Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 2 prej 2

Tema: Adn

  1. #1
    ALEN Maska e Hyrida Basha
    Anėtarėsuar
    01-09-2009
    Postime
    11
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lightbulb Adn

    Mrekullia e ADN-se, dhe bizneset rreth saj.

    Deri para 50 vjetėsh, shkencėtarėt pėrpiqeshin tė mėsonin rreth kodit gjenetik tė njeriut, ndėrsa tani, studiuesit janė nė gjendje tė zbulojnė kodin gjenetik tė njė individi brenda pak orėsh. Kjo arritje jo vetėm qė u jep mundėsinė mjekėve tė gjejnė shkakun e shumė sėmundjeve, por edhe parashikon se nga ēfarė sėmundjesh mund tė preken ata nė tė ardhmen. Nė Britani, kjo ėshtė njė fushė qė po bėhet gjithnjė e mė popullore nė testimet mjekėsore.Gjenet tona na bėjnė ata qė jemi, tė gjatė, tė shkurtėr, me flokė tė zeza apo tė kuqe. Ato janė bazat e formės sonė fizike dhe kanė ndikim tė madh tek shėndeti ynė. Arritjet shkencore bėjnė tė mundur tani shpėrbėrjen e ADN-sė dhe ekzaminimin e sekuencės gjenetike pėr difekte tė ndryshme qė mund tė ēojnė nė sėmundje si diabeti, probleme kardiovaskulare dhe distrofi muskulare. Doktor Fred Kavalier ėshtė gjeneticist nė njė spital tė Londrės. “Teknologjia pėr testimin e ADN-sė e bėn tani tė mundur leximin mė tė shpejtė tė sasive tė mėdha tė ADN-sė.” Mbledhja e informacioneve nga gjenet tona i ka hapur rrugė edhe njė biznesi nė Britani. Njerėzit gjithnjė e mė tepėr po u kthehen kompanive tė tilla si Shėndeti Gjenetik nė Londėr pėr tė marrė njė analizė personale tė sekuencės sė tyre gjenetike dhe vlerėsim tė problemeve mjekėsore qė mund tė kenė nė tė ardhmen. Njė mostėr pėshtyme mjafton pėr tė marrė ADN-nė qė duhet pėr analiza. Brian Whitley ėshtė drejtori i kompanisė Shėndeti Gjenetik. “Ne u japim njerėzve njė raport 50 faqesh qė i njeh ata jo vetėm me tė dhėnat klinike tė momentit, por edhe tė dhėnat qė kemi nxjerrė ne nė lidhje me rreziqet qė mund tė kenė ata nė tė ardhmen dhe si t’i shmangin ato.”Disa kompani dėrgojnė mjetet pėr marrjen e pėshtymės tek klienti me postė dhe pastaj u kthejnė atyre raportin. Ndėrsa, disa tė tjera preferojnė t’i takojnė klientėt e tyre. “Ne i vėmė rezultatet nė kontekstin e historisė sė tyre mjekėsore, dhe nuk i lėmė ata thjesht me njė raport nė dorė. Ata mund tė kthehen dhe tė na bėjnė pyetje tė tjera dhe tė bėjnė edhe kėrkimet e tyre, por ne mund t’i ndihmojmė me koncepte ushtrimesh dhe informacione pėr dietėn, nė varėsi tė interesit tė tyre.”Megjithatė, komuniteti shkencor britanik ėshtė i shqetėsuar sepse, megjithėse studimi i gjeneve tona po pėrparon, mbeten ende shumė tė panjohura pėr tė bėrė njė analizė tė pėrshtatshme. Doktor Fred Kavalier ėshtė zėdhėnės i Shoqėrisė Britanike tė Gjenetikės Njerėzore. “Ne nuk kemi njohuri tė mjaftueshme pėr tė gjitha gjenet qė janė pjesė e sėmundjeve. Ne njohim disa nga kėto gjene, megjithėse ka ndoshta mijėra tė tjerė qė kanė ndikim. Ёshtė sikurse tė shohėsh disa letra bixhozi nga njė kuti dhe tė arrish nė njė pėrfundim pėr tė gjithė kutinė.” Doktor Kavalier shqetėsohet se njerėzit mund tė ndėrmarrin masa tė panevojshme nėse u thuhet se kanė njė rrezik tė vogėl sėmundjesh ose mund tė shqetėsohen pa shkak. Analiza e profilit gjenetik kushton mes njė mijė dhe dy mijė dollarėve. Megjithėse disa thonė se kjo ėshtė shumė e madhe pėr t’u paguar pėr informacione qė, nė fund tė fundit, nuk mund ta ndryshojnė fatin e njė njeriu, tė tjerė thonė se tė dish se ēfarė mund tė ndodhė nė jetėn tėnde nė tė ardhmen ka njė vlerė tė jashtėzakonshme

  2. #2
    ALEN Maska e Hyrida Basha
    Anėtarėsuar
    01-09-2009
    Postime
    11
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ndikimet nė Inteligjencė

    Kuptohet vetvetiu dhe ėshtė e logjikshėm se nė inteligjencė kontribuon edhe trashėgimia (gjenetika) edhe mjedisi, edhe pse ekzistojnė mendime kontradiktore pėr shkallėn e kontributit tė secilit prej kėtyre faktorėve nė inteligjencė, nė arsim dhe nė shoqėri.

    a. Ndikimi gjenetike mbi inteligjencėn. Pjesa mė e madhe e informacionit qė kemi pėr rolin e trashėgimisė nė inteligjencė vjen ngas studimet pėr korrelacionin midis IQ dhe aftėsive gjenetike. Nė pėrgjithėsi sa mė tė afėrt gjenetikisht tė jenė individėt, aq mė i lartė ėshtė korrelacioni midis IQ tė tyre. Nė 1981 Bouchar dhe McGue rishikuan studimet tė shumta tė mėparshme dhe zbuluan korrelacionet mė tė larta tė IQ midis binjakėve identikė (tė cilėt kishin identitet 100% tė gjeneve), tė cilėt ishin rritur bashkė dhe nė tė njėjtin mjedis. Binjakėt jo identikė (me 50% identitet nė gjene) u zbulua se ishin tė ngjashėm me vėllezėr dhe motrat (me 50% identitet nė gjene). Njerėzit pa lidhje gjenetike e tė rritur veēmas, nuk kanė ndonjė korrelacion real nė IQ.
    Studimet me individė tė birėsuar(adaptuar). Njė numėr studimesh kanė treguar se korrelacioni i IQ tė fėmijėt dhe tė prindėrve tė tyre biologjikė ėshtė mė i lartė se korrelacioni i IQ tė fėmijėve dhe tė prindėrve tė tyre adoptime. Mbi bazėn e studimeve tė tilla shumė psikologė pajtohen me mendimin se trashėgimia luan njė rol tė rėndėsishėm mbi inteligjencėn.
    Raca, gjenetika dhe inteligjenca. Njė nga heshtjet mė kontradiktore nė marrėdhėnien e trashėgimisė me inteligjencėn ka tė bėjė me racėn. Ėshtė fakt se zezakėt nė krahasim me tė bardhėt kapin mesatarisht 15 pikė nė testet e IQ (Hall dhe Kaye, 1980).
    Studimet e fundit kanė mbėshtetur idenė se ndryshimet mjedisore qė ekzistojnė midis racave janė jashtėzakonisht tė rėndėsishme pėr vlerėn e IQ, pėr shembull tė dhėnat nga Studimi Adaptiv i Minesotės, tė raportuara nga Scarr dhe Weinberg (1983) zbuluan se kur fėmijėt zezakė u birėsuan ende tė vegjėl nga familje tė bardha, IQ tė tyre ishin mė tė ngjashėm me IQ mesatare tė tė bardhe. Ata dolėn nė pėrfundim se dukej e pamundur qė ndryshimet gjenetike midis racave tė pėrdoreshin pėr tė shpjeguar ndryshimet e IQ. Tė dhėnat e reja mbėshtesin idenė se trashėgimia (gjenetika) e kushtėzonte inteligjencėn jo 80%, siē kishte shpallur Jensen nga tė dhėnat e tij, por 50%.

    b. Ndikimet mjedisore mbi inteligjencėn.
    Psikologėt janė po ashtu tė mendimit se faktor mjedisorė janė tė rėndėsishėm nė kushtėzimin e inteligjencės.
    Matja e mjedisit dhe IQ. Bouchard dhe McGue gjatė rishikimit qė i bėnė nė 1981 studimeve pėr binjakėt, zbuluan njė korrelacion prej 0.86 tė IQ midis binjakėve identikė tė rritur sė bashku dhe njė korrelacion prej 0.72 tė IQ midis binjakėve identik tė rritur veēmas. Teorikisht tė dy korrelacionet duhet tė ishin 1.00 nėse trashėgimia ėshtė i vetmi faktor, pėrderisa gjenet janė identike.
    Studimet tė shumta tregojnė rėndėsinė e ndikimit tė mjedisit mbi inteligjencėn. Mjedisi familjar duket se ėshtė njė faktor mjedisor jashtėzakonisht i rėndėsishėm, fjala vjen, fėmija tė vegjėl jetimė me IQ tė ulėt u vendosėn me gra me vonesa mendore, tė cilat u kushtuan fėmijėve mė shumė vėmendje. IQ tė kėtyre fėmijėve u rritėn pothuajse me 30 pikė brenda dy vjetėve, ndėrsa fėmijėt tė njė grupi kontrolli IQ u zbriti edhe mė, meqė mbetėn nė jetimore. Studimet kanė treguar se familjet e klasės sė mesme kanė mė shumė mundėsi se familjet e klasės sė ulėt pėr t’u siguruar fėmijėve bashkėveprime tė gjėra verbale dhe, nė ketė mėnyrė ato rrisin mundėsinė e koeficienteve mė tė lartė intelektualė (Bradley&Caldwell, 1984).
    Robert Zajonc, njė psikolog nė Universitetin e Michiganit, studioi tė dhėnat e grumbulluara pėr pothuaj 400000 tė rinj nė Hollandė dhe doli nė pėrfundim se inteligjenca bie ndėrsa familja shtohet nė numėr si edhe kur kalojmė nga fėmija i parė, tek i dyti e kėshtu me radhė. Sa mė e madhe tė jetė familja, aq mė i ulėt ėshtė IQ i fėmijėve dhe fėmijėt e lindur mė vonė priren te kenė IQ mė tė ulėt se fėmijėt e lindur mė herėt.
    Njė ndikim tjetėr i rėndėsishėm mbi inteligjencėn ėshtė ajo qė ne presim nga individi, pėr shembull, nėse nga njė nxėnės pritet qė ai tė dalė mirė, ai ndoshta do tė dalė mirė dhe, nėse nga njė nxėnės pritet qė ai tė mos dalė mirė, ai ndoshta nuk do tė dalė mirė. Nga kėto studime ne mėsojmė se mjedisi ka njė ndikim tė rėndėsishėm mbi inteligjencėn.

    Zhvillimi i inteligjencės

    Inteligjenca ka kufirin kohor tė zhvillimit tė saj. Gjatė zhvillimit fizik dhe psikik tė individit paraqiten ndryshime nė ritmin e zhvillimin tė inteligjencės, nė kompozicionin e strukturės sė inteligjencės dhe nė shpejtėsinė e zhvillimit tė pabarabartė tė aftėsive parėsore tė njeriut.
    Rezultatet e hulumtimeve tė kėtyre ndryshimeve tė inteligjencės gjatė jetės sė njeriut normal treguan se inteligjenca e njeriut zhvillohet deri rreth moshės 2o vjeēare. Disa rezultatet tė hulumtimeve mė tė reja pohojnė se nė moshėn 25 vjeēare inteligjenca pėrfundon zhvillimin e saj. Kuptohet, dijenia e njeriut, pėrvojat e tij zhvillohet pa ndėrpre, por ajo qė quhet inteligjencė nė domethėnien e saj psikologjike pėrfundon zhvillimin e saj nė moshėn 25 vjeēare dhe pas kėsaj kohe fillon tė bjerė. Mirėpo, pėrpos ndryshimeve tė mėdha individuale, hulumtuesi e kėtij procesi tregojnė se ka ndryshime kohore te meshkujt dhe te femrat nė pikėpamjen e kohės optimale tė zhvillimit tė inteligjencės. Te femrat zhvillimi i inteligjencės pėrfundon mė herėt sesa te meshkujt. Te femrat zhvillimi i inteligjencės mbėrrin kufirin e zhvillimit rreth moshės 18, pėrkatėsisht 22 vjeēare, kurse te meshkujt rreth 20 pėrkatėsisht 25 vjeēare. Pas kėsaj moshe zhvillimi i saj nė fillim ngadalėsohet, kurse mė vonė fillon tė bjerė gjithnjė e mė shumė. Vlerėsohet se niveli i mbėrritur i zhvillimit tė inteligjencės qėndron disi nė pikėn e arritur deri nė moshėn 50 vjeēare, kur fillon tė bjerė. Besohet se pas moshės 50 vjeēare inteligjenca ėshtė pėr njė vit mė e ulėt, kurse pas 60 vjetėve pėr vjet mė e ulėt sesa ka qenė nė moshėn e pjekurisė. Por, ndryshimet individuale janė tė mėdha si nė ritmin e zhvillimit ashtu edhe nė tempin e rėnies sė saj. Fuqia e funksionimit tė inteligjencės ėshtė mė pak e ndryshueshme sesa shpejtėsia e ngritjes dhe e rėnies sė inteligjencės sė njeriut.

    Eshtė interesante edhe fakti tek fėmija e talentuar fillon shumė mė herėt tė zhvillohet inteligjenca dhe pėrfundon shumė mė vonė bile disa mendojnė pas moshės 27 vjeēare, kurse tek fėmija me prapambetje intelektuale fillon shumė mė vonė tė zhvillohet dhe pėrfundon ka mosha 13 pėrkatėsish 14 vjeēare.
    Ekstremet e inteligjencės

    Shpėrndarja e vlerave tė IQ bėhet brenda kurbės normale e cila ka formėn e njė kambane. Shumica e njerėzve kapin vlera qendrore dhe fare pak kapin vlera shumė tė larta dhe shumė tė ultė.
    Ja paraqitja grafike e shpėrndarjes sė popullsisė sipas shkallės sė inteligjencės:

    1. IQ= mbi 145 e pėrpjetė e kanė 1% (tė zgjuarit e jashtėzakonshėm, mbi mesataren e lartė, gjeni).

    2. IQ=130-145 janė rreth 3% (njerėzit e zgjuar – tė talentuarit mesatarja e lartė).

    3. IQ=115-130 janė rreth 14% (mbi mesatare, “njerėzit e kthjellėt”).

    4. IQ=85-115 janė rreth 66% tė popullatės (mesatarja).

    5. IQ=70-85 janė rreth 13% (nėn mesatare – janė nė vijėn e kufirit).

    6. IQ=55-70 janė rreth 2,7% (debil, me inteligjencėn e ultė, munden ta mėsojnė ndonjė zanate).

    7. IQ=40-55 janė rreth 0,27% (imbecil, tė prapambetur).

    8. IQ= nėn 40 janė rreth 0,03% (idiot, tė cilėt janė nė mėshirėn e enteve shoqėrore).

    Testet e inteligjencės janė zakonisht teste qė shėrbejnė pėr tė matur njė gamė tė gjerė aftėsitė mendore. Kėto teste pėrdorėn shpesh pėr tė parashikuar suksesin e ardhshėm shkollor. Pėr kėtė qėllim Alfred Binet ndėrtoi tė parin test tė vėrtetė tė inteligjencės. Ashtu psikologėt i standardizojnė testet me qėllim qė tė mund tė interpretojnė rezultatet individuale tė testimit, ta kenė shkallėn e besueshmėrisė si dhe tė vlefshmėrisė. Madje testi i inteligjencės duhet tė jetė objektiv dhe praktik. Ashtu Lewis Terman i Universitetit tė Stanfordit e mori nė shqyrtim testin e Binet dhe nė 1916 botoi atė qė tashmė njihet si Shkala Stanford-Binet e Inteligjencės. Nė variantin e tij Terman vazhdoi ta pėrdorte konceptin e koeficientit intelektual (IQ) si njė tregues tė inteligjencės. Koeficienti Intelektual ėshtė thjesht raporti i moshės mendore tė njė personit me moshėn e tij kronologjike dhe rezultati shumėzohet me 100 pėr tė eliminuar thyesat. Me gjuhėn e matematikės kjo shpreh kėshtu:

    IQ= MM (mosha mentale ose mendore) thye MK ose MC (mosha kronike) shumėzuar me 100. Fjala vjen, dikush e ka moshėn mentale 10 vjeēe, kurse mosha kronologjike ėshtė 7 vjeēe shumėzohen me 100 dhe na del IQ=130. ky fėmijė e ka Inteligjencėn mbi mesatare. Ose nėn mesatare fėmija ka moshėn mentale pėr fėmijėn e 7 vjeē, kurse moshėn kronologjike e ka 10 vjeēe, na del IQ= 70, nėn mesatare.

    Revizionimet e ndryshme tė shkallės Bine-Simon shumė tė mirė pėr vlerėsimin e inteligjencės sė fėmijėve. Por pėr aplikimin pėr personat tė rritur shumė teste veprojnė nė mėnyrė fėminore ose shkollariske. Pėr kėtė arsye ka lindur nevoja qė adoleshentėt dhe tė rriturit tė testohen me teste tjerė. Psikologu amerikan David Wechsler ka hartuar njė seri testesh pėr vlerėsimin e inteligjencės tė tė rriturve, por dhe tė fėmijėve tė moshės shkollore dhe parashkollore. Wechsler pėrqendroi vėmendjen nė mangėsitė e testeve tė Binesė: ato japin vetėm njė mundėsi pėr vlerėsim e inteligjencės. Kurse testet e Wechsler japin tre rezultata: njė pėr vlerėsimin e inteligjencės verbale, tjetri pėr vlerėsimin e inteligjencės joverbale (manipulative), dhe i treti pėr vlerėsimin nė tėrėsi. Nė testet e Wechsler pėr tė rritur gjenden gjashtė teste verbale dhe pesė joverbale.
    Shkalla e Rishikuar Wechsler e Inteligjencės ee tė Rriturve (WAIS-R) e vitit 1981 u standardizua. Kjo mostėr pėrfaqėsonte popullatėn nė pėrgjithėsi nė seks, racė, moshė dhe shpėrndarje gjeografike. WAIS-R ėshtė sot testi mė i pėrdorur psikologjik.
    Eshte dicka e padiskutueshme qe INTELIGJENCA TRASHEGOHET!
    Cdo gjen (njesi e ADN-se)eshte ''dhurate'' prej prinderve te vet.
    Astu si trashegohet ngjyra e syve ,e flokeve,forma e fytyres,gjatesia e trupit,madje edhe disa lloj semundjesh gjenetikisht te trashegueshme.etj,ashtu trashegohet edhe cdo element qe percjell informacion ne lidhje me intelektin e nje femije .
    Dhe po te them edhe kete qe ne gjenetike cdo gje eshte e programuar,pra edhe diten e oren se kur shprehet nje gjen.Pra nuk eshte e thene qe femija sapo lind ,i verehen te gjitha ngjashmerite me prinderit.

    Sa per intelektin...krahas o nje femije qe nuk lexon me nje femije qe lexon dhe ploteson deshirat e kuriozitetit te vet,kuptohet brenda normave
    Femija i pare nuk e ''ushqen'' trurin e tij ,per pasoje do te priret qe te jete pak a shume dembel ne je ten e perditshme.
    Ne tru ekzistojne disa substanca bio-kimike qe quhen neurotransmetues si psh :acetilkolina ,noradenalina ,dopamina dhe serotonina.Keto jane 4 me te rendesishme dhe sekretohen nga vezikulat perkatese qe kujdesen per prodhimin e tyre ne prani te nje stimuli.
    Tani bej pak krahasimin e nje njeriu pasiv me nje njeri qe angazhohet me aktivitete mendore.
    Acetilkolina eshte shume e rendesishme per ruajtjen e nje kujtese te mire.Rastet patologjike qe shenojne mungese te saj ne tru,shkaktojne semundjen e Alzheimerit (tharje te trurit ,humbjen dalengadale te aktiviteti te tij deri ne vdekje.Prek kryesisht burrat ne moshe te thyer)
    Dopamina ,edhe kjo edhte shume e rendesishme pasi me ane te saj ,truri kryen nje sere aktivitetesh mendore.
    Kur dopamine sekretohet me shume nga c'duhet shkaktohet skizofreni,ne rast te kunder shkaktohet Parkinson.
    Ndersa serotonina ka lidje me aktivizimin e ciklit cirkacian(gjume-zgjim)pervec kesaj mungesa e kesaj lende ne tru mund te sjellin probleme depresive.
    Po ashtu edhe noradrenalina.Funks ioni i kesaj te fundit lidhet edhe me te mesuarit ,kujtesen ,kthejlltesine ,perqendrimin ,etj.
    Inteligjenca bashke me trurin kane nje larmi misteresh.
    Dhe une jo pa shkak nuk i shkruajta te gjitha keto.Dua te them se int.pervec se trashegohet edhe duhet te punohet me te .

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •