Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 12 prej 12
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Rreth figures se Imam Aliut r.a.

    EHLUL-BEJTI A.S II
    ALI IBN EBU TALIBI A.S

    DĖSHMI DHE KUJTIME PĖR UDHĖHEQĖSIN E BESIMTARĖVE
    ALI IBN EBU TALIBIN A.S
    EMIRUL MUĖMININ
    ALI IBN EBU TALIBI A.S

    Dituria ėshtė lumė,
    Urtėsia det,
    Dijetarėt rreth lumit pėrshkojnė,
    Tė utrėt mes detit notojnė,
    Ndėrsa njohėsit nė anijet e
    shpėtimit lundrojnė.
    (Imam Ali ibn Ebu Talib)*
    *Usul El- Kafi 2:70, ulema (dijetari) Kulejni (All-llahu) xh.sh e ndriēoftė varrin e tij)

    Udhėzimi i qartė:
    I dėrguari i All-llahut xh.sh ka thėnė:
    „ Shenjė e besimtarit tė vėrtetė ėshtė dashuria ndaj Ali ibn Ebu Talibit“*
    „Ai qė dėshiron tė jetoj jetėn time, dhe tė vdes siē vdiqa unė e tė jetoj banorė i Kopshtit
    tė Parajsės (Xhenetit) tė cilin Zoti im e ka mbjellur, le ta ndjek Ali ibn Ebu Talibin dhe
    ata qė e ndjekin atė, dhe le ti ndjek imamėt pas meje-ngase rrjedhin nga prejardhja ime,
    dhe zotėrojnė menēuri dhe dituri. Keq do ta kenė ata rrenacakė tė ummetit tim qė nuk
    do ti pranojnė meritat dhe pėrparsitė e tyre(imamėve), ndėrsa ata qė me to do t’i
    shkėpusin lidhjet, kanė shkėputur lidhjet edhe me mua, All-llahu xh.sh ua shkėputtė tė
    drejtėn e shefa’atit tim.“ (Ndėrmjetėsimi i Pejgamberit a.s Ditėn e Gjykimit)
    -------------------------------------------------------------------------------------------------------
    *Tarih Bagdad 4:40, ulema dhe halif Hatibi Bagdadit
    **Huljetul-Evlija 1:86 ulema dhe halif Ebu Nuajm El Aėali
    2:191, ulema El-Tusi
    Pėrkushtim :
    Nuk kam menduar tė gjejė person tjetėr mė meritor tė cilit do t’ia kisha pėrkushtuar kėtė
    vepėr se sa Emirul-Mumininit Ali ibn Ebu Talibit a.s bartėsit tė flamurit(bajrakut) tė
    besnikėrisė-lojalitetit ndaj tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh,ngase imam Aliu ėshtė edhe
    bartės i flamurit(bajrakut) tė xhihadit, zbatues I tė Vėrtetės sė All-llahut xh.sh dhe baba i
    tė gjithė imamėve tė Ehlul-Bejtit a.s
    „O Udhėheqės, edhe ne edhe fėmijėt tanė na ka shtypur fatkeqėsia; kemi sjell pak gjėra
    ēmuara, por Ti na jep merita tė shumta dhe na e lėsho mėshirėn, ngase vėrtet All-llahu i
    shpėrblen ata qė ndajnė mėshirė”„.
    Ky libėr ėshtė I vogėl por megjithatė vepėr e ēmuar dhe njėherit paraqet edhe shenjė
    lojalitetit tim ndaj Emirul-Muėmininit Ali ibn Ebu Talibit a.s.
    All-llahu xh.sh e pranoftė, e bėftė mirė kabull dhe na dhashtė tė mira nė kėtė botė dhe
    nė ahiret, ngase All-llahu vėrtet I shpėrblen ata tė cilėt janė tė dhėnė (lojal) ndaj robėrve
    tė Tij besnikė!
    Zot! Bėje qė vendimet tona tė jenė nė rrugė tė mirė, le tė jetė ndihma
    Yte e plotė!
    Mos lejo qė vetėm vetvetes t’i mbėshtetemi ngase ne nuk mundemi ta
    pėrmirsojmė atė qė e prishim!
    Zot, Ti je bujar dhe I realizon shpresat dhe tė priturat e mia,
    Mirėsisė tėnde ia zgjas duartė dhe vetėm Ty tė drejtohem!
    Secila shpresė bie thevabin(shpėrblimin), tė cilin vetėm Ti (Zot) e din,
    qoftė gjithnjė mbi (thevabin) tim, mbrojtaj Jote!


    -Vėshtirė ėshtė sot tė shkruashė qoftė madje edhe nė gjuhėn arabe,diē tė re pėr Ali ibn
    Ebu Talibin, halifin e katėrt dhe kushėririn e afėrt tė tė Dėrguarit tė Zotit, Muhamedit
    a.s. Mirėpo, nga ana tjetėr,ēdo vepėr e re mbi halifin-Aliun, paraqet interesim tė
    jashtėzakonshėm, madje edhe tek lexuesit e thjeshtė. Rast i kėtillė do tė jetė edhe me
    librin e Dr. Saadea Kansa-it, i cili ka pėrmbledhur(pėrzgjedhur) tekste tė autorėve tė
    ndryshėm arab, i ka pėrkthyer dhe pėrgatitur ato, dhe nėpėrmjet tyre e ka prezentuar
    halifin-aliun drejt lexuesve tanė.
    -Ali ibn Ebu Talibi a.s ėshtė i vetmi musliman i cili qysh nga fėmijėria i ka takuar fesė
    islame. Si gjastėvjecar ishte dėshmitar i Spalljes sė parė, dhe qė atėherė gjer e gjer nė
    vdekjen e dhunshme, ai palodhshėm punoi pėr tė mirėn e pėrgjithshme tė islamit dhe
    muslimanėve. Karakeristika e tij e pėrgjithshme njerėzore ishte e njohur nėpėrmjet
    besimit tė pakursyer nė fe dhe pėrkushtimit absolut ndaj All-llahut xh.sh dhe
    pejgamberisė sė tė Dėrguarit tė Zotit, Muhamedit a.s. Detyrat, tė cilat as-habėt tjerė,
    akėcilin shkak, nuk mundėnin t’i kryenin, ai i pranonte mbi supet e tij tė njomadjaloshare
    pa asnjėfarė hezitimi duke mos manifestuar kurrė pezėm. Ndoshta edhe mė
    tepėr se ēdo as-hab tjetėr i Muhamedit a.s me gjithė zemėr dėshironte qė ēdo urdhėres
    kur’anore ta shėndroj nė zbatim nė jetėn e pėrditshme, kėshtu duke e shėndruar
    islamin nė fe tė gjallė e tė vėrtetė.
    - Ali ibn Ebu Talibi a.s edhepse i afėrt me Muhamedin a.s si pėr nga fisi ashtu edhe pėr
    nga meritat, nuk ishte nė nė rrethin e atyre sahabėve tė cilėt bashkė me Muhamedin a.s
    bėnin vendime madhore pėr fatin e islamit dhe tė shoqėrisė islame.
    Mė tepėr dėshironte tė jetė zbatues i vendimeve dhe propagandues(davetxhi) I islamit.
    Po edhe pėrkundėr natyrės sė kėtill tė tij, muslimanėt e atėhershėm mu pėr pėrkushtimin
    e tij ndaj islamit dhe tė tė Dėrguarit a.s lartė e ēmonin dhe fuqishėm lidheshin me tė
    emocionalisht.
    - Nė njė rast i Dėrguari Muhamedi a.s shkoi nėn pėrcjelljen e as-habėve dhe
    bashkėpunrorėve nė Uhud, qė t’i vizitojė varret e luftėtarėve, tė cilėt u vranė nė luftė
    kundėr mushrikėve mekas. Iu drejtua Omerit, Osmanit dhe Aliut duke ju thėnė se
    vdekja e tyre do tė jetė jonatyrore dhe tragjike.
    E shikoi Aliun, i cili ishte paksa mė i vjetėr se njėzetvjecar, dhe i cili nuk kuptoi gjer nė
    fund fjalėt e tė Dėrguarit tė All-llahut ngase ishte i mahnitshėm me islamin dhe i
    entuziazmuar me ardhmėrin e rendit tė ri tė drejtėsisė.
    - Ali ibn Ebu Talibi a.s kur nevojitej, nė ēaste ishte njeri i vendimeve dhe veprave tė
    mėdha. Tė pėrmendim vetėm rolin e tij gjatė kohės sė tij tė Hixhretit tė Muhamedit a.s.
    Kur i Dėrguari i All-llahut u paralajmėrua gjatė shpalljes sė sures Jasin se mushrikėt nė
    krye me Ebu Lehebin kuvendojnė nė klubin e tyre pagan nė Qabe,se si t’i japin fund
    jetės dhe pejgamberis e urdhėroi Aliun qė tė flej nė shtratin e tij, ndėrsa ai me rrėnien e
    territ tė parė doli nga Meka dhe me shokun e tij dhe halifin e parė Ebu Bekrin, u nis
    rrugės me plot tė papritura drejt Medinės. Rrallė kush do ta kishte pranuar njė detyrė
    kaq tė rėndė, pėrpos Aliut, qė ti pret gjakatarėt pagan nė shtrarin e atij tė cilin e kishin
    dėnuar me vdekje. Aliu kėtė e bėri fare pa u shtrėnguar dhe hamendur.
    - Pasiqė u shpėrngul nė Medinė, vėrsuljet e ushtarėve pagan ndaj Muhammedit a.s dhe
    muslimanėve ndodhnin pėrēdo vit. Cakun kryesor e kishin Muhammedin a.s ngase e
    dinin fare mirė se kur ta likuidojnė atė, me muslimanėt do ta kenė mė lehtė. Para luftės
    nė Bedėr, Muhammedi a.s e pyeti Aliun a do tė pranonte detyrėn e rėndė qė nė dyluftim
    me mushrikėt ta pėrfaqėsoj tė Dėrguarin e Zotit. Pa hamendje krejt I entuziazmuar e
    pranoi detyrėn. Nė disa nga ato dyluftime, Ali ibn Ebu Talibi vrau mushrikėt mė tė
    njohur ( mė me famė). Shpata e tij me dy teha –Dhulfikkar e veshi me tė zeza
    establishmentin pagan mekkas, dhe mu kjo mė vonė, kur tė gjithė kaluan nė islam, kurrė
    nuk iu harua, dhe kėtu pa mėdyshje duhet kėrkuar shkakun e problemeve tė tij me
    Muaviun dhe bashkėmendimtarėt e tij, gjatė kohės sė hilafetit tė Aliut. Tepėr i
    respektonte ata tė cilėt i respektonte Muhammedi a.s. Kurrė ndonjėherė nuk tregoi ndaj
    ndonjėrit prej tyre mosdurim.
    Edhepse i ri, plot energji dhe emocione tė forta, tė gjithė as-habėt ne mendimin se edhe
    vetėm shikimi i tė Dėrguarit tė zotit e kthjellonte dhe e kthente nė realitetin e islamit.
    - I Dėrguari i Zotit, Muhammedi a.s shumė e donte.Kėshtuqė nga ky shkak kėrkoi
    nga axha i tij i ati i Aliut, Ebu Talibi, qė t’ia dorėzon atė, me qėllim ta pėrmbaj dhe
    edukoj nė shtėpin e vet, qė njėherit edhe Ebu Talibit t’ia lehtėsojė pėrkujdesjen ndaj
    anėtarėve tė shumtė tė familjes sė tij.
    - Gjatė kohės sė udhėheqjes sė pushtetit islam tė tre para-ardhėsve tė tij, Ali ibn
    Ebu Talibi a.s plotėsishtė pėrmbante dhe pėrmbushte ēdo detyrė pa asnjė farė
    kundėrshtimi. Nė kėtė kontekst vlen vetėm tė pėrkujtojmė rolin e tij gjatė mbledhjes dhe
    kompletimit tė Kur’anit nė mus’hafin e parė nė kohėn e halifit Osman , ose rolin e tij nė
    luftėn kundėr renegatėve islam(murtedėve) me nė krye Musejlem Kedh-dhabiun, apo
    pjesėmarjen e tij nė fushatat luftarake tė ushtrisė islame kundėr Bizantit dhe Persisė.
    - Ali ibn Ebu Talibi a.s ishte njeri i shkencės. Falė mendjemprehtėsis, ne sot
    citojmė shumė tė dhėna nga koha kur shkenca islame bėnte hapat e saj tė para tė
    zhvillimit komentimet e tij tė Kur’anit, thėniet e shumta tė Muhammedit a.s tė
    shėndruara nė hadithe, komentimi i pėrcaktimeve tė Sheriatit, gjithė kėto janė meritė e
    halifit tė katėrtė Ali ibn Ebu Talibit a.s. Pėrshkrimi i tij bėrė pamjes fizike tė
    Muhammedit a.s ėshtė aq i fortė, sa qė ne sot me vėrtetėsin mė tė madhe mund t’ia
    paraqesim vetvestes.
    - Nė tefsir, meritat e Aliut a.s janė tejet tė jashtėzakonshme dhe tė papėrcaktura.
    - Me problemet mė tė mėdha jetėsore, Ali ibn Ebu Talibi a.s u ballafaqua gjatė
    kohės sė udhėheqjes sė shtetit islam. Pėr shkak tė trazirave nė shtet, nuk pati mundėsi t’i
    pėrkushtohet zgjerimit tė kufijve tė shtetit islam, siē patėn mundėsi paraardhėsit e tij.
    Fort brengosej dhe vuante pėr shkak tė ndasive brenda shtetit, ndėrsa ndėrgjegja e tij
    islame nuk I lejonte pėrdorimin e forcės kundėr kundėrshtarėve tė tij. Shumėkush kėtė e
    konsideronte si dobėsi tė tij, ndėrsa besnikėt e tij qė nga koha e haxhit lamtumirės sė tė
    Dėrguarit tė Zotit, akoma e kishin tė kthjellėt nė memorien e tyre, thėnien e
    Muhammedit a.s kur i porositi muslimanėt „Ju pėrbetoj(bėjė be)juvė qė mė kurrė tė mos
    i lejoni vetvetes qė tė vriteni ndėrmjet jush dhe kėshtu qė ktheheni sėrish nė mosbesim.
    Ai (Aliu) mė me ėndje pozicionohej pėr zgjidhje ēfardoqoftė paqėsore, gjė qė tė cilėn
    fatkeqėsishtė kundėrshtarėt e tij nuk e posedonin ose nuk donin apo nuk e kuptonin njė
    gjė tė tillė. Pėr shkak tė kėsaj „dobėsie „, qė sot paraqet vlerėn mė tė madhe islame, Ali
    ibn Ebi Talibi a.s e dha edhe jetėn.
    - Gjatė kohės kur si imam e falte namazin e sabahut nė mesxhidin e Kufes,
    atentatori (vrasėsi) e masakroi me thikėn e helmosur, duke realizuar kėshtu rrugėn e
    komplotit tė Haraxhinjėve. Bashkėluftėtarėve tė tij qė nga ai kėrkonin jo mėshirėn ndaj
    kundėrshtarėve tė tij.
    - Dhe nė fund t’i kthehemi mbi librin dhe pėrgatitėsin e tij. Nuk ka dyshim se ki
    libėr do ta zgjojė kėrshėrinė e atyre lexuesve tė cilėt dėshirojnė t’i njohin figurat
    historike madhore islame, e Aliu nė mesin e tyre zė vendin mė tė lartė. Citatet e shumta,
    qė Dr. Saade Konso i paraqet, nė tė vėrtet janė dėshmi e e rolit madhor tė Ali ibn Ebu
    Talibit a.s nė fillimin e zhvillimit tė islamit. Literatur e tillė nė gjeneratat e hershme
    gjatė shekujve ka qenė mė tepėr prezente, se sa qė ėshtė sot.
    - Nė kolekcionin e Orientalistikėsė HAZ nė Zagreb, edhe sot e kėsaj dite
    ekzistojnė disa vepra ne gjuhėn turke, arbe dhe pesishte, tė cilat i kanė shkruar
    paraardhėsit tanė tė menēur nė Knin, Sinj, Hrvac, Gjakovo dhe Pozhegėmbi figurėn e
    Ali ibn Ebu Talibit. (Literaturė e tillė shkruar nė gjuhėt orienatle dhe atė shqipe pėr
    imam Aliun gjendet anekėnd trojeve etnike shqioptare: vėrejtje e pėrkthyesit)
    Kėshtuqė vepra e Dr.Saadea Kanso-s paraqet freski dhe retrispektivė tė kujtimit dhe
    borxhit qė kemi ndaj njėrit prej njerėzve mė meritor nė islam.
    Dr. Saade Konsa e hetoi nevojėn e dhe dėshirėn qė nga veprat e shumta dhe autorėt e
    ndryshėm tė na ofrojė kėto kujtime mbi Aliun a.s. Edhepse me profesion mjek, ai
    (autori) kėtė e bėnė duke kujtuar thėnien e Ali ibn Ebu Talibit, I cili pas luftės sė Bedrit
    kur Muhammmedi a.s e udhėhoqi fushatėn e arsimimit tė muslimanėve, iu drejtua
    robėrve pagan mekas me fjalėt“Kush nga ju ma mėson vetėm edhe njė shkronjė tė
    vetme, me plot dėshirė do ti bėhem shėrbetor“.
    Myftiu Shevko Omerbashiq
    President i Meshihatit tė Bashkėsisė
    Islame tė Kroacisė
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Emirul-Muėminini-
    -Ali ibn Ebu Talibi« Askush asnjėherė nuk ka vuajtur nga ummeti i tij, ashtu siē kam vuajtur unė ».(2)
    (Imam Ali ibn Ebu Talibi a.s)
    - Asnjė personalitet i lartė historik nuk ka duruar aq padrejtėsi dhe tė kėqija, siē
    duroi Ali ibn Ebu Talibi a.s gjatė jetės sė tij si dhe pas shpėrnguljes sė tij nga kjo botė.
    Jeta e tij ishte e mbushur pėrplot trimėri dhe famė, por prapėseprapė padrejtėsia iu
    vėrsul atij dhe e ndoqi gjatė gjithė jetės si dhe pas vdekhes. Njė kohė bukur tė gjatė pas
    shahidllėkut ( martirizmit) tė tij, ai ishte I privuar nga e drejta mė e thjeshtė, tė ketė
    biografinė e tij dhe vendin e tij tė merituat nė historinė e shkruar e tė sinqertė. Shumė
    gjenerata tė ummetit islam i ishin ekspozuar gėnjeshtrės sė paparė dhe dredhive tė
    pashembullta, pas vdekjes sė Imamit, kėshtuqė ekzistonte rrezik tė harrohej Imam Aliu
    a.s dhe roli i tij i dobishėm nė hapat e para tė lėvizjes islame qė mė vonė rezultoi drejt
    madhėshtisė dhe famės. Ato bėma tė Aliut a.s qė nuk kishin mundur tė harrohen, ishin
    shtrembėrruar dhe paraqitnin fotografinė e rrjshme pėr tė.
    - Gjithashtu duhet ditur edhe ajo se pėr dekada me rradhė folėsit nėpėr faltore
    rrejshėm informonin popujt muslimanė, duke fyer e folur keq pėr Imam Aliun a.s dhe
    rolin e tij tė rėndėsishėm nė histori. Kėtė, ato e konsideronin mėnyrė mė perfide pėr tė
    ndikuar nė popull. Ky dėnim ishte i merituar nga armiqtė e islamit, nė shenjė
    hakmarrjeje ndaj humbjeve qė dikur pėsuan idhujtarėt nė betejėn e Bedrit.
    - Gjatė kohės sė sundimit tė rregjimit tė Emevitėve, namazxhinjtė (ato qė falnin
    namaz) pėr shembull, nė fillim tė xhumasė e mallkonin Aliun a.s me fjalė tė cilat madje
    edhe historia ka refuzuar t’i shėnojė nė faqet e saja (3). Ky akt i shtrembėrimit tė fesė,
    fort e njolloste fotografinė dhe karakterin e Imam Aliut a.s e qė ndihmohej fort dhe
    dhunshėm nga rregjimi, ndėrsa kėtė lojė tė fėlliqtė e luanin folėsit e paguar,
    tradicionalistėt, historianėt e oborreve tė pallateve etj.
    - Pėrkundėr tendencave tė kėtilla tė ndėrpritet e vėrteta, asnjėherė askush nuk
    mundi t’a ndal tė vėrtetėn e cila nėpėrmjet mjegullave tė komplotit doli nė dritė, kjo falė
    natyrės heroike tė Islamit dhe drejtėsisė sė tij. Gėnjeshtrat dhe intrigat ishin tė shkurtėra
    ashtu siē ishte edhe komploti i gatuar mė dyftyrėsi. Kėshtuqė grupi i komplotistėve
    bashkė me shkrimtarėt e tyre tė parapaguar tentuan ta shtrembėrojnė biografinė e
    Imam Aliut a.s sipas tekeve tė tyre tė shėmtuara, interesave meskine, qėllimeve tė
    dėmshme e tė kėqija, ngase ato siē duket e kishin harruar faktin se e vėrteta nuk mundet
    pėrgjithnjė tė fshihet: „ Kjo gėnjeshtėr u hoq nga sipėrfaqja.“
    - Lėnda e studimit ėshtė rregulluar nė dy pjesė, nga tė cilat, ashtu siē edhe e
    pėrmendėm mė sipėr, e para ėshtė biografia e shkurtėr e Emirul-Muėmininit-Ali ibn
    Ebu Talibit a.s gjatė jetės sė Pejgamberit-Muhammedit a.s dhe kohės sė sundimit tė tri
    Halifėve tė parė. Pjesa e dytė e sundimit shkoqit vetė jetėn e tij, pėrkatėsisht periudhėn
    kur Imam Aliu a.s u morr me udhėheqjen e bashkėsisė islame.
    - Jemi pėrpjekur ta rrėfejmė heroizmin dhe fisnikėrinė e tij nė fushėn e politikės,
    administratės dhe ekonomisė sė shoqėrisė, si dhe udhėheqjen gjatė kohės sė paqes dhe
    luftės.

    - Segmenti i tretė, i publikuar nė pjesėn e dytė, pėrcakton karakteristikat e
    spikatura ( tė veēanta) tė Emirul-Muėmininit-Aliut a.s si dhe prezentimi i afėrsisė sė tij
    me All-llahun xh.sh dhe popullin rreth tij.
    - Lusim All-llahun xh.sh pėr udhėzim, mbrojtje, udhėheqje dhe ndihmė nė
    pėrpjekje qė t’i forcojė tė gjitha energjitė tona, dhe mundėsinė e sinqertė tė besimit se
    konfliktet e sotshme ideologjike tė ummetit Islam dhe tė armiqėve tė pėrbetuar tė
    Islamit, do tė tejkalohen dhe pėrfundimisht do tė mposhten.
    Ai All-llahu vėrtetė dėgjon lutjet tona dhe Ai ėshtė Mbrojtėsi mė i Mirė!
    Lindja
    - E premte, 13-ti i maujit tė bekuar Rexhep, dymbėdhjetė vjet para caktimit tė
    Muhammedit a.s pėr tė Dėrguar tė All-llahut. Fatimeja e bija e Asedit ndje se do tė lind
    fėmijė. Ajo erdhi nė Qabe dhe duke e pėrshkruar, iu lut Zotit tė Madhėrishėm:
    „ o All-llah! Unė besoj nė Ty, nė tė Dėrguarin Tėnd, nė librin e Shenjtė qė e ke zbritur.
    Unė besojė nė atė qė ka thėnė ghyshi im Ibrahim El-Halili a.s i cili e ndėrtoi Shtėpinė e
    Shenjtė-Qabenė. Kėshtuqė pėr hirė tė ndėrtuesit tė kėsaj Shtėpie dhe pėr hirė tė fėmijut
    qė e kam nė bark, tė lutem ty qė dhimbjet e lindjes tė m’I lehtėsosh“(4)
    - Fatimeja bija e Asadit u mbėshtet nė murin e Qabes pėr tė pushuar. Ēuditėrisht
    muri u hap, dhe Fatime bint Asad hyri brenda , dhe muri prapė u mbyll pas saj.
    - Axha I Muhammedit a.s, Abbas ibn Abdul-Mutalibi e vėrtetoi kėtė ēudi. Ai dhe
    shokėt e tij u vėrsulėn drejt dyerve tė mbyllura tė Shtėpisė sė Shenjtė, duke u pėrpjekur
    mė kot qė t’i hapin.
    - Duke kupruar se kjo ėshtė njė ndodhi e jashtėzakonshme, ata ndalėn tentimin e
    tyre pėr tė hyrė nė Qabe.
    - Lajmi pėr kėtė ngjarje tė ēuditshme sa era u pėrhap nė qytetin e Mekes.
    - Imam Aliu u lind nė Qabe me sytė e mbyllur, ndėrsa trupin e tij tė njomė
    solemnisht e paralajmėroi All-llahi i Plotėfuqishėm.
    - Fatimeja nė Qabe kaloi tri ditė, ndėrsa tė katėrtėn ditė doli duke mbajtur nė duart
    e saja fėmijėn e vet dhe shkoi drejt te Muhammedi qė tė pasalindurin ta vėjė nė duart e
    tij besnike. Atėherė Muhammedi a.s e lexoi ezanin dhe tekbirin nė veshėt e fėmijut.
    - Lindja e Imam Aliut a.s nė brenda Qabesė sė Shenjtė ėshtė e vetmja lindje e tillė
    nė botė. Asnjė Pejgamber nuk ėshtė bekuar dhe nderuar kėsisoji. Fakti i
    pakontestueshėm se Qabeja ėshtė vendi i lindjes sė Ali ibn Ebu Talibit a.s ėshtė i njohur
    nė tė gjitha historitė.(5)
    - Lajmet e bekuara dhe tė gėzuara ju pėrcollėn Ebu Talibit (6) dhe banuesve tė
    shtėpisė sė tij, dhe ato fflitnin se si e kanė parė Muhammedin-Mustafanė a.s duke e
    mbajtur Aliun nė duartė e tij, dhe se ėshtė nisur drejt shtėpisė sė Ebu-Talibit, shtėpi nė
    tė cilėn edhe ai vetė kishte jetuar dhe ishte edukuar.
    - Me kėtė rast u shtrua njė gosti e madhe. U therėn shumė dele nė shenjė tė tė
    posalindurit. U shprehėn pėrgėzime nga tė gjithė si dhe nderime tė shumta pėr
    bajraktarin e tyre tė Benu Hashimėve Ebu Talibin dhe fėmijun e tyre.
    - Ditėt iknin shpejtė, ndėrsa fėmija i bekuar rritej e merrte shtat nė duart e
    prindėrve tė tij dhe kushėririt tė tij Muhammedit a.s i cili e vizitonte shtėpinė e axhės sė
    tij, shtėpi nė tė cilėn ai mė parė pėrjetoi shqetėsimet e ngrohat djaloshare dhe thithi nga
    burimi i sinqeritetit dhe pėrkushtimit qysh nė vitet e fėmijėrisė dhe rinisė. Muhammedi


    a.s gjithnjė e vizitonte shtėpinė e axhės sė tij edhe atėherė kur ishte i martuar me gruan e
    tij Hadixhenė, me tė cilėn jetonte nė shtėpinė e vet. Ai e ushqente Aliun dhe e mbulonte
    me dashurinė dhe pėrkujdesej me devocion pėr tė, duke e marrė nė krahė dhe duke ia
    pėrkundur djepin.(7)
    ALIU NĖN MBROJTJEN (PĖRKUJDESJEN) E TĖ
    DĖRGUARIT-MUAHMMEDIT A.S
    Kaluan gjashtė vjetė nga lidja e Aliut. Kurejshėt, fisi nga i cili rrjedh Muahmmedi a.s
    pėrjetuan krizė tė thellė ekonomike e cila fort ndikoi (e goditi) Ebu Talibin, i cili si
    kryefamiljar i popullit tė varfėr, i cili I drejtohej atij pėr ndihmė, ngaqė pėrfaqėsonte
    personalitet eminent nė shoqėrinė e Mekės, i ndihmonte familjes sė madhe me aq sa
    mundej.
    - Vetėm Pejgamberi a.s dhe fisi i tij Benu Hashim e kuptojnė situatėn e rėndė tė
    udhėheqėsit tė vet. Ndaj, mu pėr kėtė Pejgamberi a.s shkoi tek El-Abbas bin Abdul-
    Mutalibi, mė pasaniku i fisit Benu Hashim, dhe i thotė : „ O xhaxha! Vėllai yt Ebu
    Talibi ushqen familje tė madhe, ndėrsa populli ėshtė tejet i pikėlluar me situatėn. Vemi
    t’ia lehtėsojmė brengėn, ngase ai edhe neve na ka ushqyer.“(8)
    - Propozimi i Pejgamberit a.s u prit me zemėrgjėrėsi nga xhaxhai i tij El-Abbasi
    dhe sė shpejti tė dy u nisėn pėr te Ebu-Talibi, dhe e lajmėruan pėr atė qė kishin
    biseduar. Ebu Talibi nė gjithė kėtė u shpreh:“ Nėse Akilin dhe Talibin m’i punėsoni e
    kėshtu ata mė ndihmojnė, unė do t’ju lejoj juve tė merni gjithēka nga unė qė ju
    pėlqen.“(9)
    - El-Abbasi e morri Xhaferrin, ndrėsa Pejgamberi a.s morri Aliun, i cili atėbotė
    ishte vetėm gjashtėvjeēar.(10) Me zgjedhjen e Aliut a.s Pejgamberi a.s tha :“Unė e
    zgjodha atė qė All-llahu ma caktoi nga ju, Aliun „(11)
    - Kėshtu Aliu a.s qė nga fėmijėria e hershme jetoi nėn mbrojtjen e tė Dėrguarit tė
    All-llahut xh.sh, u rrit nėn mbikėqyrjen e tij dhe nga vetė burimi thithi butėsinė dhe
    kreativitetin sakrifikues pėr Islam. I dėrguari i All-llahut xh.sh si mbrojtės dhe
    pėrkujdesės i tij e mėsonte dhe ushqente vetė. Ai kurrė nuk u nda nga ai gher sa u
    shpėrngul tek All-llahu i Lartėmadhėruar.
    FRYTI I EDUKATĖS SĖ PEJGAMBERIT A.S
    - Imam Aliu a.s ka pohuar, se pjesėn mė tė madhe tė diturisė e ka fituar-nxėnė nga
    mėsuesi i tij, Pejgamberi a.s.
    - Nė njėrin nga fjalimet e tij, tė njohur me emirin El-Kasiah (fjalimi i qorimit) ka
    thėnė: „ E dini mirė vendin tim pranė Pejgamberit a.s-duke pasur parasysh afėrsinė
    gjinore dhe pozitėn e posaēmė. Kur isha fėmi, ai mė merrte nėn mbrojtjen e tij. E kishte
    zakon tė mė shtrėngonte nė kraharor dhe t’mė vendoste pranė nė shtratin e tij, ta afronte
    trupin e tij pranė trupit tim dhe me kėtė t’mė mundėsonte ta shijojė aromėn e kėndshme
    tė tij. E kishte tė pėrtypte diēka dhe mandej t’ma jepte pak nga pak. Kurrė nuk ka
    gjetur gėnjeshtėr nė fjalėt e mia, e as dobėsim nė ēfarėdo veprimi tim. Qė nga koha kur
    ate-Selami i All-llahut qofshin mbi te dhe mbi pasardhėsit e tij! e ndanė nga sisa, Allllahu
    pranė tij e caktoi melaqen mė tė madhe tė Vetin pėr tė udhėhequr edhe ditėn edhe
    natėn rrugės sė mirėsisė dhe mirėsjelljes sė njerėzve. Kurse unė e kam ndjekur pas si
    mėz i deves i cili ndjek gjurmėt e nėnės sė tij. Pėr ēdo ditė mė tregonte, me shembuj,


    disa nga vetitė e tij dhe mė urdhėronte t’i ndjeki. Ē’do vjet shkonte nė izolim nė Hira,
    ku e kam parė, por ku askush tjetėr nuk e ka parė. Atėbotė Islami nuk ka qenė i
    pranishėm nė asnjė shtėpi pos nė Shtėpinė e Pejgamberit tė Zotit-Selami i All-llahut
    qofshin mbi te dhe mbi Familjen e tij! dhe Hadixhes.Kam qenė i treti pas atyre dyve. E
    kam shikuar dritėn e Shpalljes dhe Porosisė dhe e kam shijuar aromėn e
    pejgamberllėkut.”(12)
    - Teksti i mėsipėrm me vetė fjalėt e tij, rrėfen, se si Imam Aliu a.s qysh nė
    fėmijėri kishte trajtim tė veēantė nga ana e Pejgamberit a.s. Kujdesi, dhembshuria dhe
    pėrkujdesi vetėmohues i Pejgamberit a.s madje edhe pėrtypja e ushqimitė tė cilėn Aliut
    ia jepte nė gojėn e tij, duke e mbajtur gjithnjė nė duart e tij, qartė na tregon se
    Pejgamberi a.s e ndjente sikur djalin e tij tė dytė.
    - Gjatė kohės sė fėmijėrisė dhe rinisė sė Aliut a.s, Pejgamberi a.s investoi mund tė
    madhė nė formimin e personalitetit tė tij, gjithnjė duke e mėsuar tė punojė sikur ai dhe
    ta ndjek shembullin e tij. Ē’do ditė i tregonte shembuj tė ri tė moralit tė tij tė lartė, gjė
    qė Aliu a.s hap pas hapi e ndiqte. Ndaj nuk ėshtė gabim tė thuhet apo tė besohet se Aliu
    a.s qysh nė fillim ishte zgjedhur gjithnjė pėr tė komentuar Pejgamberin a.s, nė dijen e
    tij, qėndrueshmėrinė e tij, qėndrimet e tij tė ndryshme nė ēėshtjen e udhėheqjes po bile
    edhe nė tė ecurit.(13)
    - Imam Aliu a.s ishte shumė i pastėr nė shpirtė, i ndershėm dhe i moralshėm nė
    ndjekjen e shembullit tė Pejgamberit a.s. Shumė hije tė fshehta qė do tė ndoshin nė tė
    ardhmen, ishin tė ndriēuara pėrpara tij. Ai thotė:“ Kur Pejgamberi a.s e shpaloi Shpallje
    e parė, e kamė dėgjuar vajtimin e shejtanit, ndaj pyeta: „Ē’ėshtė ky vajtim (rėnkim)? Ai
    (Pejgamberi a.s) u pėrgjegj :“ Ky ėshtė shejtani i cili e humbi shpresėn se do t’i
    nėnshtrohemi. Nė dėshprimin e tij vajton pėr shansin e humbur. O Ali, vėrtetė ti dėgjon
    atė qė dėgjojė unė dhe sheh atė qė shoh unė, vetėm qė ti nuk je Pejgamber. Ali ti je
    ndihmėsi im dhe ti gjithnjė do tė jeshė nė anėn e tė sė vėrtetės dhe drejtėsisė.“(14)
    - Rrugė kjo, tė cilėn e arrijti duke e ndjekur rrugėn e madhėrishme tė All-llahut
    xh.sh. Ky ishte rol qė ishte i ndarė nga roli i Muhammedit a.s por atij (Aliut) i ishte
    dėrguar sikur thirrje. Kėshtuqė ai plotėsisht e meritoi tė jetė ndihmės i Pejgamberit a.s. I
    tillė ishte Imam Aliu a.s.
    NĖN HIJEN E SHPALLJES
    -Edhepse Imam Aliu a.s jetoi gjashtė vjet nėn pėrkujdesjen e tė jatit dhe vėllezėrve tė tij,
    rolin kyē nė pėrkujdesjen e tij e pati Muhammedi a.s, dhe kjo paraqet njė detyrė tė
    veēantė dhe kthesė vendimtare nė formimin e personalitetit tė tij, gjė tė cilėn e kemi
    pėrmendur mė herėt nė libėr, pėrkatėsihtė ardhjen e tij nė shtėpinė e Pejgamberit a.s pėr
    shkak tė krizės qė e kishte goditur tė atin e Aliut.a.s Ebu Talibin. Qė nga kjo kohė Imam
    Aliu a.s jetoi gjithnjė me Pejgamberin a.s duke duruar vėshtirėsitė, qė i pėrjetoi nė
    rininė e tij tė hershme si dėshmitarė i drejtėpėrdrejtė i gjithė atyre ndodhive qė ndodhnin
    nė jetėn e tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh. Ndaj nisur kjo, edukimi dhe arsimimi i Imam
    Aliut a.s nuk ishte i rėndomtė dhe i natyrshėm, sikur qė do tė ishte po tė edukohej nga i
    ati dhe vėllezėrit e tij. Pėrvojėn dhe mėsimin e merrte duke u kėnaqur nga ajo qė si hije
    e ndiqte Pejgamberin a.s madje edhe gjatė kohės kur ai (Muhammedi a.s) izolohej nė
    shpellėn Hira, shpellė nė tė cilėn iu rrėfyen dhe hapėn fshehtėsitė e mendjes dhe shpirtit,
    dhe me tė cilat i Dėrguari i All-llahut xh.sh e nisi rrugėtimin e tij pejgamberik.
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    - Imam Aliu a.s i kujton ato ditė vendimtare tė periudhės sė jetės sė tij, duke i
    kujtuar:“Ēdo vjet Pejgamberi a.s shkonte nė izolim nė shpellėn Hira, ku e kam parė, dhe
    vetėm unė kam qenė me tė e askush tjetėr.(15)
    - Po, ai ishte vetėm Aliu a.s i cili tregoi ndryshimet e mėdha shpirtėrore tė cilėt
    ndodhėn nė shpirtin e Muhammedit a.s. Falė shpirtėgjėrėsisė dhe vetive tė forta morale
    e shpirtėrore, qė shpirti i tij i arriti duke e ndjekur Shpalljen qė i zbriste Pejgamberit a.s,
    Imam Aliu a.s thellė i ndjeu ndryshimet qė do pasonin, e qė ishin nė botėn e
    padukshme, nė tė cilėn shejtani i mallkuar pasiqė pėsoi humbje dhe shpresė se do tė
    adhurohet, ishte pėrfundimisht i humbur. Ai-Imam Aliu a.s i vėrejti parashenjat e
    pejgamberllėkut tė cilat nė njė mėnyrė tjetėr e mė tė vogėl se sa Mėsuesit tė tij-
    Muhammedit a.s iu dėftuan, para se drita hyjnore tė shndėrrit nėpėrmjet ajeteve tė Para
    tė Shpalljes, udhėrrėfyesin e tij Pejgamberin a.s qė ia shpallėn misionin e tij pėr mbarė
    njerėzit, pra ajetet e para:“Lexo, me emrin e Zotit tėnd, i Cili krijoi(ēdo gjė). Krijoi
    njeriun prej njė gjaku tė ngjizur (nė mitrėn e nėnės). Lexo! Se Zoti yt ėshtė mė bujari!
    Ai qė e mėsoi (njeriun) tė shkruaj me pendė. I mėsoi njeriut atė qė nuk e dinte.“ (El-
    Alek, 1-5).

    BESIMTARĖ E PARĖ

    - Duke e marė Shpalljen e parė tė shpenjtė, dhe zbritjen e shpalljes, i Dėrguari
    Muhammedi a.s e informoi Imam Aliun a.s pėr Shpalljen menjėherė pasi u kthye nė
    shtėpi.(16). Imam Aliu a.s kėtė e pranoi me besueshmėrinė dhe vėrtetėsinė mė tė
    madhe, njėsoj siē veproi edhe gruaja fisnike e Muhammedit a.s hazreti Hadixheja,
    duke e mbėshtetur fort burrin e saj. Nga kėto dhe kėtu filloi qeliza e bashkėsiė sė
    besimtarėve nė sipėrfaqen e tokės. Ėshtė veēanėrisht e rėndėsishme tė theksohet se
    Pejgamberi a.s kurrė nuk e thiri nė Islam Imam Aliun a.s ashtu siē veproi mė vonė me
    njerėzit e tjerė, ngase ai-Aliu a.s veēmė ishte musliman me lejen e All-llahut, nga ana e
    familjes sė tij. Asnjėherė nuk e kaploi injoranca e xhajilijjetit, dhe kurrė nuk u shoqėrua
    me injorantėt, e as qė ndonjėherė ishte kyēur nė ndonjė vepėr tė shėmtuar. Kėshtuqė,
    kur i Dėrguari i All-llahut xh.sh e informoi Imam Aliun a.s pėr Vahjin qė iu shpall dhe
    thirrjen islame, ai palėkunshėm menjėherė besoi nė vėrtetėsinė e Shpalljes dhe u vu nė
    disponim tė urdhėresave tė Muhammedit a.s.
    - Kjo ishte leja qė e dha All-llahu xh.sh. „Keramull-llahu Vexh-huhu“ (All-llahu
    xh.sh e bekoftė fytyrėn e tij) dhe kėshtu Aliut a.s iu bė njė nder i madh. Kjo ishte njė
    suprizė ne ndriēimin e tė sė Vėrtetės, ngase Imam Aliu a.s ishte akoma fėmijė dhjetėvjeēar.
    - Imam Aliu a.s, astu siē thamė, ishte i parapėrgaditur qė ta ndjek Pejgamberin a.s
    dhe gjithnjė nė kėtė fytyrė e ndėrtoi karakterin dhe personalitetin e tij si dhe i thelloi


    bazat e vetive dhe moralit tė lartė. Asnjė e re nuk ėshtė shtuar nė kallėzimet qė Imam
    Aliu nuk i morri me befasi duke dėgjuar pėr Shpalljen e bekuar. Ngase, ai siē dijmė,
    jetoi nėn mbrojtjen dhe pėrkujdesjen e Muhammedit a.s, i cili i lutej dhe e madhėronte
    vetėm All-llahun xh.sh, dhe ndryshoi botėkuptimin e gabuar tė tė kuptuarit tė gjėrave
    dhe udhėheqjes, si dhe sjelljen iracionale tė periudhės paraislamike, periudhė para
    shpalljes ė Sures sė parė tė Kur’anit tė Madhnueshėm.
    - Imam aliu a.s dinte gjithēka pėr tė Dėrguarin e All-llahut xh.sh, pėr fenė dhe
    zbatimin e saj, shumė bukur , ashtu siē i dinte dhe njihte vetitė e tij tė jashtėzakonshme
    mendore e shpirtėrore. Lutej bashkė me tė, e ndiqte dhe punonte siē punonte ai
    (Pejgamberi a.s vėr. e pėrkth.), madje edhe nė ditėt e tij tė rinisė sė hershme. Kurdoherė
    kur Muhammedi a.s fliste pėr Shpalljen e Shenjtė, ai-Aliu a.s ēdoherė atė e pranonte me
    gjithė zemėr, si deh me tėrė trupin, pa asnjė lloj hezitimi dhe ngurrimi.
    - All-llahu xh.sh kur ia besoi Shpalljen e Tij tė Shenjtė, Muhammedi a.s e
    urdhėroi qė thirjen islame ta fillojė nga tė afėrmit e tij pėrkitazi me kėtė Ibn Hisham, nė
    veprėn e tij „Es-siretu“ thotė:“Atėherė i Dėrguari i All-llahut xh.sh filloi ftesėn e tij pėr
    nė rrugėn e Zotit dhe Pejgamberllėkun e tij, fshehurazi duke i thirrė dhe kumtuar
    familjarėve tė tij, qė mė tepėr u besonte.(17)
    - Kėshtu ai e nisi thirrjen duke filluar me Imam Aliun a.s dhe Hadixhenė, duke ua
    rrėfyer Shpalljen, ndėrsa mė vonė edhe Zejdin birin e Harithit. Askush pėrveē kėtyre
    dhe disa familjarėve tjerė tė tij nuk dinte asgjė pėr kėtė.
    - Imam Husejni biri i Aliut a.s nė fjalimin e tij mbajtur nė lidhje me Islamin e
    babait tė tij-Ali ibn Ebu Talibit a.s ka thėnė:“…edhe ai besonte nė All-llahun e
    Lartėmadhėruar dhe nė Pejgamberin e Tij. Ai tri vjet ua tejkalonte tė tjerėve nė imanin
    ndaj All-llahut xh.sh, Pejgamberit tė Tij, si dhe nė faljen e namazit.“(18)
    - Pėr pranimin e tij tė hershėm tė Islamit, vetė Imam Aliu a.s pėr vetveten
    thotė:“… unė isha i treti prej ne tė treve qė e pranuam Islamin (Pejgamberi-Muhammedi
    a.s, Hadixheja dhe unė), kur askush tjetėr nė botė nuk e kishte pranuar Islamin. Unė
    madje e kam dritėn e Shpalljes dhe Porosisė dhe kam shijuar aromėn e
    Pejgamberrllėkut.“
    - Pejgamberi a.s duke e patur rrethin e familjarėve qė e pranuan Shpalljen, atėherė
    filloi ta zhgjerojė hallkėn e thirrjes nė Islam, drejtuar personave tjerė potencial, tė cilėve
    u besonte dhe tė cilėt ishin tė pėrshtatshėm pėr thirrjen e tij. Kėshtuqė njė pjesė e
    popullit e pranoi Islamin. Shumica prej tyre ishin djelmosha tė rinj mekkas, qė u
    ndalohej besimi dhe u ekspozoheshin torturimeve. Ata mblidheshin pėr ta mėsuar
    Kur’anin e Madhnueshėm dhe tė merrnin lajme mbi shpalljet e All-llahut xh.sh qė ia
    zbritte fesė sė Lartėsuar. Kėto nė atė kohė ishin ndryshimet mė tė mėdha avangarderevolucionare.
    I PARI NGA THIRRĖSIT NĖ ISLAM
    - All-llahu xh.sh i tha Pejgamberit tė Vet a.s t’i thirrė nė fe edhe anėtarėt e tjerė tė
    fisit tė tij.“Benu Hashim“, me njė porosi mė tė gjėrė:
    „ Dhe tėrhiqu vėrejtjen farefisit tėnd mė tė afėrt. E tė jeshė i butė ndaj besimtarėve
    qė tė preanuan ty. E nėse ato (jobesimtarėt) tė tė kundėrshtojnė, ti thuaj:“ Unė jamė i
    pastėr nga ajo qė punoni ju.“ (El-Shuara, 214-216)
    - Kur Pejgamberi a.s e morri urdhėrin nga All-llahu i Lartėsuar t’ua tėrheq
    vėrejtjen farefisit tė afėrt, e caktoi Aliun a.s qė ta ftojė fisin nė gosti. Erdhėn dyzet prej
    tyre nė shtėpinė e Pejgamberit a.s. pas ngrėnies I Dėrguari-Muhammedi a.s iu drejtua


    me fjalėt:“O Bijtė e Abdul-Mutalibit! All-llahu xh.sh mė dėrgoi mua qė tė gjitha
    krijesave, e posaēėrisht juve- mė tha Ai (All-llahu) t’ua tėrheq vėrejtjen, fisit tuaj dhe
    farefisit mė tė afėrt.
    - Kėshtuqė unė ju thėrras t’i thoni dy fjali, fjali tė lehta nė gjuhė, ndėrsa me peshė
    nė peshore; me tė cilat fjali do t’i pushtoni popujt arabė dhe tė tjerė qė juve do t’ju
    ndjekin dhe me tė cilat fjali ju do tė hyni nė Xhennet dhe do tė shpėtoni nga
    Xhehennemi:“ Dėshminė se nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut, dhe se unė jamė I
    Dėrguari i All-llahut. Secili qė kėtė e pranon dhe mė pėrkrah mua nė kryerjen e
    misionit, do tė jetė vėllai, zėvendėsi, ndihmėsi, kryembrojtėsi dhe trashėgimtari im.“
    (19).
    Pėrderisa Ebu Lehebi e kritikoi dhe ia tėrhoqi vėrejtjen Pejgamberit a.s kundėr shpalljes
    sė pejgamberrllėkut tė tij, nga ana tjetėr Ebu Talibi ia dha pėrkrahjen e tij duke i thėnė
    Pejgamberit a.s:“ Ec pėrpara me thirrjen (mesazhin) tėnd! Pėr Zotin, unė asnjėherė nuk
    do tė heq dorė pėr tė tė mbrojtur dhe do tė jem mburoja jote.(20)
    Nė kėtė kohė, mė i riu nga tė gjithė tė pranishmit, Ali ibn Ebu Talibi u ēua dhe tha:“ O I
    Dėrguari i All-llahut! Unė do tė tė ndihmoj nė rolin tėnd.“
    Pejgamberi a.s e urdhėroi qė tė ulet. Aliu duke parė se askush nuk pėrgjigjet, u ēua
    sėrish dhe pėrsėri ia ofroi ndihmėn e tij, pėr ta pėrkrahur e mbrojtur, por Pejgamberi a.s
    pėrsėri e urdhėroi tė ulet.
    Pejgamberi a.s prapė i pėrsėriti fjalėt e tij. Dhe sėrish askush nuk u pėrgjigj pėrveē
    Imam Aliut a.s zėri i vetėm i cili dėgjohej si pėrgjigje pohuese ndaj thirrjes sė tė
    Dėrguarit a.s, duke ia ofruar pėrkrahjen e plotė kėsaj tė mire ( Fesė Islame, vėrej. e
    pėrkth.) Ky ishte vendimi i fortė i tij, dhe besimi i cilie ndėrpreu heshtjen qė
    mbretėronte. Kur edhe pėr herėn e tretė nuk kishtė asnjė pėrgjigje nga askush, pėrveē
    Imam Aliut a.s, nga i cili u kthye Pejgamberi a.s duke i thėnė:“ Ulu, ti je vėllai im,
    pėrfaqėsuesi, ndihmėsi, ndjekėsi dhe trashėgimtari im. (21)
    Vizitorėt u ēuan tė shkojnė dhe nė mėnyrė ironike iu drejtuan Ebu Talibit:“ Urime pėr
    pranimin e fesė sė nipit tėnd, i cili e pėrcaktoi djalin tėnd nė komandantin tėnd.“

    KUNDĖRSHTIMI I JOBESIMTARĖVE

    Pas refuzimit tė thirrjes nga anėtarėt e fisit tė vet, Pejgamberi a.s i Lartėsuar a.s ishte nė
    gjendje kritike dhe tepėr kundėrshtuese. I pari kundėrshtim ishte me Ebu Lehebin dhe
    gruan e tij, tė cilėt filluan ta sulmojnė Pejgamberin a.s dhe t’i shkaktojnė vėshtirėsi nė
    rrugėn e tij, duke i bėrė shantazhe qė t’i ndryshojė mendimet dhe tė heq dorė nga
    misioni i tij fisnik.
    Thirrja e All-llahut shpejtoi nė sqarimin e rrugės pėr shoqėrinė nė kohėn e injorancės.
    Thirrja pėr ta pranuar Islamin, nga mėnyra e tė thirrurit fshehurazi kaloi haptazi.
    Pejgamberi i All-llahut xh.sh doli para Qabesė dhe haptazi zėshėm ia shpalli popullit tė
    vet, atė qė All-llahu xh.sh ia shpalli si Pejgamber.
    Suksesi i pėrhapjes dhe pranimit tė Islamit, sa vinte e shtohej nga numri i tė rinjve, qė
    shumica ishin nga shoqėria mekase. Sa vinte e shtohej numri i
    besimtarėve, aq mė tepėr ashpėrsohej qėndrimi i jobesimtarėve, tė cilėt madje futėn nė
    pėrdorim taktikėn e terrorit. Secili fis si dhe familje e filluan fushatėn e pėrndjekjes sė
    besimtarėve, edhepse ishin anėtarė tė tyre. I torturonin dhe me ēdo kusht tentonin ta
    shtypnin besimin e tyre, mirėpo, ata-besimtarėt ishin tė vendosur dhe kishin besim tė


    patundshėm, si dhe udhėzimin e sė Vėrtetės pėrcjellur nga fjalėt xhevahir tė tė Dėrguarit
    tė All-llahut xh.sh-Muhammedit a.s, fjalė kėto tė cilat thellė ishin ngulitur nė zemrat e
    tyre, dhe ishin tė etshėm pėr tė bėrė vepra tė mira. Pejgamberi a.s me qėllim qė t’i lirojė
    nga torturimet brutale fizike besimtarėt, tė cilėt, sa vinin e ashpėrsoheshin, i udhėzoi dhe
    i lejoi tė shpėrngulen nė Abisini (Etiopinė e sotshme, vėrej. e pėrkth.) nėn udhėheqjen e
    Xhafer ibn Ebu Talibit, vėllait dhjetė vjetė mė tė vjetėr tė Imam Aliut a.s. Xhaferi me
    urtėsinė e tij i ndaloi planet e Kurejshėve, tė cilėt tentonin tė ndikojnė te mbreti i
    Abisinisė, me qėllim qė ky i fundit tė ndėrrojė mendjen dhe qėndrimin e tij ndaj
    emigrantėve muslimanė dhe t’i dėbojė nga vendi i tij.

    KUNDĖRSHTIMI I EBU TALIBIT NDAJ ARMIQĖVE TĖ ISLAMIT

    Edhepse Kurejshitėt i kundėrshtonin pasuesit e Islamit me anė tė dhunės dhe torturave,
    prapėseprapė nuk mundnin t’i bėjnė dėm tė Dėrguarit-Muhammedit a.s, i cili ishte
    udhėheqėsi i ndryshimeve dhe zbritjes sė Shpalljes. Ata e dinin se Ebu Talibi ėshtė
    kryetari i Benu Hashimėve dhe ai nuk jepte asnjėfarė leje pėr ēfarėrdoqoftė lloj terrori
    ndaj tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh. Ebu Talibi udhėhiqej dhe gėzonte rrespekt tė
    madh, jo vetėm mes anėtarėve tė Benu Hashimėve por tek tė gjitha fiset e Mekkės. Ai
    ishte mbrojtės i vendosur i pejgamberllėkut dhe qėndronte si mur i pakapėrcyeshėm
    kundėr armiqėve nė mbrojtje tė Muhammedit a.s, nga e keqja edhe tėrbimi i tyre.
    Kurejshitėt shumė mirė e dinin kėtė gjė, ndaj edhe pranuan metodėn e bisedimit,
    pazarllėqeve dhe provokimeve.
    Kurejshitėt e pėrdornin ndikimin e tyre te Ebu Talibi, me qėllim qė ai tė heq dorė nga
    pėrmbajtja qė kishte pėr Pejgamberin a.s. Ata-Kurejshitėt i ofronin pasuri dhe pushtet tė
    Dėrguarit –Muhammedit a.s vetėm e vetėm ta ndėrpresė thirrjen e tij hyjnore, ndaj pėr
    gjithė kėto oferta ta bisedonin me Ebu Talibin dhe ia tėrhiqnin vėrejtjen nė konfrontim
    tė ashpėr fizik mes tij dhe Kurejshėve, nėse ai mė tej vazhdon ta mbrojė tė Dėrguarin-
    Muhammedin a.s. Mirėpo, pėrkundėr gjithė kėtyre presioneve dhe shantazheve e
    kėrcėnimeve, Ebua Talibi qėndroi stoikisht i palėkundur nė mbrojtjen e tė Dėrguarit-
    Muhammedit a.s dhe e mbrojti pėrkundėr rreziqeve nga mė tė mėdhajat qė u ekspozohej
    e qė mund t’i kushtoni shtrenjtė madje edhe me viktima tė shumta
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    EBU TALIBI ME TĖ DĖRGUARIN E ALL-LLAHUT NĖ RRETHIM

    Kur Kurejshitėt dėshtuan pėkatėsisht nuk ia arijtėn qėllimet qė Pejgamberin a.s t’a
    ndalojnė nga misoini i tij-thirrja Islame, udhėheqėsit kurejshitmbajtėn mbledhje
    urgjente nė « Daru-n-Nevada » (« Shtėpia e mbledhjeve ») nė shtėpinė e Kasij ibn
    Kilabit, ku filluan tė diskutojnė pėr ngjarjet dhe ēėshtjet kyēe qė ngjanin nė shoqėrinė e


    tyre. Aty ata ranė nė ujdi qė t’i bojkotojnė Benu Hashimėt dhe ēdo kėnd qė do tė kishte
    punė me to. Ranė nė ujdi dhe sollėn vendime qė t’i izplojnė ekonomikisht dhe t’i leēitin
    nė shoqėri, qė do tė thoshte se askush me to (muslimanėt, vėrej. e pėrkth.) nuk ka tė
    drejtė as tė bisedojė, tregtoj qoftė nė blerje apo shitje, madje as qė do tė kishte tė drejtė
    marrjeje e dhėnie martesore me anėtarėt e Hashimitėve.
    Kėtė marrėveshje e vėrtetuan dyzet Kurejshitė eminent. Pėr ta mbrojtur vetveten nga
    Kurjeshitėt, anėtarėt e Beni Hashimėve, nėn urdhėrin e udhėheqėsit tė tyre Ebu Talibit,
    u vendosėn nė kodrinėn « Shoub Ebu Talib ».
    Njė kohė bukur tė gjatė ata nuk guxonin tė futen nė Mekė, pėrveēse nė dy raste : gjatė
    kohės sė vizitės sė Qabesė dhe Umres. Kjo mėnyrė e jetesės, filloi edhe mė tepėr t’i
    acarojė marrėdhėniet mes Benu Hashimėve dhe Kurejshitėve. Ebu Talibi e pėrforconte
    rrethinėn e Shoubit me qėllim qė mos tė befasohej nga sulmet e papritura tė Kurejshėve.
    Kėshtu, Kurejshitėt nė kėtė gjendje qėndruan bashkė me Pejgamberin a.s, Imam Aliun
    a.s plot tri vjetė, ndėrsa sipas disave katėr vjet, vjet kėto tė jetės sė rėndė ku hoqėn tė
    zinjtėe ullirit, tė rrethuar me varfėri, mjerim, duke pėrjetuar mynxyrė tė hatashme dhe
    pikėllim nė zemėr.
    - Me qėllim qė gjendja tė pėrkeqėsohet edhe mė tej, Kurejshitėt e shtrėnguan
    rrethimin skajmėrisht duke e ndėrprerė furnizimin apo dyfishuar ēmimet, kėshtuqė edhe
    disa ishin miq tė Benu Hashimėve, prapseprapė nuk, mundnin asgjė tė shitnin. Ndaj,
    gjithė kjo leēitje-izolim, Benu Hashimėt hiqnin vuanin nga skamja (varfėria), historia
    ka shėnuar se fėmijėt qanin me tė madhe prej urisė sa qė dėgjohej tepėr larg vaji i tyre.
    - Pas kalimit tė atyre tri viteve tė rėnda e tė dhimbshme, Pejgamberi a.s i tha
    xhaxhait tė tij Ebu Talibit, se marrėveshja e Kurejshitėve me tė gjitha padrejtėsitė e saja,
    qė ishte vėnė nė formė tė shkruar nė murin e Qabesė, ėshtė shkyer (ngrėnė nga krymbi,
    vėrej e pėrkth.) pėrveē fjalėve « …nė emrin Tėnd, O Zot » (23).
    - Ebu Talibi vrapoi drejt Kurejshitėve duke ju thėnė : » Nipi im mė ka thėnė, se
    letrėn e juaj tė marrėveshjes e ka ngrėnė krimbi, pėrveē pjesės ku pėrmendet emri i Allllahut.
    Kėshtuqė ai (Muhammedi) ėshtė nė tė drejtė, ndėrsa ju keni gabuar dhe keni bėrė
    tė keqe tė madhe me vendimin e jauj, mirėpo, nėse ai nuk e ka thėnė tė vėrtetėn, atėherė
    vet unė me duart e mia do t’ua dorėzoj juve. »
    - « Ti plotėsisht je i qartė «- thanė Kurejshitėt dhe e morrėn letrėn. Kur filluan ta
    shikojnė panė se letrėn e kishte grisur krimbi tamam siē u kishte thėnė Ebu Talibi. Filloi
    nje diskutim vendimtar, pjesa tjetėr e letrės u copėtau nė grim ca, dhe bojkotit e
    rrethimit i dhanė fund. Humbja e bojkotit ishte fitore e jashtėzakonshme pėr shumė e
    shumė simpatizues dhe ndihmės tė Shpalljes qė gjendeshin nė Mekė.
    - Tė tilla ishin sakrificat e Familjes sė Imam Aliut a.s pėr rrugėn e All-llahut
    xh.sh.
    - Gjersa Imam Aliu i pari iu pėrgjigj ftesės sė tė Vėrtetės dhe qėndroi stoikisht si
    luftari mė i shquar i frontit islamik gjatė gjithė jetės, i ati i tij Ebu Talibi, e sakrifikoi
    madje edhe pozitėn e tij shoqėrore qė gėzonte tek Kurejshitėt, duke pėrjetuar vėshtirėsi
    tė hidhura nė mbėshtetje tė Shpalljes sė Madhe tė All-llahut. Ai, nė tė vėrtetė ishte
    mbrojtėsi i Pejgamberit a.s nė misionin e tij tė thirrjes, pėrkundėr pozitės qė kishte nė
    shoqėri si dhe rolin e tij prej kryepari tė fisit, e cila i ndizte tė gjithė tė tjerėt.
    - Xhafer ibn Ebu Talibi e filloi jetėn e tij e tė jetuarit nė Islam, me rastin e
    mbajtjes sė fjalimit madhėshtor, qė e mbajti kur ishte nė krye tė emigrantėve muslimanė
    nė Abisini. Mė pas, kulminacionin e tij e arrijti, me sakrificėn e tij tė pashoqe nė
    Betejėn e ***’es, kur sakrificėn e tij e kurėrizoi me hubjen e dy duarve, ndaj ishte i


    njohur me emrin « Xhaferi Fluturues », d.m.th ai i cili nė Xhennet fluturon me melaqet,
    ashtu siē e emėrtoi vetė i Dėrguari i All-llahut, Muhammedi a s.
    - Pejgamberi, Muhammmedi a.s shumė e donte, dhe kur Xhaferi u kthye prej
    Abisinie nė Medinė, e cila pėrputhet me ēlirimin e Mekės, Muhammedi a.s e shtrėngoi
    fort dhe e puthi nė ballė duke i thėnė : »Unė nuk di pėr ēfarė tė jem mė tepėr i gėzuar :
    pėr kthimin e Xhaferit apo ēlirimin e Hajberit. »(25)
    KTHIMI NĖ TERITORIN E ISLAMIT (MEKĖ)
    - Vdekja e Ebu Talibit sihte humbje e madhe pėr Islamin. Konflikti i ashpėr mes
    Thirrjes sė Bekuar tė All-llagut dhe injorancės dhe jobesimtarėve vazhdoi edhe gjatė
    kėsaj periudhe, pėrkatėsisht ngjarjes sė dhimbshme-vdekjes sė Ebu Talibit, gje qė e
    pikėlloi Pejgambein a.s. I dėrguari i All-llahut, Muhammedi a.s fort mirė e dinte se
    Kurejshitėt donin ta pėrshpejtonin dhe forconin fushatėn e tyre kundėr tij dhe
    pejgamberrllėkut tė tij. Kurejshitėt tė cilėt i frikėsoheshin Ebu Talibit i cili gėzonte
    reputacion tė thellė, tani pas vdekjes sė tij, nuk kishin pengesė pėr tė vepruar, ngase e
    kishin tė qartė se Muhammedi a.s kishte humbur mbėshtetėsin qė e kishte nė
    personalitetin e Ebu Talibit. Tė njėjtin vit I Dėrguari i All-llahut xh.sh, Muhammedi a.s
    pėsoi edhe njė godiyje tjetėr tė fortė, vdekjen e gruas sė tij besnike hazreti Hatixhenė,
    ndaj kėtė vit e quajti « Viti i Dėshprimit » (« Senetul-Huzni » vėrej e pėrkth.)
    - Vdekja e Ebu Talibit ndikoi nė ngecjen e Thirrjes sė Lartėsuar, lidhur me kėtė
    Pejgamberi a.s ėshtė shprehur « Kurejshitėt qėndroni larg nga unė, gjer sa vdiq Ebu
    Talibi. »(26)
    - Kurejshitėt kohė pas kohe vėrsuleshin ndaj tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh dhe
    ithtarėve tė tij tė parė. Nisur nga kjo Pejgamberi a.s kėrkonte njė vend tjetėr kudoqoftė
    jashtė Mekės, ku do tė mundej tė rriste Drurin e Udhėzimit. Ai nisi hulumtimin duke
    vėnė kontakte me fiset, duke lajmėruar popullin qė jetonte rreth Mekės pėr detyrėn e tij.
    Ai e vizitonte Taifin dhe bisedoi me kryetarin e fiseve, por ata refuzuan, askush nuk iu
    pėrgjigj thirrjes sė tij. Mirėpo ai, prapėseprapėnuk u dėshpruar, pėrkundrazi vazhdoi t’u
    pėrcillte mesazhin e tij popujve jashtė Mekės.
    - Gjatė haxhit (vizitės sė Qabesė, qė arabėt i bėnin nė kohėn e injorancės vėrej e
    pėrkth) u takua me disa nga popujt (fiset) e Medinės. Ai u foli atyre pėr thirrjen-mesazin
    e tij, ndėrsa ata menjėherė pa ngurruar pranuan Thirrjen e All-llahut. Ata u kthyen nė
    Medinė duke marrėme vete nė shtėpitė e tyre Urdhėresat e All-llahut dhe ua shpėrndanė
    popullit tė vet. Dymbėdhjetė njerėz nga Medina erdhėn pėr t’i dhėnė besėn
    Muhammedit a.s nė besimin e tij, duke e marrė kėshtu mesazhin e tė Dėrguarit tė Allllahut
    xh.sh. Ai bashkė me to e ēoi Musejb ibn Umejrin qė t’ua mėsoj ligjet e fesė sė
    All-llahut xh.sh, qė t’i udhėzoj nė thirrjen e Tij dhe t’ua mėsoj Kur’anin. Mus’abi
    qėndroi me to njė vit, ndaj njė numėr tejet i madh i medinasve e pranoi Thirrjen e
    Bekuar dhe pranoi Islamin.
    - Gjatė kohės sė Haxhit tjetėr njė grup mė i madh prej tyre erdhėn nė Mekė, tė
    prirė nga Mus’ab ibn Umejri, qė t’i bashkangjiten Pejgamberit a.s dhe njėherit i
    premtuan ndihmė nėse ai shpėrngulet nė qytetin e tyre.
    - Ndėrkohė erdhi edhe Urdhėri nga ana e All-llahut xh.sh si sprovė pėr besimtarėt
    qė tė shpėrngulen prej Mekės, pas sė cilės ata u nisėn nė drejtim tė venbanimit tė ri, tė
    jetojnė pa pasurinė e tyre, pronėn dhe familjet e tyre, tė gatshėm tė sakrifikohen pėr
    rrugėn e All-llahut. Gjersa Islami po hynte nė fazėn e re tė pėrparimit, udhėheqėsit


    Kurejshit u mblodhėn nė « Dar-El- Nadva » qė tė bėjnė njė marrėveshje pėr
    Pejgamberin a.s, she unanimisht tė gjithė ranė nė ujdi dhe sollėn vendim qė ta vrasin.
    Ranė nė ujdi qė ēdo fis tė ēojė nga njė anėtarė tė vetin, qė likuidimin ta bėjnė natėn,
    ndėrsa synimi i njė mėnyre tė tillė tė organizimit tė vrasjes, kishte pėr qėllim qė tė mos
    akuzohej asnjė fis i vetėm pėr aktin e kryer. Melaqja e Medhe, Xhibrili a.s e lajmėroi
    Muhammedin a.s pėr komplotin e Kurejshitėve, me kėtė rast u shpall ajeti i mėposhtėm
    i kur’anor : »Pėrkujto (o i Dėrguar) kur ata qė nuk besuan thurrnin kundėr teje ; tė
    ngujojnė, tė mbysin ose tė dėbojnė. Ata bėnin plane, e All-llahu asgjėsonte, se All-llahu
    ėshtė mė i miri pėr qė asgjėson (dredhitė). » (El-Enfalė, 30)

    KURTHI PĖR PEJGAMBERIN S.A.V.S

    - Xhibrili a.s i tha tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh se All-llahu ėshtė i kėnaqur me
    idenė e tij tė shpėrnuljes pėr nė Medinė. Kur u lėshua errėsira, komplotistėt shpejtuan ta
    rrethojnė shtėpinė e Pejagmberit a.s dhe ta ndalojnė ikjen e tij. Atėherė i Dėrguari i Allllahut,
    Muhammedi a.s e lajmėroi Imam Aliun a.s pėr gjithēka qė kishte ngjarė. Ai e
    pyeti Imam Aliun a.s a do tė pranonte tė shtrihej nė shtratin e Pejgamberit a.s dhe tė
    mbėshtillet me mbulojėn e tij ? Imam Aliu a.s u pėrgjigj se po do tė dėshironte, nėse me
    njė akt tė tillė do tė jetė i sigurtė Muhammedi a.s, gjė qė Muhammedi a.s u pėrgjigj
    pozitivisht. Imam Aliu a.s pa asnjėfarrė komenti pranoi qė tė veproj siē e urdhėroi
    Muhammedi a.s, tė shėrbej si kurthė pėr jobesimtarėt. Atėherė Muhammedi a.s e lėshoi
    shtėpinė e vet dhe kaloi fare pranė rrethimit duke lexuar zėshėm ajetin kur’anor : »Ne u
    kemi vėnė edhe para tyre pendė e edhe mbrapa tyre pendė dhe ua kemi mbuluar sytė,
    prandaj ata nuk shohin. »(Jasin, 9)
    - Dhe vėrtet askush prej jobesimtarėve nuk e pa.
    - Nė tė gdhirė tė ditės, nė agim komlptistėt u futėn nė shtėpinė e Pejgamberit a.s
    pėr tė kryer aktin kriminel qė e kishin ndėrmend. Kur u futėn brenda nė dhomėn e
    Pejgamberit a.s, Imam Aliu a.s kėrceu nga shtrati duke ju bėrtitur : »Ē’ėshtė ?, Ēfarė
    kėrkoni ? »
    - « Ku ėshtė Muhammedi «-pyetėn ata.
    « A mė keni caktuar ju mua pėr ta ruajtur ? Jo, nuk mė keni caktuar ! Ju e keni pėrzėnė
    nga qyteti juaj. Tani ai juve u ka lėshuar (ka ikur, vėrej e pėrkth ) » (27)
    - Koploti i tyre dėshtoi dhe ata e lėshuan shtėpinė pa korrur sukses. Meqė, e tėrė
    kjo ngjau, ata filluan tė hulumtojnė pėrkatėsishtė tė kėrkojnė Pejgamberin a.s nėpėr
    fusha e male. Pėr kėtė qėllim ata e morrėn me vete Abu Karzan, i cili ishte ekspert pėr
    gjurrmėt (ndjekjen e gjurrmėve tė shkretėtisė, vėrej e pėrkth) qė t’i zbuloj hapat e
    Pejgamberit a.s. Ai kėtė e bėri deri sa mbėrritėn nė kodrėn Theur, dhe u tha se ai ėshtė
    aty brenda, nė tė kundėrtėn, nėse jo, d.m.th ose ka flturuar nė qiell ose ėshtė zhytur nė
    tokė.(28)
    - All-llahu i Lartėmadhėruar e dėrgoi njė marrimangė, e cila sa po Muhammedi
    a.s dhe as-habi tij Hazreti Ebu Bekri hyrėn nė shpellė, lėshoi rrjetin e vetnė hyrje tė
    shpellės. Komplotistėve nuk u shkonte ndėrmend qė dikush mund tė futej nė shpellė e tė
    mos kėputeshin fijet e holla tė rrjetit apo vetė marrimanga, ndaj edhe ndaluan
    pėrndjekjen. Atėherė nėn mbrojtjen e tėrrit tė natės Imam Aliu a.s me Hind ibn Ebu


    Halou shpejtuan pėr kah shpella pėr ta parė tė Dėrguarin e All-llahut xh.sh.
    Muhammedin a.s. Pejgamberi a.s bisedoi me Imam Aliun a.s se ēfarė do tė duhej qė ai
    tė bėjė gjatė kohės sė qėndrimit tė tij (Muhammedit a.s vėrej e pėrkth) nė Medinė. I tha
    Imam Aliut a.s qė tė kthehet nė Mekė, t’ua kthejė amanetet qė i kishte nė ruajtje
    popullit, dhe mė pas tė niset pas tij pėr nė Medine duke e marrė me vete edhe Hazreti
    Fatimenė dhe gratė e tjera tė Ehlul-Bejtit a.s.
    PRITJA NĖ KUBĀ
    - Pas disa ditėsh rrugėtimi, karvani arrijti nė Kubā. Nė kėtė vend Pejgamberi a.s e
    ndėrrtoi xhaminė « Kubā ». Derisa po priste arrdhjen e Imam Aliut a.s, Pejgamberi a.s i
    dėrgoi njė letėr tė diktuar (ngase Muhammedi a.s nuk dinte shkrim-lexim, vėrej e
    pėrkth.) dhe e ftonte pėr t’iu bashkangjitur. Letrėn e rregulloi dhe e dėrgoi Ebu Vakid
    El- Laithi.
    - Nga ana tjetėr Imam Aliua.s veēmė i kishte kryer ato qė e kishte porositur
    Muahammedi a.s. Amanetet pėrkatėsishtė gjėrat qė populli ia kishte besuar
    Muhammedit a.s pėr t’i ruajtur ua kishte kthyer. Pastaj i bėri ulėset mbi supet e elefantit,
    ku do tė uleshin gratė : hazreti Fatimeja-bija e Muhammedit a.s, Fatimeja-bija e Asadit,
    Fatimeja-bija e Hamzės dhe Fatimesė, bija e Zubejrit. Ky karvan u quajt »Karvani i
    katėr Fatimeve »
    - Imam Aliu. Atėherė caktoi qė disa besimtarė ta lėshojnė qytetin natėn, ndėrsa ai,
    gratė dhe Ebu Vakid El-Laithi udhėtuan ditėn,(nė pikė tė drekės, vėrej e pėrkth)(31). Pėr
    disa ditė udhėtimi karvani mbėrrijti nė Kubā. Kėshtu, aty u takuan me tė Dėrguarin e
    All-llahut xh.sh. Ai e pėrqafoi Imam Aliun a.s dhe filloi tė qajė pėr shkak tė vėshtirėsive
    dhe mynxyrave qė ata kishin pėrjetuar.
    - Gjatė rrugėtimit nėpėr rėrėn e nxehtė pėrcėlluese tė shkretėtirės, shputat e Imam
    Aliut a.s ishin mbuluar me gjak, pėrkatėsisht i kishin palsur, kėshuqė Muahmmedi a.s u
    lut pėr shėndetin e tij, gjė qė i ndihmoi shumė dhe ia lehtėsoi dhembjet.
    - Tė premten e 16.rebbiul-evelit, Pejgamberi, Muhammedi a.s e lėshoi Kubānė
    dhe u nis pėr nė Medinė, e cila ėshtė larg rreth 3-4 kilometra larg nė veri. Karvani i tė
    Dėrguarit tė Al-llahut xh.sh pritej ngrohtėsishtė dhe me njė mirėseardhje tė paparė, nė
    shumicėn e vendeve dhe rajoneve ku kalonte, ashtu siē u prit edhe nė Medinė. Kur
    Muhammedi a.s kapėrceu nėpėr vendin ku luftoi, mė vonė u ndėrtua Xhamia e
    Pejgamberit a.s. Ky ishte vendi ku deveja, me tė cilėn udhėtonte Muhammedi a.s u ndal
    dhe pikėrisht aty nė atė vend u ul. Atėherė Pejgamberi a.s zbriti nga deveja dhe shkoi
    tek Ebu Ejub El-Ensariu (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) si mysafir i tij.
    - Mė vonė, vetė Muahammedi a.s caktoi qė nė atė vend tė ndėrtohet xhamia
    bashkė me objektin pėr banim ku do tė vendosej ai me gjithė Familjen, ndėrsa dhomėn e
    tij e ndėrtoi afėr dhomės sė hazreti Aliut a.s.

    DETYRAT PAS SHPĖRNULJES (HIXHRETIT)

    - Me ardhjen e tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh nė qytetin e Medinesė, Medineja
    hyri nė njė epokė tė re historike. Kėtu u vėrtetua Kur’ani dhe fitoi pėrkrahės tė denjė, ku
    si flakadan ndriē rrugėn e tė Vėrtetės, duke e shkatėrruar errėsirėn e mosbesimit tė asaj
    kohe. Pas Hixhretit pejgamberllėku u kthye nė administratė shtetėrore, duke siguruar
    pasuri, mbrojtje dhe famė. Mirėpo, kjo nuk do tė thoshte edhe fundi i rreziqeve qė vinin
    nga armiqtė dhe koplotet e errėta, qė pėr synim dhe aspiratė tyre kishin shuarjen e
    dritės sė Islamit kudoqoftė dhe nė ēfarėdo mėnyre. Kėshtuqė forcat e injorancės me
    pikėpamjet kundėr Islamit dhe shtetit tė tij. Shumė fise hyrėn nė luftė kundėr Islamit
    dhe tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh me qėllim tė rrezikimit tė ekzistencės sė Islamit dhe
    mėnyrės sė jetesės qė vendos Islami. Tani Islami ishte organizuar nė Shtet, i cili kishte
    udhėheqės dhe ushtri pėr mbrojtje, nėpėrmjet rė sė cilėve ishte siguruar arritja e synimit
    tė tij.
    - Ishte e tmerrshme mė shumė se kurrė qė idhujtarėt ta sundojnė Arabinė. Ndaj,
    periudha pas Hixhretit pėrpara muslimanėve vinte detyra tė mėdha e tė
    rėndėsishme ėrforcimin e Shtetit, mbrojtjen e tij, ndėrtimin e shoqėrisė dhe forcimin e
    saj zbrapsjen e armiqėve si dhe pėrhapjen-pėrcjelljen e thirrjes (mesazhit) Islam dhe
    rregullimin e mėnyrės islame tė tė jetuarit. Natyra lufturake e individėve dhe fiseve
    rrėnjėsisht u ndryshua, ngase ata kur pranuan mesazhin islam, u shndėrruan nė paėqsore
    dhe i lanė veset e moēme ngatėrestare, dhe nuk posedonin asgjė tjetėr me aq kėnaqėsi sa
    besimin e tyre nė All-llahun xh.sh nė sajė tė cilit besimin e tyre nė All-llahun xh.sh
    nė nė sajė tė cilit besim fituan edhe vlera tė tjera. Organizimi i fushatave ushtarake dha
    atyre mbrojtėse u shndėrrua nė interes tė pėrgjithshėm, pėr t’i arrijtur disa aspirata nga
    njėra anė, ndėrsa nga ana tjetėr lulėzimin e madh tė Islamit. Kėshtuqė rreziku qė
    ekzistonte tė shkaėrrojė Islamin dhe konfliktet ushtarake qė do tė pėsojnė mė pas, u
    shndėrruan nė rrugė tė pashembullt nė historinė e tij.
    - Sa pėr tė ilustruar mė mirė rrethanat nė kohėn e shpalljes sė Kur’anit, njofton
    vetėm e dhėna se gjatė dhjetėvjetėve tė qėndrimit tė Muhammedit a.s nė Medinė, kishte
    dymbėdhjetė luftėra qofshin kėto mbrojtėse apo ofanzive, nė tė cilat muslimanėt patėn
    shumė viktima. Duke u ballafaquar me tė gjitha mėnyrat e vėshtirėsive, ata mposhtėn
    ekzistimin e fundit tė injorancės arabe, me cka Shteti Islam pėrfshin tėrė Gadishullin
    Arab.
    - Duke ndjekur historin kritike tė viteve tė hershme tė mesazhit tė fundit tė Allllahut
    xh.sh, shohim se roli i Imam Aliut a.s ishte i pashmangshėm. Nė tė gjitha luftat ai
    dilte fitimtar, ndėrsa nė guximin dhe sakrificėn vetėmohuese ua tejkalonte gjithė tė
    tjerėve. Shkathtėsia e tij luftarake, heroizmi dhe pamoshtėmėria veēmė ishin tė njohur
    pėr arminjtė e tij, ndaj edhe i iknin ballafaqimit me tė nė fushat e betejės. Ėshtė me
    rėndėsi tė tregohen disa lufta tė bėra mes foracave islame dhe atyre armike, tė asaj
    peėriudhe kohore dhe rolin e rėndėsishėm qė Imam Aliu a.s luajti nė secilėn luftė nga
    to.
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    LUFTA E BEDRIT

    - Bedri shtrihet nė largėsi rreth 200 milje prej Mekės, dhe rreth 80 milje prej
    Medinės. Ki ėshtė vendi ku u zhvillua lufta e parė mes foracave islame dhe atyre tė
    kufrit (mosbesimit).
    - Muslimanėt ishin tė pakėt nė numėr nė raport me kundėrshtarin, kėshtuqė
    proporcioni i forcave ishte 3:1 nė dobi tė mekasve pagan, tė udhėhequr nga Ebu Xhehli.
    Nė dimrin e dytė pas Hixgretit, ushtria e tij u nis nė drejtim tė Medinės, kėshtuqė
    Muhammedi a.s u detyruara tė nxjerr grupin e vet prej 313 njerėzve qė t’u kundėrvihet
    me qėllim tė parandalimt tė gjakderdhjes, brenda pėr brenda territorit tė vetė qytetit.
    Pėrgaditja (armatimi) i muslimanėve ishte i pakėt. Tri-katėr njerėz posedonin njė deve,
    duke kalėruar nė ndrime. Shembullė i jashtėzakonshėm nė ato grupe tė vogla ishte
    Imam Aliu a.s dhe rreth tij edhe njė kalorės tjetėr, Mikdad ibn Esved-Kindi. Disa
    muslimanė ishin tė armatosur vetėm me shtiza druri tė bėra nga palmat.
    - Luftimi aso kohe ishte krejtėsisht ndryshe nga i sotmi. Para se tė fillonte lufta
    kryesore, kryhej njė dyluftim mes luftėtarėve tė tė dy palėve. Kur muslimanėt mbėrritėn
    nė fushėn pjellore tė Bedrit, vend i mrekulluar pėrplot me ujė, nė tė cilin vend
    shėrbeheshin karvanet rrugės pėr nė Mekė, qė ishte nė veri, Pejgambei a.s e caktoi
    ndalimin dhe marrjen e pozitioneve rreth ujit tė rrjedhshėm freskues. Tė nesėrmen,
    pėrkatėsisht ditėn e premte tė shtatėmbėdhjetėn e Ramazanit, armiku me anė tė zėrit qė
    dilte nga buria i afrohej muslimanėve. Tre luftėtarėt mosbesimtarė : vjehrri Sufjan Utbe,
    vėllai i tij Shejbe dhe El-Velidi, dolėn nga rradhėt e tyre dhe nė mėnyrė arrogante
    filluan t’i provokojnė muslimanėt. Fill pas kėtij provokimi, tre Ensarė nga Medina
    menjėherė dolėn rradhėt e tyre dhe pranuan t’i sfidojnė provokimet e tyre (Ebu Sufjanit,
    Shejbes dhe El-Velidit, vėrej e pėrkth). Mirėpo, mekkasit u ndien tė fyer dhe refuzuan tė
    luftojnė kundėr Ensarėve duke ju thėnė: »Ne nuk kemi ardhur tė luftojmė medinasit,
    ngase ne ata nuk i urrejmė. Ne i provokojmė banorėt e Mekės, kush do tė kishte guxim
    tė na kundėrvihet neve . »
    - Duke e parė gjithė kėtė, Imam Aliu a.s dhe Ubejdi, tė dy kushėrinj tė
    Pejgamberit. Muhammedit a.s dhe Hamza, xhaxhai i tij, iu pėrgjigjėn njė provokimi tė
    tillė.
    - Zotėri Thomas Bodhi (1545-1613), diplomat anglez dhe themeluesi i bibliotekės
    sė Bodhijt, thotė : »Kurejshtiėve plotėsisht tė pėrgatitur i pari iu turr Imam Aliu nga
    taborri muslimanvė, i cili sihte veshur me njė pancir ndriēues dhe helmetėnė kokė. Atė
    menjėherė e pasoi Ubejd ibn El-Harithi, kushėriri i Muhammedit, dhe Hamza i cili
    mbante njė pendė nė pjesėn e sipėrme tė pancirit.
    - Gjithė kėta tė tre ishin nė lidhje farefisnie tė afėrtme Pejgamberin ,
    Muhammedin dhe kėshtu u plotėsua kėrkesa pėr gjakun Hashimit. »
    - Nė rrėfimin e tij Thomas Bodhi vazhdon : » Gjithė kėta tre luftėtėtarė ishin tė
    shpejtė. Hamza e mbyti Shejben, ndėrsa Imam Aliu e mbyti El-Validin, birin e Utbes.
    - Ubejdi u plagosė rrėndė, gati pėr vdekje por para se tė binte, Imam Aliu dhe
    Hamza patėn mundėsinė qė ta shpėtojnė. Hamza u vėrsul mbi Hudbashin dhe me njė tė
    rėnė tė shpatės ia preu kokėn. Pėr njė kohė tepėr tė shkurtėr, tri luftėtarėt mė eminentė
    mekkas u dėrguan qė ta gjejnė tė vėrtetėn e Xhehennemit, gjė tq cilėn Pejgamberi
    Muhammed ua kishte premtuar mė parė. « (32).
    - Pas kėsaj, tė nxituar dhe trimėrruar nga ushtria e Ebu Xhehlit, e provokuan
    Imam Aliun a.s dhe Hamzanė. Edhe ata tre gjithashtu ranė pėrdhe tė vdekur nga shpata
    e Islamit. Mė pas edhe tre tė tjerė pėrjeėtuan tė njėjtin fat. Nė ato momente hamendjeje
    qė mbizotronte te armiqtė, Pejgamberi a.s e lėshoi ushtrinė e vet nė sulm masiv.
    Muslimanėt, me ndihmėn e tė Madhit Zot i cili ua ofroi ato ditė, dhe me pjesėmarrjen e
    melaqeve, tė cilėt iu pėrgjigjėn lutjes (duanė), e mundėn-shkatėruan armikun. Nė
    Kur’anin e Madhėnueshėm thuhet : »Pėkujtoni kur kėrkuat ndihmė prej Zotit tuaj, e ai
    ju ėshtė pėrgjigjur : » Unė do t’ju ndihmojė me njėmijė melaqe qė vijnė njė pas njė
    (grup pas grupi). « (El-Enfalė, 9).
    - Rradhėt e Kurejshitėve filluan tė shkatėrrohen ndėrsa njė numėr i madh i
    ushtarėve tė zgjedhur u vranė. Filluan turpshėm tė ikin-zbrapsen. Nė atė rrėmujė qė u
    krijua ata lanė pajisjet luftarake bashkė me kafshėt kalėruese, ēadrat (tendat) e tyre si
    dhe pajisjet e tjera. Lufta mbaroi me vdekjen e 70 jobesimtarėve, nga tė cilėt, gati
    gjysmėn prej tyre i vrau vetė Imam Aliu a.s .(33)

    LUFTA E UHUDIT

    - Trembėdhjetė muaj mė vonė, i Dėrguari i All-llahut xh.sh Muhammedi a.s ia
    dha flamurin e tij e tė shpėrnulėrve pėrsėri Imam Aliut a.s. Kėsaj here nė Uhud. Kjo
    ngjau mė 7 sheval, tė vitit tė tretė pas Hixhretit. Sėrish ushtarėt muslimanė u ndeshėn
    me Kurejshitėt nga Meka.
    - Kurejshitėt udhėhiqeshin nga Ebu Sufjani, nė formėn e njė rrethi qė i ngjante
    gjysmėhėnės, me kalorėsit nė anėn e djathtė, tė cilėt i udhėhiqte Halid ibn Velidi,
    luftarėtari me nam tė keq. I pari i mekasve Ebu Amri duke hapėruar pėrpara me 50
    shigjetarėt i gjuajti muslimanėt, tė cilėt menjėherė iu kundėr pėrgjigjėn. Kėshtu filloi
    lufta. Mė pas shigjetarėt mekkas u tėhoqėn mbrapa, ndėrsa bartėsi i flamurit tė tyre
    Talha ibn Abu Talha, me daljet e tij pėrpara vazhdonte t’i provokojė muslimanėt.
    Atėherė Imam Aliu a.s doli nga rradhėt e ushtrisė dhe ia preu kėmbėn. Ai u pėrmbys nė
    tokė, ndėrsa njė luftėtar tjetėr e morri flamurin. Kėtė tė dytin e mbyti hazreti Hamza,
    ndėrsa kur i treti sa po e morri flamurin, edhe atė prap Imam Aliu a.s e mbyti.
    - Imam Aliu a.s dhe Hamza, tė parėt e Luftės sė Bedrit, duke mos kursyer tė dy
    mbytjen e armiqėve, filluan tė bėjnė kėrdinė nė rradhėt e ushtrisė. Por, Hamza gjersa
    ishte duke luftuar me Shejbe ibn Abd-El-Uzzon dhe me njė luftėtar mekkas, u vra nga
    prapa shpine. Kėtė sulm prej qyqari e kreu Vahshiu, rob Etiopian, i cili pėr ta arrijtur
    qėllimin e tij, ishte fshehur mbas njė druri. Pėr njė akt tė tillė, atij i ishte premtuar
    lirianga Hindi, gruaja e Ebu Sufjanit, e cila merrte pjesė nė kėtė luftė dhe e shikonte me
    admirim hakmarrjen pėr vdekjen e babait dhe tė vėllait tė saj, tė vrarė nė luftė me Imam
    Aliun a.s dhe hamzėn nė Bedėr.
    - Imam Aliu siē shihet, me heroizmin e tij tė pashoq, vetėm me dy luftėtarė, e
    ndėshkoi armikun. Fuqia e ndėshkimit e ndėrpreu kordonin e armiqėve dhe ai rrėshqiti
    (i shkanė kėmbėt). Atėherė Imam Aliu a.s ia doli ta pushtojė kampin e e kundėrshtarit,
    dhe si rrjedhojė mekkasit filluan tė ikin nga fusha e betejės. Pas kėsaj, muslimanėt u
    kthyen ta pėrfundojnė luftėn nė favor tė vetin, mirėpo, njė grup prej luftėtarėve
    muslimanė, tė cilėt Muhammedi a.s i kishte urdhėruar qė ta mbrojnė prapavijėn e
    ushtrisė nga mali Uhud, duke e parė humbjen e jobesimtarėve tė etshėm qė edhe ata tė
    marrin plaēkė lufte, e lėshuan pozicionin e tyre. Kjo gjendje i dha rast tė mirė Halid ibn
    Velidit i cili e shftritėzoi pėr t’i sulmuar mu nga ajo pozitė qė e lėshuan, prapa malit.
    - Kėsaj here situata filloi tė kthehet kundėr muslimanėve nė favor tė
    jobesimtarėve. Muslimanėt atėherė humbėn shumė nga luftėtaėrt mė tė mirė. Madje
    edhe vetė Muhammedi a.s u plagos nė fytyrė. Filluan tė pėrhapen zėrat se i Dėrguari i
    All-llahut xh.sh ėshtė vrarė. Muslimanėt u tmerruan nga kjo. Ata, nė konfuzion dhe pa
    roje, duke qenė tė frikėsuar pėr jetėn e prijėsit tė tyre, u gjendėn tė rrethuar nga
    mekkasit. Disiplina muk mundej tė vihej. Disa flisnin se Muhammedi si Pejgamber nuk
    mund tė vritet ngase ai ėshtė i vėrtetė. Tė tjerėt propozonin t’i kėrkojnė falje Ebu
    Sufjanit dhe tė vihen nėn mbrojtjen e tij. Rreth kėsaj ndodhie, muslimanėe u zbritėn
    ajetet e mėposhtme tė Kur’anit tė Madhnueshėm :
    « Muhammedi nuk ėshtė tjetėr vetėm se i Dėrguar. Edhe pėrpara tij pati tė
    dėrguar (qė vdiqėn ose u vranė). E nėse ai vdes ose mbytet, a do tė ktheheshit ju prapa
    (nga feja ose nga lufta) ? E kushdo qė kthehet prapa, ai nuk i bėn dėm All-llahut aspak,
    kurse All-llahu do t’i shpėrblej mirėnjohėsit »(Ali-Imran, 144).
    « O besimtarė, nėse u nėnshtroheni jobesimtarėve, ata ju kthejnė prapa aty ku ishit
    (nė kufr) dhe atėherė do tė jeni tė humbur » (Ali-Imran, 149).
    « Dhe kur largoheshit e nuk pėrfillshit as njėri-tjetrin, ndėrsa i Dėrguari ju thėrriste
    mbrapa. Atėherė u goditi me dėshprim pėr dėshprim (qė i shkaktuat Pejgamberit), ashtu
    qė tė mos pikėlloheni pėr atė qė u shpėtoi (prej luftės) e as pėr atė qė u goditi. All-llahu
    ėshtė i njohur hollėsisht me atė qė veproni. (Ali-Imran, 153).
    - Kėto ajete flasin pėr sjelljet dhe veprimet e muslimanėve nė luftėn e Uhudit.
    Hulumtimet mė tė detajuara qartė treguan se kush ėshtė nė Islam nė lidhje me
    marrėdhėniet, informacionet, shoqėrinė nė luftė pėr Islamin dhe muslimanėt, ndaj u
    dasht tė tregohet valideti i domosdoshmėrisė sė tė shoqėruarit me Pejgamberin
    a.s.Shumė tė tjerė me lutjet e tyre vetjake tentuan tė bėhen udhėheqės t’muslimanėve
    ndaj edhe i mashtruan ata nė ēėshtjet fetare.
    - Edhe pėrkundėr mendimit se Pejgamberi i tyre i dashur alejhisselam ishte
    vdekur, shumė besimtarė me besimin e tyre tė sinqertė e tė paluhatshėm, vendosėn tė
    luftojnė dhe nėpėrmjet kėsaj (luftimit) ta shuajnė etjen pėr mednimet qė i kishin ndjerė
    nė lėkurėn e tyre. Kur i Dėrguari (a.s) i All-llahut xh.sh, Ebu Dan’ahi dhe Sahl Bin
    Hunejfi e mbėshtjellėn (rrethuan) Muhammedin a.s pėr ta mbrojtur nga sulmet e e
    luftėtarėve tė Ebu Sufjanit.(34). Imam Aliu a.s me kėmbėngulje luftonte pėr
    Pejgamberin a.s dhe Islamin. Heroizmi i tij ishte aq madhėshtor sa qė melaqja kryesore
    Xhibrili a.s, zėrin e tė cilit e dėgjoi edhe vetė Aliu a.s, thoshte : » Kėtu Aliut nuk i
    ndihmoi rinia fitimtare ! Kėtu shpata nuk ėshtė arma e sukses-shme, kėtu ėshtė
    « DHULFIKKARI » (shpata e Imam Aliut a.s).
    - Nė kėtė luftė Imam Aliu a.s morri gjashtėmbėdhjetė plagė, nga tė cilat katėr
    ishin tejet serioze, sa qė edhe u rrėzua kali. Nė gjithė kėtė, rinia e tij e vrullshme i jepte
    impuls pėr tė ecur pėrpara, pėr t’u ngritur sėrish nė shalėn e kalit, dhe qetėsohej kur
    dėgjonte njė zė : » Shko nė luftė trim ! All-llahu dhe i Dėrguari i Tij i vlerėsojnė
    shėrbimet e tua ».
    - Ky nuk ishte akush tjetėr pos melaqja Xhibrili i cili e falėnderonte Pejgamberin
    a All-llahut, pėr besnikėrinė dhe devotshmėrinė kur shumėkush e lėshoi.
    - Pejgamberi a.s i tha Xhibrilit a.s « Aliu mė vjen mua, ndėrsa nuk i shkoi atij ».
    - Nė kėtė Xhibrili a.s hetoi se ai sėrish u vjen tė dyve. (Gjithēka ėshtė krijuar nga
    e njėjta Dritė).
    - Pas marrjes vesh tė lajmit se Pejgamberi a.s ishte vetėm i plaguar, e jo i vrarė,
    muslimanėt filluan tė tubohen sėrish rreth tij. Mekkasit mė nuk patėn guximin qė sėrish
    t’i shpartallojnė, kėshtuqė mbetėn tė kėnaqur nga fitorja e korrur e lėshuan fushėbetejėn
    duke i deformuar kufomat e muslimanėve dhe ato tė plagosurve. Duke u ndalė nė
    Rauhi, tetė milje larg nga Uhudi, Ebu Sufjani u ndje i pakėnaqur dhe i dėshpruar nga
    humbja e madhe e njerėzve tė tij, dhe konstatoi se ėshtė i kotė luftimi i tij. Filloi tė
    mendonte pėr tė sulmuar Medinėn.
    - Muhammedi a.s duke dyshuar nė tradhėtinė, vendosi qė tė merr diē dhe qė tė
    nesėrmen nė mėngjes vėrtetoi se Hamra El-Asadi i kishte lajmėrua mekkasit pėr afrimin
    e tyre dhe ishte kthyer nė shtėpi.


    LUFTA E AHZABIT (ALEATĖVE)

    - Sėrish nė muajin sheval, pas dy vjetėsh, nė vitin e pestė tė Hixhretit njė luftė tė
    madhe fillluan ēifutėt nė aleancė me jobesimtarėt e Mekės, tė udhėhequr nga Ebu
    Sufjani, fiset beduine Gatafan, Solaim, Benu Kuajs dhe Benu Asad, si dhe me ēifutėt e
    Hajberit, gjithė kėto me njė qėllim tė vetėm : shkatėrrimin e Islamit dhe Pejgamberit a.s.
    - Kjo ishte njė luftė e rėndėsishme historike, pėr nga natyra dhe mėnyra e
    shkėlqyeshme e mbrojtjes dhe demonstrimit tė shkathtėsive tė tė Dėrguarit tė All-llahut
    xh.sh. Kjo luftė njihet me emrin lufta e « Hendekut », pėr shkak tė vendosjes sė
    strategjisė sė re luftarake pėrkatėsisht hapjes sė kanaleve (hendeqeve) prej
    pesėmbėdhjetė shputave tė kėmbės nė gjėrėsi dhe po aq masė nė thellėsi, nė pjesėn e
    pambrojtur veriore tė qytetit.
    - Armiqtė duke iu afruar qytetit, kur e panė formacionin pėrkatėsisht stategjinė e
    mbrojtjes, gati sa nuk u ēmendėn nga befasia. Kjo mėnyrė e mbrojtjes gjer atėherė ishte
    e panjohur pėr arabėt, ndaj edhe nuk e dinin se si ta mposhtin njė pengesė tė tillė.
    - Medineja ishte e rrethuar me 10.000 ushtarė jobesimtarė tė fiseve tė ndryshme.
    Benu Kurejshi atėherė e ndėrpreu marėveshjen e bėrė me Pejgamberin a.s dhe iu
    bashkangjitkolonės sė jobesimtarėve. Muslimanėt ishin tejet tė frikėsuar, Kur’ani i
    Madhnueshėm e pėrshkruan kėtė gjendje, duke theksuar : » Kur ata u erdhėn juve edhe
    prej sė larti edhe prej sė poshti, dhe kur shikimet u shtangėn, e zemrat arritėn nė fyt, e ju
    sajonit mendime tė llojllojshme pėr All-llahun » (ElAhzab, 10).
    - Kaluan mė tepėr se katėrmbėdhjetė ditė, gjersa njė ēetė kalorėsish e zbuluan njė
    pjesė mė tė ngushtė e tė dobėt tė hendekut. Amr ibn Abd Vidi, Nafal ibn Abdullahu dhe
    Xherar ibn Al-Khattabi, tė prirė nga Ikrime ibn Ebu Xhehli, kėrcyen me kuajt e tyre atė
    vend dhe u turrėn drejt muslimanėve. Amr ibn Abdi duke kalėruar dhe lavdėruar
    heroizmin e tij, iu drejtua muslimanėve duke bėrtitur ashpėr : » A ka aty dikush nga ju
    qė do tė mė dal nė dyluftim ? »
    - Imam Aliu a.s e pyeti Muhammedin a.s qė t’i lejojė ta pranojė provokimin e
    kundėrshtarit, por Pejgamberi nuk e lejoi duke i thėnė : »Ulu, ai ėshtė Amri ».
    - Abdu Vidi sėrish vazhdoi me provokimin e tij, duke nėnēnuar e bėrtitur : » Ku e
    keni atė Xhennetin pėr tė cilin flisni se do tė shkoni nėse vriteni ? Nėse ėshtė kėshtu,
    atėherė pse nuk dilni nė dyluftim me mua ? »
    - Kur askush prej muslimanėve nuk shprehi dėshirė ta sfydojė thirrjen e tij, Aliu
    a.s e pėrsėriti kėrkėsėn e vet : « Unė jam pėr te, o i Dėrguari i All-llahut ! »
    - Pejgamberi Muhammedi a.s sėrish i tha : » Ulu, ai ėshtė Amri ! »
    - Imam Aliu a.s nuk kishte rrespekt pėr Amrin dhe tė ngjajshmit me te, ndaj
    tha : » Ēka se ai ėshtė Amri ?! »
    - Nė atė ēast i Dėrguari i All-llahut xh.sh u pajtua dhe e lejoi pėr tė dalė. Ai ia dha
    Imam Aliut a.s shpatėn e tij « Dhulfikkar », e veshi me pancirin e tij, ia vėndoi turbanin
    e vet nė kokė, dhe tha : »O All-llah ! Ai ėshtė vėllai dhe kushėriri im, ndaj o Zoti im,
    mos lejo tė mbetem vet. Ju jeni mė i mirė se trashėgimtari ».
    - Imam Aliu a.s doli nė fushėn e betejės, dukei bėrtitur Amrit : » Ti u betove nė
    Zot se asnjėrit nga Kurejshitėt nuk do t’i kishe lejuar dy provokime pėrveē nėse ti e
    zgjedh njė prej tyre ».
    - « Vėrtet u pėrgjigj Amri, » Ē’ėshtė ajo ? »
    - Unė tė thėras ty nė All-llahun, Pejgamberin e Tij dhe Islamin » u pėrgjigj Imam
    Aliu a.s.
    - « Mua kjo nuk mė duhet (nevojitet) » ia priti Amri.
    - « Atėherė unė tė ftoj nė luftė »- i tha Imam Aliu a.s.
    - « Kthehu », u pėrgjigj Amri. » Kishte miqėsi tė madhe mes meje dhe babait
    tėnd, ndaj unė nuk dua tė tė vras ».
    - « Por, me ndihmėn e All-llahut, unė dėshiroj tė tė mbys ty ! »-sėrish u pėrgjigj
    Imam Aliu a.s.
    - Amri u hidhėrua dhe u vėrsul ndaj Imam Aliut a.s i cili me plot guxim u kthye
    kundėr tij, dhe si zakonosht, e mbyti. » (35)
    - Mė pas u dėgjua zėri i Imam Aliut a.s : »All-llahu Ekber ! » (All-llahu ėshtė mė
    i Madh), qė me fjalė tė tjera do tė thoshte fitore…
    - Kur Imam Aliu a.s u kthye nga fusha e betejės, Resulull-llahu s.a.v.s e pranoi
    dhe i tha : »Lufta e Ali ibn Ebu Talibit me Amr ibn Vidin, ėshtė mė e madhe me
    pėrmasa, se sa i tėrė aktiviteti i gjithė Ummetit tim gjer nė Ditėn e Kijametit.(36)
    - Pas vrasjes sė Amrit, Imam Aliu a.s u vendos nė boshllėkun e hendekut ku Amri
    kaloi dhe u pozicionua nė atė vend, me qėllim qė t’i kundėrvihet ēdokujt qė do tė
    tentonte ta kalojė hendekun (37). Ndrėsa aspiratat e ushtėrisė sė jobesimtarėve, e cila
    numėronte mijėra ushtarė ishte qė t’i mundnin muslimanėt dhe ta marrin qytetin e
    Medinėsė. Heroizmi i pashoqė i Imam Aliut qė tregoi nė luftėn e Ahzabi, ishte stimulsi
    mė i fortė qė rezultoi nė fitoren e bindshme tė muslimanėve dhe nė paralizimin e
    ushtrisė sė jobesimtarėve. Vdekja e Amrit ndjelli frikė nė zemrat e armiqėve, ndaj edhe
    filluan tė tėrhiqen grupe-grupe nga fushėbeteja. Mė pas edhe vetė Ebu Sufjani u tėrhoq.
    - Disfata e plotė nė luftė dhe vrasja e Amrit nga dora e Imam Aliu a.s aq fort
    paralizoi forcat e tyre dhe krenarinė, sa qė as u shkonte mė ndėrmend tė futen nė
    Medine. Kjo luftė njėherit u tregoi se me ēfarė vetėmohimi e sakrifice janė tė pajisur
    luftėtarėt e pamposhtur siē ishte Imam Aliu a.s, tė cilėt e mbronin Pejgamberin a.s dhe
    thirrjen e tij nė Islam, dhe se e pamundur ėshtė mposhtja e tyre, ngase Islami vjen tė
    jetojė edhe pas luftės .
    - Rasti i Luftės sė Ahzabit dhe disa luftėrave mė tė vogla, bėnė qė fama e Imam
    Aliut a.s tė ndjell frikė nė zemrat e sicilit qė do tė merrte guximin t’i kundėrvihet nė
    luftė. Shumė prej luftėtarėve tė mėdhenjė refuzonin t’i dilnin Imamit nė dyluftim.
    Ndonjėherė Imam Aliu a.s me dėshirėn e flaktė qė kishte pėr tė pėrfunduar luftėn,
    fshihej natėn dhe ashtu i padukshėm i sulmonte kundėrshtarėt befas. Luftėtarėt nė Benu
    Kurejdha, Benu Mustalek dhe Fedek janė vetėm disa nga to.
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    LUFTA E HAJBERIT

    - Hajberi, i cili ndodhet rreth 100 milje nė verilindje nga Medineja, ėshtė vend
    plotėsisht i vėrtetuar. Ēifutėt nga Hajberi, paraqitnin kėrcėnim serioz pėr muslimanėt.
    Ata, duke i humbur luftėrat qė i bėnin kundėr Pejgamberit tė All-llahut xh.sh, filluan
    ngadalė dhe fshehurazi tė pėrgatitėn dhe tė nxitin njė luftė tė madhe kundėr
    muslimanėve.
    - Fusha dhe rripi i Hajberit konsideroheshin njė ndėr oazat mė pjellore tė
    shkretėtirės. Fiset ēifute, teritor i tė cilit ishte Hajberi, me xhelozi i ruanin trungjet e
    mėdha tė pallmave tė moēme. Fusha e Hajberit ishte e rrethuar me fortesa tė forta, tė
    vendosura nė bregore, e qė ishin afro dhjetė sosh. Shumica e tyre konsideroheshin tė
    pamposhtura. Ēifutėt e Hajberit njiheshin pėr luftėtarė trimadhe kishin dėshirė tė madhe
    pėr ta mposhtur Islamin. Duke llogaritur nė numrin e tyre tė madh, guximin e tyre dhe
    pozitėn e vendbanimit, vendosėn qė tė luftojnė. Kur i Dėrguari i All-llahut xh.sh u
    lajmėrua pėr kėtė, u nis me 1400 muslimanė nė sulm. Ēifutė kishte, shumė mė tepėr,
    afro 10.000, tė armatosur mirė dhe tė fortifikuar nė fortesat e tyre. Mirėpo, kur ca prej
    fortesave u rrethuan, pas njė apo dy sulmeve, nuk rezistuan fortė dhe u tėrhoqėn.
    Muslimanėt i pushtonin fortesat njė nga njė, deri tek e fundit, e cila dukej e
    pamposhtme.
    - Ēifutėt ishin tė tubuar rreth mbretit tė tyre tė kombit Kinan ibn Ali Rab-ės, i cili
    gjendej na atė fortesėn mė tė fortė tė Hajberit, tė ashtuquajturėn Al-Kvamus, e ndėrtuar
    me gurė nė njė vend tepėr strategjik, kėshtuqė ushtria muslimane u ndal pas tri sulmeve
    tė pasukseshme. Mė nė fund, i Dėrguari i All-llahut xh.sh e dha kushtrimin e njohur, i
    cili njėherit paraqiste mirėnjohjen mė tė shkėlqyeshme pėr Imam Aliun a.s.
    - Duke paraqitur pamundėsinė, e udhėheqėsve muslimanė pėr ta pushtuar kėtė
    fortesė tė fundit tė ēifutėve, e cila njėherit ishte edhe pozicionimi i tyre kyē, Pejgamberi
    a.s duke e ngritur bajrakun e ushtrisė muslimane tha »Nesėr kėtė bajrak do t’ia jap
    njeriut qė sulmon pamėshirshėmdhe kurrė nuk zbrapset. Ai e don All-llahun e Lartėsuar
    dhe Pejgamberin e Tij, por edhe All-llahu dhe Pejgamberi i Tij e duan atė, dhe ai nuk do
    tė kthehet prapa gjersa All-llahu nuk ia dhuron fitoren.(38)
    - Kjo deklaratė ndezi dėshirėn nė rė gjitha zemrat e tė pranishmėve prej
    muslimanėve, gjitha atyre qė besonin nė All-llahun xh.sh dhe tė Dėrguarin e Tij. Ata qė
    mė tepėr e aspironin njė nderė kaq tė madh ishin Saad ibn Vekkasi dhe Omer ibn
    Hattabi. Askush nuk mendonte nė Imam Aliun a.s kushėririn dhe zėvėndėsin e
    Pejgamberit a.s, heroin e tė gjitha luftėrave tė mėparshme, i cili mu ato ditė vuante nga
    dhimbja e syvendaj edhe nuk shihte asgjė.
    - Imam Aliu a.s i cili kishte mbetur nė Medinė ngase pėr shkak tė sėmundjes nuk
    mund tė qėndronte nė Hajber. Mirėpo, pėrkundėr humbjes sė tė pamurit shkoi Hajber,
    mbėrriti nė mbrėmje tamam nė atė ditėn e madhe, priste tė del mėngjesi, por
    Pejgamberin a.s askushi nuk e kishte lajmėruar pėr kėtė. Kur Pejgamberi a.s pyeti pėr
    Imam Aliun a.s, tė gjithė iu pėrgjigjėn se ai ėshtė larg, lėngon nga sėmundja dhe nuk
    sheh fare. Por Muhammedi a.s prapė urdhėroi qė t’ia sjellin Imam Aliun a.s. Nė
    kėrkesėn e tillė, Imam Aliu a.s u paraqit vetė, i prirė nga Selma ibn Aku-u, ngase ai nuk
    e shihte as rrugėn nga ecėn. I Dėrguari i All-llahut xh.sh e vėndoi kokėn e Imam Aliut
    a.s nė krahėt e tij dhe me pėshtymėn e tij ia lau sytė, duke e lutur All-llahun xh.sh qė
    t’ia kthejė tė pamurit. Nė tė njėjtin ēast, sytė e tij u kthjelluan, kėshtuqė filloi tė shohė,
    ndėrsa mė vonė ka thėnė se prej atij ēasti, kurrė mė nuk ka patur probleme me sytė.
    - I Dėrguari i All-llahut xh.sh erdhi tek Imam Aliu a.s me bajrakun e ngritur, e
    caktoi atė, e armatosi me « dhulfikkarin », sikur njeriun qė e don All-llahun xh.sh dhe
    Pejgamberin a.s. Ai- Pejgamberi a.s e udhėzoi ta udhėheq luftėn dhe tė sulmojė gjersa
    ēifutėt nuk mposhten. Imam Aliu a.s mė pas u ngjit me njė grup luftėtarėsh nė njė dru
    pėrpara fortesės me qėllim qė ta vėjė bajrakun nė majėn e saj, njėherit duke u shpjeguar
    muslimanėve qė asesi tė mos e largojnė, gjersa nuk pushtohet fortesa. Ēifutėt fill pas
    kėsaj, menjėherė u turrėn nė sulm qė t’i zbrapsin muslimanėt poshtė. Rabini ēifut e
    pyeti e pyeti Imam Aliun a.s se si e ka emrin, ndėrsa Aliu a.s iu pėrgjigj se quhet : Ali
    ibn Ebu Talib i ashtuquajturi Hajdar. Duke e dėgjuar emrin, rabini ua tėrhoqi vėrejtjen
    njerėzve tė vet, se ki njeri (Imam Aliu a.s, vėrej e pėrkth) nuk do tė tėrhiqet pa e
    pushtuar kėshtjellėn. Mirėpo, prijėsi ēifutė Harithi, i cili fort u rezistonte sulmeve tė
    mėparshme tė muslimanėve, doli pėrpara duke mbytur disa muslimanė. Kur e pa kėtė,
    Imam Aliu a.s kėrceu dhe e mbyti Harithin nė njė luftė tė barabartė gjoks mė gjoks.
    - Vėllai i Harithit, gjithashtu ishte luftėtar i hatashėm dhe konsiderohej i
    pathyeshėm nė mesin e ēifutėve.
    - Pėr t’u hakmarrė vdekjes sė vėllait tė vet, u paraqit i mbėshtjellur me pancir tė
    dyfishtė. Mbante njė helmetė pėr mbrojtjen e goditjeve tė shpatave, qė pėrbėhej me
    lidhėse nga tė dyja anėt. Filloi tė afrohet drejt muslimanėve me njė shtizė prej tri
    majave. Duke ecur pranė aradhave ēifute, provokonte luftėtarėt nė dyluftim duke
    bėrtiur :
    « Unė jam Marhabi, luftėtari mė i madh nė botė ».
    - Askush prej muslimanėve nuk merrte hapin pėr t’i dalė ballė. Imam Aliu a.s vetė
    u afrua duke mbajtur nė vete tesha tė leckosura dhe pancirin, duke folur :
    « Unė jam ai qė nėna mė ka emėruar Hajdar, luani i shkretėtirės. Unė i mati armiqtė
    e mi me madhėsinė e thjeshtėsisė. »
    - Fjalėt e Imam Aliut a.s nuk ishin pa kuptim. Ai e dinte se ato kishin ndikim tek
    Marhaba nė shqetėsimin, tė cilin filloi ta ndjejė, nga ėndėrra e pardokohshme, kur iu
    shfaq se e shndreėon (copton) luanin nė copa-copa. Kėshtuqė ata tė dy u afruan fare
    pranė njėri-tjetrit. Marhaba kishte besim se Imam Aliu a.s do ta shpėrthejė me shtizėn e
    tij prej tri majave. Imam Aliu a.s i eskivoi goditjes sė tij, dhe para se Marhabi ta rimarė
    vetveten, ai e cotoi me « dhulfikkarin » e tij, me ēka ia shkyu pancirin, kaloi pranė
    helmetės sė tij, drejt gjoksit tė tij, duke e ndarė (coptuar)nė gjysma-gjysma. Marhabi ra
    nė tokė i vdekur, ndėrsa fitimtari-Imam Aliu a.s e shpalli fitoren e tij nė mėnyrėn e tij tė
    rėndomtė duke bėrtitur : » All-llahu Ekber » !
    - Atėherė muslimanėt filluan tė sulmojnė pėrpara, gjatė sė cilit sulm gjashtė ēifutė
    ranė nga shpata e Imam Aliut a.s. Ēifutėt duke qenė tė ndjekur nga muslimanėt, filluan
    tė tėrhiqen nė fortesė. Gjatė luftimit, njė ēifutė i dha njė goditje nė dorė Imam Aliut a.s
    duke ia nxjerrė shtizėn nga dora, tė cilėn njė tjetėr ia hudhi pėrtoke. Imam Aliu a.s tepėr
    u revoltua nė kėto ēaste, duke bėrė njė pėrpjekje mbinjerėzore dhe terguar heroizėm tė
    pashoqė. Duke kėrcyer hendekun, arrijti deri te dyert e hekurta tė fortesės , tė cilat i
    lėvizi dhe nė rrjedhėn e mėtutjeshme tė luftės i pėrdori si mburojė.
    - Ebu Rafe , njėri prej atyre i cili bashkė me Imam Aliun a.s e morrėn fortesėn,
    hulumtoi dyert pas luftimeve, dhe u pėrpoq bashkė me shtatė njerėz tė tjerė t’i lėviz ato,
    por nuk ia arriti.
    - Fortesa u morr, dhe me kėtė u arrit fitorja.
    - Ēifutėt nė kėto luftime humbėn 93 njerėz, ndėrsa pala muslimane humbi vetėm
    19 veta.
    - Sipas dijetarit, Sujutiut, nė vepėrn e tij »Tarihul-hulefa » (Historia e
    halifėve), Imam Aliu a.s ato dyer i ka mbajtur me njė dorė, kėshtu duke ju ju mundėsuar
    luftėtarėve tė vet kalim nė anėn tjetėr tė hendekut. Pas fitores, Pejgamberi-Muhammedi
    a.s e pėrqafoi Imam Aliun a.s dhe e puthi nė ballė duke i thėnė :
    « Ali ! U frikėsova se muslimanėt ty do tė rrepsektojnė siē tė krishtertėt e rrespektojnė
    Jezusin. Dėshiroj tė them pėr ty gjithēka qė ke bėrė pėr muslimanėt, duke tė rrespektuar
    dhe duke e parė pluhurin nė kėmbėt e tua. Ky ėshtė njė rrespekt i denjė dhe ka hije tė tė
    them se ti je pranė meje, e unė jam pranė teje. Ti je i rėndėsishėm pėr mua ashtu siē jam
    edhe unė pėr ty, ashtu siē ishte Haruni pėr Musanė. Ti lufton pėr tė mirėn time dhe ti do
    tė jesh i afėrti im nė Ditėn e Gjykimit. Ti do tė jesh me mua nė burimin e Kevtherit.
    Armiqėsia ndaj teje, njėherit paraqet armiqėsi edhe ndaj meje. Lufta kundėr teje ėshtė
    luftė kundėr mua. Miku yt ėshtė edhe mik imi. Siguria jote ėshtė edhe siguria ime. Trupi
    yt njėherit ėshtė edhe trup imi, ashtu siē ėshtė gjaku yt edhe gjak imi. Kush tė pendohet
    ty ėshtė njėsoj sikur tė mė pendohet mua. E vėrteta gjendet nė mendimin tėnd, zemrėn
    tėnde si dhe gjuhėn tėnde. Ti beson nė All-llahun, ashtu siē besoj edhe unė. Unė do tė
    lutem nėpėrmjet udhėzimeve, me tė cilat miqtė e tu do tė jenė tė shpėrblyer nė qiej,
    ndėrsa armiqtė e tu do tė ghykohen nė Xhehennem » (39).

    LUFTA E HUNEJNIT

    - Siē duket muaji sheval, ishte muaj veēse i luftėrave.
    - Pėrsėri nė kėtė muaj, Fiset Benu Huajdha dhe Benu Thekif, tė cilėt jetonin jashtė
    Mekės, ishin jashta zhvillimit tė Shtetit Islam. Ata filluan t’i mobilizojnė forcat e tyre
    kundėr muslimanėve dhe kėshtu mblodhėn 20.000 njerėz. Muslimanėt iu kundėrvunė
    me 12.000 ushtarė. Jobesimtarėt u fshehėn nė rajonin bregor tė Hunejnit, mes Taifit dhe
    Mekės.
    - Kur muslimanėt arritėn herėt nė mėngjes, jobesimtarėt befasisht i sulmuan nga
    kurtha. Muslimanėt e papėrgaditur u dekurajuan dhe nė rradhėt e tyre u paraqit
    konfuzioni. Filluan tė ikin, ndėrsa me Pejgamberin-Muhammedin a.s mbetėn vetėm
    Imam Aliu, El-Abbasi dhe disa familjarė tė afėrt tė Muhammedit a.s nga Ehli-Bejti a.s.
    (40). Ata qėndruan dhe me shembullin e tyre qė nuk u lėkundėn aspak , me vetė
    qėndrimin stoik tė tyre, u treguan muslimanėve tė tjerė qė tė kthehen nė luftė, tė cilėn
    sukses-shėm e pėrfunduan.
    - Kėto ca shembuj tė heroizmit dhe pėrpjekjeve mbinjerėzore tė Imam Aliut a.s
    janė tė shėnuara gjatė ditėve tė para tė Islamit, kur Pejgamberi, Muhammedi a.s ishte nė
    momentet kritike tė jetės sė tij.
    - Imam Aliu a.s kėshtu pranė tė Dėrguarit tė All-llahut xh.h morri pjesė nė tė
    gjitha luftėrat qė u zhvilluan atėherė, pėrveē asaj tė Tebukut, kur me urdhėrin e tė
    Dėrguarit tė All-llahut xh.sh abstenoi. (41). Ai nė tė gjitha ato luftėra luajti rolin kryesor
    dhe jashtėzakonisht ishte i sukses-shėm. Secili hulumtues, duke e parė jetėn e Imam
    Aliut a.s e veēanėrisht luftėrat qė zhvilloi ai, e pamundur ėshtė tė mos pėrmendet dhe tė
    potencohet heroizmi i tij, dhe sakrifica e tij vetėmohuese. Vetėm heroizmi si cilėsi nuk
    ishte karakteristikė dalluese e tij, por pėrdorimi i kėtij heroizmi nė rrugėn e All-llahut
    xh.sh, nė xhihad ishte pėrcaktimi i tij strategjik e i pashoq. Aspekti mė i rėndėsishėm i
    heroizmit tė tij ishte pėrkushtimi i tij i plotė ndaj All-llahut xh.sh dhe sakrifica nė
    rrugėn e All-llahut xh.sh. Besimi i Aliut a.s nė All-llahun xh.sh ishte motivi i vetėm i
    heroizmit tė tij, dhe qė historia e Islamit e ka shėnuar nė faqet e saja mė tė ndritura dhe
    ngjashėm si pėr tė, nuk ėshtė shkruar pėr askėnd tjetėr. (42)
    - Shumė nga udhėheqėsit eminent arab nuk i flisnin popullit tė thjeshtė pėr
    rrethanat e shumta tė luftėrave, pėr dobėsitė apo humbjet, tė cilat kishin tė bėjnė me
    Imam Aliun a.s (pėrkatėsisht i kishin pėsuar nga Imam Aliu a.s, vėrej e pėrkth.), ngase
    shėnimet historike janė tejet tė qarta dhe decide kur flasin pėr atė qė qėndrueshmėria
    dhe vendos-shmėria e tij e pashembullt kanė dalė nė spikamė nė cilat do rrethana
    qofshin, qoftė kur muslimanėt kanė ndejtur bashkė nė luftime me tė, apo e kanė lėshuar,
    pėrkatėsisht e kanė lėnė vet, nė disa ēaste betejash. Ky fakt mund tė shpjegohet vetėm
    nėpėrmjet cilėsive tė Imam Aliut a.s, i cili ishte shpėrblyer me besimin e vėrtet, duke u
    mbėshtetur vetėm nė ndihmėn e tė Madhit Zot. Ai i shėrbente vetėm All-llahut xh.sh
    dhe asgjė tjetėr nuk pranonte pėrveē Tij, All-llahut tė Madhėruar. Pėrveē kėsaj, Imam
    Aliu a.s posedonte pėrkatėsisht ishte i pajisur me guximin, vendos-shmėrinė,
    paluhatshėrinė dhe fisnikėrinė.

    VĖSHTRIMI ISLAM NDAJ IMAM ALIUT A.S

    - Askush tjetėr asnjėherė, nė historinė e Islamit nuk ka fituar vlerė dhe madhėshti,
    pėrkatėsisht nuk ka zėnė vend tė ēmuar, ashtu siē ka zėnė Imam Aliu a.s. Ndaj nisur nga
    kjo, del si imperativ porosia qė kėrkohet prej pasuesve, qė atė (Imamin, vėrej e
    pėrkth.) ta ēmojmė, ta duam dhe ta ndjekim ē’do gjurmė tė jetės sė tij. Kur’ani i
    Madhnueshėm, tradita dhe tekstet autotentike historike si dhe librat e ndryshėm, me
    rrėfime tė vėrteta, tė cilat duke e lavdėruar dhe ngritur lart pozitėn e Imam Aliut a.s,
    shkėlqejnė si madalje nė gjoksa, tė cilat shėrbejnė pėr tė spikatur dhe vėnė nė pah
    rregullat dhe urdhėrat, duke i obliguar muslimanėt qė ta ndjekin dhe pasojnė rrugėn e
    tij. Nga shpėrblimet qė Imam Aliu a.s ka marrė nga All-llahu i Lartėsuar dhe
    Pejgamberi i Tij a.s mund tė pėrmendim mbase edhe atė tė fundit : »… All-llahu ka pėr
    qėllim qė nga ju, o familje e shtėpisė (sė Pejgamberit) tė largojė ndytėsinė e
    mėkateve dhe t’ju pastroj deri nė skaj » (El-Ahzabė, 33)
    - Komentatorėt e kėtyre ajeteve thonė se ky ajet ka tė bėjė pėrkatėsishtė i
    dedikohet tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh Muhammedit a.s, Imam Aliut a.s, hazreti
    Fatimesė, Hasanit dhe Husejnit, tė cilėt, Pejgamberi a.s njėherė nė njė rast tė gjithė sė
    bashku i mbuloi me jorganin e tij. Kur u shpall ky ajet, Ummu Seleme, bashkėshortja e
    Pejgamberit a.s e pyeti Pejgamberin : » A bėj pjesė edhe unė nė anėtarėt e familjes » ?
    Jo », u pėrgjigj Pejgamberi a.s » por ti je nė rrugėn e drejt » (43)
    « E kush tė kundėrshton ty nė ēėshtjen e tij (Isait) pasi tė ėshtė bėrė e ditur e vėrteta, ti
    thuaj : »Ejani i thėrrasim bijtė tanė dhe bijat tua, gratė tona dhe gratė tuaja, vetė ne dhe
    vetė ju, mandej sinqerisht tė lutemi pėr mallkim, dhe mallkimin e All-llahut ta hedhim
    kundėr gėnjeshtarėve ! » (Ali-Imran, 61)
    -Tė gjithė mufesirėt dhe komentatorėt e hadithit pohojnė se ky ajet ėshtė shpallur kur
    Pejgamberi a.s e dėrgoi Imam Aliun a.s, Fatimenė, Hasanin dhe Husejnin, pėr ti takuar
    tė krishterėt e Naxhranit, pėr shkak tė mospaguajtjes sė obligimit (xhizjes, vėrej e
    pėrkth.). Kur tė krishterėt e panė Pejgamberin a.s se vjenė bashkė me familjen e tij, ata
    filluan tė frikėsohen dhe filluan tė arsyetohen pėr mospagesėn e tyre, dhe premtuan se
    kėtė oblogim do ta kryejnė pėr hir tė rrespektit ndaj Pejgamberit a.s (44)
    « Dhe ushqimin ua jepnin, edhepse vet e dėshironin-tė varfėrit, bonjakut dhe robit. »
    Ne juve ju ushqejmė vetėm pėr hir tė dashurisė ndaj All-llahut, nga ju nuk kėrkojmė as
    falėnderime as lavdėrime, ne i frikėsohemi Zotit tonė, atė ditė kur fytyrat do tė jenė tė
    errėsuar dhe tė mėzitura. »
    Dhe atyre, atė ditė All-llahu frikėn do t’ua largojė dhe mirėqenie e gėzim do t ‘u jep. »
    (Ed-Dehr, 8-11).
    - Njohėsit e tefsirit dhe hadithit unanimisht pajtohen se kėto ajete janė shpallur
    pėr nderė tė Aliut, Fatimesė, Hasanit dhe Husejnit a.s, kur Hasani dhe Husejni ishin tė
    sėmurė, ndėrsa Aliu, Fatimeja dhe Fiddah (amvisja e tyre) u betuan ndaj All-llahut
    xh.sh se do tė agjėrojnė tri ditė, nėse dy vogėlushat do tė shėrohen nga sėmundja e tyre.
    Vogėlushat u shėruan ndaj ata tė tre agjėruan.
    - Para perėndimit tė diellit, njė ditė njė i varfėr trokiti nė derėn e tyre, dhe ata ia
    dhanė njė bukė prej elbit, tė vetmen qė e kishin. Tė nesėrmen, ditėn e dytė sėrish njė
    fukara trokiti nė derėn e tyre, dhe ata pėrsėri e ushqyen. Ditėn e tretė tė agjėrimit tė tyre,
    njė rob lufte gjithashtu kėrkoi prej tyre ushqim, dhe ata ia dhan atė qė e kishin.
    Kėshtuqė, Kjo Familje a.s agjėroi tri ditė duke mos ngrėnė asgjė, pos asaj qė pinė vetėm
    ujė. Pėr shkak tė kėsaj ngjarjeje, u shpallėn ajetet fisnike, tė cilėt i lavdėrojnė ata dhe
    vepėrn e tyre, duke ju treguar si shembull ndjekėsve tė tyre…
    « A mos e konsideruat dhėnien e ujit haxhinjėve dhe kujdestarinė ndaj Xhamisė sė
    Shenjtė, si besimin e atij qė i besoi All-llahut dhe ditės sė fundit dhe qė luftoi nė rrugėn
    e All-llahut ? Jo, ata nuk janė tė barabarta te All-llahu. Popullin mizor All-llahu nuk e
    vė nė rrugė tė drejtė. (Et-Tevbe, 19)
    - Ndėrsa, ky ajet i mėsipėrm u shpall kur Talha ibn Shejbe e lavdėroi Abbas ibn
    Abdul-Muttalibin duke i thėnė : »Unė kamė kompetenca mė tė mėdha ndaj Qabesė,
    ngase unė jam pėrgjegjės pėr furnizimin e haxhinjve me ujė dhe ēelėsi i Qabesė ėshtė nė
    duart e mia. »
    - Pikėrisht nė kėto ēaste Imam Aliu a.s qėlloi tė kaloi pranė tyre dhe i pyeti :
    « Me cka lavdėrohesh ti » ? Kur e morri pėrgjigjen, Ai-Aliu a.s tha : » Kur isha
    fėmijė, isha i zgjedhur, gjė qė askush prej jush nuk ėshtė. »
    « Ēfarė ėshtė ajo » ?- e pyetėn ata. Ai u pėrgjigj : » Unė i pari jam lutur nė Islam, dhe
    jam i pari qė kam zhvilluar nė rrugėn e All-llahut. »
    - Qė nga ai ēast, zbritja e ajeteve ishte lavdėrim i dinjitetit tė Imam Aliut a.s (46)
    - Veē nderimit tė madh tė Imam Aliut a.s qė i bėn Kur’ani i Madhnueshėm, duke
    rrespektuar traditėn, Pejgamberi a.s fletė pėr tė si vijon :
    1. » Unė jam qyteti i diturisė, ndėrsa Aliu porta e atij qyteti. » (47)
    - Rresull-llahu a.s gjithashtu ka thėnė, duke iu drejtuar Imam Aliut a.s :
    2. ti je pėr mua ashtu siē ishte Haruni pėr Musanė a.s veēse pas meje nuk ka
    pejgamber. » (48)
    3. « Vetėm besimtarėt do tė duan ty, ndėrsa dyftyrėshit do tė urrejnė » (49)
    - Nė ditėn e vėllazėrimit tė muhaxhirėve me ensarėt, Pejgamberi a.s i tha Imam
    Aliut a.s « Ti je vėllau im, ndėrsa unė jam vėllau yt. Nėse dikush tė pyet thuaji : » Unė
    jam rob i All-llahut dhe vėlla i tė Dėrguarit tė Tij. Nėse dikush kėtė cilėsi do t’ia
    pėrshkruante vetes sė tij, ai ka gėnjyer. » (50)
    - Kėto ishin disa nga shembuj me tė cilat ėshtė lavdėruar Imam Aliu a.s. Pėr
    tekste tė tjera lidhur me kėtė ēėshtje, duhet shikuar : »Fada’il Kamsah Min », « Al Sihah
    Al Sittah », »Yanabi’u Al-Mevada », « Ahmed ibn Hanbel « , « Musned, » dhe Dala’il
    Al-Sadik, »vepėrn « Fadail Emirul Muėmininin » dhe argumentet e imamatit tė tij
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    VIRTYTET E IMAM ALIUT A.S

    - Si burim i cili potencon tė qenit besnik ndaj Imam Aliut a.s si udhėheqės tė
    muslimanėve, mund ta theksojm ajetin vijues:
    « Mik (i afėrt) juaji ėshtė vetėm All-llahu, ėshtė I Dėrguari i Tij dhe ata qė besuan e qė
    falin namazin dhe japin zeqtin duke bėrė rukuė (duke qenė respektues) ». (El-Maide,
    55)
    - Komentatorėt e Kur’anit thonė se ky ajet posaēėrisht ėshtė shpallur pėr Imam
    Ali ibn Ebu Talibin a.s duke pohuar se ai detyrimisht mbetet si imam, autoritet
    ideologjik, dhe lider politik e shoqėror I komunitetit.(51)
    - Kjo ėshta shpallur atėherė kur Imam Aliu a.s e nxorri unazėn e tij prej gishti
    duke u falur dhe ia dha njė fukaraje si sadaka. Ajeti u shpall tamam nė kėtė rast tė
    rėndėsishėm dhe e vėrtetoi imamatin e Imam Aliut a.s.

    FJALIMI-HUTBEJA NĖ « GHADIR »

    - Ky ėshtė fjalimi, qė i Dėrguari i All-llahut xh.sh ua mbajti muslimanėve nė
    vendin e quajtur « Ghadir Khum », nė kthimin e tij nga haxhi i fundit prej Mekės, pėr tė
    cilin Bera bin Azibi thotė : » Ne erdhėm me Pejgamberin a.s nė vitin e tij tė fundit tė
    haxhit, nė vendin, ku ai thirri gjithė popullin nė njė namaz tė pėrbashkėt, »dhe mė pas iu
    drejtua popullit me kėto fjalė :
    « A jam ndaj jush mė tepėr pėrhjegjės ndaj jush se sa ju vetė? »
    « Po »- iu pėrgjigjėn tė pranishmit.
    - Atėherė Pejgamberi a.s e ngriti dorėn e Aliut a.s dhe tha :
    « Ai ėshtė evlija, mbrojtėsi i tė cilit jam unė. All-llahu xh.sh e mbroftė secilin tė cilit
    ai- (Imam Aliu a.s, vėrejt e pėrkth) i ėshtė evlija. All-llahu qoftė armik i atij qė ėshtė
    armik i Imam Aliut a.s. »(52)
    - Apo, nė pėrputhje me thėnien e Ahmed ibn Hanbelit, kur Pejgamberi a.s ka
    thėnė : Ēfarėdo qoftė pėrgjegjėsie qė kam unė, ka gjithashtu edhe Aliu. O Zot !
    Ndihmoji atij qė e ndihmon atė, ndėrsa bėhu armik i atij qė ėshtė armik i tij ». (53)
    - Pejgamberi-Muhammedi a.s ka thėnė :
    « Aliu ėshtė me tė Vėrtetėn ashtu siē ėshtė edhe e Vėrteta me tė. Ata (Ali dhe e
    Vėrteta, vėrejt e pėrkth) nuk do tė ndahen gjersa Aliu nuk mė bashkangjitet…(ndėrron
    jetė, vėrejt e pėrkth)…(54)
    - Nė njė rrėfim tjetėr, duke iu drejtuar Ammar ibn Jasinit, Muhammedi a.s i tha : »
    dhe sikur i gjithė populli tė shkojė njė lugine, ndėrsa Aliu tjetrės, shko luginės qė shkon
    Aliu, mos u bazo nė popullin… »(55)
    - Pejgamberi a.s gjithashtu ka thėnė : » Secili pejgamber ka pasur zėvendėsin dhe
    trashėgimtarin… » (56)
    - Kjo qė u theksua mė sipėr, ėshtė vetėm njė pjesė nga veprat e vėrtetuara islame,
    tė dėshmuara nga tė gjithė muslimanėt. (57).

    PERIUDHA E HILAFETIT

    - Pejgamberi a.s u shpėrngul nė Ahiret me kokėn nė krahėt e Imam Aliut a.s.
    Shkoi tek All-llahu xh.sh mu nė kohėn kur akoma brengosej pėr Thirrjen dhe popullin.
    - Kjo dėshmohej gjatė vizitės sė tij qė ua bėrri varrezave « Baki », nė kohėn e
    sėmundjes sė tij tė pashėrueshme, kur pranė varreve u shpreh : »Es selamu Alejkum,
    Ehlul-Kabur (banorė tė varrezave). Gėzohem qė jeni ndryshe prej popullit qė do t’u
    vijnė trazira si netė tė errėta prej pasuesve tė tyre tė parė dhe tė fundit ». (59)
    - Ai pandėrprerė kėrkonte nevojėn e pėrmabajtjes pas dy gjėrave mė tė
    rėndėsishme, Librit tė Madhnueshėm-Kur’anit dhe ndjekjes sė familjes sė Pejgamberit
    a.s (60)
    - Nė ēastet e fundit tė jetės sė tij, ai kėrkonte qė t’i sjellin njė letėr dhe penė, qė nė
    tė t’i shkruajė popullit ēka duhet tė ruhet nga haresa, dhe qė tė mos kthehet nė rrugė tė
    shtrembėr pas ndrimit jetė tė tij. (61)
    - Kėto dhe shinjat e tjera, qartė tregojnė se Pejgamberi-Muhammedi a.s brengosej
    pėr ardhmėrinė dhe zhvillimin e Islamit dhe forcimin e komunitetit pėrpara sfidave dhe
    trazirave qė do tė pasonin mė vonė. Para se shpirti i Muhammedit a.s ta lėshojė trupin e
    tij tė pastėr, Imam Aliu a.s dhe anėtarėt e Familjes sė tij filluan pėrgatitjet rreth
    xhenazes sė tij.
    - Nė ndėrkohė, ensarėt dhe disa prej muhaxhirėve mbanin njė mbledhje nė
    « Thakifa benu Said El-Ensarrij », pėr tė caktuar trashėgimtarin i cili do ti udhėheq mė
    tutje muslimanėt. Pas njė debati tė gjatė dhe diskutimi tė ashpėr nė njė atmosferė tė
    tendosur, nėn zėrat e ashpėr dhe grindjeve, hazreti Omer ibn Hatabi, tentonte tė fitojė tė
    pranishmit pėr betimin e tij nė dhėnien e besimit pėr Ebu Bekrin si halif dhe
    trashėgimtar tė Pejgamberit-Muhammedit a.s, dhe kėrkonte qė njė gjė tė tillė ta bėjnė
    edhe ata, ashtu siē e bėri vetė ai (62).
    - Imam Aliu a.s asgjė nuk dinte pėr atė qė po ndodhte, por lajmi i erdhi nga
    zhurma qė ishte shkaktuar kur populli e kishte lėshuar « Thakifa benu Said-in » dhe
    ishte nisur drejt Xhamisė sė Pejgamberit a.s. Imam Aliu a.s dhe Familja e tij akoma
    ishin tė zėnė rreth pėrgatitjes sė trupit tė Pejgamberit-Muhammedit a.s i cili u mbajt tri
    ditė pa u varrosur, me qėllim qė ndjekėsit e tij edhe mė tej ta shohin.(63). Kėshtuqė
    Imam Aliu a.s besonte nė tė drejtėn e tij legjitime pėr hilafetin, duke mos e dijtur se
    ēfarė po ngjet jashtė. Gjersa Imam Aliu a.s ishte i zėnė me pėrgatitjen e xhenazes sė
    Pejgamberit a.s tė pranishmit nė « Thakifa benu Saida » pranuan propozimin e Omer
    ibn Hatabit pėr pranimin e Ebu Bekrit si halif tė muslimanėve.
    - Duke marrė parasysh faktin se Imam Aliu a.s dhe Familja e tij, nuk ishin tė
    pranishėm nė atė zgjedhje, nukme dhanė bej’atin (betimin) pėr halifin e posazgjedhur.
    Krahas Imam Aliut a.s dhe Benu Hashimėve, edhe njė numėr bukur i madh i disa
    muslimanėve eminentė dhe as-habėve besnikė nuk ia dhanė bej’atin (besimin) e tyre.
    Mes tyre ishin :
    1. Abbas ibn Abdul-Muttalibi
    2. Utbe ibn Ebi Lehebi
    3. Selman El-Farisiju
    4. Ebu Dherr El-Giffariju
    5. Ammar ibn Jasiri
    6. El-Mukdadi
    7. El-Ber’a ibn Azibi
    8. Ubej ibn Kabi
    9. Saad ibn Ebi Vekasi
    10. Talha ibn Abdullahu
    11. El-Zubejri
    12. Hudhejme ibn Thabiti
    13. Farva ibn Amr el-Ensariu
    14. Halid ibn El-As El-Amaviu
    15. Saad ibn Ubejde-ja
    16. El-Fadl ibn Abbasi. (64).
    - Ai vetė atėherė u tėrhoq nga shoqėria dhe iku larg nga njerėzit dhe zėnkat e tyre,
    ndaj pėr gjastė muaj zėri i tij nuk u dėgjua nė tė ashtuquajtėrėn « periudh tė
    ndarjes »(65).
    - Incidentet e atėhershme qė vėrtetė po ngjanin, e rrezikonin dhe e vunė Islamin
    nė rrezik, aq mė tepėr qė mu nė kėtė periudhė, filluan tė paraqiten pejgamber tė
    rrejshėm e tė vetėshpallur nėpėr Gadishullin Arab, siē ishin » Musejleme El-Kedhabi,
    Talha ibn Huvejlid El-Affaku, Si’ah ibn El-Harth De’alah, e tė tjerė, tė cilėt seriozisht i
    shkaktonuan dėm Islamit.
    - Njėkohėsisht, paralel me kėtė, munafikėt filluan tė forcohen nė Medine, si dhe
    pushteti i tyre, ndėrsa nga ana tjetėr romakėt dhe persianėt filluan tė vėnė jurtha pėr
    muslimanėt. (66) Pas gjithė kėtyre, filluan tė paraqiten grupime dhe klane tė ndryshme
    si rezultat i betimit tė Tjekifes.
    - Marrja e Aliut a.s me ēėshtjen e hilafetit ishte nė pėrputhje me interesin e
    Islamit, nė interes tė mbrojtjes sė vetvetes dhe unitetit tė muslimanėve, e nė
    kundėrvėnien pėrkatėsisht ndalimin e ndarjes-coptimit tė shoqėrisė nė grupacione dhe
    nė vėnien me pėrkushtim tė realizimit tė synimeve madhore Islame, pėr tė cilat ai luftoi.
    Nė njė nga letrat e asaj kohe, Imam Aliu a.s kėshtu i pėrshkruante rrethanat e
    atėhershme :
    « Dhe tani ! All-llahu i Lartėsuar e dėrgoi tė Dėrguarin Muhammedin a.s si
    parlajmėrues pėr tė gjitha botėrat, dhe dėshmitarė pėr tė gjithė pejgamberėt. Kur
    Pejgamberi-Selamet e All-llahut qofshin mbi te dhe mbi familjen e tij !- u shpėrngul nė
    Ahiret, muslimanėt filluan tė ndahen pas vdekjes sė tij. Pasha All-llahun ! Kurrė nuk mė
    ėshtė dukur dhe as qė kam menduar se arabėt pas tij do tė largohen nga pėrfaqėsuesit e
    Shtėpis sė tij tė Pastėr, e as qė do tė mė tėhuajsojnė mua pas tij. Por befas pashė njerėzit
    tė cilėt e rrethonin njeriun duke iu betuar. E mbaja shtrėnguar dorėn e betimit, gjersa
    fillova tė shoh se si njerėzit me tė madhe braktisnin Islamin, duke thirrur nė
    shkatėrrimin e fesė sė Muhammedit-Selamet e All-llahut qofshin mbi te dhe mbi
    Familjen e tij !- Atėherė fillova tė frikohem se, nėse nuk i ndihmojė Islamit dhe
    pasuesve tė tij, dhe nėse nė tė paraqiten ndasi dhe pėrēarje, atėherė fatkeqėsia do tė jetė
    mė e madhe se sa humbja e pushtetit tuaj, e cila, shikuar nė cilindo aspekt ėshtė
    afatshkurtėr, pas sė cilės gjithēka kalon ashtu siē kalon famitja (vegimi) apo siē
    shkapėrderdhen retė. Ndaj pranoj nė kėto rrethana tė qėndroj, gjersa gėnjeshtra nuk
    shpartallohet dhe shkatėrohet, dhe gjersa feja nuk arrinė paqenė dhe sigurinė. » (67).
    - Mirėpo, zėri i Imam Aliut a.s filloi tė dėgjohet vetėm atėherė kur pyetej rreth
    ndonjė mendimi. Ai pėrpiqej nė kėtė relacion ta kahėzojė jetėn islame nė pėrputhshmėri
    me mėsimet e tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh dhe urdhėrave mė tė larta tė Kur’anit tė
    Madhnueshėm. Nė ndjekjen e pėrpiktė tė mėsimeve tė historisė sė jetės sė Imam Aliut
    a.s lehtė dhe menjėherė vėrehen qindra situata dhe ndodhi gjatė qeverisjes sė hilafetit tė
    Ebu Bekrit, halifit Omer dhe halifit Osman, qė ai-Aliu a.s i sqaronte dhe i zgjidhte
    plotėsishtė nė pėrputhshmėri me mėsimet islame.
    - Tė tre halifėt kėrkonin mendimin dhe kėshilla prej Imam Aliut a.s nė ēdo
    rrethanė kur gjendja vėrtet ishte ngushtė dhe pa shtegdalje. Nga gjithė kjo shihet
    veprimtaria e tij si udhėrrėfyes gjatė eliminimit tė zbatimit tė Islamit, njohės i fortė i tė
    cilit ishte vetė ai, dhe dhėnia e mendimeve tė tij udhėheqėse, tė cilat qartė na e
    prezentojnė personalitetin e tij idealeve tė larta islame. Roli i tij konstruktiv ishte
    padyshim tepėr domethėnės, qė argumentohet nė shumė shembuj gjatė udhėheqjes sė tri
    halifėve para tij.

    HILAFETI I EBU BEKRIT

    - Ebu Bekri mendoi njėherė t’i sulmojė romakėt. Gjatė konsultimit me ithtarėt e
    tij, kėto tė fundit hamendeshin tė jepnin mendimin e tyre.
    - Kur u kėshilluan me Imam Aliun a.s ai, qartė iu pėrgjigj :
    « Nėse e bėn atė (luftėn, vėrej e pėrkth), do tė jesh fitimtar ».
    - Ebu Bekri ishte i kėnaqur nga pėrgjigja e tij, dhe iu drejtua me fjalėt :
    « Ti vėrtet je nė gjendje tė japish kėshillė tė mirė, » dhe pas kėsaj pėrgjegjėsinė e
    udhėheqjes ia besoi Halid ibn Seidit. (68)
    - Me njė rast tjetėr dėshironte ta dėnoj njė pijanec, mirėpo ky i fundit iu pėrgjigj :
    « Unė kam pirė, por ama nuk e ka dijtur se ėshtė e ndaluar ». Ebu Bekri dėrgoi njė
    njeri qė tė pyes se ēfarė duhet tė bėjė, pėrkatėsisht si tė veproj, Emirul-Muėminini Ali
    ibn Ebu Talibi a.s u pėrgjigj :
    « Lejoi njeriut qė t’i gjejė dy musliamnė tė besueshėm, njė ensarij dhe jė prej
    muhaxhirėve, qė tė pyeten, nė qoftė se dikush prej tyre e ka lajmėruar pėr ajetin e
    ndalimit tė alkoolit apo e ka njoftuar pėrkitazi me kėtė ēėshtje sipas urdhėresės sė
    Pejgamberit-Muhammedit a.s. Nėse ato dy njerėz dėshmojnė se ky njeri nuk ka qenė i
    njoftuar, atėherė thuaji qė mė kurrė tė mos e bėjė njė gjė tė tillė dhe lėshoje tė shkojė ».
    - Halifi veproi tamam kėshtu dhe e vėrtetoi se njeriu e ka fol tė vėrtetėn , ndaj
    edhe e liroi njeriun (69).
    - Muhammedd el-Munkadiri rrėfen se Halid ibn Velidi i shkroi njė letėr Ebu
    Bekrit, se si e ka takuar njė arab i cili ka kryer marrėdhėnie intimedhunshėm me njė
    njeri tjetėr, ndaj Ebu Bekri shkurtimisht i informoi disa prej ithtarėve tė Muhammedit
    a.s ndėrmjet tė cilėve edhe Imam Aliun a.s, i cili ia kumtoi fjalėt mė tė rrepta : » Ky
    ėshtė krim i paparė ndonjėherė, pėrpos asaj qė njėherė e ka kapluar popullin e Lutit. Ju e
    dini se si All-llahu xh.sh i dėnoi ata. Mendoj se ky mėkatar do tė duhej tė privohet nga
    jeta. (70). Ebu Bekri i shkroi Ibn Velidit qė tė veprojė kėsisoji, pra ta dėnojė me vdekje.
    - Udhėheqėsi suprem i tė krishterėve bashkė me njė numėr tė njerėzve tė tij, i
    parashtroi disa pyetje Ebu Bekrit. Halifi dėrgoi njė njeri pėr ta thirrė Imam Aliun a.s me
    qėllim qė ky i fundit tė pėrgjigjet. Ky njeri e pyeti Imam Aliun a.s si duket fytyra e Zotit
    dhe ku gjendet Ai. Aliu a.s urdhėroi tė bėjnė ca drurė para se ai tė vijė. Atėherė filloi ta
    ndez zjarrin, dhe kur u ndez flaka , Imam e pyeti udhėheqėsin krishter :
    « Mė thuaj ku ėshtė ana e pėrparme e kėtij zjarri « ?
    - I krishteri u pėrgjigj se nė tė gjitha anėt, ėshtė ana e pėrparme. Imam
    Aliu a.s i tha :
    « Kėsaj flake qė njeriu e bėri, askush nuk ėshtė nė gjendje ta dijė se ku ėshtė ana e
    pėrparme, ndaj edhe pėr Krijuesin nuk mundemi tė themi, pėrveē asaj se All-llahut i
    takojnė edhe Lindja edhe Perėndimi, dhe nga do qė tė kthehesh, ti je-gjendesh pėrpara
    All-llahut xh.sh dhe pėrpara Atij asgjė nuk ėshtė e fshehur. (71)
    - Perenadori romak e dėrgoi pėrfaqėsuesin e vet tek Ebu Bekri, duke ia
    parashtruar pyetjen se cili ėshtė njeriu qė asnjėherė nuk ka shpresa se do tė hyjė nė
    Xhennet. Nuk i ėshtė frikėsuar All-llahut ndaj edhe nuk i ėshtė lutur. Asnjėherė nuk
    ėshtė pėrkulur. E han coftinėn dhe pin gjakun. Dėshmon pėr ngjarje tė cilat kurrė s’i ka
    parė, e don fitnen (pėrēarjen) dhe e urren tė Vėrtetėn. Ebu Bekri u konsultua me Imam
    Aliun a.s dhe nė pėrgjigjen e tij tha :
    « Ky njeri ėshtė rob i mirė i All-llahut xh.sh. Ai nuk ka shpresuar nė Xhennetin,
    ndėrsa Xhehennemit nuk i ėshtė frikėsuar, por All-llahut i ėshtė frikėsuar. Ai kurrė nuk
    ėshtė frikėsuar nga « padrejtėsia » e Zotit, pėrkundrazi ai ėshtė frikėsuar nga drejtėsia e
    Tij. Ai nuk ėshtė falur e as qė ka rrėnė nė gjunjė nė xhenazet. Ai han prej kafshėve
    brinore, peshkun dhe mėlēinė e bardhė. Ai e don pasurinė dhe familjen. Fėmijėt e juaj
    dhe familja janė fitneja e juaj… »
    « Ai ka dėshmuar se ekziston Xhenneti dhe Xhehennemi, tė cilėt kurrė nuk i ka parė,
    ndėrsa e ka urrejtur vdekjen e cila ėshtė realitet » (72) Kėto ishin disa aspekte tė rolit tė
    tij nė pėrparimin e Islamit, gjatė qeverisjes sė Hazreti Ebu Bekrit, si dhe kjo na e
    pasqyron urtėsinė e tij tė jashtėzakonshme qė posedonte dhe pėrdorte tamam nė situatat
    kur duhej dhėnė gjykim tė drejtė rreth dukurive dhe gjėrave tė ndryshme.
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    HILAFETI I OMER IBN EL-HATTABIT

    - Sikundėr hazreti Ebu Bekri, edhe halifėt tjerė kėrkoni mendimin dhe kėshillėn e
    Aliut a.s nė situatat delikate. Kėshtu, kur Omer ibn El-Hattabi donte ta sulmojė
    Perendorinė Romake, ai u konsultua me Imam Aliun a.s i cili e kėshilloi qė ai vetė
    (d.m.th hazreti Omeri, vėrej e pėrkth) tė mos i prijė ushtrisė, por e kėshilloi :
    « …Cakto udhėheqės me pėrvojė qė t’i prijė ekspeditės dhe t’i vėjė nėn komandėn e
    tij gjithashtu ushtarėt me pėrvojė, tė cilėt sukses-shėm mund t’i kundėrvihen cilėsdo
    rrethanė qoftė dhe tė cilėt kanė pėrvojė nė luftė. Nėse All-llahu xh.sh ua dhuron atyre
    fitoren, ti do ta arrrijshė synimin tėnd. Por, nėse nė tė kundėrtėn ata e humbasin luftėn,
    ti do tė mbetesh nė vendin ku duhet t’i ndihmohet shtetit Islam. (73)
    - Njėherė nė arkėn shtetėrore erdhėn njė sasi shumė e madhe tė hollash nga
    Bahrejni. Omeri ua shpėrndau muslimanėve, duke mbajtur njė sasi rezervash nė arkėn e
    shtetit. Ai i thirri Ensarėt dhe Muhaxhirėt dhe i pyeti se ēfarė tė bėjė me tepricėn e tė
    hollave, ata u pėrgjigjėn :
    « O Emirul Muėminin ! Ne e dijmė se tepėr je i zėnė me punėt tona, ndaj kjo edhe
    nuk tė le tė qėnrosh pran familjes, tregėtisė dhe punės tėnde vetjake, ndaj merri ato
    rezerva pėr vete ».
    - Omeri iu drejtua Imam Aliut a.s dhe e pyeti :
    « Ēfarė thua ti nė kėtė ? »
    « Ata veēmė tu pėrgjigjėn- i tha Imam Aliu a.s
    « Ti mė thuaj mua »- sėrish iu drejtua Omeri.
    - Atėherė Imam Aliu as. U pėrgjigj :
    « Pėrse e morre mbi vete dyshimin dhe e lėshove qetėsinė dhe sigurinė » ?
    - Atėherė Imam Aliu a.s i rrėfeu njė ngjarje tė ngjajshme nga jeta e Pejgamberit-
    Muhammedit a.s dhe nė fund i sugjeroi qė kėto rezerva t’u shpėrndajė fukarave.
    « Unė tė kėshilloj qė nga ato asgjė tė mos marrish, por gjithė ato shpėrndajva
    fukarave. »- i tha Imam Aliu a.s.
    - Halifi Omer tha : » Pasha All-llahun, ti ke tė drejtė. » (74)
    - Ibn Abbasi citon se si Omer ibn El-Hattabi ka thėnė :
    « Unė nuk do ta lė atė pasuri nė Qabe. Unė do ta nxjerr atė prej aty dhe do ta
    shpenzojė nė rrugėn e All-llahut, pra nė rrugėn e hajrit. »
    - Imam Aliu a.s e dėgjoi kėtė. Ndaj, Omeri e pyeti » Pasha Zotin, ēfarė thua ti nė
    kėtė ? Nėse ti mė trimėron unė ashtu do tė veprojė. »
    - Imam Aliu a.s i tha : » Si do mundje qė atė tė na japish neve, kur pronari i saj
    ėshtė njeriu qėė do tė vijė nė fund tė kohės « (kėshtu ai mendoi nė Imam Mehdiun a.s)
    (75)
    - Sikur tė kishte vepruar ndryshe, Omeri do tė shpallej fajtorė, ngase e ka prekur
    pasuriė e Qabesė.
    - Ebu Ubejde ibn Xherrahu dhe Berah ibn Raman El-Kalbi i shkruan Omerit : »
    Kėtu nė Sham popullin e pin verėn. Ne kemi dėnuar nja dyzet prej tyre, por mendojmė
    se kjo nuk do tė na sjell dobi. »
    - Omeri e pyeti popullin, kurse Imam Aliu a.s i tha : Unė jam i mendimit se duhet
    t’i dėnojmė me gjobė siē pėrshkruhet ai qė nuk i dėgjon urdhėrat, d.m.th me shtatėdhjetė
    tė rėna. Ngase nėse njeriu pin verė ai vetėm llomotitet, e me kėtė ai nuk bėnė
    ērregullim. »(76)
    - Kėshtuqė Omeri e morri nė konsideretė kėshillėn dhe i shkroi Ebu Ubejdes, se si
    tė njėjtėn gjė ta zbatojė nė Sham (Dmask).
    - Tregohet se njė natė Omer ibn Hattabi pa se si njė burrė dhe grua (kurvėri). Tė
    nesėrmen nė mėngjes ai i tha popullit : »Nėse Udhėheqėsi sheh se si bėjnė zina njė
    burrė dhe grua, dhe ai i dėnon ata ashtu siē e ka pėrshkruajtur Sheriati, ēfarė thoni ju nė
    kėtė ? »
    - Tė pranishmit u pėrgjigjėn : »Ti je Imam (Udhėheqės) » ! Por, Imam Aliu a.s iu
    drejtua Omerit me kėtė fjalė :
    « Ti nuk ke tė drejtė njė gjė tė tillė ta bėsh, ngase me njė akt tė tillė ti do ta kishe
    dėnuar vetveten tėnde. All-llahu nuk ėshtė i kėnaqur me kėtė punė, nėse pėr kėtė nuk
    dėshmojnė katėr dėshmitarė. »(77)
    - Omeri njė kohė bukur tė gjatė e la mėnjanė kėtė ngjarje, ngase ishte i
    vetėdijshėm dhe e kuptonte se pėrcaktimet e Sheriatit edhe pėr tė qė ėshtė Emirul-
    Muėminin, vlejna njėsoj sikur edhe pėr muslimanėt e tjerė. Ndaj, sėrish pėrkitazi me
    kėtė ēėshtje e pyeti popullin, i cili pėrsėri iu pėrgjigj si mė parė, kurse edhe Imam Aliu
    a.s prap qėndronte nė pėrgjigjen e mėparshme.
    - Halifi Omer, mė nė fund pranoi mendimin e Imam Aliut a.s.
    - Pas miratimit tė Ibn Sirinit, Omer ibn El-Hattabi e pyeti popullin : »Sa gra mund
    tė ketė robi » ? Mė pas u kthye kah Imam Aliu a.s dhe i tha : »Unė e pyes njeriun qė
    mban veshur xhybenė (d.m.th Imam Aliun a.s) ? »
    - Imam Aliu u pėrgjigj : »Dy » !
    - Pas marrjes sė Shamit nga ana e muslimanėve, Ubejde ibn Xherrahu e mblodhi
    popullin dhe filloi t’i pyes a tė shkohet nė Bejtul-Makdis (Jerusalem) apo nė Kisarij.
    - Muadh ibn Xhebeli, propozoi qė t’i shkruajnė Emirul-Muėmininit Omerit pėr
    kėtė ēėshtje. Kur hazreti Omeri e lexoi letrėn, u kėshilluan me muslimanėt nė mesin e tė
    cilėve ndodhej edhe Imam Aliu a.s i cili tha : »Thuaji njeriut tėnd tė bėjė sulm me
    ushtrinė e tij nė drejtim tė Jerusalemit. Pas marrjes, atėherė mund tė shkohet nė drejtim
    tė Kisrasė, e cila do tė pushtohet pas Bejtul-Makdisit Insha-All-llah ! Kjo ėshtė ashtu siē
    ka thėnė vetė Pejgamberi a.s »
    - Omeri tha : »Nė rregull ėshtė gjithēka qė ka caktuar Resulull-llahu, dhe ti ke tė
    drejtė o Ebul-Hasan. »(79)
    - Atėherė i shkroi Ebu Ubejdes tė veprojė ashtu siē u tha Imam Aliu a.s.
    - Pas fitores sė muslimanėve ndaj Persianėve, gjatė qeverisjes sė Omerit, Omeri
    bėri marrėveshje me pasardhėsit e Muhammedit a.s rreth rajonit tė Kufes.
    - Disa prej tyre i thanė : » Ta ndajmė kėtė hapėsirė mes nesh . »
    - Hazreti Omeri atėherė pyeti pėr mendimin e Aliut a.s, i cili u pėrgjigj : » Nėse ju
    e ndani kėtė sot, nesėr nuk do tė mbetet asgjė pėr ata qė do tė vijnė pas nesh. Ndaj,
    lėshoi ata ta caktojnė tokėn nė dobi tė tyre, dhe nė kėtė rast do tė ketė edhe pėr ne edhe
    pėr ata qė do tė vijnė pas nesh. »
    - Halifi Omeri i tha Aliut a.s :
    « Mund qė All-llahu atė ta bėjė tė mirė. Ke tė drejtė. » (80)
    - Historiani Taberijn nė vepėrn e tij »Tarih » (« Historia »), citon Seid ibn
    Musejbin se ka thėnė : » Omer ibn El-Hattabi e tuboi popullin ta llogaritin kalendarin
    Islam » ?
    - Nė kėtė pyetje, Imam Aliu a.s u pėrgjigj :
    « Prej ditės kur Pejgamberi i All-llahut u shpėrngul prej idhujtarėve tė Mekkės. »
    (d.m.th nga Hixhreti, vėrejt e pėrkth)
    - Omeri e pranoi njė propozim tė tillė qė koha tė fillojė tė llogaritet nga ajo
    ngjarje, pra viti i Hixhrijj. (81)
    - Kėto ishin disa cilėsi qė e karakterizonin personalitetin dhe veprat e Imam Aliut
    a.s gjatė periudhės sė hilafetiti tė hazreti Omerit.

    HILAFETI I OTHMAN IBN AFFANIT

    - Tradita Islame gjithashtu pėrmend njė numėr buku tė madh tė ngjarjeve, tė cilat
    dėshmojnė pėr urtėsinė dhe drejtėsin e Aliut, gjatė kohės sė qeverisjes halifti Othman.
    Shembujt e mėposhtėm, kėtė e ilustrojnė mė sė miri :
    1. Njė burrė plak u martua me njė virgjėreshė. Ajo mbeti me shtatėzėnė, ndėrsa
    plaku filloi ta akuzojė pėr tradhėti bashkėshortore, duke pohuar se ai nuk ka fjetur
    organikisht me tė.
    - Othmani e pyeti gruan : » Ky plaku a ta ka marrė virgjinitetin ? » Jo » - u
    pėrgjigj ajo. Atėherė asaj Othmani i caktoi dėnimin e paraparė me Sheriat.
    - Mirėpo, Imam Aliu a.s pati vėrejtje nė kėtė, duke thėnė : » Gruaja ka dy hapje ;
    njėrėn pėr pastrimin mujor (menstruacionet) dhe tjetrėn pėr urinim. Sipas gjitha gjasave
    plaku plaku ka nxjerrė mjaftė spermė kėshtuqė sperma e tij ka mbėrijtur nė hapjen e saj
    tė menstruacioneve dhe kėshtu ajo ka ngelur shtatėzėnė.
    - Plaku pohoi se, duke thėnė : »Unė jam zbrazur mbi organin e saj, por jo gjer nė
    atė masė sa t’ia virgjinitetin asaj. »
    - Imam Aliu a.s tha : » Shtatėzėnia ka ngjarė nga kjo, ndaj edhe fėmiju ėshtė i tij,
    dhe mendoj se ai ėshtė dashur tė dėnohet. » (82)
    2. Njė as-hab i rėndėsishėm i Malikut, duke e cituar Bajah bin Badr Juhamiun, i tha
    halifit Othman ( Zoti qoftė i kėnaqur me tė) se njė grua ka mbetur shtatėzėnė para
    martesės, ngase ajo ka lindur fėmijė vetėm gjashtė muaj pas shtatėzėnisė. Halifi Omer e
    dėnoi me gurėzim (rexhm), por Imam Aliu a.s : » Nėse ajo ta thotė tė kundėrtėn, nė
    pėjtim me librin e All-llahut (Kur’anin), ajo do tė fitojė ngase All-llahu i Lartėsuar
    thotė : »… nė mbajtjen e fėmijut dhe largimin e tij nga tė ushqyerit (ghidhėnies) ka
    tridhjetė muaj… dhe All-llahu poashtu thotė : » Nėnat duhet t’i ushqejnė fėmijėt e tyre
    dy vite tė plota, e cila (kohė) mjafton pėr ata qė plotėsisht dėshirojė ti ushqejnė.
    - Kėshtuqė dy vjet janė periudhė e tė ushqierit, ndėrsa gjashtė muaj mund tė jenė tė
    shtatzanisė. Othmani atėherė tha : » Lėshojeni tė shkojė ! » (83)

    PĖRMBYLLJE E SHKURTĖR


    - Kėto qė u pėrmendėn ishin vetėm disa shembuj tė pėrgjegjėsisė sė madhe, tė
    cilat i kishte mbi vete personaliteti dhe figura e Imam Aliut a.s e qė duhej t’i shpjegonte
    gjatė periudhės sė tri halifėve, tė colėt shpesh-herė i drejtoheshin pėr konsultim rreth
    dhėnies sė pėrgjegjeve dhe gjykimit vendimtar pėr ndonjė ēėshtje. Ai e ka theksuar se
    njė gjė tė tillė e ka bėrė pėr hir tė lidhjes sė fortė qė ka pasur me Muhammedin a.s dhe
    porosinė e tij qė ta ruajė unitetin Islam dhe ta mbrojė Islamin nga shtrembėrimet dhe
    devijimet e ndryshme.
    - Halifi i dytė (Omer ibn El-Hattabi) tepėr i ēmonte veprat e Imam Aliut a.s dhe
    gjithnjė nė kėtė frymė synonte t’i jetėsojė mendimet e tij.
    - Disa herė e ka falėnderuar dhe lavdėruar, si dhe me plotė dėshirė i pranonte
    kėshillat e tij. Nė situata tė ndryshme, nuk ngurronte ta pėrmend kėtė, ndaj edhe ėshtė
    shėnuar se ai (Omeri, vėrejt e pėrkth) ka thėnė : » E lus All-llahun tė mė mbrojė nga
    shoqėria ku nuk je ti, o Ebul-Hasan »(84) dhe « Tė mos ishte Aliu, Omeri do tė ishte
    shkatėrruar. » (85)
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    SHĖNIME

    1. Ansab el-Ashraf 2:170 ; El-Balazri
    2. Ansab el-Ashraf 2:177 ; El-Balazri
    3. Sharh- komentimi i Nehxhul-Belaga (Shtegu i Elokuencės) 4:561 ; Ibn Ebi Hadid; Dar Ehja El-
    Kutub Arabi Kajro/Egjipt.
    4. Manakib Ali ibn Ebi Talibi (a.s):7, Ibn Magazili;
    5. Keshf El-Gima 1:60, El-Arbali, El-Kitab El-Islami;
    6. El-Fusul El-Muhima :14; Ibn Sabag El-Meliki-El Sharh Nehxhul-Belaga 1:151, Ibn Ebi Hadid
    7. Bihar El-Envar 35:18, Mexhlisi
    8. El-Fusul-El-Muhima :14 ; Ibn Sabag El-Meliki-Sharh Nehxhul-Belaga 1:151, Ibn Ebi Hadid
    9. Sira Ibn Hisham :263, Ulema ibn Hisham ; Dar ehja’el-turas el-arabi, Bejrut. Bihar El-Envar
    35:44 ; Maxhlisi (Hadithi ėshtė pėrcjellur nga vepra « Kanz El-Umal » nga Mutaki El-Hudi) Sharh
    Nehxhul-Belaga 1:15 ; Ibn Ebi Hadid
    10. Sharh Nehxhul-Belaga 1:15 ; Ibid
    11. Shahr Nehxhul-Belaga 1:15, njėsoj (Hadithi ėshtė pėrcjellur nga vepra e ulema El-Balazri dhe
    Isfahani)
    12. Nehxhul-Belaga :300, komenti i Dr. Subhi Salijj, Bejrut 1967.
    13. Ali ibn Ebi Talib (a.s) 1:39 ; Abdulfettah Maksud, dijetarė eminentė i El-Az-harit, Kajro
    Egjipt.
    14. Nehxhul-Belaga 2:137, komenti i Muhammed Abduhusė, Kajro.
    15. Nehxhul-Belaga 2:137, njėsoj.
    16. Tarihul-Hulefa: 185 ; Xhelaluddin Abdurrahman Es-Sujuti El-Shafij.
    17. el-Mustadrik 3:136 ; El-hakim El-Nisaburi. Tarihul Kebir 2:81 ; Hatibi El-Bagdadi-Hiljetul-
    Evlija 1:66 ; Ebu Nuajm.
    El-Sira El-Halabija 1:268 ; Taberi.
    El-Sira El-Nebevijj 1:173 ; Zejni Dahlan.
    18. El-Sira El-Nebevijje 1:259 ; Ibn Hisham.
    19. El-Kafi 8:399, Kulejni
    - Mustadrik El-Hakim 3:111 ; El-Hakim el-Nisaburi
    - Zahair El-Ukba :60, Ulema Muhibulddin El-Taberi
    - El-Rijad El-Nadira 2:158, Muhibulddin El-Taberi
    - Kitab Sifin :100 ; Naser Ibn Huzahem
    - Vepra El-Gadir 3:221-240 ; Abdul-Husejn El-Amini En-Nexhafi.
    20. Musned Ibn Hanbeli 1:111, 159, Ahmed ibn Hanbel
    - El-Sirah El-Halabija 1:381 ; Taberi
    - Kanz El-Umal 13:114 ; El-Mutaki El-Hindi
    - El-Irshad :11 ; Mufid
    - El-Murada’t :124 ; Abdul Husejn Sherafuddin (Kėtė hadithė e transmetojnė nė veprat e tyre : Ibn
    Is-haku, Ibn Xheriri, Ibn Ebi Hatimi, Ibn Murdavajhi, Ebu Nuajmi, dijetari Bejhekiu nė veprat Sunen dhe
    Delail ; El-Salabija dhe Taberiu nė tefsirėt e tyre.
    21. El-Kalem Fi El-Tarih 2:24 ; Ibn Esir
    - Fikh El-Sirah:102 ; Muhammed El-Gazali
    22. (Njėsoj sikur nė numrin 9)
    23. Tarih El-Taberi 2:217 ; El-Taberi
    - El-Kamel fi El-Tarih 2:22, dijetar dhe i njohur
    - Ibn Esir El-Sira El-Halebija 1:381, dijetari Taberi
    - Musned Ibn Hanbeli 1:111, Imam Ahmed Ibn Hanbeli
    - Kanz El-Umal 13: hadhithi nr. 36371 (Kėtė hadith e transmetojnė Bejhekiu nė Sunen dhe
    Delail ; El- Sal’abi dhe Tabeiu nė komentimet pėrkatėsisht tefisėt e sures sė Kur’anit Ash-Shuara)
    24. Bihar El-Envar 19:3, Mexhlisi ;
    - Tabakat Ibn Saad 1:173, 192
    - Sira Ibn Hisham 1:399-404-Ibn Hisham,
    - Ujun El-Ahbar 2:151, Ibn Kutejbe
    - Tarih Ibn Kethir 3:84, 96, 97, Ibn Kethiri
    - El-Sirah El-Halabija 1:343, dijetar Taberi,
    - El-Kausel Fi El-Tarih 2:36, ulema Ibn Esir,
    - El-Gadir 7:363-366, dijetar Abdul-Husejn El-Amini El Naxhafi.
    25. Bihar El-Envar 21:62, Mexhlisi
    - Tabakat Ibn Saad 4:23, Ibn Saad.
    - Asad Ibn Gaba 1:287, Ibn Esir
    - Sherh Nehxhul-Belaga 3:407, Ibn Ebi Hadid
    - El-Bidaje ve En-Nihajai 4:256, Ibn Kethir-El-Istiab 1:81, Ibn Kethir El-Istiab 1:81, Ibn Abdel
    Bari
    - Makatil El-taberiju:10, Ebu Feraxh El-Isfahani
    26. Bihar El-Envar 21:63, ulema Mexhlisi
    27. Tarih El-Taberi 2:222, ulema El-Taberi
    - Tarih Ibn Assaker 1:284, Ibn Assaker
    - El-Mustadrik El-Hakim 2:622, El-Hakim El-Nisaburi
    - El-Gadir 7:367 ; Abdul-husejn El-Emini El-Naxhafi
    - Kashf El-Gama 1:16, Arbili
    28. El- Mizan (Komentimi i Kur’anit tė Madhnueshėm) 9:80 filozofi Muhammed Husejn El-
    Tabatabai
    29. El-Mizan 9:80, po ashtu
    30. Ajn El-Shia’t 1:237, Muhsin El-Amin El-Amili
    31. El-Fusul El-Muhema , 52 Ibn Sabag El-Maliki
    32. Ansab El-Eshraf 2:91,94 El-Balazri
    - Mustedriku i dy sahihėve 3:111, El-Nisai
    - Tabakat Ibn Saad 3:15, Ibn Saad
    33. El-Magazi 1:152, El-Vakidi
    34. Tarih El-Taberi 3:17, El-Taberi
    - El-Sirah En-Nebevija , 3:134, Ibn Hisham
    - Dalael Es-sidk 2:357, Muhammed Hasan El-Muzafer
    - Hajat (jeta) e Emirul Muėminin Ali ibn Ebi Talibi (a.s) :236, Sejjid El-Sadr
    - El-Irshad : 52, Mufid
    35. Es-Sira En-Nebevijjeh 2:122, Zejni Dahlan
    - Mustedriku nė dy sahihėt 3:32, El-Nisai
    36. Mustedriku nė dy sahihėt 3:32, (ky sahih ėshtė transmetuar nga Sufjan El-Theurijju)
    - Tarih (Historia) Bagdadi 3:19, Hatibi Bagdadi
    37. El-Irshad : 58, Mufid
    - El-Sirah En-Nebevijj 2:112 Zejni Dahlan
    38. Ansab Al-Ashraf 2:93, 94, El-Balazri (ky hadith transmetohet nga Ebu Hurejrja dhe Ibn Abbasi)
    - Hasais (cilėsit) Imam Ali ibn Ebi Talib a.s :9
    39. El-Sirah En-Nebevijj, Zejni Dahlan
    40. Sirah Er-Resul 1:279, Muhsin El-Amini
    - Tefsiri Al-Mizan :10, komentimi i sures At-Tevbe ajeti 25.
    - El-Irshad :74, Mufid
    41. Ansab Al-Ashraf 2:92, El-Balazri
    - Mustedreku nė dy sahihėt 3:111, dijetari Ibn Saadi.
    - Tahzib Al-Tahzib 3:475, Ibn Hudr El-Ashkalani
    - El-Fusul El-Muhema 2:309, Ibn Sabag El-Meliki
    - Kthehuni nė literaturėn e veprės (veēoritė e tė pestėve- familja e Pejgamberit a.s nė gjashtė
    Sahihėt 2:309)
    42. Tarih El-Hulefa :118, Sujuti
    43. Mustedrik El-Hakim 3:147, El-Hakim El-Nisaburi
    - Sunen El-Bejheki 2:149, El-Bejheki
    - Sunen El-Tirmidhi 2:209, Tirmidhi
    - Tahzib Al-Tahzib 2:297, Ibn Haxher El-Askalani
    - Fadail El-Hamsa fi sahih El-Sitte 1:270.
    44. El-Fusul El-Muhemma :25, Ibn Sabag El-Meliki
    45. Kashaf 2: kapitulli : » Shkaku i zbritjes sė ajeteve kur’anore
    - Madman El-Bejan, kapitulli tefsiri i Sures Ed-Dehr, Tabrusi
    - El-Ukud El-Farid 3:42, Ibn Abdarbahu
    - El-Rijad El-Nadira 2:207, taberiu
    - El-Mizan 20:132, Muhammed Husejn Tabatabai
    - Kashf El-Gamma 1:302, El-Arbali
    - El-Gadir 3:107, Abdul-Husejn El-Amini En-Nexhafi
    46. Tefsiri i Kur’anit tė Madhnueshėm 10:59, Taberi
    - Esbab En-Nuzuli (Shkaqet e Shpalljes) :182, El-Vahidi
    - Komentimi i Kur’anit tė Madhnueshėm 8:91, El-Kutubi
    - Komentimi i Kur’anit tė Madhnueshėm 4:422, Er-Razi
    - Komentimi i Kur’anit tė Madhnueshėm 2:211, El-Hazem
    - El-Dur El-Mensur 3:218, Sujuti
    - Xhenaibu El-Mevada :93, El-Kanduzi El-Hanefi
    47. Mustedriku i dy Sahihėve 3:126, dijetari El-Nissai
    - Kanz El-Umal 6:401, dijetari El-Mutaki El-Hindi
    - Assad El-Gaba 4:22
    - Tarih Bagdadi 4:348, ulema Hatibi Bagdadi
    - Fadail El-Hamselfi el-Sihah el-Sitta 2:250
    48. Musnedi i Ibn Hanbelit 1:174, Imam Ahmed Ibn Hanbel,
    - Musned Ebi Davud 3:280, Ebi Davudi
    49. Sahih Tirmidhi 5 ; Kapitulli « manakib Ali ibn Ebi Talib a.s »
    - Musned Ahmed ibn Hanbel 6:292, Ahmed Ibn Hanbeli
    - Mustedreku nė dy Sahihėt 3:128, Nissai
    - Fadail El-Hamsa fi El-Sihah Es-Sitte 2:209
    50. Sahih Tirmidhi 5 : kapitulli » Cilėsit e Imam Ali ibn Ebi Talibit a.s »
    - El-Hasais :3,18 Nissai
    - Mustedriku nė dy Sahihėt 3:14, El-Hakim El-Nisaburi
    - Musned ibn Hanbeli 1:159, Ahmed Ibn Hanbel
    51. Tefsiri i Kur’anit tė Madhnueshėm 6:165, Taberiu
    - Asbab En-Nuzul :148, El-Vahidi
    - Tefsir Ebu Barakut El-Nasafi 1:496, Ebu Barakut En-Nesafi
    - Tefsiri i Kur’anit tė Madhnueshėm 3:461, El-Nisaburi
    - El-Svavaik El-Muhreka :25, Ibn Haxh El-Askalani
    - A’jan El-Shiat 1:368 « Dar Et-Tearuf » Bejrut
    52. Sahih Ibn Maxhe :12, Ibn Maxhe
    53. Musned Ibn Hanbeli 4:281, Ahmbed Ibn Hanbel
    - Kanz El-Umal 1:48, Mutaki El-Hindi
    - Mustdriku nė dy Sahihėt 3:109, El-Hakim El-Nisaburi-Mexhmaul-Zavaid 9:103,109 ; El-
    Hajthemi
    - El-Gadir 1:213, Abdul-Husejn El-Amini El-Naxhefi
    54. tarih Bagdad 14:321, Hatibi Bagdadi
    - Mexhmual-Zavaid 7:235, El-Hajthemi
    - Kenz El-Umal 6:157, Mutaki El-Hindi
    - Ali ve Vasija :13, Nexhmuddin Xhefer ibn Muhammed El-Askeri
    55. Tarih-Bagdadi 13:186, Hatibi Bagdadi
    - Mexhmual Zavaid 7:238, El-Hajthemi
    - Kanz El-Umal 6:155, Mutaki El-Hindi
    - Manakib Ali ibn Ebi Talib :57, El-Havarizmi
    56. Xhanabiul-Mevada :79, kapitulli : »Porositė e tė Deėrguarit Muhammedit a.s, Imam Aliut a.s si
    mbrojtės ».
    - Mexhmual-Zavaid 9:113, El-Hajthemi
    - Kanz El-Umal 6:154, ulema Mutaki El-Hindi
    - Zahair El-Ukba :71, ulema El-Taberi
    - Ali ve Vasija (Aliu dhe porositė e Muhammedit a.s) :194 Nexhmuddin el-Askeri (ky hadith ėshtė
    pėrmendur nė kėto vepra izan El-I’tiad, El-Zahabija, El-Sa’ali, Sujuti, Kunuz El-daka’k, Dajlavije,
    Manakib, Ahmed Ibn Hanbeli)
    57. Kush dėshiron t’i thellojė njohuritė pėr kėtė ēėshtje le t’u referohet veprave nė vijim :Xhanaibu
    El-Mevaida, El-Kanduzi El-Hanefi, El-Fusul El-Muhema, Ibn Sabag El-Maliki, Fadail El-Hamsa fi El-
    Sihah El-Sittah, Fejruzi Abadi, Musned Ibn Hanbel-Imam Ahmed Ibn Hanbeli, El Murad’at, Abdul
    Husejn Serafudin, Ali ve Vasija Nexhmuddin El-Askeri…
    58. Musned Ibn Hanbeli 2:300, Ahmed Ibn Hanbel
    - Zahair El-Ukba :72, Muhibuddin El-Taberi
    - Ali ve Vasija :206-211, Nexhmuddin el-Askeri
    59. Sunen En-Nissai 4:93, Nissai
    60. Kanz El-Umal 1:44, Mutaki El-Hindi
    - Musned Ibn Hanbeli 5:182-189, Ahmed Ibn Hanbel
    - Mustedrik nė dy Sahihėt 3:148, El-hakim El-Nisaburi
    61. Sahih El-Buhari 1:39, El-Buhari
    - Sahih Muslim 3:259, Muslim
    - Musned Ibn Hanbeli 1 : kapitulli i porosive tė Pejgamberit a.s
    62. Tarih El-Taberi , El-Taberi
    - Tarih ibn Ethir, Ibn Ethir
    63. Sahihul-Buhari 5:8, Buhari
    - El- Sakifa , ulema Muhammed Rida El-Muzafer
    - Sherh El-Nahexh, Ibn Ebi Hadid
    64. El-Ukd El-Farid 4:259-260, Ibn Abd Rabahu, botimi i dytė.
    - Abdullah Ibn Sab’a 1:105, Murteda el-Askeri
    - Sherh Nehxhul-Belaga 1:131-134, Ibn Ebi Hadid El-Mua’tezili, botimi i parė, Egjipt.
    - El-Gadir 7:76-77 ;5:370-371 ; Abdul-Husejn El-Amini El-Naxhafi
    - Muruxh El-Zahab 2:301, Mes’udi
    - Assad El-Gabba 3:222, Ibn Ethir
    - Tarih El-Taberi 3:208, Taberi
    - El-Kamil fi Et-Tarih, 2:325-331 Ibn Ethir
    - Tarih El-Jakubi 2:103-105 El-Jakubi
    - Semt El-Nuzum El-Avali 2:244, Abdul-Melik El-Mekki
    - El-Sirah El-halabija 3:356
    65. El-Sakifa :160, Muzafer, Bejrut, 1973
    66. El-Maraxhat :302, Abdul-Husejn Sherafuddin El-Amili
    67. Nehxhul-Belaga : letra nr. 62 Imam Ali ibn Ebi Talibit a.s bashkėsia Islame, Zagreb 1994
    68. Tarih El-Jakubi 2:111, El-Jakubi
    69. Manakib Familja e Ali ibn Ebi Talibit a.s 2:356 Ibn Sharh Esh-Shvab
    70. Ali ve El-Hulefaa :63, Nexhmuddin El-Askeri
    - Kanz El-Umal 3:99, Mutaki El-Hindi
    71. Ali ve Hulefa’a : 60, Nexhmuddin El-Askeri
    - Kada Emirul Muėminin Ali ibn Ebi Talib a.s :86, Tastari, botimi i dytė El-A’lami, Bejrut
    72. Manakib i Fmiljes sė Ali ibn Ebi Talibit a.s 2:358, Ibn Sherh El-Ashvab
    73. Ali ve El-Hulefa :83 ulema Nexhmuddin El-Askeri
    - Musned Ahmed Ibn Hanbeli 1:94, Ahmed ibn Hanbel
    - Kanz El-Umal, 7:147, Mutaki El-Hindi
    74. Shiko nė Nehxhul-Belaga
    75. Kanz El-Umal 7:147 Mutaki El-Hindi
    - Sharh El-Meuta 4:25, El-Zarkani
    - Ali ve El-Hulefa :98, Nexhmuddin El-Askeri (Ky fjalim gjendet nė veprat : Suneni i Bejhekiut
    dhe Tarihu i Taberiut)
    76. Kanz El-Umal 3:96, Mutaki El-Hindi
    - El-Futunat El-Islamijja 2:482, Zejni Dehlan
    - Ali ve El-Hulefa: 9, Nexhmuddin El-Askeri
    77. Manakib i Familjes sė Ali ibn Ebi Talibit a.s 2:370, ulema ibn Shehr Ashvab
    78. Ali ve El-Hulefa :133, Nexhmuddin El-Askeri
    79. Ali ve El-Hulefa :239 njėsoj
    80. Tarih El-Taberi, 2:253, Taberi
    - Ali ve El-Hulefa :240, Nexhmuddin El-Askeri
    (Ky fjalim gjendet edhe nė vepart vijuse anz El-Umal, Mutak El-Hindi; Tarih El-jakubi; El-Jakubijje;
    Mustedriku nė dy Sahihėt; El-Hakim En-Nisaburi; El-Kamil fi Et-Tarih, Ibn Ethiri etj)
    81. Manakib i Familjes sė Ali ibn Ebi Talibit a.s 2:371; ulema Ibn Shahr Eshvab
    - Axhaib Ahkam Emirul-Muėminin :43; Muhammed ibn Ali El-Komi
    82. Mankib i Familjes sė Ali ibn Ebi Talibit a.s 2:371, Ibn Shehr Ashvab
    - Tefsir Ibn Kethir 4:57; Ibn Kethir
    - Sunen El_bejheki 7:442, El-Bejheki
    83. Ed-Dur El-Mensur 3:144 Sujuti El-Shafi
    - Siretu ulema Omer Ibn Hattab; 106 Ibn Kijjim El-Xhevzijj
    - El-Futuhat El-Islamijjeh 2:486, ulema Zejni Dahlan
    - Mankib i Familjes sė Ali ibn Ebi Talibit a.s 2:361, Ibn Shahr Eshvab
    - El-Gadir 6,7 El-Amini En-Nexhafi
    84. Faraid Es-Samtajn 65, kapitulli; El-Hamavini Esh-Shafi
    - Manakib i Familjes sė Ali ibn Ebi Talibit a.s 15, El-Hamavini
    - Kifajat Et-talib :96, El-Kani Esh-Shafi.
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  10. #10
    Musliman Shqiptar Maska e pejani34
    Anėtarėsuar
    18-04-2005
    Postime
    902
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    OTHMANIN dhe ALIUN r.n. e kan mbyt havarixht ,ku sufit e sodit i perkrahin plotesisht.

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Shkodrani_79
    Anėtarėsuar
    05-09-2009
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    po ti Pejan kuj i perket??
    Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale

  12. #12
    Musliman Shqiptar Maska e pejani34
    Anėtarėsuar
    18-04-2005
    Postime
    902
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Shkodrani_79 Lexo Postimin
    po ti Pejan kuj i perket??
    musliman elhamdylilah

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •