ose Haxhi Ethemit renditet pranė monumenteve mė tė bukura arkitekturale tė kėsaj gjinie qė ruhen nė Gadishullin Ballkanik dhe numėrohet e pesta faltore islamike me minaret qė u ndėrtua nė Tiranė. Po pėr xhaminė e Haxhi Ethem Beut do tė lexoja se nė pikturimin e jashtėm tė saj paraqiteshin peizazhe qė tregojnė pamje tė Stambollit dhe tė grykės sė Bosforit. Ky pikturim ėshtė mjaft interesant dhe unik nė botėn islamike, e padyshim kėtu ka punuar dora e njė piktori tė ndikuar nga arti perėndimor. Kjo xhami me ndėrtim masiv, minaret elegante e tė zhdėrvjellėta e me dekorim tė pasur brenda dhe jashtė shquhet edhe pėr kapitelet karakteristike tė pesėmbėdhjetė shtyllave tė sofasė, secila me zbukurime tė ndryshme. Do tė mėsoja se mė 1830 u ngrit Kulla e Sahatit, 36 metra e lartė dhe pas Tiranės u zhvillua Kruja prej pushtimit turk. Nė kohėn e atij pushtimi ishte ndarė nėpėr bejlerė tė ndryshėm qė herė lidheshin me krushqira e herė luftonin midis tyre pėr tė pushtuar pronat e njėri-tjetrit. Pėr zotėrimin e Tiranės, kishte pasur grindje midis feudalėve tė Tiranės dhe tė Toptanėve tė Krujės dhe nė shek. XIX pushtetin e morėn nė duar kėta tė fundit. Kujtoj kėtu historinė e martesave tė katėr djemve tė Kapllan Pashė Toptanit me katėr vajzat e Ahmet Myftar Beut qė ndėrtoi kalanė, e cila konsiderohet simbol i vjetėr i Tiranės. Qė nė kohėn e tij filluan ardhjet e atyre qė do tė bėheshin banorė tė Tiranės. Do tė ndėrtonin shtėpi tė reja dhe do tė formonin lagjet e para tė vogla tė Tiranės, mėhallat. Do tė mėsoja se mė 1889, nisi tė jepej nė shkollat e Tiranės mėsimi i gjuhės shqipe. Mė 1908 u themelua klubi patriotik “Bashkimi” ndėrsa mė 26 nėntor 1912; nė marrėveshje me Ismail Qemalin u ngrit flamuri kombėtar; gjatė luftės ballkanike u pushtua pėrkohėsisht nga ushtritė serbe, mori pjesė nė kryengritjen e fshatrave tė udhėhequr nga Haxhi Qemali mė 1914-1915; mė 1920 u shpall kryeqyteti i vendit; mė 1924 qendėr e revolucionit tė qershorit tė kryesuar nga Fan S. Noli dhe mė 1928 kryeqyteti i mbretėrisė shqiptare. Nga dėshira pėr tė ditur sa mė shumė pėr Tiranėn do tė mėsoja se megjithėse viti 1940 konsiderohet si vitit i ndėrtimit tė Kalasė sė Tiranės, hamendėsimet thonė se i takon njė periudhe mė tė pėrtejme, mbase bizantine dhe se ndėrtuesi i saj, Ahmet Beu, e bėri pėr tė rrethuar kullėn e gjatė qė kishte brenda saj, selamllėkun (ambejtin pėr miq) dhe haremllėkun (ambientin pėr familjarė). Do tė lexoja dhe njė shkrim interesant tė ēifutit Jaseph Roth, botuar qė nė vitin 1927 ku ai nėnvizonte se tiranasit i donin shumė trėndafilat dhe muzikėn. Shėtisnin me trėndafila nė gojė dhe i mbanin pėr zbukurim nė sythat e kopsave. Pjesa mė e madhe e tyre kishin qenė nė Amerikė dhe atje u kishin bėrė dhėmbėve mbushje mė florinj si dhe instrument kodofonė. Ata kėndonin kėngėn e banorėve pėr tė dėftuar se kishin parė botėn e madhe pėr tė nxjerrė nostalgjinė pėr Amerikėn, tė cilėn e kishin lėnė nga malli pėr Tiranėn. Kjo, sepse Tirana ishte njė qytet i qetė, se tiranasit rrinin orė tė tėra pėrpara dyqaneve tė tyre ku jehonin tinguj muzikorė tė qemaneve, klarinetave, mandolinave e dajreve. Kur pushonin ato do tė dėgjoheshin gjelat qė kėndonin, ēekanėt e farkėtarėve dhe thirrjet e myezinėve nėpėr minaret e xhamive. Shtėpitė e tiranasve, ndėrtuar mė stil oriental, kopshte tė bukura ku mbilleshin zarzavate e pemė frutore dhe kultivonin tė gjitha llojet e luleve. Trėndafilat, karafilat, shebojėn, silfjanin dhe hidėrshanėn. Ujin pėr vaditje e merrnin nga njė kanal qė kalonte midis qytetit. Ēdo shtėpi tiranase kishte pusin e vet me kovė e ēikrik nė mes tė oborrit. Ujin pėr tė pirė ata e merrnin nga Linza, njė ujė i mrekullueshėm, i ftohtė, i lehtė dhe i shėndetshėm. Nė vitet 1830-1840, siē shkruan Rroth, qyteti i Tiranės numėronte 8000 mijė banorė dhe katėrqind e tetėdhjetė dyqane. Duke gėrmuar e lexuar, do tė mėsoja se planet pėr rregullimin urbanistik tė Tiranės u ideuan nga Haxhi Ethem Beu dhe Abdurraman Pashė Toptani. Ndėrsa plani i parė urbanistik, pas shpalljes sė saj kryeqytet (mė 11 Shkurt 1920) dhe kthimit nė njė qytet modern do tė hartohej nė vitin 1923, nga Eshref Frashėri, i plotėsuar dhe nga njė studim i Institutit Gjeografik tė Firences. Do tė mėsoja se plani mė i madh urbanistik qė do ta radhiste Tiranėn pėrkrah qyteteve tė tjera evropiane do tė hartohej nga arkitekti i shquar italian, Armando Brasini, tė cilin e ftoi vetė mbreti Zog i Parė. Ai njihet si krijues i planeve tė mėdha urbanistike tė Italisė fashiste. I takojnė atij sheshi “Skėnderbej”, ministritė, Banka e Shtetit, materniteti, Spitali Ushtarak, hangari i aeroplanėve, Rruga e Kavajės, Rruga e Durrėsit, Rruga e Dibrės, Universiteti Shtetėror, Asambleja (sot Akademia e Arteve tė Bukura), Muzeu Arkeologjik, Shtėpia e Oficerėve, hotel “Dajti”, stadiumi kombėtar “Qemal Stafa” qė u pėrfundua nė vitin 1946, kompleksi i ndėrtimeve nė fund tė bulevardit “Dėshmorėt e Kombit” etj. I mora kėto informacione nga vėllime tė ndryshme me studime historike, tė bėra enkas pėr Tiranėn dhe monumentet kulturore tė saj, nga revista “Hylli i Dritės” dhe monografi si ajo e Niko Nishkut botuar vitet e fundit. Kush ishte Said Sermedi Toptani, ku ka tė dhėna shumė interesante pėr Tiranėn.

    Fjalė pėr emėrtimin e Tiranės

    Tirana, nė truallin qė ėshtė sot i takon njė vendbanimi tė kohės antike tė periudhės sė neolitit. Arkeologėt tanė kanė zbuluar rrėzė Dajtit rrėnojat e njė kėshtjelle tė shekujve tė parė tė erės sė re, qė ka gjasė tė jetė kėshtjella me emrin Tirkan, tė cilėn e pėrmend nė shekullin e gjashtė historiani bizantin Prokopi. Pėr kėtė kėshtjellė flasin edhe aktet venedikase tė vitit 1418. Humanisti i shquar shqiptar, Marin Barleti, nė veprėn e tij madhore “Historia e Skėnderbeut” shkruan se me emrin e Tiranės, ndeshet njė rrėnjė e lashtė qė haset edhe nė viset e tjera shqiptare ku banonin ilirėt. Tiranėn e rrethojnė disa kodra, nė shpinė tė sė cilave janė ndėrtuar njė varg kalash, si ajo e Petrelės, e Prezės, Ndroqit, Farkės etj., tė cilat shėrbenin pėr mbrojtjen e Durrėsit e tė Krujės. Nė periferi tė fushės sė vjetėr tė aviacionit tek i ashtuquajturi “Kroi i Shėngjinit” pranė njė faltoreje tė vjetėr mesjetare, arkeologėt kanė zbuluar njė mozaik interesant bashkė mė mbeturina tė tjera arkitektonike tė antikitetit tė vonė. Duke kėrkuar emėrtimin e kėtij vendbanimi tė lashtė hasim nė disa variante: Sipas variantit tė parė, emri Tiranė mendohet se vjen nga fjala Theranda e pėrmendur nė burimet e lashta greke e latine. Vendasit e quanin Teranat, meqenėse fusha ishte formuar si rezultat i materialeve tė ngurta qė sillnin ujėrat nga malet pėrreth. Nė njė studim tė tij, Dr. Maliq Osi nga Kosova, duke gėrmuar nė historikun e lashtėsisė sė Prizrenit shkruan se, sipas akademikut amerikan, Erik Hempi, gjatė hulumtimeve tė tija ka ardhur nė pėrfundimin se emri Theranda pėrbėhet prej: pri (pėr, pre) term urbanistik me kuptim, kėshtjellė, qytet, qytet i madh dhe zerandė. Nė variantin e dytė, emri Tiranė vjen nga Tirkan. Kjo ėshtė kėshtjella pėr tė cilėn folėm mė sipėr qė daton e ndėrtuar nė fillimet e shekullit tė parė tė erės sonė. Rrėnojat e saj ekzistojnė edhe sot pranė urės sė Brarit nė njė shpat tė Malit tė Dajtit. Sipas ariatit tė tretė fjala Tiranė vjen nga emir i kryeqytetit tė Persisė: Teheran, nė kujtim tė njė fitoreje tė korrur nga Sulejman Pashė Bargjini nė krye tė ushtrisė turke gjatė njė fushate nė Persi. Nė vitin 1614, Sulejman Pasha ishte sundimtar i Tiranės. (Nga njė kalendar mysliman i vitit 2001) kėshtu mendon edhe Faik Konica. Sipas tij, qytetin e Tiranės e krijuan ushtritė osmane aty nga viti 1600. Emri i qytetit gjithnjė sipas Konicės, nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė formė e ēoroditur e Teheranit, kryeqytetit tė Persisė. Ka dhe dijetarė tė tjerė qė mendojnė se Tirana e mori emrin nga qyteti i Teheranit tė Persisė, nga i cili vinin qytetarė pėr tregti. (Kjo sipas “Nė Teheran, njė ditė si nė Tiranė” nga Shaban Sinani). Nė variantin e katėrt, Tirana siē duket e mori emrin e saj prej emigrantėve turq. Nga pellazgo-tirenasit qė erdhėn dhe zunė vend me tė tjerė fise italiane nė kohėra shumė tė moēme, sė bashku me princ Albėn nga Alba-Longa me Mesapinjėn qė ndenjėn nė Mesaplik tė Vlorės e tė tjera fise italo-pellazgjike. Kėshtu rrodhi emri i qytetit tė sotėm, malėsisė dhe i fushės qė mbajnė po kėtė emėr dhe jo nga qyteti persian i Teheranit, siē duan ta pėrshkruajnė legjendat myslimane tė vendit dhe as nga fjala greke, Tyros (bulmeti), siē duan ta origjinojnė grekėt. Tirana pėrmendet edhe pėrpara se tė vinin turqit nė Shqipėri. Me emrin Tirana kemi dy fshatra, “Tirana e vogėl” dhe Tirana e madhe qė ėshtė dhe kryeqyteti i sotėm. Pikėrisht kėtė ka pohuar dhe humanisti dhe historiani ynė, Marin Barleti. Tiranė tė vogėl, siē thotė dhe shkrimtari e arkeologu i njohur, mbledhėsi i Kanunit tė Lekė Dukagjinit Shtjefėn Gjeēovit nė novelėn e tij “Mnera e Prezėz”, “Tmerri i Prezės” Barleti quante pikėrisht Prezėn. Ndėrsa sipas variantit tė pestė dhe tė fundit njė mėsuese pensioniste dėftonte, se kur kishte qenė nxėnėse nė shkollėn fillore “Lidhja e Prizrenit” nė Shijak, nė vitin 1943, mėsuesi Sulejman Kalaja, ndėrsa shpjegonte “Tiranėn” nė orėn e gjeografisė u kishte thėnė se emri Tiranė vjen nga fjala “tjerr anėn”. Kur Sulejman Pashė Bargjini themelues i qytetit kthehej pėr nė shtėpi tė tij qe futur nė njė oborr ku gratė po punonin nė vegjė. I kishte vėshtruar njė copė herė, pastaj i kishte pyetur se ē’po bėnin. “Po tjerrim anėn”, i qenė pėrgjigjur ato. Ai kishte qeshur dhe andej u kishte thėnė shoqėruesve: Qytetin qė po ndėrtojmė do ta quajmė “tjerr anėn”. Tė ketė pasur atė kohė kaq shumė avlėmende? Ndoshta edhe pse duket pak naiv, varianti “tjerr anėn” duhet marrė nė konsideratė pasi ka qytete me emėrtime tė kėtilla dy gjymtyrėshe, qė lidhen me profesionet artizanale si: “Farkė” nga farkėtari, “Terzie” nga rrobaqepėsi dhe “ēizmelie” ngase nė kohėn e Turqisė aty punoheshin ēizme. Duke pasur parasysh tė folurėn e tiranasve autoktonė them se tė gjitha variantet do tė tingėllonin: tė ranat - tė ronat; tirkan – tirkon; teharan – teheron; tirenas – tiranas; tjerr anė – tjerr onė. I vetmi variant mė i pėrafėrt me emrin e sotėm natyrisht ėshtė i parafundit (Tirenas – Tironas).

    Ndoshta ėshtė vėrtetė varanti mė bindės?

    Tirana mendoj se ka bubėrruar gjithnjė nė mendjet e shqiptarėve, qė nga veriu nė jug e qė nga lindja nė perėndim. Cilido e ka dėshiruar dhe e ka ėndėrruar atė, ta ketė si vend banim tė tij. Nė vitet e diktaturės komuniste pėr pjesėn mė tė madhe tė shqiptarėve, ajo mbeti njė ėndėrr nė sirtar, pasi qe njė gjė shumė e vėshtirė (gjer nė pamundėsi) bėrja e pasaportizimit. Nė ato vite, shteti kishte betonizuar tabunė: “aty ku ke lindur, do tė vdesėsh” krejt ndryshe nga sot, pas viteve ‘90, qė kushdo qė ka dėshirė, qoftė dhe nga cepi mė i largėt i Shqipėrisė mund tė vijė tė jetojė e tė punojė nė Tiranė. Shqipėria dhe kryeqyteti i saj, Tirana ėshtė i kujtdo, qė e quan veten shqiptar.

    Njė fotografi interesante e saj

    Kėtė fotografi ajrore tė Tiranės siē ėshtė bėrė modė tė thuhet pėr fotografime tė tilla nga sipėr, e kam pasur nė koleksionin tim fotografik prej shume vitesh, qė kur isha nxėnės nė liceun artistik “Jordan Misja”, mė 1954. Qė nė fillim mė ėshtė dukur njė fotografi interesante, duke e konsideruar si ndoshta mė tė vjetrėn dhe mendoj se e tillė ėshtė. Kjo ėshtė fletė reviste e lakut kohor 1930 – 1944 me njė botim nė ngjyrė umbra. E konsideroj tė vjetėr, sa kohė qė nuk ka asnjė gjurmė tė zhvillimit tė saj modern. Duke pėrjashtuar xhaminė e Ethem Beut dhe Kullėn e Sahatit, nuk ka asnjė tjetėr qė tė kujtoj fillimet tė paktėn tė njė Tirane, kryeqytet. Kėshtu si ėshtė marrė, shikon njė grumbull tė madh shtėpish, njė ose dykatėshe tė rrethuara me avlli tė gjata. Ka avlli tė tjera qė ndajnė pronėsitė e shtėpive nga njėra-tjetra (sa shumė ndarje), ku duken pemė tė dendura dhe bashtije. Nga pika e marrjes, kupton qė xhamitė e bukura, pėr tė cilat ka folur edhe piktori anglez, Eduart Lir, duhet tė jenė nė anėn e kėtejme tė fotografisė, pasi nė zhvillimin qė Tirana ka gjer tej kodrave, ku dredhon njė rrugė, nuk duket asnjė xhami. Vetėm nė tė djathtė tė saj, nė njė fushė tė gjerė me selvi tė gjata e tė drejta tėrheq vėmendjen njė ndėrtesė e madhe tri-katėrkatėshe. Duke parė kėtė fotografim kaq artistik dhe stetik, del pyetja: cili e ka fotografuar? Nga cila pikė e lartė tokėsore? Apo ndoshta vėrtet me aeroplan? Mė pas, sa e vjetėr ėshtė fotografia, para vitit 1920, diku nė vitet 1915 apo edhe mė pėrtej akoma?


    Tirana Observer
    24 nėnto 2005
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  9. #29
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,223
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Ngritja e flamurit nė Tiranė

    Nga Orhan Sakiqi*

    Ideja e pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe lajmi i mbledhjes sė Kuvendit Kombėtar u pritėn me entuziazėm nė vend, ku gjetėn truall tė pėrgatitur mė parė nga rrethet atdhetare tė vendit. Kėto rrethe kishin vendosur lidhje ndėrmjet tyre dhe kishin caktuar Vlorėn, ku do tė bėhej mbledhja e pėrfaqėsuesve tė Shqipėrisė.

    Ismail bej Qemal Vlora dhe grupi i tij mbas njė rruge tė mundishme arriti nė Durrės mė 21 nėntor. Duke mos gjetur klimė tė pėrshtatshne atje, nėpėrmjet Kavajės dhe Fierit arriti nė Vlorė mė 25 nėntor 1912.

    Tė nesėrmen, kur po bėheshin pėrgatitjet e Kuvendit nė Vlorė, Tirana po kalonte ēaste tė vėshtira historike. Madje, historia nė kryeqytetin e ardhshėm po zhvillohej me orė. Ushtritė serbe kishin arritur njė ditė mė parė nė Krujė, me qėllim qė tė zbrisnin sa mė parė nė Tiranė. Patriotėt tiranas duhet tė shpallnin vetėqeverisjen pėrpara se tė vinin ushtritė serbe. Kjo ishte detyrė sa patriotike, aq e vėshtirė pėr vetė situatat e krijuara. U kėrkua ndihma e autoriteteve xhonturke, gjė e cila nuk u pranua.

    Nė kėto rrethana tepėr kritike, anėtarėt e kėshillit u mblodhėn nė ndėrtesėn qeveritare, nė vendin e saj sot ėshtė Biblioteka e vjetėr Kombėtare. Aty vendosėn tė shpallin vetėqeverisjen e Shqipėrisė dhe qėndrimin e saj njė vend asnjanės. Kuptohet, vetėqeverisja e vendit kuptonte atė tė Tiranės qė ishte si paraprirje pėr Kuvendin e madh tė Vlorės. Vendimin historik e shpalli publikisht nga hyrja e ndėrtesės Refik Toptani pėrpara popullit tė mbledhur nė takim. Kėtė fjalim shumė kuptimplotė na e ka dhėnė tė pėrmbledhur Hafez Ibrahim Dalliu:

    “Or Vllazėn! Me hidhrim tė madh po ju tham se e pru puna me u nda prej vllaznish tonė tyrq dhe me zbritė bajrakun (flamurin) e atyne qė ka valu ktu me qindra vjetsh, edhe me ngref qeverin komtare e me ngrejtė flamurin e Shqipnis. Dhante Zoti e u puqshim si sot goj nder goje qashtu tė mundemi me rujtė atdheun tonė nga tė shkelunit e anmikut. Rroftė Shqipnia mė vehte. Rroftė flamuri kombtar.”

    Aty u ul flamuri i Perandorisė Osmane dhe nė vend tė tij u ngrit flamuri shqiptar. Shpallja e pavarėsisė iu njoftua me telegram Kuvendit kombėtar tė Vlorės dhe Ismail bej Qemali Vlorės personalisht. Nė telegramin historik thuhej:

    “Tani shpallėm pavarėsinė e Shqipnisė (kuptohet Tiranės). Kėrkojmė dhe lutemi tė ruhen tė drejtat e pamohueshme tė pavarėsisė tonė. Nga pėrfaqėsuesit e gjithė popullit tė Tiranės.”

    Nė tė njėjtėn ditė, pėrfaqėsuesit e Tiranės iu drejtuan qyteteve shqiptare, qė nuk ishin pushtuar ende nga ushtria serbe dhe greke, njė telegram me tė njėjtin lajm. “Pėr t’i prerė hovin rrezikut tė madh, nė tė cilin ndodhemi, ju ftojmė ta shpallni sa ma shpejt pamvarėsinė dhe t’u drejtoheni konsujve tė shteteve tė mėdha. Presim me padurim lajmin e gėzueshėm.” Nė fakt, Elbasani e kishte shpallur pavarėsinė mė 25 kurse mė 27 Kavaja, Peqini dhe Lushnja.

    Po atė ditė u ngarkua njė komision i pėrbėrė nga pesė anėtarė: Fuat Toptani, Xhelal Toptani, Sheh Ahmet Pazari, Myslym agė Beshiri dhe Nikoll Nishku, tė cilėt u pajisėn me njė deklaratė tė hartuar nė frėngjisht, pėr t’ia paraqitur komandantit tė ushtrisė serbe nė Fushė-Krujė. Nė deklaratė, sipas tė dhėnave nga Hafez Ibrahim Dalliu, kėrkohej qė: ushtria serbe tė mos hynte nė Tiranė, pasi kėtu ishte shpallur vetėqeverisja dhe se Shqipėria tani asht njė shtet neutral. Komandanti serb jo vetėm nuk e pranoi kėrkesėn, por anėtarėt e komisionit i mbajti tė burgosur deri mė 28 nėntor, kur ushtritė serbe hynė nė Tiranė. Ata shpallėn gjendjen e jashtėzakonshme. Ulėn flamurin shqiptar dhe ngritėn atė serb. Por patriotėt tiranas reaguan. Ata kishin vite qė punonin pėr kėtė ditė dhe nuk mund tė linin pa e ēuar deri nė fund. Para se pushtuesi tė bllokonte lidhjet telegrafike, kryetari i pushtetit ekzekutiv tė qytetit, Refik Toptani, hartoi njė protestė drejtuar konsullit tė Austro-Hungarisė nė Durrės dhe Ismail bej Qemal Vlorės, ku protestohej pėr shkeljen e pavarėsisė sė qytetit.

    Mė 28 Nėntor 1912, atė ditė qė ushtritė serbe hynė nė Tiranė, nė Vlorė, pasi kishin arritur shumica e delegatėve, u hap Kuvendi historik kombėtar. Nė kėtė Kuvend morėn pjesė dhe dy delegatėt e Tiranės, Abdi Toptani dhe Murat Toptani, tė cilėt ishin edhe firmėtarė tė aktit tė shpalljes sė pavarėsisė. Nė qeverinė e re, Abdi Toptani u emėrua ministėr i Financave, kurse delegati tjetėr, Murat Toptani, u zgjodh ndėr 18 anėtarėt e pleqėsisė.

    Kėto fakte qė pėrmenda, tė marra nga shėnimet e Hafez I. Dalliut dhe tė Lef Nosit, tregojnė kontributin e madh tė trevės sė Tiranės nė kėto ēaste vendimtare tė ekzistencės sė kombit. Dy delegatėt e saj u zgjodhėn nė institucionet e para tė larta tė shtetit tė ri shqiptar. Por, pas tyre qėndronin dhjetėra tė tjerė qė pėr vite me radhė kishin luftuar me pendė dhe pushkė pėr liri dhe pavarėsi. E nė vitin 1912 Tirana duhet tė kėtė pasur mė pak sė 10 000 banorė, po tė marrim parasysh tė dhėnat zyrtare tė 1920, kur kishte 10 000. Duket se njė nga arsyet e zgjedhjes sė Tiranės kryeqytet i pėrkohshėm mė 11 shkurt 1920 dhe i pėrhershėm mė 31 dhjetor 1925 ka qenė pikėrisht kjo veprimtari e qytetarėve tė saj, tė cilėt treguan se janė tė denjė pėr tė qenė kryeqytetas.

    Tiranasit sot i janė mirėnjohės pėrjetė kėtyre bashkėqytetarėve tė tyre tė nderuar. Ata janė munduar pėr t’i pėrjetėsuar ata. Shumė rrugė tė kryeqytetit me vendime tė Kėshillit Bashkiak tė kohės, 1996-2000, mbajnė emrin e tyre. Me kėtė u munduam t’i kthejmė Tiranės identitetin e nėpėrkėmbur pėr afro 50 vjet. U vendosėn nė vendet qė i takojnė dy monumente: Ai i themeluesit tė qytetit, Sulejman pashė Mulletit, aty ku ai themeloi qytetin mė 1614 dhe tė patriotit tė burgosur disa herė, Hafez Ibrahim Dalliut pranė Medresesė. Kėto janė pak e duhen pasuar me tė tjerė, gjė qė nuk po ndodh pas vitit 2000. Kohėt e fundit nė media kanė dalė disa persona qė kundėrshtojnė kėtė kthim tė vėrtetė nė identitet, qė nuk janė njė mendje me vendosjen e monumenteve, me veshjen e tyre etj.

    Kėtyre mund t’iu them qė kjo ėshtė historia e ndritur e Tiranės dhe askush, pėr ēdo lloj qėllimi, nuk mund tė luajė me tė.


    *Ish-kryetar i Kėshillit Bashkiak, Tiranė

  10. #30
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,517
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Historiku i Kryeqytetit Tirana

    Mė 11 shkurt tė vitit 1920 qeveria e dalė nga Kongresi i Lushnjes u vendos nė Tiranė, duke e shpallur kėshtu zyrtarisht kryeqytet i vendit.

    Tirana u shpall kryeqytet i Shqipėrisė nga njė vendim i Kongresit tė Lushnjės, njė nga evenimentet mė tė rėndėsishme tė historisė kombėtare pėr vendimet qė mori, ndėrkohė qė qeveria e dalė nga ky kongres, zgjodhi nė krye tė saj patriotin Sulejman Delvina.

    Mė 11 shkurt tė vitit 1920 qeveria e dalė nga Kongresi i Lushnjes u vendos nė Tiranė, duke e shpallur kėshtu zyrtarisht kryeqytet i vendit. Nė kėtė datė vlerėsohet historikisht ardhja e qeverisė shqiptare nė Tiranė me nė krye Sulejman bej Delvinėn dhe pritja iu bė asaj nga populli tiranas, tė cilit iu desh ta mbronte me gjak kėtė qeveri. Atė ditė nė godinėn e cila ndodhet nė fillim tė rrugės sė Elbasanit, u vendos qeveria shqiptare me kryeministėr Sulejman Delvinėn.

    Pėr herė tė parė emri Tiranė pėrmendet nė vitin 1418, nė njė dokument venedikas pėr t'u kujtuar nė shekullin e 15-tė nga historiani dhe shkrimtari i madh Marin Barleti.

    Si datė e themelimit tė Tiranės si qytet nė zemėr tė Shqipėrisė merret viti 1614, kur me kujdesin e Sulejman pashė Bargjinit u ngrit bėrthama e parė e qytetit me njė xhami, njė banjė (hamam), njė furrė dhe disa dyqane.

    Tirana pėr gati dy shekuj qėndroi nėn degėn e familjes Toptani nga Kruja. Qė nga mesi i shekullit XVII-tė Tirana nisi tė zhvillohej dhe nė tė u ndėrtua njė pazar i pajisur me zejtari tė ndryshme.

    Po aq tė lashta sa edhe vetė qyteti janė edhe dy lagjet , ajo e Mujos dhe e Pazarit qė ndodhen nė zonėn mes qendrės aktuale dhe rrugės sė Elbasanit.

    Nė vitin 1789 nisi tė ndėrtohej xhamia e Et'hem Beut , nė vitin 1830 u ngrit Kulla e Sahatit, nė gjysmėn e parė tė shekullit XIX-tė mbi lumin Lanė u ndėrtuan dy ura ajo e Tabakėve dhe ura e Terzijve.

    Ēezmat nė Tiranė megjithėse tė pakta konsideroheshin si diēka e shenjtė. Mund tė pėrmendim kėtu kroin e Banes, ēezmėn e Kroit tė Shėngjinit etj.

    Tirana ndodhet 110 metra mbi nivelin e detit dhe ka njė shtrirje gjeografike nė tė njėjtin paralel me Napolin, Madridin dhe Stambollin, si dhe nė tė njėjtin meridian me Budapestin dhe Krakovin.


    Tirana : Nga qendra modeste, u shndėrrua nė kryeqytet

    "U themelua pėr tė qenė njė qendėr modeste shkėmbimesh pėr njė popull bujk, qė vuante mungesėn e njė tregu tė afėrt", thuhet nė buletinin e botuar nga Bashkia e Tiranės nė vitin 1937, me rastin e 25 vjetorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė.

    Po si do tė ndryshonte pas vitit 1920, kur Tirana u shpall kryeqytet me vendim tė Kongresit tė Lushnjės dhe si u kthye nė qendėr tė jetės politike- shoqėrore?

    Nė dokumentet e shkruara tė kohės janė fiksuar disa nga ngjarjet mė tė rėndėsishme qė kanė tė bėjnė me planin rregullues tė kryeqytetit tė ardhshėm dhe godinat qė do t'i rezistonin kohės akoma dhe pėr shumė vite tė tjera. Tė gjitha tė dhėnat do tė hidheshin nė pjesėn idilike nė njė album shkruar nga Osman Myderizi, tė cilat vazhdojnė tė ruhen ende nė njė nga regjistrat e seksioneve tė Bashkisė sė Tiranės.

    Nė 1922, me urdhrin e Ministrit tė Punėve tė Brendshme u zhdukėn varrezat qė gjendeshin pranė ēdo xhamie e pengonin jo vetėm rregullimin e tregut, por dhe atė tė qytetit. Nė kėtė vit u hap dhe rruga e re e Durrėsit, e cila u pagėzua me emrin "Nana Mbretneshė" qė prishi shumė shtėpi dhe kopshte, mbasi ajo e vjetra qė shkonte nga Hotel Durrėsi, nuk lejonte tė shihej nga larg qendra e qytetit, - thuhet nė dokumentet e kohės. Sipas tė dhėnave, nė fund tė kėsaj rruge qė bashkonte Tiranėn dhe Durrėsin, nė vitin 1930 italianėt filluan punimet pėr ndėrtimin e Hangarit madhėshtor (kėshtu u quajt aeroporti i Rinasit).

    Sipas tė dhėnave, ai i pėrkiste shoqėrisė italiane "Ala Littoria", ndėrtim krejt me skelet hekuri dhe i mbuluar nga llamarinat e hekurta, qė mbulonte njė sipėrfaqe prej 5000 metra katrorėsh dhe kishte njė lartėsi rreth 35 metra.

    Nė tė njėjtin vit, - sipas buletinit tė Bashkisė, - u zgjerua dhe rruga "28 Nėntori", u prishėn njė varg dyqanesh tė bukura dhe u formua e njėjta rrugė qė vazhdon tė jetė dhe sot.

    Pėr herė tė parė ėshtė hartuar njė plan rregullues nga inxhinier Eshref Frashėri dhe qyteti vazhdoi tė ndėrtohej sipas njė plani tė studiuar.

    Me shpalljen e Tiranės kryeqytet, pjesa mė e madhe e nėpunėsve filluan ndėrtimin e shtėpive tė reja, ndėrsa bashkia do tė vazhdonte projektet pėr hapjen e rrugėve tė reja dhe rregullimin e atyre ekzistuese.

    Nė 1926-1927, sipas dokumenteve qė sot ndodhen nė Arkivin e Shtetit, u hap pėr herė tė parė rruga "Mbretnore" (rruga e Barrikadave) qė brenda njė kohe tepėr tė shkurtėr, do tė bėhej njė nga rrugėt kryesore.

    Pak mė vonė, nė vitin 1928-1929 u zgjerua dhe u sistemua bulevardi "Mussolini" (sot rruga e Kavajės), njė nga arteriet mė kryesore tė kryeqytetit, i cili u asfaltua nė vitet '34-'37.

    Nė fillimin e kėtij bulevardi u ndėrtua Pallati Qendror i Bankės Kombėtare tė Shqipėrisė, i cili zinte njė sipėrfaqe prej 1500 metra katrorė dhe kishte kushtuar 600.000 franga ari. Sipas dokumenteve, nė 1930 u ndėrtua dhe ajo qė do tė quhej rruga mė e bukur dhe mė e rėndėsishme e Tiranės bulevardi "Zogu i Parė", qė fillonte nga Kodra e Pashės deri nė Brrakė. Tė gjitha arteriet nė pjesėn mė tė madhe tė tyre, ishin tė shtruara me pllaka asfalti nė mėnyrėn mė moderne dhe ishin zbukuruar me drunj ekzotike . Gjithashtu u ndėrtuan me mijėra shtėpi, tė cilat i dhanė kryeqytetit tė ri pamje shumė tė mirė.

    Projektet italiane

    Nė qendėr tė Bulevardit Zogu i Parė, nė bazė tė planit tė projekteve tė arkitektit italian, Florestano De Fausto, u ndėrtuan gjashtė pallatet e ministrive nė vitin 1931 dhe pallati i Bashkisė nė 1929-1931, u sistemua sheshi Skėnderbej nė njė park modern nė 1936-1937, i cili do tė shtrihej deri nė lagjen e Tiranės sė re, tek blloku i Shallvareve.

    Sipas dokumenteve tė shkruara tė kohės, i gjithė qyteti kishte 7654 shtėpi dhe banohej prej 24.407 banorėsh definitivė dhe 11. 693 banorėve provizorė. I gjithė qyteti pėrfshinte njė sipėrfaqe prej 8 kilometrash, kurse nė 1912 ai ishte vetėm 3 kilometra katrorė. Nė tė njėjtėn kohė janė ndėrtuar dhe asfaltuar dhe shumė rrugė tė tjera tė kryeqytetit, tė cilat vazhdojnė tė kenė tė njėjtėn pamje dhe pėrmasa qė kanė pasur qė nė vitin '37.

    Ndriēimi i Qytetit

    Para vitit '37 Tirana pėr shumė kohė ndriēohej prej llambave me "vojguri". Kjo gjendje e papajtueshme me zhvillimin qė kishte filluar tė merrte kryeqyteti i Mbretnisė sonė, - thuhet nė regjistrat e Bashkisė, - nuk mund tė vazhdonte ndaj dhe autoritetet "epnore" u kujdesėn pėr plotėsimin e kėsaj mungese.

    Nė vitin '27 koncesioni i ndriēimit elektrik, iu dha shoqėrisė Anonime Shqiptare "Sita" dhe u ndėrtua nė hyrje tė qytetit kur vjen nga Durrėsi.

    Centrali Elektrik me 1150 kuaj fuqi kompensive i dha dritė elektrike qytetit.

    Pas ndriēimit bashkia do t'u jepte fund tė gjitha ndėrhyrjeve, qė kishin tė bėnin me pamjen e Tiranės, pėr t'iu kushtuar mė vonė instituteve shėndetėsore dhe higjienike, pėr tė plotėsuar njė nga nevojat e tjera urgjente. /trt
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  11. #31
    Back Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Montagne Blanche
    Mosha
    27
    Postime
    3,413
    Faleminderit
    2
    4 falenderime nė 4 postime
    Pėr herė tė parė emri i Tiranės pėrmendet nė vitin 1418 nė njė dokument tė Venedikut. Sundimtarė tė tokave ku shtrihet sot Tirana nė shekullin e XIV kanė qenė familja e Topiajve. Nga mesi i shekullit XIV deri mė vdekjen e Skėnderbeut kanė qenė pjesė e tokave Kastriote. Pas vdekjes sė tij territoret e qendrės sė banimit shpopullohen dhe braktisen ashtu qė gjatė kėsaj kohe nuk dukej ndonjė qendėr vendbanim por shpėrndahet nė disa qendra nė nivel tė fshatrave.
    Regjistrimi i tokave tė kėtyre fshatrave bėhet nga pushtimin otoman nė vitet 1431-1432. Qendra e kėtyre fshatrave, Tirana u themelua nė 1614 nga Sulejman Bargjin - Pasha nga fshati Mullet, i cili ne fillim ndėrtoi njė xhami, njė furrė pjekje dhe njė hamam. Qendra e themeluar u mbajt nėn sundimit e pasardhėsve tė tij Ibrahim Bargjin Beut dhe tė birit tė tij Ahmet Bargjin Pashės i cili lė pas vete katėr vajza. Tė katėr vajzat e Ahmet Bargjin Pashės martohen me pjestarė tė familjes sė Kapllan Toptanit i cili merr nė kėtė mėnyrė sundimin e Tiranės nė vitin 1807 dhe e bartė qendrėn e nėn-prefekturės Krujė-Tiranė nė Tiranė. Deri nė kėtė kohė, lagjet mė tė vjetra tė Tiranės kanė qenė ajo e Mujos dhe e Pazarit, tė ndodhura sot nė zonėn mes qendrės aktuale dhe rrugės sė Elbasanit.
    Pas vdekjes (1816) sė Kapllan (Topia) Pashės sė Krujės, mė 1817 sundimin e merr pėrkohėsisht Haxhi Et'hem Bargjin - Beu (nga fisi i Bargjinėve por jo trashėgimtar).
    Mė 1822 familja e Topijave merr prapė nėn sundim Tiranė. Pas sundimit (1822-1837) tė Abudrrahman Topisė - Beut, sundimin e Topiave nė Tiranė e vazhdon i biri i tij, Ahmet Topia - Beu cili sundon deri mė 1865 ku edhe merr fund sundimi i shefit tė familjes sunduese. Me rritjen e rolit qytetar tė parisė dhe me reformėn nė administratėn Turke tė vitit 1865 krijohet vilajeti i Shkodrės (i ngjashme me qarkun e Shkodrės) dhe Sanxhaku i Durrėsit nė tė cilėn Tirana ishte nėnprefekturė.
    Nga viti 1913 Tirana administrohet nga Kryebashkiak vendas.

    Si kryeqytet i pėrkohshėm Tirana u shpall mė 8 shkurt 1920 nga Kongresi i Lushnjės dhe pėrfundimisht e mori kėtė status mė 31 dhjetor 1925.
    Nė vitin 1990 Tirana numėronte vetėm 244.200 banorė. Aktualisht, dyndja masive e banorėve nga gjitha anėt e tjera tė vendit pėrdrejt kryeqytetit, tė cilėt shpresojnė tė gjejnė aty punė dhe jetė me tė mirė, e ka rritur zhvillimin dhe numrin e popullsinė.


    Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  12. #32
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    37
    30 falenderime nė 21 postime

    Tirana

    Nga: Ben Andoni


    Kanė humbur gati tė gjitha pikat popullore urbane ku gjenim dikur aq lehtė njėri-tjetrin. Pisha, Tymi, Derri, Pitet, Oxhaku, Restorant “Durrėsi”, Selvia, Gaxhina e Mishit, Parku, Libri “Universitar”, Farmacia 10, Oxhaku, Varri i Bamit, Vollga, Gjelltoret, Shallvaret, Moskatet, 21-shi, Zogu i Zi, Polikumi, Beksat, Uzina “Enver” kanė shpėtuar vetėm si toponime urbane, ndėrsa nė shumicėn e tyre janė transformuar nga objekte tė tjera...qė gjithsesi s’ua kanė marrė dot emrin...

    Xhamia e Kokonozit u zhduk pėr hir tė Bashkisė sė vjetėr. Nė fundin e viteve ’70, erdhi radha e saj qė tė shpėrthehej, sepse duhej tė ngrihej Muzeu i ri Kombėtar. Sot, Muzeut Kombėtar, rrezikon, qė t’i brendashkruhet njė qiellgėrvishtės, qė t’ia humbasė fare namin e nishanin...
    Pak a shumė kėshtu ka ndodhur me Tiranėn e sotme, ku tymi i makinave, pluhuri i ndėrtimeve tė pallateve me tė gjithė format e mundshme, kaosit- na ka pushtuar kudo. Pėr fat, kanė shpėtuar me njė sakrificė tė madhe dy akset e Rrugėve tė Durrėsit dhe Kavajės dhe padyshim mrekullia e arkitektit Gherardo Bosio, Bulevardi i madh me godinat e ministrive. Kėtu ka qenė e gjithė skena politike shqiptare e 20 viteve tė fundit me procesionet qesharake tė mbėshtetėsve partikė, qė kanė baritur sa nga njėra anė nė drejtim tė tjetrės udhė.
    Duhet thėnė fatkeqėsisht se pėr Tiranėn: Lufta e Dytė Botėrore, socializmi dhe tranzicioni u dha dorė urbanistėve qė erdhėn qė pas mesit tė viteve ’40, tė shfrenin frikshėm mendjen e tyre. Por, kjo “Katedrale nė shkretėtirė” si e quanin skeptikėt italianė atė qė po bėhej nga urbanistėt e tyre nė kryeqytetin e shqiptarėve, ishte e tillė. Tirana, deri mė atėherė, tė gjithė toponiminė e saj e kishte tė ndėrtuar thjesht nga mbiemrat e fiseve, xhamive dhe varrezave. Ndaj, njė nga pak vendimet mė largpamėse tė qeverive jetė-vogla shqiptare, tė pas viteve ‘20 mund tė quhet ai qė lidhej me shpėrnguljen e gjithė varrezave nga qyteti. Tirana e atėhershme ishte pak a shumė si Sarajeva e vitit 1995. Duhet tė gjeje rrugėn drejt banesave vetėm duke pėrshkruar mes varrezave tė Et’hem Beut, Karapicėve, Sulejman Pashės, Varrit tė Bamit dhe atyre qė ishin atje ku mė vonė do ngrihej Shkolla “Sami Frashėri” dhe Gjimnazi “Partizani”... Madje, deri nė zonėn e qendrės, atje ku dikur ishte p.sh. kazerma dhe burgu i Turqisė, qė u kthye nė gjimnazin “Skėnderbe”, bash nė zonėn ku ėshtė sot Dhoma e Tregtisė dhe ajo si pronė shtetėrore, pėrreth kishte tė tilla syresh. Nė kėtė vend do jetė njė pastiēeri e madhe, por vendi do tė ruajė emrin gjithėpėrfshirės: Te Banka, pėr nder tė godinės sė mrekullueshme tė Bankės sė Shqipėrisė. Pak metra pas saj, Rrugica e ēamėve, ku mblidhen tė gjithė banorėt e ardhur nė kohėt e reja dhe sot tregu popullor i qytetit, jo vetėm nuk do e eklipsojė, por do qėndrojė gjithmonė nė hije tė saj.
    Tiranasit e pasluftės e gjetėn qytetin e tyre tė pastėr nga kjo anė, por me gėrmadha dhe me hapėsira tė tėra boshe, qė duhet t’i pėrshtatin pėr qėllimet e tyre. Dhe, i pėrshtatėn tejet shėmtuar. Pėr fat, mbetėn banesat qė italianėt i ndėrtuan pėr qytetarėt e tyre dhe tė gjithė infrastrukturėn e tyre tė pushtimit. Me erėn e tyre ka filluar projektimi i Tiranės sė Re. Pallatet e Lanės, ato tė Aviacionit dhe Moskatet ishin sfida e tyre, qė shqiptarėt nuk do t’i afrohen dot prej kohėsh. Pak mė tej, ishte pallati i njė inxhinieri italian, qė mė vonė do ishte rezidenca kryesore e Enver Hoxhės.
    Nė anėn e kundėrt tė Lanės, qė meandronte jo si sot, gjendeshin Shallvaret dhe pas ndėrtimeve monolite ruse ky emėr do mbesė sėrish i pandryshuar dhe vital prej fushės sė famshme ku janė bėrė ndeshjet e para tė Tiranės.

    Shqipėria e socializmit
    Por, Tirana e vėrtetė ėshtė dhe mbetet pėr shumė kohė ish-Zona e Xhamisė sė Sulejman pashės dhe Kalasė sė Tiranės, ku pulsonte e gjithė gjallėria e qytetit. Ndėrsa, kanė filluar tė ndėrtohen banesa me kontribut vullnetar ngado, kjo pjesė nuk preket. Janė hapur akse tė tjera rruge. Por, xhamia e fiksuar nė pikturėn e famshme tė Edward Lear fatkeqėsisht s’ėshtė mė. Tė mendosh, e ndėrtuar nė shekullin e XVII do jepte shpirt vetėm tre ditė para ēlirimit tė Tiranės mė 14 Nėntor tė vitit 1944. Kjo faltore, qė njihej si Xhamia e Vjetėr, pas ndėrtimit tė Xhamisė sė Ethem beut, qė kishte prapa saj edhe vetė tyrben e Sulejman pashės, nuk do ringrihej mė. Pėr herė tė fundit ėshtė fiksuar nga njė fotograf i vjetėr, qė do vdiste vetėm pak vjet mė parė. Pėrfundimisht, aty zuri vend njė punė e Andrea Manos, monumenti i “Partizanit tė Panjohur”, toponimi qė ruhet dhe sot dhe ėshtė bėrė vendi i grumbullimit tė tė papunėve tė Demokracisė. Nė vitet qė do tė vijonin, nė kėtė vend filloi rreshti i Pallateve, qė do njiheshin me emrin e “Kinema Partizanit”, pėr shkak se nė hyrjen e njėrit prej tyre do ishte kinemaja me kėtė emėr. Ndodhej fill pas Monumentit dhe nė vitet e para tė demokracisė- Kinemaja mė e mirė e qytetit u shndėrrua nė bingo dhe sot gati’ s’i dihet fare destinacioni. Pėrbri ishte njė banjo publike, qė edhe ajo nuk ekziston mė. Ka mbetur gjallė vetėm roja i saj, njė burrė i shkurtėr i gjymtuar qė e hasim shpesh rrugėve duke lypur. Pėrballė, por nė largėsi pak mė tej ishin Tymi, klubi i famshėm i pijetarėve garipa tė qytetit, ku dominonin fatorinot dhe zanatēinjtė, kuptohet pas ditėve tė mira tė punės. Tyrbja e Kapllan pashės ka shpėtuar dhe Pallati i madh i frikshėm, qė po ndėrtohet, e ka marrė nėn mbrojtje gati me pėrdhunė. Aty ka qenė stacioni i Uzinės “Traktori”, stacion qė lidhte njėkohėsisht tė gjithė pjesėn e Shkozės dhe i jepte lidhje njėrit prej rajoneve mė industriale tė vendit. Pėrballė, nė vendin ku sot ėshtė njė lulishte me pemė tė venitura gjendet ndėrtesa e Pallatit tė Kulturės, gurin e parė tė sė cilės e vendosi vetė Hrushovi. Aty dikur mblidhej e gjithė rinia kryeqytetase, kuptohet mė shumė tė sapofejuarit dhe pjesa intelektuale, qė ua mbante xhepi. Sot janė bingo, opera dhe mjedise tė tjera. Jo shumė vite mė parė, pas saj u hap njė gropė, qė u pagėzua me emrin e kosovarit Ajdin Sejdia, qė mori nė honin e tij tė frikshėm paratė e mė tė kamurve tė Tiranės, pėr njė ide fantazmė.
    Gati 100 metra mė tutje para ishte “Vollga”, njė nga vendet mė luksi tė Tiranės ku shėrbehej nė restorant dhe qė i bėnte disi hije klubeve gjyhnaqare, qė ishin pėrreth dhe pak mė tutje. Ajo u quajt kėshtu nė kohėn e viteve tė arta me Rusinė dhe mė vonė, kur mori fund miqėsia me rusėt, ajo u shndėrrua pa emėr, duke u rrėnuar. Ngjitur kėtu me selinė e PD-sė ėshtė njė godinė qė i shėrbeu fashistėve shqiptarė. Kėsaj, s’i mbeti ndonjė histori. Pėrballė ishte Drini, nga emri i hotelit, njė nga vendet e mira. Pas ndryshimit tė destinacionit, Drini ėshtė kthyer nė magazinė institucionesh. Nė fund tė rrugės ishte vendi qė njihej si SATA. Kjo e fundit, ishte njė nga toponimet mė tė vjetra tė qytetit dhe lidhej me ish-agjencinė e dikurshme tė udhėtimit nė kohėn e fashizmit. Nė kohėn e vona, ajo shėrbente po si agjensi por pėr linjat ekstreme tė vendit. Udhėtarėt duhej tė mbanin gjatė rrallė, sa tė prinin biletat, qė i shpinte nė udhėtime shumė-orėshe. Pas Teatrit Kombėtar, qė ishte fare pranė, i pandryshuar dhe sot, ishin nė tė majtė Toptanasit me ndėrtesėn e tyre karakteristike, qė pėr pak kohė e gėzoi Instituti i Monumenteve dhe qė sot pinjollėt e kanė kthyer nė mjedisin “Saraji”. Para saj, nė pjesėn e kalasė sė qytetit, ndodhej Pallati i Pionierėve, njė vend ku ka kaluar gati i gjithė brezi i 40-50-60 vjeēarėve tė sotėm, nė ndonjė nga degėt artistike dhe sportive tė atėhershėm. Pas lufte shėrbeu si ndėrtesa e Partisė Komuniste, ndėrsa vite mė pas, dhe si godina e Shoqatės sė Miqėsisė Shqipėri-Rusi. Mė nga lindja, por shumė mė impozante ėshtė ajo qė njihet me emrin ndėrtesa e Akademisė. Aty u vendos dikur pas zhvendosjes nga Pallati fatkeq, qė sot mban emrin Pallati i Kukullave, Parlamenti shqiptar dhe mė pas edhe mbreti Zog deri mė 1939. Pėrpara qėndronte parku i Namazgjasė, ndėrsa nė godinėn qė sot ėshtė Komiteti i tė Pėrndjekurve Politikė, dikur Legata italiane, fillonte rruga e Elbasanit. Pikėrisht nė hyrje tė kėsaj lulishteje, mė pas, nė fund tė viteve ’30, u vendos shtatorja e Gjeneral Telinit, kurse nė kohėn tonė busti i Qemal Stafės. Nėse do tė takoje dikė, ai do tė thoshte thjeshtė: Te Qemali. Ka pak ndėrtesa mė tej, por nėse do tė kthehemi pas, pak qindra metra mė tej ėshtė vendi qė nuk ekziston i Pazarit tė madh tė Tiranės. Ndėrtesa kryesore kėtu ka qenė shtėpia e Kacelėve, njė nga shtėpitė mė impozante tė Tiranės dikur. Kthehemi pak nė kohė. Zhdukja e pazarit pėr tė ndėrtuar Pallatin e Madh tė Kulturės do jetė njė nga humbjet mė tė mėdha tė kujtesės sė qytetit. Por, vetėm se kur nuk dėgjohen mė tė rrahurat e ēekanėve tė bakėrxhinjve dhe ulėrimat e zejtarėve, midis ndėrtesave anash rrugėve tė kėtij pazari oriental, tė duket se sheh ende tiranas me kapelėn pak tė rrasur mbi sy, qė mblidhen nė tre shtėpi publike. Kuptohet qė socializmi nuk do t’i lejojė mė. Por, burrat e sotėm, qė i takojmė pėr tė na folur pėr qytetin tė shpjegojnė sesi prostituohej nė Kafe “Kursal”, nė Hotel “Splendit”, kundrejt xhamisė sė Sahatit, Hotel “Metropoli”. Pas mbetet sėrish deri mė sot tėrheqės “Internacionali”, njė godinė qė pas disa duarve u bė shkollė. Burrat na tregojnė sesi mblidhen pėr tė ndjekur miqtė sepse nė anėn tjetėr nė Rrugėn e Kavajės ėshtė Gjimnazi Skandėrbeg. Afėr Streha Vorfnore dhe pėrballė Shtėpia e Dr. Osmanit. Nė Qendėr ėshtė edhe Hotel “Elbasani”, qė do prishej. Kėto janė kujtesė e pleqve. Pika mė tėrheqėse ėshtė pak qindra metra mė tutje. Te Zogu i Zi ėshtė kafe “Vera”. Por, pėr emrin Zogu i Zi, pleqtė qė kėshillohem harxhojnė njė kohė tė mirė pėr tė sqaruar sė pari njėri-tjetrin. Prej njė filmi hungarez, thotė dikush prej tyre-e ka emrin. Jo prej asaj, dhe u shkel syrin me ēapkėnllėk, tė gjithė burrave tė pranishėm.
    Por, nuk ėshtė vetėm kėtu Tirana. Ajo fillon e ndėrtohet edhe nė atė qė do quhet Kombinati dhe ku mblidhen tė gjithė ata qė do punojnė nė njė nga ngrehinat mė tė mėdha tė socializmit. Pak mė parė, ėshtė Uzina Enver dhe pak mė tej, nė vendin ku janė ishte Kazermat e Ali Rizait, ngrihet Kombinati i Drurit “Misto Mame”.

    Sėrish pas
    Por, nėse do tė kthehesh nė qendėr nuk do harrosh 15 katėshin dhe pas tij Cenin, doktorin e famshėm popullor, qė ka mjekuar gati tė gjithė Tiranėn dhe mė tej. Pas ėshtė Kinema “Nacional”, qė nė ditėt tona u quajt “17 nėntori” dhe qė sot u prish pas njė vendimi absurd tė ndėrtuesve kapitalistė.
    Pak mė anash do jetė vendi qė nė socializėm do bėhet pėr shumė kohė njė vend pelegrinazhi. Ėshtė Dyqani “Flora”. Aty punoi pėr pak kohė Enver Hoxha dhe pas njė largimi “tip 007”, qė u bėri fashistėve, tė paktėn kėshtu pretendohet, dyqani i vogėl do mbetej nė histori. Tashmė ėshtė thjesht njė gjelltore e mjerė, ku paēja kushton 150 lek dhe qoftet vetėm 20 lek. Ndėrsa mė tutje nė aksin qė tė dėrgon nė shkollėn “Sami Frashėri” ėshtė teqeja e famshme e Dervish Hatixhesė dhe njė vakėf. Mbetet njė vend pelegrinazhi i tė gjithė femrave kryeqytetase tė atėhershme dhe tė sotme, pėr tė gjetur prehje pėr sikletet shpirtėrore. Mė tutje akoma ėshtė stacioni i trenit tė qytetit gati inekzistues, me trenat shumė tė vjetėr. Pak mė tutje nė drejtim, por tashmė nė drejtim tė spitaleve ėshtė vendi i njohur pas ndėrtimeve parafabrikate, qė njihet me emrin Restorant Durrėsi. Ai u bė i njohur sidomos nė fund tė viteve ’80 pėr shkak tė njė grupi djemsh tė fortė, qė u munduan tė prishin hierarkitė e forcės sė djemve tiranas. Mė tej shkohet nė drejtim tė godinės sė spitaleve dhe vendit qė do njihej me emrin e Shkollės sė Bashkuar dhe Beksave. Aty u ndėrtua njė lagje e tėrė e re, me tė ardhurit e shumtė qė populluan kryeqytetin, por sidomos me ushtarakėt. Tutje, ajo qė e ruajti toponiminė e vendasve, ishte Oxhaku.
    “Tirana e sotme, i ngjan njė balone qė don me ik vetėm firifiu”, na thotė njė nga tiranasit e vjetėr, kur i kėrkojmė shpjegime mė tej pėr toponiminė popullore tė qytetit. Fillon nga koha, kur Tirana ende s’ishte nė planet urbanistike tė askujt. “A zbresim nga Dajti”,-na thotė. Kur uleshe poshtė shkoje te fushat e mėdha tė Caracave. Ishte prona tė familjes sė Kokonozėve dhe Tukve. Nė tė majtė sa ishin ngritur ngrehinat e spitaleve, kurse Oxhaku u bė nė shėrbim tė kazermave dhe shkollės ushtarake qė do bėheshin pas lufte. Te katėr rrugėt ishte Kafe “Bilbil”, pronė e Zyber Allės, mikut tė Shyqyri Pezės. Matanė ėshtė ajo qė do njihet mė vonė si Farmacia 10”. Sot ėshtė bėrė njė dyqan Perdesh, por kėdo qė do tė pyesėsh do tė pėrgjigjet njėsoj: Te Farmacia 10. Aty kalon vija e madhe e ujit qė hynte te Medreseja pak e dilte tutje drejt e nė Laprakė. Medreseja u bė rreth viteve tė para tė 1900. “Mė pas shkon te Kodra e Kuqe dhe tutje ėshtė Kazhina e Mishit. Ėshtė tutje Tiranės. S’kishte njeri andej dhe ndaj u bė thertorja qė nė kohėt e para. Aty e mbajti dhe socializmi”, mė thotė njė plak, qė s’mė ka folur shumė. Duke zbritur pak poshtė, mė afėr ėshtė Selvia, njė emėr i mbetur prej njė selvie vetmitare, qė sot e kėsaj dite i ka mbetur vetėm kreshta dhe qė ka poshtė saj, njė nga furrtarėt mė tė vjetėr tė qytetit.

    Tirana, kthim pas
    E pas kėsaj, dikur Tirana ishte katrahurė qejfi. Ajo ishte e mbushur me shtėpi publike e ēingi. Pazari i vjetėr, qė ishte qendra e kryeqytetit, me pisllėkun e tij ėshtė njė lloj turpi njerėzor. Hotel “Selanik”, qė e administron njė mulat do tė rrafshohet nga komunistėt pėr shkak tė emrit tė keq, pėr t’i lėnė vendin MAPO-s industriale. Pėrballė do tė ngrihet pallati i ideuar nga Maks Velo, qė do t’i shtojė dhe njė pikė modernizmi akuzave tė tij. Ėshtė nė formė kumbiste dhe krejt e veēantė. Aty do tė banojnė Kadareja dhe Agolli. Ndėrsa ēapkėnėt do i thonė shpesh njėri-tjetrit: Jemi te kėmbėt e Elenės?!!
    Por, tiranasit mbeten nostalgjikė pėr periudhėn e para Luftės sė Dytė. Nė atė kohė, Tiranasit duket se gjejnė veten dhe kryeqyteti i kalon tė paktėn nė qejf qytetet e traditės. Pėr ta bėrė Tiranėn mė tė afėrt, Shtėpitė publike morėn emrat e hoteleve si “Ferrara” (nė afėrsi tė ish-radios sė vjetėr Tirana), Hotel “Stambolli” qė ka pėr pronare njė armene. Por, njė pjesė tjetėr, qė nuk i frekuenton dot kėto shfryhet nė kafe ahengjesh me emra ekzotikė si Kafe “Bilbili” nė rrugėn e Varrit tė Bamit, Kafe Dėfrim-Vera, qė ndodhej atje ku sot ėshtė Pallati i Brigadave, njė tjetėr nė ish-centralin elektrik “Sita” nė Rrugėn e Durrėsit, e pak mė poshtė edhe kafe-lulishte “Zorro”. Ka grupe dhe lokale tė kumarit kudo, ndėrsa vetėm nė hyrjen e rrugės sė Dibrės duke filluar nga sheshi Skėnderbej kishte aq shumė lokale kumari, saqė mushterinjtė nuk ‘orientohen’ dot. Ishte kafe kumari ‘London’ me pronar Selitėn, pėrkundrejt ishte ‘Berlini’, po lokal kumari. Nė tė hyrė tė Rrugės sė Dibrės tė tjera lokale, qė mbajnė emrat e pronarėve tė njohur nė kryeqytet ngatėrrojnė njėra-tjetrėn. Eshtė ajo e Dashit, Tomorrit, e Dem Xhepės, e Taqit, etj. Duket sikur zullumi ka marrė dhenė. Shqiptarėt e kapur dalldihen nėpėr kafene dhe megjithėse kumari dėnohej, ajo luhej gati publikisht. Sejfi Vllamasi, njė mik i Zogut mė vonė armik i tij, kujton lojrat e bixhozit, por edhe sesi prishen lekėt nė atė kohė:”Bajram Curri midis parisė kosovare, citon ai Nexhip Dragėn- ėshtė i vetmi nacionalist, por ka njė tė metė tė madhe: shpenzon aq shumė para sa edhe financat e Britanisė sė Madhe nuk do tė mjaftojshin pėr t’u bėrė ballė shpenzimeve tė tij”.
    ...
    Pas luftės nė vitet ’50, njė nga ndėrtimet mė interesante ėshtė ajo qė do tė kthehet nė seli e Komitetit Qendror tė PPSH, funksion qė e mbajti deri nė vitin 1991, vit pas sė cilit u shndėrrua nė seli e Kuvendit. Ndėrsa, nė tė djathtė, nė disa fusha shumė tė mira ku bėn stėrvitje “Studenti” ndėrtohet Pallati i Kongreseve. Kjo ėshtė pjesa e fundit e Tiranės sė re. Ajo do popullohej shpejt dhe aty do tė ndėrtohet edhe Blloku i famshėm. Ai do ta hapej pėrfundimisht njė ditė korriku tė vitit 1991 duke mos e shpėtuar luzmėn e madhe tė kryeqytetasve qė shikonin tė ēmeritur njė vend qė nuk i ishin afruar dot kurrė. Nė njė cep tė kėsaj rruge, rreth viteve ’70, do tė ndėrtohet Libraria Universitare, qė sot ėshtė kthyer nė pikė shumice, pėr fatin e librave, ndėrsa nė njė cep tė saj shfrytėzohet edhe si farmaci. ...Nė fund tė rrugės ėshtė Garda e Republikės, qė ende ėshtė njė nga ekstremet e paprekura Tiranės. Por, deri te Liqeni Artificial, sepse Tirana ka kapėrcyer andej...
    Ky ėshtė njė rrėfim me pak fjalė pėr Tiranėn dhe historinė e saj tė madhe tė emrave urbanė...

  13. #33
    .
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Postime
    1,796
    Faleminderit
    0
    42 falenderime nė 37 postime
    Me poshte eshte nje pjese e nje shkrimi qe nje ish antar i forumit, (ndoshta eshte akoma me emer tjeter) ka postuar vite me pare. me ka pelqyer qe atehere dhe mendova se eshte vendi ketu qe te postohet edhe nje here.

    "Harruat CARACAT? Eshte i vetmi frut ose cfaredo qe te jete qe nuk e kam pare ne asnje vend tjeter te Evropes ose te botes. Ingranzhet me kujtohen, po ato me sheqer pluhur persiper qe te ngelnin ne fyt. Ose strudel, ose torta me pete 250she, kacurrel, farat e luledillit qe na thoshte zysha ke Fan Noli qe jane nga depot plot me minj dhe do ju zere kolera po i hengret. Po topat 50sh dhe 100sh kush i ma men, me vone u quajten 40 dhe 80. Po topat 250 qe ishin nga 10 kile dhe te thyenin dhembet po te binin surratit. Topat qe kane pasur jeten me te gjate kane qene ata 300shat. Brima brima u beshin por ne shkoshim ke kpucari ose bicikletaxhiu, e kam pas mu perballe shkolles afer ambulances se madhe dhe ai shkrinte nje cope shapke me havije dhe e ngjiste, duke e bere topin e kuq lara-lara, jeshile, verdh, blu etj. Sa na paska marre malli per ato kohera kur luanim me doce, (qumesht milk anyone?), ose me shpata dhe karroca me kuzhinjeta. Po kapsollat kush i ma men, qe digjeshin ose me copa komardaresh ose me shufer hekuri te perthyer pasi mbusheshin me barut shkrepsesh. Po shishet me karbit? Po llastiqet me plumca? Po ata qe hanin harason? Po karroca akulloreve dhe Ben akullorexhiu qe ka qen valuta e Tirones, tifoz i cmen. Po Kizi pazarit, po Xim kulufi, po Majkell Xheksoni? Po kur luteshim per ato shiritat e kasave qe ti hidhnim ne stadium? Po stadiumin? Kur vishin Gjermonet? Ose Anglezet? Ose kur lute Tirona -Partizoni? Po Genc Tomorrin qe i kapte hunen Sul Memes? Po Cim Muca gol nga gjysma fushes siper Perlatit dhe Konci e anulloi? Po marmelaten, bimet medicinale, dushet me vajguri dhe WC allaturke? Po qitjen ne shkolle, po aksionet, kampet e Pionerit, Ekskursionet ne Dajt ose te varrezat e Deshmoreve? Po provat per parada e spartakiada? Po lulet Kakadu qe ishin si shpirt me bo balona? Po netet pa gjume per te pare Filmski Maraton ose Elektrik Blue ke sllavi? Sanremo, Mazinga-Z, vajtjeardhjet ke komshiu per te pare ndeshjet ose festivalet me ngjyra? Kokmet me la menderen, Hajt DRU ME PRE, Shporta te mira te lira, Torja, Thimi, Baci? Pallati i kultures, Xhiro, 7 liqent e Lures ne Tirane, fotografet ke Skenderbeu, teneqexhinjte, bicikletat shqiptare, autotraktoret, komunalja, karrocat e bojaxhinjve, karrocat me kuaj, Begsat kur shkonin ne kinema ose stadium, pallati sportit me shfaqjet e tij dhe ndeshjet e volejbollit te Dinamos, Ela Tase, Prenda Ismaili, Eva Kavaja, Kreshnik Tartari, Ver Shehu, Li Mema, Shyq Rreli, Nine Shkurti, Beni Minga, Gush Kola, Ylli Shehu, Lir Lamja, Kac Hysi, Lir Pernaska, Perlat Musta, Nard Tasja, Ben Gugushka, Mirjan Hakani, Anastas Kondo, YMER PAMPURI, Gaqo Cako, Agim Doci, Avni Mula, Vace Zela, Lilijana Kondakci, Loqja Shenka, nenat heroina, Luanet e Tunelve, anasamblet amatore, ndeshjet e nderrmarrjeve ke fusha e Qylit ke disheza, fusha me qymyr, Festivalet e Gjirokastres, 10 Korriku, 8 Nentori, shpia e Partise, Medresja, shkolla budallejve, Shpia e femijes, te gjith me te njejtet xhupa, Dritero Agolli, Ismaili, Nasi Lera, Ora e Lojes, Pinoku, Manushaqja, Partizani i vogel Velo, Banda e qerosave, Guri o trim me flete, Tomka, Nje gjeneral kapet rob, Laja, Kulla e barit nuk do te digjet, Cuca e maleve, Shkurte Pal Vata, Ai qe u dogj duke shpetuar bagetite, Shoku Shu, Furrnalta, Kombinati MEtalurgjik "Celiku i Partise", hoteli i gjuetise, Dajti, 15katshi, Tava dhejes, kukureci, tallonet, 15 ditshi, marangozi, rrobaqepsi, MAPO, vetsherbimi, Postiqja, 9 katshete, Izaurat, "skllavja Izaura", veteranet, pensionistat, Fronti, kalecat, fuksat, 80lekshat, autbuzat "fizarmonike", stacioni i Porcelanit, Selvija, lapidari 4 Deshmoreve, pallati i filave, dyqani i bukes, simitet, franxhollat, piktoret, kati i dyte, strehimet, antenat, tarraca, zifti, Rryli etj
    Se per pak harrova, leternjoftimet, deftesat, Ben Shaka, Skener Sallaku, Sander Prosi, Zef Deda, Koci, mromjet, dasmat, ullit, rakija, pilafi, pulat hungareze, shkrepset suedeze, te qerasmet suedeze, letrat me kile, biblioteka, pallati i Pionerit, shpit e pionerit, Zisat, Saurrelat, Fierza, Xhevdet Mustafa, plenat, plenaxhit, fseshaxhit, morrat, vaksinat, parrullat, pankartat, biografia, autokritikat, Teatri ne Ekran, Vende dhe Popuj, Emisioni i Perrallave, Baleti, Na bashkoi kenga popullore, helli, melcit, pace koke, grosh, tarator, dhalle, boze, kremvice, sallam turist, martadell, llukanik, shesh i zi, merlot, shesh i bardhe, Uzo, berxolla, bar sahati, ura e tabakve, shpia e oficerave, shallvaret, Kinostudio-Kombinat, Zogu zi, Rruga Bardhyl, Lodrat e Elabasonit, Treni ke lodrat, ping-pong, trenat, vagonat ceke, 16 Tetori, 5 Maji, pushimet e veres, pushimi i madh, shkallet suedeze, kaluci, kilotat, perparset, herbariumet, kallamaret, penat, cantat, dosjet, Fletore me vija ose me kuadrata, librat e mbeshtjelle, Revista Hosteni, Shtepia ne Ishull, Komisar Katani, Dinastija, Dallas, bakllavate, byreku, pitet me gjize ose mish, aranxhata, VAPIK, karamele Zana, futboll me porta hungareze ose "t'vogla" shkopa cingla, botash, me peta, syllet, tethtet, kopacat, zarat, 5katshi, Xingu, Murlani, 500shi, Rrokokoja, tavlla, Burgu, Qyli, shesh beshi, qibiri, me jelekun vija vija/ja ja ja Dudija, Aferdita topallja (Laci), Kartushi, Zhos profesionisti, dy dylym toke, Roza Blanka, Pashako, Punishtja e Pastave, Kodra e kuqe, Materniteti, Xhamlliku, Selita, Lanabregasi, Zallherri, vorri i Bomit, Brari, Baldushku, Sauku, Vreshtat e udheheqjes, Brryli, Ekspozita, Lana, Qyteti nxonsave, shkolla e rezervave, polikumi, Filoqyli, Urithat, zvarraniket (kembesoria), xhenieret, Edukata Morale, historia e PPSH, komardaret, fuciat, Currilat, MZ, Fiat polak etj.

    Rrofte ai ven qe na beri kush jemi."

  14. #34
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    37
    30 falenderime nė 21 postime
    Tirana dhe piramidat

    Opinione Dielė, Tetor 16th, 2011

    EDMOND TUPJA

    Duke pasur parasysh debatin edhe publik tė kėtyre kohėve tė fundit lidhur tė ashtuquajturėn Piramidė nė Tiranė, mė saktė lidhur me ruajtjen e saj si “trashėgimi” …apo me shkatėrrimin e saj pėr tė ndėrtuar po aty Kuvendin e ri tė Shqipėrisė, lexuesi i vėmendshėm e i paanshėm i kėsaj rubrike mund tė mendojė se nė titullin e saj sot mė ka shpėtuar njė gabim: nė vend tė shumėsit “piramidat” do tė duhej njėjėsi “piramida”, madje me “P” tė madhe. Jo, i nderuar lexuesi im, nuk bėhet fjalė pėr njė gabim tė tillė, sepse enkas e kam vėnė nė shumės dhe me “p” tė vogėl emrin “piramidat”. Po shpjegohem:
    Ėshtė e vėrtetė qė “piramida” e parė e ndėrtuar nė Tiranė ėshtė ish-muzeu “Enver Hoxha” ku, sipas thėnies sė vetė arkitektit sė asaj ngrehine, do tė silleshin mė vonė edhe eshtrat e diktatorit tonė. Emrin “Piramidė” ia vunė tiranasit duke u nisur, natyrisht, nga forma e saj piramidale. Por kjo “Piramidė” nuk ėshtė e vetmja qė do tė njihte kryeqyteti i Shqipėrisė, pas ndėrtimit dhe pėrurimit tė saj nė epokėn e qepės moniste, si muze i Enver Hoxhės. Kėshtu, pas vendosjes sė demokracisė e deri nė fillim tė vitit tė mbrapshtė 1997, mbinė si kėrpudhat pas shiut dhe lulėzuan, pėr fatkeqėsinė e shumė e shumė shqiptarėve, firmat “piramidale”, shembja e tė cilave solli tėrė ato trazira e pėshtjellime socialpolitike, pasojat e tė cilave ende nuk janė harruar. Nė atė kohė, me sa mė ka thėnė miku dhe kolegu im i ri Franēesk Armadhi, u pėshpėrit poshtė e lart, majtas e djathtas, pėrpara dhe mbrapa, sikur marrėdhėniet midis Egjiptit dhe Shqipėrisė u tendosėn deri diku sepse kjo shembje piramidash nė Shqipėri, sipas gjuhėve tė kėqija jo vetėm shqiptare, por edhe egjiptiane, tėrhoqi aq shumė vėmendjen e opinionit ndėrkombėtar, saqė shumė turistė qė ishin nisur pėr tė vizituar piramidat e Egjiptit, ndėrruan drejtim dhe erdhėn nė Shqipėri sepse, ngaqė ishin tė keqinformuar, pandehėn se piramidat shqiptare ishin vėrtet diēka shumė interesante pėr t’u vizituar.
    Por, historia, ose mė saktė “eventi” i shembjes sė firmave piramidale tek ne u pasua, sigurisht pas shumė vitesh, me ndėrtimin e njė “piramide” mu nė zemėr tė Tiranės; pėr hir tė sė vėrtetės duhet pranuar qė kjo “piramidė” i shfaqet syrit tė kalimtarit tė vėmendshėm nė formėn e njė piramide tė pėrmbysur, pra, pak a shumė nė trajtėn e njė “kunji” (siē po thuhet prej rreth njė viti), dhe ndodhet fare pranė monumentit tė Partizanit tė Panjohur. Ky “kunj”, qė tė paktėn deri mė sot nuk shquhet pėr ndonjė veēanti, ngjalli deri diku zhgėnjim e pakėnaqėsi jo vetėm tek tiranasit me mend ngaqė u fshihte pamjen e malit Dajt duke stonuar edhe me pjesėn tjetėr tė kryeqytetit tė tyre, por edhe tek shkodranėt. “Tek shkodranėt? Si kėshtu?” – do tė pyesė me tė drejtė lexuesi im i vėmendshėm dhe i paanshėm. Po, po, tek shkodranėt! Tek shkodranėt sepse tė drejtėn pėr ta pagėzuar me nofkėn “kunj” njė ndėrtesė tė lartė qė stonon bajagi me ndėrtesat e ulėta pėrreth e kanė vetėm ata e askush tjetėr! Vetėm ata e askush tjetėr sepse, pėrsėri nė kohėn e qepės moniste, kur u ndėrtua mu nė zemėr tė Shkodrės Hotel Turizmi – ata, me humorin e tyre opozitar, ia vunė atij aty pėr aty nofkėn Hotel Kunji! Prandaj do tė kishte qenė mirė qė shoqata “Tirana”, me t’i rėnė nė vesh lajmi se tiranasit, mes tė cilėve me siguri edhe anėtarė tė saj, kishin nisur ta quanin “Kunj” ngrehinėn madhėshtore, ndonėse stonuese, nė fjalė, duhej t’u kishte blerė shkodranėve tė drejtėn e autorit pėr kėtė nofkė fillimisht tė sajuar prej tyre nė adresė tė Hotel Turizmit tė Shkodrės! Ky incident pėrbėn njė problem serioz edhe pėr tė ardhmen e ristrukturimit tė qendrės sė Tiranės, meqenėse, siē mėsova kohėt e fundit nga njė diplomat i huaj tepėr serioz, parashikohet tė ndėrtohen diku rreth e qark sheshit “Skėnderbej” edhe tre “kunja” tė tjerė me tė njėjtat pėrmasa. Siē e shihni, pra, e keqja s’paska fund: Po sikur, pėrveē kėtyre tė katėrve nė Tiranė tė ndėrtohen edhe disa “kunja” tė tjera? Gjithsesi, druaj se mos shkodranėve do t’u mbesė kunj qė bashkėkombėsit e tyre tiranas nuk i respektuan nė tė drejtėn e tyre tė autorėsisė!
    Sido qė tė rrokullisen punėt, nė pėrfundim tė kėsaj historie apo “eventi”, le tė mė lejohet t’i kthehem Piramidės nė qendėr tė Tiranės. Do tė prishet apo s’do tė prishet ajo, kjo ėshtė shndėrruar kohėt e fundit nė njėfarė dileme thuajse hamletiane. Mendimi im modest dhe amator ėshtė qė, nėse vendoset tė prishet (sepse nuk mė duket qė pėrbėn ndonjė vlerė tė veēantė nė trashėgiminė arkitektonike tė kryeqytetit tonė apo nė historinė e urbanizmit shqiptar), le tė ndėrtohet nė vend tė saj diēka e bukur, kuptimplote dhe e dobishme pėr Tiranėn e tiranasit, por, pėrse jo, edhe pėr shtetin shqiptar nė fund tė fundit. Diēka qė tė jetė simbol jete dhe jo vdekjeje si piramidat.

    panorama

  15. #35
    Ju keni fituar 1 pik Maska e naqeta
    Anėtarėsuar
    05-10-2007
    Vendndodhja
    Ne toke !
    Postime
    458
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    100 vjetori i lindjes se patriotit Tironas Ali Bakiu (1911-1981)
    Nė kohėn e Zogut u mor me aktivite tregtare dhe gjatė kėsaj kohe nuk u ndahej librave dhe pasionit tė tij pėr fotografinė. Kishte korrespondencė me shumė firma e studio fotografike tė botės duke mundėsuar futjen e mjeteve moderne fotografike nė Shqipėri. Pėr bindjet e tij politike burgoset 25 vjet. Vdiq nė 10 maj 1981 nė moshėn 70 vjeēare.Kryetari i Bashkisė sė Tiranės, Lulzim Basha ishte sot nė ceremoninė e pėrkujtimit tė Ali Bakiut, Kryetarit tė parė tė Bashkisė sė Tiranės, pas Luftės sė Dytė Botėrore. Basha vlerėsoi aktivitetin e z.Bakiu, duke u shprehur se shumė prej akteve dhe mesazheve tė tij, janė edhe sot aktuale dhe frymėzuese.

    “Nė njė kohė tė vėshtirė ekonomikisht, tė mbartur me probleme tė mėdha sociale, ai gjeti forcėn dhe kohėn tė pėrballej me to, t’i trajtonte problemet e qytetarėve tė tij, si tė tijat, tė trajtonte ēdo dhimbje, ēdo padrejtėsi si njė problem akut tė tij dhe tė jepte vendime maksimale pėr t’i zgjidhur ato. Nė njė kohė rendjeje, drejt pėrfitimeve tė reja tė politikės dhe luftės pėr pushtet, ai kishte forcėn dhe vizionin tė braktiste ēdo joshje tė tillė dhe tė mbetej nė thelb, qytetari i parė, nė shėrbim tė tė gjithė qytetarėve tė Tiranės”, u shpreh Basha.

    Bakiu qėndroi pėr mė shumė se njė vit nė krye tė Bashkisė sė Tiranės. Ai dha dorėheqjen, duke mos u pajtuar me politikėn e sistemit tė komunist, qė nisi tė shpronėsonte qytetarėt e Tiranės. Mė tej, ai u persekutua nga regjimi i kohės.

    “Nėse do tė flasim pėr zhvillimin urbanistik, respektimin e pronės, infrastrukturėn, nėse do tė flasim pėr zhvillimet moderne nė qytetin tonė, Kampuset Universitare, Parkun Teknologjik dhe gjithė kėto procese, ne duhet t’i futemi punės me tė njėjtat vlera, me tė njėjtėn vendosmėri e vizion me tė cilat Ali Bakiu u bėri ballė presioneve dhe sfidave tė kohės sė tij. Duke bėrė kėtė, kemi edhe garancinė mė tė madhe pėr sukses”, - tha Basha. Aktiviteti pėrkujtimor pėr Ali Bakiun, u zhvillua nga shoqata “Tirana”.

    Neser ne oren 11:30 ne Hotel "Tirana Internacional" (15 katshi) me rastin e 100 vjetorit te lindjes se tironcit te nderuar ALI BAKIU, shoqata "Tirana" organizon nje mbledhje perkuijtimore. Te gjithe tironcit jane te ftuar per te marre pjese. Ali Bakiu ka qene nje personalitet i shquar i treves tone, por qe u persekutua dhe u la ne harrese nga regjimi komunist. Ne vitet e para te ēlirimit ka qene Kryetar i Bashkise se kryeqytetit, ku me 1946 per shkak te padrejtsive qe po kryeheshin ne kurriz te popullit dha doreheqje nga ky post. Por, kete veprim demokratik europian komunistet e ardhur ne pushtet me gryken e pushkes nuk i a falen kurre, ndaj me vone edhe e burgosen..
    A don, e s'din, a din e s'don !

  16. #36
    .
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Postime
    1,796
    Faleminderit
    0
    42 falenderime nė 37 postime
    Ja dhe ca kujtime per kohen e shkuar qe m'i cuan me e-mail.
    Ca veta mund ta gjejne veten ketu:

    Mė ka marrė malli pėr iēik Tironė!

    Mė ka marrė malli tė: ... kthehem nė klasė tė parė,

    tė iki nė shkollė duke ngarė karrocėn, qė pėr rrota kishte kutitė e bojės sė kėpucėve,

    tė ngjyej gishtat tek kallamari i bojės si dikur,

    tė bėj detyrat me njė rezervė prej bakri,

    tė mbėshtjell bukėn me gazetė,

    tė blej njė fletore ke Jordanka,

    ti fus njė ashure ke Shabazja,

    tė haj njė pite me mish... edhe dy...,

    tė blej njė kaush me hide ke Balja,

    tė bėj fiskulturė me brekėt e rrudhura, me tė cilat kisha fjetur gjumė,

    tė shoh gocat e klasės kur vrapojnė me tė famshmet kilota,

    ti shpoj prapė rrotat e biēikletės zysh Bardhės sė biologjisė,

    tė shkoj me shkollėn nė Dajt ( veēse nė kėmbė ),

    tė loz me gura kundra lagjes tjetėr,

    tė lustroj kėpucėt tė dielėn nė darkė,

    tė blej vajguri edhe pėr komshiun,

    tė ēoj tavėn e byrekut nė furrė,

    tė dal nėpėr lagje me gjelin e detit,

    tė shoh pula me qafė tė rrjepme,

    tė kap peshq ke liqeni me njė copė bukė, brėnda nė kavanozin e kompostos,

    tė loz lojėn " voj me kanoēe, voj, voj, voj, "

    tė pij njė aranxhatė,

    tė pranohem pionier me shall tė kuq nė qafė !!! ( Apo jo, ere ? )

    tė kaloj me shokėt ke tubi qė zgjatet pėrmbi Lanė,

    tė ngjis dru nė kat tė tretė,

    tė dėgjoj emisionin e pėrrallave dhe "Heroizmin..." nė radio,

    tė shoh " Crtani film " me kanoēe,

    tė loz njė lojė xing me letra tė bėra me kutija paqete Adrian,

    tė loz me pulla dhe me cingla,

    tė shoh filmin " Apashėt ",

    tė bėj njė xhiro me biēikletė me qera ( 60 lekė ora ),

    tė shkruaj njė letėr korrespondencė ,

    tė dėgjoj fshatarin, qė nė stacionin e Vorės bėrtet : " Hajde thona "

    tė hypi nė tren nga penxherja,

    tė rastis nė tren me fatorinot nga Shkodra, qė tė merrnin vetėm gjysmėn e lekėve tė biletės,

    tė futem me shokėt ke banjo e trenit pėr tė mos paguar biletė,

    tė zihem me grushta me tim vėlla,

    tė shoh policat, qė tė djelėn e plazhit, nuk linin tė hypje nė tren me shapka,

    tė shijoj plazhin ke Breshka,

    tė lexoj njė fletė- rrufe,

    tė dėgjoj qėndrėn e zėrit tė plazhit, qė njoftonte : " Ndalohet loja me top ",

    tė shkoj nė aksion vullnetar, pa dėshirė,

    tė shoh edhe njėherė ndeshjen Shqipėri- Belgjikė,

    tė bėj tifo nė pallat tė sportit,

    tė dėgjoj zėrin e Ismet Bellovės duke transmetuar ndeshje,

    tė diskutoj me shokėt pėr sportin , si dikur ke bordura,

    tė blej njė palė opinga ke Pazari i Ri,

    tė qep njė palė pantallona kadife ke rrobaqepėsi,

    ti marr xhinset borxh ndonjė shoku,

    tė bėj njė ditė mėsim nė Polikum,

    tė heq dhėmbin qė mė dhemb me pe tė bardhė,

    tė dėgjoj fatorinon tė thotė : " Deri ke bankaaa ",

    tė gjimoj autobuzin me vrap, kur nuk ndalonte nė stacion,

    tė shoh Gėzim Kulufin kur bėrtet : " Rrofshin vorrabomsit, poshtė alidemsit ",

    tė shof Gėzim Parisin kur fryhet si cub,

    tė shoh gratė e lagjes kur ziheshin me njėra-tjerėn,

    tė bėj njė foto ke lulishtja e Skėnderbeut,

    tė dėgjoj kalamajtė e lagjes qė bėrtisnin me tė madhe : " Erdhi nusja, erdhi nusja ... "

    tė haj njė dopio pilaf me lugė alumini, ke vetshėrbimi,

    tė haj njė bozė me akullore ke bar Sahati,

    tė dėgjoj Bazin kur kėndonte ke liqeni,

    tė eci nėpėr rrugėn e Durrėsit,

    tė shėtis ke rruga e Liceut, pasi ka pushuar shiu,

    ta bėj telef me sy dhe me kėmbė xhiron e modhe,

    tė vej njė bast ditėn e ndeshjeve,

    tė pi,edhe njė herė me shoqninė, raki ke tymi,

    tė shoh pijetarin kur pėrtypte gotėn e xhamit, si tė ishte kocka e bėrxollės,

    tė jem ushtar dhe ti lej targėn garnizonit,

    tė shoh njė polic tė dobėt,

    tė sodis edhe njė herė dyqanin e samarxhiut ke kinema Ali Demi,

    tė shoj Gjergj Suliotin duke kėnduar tek Dekada e Majit,

    tė qesh me Kaēin e estradės,

    tė thėrras shokėt e mi me fishkėllimė,

    tė ndez edhe njė cigare me Coken e dashur dhe ata qė s'janė mė midis nesh,

    tė shoh edhe njė ndeshje tė tė madhit Drazhen Petroviē,

    tė bėj edhe njė disko nėpėr shtėpija si dikur,

    tė shoh edhe njėherė popullin kur qante mė 11 prillin tė '85-ės,

    tė thėrras edhe njė herė : " E hodhėm qelbėsirėn ",

    tė... tė... " - ... ēohu, se vajti vonė pėr nė punė ! Mjaft dėrdėllite " !
    ... Qėnkam nė gjumė ! Ndryshe, s'kisha si tė ėndėrroja !
    ... Mė ka marrė malli ... mė ka marrė malli... pėr iēik Tironė !!!

  17. #37
    Ju keni fituar 1 pik Maska e naqeta
    Anėtarėsuar
    05-10-2007
    Vendndodhja
    Ne toke !
    Postime
    458
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Na ishte njė herė

    Ja Tirana e hershme dhe fėminia jonė e mjerė


    Mustafa Greblleshi

    E kam tė gjallė Tiranėn e vogėl me njė grusht shtėpish qerpiēi e me njė hotel tė vetėm po prej qerpiēi, po me nji emėn me nam: “Hotel Stambolli”.
    Se qysh i ka qėndrue furisė sė moteve e ka mbetė nė kambė edhe sot e kėsaj dite, i qofsha falė. E ke aty mbas Mapos ushqimore, ku po ngrihen apartamentet e reja, ku nis Rruga e Durrėsit.
    Konaqe me oxhakė kishin vetėm Toptanasit. Elektriku nuk njihej. Edhe llamba me vojguri e rrallė ish. Atė e gjeje vetėm nė zyrat e hyqymetit e nė odat e shtėpive me oxhak. Te votrat tona, ku ngrihej tymi fjollė, mu aty te carani, ngjat flakės sė druve, digjej pishtari a flaka e bishtukut. Nji fjollė e zezė tymi, ngjitej pėrpjetė pėrtueshėm e me pėrdredhime…Elektrik nuk kish as xhadeve. Kandila me voj, rrallė e tek, xixėllonin rrugėve e ndriēonin nji sofėr vend.
    Nė do drushta tė shtrembta vareshin fenerėt, Mbramjeve, nji rrogtar i ngarkuem, me nji vojnik nė dorė, i qasej drushtave. Ulte fenerin me anė tė nji sixhimi, e ushqente me voj, e ndizte e kalonte te tjetri, tue shkelė me hap tė randė nėpėr gurėt e shrregullt tė kalldrameve. Kalldrame, vija uji, vorre e ullij ka pasė motit Tirana. Vorrezė e ullij ish i gjithė Pazari i Ri. Vorrezė e ullij, Sheshi Skėnderbej, vorrezė e selvi Sheshi i monumentit tė Partizanit. Gjithkund vorrezė. Nė ēdo lagje. Mė kujtohen mirė ato fushat e vorreve, se unė e moshatarėt e mij i vizitojshim shpesh, pėr tė mos thanė pėr ditė.
    -A di pėrse na tė vegjlit silleshim vorreve? - vijoi Shyqri Beqir Fuga -Te hymja e vorrezėve, me tė perėnduem tė diellit, do tė takojshim patjetėr ndonji plakė tė mbėshtjellun me napėn e bardhė. Plaka e mbėshtjellun me napė tė bardhė dhe e ulun kambėkryq, shtronte pėrpara nji kuze tė madhe me topa hallve dhe pranė kuzes nji ibrik dheje me ujė. Me zanin e saj tė mekun e tė mbytun ajo ftonte kalimtarėt e rrallė tė marrin “rahmet” pėr tė afėrmin e saj, qė kish shkue kėsaj bote. Kalimtari kthehej, pėrkulej mbi kuzen, merrte nji shuk hallvė, pinte edhe nji hurm ujė me atė ēyēėn e trashė t’ibrikut si kaēarrum dhe largohej nė punė tė vet, si i lėshonte nji rahmet shpirtit tė tė vdekunit. Po kėshtu pėrkuleshim edhe na tė vegjlit, pėrlanim sikush nga nji shuk hallvė tė ngrohtė e nga nxitimi voji na rridhte nėpėr buzė. Pijshim nga nji herė ujė e me radhė i lėshojshim nga nji rahmet atij qė kish shkue me tė shumtėt. Ja kėshtu bridhshim vorrezė me vorrezė. Ku tė gjejshim ndonji plakė me tepsi pėrpara se ishim, si thonė, me lugė nė brez. Nji grue tjetėr, po e shtėpisė sė pėrzishme, e mbėshtjellun gjithė me napė tė bardhė e me tepsi pėrpara, rrinte nė krye tė rrugės sė lagjes. Edhe ajo u kish zanė shteg kalimtarėve e i priste si nė pritė. Na tė vegjlit, si tė mėdhajt, dy herė nė nji tepsi nuk bajshim kabull me marrė, se e kishim pėr keq e pėr gjynah. Dy herė i urojshim prehje e paqe tė vdekunit, po tė marrim dy topa hallvė nė nji tepsi, s’e pat thanė Zoti.
    Prani e dalldisi nė mendime Shyqri Beqir Fuga. Si tė rrekej me i renditė nė mend kujtimet e largėta qė i vijshin me vrull. Ai pat folė si nji nxanės i pėrgatitun mirė, qė s’don ta ndėrpresish. Po ashtu nisi e foli sėrish:
    -Rrallė e tek u ēelėn do dyqane nė Rrugėn 28 Nandor. Nė njanin syresh, nė nji dyqan me harqe pėrballė Sahatit, pashė nji natė nji grumbull njerzish qė ishin mahnitė si u mahnita edhe unė, prej dritės sė fortė tė nji llambe qė s’patėm pa kurrė parandej. Ish nji petromaks. S’ngiheshim tue soditė ato dy mėshikza mėndafshi, qė ndriēojshin aq fort, e s’dijshim si me e spjegue atė zhurmė si zhuzhurima e bletės.
    Elektrik si sot pamė pėr herė tė parė kur patėn qenė kėtu austriakėt, nemselitė si i quejshim na. Kur ndizeshin elektrikėt e nemselive, nana ime binte nė shehadet, se i ngatėrronte me shkreptimat. Asokohe shkeli sė pari kalldramet tona automobili. I madh e i vogėl, tė rij e pleq, i shkojshin mbas automobilit tė parė. Ish nji automobil me rrota tė nalta, si qerre. Pat edhe asish qė e quejtėn qerrja e qoftėlargut e i ndėrsyen qentė e lėshuem, qent e kasapėve. Po kėshtu i fuguen pas edhe Shazivar beut kur pat sjellė nga Vjena biēikletėn e parė.
    E tillė ish Tirana kur kremtohej Nevruzi, Moti i Ri allaturka, kur njerėzit vritshin mendjen pėr tė sajue nji byrek me lakna e s’u shkonte ndėrmend se do tė vijė nji ditė qė do tė rendin rrugėve e dyqaneve pėr tė ble ambėlsina, fruta, lojna e kuklla pėr fėmije - tha Shyqri Beqir Fuga tue e pa me tė qeshun shokun e tij. - Pėr tė kremten e Nevruzit e kisha fjalėn. Na tė vegjlit e pritshim darkėn me padurim, vetėm pėr atė byrekun me spinaq qė e bajshim derė pėr derė e qė e quejshim byrek me pare.
    Thėrriste hoxha nė minare, ja niste me gjėmue lodra me topuz e tallamazi me kaish. Uleshim tė gjithė rreth e qark byrekut. Ndėrmjet petėve tė laknorit fshihej nji koron sermi, i mbėshtjellė me nji shuk brumi. I pari i shtėpisė e sillte vėrdallė tri herė tepsinė. Mandej zejshim fill me hangėr. Kujt t’i takonte pėr rrisk koroni kishte tė drejtė me e pėrvetėsue.
    Hej ē’kismet kishte ai qė peshkonte atė koron tė mbėshtjellė me nji guaskė brumi, si karavidhe! Ajo pare e vogėl sermi tė bante zot pėr disa ēaste, se me ballin nalt, e ndaloje nė vend, nė daē sheqerxhiun, nė daē simitxhiun. Kur ta shihshin nė dorė atė pare sermi, si njani tjetri, ishin gati me tė shėrbye si t’ishe ti bir oxhaku. I pari ulte tavllėn e tė lente tė zgjedhish, me dorėn tande, copa hallve, mollė sheqeri tė kuqe, tasa hashuresh, lule Stambolli. Tjetri i kthente simitet pėrmbys, pėr me tė prishė mendjen me avullin e ngrohtė e me erėn e kandshme tė qiqrės.
    Gjellė pėr darkė e pėr davet ish byreku me spinaq, byreku me pare sermi. Bam bum e dum dum, bubullonte tej e pėrtej daullja me topuz e Zhing zhang, tallamazi me kaish. Tak tak, trokitte zemra jonė e vogėl qė dridhej e dėshirueme pėr tė gjetė, nė petat e byrekut me spinaq, paren e vogėl prej sermi. Atė pare sermi, qė tė bante me hangėr simite tė ardhuna me brumė qiqre e copa hallve me susam, kurrė nuk e pata gjetė nė petat e byrekut me spinaq. Mė kujtohet ashtu si nėpėr gjumė se nji moti e gjet nana ime. Mirėpo ajo nuk u krenue si bajshin tė tjerėt, heshti dhe me marifet e vu nė pjesėn e laknave tė mija. Qė tė gėzohesha edhe unė. Se i pat mbetė gozhdė nė zemėr kur mė pat rrejtė disa herė: kur kalonte sheqerxhiu me tavllėn plot hallvė, hashure e lule Stambolli. Zani i fortė i hallvaxhiut buēiste e ushtonte sė largu e na e dridhte shpirtin ne tė vegjėlve.
    “Sheqerxhiu!” ulėrija unė sė vogli, tha Shyqri Beqir Fuga - e doja pa derman nji grosh, se goja mė lėshonte larg pėr tė lėpimė njė aso mollėsh sheqeri, gjak tė kuqe. Po nana, dritė i pastė shpirti - se tė thashė o Maksut vdiq e re; nuk vdiq, plasi - nana, me atė zanin e saj tė ambėl e gjithė ankim mė thosh: “Jo bir, nuk asht sheqerxhiu, asht hoxha”. Thėrret hoxha nė minare, se u ba vakt dreke. Hajde tė tė jap nana nji copė bukė! Me ēka e do, me gjizė apo me ullij? “Me gjizė, jo me ullij, e doja bukėn. Se ullijt i kisha mbledhė vetė, kokrra kokrra, kur i shtronte era pėrmbi vorret. Mė pėlqejshin fort ullijt e regjun me krypė e me voj, po nuk i haja. Mė dukeshin ullij tė vdekunish. Ullij tė njomun me vesė vorresh. Nji ditė tjetėr, kur nana ish shtrue - e s’u ēue ma - nė rrugė buēiti sėrish zani i fortė i sheqerxhiut. Ajo u drodh e mė pa me ata sy tė fikun.
    Mandej nxori nga gjini nji grosh e ma dha:
    “Merre bir e shko blej nji mollė sheqeri”.
    – Ai grosh ish i ngrohėt. M’u ba sikur ma dogj e ma pėrvėloi dorėn. Ja ktheva prapė e i thashė: nuk e due nanė. Nuk asht sheqerxhiu. Po thėrret hoxha nė minare. Nana nuk foli. Veē nga ata sy tė fikun, riguen ēurk lotėt e zbritėn faqeve tė zbehta. Me faqen time ja tera, e zjarri i etheve qė digjte atė, mė dogji edhe mue. Ky zjarr mė dogji mirė nji ditė, kur te kryet e rrugės sonė, nji plakė e mbėshtjellun me napė tė bardhė, me tepsi hallve pėrpara e me ibrik dheje, me za lutės u kujtonte kalimtarėve tė marrin nga nji top hallvė pėr t’i lėshue rahmet shpirtit tė nji grueje tė re. Kjo grue e re qė u fik pėrgjithmonė e qė mė la rrugėve, ishte nana ime. Ajo i mbylli sytė zemėrplasun.
    Ja Tirana e hershme dhe fėminia jonė e mjerė, - pėrfundoi Shyqri Beqir Fuga - Byreku me spinaq ish gjellė e rrallė. Sot kalamajt tonė e presin Motin e Ri tė veshun e tė qeshun. E presin me tė gjitha tė mirat. Kur qesh i vogėl, i vogėl si Ndue Gjokė Frroku, s’u gjet kush tė mė sjellė nji peshqesh. Sot, edhe pse im bir asht midis tė gjitha tė mirave nė Kinė, unė mendoja ē’dhuratė t’i ēoj, se mė mbetej peks po ta ndaja nga kėta pesė tė tjerėt. Ashtu si ti, qė s’po tė pritet gjersa tė blejsh nji kukull tė bukur pėr vajzėn tande. Kujtoj se u ēlodhėm, o Maksut Hasan. Shi nuk po bie ma.
    Ēohemi e shkojmė bashkė dyqaneve pėr tė zgjedhė nji kukull tė bukur.
    Nė Rrugėn e Postės, pėrballė magazive tė valutės, qenė grumbullue plot njerėz. Qėndruen edhe tė dy bojaxhinjtė.
    - Me fal shoqe, ē’farė ka dalė kėtu?
    - Kukulla shok, kukulla tė bukura pėr fėmijė.
    Hynė. Shitsja hapte kutitė dhe nxirrte gjithfarė kukullash tė bukura, me flokė tė gjatė e tė shkurtėn, me flokė tė zes e tė verdhė. Nji palė me fustane tė gjata, nji palė me tuta, nji palė me veshje marine.
    - Sa kushtojnė? - pyeti Maksut Hasani nji grue tė re, e cila tue dalė nga dyqani i buzėqeshte kukllės ashtu si nji nanė e re i buzėqesh bebes.
    - Katėrqind lekė - tha grueja e re. -E vlen pėr gazin qė i fal fėmijės.
    Maksut Hasani iu vardis shitėses:
    - Tė lutem shoqe, mė jep nji kukull! Atė me flokė tė zes e me pėrparse tė bardhė. Duket kukull punėtore.
    ( Fragment i marrė nga tregimi “Kukulla” nė vėllimin “Albumi i njė bojaxhiu”,)
    A don, e s'din, a din e s'don !

  18. #38
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,223
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Tirana-kryeqytet, zbulohet qarkorja e Ahmet Zogut

    Si sot 92 vjet mė parė u shpall Tirana kryeqytet dhe ky vendim do tė hynte nė fuqi menjėherė, kur qeveria e zgjedhur nė Kongresin e Lushnjės do tė vinte kėmbė nė qytet, mė 11 shkurt. Edhe pse Kongresi u zhvillua nė Lushnjė, vendimet e tij do tė kishin jehonė mė tė madhe nė kryeqytetin e porsazgjedhur, i cili priti qeveritarėt e rinj. “T’i bahet me dijt popullit atjeshėm se kabineti ri i zgjedhun nga mbledhja Kombtare e Lushnjes, mė 11. tė k. muajit mrriti nė Tiranė e filloji nga puna. Tirana u shėnua pėr kryeqytet”. Kėshtu shkruante nė njė qarkore drejtuar tė gjitha prefekturave tė Shqipėrisė, ministri i Brendshėm i asaj kohe, Ahmet Zogu. Shefi i sektorit tė protokollit dhe ceremonialit pranė Bashkisė sė Tiranės, Valter Gjoni, na vė nė dispozicion njė sėrė dokumentesh, mes tė cilave qarkore apo fotografi, qė tregojnė se si u vunė nė jetė, pikėrisht nė Tiranė, vendimet e Kongresit tė Lushnjės. “Kongresi i Lushnjes u ndie mė sė shumti nė Tiranė, ku ruhet mė sė miri elementi historik. Kemi godinėn e Regjencės (Kėshilli i Naltė), sot Akademia e Shkencave, kemi disa pllaka pėrkujtimore, pėr godinėn e qeverisė, pastaj mė vonė tė Bashkisė, ndėrkohė qė ėshtė kryetari i bashkisė sė Tiranės, Ismail Efendi Ndroqi, qė e priti dhe e sistemoi qeverinė qė doli nga ky kongres. Ishte Bashkia e Tiranės qė mbėshteti tė gjitha veprimet patriotike tė Kongresit tė Lushnjės”, thotė Gjoni. Pikėrisht ky moment, ai i hyrjes sė qeverisė sė zgjedhur nė Lushnjė, ėshtė fiksuar nė njė fotografi, e cila na vjen e dėmtuar nga koha, por ku mund tė shquhen disa prej protagonistėve tė saj. Janė kryetari i Bashkisė sė Tiranės, i cili do tė mbesė nė histori si kryetari i parė i kryeqytetit tė ri, Ismail Efendi Ndroqi, por edhe Aqif Pashė Elbasani, Abdi Toptani, Ahmet Zogu, Eshref Frashėri dhe Mytesim Kėlliēi. “Nė arkivin e Bashkisė, por edhe nė tė tjerė arkiva, gjenden dokumente shumė interesante nė lidhje me kėtė. Njė ndėr to ėshtė procesverbali i Kongresit tė Lushnjės”, thotė Valter Gjoni. Nė kėto procesverbale mėsojmė pėr zhvillimin e kėsaj ngjarjeje. Duket se protokollarėt e asaj kohe ishin shumė tė kujdesshėm pėr tė mbajtur mirė tė dhėnat, datat, orėt, pjesėmarrėsit. Edhe mėnyra se si quheshin deklaratat apo udhėzimet asokohe. Gjejmė termat “zėdhėnie” e “qarkore”, ndėrsa pėr seancat plenare pėrdorej termi “ēelje”. Dhe jo vetėm pėr dėshmitė historike qė mbartin, por edhe nga mėnyrat e formulimit, ato do tė ngjallnin mjaft kėrshėrinė e publikut. “Tė gjitha kėto i japin njė shtysė tė mėtejshme idesė pėr ngritjen e njė hapėsire pėr ekspozimin e kėsaj historie tė vendit. Po shkojmė gradualisht nė 100- vjetorin e Tiranės kryeqytet dhe ėshtė e domosdoshme qė kjo ngjarje e pėrjetėsuar edhe nė emrat qė mbajnė rrugėt e kryeqytetit, tė ketė hapėsirėn e vet, qoftė nė muzeun qė Bashkia ka kohė qė po mendon ta ngrejė apo si njė muze mė vete”, thotė Gjoni.

    DOKUMENTET
    Nė kėtė 92-vjetor tė Kongresit tė Lushnjės, por edhe tė shpalljes sė Tiranės kryeqytet, studiuesi Valter Gjoni na ofron njė sėrė dokumentesh interesante, tė cilat pak ose aspak janė publikuar. Por edhe njė informacion tė shkurtėr se cilėt ishin katėr burrat qė pėrbėnė Kėshillin e Naltė apo Regjencėn, qė kishte pushtetin e kryetarit tė shtetit. Bėhet fjalė pėr Aqif Pashė Elbasanin, Imzot Luigj Bumēin, Abdi Toptanin dhe Mihal Turtullin, emrat e tė cilėve i mban edhe nga njė rrugė e Tiranės. Por ato qė pėrbėjnė mė shumė kuriozitet, janė dokumentet. Krahas qarkores qė ministri i asaj kohe, Ahmet Zogu, u dėrgon prefekturave pėr shpalljen e Tiranė Kryeqytet, kemi edhe disa faqe nga procesverbali i Kongresit tė Lushnjės. Ndėr tė tjera nė kėtė procesverbal janė shėnuar edhe formulat e betimit tė delegatėve tė Kongresit, por edhe tė Kėshillit tė Naltė. Asokohe shqiptarėt betoheshin para Perėndisė, por edhe mbi besėn e shqiptarit. Interesante ėshtė fjala qė Regjenca ka mbajtur nė Parlamentin shqiptar, ku nė emėr tė saj Eshref bej Frashėri shpreson qė tė ketė njė fqinjėri tė mirė me Jugosllavinė e Greqinė, se Italia do tė njohė vullnetin e shqiptarėve e do tė ndryshojė politikėn ndaj saj, se “Ingliterra” e Franca do tė vazhdojnė tė mbėshtesin interesat e popujve tė vegjėl… Njė lumė falėnderimesh vjen pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe presidentin Wilson pėr rolin qė kanė luajtur nė “indipendencėn” e Shqipėrisė. Njė tjetėr dokument na bėn me dije vėshtirėsitė e mėdha me tė cilat u pėrball qeveria e re shqiptare. Aq sa u detyrua tė merrte njė “hua tė brendshme” nėpėr qarqet e vendit dhe, siē na dėshmon, ky dokument i quajtur “Zėdhėnie”, Gjirokastra, Shkodra e Korēa ndihmuan qeverinė e re me nga 1 mijė apo 2 mijė lireta, tė cilat do tė ktheheshin me pėrqindje.

    QARKORE MINISTRISE SE BRENDSHME
    T’i bahet me dijt popullit atjeshėm se kabineti ri i zgjedhun nga mbledhja Kombtare e Lushnjes, mė 11. tė Muajit mrriti nė Tiranė e filloji nga puna. Tirana u shėnua pėr kryeqytet. Pėr dorėzimin e aktevet nė Durrės masat e nevojshme janė marrė. Jeni tė porositun qarkoret e lidhuna sa ma shpejt tė ndahen nė nėnprefekturat e katundarit tė qarkut tuaj. Tiranė mė 13. II. 920 Ministri i P. Brendshme, Ahmet Zogu

    BETIMI I DELEGATĖVE
    Nė procesverbalin e Kongresit tė Lushnjės, ndėr tė tjera gjejmė dhe formulėn e betimit tė delegatėve: “Mbledhja kombtare jep fjalėn e nderit e besėn e shqiptarit duke u betuar nė emėn tė perėndis se deri sa Kėshilla e Naltė vepron mbas ligjet tė Shtetit tue ruejtun indipendencėn e plotė tė Shqipnis me mish e me shpirt, do tė jetė mprojtės e pėrkrahės i gjithhershėm i kėsaj Kėshille”.

    BETIMI I KĖSHILLIT TĖ NALTĖ
    Pas betimit tė delegatėve, ėshtė radhė e regjentėve tė betohen para Perėndisė: “Betohem n’emėr tė Perėndis, tue dhanė besėn Shqiptare e fjalėn e nderit para mbledhjes sė Kombit se do shėrbej popullit dhe Shtetit Shqiptar drejtėsisht, do tė mbrojė ligjet dhe indipendencėn e plotė t’Atdheut Shejt”.

    Kreu i parė i kryeqytetit

    Myderiz Ismail Efendi Ndroqi

    Lindi nė vitin 1876, nė Tiranė. Mėsimet fillestare i ndoqi nė Tiranė nė shkollėn “Ruzhdie”, ndėrsa studimet e larta nė Stamboll, studioi pėr teologji nga viti 1893-1908. Gjatė kėsaj kohe u bė njė veprimtar nė Lėvizjen Kombėtare, duke u shoqėruar me atdhetarėt Ismail Qemali, vėllezėrit Frashėri etj. Ismail Efendi Ndroqi ishte ndėr udhėheqėsit kryesorė tė Lėvizjes Kombėtare Ēlirimtare nė Tiranė. Gjatė viteve 1914-1915, u burgos me shumė atdhetarė tė tjerė nga forcat e Haxhi Qamilit. Nė vitin 1917 u zgjodh kryetar i Bashkisė sė Tiranės, ku shėrbeu me ndershmėri deri mė 1922-shin. Ka qenė njė nga nismėtarėt kryesorė nė organizimin e Kongresit tė Lushnjės. Dhe ishte pikėrisht ai qė priti, me shumė luftėtarė tė tjerė, nė Qafė-Kashar, qeverinė e Lushnjės, duke hyrė nė Tiranė nė krye tė saj, pėrmes ushtarėve italianė qė pėrpiqeshin ta pengonin. Pas 92 vjetėsh, Tirana mbeti kryeqytet dhe kleriku Imail Efendi Ndroqi ka hyrė nė histori si kryetar i parė i kryeqytetit Tiranė dhe si kryetari qė i hapi dyert qeverisė sė Kongresit tė Lushnjės.


    AQIF PASHĖ ELBASANI

    Lindi nė Elbasan, ku kreu shkollėn fillore dhe tė mesme, ndėrsa studimet e larta i kreu nė Stamboll pėr drejtėsi. Veprimtarinė politike e nisi qysh se Shqipėria ishte nėn Perandorinė Osmane. Pas shpalljes sė Pavarėsisė u emėrua nė administratėn e shtetit. Nė vitin 1913 u bė prefekt i Elbasanit. Nė kohėn e regjimit tė Vilhelm Vidit, pėr gjashtė muaj u emėrua ministėr i Punėve tė Brendshme. Pas kėsaj u detyrua tė linte vendin e tė kalonte nė emigracion politik, nė Bari tė Italisė, por nuk qėndroi gjatė. Nė mbarimin e Luftės sė Parė Botėrore u radhit nė krah tė forcave politike qė organizuan Kongresin e Lushnjės. U zgjodh kryetar i punimeve tė Kongresit dhe anėtar i Kėshillit tė Lartė.


    IMZOT LUIGJ BUMĒI

    Lindi nė Shkodėr 6 nėntor 1872 dhe vdiq mė 1 mars 1945. Ishte peshkop i Kishės Katolike dhe diplomat shqiptar. Kreu arsimin fillor nė shkollėn e Jezuitėve dhe mė pas Kolegjin Saverian tė Shkodrės. Pėrfundoi studimet universitare nė Itali, ku u shugurua prift. Kthehet nė Shqipėri, ku fillon veprimtarinė patriotike dhe luftėn kundėr pushtimit osman. U bė nxitės i kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe. U emėrua peshkop i Lezhės mė 11 shtator 1911 nga Papa Piu X. Nė 1919-n kryeson delegacionin e qeverisė shqiptare nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Mori pjesė nė Kongresin e Lushnjės, ku u zgjodh njė nga katėr anėtarėt e Kėshillit tė Lartė.


    ABDI TOPTANI

    Lindi nė Tiranė (1864 -1942) ku kreu shkollėn fillore, ndėrsa tė mesmen nė Stamboll. Shumė shpejt do t’i bashkohej lėvizjes kombėtare. Si veprimtar i ēėshtjes kombėtare, bashkohet dhe bashkėpunon ngushtė me Ismail Qemalin nė periudhėn e shpalljes sė Pavarėsisė. Firmėtar i Deklaratės sė Pavarėsisė, ministėr i Financave nė qeverinė e parė shqiptare. Mori pjesė nė Kongresin e Lushnjės, ku u zgjodh edhe anėtar i Kėshillit tė Lartė. Si kundėrshtar i regjimit tė Zogut, dėnohet me vdekje, por ky vendim nuk u zbatua si pasojė e reagimit tė madh publik.


    MIHAL TURTULLI


    Lindi nė Korēė (1847-1935), ku edhe mori arsimin fillor e tė mesėm. Studimet e larta pėr mjekėsi (okulist) i kreu nė Greqi dhe nė Francė. Jetoi pėr shumė vite jashtė vendit, kryesisht nė Egjipt dhe Zvicėr. Veprimtar politik i ēėshtjes kombėtare, disa herė ministėr nė qeveri tė ndryshme dhe publicist nė organet e diasporės. Nė Kongresin e Lushnjės u zgjodh anėtar i Kėshillit tė Lartė. Pėrveēse veprimtar i ēėshtjes kombėtare, Mihal Turtulli vlerėsohet edhe si filantrop i madh, pasi kontribuoi mjaft pėr qytetin e Korēės, veēanėrisht nė fushėn e zhvillimit tė arsimit.

    ALMA MILE
    Panorama
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 09-02-2012 mė 16:53

  19. #39
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,223
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Fotot me poshte jane:

    1. Qeveria e dale nga Kongresi i Lushnjes duke hyre ne Tirane ne 11 shkurt 1920.

    2. Myderiz Ismail Efendi Ndroqi

    3. AQIF PASHĖ ELBASANI
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  20. #40
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,223
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Fotot me poshte jane:

    4. Imzot Luigj Bumci

    5. Abdi Toptani

    6. Mihal Turtulli
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

Faqja 2 prej 6 FillimFillim 1234 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Autostrada Durrės-Kukės mbaron ne qershor 2009
    Nga ganoid nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 739
    Postimi i Fundit: 02-08-2010, 18:05
  2. SK Tirana
    Nga Pasiqe nė forumin Futbolli shqiptar
    Pėrgjigje: 251
    Postimi i Fundit: 22-06-2009, 19:19
  3. Pėrgjigje: 25
    Postimi i Fundit: 21-06-2009, 06:50
  4. Barbaria Komuniste
    Nga Lexuesja nė forumin Historia botėrore
    Pėrgjigje: 37
    Postimi i Fundit: 23-10-2006, 06:48
  5. Sorollatja per Ramen.. fundi i parlamentarizmit..
    Nga Brari nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 22
    Postimi i Fundit: 02-04-2003, 16:48

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •