Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 30
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Analiza/Opinone

    Litari kėputet prej sė holli, zullumi kėputet prej sė trashi

    30/09/2009 07:56:00


    Shpėtim Pollozhani

    I madhi Kadare nė veprėn e vet "Kronikė nė gur pėrshkruan rastin kur andartet greke bėnin masakra nė rrethin e Gjirokastrės nė kohėn e luftėrave ballkanike. Pėr tė tėrhequr vėmendjen e popullatės shqiptare nga dhuna dhe terrori i ushtrive tė huaja, grekėt pėrhapėn lajmin se nė njė stere (stere ėshtė rezervuar uji, ku grumbullohet uji i shiut) ėshtė paraqitur njė vajzė me pamje monstrumi. E gjithė popullata e rrethit fliste pėr kėtė vajzė. Flitej se dikush e ka hedhur dobiēin e vet aty. Me kalimin e kohės, kopili u rrit dhe tani vajza monstrum doli nga stera. Populli e hėngėr kėtė ēorbė. Tė gjithė flisnin kush e lindi, kush e hodhi dhe kush e ushqeu derisa u rrit…

    Nė kėtė shtet qė i thonė Maqedoni, 20 vjet me radhė po realizohet po ky skenar. Projekti i zhbėrjes sė shqiptarėve nga kėto troje. Qė tė realizohet ky projekt duhet tė bindet opinion i brendshėm dhe ai i jashtėm se shqiptarėt i kanė populluar kėto territore me dhunė dhe mund tė pėrdoret edhe dhunė pėr ti pėrzėnė. Kopja e thjeshtė e Akademisė sė Shkencave Serbe tė fillimit tė viteve tė ’80-a dhe tė kohės sė Millosheviqit. Serbia dhe ky shtet qė i thonė Maqedoni janė akorduar si dy telat e ēiftelisė nė realizimin e projektit tė Garashaninint, Ēubrilloviēit, Gligorovit, Cėrvenkovskit e mė nė fund Gruevskit. Qeveria e Gruevskit dhe ato tė tjerat qė pėr gjithė veprimet e veta kanė pasur mbulesė pjesėmarrjen e shqiptarėve nė qeveri. Edhe kjo paēavure enciklopedi u bė edhe mė paratė e shqiptarėve. U blenė 20 helikopterė ushtarakė, dhe 200 autoblinda BTR me kalibėr 30 mm. Kėto armė nuk janė blerė pėr tė gjuajtur rosa ose derra tė egėr. Kjo punė i ngjan vitit 2000 kur Lubēo Georgievski bleu 100 tanke B34 tė prodhimit rus. Pėrse Gruevskit i nevojiten helikopterė sulmues dhe autoblinda? Ai gjoja gjithė ditėn vajton NATO dhe BE. Ai e di se me hyrjen nė NATO gjithė kėto armatime do shkojnė te tanket e Lupēos pasi nuk i plotėsojnė standardet e NATO-s. Ky e ka njė qėllim dhe thotė ishalla bėhet. Njėlloj si Nastradin Hoxha kur mbėrrini nė Strugė. Sa mbėrrini Nastradini nė Strugė e pa liqenin shumė tė madh para vetes. Aty pėr aty i lindi ideja ta bėjė liqenin kos. Ēdo ditė hidhte nga njė gotė me kos pėr ta nxėnė liqenin. Dhe kur njerėzit i thonin, o Nastradin nuk bėhet liqeni kos. Nastradini ua kthente, edhe unė e di se nuk bėhet, po nė u bėftė ama. Edhe maqedonasit e dinė se janė 800 000 pėrballė 8 milionėve, por duan tė provojnė ta bėjnė ēorbė liqenin. Nė ēdo periudhė kur nė vend rritet kriza sociale, dhe kur shqiptarėt fillojnė ta intensifikojnė luftėn pėr tė qenė njerėz, qeveria pjell njė Ladorisht dhe fillon procedura. Popullata merret me rastin. Maqedonasit rrisin krenarinė. Qeveria formon komision anketues. Raport pėrfundimtar nuk u dha asnjėherė. Kaloi ky rast, sulmohet Universiteti i Tetovės. Vritet njeri. Pėrsėri komision anketues. S’ka raport pėrfundimtar. Nė radhė vjen masakra e Gostivarit. Vriten dhe torturohen njerėz tė pafajshėm. Branko Cėrvenkovski fėrkon Duart dhe shpėrblen me revole Kolt forcat policore. Pėrsėri shqiptarėt merren me vetveten. Pėrsėri faji hidhet andej nga e orientuan shėrbimet sekrete nė tė cilat nuk ka asnjė shqiptar. Edhe kėtė ēorbė e hėngėr shqiptar ziu. A ish fajtor kryetari i atėhershėm i Gostivarit. A ish PDSH ose PPD. Edhe nė rastin e Gostivarit u bė njė komision anketues. Edhe ky komision kryetar e kish njė shqiptar. Edhe ky nuk dha asnjė raport pėrfundimtar. Edhe nė Gostivar u vranė njerėz tė pafajshėm. Mandej pason masakra e Bitpazarit ku Frēko "demokrati" dhe "pedagogu" ishte ministėr i punėve tė brendshme tė kėtij shteti qė i thonė Maqedoni. Shqiptarėt nė lagjen e Ēairit gjuheshin si lepujt qė gjuhen kur hapet sezoni pėr gjueti. Kėtė mund tua tregojnė mė mirė anėtarėt e familjes Morina, Hoxha dhe shumė tė tjerė. Edhe me kėtė rast ne u morėm disa muaj dhe si gjithnjė raport nuk ka, asnjė pėrgjegjės e pėrgjegjėsi nuk ka. Pas konfliktit tė vitit 2001 dhe pasi gjenerali shqiptar dorėzoi armėt e UĒK-sė, Branko Cėrvenkovski deklaroi: "nuk do tė lėmė gurė mbi gurė derisa tė likuidojmė tė gjithė terroristėt qė i kemi nė listė. E tė dashur shqiptarėt e mi, hidhni njė sy prapa dhe do tė shihni se Branko e mban fjalėn. Inskenimi i rastit tė Sopotit ėshtė ēorbė nga kuzhina BIA (shėrbimet inteligjente serbe) dhe trashėgimtarėt e UDB-sė kėtu nė vend. Rastin e Brodecit, Gruevski e realizoi pėr ta varrosur PDSH-ne. Aksioni u krye derisa funksionarėt e PDSH-sė flinin, mirėpo tė nesėrmen u kish dal gjumi qė ta lexojnė komunikatėn e shkruar nga Ministria e Punėve tė Brendshme se atje u vranė terroristė nga policia mutietnike. Mos valle ndonjė budalla mendon se puna e Nerezit ishte punė tifozėsh. Jo more vėllezėr edhe Nata e Kristaltė e shqiptarėve tė Manastirit nė vitin 2001, edhe Luboteni e Nerezi, tė gjitha janė ēorba tė gatuara nga BIA dhe mbeturinat e UDB-sė tė servuara me garnin tė partive shqiptare nė pushtet. Gruevski para se tė paraqitet nė skenėn politike nė Maqedoni, ishte kėshilltar nė qeverinė e ish kryeministrit tė vrarė serb Zoran Gjingjiq. Merreni me mend Serbia paska nevojė pėr njė 25 vjeēar ti bėhet kėshilltar. Edhe sot e kėsaj dite, Gruevski ėshtė mik i ngushtė me zėvendės kryeministrin serb Xheliē. Nė vitin 2001 Lupēo Georgievski kėrkoi nga Arkani qė nė Maqedoni ti formojė njėsi paramilitare dhe parapolicore. I njėjti shabllon si nė Bosnje dhe Kroaci. Mirėpo pasi e hėngėr shkopin nga ndėrkombėtarėt, ndėrroi mendje. Me ngjarjet qė po zhvillohen pas vitit 2001 duket se me BIA i bėjnė punėt tinėz pa shumė publicitet. Qeveritė ndėrrohen edhe nė Serbi, edhe nė Maqedoni, por projekti vazhdon me ndėrrim taktikash. Edhe qenit mė tė egėr i hedhin nė oborr njė bushtėr e cila ndėrzehet dhe qeni merret me bushtrėn, hup vėmendjen pėr territorialitet. Tė gjithė nė kėtė moment merren me bushtrėn- Enciklopedinė. Kush ėshtė duke folur kėto ditė pėr Komisionin e Lustrimit, pėr shkurtimin e mjeteve tė UT-sė, pėr vjedhjen e inventarit tė UT-sė dhe transportim nė Universitetin e Shtipit. Kush flet pėr nėpunėsit e ngratė shtetėrore, qė nuk kanė as karrige e as zyra. Nuk kanė as njėrėn as tjetrėn se vendet e tyre tė punės nuk janė paraparė me rregulloret pėrkatėse pėr sistematizimin e vendeve tė punės. Kush flet pėr gjimnazin e Strugės qė Gruevski me vėllezėrit e vet shqiptar zinj e hodhi nė Veleshtė. Njė milion euro ndau brenda natės. Projekti ėshtė gati. E gjithė kjo ndodh se ndonjė mjeran do ta fitoje tenderin pėr ndėrtim, ndonjė tjetėr do hap ndonjė divan ose ndonjė kioskė nė oborrin e shkollės. Kush flet pėr gėrmimet nėn xhaminė e Manastirit tė cilat mund ta shembin objektin 500 vjet tė vjetėr. Kush flet pėr xhaminė e djegur tė Prilepit e cila ėshtė monument kulture dhe nuk u meremetua as 10 vjet pas djegies. Edhe kisha e Leshkės nė Tetovė u dogj nė vitin 2001, por u ndėrtua pėr 6 muaj. Faktori ndėrkombėtar pėr ndėrtimin e kėsaj kishe ishte shumė aktiv. Kush flet pėr vuajtjet e shqiptarėve, nxėnėsve tė Manastirit, ato tė shkollave tė mesme tė Shkupit, pėr nxėnėsit shqiptar tė Velesit, pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėve tė luftės tė vitit 2001. Edhe kėsaj radhe ne e hėngrėm ēorbėn e gatuar nga BIA dhe Shėrbimet Sekrete tė vendit. Nė vitin 2005 nė Palestinė, Intifada ishte nė kulmin e vet dhe shteti Izraelit e kishte pisk. Mirėpo nė kėtė moment shumė delikat pėr Izraelin, njė parti doli nga koalicioni pėr arsye se nuk po e realizonte programin e vet. Pas kėsaj ra qeveria e Izraelit, dhe mu nė kėtė zjarr Izraeli organizoi zgjedhje tė reja. Ne kėtė aspekt, tė gjitha partitė shqiptare qė kanė qenė nė pushtet me mos kėrcėnimin dhe mos prishjen e koalicionin kur vriten dhe dhunohen shqiptarėt, ia kanė shkruar tallkinin vetit. PPD ngeli me njė deputet. PDSH me pesė. BDI do ngelė me tre. Enciklopedia- bushtra do t’ia haje kokėn kėsaj tė fundit. Dhe pėr fund, njė konstatim dhe dy anekdota. Kau ėshtė i forte sa 15 meshkuj, mirėpo njė fėmijė ia vė kėrpeshin. Kau ka forcė, s’ka mend. Mali i ankohej sėpatės, pėrse po mė pret. Sėpata ia priti, unė pa bishtin qė ma ke dhėnė ti jam vetėm njė copė hekur. Filozofisė popullore duhet me ia vėnė veshin, e ajo thotė: litari kėputet prej sė holli, zullumi kėputet prej sė trashi.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Gruevski dėshiron ndarje

    Lirim DULLOVI

    Duhet tė jesh i marrė pėr tė mos kuptuar prapavijėn e politikės qė udhėhiqet nga kryeministri i Maqedonisė, Nikolla Gruevski. Pikėrisht tė tillė janė shumica e politikanėve shqiptarė nė Maqedoni. Jorastėsisht u hartua edhe enciklopedia e famshme maqedonase, prej tė cilės politikanėt tanė kėrkojnė tė distancohet kryeministri, njeriu i cili financoi kėtė projekt dhe i cili bėri promovimin e tij. Ai mė 16 shtator mes tjerash kishte thėnė se "ky projekt ndoshta nuk ėshtė tregues i plotė pėr jetėn dhe zhvillimin e Maqedonisė, mirėpo kjo vepėr, nė mėnyrė autentike skenon pikėpamjet maqedonase pėr tė kaluarėn dhe tė tashmen kulturore dhe politike kombėtare dhe pretendon tė jetė informatė objektive dhe integrale pėr ne dhe vendin tonė". Pavarėsisht kėsaj deklarate, ku ai nė mėnyrė tė hapur pozicionohet nė mbrojtje tė kėsaj vepre, qė sipas tij paraqet "pikėpamjen maqedonase", drejtuesit e politikės shqiptare nė Maqedoni, koncentrohen me pėrgjegjėsinė e vetėm akademikėve shqiptarė, tė Bllazhe Ristevskit, tė ASHAM dhe paralajmėrojnė padi ndaj autorėve si dhe kėrkojnė korrigjime tė "gabimeve" dhe distancim nga njeriu i cili nė ēdo aspekt ishte munduar qė kjo vepėr tė dalė si e tillė dhe tė nxisė pikėrisht kėtė reaksion tė shqiptarėve nė rajon.

    Qeveri e Beogradit

    Po tė analizojmė politikėn trevjeēare tė Qeverisė Gruevski, do tė konstatojmė se pėr dallim nga Ljubēo Georgievski, i cili frymėzohej nga Sofja, kryeministri aktual Nikolla Gruevski ėshtė pėrcaktuar qė Maqedoninė ta ēojė nė Serbi. Pas patriotit tė madh maqedonas, nė realitet fshihet njė figurė e Beogradit, i cili ka pėr detyrė qė tė nxisė njė konflikt tė ri nė Ballkan, ku do tė pėrfshihej jo vetėm Maqedonia, por edhe Kosova, Shqipėria, Serbia dhe Bosnja. Qėllimi final i kėtij operacioni do tė duhej tė ishte ridefinimi i kufijve tė kėtyre shteteve tė Ballkanit, ku nuk do tė kishte vend pėr Maqedoninė si shtet, por ajo do tė mund tė pėrfshihej nė Serbi, si njė pjesė autonome e saj.

    Provokimet

    Nė kėtė analizė do tė mundohem qė kėtė konstatim ta argumentoj me disa fakte. Pavarėsisht problemeve qė ka me tre fqinjėt: Serbinė, Bullgarinė dhe Greqinė, kryeministri Gruevski ėshtė koncentruar qė me ēdo kush tė shkaktojė konflikt me shqiptarėt, si nė Maqedoni, ashtu edhe nė Kosovė dhe Shqipėri, pavarėsisht qėndrimit tė tyre tolerant pėr shtetin e pėrbashkėt, identitetin e maqedonasve, gjuhėn e tyre si dhe kulturėn dhe ndjenjat e bashkėkombasve tė vet, me tė cilėt po tentojnė ta shpijnė kėtė shtet nė NATO dhe BE. Qė tė ndodhė kjo, nevojitet politikė qė do tė nxisė njė rebelim tė shqiptarėve ndaj shtetit. Deri tani ky rebelim ka qenė i pamundur, pėr shkak se si askush mė parė, Gruevski kishte vėnė nėn kontroll tė plotė partitė e shqiptarėve nė Maqedoni dhe duke shfrytėzuar paaftėsinė pėr tė vėrejtur qėllimet e politikės sė tij, ata kanė bashkėpunuar me te deri sot, duke i krijuar kryeministrit pozicione superiore para rivalėve tjerė politik maqedonas, por edhe duke i dobėsuar pozicione shqiptare nė kėtė shtet, qė disa herė iu afruan edhe luftės vėllavrasėse.

    Disa nga 100 hapat e Gruevskit

    Opinionit tė gjerė shqiptarė i duhej shumė kohė tė kuptojė jorastėsinė e shumė vendimeve antishqiptare tė kryeministrit qė u kurorėzuan tani me enciklopedinė maqedonase. Duke filluar me ndalimin e pėrdorimit tė flamurit shqiptar, Ligjin pėr stimulimin e natalitetit vetėm tė maqedonasit, Ligjin pėr "ndalimin" e pėrdorimit zyrtar tė gjuhės shqipe, vendimi i pėr ndėrtimin e njė kishe nė shesh tė qytetit si dhe mohimi i tė drejtės pėr ndėrtimin e xhamisė nė kryeqytet, mohimi i tė drejtės kushtetuese pėr mėsim nė gjuhėn shqipe nė Idrizovė tė Shkupit, detyrimi i fėmijėve shqiptarė tė mėsojnė nė tre ndėrrime dhe nė klasa me mbi 40 nxėnės, detyrimi i nxėnėsve shqiptarė tė mėsojnė nė gjuhėn maqedonase, si pasojė e mungesės sė paraleleve tė mjaftueshme nė gjuhėn shqipe (tani pėr herė tė parė edhe nė Tetovė), diskriminimi i shqiptarėve nė sferėn e kulturės nėpėrmjet ndarjes simbolike tė mjeteve buxhetore, diskriminimi qė u bėhet mediave shqiptare nė ndarjen e mjeteve buxhetore pėr reklamimin e shpalljeve qeveritare nė raport 98 pėr qind me 2 pėr qind nė favor tė mediave maqedonase, vendimi me tė cilin fėmijėt shqiptarė do tė mėsojnė nė gjuhėn maqedonase qė nga klasa e parė, pėrdhosja e shqipes nė librat shkollorė tė pėrgatitur nga autorė maqedonas ku shprehjet, toponimet dhe ilustrimet e teksteve janė bėrė nė gjuhėn maqedonase, shkatėrrimi i arsimit shqip qė nga Struga e deri nė Kumanovė, lejimi dhe stimulimi i shkatėrrimit tė UT-sė nga vetė shqiptarėt, racizmi ndaj shqiptarėve nė pishinėn e Shkupit, objekt ky qė nė pronė tė Qeverisė, rrahja nė Nerez e grave dhe fėmijėve shqiptarė dhe "dėnimi" me liri i aktorėve tė kėtij akti qyqar qė zhvillohej para syve tė policisė…

    Dobėsimi i votės shqiptare

    Meqenėse kėto akte politikanėve tanė ju dukeshin se janė nė pėrputhje me Marrėveshjen e Ohrit, Gruevski shkoi edhe mė tutje dhe mori miratimin e partive shqiptare edhe pėr shumė vendime tjera qė dobėsonin pozitėn e shqiptarėve nė kėtė shtet. Ata e pėrkrahėn kryeministrin kur kėtij i duhej tė dobėsonte rolin e votės shqiptare dhe nė vend tė censusit prej 50, i dhanė atij tė drejtė ta reduktojė atė nė 40 pėr qind. Nėse mė parė numri i votuesve nė njė zonė elektorale mund tė dallohej nga zona tjetėr me + - 3 pėr qind, qė dmth 6 pėr qind, liderėt tanė i thanė OK kėrkesės sė Gruevskit qė dallimi mund tė shkojė deri nė +-5 pėr qind, qė dmth nė 10 pėr qind. Me kėtė automatikisht ata pranuan qė shqiptarėt nė Parlament tė kenė prej 2 - 4 deputetė mė pak se numri real qė do tė duhej tė kishin nga numri i votave. Ata i dhanė Gruevskit edhe tre mandate deputetėsh qė tė mund t'i zgjedhė me votat e diasporės sė shpėrndarė maqedonase.
    Pėr tė gjitha kėto vendime politike tė theksuara mė lartė, gazetarėt tanė me kohė kishin informuar opinionin, por ka munguar reagimi i shoqėrisė shqiptare. Nė vend tė tyre, me shkrimet e gazetės KOHA janė marrė mė shumė diplomatėt dhe misionet e tjera ndėrkombėtare nė vend. Shembull pėr kėtė ėshtė numri prej 200 mijė votave fiktive, me tė cilat zakonisht manipulojnė partitė maqedonase, pėr tė cilėn heshtin partitė shqiptare. Pas argumentimit tė pohimeve tona, kjo u mor nė konsideratė nga Misioni vėzhgues i OSBE-sė, i cili i dha pėr obligim kėsaj qeverie qė ta pastrojė listėn e votuesve deri nė zgjedhjet e ardhshme.

    Armatosja pėr paqe

    Paralelisht me kėtė shkatėrrim tė shqiptarėve nė Maqedoni, Gruevski bleu tre helikopterė pėr nevojat e forcave policore, duke i pajisur ato me armatim super modern. Pėrveē shqetėsimit tė gazetės KOHA dhe diplomatėve tė huaj nė vend, pėr kėtė dukuri nuk u mėrzitėn aspak politikanėt tanė shqiptarė, tė cilėt heshtėn edhe blerjen e 200 transportuesve luftarak po nga kjo qeveri. Askush prej tyre njė herė nuk e shtroi pyetjen, pėr ēka do t'i pėrdorė kryeministri Gruevski kėto armė.

    Enciklopedia 3 vjeēare

    Kjo ėshtė vetėm njė pjesė e enciklopedisė 3 vjeēare e politikės antishqiptare tė kryeministrit Gruevski, i cili ēuditėrisht vazhdon tė ketė pėrkrahje, herė nga njėra, e herė nga partia tjetėr shqiptare. Mė pastaj liderėt shqiptarė tė Maqedonisė, si nė Prishtinė ashtu edhe nė Tiranė priten njėri pas tjetrit me nderimet mė tė larta nga politikanėt dhe autoritetet shtetėrore tė kėtyre dy vendeve, duke legjitimuar kėshtu nė mėnyrė indirekte edhe politikėn antishqiptare qė udhėhiqet nga Shkupi dhe qė kamuflohet nga pushtetarėt tanė. Jorastėsisht mungon edhe vendosja e marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn, ndaj pėr kėtė shkak Maqedonia pėrbuzė presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, dhe nė fund e gjithė kjo kurorėzohet me njė enciklopedi maqedonase, ku sipas Gruevskit, shprehen pikėpamjet e maqedonasve ndaj gjithė tė tjerėve, nė kėtė rast ndaj shqiptarėve nė Ballkan, si dhe amerikanėve dhe britanikėve, gjegjėsisht NATO-s.

    Lidhjet serbe

    Prej ardhjes sė Gruevskit nė krye tė Qeverisė, afėr tij ėshtė instaluar krejt rryma proserbe qė ekziston nė kėtė shtet. Afėr tij ėshtė Llatasi, i cili dikur pėrkrahte djegien e Ambasadės amerikane nė Shkup, pranė tij janė profesorėt Shkariq, Bllazhe Ristovski dhe bija e tij, deputetja Liljana Popovska, afėr tij janė antishqiptarėt Vanēo Shehtanski, Todor Petrov, Partia Radikale Serbe, kėtu janė lidhjet e ripėrtėrira me Shėrbimet Sekrete Serbe, kėtu janė takimet e shumta tė fshehta tė qeveritarėve nė Beograd. Me njė fjalė, afėr tij janė gjithė armiqtė e shqiptarėve, NATO-s dhe BE-sė. Por, aty ėshtė edhe vetė Gruevski, i cili dikur ishte kėshilltar nė Qeverinė e Beogradit.
    Pėr kėtė shkak, nėse duan tė mbijetojnė, shqiptarėt nė Maqedoni duhet tė ndihmohen nga Prishtina dhe Tirana. Gruevski ka forcuar policinė, ka forcuar armatėn, por edhe ka dobėsuar si asnjėherė mė parė shqiptarėt nė kėtė shtet. Tė shpresojmė se lufta tė cilėn po kėrkon ta fillojė, do tė fitojė pėrgjigjen e duhur si nga shqiptarėt nė rajon, ashtu edhe nga bashkėsia ndėrkombėtare, ku disa prej ambasadorėve, me inferioritetin e treguar ndaj kėtyre problemeve, bashkė me partitė shqiptare, ndihmuan nė krijimin e njė "monstrumi" i cili do t'i vejė zjarrin Ballkanit.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Akademisė maqedonase i duhet vėnė dryni

    28/09/2009 07:55:00


    Kim MEHMETI

    Nuk ka njerėz mė shpirtkėqij se ata qė keqpėrdorin personin me tė meta mentale, duke e lėshuar atė nė rrugė dhe duke e nxitur t’i shajė, tė bėjė dame e t’i ofendojė kalimtarėt. S’ka mė tė kėqij se ata njerėz tė cilėt tė sėmurin mental e nxisin tė bėjė veprime destruktive, tė cilat veprime do donin t’i bėnin ata vetė. Andaj, nėse i sėmuri mental e ka kallur pompėn e karburanteve, nuk duhet izoluar vetėm ai, por duhet arrestuar si tė rrezikshėm edhe ata qė e kanė nxitur dhe e kanė bindur se ai ėshtė vendi mė i pėrshtatshėm pėr ta kallur cigaren. Dhe nga ky kėndvėshtrim duhet vlerėsuar roli i kryeredaktorit tė “Enciklopedisė” maqedonase , Bllazhe Ristovksi: jo ēka ka bėrė ai, por cilėt janė ata qė qėndrojnė pas tij, qė e propozuan dhe ia besuan kėtė detyrė, qė ia mundėsuan tė shfrytėzojė rastin jetėsorė tė shfryjė urrejtjen e vet patologjike ndaj shqiptarėve. Dhe ky ėshtė relacioni qė nuk e kuptojnė disa shqiptarė tė kėtushėm, e veēanėrisht pushtetarėt shqiptarė. Me ēka nuk e kuptojnė edhe porosinė qė shqiptarėve ua pėrcolli kjo “Enciklopedi”. Pra, ata nuk e kuptojnė se Bllazhen e zgjodhėn, e financuan dhe e pėrkrahėn ata qė e dinin se ēfarė “Enciklopedie” ai mund tė pėrpilojė. Bllazhen e pėrdori njė Akademi e tėrė dhe shumė qendra tė tjera antishqiptare, tė cilat e dinin se e vetmja vlerė e tij shkencore ėshtė urrejtja patologjike ndaj shqiptarėve. Dhe mu pse e dinin kėtė, ata e emėruan kryeredaktor tė kėsaj “Enciklopedie”. Duke e ditur se cili ėshtė Bllazheja, ata e dinin edhe kush mė sė miri mundej t’ua pėrcillte shqiptarėve porosinė e rėndėsishme pas tė cilit qėndron AMASH dhe njė koncepti politikė qė gjallėron nė Maqedoni: se janė okupues tė shtėpive dhe tokave sllavo-maqedonase dhe si tė tillė, as qė ėshtė gjithaq me rėndėsi se kur kanė ardhur nė Ballkan, por kur do zhduken nga kėto treva. Andaj, kėsaj radhe, shqiptarėt e kėtushėm nuk duhet tė kėnaqen as me dorėheqjen e Bllazhes, as me korrigjimin e “Enciklopedisė”, por vetėm nėse i vihet dryni kėtij institucioni shtetėror dhe nėse ajo godinė shndėrrohet nė atė qė me tė vėrtetė ėshtė: Muze i Shpirtligėsisė Njerėzore. Shqiptarėt e Maqedonisė, kėsaj radhe, duhet tė kėrkojnė pėrgjigje tė qartė nga bashkėqytetarėt e tyre maqedonas – duan, apo jo, shtet tė pėrbashkėt me gjithė ata qė jetojnė nė Maqedoni. Kėsaj radhe, shqiptarėt e Maqedonisė duhet tė tregojnė hapur se jo qė nuk e dinė se Maqedonia nuk ėshtė as projekt maqedonas, as projekt shqiptarė, por ata kanė flijuar shumėēka qė tė ndihmojnė realizimin e njė projekti ndėrkombėtarė. Realizimin e njė projekti tė mbėshtetur mbi qėllimet e mira tė qendrave tė vendosjes ndėrkombėtare, qendrave qė duan nė kėtė “arė tė askujt”, tė krijohen kushte tė volitshme pėr mbjelljen e farės sė konceptit “multi-kulti”. Farės nga e cila do mbijė bima frytdhėnėse e tolerancės dhe respektimit tė dallimeve mes njerėzve, bimė e cila aq shumė do i joshė ballkanasit tjerė, sa tė gjithė do donė atė ta kultivojnė nėpėr arat e tyre shtetėrore. Pos kėsaj, shqiptarėt kėsaj radhe duhet tė thonė hapur se e dinė qė Maqedonia ėshtė edhe “inkubator” ku lirshėm zhvillohet embrioni i njė populli nė formim, “inkubator” ku duhet njė popull me prejardhje sllave ta tejkalojė krizėn e identitetit, ta kompletojė portretin e vet etnik dhe me letėrnjoftim tė saktė, tė vazhdojė tutje drejtė integrimit nė Ballkan e mė gjerė nė Evropė. Edhe atė nėn mbikėqyrjen e “mamive” tė kujdesshme ndėrkombėtare qė bėjnė ēmos “fėmija” tė mos trembet nga gogoli i shpikur nė laboratorėt antishqiptare serbe – rreziku shqiptarė. Shqiptarėt e Maqedonisė kėsaj radhe duhet tė dėshmojnė se e shohin qartė se edhe pas dy dekadave, ky shtet i ngjanė godinės shtetėrore e cila nuk mund tė qėndrojė nė kėmbė pa shtyllat mbėshtetėse tė faktorit ndėrkombėtarė. Se nė Maqedoni edhe sot rritet njė “fėmijė” qė donė tė tė bezdisė, e s’do ta ndėshkosh, qė ka shumė frustracione, e nuk donė ato t’i tejkalojė, qė tė gjithė tė moshuarit tjerė tė Ballkanit i urren dhe i mbanė pėr tė rrezikshėm. Pastaj,shqiptarėt e kėtushėm, duhet ta thonė hapur se ata nuk e duan kėtė Maqedoni e cila u ndėrtua ashtu siē nuk e priste askush: nga jashtė, sadopak t’i ngjajė projektit “multi-kulti”, e nė brendi tė jetė e thurur me mure tė ngritur mbi themelet e shovinizmit dhe antishqiptarizmit maqedonas. Shqiptarėt e Maqedonisė duhet tė thonė hapur se nuk e duan shtetin qė ka akademikė qė mbjellin urrejtje dhe pushtetarė qė financojnė dhe pėrkrahin projekte antishqiptare. Por, qė ta thonė kėtė, shqiptarėt e kėtushėm paraprakisht do duhet t’u dėshmojnė ndėrkombėtarėve se njė Maqedoni si kjo e sotmja, nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrpos se zhurmues i cili e pengon komunikimin rajonal. Dhe deri sa do mbledhin argumente pėr kėtė dėshmi, shqiptarėt e kėtushėm do duhet ngutazi tė gjejnė ilaē kundėr harresės sė shpejtė. Kundėr kėsaj sėmundje tė cilėn aq mjeshtėrisht e keqpėrdorin qarqet antishqiptare si dhe pushtetarėt shqiptarė. Sa i pėrket harresės sė shqiptarėve tė kėtushėm, ja disa shembuj mė tė “lehtė”, duke i lėnė anėsh tragjeditė e pėrmasave tė Brodecit. Para ndonjė viti, Gjykata kushtetuese e Maqedonisė, bėri reduktimin e pėrdorimit tė flamurit shqiptarė nė Maqedoni. Iniciativa pėr rishikimin e Ligjit pėr pėrdorimin e simboleve doli nga radhėt e VMRO-DPMNE-sė, e cila asokohe ishte nė pushtet. Ky vendim, me tė drejtė, i hidhėroi shqiptarėt dhe ata reaguan ashpėr. Ashpėr reaguan edhe pushtetarėt e atėhershėm shqiptarė qė ishin nė koalicion qeveritar me VMRO-DPMNE-nė, duke e vlerėsuar kėtė vendim me prapavijė politike. Dhe e gjitha pėrfundoi me dorėheqjen e gjyqtarėve shqiptarė nga kjo gjykatė. Dhe pastaj ēdo gjė rrodhi ashtu siē e kishin planifikuar provokuesit: gjyqi mbeti pak kohė pa anėtarė shqiptarė, qė mė vonė tė vijnė dy tė tjerė. Kuptohet, vendimet e gjykatės mbetėn tė pandryshuar. E shqiptarėt nuk i pyetėn pėrfaqėsuesit e vetė qeveritarė se cili ėshtė roli i tyre nė qeveri nėse ata nuk u kundėrvihen projekteve politike antishqiptare. Shkojmė tutje! Para njė viti, ministrja e kulturės, themeloi Kėshillin e ministrisė sė vetė pa asnjė anėtarė shqiptarė nė tė. Ministrja shpjegoi se anėtarėt i kishte zgjedhur sipas vlerave madhore tė tyre me ēka, nė mėnyrė indirekte, shqiptarėve tė kėtushėm u tregoi se ata nuk kanė individė tė denjė qė tė jenė anėtarė tė kėtij Kėshilli. Shqiptarėt prapė u hidhėruan dhe reaguan ashpėr. Reaguan edhe pushtetarėt e BDI-sė, thuajse ishin anėtarė me korrespondencė nė kabinetin e Gruevskit dhe vendimet qeveritare i merrnin nėpėrmjet postės, me ēka nuk kishin mundėsi tė reagonin nė mbledhjet qeveritare. E nė ndėrkohė, treni vazhdoi tutje, ministrja e heshti punėn, e pushtetarėt shqiptarė u kėnaqėn me heshtjen e shqiptarėve. Shumė mė herėt se tė themelohej Kėshilli nacional pėr Kulturė, Gruevski e kishte vendosur tė ndėrtonte kishė mbi themelet e shtėpisė sė Nėnė Terezės. Shqiptarėt reaguan si gjithmonė, duke u betuar se kėtė nuk do e lejojnė. Andaj Gruevski bėri tė mundshmen qė shqiptarėt t’i vė nė gjumė e tė veten ta realizojė: tokėn e shtėpisė sė dikurshme tė Nėnė Terezės, ia dhuroi Kishės Ortodokse Maqedonase. E nė ndėrkohė, qė ninulla tė jetė sa mė gjumėndjellėse pėr shqiptarėt e kėtushėm, aty ku dikur qėndronte Kisha katolike ku ishte lutur nė rini Nėnė Tereza, ai ngriti njė godinė monstėr qė duhet tė nderojė shenjtoren tonė. Me ēka ai arriti rezultat tė trefishtė: i zhduki pėrgjithmonė gjurmėt e njė kishe katolike tė shqiptarėve tė Shkupit, dėshmoi sa e “nderon” shenjtoren “shkupjane” dhe i hoqi qafe ata qė kėrkonin rindėrtimin e Burmali Xhamisė, duke mos u pėrgjigjur pse pronėn ku dikur ka qėndruar kjo xhami nuk ia dhuroi Bashkėsisė sė kėtushme Islame. Para disa muajsh, nė prezencė tė policisė, huliganėt maqedonas rrahėn dhe dhunuan fėmijė dhe nėna shqiptare nė lagjen Nerez tė Shkupit. Shqiptarė e kėtushėm rėndė i provokoi ky veprim. Tė provokuar dukeshin edhe pushtetarėt e BDI-sė. Por, mė nė fund, ēdo gjė doli ashtu qė tė plagosurit duhej t’i shėronin plagėt e marra, e dhunuesit tė vazhdonin tutje tė shkruanin nėpėr muret e Shkupit “Smrt na shiptarite” (“Vdekje shqiptarėve”). Dhe kėshtu, ka edhe plot shembuj tjerė tė harresės sė shqiptarėve tė kėtushėm, e qė i paraprijnė “Enciklopedisė” qė e ēoi nė kėmbė tėrė shqiptarinė. Qė i ēoi nė kėmbė edhe pushtetarėt shqiptarė nė qeverinė, e cila ka financuar kėtė projekt. Me ēka, nė mes tė kėtij vaji tė tanishėm mbarėshqiptar , ndodhi edhe diēka zbavitėse: vajtimi i pushtetarėve tė kėtushėm shqiptarė. Vaji i tyre tė ēon tė qeshėsh edhe nė mes tė kėsaj dėnesje, sepse i ngjante lotėderdhjes sė politikanėve naiv qė nuk e dinė se njė anije, pėr shembull, nuk fundoset pse atė e ka drejtuar ministri pėr transport, por nėse ka viktima, pėr arsye morale, ministri i transportit ėshtė i pari qė ofron dorėheqje. Dhe pas largimit tė tij, vazhdon tė kėrkohet pėrgjegjėsia nga pėrgjegjėsit direkt. Duke mos e ditur kėtė, pushtetarėt shqiptarė nuk kėrkuan dorėheqje tė menjėhershme nga ministrja e kulturės, nuk kėrkuan qė AMASH t’i vihet dryni, por i kthyen sytė nga tre akademikėt shqiptarė. Nga akademikėt qė qysh para shumė vitesh u paralajmėruan politikanėve shqiptarė se ēka ėshtė duke financuar qeveria ku ata bashkė qeverisnin shtetin. Nuk ka dyshim se nuk ka njerėz mė shpirtlig se ata qė keqpėrdorin njeriun mentalisht tė sėmurė duke e nxitur ai t’i bėjė dėmet qė ata i ėndėrrojnė. Andaj, lirisht mund tė thuhet se shqiptarėve tė kėtushėm nuk u vjen e keqja nga antishqiptarėt e sėmurė, por nga ata qė qėndrojnė pas tyre. Si edhe nga pėrfaqėsuesit shqiptarė nė pushtet dhe nėpėr institucionet mė te larta shtetėrore, tė cilėt shtiren se kėtė nuk e dinė. Dhe qė kėrkojnė nga populli i tyre qė edhe ai tė bėhet se nuk sheh asgjė.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Poshtė Gruevski

    Poshtė Gruevski

    Hamdi NUHIJU

    Botėkuptimi politik i disa politikanėve, e vendeve tė caktuara nuk ėshtė i njėjtė. Disa e shohin tė arsyeshme qė tė veprojnė drejtė dhe nė funksionim tė shtetit demokratik duke aluduar e qenė nė lėvizje ēdoherė. Disa edhe pas dyzet viteve themelimi tė njė institucioni ndėrkombėtar gjejnė rastin qė ti drejtohen krerėve tė vendeve ose pėrfaqėsuesve tė tyre. Bota ėshtė njė vend i vogėl pėr tė gjitha kėto lėvizje tė mėdha dhe tė shumta qė po ndodhin nė tė. Zaten, jo rastėsisht globalistėt shprehen se bota ėshtė e shndėrruar nė njė fshat. Kur shprehen nė kėtė mėnyrė, bazament tė shprehjes kanė mjetet e komunikimit masiv, ndėrsa harrojnė tė gjitha mjetet tė cilat pėrdoren nė politikėn ndėrkombėtare por edhe tė brendshme tė njė shteti tė caktuar.

    Pozitivistėt do tė kapeshin pas termit rastėsi dhe do tė sqaronin mbi kėtė term shumė veprime tė cilat i bėjnė disa politikan tė caktuar. Por, nė esencė, nuk ekziston rastėsi! Gjithēka ka njė qėllim. Ndėrsa politika dhe politikanėt kanė mė shumė sė njė qėllim. Ata pėr tė qėndruar nė fronin politik ndėrtojnė strategji tė ndryshme tė cilat janė nė favor tė atij mendimi. Varet prej mbėshtetjes dhe kushteve e rrethanave se sa ka mundėsi qė tė realizohet ajo strategji deri nė fund. Ndėrsa nė vendin e vogėl si Maqedonia, me njė popull tė shndėrruar nė minoritet si shqiptarėt, shumė lehtė ndėrtohen strategjitė bile ato realizohen deri nė fund. Mbėshtetje nė ato strategji maqedonasit gjejnė edhe tek vet shqiptarėt e kėtij vendi, por edhe tė gadishullit ballkanik, tė cilėt pa dėshirėn e tyre shpesh herė dinė tė bien nė kurthet e pėrgatitura nga ana e garniturave sllave nė Ballkan. Kėto kurthe pėrgatiten me aq mjeshtėri sa qė njeriu habitet se si funksionojnė nė vijė horizontale dhe vertikale e me pėrpikėri. Kurth e radhės pėr shqiptarėt e Maqedonisė veēanėrisht, e pėrgjithėsisht pėr shqiptarėt e krejt Ballkanit ishte edhe fyerja e tyre nė enciklopedinė e parė maqedonase tė dalė nė treg. Sikur tė mos ekzistonte realizimi i kėrkesave tona deri nė fund, si shqiptar, ne nuk do e llogaritnim kėtė veprim si kurth nga ana e sllavėve. Por, nė momentin e realizimit tė qėllimit kryesor, Gruevski sė bashku me elitėn e tij politike e shkencore doli para opinionit dhe ia mbylli gojėn zhurmės shqiptare nė kėtė mėnyrė duke i siguruar vetes njė pushtet mė tė gjatė nė Maqedoni dhe duke rritur kontot e rejtingut tė partisė sė tij. Kredoja politike dhe shkencore e shqiptarėve tė Maqedonisė, po edhe tė Ballkanit nė kėtė mėnyrė ballafaqohet me njė etnocentrizėm nga ana e maqedonasve dhe politikė bėrėsve tė tyre tė cilėt dinė me mjaft mjeshtėri tė na gatuajnė gjellėza helmuese.

    Pak para kėtij skandali me enciklopedinė maqedonase, ne kishim njė skandal tjetėr nė Nerez tė Shkupit, ku tifozėt maqedonas sulmuan shqiptarėt e atij vendi dhe ky skandal nuk u gjykua nga garnitura politike udhėheqėse nė kėtė vend, por nė mėnyrė shumė diplomatike u shua ai veprim ēnjerėzor i tifozėve maqedonas. Arsyeshėm shqiptarėt e Kosovės vepruan duke bėrė presion mbi maqedonasit dhe politikės sė saj ditore rreth tė pavėrtetave tė thėna tė enciklopedisė sė tyre, ndėrsa e tėrė garnitura politike e Maqedonisė nė vijė tė drejtė pa asnjė pėrjashtim ēohet kundėr veprimeve tė arsyeshme tė shqiptarėve tė Kosovės. Ėshtė e drejtė e shqiptarėve tė Kosovės, tė Maqedonisė dhe tė Shqipėrisė qė tė reagojnė nė atė mėnyrė pėr fyerjen e tyre nga ana e njė politik bėrėsi i cili ka shtrirė duart thellė nė tė gjitha poret e jetės nė kėtė vend tė vogėl. Nė kozmetikėn e nacionalizmit maqedonas ndihmoi mjaft edhe pala shqiptare nė Dibėr me rastin e prishjes sė njė pjese tė manastirit ortodoks i cili ka vlera tė larta historike pėr Maqedoninė dhe maqedonasit. Njohėsit e mirė tė rrethanave politike nė Maqedoni vlerėsojnė se veprimi i shqiptarėve tė Dibrės nė solidarizim me elitėn politike maqedonase rreth asaj tragjedie, ėshtė thjesht njė kamuflim dhe mbulim i termit "bashkėjetesė midis shqiptarėve dhe maqedonasve". Shqiptarėt si duket me zor duan ta bindin botėn se ne jemi pėr bashkėjetesė me maqedonasit, se nuk kemi asnjė problem me to dhe se ne kemi jetuar bashkė dekada e dekada. Ky veprim i shqiptarėve tė Maqedonisė ėshtė njėjtė sikur ai i qeverisė sė Sali Berishės nė krizėn e vitit 1997, kur detyrohej tė mos shpallte gjendje tė jashtėzakonshme pėr shkak tė tensionimeve, ndėrsa nė Itali nuk kishte asnjėfarė krize as ekonomike e as sociale, vetėm pėr shkak tė vėrshimit tė madh tė emigrantėve shqiptar nė atė periudhė u shpall gjendje e jashtėzakonshme.

    Maqedonasit po bėjnė ēmos pėr tė prishur harmoninė dhe bashkėjetesėn me shqiptarėt, ndėrsa ne po mundohemi qė ti arsyetojmė dhe nė fund edhe ti pėrgjigjemi politikės sė tyre maskuese rreth veprimeve tė pėrbashkėta duke e gėnjyer faktorin ndėrkombėtar se ne jemi pėr "bashkėjetesė". Nė fakt, shqiptarėt asnjėherė nuk kanė qenė pėr shkatėrrim tė popujve tjerė, dhe pėr marrjen e tė drejtave tė popujve tjerė. Kjo gjė ėshtė e dėshmuar historikisht edhe sot e kėsaj dite po dėshmohet nga shqiptarėt e Maqedonisė dhe tė Kosovės. Gjithmonė tė tjerėt kanė qenė ato qė kanė dashur tė na zhdukin prej skenės politike e historike nė Ballkan. Por, bile tė bėhemi tė arsyeshėm e tė themi, ne jemi pėr bashkėjetesė me maqedonasit, por ato nuk janė, pėrderisa nuk janė pėr bashkėjetesė ne nuk do tė flasim me gjuhėn e pėrgjithshme dhe tė deklarojmė se ekziston bashkėjetesė nė Maqedoni. Jam i bindur se pas kėrkimit falje nga ana e Nikolla Gruevskit dhe elitės sė tij shkencore e politike nė vend rreth fyerjes sė shqiptarėve nė enciklopedinė maqedonase, disa shqiptar do tė krenohen para opinionit politik dhe para votuesve tė tyre do tė thonė, ne e detyruam Gruevskin tė kėrkoj falje. Por logjika e luftės dhe e politikės e thotė tė kundėrtėn! Nėse pasojat e njė veprimi politik tė njė populli dhe njė shteti kalojnė vetėm me njė kėrkim falje atėherė dihet se nuk ėshtė kompensuar madje asgjė. Ato do tė vazhdon dhe do tė thonė, jo qė i detyruam tė kėrkojnė falje, por i detyruam qė edhe ta ndėrrojnė Enciklopedinė.

    Prapė, shqiptarėt janė nė humbje! Atij qė historinė ia shkruan njė popull tjetėr dhe nuk ėshtė nė gjendje ta shkruaj vet, atij qė politikėn ia bėnė njė parti tjetėr dhe vet ėshtė vetėm pjesėmarrės nė qeveri, nė fakt, mu ai ėshtė i dobėt. Pas gjitha kėtyre veprimeve skandaloze nga ana e qeverisė sė Nikolla Gruevskit, mendoj se ėshtė koha qė shqiptarėt e Maqedonisė duke u mbėshtetur nga Shqipėria dhe Kosova tė thonė njėzėshėm poshtė GRUEVSKI. Por, jo tė thonė poshtė GRUEVSKI dhe ai tė zėvendėsohet me njė tjetėr me tė keq se ai! Ky zė a do ngritėt pėrmes ndonjė referendumi,apo pėrmes ndonjė projekti politik pėr federalizėm tė Maqedonisė nuk e di. Kjo gjė nuk ngelet nė dorėn e publicistit, por nė vullnetin e popullit!

    http://lajmpress.com/opinion/1511.html
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    SEKRETET E SE ARDHMES SE MAQEDONISE


    Alfred Cako


    Koha ėshtė e artė,
    Njerėzit janė aktorė,
    Zoti cakton rolet,
    Dreqi regjisor!


    Kėto katėr rreshta tė huazuara dhe tė kompozuara pėr njė kėngė tė njohur nga grupi simpatik shqiptar i Maqedonisė, ‘Elita 5‘, ndoshta janė esenca mė domethėnėse e asaj tragjikomedie ‘tepėr tė gjatė‘ qė po ndodh nė Maqedoninė e sotme politike. Kuajt trojanė tė pėrfaqėsuesve politikė tė dy etnive kryesore janė duke e marrė karrocėn e Maqedonisė dhe duket se po e ēojnė te ‘marangozi i vjetėr‘ me mjekėr tė thinjur (i cili e kishte montuar atė pas Versajės sė parė), pėr ta forcuar a ēmontuar pėrsėri dhe pjesėt e saj pėrbėrėse t‘i pėrdorin si pjesė pėr t‘i bashkuar me karrocat e tjera ballkanike.

    Ndoshta njė pjesė prej saj ta mbajnė si relike tė historisė sė saj gjysmė shekullore, si organizim politik. Sepse nė vetvete fjala Maqedoni ka vetėm njė kuptim tė qartė gjeografik, i cili pėrmbledh territorin nga mali i Sharit (Stara Planina) nė veriperėndim, Liqeni i Ohrit nė perėndim, malet e Pindusit nė jug dhe malet Ballkan nė veri, duke i lagur kėmbėt e saj nė ujėrat e Egjeut rrotull Selanikut deri nė Trakėn turke nė lindje. Popullata e lashtė qė jetonte nė kėtė vend ėshtė quajtur eole. Ky territor ka parė njė pėrplasje dhe bashkėjetesė midis popujve tė ndryshėm sidomos atyre shqiptarė, grekė, trako-bullgarė dhe turq. Famėn dhe emrin mė tė madh ky emėr e ka pasur me Aleksandrin e Madh, kohė kur turqit dhe bullgarėt nuk kanė qenė nė rajon. Atėbotė, simboli i bashkėjetesės midis grekėve dhe shqiptarėve nė Maqedoni jepet nė dhjetėra raste tė monografive, te simbioza e kėtyre dy ndikimeve kulturore tek Aleksandri i Madh, i cili kur ishte nė qejf dhe nė krye tė detyrės nė tendė me oficerėt e tij fliste nė greqisht, duke respektuar simbolikisht pėrkrenaren e tij tė dhisė qė e trashėgonte nga babai, Filipi dhe kur egėrsohej nė luftė, kur nxehej, dehej, apo thoshte fjalė dashurie, tregonte karakterin e tij inatēor prej shqiptari dhe fliste e shante vetėm nė shqip, duke simbolizuar egėrsinė e shpendit tė shqiponjės dykrenore qė e kishte simbol nga nėna e vet shqiptare, Olimpiadha.

    Mė pas (shekulli IV para erės sonė), rajoni u turbullua dhe u pėrzje, duke hyrė mbas shumė shekujsh turma popujsh tė tjerė me origjinė turanike dhe mongoloide si bullgarėt dhe turqit (por edhe hebrenjtė nė Selanik), deri sa ngjarjet precipituan nė lėvizjet antiosmane nė vitet e para tė shekullit tė kaluar dhe sidomos nė dy Luftėrat Ballkanike. Nė luftėn e parė, Bullgaria doli nė Egje, por nuk mundi ta merrte dot Selanikun, pasi njė kompani greke u terezit aty 24 orė para ushtrisė bullgare. Nė Luftėn e Dytė Ballkanike, nė fillim tė vitit 1914, u lidh njė koalicion i dobėt midis turqve, bullgarėve dhe shqiptarėve, kundėr grekėve, serbo-malazezėve dhe rumunėve. Grupi i parė u mund shumė shpejt dhe kapitulloi mbrapa kėtyre shteteve qė i pėrkrahu Rusia. Greqia dhe Serbia e ndanė si plaēkė midis tyre Maqedoninė, ndarje e cila u respektua nė pėrgjithėsi edhe nga Traktati i Versajės mė 1919-1922. Kėshtu kishte vendosur Elita Botėrore, madje grekėve qė ishin nė qiell tė shtatė pėr njė shekull mbas revolucionit tė tyre tė sponsorizuar nga kjo Elitė, ju ishin premtuar edhe territoret e tjera rreth Egjeut, tė Turqisė sė sotme, por ata i ndali gjenia e shqiptarit tė madh, Qemal Ataturkut, i cili, duke e ditur synimin e Elitės pėr fushat naftėmbajtėse tė veriut tė Irakut tė sotėm, i lėshoi mė pas ato nė heshtje, mbas paqes sė Lozanės dhe pazareve tė Ismetit. Ata qė humbėn territore etnike ishin shqiptarėt dhe pjesėrisht bullgarėt. Themi pjesėrisht bullgarėt, pasi maqedonasit e sotėm jo tė gjithė e pranojnė origjinėn e tyre etnike nga raca bullgare. Disa prej tyre mendojnė se janė njė tjetėr lloj race, midis bullgarėve, serbėve dhe popujve tė tjerė sllavė. Ka tė tjerė qė mendojnė se ata janė tė bullgarizuar, por janė mbetje tė popujve tė vjetėr trakė. Sidoqoftė, shumica e tyre ndjehen bullgarė, nė gjuhė, racė dhe fe. Pra nė fakt, gjuha e tyre ka mė afėrsi me bullgarishten. Bullgarėve ia u ngre nė zenith pretendimin mbi Maqedoninė e sotme periudha e tyre e artė midis shekujve tė shtatė dhe tė dhjetė mbas Krishtit, kur dinastia e tyre bashkėsundoi me Bizantin tė gjithė rajonin. Dihet se etnia e dytė ose e tretė mė e madhe dhe me territore tė pashkėputura nė ish-Jugosllavinė e parė tė karagjeorgjeviēėve dhe Jugosllavinė e Dytė (tė Titos), ishin shqiptarėt dhe ata u ndanė administrativisht me djallėzi nė dy pjesė, nė Krahinėn autonome tė Kosovės dhe nė FYROM (IRJM). Shqiptarėt u trajtuan si njė popull i nivelit tė ulėt, anipse Titoja, si kroat katolik, pėrpiqej t‘i ekuilibronte fuqitė e natyrshme tė serbėve, duke i mikluar me disa tė drejta shqiptarėt, pėr ta drejtpeshuar shtrirjen e popullsive ortodokse brenda Jugosllavisė.

    ‘Unė i di planet tuaja‘, u pati thėnė njėherė mė 2 qershor 1991 Milosheviēi ambasadorit amerikan nė ish-Jugosllavi, Zimerman. Kishte disa orė qė Sllovenia dhe J.Drnovzheku kishte vendosur doganėn me Serbinė dhe Kroacinė, si edhe telin me gjemba midis dy territoreve. Madje Milosheviēi i pati tundur kėrcėnueshėm gishtin mbi thilenė e xhaketės ambasadorit (i cili vetėm buzėqeshte duke ngjarė kėshtu me Hrushovin, i cili ia pati shkundur edhe ai kėrcėnueshėm gishtin mbi xhaketė njėherė Kenedit, pėr ēėshtjen e Berlinit Perėndimor, gati 20 vjet mė parė. Dhe mė pas Milosheviēi kishte thėnė: " ju doni ta ndani Maqedoninė midis shqiptarėve dhe bullgarėve, ose tė lini edhe njė copė tė vogėl tė pavarur - dhe pėr kėtė s‘mė ha meraku sepse ne [serbėt] nuk kemi aty as tė drejta etnike dhe as tė drejta historike". Dhe Maqedonia, kjo thembėr e Akilit e synuar si ushqim pėr orekset e popujve qė e rrethojnė, u la pėr zgjidhje pasi tė ishin kulluar ujėrat nacionaliste dhe prezenca e Elitės nė Ballkan, pas rėnies sė Iron Curtains (Perdes sė Hekurt), tė ishte mė e fortė. Dhe tani ėshtė pikėrisht momenti dhe ora e historisė qė do tė vendosė pėr tė ardhmen politike tė Maqedonisė.

    "Ne maqedonasit, preferojmė mė mirė tė jemi qenėr tė bullgarėve, se sa tė jemi zotėr tė shqiptarėve", - kėshtu mė tha njė titullar maqedonas i njė institucioni nė varėsi tė njė dikasteri qendror nė Maqedoni, ndėrsa po hipja me disa shqiptarė dhe maqedonas nė njė ashensor. Me njė habi dhe buzėqeshje tė shtirur, hodha sytė nga shoqėruesja e re dhe simpatike maqedonase nė bisedė, e cila ishte sekretare e njė ministrie nė FYROM, e cila dukej sikur i aprovonte kėto fjalė tė vartėsit tė saj me keqardhje. Ishte fund janari ose fillim shkurti 2009... Tė dyja palėt nė bisedė ishin nga partia e Georgievskit dhe Ali Ahmetit, tė cilat pak muaj mė vonė kishin zgjedhjet presidenciale. Unė asnjėherė nuk kam besuar se Maqedonia do tė vazhdonte tė ekzistonte si shtet dhe kėtė e kam shprehur publikisht qysh pas mesit tė viteve ‘90, kohė kur ishte kryer paqja e Dejtonit. Pasi Maqedonia do tė shtypej nga dashuria dhe pėrqafimi i shtetit shqiptar dhe atij bullgar. Edhe kur flitej se Maqedonia fitoi statusin e vendit kandidat pėr nė BE, edhe kur flitej pėr pengesat e stisura nė konfliktin me Greqinė ‘pėr emrin‘, kisha dhe kam bindjen time tė thellė se Maqedonia nuk do tė ekzistonte kėshtu siē ėshtė. Dhe nė fakt tre janė variantet teorike tė sė ardhmes sė kėtij shteti tė kristaltė, pėr nga brishtėsia: 1- Tė qėndrojė siē ėshtė; 2- Tė ndahet tėrėsisht midis shqiptarėve dhe bullgarėve; 3- Tė ndahen dy territore thelbėsisht tė pastra etnike (nė perėndim dhe nė lindje) pėrkatėsisht pėr shtetin shqiptar dhe atė bullgar dhe tė mbetet njė zonė tampon me territore tė pėrziera etnike. Dhe cila nga kėto do tė ndodhė? Kėtė nuk e dinte as Nano, i cili tregoi se nuk e di fare axhendėn e Elitės Globale pėr Maqedoninė. Ai foli si analist, si ‘think tank‘, duke dhėnė disa mendime teorike tė drejtpėrdrejta dhe pa dorashka, midis tė cilave bėri edhe orakullin se Shqipėria do tė hyjė nė Europė nė qershor 2014. Kurse unė ve njė bast publik me tė se Shqipėria do tė hyjė ose me rastin e jubileut shekullor tė fillimit tė Luftės Ballkanike (tetor 2013) ose nė 100-vjetorin e Marrėveshjes sė Londrės, pra nė fillim tė 2014. Kjo nuk ka rėndėsi pėr 8-4 muaj mė parė, por ka rėndėsi simbolika (ashtu si simbolika e ardhjes sė Bushit me rastin e jubileut tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe heqja prej tij e kollares dhe xhaketės sikur ishte nė shtėpinė e vet). Elita e cila po pėrkrah shqiptarėt, do t‘u tregojė popujve tė tjerė se mbaroi era antishqiptare nė rajon dhe synimi i tyre mund tė jetė qė dhjetė vjetėt e ardhshėm ta bėjnė Shqipėrinė njė ‘Izrael‘ tė Ballkanit, njė shtet tė tyre i cili do tė jetė njė kockė e fortė pėr tė ndihmuar nė zbatimin e axhendės sė Elitės Globale nė kėtė zonė. A na intereson ne shqiptarėve kjo? Natyrisht, nė thelb, po! Sepse zgjidhja tjetėr e vetme do tė ishte asimilimi nga sllavo-ortodoksėt. A do ta bėjė kėtė Elita pėr interesin tonė? Natyrisht qė jo! Ashtu si edhe Izraelin, ajo e ka ngritur nė radhė tė parė pėr interesat e saj!

    Cili mund tė jetė sekreti i Elitės Botėrore pėr Maqedoninė?

    Ndoshta kėto 4-5 fjalitė e fundit, ndokush qė ėshtė edukuar me teoritė e kultit tė masės mund t‘i hedhė poshtė dhe tė mendojė se historinė e bėjnė popujt, e bėjnė masat. Nė thelb kjo nuk ka qenė dhe nuk ėshtė e vėrtetė. Dhe pėr Maqedoninė mund tė ketė shumė kohė qė i ėshtė kompozuar rekuiemi dhe pritet vetėm tė vijė ēasti t‘i kėndohet ‘Te Deum‘. Unė mendoj se do tė aplikohet varianti i dytė, pra ndarja e saj totale. Problem mund tė jetė vetėm pretendimi bullgar pėr tė dalė nė liqenin e Ohrit, pasi dihet se Ohri ka qenė qendra shpirtėrore e bullgarėve (perandori i saj i parė kristian Samueli, ishte pagėzuar nga priftėrinjtė shqiptarė nė kishėn e Bylysit - Ballshi i sotėm, tė cilėn e kishin pushtuar si paganė). Por ky qytet nė fakt ėshtė i rrethuar nga fshatra dhe qytete tė dominuara deri nė Liqenet e Prespės nga shqiptarėt. Me kėto zgjidhje, Elita do tė izolonte Greqinė nėpėrmjet sė ashtuquajturės ‘Hark shigjeta myslimane e Ballkanit‘ dhe do tė shkatėrronte njė aleancė virtuale sipas skemės sė Luftės sė II Ballkanike, Greqi-Serbi-Rumani. Ju pėrsėri do tė thoni se kėto punė i vendosin dy popujt pėrkatės! Vėrtet? Po ju sjell ca shembuj tė freskėt se si mundet qė Elita tė bėjė edhe shiun edhe diellin, edhe ‘mashkullin‘ edhe ‘femrėn‘ e historisė; edhe Luftėrat Botėrore edhe Konferencat e Paqes; edhe Holokaustin edhe Izraelin; edhe ngritjen e Perdes sė Hekurt edhe rrėzimin e saj. Po ju pėrmendim disa fakte tė fuqisė sė saj tė pa cak:

    Dy presidentėt Uillson dhe Ruzvelt erdhėn nė pushtet vetėm se premtuan qė nuk do ta fusnin Amerikėn pėrkatėsisht nė Luftėn e Parė dhe tė Dytė Botėrore. U deshėn vetėm dy incidente si ‘mbytja‘ e vaporit Lusitania nė Luftėn e Parė dhe Perl Harbori nė Luftėn e Dytė qė tė manipuloheshin amerikanėt dhe SHBA-tė tė hynin nė kėto Luftėra. Lufta e Parė filloi pas manipulimit nga ana e Vėllazėrisė serbe ‘Dora e Zezė‘ kur G.Principi vrau Franc Ferdinandin nė Sarajevo. Pikėrisht nė tė njėjtin moment (se ka ndryshim nė gjerėsinė gjeografike) u qėllua pėr vdekje nė Rusi Rasputini, i cili mendohet se do tė kishte fuqi pėr ta ndalur Carin tė shpallte luftė. Kėto dy veprime i ēuan drejt luftės dhe shkatėrrimit Hohencolerėt, Romanovėt dhe Habsburgėt, si dhe derėn e Osmanit nė Perandorinė turke, e cila ekzistoi pėr aq kohė sa donte Elita. Kur asaj iu deshėn fushat naftėmbajtėse tė Lindjes sė Mesme, e hoqėn kėtė ferrė shekullore nga rruga e tyre. Zgjidhjet e saj Elita i realizon nėpėrmjet pėrshtatjes sė teorisė sė Hegelit: veprim, kundėrveprim, zgjidhje (filozofi gjerman Hegeli e kishte skemėn e tij filozofike tezė, antitezė, sintezė, por Marksi, dhėndri i disa njerėzve tė fuqishėm qė ishin pranė Elitės, e solli atė nė gjendjen e sotme). Kėshtu u krijuan nga Elita ideologjitė komunisto-ateiste dhe shtetet totalitare dhe demokracitė. Shumė njerėz qė i kanė shėrbyer Elitės kanė pėrfunduar ndonjėherė nė mėnyrė tragjike, si Robespieri, Dantoni, Marati, Hitleri, S. Hyseini, Miloshevici, Ali Bhuto etj., pasi ata nuk e dinė axhendėn e vėrtetė tė Elitės dhe nuk e dinė se nė cilėn seri tė telenovelės do tė shuhet ndikimi i tyre. Madje edhe shteti i Izraelit nuk ėshtė krijuar nga deklarata e vetė Sekretarit tė Forein Ofisit, Balfurit (‘Deklarata Balfur). Atė deklaratė e ka shkruar Alfred Milneri, drejtuesi i rėndėsishėm i Tavolinės sė Rrumbullakėt. Madje edhe arabėt u mashtruan nė Luftėn e Parė Botėrore (ashtu si Milosheviēi qė nuk e dinte axhendėn e Elitės nė Ballkan), nga Lorenci i Arabisė dhe ndikuan nė shpartallimin e Portės sė Lartė, por Elita kishte synim tė ngrinte Izraelin. Loja e politikės ėshtė njė matricė me shumė tė panjohura, lojė tė cilėn e fiton gjithmonė Elita dhe ata qė mbėshteten prej saj. Mjerė ata qė i kundėrvihen qėllimeve tė saj. Madje edhe Holokaustin, thuhet se e ka bėrė Elita, kur lejonte qė ēifutėt e kamur tė largoheshin nga Gjermania dhe tė hynin nė Izrael, ndėrsa tė varfrit i futi si krahė pune pa pagesė nė kampet e pėrqendrimit nė shėrbim tė kompanisė I.G.Farben, nė bordin e sė cilės, si nė SHBA, ashtu edhe nė Gjermani, ishin pjesėtarė tė rėndėsishėm nga tė dyja vendet. Dhe nė Nyremberg, anėtarėt gjermanė u dėnuan, ndėrsa ata anglo-amerikanė jo. Po kėshtu edhe me kompanitė e Fordit dhe Morganit si General Motors dhe General Electric. Elita bėn ē‘tė dojė.

    Kėshtu do tė ndodhė edhe me Maqedoninė. Fati i kėtij shteti ėshtė tashmė i vulosur. Edhe nė ngjarjet e vitit 2001, edhe nė botimin e Enciklopedisė sė sotme antishqiptare ka pasur dhe ka dorė, si gjithmonė Elita. Pas gjithė kėtyre shembujve nuk e kuptojmė se pėrse ndonjė ambasadė nė Maqedoni u ndje e sėkėlldisur pėr ndikim tė Elitės nė kėto ngjarje tė vogla tė Maqedonisė sė vogėl? Amerikanėt mė tepėr e shfrytėzuan kėtė shans tė ardhur nga Akademia pėr tė treguar faktin se kėshtu ėshtė e pamundur bashkėjetesa. Nuk e dimė se si do tė bėhet ndarja e Maqedonisė dhe sa do tė jetė shkalla e dhunės midis dy popullsive pėr territore dhe kundėr njėra-tjetrės. Gjithsesi, rrapėllima dhe plandosja e pjesėve tė mėdha tė popullatave nė baltėn e vjetėr me erė gjaku tė Ballkanit, do tė jetė e vogėl pėr shkak se NATO ndodhet aty si njė ēekan i Elitės pėr tė mos lejuar daljen e situatės nga dora. Dhe mė e rėndėsishmja, nuk do tė lejohet asnjė vend tjetėr i interesuar tė hidhet nė zjarrin e Maqedonisė pėr interesat e veta, pasi torta do tė ndahet kryesisht nė tavolinė. Kėto pesė vjet them se koha do tė tregojė se cilat janė sekretet e pėrmendura tė sė ardhmes sė njė shteti qė lindi artificialisht dhe qė do tė zhbėhet pa mbushur 100 vjet nė ditėlindjen e saj.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Doni te na njihni?

    Publikuar mė 06 tetor, 2009

    Shqiptarėt e Maqedonisė janė si fėmija qė ka prindėr tė ndarė e i cili fėmijė bėn ēmos qė mos ta humbė as dashurinė e nėnės - Shqipėrisė, as atė tė babit - Kosovės. Por njėkohėsisht duke u kujdesur tė jetė i respektuar nė familjen multietnike shtetėrore tė Maqedonisė, ku ka bashkuar me tė tjerėt pronėn e trashėguar nga prindėrit e vet.

    Shkruan: Kim Mehmeti

    Duke qenė i tillė, duke u pėrpėlitur mes dėshirės qė prindėrit tė mos e harrojnė dhe duke u orvatur qė bashkėshtetasit me tė cilėt bashkėjeton tė mos e pėrbuzin, ashtu siē ndodh nė kėtė Ballkan me fėmijėn e ndarė nga prindėrit, shqiptarėt e kėtushėm shpesh vuajnė mallin pėr prindėrit dhe duan ta dinė se ē‘mendon pėr ta mėmėdhe Shqipėria dhe atdhe Kosova. Dhe kuptohet, nuk ndjehen mirė kur Tirana e Prishtina dėgjojnė vetėm vajin e tyre, kur Shqipėria e Kosova interesohen pėr ta vetėm kur ndodh ndonjė Brodec ku vriten dhe burgosen shqiptarė tė pafajshėm, apo kur botohet ndonjė Enciklopedi ku pėrbuzet ēdo gjė shqiptare.
    Andaj, pėr shqiptarėt e Maqedonisė mund tė thuhet se ata janė njė pjesė e popullit tonė, qė bėn ēmos ta mbrojė vetveten nė shtetin ku jeton, e ku jo rrallėherė pėrballet me urrejtjen e qendrave sllave, dhe njėkohėsisht mundohet t‘ia dalė nė krye me mendjemadhėsinė e Prishtinės qė mendon se shqiptarėt e kėtushėm janė njė grup vajtuesish qė nuk dinė t‘i dalin zot vetvetes dhe arrogancės sė Tiranės, e cila mendon se matanė Qafė-Thanės jeton pjesa injorante e popullit shqiptar, ajo pjesė e kombit qė nuk di tė lexojė kalendarin e shekullit tė ri.
    Cili ėshtė portreti i vėrtetė i shqiptarėve tė Maqedonisė?
    Mbase ai portret ėshtė i njėjtė me atė tė shqiptarėve nė hapėsirat e tjera ku jeton populli ynė. Pra, edhe shqiptarėt e kėtushėm janė nevrikė, njėsoj si ata tė Shqipėrisė, e tė cilėt kur vozisin, njėsoj i nevrikos edhe rruga monotone pa kthesa, si edhe ajo qė ngjitet maleve e tė bėn tė ndjehesh thuajse tė sillesh rreth vetvetes. Shqiptarėt e kėtushėm, njėsoj si ata tė Shqipėrisė, xhindosen kur ua shan liderin e adhuruar partiak, thuajse ua ke sharė mamanė. Por, kur bėhet fjalė pėr pėrcaktimet partiake, pėrpos liderin e tyre tė dashur vendor, ata kanė edhe nga njė tė adhuruar nė Tiranė e Prishtinė. Andaj, nėse u ka ftuar nė drekė ndonjė shqiptar i kėtushėm, para se tė uleni tė drekoni, informohuni mirė se cili ėshtė i preferuari i tij, Berisha apo Rama, Hashim Thaēi apo Ramush Hajredinaj, sepse mund tė ndodhė ta paguani drekėn vetė nėse do ofendoni liderin e dashur tė tij nė Tiranė apo Prishtinė. Pra, duhet tė mbani llogari se shqiptari i kėtushėm jeton nė trininė e vet partiake dhe ka edhe partinė e vet tė preferuar nė dy shtetet shqiptare.
    Kėshtu qė shqiptari i Maqedonisė, me tė njėjtėn zjarrmi pėrjeton zgjedhjet e kėtushme dhe ato qė mbahen nė Prishtinė e Tiranė dhe shpeshherė, i mllefosur nga parregullsitė zgjedhore qė ndodhin atje dhe kėtu, ngushėllohet me atė se edhe kėto parregullsi vetėm dėshmojnė sa jemi tė njėjtė, se ēdokund ku votojnė shqiptarėt, vlen i njėjti rregull: nuk janė tė rėndėsishėm votuesit, por numėruesit e votave.
    Dhe shqiptarėt e Maqedonisė mburren me kėtė trini partiake qė u ka rėnė nė hise ta jetojnė. Por mbi tė gjitha ata mburren me trininė religjioze qė ka populli i tyre. Andaj ata i ofendon rėndė kur debatues tė ndryshėm nga Tiranė, shqiptarėt e kėtushėm i shohin si njerėz qė edhe kokėn e kanė nė formė tė minares sė xhamive. I ofendon kjo, sepse ata e duan fenė myslimane qė dominon te shqiptarėt e kėtushėm, por ata mburrshėm e bartin nė qenien e vet edhe ylberin trengjyrėsh tė religjioneve qė ka populli i tyre. Duke qenė tė tillė, ata e dinė pse nuk u pėlqen shtėpia pėrkujtimore qė qeveria e kėtushme ia ndėrtoi shenjtores Nėnė Tereza, e tė cilėn shtėpi disa nė Tiranė e marrin si shenjė nderimi tė shtetit maqedonas ndaj shenjtores sonė.
    Ata pra e dinė pse ky shtet nuk e rindėrtoi shtėpinė e lindjes sė Nėnė Terezės mbi themelet ku ajo ka qenė, por e zhvendosi atje ku dikur ka qėndruar kisha katolike ku Gonxhja e re i ishte pėrkulur Zotit. Pra shqiptarėt e kėtushėm e dinė se shtėpia pėrkujtimore e shenjtores sonė u ndėrtua aty ku ndodhet tani, vetėm qė Shkupit t‘i shlyhen tė gjitha shenjat e shqiptarisė, vetėm qė pėrnjėherė tė shlyhen tri shenja shqiptare tė kryeqendrės sė sotme tė Maqedonisė, tė humben gjurmėt pėr prezencėn e madhe tė dikurshme tė komunitetit katolik shqiptar, tė cilėt, nė vitet ‘60 tė shekullit tė shkuar, u davaritėn nė Kroaci dhe atje humbėn ēdo gjė tė vetėn etnike. Njėsoj siē humbėn ēdo gjė tė vetėn edhe qindra mijėra shqiptarė myslimanė qė braktisėn vendlindjen dhe u shpėrngulėn nė Turqi, siē humbėn gjuhėn dhe pėrkatėsinė etnike edhe ortodoksėt shqiptarė nga Reka e Epėrme nė afėrsi tė Dibrės. Pra, shqiptarėt e Maqedonisė u vunė nė mbrojtje tė shtėpisė sė Nėnė Terezės dhe kishės ku ajo ishte lutur, njėsoj sa edhe tė Burmali Xhamisė, sepse e dinė se trinia religjioze ėshtė begatia pėr tė cilėn tė gjithė ia kanė zili.
    Por dėnesja e shqiptarėve tė kėtushėm pėr atė qė u bė me shtėpinė e Nėnė Terezės dhe pronės sė shqiptarėve tė kėtushėm, thuajse nuk u dėgjua nė Tiranė e Prishtinė. Njėsoj siē nuk dėgjohet as zėri i tyre kur thonė se tė kėqijat qė i ndodhin Shqipėrisė dhe Kosovės ata i pėrjetojnė njėsoj dhembshėm sa ato qė u ndodhin kėtu ku jetojnė. Mbase kjo dhembje vjen nga vetėdija se shtrirja e degėve varet nga forca e trungut kombėtar, se degėt e trungut tė lėnduar shpejt veniten.
    Shqiptarėt e Maqedonisė e dinė se mėmėdheu ata nuk i njeh sa duhet. Andaj ndoshta do ishte mirė qė televizionet e Tiranės tė kishin nga njė emision tė llojit: "Njėqind leksione pėr fillestarėt qė nuk i njohin shqiptarėt e Maqedonisė".
    Mbase kėshtu Tirana do e kuptonte pse shqiptarėt hidhėrohen kur nė mediat e atjeshme dikush ata i quan maqedonas, mbase debatuesit e shumtė nėpėr televizionet e mėmėdheut do e merrnin vesh se emėrtimi "maqedonas" nuk pėrcakton pėrkatėsinė shtetėrore, por atė etnike, dhe se pėr kėtė nuk janė fajtorė shqiptarėt, por disa qarqe politike dhe shkencore maqedonase qė besojnė se edhe qielli mbi Maqedoni, edhe toka mbi tė cilėn qėndron ky shtet, kanė pėrkatėsinė e tyre etnike. Andaj shqiptarėt e kėtushėm hidhėrohen kur disa opinionistė tė Tiranės, e tė cilėt sa nuk i kėrcejnė nė gojė bashkėbiseduesit tė ardhur nga Maqedonia, shesin kozmopolitizėm si tė ishin nė ndonjė treg perėndimor, e jo nė kėtė tregun ballkanas, ku ēdonjėri do qė brirėt e dashit tė t‘i shesė si tė ishin qiri qė tė bėn dritė.
    Ēka duan nė tė vėrtetė shqiptarėt e kėtushėm t‘i tregojnė Tiranės arrogante? Mbase jo vetėm atė se qysh nė mesditė ata e dinė se ēka i ka thėnė Rama Berishės nė mėngjes, jo edhe atė se pa kaluar java e botimit ata e kanė nė duar librin e cilitdo krijuesi nė Tirana, por duan t‘ia pėrcjellin porosinė: mundohuni ta dėgjoni rrėfimin tonė se si dukemi, sepse kėshtu do e shihni mė mirė se ē‘pamje ka portreti ynė grupor.
    Mbase ka ardhur koha kur shqiptarėt e Maqedonisė do kenė gjithnjė e mė shumė hapėsirė qė mėmėdheut t‘i rrėfejnė pėr vetveten.
    Dhe jo pse kėtė ua mundėsoi shteti ku jetojnė, apo pse u ndihmoi pėr kėtė Tirana dhe Prishtina, por se lindi Tani i Topit, i cili investoi pasurinė e vet qė shqiptarėve tė kėtushėm t‘u mundėsojė vetė tė rrėfejnė se kush janė. Dhe tė dėshmojnė se jetojnė sipas bindjes se ai qė nuk di tė kujdeset pėr familjen e vet, nuk ka pse habitet kur e nėnēmojnė tė tjerėt dhe s‘ka si tė jetė i dobishėm pėr vendbanimin e pėrbashkėt evropian dhe botėror.
    Pra, tė dėshmojnė se e kanė kuptuar se duhet ta njohėsh vetveten qė tė mund mė lehtė tė tė njohin e t‘i njohėsh tė tjerėt.
    Tė dėshmojnė se ata nuk janė ata qė ngandonjėherė i mendon Tirana arrogante: nacionalromantikė tė vonuar tė shekullit tė nėntėmbėdhjetė, por popull qė jeton kalendarin e internetit, popull qė e di se para se tė bashkohesh me familjen evropiane, duhet tė bashkosh familjen tėnde tė ngushtė kombėtare. Edhe atė jo duke prishur kufij shtetėrorė, por duke i rrėnuar muret mentale qė na i vulosi ndasia disadekadėshe, muret qė na pengojnė tė shohim mė qartė vetveten.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ETNOGJENEZA E SHQIPTARĖVE NGA ILIRĖT

    09/10/2009 16:44:34


    Ilirologu arbėresh, Akademik Aleksandėr Stipēeviq:

    ETNOGJENEZA E SHQIPTARĖVE NGA ILIRĖT


    Anton Tomazh Linhart duke u mbėshtetur tek Thunmani shkruan se gjuha ilire jeton edhe sot. Eqrem Ēabej, zhvleftėsoi shumė argumente me tė cilat mohohej lidhja birėrore ndėrmjet gjuhės shqipe dhe ilire. Gjuhėtari kroat Radosllav Katiēiq shprehet: Ėshtė normale dhe e natyrshme tė konsiderohet se gjuha shqipe ka dalė nga ilirishtja. Shėn Jeronimi, e njihte mirė situatėn e pjesės perėndimore tė Ballkanit tė antikės sepse edhe vetė ishte i lindur ilir. Kultura e Komanit. Etnologjia, kostumografia dhe format muzikore polifone dhe homophone janė karakteristika tipike ilire. Shqiptarėt e kanė emrin nga fisi ilir albanoi, “arbanitai” qė janė pasardhės tė fisit ilir tė albanėve- shkruan nė kumtesėn e ilirologut, arkeologut, balkanologut e studiuesit arbėresh, Akademik Aleksandėr Stipēeviq.

    1. Po e filloj me J.E.Thunman

    Me historianin gjerman J.E. Thunman, i cili para mė se dy qindvjetėsahve shkroi pėr prejardhjen e shqiptarėve nė librin e tij, “Hulumtime rreth historisė sė popujve tė Europės lindore”, nisė njė varg shumė i madh shkencėtarėsh, tė cilėt u morėn me kėtė ēėshtje jashtėzakonisht tė rėndėsishme dhe interesante tė paleoballkanikės. A janė shqiptarėt banuesit e vjetėr, sipas kėsaj me grekėt, populli i vetėm nė Ballkan, i cili nga koha parahistorike, jeton nė kėtė hapsirė tė njejtė, nė tė cilėn edhe sot jeton, ose ata nė kėtė hapsirė kanė ardhur vonė, nė kohėn ose edhe pas shpėrnguljes sė madhe tė popujve nė mesjetėn e hershme? Nėse shqiptarėt janė autokton, ē’e argumenton kėtė autoktoni dhe nėse janė tė ardhur prej nga kanė ardhur?

    Thunmani qė atėhere duke pasė nė dispozicion vetėm burimet historike pėrfundoi se shqiptarėt janė banuesit e lashtė dhe si argument pėr kėtė hipotezė solli dokumentet e shkruara, tė ruajtura tė mesjetės, nė tė cilėt nuk hasim gjurmėn mė tė vogėl pėr ndonjė shpėrngulje shqiptarėsh nė vendbanimin e tyre tė sotėm. Ky argument edhe sot ėshtė i qėndrueshėm dhe nė tė, me tė drejtė, mbėshteten tė gjithė ata qė mbėshtesin, ose nė tė kaluarėn kanė mbėshtetur tezėn e autoktonisė sė shqiptarėve.

    Pas Thunmanit, kėtė tezė ė mbrojtėn shumė hitorianė, filologė, e shkencėtar tė tjerė. Kėshtu, historiani dhe shkrimtari slloven Anton Tomazh Linhart, nė veprėn e tij “Pasqyrė e historisė sė Kranjės dhe vendeve tjera sllavo jugore nė Austri” duke u mbėshtetur tek Thunmani shkruan se gjuha ilire jeton edhe sot, edhe pse jo e pastėr, nė mallet shqiptare, (und noch heute, abwohl nicht mehr rein in den Gebirgen Albanienslebt). Nė qindvjetėshin e 19-tė, tezėn e autoktonisė sė shqiptarėve e mbėshtesin shumė shkencėtar, ndėr ta vend jashtėzakonisht tė rėndėsishėm zė konsulli austriak dhe njohės shembullore i tė kaluarės dhe i kulturės shqiptare, Johan Gerog fon Hani, me veprėn e tij tė rėndėsishme “Studime shqiptare I-III”. Hani, duke i mbėshtetur konkludimet e veta nė njohjen e thellė tė burimeve historike dhe tė historisė sė gjuhės shqipe, ėshtė i pari, qė tezėn e autoktonisė sė shqiptarėve e vendosi nė baza tė shėndosha e solide shkencore. Meritė e tij e veēantė ėshtė se tėrhoqi vėmendjen e opinionit shkencor kah toponimistika, si lėndė e rėndėsishme pėr studimin e vazhdimėsisė iliro-shqiptare. Shpjegimi i tij i disa emėrtimeve ilire tė vendeve, me ndihmėn e gjuhės shqipe, si p.sh. Dalmacia nga delme = dele, Ulcinium nga ulk = ujk dhe shumė e shumė tė tjerė, qė deri mė sot mbeten nė fuqi.

    2. Nė shekullin e XIX vazhdojnė hulumtimet

    Teoria e autoktonisė sė shqiptarėve dhe e prejardhjes sė drejtpėrdrejtė nga ilirėt qe e pranueshme nė tėrėsi, deri nė fund tė shekullit tė XIX-tė, kur disa gjuhėtar, njohės tė mirė tė gjuhėve tė vjetra ballkanike, nisėn tė theksojnė se gjuha shqipe nuk ėshtė zhvilluar nga ilirishtja, por nga trakishtja dhe sipas kėsaj, as shqiptarėt nuk mund tė konsiderohen pasardhės tė ilirėve, por tė trakasve. Pėrfaqėsues kryesor tė kėsaj teorie, nė fillim, ishin filologėt e njohur K. Pauli (1891) dhe H.Hirti (1898), e pas tyre edhe shumė tė tjerė. Sipas kėsaj teorie, gjuha shqipe nuk ka mundur tė zhvillohet nė zonėn nė tė cilėn ajo flitet sot, por nė brendėsi tė Ballkanit, nė zonėn nė tė cilėn, nė kohėn antike, jetonin trakasit dhe prej saj del se shqiptarėt nga kėto treva janė vendosur nė trojet ku jetojnė sot. Pėr mendimet e kėtilla si argument sillen ngjashmėritė ndėrmjet gjuhės rumune e shqipe.

    Nėse ėshtė e vėrtetė kjo qė, sipas kėsaj teorie dėshirohet tė argumentohet si e tillė, shtrohet pyetja: kurė shqiptarėt nga brendia e Ballkanit u shpėrngulėn kah perėndimi? Sipas tė parėve (V.Parvan) kjo ngjau ne shekullin e III ose tė IV tė erės sonė, pra qė nė kohėn e mbretėrisė romake, ndėrkaq sipas tė dytėve, u vendosėn nė kohėn e dyndjeve tė popujve nė mesjetėn e hershme (K. Juriēeku) dhe sipas tė tretėve mendohet se tek kjo dyndje gjithsesi arrihet pas vendosjes sė sllavėve nė kėto anė (A.M. Selishēev, J. Popoviq), ndonjė prap beson se shqiptarėt atje kanė mundur tė paraqiten nė kohėn turke (F. Kordinjano).

    Megjithate, teoria trakase nuk ėshtė e vetmja me tė cilėn pėrpiqet tė pengohet autoktonia e shqiptarėve dhe prejardhja e tyre ilire. Linguisti bullgar Vlladimir Georgiev gjeti ngjashmėri ndėrmjet gjihės shqipe dhe asaj dako-mizike andaj pėrfundon se shqiptarėt janė shpėngulur nga vendbanimet e Dacisė antike. Tė tjerėt prap, gjithnjė duke u nisur nga studimet gjuhėsore, arrijnė nė pėrfundimin se shqiptarėt rrjedhin nga simbioza gjuhėsore iliro-trakase, sipas kėsaj edhe i simbiozės etnike (N. Jokli), tė tjerėt tek shqiptarėt shohin pasardhėsit e trakasve tė ilirizuar etj.

    3. Eqrem Ēabej argumenton lidhjen e gjuhės iliro-shqiptare

    Mirėpo, duke studjuar kėtė ēėshtje, shumė pėrfundime nė tė cilat arrijnė gjuhėtarėt e sė kaluarės i mbėshtesin nė hulumtimet e pamjaftueshme tė gjuhės shqipe, sidomos tė historisė sė saj. Hulumtimet intensive qė kohėn e fundit i ndėrmorrėn gjuhėtarėt shqiptar nė rend tė parė gjuhėtari Eqrem Ēabej, zhvleftėsuan shumė argumente me tė cilat deri sot mohohej lidhja birėrore ndėrmjet gjuhės shqipe dhe ilire. Pikėrisht njohja e pamjaftueshme e lėndės gjuhėsore shqiptare nxiti shumė shkencėtar tė pėrfundojnė se shqiptarėt nuk kanė terminologji vetiake detare dhe peshkatare dhe kėtė e merrnin si argument se shqiptarėt nuk kanė mundėsi t’i banojnė zonat bregdetare, ku kjo terminologji ka qėnė e nevojshme, pra pranė detit. Por, u tregua se, ky pėrfundim ėshtė i pasaktė, sepse shqiptarėt kanė terminologji shumė tė pasur detare dhe peshkatare, pėr ē’gjė gjuhėtarėt e moēėm, thjeshtė nuk dinin se ekzistonte.

    4. Radosllav Katiēiqi: gjuha shqipe ka dalė nga ilirishtja

    Ėshtė interesante sė gjuhėtarėt, natyrisht jo tė gjithė, tė cilėt argumentet e veta i mbėshtesin gati kryesisht nė studimin e gjuhės shqipe e tė gjuhėve ballkanike, mohonin lidhjen ndėrmjet shqiptarėve dhe ilirėve, nė kohėn mė tė re, gjithnjė sjellin argumente mė tė shumtė, me tė cilat kėtė lidhje e argumentojnė dhe kėshtu pikėrisht gjuhėtarėt u bėnė kundėrshtarėt kryesor tė teorisė sė autoktonisė sė preajrdhjes sė shqiptarėve. Dhe, kėto argumente vėrtetė janė bindėse. Nė mesin e tyre ėshtė p.sh. edhe e dhėna se nė gjuhėn shqipe janė ruajtur huazime nga dialekti dorik i gjuhės sė vjetėr greke, tė cilat, ėshtė e qartė, i huazuan ilirėt nė periudhėn antike nga kolonistėt grek nė trojet ilire (Apidamnos, Apollonia, Orikon etj), me tė cilat ilirėt jetuan nė simbiozė njė kohė shumė tė gjatė. Sa pėr ilustrim po pėrmendim fjalėt b l e t ė e cila ka prejardhje nga fjala greke fjala m o k ė n ė, mulli rottaiv dore nė tė cilėn dallojmė fjalėn greke etj. Emrat e shumtė tė vendeve tė kohės antike janė ruajtur nė gjuhėn e sotme shqipe, nė ato forma nė tė cilat mė shpesh mund tė shpjegohen me ligjshmėritė fonologjike tė gjuhės shqipe. Nė rezultate tė ngjashme kanė arritur gjuhėtarėt duke studjuar antroponiminė dhe ēėshtje tjera gjuhėsore. Kjo pati si pasojė se edhe gjuhtarėt gjithnjė e mė shumė po pėrqafojnė teorinė e prejardhjes sė drejtėpėrdrejtė tė gjihės shqipe nga gjuha ilire (V.Pisani, Ė. Cimohovski etj.), ndėrkaq gjuhėtari zagrebas Radosllav Katiēiq, qėndrimin e vet pėr kėtė ēėshtje e ka pėrmbyllur nė fjalinė: “Ėshtė normale dhe e natyrshme tė konsiderohet se gjuha shqipe ka dalė nga ilirishtja”. Ky gjuhėtar hodhi poshte prejardhjen trakase, sepse mendon se ngjashmėritė ndėrmjet gjuhės shqipe e rumune nuk mjaftojnė pėr tė nxjerrė pėrfundime pėr lidhjen e tyre gjenetike.

    Teorinė trakase e kundėrshtoi ashpėr edhe filologu Italian Vitore Pizani, i cili me tė drejtė vėren se “ nėse nė periudhėn antike nė Shqipėri ėshtė folur gjuha ilire, nuk shoh se si popullsia e Shqipėrisė kėtė gjuhė ka mundur ta zėvendėsojė me trakishten”, gjegjėsisht, “ nėse pandehim se ata deri nė okupimin romak kanė folur ilirishten, nuk shoh se si kanė mundur ta zėvendėsojnė gjuhėn e vet me gjuhėn e njė populli tjetėr i cili kurrė nuk e ka sulmuar ose okupuar Shqipėrinė”. Mirėpo, sadoqė lėnda gjuhėsore dhe interpretimi i saj ėshtė me rėndėsi tė dorės sė parė pėr studimin e problemit tė etnogjenezės sė shqiptarėve, prap duhet theksuar se kjo lėndė nuk ėshtė e vetmja, me tė cilėn pėrpiqet tė ndriēohet ky problem. Me rėndėsi tė veēantė janė rezultatet e reja tė hulumtimeve arkeologjike, tė cilat gati nė heshtje tė plotė tė burimeve historike, pėr periudhėn nga shekulli i VI e deri ne shekullin e XI se ēka ngjarė nė kėtė pjesė tė Ballkanit, ofrojnė mbėshtetje mė bindėse pėr ndjekjen e fatit tė banorėve tė vjetėr gjatė mesjetės sė hershme. Nė Kėto rezultatet duhet konsideruar edhe ata qė, nė kohėn mė tė re, kanė shėnuar shkencat tjera, p.sh. etnologjia, antropologjia etj. Me hulumtimin e kėtij problemi kompleks sot merren shumė specialistė, nė rend tė parė shqiptar. Pėr problemin e etnogjenezės sė shqiptarėve ėshtė diskutuar nė tubimin shkencor, i cili u organizua nė Tiranė mė 1969. Nė aktet e kėtij tubimi, tė cilat mė parė u botuan nė gjuhėn shqipe e pastaj edhe nė gjuhėn frengjishte me titull “Ilirėt dhe gjeneza e shqiptarėve, (Tiranė 1971), hasim punime nė tė cilėt kėtė problematikė e ndriēojnė nga aspekti gjuhėsor (E.Ēabej, J. Gjinari etj). Edhe njė konferencė e ngjashme me titullin “Konferenca kombėtare pėr gjenezėn e popullit shqiptar, gjuhėn dhe kulturėn e tij”, me pjesėmarrje tė shumė specialistėve tė huaj, u mbajt nė Tiranė mė 1982. Kėtij problemi pjesėrisht i kushtohet edhe Kuvendi i parė i studimeve ilire (Tiranė 1972), poashtu me pjesėmarrje tė specialistėve tė shumtė tė huaj, nė mesin e tė cilėve pati edhe nga Jugosllavia titiste.

    5. Ndihmesa e disiplinave tjera shkencore

    Gjithė kjo pati pėr pasojė, se sot problemet qė lidhen me etnogjenezėn e shqiptarėve pakrahasueshėm janė me tė njohur se sa kanė qenė para njėzet vjetėsh.

    Tė shohim tani se si me ndihmėn e disiplinave shkencore i shkoi pėrdore specialistėve tė hedhin shkėndija drite nė rrethanat e kėsaj pjese tė Ballkanit Perėndimor, nė kohėn e mesjetės sė hershme dhe se si sot, pėrballė shumė paqartėsive dhe problemeve tė panjohura mund tė pėrcillet procesi etnogjenetik, i cili solli krijimin e popullit shqiptar nė hapėsirėn gjeografike nė tė cilėn jeton sot.

    Nė kohėn parahistorike, nė hapsirėn ku sot jetojnė shqiptarėt, kanė jetuar fise tė ndryshme ilire, nė mesin e tė cilėve edhe njė, i cili pėr problematikėn tonė, ėshtė me rėndėsi tė veēantė, emrin e tė cilit nuk e ka ruajtur gjeografi grek Ptolomeu nė qindjvetorin e dytė tė erės sonė. Ky ėshtė fisi Albanoi me kryeqytetin Albanopolis. Dimė se ky fis ėshtė ne pjesėn qėndrore tė Shqipėrisė sė sotme dhe se Albanopolisi, sigurisht ka qenė nė Zgjerdhesh nė afėrsi tė Krujės, ku janė zbuluar relikte monumentale tė fortifikimeve, ndėrtimeve etj. Nė kohėn e sundimit tė gjatė romak nė disa krahina, sidomos nėpėr qytete dhe nė rrethinėn e tyre ėshtė krijuar njė lloj simbioze, mė parė greko-ilire e mė vonė edhe iliro-romake. Nė qytetet e mėdha siē kanė qėnė: Apollonia, Scodra, Dyrrachiumi, Lissusi e tė tjerė, nė kohėn romake vijnė kolonistė italic, tė cilėt imponojnė gjuhėn e vet latine, si gjuhė tė administratės , ushtrisė dhe nė pėrgjithėsi nė jetėn publike. Ata me veti sjellin teknologji, mė tė pėrparuar pėr ndėrtimin e enėve tė baltės, pėr pėrpunimin e metalit, ndėrtojnė rrugė tė shkėlqyera, nėpėr tė cilat, bashkė me ushtrinė do tė vijnė nga Italia dhe nga krahinat tjera tė Perėndorisė romake prodhime tė ndryshme kulturore, si dhe ide tė reja e religjione tė reja. Prodhimi serik i mallit tė konsumit tė pėrgjithshėm, do tė sjellė stagnimin dhe rėnjen e kulturės tradicionale materiale vendase dhe nė bazė tė pranisė sė punėtorive romake, nė qytetet e vendbanimet ilire, ka nxitur shumė hulumtues tė sotėm, ta mbiēmojnė intensitetin e romanizimit. Fakti se ilirėt as nė jug, as nė pjesėt tjera tė Ballkanit nuk kanė hartuar alphabet kombėtar dhe se mbishkrimet varrore e nė objekte tjera i kanė shkruar kryesisht nė gjuhėn latine ose greke dhe mė shumė i ka kontribuar sjelljes sė pėrfundimeve tė pasakta pėr romanizimin e krahinave ilire.

    Nė tė vėrtetė, anasit e vjetėr tė Ilirisė Jugore, pėrkundėr ndikimit nė njė kohėzgjatjeje shumėshekullore tė bashkėjetesės qė kanė ushtruar kolonistėt grekė, pastaj romakė, vazhduan ta jetojnė jetėn e vet, ta flasin gjuhėn popullore, tė besojnė nė hyjnitė e veta tė moēme, tė shėrohen me ilaēe tė moēme popullore etj. Ndėrkaq, romakėt nuk kanė qėnė gjithaq tė interesuar patjetėr tė denacionalizojnė vendin qė kanė okupuar, andaj nė ato vende kanė pasur qėndrim tolerant ndaj vendasve, ndaj kulturės sė tyre, gjuhės e religjionit. Pikėrisht nė Ilirinė e Jugut, pėr kėtė kemi argumente bindėse: jashtė vendbanimeve urbane, kazamateve ushtarake, qendrave xehėtare dhe vendkruqėzimeve tė mėdha nuk gjejmė mbishkrime nė gjuhėn latine. Nė brendėsi, populli, pa u penguar nga ardhėsi-ardhacakėt, vazhdoi ta jetojė jetėn e vet e ta flaės gjuhėn e vet. Sa i pėrket gjuhės, kemi argumente pikėrisht nga antika e vonė, pėr mė tepėr Shėn Jeronimi, i cili sigurisht e njihte mirė situatėn e pjesės perėndimore tė Ballkanit nė kapėrcyell tė antikės sepse edhe vetė ishte i lindur ilir, shėnon nė shekullin e V, nė jetėshkrimin e vet pėr shėn Hilarionin, se nė rrethinėn e Epidaurumit (Cavtatit tė sotėm), flitet nė gjuhėn e vendit e kėtė gjuhė tė vendit e pėrmendė edhe njė herė nė komentet e veta tė Isaisė si “gentilis barbarusque sermo”.

    6. Emrat e pėrdorur ilir

    Fundin e antikės dhe dyndjen e popujve dhe dyndjen e popujve, krahinat e ilirėve tė jugut e pritėn me popullsi romane e me vendėse tė romanizuar ose gjysėm tė romanizuar nė qendrat urbane e me popullsi autoktone nė brendėsi. Sidomos, kjo popullsi e paromanizuar qe e pranishme nė vendkalimet malore, vėshtirė tė arritshme, tė cilat kurrė nuk kanė qėnė tė nėnshtruara procesit tė romanizimit. Megjithėkėtė, edhe ajo shtresė e popullsisė vendase qė u romanizua nėpėr qytete ose nė afėrsinė e tyre, nuk e kishte harruar prejardhjen e vet, siē mundet bukur mirė tė argumentohet me faktin se me kėmbėngultėsi, fėmijve tė vet i vėnė emra tė vjetėr ilir, si p.sh. Pletor, Gentius, Tata, Anula dhe shumė e shumė tė tjerė, tė cilėt i lexojmė nėpėr monumentet mbivarrore tė shkruar nė gjuhėn latine ose greke. Pėrveē tjerash nė kėto monumente, jo rrallė hasim tė latuar heronj vendės tė veshur me rroba popullore, nga e cila mund tė shihet mirė se me ēfarė kėmbėngulje ilirėt ruanin tiparet kombėtare dhe identitetin e vet nacional.

    Ndarja e mbretėrisė nė qindvjetėshin e katėrt tė erės sonė nė ate tė lindjes dhe tė perėndimit, e cila ilirėt e jugut i mbėrtheu nė pėrbėrje tė perandorisė lindore romake, si dhe shtegtimet afatshkurta tė gotėve e hunėve nė qindvjetėshin e pestė nuk sollėn kurrfarė ndryshimesh tė rėndėsishme etnike. Ndryshime tė kėtilla nuk ndodhėn as nė periudhėn e dyndjes sė popujve as shtegtimeve tė avarėve e sllavėve, sepse e kemi tė njohur dhe tė ditur nga burimet historike, se kjo zonė ilire, nė kėtė kohė, nuk u gjet nė sulmin kryesor tė valės migracionale avaro-sllave. Shprishje mė tė mėdha etnike nxiti pėrqendrimi i mėvonshėm i sllavėve si pasojė e invazionit bullgar nga gjysma e dytė e shkullit tė IX deri nė fillim tė shekullit tė XI dhe ate pikėrisht nė jug tė Shqipėrisė sė sotme, si dhe zgjerimi i elementit sllav nė Shqipėrinė Veriore.

    Burimet shumė mė tė mangėta historike nga mesjeta e hershme, qė kanė tė bėjnė me zonėn e krahinave jugore ilire, vėshtirė mund tė na ndihmojnė pėr rekonstruimin e gjithė asaj qė ka ngjarė me popullsinė e vjetėr banuese, por qė pėr etnogjenezėn e shqiptarėve ka rėndėsi shumė tė madhe. Sa ka qenė numri i ardhacakėve, nė rend tė parė atyre sllavė, nė atė zonė dhe a kanė pasur sukses tia imponojnė vendėsve gjuhėn e kulturėn e vet deri nė atė masė, sa qė ta ndryshojė pėrbėrjen etnike tė popullsisė, ashtu siē ka ngjarė kjo nė zonat tjera tė Ballkanit perėndimor?

    7. Arkeologjia- Kultura e Komanit

    Pėr zbėrthimin e kėsaj pyetjeje themelore kemi nė disponim njė lėndė shumė tė pasur arkeologjike, tė rrėmihur nė pjesėn mė tė madhe nė kėta dhjetėvjetėshit e fundit, pastaj edhe rezultatet e disiplinave tjera shkencore.

    Mė parė, tė shohim ē’thonė pėr kėtė ēėshtje gėrmimet arkeologjike. Nė kalimin nga shekulli i kaluar nė kėtė shekull, nė Shqipėri, nė afėrsi tė Kėshtjellės “Kalaja e Dalmacies”, nė fshatin Koman, ėshtė zbuluar e para nekropolė e rėndėsishme e mesjetės sė hershme. Gjetjet e shumta mė tė reja tė kėsaj kulture, e cila sipas gjetjes sė parė u qujat “Kultura e Komanit” dhe, e cila pati lulėzuar ndėrmjet shekujve VI dhe VIII tė erės sonė, arkeologėve u mundėsuan tė kenė njohuri nė detaje pėr kulturėn materiale pikėrisht tė kėsaj periudhė, e cila fort pak, ose aspak, ka qėnė e njohur nga burimet e shkruara.

    Nė kohėn e njohjes sė pakėt tė kėsaj kulture, specialistėt supozonin se bartėsit e kėsaj kulture janė sllavėt dhe tė tjerėt, ndėrkaq nė tipologjinė e mjeteve tė gjetura vėrenin tipare tė kulturės avare dhe nė bazė tė kėsaj argumentonin praninė e sllavėve, gjegjėsisht avarėve nė Shqipėrinė veriore. Lidhur me kėtė kulturė, sot shumėēka ėshtė mė e qartė, prejse arkeologėt gjetėn dhe hulumtuan tridhjetė nekropola me material shumė tė pasur, i cili tipologjikisht i pėrkiste kėsaj kulture. Qė nė fillim u tregua se lėnda e gjetur nė kėtė nekropolė, nė pjesėn mė tė madhe nuk ėshtė e pėrpunimit as sllav, as avar, por i pėrkiste popullsisė e cila edhe mė parė banonte aty. Padyshim, materiali i zbuluar nga gėrmimet nė varreza, kishte karakteristika tė kulturės autoktone ilire dhe mjeteve tjera tė stolisjes, tė cilat tipologjikisht ndėrlidhen drejtėpėrdrejti me ilirėt. Dukuria e disa simboleve religjioze ilire, nė disa nga kėto mjete, tė cilat pėr nga forma dhe pėrmbajtja, dukshėm janė identike me simbolet religjioze ilire parahistorike, tregon qartė se punonjėsit e tyre dhe ata qė i kanė mbajtė ato mjete nė mesjetė i kanė dhėnė atyre atė kuptim tė njėjtė simbolik, qė kanė pasur ato nė kohėrat parahistorike nė kėtė hapsirė. Pėr lidhshmėrinė e kėsaj kulture mesjetare me ate parahistorike, flet edhe fakti se forma e varrezave ėshtė identike si edhe nė kohėn parahistorike. Bartėsit e kėsaj kulture mesjetare kanė varrosur tė vdekurit e vet nė varreza tė cilat kanė qėnė tė ndėrtuara me pllaka vetikale gurore, ashtu siē kanė vepruar ilirėt e kėsaj hapsire para shumė qindvjetėshėve.

    Megjithate nė kėtė kulturė mund tė vėrehen lirisht elementet e kulturės sė vonė materiale tė provincės romake, elemente tė kulturės bizantine, gjithashtu edhe elemente tė kulturės slave dhe avare. Gjithė kjo na zbulon se nė mesjetėn e hershme nė zonėn e Ilirisė Jugore u shprehėn nė kulturėn materiale dhe shpirtėrore tė vendėsve tė gjithė faktorėt relevant etnik, politik dhe kulturorė tė kėsaj kohe nė kėtė pjesė tė Ballkanit.

    Por, prania e elementeve tė pėrmendura joautentike nė kulturėn e Komanit nuk ndryshojnė veēoritė kryesore tė kėsaj culture. Jashtė ēdo dyshimi, se kjo kulturė ėshtė kulturė dhe vepėr e popullatės vendase dhe se elementet joautokton, qė u pėrmendėn nuk mund tė shpjegohen si faktorė pėr pjesėmarrje tė rėndėsishme tė popullatės jovendase nė krijimin e kėsaj kulture, si dhe as pėr prani tė rėndėsishme tė elementeve tė huaj etnik, tė cilėt dukshėm do ta shprishnin strukturėn etnike tė kėtyre anėve nė mesjetėn e hershme.

    Pėrkundėr kėsaj teze, shpesh pėrdoret fakti se nė Shqipėrinė mesjetare, shumė tė shpeshta janė emrat sllav tė vendeve me ē’gjė, dėshirohet tė argumentohet se elemnti etnik sllav ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm pėr ndryshimet etniketė kėtyre anėve, se sa qė tani del nga materiali arkeologjik.

    Ky argument vetėm sipėrfaqėsisht sjell nė dyshim konstatimet e dhėna mė lartė. Mirėpo, ėshtė e vėrtetė se janė tė shumta toponimet sllave nė Shqipėrinė mesjetare, njė numėr mjaft i madh sosh ėshtė ruajtur deri nė ditėt e sotme qė mund tė shėrbejė si argument i pranisė slave nė kėto anė, ku ėshtė formuar populli shqiptar, por poashtu ėshtė e vėrtetė se nė kėto anė edhe atėhere edhe sot, jetojnė shqiptarėt, qė tregon se ardhacakėt sllav gjatė kohės, janė asimiluar, respektivisht tė shqiptarizuar dhe se ata u bėnė njėri nga elementet konstituive tė etnogjenezės sė shqiptarėve. Lidhur me kėto toponime sllave, duhet shtuar se ata mė tepėr janė argument i shtrirjes sė shtetit bullgar, maqedonas dhe serb nė kėto krahina, se sa dokument pėr praninė e madhe tė elementit etnik sllav. Pėr ate se ėshtė kėshtu, vėrteton edhe e dhėna se mbreti Konstantin Porfirogenet, nė qindvjetėshin e dhjetė, disa qytete nė Shqipėri ende i quan me emrat e tyre tė moēėm (antik) dhe shumė shpejt pas kėsaj kėto qytete tė njėjtė nė burime qė do tė dalin i quajnė me emra sllav.

    Emri i ilirėve pėr shenjėzimin e popullsisė vendase nė kėtė pjesė tė Ballkanit pėr herė tė fundit del nė shekullin e VII nė aktet “ MIRACULA SANCTI DEMETRII”, kjo ndėrkaq ėshtė koha e lulėzimit tė kulturės sė Komanit. Lidhur me kėtė shtrohet njė pyetje qenėsore: ē’ndryshime janė bėrė nė pėrbėrjen etnike tė popullatės vendase nė shekuj pas pėrmendjes sė fundit tė ilirėve deri nė pėrmendjen e parė tė emrit tė shqiptarėve nė shekullin e XI dhe pse pėrgjithėsisht ka ardhur deri te kėmbimi-zėvėndėsimi i kėtij emir? Poashtu, lidhur me kėtė na imponohet edhe njė pyetje tjetėr, poashtu e rėndėsishme: pse banorėt e lashtė si emėr tė tyre kombėtar pranuan emrin e njė fisi ilir nga brėndia e vendit, i cili nė periudhėn parahistorike dhe antike nuk luajti ndonjė rol tė rėndėsishėm, e nuk morėn emrin e ndonjė nga fiset mė tė njohura, bie fjala tė taulantėve, pirustėve etj?

    Shumė mė lehtė ėshtė tė shtrohen pyetje tė kėtilla se san ė ato tė jepen pėrgjigje. Fakti se banorėt e lashtė nė brendi i kanė ruajtur shumė mė mirė doket e veta, gjuhėn dhe kulturėn e vet kombėtare se sa ata nė pjesėt bregdetare tė Shqipėrisė sė sotme tė cilėt ishin tė ekspozuar procesit shumė mė intensive tė romanizimit, mund tė na shėrbejė si mbėshtetje pėr shpjegimin e pyetjes pse albanoit e moēėm (antik) u bėnė faktor kaq i rėndėsishėm nė Shqipėrinė mesjetare. Gjithsesi, nuk ėshtė i parėndėsishėm fakti se kultura e hershme mesjetare e Komanit u zhvillua mė intensivisht nė brėndinė e Shqipėrisė sė Mesme dhe Veriore dhe se njėra nga nekropolat mė tė mėdha tė kėsaj kulture gjendet nė Shqipėrinė e Mesme, nė Krujė, pra pikėrisht nė atė zonė, nė tė cilėn nė kohėn antike jetonte fisi ilir ALBANOI, dhe ku gjendej qyteti i tyre kryesor ALBANOPOLIS. Asgjė e jashtėzakonshme, pra, qė banorėt antik vendas dhe ata tė moēėm, tė cilėt emrin e vet kombėtar e ruajtėn gjatė okupimit romak, e ruajtėn po kėtė emėr edhe atėherė kur Perandoria Roake u shpartallua. Nė ērregullimet e shumta qė ndodhėn nė fund tė antikės dhe nė mesjetėn e hershme , zona nė tė cilėn jetonte ky fis u bė jashtėzakonisht e rėndėsishme. Kėtu do tė zhvillohet njė nga qendrat mė tė forta kulturore tė kulturės autoktone mesjetare, ndėrkaq albanoitėt do ta ruajnė emrin e tyre nacional tė cilin shkrimtarėt bizantin nga qindvjetėshi i njėmbėdhjetė e kėndej do ta quajnė popull tė zonės Albanon e cila qendrėn e vet e ka pasur nė Krujė. Prandaj, nuk duhet nė mėnyrė tė veēantė tė argumentohet se arbanonėt, tė cilėt shkrimtarėt bizantin i quanin “arbanitai” e ngjashėm, nė tė vėrtetė janė pasardhės tė fisit ilir tė albanėve.

    Kjo ruajtje kėmbėngulėse e emrit fisnor, nė tė njėjtin vendbanim, mė parė dėshmon pėr vazhdimėsinė etnike dhe veē kėsaj pėrjashton mundėsinė se arbanitait mesjetar kanė ardhur nga diku, sepse ėshtė e pabesuar qė ardhėsi dhe ardhacakėt ta kenė lėnė emrin e tyre nacional dhe ta kishin marė e pranuar emrin e njė fisi tė huaj tė cilin e gjetėn nė atdheun e ri. Nė tė vėrtetė, pikėrisht fakti se nė mesjetė ėshtė ruajtur emir fisnor i albanėve ilir pėr shenjėzimin e banorėve tė kėsaj ane ėshtė dokumenti mė bindės i vazhdimėsisė etnike iliro-shqiptare.

    Indicie pėr rolin e rėndėsishėm qė albanoit kanė luajtur nė mesjetė mė shumė se sa nė kohėrat e vjetra gjejmė nė faktin se Kruja njė kohė tė gjatė ka qėnė qendėr me rėndėsi e Shqipėrisė mesjetare. Kėtu e ka pasė selinė e vet kryeipeshkėvi, i cili ėshtė quajtur “EPISCOPUS ALBANENSIS”, kėtu ka qėnė edhe qendra politike e Albanonit. Me kalimin e kohės emir arbanoi, albanenses e tė ngjashėm, i cili mė parė ka shenjėzuar banorėt e zonės Arbanon, qė ka qėnė shtrirė si duket nė Shqipėrinė e Mesme, ndėrmjet Durrėsit dhe Dibrės, do tė shtrihet edhe tek pjestarėt tjerė tė kėtij populli, kurse gjuha tė cilėn ky popull e ka folur do tė quhet gjuha arbėreshe.

    8. Etnologjia, veshjet ilire-xhubleta kambanė

    Pėrveē argumenteve tė pėrmendura gjuhėsore dhe arkeologjike, nė dobi tė vazhdimėsisė iliro-shqiptare, vlen tė pėrmendet se edhe shkencat tjera, nė kohėn e fundit kanė identifikuar lidhjet gjenetike ndėrmjet ilirėve dhe shqiptarėve. Rezultate tė rėndėsishme kanė sjellur etnologėt, tė cilėt nė kulturėn materiale dhe shpirtėrore tė shqiptarėve tė sotėm zbulojnė elemente tė kulturės ilire. Kėshtu, qysh Franc Nopēa, mė 1910, pat konstatuar se ca forma tė veshjes popullore shqiptare vijnė drejtėpėrdrejti nga veshja qė ka qėnė nė pėrdorim nė kėtė hapėsirė nga koha parahistorike. Kėtu nė rend tė parė ėshtė fjala pėr tipin e fustanes sė mbledhur nė formė tė kėmbanės (zilit), tė quajtur chubletė, e cila ėshtė pasqyruar nė shuė monumente ilire tė kohės antike dhe e cila pandryshuar ėshtė ruajtur deri nė ditėt tona nė krahinat kodrinore tė Shqipėrisė Veriore, mandej nė zonat e fisit tė Kėlmendasve nė Kosovė dhe tek shqiptarėt nė Mal tė Zi. Ky tip i veshjes nė Ballkan ėshtė shumė i lashtė dhe nuk e kanė pėrdorur vetėm ilirėt, por fakti se ėshtė ruajtur vetėm tek shqiptarėt e vendeve malore dhe vėshtirė tė kalueshme, ku pėrndryshe janė ruajtur edhe shumė reliktė tė tjera tė kohės parahistorike, ėshtė njė argument bindės se xhubleta ėshtė me prejardhje ilire.

    Shqiptarėt kanė ruajtur edhe njė numėr shumė tė madhe elementesh tjera tė veshjes popullore, tė cilėt nė periudhėn parahistorike dhe antike kanė qenė pjesė pėrbėrėse e veshjes ilire. Me rėndėsi tė veēantė ėshtė veshja e gjatė, tė cilėn romakėt e quanin “dalmatica”. Edhe kjo ėshtė ruajtur tek shqiptarėt, por edhe tek popujt tjerė tė Ballkanit. Rast i ngjashėm janė edhe opingat, prejardhja e tė cilave nga koha parahistorike ėshtė e padiskutuar, mandej mbulesa tė lloj-llojshme tė kohės etj etj. Secili nga kėto elemente tė veshjes popullore shqiptare veē e veē nuk flet nė mėnyrė eksplicite pėr vazhdimėsinė iliro-shqiptare, siē ėshtė rasti me xhubletėn, port ė gjitha kėto relikte tė veshjes popullore ilire sė bashku, krijojnė inventarin e veshjes shqiptare, tė cilat mbėshtesin teorinė autoktone tė prejardhjes sė shqiptarėve.

    Etnologėt na kanė dhėnė shumė elemente tjerė tė cilėt mbėshtesin kėtė teori. Tė pėrmendim rastin e kalendarit shumė tė lashtė, i cili vitin e ndanė nė tetė periudha kohore me 45 ditė pėr secilėn dhe vitin e niste mė 25 prill, dmth nė fillim tė pėrtrirjes sė ciklitbiologjik nė natyrė. Ky kalendar tėrheq rrėnjėt e veta tė thella qė nga kohėrat e lashta parahistorike dhe antike, sigurisht edhe nga koha parailire, ndėrsa ėshtė ruajtur i pandryshueshėm tek malėsorėt e Bjeshkėve tė Nemuna, bjeshkė tė pashkelura de tė lashta, qė janė si dėshmitar i gjallė i vazhdimėsisė antike nė kėto male, qė nga parahistoria e deri nė ditėt tona tė sotme. Mė tej, rėndėsi tė madhe ka fakti se nė folklorin bashkėkohor muzikor shqiptar paraqiten disa karakteristika (format polifone nė jug e ato homophone nė veri) qė shpjegohen me dallimet e formave muzikore qė kanė ekzistuar nė kėtė hapsirė qė nė periudhėn parahistorike. Kėtė dukuri, ndėrmjet tjerash, poashtu e kemi edhe nė Bosnjė e Hercegovinė, qė konsiderohet poashtu relikt i kohės sė lashtė ilire.

    9. Religjioni dhe simbolet e kultit

    Shumė tė gjalla, poashtu janė reliktet ilire nė besimet popullore shqiptare lidhur me gjarpėrin, kafshėn, e cila nė religjonin e lashtė ilir, sidomos nė religjionin e besimit tė ilirėve jugor, ka luajtur njė rol shumė tė rėndėsishėm, mandej mėsimet lidhur me kalin si kafshė autoktonike etj.et. Analizat nė imtėsira tė onomastikės popullore, pastaj e disa riteve tė vdekjes, vallėzimit popullor dhe tė shumė fshave tjera tė jetės tė shqiptarėve na ēojnė nė burime tė largėta ilire dhe nėse nuk ėshtė e mundur pėr secilėn nga ngjashmėritė ndėrmjet dokeve ilire, shqiptare, besimeve etj tė konstatohet se paraqesin argument pėr vazhdimėsinė iliro-shqiptare, nuk mund tė mohohet vlera e atyre ngjashmėrive pėr studimin e kėsaj vazhdimėsie.

    Teza se shqiptarėt nė periudhėn antike ose nė mesjetė, nė trojet ku sot jetojnė janė tė ardhur nga diku dhe se nuk ekziston lidhja etnogjenetike ndėrmjet banorėve tė lashtė ilir dhe shqiptarėve, niset nga supozimi se ilirėt janė zhdukur qė para ardhjes sė shqiptarėve, se ilirėt janė zhdukur si popull, dmth, janė romanizuar nė atė shkallė sa qė nė periudhėn antike kanė humbur gjuhėn e vet dhe identitetin e vet nacional. Njė hipotezė e kėtillė ndėrkaq jo vetėm qė ėshtė e kundėrt me faktet prej tė cilėve disa i sollėm por edhe metodologjikisht ėshtė e gabuar, sepse pikėnisjen e ka nė mendimin e papranuar pėr ekzistimin e shtresave etnike tė ndara ashpėr, tė cilat nė atė hapėsirė janė zėvendėsuar njėra pas tjetrės. Dihet se shtresat e kėtilla nė histori janė jashtėzakonisht tė rralla dhe se rregullisht ardhacakėt pėrzihen me vendasit dhe se nga kjo pėrzierje lindin krijime etnike, amalgame etnike tė cilat herė bartin emrin e ardhacakėve e herė emrin e vendasve. Nė Ballkan nė kohėn e antikės, sė vonė, dhe tė mesjetės sė hershme, popujt sllavė, tė cilėt nga lindja kishin vėrshuar pjesėn perėndimore tė Siujdhesės Ballkanike, nė tė cilėn kanė jetuar ilirėt, vendasit e romanizuar dhe ardhacakėt nga Italia e nga vise tė tjera tė perandorisė romake, asimiluan pjesėn mė tė madhe tė popullatės vendase, duke ua imponuar gjuhėn dhe kulturėn e vet. Nė tė njėjtėn kohė ata nga vendėsit pranuan shumė doke, njohuri teknologjike, besime, forma muzikore, veshje, etj. Mirėpo sllavėt nuk arritėn t’i sllavizojnė menjėherė qytetet e mėdha pėrgjatė detit si dhe zonat nė tė cilat sot jetojnė shqiptarėt. Kėtu, nė kėto anė, elementi vendės arriti ti asimilojė atė numėr tė vogėl enklavash sllave dhe tė tjera dhe kėshtu ta ruajė gjuhėn dhe identitetin e vet kombėtar. Ky proces i asimilimit nuk ėshtė e mundur tė konstruktohet, porse rezultatet nė tė cilat ka rritur shkenca pėr prejardhjen e shqiptarėve shprishi shumė dyshime tė mėparshme dhe shpjegoi shumė paqartėsi. Pėr mė tepėr, teorive pėr dyndjen e shqiptarėve nė zonat nė tė cilat sot jetojnė nuk i shkoi pėr dore as mė herėt tė japin pėrgjigje gjegjėse nė pyetjen tė cilėn qysh Thunmani e pat shtruar dhe tė cilėn edhe sot e konsiderojmė shumė tė rėndėsishme pėr problemin e etnogjenezės sė shqiptarėve. Ti shtojmė kėtij argumenti pyetjen: a ėshtė e mundur qė njė dyndje e kėtillė tė mbetej e pavėrejtur dhe e paregjistruar nė aktet bizantine e tė ngjashme dhe nė burimet historike tė asaj kohe. Nuk duhet tė harrojmė se, sikur kėto teori pėr ardhjen e shqiptarėve tė ishin tė vėrteta, atėherė shqiptarėt do tė duhej tė vendosen nė afėrsi tė Dyrrachiumit dhe tė qyteteve tė tjera tė rėndėsishme nėn administratėn bizantine dhe sigurisht do tė duhej ta vėrenin ardhjen e tyre, njėsoj siē kanė regjistruar dyndjen ose bile edhe vetėm kalimin e popujve tjerė nė kohėn e mesjetės. Jo vetėm nė burimet historike, por as nė traditėn popullore tė shqiptarėve nuk hasen gjurmė pėr ndonjė ardhje tė tyre nė kėto anė dhe njė gjurmė e kėtillė sikur tė ekzistonte, do tė ruhej nė pėrralla ose kėngė dhe tė shpjegonte se ka ngjarė njė dyndje e kėtillė.

    10. Pėrfundim

    Gjithė atė qė sollėm nė kėtė shėnim, padyshim flet pėr shqiptarėt si banorė tė lashtė, gjegjėsisht si pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė ilirėve tė moēėm. Nga kjo, natyrisht, nuk nėnkuptohet se vetėm ilirėt morėn pjesė nė etnogjenezėn e shqiptarėve, por ama, elementi i vendasve tė moēėm ilir, ka qenė ai faktor i cili nė atė etnogjenezė ka luajtur rol vendimtar. Por nuk ka fije dyshimi se shqiptarėt janė pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė ilirėve. Pėrgatiti: Mehmet Latifi- (ILRIA NEWS AGENCY-INA)
    Redakto/Fshi Mesazhet
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Herė e mirė e herė e keqe

    13/10/2009 07:51:00


    Kim MEHMETI


    Nėse e pyesni ndonjė partizan tė zjarrtė tė PDSH-sė se cila Maqedoni ėshtė e mirė pėr popullin e tij shqiptar, ai me siguri do u pėrgjigjej se ky shtet ėshtė i mirė vetėm kur nė pushtet ėshtė partia e tij, kur punėsohen vetėm shokėt e tij partiak, kur kjo parti e kontrollon Universitetin Shtetėrorė tė Tetovės dhe rektorėt e vėrtetė tė kėtij institucioni mė tė lartė arsimorė nė gjuhėn shqipe janė krerėt e PDSH-sė. Po qe se ia shtroni tė njėjtėn pyetje ndonjė simpatizanti tė BDI-sė, do e merrni po tė njėjtėn pėrgjigje, pėrgjigje tė cilat kanė kėtė domethėnie: Maqedoni ėshtė e mirė dhe pranueshme vetėm pėr partizanėt e BDI-sė dhe tė PDSH-sė, edhe atė varėsisht se cila nga kėto dy parti ėshtė nė pushtet. Dhe duke qenė Maqedonia e mirė herė pėr PDSH-nė e herė pėr BDI-nė, ajo mbeti gjithmonė e largėt pėr shqiptarėt e kėtushėm. Dhe u bė shtet pėr tė cilin gjithashtu, shqiptarė "tė mirė", janė vetėm ata qė votojnė dhe kanė mbrojtjen e partisė shqiptare nė pushtet, e pėrqindja e tė cilėve gjithnjė e mė shumė zvogėlohet. Apo thėnė mė qartė: Maqedonia mbeti shtet i cili nuk ka nevojė pėr shqiptarėt, por pėr partitė shqiptare qė do garantojnė se do ia dalin tė sigurojnė dėgjueshmėrinė qytetare tė popullit qė pėrfaqėsojnė. Pra, Maqedonia e sotme ka nevojė pėr parti shqiptare qė do mbulojė antishqiptarin e Gruevskit. Duke u nisur nga kjo e vėrtetė, gabojnė ata qė mendojnė se ka parti shqiptare e cila do tėrhiqej nge koalicioni qeveritarė me Gruevskin pasi tė ndodhte, pėr shembull, ndonjė "Brodec" apo pas botimin tė ndonjė "Enciklopedie" qė shprehė frymėn institucionale antishqiptare. Gabojnė shkaku se as BDI-ja, as PDSH-ja, nuk bėhen pjesė e koalicionit qeveritarė me VMRO-DPMNE-nė qė tė luftojnė antishqiptarin institucionale nė kėtė shtet, por qė tė dėmtojnė njėra tjetrėn. Me ēka ato u shpalosėn si parti tė cilat nuk e dinė se legjitimiteti i keqpėrdorur, ta merr kredibilitetin tė pėrfaqėsosh ata qė tė kanė votuar. Apo thėnė edhe mė qartė: njė parti qė bėhet mbulesė e antishqiptaris sė kujdoqoftė, nuk ka kredibilitet tė thirret nė emėr tė votuesve, por vetėm nė emėr tė udhėheqėsisė sė ngushtė partiake. Nuk ka dyshim se nėse dikush do e pyeste Gruevskin se cila parti shqiptare i pėlqen mė shumė, e nėse ai do jepte njė pėrgjigje tė sinqertė, pa dyshim se do pėrcaktohej pėr atė qė e ka nė koalicionin qeveritarė dhe do shtonte se nė tė vėrtetė, partitė e kėtushme shqiptare, me asgjė nuk dallojnė mes veti. Apo, do tregonte se ai e njeh njė PDSH e njė BDI qė atė e shpallin antishqiptarė pėrderisa janė nė opozitė, dhe po tė njėjtat parti mike dhe tė afėrta me VMRO-DPMNE-nė qė nga ēasti kur bėhen pjesė tė koalicionit qeveritarė. Mbase Gruevski njė ditė do u rrėfejė shqiptarėve tė kėtushėm edhe tė vėrtetėn e madhe pse sillet aq komod ndaj partnerit tė vetė shqiptarė: se nga ēasti kur ato i bėnė pjesė tė koalicionit qeveritarė, nga aty nuk mund t’i nxjerrėsh as me shkelma, se nga aty ato mund t’i largojė vetėm ai e askush tjetėr. Duke u nisur nga kjo e vėrtetė, lirisht mund tė thuhet se Gruevski e zbuloi ēelėsin si mund t’i defaktorizojė e t’i kontrollojė partitė e kėtushme shqiptare, ai e kuptoi se duke mos pasur as program as koncept tė qartė veprimi, ato parti qėllim tė vetmin kanė ardhjen nė pushtet me ēdo kusht dhe me cilėndo partner maqedonas. Andaj, duke e kuptuar kėtė tė vėrtetė, Gruevski as qė ka pasur nevojė ndonjėherė tė heq dorė nga bindjet e veta se Maqedonia ka shumė armiq tė jashtėm, por vetėm njė armik tė brendshėm: rrezikun shqiptarė. Dhe duke pasur kėtė bindje, ai vepron ashtu si nė vitet e socializmit: punėson shqiptarė qė ata mos punojnė asgjė, qė tė marrin pagė, por tė mbeten sa mė larg institucioneve shtetėrore, tė dinė sa mė pakė se si punohet nė qendrat e vendosjes. Pra, duke e gjetur ēelėsin si t’i detronizojė partitė politike shqiptare, ai ia doli ato t’i kėnaq me punėsimin e aq shqiptarėve sa duan partitė shqiptare nė pushtet, por me kusht qė ata tė mos u pėrzihen nė punė qendrave antishqiptare nėpėr institucionet e shtetit. Me ēka shqiptarėt e kėtushėm nuk ia dolėn tė ndėrtojnė as elita politike e as elita nga sferat tjera qė duhet t’i ketė njė shoqėri e shėndoshė. Apo kanė "elita" sezonale, tė cilat jetojnė po aq sa ėshtė nė pushtet partia qė ato i ka promovuar si tė tilla. Pa dyshim se ėshtė e kotė tė presėsh nga cilado parti shqiptare qė ajo tė merret me shpalosjen e antishqiptarisė dhe pastrimin e institucioneve shtetėrore nga qarqet proserbe politike e shkencore, sepse as BDI-ja as PDSH-ja, nuk ia dolėn tė bėhen partnerė qė do bashkėqeverisin me VMRO-DPMNE-nė, por vetėm zbukurim i ikebanės politike nė Maqedoni. Dhe duke qenė parti tė tilla, ato as qė e kuptojnė se problemi i tyre nuk ėshtė pse ato i pėrfaqėsojnė shqiptarėt nėpėr institucionet mė tė larta shtetėrore, por si i pėrfaqėsojnė. Dhe se shqiptarėt nuk kanė nevojė pėr pėrfaqėsues tė vetė qė fillojnė tė mendojnė si duhet vetėm kur janė nė opozitė, apo ashtu si ata tė partisė mė tė madhe tė dikurshme shqiptare – Partisė pėr Prosperitetit Demokratikė – tė cilėt, deri sa ishin ministra e deputet, heshtnin si peshq, e posa mbetėn pa kolltukėt e butė, u bėnė opinionistė dhe mendimtarė politikė. Pra, shqiptarėt e kėtushėm nuk kanė nevojė pėr politikanė qė fillojnė tė mendojnė drejtė kur janė nė opozitė apo kur bėhen "kufoma" politike. Nuk ka dyshim se pjesėmarrja e tanishme e BDI-sė nė kėtė koalicion qeveritarė me VMRO-DPME-nė nuk mund tė arsyetohet me asgjė. Pėrpos me projektin shumė fisnik dhe humanė tė Ali Ahmetit qė nga njė antishqiptarė tė pėrbetuar, siē ėshtė Gruevski, tė edukojė e tė bėjė njė kozmopolit tė pėrmasave leniniste. Gjė qė ėshtė aq e mundur sa ujkun ta bėsh qenė qė do e ruaj kopenė e dhenve. Por nga ta dish, njeriu asnjėherė nuk duhet tė thotė sa ke gjėra qė kurrė nuk do mund tė ndodhin. Mė nė fund, ēdo gjė do varet nga durimi i shqiptarėve tė kėtushėm, nga ajo sa ata do lejojnė tė mbeten pa tė sotme vetėm pse Ali Ahmeti beson se politika e tanishme shqiptare nė Maqedoni nuk ka zgjidhje tjetėr pėrpos tė veprojė sipas parimit – duaje armikun tėnd sepse nė kėtė Ballkan njė ditė tė gjithė do pėrqafohemi si miq. Ku ta dish, mbase ky mund tė jetė parakusht pėr tė ardhmen ballkanase, pėr njė tė ardhme kur nuk do lodhemi se kush shkruan e kush boton enciklopedi, por cila rrugė tė ēon mė shpejt nėpėr qendrat evropiane. Mbase ky mund tė jetė parakusht pėr ndėrtimin e njė Maqedonie e cila nuk do jetė herė e mirė pėr PDSH-nė e herė pėr BDI-nė, por njėsoj e keqe dhe e mirė pėr tė gjithė qytetarėt e saj. Mirėpo, ajo qė mund tė thuhet qė tani ėshtė se kėtė parakusht asnjėherė nuk do arrijnė ta pėrmbushin politikanė tė atillė siē i ka populli shqiptarė nė Maqedonisė, e me tė cilėt tallet edhe njė Gruevski qė pas mbylljes sė njė provokimi antishqiptarė atyre u thotė: "Mirupafshim deri nė provokimin e ardhshėm!". Kėshtu qė, pas promovimit tė "Enciklopedisė", ai i ndalon librat nga Shqipėria tė arrijnė nė panairin e Tetovės. Mė nė fund, ēdonjėri bėnė punėn e vetė: Gruevski ushtron antishqiptari e Ali Ahmeti i shpjegon se sa e dėmshme ėshtė kjo pėr shtetin. E nė ndėrkohė Maqedonia ngadalė po sigurt kalbet dhe bėhet gjithnjė e mė e huaj pėr shqiptarėt.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mjaftė doktoruam, le tė mėsojmė pak

    19/10/2009 07:35:00


    Kim MEHMETI

    Njeriu i paarsimuar sheh qartė dhe njeh vetėm vetvete dhe gjerat rreth tij, gjysmė i arsimuari nuk e sheh vetėm atė qė shikon por edhe hijet qė i duken se ecin pranė tij, ndėrsa i arsimuari i mirėfilltė nuk e lodh shikimin me gjėrat qė ka pranė vetes, por donė t’i sheh largėsitė, jeton me bindjen se gjithmonė do mbetet vetėm njė nxėnės qė duhet tė mėsojė. Por, mes kėtyre tri kategorive, ekziston edhe njė grup tjetėr i tė arsimuarve, njė lloj i ri i tyre qė e pollėn dy dekadat e demokracisė, e numri i tė cilėve u rritė nė pėrmasa tė turpshme mes shqiptarėve tė Maqedonisė: shkencėtarėt me tituj doktorėsh e magjistrash e qė kėto tituj i morėn duke mbrojtur temat shkencore nė vendkalimin kufitar tė Qafė - Thanės. Aty ku "mentorėt" nga pėrtej kufirit ua sillnin diplomat, e kandidatėt e tyre ua dorėzonin punimet shkencore tė shkruar nė bardhėsitė e dhjetėra monedhave evropiane me ngjyrė tė kuqe. Dhe kėshtu, shqiptarėt e Maqedonisė sot kanė aq shkencėtarė sa do mjaftonin pėr t’u kompletuar me kuadėr arsimorė e shkencorė tė gjitha institucionet shkencore e universitare tė Ballkanit Perėndimorė. Pra, tė gjithė universitetet e kėsaj pjese tė Ballkanit qė u ngjajnė vetėshėrbimeve ku mund tė blesh atė diplomė qė ta lejon xhepi. E me ēka u krijua bindja se arsimimi nuk ka tė bėjė me atė qė ke nė kokė dhe nė bėrthamėn njerėzore, por me atė qė ke nė xhep dhe me thellėsinė e tij.

    Kuptohet, shqiptarėt e Maqedonisė me tė drejtė nguten tė shėrojnė plagėn mė tė madhe qė ua la dekadat e socializmit: mosmundėsin tė arsimohen. Pastaj shqiptarėt e Maqedonisė me tė drejtė nxitojnė tė ngjiten nė shkallėn e arsimimit tė bashkėkombėsve tė tyre nė Shqipėri e Kosovė dhe duan tė mos mbeten pjesa mė e paarsimuar e popullit ton. Por, nga ngutja, disa nga ata, mbase harruan se plaga mė e rėndė nė trupin e shqiptarėve tė Maqedonisė e marrė gjatė dekadave tė socializmit nga mospasja mundėsi tė arsimohen nė gjuhėn amtare, nuk shėrohet ashtu siē vepron i urituri – duke mos e zgjedh ushqimin dhe me gatim tė ngutshėm.

    Shqiptarėt e Maqedonisė sot kanė nė ēdo lagje nga dy-tre doktorė shkencash dhe nga dhjetėra magjistra, kėshtu qė mbase ka ardhur koha qė tė fillojnė tė mėsojnė, ka ardhur koha qė disa nga kėta shkencėtarė t’u kthehen librave tė shkollės sė mesme sa tė mos duket aq qartė se janė prodhim i "katedrave" tė shitblerjes sė diplomave nė Qafė tė Thanės, Bllacė e Deve-Bair. Shqiptarėt e kėtushėm duhet ta kuptojnė se njė inflacion i tillė i diplomave, pėr ata mund tė ketė po tė njėjtat pasoja si edhe mosarsimimi. Posaēėrisht kur kėta shkencėtarė bėhen ligjėrues nėpėr universitetet e kėtushme, apo drejtues tė institucioneve tė pakta kulturore e shkencore. Sepse kur tė arsimon analfabeti, dėmi ėshtė po aq shkatėrrues sa edhe kur ta ndalojnė arsimimin. Andaj nėse deri dje ishte e domosdoshme njė shfryrje e atyre qė kanė pasur ambicie, por nuk u ėshtė dhėnė mundėsia ato t’i realizojnė me kohė, sot ka ardhur dita qė ambiciet pėr tituj shkencorė tė jenė nė proporcion me atė qė ke nė kokė.

    Se arsimimi i gjeneratave tė reja tė shqiptarėve tė Maqedonisė sot ėshtė lėnė edhe nė duart e atyre qė kanė doktoruar, por ende nuk kanė filluar tė mėsojnė, ėshtė diēka qė e dinė tė gjithė shqiptarėt e kėtushėm. Kėtė e dinė edhe partitė e kėtushme shqiptare, tė cilat kėtė brumė "shkencorė" e pėrdorin pėr t’i vėnė nėnė kontroll institucionet e kėtushme arsimore nė gjuhėn shqipe. Atė qė nuk e dinė as shqiptarėt e kėtushėm e as partitė e tyre, e qė duhet thėnė hapur, ėshtė vėrteta se me kėtė brumė mund tė ngjeshėsh vetėm tė diplomuar tė paditur. Njė arsimim pa standarde vlerėsuese, solli edhe deri te ajo, pėr shembull, qė nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės tė ndėrrohen ligjėruesit sezonalisht dhe varėsisht nga partia shqiptare nė pushtet. Apo nė kėtė universitet tė kesh "komisarė partiak" qė mbajnė "rendė" nė punėsimin e profesorėve, duke u dhėnė pėrparėsi atyre si vetvetja, atyre qė marrin pagė mujore, por kurrė nuk dalin pėrpara studentėve, tė vetėdijshėm se do pėrballen me studentėt qė dinė mė shumė se profesorėt e tyre.

    Mė nė fund, sikur shqiptarėt e Maqedonisė tė kishin aq doktorė shkencash, aq magjistra dhe aq tė diplomuar nėpėr universitetet e kryeqendrave fqinje sa ėshtė numri i tyre, atėherė atyre nuk do u ndodhte kjo qė ėshtė duke u ndodhur: qė Gruevski t’i kullotė sikur bagėti pa bari. Pra, sikur shqiptarėt tė kishin aq shkencėtarė sa janė nė numėr, ata prej moti do ta merrnin nė duar tė veta edhe universitetin "Shėn Cirili e Metodi" nė Shkup, e jo mė ato dy nė Tetovės qė janė bė thuajse pronė e partive politike shqiptare. Pra, sikur numri i atyre qė mbajnė tituj tė lart shkencorė tė ishte proporcional me diturinė e tyre, shqiptarėt e kėtushėm qėmoti do dilnin nga gėnjeshtra politike se barazia qytetare arrihet vetėm me pesė ministra nė qeveri, do e kuptonin se problemi i tyre nuk ėshtė gjithaq ai se ēka pėr ta shkruajnė akademikėt shoven maqedonas, por pse ende mbetėn popull "joinstitucional". Dhe ata shkencėtarė dhe elita tė arsimuara do dilnin e do u thoshin partive politike: mjaftė mė me kėtė luftė ndėrpartiake pėr tė ardhur nė pushtet qė t'ia lehtėsoni Gruevskit sundimin mbi ne! Do dilnin pra me ndonjė platformė tė qartė politike ku do sqaronin se mbase ka ardhur koha tė riaktuelizohet ideja e dikurshme e Ali Ahmetit qė shqiptarėt e kėtushėm tė kenė njė kėshillė koordinues qė do jetė korrigjues i destruktivitetit partiak dhe do u prijė proceseve qė do e ēojnė pėrpara shoqėrinė shqiptare nė Maqedoni.

    Nuk ka dyshim se shqiptarėt e Maqedonisė mirė bėjnė qė i pėrkushtohen shkollimit, qė bėjnė ēmos tė kompensojnė tė humburėn. Por nė ndėrkohė, duhet ta kuptojnė se e humbura nuk kompensohet nėse nuk ke arsimim tė shėndosh. Shqiptarėt e Maqedonisė kanė nevojė pėr fakultete nė ēdo lagje tė tyre, qė tė shėrojnė varrėn nga e kaluara socialiste, por jo institucione arsimore ku partitė i punėsojnė tė paaftit e tyre, jo institucione ku kryesuesit e partive i kontrollojnė universitetet nėpėrmjet "komisarėve partiak". Sepse nėse vazhdon ky proces, shqiptarėt e Maqedonisė do bėhen populli i vetėm qė do ketė mė shumė doktorė shkencash e magjistra se sa tė arsimuar me shkollim tė mesėm. Ēka do shkojė nė favor tė autorit tė kėtij teksti.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    MASAKRA E LADORISHTIT

    (me rastin e 65-vjetorit tė masakrės sė Ladorishtit)

    Shkruan: Medai Shaholli

    Nga ngjarje dhe data tė shėnuara tė historisė sonė kombėtare masakra e Ladorishtit bėn pjesė nė vazhdėn e hallkės sė pandarė zinxhirore e historisė sonė tė lavdishme tė popullit shqiptar nė kėto anė. Fshati Ladorisht i Strugės, tanimė i njohur pėr veprat e tij patriotike nė kėtė anė, sivjet ai ka diēka tė veēantė pėr tė kujtuar. Kėtė 28 tetor,Ladorishti pėrkujton, 65-vjetorin e rėnies sė viktimave tė terrorit nazist nė kėtė fshat,ose ndryshe siē quhet Masakra e Ladorishtit. Nė vjeshtėn e 1944, si nė gjithė ballkanin perėndimor ashtu edhe nė rrethin e Strugės, zhvilloheshin luftime tė shumta nga koalicioni Antifashist nė njėrėn anė, si dhe nga forcat okupatore gjermane nga ana tjetėr. Gjatė njė jave luftime tė ashpra qė u zhvilluan pėrgjatė rrugės automobilistike Strugė-Qafėthanė dhe nėn trysninė e pritave dhe sulmeve tė njėpasnjėshme nga ana e partizanėve, nazistėt gjermanė nė ditėt e fundit tė tėrheqjes sė madhe si dhe nė shenjė hakmarrje do ta ndėshkojnė fshatin ladorisht si pėrgjegjės dhe bashkėfajtor nė krah tė frontit antifashist. Nė mėngjesin e hershėm te 28 tetorit tė 1944, forca tė shumta gjermane tė armatosura deri nė dhėmbė e rrethojnė Ladorishtin,pa lėnė asnjė mundėsi pėr t’u larguar askush nga fshati. Kėshtu, shtėpive iu vu zjarri, ndėrsa fshatarėt e tubuar i dėrgojnė nė fund tė fshatit nė vendin e quajtur Vakēare, pranė rrugės Strugė-Qafėthanė. Ata qė pėrpiqeshin tė ēanin bllokadėn qėlloheshin dhe liheshin nė vend.Nė kėtė masakėr nuk u kursyen as pleqėt e fėmijėt.Nga afro 100 tė masakruarve nga xhelatėt gjermanė, 7 ishin gra 4 femijė, kurse tė tjerėt tė rinj burra e pleq. Ekzekutimi u bė po aty nė Vakēare duke i radhitur nė kolona dhe pastaj i qėlluan me breshėri mitralozi. Pėr tė qenė mė tė sigurtė se tė pushkatuarit kanė vdekur, ata do t'i qėllojnė edhe nganjėherė nė kokė viktimat e tyre tė shtrira nė rrėketė e gjakut. Nė saj tė aftėsisė sė tyre dhe momentit tė pėrshtatshėm duke u shtirur si tė vrarė kanė mundur t’i shpėtojnė pushkatimit vetėm disa persona si psh; Jusuf Coma, Skender Mahmudi, Kurtish Lena etj. Kėto fakte janė dėshmitė mė valide nga tė mbjetuarit e asaj tragjedie mbi Ladorishtin.Me kėtė kasaphanė hordhitė gjermane dotė kryenin njė nga masakrat mė makabre tė kėsaj pjese shqiptare tė tė Maqedonisė Perėndimore. Atė ditė tė kobshme Ladorishti po kalonte orėt dhe ēastet mė tė rėnda tė historisė sė tij, ku praktikimi i terrorizmit si formė ndėshkuese e nazizmit mbi popullatėn civile nuk njihte kufi. Vlen pėr t’u theksuar kėtu edhe evokimi nga koha e luftės nga dėshmitarė direkt tė atyre ngjarjeve. Njė nga dėshmitaret e asaj masakre tė kėtij fshati ishte edhe Fetie Coma , tanimė e ndjerė. Nė njė nga kujtimet e saj pėr kėtė masakėr ajo tregonte:> Nė atė kohė unė isha femijė 9 vjeē, dhe qėndroja fshehur brenda nė shtėpi frigohesha tė dalė, kurse pjestarėt te tjere te familjes duke mos ditur askush pėr njėri tjetrin, nė momente paniku dhe tmerruar nga krismat e armėve kishin tentuar pėr t’u larguar nga fshati. Tri herė u pėrpoq zjarrėvėnsi pėr tė na djegur shtėpinė por, tri herė unė vajta dhe e shova zjarrin. Kėshtu shpėtova shtėpinė nga djegia e cila do tė bėhej strehė atė dimėr pėr shumė nga fqinjėt tanė tė cilėt mbetėn pa kulm mbi krye. Po atė ditė tė mallkuar dushmanėt gjermanėt ma vranė babėn dhe gjyshen ndėrsa nėnėn e plagosėn. Ishin momente tė vėshtira qė nuk do t’i harrojė kurrė.
    Nuk i mungoi as asaj dite qėndresa dhe rezistenca e armatosur kundėr armikut si traditė. Maksut LLeshi, njė nga burrat e Ladorishtit, fill i vetėm me pushkė nė dorė depėrton nėpėr fshatin e pushtuar nga soldateska gjermane, arrin deri te burimet e fshatit, ku detyrohet tė pranojė luftė tė pabarabartė me nazistėt gjerman. Ra i plagosur pėr vdekje te burimet e fshatit po atė ditė. Kėsisoj, gjermanė do ta mbajnė te rrethuar Ladorishtin duke e terrorizuar dhe masakruar fshatarėt gjatė gjithė ditės deri nė mbrėmje, kur edhe do tė tėrhiqen pėr nė Strugė duke lėnė fshatin e djegur dhe tė masakruar. Ata qė shpėtuan tė tmerruar me atė qė panė e qė pėrjetuan do tė largohen nė mbrėmje dhe do tė strehohen pėr disa kohė nėpėr fshatrat e Librazhdit dhe Pogradecit. Kurse njė pjesė tjetėr do tė futen nėpėr shtėpitė gjysmė tė djegura e tė shkatėrruara, duke pritur se ē'do tė ndodhė nė orėt qė do tė vinin. Shumė kohė do t'i duhen Ladorishtit pėr t'i shėruar plagėt. Nė shenjė nderimi dhe zie pėr viktimat e rėnė, gjatė njė viti edhe dasmat nė Ladorisht do tė bėhen pa muzikė dhe aheng. Pėr viktimat e Vakēares poeti Lebit Murtishi i frymėzuar nga kjo ngjarje shkroi kėtė poezi nga e cila do veēoja dy strofa me sa vijojnė;

    LADORISHT

    Nuk re poshtė, sot as dje,
    Evropa ta mėsoi emrin,
    emblemė epirote je,
    binjak linde me liqenin.

    Rrufeja godet shtatlartėt
    thoshte moti njė urti,
    Ladorisht i gėzofsh plagėt,
    se vet je njė Shqipėri.

    Nė vitin 1952, shoqata e veteranėve tė luftės dhe bashkesia lokale e fshatit nė pėrkujtim tė viktimave tė terrorit nazist do t'i ngrejnė njė lapidar nė Vakēare. Me vendosjen e pushtetit tė ri jugosllav e ardhmja nuk dukesh shumė shpresėdhėnėse. Pėrvojat e hidhura nga regjimet e kaluara ku tri herė Ladorishti ishte djegur dhe masakruar, kishin vėrtetuar pėr kėtė mosbesim. Sistemi i atėhershėm titist do ta ketė nė shėnjestėr dhe nė mbikqyrje te pėrherėshme Ladorishtin, pėr vetė faktin se kjo vatėr e zjarrtė e atdhetarizmit shqiptar do tė shėndrrohet mė vonė njė bazė e fuqishme dhe mbėshtetėse e lėvizjes pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar. Kėshtuqė, edhe nė kohėn e tė ashtuquajturės ‘’demokraci maqedone’’, mė 15 qershor tė vitit 1992, Ladorishtit ja mėsyen qindra policė maqedonė tė armatosur me autoblinda dhe mjete tė tjera luftarake. E rrethojnė dhe me kėtė rast i keqtrajtohen brutalisht shumė familje.
    Atė ditė shumė shtėpi u bastisėn dhe disa veprimtarė tė ēėshtjes kombėtare arrestohen dhe dėnohen me vite tė ndryshme burgimi. I tėrė ky akt ndėshkues represiv dhe antishqiptar i autoriteteve maqedone u bė me pretekst pėr gjoja tė kėrkimit tė armėmbajtjeve pa leje. Mos vallė ishte ky njė paralajmėrim i njė Brodeci tė ardhshėm qė do tė ndodhte mė vonė!Jo vetėm kaq, ata kishin nuhatur praninė e lėvizjes ilegale kėtu. Vetėm disa javė para kėtij shtetrrethimi Ladorishti ka patur nderin tė ketė pėr ligjėrues qė tė kuvendojė nė odat e tij pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare, vet komandantin legjendar tė UĒK-sė Adem Jasharin. Pa u larguar shumė nga tema mund tė konstatojmė se kėtė vit jubilar Ladorishti pėrkujton 65-vjetorin e masakrės se 28 tetorit tė 1944, me krenari dhe dinjitet se kujtesa pėr tė rėnėt nė Vakēare nuk ėshtė shuar, pėrkundrazi ėshtė akoma mė shumė e pranishme nė mėndjet e tyre si pjesė e pandashme tė sė kaluarės jo shumė tė largėt tė kėtij fshati. Ėshtė nė nderin e nxėnėsve dhe studentėve,mėsuesve e veteranėve qė pėrvjetorė si ky, tė organizojnė evenimentet e rastit dhe t'i perkujtojnė kėta viktima duke bėrė homazhe ashtu siē ka ndodhur edhe me pėrvjetorėt e kaluar.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pseudorealiteti zhgėnjyes

    21/10/2009 08:09:00


    Isa BEQIRI

    Shqiptarėt e Maqedonisė, kohė pas kohe po pėrjetojnė edhe sprovat e para tė dėshmimit tė vetvetes nė shumė fusha (e sidomos nė fushėn e intelegjencės). Duke u mbėshtetur nė fjalėn popullore "Ra ky mort e u pamė", mund tė konkludohet se vėrtetė kjo Enciklopedia sikur na i ka ēelė sytė. "Ushqimi shije mė tė mirė ka kur zihet mire", e ndoshta edhe kjo zierje e pėrzierje qė na e bėri ky Ristoja na ka zgjuar nga agonia e pritjes qė tė na mbrojnė tė tjerėt. Sikur nė 2001 dėshmuam qė ne jemi tė zot tė vetvetes, por ja qė paska nevojė qė dikush tė na e pėrkujtojė se me kė jemi duke bashkėjetuar nė kėtė nėnqiell tė "mjegulluar". "Pėr inatė tė nuses mė vdektė djali", ėshtė edhe kjo frazė qė shpesh dėgjohet, dhe sikur ky Ristoja po e vėrteton qė pėr inat tė shqiptarėve don ta humb shtetin, por sikur ka harruar se nuk ėshtė veē i tiji dhe se kėtu hise ka edhe dikush tjetėr. E njohim mirėfilli se kush ėshtė Ristoja dhe tė tillėt si ai. E dimė mirė se ēka mund tė presim nga soji i tillė. Dimė si tė mbrohemi nga ta, ashtu siē ditėm nė vitin 2001 me tė gjithė mjetet e lejuar ndėrkombėtarisht. Ua dimė ilaēin e sėmundjes sė tyre, se na e kanė ēarė kokėn me kėto piskama vite e vite me radhė. E dimė edhe atė se kėtyre pėrēyrrėsve shpesh herė tė tjerėt ua fshijnė hundėt e gėrditshme – vėllezėrit, por sikur kohėve tė fundit edhe atyre u kanė dalė duarsh. Ata nė kohė tė integrimeve janė duke u sjellė si "p…. nė tyrēi" thotė populli e nuk janė duke ditur kah t’ia mbajnė. Lidershipi shqiptar nė Maqedoni, me siguri, ėshtė i vetmi faktorė qė ėshtė duke ua kuptuar hallin (vėrtetė ėshtė vėshtirė pėr dikė qė nuk e din se kush ėshtė, ēka ėshtė, nga ka ardhur dhe kah po shkon). Atyrė "shnet t’u thuash, plaē u duket". Dhe ne me tė vėrtetė kemi ra nė hall me ta. T’u thuash "sllav" tė mbesin nė qafė se ne jemi kėtu qė nga antika – tonė, t’u thuash antik, edhe kjo nuk u shkoka pėr shtati se Ristoja i Enciklopedisė nuk po e pranuaka njė gjė tė tillė. E kėsaj punė vėrtetė i thonė: "Hip se tė vrava, zbrit se tė vrava". Jo vetėm ne, por edhe Evropa e bota ka rėnė nė hall me kėta bashkshtetasit tanė. Nė kohėn kur faktorėt relevantė ndėrkombėtar ua hapin dyert pėr integrime euro – atlantike, ata hapin tema tė pa nevojshme dhe bėhen pengesė kryesore e integrimit tė vendit nė asociacionet relevante euro – atlantike.

    T’i lėmė kėta e ti kthehemi vetes, pra tė kthehemi aty ku filluam. Gjithmonė me ėndje, si pjesė e njė tėrėsie tė ndarė e tė shkapėrderdhur, i dėgjonim kėshillat nga vendi ynė amė, se dorėn nė zemėr sa herė na kanė bė "hajr" thotė populli. Kėshillat e tyrė bėnė qė ne ta kuptojmė rrugėn e drejtė tė ndėrtimit tė aleancave me partnerė tė duhur dhe lėvizjet tė bėhen nė vendin dhe kohėn qė e "hanė" koha dhe rrethanat.

    Por, ja qė nuk na del gjithėherė "hesapi drejt", sepse vendi amė akoma po ushqyeka njerėz qė ta "hanė bukėn e ta thyejnė kupėn". Vėrtetė pėr t’u ēuditur!!! A thua komercializmi po i then kriteret e ndershmėrisė dhe relevancės?! Apo, sot gjithkujt nėpėrmjet lidhjeve miqėsore i mundėsohet qė tė shesė pallavra nė korriz tė vėllezėrve, edhe nėse ato pallavra janė nė dėm kolektiv tė kombit tone???

    Tė gjithė shqiptarėt, pa marrė parasyshė se ku frymojnė, me dashamirėsi dhe optimizėm e pritėn unifikimin e reagimeve pėr njė tė zezė qė u munduan tė na e bėjnė tė tjerėt, dhe kur menduam se gjithēka do tė shkojė pėr sė mbari, del dikush dhe tė kthen dhjetra hapa prapa. Me njė fjalė "ta prish ditėn qė nė mėngjes".

    Kurrė gjatė historisė shqiptarėt nuk kanė pasur problem me divergjencat dhe lloj – llojshmėritė e besimeve fetarė ndėrmjet veti. Bile ne kėtė e kemi llogaritur pasuri tonėn kombėtare. Njeriu madhėshtinė e vet e tregon kur e pranon mendimin dhe veprimin ndryshe. Dhe shqiptarėt vėrtetė kanė qenė bajraktar nė kėtė drejtim.

    Kurrė ne nuk na ka penguar se si falet dhe lutet njė bashkėkombas yni. Kurrė nuk ka qenė relevante pėr ne se nga drejtohet ai (edhe pse kjo e ka peshėn dhe rėndėsinė e vet). Dhe me kėtė unifikim qė ka qenė i pranishėm nė masė tė madhe nė mesin tonė, ne kemi mundur t’u dalim pėrballė sfidave tė kohės dhe sulmeve tė armiqve.

    Por, fatkeqėsisht kjo nuk paska vlerė dhe relevancė pėr tė gjithė. Akoma nė mesin tonė paska aso tė tipit Maks Velo tė cilit i pengon gjithēka qė nuk i shkon atij pėr shtati. Pa fije turpi dhe nė mėnyrė tė paskrupullt, publikisht nė debat tė hapur, nė njė nga mediat relevante dhe me peshė mbarėkombėtare shprehu njė islamofobi dhe radikalizėm tė skajshėm anti pjesės mė tė madhe tė kombit shqiptar (ngase vėrtetė nuk kam tė dhėna cilės etni i takon ai, mos vallė ėshtė pjesė e ndonjė neo minoriteti qė po mbijnė si kėpurdhat pas shiut?!), qė vėrtetė tė bėnė tė gėrditesh dhe tė ndjeshė neveri. Antipatia e tij sikur i ngjante njė racizmi tė pa krahasueshėm, nė kuptim qė tė gjithė qė nuk i takojnė llojit tim duhet shfaruar nga faqja e dheut. Nuk e di prej nga ishte grumbulluar nė tė i gjithė ai mllef ndaj shqiptarėve myslimanė.

    Nuk mė ēuditi edhe aq shumė mėnyra e tillė e reagimit, ngase nuk mund tė presėsh mė shumė nga njė person i tillė i retarduar i cili vite e vite ka kaluar nė burgje. Dikujt burgu i bėnė mirė, ngase llogaritet si shtėpi pėrmirėsuese, por kjo si duket qenka relevante vetėm pėr delinkuentėt dhe kriminelėt e jo edhe pėr tė retarduarit nė aspektin intelektual. Mua mė ēuditi dhe mė la tė nemitur mėnyra e reagimit tė njė kryetari tė njė partie qė pretendon se ėshtė parti relevante dhe me peshė ndėr shqiptarėt nė pėrgjithėsi e nė veēanti ndėr shqiptarėt e Maqedonisė. Ai nė atė debat sikur kishte vajtur pėr ta prezantuar veten e tij, nė njė pasqyrė tjetėr nga ajo qė jemi mėsuar ne ta shohim kėtu, dhe harroi qė kėtij tė retarduari t’i pėrgjigjet me gjuhėn dhe argumentet adekuate. Ai edhe kėtė moment, qė preku thellė ndjenjat e shqiptarėve, jo vetėm kėtu tek ne, por edhe nė pėrmasa globale kombėtare, tentoi ta shfrytėzojė pėr ta etiketuar liderin e partisė mė tė madhe tė shqiptarėve nė Maqedoni, Ali Ahmetin. Me atė cinizėm dhe atė zgėrdhirje, ai me tė vertetė dėshmoi se mė sė paku meriton tė quhet lider i popullit. Si sė paku nuk u distancua ashtu siē bėri Artur Zheji, apo ndoshta nuk i dihet, ai kėtė do ta shfrytėzojė si njė stad tė ardhshėm ku mund t’i pėrēajė shqiptarėt ashtu siē i pėrēau qė nga fillet e pluralizmit kėtu (duke e ndarė PPD – nė nė ’94, duke i quajtur luftėtarėt e UĒK –sė qen tė kėqinj qė ta sjellin ujkun nė torishtė, duke e prishur Kėshillin Koordinues tė shqiptarėve qė u formua si mekanizėm pėr implementim sa mė tė shpejtė dhe tė plotė tė Marrėveshjes sė Ohrit, etj.).

    Kėtij Maks Velos do t’i themi se shqiptarėt e Maqedonisė, po mos t’i takonin fesė Islame, sot do ta kishin fatin e njėjtė si rekasit, tė cilėt pa mėshirshėm u asimiluan dhe u shndėrruan nė maqedonas, mu ashtu siē tentoi tė na quaj ai (pra Maks Velo). Le ta pėrkujtojė Ēamėrinė pėr tė cilėn akoma derdhin lot e lėshojnė gjėmė shumė vėllezėr tanė, tė cilėt Maks Velo i sheh pėr ditė dhe mė shumė se ne se i ka afėr. Le tė kujtojė ky zotėri shqiptarėt e Prilepit, tė Manastirit dhe tė Rumelisė lindore se si u asimiluan. Dhe nė fund le t’ia parashtrojė vetės pyetjen a thua pse vetėm kjo pjesė e kombit tonė nuk e pėrjetoi njė gjė tė tillė. Nuk e pėrjetoi zotėri Velo se ishin myslimanė, dhe me tradita kombėtare dhe fetare atyre nuk u lejoheshe tė martohen me pjesėtarė tė kombeve tė tjera, por me fanatizėm mė tė madh, edhe pėrkundėr presioneve tė mėdha ata arritėn qė ta ruajnė kėtė identitet tė shtrenjtė kombėtar, tė cilėn gjė edhe ti sot po mundohesh t’ua mohosh.

    Maks Velo, asnjėherė ti nuk mund ta llogaritėsh veten mė shqiptar se unė, ngase ty asnjėherė nuk tė ėshtė kanosur rreziku i shkombėtarizimit dhe tjetėrsimit, ti qė nė fėmijėri ke mėsuar nė shkolla shqipe, me planprogram tė hartuar nga shqiptarėt, nė frymėn kombėtare shqiptare, mbi tė cilėn ti vjell vrer (se fati yt personal ka ardhur ndesh me tė).

    Zotėri Velo, unė e kam pasur tė ndaluar tė mėsoj pėr historinė e kombit tim tė dashur Shqiptar, ngase kam qenė i detyruar ta mėsoj atė qė mė servohej nga dashakqinjtė e kombit tim, tė cilėt edhe sot e kėsaj dite mundohen tė me etiketojnė si "i ardhuri nga malet", por unė gjithmonė nė zemrėn time thellė e kam ruajtur periudhėn e lavdishme Ilire, thellė nė ndėrdijen time janė sjellur luftėrat e Skėndėrbeut, nė kokėn time tė ngulitur gjithnjė e kam pasur periudhėn e Rilindjes sė ndritshme kombėtare, si rezultat i sė cilės u krijua ky shtet amė qė e kemi sot, e tė cilin ti e shanė dhe hedh vrer mbi tė. Zotėri Velo, unė thellė nė shpirtin tim ndija dhimbje kur tė tillėt si ti rrėnonin gjithēka nė kėtė shtet nė vitin 1997 dhe identifikoheshin mu si dashakqinjtė e Shqipėrisė dhe shqiptarėve (me tre gishta). Nė mėnyrė nėnēmuese dhe poshtėruese shkileshte dhe digjeshte flamuri kombėtar pėr tė cilin shumė patriotė dhe heronj sakrifikuan jetėn dhe gjėnė qė ky flamur tė valojė i lirė. E shumė e shumė tė zeza tė tjera qė ia bėtė Mėmėdheut… dhe me tė drejtė do tė pėrfundoj: Falė Zotit qė nuk janė shqiptarėt si ti dhe soji yt dhe do ta vazhdojnė rrugėn e vet drejt prosperimit tė gjithėmbarshėm, rrugė kjo e trasuar nga tė parėt, pa pyetur ēmendurinė.

    LAJM
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sipas librave tė historisė, shqiptarėt e Maqedonisė janė inegzistent

    30/10/2009 08:57:00


    Qemal HALILI



    Duke shfletuar tekstin shkollor Historia pėr klasat e gjashta tė autorėve Millan Boshkoski, Jordan Ilioski dhe Nebi Dervishi hasa nė shumė anomali, paradokse, gėnjeshtra, shtrembėrime, trillime dhe tė pavėrteta historike. U detyrova ta lexoj tėrė librin e historisė dhe askund nuk gjeta asnjė fjali dhe fjalė tė vetme pėr ekzistencėn e shqiptarėve nė kėto troje mijėvjeēare nė asnjė periudhė historike, pėrveēse historisė sė Shqipėrisė dhe tė lė pėrshtypjen se shqiptarėt dhe paraardhėsit e tyre kanė ekzistuar vetėm nė hapėsirėn territoriale tė shtetit shqiptar. Dhe nxėnėsit shqiptarė kur do ti mėsojnė kėto mėsime vetvetiu do t’u lind pyetja: Po ku jemi na shqiptarėt e Maqedonisė? Ku janė dhe kush kanė qenė stėrgjyshėrit dhe katragjyshėrit tanė? Dhe mėsuesi i dashur ( nėse e ka lepurin nė bark) do t’u pėrgjigjet: -S’e di nxėnės tė dashur, ashtu shkruan nė libėr dhe ashtu duhet tė mėsojmė! Ndoshta kėtu kam tė drejtė, pasi deri mė sot s’kam lexuar asnjė reagim tė ndonjė arsimtari apo Shoqatės sė historianėve, pedagogėve, etj. Nė kėtė libėr historie glorifikohen ardhacakėt sllavė tė jugut deri nė skajshmėri dhe popullata vendase autoktone nėnēmohet dhe injorohet deri nė skajshmėri, duke mos pėrmendur asnjė fis Ilir, kur botėrisht dihet se nė territoret e shtetit tė Maqedonisė sė sotme kanė jetuar disa dhjetėra fise Ilire dhe mė kryesorėt kanė qenė Dardanėt dhe kryeqendra e Dardanisė sė lashtė ka qenė Shkupi. (Ėshtė interesant tė theksohet se kėtė tė vėrtetė tė pakontestueshme nė njė debat televiziv para disa muajsh e ka pohuar publikisht ish kryeministri i Maqedonisė Lupēo Georgievski, i cili ndėr tė tjera tha: "Dihet botėrisht se sllavėt kėtu kanė ardhur nė shekullin e gjashtė dhe tė shtatė dhe se maqedonasit dhe Maqedonia e sotme s’ka asnjė lidhje me Maqedoninė antike, bile Shkupi ka qenė kryeqendra e Dardanisė antike).

    Absurditeti i kėtij teksti mėsimor historie qė edhe mė shtyri qė ti shkruaj kėto rreshta ėshtė njėsia mėsimore: Qėndrimi i sllavėve ndaj popujve autokton, ku ndėr tė tjera thuhet: Mbeturina tė popullsisė vendase nė Ballkan janė vllahėt e sotėm. Ēfarė ēmendurie! Ēfarė zbulimi epokal! Lėre qė vllahėt i quan mbeturina, por vallė vetėm vllahėt janė popullsi autoktone nė Ballkan?! Po ashtu edhe nė njėsinė mėsimore: Sjellja e sllavėve ndaj banorėve vendas, ndėr tė tjera thuhet: "Sllavėt atdheun e ri e pranuan emrin Maqedoni dhe filluan tė quheshin maqedonas. Banorėt vendas maqedonas e pranuan gjuhėn sllave, e mė vonė edhe shkrimin sllav. Banorė tė mbetur nga maqedonasit antikė janė vllahėt." Cilit t’i besoj tani?! Unė s’jam historian, por kam lexuar libra dhe vepra historike aq sa kam pasur mundėsi dhe njė ndėr ata libra ėshtė Historia e Shqipėrisė e shkruar nė vitet 1884-1889 nga historiani francez Zhan Klod Faverial, i cili pa asnjė pretendim mendon ndryshe dhe sjell argumente, ku ndėr tė tjera shkruan: "…Shkaku pėr kėtė ėshtė se, sipas Strabonit Maqedonasit dhe Shqiptarėt e Epirit, pėrbėnin njė popull tė vetėm. Nė tė vėrtetė, Straboni i Sinopit, i cili duket se ka vizituar kėto vende, thotė se :"Shqiptarėt dhe Maqedonasit flisnin tė njėjtėn gjuhė, kishin tė njėjtat sjellje nė zakonet e tyre, i prisnin flokėt nė tė njėjtėn mėnyrė dhe, se ata kishin mjaft gjėra tė pėrbashkėta, deri nė atė masė, sa janė tė shumtė ata qė e kuptojnė Maqedoninė deri nė Korkyrė (Korfuz)…" Gjithashtu po kėto fakte i vėrteton edhe historiani i famshėm francez Alfonse de Lamartine (1790-1850) pėr shqiptarėt nė veprėn e tij Historia e Turqisė, 1855 shkruan: " Homeri Akilin e gjeti atje, grekėt e gjetėn Aleksandrin (e madh), turqit e gjetėn Skėnderbeun, kėta tė tre janė tė njė race, tė njė gjaku, tė njė gjeni,".

    Shumė historian botėror gadishullin Ballkanik e quajnė Gadishulli Ilirik, ashtu si e quan edhe historiani Zhan Klod Faveirial nė librin e pėrmendur disa dhjetėra herė e pėrdor termin Gadishulli Ilirik. Pra nėnkuptohet se banorėt e Gadishullit Ballkanik kanė qenė Ilirėt, Epirotėt dhe Maqedonėt e lashtė, tė cilėt kanė prejardhje tė pėrbashkėt pellazgjike dhe pasardhėsit e tyre natyral janė shqiptarėt dhe na shqiptarėt heshtim…Me Aleksandrin e Madh mburren grekėt, mburren sllavo maqedonėt, po na shqiptarėt pse heshtim?! Kur faktet historike janė nė favor tonin. Dhe bashkėqytetarėt tanė sllavomaqedon edhe sllav, edhe ardhacak nga Karpatet e pėrvetėsojnė emrin e maqedonasve antik, shpallen autokton dhe duke pėrpiluar pėrralla historike si me tekste mėsimore dhe tash sė fundi me shpalljen e Enciklopedisė famėkeqe na zgjuan cazė nga letargjia qė tė reagojmė pėr tė vėrtetėn, sepse pseudohistorianėt dhe pseudoakademikėt e ASHAM-it si interesojnė faktet historike, por nė botėn e civilizuar, nė botėn e shkencės sė mirėfilltė s’ka vend pėr gėnjeshtra, pėr trillime djallėzore, andaj na shqiptarėt duhet tė kthjellemi mire dhe tė pėrpilojmė njė enciklopedi tonėn me faktografi. Vetėm me angazhim dhe punė sot kur janė tė gjitha mundėsitė pėr tė mbledhur fakte nga mijėra e mijėra burime shkencore mund ta mposhtim gėnjeshtrėn dhe hipokrizinė e ASHAMIT dhe pseudointelektualėve sllavomaqedon….Dhe nuk duhet tė lejojmė qė fėmijėt tanė tė ndoten me tė pavėrteta historike, nuk duhet tė lejojmė qė shqiptarėt tė bėhen bashkautorė tė teksteve mėsimore ku paraqitemi ardhacak nė trojet tona mijėvjeēare.

    Nė bisedė me arsimtarėt e historisė kuptova se edhe nė librat e historisė tė klasave tė V-ta,VII-ta dhe VIII-ta ėshtė i njėjti fenomen, ku shqiptarėve u injorohet tėrėsisht e kaluara dhe e tashmja. Shkurt shqiptarėt s’ekzistojnė fare nė kėto hapėsira dhe nė kėtė shtet. Me qė edhe nxėnėsit maqedonas mėsojnė nga i njėjti program dhe tekste mėsimore, qartė duken qėllimet raciste dhe fashizoide tė historianėve maqedon, nėntokės maqedono-serbo-bullgaro-ruso-sllave me mbėshtetje meskine tė gjithė qeverive tė deritanishme.

    …Dhe pyes pėrfaqėsuesin e OSBE, Volebek, i cili me Projektin e tij, vallė si do ta implementoj bashkėjetesėn, kur sipas Programeve tė MASH pėr tekste mėsimore, shqiptarėt janė inekzistent nė hapėsirė dhe kohė, thjeshtė janė fantazma qė sorollaten lartė e poshtė nėpėr labirintet e tė ashtuquajturės "Oazė e paqes".
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    S’duhet ndėrruar uniformat, por ushtarėt

    02/11/2009 08:58:00


    Kim MEHMETI

    Nėse e krahasoni numrin e disa mijė tė punėsuarve maqedonas nė administratėn shtetėrore gjatė dy viteve tė fundit me qindra tė punėsuarve shqiptarė nėpėr institucionet shtetėrore gjatė tė njėjtės periudhė, nuk keni si mos e pyesni veten: vallė Marrėveshja e Ohrit kishte pėr qėllim pėrfaqėsimin e barabartė tė maqedonasve etnik nė administratėn shtetėrore, apo tė shqiptarėve. Nėse i krahasoni mjetet tė cilat Maqedonia i harxhon pėr kulturėn e etnitetit maqedonas me ato tė paktat qė ky shtet i financon pėr afirmimin e vlerave kulturore tė etnive tjera qė jetojnė nė Maqedoni, do keni pėrshtypjen se Marrėveshja e Ohrit ka pasur pėr qėllim favorizimin e vlerave tė popullit maqedonas, do mendoni se ky popull, e jo etnitė tjera, nė tė kaluarėn ka qenė i diskriminuar.

    Nėse do i vlerėsonit marrėdhėniet gjuhėsore nė Maqedoni nėpėrmjet vendimit tė qeverisė sė Gruevskit qė nga viti i ardhshėm nxėnėsit shqiptarė tė mėsojnė gjuhėn maqedonase qė nga klasa e parė, do keni pėrshtypjen e gabuar se shqiptarėt janė ata qė nuk e njohin gjuhėn e mjedisit ku jetojnė, e jo maqedonasit etnik. Pra, do mendoni se Marrėveshja e Ohrit ka pasur pėr qėllimi avancimin e pėrdorimit tė gjuhės maqedonase dhe zyrtarizimin e sajė nė mbarė shtetin, e jo tė gjuhės shqipe. Dhe nuk ėshtė e mundur tė mos pyesni veten: vallė rinia shqiptare i morri armėt nė dorė nė vitin 2001 qė tė barazonte gjuhėn maqedonase me shqipen, qė tė forconte pozitėn e partisė maqedonas nė pushtet, apo qė shqiptarėt tė bėheshin bashkėdrejtues tė shtetit dhe Maqedonia tė fliste edhe shqip.

    Nėse do e merrni lapsin e do kompletoni listėn e shqiptarėve qė marrin nga katėr paga mujore nėpėr institucionet e ndryshme shtetėrore, pra nėse do barazoni shumėn e parave qė ky shtet harxhon pėr "kėshilltarėt" shqiptarė, me sasinė e parave qė harxhohen pėr "ekspertėt" maqedonas qė ushqehen nga grazhdi i shtetit duke mos punuar asgjė, do konstatoni se dallim ėshtė aq i madh sa ato mjete do mjaftonin tė merrnin pension tė gjithė ish luftėtarėt e UĒK-sė. Dhe pasi ta konstatoni kėtė, medoemos do ju ngjallet pyetja: pse partitė shqiptarėt lejuan jetė tė begatė pėr njė klasė "parazitėsh" maqedonas e nuk e bėnė tė njėjtėn pėr ato pak vlera qė kanė shqiptarėt e Maqedonisė. Pra, nuk do mund t’i ikni pyetjes mos vallė Marrėveshja e Ohrit ka ndonjė paragraf ku thuhet se shteti duhet tė sigurojė ekzistencė sa mė tė mirė pėr akademikėt antishqiptar, se duhet lėnė nė rrugė intelektualėt shqiptarė tė cilėve sot, njėsoj si edhe dje, nuk u mbetet rrugė tjetėr pėrpos, o tė bėhen shėrbėtorė tė partive, o tė vdesin nga uria.

    Nėse do bėni njė shėtitje turistike nėpėr Maqedoni, do shihni diēka qė mbase nuk e shohin pushtetarėt shqiptarė: sa shumė investohet nė Maqedoninė Lindore dhe sa pakė ndėrtohen rrugė, shkolla, ura... nėpėr vendbanimet shqiptare. Pra duke bredhur nėpėr Maqedoni, do u ngjallet pėrshtypjen se mbase Gruevski dinė diēka qė nuk e dinė pushtetarėt shqiptarė, se ai ngutshėm grabitė fondet e shtetit pėr zhvillimin e pjesės maqedonase, thuajse bėhet gati qė atė njė ditė ta ndajė nga pjesa e pazhvilluar shqiptare. Andaj ėshtė e pamundur tė mos pėrballeni me pyetjen: vallė kėta pushtetarėt tanė nuk e shohin se pėr njė shkollė tė ndėrtuar nė ndonjė fshat shqiptarė, Gruevski i ndėrton dy godina shkollore nė ndonjė vendbanim maqedonas, se pas hapjes sė njė fakulteti nė gjuhėn shqipe, VMRO-DPMNE-ja jep nė pėrdorim tre fakultete nė gjuhėn maqedonase. Pra, nuk ka si mos e pyesėsh veten se vallė tė rinjtė shqiptarė morėn armėt nė dorė qė tė avanconin arsimimin nė gjuhėn shqipe, apo atė nė gjuhėn maqedonase?

    Nėse i dėgjoni me kujdes sukseset e BDI-sė tė arritur gjatė periudhės 2002-2006, suksese qė shpeshherė i numėron Ali Ahmeti nė paraqitjet publike, edhe atė duke filluar nga pėrmendorja e Skėnderbeut nė Shkup e deri te decentralizimi i shtetit dhe Muzeu i Lirės, do vėreni diēka tė pamohueshme: tė gjitha pėrmendoret qė ngritėn shqiptarėt i financoi vetė ky popull, e tė gjitha pėrmendoret qė i ka porositur Gruevski, janė financuar nga buxheti i shtetit. Pra, kur dėgjoni Ali Ahmetin si e pėrsėrit kremtimin e pėrvjetorėve tė Kongresit tė Alfabetit me paratė e shtetit, nuk keni si mos e shtroni pyetjen: vallė me disa dhjetėra mijė euro tė investuara pėr kėto kremte ai donė ta lavdėroj shtetin qė ka harxhuar dhjetėra miliona euro edhe tė shqiptarėve pėr pėrmendoret e Gruevskit dhe kremtet e tij tė pėrjavshme? Vallė me kėtė Ali Ahmeti donė tė thotė se pėr kulturėn shqiptare nė Maqedoni mjafton tė harxhohet aq sa harxhon Gruevski pėr darka e dreka, vallė me kėto tė dhėna Ahmeti donė tė na bindė se kėshtu ndėrtohet shteti multietnik?

    Nėse merrni lapsin dhe bėni llogaritė sa Gruevski investon nėpėr mediat nė gjuhėn maqedonas nė formė reklamash, sa para tė shtetit harxhon kjo qeveri pėr prezantimin mediatik tė pushtetarėve tė VMRO-DPMNE-sė, do vėreni se qeveria harxhon mė shumė para pėr "latasėt" e saj se sa pėr tė gjitha institucionet kulturore tė shqiptarėve tė Maqedonisė. Dhe pas kėtij konstatimi, nuk ka si mos e pyetni veten: vallė kėta pushtetarėt tanė nuk dinė ta pėrdorin digitronin dhe tė caktojnė se sa ėshtė 30 pėr qindėshi i buxhetit shtetėror e Gruevskit t’i tregojnė sa harxhon edhe paratė qė nuk i takojnė vetėm atij.

    Pra nėse merrni lapsin dhe shėnoni emrat e shqiptarėve tė punėsuar gjatė dy vitet tė fundit nė administratėn e shtetit dhe i krahasoni me mbi gjashtė mijė tė punėsuarit maqedonas, nėse krahasoni shumėn e parave tė harxhuara pėr kulturėn, gjuhėn, historinė dhe traditėn maqedonase me mjetet financiare qė janė dhėnė pėr afirmimin e vlerave tė shqiptarėve tė Maqedonisė, nėse krahasoni investimet qė bėhen nė vendbanimet maqedonase me ato qė investohen nėpėr komunat ku banojnė shqiptarėt, nėse shihni se sa maqedonas etnik paguhen nga shteti si "kėshilltarė" tė ndryshėm pėrballė dhjetėra shqiptarėve qė marrin nga tri-katėr paga mujore si tė dashurit e partisė shqiptare nė pushtet, nėse....., nėse...., nuk ka si mos konstatoni se nga Marrėveshja e Ohrit dobi mė tė madhe kanė maqedonasit etnik. Dhe nuk ka si mos e pyetni veten se vallė konflikti i 2001 dhe kjo Marrėveshje kishin pėr qėllim avancimin e tė drejtave tė shqiptarėve, apo tė maqedonasve etnik. Dhe pasi t’i shtroni kėto pyetje do e kuptoni pse Ali Ahemti ėshtė ai qė gjithmonė pret ta pranojė Gruveski nė takim, e kurrė nuk ndodh e kundėrta.

    Nuk ka dyshim se nėse filloni tė merreni me krahasimet e lartpėrmendura, nuk ka si mos vini nė pėrfundim se politikanėt e kėtushėm shqiptarė nuk e kanė kuptuar se tė marrėsh atė qė tė takon, mė parė duhet t’i tregosh tjetrit se ēka ėshtė e jotja. Pra, qė tė marrėsh tėnden, duhet mė parė tė dėshmosh vetveten si pronar qė dinė ta mbrojė tė veten. Nėse nuk dinė ta bėsh kėtė, do tė ndodhin "enciklopeditė" e do presėsh qė Gruevski tė tė caktojė takim ku do tė shpjegojė se gabimisht ka madhėruar projektin i cili vetėm e "institucionalizon" urrejtjes e tij ndaj shqiptarėve. E me ēka shqiptarėt e kėtushėm do i pėrballėsh me mjerimin e tyre politik dhe me pamundėsinė qė tė veprojnė sipas parimit: kur ke ushtri e cila i humbė tė gjitha betejat, mos u merr me ndryshimin e uniformave, por me ndėrrimin e ushtarėve.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-02-2009
    Postime
    16
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    eshte nje pyetje e cila ne vete ngerthen shum pergjigje por vetem njera eshte e vertet e cka do te thot se ne jemi shqiptar po pse po mundohemi ta cveshim petkun e shqiptaris e jo te mburremi me at qka jemi.
    eshte me se e vertet se jemi shqiptar dhe se ne kto troje datojm shum me heret se te ishin maqedonasit po ku jan ata historianet tan qe heshtin dhe nuk ngren ze kunder kesaj padrejtesie po ku jan ata politikanet tane te ci;et mburren me ate se jan shqiptar dhe mashtyrojn popullin e mjer me mashtrimet e tyre klasike ku eshte i madhi si quhet Ali ahmeti i cili shitej patiot luftonte per popullin shqiptar e tash eshte futur ne rrugen epolitikes se felliqur dhe po mburet me ate se po ban marveshje me vmrn e cila ashte nje produkt i uidbes dhe se piksinim e ka shkatrrimin e shqiptareve po ku jan ata politikanet tjere te cilet po ne ket menyr shiten patriot te kombit shqiptar nje fjale e urte thot se trim asht ai qe qet pushk per vatan e jo ai qe qet pushk per te mar hakun e vellait .
    te gjitha keto u harruan na u be nje fyrje ne sy dhe nuk po mund ta kuptojm kush na e beri shqiptaret e shitur apo maqedonasit nuk po mund te kuptojm ende se kush eshte trathtari nuk po mund te dime se nga ksuh te mrohemi nga shqoiptaret apo nga maqedonasit nuk po e njohim armikun .
    pse nuk ngriten ne kemb patriotet e vertet qe i mbrojn interesat e shqipetareve interesat e kombit po me ket po tregojm se nuk po egostojn patriotet nuk po egzistojn forcat mbrojtese intelektuale te kombit shqiptar .te gjith kemi nje flamur te gjith kemi nje shqiponj pse nuk po mund te themi si i madhy yn PASHKO VASA mos shikoni kisha e xhamia se fe e shqiptarit eshte shqiptaria jemi ne te njejten gjendje ku jan forcat e reja pse po heshtim ku jemi ne rinia spe poo asimilohemi dit e me teper .
    pse po na ndodhin kto fyerje te poshtera te cilat po na iritojn po spo i kushtojm rendesi ku kjo eshte qeshtje e rendesishme per xhdo njeri qe e ndjen veten te pakten shqiptar

    O VLLEZER E MOTRA NE JEMI SHQIPTAR


    ne kemi histori ne kemi te kaluar ne kemi identitet ne kemi bagazh te madh te njerezve te medhej po ku jemi ne pse spo behemi edhe me te medhej se ata ju ftoj ne bashkim komtar ju ftoj qe te mbroj idenititetin e kombit shqipetar ju bej thirrje edhe vellezerve dhe motrave kosovar se edhe ata jan nje gjak nje emer nje komb sikur ne jan shqiptar ore mos te kerkjn identitet tjeter sepse e kan identitetin e tyre jane shqiptar herdo kur do jemi SHQIPERIA E MADHE edhe ne qofte nuk ddo mundemi me teritor po me zemer o shqipetar te zgjohemi nga gjumi e kemi amanet nga te medhejt e kemi amanet nga shqipetaret ndaj shqipetareve ndaj atetheut . kerkoj falje per ndonje gabim teknik

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Si heronj mbi gomar

    21/12/2009 08:35:00


    Kim MEHMETI



    Nga konflikti i 2001, shqiptarėt e Maqedonisė trashėguan Marrėveshjen e Ohrit dhe partinė e re tė Ali Ahmetit, BDI-nė. Parti e cila, sot kur do e lexoni kėtė tekst, do mbajė kongresin e sajė tė dytė. E para, pra Marrėveshja e Ohrit, pėr shqiptarėt e kėtushėm kishte domethėnien e shpresės sė madhe se mė nė fund ishte gjetur ilaēi qė do shėronte sėmundjen kronike tė mosmarrėveshjeve shqiptaro-maqedonase, sėmundje nga e cila Maqedonia lėngonte njė dekadė me radhė. Trashėgimia e dytė e paskonfliktit, apo BDI-ja, shihej si mundėsi e gjatėpritur pėr tė ndėrtuar njė parti qė do ua kthente shqiptarėve tė kėtushėm dinjitetit e humbur politikė pėrballė oponentėve tė etnitetit maqedonas. Dhe krahas dėshmisė se shqiptarėt nuk do shiteshin pėr njė kolltuk qeveritar si ata tė PPD-sė dhe PDSH-sė, BDI-ja duhej tė ishte edhe garant i realizimin tė Marrėveshjes sė Ohrit.


    Duke i ndjerė si tė tilla, si tė lindura nga e njėjta nėnė – nga konflikti i 2001 – shqiptarėt e kėtushėm nuk kishin asnjė arsye pse mos ia besonin Ali Ahmetit realizimin e Marrėveshjes sė Ohrit. Dhe kėshtu, nė zgjedhjet parlamentare tė 2002, ai morri besimin e popullit dhe fatin e partisė sė vet e lidhi nė nyje me realizimin e kėsaj Marrėveshjeje. Me ēka, BDI-ja hyri nė kabinetet qeveritare ende e pakonsoliduar, pa mbajtur as kongresin e sajė tė parė, ashtu siē u ka hije partive revolucionare qė kanė dy shtylla qė i mbajnė nė kėmbė - aurėn e kryetarit dhe tė kaluarėn e famshme tė ish UĒK-sė.


    Nė fillimet e bashkėqeverisjes sė parė tė BDI-sė me aleatėt e saj maqedonas, kjo parti, sadopak u tregua e hapur pėr tė gjithė ata qė mendonin se mund tė jepnin kontributin e vet pėr t’i ēuar pėrpara tė drejtat e shqiptarėve. Por ndoshta, nga dyert e hapura partiake tė BDI-sė, brenda saj hyri edhe hija e frikės, qė i trishtoi disa “komandantė” tė ish UĒK-sė se dikush do ua zinte kolltukėt qeveritare dhe tė mpirė nga ky trishtim, ata e shpalosėn sekretin se kishin themeluar parti pėr vete, e jo pėr popullin. Me ēka, rrjedhat nė kėtė parti morėn kahe tjetėr nga ajo qė e priste populli: BDI-ja u bė thuajse e njėjtė si PPD-ja dhe PDSH-ja, tė cilat i detronizoi konflikti i 2001. Pra, BDI-ja u bė parti qė realizonte ambiciet e vonuara tė atyre qė dinin si tė sundojnė me popullin qė e “ēliruan”, por qė nuk kishin lidhje si drejtohet shteti, si zhvillohen betejat politike. Kėshtu qė, nėse PPD-ja e dikurshme nuk ishte “as e mira e shqiptarėve, as e keqja e maqedonasve”, nėse kryesuesit e PDSH-sė shqiptarėt e kėtushėm i shndėrruan nė argatė tė punėsuar nė partinė e tyre private, atėherė BDI-ja i bėri shqiptarėt pengė tė frustracioneve etnike tė Gruevskit dhe tė bashkėmendimtarėve tė tij.


    Duke e mbyllur partinė gjithnjė e mė shumė dhe duke e barazuar tė mirėn e popullit me mirėqenien e atyre qė dinin tė thonė “le tė bėhet siē thotė kryetari”, nuk vonoi shumė dhe Ali Ahmeti e pa se me integrimin e shqiptarėve nuk i shkonte puna ashtu siē e kishte paramenduar. Pra, duke u pėrballur me mosrealizimin e Marrėveshjes sė Ohrit, nga “integrues” i shqiptarėve brenda shtetit ku jetonin, Ali Ahmeti u shpall integrues i Maqedonisė nė institucionet euroatlantike. Pra, duke e parė se Maqedonia mė parė mund tė bėhej anėtare e BE-sė dhe e NATO-sė, se sa shtet i pranueshme edhe pėr shqiptarėt, BDI-ja thuajse heshturazi pranoi se Marrėveshja e Ohrit kishte vdekur dhe se partitė shqiptare edhe njė herė e kishin humbur betejėn pėrballė partnerėt tė tyre maqedonas. Gjė qė shqiptarėt e kėtushėm e pėrjetuan si dėshtim tė madh kolektiv, si dėshmi se ky shtet gjithmonė gjente ilaēin e duhur, me tė cilin ilaē, nga njė politikan shqiptarė pėrplot me patriotizėm, bėnte njė pushtetarė tė heshtur qė do kėnaqej me tė mirat qė ia ofronte “punėdhėnėsi” maqedonas. Pra, Maqedonia edhe mė tej vazhdoi t’i ndėrtojė marrėdhėniet shqiptaro- maqedonase mbi parimin se tė drejtat e shqiptarėve tė kėtushėm, kanė ēmim tė barabartė me pėrfitimin personal tė pushtetarėve shqiptarė. E BDI-ja vazhdoi tė mbajė llogari qė tė mos e hidhėrojė Gruevskin e dhėnė pas ndėrtimit tė kishave dhe ngritjeve tė pėrmendoreve, duke mos e interesuar fare se ēka mendonte populli pėr rolin e saj tė “vasalit” nė qeverinė e VMRO-DPMNE-sė.


    Se Marrėveshja e Ohrit mbeti letėr ku u varrosėn shpresat shqiptare, dėshmon e vėrteta se edhe tetė vite pas nėnshkrimit tė saj, sa u pėrket tė drejtave kolektive tė shqiptarėve tė kėtushėm, ato janė thuajse aty ku ishin para konfliktit tė 2001. Pra, shqiptarėt e kėtushėm ende merren, pėr shembull, me zyrtarizimin e gjuhės shqipe. Kur jemi te gjuha shqipe dhe te dėshmitė se deri ku ka arritur zyrtarizimi i saj, mjafton tė veēohet vetėm njė shembull shumė domethėnės: nė Fakultetin Filologjik tė Shkupit, pranė katedrės sė Albanologjisė, kandidati shqiptarė, pėrpara ligjėruesve gjithashtu shqiptarė, temėn e doktoraturės pėr ndonjė krijues shqiptar, e mbron nė gjuhėn maqedonase!? Apo, sė shpejti, tė gjithė filloristėt shqiptarė, do e mėsojnė gjuhėn maqedonase qė nga klasa e parė, gjė tė cilėn nuk do e bėjnė moshatarėt e tyre maqedonas me gjuhėn shqipe.


    E nė ndėrkohė, shtatė vite pas themelimit tė saj, BDI-ja do e mbajė Kongresin e Dytė. Domethėnė, pėr dallim nga Marrėveshja e Ohrit tė cilėn Gruevski qėmoti e varrosi, BDI-ja vazhdon tė gjallėrojė. Por, BDI-ja e sotme nuk ėshtė as ajo e dikurshmja qė u jepte shpresė shqiptarėve se do i zgjidhte ēėshtjet pėr tė cilat tė rinjtė shqiptarė morėn armėt nė duar, as ajo qė do dėshmonte se shqiptarėt e kėtushėm dinė tė ndėrtojnė parti tė qenė. BDI-ja e sotme ėshtė pronė e kryesuesve tė saj, i ngjanė njė “shoqate aksionarėsh”, ku dominojnė aksionet e ish komandantėve, por nga e cila panė dobi edhe ish politikanėt qė i shėtitėn tė gjitha partitė, e nė tė vėrtetė gjithmonė kishin vetėm librezėn partiake tė KFR-sė (Kah Frynė Era). Pra, BDI-ja mbeti pa portret tė qartė politikė, andaj as nga Kongresi i saj i Dytė nuk duhet pritur asgjė tė veēantė, pėrpos vėrtetimin e certifikatave tė “aksionarėve” tė saj. Apo thėnė ndryshe, Kongresi i Dytė i BDI-sė do dėshmojė se kėtė parti e mbajnė nė kėmbė dy shtyllat e sajė: Kryetari emblematik dhe grupi i atyre qė vlerė tė vetmen kanė thėnien “le tė bėhet siē thotė Kryetari”. Andaj, lirisht mund tė thuhet se nėse BDI-sė ia nxjerrė Ali Ahmetin, nga kjo parti mbetet vetėm kujtimi i largėt pėr kohėt kur shqiptarėt e kėtushėm shpresonin se mund tė ndėrtojnė parti, e cila nuk do varet vetėm nga vullneti i “babės”, por edhe nga kėrkesat e fėmijėve qė kompletojnė familjen.


    Nuk ka dyshim se Ali Ahmeti e dinė se partia e tij sot ushqehet vetėm me tė kaluarėn e tij dhe tė ish UĒK-sė. Njėsoj siē e dinė se kur e bie partinė nė shkallėn qė tė varet nga vullneti i njė njeriu dhe vetėm nga e kaluara, atėherė ajo nuk ka ardhmėri. Andaj, ai sot ėshtė i detyruar ta mbajė gjallė BDI-nė ashtu siē e mbante gjallė dikur Titoja partinė e tij komuniste: sa herė qė fraksionet e ndryshme ia rrezikonin Lidhjen Komuniste, ai e zgjeronte “presidiumin” e partisė dhe aty i kooptonte tė gjithė tė pakėnaqurit. Kėshtu qė, nga Kongresi i Dytė i BDI-sė duhet pritur vetėm shtimin e numrit tė nėnkryetarėve tė ri dhe theksimin e lidhshmėrisė sė fatit tė kėsaj partie me anėtarėsimit e Maqedonisė nė NATO dhe BE. Me ēka do shihet qartė se BDI-ja bėhet gjithnjė e mė e largėt pėr shqiptarėt e kėtushėm, e gjithnjė e mė e afėrt me Gruevskin. Pra, do shihet qartė se qėmoti ka vdekur ėndrra shqiptare se partia e dalė nga ish UĒK-ja, do dijė t’i del zot fėmijės sė dytė mė shpresėdhėnės tė lindur nga konflikti i 2001 – Marrėveshjes sė Ohrit.

    Pra, nga Kongresi i Dytė i BDI-sė, duhet pritur shumė fjalime pėr angazhimin e kėsaj partie qė Maqedonia tė shkojė rrugės sė integrimeve euroatlantike, e pakė fjalė qė do tregonin ēka bėri kjo parti pėr shqiptarėt dhe kush e mbylli rrugėn pėr integrimin e shqiptarėve nė shtetin ku ata jetojnė. Fjalime qė do shpalosin njė tė vėrtetė dėshtuese pėr BDI-nė: se kjo parti ėshtė paralizuar nga pritja qė Maqedonia tė hyjė nė BE dhe NATO, e qė pastaj tė tregojė se ēka do bėjmė me pėrmendoret e Gruevskit. Shkaku i kėsaj pritjeje, mbase Ali Ahmeti edhe nuk bėnė asgjė tjetėr pėrpos qė i zbaton “kėshillat e perėndimorėve”. Nuk ka dyshim se ai mirė bėnė qė i dėgjon ata qė vendosin pėr fatin e popujve tė vegjėl, por dikush duhet t’i tregojė se, kur e lidh kalin aty ku tė thotė pronari, duhet paraprakisht ta vlerėsosh a ka mjaftė kullosė pėrreth, qė kali tė mos cofė nga urtia pėrderisa e mbanė lidhur nė tė njėjtin vend. Pra, dikush duhet t’i tregojė Ali Ahmetit se partia e tij ėshtė katandisur rrugės qė dikur e ecėn PPD-ja dhe PDSH-ja, e udhėheqėsit e
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  16. #16
    Skandinavien Maska e TetovaMas
    Anėtarėsuar
    20-03-2008
    Vendndodhja
    Te vendi i xhenetit
    Postime
    2,708
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ky fare Ali Ahmeti as qe merriton te flitet per te . Ali Ahmeti luajti rol shume pozitiv per rruatjen e maqedonise artificiale . Ali Ahmeti ,me grupin e tije "kacak parti aktualishte mbetet si nje hero sllavo-maqedon qe munde te barazohet me Goce Delcevin.

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Gropė e thellė dhe e ngushtė

    Kim MEHMETI

    Maqedonia mbetet vend ku ndėrtohet e kaluara e popullit maqedonas dhe gropė e thellė dhe e ngushtė ku ngulfaten qytetarėt e saj, e veēanėrisht shqiptarėt e kėtushėm. Si e tillė, Maqedonia gjithnjė e mė shumė i ngjan njė stacioni ku tė rinjtė shqiptarė presin autobusin e ikjes sė tyre drejtė kryeqendrave tė perėndimit. E nė ndėrkohė, Shkupin vazhdojnė ta vizitojnė kryeministra dhe ministra evropian, e tė cilėt duan tė shohin se ēka i mundon shqiptarėt e kėtij shteti. Dhe jo vetėm aq, por ata ua rikujtojnė qeveritarėve tė kėtushėm shqiptarė se ku ndodhet Likova nga u ikin votuesit, se ku ndodhen vendbanimet qė nė vitin 2001 mbajtėn mbi shpinė barrėn mė tė rėndė tė konfliktit. Pra, ke pėrshtypjen se tė huajt vijnė nė Shkup vetėm sa t’u tregojnė politikanėve tė kėtushėm shqiptarė se realiteti nė tė cilin jeton populli i tyre, ėshtė krejt ndryshe nga ai qė e jetojnė njė grusht tė zgjedhurish tė partisė shqiptare nė pushtet, e tė cilėt marrin paga tė majme si vasal tė Gruevskit.

    Dhe pėrderisa perėndimorėt kėrkojnė nga Maqedonia tė ndėrmerr masa pėr parandalimin e numrit tė azilkėrkuesve shqiptarė qė i vėrshojnė shtet e tyre - e me ēka mundė tė dėmtohet procesi i liberalizimit tė vizave pėr Shqipėrinė e Kosovėn - nė qendėr tė Shkupit vazhdon ndėrtimi i pėrmendoreve tė Gruevskit, e pėr tė cilat do harxhohen mė shumė para se qė ėshtė investuar nė tė gjitha komunat shqiptare sė bashku, gjatė dy dekadave tė fundit. Kėshtu qė, ėshtė e pamundur tė huajt tė mos habiten dhe tė mos pyesin veten si njė popull qė ka aq parlamentarė, tė cilin e pėrfaqėsojnė nė qeveri pesė ministra, ka lejuar tė mbetet nė pozitėn e lypsarit qė kėrkon lėmoshė nga Gruevski. Dhe pėrderisa perėndimorėt mundohen tė gjejnė lidhje tė logjikshme mes projektit “Shkupi 2014” dhe varfėrisė sė skajshme nėpėr komunat shqiptare, Gruveski vazhdon tė ngre pėrmendore tė cilat dėshmojnė se, sa mė i vogėl ėshtė ndėrtuesi, aq mė tė larta janė shtatoret e heronjve qė ai ngre dhe sa mė e vogėl ėshtė fama e atij qė ndėrton obeliskė, aq mė tė famshėm janė heronjtė qė nderohen me shtatore. Aq mė shumė, Gruevski dėshmon atė qė ėshtė dėshmuar disa herė me radhė: edhe pse pėrmendoret u ngrihen heronjve tė vdekur, ato kanė pėr qėllim tė madhėrojnė famėn e ndėrtuesve tė gjallė.

    Pra, pėrderisa Gruevski dėshmon atė qė shumė herė ėshtė dėshmuar dhe nuk ka nevojė pėr dėshmi shtesė, pushtetarėt e kėtushėm shqiptarė gjithnjė e mė shumė i ngjanė tė humburit nė pyllin e pėrmendoreve tė kryeministrit aktual tė Maqedonisė. Apo, gjithnjė e mė shumė flasin pėr angazhimin e tyre qė Maqedonia tė anėtarėsohet nė BE dhe NATO, e assesi nuk ia dalin tė shohin se do mbeten pa votues, se deri sa Shkupi ta ecė rrugėn shumėvjeēare deri nė Bruksel, partitė e kėtushme shqiptare do mbeten pa popullin qė pėrfaqėsojnė. Dhe tė zėnė me realizimin e projektit tė lodhshėm qė ta mbushin gropėn e quajtur Maqedoni dhe, atė ta shndėrrojnė nė lulishte ku do mbijnė vlera euro-perėndimore, ata nuk ia dalin tė shohin se Gruevski jo vetėm qė realizon projektin “Shkupi 2014”, por paralelisht merret edhe me njė projekt mė “madhorė” dhe mė afatgjatė se ai i pėrmendoreve: ta zbrazė Maqedoninė nga jomaqedonasit dhe t’i ndėshkojė shqiptarėt e kėtushėm pėr konfliktin e 2001.

    Sikur pushtetarėt shqiptarėt tė ishin mė tė vėmendshėm dhe mė tė pėrgjegjshėm ndaj popullit qė pėrfaqėsojnė, ata me kohė do e shihnin se investimet qė i bėnė Gruevski pėr pėrmendoret e veta, e tejkalojnė shumėn e parave tė nevojshme pėr zhvillimin e gjitha komunave shqiptare. Madje, do e shihnin se Gruevski ėshtė aq i vogėl dhe aq i dobėt politikisht, sa nėse ia largon nga qeveria vasalėt shqiptarė, atij i rrėnohet e tėrė karriera politike dhe sheshi i Shkupit do i duket aq i ngushtė dhe i vogėl, sa nuk do i mjaftojė as pėr ndėrtimin e njė tualeti publik, e jo mė aty tė ngre aq pėrmendoreve sa janė paraparė me projektin “Shkupi 2014”. Pra, nėse politikanėt shqiptarė do u interesonte diēka mė shumė se sa interesi i tyre personal, nėse nuk do merreshin me ndryshime ligjesh vetėm atėherė kur kanė nevojė tė anėtarėsojnė ndonjė tė pėlqyer tė partisė nė ndonjė kėshill, ata do e shihnin me kohė se forca politike e Gruevskit buron nga aftėsia e tij qė pėrpara votuesve tė vet tė dėshmohet si “hero” qė i ka margjinalizuar shqiptarėt e Maqedonisė. Dhe kur do e shihnin kėtė, pushtetarėt aktual shqiptarė do e kuptonin se duke mbėshtetur Gruevskin, ata u bėnė bashkėndėrtues tė pėrmendoreve tė tij dhe pjesė e projektit tė VMRO-DPMNE-sė pėr zbrazjen e Maqedonisė nga jomaqedonasit, projekt i proklamuar publikisht nga kjo patri qysh nė vitet kur udhėheqėsit e BDI-sė ishin nė Zvicėr, e kur shqiptarėt e kėtushėm dėgjonin parullat e shokėve tė Gruesvkit pėr “Maqedoni vetėm pėr maqedonasit” dhe “Dhoma gazi pėr shqiptarėt”.

    Andaj, tė presėsh nga VMRO-DPMNE-ja tė ndėrmerr masa pėr parandalimin e eksodit tė shqiptarėve drejtė perėndimit, ėshtė njėsoj sikur tė shpresosh nga pėrkrahėsit e sotėm tė Millosheviqit tė japin ndihmė humanitare pėr familjet e dėshmorėve tė luftės nė Kosovė, apo sikur tė presėsh qė nė mes tė Beogradit, qeveria e sotme serbe, t’u ndėrtojė pėrmendore viktimave tė pafajshme qė i vrau ushtria dhe policia serbe. Dhe njė gjė tė tillė mund ta presin vetėm ata qė gabimisht mendojnė se anėtarėsimi nė BE dhe NATO vetvetiu do i harmonizojė marrėdhėniet ndėretnike nė Maqedoni, kėtė mund ta presin vetėm ata qė e gėnjejnė popullin se me integrimet euroatlantike, shqiptarėt pėrnjėherė do pėrballen me “gruevska” mė pakė tė frustruar se qė janė sot, se pas anėtarėsimit tė shtetit nė NATO dhe BE, kėtu nė Maqedoni do lulėzojė “Shipėria” e shqiptarėve. Kjo shpresė gėnjeshtare, se anėtarėsimi nė BE dhe NATO vetvetiu do i zgjidh tė gjitha problemet ndėretnike, e qė elitat e kėtushme politike janė tė paafta t’i zgjidhin, mė sė miri dėshmon shkurtpamėsinė e pushtetarėve shqiptar, si edhe atė sa janė tė painformuar, sa nuk e dinė se ka shtete qė me dekada janė pjesė e institucioneve euro-atlantike, por vazhdojnė tė kenė politika diskriminuese ndaj pjesėtarėve tė grupeve mė tė vogla etnike.

    Andaj, nuk do ishte keq tė organizohej njė udhėtim turistik pėr pushtetarėt e kėtushėm shqiptarė, edhe atė jo mė larg se nė disa shtete tė afėrta qė me dekada janė anėtarė tė NATO-sė apo BE-sė, e ku do e shihnin se institucionet euro-atlantike t’i mbrojnė muret e jashtme tė shtėpisė, por brendinė e saj e lėnė ta rregullosh vet me aq sa dinė dhe, me atė qė ke. Pas kėtij udhėtimi, mbase pėrfaqėsuesit e BDI-sė do i merrnin mė seriozisht edhe spekulimet qė burojnė nga disa qarqe tė VMRO-DPMNE-sė, e qė thonė se kohėt e fundit, Gruevski merret me realizimin e njė projekti mė tė rėndėsishėm se “Shkupi 2014”: mundohet tė zbulojė provokimin e duhur antishqiptar qė do e ēonte BDI-nė pėrfundimisht ta braktiste koalicionin qeveritarė, e me ēka ai do kishte arsyetim pėr shpalljen e zgjedhjeve tė parakohshme. Po tė njėjtit spekulues thonė se, ky do jetė projekti mė i vėshtirė pėr Gruevskit dhe mbase i vetmi qė do i dėshtojė, sepse mė parė VMRO-DPMNE-ja mund ta braktisė qeverinė, se sa BDI-ja. Kėtij spekulimi, cinikėt ia shtojnė konstatimin se BDI-ja mund tė lėshojė pe pėr cilindo projekt tė Gruevskit, por jo edhe ndaj atij qė ka pėr qėllim largimin e saj nga qeveria. Edhe atė vetėm ngaqė BDI-ja nuk donė ta dėmtojė rrugėtimin e Maqedonisė drejtė NATO-sė e BE-sė dhe qė t’ia mundėsojė Gruevskit ta realizojė derė nė fund projektin e tij “Shkupi 2014”.

    http://lajmpress.com/opinion/3769.html
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shqiptarėt fatlum tė trillimit historik

    Duke marrė parasysh faktin se sllavo-maqedonasit me projektet e tyre siē jan muzeu i historisė sė VMRO-DPMNE-sė, Shkupi 2014, pėr ndryshimin e njė pjese tė historisė sė tyre tė vobegėt e tė rejshme qė kanė, kanė hasur nė disa pengesa si nga mungesa e personave qė do tė vendosin nė kėtė shesh dhe muze, si dhe nga kontraveza e veprimit tė kėtyre personave, identiteti i vėrtet i tyre.

    Problemi numėr njė qė ėshtė shumė evident, ėshtė edhe kundėrshtimi i partive politike si ato qeveritare dhe ato tė opozitės, sepse ne kėto projekte tė “prerodbės” sė Nikollės nuk ka figura historike shqiptare.

    Nė pėrpjekjet e vazhdushme tė faktorit shqiptarė tė cilėt u prekėn thell nga kėto projekte, fakti qė mbetėn pa vendet qė ju perkasin, duke shfrytzuar mediat tė cilat kontrollohen nga vetė partitė politike shqiptare, arritėn ta ulin Nikollėn me njė tavolin lidhur me kėtė ēėshtje kaq tė rėndėsishme pėr ato. Sipas tyre do tė rrezikohet funknionimi i shtetit “multietnik dhe demokratik”qė ėshtė shumė I rėndėsishem pėr shqiptarėt dhe aspak I rėndėsishėm pėr sllavo-maqedonasit.

    Nikolla Gruevski duke shfrytzuar pozitėn e tij ndaj lidershipit shqiptar aktual nė Ilirid me naivitetin e tyre qė kanė vite me rradhė, shumė lehtė u morėn vesh.
    Do tė pėrmirėsojmė gabimin e bėrrė, do tė vendosim figurat shqiptare qė na lidhin dy historitė e pėrbashkėta tė tė dy etniteteve.

    Me marrėveshjen e arritur mes partnerėve tė koalicionit, VMRO-DUI, kėto persona duhet pasur histori dhe biografi tė qartė ndaj sovranitetit sllav. Persona tė kėtillė mund tė bėhen pjesė e historisė sė re maqedonase, dmth kėto janė njerėzit qė zbuluan dhe rruajtėn Maqedoninė gjatė 20 vjetėve tė fundit, sepse aq edhe egziston ky tregim pėr fėmi i quajtur Maqedoni….!

    Nė bllokun e partive politike shqiptare nė Maqedoni ka njė numėr tė madh tė figurave qė plotėsojnė shum nga kėto kritere siē janė Menduh Thaēi, Refet Elmazi , Imer Selmani si dhe shum tė tjerė si Ali Ahmeti e Rafiz Haliti me shokėt e tyre tė pas luftės 2001, kanė meritat mė tė mėdha pėr tė qenė figura numėr 1 nė kėto muze sepse kanė dhėnė shumė kontribut duke harruar preardhjen e tyre ilire dhe duke kaluar nė preardhjen e re “shqiptarė autokton tė Maqedonisė”.

    Besoj se tė gjithė ju qė plotėsuat kushtet pėr tė zėnė kto sheshe me meritat tuaja, keni bėrė njė punė tė mirė tė historisė sė vjetėr nė Iliridė(Maqedoni) nuk I nevojiten kėto figura “gjeometrike”. Keni bėrė njė punė tė shkėlqyer sepse ju kemi dėrguar nė histori, por fatkeqėsisht nuk do tė mund tė realizojmė dėshirėn tuaj deri nė fund. Do tė duhet tė hartoni njė shesh tė ri nė Shtip e Krivo-Gashtani sepse ato do tė jenė kufitė e shtetit tė ri Severna Makedonija, qė Ju me mish e me shpirt mundoheni ta ndėrtoni. Shkupi 2011 do t’i pėrket Iliridės dhe aty do tė vendosim figura tė pastėrta shqiptare.

    Ju faliminderit pėr konributin e dhėnė ndaj kėtij shteti tė ri!

    KORABI

    http://www.uksh.info/
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Robėr tė mendėsisė sė vasalit

    04/05/2010 07:53:00

    Kim MEHMETI

    Mė rastisi tė marrė pjesė nė njė tribun ku debatohej pėr tė burgosurit e Sopotit. Bėhet fjalė pėr rastin e ndodhur nė vitin 2003, kur nga njė mjetė shpėrthyes, u vranė dy ushtarė tė NATO-s dhe njė shoqėrues i tyre civil. Pra, pėr rastin kur policia maqedonase veproi ashtu siē i ka hije atij qė mbase donė qė sa mė ngutshėm t’i fshehė gjurmėt e terroristėve tė vėrtetė: burgosi aq shqiptarė tė pafajshėm nga fshati Sopot nė afėrsi tė Kumanovės, sa iu deshėn qė rrejshėm tė dėshmonte se kush janė armiqtė e Maqedonisė dhe tė NATO-sė. Dhe me tė njėjtėn shpejtėsi, gjykata maqedonase i shpalli sopotasit e pafajshėm si “terroristė” tė dorės sė parė dhe i dėnoi me gjithsejtė 160 vite burg. Dhe asokohe askush nuk organizoi ndonjė tribunė ku do debatohej si ėshtė e mundur qė shqiptarėt e Sopoti tė vinin mjetin shpėrthyes aq afėr vatrave tė tyre familjare dhe ta prisnin policinė nėpėr shtėpitė e veta, thuajse donin t’ia lehtėsonin punėn qė t’i gjente sa mė lehtė. Pra, asokohe askush nuk organizoi tribuna ku do debatohej si ishte e mundur qė cilido shqiptarė nė kėtė botė, tė sulmonte ushtarėt e NATO-s, ushtarakėt e aleancės qė kishte ndihmuar bashkėkombėsit e tyre nga Kosova t’i shpėtonin gjenocidit dhe tė shijonin lirėn. Asokohe nuk dhanė asnjė shpjegim as Ministri i atėhershėm i Drejtėsisė, as funksionarėt e BDI-sė qė atėherė, njėsoj si tani kur mbahen tribuna, ishin nė pozita pėrgjegjėse nėpėr institucionet shtetėrore dhe nė qeveri.

    Por ja, tani kur sopotasit e burgosur u futėn nė grevė urie, kur edhe ambasadorė e huaj thanė se sopotasit janė tė pafajshėm, tė gjithė duan tė rrėfejnė pėr pafajėsinė e tyre. Pėrfshi edhe debatuesit nė tribunėn e organizuar nga njė OJQ, ku mė rastisi tė marr pjesė. Dhe pėrpos ne tė tjerėve, nė tribun merrte pjesė edhe Avokati i Popullit, si dhe tre deputetė: dy tė BDI-sė dhe njė i opozitės shqiptare. Dhe siē e do rendi, i pari e morri fjalėn Avokati i Popullit. I qetė dhe pa emocione, nė fillim ai shprehu keqardhjen pse nė atė tribunė nuk marrin pjesė edhe maqedonas etnik, pse ata nuk duan tė debatojnė me ne. Ja them nė vetvete, alamet Avokat i Popullit i cili ende nuk e ka kuptuar se maqedonasit etnik merren me drejtimin dhe mbikėqyrjen e institucioneve tė shtetit, se ata me ne shqiptarėt debatojnė nėpėrmjet institucioneve dhe s’ka pse japin shpjegime plotėsuese nėpėr tribuna. Pastaj, Avokati i Popullit e nėnvizon dobinė e kėtyre debateve si pėr shqiptarėt, po ashtu edhe pėr maqedonasit etnik. Pra, ai nėnvizon qėllimin tonė tė mirė qė kemi ndaj bashkėqytetarėve maqedonas dhe shtetit tė pėrbashkėt nė tė cilin jetojmė. Ja, vazhdojė tė mendojė nė vetvete, kjo ėshtė gjuha e vetme tė cilėn e njeh mendėsia e vasalit, mendėsi e cila kurrė nuk harron tė dėshmojė sa kujdeset pėr tė mirėn e sunduesit , e qė pastaj tė mundet tė rrėfej diēka edhe pėr tė keqen qė i ndodh atij. Pastaj Avokati i Popullit, pėrndryshe i ardhur nė atė postė vetėm pse ėshtė shqiptar dhe i propozuar nga BDI-ja, i numėron konventat ndėrkombėtare qė garantojnė liritė dhe tė drejtat e njeriut dhe thekson se sipas tij, tė burgosurit e Sopotit janė tė pafajshėm. Por, ai nuk tregon se kur e ka kuptuar kėtė, tani pasi tė burgosurit kanė kaluar nga 7 vite nė qelitė e Idrizovės, apo mė herėt, ende kur ishte Ministėr i Drejtėsisė. Dhe kėtė na e thotė neve dhe familjarėve tė tė burgosurve, ua thotė atyre qė kėtė e thonė plot 7 vite me radhė. Deri sa ia flet, mė kujtohet rasti i Brodecit, kur familjarėt e tė burgosurve nga ky fshat i malėsisė sė Tetovės donin tė dinin diēka pėr tė burgosurit e tyre dhe kur po ky Avokat i Popullit, deklaroi se tė burgosurit janė mirė e shėndosh dhe nuk ankohen pėr asgjė. Pastaj u pa se me tė vėrtetė ata nuk i ishin ankuar atij: aq barbarisht ishin rrahur nga policia, sa me ditė tė tėra nuk mund tė flisnin.

    Pas Avokatit tė Popullit fjalėn e merr deputeti i partisė nė pushtet . Dhe pėrderisa i dėgjojė disa nga debatuesit, nuk mund t’i ikė ndjenjės se ajo tribunė ka vetėm njė qėllim: t’i amnistojė ata qė lejuan sopotasit e pafajshėm t’i kalojnė 7 vite nė qelitė e burgut. Pra, mė bėhet se shumica e debatuesve kanė vetėm njė qėllim: tė dalin nė lajmet qendrore televizive, qė populli tė sheh kush janė tė merituarit qė kanė dėshmuar pafajėsinė e sopotasve. E nė ndėrkohė, unė s’kam si mos e shpalosi ndjenjėn se shqiptarėt e pafajshėm qė vuajnė nėpėr burgjet e Maqedonisė, janė viktimė edhe e mendėsisė vasale , janė haraēi qė duhet paguar pėr shqiptarėt qė qėndrojnė nė krye tė institucioneve shtetėrore, duke plotėsuar vetėm njė kusht: tė jenė tė pėlqyer dhe tė pėrdorshėm pėr “sunduesin”.

    Gjatė debatit pėrsėriten fjalėt proces i montuar politikė, zgjidhje gjyqėsore, amnisti! Dėgjojė e them me vete: si u bėka i pafajshėm t’i kalosh 7 vite nė burg, si u bėka qė pafajėsia tė amnistohet, si u bėka... si... I shtrojė vetvetes shumė pyetje qė ta pėrmbyllė pyetėsorin me hamendjen: Si ėshtė e mundur tė kesh Avokatin e Popullit shqiptarė dhe aq shqiptarė tjerė nė piramidėn shtetėrore, e Maqedonia edhe mė tej tė mbetet shtet i cili mbrohet nga shqiptarėt dhe ata i burgos me aq lehtėsi sa herė qė dėshiron tė dėshmojė armiqėsinė e tyre nda shtetit apo perėndimit!? Dhe kush do i amnistojė shqiptarėt me mendėsi vasale qė e ndihmuan “sunduesin” ta mbulojė tė vėrtetėn se populli shqiptarė i Maqedonisė ende ėshtė joinstitucional dhe i jashtėligjshėm. Pra, vazhdojė tė pyes veten se kush do i amnistojė shqiptarė qė nuk bėnė asgjė tė na mbrojnė nga proceset e montuara gjyqėsore, kush do i amnistojė ata qė pėrfituan vetėm pse janė shqiptarė, e gjatė tėrė jetės nuk bėnė gjė tjetėr pėrpos se u kujdesėn tė jenė sa mė tė pėlqyer e mė tė pėrdorshėm pėr “ “sunduesin”.

    E braktisė sallėn ku mbahet tribuna. Dhe kur dalė jashtė ndjehem i mposhtur. Mė ngushėllon vetėm njė gjė: e di se nė lajmet e mbrėmjes nuk do jepet asgjė nga ajo qė thash dhe nuk do shihet se kam marrė pjesė nė atė debat. Mbase pa dashje, por redaktorėt partiak ma bėjnė shėrbimin mė tė madh tė mundur: mė heqin nga portreti grupor ku janė edhe disa nga ata me tė cilėt nuk mė ndėrlidh asgjė e pėrbashkėt. Pastaj mė kujtohet dita e mėparshme kur mė erdhėn nė zyre tė rinjtė qė do i organizojnė protestat e 10 majit nėn moton pėr “Drejtėsi”. Ata donin t’i ndihmojė. E shikoja sinqeritetin e tyre, e shikoja edhe hutesėn dhe u them: mos e lini tė sotmen dhe tė ardhmen tuja nė duar e atyre me mendėsi tė vasalit, shpėtojeni vetveten nga ata qė mbase edhe jo me fajin e vetė, e njohin vetėm pozitėn e tė nėnshtruarit. Pastaj mė bėhet se nuk i udhėzojė, por se jam duke i kėshilluar siē bėjė me fėmijėt e mi, e u them: dilni e protestoni dinjitetshėm, pa dhunė, mos u bėni viktima tė inateve personale ndėrmjet politikanėve dhe “heronjve” tė kėtushėm, mos lejoni edhe mė tej tė gjakosen e tė burgosen shqiptarėt e pafajshėm, mos urreni askėnd, dėshmoni se ju nuk jeni robėr tė mendėsisė sė vasalit, se e jetoni kalendarin e kohės suaj, e cila kohė kėrkon tė kesh bosht tė drejtė kurrizorė. Dilni dhe tregoni se ka ardhur koha tė shporren nga institucionet shtetėrore shqiptarėt tė cilėt vetėm gjatė fushatave parazgjedhore duan tė jenė tė pėlqyeshėm e tė pranueshėm pėr popullin, qė pastaj, gjatė tėrė mandatit tė tyre, tė bėjnė ēmos qė tė jenė tė pranueshėm e tė pėrdorshėm pėr “sunduesin”. Bėhuni, u them tė rinjve pėrballė meje, bashkėsundues tė kėtij shteti, merrni pjesėn e shtetit qė u takon, bėhuni bashkėdrejtues tė institucioneve shtetėrore , sepse vetėm ashtu do mund tė jetoni pa frikėn se dikush do u burgosė, apo do u vret tė pafajshėm, e qė pastaj tė vijė Avokati i Popullit shqiptar, por me mendėsinė e vasalit, e t’u tregojė ēka thonė konventat ndėrkombėtare pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut. Ata dalin nga zyra ime. Disa orė mė vonė dėgjojė se protestėn e tyre do e pėrkrahė edhe BDI-ja nė pushtet. Por, tė nesėrmen, BDI-ja e tėrheq mbėshtetjen e protestave me arsyetimin se ato janė drejtuar kundėr saj. E nė paralajmėrimet pėr protestat e 10 majit shkruan qartė se ato janė kundėr Gruevskit dhe “Pėr Drejtėsi”. Andaj them nė vetvete: Ėshtė e mundur qė BDI-ja tė identifikohet me Gruevskin dhe tė jetė kundėr drejtėsisė! Apo mos vallė BDI ėshtė bėrė degė e VMRO-DPMNE-sė, e miqtė e mi tė shumtė nga kjo parti, ende nuk ma kanė treguar kėtė!
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Diaspora shqiptare e tmerruar !

    Pėr t u bindur miqtė tanė nga SHBA-tė dhe Evropa se shqiptarėt nuk janė ato qė destabilizojnė Maqedoninė, MBP nė Maqedoni duhet ta udhėheqin shqiptarėt.


    Shkruan : Alisetar Ramadani – Nyon
    13.05.2010

    Tani mė vrasjet nė Maqedoni pėr MPB janė bėrė rutinė, dhe gjithmonė vriten shqiptarėt ! Qė nga rasti Studenė kur edhe doli njė komunikatė « nga Zvicra » se atė qė ndodhi e merr pėr sipėr UĒK ! Kėtė e deklaroi ministrja e punėve tė brendshme Jankullovska, duke shtuar se nė bazė tė IP numrit, do tė kapin personin nė bashkėpunim me autoritetet zvicerane ! Kėtė lajm tė MPB nga Maqedoni asnjė medie e shkruar dhe elektronike nuk e publikoi nė Zvicėr, si dhe personi qė paska shkruar atė komunikatė ende nuk ėshtė gjetur ! Ėshtė pėr t u habitur, sepse sot google ka mundėsuar qė nėpėrmjet IP numrit tė kompjuterit nė rrjet edhe fotografinė e banesės apo shtėpisė tė ta tregon nė rrjet (internet) prandaj kemi tė drejtė tė dyshojmė se edhe rasti nė Studenė tė Karadakut edhe rasti nė mes Radushės dhe Raēes janė montuar nga MPB. Rasti i Radushės (sipas dėshmitarėve nuk ka ndodhur nė Radushė por nė mes fshatit Sillare dhe f. Raēe (jo Rashēe, se sllavėt e quajnė ashtu kėtė fshat ku buron uji i pishėn dhe furnizon tėrė Shkupin) ėshtė pėr t u ulur dhe analizuar mirė tė gjitha rrethanat si ndodhi ?

    Sipas deklaratave tė MPB, kjo tragjedi pėr shqiptarėt ka ndodhur nė ora 3 tė mėngjesit dhe se fshatarėt pėr rreth kanė dėgjuar tė shtėnat, nga ana tjetėr po nga kjo ministri e punėve tė brendshme thuhet se situata ėshtė nėn kontroll dhe se qytetarėt sigurohen se asgjė nuk ėshtė jashtė kontrollit ! Kjo tregon se vendet ku ėshtė bėrė lufta e vitit 2001 kontrollohen nga policia dhe me siguri edhe ushtria e Maqedonisė (ndėrsa thuhet se siguria ėshtė e garantuar), sepse nuk ėshtė e mundur qė pikėrisht nė atė mėngjes tė hershėm policia tė has nė fėrgonin me trafikantė armėsh rastėsisht ! Nga afėr shihet se fėrgoni ėshtė bėrė shosh nga plumbat, kjo tregon se pa paralajmėrim policia ka shtėnė duke mos e ditur fare se ēka ndodhet aty dhe kush ndodhet aty ! Dhe del me deklaratė se trafikantėt kanė shtėnė nė policinė « qė rastėsisht paska qenė aty, mu nė atė moment, mu nė atė orė » ! Kur ėshtė siguria e garantuar atėherė edhe nė ēdo kohė lėvizja ėshtė e garantuar dhe se nuk ka nevojė as policia as ushtria tė ndodhen nė vende siē ėshtė lokacioni ku ndodhi kjo tragjedi e madhe pėr shqiptarėt ! Kjo na bėn tė dyshojmė se policia apo MPB ka pėrgatitur dhe me siguri ky nuk do tė mbes rasti i fundit nga montimet e saja !

    Ne shqiptarėt kemi tė drejtė tė dyshojmė ngase asnjė provė nuk dėshmon se kėto « trafikant armėsh » kanė rezistuar me armė, kemi tė drejtė tė dyshojmė sepse kjo ministri jo njė herė ėshtė marrė me montime pėr tė arsyetuar politikėn ditore e cila gjithnjė e mė tepėr ėshtė duke i treguar « kėmbėt » e saja tė vėrteta, duke dėshtuar nė ēdo sektor ekonomik, dhe kur ekonomia nuk ėshtė nė rregull, atėherė « shqiptarėt merren me trafikime tė ndryshme » pėr tė arsyetuar politikėn e gabuar ekonomike tė qeverisė e cila ua ka vėshtirėsuar jetėn qytetarėve tė Maqedonisė deri nė skajshmėri, sidomos shqiptarėve !

    Prandaj, shqiptarėt nga tė gjitha anėt ranė dakord se luftėrat kanė mbaruar, Tirana zyrtare si dhe Prishtina zyrtare kėtė e bėnė tė qartė pėr tė gjithė, duke u pajtuar me faktorin ndėrkombėtarė se zgjidhja e problemeve bėhet nė institucione ! Kėto deklarata me siguri vinė nga vullneti i mirė pėr tė ndihmuar Maqedoninė dhe popullin maqedonas (sllav) qė tė bashkohet familjes evropiane si dhe asaj aleance tė madhe NATO-s. Por, gjithashtu e dinė (me siguri e dinė) se sllavėt e Maqedonisė asnjėherė nuk kane treguar gatishmėri qė tė pėrfillin kėtė vullnet tė mirė tė shqiptarėve edhe pse nga tė gjitha anėt janė tė rrethuar nga ato ! Asnjėherė nuk treguan gatishmėri pėr implementimin e asaj qė kanė firmosur nė Ohėr, dhe gjithmonė u kanė fryrė erėrave tė provokimeve si nga aspekti kombėtar si nga aspekti fetar ! Do tė duhej tė rishikojnė qėndrimet e tyre Tirana dhe Prishtina vis-ą-vis Skopjes !

    Apel pėr kujdes

    Do tė shfrytėzoj rastin, qė tė thėrras bashkėkombėsit e mi nė Maqedoni qė tė kenė kujdes sidomos nė orėt e vona tė natės, tė qėndrojnė nė shtėpi, ngase shihet qartė se ne »Maqedoni mbretėron njė gjendje e jashtėzakonshme e pa deklaruar, kėshtu qė mos tė hani ndonjė breshėr plumbash pėr kot dhe tė etiketoheni si trafikant armėsh apo droge ! Natėn nuk keni nevojė tė jeni jashtė.

    Apel SHB dhe Evropės

    Ndėrsa miqve tanė nga SHBA-tė dhe Evropa ju themi se nuk jemi ne ato qė destabilizojnė Maqedoninė, ju e shihni edhe vetė kush ėshtė qė nuk i intereson asgjė, por qė tė bindeni, atėherė MPB duhet ta udhėheqin shqiptarėt, ju garantoj se asnjėherė nuk do tė ketė « trafikantė » tė ēfarėdo lloji nė Maqedoni.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •