Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 2 prej 2
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    16-02-2009
    Postime
    58
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Poezi nga Julia Gjika

    Julia Gjika u lind me 11 Korrik 1949 nė qytetin e Gjirokastrės.
    Ka kryer gjimnazin Ajet Xhindole nė Berat .
    Studimet e larta i kreu nė Tiranė ne degen e Finances (Akademia Ushrarake) dhe ka ndjekur me korespondencė pranė Universitetit ne Fakultetin Histori Filologji degėn Gjuhė-LetėrsiShqipe.
    Ka punuar si redaktore nė revistėn 10 Korriku e mė vonė shefe finance nė reparte tė ndryshme ushtarake nė Korcė dhe ne Tiranė.
    Qysh heret u dashurua me poezine, qe ze vendin kryesor ne krijimtarine e saj, shume prej te cilave i ka botuar ne organe te ndryshme. Ne duart e lexueseve jane vellimet poetike Ditelindje(1971) dhe Ku gjej poezinė(1978)
    Ne vitin 1996 u vendos ne ShBA, ku vazhdon te jetoje se bashku me familjen e vet. Krahas punės pėr tė mbijetuar ne kete vend ka vijuar tė shkruajė e tė botojė poezi, portrete e kronika nė gazetėn shqiptaro-amerikane “Ilyria”dhe organe te tjera.
    Ka ne shtyp vellimin poetik”Muzg”

    TE RIFILLOSH JETEN

    Pas cdo lufte
    kur vendi shkretohet,
    urrejtja mbetet gjallė.
    Kaq shumė egėrsohet,
    nuk ka Zot ta ndalė.
    Dashuria e trėmbur arratiset.
    Dikush fillon tė rindėrtojė.
    Duhen vite,
    tė bėhen gjėrat pėrsėmbari.
    Qė tė mos kthehet njė luftė e re,
    duhet varrosur urrejtja mė parė.
    Duhen djegur rrėnjėt e saj.
    Nė se jo,
    mė e egėr , mė cfarosėse vjen
    se nė fillim tė saj.
    Duhet pėrgatitur gjithcka,
    qė dashuria tė kthehet nė vatra.
    Po si tė kthehet,
    ku rrėndon tragjedia,
    ku zemrat janė cveshur,
    nga ndjenjat njerėzore?
    Ku egzistenca mallkohet
    Te rifillojė jeta, s’e ka tė lehtė.
    Sa e vėshtirė,
    dashuria provon tė ngjizet.
    nė akuj dhe acar,
    e brishtė, lėkundet,
    sa nuk thyhet.
    Tė ngrihet, tė rritet,
    do duar e zemra nėnash,
    ato qė pėrkundin paqen.

    PRANVERA ESHTE KTHIM

    Gjithmone kendoj per nje cati
    Ku dallendyshet perseri ngriten folete
    mengjeset zgjojne me cucuritje
    Per ison llafazane qe ngrihet lart ne rete.
    Gjithmone mendoj kthimin tim.
    Nje ze nga larg me peshperit ne vesh
    Gjaku yt, eshte yni.
    Eja, pragu te therret
    Te pret, sic e ke lene.
    Gjithmone kendoj nje kenge
    Qe pikellimin mund.
    Eshte shpresa, nuk jam vetem,
    Dhe syri nenes hapur
    Te lule radhiqja e Marsit
    era e perkund.
    Pranvera eshte kthim,
    Gjithmone na therret.

    TE NGUJUAR

    Duhet ngritur zeri.
    duhen bashkuar zerat
    Per te ngujuarit,
    Ne veri te vendit tone.
    per shkak te gjakmarrjes.
    Edhe pse bie ne vesh te shurdher.
    Diku do te degjohet zeri.
    Per ata,
    qe me ankth presin pas xhamit.
    Ne prite, pertej xhamit gjakmarresit.
    Mbremjet gelltitin lotet e grave
    Dhe friken e femijve,
    Qe pergjojne,
    me koken mbeshtetur parvazit
    Me henen, ndajne kupen e dhimbjes.
    Mengjeset te zymta gdhihen.
    Ata, kane humbur kalendaret
    Nuk dine c’muaj hyri
    U duket vehtja pa emer
    Jetojne, pa jete.
    Trimeria than lote
    Nuk derdh lumenj gjaku.
    Te Falim gjakun!

    PRANVERA ESHTE KTHIM

    Gjithmone kendoj per nje cati
    Ku dallendyshet perseri ngriten folete
    mengjeset zgjojne me cucuritje
    Per ison llafazane qe ngrihet lart ne rete.
    Gjithmone mendoj kthimin tim.
    Nje ze nga larg me peshperit ne vesh
    Gjaku yt, eshte yni.
    Eja, pragu te therret
    Te pret, sic e ke lene.
    Gjithmone kendoj nje kenge
    Qe pikellimin mund.
    Eshte shpresa, nuk jam vetem,
    Dhe syri nenes hapur
    Te lule radhiqja e Marsit
    era e perkund.
    Pranvera eshte kthim,
    Gjithmone na therret.

    NUK I SHEH SI FLUTURAT VDESIN?

    Mos i mbyll
    dritaret qiellit.
    Fluturat vdesin.
    Nuk i sheh
    si fluturat vdesin?
    Kur s’kanė ajėr,
    Krahėt thahen.
    Pa rrėnkime,
    pa nxjerrė zė,
    ato mpaken.
    Fluturat vdesin.
    Mos i mbyll,
    dritaret shpirtit.
    Shpirti vdes.
    Pa liri,
    krahėthyer
    s’fluturon.
    I burgosur,
    pa hapėsirė,
    nuk jeton.

    I VETEM BRENDA KATER MUREVE

    Kushtuar babait tim
    Brenda katėr murreve babai,
    Qėndron me orė tė tėra.
    I shtrirė nė divan.
    Ngrihet, sa pėr tė shmpirė kėmbėt,
    Hedh sytė nga ballkoni
    Tulla tė kuqe tė pallatit tjetėr.
    Shkon nė dhomat e fjetjes,
    Tė ftohta,
    Flet me objektet memece.
    Del nė ballkon
    Prek gjethet e gjelbėra tė mėllagave
    I gėzohet lules qė cel.
    Kėput piperkat e kuqe djegėse
    Nė dimėr do ti shijoje me fasulet.
    Shikon orėn qė nuk ecen
    Minutė pas minute.
    Kur i telefonon dikush
    Flet si femijė i braktisur, gati qan
    -Me kė je atje?- e pyes nė telefon
    -Vetėm, vetėm, me kė tjetėr.
    -Te vizitoi njeri sot?
    -Njė javė mė parė ime moter
    me pleqėrinė e saj.
    -Si i shtyn ditėt?
    -Me albumet, thotė dhe qesh.
    Ju kam tė gjithėve nė albume
    Gruan, fėmijėt, fėmijėt e fėmijėve,
    Mė duhen ca albume te tjere…
    Kur dikush i troket nė derė,
    Ai nuk e dėgjon,
    Dhe po tė dėgjojė
    Nuk beson
    Se dikush troket pėr tė.
    Babai jetim nė pleqėri


    ***

    Ne pranine tende
    Nuk ndjehem mire
    Sepse nuk mendoj njesoj si ty
    Per shume gjera qe ti thua
    Me mire t’a mbaj gojen kycur
    Kycur me dyzet kyce
    Se po te flas e di
    Nje lufte e re do te pelcase
    Po t’a filloj
    E di qe do t’a humbas
    E kuptoj, ti di t’a vertitesh kaq mire gjuhen
    Me ty cdo beteje e imja eshte e humbur


    PRILLI

    Kushtuar vellait tim qe u vra
    aksidentalisht nga shembja e nje ballkoni te nje
    ndertese pesekatshe ne Korce ne 7 Prill 1992

    Vetėm jam kėtu,
    Nė kėtė qytet qė nuk ka zgjim,
    Ftohtėsi e mermerit tė bardhė,
    Eshtė muaji Prill,
    Ditėt e fundit tė tij,
    Majit i thotė Mirėsevjen.
    Pėrpara meje, njė mal me dhimbje,
    Njė zė dua tė dėgjoj,
    Asgje s’pipėtin, vec frymės sime.
    Me vehte flas:
    Kthehu, kthehu serish,
    Unė jam kėtu, kam kohė qė pres,
    Ngrihu, bėhu Llazar vėllai im Vladimir.
    Gurin ledhatoj,
    Kam frikė se tė lėndoj
    Nga fotografia dy syte e tu
    Me shohin ne sy
    Bota s’qėnka e plotė pa ty,
    Derdh lotė,
    Kujtimi yt mė prek ne cdo qelize
    Nga malli petalja hapet,
    Dheu a ėshtė i lehtė?

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    16-02-2009
    Postime
    58
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga artisti. Lexo Postimin
    Julia Gjika u lind me 11 Korrik 1949 nė qytetin e Gjirokastrės.
    Ka kryer gjimnazin Ajet Xhindole nė Berat .
    Studimet e larta i kreu nė Tiranė ne degen e Finances (Akademia Ushrarake) dhe ka ndjekur me korespondencė pranė Universitetit ne Fakultetin Histori Filologji degėn Gjuhė-LetėrsiShqipe.
    Ka punuar si redaktore nė revistėn 10 Korriku e mė vonė shefe finance nė reparte tė ndryshme ushtarake nė Korcė dhe ne Tiranė.
    Qysh heret u dashurua me poezine, qe ze vendin kryesor ne krijimtarine e saj, shume prej te cilave i ka botuar ne organe te ndryshme. Ne duart e lexueseve jane vellimet poetike Ditelindje(1971) dhe Ku gjej poezinė(1978)
    Ne vitin 1996 u vendos ne ShBA, ku vazhdon te jetoje se bashku me familjen e vet. Krahas punės pėr tė mbijetuar ne kete vend ka vijuar tė shkruajė e tė botojė poezi, portrete e kronika nė gazetėn shqiptaro-amerikane “Ilyria”dhe organe te tjera.
    Ka ne shtyp vellimin poetik”Muzg”

    TE RIFILLOSH JETEN

    Pas cdo lufte
    kur vendi shkretohet,
    urrejtja mbetet gjallė.
    Kaq shumė egėrsohet,
    nuk ka Zot ta ndalė.
    Dashuria e trėmbur arratiset.
    Dikush fillon tė rindėrtojė.
    Duhen vite,
    tė bėhen gjėrat pėrsėmbari.
    Qė tė mos kthehet njė luftė e re,
    duhet varrosur urrejtja mė parė.
    Duhen djegur rrėnjėt e saj.
    Nė se jo,
    mė e egėr , mė cfarosėse vjen
    se nė fillim tė saj.
    Duhet pėrgatitur gjithcka,
    qė dashuria tė kthehet nė vatra.
    Po si tė kthehet,
    ku rrėndon tragjedia,
    ku zemrat janė cveshur,
    nga ndjenjat njerėzore?
    Ku egzistenca mallkohet
    Te rifillojė jeta, s’e ka tė lehtė.
    Sa e vėshtirė,
    dashuria provon tė ngjizet.
    nė akuj dhe acar,
    e brishtė, lėkundet,
    sa nuk thyhet.
    Tė ngrihet, tė rritet,
    do duar e zemra nėnash,
    ato qė pėrkundin paqen.

    PRANVERA ESHTE KTHIM

    Gjithmone kendoj per nje cati
    Ku dallendyshet perseri ngriten folete
    mengjeset zgjojne me cucuritje
    Per ison llafazane qe ngrihet lart ne rete.
    Gjithmone mendoj kthimin tim.
    Nje ze nga larg me peshperit ne vesh
    Gjaku yt, eshte yni.
    Eja, pragu te therret
    Te pret, sic e ke lene.
    Gjithmone kendoj nje kenge
    Qe pikellimin mund.
    Eshte shpresa, nuk jam vetem,
    Dhe syri nenes hapur
    Te lule radhiqja e Marsit
    era e perkund.
    Pranvera eshte kthim,
    Gjithmone na therret.

    TE NGUJUAR

    Duhet ngritur zeri.
    duhen bashkuar zerat
    Per te ngujuarit,
    Ne veri te vendit tone.
    per shkak te gjakmarrjes.
    Edhe pse bie ne vesh te shurdher.
    Diku do te degjohet zeri.
    Per ata,
    qe me ankth presin pas xhamit.
    Ne prite, pertej xhamit gjakmarresit.
    Mbremjet gelltitin lotet e grave
    Dhe friken e femijve,
    Qe pergjojne,
    me koken mbeshtetur parvazit
    Me henen, ndajne kupen e dhimbjes.
    Mengjeset te zymta gdhihen.
    Ata, kane humbur kalendaret
    Nuk dine c’muaj hyri
    U duket vehtja pa emer
    Jetojne, pa jete.
    Trimeria than lote
    Nuk derdh lumenj gjaku.
    Te Falim gjakun!

    PRANVERA ESHTE KTHIM

    Gjithmone kendoj per nje cati
    Ku dallendyshet perseri ngriten folete
    mengjeset zgjojne me cucuritje
    Per ison llafazane qe ngrihet lart ne rete.
    Gjithmone mendoj kthimin tim.
    Nje ze nga larg me peshperit ne vesh
    Gjaku yt, eshte yni.
    Eja, pragu te therret
    Te pret, sic e ke lene.
    Gjithmone kendoj nje kenge
    Qe pikellimin mund.
    Eshte shpresa, nuk jam vetem,
    Dhe syri nenes hapur
    Te lule radhiqja e Marsit
    era e perkund.
    Pranvera eshte kthim,
    Gjithmone na therret.

    NUK I SHEH SI FLUTURAT VDESIN?

    Mos i mbyll
    dritaret qiellit.
    Fluturat vdesin.
    Nuk i sheh
    si fluturat vdesin?
    Kur s’kanė ajėr,
    Krahėt thahen.
    Pa rrėnkime,
    pa nxjerrė zė,
    ato mpaken.
    Fluturat vdesin.
    Mos i mbyll,
    dritaret shpirtit.
    Shpirti vdes.
    Pa liri,
    krahėthyer
    s’fluturon.
    I burgosur,
    pa hapėsirė,
    nuk jeton.

    I VETEM BRENDA KATER MUREVE

    Kushtuar babait tim
    Brenda katėr murreve babai,
    Qėndron me orė tė tėra.
    I shtrirė nė divan.
    Ngrihet, sa pėr tė shmpirė kėmbėt,
    Hedh sytė nga ballkoni
    Tulla tė kuqe tė pallatit tjetėr.
    Shkon nė dhomat e fjetjes,
    Tė ftohta,
    Flet me objektet memece.
    Del nė ballkon
    Prek gjethet e gjelbėra tė mėllagave
    I gėzohet lules qė cel.
    Kėput piperkat e kuqe djegėse
    Nė dimėr do ti shijoje me fasulet.
    Shikon orėn qė nuk ecen
    Minutė pas minute.
    Kur i telefonon dikush
    Flet si femijė i braktisur, gati qan
    -Me kė je atje?- e pyes nė telefon
    -Vetėm, vetėm, me kė tjetėr.
    -Te vizitoi njeri sot?
    -Njė javė mė parė ime moter
    me pleqėrinė e saj.
    -Si i shtyn ditėt?
    -Me albumet, thotė dhe qesh.
    Ju kam tė gjithėve nė albume
    Gruan, fėmijėt, fėmijėt e fėmijėve,
    Mė duhen ca albume te tjere…
    Kur dikush i troket nė derė,
    Ai nuk e dėgjon,
    Dhe po tė dėgjojė
    Nuk beson
    Se dikush troket pėr tė.
    Babai jetim nė pleqėri


    ***

    Ne pranine tende
    Nuk ndjehem mire
    Sepse nuk mendoj njesoj si ty
    Per shume gjera qe ti thua
    Me mire t’a mbaj gojen kycur
    Kycur me dyzet kyce
    Se po te flas e di
    Nje lufte e re do te pelcase
    Po t’a filloj
    E di qe do t’a humbas
    E kuptoj, ti di t’a vertitesh kaq mire gjuhen
    Me ty cdo beteje e imja eshte e humbur


    PRILLI

    Kushtuar vellait tim qe u vra
    aksidentalisht nga shembja e nje ballkoni te nje
    ndertese pesekatshe ne Korce ne 7 Prill 1992

    Vetėm jam kėtu,
    Nė kėtė qytet qė nuk ka zgjim,
    Ftohtėsi e mermerit tė bardhė,
    Eshtė muaji Prill,
    Ditėt e fundit tė tij,
    Majit i thotė Mirėsevjen.
    Pėrpara meje, njė mal me dhimbje,
    Njė zė dua tė dėgjoj,
    Asgje s’pipėtin, vec frymės sime.
    Me vehte flas:
    Kthehu, kthehu serish,
    Unė jam kėtu, kam kohė qė pres,
    Ngrihu, bėhu Llazar vėllai im Vladimir.
    Gurin ledhatoj,
    Kam frikė se tė lėndoj
    Nga fotografia dy syte e tu
    Me shohin ne sy
    Bota s’qėnka e plotė pa ty,
    Derdh lotė,
    Kujtimi yt mė prek ne cdo qelize
    Nga malli petalja hapet,
    Dheu a ėshtė i lehtė?
    KOSOVE, VJESHTE

    Po vij tek ty dhe humb
    Nė luadhet e gjelbra
    Nė luginat ku krihen zanat
    Fytyren te laj me to
    Nė ujrat e bardha.
    Janė trembur –thonė
    Fshehur rrinė nė Bjeshkėt e Namuna.
    Po vij tek ty
    Tė dėgjoj trokitjen e zemrės
    Dhe fjalėn e burrave tė mėncur.
    Gryka e Rugovės
    Tė flladit faqet
    Dekori maleve tė pushton
    Stuhitė shekullore
    Trazuan paqen e lumenjve
    Por nuk ua ndruan dot shtratin
    Nga goja tėnde dua tė dėgjoj
    Dielli, dielli, tė do e tė ka dashur
    Shkėlqimin u fali vajzave
    Fytyra jote, hėnė e plotė
    Duart mėkojnė pėllumba
    Kur yjet buzėqeshin nė qiellin tėnd Kosovė
    Vezullimet reflektohen tek Nėna.


    KUFIRI

    Eshtė e njėjta tokė
    Toka ime ku kam lindur
    Ku kam jetėn time.
    Unė i njoh kėta gurė shekullorė
    Nė kėto luadhe bari zgjatej
    Nga gėzimi im
    Kufiri ndau pjesėn time
    Nga ty…
    Kėtu ka dritė, ka ajėr, ka zogj, njėsoj
    Ka tinguj, ka policė
    (Ata mė buzėqeshin kur u jap pashaportėn)
    Kufiri
    Ka qiell kėtu
    Dhe unė mbrrita nė mesditė
    Kur dielli ishte nė zenith…
    E kapėrxeva kufirin dhe erdha
    Nė zemrėn tėnde, Kosovė,
    Bash nė zemrėn time, njėsoj
    Do fle tek ty, e shkela kufirin
    Pėrtej kufirit
    Nėn qiellin qė dje ish ndarė mė dysh.
    Do fle nė qytetin
    Rrethuar nga Bjeshkėt
    Fytyrėn do t’ja kthej dritės sė natės
    Dhe do tė pres zgjimin me ty.

    NE KRUSHEN E VOGEL

    Pranvera atė vit u ngatėrrua
    Stinėt e tjera nuk u takuan me tė
    Pėr t’a ndjekur me shpėrthime
    Me ngrohtėsi
    Fėmijėt nuk rendėn nė luadhe
    Nata kish rrėmbyer burrat e Krushės sė vogėl
    Ishin thyer trarėt e shtėpive…
    300 burra i vranė,
    300 palė krahėsh u ndenė
    U ndenė sa mbuluan dhenė
    Tė nesėrmen,
    Fėmijėt vunė fotografite nė korniza
    Ne ikona baballarėt u kthyen.

    GEZIMI I FITORES

    Mezi e pe ditėn
    Mezi e ndave nga nata e gjatė
    Mezi erdhi Fitorja
    S’ishin pak tragjeditė
    Humbjet, dhimbjet s’ishin pakė.
    Kjo ditė Kosovė
    I ngjan stinės sė pranverės
    Gėzimin sjell
    Me kthimin e dallėndysheve
    Me kthimin e yjeve nė qiell.

    Si njė trup i vetėm ke dalė
    Nuk tė nxėnė sheshet
    Nėpėr botė,
    me kohė u shitėn biletat
    pėr tė ardhur te ty,
    rrugė tė reja gjejnė dasmorėt.

    Eshte e diel
    Qielli ėshtė i kaltėr
    Fytyra jote shkėlqen
    Pritja ishte gjatė, pėrtej durimit.
    Me zė te plotė, me zė tė fortė shpėrthen
    Me korrin e ėngjėjve
    Me fuqinė e dallgėve tė oqeanit
    Rruga e gjatė e mundimeve
    Mbeti pas.

    Fitorja ėshtė ulur
    Pranė sofrės sė madhe
    Buzėqesh me fytyrėn e heronjve.
    Eshtė e diel,
    Shpirtrat gėzojnė
    Toka dhe Qielli ka festė
    Nė varrezat ,martirėt shtrijnė eshtrat
    tė qetė janė tani
    Asgjė nuk vajti dėm
    As gjaku i derdhur.

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •